2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demografinių tendencijų pakeitimo ES regionuose naudojant sanglaudos politikos priemones (2020/2039(INI))

P9_TA(2021)0248 A9-0061/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į darbuotojų judėjimo laisvę, kurią garantuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 45 straipsnis,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriuo leidžiama naudoti pagalbą tam tikrų ekonominių sričių plėtrai palengvinti, jei pagalba nedaro neigiamo poveikio konkurencijai („C kategorijos“ regionai),

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį dėl atokiausių regionų,

–  atsižvelgdamas į SESV 9, 46, 47, 48 ir 147 straipsnius dėl įvairių ES darbo ir užimtumo aspektų,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2, 3 ir 20 principus,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375), ir ypač į jo II skyrių dėl teritorijų vystymosi,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020)0408),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje: septintoji Europos Komisijos ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos priemonių taikymo regionuose reaguojant į demografinius pokyčius(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo(4),

–  atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, Reglamentą (ES) Nr. 492/2011(5) ir Direktyvą 2004/38/EB(6) dėl laisvo darbuotojų ir jų šeimų judėjimo Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 27 d. Komisijos veiksmų planą „Kaimo plėtra. Ilgalaikė kaimo vietovių vizija“(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. priimtas Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Komisijos pristatytą Žaliąją knygą dėl senėjimo „Kartų solidarumo ir tarpusavio atsakomybės puoselėjimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Komisijos veiksmų gaires „Demografiniai Europos pokyčiai. Žalioji knyga dėl senėjimo“(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklo (ESPON) ataskaitą dėl naujos užimtumo dinamikos Europoje geografijos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. ESPON politikos apžvalgą „Darbo jėgos migracijos problemų sprendimas Europoje: tvirtesnis funkcinis požiūris“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyriaus pranešimą dėl 2019 m. pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės (angl. World Population Prospects 2019),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Europos Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Europos regionų konkurencingumo indeksą,

–  atsižvelgdamas į EBPO dokumentą dėl prisitaikymo prie demografinių pokyčių, parengtą pirmajam G 20 Užimtumo darbo grupės posėdžiui, kuris vyko 2019 m. vasario 25–27 d. Tokijuje, G 20 pirmininkaujant Japonijai,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Regionų komiteto ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio Europos regionams,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Regionų komiteto pranešimą „Protų nutekėjimo klausimo sprendimas. Vietos ir regionų matmuo“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12–14 d. Regionų komiteto nuomonę „Demografiniai pokyčiai – pasiūlymai dėl neigiamo jų poveikio ES regionams įvertinimo ir šalinimo“,

–  atsižvelgdamas į šiuo metu rengiamą Komisijos ilgalaikę kaimo vietovių viziją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8–10 d. Regionų komiteto nuomonę „ES kaimo vietovių atgaivinimo strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. Regionų komiteto demografinių pokyčių teritorinio poveikio vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0061/2021),

A.  kadangi gyventojų pasiskirstymas vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat jo stabilumas ar pokyčiai valstybėse narėse ir jų regionuose pasižymi labai skirtinga dinamika, o tai daro nevienodą poveikį gyventojų skaičiaus mažėjimo reiškiniui ir galiausiai Sąjungos socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai; kadangi, remiantis 2019 m. Europos regionų konkurencingumo indeksu, esama atotrūkio tarp sostinių (didmiesčių regionų) ir labiau periferinių regionų, t. y. 78 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose arba funkcinėje miesto zonoje ir naudojasi kokybiškomis energetikos, transporto ir skaitmeninio junglumo paslaugomis, o daugelis periferinių regionų vis dar susiduria su sunkumais šiose srityse; kadangi sanglaudos politika, kaip pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis ES, sudaranti 8,5 proc. valdžios sektoriaus kapitalo investicijų, gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant šias demografines problemas, taip pat siekiant išsaugoti ES natūralią demografinę pusiausvyrą ilguoju laikotarpiu;

B.  kadangi šiame pranešime „išsiunčiantieji regionai“ – tai regionai, kurie dėl nuolatinės emigracijos per tam tikrą laikotarpį praranda aukšto lygio įgūdžius ir (arba) kompetenciją (viename ar keliuose sektoriuose / srityse) kitų regionų naudai, o „priimantieji regionai“ – tai regionai, kurie dėl nuolatinės imigracijos per tam tikrą laikotarpį įgyja aukšto lygio įgūdžius ir (arba) kompetenciją (viename ar keliuose sektoriuose / srityse);

C.  kadangi demografinėms tendencijoms įtaką daro ir klimato kaita, ypač su šiuo procesu susiję potvyniai ir karščio bangos; kadangi koordinuotas požiūris, kuriuo integruojami tvarumo, žalinimo ir skaitmeninimo principai į įvairias ES politikos sritis, taip pat galėtų padėti pakeisti neigiamas demografines tendencijas;

D.  kadangi esama didelės sąsajos tarp, viena vertus, teikiamų socialinių paslaugų, fizinio ir IRT junglumo, švietimo ir darbo galimybių ir, kita vertus, galimybės išlaikyti gyventojus tam tikrose vietovėse ar į jas pritraukti; kadangi daugelyje ES regionų, įskaitant kaimo vietoves, kurios sudaro 44 proc. Sąjungos ploto, atokius, periferinius, salų ir kalnuotus regionus, kurie patiria sunkumų geografiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, vis dar esama didelių šių paslaugų teikimo spragų; kadangi šiems regionams ypač didelį poveikį daro mažas tankumas, gyventojų kėlimasis iš kaimo į miestą ir jų skaičiaus mažėjimas, o tai daro neigiamą poveikį senėjimui, kartų atsinaujinimui ir žemės ūkio plėtrai; kadangi turėtų būti plėtojama didesnė sąveika su ES transporto politika, kad būtų patenkinti konkretūs retai apgyvendintų ir tuštėjančių regionų poreikiai; kadangi dabartinė ES gyventojų senėjimo tendencija turi svarbių ekonominių ir socialinių padarinių, pvz., aukštesnį priklausomybės dėl amžiaus santykį, spaudimą fiskalinės ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui bei didesnę įtampą sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemose;

E.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos ir jos bendrosios rinkos laisvių;

F.  kadangi, nors ankstesniais dešimtmečiais ES gyventojų skaičius labai išaugo, augimo tempas dabar mažėja ir tikėtina, kad ilgainiui gyventojų skaičius smarkiai sumažės; kadangi 2015 m. Europos Sąjungoje pirmą kartą natūraliai sumažėjo gyventojų skaičius – gimimų buvo mažiau nei mirčių; kadangi 2019 m. Europoje gyveno tik 6,9 proc. pasaulio gyventojų, o iki 2070 m. joje gyvens mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų ir ypač jų sumažės Rytų ir Pietų Europoje dėl mažo gimstamumo rodiklio ir grynosios vidinės ES migracijos iš šių teritorijų; kadangi ilgalaikės demografinės tendencijos Europos regionuose teberodo mažesnį gimstamumą ir senstančią visuomenę, išskyrus tam tikrus atokiausius regionus, visų pirma Majotą, kur prognozuojama, kad 2050 m. gyventojų skaičius išaugs 38 proc. palyginti su 2010 m., ir Prancūzijos Gvianą, kur atitinkamai numatomas 26 proc. augimas(10);

G.  kadangi demografiniai aspektai turėtų būti integruoti į įvairias politikos sritis, be kita ko, įtraukiant juos į ilgalaikius prioritetus; kadangi svarbu rinkti ir stebėti patikimus statistinius duomenis ir remti mokslinius tyrimus bei keitimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis, kad būtų skatinamas geresnis demografinių problemų supratimas, numatomas jų poveikis darbo rinkoms ir kuriami novatoriški ir veiksmingi sprendimai siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms palankią aplinką;

H.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi sveikatos ir ekonomikos krizė aiškiai parodė, kad kartų solidarumas, kartu su tinkamu sveikatos ir socialinės priežiūros sistemų finansavimu ir tvaria ekonomika, yra atkūrimo proceso ir įtraukesnės bei atsparesnės visuomenės kūrimo varomosios jėgos; kadangi COVID-19 pandemija atskleidė mūsų sveikatos priežiūros sistemų pažeidžiamumą, visų pirma dėl visuomenės senėjimo; kadangi COVID-19 pandemija dar kartą pabrėžė pagyvenusių žmonių orumo ir jų pagrindinių teisių apsaugos ir propagavimo ES svarbą;

I.  kadangi tikėtina, kad COVID-19 krizė turės didelį poveikį gimstamumui ir mirtingumui bei migracijos srautams Europoje, tačiau visos ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios pandemijos pasekmės vis dar nežinomos; kadangi reikės nuodugniai išanalizuoti ypatingų priemonių, kurių imtasi reaguojant į krizę, trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį demografinėms tendencijoms, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių aspektą; kadangi iš preliminarių tyrimų matyti, jog pandemija padidino esamą vyrų ir moterų nelygybę, įskaitant didesnį neapmokamo priežiūros darbo mastą ir darbo vietų praradimą; kadangi visuomenės sveikatos krizė daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, visų pirma priklausančioms pažeidžiamiausioms grupėms, ir į tai reikėtų atsižvelgti vykdant sanglaudos politiką, be kita ko, nukreipiant investicijas į priežiūros paslaugas ir gerinant darbo sąlygas šiame sektoriuje, taip pat remiant perėjimą prie priežiūros ekonomikos;

J.  kadangi nuo 2008 m. ekonomikos krizės pradžios Europoje registruojamas jaunų išsilavinusių specialistų judėjimas iš Pietų ir Rytų Europos į Šiaurės-Vakarų Europos šalis; kadangi esama didelės koreliacijos tarp regiono socialinių ir ekonominių sąlygų ir jo protų nutekėjimo ir (arba) protų įtekėjimo dinamikos; kadangi išsiunčiantieji regionai ir priimantieji regionai turės dirbti kartu sprendžiant iškilusias problemas ir taikant integruotus metodus, kad būtų parengta ilgalaikė politika, kuria siekiama užtikrinti kuo geresnę gyventojų gyvenimo kokybę;

K.  kadangi inovacijos ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra pagrindinės socialinio, ekonominio ir užimtumo augimo varomosios jėgos valstybėse narėse ir jų regionuose vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;

Dabartiniai su demografiniais pokyčiais susiję ypatumai ir uždaviniai ES

Bendrosios aplinkybės

1.  pabrėžia, kad keturios laisvės yra ES konkurencingumo ir jos vertybių kertinis akmuo; vis dėlto pažymi, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti jų poveikiui demografinėms tendencijoms ir su tuo susijusioms pasekmėms pusiausvyrai tarp valstybių narių ir jų viduje, taip pat jų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad ES susiduria su dideliu demografiniu iššūkiu, kurį, nepaisant skirtingo poveikio regionuose, reikia pripažinti ir spręsti kompleksiškai, kad būtų atkurta pastaraisiais metais buvusi neigiama natūrali demografinė pusiausvyra; kadangi dabartinių neigiamų demografinių tendencijų Europos teritorijose pakeitimas, taikant priemones, kuriomis šalinamos jų priežastys, o ne tik pasekmės, Europos Sąjungai turėtų būti prioritetinės svarbos klausimas, greta dvejopo tikslo paspartinti klimato politikos veiksmus ir skaitmeninę pertvarką;

2.  šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius demografinius kontrastus, susijusius su skirtingomis ekonominėmis galimybėmis, paslaugų teikimu, prieinamumu, transportu ir skaitmeniniu junglumu tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu tarp pagrindinių, didmiesčių regionų ir periferijos; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei vietos transporto infrastruktūra veiks efektyviai; pabrėžia, kad šie skirtumai ypač pastebimi kaimo vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, pvz., retai apgyvendintuose ir kalnuotuose regionuose, taip pat žemyninėje dalyje ir salose bei atokiausiuose regionuose; pakartoja, kad prieigai prie daugumos salų ir atokiausių regionų būdingas retas ir dažnai brangus transportas;

3.  pastebi, kad BVP vienam gyventojui, pajamų lygis, užimtumo lygis, gimstamumo rodiklis, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kaimo ir miesto atskirtis ir visuomenės senėjimas yra vieni svarbiausių veiksnių, turinčių tiesioginį poveikį demografijai; pažymi, kad visų pirma dabartinė užimtumo dinamika sukuria demografinius srautus ES regionuose, o tai lemia socialinius ir teritorinius skirtumus ir problemas, kurias reikės spręsti įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.; pabrėžia, kad iš rytinių, pietinių ir centrinių regionų į šiaurės ir šiaurės vakarų regionus Sąjungoje dažniausiai migruoja jauni, išsilavinę ir kvalifikuoti darbuotojai; pažymi, kad pastaraisiais metais dėl ne ES piliečių migracijos ES pavyko išvengti gyventojų skaičiaus sumažėjimo;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje akivaizdi visuomenės senėjimo ir gimstamumo mažėjimo problema, o tai daro įtaką priklausomybės dėl amžiaus santykiui ir neigiamą poveikį darbo jėgos augimui, kuris gerokai atsilieka nuo praėjusio dešimtmečio; įspėja apie matomą darbo jėgos skaičiaus mažėjimą Rytų, Pietų ir Vidurio Europos regionuose; pažymi, kad visuomenės senėjimas taip pat turi įtakos būsto ir transporto planavimui, infrastruktūros ir paslaugų poreikiams, taip pat fiskalinės ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui; pažymi, jog reikalinga aktyvaus senėjimo politika, kad būtų sumažintas neigiamas demografinių pokyčių aspektas, visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse, ir užtikrinta tinkamo lygio gyvenimo kokybė visiems gyventojams;

5.  atkreipia dėmesį į besitęsiančią COVID-19 sveikatos krizę ir galimą vidutinės trukmės ir ilgalaikį socialinį bei ekonominį poveikį darbo rinkos dinamikai; taip pat apgailestauja, kad COVID-19 pandemija neigiamai paveikė vidutinę gyvenimo trukmę Europoje; pabrėžia, kad saviizoliacijos ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės, nepaisant jų teigiamo poveikio mažinant užsikrėtimų skaičių, turėjo matomą poveikį gamybai, paklausai ir prekybai, dėl to sulėtėjo ekonominė veikla ir padidėjo nedarbas, labai sumažėjo įmonių pajamos ir padidėjo valstybės deficitas; pažymi, kad dėl to galima prognozuoti naują jaunimo migracijos bangą tiek valstybių narių viduje, tiek tarp jų;

6.  pabrėžia, kad tebesitęsianti COVID-19 krizė atskleidė didelius sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo skirtumus; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia remti viešąsias paslaugas kaimo vietovėse, pvz., sveikatos priežiūros įstaigas, siekiant panaikinta labai didelę nelygybę ir tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumus, susijusius su gyvenamąja vieta, socialiniu statusu ir išsilavinimo lygiu; primena, kad pandemija taip pat atskleidė skaitmeninę atskirtį, ir ji visų pirma paveikė vyresnio amžiaus žmones ir asmenis, gyvenančius mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kaimo ir (arba) kalnuotose atokiose vietovėse, taip pat atokiausiuose regionuose;

7.  pabrėžia dar vieną pandemijos atskleistą problemą, t. y. poreikį užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas sezoniniams darbuotojams, kurie yra svarbūs užpildant laisvas darbo vietas tam tikruose ekonomikos sektoriuose, ypač žemės ūkyje;

8.  pabrėžia, kad nustatyti gyventojų skaičiaus mažėjimo proceso mastą yra tikras iššūkis, nes statistiniai įrašai nesuteikia tikslių duomenų, kadangi skaičiai apie tam tikras teritorijas paliekančius žmones pateikiami pavėluotai tik po daugelio metų; be to, pažymi, kad Eurostato prognozėse dėl gyventojų skaičiaus ateinantį dešimtmetį nurodoma, kad gyventojų skaičius gali sumažėti tiek kaimo, tiek miesto regionuose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu teisingai įvertinti demografinių problemų mastą ir tinkamai jas spręsti, be kita ko, siekiant kovoti su radikalėjimu ir Europos integracijos procesui priešiškais judėjimais, taip pat stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; rekomenduoja išnagrinėti galimybę, be BVP ir gyventojų tankumo, naudoti ir kitus rodiklius didelių ir nuolatinių trūkumų turinčioms teritorijoms klasifikuoti; be to, pabrėžia atnaujintų statistinių demografinių duomenų, suskirstytų bent NUTS 3 lygmeniu, svarbą siekiant geriau stebėti demografinių tendencijų poveikį teritorijoms ir sudaryti sąlygas imtis veiksmingesnių ir tikslingesnių veiksmų joms spręsti; prašo valstybių narių investuoti į duomenų rinkimo pajėgumų modernizavimą siekiant nustatyti demografinius pokyčius skirtingais NUTS lygmenimis;

Vietos ir regionų aspektai

Išsiunčiantieji regionai

9.  pažymi, kad apskritai kaimo vietovėse, poindustrinėse vietovėse ir miestuose, kurie, palyginti su pagrindinėmis didmiesčių teritorijomis, yra nepakankamai išvystyti, taip pat atokiose teritorijose, įskaitant salas ir daugumą atokiausių regionų, susiduriama su keletu joms būdingų situacijų: gerokai sumažėjęs gyventojų skaičius, taip pat ir dėl gimstamumo, mažesnis nei vidutinis nacionalinis ar ES pajamų lygis ir teritorinės integracijos su kitais regionais sunkumai, dėl kurių kyla didesnė gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika; pažymi, kad tokia padėtis taip pat lemia sudėtingą viešųjų paslaugų, pvz., būsto, švietimo, sveikatos priežiūros, prieinamumą, įskaitant galimybę gauti būtinų vaistų; atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo regionams šiuo metu tenka 28 proc. Europos gyventojų, tačiau prognozuojama, kad ateityje jų labai sumažės; pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti kaimo vietovėms skirtas ES iniciatyvas, pvz., sanglaudos ir žemės ūkio politiką, remiant geresnį politikos iniciatyvų, kuriomis didinamas jaunimo užimtumas, verslininkystė, skaitmeninimas ir parama jauniems ir naujiems ūkininkams, koordinavimą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ketinimą paspartinti didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimą retai apgyvendintose ir kaimo teritorijose ir mano, kad tai yra galimybė pagerinti gyvenimo kokybę ir skatinti mokymosi galimybes, darbo vietų kūrimą, inovacijas, geresnį sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą, prisitaikymą prie technologinių pokyčių ir kultūros vietų bei laisvalaikio užsiėmimų plėtrą; pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse yra labai svarbios šių bendruomenių raidai ir kad labiau pripažįstant moterų darbą ir teises kaimo vietovių darbo rinkoje reikšmingai sumažėtų gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias strategijas, kuriomis būtų skatinamas moterų įgalėjimas kaimo vietovėse; ragina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis siekiant nustatyti dabartinę lyčių nelygybę ir su ja kovoti;

10.  atkreipia dėmesį į kai kuriuos demografinius pokyčius, verčiančius vienus gyventojus iš minėtų regionų išvykti, o kitus atgrasančius nuo persikėlimo ten: prasta infrastruktūra, įskaitant spartaus plačiajuosčio interneto ir transporto tinklų trūkumą, didelis jaunimo nedarbas, mažiau galimybių įsidarbinti, visų pirma pareigose, kurioms būtinas aukštasis išsilavinimas, ir apskritai moterims, viešųjų ir privačių paslaugų trūkumas, sudėtinga prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, mažiau švietimo, komunalinių ir socialinių paslaugų galimybių, todėl sunkiau prisitaikyti prie technologinių pokyčių, taip pat kultūros vietų ir laisvalaikio užsiėmimų stoka; be to, primena klimato kaitos ir su ja susijusių gamtinių pavojų daromą poveikį gyventojų skaičiaus mažėjimui, pvz., intensyvių karščio bangų, kurios lemia dykumėjimą tam tikrose pietinėse vietovėse;

11.  pabrėžia, kad dėl nepakankamos tam tikrų regionų ekonominės struktūros įvairovės gali būti sukurta neigiama „etiketė“, taip pat tarp jų gyventojų, reiškiančių nepasitenkinimą gyvenimo kokybe ir jiems prieinama infrastruktūra bei paslaugomis; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl „nepasitenkinimo geografijos“ – ji vystosi daugelyje ES regionų, kuriuose žmonės jaučiasi palikti nuošalyje, ir yra glaudžiai susijusi su demografiniais pokyčiais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia protų nutekėjimo veiksnius, kurie lemia gerai apmokytų ir kvalifikuotų žmonių migraciją iš vieno regiono ar šalies į kitą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl medicinos darbuotojų, pvz., gydytojų, slaugytojų, ir mokytojų masinio išvykimo, kurį paskatino pastaraisiais metais gerokai sumažintas viešasis sveikatos ir socialinės priežiūros finansavimas, pablogėjo sveikatos priežiūros ir švietimo kokybė, todėl, ypač atokiose ir kaimo vietovėse bei atokiausiuose regionuose, sunku gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas;

12.  mano, kad miestų teritorijoms taip pat būdingas gyventojų skaičiaus mažėjimas, nes nuo 1990 m. kas penktas Europos miestas susidūrė su gyventojų skaičiaus mažėjimu; vis dėlto pažymi, kad miestų gyventojų skaičiaus mažėjimas ne visada yra nuolatinis linijinis procesas ir gali būti epizodinis arba laikinas, atsižvelgiant į teritorinį kontekstą;

13.  pabrėžia „vidinio pakraščio“ modelį ta prasme, kad Centrinės, Rytų ir Pietų Europos regionai praneša apie labai neigiamą bendrą gyventojų migracijos lygį, o Šiaurės ir Vakarų Europos regionai praneša apie iš esmės teigiamą lygį ir priima daug ekonominių migrantų; mano, kad šie skirtumai taip pat didėja kaimo vietovėse, kuriose sanglaudos politika ir BŽŪP ištekliai turi būti labiau orientuoti į inovacijas, siekiant paskatinti jaunimą pradėti ūkininkauti, taip pat į skaitmeninimą, judumą kaimo vietovėse ir pažangiųjų miestų plėtrą, ir į pagalbą šeimos ūkiams pasinaudoti inovacijomis ir naujomis technologijomis;

Priimantieji regionai

14.  pripažįsta, kad didmiesčių vietovėse aplink didžiuosius miestus migracijos lygis yra teigiamas ir jiems būdingas gyventojų judėjimas iš kaimo į miestus dėl vis labiau urbanizuotos užimtumo augimo modelių koncentracijos;

15.  taip pat pažymi, kad regionus, kuriuose gyvena daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, ir kuriuose aukštą išsilavinimo lygį turintiems asmenims suteikiama daugiau užimtumo galimybių, mažiau veikia gyventojų skaičiaus mažėjimo procesas;

16.  pabrėžia, kad žinių ekonomikos sektoriai prisideda prie regionų vystymosi ir siūlo aukštą socialinio kapitalo, tinklų ir technologijų lygį; pripažįsta, kad novatoriška ekonominė veikla paprastai vyksta technologiškai pažangesniuose regionuose, kuriuose lengviau prieinamas pakankamas pažangių įmonių aglomeracijų kiekis;

17.  kita vertus, pabrėžia, kad per didelis gyventojų susitelkimas tam tikrose miestų teritorijose jau sukėlė neigiamą šalutinį poveikį, pvz., spūstis, didėjančias būsto ir transporto išlaidas, taršą, nepakankamą vandens prieinamumą, atliekų tvarkymo problemas, dideles energijos sąnaudas, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir miesto plėtimąsi, taip pat didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką ir tam tikrų gyventojų grupių patiriamą neužtikrintumą; pabrėžia, kad būtent dėl šio neigiamo poveikio vietos valdžios institucijos negali teikti paslaugų visiems miesto vietovių gyventojams; įspėja apie tam tikrą neigiamą didelės gyventojų santalkos miesto teritorijose poveikį visuomenės sveikatai, kurį atskleidė COVID-19 pandemija;

18.  pažymi, kad migracija daro tiesioginį poveikį miestų integracijai, todėl reikia pritaikyti politinius sprendimus ir paramos priemones įvairiems teritoriniams kontekstams; šiuo atžvilgiu primena, kad ekonominiai migrantai sumoka daugiau mokesčių ir socialinių įmokų, nei gauna asmeninių piniginių išmokų; pabrėžia, kad reikia stiprinti įtraukties politiką ir remti vietos ir regionų valdžios institucijas šioje srityje;

Tinkamas atsakas: demografinio nuosmukio problemos sprendimo būdai

19.  pabrėžia tokių dabartinių iniciatyvų, kaip Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, iniciatyva „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų skaitmeninėje ir sveikatos srityse bendruomenės, svarbą; ragina Komisiją sprendžiant Europos regionuose kylančias demografines problemas atsižvelgti į jau sukurtus sprendimus įgyvendinant šias iniciatyvas, skirtus prisitaikyti prie demografinių pokyčių; pabrėžia, kokia svarbi Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara, skirta švietimui ir mokymui vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, remti;

20.  pabrėžia, kad vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos, profesinės asociacijos ir NVO yra būtinos siekiant nustatyti ir įvertinti specifinius investicijų į judumą, teritorinį prieinamumą ir pagrindines paslaugas poreikius kaimo ir miesto vietovėse ir taip išlaisvinti atitinkamų vietovių potencialą, įskaitant ekonomines, socialines ir demografines tendencijas; todėl mano, kad jos turėtų atlikti lemiamą vaidmenį aktyviai dalyvaudamos rengiant vietos bendruomenių inicijuotas teritorines strategijas; pabrėžia, kad, siekiant pakeisti demografines tendencijas, svarbu, kai įmanoma, skirti konkretų biudžetą atitinkamoms ES programoms ir atlikti viešosios politikos demografijos srityje poveikio vertinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinis požiūris į ES priemones, pvz., tvarią miestų plėtrą, bendruomenės vadovaujamas vietos plėtros strategijas ar integruotas teritorines investicijas (ITI), galėtų būti naudinga priemonė siekiant išlaikyti ir kurti darbo vietas, gerinti regiono patrauklumą ir didinti paslaugų prieinamumą vietos lygmeniu; pripažįsta didelį žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos potencialą atgaivinant šias sritis ir ragina teikti individualiai pritaikytą techninę pagalbą, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms rengti ir įgyvendinti šias strategijas, be kita ko, taikant dalyvaujamuosius metodus, įtraukiant vietos suinteresuotuosius subjektus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

21.  pažymi, kad reikia parengti Europos kaimo darbotvarkę, kuria būtų siekiama gerinti kaimo ir atokių vietovių prieinamumą, patrauklumą ir darnų vystymąsi, kad būtų padarytas teigiamas poveikis sklandžiam tiekimo grandinės ir vidaus rinkos veikimui; pažymi, kad šių sričių prieinamumą ir patrauklumą galima padidinti verslininkams ir MVĮ suteikiant galimybę gauti kapitalo ir investuojant į inovacijų ekosistemas, siekiant remti žinių kūrimą ir technologijų sklaidą, taip pat teikiant kokybiškas viešąsias ir pagrindines paslaugas, užtikrinant skaitmeninimą, be kita ko, mažosioms įmonėms, skaitmenines inovacijas ir skaitmeninį junglumą bei aukštos kokybės transporto paslaugas; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų nustatyti, kaip tinkamai teikti paslaugas efektyviausiu įmanomu būdu, ir kad, siekiant patenkinti konkrečius kaimo ir atokių vietovių poreikius, turėtų būti naudojama „tinkamumo kaimui“ koncepcija, daugiausia dėmesio skiriant politikos įgyvendinimui ir tinkamų sprendimų parengimui;

22.  pakartoja, kad transporto tinklai gali atlikti lemiamą vaidmenį sprendžiant demografinių pokyčių problemą ir stabdant gyventojų skaičiaus mažėjimą, tuo tikslu stiprinant kaimo ir miesto regionų junglumą, be kita ko, investuojant į viešąjį transportą ir kitas judumo paslaugas kaimo vietovėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto infrastruktūrą, be kita ko, palaikant ir atgaivinant esamas transporto jungtis ir užtikrinant jungtis su TEN-T, kurie yra ypač svarbūs kaimo, periferiniuose, salų ir atokiausiuose regionuose, remiant perėjimą prie tvarių ir pažangių transporto tinklų ir stiprinant transporto sistemų sąveikumą pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją;

23.  laikosi nuomonės, kad tvarus kaimo turizmas galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį sprendžiant gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ir skatinant darbo vietų kūrimą bei ekonominį ir demografinį kaimo vietovių įvairinimą;

24.  pripažįsta, kad į kaimo regionų poreikius ir jiems kylančius iššūkius, įskaitant susijusius su klimato kaita, būtina atsižvelgti pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ir tvaraus bei išmanaus judumo pagal Žaliojo kurso tikslus; be to, mano, kad šios investicijos sudarys sąlygas sąžiningam ir lygiateisiam perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninės internetinės švietimo sistemos, prieinamos visiems piliečiams, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis; šiuo atžvilgiu laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį investuojant į kokybiškas viešąsias ir pagrindines paslaugas;

25.  mano, kad ES miestų darbotvarkė, kurioje nustatyti pagrindiniai gyvenimo kokybės gerinimo miestuose prioritetai ir veiksmai, galėtų prisidėti formuojant tinkamas priemones augimui, integracijai, bendradarbiavimui ir naujovėms skatinti bei socialinėms problemoms spręsti; taip pat primygtinai pabrėžia poreikį parengti strategijas, kuriomis siekiama stiprinti žinių ekonomiką ir pažangiąją specializaciją Europos regionuose, be kita ko, vystant žinių tinklus ir teikiant paramą investicijoms į žmogiškąjį kapitalą; pabrėžia miestų ir regionų vaidmenį tiek ištuštėjusiose, tiek per daug gyventojų turinčiose teritorijose; pakartoja, kad miestams ir regionams reikia suteikti daugiau tiesioginių finansavimo galimybių, kad būtų galima įgyvendinti programas vietos lygmeniu, ir ragina kuo labiau išnaudoti Europos miestų iniciatyvą;

26.  pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų padėti geriau integruoti moteris į regionų ir miestų plėtros politikos planavimą, kad būtų kuriami visiems tinkami lyčių požiūriu įtraukūs miestai ir bendruomenės; be to, mano, kad ESF+ investicijomis turėtų būti skatinamos moterų ir vienišų tėvų, kuriems sunku rasti darbą, įsidarbinimo galimybės, turėtų būti užtikrintas įperkamas vaikų priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų finansavimas ir remiamos jaunos šeimos; primena, kad taip pat turėtų būti atsižvelgiama į vaikų, kuriais rūpinasi šeimos narys arba kurie gyvena vieni, kol tėvai dirba užsienyje, poreikius teikiant konsultavimo paslaugas, suteikiant galimybę gauti būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą; taip pat pabrėžia šeimai palankių teisės aktų, kuriais sudaromos sąlygos lengviau pasiekti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, svarbą;

27.  pabrėžia, kad investicijomis taip pat turėtų siekiama remti jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes jiems patekus į darbo rinką arba joje liekant, ir padėti jiems rasti kokybišką darbą, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai apgyvendintoms kaimo ir atokioms vietovėms; mano, kad taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę rengti specialius mokymus siekiant propaguoti gerovės ekonomikos koncepciją ir sveiko bei aktyvaus senėjimo metodus;

28.  primena, kad sprendžiant demografines problemas taip pat turėtų būti atsižvelgiama į etninių mažumų poreikius;

29.  primena, kad reikia strategijų, kuriomis būtų siekiama pakeisti darbo jėgos migracijos tendencijas ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; ragina vietos regionines, nacionalines ir ES valdžios institucijas parengti politiką, kuria būtų didinamas jų regionų patrauklumas įsidarbinimo galimybių požiūriu, ir spręsti protų nutekėjimo išsiunčiančiuose regionuose problemą vykdant prevenciją, švelninant jos poveikį ir tinkamai reaguojant, be kita ko, pasitelkiant sanglaudos politikos teikiamas priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse jau yra keletas iniciatyvų, pvz., paskatos darbuotojams, turintiems labai specializuotų įgūdžių, kuriomis siekiama protų nutekėjimą paversti protų įtekėjimu atitinkamuose regionuose;

30.  pabrėžia, kad COVID-19 sveikatos krizė skirtingai paveikė visas valstybes nares ir regionus ir gali lemti naujas demografinių srautų tendencijas; atsižvelgdamas į tai primena, kad papildomi ištekliai, kurie ERPF ir ESF teikiami pagal REACT-EU, nors tai tik laikina priemonė, kuria siekiama užtikrinti patikimą ir tvirtą ES ekonomikos atsigavimą po krizės, galėtų labai padėti išlaikyti žmonių užimtumą ir kurti naujas darbo vietas vietovėse, kur kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika, be kita ko, remiant MVĮ ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti lanksčios darbo sąlygos, įskaitant nuotolinį darbą ar sutrumpintą darbo laiką, ir pabrėžia, kad ši parama turi būti teikiama nediskriminuojant;

31.  šiuo atžvilgiu primena, kad pandemija išryškino skaitmeninimo svarbą visose ekonomikos srityse mažinant socialinių kontaktų ribojimo ir judėjimo laisvės ribojimo padarinius, taip pat sudarant palankesnes sąlygas sveikatos stebėsenai arba nuotolinėms konsultacijoms ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas retai apgyvendintose vietovėse arba vietovėse, kuriose susiduriama su gamtinėmis ar demografinėmis problemomis; mano, kad tokias atsirandančias galimybes reikėtų išnaudoti kuriant naujas darbo vietas vietovėse, kuriose yra daug vyresnio amžiaus gyventojų;

32.  atkreipia dėmesį į dažnesnį nuotolinio darbo paplitimą COVID-19 krizės metu ir mano, kad tai gali būti naudinga priemonė siekiant pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas kaimo vietovėse, sudarant sąlygas jauniems išsilavinusiems žmonėms pasilikti vietovėse, kurias jie priešingu atveju paliktų; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti, kaip nuotolinis darbas galėtų paveikti būsimą judumą ES viduje ir suvokimą apie įvairių regionų patrauklumą;

Politikos rekomendacijos

33.  ragina Komisiją pasiūlyti demografinių pokyčių strategiją, grindžiamą šiais pagrindiniais elementais: deramos darbo sąlygos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, politikos priemonių, kuriomis remiama ekonominė veikla ir užimtumas, teritorinis aspektas, tinkamas visuotinės svarbos socialinių paslaugų teikimas visose teritorijose, efektyvus vietos viešasis transportas ir tinkama išlaikomų asmenų priežiūra bei ilgalaikė priežiūra, ypatingą dėmesį skiriant naujoms darbo formoms ir jų socialiniam poveikiui;

34.  primygtinai ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas įgyvendinti integruotą požiūrį į demografinių problemų sprendimą taikant sanglaudos politikos priemones ir ragina skatinti pažangiuosius kaimus ir kitas paskatų programas, kuriomis siekiama išlaikyti gyventojus ir pritraukti jaunimą į kaimo ir pusiau kaimiškas vietoves;

35.  primena, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus teikiama didelio masto finansinė parama, kad valstybių narių ekonomika taptų atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai, ir primygtinai ragina, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pasiūlytų priemonių demografinių pokyčių, visų pirma pažeidžiamiausiose vietovėse, problemai spręsti; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant šiuos planus, nes tai ypač svarbu vertinant planus ir vėliau valstybėms narėms juos administruojant; mano, kad turėtų būti plėtojama sanglaudos politikos ir „Next Generation EU“ programų sąveika siekiant užtikrinti visapusiškesnį požiūrį į demografines problemas;

36.  pabrėžia Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir jo įgyvendinimo mechanizmo, kuriuo siekiama remti bendruomenes, nukentėjusias nuo energetikos pertvarkos, svarbą prisidedant prie naujų galimybių kaimo ir poindustrinėms vietovėms kūrimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo rizikos mažinimo; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų remti vietos ir regionų bendradarbiavimo iniciatyvas;

37.  pakartoja, kad demografiniai pokyčiai yra vienas svarbiausių ES uždavinių ir kad jam spręsti turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant ir įgyvendinant programas; atsižvelgdamas į tai primena, kad vienas iš pagrindinių ERPF ir Sanglaudos fondo reglamente dėl kitos daugiametės finansinės programos (2021–2027 m.) nustatytų tikslų yra remti miesto ir kaimo vietoves, turinčias geografinių ar demografinių trūkumų, o valstybės narės turi skirti ES finansinę paramą projektams, kuriais atitinkamuose regionuose skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir socialiai įtraukus ekonomikos vystymasis; šiuo atžvilgiu primena, kad konkreti parama turėtų būti skiriama NUTS 3 lygio vietovėms arba vietos administracinių vienetų grupėms, kuriose gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojų viename kvadratiniame kilometre arba kurių metinis vidutinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 2007–2017 m. laikotarpiu viršija 1 proc., kurioms turėtų būti taikomos konkrečios regioninės ir nacionalinės politikos priemonės siekiant užtikrinti geresnį fizinį ir IRT junglumą, pagerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, skatinti verslininkystę ir galimybes kurti kokybiškas darbo vietas pasitelkiant sanglaudos politikos priemones; palankiai vertina naują ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento straipsnį, kuriame raginama parengti nacionalinius planus dėl paramos regionų ir vietos teritorijoms, kuriose nuolat mažėja gyventojų skaičius;

38.  ragina valstybes nares labiau sutelkti ESF ir TPF išteklius ir juos derinti su nacionalinėmis ir vietos investicijomis, siekiant kovoti su socialine atskirtimi, energijos nepritekliumi ir materialiniu nepritekliumi, veiksmingai kovoti su skaitmenine takoskyra ir skaitmenine atskirtimi, ypač kaimo vietovėse, tarp jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, taip pat užtikrinti galimybę naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programomis bei prieinama ryšių infrastruktūra; todėl ragina sukurti prieinamų ir įperkamų galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių tokiu būdu, kuris būtų pritaikytas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams; pažymi, kad daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti šias iniciatyvas atsiras tuo atveju, jei jos bus susietos su galimybėmis vykti kartų mainams; šiuo atžvilgiu mano, kad skaitmeninimo, robotizavimo ir dirbtinio intelekto potencialas galėtų būti toliau tiriamas ir skatinamas, kartu užtikrinant aukštus etikos standartus ir sustiprinant įtrauktį, siekiant pagerinti vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir gyvenimo sąlygas bei sveikatą;

39.  pakartoja, kad reikia daugiau vieta pagrįstų ir integruotų sanglaudos politikos metodų, bendros žemės ūkio politikos nacionalinių strateginių planų ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo strateginių planų, siekiant lengviau, bet kartu ir patikimai, valdyti finansinius išteklius ir kuo labiau padidinti įvairių ES fondų ir integruotų priemonių sąveiką; pabrėžia, kad reikia stiprinti administracinius gebėjimus mažinti biurokratizmą ir užtikrinti nuoseklius teisės aktus viso projekto įgyvendinimo proceso metu bei teikti tikslingą techninę pagalbą visais etapais;

40.  ragina valstybes nares vykdyti 2021–2027 m. sanglaudos politikos programavimo ir įgyvendinimo procesą, visapusiškai laikantis partnerystės principo, ir savo partnerystės susitarimuose atsižvelgti į konkrečius regionų, kuriuose esama demografinių kliūčių, poreikius; pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę regionų ir subregionų poreikiams, įskaitant demografinius ir migracijos aspektus bei teritorines (miesto ir kaimo) problemas; mano, kad šias strategijas turėtų lydėti teritorinio ir demografinio poveikio vertinimai, kurie būtų vykdomi lygiagrečiai su ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimais; ragina Komisiją stebėti ir prireikus užtikrinti visapusišką Partnerystės elgesio kodekso įgyvendinimą, nes tai gali padėti padidinti sanglaudos politikos lėšų įsisavinimo lygį, kartu užtikrinant geresnę projektų kokybę;

41.  ragina valstybes nares atsižvelgti į įvairias demografines problemas rengiant savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, savo nacionalinę vystymosi politiką, ilgalaikes darnaus vystymosi strategijas ir pritaikytas sanglaudos politikos programas, susijusias su Europos semestro tikslais, siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą, skirtą gyventojų skaičiaus mažėjimo problemai spręsti ir neigiamoms tendencijoms pakeisti bei teritoriniam patrauklumui didinti;

42.  ragina vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas regionuose, kuriems gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, sutelkti investicijas į tai, kaip skatinti jaunas šeimas įsikurti tuose regionuose, taip pat į visuotinį kokybiškų paslaugų ir infrastruktūros prieinamumą, dalyvaujant MVĮ ir paslaugų valdymo įmonėms, ir daugiausia dėmesio skirti darbo vietų kūrimui, visų pirma jaunimui, darbuotojų perkvalifikavimui, verslumo sąlygų sudarymui ir MVĮ rėmimui; ragina valstybes nares sustiprinti savo paramą šiam tikslui; mano, kad investicijos į visų lygių švietimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, įperkamas, prieinamas ir sąžiningas judumo paslaugas, vaikų priežiūros įstaigas siekiant skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, ir mokymąsi visą gyvenimą yra prioritetinės svarbos, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiausiuose regionuose; mano, kad ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jaunimui likti šiuose regionuose ir mažinti mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičių, siūlant jiems patrauklias švietimo, mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes vietos ir regiono lygmeniu, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, mokantis klasėje ar nuotoliniu būdu, kad jie būtų skatinami studijuoti šiuose regionuose; supranta, kad įgyvendinant šį siekį regionams reikės bendros Sąjungos ir valstybių narių paramos;

43.  ragina labiau remti regionus, kuriuose sparčiai didėja gimstamumas, tokius kaip Majotas ar Prancūzijos Gviana, skiriant tinkamas lėšas nuolatiniam pakankamų ir kokybiškų pagrindinių paslaugų teikimui užtikrinti, visų pirma švietimo, sveikatos priežiūros ir transporto sektoriuose;

44.  mano, kad tikslinga įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į ilgalaikes bendradarbiavimu grindžiamo valdymo ir planavimo iniciatyvas įvairiais lygmenimis; prašo Komisijos ir valstybių narių skleisti gerąją patirtį, susijusią su tokio pobūdžio valdymo ir planavimo priemonių taikymu ir nauda, siekiant remti policentrinį vystymąsi, ir naudotis teritorinio poveikio vertinimais toliau formuojant ES ir nacionalinę politiką, darančią poveikį demografiniams pokyčiams; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, jog labai svarbu, kad regionai aktyviai ir faktiškai dalyvautų planuojant ir valdant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad būtų padidintas priemonės veiksmingumas;

45.  mano, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai gali turėti teigiamą šalutinį poveikį regioniniu lygmeniu; ragina regionų ir nacionalinio lygmens politikos formuotojus pasinaudoti naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei ERPF ir investuoti į plačiajuosčio ryšio plėtrą siekiant paskatinti skaitmeninę ir žiniomis grindžiamą ekonomiką, taip pat į išteklių, kokybiškų viešųjų paslaugų ir paskatų teikimą, siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kad įvairiuose regionuose būtų plėtojami mokslinių tyrimų centrai, taip padidinant ištuštėjusių vietovių patrauklumą, ypač jauniems talentams ir verslininkams; ragina toliau plėtoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų bei programos „Europos horizontas“ ir kitų iniciatyvų, pvz., remiamų Europos inovacijų ir technologijų instituto, sąveiką; be to, mano, kad patraukli fiskalinė politika verslo investicijoms, taikant mažesnius mokesčių tarifus šeimoms ir fiskalines paskatas darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems asmenims, palengvintų darbo vietų kūrimą ir investavimo galimybes; taip pat mano, kad siekiant spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas būtų galima svarstyti priemones, kuriomis jaunos šeimos skatinamos įsigyti pirmąjį būstą, ir užtikrinti didesnį valstybės taisyklių lankstumą;

46.  ragina regionus išnaudoti savo konkurencinius pranašumus, kaip nustatyta pažangiosios specializacijos strategijose; rekomenduoja parengti vadinamąsias „oazės strategijas“, daugiausia dėmesio skiriant sėkmingiausiems, gyvybingiausiems ir augantiems sektoriams, išnaudojant vietinį regiono plėtros potencialą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas investuoti į Jaunimo užimtumo iniciatyvą, daugiausia dėmesio skiriant jaunų ir apmokytų darbuotojų pritraukimui, šiuo metu dirbančiųjų išsaugojimui, verslumo skatinimui ir vietos, nacionalinėms bei ES paskatoms; taip pat pabrėžia, kad svarbu remti kartų solidarumą, aktyvų senėjimą ir vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ galimybes skatinančias priemones, kaip svarbų kaimo vietovių politikos pokytį, paverčiant gyventojų senėjimo problemą kaimo vietovių plėtros galimybe;

47.  pabrėžia, kad reikia platesnės teritorinės perspektyvos, atitinkančios dokumentą „Naujoji Leipcigo chartija. Siekti bendrojo gėrio pasitelkiant miestų galią skatinti pokyčius“ ir „2030 m. teritorinę darbotvarkę“, siekiant stiprinti antraeilių miestų ir mažesnių miestelių tinklus, kad būtų išnaudotas didelis jų potencialas skatinti teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą už jų tiesioginių ribų, užtikrinant glaudesnius miesto ir kaimo ryšius, funkcines sritis ir regionų bendradarbiavimą;

48.  ragina Komisiją sprendžiant demografines problemas sutelkti dėmesį į politikos koordinavimą ES lygmeniu klausimais, susijusiais su funkcinio bendradarbiavimo sritimis įvairiais lygmenimis, pvz., tarpvalstybiniu, makroregioniniu ir kaimo bei miesto;

49.  primygtinai ragina, kad investicijos būtų sutelktos į informacines ir ryšių technologijas bei žmogiškąjį kapitalą, nes tai gali padėti sumažinti atstumus tarp naudotojų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties ir būtų užtikrinta skaitmeninė sanglauda; pabrėžia, kad svarbu finansuoti IRT infrastruktūrą, šių technologijų plėtrą ir pritaikymą MVĮ ir mokykloms kaimo, salų, kalnuotuose ir izoliuotuose regionuose bei pramonės pertvarką vykdančiuose regionuose, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis ir apskritai sanglaudos politikos fondų lėšomis; pabrėžia, kad svarbu stengtis šias technologijas regionuose ir valstybėse narėse diegti vienodai ir lygiagrečiai, kad būtų sumažinti patrauklumo skirtumai ir skaitmeninė atskirtis;

50.  pripažįsta, kad traukos centrais tapę miestai labiausiai prisideda kuriant regioninius augimo centrus; vis dėlto pabrėžia, kad antraeiliai miestai atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant regionų plėtrą, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares praktiškai įgyvendinti suderinto šių miestų vystymosi strategijas;

51.  mano, kad savivaldybės turėtų skatinti „atvirųjų inovacijų“ iniciatyvas, pasitelkdamos žinias, kad būtų paspartintas inovacijų procesas ir plėtojamas bendradarbiavimo su atitinkamais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais metodas, siekiant sukurti regionines inovacijų ekosistemas;

52.  pabrėžia mėlynosios ekonomikos potencialą pakeisti neigiamą demografinę tendenciją mažose salose ir periferiniuose jūrų regionuose ES; pabrėžia, kad tinkamai įgyvendinama mėlynosios ekonomikos veikla, jei būtų atidžiai stebima, kad būtų sušvelnintas neigiamas išorinis poveikis aplinkai ir padidinta socialinė ir ekonominė nauda visai vertės grandinei, įskaitant smulkųjį verslą, atokias teritorijas ir vietos gyventojus, galėtų padėti kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu pietiniuose Europos regionuose ir prisidėti perkeliant dalį pajamų iš pakrančių miestų į kaimus, kad būtų padidinta socialinė įtrauktis ir pasiekti Europos žaliajame kurse nustatyti tikslai;

