2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (2020/2073(INL))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,
– atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos 7, 8, 11, 16 straipsnius, 17 straipsnio 2 dalį, 47 ir 52 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(1),
– atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl sporto renginių organizatorių, kuris pridėtas prie 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(2),
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB(3),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje(4),
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(5) (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva),
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(6),
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(7),
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(8),
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių(9) ir 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“ (COM(2017)0555),
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“ (COM(2017)0708),
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Susitarimo memorandumą dėl reklamos internete ir intelektinės nuosavybės teisių, kurio priėmimui Europos Komisija sudarė sąlygas, ir Komisijos ataskaitą dėl Susitarimo memorandumo dėl reklamos internete ir intelektinės nuosavybės teisių veikimo (SWD(2020)0167),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0139/2021),
A. kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį kuriant socialinę, kultūrinę ir ekonominę Sąjungos gerovę, per jį populiarinamos bendros solidarumo, įvairovės ir socialinės įtraukties vertybės – tai svarbus indėlis į ekonomiką ir socialinį vystymąsi;
B. kadangi pagal SESV 165 straipsnį Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį; kadangi taip pat reikėtų atsižvelgti į sporto indėlį siekiant Sąjungos bendrų tikslų, pvz., aplinkos apsaugos, skaitmeninimo ir įtraukties, ir Sąjunga turėtų siekti skaitmeninėje aplinkoje toliau plėtoti ir išlaikyti europinę sporto dimensiją;
C. kadangi sportas taip pat puoselėja ir diegia tokias vertybes, kaip tarpusavio pagarba ir supratimas, solidarumas, lygybė, įtraukumas, įvairovė, teisingumas, bendradarbiavimas ir pilietinis aktyvumas, sykiu svariai prisidėdamas prie švietimo ir kultūros vertybių ugdymo, ir gali būti laikomas kultūrine ir socialine būtinybe; kadangi nepaprastai svarbu, kad sporto renginių organizatoriai, transliuotojai, interneto tarpininkai, nacionalinės valdžios institucijos ir kiti sporto sektoriaus suinteresuotieji subjektai skatintų šias vertybes; kadangi, įgyvendinant Sąjungos sporto politiką, turi būti remiami tiek profesionalų, tiek mėgėjų sporto tikslai bei padedama atremti tarptautinio masto iššūkius;
D. kadangi sportas skatina integraciją; kadangi sporto suinteresuotieji subjektai, savivaldybės ir sporto bendruomenė turėtų bendradarbiauti siekdami sukurti tvaresnį ir įtraukesnį sporto sektorių ir taip sudaryti galimybes sporto renginiuose dalyvauti visų visuomenės sluoksnių atstovams, ypač mažiau galimybių turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, negalios ar etninės kilmės;
E. kadangi aistruolių kultūra yra neatsiejama sporto pasaulio dalis, o ne tik produktų rinkodaros fonas;
F. kadangi su sportu susijusiuose sektoriuose sukuriama 2,12 proc. Sąjungos BVP ir 2,72 proc. užimtumo Sąjungoje; kadangi sporto renginiai turi didelį teritorinį poveikį dalyvavimo ir ekonomikos požiūriu;
G. kadangi mėgėjiškas sportas yra profesionalų lygmens pagrindas, nes mažieji sporto klubai yra Europos mėgėjiško sporto stuburas ir svariai prisideda prie jaunųjų atletų ugdymo ir daugiausia dirba savanoriškai; kadangi 35 mln. mėgėjų prisideda prie mėgėjų sporto plėtros ir sporto vertybių sklaidos;
H. kadangi dėl skaitmeninės aplinkos ir naujų technologijų plėtojimo visiems aistruoliams tapo paprasčiau visų rūšių įrenginiuose stebėti sporto renginių transliacijas, todėl išaugo neteisėto turinio pavojus ir padaugėjo žmonių, galinčių stebėti tokias transliacijas, taip sudarytos galimybės užsitikrinti didesnį matomumą tų rūšių sportui, kurio renginiai tradiciškai nėra transliuojami; kadangi, be to, visa tai paskatino plėtoti naujus internetinius verslo modelius ir atsirado naujų būdų gauti pajamų; kadangi tuo pačiu metu tapo paprasčiau neteisėtai internetu perduoti sporto renginių transliacijas ir užsiimti piratavimu internete Sąjungoje ir už jos ribų, o tai kenkia tiek profesionalų, tiek mėgėjų sportui ir kelia grėsmę sporto renginių organizavimui ir tvarumui bei viso sporto sektoriaus finansiniam stabilumui;
I. kadangi intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių reikšmė ir apimtis turi būti nustatomos pagal atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;
J. kadangi aistruolių kultūra, pagrįsta laisve dalytis ir pajusti sporto kuriamus potyrius tiek realiuoju laiku, tiek prieš tiesiogiai transliuojamus sporto renginius ar po jų, yra esminis sporto elementas Europos visuomenėje;
K. kadangi neteisėtas sporto renginių perdavimas ir neteisėto turinio sklaida internete ne tik daro didelę ekonominę žalą sporto sektoriui (dėl to mažėja pajamos iš prenumeratos ir reklamos), bet ir kenkia galutiniams naudotojams, pvz., aistruoliams ir vartotojams, nes galutiniai vartotojai patiria asmens duomenų vagystės, kenkimo programinės įrangos ar kitų internetinių žalos ir nuostolių formų riziką; kadangi neteisėtos sporto renginių transliacijos dažnai sudaro plečiamos nusikalstamų organizacijų veiklos dalį; kadangi piratavimas internete ne tik daro įtaką tiesioginėms sporto renginių transliacijoms, kurias galima stebėti įsigijus prenumeratos paslaugas, bet ir kenkia nemokamoms sporto renginių transliacijoms;
L. kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir apribojimų patekti į sporto renginius sumažėjo bilietų į sporto renginius pardavimo mastas ir kartu atsirado galimybės plėtoti sporto kanalų prenumeratą ir plėsti internetinių ir televizijos transliacijų auditoriją, taip pat neteisėtą srautinių sporto renginių duomenų siuntimą;
M. kadangi, kitaip nei kituose sektoriuose, didžiausia sporto renginio transliavimo vertė susijusi su tuo, kad renginys transliuojamas tiesiogiai ir kad pasibaigus renginiui ta vertė prarandama; kadangi neteisėtas srautinių sporto renginių duomenų siuntimas labiau kenkia pirmąsias trisdešimt jo pasirodymo internete minučių; kadangi dėl to ir tik esant šioms aplinkybėms reikia nedelsiant reaguoti ir nutraukti neteisėtą sporto renginių perdavimą internete;
N. kadangi daugiausia dėmesio reikėtų skirti neteisėto turinio srautinio duomenų siuntimo šaltinio, t. y. neteisėtų svetainių veiklos vykdytojų, paieškoms, o ne pavieniams asmenims, pvz., aistruoliams ir vartotojams, kurie nesąmoningai arba apie tai nežinodami dalyvauja neteisėtai srautiniu būdu perduodant duomenis;
O. kadangi pastaraisiais metais padaugėjo naujų daugialypės terpės kanalų, skirtų neteisėtam tiesioginių sporto renginių platinimui, ir dėl didėjančios apimties itin išsiskiria neteisėtas interneto protokolo televizijos (IPTV) naudojimas;
P. kadangi neteisėtą viso sporto renginio perdavimą reikėtų skirti nuo trumpų epizodų, kuriais dalijasi aistruoliai (tai aistruolių kultūros dalis), taip siekiant atkreipti dėmesį į, pvz., neapykantos kalbos ir rasizmo raiškos atvejus; kadangi tokį neteisėtą perdavimą reikėtų atskirti ir nuo teisėto dalijimosi turiniu taikant tam tikrus autorių teisių teisės aktuose nustatytus apribojimus ir išimtis ir turinio, kuriuo dalijasi žurnalistai siekdami informuoti plačiąją visuomenę, kaip nurodyta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje; kadangi priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti transliavimo teises nuo neteisėto naudojimo ir piratavimo, neturi paveikti spaudos laisvės ir naujienų žiniasklaidos galimybių informuoti piliečius;
Q. kadangi tam tikri dideli sporto renginiai yra visuotinai svarbūs, todėl visiems piliečiams turėtų būti užtikrinta galimybė realiuoju laiku gauti informaciją apie juos ir jiems neturėtų būti taikomi nepagrįsti ar neteisėti apribojimai; kadangi tai taip pat svarbu žurnalistams ir naujienų pranešėjams, kurie gali pateikti tokią informaciją realiuoju laiku; kadangi valstybės narės turėtų remti didžiųjų sporto renginių transliacijas per nemokamus kanalus, kaip tam tikro pobūdžio populiariąją kultūrą, kuri atlieka svarbų vaidmenį piliečių gyvenime;
R. kadangi teisių turėtojų, tarpininkų ir kitų paslaugų teikėjų, kurie kuria programinės įrangos priemones, leidžiančias nustatyti neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktą su minimalia paklaida, skaičius nuolat auga; kadangi šių teisių turėtojų, tarpininkų ir kitų paslaugų teikėjų pateiktų pranešimų patikimumas taip pat priklauso nuo programinės įrangos priemonių, kurias jie naudoja neteisėtam tiesioginiam sporto renginių transliavimui nustatyti, tikslumo ir techninės kokybės;
S. kadangi tie teisių turėtojai, tarpininkai ir kiti paslaugų teikėjai, kurių programinės įrangos priemonės gali veiksmingai ir patikimai nustatyti neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktą, turėtų būti laikomi „sertifikuotais patikimais pranešėjais“; kadangi reikėtų reikalauti laikytis kokybės ir tikslumo standartų, kad jie būtų teisiškai laikomi sertifikuotais patikimais pranešėjais; kadangi sertifikatas, paremtas bendrais Sąjungos reikalavimais, būtų tinkamiausias pasirinkimas siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą patikimų pranešėjų pripažinimą;
T. kadangi Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais tobulinamos programinės įrangos priemonės, skirtos neteisėto tiesioginio sporto renginių transliavimo faktui nustatyti ir apie jį pranešti;
U. kadangi sporto renginiams pagal Sąjungos teisę nėra suteikiama autorių teisių apsauga, tačiau jie pasižymi unikalumu ir, atitinkamai, originalumu, todėl gali būti laikomi objektu, kuris yra vertas autorių teise saugomiems kūriniams suteikiamai apsaugai prilygstančios apsaugos; kadangi Sąjungos teisės aktais nėra suderinta konkrečiai sporto renginių organizatorių apsauga; kadangi, vis dėlto, kai kurių valstybių narių teisės aktuose numatyta konkreti sporto renginių organizatorių apsauga ir taip atsiranda Sąjungos reguliavimo sistemos teisinis netikrumas ir ji suskaidoma;
V. kadangi Sąjungos teisės aktuose numatyta bendro pobūdžio pranešimo ir veiksmų mechanizmų, kuriais sudaromos sąlygos pašalinti tarpininkų saugomą neteisėtą informaciją arba panaikinti prieigą prie jos, sistema; kadangi Sąjungos teisės aktuose numatytos civilinės vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių teisminės arba administracinės institucijos gali imtis esant tam tikroms sąlygoms tam, kad stabdytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus;
W. kadangi, vis dėlto, pagal dabartinę teisinę sistemą nenumatyta galimybė nedelsiant imtis veiksmų, kurie būtini siekiant ištaisyti dėl neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų susidariusią padėtį; kadangi, be to, kai kurios valstybės narės priėmė taisykles dėl pranešimo ir veiksmų mechanizmų, jos Sąjungos lygmeniu yra nesuderintos;
Įžanga ir bendrosios pastabos
1. prašo Komisijos, atlikus būtinus poveikio vertinimus, vadovaujantis SESV 114 straipsniu, laikantis pridėtame priede išdėstytų rekomendacijų, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
2. mano, kad sportas labai prisideda prie socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo, darbo vietų kūrimo, įsidarbinamumo ir visuomenės sveikatos Sąjungoje; taip pat mano, kad iš sporto renginių organizavimo gaunamos pajamos turėtų labai padėti finansuoti visuomenei naudingą sportinę veiklą, taip atspindint sporto svarbą visuomenei; pažymi, kad daugelyje ES šalių mėgėjų sportui skiriamų lėšų dydį tiesiogiai lemia pajamos iš sporto renginių transliavimo teisių; todėl atkreipia dėmesį į būtinybę siekti didesnio finansinio solidarumo sporto sistemoje ir pažymi, kad dalis tokių pajamų turėtų būti nukreipta į mėgėjiško sporto, neįgaliųjų sporto ir mažiau žiniasklaidos dėmesio gaunančio sporto plėtrą;
3. primena Komisijos pareiškimą (kaip priedą pridėtą prie 2019 m. kovo mėn. priimtos Europos Parlamento rezoliucijos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje), kuriame teigiama, kad „Komisija įvertins, su kokiomis problemomis sporto renginių organizatoriai susiduria skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma kokių esama problemų, susijusių su neteisėtu sporto transliacijų perdavimu internetu“;
Sporto renginiai ir intelektinės nuosavybės teisės
4. pažymi, kad sporto renginiams kaip tokiems negalima taikyti autorių teisių apsaugos; primena, kad Sąjungos teisė, priešingai, nei teisė kai kuriose valstybėse narėse, nesuteikia specialios teisės sporto renginių organizatoriams; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse suteikiama galimybė taikyti vadinamąja naudojimosi renginio vieta teise užtikrinamą apsaugą, grindžiamą sutartiniais santykiais, ir Sąjungos teisėje pirmųjų filmų įrašų gamintojams suteikiama gretutinė teisė į savo filmų originalą ir kopijas; pripažįsta, kad teisinė apsauga, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, yra svarbi sporto renginių organizatoriams, ypač dėl savo organizuojamų sporto renginių transliavimo teisių licencijavimo, nes naudojimasis šiomis teisėmis užtikrina svarbų pajamų šaltinį, tada pajamos gaunamos iš rėmimo, reklamos ir prekybos;
5. pabrėžia, kad transliavimo teisių pažeidimai sporto srityje kelia grėsmę ilgalaikiam jo finansavimui;
Tiesioginių sporto renginių transliacijų piratavimas internete
6. mano, kad kova su tiesiogiai transliuojamų sporto renginių, kurių ekonominė vertė priklauso nuo to, kad transliacija yra tiesioginė, piratavimu internete yra vienintelė sporto renginių organizatoriams kylanti problema, kuriai spręsti reikia Sąjungos lygmens teisėkūros atsako;
7. mano, kad neteisėto sporto renginių srautinio duomenų perdavimo reiškinys plečiasi ir kenkia sporto sistemai ir galutiniams vartotojams, kurie gali nukentėti nuo įvairiopos žalos, pvz., tapatybės duomenų vagystės, kenkimo programinės įrangos (pvz., patenkančios per nemokamas programėles, kredito kortelės tapatumo nustatymo duomenų ar kitų asmens duomenų vagystę) ar kitokių su internetu susijusių žalos ar nuostolių;
8. pažymi, kad sporto renginių organizatoriai investuoja didelius finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius siekdami kovoti su piratavimu internete ir bendradarbiauti su paslaugų teikėjais;
9. taip pat mano, kad sporto renginių organizatoriai turėtų padėti kurti tokį Europos sporto modelį, kuris padėtų plėtoti sportą ir atitiktų socialinius ir švietimo tikslus;
10. pabrėžia, kad Sąjungoje reikėtų labiau reklamuoti teisėtą sporto turinio pasiūlą, ir ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis naudodamiesi vartotojai internete lengviau susirastų teisėtai siūlomą sporto turinį; ragina Komisiją reguliariai atnaujinti tokią prieigą siūlančių svetainių sąrašą svetainėje Agorateka.eu ir užtikrinti tolesnį šios platformos tobulinimą; pabrėžia, kad atsakomybė už neteisėtą sporto renginių transliavimą internete tenka srautinių duomenų siuntėjams ir platformoms, o ne aistruoliams ar vartotojams, kurie dažnai netyčia susiduria su neteisėtu internetiniu turiniu ir turėtų būti išsamiau informuojami apie prieinamas teisėtas galimybes;
Būtinybė veiksmingai užtikrinti teisių įgyvendinimą
11. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypatingą tiesioginio sporto renginių transliavimo pobūdį ir į tai, kad jų vertė iš esmės priklauso nuo atitinkamo sporto renginio trukmės, vykdymo užtikrinimo procedūros turi būti kuo spartesnės; vis dėlto, mano, kad pagal dabartinę draudimo ir pranešimo bei turinio pašalinimo mechanizmų teisinę sistemą ne visada užtikrinamos pakankamos sąlygos veiksmingai ir laiku užtikrinti teises šalinti neteisėtas tiesioginių sporto renginių transliacijas; todėl mano, kad reikėtų kuo greičiau priimti konkrečias, tiesioginių sporto renginių transliacijoms skirtas priemones, kuriomis dabartinė teisinė sistema būtų atitinkamai pakeičiama ir pritaikoma prie šių specifinių iššūkių;
12. ragina nedelsiant ar kuo greičiau pašalinti interneto tarpininkų rengiamas, taisykles pažeidžiančias tiesiogines sporto renginių transliacijas ar užblokuoti prieigą prie jų ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo apie tokios neteisėtos transliacijos egzistavimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę rezoliuciją, žodis „nedelsiant“ suvokiamas kaip tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo;
13. mano, kad reikėtų siekti realiuoju laiku šalinti turinį tais atvejais, kai rengiamos taisykles pažeidžiančios tiesioginės sporto renginių transliacijos, jei nekyla abejonių dėl atitinkamos teisės turėjimo ir jei nebuvo leista surengti atitinkamo sporto renginio transliacijos perdavimo; vis dėlto, pabrėžia, kad taikant visas tokias priemones reikia paisyti bendrojo teisinio principo nesukurti bendros prievolės vykdyti stebėjimą;
Tarpvalstybinis teisių vykdymo užtikrinimas
14. taip pat pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktuose numatyta bendra sistema nėra vienodai taikoma nacionaliniu lygmeniu ir kad valstybėse narėse taikomi skirtingi civilinio proceso procedūros ir pranešimo ir turinio šalinimo mechanizmai; mano, kad tarpvalstybinio lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės yra neveiksmingos; ragina, svarstant Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį ir kitus galimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, toliau derinti procedūras ir teisių gynimo priemones Sąjungoje, kad būtų galima reglamentuoti specialų tiesioginių sporto renginių transliacijų pobūdį;
15. pabrėžia, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo agentūros ir valdžios institucijos susiduria su tokiomis problemomis kaip išteklių ir apmokyto personalo trūkumas; pabrėžia, jog svarbu, kad atitinkamos Sąjungos lygmens institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir keistųsi gerąja patirtimi su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir susijusiais subjektais, taip siekiant pagerinti bendrą teisinę infrastruktūrą visoje Sąjungoje;
Pranešimo ir veiksmų procedūros
16. primena, jog Direktyvoje dėl elektroninės komercijos numatyta, kad tam tikri interneto paslaugų teikėjai, gavę žinių arba apie tai sužinoję iš jiems pateiktų pranešimų, turi nedelsdami imtis priemonių pašalinti savo saugomą neteisėtą turinį ar atimti galimybę juo naudotis; laikosi nuomonės, kad pranešimo ir veiksmų procedūra turėtų būti pagrindas priemonėms, skirtoms kovai su neteisėtu turiniu Sąjungoje; vis dėlto, mano, kad dabartinėmis pranešimo ir turinio pašalinimo procedūromis nesuteikiama galimybė veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis nedelsiant užtikrinti vykdymą, atsižvelgiant į konkretų tiesiogiai transliuojamų sporto renginių pobūdį; pabrėžia, kad visos nuostatos, kurias reikia priimti ir kuriomis reglamentuojami konkretūs klausimai, turi atitikti bendrąją atitinkamais Sąjungos teisės aktais sukurtą sistemą;
17. primena Parlamento rezoliuciją „Skaitmeninis paslaugų aktas: komercinės ir civilinės teisės nuostatų pritaikymas internetinei komercinių subjektų veiklai“(10), kurioje Parlamentas prašo Komisijos užtikrinti, kad turinio prieglobos platformos veiktų operatyviai tam, kad padarytų nepasiekiamą arba pašalintų turinį; mano, kad reikėtų sukurti sertifikuotus patikimus pranešėjus įtraukiantį mechanizmą, kuriuo naudojantis nedelsiant šalinamos neteisėtos tiesioginės sporto renginių transliacijos ar išjungiama prieiga prie tokių transliacijų, nedarant poveikio skundų teikimo ir teisių gynimo priemonių mechanizmo įgyvendinimui;
18. pabrėžia, kad sporto turinys dažnai techniškai apdorojamas, tai nepalieka erdvės abejonėms dėl to, kas turi teisę transliuoti renginį internetu, ir kad sporto renginių organizatoriai, kaip teisių turėtojai, turi informacijos apie visas savo oficialias licencijas, kurios leidžia nedviprasmiškai nustatyti neteisėto srautinio duomenų siuntimo šaltinius;
19. primygtinai ragina srautinio duomenų siuntimo serverių ir srautinio duomenų siuntimo platformų paslaugų teikėjus taikyti specialius turinio šalinimo mechanizmus ar priemones, kad būtų pašalinama arba išjungiama prieiga prie neteisėtų tiesioginių sporto renginių transliacijų, prieinamų teikiant jų paslaugas;
Nurodymai blokuoti (draudimai)
20. pažymi, kad nurodymų blokuoti (draudimų) procedūros trunka pakankamai ilgai ir įprastai pasitelkiamos transliacijai jau pasibaigus; pabrėžia, kad sukurta nacionalinio lygmens praktika, pvz., tikralaikiai ir dinamiškieji nurodymai blokuoti (draudimai), kurie, kaip pasirodė, yra veiksmingesni kovos su sporto renginių transliacijų piratavimu būdai; ragina Komisiją įvertinti nurodymų blokuoti (draudimų) procedūrų poveikį ir tinkamumą, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas realiuoju laiku išjungti prieigą prie neteisėto tiesioginio sporto turinio internete arba jį pašalinti, remiantis „tiesiogiai transliuojamo turinio“ blokavimo nurodymų ir „dinamiškų nurodymų blokuoti (draudimų)“ modeliu;
21. primygtinai prašo nustatyti, jog vykdant nurodymų blokuoti (draudimų) procedūras siekiant pašalinti neteisėtas sporto renginių transliacijas internete ar išjungti prieigą prie jų, neatsižvelgiant į jų įgyvendinimo būdą, būtų užtikrinama, kad priemonės būtų griežtai taikomos tik neteisėtam turiniui ir neleistų savavališkai ir pernelyg blokuoti teisėto turinio; atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią neteisėtas konkretaus turinio pobūdis nepateisina toje pačioje interneto svetainėje arba serveryje saugomo kito, teisėto, turinio blokavimo;
Apsaugos priemonės
22. pripažįsta, kad blokavimas realiuoju laiku gali daryti poveikį pagrindinėms teisėms, jei išimtiniu atveju teisėtas turinys taptų neprieinamu; pabrėžia, jog reikia priimti tokias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad teisine sistema būtų garantuojama tinkama poreikio priimti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones ir poreikio apsaugoti trečiųjų šalių teises pusiausvyra; todėl mano, kad tiesiogiai transliuojamam turiniui taikomos vykdymo užtikrinimo priemonės turėtų būti veiksmingos ir proporcingos, ypač mažosioms įmonėms, MVĮ ir startuoliams, taip pat turėtų apimti galimybių naudotis veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis sudarymą, deramą informaciją apie tariamą pažeidimą atitinkamiems paslaugų teikėjams ir interneto vartotojams, bei tinkamas apsaugos priemones, susijusias su pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsauga;
Sporto renginių organizatorių gretutinė teisė ir sui generis teisė
23. pažymi, kad Sąjungos teisės aktuose nenumatyta gretutinė teisė sporto renginių organizatorių autorių teisėms, tačiau kai kurios valstybės narės savo teisės aktuose nustatė konkrečias sporto renginių organizatorių teises, įskaitant naują gretutinę teisę autorių teisėms;
24. mano, kad naujos sporto renginių organizatorių teisės sukūrimas Sąjungos teisėje nėra tinkamas sprendimas problemai, kuri jiems kyla dėl to, kad nėra veiksmingai ir laiku užtikrinamas jų esamų teisių įgyvendinimas, spręsti;
Kitos priemonės
25. ragina stiprinti valstybių narių valdžios institucijų, teisių turėtojų ir tarpininkų bendradarbiavimą; be to, ragina Komisiją pagal savo kompetenciją remti valstybių narių pastangas gerinti esamą infrastruktūrą ir priemones;
Baigiamieji aspektai
26. mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas nedaro finansinio poveikio;
o o o
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.
REZOLIUCIJOS PRIEDAS.
REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
A. PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO PRINCIPAI IR TIKSLAI
Siekiant numatyti tinkamą ir veiksmingą su tiesiogiai transliuojamais sporto renginiais susijusių teisių apsaugą, reikėtų iš dalies pakeisti dabartinę Sąjungos teisinę sistemą. Tai turi būti pasiekta vadovaujantis šiais tikslais ir principais:
— gerinti dabartinės Sąjungos nuosavybės teisių, susijusių su tiesiogiai transliuojamais sporto renginiais, vykdymo užtikrinimo teisinės sistemos veiksmingumą ir jį užtikrinti, atsižvelgiant į tokių renginių konkretų pobūdį ir ypač į trumpalaikę jų vertę, taip pat vadovaujantis valstybių narių geriausia patirtimi;
— įdiegti Sąjungos sistemą, kuria nustatyti bendri patikimų pranešėjų sertifikavimo kriterijai;
— aiškinti esamus teisės aktus ir priimti konkrečias priemones siekiant užtikrinti neteisėto tiesioginių sporto renginių turinio internete pašalinimą ar prieigos prie jo išjungimą nedelsiant, įskaitant neteisėtą internetinį tiesioginių sporto renginių turinį, apie kurį pranešė sertifikuotas patikimas pranešėjas, taip siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtomis tiesioginių sporto renginių transliacijomis; žodis „nedelsiant“ suvokiamas kaip tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimo;
— pabrėžti, jog tarpininkai turėtų nustatyti veiksmingas „pažink savo verslo klientą“ prievoles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo jų paslaugomis, kai siekiama palengvinti neteisėtą sporto renginių duomenų perdavimą; todėl ragina Komisiją būsimajame skaitmeninių paslaugų akte pasiūlyti tokias prievoles;
— nedarant poveikio bendrajai Sąjungos sistemai, labiau suderinti, kai reikia, procedūras ir teisių gynimo priemones Sąjungoje, kad būtų pagerintas ir sustiprintas priemonių vykdymo užtikrinimo efektyvumas, taip pat ir tarpvalstybiniame kontekste;
— įvertinti esamas vykdymo užtikrinimo priemones siekiant jas pagerinti ir sudaryti galimybes nedelsiant pašalinti neteisėtą tiesioginių sporto renginių turinį, įskaitant neteisėtą tiesioginių sporto renginių turinį, apie kurį pranešė sertifikuotas patikimas pranešėjas;
— suderinti neatidėliotinų ir pritaikomų blokavimo procedūrų naudojimą pasikartojančių jau nustatytų pažeidimų atveju, kad būtų sudarytos sąlygos nedelsiant pašalinti ar blokuoti prieigą prie neteisėto tiesioginių sporto renginių turinio, taip pat ir tuo atveju, kai apie neteisėtą turinį praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas, remiantis „tiesiogiai transliuojamo turinio“ blokavimo nurodymų ir „dinamiškų nurodymų blokuoti (draudimų)“ modeliu;
— užtikrinti, kad imantis priemonių būtų atsižvelgiama į pažeidimo aprėptį, mastą ir pasikartojimą, ir orientuotis į neteisėtą tikslinį perdavimą, neįtraukiant neteisėtos mėgėjiškos sporto renginių filmuotos medžiagos įrašymo ir skelbimo;
— užtikrinti, kad priemonės, kurias ketinama pasiūlyti, būtų proporcingos ir jomis būtų užtikrinta tinkama poreikio, kad vykdymo užtikrinimo priemonės būtų veiksmingos, ir poreikio apsaugoti atitinkamas trečiųjų šalių teises pusiausvyra, įskaitant paslaugų teikėjų, aistruolių ir vartotojų teises;
— paaiškinti, kad atsakomybė už neteisėtą sporto renginių transliavimą tenka ne aistruoliams ir vartotojams;
— papildyti teisinę sistemą priimant ne teisėkūros priemones, įskaitant stipresnį valstybių narių valdžios institucijų, teisių turėtojų ir tarpininkų bendradarbiavimą.
B. SIŪLOMI VEIKSMAI
Nedarant poveikio numatomoms priimti taisyklėms atitinkamoje Sąjungos teisėje, nustatančioje bendrąsias taisykles dėl kovos su neteisėtu turiniu internete, Sąjungos teisėje reikėtų priimti specialias nuostatas dėl sporto renginių organizatorių teisių, kuriomis, visų pirma, siekiama:
— išaiškinti Direktyvos dėl elektroninės komercijos 14 straipsnyje nurodytos frazės „nedelsdamas panaikina“, susijusios su interneto tarpininku, reikšmę, kad žodis „nedelsdamas“ reiškia „tuojau pat ar kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimo“;
— sukurti bendrą Sąjungos kokybės ir techninio patikimumo standartą, taikomą programinės įrangos priemonėms, kurias naudoja teisių turėtojai, tarpininkai ir kiti paslaugų teikėjai, siekiant nustatyti neteisėtą tiesioginį sporto renginių transliavimą ir taip sukurti „patikimų pranešėjų“ sertifikavimo sistemą;
— numatyti, kad sertifikuotų patikimų pranešėjų pranešimai būtų laikomi tiksliais ir patikimais, todėl neteisėtas tiesioginių sporto renginių turinys, apie kurį praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas, turėtų būti nedelsiant pašalinamas ar išjungiama prieiga prie jo, nedarant poveikio skundų ir žalos atlyginimo mechanizmų taikymui;
— sudaryti galimybę nedelsiant taikyti turinio pašalinimo procedūras, nukreiptas prieš neteisėtą tiesiogiai transliuojamų sporto renginių turinį, jeigu nekyla abejonių dėl teisės nuosavybės ir to, kad nesuteiktas leidimas turiniui perduoti;
— užtikrinti, kad priemonės, kurių imasi tarpininkai, būtų veiksmingos, pagrįstos, proporcingos ir tinkamos, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir mastą, užtikrinant, pvz., kad dėl neteisėto turinio pašalinimo ar prieigos prie jo išjungimo nereikia blokuoti visos platformos, kurioje teikiamos teisėtos paslaugos;
— imantis priemonių, kurias pasitelkus paprasčiau rasti teisėtų būdų naudotis sporto turiniu, be kita ko, ir reguliariai atnaujinant tokių būdų teikėjų sąrašą platformoje Agorateka.eu ir užtikrinant, kad žiūrovai būtų informuojami apie tokius teisėtus būdus ir apie tai, kaip jais naudotis siekiant gauti prieigą prie turinio, kai taikomos blokavimo priemonės;
— numatyti paramą ir aktyviai remti vykdymo užtikrinimo sprendimus, pvz., sudarant suinteresuotųjų subjektų tarpusavio susitarimus; atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų parengti ataskaitą apie internetinio turinio teikėjų prievolę nedelsiant pašalinti turinį ar išjungti prieigą prie neteisėtų sporto renginių transliacijų, prieinamų per jų paslaugas, ir įvertinti tokios prievolės sukūrimo tinkamumą ir poveikį;
Direktyva 2004/48/EB (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva) turėtų būti iš dalies pakeista siekiant:
— suteikti galimybę atitinkamai teisminei ar administracinei institucijai priimti nurodymą blokuoti (draudimą), pagal kurį būtų reikalaujama, kad realiuoju laiku būtų blokuojama prieiga prie neteisėto tiesiogiai transliuojamo sporto renginių turinio internete ir jis būtų pašalintas;
— leisti naudoti turinio blokavimo nurodymus (draudimus), kurie galioja visos tiesioginės sporto renginio transliacijos metu, tačiau galioja tik tiek, kiek trunka tiesioginė transliacija, taigi, pažeidimą padariusi svetainė blokuojama tik vykstant renginiui; tokie nurodymai (draudimai) turėtų būti taikomi laikinai;
— suderinti teisės aktus, kuriais tiesiogiai transliuojamų sporto renginių kontekste būtų suteikiama galimybė taikyti nurodymus (draudimus), kuriais vadovaujantis turėtų būti blokuojama prieiga ne tik prie pažeidimą padariusios svetainės, bet ir bet kurios kitos tokį pat pažeidimą padariusios svetainės, neatsižvelgiant į domeno vardą arba naudojamą IP adresą ir nereikalaujant išduoti naujo nurodymo (draudimo);
— paaiškinti, kad neteisėtas turinys būtų pašalinamas nedelsiant arba kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojų ar sertifikuoto patikimo pranešėjo pranešimo gavimą, jei apie transliacijos neteisėtumą praneša sertifikuotas patikimas pranešėjas arba, jei kyla dvejonių, pats teisių turėtojas; didelį dėmesį reikėtų skirti teisių turėtojams arba sertifikuotiems patikimiems pranešėjams, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam teisėto turinio pašalinimui; todėl blokuojant prieigą prie neteisėto turinio arba jį pašalinant iš esmės neturėtų prireikti užblokuoti prieigos prie serverio, kuriame teikiamos teisėtos paslaugos ir saugomas turinys;
— stiprinti valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, keičiantis duomenimis ir geriausia patirtimi ir kuriant aktyvų ir atnaujintą nacionalinių valdžios institucijų tinklą; Komisija turėtų įvertinti pridėtinę vertę, kurią turėtų paskirta nepriklausoma administracinė institucija kiekvienoje valstybėje narėje, ji vykdymo užtikrinimo sistemoje turėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma greito vykdymo užtikrinimo, pvz., tiesiogiai transliuojamų sporto renginių turinio piratavimo internete atveju;
— stiprinti tarpininkų ir teisių turėtojų bendradarbiavimą, be kita ko, skatinant sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose gali būti numatyta konkreti pranešimo ir veiksmų procedūra.
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/376/EB dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos ir tos programos daugiamečių techninių gairių priėmimo (COM(2020)0320 – C9-0214/2020 – 2020/0141(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2020)0320),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo 2 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0214/2020),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0102/2021),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 konstatuojamoji dalis
(1) 2016 m. spalio 5d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą28. Šiuo tarptautiniu susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę ir stengtis, kad temperatūra pasaulyje pakiltų gerokai mažiau nei 2 °C;
(1) 2016 m. spalio 5 d. Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją28, ir jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šiuo tarptautiniu susitarimu jį ratifikavusios šalys raginamos aktyviau pasaulio mastu reaguoti į klimato kaitos grėsmę, ribojant temperatūros pasaulyje pakilimą gerokai mažiau nei 2 °C ir dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu28a;
__________________
__________________
28 Daugiašalė sutartis, XXVII skyrius. Aplinka, 7.d. Paryžiaus susitarimas. Įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.
28OL L 282, 2016 10 19, p. 4.
28a Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis
(6) todėl reikia užtikrinti, kad APMTF mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, taip pat Sąjungos mokslinius, technologinius bei politinius siekius iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;
(6) todėl reikia užtikrinti, kad APMTF mokslinių tyrimų programos tikslai atitiktų tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus susitarimą, geriausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktas išvadas, taip pat Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo technologinius ir politinius tikslus;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) Mokslinių tyrimų programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žaliavų, gaunamų iš anglių atliekų, moksliniams tyrimams, atsižvelgiant į didelį jų potencialą kuriant labai pažangius produktus strateginėse vertės grandinėse, pvz., baterijų anodus ar anglies pluoštus, ir chemijos pramonėje;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 punktas Sprendimas 2008/376/EB 2 straipsnio 2 pastraipa
Pagal Mokslinių tyrimų programą remiami anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai. Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, ir mokslinių tyrimų projektai, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildo valstybėse narėse ir pagal dabartines ES mokslinių tyrimų programas, visų pirma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą.
Pagal Mokslinių tyrimų programą skiriama parama anglių ir plieno sektoriuose bendradarbiaujant vykdomiems moksliniams tyrimams visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Pagal Mokslinių tyrimų programą taip pat remiamas švarių plieno technologijų proveržis, kad būtų galima imtis anglies dioksido beveik neišskiriančios plieno gamybos projektų, o taip pat mokslinių tyrimų projektai, įskaitant didelius pramonės mokslinių tyrimų projektus, skirti anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų ir susijusios infrastruktūros teisingai pertvarkai valdyti, remiantis Teisingos pertvarkos mechanizmu ir laikantis Tarybos sprendimo 2003/76/EB 4 straipsnio 2 dalies. Mokslinių tyrimų programa turi atitikti politinius, socialinius, ekonominius, klimato, aplinkos, mokslinius bei technologinius Sąjungos siekius ir papildyti valstybėse narėse ir pagal dabartines Sąjungos mokslinių tyrimų programas, visų pirma bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (toliau – Mokslinių tyrimų bendroji programa), vykdomą veiklą. Mokslinių tyrimų programa visų pirma turi derėti su Paryžiaus susitarimu.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 punktas Sprendimas 2008/376/EB 2 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Pagal Mokslinių tyrimų programą remiama mokslinių tyrimų veikla, įskaitant parodomuosius projektus, kuriais technologijos priartinamos prie rinkos, siekiant 3 skirsnyje nustatytų tikslų anglies pramonės srityje ir 4 skirsnyje nustatytų tikslų plieno sektoriuje.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalis
1. Mokslinių tyrimų projektais remiami pokyčiai, kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų vietose ir išvengti uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos daromos žalos aplinkai arba tokią žalą atitaisyti. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama:
1. Mokslinių tyrimų projektais prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato tikslų įgyvendinimo ir remiama pramonės pertvarka, kad iki 2050 m. Sąjungos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralizuotas, ir siekiama remti laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, vystyti alternatyvią veiklą buvusių kasyklų ar anglimis kūrenamų elektrinių vietose ir išvengti uždaromų bei anksčiau veikusių anglių kasyklų ir jų aplinkos daromos žalos aplinkai arba tokią žalą atitaisyti. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio taikymui, projektuose daugiausia dėmesio skiriama:
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalies a punktas
a) anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų kūrimui ir bandymui;
a) su anglių naudojimu susijusių anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijų, įskaitant anglies perdirbimą kure ir medžiagose, kūrimui ir bandymui, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalies b punktas
b) geoterminės energijos naudojimui buvusių anglių kasyklų vietose;
b) švarios energetikos plėtojimui buvusių anglių kasyklų vietose, ypatingą dėmesį skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir tiekimo saugumui, įskaitant geoterminių išteklių eksploatavimą, energijos kaupimą, e. kurą ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba) anglies šildymo ir vėsinimo infrastruktūros, pvz., centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų bei pramoninių procesų, pertvarkymui į atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo alternatyvas, pvz., geoterminę energiją;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalies c punktas
c) anksčiau veikusių arba uždaromų anglių kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai įvertinus, ar jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų;
c) anksčiau veikusių anglių kasyklų arba uždaromų kasyklų kasybos atliekų ir liekanų naudojimui ne energetikos reikmėms ir žaliavų gamybai, tinkamai įvertinus, ar jų poveikis klimatui, aplinkai ir sveikatai yra minimizuotas ir mažesnis nei alternatyvių sprendimų, visapusiškai laikantis žiedinės ekonomikos principų;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 2 punktas Sprendimas 2008/376/EB 4 straipsnio 1 dalies e punktas
e) laipsniško anglių atsisakymo paveiktiems darbuotojams skirtų veiksmingų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų rengimo skatinimui. Tai apima anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo mokslinius tyrimus.
e) poveikio užimtumui vietos bendruomenėse ir regionuose, kuriuos paveikė laipsniškas anglių atsisakymas, vertinimui ir regioninės ekonominės plėtros koncepcijos kūrimo skatinimui, darbo vietų kūrimui ir tuose regionuose paveiktiems darbuotojams skirtoms veiksmingoms perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programoms. Tai apima anglių sektoriuje dirbančių ar dirbusių darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo mokslinius tyrimus, siekiant paremti anglių pramonės regionus pereinamuoju laikotarpiu.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 3 punktas Sprendimas 2008/376/EB 5 straipsnio 2 pastraipa
Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.
Vykdant mokslinių tyrimų projektus daugiausia dėmesio skiriama su kasybos veikla susijusioms ligoms, o ypač oro taršos sukeltiems susirgimams, siekiant pagerinti pertvarkomuose anglių pramonės regionuose gyvenančių žmonių sveikatą. Vykdant mokslinių tyrimų projektus taip pat užtikrinamos apsaugos priemonės, taikytinos uždarant kasyklas ir anksčiau veikusiose kasyklose.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 4 punktas Sprendimas 2008/376/EB 6 straipsnio pavadinimas
Pertvarkomų anglių kasyklų poveikio aplinkai mažinimas
Pertvarkomo anglių sektoriaus poveikio aplinkai prevencija irto poveikio mažinimas
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 4 punktas Sprendimas 2008/376/EB 6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2. Pirmumas teikiamas projektams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:
2. Pirmumas teikiamas projektams, grindžiamiems naujoviškomis technologijomis arba naujoviškų technologijų junginiams, kuriuose numatoma bent vienos iš šių rūšių veikla:
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 4 punktas Sprendimas 2008/376/EB 6 straipsnio 2 dalies c punktas
c) uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, įtraukiant, jei tinka, kitų rūšių atliekas;
c) uždaromų ir anksčiau veikusių anglių kasyklų ir anglimis kūrenamų elektrinių kasybos atliekų, lakiųjų pelenų ir desulfuravimo produktų tvarkymas ir pakartotinis naudojimas, įtraukiant, jei tinka, kitų rūšių atliekas;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 4 punktas Sprendimas 2008/376/EB 6 straipsnio 2 dalies f punktas
f) buvusių arba uždaromų įrenginių, kuriuose naudotos anglys, aplinkos, ypač vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;
f) buvusių arba uždaromų su anglimis susijusių įrenginių aplinkos, ypač vandens, žemės, dirvožemio ir biologinės įvairovės, atkūrimas;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 4 punktas Sprendimas 2008/376/EB 6 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)
ga) regioninės ekonominės veiklos įvairinimo koncepcijos plėtra, siekiant vietos plėtros ir kurti ekologiškas ir kokybiškas darbo vietas, pritaikant užimtumo struktūrą ir įgūdžių koregavimą.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 6 punktas Sprendimas 2008/376/EB 8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą. Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:
Moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) siekiama kurti, demonstruoti ir tobulinti plieno gamybos procesus, kuriems vykstant beveik neišsiskiria anglies dioksidas, ir kartu gerinti gaminių kokybę ir didinti našumą, glaudžioje sinergijoje su šiame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Neatsiejama pageidaujamos veiklos dalis yra pastangos žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, energijos sąnaudas, anglies pėdsaką ir kitokį poveikį aplinkai, taikant objektyviai patikrinamas priemones, parametrus ir duomenis, o taip pat išsaugoti išteklius. Mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama bent viena iš šių sričių:
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 6 punktas Sprendimas 2008/376/EB 8 straipsnio 1 dalies g punktas
g) geležies ir plieno gamybos procesams skirtos inovatyvios technologijos ir sprendimai, kuriais skatinama bendra kelių sektorių veikla ir demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.
g) geležies ir plieno gamybos procesams skirtų inovatyvių technologijų ir sprendimų, kuriais lengvinama bendra kelių sektorių veikla, sinergija, pramonės klasterių kūrimas ir simbiozė, siekiant sudaryti sąlygas didesniam žiediškumui, demonstraciniai projektai, apimantys energijos gamybą neišskiriant anglies dioksido arba prisidedantys prie netaršaus vandenilio ekonomikos.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 7 punktas Sprendimas 2008/376/EB 9 straipsnio 1 dalies b punktas
b) plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas;
b) plieno savybių, kaip antai mechaninių ir fizinių savybių, tinkamumo toliau apdoroti, tinkamumo naudoti įvairiais tikslais ir įvairiomis darbinėmis sąlygomis, gerinimas, ypatingą dėmesį skiriant perdirbtam plienui;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 7 punktas Sprendimas 2008/376/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktas
c) naudojimo laiko ilginimas, ypač gerinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir (arba) kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;
c) naudojimo laiko ilginimas, leidžiantis projektuoti žiediškumą, įskaitant moduliškumą, ir medžiagų naudojimo efektyvumą, ypač didinant plieno ir plieno konstrukcijų atsparumą kaitrai ir korozijai, mechaniniam ir terminiam nuovargiui ir (arba) kitokiam poveikiui, dėl kurio blogėja savybės;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 7 punktas Sprendimas 2008/376/EB 9 straipsnio 1 dalies g punktas
g) kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant darnumo aspektus, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir (arba) saugos sprendimai.
g) kokybiškasis plienas, skirtas naudoti tokiose srityse kaip judumas, įskaitant darnumo aspektus, ekologinio dizaino metodai, modifikavimas, lengvųjų konstrukcijų dizainas ir (arba) toks saugos sprendimas kaip lengvasis plienas.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 8 punktas Sprendimas 2008/376/EB 10 straipsnio 1 dalies a punktas
a) iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo plieno ir šalutinių produktų perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai;
a) iš įvairių šaltinių gaunamo nebenaudojamo ir plieno ir šalutinių produktų perdirbimo bei kūrybinio perdirbimo ir plieno laužo kokybės gerinimo būdai, ypatingą dėmesį skiriant plieno kokybės pablogėjimui dėl užteršimo kitais metalais, pvz., variu;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 8 punktas Sprendimas 2008/376/EB 10 straipsnio 1 dalies b punktas
b) atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, išgavimas plieno gamykloje ir kitur;
b) atliekų apdorojimas ir vertingų antrinių žaliavų, įskaitant šlaką, atgavimas plieno gamykloje ir kitur, o taip pat antrinių žaliavų, liekanų ir šalutinių produktų iš kitų pramonės šakų, pvz., biomasės, pakartotinis naudojimas plieno gamybai ir legiravimui;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 8 punktas Sprendimas 2008/376/EB 10 straipsnio 1 dalies d punktas
d) plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau regeneruoti plieną perdirbti arba naudoti pakartotinai;
d) plieno markių ir surenkamųjų konstrukcijų kūrimas, kad būtų lengviau tvarkyti metalo laužą ir išmontavimą gyvavimo ciklo pabaigoje, leisti nesunkiai regeneruoti plieną, jį arba kitas žaliavas perdirbti arba naudoti pakartotinai;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 9 punktas Sprendimas 2008/376/EB 10 a straipsnio b a punktas (naujas)
ba) darbo jėgos valdymo gerinimas taikant darbo jėgos paklausos ir perskirstymo prognozavimo modelius.
