Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl vandenilio(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo(5) (Pastatų energinio naudingumo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(6) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(7)ir planuojamą jos peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos(8), ir į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/631 siekiant sugriežtinti pirmiau minėtus standartus atsižvelgiant į padidėjusius Sąjungos užmojus klimato srityje (COM(2021)0556),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/1019 dėl pastatų modernizavimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją(12) šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatą „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (COM(2021)0390),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Preliminari 13 valstybių narių ilgalaikių renovacijos strategijų analizė“ (SWD(2021)0069),

–  atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0321/2021),

A.  kadangi pastatams tenka 36 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kadangi pastatų renovacijos sektorius yra viena iš pagrindinių sričių siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo, energijos vartojimo efektyvumo ir Europos žaliojo kurso tikslus;

B.  kadangi 210 mln. esamų pastatų esminis ir etapais vykdomas esminis renovavimas bus itin svarbus bet kokiai įtikinamai strategijai, nes tokie pastatai yra neefektyviausi energijos vartojimo požiūriu ir kadangi maždaug apie 110 mln. pastatų gali reikti renovuoti(13);

C.  kadangi 2019 m. 6 proc. ES namų ūkių negalėjo susimokėti sąskaitų už komunalines paslaugas; kadangi pastatų energijos vartojimo efektyvumas gali turėti teigiamą poveikį kovojant su energijos nepritekliumi;

D.  kadangi pastatų renovacijos lygis šiuo metu yra labai žemas, sudarantis apie 1 proc. per metus, o esminė renovacija sudaro 0,2 proc. per metus; kadangi renovacijos programos ne visada apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimą;

E.  kadangi vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1999(14) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 2 straipsnio 18 dalimi principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra pagrindinis ES energetikos politikos principas, kuriuo siekiama, kad energijos paklausa ir pasiūla būtų efektyvesnės, visų pirma ekonomiškai efektyviai taupant galutinio vartojimo energiją, taikant reguliavimo apkrovos iniciatyvas ir efektyviau perdirbant, perduodant bei skirstant energiją;

F.  kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, vien šildymas ir karštas vanduo ES namų ūkiuose sudaro 79 proc. visos galutinės energijos suvartojimo (192,5 mln. tne)(15);

G.  kadangi naujausia 2018 m. atlikta Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra, atlikta Direktyva (ES) 2018/844(16), siekiama iki 2050 m. paspartinti esamų pastatų renovaciją, remti visų pastatų modernizavimą taikant išmaniąsias technologijas ir aiškesnę sąsają su netaršiu judumu, taip pat sudaryti stabilias sąlygas priimti sprendimus dėl investicijų ir sudaryti sąlygas vartotojams ir įmonėms priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, kaip taupyti energiją ir pinigus;

H.  kadangi po paskutinės Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros ES patvirtino tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą;

I.  kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyvoje valstybės narės įgaliojamos priimti ilgalaikes renovacijos strategijas, tačiau jos neįpareigojamos renovuoti ar joms nurodoma, kaip tai turėtų būti daroma, ir joms nesuteikiama aiškių priemonių, kaip savo strategijas palyginti su rezultatais;

J.  kadangi ilgalaikėse renovacijos strategijose turėtų būti tinkamai remiamas socialinių būstų energinis naudingumas;

K.  kadangi pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos priemonės, įtrauktos į persvarstytą Pastatų energinio naudingumo direktyvą, vis dar nėra visiškai perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę; kadangi įgyvendinimas suteiktų daugiau tikrumo investuotojams ir specialistams;

L.  kadangi Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės atliktų išsamius efektyvaus ir atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo vertinimus, siekiant nustatyti šildymo ir vėsinimo sprendimų galimybes pastatų sektoriuje ir pasiūlyti efektyvaus energijos vartojimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo užtikrinimo politiką;

M.  kadangi naujojo europinio bauhauzo iniciatyva siekiama panaikinti ribas tarp projektavimo ir veikimo, tvaraus gyvenimo, išmanaus išteklių naudojimo ir novatoriškų bei įtraukių sprendimų;

N.  kadangi tinkamas finansavimas yra labai svarbūs siekiant išjudinti renovacijos bangą; kadangi renovacija yra pavyzdinė investicijų ir reformų sritis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