53.  rekomenduoja, jei reikia, persvarstyti švietimo ir mokymo sistemas valstybėse narėse, be kita ko, parengiant švietimo trajektorijas profesijoms, kurios yra suderinamos su nuotoliniu darbu, derinant su politika, kuria siekiama užkirsti kelią nuolatiniam protų nutekėjimui iš išsiunčiančiųjų regionų; primygtinai ragina naudotis vietos ir regioniniais pranašumais, taip pat vystyti vietos ekonomines ir socialines priemones bei pritaikytus sprendimus, siekiant ne tik užkirsti kelią protų nutekėjimui, bet ir pakeisti šį reiškinį priešingu; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas, įskaitant darbo jėgos judumą, gali būti veiksmingas būdas įgūdžiams ir profesinei patirčiai perduoti, darbuotojų įgūdžiams pagerinti ir jų atsparumui sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje sustiprinti, o tai padėtų išvengti protų nutekėjimo; ragina regionų ir vietos valdžios institucijas sudaryti sąlygas lengviau gauti dvigubą išsilavinimą, kad būtų lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką; be to, mano, kad reikia skatinti visos Europos „diasporos strategijas“, kuriomis siekiama paskatinti sugrįžti į „patrauklesnį“ regioną išvykusius asmenis, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio ir kaimo ekonomikos programų aukštųjų mokyklų studentams, kurie turėtų būti skatinami po studijų grįžti į savo regioną siekiant prisidėti prie atitinkamų išsiunčiančiųjų regionų ekonominio gyvybingumo;

54.  ragina Komisiją užtikrinti, kad iniciatyva dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos apimtų praktinius sprendimus ir paramos priemones su periferinėmis teritorijomis ir demografiniais pokyčiais susijusioms problemoms spręsti; mano, kad ši ilgalaikė kaimo vietovių vizija turėtų tapti tikra Europos kaimo darbotvarke su realiais ir konkrečiais tikslais, kurią projektuojant ir įgyvendinant dalyvautų visi atitinkami regionų ir vietos subjektai; taip pat mano, kad į ją turėtų būti įtraukta lyčių aspekto integravimo strategija ir poveikio vertinimo priemonės; ragina Komisiją, suderinus su valstybėmis narėmis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis, pasiūlyti naują susitarimą dėl demografinės padėties ES kaip daugiapakopį politikos metodą, kuriuo remiantis būtų įgyvendinta Europos demografinių tendencijų strategija; mano, kad demografiniai klausimai, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą ir senėjimą, turėtų būti viena iš Konferencijos dėl Europos ateities temų;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL C 390, 2019 11 18, p. 53. (2) OL C 356, 2018 10 4, p. 10. (3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 9. (4) OL c 108, 2021 3 26, p. 566. (5) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1). (6) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77). (7) Ares(2020)3866098. (8) Ares(2020)6799640. (9) https://ec.europa.eu/info/files/report-impact-demographic-change-reader-friendly-version-0_lt (10) Šaltiniai: INSEE (Prancūzijos nacionalinis statistikos ir ekonomikos tyrimų institutas), Jungtinės Tautos

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES taisyklių poveikis laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti“ (2020/2007(INI))

P9_TA(2021)0249 A9-0066/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 45, 56, 153, 154 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus ir jos konvencijas bei rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijų,

–  atsižvelgdamas į išsamų Sąjungos teisės acquis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ypač į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(1) ir jos atskiras bei susijusias direktyvas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindo ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste,

–  atsižvelgdamas į kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, kurias pristatė kandidatė į Komisijos pirmininko pareigas Ursula von der Leyen,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/170 dėl duomenų rinkimo ir analizės, reikalingų stebint ir vertinant, kaip veikia EURES tinklas, vienodų išsamių specifikacijų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Komisijos ataskaitą dėl EURES veiklos 2016 m. sausio mėn. – 2019 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių(8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių(9),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85(10),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas jūrų transportui principą valstybėse narėse (jūrų kabotažas)(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis(12),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo(14),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo(15), iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje(16),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(17),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)(19),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(20),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(21),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo(22),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(25),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos(26),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl tvaraus visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir įgūdžių ugdymo finansavimo atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis“ (C 141/34),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274) ir į prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0121) ir (SWD(2020)0122),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos“ (COM(2019)0650),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos, pridedamą prie komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Komisijos pranešimą dėl 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (COM(2019)0426), taikymo ir įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. metinę ataskaitą dėl darbo jėgos judumo ES viduje,

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP ataskaitą „Įgūdžių poreikių prognozė. Tendencijos ir iššūkiai iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Komandiruoti darbuotojai Europos Sąjungoje“(27) ir nacionalines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. Komisijos paskelbtą 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2020 m. balandžio 24 d. gaires „COVID-19. Grįžimas į darbo vietą. Darbo vietų pritaikymas ir darbuotojų apsauga“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento tyrimą „ES socialinės ir darbo teisės ir ES vidaus rinkos teisė“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17 d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas dėl sezoninių ir kitų mobiliųjų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos tyrimą „Darbo užmokesčio nustatymo sistemos ir minimalios užmokesčio normos, taikytinos komandiruotiems darbuotojams pagal Direktyvą 96/71/EB, pasirinktose valstybėse narėse ir sektoriuose“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos parengtas Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas – COVID-19“ (C2020/C 169/03),

–  atsižvelgdamas į Eurofound (2015 m.) tyrimą „Socialinis judumo ES viduje mobilumo aspektas: poveikis viešosioms paslaugoms“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0066/2021),

A.  kadangi nediskriminavimas yra pagrindinis Sutartyse įtvirtintas principas; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi pagal vienodo požiūrio principą, įtvirtintą SESV 45 straipsnyje, nustatyta, kad dėl laisvo darbuotojų judėjimo draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais;

B.  kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Sąjunga skatina socialinį teisingumą ir apsaugą“; kadangi SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga,

C.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai vidaus rinkos principai;

D.  kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas turėtų atitikti Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus; kadangi Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, Europos žaliąjį kursą ir lyčių lygybės strategiją, įskaitant teisingo darbo užmokesčio apsaugą ir skatinimą, lyčių lygybę ir deramas darbo bei užimtumo sąlygas, turi būti integruotas į visas vidaus rinkos politikos sritis, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus;

E.  kadangi laisvas darbuotojų, įskaitant sezoninius darbuotojus, judėjimas yra labai svarbus Europos integracijai; kadangi toks judėjimas gali teikti abipusę naudą tiek siunčiančiosioms, tiek priimančiosioms valstybėms narėms ir padeda siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų; kadangi Sąjunga ir valstybės narės turi visapusiškai pasinaudoti judumo ES viduje galimybėmis, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų laikomasi taikomų darbo jėgos judumo taisyklių;

F.  kadangi laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir sanglaudą Sąjungoje ir dėl jo atsiranda užimtumo galimybių; kadangi bendroji rinka gali būti tvari ir dėl jos gerovė gali didėti tik tuo atveju, jeigu ji grindžiama sąžiningomis, bendromis ir vienodo požiūrio principu pagrįstomis taisyklėmis, visų pirma susijusiomis su laisvu darbuotojų ir paslaugų judėjimu;

G.  kadangi Sąjunga ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant keitimąsi gerąja praktika visais valdžios lygmenimis bei rengiant gaires ir rekomendacijas, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir siekdama visiems, įskaitant pažeidžiamų darbuotojų grupes, užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas;

H.  kadangi laisvo paslaugų judėjimo socialinės pasekmės gali turėti teigiamos ir (arba) neigiamos įtakos kilmės regionams ir regionams, į kuriuos vyksta mobilieji darbuotojai; kadangi darbo jėgos trūkumas ir protų nutekėjimo lygis, atsiradęs dėl dabartinio Sąjungos regionų ekonominio ir socialinio disbalanso, ypač po finansų krizės, kai kuriose valstybėse narėse pasiekė kritinį lygį ir dėl to kilo papildomų problemų, pvz., demografinių skirtumų, priežiūros paslaugų ir medicinos darbuotojų trūkumo, taip pat apskritai dėl to padidėjo regionų nelygybė; kadangi šie reiškiniai turi itin didelį poveikį kaimo ir atokioms vietovėms; kadangi reikalingos tvari pramonės politika ir tvirta sanglaudos politika, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir kurti kokybiškas darbo vietas pertvarkomuose sektoriuose ir regionuose, siekiant užkirsti kelią protų nutekėjimui ir judumui ne savo noru;

I.  kadangi konkurencija darbo sąnaudų srityje yra žalinga valstybių narių sanglaudai; kadangi siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos darbo sąnaudų srityje ir skatinti didėjančią visų asmenų socialinę konvergenciją reikalingas Sąjungos lygmeniu suderintas metodas; kadangi siekiant užtikrinti deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas, kokybiškas paslaugas ir sąžiningą konkurenciją būtinas veiksmingas reglamentavimas ir kolektyvinės sutartys;

J.  kadangi pasienio darbuotojai kuria tam tikrų regionų socialinių ir ekonominių sluoksnių gerovę;

K.  kadangi siekiant apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises, stiprinti taikomų taisyklių laikymąsi ir skatinti sudaryti vienodas sąlygas ir sąžiningą visų bendrovių konkurenciją, itin svarbu gerinti, suderinti ir koordinuoti tarpvalstybinį darbo jėgos judumo srities Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir spręsti piktnaudžiavimo atvejus, įskaitant nedeklaruojamą darbą;

L.  kadangi dauguma darbuotojų Sąjungoje dirba labai mažose, mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse (MVĮ); kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys yra labiausiai pažeidžiami Sąjungos teisės aktų pažeidimų atveju; kadangi vidaus rinkoje labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir bona fide įmonėms dėl prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų, nereikalingos administracinės naštos ir nesąžiningos konkurencijos kyla didžiausi sunkumai; kadangi labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms skirtos iniciatyvos turėtų padėti įmonėms laikytis dabartinių taisyklių ir neturėtų sukelti nereikalingos administracinės naštos, dvigubų standartų taikymo ar prastesnės darbuotojų apsaugos;

M.  kadangi skaitmeninimas suteikia precedento neturinčią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir kartu padeda tikrinti, ar griežtai laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumui taikomų taisyklių;

N.  kadangi Europos darbo institucija (EDI) buvo įsteigta siekiant padėti didinti teisingumą ir pasitikėjimą vidaus rinka, darbuotojų judėjimo laisvę, darbuotojų komandiravimą ir labai judžias paslaugas, stebėti, kaip laikomasi Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių, taip pat stiprinti valstybių narių ir socialinių partnerių bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika, užtikrinant sąžiningą darbo jėgos judumą ir kovojant su nedeklaruojamu darbu; kadangi teisingo darbo užmokesčio skatinimas, taip pat deramos darbo ir įdarbinimo sąlygos, yra labai svarbūs kuriant gerai veikiančią, teisingą ir tvarią bendrąją rinką;

O.  kadangi tikimais, kad naujai įkurta Europos darbo institucija iki 2024 m. pradės dirbti visu pajėgumu;

P.  kadangi darbuotojų komandiravimas, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones ir sezoninis darbas yra laikini dėl jų pobūdžio ir teisinės apibrėžties;

Q.  kadangi tinkamos teisinės apsaugos ir darbuotojų galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis stoka dažnai atsiranda dėl piktnaudžiavimo netipinio užimtumo formomis, dirbtiniais susitarimais, pavyzdžiui, fiktyviu savarankišku darbu, neatlyginamu ir (arba) tik menkai atlyginamu darbu pagal iškvietimą, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartimis, piktnaudžiavimu laikino darbo sutartimis ir stažuotėmis, jomis pakeičiant įprastas darbo sutartis, įskaitant viešojo sektoriaus įmones, ir naudojimusi priedangos įmonėmis; kadangi būtina spręsti aukščiau išvardytas problemas; kadangi vis dažniau naudojant įvairius subrangos susitarimus taip pat gali būti piktnaudžiavimo atvejų, o tam būtina taikyti atsakomąsias priemones; kadangi darbo jėgos judumas ES viduje, tiesiogiai grindžiamas SESV 45 straipsniu, gali natūraliai padėti patenkinti ilgalaikius darbo jėgos poreikius taikant standartines darbo formas, kuriomis gali naudotis Sąjungos piliečiai nepatirdami diskriminacijos dėl pilietybės;

R.  kadangi socialinė sanglauda yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kadangi vis dėlto Sąjungoje vis dar išlieka didelių gyvenimo ir darbo sąlygų skirtumų; kadangi didesnis darbo užmokestis ir BVP, tvirta socialinė apsauga, lengvesnės galimybės patekti į darbo rinką ir didesnis užimtumo lygis yra vieni svarbiausių judumo ES viduje traukos veiksnių(28); kadangi, kita vertus, skurdas, socialinė atskirtis, prastos gyvenimo ir darbo sąlygos ir socialinės paramos trūkumas stūmos veiksnys, skatinantis judumą ES viduje; kadangi nuolatinį darbo jėgos trūkumą tam tikrų valstybių narių kai kuriuose itin svarbiuose sektoriuose taip pat galima iš esmės paaiškinti prastomis darbo sąlygomis ir mažu darbo užmokesčiu; kadangi šie trūkumai turėtų būti ištaisyti gerinant darbo sąlygas šiuose sektoriuose, ypač vykdant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, o ne paliekant prastos kokybės darbą migruojantiems darbuotojams ir mobiliems darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, ir (arba) nedeklaruojamiems darbuotojams;

S.  kadangi pasirinkimas pasinaudoti teise į judėjimo laisvę visada turėtų būti savanoriškas, o ne priverstinis dėl galimybių gyvenamosios vietos valstybėje narėje stokos; kadangi sąžiningas judumas, pagrįstas tvirtomis socialinėmis ir darbo teisėmis, yra būtina tvarios Europos integracijos, socialinės sanglaudos ir teisingos pertvarkos sąlyga;

T.  kadangi piktnaudžiavimas, pvz., socialinis ir aplinkosauginis dempingas, silpnina visuomenės paramą Sąjungai ir tolesnei Europos integracijai, kenkia vidaus rinkos veikimui ir įmonių konkurencingumui, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų konkurencingumui, ir silpnina darbuotojų teises; kadangi dėl to turi būti sustiprinta atitikties taikomiems teisės aktams stebėsena; rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į technologinio neutralumo principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; kadangi reikėtų vengti viena kitai prieštaraujančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, nes jos sukuria kliūtis labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

U.  kadangi vienodo požiūrio principas yra būtina socialinės rinkos ekonomikos ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos sąlyga, pagal kurią reikalaujama laikytis paskirties šalies taikomų teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių atitikties ir taip užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir mobiliesiems darbuotojams, taip pat vietos ir užsienio paslaugų teikėjams;

V.  kadangi daugiau kaip 8 proc. mobiliųjų darbuotojų dirba sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje, daugiau kaip 7 proc. – transporto paslaugų sektoriuje ir daugiau kaip 10 proc. – apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose; kadangi mobilieji ir sezoniniai darbuotojai dažnai yra būtini valstybėms narėms, pvz., sveikatos priežiūros, pagyvenusių žmonių arba neįgaliųjų priežiūros sektoriuose arba statybose;

W.  kadangi ES bent 80 mln. darbuotojų neatitinka kvalifikacijos ir daugiau kaip 5 iš 10 sunkiai užpildomų darbo vietų yra aukštos kvalifikacijos profesijų srityje(29);

X.  kadangi COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad labai judūs darbuotojai, kurie dažnai juda Sąjungoje, yra patys svarbiausi; kadangi pandemija taip pat parodė, kad sezoniniai, komandiruoti, migruojantys ir mobilieji darbuotojai, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, labai prisidėjo prie Sąjungos ekonomikos išlikimo ir Sąjungos tarptautinės prekybos pandemijos metu; kadangi minėti darbuotojai, kaip ir pirminės grandies specialistai, dirbo, patirdami didžiulį pavojų jų pačių ir jų šeimų sveikatai; kadangi sezoniniai darbuotojai pasirodė esą labai svarbūs siekiant išlaikyti daugelio Europos ūkių veiklą; kadangi labai judūs darbuotojai taip pat tebėra pažeidžiamiausi ir mažiausiai apsaugoti; kadangi per pirmąjį COVID-19 pandemijos etapą šie darbuotojai buvo vieni iš tų, kuriuos nekoordinuotos sienų valdymo priemonės paveikė labiausiai;

Y.  kadangi COVID-19 pandemijos metu sezoniniams ir komandiruotiems darbuotojams dažnai trūko pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, tinkamo būsto, asmeninių apsaugos priemonių ir pakankamos informacijos; kadangi jie dažnai neturėjo tinkamų arba jokių galimybių priimančiosiose valstybėse narėse naudotis socialinės apsaugos sistemomis, įskaitant nedarbo išmokomis dėl ligos ir trumpalaikio nedarbo sistemomis; kadangi kai kuriais atvejais jie netgi buvo išsiųsti atgal; kadangi darbuotojų judumas labai priklauso nuo turimų transporto priemonių, o tai ypač paliečia darbuotojus iš salų ir atokiausių Sąjungos regionų; kadangi sienų uždarymas taip pat paveikė tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, nes jiems tapo sunkiau vykti į savo darbo vietas ir grįžti į namo, taip pat buvo ribojamos jų galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi, kai kuriais atvejais mobilieji darbuotojai kentėjo dėl diskriminacijos ir prastų gyvenimo ir darbo sąlygų ir dėl to kilo COVID-19 infekcijos protrūkiai;

Z.  kadangi COVID-19 protrūkis atskleidė ir pablogino šimtų tūkstančių ES sezoninių darbuotojų, kurių didžioji dauguma yra mobilieji darbuotojai, ir daugiau kaip milijono komandiruotų darbuotojų sunkias ir dažnai apverktinas darbo ir gyvenimo sąlygas; kadangi šios jau buvę mažų garantijų sąlygos buvo dar pablogintos struktūrine diskriminacija darbo rinkoje ir nepakankamu tinkamų taikomų teisės aktų ir reglamentų vykdymo užtikrinimu;

AA.  kadangi COVID-19 pandemija atskleidė daug struktūrinių Europos ir nacionalinių reguliavimo sistemų trūkumų; kadangi daugelis šių trūkumų buvo susiję ne tik su pandemija; kadangi šie trūkumai turėtų būti skubiai šalinami Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodą vertinimą vidaus rinkoje; kadangi COVID-19 pandemija turi esminį ir ilgalaikį poveikį Europos darbo rinkoms;

AB.  kadangi dėl darbo jėgos judumo ir ypač darbuotojų komandiravimo neturi atsirasti konkurencija, pagrįsta mažų garantijų darbo sąlygomis ir darbdavių vengimu vykdyti įsipareigojimus ir (arba) taikomų nacionalinių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių apėjimu priimančiosiose valstybėse narėse, kadangi dėl tokios piktnaudžiavimo praktikos tik atsiranda įtampa tarp valstybių narių, nesąžininga konkurencija tarp įmonių ir darbuotojų nepasitikėjimas; kadangi šis neigiamas poveikis, įskaitant protų nutekėjimą ir nesąžiningą konkurenciją, taip pat gali atsirasti dėl to, kad trūksta aukštynkryptės socialinės konvergencijos; kadangi darbo jėgos judumą reikėtų vertinti kaip galimybę padėti dalytis įgūdžiais ir profesine patirtimi ir skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją; kadangi darbo jėgos judumo ir darbuotojų komandiravimo taisyklės neturėtų sudaryti neproporcingos administracinės naštos; kadangi komandiravimo taisyklės taip pat taikomos iš vienos valstybės narės į kitą komandiruotiems piliečiams, kurie yra ypač pažeidžiami išnaudojimo požiūriu ir todėl jiems ypatingą dėmesį turi skirti nacionalinės darbo inspekcijos ir Europos darbo institucija;

AC.  kadangi įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis ir įgūdžių trūkumas kelia didelių iššūkių Sąjungos darbo rinkai ir švietimo bei mokymo sistemoms; kadangi tai parodo, kad labai reikia tobulinti švietimo ir profesinio mokymo sistemas, kad jos taptų perspektyvesnės ir labiau orientuotos į ateitį, taip pat tobulinti darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą; kadangi vis dar nėra oficialių statistinių duomenų ar rodiklių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį;

AD.  kadangi tikimasi, kad darbo vietų poliarizacija toliau didės ir kad bus daugiau darbo vietų aukštesnėje ir žemesnėje įgūdžių spektro dalyse;

AE.  kadangi miesto ir kaimo skaitmeninė takoskyra ir socialinių ir ekonominių veiksnių poveikis skaitmeninei takoskyrai ir toliau yra didelės problemos, kurias reikia nedelsiant spręsti; kadangi darbo jėgai labai trūksta skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių, o šią problemą reikėtų spręsti, be kita ko, mokymusi visą gyvenimą;

AF.  kadangi įmonių investicijos į mokymą ir švietimą bei darbo ir užimtumo sąlygas yra svarbi priemonė kvalifikuotiems darbuotojams pritraukti; kadangi kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir skaidrumas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant profesijų konvergencijos, laisvės teikti paslaugas ir sąžiningo darbuotojų judumo;

AG.  kadangi šiomis aplinkybėmis turėtų būti atsižvelgiama į neformaliai įgytų žinių ir įgūdžių, pvz., neformaliųjų slaugytojų atveju, pripažinimo sistemos tobulinimą; kadangi atsižvelgiant į dabartines demografines problemas ir tendencijas, susijusias su senėjančiomis valstybių narių visuomenes šis tobulinimas yra labai svarbus;

AH.  kadangi veiksmingas trišalis ir socialinis dialogas gali sėkmingai papildyti vyriausybės ir institucijų pastangas įveikti esamą įtampą ir susiskaldymą ES; kadangi socialinių partnerių dalyvavimas gali pagerinti politikos formavimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir jį reikia toliau stiprinti visais politiniais lygmenimis;

AI.  kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, kuriais būtų siekiama teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybes nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir naudotis įgyta teise į įvairias išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema; kadangi laikantis duomenų apsaugos taisyklių reikėtų skatinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymui;

1.  pažymi, kad paskirties šalies nuostata yra tas principas, kuriuo yra grindžiama Paslaugų direktyva, ir mano, kad šios nuostatos nereikėtų keisti; pabrėžia, kad laisvas paslaugų judėjimas privalo būti pasiektas nesumenkinant darbuotojų teisių ir socialinių teisių; primena, kad vienodo požiūrio ir laisvo judėjimo principai yra taikomi ne tik paslaugų teikėjams, bet taip pat ir darbuotojams; mano, kad laisvas paslaugų judėjimas yra neatsiejamas nuo laisvo ir sąžiningo šias paslaugas teikiančių darbuotojų judumo ir, kad vidaus rinkai yra palanku, kai laikomasi taisyklių dėl mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygų bei saugoma jų sveikata ir sauga; kadangi Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų, kaip minimalaus standarto, įgyvendinimas galėtų padėti stiprinti Europos darbuotojų teises ir apsaugą;

2.  pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai, susiję su laisvu paslaugų judėjimu, jokiu būdu neturi daryti poveikio valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu pripažįstamų pagrindinių teisių naudojimui, įskaitant teisę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; jie taip pat negali daryti poveikio teisei derėtis, sudaryti ir vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; pabrėžia, kad kokybiški teisės aktai ir veiksmingas jų įgyvendinimas yra ilgalaikė investicija;

3.  primena, kad mobiliųjų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų apsauga, grindžiama vienodo požiūrio principu, turi apimti laisvą darbuotojų judėjimą ir laisvę teikti paslaugas; yra susirūpinęs dėl vis dar pasitaikančių mobiliųjų darbuotojų, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, apsaugos trūkumų, kuriuos išryškino COVID-19 pandemija; pabrėžia, kad joks darbuotojas neturi patirti sunkumų dėl to, kad pasinaudojo savo teise laisvai judėti arba dėl Sąjungos taisyklių dėl laisvo paslaugų teikimo; pabrėžia, kad būtina nepagrįstai nedelsiant šalinti bet kokius reglamentavimo trūkumus Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; be to, pabrėžia, kad laisvo darbuotojų judėjimo ir laisvo paslaugų judėjimo atžvilgiu turi būti laikomasi taikomų teisės aktų, susijusių su galimybe naudotis socialinėmis teisėmis ir socialine apsauga, įskaitant jų perkeliamumą, diplomų, kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą ir galimybes mokytis; primena, kad taikant bet kokius sienų kirtimo ES apribojimus, net jei jie buvo priimti reaguojant į didelę visuomenės sveikatos krizę, turėtų būti atsižvelgiama į jų poveikį mobiliesiems darbuotojams ir reaguojama į jų ypatingą padėtį;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėms narėms šiuo metu stinga suderinto ES teisės aiškinimo, pvz., kalbant apie neseniai persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą(30) ir dėl to įvairiose valstybėse narėse paslaugas teikiančioms įmonėms trūksta teisinio aiškumo ir užkraunama biurokratinė našta; ragina Komisiją tiesiogiai padėti valstybėms narėms per visą perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, kad būtų užtikrintas vienodas Europos teisės aiškinimas;

5.  šiuo klausimu pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojams, gyvenantiems Europos Sąjungos atokiausiuose regionuose, ir kad būtina remti šių darbuotojų judumą – keliones į žemyną ir atgal, taip pat iš vieno atokiausio regiono į kitą;

6.  apgailestauja, kad 2019 m. tik 4,2 proc. darbingo amžiaus ES piliečių gyveno kitoje šalyje nei jų pilietybės šalis(31); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti darbuotojų ir įmonių judumo kliūtis;

7.  primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas turi būti užtikrinamas siekiant išsaugoti darbo vietas, apsaugoti tam tikrų regionų ekonomiką ir užtikrinti, kad būtų išlaikyta tam tikra veikla, pavyzdžiui, žemės ūkio veikla;

8.  ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti ir stebėti persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus ir jų laisvę teikti paslaugas komandiruotės metu, nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos;

9.  ragina valstybes nares visiškai išnaudoti galimybę taikyti į visas kolektyvines sutartis įtrauktas nuostatas dėl atlyginimų ir darbo sąlygų ES komandiruojamiems darbuotojams, ir darbuotojams užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje ir vienodas sąlygas įmonėms įgyvendinant peržiūrėtą Darbuotojų komandiravimo direktyvą;

10.  ragina Komisiją atlikti išsamų tendencijų, darančių poveikį komandiruotų trečiųjų šalių piliečių darbo sąlygoms, tyrimą; pabrėžia, kad remiantis šių mokslinių tyrimų rezultatais gali reikėti priimti Sąjungos arba nacionalinio lygmens politikos priemones; yra labai susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu didėja trečiųjų šalių piliečių dalis sektoriuose, kurie garsėja mažų garantijų darbo sąlygomis ir piktnaudžiavimo atvejais; pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečiai dažnai yra pažeidžiamesni išnaudojimo požiūriu, todėl juos būtina apsaugoti; pažymi, kad išnaudojimas apima tokią piktnaudžiaujamojo pobūdžio veiklą kaip fiktyvios komandiruotės, fiktyvi savarankiška veikla, apgaule paremta subranga ir įdarbinimo agentūros, priedangos bendrovės ir nedeklaruojamas darbas; pabrėžia, kad trečiųjų šalių piliečiai gali dirbti ES su darbo leidimais, su išankstine sąlyga, kad visomis apsaugos priemonėmis, numatytomis nacionalinėje ir Sąjungos darbo teisėje, bus veiksmingai užtikrinta apsauga ir deramos darbo sąlygos ir trečiųjų šalių piliečiams ir kad dėl to nebus iškreipta darbo rinka; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dirbant su trečiųjų šalių piliečiais būtų laikomasi galiojančių teisės aktų ir taisyklių dėl įdarbinimo sąlygų, siekiant panaikinti piktnaudžiavimą; ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvoje 2009/52/EB numatytas apsaugos nuostatas, užtikrinant prieinamus ir veiksmingus skundų pateikimo mechanizmus ir sudarant galimybę veiksmingai reikalauti grąžinti mokėtiną darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas;

11.  primena Europos masto tiekimo grandinių pobūdį strateginiuose pramonės sektoriuose, kurie yra pagrindinis mobiliųjų darbuotojų ir paslaugų įmonių užimtumo ir veiklos šaltinis ir kuriems didelį poveikį daro nekoordinuojamos priemonės, pvz., įvairios taisyklės, susijusios su COVID-19 testais ir karantinais, kuriuos taiko valstybės narės, kovodamos su pandemija; ragina Komisiją saugių sąlygų darbuotojams užtikrinimą laikyti tokiu pat svarbiu aspektu kaip ir laisvo judėjimo bei prekių judėjimo atkūrimas;

12.  primena, kad tai, jog nėra suderintų karantino laikotarpių, testavimo reikalavimų ir kelionių taisyklių ES, yra didelis iššūkis daugeliui įmonių ir daugeliui mobiliųjų ir pasienio darbuotojų bei jų šeimoms, ypač didelio judumo sektoriuose; ragina valstybes nares koordinuoti pastangas siekiant išplėsti socialinio draudimo aprėptį, galimybes gauti nedarbingumo išmokas ir laikino nedarbo sistemas, taip pat apsaugoti pasienio, tarpvalstybinius ir mobiliuosius darbuotojus, ypač tuos, kuriuos paveikė krizė ir kurie dėl to kenčia dėl skurdo, nedarbo, socialinės atskirties ir prastų gyvenimo sąlygų;

13.  pakartoja, jog žmonių kasdieniam gyvenimui labai svarbu, kad būtinosios prekės, pvz., maisto produktai, medicinos reikmenys ar apsaugos priemonės, būtų visada tiekiamos visoje ES; ragina Komisiją užtikrinti nuolatinį laisvą būtinųjų prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje krizių atvejais, pvz., per pandemiją;

14.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares strateginės gamybos tiekimo grandinių, pvz., medicininės įrangos ir kitų, mobiliuosius darbuotojus pripažinti būtinais arba ypatingos svarbos ir todėl persvarstyti jiems taikomus karantino reikalavimus pagal Tarybos rekomendaciją dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, jeigu nekyla rizika visuomenės sveikatai ir saugumui ir jeigu tai įrodoma atlikus atitinkamus tyrimus;

15.  ragina Komisiją išnagrinėti apsaugos spragas siekiant mobiliesiems darbuotojams užtikrinti deramas darbo ir gyvenimo sąlygas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui bei tinkamai užtikrinti Sąjungos teisės aktų dėl subrangos vykdymą; ragina Komisiją užtikrinti bendrąją ir individualiąją atsakomybę visoje subrangos grandinėje, kad būtų apsaugotos darbuotojų teisės; pabrėžia, kad tokia iniciatyva turėtų padidinti skaidrumą ir sustiprinti pagrindinių rangovų atsakomybę subrangos grandinėse, teisiškai užtikrinant visų socialinio draudimo įmokų ir darbuotojams priklausančių išmokų mokėjimą ir raginant nacionalines valdžios institucijas prireikus veiksmingai taikyti atgrasomąsias sankcijas; ragina Komisiją skatinti, o valstybes nares užtikrinti profesinių sąjungų prieigą prie visų darbo vietų, įskaitant darbo vietas ne toje šalyje, kurioje darbuotojai įdarbinti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant stiprinti ir skatinti socialinį dialogą ir socialinių partnerių autonomiją bei raginti darbuotojus organizuotis, nes tai labai svarbi priemonė pasiekti aukštus užimtumo standartus;

16.  ragina Komisiją išnagrinėti su darbuotojų judumu susijusius neigiamus pokyčius, visų pirma protų nutekėjimo tam tikruose sektoriuose ir tam tikruose regionuose reiškinį; pabrėžia, kad kova su protų nutekėjimu turi būti neatsiejama nuo pastangų skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją; tvirtina, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vietos ir mobiliesiems darbuotojams, valstybės narės turėtų leisti ir sudaryti palankesnes galimybes kirsti sienas dėl profesinių priežasčių, jei priimančiojoje valstybėje narėje profesinė veikla atitinkamuose sektoriuose leidžiama; prašo Komisijos nustatyti aiškius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, skirtus Europos semestrui įgyvendinti ir konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms skelbti, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinamos su laisvu darbuotojų judėjimu susijusios taisyklės ir kaip jų laikomasi; ragina Komisiją pateikti rekomendacijų siekiant užtikrinti sąžiningas, teisingas ir deramas mobiliųjų darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas;

17.  pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio tikslai, JT darnaus vystymosi tikslai, Europos žaliasis kursas ir Lyčių lygybės strategija taip pat turi atsispindėti požiūryje į bendrąją rinką skatinant aukštus socialinius ir aplinkos standartus kaip būtinąją našumo didinimo sąlygą; pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą siekiant šių tikslų;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad EDI skubiai pradėtų visapusiškai veikti ir stebėtų bei skatintų Sąjungos teisės, susijusios su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu, taikymą ir vykdymo užtikrinimą; ragina Komisiją remti ir stiprinti kompetentingų nacionalinių institucijų, taip pat socialinių partnerių, pajėgumus ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti sąžiningą teisėmis grindžiamą judumą, tinkamą darbuotojų ir darbdavių informavimą apie jų teises ir pareigas ir veiksmingą tarpvalstybinį darbuotojų teisių, įskaitant teisių ir išmokų perkeliamumą, įgyvendinimą, taip pat veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu socialinės apsaugos srityje; mano, kad EDI turėtų sutelkti dėmesį į geresnį galiojančių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą, kad konkurencija bendrojoje rinkoje būtų sąžininga ir teisinga; pabrėžia, jog siekiant, kad EDI veiksmingai kovotų su neteisėta praktika, pirmenybę ji turėtų teikti tikralaikės duomenų bazės, kuri padėtų patvirtinti užsienio paslaugų teikėjų informaciją, kūrimui; pabrėžia, kad EDI turi turėti pakankamai išteklių savo užduotims tinkamai atlikti; pabrėžia, kad daliniu EURES tinklo integravimu į EDI turėtų būti sustiprintas judėjimo laisvės skatinimo ir informacijos teikimo bei atitinkamos teisės aktų sistemos, kuria apsaugomi mobilieji darbuotojai ir piliečiai, nuostatų laikymosi ryšys;

19.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES kovos su nesąžininga konkurencija darbo sąnaudų srityje bendrųjų nuostatų, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma vienodo požiūrio principo ir to paties užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje darbo vietoje, patiriant vienodas darbo sąnaudas, principo;

20.  primena, kad Parlamentas ne kartą prašė Komisijos atsiimti savo pasiūlymus dėl Europos paslaugų e. kortelės ir dėl pranešimo apie paslaugas procedūros persvarstymo; palankiai vertina tai, kad tai galiausiai padaryta 2021 m. Komisijos darbo programoje;

21.  pabrėžia, kad įdiegus skaitmeninę valstybių narių keitimosi duomenimis sistemą būtų galima palengvinti teisingą ir sąžiningą laisvą darbuotojų judėjimą, taip pat atitinkamų Sąjungos taisyklių įgyvendinimo užtikrinimą; ragina Komisiją, atlikus poveikio vertinimą, nepagrįstai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio Europos socialinio draudimo numerio (ESDN) (kartu užtikrinant, kad šiam numeriui būtų taikomos griežtos duomenų apsaugos taisyklės), kuris būtinas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą darbuotojams ir įmonėms, sąžiningą judumą ir veiksmingą darbuotojų teisių apsaugą, perkeliamumą, atsekamumą bei jų įgyvendinimą, taip pat remti sąžiningą konkurenciją, užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; mano, kad, siekiant pagerinti koordinavimą ir informacijos mainus tarp kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų, ESDN turėtų papildyti nacionalinius socialinio draudimo numerius bei nuostatus ir palengvinti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI); pažymi, kad EESSI turėtų sudaryti sąlygas greitai ir tiksliai patikrinti socialinį draustumą, taip suteikiant asmenims ir valdžios institucijoms kontrolės mechanizmą, kuris padėtų lengvai patikrinti draudimą ir įmokų mokėjimą;

22.  pabrėžia, kad reikia toliau derinti ir koordinuoti darbo jėgos judumo reglamentus ir stebėsenos procedūras, įskaitant bendrus kontrolės standartus, bendrai atliekamus patikrinimus ir keitimąsi informacija vadovaujant EDI ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis; ragina valstybes nares sustiprinti geriausios praktikos mainus tarp kompetentingų nacionalinių institucijų; ragina užtikrinti, kad Europos darbo institucija, bendradarbiaudama su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų tikrus darbo inspekcijos įgaliojimus tarpvalstybiniais atvejais; ragina Europos darbo instituciją pagerinti duomenų rinkimą ir sukurti tikralaikes darbo jėgos judumo duomenų bazes analizės ir rizikos vertinimo tikslais, taip pat parengti informavimo kampanijas ir tikslinius patikrinimus; primena, kad TDO rekomenduoja nustatyti 10 000 darbuotojų vienam darbo inspektoriui lyginamąjį rodiklį;

23.  pabrėžia, kad Sąjungos finansavimu ir dotacijomis turėtų būti prisidedama prie deramo darbo, siekiant skatinti darnųjį vystymąsi ir socialinę pažangą;

24.  primena socialinio dialogo svarbą ir šiuo atžvilgiu ragina į Sąjungos agentūrų, valdžios institucijų, komitetų ir institucijų veiklą aktyviau įtraukti socialinius partnerius, kad būtų užtikrintos į praktiką orientuotos iniciatyvos ir teisės aktai, kuriais būtų atsižvelgiama į įvairius Europos darbo rinkos modelius; primena, kaip svarbu stiprinti ES lygmens trišalį dialogą rengiant ir įgyvendinant reglamentus dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų judumo, taip pat užtikrinant abipusį profesijų, diplomų, kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą, laikantis Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintų principų; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas, dirbant kartu su socialiniais partneriais, parengti ir įgyvendinti būtinas paramos struktūras darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, atitinkamos viešosios politikos įgyvendinimo ir kokybiškų darbo vietų teikimo srityse;

25.  pabrėžia, kad šios srities Sąjungos teisės aktuose darbuotojų apsaugai ir socialinių partnerių dalyvavimui turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, siekiant užtikrinti demokratinį veikimą, ekonomikos augimą ir aukštus socialinius ir aplinkos standartus;

26.  ragina Komisiją kuo greičiau pristatyti naują Darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą po 2020 m. ir įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2030 m. nebeliktų su darbu susijusių mirčių atvejų; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl direktyvos dėl su darbu susijusio streso ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ir dėl direktyvos dėl psichinės gerovės darbo vietoje, taip pat ES psichinės sveikatos strategiją, siekiant apsaugoti visus darbuotojus darbo vietoje; be to, ragina Komisiją atlikti platesnio užmojo Kancerogenų ir mutagenų direktyvos peržiūrą ir į direktyvą dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe įtraukti ne mažiau kaip 50 medžiagų ribines vertes; ragina į direktyvą įtraukti medžiagas, darančias žalingą poveikį reprodukcinei sistemai;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į poreikį samdomiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant laisvam darbuotojų judėjimui, taip pat užtikrinti deramas jų darbo ir gyvenimo sąlygas, visų pirma atliekant būsimą ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos peržiūrą; ragina valstybes nares spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, įskaitant nedeklaruojamą sezoninį darbą, vykdant glaudesnį bendradarbiavimą su Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą ir, be kita ko, didinant darbuotojų ir darbdavių informuotumą apie jų teises ir pareigas; ragina valstybes nares priemones nustatyti vienodu pagrindu ir nediskriminuojant;

28.  primygtinai ragina Komisiją ir EDI ištirti tuos daugybę atvejų, kai buvo draudžiama patekti į darbo rinką, taip pat ištirti su darbo sąlygomis susijusio piktnaudžiavimo ir diskriminacijos dėl pilietybės atvejus, kurie tapo labai akivaizdūs per COVID-19 krizę; ragina EDI užtikrinti, kad nacionaliniams socialiniams partneriams teikiant ieškinius EDI būtų taikomos prieinamos, skaidrios ir nediskriminacinės procedūros, ir būtų patikinama, jog į juos bus veiksmingai reaguojama laikantis Reglamento (ES) 2019/1149 nuostatų;

29.  ragina valstybes nares taikyti visas Komisijos rekomendacijas dėl priemonių, susijusių su COVID-19 pandemija, priėmimo, koordinavimo ir panaikinimo; be to, ragina valstybes nares sukurti bendrą sveikatos priežiūros protokolą mobiliesiems darbuotojams, įskaitant tarpvalstybinius ir pasienio darbuotojus, atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos centro (ECDC) gaires; pabrėžia, kad pagrindiniai principai, taikomi bet kokiai priemonei, kurios imamasi krizės atveju, ir kelias į atsigavimą turėtų būti visų darbuotojų sveikata ir sauga, pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant vienodą požiūrį į vietos ir mobiliuosius darbuotojus ir darbuotojus migrantus, tuo pat metu pripažįstant itin pažeidžiamą pasienio, komandiruojamų, sezoninių, tarpvalstybinių ir kitų mobiliųjų darbuotojų padėtį COVID-19 pandemijos metu ir po jos; primena apie valstybių narių pagrindinę teisę viršyti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimus vykdant savo nacionalinius demokratinius teisėkūros procesus, kad būtų pasiekti politikos tikslai, pvz., užtikrintos kokybiškos viešosios paslaugos ir darbuotojų, vartotojų ir aplinkos aukšto lygio apsauga;

30.  pabrėžia, kad judėjimo laisvei labai pakenkė tai, jog COVID-19 pandemijos metu valstybės narės visiškai ar iš dalies uždarė sienas; apgailestauja, kad dėl skuboto ir nekoordinuoto staigaus sienų uždarymo ir papildomų priemonių taikymo įstrigo tranzitu vykę asmenys ir smarkiai nukentėjo pasienio regionuose gyvenantys asmenys, nes buvo apribotos jų galimybės kirsti sieną darbo tikslais, norint teikti ir gauti paslaugas arba lankyti draugus ar šeimos narius; pabrėžia itin neigiamą vidaus ir išorės sienų uždarymo poveikį tarptautinio verslo, mokslo ir turizmo sektoriams; pabrėžia, kad, užuot įvedusios sienų kontrolę, valstybės narės turėtų stengtis taikyti būtinas priemones, suteikiančias galimybę žmonėms kirsti sienas, kartu užtikrinant kuo didesnę saugą ir sveikatos apsaugą;

31.  pripažįsta labai svarbų slaugytojų ir prižiūrėtojų vaidmenį, ypač pandemijos metu; ragina užtikrinti jų nepertraukiamą judumą, siekiant patenkinti įvairių valstybių narių ir regionų poreikius, atsižvelgiant į demografines problemas ir galimus su pandemijomis arba sveikata susijusius iššūkius ateityje; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir vietos valdžios institucijomis, pagal įprastą teisėkūros procedūrą pradėti taikyti bendrą Sąjungos masto moksliškai pagrįstą protokolą dėl judėjimo laisvės sveikatos krizių ir kitų krizinių situacijų metu ir atidžiai apsvarstyti EDI vaidmenį šioje srityje; ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios TDO konvencijos Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų, ją nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti; ragina valstybes nares sukurti teisines sistemas, kuriomis būtų sudarytos geresnės sąlygos teisėtam namų ūkio darbuotojų ir neformaliųjų slaugytojų darbui;

32.  pabrėžia, kad reikia toliau naudoti derinimo ir abipusio pripažinimo priemones, skirtas profesinių diplomų, įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimui visoje Sąjungoje, vengiant biurokratijos ir sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir transportui, laikantis pagrindinio vienodų sąlygų sudarymo principo ir nemažinant valstybių narių švietimo standartų ir patvirtinimo mechanizmų lygio; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti esamus abipusio pripažinimo mechanizmus ir skaidrų mobilumą palengvinančius bei skatinančius darbo mobilumo portalus, kaip antai Europos darbo mobilumo portalą EURES, interneto platformą „Europass“ ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikavimo sistemą (ESCO); visų pirma ragina valstybes nares megzti tarpvalstybinės partnerystės ryšius siekiant padėti mobiliesiems darbuotojams pasienio regionuose; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas laisvam neįgaliųjų judėjimui Sąjungos viduje ir primygtinai ragina jas užtikrinti, kad būtų patvirtinta bendra Europos neįgalumo statuso apibrėžtis pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir užtikrinti abipusį neįgaliųjų statuso pripažinimą valstybėse narėse;

33.  mano, kad nacionalinės nuostatos, praktika ir taisyklės dėl patekimo į tam tikrų profesijų rinką ir vertimosi tokia profesine veikla bei patekimo į paslaugų teikimo rinką ir vertimosi paslaugų teikimu, siekiant apsaugoti bendrus interesus ir darbuotojus ir (arba) vartotojus, netrukdo stiprinti bendrosios rinkos;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad mobilieji darbuotojai turėtų galimybių mokytis ir persikvalifikuoti, siekiant reaguoti į darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose ir padėti vykdyti skaitmenines pertvarkas ir priemones, kuriomis siekiama pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

35.  primena apie valstybių narių pagrindinę teisę viršyti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimų lygius, nesukuriant nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių;

36.  susirūpinęs pažymi, kad mobiliesiems darbuotojams, ypač tarpvalstybiniams ir pasienio darbuotojams, kyla sunkumų ir nepakanka galimybių tinkamai naudotis socialinės apsaugos sistemomis; pabrėžia koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų svarbą, tačiau pripažįsta ir palankiai vertina valstybių narių pasirašytus sėkmingus dvišalius susitarimus, kuriais siekiama visiems darbuotojams užtikrinti socialinės apsaugos teises, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mobiliųjų darbuotojų socialines teises sveikatos krizės ar kitų krizių atvejais;

37.  primena, kad geros darbo ir įdarbinimo sąlygos yra įmonių konkurencinis pranašumas, padedantis pritraukti kvalifikuotus darbuotojus; pabrėžia įmonių investicijų į formalųjį mokymą, savišvietą ir mokymąsi visą gyvenimą svarbą, siekiant remti teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos; pabrėžia, jog dirbtinį intelektą, robotiką ir susijusias technologijas diegiančios įmonės yra atsakingos už deramą visų susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie išmoktų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir galėtų dirbti su robotais, kurių veikimas grindžiamas bendradarbiavimu (angl. „co-bot“), taip pat kitomis naujomis technologijomis ir taip prisitaikę prie kintančių darbo rinkos poreikių išsaugotų darbo vietą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo svarbą; primena, kad minėtame susitarime nustatyta, jog darbdaviai yra atsakingi už darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo užtikrinimą, ypač atsižvelgiant į darbo vietų skaitmeninimą;

38.  pabrėžia, kad reikia visiškai skaitmeninti procedūras, susijusias su darbo jėgos judumu ir darbuotojų komandiravimu, siekiant pagerinti keitimąsi informacija tarp nacionalinių valdžios institucijų ir suteikti veiksmingo vykdymo užtikrinimo galimybę, be kita ko, įsteigiant vieno langelio principu veikiančią pagalbos darbuotojams ir būsimiems darbdaviams tarnybą, konsultuojančią taikytinų Sąjungos taisyklių klausimais ir tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu požiūriu įsikūrusią Europos darbo institucijoje; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai remti viešųjų paslaugų skaitmeninimą, visų pirma socialinės apsaugos institucijose, kad būtų galima lengviau įgyvendinti Europos darbuotojų judumo procedūras, kartu užtikrinant teisių perkeliamumą ir su laisvu judėjimu susijusių pareigų vykdymą; pabrėžia, kad reikia sukurti geresnes statistines priemones, kuriomis būtų galima įvertinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimą Europos darbo rinkose ir įvertinti darbo rinkų poreikius ir jų skirtumus; pabrėžia EURES svarbą ir visų pirma atkreipia dėmesį į EURES veiklos susiejimą su darbo rinkos poreikiais, siekiant patenkinti prioritetinius sektorių ir įgūdžių poreikius ir paremti darbo ieškantiems žmonėms rasti naują darbą;