Dirbtinis intelektas švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose
225k
67k
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose (2020/2017(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165, 166 ir 167 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje(2),
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (COM(2020)0624),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),
– atsižvelgdamas į Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais 2019 m. balandžio 8 d. ataskaitą „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“,
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje(3),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(4),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES(5),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(6),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(7),
– atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2020 m. gegužės mėn. informacinį pranešimą dėl dirbtinio intelekto naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose,
– atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2020 m. gegužės mėn. išsamią analizę dėl dirbtinio intelekto naudojimo audiovizualiniame sektoriuje,
– atsižvelgdamas į savo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. balandžio mėn. tyrimą dėl moterų švietimo ir užimtumo mokslo, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse, įskaitant dirbtinį intelektą ir jo įtaką lyčių lygybei,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0127/2021),
A. kadangi dirbtinio intelekto (DI) technologijos, galinčios daryti tiesioginį poveikį mūsų visuomenei, sparčiai kuriamos ir vis dažniau naudojamos beveik visose mūsų gyvenimo srityse, įskaitant švietimo, kultūros ir audiovizualinį sektorius; kadangi etiškas dirbtinis intelektas, tikėtina, padės pagerinti darbo našumą ir paspartinti ekonomikos augimą;
B. kadangi dirbtinio intelekto, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir naudojamus bei kaupiamus duomenis, kūrimas, diegimas ir naudojimas taip pat turėtų būti grindžiamas etiniais skaidrumo, paaiškinamumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir atsakingumo principais;
C. kadangi viešosios investicijos į dirbtinį intelektą Sąjungoje labai smarkiai atsilieka nuo kitų stipriausios ekonomikos šalių; kadangi nepakankamos investicijos į dirbtinį intelektą gali turėti įtakos Sąjungos konkurencingumui visose srityse;
D. kadangi integruotas požiūris į dirbtinį intelektą ir kokybiškų, vertų pasitikėjimo, sąžiningų, skaidrių, patikimų, saugių ir suderinamų duomenų prieinamumas, rinkimas ir aiškinimas yra būtini etiško dirbtinio intelekto plėtrai;
E. kadangi Chartijos 21 straipsniu draudžiama diskriminacija įvairiais pagrindais; kadangi kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas neturėtų būti atkartojama įvairių formų diskriminacija;
F. kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis Sutartyse įtvirtintas Sąjungos principas ir reikėtų, kad į ją būtų atsižvelgiama visoje ES politikoje, įskaitant švietimo, kultūros ir audiovizualines sritis, taip pat kuriant tokias technologijas kaip dirbtinis intelektas;
G. kadangi ankstesnė patirtis, ypač techninėse srityse, rodo, kad pokyčiai ir inovacijos dažnai grindžiami daugiausia „vyriškais“ duomenimis, o į moterų poreikius nėra iki galo atsižvelgiama; kadangi norint spręsti šias šališkumo problemas būtinas didesnis budrumas ir techniniai sprendimai, be to, būtina nustatyti aiškius teisingumo, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus;
H. kadangi neišsamūs ir netikslūs duomenų rinkiniai, pagal lytį suskirstytų duomenų stoka ir neteisingi algoritmai gali iškreipti dirbtinio intelekto sistemos veiklos procesus bei tapti kliūtimi siekti lyčių lygybės visuomenėje; kadangi duomenys apie nepalankioje padėtyje esančias grupes ir tarpsektorinę diskriminaciją paprastai būna neišsamūs arba jų netgi apskritai neturima;
I. kadangi lyčių nelygybės, stereotipų ir diskriminacijos atsiradimą bei atgaminimą taip pat gali lemti kalba ir vaizdai, kurie plinta žiniasklaidoje ir naudojantis dirbtiniu intelektu grindžiamomis taikomomis programomis; kadangi švietimo ir kultūros programos bei audiovizualinis turinys daro nemenką įtaką formuojant žmonių įsitikinimus ir vertybes, be to, tai yra esminė kovos su lyčių stereotipais, vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo mažinimu bei tvirtų sektinų pavyzdžių formavimo priemonė; kadangi prieš įgyvendinant automatizuotus sprendimus šiose svarbiose visuomenės gyvenimo srityse būtina parengti etikos ir reglamentavimo sistemą;
J. kadangi nauda, kurią gali atnešti mokslas ir inovacijos, gali pakeisti gyvenimą, ypač kalbant apie tuos, kurie labiausiai nustumiami į šalį, pvz., atokiuose regionuose gyvenančios moterys ir mergaitės; kadangi išsilavinimas gamtos mokslų srityje svarbus norint įgyti įgūdžių, gauti deramą darbą ir kurti ateities darbo vietas bei laužyti lyčių stereotipus, kuriais remiantis šios sritys stereotipiškai laikomos vyriškomis; kadangi mokslas ir mokslinis mąstymas nepaprastai svarbūs demokratijos kultūrai, o ši, savo ruožtu, – lyčių lygybei puoselėti;
K. kadangi kurio nors pobūdžio kibernetinį smurtą Sąjungoje jau yra patyrusi viena iš dešimties 15 metų ir vyresnių moterų, o priekabiavimas kibernetinėje erdvėje tebėra problema, kelianti susirūpinimą dirbtinio intelekto vystymo srityje, įskaitant švietimą; kadangi kibernetinis smurtas dažnai nukreipiamas į viešajame gyvenime aktyviai dalyvaujančias moteris: aktyvistes, politikes ir kitas visuomenės veikėjas; kadangi dirbtinis intelektas ir kitos naujos technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią kibernetiniam smurtui prieš moteris ir mergaites bei šviečiant žmones;
L. kadangi Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė panaudoti, skatinti ir didinti dirbtinio intelekto technologijų pridėtinę vertę, taip pat užtikrinti, kad šios technologijos būtų saugios ir prisidėtų prie ES piliečių gerovės ir bendrų interesų užtikrinimo; kadangi šios technologijos gali būti labai naudingos siekiant bendro tikslo pagerinti mūsų piliečių gyvenimą ir skatinti gerovę Sąjungoje, padedant kurti geresnes strategijas ir inovacijas įvairiose srityse, visų pirma švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose;
M. kadangi dauguma dirbtinio intelekto technologijų yra grindžiamos atvirojo kodo programine įranga, o tai reiškia, kad pirminį kodą galima patikrinti, modifikuoti ir patobulinti;
N. kadangi gali reikėti atlikti tam tikrus galiojančių teisinių Sąjungos dokumentų pakeitimus, kad juose būtų atsižvelgta į skaitmeninę pertvarką ir būtų sprendžiami nauji, su dirbtinio intelekto technologijų naudojimu susiję uždaviniai, švietimo, kultūros bei audiovizualiniame sektoriuje, kaip antai asmens duomenų ir privatumo apsaugos bei kovos su diskriminavimu, lyčių lygybės skatinimo, intelektinės nuosavybės teisių laikymosi, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisių klausimai;
O. kadangi svarbu audiovizualiniam sektoriui suteikti prieigą prie pasaulinių platformų ir pagrindinių veikėjų duomenų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos;
P. kadangi dirbtinis intelektas ir būsimos taikomosios programos ar išradimai, kurie buvo padaryti naudojantis dirbtiniu intelektu, kaip ir bet kokia kita technologija, gali būti dvejopo pobūdžio; kadangi dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos kelia didelį susirūpinimą dėl jų vystymo, diegimo ir naudojimo, ypač dėl duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos, etikos bei skaidrumo; kadangi reikia atidžiai įvertinti dirbtinio intelekto technologijų naudą ir riziką švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose ir išsamiai bei nuolat analizuoti jų poveikį visiems visuomenės aspektams, nemažinant jų potencialo;
Q. kadangi švietimu siekiama atskleisti žmogiškąjį potencialą, kūrybiškumą ir užtikrinti autentiškus socialinius pokyčius, o netinkamai naudojant duomenimis grindžiamas dirbtinio intelekto sistemas gali būti trukdoma žmogaus ir socialinei raidai;
R. kadangi švietimas ir švietimo galimybės yra pagrindinė teisė; kadangi dėl to švietimo sektoriuje kuriamos, diegiamos ir naudojamos dirbtinio intelekto technologijos turėtų būti vertinamos kaip labai rizikingos, ir joms turėtų būti taikomi griežtesni saugumo, skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės reikalavimai;
S. kadangi aukštos kokybės spartus ir saugus bei plačiai paplitęs ryšys, plačiajuosčiai, didelio pralaidumo tinklai, IT išmanymas, skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninė įranga bei infrastruktūra, taip pat visuomenės pritarimas ir tikslinė bei pritaikyta politinė sistema yra dalis būtinų sąlygų norint Sąjungoje plačiai ir sėkmingai diegti dirbtinį intelektą; kadangi labai svarbu, kad tokia infrastruktūra ir įranga visoje Sąjungoje būtų diegiamos vienodai siekiant panaikinti nuolatinį skaitmeninį atotrūkį tarp jos regionų ir piliečių;
T. kadangi lyčių nelygybės mažinimas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (angl. STEAM) srityse yra visiška būtinybė siekiant užtikrinti vienodą ir teisingą visos visuomenės atstovavimą kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto technologijas, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir jų naudojamus bei kuriamus duomenis;
U. kadangi labai svarbu užtikrinti, kad žmonės Sąjungoje nuo ankstyvo amžiaus įgytų reikiamų įgūdžių, kad geriau suprastų dirbtinio intelekto galimybes ir ribotumus, ir pasirengtų vis dažnesniam dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų naudojimui visose žmogaus veiklos srityse bei galėtų visapusiškai išnaudoti jų teikiamas galimybes; kadangi plataus masto skaitmeninių įgūdžių įgijimas visose Sąjungos visuomenės dalyse yra būtina sąlyga siekiant visiems naudingos sąžiningos skaitmeninės transformacijos;
V. kadangi to siekdamos valstybės narės turi investuoti į skaitmeninį švietimą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, aprūpinti mokyklas tinkama infrastruktūra ir reikalingais galiniais įrenginiais ir mokymo programose daugiau dėmesio skirti skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių ugdymui;
W. kadangi dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos gali būti naudojamos tobulinant mokymosi ir mokymo metodus, visų pirma padedant švietimo sistemoms naudoti sąžiningus duomenis, siekiant gerinti vienodas mokymosi galimybes ir kokybę, kartu skatinant specialiai pritaikytas mokymo programas ir sudarant geresnes galimybes gauti išsilavinimą, taip pat tobulinant ir automatizuojant tam tikras administracines užduotis; kadangi norint, kad dirbtinis intelektas būtų naudingas visai visuomenei, būtina vienoda ir sąžininga prieiga prie skaitmeninių technologijų ir didelės spartos ryšys; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad skaitmeninis švietimas būtų prieinamas visiems, įskaitant asmenis iš nepalankios aplinkos ir neįgaliuosius; kadangi mokymosi rezultatai priklauso ne nuo pačių technologijų, o nuo to, kaip mokytojai geba pedagogiškai prasmingais būdais jomis pasinaudoti;
X. kadangi dirbtinis intelektas turi išskirtinio potencialo pasiūlyti kasdienių švietimo sektoriaus problemų, pvz., mokymosi personalizavimo, mokymosi sunkumų stebėsenos ir konkretaus dalyko turinio / žinių automatizavimo, sprendimų, suteikiant geresnį profesinį mokymą ir remiant perėjimą prie skaitmeninės visuomenės;
Y. kadangi dirbtinis intelektas galėtų būti pritaikytas praktiškai mažinant pedagogų ir švietimo įstaigų administracinio darbo naštą ir suteikiant jiems daugiau laiko pagrindinei mokymo ir mokymosi veiklai;
Z. kadangi naujosios dirbtiniu intelektu pagrįstos švietimui skirtos taikomosios programos padeda lengviau siekti pažangos įvairiose disciplinose, pvz., kalbų mokymosi ir matematikos;
AA. kadangi dirbtinio intelekto pagalba įgyta asmeninė mokymosi patirtis gali ne tik padidinti studentų motyvaciją ir padėti visapusiškai išnaudoti savo galimybes, bet taip pat sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;
AB. kadangi dirbtinis intelektas gali vis labiau padėti mokytojams veiksmingiau suprasti mokinių mokymosi metodus bei stilius ir padėti jiems nustatyti mokymosi sunkumus ir geriau įvertinti individualią pažangą;
AC. kadangi Sąjungos skaitmeninėje darbo rinkoje trūksta beveik pusės milijono didžiųjų duomenų mokslo ir duomenų analizės sričių ekspertų, kurie yra labai svarbūs kuriant ir naudojant kokybišką ir patikimą dirbtinį intelektą;
AD. kadangi dirbtinio intelekto taikymas švietimo srityje kelia susirūpinimą dėl etiško duomenų naudojimo, besimokančių asmenų teisių, prieigos prie duomenų ir asmens duomenų apsaugos ir todėl yra susijęs su rizika pagrindinėms teisėms, pvz., besimokančių asmenų profilių stereotipinių modelių kūrimu ir elgesiu, kuris galėtų lemti diskriminaciją arba žalos riziką dėl dažnesnės netinkamos pedagoginės praktikos;
AE. kadangi kultūra atlieka esminį vaidmenį plačiai naudojant dirbtinio intelekto technologijas ir tampa pagrindine kultūros paveldo sritimi dėl novatoriškų technologijų ir priemonių kūrimo bei jų veiksmingo taikymo siekiant patenkinti šio sektoriaus poreikius;
AF. kadangi dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudojamos skatinant ir saugant kultūros paveldą, taip pat naudojant skaitmenines priemones istorinėms vietoms apsaugoti, ieškant naujoviškų būdų, kaip padaryti visos Sąjungos kultūros institucijose saugomų kultūros artefaktų duomenų rinkinius plačiau ir lengviau prieinamus, kartu suteikiant naudotojams galimybę naršyti didelės apimties kultūrinį ir kūrybinį turinį; kadangi šiuo atžvilgiu sąveikumo standartų ir sistemų skatinimas yra labai svarbus;
AG. kadangi dirbtinio intelekto technologijų naudojimas kultūriniam ir kūrybiniam turiniui, visų pirma žiniasklaidos turiniui ir pritaikytoms turinio rekomendacijoms, kelia klausimus, susijusius su duomenų apsauga, diskriminacija ir kultūrų bei kalbų įvairove, kelia riziką, kad bus gauti diskriminaciniai rezultatai, pagrįsti šališkais prieigos duomenimis, ir gali riboti nuomonių įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą;
AH. kadangi dirbtiniu intelektu grindžiamos individualizuoto turinio rekomendacijos dažnai gali geriau atitikti konkrečius asmenų poreikius, įskaitant kultūrinius ir kalbinius pageidavimus; kadangi dirbtinis intelektas gali prisidėti prie kalbų įvairovės ES skatinimo ir geresnės europinių audiovizualinių kūrinių sklaidos, visų pirma dėl automatizuoto titravimo ir audiovizualinio turinio įgarsinimo kitomis kalbomis; kadangi siekiant, kad žiniasklaidos turinys būtų transliuojamas įvairiomis kalbomis, labai svarbu remti kultūrų ir kalbų įvairovę;
AI. kadangi dirbtinis intelektas skatina naujienų svetainių inovacijas automatizuojant įvairias kasdienes užduotis, aiškinant duomenis ir netgi rengiant tokias naujienas kaip orų prognozės ir sporto rezultatai;
AJ. kadangi Europos kalbų įvairovė reiškia, kad skatinant kompiuterines kalbas, susijusias su teisėmis grindžiamu dirbtiniu intelektu, atsiranda konkretus inovacijų potencialas, kuris gali būti panaudotas siekiant, kad pasauliniai kultūriniai ir informacijos mainai skaitmeniniame amžiuje taptų demokratiniai ir nediskriminaciniai;
AK. kadangi dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudingos specialiajam ugdymui, taip pat kultūrinio ir kūrybinio turinio prieinamumui neįgaliesiems; kadangi dirbtinis intelektas suteikia galimybę naudotis tokiais sprendimais kaip kalbos atpažinimas, virtualūs asistentai ir skaitmeninis fizinių objektų atvaizdavimas; kadangi skaitmeniniai kūriniai jau dabar atlieka savo vaidmenį užtikrinant, kad toks turinys būtų prieinamas neįgaliesiems;
AL. kadangi dirbtinio intelekto taikomosios programos yra plačiu mastu naudojamos audiovizualiniame sektoriuje, visų pirma audiovizualinio turinio platformose;
AM. kadangi dėl šios priežasties dirbtinio intelekto technologijos prisideda kuriant, planuojant, valdant, gaminant, platinant, lokalizuojant ir naudojant audiovizualinės žiniasklaidos produktus;
AN. kadangi dirbtinis intelektas gali būti naudojamas melagingam turiniui kurti, pavyzdžiui, sintetinės vaizdakaitos, kurios apimtys proporcingai auga ir kelia tiesioginę grėsmę demokratijai, ir kadangi jis taip pat gali būti neįkainojama priemonė, padedanti nustatyti ir nedelsiant kovoti su tokia kenkėjiška veikla, pvz., realiu laiku tikrinant faktus arba paženklinant tokį turinį; kadangi didžiąją dalį sintetinės vaizdatakaitos turinio lengva atpažinti; kadangi tuo pat metu dirbtiniu intelektu pagrįstos aptikimo priemonės iš esmės sėkmingai pažymi ir filtruoja tokį turinį; kadangi stokojama šiam klausimui skirtos teisinės sistemos;
Bendrosios pastabos
1. pabrėžia strateginę dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų svarbą Sąjungai; pabrėžia, kad požiūris į dirbtinį intelektą ir su juo susijusias technologijas turi būti orientuotas į žmogų ir įtvirtintas žmogaus teisių ir etikos srityje, kad dirbtinis intelektas iš tiesų taptų priemone, tarnaujančia žmonėms, bendrai gerovei ir bendram piliečių interesui;
2. pabrėžia, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose turi būti visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, laisvės ir vertybės, įskaitant žmogaus orumą, privatumą, asmens duomenų apsaugą, nediskriminavimą ir saviraiškos bei informacijos laisvę, taip pat kultūrinę įvairovę ir intelektinės nuosavybės teises, kaip tai įtvirtinta ES Sutartyse ir Chartijoje;
3. tvirtina, kad švietimas, kultūra ir audiovizualinis sektorius yra pažeidžiamos sritys, dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų naudojimo požiūriu, nes pastarosios gali daryti poveikį mūsų visuomenės pagrindinių teisių ir vertybių pamatams; todėl pabrėžia, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą ir susijusias technologijas, įskaitant jų naudojamą programinę įrangą, algoritmus ir duomenis, šiuose sektoriuose turėtų būti laikomasi etikos principų;
4. primena, jog algoritmams ir dirbtiniam intelektui turėtų būti taikomas integruotosios etikos principas, užkertant kelią bet kokiam sisteminiam šališkumui, taip, kad būtų užtikrinama maksimali pagrindinių teisių apsauga;
5. dar kartą pabrėžia, kad svarbu kurti kokybišką, suderinamą ir įtraukų dirbtinį intelektą ir susijusias technologijas, skirtas naudoti giliojo mokymosi srityje, kuriomis būtų gerbiamos ir ginamos Sąjungos vertybės, visų pirma lyčių lygybė, daugiakalbystė ir kultūrų dialogui būtinos sąlygos), nes žemos kokybės, pasenę, neišsamūs ar neteisingi duomenys gali lemti netinkamas prognozes ir, savo ruožtu, diskriminaciją bei šališkumą; pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti pajėgumus tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis, siekiant patobulinti duomenų rinkimą, saugumą, sisteminimą ir teisę perleisti, nepakenkiant privatumui; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti bendrą Europos duomenų erdvę;
6. primena, kad dirbtinis intelektas gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti užtikrintos kiekvieno asmens teisės ir kad dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos neturi lemti jokios formos diskriminacijos;
7. pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių esamą diskriminaciją visuomenėje; atsižvelgdamas į tai, primena, kad taip pat labai svarbu įtraukti reikiamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, siekiant užkirsti kelią netyčiniam lyčių, socialinio ir kultūrinio šališkumo įtraukimui į dirbtinio intelekto algoritmus, sistemas ir taikomąsias programas; pabrėžia, kad būtina rasti kuo veiksmingesnį būdą šališkumui dirbtinio intelekto sistemose riboti, laikantis etikos ir nediskriminavimo standartų; pabrėžia, kad duomenų rinkiniai, naudojami dirbtiniam intelektui apmokyti, turėtų būti kuo platesni, siekiant kiek įmanoma geriau ir aktualiau atstovauti visuomenei, ir kad rezultatai turėtų būti peržiūrimi, siekiant išvengti visų įmanomų stereotipų, diskriminacijos ir šališkumo, o, kai tinkama, dirbtiniu intelektu turėtų būti naudojamasi žmogaus šališkumui atpažinti ir šalinti, jei toks šališkumas galėtų egzistuoti; ragina Komisiją skatinti ir palengvinti dalijimąsi šališkumo šalinimo strategijomis duomenų srityje;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant dirbtinio intelekto politiką ir teisės aktus atsižvelgti į etikos aspektus, – taip pat ir lyties požiūriu, – ir prireikus pritaikyti galiojančius teisės aktus, įskaitant ir Sąjungos programas bei etikos gaires, susijusias su dirbtinio intelekto naudojimu;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares rengti priemones, į kurias būtų visapusiškai integruojamas lyčių aspektas, pvz., informuotumo didinimo kampanijas, mokymus ir mokymo programas, ir kurias taikant piliečiams būtų teikiama informacija apie tai, kaip veikia ir kokį poveikį jų kasdieniam gyvenimui daro algoritmai; taip pat ragina jas puoselėti į lyčių lygybę orientuotą mąstyseną ir darbo sąlygas, kuriomis būtų galima kurti įtraukesnius technologinius produktus bei darbo aplinkas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į mokyklų programas būtų įtraukiamas skaitmeninių įgūdžių lavinimas ir mokymas apie dirbtinį intelektą, bei pasirūpinti, kad jie, kaip būdas lyčių nelygybei skaitmeninių įgūdžių srityje panaikinti, būtų prieinami visiems;
10. pabrėžia, jog būtina rengti mokymus darbuotojams ir pedagogams, kurių darbas susijęs su dirbtiniu intelektu, kad būtų lavinamas pajėgumas atpažinti ir šalinti lyties požiūriu diskriminacinę praktiką darbe ir švietimo srityje, bei darbuotojams, kuriantiems dirbtinio intelekto sistemas ir taikomąsias programas, kad jų kuriamose dirbtinio intelekto sistemose ir taikomosiose programose būtų atpažįstamos ir šalinamos diskriminacijos dėl lyties apraiškos; ragina nustatyti aiškią įmonių ir švietimo įstaigų atsakomybę siekiant užtikrinti, kad darbe ar švietimo kontekste nebūtų susiduriama su diskriminacija dėl lyties; pabrėžia, kad švietimo ir kultūros tikslais turėtų būti naudojamas belytis dirbtinio intelekto ir robotų atvaizdas, nebent dėl kokios nors priežasties lytis būtų esminis veiksnys;
11. pabrėžia, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų kūrimas ir diegimas švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose svarbus renkant pagal lytį suskirstytus ir kitus su lygybe susijusius duomenis, be to, svarbu, kad neigiamą poveikį galintys daryti lyčių stereotipai ir šališkumas dėl lyties prireikus būtų šalinami taikant šiuolaikiškus mašinų mokymosi metodus, skirtus šališkumui šalinti;
12. ragina Komisiją į didelės rizikos taikomųjų dirbtinio intelekto programų reglamentavimo sistemą įtraukti švietimą, atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad švietimas toliau prisidėtų prie visuomenės gerovės, ir į tai, kad mokinių, studentų bei kitų besimokančiųjų duomenys jokiu būdu neskelbtini; pabrėžia, jog švietimo sektoriuje į šią diegimo veiklą turėtų būti įtraukiami pedagogai, besimokantieji ir platesnioji visuomenė, be to, turėtų būti atsižvelgiama į visų poreikius ir numatomą naudą, siekiant užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas tikslingai ir etiškai;
13. ragina Komisiją skatinti naudotis tokiomis ES programomis, kaip „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa ir „Erasmus+“, siekiant remti daugiadalykius mokslinius tyrimus, bandomuosius projektus, eksperimentus ir priemonių, įskaitant mokymus, kūrimą šališkumui dėl lyties dirbtinio intelekto srityje atpažinti bei visuomenės informavimo skatinimo kampanijas;
14. pabrėžia, kad būtina kurti įvairovės principu pagrįstas vystytojų ir inžinierių darbo grupes, kurios dirbtų išvien su pagrindiniais švietimo, kultūros ir audiovizualinio sektorių subjektais, siekiant užkirsti kelią netyčiniam šališkumo dėl lyties ir socialinio šališkumo įtraukimui į dirbtinio intelekto algoritmus, sistemas bei taikomąsias programas; akcentuoja būtinybę atsižvelgti į įvairiausias skirtingas teorijas, kuriomis remiantis iki šiol buvo ir ateityje toliau gali būti vystomas dirbtinis intelektas;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad imantis reikiamų priemonių siekiant pašalinti šališkumą ir diskriminaciją tam tikrų grupių atžvilgiu, įskaitant lyčių stereotipus, neturėtų būti stabdoma technologinė pažanga;
16. dar kartą akcentuoja pagrindinių teisių svarbą bei visa apimančią duomenų ir privatumo apsaugos teisės aktų, kurie yra nepaprastai svarbūs sprendžiant su šiomis technologijomis susijusius klausimus, viršenybę; primena, kad dirbtinis intelektas gali daryti ypač didelį poveikį duomenų apsaugai ir privatumui, ypač atsižvelgiant į vaikų duomenis; pabrėžia, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente(8) nustatyti principai yra šiuo požiūriu privalomi diegiant dirbtinį intelektą; be to, primena, kad visos dirbtinio intelekto taikomosios programos turi visapusiškai atitikti Sąjungos duomenų apsaugos teisę, t. y. Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir E. privatumo direktyvą(9); atkreipia dėmesį į teisę reikalauti žmogaus įsikišimo tuo atveju, kai naudojamas dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos;
17. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti dirbtiniu intelektu grindžiamų automatizuotų individualių sprendimų, priimamų naudojantis viešosios valdžios prerogatyvomis, skaidrumo ir paaiškinamumo prievolę ir taikyti sankcijas, kad būtų užtikrintas šios prievolės vykdymas; ragina įgyvendinti sistemas, pagal kurias standartiškai numatomas žmogaus atliekamas tikrinimas ir įsikišimas, ir užtikrinti tinkamą procesą, įskaitant teisę apskųsti ir galimybę pasinaudoti teisių gynimo bei taisomosiomis priemonėmis;
18. atkreipia dėmesį į galimą neigiamą prie individualių poreikių pritaikytos reklamos, visų pirma itin tikslios ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, ir asmenų, ypač nepilnamečių, vertinimo neturint jų sutikimo poveikį, kadangi taip kišamasi į asmenų privatų gyvenimą ir užduodami klausimai, siekiant rinkti ir naudoti duomenis, kad būtų galima pritaikyti reklamą prie individualių poreikių, siūlyti produktus ar paslaugas arba nustatyti kainas; todėl ragina Komisiją nustatyti griežtus apribojimus tikslinei reklamai, grindžiamai asmens duomenų rinkimu, pirmiausia uždraudžiant tarpplatforminiu mastu naudojamą elgesiu grindžiamą reklamą, nepakenkiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); primena, kad šiuo metu pagal E. privatumo direktyvą tikslinė reklama leidžiama tik tuo atveju, jei duodamas sutikimas gavus teisę pasirinkti, priešingu atveju ji yra neteisėta; ragina Komisiją uždrausti diskriminacinę praktiką teikiant paslaugas ar produktus;
19. pabrėžia, kad žiniasklaidos organizacijos turi būti informuojamos apie pagrindinius algoritmais grindžiamų dirbtinio intelekto sistemų parametrus, kurie lemia reitingavimo ir paieškos trečiųjų šalių platformose rezultatus, o naudotojai – apie dirbtinio intelekto naudojimą teikiant sprendimų priėmimo paslaugas, be to, jiems turi būti suteikta galimybė nusistatyti savo privatumo parametrus skaidriomis ir suprantamomis priemonėmis;
20. pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kuriant turinį švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose bei informacijos ir švietimo platformose, įskaitant įvairaus pobūdžio kultūros objektų sąrašus ir daugybę duomenų šaltinių; atkreipia dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo rizikas, kai siekiant patobulinti duomenų pateikimo, tyrimo ir vizualizavimo būdus dirbtinis intelektas ir įvairios technologijos derinamos su skirtingais šaltiniais (dokumentais, nuotraukomis, filmais); ragina naudoti dirbtinį intelektą aukšto lygio intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti vadovaujantis esama teisės aktų sistema, pvz., perspėjant asmenis ir įmones, kai jie rizikuoja netyčia pažeisti taisykles, arba teikiant pagalbą intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei taisyklės būtų faktiškai pažeistos; todėl pabrėžia, jog svarbu parengti tinkamą teisinę sistemą Sąjungos lygmeniu, kad naudojant dirbtinį intelektą būtų apsaugomos intelektinės nuosavybės teisės;
21. pabrėžia, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp, viena vertus, dirbtinio intelekto sistemų plėtros ir jų naudojimo švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose ir, kita vertus, priemonių dirbtinio intelekto įmonių konkurencijai ir konkurencingumui rinkoje šiuose sektoriuose apsaugoti; šiuo požiūriu pabrėžia, kad įmonės turi būti skatinamos investuoti į šiuose sektoriuose naudojamų dirbtinio intelekto sistemų inovacijas, sykiu užtikrinant, kad tokių taikomųjų programų tiekėjai netaptų rinkos monopolininkais; akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad dirbtinis intelektas visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visiems suinteresuotiesiems subjektams ir veikėjams Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares priimant su konkurencijos politika, įskaitant bendrovių susijungimus, susijusius sprendimus labiau atsižvelgti į duomenų ir algoritmų reikšmę užtikrinant rinkos galios koncentraciją;
22. pabrėžia, kad reikia sistemingai spręsti dėl dirbtinio intelekto plėtros, diegimo ir naudojimo kylančius socialinius, etinius ir teisinius klausimus, pvz., algoritmų skaidrumo ir atskaitomybės, nediskriminavimo, lygių galimybių, nuomonės laisvės ir įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo ir atsakomybės, taip pat duomenų bei turinio nuosavybės, rinkimo, naudojimo ir sklaidos klausimus; rekomenduoja, kad veiksmingai naudojantis turimais duomenimis būtų parengtos bendros Europos privatumo apsaugos gairės ir standartai; ragina užtikrinti algoritmų kūrimo skaidrumą ir atskaitomybę juos naudojant;
23. ragina Komisiją pasiūlyti išsamų nuostatų rinkinį, skirtą dirbtinio intelekto taikomosioms programoms reguliuoti horizontaliuoju lygmeniu, ir jas papildyti konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriui, skirtomis taisyklėmis;
24. pabrėžia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su dirbtinio intelekto ir jo taikomųjų programų plėtra, diegimu ir naudojimu kultūros, švietimo ir audiovizualiniame sektoriuose; atkreipia dėmesį į viešųjų investicijų į šias paslaugas svarbą ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių teikiamą papildomą pridėtinę vertę siekiant įgyvendinti šį tikslą ir panaudoti visą dirbtinio intelekto potencialą šiuose sektoriuose, visų pirma švietimo sektoriuje, atsižvelgiant į didelę privačiųjų investicijų, atliktų pastaraisiais metais, sumą; ragina Komisiją surasti papildomą finansavimą su dirbtinio intelekto taikomosiomis programomis šiuose sektoriuose susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms paremti;
25. pabrėžia, kad algoritmų sistemos gali padėti sparčiau sumažinti skaitmeninę atskirtį, tačiau dėl nevienodo diegimo gali atsirasti naujų formų nelygybė ar greičiau didėti esama nelygybė; reiškia susirūpinimą dėl to, kad žinios ir infrastruktūra visoje Sąjungoje nėra nuosekliai plėtojamos, todėl ribojamas produktų ir paslaugų, kurie grindžiami dirbtiniu intelektu, prieinamumas, ypač retai apgyvendintose ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu pažeidžiamose vietovėse; ragina Komisiją užtikrinti sanglaudą dalijantis dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų teikiama nauda;
26. ragina Komisiją nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi dirbtinio intelekto ir susijusias technologijas perkant bei diegiant Sąjungos viešojo sektoriaus įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos teisės ir pagrindinių teisių; akcentuoja pridėtinę vertę, būdingą tokioms priemonėms, kaip viešos konsultacijos ir poveikio vertinimai prieš perkant ar diegiant dirbtinio intelekto sistemas, kaip rekomenduojama JT Generalinei Asamblėjai skirtoje specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl dirbtinio intelekto bei jo poveikio nuomonės ir saviraiškos laisvei(10); ragina viešąsias valdžios institucijas skatinti dirbtinio intelekto plėtrą ir diegimą skiriant viešąjį finansavimą ir rengiant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad reikia stiprinti rinką suteikiant MVĮ galimybę dalyvauti dirbtinio intelekto taikomųjų programų viešuosiuose pirkimuose, siekiant užtikrinti įvairaus dydžio technologijų įmonių dalyvavimą ir taip garantuoti atsparumą bei konkurenciją;
27. ragina reguliariai atlikti nepriklausomus auditus siekiant patikrinti, ar naudojamos dirbtinio intelekto taikomosios programos ir ar susijusi stabdžių ir atsvarų sistema atitinka konkrečius kriterijus, ir ragina, kad šiuos auditus prižiūrėtų nepriklausomos ir tinkamos priežiūros institucijos; ragina atlikti konkretų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant padėti laikytis reikalavimų ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;
28. atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto naudą ir riziką kibernetinio saugumo požiūriu ir jo potencialą kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir pabrėžia, kad visi dirbtinio intelekto sprendimai turi būti atsparūs kibernetiniams išpuoliams, kartu gerbiant Sąjungos pagrindines teises, visų pirma apsaugant asmens duomenis ir privatumą; pabrėžia, kad svarbu stebėti saugų dirbtinio intelekto naudojimą, ir pabrėžia glaudaus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo būtinybę siekiant kovoti su naudotojų pažeidžiamumu ir su tuo susijusiais pavojais; ragina Komisiją įvertinti, ar kibernetinio saugumo srityje reikia geresnių prevencijos ir rizikos mažinimo priemonių;
29. pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė gali būti laikoma skaitmeninių ir su dirbtiniu intelektu susijusių technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo švietimo bei kultūros srityse bandomuoju laikotarpiu: šios veiklos pavyzdžiai apima daugybę visose valstybėse narėse taikomų internetinio mokymosi platformų ir internetinių kultūros rėmimo priemonių; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos pavyzdžius svarstant bendrą Sąjungos požiūrį į tokių technologinių sprendimų naudojimo plėtrą;
Švietimas
30. primena, kad svarbu stiprinti skaitmeninius įgūdžius ir pasiekti aukštą žiniasklaidos priemonių naudojimo, skaitmeninio ir informacinio raštingumo lygį Sąjungos lygmeniu, nes tai yra būtina dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje sąlyga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaitmeninį ir dirbtinio intelekto raštingumą Sąjungos mastu parengiant mokytojams skirtas mokymo galimybes; primygtinai laikosi nuomonės, kad mokyklose naudojant dirbtinio intelekto technologijas turėtų būti padedama mažinti socialinę nelygybę ir regioninį skaitmeninių įgūdžių skirtumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriame sprendžiamas dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje klausimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad šio plano prioritetai būtų skaitmeniniai pajėgumai, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas bei mokymas ir su dirbtiniu intelektu susiję įgūdžiai, kartu didinant informuotumą apie galimą dirbtinio intelekto netinkamą naudojimą ir veikimą; todėl ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams ir jaunimui, kuriems skaitmeninio švietimo srityje reikalinga ypatinga parama; primygtinai ragina Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl dirbtinio intelekto tinkamai atsižvelgti į dirbtinio intelekto ir robotikos iniciatyvas švietimo srityje; primygtinai ragina valstybes nares investuoti į skaitmeninę mokyklų įrangą ir šiuo tikslu naudoti Sąjungos lėšas;
31. pabrėžia, kad dirbtinio intelekto naudojimas švietimo sistemose suteikia įvairiausių galimybių ir priemonių siekiant, kad šios sistemos būtų novatoriškesnės, įtraukesnės, efektyvesnės ir vis veiksmingesnės, diegiant naujus sparčius, asmeniniams poreikiams pritaikytus bei į mokinius orientuotus kokybiško mokymosi būdus; tačiau pabrėžia, kad dėl poveikio švietimui ir socialinei įtraukčiai tokios priemonės turi būti prieinamos visoms socialinėms grupėms, užtikrinant vienodas galimybes įgyti išsilavinimą ir mokytis, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač neįgalieji;
32. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti kritišką ir veiksmingą dirbtinio intelekto naudojimą, piliečiai turi turėti bent jau bendrą supratimą apie šią technologiją; ragina valstybes nares į savo su skaitmeniniu raštingumu susijusius veiksmus įtraukti informuotumo apie dirbtinį intelektą didinimo kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti skaitmeninio raštingumo planus ir diskusijų forumus, įtraukiant piliečius, tėvus ir mokinius į demokratinį dialogą su viešosios valdžios institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros, diegimo ir naudojimo švietimo sistemose; pabrėžia, jog svarbu, kad pedagogams, instruktoriams ir kitiems būtų suteikiamos reikiamos priemonės ir galimybė įgyti praktinės patirties dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų srityje, t. y. sužinoti, kas tai yra, kaip jos naudojamos ir kaip jas naudoti tinkamai bei laikantis teisės nuostatų, siekiant išvengti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų; atkreipia ypatingą dėmesį į švietimo ir mokymo sektorių darbuotojų skaitmeninio raštingumo ir vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninių įgūdžių lavinimo svarbą atsižvelgiant į tai, kad su minėtosiomis technologijomis užaugusios jaunesnės kartos ir taip turi elementarų supratimą apie jas;
33. pabrėžia, kad tikrasis dirbtinio intelekto švietimo sistemose tikslas turėtų būti užtikrinti kuo geriau asmeniniams poreikiams pritaikytą švietimą, siūlant besimokantiesiems individualias akademines programas, kuriomis būtų atsižvelgta į jų stipriąsias ir silpnąsias puses, ir siūlant prie jų savybių priderintą mokymo medžiagą, kartu išsaugant švietimo kokybę ir įtrauktimi grindžiamą mūsų švietimo sistemų principą;
34. primena esminį ir daugialypį mokytojų vaidmenį švietimo srityje, taip pat užtikrinant, kad jis būtų įtraukus, ypač ankstyvojoje vaikystėje, kai įgyjami įgūdžiai, padėsiantys mokiniams daryti pažangą visą gyvenimą, pvz., asmeniniai santykiai, mokymosi įgūdžiai, empatija ir bendras darbas; todėl pabrėžia, kad dirbtinio intelekto technologijos negali būti naudojamos kenkiant ar darant žalą kontaktiniam švietimui, nes mokytojų negalima pakeisti jokiomis dirbtinio intelekto ar su juo susijusiomis technologijomis;
35. pabrėžia, kad dirbtinio intelekto naudojimo švietimo srityje teikiama mokymosi nauda priklausys ne tik nuo paties dirbtinio intelekto, bet ir nuo to, kaip mokytojai naudos dirbtinį intelektą skaitmeninėje mokymosi aplinkoje, kad patenkintų moksleivių, studentų ir mokytojų poreikius; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad dirbtinio intelekto programuotojai, kai įmanoma, turi įtraukti mokytojų bendruomenes kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinio intelekto technologijas ir taip sukurti ryšių aplinką, kurioje būtų formuojamos dirbtinio intelekto programuotojų, kūrėjų, įmonių, mokyklų, mokytojų ir kitų viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų sąsajos bei bendradarbiavimas siekiant kurti dirbtinio intelekto technologijas, kurios būtų tinkamos realaus švietimo aplinkai, atspindėtų kiekvieno besimokančio asmens amžių ir išsivystymo lygį ir atitiktų aukščiausius etikos standartus; pabrėžia, kad švietimo institucijos turėtų diegti tik patikimas, etiškas ir į žmogų orientuotas technologijas, kurias viešosios valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė galėtų patikrinti kiekvienu jų taikymo etapu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į laisvo naudojimo ir atvirojo kodo sprendimų privalumus; ragina mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms teikti finansinę ir logistinę paramą bei praktinę patirtį, kurių reikia siekiant diegti ateities mokymosi sprendimus;
36. taip pat pabrėžia, kad reikia nuolat mokyti mokytojus, kad jie galėtų prisitaikyti prie dirbtiniu intelektu pagrįsto švietimo realijų ir įgyti žinių bei įgūdžių, kurių reikia norint pedagogiškai ir prasmingai naudoti dirbtinio intelekto technologijas, taip sudarant jiems sąlygas visapusiškai pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir suvokti jo ribas; ragina užtikrinti, kad skaitmeninis mokymas ateityje būtų kiekvieno mokytojo mokymo dalis, ir ragina suteikti galimybę mokytojams ir švietimo bei mokymo srities darbuotojams kelti savo kvalifikaciją skaitmeninio mokymo srityje ir mokytis visą gyvenimą; todėl ragina rengti mokytojams skirtas dirbtinio intelekto mokymo programas visose srityse bei visoje Europoje; be to, pabrėžia, kad svarbu reformuoti mokymo programas naujoms mokytojų kartoms ir sudaryti jiems galimybes prisitaikyti prie dirbtiniu intelektu pagrįsto švietimo realijų, taip pat pabrėžia mokytojams skirtų vadovų ir gairių dėl dirbtinio intelekto rengimo bei atnaujinimo svarbą;
37. yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta konkrečių aukštojo mokslo programų dirbtinio intelekto tema, taip pat dirbtiniam intelektui skiriamo viešojo finansavimo valstybėse narėse; mano, kad tai kelia pavojų Europos ateities užmojams skaitmeninėje srityje;
38. yra susirūpinęs dėl to, kad nedaug dirbtinio intelekto tyrėjų siekia akademinės karjeros, nes technologijų bendrovės už mokslinius tyrimus gali pasiūlyti geresnį užmokestį ir mažiau biurokratijos; mano, kad ši problema būtų iš dalies išspręsta, jei universitetuose vykdomiems dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams būtų skiriama daugiau viešojo sektoriaus lėšų;
39. pabrėžia, kad svarbu nuo vaikystės ugdyti žmonių bendruosius skaitmeninius įgūdžius, siekiant panaikinti kvalifikacijos atotrūkį ir geriau integruoti tam tikras gyventojų grupes į skaitmeninę darbo rinką bei skaitmeninę visuomenę; atkreipia dėmesį į tai, kad bus vis svarbiau rengti aukštos kvalifikacijos visų sričių specialistus dirbtinio intelekto srityje, visoje Sąjungoje užtikrinti tokių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir tobulinti dabartinių ir būsimų darbuotojų įgūdžius, kad jie pajėgtų prisitaikyti prie būsimų darbo rinkos realijų; todėl ragina valstybes nares įvertinti savo mokymo medžiagą ir prireikus įtraukti į ją su dirbtiniu intelektu susijusius įgūdžius, taip pat numatyti ne tik konkrečias dirbtinio intelekto kūrėjams skirtas mokymo programas, bet ir įtraukti dirbtinio intelekto temą į tradicines mokymo programas; atkreipia dėmesį į poreikį visoje Sąjungoje užtikrinti profesinių kvalifikacijų, susijusių su dirbtinio intelekto srities įgūdžiais, tarpusavio pripažinimą, nes kai kurios valstybės narės atnaujina savo švietimo pasiūlą įtraukdamos su dirbtiniu intelektu susijusius įgūdžius ir nustato konkrečias dirbtinio intelekto kūrėjams skirtas mokymo programas; teigiamai vertina Komisijos pastangas į tam tikrų profesijų su kvalifikacijos įgijimu siejamus reikalavimus, suderintus Sąjungos lygmeniu pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą(11), įtraukti skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad jie turi atitikti patikimo dirbtinio intelekto etikos gairių vertinimo sąrašą, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą šį sąrašą paversti orientacine dirbtinio intelekto kūrėjų mokymo programa; primena specialius profesinio rengimo ir mokymo poreikius, susijusius su dirbtiniu intelektu, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiamu Europos lygmens požiūriu, kad būtų stiprinamas dirbtinio intelekto potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad svarbu rengti aukštos kvalifikacijos šios srities specialistus, į mokymo programas įtraukiant etinius aspektus, ir remti šioje srityje nepakankamai atstovaujamas grupes, taip pat kurti paskatas šiems specialistams ieškoti darbo Sąjungoje; primena, kad dirbtinio intelekto sektorius nepritraukia pakankamai moterų ir todėl būsimoje darbo rinkoje gali atsirasti didelė lyčių nelygybė;
40. pabrėžia, kad vyriausybės ir švietimo įstaigos turi persvarstyti ir pertvarkyti savo švietimo programas ir pritaikyti jas prie XXI a. poreikių, parengdamos švietimo programas, pagal kurias daugiau dėmesio būtų skiriama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. STEAM) dalykams, siekiant parengti besimokančius asmenis ir vartotojus vis didesniam dirbtinio intelekto naudojimui ir palengvinti kognityvinių įgūdžių įgijimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu įvairinti šį sektorių ir skatinti mokinius, ypač moteris ir mergaites, rinktis mokytis STEAM dalykų, ypač susijusių su robotika ir dirbtiniu intelektu; ragina skirti daugiau finansinių ir mokslinių išteklių, kad kvalifikuoti žmonės būtų motyvuoti likti Sąjungoje ir būtų pritraukta įgūdžių turinčių asmenų iš trečiųjų šalių; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad daug startuolių veikia dirbtinio intelekto srityje ir kuria dirbtinio intelekto technologijas; pabrėžia, kad MVĮ reikės papildomos paramos ir su dirbtiniu intelektu susijusių mokymų, kad jos galėtų užtikrinti atitiktį skaitmeninio ir su dirbtiniu intelektu susijusio reglamentavimo nuostatoms;
41. pažymi, kad automatizavimas ir dirbtinio intelekto plėtra gali iš esmės ir negrįžtamai pakeisti užimtumą; pabrėžia, kad reikėtų teikti pirmenybę įgūdžių pritaikymui prie būsimos darbo rinkos poreikių, visų pirma švietimo srityje ir kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tobulini būsimos darbo jėgos įgūdžius; be to, pabrėžia, kad svarbu diegti dirbtinį intelektą siekiant perkvalifikuoti Europos darbo rinkos dalyvius ir kelti jų kvalifikaciją kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, visų pirma audiovizualiniame sektoriuje, kuriame COVID-19 krizė jau padarė labai didelį poveikį;
42. ragina Komisiją įvertinti dirbtinio intelekto diegimo švietimo sektoriuje rizikos lygį, kad būtų nustatyta, ar dirbtinio intelekto taikomosios programos švietimo srityje turėtų būti įtrauktos į didelės rizikos reglamentavimo sistemą ir joms turėtų būti taikomi griežtesni saugumo, skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės reikalavimai, atsižvelgiant į tai, jog svarbu užtikrinti, kad švietimas ir toliau padėtų kurti visuomenės gerovę ir kad mokinių, studentų bei kitų besimokančių asmenų duomenys yra neskelbtini; pabrėžia, kad duomenų rinkiniai, naudojami dirbtinio intelekto apmokymui, turėtų būti peržiūrėti siekiant išvengti tam tikrų stereotipų ir kitokio šališkumo stiprinimo;
43. ragina Komisiją pasiūlyti ateities iššūkiams parengtą teisinę sistemą, skirtą dirbtiniam intelektui, kad būtų numatytos teisiškai privalomos etiškos priemonės ir standartai, siekiant užtikrinti pagrindines teises bei laisves ir sukurti patikimas, etiškas ir techniniu požiūriu patvarias dirbtinio intelekto taikomąsias programas, įskaitant integruotas skaitmenines priemones, paslaugas ir produktus, pvz., robotiką ir mašinų mokymąsi, daug dėmesio skiriant švietimui; ragina užtikrinti, kad duomenys, naudojami ir kuriami dirbtinio intelekto taikomosiose programose švietimo sektoriuje, būtų prieinami, sąveikūs ir aukštos kokybės ir jais būtų prieinamu būdu dalijamasi su atitinkamomis valdžios institucijomis, laikantis autorių teisių ir komercinių paslapčių teisės aktų; primena, kad vaikai yra pažeidžiama grupė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir apsauga; pabrėžia, kad, nors dirbtinis intelektas gali teikti naudą švietimo sektoriuje, būtina atsižvelgti į jo technologinius, reguliavimo ir socialinius aspektus, taikant tinkamas apsaugos priemones ir į žmogų orientuotą požiūrį, kuriuo galiausiai užtikrinama, kad žmonės visada galėtų kontroliuoti ir ištaisyti sistemos sprendimus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mokytojai turi kontroliuoti ir prižiūrėti bet kokį dirbtinio intelekto technologijų diegimą ir naudojimą mokyklose bei universitetuose, jei su jomis dirba mokiniai ir studentai; primena, kad dirbtinio intelekto sistemos neturi priimti bet kokio galutinio sprendimo, kuris galėtų turėti įtakos švietimo galimybėms, pvz., dėl mokinio galutinio vertinimo, jei nėra visapusiškos žmogaus priežiūros; primena, kad automatizuoti sprendimai dėl fizinių asmenų, pagrįsti profiliavimu, kai jie turi teisinį ar panašų poveikį, turi būti griežtai ribojami ir turi būti visada reikalaujama užtikrinti teisę į žmogaus įsikišimą ir teisę į paaiškinimą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; pabrėžia, kad šių nuostatų turėtų būti griežtai laikomasi, ypač švietimo sistemoje, kur priimami sprendimai dėl ateities galimybių;
44. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad mokyklos ir kiti švietimo paslaugų teikėjai tampa vis labiau priklausomi nuo švietimo technologijų („EdTech“) paslaugų, įskaitant dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurias teikia tik kelios rinkoje dominuojančios privačios įmonės; laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti tikrinama taikant Sąjungos konkurencijos taisykles; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu remti MVĮ vykdomą dirbtinio intelekto diegimą švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose, teikiant atitinkamas paskatas, kuriomis būtų užtikrintos vienodos sąlygos; todėl ragina investuoti į Europos IT įmones, kad Sąjungoje būtų kuriamos būtinos technologijos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pagrindinės dirbtinį intelektą teikiančios įmonės yra įsisteigusios už Sąjungos ribų; primygtinai primena, kad nepilnamečių duomenys griežtai saugomi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir kad juos galima tvarkyti tik visiškai anonimizuotus arba gavus tėvų pareigas turinčio asmens sutikimą ar leidimą, griežtai laikantis duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principų; ragina užtikrinti griežtesnę apsaugą ir apsaugos priemones švietimo sektoriuje su vaikų duomenimis susijusiais atvejais ir ragina Komisiją imtis veiksmingesnių priemonių šiuo tikslu; ragina vaikams ir jų tėvams teikti aiškią informaciją apie galimą vaikų duomenų naudojimą ir tvarkymą, be kita ko, vykdant informuotumo didinimo ir informavimo kampanijas;
45. atkreipia dėmesį į konkrečią riziką, kylančią naudojant dirbtiniu intelektu grindžiamas automatinio atpažinimo taikomąsias programas, kurios šiuo metu sparčiai vystomos; primena, kad vaikai yra ypač pažeidžiama grupė; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms uždrausti automatinį biometrinių duomenų identifikavimą, pvz., veido atpažinimą švietimo ir kultūros tikslais, vykdomą švietimo ir kultūros įstaigose, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal teisės aktus;
46. pabrėžia, kad reikia didinti vartotojų pasirinkimą siekiant skatinti konkurenciją ir plėsti švietimo tikslais siūlomų dirbtinio intelekto technologijų paslaugų įvairovę; atsižvelgdamas į tai, ragina viešąsias valdžios institucijas skatinti dirbtinio intelekto technologijų plėtrą ir diegimą skiriant viešąjį finansavimą ir rengiant viešuosius pirkimus; mano, kad viešųjų švietimo paslaugų teikėjų naudojamos arba viešosiomis lėšomis perkamos technologijos turėtų būti grindžiamos atvirojo šaltinio technologijomis;
47. pabrėžia, kad inovacijos švietimo sektoriuje vėluoja – tai dar labiau išryškėjo per COVID-19 pandemiją, dėl kurios reikėjo pereiti prie internetinio ir nuotolinio mokymosi; pabrėžia, kad dirbtiniu intelektu pagrįstos švietimo priemonės, pvz., skirtos mokymosi sunkumams įvertinti ir nustatyti, gali pagerinti nuotolinio mokymosi kokybę ir veiksmingumą;
48. pabrėžia, kad naujos kartos skaitmeninė infrastruktūra ir interneto aprėptis yra strategiškai svarbios užtikrinant dirbtiniu intelektu pagrįstą Europos Sąjungos piliečių švietimą; atsižvelgdamas į COVID-19 krizę, ragina Komisiją parengti strategiją dėl Europos 5G ryšio, kuriuo būtų užtikrintas Europos strateginis atsparumas ir kuris nepriklausytų nuo technologijų iš valstybių, kurios nesivadovauja mūsų vertybėmis;
49. ragina sukurti visos Europos universitetų ir mokslinių tyrimų tinklą, kuriame itin daug dėmesio būtų skiriama DI naudojimui švietimo srityje ir kuris sutelktų visų sričių institucijas ir ekspertus, kad būtų galima ištirti DI poveikį mokymuisi ir rasti sprendimus, kaip padidinti jo potencialą;
Kultūros paveldas
50. pakartoja, jog svarbu, kad kultūra būtų prieinama kiekvienam piliečiui visoje Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, švietimo ir kultūros įstaigos bei panašūs suinteresuotieji subjektai keistųsi geriausia patirtimi; be to, mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis prieinami ištekliai būtų naudojami kuo naudingiau, siekiant dar labiau gerinti prieigą prie kultūros; pabrėžia, kad kultūra gali būti pasiekiama daugybe būdų, o norint rasti tinkamiausią turėtų būti išnagrinėta visa jų įvairovė; pabrėžia, kad svarbu nuosekliai vadovautis Marakešo sutartimi;
51. pažymi, kad DI technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį išsaugant, atkuriant, dokumentuojant, analizuojant, puoselėjant ir valdant materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, tuo tikslu, be kita ko, stebint ir tyrinėjant kultūros paveldo vietovių pokyčius, kuriuos lemia tokios grėsmės kaip klimato kaita, gaivalinės nelaimės ir ginkluotieji konfliktai;
52. pabrėžia, kad DI technologijos gali padidinti Europos kultūros įvairovės matomumą; pažymi, kad šios technologijos suteikia naujų galimybių kultūros įstaigoms, pavyzdžiui, muziejams, kurti novatoriškas artefaktų katalogavimo ir dokumentavimo priemones ir didinti kultūros paveldo vietų prieinamumą, be kita ko, pasitelkiant 3D modeliavimą ir papildytą virtualiąją realybę; pabrėžia, kad pasitelkę DI muziejai ir meno galerijos taip pat galės teikti interaktyvias ir individualizuotas paslaugas lankytojams, nes galės pateikti siūlomų objektų sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į asmeniškai ar internetu nurodytus pomėgius;
53. pabrėžia, kad naudojant DI atsiras naujų novatoriškų metodų, priemonių ir metodikų, leidžiančių kultūros sektoriaus darbuotojams ir mokslininkams sukurti vienodas duomenų bazes, kuriose naudojamos tinkamomis klasifikavimo sistemoms ir daugialypės terpės metaduomenys, suteikiantys galimybę susieti skirtingus kultūros paveldo objektus ir taip pagilinti žinias ir geriau suprasti kultūros paveldą;
54. pažymi, kad reikėtų nustatyti gerąją patirtį DI technologijų srityje siekiant apsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti jo prieinamumą, visų pirma neįgaliesiems, ir ja reikėtų dalytis kultūros tinkluose visoje Sąjungoje, kartu remiant įvairių DI naudojimo būdų mokslinius tyrimus, kad būtų galima skatinti kultūros paveldo vertės supratimą, jo prieinamumą ir išsaugojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti dėl DI naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje atsiveriančias galimybes;
55. pažymi, kad DI technologijos taip pat gali būti naudojamos vykdant neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis ir kultūros vertybių naikinimo stebėseną ir kartu padėti rinkti duomenis vykdant materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo atkūrimą ir rekonstrukciją; pažymi, kad DI plėtojimas, diegimas ir naudojimas muitinės tikrinimo procedūrose gali padėti užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros paveldo objektais, nes, visų pirma būtų papildomos sistemos, kurios sudaro sąlygas muitinėms tikslingai nukreipti savo pastangas ir išteklius į su didžiausia rizika susijusiais objektais;
56. pažymi, kad DI galėtų būti naudingas mokslinių tyrimų sektoriui, pvz., atlikti tokią funkciją, kokį predikcinė analizė gali atlikti tikslinant duomenų analizę, pvz., kultūros objektų įsigijimo ir perkėlimo atvejais; pabrėžia, jog Sąjunga turi didinti investicijas ir skatinti pramonės ir akademinio pasaulio partnerystes, siekiant stiprinti Europos lygmens kompetenciją mokslinių tyrimų srityje;
57. primena, kad DI gali tapti revoliucine priemone skatinant kultūrinį turizmą, ir pabrėžia didelį jo potencialą nuspėjant turizmo srautus, o tai būtų labai naudinga miestams, susiduriantiems su perteklinio turizmo problema;
Kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė
58. apgailestauja dėl to, kad kultūra nėra tarp Sąjungos lygmens prioritetų, nurodytų politikos galimybėse ir rekomendacijose dėl AI, visų pirma 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto; ragina persvarstyti rekomendacijas, kad kultūra būtų įtraukta kaip Sąjungos lygmens DI politikos prioritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti galimo DI technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo poveikio kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje klausimą ir kuo geriau pasinaudoti priemonės „Next Generation EU“ planu, kad minėtuose sektoriuose būtų vykdomas skaitmeninimas, siekiant kad jie būtų prisitaikę prie naujų 21-ojo mažiaus vartojimo formų;
59. nurodo, kad DI jau pasiekė taip pat kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę, kaip matyti, pavyzdžiui, iš automatizuoto tekstų, vaizdų ir muzikos kūrinių kūrimo; pabrėžia, kad kūrybos ir kultūros sektorių darbuotojai taip pat turi turėti reikalingus skaitmeninius gebėjimus ir žinių, kad galėtų naudotis DI ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti galimybes, atsiveriančias naudojant DI kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, ir tuo tikslu skirti daugiau lėšų iš mokslo ir mokslinių tyrimų biudžeto, taip pat įsteigti skaitmeninio kūrybiškumo centrus, kuriuose kūrėjai ir kultūros srities darbuotojai kurtų DI prietaikas, mokytųsi, kaip jomis ir kitomis technologijomis naudotis, ir jas išbandytų;
60. pripažįsta, kad DI technologijos gali padėti padidinti darbo vietų skaičių kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, nes atsiras daugiau galimybių naudotis šiomis technologijomis; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti skaitmeninį raštingumą kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje, kad šios technologijos šiuose sektoriuose taptų įtraukesnės, patogesnės naudoti, lengviau išmokstamos ir sąveikesnės;
61. pabrėžia, kad DI ir kūrybos ir kūrybos sektorių bei pramonės sąveika – tai kompleksinis procesas ir kad jį būtina nuodugniai įvertinti; palankiai vertina 2020 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitą „Dirbtinio intelekto tendencijos ir naujovės. Intelektinės nuosavybės teisių sistemos iššūkiai“ ir tyrimą „Autorių teisės ir naujos technologijos. Autorių teisių duomenų valdymas ir dirbtinis intelektas“; pabrėžia, kad svarbu patikslinti sąlygas, kuriomis autorių teisėmis saugomas turinys naudojamas kaip duomenų įvestis (vaizdai, muzika, filmai, duomenų bazės ir t. t.) ir gaminant kultūrinius ir audiovizualinius produktus, nesvarbu, ar, pasinaudodami DI juos kurtų žmonės, ar juos savarankiškai generuotų dirbtinio intelekto technologijos; ragina Komisiją tirti dirbtinio intelekto poveikį Europos kūrybos sektoriui; dar kartą akcentuoja Europos duomenų svarbą ir teigiamai vertina Komisijos pareiškimus šia tema ir tai, kad dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų;
62. pabrėžia, kad reikia Sąjungos lygmeniu parengti nuoseklią DI technologijų kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje viziją; ragina valstybes nares nacionalinėse DI strategijose daugiau dėmesio skirti kultūrai siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje būtų diegiamos inovacijos, jie išliktų konkurencingi ir kad kultūros įvairovė būtų saugoma ir puoselėjama naujoje skaitmeninėje aplinkoje Sąjungos lygmeniu;
63. pabrėžia, kad svarbu sukurti heterogeninę Sąjungos lygmens DI technologijų aplinką, siekiant skatinti kultūrų įvairovę, remti mažumas ir kalbų įvairovę, taip pat kartu stiprinti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę pasitelkiant skaitmenines platformas, suteikiančias galimybę Sąjungos piliečiams įsitraukti ir dalyvauti;
64. ragina Komisiją ir valstybes nares remti demokratines diskusijas DI technologijų klausimais ir sukurti nuolatinį diskusijų su pilietine visuomene, tyrėjais, akademine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais forumą, siekiant didinti informuotumą apie jo naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje teikiamą naudą ir kylančius iššūkius; todėl pabrėžia vaidmenį, kurį galėtų atlikti menas ir kultūra supažindinant žmones su dirbtiniu intelektu ir skatinant viešas diskusijas apie jį, nes būtų galima pateikti realių ir apčiuopiamų mašinų mokymosi pavyzdžių, pvz., muzikos srityje;
65. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti naudojant DI sukurto turinio klausimą ir problemas, susijusias su autoryste ir autorių teisių pažeidimu; ryšium su tuo prašo Komisijos įvertinti DI ir susijusių technologijų poveikį audiovizualiniam sektoriui ir kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, atsižvelgiant į siekį skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, kartu gerbiant autorių ir atlikėjų teises;
66. pabrėžia, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), visų pirma, jo būsima kultūros ir kūrybos pramonei skirta žinių ir inovacijų bendrija (ŽIB), turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį rengiant Europos dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose strategiją ir gali padėti greičiau kurti DI prietaikas ir naudotis jomis šiuose sektoriuose;
67. pabrėžia, kad, kalbant apie kūrybos, gamybos, sklaidos ir naudojimo procesus, DI jau yra kūrybos vertės grandinės dalis, todėl neabejotinai daro didelę įtaką kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, įskaitant muziką, kino pramonę, meną ir literatūrą, nes naudojamos naujos priemonės, programinė įranga ir gaminant pasitelkiamas DI, kad gamybą būtų galima supaprastinti, ir taip kartu suteikiama įkvėpimo ir galimybių plačiajai visuomenei kurti turinį;
68. ragina Komisiją atlikti tyrimus ir apsvarstyti politines galimybes, kaip reaguoti į neigiamą DI pagrįstos srautinio duomenų siuntimo internetu paslaugų kontrolės poveikį, kai siekiama apriboti įvairovę ir (arba) kuo labiau padidinti pelną įtraukiant konkretų turinį ar teikiant jam pirmenybę pasiūlymuose vartotojams, taip pat įvertinti, kokį poveikį tai daro kultūros įvairovei ir kūrėjų pajamoms;
69. mano, kad DI tampa vis naudingesnis kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje vykdant kūrybinę ir gamybinę veiklą;
70. akcentuoja autoriaus asmenybės svarbą išreiškiant laisvą ir kūrybingą pasirinkimą, nes tai lemia kūrinių originalumą(12); akcentuoja autorių teisių apribojimų ir išimčių svarbą, kai turinys naudojamas kaip duomenų įvestis, pirmiausia švietimo, akademinėje ir mokslinių tyrimų srityse, ir kuriant kultūrinius ir kūryba grindžiamus produktus, pvz., audiovizualinius produktus, įskaitant vartotojų kuriamą turinį;
71. laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė apsaugoti dirbtinio intelekto kuriamus techninius ir meno produktus, siekiant skatinti šio pobūdžio kūrybą;
72. pabrėžia, kad duomenų ekonomikos kontekste geresnis duomenų apie autorių teises tvarkymas turi būti užtikrinamas siekiant geriau atlyginti autoriams ir atlikėjams, visų pirma sudarant galimybes greitai nustatyti turinio autorystę ir teisingą savininką ir taip padedant mažinti nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaičių; taip pat pabrėžia, jog DI technologiniai sprendimai turėtų būti naudojami ne tik duomenų apie autorių teises infrastruktūrai ir kūrinių metaduomenų sąsajoms gerinti, bet ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti skaidrumo pareigą, nustatytą Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(13) 19 straipsnyje, kad būtų prieinama naujausia, aktuali ir išsami informacija apie naudojimąsi autorių ir atlikėjų kūriniais bei pasirodymais, ypač kai teisių turėtojų daug, o licencijavimo sistemos sudėtingos;
73. ragina spręsti dirbtinio intelekto ir jo poveikio kūrybos sektoriams klausimą pagal Komisijos paskelbtą intelektinės nuosavybės veiksmų planą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kūrybiškumo skatinimo švietimo, kultūros ir mokslinių tyrimų srityse; mano, kad Sąjunga gali tapti lydere dirbtinio intelekto technologijų kūrimo srityje, jei priims veiklos reglamentavimo sistemą ir įgyvendins aktyvią viešąją politiką, pirmiausia susijusią su mokymo programomis ir finansine parama moksliniams tyrimams; prašo Komisijos įvertinti intelektinės nuosavybės teisių poveikį DI ir susijusių technologijų moksliniams tyrimams ir kūrimui, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, įskaitant audiovizualinį sektorių, pirmiausia kalbant apie autorystę, sąžiningą atlyginimą autoriams ir susijusius klausimus;
74. ragina Komisiją svarstyti teisinius aspektus, susijusius su produktais, sukuriamais naudojant DI technologijas, ir kultūriniu turiniu, sukuriamu naudojant DI ir susijusias technologijas; mano, kad svarbu remti kultūrinio turinio gamybą; tačiau pakartoja, jog svarbu išsaugoti unikalią Sąjungos intelektinės nuosavybės teisių sistemą, o visi pokyčiai turėtų būti atliekami užtikrinant reikiamą dėmesį, kad nebūtų suardyta trapi pusiausvyra; ragina Komisiją parengti išsamų įvertinimą, susijusį su galimu DI kuriamo turinio teisiniu subjektiškumu ir intelektinės nuosavybės teisių taikymu šiam turiniui bei turiniui, kuris kuriamas DI priemonėmis;
75. be to, ragina Komisiją, labai glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, svarstyti galimybę parengti tikrinimo mechanizmus ar sistemas leidėjams, autoriams ir kūrėjams, siekiant padėti jiems pasitikrinti, kokį turinį jie gali naudoti, ir lengviau sužinoti, kas saugoma teisės aktais dėl intelektinės nuosavybės teisių;
76. ragina Komisiją nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas duomenų sąveikumas, kad tam tikroje platformoje įsigytas turinys būtų prieinamas bet kuriomis skaitmeninėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo prekės ženklo;
Audiovizualinis sektorius
77. pažymi, kad DI dažnai naudojamas tam, kad automatizuotais sprendimų priėmimo algoritmais būtų galima platinti ir tvarkyti naudotojams rodomą kultūrinį ir kūrybinį turinį; pabrėžia, kad šie algoritmai naudotojams atlieka vadinamosios juodosios dėžės funkciją; pabrėžia, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų, taip pat srautinio muzikos siuntimo paslaugų teikėjų naudojami algoritmai turėtų būti sukurti taip, kad jie neteiktų pirmenybės konkretiems kūriniams ir kad jų vadinamuosiuose asmeniniams poreikiams pritaikytuose pasiūlymuose nebūtų pateikiami tik patys populiariausi kūriniai siekiant tikslinės reklamos, komercinių tikslų ar kuo didesnio pelno; ragina užtikrinti su rekomendacijomis susijusių algoritmų ir suasmenintos reklamos paaiškinamumą ir skaidrumą, kai tai įmanoma, siekiant suteikti vartotojams tikslią ir išsamią informaciją apie šiuos procesus ir turinį ir užtikrinti, kad individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos nebūtų diskriminacinės ir atitiktų neseniai priimtą Platformų verslui reglamentą(14) ir Naujų galimybių vartotojams bendrąją direktyvą(15); ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip optimizuoti turinio moderavimo algoritmus, kad būtų galima įtraukti vartotojus į procesą, ir pasiūlyti rekomendacijas, kaip padidinti naudotojų matomo turinio kontrolę, užtikrinant ir tinkamai įgyvendinant naudotojų teisę atsisakyti rekomenduojamų ir individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų; pabrėžia, kad vartotojai turi būti informuojami, kai jie susiduria su automatizuotu sprendimų priėmimo procesu, ir kad jų pasirinkimo galimybės ir veiksmai neturi būti ribojami; pabrėžia, kad reikia kovoti su DI mechanizmų naudojimu vartotojų komercinio stebėjimo tikslais, net jei tai susiję su „nemokamomis paslaugomis“, užtikrinant, kad griežtai būtų paisoma pagrindinių teisių ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant bet kokius reguliavimo pakeitimus turi būti atsižvelgiama į poveikį pažeidžiamiems vartotojams;
78. pabrėžia, kad tai, kas neteisėta realiame gyvenime, yra neteisėta ir internete; pažymi, kad DI priemonės gali padėti ir kovoti su neteisėtu turiniu internete ir jau naudojamos šiuo tikslu, tačiau, prieš priimant Skaitmeninių paslaugų aktą, primygtinai primena, kad taikant tokias priemones visada turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, ypač saviraiškos ir informacijos laisvė, ir jos neturėtų nulemti bendros interneto stebėjimo prievolės arba teisėto turinio, platinamo švietimo, žurnalistiniais, kūrybos ar mokslinių tyrimų tikslais, pašalinimo; pabrėžia, kad algoritmai turėtų būti naudojami tik kaip žymėjimo mechanizmas vykdant turinio moderavimo veiklą prižiūrint žmogui, nes dirbtinis intelektas negali patikimai atskirti teisėto, neteisėto ir žalingo turinio; pažymi, kad į bendrąsias sąlygas visada turėtų būti įtrauktos Bendrijos gairės ir apeliacijos procedūra;
79. taip pat primena, kad pagal Elektroninės komercijos direktyvos 15 straipsnį neturėtų būti vykdoma bendra stebėsena(16) ir kad konkreti garso ir vaizdo paslaugų turinio stebėsena turėtų atitikti Sąjungos teisės aktuose nustatytas išimtis; primena, kad DI prietaikos atitikti vidaus ir išorės saugos protokolus, kurie turėtų būti techniškai tikslūs ir patikimi; mano, kad minėta nuostata turėtų būti vienodai taikoma ir jų veikimui įprastomis, nežinomomis ir nenuspėjamomis sąlygomis;
80. be to, pažymi, kad DI naudojimas algoritmais grindžiamo turinio rekomendacijose dėl žiniasklaidos paslaugų teikėjų, užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų gali daryti didelį poveikį kultūros ir kalbinei įvairovei, visų pirma kiek tai susiję su įpareigojimu užtikrinti Europos kūrinių pastebimumą pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (Direktyvos (ES) 2018/1808)(17) 13 straipsnį; pabrėžia, kad tokie patys klausimai taip pat yra svarbūs teikiant srautinio muzikos siuntimo paslaugas, ir ragina parengti rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti kultūros įvairovę ir Europos kūrinių propagavimą, kai teikiamos minėtos paslaugos;
81. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti finansinę paramą DI kūrimui, diegimui ir naudojimui europinių audiovizualinių kūrinių automatizuoto titravimo ir įgarsinimo srityje, siekiant skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę Sąjungoje ir pagerinti europinio audiovizualinio turinio sklaidą ir prieigą prie jo;
82. siūlo sukurti aiškią DI technologijų naudojimo žiniasklaidoje etikos sistemą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai ir Sąjungos lygmeniu būtų užtikrinta prieiga prie kultūros ir kalbos atžvilgiu įvairaus turinio, remiantis atskaitingais, skaidriais ir įtraukiais algoritmais ir gerbiant asmenų pasirinkimą ir prioritetus;
83. atkreipia dėmesį į tai, kad dirbtinis intelektas gali atlikti svarbų vaidmenį sparčiai skleidžiant dezinformaciją; todėl pažymi, kad taikant minėtą sistemą taip pat turėtų būti sprendžiamos netinkamo DI naudojimo siekiant skleisti melagingas naujienas ir klaidingą informaciją internetu problemos, išvengiant cenzūros; todėl ragina Komisiją įvertinti su riziką, susijusią su dezinformacijos skaitmeninėje aplinkoje sklaida pasitelkiant DI, ir sprendimus, kaip DI galėtų būti naudojamas, kad padėtų kovoti su dezinformacija;
84. ragina Komisiją imtis reguliavimo priemonių, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjai gautų prieigą prie duomenų, kurie generuojami teikiant ir platinant jų turinį trečiųjų paslaugų teikėjų platformose; pabrėžia, kad visapusiškas duomenų perdavimas iš platformų operatorių žiniasklaidos paslaugų teikėjams yra labai svarbus pastariesiems, kad jie geriau suprastų savo auditoriją ir galėtų atsižvelgdami į jos pageidavimus patobulinti savo paslaugas;
85. pabrėžia, kad svarbu padidinti programoms „Skaitmeninė Europa“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europos horizontas“ skiriamas lėšas, siekiant taip sustiprinti paramą Europos audiovizualiniam sektoriui, visų pirma įgyvendinant bendradarbiaujamuosius mokslinių tyrimų projektus ir eksperimentines bandomąsias iniciatyvas etiškų DI technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo srityse;
86. ragina siekti glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo rengiant mokymo programas, kuriomis siekiama perkvalifikuoti darbuotojus ar kelti jų kvalifikaciją, kad jie būtų geriau pasirengę socialinei pertvarkai, kurią skatins ir DI technologijų naudojimas audiovizualiniame sektoriuje;
87. mano, kad DI turi nepaprastai didelį potencialą padėti skatinti inovacijas žiniasklaidos sektoriuje; mano, kad plačiai paplitęs DI naudojimas, pvz., turinio kūrimo ir sklaidos, pastabų skyrelio stebėsenos, duomenų analizės ir falsifikuotų nuotraukų ir vaizdo įrašų atpažinimo tikslais naujienų tarnyboms yra labai svarbus, nes padeda sutaupyti, atsižvelgiant į tai, kad pajamos iš reklamos mažėja, ir daugiau išteklių galima skirti pranešimams apie vykstančius įvykius ir taip didinti turinio kokybę ir įvairovę;
Dezinformacija internete. Sintetinė vaizdakaita
88. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tiek internetinės, tiek tradicinės žiniasklaidos pliuralizmą, siekiant užtikrinti prieinamos informacijos kokybę, įvairovę ir patikimumą;
89. primena, kad tikslumas, nepriklausomumas, sąžiningumas, konfidencialumas, žmoniškumas, atskaitomybė ir skaidrumas yra su saviraiškos laisvės ir galimybės naudotis interneto ir ne interneto informavimo priemonėse pateikiama informacija principais susiję pamatiniai ir nepaprastai svarbūs veiksniai kovojant su dezinformacija ir klaidinga informacija;
90. atkreipia dėmesį į svarbų nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį kultūros srityje ir kasdieniame piliečių gyvenime; pabrėžia, kad dezinformacija yra fundamentali problema, nes dėl jos nuolat pažeidžiamos autorių teisės ir intelektinės nuosavybės teisės apskritai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis tęsti savo darbą didinant informuotumą apie šią problemą, šalinant dezinformacijos poveikį ir sprendžiant šaltinio problemas; be to, mano, kad svarbu kurti švietimo strategijas, skirtas konkrečiai skaitmeninio raštingumo šioje srityje gerinimui;
91. atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai sparčiai randasi naujos technologijos, gali būti vis sunkiau aptikti netikrą ir manipuliuotą turinį, pvz., sintetinę vaizdakaitą, dėl piktavališkų gamintojų gebėjimo kurti sudėtingus algoritmus, kuriuos galima sėkmingai išmokyti likti nenustatytiems, ir tai turi rimtų pasekmių mūsų pagrindinėms demokratijos vertybėms; prašo Komisijos įvertinti DI poveikį kuriant sintetinę vaizdakaitą, sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria būtų reglamentuojama, kada kūrimas, gamyba ar platinimas vyksta piktavališkais tikslais, ir, be kitų iniciatyvų, pasiūlyti rekomendacijas dėl veiksmų prieš bet kokias dėl DI atsirandančias grėsmes laisviems ir sąžiningiems rinkimams ir demokratijai;
92. palankiai vertina naujausias iniciatyvas ir projektus, kuriais siekiama sukurti daugiau veiksmingesnių sintetinės vaizdakaitos nustatymo priemonių ir numatyti daugiau skaidrumo reikalavimų; todėl pabrėžia, kad reikia tirti kovos su sintetine vaizdakaita būdus ir į juos investuoti, nes tai yra labai svarbus žingsnis kovojant su klaidinga informacija ir žalingu turiniu; mano, kad šiuo atveju gali būti naudingi DI pagrįsti sprendimai; todėl prašo Komisijos nustatyti prievolę, kad kartu su bet kokia sintetinės vaizdo sankaitos medžiagai ar bet kokiais kitais realistiškai atrodančiais sintetiniais vaizdo įrašais reikia nurodyti, kad tai nėra originalus vaizdo įrašas, ir griežtą jų naudojimo ribojimą rinkimų tikslais;
93. yra susirūpinęs dėl vis didesnės DI įtakos informacijos internete radimo ir naudojimo būdams; nurodo, kad vadinamieji informaciniai burbulai ir informaciniai getai riboja nuomonių įvairovę ir daro neigiamą poveikį atvirai visuomenės diskusijai; todėl primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti platformų operatorių informacijai tvarkyti naudojamų algoritmų skaidrumą ir kad naudotojai turi turėti daugiau laisvės nuspręsti, kiek ir kokios informacijos jie nori gauti;
94. nurodo, kad žurnalistikos srityje DI technologijos jau naudojamos, pavyzdžiui, kuriant tekstus arba analizuojant didelius duomenų rinkinius tiriamosios žurnalistikos atveju; pabrėžia, kad rengiant visuomenei reikšmingą informaciją svarbu užtikrinti, kad automatizuota žurnalistika remtųsi teisingais ir išsamiais duomenimis, siekiant užkirsti kelią klaidingos informacijos sklaidai; pabrėžia, kad naudojant DI technologijas sukurtam žurnalistikos turiniui taip pat turi būti taikomi pagrindiniai kokybiškos žurnalistikos principai, kaip antai redakcinė atsakomybė; ragina naudojant DI sukurtus tekstus atitinkamai pažymėti kaip tokius, siekiant išlaikyti pasitikėjimą žurnalistika;
95. pabrėžia DI galimybes supaprastinti ir paskatinti daugiakalbystę kuriant su kalba susijusias technologijas ir suteikiant galimybę atrasti Europos turinį internete;
o o o
96. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (14146/1/2020 – C9-0134/2021 – 2018/0190(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14146/1/2020 – C9‑0134/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0366) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0161/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
5. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimai
Atsižvelgdama į pirmiau minėto reglamento 23 konstatuojamąją dalį ir I priedo 1 straipsnio e punkte nurodytas specialius veiksmus, taip pat 7 straipsnio 5 dalį, kaip teisėkūros institucijos susitarė 2020 m. gruodžio 14 d., Europos Komisija patvirtina savo ketinimą skelbti kvietimus teikti paraiškas daugiametėms veiklos dotacijoms gauti, kuriuose galėtų dalyvauti Europos Sąjungos jaunimo orkestras bei kiti subjektai ir kuriais būtų užtikrintas būtinas stabilumas šių subjektų poreikiams patenkinti. Šie kvietimai teikti paraiškas priklausys nuo to, ar bus priimtos darbo programos, kuriose bus nustatytos tikslios sąlygos, pavyzdžiui, kvietimų teikti paraiškas laikas arba numatytų susitarimų dėl dotacijų trukmė. Komisija taip pat patvirtina savo ketinimą 2021 m. metinėje darbo programoje paskelbti pirmą tokį kvietimą teikti paraiškas. Šis ketinimas priklauso nuo pirmiau minėto reglamento priėmimo ir galutinio susitarimo dėl 2021 m. Sąjungos biudžeto.