39.  ragina Komisiją per pagrįstą laikotarpį įvertinti EDI įgaliojimus, kai ši institucija pradės veikti ir bus veikusi visu pajėgumu ne mažiau kaip dvejus metus; ragina Komisiją įtraukti įvairius darbo rinkos modelius gerai išmanančius suinteresuotuosius subjektus į EDI veiklą ir vertinimus;

40.  ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų sistemą, kuria būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES ir užtikrinti tinkamas darbo ir įdarbinimo sąlygas;

41.  ragina Komisiją, valstybes nares bei vietos valdžios institucijas, dirbant kartu su socialiniais partneriais ir EDI, parengti konkrečias sektorių strategijas, kuriomis būtų siekiama ne tik skatinti ir lengvinti savanorišką darbuotojų judumą, bet ir kurti bei įgyvendinti reikalingas paramos struktūras, skirtas darbuotojų kvalifikacijai kelti ir jiems perkvalifikuoti, atitinkamai viešajai politikai įgyvendinti ir kokybiškoms darbo galimybėms, atitinkančioms darbuotojų įgūdžius, kurti; pabrėžia abipusio įgūdžių ir kvalifikacijų suderinamumo pripažinimo, grindžiamo esamais pripažinimo mechanizmais, pvz., EURES darbo mobilumo portalu, interneto platforma „Europass“ ir ESCO klasifikavimo sistema, pridėtinę vertę;

42.  yra susirūpinęs dėl to, kad darbuotojų ir darbdavių galimybės gauti informaciją apie darbo jėgos judumą ir paslaugas tebėra problema; pažymi, kad bendrose oficialiose nacionalinėse svetainėse teikiama informacija apie įdarbinimo sąlygas ir kolektyvines sutartis labai dažnai pagal pobūdį yra ribota ir pateikiama vos keliomis kalbomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti galimybes gauti informaciją, sukuriant oficialioms nacionalinėms svetainėms bendrą šabloną;

43.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą socialinės apsaugos koordinavimą, be kita ko, peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir stiprinant teisių perkeliamumą, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliųjų socialinio draudimo išmokų perkeliamumui; pabrėžia, kad skaitmeninimas suteikia beprecedentę galimybę palengvinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių tarpvalstybiniu mastu vykdomą veiklą, kartu užtikrinant, kad būtų griežtai laikomasi sąžiningo judumo taisyklių; pabrėžia išankstinio pranešimo ir A1 pažymėjimų taikymo prieš darbuotojo tarpvalstybinio paskyrimo pradžią svarbą;

44.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos taisyklių dėl darbo jėgos judumo vykdymą turi būti laikomasi vienodo požiūrio principo, nediskriminavimo ir darbuotojų apsaugos principo ir turi būti sumažinta nereikalinga administracinė našta;

45.  ragina Komisiją nustatyti apsaugos spragas ir apsvarstyti, ar reikia persvarstyti Direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, siekiant užtikrinti deramas laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas;

46.  pabrėžia, kad neįgalūs darbuotojai ir toliau susiduria su daugeliu kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktą), kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems darbuotojams ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad itin svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrinamas vienodas požiūris ir ekonominė bei socialinė neįgalių darbuotojų integracija;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. (2) OL L 186, 2019 7 11, p. 21. (3) OL L 141, 2011 5 27, p. 1. (4) OL L 107, 2016 4 22, p. 1. (5) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (6) OL L 284, 2009 10 30, p. 1. (7) OL L 300, 2009 11 14, p. 51. (8) OL L 300, 2009 11 14, p. 72. (9) OL L 293, 2008 10 31, p. 3. (10) OL L 102, 2006 4 11, p. 1. (11) OL L 364, 1992 12 12, p. 7. (12) OL L 128, 2014 4 30, p. 8. (13) OL L 255, 2005 9 30, p. 22. (14) OL L 80, 2002 3 23, p. 35. (15) OL L 167, 1999 7 2, p. 33. (16) OL L 124, 2009 5 20, p. 30. (17) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (18) OL L 173, 2018 7 9, p. 16. (19) OL L 159, 2014 5 28, p. 11. (20) OL L 249, 2020 7 31, p. 49. (21) OL L 185, 2019 7 11, p. 44. (22) OL L 65, 2016 3 11, p. 12. (23) OL C 189, 2017 6 15, p. 15. (24) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176. (25) OL C 337, 2018 9 20, p. 135. (26) OL C 482, 2016 12 23, p. 31. (27) http://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2010/working-conditions-industrial-relations/posted-workers-in-the-european-union (28) Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties direktoratas, 2017 m. metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo ES viduje, galutinė ataskaita, 2018 m. Europos Komisija, Study on the movement of skilled labour, Final report (written by ICF), 2018; Malmström, Cecilia, Foreword to Rethinking the attractiveness of EU Labour Immigration Policies: Comparative perspectives on the EU, the US, Canada and beyond, edited by S. Carrera, E. Guild and K. Eisele, CEPS, 2018. (29) EBPO darbo vietoms reikalingų įgūdžių duomenų bazė, https://www.oecdskillsforjobsdatabase.org/#FR/_. (30) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 173, 2018 7 9, p. 16). (31) Europos Komisija, 2019 m. metinė ataskaita dėl darbuotojų judumo ES viduje, 2020 m. sausio mėn.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (2021/2604(RSP))

P9_TA(2021)0250 B9-0263/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą dėl ŽIV / AIDS, kurį numatyta rengti Niujorke 2021 m. birželio 8–10 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą politinę deklaraciją dėl ŽIV ir AIDS: dėl pagreitinto veiksmų plano, siekiant paspartinti kovą su ŽIV ir iki 2030 m. likviduoti AIDS epidemiją,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 18 d. aukšto lygio susitikimo dėl visuotinės sveikatos apsaugos metu JT Generalinės Asamblėjos priimtą politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendros kovos su ŽIV / AIDS programoje pateiktą atnaujintą 2020 m. informaciją apie AIDS padėtį pasaulyje „Naudojantis proga: įsitvirtinusios nelygybės sprendimas, siekiant užkirsti kelią epidemijoms“ (angl. Seizing the Moment – Tackling entrenched inequalities to end epidemics),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl atsako į ŽIV,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 27 d. Abudžos deklaraciją dėl ŽIV / AIDS, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcinių ligų, 2016 m. aukšto lygio susitikimo metu pristatytą Afrikos bendrąją poziciją ir į 2016 m. skatinamąjį veiksmų planą, siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS, tuberkuliozę ir užkirsti kelią Maliarijai Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Niujorke priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir jų peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

–  atsižvelgdamas į Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą 2021–2025 m.,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2020–2024 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi: „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV / AIDS(1) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze ir hepatitu C(2),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl pažangos spartinimo ir nelygybės mažinimo siekiant iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai (O-000027/2021 – B9‑0015/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 taisyklės 5 dalį ir 132 taisyklės 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi nuo epidemijos pradžios 1981 m. beveik 76 mln. žmonių užsikrėtė AIDS ir beveik 33 mln. žmonių mirė nuo su šia liga susijusių priežasčių; kadangi ŽIV epidemija išlieka pasauline krize ir iš viso 38 mln. žmonių yra užsikrėtę ŽIV; kadangi 2019 m. ŽIV užsikrėtė 1,7 mln. žmonių;

B.  kadangi 2019 m. 12 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių neturėjo galimybės gauti gyvybę gelbstinčio antiretrovirusinio gydymo ir beveik 700 000 žmonių pasaulyje mirė nuo su AIDS susijusių priežasčių;

C.  kadangi visuotinė galimybė gauti antiretrovirusinį ŽIV gydymą ir priežiūra reikšmingai sumažina tolesnio ligos plitimo grėsmę ir užtikrina beveik įprastą gyvenimo trukmę bei pakankamą gyvenimo kokybę ŽIV užsikrėtusiems žmonėms;

D.  kadangi ŽIV epidemiją skatinanti nelygybė, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, atsižvelgiant į Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir jų peržiūros konferencijų rezultatus, taip pat į stigmą ir diskriminaciją, didėja, o dėl COVID-19 pandemijos ši problema dar labiau išaugo;

E.  kadangi vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, translyčiai asmenys, asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, seksualinių paslaugų teikėjai ir jų klientai bei kaliniai (pagrindinės gyventojų grupės) susiduria su didesne užsikrėtimo ŽIV rizika nei kitos grupės; kadangi jų įsitraukimas yra būtinas kovoje su ŽIV;

F.  kadangi 159 šalys taiko bent vieną diskriminacinio ar baudžiamojo pobūdžio teisės aktą, kuriuo trukdoma kovoti su ŽIV; kadangi ŽIV užsikrėtusių ar rizikos grupėje esančių žmonių kriminalizavimas skatina stigmą ir diskriminaciją, taip mažinant prevencijos priemonių ir gydymo paslaugų įsisavinimą bei didinant sergamumą ŽIV;

G.  kadangi dėl lyčių nelygybės, nevienodų galimybių įgyti išsilavinimą ir gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei informaciją, taip pat dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties auga ŽIV užsikrėtimo grėsmė moterims ir mergaitėms, o su AIDS susijusios ligos yra viena iš pagrindinių reprodukcinio amžiaus moterų mirties priežasčių pasaulyje;

H.  kadangi egzistuojantys prevencijos metodai nebuvo pakankami, siekiant sustabdyti ŽIV plitimą, ypač kalbant apie moteris, kurioms tenka neproporcingai didelė epidemijos našta, ypač Užsachario Afrikoje; kadangi reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant parengti naujus ir pagerintus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama ŽIV ir AIDS prevencija, diagnostika ir gydymas, įskaitant su lyčių aspektu susijusias priemones, taip pat nauji gydymo būdai tam, kad būtų sprendžiamas atsparumo ŽIV vaistams atsiradimas;

I.  kadangi jauni 15–27 m. žmonės sudaro daugiau nei trečdalį visų suaugusiųjų užsikrėtimo atvejų ir kadangi daugėja dėl su AIDS susijusių priežasčių mirštančių paauglių; kadangi daug jaunų žmonių turi ribotas galimybes gauti socialinę apsaugą, pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra bei programomis, kurios įgalintų juos apsisaugoti nuo ŽIV;

J.  kadangi privalomas visapusis lytinis švietimas mokyklų sistemose yra būtinas, siekiant užkirsti kelią AIDS ir kitų lytiškai plintančių infekcijų plitimui;

K.  kadangi probleminėje humanitarinės pagalbos reikalaujančioje padėtyje atsidūrusiems ir neformalioje bei pažeidžiamoje aplinkoje esantiems žmonėms, taip pat neįgaliesiems, čiabuviams, LGBTIQ+ priklausantiems asmenims, migrantams ir judžioms gyventojų grupėms kyla ŽIV užsikrėtimo grėsmė, taip pat jie susiduria su problemomis, siekdami gauti ŽIV gydymo paslaugas;

L.  kadangi Užsachario Afrika išlieka stipriausiai paveiktu regionu, kurio gyventojai sudaro 57 proc. visų naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų ir 84 proc. vaikų (iki 14 m.) užsikrėtimo atvejų; šiame regione moterų užsikrėtimas ŽIV yra žymiai dažnesnis nei vyrų, kiekvieną savaitę ŽIV užsikrečia 4 500 mergaičių ir jaunų moterų (15–24 m.), taip pat šiame regione gyvena 25,6 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių;

M.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos kyla dar daugiau problemų, kovojant su AIDS, dėl to taip pat suprastėjo iki šiol pasiekti rezultatai – kelios valstybės nepasiekia tikslų, kuriuos buvo numačiusios įgyvendinti iki 2020 m.; kadangi tai kelia riziką, kad nebus įgyvendintas DVT uždavinys, kuriuo numatyta iki 2030 m. likviduoti AIDS kaip grėsmę visuomenės sveikatai;

N.  kadangi reikia stiprinti atsparias ir tvarias sveikatos priežiūros sistemas kaip visuotinės sveikatos apsaugos dalį, išsaugant iki šiol pasiektus laimėjimus kovojant su AIDS;

O.  kadangi, siekiant užtikrinti teisę į sveikatą, reikia spręsti problemą, susijusią su nelygiomis galimybės gauti paslaugas, ir pagerinti ŽIV užsikrėtusių bei rizikos grupėje esančių asmenų gyvenimo kokybę ir gerbūvį visą jų gyvenimą;

P.  kadangi bendruomenėms ir bendruomenių inicijuotam atsakui, kurie yra labai svarbūs kovojant su ŽIV, yra ir toliau kenkiama dėl ypač mažo finansavimo, mažėjančios pilietinės visuomenės veikimo erdvės ir visapusio įsitraukimo bei integracijos stokos, rengiant nacionalinius atsakus į ŽIV;

Q.  kadangi keletas vidutines pajamas gaunančių besivystančių šalių dėl patento suteikiamos teisinės apsaugos susiduria su sunkumais importuojant ar vietoje gaminant generinius antiretrovirusinių vaistų variantus; kadangi tarptautinės farmacijos įmonės vis dažniau vidutines pajamas gaunančioms besivystančioms šalims nesuteikia galimybės gauti dotacijų, pirkti sumažinta kaina ir nesudaro sąlygų įgyvendinti savanorišką licencijavimo sistemą, taip trukdydamos joms gauti įperkamus generinius vaistus;

R.  kadangi žmogaus teisė į sveikatą yra aukščiau už taisykles dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS); kadangi Dohos deklaracijoje dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos pripažįstama besivystančių šalių teisė visapusiškai naudotis TRIPS susitarimo lankstumo nuostatomis, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, o ypač užtikrinti galimybę visiems gauti vaistus;

S.  kadangi Pasaulinis kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondas, kuris buvo įsteigtas po pasaulinio masto ŽIV / AIDS protrūkio, reikšmingai prisidėjo kovojant su ŽIV / AIDS;

1.  pabrėžia, jog svarbu pasiekti teigiamus rezultatus 2021 m. birželio 8–10 d. vyksiančiame JT aukšto lygio susitikime dėl ŽIV /AIDS; prašo Tarybos prisidėti politinėje deklaracijoje priimant perspektyvius ir plataus užmojo įsipareigojimus;

2.  pritaria, jog kiekvienas turi teisę į geriausius įmanomus sveikatos standartus, taip pat kiekvienam turi būti užtikrinta lygybė, siekiant gyventi orų gyvenimą;

3.  vertina ES vaidmenį rengiant tarpsektorinį atsaką į AIDS ir ragina Komisiją spręsti AIDS, kaip pasaulinės visuomenės sveikatos krizės, problemą bei paspartinti visas pastangas tam, kad būtų įgyvendinti 2025 m. tikslai, taip pat didinti investicijas į UNAIDS ir Pasaulinį kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą;

4.  reikalauja įtraukti esminę nuostatą, kuria būtų užtikrinamos pakankamos Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui skirtos priemonės, siekiant įgalinti šį fondą reikšmingai prisidėti kovojant su ŽIV / AIDS;

5.  pabrėžia, kad norint reaguoti į AIDS pasaulio mastu, reikia užtikrinti visų sektorių įsitraukimą ir daugiapakopį bendradarbiavimą, numatant terminų laikymąsi, aprėptį, įtraukumą, partnerystę ir inovacijas;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę būtų remiamos šalių partnerių pastangos kuriant stiprias ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant mokslinius tyrimus sveikatos srityje ir reguliavimo sistemas, taip pat bendruomenių sveikatos priežiūros sistemas, kurias įgyvendinant būtų galima teikti ŽIV atžvalgias visuotines sveikatos priežiūros paslaugas;

7.  prašo Europos išorės veiksmų tarnybos, Komisijos ir valstybių narių įgyvendinti ES žmogaus teisių veiksmų planą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą, siekiant spręsti ŽIV / AIDS skatinančias su žmogaus teisėmis ir lyčių nelygybe susijusias priežastis, pirmenybę teikiant kovai su stigma ir diskriminacija, seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties, tos pačios lyties santykių kriminalizavimui bei kitiems baudžiamojo ir diskriminacinio pobūdžio teisės aktams ir politikai, siekiant prisidėti prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo visiems, galimybės įgyti kokybiškas švietimo paslaugas, įskaitant visapusį lytinį švietimą, prie galimybės gauti teisingas ir įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimybės įsidarbinti, taip pat prisidėti prie nukentėjusių bendruomenių dalyvavimo visose visuomeninio gyvenimo srityse;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, siekiant į jų nacionalinius švietimo planus įtraukti privalomą visapusį lytinį švietimą tam, kad būtų užkertamas kelias AIDS ir kitų lytiškai plintančių ligų plitimui, ypač šalyse, kuriose fiksuojamas didžiausi infekcijos rodikliai;

9.  primena, kad sveikata yra būtina žmogaus vystymosi sąlyga; ragina Komisiją teikti pirmumą sveikatai, kaip daliai ES ir Afrikos strategijos, kuria numatoma sutelkti papildomas viešąsias lėšas, siekiant užtikrinti visuotinę sveikatos priežiūrą, įskaitant lėšas, skiriamas lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, ŽIV, tuberkuliozei ir maliarijai, taip pat sutelkti dėmesį į tarptautinius sveikatos tyrimus ir plėtrą, stiprinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą sveikatos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir kartu didinti Afrikos ir Europos sveikatos produktų, įrangos ir vaistų gamybos pajėgumus; pabrėžia, kad parama vystymuisi visų pirma turėtų būti skiriama siekiant užtikrinti horizontalią visuotinę sveikatos priežiūros sistemą, pasitelkiant holistinį ir teisėmis grindžiamą požiūrį, į kurį, laikantis „vienos sveikatos“ principo, turi būti visapusiškai įtrauktas daugiamatis sveikatos pobūdis (atsižvelgiant į glaudžias sąsajas su lytimi, maisto saugumu ir maistingumu, vandeniu ir sanitarija, švietimu ir skurdu); ypač ragina skatinti investicijas į integruotas su ŽIV susijusias teises, taip pat į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, didelį dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms, seksualinių paslaugų teikėjams, translyčiams asmenims, žmonėms, vartojantiems intraveninius narkotikus, kaliniams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms;

10.  ragina Komisiją spręsti liūdinančiai menkas gydymo galimybes ŽIV užsikrėtusiems vaikams, taip pat užtikrinti galimybę gauti su ŽIV susijusias paslaugas nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms, siekiant išvengti ŽIV perdavimo iš motinos vaikui;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti gerą lėšų panaudojimą ir išteklių sutelkimą, kurių reikia, norint visose ES valstybėse narėse įgyvendinti 2025 m. tikslus;

12.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, kad įgyvendinant visuotinės sveikatos priežiūros darbotvarkę, pirmenybė būtų teikiama integruotam požiūriui į pasaulinę sveikatos apsaugą, į šį požiūrį įtraukiant kovos ir su esamomis pandemijomis, tokiomis kaip ŽIV, ir su naujomis pandemijomis priemones;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingo politinio vaidmens dalyvaujant dialoge su besivystančiomis šalims ES partnerėmis, įskaitant Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis, parengiant tvarios nacionalinių finansavimo šaltinių pertvarkos planus, tam, kad ŽIV programos išliktų veiksmingos ir tvarios, taip pat siekiant užtikrinti šių programų plėtrą ankstesniems tarptautiniams paramos teikėjams nutraukus finansavimą; ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jos prisiimtų atsakomybę už savo kovą su ŽIV bei imtųsi iniciatyvos šioje srityje;

14.  ragina ES parengti aiškią ir nuoseklią visuotinę skiepijimo nuo COVID-19 strategiją, dėmesį sutelkiant į tai, kad būtų užtikrinta, kad besivystančių šalių gyventojai, ypač priklausantys pažeidžiamoms ir didelės rizikos grupėms, įskaitant žmones, užsikrėtusius ŽIV / AIDS, turėtų lygias galimybes pasiskiepyti laiku ir už prieinamą kainą; todėl ragina ES remti Indijos ir Pietų Afrikos PPO iniciatyvą dėl laikino įsipareigojimų atidėjimo dėl COVID-19 vakcinų, įrangos ir gydymo būdų intelektinės nuosavybės teisių ir primygtinai ragina farmacijos įmones dalytis savo žiniomis ir duomenimis per Pasaulio sveikatos organizacijos COVID-19 technologinės prieigos rezervą (C-TAP);

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant pasaulinį atsaką į COVID-19 pandemiją, būtų atsižvelgta į kovojant su ŽIV išmoktas pamokas, tokiose srityse kaip: žmogaus teisių apsauga ir su stigma bei diskriminacija susijusių problemų sprendimas, ypač pagrindinių ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių atveju; pasipriešinimas dėl lyčių nelygybės kylančioms sveikatos apsaugos kliūtims; parama sveikatos priežiūros specialistams ir tyrėjams, ypač neturtinguose regionuose; bendruomenių įtraukimas rengiant atsaką ir sąžiningas ribotų išteklių bei naujų priemonių paskirstymas, siekiant nė vieno nepalikti nuošalyje;

16.  primygtinai ragina ES parengti visapusę pasaulinio masto strategiją ir veiksmų gaires, siekiant užtikrinti DVT įgyvendinimą, įskaitant tikslus, susijusius su sveikata ir ŽIV / AIDS rodiklių mažinimu; pažymi, kad šioje strategijoje turi būti ypač atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį, nes DVT įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti mūsų pasirengimą būsimoms pandemijoms ir kitiems sukrėtimams, įskaitant sukrėtimus, darančius poveikį sveikatos priežiūros sistemoms; ragina parengti veiksmingą ilgalaikę pasaulinio masto ES sveikatos strategiją; pabrėžia, kad Komisija turi padvigubinti savo pastangas ir sustiprinti savo veiklą, siekdama užtikrinti veiksmingas pasaulinio masto sveikatos programas, kuriose būtų nagrinėjamos besivystančių šalių sveikatos priežiūros sistemos;

17.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, remiant paslaugas, kurios atlieptų pagrindinių visuomenės grupių ir kitų prioritetinių grupių, susiduriančių su specifinėmis problemomis siekiant gauti su ŽIV susijusias paslaugas, įskaitant jaunimui pritaikytų lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimą, poreikius;

18.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant palengvinti ir propaguoti tvirtesnį įsipareigojimą teikti ŽIV gydymą visuose konfliktiniuose regionuose, taip pat panaikinti su ŽIV susijusią pabėgėlių diskriminaciją, ypač kalbant apie vienodas galimybes gauti antiretrovirusinį gydymą ir sveikatos paslaugas priimančiose šalyse;

19.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant padidinti paramą socialinei apsaugai, įskaitant aprūpinimo maistu ir maistingumo užtikrinimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač neįgaliesiems, senyvo amžiaus ŽIV užsikrėtusiems žmonėms ir AIDS sergantiems našlaičiams;

20.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir partnerėmis, siekiant remti bendruomenių įsitraukimą ir bendruomenių inicijuotą atsaką ir į tai investuoti, nes tai yra būtini elementai, siekiant veiksmingo atsako į ŽIV / AIDS ir kovojant su dėl ŽIV / AIDS kylančia stigma ir diskriminacija, taip pat ragina į kitus vietos sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlymus integruoti ŽIV prevenciją ir priežiūrą, taip siekiant užtikrinti su ŽIV susijusios informacijos, švietimo ir komunikacijos sklaidą bei mokymą;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į tikralaikių duomenų rinkimą ir į naujus galimus įperkamus bei prieinamus, lyčiai atžvalgius ŽIV bei kitų su skurdu susijusių ir užleistų infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo metodus ir vakcinas, taip pat ragina stiprinti regioninius ir tarpregioninius pajėgumus bei bendradarbiavimą mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; primygtinai ragina ES teikti išskirtinę paramą besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą TRIPS sutartyje dėl visuomenės sveikatos apsaugos numatytų lankstumo nuostatų įgyvendinimą, ypač kalbant apie privalomą licencijų suteikimą ir paralelinį importą, taip pat ragina optimizuoti naudojimąsi savanoriška licencijavimo sistema ir dalijimosi technologijomis mechanizmus, kad būtų įgyvendinti visuomenės sveikatos tikslai, reikalaujant tarptautinių farmacijos įmonių į tokius mechanizmus įtraukti vidutines pajamas gaunančias besivystančias šalis ir šiose šalyse teikti prieinamą ŽIV gydymą; platesniu mastu skatina atsieti moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtas išlaidas nuo vaistų kainos, pavyzdžiui, pasitelkiant patentų suvienijimą, mokslinius tyrimus, atliekamus naudojantis viešai prieinamais šaltiniais, dotacijas ir subsidijas, siekiant užtikrinti, kad gydymas būtų prieinamas, įperkamas ir pasiekiamas visiems, kuriems jo reikia;

22.  ragina Komisiją nepritarti papildomų TRIPS priemonių įtraukimui į laisvosios prekybos susitarimus su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, siekiant užtikrinti viso ŽIV antiretrovirusinio gydymo prieinamumą, visapusiškai laikantis Dohos deklaracijos dėl TRIP susitarimo ir visuomenės sveikatos;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir UNAIDS.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 95. (2) OL C 334, 2018 9 19, p. 106.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl karo belaisvių po naujausio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto (2021/2693(RSP))

P9_TA(2021)0251 RC-B9-0277/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. įvykusį ES ir Armėnijos partnerystės tarybos posėdį ir į 2020 m. gruodžio 18 d. įvykusį ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos posėdį bei jų atitinkamas išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Chartiją, JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Ženevos (III) konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais,

–  atsižvelgdamas į Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos 2020 m. lapkričio 9 d. trišalį pareiškimą dėl ugnies nutraukimo, kuris įsigaliojo 2020 m. lapkričio 10 d.,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2021 m. kovo 19 d. ataskaitą „Azerbaidžanas: smurtas prieš laikomus armėnų karo belaisvius“,

–  atsižvelgdamas į ES 2021 m. balandžio 28 d. pareiškimą dėl asmenų, patekusių į nelaisvę per pastarojo meto Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą,

–  atsižvelgdamas į ESBO Minsko grupės pirmininkų 2020 m. spalio 25 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 9 d. pranešimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui, pateiktą pagal Teismo darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnį, dėl laikinų priemonių, susijusių su pastarojo meto Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo pirmojo 1988–1994 m. vykusio karo dėl Kalnų Karabacho tarptautinė bendruomenė, vadovaujama ESBO Minsko grupės pirmininkų, mėgina tarpininkauti, kad būtų sudarytas ilgalaikis ir išsamus taikos susitarimas, siekiant baigti Kalnų Karabacho konfliktą;

B.  kadangi per naujausią Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., žuvo daugiau nei 5 000 kareivių, sužalojimus patyrė ir gyvybės neteko šimtai, o be namų liko tūkstančiai civilių; kadangi gyventojai ir toliau dėl jo kenčia, nes neturi informacijos apie artimųjų buvimo vietą, namo sugrįžo tik kai kurie karo belaisviai ir kiti nelaisvėje buvę asmenys, kyla problemų dėl žmonių palaikų grąžinimo, trukdoma gauti humanitarinę pagalbą, be to, buvo sugriauta pagrindinė infrastruktūra;

C.  kadangi šio įsisenėjusio konflikto paliesti žmonės ir taip patiria pernelyg dideles kančias; kadangi konfliktas apskritai pasiglemžė neleistinai daug civilių aukų;

D.  kadangi karo veiksmai buvo nutraukti po 44 dienų, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Rusijai sudarius susitarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Kalnų Karabache ir jo apylinkėse, kuris buvo pasirašytas 2020 m. lapkričio 9 d., o įsigaliojo 2020 m. lapkričio 10 d.;

E.  kadangi trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo 8 punkte pažymima, kad turi įvykti apsikeitimas karo belaisviais, įkaitais ir kitais sulaikytaisiais bei žuvusiųjų palaikais; kadangi šis apsikeitimas turėtų būti vykdomas laikantis principo „visi už visus“;

F.  kadangi ir Armėnija, ir Azerbaidžanas yra Ženevos (III) konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais šalys, o šios konvencijos 118 straipsnyje pažymima, kad, nutraukus aktyvius karo veiksmus, karo belaisviai turi būti nedelsiant išlaisvinti ir repatrijuoti; kadangi Ženevos (III) konvencijos 13 straipsnyje pažymima, kad su karo belaisviais visada turi būti elgiamasi žmoniškai, o bet kokie sulaikančiosios šalies veiksmai ar aplaidumas, dėl kurių karo belaisvis miršta arba kyla rimtas pavojui jo sveikatai, draudžiami ir bus traktuojami kaip šiurkštus šios konvencijos pažeidimas; kadangi pagal konvenciją karo belaisviai taip pat saugomi nuo smurto ar bauginimo, įžeidinėjimo ir visuomenės smalsumo;

G.  kadangi, vadovaujantis tarptautine teise, iki ir po ugnies nutraukimo sulaikytiems kariškiams ir civiliams taikomas skirtingas statusas; pirma, kadangi kariškis, paimtas į nelaisvę iki ir po ugnies nutraukimo, turėtų būti pripažįstamas karo belaisviu ir apsauga jam turėtų būti užtikrinama pagal Ženevos konvencijas; antra, kadangi civiliai, sulaikyti konflikto metu, turi būti pripažįstami saugomais asmenimis ir apsauga jiems taip pat užtikrinama pagal Ženevos konvencijas; tačiau kadangi civiliai, sulaikyti po ugnies nutraukimo, yra saugomi pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas;

H.  kadangi nuo tada, kai buvo sustabdyti karo veiksmai, įvyko keletas apsikeitimų belaisviais – tiek kariais, tiek civiliais, – o paskutinysis jų buvo surengtas 2021 m. gegužės 4 d.;

I.  kadangi, remiantis susirūpinimą keliančiais pranešimais, Azerbaidžanas nelaisvėje laiko apie 200 armėnų; kadangi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teigimu, jis yra gavęs skundus dėl 249 armėnų, kuriuos į nelaisvę yra paėmęs Azerbaidžanas; kadangi EŽTT yra pritaikęs laikinas priemones dėl 229 armėnų, ir 183 iš jų tebegalioja; kadangi 2021 m. kovo 9 d. EŽTT padarė išvadą, kad Azerbaidžanas jų neįgyvendino, – tai matyti iš pateiktos informacijos, kuri yra pernelyg bendro pobūdžio ir ribota; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos pripažino, kad nelaisvėje laiko 72 armėnus; kadangi informacijos apie dar 112 asmenų Azerbaidžanas EŽTT nepateikė; kadangi kitų armėnų karo belaisvių likimas nežinomas; kadangi nuo tada, kai buvo nutraukti karo veiksmai, į Armėniją buvo repatrijuoti 73 karo belaisviai ir civiliai;

J.  kadangi EŽTT taip pat yra gavęs skundus dėl 16 azerbaidžaniečių, tariamai paimtų į nelaisvę Armėnijos, kurių 12 buvo repatrijuota 2020 m. gruodžio mėn.; kadangi EŽTT, atsižvelgęs į Armėnijos vyriausybės pateiktos informacijos pobūdį, sustabdė savo nagrinėjimą pagal 39 straipsnį dėl dar 4 asmenų;

K.  kadangi gauta patikimos informacijos apie tai, kad Armėnijos kariškiai ir civiliai paimami į nelaisvę ir po karo veiksmų nutraukimo 2020 m. lapkričio 10 d.; kadangi, Azerbaidžano valdžios institucijų teigimu, šie įkaitai ir kaliniai yra teroristai, nenusipelnantys karo belaisvio statuso pagal Ženevos konvenciją;

L.  kadangi organizacija „Human Rights Watch“ 2021 m. kovo 19 d. pranešė, kad Azerbaidžano saugumo ir ginkluotosios pajėgos smurtavo prieš armėnų karo belaisvius: žiauriai ir žeminamai su jais elgėsi bei juos kankino juos paėmus į nelaisvę, pervežant arba laikant įvairiose sulaikymo įstaigose; kadangi Azerbaidžano pajėgos prievarta sulaiko civilius ir juos kankina bei laiko nežmoniškomis ir žeminamomis sulaikymo sąlygomis: dėl to mirė mažiausiai du Azerbaidžano nelaisvėje laikyti asmenys; kadangi Azerbaidžano pajėgos sulaikė šiuos civilius net ir neturėdamos įrodymų, kad jie būtų kėlę grėsmę saugumui, kuria būtų galima pateisinti jų suėmimą pagal tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi Azerbaidžanas neigia kaltinimus, kad elgesys su armėnų karo belaisviais pažeidžia Ženevos konvencijų nuostatas;

M.  kadangi internete ir socialinėje žiniasklaidoje platinami vaizdo įrašai liudija, kad prieš belaisvius smurtauja ir netinkamai su jais elgiasi abiejų šalių ginkluotosios pajėgos; kadangi nesama ženklų, kad Azerbaidžano ar Armėnijos valdžios institucijos būtų atlikusios greitą, viešą ir veiksmingą šių incidentų tyrimą arba kad remiantis šiais tyrimais, jei tokių būta, imtasi baudžiamojo persekiojimo; kadangi esama įtarimų dėl karo belaisvių ir kitų saugomų asmenų neteisminių egzekucijų, priverstinio dingimo ir mirusiųjų palaikų išniekinimo;

N.  kadangi Komisija 2021 m. gegužės 17 d. paskelbė, kad skirs dar 10 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą, reikalingą padėti per pastarojo meto konfliktą Kalnų Karabache ir jo apylinkėse nukentėjusiems civiliams, taigi nuo karo veiksmų pradžios 2020 m. rugsėjo mėn. ES pagalba žmonėms, kuriems ji būtina, viršija 17 mln. EUR;

O.  kadangi visos šalys turi pateikti naujausius minų laukų žemėlapius, kad civiliai galėtų grįžti į regionus, kuriuose anksčiau liepsnojo konfliktas;

P.  kadangi, kaip pranešama, 2021 m. balandžio 12 d. Baku atidarytame Karo trofėjų parke eksponuojama armėnų karinė įranga, mirusius ir mirštančius armėnų karius vaizduojantys vaško manekenai ir vienutėje grandinėmis surakintus armėnų karo belaisvius vaizduojantys manekenai, o tai gali būti suvokiama kaip smurto šlovinimas, taigi rizikuojama dar labiau kurstyti priešiškumą ir neapykantos retoriką ar netgi skatinti nežmoniškai elgtis su likusiais karo belaisviais ir kitais nelaisvėje laikomais armėnų civiliais, taip leidžiant įsišaknyti neapykantos atmosferai ir paneigiant bet kokius oficialius pareiškimus apie susitaikymą;

Q.  kadangi 2021 m. gegužės 12 d. Azerbaidžano kariai trumpam įžengė į Armėnijos teritoriją, o tai prilygsta Armėnijos teritorinio vientisumo ir tarptautinės teisės pažeidimui; kadangi šis įsibrovimas į suverenią Armėnijos teritoriją įvyko po nerimą keliančių Azerbaidžano atstovų, įskaitant prezidentą, pareiškimų, kuriais, atrodytų, buvo keliamos teritorinės pretenzijos ir grasinama panaudoti jėgą bei taip pakirsti pastangas užtikrinti saugumą ir stabilumą regione;

R.  kadangi pastaraisiais mėnesiais buvo repatrijuojami žmonių palaikai ir teikiama humanitarinė pagalba nuo konflikto labai nukentėjusiems gyventojams;

S.  kadangi reikia iš naujo dėti pastangų, kad būtų kuriamas abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimas ir daroma pažanga siekiant tvarios taikos;

1.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus per konfliktą ir po jo sulaikytus kalinamus armėnus – tiek karo belaisvius, tiek sulaikytus civilius, ir ragina Azerbaidžaną ateityje nebevykdyti savavališkų sulaikymų; primygtinai ragina šalis visiškai įgyvendinti 2020 m. lapkričio 9 d. trišalį pareiškimą dėl ugnies nutraukimo, kuriame numatyta apsikeisti karo belaisviais, įkaitais ir kitais sulaikytais asmenimis, taip pat per karo veiksmus žuvusių žmonių palaikais;

2.  griežtai smerkia smurtą, kuris buvo vykdomas per naujausią Armėnijos ir Azerbaidžano karą dėl Kalnų Karabacho; reiškia solidarumą su jo aukomis ir jų šeimomis; griežtai smerkia ugnies nutraukimo paliaubų pažeidimą, sukėlusį dar daugiau žmonių kančių, mirčių ir turto sunaikinimo; smerkia visus išpuolius, nukreiptus prieš civilius gyventojus, ir primena valstybių pareigą pagal tarptautinę humanitarinę teisę saugoti civilių gyventojų gyvybes;

3.  ragina Azerbaidžano vyriausybę pateikti išsamius visų dėl ginkluoto konflikto nelaisvėje laikomų asmenų, įskaitant nelaisvėje mirusius asmenis, sąrašus ir pateikti informaciją apie asmenų buvimo vietą ir sveikatos būklę;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos apie dingusių asmenų likimą ir buvimo vietą neatskleidimas gali būti prilyginamas prievartiniam dingimui, kurio neleisti įsipareigojo ir Azerbaidžanas, ir Armėnija; ragina visas šalis išaiškinti dingusių asmenų likimą ir buvimo vietą ir oriai elgtis su žmonių palaikais;

5.  ragina Azerbaidžano vyriausybę užtikrinti teisines garantijas, suteikti galimybę advokatams, gydytojams ir žmogaus teisių gynėjams susitikti su belaisviais armėnais ir palengvinti belaisvių galimybes bendrauti su giminaičiais;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl patikimų pranešimų, kuriuose nurodoma, kad karo belaisviai ir kiti nelaisvėje laikomi armėnai buvo ir yra laikomi žeminančiomis sąlygomis ir kad su jais buvo nežmoniškai elgiamasi bei jie buvo kankinami juos sulaikius arba kalinimo metu; smerkia visus kankinimo ir priverstinio dingimo atvejus, įskaitant kankinimą ir priverstinį dingimą per ginkluotą konfliktą, taip pat netinkamą elgesį su palaikais ir jų išniekinimą;

7.  ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti, kad asmenims, kurie vis dar yra sulaikyti, būtų suteikta visa pagal tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę privaloma apsauga, įskaitant laisvę nuo kankinimo ir nežmoniško elgesio; ragina Armėnijos ir Azerbaidžano valdžios institucijas atlikti nepriklausomus, greitus, viešus ir veiksmingus tyrimus ir patraukti atsakomybėn dėl visų patikimų įtarimų dėl šiurkščių Ženevos konvencijų pažeidimų ir kitų tarptautinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų, siekiant užtikrinti, kad atsakingi asmenys atsakytų už savo veiksmus ir kad būtų ginamos nukentėjusiųjų teisės, galbūt padedant specialiai tarptautinei misijai; ragina Azerbaidžano vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT siekiant ištirti pranešimų apie nužmoginantį elgesį su belaisviais armėnais pagrįstumą ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

8.  primena, kad šiuo metu nėra viešai prieinamos patikimos informacijos apie Armėnijoje kalinamus karo belaisvius ir sulaikytus azerbaidžaniečius;

9.  primena visoms konflikto šalims apie jų pareigą laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pagal kurią draudžiamas kankinimas ir kitoks žeminantis ar nežmoniškas elgesys, ir pakartoja, kad karo belaisvių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais yra karo nusikaltimai;

10.  griežtai smerkia 2021 m. balandžio 9 d. įvykusį incidentą, kai Azerbaidžano valdžios institucijos lėktuvą, kuriuo turėjo būti repatrijuoti armėnų belaisviai, atsiuntė tuščią; mano, kad tai labai nejautrus poelgis ir, be to, rodo bendrą niekinantį Azerbaidžano požiūrį į belaisvius armėnus ir jų šeimas;

11.  pabrėžia, kad skubiai būtina susilaikyti nuo bet kokios priešiškos retorikos ar veiksmų, kurie gali būti suvokiami kaip neapykantos kurstymas ar akivaizdus smurtas arba nebaudžiamumo skatinimas, arba veiksmų, kurie gali kenkti pastangoms sukurti ir skatinti aplinką, palankią pasitikėjimui ir susitaikymui, bendradarbiavimui ir tvariai taikai;

12.  ragina Azerbaidžano vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT belaisvių armėnų klausimu ir laikytis Teismo laikinųjų priemonių, kuriomis Azerbaidžanas buvo įpareigotas pateikti išsamią informaciją apie belaisvių laikymo sąlygas, jų sveikatos būklę ir priemones, kurių imtasi jiems grąžinti;

13.  mano, kad apsikeitimas visais belaisviais ir žuvusiųjų ir mirusiųjų palaikais bei galutinis šios problemos išsprendimas yra neatidėliotinai spręstinas humanitarinis klausimas, ypač nukentėjusių asmenų šeimoms, ir tai būtų pirmoji ir gyvybiškai svarbi pasitikėjimo stiprinimo priemonė, kad regione būtų sukurta stabilumo užuomazga;

14.  ragina Azerbaidžano vyriausybę užtikrinti laisvą ir nevaržomą galimybę pas belaisvius patekti atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, pvz., Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

15.  pabrėžia, jog reikia skubiai užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, kad būtų užtikrintas Kalnų Karabacho gyventojų armėnų ir jų kultūros paveldo saugumas ir kad šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams būtų leidžiama grįžti į savo buvusias gyvenamąsias vietas;

16.  primygtinai reikalauja, kad abi šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų naikinamas armėnų paveldas Azerbaidžane ir azerbaidžaniečių paveldas Armėnijoje; ragina visiškai restauruoti sugriautus objektus, o tarptautinę bendruomenę – labiau įsitraukti užtikrinant pasaulio paveldo apsaugą regione;

17.  primena ESBO Minsko grupės pirmininkų vadovaujamos tarptautinės bendruomenės pastangas rasti taikų, ilgalaikį, visapusišką ir tvarų sprendimą remiantis ESBO 2009 m. pagrindiniais principais (jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo ir tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principais), siekiant nustatyti būsimą Kalnų Karabacho regiono statusą; primena, kad tai galima pasiekti tik derybomis radus politinį sprendimą ir iš tiesų įsipareigojus visoms susijusioms šalims; ragina šalis kuo greičiau atnaujinti aukšto lygio politinį dialogą, kurį globotų ESBO Minsko grupės pirmininkai; ragina Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybes, taip pat tarptautinius tarpininkus sistemingai įtraukti moteris į taikos procesą ir konsultuotis su žmogaus teisių gynėjomis;

18.  apgailestauja, kad ES valstybės narės, dalyvaujančios ESBO Minsko grupėje, nedalyvavo tarpininkaujant derantis dėl susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir kad ES neparodė vadovaujančio vaidmens sėsti prie derybų stalo pakviesdama dvi iš savo labai vertinamų Rytų šalių partnerių;

19.  smerkia tai, kad Baku atidarytas vadinamasis Trofėjų parkas, kurį visuomenė gali lankyti 2021 m. balandžio 14 d., nes juo dar labiau stiprinami ilgalaikiai priešiški jausmai ir trukdoma Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio pasitikėjimui; todėl primygtinai ragina nedelsiant jį uždaryti;

20.  ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Komisiją tiek Armėnijai, tiek Azerbaidžanui pasiūlyti visą būtiną pagalbą siekiant konsoliduoti ugnies nutraukimą ir remti visas pastangas, kuriomis siekiama stabilumo, atstatymo, pasitikėjimo stiprinimo ir atkūrimo po karo, taip pat atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos ugnies nutraukimo paliaubų nuostatos, ypač kiek tai susiję su jo stebėsenos mechanizmu; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir valstybes nares didinti paramą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams ir su jais bendradarbiauti, ypač jų veiklos ribojimo atvejais; mano, kad šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka ES specialiajam įgaliotiniui Pietų Kaukaze;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti skubios humanitarinės pagalbos teikimą ir tarptautinių organizacijų darbą šioje srityje bei kultūros ir religinio paveldo apsaugą, taip pat remti Armėnijos ir Azerbaidžano pilietinės visuomenės organizacijas, kurios iš tiesų prisideda prie susitaikymo;

22.  ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją kartu su valstybėmis narėmis 2021 m. rudenį įvyksiančiame kitame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime taip pat spręsti saugumo, stabilumo ir regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze klausimus;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ESBO generaliniam sekretoriui, Minsko grupės pirmininkams, Armėnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui bei Azerbaidžano prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Haityje (2021/2694(RSP))

P9_TA(2021)0252 RC-B9-0282/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Haičio, visų pirma 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Padėtis Haityje praėjus metams nuo žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas“(1), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl vaikų vergijos Haityje(2) ir į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko 2021 m. kovo 24 d. pareiškimą dėl Haičio,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 11 d. JT jungtinės tarnybos Haityje (angl. BINUH) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio mėn. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius teismų nepriklausomumo principus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę teisėjų chartiją ir į Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos regiono teisėjo statutą,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. Haičio Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ir BINUH 2021 m. sausio 18 d. bendrą ataskaitą „Neramumai Haityje: Jų poveikis žmogaus teisėms ir valstybės pareiga apsaugoti visus piliečius“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl to, kad nepavyko surengti rinkimų 2020 m. spalio mėn. taip pat buvo priimtas dekretas, o pranešimai apie nesėkmingus bandymus įvykdyti perversmą rodo didėjantį politinį ir socialinį nestabilumą Haityje;

B.  kadangi politinė opozicija ir pilietinės visuomenės grupės teigia, kad prezidento J. Moise‘s įgaliojimai baigėsi 2021 m. vasario 6 d., kaip nusprendė Haičio Aukščiausioji teisėjų taryba, ir reikalauja paskirti laikinąjį prezidentą; kadangi Jovenel Moise atsisako atsistatydinti, nes mano, kad jo įgaliojimai prasidėjo 2017 m. vasario mėn. po antrųjų rinkimų 2016 m., nes ankstesni rinkimų rezultatai buvo ginčijami dėl įtarimų sukčiavimu;

C.  kadangi nuo 2021 m. sausio 14 d. tūkstančiai Haičio gyventojų protestuoja prieš prezidento J. Moise‘s kadencijos pratęsimą vieneriems metams ir taip pat prieš referendumą; kadangi protestai slopinami jėga;

D.  kadangi po to, kai 2019 m. nepavyko laiku surengti rinkimų, visų Deputatų Rūmų teisės aktų leidėjų ir dviejų trečdalių Senato kadencija baigėsi 2020 m. sausio mėn., o visų merų įgaliojimai baigėsi 2020 m. liepos mėn.; kadangi prezidentas J. Moise nuo to laiko valdo šalį priimdamas dekretus ir daugeliu dekretų sustiprinami jo kaip prezidento įgaliojimai; kadangi prezidentas J. Moise yra numatęs 2021 m. rugsėjo 19 d. surengti parlamento, vietos ir prezidento rinkimus;

E.  kadangi 2021 m. sausio 5 d. prezidentas J. Moise paskelbė, kad 2021 m. birželio 27 d. turėtų būti surengtas referendumas dėl konstitucijos, ir neseniai patvirtino savo sprendimą nepaisydamas protestų šalyje ir tarptautinėje bendruomenėje; kadangi siūloma konstitucinė reforma dar labiau sutelktų vykdomuosius įgaliojimus; kadangi Haičio konstitucijos 284 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „visuotiniai rinkimai siekiant iš dalies pakeisti Konstituciją yra griežtai draudžiami“; kadangi nuo tada tūkstančiai Haičio gyventojų išėjo į gatves protestuodami prieš referendumą;

F.  kadangi 2021 m. gegužės 6 d. ES paskelbė nefinansuosianti nei 2021 m. birželio 27 d. Haityje numatyto referendumo organizavimo, nei jo stebėjimo misijos, laikydama, kad procesas šalyje, kurioje vyrauja nesaugumas ir politinis nestabilumas, yra nepakankamai skaidrus ir nedemokratiškas;

G.  kadangi Haičio pagrindinė grupė (sudaryta iš JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo, Brazilijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių ir Amerikos valstybių organizacijos specialiojo atstovo) išreiškė susirūpinimą tuo, kad Konstitucijos keitimo procesas nebuvo pakankamai įtraukus, dalyvaujamasis ir skaidrus;