***
Komisija apgailestauja, kad teisės aktų leidėjai nusprendė palikti MEDIA logotipą. Tai prieštarauja horizontaliajam požiūriui, kad pagal būsimą ilgalaikį biudžetą konkrečių programų logotipai neturėtų būti naudojami. Komisija nori užtikrinti, kad skirtingoms programoms naudojant vieną Europos emblemą būtų užtikrinta, kad europiečiai Sąjungą vertintų kaip vieną visumą. Ši emblema yra bendra visoms ES institucijoms ir bus svarbi su skirtingomis programomis susijusios paprastos, nuoseklios ir įpareigojančios komunikacijos ir matomumo reikalavimų dalis. Kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl programos, Komisija gali sutikti, kad MEDIA logotipas būtų naudojamas toliau, su sąlyga, kad jo naudojimo trukmė apsiribos atitinkamu programavimo laikotarpiu.
Komisija tebėra įsitikinusi, kad plačiosios visuomenės informavimas apie ES veiksmus būtų veiksmingesnis ir kad tų veiksmų matomumas būtų didesnis, jei nebūtų naudojami konkrečių programų logotipai. Komisija ir toliau yra pasirengusi tai įrodyti teisės aktų leidėjams dar gerokai prieš prasidedant deryboms dėl kito programavimo laikotarpio.
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato susitarimą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 7-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Prieigos prie patikimos, tausios ir šiuolaikiškos energijos už prieinamą kainą užtikrinimas visiems“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2020)0066),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategija“ (COM(2020)0663),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos pranešimą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita“ (COM(2020)0950),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą dėl švarios energijos konkurencingumo pažangos (COM(2020)0953),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą dėl pažangos siekiant energijos vartojimo efektyvumo (COM(2020)0954),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pažangos ataskaitą (COM(2020)0952),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“ (COM(2020)0951),
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos energetikos sistemų ateities siekiant užtikrinti energetikos pertvarką ir laikotarpio iki 2030 m. bei vėlesnio laikotarpio tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Komisijos išvadas dėl naujo 2030 m. klimato politikos tikslo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18–17 d. Lince Tarybai pirmininkavusios Austrijos pradėtą vandenilio iniciatyvą,
– atsižvelgdamas į iniciatyvą „Tvari ir pažangi dujų infrastruktūra Europai“, kurią Tarybai pirmininkaujanti Rumunija 2019 m. balandžio 1–2 d. pradėjo Bukarešte,
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(1),
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009(3) (TEN-E reglamentas),
– atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(4) (Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(5),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(6),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(7) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(8) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES(9),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos(10),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė(11),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(12),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(13),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)(14),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(15),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos politikos energijos kaupimo klausimu(16),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros(17),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0062/2021),
A. kadangi Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino tikslą iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką laikantis Paryžiaus susitarimo ir remiantis lygybės principu ir patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, turint tikslą pasiekti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
B. kadangi Komisija pasiūlė bendrą bent 55 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslą iki 2030 m., tačiau Europos Parlamentas patvirtino tikslą iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti 60 proc.;
C. kadangi iš 2020 m. Energetikos sąjungos būklės ataskaitos matyti, jog energijos poreikis ES apskritai mažėja, tačiau kai kuriuose sektoriuose, pvz., transporto ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, didėja;
D. kadangi pastatai suvartoja apie 40 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir išmeta 36 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, o IRT sektoriuje suvartojama 5–9 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos;
E. kadangi 2017 m. 70 proc. ES sunaudotos pirminės energijos buvo pagaminta iš iškastinio kuro (naftos, gamtinių dujų ir anglių)(18);
F. kadangi Tarptautinė energetikos agentūra vertina, jog maždaug trečdalis metano visame pasaulyje išmetama energetikos sektoriuje;
G. kadangi siekiant neutralaus poveikio klimatui reikia pereiti nuo sistemos, daugiausia pagrįstos iškastiniu kuru, prie labai energiją taupančios ir visiškai atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos sistemos;
H. kadangi energetikos sistemos integravimas yra koordinuotas visos energetikos sistemos planavimas ir valdymas, apimantis daugelį energijos nešėjų, susijusią infrastruktūrą ir visus galutinius vartotojus;
I. kadangi integravus energetikos sistemas galima išspręsti daugelį uždavinių, kylančių dėl energetikos pertvarkos, visų pirma priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetikos tinklų optimizavimo ir subalansavimo, vadinasi, ir tiekimo saugumo užtikrinimo bei ES strateginio savarankiškumo stiprinimo uždavinius;
J. kadangi vykdant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę energetikos tinklų pertvarką reikės precedento neturinčių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų į infrastruktūros modernizavimą ir prireikus naujos infrastruktūros diegimą, taip pat investicijų į pastatų renovaciją, mokslinius tyrimus ir plėtrą;
K. kadangi energetikos sistemos integracija gali paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kartu siekiant užtikrinti, kad išlaidos Europos piliečiams, valdžios institucijoms ir įmonėms neviršytų priimtinų ribų ir sykiu būtų stiprinamas energetinis saugumas, saugoma sveikata ir aplinka, taip pat skatinamas ekonomikos augimas, inovacijos ir pramonės kaip lyderės vaidmuo pasaulyje; kadangi turi būti vykdoma ekonomiškai efektyvi energetikos sektoriaus integracija;
L. kadangi Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti veiksmingai įgyvendinamas planuojant energijos pasiūlą ir paklausą bei priimant politinius ir investicinius sprendimus, o tai reiškia, kad bet koks sprendimas turėtų būti sistemingai vertinamas atsižvelgiant į alternatyvias ekonomiškai efektyvias, techniniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu patikimas energijos vartojimo efektyvumo priemones;
M. kadangi COVID-19 krizė parodė, jog labai svarbu gebėti pasikliauti saugia ir lanksčia energetikos sistema; kadangi dėl papildomų elektros energijos ir šildymo išlaidų namų ūkiai patiria didesnį spaudimą;
1. pritaria Komisijos komunikate dėl energetikos sistemų integravimo strategijos numatytai krypčiai, būtent pakopiniam prioritetui siekti energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo, galutinio vartojimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo taikant tiesioginį elektrifikavimą ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįsto ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimą, jei tam nėra kitų alternatyvų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nuoseklus ilgalaikis požiūris būtų įgyvendinamas laikantis solidarumo ir bendradarbiavimo principų ir kad būtų sukurta stabili reguliavimo sistema, skirta susijusioms pramonės šakoms ir visai visuomenei; pabrėžia, kad privatusis sektorius kartu su viešuoju sektoriumi atliks svarbų vaidmenį užtikrinant sėkmingą ir veiksmingą šios strategijos įgyvendinimą ir rems kūrimą energetikos sistemos, kurią taikant ES būtų skatinama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;
2. mano, kad tokia strategija gali Sąjungai padėti rasti būdą, kaip pasiekti užsibrėžtus kovos su klimato kaita tikslus ir sykiu išsaugoti energijos prieinamumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą plėtojant žiedinę, itin efektyviai energiją vartojančią, integruotą, tarpusavyje susietą, atsparią, išmaniąją, daugiarūšę, gerai veikiančią ir neiškastiniu kuru paremtą sistemą; pabrėžia, kad šioje strategijoje, ypač atsižvelgiant į padėtį po COVID-19 pandemijos, turėtų būti nustatyta vizija, kuria būtų remiama neutralaus poveikio klimatui ekonomika, sykiu stiprinant energetinį saugumą ir konkurencingumą, kuriant darbo vietas ir remiant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), saugant sveikatą ir aplinką, tai pat remiant tvarų augimą ir inovacijas;
3. primena, kad svarbu atsižvelgti į nacionalinių energetikos sistemų įvairovę ir uždavinius; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo metodus, kad visos valstybės narės galėtų taikyti efektyviausius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus, atitinkančius jų poreikius ir išteklius;
Energetikos sistemų optimizavimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas
4. pakartoja, kad pritaria principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama energijos taupymui ir efektyvumo didinimui; primena, kad tiesioginis elektrifikavimas, kai tai įmanoma, yra svarbus būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti; pabrėžia, kad reikia sukurti atsparią ir neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemą, vadovaujantis išlaidų veiksmingumo principu; pabrėžia, kad reikia rasti įvairių klimatui nekenkiančių sprendimų, kurie padėtų efektyviausiai energiją vartojančioms ir ekonomiškai efektyviausioms technologijoms įsitvirtinti rinkoje ir sumažinti anglies pėdsaką bei prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės skatinimo Sąjungoje;
5. pabrėžia įvairialypę naudą, kurią teikia energijos vartojimo efektyvumo didinimas, pvz., sumažėjusią priklausomybę nuo energijos importo, mažesnes sąskaitas už suvartotą energiją, didesnį pramonės konkurencingumą, taip pat visuotinę naudą klimatui ir aplinkai;
6. ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ateityje atliekant Sąjungos teisės aktų ir metodikos peržiūras ir rengiant naujas iniciatyvas, visų pirma susijusias su scenarijų ir infrastruktūros planavimu bei sąnaudų ir naudos analize, ir teikiant rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų nacionalinės teisės aktų;
7. atkreipia dėmesį į didelį energijos suvartojimą vandens sektoriuje; ragina Komisiją ieškoti energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių ES vandens sektoriuje ir galimybių naudoti išvalytas nuotekas kaip vietoje naudojamą atsinaujinančiosios energijos šaltinį energetikos sistemos integravimo srityje;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės ir visa Sąjunga padarė nepakankamą pažangą energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų renovacijos srityse, kaip nurodyta 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo pažangos ataskaitoje; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytus tikslus ir, atlikus išsamų poveikio vertinimą, juos labiau suderinti su klimato srities tikslais, sykiu atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas energetikos sąjungos valdymo procese ir klimato politikos tiksliniame plane; ragina Komisiją persvarstyti esamas priemones ir patvirtinti tikslingesnę politiką, visų pirma tokiuose sektoriuose, kaip transportas, kuriame pasiekta nepakankama pažanga; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina renovacijos bangos strategiją ir būsimą 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(19), persvarstymą; primena, kaip svarbu išnagrinėti persvarstytų tikslų poveikį įmonėms, visų pirma MVĮ;
9. ragina Komisiją energijos vartojimo efektyvumo principą taikyti visai vertės grandinei ir visiems galutiniams vartotojams, kaip ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų mažinimo būdą; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių iniciatyvų, kaip sumažinti energijos nuostolius perdavimo ir paskirstymo tinkluose, persvarstant TEN-E reglamentą ir 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010(20);
10. palankiai vertina naująją ES metano strategiją; primena, kad būtina sparčiai diegti išmetamo metano kiekio stebėsenos sistemas, paremtas palydovinio stebėjimo technologijomis, pavyzdžiui, pagal programą „Copernicus“ sukurtomis technologijomis; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kaip dar labiau sumažinti išmetamą metano kiekį energetikos sektoriuje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti, kad stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas bei nuotėkio aptikimas ir remontas būtų privalomi;
11. atkreipia dėmesį į pramonės procesų, biologinių atliekų, pastatų ir duomenų centrų atliekų, visų pirma energijos ir atliekinės šilumos pakartotinio naudojimo galimybes; atkreipia dėmesį į tvarią energijos iš žemės ūkio, maisto ir miškininkystės biologinių atliekų gamybą; ragina Komisiją ir valstybes nares atliekant dar vieną Atliekų direktyvos(21) peržiūrą sukurti veiksmingas paskatas ir verslo modelius, kuriuos taikant būtų galima regeneruoti atliekinę šilumą ir neišvengiamą atliekinę šilumą į šilumos tinklus ar saugyklas;
12. atkreipia dėmesį į uždavinį mažinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; ragina toliau įgyvendinti šildymo ir vėsinimo strategiją, taip pat persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, o persvarstant Valstybės pagalbos teikimo aplinkos apsaugai ir energetikai gaires(22) sukurti galimybių atveriančią sistemą; pabrėžia 4-os ir 5-os kartos didelio efektyvumo žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklų potencialą; pažymi, kad jie gali atlikti svarbų vaidmenį ekonomiškai efektyviai mažinant šildymo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro miestų ir pramonės rajonuose; palankiai vertina tai, kad centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklai galės būti finansuojami pagal persvarstytą Reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, ir ragina įtraukti juos kaip galimus bendro intereso projektus pagal TEN-E reglamentą; be to, ragina Komisiją rengiant dešimties metų tinklo plėtros planus tiek Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E), tiek Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) atveju atsižvelgti į šilumos infrastruktūrą ir šiluminės energijos saugojimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į lėtai vykstantį senų ir neveiksmingų šildymo sistemų keitimą; palankiai vertina vykdomą antrinės teisės aktų dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir patalpų bei vandens šildytuvų ir aušintuvų ekologinio projektavimo peržiūrą; atkreipia dėmesį į skaitmeninių priemonių potencialą pažangaus energijos valdymo srityje, sykiu užtikrinant kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą;
13. primena, kad energetikos pertvarkai reikės 520–575 mlrd. EUR metinių investicijų į infrastruktūrą ir proporcingo bei efektyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo; ragina Komisiją parengti įtraukų, integruotą ir realistišką scenarijų planą, kuriame toliau plėtojama energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sistemų integracija, laikantis Tvarios Europos investicijų plane nustatytų tikslų; pažymi, kad reikia laikytis tvarių investicijų kriterijų, nustatytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo(23), ir naudotis finansinėmis priemonėmis, kurios visiškai atitinka 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, siekiant užtikrinti, kad neatsirastų neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad įvairios Europos programos ir finansavimo priemonės atlieka svarbų vaidmenį skatinant energetikos pertvarką; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie energijos šaltiniai kaip gamtinės dujos būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą; pabrėžia, kad integruojant sistemą turėtų būti maksimaliai išnaudojama esama infrastruktūra, kuri gali padėti ekonomiškai efektyviai įvykdyti pertvarką daugelyje sektorių;
14. pažymi, kad svarbu iš anksto įvertinti ir numatyti naujų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, sistemos integracijos arba naujos energijos gamybos, tinklų sujungimo, perdavimo, paskirstymo, saugojimo ir konversijos infrastruktūros poreikį, kad būtų galima optimizuoti esamos energetikos infrastruktūros naudojimą neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje ir užtikrinti jos gyvybingumą ekonominiu, aplinkos ir socialiniu aspektais, sykiu vengiant susaistymo efekto ir neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad diegiant technologijas, būtinas klimato neutralumui pasiekti, svarbu laikytis technologinio neutralumo principo, nes plėtojant kai kurias technologijas, kurios bus reikalingos artimiausioje ateityje, vis tiek reikės investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą; reikalauja, kad prieš pradedant objektų statybas į kiekvieną infrastruktūros projektą būtų įtrauktas alternatyvus scenarijus, pagrįstas paklausos mažinimu ir (arba) sektoriaus integracija;
15. palankiai vertina naujai paskelbtą ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją; pabrėžia, kad norint pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų plėtimo tikslą iki 2030 m. labai svarbu sparčiai plėtoti jūros energijos salas; mano, kad ši strategija yra puiki galimybė paspartinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, padidinti tiesioginį elektros energijos naudojimą ir remti netiesioginį elektrifikavimą, pvz., naudojant vandenilį ir sintetinį kurą; todėl ragina atlikti išsamią ES energetikos infrastruktūros teisės aktų peržiūrą ir tikslingai persvarstyti atitinkamas valstybės pagalbos gaires siekiant paskatinti visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą; atkreipia dėmesį į tai, kokiu mastu piliečiai, pramonės atstovai ir viešasis sektorius gali išnaudoti saulės energijos potencialą skirstymo lygmeniu; ragina valstybes nares supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir pašalinti administracines kliūtis atsinaujinančiosios energijos gamybai;
16. ragina Komisiją pasinaudoti TEN-E reglamento peržiūra kaip galimybe jį visapusiškai suderinti su klimato neutralumo tikslu; pabrėžia, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, skaitmeninimo ir energetikos sistemos integravimo principai turėtų būti įtvirtinti reglamento tiksluose ir dešimties metų tinklo plėtros plane, taip pat turėtų būti nustatytas ilgesnis planavimo laikotarpis, atitinkantis poveikio klimatui neutralumo tikslą, siekiant, be kita ko, išvengti neatgaunamų išlaidų; pabrėžia, kad investicijos į esamos infrastruktūros skaitmeninimą gali žymiai pagerinti jos valdymą naudojant skaitmeninius porinius prietaisus, algoritmus ar dirbtinį intelektą; pritaria reglamento taikymo srities išplėtimui įtraukiant energetikos infrastruktūrą, pvz., saugyklas ir vandeniliui skirtą infrastruktūrą; ragina parengti integruotą, suderintą tinklo planą, pagal kurį laipsniškai būtų įtraukti visi energijos nešikliai ir infrastruktūra; pabrėžia, kad energetikos sistemos infrastruktūra turėtų būti integruota į skaitmenines ir transporto sistemas;
17. ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, persvarstant Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą pasiūlyti platesnio užmojo priemonių ir tikslų, kad būtų galima padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį visuose sektoriuose; pabrėžia, kad reikia paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos ir užtikrinti greitesnį galutinio vartojimo sektorių elektrifikavimą, kai tai įmanoma, atsižvelgiant į išlaidas ir energijos vartojimo efektyvumą;
18. palankiai vertina tai, kad buvo priimta strategija „Renovacijos banga Europoje“, kuri paspartins energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo priemonių taikymą bei padidins atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pastatuose visoje ES; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į energetikos ir statybų sektorių sąveiką siekiant poveikio klimatui neutralumo; pabrėžia, kad esamo pastatų ūkio renovacija bus papildomas veiksnys mažinant energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro;
19. pripažįsta iki šiol pasiektą pažangą integruojant ES energijos rinkas į Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių rinkas; pabrėžia, kaip svarbu skatinti bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje; pabrėžia, kad būtina stiprinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus atliekant būsimą Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją peržiūrą;
20. palankiai vertina tai, kad priimta Europos vandenilio strategija; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinančiojo vandenilio tiekimo grandinės sukūrimui Europoje, kad būtų pasinaudota pradininkės pranašumais, skatinamas pramonės konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas; yra įsitikinęs, kad atsinaujinantis ir mažataršis vandenilis gali padėti sumažinti nuolatinį išmetamą teršalų kiekį, pvz., pramoninių procesų ir sunkiojo transporto išmetamą ŠESD kiekį, kai tiesioginis elektrifikavimas gali būti netinkamas dėl žemo išlaidų veiksmingumo ar techninių, socialinių ir aplinkosaugos priežasčių; primena, kad reikia paspartinti esamos vandenilio gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; remia pradėtus bendriems Europos interesams svarbius projektus vandenilio srityje; ragina Komisiją sukurti išsamią dujinių energijos nešiklių klasifikavimo ir sertifikavimo sistemą, paremtą viso gyvavimo ciklo metu išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir tvarumo kriterijais, laikantis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nustatyto požiūrio; pabrėžia, kad toks klasifikavimas yra nepaprastai svarbus rinkos dalyviams, valdžios institucijoms ir vartotojams; pabrėžia, kad reikia sukurti tvirtą sistemą ir nustatyti tinkamą pamatinę vertę siekiant užtikrinti, kad būtų diegiami pakankami papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, proporcingi vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių poreikiui; ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į šią poreikių įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą vandenilio, importuojamo iš tarptautinių partnerių, ir vandenilio, kuris gaminamas ES, konkurenciją;
21. pabrėžia vaidmenį, kurį aplinkosaugos požiūriu saugus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) galėtų atlikti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; remia integruotos politikos aplinką siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sušaukti kasmetinį Europos CCUS forumą, kuris būtų švarios energetikos pramonės forumo dalis, siekiant toliau tirti tokių projektų skatinimo galimybes; primena, kad prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, skirtiems ES gamtinių absorbentų ir kaupiklių išsaugojimui ir gerinimui;
22. pabrėžia, kad transporto sektorius gali reikšmingai prisidėti skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti palankią politikos sistemą ir nustatyti plataus užmojo tikslus, grindžiamus technologijų, kurios yra būtinos siekiant neutralaus poveikio klimatui, technologinio neutralumo principu, siekiant teisingo, įperkamo ir suderinto perėjimo prie visų rūšių keleivinio ir krovininio transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įskaitant viešąjį laivyną ir tinklus, kelių, jūrų, vidaus vandenų, geležinkelių ir oro transportą, visų pirma elektrifikavimo būdu, o kai tai neįmanoma, naudojant tvariai pagamintą kurą; palankiai vertina tai, kad Komisija, persvarstydama Direktyvą 2014/94/ES, paskelbė ketinanti įrengti milijoną elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų; ragina Komisiją numatyti paskatų automobilių gamintojams, kad jie sudarytų sąlygas įkrovimui integruojant transporto priemones į elektros tinklą; pabrėžia, kad reikia pritaikyti Europos transporto priemonių parko elektrifikavimo tinklus ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, taip pat remti kitus lengvai pritaikomus sprendimus, pirmiausia transporto mazguose; pabrėžia vidaus bendradarbiavimo teikiamas galimybes mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro tarpvalstybiniu mastu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia itin svarbų Transporto bendruomenės ir Komisijos vaidmenį kuriant sąveiką su kaimyninėmis šalimis ir paspartinant ES transporto išmetamų teršalų standartų taikymą kitose valstybėse; pabrėžia viešojo transporto svarbą mažinant energijos poreikį ir būtinybę vystyti ir plėsti nuo iškastinio kuro nepriklausomą viešąjį transportą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;
23. pabrėžia, kad esama sektorių, kuriuose energijos suvartojimas didėja, pavyzdžiui, transporto, turizmo ir IRT sektoriai; remia Komisijos darbą ieškant sąveikos tarp centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklų ir neišvengiamos atliekinės šilumos šaltinių; palankiai vertina į ES skaitmeninę strategiją įtrauktą įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti, kad duomenų centrų poveikis klimatui būtų neutralizuotas; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų planą dėl turizmo sektoriaus dalyvavimo energetikos sistemos integravimo procese, be kita ko, skatinant geležinkelių turizmą, tausojamąjį judumą ir elektromobilumą, žiedinės energetikos bendruomenių tvaraus turizmo srityje kūrimą;
Energetikos sistemų pusiausvyros užtikrinimas
24. pažymi, kad elektros energijos tinklų pusiausvyros išlaikymas ir paklausos bei gamybos pikų valdymas bus sudėtingesnis dėl vis labiau decentralizuoto energijos gamybos derinio, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia apkrovos atsako, kaupimo ir išmanaus energijos valdymo svarbą; pabrėžia, kad perėjimas prie decentralizuotos energijos gamybos turi daug privalumų: jis gali skatinti naudoti vietinius energijos išteklius, padėti didinti vietinį energijos tiekimo saugumą, skatinti bendruomenių vystymąsi ir sanglaudą, nes sukuriami nauji pajamų šaltiniai ir kuriamos darbo vietos; primena, kad valstybės narės gali pačios nustatyti savo energijos rūšių derinį, kurio įvairovė yra labai svarbi siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;
25. pabrėžia, kad jungtys yra svarbesnės nei kada nors anksčiau, siekiant užtikrinti atsinaujinančiosios energijos tiekimą į vietoves, kuriose paklausa bus didžiausia, ir subalansuoti visą energetikos sistemą; pabrėžia, kad reikia kiek įmanoma padidinti prekybą elektros energija ir elektros energijos vidaus rinkoje vykdyti įpareigojimą naudoti mažiausiai 70 proc. esamų jungčių pajėgumų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 8 dalyje; pabrėžia, kad Komisija ir susijusios valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų sprendžiamas jungčių jūroje trūkumo klausimas, turint omenyje didėjantį jūros energijos vaidmenį integruotoje energetikos sistemoje;
26. apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės iki 2020 m. dar nepasiekė elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti 2030 m. elektros energijos jungiamųjų linijų pralaidumo planinį rodiklį iki 15 proc., jei nacionalinės investicijos bus tvirčiau remiamos sudarant bendro intereso projektų sąrašą; ragina Komisiją atnaujinti ekspertų grupės darbą, susijusį su jungiamųjų linijų pralaidumo tiksliniais rodikliais;
27. pažymi, kad elektros energijos tinklų infrastruktūra turėtų būti toliau gerinama skaitmenizuojant ir automatizuojant sistemą, kad ji būtų lankstesnė ir būtų galima pasinaudoti sąveika su kitais energijos perdavimo būdais; palankiai vertina Komisijos paskelbtą Energetikos skaitmeninimo veiksmų planą siekiant suformuoti konkurencingą skaitmeninių energetikos paslaugų rinką, kurioje būtų užtikrintas duomenų privatumas, suverenumas ir remiamos investicijos į skaitmeninę energetikos infrastruktūrą; pabrėžia, kad išmanieji tinklai sudarys sąlygas vis labiau plėsti decentralizuotą ir lankstų atsinaujinančiosios energijos naudojimą, taip pat aukštą elektros energetikos sistemų sujungimo lygį;
28. pakartoja, kad Europos energijos kaupimo pajėgumai yra esminis lankstumo ir energijos tiekimo saugumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia mažinti reguliavimo kliūtis kaupimo pajėgumams įrengti; ragina Komisiją, atliekant būsimą Direktyvos 2003/96/EB peržiūrą, įvertinti, kaip būtų galima sumažinti mokesčių ir rinkliavų išlaidas energetikos pertvarkai ir energijos kaupimui ir užkirsti kelią galimam dvigubam kaupimo projektų apmokestinimui; primena, kad svarbu užtikrinti visišką įvairių transportavimo ir saugojimo sistemų, įskaitant tarpvalstybinės svarbos ir su trečiosiomis šalimis sujungtas sistemas, sąveiką; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti tą direktyvą sykiu vengiant nereikalingo rinkos iškraipymo kitų energijos išteklių ir nepageidaujamo poveikio vartotojams sąskaita;
29. ragina valstybes nares pagerinti prieigą prie kapitalo visiems energijos kaupimo projektams, ypač daug dėmesio skiriant esamos infrastruktūros modernizavimui; ragina Komisiją kitame bendros svarbos projektų sąraše ir persvarstant Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir toliau atsižvelgti į kaupimo infrastruktūros diegimo poreikį;
30. susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelę ES priklausomybę nuo ličio jonų baterijų importo; todėl palankiai vertina Strateginiame su baterijomis susijusių veiksmų plane(24) priimtą požiūrį, visų pirma dėl žaliavų šaltinių įvairinimo, alternatyvų retųjų žemių metalams kūrimo, visapusiškos ES prekybos politikos naudojimo siekiant užtikrinti tvarų ir saugų tiekimą, taip pat dėl paskatų žiediškumui teikimo bei Europos baterijų aljanso sukūrimo;
31. primena papildomąjį vaidmenį, kurį gali atlikti elektros energijos konversijos į kitą energiją technologijos subalansuojant elektros energijos tinklus ir sprendžiant infrastruktūros trūkumo problemas, transportuojant energiją ir suteikiant lankstumo ir sezoninio šilumos ir elektros energijos kaupimo galimybių, nes juos lengva integruoti į esamą infrastruktūrą; yra įsitikinęs, kad šios technologijos padės integruoti didėjančią elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį; pažymi, kad būtina plėtoti vandenilio kaupimo pajėgumus;
32. primena jungiamųjų tinklų ir tinklų operatorių bendradarbiavimo svarbą; palankiai vertina regioninių koordinavimo centrų steigimą įgyvendinant Reglamentą (ES) 2019/943; mano, kad perdavimo sistemos operatoriai turėtų taikyti integruotą ir tarpsektorinį požiūrį ateityje planuodami tinklus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į suderinamumą su klimato ir energetikos tikslais bei nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;
33. pabrėžia daugiakryptės sistemos, kurioje vartotojai aktyviai dalyvauja energijos tiekime, pranašumus; primena, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų teisę gaminti, vartoti ir kaupti energiją individualiai arba kaip bendruomenė, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia lanksčių alternatyvų vaidmenį pereinant nuo pasiūla grindžiamos energetikos sistemos prie paklausa grindžiamos sistemos, sudarant sąlygas aktyviems vartotojams taikyti reguliavimo apkrova sistemą naudojantis skaitmeniniais sprendimais, visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(25); ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti būdus, kaip būtų galima toliau skatinti Europos apkrovos atsako rinkos lankstumą, pvz., nustatant bendrus galutiniams vartotojams suteikiamo lankstumo standartus ir įvertinant galimą naudą ir poveikį energetikos sistemos sąnaudoms; palankiai vertina lanksčias integruotas energetikos sistemas, kuriomis siekiama optimizuoti centralizuoto šilumos ir vėsinimo sektoriaus teikiamas paslaugas ir veiksmingą bei lanksčią didelio naudingumo kogeneraciją, prisidedant prie elektros energijos tinklo balansavimo, ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir atliekinės šilumos integravimo vietos ir (arba) regioniniu lygmenimis; ragina skubiai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/944 ir jos nuostatas dėl reguliavimo apkrova;
34. pabrėžia elektromobilumo vaidmenį, kurį jis galėtų atlikti išmanios elektros energijos ir transporto sektorių integracijos srityje suteikdamas daugiau lankstumo galimybių; pabrėžia, kad transporto sektoriaus elektrifikavimas gali padidinti Sąjungos strateginį energetinį savarankiškumą, nes būtų sumažintas importuojamo iškastinio kuro poreikis; pabrėžia, kad perdavimo iš transporto priemonės į elektros tinklą technologijos turi kaupimo ir lankstumo potencialo ir pažymi, kad tam reikalingos sąveikios energetikos sistemos ir elektrinės transporto priemonės;
35. primena, kad svarbu šalinti kibernetinio saugumo riziką energetikos sektoriuje siekiant užtikrinti elektros energijos sistemų atsparumą; pabrėžia, kad vis daugiau susietųjų produktų, tokių kaip šildymo įtaisai, elektrinės transporto priemonės ir pažangieji skaitikliai, gali padidinti kibernetinio saugumo išpuolių prieš elektros energijos sistemą riziką; ragina Komisiją skubiai pašalinti kibernetinio saugumo riziką nustatant aukšto lygio kibernetinio saugumo priemones susietiesiems produktams, vadovaujantis elektros energijos tinklo kodeksu dėl kibernetinio saugumo;
36. teigia, kad siekiant labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos, decentralizuotos ir geriau integruotos energetikos sistemos reikia geriau prognozuoti energijos paklausą ir tikruoju laiku derinti su pasiūla bei kaupimu iš skirtingų energijos nešiklių; šiuo atžvilgiu pabrėžia itin svarbų statistinių ir meteorologinių duomenų tvarkymo skaitmeninimo vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti skaitmeninių energijos technologijų vidaus rinką, sykiu užtikrinant vartotojų privatumą ir asmens duomenų saugumą; ragina valstybes nares taikyti Direktyvoje 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(26) nustatytą pažangiojo parengtumo rodiklį, siekiant išnaudoti paklausos lankstumo galimybes pastatų lygmeniu; pabrėžia, kad tam reikės bendresnių keitimosi duomenimis standartų; palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti energetikos skaitmeninimo veiksmų planą, siekiant skatinti ES lyderystę technologijų srityje ir sudaryti sąlygas labiau integruotai energetikos sistemai taikant pažangius sprendimus konkrečiuose sektoriuose (pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų, efektyvesnio ir saugesnio transporto ir energijos taupymo pastatuose) ir didesnį finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu;
37. pakartoja, kad Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra atlieka svarbų vaidmenį integruojant energetikos sistemas ir įgyvendinant ES energetikos teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad agentūrai būtų suteikta pakankamai lėšų jos uždaviniams vykdyti;
Užtikrinti visiems piliečiams ir įmonėms galimybes naudotis ir įpirkti energiją
38. primena, kad pagrindinis ES veiksmų energetikos srityje tikslas – užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką; ragina Komisiją imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas energetikos rinkų veikimas, visiškas energijos vidaus rinkos acquis įgyvendinimas, įskaitant švarios energijos dokumentų rinkinį, suvienodintos dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo sektorių vartotojų teisės su elektros energijos vartotojų teisėmis ir padedama jiems prisidėti mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kaip svarbu skatinti vartotojus rinktis energiją taupančią ir ekonomiškai efektyvią priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybę, remiantis kainomis, kurios tinkamai atspindi visas naudojamo energijos nešiklio sąnaudas; palankiai vertina iniciatyvą persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą 2003/96/EB ir paversti ją priemone, kuria vadovaujantis mokesčių politika būtų suderinta su 2030 ir 2050 m. energetikos ir klimato tikslais; ragina Komisiją ir valstybes nares į šią direktyvą įtraukti klimato tikslus; pabrėžia, kad reikia persvarstyti jos taikymo sritį ir atskirti iškastines dujas nuo mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų dujų, siekiant paskatinti kurti tvarias alternatyvas; ragina valstybes nares panaikinti nepagrįstus mokesčius ir rinkliavas, siekiant užtikrinti suderintą apmokestinimą, skatinti švarias novatoriškas technologijas ir užtikrinti konkurencingas energijos kainas Europoje; ragina valstybes nares laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas;
39. pritaria Komisijos tyrimui dėl poreikio toliau dirbti siekiant laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, poreikio teikti nuoseklesnius kainų signalus visuose energetikos sektoriuose ir valstybėse narėse, nuoseklumo trūkumo nustatant didelius su energija nesusijusius mokesčius ir mokesčius, kuriuos moka elektros energijos vartotojai, ir dėl to, kad išorės sąnaudos nėra internalizuojamos; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti žinomas problemas taikant veiksmingas reglamentavimo priemones;
40. yra įsitikinęs, kad reikia skatinti energijos vartotojus būti aktyvesnius; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujos Direktyvoje (ES) 2019/944 pateiktos nuostatos, kuriomis suteikiama galimybė aktyviems vartotojams visapusiškai dalyvauti rinkoje ir pasinaudoti jų veiklos teikiamais privalumais; ragina Komisiją įvertinti likusias kliūtis siekiant supaprastinti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimo plėtojimą ir kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, ypač mažas pajamas gaunantiems arba pažeidžiamiems namų ūkiams ir pramoniniams vartotojams; ragina planuojamos vartotojų informavimo kampanijos kontekste teikti skaidrią informaciją apie energijos pasirinkimo poveikį klimatui;
41. pabrėžia galimybes suteikti daugiau galių vartotojams integruotose atsinaujinančiosios energijos sistemose, kad jie galėtų gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti energiją; mano, kad taip būtų suteikiama galimybių atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms padidinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti spręsti energijos nepritekliaus problemą;
42. dar kartą patvirtina energetikos bendruomenių ir labai mažų įmonių potencialą plėtojant galimybes naudotis tvaresne energija, ypač atokiose ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta šių teritorijų integracija į transeuropinius energetikos tinklus ir parengti projektai, kaip būtų galima padaryti tas salas arba salų grupes savarankiškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos požiūriu, kaip buvo pademonstruota vykdant Tilos projektą pagal programą „Horizontas 2020“;
43. ragina Komisiją pasiūlyti taisykles, kurias taikant piliečių energetikos bendruomenės galėtų aktyviau dalyvauti energetikos sistemų integracijoje, pvz., prisijungdamos prie šilumos tinklų, elektromobilių įkrovimo arba kaupimo ar reguliavimo apkrova prietaisų ir gamindamos atsinaujinančiąją energiją;
Europos lyderystės užtikrinimas tvarių ir atsinaujinančiosios energijos technologijų srityje
44. primena, kad vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra sumažinti mūsų priklausomybę nuo importo ir užtikrinti tiekimo saugumą bei technologinę nepriklausomybę; ragina ES pasimokyti iš dabartinės ekonomikos krizės ir siekti daugiau savarankiškumo strateginėse vertės grandinėse; mano, kad sinergijos kūrimas gali padėti pasiekti šį tikslą;
45. pabrėžia, kad svarbu didinti Europos technologijų konkurencingumą siekiant didinti Sąjungos savarankiškumą strateginiame energetikos sektoriuje; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus ir inovacijas pasitelkiant įvairius struktūrinius ir sektorių fondus; primena, kad Sąjunga yra pasaulinė lyderė palydovinio išmetamųjų teršalų kiekio matavimo technologijų srityje, ypač atkreipia dėmesį į „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybą; primena Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro patirtį prognozuojant orą, taigi ir numatant energijos poreikio pokyčius; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę toliau remti technologijas, kurios padės kurti klimato kaitos poveikiui atsparią ir integruotą energetikos sistemą, įskaitant sritis, kuriose Europa yra pasaulinė lyderė, ir vietos vertės grandinėse;
46. susirūpinęs pažymi, kad 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos išvadose pabrėžiamas investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sumažėjimas švarios energetikos technologijų srityje; pakartoja esminį ES paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač perversminėms inovacijoms, vaidmenį; palankiai vertina padidintą biudžetą moksliniams tyrimams pagal programą „Europos horizontas“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimą;
47. pabrėžia teisingos pertvarkos būtinybę ir ragina Komisiją bei valstybes nares visuose susijusiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų remti struktūrinius pokyčius energetikos sektoriuje siekiant palengvinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui; pakartoja naujajame žaliajame kurse išsakytą pažadą, kad niekas nebus paliktas nuošalyje; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad nepaprastai svarbu pritaikyti darbuotojų įgūdžius sektoriuose, kuriems kyla pavojus išnykti įgyvendinant žaliąją pertvarką; pabrėžia pripažintos Europos kompetencijos energetikos sistemų integravimo srityje vertę ir ragina valstybes nares įvertinti šią patirtį ir padėti perkelti ją iš iškastinio kuro energijos sektoriaus į integruotą neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos sektorių;
48. atkreipia dėmesį į šias novatoriškų procesų inovacijas ir technologijas, kurias reikia toliau tobulinti norint sukurti žiedinę ekonomiką ir plėtoti veiksmingą sektoriaus integracijos strategiją:
a)
didelio efektyvumo plieno gamybą, paremtą žaliuoju vandeniliu, derinant plieno perdirbimą ir nuolatinę geležies liejimo gamybą;
b)
centralizuotą šildymą panaudojant perteklinę požeminio transporto šilumą;
c)
pažangų apmokestinimą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių transporto sektoriuje;
d)
tvarų naftos chemijos ir agrochemijos produktų bei su jais susijusių procesų pakeitimą;
e)
naujos kartos baterijų gamybą ir perdirbimą;
f)
skystines technologijas duomenų centrams, padedančias reikšmingai sumažinti energijos poreikį ir perteklinę šilumą;
49. palankiai vertina iniciatyvas, kurių imtasi strateginių vertės grandinių srityje; ragina atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas laikyti pagrindine strategine vertės grandine ir sukurti aljansą, kuris remtų pastangas didinti šių technologijų naudojimo mastą ir iniciatyvas procesams ir energijos vartojimo efektyvumui gerinti; ragina Komisiją užtikrinti skaidrų visų aljansų valdymą, įskaitant MVĮ, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų ekspertų dalyvavimą, kartu užtikrinant geografinę įvairovę;
o o o
50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Eurostato 2019 m. energetikos, transporto ir aplinkos statistikos ataskaita. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/10165279/KS-DK-19-001-EN-N.pdf/76651a29-b817-eed4-f9f2-92bf692e1ed9
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitą pavadinimu „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą pavadinimu „Vandenynai ir kriosfera keičiantis klimatui“,
– atsižvelgdamas į JT aplinkos programos 2019 ir 2020 m. ataskaitas dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje,
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. EBPO deklaraciją dėl MVĮ ir verslumo stiprinimo siekiant našumo ir integracinio augimo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos (COM(2020)0301),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę pavadinimu „Veiksmų plano dėl švaraus vandenilio rengimas – vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis kuriant neutralaus poveikio klimatui Europą“(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“(COM(2020)0741),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020)0663),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“ (COM(2020)0950),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(2) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),
— atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(3),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(4) (toliau – Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė(5),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009(6) (toliau – TEN-E reglamentas),
– atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(7),
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(8) (toliau – ATLPS direktyva),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos politikos energijos kaupimo klausimu(9),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros(10),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(12),
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(13),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją pavadinimu „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje. Laikas veikti“(14),
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo(15),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0116/2021),
A. kadangi ES pritarė Paryžiaus susitarimui, Žaliajam kursui ir tikslui vėliausiai iki 2050 m. ekonomiškai efektyviai ir sąžiningai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui;
B. kadangi Komisija pasiūlė padidinti ES tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir kadangi Parlamentas pritarė tikslui iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;
C. kadangi iškastinis kuras daugiausia lemia visuotinį atšilimą ir kadangi Paryžiaus susitarimu siekiama išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai mažiau nei 2 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir tęsti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C;
D. kadangi norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia viešai vadovaujamo greito ir teisingo perėjimo prie iš esmės atsinaujinančiaisiais ištekliais ir labai efektyviai išteklius ir energiją vartojančios energetikos sistemos, užtikrinant tvarumą ir sveikatą, piliečių dalyvavimą, energijos nepritekliaus visoje ES mažinimą, tiekimo saugumą, energijos prieinamumą ir įperkamumą bei energijos kainų konkurencingumą;
E. kadangi būtina naudoti švarų alternatyvų kurą ir plėtoti jo taikymo būdus siekiant kuo greičiau palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti ES pramonės konkurencingumą; kadangi vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių neturi galimybių tapti tokia alternatyva;
F. kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip žaliava arba energijos šaltinis pramoniniuose ir cheminiuose procesuose, oro, jūrų ir sunkiasvorio kelių transporto sektoriuose bei šildymo reikmėms, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga, o taip pat energijos kaupimui, kai reikia siekiant subalansuoti energetikos sistemą ir taip atlikti svarbų vaidmenį ją integruojant;
G. kadangi šiandien apie 2 proc. ES energijos rūšių derinio sudaro vandenilis, kurio 95 proc. pagaminama naudojant iškastinį kurą, kas per metus išmeta 70-100 mln. tonų CO2, o pasauliniu mastu tai sudaro 2,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o mažiau nei 1 proc. šiuo metu pagaminamo vandenilio yra naudojama kaip energijos šaltinis; kadangi kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad 2050 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija galėtų sudaryti iki 100 proc. ES energijos rūšių derinio, iš kurių vandenilis galėtų sudaryti iki 20 proc. visos energijos, 20-50 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos ir 5-20 proc. pramonėje suvartojamos energijos;
H. Kadangi vandenilis, kurio 120 Mt kasmet pagaminama visame pasaulyje, yra gaunamas kaip šalutinis naftos perdirbimo ir chemijos pramonės produktas (70 Mt) ir specializuotose gamybos įmonėse (50 Mt); kadangi didžioji vandenilio dalis gaminama naudojant iškastinį kurą (6 proc. gamtinių dujų ir 2 proc. anglies pasaulyje naudojama vandeniliui gaminti), o mažiau kaip 0,1 proc. jo pagaminama naudojant vandens elektrolizę;
I. Kadangi bendras vandenilio gamybos pajėgumas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) 2018 m. pabaigoje buvo 11,5 mln. tonų per metus, o bendra elektrolizerių įrengtoji galia EEE yra apie 1 GW, t. y. 1-4 proc. visų vandenilio gamybos pajėgumų; kadangi bendra EEE vandenilio gamybos iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis) dalis sudaro apie 0,7 proc. Europos vandenilio kiekio (išskyrus šalutinius produktus);
J. kadangi 43 proc. pasauliniu mastu pagaminamo vandenilio naudojama amoniakui gaminti, kuris daugiausia naudojamas žemės ūkio trąšoms iš amoniako gaminti, 52 proc. angliavandeniliams rafinuoti ir desulfuruoti, o 5 proc. metanolio sintezei ir kitais tikslais;
K. kadangi dabartinės atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio sąnaudos sudaro apie 2,5–5,5 EUR už 1 kg, o naudojant iškastinį kurą pagaminto vandenilio sąnaudos sudaro apie 1,50 EUR už 1 kg; kadangi dabartinis elektros energijos rūšių derinys daugumoje valstybių narių lemtų vandenilio gamybą iš elektros energijos, kurios metu išmetamas teršalų kiekis būtų didesnis nei gaminant vandenilį iš iškastinio kuro;
L. kadangi vandenilis ilgą laiką gali kaupti didelius energijos kiekius ir taip kompensuoti sezoninius paklausos svyravimus; kadangi vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais ar vamzdynais, todėl galima gaminti atsinaujinančiąją energiją ten, kur ji yra efektyviausias ir ši savybė leidžia transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros energijos tinklui;
M. kadangi norint sumažinti visų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies, o tai gali lemti didesnius svyravimus elektros energijos tinkle, tuo tarpu energijos kaupimo paklausa turės būti labai padidinta, kad būtų užtikrintas energijos tiekimas;
N. kadangi plieno gamyba sudaro maždaug 10 proc. tiesiogiai ir netiesiogiai pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, jūrų transporto sektoriuje išmetama apie 2,5 proc. ŠESD kiekio, ir kadangi vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį šiuose sektoriuose;
O. kadangi transporto sektoriuje išmetama apie 27 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi vandenilis naudojamas įvairiose pramonės srityse, taip pat elektros ir statybų sektoriuose; kadangi vandenilis turi didžiulį potencialą kaip alternatyvus kuras transporto sektoriuje, tačiau galimybės rinkoje pasinaudoti vandenilio privalumais vis dar yra ribotos;
P. kadangi bateriniai elektromobiliai gali perimti didelę asmeninių transporto priemonių dalį; kadangi sudėtinga panaikinti sunkiojo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tiesioginės elektrifikacijos galimybės yra ribotos dėl nedidelio išlaidų veiksmingumo ir techninių priežasčių; kadangi baterijos kelia praktinių problemų ja pritaikant sunkiosiose transporto priemonėse, neelektrifikuotų linijų traukiniams, krovininiams laivams arba lėktuvams, ir kadangi tai sudarys galimybių kitiems energijos šaltiniams, pvz., vandeniliui, nes dideli jo kiekiai gali būti laikomi transporto priemonėje arba laive, prireikus galima greitai pripildyti degalų, o į aplinką išskiriamas tik vanduo;
Q. kadangi tvari ir konkurencinga vandenilio ekonomika suteikia galimybę ES stiprinti savo ekonomiką, ypač po ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19, nes iki 2030 m. ji padėtų sukurti iki vieno milijono tiesioginių aukštos kokybės darbo vietų, o iki 2050 m. – 5,4 mln. darbo vietų; kadangi tai galėtų būti galimybė regionams, kurie šiuo metu yra labai priklausomi nuo tradicinių energijos šaltinių ir jiems grės skurdas, kai nebeliks iškastinio kuro; kadangi darbo vietų kūrimo potencialas vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių srityje sudaro 10 300 darbo vietų už kiekvieną investuotą milijardą eurų, o šis skaičius galėtų būti papildytas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos sektoriuje sukurtomis darbo vietomis;
R. kadangi siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą vandenilio rinką, kuria būtų galima laiku ir ekonomiškai prisidėti prie ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, reikia gerai išvystytos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, kad vandenilis būtų veiksmingai pervežamas iš gamybos vietų į vartojimo zonas visoje ES;
S. kadangi valstybės narės gali priimti skirtingą požiūrį į vandenilio sistemų plėtrą, atsižvelgiant į esamos dujų infrastruktūros struktūros skirtumus, kiekvienos šalies pajėgumus plėtoti skirtingus vandenilio gamybos technologijų būdus, skirtingą inovacijų diegimo potencialą ir skirtingą vandenilio paklausą įvairiose pramonės šakose kiekvienoje valstybėje narėje;
T. kadangi beveik visos valstybės narės į savo nacionalinius energetikos ir klimato planus įtraukė vandenilį ir 26 valstybės narės pasirašė vandenilio iniciatyvą;
U. kadangi ES energetikos sistema turėtų būti tvari aplinkosaugos požiūriu ir ekonomiškai konkurencinga, o technologinės tendencijos, kurių laikomasi, turėtų būti grindžiamos įrodytais ir patikimais vertinimais, kurie sukurti gyvybingus verslo scenarijus su nuspėjamais terminais, siekiant užtikrinti, kad jų sąnaudos nekenkia ES pramonės konkurencingumui arba piliečių gerovei;
V. kadangi reikėtų atsižvelgti į didelius energijos nuostolius vandenilio gamybos, transportavimo, saugojimo ir perdirbimo metu;