H.  kadangi senatorių apklausos rezultatai ir Haičio Aukščiausiųjų audito rūmų ataskaita atskleidė prezidento J. Moise‘s įsitraukimą į lėšų pasisavinimo ir sukčiavimo atvejį – jis, kaip įtariama, gavo lėšų iš programos „PetroCaribe“;

I.  kadangi Haičio Aukščiausiojo Teismo teisėjas Yvickel Dieujuste Dabrésil buvo suimtas 2021 m. vasario 7 d. kartu su 18 kitų žmonių ir apkaltintas sąmokslu prieš vyriausybę; kadangi teisėjas Y. Dabrésil buvo paleistas 2021 m. vasario 11 d., tačiau kiti 17 asmenų tebėra sulaikyti;

J.  kadangi 2021 m. vasario 8 d. prezidentas J. Moise paskelbė dekretą, kuriuo liepė, kad trys Aukščiausiojo Teismo teisėjai (teisėjai Yvickel Dieujuste Dabrésil, Joseph Mécène Jean-Louis ir Wendelle Coq Thelot) išeitų į pensiją, ir po kelių dienų paskelbė dar vieną dekretą dėl trijų naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo nesilaikant įstatyme nustatytų procedūrų; kadangi, reaguodami į tai, 2021 m. vasario 15 d., pirmadienį, teisingumo sistemos darbuotojai pradėjo streiką neribotam laikui;

K.  kadangi 2021 m. kovo mėn. Haičio režimas suėmė vyresnįjį policijos pareigūną, tokiu būdu eksponentiškai padidindama konstitucinę krizę šalyje;

L.  kadangi Haityje pastaruoju metu labai padaugėjo smurto, pvz., pagrobimų, išžaginimų, žmogžudysčių ir žudynių, atvejų, kuriuos daugiausia vykdė ginkluotos grupuotės; pažeidėjai veikia beveik visiškai nebaudžiami; kadangi per pirmuosius tris 2021 m. mėnesius nužudyta 117 žmonių ir pagrobti 142 asmenys; kadangi vien 2021 m. balandžio mėn. užfiksuotas 91 pagrobimo atvejis;

M.  kadangi 2021 m. balandžio 11 d. Port o Prense pagrobti keli katalikų dvasininkai (kurie vėliau buvo paleisti), kurie dirba vietos gyventojų labui, jų pagrobimas labai sukrėtė Haičio ir tarptautinę viešąją nuomonę ir paskatino demonstracijų prieš dabartinę vyriausybę suintensyvėjimą;

N.  kadangi nuo 2015 m. iš šalies išvyko daugiau kaip 300 000 žmonių; kadangi dėl didėjančio smurto ir blogėjančios saugumo padėties šalyje labai padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš Haičio, ypač Prancūzijos Gvianoje, ir daug tarptautinių ir humanitarinių NVO palieka Haitį;

O.  kadangi pastaraisiais metais Haitį sukrėtė kelios didelio masto mobilizavimo bangos, nukreiptos prieš dideles pragyvenimo išlaidas, autoritarizmą ir korupciją; kadangi besitęsianti politinė krizė yra susijusi su visų socialinių, ekonominių, saugumo ir žmogaus teisių rodiklių blogėjimu ir atitinkamai atsispindi juose; kadangi skurdas padidėjo, galimybės naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, kurios ir be to buvo ribotos, dar labiau sumažėjo, o per dvejus metus maisto stygius beveik padvigubėjo ir šiuo metu su juo susidūria milijonai Haičio gyventojų; kadangi Haitis – viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių Šiaurės ir Pietų Amerikoje; kadangi Haičiui, kuris 2019 m. JT vystymosi programos (JTVP) žmogaus socialinės raidos indekse užėmė 170 vietą pasaulyje, nuolat reikia humanitarinės ir vystymosi pagalbos ir jis tebėra skurdžiausia Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis ir viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, kurioje 59 proc. gyventojų gyvena žemiau nacionalinės skurdo ribos; kadangi valdžios korupcija yra nekontroliuojama: organizacijos Transparency International 2018 m. korupcijos suvokimo indekse Haitis yra 161-as iš 180-ies stebėtų šalių;

P.  kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. maždaug keturi milijonai(4) Haičio gyventojų patyrė itin didelį maisto stygių; kadangi ekonomikos nuosmukis, prastas derlius, uraganas Laura (2020 m. rugpjūčio 23 d.) ir COVID-19 pandemija yra vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių blogėja aprūpinimo maistu padėtis;

Q.  kadangi vyrauja neramumai ir biurokratinis chaosas, trukdantis Haityje vykdyti vakcinaciją nuo COVID-19, todėl kyla pavojus, kad bus daugiau mirčių ir nebus laiku imtasi veiksmų kovojant su virusu; kadangi netinkamas COVID-19 pandemijos valdymas tik sustiprino pagrindines jau egzistuojančias visuomenės problemas;

R.  kadangi Haitis gavo precedento neturinčią tarptautinės bendruomenės pagalbą atstatymo darbams po 2010 m. žemės drebėjimo finansuoti; kadangi šiomis dienomis Haičio gyventojai tokių pastangų neįžvelgia, todėl baiminamasi dėl blogo valdymo ir plataus masto piktnaudžiavimo lėšomis;

S.  kadangi dėl netinkamo gautų tarptautinių lėšų valdymo, didelių mokesčių už mokslą, kartu su daugelio šeimų mažomis pajamomis ir prasta švietimo kokybe, maždaug pusė 15 metų ir vyresnių Haičio gyventojų yra neraštingi; kadangi dėl tolimesnio neramumų ir pandemijos eskalavimo bei jų poveikio Haičio gyventojų kasdienybei 70 proc. Haičio vaikų nelankė mokyklos; kadangi ne mažiau kaip 350 000 vaikų ir jaunuolių visoje šalyje nebaigia pradinės ir vidurinės mokyklos;

T.  kadangi „Restavèk“ – šiuolaikinės vergijos forma – vis dar yra įprasta praktika Haityje; kadangi pagal šią praktiką Haičio vaikus iš skurdžių namų tėvai siunčia gyventi su kitomis šeimomis, kur jie dirba namų tarnais; kadangi šie vaikai dažnai patiria prievartą, netinkamą elgesį ir neturi galimybės lankyti mokyklos;

1.  primygtinai ragina Haičio valdžios institucijas surengti laisvus, sąžiningus, skaidrius ir patikimus įstatymų leidžiamosios valdžios, vietos ir prezidento rinkimus bei užtikrinti tvarų saugumą šių rinkimų procesų metu; primena, kad kol nebus patenkintos skaidrumo, sąžiningumo ir demokratijos sąlygos, ES neturėtų teikti jokios finansinės ir techninės paramos rinkimų procesams; primena, kad tik patikimas, skaidrus, dalyvaujamasis ir taikus rinkimų procesas gali padėti įveikti užsitęsusią politinę krizę Haityje;

2.  pabrėžia nepriklausomų ir prieinamesnių teisminių institucijų svarbą ir ragina Haičio vyriausybę laikytis 1987 m. Haičio konstitucijos, ypač jos 284 straipsnio 3 dalies, pagrindinių demokratijos principų bei stiprinti teisinę valstybę; pakartoja, kad itin svarbus vaidmuo tenka visapusiškam, lygiateisiam ir prasmingam moterų dalyvavimui ir visų Haičio gyventojų, įskaitant jaunimą, neįgaliuosius ir pilietinę visuomenę, įtraukimui į Haičio politinius procesus;

3.  primygtinai reikalauja, kad Haičio valdžios institucijos dėtų daugiau pastangų, kad būtų nutraukti gaujų susirėmimai, taip pat ginkluoti išpuoliai prieš civilius gyventojus ir teisėsaugos institucijas, o atsakingiems asmenims taikomas teisingas bylos nagrinėjimo procesas;

4.  pakartoja savo didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės, politinės ir saugumo padėties Haityje; griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus ir smurto veiksmus, ypač didėjantį žmonių grobimų, prekybos vaikais į Dominikos Respubliką, žmogžudysčių ir išžaginimo atvejų, skaičių, ir pabrėžia, kad reikia kovoti su smurtu prieš moteris, mergaites ir pagyvenusius žmones; griežtai smerkia kelių katalikų dvasininkų pagrobimą Port o Prense praėjusį mėnesį; primena, kad smurtas Haityje yra glaudžiai susijęs su ginkluotomis gaujomis, iš kurių kai kurias remia ir finansuoja vietinė oligarchija; ragina Haičio valdžios institucijas nedelsiant ir koordinuotai reaguoti siekiant užkirsti kelią smurtui, šalinti jo pagrindines priežastis ir panaikinti atsakingų asmenų nebaudžiamumą; primena, kad teisingumo sistemos reforma ir kova su korupcija turi išlikti prioritetu;

5.  ragina atlikti nepriklausomą La Saline žudynių ir panašių atvejų tyrimą; reikalauja, kad visi šių nusikaltimų autoriai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir jiems būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimo procesas;

6.  smerkia įtariamą mirtinos jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir savavališkus suėmimus bei sulaikymus; smerkia smurtą prieš žurnalistus; primygtinai ragina Haičio vyriausybę nutraukti pratęsto kardomojo kalinimo praktiką; ragina Haičio valdžios institucijas gerbti pagrindines teises, žodžio laisvę ir asociacijų laisvę;

7.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus Haityje ir jų darbą;

8.  ragina Haičio valdžios institucijas užtikrinti geresnį valdymą visais valstybės ir visuomenės lygmenimis, įskaitant kovą su korupcija ir klientelizmą; primygtinai reikalauja, kad Komisija sistemingai užtikrintų, jog visa pagalba, įskaitant humanitarinę pagalbą, būtų veiksmingai stebima siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama konkretiems projektams, kuriems ji yra skirta;

9.  ragina Haičio valdžios institucijas išsklaidyti įtarimus dėl sukčiavimo ir netinkamo tarptautinių lėšų, gautų po 2010 m. žemės drebėjimo, valdymo ir nubausti prasikaltusius;

10.  ragina Europos Audito Rūmus atlikti auditą ir pateikti ataskaitą apie tai, kaip Haityje naudojamos ES lėšos, ypač atsižvelgiant į naujausius kaltinimus korupcija ir Haičio aukščiausiųjų audito rūmų ataskaitą;

11.  ragina Europos Sąjungą toliau teikti finansavimą Haičiui siekiant spręsti didelio maisto stygiaus ir netinkamos mitybos problemą, kurią dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija; taip pat ragina atitinkamas Europos Sąjungos tarnybas užtikrinti Europos pagalbos stebėseną ir tinkamą valdymą, kad ji būtų tiesiogiai naudinga gyventojams, kuriems jos reikia;

12.  apgailestauja, kad Haitis neužbaigė būtinų veiksmų, reikalingų gauti COVID-19 vakcinas; primygtinai ragina Haičio valdžios institucijas imtis priemonių, reikalingų vakcinoms gauti;

13.  palankiai vertina tai, kad ES skyrė 17 mln. EUR pažeidžiamiausiems asmenims Haityje ir kitose Karibų jūros regiono šalyse remti; ragina Komisiją toliau teikti pirmenybę humanitarinei pagalbai Haičiui; ragina Komisiją užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos teikimas Haičiui būtų veiksmingai susietas su jo vystymosi strategija;

14.  ragina nutraukti „Restavèk“ praktiką; ragina Haičio vyriausybę įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama vaikų registracija, taip pat tiek fizinė, tiek psichologinė jų apsauga, bei užtikrintas privalomas mokyklos lankymas; ragina ES bendradarbiauti su Haičio vyriausybe siekiant įgyvendinti teisės aktų dėl vaiko teisių apsaugos sistemą;

15.  ragina Haičio vyriausybę visais esminiais būdais užtikrinti savo piliečių gerovę; pabrėžia, kad to nepadarius gali įvykti negrįžtamas protų nutekėjimas, o Haitis taptų neveiksnus kaip valstybė;

16.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad į Prancūzijos Gvianą atvyksta daug prieglobsčio prašančių arba neteisėtai Haityje gyvenančių piliečių, ir ragina ES remti Europos teritorijas regione, stiprinant kovos su prekyba žmonėmis priemones;

17.  pakartoja suderintų, koordinuotų ir sustiprintų tarptautinių pastangų remiant Haičio gyventojus svarbą; pabrėžia nuolatinės ES ir tarptautinės paramos Haičiui svarbą siekiant padėti sudaryti sąlygas taikiems ir demokratiniams rinkimams, taip pat užtikrinti ilgalaikį šalies stabilumą, vystymąsi ir ekonominį savarankiškumą;

18.  nurodo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių ir ES ministrų tarybai bei Jungtinei parlamentinei asamblėjai, CARIFORUM institucijoms ir Haičio valdžios institucijoms.

(1) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 46. (2) OL C 463, 2018 12 21, p. 40. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0074. (4) remiantis Integruotos aprūpinimo maistu etapų klasifikacijos (IPC) duomenimis.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Čade (2021/2695(RSP))

P9_TA(2021)0253 RC-B9-0290/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl Prezidento Idrisso Déby Itno mirties 2021 m. balandžio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 20 d. JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl Čado,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. G 7 šalių užsienio reikalų ir vystymosi ministrų komunikatą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos tiriamosios misijos Čade 2021 m. balandžio 29 d. – gegužės 5 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. Europos Vadovų Tarybos ir Sahelio G 5 valstybių narių bendrą deklaraciją dėl Sahelio saugumo, stabilumo ir vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Tarybos išvadas, kuriose dar kartą patvirtinama tvirtos ir ilgalaikės ES ir Sahelio regiono partnerystės svarba,

–  atsižvelgdamas į Europos plėtros fondo (EPF) 2014–2020 m. Nacionalinę orientacinę programą Čadui,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir ES rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse,

–  atsižvelgdamas į Čado Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. balandžio 20 d. Čado Prezidentas Idriss Déby Itno, valdžioje išbuvęs 31 metus, žuvo per karinę konfrontaciją su sukilėlių grupuotėmis praėjus vienai dienai po to, kai buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 11 d. prezidento rinkimų nugalėtoju;

B.  kadangi po Idrisso Déby mirties Pereinamojo laikotarpio karinė taryba (TMC) surengė nekonstitucinį valdžios perdavimą ir įsteigė pereinamojo laikotarpio vyriausybę, vadovaujamą Čado prezidento sūnus Mahamat Idriss Déby; kadangi TMC sustabdė Konstitucijos galiojimą, panaikino vyriausybę ir Nacionalinę Asamblėją ir parengė „pereinamojo laikotarpio chartiją“, kuria 18 mėnesių laikotarpiui pakeičiama Konstitucija ir kuri gali būti vieną kartą pratęsta;

C.  kadangi Čado Konstitucijoje numatyta, kad tuo atveju, jei valstybės vadovo postas būtų laisvas arba vadovas būtų nuolat neveiksnus, laikinai prezidento pareigas eitų Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas, kuris privalėtų per 45–90 dienų laikotarpį surengti rinkimus;

D.  kadangi 2021 m. gegužės 2 d. TMC, dalyvaujant kai kuriems opozicijos nariams, paskyrė pereinamojo laikotarpio vyriausybę su civiliu ministru pirmininku Albertu Pahimi Padacké; kadangi A. P. Padacké dalyvavo 2021 m. balandžio 11 d. prezidento rinkimuose, nors buvo laikomas vienu iš mirusio Prezidento I. Déby sąjungininkų, ir 2016–2018 m. ėjo ministro pirmininko pareigas;

E.  kadangi Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos faktų nustatymo misija Čade, vykusi 2021 m. balandžio 29 d. – gegužės 5 d., pabrėžė, kad svarbu parengti patikimą ir visuotinai priimtiną Čado Konstituciją, ir mano, kad pereinamojo laikotarpio chartija yra nepakankama siekiant užtikrinti politines ir pilietines gyventojų teises pereinamuoju laikotarpiu;

F.  kadangi 2021 m. balandžio 27 d. karinė vyriausybė prieš demonstrantus panaudojo neproporcingą ir neteisėtą ginkluotą jėgą; kadangi tai viešai pasmerkė žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinė bendruomenė, įskaitant Afrikos Sąjungą ir Europos Sąjungą; kadangi, po Prezidento I. Déby mirties per protestus žuvo mažiausiai šeši žmonės, dešimtys žmonių buvo sužeisti, daugelis atsitiktinai suimti ir sulaikyti; kadangi manoma, kad per susirėmimus suimta daugiau kaip 600 žmonių;

G.  kadangi Prezidento I. Déby valdymo laikotarpiui buvo būdingi sistemingi ir nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai;

H.  kadangi priešrinkiminis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad daugiau kaip 112 politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų patyrė persekiojimą arba buvo savavališkai suimti; kadangi kelias savaites iki rinkimų kampanijos saugumo pajėgos naudojo neproporcingą ir neteisėtą jėgą prieš taikius protestuotojus; kadangi rinkimus aktyviai boikotavo opozicija ir kai kurie pilietinės visuomenės nariai;

I.  kadangi pastaraisiais metais Sahelio regione smarkiai pablogėjusi saugumo padėtis kelia rimtą grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; kadangi plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai ir masinės žudynės; kadangi 2019 m. Sahelyje pastebėtas sparčiausias smurtaujančių ekstremistų veiklos masto padidėjimas nei bet kuriame kitame regione; kadangi nuo tada, kai 2015 m. buvo sukurta Daugiašalė jungtinė specialiosios paskirties grupė, teroristines grupes ji išstūmė iš daugelio savo kontroliuojamų vietovių, tačiau regionas vis tiek lieka labai nestabilus;

J.  kadangi Čadas labai nukentėjo nuo teroristinės veiklos ir išpuolių; kadangi grupuotė „Boko Haram“, kuri nuo 2015 m. yra grupuotės „Islamo valstybė“ sąjungininkė, išplito visame regione ir lėmė didelį gyventojų perkėlimą Čado ežero baseino regione; kadangi šiuo metu Čade yra 133 000 šalies viduje perkeltų asmenų ir apie 500 000 pabėgėlių; kadangi nuo šių metų rinkimų suintensyvėjo karinė konfrontacija su sukilėlių grupuotėmis, pvz., Čado pokyčių ir santarvės frontas (FACT); kadangi Čado kariuomenė neseniai pareiškė, kad įveikė grupuotę FACT; kadangi TMC atmetė FACT ginkluotų sukilėlių grupuočių pasiūlymą nutraukti ugnį ir surengti derybas;

K.  kadangi ES remia Sahelio G 5, Burkina Faso, Čado, Malio, Mauritanijos ir Nigerio bendradarbiavimo pastangas, kuriomis koordinuojami regioninio vystymosi ir saugumo veiksmai siekiant kovoti su terorizmu ir užtikrinti stabilumą regione, kuriame Čado armija yra pagrindinis veiksnys; kadangi 2020 m. kovo mėn. buvo pratęsti ES mokymo misijos (EUTM) Malyje įgaliojimai siekiant konsultuoti ir mokyti Sahelio G 5 šalių, įskaitant Čadą, nacionalines ginkluotąsias pajėgas; kadangi Sahelio G 5 šalių grupė Mauritaniją ir Nigerį paskyrė tarpininkais, siekdami užtikrinti įtraukų visų dabartinių neramumų Čade pagrindinių veikėjų dialogą ir sudaryti sąlygas konsensusu grindžiamam, taikiam ir sėkmingam pereinamajam procesui;

L.  kadangi, nepaisant to, kad Čadas yra naftą gaminanti šalis, skurdas, maisto stygius, korupcija, nebaudžiamumas, smurtas prieš moteris ir mergaites ir ekonominių galimybių trūkumas šalyje yra endeminis reiškinys; kadangi 2019 m. žmogaus socialinės raidos indekse Čadas užima 187 vietą iš 189 šalių;

M.  kadangi ES remia vystymosi, taikos ir saugumo pastangas Čade ir visame Sahelyje per EPF, Afrikos taikos priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir ES pagalbos Afrikai patikos fondą; kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu ES Čadui skyrė 542 mln. EUR iš EPF paramai, įskaitant teisinės valstybės stiprinimą; kadangi 2021 m. liepos 1 d. numatoma Afrikos taikos priemonę pakeisti būsima Europos taikos priemone;

1.  smerkia Prezidento Idrisso Déby nužudymą ir pastarojo meto smurtą bei žūtis per ginkluotų grupuočių išpuolius regione; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl užsitęsusios krizės Čade ir nestabilios saugumo padėties šiaurinėje dalyje, ir griežtai smerkia pasikartojančius žmogaus teisių ir tarptautinės bei humanitarinės teisės pažeidimus;

2.  smerkia tai, kad 2021 m. balandžio 20 d. Pereinamojo laikotarpio karo taryba įvykdė karinį valdžios užgrobimą, vėliau sustabdė Čado konstitucijos galiojimą ir paleido vyriausybę; atmeta Pereinamojo laikotarpio karo tarybos parengtą chartiją, nes dėl jos nebuvo surengtos demokratinės konsultacijos;

3.  yra įsitikinęs, kad dabartinio Čado visuomenės susiskaldymo negalima pašalinti karinėmis priemonėmis, ir ragina visas šalis susilaikyti nuo smurtinių veiksmų, pradėti politinį dialogą ir išsaugoti civilių gyventojų gyvybes;

4.  ragina Pereinamojo laikotarpio karo tarybą užtikrinti, kad be kliūčių ir nedelsiant būtų atkurta konstitucinė tvarka ir būtų paisoma demokratinių vertybių; pažymi, kad civilinės pereinamojo laikotarpio vyriausybės, į kurią būtų įtraukti kai kurių opozicijos grupių nariai, paskyrimas – tai pirmasis žingsnis grįžtant prie konstitucinės tvarkos; be to, ragina Pereinamojo laikotarpio karo tarybą sukurti ir užtikrinti sąlygas įtraukiam nacionaliniam vyriausybės ir pilietinės visuomenės veikėjų dialogui ir nedelsiant garantuoti taikų, civilių vadovaujamą ir skubų perėjimą prie demokratinių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, per kuriuos būtų demokratiškai išrinktas prezidentas ir įtrauki vyriausybė;

5.  primena, kad tikram perėjimui prie demokratijos ir reformoms turi vadovauti civiliai gyventojai ir šiais procesais turi būti sudarytos sąlygos visapusiškam ir aktyviam pilietinės visuomenės organizacijų, moterų ir jaunimo, opozicinių partijų ir laisvos spaudos, kurie turėtų galėti vykdyti veiklą be smurto, bauginimų ar apribojimų, dalyvavimui;

6.  smerkia teisės į demonstracijas ribojimą ir Pereinamojo laikotarpio karo tarybos prieš protestuotojus naudojamą smurtą; primygtinai ragina Pereinamojo laikotarpio karo tarybą išlaisvinti visus asmenis, įkalintus po pastarojo meto demonstracijų; be to, ragina įsteigti nepriklausomą ir nešališką tyrimo komisiją, kuri tirtų per demonstracijas įvykdytus pažeidimus ir bet kokius galimus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant tariamą nereikalingos arba neproporcingos jėgos naudojimą protestams išsklaidyti;

7.  yra susirūpinęs dėl korupcijos ir nebaudžiamumo Čade; pažymi, kad tuo atveju, kai neužkertamas kelias žmogaus teisių pažeidimams, prisidedama prie tolesnio piktnaudžiavimo ir mažėja visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis;

8.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, taip pat ES delegaciją bei ES misijas Čade užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų ir ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimą, be kita ko, stebint protestus ir teikiant paramą, kurios prašoma pilietinės visuomenės pereinamojo laikotarpio siekiant išspręsti krizę plane;

9.  ragina tarptautinę bendruomenę remti Čado pastangas siekiant demokratijos; ypač ragina Afrikos Sąjungą ir G 5 teikti paramą Čadui siekiant sudaryti sąlygas įtraukiam įvairių visuomenės grupių dialogui, per kurį būtų rastas ilgalaikis ir taikus sprendimas; pakartoja, kad reikia susilaikyti nuo intervencinio išorės subjektų kišimosi ir apsaugoti Čado vienybę, stabilumą bei teritorinį vientisumą; ragina Mauritanijos ir Nigerio prezidentus toliau tarpininkauti ir taip padėti Čadui krizės metu, kol bus rastas ilgalaikis ir taikus dabartinės krizės sprendimas;

10.  pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį Čadas atlieka Sahelio G 5 šalių grupėje kovojant su terorizmu; pabrėžia tarptautinių žmogaus teisių konvencijų laikymosi svarbą; primygtinai ragina išsaugoti Čado teritorinį vientisumą ir stabilumą nestabiliomis regiono saugumo aplinkybėmis; akcentuoja humanitarinės pagalbos poreikį Sahelyje;

11.  primena, kad regioninės organizacijos ir partnerystės, įskaitant Afrikos Sąjungą ir G 5, – tai pagrindinės veikėjos rengiant ir remiant Afrikos vadovaujamą kovos su terorizmu ir nestabilumu Sahelyje strategiją; pakartoja, kad remia regioninę Daugiašalę jungtinę specialiosios paskirties grupę ir nuolat teikia paramą pagal Afrikos taikos priemonę, kuri netrukus bus perkelta į Europos taikos priemonę; ragina apsaugoti civilius veikėjus, kurie praneša apie žmogaus teisių pažeidimus, ir užtikrinti, kad jiems nebūtų grasinama;

12.  primena, kad klimato kaita, maisto stygius, gyventojų skaičiaus augimas, gamtos išteklių naudojimas, skurdas ir švietimo bei ekonominių galimybių trūkumas, taip pat smurtinis ir ideologinis užsienio džihadistų grupuočių kišimasis – tai pagrindinės priežastys, visame Sahelyje lemiančios nestabilumą, smurtą ir teroristų verbavimą; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos šios problemos dar labiau išaugo ir labai stabdoma pažanga vystymosi srityje; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį darnų vystymąsi visame regione, būtina koordinuoti paramą saugumo, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir demokratijos rėmimo srityse; pritaria tam, kad būtų pereita prie labiau integruoto požiūrio į stabilizavimą, daug dėmesio skiriant civiliniams ir politiniams aspektams;

13.  pabrėžia, kad Čadas yra ir turėtų toliau būti tvirtas ES partneris, ir pakartoja savo įsipareigojimą užtikrinti dialogą bei taikų dabartinės politinės krizės sprendimą;

14.  ragina įvertinti regionui skirtą ES finansavimą ir užtikrinti, kad lėšos nebūtų naudojamos netinkamai;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Čado vyriausybei ir nacionalinei asamblėjai ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0213.

2021 m. gegužės 20 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642 – C9-0321/2020 – 2020/0289(COD))(1)

P9_TA(2021)0254 A9-0152/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis (2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/20064 buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles; (2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/20064 buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles. Todėl šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų įgyvendintos Konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalys; __________________ __________________ 4 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13). 4 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)  savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems kelia susirūpinimą poveikį aplinkai darančių sprendimų suderinamumas su aplinkos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų jų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse; šiuo tikslu ji paskelbė Komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“; (3)  savo 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems konkretų susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos apsaugos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų jų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse; šiuo tikslu ji paskelbė savo 2020 m. spalio 14 d. komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“, kuriame patvirtino, kad „galimybė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais per ES Teisingumo Teismą (ESTT) ir nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, yra svarbi paramos priemonė siekiant padėti pereiti prie Europos žaliojo kurso ir stiprinti pilietinės visuomenės, kaip sergėtojos, vaidmenį demokratinėje erdvėje“; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  Orhuso konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo procesas pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį neturėtų būti pernelyg brangus. Siekiant užtikrinti, kad teismo procesai pagal Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį nebūtų pernelyg brangūs1a ir kad pareiškėjo išlaidos būtų nuspėjamos, Sąjungos institucijos ar organai turėtų teikti pagrįstus prašymus atlyginti išlaidas tik tuo atveju, kai jie laimi bylą; __________________ 1a 2019 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatas „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“ ir 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)  atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išreikštą susirūpinimą5, Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės principus ir jos teisminės peržiūros sistemą; (4)  atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijai komiteto rekomendacijas5, Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės, įskaitant jos sutartis, principus ir jos teisminės peržiūros sistemą. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006; __________________ __________________ 5Žr. Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2008/32 adresu https://www.unece.org/env/pp/compliance/Compliancecommittee/32TableEC.html. 5 Atitikties Orhuso konvencijai komiteto rekomendacijos ACCC/M/2017/3 ir ACCC/C/2015/128 adresu https://unece.org/env/pp/cc/accc.m.2017.3_european-union ir https://unece.org/env/pp/cc/accc.c.2015.128_european-union. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, galėtų pasinaudoti teismo arba kitomis pakartotinio nagrinėjimo procedūromis, kad teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčytų bet kokio sprendimo, veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiamos su aplinka susijusios nacionalinių įstatymų nuostatos, teisėtumą. Administracinės peržiūros procedūra pagal Orhuso konvenciją papildo bendrą Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemą, kurią įgyvendinant sudaromos sąlygos visuomenės nariams kreiptis dėl administracinių aktų peržiūros ginčijant juos tiesiogiai Sąjungos lygmeniu, t. y. pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį, ir nacionaliniuose teismuose, kurie pagal Sutartis yra neatsiejama Sąjungos sistemos dalis, pagal SESV 267 straipsnį; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis (5)  Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinė kliūtis aplinkos apsaugos srities nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms pasinaudoti vidaus peržiūra pagal Reglamento 10 straipsnį ir administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl būtina išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai; (5)  Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinis nepriimtinumo motyvas, su kuriuos susiduria aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos, siekiančios pasinaudoti vidaus peržiūra pagal Reglamento 10 straipsnį ir administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl tikslinga išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis (6)  administracinio akto apibrėžtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 turėtų apimti ne teisėkūros procedūra priimtus aktus. Tačiau dėl ne teisėkūros procedūra priimto akto gali reikėti patvirtinti nacionalinio lygmens įgyvendinimo priemones, kurių atžvilgiu aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos gali gauti teisminę apsaugą, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT), taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pagal SESV 267 straipsnį. Todėl tikslinga į vidaus peržiūros taikymo sritį neįtraukti tokių ne teisėkūros procedūra priimamų aktų nuostatų, dėl kurių Sąjungos teisėje reikalaujama patvirtinti įgyvendinimo priemones nacionaliniu lygmeniu; (6)  administracinio akto apibrėžtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 turėtų apimti ne teisėkūros procedūra priimtus aktus. Tačiau dėl ne teisėkūros procedūra priimto akto gali reikėti patvirtinti nacionalinio lygmens įgyvendinimo priemones, kurių atžvilgiu gali būti gauta teisminė apsauga, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT), taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pagal SESV 267 straipsnį; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)  siekiant teisinio tikrumo, kad tam tikros nuostatos nebūtų įtrauktos į administracinio akto sąvoką, Sąjungos teisėje turi būti aiškiai reikalaujama priimti šių nuostatų įgyvendinimo aktus; Išbraukta. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis (9)  Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti aktus, kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė; (9)  Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti veiksmus arba neveikimą, kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vadovaujantis ESTT praktika vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis (10)  vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis dėl jų poveikio gali būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Todėl vidaus peržiūros mechanizmas taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis; (10)  vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis gali būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies f punkte, vadovaujantis ESTT praktika būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Jei nustatoma, kad jos gali turėti tokį poveikį, vidaus peržiūros mechanizmas taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio pirmąją pastraipą, kaip ją aiškina ESTT1a, laikoma, kad aktas turi išorinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, jei juo siekiama sukelti teisinį poveikį trečiųjų šalių atžvilgiu. Administraciniai aktai, pavyzdžiui, paskyrimai ar parengiamieji aktai, kuriais nedaromas teisinis poveikis trečiųjų šalių atžvilgiu ir kurie negali būti laikomi turinčiais išorinį poveikį pagal ESTT praktiką, neturėtų būti laikomi administraciniais aktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006; __________________ 1a 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kiti / Parlamentas ir Taryba, C-583/11 P, ECLI:EU:C:2013:625, 56 punktas. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) (10b)  siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, aktas laikomas turinčiu teisinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, vadovaujantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, kaip ją aiškina ESTT1a. Jeigu aktas laikomas turinčiu teisinę poveikį, gali būti pateiktas prašymas atlikti jo peržiūrą, neatsižvelgiant į akto formą, nes jo pobūdis vertinamas pagal jo poveikį, tikslą ir turinį1b; __________________ 1a 2021 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo ClientEarth / EIB, T-9/19 P, ECLI:ES:C:2021:42, 149 ir 153 punktai. Taip pat žr. Sprendimo C-583/11 P 56 punktą. 1b 1957 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimai Usines à tubes de la Sarre / Vyriausioji valdyba, 1/57 ir 14/57, ECLI:EU:C:1957:13, p. 114; 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, ECLI:EU:C:1971:32 42 punktas; 1993 m. birželio 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C-325/91, ECLI:EU:C:1993:245, 9 punktas; 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C-57/95, ECLI:EU:C:1997:164, 22 punktas; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C-463/10 P ir C-475/10 P, ECLI:EU:C:2011:656, 36 punktas. Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 10 c konstatuojamoji dalis (nauja) (10c)  visi administracinės ir (arba) teisminės kontrolės procedūriniai terminai turėtų būti taikomi tik tada, kai suinteresuotieji asmenys faktiškai sužino apie administracinio akto, susijusio su aplinkos teise saugomais svarbiais visuomenės interesais ir dėl to esančio ginčijimo objektu, turinį, ypač tais atvejais, kai atitinkamas atskiras administracinis aktas yra nebeaktualus. Tai būtina siekiant išvengti praktikos, kuri galėtų prieštarauti Orhuso konvencijos 9 straipsniui ir ESTT praktikai, visų pirma 2019 m. lapkričio 12 d. Teismo sprendimui C-261/18, Komisija / Airija1a; __________________ 1a 2019 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas, C-261/18, Komisija / Airija, ECLI:EU:C:2019:955. Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 10 d konstatuojamoji dalis (nauja) (10d)  ankstyvos ir veiksmingos visuomenės dalyvavimo rengiant ir priimant Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus priemonės yra svarbios, kad būtų galima ankstyvame etape spręsti susirūpinimą keliančius klausimus ir įvertinti, ar reikia pateikti dar vieną pasiūlymą siekiant horizontaliai pagerinti visuomenės dalyvavimą; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  atsižvelgdamos į pagrindinį aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų vaidmenį didinant informuotumą ir imantis teisinių veiksmų, Sąjungos institucijos ar įstaigos turėtų užtikrinti tinkamas galimybes gauti informaciją, dalyvauti ir kreiptis į teismą; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis (12)  pagal ESTT praktiką6 aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos, prašančios atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, kad, nurodydamos savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą, galėtų sukelti rimtų abejonių; (12)  pagal ESTT praktiką6 šalis, prašanti atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, kad, nurodydamos savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą, galėtų sukelti rimtų abejonių. Toks reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006; __________________ __________________ 6 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas TestBioTech / Komisija, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas. 6 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo TestBioTech / Komisija, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas ir Sprendimas T-9/19. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  svarstant prašymą dėl vidaus peržiūros, kitoms šalims, kurioms tas prašymas daro tiesioginį poveikį, kaip antai bendrovėms ar valdžios institucijoms, turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabas atitinkamai Sąjungos institucijai ar organui per Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus terminus; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 12 b konstatuojamoji dalis (nauja) (12b)  remiantis ESTT praktika1a, jeigu valstybės pagalbos priemonė pagal SESV 107 straipsnį pažeidžia Sąjungos aplinkos teisės normas, negali būti laikoma, kad ta priemonė yra suderinama su vidaus rinka. Komisija turėtų parengti aiškias gaires, kad būtų lengviau įvertinti valstybės pagalbos suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, įskaitant Sąjungos teisės aktus, susijusius su aplinka; _____________ 1a 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Austrija / Komisija, C-594/18 P, ECLI:ES:C:2020:742. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 12 c konstatuojamoji dalis (nauja) (12c)  Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006 nustatomos bendrosios nuostatos, taikymo sritis ir apibrėžtys, susijusios su teise gauti informaciją, visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus ir teise kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Sąjungos lygmeniu. Tai yra tinkama, padeda suteikti teisinio apibrėžtumo ir padidina įgyvendinimo priemonių, priimtų laikantis Orhuso konvencijoje numatytų įsipareigojimų, skaidrumą; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 12 d konstatuojamoji dalis (nauja) (12d)  į peržiūros procedūros taikymo sritį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 reikėtų įtraukti ginčijamo akto materialinį ir procesinį teisėtumą. Vadovaujantis ESTT praktika, procesas pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį negali būti grindžiamas argumentais ar įrodymais, kurių nebuvo prašyme dėl peržiūros, nes priešingu atveju su tokio prašymo motyvavimu susijęs reikalavimas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalyje, netektų savo veiksmingumo ir būtų pakeistas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas1a; __________________ 1a Sprendimo C-82/17 P 39 punktas. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  vadovaujantis Sutartimis ir nacionalinių teismų autonomijos principu, valstybių narių valdžios institucijų priimti aktai, įskaitant valstybių narių lygmeniu priimtas nacionalines įgyvendinimo priemones, kurias reikalaujama priimti ne teisėkūros procedūra priimamu aktu pagal Sąjungos teisę, nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 taikymo sritį; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis (14)  šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje; (14)  šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma aplinkos apsaugos principo (37 straipsnis), teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros aplinkosaugos klausimais sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 37, 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies g punktas g)  Administracinis aktas – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuris yra teisiškai įpareigojantis ir turi išorinį poveikį ir kurio nuostatos dėl savo poveikio gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte, išskyrus tas šio akto nuostatas, dėl kurių Sąjungos teisėje aiškiai reikalaujama patvirtinti įgyvendinimo priemones ES arba nacionaliniu lygmeniu; g)  Administracinis aktas – tai Sąjungos institucijos ar organo ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, kuris turi teisinį ir išorinį poveikį ir kurio nuostatos gali pažeisti aplinkos apsaugos teisę, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalies f punkte; administraciniai aktai neapima valstybių narių valdžios institucijų priimtų aktų; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 2 straipsnio 2 dalis 1a.  2 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip: 2.  Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, pavyzdžiui, pagal: „2. Administraciniai aktai ir administracinis neveikimas neapima priemonių, kurių imasi Bendrijos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, pagal: a)   Sutarties 81, 82, 86 ir 87 straipsnius (konkurencijos taisyklės); a)   Sutarties 81 ir 82 straipsnius [SESV 101 ir 102 straipsniai] (įskaitant susijungimų taisykles); b)  Sutarties 226 ir 228 straipsnius (pažeidimo procedūra); b)  Sutarties 226 ir 228 straipsnius [SESV 258 ir 260 straipsniai] (pažeidimo procedūra); c)  Sutarties 195 straipsnį (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas); c)  Sutarties 195 straipsnį [SESV 228 straipsnis] (Ombudsmeno vykdomas nagrinėjimas); d)  Sutarties 280 straipsnį (OLAF vykdomas nagrinėjimas); d)  Sutarties 280 straipsnį [SESV 325 straipsnis] (OLAF vykdomas nagrinėjimas); da)  SESV 86 ir 87 straipsnius [SESV 106 ir 107 straipsniai] (konkurencijos taisyklės) iki ... [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos]; db)  ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos] Komisija priima gaires, kuriomis siekiama palengvinti valstybės pagalbos suderinamumo su atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis, susijusiomis su aplinka, vertinimą, įskaitant gaires dėl informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti pranešdamos Komisijai apie valstybės pagalbą.“ Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 4 straipsnio 2 dalis 1b.   4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.  Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami: „2. Skelbtina ir platintina informacija apie aplinką turi būti atitinkamai atnaujinama. Be Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, duomenų bazėse ar registruose turi būti pateikiami šie konsoliduoti dokumentai: a)  aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Bendrijos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai; a)  aplinkosaugos arba su aplinkosauga susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų bei Sąjungos teisės aktų tekstai ir su aplinka susijusių politikos sričių, planų ir programų tekstai; aa)   valstybių narių pozicijos, išreikštos sprendimų priėmimo procedūrose, po kurių priimami Sąjungos teisės aktai ar administraciniai aktai dėl aplinkos apsaugos arba su ja susiję; b)  a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Bendrijos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma; b)  a punkte nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitos, kai Sąjungos institucijos arba organai jas parengia ar saugo elektronine forma; c)  priemonės, kurių imamasi taikant procedūras Bendrijos teisės pažeidimo atveju nuo pagrįstos nuomonės pareiškimo etapo pagal Sutarties 226 straipsnio 1 dalį; c)  priemonės, kurių imamasi taikant procedūras Bendrijos teisės pažeidimo atveju nuo pagrįstos nuomonės pareiškimo etapo pagal Sutarties 258 straipsnio 1 dalį; d)  4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos; d)  4 dalyje nurodytos aplinkos būklės ataskaitos; e)  duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos; e)  duomenys, gauti stebint veiklą, darančią arba galinčią daryti įtaką aplinkai, arba tokių duomenų santraukos; f)  leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti; f)  leidimai, darantys reikšmingą įtaką aplinkai, ir susitarimai aplinkosaugos srityje arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti; g)  poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti. g)  poveikio aplinkai studijos ir su aplinkos elementais susiję rizikos įvertinimai arba nuoroda, kur galima kreiptis dėl tokios informacijos arba ją rasti. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą, remdamasi tuo, kad tokiu aktu arba neveikimu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė. Bet kuri nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai, atitinkantys 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Sąjungos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą, arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą, remdamasi tuo, kad tokiu aktu arba neveikimu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Kai administracinis aktas yra Sąjungos lygmens įgyvendinimo priemonė, kurią reikalaujama priimti kitu ne teisėkūros procedūra priimamu aktu, nevyriausybinė organizacija, prašydama peržiūrėti tą įgyvendinimo priemonę, taip pat gali prašyti peržiūrėti ne teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriam ši įgyvendinimo priemonė reikalinga, nuostatą. Kai administracinis aktas yra Sąjungos lygmens įgyvendinimo priemonė, kurią reikalaujama priimti kitu ne teisėkūros procedūra priimamu aktu, nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai, atitinkantys 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, prašydama peržiūrėti tą įgyvendinimo priemonę, taip pat gali prašyti peržiūrėti ne teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriam ši įgyvendinimo priemonė reikalinga, nuostatą. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 2 dalis 2.  1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Savo sprendimo motyvus Sąjungos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešiolika savaičių nuo prašymo gavimo.“ 2.  1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija arba organas apsvarsto kiekvieną tokį prašymą, nebent prašymas yra aiškiai nepagrįstas. Tuo atveju, kai Sąjungos institucija ar organas gauna kelis prašymus peržiūrėti tą patį veiksmą ar neveikimą, kuriuose nurodomi tie patys motyvai, institucija ar organas gali nuspręsti sujungti prašymus ir juos laikyti vienu. Tokiu atveju Sąjungos institucija ar organas kuo greičiau praneša apie tą sprendimą visiems, kurie pateikė prašymą dėl to paties veiksmo ar neveikimo vidaus peržiūros. Per keturias savaites nuo tokio prašymo pateikimo trečiosios šalys, kurioms prašymas daro tiesioginį poveikį, gali pateikti pastabas tai Sąjungos institucijai ar organui. Savo sprendimo motyvus Sąjungos institucija ar organas nurodo atsakyme, kuris pateikiamas raštu kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešiolika savaičių nuo prašymo gavimo. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 11 straipsnio 1 dalis (nauja) 2a.   11 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. prašymą dėl peržiūros vidaus tvarka pagal 10 straipsnį taip pat gali pateikti visuomenės nariai, rodantys pakankamą interesą arba įrodę teisės, kuriai taikoma 2 dalis, pažeidimą.“ Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 11 straipsnio 2 dalis 2b.  11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.   Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 dalyje minėtų kriterijų taikymą. „2. Komisija priima nuostatas, reikalingas užtikrinti nuoseklų ir skaidrų 1 ir 1a dalyse minėtų kriterijų taikymą. Ne vėliau kaip [18 mėnesių po šio reglamento priėmimo dienos] Komisija pagal 12a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame nurodomi kriterijai, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1a dalyje nurodyti visuomenės nariai. Komisija bent kas trejus metus peržiūri šių kriterijų taikymą ir prireikus iš dalies pakeičia deleguotąjį aktą, kad užtikrintų veiksmingą naudojimąsi 1a dalyje nurodytiems visuomenės nariams suteikta teise. Pagal šią dalį priimtame deleguotajame akte nustatytais kriterijais: a)  užtikrinama, kad būtų suteikta veiksminga teisė kreiptis į teismą, laikantis bendrų Orhuso konvencijos tikslų; b)  reikalaujama, kad skirtingų valstybių narių visuomenės nariai pateiktų prašymą, susijusį su Sąjungos veiksmais ar neveikimu, darančiais poveikį visuomenei daugiau nei vienoje valstybėje narėje; c)  siekiama išvengti actio popularis, be kita ko, užtikrinant, kad, įrodydami pakankamą susidomėjimą ar teisės pažeidimą, visuomenės nariai privalėtų įrodyti, kad jiems daromas tiesioginis poveikis, palyginti su plačiąja visuomene; d)  kuo labiau sumažinti Sąjungos institucijų ir organų administracinę naštą. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 c punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 11 a straipsnis (naujas) 2c.  įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis Viešas prašymų atlikti vidaus peržiūrą registras Sąjungos institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro visų prašymų, kurie atitinka 11 straipsnyje nustatytus tinkamumo reikalavimus, taip pat tuos reikalavimus atitinkančių ir prašymus pateikusių pareiškėjų registrą. Tas registras reguliariai atnaujinamas.“ Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 d punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnio 1 dalis 2d.  12 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip: 1.  Nevyriausybinė organizacija, pateikusi prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas. „1. Jeigu nevyriausybinė organizacija arba visuomenės nariai, pateikusi (-ę) prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, mano, kad Sąjungos institucijos ar organo sprendimo, priimto atsakant į tą prašymą, nepakanka aplinkos teisės laikymuisi užtikrinti, jie gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal Sutarties 263 straipsnį dėl to sprendimo materialinio ir procesinio teisėtumo peržiūros.“ Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 e punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnio 2 dalis 2e.  12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip: 2.  Kai Bendrijos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas. „2. Kai Sąjungos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija ar visuomenės nariai, pateikę prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teisminį procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.“ Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 f punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2f.  įterpiama ši dalis: „2a. Nepažeidžiant Teisingumo Teismo prerogatyvos paskirstyti išlaidas, turi būti užtikrinta, kad teismo procesas nebūtų pernelyg brangus. 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos Sąjungos institucijos ir organai teikia tik pagrįstus prašymus kompensuoti išlaidas.“ Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 g punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 12 a straipsnis (naujas) 2g.  įterpiamas šis straipsnis: „12a straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1.  11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2.  11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo datos]. 3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6.  Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0152/2021).

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (2021/2644(RSP))

P9_TA(2021)0255 RC-B9-0269/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl padėties Kinijoje ir ES ir Kinijos santykių, visų pirma į 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge(1) ir 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione (XUAR)(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes su Honkongu susijusias rekomendacijas, ypač į 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. Sacharovo premija buvo paskirta uigūrų ekonomistui Ilhamui Tohti, kovojančiam už Kinijos uigūrų mažumos teises,

–  atsižvelgdamas į EP lyderių 2021 m. kovo 23 d. pareiškimą po Kinijos valdžios institucijų sprendimo taikyti sankcijas Žmogaus teisių pakomitečiui ir kitiems ES subjektams bei pareigūnams,

–  atsižvelgdamas į savo pirmininko Davido Marios Sassoli, Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkės Marios Arenos ir Delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika pirmininko Reinhardo Bütikoferio kalbas, pasakytas 2021 m. kovo 24 d. Parlamento plenarinės sesijos atidarymo metu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Europos tyrimų instituto vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio kalbą, pasakytą per 2021 m. balandžio 28 d. Parlamente vykusias diskusijas dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams, ir tolesnes diskusijas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 29 d. Europos Parlamento pirmininko, Belgijos Atstovų Rūmų pirmininkės, Nyderlandų Karalystės Atstovų Rūmų pirmininkės ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės bendrą pareiškimą dėl Kinijos sankcijų Parlamento nariams,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/478, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių(5), ir 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/481, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2020/1999 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. G 7 pareiškimą dėl rinkimų sistemos pakeitimų Honkonge ir 2021 m. gegužės 5 d. G 7 užsienio reikalų ir vystymosi ministrų komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 17 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai pareiškimą dėl demokratiją palaikančių Honkongo aktyvistų nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai pareiškimą dėl žurnalistų, teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Kinijos Liaudies Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimą dėl sankcijų atitinkamiems ES subjektams ir personalui,

–  atsižvelgdamas į Tarybos pirmininko Ch. Michelio ir Komisijos pirmininkės U. von der Leyen bendrą pareiškimą dėl ES interesų ir vertybių gynimo sudėtingoje ir itin svarbioje partnerystėje, paskelbtą po 2020 m. birželio 22 d. įvykusio 22-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. įvykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo įtvirtinamos etninių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų ekspertų raginimą imtis ryžtingų priemonių pagrindinėms laisvėms Kinijoje apsaugoti,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., bet iki šiol neratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, kurio Kinija nepasirašė,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės skatinimas ir paisymas turėtų sudaryti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindą, nes ES yra įsipareigojusi remti šias vertybes vykdydama savo išorės veiksmus, o Kinija išreiškė ketinimą vadovautis jomis plėtodama vystomąjį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

B.  kadangi 2020 m. gruodžio 7 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2020/1998, kuriuo nustatomas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas, pagal kurį ES gali nustatyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybinius ir nevalstybinius subjektus, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir jų nepaisymą visame pasaulyje, juose dalyvaujantiems arba su jais susijusiems; kadangi svarbu pabrėžti, jog ES yra atsakinga už tai, kad naudotųsi šiuo reglamentu, kai daromi plataus masto žmogaus teisių pažeidimai;

C.  kadangi 2021 m. kovo 22 d. ES Užsienio reikalų taryba patvirtino ribojamąsias priemones pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, taikomas Zhu Hailunui, buvusiam Kinijos Sindziango uigūrų autonominio regiono (XUAR) 13-ojo Liaudies kongreso vadovo pavaduotojui, Wangui Junzhengui, Sindziango gamybos ir statybos tarnybos (XPCC) partijos sekretoriui ir Kinijos XUAR Partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojui, Wangui Mingshanui, XUAR Partijos komiteto Nuolatinio komiteto nariui ir XUAR Politinio ir teisės reikalų komiteto sekretoriui, Chenui Mingguo, Sindziango viešojo saugumo biuro (XPSB) direktoriui ir XUAR Liaudies Vyriausybės pirmininko pavaduotojui, ir XPCC viešajam saugumo biurui, kuris administruoja sulaikymo centrus Sindziange; kadangi šie keturi asmenys ir subjektas yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant plataus masto savavališkus sulaikymus ir žeminantį elgesį su XUAR gyvenančiais uigūrais ir kitoms musulmonų etninėms mažumoms priklausančiais asmenimis;

D.  kadangi patvirtinus ES sąrašą vos po kelių akimirkų Kinijos Liaudies Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai paskelbė apie patvirtintas sankcijas penkiems EP nariams (Reinhardui Bütikoferiui, Michaeliui Gahleriui, Raphaëliui Glucksmannui, Ilhanui Kyuchyukui ir Miriam Lexmann), Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui, trims ES valstybių narių parlamentų nariams (Sjoerdui Wiemerui Sjoerdsmai, Samueliui Cogolati ir Dovilei Šakalienei), Europos Sąjungos Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui, kurį sudaro 27 ES valstybių narių ambasadoriai, dviem mokslininkams (Adrianui Zenzui ir Björnui Jerdénui) ir dviem mokslinių tyrimų institutams (Kinijos studijų Merkatoriaus institutui (MERICS) Vokietijoje ir Demokratiškų šalių aljanso fondui Danijoje) už „Kinijos suverenumui daromą didelę žalą ir piktybiškai skleidžiamą melą bei dezinformaciją“;

E.  kadangi, kaip rašoma atstovo spaudai pranešime spaudai, atitinkamiems asmenims ir jų šeimos nariams draudžiama atvykti į žemyninę Kiniją, Honkongą ir Makao ir kadangi jiems ir visoms su jais susijusioms įmonėms ar įstaigoms taip pat draudžiama turėti dalykinių ryšių su Kinija;

F.  kadangi praėjus kelioms dienoms Kinija patvirtino sankcijas Jungtinės Karalystės, Kanados ir JAV parlamentų nariams, subjektams ir mokslinių tyrimų institutams, nes šios valstybės taip pat pradėjo taikyti priemones, nukreiptas prieš žmogaus teisių pažeidimus Sindziange;

G.  kadangi Kinijos priemonės – tai išpuolis prieš visą Europos Sąjungą ir jos Parlamentą kaip Europos demokratijos ir vertybių šerdį ir išpuolis prieš mokslinių tyrimų laivę;

H.  kadangi ES sankcijos yra nukreiptos prieš žmogaus teisių pažeidimus ir yra grindžiamos tarptautinėje teisėje įtvirtintomis teisėtomis ir proporcingomis priemonėmis, o Kinijos sankcijos neturi jokio teisinio pagrindo, yra visiškai nepagrįstos, savavališkos ir nukreiptos prieš tokių žmogaus teisių pažeidimų kritiką; kadangi šios sankcijos neabejotinai yra bandymas sulaikyti ES nuo tolesnio jos darbo ir veiksmų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

I.  kadangi Kinija yra padariusi žmogaus teisių pažeidimų, sąmoningai pažeisdama savo dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus šiose srityse, ir kadangi autoritetinguose pranešimuose teigiama, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje yra blogiausia nuo žudynių Tiananmenio aikštėje dienos; kadangi Kinija nuolat teikė rezoliucijas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, kuriomis siekiama „suverenumą, nesikišimą ir tarpusavio pagarbą“ padaryti pagrindiniais nediskutuotinais principais, o asmenų žmogaus teisių skatinimą ir apsaugą laikyti antraeilės svarbos klausimu;

J.  kadangi 2020 m. gruodžio mėn. ES ir Kinija iš esmės susitarė dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų; kadangi Kinijos nustatytos sankcijos labai apsunkina Europos Parlamento galimybes tinkamai išnagrinėti visapusišką susitarimą dėl investicijų, nes bent jau Žmogaus teisių pakomitetis negali bendradarbiauti su Kinijos ekspertais; kadangi nėra priimtina palaikyti santykius prekybos ir investicijų srityje neatsižvelgiant į bendrą padėtį, susijusią su žmogaus teisių klausimais ir platesniais politiniais santykiais;

K.  kadangi Kinijos paskelbtos sankcijos yra naujausias epizodas, bylojantis apie laipsnišką Kinijos komunistų partijos vadovybės perėjimą prie konfrontacinio požiūrio, kuriuo vadovaujantis, be kita ko, skleidžiama prieš ES nukreipta dezinformacija ir vykdomi kibernetiniai išpuoliai, o ES ir Kinijos santykiai tampa vis labiau įtempti dėl veiksmų prieš uigūrus ir kitas etnines mažumas, demokratijos suvaržymo Honkonge ir vis stiprėjančių konfrontacinių veiksmų Taivano sąsiauryje; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad atsiskleidė esamos ES ir Kinijos strategijos trūkumai, ES ir Kinijos santykiai negali tęstis kaip įprastai;

L.   kadangi po to, kai Kinija paskelbė sankcijas Europos Parlamento nariams, 2021 m. balandžio 30 d. Rusijos valdžios institucijos priėmė sprendimą taikyti sankcijas aštuoniems ES piliečiams, įskaitant Europos Parlamento pirmininką Davidą Sassoli ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją Věrą Jourovą;

M.   kadangi nuo 2014 m., kai Kinijos vyriausybė pradėjo vykdyti vadinamąją Aktyvios kovos su smurtiniu terorizmu kampaniją, kuri daugiausia nukreipta prieš uigūrų mažumą Sindziange, sulaikymo stovyklose, vadinamose „politinio perauklėjimo“ arba „mokymo“ centrais, įkalinta daugiau kaip milijonas žmonių – tai didžiausia masinio įkalinimo sistema pasaulyje; kadangi uigūrų tauta yra Kinijos vyriausybės pastangų sunaikinti išskirtinį jų, kaip tautos, tapatumą ir apskritai juos išnaikinti pasitelkiant tokias priemones, kaip kankinimai, priverstinis dingimas, masinis sekimas, kultūros ir religijos sunaikinimas, priverstinė moterų sterilizacija, seksualinis smurtas, reprodukcinės sveikatos teisių pažeidimai ir šeimos išskyrimas, auka; kadangi žmogaus teisių organizacijos įvertino, kad pagal tarptautinę teisę šie nusikaltimai galėtų būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui;

N.  kadangi nuo to laiko, kai 2021 m. sausio 21 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija, susidorojimo su politine opozicija Honkonge mastas vis auga – už taikų dalyvavimą protestuose nuteista daug demokratiją remiančių aktyvistų ir politinių atstovų, pvz., Joshua Wong, Martin Lee, Jimmy Lai, Andy Li ir Lester Shum, kai kuriais atvejais net neturint įrodymų apie aktyvų vaidmenį riaušėse; kadangi šių metų kovo mėn. padaryti Honkongo rinkimų sistemos pakeitimai, kurie yra labai svarbūs Honkongo politinės sistemos pasikeitimas, nes įvedamas žemyninės dalies patriotizmo reikalavimas ir Honkongo rinkimų komisijoje sutelkta galia ir įtaka, ir dėl to radikaliai sumažės tiesiogiai renkamų Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos atstovų dalis;

O.   kadangi 10 ES valstybių narių vis dar turi galiojančias ekstradicijos sutartis su Kinija, pagal kurias uigūrai, Honkongo piliečiai, tibetiečiai ir Kinijos disidentai Europoje gali būti išsiųsti atgal į Kiniją dalyvauti politiniame teismo procese;

P.   kadangi Honkongo gyventojas ir Švedijos pilietis Gui Minhai ir toliau kalinamas nepaisant daugybės Parlamento raginimų jį išlaisvinti;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Kinijos valdžios institucijų taikomas nepagrįstas ir savavališkas sankcijas, kurios prilygsta išpuoliui prieš žodžio laisvę, akademinę laisvę ir tarptautinį įsipareigojimą ginti visuotines žmogaus teises ir jų sampratą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti šias nepagrįstas sankcijas;

2.  reiškia visapusišką solidarumą su Europos Parlamento nariais, Žmogaus teisių pakomitečiu ir su visais kitais asmenimis ir subjektais, kuriems taikomos Kinijos sankcijos, konkrečiai Europos Sąjungos Tarybos Politiniu ir saugumo komitetu, nacionalinių parlamentų nariais, Švedijos ir Vokietijos mokslininkais ir Vokietijos bei Danijos mokslinių tyrimų institutais; reiškia visapusišką solidarumą su ne ES šalių, pvz., Jungtinės Karalystės, Kanados, JAV ir Australijos, parlamentų nariais, kuriems taip pat taikomos sankcijos;

3.  dar kartą patvirtina, kad pagrindinės laisvės, saviraiškos laisvė, laisvas dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, akademinė laisvė ir žmogaus teisių gynimas yra mūsų demokratijos ramsčiai ir kad ES ir Kinijos santykių srityje šių vertybių niekada nebus atsisakyta; pabrėžia, kad mėginimai bauginti yra bergždi ir kad mes, kaip išrinkti Europos Parlamento nariai, toliau aktyviai ir nepaliaujamai smerksime žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus bei dirbsime šioje srityje ir primygtinai raginsime ES ir toliau laikyti pagarbą žmogaus teisėms pagrindiniu visų jos išorės politikos priemonių elementu; šiuos Kinijos išpuolius laiko nuolatinio rungtyniavimo aspekto ES ir Kinijos santykiuose apraiška;

4.  griežtai smerkia šį naują ir ankstesnį Kinijos valstybinių ir nevalstybinių subjektų mėginimą kištis į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinį gyvenimą ir skleisti dezinformaciją viešose diskusijose; mano, kad sankcijos yra pastangų kontroliuoti tai, kas sakoma apie Kiniją visame pasaulyje, ir spręsti, ką galima kalbėti ir diskutuoti pasaulyje, dalis, ir laiko šias pastangas totalitarinės grėsmės dalimi;

5.  pakartoja, kad yra itin susirūpinęs dėl įvairių pagrindinių teisių ir žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, žmogaus orumo žeminimo, teisių į kultūros laisvę ir religinius įsitikinimus ir žodžio laisvės, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimų, o ypač dėl sistemingo uigūrų, tibetiečių, mongolų ir kitų etninių mažumų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvių visuomenininkų, religinių grupių, žurnalistų ir peticijų pateikėjų bei protestuotojų prieš neteisingumą persekiojimo, taip pat dėl vis stiprėjančių represijų prieš visus, kurie reiškia skirtingą ir priešingą nuomonę, ypač Honkonge;

6.  primena savo poziciją, išsakytą 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje, kad pažeidimai Sindziange prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, ir atkreipia dėmesį į daugėjančius tokių nusikaltimų įrodymus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti pastangas siekti pakankamos tarptautinės paramos nepriklausomam Jungtinių Tautų tyrimui Sindziange; todėl palankiai vertina tai, kad į sąrašą pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą buvo įtraukti keturi Kinijos asmenys ir vienas Kinijos subjektas, nes jie atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje; primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių ir naudotis visais turimais svertais, visų pirma ekonominiais svertais, siekiant įtikinti Kinijos vyriausybę uždaryti stovyklas ir nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Tibete;

7.  apgailestauja dėl to, kad kelios tarptautinės bendrovės, konkrečiai drabužių ir tekstilės sektoriuje, buvo plačiai ir dideliu mastu boikotuotos po to, kai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie priverstinį darbą Sindziange ir priėmė sprendimą nutraukti tiekimo grandinės ryšius su Sindziangu, ir griežtai smerkia agresyvią politinę prievartą, kurią prieš jas vykdo Kinijos vyriausybė; dar kartą ragina, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba sparčiai užbaigtų rekomendacijas tiekimo grandinės verslui ir bendrovėms skirtas gaires dėl rizikos, kad bus naudojamasi priverstiniu uigūrų darbu, ir teiktų pagalbą skubiai nustatant alternatyvius tiekimo šaltinius;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad atsakomosios priemonės, nukreiptos prieš ES ir valstybių narių institucijas ir jų darbą žmogaus teisių srityje, yra dalis sąmoningos strategijos, kuria siekiama susilpninti žmogaus teises tarptautiniu mastu ir tas teises iš naujo apibrėžti taip, kad jos galiausiai prarastų savo pirminę prasmę; apgailestauja dėl to, kad ES iki šiol taikytas požiūris ir priemonės nepadėjo užtikrinti apčiuopiamos pažangos Kinijos žmogaus teisių srityje, nes per pastarąjį dešimtmetį padėtis šioje srityje tik blogėjo; primygtinai ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti holistinę ES strategiją, siekiant Kinijoje užtikrinti tikrą pažangą žmogaus teisių srityje;

9.  mano, kad Kinijos atsakomosios sankcijos, nepagrįstos tarptautine teise, yra didelis žingsnis atgal ES ir Kinijos santykių srityje; mano, jog labai svarbu, kad ES ir visos jos institucijos susivienytų prieš šį išpuolį prieš Europos demokratiją ir gintų mūsų bendras vertybes; ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus pateikti aiškų pareiškimą, kad Kinijos sankcijos išrinktiems politikams nebus toleruojamos; mano, jog tikslinga ir būtina, kad Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir ES valstybės narės keltų šį klausimą dvišaliuose dialoguose su kolegomis iš Kinijos visais lygmenimis, ir prašo informuoti Parlamentą apie šias pastangas;

10.  laikosi pozicijos, kad bet koks ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų svarstymas ir bet kokia diskusija dėl jo ratifikavimo Europos Parlamente turi būti pagrįstai sustabdyti, kol Kinija taikys sankcijas; reikalauja, kad Kinija panaikintų sankcijas, jei norima, kad Parlamentas imtųsi visapusiško susitarimo dėl investicijų klausimu, nedarant poveikio galutinei visapusiško susitarimo dėl investicijų ratifikavimo proceso išdavai; tikisi, kad prieš imdamasi bet kokių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti ir pasirašyti visapusišką susitarimą dėl investicijų, Komisija pasitars su Parlamentu; ragina Komisiją pasinaudoti diskusijomis dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų kaip svertu siekiant pagerinti žmogaus teisių apsaugą ir paramą pilietinei visuomenei Kinijoje ir primena Komisijai, kad Parlamentas atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, ir Honkonge, kai jo bus prašoma pritarti visapusiškam susitarimui dėl investicijų;

11.  pabrėžia, kad būtina skubiai iš naujo nustatyti ES ir Kinijos santykių pusiausvyrą ir tuo tikslu priimti priemonių rinkinį, kurį sudarytų autonominės priemonės, be kita ko, teisės aktai, nukreipti prieš užsienio subsidijų iškraipomąjį poveikį vidaus rinkai, tarptautinė viešųjų pirkimų priemonė, tiekimo grandinės teisės aktai, kuriuose numatomi privalomi išsamaus patikrinimo reikalavimai ir draudimas importuoti prekes, pagamintas naudojant priverstinį darbą, patobulintas ir sustiprintas ES reglamentas dėl užsienio investicijų tikrinimo, veiksminga kovos su prievarta priemonė, jei būtina, papildomos tikslinės priemonės pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuriomis siekiama toliau kovoti su represijomis Sindziange ir Honkonge ir to, kad Kinija nutrauktų visus pažeidimus, tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su Kinijos keliamomis grėsmėmis kibernetiniam saugumui ir civilinės ir karinės sričių sintezės programa;

12.  primygtinai ragina Kinijos vyriausybę ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio darbo, TDO konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo, TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas; primygtinai ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

13.  ragina Kinijos ir Honkongo valdžios institucijas atkurti pasitikėjimą Honkongo demokratiniu procesu ir nedelsiant nutraukti demokratines vertybes propaguojančių asmenų persekiojimą; apgailestauja dėl to, kad ES Taryboje trūksta vienybės prieš demokratijos suvaržymą Honkonge nukreiptų priemonių priėmimo klausimu; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Tarybą pasiūlyti ir priimti išvadas dėl Honkongo, neatsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo pritarimo joms, ir ragina sustabdyti valstybių narių ekstradicijos sutarčių su Kinija galiojimą;

14.  pabrėžia, kad reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų tikrinama, ar ES vidaus rinkoje veikiantys subjektai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su žmogaus teisių pažeidimais Sindziange, ir nustatyti su prekyba susijusias priemones, pvz., draudimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kitas sankcijas; primygtinai reikalauja, kad ES visais lygmenimis ir visose ES institucijose būtų užkirstas kelias su išnaudojimu susijusių technologijų, naudojamų žmogaus teisių pažeidimų atvejais, pirkimui;

15.  ragina Europos Vadovų Tarybą laikytis griežtos pozicijos Kinijos sankcijų atžvilgiu ir priimti išvadas šiuo klausimu; laikosi nuomonės, kad į šias sankcijas ir neigiamus pokyčius bei padėties blogėjimą pačioje Kinijoje ir Kinijos, kaip tarptautinės veikėjos, atžvilgiu turėtų būti deramai atsižvelgta ir reaguojama šiuo metu atliekant bendro komunikato „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ peržiūrą, siekiant pereiti prie tvirtesnės ES ir Kinijos strategijos su tikslu suvienyti visas valstybes nares;

16.  ragina ES stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su JAV vykdant transatlantinį dialogą dėl Kinijos, įskaitant suderintą požiūrį į priemones, skirtas žmogaus teisių pažeidimų problemai spręsti, ir prašo, kad šis dialogas turėtų tvirtą parlamentinį aspektą;

17.  mano, kad tai, jog sustabdytas ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų ratifikavimas, neturėtų turėti įtakos kitiems prekybos ir investicijų susitarimams su regioniniais partneriais, įskaitant Taivaną;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0027. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0375. (3) OL C 369, 2018 10 11, p. 156. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012. (5) OL L 99I, 2021 3 22, p. 1. (6) OL L 99I, 2021 3 22, p. 25.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18 (2020/2789(RSP))

P9_TA(2021)0256 B9-0267/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 16, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–311/18 Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“)(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–362/14 Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner („Schrems I“)(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C‑623/17 Privacy International prieš Secretary of State of Foreign and Commonwealth Affairs ir kt.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimą 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, nustatytų asmens duomenų perdavimui trečiosiose šalyse įsikūrusiems tvarkytojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB nuostatas (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 593)(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 4176)(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(11), ypač į jo V skyrių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl privatumo ir elektroninių ryšių (COM(2017)0010), atsižvelgdamas į sprendimą pradėti tarpinstitucines derybas, patvirtinto Parlamento plenariniame posėdyje 2017 m. spalio 25 d., ir 2021 m. vasario 10 d. priimtą Tarybos bendrąjį požiūrį (6087/21),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) rekomendacijas Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui, ir EDAV rekomendacijas Nr. 02/2020 dėl Europos pagrindinių garantijų teikiant stebėjimo priemones, taip pat 2020 m. lapkričio 19 d. EDAV pareiškimą dėl E. privatumo reglamento ir būsimo priežiūros institucijų ir EDAV vaidmens,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi galimybė perduoti asmens duomenis iš vienos valstybės į kitą gali būti pagrindinė inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo varomoji jėga; kadangi tai yra juolab svarbu atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 pandemiją, nes toks duomenų perdavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiklos ir vyriausybės veiksmų tęstinumą, taip pat socialinę sąveiką; kadangi jis taip pat gali paremti išeities iš pandemijos strategijas ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo;

B.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) bylos „Schrems I“ sprendime Komisijos sprendimą dėl saugaus uosto pripažino negaliojančiu remdamasis nustatytais faktais ir nurodė, kad žvalgybos tarnyboms leidžiant nediferencijuotai susipažinti su elektroninės komunikacijos turiniu pažeidžiama Chartijos 7 straipsnyje nustatytos teisės į komunikacijos konfidencialumą esmė;

C.  kadangi bylos „Schrems II“ sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ne JAV piliečiams neužtikrina pakankamų teisių gynimo priemonių dėl masinio sekimo ir tai, kad taip pažeidžiama teisės į Chartijos 47 straipsnyje nustatytą teisinę gynybą esmė;

D.  kadangi Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) taikomas visoms Sąjungoje esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarkančioms įmonėms, kai duomenų tvarkymo veikla yra susijusi su prekių ar paslaugų siūlymu tokiems duomenų subjektams Sąjungoje arba jų elgesio, jei jie veikia Sąjungoje, stebėsena;

E.  kadangi Europos piliečių duomenys, kuriuos saugo ir perduoda telekomunikacijų operatoriai ir įmonės, yra labai svarbus išteklius, prisidedantis prie ES strateginių interesų;

F.  kadangi valstybinių subjektų vykdomas masinis sekimas pasitelkiant elektronines paieškos priemones (angl. dragnet) kenkia Europos piliečių, vyriausybių ir įmonių pasitikėjimui skaitmeninėmis paslaugomis ir, atitinkamai, skaitmeninei ekonomikai;

G.  kadangi vartotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų ištekliai yra riboti ir duomenų apsaugos teisių ir pareigų vykdymas negali priklausyti nuo jų veiksmų; kadangi dėl nacionalinių procedūrų ir praktikos įvairovės iškyla sunkumų taikant BDAR nustatytą tarpvalstybinių skundų nagrinėjimo mechanizmą; kadangi nėra aiškių terminų, procesai paprastai vyksta lėtai, priežiūros institucijos neturi pakankamų išteklių, tam tikrais atvejais trūksta noro naudotis jau paskirtais ištekliais arba jie naudojami neveiksmingai; kadangi šiuo metu vienos nacionalinės institucijos rankose susikaupė daug skundų dėl įtariamų didžiųjų technologijų įmonių padarytų pažeidimų, dėl to stringa įgyvendinimas;

H.  kadangi nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas šis ESTT sprendimas, taip pat paaiškėjo, kad duomenų subjektams ir vartotojams sunku apginti savo teises ir taip daromas atgrasomasis poveikis jų gebėjimui apginti savo teises Airijos duomenų apsaugos pareigūno institucijoje;

I.  kadangi Parlamentas savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliucijoje, nurodydamas, kad JAV nesilaikė 2018 m. rugsėjo 1 d. termino, iki kurio turėjo visiškai atitikti privatumo skydo reikalavimus, jau ragino Komisiją sustabdyti privatumo skydo taikymą iki tol, kol JAV valdžios institucijos ims laikytis jo sąlygų;

J.  kadangi duomenų subjektų teisės, garantuojamos ES duomenų apsaugos teisės aktais, turėtų būti gerbiamos nepriklausomai nuo rizikos, kurią jie patiria tvarkant asmens duomenis, lygio, įskaitant atvejus, susijusius su asmens duomenų perdavimu į trečiąsias šalis; kadangi duomenų valdytojai visada turėtų būti atsakingi už tai, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos prievolių, jie taip pat privalo įrodyti, kad jų laikosi tvarkydami visus duomenis, neatsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą, tikslus ir riziką duomenų subjektams;

K.  kadangi iki šiol, nepaisant reikšmingų ESTT praktikos pokyčių per pastaruosius penkerius metus ir veiksmingo BDAR taikymo nuo 2018 m. gegužės 25 d., priežiūros institucijos nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų nustatytos taisomosios priemonės, susijusios su asmens duomenų perdavimu pagal BDAR nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą; kadangi priežiūros institucijos nacionaliniu lygmeniu nepriėmė prasmingo sprendimo, kuriuo būtų nustatytos taisomosios priemonės ar baudos, susijusios su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims;

L.  kadangi pirmą dieną, kai pradėjo eiti pareigas, JAV prezidentas D. Biden paskyrė JAV prekybos departamento tarnybų sekretoriaus pavaduotoją, kuris bus vyriausiasis derybininkas komercinių duomenų perdavimo iš ES klausimais; kadangi prezidento paskirtoji JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo per Senato patvirtinimo klausymą pareiškė, kad greitas derybų dėl privatumo skydą pakeisiančio susitarimo užbaigimas yra vienas svarbiausių prioritetų;

Bendrosios pastabos

1.  atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimą, kuriuo Teisingumo Teismas iš esmės paliko galioti Sprendimą 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, kuris yra dažniausiai naudojamas tarptautinio duomenų perdavimo mechanizmas; be to, pažymi, kad Teisingumo Teismas Komisijos sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo paskelbė negaliojančiu; pažymi, kad iki šiol ESTT nebuvo teisiškai patvirtintas nė vienas tvarus mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinamas teisėtas komercinių asmens duomenų perdavimas tarp ES ir JAV;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT konstatavo, jog standartinės sutarčių sąlygos yra veiksmingas mechanizmas, kuriuo užtikrinamas ES numatyto apsaugos lygio laikymasis, bet pareikalavo, kad prieš perduodant duomenis Europos Sąjungos įsteigtas duomenų valdytojas (tvarkytojas) privalėtų patikrinti, ar atitinkamoje trečiojoje šalyje laikomasi pagal ES teisės aktus reikalaujamo apsaugos lygio; primena, kad tam, be kita ko, vertinamas teisinis režimas, susijęs su valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektams ir jų perduodamiems duomenims nekiltų pavojaus, kad jiems būtų taikomos JAV sekimo programos, pagal kurias gali būti masiškai renkami asmens duomenys; primena, kad tais atvejais, kai gavėjas negali laikytis standartinių sutarčių sąlygų, ESTT nusprendė, kad duomenų valdytojai ar tvarkytojai įpareigojami sustabdyti duomenų perdavimą ir (arba) nutraukti sutartį; tačiau pažymi, kad daugelis įmonių, ypač MVĮ, neturi pakankamai žinių ar pajėgumų, kad atliktų tokį patikrinimą, ir dėl to gali būti sutrikdytas verslas;

3.  mano, kad ESTT sprendimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama duomenų apsaugos lygiui, užtikrinamam ES duomenų subjektams, kurių duomenys buvo perduoti JAV pagal privatumo skydo mechanizmą, taip pat turi poveikį su kitomis trečiosiomis šalimis, įskaitant Jungtinę Karalystę, susijusiems sprendimams dėl tinkamumo; dar kartą patvirtina, kad būtina užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, nes galimybė saugiai perduoti asmens duomenis tarpvalstybiniu lygmeniu įgyja vis didesnę svarbą asmenims jiems siekiant apsaugoti savo asmens duomenis ir teises, taip pat visų rūšių organizacijoms, tiekiančioms prekes ir teikiančioms paslaugas tarptautiniu lygmeniu, ir įmonėms dėl teisinio režimo, kurio jos laikosi savo veikloje; tačiau pabrėžia, kad esami sprendimai dėl tinkamumo lieka galioti, kol ESTT jų neatšaukė, nepakeitė ar nepaskelbė negaliojančiais;

4.  yra nusivylęs tuo, kad Airijos duomenų apsaugos pareigūnas pareiškė ieškinį Maximilianui Schremsui ir „Facebook“ Airijos aukščiausiajam teismui, užuot priėmęs sprendimą pagal savo įgaliojimus, nustatytus Sprendimo 2010/87/ES 4 straipsnyje ir BDAR 58 straipsnyje; tačiau primena, kad duomenų apsaugos pareigūnas pasinaudojo teisine priemone, kurią taikant abejonių turinčios duomenų apsaugos institucijos (DAI) dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo galiojimo gali kreiptis į nacionalinį teisėją, kad ESTT būtų pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad duomenų apsaugos pareigūnas, kurio institucija atlieka svarbiausią vaidmenį nagrinėjant tokius atvejus, dar nepriėmė sprendimo dėl 2018 m. gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, pateiktų kelių skundų, taip pat dėl kitų skundų, kuriuos pateikė privatumo organizacijos ir vartotojų grupės, dėl BDAR pažeidimų; yra susirūpinęs tuo, kad duomenų apsaugos pareigūnas BDAR 60 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „nedelsdama“, priešingai, nei norėta teisės aktų leidėjų, aiškina kaip ilgesnį nei kelių mėnesių laikotarpį; nerimauja dėl to, kad priežiūros institucijos nesiėmė aktyvių veiksmų pagal BDAR 61 ir 66 straipsnius, kad priverstų duomenų apsaugos pareigūną vykdyti savo prievoles pagal BDAR; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apsaugos pareigūno institucijoje dirba per mažai technologijų specialistų ir naudojamos pasenusios sistemos; apgailestauja dėl nesėkmingo duomenų apsaugos pareigūno bandymo perkelti teismo proceso išlaidas atsakovui poveikio, nes taip jis būtų sukėlęs didžiulio masto atgrasomąjį poveikį; ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Airiją dėl netinkamo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymo užtikrinimo;

5.  yra susirūpinęs dėl nepakankamo BDAR vykdymo užtikrinimo lygio, visų pirma tarptautinio duomenų perdavimo srityje; reiškia susirūpinimą tuo, kad nacionalinės priežiūros institucijos nenustato prioritetų ir neatlieka bendro tikrinimo, susijusio su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims, nors per pastaruosius penkerius metus įvyko svarbių ESTT praktikos pokyčių; apgailestauja dėl to, kad šiuo klausimu nepriimta prasmingų sprendimų ir nenustatyta taisomųjų priemonių, ir primygtinai ragina EDAV ir nacionalines priežiūros institucijas į savo audito, atitikties ir vykdymo užtikrinimo strategijas įtraukti asmens duomenų perdavimą; pažymi, kad siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nagrinėti tarpvalstybinius skundus, reikalingos suderintos privalomos administracinės procedūros dėl atstovavimo duomenų subjektams ir priimtinumo;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl standartinių sutarčių sąlygų projektą dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims; ragina EDAV paskelbti tolesnes gaires įmonėms, o ypač – MVĮ, dėl tarptautinio duomenų perdavimo, įskaitant duomenų perdavimo įvertinimo kontrolinį sąrašą, priemones, kuriomis siekiama įvertinti, ar vyriausybėms leidžiama arba ar jos gali prieiti prie duomenų, ir informaciją apie papildomas priemones, kurios turi būti taikomos perduodant duomenis pagal standartines sutarčių sąlygas; siūlo EDAV taip pat prašyti nepriklausomų akademinės bendruomenės atstovų pateikti nuomonę dėl galimos nacionalinės teisės aktų kolizijos valstybėse, kurios yra svarbios prekybos partnerės;

7.  primena, kad remiantis EDAV gairėmis 2/2018(12) dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio, kai duomenys perduodami ne pagal sprendimus dėl tinkamumo ar kitus aktus, kuriomis užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės, o remiantis nuostatomis, kuriomis tam tikrais atvejais leidžiama nukrypti nuo BDAR 49 straipsnio, jos turi būti aiškinamos griežtai, kad išimtis netaptų taisykle; tačiau pažymi, kad ES ir JAV privatumo skydą paskelbus negaliojančiu transatlantiniai duomenų srautai buvo išlaikyti skaitmeninės reklamos tikslais, nepaisant abejonių dėl duomenų perdavimo reklamos tikslais teisinio pagrindo; ragina EDAV ir DAI užtikrinti, kad tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas ir kontrolė būtų nuosekliai aiškinami pagal EDAV gaires;

8.  palankiai vertina tarptautines diskusijas dėl BDAR ir Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos (Teisėsaugos direktyva)(13) reikalavimus atitinkančių tarpvalstybinių asmens duomenų srautų; pabrėžia, kad BDAR, Teisėsaugos direktyva, e. privatumo taisyklės ir kitos esamos ir būsimos priemonės, kuriomis saugomos pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, neturi būti pažeistos arba turi būti įtrauktos į tarptautines prekybos sutartis; primygtinai ragina Komisiją laikytis 2018 m. ES horizontaliosios pozicijos(14) ir nuo jos nenukrypti ir, vertinant trečiųjų šalių tinkamumą, atsižvelgti į atitinkamus jų įsipareigojimus pagal prekybos teisę, be kita ko, dėl tolesnio duomenų perdavimo;

Standartinės sutarčių sąlygos

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą ir į standartinių sutarčių sąlygų projektą; palankiai vertina tai, kad Komisija siekė surinkti iš suinteresuotųjų subjektų grįžtamąją informaciją ir surengė viešas konsultacijas dėl šio projekto; pažymi, kad EDAV ir EDAPP, pareikšdami bendrą nuomonę 2021 m. sausio 15 d.(15), teigiamai atsiliepė apie standartinių sutarčių sąlygų projektą, tačiau pasiūlė keletą papildomų patobulinimų; tikisi, kad prieš pradėdama komiteto procedūrą Komisija atsižvelgs į gautą informaciją;

10.  primena, kad standartinėmis sutarčių sąlygomis naudojasi labai daug MVĮ; pabrėžia, kad reikia skubiai parengti visų rūšių įmonėms skirtas gaires ir teikti pagalbą siekiant užtikrinti teisinį tikrumą taikant bei aiškinant Teisingumo Teismo sprendimą;

11.  atkreipia dėmesį į EDAV rekomendacijas Nr. 01/2020(16) dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui; palankiai vertina tai, kad EDAV surengė viešas konsultacijas dėl savo rekomendacijų; yra susirūpinęs dėl to, kad šios rekomendacijos gali neatitikti Komisijos pasiūlymo dėl standartinių sutarčių sąlygų nuostatų; ragina Komisiją ir EDAV bendradarbiauti rengiant galutinę jų atitinkamų dokumentų redakciją, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas priėmus ESTT sprendimą; mano, kad Komisija turėtų vadovautis EDAV gairėmis;

12.  visų pirma palankiai vertina EDAV rekomendacijas dėl būtinybės duomenų valdytojams vertinant, ar dėl trečiosios šalies teisės ar praktikos gali sumažėti tinkamų apsaugos priemonių veiksmingumas taikant nagrinėjamų duomenų perdavimo priemonės, remtis objektyviais, o ne subjektyviais veiksniais, kaip antai tikimybe, kad valdžios institucijos gaus prieigą prie duomenų taip, kad tai neatitiks ES standartų, kuriuos ESTT yra ne kartą atmetęs; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlymas dėl standartinių sutarčių sąlygų būtų visiškai suderintas su taikytina ESTT jurisprudencija;

13.  pabrėžia, kad asmens duomenis iš ES perduodančioms ES įmonėms itin svarbu turėti galimybę naudoti patikimus mechanizmus, atitinkančius ESTT sprendimą; šiuo atžvilgiu mano, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme dėl standartinių sutarčių sąlygų šablono turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į visas susijusias EDAV rekomendacijas; pritaria tam, kad būtų sukurtas papildomų priemonių, pvz., saugumo ir duomenų apsaugos sertifikavimo, šifravimo apsaugos ir pseudoniminimo priemonių, kurias pripažintų reguliavimo institucijos, rinkinys ir būtų viešai prieinami ištekliai apie atitinkamus pagrindinių ES prekybos partnerių teisės aktus;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šias standartines sutarčių sąlygas duomenų valdytojai, kuriems taikomos JAV užsienio žvalgybos informacijos sekimo akto (FISA) nuostatos, dėl didelės masinio sekimo rizikos negali perduoti asmens duomenų iš Sąjungos; tikisi, kad tuo atveju, jei greitai nebus sudarytas susitarimas su JAV, kuris užtikrintų apsaugos lygį, kuris būtų iš esmės lygiavertis apsaugos lygiui, numatytam BDAR ir Chartijoje, taigi ir tinkamas, visi duomenų perdavimai bus sustabdyti, kol padėtis nebus išspręsta; atkreipia dėmesį į ESTT išvadą, kad nei FISA 702 skirsnis, nei Vykdomasis potvarkis Nr. 12333 (E.O. 12333), taikomi kartu su Prezidento politikos direktyva Nr. 28 (PPD‑28), neprilygsta minimaliosioms apsaugos priemonėms, kurios pagal ES teisę grindžiamos proporcingumo principu, tad pagal minėtas nuostatas sekimo programų negalima laikyti užtikrinančiomis duomenų naudojimo apribojimą tuo, kas visiškai būtina; pabrėžia, kad reikia iš esmės spręsti Teisingumo Teismo sprendime nustatytas problemas, kad būtų užtikrinta tinkama duomenų subjektų asmens duomenų apsauga; primena, kad jokia įmonių sutartis negali užtikrinti apsaugos nuo žvalgybos institucijų nediferencijuotos prieigos prie elektroninių ryšių turinio, taip pat jokia įmonių sutartis negali suteikti pakankamų teisių gynimo priemonių, jei vykdomas masinis sekimas; pabrėžia, kad tam reikia įvykdyti JAV sekimo įstatymų ir praktikos reformą, siekiant užtikrinti, kad JAV saugumo institucijų prieiga prie duomenų, perduodamų iš ES, neviršytų to, kas būtina ir proporcinga, ir kad Europos duomenų subjektai turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis JAV teismuose;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors Europos MVĮ ir ne pelno organizacijos bei asociacijos turi ribotą derybinę bei finansinę galią ir teisnumą, tikimasi, kad jos, remdamosi įgaliotais trečiųjų šalių tinkamumo įsivertinimais, galės suprasti trečiosiose šalyse taikomas sudėtingas teisines sistemas; primygtinai ragina Komisiją ir EDAV pateikti gaires, kaip praktiškai taikyti patikimas papildomas priemones, ypač MVĮ;

16.  primygtinai ragina DAI vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus ESTT sprendime, siekiant užtikrinti, kad BDAR būtų įgyvendintas tinkamai ir greitai, įdėmiai stebint standartinių sutarčių sąlygų naudojimą; ragina DAI padėti įmonėms laikytis Teisingumo Teismo jurisprudencijos; primygtinai ragina DAI taip pat naudotis visais savo tiriamaisiais ir taisomaisiais įgaliojimais, nustatytais BDAR 58 straipsnyje, tais atvejais, kai duomenų eksportuotojai perduoda asmens duomenis, nepaisant galiojančių trečiosios šalies, į kurią per duodami duomenys, įstatymų, trukdančių duomenų importuotojui laikytis standartinių sutarčių sąlygų, ir nėra numatytų veiksmingų papildomų priemonių; primena ESTT nuomonę, kad visos priežiūros institucijos „privalo [...] vykdyti savo užduotį – užtikrinti visapusišką BDAR laikymąsi“;

Privatumo skydas

17.  pažymi, jog ESTT nustatė, kad ES ir JAV privatumo skydas neužtikrina iš esmės lygiaverčio (taigi, ir tinkamo) apsaugos lygio palyginti su tuo, kuris nustatytas BDAR ir Chartija, visų pirma dėl JAV valdžios institucijų masinės prieigos prie asmens duomenų, perduodamų pagal privatumo skydą, kuris neatitinka būtinumo ir proporcingumo principų, ir dėl to, kad JAV teismuose arba bet kuriose kitose nepriklausomose institucijose, veikiančiose kaip teismai, ES duomenų subjektams nesuteikiamos įgyvendinamos teisės, kuriomis jie galėtų remtis JAV valdžios institucijų atžvilgiu; tikisi, kad esama JAV administracija aktyviau vykdys įsipareigojimus taikant galimus būsimus duomenų perdavimo mechanizmus nei ankstesnės administracijos, kurios nebuvo pakankamai politiškai įsipareigojusios laikytis saugaus uosto taisyklių bei užtikrinti jų vykdymą ir užtikrinti privatumo skydo taisyklių vykdymą;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios įmonės, reaguodamos į sprendimą byloje „Schrems II“, paskubomis persvarstė savo pranešimus dėl privatumo ir sutartis su trečiosiomis šalimis, susijusias su jų įsipareigojimais pagal privatumo skydo sistemą, neįvertindamos geriausių priemonių teisėtai perduoti duomenis;

19.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant daugelio Parlamento raginimų jo 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. rezoliucijose Komisijai imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad privatumo skydas visiškai atitiktų BDAR ir Chartiją, Komisija nesiėmė veiksmų pagal BDAR 45 straipsnio 5 dalį; apgailestauja dėl to, kad Komisija ignoravo Parlamento raginimus sustabdyti privatumo skydo taikymą, kol JAV valdžios institucijos nepradės laikytis jo sąlygų, ir dėl to iškilo pavojus, kad ESTT paskelbs privatumo skydą negaliojančiu; primena, kad 29 straipsnio darbo grupė ir EDAV ne kartą atkreipė dėmesį į su privatumo skydo veikimu susijusias problemas;

20.  apgailestauja dėl to, kad Komisija santykiams su JAV teikė didesnę svarbą nei ES piliečių interesams, taip užduotį ginti ES teisę palikdama pavieniams piliečiams;

Masinis sekimas ir teisinė sistema

21.  ragina Komisiją aktyviai stebėti masinio sekimo technologijų naudojimą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose trečiosiose šalyse, kurių atžvilgiu yra arba gali būti daromos tinkamumo išvados, pvz., Jungtinėje Karalystėje; primygtinai ragina Komisiją nepriimti sprendimų dėl tinkamumo dėl šalių, kurių masinio sekimo įstatymų ir programų nuostatos formaliai ar iš esmės neatitinka ESTT kriterijų;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad JAV neseniai įsigaliojo Kalifornijos vartotojų privatumo aktas (CCPA); atkreipia dėmesį į susijusias federalinio lygmens diskusijas ir teisėkūros pasiūlymus; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors imamasi veiksmų tinkama linkme, nei CCPA, nei joks federalinio lygmens pasiūlymas neatitinka BDAR nustatytų reikalavimų, kad būtų galima padaryti tinkamumo išvadas; primygtinai ragina JAV teisės aktų leidėją priimti teisės aktus, kurie atitiktų šiuos reikalavimus, ir taip prisidėti prie to, kad pagal JAV teisę būtų suteikiama apsauga, kurios lygis būtų iš esmės lygiavertis ES užtikrinamai apsaugai;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik tokių vartotojų duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų nepakaks, kad būtų išspręstos pagrindinės Teismo nustatytos problemos, susijusios su JAV žvalgybos tarnybų vykdomu masiniu sekimu ir nepakankamomis galimybėmis pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; ragina JAV teisės aktų leidėją iš dalies pakeisti FISA 702 skirsnį, o JAV prezidentą – Vykdomąjį potvarkį Nr. 12333 ir Prezidento politikos direktyvą Nr. 28, visų pirma siekiant nutraukti masinį sekimą ir užtikrinti tokio paties lygio apsaugą ES ir JAV piliečiams; ragina JAV numatyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad asmenys gautų (vėlesnius) pranešimus ir galėtų užginčyti netinkamą sekimą pagal 702 skirsnį ir Vykdomąjį potvarkį Nr. 12333, ir numatyti teisės aktuose numatytą mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad ne JAV piliečiai turėtų įgyvendinamas teises, suteikiančias daugiau galimybių nei Teisminio teisių gynimo įstatymas;

24.  primena, kad valstybės narės ir toliau keičiasi asmens duomenimis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pagal Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) bei ES ir JAV susitarimą dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) ir vykdo automatinius mokesčių duomenų mainus pagal tarpvyriausybinius susitarimus, kuriais įgyvendinamas JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA), darantis neigiamą poveikį „atsitiktiniams amerikiečiams“, kaip pažymėta 2018 m. liepos 5 d. Parlamento rezoliucijoje dėl neigiamo JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) poveikio ES piliečiams, ypač „atsitiktiniams amerikiečiams“(17); primena, kad JAV ir toliau turi prieigą prie valstybių narių teisėsaugos duomenų bazių, kuriose saugomi ES piliečių pirštų atspaudai ir DNR duomenys; prašo Komisijos išanalizuoti sprendimų bylose „Schrems I“ ir „Schrems II“ poveikį šiems duomenų mainams ir iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pateikti savo analizę ir raštu bei viešai pranešti, kaip ji ketina užtikrinti, kad šie mainai atitiktų šiuos sprendimus;

25.  taip pat ragina Komisiją išnagrinėti debesijos paslaugų teikėjų, kuriems taikomas FISA 702 skirsnis ir kurie perduoda duomenis naudodamiesi standartinėmis sutarčių sąlygomis, padėtį; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti poveikį teisėms, suteikiamoms pagal ES ir JAV bendrąjį susitarimą, įskaitant teisę į teisių gynimą teismine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad JAV aiškiai suteikia šią teisę tik nurodytų šalių piliečiams, kurie leidžia perduoti duomenis į JAV komerciniais tikslais; mano, jog nepriimtina, kad praėjus metams po galutinio termino Komisija dar nepaskelbė savo pirmosios bendros bendrojo susitarimo peržiūros išvadų, ir ragina Komisiją prireikus nedelsiant suderinti susitarimą su standartais, nustatytais ESTT sprendimais;

26.  mano, kad, atsižvelgiant į nustatytas Europos piliečių duomenų, perduodamų į Jungtines Amerikos Valstijas, apsaugos spragas, būtina remti investicijas į Europos duomenų saugojimo priemones (pvz., debesijos paslaugas), kad būtų sumažinta Sąjungos saugojimo pajėgumų priklausomybė nuo trečiųjų šalių ir padidintas Sąjungos strateginis savarankiškumas duomenų valdymo ir apsaugos srityje;

Sprendimai dėl tinkamumo

27.  ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi nauji sprendimai dėl tinkamumo, susiję su JAV, visiškai atitiktų Reglamentą (ES) 2016/679, Chartiją ir visus ESTT sprendimų aspektus; primena, kad tinkamumo sistemos labai palengvina ekonominę veiklą, ypač MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios, skirtingai nei didelės įmonės, dažnai neturi reikiamų finansinių, teisinių ir techninių pajėgumų, kad galėtų pasinaudoti kitomis perdavimo priemonėmis; ragina valstybes nares sudaryti su JAV nešnipinėjimo susitarimus; ragina Komisiją pasinaudoti savo ryšiais su partnerėmis JAV ir perduoti joms žinią, kad JAV nepakeitus savo sekimo įstatymų ir praktikos vienintelė įmanoma galimybė sudaryti sąlygas ateityje priimti sprendimą dėl tinkamumo būtų sudaryti nešnipinėjimo susitarimus su valstybėmis narėmis;

28.  mano, kad joks būsimas Komisijos sprendimas dėl tinkamumo neturėtų būti grindžiamas savarankiško patvirtinimo sistema, kaip buvo ir saugaus uosto, ir privatumo skydo atveju; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti EDAV į vertinimą, kaip laikomasi naujų JAV atžvilgiu priimtų sprendimų dėl tinkamumo ir kaip jie vykdomi; šiuo požiūriu ragina Komisiją susitarti su JAV administracija dėl būtinų priemonių, kad EDAV galėtų veiksmingai atlikti šį vaidmenį; tikisi, kad prieš priimdama tokį sprendimą Komisija rimčiau atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją dėl naujo sprendimo dėl apsaugos lygio JAV tinkamumo;

29.  primena, kad Komisija šiuo metu peržiūri visus pagal Direktyvą 95/46/EB priimtus sprendimus dėl tinkamumo; pabrėžia, kad Komisija turėtų taikyti griežtesnius BDAR ir ESTT sprendimuose „Schrems I“ ir „Schrems II“ nustatytus standartus, kad įvertintų, ar užtikrinamas apsaugos lygis, iš esmės lygiavertis numatytajam BDAR, be kita ko, dėl galimybės naudotis veiksmingomis apsaugos priemonėmis ir apsauga nuo nepagrįstos trečiosios šalies valdžios institucijų prieigos prie asmens duomenų; primygtinai ragina Komisiją skubiai užbaigti šias peržiūras ir atšaukti arba sustabdyti visus iki BDAR priimtus sprendimus, jei ji nustato, kad atitinkama trečioji šalis neužtikrina apsaugos lygio, kuris yra iš esmės lygiavertis, ir jei padėties negalima ištaisyti;

30.  mano, kad J. Bideno administracija, paskyrusi patyrusį privatumo ekspertą vyriausiuoju derybininku dėl privatumo skydą pakeisiančio susitarimo, pademonstravo įsipareigojimą teikti prioritetą tam, kad būtų rastas sprendimas dėl komercinių duomenų perdavimo tarp ES ir JAV; tikisi, kad ateinančiais mėnesiais suintensyvės Komisijos ir jos partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose dialogas, pradėtas iš karto po to, kai buvo priimtas ESTT sprendimas;

31.  ragina Komisiją JAV atžvilgiu nepriimti jokio naujo sprendimo dėl tinkamumo, nebent būtų įgyvendintos reikšmingos reformos, visų pirma nacionalinio saugumo ir žvalgybos tikslais, kurias galima užtikrinti skaidriai, teisiškai tvariai, patikimai ir be diskriminacijos reformuojant JAV įstatymus ir praktiką; šiuo požiūriu dar kartą pabrėžia patikimų apsaugos priemonių svarbą valdžios institucijų prieigos prie asmens duomenų srityje; ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti savo „geopolitinius siekius“ siekiant JAV ir kitose trečiosiose šalyse užtikrinti duomenų apsaugą, kuri būtų iš esmės lygiavertė jų apsaugai ES;

32.  tuo atveju, jei Komisija priims naują sprendimą dėl tinkamumo JAV atžvilgiu, o šios reikšmingos reformos nebus įgyvendintos, rekomenduoja nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms sustabdyti asmens duomenų, su kuriais gali susipažinti JAV valdžios institucijos, perdavimą;

33.  palankiai vertina tai, kad Komisija laikosi pagal BDAR priimtame 29 straipsnio darbo grupės dokumente „Tinkamumo pavyzdžiai“(18) (kurį patvirtino EDAV) ir EDAV rekomendacijoje Nr. 01/2021 dėl tinkamumo pavydžių pagal Teisėsaugos direktyvą(19) nustatytų kriterijų; mano, jog Komisija neturėtų taikyti mažesnių kriterijų nei šie, kai vertina, ar trečioji šalis atitinka sprendimo dėl tinkamumo reikalavimus; atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgdama į ESTT jurisprudenciją EDAV neseniai atnaujino savo rekomendacijas dėl Europos pagrindinių garantijų taikant stebėjimo priemones(20);

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos duomenų apsaugos valdybai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui bei vyriausybei ir Jungtinės Karalystės parlamentui bei vyriausybei.