W. kadangi galiojančia teisines sistema, kuria reglamentuojamos gamtinės dujos, ilgus metus buvo užtikrinamas energijos tiekimo saugumas ir įperkamumas ES vartotojams, todėl ji galėtų būti naudojama kaip pavyzdys skatinant būsimos visos ES vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtrą;
1. pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir toliau plėtoti ES technologinį pirmavimą švaraus vandenilio srityje(16), kuriant konkurencingą ir tvarią vandenilio ekonomiką su integruota vandenilio rinka; pabrėžia, kad būtina parengti ES vandenilio strategiją, kuri apimtų visą vandenilio vertės grandinę, įskaitant paklausos ir tiekimo sektorius bei būtų derinama su nacionalinėmis pastangomis siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta pakankama papildoma elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūra vandeniliui iš atsinaujinančių išteklių gaminti, ir sumažintos iš atsinaujinančių išteklių pagaminto vandenilio sąnaudos; atkreipia dėmesį į ES vietinės vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pridėtinę vertę novatoriškų elektrolizės technologijų plėtrai ir tiekimui rinkai; pabrėžia, kad vandenilio ekonomika turi derėti su Paryžiaus susitarimu, ES klimato ir energetikos tikslais 2030 ir 2050 m., žiedine ekonomika, svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu ir JT darnaus vystymosi tikslais;
2. palankiai vertina Komisijos pasiūlytą vandenilio strategiją siekiant neutralaus poveikio klimatui Europos, įskaitant būsimą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, o taip pat vis didesnį valstybių narių strategijų ir investicijų planų vandenilio srityje kiekį; pabrėžia, kad šios strategijos turi būti suderintos su valstybių narių nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, ir ragina greitai ir ryžtingai jas įgyvendinti; mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į šias strategijas būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primygtinai ragina Komisiją suderinti savo požiūrį į vandenilį su naująja ES pramonės strategija ir įtraukti jį į nuoseklią pramonės politiką, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija pati savaime nėra tikslas, bet turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendras ES pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu užtikrinant ilgalaikes kokybiškas darbo vietas ir prisidedant prie ES pramonės konkurencingumo;
3. pabrėžia, kokia svarbi atspari ir neutralizuoto poveikio klimatui energetikos sistema, pagrįsta energijos vartojimo efektyvumo, išlaidų veiksmingumo, prieinamumo ir tiekimo saugumo principais; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama energijos taupymui ir principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, neužkertant kelio novatoriškų bandomųjų ir parodomųjų projektų rengimui; pažymi, kad tiesioginė elektrifikacija iš atsinaujinančiųjų išteklių yra ekonomiškesnė ir taupesnė išteklių naudojimo ir energijos vartojimo požiūriu nei vandenilis, tačiau taip pat pažymi, kad nustatant, kaip sektorius turėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tiekimo saugumas, techninis įgyvendinamumas ir energetikos sistemos aspektai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia technologinio neutralumo principo svarbą siekiant neutralaus poveikio klimatui ES;
4. yra įsitikinęs, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas vandenilis yra labai svarbus ES energetikos pertvarkai, nes tik iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis gali tvariai prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ilguoju laikotarpiu ir išvengti susaistymo poveikio ir nuvertėjusio turto; susirūpinęs pažymi, kad vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių dar nėra konkurencingas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vertės grandinę ir įsisavinimą rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad kainos ir pelningumo santykis palaipsniui gerėtų, atsižvelgiant į pramonės metodų ir vertės grandinių plėtrą;
5. pripažįsta vandenilio slėnių pastangas įvairiuose ES regionuose kuriant integruotas tarpsektorines vandenilio vertės grandines; pabrėžia svarbų jų vaidmenį inicijuojant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą ir panaudojimą siekiant plėtoti ES vandenilio ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją remtis šiomis iniciatyvomis, remti jų plėtojimą ir padėti susijusiems subjektams sutelkti savo praktinę patirtį bei investicijas;
6. pabrėžia, kad vandenilio produktai, tokie kaip sintetiniai degalai, pagaminti naudojant atsinaujinančiąją energiją, yra neutralaus anglies dioksido poveikio alternatyva iškastiniam kurui, todėl, kartu su kitais išmetamųjų teršalų mažinimo sprendimais, pvz., elektrifikacija, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, galima reikšmingai prisidėti prie daugelio sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pabrėžia, kad tarpsektorinis taikymas yra būtinas, siekiant gerokai sumažinti šių energijos nešiklių kainą pasitelkiant masto ekonomiją ir užtikrinti pakankamą rinkos apimtį;
Vandenilio klasifikacija ir standartai
7. mano, kad labai svarbu nustatyti bendrą įvairių vandenilio rūšių teisinę klasifikaciją; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą klasifikaciją, kaip pirmą žingsnį šia kryptimi; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susitarti dėl visapusiškos, tikslios ir mokslu pagrįstos vieningos ES masto terminologijos, siekiant pritaikyti nacionalines teisines apibrėžtis ir sukurti aiškią klasifikaciją, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; ragina Komisiją kaip galima greičiau baigti terminijos kūrimo darbus, atsižvelgiant į visus susijusius teisės aktus;
8. mano, kad įvairių vandenilio formų klasifikacija turėtų būti nustatoma remiantis nepriklausomu moksliniu vertinimu, atsisakant įprastai naudojamo spalvinio metodo; laikosi nuomonės, kad ši klasifikacija turėtų būti grindžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamu kiekiu per būvio ciklą, viso vandenilio gamybos ir transportavimo proceso metu, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skaidrius ir griežtus tvarumo kriterijus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus, o ji turėtų būti grindžiama kiekvienos kategorijos vidurkiais ir standartinėmis vertėmis, pvz., tausaus naudojimo ir išteklių apsaugos, atliekų tvarkymo ir didesnio žaliavų bei antrinių žaliavų sunaudojimo, taršos prevencijos ir kontrolės tikslais, ir galiausiai, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimu;
9. pažymėtina, kad skirtingos švaraus vandenilio apibrėžtys, kurias naudoja įvairūs subjektai, pvz., Komisija ir Europos švaraus vandenilio aljansas, skiriasi, todėl kyla painiava ir jos reikėtų vengti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad turi būti aiškiai atskirtas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai anglies dioksido išskiriantis vandenilis(17); be to, pažymi, kad nevartojant dviejų tos pačios vandenilio kategorijos pavadinimų, t. y. „iš atsinaujinančiųjų išteklių“ ir „švaraus“, kaip siūlo Komisija, būtų pateiktas išsamesnis paaiškinimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad terminas „vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“ yra objektyviausia ir moksliškai pagrįsta šios kategorijos vandenilio alternatyva;
10. pabrėžia, kad skubiai reikia ES ir tarptautinių standartų bei sertifikavimo; taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti su nacionaliniais registrais suderintas kilmės garantijas, siekiant užtikrinti, kad vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba galėtų būti padidinta laiku, o vartotojai galėtų sąmoningai pasirinkti tvarius sprendimus ir kuo labiau sumažinti investicijų nuvertėjimo riziką;
11. pabrėžia, kad standartizacijos sistema turi būti grindžiama holistiniu požiūriu ir turi būti taikoma importuojamam vandeniliui; ragina Komisiją nustatyti reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti patikimi ir skaidrūs vandenilio sertifikavimo bei sekimo ES tvarumo kriterijai, atsižvelgiant į jo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklį visoje vertės grandinėje, įskaitant transportą, taip pat siekiant paskatinti investicijas į pakankamą papildomą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių; taip pat ragina Komisiją kuo anksčiau 2021 m. sukurti vandenilio reguliavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas standartizavimas, sertifikavimas, kilmės garantijos, ženklinimas ir prekybos galimybės visose valstybėse narėse, taip pat pasinaudoti būsima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūra, siekiant išnagrinėti, kokių pokyčių reikia siekiant išnaudoti visas vandenilio galimybes prisidėti prie ES klimato tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką;
12. pabrėžia, kad įvairių vandenilio rūšių klasifikacija, inter alia, būtų skirta informuoti vartotojus ir nestabdyti vandenilio plėtros bendrai; pastebi, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kilmės garantijų sistema iki šiol nepritraukė į papildomus pajėgumus pakankamai investicijų; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau rengti gaires dėl sąlygų ir kriterijų, kad būtų išvengta dvigubo atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų skaičiavimo;
13. yra tvirtai įsitikinęs, kad visuomenės pritarimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai sukurti vandenilio ekonomiką; todėl pabrėžia visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, o taip pat ES vandenilio saugos ir techninių standartų bei šiuos standartus atitinkančių aukštos kokybės sprendimų vandenilio srityje, svarbą; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinti saugos protokolus paklausos sektoriuose, atsižvelgiant į vandenilio naudojimą; todėl prašo skleisti geriausios patirties pavyzdžius ir vandenilio saugos kultūrą visoje ES;
Vandenilio gamybos didinimas
14. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti gerą ir prognozuojamą vandenilio vidaus rinkos veikimą, reikia įveikti reguliavimo kliūtis ir skubiai pasiūlyti nuoseklią, integruotą ir visapusišką vandenilio rinkos reguliavimo sistemą, kuri turėtų būti suderinta su kitais atitinkamais teisės aktais ir visapusiškai atitikti proporcingumo, subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principus, įskaitant poveikio MVĮ tyrimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina lanksti vandenilio rinka, kad novatoriški pradininkai galėtų visapusiškai pasinaudoti vandenilio gamybos teikiama nauda ir sumažinti jos sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinka dar nėra brandi ir turi būti plečiama;
15. mano, kad ES dujų rinkos modelis ir Švarios energijos dokumentų rinkinys galėtų tapti pagrindu ir pavyzdžiu vandenilio rinkos reguliavimui; pabrėžia, kad siekiant sparčiai ir nuspėjamai plėtoti vandenilio gamybą, reikalingas demokratiškas viešasis planavimas, apimantis gamintojus, darbuotojus ir jų profesines sąjungas, mokslininkus ir NVO; taip pat, ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečius sprendimus, siekiant padidinti vandenilio gamybą mažiau sujungtuose ar izoliuotuose regionuose, pvz., salose, kartu užtikrinant susijusios infrastruktūros plėtrą, įskaitant jos paskirties keitimą;
16. ragina Komisiją įtraukti ir įvertinti teisinius reikalavimus, kurie būtini ES tvariai vandenilio ekonomikai, į savo poveikio vertinimus, susijusius su atitinkamų teisės aktų persvarstymu, kad būtų įgyvendinti didesni ES klimato srities užmojai ir užtikrintas didesnis vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekonominis patrauklumas; primygtinai ragina Komisiją visų pirma persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Energijos mokesčių direktyvą(18) ir ATLPS direktyvą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir perspektyvią vandenilio reguliavimo sistemą;
17. palankiai vertina Komisijos plataus užmojo tikslus didinti vandenilio elektrolizerių ir vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus; ragina Komisiją parengti elektrolizerių diegimo ir didinimo veiksmų planą ir užmegzti partnerystės ryšius ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas jų ekonominis efektyvumas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti esamą administracinę naštą ir skatinti vertės grandinės plėtrą bei vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimą rinkoje, kad jis taptų technologiškai brandus ir konkurencingas, teikiant finansines paskatas ir specialias finansavimo schemas, įskaitant novatoriškus sprendimus, pvz., į vandenilio tinklą tiekiamo vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo priemokas, peržiūrint valstybės pagalbos taisykles ir atliekant išsamią energijos kainodaros ir mokesčių sistemų peržiūrą, siekiant internalizuoti išorės sąnaudas; pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių galėtų tapti konkurencingas iki 2030 m., jei bus įdiegtos būtinos investicijos ir sukurta tinkama reguliavimo sistema, o atsinaujinančiųjų išteklių energija bus konkurencinga;
18. pastebi, kad tvari vandenilio ekonomika turėtų sudaryti sąlygas padidinti pajėgumus integruotos ES energijos rinkos viduje; pripažįsta, kad rinkoje bus įvairių vandenilio formų, pvz., iš atsinaujinančių energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio, ir pabrėžia, kad reikia investicijų siekiant pakankamai greitai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kad būtų pasiekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslai ir aplinkosaugos tikslai, kartu pripažįstant, kad mažo anglies dioksido kiekio vandenilis yra tarpinė technologija trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu; ragina Komisiją apytikriai įvertinti, kiek mažo anglies dioksido kiekio vandenilio reikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, kol vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių galės atlikti šį vaidmenį, kokiais atvejais ir kiek laiko; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, kad būtų skatinamas greitas vandenilio įsisavinimas rinkoje; taip pat pažymi, kad reikia vengti netvaraus išteklių naudojimo, nuolatinio išmetamo metano kiekio, anglies dioksido susaistymo ir neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad vandenilio naudojimas turėtų padėti siekti ES klimato tikslų ir sparčiai plėtoti bei naudoti vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių;
19. pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau laipsniškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagaminto vandenilio, daugiausia dėmesio skiriant švariausioms technologijoms tvarumo ir ŠESD kiekio atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant atidžiai planuoti šį perėjimą, kad iškastinio kuro vandenilio gamyba pradėtų sparčiai, nuspėjamai ir negrįžtamai mažėti ir būtų išvengta iškastiniu kuru grindžiamų gamybos įrenginių eksploatavimo trukmės pratęsimo; pažymi, kad nemažai vandenilio iš iškastinio kuro gamybos vietų yra teisingos pertvarkos teritorijose, ir pabrėžia, kad veiksmingos paramos priemonės turėtų būti nukreiptos į esamos vandenilio iš iškastinio kuro gamybos dekarbonizacijai; primygtinai ragina užtikrinti, kad taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti Europos vandenilio ekonomiką, nebūtų skatinama uždaryti šių gamybos vietų, o jas modernizuoti ir toliau plėtoti, nes tai būtų naudinga regionams užtikrinant vietoje gaminamos tvarios energijos nešiklį, sudarant palankesnes sąlygas išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir prisidedant prie vietos darbuotojų perkvalifikavimo ir tolesnių jų galimybių įsidarbinti;
20. pabrėžia vaidmenį, kurį aplinkosaugos požiūriu saugus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) gali atlikti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; remia integruotos politikos aplinką siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad ES taikant nulinės taršos strategiją prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais išsaugomi ir gerinami ES gamtiniai absorbentai ir kaupikliai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia vykdyti anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijų (CCS/U) mokslinius tyrimus ir plėtrą;
21. pabrėžia, kad vandenilio ekonomikai reikia didelių papildomų įperkamos atsinaujinančiosios energijos kiekių ir atitinkamos infrastruktūros atsinaujinančios energijos gamybai ir jos transportavimui į vandenilio gamybos vietas, o taip pat pagaminto vandenilio transportavimui galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diegti pakankamus papildomus atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti elektrifikacijos procesą ir vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, be kita ko, supaprastinant leidimų išdavimo tvarką, ir plėtoti tarpvalstybines partnerystes, grindžiamas įvairių regionų galimybėmis gaminti atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;
22. mano, kad tinkamų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų panaudojimas proporcingai vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poreikiui gali padėti išvengti elektrifikacijai, elektrolizeriams ir kitiems tikslams reikalingų pajėgumų konflikto ir padėti siekti ES klimato tikslų; šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos planus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinį rodiklį iki 2030 m. ir jos pasiūlytą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją;
23. ragina peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamai visoje ES sumažinti mokesčius ir rinkliavas atsinaujinančiajai energijai, kad būtų panaikinti dvigubi mokesčiai ir rinkliavos už elektros energiją, pagamintą naudojant vandenilio įrenginius, nes tai trukdo toliau naudoti vandenilį, ir stiprinti finansines paskatas atsinaujinančiajai energijai gaminti, tuo pat metu toliau siekiant palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, mokesčius ir mokesčių lengvatas;
24. pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos šaltinių gali būti gaminamas iš kelių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės ir hidroenergijos (įskaitant hidroakumuliaciją); pabrėžia apleistų vietovių potencialą suteikiant erdves atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai; ragina Komisiją, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją, įvertinti, kaip jūrų atsinaujinantieji energijos ištekliai galėtų atverti kelią platesniam vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimui ir panaudojimui;
25. pabrėžia galimybę kai kurias esamas pramonines vietoves paversti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybos įrenginiais; pabrėžia, kad būtina viešai planuoti tokį pramoninių vietų pertvarkymą kartu su darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis, suteikiant galimybę, be kita ko, darbuotojams, kolektyviai ir teisėtai vėl atidaryti nebenaudojamas vietas, pvz., siekiant gaminti vandenilį;
26. pažymi, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos turėtų būti kruopščiai suplanuotas atsižvelgiant į šiandienos pradinę padėtį ir infrastruktūrą, kuri įvairiose valstybėse narėse gali skirtis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų būti lanksčios rengdamos paramos priemones, įskaitant valstybės pagalbos priemones, skirtas jų nacionalinei vandenilio ekonomikai vystyti; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie planuojamą diferenciaciją ir paramos priemonių lankstumą;
27. pabrėžia didelį gamtos išteklių, pvz., vandens, reikalingo vandenilio gamybai, kiekį ir problemas, kurias tai gali sukelti ES regionams, kurie kenčia nuo vandens trūkumo; pabrėžia, kad svarbu didinti išteklių naudojimo efektyvumą, kuo labiau sumažinti poveikį regioniniam vandens tiekimui, užtikrinti kruopštų išteklių ir žemės naudojimo vandeniliui gaminti valdymą ir vengti bet kokios vandens, oro ar dirvožemio taršos, miškų naikinimo ar biologinės įvairovės nykimo dėl su vandeniliu susijusios gamybos grandinės;
Piliečių dalyvavimas
28. pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant teisingą, sėkmingą, dalyvaujamąjį ir įtraukią energetikos pertvarką; todėl pabrėžia, kad, siekiant apskaičiuoti sąnaudas ir naudą integruotoje sistemoje svarbu įtraukti visus sistemos dalyvius;
29. pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos gali dalyvauti vandenilio gamyboje; primena įpareigojimą sukurti palankų pagrindą pagal Direktyvą (ES) 2019/944(19) ir prašo, kad joms būtų teikiamos tokios pat lengvatos kaip kitiems dalyviams;
30. pabrėžia, kad norint, jog ES vandenilio rinka tinkamai veiktų, reikia žmonių, turinčių specialių įgūdžių, ypač saugos srityje; pabrėžia, kad būtina stipri viešoji ir nemokama profesinio mokymo sistema; ragina Komisiją priimti veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti valstybes nares kurti ir palaikyti specialias darbuotojų, inžinierių, technikų, taip pat plačiosios visuomenės mokymo programas ir parengti daugiadisciplines mokymo programas ekonomistams, mokslininkams ir studentams; pabrėžia, kad turi būti labiau skatinamos lygios galimybės vandenilio sektoriuje, ir ragina paskelbti ES iniciatyvą, skirtą moterų užimtumui, mokymams ir raidai, siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis bei kurti tinklus ir modelius;
31. apgailestauja, kad mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijos ir teisingas perėjimas prie vandeniliui paruoštos darbo jėgos iki šiol ES vandenilio strategijoje neatliko jokio vaidmens; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ir išnaudoti esamų pramonės šakų techninių įgūdžių turinčių darbuotojų potencialą ir primena apie darbuotojų teisę būti išmokytiems ir kelti kvalifikaciją darbo valandomis, užtikrinant jų darbo užmokestį;
32. ragina Komisiją ruošti duomenis apie galimą pramonės, transporto ir energetikos sektorių pertvarkos, susijusios su vandenilio naudojimo masto didinimu poveikį, galimybes ir iššūkius; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su pramonės atstovais ir profesinėmis sąjungomis parengti su tuo susijusias sektorių transformacijos strategijas; siūlo pradėti įgyvendinti ES įgūdžių partnerystę vandenilio srityje pagal Įgūdžių paktą;
Vandenilio infrastruktūra
33. pabrėžia, kad skubiai reikia plėtoti vandenilio gamybos, laikymo ir transportavimo infrastruktūrą, skatinti tinkamą pajėgumų stiprinimą ir lygiagrečiai plėtoti paklausą bei pasiūlą; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti vandenilio tinklus, suteikiant nediskriminacines sąlygas jais naudotis; pažymi vandenilio gamybos ir infrastruktūros derinimo su kitais lanksčių, įvairių energijos rūšių sistemų aspektais, pvz., elektrolizės atliekinės šilumos išgavimo centralizuoto šildymo tinklams, su sąveika susijusius pranašumus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti TEN-E reglamentą; palankiai vertina tai, kad vandenilis įtrauktas kaip speciali energetikos infrastruktūros kategorija, ir pažymi, kad šie vandenilio naudojimo įrengimai gali būti naujai pastatyti arba konvertuoti iš gamtinių dujų, arba būti šių dviejų rūšių derinys; be to, atkreipia dėmesį į naujai pasiūlytą infrastruktūros planavimo valdymo sistemą, kurioje dalyvauja vandenilio operatoriai;
34. pažymėtina, kad tuo pat metu, kai pirmuoju etapu daugiausia dėmesio skiriama pramonės klasteriams, vandenilio perdavimo ilgesniais atstumais ir saugojimo infrastruktūros planavimas, reguliavimas ir plėtojimas, taip pat tinkama finansinė parama šiai infrastruktūrai jau turėtų būti vykdomi siekiant užtikrinti vandenilio diegimą daugelyje sektorių; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina būsimą vandenilio infrastruktūros įtraukimą į ES planus, pvz., dešimties metų tinklo plėtros planus;
35. pabrėžia skaidrios, įtraukios ir mokslu grindžiamos būsimos infrastruktūros ir integruoto tinklo planavimo svarbą vadovaujant viešosioms įstaigoms, pvz., Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), ir dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams bei mokslo įstaigoms; atsižvelgdamas į tai, siūlo atlikti sąnaudų ir naudos skaičiavimus, susijusius su vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, transportavimo ir saugojimo infrastruktūros vieta, ir išnagrinėti, ar reikia statyti naujus įrenginius, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto, būtų padarytas teigiamas poveikis pragyvenimo šaltiniams ir ekosistemoms ir sumažintos vartotojų išlaidos, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius; atkreipia dėmesį į finansinę naudą, kurią teikia vandenilio gamybos įrenginių pritaikymas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų arba toje pačioje vietoje kaip ir apkrovos objektai, o ypač mažiems vartotojams ir pramonės grupėms, susiejant skirtingus paklausos sektorius; taip pat pabrėžia regionų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą siekiant remti projektus, kuriais būtų didinamas tiekimo saugumas sukuriant ES vandenilio pagrindą, kuris turėtų užtikrinti jungtis ir sąveikumą tarp valstybių narių;
36. Ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti moksliškai pagrįstą esamų dujų vamzdynų, skirtų grynam vandeniliui transportuoti ir požeminiam vandenilio saugojimui, paskirties pakeitimo vertinimą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pvz., sąnaudų ir naudos analizę tiek techniniu, ekonominiu, tiek reguliavimo požiūriu, bendrą sistemos integravimą ir ilgalaikį išlaidų efektyvumą; pažymi, kad tinkamai įrengtos dujų infrastruktūros, kuri jau egzistuoja arba kuriama, paskirties pakeitimas galėtų padėti kuo labiau padidinti išlaidų efektyvumą, sumažinti žemės ir išteklių naudojimo bei investicijų sąnaudas ir kuo labiau sumažinti socialinį poveikį; pabrėžia, kad dujų infrastruktūros paskirties pakeitimas gali būti svarbus vandenilio naudojimui prioritetiniuose daug teršalų išmetančių pramonės šakų sektoriuose, įskaitant pramoninių vietovių ir daugiarūšio transporto centrų jungtis, atsižvelgiant į būtinybę vandenilį transportuoti veiksmingiausiomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia galima būsima dujų infrastruktūra būtų suderinama su grynuoju vandeniliu; ragina Komisiją įvertinti, kur šiuo metu naudojamas vandenilio maišymas, ir moksliškai įvertinti savo poreikį patenkinti įrodytus pramoninio vandenilio poreikius, taip pat jo pranašumus ir trūkumus, kad būtų galima nustatyti infrastruktūros poreikius ir išvengti neišnaudojamo turto;
37. pabrėžia, kad būtina reguliuoti vandenilio infrastruktūrą, visų pirma jos eksploatavimą ir prijungimą prie energetikos tinklo, ir kad būtina išlaikyti atskyrimo principą, kaip pagrindinį vandenilio rinkų kūrimo principą, kartu atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinką dar reikia plėtoti; pabrėžia, kad atsiejimas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad inovatyvūs nauji produktai yra teikiami energijos rinkai ekonomiškai efektyviausiu būdu; pastebi, kad bet koks nukrypimas nuo šio reguliavimo principo vidutiniu laikotarpiu sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aiškias tinklo nuosavybės gaires, skirtas naujiems dujotiekiams ir pakeistos paskirties dujotiekiams, siekiant užtikrinti planavimo saugumą;
38. pabrėžia strateginės svarbos daugiarūšio jūrų ir vidaus vandenų uostų, kaip vandenilio importo, gamybos, saugojimo, tiekimo ir naudojimo inovacijų centrų, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia erdvės ir investicijų į uostų infrastruktūrą, siekiant skatinti naujų netaršių ir mažataršių technologijų naudojimą nacionalinėse pakrantės zonose ir uostuose ir sukurti vandenilio pramoninės vertės grandinę daugiarūšio transporto koridoriuose;
Vandenilio paklausa
39. pripažįsta, kad vandenilio paklausa turėtų būti sutelkta į sektorius, kuriuose vandenilio naudojimas yra beveik konkurencingas arba kurių priklausomybės nuo iškastinio kuro šiuo metu negalima sumažinti naudojant kitus technologinius sprendimus; pritaria Komisijai, kad pagrindinės vandenilio paklausos eksperimentinės rinkos yra pramonė, oro, jūrų ir sunkusis transportas; mano, kad šiuose sektoriuose ES lygmeniu, remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, turėtų būti parengti paklausos plėtojimo, investicijų ir mokslinių tyrimų poreikių planai, atsižvelgiant į individualias valstybių narių aplinkybes ir regioninius vandenilio naudojimo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros skirtumus;
40. palankiai vertina tai, kad Komisija svarsto įvairias paskatų, nukreiptų į paklausą, teikimo galimybes; pritaria Komisijai, kad į paklausą orientuota politika ir aiškios vandenilio naudojimo ir naudojimo galutinių vartotojų sektoriuose paskatos, siekiant paskatinti vandenilio paklausą, pvz., vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo kvotos tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, Europos investicijų banko garantijos, kad būtų sumažinta pradinė bendrų investicijų rizika, kol jos taps konkurencingomis sąnaudų atžvilgiu ir finansinės priemonės, įskaitant sandorius dėl anglies dioksido skirtumų (angl. CCfD) projektams, kuriuose naudojamas vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio vandenilis, galėtų būti svarstomi pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas per vandenilį, kas yra gyvybiškai svarbų norint galutiniams vartotojams išlaikyti konkurencingumą; pažymi, kad reikia užtikrinti, jog kompensacija išliktų proporcinga, ir vengti subsidijų, skirtų gamybai ir naudojimui dubliavimosi, dirbtinių poreikių kūrimo ir nederamų rinkos iškraipymų; ragina skubiai parengti bandomąją sandorių dėl anglies dioksido kainų skirtumo sudarymo sistemą, ypač švariojo plieno srityje; pabrėžia, kad tvarių sprendimų viešieji pirkimai, pvz., statybai ar renovacijai skirtas švarusis plienas, taip pat gali prisidėti prie apčiuopiamos ir nuspėjamos paklausos; pabrėžia, kad paklausos politika turėtų būti suderinama su kitomis politikos priemonėmis ir kad reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio energiją stipriai vartojančioms pramonės šakoms, kuriose susiduriama su tarptautine konkurencija;
41. pastebi, kad kai kuriose dabartinėse reguliavimo sistemose yra kliūčių vandenilio naudojimui; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti tas reguliavimo sistemas siekiant skatinti vandenilio paklausą ir pašalinti kliūtis, pvz., teisinį netikrumą;
42. primygtinai ragina Komisiją skatinti pagrindines vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų rinkas ir jų naudojimą neutralizuoto poveikio gamybai, ypač plieno, cemento ir chemijos pramonėje, kaip naujosios Europos pramonės strategijos atnaujinimo ir įgyvendinimo proceso dalį; ragina Komisiją įvertinti galimybę pripažinti, kad plienas, pagamintas naudojant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių yra teigiamas indėlis siekiant visam transporto priemonių parkui taikomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų; be to, primygtinai ragina Komisiją skubiai pateikti ES švariojo plieno strategiją, kurioje pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;
43. primena, kad transporto sektoriuje išmetamas ketvirtadalis ES išmetamo CO2 kiekio ir kad tik šiame sektoriuje nepavyko sumažinti išmetamo teršalų kiekio, palyginti su 1990 m. baziniu lygiu; pabrėžia vandenilio, kaip vienos iš priemonių, padedančių mažinti transporto rūšių išmetamą CO2 kiekį, potencialą, ypač tais atvejais, kai visiška elektrifikacija sudėtinga ar dar neįmanoma; pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūros diegimas yra būtinas siekiant paskatinti vandenilio naudojimą transporto sektoriuje; Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą(20) ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą, kad visoje ES būtų užtikrinta galimybė naudotis viešai prieinamomis vandenilio papildymo stotimis, nustatant konkrečius tikslus integruoti vandenilio infrastruktūrą į transporto sistemas; palankiai vertina Komisijos ketinimą plėtoti vandenilio papildymo infrastruktūrą rengiant Tvaraus ir išmanaus judumo strategiją ir vykdant Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą; be to, pabrėžia, kad reikia kurti TEN-T, TEN-E ir alternatyviųjų degalų strategijų sinergiją, kad palaipsniui būtų diegiamos vandenilio degalinės, kartu nustatant esminius techninius reikalavimus ir suderintus standartus, pagrįstus rizikos vertinimu;
44. pabrėžia, kad dėl vandenilio savybių jį galima tinkamai pakeisti iškastiniu kuru ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tam tikrų rūšių transporte; pabrėžia, kad gryno vandenilio arba kaip sintetinio kuro ar biožibalo naudojimas, yra pagrindinis veiksnys siekiant pakeisti aviacijoje naudojamą iškastinį žibalą kitomis medžiagomis; be to, pabrėžia, kad vandenilis tam tikru mastu jau naudojamas transporto sektoriuje, ypač kelių transporto, viešojo transporto ir tam tikruose geležinkelių sektoriaus segmentuose, ypač tais atvejais, kai linijos elektrifikavimas nėra ekonomiškai pagrįstas; pabrėžia, kad reikia griežtesnių teisės aktų, kuriais būtų skatinama naudoti netaršius degalus, taip pat kitas švarias technologijas, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, kai tik jos bus visiškai prieinamos, galbūt pradėti juos naudoti sunkiosiose transporto priemonėse ir aviacijos bei jūrų transporto sektoriuose;
45. ragina Komisiją didinti mokslinius tyrimus ir investicijas pagal Tvaraus ir pažangaus judumo strategiją ir įvertinti, ar reikia persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems atsinaujinančiosios energijos sprendimams transporto srityje;
Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir finansavimas
46. pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų visoje vertės grandinėje ir parodomųjų projektų vykdymo pramoniniu mastu, įskaitant bandomuosius projektus, ir jų diegimo rinkoje svarbą siekiant, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių taptų konkurencingas ir įperkamas, taip pat užbaigiant energetikos sistemos integraciją, kartu užtikrinant geografinę pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant daug anglies dioksido išmetantiems regionams; ragina Komisiją skatinti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant plataus masto didelio poveikio projektus, siekiant užtikrinti technologijų perdavimą vandenilio vertės grandinėje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina judumo laboratorijų kūrimą ES miestuose, kad būtų skatinama tvari visuomeninio transporto praktika, pagrįsta alternatyviųjų degalų naudojimu, ir ragina įtraukti vandenilį kaip vieną iš kuro rūšių šiai praktikai vykdyti;
47. pabrėžia, kad reikia investuoti dideles pinigų sumas į vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir gamybos pajėgų didinimą, kad jis taptų konkurencingas ir būtų skatinami vandeniliu paremti sprendimai, kurie dažnai dar tik pradedami kurti, o tam taip pat reikėtų sumažinti investicijų į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių riziką, pavyzdžiui, taikant sandorius dėl kainų skirtumo (CfD); pabrėžia, kad ES programos ir finansavimo priemonės, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „InvestEU“, įskaitant naują strateginių ES investicijų liniją, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą ir ATLPS inovacijų fondą, atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant darnią vandenilio ekonomikos plėtrą visoje ES; be to, atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį skatinant vandenilio plėtrą ir naudojimą;
48. pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų esamų investicinių fondų, programų ir finansinių priemonių sąveiką, siekiant užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą skatinant investicijas į įvairiausius projektus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sumažėjusias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas švarios energijos technologijų srityje, kaip matyti iš 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos;
49. ragina Komisiją parengti suderintą investicijų į atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį strategiją, suderintą su nacionalinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį;
50. ragina Komisiją pabrėžti svarbų MVĮ vaidmenį šioje strategijoje; pabrėžia, kad startuoliams ir MVĮ turi būti numatytos apsauginės reguliavimo priemonės ir užtikrinta galimybė gauti finansavimą ir naudotis turtu inovacijų srityje, pvz., inkubatoriais ir bendrais mokslinių tyrimų projektais, kad jie galėtų įsitvirtinti vandenilio pramonėje; ragina Komisiją užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinką ir palengvinti patekimą į rinką tokioms įmonėms, bei skatinti jų dalyvavimą, inter alia, aktyviai įtraukiant jas į apskritojo stalo diskusijas ir į viešus konsultacijų procesus; ragina Komisiją įvertinti MVĮ poreikius ir sąnaudas, susijusias su jų gamybos procesų ir energijos tiekimo naudojant vandenilį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, ir stebėti jų pažangą taikant tinkamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo;
51. pabrėžia, kad ES pirmauja gaminant elektrolizerius ir turi išlaikyti bei skatinti šį konkurencinį pranašumą; mano, kad ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangos turėtų būti sutelktos į įvairius galimus naujus vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius ir technologijas, pvz., vandenilį iš fotosintezės, dumblių ar jūros vandens elektrolizerių, siekiant padidinti technologinės parengties lygį;
52. palankiai vertina Europos švaraus vandenilio aljansą (angl. Alliance), kitas atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio iniciatyvas ir asociacijas, Europos vandenilio forumą ir bendriems Europos interesams svarbius projektus, nes tai svarbi priemonė investicijoms į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių didinti; ragina valstybes nares, Komisiją ir ekonominės veiklos vykdytojus kuo greičiau išnaudoti bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) potencialą siekiant remti ES vandenilio ekonomikai svarbius projektus; ragina laikytis pragmatinio požiūrio siekiant palengvinti šių projektų patvirtinimą; taip pat, palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai, siekiant palengvinti vandenilio gamybą ir jį greitai pateikti į rinką;
53. ragina Aljansą, bendradarbiaujant su Kuro elementų ir vandenilio bendrąja įmone (KEV BĮ), parengti investicijų darbotvarkę ir projektų planą, kuriais būtų galima kuo greičiau užtikrinti vandenilio tikslų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Aljansas turėtų sutelkti dėmesį į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą ir aiškiai įsipareigoti siekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslų; pabrėžia, kad Aljansas taip pat turėtų užtikrinti proporcingą atstovavimą visiems atitinkamiems ES suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamintojus, mokslininkus, nepriklausomus ekspertus, ekspertų grupes, aplinkos NVO ir socialinius partnerius; pabrėžia, kad Aljanso sprendimų priėmimo procedūra turėtų būti patobulinta atsižvelgiant į skaidrumą ir įtraukumą, o šiam procesui turėtų vadovauti Komisija ir jį turėtų remti nepriklausoma mokslo ekspertų įstaiga. Juo turėtų būti siekiama apibrėžti pereinamuosius kelius ir teikti rekomendacijas dėl vandenilio poreikių; pastebi, kad šiuo metu yra vėluojama organizuoti Aljanso darbą ir ragina Komisiją paspartinti procesą;
54. palankiai vertina KEV bendrosios įmonės įgaliojimų atnaujinimą pagal programą „Europos horizontas“; pabrėžia jos darbo svarbą ir prašo Komisijos ją naudoti kaip kompetencijos centrą vandenilio srityje ą ir suteikti jai pakankamai finansinių išteklių, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus; pabrėžia, kad ji turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą visoje vertės grandinėje, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus vandenilio finansavimo naudojimas ir geresnis koordinavimas; pabrėžia, kad ji turėtų plėtoti sąveiką su transporto sektoriaus bendrosiomis įmonėmis, kad būtų skatinama tinkama vandenilio technologijos ir transporto infrastruktūros bei paslaugų integracija; ragina Komisiją pasinaudoti KEV BĮ įgyta patirtimi ir skatinti tolesnius kuro elementų ir vandenilio energijos technologijų mokslinius tyrimus;
55. prašo Komisijos įvertinti galimą vandenilio diegimo įtraukimą į bendruosius Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) tikslus, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ prioritetus, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir plėtoti žinias bei bendrus novatoriškus sprendimus visame Viduržemio jūros regione regione;
Tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje
56. pabrėžia, kad pagrindinis ES vaidmuo gaminant vandenilio technologijas suteikia galimybę skatinti ES pramonės pirmavimą ir inovacijas pasauliniu mastu, kartu stiprinant ES, kaip pasaulinės klimato lyderės, vaidmenį; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vandenilio tiekimo grandinės sukūrimui ES kad būtų skatinami pradininkės pranašumai, pramonės konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia tikslą didinti vidaus vandenilio gamybą, kartu pripažindamas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, taip pat gali išnagrinėti galimybę importuoti energijos, vandenilio ir vandenilio produktus iš kaimyninių regionų ir ES nepriklausančių šalių, kad būtų patenkinta didėjanti vandenilio paklausa vidaus rinkoje;
57. Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą siekiant užmegzti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir partnerystę su kaimyniniais regionais, pavyzdžiui, Šiaurės Afrika, Artimaisiais Rytais ir Rytų partnerystės šalimis, užtikrinant ES strateginius interesus ir ES bei jos partnerių energetinį saugumą; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas būtų naudingas kuriant švarių ir naujų technologijų rinkas perduodant žinias, skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir siekiant JT darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia, kad reikia vengti poveikio aplinkai perkėlimo, įskaitant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir bet kokio vėlavimo mažinant elektros energijos tinklo priklausomybę nuo iškastinio kuro ES nepriklausančiose šalyse;
58. pabrėžia, kad turėtų būti toliau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje su ES nepriklausančiomis šalimis, visų pirma su Jungtine Karalyste, Europos ekonomine erdve, Energijos bendrija ir JAV, kuris vykdomas remiantis abipusiškai gerbiamomis taisyklėmis ir principais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių prieiga, nuosavybės atskyrimu, skaidrumu ir nediskriminaciniais tarifais, siekiant stiprinti vidaus rinką ir energetinį saugumą; pabrėžia, kad reikėtų vengti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, pvz., ekonominės sankcijos, ir su tomis šalimis, kurios neužtikrina atitikties saugos, aplinkosaugos standartams ir skaidrumo reikalavimams, arba kai toks bendradarbiavimas pakenktų ES ir valstybių narių saugumui;
59. pabrėžia, kad ES tarptautiniu mastu turėtų propaguoti savo vandenilio standartus ir tvarumo kriterijus; šiuo atžvilgiu rakina kurti tarptautinius standartus ir nustatyti bendras apibrėžtis bei metodikas, siekiant apibrėžti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį kiekvienam pagamintam vandenilio vienetui, taip pat tarptautinius tvarumo kriterijus, kurie būtini bet kokiam vandenilio ir jo ruošinių importui; pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokio anglies dioksido nutekėjimo, visas vandenilio importas turėtų būti sertifikuojama tokiu pat būdu kaip ir ES pagamintas vandenilis, įskaitant gamybą ir transportavimą, ir turėtų atitikti būsimą Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į būtiną infrastruktūrą ir esamos infrastruktūros pertvarkymą uostuose ir į tarpvalstybines jungtis, skirtas vandeniliui iš atsinaujinančių energijos išteklių importuoti; ragina Komisiją skatinti euro, kaip orientacinės valiutos, vaidmenį tarptautinėje prekyboje vandeniliu;
60. mano, kad vandenilis turėtų tapti ES tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, inter alia, atsižvelgiant į Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) veiklą, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, diplomatiją klimato bei energetikos srityse ir Europos kaimynystės politiką;
Vandenilio vaidmuo integruotoje energetikos sistemoje
61. pabrėžia, kad norint vėliausiai iki 2050 m. pasiekti neutralus poveikio klimatui tikslą ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, yra būtina integruota energetikos sistema; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vandenilio įtraukimą į Komisijos energetikos sistemos integravimo strategiją; mano, kad energetikos sektorių ir vektorių integravimas bei nuoseklus elektros energijos, dujų ir vandenilio tinklų planavimas yra naudingas siekiant tvarumo, energetikos pertvarkos ir gerai veikiančios vandenilio ir energijos rinkos; mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti novatoriškiems projektams, kuriais derinama elektros energijos, vandenilio ir šilumos gamyba bei regeneravimas;
62. todėl pažymi, kad vandenilio ekonomikos plėtra gali prisidėti prie visos energetikos sistemos pusiausvyros trūkumų mažinimo; pakartoja, kad vandenilis gali atlikti pagrindinį vaidmenį energijos kaupimo srityje, kompensuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos ir paklausos svyravimus; todėl pabrėžia, kad būtina planuoti vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros plėtrą, numatant poreikį plėtoti energijos gamybos įrenginius, kad būtų užtikrintas techninis ir ekonominis optimizavimas;
63. pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo ir savalaikę energijos kaupimo strategiją naudojant vandenilį novatoriškuose pramonės ir judumo sprendimuose; vis dėlto pažymi, kad vandenilio naudojimas energijos kaupimui dar nėra konkurencingas dėl didelių gamybos sąnaudų, o šiuo metu manoma, jog energijos nuostoliai, susiję su energijos kaupimu naudojant vandenilį cikle į abi puses sudaro apie 60 proc.; todėl, dar kartą pabrėžia poreikį mažinti vandenilio iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sąnaudas ir skatinti vienodas sąlygas lankstiems ir subalansuotiems sprendimams visoje energetikos sistemoje; todėl ragina Komisiją išanalizuoti vandenilio kaupimo galimybes ir pajėgumus; pažymi, kad vandenilio kaupimui gali būti taikomi prieštaringi reglamentavimo režimai, visų pirma susiję su dujų ir elektros energijos kaupimu, todėl pabrėžia, kad reikia išaiškinti ir šį aspektą atitinkamuose teisės aktuose;
o o o
64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms.
Komisijos teigimu, „švarus vandenilis“ reiškia vandenilį, pagamintą elektrolizės būdu, naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. jis taip pat gali būti gaminamas reformuojant biodujas arba biocheminės biomasės konversijos pagalba, jei procesas atitinka tvarumo reikalavimus.
Komisijos teigimu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis vandenilis apima vandenilį iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir elektrolizinį vandenilį, kurių per visą gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis palyginti su šiuo metu gaminamu vandeniliu.
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
Žmogaus teisių apsauga ir ES išorės migracijos politika
186k
55k
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos (2020/2116(INI))
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 ir 14 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, ypač į jos 3 straipsnį ir papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir į jos papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,
– atsižvelgdamas į JT Palermo protokolus dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, taip pat dėl migrantų žmogaus teisių propagavimo būdų ir priemonių,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/1 dėl Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 72/179 dėl migrantų apsaugos,
– atsižvelgdamas į įvairių tarptautinių žmogaus teisių organų atliktą darbą, įskaitant JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais parengtas ataskaitas, visų pirma į jo tolesnius veiksmus, susijusius su 2015 m. gegužės 8 d. regioniniu tyrimu dėl Europos Sąjungos išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms, taip pat į 2020 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl migrantų teisės į asociacijų laisvę ir kitų specialiųjų pranešėjų ataskaitas, visuotinį periodinį vertinimą ir kitų pagal sutartį įsteigtų organų darbą,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) darbą ir ataskaitas, įskaitant Rekomenduojamus žmogaus teisių laikymosi prie tarptautinių sienų principus ir gaires ir Tranzitu vykstančių migrantų padėties ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. JT visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komiteto ir JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais bendras rekomendacijas dėl COVID-19 pandemijos poveikio migrantų žmogaus teisėms,
– atsižvelgdamas į Dakos orios migracijos principus,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 ir 80 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės(1),
– atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos pateiktą naują migracijos ir prieglobsčio paktą,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir pridedamą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriam Taryba pritarė 2020 m. lapkričio 17 d.,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) (COM(2011)0743),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises, ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020)0609),
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Europos Vadovų Tarybos narių Maltos deklaraciją „Migracijos išorės aspektai: centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemos sprendimas“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (SWD(2020)0284),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 3 d. pasirašytą Afganistano ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais,
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,
– atsižvelgdamas į kitus neoficialius susitarimus, ypač su Gambija (Geroji praktika tapatybės nustatymo ir grąžinimo klausimais, įsigaliojo 2018 m. lapkričio 16 d.), su Bangladešu (Standartinės veiklos procedūros, dėl kurių susitarta 2017 m. rugsėjo mėn.), su Etiopija (Priėmimo procedūros, dėl kurių susitarta 2018 m. vasario 5 d.), su Gvinėja (Geroji praktika, galioja nuo 2017 m. liepos mėn.) ir su Dramblio Kaulo Krantu (Geroji praktika, galioja nuo 2018 m. spalio mėn.),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas migracijos klausimais, ypač į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(2), 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(3), 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(4) ir į 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(5),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(6),
– atsižvelgdamas į įvairius pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus dėl migrantų žmogaus teisių padėties,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Komisijos gairės dėl ES taisyklių dėl padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi apibrėžimo ir prevencijos įgyvendinimo“ (C(2020)6470),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl vystymosi veiksmingumo ir pagalbos efektyvumo gerinimo(7),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0060/2021),
A. kadangi migracija yra pasaulinis reiškinys, kurį stiprina globalizacija, kylantys konfliktai, nelygybė, klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas; kadangi laipsniški norminiai pabėgėlių ir migrantų teisių pokyčiai šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje, nepriklausomai nuo pabėgėlių ir migrantų teisinio statuso, yra žmonijos pažangos ir kolektyvinio pasididžiavimo šaltinis; kadangi vis dėlto migrantai ir ypač perkeltieji asmenys tebėra vieni pažeidžiamiausių ir nepalankiausioje padėtyje esančių grupių visame pasaulyje ir toliau pažeidinėjamos jų teisės; kadangi vieni iš pažeidžiamiausių migrantų yra moterys, vaikai, pagyvenę žmonės ir neįgalieji; kadangi daugeliui asmenų migracija tebėra kelionė, kurią lydi kančia, diskriminacija ir smurtas; kadangi tūkstančiai migrantų žuvo migracijos maršrute;
B. kadangi Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms migracija yra ir toliau bus iššūkis bei galimybė; kadangi valstybėms narėms, į kurias dėl jų geografinės padėties atvykstama pirmiausia, tenka neproporcingai didelė atsakomybė; kadangi atsakomybė turi būti neatsiejama nuo solidarumo; kadangi Europos Sąjungai, kaip istoriniam emigracijos ir imigracijos regionui ir bendruomenei, kurią vienija pagrindinės žmogaus orumo, laisvės ir žmogaus teisių vertybės, ir kaip vienai iš didžiausių paramos teikėjų pasaulyje, skatinančių darnų vystymąsi, remiančių perkeltuosius asmenis, sprendžiančių migracijos veiksnių klausimą ir siekiančių daugiašaliuose forumuose rasti tvarius sprendimus, tenka ypatinga pareiga gerbti, apsaugoti ir propaguoti migrantų teises, ypač savo išorės santykiuose; kadangi visų migrantų žmogaus orumas turi būti visų šios srities ES politikos priemonių pagrindas;
C. kadangi, siekiant laikytis visapusiško požiūrio į migraciją ir prieglobsčio sistemą, reikia atsižvelgti į ES migracijos politikos išorės aspektą; kadangi šio išorės aspekto poveikis labai priklauso nuo bendrų ES lygmens veiksmų ir aktyvaus veiklos koordinavimo su išorės partneriais;
D. kadangi 2017 m. birželio mėn. priimtame Europos konsensuse dėl vystymosi atkreipiamas dėmesys į tai, kad tinkamai valdoma migracija ir judumas gali teigiamai prisidėti prie įtraukaus augimo ir darnaus vystymosi, atitinkančių Darbotvarkę iki 2030 m.
E. kadangi vis dažniau pranešama apie žmogaus teisės pažeidimus, tarptautinės humanitarinės ir (arba) pabėgėlių teisės pažeidimus, pvz., negrąžinimo principo pažeidimą, priverstinį grąžinimą ir smurtinius išpuolius prieš migrantus, savavališką ir neterminuotą sulaikymą nežmoniškomis sąlygomis, išnaudojimą, kankinimą bei kitokį netinkamą elgesį, įskaitant išžaginimą, dingimą ir mirtį, visame pasaulyje, be kita ko, prie ES išorės sienų; kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios gerbti Sąjungos, žmogaus teisių ir tarptautinę teisę, humanitarinę ir pabėgėlių teisę; kadangi Komisija turi užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityse, ir turi pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei pastarieji įsipareigojimai nevykdomi; kadangi Komisija vis dar turi imtis veiksmų dėl įrodytų ar tariamų priverstinio grąžinimo atvejų;
F. kadangi gelbėjimas jūroje yra pagal tarptautinę teisę, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 98 straipsnį, nustatyta juridinė prievolė, pagal kurią reikalaujama padėti bet kokiam nelaimėje jūroje atsidūrusiam asmeniui; kadangi sienų valdymo pajėgumų stiprinimu ir kova su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis neturėtų būti naudojamasi siekiant kriminalizuoti migrantus ar jiems padedančius asmenis; kadangi Komisija paragino to dar nepadariusias valstybes nares taikyti Direktyvos 2002/90/EB(8) (toliau – Padėjimo direktyva) 1 straipsnio 2 dalį;
G. kadangi 2011 m. Komisijos komunikate dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) nurodytas į migrantus orientuotas požiūris, pagal kurį teigiama, kad žmogaus teisėms skiriama daugiausia dėmesio, siekiant „užtikrinti migrantų pagrindines teises ir žmogaus teises išvykimo, tranzito ir atvykimo šalyse“;
H. kadangi 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikate dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, kuris grindžiamas VPMJ principais, pabrėžiama, kad migracijos klausimai yra vienas svarbiausių ES išorės santykių prioritetų; kadangi siekiant įgyvendinti šį modelį reikia intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač Europos kaimyninėmis šalimis, užmezgant partnerystes, kuriomis siekiama užtikrinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, veiksmingai užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir grąžinti neteisėtus migrantus, be kita ko, taikant teigiamas ir neigiamas paskatas, kylančias iš įvairių ES kompetencijai priklausančių politikos elementų, įskaitant kaimynystę, paramą vystymuisi, prekybą, judumą, energetiką, saugumą ir skaitmeninę politiką, visais šiais veiksmais siekiant to paties tikslo; kadangi turi būti nustatytas aiškus visų minėtų partnerysčių teisinis pagrindas;
I. kadangi savo 2016 m. komunikate Komisija nustatė tris pagrindinius bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tikslus: gelbėti gyvybes Viduržemio jūroje, didinti į kilmės ir tranzito šalis grąžinamų asmenų skaičių ir sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti arti namų ir išvengti pavojingų kelionių; kadangi 2016 m. komunikate nurodyta, kad neteisėtos migracijos problemos sprendimas yra Sąjungos prioritetas, ir nustatomas požiūris „mažiau paramos už mažesnę pažangą“, kuriuo vadovaudamasi Komisija teigia esanti pasirengusi taikyti visas ES priemones, išskyrus humanitarinę pagalbą, kaip paskatas siekiant trečiųjų valstybių bendradarbiavimo readmisijos ir sienų kontrolės srityse;
J. kadangi kova su neteisėtu migrantų gabenimu – tai bendras iššūkis, kuriam atremti reikia užtikrinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su trečiosiomis valstybėmis; kadangi nauju ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planu bus skatinamas ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas pasitelkiant tikslines kovos su neteisėtu migrantų gabenimu partnerystes, kurios būtų platesnių partnerysčių su šiuo klausimu svarbiausiomis trečiosiomis valstybėmis dalis; kadangi Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu;
K. kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra nepaprastai svarbus siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti; kadangi prekybos žmonėmis tinklai gali išnaudoti migracijos maršrutus; kadangi prekyba žmonėmis daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms, kurios sudaro didžiąją prekybos žmonėmis aukų daugumą ir savo migracijos kelyje kenčia smurtą bei išnaudojimą; kadangi kovos su prekyba žmonėmis priemonės neturėtų neigiamai paveikti prekybos žmonėmis aukų, migrantų, pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisių;
L. kadangi nuo 2016 m. ES ir kai kurios atskiros valstybės narės sudarė daugiau neoficialių susitarimų ir nustatė tvarką su trečiosiomis valstybėmis, siekdamos stiprinti savo veiklos pajėgumus sienų kontrolės ir valdymo srityse, taip pat kovą su prekyba žmonėmis; kadangi šie susitarimai ir tvarka su trečiosiomis valstybėmis taip pat apima veiksmingą grąžinimą ir readmisiją, įskaitant bendrus pareiškimus dėl migracijos, susitarimo memorandumus, bendrus tolesnius veiksmus, standartines veiklos procedūras ir gerąją praktiką, taip pat susitarimus dėl policijos bendradarbiavimo; kadangi, panašiai kaip ir oficialiuose readmisijos susitarimuose, tokiais neoficialiais susitarimais patvirtinami valstybių įsipareigojimai priimti atgal savo piliečius (ar kitus asmenis) ir nustatyti praktines grąžinimo procedūras; kadangi nuo 2016 m. ES sudarė bent 11 neoficialių susitarimų, tačiau tik vieną naują readmisijos susitarimą; kadangi neoficialiais ES ir trečiųjų valstybių susitarimais neužtikrinama nuspėjama politika arba bet kokios stabilios ir nuoseklios teisės aktų nuostatos dėl neteisėtos migracijos;
M. kadangi savo komunikate dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto Komisija pakartojo, kad migracijos vidaus ir išorės aspektai yra neatsiejamai susiję ir būtina vykdyti konkretiems poreikiams pritaikytus visapusiškus ir suderintus dialogus bei partnerystes migracijos klausimais su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant abiem pusėms naudingų tikslų, tokių kaip pagrindinių migracijos veiksnių šalinimas, kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir parama trečiosiose valstybėse gyvenantiems pabėgėliams bei gerai valdomai teisėtai migracijai; kadangi, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl naujo pakto, nepaprastai svarbu bendradarbiauti regionų ir pasaulio lygmenimis siekiant papildyti tokius dialogus ir partnerystę; kadangi, be to, jame pabrėžiama, kad vykdant visapusišką partnerystę su trečiosiomis valstybėmis migracija turėtų būti tokios partnerystės pagrindiniu klausimu ir susieta su kitomis politikos priemonėmis, pvz., susijusiomis su vystomuoju bendradarbiavimu, saugumu, vizomis, prekyba, žemės ūkiu, investicijomis ir užimtumu, energetika, aplinkosauga, klimato kaita ir švietimu;
N. kadangi 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plane ES ir jos valstybės narės įpareigojamos „raginti užtikrinti migrantų, pabėgėlių, šalies viduje perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės specialią apsaugą“; kadangi šiame veiksmų plane propaguojama skatinti „nediskriminacines galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis, įskaitant kokybiškas ir įperkamas sveikatos priežiūros ir švietimo (taip pat internetu) paslaugas, ir stiprinti specialistų gebėjimus tenkinti konkrečius (...) migrantų [ir] pabėgėlių (...) poreikius“, taip pat „remti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į migracijos valdymą ir stiprinti valstybių, pilietinės visuomenės ir JT partnerių gebėjimus jo laikytis“;
O. kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, moterys sudaro maždaug 48 proc. visų pasaulio pabėgėlių ir didelę dalį pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų; kadangi Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane ES įpareigojama užtikrinti, kad „moterų ir mergaičių žmogaus teisės būtų visapusiškai užtikrinamos taikant lyčių klausimu atveikią migracijos politiką, programas ir teisės aktus ir kad būtų sustiprintas lyčių klausimu atveikus migracijos valdymas pasauliniu, regionų ir nacionaliniu lygmenimis“; kadangi konstruktyvia lyčių klausimu migracijos politika būtų užtikrinamos moterų, mergaičių ir LGTBIQ+ asmenų teisės ir apsauga nuo galimo smurto, priekabiavimo, išžaginimo ir prekybos žmonėmis;
P. kadangi 2015 m. ataskaitoje buvęs JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais atkreipia dėmesį į ES požiūrio į migraciją trūkumus dėl jo skaidrumo ir aiškumo stokos, taip pat dėl silpno daugelio pagal šią sistemą pasiektų susitarimų statuso, nes, jo nuomone, jiems paprastai trūksta stebėsenos ir atskaitomybės priemonių; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat padaro išvadą, kad yra požymių, jog partnerystė judumo srityje lėmė papildomą naudą žmogaus teisių ir vystymosi srityje, nors dėl bendro dėmesio saugumui ir politikos suderinamumo trūkumo taikant šį požiūrį apskritai kyla pavojus, kad bet kokią naudą žmogaus teisių ir vystymosi projektų srityje gali užgožti labiau į saugumą orientuotų politikos priemonių antrinis poveikis;
Q. kadangi JT žmogaus teisių ekspertai ir pilietinės visuomenės organizacijos įspėjo, kad COVID-19 pandemija daro neproporcingai didelį poveikį migrantams ir jų šeimoms visame pasaulyje; kadangi jie ragino valstybes apsaugoti migrantų ir jų šeimų, nepaisant jų migracijos statuso, teises; kadangi dėl pandemijos pailgėjo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo trukmė;
R. kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti judėjimo laisvę ir teisę dirbti, siekiant sudaryti sąlygas migrantams tapti savarankiškais ir taip padėti jiems toliau integruotis; kadangi migracija regionų viduje – svarbus šių tarpvalstybinių ekonominių modelių elementas;
I.Migracijos politikos sistema ir jos išorės aspektas
1. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, bendradarbiaudamos migracijos srityje su trečiosiomis valstybėmis ir kitais ES nepriklausančiais subjektais, turi ne tik Sutartimi grindžiamą pareigą visuose išorės santykiuose laikytis pagarbos žmogaus orumui, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei vertybių, bet ir turi laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje trečiųjų valstybių piliečių atžvilgiu;
2. pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus reikia ne tik atitinkamų standartų taikymo pripažinimo, bet ir tinkamo praktinio taikymo pasitelkiant išsamias ir konkrečias priemones, kuriomis praktiškai užtikrinama veiksminga apsauga ir apsaugos priemonės, taip pat visam migracijos politikos ciklui taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, ypač daug dėmesio skiriant moterims migrantėms ir nelydimiems vaikams;
3. yra susirūpinęs dėl didėjančio nelydimų nepilnamečių, keliaujančių neteisėtos migracijos keliais, skaičiaus ir nepakankamos jų apsaugos; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad nevykdoma veiksminga stebėsena ir neteikiamos ES agentūrų ir valstybių narių ataskaitos dėl nelydymų nepilnamečių apsaugos; ragina ES užtikrinti, kad valstybės narės ir trečiosios valstybės teiktų ataskaitas dėl mechanizmų, taikomų siekiant apsaugoti vaikų teises laikantis JT vaiko teisių konvencijos;
4. primena, kad, laikantis ES sutarties 3 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio bei Chartijos, ES ir valstybės narės, taikydamos ES teisę, vykdydamos savo išorės ir ekstrateritorinius veiksmus, sudarydamos susitarimus ir bendradarbiaudamos migracijos, sienų ir prieglobsčio srityse turi užtikrinti žmogaus teises, be kita ko, teisę į gyvybę, teisę į laisvę, teisę į prieglobstį, įskaitant individualų prieglobsčio prašymų vertinimą suteikiant tinkamas garantijas pagal tarptautinę teisę, teisę į žmogaus orumą ir saugumą, apsaugą nuo priverstinio dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio, vergijos ir priverstinio darbo draudimą, teisę į asmens duomenų apsaugą, apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar ekstradicijos atveju, religijos, tikėjimo, minties ir sąžinės laisvę ir pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, taip pat priimti lyčiai atžvalgų požiūrį; be to, primena, kad jos turi užtikrinti nediskriminavimą bei procedūrines garantijas, pvz., teisę į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat teisę į šeimos susijungimą, ir užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų tėvų ar teisėtų globėjų;
5. pažymi, kad Komisija dar turi įvertinti savo tolesnių migracijos politikos programų, visų pirma VPMJ ir naujo partnerystės modelio, įgyvendinimo poveikį trečiųjų valstybių piliečių žmogaus teisėms, taip pat ES bendradarbiavimo migracijos srityje su trečiosiomis valstybėmis poveikį žmogaus teisėms, įskaitant ES paramos, teikiamos šalių partnerių sienų kontrolės ir saugumo pajėgoms, poveikį; tvirtina, kad reikia sistemingai atlikti tokį išsamų, įtraukų ir viešą vertinimą siekiant užtikrinti, kad ES išorės migracijos politika visapusiškai atitiktų žmogaus teises;
6. labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad atskirais atvejais trūksta operatyvinių, ataskaitų teikimo, stebėsenos, vertinimo ir atskaitomybės mechanizmų, kad būtų galima aptikti galimus pažeidimus ir į juos reaguoti, taip pat trūksta veiksmingų teisių gynimo priemonių asmenims, kurių teisės, kaip įtariama, pažeidžiamos dėl neoficialių ES susitarimų ir finansinio bendradarbiavimo;
7. pakartoja, kad, siekiant tinkamo Sąjungos migracijos politikos veikimo, ES turi stiprinti išorės bendradarbiavimą su kilmės šalimis ir siekti užtikrinti tvarią ir veiksmingą grąžinamų asmenų readmisiją; ragina ES užtikrinti, kad readmisijos susitarimai ir susitarimai dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje būtų sudaromi tik su tomis trečiosiomis valstybėmis, kurios aiškiai įsipareigoja gerbti žmogaus teises, įskaitant negrąžinimo principą, ir JT konvencijoje dėl pabėgėlių statuso įtvirtintas teises; ragina ES užtikrinti, kad dėl tokio bendradarbiavimo šios teisės nebūtų pažeidžiamos ir būtų suteikiamos veiklos priemonės veiksmingai atskaitomybei užtikrinti tokių pažeidimų atveju;
8. pažymi, kad daugumoje iš iki šiol sudarytų 18 oficialių ES readmisijos susitarimų numatoma nuostata dėl trečiųjų valstybių piliečių readmisijos į tranzito šalį; pabrėžia, kad grąžinimas į tranzito šalis kelia pavojų, jog gali būti pažeistos grąžinamų asmenų žmogaus teisės; pritaria rekomendacijai, pateiktai 2011 m. Komisijos readmisijos susitarimų vertinime, kad iš esmės ES visada turėtų pirmiausia bandyti vykdyti asmens readmisiją į jo kilmės šalį tiek, kiek tai leidžia aplinkybės;
9. ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomos ES įstaigos ir ekspertai, pvz., ES pagrindinių teisių agentūra, atliktų skaidrius rizikos vertinimus dėl bet kokio oficialaus, neoficialaus ar finansinio ES bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis poveikio migrantų ir pabėgėlių, įskaitant moteris, teisėms, vietos žmogaus teisių gynėjams ir pilietinei visuomenei, kurie siekia apsaugoti šias teises, ir, kuo didesniu mastu, dėl poveikio, kurį toks bendradarbiavimas darytų didesnei gyventojų grupei susijusioje šalyje, atsižvelgiant į galimybę naudotis teisėmis, indėlį į žmonių saugumą ir taiką bei tvarų vystymąsi; ragina Komisiją prieš pradedant bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis nustatyti ES agentūroms ir valstybėms narėms skirtas įgyvendinimo gaires; atsižvelgdamas į tai, ragina ypač būti budriems šalių, kurios susiduria su vykstančiais ar įšaldytais konfliktais ir kurioms kyla didesnė žmogaus teisių pažeidimų rizika, atžvilgiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad bet koks ES bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis būtų visapusiškai formalizuotas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai stebėti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis;
10. ragina Komisiją sukurti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą stebėsenos mechanizmą, pagrįstą tarptautine teise, Chartija ir darnaus vystymosi tikslais, kuris apimtų periodines oficialių, neoficialių ir finansinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, kurie galėtų turėti įtakos migrantų ir pabėgėlių teisėms ir žmogaus teisių gynėjų bei pilietinės visuomenės, ginančių šias teises trečiosiose šalyse, veiklai, pvz., migracijos partnerysčių, readmisijos susitarimų ir tarptautinio bendradarbiavimo migracijos valdymo ir valdysenos srityje, įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, tiesiogiai sprendžiant su migracija ir priverstiniu perkėlimu susijusias problemas; pabrėžia, kad toks stebėsenos mechanizmas turi būti dalyvaujamojo pobūdžio ir viešas; tvirtina, jog būtina užtikrinti priemones, kurias taikant pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie šio mechanizmo veikimo; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti prisidedama prie atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą grąžinimą, kuriuo pažeidžiamas negrąžinimo principas, užtikrinimo; ragina Komisiją nustatyti tolesnių veiksmų mechanizmą, kuriuo į atitinkamą susitarimą, tvarką ar veiksmus būtų tinkamai įtraukti vertinimo rezultatai ir ekspertų rekomendacijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti parlamentinį tikrinimą ir demokratinę priežiūrą;
11. ragina ES apsvarstyti būdus, kuriais būtų užtikrinta asmenų, kuriuos paveikė priemonės, kuriomis įgyvendinamas ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimas migracijos srityje, teisė kreiptis į teismą, be kita ko, sukuriant nepriklausomą ir prieinamą skundų teikimo mechanizmą; prašo numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad žmogaus teisių pažeidimus galintys patirti asmenys galėtų naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir taip gauti žalos atlyginimą arba skriaudos atitaisymą;
12. pažymi, kad ES išorės migracijos politikos įgyvendinimas ir finansavimas yra patikėtas skirtingiems Komisijos generaliniams direktoratams ir yra integruotas į ES migracijos ir prieglobsčio, taip pat vystymosi ir užsienio politikos sritis; susirūpinęs pažymi, kad dėl tokio vykdomųjų pareigų derinimo stokojama pakankamos ir nuoseklios Komisijos veiklos priežiūros, kuri sudarytų sąlygas Parlamentui vykdyti demokratinį ES išorės migracijos politikos tikrinimą; tvirtina, jog svarbu užtikrinti nuoseklumą, sąveiką ir papildomumą, kad būtų išvengta skirtingų priemonių dubliavimosi;
13. atkreipia dėmesį į praktines pasekmes žmogaus teisėms, susijusias su neoficialių grąžinimo ir readmisijos susitarimų, kurie sudaromi nesant tinkamo demokratinio tikrinimo ir parlamentinės priežiūros ir kuriems netaikoma teisminė kontrolė, didėjančiu skaičiumi ir neteisminiu pobūdžiu; pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės iš esmės priklauso nuo galimybės vertinti žmogaus teisių pažeidimus teisme; primygtinai ragina Komisiją parengti planą ir imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant pradėti ar užbaigti derybas, ir atitinkamai pasirašyti readmisijos susitarimus, teikti pirmenybę oficialių readmisijos susitarimų sudarymui, taip užtikrinant visapusišką SESV 218 straipsnio 6 dalies laikymąsi, ir užtikrinti, kad sudarius oficialius ES readmisijos susitarimus neoficialūs susitarimai nebebūtų taikomi; mano, kad Parlamentas privalo tikrinti neoficialius susitarimus, į kuriuos įtraukti įsipareigojimai dėl klausimų, priklausančių jo kompetencijai, pvz., dėl readmisijos, ir kad Komisija turi būti pasirengusi imtis tolesnių veiksmų, be kita ko, sustabdymo, jei šie neoficialūs susitarimai būtų nesuderinami su Sutartimis; ragina Komisiją nustatyti bendrą veiksmingos visų esamų ir būsimų ES readmisijos susitarimų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą ir į ją įtraukti specialias stebėsenos nuostatas;
II. Žmogaus teisių paisymas ir išorės migracijos politiką įgyvendinantys ES subjektai
14. atkreipia dėmesį į išaugusį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) vaidmenį praktiniu ir operatyviniu požiūriu bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, grąžinimo ir readmisijos klausimais, kovojant su prekyba žmonėmis, rengiant mokymus, teikiant operatyvinę ir techninę pagalbą trečiųjų valstybių institucijoms sienų valdymo ir kontrolės tikslais, vykdant operacijas arba jungtines operacijas prie ES išorės sienų arba trečiųjų valstybių teritorijose ir dislokuojant ryšių palaikymo pareigūnus bei operatyvinius darbuotojus trečiosiose valstybėse; ragina reguliariai atlikti agentūros poreikių vertinimą, siekiant užtikrinti optimalų jos veikimą; ragina Komisiją nustatyti nepriklausomą, skaidrų ir veiksmingą visos Frontex vykdomos veiklos stebėsenos mechanizmą, kuris papildytų jau veikiantį vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmą;
15. pabrėžia susitarimų dėl statuso svarbą siekiant ES išorės sienų saugumo ir užtikrinant Frontex ir trečiųjų valstybių sienų valdymo institucijų bendradarbiavimo teisinę sistemą; primena, kad ad hoc susitarimai dėl statuso, kuriuos turi patvirtinti Parlamentas, yra reikalingi siekiant dislokuoti Frontex sienų valdymo būrius trečiojoje valstybėje, kurioje šių būrių nariai vykdys vykdomuosius įgaliojimus; apgailestauja, kad į du iki šiol sudarytus susitarimus dėl statuso neįtrauktos konkrečios priemonės dėl žmogaus teisių įgyvendinimo vykdant sienų valdymą ir jais neužtikrinama, kad materialinė parama ir mokymai trečiosiose valstybėse nebūtų teikiami žmogaus teisių pažeidėjams; apgailestauja, kad taip pat šiais susitarimais aiškiai nereglamentuojama atskaitomybė už galimus žmogaus teisių pažeidimus, ir ragina tokias priemones įtraukti į bet kokius būsimus susitarimus dėl statuso;
16. pabrėžia, kad pagal Reglamentą (ES) 2019/1896(9)Frontex turi užtikrinti, kad Parlamentui būtų laiku teikiamos nuoseklios, skaidrios, išsamios ir tikslios ataskaitos dėl agentūros veiklos, susijusios su bendradarbiavimu su trečiosiomis valstybėmis ir visų pirma su technine ir operatyvine pagalba sienų valdymo ir grąžinimo į trečiąsias valstybes srityje, ryšių palaikymo pareigūnų siuntimu ir išsamia informacija apie tai, kaip paisoma pagrindinių teisių; ragina Frontex reguliariai informuoti Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį, Užsienio reikalų komitetą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą apie bet kokią veiklą, susijusią su bendradarbiavimu su trečiųjų valstybių institucijomis, ir ypač apie žmogaus teisių įgyvendinimą vykdant tokią veiklą;
17. pažymi, kad Reglamentu (ES) 2019/1240(10) dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo turėtų būti dar labiau pagerinti ES pajėgumai koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ir keistis informacija tarp imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų, dislokuotų trečiosiose valstybėse, Komisijos ir ES agentūrų, kad būtų veiksmingiau reaguojama į Sąjungos migracijos srities prioritetus; pabrėžia, kad viena iš pagrindinių šio ES tinklo Valdančiosios tarybos užduočių – remti imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų pajėgumų stiprinimą, be kita ko rengiant gaires dėl žmogaus teisių įgyvendinimo vykdant jų veiklą; ragina Komisiją, pasitelkiant Valdančiąją tarybą, nedelsiant parengti tokias žmogaus teisėmis pagrįstas gaires;
18. primena, kad kiti ES subjektai, įgyvendinantys išorės migracijos politiką, pvz., vykdant ES karinio laivyno misijas, taip pat turi laikytis taikomos tarptautinės teisės ir kad, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, informacijos perdavimas trečiųjų valstybių institucijoms, dėl kurio galiausiai migrantai ir pabėgėliai neteisėtai grąžinami į nesaugias šalis, gali būti laikomas pagalba vykdant žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad pagal ES išorės migracijos politiką neturėtų būti remiami sulaikymai jūroje, kuriuos vykdant žmonės grąžinami į nesaugų uostą;
19. rekomenduoja padidinti Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus, kompetenciją ir biudžetą, kad ji galėtų veiksmingai stebėti ES prieglobsčio ir migracijos politikos išorės aspektą, be kita ko, atitinkamoms valdžios institucijoms pateikdama įspėjimus apie trūkumus žmogaus teisių srityje; ragina Pagrindinių teisių agentūrą parengti atitinkamas priemones ir gaires;
20. labai susirūpinęs pažymi, kad neįmanoma nustatyti daugumos Viduržemio jūrą bandžiusių perplaukti žuvusių asmenų tapatybės; mano, kad būtina nustatyti koordinuotą Europos požiūrį, siekiant užtikrinti greitus ir veiksmingus tapatybės nustatymo procesus, ir sukurti asmenų, kurie žuvo keliaudami į ES, taip pat jų turto ir asmeninių daiktų duomenų bazę, kad būtų galima teikti informaciją jų šeimos nariams ir giminaičiams ir palengvinti kūnų identifikavimą; prašo ES ir jos valstybių narių geriau koordinuoti ir tobulinti Europos veiksmus siekiant užtikrinti tinkamas ir veiksmingas paieškos ir gelbėjimo operacijas;
III.ES bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir finansinė parama joms migracijos srityje
21. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. vis dažniau naudojamasi didesniu vystomojo bendradarbiavimo ir migracijos valdymo, įskaitant grąžinimą ir readmisiją, sąlygiškumu; pažymi, kad ES vystomasis bendradarbiavimas ir pagalba turi būti suderinti su darnaus vystymosi tikslais, be kita ko, su lytimis susijusių veiksmų kontekste; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į EBPO Paramos vystymuisi komiteto oficialios paramos vystymuisi apibrėžtį ir EBPO paramos vystymuisi veiksmingumo principus; pabrėžia, kad, laikantis ES sutarties 21 straipsnio ir SESV 208 straipsnio, pagrindinis Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, kovojant su nelygybe ir atskirtimi, skatinant demokratinį valdymą ir žmogaus teises ir stiprinant darnų ir įtraukų vystymąsi; pabrėžia, kad tokie veiksmai kartu su stabilių institucijų kūrimu yra labai svarbūs šalinant pagrindines migracijos priežastis; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo politika, įskaitant paramą vystymuisi arba dvišales ar daugiašales partnerystes, neprieštarautų SESV 208 straipsnyje įtvirtintiems principams;
22. ragina laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio į humanitarinę pagalbą, kuriuo turėtų būti paisoma humanitarinių principų, tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės pabėgėlių teisės; vis dėlto pabrėžia, kad nuo bendradarbiavimo su ES migracijos srityje priklausomas humanitarinės pagalbos ir neatidėliotinos pagalbos teikimas nėra suderinamas su humanitarinės pagalbos principais;
23. pažymi, kad vis dar neparengta išsami vieša ES finansavimo trečiosioms valstybėms siekiant palengvinti bendradarbiavimą migracijos klausimais apžvalga; ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą, be kita ko, parengiant aiškią visų į ES biudžetą įtrauktų priemonių, naudojamų bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis migracijos valdymo srityje finansuoti, apžvalgą, be kita ko, pateikiant informaciją apie finansavimo sumą, tikslą ir šaltinį, taip pat išsamią informaciją apie visas kitas galimas ES agentūrų, pvz., Frontex, teikiamas paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų veiksmingai atlikti savo institucinę ES biudžeto vykdymo tikrinimo funkciją;
24. atkreipia dėmesį į Europos finansinių priemonių tikslą remti trečiąsias valstybes kuriant reikiamą institucinę sistemą ir pajėgumus siekiant valdyti migraciją visais jos aspektais, kartu užtikrinant suderinimą su Europos ir tarptautiniais standartais; pabrėžia, kad svarbu skirti didelę būsimo ES finansavimo migracijos srityje dalį pilietinės visuomenės, nevyriausybinėms ir bendruomeninėms grupėms, taip pat vyriausybinėms, tarpvyriausybinėms, regioninėms ir vietos organizacijoms, veikiančioms trečiosiose valstybėse teikiant pagalbą, apsaugant bei stebint migrantų teises, remiant priverstinai perkeltus asmenis ir juos priimančias bendruomenes; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad didelė dalis ES finansavimo būtų skiriama žmogaus teisėms, tarptautinei apsaugai ir pabėgėlių ateities perspektyvoms gerinti; ragina teikiant ES finansinę paramą kurti tvarius sprendimus, kuriais būtų sprendžiamos vietos ir regioninio lygmens problemos, ypač susijusios su demokratiniais procesais ir teisine valstybe, socialine bei ekonomine plėtra, sveikatos priežiūra, švietimu, pagrindinėmis skurdo priežastimis, jaunimo užimtumu kilmės šalyse, socialine atskirtimi, lyčių lygybe, klimato kaita, konfliktais ir galimybe naudotis paslaugomis, ir propaguoti pabėgėlių teises bei didinti savarankiškumą;
25. ragina Komisiją reguliariai ir viešai teikti Parlamentui, įskaitant Užsienio reikalų komiteto išorės finansinių priemonių darbo grupę, ataskaitas dėl su migracija susijusių bendradarbiavimo programų finansavimo trečiosiose valstybėse ir jų poveikio žmogaus teisėms, taip pat dėl šio finansavimo panaudojimo šalyse partnerėse būdų; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nedalyvauja tikrinant skubiosios pagalbos fondus, įskaitant ES patikos fondus; ragina Parlamentui skirti didesnį vaidmenį stebint ES finansinių įnašų naudojimo poveikį žmogaus teisėms atitinkamose trečiosiose valstybėse;
26. mano, kad Parlamentas turi visapusiškai pasinaudoti savo įgyvendinimo, tikrinimo ir biudžeto kontrolės įgaliojimais, taip pat Europos Audito Rūmų audito procedūromis, taikomomis vystymosi fondams, patikos fondams, priemonėms ir kitoms finansavimo priemonėms, naudojamoms ES politikos tikslams, susijusiems su migracija, pasiekti, ir užtikrinti, kad ES finansavimo sprendimai bei susiję asignavimai atitiktų Sąjungos teisėtumo ir patikimo finansų valdymo principus, laikantis ES finansinio reglamento(11);
27. pabrėžia, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris taikomas visiems Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) ramsčiams, įskaitant reagavimą į krizę pagal greitojo reagavimo ramstį; dar kartą pabrėžia, kad įgyvendinant KVTBP su migracija susijusios išlaidos preliminariai turėtų sudaryti 10 proc. ir su migracija susijusi veikla pagal KVTBP turėtų būti sutelkta į pagrindinių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimą ir paramą aktyvesniam dalyvavimui sudarant geresnes sąlygas saugiai, tvarkingai, teisėtai ir atsakingai migracijai, taip pat suplanuotos ir tinkamai valdomos migracijos politikos bei valdymo įgyvendinimą; pabrėžia, kad KVTBP – tai išorės priemonė ir turėtų būti aiškiai atskirtos ES vidaus ir išorės migracijos politika, priemonės ir lėšos; pabrėžia, kad galutinis susitarimas dėl su migracija susijusios veiklos pagal KVTBP turėtų būti horizontaliai suderintas su ES vidaus fondais, taip pat Pasirengimo narystei paramos priemone (PNPP), kad būtų išvengta dubliavimosi; pažymi, kad su migracija susijusiais veiksmais kilus krizei, taikant greitojo reagavimo veiksmų ramstį turėtų būti visų pirma tenkinami poreikiai, susiję su priverstiniu perkėlimu, įskaitant paramą priimančiosioms bendruomenėms, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir principų; atsižvelgdamas į tai, tvirtina, jog reikia užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa būtų papildyta tvirta žmogaus teisių sistema, skirta būsimoms bendradarbiavimo migracijos srityje programoms nustatyti, įgyvendinti ir stebėti, kad ES finansavimo paskirstymas būtų susietas su įsipareigojimais žmogaus teisių srityje;
IV.ES išorės politika žmogaus teisių srityje ir migracijos tikslai
28. primena ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą pagal Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių dalytis atsakomybe už veiksmingą ir visapusišką pabėgėlių apsaugą ir mažinti spaudimą priimančiosioms šalims; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų padidinti perkėlimo įsipareigojimus, užtikrindamos, kad perkėlimas nepriklausytų nuo tranzito šalies bendradarbiavimo readmisijos ar sienų kontrolės srityje, taip pat turėtų užtikrinti daugiau saugių bei teisėtų kelių ir užkirsti kelią priverstiniam pabėgėlių grąžinimui iš priimančiųjų šalių; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie struktūriškesnio ir didesnio finansavimo bendruomenėms ir šalims, priimančioms daugiausia pabėgėlių; pakartoja, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos 23 tikslus; mano, kad Parlamentas privalo vykdyti tinkamą abiejų susitarimų įgyvendinimo ES kontrolę;
29. ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti migracijos politiką, kuri visapusiškai atspindėtų migrantų ir pabėgėlių žmogaus teises, įtvirtintas tarptautinėje, regioninėje ir nacionalinėje teisėje; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis migrantų teisių – neatsiejamo ES žmogaus teisių politikos aspekto – klausimu; primygtinai reikalauja, kad žmogaus teisių ir migracijos ryšys būtų tinkamai įtrauktas į dvišalius ES dialogus žmogaus teisių klausimais su atitinkamomis šalimis; ragina ES delegacijas tose šalyse atidžiai stebėti migrantų teises, ypač tranzito šalyse, taip pat pabėgėlių bei šalies viduje perkeltų asmenų teises; pabrėžia, kad reikia nedelsiant sukurti ir stiprinti saugius ir teisėtus migracijos ir apsaugos maršrutus, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir išvengta žūčių; primygtinai ragina ES aktyviai veikti šalyse, kuriose žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės bei bendruomeninėms organizacijoms, įskaitant apsaugančius migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kuriems kyla pavojus, gyvybes, grasinama arba jie kriminalizuojami už savo teisėtą darbą;
30. ragina ES vykdyti pasaulinę kampaniją siekiant remti visuotinį Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo ratifikavimą; primygtinai ragina valstybes nares rodyti pavyzdį ir laikytis JT konvencijos dėl darbuotojų migrantų teisių, kuri yra viena iš pagrindinių JT žmogaus teisių konvencijų;
31. mano, kad daugiašaliuose forumuose ES turi imtis vadovaujančio vaidmens remiant politikos ir normatyvinius pokyčius, susijusius su migrantų teisėmis; atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį atlieka tarptautinės organizacijos, regioninės įstaigos ir NVO, pvz., Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), JT pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), taip pat JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) ir JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę ir politinę paramą šioms organizacijoms ir subjektams;
32. ragina ES įtraukti diasporą, nukentėjusias bendruomenes, pabėgėlių ir migrantų vadovaujamas organizacijas, visų pirma moterų vadovaujamas organizacijas, ir pilietinės visuomenės atstovus į trečiosiose valstybėse vykdomų projektų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą;
o o o
33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (OL L 328, 2002 12 5, p. 17).
2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1240 dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (OL L 198, 2019 7 25, p. 88).
2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
2019–2020 m. ataskaitos dėl Turkijos
239k
78k
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos (2019/2176(INI))
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2020)0660) ir prie jo pridedamą 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2020)0355),
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą ir į tai, kad, kaip ir visų šalių kandidačių atveju, Turkijos stojimas į ES priklauso nuo to, ar visiškai laikomasi Kopenhagos kriterijų, taip pat nuo poreikio normalizuoti santykius su visomis ES valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridedamą 2019 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2019)0220),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių pareiškimą, paskelbtą po Turkijos deklaracijos, priimtos pasirašant 2005 m. liepos 29 d. Ankaros protokolą, kuriame įtraukta nuostata, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtinas derybų elementas, taip pat nustatyta, jog Turkija turi toliau stengtis normalizuoti savo santykius su visomis valstybėmis narėmis ir visapusiškai įgyvendinti Ankaros susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu, be apribojimų ar diskriminacijos pašalinti visas laisvo prekių judėjimo kliūtis, įskaitant apribojimus transporto priemonėms,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 46 straipsnį, kuriame nurodoma, kad susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys, ir dėl to į Turkijos įsipareigojimą įgyvendinti visus Europos teismų, įskaitant EŽTT, sprendimus,
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 26 d. ir 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso, 2019 m. liepos 15 d. ir spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. spalio 1–2 d. ir 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2020 m. gegužės 15 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimą ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. jų vaizdo konferenciją dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje, 2020 m. rugpjūčio 27–28 d. ES užsienio reikalų ministrų neoficialaus susitikimo Gymniche rezultatus ir visas ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. UNESCO pareiškimą dėl Stambule esančios Šventosios Išminties katedros,
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl dabartinės ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (JOIN(2021)0008),
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės 2020 m. vasario 19 d. pranešimą po jos vizito į Turkiją, vykusio 2019 m. liepos 1–5 d.,
– atsižvelgdamas į susijusias JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas dėl Kipro, įskaitant rezoliuciją Nr. 550 (1984) ir rezoliuciją Nr. 789 (1992),
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą „Ketvirtoji metinė ataskaita dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės“ (COM(2020)0162),
– atsižvelgdamas į tai, kad pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Turkija tarp 180 šalių užima 154-ąją vietą, ir į Bertelsmano fondo Transformacijos indekso 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių(1),
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones, ypač į 2017 m. kovo 10–11 d. nuomonę dėl Konstitucijos pakeitimų, kuriuos 2017 m. sausio 21 d. priėmė Didžioji Nacionalinė Asamblėja ir dėl kurių buvo balsuojama 2017 m. balandžio 16 d. vykusiame nacionaliniame referendume, dėl neseniai priimtuose įstatyminiuose dekretuose dėl nepaprastosios padėties numatytų priemonių, susijusių su žiniasklaidos laisve, ir dėl baudžiamųjų taikos teisėjų pareigų, kompetencijos ir veiklos, į 2017 m. spalio 6–7 d. nuomonę dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. įstatyminio dekreto dėl nepaprastosios padėties Nr. 674 nuostatų dėl vietos demokratijos veiklos Turkijoje, 2016 m. gruodžio 9–10 d. nuomonę dėl įstatyminių dekretų dėl nepaprastosios padėties Nr. 667–676, priimtus po nepavykusio 2016 m. liepos 15 d. valstybės perversmo, ir 2016 m. spalio 14–15 d. nuomonę dėl Konstitucijos 83 straipsnio antros pastraipos nuostatų (parlamentinė neliečiamybė) taikymo sustabdymo,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(2), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus(3), 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių(4) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje(5), taip pat į 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl didėjančios įtampos Varošoje po neteisėtų Turkijos veiksmų ir neatidėliotinos būtinybės atnaujinti derybas(6),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0153/2021),
A. kadangi Turkija nuo 1964 m. yra susieta su ES asociacijos susitarimu(7) ir kadangi 1995 m. buvo įsteigta muitų sąjunga; kadangi 1999 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba suteikė Turkijai šalies kandidatės statusą ir 2005 m. buvo pradėtos derybos dėl narystės; kadangi todėl nuo 1999 m. Turkija naudojasi plačiausių užmojų ir abipusiais reikalavimais pagrįstų santykių modeliu, kurį ES gali pasiūlyti šaliai, turinčiai kandidatės tapti ES nare statusą; kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad ji gerbs Kopenhagos kriterijus ir jų laikysis bei vadovausis aukščiausiais demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės standartais, įskaitant tarptautinių konvencijų, prie kurių ES yra prisijungusi, laikymąsi; kadangi tai reiškia, kad, siekiant paspartinti stojimo procesą, būtina tvirtai įsipareigoti vykdyti reformas, kurių reikalaujama pagal įvairius atidarytus skyrius, ir todėl reikia palaipsniui prisijungti prie ES acquis ir visais aspektais pradėti vadovautis ES vertybėmis, interesais, standartais ir politika; kadangi norint būti šalimi kandidate reikia nesirenkant siekti gerų kaimyninių santykių su ES ir jos valstybėmis narėmis ir juos palaikyti; kadangi Turkija, būdama šalis kandidatė ir vykdydama stojimo procesą, ėmėsi daugelio svarbių reformų, kurios tam tikrą laiką teikė vilties užtikrinti pažangą siekiant narystės ES; kadangi per visus šiuos metus ES labai rėmė stojimo procesą tiek politiniu, tiek finansiniu požiūriu;
B. kadangi teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės, ypač, be kitų dalykų, valdžių padalijimo principo laikymasis ir kova su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, asociacijų laisvė ir teisė į taikų protestą, saviraiškos laisvė ir etninių bei kitų mažumų ir bendruomenių teisės yra esminė gerų ES ir Turkijos santykių sudedamoji dalis;
C. kadangi Komisijos ataskaitų dėl Turkijos nuo 2014 m., ypač 2019 m. ir 2020 m. ataskaitų, analizė rodo, kad Turkijos vyriausybė, deja, vis labiau ir sparčiai atsiribojo nuo ES vertybių bei jos norminės sistemos ir elgiasi priešingai, negu būtų tikimasi iš šalies kandidatės, ne tik blogindama šalies demokratinę padėtį, bet ir vykdydama agresyvius užsienio politikos veiksmus, įskaitant neteisėtus veiksmus prieš ES valstybes nares; pažymi, jog šiose ataskaitose teigiama, kad Turkija neįgyvendino ankstesnėse ataskaitose pateiktų rekomendacijų, o tai rodo Turkijos įsipareigojimų trūkumą ir kelia abejones dėl jos noro siekti narystės; kadangi ir kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba, bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos reiškia susirūpinimą dėl bendros blogėjančios padėties Turkijoje ir kritiškai ją vertina; kadangi tai rodo ir didėjantis EŽTT bylų ir kritinių sprendimų skaičius; kadangi šis padėties blogėjimas pastebėtas trijose pagrindinėse srityse: prastėja situacija teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, institucinės struktūros ir susijusių reformų srityje, taip pat užsienio politikoje, kuri tampa vis labiau konfliktine ir kurią vykdant linkstama į karinius veiksmus, o ne į dialogą ir diplomatiją; kadangi visose šiose trijose srityse akivaizdžiai nukrypstama nuo ES standartų, politikos ir interesų;
D. kadangi ankstesnėje metinėje ataskaitoje Parlamentas pabrėžė savo susirūpinimą dėl įvykių Turkijoje ir didelio padėties blogėjimo ir paprašė Turkijos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų pažeistas ES valstybių narių suverenitetas ir suverenios teisės, taip pat provokacijų, kurios pakenktų konstruktyvaus ir nuoširdaus dialogo perspektyvai, ir paragino Komisiją bei valstybes nares oficialiai sustabdyti stojimo derybas su Turkija pagal derybų programą; kadangi Parlamentas tebėra įsipareigojęs vykdyti demokratinį ir politinį dialogą su Turkija; kadangi tuo metu, kai Turkijos vyriausybė įsipareigojo vykdyti svarbias reformas, Parlamentas ne kartą ragino pradėti derybas dėl 23 skyriaus (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (Teisingumas, laisvė ir saugumas); kadangi Parlamentas iš esmės sumažino Turkijos pasirengimo narystei finansavimą, atsižvelgdamas į demokratinės padėties pablogėjimą ir negebėjimą laikytis teisinės valstybės principo; kadangi Komisija nurodė, kad, kalbant apie finansinius išteklius programoms Turkijoje, ES dabar siūlo tik minimalią paramą pilietinei visuomenei ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams;
E. kadangi, nepaisant šios principinės Parlamento pozicijos ir visų dabartinių aplinkybių, Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. spalio 1–2 d. išvadose pasiūlė Turkijai atnaujintą ir daug sričių apimančią pozityvią darbotvarkę su sąlyga, kad Turkija toliau dės konstruktyvias pastangas, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai Graikijos ir Kipro atžvilgiu, bus daromos abipusės nuolaidos, sumažės įtampa ir bus sustabdytas agresyvus elgesys toliau siekiant atkurti mūsų santykius; kadangi tose pačiose išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad atnaujintų vienašališkų provokacijų ar veiksmų, kuriais Turkija pažeidžia tarptautinę teisę, atveju ES naudosis visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnio, kad apgintų savo ir valstybių narių interesus, ir prireikus priims sprendimus; kadangi Turkija neseniai sutiko atnaujinti tiriamąsias derybas su Graikija, siekdama išspręsti likusius klausimus, darančius poveikį Turkijos ir Graikijos santykiams ir susijusius su Graikijos suvereniomis teisėmis; kadangi tai teigiamas pokytis, kuris galėtų reikšti naujo Turkijos ir ES bei jos valstybių narių dialogo ir bendradarbiavimo laikotarpio pradžią; kadangi pozityvesni Turkijos veiksmai ir iniciatyvos, visų pirma realūs veiksmai, o ne vien deklaracijos, labai padėtų atnaujinti supratimą apie būsimus dvišalius santykius; kadangi šiomis aplinkybėmis svarbu skatinti pasitikėjimo stiprinimą ir platesnio masto svarstymus dėl Turkijos ir ES santykių ateities, taip pat sudaryti sąlygas diplomatijai įgyvendinti siekius ir lūkesčius, susijusius su ES ir Turkijos santykiais, kartu išlaikant didelį budrumą ir dialogą žmogaus teisių padėties Turkijoje klausimais;
Bendras stojimo proceso vertinimas
1. su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais, nors Turkija yra šalis kandidatė, jos vyriausybė nuolat ir vis labiau atsiribojo nuo ES vertybių ir standartų; pažymi, kad, be to, dėl vienašalių veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, taip pat griežtų ir kartais provokuojančių pareiškimų, nukreiptų prieš ES ir jos valstybes nares, ES ir Turkijos santykiai pasiekė istoriškai žemą lygį, ir jie pablogėjo tokiu mastu, kad dėl to abi šalys turi iš esmės iš naujo įvertinti dabartinę šių santykių padėtį ir jų pagrindą, kad būtų atkurtas dialogas abipusio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo sąlygomis ir veiksmingai pašalintos pagrindinės dabartinių konfliktų priežastys;
2. pažymi, kad Turkijos politinės valios įgyvendinti reformas, kurių reikia vykdant stojimo procesą, trūkumas ir tai, kad ji neišsprendė rimtų ES susirūpinimą keliančių klausimų dėl teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, padarė didelį neigiamą poveikį stojimo procesui ir jo perspektyvoms, todėl ES ir Turkijos santykiai palaipsniui tapo labiau paremti sandoriais ir priklausomi nuo aplinkybių, kurios atspindi tik iš pradžių numatytą tolygaus ir laipsniško suderinimo su iš anksto nustatytais kriterijais formatą; pažymi, kad dėl to vykstant stojimo deryboms buvo atidaryta tik 16 skyrių iš 35 skyrių ir preliminariai uždarytas tik vienas skyrius; todėl pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Turkijos stojimo derybos iš esmės, deja, sustojo;
3. yra labai susirūpinęs, kad bėgant metams nepakankama Turkijos pažanga konvergencijos srityje pavirto visišku veiksmų nutraukimu, kuriam būdingas ryškus nuosmukis trijose pagrindinėse srityse: i) padėties pablogėjimo teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, ii) regresyvių institucinių reformų priėmimo ir iii) konfrontacinės ir priešiškos užsienio politikos vykdymo, be kita ko, ES ir jos valstybių narių, ypač Graikijos ir Kipro, atžvilgiu; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad šis regresas vis dažniau stebimas kartu su aukšto rango vyriausybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, naudojamu aiškiu ir kartais agresyviu prieš ES nukreiptu naratyvu, kurį šalyje sustiprina vyriausybę palaikančios žiniasklaidos priemonės; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją iš naujo įvertinti ir įtikinamai parodyti, ar jos įsipareigojimas siekti glaudesnių santykių ir suderinimo su Europos Sąjunga ir narystės ES yra nuoširdus, nes tai yra būtina viso stojimo proceso gyvybingumo sudedamoji dalis;
4. pabrėžia, kad jokia ES siūloma paskata negali pakeisti labai reikalingos Turkijos politinės valios užtikrinti pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms ir galiausiai tapti ES nare; primena, kad stojimo procesas yra nuopelnais grindžiamas procesas, priklausantis nuo objektyvios pažangos ir realaus įsipareigojimo laikytis Kopenhagos kriterijų, gerų kaimyninių santykių su ES valstybėmis narėmis ir ES vertybių; pripažįsta nuolatinę atvirumo ir geros valios strategiją, kurią priėmė ES ir kuri neseniai įgyvendinta atnaujintoje pozityvioje darbotvarkėje, kurią 2020 m. spalio mėn. pristatė Europos Vadovų Taryba; be to, pripažįsta ES dedamas diplomatines pastangas, kuriomis siekiama atkurti tikro ir veiksmingo dialogo su Turkija pajėgumus;
5. pripažįsta, kad rezultatų nebuvimas vis labiau stagnuojančiame stojimo procese prisidėjo prie abiejų šalių jaučiamo nuovargio ir laipsniško Turkijos valdžios institucijų atsiribojimo bei didėjančio Komisijos pažangos stebėsenos procedūros rezultatų ir Parlamento rezoliucijų nepaisymo; todėl primena, kad tuo metu, kai Turkijos vyriausybė įsipareigojo vykdyti svarbias reformas (nors niekada jų neįvykdė) ir galėjo naudoti aiškius kriterijus, Taryba nuolat blokavo derybų dėl 23 skyriaus (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (Teisingumas, laisvė ir saugumas) atidarymą; vis dėlto pabrėžia, kad Tarybos blokavimas negali būti pastaraisiais metais stebimo padėties blogėjimo priežastis; mano, kad stojimo procesas tapo savaime suprantamu tikslu;
6. apgailestauja, kad nuo paskutinio Parlamento pranešimo padėtis toli gražu nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo, atsižvelgiant į vidaus, institucinę ir užsienio politiką; todėl primygtinai ragina, jei dabartinė neigiama tendencija skubiai ir nuosekliai nepasikeis, kad Komisija, atsižvelgdama į 2005 m. spalio mėn. derybų programą, rekomenduotų oficialiai sustabdyti stojimo derybas su Turkija, kad abi šalys galėtų realistiškai bei vykdydamos struktūrizuotą ir išsamų aukšto lygio dialogą peržiūrėti dabartinės sistemos tinkamumą ir jos pajėgumą veikti arba prireikus išnagrinėti galimus naujus būsimų santykių modelius; pripažįsta, kad bet kuriuo atveju derybos turėtų būti vedamos sąžiningai ir jos neturėtų būti sužlugdytos ar sustabdytos vien dėl kultūrinių ar religinių motyvų;
7. apgailestauja, kad šiuo metu trūksta ES ir Turkijos tarpusavio supratimo, tačiau dar kartą patvirtina savo tvirtą įsitikinimą, kad Turkija yra strateginės svarbos politiniu, ekonominiu ir užsienio politikos požiūriu šalis partnerė, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti stabilumą platesniame regione, ir sąjungininkė, su kuria ES nori palaikyti kuo geresnius santykius, be kita ko, NATO viduje, ir siekdama sukurti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, grindžiamą geru dialogu, įsipareigojimu, pagarba ir tarpusavio pasitikėjimu; dar kartą patvirtina, kad yra suinteresuotas strateginiu derinimu ir konstruktyviu bendradarbiavimu, paremtu bendromis vertybėmis ir interesais tokiose srityse kaip užsienio politika ir saugumas, ekonomika, prekyba, migracija, klimato kaita ir skaitmeninimas; yra nusivylęs, kad visas šias teigiamų santykių perspektyvas žlugdo dabartinė Turkijos vadovybės politika, įskaitant destabilizuojantį Turkijos elgesį regione ir jos vienašalius veiksmus, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė;
8. reiškia norą stiprinti ir gilinti Turkijos ir ES valstybių narių visuomenių tarpusavio pažinimą bei supratimą, skatinant kultūros augimą, socialinius ir kultūrinius mainus bei kovojant su visomis socialinių, religinių, etninių ar kultūrinių stereotipų apraiškomis ir netolerancija; griežtai pakartoja, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės visų pirma yra Turkijos ir Turkijos žmonių, su kuriais ES palaiko glaudžius komercinius, kultūrinius ir istorinius ryšius, bičiulės ir partnerės; pareiškia, kad yra visapusiškai įsipareigojęs toliau remti Turkijos nepriklausomą pilietinę visuomenę bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiu santykių pagrindu ir ateityje; vis dėlto mano, kad stojimo procesas vis dar būtų galingiausia priemonė daryti normatyvinį spaudimą Turkijos vyriausybei ir vykdyti konstruktyvų dialogą su ja, taip pat geriausias pagrindas Turkijos visuomenės demokratiniams ir proeuropietiškiems siekiams palaikyti bei skatinti konvergenciją su ES ir jos valstybėmis narėmis politikos ir standartų srityje, įskaitant pagrindines teises ir demokratines vertybes; pabrėžia, kad vien tik sandoriais pagrįsti santykiai vargu ar prisidės prie Turkijos pažangos siekiant demokratiškesnio modelio, ir kad pastarajam įgyvendinti reikės politinės valios aukščiausiu politiniu lygmeniu;
9. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu kartu su dialogo instituciniu lygmeniu pajėgumais užtikrinti glaudžius veikiančius ryšius su Turkijos visuomene; todėl primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pirmenybę teikti aktyviai Turkijos pilietinei visuomenei ir jos pastangoms remti demokratiją, taip pat toliau remti Turkijos pilietinės visuomenės organizacijas pasitelkiant atitinkamas finansines priemones, įskaitant Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP), nes šios organizacijos galėtų prisidėti prie politinės valios, būtinos tvirtam ES integracijos proceso pagrindui sukurti, stiprinimo; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo reikalavimą, kad PNPP finansavimą politinėms reformoms Turkijoje valdytų ES ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama dialogo skatinimui ir paramos pilietinei visuomenei, nevalstybiniams subjektams ir žmonių tarpusavio ryšiams teikimui, kol šalis nedaro jokios pažangos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse; skatina sukurti naują ir neatidėliotiną konstruktyvaus dialogo su Turkijos pilietine visuomene mechanizmą siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir palaikyti demokratinius bei proeuropietiškus Turkijos visuomenės siekius, kuriuo būtų remiami mainai, visų pirma demokratizacijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo, darnaus vystymosi ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, tuo pačiu metu tikintis pakankamo ES finansavimo, kad būtų užtikrinti veiksmingi rezultatai; prašo Komisijos ir EIVT toliau remti Turkijos jaunimą taikant atitinkamas finansines priemones ir išplečiant dalyvavimą programoje „Erasmus+“ ir teikiant Jeano Monnet stipendijas, siekiant, be kita ko, remti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje ir bendrą kovą su klimato kaita, aplinkos apsaugą ir moterų įgalėjimą visuomenėje ir versle;
Teisinė valstybė ir pagrindinės teisės
10. yra labai susirūpinęs dėl rimto situacijos pablogėjimo pagrindinių laisvių srityje, nes tai rodo prastą žmogaus teisių padėtį Turkijoje, ir dėl toliau prastėjančios demokratijos bei teisinės valstybės padėties, kai nesilaikoma Kopenhagos kriterijų;
11. mano, kad ši itin svarbi pagrindinių teisių ir laisvių sritis, kuri yra stojimo proceso pagrindas, negali būti atskirta ir izoliuota nuo bendrų santykių ir kad ji tebėra pagrindinė kliūtis, trukdanti daryti pažangą įgyvendinant bet kokią pozityvią darbotvarkę, kurią būtų galima pasiūlyti Turkijai, ir ji taip pat turėtų priklausyti nuo visapusiško tarptautinės teisės ir pagrindinio gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo principo laikymosi;
12. pabrėžia, kad padėtis pagrindinių laisvių srityje Turkijoje pradėjo blogėti jau prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 m., ir dar kartą pakartoja, kad griežtai tai smerkia; mano, kad išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., mėginant įvykdyti perversmą, ypatingos priemonės gali būti pateisinamos, tačiau jos turi būti proporcingos ir ribotos laiko ir taikymo srities atžvilgiu; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad nepaisant to, jog 2018 m. liepos mėn. ši nepaprastoji padėtis oficialiai buvo atšaukta, į teisės aktus įtraukta daugybė nepaprastosios padėties taisyklių teisinių nuostatų ir ribojančių elementų ir kad dėl to nepaprastosios padėties poveikis demokratijai ir pagrindinėms teisėms tebėra labai jaučiamas, nepaisant to, kad egzistencinė grėsmė, laimei, išnyko jau seniai;
13. labai apgailestauja dėl to, kad ši represinė valdymo forma dabar tampa apgalvota, nepaliaujama ir sisteminga valstybės politika, kuri taikoma bet kokiai ypatingos svarbos veiklai, pvz., taikiam politinių aktyvistų judėjimui kurdų ir alevitų žmonėms rūpimais klausimais, taikiems protestams ir demonstracijoms, kurias rengia buvę viešojo sektoriaus darbuotojai, moterų ir LGBTI teisių aktyvistai bei nuo nepaprastosios padėties nukentėję asmenys, ar net įvykiams, kurie vyko prieš bandymą įvykdyti perversmą, pvz., Gezi parko protestams;