(1) 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C–311/18, ECLI:EU:C:2020:559. (2) 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, C‑362/14, ECLI:EU:C:2015:650. (3) 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C‑623/17 Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kt., ECLI:EU:C:2020:790. (4) OL C 76, 2018 2 28, p. 82. (5) OL C 298, 2018 8 23, p. 73. (6) OL C 118, 2020 4 8, p. 133. (7) OL C 345, 2020 10 16, p. 58. (8) OL L 39, 2010 2 12, p. 5. (9) OL L 207, 2016 8 1, p. 1. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0337. (11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (12) https://edpb.europa.eu/sites/default/files/files/file1/edpb_guidelines_2_2018_derogations_lt.pdf (13) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89). (14) ES pasiūlymas dėl nuostatų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų ir asmens duomenų bei privatumo apsaugos, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/july/tradoc_157130.pdf. (15) 2021 m. sausio 14 d. EDAV ir EDAPP bendra nuomonė Nr. 2/2021 dėl standartinių sutarčių sąlygų, taikomų asmens duomenų perdavimui į trečiąsias šalis: https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/edpbedps-joint-opinion/edpb-edps-joint-opinion-22021-standard_lt (16) 2020 m. lapkričio 11 d. EDAV rekomendacijos Nr. 01/2020 dėl priemonių duomenų perdavimo priemonėms papildyti, siekiant užtikrinti atitiktį ES asmens duomenų apsaugos lygiui, https://edpb.europa.eu/our-work-tools/public-consultations-art-704/2020/recommendations-012020-measures-supplement-transfer_lt. (17) OL C 118, 2020 4 8, p. 141. (18) https://ec.europa.eu/newsroom/article29/item-detail.cfm?item_id=614108 (19) https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/recommendations/recommendations-012021-adequacy-referential-under-law_lt (20) https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents/recommendations/recommendations-022020-european-essential-guarantees_lt

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu (2021/2703(RSP))

P9_TA(2021)0257 B9-0276/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi EGADP reglamentas buvo priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

B.  kadangi EGADP apimties ir finansavimo priemonių atžvilgiu yra precedento neturinti priemonė;

C.  kadangi tik visapusiškai įtraukiant Parlamentą į visus etapus galima vykdyti EGADP įgyvendinimo demokratinę kontrolę ir parlamentinį tikrinimą;

D.  kadangi EGADP reglamento 26 straipsnyje nustatytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogas siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę ir kad Komisija teiktų Parlamentui informaciją, be kita ko, apie valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų vertinimą;

E.  kadangi Parlamentas gali pareikšti savo nuomonę klausimais, sprendžiamais vykdant dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, įskaitant teikiant rezoliucijas ir kečiantis nuomonėmis su Komisija, ir kadangi Komisija turi atsižvelgti į šias nuomones;

F.  kadangi Parlamentas per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą gali paraginti Komisiją pateikti informaciją apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį;

G.  kadangi valstybės narės iš principo iki 2021 m. balandžio 30 d. turėjo pateikti Komisijai savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

H.  kadangi iki šiol 18 valstybių narių pateikė Komisijai savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

I.  kadangi Komisija privalo įvertinti kiekvieną nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą per du mėnesius nuo jo pateikimo;

J.  kadangi Komisija pateiktai nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, pasidalijo su Parlamentu ir Taryba;

K.  kadangi 2021 m. kovo 11 d. Parlamentas plenarinio posėdžio metu surengė diskusijas dėl partnerystės principo laikymosi rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir gero išlaidų valdymo užtikrinimo;

L.  kadangi 2021 m. sausio 20 d. Regionų komitetas ir Europos savivaldybių ir regionų taryba paskelbė tikslinių konsultacijų rezultatus dėl savivaldybių, miestų ir regionų dalyvavimo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

1.  palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad iki vasaros būtų nedelsiant priimti atitinkami Tarybos įgyvendinimo sprendimai, susiję su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, ir pritaria Komisijos nuolatiniam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis siekiant padėti joms parengti kokybiškus planus;

2.  primena Komisijai apie jos įsipareigojimus pagal EGADP reglamentą teikti Parlamentui visą susijusią informaciją apie EGADP reglamento įgyvendinimą ir atsižvelgti į visus aspektus, iškilusius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogo metu keičiantis nuomonėmis, įskaitant atitinkamų komitetų pareikštas nuomones ir plenarinių posėdžių rezoliucijas;

3.  mano, kad siekdama užtikrinti tinkamą demokratinę EGADP įgyvendinimo priežiūrą ir parlamentinį tikrinimą bei didesnį skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, Komisija privalo reguliariai žodžiu ir raštu informuoti Parlamentą apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo būklę; pabrėžia, kad pagal EGADP reglamentą Parlamentas turi teisę gauti šią informaciją vykstant dialogui ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais;

4.  ragina Komisiją pateikti visą susijusią aiškinamąją informaciją ir nurodytų reformų ir investicijų, išdėstytų pateiktuose planuose, santrauką, susijusią su taikymo sritimi, grindžiama šešiais ramsčiais (įskaitant bendruosius ir konkrečius tikslus ir horizontaliuosius principus) ir 11 EGADP reglamente nustatytų vertinimo kriterijų;

5.  pakartoja Parlamento lūkesčius, kad informacija bus pateikta lengvai suprantama ir palyginama forma, įskaitant visus esamus valstybių narių pateiktų dokumentų vertimus;

6.  mano, kad galimybė susipažinti su išankstiniu planų vertinimu nenulemia procedūros rezultatų; mano, kad tai pagerintų dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, kadangi dauguma nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų jų teikimo metu buvo labai pažengusioje stadijoje ir greičiausiai bus patvirtinti;

7.  yra įsitikinęs, kad Komisija turi užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų garantuotas ir sustiprintas demokratinis teisėtumas ir piliečių atsakomybė už EGADP;

8.  dar kartą primena, kad EGADP reglamento 18 straipsnio 4 dalies q punkte nurodoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turi būti konsultacijų, vykdomų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, proceso santrauka ir tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis; ragina Komisiją paraginti valstybes nares konsultuotis su visais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti pilietinės visuomenės bei vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant planus ir ypač juos stebint, taip pat užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi dėl būsimų pakeitimų ar naujų planų, jei tokių būtų;

9.  ragina Komisiją užtikrinti visišką skaidrumą deleguotųjų aktų, susijusių su EGADP reglamentu, patvirtinimo tvarkaraščio atžvilgiu, t. y. deleguotųjų aktų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės ir dėl socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodikos, įskaitant susijusias su vaikais ir jaunimu, patvirtinimo tvarkaraščio, ir atsižvelgti į atitinkamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogo elementus; be to, ragina skubiai patvirtinti šiuos deleguotuosius aktus iki vasaros pertraukos;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš vertinant tarpinių reikšmių ir siektinų tikslų, dėl kurių susitarta Tarybos įgyvendinimo sprendime ir nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, įgyvendinimą Parlamentui būtų pateiktos preliminarios išvados dėl tarpinių reikšmių ir siektinų tikslų įgyvendinimo, kaip to reikalaujama pagal EGADP reglamento 25 straipsnio 4 dalį;

11.  primena Tarybai reikšmingas Tarybos parengiamuosiuose organuose surengtų diskusijų išvadas perduoti kompetentingiems Europos Parlamento komitetams;

12.  prašo Komisijos toliau laikytis atvirą, skaidrų ir konstruktyvų požiūrį vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (COM(2020)0225 – 2020/0112R(APP))

P9_TA(2021)0258 A9-0058/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į dėl pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(COM(2020)0225),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 352 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(1) (toliau – FRA reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 6 ir 7 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir bendrą požiūrį,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Pagrindinių teisių agentūros stiprinimas. Pagrindinių teisių agentūros reglamento peržiūra“ (angl. Strengthening the Fundamental Rights Agency – The Revision of the Fundamental Rights Agency Regulation), kurį 2020 m. gegužės mėn. paskelbė jo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A9-0058/2021),

A.  kadangi pasiūlymas dėl Tarybos reglamento yra žingsnis į priekį užtikrinant daug veiksmingesnį Pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbą: sudarant jai sąlygas visapusiškai veikti visose Sąjungos kompetencijos srityse ir paaiškinant jos uždavinius bei darbo metodus kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; kadangi tenka apgailestauti, jog šiam teisiniam pagrindui šiuo metu reikalingas vieningas Tarybos sprendimas ir Parlamento pritarimas, o tai reiškia, kad Parlamento dalyvavimas vykdant reformą yra ribotas;

B.  kadangi FRA svariai prisideda užtikrinant pagrindines teises ir ji, kaip nepriklausoma ir visavertė ES agentūra bei pagrindinių teisių sergėtoja, turėtų būti toliau stiprinama siekiant kuo veiksmingiau propaguoti ir ginti pagrindines teises, kartu stengiantis vykdyti dialogą aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, įskaitant advokatų asociacijas, profesines organizacijas, teisėjus ir prokurorus;

C.  kadangi ES užmojai plėtoti stipresnį išorės aspektą turėtų būti išreikšti aktyvesniu FRA dalyvavimu stebint ir tikrinant Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus ir veiklą visais bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais;

D.  kadangi globalizuotame pasaulyje nepaprastai svarbu užtikrinti pakankamą pagrindinių teisių apsaugą vykdant tarptautinį bendradarbiavimą su trečiomis šalimis;

E.  kadangi ES piliečių pasitikėjimas policijos ir teisingumo institucijų darbu gali būti puoselėjimas ir stiprinamas tik kruopščiai, atidžiai ir nuosekliai stebint bei tikrinant Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus bei veiklą ir greitai užtikrinant, kad jie atitiktų įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje; kadangi dėl šių priežasčių FRA veikla laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje yra nepaprastai svarbi, taigi jos įgaliojimai turėtų apimti ir policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

F.  kadangi FRA darbas ginant pagrindines teises ir nustatant iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su vaikų teisėmis, migracija (įskaitant išorės sienas), dirbtinio intelekto ir naujų technologijų naudojimu, lyčių lygybe, smurtu dėl lyties ir moterų teisėmis ir t. t., yra vienas svarbesnių jos prioritetų, todėl jį reikia pripažinti ir remti;

1.  mano, kad FRA tikslas atitinkamoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms teikti informaciją, pagalbą ir ekspertines žinias pagrindinių teisių klausimais ir ginti bei apsaugoti pagrindines teises ES yra nepaprastai svarbus, nes FRA stebi, kaip Chartija praktiškai taikoma visiems valstybių narių piliečiams taip siekdama užtikrinti, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas ir kad su visomis valstybėmis narėmis būtų elgiamasi vienodai; pabrėžia, kad ši agentūra atlieka svarbų tarpininkės vaidmenį remiant Sąjungą ir jos valstybes nares, kai jos imasi priemonių ar formuoja veiksmų kryptis, susijusias su pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie rėmimo veiksmai gali būti įvairių formų, įskaitant faktais pagrįstų subalansuotų ataskaitų, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairius šaltinius, skelbimą; ragina Komisiją ir Tarybą sistemingai įtraukti FRA parengtus duomenis į savo sprendimų priėmimo procesą ir įsipareigoja siekti to paties tikslo;

2.  pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai ir neapykantos retorika bei diskriminacija bet kuriuo pagrindu – dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, amžiaus ar seksualinės orientacijos – yra nuolatinė problema, kurią būtina nedelsiant spręsti; primena, kad siekiant apsaugoti visų asmenų pagrindines teises būtina horizontalioji tarpsektorinė perspektyva; įspėja dėl neapykantos retorikos ir įvairių formų rasizmo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos, ypač priešiškumo romams, antisemitizmo, islamofobijos, rasizmo, nukreipto prieš juodaodžius ir kitos odos spalvos asmenis, daugelyje valstybių narių masto augimo ir normalizavimo, kurį skatina stiprėjantys ekstremistiniai judėjimai ir kuris didėja interneto aplinkoje, ypač COVID-19 pandemijos metu; ypač atkreipia dėmesį į FRA veiklą kovojant su visokeriopa diskriminacija ir ragina Agentūrą tęsti darbą, susijusį su neapykantos nusikaltimų ir neapykantos retorikos raida, ir reguliariai pranešti apie jų atvejus ir naujausias tendencijas;

3.  dar kartą patvirtina, kad yra pasiryžęs sudaryti sąlygas FRA visapusiškai vykdyti veiklą visose Sąjungos kompetencijos srityse ir atlikti savo vaidmenį, kurį jai suteikė ES teisės aktų leidėjai, taigi, nustatyti principus ir sąlygas, pagal kuriuos jis galėtų duoti pritarimą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Parlamentas ribotai dalyvauja vykdant FRA reformą, ir pabrėžia, kad jis pirmenybę teiktų įprastai teisėkūros procedūrai; ragina Komisiją, kaip ir kitoms TVR agentūroms, skirti FRA pakankamai padidintą biudžetą, kad ji galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį; pripažįsta, kad FRA reikia skirti tinkamai specializuotų darbuotojų;

4.  ragina Tarybą iš dalies keičiant FRA reglamentą atsižvelgti į šiuos aspektus:

be kovos su rasizmu, ksenofobija ir susijusia netolerancija, kaip nustatyta FRA reglamento 5 straipsnio 2 dalies b punkte, ir bendresnio įsipareigojimo kovoti su bet kokios formos diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais, naujojo reglamento veiklos dalyje turėtų būti konkrečiai paminėtos šios veiklos sritys:

turėtų būti pritarta Komisijos pasiūlymui nebetęsti dabartinės penkerių metų daugiametės programos, kad būtų atsisakyta teminių apribojimų nustatymo kiekvienam penkerių metų laikotarpiui tam, kad FRA galėtų savo veiklą ir temines sritis pritaikyti prie naujų prioritetų; FRA turėtų parengti savo programavimą glaudžiai konsultuodamasi su FRA nacionaliniais ryšių palaikymo pareigūnais, siekdama kuo geriau ir veiksmingiau su valstybių narių nacionalinėmis valdžios institucijomis koordinuoti pagrindines temines veiklos sritis; programavimo dokumento projektą reikėtų nusiųsti svarstyti kompetentingam Tarybos parengiamajam organui ir Europos Parlamentui, o FRA direktorius, atsižvelgdamas į šių diskusijų rezultatus, turi pateikti programavimo dokumento projektą FRA valdančiajai tarybai tvirtinti;

5.  ragina Komisiją svarstyti galimybę išsamiau ir siekiant platesnių užmojų peržiūrėti FRA reglamentą, atlikus išsamų poveikio įvertinimą ir pasikonsultavus su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant sustiprinti FRA nepriklausomumą, veiksmingumą ir efektyvumą; ragina Tarybą apsvarstyti tokius pasiūlymus; ragina Komisiją būsimos peržiūros tikslais ypač atsižvelgti į šiuos aspektus:

reikėtų, kad FRA turėtų galimybę Tarybos, Komisijos ar Parlamento prašymu atlikti visų pirma, nepriklausomus mokslinius tyrimus, apklausas, taip pat parengiamuosius ir galimybių tyrimus ir skelbti išvadas bei nuomones konkrečiais teminiais klausimais, įskaitant konkrečioms šalims skirtus vertinimus ir nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įvairiais teisėkūros proceso etapais ir dėl procedūrų pagal ES sutarties 7 straipsnį; reikėtų, kad FRA tokią veiklą galėtų vykdyti ne tik ES institucijos prašymu, bet ir savo iniciatyva; be to, iniciatyvos teisę turėtų turėti atskiros valstybės narės arba valstybių narių grupė; FRA aktyvus vaidmuo būsimame ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizme turėtų būti įtrauktas į reglamentą kaip organo, kuris, bendradarbiaudamas su nepriklausomų ekspertų grupe, nešališkai nustato pagrindinius teigiamus ir neigiamus pokyčius kiekvienoje valstybėje narėje ir, be kita ko, padeda rengti Komisijos metinę ataskaitą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 53, 2007 2 22, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už žalą aplinkai (2020/2027(INI))

P9_TA(2021)0259 A9-0112/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(1) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (Nusikaltimų aplinkai direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 18 straipsnio 2 dalį (COM(2016)0204),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 37 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Direktyva 2004/35/EB iš dalies pakeista 2006 m. kovo 15 d. Direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo(3), taip pat į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo(4) ir 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą REFIT vertinimas“ (SWD(2016)0121), pridėtą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 18 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 6 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) pranešimą „Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimas: Komisijos atlikta vertinimo proceso apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. tyrimą „Bendrovių atsakomybė už aplinkos apsaugą“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. Komisijos tyrimą „Improving financial security in the context of the Environmental Liability Directive“) („Finansinio saugumo didinimas atsižvelgiant į direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą“),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. gruodžio 11 d. atliktą Nusikaltimų aplinkai direktyvos vertinimą,

–  atsižvelgdamas į EPRS 2020 m. spalio mėn. informacinį pranešimą „Environmental liability of companies: selected possible amendments of the ELD“ („Įmonių atsakomybė už aplinką apsaugą: keletas galimų Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą pakeitimų“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos kultūros paveldo veiksmų programa“ (SWD(2020)0259),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kovos su nusikaltimais gamtai veiksmų (EFFACE) tyrimų projekto 2016 m. kovo mėn. išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0112/2021),

A.  kadangi, remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką turi būti padedama siekti tokių tikslų, kaip žmonių sveikatos apsauga, aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, apdairaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo skatinimas bei skatinimas taikyti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti;

B.  kadangi pagal Chartijos 37 straipsnį reikalaujama, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas būtų integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus;

C.  kadangi koordinuota ES aplinkos strategija skatinamas bendradarbiavimas ir užtikrinama, kad ES politikos kryptys būtų suderintos tarpusavyje; kadangi Europos žaliajame kurse numatyti platūs nulinės taršos užmojai, kurie turi būti įgyvendinti taikant kompleksinę strategiją, kuria siekiama apsaugoti piliečių sveikatą nuo aplinkos būklės blogėjimo ir taršos, ir kartu raginama vykdyti teisingą pertvarką, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

D.  kadangi atsakingas verslo elgesys reiškia, kad įmonės tinkamai atsižvelgia į aplinkosaugos klausimus; kadangi atsakomybės už žalą aplinkai užtikrinimas yra labai svarbus siekiant didesnio Europos įmonių tvarumo ilguoju laikotarpiu; kadangi tokie laimėjimai yra glaudžiai susiję su susijusių teisės aktų dėl bendrovių išsamaus patikrinimo, įmonių socialinės atskaitomybės ir tvaraus įmonių valdymo tobulinimu; kadangi atsakomybė turi būti atitikti nacionalinės teisės aktus;

E.  kadangi žala aplinkai, pavojingos ir kenksmingos cheminės medžiagos ir klimato kaita kelia didelę riziką žmonių sveikatai dėl oro, dirvožemio ir vandens taršos;

F.  kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva taikoma kartu su kitomis ES ir valstybių narių lygmens priemonėmis ir nuostatomis, kuriomis nustatoma atsakomybė; kadangi įvykus incidentams, dėl kurių atsiranda atsakomybė pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą, tuo pačiu metu gali būti pradėtos baudžiamosios, civilinės ar administracinės procedūros, sukuriant teisinį netikrumą ir nesaugumą tiek atitinkamoms įmonėms, tiek galimoms aukoms;

G.  kadangi Komisijos 2016 m. atsakomybės už aplinką ataskaitoje nurodoma, kad, nepaisant Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos privalumų, susijusių su pastangomis gerinti teisinį nuoseklumą ES lygmeniu, šioje srityje vis dar susiduriama su reglamentavimo skaidymu ir teisinio bei praktinio vienodumo stoka;

H.  kadangi esamos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos apibrėžtys „žala aplinkai“ ir „veiklos vykdytojas“ buvo įvairių analizių objektas ir iš jų paaiškėjo, kad šias sąvokas sunku aiškinti; kadangi žalos aplinkai ribos reikšmė aiškinama ir taikoma skirtingai, todėl ją reikia išsamiau paaiškinti;

I.  kadangi daugėja atvejų, kai nukentėjusieji nuo Europos bendrovių patronuojamųjų įmonių, vykdančių veiklą ne ES, sukeltos taršos mėgina teikti ieškinius dėl atsakomybės už žalą aplinkai prieš patronuojančiąsias bendroves ES teismuose;

J.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybės už pasklidąją taršą tvarka ES teisėje yra fragmentiška;

K.  kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva sukuriama atsakomybės už aplinkos apsaugą sistema pagal principą „teršėjas moka“, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją atlyginti; kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva papildo pagrindinius ES aplinkos teisės aktus, su kuriais ji yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi, visų pirma Buveinių direktyvą(6), Paukščių direktyvą(7), Vandens pagrindų direktyvą(8), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą(9) ir Saugos jūroje direktyvą(10);

L.  kadangi 2016 m. Komisijos ataskaitoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą visoms valstybėms narėms buvo rekomenduota įsipareigoti registruoti duomenis apie Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nesilaikymo įvykius ir juos skelbti, jei jos dar to nepadarė(11); kadangi, nepaisant to, tik septynios valstybės narės turi viešai prieinamus su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susijusių atvejų registrus, o kitos keturios valstybės narės turi viešai neprieinamus registrus; kadangi kelios valstybės narės renka informaciją, kuriai taikomi kiti ES teisės aktai, bet ne konkrečiai Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva, arba turi platesnės ar kitokios apimties registrus, o kelios valstybės narės renka duomenis regioniniu lygmeniu; kadangi 14 valstybių narių neturi duomenų bazės, kurioje būtų registruojami su aplinka susiję incidentai arba su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susiję atvejai; kadangi Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimas pasižymi dideliu valstybių narių lankstumu, grindžiamu reglamentavimo susiskaidymu ir nepakankamu vienodumu tiek teisiniu, tiek praktiniu požiūriu;

M.  kadangi, regis, dauguma valstybių narių savo teisės aktuose nenumato privalomų finansinio užtikrinimo priemonių, tačiau kelios šalys jų reikalauja(12); kadangi ten, kur šios priemonės buvo įgyvendintos, jos pasirodė esančios vertingos ir parodė, kad reikia įvertinti privalomo finansinio užtikrinimo sistemos įdiegimą;

N.  kadangi, nors daugumoje rinkų galima gauti pakankamą draudimą, taip pat ir papildomam ir kompensaciniam žalos ištaisymui, jo paklausa paprastai yra nedidelė dėl to, kad nepranešama apie incidentus, nepakankamai užtikrinamas reikalavimų vykdymas ir vyksta lėtesni pokyčiai besiformuojančiose rinkose(13); kadangi tai savaime nesudaro kliūčių privalomoms finansinėms garantijoms nustatyti;

O.  kadangi operatorių nemokumas įvykus didelėms avarijoms vis dar yra problema ES; kadangi Komisija turėtų išanalizuoti esamas nacionalines ir reglamentavimo sistemas ir priimti suderintą ES požiūrį, siekdama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo įmonės nemokumo padarinių;

P.  kadangi nuo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos priėmimo finansinio užtikrinimo priemonių prieinamumas gerokai padidėjo;

Q.  palankiai vertina tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus(14), kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB, priimta ir ją valstybės narės taikys nuo 2023 m. birželio 25 d.;

R.  kadangi kai kuriais atvejais, nors bendrovių valdybos nariai žino apie veiklą, dėl kurios kyla didelė žalos aplinkai rizika, jų sprendimų priėmimas išlieka nukreiptas į pelną paminant atsakingą elgesį ir pakenkiant aplinkai;

S.  kadangi atliekant Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos persvarstymą būtinai turėtų būti siekiama rasti pusiausvyrą tarp įmonėms rūpimų klausimų ir aplinkos apsaugos;

T.  kadangi pastaraisiais metais Parlamentas atlieka aktyvų vaidmenį ragindamas nustatyti atsakomybės už žalą aplinkai tvarką, kuri būtų taikoma žalos aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse atvejais, visų pirma priimdamas savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(15);

U.  kadangi Komisijai suteikus įgaliojimus turėtų būti užtikrintas nuostatų dėl vienodų sąlygų aplinkosaugos klausimais nustatymo arba išlaikymo ES prekybos susitarimuose vykdymas, kai tos nuostatos yra tokio susitarimo dalis;

V.  kadangi Europos aplinkos agentūra tiria, kaip rizika ir nauda aplinkai yra pasiskirsčiusios visuomenėje; kadangi 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į pažeidžiamų žmonių teises; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras neseniai paskelbė pagrindinius žmogaus teisių ir aplinkos principus, kuriais paaiškinami valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, susiję su švaria, sveika ir tvaria aplinka; kadangi, be to, Jungtinės Tautos šiuo metu derasi dėl įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus sistemos;

W.  kadangi žalos aplinkai poveikis ir nusikaltimai aplinkai daro neigiamą poveikį ne tik biologinei įvairovei ir klimatui, bet ir žmogaus teisėms ir žmonių sveikatai; kadangi reikėtų atlikti tyrimą, kuriame būtų atsižvelgiama į tai, kokią riziką kelia tarpvalstybinis žalos aplinkai, sunkaus organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pobūdis, taip pat kokia rizika kyla žmogaus teisėms ir aplinkai;

X.  kadangi pagal Stokholmo deklaracijos 21 principą ir Rio deklaracijos 2 principą pripažįstama suvereni valstybių teisė naudotis savo gamtos ištekliais vadovaujantis savo aplinkos politika, tačiau kartu nustatoma atsakomybė užtikrinti, kad jų nacionalinei jurisdikcijai priklausanti arba jų kontroliuojama veikla nedarytų žalos kitų valstybių ar nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių teritorijų aplinkai;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos pastangas įvertinti ir panaikinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos ir Nusikaltimų aplinkai direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse spragas;

2.  apgailestauja, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje nustatyta veiksmų laisvė, informuotumo ir informacijos apie šią direktyvą trūkumas, nepakankami ištekliai ir žinios ir silpni atitikties užtikrinimo ir veiksmingo valdymo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis mechanizmai lėmė įgyvendinimo trūkumus, didelius valstybių narių skirtumus, susijusius su šios direktyvos vykdymo užtikrinimu ir laikymusi ir ypač atvejų skaičiumi, ir nevienodas veiklos sąlygas veiklos vykdytojams; apgailestauja, kad tokie trūkumai taip pat daro poveikį Nusikaltimų aplinkai direktyvos įgyvendinimui; todėl laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti reguliavimo standartizavimą ES ir didesnį visuomenės pasitikėjimą ES teisės aktų veiksmingumu, nes taip bus galima veiksmingiau užkirsti kelią žalai aplinkai ir ją ištaisyti bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įmonių interesų ir aplinkos apsaugos;

3.  palankiai vertina tai, kad, imantis tolesnių veiksmų, susijusių su 2018 m. Komisijos veiksmų planu(16), įsteigtas Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas, kuriame dalyvauja už aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimą atsakingi specialistai, taip pat palankiai vertina 2020–2022 m. darbo programą, kuria siekiama pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir aplinkos valdymą ir kurią šis forumas patvirtino 2020 m. vasario mėn.(17);

4.  apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių aplinkos inspekcijų biudžetai dėl finansų krizės nekito arba sumažėjo ir kad net didelėms, daug išteklių turinčioms valdžios institucijoms gali būti sunku savarankiškai įgyti žinių apie geriausius būdus atitikčiai užtikrinti; todėl mano, kad reikia didesnės paramos ES lygmeniu, pvz., pasitelkiant prieinamus informacinius portalus, plačiai naudojamus tinklus (ES specialistų tinklus), informaciją apie geriausią praktiką ir gaires, papildomas teisėjams ir specialistams skirtas mokymo programas, susijusias su aplinkos teisės ypatumais ir nusikaltimais ES ir nacionaliniu lygmenimis, mokymo medžiagą ir gaires dėl įgūdžių, bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis, nes tai galėtų padidinti spaudimą reikalavimų nesilaikančioms įmonėms ir būtų naudinga įmonėms, kurios laikosi teisės aktų, taip pat tai suteiktų galimybę suinteresuotiesiems subjektams, veiklos vykdytojams ir visuomenei geriau susipažinti su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje numatyta tvarka ir jos taikymu bei prisidėtų prie geresnės aplinkai daromos žalos prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo);

5.  apgailestauja, kad nusikaltimai aplinkai yra vienos iš pelningiausių tarptautinės nusikalstamos veiklos formų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius nusikaltimų aplinkai prevencijai, tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui už juos ir didinti dalyvaujančių institucijų, įskaitant prokurorus ir teisėjus, ekspertines žinias, siekiant veiksmingiau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai ir už juos bausti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nacionalinėse policijos tarnybose įsteigti specializuotus padalinius arba juos sustiprinti, kad būtų tinkamai atliekami nusikaltimų aplinkai tyrimai; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos valstybės narės nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis taikytų tinkamas aplinkos krizių valdymo procedūras, ir ragina valstybes nares naudotis jungtinėmis tyrimų grupėmis ir keistis informacija tarpvalstybinių nusikaltimų aplinkai bylose, nes tai padeda koordinuoti keliose valstybėse narėse lygiagrečiai vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

6.  mano, jog viena iš daugybės nepakankamo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos suderinimo priežasčių yra tai, kad nenumatyta taikyti standartinės administracinės procedūros, pagal kurią kompetentingoms institucijoms būtų pranešama apie neišvengiamą žalos aplinkai grėsmę arba faktinę žalą aplinkai; todėl apgailestauja, kad nenustatyta pareiga skelbti tokius pranešimus arba informaciją apie tai, kaip buvo reaguota atitinkamais atvejais; pažymi, kad kai kurios valstybės narės pastebėjo nacionalinės teisės aktų ribotumą šiuo klausimu ir atitinkamai sukūrė duomenų bazes, kuriose kaupiami pranešimai, informacija apie incidentus ir atvejus; tačiau pažymi, kad skirtingų valstybių narių praktika labai skiriasi ir yra gana ribota;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti renkami patikimi duomenys apie aplinkosaugos incidentus, dėl kurių taikoma Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva arba kitos administracinės, civilinės ar baudžiamosios priemonės, prižiūrint ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei ir atitinkamus duomenis skelbiant viešai; ragina Komisiją tinkamai įvertinti padėtį, siekiant nustatyti, ar taikant skirtingų teisinių priemonių derinį būtų galima tinkamai reaguoti į žalą aplinkai, ar vis dar yra didelių spragų, kurias reikia pašalinti; primygtinai ragina užtikrinti teisingą Atsakomybės už žalą aplinkai direktyvos įgyvendinimą, skatinant valstybes nares registruoti duomenis apie incidentus, susijusius su šia direktyva, skelbti direktyvos registrus bei rinkti duomenis, kurie būtini efektyviam ir veiksmingam direktyvos taikymui jų šalyje fiksuoti, kad padidėtų pasitikėjimas direktyvoje nustatyta sistema ir veiksmingesniu jos įgyvendinimu;

8.  pabrėžia, kad beveik visais su Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva susijusiais atvejais veiklos vykdytojai bendradarbiauja su administracinėmis institucijomis, siekdami ištaisyti padėtį; vis dėlto pažymi, kad vidutinės taisomųjų veiksmų išlaidos yra 42 000 EUR(18), tačiau kai kuriais reikšmingais atvejais išlaidos buvo gerokai didesnės; todėl apgailestauja, kad tokiais atvejais išlaidų susigrąžinti buvo neįmanoma dėl veiklos vykdytojo nemokumo ir kad dėl to išlaidas turėjo padengti valstybė ir netiesiogiai mokesčių mokėtojai, o to ateityje reikia vengti;

9.  pažymi, kad visose valstybėse narėse yra nedaug įmonių, kurios patrauktos baudžiamojon atsakomybėn aplinkosaugos bylose, nors akivaizdžiai vykdomos nusikalstamos veikos, apibrėžtos Nusikaltimų aplinkai direktyvoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Komisija arba valstybės narės dar nėra išsamiai išanalizavusios ir paaiškinusios šios padėties priežasčių;

Rekomendacijos

10.  ragina kuo greičiau persvarstyti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą ir paversti ją visiškai suderintu reglamentu; tuo tarpu pabrėžia, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą reikia atnaujinti ir suderinti su kitais ES teisės aktais, skirtais aplinkai apsaugoti, įskaitant Nusikaltimų aplinkai direktyvą; pabrėžia, kad dėl ES įmonių atsakomybės už žalą aplinkai taisyklių įgyvendinimo ir taikymo skirtumų šiuo metu ES pramonės įmonėms neužtikrinamos vienodos sąlygos, o tai iškreipia tinkamą ES vidaus rinkos veikimą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant suderinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos įgyvendinimą valstybėse narėse;

11.  ragina atnaujinti Nusikaltimų aplinkai direktyvą atlikus išsamų poveikio vertinimą, kuriame, be kita ko, būtų įvertinta direktyvos taikymo sritis, kartu atsižvelgiant į naujas nusikaltimų aplinkai rūšis ir modelius; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą galiojančių teisės aktų vykdymą;

12.  atkreipia dėmesį į didėjantį valstybių narių įsipareigojimą siekti, kad vadinamasis ekocidas būtų pripažintas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; prašo Komisijos išnagrinėti jo svarbą ES teisei ir ES diplomatijai;

13.  ragina Komisiją kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir prokurorams pateikti išsamesnius paaiškinimus ir gaires dėl pagrindinių Nusikaltimų aplinkai direktyvoje vartojamų teisinių sąvokų ir parengti suderintą nusikaltimų aplinkai klasifikaciją;

14.  pabrėžia svarbų privalomos teisinės galios neturinčių priemonių, pvz., rekomendacinių dokumentų dėl abiejose direktyvose vartojamų teisinių sąvokų aiškinimo, žalos vertinimo, ar informavimo apie sankcijų taikymo praktikos valstybėse narėse ir jos palyginimo, vaidmenį didinant direktyvų įgyvendinimo veiksmingumą; pabrėžia, kad valstybėse narėse turi būti imamasi daug savalaikiškesnių ir griežtesnių reglamentavimo veiksmų;

15.  laikosi nuomonės, kad vykdymo užtikrinimas turėtų būti suderintas ir kad turėtų būti sukurta ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupė, kurią sudarytų aukštos kvalifikacijos ekspertai ir Komisijos pareigūnai, siekiant, viena vertus, padėti valstybėms narėms įgyvendinti direktyvą ir užtikrinti jos vykdymą, kita vertus, padėti nukentėjusiesiems nuo žalos aplinkai ir juos konsultuoti dėl galimų teisinių veiksmų ES lygmeniu galimybių (panašiai kaip SOLVIT);

16.  mano, kad peržiūrėta sistema turėtų padėti pagerinti duomenų rinkimą ES mastu, keitimąsi informacija, skaidrumą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių, padedant ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei;

17.  rekomenduoja būsimai ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei padėti įgyvendinti išsamią stebėsenos sistemą, kuria kompetentingoms institucijoms būtų suteikiamos efektyvios priemonės stebėti ir užtikrinti aplinkos teisės aktų laikymąsi;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares padedant ES Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo grupei sukurti apsaugos ir paramos schemas nuo žalos aplinkai nukentėjusiems subjektams ir jiems užtikrinti visapusišką teisę kreiptis į teismą, teisę gauti informaciją ir kompensaciją; pabrėžia nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų vaidmenį didinant informuotumą ir nustatant galimus ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų pažeidimus;

19.  ragina Komisiją įvertinti greito žalos kompensavimo sistemų veiksmingumą siekiant užtikrinti greitą žalos atlyginimą nukentėjusiesiems nemokumo atvejais, kuriai žala gali būti daroma toliau;

20.  palankiai vertina tai, kad priimta Direktyva (ES) 2020/1828;

21.  pripažįsta, kad Orhuso reglamentas šiuo metu yra persvarstomas(19); pakartoja, kad Orhuso reglamentu sudaromos sąlygos prieiti prie informacijos, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisei kreiptis į teismą aplinkos klausimais, taigi ir visuomenės vykdomai ES aktų, turinčių įtakos aplinkai, kontrolei; pabrėžia, kad į Orhuso reglamentą įtraukta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva;

22.  ypač pabrėžia aplinkos apsaugos žmogaus teisių gynėjų, siekiančių užtikrinti teises ir pagrindines laisves, vaidmenį, nes jos susijusios su naudojimusi saugia, sveika ir tvaria aplinka, ir griežtai smerkia bet kokios formos smurtą, grasinimus, priekabiavimą ir bauginimą jų atžvilgiu, be kita ko ir tada, kai tai daroma siekiant procedūriškai pakenkti jų pastangoms patraukti teisinėn atsakomybėn asmenis, darančius žalą aplinkai; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir efektyvų tokių veiksmų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

23.  palaiko esamus reikalavimus taip pat teikti ataskaitas dėl nefinansinių klausimų; tačiau pažymi, kad iki šiol teikti tokias ataskaitas buvo teisiškai privaloma tik didelėms įmonėms; ragina Komisiją, atliekant būsimą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą, ypač daug dėmesio skirti šių ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymui užtikrinti jų nevykdymo atveju(20);

24.  mano, kad dauguma Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje pateiktų apibrėžčių, visų pirma žalos aplinkai ir subjekto apibrėžčių, turėtų būti toliau tikslinamos ir prireikus išplečiamos, kad direktyva būtų teisinga ir aiški visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir neatsiliktų nuo sparčios teršalų raidos; todėl palankiai vertina dabartines pastangas parengti bendro sutarimo dokumentą dėl pagrindinių Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos apibrėžčių ir sąvokų; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija ir iš vyriausybių ekspertų sudarytos Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos grupės nepasiekė susitarimo dėl tokio dokumento formato, o tai reiškia, kad bendro sutarimo dokumentas tebėra dokumentas, kurį parengė konsultacinė įmonė, kurią pasamdė Komisija, siekdama padėti įgyvendinti 2017–2020 m. daugiametę Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos darbo programą;

25.  mano, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos persvarstymas turėtų būti suderintas su Paryžiaus klimato susitarimu, siekiant apsaugoti ES piliečių interesus ir aplinką; pripažįsta tikrąją aplinkos ir ekosistemų vertę ir jų teisę į veiksmingą apsaugą;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybės už pasklidąją taršą tvarka ES teisėje yra fragmentiška; ragina Komisiją atlikti tyrimą, kaip išsklaidytosios taršos problema sprendžiama taikant įvairias ES atsakomybės sistemas;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad nevienodas Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos I priedo kriterijų, kuriuose detalizuojama žalos aplinkai apibrėžtis, nustatyta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, aiškinimas ir taikymas yra viena iš priežasčių, dėl kurių direktyva taikoma nenuosekliai; todėl ragina kriterijus taikyti nuosekliau, juos išsamiau išaiškinti ir dėl pateikti gaires dėl jų ir to, kas yra didelė žala pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą;

28.  ragina Komisiją įvertinti, ar Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo srities ir jos III priede išvardytos veiklos sąrašo išplėtimas, galėtų sumažinti trumpalaikę ir ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ir oro kokybei; be to, prašo Komisijos įvertinti, ar taikant atsargumo principą tinkamai ir veiksmingai numatoma galima pavojinga rizika ar poveikis;

29.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nusikaltimus aplinkai laikyti prioritetu; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti SESV 83 straipsnio 2 dalimi ir apsvarstyti galimybę priimti bendrą pagrindų direktyvą dėl nusikaltimų aplinkai ir veiksmingų bei proporcingų sankcijų, kurioje būtų apibrėžti veiksmai, už kuriuos turi būti baudžiama, pažeidimų pobūdis, pažeidimų rūšys, žalos atlyginimo tvarka, atkūrimo priemonės ir mažiausios taikytinos sankcijos, įskaitant bendrą juridinių ir individualių asmenų atsakomybę; ragina Komisiją įvertinti galimybę į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamą nusikaltimų sričių sąrašą įtraukti nusikaltimus aplinkai;

30.  mano, kad visapusiškos ir veiksmingos prevencijos priemonės ir atgrasomos bei proporcingos baudžiamosios sankcijos yra svarbios atgrasomosios priemonės siekiant apsisaugoti nuo žalos aplinkai; apgailestauja dėl žemo nusikaltimų aplinkai nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių už juos lygio; be to, mano, kad pagal principą „teršėjas moka“ įmonės turėtų padengti visas išlaidas, susijusias su jų tiesiogiai padaryta žala aplinkai, siekiant jas skatinti internalizuoti išorinį poveikį aplinkai ir išvengti sąnaudų perkėlimo išorės subjektams;

31.  pabrėžia, kad dėl žalos aplinkai atsakingoms įmonėms turėtų būti taikoma administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė pagal ne bis in idem principą; pažymi, kad šios atsakomybės formos egzistuoja kartu su kitomis verslo teisės atsakomybės sistemomis, pvz., vartotojų teise arba konkurencijos teise;

32.  reiškia susirūpinimą dėl didelio nusikaltimų aplinkai skaičiaus, o jungtiniais EBPO, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC), Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo duomenimis apie visų nusikaltimų aplinkai piniginę išraišką, tokia nusikaltimų rūšis yra ketvirta pagal dydį tarptautinio lygmens nusikaltimų rūšis; pripažįsta, kad nusikaltimai aplinkai tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir korupcija(21); ragina Europolą atnaujinti 2015 m. atliktą tyrimą(22) ir reguliariai teikti naujausius duomenis; pažymi, kad nusikalstamu būdu, įskaitant nusikaltimus aplinkai, įgytų pajamų įšaldymas ir konfiskavimas yra itin svarbios kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės, ir pabrėžia, kad svarbu šias pajamas naudoti ir socialiniams tikslams, siekiant atitaisyti padarytą žalą ir gerinti aplinką;

33.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kai ji bus baigta kurti ir taps visapusiškai funkcionali, kad ateityje jie apimtų nusikaltimus aplinkai;

34.  ragina Europolą ir Eurojustą sustiprinti nusikaltimų aplinkai dokumentų rengimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; ragina Komisiją, Europolą ir Eurojustą teikti tolesnę finansinę, žmogiškąją ir techninę paramą ir nustatyti veiksmingesnę bei labiau institucionalizuotą struktūrą esamiems specialistų, tarpvalstybinių teisėsaugos institucijų, aplinkos apsaugos agentūrų ir specializuotų prokurorų tinklams, pavyzdžiui, Europos aplinkos klausimų prokurorų tinklui (ENPE) ir Europos Sąjungos aplinkos klausimų teisėjų forumui (EUFJE);

35.  pabrėžia, kad svarbu rengti (e.) mokymus nusikaltimų aplinkai srityje veikiantiems teisėsaugos subjektams, ir ragina Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL) sustiprinti savo mokymus šioje srityje;

36.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europolo kovos su nusikaltimais aplinkai tinklą (EnviCrimeNet) nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų galima atlikti nepriklausomus ir veiksmingus tyrimus siekiant kovoti su nusikaltimais aplinkai;

37.  pabrėžia, kad taikant ES atsakomybės už žalą aplinkai tvarką turi būti paisoma politikos suderinamumo vystymosi labui ir žalos nedarymo principo;

38.  ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti antrinės atsakomybės, t. y. tėvų ir grandininės atsakomybės už žalą, padarytą žmonių sveikatai ir aplinkai(23), tvarką ir atlikti už ES ribų veikiančių patronuojamųjų įmonių dabartinės atsakomybės padėties vertinimą, įskaitant galimus patobulinimus dėl žalos aplinkai atvejų;

39.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė, kad į savo pasiūlymą dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės bus įtraukta atsakomybės sistema, ir mano, jog tam, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įmonės turėtų pagal nacionalinę teisę būti laikomos atsakingomis už žalą, kurią jų kontroliuojamos įmonės padarė arba prie kurios prisidėjo savo veiksmais ar neveikimu, kai pastarosios įvykdė žmogaus teisių pažeidimus arba padarė žalą aplinkai, nebent įmonė gali įrodyti, kad ji veikė deramai, laikydamasi savo išsamaus patikrinimo prievolių, ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią tokiai žalai;

40.  laikosi nuomonės, kad pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą galimybės leisti pasinaudoti leidimu grindžiamu apsigynimu ir pažangiausiais metodais grindžiamu apsigynimu turėtų būti išlaikytos tik tada, kai įmonė gali įrodyti, kad negalėjo žinoti apie savo veiklos keliamą pavojų (prievolės įrodyti perkėlimas); todėl ragina persvarstyti atsakomybės už aplinkos apsaugą tvarką, siekiant apriboti leidimo ir pažangiausiais metodais grindžiamo apsigynimo taikymo sritį, kad ji taptų veiksmingesnė ir atitiktų principą „teršėjas moka“;

41.  ragina Komisiją ištirti galimybę suderinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą su įmonių valdybų civilinės atsakomybės teisės aktais tais atvejais, kai gali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp įmonių valdybos veiksmų ar neveikimo ir žalos aplinkai atsiradimo, kaip apibrėžta Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje, įskaitant atvejus, kai tokia žala atsirado dėl vykdomos taršios veiklos, siekiant kuo labiau padidinti įmonės pelną ir valdybos narių premijas(24);

42.  pabrėžia, kad mokesčių mokėtojų ir atsakingų subjektų su žala aplinkai susijusias išlaidas galima labai sumažinti naudojant finansinio saugumo priemones; vis dėlto pažymi, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje nėra numatyta privaloma finansinio saugumo sistema;

43.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti privalomą finansinio užtikrinimo sistemą (apimančią draudimą, bankų garantijas, įmonių grupes, vertybinius popierius ir obligacijas arba fondus), nustatant didžiausią ribą kiekvienam atvejui, siekiant išvengti, kad mokesčių mokėtojams tektų padengti išlaidas, susijusias su žalos aplinkai ištaisymu; be to, prašo Komisijos parengti suderintą ES maksimalios atsakomybės ribos apskaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į veiklą ir poveikį aplinkai; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų galima gauti finansinę kompensaciją, net jei atsakingas subjektas yra nemokus;

44.  prašo Komisijos atlikti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos finansinio kompensavimo sistemos įdiegimo ES arba nacionaliniu lygmeniu tyrimą dėl atvejų, kai, atsižvelgiant į žalos mastą, teisių gynimo priemonės yra netinkamos; pabrėžia, kad susijusiose diskusijose, be kita ko, turėtų būti aptarti galimi žalos aplinkai kiekybinio įvertinimo būdai;

45.  mano, kad, atsižvelgiant į Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos tikslą – užkirsti kelią žalai aplinkai ir ją ištaisyti, būsimasis reglamentas (Atsakomybės už aplinkos apsaugą reglamentas) turėtų būti taikomas visoms ES veikiančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kur jos yra įsteigtos ar kur yra jų būstinė, ir kad siekiant patenkinti įmonių poreikius pasaulio ekonomikos kontekste būtinas holistinis požiūris ir abipusiškumas; taip pat mano, kad būsimasis reglamentas turėtų būti taikomas visiems subjektams, kuriems skiriamos ES, nacionalinės arba regioninės lėšos ir kurie savo veiksmais daro arba gali padaryti tam tikrą žalą aplinkai;

46.  palankiai vertina tai, kad vis daugiau Europos įmonių siekia tvaraus vertės kūrimo tikslo, ir ragina visas įmones siekti trigubo galutinio rezultato;

47.  pripažįsta, kad perėjimas prie tvaresnių ir aplinkai palankesnių gamybos metodų iš įmonių gali pareikalauti daug laiko ir išlaidų, ir nurodo teisinio ir planavimo tikrumo reikšmę atitinkamoms įmonėms;

48.  primena, jog ES turėtų skatinti aukšto lygio aplinkos apsaugą savo teritorijoje ir daryti viską, kad būtų užkirstas kelias žalai, kurią trečiųjų šalių aplinkai padaro ES valstybėse narėse įsisteigusios bendrovės; sykiu primena, kad nesama ES teisinės priemonės, kurią taikant būtų galimas Europos bendrovių baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus aplinkai arba veiklą, dėl kurios daroma žala aplinkai, užsienyje; ragina ES skatinti patronuojančiąsias bendroves savo bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis grįsti tvariu ir atsakingu požiūriu, laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų, bei nesiimti investavimo strategijų, kurios tiesiogiai lemia pavojingus rezultatus; ragina Komisiją sukurti paskatų įmonėms, kurios savanoriškai imasi gamtos apsaugos priemonių, platesnių nei nustatytosios gamtos ir rūšių apsaugos taisyklės, ir įvertinti šias priemones, siekiant galiausiai nustatyti geriausią patirtį ir šias žinias kaip geruosius pavyzdžius perteikti kitoms įmonėms;

49.  ragina Komisiją, be kita ko, padedant ES už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui, užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos visų prekybos susitarimų nuostatos dėl biologinės įvairovės ir kad būtų užtikrintas jų vykdymas; mano, kad Komisija turėtų geriau įvertinti prekybos susitarimų poveikį biologinei įvairovei, įskaitant, kai tinkama, tolesnius veiksmus, kuriais siekiama stiprinti galiojančių ir būsimų susitarimų nuostatas dėl biologinės įvairovės;

50.  ragina Komisiją užtikrinti nuostatų dėl vienodų sąlygų aplinkosaugos klausimais nustatymo arba išlaikymo ES prekybos susitarimuose vykdymas, kai tos nuostatos yra tokio susitarimo dalis;

51.  mano, kad iš anksto nustatytais itin paplitusios taršos atvejais siekiant išspręsti šią problemą reikėtų taikyti ne tik atsakomybės už aplinkos apsaugą priemones, bet ir daugelį kitų priemonių, įskaitant administracines priemones, finansines baudas ir kai kuriais atvejais baudžiamąjį persekiojimą;

52.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikomos Nusikaltimų aplinkai direktyvoje nustatytos sankcijos;

53.  šiuo atžvilgiu ragina Komisiją užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sutartyse ir skiriant viešąsias lėšas būtų atsižvelgiama į įmonių socialinę atsakomybę užkertant kelią žalai aplinkai ir ją ištaisant;

54.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl aplinkosauginių tikrinimų ES lygmeniu, kaip pasiūlė Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas devintojoje savo darbo programoje, tačiau mano, kad rekomendacijos nustatyti minimalius aplinkosauginių tikrinimų kriterijus nepakanka;

55.  ragina Komisiją skatinti ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų ir dėti daugiau pastangų kovojant su nusikaltimais aplinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą ir tarptautiniuose forumuose skatinti ieškoti sprendimų;

56.  siūlo prireikus atnaujinti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją(25), kurioje išsamiai paaiškinama, kaip turėtų būti atliekami aplinkosauginiai tikrinimai, ir ją perkelti į privalomą dokumentą ar reglamentą;

57.  prašo ES ombudsmeno daugiau dėmesio skirti klausimams, susijusiems su aplinkos acquis;

58.  mano, kad įmonėms, pripažintoms kaltomis už nusikaltimus aplinkai, turėtų būti tinkamą, tačiau ribotą laikotarpį neleidžiama pasinaudoti priemonėmis, numatytomis į Skaidrumo registrą įtrauktiems subjektams; šiuo tikslu siūlo persvarstyti Skaidrumo registro taikymo sritį ir elgesio kodeksą, kad būtų galima įtraukti nuostatas dėl įmonių, pripažintų kaltomis dėl nusikaltimų aplinkai, laikino pašalinimo iš šio registro;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl konfidencialios informacijos, susijusios su pramoninės veiklos poveikiu, tvarkymo, taip pat dėl sunkumų, susijusių su tokios veiklos, kaip neteisėtas medžiagų ar atliekų išmetimas į jūrą, dujų šalinimas ir alyvos išleidimas iš laivų, stebėsena ir nustatymu, gali padaugėti teisės aktų, susijusių su vandens tarša, pažeidimų; todėl pabrėžia, kad valstybės narės atitinkamą informaciją turi skelbti viešai, kad būtų lengviau įvertinti galimą priežastinį ryšį tarp pramoninės veiklos ir žalos aplinkai;

60.  palaiko JT raginimą JT lygmeniu pasauliniu mastu pripažinti teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką;

61.  primena, kad visame pasaulyje augantis nusikalstamumo aplinkos srityje mastas kelia vis didesnę grėsmę JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui ir kad besivystančių šalių gyventojų apsirūpinimas maistu, sveikata ir ekonominis saugumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos; apgailestauja, kad biologinės įvairovės nykimas dėl nusikaltimų aplinkai ir su tuo susijęs išteklių praradimas lemia vis didesnį jų pažeidžiamumą;

62.  ragina labiau remti besivystančių šalių vietos valdžios institucijas ir vyriausybes derinant vidaus teisės aktus ir politiką su tarptautiniais aplinkosaugos standartais; pabrėžia, kad reikia remti trečiųjų šalių ir besivystančių šalių pilietinę visuomenę ir vietos subjektus siekiant, kad valdžios institucijos būtų atsakingos už valstybės toleruojamą arba remiamą privačių ir valstybinių bendrovių daromą žalą aplinkai;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (2) OL L 328, 2008 12 6, p. 28. (3) OL L 102, 2006 4 11, p. 15. (4) OL L 140, 2009 6 5, p. 114. (5) OL L 178, 2013 6 28, p. 66. (6) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (7) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). (8) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). (9) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). (10) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos (OL L 178, 2013 6 28, p. 66). (11) COM(2016)0204, p. 10. (12) Aplinkos generalinis direktoratas, „Outcome of the Specific Contract 'Support for the REFIT actions for the ELD – phase 2“, Europos Komisija, Briuselis, 2019, p. 17. (13) Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą REFIT vertinimas, p. 47. (14) OL L 409, 2020 12 4, p. 1. (15) OL C 215, 2018 6 19, p. 125. (16) 2018 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatas „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkosaugos valdymo gerinimo veiksmai“ (COM(2018)0010). (17) Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas, patvirtinta 2020–2022 m. aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo darbo programą, Europos Komisija, Briuselis, 2020 m. (18) Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius „Įmonių atsakomybė už aplinkos apsaugą“, Europos Parlamentas, Briuselis, 2020, p. 110. (19) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642). (20) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1). (21) Žr. Europos Sąjungos kovos su nusikaltimais gamtai veiksmų tyrimų projekto (EFFACE) pranešimą „Organizuotas nusikalstamumas ir nusikaltimai aplinkai. Tarptautinių teisinių priemonių analizė“ (2015 m.), arba tyrimą „Tarpvalstybiniai nusikaltimai aplinkai kelia grėsmę darniam vystymuisi“ (2019 m.). (22) Europolo ataskaita dėl nusikaltimų aplinkai Europoje, 2015 m. birželio 5 d. (23) Žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Akzo Nobel NV ir kiti prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-97/08 B, ECLI:EU:C:2009:536. (24) Pvz., „Dyzelgeito“ skandalas ir įmonės „Volkswagen“ generalinio direktoriaus atvejis. (25) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, nustatanti minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (OL L 118, 2001 4 27, p. 41).

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų teisėtos darbuotojų migracijos kelių (2020/2010(INI))

P9_TA(2021)0260 A9-0143/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 2 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 79 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 4 protokolo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 45 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 5, 6, 10, 12 ir 16 principus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos Tarptautinės darbo konferencijos priimtus tarptautinius darbo standartus dėl darbo jėgos migracijos ir į 1990 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“ (COM(2016)0197) ir į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimas – neatsiejama suderintos ir visapusiškos migracijos politikos dalis“ (COM(2018)0635),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas“ (COM(2020)0609),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją, ypač į tas jų dalis, kurios skirtos teisėtai migracijai ir judumui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 15 d. darbo dokumentą dėl tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020)0758),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija(4),

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2015 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Ieškant naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbo jėgos migracijos į Europos Sąjungą teisės aktai“ ir 2015 m. spalio mėn. tyrimą „ ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje“ ir 2019 m. kovo mėn. Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (DG EPRS) tyrimą „ES veiksmų nebuvimo teisėtos migracijos srityje kaštai“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 29 d. Komisijos „ES teisės aktų teisėtos migracijos srityje tinkamumo patikrą“ (toliau – tinkamumo patikra),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“ ir 2020 m. gegužės 19 d. techninę ataskaitą „Pažeidžiama darbo jėga: darbuotojai migrantai kilus COVID-19 pandemijai“,

–  atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo atliktus tyrimus,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktus tyrimus,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos darbą, ataskaitas ir rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2004–2016 m. parengtą ES teisėtos darbo jėgos migracijos acquis, kuriame reglamentuojamos darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos, įskaitant:

–  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą(5) (toliau – Mėlynosios kortelės direktyva),

–  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų(6) (toliau – Vieno leidimo direktyva),

–  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų(7) (toliau – Sezoninių darbuotojų direktyva),

–  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų(8) (toliau – Perkėlimo bendrovės viduje direktyva),

–  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygų (COM(2016)0378) ir į 2017 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas,

–  atsižvelgdamas į direktyvas, kuriomis reglamentuojamos bendresnio pobūdžio trečiųjų šalių piliečių kategorijų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos ir teisės, pavyzdžiui, į direktyvas dėl teisės į šeimos susijungimą(10) ir dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(11),

–  atsižvelgdamas į direktyvas, kuriomis reglamentuojamos trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta į ES ne darbo tikslais, bet kuriems leidžiama dirbti, kategorijų atvykimo ir buvimo sąlygos, pavyzdžiui, direktyvą, kuria asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, po jų statuso pripažinimo suteikiama teisė įsidarbinti ir dirbti savarankiškai, arba direktyvą, kuria tarptautinės apsaugos prašytojams teisė įsidarbinti suteikiama ne vėliau kaip po devynių mėnesių nuo jų prašymo pateikimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0143/2021),

A.  kadangi dabartinė Sąjungos teisėtos darbuotojų migracijos teisės aktų sistema yra susiskaldžiusi ir apima sektorių direktyvas, kuriose išdėstytos konkrečių trečiųjų šalių piliečių kategorijų atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos;

B.  kadangi dėl taisyklių kratinio, pagrįsto 27 nacionaliniais požiūriais, Sąjunga ir valstybės narės tampa nepatraukliomis šalimis teisėtai migracijai;

C.  kadangi, nepaisant Europos migracijos darbotvarkėje įtvirtintų ketinimų laikytis visapusiško požiūrio, nuo 2015 m. teisėtos migracijos klausimas beveik neįtrauktas rengiant ES migracijos politiką;

D.  kadangi į naują migracijos ir prieglobsčio paktą neįtraukta jokių konkrečių pasiūlymų dėl teisėtos darbo jėgos migracijos, nors teisėta darbo jėgos migracija yra būtina siekiant vykdyti visapusišką migracijos ir prieglobsčio politiką;

E.  kadangi dabartinė teisės aktų sistema nukreipta į užimtumą tarptautinėse korporacijose (Perkėlimo bendrovės viduje direktyva) arba Sąjungos darbo rinkos sektoriuose, kuriuose reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų ar mokamas didelis darbo užmokestis (Mėlynosios kortelės direktyva), ir tik viena direktyva yra orientuota į mažesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų migraciją (Sezoninių darbuotojų direktyva);

F.  kadangi ES trūksta darbuotojų, turinčių specialaus lygio kvalifikaciją, darbuotojų tam tikruose sektoriuose ir tam tikram darbui dirbti, įskaitant žemos kvalifikacijos darbą(12); kadangi 2018 m. Komisijos komunikate dėl teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad trūksta kvalifikuotų prekybininkų ir mažiau formaliųjų įgūdžių turinčių specialistų;

G.  kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad esame labai priklausomi nuo būtiniausių paslaugų sektoriuose dirbančių darbuotojų ir kad darbuotojai migrantai atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant būtiniausias paslaugas ES, kurios visuomenė sparčiai senėja ir kurioje vidutiniškai 13 proc. svarbių darbuotojų yra imigrantai(13); kadangi COVID-19 smarkiai paveikė migrantus, jų šeimas, priimančiąsias bendruomenes ir kilmės šalis, taip pat padidino esamą darbuotojų migrantų ir jų šeimų pažeidžiamumą, kurį jie patiria visoje ES, pakenkė jų judumui, galimybei patekti į darbo rinką, teisei į deramas darbo sąlygas, galimybei gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

H.  kadangi priėmus Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos didinamas bendradarbiavimas migracijos srityje ir jame pripažįstamos bendros visų valstybių narių pareigos atsižvelgti į viena kitos poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus dėl migracijos, taip pat visa apimantis įsipareigojimas gerbti, saugoti ir įgyvendinti visų migrantų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą, kartu skatinant visų bendruomenių saugumą ir klestėjimą;

1.  visų pirma pažymi, kad migracija yra normalus reiškinys ir kad žmonės nuolat keliauja iš vienos vietos į kitą; atkreipia dėmesį į trečiųjų šalių piliečių indėlį, kuriuo jie praturtina mūsų visuomenes, ekonomiką ir kultūrą, ir pabrėžia, kad migracija turi būti tvarkingai ir saugiai valdoma bei reguliuojama; yra įsitikinęs, kad, siekiant sukurti naujus teisėtos darbuotojų migracijos būdus, ES turėtų nustatyti plataus užmojo ir perspektyvius tikslus, kartu veiksmingai pasinaudodama esama teisine ir politikos sistema ir ją tobulindama;

Dabartinė ES teisės aktų sistema

2.  pažymi, kad SESV 79 straipsnyje yra numatyta galimybė valdyti teisėtą migraciją Sąjungos lygmeniu ir įpareigojimas valstybėms narėms kurti bendrą imigracijos politiką, be kita ko, apimančią trečiųjų šalių piliečiams taikomas bendras taisykles dėl atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų, taip pat teisėtai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimą, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse; pripažįsta, kad SESV 79 straipsnio 5 dalyje užtikrinama teisė valstybėms narėms nustatyti į jų teritoriją ieškoti darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis;

3.  pabrėžia teigiamą ES teisėtos darbuotojų migracijos teisės aktų sistemos poveikį, kurį Komisija apibrėžė atlikusi tinkamumo patikrą; atkreipia dėmesį į tam tikrą esamą sąlygų, procedūrų ir teisių suderinimo lygį ir didesnį teisinį tikrumą trečiųjų šalių piliečiams, darbdaviams ir vietos, regioninėms ir nacionalinėms administracijoms; be to, atkreipia dėmesį į šio suderinimo naudą konkurencijai ES darbo rinkose;

4.  pabrėžia, kad ES požiūris į teisėtą darbo jėgos migraciją savaime nereiškia, kad nereikia nacionalinės teisės aktų sistemos; vis dėlto primena, kad galiojanti Sąjungos sistema, kuria reglamentuojama teisėta migracija į Sąjungą, yra susiskaidžiusi, joje daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms darbuotojų kategorijoms, visų pirma darbuotojams, dirbantiems didelio darbo užmokesčio sektoriuose, pagal ją šių kategorijų darbuotojams netaikomos vienodos sąlygos, be kita ko, numatant skirtingo lygio teises, ir leidžiama lygiagrečiai taikyti nacionalines teisines sistemas; pabrėžia, kad dėl dabartinio asimetrinio nacionalinių ir ES teisės aktų derinio, atspindinčio nacionalinių darbo rinkų skirtumus, šios nacionalinės teisės aktų sistemos konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungos sistema, o tai, be kita ko, reiškia biurokratines procedūras tiek potencialiems darbuotojams, tiek darbdaviams;

5.  yra įsitikinęs, kad taikant tokį metodą gali būti patenkinti tik trumpalaikiai poreikiai ir nėra siekiama Sąjungos tikslo sukurti visapusišką požiūrį į migracijos politiką; mano, kad gerai parengta ir gerai valdoma teisėta darbo jėgos migracija gali būti tiek siunčiančių, tiek priimančių šalių klestėjimo, inovacijų ir augimo šaltinis;

6.  pabrėžia, kad atlikdama tinkamumo patikrą Komisija padarė panašią išvadą ir nustatė, kad reikia šalinti nenuoseklumus, spragas ir trūkumus, taikant daug ir įvairių priemonių, įskaitant teisėkūros priemones; be to, atkreipia dėmesį į teigiamą naujų teisėtos darbo jėgos migracijos būdų poveikį mažinant neteisėtą migraciją, kuri yra pavojinga darbo Sąjungoje ieškantiems trečiųjų šalių piliečiams ir gali turėti neigiamą poveikį valstybių narių darbo rinkoms;

7.  supranta, kad dabartinė teisėtą migraciją reglamentuojanti Sąjungos sistema iš dalies buvo sukurta siekiant užkirsti kelią išnaudojimui darbe ir apsaugoti darbuotojų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teises; vis dėlto reiškia kritiką dėl to, kad galiojančios direktyvos turi tik ribotą poveikį išnaudojimo darbe prevencijai ir kad darbuotojai migrantai toliau susiduria su nevienodu požiūriu ir išnaudojimu darbe; ragina Sąjungą imtis suderintų veiksmų, kad būtų sprendžiami tokie nevienodo požiūrio ir išnaudojimo klausimai; mano, kad ribotos trukmės veiklos leidimų taikymas nustačius išnaudojimo atvejus yra tinkama nacionalinio lygmens praktika, kurią reikėtų skatinti Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia priemonių, kuriomis būtų gerinamas prieinamumas ir veiksmingumas vykdant darbo vietos stebėseną; pabrėžia, kad turėtų būti sukurti veiksmingi skundų teikimo mechanizmai, siekiant apsaugoti visus darbuotojus migrantus nuo išnaudojimo, laikantis 2009 m. Sankcijų darbdaviams direktyvos(14), kuria visų pirma turėtų būti užtikrinta veiksminga teisė kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, taip užtikrinant vienodas sąlygas;

Supaprastinto metodo taikymas

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikant dabartinę teisės aktų sistemą ir valstybėms narėms skirtingai įgyvendinant esamas direktyvas, trečiųjų šalių piliečiams taikomame reglamentavime yra daug nenuoseklumų, kalbant apie vienodą požiūrį, atvykimo ir pakartotinio atvykimo sąlygas, leidimą dirbti šalyje, gyventojo statusą, judumą Europos Sąjungoje, socialinės apsaugos sistemas, kvalifikacijų pripažinimą ir šeimos susijungimą; pažymi, kad šie nenuoseklumai gali trukdyti integracijai; be to, akcentuoja, kad dėl šių nenuoseklumų taip pat kyla sunkumų įmonėms, kuriose dirba trečiųjų šalių piliečiai(15), ir vietos valdžios institucijoms, teikiančioms paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti integraciją; ragina nacionaliniu lygmeniu skleisti įmonėms svarbią informaciją;

9.  pabrėžia, kad visapusiška Sąjungos teisėtos migracijos sistema kaip holistinio požiūrio į migraciją dalis turi pridėtinės vertės, nes ja suteikiamos galimybės teisėtai ir saugiai su darbu susijusiai migracijai, gerinamos trečiųjų šalių piliečių galimybės patekti į Sąjungos darbo rinką, labiau skatinama teisėta migracija, pritraukiami darbuotojai, besimokantys asmenys ir įmonės, kurie reikalingi ES ir nacionalinėse darbo rinkose, padedama suardyti nusikalstamą neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis verslo modelį, užtikrinama, kad trečiųjų šalių darbuotojams būtų taikomos pagrindinės teisės, gerinamos jų galimybės dirbti deramomis sąlygomis ir skatinama lygiateisė vyrų ir moterų integracija; mano, kad toks holistinis požiūris naudingas darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jų šeimoms, priimančiosioms bendruomenėms ir kilmės šalims;

10.  pakartoja, kad pirmieji praktiniai veiksmai, kurių reikia imtis, yra geresnis ir nuoseklesnis dabartinės teisės aktų sistemos įgyvendinimas, geresnis esamose direktyvose nustatytų teisių vykdymo užtikrinimas ir geresnė informacijos sklaida, siekiant didinti informuotumą apie taikomas procedūras;

11.  rekomenduoja supaprastinti ir suderinti teisės aktų sistemą suderinant galiojančių teisėtos migracijos direktyvų nuostatas dėl prašymų teikimo procedūrų, priėmimo ir atsisakymo priimti pagrindų, procedūrinių garantijų, vienodo požiūrio taikymo, patekimo į darbo rinką, įskaitant teisę keisti darbdavį, šeimos susijungimo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir judumo Europos Sąjungoje;

12.  palankiai vertina Europos Komisijos planuojamą Vieno leidimo direktyvos peržiūrą; siūlo išplėsti šios direktyvos taikymo sritį ir taikymą, kad ji apimtų platesnę darbuotojų kategoriją; be to, palankiai vertina Komisijos planuojamą Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvos peržiūrą, nes tai suteiktų galimybę didinti judumą ir supaprastinti bei suderinti procedūras; laukia būsimos Komisijos įgyvendinimo ataskaitos dėl Sezoninių darbuotojų direktyvos, kurioje turėtų būti išsamiai išnagrinėtos nuostatos dėl gyventojo statuso, vienodo požiūrio ir ilgiausio buvimo laikotarpio; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti šios direktyvos peržiūrą po to, kai bus atliktas jos vertinimas; ragina Komisiją pateikti atitinkamų teisėkūros veiksmų pasiūlymus, kad būtų patobulintos esamos direktyvos, suderinant jas pagal pačias palankiausias nuostatas;

Judumo Europos Sąjungoje gerinimas

13.  pabrėžia tai, kad trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje yra pagrindinė ES teisėtos migracijos politikos sudedamoji dalis, nes tokiu būdu suteikiama aiški pridėtinė vertė, kurios negalima pasiekti valstybių narių lygmeniu; primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas padeda suderinti paklausą ir pasiūlą ES darbo rinkose ir kilus krizei taip pat gali prisidėti prie darbo rinkos pritaikymo ir bendro ekonomikos augimo;

14.  ragina valstybes nares stiprinti nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių judumo Europos Sąjungoje programomis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas rinkti duomenis, statistinę ir patvirtinamąją informaciją, stiprinti nacionalinių valdžios institucijų dalijimąsi informacija, veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą siekiant pagerinti acquis veiksmingumą ir efektyvumą ir kuo geriau išnaudoti ES pridėtinę vertę;

15.  pabrėžia, kad taikant labiau suderintas ir nuolaidesnes taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos judumui Europos Sąjungoje, būtų sukurta paskata trečiųjų šalių piliečiams ir pozityvioji priemonė darbdaviams, taip pat būtų padedama valstybėms narėms užpildyti spragas savo darbo rinkoje ir suteiktas stimulas jų ekonomikai; akcentuoja, kad didesnis judumas ES taip pat suteiktų galimybę trečiųjų šalių piliečiams, kurie jau yra ES, pagerinti savo integracijos perspektyvas;

16.  pažymi, kad neseniai priimtose direktyvose dėl studentų, tyrėjų ir bendrovės viduje perkeliamų asmenų trečiųjų šalių piliečiams suteikiamos daug platesnės judumo teisės, nei anksčiau priimtose teisėtos migracijos direktyvose, pavyzdžiui, pradinėje Mėlynosios kortelės direktyvoje ir Ilgalaikio gyventojo statuso direktyvoje;

17.  rekomenduoja, kad įgyvendinant pirmąjį veiksmą, kuriuo siekiama supaprastinimo, būtų stiprinamos judumo Europos Sąjungoje teisės, nustatytos visose dabartinėse teisėtos migracijos direktyvose; pakartoja, kad Komisija turėtų pasiūlyti atitinkamus teisėkūros veiksmus;

Specialistų rezervo sukūrimas

18.  pabrėžia, kad reikia naujų įrankių, siekiant padėti darbdaviams rasti potencialius darbuotojus, spręsti darbo jėgos rinkoje trūkumo klausimą ir sudaryti geresnes sąlygas trečiosiose šalyse įgytos formaliosios kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimui Sąjungos lygmeniu; pabrėžia tai, kad darbdaviai ir trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie teisėtą migraciją į ES ir kad reikia plėsti struktūrizuotą ir prasmingą dialogą apie teisėtą migraciją su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

19.  rekomenduoja sukurti ES specialistų rezervo ir pasiūlos bei paklausos suderinimo platformą, kuri veiktų pagal vieno langelio principą ir kuri būtų skirta trečiųjų šalių darbuotojams, ES darbdaviams ir nacionalinėms administracijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija planuoja nagrinėti galimybę plėtoti tokį specialistų rezervą; rekomenduoja, kad tai apimtų visus žemos, vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones bei startuolius, užimtumo sektorius; pažymi, kad tokios platformos veikloje dalyvaujant ES ir kilmės šalių valstybinėms užimtumo tarnyboms, taip pat ir vietos lygmeniu, būtų galima padėti stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių partnerystes ir didinti jų tarpusavio pasitikėjimą, sukurti aplinką investicijoms bei padėti tinkamiau reaguoti į vietos užimtumo poreikius ar darbo jėgos trūkumą rinkoje; rekomenduoja sudaryti palankesnes sąlygas trečiosioms šalims dalyvauti naudojant tokį specialistų rezervą, pvz., internetu arba per ES ir valstybių narių diplomatines atstovybes;

20.  pabrėžia, kad toks ES specialistų rezervas galėtų būti svarbi nauja priemonė siekiant suderinti įgūdžių pasiūlą su nacionalinėmis darbo rinkomis ir ją valdyti, o ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant, stebint ir prižiūrint tokią priemonę, be kita ko, teikdama finansavimą ir dalydamasi žiniomis; rekomenduoja, kad platforma būtų naudojama dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių švietimo ir mokymo reikalavimams patikslinti ir geriau suderinti; mano, kad suderinta ES lygmens paraiškų teikimo sistema, pagrįsta šiuo specialistų rezervu, padėtų sumažinti biurokratiją valstybių narių lygmeniu; mano, kad ES gali atlikti svarbų vaidmenį iš anksto patikrinant kandidatų kvalifikaciją, kalbų mokėjimo lygį ir įgūdžius; pabrėžia tikslinės informacijos sklaidos svarbą skatinant naudotis specialistų rezervu ir pasiūlos bei paklausos suderinimo platforma trečiosiose šalyse ir dalyvaujančiose valstybėse narėse;

21.  rekomenduoja, kad visose valstybėse narėse būtų supaprastintas, paspartintas, teisingiau vykdomas ir racionalizuotas diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinių kvalifikacijų, įskaitant formaliai ir neformaliai mokantis trečiosiose šalyse įgytus įgūdžius, vertinimas, abipusis pripažinimas ir sertifikavimas, vykdant pagreitintas procedūras ir palengvinant prieigą prie informacijos; mano, kad tai sustiprintų judumą Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad Europos kvalifikacijų sandara yra geras pagrindas susieti trečiųjų šalių kvalifikacijų sistemas su bendra ES orientacine sistema;

22.  primygtinai ragina valstybes nares pagal 2012 m. Tarybos rekomendaciją(16) nedelsiant sukurti mechanizmus ir nustatyti priemones, kad būtų galima patvirtinti profesinę patirtį, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus; pabrėžia, kad nacionalinės valdžios institucijos turi dalytis geriausia patirtimi; pabrėžia, kad svarbu įtraukti atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir diasporos tinklus ir pačius darbuotojus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, taip pat vietos valdžios institucijas ir tarptautines organizacijas (ypač Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO), Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO)) į diskusijas dėl įgūdžių apibrėžties, kurios turėtų apimti mokymą darbo vietoje, neformaliąją kvalifikaciją ir darbo patirtį;

Ryšių su trečiosiomis šalimis stiprinimas ir galimybių teisėtai atvykti skatinimas

23.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad ES visuomenė senėja ir darbo jėga mažėja, darbuotojų judumo sistemos turi potencialo atgaivinti ES darbo rinkas ir prisidėti prie ekonomikos augimo;

24.  remia pasaulinį ir regionų bendradarbiavimą migracijos srityje, kaip vieną iš būdų padidinti teisėtos migracijos būdų prieinamumą ir lankstumą; tebėra įsitikinęs, kad propaguojant tinkamus teisėtos migracijos kanalus būtų galima sumažinti neteisėtą migraciją, suardyti nusikalstamą neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį, sumažinti prekybą žmonėmis ir išnaudojimą darbe, sustiprinti visų darbuotojų lygias galimybes ir pasiūlyti teisėtą būdą atvykti tiems, kurie svarsto galimybę migruoti į Sąjungą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją reglamentuoti įdarbinimo agentūrų veiklą, galimai pasitelkiant Europos darbo instituciją;

25.  mano, kad platesnis dialogas migracijos klausimais, pavyzdžiui, reguliariai rengiant ES ir įvairių trečiųjų šalių aukščiausiojo lygio susitikimus, galėtų padėti patenkinti ES darbo rinkų poreikius ir plėtoti darnias partnerystes, be kita ko, įmonių ir pilietinės visuomenės iniciatyvą, kuri gali padėti pasirengti trečiųjų šalių piliečių integracijai į paskirties šalies darbo rinką ir paskatinti tvarų įgytų įgūdžių perdavimą tarp kilmės ir paskirties šalių; pabrėžia, kad galima būtų pasiremti esamais įgūdžiais grindžiamais susitarimais dėl specialistų pritraukimo partnerystės plėtojimo, pagal kuriuos paskirties šalis gali tiesiogiai dalyvauti formuojant trečiųjų šalių piliečių, kurie yra potencialiai suinteresuoti galimybe migruoti į ES, įgūdžių rinkinius, be kita ko, nustatant mokymo priemones ir programas trečiosioms šalims, ir kuriais atsižvelgiama į partnerysčių su trečiosiomis šalimis skaidrumo poreikį, be kita ko, pasitelkiant poreikį įtraukti socialinius partnerius;

26.  pabrėžia, kad emigrantų siunčiamos perlaidos yra svarbios ir kad saugi, reguliuojama ir teisėta migracija yra naudinga tiek siunčiančioms, tiek priimančioms šalims; remia pastangas spręsti protų nutekėjimo ir protų įtekėjimo keliamas problemas toliau plėtojant priemones, kuriomis būtų suteikta galimybė vykti apykaitinei migracijai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išanalizuoti kitose šalyse taikomų esamų modelių, pvz., taškais grindžiamos sistemos ir susidomėjimo pareiškimu grindžiamų modelių, naudą ir trūkumus; siekdamas palengvinti apykaitinę migraciją rekomenduoja nustatyti preferencinį judumą, galimybę gauti atnaujinamus leidimus ir pakartotinio atvykimo teisę ir pratęsti leistiną trečiųjų šalių piliečių nebuvimo laikotarpį, kad jie galėtų grįžti į savo gimtąsias šalis;

ES teisės aktų sistemos plėtra

27.  primena, kad ES atsilieka konkuruodama dėl talentingų žmonių iš viso pasaulio; pažymi, kad vienintelis ankstesnės Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl teisėtos darbo jėgos migracijos buvo susijęs su Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūra; tebėra pasiryžęs siekti prasmingos ir patikimos Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūros, kad būtų sukurta pridėtinė vertė, kalbant apie suderinimą, įgūdžių pripažinimą, procedūrų supaprastinimą ir geresnį judumą Europos Sąjungoje;

28.  pagrindžia poreikį palaikyti struktūrinį dialogą ir konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir diasporos tinklus, pačius darbuotojus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir vietos valdžios institucijas bei tarptautines organizacijas (visų pirma TMO, TDO ir EBPO), svarstant būsimą ES teisės aktų sistemos plėtojimą;

29.  mano, kad vykdant ES ir nacionalinę teisėtos migracijos politiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas darbo jėgos ir įgūdžių trūkumui; todėl ragina Komisiją analizuoti darbo rinkos tyrimų ir darbuotojų migracijos sistemų, neatitinkančių tikrųjų darbo rinkos poreikių, trūkumus; rekomenduoja, kad Sąjunga plėtotų savo teisės aktų sistemą, siekdama į ją didesniu mastu įtraukti trečiųjų šalių piliečius, kurie ieško žemos ar vidutinės kvalifikacijos darbo(17);

30.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad trečiųjų šalių piliečiai dažnai įdarbinami namų ekonomikos ir priežiūros namuose sektoriuose(18); pažymi, kad šiame sektoriuje dauguma darbuotojų yra moterys; ragina ES ir valstybes nares ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai taikomi užimtumo standartai; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisėkūros veiksmus šioje srityje;

31.  ragina Komisiją parengti ES masto sistemą, pagal kurią siekiant skatinti inovacijas būtų pritraukiami savarankiškai dirbantys asmenys, verslininkai ir startuoliai ir palengvinama tarpvalstybinė jų veikla, taip pat pritraukiami jaunesni trečiųjų šalių piliečiai, neturintys formaliosios kvalifikacijos, ir jiems sudaromos palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, išduodant darbo ieškančio asmens ir mokymo vizas, atsižvelgiant į platformos „Europass“ paslaugas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/646(19);

32.  pripažįsta, kad konkretiems sektoriams skirtos direktyvos nėra universali priemonė, kurią įgyvendinant būtų patenkinti ES darbo rinkos poreikiai ar išspręsti bendresni teisėtos migracijos iššūkiai, ir kartu pažymi, kad dauguma valstybių narių yra priėmusios nacionalines programas, kuriomis siekiama pritraukti darbuotojų migrantų; yra įsitikinęs, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ES turi atsisakyti sektorinio metodo ir priimti imigracijos kodeksą, nustatantį plataus masto taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas darbo Europos Sąjungoje ieškančių trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir apsigyvenimas bei suderinamos tokių trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimų teisės;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikant tokią bendrąją teisėkūros priemonę būtų išspręsta dabartinio procedūrų kratinio problema, neliktų skirtingų įvairiose valstybėse narėse taikomų reikalavimų, būtų užtikrintas būtinas taisyklių supaprastinimas ir suderinimas, nediskriminuojant nė vieno užimtumo sektoriaus ar nė vienos kategorijos darbuotojų; be to, mano, kad tokia priemonė palengvintų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir ES bei trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 58, 2018 2 15, p. 9. (2) PE573.223v01-00. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176. (4) OL L 186, 2019 7 11, p. 21. (5) OL L 155, 2009 6 18, p. 17. (6) OL L 343, 2011 12 23, p. 1. (7) OL L 94, 2014 3 28, p. 375. (8) OL L 157, 2014 5 27, p. 1. Bendrovės viduje perkeliami asmenys iš įmonės, įsteigtos už ES ribų, komandiruojami į tai pačiai įmonių grupei priklausančią ES įsteigtą įmonę. (9) OL L 132, 2016 5 21, p. 21. (10) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12). (11) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44). (12) C teminio skyriaus tyrimai „Ieškant naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbo jėgos migracijos į Europos Sąjungą teisės aktai“ ir „ ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje“. (13) F. Fasani ir J. Mazza „Svarbūs darbuotojai imigrantai: jų indėlis į Europos atsaką į COVID-19 pandemiją“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m. (14) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24). (15) Atliekant tinkamumo patikrą buvo nustatytos šios pagrindinės sritys, kuriose esama daugiausia vidinių suderinamumo problemų: prašymų teikimo procedūros, priėmimo ir gyvenimo šalyje sąlygos (įskaitant prašymų atmetimo ir leidimų atšaukimo priežastis), vienodo požiūrio taikymas sąlygos, judumas Europos Sąjungoje ir šeimos susijungimas. (16) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1). (17) Žr., pvz., Europos migracijos tinklo publikaciją „Darbo jėgos trūkumo ir darbo migracijos poreikio iš trečiųjų šalių į ES nustatymas“ (angl. Determining labour shortages and the need for labour migration from third countries in the EU), Europos Komisija, Briuselis, 2015 m. (18) Taip pat žr. EPRS tyrimą „ES veiksmų nebuvimo teisėtos migracijos srityje kaštai“ (angl. The cost of non-Europe in the area of legal migration), Europos Parlamentas, Briuselis, 2019 m., p. 21–22. (19) 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“) (OL L 112, 2018 5 2, p. 42).

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje“ (2020/2216(INI))

P9_TA(2021)0261 A9-0149/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario mėn. bendrovės „McKinsey & Company“ Komisijos užsakymu parengtą darbinį dokumentą „Skaitmeninės transformacijos Europoje kūrimas“(1),

–  atsižvelgdamas į Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2020 m. ataskaitas ir specialius Eurobarometro rezultatus „Požiūris į skaitmeninimo poveikį kasdieniam gyvenimui“(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2020)0066),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(12),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių plėtojant dirbtinio intelekto technologijas(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naudojant dirbtinį intelektą taikomos civilinės atsakomybės tvarkos(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“(22),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0149/2021),

A.  kadangi skaitmeninėje rinkoje tebėra kliūčių ir jas reikia panaikinti, siekiant visapusiškai išnaudoti visą jos potencialą, ir kadangi siekiant užtikrinti, kad ji veiktų sėkmingai, būtina laikytis bendro, į žmogų orientuoto ES požiūrio;

B.  kadangi skaitmeninimas gali suteikti didelės pridėtinės vertės visai bendrajai rinkai, jis svarbus tiek Europos vartotojams, tiek tradiciniams ir netradiciniams sektoriams ir gali tapti konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje;

C.  kadangi bendroji skaitmeninė rinka kelia įvairių iššūkių tradicinėms rinkoms, todėl reikėtų laikytis principo, jog tai, kas yra neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete;

D.  kadangi dirbtiniam intelektui (DI) tam tikru mastu jau taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai;

E.  kadangi turime didinti visuomenės pasitikėjimą DI, standartiškai įtraukdami visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, vartotojų apsaugą, duomenų apsaugą ir saugumą bei skatindami inovacijas Europoje;

F.  kadangi Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto pripažįstama, kad žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriame DI gali padidinti efektyvumą, ir kadangi vienas iš bendrųjų būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra skatinti pažangų ūkininkavimą; kadangi su DI susiję moksliniai tyrimai ir darbas žemės ūkio bei gyvulininkystės srityse gali padidinti sektoriaus patrauklumą jaunimui, pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir sustiprinti gyvūnų gerovę bei produktyvumą; kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija siekiama padėti ūkininkams auginti kokybišką produkciją ir iki 2030 m. sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų bei trąšų naudojimą;

G.  kadangi įgyvendinant skaitmeninę pertvarką būtina didinti investicijas į svarbiausius skaitmeninės ekonomikos veiksnius ir suderinti jas su žaliosios pertvarkos politika;

H.  kadangi DI gali būti labai naudingas, tačiau kelia ir tam tikrą riziką;

I.  kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją ES valstybės narės ir ES institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad naudojant naujas ir besiformuojančias technologijas nebūtų nepagrįstai varžoma kiekvieno asmens teisė į privatumą, duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, nediskriminavimą, orumą ir kitas pagrindines teises;

J.  kadangi DI naudojimas taip pat kelia riziką ir susirūpinimą dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos etikos, apimties ir skaidrumo;

1 dalis. Kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas

1.  mano, kad vykdant ES skaitmeninę politiką turėtų būti kuriami ir remiami Europos viešajam ir privačiajam sektoriams reikalingi pagrindai, siekiant pasauliniu mastu pirmauti patikimų ir į žmogų orientuotų skaitmeninių inovacijų srityje; laikosi nuomonės, kad bendroji skaitmeninė rinka yra vienas tokių pagrindų, ji garantuoja, kad būtų atskleistas visas naujų technologijų potencialas, padėdama šalinti nepagrįstas nacionalines kliūtis, užtikrindama teisinį aiškumą vartotojams ir įmonėms, kurdama naudą Europos Sąjungos piliečiams ir stiprindama konkurenciją; mano, kad geriau parengtas ir bendras Europos požiūris į rinkos integraciją ir derinimą gali padėti pasiekti šį rezultatą; mano, kad siekiant šio tikslo reikia imtis daugiau veiksmų tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis;

2.  pabrėžia, kokia svarbi vartotojams ir įmonėms yra visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir ragina remti MVĮ skaitmeninę transformaciją, taip pat tikisi, kad Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl teisės aktų, atliks jų tinkamumo MVĮ patikrą;

3.  mano, kad ES požiūris į skaitmeninimą turi būti visiškai suderintas su pagrindinėmis teisėmis, vartotojų apsauga, technologijų neutralumo ir tinklo neutralumo principais, duomenų apsaugos taisyklėmis, taip pat įtraukumo ir nediskriminavimo principais;

4.  mano, kad skaitmeninimas ir besiformuojančios technologijos, tokios kaip DI, gali padėti siekti ES pramonės strategijos ir Europos žaliojo kurso tikslų, taip pat prisidėti įveikiant tam tikrus dėl COVID-19 krizės kilusius sunkumus; be to, mano, kad tarpusavio papildomumu grindžiamas politinis požiūris į žaliąjį kursą, pramonės strategiją ir skaitmeninimą galėtų padėti įgyvendinti jų tikslus ir kartu skatinti ES lyderystę technologijų srityje; atkreipia dėmesį į skaitmeninių sprendimų, tokių kaip nuotolinis darbas ir DI prietaikos, potencialą remti neįgaliųjų dalyvavimą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad dėl COVID-19 krizės taip pat atsirado galimybė paspartinti skaitmeninimą ir kad skaitmeninė transformacija turi visapusiškai atitikti viešąjį interesą; mano, kad skaitmeninė transformacija galėtų padėti patenkinti ES miestų, kaimų ir izoliuotų regionų poreikius;

5.  atkreipia dėmesį į naujų technologijų potencialą pereinant prie žiedinės ir tvarios ekonomikos, palengvinant žiedinių verslo modelių diegimą, skatinant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie tvaresnių vertės grandinių kūrimo ir optimizuojant išteklių naudojimą;

6.  ragina Komisiją skatinti ir remti tvarių technologijų diegimą ir plėtojimą įgyvendinant žaliąjį kursą, be kita ko, vertinant dalijimosi duomenimis poveikį aplinkai ir infrastruktūras, reikalingas tvariam skaitmeninių paslaugų diegimui užtikrinti;

7.  pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visą žaliojo kurso potencialą būtina sudaryti sąlygas dalytis būtinais ir aiškiai apibrėžtais duomenų rinkiniais ir suteikti prieigą prie jų; ragina Komisiją įvertinti, kurie duomenų rinkiniai yra būtini šiam tikslui pasiekti;

8.  mano, kad reikėtų panaikinti praktiką, kuria pažeidžiamos vartotojų teisės, duomenų apsauga ir darbuotojų teisės;

9.  pabrėžia, kad Komisija turėtų laikytis subalansuoto, perspektyvaus ir įrodymais grindžiamo požiūrio į teisės aktus, kurie būtų priimami laikantis subsidiarumo principo ir kuriais būtų kuriama viešųjų paslaugų teikimą užtikrinanti, konkurencinga, sąžininga, prieinama, technologiškai neutrali, inovacijoms ir vartotojams palanki, į žmogų orientuota ir patikima bendroji skaitmeninė rinka, padedanti formuoti saugią duomenų visuomenę ir ekonomiką;

10.  pabrėžia, kad skaitmeninės ekonomikos ir tradicinės ekonomikos apmokestinimo srityje turėtų vyrauti vienodos sąlygos, remiantis bendru supratimu apie tai, kur sukuriama vertė;

11.  pabrėžia, kad atitinkamais atvejais MVĮ ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai galėtų gauti naudos naudodami bendradarbiavimo modelius, pavyzdžiui, atvirojo kodo ir atvirąją programinę įrangą, priklausomai nuo skirtingų situacijų ar aplinkybių, atsižvelgiant į galimus privalumus, kibernetinį saugumą, privatumą ir duomenų apsaugą ir nedarant poveikio taikytiniems teisės aktams; mano, kad tai gali padėti siekti Europos strateginio savarankiškumo skaitmeninėje srityje;