14. apgailestauja dėl to, kad dabartinės pernelyg plačios kovos su terorizmu nuostatos ir piktnaudžiavimas kovos su terorizmu priemonėmis tapo šios žmogaus teisių ir bet kokios kritiškos nuomonės šalyje malšinimu grindžiamos valstybinės politikos pagrindu, veikiant išvien teisminėms institucijoms, kurios negali ar nenori sustabdyti piktnaudžiavimo konstitucine tvarka; apgailestauja dėl to, kad ši plati terorizmo samprata prieštarauja pagrindiniam asmeninės atsakomybės principui, pasitelkiant kolektyvinius bendro pobūdžio kaltinimus; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad tebėra masiškai kalinami žmonės, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir politinius oponentus, nuteisti ar laikomi kardomajame kalinime dėl negausiais įrodymais pagrįstų su terorizmu susijusių kaltinimų, ypač už tariamą narystę teroristinėje organizacijoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, kaip nurodyta priimant visuotinį periodinį vertinimą, Turkijos valdžios institucijos daugiau neketina persvarstyti Kovos su terorizmu įstatymo; todėl primygtinai ragina Turkiją suderinti savo kovos su terorizmu teisės aktus su tarptautiniais standartais, siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą bei proporcingumą ir lygybę prieš įstatymą; pripažįsta, kad Turkija turi pagrįstų nuogąstavimų dėl saugumo ir teisę kovoti su terorizmu; vis dėlto pabrėžia, kad tai turi būti daroma visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagrindines laisves; pakartoja, kad griežtai ir nedviprasmiškai smerkia tai, jog Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 2002 m. įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą, vykdo žiaurius teroristinius išpuolius; reiškia nuoširdžią užuojautą Turkijos visuomenei ir ypač 13-os Turkijos piliečių, 2021 m. vasario mėn. nužudytų per teroro išpuolį Garoje (Irakas), šeimoms;
15. labai apgailestauja dėl to, kad Turkijos kovos su terorizmu nuostatose ir priemonėse išliko daug nepaprastosios padėties metu taikytų apribojimų, ir jie toliau daro neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, be kita ko, ribojant tinkamo proceso garantijas, pratęsiant kardomojo kalinimo trukmę ir toliau sudarant sąlygas atleisti valstybės pareigūnus dėl tariamų ryšių su teroristinėmis organizacijomis;
16. yra labai susirūpinęs dėl to, kad rasistinis dešiniųjų pažiūrų ekstremistų judėjimas „Ülkücü“ (žinomas kaip „Pilkieji vilkai“), kuris yra glaudžiai susijęs su valdančiosios koalicijos partija MHP (Nacionalistinio judėjimo partija), plinta ne tik pačioje Turkijoje, bet ir ES valstybėse narėse; ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti galimybę įtraukti „Pilkuosius vilkus“ į ES teroristų sąrašą, uždrausti šio judėjimo asociacijas ir organizacijas ES šalyse, atidžiai stebėti jo veiklą ir kovoti su jo daroma įtaka, nes tai kelia ypač didelę grėsmę kurdų, armėnų ar graikų kilmės asmenims ir visiems asmenims, kuriuos jis laiko priešininkais;
17. mano, kad teisinės valstybės silpnėjimas ir sisteminis teisminių institucijų nepriklausomumo trūkumas tebėra du aktualiausi ir didžiausią nerimą keliantys klausimai; smerkia vis griežtesnį vykdomosios valdžios vykdomą stebėjimą ir politinį spaudimą, darantį poveikį teisėjų, prokurorų, advokatų ir advokatų asociacijų darbui; yra labai susirūpinęs dėl didėjančių struktūrinių problemų, susijusių su teisminių institucijų nepriklausomybės nebuvimu, kuris naudingas vykdomajai valdžiai; atkreipia dėmesį į tai, kad teisminių institucijų nepriklausomybės nebuvimas kartu su atgrasomuoju vyriausybės pastaraisiais metais įvykdytų masinių atleidimų poveikiu kelia rimtą grėsmę teisinei valstybei ir kenkia visų teisminių institucijų pajėgumui užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą žmogaus teisių pažeidimų atvejais tiek atsižvelgiant į priemones, kurių imtasi nepaprastosios padėties atveju, tiek apskritai; su susirūpinimu pažymi, kad šiuo požiūriu teismų reformos strategijos ir trijų su ja susijusių teisės aktų rinkinių nepakaks, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, ypač tuo atveju, jeigu jie nepadės iš esmės pakeisti prokurorų elgsenos ir jeigu teismų nutarimai ir toliau prieštaraus tarptautiniams standartams; pabrėžia, kad reikia skubiai iš esmės reformuoti teisėkūros ir teismines institucijas, siekiant pagerinti prieigą prie teisingumo sistemos, padidinti jos veiksmingumą ir suteikti geresnę teisės į bylos nagrinėjimą per pagrįstą laikotarpį apsaugą;
18. smerkia maždaug 30 proc. Turkijos teisėjų ir prokurorų atleidimą iš pareigų ir didelio masto perkėlimus bei priverstinius nušalinimus, nes tai lemia nerimą keliantį bauginimo mastą, savicenzūrą ir apskritai teismo sprendimų kokybės mažėjimą; primena, kad bet koks atleidimas iš pareigų ir paskyrimas į pareigas teisminėse institucijose turėtų būti ypač kruopščiai tikrinamas, kad vykdomajai valdžiai turėtų būti draudžiama kištis ar mėginti daryti įtaką teisminėms institucijoms ir kad skiriant teisėjus turėtų būti laikomasi nepriklausomumo ir nešališkumo principų; labai apgailestauja dėl to, kad 2020 m. spalio mėn. patvirtinant visuotinio periodinio vertinimo rezultatus Turkija atsisakė priimti rekomendacijas dėl konstitucijos pakeitimo, kad Teisėjų ir prokurorų taryba (turk. Hâkimler ve Savcılar Kurulu, HSK) taptų nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios; ragina pašalinti šios Tarybos struktūros ir narių atrankos procedūros trūkumus, siekiant užtikrinti jos nepriklausomumą ir nutraukti savavališkus sprendimus;
19. yra labai susirūpinęs dėl advokatų padėties Turkijoje, nes pastaruosius kelerius metus šimtai jų buvo (ir toliau yra) persekiojami, areštuojami, traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti dėl savo profesinės veiklos ir dėl to, kad atstovavo savo klientams; pritaria susirūpinimui, išreikštam 2020 m. spalio mėn. priimtoje Venecijos komisijos nuomonėje dėl 2020 m. liepos mėn. atliktų 1969 m. Advokatūros įstatymo pakeitimų, visų pirma susijusių su daugelio advokatų asociacijų steigimu tame pačiame mieste; pabrėžia, kad tai skatins tolesnį teisininkų profesijos politizavimą, kuris yra nesuderinamas su teisininkų profesijos nešališkumo reikalavimu ir kelia grėsmę advokatų nepriklausomumui; mano, kad ši teisinė reforma gali būti dar vienas smūgis teisminių institucijų veikimui ir mėginimas panaikinti esamų advokatų asociacijų galias bei užgniaužti likusių kritikų balsus; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti advokatų nepriklausomumą ir sudaryti jiems sąlygas laisvai atlikti savo darbą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus advokatus, kurie sulaikomi tik dėl to, kad verčiasi teisininko profesija;
20. apgailestauja dėl advokatės Ebru Timtik mirties po 238 dienų bado streiko reikalaujant teisingo bylos nagrinėjimo po to, kai ji buvo nuteista už tariamą narystę teroristinėje organizacijoje, o jos apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Kasaciniame teisme; primena, kad po to, kai mirė du grupės „Grup Yorum“ muzikantai Helin Bölek ir Ibrahim Gökçek bei Mustafa Koçak, ji yra ketvirta kalinė, 2020 m. mirusi dėl bado streiko reikalaujant teisingo bylos nagrinėjimo; tikisi, kad vykstančiame teismo procese prieš tris policijos pareigūnus, kaltinamus kurdų žmogaus teisių advokato Tahiro Elçi nužudymu, bus galiausiai atskleistos visos jo mirties aplinkybės ir įvykdytas teisingumas šioje byloje;
21. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos teisminės institucijos ir Turkijos vyriausybė nepaiso EŽTT sprendimų ir kad žemesnės instancijos teismai vis dažniau nesilaiko Konstitucinio Teismo sprendimų; pripažįsta, kad buvo atvejų, kai EŽTT priėmus sprendimą Turkijos teisminės institucijos dar kartą nagrinėjo kalinių bylas; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad šie pakartotinio bylos nagrinėjimo atvejai dažnai neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų teisingo bylos nagrinėjimo standartų, kaip antai İlhano Sami Çomako atveju; ragina Turkiją užtikrinti visišką Europos žmogaus teisių konvencijos laikymąsi ir atitinkamų EŽTT sprendimų bei nutarčių vykdymą bei bendradarbiauti su Europos Taryba siekiant stiprinti teisinę valstybę, demokratiją ir pagrindines teises; tikisi, kad EŽTT galės teikti pirmenybę sprendimų priėmimui įvairiose jo nagrinėjamose Turkijos bylose ir jį paspartinti, įskaitant žurnalistės Hanım Büşra Erdal bylą; palankiai vertina neseniai priimtą EŽTT sprendimą garsaus rašytojo Ahmeto Altano byloje, kuri buvo nagrinėjama nuo 2017 m. ir kurioje buvo nuspręsta, kad, be kita ko, buvo pažeistos jo teisės į laisvę ir saugumą bei saviraiškos laisvė; palankiai vertina jo vėlesnį paleidimą iš kalėjimo po to, kai Turkijos kasacinis teismas panaikino dėl jo priimtą sprendimą, ir dar kartą ragina atitinkamas Turkijos valdžios institucijas skubiai taikyti visus kitus EŽTT sprendimus; pažymi, kad Turkijos teisminės institucijos nepaiso ir sprendimų, kuriuos priima JT mechanizmai, pavyzdžiui, JT Žmogaus teisių komitetas ir JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais;
22. reiškia nepasitenkinimą Turkijoje sulaikyto ir nuteisto Prancūzijos piliečio Fabieno Azoulay, daugiau kaip ketverius metus kalinamo kalėjime, pastaruoju metu – Giresun kalėjime, kur patiria fizinį smurtą ir nuolatinį žiaurų elgesį, kalinimo sąlygomis ir mėginimais priversti jį priimti islamą; griežtai smerkia homofobinius ir antisemitinius motyvus, kuriais remiantis su juo nuolat žiauriai elgiamasi; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta jo apsauga ir perkėlimas į gimtąją šalį;
23. apgailestauja, kad nėra veiksmingos teisinės gynybos, kuria būtų naudojamasi kai vyksta didelio masto atleidimai, darantys poveikį daugeliui asmenų, iš kurių yra daugiau nei 152 000 valstybės tarnautojų, įskaitant mokytojus, gydytojus, akademinės bendruomenės narius, teisininkus, teisėjus ir prokurorus, kurie buvo atleisti ir jiems buvo visam laikui uždrausta dirbti viešajame sektoriuje ar netgi apskritai užsiimti savo profesija; pabrėžia, kad daugelis šių atleidimų ir toliau daro pražūtingą poveikį šiems žmonėms ir jų šeimoms, įskaitant ilgalaikę socialinę ir profesinę stigmą; labai abejoja dėl Nepaprastosios padėties priemonių tyrimo komisijos (CoSEM), kaip vidaus teisių gynimo priemonės, veiklos efektyvumo, nes jai trūksta nepriklausomumo, nešališkumo ir veiksmingumo; pažymi, kad savavališkas pasų galiojimo panaikinimas, nepaisant tam tikro laipsniško pagerėjimo, tebėra didelis nepagrįstas susijusių asmenų judėjimo laisvės suvaržymas; ragina Turkijos valdžios institucijas gerbti atleistų asmenų teises į gynybą ir užtikrinti tarptautinius standartus atitinkančią vertinimo procedūrą;
24. yra sukrėstas aukšto rango vykdomųjų institucijų ir valdančiosios koalicijos atstovų pareiškimų dėl galimo mirties bausmės, kurią Turkija panaikino 2004 m., grąžinimo; įspėja, kad toks apgailėtinas žingsnis ne tik prieštarautų esamiems Turkijos tarptautiniams įsipareigojimams, bet ir būtų nesuderinamas su stojimo į ES procesu;
25. pabrėžia žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo svarbą, nes tai yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir bet kurios demokratinės šalies pagrindas; reiškia didelį susirūpinimą dėl neproporcingų ir savavališkų priemonių, kuriomis ribojama saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir galimybės gauti informaciją Turkijoje, dažnai piktnaudžiaujant kovos su terorizmu teisės aktais siekiant nutildyti kritikus, kai tuo pačiu metu slegia pliuralizmo žiniasklaidos priemonėse trūkumas; primygtinai ragina Turkiją prioritetine tvarka užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvę socialinės žiniasklaidos platformose, be kita ko, reformuojant Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį (dėl prezidento įžeidimo), kuriuo nuolat piktnaudžiaujama persekiojant rašytojus, reporterius, straipsnių autorius ir redaktorius, taip pat nedelsiant paleisti ir išteisinti visus žurnalistus, rašytojus, žiniasklaidos darbuotojus ir socialinių tinklų naudotojus, neteisėtai sulaikytus už tai, kad jie vykdo savo profesinę veiklą ir naudojosi pilietinėmis teisėmis; pažymi, kad net jei praėjusiais metais kalinčių žurnalistų skaičius sumažėjo nuo 160 iki daugiau nei 70, šis skaičius išlieka labai didelis ir tebekelia rimtą susirūpinimą, ir kad asmenys per dažnai kalinami dėl nereikšmingų priežasčių; ragina Turkijos valdžios institucijas parodyti, kad jos visiškai netoleruoja jokių fizinio ir žodinio piktnaudžiavimo ar grasinimų žurnalistams atvejų, ir leisti žiniasklaidos priemonėms, kurios buvo savavališkai uždarytos, vėl pradėti veiklą; yra labai susirūpinęs dėl 2020 m. spalio 20 d. Stambulo provincijos teismo sprendimo panaikinti ankstesnį išteisinamąjį nuosprendį ir dar kartą nagrinėti organizacijos „Žurnalistai be sienų“ Turkijos atstovo Erolo Önderoğlu, žmogaus teisių gynėjos Şebnem Korur Fincancı ir rašytojo bei žurnalisto Ahmeto Nesino, kurie kaltinami keliais nusikaltimais, įskaitant teroristinės propagandos skleidimą, nes dalyvavo solidarumo su laikraščiu kampanijoje, bylą ir dėl to, kad jiems gresia 14,5 metų laisvės atėmimo bausmė;
26. yra labai susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį 2020 m. liepos mėn. Įstatymas dėl informacijos skelbimo internete ir kovos su nusikaltimais, padarytais skelbiant tokią informaciją, turės saviraiškos laisvei, nes juo įtvirtinami nauji drakoniški įpareigojimai socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, suteikiami vyriausybei platūs įgaliojimai cenzūruoti turinį internete ir nustatomi kiti pagrindai persekioti socialinių tinklų naudotojus; atkreipia dėmesį į panaikintą draudimą Vikipedijai, tačiau pabrėžia, kad tebėra užblokuota daugiau nei 400 000 svetainių ir vis dar galioja keli socialinių tinklų naudojimo apribojimai;
27. yra labai susirūpinęs dėl viešųjų subjektų, tokių kaip Aukščiausioji radijo ir televizijos taryba (RTÜK) ir Spaudos reklamos agentūra (BİK), kurie naudojami kaip priemonė savavališkai sustabdyti žiniasklaidos priemonių, laikomų kritiškai nusiteikusiomis vyriausybės atžvilgiu, veiklą, ją uždrausti, skirti joms baudas ar finansiškai jas sužlugdyti, nepriklausomumo ir nešališkumo stokos, nes dėl to sudaromos galimybės beveik visiškai kontroliuoti žiniasklaidą; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. prezidento institucijos Komunikacijos direktoratas panaikino daugiau nei 700 žurnalisto pažymėjimų galiojimą, ir dėl sunkumų, kuriuos dirbdami savo darbą patiria vietos ir tarptautiniai žurnalistai;
28. palankiai vertina tai, kad, nepaisant masinių politinių represijų, Turkijoje egzistuoja gyvybinga, pliuralistinė, aktyvi ir nevienalytė pilietinė visuomenė, nes ji yra viena iš nedaugelio likusių galimybių priversti Turkijos vyriausybę atsiskaityti ir gali padėti šaliai spręsti sunkius politinius ir socialinius uždavinius; yra labai susirūpinęs dėl tolesnio padėties blogėjimo, darančio poveikį susirinkimų ir asociacijų laisvėms, ir smerkia savavališką pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant žinomas nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas ir žiniasklaidą, uždarymą; atsižvelgdamas į tai smerkia naują 2020 m. gruodžio mėn. Įstatymą dėl masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimo prevencijos, kuriuo Turkijos vidaus reikalų ministerijai ir prezidentui suteikiami plataus masto įgaliojimai apriboti nevyriausybinių organizacijų, verslo partnerysčių, nepriklausomų grupių ir asociacijų veiklą, ir panašu, kad juo siekiama toliau riboti, varžyti ir kontroliuoti pilietinę visuomenę; tvirtai remia kelių JT specialiųjų įgaliotinių raginimą Turkijos vyriausybei persvarstyti šį teisės aktą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Turkijos tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina Turkiją laikyti kritikų ar disidentų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, akademinės bendruomenės narius ir žurnalistus, nuomonę vertinga socialinio dialogo plėtojimo priemone, o ne destabilizuojančia jėga;
29. apgailestauja dėl smarkiai blogėjančios padėties akademinės laisvės srityje Turkijoje, ypač dėl nuolatinių taikių akademinės bendruomenės narių teisių pažeidimų, nepaisant 2019 m. liepos mėn. Konstitucinio Teismo sprendimo, ir dėl Turkijos aukštojo mokslo tarybos įstatymo pakeitimų, kuriais, be jau galiojančių priemonių, nustatomos papildomos ribojamosios priemonės;
30. smerkia Turkijos valdžios institucijų vykdomas smurtines represijas protestų, susijusių su tuo, kad vyriausybė paskyrė Bosforo universiteto rektorių, atžvilgiu; yra pasibaisėjęs masiniu studentų sulaikymu, pernelyg dideliu policijos jėgos naudojimu taikiose demonstracijose, Stambulo gubernatoriaus sprendimu pasirinktinai uždrausti visų rūšių susitikimus ir demonstracijas aplink universitetą esančiame rajone, protestuotojų, t. y. studentų, absolventų ir akademinės bendruomenės atstovų, laikymu teroristais ir išpuoliais prieš LGBTI grupes; ragina Turkiją panaikinti kaltinimus ir paleisti savavališkai sulaikytus asmenis dėl to, kad jie naudojasi savo teise į taikius susirinkimus;
31. primygtinai ragina Turkiją susilaikyti nuo žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų kalinimo ir traukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip priemonės juos įbauginti arba atgrasyti nuo laisvų pasisakymų žmogaus teisių klausimais; primygtinai ragina Turkiją nedelsiant ir nepriklausomai ištirti žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, akademinės bendruomenės narių ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimo ir priekabiavimo prie jų atvejus ir patraukti atsakomybėn už tokius pažeidimus atsakingus asmenis;
32. yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių išpuolių prieš Turkijos opozicijos partijas ir spaudimo joms, įskaitant opozicijos narių nuteisimą ar dabartinės vyriausybės piktnaudžiavimą finansiniais ištekliais ir valstybės valdymo įgaliojimais, nes tai kenkia tinkamam demokratinės sistemos veikimui; ragina pagrindines Turkijos partijas toliau dėti demokratines ir parlamentines pastangas skatinant Turkijos europinius siekius pagal Turkijos įstatymus ir Konstituciją;
33. su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kaip Turkijos valdžios institucijos kryptingai ir nuolat persekioja Liaudies demokratinę partiją (HDP) ir jos jaunimo organizacijas; griežtai smerkia kaltinamąjį aktą, kurį Turkijos kasacinio teismo prokuroras pateikė Konstituciniam Teismui, siekdamas likviduoti HDP partiją ir uždrausti daugiau kaip 600 jos narių politinę veiklą; pabrėžia, kad tai ne tik būtų rimta politinė klaida vidutinės trukmės laikotarpiu, bet ir negrįžtamas smūgis pliuralizmui ir demokratiniams principams, nes nebebūtų atstovaujama milijonams Turkijos rinkėjų; griežtai smerkia tai, kad ir toliau kalinami buvę HDP partijos bendrapirmininkiai – opozicijos lyderė Figen Yüksekdağ ir buvęs kandidatas į prezidentus Selahattin Demirtaș bei buvusi Dijarbakyro merė Gülten Kışanak; atkreipia dėmesį į 2018 m. lapkričio 20 d. EŽTT sprendimą S. Demirtașo byloje, kurį patvirtino EŽTT didžiosios kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo Turkijos valdžios institucijos raginamos nedelsiant jį paleisti; yra sukrėstas dėl to, kad nuolat nesilaikoma šio privalomo EŽTT sprendimo; smerkia Stambulo Bakirkėjaus 46-ojo pirmosios instancijos baudžiamojo teismo neseniai priimtą sprendimą skirti Selahattinui Demirtaşui trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę už tariamą prezidento įžeidimą – tai yra vienas iš griežčiausių kada nors už tokius kaltinimus paskelbtų nuosprendžių; apgailestauja dėl to, kad 2021 m. sausio 7 d. Ankaros 22-asis prisiekusiųjų teismas priėmė kitą kaltinamąjį aktą prieš iš viso 108 politikus, įskaitant S. Demirtașą ir F. Yüksekdağ, dėl jų tariamo vaidmens 2014 m. spalio mėn. vykusiuose Kobanės miesto protestuose, nors jis grindžiamas tais pačiais faktais ir incidentais, kuriuos didžioji kolegija jau pripažino nepakankamu sulaikymo pagrindu; taip pat smerkia vis pasikartojantį opozicijos parlamento narių parlamentinio statuso panaikinimą, nes tai labai kenkia parlamento, kaip demokratinės institucijos, įvaizdžiui; yra susirūpinęs dėl to, kad Ankaros vyriausiasis prokuroras rengia tyrimus dėl dar devynių HDP partijos pirmininko pavaduotojų, įskaitant dabartinę HDP bendrapirmininkę Pervin Buldan, Meral Danış Beştaş, Hakkı Saruhaną Oluçą, Garo Paylaną, Hüdą Kayą, Sezai Temelli, Serpil Kemalbay Pekgözegü, Pero Dündar ir Fatmą Kurtulan, parlamentinio imuniteto panaikinimo; atkreipia dėmesį į Turkijos žaliųjų / kairiųjų partijos jaunimo sparno nario Cihano Erdalo atvejį, kai jis, laikinai atvykęs į Turkiją aplankyti savo šeimos, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo areštuotas ir sulaikytas vien dėl to, kad prieš šešerius metus iki arešto buvo HDP partijos narys; smerkia sprendimą uždaryti HDP partijos parlamento nario Ömero Faruko Gergerlioğlu parlamentinę būstinę ir panaikinti jo parlamentinį imunitetą ir vėliau jį suimti Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos patalpose; mano, kad šis sprendimas yra atsakomasis veiksmas už jo aktyvumą žmogaus teisių srityje, be kita ko, dėl to, kad jis parlamente pristatė plačiai paplitusius įtarimus dėl visuminių kūno apieškų (išrengiant) ir priekabiavimo kalėjimuose bei laikino sulaikymo metu ir pradėjo prieš tai nukreiptą socialinės žiniasklaidos kampaniją;
34. yra labai susirūpinęs dėl laipsniškai didėjančio spaudimo pagrindinei opozicijos partijai (CHP) ir jos lyderiui Kemalui Kılıçdaroğlu, įskaitant partijos brošiūrų konfiskavimą teismo sprendimu, prašymą atšaukti lyderio imunitetą remiantis jo politiniais pareiškimais, jam viešai pareikštus grasinimus ar net fizinius išpuolius; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio politinio ir teisminio Stambulo provincijos CHP partijos skyriaus pirmininkės Canan Kaftancıoğlu persekiojimo, ji 2019 m. rugsėjo mėn. buvo nuteista beveik 10 metų laisvės atėmimo bausme politiškai motyvuotoje byloje, dėl kurios dar nepriimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas, ir jai 2020 m. gruodžio mėn. buvo pareikšti kaltinimai, už kuriuos gresia dar 10 metų laisvės atėmimo bausmė naujoje politinėje byloje, kuri taip pat susijusi su keturiais dienraščio „Cumhuriyet“ žurnalistais; palankiai vertina tai, kad CHP partijai atstovaujantis parlamento narys Enis Berberoğlu atgavo savo vietą parlamente ir parlamentinį imunitetą pagal antrąjį 2021 m. sausio 21 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, nes į jo ankstesnį sprendimą žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė;
35. ragina atitinkamas Turkijos valdžios institucijas paleisti visus įkalintus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus, akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, kurie sulaikyti pateikus nepagrįstus kaltinimus, ir leisti jiems visomis aplinkybėmis vykdyti savo veiklą nesusiduriant su grėsmėmis ar kliūtimis; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti apsaugą ir paramą, teikiamą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla grėsmė Turkijoje, be kita ko, pasitelkiant dotacijas ekstremaliosios situacijos atvejais; smerkia Stambulo apygardos apeliacinio teismo priimtą sprendimą palikti galioti keturių žmogaus teisių gynėjų ilgalaikio laisvės atėmimo bausmes dėl su terorizmu susijusių kaltinimų Biujukados byloje, nepaisant to, kad nėra jokių nusikalstamos veikos įrodymų ir to, kad įtarimai šiems atsakovams buvo ne kartą paneigti, įskaitant pačios valstybės pateiktus įrodymus; mano, kad ši byla yra dar vienas priešiškos aplinkos pilietinės visuomenės organizacijoms ir pasikartojančios piktavališko politinio diskurso įtakos, lemiančios šališkus teismų sprendimus, pavyzdys; smerkia pakartotinį rašytojo Ahmeto Altano areštą 2019 m. lapkričio mėn., praėjus vos savaitei po to, kai jis buvo paleistas iš kalėjimo po daugiau nei trejus metus trukusio kardomojo kalinimo; yra labai susirūpinęs dėl priekabiavimo prie žinomo žmogaus teisių gynėjo ir Žmogaus teisių asociacijos (turk. İnsan Hakları Derneği (İHD)) bendrapirmininkio Öztürko Türkdoğano, jis neseniai buvo suimtas per su įslaptintu ikiteisminiu tyrimu susijusį reidą namuose ir vėliau paleistas į laisvę;
36. griežtai smerkia žinomo ir gerbiamo pagrindinio pilietinės visuomenės veikėjo Osmano Kavalos pakartotinį suėmimą praėjus vos kelioms valandoms po jo išteisinimo 2020 m. vasario mėn. ir tolesnį daugiau nei trejus metus trunkantį kalinimą, remiantis melagingais kaltinimais, o tai reiškia akivaizdų atsisakymą laikytis galutinio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir vėlesnio Europos Tarybos Ministrų Tarybos raginimo; mano, kad nauja byla ir kaltinimai jam bei JAV akademinės bendruomenės nariui Henriui Barkey už tariamą šnipinėjimą ir mėginimą nuversti Turkijos konstitucinę tvarką yra nepagrįsti, pateikti be jokių įrodymų, taigi politiškai motyvuoti; yra labai sukrėstas neseniai priimtų teismo sprendimų, pvz., 2021 m. sausio 22 d. Stambulo apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo panaikintas ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ir sprendimas, priimtas pakartotinai nagrinėjant Gezi parko bylą, ir 2021 m. vasario 5 d. Stambulo teismo sprendimo sujungti šią naujai atnaujintą bylą su kita byla dėl šnipinėjimo, visiškai neatsižvelgiant į EŽTT nuosprendį;; pabrėžia, kad EŽTT jau paskelbė sprendimą Gezi byloje ir kad dėl abiejų bylų sujungimo kardomojo kalinimo pratęsimas tampa dar absurdiškesnis ir neteisėtas; yra pasibaisėjęs Teisėjų ir prokurorų tarybos sprendimu atlikti tyrimą dėl trijų Stambulo 30-ojo sunkiųjų baudžiamųjų bylų teismo teisėjų, kurie 2020 m. vasario mėn. išteisino Osmaną Kavalą ir likusius kaltinamuosius Gezi parko byloje dėl įrodymų trūkumo; yra taip pat pasibaisėjęs tuo, kad buvęs Stambulo prokuroro pavaduotojas Hasan Yılmaz, atsakingas už antrąjį kaltinimą Osmanui Kavalai, vėliau buvo paskirtas teisingumo ministro pavaduotoju;
37. yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių įtarimų smurtiniais areštais, mušimų, kankinimų, netinkamo elgesio ir žiauraus bei nežmoniško ar žeminamo elgesio policijos ir karinėse areštinėse bei kalėjimuose, taip pat dėl priverstinio dingimo atvejų per pastaruosius ketverius metus, prokurorų negebėjimo atlikti prasmingo tokių įtarimų tyrimo ir nusistovėjusios saugumo pajėgų narių ir valstybės pareigūnų nebaudžiamumo kultūros; ragina Turkijos vyriausybę galiausiai išaiškinti šimtų dingusių asmenų atvejus ir pateikti atsakymą judėjimo „Cumartesi Anneleri“ (Šeštadienio motinos“) atstovėms, kurios jau daugiau nei 800 kartų buvo susirinkusios prašyti teisingumo; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas ištirti nuolatinius ir patikimus pranešimus apie kankinimus ir netinkamą elgesį areštinėse ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; ragina Turkiją laikytis visiško kankinimų netoleravimo politikos; ragina Turkiją nutraukti bet kokį sulaikymą neleidžiant susisiekti bei sulaikymą neoficialiose sulaikymo vietose; yra pasibaisėjęs pranešimais apie nėščių ir pagimdžiusių moterų areštų praktiką ir primygtinai ragina Turkiją paleisti šias moteris ir nutraukti moterų suėmimus prieš pat gimdymą arba iškart po jo; atkreipia dėmesį į buvusio viešojo sektoriaus darbuotojo Yusufo Bilge Tunço dingimą, apie kurį pranešta 2019 m. rugpjūčio mėn.; yra labai susirūpinęs dėl to, kad vis dažniau pranešama apie tai, kad sistemingai ir piktnaudžiaujant vykdomi asmens kūno apieškojimai sulaikymo vietose ir kalėjimuose, ypač įtariamųjų ir sulaikytųjų moterų atveju;
38. yra susirūpinęs dėl naujų teisės aktų, pagal kuriuos Turkijos policijai bus leidžiama naudoti karinius įrankius, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir slaptosios tarnybos įrangą, ir taip reaguoti į viešuosius incidentus ir įvykius, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, netaikant jokių papildomų procedūrų;
39. pažymi, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, teisės aktų rinkinyje buvo numatyta sąlyginai paleisti iki 90 000 kalinių, išskyrus (ir tai yra diskriminacija) kalinius, kuriems taikomas kardomasis kalinimas dėl įtariamų su terorizmu susijusių nusikalstamų veikų, įskaitant teisininkus, žurnalistus, politikus ir žmogaus teisių gynėjus, nes jie negali būti anksčiau paleisti taikant šias priemones;
40. griežtai smerkia ne Turkijoje gyvenančių Turkijos piliečių priverstinę ekstradiciją ar grobimą dėl politinių priežasčių, nes tai teisinės valstybės principo ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos vyriausybė naudojasi savo įtaka, kad užtikrintų priverstinį savo piliečių grįžimą pažeidžiant tarptautinę teisę, kai kuriais tokiais atvejais buvo nesilaikoma ir vidaus teisinių ekstradicijos procedūrų, ir primygtinai ragina ES reaguoti į šią situaciją; smerkia bet kokius bandymus naudoti smurtą prieš turkų kilmės opozicijos narius ir politikus, taip pat intelektualus, politikus ir aktyvistus apskritai Europoje, prie jų priekabiauti ar daryti jiems spaudimą;
41. yra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos ombudsmenas ir Žmogaus teisių ir lygybės institucija nesilaikė Paryžiaus principų ar Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politikos rekomendacijų Nr. 2 ir 7 kriterijų, susijusių su statutu, struktūra, funkcija, veikla, finansiniu ir veiklos nepriklausomumu, valdybos narių nepriklausomumu, tinkamumu ir naryste;
42. atkreipia dėmesį į neseniai priimtą veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuris, kaip numatyta, turi būti įgyvendintas per dvejų metų laikotarpį ir kuriame numatytos kelios teisinės reformos, nustatyti devyni pagrindiniai uždaviniai, 50 tikslų ir beveik 400 veiksmų, kurie varijuoja nuo konkrečių ir techninių įsipareigojimų iki didžia dalimi bendrų ir neaiškių pareiškimų; pabrėžia, kad, nors veiksmų plane teigiama, kad reikia spręsti tokius pagrindinius klausimus, kaip antai susijusius su teismų nepriklausomumu, saviraiškos ir asociacijų laisve ir pažeidžiamų grupių apsauga, jame nenumatoma, kaip šalinti didžiulius trūkumus, susijusius su žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtimi Turkijoje, nes į planą neįtraukti veiksmai, kuriais būtų siekiama panaikinti piktnaudžiavimą su terorizmu susijusiais kaltinimais, nutraukti savavališkus sulaikymus ar užtikrinti, kad būtų laikomasi EŽTT sprendimų; mano, kad bet koks veiksmų planas suteiks galimybę pagerinti bendrą padėtį tik tuo atveju, jei pagal jį bus imamasi realių ir patikimų priemonių, skirtų įvairioms problemoms žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje spręsti; ragina Turkijos vyriausybę pateikti aiškesnį jo veiksmingo įgyvendinimo tvarkaraštį ir įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į bet kokios atitinkamos politikos šioje srityje rengimo procesą;
43. yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos Turkijoje; pabrėžia, kad Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nesama ženklų, jog būtų pasiekta pažanga šalinant daugybę Turkijos kovos su korupcija sistemos spragų, ir ragina Turkiją pateikti veiksmingą kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą; pažymi, kad būtina gerinti viešųjų institucijų atskaitomybę ir skaidrumą; pažymi, kad kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Turkijos padaryta pažanga yra ribota; ragina Turkiją suderinti savo duomenų apsaugos teisės aktus su ES standartais, kad būtų galima bendradarbiauti su Europolu, siekiant pagerinti kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir kibernetiniais nusikaltimais reglamentavimą;
44. tebėra labai susirūpinęs dėl padėties Turkijos pietryčiuose ir Kurdų klausimo, nes tam skiriama mažiau dėmesio nei reikėtų, ypač kalbant apie žmogaus teisių apsaugą, politinį aktyvumą, saviraiškos laisvę ir religijos laisvę; yra susirūpinęs dėl kurdų klausimu dirbančių žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų teisių apribojimų ir dėl nuolatinio spaudimo, daromo kurdų žiniasklaidai, kultūros ir kalbos institucijoms bei raiškai visoje šalyje, nes taip toliau mažėja kultūrinių teisių; yra susirūpinęs dėl to, kad prieš kurdų kilmės piliečius nukreipta neapykantos retorika kalba ir grasinimai tebėra rimta problema; pabrėžia, kad reikia skubiai atnaujinti patikimą politinį procesą, kuriame dalyvautų visos susijusios šalys bei demokratinės jėgos ir kuris padėtų taikiai išspręsti kurdų klausimą; yra itin susirūpinęs dėl nuolatinės nepalankios kurdų moterų padėties, kurią pablogina išankstinis nusistatymas prieš jų etninę ir kalbinę tapatybę, dėl to jos toliau marginalizuojamos kalbant apie jų pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises; ragina Turkiją užtikrinti kurdų moterims visas sąlygas naudotis lygiomis teisėmis ir galimybėmis; ragina Turkiją nedelsiant ištirti visus rimtus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, žudymų bei priverstinių dingimų ir leisti tarptautiniams stebėtojams vykdyti nepriklausomą stebėseną; yra susirūpinęs dėl neseniai Dijarbakyro mieste vykdytų masinių reidų ir sulaikymų, susijusių su teisininkais, politikais ir pilietinių teisių aktyvistais, taip pat dėl penkių pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant Turkijos gydytojų asociacijos Vyriausiosios garbės tarybos narį dr. Șeyhmusą Gökalpą, įkalinimo; primygtinai ragina Turkiją užtikrinti, kad būtų atliktas skubus, nepriklausomas ir nešališkas įtarimų dėl Serveto Turguto ir Osmano Şıbano, dviejų Vano kaimo gyventojų, kuriuos žandarmerijos pajėgos sulaikė 2020 m. rugsėjo 11 d., kankinimo, po kurio Servet Turgut mirė, o Osman Șıban buvo sunkiai sužalotas;
45. primygtinai ragina Turkijos vyriausybę ginti mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant moteris ir vaikus, LGBTI asmenis, pabėgėlius, etnines mažumas, pvz., romus, graikų ir armėnų kilmės Turkijos piliečius ir religines mažumas, pvz., krikščionis, žydus ar alevitus, teises; ragina Turkiją skubiai priimti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus, apimančius draudimą diskriminuoti dėl etninės kilmės, religijos, kalbos, pilietybės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, ir priemones kovai su rasizmu ir homofobija ar transfobija;
46. griežtai smerkia Turkijos vyriausybės sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos, nes tai atitolina Turkiją nuo ES ir tarptautinių standartų ir sukelia rimtų abejonių dėl jos įsipareigojimų užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir skatinti moterų teises, taip pat tai yra aiškus ženklas, kad šalyje smarkiai pablogėjo žmogaus teisių padėtis; mano, kad šis sprendimas yra nesuprantamas, nes konvencija nepasikeitė nuo tada, kai Turkija tapo pirmąja ją pasirašiusia ir ratifikavusia šalimi, taip pat pavojingas atsižvelgiant į tai, kad pandemijos metu daugėja smurto prieš moteris atvejų, ir į didelį moterų žudymo dėl lyties lygį šalyje; ragina Turkijos vyriausybę skubiai jį atšaukti; ragina, kad bet kurie nauji santykiai su Turkija būtų grindžiami pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, įskaitant moterų teisių paisymą; tebėra susirūpinęs dėl smurto prieš moteris, įskaitant žudymus dėl garbės, neteisėtas vaikų santuokas ir seksualinę prievartą, paplitimo ir sunkumo Turkijos visuomenėje ir dėl Turkijos valdžios institucijų nenoro bausti smurtaujančius dėl lyties asmenis; nepritaria jokiai teisės nuostatai, pagal kurią būtų įmanoma suteikti galimybę ateityje atidėti bausmę už seksualines nusikalstamas veikas prieš vaikus nuteistiems asmenims, jeigu jie veda savo auką; ragina Turkijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su vaikų darbu, kuris pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau jo lygis vis dar nemažas Turkijoje, ir kovoti su bet kokios formos vaikų išnaudojimu; apgailestauja dėl ir toliau labai mažo moterų atstovavimo vyriausybėje, parlamente, vietos lygmens institucijose arba apskritai kalbant apie bet kokias su sprendimų priėmimu susijusias pareigas (tik 17,3 proc.);
47. yra labai susirūpinęs dėl LGBTI asmenų žmogaus teisių pažeidimų, ypač dėl fizinių išpuolių, pratęstų draudimų „Pride“ žygiams šalyje arba susirinkimų, susivienijimų ir saviraiškos laisvių apribojimų; primena, kad Turkija yra viena iš šalių, kuriose translyčių asmenų nužudymų skaičius yra didžiausias; smerkia aukšto rango vyriausybės pareigūnų, įskaitant Turkijos religijos reikalų direktorato (Diyanet) vadovą, ombudsmeno instituciją ar Raudonojo Pusmėnulio draugijos pirmininką, homofobiškas ir neapykantą kurstančias kalbas; ragina Turkijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams, išankstiniam nusistatymui ir socialinei lyčių nelygybei; primena, kad neapykantą kurstančias kalbas reglamentuojantys Turkijos teisės aktai neatitinka EŽTT praktikos;
48. yra labai susirūpinęs dėl Šv. Sofijos soboro, kaip istorinio ir religinio paminklo, pavertimo mečete nesuorganizavus tinkamo dialogo, nes taip gali būti pažeista UNCESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, kurią pasirašė Turkija; ragina Turkijos vyriausybę persvarstyti ir atšaukti šį sprendimą siekiant, kad būtų visapusiškai paisoma istorinio ir kultūrinio kultūros ir religinių paminklų ir simbolių, ypač UNESCO pasaulio paveldo objektų, pobūdžio; primena, kad Šv. Sofijos soboras yra vieta atvira visoms bendruomenėms ir religijoms, ir ragina UNESCO imtis tinkamų veiksmų siekiant išsaugoti šį pasaulio paveldo objektą; pabrėžia, kad sprendimas dėl Šv. Sofijos soboro kenkia religinių bendruomenių dialogo ir bendradarbiavimo pastangoms, taip pat pliuralistinei, daugiakultūrei socialinei Turkijos struktūrai; apgailestauja dėl to, kad Moni tis Choras / Chora bažnyčia per pastaruosius mėnesius iš muziejaus buvo paversta mečete;
49. ragina Turkijos valdžios institucijas skatinti teigiamas ir veiksmingas reformas minties, sąžinės ir religijos laisvės srityje suteikiant religinėms bendruomenėms gauti juridinio asmens statusą ir taikant Venecijos komisijos rekomendacijas dėl religinių bendruomenių statuso, visus atitinkamus EŽTT sprendimus ir Europos Tarybos rezoliucijas, be kita ko, dėl graikų ortodoksų populiacijos Gekčeados (Imrozo) ir Bozdžaados (Tenedo) salose; apgailestauja dėl veiksmų prieš Mor Gabrielio vienuolyną ir kitus pietryčių Turkijos vienuolynus, ir pakartoja savo raginimą Turkijai gerbti ortodoksų krikščionių ekumeninį patriarchatą visame pasaulyje, pripažinti jo teisinį subjektiškumą ir viešą bažnytinio titulo „ekumeninis patriarchas“ naudojimą; pažymi, kad reikia panaikinti dvasininkų mokymo, paskyrimo ir įpėdinystės apribojimus, sudaryti sąlygas atidaryti Chalkės seminariją ir panaikinti visas kliūtis tinkamam jos veikimui;
50. ragina Turkiją bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba, kovos su prekyba žmonėmis ir kultūros paveldo naikinimu ir jų prevencijos srityje; pabrėžia, kad svarbu tęsti dialogą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir ES kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo klausimais;
51. yra susirūpinęs dėl Turkijoje gyvenančių uigūrų, nes jiems kyla vis didesnė rizika būti sulaikytiems ir deportuotiems į kitas šalis, galinčias juos perduoti Kinijai, kur, tikėtina, jie patirtų didelio masto persekiojimą;
52. ragina veiksmingai įgyvendinti antrąjį veiksmų planą ir nacionalinę romų strategiją laikantis įtraukesnio požiūrio į pilietinę visuomenę, užtikrinant stipresnį lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, glaudesnį bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis ir būtinų išteklių skyrimą;
53. nurodo, kad norint ugdyti pliuralistinę visuomenę itin svarbi profesinių sąjungų laisvė ir socialinis dialogas; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl trūkumų teisės aktuose, susijusiuose su darbo ir profesinių sąjungų teisėmis, ir pabrėžia, kad teisė jungtis į organizacijas, teisė į kolektyvines derybas ir teisė streikuoti yra pagrindinės darbuotojų teisės; yra susirūpinęs dėl to, kad darbdaviai ir toliau smarkiai diskriminuoja profsąjungas ir kad kai kurių sąjungų vadovai ir nariai toliau patiria atleidimus, priekabiavimą ir sulaikymus; ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis TDO nustatytų pagrindinių darbo standartų, kurių pati šalis įsipareigojo laikytis;
54. ragina Turkiją toliau siekti pažangos derinant savo teisės aktus su ES direktyvomis ir acquis aplinkos ir klimato kaitos srityje ir ratifikuoti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos; palankiai vertina Turkijos aplinkos teisių gynėjų darbą ir įspėja dėl nepaprastai didelio pastaraisiais metais įgyvendinamų didelių viešosios infrastruktūros projektų, įskaitant trečiąjį ir didžiausią Stambulo oro uostą bei trečiąjį Bosforo tiltą, poveikio aplinkai; yra ypač susirūpinęs dėl ekologinės destrukcijos, kurią gali sukelti planuojamas Stambulo kanalo projektas; pabrėžia, kad teisme buvo iškelta keletas bylų dėl šio projekto teigiamo poveikio aplinkai vertinimo (PAV), ir ragina atlikti nepriklausomus poveikio aplinkai vertinimus, taip pat užtikrinti skaidrias viešųjų pirkimų procedūras ir įtraukius atitinkamų viešųjų konsultacijų procesus; ragina Turkiją užbaigti derinimą su ES PAV direktyva(8), įskaitant nuostatas, pagal kurias reikėtų pradėti tarpvalstybines konsultacijas su kaimyninėmis šalimis; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, o tai kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos), kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą tarpvalstybinio masto poveikį aplinkai, ir tarpusavyje dėl jų konsultuotis; šiuo tikslu prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;
Institucinė sistema
55. yra sunerimęs dėl autoritarinio prezidentinės sistemos interpretavimo įtvirtinimo; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinės pernelyg didelės prezidentinės valdžios centralizacijos – kenkiančios ne tik parlamentui, bet ir pačiai ministrų tarybai – pagal reformuotą konstitucinę sąrangą, kuri neužtikrina patikimo ir veiksmingo vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios bei teisminių institucijų galių atskyrimo; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Turkijos konstitucijos pakeitimų išreiškė susirūpinimą dėl valdžios padalijimo principo įgyvendinimo; apgailestauja dėl dabartinių apribojimų, taikomų stabdžių ir atsvarų sistemai, kuri reikalinga veiksmingai vykdomosios valdžios demokratinei atskaitomybei, ir ypač dėl prezidentinės valdžios atskaitomybės trūkumo; yra susirūpinęs dėl didėjančios prezidentinės valdžios įtakos valstybės įstaigoms ir reguliavimo institucijoms, kurios turėtų išlikti nepriklausomos; yra itin susirūpinęs dėl parlamento marginalizavimo, kuris pastebimai kenkia jo teisėkūros ir priežiūros funkcijoms, o jo prerogatyvos yra nuolat pažeidinėjamos prezidento dekretais; ragina peržiūrėti dabartinę prezidentinę sistemą ir jos įgyvendinimą laikantis demokratijos principų, kaip nurodyta 2017 m. Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijose;
56. primena, kad 10 proc. išrinkimo slenkstis – didžiausias tarp Europos Tarybos narių – prieštarauja EŽTT jurisprudencijai ir mažina galimybes atstovauti didelėms rinkėjų grupėms; yra susirūpinęs dėl viešų pareiškimų apie galimas rinkimų reformas, kurios gali dar labiau trukdyti politinių partijų patekimui į parlamentą, dalyvavimui parlamento veikloje ir galbūt parlamentinės daugumos suformavimui; ragina Turkiją užtikrinti platesnę rinkimų aplinką visais šalies lygmenimis, sudarant sąžiningas ir laisvas vienodas sąlygas visiems kandidatams ir partijoms, taip pat laikytis Venecijos komisijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rekomendacijų dėl rinkimų sistemos spragų šalinimo ir atsižvelgti į jų raginimą pakeisti sprendimus, neatitinkančius tarptautinių normų ir standartų;
57. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės tarnybos sistema ir toliau pasižymi šališkumu ir yra politizuota, o dėl to ir dėl pernelyg didelės prezidento kontrolės visais valstybės mechanizmo lygmenimis apskritai sumažėjo viešojo administravimo efektyvumas, pajėgumai ir kokybė; ragina Turkiją imtis priemonių, kad būtų atkurta nuopelnais pagrįsta konkurencinga paaukštinimo tarnyboje sistema ir užtikrintas administravimo skaidrumas ir atskaitomybė;
58. yra susirūpinęs dėl to, kad valdantysis elitas vis dažniau pasitelkia ultranacionalistinį ir provokacinį naratyvą, kurį plačiai perėmė šalies politinės jėgos, o tai lemia vis priešiškesnį požiūrį į ES, jos valstybes nares ir kitas kaimynines šalis; yra susirūpinęs dėl gilaus Turkijos politikos susipriešinimo, kurį pabrėžia naujoji prezidentinė sistema, ir dėl dažnėjančių poliarizuojančių populistinių naratyvų, kurie dar labiau skaido Turkijos visuomenę ir trukdo partijų tarpusavio dialogui bei susitaikymui; yra susirūpinęs dėl didėjančios religinio konservatyvizmo įtakos politiniame gyvenime, kuri prieštarauja seniai nusistovėjusiai pasaulietinei šalies tradicijai; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl didėjančio Religijos reikalų direktorato (turk. Diyanet) vaidmens ir išteklių visose Turkijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant švietimą, ir taip pat užsienyje, įskaitant juntamą jo įtaką Europoje;
59. yra labai susirūpinęs dėl neigiamo neseniai Turkijos valdžios institucijų priimtų sprendimų poveikio vietos politikai ir vietos demokratijai; griežtai smerkia bent 47 demokratiškai išrinktų merų (įskaitant Dijarbakyro, Vano, Mardino ir, visai neseniai, Karso miestų merus) pašalinimą iš pareigų bei įkalinimą remiantis abejotinais įrodymais ir ypač jų savavališką pakeitimą centrinės vyriausybės paskirtais neišrinktais patikėtiniais; yra tvirtai įsitikinęs, kad šie neteisėti sprendimai yra tiesioginis išpuolis prieš pačius pagrindinius demokratijos principus, dėl kurio milijonai rinkėjų netenka demokratiškai išrinktų atstovų; ragina Turkiją grąžinti į pareigas nušalintus merus;
60. atkreipia dėmesį į politines, teisėkūros, finansines ir administracines priemones, kurių vyriausybė ėmėsi tam, kad paralyžiuotų opozicijos partijų merų vadovaujamas savivaldybes Stambulo, Ankaros, Izmiro ir šalies pietryčių miestuose; smerkia Aukščiausiosios rinkimų tarybos (turk. YSK) sprendimus rengti pakartotinius Stambulo mero rinkimus ir atsisakymą suteikti mero mandatus laimėjusiems HDP kandidatams antroje vietoje esančių Teisingumo ir vystymosi partijos (turk. AKP) kandidatų naudai, nes tai kenkia rinkimų procesų teisėtumui ir vientisumui bei institucijos nepriklausomumui nuo politinio kišimosi;
Platesni ES ir Turkijos santykiai ir Turkijos užsienio politika
61. primena svarbų vaidmenį, kurį Turkija atliko ir vis dar atlieka priimdama beveik keturis milijonus pabėgėlių, iš kurių apie 3,6 mln. yra Sirijos pabėgėliai ir apie 360 000 užregistruoti pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai iš kitų šalių, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, ir primena, kad tai didžiausia pabėgėlių bendruomenė pasaulyje; pažymi, kad uždaviniai sprendžiant šią krizę padidėjo dėl COVID-19 pandemijos; palankiai vertina visų susijusių valdžios institucijų, ypač savivaldybių, pastangas gerinant pabėgėlių gyventojų integraciją; mano, kad ES turėtų toliau teikti reikiamą paramą Sirijos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje, be kita ko, toliau remdama atitinkamas JT programas, skirtas pabėgėlių bendruomenėms Turkijoje; pritaria objektyviam ES ir Turkijos pareiškimo ir bendradarbiavimo pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migracijos klausimais vertinimui, įskaitant poveikio žmogaus teisėms vertinimą, ir pabrėžia, kad abi šalys įgyvendinimo procese turi laikytis savo atitinkamų įsipareigojimų ir gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad negalima pritarti naudojimuisi migrantais ir pabėgėliais kaip politiniu svertu ir šantažo priemone; griežtai smerkia tai, kad 2020 m. kovo mėn. Turkija naudojo migracijos spaudimą politiniais tikslais ir Turkijos valdžios institucijos, teikdamos klaidinančią informaciją, aktyviai skatino migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus rinktis sausumos kelią į Europą per Graikiją; pažymi, kad tol, kol visų valstybių narių atžvilgiu ES ir Turkijos readmisijos susitarimas(9) nėra visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintas, turėtų būti tinkamai įgyvendinami galiojantys dvišaliai readmisijos susitarimai ir panašių susitarimų su valstybėmis narėmis bei kartu su jomis nustatytų priemonių nuostatos; primena, kad Sirijos pabėgėliai turėtų būti repatrijuojami į Siriją tik tuo atveju, jei jie savanoriškai apsisprendžia ir gali grįžti į savo pradines bendruomenes;
62. dar kartą patvirtina savo raginimą, išreikštą 2015 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje, ir dar kartą ragina Turkiją pripažinti Armėnijos genocidą, taip atveriant kelią tikram Turkijos ir Armėnijos tautų susitaikymui; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokios prieš Armėniją nukreiptos propagandos ir neapykantą kurstančių kalbų bei visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų saugoti armėnų ir kitų tautų kultūros paveldą;
63. yra tvirtai įsitikinęs, kad su COVID-19 pandemija galima kovoti tik pasitelkiant bendradarbiavimą viso pasaulio mastu; mano, kad šiuo atžvilgiu ES ir Turkijos bendradarbiavimas galėtų būti toliau stiprinamas, įskaitant tvarių tiekimo grandinių kūrimą; palankiai vertina teigiamą Turkijos vaidmenį tiekiant apsaugos priemones kelioms valstybėms narėms ir kitoms šalims; yra sunerimęs, kad netinkamai naudojami prezidento dekretai ir ministrų sprendimai, kuriais toliau pažeidžiamas teisėtumo principas sprendimais, priimtais kovojant su COVID-19 pandemija; kritikuoja Turkijos valdžios institucijų išpuolius prieš Turkijos gydytojų asociaciją, siekiant ją nutildyti dėl bet kokių kritinių klausimų, susijusių su vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymu; smerkia tai, kad prieš žurnalistus, kurie išreiškė susirūpinimą dėl pandemijos valdymo Turkijoje, naudojama teisingumo sistema, vykdomi neteisėti jų sulaikymai, priekabiavimas ir nepagrįsti nusikalstamų veikų tyrimai; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos Turkijoje sparčiai padidėjo nedarbo ir skurdo lygis;
64. pabrėžia, kad muitų sąjungos modernizavimas būtų naudingas abiem šalims ir padėtų Turkijai išlaikyti ekonominį ir norminį ryšį su ES, be to, būtų sukurta atnaujinta pozityvaus dialogo ir bendradarbiavimo galimybė, palanki geresnei ES investicijų Turkijoje reglamentavimo sistemai, įskaitant ginčų sprendimo mechanizmą, ir darbo vietų tiek ES, tiek Turkijoje kūrimui bei Europos žaliojo kurso bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui; pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis, įskaitant vis didėjantį Turkijos nukrypimų nuo dabartinių įsipareigojimų sąrašą, tai, kad tarp ES ir Turkija šiuo metu vyksta ginčas Pasaulio prekybos organizacijoje arba pasigirsta nepriimtini raginimai boikotuoti ES valstybes nares, atrodo, kad modernizuoti muitų sąjungą būtų ypač sunku, tačiau mano, kad reikėtų palikti galimybę sukurti palankesnes sąlygas konstruktyvioms pastangoms ir atnaujintam dialogui visais neišspręstais klausimais ir išnagrinėti muitų sąjungos modernizavimo aplinkybes; pakartoja, kad toks modernizavimas turėtų būti grindžiamas griežtomis sąlygomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, kaip nustatyta Kopenhagos kriterijuose, gerais kaimyniniais santykiais su ES ir visomis jos valstybėmis narėmis ir įgyvendinamas nediskriminuojant; šiuo atžvilgiu primena, kad dabartinės muitų sąjungos teikiamos galimybės nebus panaudojamos visapusiškai tol, kol Turkija visiškai neįgyvendins papildomo protokolo dėl Ankaros susitarimo taikymo be išlygų ir diskriminavimo visoms valstybėms narėms ir nebus nepašalintos visos esamos kliūtys prekybai;
65. toliau rems vizų režimo liberalizavimo procesą, kai tik bus įvykdytos nustatytos sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad vizų režimo liberalizavimas būtų svarbus žingsnis siekiant palengvinti žmonių tarpusavio santykius, ir pažymi, kad jis yra labai svarbus, ypač studentams, mokslininkams, verslo atstovams ir asmenims, turintiems šeiminių ryšių ES valstybėse narėse; palankiai vertina 2019 m. gegužės mėn. prezidento aplinkraštį, kuriame raginama paspartinti demaršus, tačiau pabrėžia, kad pasiekta labai mažai realios pažangos įgyvendinant šešis likusius kriterijus, kuriuos Turkija vis dar turi įvykdyti; prašo Turkijos vyriausybės visapusiškai laikytis šių kriterijų nediskriminuojant, be kita ko, nė vienos ES valstybė narės, ir ypatingą dėmesį skirti Kovos su terorizmu įstatymui ir Duomenų apsaugos įstatymui;
66. pažymi, kad Turkijai, ES ir jos valstybėms narėms yra svarbu išlaikyti glaudų dialogą ir bendradarbiavimą užsienio politikos ir saugumo klausimais; pripažįsta, kad Turkija, kaip ir bet kuri suvereni šalis, turi teisę vykdyti savo užsienio politiką, atsižvelgdama į savo interesus ir tikslus; vis dėlto mano, kad Turkija, kaip ES šalis kandidatė, turėtų siekti vis labiau suderinti savo užsienio politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP); labai apgailestauja dėl to, kad, priešingai, Turkija nusprendė pakartotinai veikti vienašališkai ir nuolat prieštarauja ES prioritetams daugeliu užsienio reikalų klausimų, ir kad dėl to Turkijos politikos suderinamumo lygis su BUSP šiuo metu sumažėjo iki 14 proc.; ragina Turkiją glaudžiai bendradarbiauti ir toliau derinti pozicijas su ES užsienio politikos, gynybos ir saugumo klausimais, įskaitant bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje; primena, kad Turkija yra ilgalaikė NATO aljanso narė ir išsidėsčiusi svarbioje geostrateginėje vietoje, iš kurios palaikomas ir stiprinamas regioninis ir Europos saugumas; kadangi, kaip NATO sąjungininkė, Turkija turėtų būti skatinama veikti pagal NATO sutartį, kurioje nurodyta, kad valstybės narės savo tarptautiniuose santykiuose turėtų susilaikyti nuo grėsmės ar jėgos naudojimo bet kokiu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais; taip pat pažymi, kad NATO struktūroje ES valstybės narės ir Turkija toliau bendradarbiauja (karinės) strateginės svarbos klausimais; taip pat primena, kad ES ir NATO išlieka patikimiausiomis ilgalaikėmis Turkijos partnerėmis vykdant tarptautinį bendradarbiavimą saugumo srityje, ir ragina Turkiją išlaikyti politinį nuoseklumą užsienio ir saugumo politikos srityse, atsižvelgiant į savo, kaip NATO narės ir ES šalies kandidatės, vaidmenį, ir visapusiškai įsipareigoti NATO, kaip savo vieninteliam saugumo ramsčiui; ragina pradėti transatlantinį dialogą su naująja JAV administracija dėl santykių su Turkija siekiant priimti bendrą politiką Turkijos atžvilgiu ir su ja, kuria būtų stiprinamas bendradarbiavimą ir siekiama vertybių bei interesų konvergencijos;
67. pabrėžia, kad, nepaisant Turkijos pretenzijų, visus klausimus reikėtų spręsti diplomatijos ir dialogo būdu, remiantis tarptautine teise, ir kad bet kokie mėginimai daryti spaudimą kitoms šalims naudojant jėgą, grasinimus arba priešišką ir įžeidžiančią retoriką, ypač ES ir jos valstybių narių atžvilgiu, yra nepriimtini ir netinkami ES šaliai kandidatei; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis tvirtos pozicijos dėl bet kokių Turkijos vyriausybės atstovų įžeidžiamų pasisakymų prieš ES ir jos valstybes nares;
68. yra labai susirūpinęs dėl precedento neturinčio neteisėto Turkijos kaip ES šalies kandidatės elgesio rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nukreipto prieš ES valstybes nares, ir dėl su tuo susijusios grėsmės saugumui ir stabilumui; smerkia neteisėtą Turkijos veiklą Graikijos ir Kipro vandenyse, taip pat Graikijos nacionalinės oro erdvės pažeidimus, įskaitant skrydžius virš apgyvendintų teritorijų ir teritorinės jūros, kurie pažeidžia ES valstybės narės suverenitetą, suverenias teisės ir tarptautinę teisę; reiškia visapusišką solidarumą su Graikija ir Kipro Respublika; dar kartą patvirtina Kipro Respublikos teisę sudaryti dvišalius susitarimus dėl savo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ir tirti bei naudoti savo gamtos išteklius visapusiškai laikantis atitinkamos tarptautinės teisės; yra labai susirūpinęs dėl neteisėtos Turkijos žvejybos veiklos Graikijos teritoriniuose vandenyse Egėjo jūroje ir dėl Turkijos žvejybos laivyno vykdomos nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiklos tarptautiniuose vandenyse Egėjo jūroje bei rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; primygtinai ragina Turkiją ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus siekti taikaus ginčų sprendimo gera valia ir susilaikyti nuo bet kokių vienašališkų ir neteisėtų veiksmų arba grasinimų; pabrėžia, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės; ragina visas šalis tikrai kartu dalyvauti derybose siekiant sąžiningai, visiškai laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių apibrėžti IEZ ir kontinentinio šelfo ribas; apgailestaudamas pažymi, kad Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. grasinimas karo veiksmais Graikijai dar neatšauktas; palankiai vertina naują Graikijos ir Turkijos tiriamųjų derybų raundą po penkerių metų pertraukos, kuriuo siekiama, be kita ko, spręsti kontinentinio šelfo ir IEZ ribų nustatymo klausimą pagal tarptautinę teisę; dar kartą ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. kuri yra Europos Sąjungos acquis dalis; palankiai vertina ir visapusiškai remia Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą surengti daugiašalę konferenciją rytinės Viduržemio jūros regiono dalies klausimais, siekiant sukurti ginčų sprendimo dialogu platformą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį kuo greičiau jį įgyvendinti; pakartoja savo raginimą Tarybai būti pasirengusiai sudaryti papildomų ribojamųjų sektorinių ir tikslinių sankcijų sąrašą, jei nebus pasiekta reikšmingos pažangos ar neatsiras perspektyvų bendradarbiaujant su Turkija; pažymi, kad 2019 m. liepos 15 d. Tarybos išvados, kuriose, atsižvelgiant į Turkijos nuolatinę ir naują neteisėtą gręžimo veiklą, raginama kurį laiką nerengti Asociacijos tarybos bei kitų ES ir Turkijos aukšto lygio dialogų susitikimų, taip pat 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1894, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į neteisėtą Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje(10), yra pirmieji atvejai, kai tokia reakcija buvo laikoma būtina atsižvelgiant į šalies kandidatės elgesį; primygtinai ragina Turkiją dalyvauti taikiai sprendžiant ginčus ir susilaikyti nuo bet kokių vienašalių ir neteisėtų veiksmų ar grasinimų, nes jie gali turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams su ES ir jos valstybėmis narėmis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti galimybę paskirti Europos Sąjungos specialųjį pasiuntinį, atsakingą už rytinę Viduržemio jūros regiono dalį, kad būtų pagerinti diplomatiniai ryšiai su Turkija;
69. griežtai smerkia Turkijos parlamento pirmininko pareiškimą, pagal kurį Turkija paprastu prezidento dekretu galėtų pasitraukti iš Montrė konvencijos – svarbaus tarptautinio susitarimo, kuriuo reglamentuojama laisva tarptautinė laivyba Dardanelų ir Bosforo sąsiauriuose; pažymi, kad šis pareiškimas susijęs su ankstesnėmis Turkijos pastangomis ginčyti Lozanos taikos sutarties galiojimą ir taip pakenkti tarptautinei taikai ir stabilumui platesnėje teritorijoje, visų pirma, be kita ko, Turkijos kaimyninėse šalyse;
70. griežtai smerkia dalinį neteisėtą Varošos atidarymą Famagustos mieste, nes tai kenkia tarpusavio pasitikėjimui, taigi ir galimybei atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro klausimo sprendimo, daro neigiamą poveikį susiklosčiusiai situacijai, didina susiskaldymą ir įtvirtina nuolatinį Kipro padalijimą; įspėja dėl bet kokių status quo Varošoje pakeitimų pažeidžiant JT ST rezoliucijas; ragina Turkiją atšaukti šiuos veiksmus ir vengti bet kokių vienašalių veiksmų, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą saloje, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą JT ST raginimą; ragina Turkiją išvesti karines pajėgas iš Kipro, pagal JT ST rezoliuciją Nr. 550 (1984) perduoti Varošos zoną teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, ir susilaikyti nuo veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą, vykdant neteisėtų gyvenviečių kūrimo politiką; pakartoja savo raginimą Turkijai įsipareigoti ir prisidėti siekiant visapusiško sprendimo pagal atitinkamas JT ST rezoliucijas, be kita ko, dėl nuosavybės grąžinimo ir religinių vietų išsaugojimo; apgailestauja, kad aukščiausiosios Turkijos valdžios institucijos pritarė dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui politiniais ir nacionalistiniais tikslais, ir ragina Turkijos vyriausybę konkrečiai atsižvelgti į JT generalinio sekretoriaus raginimą ir įsipareigoti atnaujinti derybas; primygtinai ragina susijusias šalis kuo skubiau atnaujinti derybas dėl Kipro susivienijimo, padedant JT generaliniam sekretoriui, nuo ten, kur jos nutrūko ir remiantis 2017 m. Kransmontanos procese jau pasiektais susitarimais; ragina ES ir jos valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant, kad derybos būtų sėkmingai užbaigtos; pakartoja, kad palaiko teisingą, išsamų ir įgyvendinamą sprendimą, pagrįstą dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kuri turėtų vieną tarptautinį teisės subjekto statusą, vieną aukščiausiąją valdžią ir vieną pilietybę ir kurioje abi bendruomenės būtų politiškai lygios, kaip apibrėžta atitinkamose JT ST rezoliucijose, vadovaujantis tarptautine teise bei ES acquis ir laikantis principų, kuriais grindžiama Sąjunga; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvarus Kipro problemos sprendimas būtų naudingas visoms regiono šalims; pabrėžia, kad, išsprendus Kipro problemą, visoje saloje būtina įgyvendinti ES acquis, ir tai, kad svarbu bendradarbiauti su turkų kilmės kipriečių bendruomenės demokratinėmis jėgomis; giria svarbų dviejų bendruomenių Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto, kuris ieško ir turkų kilmės, ir graikų kilmės dingusių kipriečių, darbą ir palankiai vertina tai, kad jau keletui metų buvo užtikrintos geresnės galimybės pateikti į atitinkamas vietoves, įskaitant karines zonas; ragina Turkiją padėti Be žinios dingusių asmenų paieškos komitetui, teikiant informaciją iš savo karinių archyvų; apgailestauja dėl to, kad Turkija nuolat atsisako laikytis aviacijos teisės aktų ir sukurti ryšių kanalą tarp Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo centrų, kurio nebuvimas kelia realų pavojų saugumui ir grėsmę, kaip nustatė Europos aviacijos saugos agentūra ir Tarptautinė oro linijų pilotų asociacijų federacija; mano, kad šioje srityje Turkija galėtų įrodyti savo įsipareigojimą imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių, ir ragina Turkiją bendradarbiauti visapusiškai įgyvendinant ES aviacijos teisės aktus; primena savo poziciją, išreikštą ankstesnėse rezoliucijose, dėl pateiktos iniciatyvos Taryboje, pagal kurią visos ES valstybės narės sustabdytų ginklų eksporto į Turkiją licencijavimą pagal Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP;
71. griežtai smerkia Turkijos karines intervencijas Sirijoje, kurios vertinamos kaip sunkūs tarptautinės teisės pažeidimai ir kenkia viso regiono stabilumui ir saugumui; ragina Turkijos vyriausybę nutraukti neteisėtą Šiaurės Sirijos ir Afrino okupaciją ir išvesti karines bei sukarintas įgaliotąsias pajėgas; pakartoja, kad susirūpinimas dėl saugumo negali pateisinti vienašališkų karinių veiksmų trečiojoje šalyje; primena, kad sprendžiant Idlibo klausimą negali būti tvaraus karinio sprendimo, o tik politinis sprendimas; itin susirūpinęs ir griežtai smerkia džihadistų grupuočių kovotojų ir samdinių perkėlimą iš šiaurinės Sirijos dalies į Libiją ir į konflikto su Kalnų Karabachu vietą; ragina Turkijos valdžios institucijas sudaryti tinkamas sąlygas Sirijos viduje perkeltoms bendruomenėms grįžti į namus ir leisti joms tai padaryti;
72. ragina Turkiją ir toliau laikytis įsipareigojimo taikiai išspręsti konfliktą Libijoje remiant JT ir visapusiškai laikytis JT ST nustatyto ginklų embargo; palankiai vertina Europos Sąjungos karinio laivyno pajėgų darbą vykdant Viduržemio jūros regiono operaciją IRINI (EUNAVFOR MED IRINI) ir pastangas laikytis įgalioto ginklų embargo bei užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir narkotikais; apgailestauja dėl to, kad bent dviem atvejais Turkija atsisakė leisti EUNAVFOR MED IRINI darbuotojams tikrinti iš Turkijos į Libiją plaukiančius laivus; todėl ragina Turkiją visapusiškai kooperuotis su EUNAVFOR MED IRINI, kuri vykdoma pagal JT ST rezoliucijas Nr. 2292 ir Nr. 2526, kurios yra privalomos visoms JT valstybėms narėms, įskaitant Turkijos Respubliką; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą pradėti EUNAVFOR MED IRINI ir NATO operacijos „Sea Guardian“ bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad operacijai EUNAVFOR MED IRINI būtų skirti būtini ištekliai ir darbuotojai, kad būtų galima veiksmingai atlikti jos pagrindinę užduotį – stebėti sausumos, jūrų ir oro eismą bei prisidėti prie visiško visų šalių taikomo ginklų embargo laikymosi; pabrėžia, kad reikia išlaikyti paliaubas ir nedelsiant bei besąlygiškai išvesti visas užsienio pajėgas ir samdinius iš visos Libijos teritorijos, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų; griežtai smerkia du Turkijos ir Libijos pasirašytus susitarimo memorandumus dėl visapusiško saugumo srities ir karinio bendradarbiavimo ir jūrų sienos nustatymo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia ir tarptautinę teisę, ir atitinkamas JT ST rezoliucijas;
73. smerkia tai, kad užuot raginusi nutraukti smurtą ir atnaujinti taikias derybas bei parėmusi ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas, Turkija nusprendė besąlygiškai palaikyti ir remti Azerbaidžano karinius veiksmus pastarojo meto Kalnų Karabacho konflikte, griebdamasi provokuojančios retorikos, kuria kursto įtampą, o ne ją mažina; smerkia užsienio kovotojų perkėlimą iš Sirijos ir kitų šalių į Kalnų Karabachą, kaip patvirtino ESBO Minsko grupės pirmininkų šalys, ir ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ir retorikos, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą Pietų Kaukazo regione, ir remti tarptautinį dialogą ir taikos procesą, kurį prižiūri ESBO Minsko grupė;
74. ragina EIVT Strateginės komunikacijos skyrių dokumentuoti įtarimus dėl Turkijos dezinformacijos, nukreiptos prieš ES, visų pirma Afrikoje ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, ir pranešti apie savo išvadas Europos Parlamentui;
Tolesni veiksmai ES ir Turkijos santykių srityje
75. mano, kad atėjo laikas rimtai apsvarstyti ES santykių su Turkija padėtį ir sudaryti išsamią, vieningą ir nuoseklią vidutinės trukmės ir ilgalaikę visų ES institucijų ir valstybių narių strategiją; ragina Turkiją pradėti konstruktyvų ir geros valios dialogą, be kita ko, užsienio politikos klausimais, dėl kurių Turkijos ir ES nuomonės išsiskyrė, siekiant vėl rasti bendrą pagrindą ir bendrą sutarimą su ES, atnaujinti dialogą ir bendradarbiavimą gerų kaimyninių santykių srityje ir atnaujinti reformų procesą Turkijoje, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinių teisių sričiai; mano, kad ES turėtų toliau siekti visų įmanomų dialogo, bendro supratimo ir pozicijų konvergencijos su Turkija galimybių, tačiau pakartoja, kad jei tai nepavyktų ir būtų atnaujinti vienašaliai veiksmai ar provokacijos, pažeidžiantys tarptautinę teisę, ES turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, įskaitant kraštutiniu atveju taikomas tikslines sankcijas, kurios neturėtų daryti neigiamo poveikio Turkijos žmonėms, pilietinei visuomenei ar pabėgėliams Turkijoje;
76. mano , kad ES neturėtų painioti Turkijos ir dabartinės vyriausybės politikos, todėl pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau būti įsipareigojusi remti Turkijos pilietinę visuomenę, siekdama apsaugoti ir skatinti demokratines vertybes ir principus, žmogaus teises ir teisinę valstybę, atsižvelgdama į tvirtą bendrą Turkijos visuomenės proeuropietišką kryptį ir europietišką tapatybę; atsižvelgdamas į tai, ragina visas ES institucijas, ypač Tarybą, imantis veiksmų šalies atžvilgiu pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisių aspektui ir pagrindinių laisvių bei teisinės valstybės padėčiai Turkijoje; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą bendrą komunikatą dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (JOIN(2021)0008), kuris yra glausta dabartinės padėties santrauka; apgailestauja, kad 2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nepakankamai atsižvelgta į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimą Turkijoje; pabrėžia, kad teisinės valstybės ir žmogaus teisių aspektas turėtų būti mūsų politikos Turkijos atžvilgiu vertinimo pagrindas; todėl ragina Komisiją ir Tarybą nustatant kitus galimus ES ir Turkijos santykių etapus kaip vieną iš pagrindinių kriterijų įtraukti žmogaus teisių ir teisinės valstybės aspektą; pabrėžia, kad tai galėtų padėti sustabdyti pastaruoju metu Turkijoje pastebėtą pagrindinių laisvių blogėjimą ir būtų drąsinanti žinia didelei proeuropietiškai ir demokratiją palaikančiai Turkijos visuomenės daliai;
77. mano, kad ES ir Turkija suvokia, jog būtina ir svarbu tarpusavio santykyje ieškoti konstruktyvaus, taikaus ir pagarbaus požiūrio, taip pat, kad komunikacijos ir dialogo stiprinimas visais lygmenimis yra labai svarbus siekiant atkurti ES ir Turkijos tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, kuriais būtų padėti tvirti ir ilgalaikiai konstruktyvaus augimo, nuolatinio piliečių gyvenimo gerinimo ir taikos išlaikymo pagrindai; mano, kad reikėtų stiprinti kitus komunikacijos kanalus, įskaitant tarp savivaldybių, remiant atitinkamą Regionų komiteto darbą, taip pat akademinės bendruomenės, kultūros ir žurnalistikos srityse; ragina visas ES institucijas dėti bendras pastangas ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų šioje srityje ir ragina Komisiją apie tokius veiksmus pranešti kitoje ataskaitoje dėl ES ir Turkijos santykių; pažymi, kad ES ir Turkijos jungtinis parlamentinis komitetas surengė savo paskutinį 78-ąjį posėdį 2018 m. gruodžio 20 d. Ankaroje; apgailestauja dėl šio nepagrįsto ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komiteto neveiklumo laikotarpio ir todėl tikisi, kad bus greitai atnaujinti Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos ir Europos Parlamento posėdžiai ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komitete, nes tai yra svarbus diskusijų ir deeskalacijos pagrindas;
78. ragina surengti ES ir Turkijos lyderių susitikimą pasibaigus tikram deeskalacijos procesui, siekiant persvarstyti dabartinę santykių sistemą arba ištirti naujus, veiksmingesnius ES ir Turkijos santykių modelius;
79. mano, kad siekiant pagerinti bendrą santykių būklę, yra būtina, kad abi šalys laikytųsi pagarbios kalbos, dėtų pastangas kovojant su esamais išankstiniais nusistatymais ir neteisingais įsitikinimais ir suteiktų galimybę objektyviau ir išsamiau atsižvelgti į kitos šalies įvaizdį, kurią formuoja atitinkama viešoji nuomonė, pakeičiant abipusį blogėjančios padėties suvokimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pradėti komunikacijos su Turkijos visuomene politiką, kuria siekiama didinti informuotumą apie ES, teikti objektyvią informaciją apie jos politiką ir atkurti Turkijos piliečių suvokimą apie ES; pabrėžia, kad karinga ir agresyvi retorika tik sustiprina kraštutines pozicijas abiejose šalyse ir kad vien tik konfrontaciniu požiūriu naudojasi tie, kurie siekia išskirti Turkiją ir ES;
o o o
80. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir prašo Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos išversti 2020 m. ataskaitą dėl Turkijos ir šią rezoliuciją į turkų kalbą ir nusiųsti kopiją Parlamentui.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1), kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos(2),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 25–26 d. Podgoricoje vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 18-ame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2019 m. ataskaita“ (SWD(2019)0217),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2020 m. ataskaita“ (SWD(2020)0353),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. balandžio 21 d. Juodkalnijos ekonominių reformų programos (2020–2022 m) vertinimą (SWD(2020)0066) ir 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. Briuselyje vykusį penktąjį Stojimo konferencijos su Juodkalnija posėdį pavaduotojų lygiu, per kurį pradėtos derybos dėl paskutinio peržiūrėto skyriaus (8 skyriaus „Konkurencijos politika“),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,
– atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, per kurią buvo stebėti 2020 m. rugpjūčio 30 d. parlamento rinkimai Juodkalnijoje, 2020 m. gruodžio 11 d. paskelbtą pareiškimą dėl preliminarių rezultatų ir išvadų,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(3),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Poznanėje ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijoje pagal Berlyno procesą vykusius ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Europos Komisijos antrąją šalių kovos su rasizmu ir netolerancija stebėjimo ataskaitą dėl Juodkalnijos (penktasis stebėsenos ciklas) ir į 2020 m. birželio mėn. paskelbtas išvadas dėl Juodkalnijos, susijusias su 2017 m. rekomendacijų įgyvendinimo padėtimi,
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. Vakarų Balkanų partnerių deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese ir 2016–2020 m. strategiją dėl romų ir egiptiečių socialinės įtraukties Juodkalnijoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0131/2021),
A. kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama atskirai pagal jos nuopelnus, o stojimo tvarkaraštis priklauso nuo reformų įgyvendinimo greičio ir kokybės;
B. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį bet kuri Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Sąjungos nare, jei ji atitinka visus Kopenhagos kriterijus, įskaitant pagarbą mažumoms ir jų apsaugą;
C. kadangi demokratija ir teisinės valstybės principas yra pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra tiek plėtros proceso, tiek stabilizacijos ir asociacijos proceso pagrindas; kadangi reikia įgyvendinti reformas, kad būtų galima išspręsti šiose srityse likusias problemas;
D. kadangi dabar Juodkalnija yra labiausiai pažengusi derybų procese, pradėjusi derybas dėl visų 33 peržiūrėtų ES acquis skyrių ir preliminariai baigusi derybas dėl trijų;
E. kadangi Juodkalnija ir toliau daro tinkamą pažangą įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytus įsipareigojimus;
F. kadangi po 2020 m. rugpjūčio 30 d. parlamento rinkimų šalyje pirmą kartą valdžia keitėsi demokratinėje aplinkoje po to, kai buvo nustatyta daugiapartinė sistema; kadangi valdžia buvo perduota tvarkingai;
G. kadangi ankstesnė vyriausybė pripažino rinkimų rezultatus ir valdžios pasikeitimą ir tai patvirtina Juodkalnijoje pasiektą demokratinės brandos lygį ir padarytą pažangą;
H. kadangi Europos Sąjunga – didžiausia Juodkalnijos prekybos partnerė: 2019 m. jai teko 37 proc. visų eksportuojamų prekių ir 47 proc. visų importuojamų prekių, o prekybos apimtis sudarė 1,38 mlrd. EUR;
I. kadangi ES – tai didžiausia finansinės paramos Juodkalnijai teikėja ir kadangi Juodkalnija pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) gauna pasirengimo narystei paramą, kuri 2007–2020 m. laikotarpiu iš viso siekė 504,9 mln. EUR;
J. kadangi ES sutelkė 38 mln. EUR dydžio tiesioginę paramą Vakarų Balkanų šalims siekiant įveikti dėl COVID-19 susidariusią ekstremaliąją sveikatos situaciją;
K. kadangi ES sutiko perskirstyti 374 mln. EUR iš PNPP, kad padėtų sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį Vakarų Balkanų regione; kadangi Komisija ir Juodkalnija susitarė dėl 53 mln. EUR sumos;
L. kadangi Juodkalnijai taip pat buvo pasiūlytas 60 mln. EUR vertės makrofinansinės paramos paketas ir kadangi nuo 1999 m. teikiant Europos investicijų banko paskolas buvo suteikta 804 mln. EUR;
M. kadangi Komisija pagal PNPP II patvirtino 70 mln. EUR paketą, kad padėtų finansuoti Vakarų Balkanų šalių galimybę gauti ES valstybių narių įsigytų COVID-19 vakcinų; kadangi 2020 m. spalio mėn. Juodkalnija pasirašė susitarimą pagal iniciatyvą COVAX dėl 248 800 šios vakcinos dozių gavimo;
N. kadangi COVID-19 pandemija padarė itin didelį poveikį romams ir egiptiečiams, nes jie ir toliau kenčia nuo giliai įsišaknijusių prietarų tiek socialinėje, tiek profesinėje aplinkoje;
Įsipareigojimas dėl plėtros
1. palankiai vertina Juodkalnijos nuolatinį dalyvavimą integracijos į ES procese ir jos bendrą pažangą;
2. pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti persvarstytą plėtros metodiką, pagrįstą teminių derybų skyrių grupėmis ir laipsnišku atskirų ES politikos priemonių ir programų įtraukimu, siekiant paspartinti bendrą derybų procesą ir suteikti aiškias bei apčiuopiamas paskatas, kurios tiesiogiai domina Juodkalnijos piliečius;
3. palankiai vertina derybų dėl 8 skyriaus (konkurencijos politika) pradžią ir Juodkalnijos sprendimą pritarti persvarstytai plėtros metodikai; ragina Juodkalniją visų pirma veiksmingai įvykdyti tarpinius 23 ir 24 skyrių kriterijus – jie bus kitas orientyras, ir tvirtai remia stojimo skyrių uždarymą Juodkalnijai įvykdžius būtinus kriterijus ir įgyvendinus reformas pagal juos; primena, kad nuo derybų dėl pirmojo skyriaus pradžios 2012 m. gruodžio mėn. preliminariai uždaryti trys skyriai, ir ragina Juodkalniją aiškiai sutelkti dėmesį į darbą siekiant įvykdyti visų kitų derybų skyrių kriterijus;
4. teigiamai vertina tai, kad po 2020 m. rugpjūčio 30 d. rinkimų įvyko pirmasis valdžios perdavimas po to, kai buvo nustatyta daugiapartinė sistema, visapusiškai laikantis demokratijos standartų ir Juodkalnijos konstitucijos, taip pat tai, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras nustatė, jog rinkimai buvo efektyvūs, konkurencingi ir skaidrūs; palankiai vertina tai, kad rinkimų rezultatai nebuvo užginčyti ir visi išrinkti parlamento nariai iš tiesų eina savo pareigas; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie išorės įtaką rinkimų procese;
5. teigiamai vertina tai, kad pirmą darbo dieną naujai suformuota Juodkalnijos vyriausybė surengė keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamento nariais ir ES pareigūnais, taip pat naujos vyriausybės aiškų įsipareigojimą toliau siekti integracijos į ES, atitikti reikiamus standartus, kad šalis darytų pažangą siekdama narystės ES, ir stiprinti transatlantinį aljansą;
6. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu vykdant reformų procesą nepanaikinti ankstesnių laimėjimų, ir ragina naująją vyriausybę pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant paspartinti su ES susijusias reformas ir stojimo derybas; pažymi, kad būtinas atviras ir konstruktyvus visų politinių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų dialogas, taip pat sutarimas dėl pagrindinių klausimų, susijusių su bendra šalies pažanga, tam, kad Juodkalnija darytų pažangą siekdama narystės ES;
7. pabrėžia, kad prezidentas, naujoji vyriausybė ir parlamentas (Skupština) turi bendradarbiauti ir konstruktyviai dirbti kartu, siekiant sustiprinti Juodkalnijos pažangą siekiant narystės ES ir toliau didinti šalies demokratinę pažangą; ragina visas šalis laikytis demokratinių ir konstitucinių principų;
8. palankiai vertina naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatus, iš kurių matyti, kad vis daugiau Juodkalnijos piliečių (76,6 proc.) pritaria šalies būsimai narystei ES, o tai yra aiški žinia naujajai vyriausybei, kad žmonės nori reformų, grindžiamų Europos vertybėmis; pažymi, kad ši viešoji parama ES yra viena iš didžiausių regione; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad Komisija, priėmusi naują Vakarų Balkanų strategiją ir ekonomikos ir investicijų planą, 2020 m. suteikė naują postūmį plėtrai;
9. palankiai vertina Juodkalnijos pažangą keliose derybų dėl stojimo srityse, įskaitant tarptautinį policijos bendradarbiavimą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu (be kita ko, siekiant pirminių rezultatų prekybos žmonėmis ir narkotikų kontrabandos srityse); ragina valdžios institucijas paspartinti politines ir ekonomines reformas, ypač teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, teisminių institucijų, žiniasklaidos laisvės ir kovos su korupcija srityse, kuriose reikia toliau daryti didelę pažangą;
10. ragina tinkamai įtraukti Vakarų Balkanų šalis, įskaitant pilietinę visuomenę bei jaunimą, į Konferenciją dėl Europos ateities, kad jos joje aktyviai dalyvautų, taip pat ragina atsižvelgti į jų indėlį, turint mintyje jų įsipareigojimą ateityje tapti ES valstybėmis narėmis;
11. ragina kurti naujas galimybes vykdyti aukšto lygio politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis, reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus ir palaikant intensyvesnius ministrų bei parlamento narių ryšius, kad būtų stiprinamas politinis plėtros proceso patikimumas ir užtikrintas tvirtesnis valdymas bei dalyvavimas aukštu lygmeniu, kaip, be kita ko, raginta peržiūrėtoje plėtros metodikoje;
12. primena, kad būtent vyriausybė turėtų būti suinteresuota užtikrinti tinkamą atstovavimą užsienyje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad dar nepaskirtas Juodkalnijos misijos ES vadovas;
Demokratija ir teisinė valstybė
13. atsižvelgia į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinių stebėtojų paskelbtus rezultatus ir išvadas ir ragina valdžios institucijas visapusiškai ir tinkamu laiku iki kitų nacionalinių rinkimų atsižvelgti į jų rekomendacijas; palankiai vertina tai, kad vyriausybė priėmė sprendimą dėl Rinkėjų registro kontrolės tarybos įsteigimo; pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. Skupština priėmė sprendimą dėl Visapusiškos rinkimų reformos komiteto steigimo, ir tikisi, kad šis komitetas nedelsdamas pradės veikti;
14. ragina Juodkalniją vietos rinkimus rengti vienu metu visoje šalyje, siekiant užtikrinti didesnį demokratijos stabilumą, išvengti nuolatinių kampanijų ir sumažinti politinę įtampą; reiškia nusivylimą dėl to, kad, nepaisant partijų susitarimo vietos rinkimus rengti tą pačią dieną, teisinėje sistemoje į šį klausimą vis dar nepakankamai atsižvelgiama; primena, kad, norint iš dalies pakeisti Įstatymą dėl tarybų ir parlamento narių rinkimų, reikalinga dviejų trečdalių dauguma, o tam reikia plataus parlamento partijų bendro sutarimo;
15. ragina visas naujai išrinktos Skupštinos politines jėgas dalyvauti konstruktyviame, prasmingame ir įtraukiame parlamento dialoge, nes jis yra sėkmingos parlamentinės demokratijos pagrindas; teigiamai vertina opozicijos sprendimą neboikotuoti Skupštinos darbo ir pakartoja, kad veikianti parlamentinė demokratija yra pagrįsta tiek vyriausybės, tiek opozicijos dalyvavimu parlamento sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad platus valdančiosios daugumos ir opozicijos bendras sutarimas yra nepaprastai svarbus siekiant pažangos stojimo į ES ir reformų įgyvendinimo procese; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama stiprinti įvairių politinių veikėjų dialogą ir pasitikėjimą;
16. palankiai vertina pastarojo meto paskyrimus į Juodkalnijos delegaciją ES ir Juodkalnijos SAPK ir tai, kad baigta formuoti Juodkalnijos delegacija SAPK; ragina kuo greičiau atnaujinti SAPK darbą ir palankiai vertina 2021 m. birželio mėn. planuojamą surengti nuotolinį SAPK posėdį; pabrėžia parlamentinių mainų ir du kartus per metus vykstančių susitikimų atnaujinimo svarbą;
17. teigiamai vertina priemones, kuriomis siekiama gerinti Skupštinos atliekamą priežiūros vaidmenį, taip pat skaidrumą ir atvirumą piliečiams bei pilietinei visuomenei; ragina naujai išrinktą Skupštiną užtikrinti įtraukų politinį dialogą parlamente ir ragina užtikrinti didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį;
18. pakartoja, kad svarbu paspartinti darbą, susijusį su 23 ir 24 skyrių veiksmų planų ir kitų strateginių dokumentų teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais įgyvendinimu, visų pirma pasitelkiant veiksmingą partijų dialogą, kurio tikslas – užtikrinti būtiną kvalifikuotą balsų daugumą skiriant į pagrindines pareigas teismuose ir prokuratūroje, taip pat vykdant viešas ir ekspertų konsultacijas dėl svarbių teisės aktų pakeitimų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaraisiais metais nebuvo susitikusi 24 skyriaus darbo grupė;
19. yra susirūpinęs dėl naujausių pokyčių, susijusių su specialiuoju prokuroru, tiriančiu organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas, taip pat su planuotais prokuratūros tarybos sudėties pakeitimais; ragina Juodkalnijos vyriausybę iš dalies pakeisti svarbius teisės aktus, be kita ko, atsižvelgiant į pasiūlytus įstatymo dėl prokuratūros ir įstatymo dėl specialiosios prokuratūros pakeitimus, laikantis demokratinių normų ir nusistovėjusios Europos praktikos, taip pat imtis tolesnių veiksmų dėl Venecijos komisijos nuomonės šiuo klausimu; pabrėžia, kad nepriklausomas specialiosios prokuratūros veikimas ir sąžiningumas yra itin svarbūs aspektai Juodkalnijai siekiant pažangos teisinės valstybės srityje;
20. apgailestauja, kad teisminių institucijų srityje padaryta nedidelė pažanga, ir ragina Juodkalnijos valdžios institucijas skubiai spręsti likusias problemas, susijusias su teisminių institucijų nepriklausomumu, profesionalumu, veiksmingumu ir atskaitomybe, įgyvendinant galiojančius teisės aktus ir laikantis Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ir Venecijos komisijos pateiktų rekomendacijų; pabrėžia, kad Juodkalnija turi toliau siekti pažangos įgyvendindama reformas teisinės valstybės srityje, be kita ko, toliau vykdyti teismų reformą ir jos nestabdyti, laikantis tinkamų demokratinių normų ir praktikos; pakartoja, kad dėl jau įgyvendintų reformų Juodkalnijoje sukurtos įstaigos ir mechanizmai, kuriais užtikrinama teismų ir prokuratūros nepriklausomybė ir atskaitomybė; ragina valdžios institucijas nuosekliai naudotis šiais mechanizmais ir remtis atliktu darbu siekiant tolesnių rezultatų ir didesnės pažangos kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;
21. reiškia didelį susirūpinimą dėl Teisėjų tarybos pateikto konstitucijos aiškinimo, kuriuo toleruojamas neteisėtas teismo pirmininkų paskyrimas daugiau nei dviem kadencijoms; pažymi, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Baro, Kotoro ir Plavo pagrindinių teismų pirmininkai atsistatydino po to, kai teisėjai, einantys ne vienas pareigas, buvo paraginti atsistatydinti, ir taip buvo laikomasi geros Europos praktikos bei demokratijos standartų;
22. teigiamai vertina tai, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu padaryta tam tikra pažanga, visų pirma susijusi su policijos pajėgumų didinimu ir profesionalumu; ragina Juodkalniją toliau dėti pastangas šioje srityje, visų pirma kovojant su tarptautiniu mastu veikiančiais nusikaltėlių tinklais, ypač daug dėmesio skiriant kovai su pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais, neteisėtu lošimu bei cigarečių kontrabanda, ir stebint jų galimus ryšius su politikais ir valstybinių institucijų atstovais;
23. teigiamai vertina naujausią ministro pirmininko pavaduotojo pasiekimą sulaikant žinomus asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu; griežtai smerkia jam skirtus grasinimus mirtimi; ragina remti ir apsaugoti visus pareigūnus, kurie kovoja su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, net ir rizikuodami savo gyvybe, ir reiškia solidarumą su jais;
24. pabrėžia, kad tebėra sisteminių baudžiamosios teisenos sistemos trūkumų ir kad juos reikia šalinti prioritetine tvarka; primygtinai ragina valdžios institucijas nustatyti konkrečias priemones, kuriomis derybos dėl kaltinimų pripažinimo būtų leidžiamos išimtiniais atvejais, siekiant padidinti teismų reagavimo į organizuotą nusikalstamumą skaidrumą ir patikimumą;
25. yra labai susirūpinęs dėl nedidelės pažangos kovojant su korupcija ir ragina atsakingas institucijas siekti gerokai geresnių šalies rezultatų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių srityse, visų pirma didelio atgarsio sulaukusiose bylose, iš esmės gerinant baudžiamosios veikos tyrimų ir teisėsaugos kokybę bei nepriklausomumą;
26. atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius, susijusius su Korupcijos prevencijos agentūros veikla; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar esama problemų, susijusių su jos nepriklausomumu ir prioritetų nustatymu, ir ragina agentūrą veikti nepriklausomai ir nuosekliai įgyvendinti įstatymą dėl korupcijos prevencijos;
27. pakartoja, kad reikia tvirto atsako į aukšto lygio korupciją baudžiamosios teisenos srityje; primena, kad reikia veiksmingai reaguoti į tariamą piktnaudžiavimą valstybės ištekliais, skirtais politinėms partijoms, ir neteisėtą politinių partijų finansavimą;
28. palankiai vertina pastangas įgyvendinti viešojo administravimo reformą ir jau pasiektus rezultatus; yra susirūpinęs dėl išvadų, kad narystė partijoje vis dar daro didelę įtaką įdarbinimui Juodkalnijos viešajame sektoriuje, ir ragina naująją vyriausybę vengti politiniais motyvais pagrįsto valstybės tarnautojų atleidimo iš darbo ir samdymo; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant sukurti veiksmingą viešąjį administravimą ir išlaikyti kompetencijos lygį, ypač stojimo į ES proceso srityje, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina skaidrias skyrimo procedūras; apgailestauja dėl to, kad instituciniai konkurencijos ir kovos su korupcija įstaigų pajėgumai tebėra menki;
29. reiškia susirūpinimą dėl Skupštinoje priimtų įstatymo dėl valstybės tarnautojų ir valstybinių įstaigų darbuotojų pakeitimų, kuriais sumažinami darbo viešojo administravimo srityje kriterijai ir galėtų būti pakenkta pažangai, padarytai reformuojant viešąjį administravimą siekiant įgyvendinti nuopelnais pagrįstą įdarbinimą;
30. teigiamai vertina naujos vyriausybės pažadus smarkiai didinti skaidrumą visose srityse, įskaitant viešuosius finansus, ir ragina ją nedelsiant parengti ir priimti patobulintą įstatymą dėl laisvos prieigos prie informacijos;
31. atkreipia dėmesį į būsimą gyventojų ir būstų surašymą Juodkalnijoje ir ragina atsakingas institucijas užtikrinti, kad jis atitiktų Europos standartus ir tarptautines rekomendacijas; primygtinai ragina vengti bet kokio proceso politizavimo ir ragina ištirti visus kaltinimus dėl užsienio šalių kišimosi į surašymo procedūrą;
32. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti pinigų plovimui, mokesčių slėpimui ir bet kokiai kitai nusikalstamai veiklai pagal pilietybės suteikimo investuotojams programą, kuri baigs galioti 2021 m.; palankiai vertina Juodkalnijos vyriausybės neseniai priimtą sprendimą iki metų pabaigos ją palaipsniui nutraukti;
Pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms
33. apgailestauja dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės padėties: šioje srityje, kaip nurodyta penkiose iš eilės Komisijos ataskaitose, pažangos nepadaryta, visų pirma kalbant apie visuomeninio transliuotojo RTCG darbą; griežtai smerkia visų rūšių išpuolius prieš žiniasklaidą ir žurnalistų bauginimą ir ragina skubiai ir veiksmingai tokius atvejus tirti, įskaitant ankstesnius atvejus, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus; apgailestauja, kad kai kurie smurto prieš žurnalistus atvejai vis dar neištirti; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos ir žurnalistų nepriklausomumą; primygtinai ragina Juodkalniją sudaryti palankias sąlygas veiksmingai naudotis saviraiškos laisve, kuri yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir esminis Juodkalnijos stojimo į ES proceso elementas;
34. yra susirūpinęs dėl didelės žiniasklaidos poliarizacijos, visų pirma dėl didėjančios dezinformacijos, be kita ko, nukreiptos į etninės įtampos didinimą, rinkimų procesų iškraipymą ir gyventojų paramos euroatlantinei integracijai mažinimą; pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir žiniasklaidos laisvė bei nepriklausomybė yra nepaprastai svarbūs siekiant kovoti su dezinformacija; pabrėžia, kad reikia gerinti koordinavimą, kad būtų kovojama su regioninėmis dezinformacijos kampanijomis;
35. ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą su Juodkalnija kovojant su dezinformacija ir kibernetinėmis bei hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama pakenkti europinei regiono perspektyvai; yra susirūpinęs dėl didėjančio Juodkalnijos pažeidžiamumo, visų pirma Kinijos atžvilgiu, dėl išaugusios Juodkalnijos valstybės skolos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Juodkalnijos vyriausybę bendradarbiauti ieškant sprendimo dėl itin prieštaringai vertinamos Baro-Boljarės magistralei skirtos Kinijos paskolos, kurią paėmė ankstesnė vyriausybė, kad būtų išvengta priklausomybės nuo skolos ir Juodkalnijai nereikėtų grąžinti užstato Kinijos kreditoriams; primygtinai reikalauja, kad Juodkalnijos valdžios institucijos lygiagrečiai atliktų išsamų ir skaidrų šios paskolos ir jos išlaidų tyrimą ir patrauktų atsakomybėn politiškai atsakingus asmenis; ragina Komisiją kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis rasti pagrįstą sprendimą siekiant paremti Juodkalnijos fiskalinį tvarumą ir reformas, vadovaujantis šalies europine perspektyva;
36. ragina Juodkalniją, ES valstybes nares ir Europos Sąjungos delegaciją Juodkalnijoje toliau vykdyti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos politiką apie europinę perspektyvą, skirtą tiek vietos, tiek ES piliečiams, ir toliau dėti suderintas pastangas didinant ES finansuojamų projektų matomumą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą remti į Balkanų šalis orientuoto kompetencijos centro dezinformacijos klausimais sukūrimą;
37. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis konkrečių atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimo veiksmų tuo metu, kai šalis susiduria su didėjančiu užsienio šalių kišimosi, siekiant pakenkti jos valstybingumui ir vakarietiškai orientacijai, spaudimu, ir užtikrinti didesnę žiniasklaidos aplinkos priežiūrą, kad būtų kovojama su melagingomis naujienomis bei kita dezinformacijos veikla, visų pirma susijusiomis su žalinga užsienio šalių įtaka, ir garantuoti Juodkalnijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninio transliuotojo veiklos nepriklausomumą, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp kovos su dezinformacija ir neproporcingų saviraiškos laisvės internete apribojimų;
38. griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš tautines mažumas ir jų bauginimą, ypač Plevlioje po 2020 m. rugpjūčio mėn. parlamento rinkimų, ir naujesnius atvejus Beranėje ir Nikšičiuje; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus tokius incidentus ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn;
39. pabrėžia, kad reikia apsaugoti visų nacionalinių mažumų teises, visų pirma dėl to, kad kai kurios iš jų nebeturi mažumos partijos atstovų Skupštinoje; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti su nacionaline ir etnine Juodkalnijos piliečių priklausomybe susijusiems klausimams; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į naujausią Juodkalnijos vyriausybės pasiūlymą iš dalies pakeisti Juodkalnijos pilietybės įstatymą; pabrėžia, kad dėl tokių opių įstatymų pakeitimų turi būti plačiai konsultuojamasi ir jie turėtų būti priimami tik laikantis demokratinių normų ir nusistovėjusios Europos praktikos bei siekiant pažangos Juodkalnijos europinės perspektyvos srityje; ragina gerbti šalies daugiatautiškumą, įskaitant vartojamas kalbas, kultūros paveldą ir vietos bendruomenių tradicijas; pabrėžia, kad reikia daryti tolesnę pažangą romų ir egiptiečių socialinės įtraukties į Juodkalnijos darbo rinką, švietimą ir viešąjį gyvenimą srityje, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti jų galimybę gauti asmens dokumentus, garantuoti jų teisinį statusą ir imtis veiksmingų kovos su neapykantos retorika priemonių;
40. atkreipia dėmesį į įstatymą dėl apsaugos nuo smurto šeimoje ir numatytus jo pakeitimus ir primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas jį visapusiškai įgyvendinti, be kita ko, skiriant pakankamai išteklių, nes smurtas dėl lyties, smurtas šeimoje ir smurtas prieš vaikus toliau kelia didelį susirūpinimą; ragina būti budresnius ir sukurti per COVID-19 pandemiją patirto smurto šeimoje aukų paramos sistemas;
41. primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti visapusišką Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) standartų įgyvendinimą, be kita ko, didinant tinkamai parengtų ir lyčiai atžvalgių teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas smurto šeimoje nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už juos ir būtų pradėtos taikyti veiksmingos kovos su seksualiniu priekabiavimu, be kita ko, darbo vietoje, priemonės;
42. yra susirūpinęs dėl ribotų dabartinės politikos ir projektų, kuriais siekiama skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, formuojant politiką bei politikoje ir šalinti pažeidžiamumą užimtumo ir socialinės politikos srityje, rezultatų; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl mažėjančio parlamento narių moterų skaičiaus ir nepakankamos politinio atstovavimo rinkimuose ir naujoje Skupštinoje bei vyriausybėje lyčių pusiausvyros; ragina numatyti teisines ir politines priemones, kurių reikia siekiant skatinti moterų dalyvavimą politikoje;
43. primena, kad, nors Juodkalnijos vyriausybė patvirtino metinį neįgaliųjų apsaugos nuo diskriminacijos strategijos ir lygybės skatinimo veiksmų planą, jo įgyvendinimas yra pagrindinis tikslas; apgailestauja dėl to, kad neįgalieji vis dar susiduria su diskriminacija ir sunkumais siekdami pasinaudoti teise kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia gerinti neįgaliųjų, šalies viduje perkeltų asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;
44. palankiai vertina pažangą LGBTI asmenų teisių apsaugos srityje ir tai, kad Juodkalnija yra pirmoji regiono šalis, priėmusi įstatymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės; ragina valdžios institucijas užtikrinti visas reikiamas sąlygas, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas; pabrėžia, kad reikia gerinti translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų padėtį; palankiai vertina tai, kad 2019 m. buvo taikiai surengtos LGBTI asmenų eitynės; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau gerinti visuomeninės įtraukties ir tolerancijos atmosferą ir rinkti išskaidytus duomenis, susijusius su neapykantos retorika ir nusikaltimais dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės;
45. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau vykdyti nuoširdų dialogą religijos laisvės klausimu su religiniais atstovais bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir laikantis 2019 m. birželio 24 d. Venecijos komisijos nuomonės; ragina kaimynines šalis nesikišti sprendžiant šį klausimą ir į kitus Juodkalnijos vidaus reikalus;
46. reiškia susirūpinimą dėl to, kad naujoji vyriausybė, pasitelkdama skubią procedūrą ir nevykdydama viešų diskusijų ar dialogo su visomis religinėmis bendruomenėmis, taip pat negavusi Venecijos komisijos nuomonės, priėmė įstatymo dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir religinių bendruomenių teisinio statuso pakeitimus; pažymi, kad prezidentas jau pasirašė šį įstatymą;
Susitaikymas, geri kaimyniniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas
47. palankiai vertina Juodkalnijos įsipareigojimą vykdyti įtraukų regioninį bendradarbiavimą ir jos konstruktyvų vaidmenį, kurį ji atlieka Vakarų Balkanų regione, ir teigiamai vertina jos aktyvų dalyvavimą daugelyje regioninių iniciatyvų; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra siejami su Juodkalnijos ES perspektyva;
48. teigiamai vertina tai, kad 2019 m. gegužės mėn. pasirašytas protokolas dėl Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos Respublikos sienos perėjimo punkto nustatymo, ir ragina Juodkalniją toliau konstruktyviai ir kuo greičiau stojimo procese spręsti neišspręstus dvišalius klausimus su savo kaimynėmis, įskaitant neišspręstus sienų demarkacijos klausimus su Serbija ir Kroatija; primena, kad turėtų būti laikomasi galiojančių dvišalių susitarimų dėl sienų; pakartoja, kad ginčai dėl sienų turėtų būti sprendžiami dvišaliu sutarimu laikantis geros kaimynystės santykių principo ir naudojantis esamais tarptautiniais mechanizmais; pažymi, kad dvišaliai santykiai su Serbija pasižymi įtampa, ir pabrėžia, kad visi dvišaliai ginčai turi būti sprendžiami vykdant įtraukų ir nekonfrontacinį dialogą, kartu vengiant bet kokios formos užsienio subjektų kišimosi sprendžiant vidaus klausimus;
49. griežtai smerkia teisingumo, žmogaus ir mažumų teisių ministro pareiškimą, neigiantį Srebrenicos genocidą, ir abejones dėl Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) sprendimų ir teisėtumo; palankiai vertina kitų vyriausybės narių greitai pareikštus prieštaravimus ir pasiūlymą jį atleisti;
50. teigiamai vertina tai, kad sukurta bendra regioninė rinka, kuri padės šaliai visapusiškai prisijungti prie ES bendrosios rinkos; tvirtai tiki, kad tokios iniciatyvos galėtų būti svarbi priemonė didinant regiono galimybes, patrauklumą ir konkurencingumą ir ypač galėtų padėti regiono ekonomikai atsigauti po pandemijos;
51. griežtai smerkia bet kokius Juodkalnijos ir kitų šio regiono politikų mėginimus paneigti Srebrenicos genocidą ar bet kokius kitus karo nusikaltimus, įvykdytus buvusioje Jugoslavijoje; palankiai vertina tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos ir Juodkalnijos vyriausybės pasirašė protokolą dėl bendradarbiavimo ieškant dingusių asmenų, nes tai yra tinkamas bendradarbiavimo tiriant dingusių asmenų bylas pavyzdys; yra susirūpinęs dėl nepakankamos pažangos nagrinėjant Juodkalnijoje įvykdytus karo nusikaltimus ir ragina valdžios institucijas intensyvinti savo pastangas bausti už karo nusikaltimus ir sužinoti, koks likimas ištiko dingusius asmenis, taip pat remti ir plėtoti įsteigtą Dokumentacijos ir informacijos centrą;
52. pakartoja, kad remia iniciatyvą sukurti Regioninę faktų apie karo nusikaltimus ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo komisiją; palankiai vertina Juodkalnijos vyriausybių įsipareigojimą ir narystės Regioniniame jaunimo bendradarbiavimo biure (RYCO) prievolių vykdymą ir pabrėžia, koks svarbus yra dabartinis rotacijos principu vykstantis Juodkalnijos pirmininkavimas šiai organizacijai;
53. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis nuostatų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos palikimu, ypač kariniu turtu;
54. palankiai vertina tai, kad Juodkalnija visapusiškai suderino savo politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika, ir jos aktyvų dalyvavimą ES misijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, visų pirma ES karinio laivyno pajėgų Somalyje operacijoje ATALANTA ir ES mokymo misijoje Malyje, taip pat kitose tarptautinėse misijose, būtent, JT misijoje dėl referendumo Vakarų Sacharoje, JT taikos palaikymo pajėgose Kipre, NATO vadovaujamoje Tvirtos paramos misijoje Afganistane ir NATO misijoje Kosove (KFOR);
55. reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės paskyrimų saugumo ir karinės žvalgybos sektoriuje ir dėl pavojaus, kad galėtų kilti abejonių dėl Juodkalnijos strateginio aljanso su ES ir NATO; pabrėžia strateginę Juodkalnijos narystės NATO svarbą ir ragina Juodkalnijos valdžios institucijas bendradarbiauti su ES ir NATO atsparumo užsienio šalių kišimuisi ir kibernetinio saugumo srityse;
56. pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Valstijos turi stiprinti partnerystę ir koordinavimą Vakarų Balkanuose, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant pagrindines reformas, gerinamas valdymas ir užtikrintas susitaikymas;
57. teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą ir atnaujintą įsipareigojimą tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje ir ragina ją toliau dėti pastangas siekiant spręsti neteisėtos migracijos problemą toliau plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą sienų apsaugos bei readmisijos klausimais ir didinant savo pajėgumus vykdyti neteisėto migrantų gabenimo tinklų baudžiamąjį persekiojimą;
58. atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojo Juodkalnijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) susitarimas dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, kuris suteiks galimybę Frontex padėti Juodkalnijai valdyti sienas, vykdant bendras operacijas ir kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu prie šalies jūrų sienų, įskaitant narkotikų ir ginklų kontrabandą, ir su prekyba žmonėmis bei terorizmu;
59. primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas savo migracijos ir sienų politiką grįsti pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir tarptautinei teisei; ragina vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (Frontex) operacijas Juodkalnijos teritorijoje laikytis tų pačių standartų;
Ekonomika ir COVID-19 pandemija
60. teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą didinant savo finansų sektoriaus stabilumą, taip pat įgyvendinant konkrečius darbo rinkos sąlygų patobulinimus; vis dėlto pažymi, kad nedarbo lygis išlieka didelis, visų pirma kalbant apie moteris, jaunimą, romus ir žemos kvalifikacijos asmenis; ragina valdžios institucijas gerinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir spręsti tokius klausimus, kaip vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumai bei įperkamos vaikų priežiūros paslaugos;
61. reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki 2020 m. pabaigos nepateiktas pasiūlymas dėl 2021 m. biudžeto įstatymo, ir ragina laiku vykdyti skaidresnį nacionalinio biudžeto sudarymo procesą;
62. palankiai vertina tai, kad Juodkalnija įgyvendino reikiamas reformas, kad atitiktų ES gero mokesčių srities valdymo principus, ir tai, kad 2020 m. vasario 18 d. Taryba ją pašalino iš mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo;
63. ragina Juodkalniją intensyviau dirbti siekiant geriau suderinti švietimo sistemą su darbo rinka, kad būtų veiksmingiau sprendžiama jaunimo įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties reiškinio ir protų nutekėjimo problema; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas siekti vykdyti atvirą ir skaidrią žmogiškųjų išteklių politiką viešojo administravimo srityje, taip pat padidinti viešąsias investicijas tvariai socialinei ir ekonominei plėtrai;
64. susirūpinęs atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos poveikį Juodkalnijos ekonomikai, nes 2020 m. jos bendrasis vidaus produktas sumažėjo 14,3 proc.; ragina vyriausybę vykdyti atsakingą makroekonominę ir fiskalinę politiką atsižvelgiant į didelę valstybės skolą; ragina valdžios institucijas kuo geriau pasinaudoti ES pagalba siekiant sušvelninti krizės poveikį, be kita ko, kuriant ir įgyvendinant tikslines priemones, kuriomis būtų švelninamas pandemijos poveikis marginalizuotoms bendruomenėms ir pažeidžiamiems asmenims; pabrėžia, kad svarbu ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius;
65. ragina Komisiją remti Juodkalnijos pastangas mažinti nedarbą, kurio lygis labai išaugo dėl COVID-19 pandemijos, ypač turizmo sektoriuje, kuris sudaro daugiau nei 20 proc. Juodkalnijos bendrojo vidaus produkto, atsižvelgiant į labai sumažėjusį turistų skaičių;
66. pakartoja, kad Europos Sąjunga skubiai mobilizavo neatidėliotiną finansinę ir materialinę paramą Vakarų Balkanams, kad būtų galima įveikti su COVID-19 pandemija susijusią sveikatos krizę ir paspartinti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą; primena, kad Juodkalnijai suteikta 53 mln. EUR skubiai reikalingai medicininei įrangai įsigyti ir labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems sektoriams padėti; taip pat primena sprendimą suteikti iki 60 mln. EUR dydžio makrofinansinę paramą, skirtą padėti Juodkalnijai apriboti neigiamus socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius;
67. pabrėžia, kad COVID-19 pandemija dėl padidėjusios nelygybės ir paaštrėjusių esamų problemų padarė neigiamą poveikį visai visuomenei, ypač moterims, nepilnoms šeimoms ir pažeidžiamoms grupėms, kaip antai romams, egiptiečiams, LGBTI asmenims, neįgaliesiems ir kitoms mažumoms; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant socialinės ir ekonominės paramos dėl COVID-19 priemones atsižvelgti į šių grupių poreikius;
68. palankiai vertina ES civilinės saugos mechanizmo, pagal kurį suteikta itin reikalinga parama medicinine įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, vaidmenį Juodkalnijai kovojant su COVID-19;
69. reiškia susirūpinimą dėl vykstančio visuomenės sveikatos institucijų vadovų atleidimo iš darbo proceso metu, kai Juodkalnija labai kenčia nuo COVID-19 pandemijos, taip pat dėl naujos 750 mln. EUR paskolos, kurią vyriausybė paėmė nepasikonsultavusi su Skupština;
70. ragina Komisiją ir Tarybą parodyti solidarumą su Vakarų Balkanų šalimis ir padėti joms gauti COVID-19 vakcinų, taip pat įtraukti Juodkalniją į bendrus ES vakcinų pirkimus; teigiamai vertina Komisijos ir Tarybos veiksmus, kuriais siekiama padėti Juodkalnijai įsigyti vakcinų nuo COVID-19 pagal priemonę COVAX ir kitas priemones, kaip antai derinant ES valstybių narių dovanojamą kiekį; ragina teikti papildomą paramą siekiant užtikrinti, kad kuo skubiau būtų skirta pakankamai vakcinų nuo COVID-19 visų Vakarų Balkanų šalių gyventojams, atsižvelgiant į kiekvienos šalies pandemijos situaciją; tvirtai mano, kad vakcinų politika apskritai turėtų būti humanitarinė ir ja neturėtų būti siekiama jokių geopolitinių interesų;
71. ragina Juodkalniją kuo geriau pasinaudoti Komisijos parengtu Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu; pripažįsta jo svarbą remiant tvarų transporto ir infrastruktūros sujungiamumą, žmogiškąjį kapitalą, konkurencingumą ir integracinį augimą regione, kartu pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;
72. pažymi, kad visi PNPP II investicijų tikslai yra vienodai svarbūs; šiuo požiūriu ragina Komisiją tinkamą PNPP III lėšų dalį skirti Juodkalnijoje vykdomam perėjimui prie demokratijos, ypač atsižvelgiant į nuolat kylančias problemas investicijų aplinkos, gebėjimo panaudoti lėšas ir aplinkos apsaugos standartų srityse;
Aplinka, energetika ir transportas
73. teigiamai vertina Juodkalnijos pažangą įvairinant elektros energijos gamybą bei pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių ir viršijant bendrą savo 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą ir elektros ir šildymo bei vėsinimo sektorių tikslus, taip pat jos aktyvų dalyvavimą įgyvendinant Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę; ragina Juodkalniją numatyti racionalizuotas ir supaprastintas taisykles, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos tolesniam atsinaujinančiosios energijos projektų įgyvendinimui; pabrėžia ES paramos svarbą pereinant prie švaresnės ir atsinaujinančiosios energijos; yra susirūpinęs dėl naftos ir dujų gręžimo projektų prie pat Juodkalnijos pakrantės, kurie gali pakenkti aplinkai, gamtai ir turizmui – svarbiausiam šalies ekonomikos sektoriui;
74. palankiai vertina Juodkalnijos sprendimą nutraukti finansinės paramos teikimą mažoms hidroelektrinėms, kurios neatitinka tinkamų aplinkos apsaugos standartų; atkreipia dėmesį į tai, kad daroma nedidelė pažanga ir vėluojama uždaryti Plevlios šiluminę elektrinę, ir ragina Juodkalniją nedelsiant pradėti laikytis Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvos(4) taisyklių;
75. atkreipia dėmesį į priemones, kurių Juodkalnija ėmėsi siekdama sukurti elektroninę kilmės garantijų sistemą, kad būtų užtikrintas suderinamumas su standartizuota Europos energijos sertifikatų sistema; atkreipia dėmesį į padarytą pažangą įgyvendinant reformas elektros energijos sektoriuje ir ragina Juodkalniją nedelsiant į nacionalinę teisę perkelti Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(5), o į nacionalines elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles – tinklo kodeksus; ragina Juodkalniją didinti mažą tarpzoninį pralaidumą, kuriuo šiuo metu gali naudotis elektros energijos rinkos dalyviai, laikantis geriausios ES praktikos; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija pirmauja nustatant anglies dioksido kainodarą ir apyvartinių taršos leidimų prekybos mechanizmą regione; teigiamai vertina tai, kad visapusiškai laikomasi Degalų kokybės direktyvos(6), ir ragina daryti tolesnę pažangą užtikrinant nenumatytiems atvejams skirtų naftos produktų atsargas;
76. palankiai vertina teigiamus pokyčius toliau derinant Juodkalnijos nacionalinius aplinkos ir klimato kaitos teisės aktus, taip pat nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą su ES acquis ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant nedelsiant baigti rengti šį dokumentą, laikantis Energijos bendrijos ministrų tarybos rekomendacijų; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija Zetos upę saugo kaip gamtos parką; ragina valdžios institucijas skubiai imtis priemonių siekiant geriau apsaugoti saugomas teritorijas ir galimas tinklo „Natura 2000“ teritorijas, įskaitant Ulcinio Saliną, Skadaro ežerą, Taros upę ir kt.; ragina Juodkalniją gerinti atliekų valdymą ir spręsti neteisėto atliekų šalinimo problemą; ragina valdžios institucijas įtraukti vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę šalyje įgyvendinant aplinkosaugos, klimato ir energetikos politiką bei projektus;
77. su džiaugsmu primena, kad Juodkalnija, kaip nurodyta jos konstitucijos 1 straipsnyje, yra ekologiška valstybė; primena, kad nustatant Siniajevinos karinių pratybų ir ginklų bandymų teritorijas UNESCO saugomose teritorijose turi būti laikomasi UNESCO socialinio ir kultūrinio bei ekologinio tvarumo principų; pažymi, kad kuriant papildomus hidroenergijos ir turizmo pajėgumus, visų pirma šiose saugomose teritorijose, turėtų būti atsižvelgiama į ES aplinkos apsaugos standartus; ragina valdžios institucijas įvertinti prie Taros upės vykdomos magistralės statybos poveikį aplinkai ir geriau apsaugoti vertingiausias vietoves; pakartoja savo raginimą atlikti išsamius ir visapusiškus infrastruktūros projektų poveikio aplinkai, ekonominio ir socialinio poveikio ex ante vertinimus, laikantis Europos standartų;
78. teigiamai vertina tai, kad Vakarų Balkanuose pradėta įgyvendinti žalioji darbotvarkė, kuria gali būti skatinamas perėjimas prie tvarios, neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos; ragina Juodkalniją toliau numatyti ir įgyvendinti reikiamus teisės aktus, kad būtų siekiama sutartų bendrų skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų;
79. ragina Juodkalniją, kuri pagal miško plotą yra ketvirta Europos šalis, gerinti savo miškų valdymą, visų pirma jiems skiriant daugiau išteklių ir aktyviai kovojant su neteisėtu miškų kirtimu; atkreipia dėmesį į neseniai atliktą tyrimą, kuriame pabrėžiama, kad Juodkalnijoje kasmet susidaro maždaug šimtas tūkstančių kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima lengvai pakartotinai panaudoti; ragina valdžios institucijas apsvarstyti, kaip būtų galima skatinti žiedinės ekonomikos modelius šiame ir kituose ekonomikos sektoriuose;
80. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti teisę susipažinti su aplinkosaugine informacija, susijusia su infrastruktūros projektais, laikantis jos konstitucijos ir Orhuso konvencijos, kurią Juodkalnija ratifikavo 2009 m.;
o o o
81. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą (OL L 140, 2009 6 5, p. 88).