12.  ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laikytis savo pagrindinių principų, vengti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo, pašalinti visas esamas nepagrįstas kliūtis ir nereikalingus administracinius reikalavimus, remti inovacijas, ypač diegiamas MVĮ, ir naudoti tinkamas paskatas, kuriomis sukuriamos vienodos sąlygos ir vienodos galimybės investuoti;

13.  prašo Komisijos užtikrinti veiksmingą ir efektyvų tiek galiojančiuose, tiek bet kokiuose naujuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą; mano, kad reikėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių – siekiant šio tikslo turi glaudžiau bendradarbiauti valdžios institucijos, taip pat reikia tinkamai atsižvelgti į kiekvienos valdžios institucijos praktinę patirtį ir atitinkamą kompetenciją; mano, kad Komisija turėtų parengti orientacinę sistemą, kuria būtų užtikrintas bet kokių naujų reglamentavimo reikalavimų, taikomų DI arba susijusiose srityse, koordinavimas;

14.  ragina Komisiją siekti inovacijoms ir vartotojams palankios reglamentavimo aplinkos, šiuo tikslu stiprinant finansinę ir institucinę paramą Europos skaitmeninei ekonomikai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir taikant tam tikras priemones, pavyzdžiui, investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, paramą inovacijoms Europoje, didesnę ir platesnio masto prieigą prie lengvai įskaitomų ir sąveikių aukštos kokybės pramoninių ir viešųjų duomenų, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, bendro skaitmeninių įgūdžių prieinamumo gyventojams didinimą, technologinės lyderystės verslo aplinkoje skatinimą, taip pat proporcingos ir suderintos reglamentavimo aplinkos kūrimą;

15.  atsižvelgdamas į tai, mano, kad pažangieji viešieji pirkimai, pvz., Europos platforma „GovTech“, gali padėti remti skaitmeninius pokyčius visoje ES;

16.  mano, kad reikia didelių investicijų į DI ir kitas svarbias naujas technologijas, šiais klausimais taip pat turi būti bendradarbiaujama viešajame ir privačiajame sektoriuose; palankiai vertina ES finansavimo programų naudojimą mūsų visuomenės ir pramonės skaitmeninimui remti tiek, kiek jos grindžiamos veiksmingumo, skaidrumo ir įtraukumo principais; ragina koordinuotai naudoti įvairius fondus, kad būtų kuo labiau padidinta programų sąveika; siūlo strategiškai suskirstyti lėšas, kad būtų sukurta būtina skaitmeninė infrastruktūra; ragina didinti investicijas pagal programą „NextGenerationEU“ ir skiriant viešąjį bei privatųjį finansavimą, atsižvelgiant į ES užmojį pasaulio mastu pirmauti technologijų srityje, stiprinti savo mokslinius tyrimus ir žinias bei siekti, kad visi visuomenės nariai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda;

17.  mano, kad dirbtinis intelektas yra ypatingas iššūkis MVĮ ir kad nebūtini sudėtingi reguliavimo reikalavimai gali neproporcingai paveikti jų konkurencingumą; perėjimas prie DI sprendimų turėtų padėti šioms įmonėms vykdyti savo veiklą ir nauji teisės aktai dėl DI naudojimo neturėtų sukurti nepagrįstos administracinės naštos, kenkiančios jų konkurencingumui rinkoje;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ numatytame ekonomikos gaivinimo plane būtų platesniu mastu koordinuojamos investicijos; ragina Komisiją šiame plane pasiūlyti konkrečius veiksmus, kuriais ES būtų remiamos didelio poveikio technologijos ir infrastruktūra, pvz., dirbtinis intelektas, itin našios kompiuterinės sistemos, kvantinė kompiuterija, debesijos infrastruktūra, platformos, išmanieji miestai, 5G ir šviesolaidinė infrastruktūra;

19.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir norint pereiti prie skaitmeninių technologijų, joms yra reikalinga speciali ES finansavimo programų parama; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo paramą startuoliams ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pasitelkiant Bendrosios rinkos programą, skaitmeninių inovacijų centrus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad šios įmonės galėtų plėtoti ir taikyti skaitmenines technologijas, siekiant toliau skatinti skaitmeninę pertvarką, ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai plėtoti savo skaitmeninius pajėgumus ir konkurencingumą, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje;

20.  pažymi, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Europoje labai trūksta rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo, taip pat finansavimo privačiu akciniu kapitalu; mano, kad dėl šios priežasties Europos startuoliai dažnai plečia veiklą trečiųjų šalių rinkose, o ne ES; mano, kad tai trukdo platesnei Europos ekonomikai pasinaudoti didele Europoje įsteigtų įmonių išorinio poveikio teikiama nauda; atkreipia dėmesį į dabartinį neproporcingai didelį viešųjų subjektų vaidmenį inovacijų ir mokslinių tyrimų finansavimo srityje ir į didelius startuolių ekosistemų ir turimo finansavimo skirtumus tarp valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti visapusišką Europos požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama sukurti daugiau kapitalo šaltinių investicijoms į technologijas ES, įskaitant iniciatyvas, skirtas Europos privačiojo sektoriaus lyderių neformaliosioms investicijoms remti, taip pat sudaryti palankesnes galimybes Europos įmonėms ir startuoliams gauti rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo;

21.  pabrėžia, kad Skaitmeninės Europos programa, taip pat programa „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų programos yra būtinos Europos skaitmeninei transformacijai skatinti ir joms turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad šios programos būtų kuo greičiau įgyvendintos; primena, kad valstybės narės turi laikytis įsipareigojimo pagal strategiją „Europa 2020“ investuoti 3 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

22.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant, kad ES užimtų pirmaujančias pozicijas įsisavinant ir standartizuojant naujas technologijas, užtikrinant, kad DI būtų orientuotas į žmogų, pagrįstas Europos vertybėmis, pagrindinėmis teisėmis ir normomis; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pirmavimo technologijų srityje ir technologinės plėtros visuotinį pobūdį, pasaulinių standartų nustatymo klausimu būtina bendradarbiauti su standartizacijos organizacijomis, pramonės atstovais ir tarptautiniais partneriais; mano, kad Europos standartizacijos komiteto (CEN) darbo grupių susitarimo naudojimas tam tikrose srityse, pvz., DI ir naujų, besiformuojančių technologijų srityse, padėtų veiksmingiau kurti darniuosius standartus;

23.  remia Komisijos tikslą didinti ne asmens duomenų prieinamumą ir dalijimąsi jais, taip pat stiprinti Europos ekonomiką; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su didesne prieiga prie ne asmens duomenų, pvz., duomenų reidentifikavimą;

24.  mano, kad reikia skatinti MVĮ prieigą prie didesnio duomenų kiekio, ir ragina taikyti paskatas siekiant suteikti MVĮ prieigą prie ne asmens duomenų, kuriuos savanoriškai ir abipusiai naudingu pagrindu teikia kiti privatūs suinteresuotieji subjektai, laikantis visų būtinų apsaugos priemonių pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančią teisinę sistemą;

25.  pažymi, kad teikdamos viešąsias paslaugas arba vykdydamos viešųjų pirkimų sutartis, viešojo sektoriaus įmonės generuoja, renka ir tvarko didelį kiekį ne asmens duomenų, kurie yra labai vertingi pakartotinai juos naudojant komerciniais tikslais ir yra naudingi visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tokie duomenys būtų plačiau prieinami pakartotiniam bendrojo intereso naudojimui, siekiant įgyvendinti Atvirųjų duomenų direktyvos tikslus;

26.  primena, kad turime sukurti visoje ES veikiančią duomenų ekonomiką, nes ji yra pagrindinis skaitmeninimo veiksnys; mano, kad aukšto lygio patikimo DI duomenų apsauga galėtų padėti padidinti vartotojų pasitikėjimą; mano, jog svarbu, kad ES užtikrintų didelį vartotojų skaičių ir, kai taikytina, patys vartotojai kontroliuotų savo duomenis, išlaikytų aukščiausius asmens duomenų apsaugos standartus nustatydama aiškias ir subalansuotas intelektinės nuosavybės teisių taisykles, tačiau laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti atvirumą trečiosioms šalims ir svarbu, kad tarpvalstybiniu lygmeniu būtų galima nevaržomai perduoti ne asmens duomenų srautus;

27.  atkreipia dėmesį į Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninės rinkos aktą ir mano, kad jie turėtų padėti remti inovacijas, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir stiprinti vartotojų teises, pasitikėjimą ir saugumą internete; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Europos rinka išliktų aktyvi ir itin konkurencinga;

28.  nurodo, kad skaitmeninių paslaugų teisės akte daug dėmesio reikėtų skirti vartotojų apsaugai, ir yra įsitikinęs, kad didesnis elektroninių prekyviečių skaidrumas ir išsamus patikrinimas padidintų produktų saugumą ir taip būtų stiprinamas vartotojų pasitikėjimas elektroninėmis prekyvietėmis;

29.  todėl pabrėžia, kad turi būti nustatyta aiški elektroninių prekyviečių atsakomybė, pagrįsta proporcingumo principu; nurodo, kad turėtų būti išaiškintos turinio prieglobos platformų atsakomybės už jose esančias parduodamas ar reklamuojamas prekes taisyklės, kad būtų panaikinta teisinė spraga, dėl kurios vartotojas negauna iš tiekėjo to, ką jis turi teisę gauti pagal teisės aktus arba pagal prekių tiekimo sutartį, pavyzdžiui, dėl to, kad negalima nustatyti pirminio pardavėjo, t. y verslo principas „pažink savo verslo klientą“;

30.  palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naująją vartotojų darbotvarkę ir ragina Komisiją prireikus atnaujinti vartotojų apsaugos teisės aktus siekiant, kad būtų geriau atsižvelgiama į naujų technologijų poveikį ir galimą žalą vartotojams, visų pirma pažeidžiamiausioms grupėms, ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį; mano, kad Europos vartotojai turėtų būti įgalinti aktyviai dalyvauti vykdant skaitmeninę pertvarką ir kad vartotojų pasitikėjimas ir skaitmeninių technologijų diegimas priklauso nuo to, ar jų teisės bus apsaugotos visais atvejais;

31.  primena, kad nepagrįstas internetinių paslaugų geografinis blokavimas yra didelė kliūtis bendrajai rinkai ir nepagrįstas Europos vartotojų diskriminavimas; atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą Geografinio blokavimo reglamento pirmąją trumpojo laikotarpio peržiūrą ir ragina Komisiją tęsti vertinimą ir pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į didėjančią tarpvalstybinės prieigos prie audiovizualinių paslaugų paklausą ir siekiant skatinti kokybiško turinio sklaidą visoje ES;

32.  pakartoja ES pagrindines teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, įskaitant, be kita ko, aiškų informuoto asmens sutikimą, kaip įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; atkreipia dėmesį į tai, kad sutikimas turėtų būti grindžiamas suprantama ir lengvai prieinama informacija apie tai, kaip bus naudojami ir tvarkomi asmens duomenys, ir kad to turėtų būti laikomasi ir tada, kai naudojami algoritmai;

33.  palankiai vertina naująją ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategiją, kuri būtina siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir pasinaudoti inovacijomis, junglumu ir automatizavimu skaitmeninės transformacijos srityje, kartu apsaugant pagrindines teises, ir ragina veiksmingai ir sparčiai įgyvendinti nustatytas priemones;

34.  ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, siekiant veiksmingai pašalinti kliūtis neįgaliems piliečiams ir užtikrinti galimybę naudotis prieinamomis skaitmeninėmis paslaugomis, taip pat tinkamas sąlygas, kuriomis šios paslaugos būtų teikiamos, siekiant užtikrinti visiškai įtraukią ir prieinamą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis; ragina valstybes nares išplėsti Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo taikymo sritį įtraukiant viešam naudojimui atviras vietoves, visų pirma sveikatos, transporto, pašto paslaugų ar telekomunikacijų sektoriuose(23);

2 dalis. DI naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

35.  tvirtai mano, kad DI, jei bus plėtojamas pagal taikomus teisės aktus, gali pagerinti tam tikrų sričių darbą Europos piliečiams ir teikti didelę naudą ir vertę ekonomikai, saugai, saugumui, švietimui, sveikatos priežiūrai, transportui ir aplinkai; mano, kad reikia užtikrinti dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų ir paslaugų saugą, saugumą, įtrauktį, nediskriminavimą, prieinamumą ir sąžiningumą, ypač pažeidžiamomis laikomų vartotojų grupėms, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir nauda būtų prieinama visai visuomenei;

36.  pripažįsta, kad norint pasinaudoti DI teikiama nauda, Komisija, valstybės narės, privatusis sektorius, pilietinė visuomenė ir mokslo bendruomenė turi veiksmingai bendradarbiauti, siekiant sukurti ekosistemą saugiam į žmogų orientuotam DI, kuris bus naudingas visai visuomenei;

37.  pažymi, kad nors DI turi gerą potencialą, jis taip pat gali kelti didelę riziką dėl problemų, susijusių su šališkumu ir neskaidrumu; mano, kad ši rizika gali pasireikšti konkrečiomis aplinkybėmis arba DI naudojimo atvejais; prašo užtikrinti, kad DI grindžiami sistemų atsekamumo procesai būtų skaidrūs ir kad juos būtų galima peržiūrėti tuo atveju, jei įrodoma didelė žala;

38.  mano, kad, be kitų kliūčių skaitmeninių technologijų plėtrai, įgyvendinimui ir veiksmingam reglamentavimui ES, dėl nepakankamo vartotojų pasitikėjimo gali kilti kliūčių plačiam DI naudojimui; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai nepakankamai suvokia procesus, kaip pažangios algoritminės ir dirbtinio intelekto sistemos priima sprendimus;

39.  pažymi, kad produkto gedimo atveju vartotojams būtina aiški ir nuspėjama teisinė sistema;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat gerinti viešąjį administravimą, kuris bus atsakingas už būsimų teisės aktų dėl DI įgyvendinimą;

41.  palankiai vertina Komisijos baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir ragina Komisiją sukurti bendrą į žmogų orientuotą, rizika grindžiamą, aiškią ir perspektyvią ES DI reglamentavimo sistemą; mano, kad viso to reikia siekiant prižiūrėti automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas ir kad tai turėtų papildyti galiojančius teisės aktus, susijusius su DI, ir užtikrinti, kad jie būtų proporcingi rizikos lygiui;

42.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti adekvačią žmogaus vykdomą algoritminių sprendimų priėmimo kontrolę ir taikyti tinkamus ir veiksmingus teisių gynimo mechanizmus;

43.  pabrėžia, kad svarbu mokyti vartotojus pagrindų ir lavinti jų įgūdžius, susijusius su DI, kad jie galėtų gauti daugiau naudos iš šių technologijų ir kartu apsisaugoti nuo bet kokios galimos grėsmės;

44.  pažymi, kad, nors ir skirtingu mastu tačiau DI jau taikomi dabar galiojantys ES teisės aktai, dėl DI kyla naujų, iki šiol neišspręstų teisinių klausimų, todėl ragina Komisiją parengti aiškias visų dabar galiojančių teisės aktų ir bet kurių siūlomų naujų priemonių veikimo ir sąveikos gaires, kad būtų užpildytos esamos teisinės spragos ir sukurta proporcinga ir nuosekli teisinė sistema; mano, kad, siekiant sustiprinti bendrąją skaitmeninę rinką, svarbu užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant reglamentavimo sistemą, kad būtų užkirstas kelias suskaidytai bendrajai rinkai;

46.  mano, kad DI yra sparčiai kintanti technologija, kuri turi būti veiksmingai reguliuojama teisės aktais, o ne vien tik gairėmis, pagristomis principais ir proporcingumu; mano, kad to siekiant reikia plačiai apibrėžti dirbtinį intelektą, kad bet kokios skirtingų sektorių reguliavimo priemonės būtų toliau lanksčiai pritaikomos atsižvelgiant į būsimus pokyčius ir atitinkamai apimtų skirtingus DI naudojimo rizikos lygius, kurie būtų išsamiau apibrėžiami atskiruose sektoriuose; mano, kad būsimame reglamente turi būti tinkamai atsižvelgta į tai, kokio masto numatyta su DI susijusi rizika kyla praktikoje, jį naudojant įvairiais būdais;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkdamos savimokos funkciją turinčius algoritmus įmonės gali išsamiai susipažinti su vartotojo asmenine padėtimi ir elgesio modeliais; todėl ragina Komisiją išsamiai reglamentuoti DI technologijas, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam tokių sistemų naudojimui ar piktnaudžiavimui jomis;

48.  mano, kad DI reglamentavimo sistema reikėtų siekti sukurti patikimų ir saugių dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų, prietaikų ir paslaugų vidaus rinką, šį tikslą įgyvendinant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio nuostatas;

49.  pabrėžia vartotojų teisę laiku ir lengvai prieinamu būdu gauti tinkamą informaciją apie DI sistemų egzistavimą ir galimus rezultatus, taip pat apie tai, kaip galima patikrinti, veiksmingai užginčyti ir ištaisyti sistemos sprendimus;

50.  ragina privalomose nuostatose dėl informavimo nurodyti, ar vartotojai sąveikauja su DI sistemomis;

51.  mano, kad aiškumas ir skaidrumas yra nepaprastai svarbūs kuriant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą DI sistemomis. mano, kad procesai turi būti skaidrūs ir turi būti atvirai informuojama apie DI sistemų galimybes ir paskirtį, o sprendimai turi būti paaiškinami tiesiogiai susijusiems asmenims;

52.  mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikia stiprinti patikimų DI sistemų kūrimą ir reikėtų užtikrinti aukštus vartotojų apsaugos standartus, siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą DI grindžiamais produktais; mano, kad reikia laipsniškiau nustatyti riziką ir atitinkamus teisinius reikalavimus bei apsaugos nuo žalos vartotojams priemones; taip pat mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikėtų užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę ir aiškiai informuoti vartotojus ir reglamentavimo institucijas apie atitinkamus reikalavimus ir aktyviai teikti paskatas DI kūrėjams ir diegėjams, siekiant diegti patikimą DI;

53.  ragina Komisiją skatinti valstybių narių valdžios institucijas keistis su algoritmų sistemomis susijusia informacija ir remti bendro algoritminių sistemų supratimo ugdymą bendrojoje rinkoje teikiant gaires, nuomones ir dalykines žinias;

54.  mano, kad tokią sistemą reikėtų grįsti etišku, į žmogų orientuotu, pagrindinėmis teisėmis grindžiamu požiūriu, taikomu per visą DI produktų kūrimo, diegimo ir gyvavimo ciklą, remiantis pagrindinių teisių išsaugojimu ir skaidrumo, paaiškinamumo (kai tinkama), atskaitomybės principais ir teisėmis, BDAR nustatytais įsipareigojimais – įskaitant pritaikytąjį ir duomenų kiekio mažinimą, tikslo apribojimą ir duomenų apsaugą;

55.  mano, kad naujų reglamentavimo reikalavimų taikymo sritį reikėtų išplėsti taip, kad DI prietaikoms atitinkamose srityse, kurios laikomos keliančiomis didžiausią riziką, būtų taikomi griežčiausi reglamentavimo reikalavimai ir kontrolės priemonės, įskaitant galimybę uždrausti žalingą ar diskriminacinę praktiką; ragina Komisiją, be dabar galiojančiuose vartotojų teisės aktuose esančių nuostatų, parengti objektyvią žalos rizikos apskaičiavimo metodiką; mano, kad taikant tokią metodiką reikėtų vengti ribojamojo, dvikrypčio požiūrio, kuris greitai galėtų tapti nebeaktualus, priešingai – daugiausia dėmesio derėtų skirti DI kontekstui, taikymui ir konkrečiam panaudojimui;

56.  pabrėžia, kad vykdant ES masto DI standartizaciją turėtų būti skatinamos inovacijos ir sąveikumas, be to, bus užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga; pripažįsta, kad, nors jau nustatyta daug standartų, būtina toliau skatinti ir plėtoti bendrus DI standartus, pvz., taikomus sudedamosioms dalims ar visoms taikomosioms programoms;

57.  mano, kad, priėmus aiškias teisės normas ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, būtų galima apsvarstyti savanoriško patikimo DI ženklinimo vaidmenį; kartu svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl informacijos asimetrijos, kuri neatsiejama nuo algoritminių mokymosi sistemų, ženklinimo sistemų vaidmuo tampa itin sudėtingas; mano, kad toks ženklinimas galėtų padidinti DI grindžiamų technologijų skaidrumą; pabrėžia, kad bet kuri tokia ženklinimo sistema turi būti suprantama vartotojams ir turi būti įrodyta, kad ji svariai prisideda prie vartotojų informuotumo ir pasitenkinimo suderintomis DI prietaikomis, įgalinant juos priimti informacija pagrįstą sprendimą, nes priešingu atveju ji bus menkai naudojama realiame gyvenime;

58.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nauji reglamentavimo reikalavimai ir vertinimai turi būti suprantami ir įgyvendinami, taip pat, kai galima, juos reikėtų įtraukti į esamus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus ir išlaikyti proporcingą administracinę naštą;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis novatoriškomis reglamentavimo priemonėmis, pvz., apribota bandomąja reglamentavimo aplinka, atitinkančia atsargumo principą, siekiant startuoliams ir mažosioms įmonėms teikti aiškią pagalbą veiklos plėtrai; mano, kad šiomis priemonėmis galima padėti skatinti inovacijas, jeigu jos bus taikomos kontroliuojamoje aplinkoje; nurodo, kad nuoseklios novatoriško technologijomis, pvz., DI, grindžiamų produktų tikrinimo ir patvirtinimo aplinkos kūrimas, padės Europos įmonėms įveikti bendrosios rinkos susiskaidymą ir pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis visoje ES;

60.  mano, kad veiksmingiausias būdas sumažinti šališkumą yra užtikrinti duomenų rinkinių, naudojamų DI sistemoms mokyti, kokybę;

61.  mano, kad DI didelės rizikos aplinkybėmis reikėtų naudoti tik konkrečiais tikslais, visapusiškai vadovaujantis taikytinų teisės aktų nuostatomis ir laikantis skaidrumo reikalavimų; pabrėžia, kad tik aiški ir teisiškai pagrįsta teisinė sistema turės lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti saugą ir saugumą, duomenų ir vartotojų apsaugą, visuomenės pasitikėjimą ir paramą, susijusią su tokių technologijų diegimo būtinumu ir proporcingumu; ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti, ar yra tam tikrų naudojimo atvejų, situacijų ir metodų, kurių atžvilgiu reikėtų taikyti konkrečius techninius standartus, įskaitant pagrindinius algoritmus; mano, kad, jei tokie techniniai standartai būtų priimti, kompetentingoms institucijoms juos reikėtų nuolat peržiūrėti ir vertinti iš naujo, atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą;

62.  mano, kad organizacijoms ir įmonėms įsteigus DI produktų ir paslaugų peržiūros valdybas, siekiant įvertinti galimą naudą ir žalą, ypač galimą socialinį poveikį, kurį gali sukelti didelės rizikos ir poveikio DI grindžiami projektai, jos gali būti naudinga priemonė, padedanti organizacijoms priimti atsakingus sprendimus dėl DI produktų ir paslaugų, ypač į jas įtraukus svarbius suinteresuotuosius subjektus;

63.  pabrėžia, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra svarbūs DI; pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo skaitmeninius pajėgumus, ragindama daugiau žmonių siekti karjeros su IRT susijusiuose sektoriuose, apmokydama daugiau DI srities duomenų specialistų, taip pat susijusių naujų sričių, pvz., DI investavimo ir DI saugos, specialistų; ragina iš esmės investuoti į Europos dirbtinio intelekto kompetencijos centrų tinklą ir sukurti visos Europos universitetų ir mokslinių tyrimų tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama DI; mano, kad šis tinklas turėtų padėti stiprinti keitimąsi informacija apie DI, remti su DI susijusius talentus ES ir pritraukti naujų talentų, skatinti novatoriškų įmonių, aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų institucijų ir dirbtinio intelekto kūrėjų bendradarbiavimą, taip pat rengti specializuotus mokymus reguliavimo institucijoms ir gerinti jų veiklą, siekiant užtikrinti tinkamą šių technologijų naudojimą ir apsaugoti Europos piliečius nuo galimos rizikos ir žalos jų pagrindinėms teisėms; be to, pabrėžia, kokios svarbios yra priemonės ir informacijos kanalai, skirti padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams veiksmingai vykdyti skaitmeninimą ir penktąją pramonės revoliuciją – „Pramonė 5.0“; pripažįsta, kad dalijantis DI prietaikų komponentais ir juos pakartotinai naudojant didėja DI sprendimų naudojimas ir įsisavinimas; pabrėžia fundamentaliųjų DI pagrindų mokslinių tyrimų svarbą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas išsamiems visų DI prietaikų ir technologijų moksliniams tyrimams;

64.  ragina atlikti skaitmeninės atskirties pasekmių žmonėms poveikio vertinimus ir imtis konkrečių veiksmų, kaip ją įveikti; ragina švelninti neigiamą poveikį pasitelkiant švietimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje nepakankamą moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir skaitmeninėse įmonėse; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti raštingumo DI srityje programoms;

65.  ragina Komisiją atnaujinti esamą produktų saugos ir atsakomybės sistemą, kad būtų galima spręsti naujus uždavinius, susijusius su naujomis skaitmeninėmis technologijomis, pvz., su dirbtiniu intelektu; ir primygtinai ragina Komisiją atnaujinti, be kita ko, Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir Atsakomybės už gaminius direktyvą, visų pirma apsvarstant galimybę pakeisti sąvoką „prievolė įrodyti“ žalą, kurią padarė besiformuojančios technologijos, aiškiai apibrėžtais atvejais ir atlikus tinkamą vertinimą, taip pat pritaikyti sąvokas „produktas“, „žala“ ir „trūkumas“, kad jos atspindėtų besiformuojančių technologijų, įskaitant produktus su integruotu DI, daiktų internetu ar robotika, autonominę programinę įrangą ir programinę įrangą arba atnaujinimus, dėl kurių produktas iš esmės pakeičiamas ir dėl to faktiškai sukuriamas naujas produktas, sudėtingumą;

66.  pažymi, kad, siekiant įgyvendinti DI bei visas kitas naujas technologijas, reikia užtikrinti tinkamą junglumą, be kita ko, demografinių ar ekonominių sunkumų patiriančiuose regionuose; ragina atsižvelgti į nevienodas galimybes naudotis technologijomis kaimo vietovėse, ypač kai Sąjungos lėšos naudojamos 5G tinklams diegti, baltų dėmių skaičiui mažinti ir junglumo infrastruktūrai apskritai; ragina parengti ES komunikacijos strategiją, pagal kurią ES piliečiams būtų teikiama patikima informacija, taip pat vykdyti informuotumo apie 5G didinimo kampanijas;

67.  ragina Komisiją įvertinti paskirstytojo registro technologijų, įskaitant blokų grandines, kūrimą ir naudojimą, konkrečiai – išmaniąsias sutartis bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir pateikti gaires bei apsvarstyti galimybę parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti įmonėms ir vartotojams teisinį tikrumą, visų pirma teisėtumo ir išmaniųjų sutarčių vykdymo tarpvalstybinėse situacijose užtikrinimo ir, kai taikytina, notarinių reikalavimų klausimais;

68.  ragina užbaigti keliašales Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybas dėl e. prekybos ir pasiekti subalansuotą rezultatą; ragina Komisiją atidžiai įvertinti nuostatos dėl šaltinio kodo, dėl kurios šiuo metu diskutuojama derybose dėl e. prekybos PPO lygmeniu, jos poveikį būsimiems ES DI srities teisės aktams, įskaitant jos poveikį vartotojų teisėms, ir į šį vertinimo procesą įtraukti Europos Parlamentą; apgailestauja, kad dėl to, kad nėra visuotinių taisyklių, ES įmonės gali susidurti su netarifinėmis skaitmeninės prekybos kliūtimis, pvz., nepagrįstu geografiniu blokavimu, duomenų lokalizavimu ir privalomais technologijų perdavimo reikalavimais; pažymi, kad šios kliūtys mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kelia ypač daug sunkumų; pabrėžia, kad pasaulinės skaitmeninės prekybos taisyklės galėtų dar labiau padidinti vartotojų apsaugą; pritaria tam, kad PPO moratoriumas dėl elektroninio perdavimo būtų nuolatinis, ir pabrėžia, kad svarbu suteikti aiškumą elektroninio perdavimo apibrėžčiai; ragina visapusiškai įgyvendinti ir plačiau patvirtinti PPO informacinių technologijų susitarimą, jo išplėtimą ir PPO telekomunikacijų paslaugų rekomendacinį dokumentą;

69.  pripažįsta siekį, kad ES taptų pasauline lydere DI plėtojimo ir taikymo srityje; ragina ES glaudžiau dirbti su partneriais, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir PPO, siekiant nustatyti pasaulinius DI standartus, kad būtų sumažintos prekybos kliūtys ir skatinamas patikimas DI, atitinkantis ES vertybes; remia EBPO šalių bendradarbiavimą tarptautinių taisyklių srityje ir kitas bendradarbiavimo formas skaitmeninės ekonomikos srityje, įskaitant Pasaulinę partnerystę dirbtinio intelekto srityje; ragina ES šiuo klausimu aktyviau bendradarbiauti su JT ir tarptautinėmis standartų institucijomis; pažymi, kad buvo sudarytas taisyklėmis grindžiamas Azijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo buvo paruošta dirva didžiausiam pasaulyje ekonomikos integracijos projektui; mano, kad ES turėtų skatinti skaitmenines taisykles, atitinkančias demokratinius principus, žmogaus teises ir darnų vystymąsi; šiuo atžvilgiu pritaria pasiūlymui įsteigti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą;

70.  atsižvelgdamas į tai, remia darbą, susijusį su transatlantiniu susitarimu dėl DI, kuriuo siekiama tvirtesnio ir platesnio sutarimo dėl etiško DI principų ir duomenų valdymo, ir, laikantis šių principų, skatinti inovacijas ir dalijimąsi duomenimis siekiant plėtoti DI, sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir parengti suderintas skaitmeninės prekybos taisykles ir standartus, kartu užtikrinant, kad nustatant tuos standartus ES atliktų pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, kad šiame transatlantiniame susitarime dėl DI taip pat turėtų būti skyrius, skirtas duomenų saugumui ir naudotojų bei vartotojų duomenų apsaugai, siekiant užtikrinti ES taisyklių apsaugą; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su JAV, Japonija ir kitais panašiai mąstančiais partneriais reformuojant PPO taisykles dėl, inter alia, subsidijų, priverstinio technologijų perdavimo ir valstybinių įmonių; pabrėžia ES laisvosios prekybos susitarimų svarbą propaguojant ES įmonių, vartotojų ir darbuotojų interesus ir vertybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir mano, kad jie papildo konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką; pažymi, kad ypač svarbus yra bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste, kuri atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje;

71.  primygtinai ragina valstybes nares į savo ekonomikos gaivinimo planus įtraukti transporto skaitmeninimo projektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti stabilų ir tinkamą intelektinėms transporto sistemoms (ITS) skirtos transporto ir IRT infrastruktūros, įskaitant saugų 5G tinklų diegimą, 6G tinklų ir būsimų belaidžių tinklų plėtrą, kūrimo proceso finansavimą, kad būtų galima išnaudoti visas skaitmeninio transporto teikiamas galimybes, kartu užtikrinant aukštus transporto saugos standartus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina kurti naują infrastruktūrą ir atnaujinti esamą infrastruktūrą; ragina valstybes nares sukurti saugią, atsparią ir kokybišką transporto infrastruktūrą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos susietojo ir automatizuoto judumo paslaugų diegimui; pažymi, kad reikia paspartinti atitinkamos transporto ir skaitmeninės infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) atnaujinimą; todėl ragina Komisiją, persvarstant TEN-T reglamentą ir Krovinių vežimo geležinkeliais koridorių reglamentą, pasiūlyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas šis procesas;

72.  pabrėžia didžiules DI teikiamas galimybes transporto sektoriuje ir jo gebėjimą padidinti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto automatizavimą; pabrėžia DI vaidmenį skatinant daugiarūšiškumą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių, taip pat pažangiųjų miestų plėtrą, taip gerinant kelionių sąlygas visiems piliečiams, užtikrinant, kad transportas, logistika ir eismo srautai būtų veiksmingesni, saugesni ir labiau tausojantys aplinką, sutrumpinant kelionės laiką, mažinant spūstis, mažinant kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir mažinant išlaidas; pabrėžia didžiulį sistemų, kurios DI naudoja transporto sektoriuje, potencialą kelių eismo saugumo ir visiškai saugaus eismo vizijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo požiūriu; pabrėžia, kad DI padės toliau plėtoti integruotą daugiarūšiškumą, vadovaujantis paslauginio judumo (angl. Mobility as a Service, MaaS) koncepcija; ragina Komisiją ištirti, kaip sudaryti palankesnes sąlygas subalansuotai MaaS plėtrai, ypač miestų teritorijose;

73.  palankiai vertina Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) bendrosios įmonės laimėjimus ir ragina intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir investicijas, kad būtų kuo labiau padidintas DI potencialas aviacijos sektoriuje, atsižvelgiant į vartotojus, tobulinant oro transporto bendrovių rinkodaros, pardavimo, platinimo, kainų apskaičiavimo procesus bei antžemines paslaugas (saugos patikras ir kt.); pažymi, kad DI gali padėti plėtoti automatizuotą navigaciją tolimųjų ir trumpųjų nuotolių laivyboje bei vidaus vandens keliuose ir pagerinti jūrų stebėjimą didėjant laivų eismui; ragina visuose Europos uostuose diegti DI ir užtikrinti didesnį skaitmeninimo lygį siekiant pagerinti efektyvumą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad skaitmeninimas, DI ir robotika atliks itin svarbų vaidmenį turizmo sektoriuje, taip prisidedant prie pramonės tvarumo ilguoju laikotarpiu; pažymi, kad reikės skirti pakankamai lėšų ir paskatų turizmo infrastruktūrai, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamais privalumais ir atnaujinti savo pasiūlą vartotojams; pažymi, kad tai padės skatinti ES skaitmeninę lyderystę tvaraus turizmo srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bendrąsias įmones ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

74.  primena, kad DI gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti visapusiškai apsaugotos kiekvieno asmens teisės ir kad DI iniciatyvos jokiu būdu negali būti diskriminuojančios; pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių dabartinę diskriminaciją visuomenėje; pabrėžia, kad DI turi vengti šališkumo, dėl kurio atsiranda draudžiama diskriminacija, ir neturi atkartoti diskriminacijos procesų; pabrėžia, kad kuriant DI technologijas reikia atsižvelgti į šią riziką, taip pat pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su DI technologijų teikėjais siekiant pašalinti vis dar išliekančias spragas, dėl kurių sudaromos palankesnės sąlygos diskriminacijai; rekomenduoja, kad DI kūrimo ir plėtojimo grupėse būtų atspindėta visuomenės įvairovė;

75.  pabrėžia, kad siekiant visapusiškai apsaugoti pagrindines teises yra svarbus algoritmų skaidrumas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esminius etinius ir teisinius aspektus, teisės aktų leidėjai turi apsvarstyti sudėtingą atsakomybės klausimą, visų pirma kūno sužalojimo ir materialinės žalos atveju, ir kad atsakomybė už visas DI prietaikas visada turėtų tekti fiziniam ar juridiniam asmeniui;

76.  akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad DI visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoms suinteresuotosioms šalims Europoje; pabrėžia DI technologijų potencialą kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės požiūriu, pradedant geresniu auditorijos valdymu, informavimu ir įtraukimu, baigiant pagalba kuruojant turinį, kultūros archyvų atnaujinimu ir pagalba tikrinant faktus bei duomenų žurnalistika; pabrėžia, jog reikia pasiūlyti mokymosi ir mokymo galimybių, kad Europos visuomenė galėtų įgyti žinių apie DI naudojimą, galimą riziką ir jo teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog laikosi nuomonės, kad DI ir robotikos inovacijos turi būti įtrauktos į švietimo planus ir mokymo programas; primena ypatingus profesinio rengimo ir mokymo reikalavimus, susijusius su DI, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiama Europos lygmens strategija, parengta taip, kad visoje Europoje būtų stiprinamas DI potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos(24) (AŽPD) perkėlimas į nacionalinę teisę yra nepaprastai svarbus norint sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų skatinama kultūrų įvairovė;

77.  pabrėžia Europos rizikos kapitalo finansavimo trūkumą, galimybių gauti finansavimą trūkumą ir duomenų trūkumą, taip pat pripažįsta išorės ir vidaus kliūtis, trukdančias diegti DI technologijas, ypač mažiau išsivysčiusiuose sektoriuose ir MVĮ; ragina Sąjungoje laikytis visapusiško požiūrio, grindžiamo verslumo skatinimu pasitelkiant investuotojams palankų reguliavimą, siekiant užtikrinti perspektyvių Europos startuolių galimybes gauti finansavimą visais augimo etapais; ragina dėti bendras pastangas siekiant užkirsti kelią jaunų perspektyvių Europos įmonių, kurios, patekusios į rinką, dažnai negauna finansavimo, išvykimui ir nuo jo atgrasyti;

78.  primena, kad dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose iš esmės nėra numatyti privalomi produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo reikalavimai; ragina įtraukti esminius reikalavimus į projektavimo etapą (projektinis saugumas) ir taip pat naudoti tinkamus kibernetinio saugumo standartus ir procesus tiek produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo metu, tiek jų tiekimo grandinėse;

79.  atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtoji pramonės revoliucija priklausys, be kita ko, nuo galimybės gauti žaliavų, pvz., ličio ir retųjų žemių elementų, o Sąjunga turi sumažinti savo priklausomybę nuo jų importo apribodama absoliutų vartojimą ir pati vykdydama aplinkos požiūriu atsakingą gavybą bei pasitelkdama žiedinę ekonomiką; mano, kad tvirtesnė žiedinės ekonomikos politika, taikoma skaitmeniniams prietaisams ir puslaidininkiams, galėtų tuo pat metu prisidėti prie Sąjungos pramonės suverenumo ir išvengti neigiamo su žaliavomis susijusios kasybos poveikio;

80.  ragina parengti aiškesnę Europos skaitmeninių inovacijų centrų strategiją siekiant skatinti MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmones ir startuolius plačiai įsisavinti naujas technologijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačią geografinę aprėptį visoje Europoje, įskaitant atokias, kaimo ir salų vietoves, taip pat pradėti tarpsektorinį dialogą; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją, pagal kurią būtų remiamas startuolių kūrimas ir augimas, siekiant per 10 metų sukurti naują Europos skaitmeninių vienaragių kartą; šioje strategijoje visų pirma turėtų būti nagrinėjamos tokios priemonės kaip mokesčių paskatos startuoliams ir naujai įsteigtoms MVĮ bei ES startuolių vizos įvedimas;

81.  palankiai vertina naują Komisijos debesijos strategiją ir Europos debesijos iniciatyvą;

82.  palankiai vertina teigiamą poveikį, kurį DI galėtų daryti Europos darbo rinkoms, įskaitant darbo vietų kūrimą, saugesnių ir įtraukesnių darbo vietų užtikrinimą, kovą su diskriminacija įdarbinant ir darbo užmokesčio srityje, geresnės įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties ir darbo srautų skatinimą, jei vykstant skaitmeninei pažangai bus mažinama rizika ir reguliariai atnaujinamos reglamentavimo sistemos;

83.  ragina valstybes nares investuoti į kokybiškas, poreikiais grindžiamas ir įtraukias švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas bei sektorių, kurie gali patirti itin neigiamą DI poveikį, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo politiką; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turi būti teikiamas nepalankioje padėtyje esančių grupių įtraukčiai;

84.  atkreipia dėmesį į įgūdžių Europos darbo rinkose trūkumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę ir naują Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kuriuos įgyvendinant darbuotojams bus lengviau gerinti skaitmeninius įgūdžius, įgyti ateities darbo rinkai reikalingą kvalifikaciją, spręsti su kvalifikacijos ir žinių pritaikymu ir įgijimu susijusius klausimus vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad etiniai DI aspektai ir įgūdžių tobulinimas su etika susijusiais tikslais turi tapti neatskiriama visų švietimo ir mokymo programų, skirtų DI vystytojams ir su juo dirbantiems asmenims, dalimi; primena, kad su DI dirbantys kūrėjai, programuotojai, sprendimų priėmėjai ir įmonės turi suvokti savo etinę atsakomybę; pabrėžia, kad užtikrinus galimybę įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių DI srityje galima pašalinti skaitmeninę atskirtį visuomenėje, ir kad DI sprendimais turėtų būti remiama pažeidžiamų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų ar atokiose arba kaimo vietovėse gyvenančių asmenų) integracija į darbo rinką;

85.  pabrėžia, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir turėtų atsispindėti visose ES politikos srityse; ragina pripažinti esminį moterų vaidmenį siekiant Europos skaitmeninės strategijos tikslų, atitinkančių lyčių lygybės tikslus; primena, kad moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje yra labai svarbus formuojant klestinčią skaitmeninę visuomenę ir skatinant ES skaitmeninę vidaus rinką; ragina Komisiją užtikrinti ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą; mano, kad, siekiant tikslo skatinti lyčių lygybę, DI gali labai prisidėti prie pastangų įveikti diskriminaciją dėl lyties ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys, jei būtų sukurta tinkama teisinė ir etikos sistema, pašalintas sąmoningas ir nesąmoningas šališkumas ir laikomasi lyčių lygybės principų;

86.  pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius yra sektorius, kuriame DI atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant maisto gamybos ir tiekimo problemas ir susidorojant su iššūkiais; pabrėžia, kad daiktų interneto technologijos ir ypač DI suteikia daug galimybių modernizuoti, automatizuoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir padidinti jo veiksmingumą bei tvarumą, taip pat vykdyti kaimo vietovių plėtrą, didinti pasėlių gamybos apimtį ir gerinti pasėlių kokybę; mano, kad skaitmeninių technologijų ir DI naudojimas, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros stiprinimas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje yra būtini siekiant didinti tvarumą, efektyvumą ir tikslumą bei skatinti našumą; pabrėžia daiktų interneto ir DI potencialą tiksliojo ūkininkavimo srityje, visų pirma numatant oro sąlygas, įvertinant dirvožemio maistines medžiagas ir vandens poreikius, taip pat nustatant kenkėjų antplūdžius ir augalų ligas; pabrėžia, kad stebėsena naudojant automatizuotas ir skaitmenines priemones gali padėti kuo labiau sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei klimatui; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti žemės ūkio sektoriui šiems tikslams skirtus išteklius ir investicijas, taip pat skirti pakankamai išteklių ir vystymo priemonių DI naudojimo šiose srityse moksliniams tyrimams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems ūkininkams geriau panaudoti turimus išteklius, padidinti veiksmingumą ir gamybą, taip pat skatinti kurti inovacijų centrus ir startuolius šioje srityje;

87.  mano, kad DI taikymas Sąjungoje ir su tuo susijęs ES piliečių asmens duomenų naudojimas turėtų atitikti mūsų vertybes ir pagrindines teises, kurios pripažįstamos ES pagrindinių teisių chartijoje, pvz., žmogaus orumo, privatumo, duomenų apsaugos ir saugumo; pabrėžia, kad DI iš esmės būdingas duomenų tvarkymas, todėl jį taikant turi būti laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR); pakartoja, kad svarbu nepriklausomoms viešoms duomenų apsaugos institucijoms suteikti reikiamų išteklių, kad jos galėtų stebėti, kaip laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų, ir veiksmingai užtikrinti jų laikymąsi;

88.  pabrėžia, kad investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus ir plėtrą skaitmeninių technologijų ir DI srityse, geresnės prieigos prie rizikos kapitalo skatinimas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų kibernetinio saugumo didinimas ir prieiga prie nešališkų kokybiškų duomenų yra kertiniai elementai norint užtikrinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kuriais Sąjungai kyla rizika tapti priklausoma nuo išorės subjektų; pažymi, kad neaiškus, pernelyg didelis ar fragmentiškas reglamentavimas trukdys steigtis novatoriškiems aukštųjų technologijų vienaragiams, startuoliams ir MVĮ arba paskatins juos kurti savo produktus ir paslaugas už Europos ribų;

89.  pabrėžia, kad saugios ir įtraukios Europos gigabitinės visuomenės sukūrimas yra būtina sėkmingo Sąjungos perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos sąlyga; pabrėžia junglumo, kuriam visų pirma būdingas 5G ryšys ir šviesolaidinė infrastruktūra, vaidmenį keičiant darbo ir švietimo būdus, verslo modelius ir ištisus sektorius, pvz., gamybos, transporto ir sveikatos priežiūros, ypač kartu su kitomis technologijomis, pvz., virtualizavimu, debesijos kompiuterija, paribio kompiuterija, DI, tinklo padalijimu ir automatizavimu, bei turi galimybių užtikrinti didesnį našumą ir daugiau inovacijų bei naudotojų patirties;

90.  ragina Komisiją skatinti Europos įmones pradėti kurti ir stiprinti naujos kartos judriojo ryšio tinklų technologinius pajėgumus; ragina Komisiją išanalizuoti nevienodos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir ryšio skirtumų valstybėse narėse poveikį;

91.  pažymi, kad siekiant išnaudoti visą DI ir kitų besiformuojančių technologijų potencialą labai svarbu investuoti į itin našias kompiuterines sistemas (angl. HPC); ragina mažinti investicijų į junglumą atotrūkį pasitelkiant „Next Generation EU“, taip pat nacionalinį ir privatųjį finansavimą, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų kompensuotas ES investicijų į ateities technologijas mažinimas;

92.  ragina laikytis visos visuomenės įtraukimu paremto požiūrio į kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad nauji požiūriai į kibernetinį saugumą turėtų būti parengti remiantis atsparumu ir prisitaikymu prie spaudimo ir išpuolių; ragina laikytis holistinio požiūrio į kibernetinį saugumą, kai atsižvelgiama į visą sistemą, nuo sistemos struktūros bei tinkamumo naudoti iki piliečių švietimo ir mokymo; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės transformacijos, kurią lemia spartus paslaugų skaitmeninimas ir didelio masto susietųjų įrenginių diegimas, mūsų visuomenė ir ekonomika neišvengiamai tampa labiau paveikiamos kibernetinių išpuolių; pabrėžia, kad pažanga kvantinės kompiuterijos srityje sutrikdys esamus šifravimo metodus; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, kurie leistų Europai įveikti šį iššūkį ir pabrėžia, kad reikalingas stiprus ir saugus ištisinis šifravimas; ragina Komisiją išnagrinėti blokų grandine grindžiamų kibernetinio saugumo protokolų ir prietaikų naudojimą siekiant padidinti DI infrastruktūros atsparumą, patikimumą ir patvarumą; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo komponentus reikia įtraukti į visų sektorių politiką; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą apsaugą, ES ir nacionalinės institucijos turi dirbti kartu, padedant ENISA, kad užtikrintų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų saugumą, vientisumą, atsparumą ir tvarumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti TIS direktyvą ir jos ketinimą išplėsti direktyvos taikymo sritį bei sumažinti taikymo skirtumus valstybėse narėse; ragina laikytis atsargaus požiūrio į galimą priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų, ypač diegiant 5G tinklus;

o
o   o

93.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=64962 (2) https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2228 (3) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (4) OL L 11, 2002 1 15, p. 4. (5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (6) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (7) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (8) OL L 304, 2011 11 22, p. 64. (9) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (10) OL C 11, 2018 1 12, p. 55. (11) OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1. (12) OL L 295, 2018 11 21, p. 1. (13) OL L 328, 2019 12 18, p. 7. (14) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (15) OL L 130, 2019 5 17, p. 92. (16) OL L 186, 2019 7 11, p. 57. (17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0032. (18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0272. (19) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0277. (20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0275. (21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0276. (22) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0007. (23) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1), 34 konstatuojamoji dalis. (24) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).