Klimato kaitos poveikis žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmuo šioje srityje
208k
65k
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje (2020/2134(INI))
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, susijusias Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis, konvencijas bei susijusius dokumentus, ypač į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), kuriose nurodyta, kad visi žmonės turi teisę be diskriminacijos visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis,
– atsižvelgdamas į 1998 m. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/53/144, kuria priimta Deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją, kurią pasirašė 168 valstybės, ir į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15)(1),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kuri įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d., į 1997 m. gruodžio 11 d. Kioto protokolą ir 2016 m. balandžio 22 d. Paryžiaus susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 40/11, pagal kurią pripažįstamas už aplinką kovojančių žmogaus teisių gynėjų indėlis į naudojimąsi žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių srities įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka, klausimais 2016 m. vasario 1 d. pranešimą 31/52 ir 2019 m. pranešimą A/74/161,
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 12 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 41/21 dėl žmogaus teisių ir klimato,
– atsižvelgdamas į JT aplinkosaugos programos (UNEP) 2015 m. gruodžio 10 d. ataskaitą dėl klimato kaitos ir žmogaus teisių ir UNEP pateiktą žmogaus teisių aplinkos apsaugos srityje gynėjų apibrėžtį „kas yra aplinkos gynėjai?“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Jungtinių Tautų JT specialiojo pranešėjo ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais pranešimą dėl klimato kaitos ir skurdo,
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, dirvožemio degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. JT ataskaitą „Gender, Climate & Security: Sustaining Inclusive Peace on the Frontlines of Climate Change“ („Lytis, klimatas ir saugumas. Įtraukios taikos palaikymas vietovėse, kurios pirmiausia kenčia dėl klimato kaitos“), parengtą kartu su JT aplinkosaugos programa, organizacija „JT Moterys“, JT vystymosi programa (UNDP) ir JT Politinių ir taikos kūrimo reikalų departamentu (UNDPPA),
– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,
– atsižvelgdamas į Chartijos 37 straipsnį, kuriame ES įpareigojama į savo politiką įtraukti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį „Sąjungos išorės veiksmai“ ir šios dalies I, II, III, IV ir V antraštines dalis,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą „2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje“ (JOIN(2020)0005),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2016 m. spalio 17 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES išorės politikos dėl čiabuvių tautų įgyvendinimas“ (SWD(2016)0340), 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos vandens srityje, 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų, skirtų taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui stiprinti, ir 2020 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos klimato srityje,
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, kurias Taryba priėmė 2019 m. birželio 17 d., ir į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(2),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Aplinka Europoje: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),
– atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10-ąjį įgyvendinimo principą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų prieigą prie informacijos, turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir turėtų galimybę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad dabartinėms ir būsimoms kartoms būtų užtikrinta teisė į sveiką ir tvarią aplinką,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380), 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),
– atsižvelgdamas į 2019 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“,
– atsižvelgdamas į didžiulę biologinės įvairovės praradimo grėsmę, aprašytą Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(4),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų siekiant kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0039/2021),
A. kadangi visi asmenys, vietos bendruomenės ar gyventojai turi teisę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;
B. kadangi klimato kaitos ir nuolatinio aplinkos būklės blogėjimo poveikis gėlo vandens ištekliams, ekosistemoms ir bendruomenių pragyvenimui jau kenkia veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, aprūpinimą maistu, saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, sveikatą, būstą, apsisprendimą, darbą ir vystymąsi, kaip nurodyta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 41/21; kadangi, net jeigu bus pasiektas tarptautinis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, artimiausiais dešimtmečiais šis poveikis smarkiai padidės; kadangi šalys skirtingai prisideda prie klimato kaitos, taigi jų įsipareigojimas bendras, bet diferencijuotas; kadangi klimato kaita kelia tiesioginę ir plataus masto grėsmę pasaulio gyventojams, visų pirma neturtingiausiems pasaulio gyventojams, kurie yra itin pažeidžiami, kaip nurodyta JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 7/23;
C. kadangi JT, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir ekspertais, ragina visame pasaulyje pripažinti teisę į sveiką ir saugią aplinką;
D. kadangi klimato kaitos problemos sprendimas kelia klausimus dėl teisingumo ir lygiateisiškumo tiek tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tiek tarp skirtingų kartų; kadangi teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, teisė gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus yra įtvirtinti pagal Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracijos 10-ąjį įgyvendinimo principą, 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvenciją(6) ir 2018 m. kovo 4 d. Escazu konvenciją(7);
E. kadangi aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir nedarnus vystymasis yra vienos iš skubiausių ir rimčiausių grėsmių dabartinių ir būsimų kartų gebėjimui naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis; kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys privalo imtis veiksmingų priemonių, kad sušvelnintų klimato kaitą, padidintų pažeidžiamų gyventojų gebėjimą prisitaikyti ir užkirstų kelią numatomoms žūtims;
F. kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys yra įsipareigojusios rinkti ir skleisti informaciją apie poveikį aplinkai ir sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais;
G. kadangi žvelgiant į klimato kaitą iš žmogaus teisių perspektyvos akcentuojami visuotinumo ir nediskriminavimo principai, pabrėžiant, kad teisės užtikrinamos visiems asmenims pasaulyje, įskaitant priklausančius pažeidžiamoms grupėms, niekaip jų neskirstant, pvz., dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kito statuso;
H. kadangi vyriausybėms, visuomenėms ir pavieniams asmenims tenka etinė ir kartų atsakomybė vis aktyviau vykdyti politiką ir bendradarbiauti, kad susitartų dėl tarptautinių standartų, kad būtų galima apsaugoti ir išsaugoti planetą dabartinėms ir būsimoms kartoms, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir sušvelninti neigiamus klimato kaitos padarinius;
I. kadangi plačiai pripažįstama, kad valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje ir valstybių bei privačiojo sektoriaus įsipareigojimai žmogaus teisių srityje turi konkretų poveikį klimato kaitai; kadangi aplinkos ir ją ginančių asmenų apsaugos neužtikrinimas prieštarauja teisiškai privalomiems valstybių įsipareigojimams žmogaus teisių srityje ir gali būti laikomas tam tikrų teisių, kaip antai teisės į sveiką aplinką ir teisės į gyvybę, pažeidimu; kadangi didėjantis verslo veiklos ir operacijų skaičius trečiosiose šalyse daro didelį poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai;
J. kadangi Paryžiaus susitarimas yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje aiškiai pripažįstamas klimato politikos veiksmų ir žmogaus teisių ryšys ir taip sudaromos sąlygos naudotis esamomis su žmogaus teisėmis susijusiomis teisinėmis priemonėmis siekiant paraginti valstybes ir privačias įmones mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; kadangi Paryžiaus susitarime nėra konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad valstybiniai ir įmonių subjektai būtų patraukiami atsakomybėn už poveikį klimato kaitai ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;
K. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai nustatė, kad įvairių rūšių aplinkos būklės blogėjimas gali lemti materialinių žmogaus teisių, pvz., teisės į gyvybę, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisės taikiai naudotis savo namais, ir nežmoniško bei žeminančio elgesio draudimo pažeidimus;
L. kadangi su klimatu susijusiu teisingumu siekiama kovoti su klimato krize taikant žmogaus teisių teisę, kad būtų užpildyta atskaitomybės už klimato valdymą spraga, naudojantis bylinėjimusi dėl klimato kaitos prieš valstybes ir įmonių subjektus, kad jie būtų atskaitingi ir užtikrintų, kad yra atsakingi už savo veiksmus gamtos išsaugojimo dėl jos pačios požiūriu, kad dabartinei ir būsimoms kartoms būtų galima sudaryti sąlygas oriai ir sveikai gyventi;
M. kadangi keliose dar neišspręstose teisinėse bylose buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai ir sudarytos sąlygos reikalauti atskaitomybės dėl pavienių asmenų, valstybių ir įmonių subjektų klaidų ar neveikimo kovojant su klimato kaitos padariniais;
N. kadangi dėl suintensyvėjusios konkurencijos dėl gamtos išteklių tarp privačiųjų bendrovių, kurios kartais bendradarbiauja su vyriausybe, aplinkos gynėjai ir čiabuviai, siekiantys apsaugoti savo tradicines žemes, atsiduria aplinkosaugos veiksmų priešakyje ir tampa pagrindiniais persekiojimo taikiniais;
O. kadangi klimato kaitos padarinius žmogaus teisėms pajus ne tik pažeidžiamiausi žmonės, bet ir visi pasaulio gyventojai; kadangi pažeidžiamiausios bendruomenės, kurios mažiausiai teršia ir mažiausiai naikina aplinką, labiausiai kenčia nuo tiesioginių klimato kaitos padarinių; kadangi ligų ir ankstyvos mirties dėl aplinkos taršos atvejų skaičius jau yra tris kartus didesnis nei bendras mirties dėl AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos atvejų skaičius, o tai kelia grėsmę teisei į gyvybę, sveiką aplinką ir švarų orą; kadangi gaivalinės nelaimės, kaip antai potvyniai, tropinės audros ir ilgi sausros laikotarpiai, kyla vis dažniau ir sukelia žalingų padarinių aprūpinimui maistu globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;
P. kadangi socialinis teisingumas apima teisingumą sprendžiant aplinkos klausimus ir kadangi klimato kaitos poveikis yra asimetriškas, o jos neigiamas poveikis kenkia dabartinei ir būsimoms kartoms, ypač besivystančiose šalyse; kadangi klimato kaita daro didelį poveikį besivystančioms šalims ir didina esamą socialinę ir ekonominę nelygybę, dėl kurios pažeidžiamos grupės patiria neproporcingai didelį neigiamą klimato kaitos poveikį;
Q. kadangi klimato kaita vis labiau prisideda prie gyventojų perkėlimo ir migracijos tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu mastu; kadangi neišvengiamai reikės perkelti tam tikras bendruomenes, pvz., gyvenančias vietovėse, kurioms kyla grėsmė dėl dykumėjimo, sparčiai tirpstančiuose Arkties ledynuose, žemai esančiose pakrantės zonose ir mažose salose ar kitose pažeidžiamose ekosistemose ir teritorijose, kurioms kyla grėsmė; kadangi nuo 2008 m. dėl katastrofiškų gaivalinių nelaimių kasmet perkeliama vidutiniškai 24 mln. žmonių, daugiausia trijuose pažeidžiamiausiuose regionuose: Užsachario Afrikoje, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi, remiantis UNDP, 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų yra moterys; kadangi plintantis žmonių perkėlimo dėl klimato kaitos reiškinys gali kelti tiesioginę grėsmę atitinkamų gyventojų žmogaus teisėms, kultūrai ir tradicinėms žinioms ir gali daryti didelį poveikį šalių ir teritorijų, kuriose jie įsikuria, vietos bendruomenėms;
R. kadangi dėl COVID-19 apribojimų ir izoliavimo priemonių sumažėjo skaidrumas ir žmogaus teisių pažeidimų stebėsena, taip pat suintensyvėjo politinis bauginimas ir skaitmeninis sekimas ir kartu buvo apribotos galimybės kreiptis į teismą ir aplinkosaugos gynėjų, vietos veikėjų, čiabuvių bendruomenių ir kitų subjektų galimybės veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose; kadangi čiabuvių bendruomenių izoliavimas apribojo jų galimybes patruliuoti ir apsaugoti savo teritorijas; kadangi tokie apribojimai turėtų būti lydimi teisėtų ir demokratinių teisės aktų; kadangi dėl pandemijos smarkiai sumažėjo tarptautinės bendruomenės pajėgumas stebėti ir nagrinėti įtariamus pažeidimus;
S. kadangi žmonių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos didele dalimi yra susijęs su jų galimybėmis naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir su gera ekosistemų būkle, nuo kurių priklauso jų pragyvenimas ir gerovė; kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės, pvz., galimybė gauti gamtos išteklių, kaip antai žemės, vandens ir miškų, ir juos naudoti bei žmonių perkėlimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi, remiantis 2019 m. liepos 17 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaita dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių, nustatyta, kad besivystančios šalys ir regionai patirs 75–80 proc. klimato kaitos išlaidų;
T. kadangi klimato kaita galėtų pakeisti žmogaus socialinę raidą dėl sumažėjusio žemės ūkio produktyvumo, padidėjusio maisto ir vandens stygiaus, išaugusio ekstremalių gaivalinių nelaimių poveikio, sunaikintų ekosistemų ir padidėjusio pavojaus sveikatai;
U. kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, numatoma, kad nuo 2030 m. dėl klimato kaitos dar maždaug 250 000 žmonių kasmet mirs dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukelto streso; kadangi, remiantis Pasaulio maisto programa, klimato sukrėtimai yra vienas iš trijų pagrindinių maisto stygių sukeliančių veiksnių visame pasaulyje; kadangi 2019 m. beveik 750 mln. žmonių, t. y. beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje, patyrė didelį maisto stygių;
V. kadangi dėl klimato krizės didėja lyčių nelygybė, nes ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, gaivalinės nelaimės ir ilgalaikis aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę namams, pragyvenimo šaltiniams, bendruomenių socialiniams tinklams ir infrastruktūrai, o tai daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms, kuris apima didesnio masto moterų atliekamą neapmokamą priežiūrą ir darbą namų ūkyje, smurto dėl lyties plitimą ir moterų švietimo, dalyvavimo ir lyderystės marginalizaciją;
W. kadangi smurtas prieš aplinkosaugos aktyvistus, ypač moteris, ir aplinkosaugos teisių gynėjus bei jų advokatus tapo gerai dokumentais pagrįsta tendencija, be kita ko, nušviesta žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose; kadangi moterys aktyvistės patiria įvairių formų smurtą dėl lyties ir bauginimą, ir tai kelia didelį susirūpinimą;
X. kadangi aplinkos gynėjai yra kovos su klimato kaita ir atskaitomybės priešakinėse linijose; kadangi žmogaus teisių institucijos vis labiau atkreipia dėmesį į būtinybę teikti specialią apsaugą aplinkos gynėjams; kadangi mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei yra pasaulinis reiškinys, darantis neproporcingai didelį poveikį žmogaus teisių gynėjams, kurie dirba aplinkos ir žemės klausimų srityje, dažnai kaimo ir izoliuotose vietovėse, ir turi mažiau galimybių naudotis apsaugos mechanizmais; kadangi didžioji dauguma žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų žmogaus teisių pažeidimų įvykdoma beveik visiško nebaudžiamumo sąlygomis; kadangi parama žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjams ir jų apsauga yra nurodoma tarp ES išorės veiksmų visame pasaulyje ir kaimynystėje prioritetų; kadangi Sąjunga šioje srityje turi naudoti visas turimas priemones;
Y. kadangi pastaraisiais metais nuolat daugėja aplinkos gynėjų žudymo, grobimo, kankinimo, smurto dėl lyties prieš juos, jų grasinimo, bauginimo, priekabiavimo prie jų, šmeižto kampanijų prieš juos, jų kriminalizavimo, teisminio priekabiavimo prie jų, jų priverstinio iškeldinimo ir perkėlimo atvejų;
Z. kadangi specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų visose šalyse, nes jie patiria judėjimo, susirinkimų, žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus ir jiems taikomi melagingi kaltinimai, neteisingi teismo procesai, savavališki suėmimai ir sulaikymai, kankinimai ir egzekucijos;
AA. kadangi iš 2020 m. organizacijos „Global Witness“ ataskaitos matyti, kad 2019 m. žuvo 212 žemės ir aplinkos apsaugos aktyvistų, t. y. 30 proc. daugiau nei 2018 m.; kadangi apie 40 proc. šių aukų buvo čiabuviai ir tradiciniai žemės savininkai, o daugiau kaip du trečdaliai nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikoje;
AB. kadangi čiabuvių tautos turi specialias teises, susijusias su aplinkos, žemės ir išteklių apsauga, kaip įtvirtinta 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų 7 straipsnyje; kadangi 2007 m. JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 29 straipsnyje patvirtinama, kad „čiabuvių tautos turi teisę į aplinkos ir savo žemių ar teritorijų ir išteklių gamybos pajėgumų išsaugojimą ir apsaugą“;
AC. kadangi Escazu susitarimas yra pirmasis regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione; kadangi Escazu susitarimas, kurį galima ratifikuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., yra pirmoji sutartis, kuria nustatoma teisė į sveiką aplinką (4 straipsnis); kadangi Escazu susitarimas, kuriame dar kartą pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba, gali būti pavyzdys kitiems regionams, susiduriantiems su panašiais iššūkiais; kadangi Orhuso konvencijoje nustatyta daug asmenų ir pilietinės visuomenės organizacijų teisių, susijusių su aplinka, įskaitant galimybę susipažinti su aplinkos apsaugos informacija, visuomenės dalyvavimą priimant su aplinka susijusius sprendimus ir teisę kreiptis į teismą; kadangi Konvencijos šalys privalo patvirtinti atitinkamas nuostatas, kad (nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens) valdžios institucijos galėtų užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis;
Klimato kaitos poveikis žmogaus teisėms
1. pabrėžia, kad žmogaus orumu grindžiamas naudojimasis žmogaus teisėmis, jų apsauga bei skatinimas ir sveika bei tvari planeta yra tarpusavyje susiję dalykai; ragina, kad ES ir jos valstybes narės veiktų kaip patikimas ir tikras partneris pasaulinėje arenoje priimant, stiprinant ir įgyvendinant teisės aktus, suderintus su visapusišku žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į klimato politiką, vadovautų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikai ir priemonėms ir užtikrintų, kad jos būtų tinkamos, pakankamai plataus užmojo, nediskriminuojančios ir atitiktų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje; pažymi, kad vykdant visą su klimato kaita susijusią politiką ir programavimą ir visais šio proceso etapais reikėtų vadovautis su tarptautine žmogaus teisių teise susijusiais principais ir standartais; ragina ES ir jos valstybes nares katinti ES nepriklausančias valstybes, įmones ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti ir priimti sprendimus ir priemones, kuriais būtų prisidedama prie aplinkos apsaugos ir sprendžiami klimato kaitos padarinių klausimai;
2. ragina Sąjungą ir jos valstybes nares stiprinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos sąsają vykdant išorės veiksmus, taip pat prisidėti prie tarptautinių, regioninių ir vietos žmogaus teisių mechanizmų, kurie pasitelkiami sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, visų pirma susijusias su klimato kaitos poveikiu galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, ir remti šiuos mechanizmus; ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimai būtų integruoti į visas susijusias ES politikos kryptis, ir užtikrinti šių politikos krypčių suderinamumą; pažymi, kad svarbu remti veiklą, kuria didinamas informuotumas apie klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo poveikį žmogaus teisėms; taip pat ragina Sąjungą remti ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad į aplinkos apsaugos teisės aktus ir politiką būtų įtrauktas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;
3. pažymi, kad visiems būtinos žmogaus socialinės raidos galimybės; pabrėžia žmogaus teisių pažeidimų pavojų tradicinių ir žaliųjų technologijų atsinaujinančiosios energijos tarptautinėse biržos prekių tiekimo grandinėse, kaip antai vaikų darbas kobalto kasyklose, kurios teikia žaliavas pasaulinei ličio jonų baterijų grandinei; ragina Komisiją atsižvelgti į poveikį žmogaus teisėms vertinant Sąjungos energetikos ir transporto technologijų raidos kryptis;
4. pabrėžia, kad vandens trūkumas – vienas iš klimato kaitos padarinių, darančių įtaką daugybei žmonių visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares vandens trūkumo klausimą iškelti kaip pagrindinį prioritetą savo teisėkūros ir politinėje darbotvarkėje; pažymi, kad netinkamas žemės ir gamtos išteklių valdymas prisideda prie naujų konfliktų ir kenkia taikiam esamų konfliktų sprendimui; primena, kad vis didėja konkurencija dėl mažėjančių išteklių ir padėtį dar labiau apsunkina aplinkos būklės blogėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir klimato kaita;
5. primena įsipareigojimą gerbti teisinį teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą – tai, be kita ko, yra tvarios ekonominės veiklos, teikiančios šaltinį pavienių asmenų ir bendruomenių gerovei ir pragyvenimui, vykdymo sąlyga; primena, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis siekiama atlyginti klimato kaitos padarytą žalą pavieniams asmenims, čiabuvių bendruomenėms ir žmogaus teisių gynėjams aplinkos apsaugos srityje, įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones ir patraukti valstybes, įmones ir pavienius asmenis atsakomybėn už veiksmus, darančius poveikį klimato kaitai ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES kovą su nebaudžiamumu laikyti vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos galimybės visiškai, efektyviai ir tvariai įgyvendinti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;
6. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami ir stebimi konkretūs įsipareigojimai žmogaus teisių, aplinkos ir klimato kaitos srityse, jau nustatyti 2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir kad į plano įgyvendinimą būtų įtrauktas lyčių aspektas;
7. remia JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais įgaliojimus siekti visuotinio teisės gyventi saugioje, švarioje, sveikoje ir tvarioje aplinkoje pripažinimo žmogaus teise; ragina Sąjungą ir valstybes nares kitoje JT Generalinėje Asamblėjoje remti visuotinį šios teisės pripažinimą; mano, kad šis pripažinimas turėtų būti tvirtesnės aplinkos apsaugos politikos, geresnės teisėsaugos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, prieigos prie informacijos ir teisingumo bei geresnių rezultatų žmonėms ir planetai katalizatorius;
8. primygtinai ragina Komisiją toliau vykdyti žmogaus teisių ir klimato kaitos padėties stebėseną siekiant įvertinti pažangą, padarytą diegiant ir integruojant žmogaus teises į visus klimato politikos aspektus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su JT žmogaus teisių taryba ir JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; todėl ragina Sąjungą imtis veiksmų, kad į Chartiją būtų įtraukta teisė į saugią ir sveiką aplinką ir visapusiškai laikytis jos 37 straipsnio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis ir visais susijusiais instituciniais subjektais, kurie prisideda prie užtikrinimo, kad būtų tinkamai įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos;
9. pabrėžia, kad visiems žmonėms be diskriminacijos turėtų būti suteikta pagrindinė teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką bei stabilų klimatą ir kad ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant plataus užmojo politiką ir visapusiškai užtikrinama taikant teisingumo sistemą visais lygmenimis;
10. mano, kad žmogaus teisės į sveiką aplinką įtraukimas į pagrindinius aplinkos apsaugos susitarimus ir procesus yra itin svarbus siekiant pateikti visapusišką atsaką į COVID-19, apimantį žmonių ir gamtos sąryšio rekonceptualizaciją, kuri padės sumažinti riziką ir užkirsti kelią būsimai žalai dėl aplinkos būklės blogėjimo;
11. ragina ES ir jos valstybes nares imtis drąsios iniciatyvos, aktyviai remiant ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, siekiant pasauliniu lygiu kovoti su nusikaltimų aplinkai vykdytojų nebaudžiamumu ir sudaryti sąlygas Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kad prasidėtų naujos šalių derybos siekiant pripažinti „ekocidą“ tarptautiniu nusikaltimu pagal Romos statutą; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti programą, pagal kurią būtų stiprinami nacionalinių valstybių narių jurisdikcijų pajėgumai šiose srityse;
12. ragina Sąjungą ir jos valstybes nares reguliariai įvertinti, kaip Europos žaliojo kurso išorės aspektas gali geriausiai prisidėti prie holistinio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į klimato politikos veiksmus ir prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo; ragina ES pasinaudoti įvairių krypčių išorės politika, turimais įrankiais ir politinėmis bei finansinėmis priemonėmis, kad būtų įgyvendintas Europos žaliasis kursas; ragina ES peržiūrėti savo kovos su klimato kaita finansavimo mechanizmus ir prireikus pasiūlyti juos iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta visapusiška pagarba žmogaus teisėms, ir šiuo tikslu nustatyti griežtas apsaugos priemones; ragina atitinkamose Komisijos tarnybose ir Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurti klimato ryšių punktus, kurie, be kita ko, užtikrintų, kad visi ES išorės sandoriai būtų atsparūs klimato kaitai; ragina skaidriai ir informatyviai pranešti apie šiuos klausimus ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programose;
13. ragina integruoti lyčių aspektą į darnaus vystymosi politiką ir programas siekiant užtikrinti, kad moterų ir mergaičių teisės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, lyčių lygybės skatinimas ir su klimato kaita susijęs teisingumas būtų įtraukti į visas šios politikos strategines programas;
14. ragina Komisiją didinti finansinę ir techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimo veiklą siekiant padėti trečiosioms šalims į savo nacionalinius veiksmus ir programas klimato srityje integruoti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių aplinkos teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad su klimato kaita susiję tikslai netrukdytų naudotis žmogaus teisėmis tose šalyse; atkreipia dėmesį į pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), pagal kurį 30 proc. lėšų bus skiriama klimato ir aplinkos tikslams remti; primygtinai reikalauja, kad visa Europos finansų įstaigų, t. y. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, veikla atitiktų ES įsipareigojimus klimato srityje ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina stiprinti ir tobulinti jų atitinkamus skundų nagrinėjimo mechanizmus(8), numatytus pavieniams asmenims ar jų grupėms, manantiems (-čioms), kad dėl tokios veiklos buvo pažeistos jų teisės ir kad jie (jos) galėtų pretenduoti į teisių gynimo priemones;
15. tvirtai remia žmogaus teisių integravimą į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kaip numatyta neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“; mano, kad, norint įtraukti žmogaus teises į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., vadovaujantis naujais tikslais turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės į švarią, sveiką, saugią ir tvarią aplinką pripažinimo ir įgyvendinimo nacionaliniu bei pasauliniu lygmenimis;
16. pakartoja, kad svarbu nuo klimato kaitos apsaugoti Arktį ir kad būtina ES politika dėl Arkties regiono;
17. pripažįsta klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir gaivalinių nelaimių ryšio – migracijos ir gyventojų persikėlimo dėl klimato varomosios jėgos – poveikį ir apgailestauja, kad tarptautiniu lygmeniu nėra saugomos dėl to kenčiančių asmenų žmogaus teisės; mano, kad tokio persikėlimo problema turėtų būti sprendžiama tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant sukurti tarptautinę sistemą, pagal kurią gyventojų persikėlimo dėl klimato ir migracijos problemos būtų sprendžiamos ir tarptautiniuose forumuose, ir įgyvendinant ES išorės veiksmų politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant labiau remti atsparumo priemones regionuose, kuriuose dažniau susiduriama su neigiamu klimato kaitos poveikiu, ir padėti žmonėms, kuriems teko persikelti dėl klimato kaitos ir kurie nebegali pasilikti savo gyvenamojoje vietoje; atkreipia ypatingą dėmesį į JT žmogaus teisių komiteto sprendimą, kad valstybės narės, svarstydamos galimybę deportuoti prieglobsčio prašytojus, turi atsižvelgti į klimato krizės poveikį žmogaus teisėms jų kilmės šalyje; teigiamai vertina tai, kad į Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programą įtrauktas migracijos dėl klimato klausimas;
18. pritaria žmogaus teisėmis grindžiamam požiūriui į migracijos valdymą trečiosiose šalyse ir tam, kad dėmesio būtų skiriama visoms žmogaus teisių apsaugos spragoms, susijusioms su migracija; atsižvelgdamas į tai primena esamas teisėtų būdų įgyvendinimo priemones ir mano, kad šios priemonės turėtų būti toliau nustatomos asmenims, kuriems būtina apsauga; pritaria tam, kad būtų apibrėžiama ir skatinama geroji praktika, susijusi su prievolėmis ir įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, pagal kurią būtų remiamas ir stiprinamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis;
19. primygtinai ragina užtikrinti visų asmenų – pirmiausia tų, kurie dėl neigiamo klimato kaitos poveikio yra pažeidžiamiausi – teises, nediskriminuojant jų gyvenamosios vietos ar socialinių sąlygų pagrindu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir skatinti viešą tokių pažeidžiamų grupių dalyvavimą priimant sprendimus, dėl kurių nukenčia jų pragyvenimas;
20. primena, kad klimato kaita lemia dar didesnę moterų patiriamą nelygybę, smurtą ir diskriminaciją; ragina ES ir jos valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką, kuri apimtų universalų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį prekybos, bendradarbiavimo, klimato politikos ir išorės veiksmų srityse, skatinant moterų įgalėjimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei pripažįstant konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria mergaitės ir moterys;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti regioninių žmogaus teisių tarnybų ir kitų mechanizmų vaidmenį bei pajėgumą sprendžiant klimato kaitos ir žmogaus teisių ryšio klausimą, remianti su aplinka susijusias teises ir apsaugant su aplinka susijusių teisių gynėjus; visų pirma ragina Komisiją inicijuoti programą Eskasu susitarimui paremti, siekiant, inter alia, padėti susitarimą pasirašiusioms valstybėms narėms jį ratifikuoti ir įgyvendinti, padėti pilietinei visuomenei įsitraukti į su šiuo susitarimu susijusią veiklą ir prisidėti prie jo įgyvendinimo bei teikti paramą pagal minėtąjį susitarimą įsteigtam savanoriškam fondui;
Atsakas į COVID-19
22. pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija puikiai iliustruoja aplinkos būklės blogėjimo poveikį, nes sudaromos sąlygos zoonozėms plisti, įskaitant itin skaudžias pasekmes sveikatos, socialiniu, ekonominiu bei politiniu požiūriais; ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti, kad bet koks atsakas į COVID-19 pandemiją apimtų su aplinka susijusias teises ir jų gynėjų apsaugą; ragina valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis atsižvelgti į Komisijos vykdomą visuotinę COVID-19 poveikio demokratijai ir žmogaus teisėms stebėseną;
23. nepaprastai nerimauja, kad dėl COVID-19 pandemijos nulemto visuotinio nuosmukio gali sumažėti, vėluoti arba pasikeisti valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautiniais klimato politikos tikslais ir žmogaus teisių standartais; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ekonomikai gaivinti numatyta politika būtų visapusiškai suderinama su Lisabonos sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos tikslais bei aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi siekiais;
24. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, Komisiją bei valstybes nares palaikyti veiksmingą atsaką į COVID-19 krizę visapusiškai gerbiant, apsaugant ir užtikrinant teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kad ateityje būtų apsisaugota nuo aplinkos ir sveikatos krizių, dėl kurių pavojuje gali atsidurti pagrindinės žmogaus teisės; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti savo užmojus klimato ir aplinkos politikos srityse atsižvelgiant į COVID 19 krizę bei parengti plataus užmojo strateginį požiūrį į klimato diplomatiją;
25. reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne vienos pasaulio šalies politinė valdžia, saugumo pajėgos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės galėjo piktnaudžiauti neatidėliotinomis ir izoliavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID-19, siekdamos riboti žmogaus teisių gynėjų, įskaitant su aplinka ir žeme susijusių teisių gynėjus, veiklą, juos bauginti ir žudyti; atsižvelgdamas į tai, primena neproporcingai didelį čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų pažeidžiamumą COVID-19 akivaizdoje, kurį lemia silpna sveikatos infrastruktūra atokiose vietovėse ir vyriausybės aplaidumas;
26. pažymi, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę milijonų viso pasaulio žmonių aprūpinimui maistu ir mitybai, nes pasaulinės maisto tiekimo grandinės nukentėjo būtent tuo metu, kai aprūpinimas maistu ir maisto sistemos ir taip patiria spaudimą dėl klimato kaitos bei gaivalinių nelaimių; pabrėžia, kad pandemijos krizė galėtų tapti lūžio tašku atkuriant maisto sistemų pusiausvyrą ir jas pertvarkant, kad jos taptų įtraukesnės, tvaresnės bei atsparesnės;
Žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjai ir čiabuvių bendruomenių vaidmuo
27. primena valstybių pareigą apsaugoti aplinkos gynėjus ir jų šeimas nuo persekiojimo, bauginimo ir smurto, kaip nustatyta žmogaus teisių teisėje, bei užtikrinti jų pagrindines laisves, taip pat jų pareigą pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises bei jų patirties ir žinių indėlį į kovą su biologinės įvairovės praradimu ir aplinkos būklės blogėjimu; akcentuoja ypatingą jų vaidmenį ir praktinę patirtį žemėtvarkos ir žemės išsaugojimo srityse ir ragina labiau bendradarbiauti su čiabuvių bendruomenėmis ir labiau jas įtraukti bei dėti pastangas siekiant stiprinti jų demokratinį dalyvavimą reikiamuose sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant susijusius su tarptautine klimato diplomatija; teigiamai vertina Komisijos pastangas remti čiabuvių bendruomenių dalyvavimą teikiant konkrečią pagalbą įvairiems projektams, pvz., Čiabuvių tautų dokumentacijos, mokslinių tyrimų ir informacijos centrui (DOCIP); ragina Komisiją toliau skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp čiabuvių bendruomenių ir Europos Sąjungos bei su tarptautiniais forumais, ypač klimato kaitos klausimais;
28. pabrėžia, kad su išpuoliais ir grėsmėmis susiduriama visame pasaulyje, tačiau, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais teigimu, situacija ypač dramatiška Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur kai kurie tarptautiniai investuotojai, bendrovės ir vietos valdžios institucijos ignoruoja teisėtus gyventojams rūpimus klausius; pažymi, kad daugeliu atvejų konfliktai ir pažeidimai vyksta ekonominės nelygybės ir socialinės atskirties kontekste; smerkia aplinkos aktyvistų teisminį persekiojimą ir kriminalizavimą Amazonės regione, kur daugėja išpuolių prieš aplinkos aktyvistus, jų žudymo ir persekiojimo atvejų; smerkia Hondūre išaugusį išpuolių prieš aplinkos aktyvistus ir jų persekiojimo mastą bei neseniai įvykdytą Guapinolio aplinkos aktyvisto žmogžudystę; pažymi, kad per pastaruosius trejus metus užregistruoti 578 aplinkos, žemės ir čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų nužudymo atvejai; pažymi, kad šalių, kuriose pavojingiausia būti su aplinka susijusių teisių gynėju, sąraše nuolat „pirmauja“ Filipinai; atsižvelgdamas į tai, kad šalyje vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir kad Filipinų valdžios institucijos nedaro nieko, kad padėtis iš esmės pasitaisytų, bei nerodo noro bendradarbiauti, dar kartą ragina Komisiją pradėti procedūrą, kurios pagrindu galėtų būti laikinai atšauktos lengvatos, taikomos pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS +);
29. rekomenduoja ES valstybėms narėms, kurios dar nėra ratifikavusios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, tai padaryti;
30. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES neremtų iniciatyvų ir projektų, dėl kurių būtų sudaromos sąlygos neteisėtam žemės grobimui, neteisėtai medienos ruošai ir miškų naikinimui arba būtų daromas kitoks panašus žalingas poveikis aplinkai; smerkia bet kokius mėginimus panaikinti aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos reglamentavimą COVID-19 pandemijos ir kitų krizių kontekste;
31. griežtai smerkia tai, kad visame pasaulyje auga čiabuvių gyventojų ir žmogaus teisių, susijusių su aplinka, bei žemės gynėjų žmogžudysčių, šmeižto išpuolių prieš juos, jų persekiojimo aktų, kriminalizavimo, įkalinimo, puldinėjimo ir bauginimo mastas, ir ragina reikalauti šių aktų vykdytojų atsakomybės;
32. pabrėžia, kad moterys, ginančios žmogaus teises, susijusias su aplinka, susiduria su papildomais iššūkiais darbe, savo bendruomenėse ir namuose, nes tampa grasinimų ir smurto dėl lyties taikiniais arba objektais; pažymi, kad minėtąsias teises ginančios moterys labiau negu jų kolegos vyrai rizikuoja patirti tam tikrų formų smurtą ir kitas skriaudas, susidurti su prietarais, atskirtimi bei išsižadėjimu;
33. ragina ES ir jos valstybes nares remti visus žmogaus teisių gynėjus, pirmiausia su aplinka susijusių teisių gynėjus ir jų teisinius atstovus, bei prireikus kelti jų atvejus į viešumą; yra įsitikinęs parama teisių, susijusių su aplinka, gynėjams turėtų būti didinama ir kad ES – viešais pareiškimais ir prireikus vietos lygmens veiksmais – turėtų smerkti visas represijas ar išpuolius, kurių prieš juos imamasi; pakartoja savo poziciją, kad EIVT, Komisija ir valstybės narės turi investuoti į konkrečius, prieinamus, lyties aspektu pagrįstus mechanizmus ir programas teisių, susijusių su aplinka, gynėjams, įskaitant vietos ir čiabuvių bendruomenių gynėjus, apsaugoti bei pastaruosius įtraukti į visus pažeidimų tyrimus;
34. reiškia gilų susirūpinimą dėl visame pasaulyje be perstojo blogėjančios aplinkos gynėjų, pranešėjų, žurnalistų ir teisininkų, kurie specializuojasi aplinkos srityje, padėties; ragina ES ir jos valstybes nares apsaugoti saviraiškos ir žiniasklaidos laisves, pliuralizmą bei teisę rinktis į susirinkimus, taip pat užtikrinti žurnalistų ir pranešėjų saugumą ir apsaugą tiek ES, tiek jai įgyvendinant savo išorės santykių politiką; reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto, nusikaltimų ir mirtinų išpuolių, kurių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus griebiamasi dėl jų veiklos; atkreipia dėmesį į tai, kad informavimas yra saviraiškos ir informacijos laisvės forma bei atlieka esminį vaidmenį atskleidžiant Sąjungos teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat stiprinant demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkelia Direktyvą (ES) 2019/1937(9), ir užtikrinti visapusišką jos taikymą; mano, jog informacijos laisvė yra ne mažiau svarbi priemonė siekiant, kad asmenys, kurie gali nukentėti dėl klimato kaitos padarinių, būtų iš anksto tinkamai informuojami apie žalingą klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie jos priemones; ragina užtikrinti, kad informacijos laisvė būtų gerbiama;
35. pripažįsta, kad veiksmai, kurių imasi aplinkos gynėjai, yra nepaprastai svarbūs, nes taip ieškoma įmanomų klimato kaitos prevencijos, atsparumo jai ir prisitaikymo prie jos sprendimų bei mechanizmų, jie randami ir jais dalijamasi su poveikį patiriančių teritorijų gyventojais;
36. ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į skirtingus žmogaus teisių gynėjų moterų apsaugos poreikius pripažįstant, kad moterys yra galinga permainų varomoji jėga, ypač klimato politikos srityje; šiuo požiūriu akcentuoja būtinybę remti pajėgumų ugdymą ir moterų, kaip švietėjų ir permainų rėmėjų, vaidmenį bei užtikrinti tinkamą šių organizacijų finansavimą; primena, kad moterys, tapusios bendruomenių lyderėmis ir aplinkos apsaugos aktyvistėmis, dažnai tampa represijų ir netgi žmogžudysčių aukomis: tai iliustruoja ir bebaimių aktyvisčių, nominuotų Europos Parlamento Sacharovo premijai už minties laisvę ir įtrauktų į galutinį kandidatų sąrašą, Marielle‘ės Franco iš Brazilijos (nužudytos 2018 m.) ir Bertos Cáceres iš Hondūro (nužudytos 2016 m.), pavyzdžiai;
37. ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti ir užtikrinti, kad įgyvendinant visus susitarimus ar plėtros projektus, galinčius paveikti čiabuvių bendruomenių žemes, teritorijas ar gamtos išteklius, būtų be prievartos gerbiama teisė į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą čiabuvių bendruomenių sutikimą; pabrėžia, kad čiabuvių bendruomenių teisių ir jų tradicinės praktikos rėmimas svarbus siekiant darnaus vystymosi, kovojant su klimato kaita, išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę bei sykiu užtikrinant deramas apsaugos priemones;
38. ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant nuostatas dėl žmogaus teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo vykdant Sąjungos užsienio politiką ir asociacijos susitarimus, siekiant veiksmingai remti ir apsaugoti žmogaus ir su aplinka susijusių teisių gynėjus ES kaimynystėje bei paraginti ES šalis kandidates veiksmingai perimti Europos vertybes ir standartus;
39. ragina priimti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priedą, kuris būtų skirtas konkretiems aplinkos gynėjų iššūkiams ir reikmėms bei politikai, kurią šiuo atžvilgiu įgyvendina ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti projekto „ProtectDefenders.eu“ tęstinumą numatant didesnį finansavimą, taip pat kitų šiuo metu įgyvendinamų ES priemonių žmogaus teisių gynėjams remti tęstinumą;
40. ragina priimti ES prioritetinių šalių, kuriose EIVT, Komisija ir valstybės narės imtųsi aktyvesnių veiksmų su aplinka susijusių teisių gynėjams remti ir bendradarbiautų su vietos valdžia diegiant ar tobulinant apsaugos mechanizmus bei konkrečius teisės aktus, kuriais būtų apibrėžiami aplinkos apsaugos gynėjai, pripažįstamas jų darbas ir užtikrinama jų apsauga, sąrašą; primygtinai laikosi nuomonės, kad šį prioritetinį sąrašą turėtų parengti EIVT, išsamiai konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu, bei kad jis turėtų būti kasmet atnaujinamas; taip pat ragina Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti viešą metinę veiksmų, kurių imtasi prioritetinėse šalyse, ir su aplinka susijusių teisių gynėjų apsaugos visame pasaulyje ataskaitą;
41. primygtinai ragina JT imtis didesnio vaidmens apsaugant pasaulines ekosistemas ir aplinkos gynėjus, ypač kai klimato kaita daro didelį poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenėms; todėl ragina ES remti JT lygmens iniciatyvą, pagal kurią tarptautiniai stebėtojai stebėtų didelės žalos aplinkai ir sunkių aplinkos krizių atvejus arba situacijas, kuriomis su aplinka susijusių teisių gynėjai patiria didžiausią riziką, ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis bei padėtų joms kurti šiems gynėjams saugią aplinką;
42. ragina Komisiją ir valstybes nares palaikant politinį dialogą skatinti priimti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų užtikrinama aplinkos gynėjams saugi ir laisva aplinka, integruojant platesnę kolektyvinės apsaugos perspektyvą, įskaitant politines priemones bendruomenėms ir grupėms, įsitraukusioms į aplinkos apsaugos veiklą, įteisinti; ragina Komisiją aiškiai spręsti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žmogaus teisių klausimą vadovaujantis savanoriškos partnerystės susitarimais dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimais);
43. primena, kad, remiantis JT deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų, valstybės turi apsaugoti biologinės įvairovės gynėjus kaip žmogaus teisių gynėjus; teigiamai vertina tai, kaip rengiamos tarptautinės sutartys, pvz., Eskasu susitarimas, kuris yra pagrindinė priemonė Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – regione, kuriame užregistruojama daugiausia žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjų nužudymo atvejų;
Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), teisingumas ir atskaitomybė
44. apgailestauja dėl to, kad, net jeigu visos valstybės iki galo įgyvendintų dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), vis tiek nebūtų išvengta katastrofiško pasaulinės temperatūros kilimo 3 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pažeidžiant Paryžiaus susitarimą; įspėja, kad toks scenarijus lemtų ekstremalų poveikį klimatui ir aplinkai bei didelį neigiamo poveikio žmogaus teisėms mastą;
45. palankiai vertina tai, kad žmogaus teisės įtrauktos į Paryžiaus susitarimo preambulę, ir ragina imtis veiksmingų priemonių, kad įgyvendinant Paryžiaus susitarimą bei imantis veiksmų klimato politikos srityje, būtų gerbiami ir skatinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje; vis dėlto apgailestauja, kad nesama konkrečių nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama valstybės ir įmonių subjektų atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su klimato kaita;
46. primygtinai ragina UNFCCC šalis toliau didinti savo užmojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų ir integruoti žmogaus teisių aspektą į savo NDC bei komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina UNFCCC sekretoriatą bendradarbiaujant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru parengti gaires, kaip žmogaus teisių apsauga galėtų būti integruojama į NDC ir komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina šalis peržiūrėti numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC) ir NDC bei parengti NDC stebėsenos mechanizmus visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant čiabuvių bendruomenėms;
47. pabrėžia, kad būtina stiprinti su klimatu ir žmogaus teisėmis susijusių pareigų pranešti sąveiką; mano, jog Paryžiaus susitarimo (13 straipsnis) skaidrumo užtikrinimo sistemos gairėse šalių turėtų būti prašoma teikti informaciją ne tik apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apie tai, ar klimato politika įgyvendinama laikantis kitų visuomeninių tikslų ir galiojančių teisinių sistemų, bei, savo ruožtu, įtraukti informaciją apie gerąją praktiką, įskaitant teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, bei paramą;
48. primygtinai ragina ES institucijas aktyviai bendradarbiauti propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį per šiuo metu vykstančias tarptautines derybas dėl klimato, visų pirma taikant darnaus vystymosi mechanizmą ir kitas mechanizmų gaires pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalį, kuriomis būtų užtikrinamas prasmingas ir informacija pagrįstas teisių turėtojų dalyvavimas, tinkamos aplinkos ir socialinės apsaugos priemonės bei nepriklausomi žalos atlyginimo mechanizmai; pabrėžia, kad taikant darnaus vystymosi mechanizmą turėtų būti siekiama finansuoti projektus, naudingus dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ir kad turėtų būti vertinamas pagal darnaus vystymosi mechanizmą finansuojamų projektų poveikis žmogaus teisėms, o registruoti būtų galima tik teigiamą poveikį darančius projektus;
49. ragina Komisiją parengti tinkamumo ES dotacijoms gauti kriterijus, kad aplinkos NVO, kurios kitu atveju negalėtų pretenduoti į finansavimą dėl savo dydžio, naudotųsi įtraukesne prieiga prie lėšų;
50. pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti visų subjektų atskaitomybę, tokie nauji mechanizmai, kaip darnaus vystymosi mechanizmas, turi apimti institucinių apsaugos priemonių politiką ir skundų teikimo mechanizmus veiksmingai teisių apsaugai garantuoti;
51. ragina UNFCCC sekretoriatą kartu su konvencijos šalimis parengti bendrą teisinę klimato teisingumo sistemą;
52. pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodytas bendros pažangos įvertinimas turėtų būti naudojamas pažangai, padarytai integruojant žmogaus teisių ir kitus principus į klimato politiką, apžvelgti; pažymi, kad jį atliekant turėtų būti sudarytos galimybės prisidėti pilietinei visuomenei ir tarpvyriausybinėms organizacijoms; mano, kad Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo vertinimas turėtų būti naudingas įvardijant gerąją praktiką ir jo įgyvendinimo kliūtis bei tapti informacijos, kuria būtų grindžiami būsimieji NDC ir tarptautinis bendradarbiavimas, šaltiniu;
53. pabrėžia, kad, įgyvendinant visus veiksmingus teisėmis pagrįstus klimato politikos veiksmus, turėtų būti užtikrinamas laisvas, aktyvus, prasmingas ir informacija pagrįstas dalyvavimas; rekomenduoja viešai skelbti, skaidriai finansuoti ir kartu su paveiktomis ir (arba) galimai paveiktomis, ypač pažeidžiamiausiomis, grupėmis rengti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos planus;
54. pabrėžia, kad besivystančios šalys negali vienos spręsti klimato kaitos poveikio problemos ir kad savo krizių valdymo pajėgumo bei pajėgumo prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio bei jį prognozuoti aspektais jos dažnai priklauso nuo tarptautinės pagalbos;
55. pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių institucijos ir teisės aktai, kuriais paprastai naudojamasi siekiant užpildyti valdymo atskaitomybės spragą, jokiu būdu negali pakeisti veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias klimato kaitos daromai žalai ir ji būtų atlyginama; mano, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir pilietinė visuomenė gali atlikti veiksmingą vaidmenį taikant nacionalinius atskaitomybės ir priežiūros mechanizmus, skirtus prieigai prie teisių gynimo priemonių tiems, kurie kenčia dėl klimato kaitos daromos žalos žmogaus teisėms, užtikrinti;
56. mano, jog ES turi atlikti aktyvų, tvirtą ir plataus užmojo vadovaujamąjį vaidmenį rengiantis 26-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 26), užtikrindama, kad žmogaus teisių principų įtraukimas taptų kertiniu tarptautinio klimato kaitos politikos formavimo akmeniu, siekiant išvengti nepataisomos žalos dabartinei ir būsimai žmogaus raidai bei kartoms;
57. pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir aplinkos gynėjus, vaidmenį ir dalyvavimą propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato politiką bei ragina ES remti šią veiklą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nustatytą skaidrumo užtikrinimo sistemą;
58. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006(10) (vadinamasis Orhuso reglamentas) ir turėtų būti pagerintas Orhuso konvencijos įgyvendinimas ES lygmeniu; be to, ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą reikiamų ES teisės aktų (pvz., Direktyvos 2011/92/ES(11)) ir tarptautinių teisiškai privalomų nuostatų (Orhuso konvencijos) perkėlimą į savo teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta įtrauki prieiga prie informacijos, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus bei teisė kreiptis į teismą aplinkos klausimais;
59. pabrėžia, kad aplinkos aktyvistų veiksmai visiškai atitinka darnaus vystymosi tikslus, taip pat kad vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis turėtų būti siekiama sistemingo šių tikslų įgyvendinimo;
60. primena, kad valstybės narės turi reglamentuoti korporacijų veiklą ir užtikrinti, kad jos nepažeidinėtų žmogaus teisių, taip pat kad privatūs ir įmonių subjektai turi pareigą spręsti klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms problemą, kaip nustatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose;
61. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai dalyvauti rengiant, nustatant ir skatinant taikyti apsaugos priemones ir atskaitomybės procesus tarptautiniu mastu pripažintose įstaigose, siekiant užtikrinti, kad struktūriniai pokyčiai, kurių imtasi išmetamam teršalų kiekiui iki 2030 m. drastiškai apriboti, kaip numatyta pagal klimato politiką, būtų įgyvendinami ir stebimi užtikrinant paveiktų tautų ir bendruomenių teisių, įskaitant teisę dirbti, apsaugą, ir skatinti teisingas bei lygiavertes darbo sąlygas; pabrėžia, kad žalioji pertvarka turėtų būti įgyvendinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošaly;
62. akcentuoja įmonių išsamaus patikrinimo, taip pat tvarios ir skaidrios įmonių atskaitomybės svarbą, nes tai reikšminga ir būtina šiurkščių žmogaus teisių ir aplinkosauginių pažeidimų prevencijos bei apsaugos nuo jų priemonė; ragina ES remti tvarų ir atskaitingą įmonių valdymą, nes tai svarbus Europos žaliojo kurso elementas; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas reglamentavimo priemones, siekiant nustatyti ir įvertinti galimus ir (arba) faktinius žmogaus teisių pažeidimus, nuo jų apsisaugoti ir užkirsti jiems kelią, juos švelninti, stebėti, apie juos informuoti, reikalauti už juos atsiskaityti, kelti jų problemą ir už juos atlyginti, bei reikalauti įmonių atsakomybės siekiant užtikrinti, kad jos vykdytų savo išsamaus patikrinimo pareigas, susijusias su klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms, vadovaudamosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principais;
63. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo įmonių išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektais, kurį įmonės turėtų užtikrinti visoje savo tiekimo grandinėje; rekomenduoja pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remti ir skatinti bendrų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų sukūrimą; akcentuoja veiksmingų, prasmingų ir informacija pagrįstų konsultacijų ir komunikacijos su visomis paveiktomis arba galimai paveiktomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkos gynėjus, svarbą; primygtinai ragina ES remti vykstančias derybas dėl privalomos JT sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių, siekiant reglamentuoti tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą, bei veiksmingai jose dalyvauti; mano, kad bet kokia tokia priemone įmonių subjektai ir investuotojai turi būti skatinami prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką; mano, kad į bet kokią tokią priemonę turi būti įtrauktos tvirtos aplinkos apsaugos nuostatos, taip pat kad ją taikant prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką, turi būti skatinamos ne tik įmonių subjektai ir finansų įstaigos, bet ir regioninės investicijų ar plėtros institucijos;
64. pabrėžia, kad su korupcija svarbu kovoti pasauliniu mastu, nes dėl jos pakertamos galimybės naudotis žmogaus teisėmis, be to, ji daro konkretų neigiamą poveikį ir neproporcingai kenkia nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms, labiausiai marginalizuotoms ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, pvz., moterims, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiesiems, čiabuviams gyventojams ar mažumoms priklausantiems asmenims, inter alia, atimant iš jų lygiavertę prieigą prie gamtos išteklių, įskaitant žemę;
65. ragina Tarybą ir EIVT priskirti su korupcija susijusius nusikaltimus veiksmams, už kuriuos baudžiama pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (vadinamąjį S. Magnickio aktą), ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant priimtas ir įgyvendintas;
66. laikosi nuomonės, kad šiuo metu atliekama ES prekybos politikos peržiūra turėtų tapti proga iš naujo apibrėžti, skatinti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą įgyvendinant prekybos politiką; pabrėžia, kad būsimų prekybos susitarimų skyriams dėl darnaus vystymosi turi būti taikomi šiais susitarimais numatyti ginčų sprendimo mechanizmai;
o o o
67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 74-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir ES delegacijų vadovams.
1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
2018 m. kovo 4 d. regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkos apsaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nepriklausomas projektų atskaitomybės mechanizmas ir Europos investicijų banko grupės skundų nagrinėjimo mechanizmas.
2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).
2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras ***II
121k
43k
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (05628/2/2021 – C9-0152/2021 – 2018/0328(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05628/2/2021– C9-0152/2021),
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0630) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0166/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo mokesčių srityje programa „Fiscalis“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013 (06116/1/2021 – C9-0179/2021 – 2018/0233(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06116/1/2021– C9-0179/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0443) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0167/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. atkreipia dėmesį į prie šios rezoliucijos pridėtą Tarybos pareiškimą, kurį Parlamentas labai vertina ir kuris buvo labai svarbus siekiant galutinio susitarimo;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
5. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Tarybos pareiškimas
Taryba atkreipia dėmesį į Parlamento interesą užtikrinti didesnį skaidrumą įgyvendinant ES teisės aktus kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu srityje. Atsižvelgdama į institucijų santykius reglamentuojančią teisinę sistemą, Taryba pripažįsta kasmetinio keitimosi nuomonėmis su Europos Parlamentu ir Komisija dėl patirties, įgytos įgyvendinant programą „Fiscalis“, pridėtinę vertę, remdamasi Komisijos metinėmis pažangos ataskaitomis.