O.  kadangi elektra varomos transporto priemonės yra svarbus ES perėjimo prie švarios energijos elementas, grindžiamas efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, atsinaujinančiąja energija, alternatyviaisiais degalais ir novatoriškais energijos lankstumo valdymo sprendimais, siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

P.  kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyva papildo Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo suteikiant įkrovimo prieigų diegimo gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose teisinį pagrindą; kadangi ES lygmeniu Pastatų energinio naudingumo direktyva atlieka svarbų vaidmenį remiant pažangų privatų įkrovimą, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įkrovimo greičiausiai vyks privačiose ir viešai prieinamose negyvenamosiose vietose;

Q.  kadangi esamuose privačiuose elektra varomų transporto priemonių krovikliuose, palyginti su valstybinėmis įkrovimo prieigomis, taikomi skirtingi pritaikymo būdai ir techniniai reikalavimai, nes jiems tiekiama mažesnė galia ir jie naudojami ilgesniems įkrovimo laikotarpiams, tačiau didele dalimi tebėra įperkamiausias įkrovimo būdas;

R.  kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyvoje reikėtų atsižvelgti į reikalavimus įrengti minimalų įkrovimo prieigų skaičių pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse, nurodant iš anksto nutiesti kabelius, skirtus elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti; kadangi nuo 2025 m. valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamas nacionalines ir vietos sąlygas, privalo nustatyti minimalius įkrovimo prieigų reikalavimus visiems negyvenamiesiems pastatams (viešiesiems ir privatiesiems), kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt transporto priemonių stovėjimo vietų;

Pastabos

1.  pabrėžia, kad reikės sustiprinti ir veiksmingai įgyvendinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2a straipsnio nuostatas siekiant užtikrinti, kad pastatų sektorius sėkmingai prisidėtų prie tikslo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti ES tikslą neutralizuoti poveikį klimatui; mano, kad dėl to taip pat reikės pritaikyti Pastatų energinio naudingumo direktyvos pagrindinį tikslą ir tarpinius orientyrus bei rodiklius, nes ilgalaikės renovacijos strategijos šiuo metu nėra pakankamo lygio, kad būtų pasiekti Pastatų energinio naudingumo direktyvos tikslai;

2.  pabrėžia, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva ir išsamios ilgalaikės renovacijos strategijos turėtų tapti varomąja jėga siekiant padidinti Europos pastatų renovacijos mastą, greitį, skalę ir kokybę, taikant naujas novatoriškas politikos priemones, kaip siūloma pastatų renovacijos bangoje;

3.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės vėlavo pateikti savo ilgalaikes renovacijos strategijas, o viena valstybė narė jos visai nepateikė; pažymi, kad dėl to sunku palyginti valstybių narių planus; pabrėžia teigiamą faktą, kad pavėluotai pateiktos strategijos turi sąsajas su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo planais, priimtais dėl COVID-19 krizė ir su naujausiomis ES politikos iniciatyvomis, pvz., Europos žaliuoju kursu ir pastatų renovacijos banga; vis dėlto pažymi, kad dėl to atsirado skirtumų tarp tų valstybių narių, kurios pateikė savo ilgalaikes renovacijos strategijas prieš savo ekonomikos gaivinimo po pandemijos planus;

4.  primena, kad svarbu per priemonę „Next Generation EU“ skirti pakankamai finansinių išteklių pastatų renovacijos, energinio naudingumo ir efektyvumo srityje; mano, kad pastatų renovacijos susiejimas su ekonomikos gaivinimo fondais yra ekonominė galimybė ir priemonė valstybėms narėms sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;

5.  pažymi, kad pateiktos ilgalaikės renovacijos strategijos iš esmės atitiko Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2a straipsnio reikalavimus, nes jose pateikiama informacija apie įvairias kategorijas, nurodytas minėtame straipsnyje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad pateiktos informacijos išsamumas ir užmojų mastas įvairiose ilgalaikėse renovacijos strategijose skiriasi; apgailestauja, kad kelios valstybės narės nenustatė aiškių 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpinių reikšmių, kaip reikalaujama 2a straipsnyje; be to, apgailestauja dėl to, kad ne visose ilgalaikėse renovacijos strategijose pateikiami duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, todėl sunku įvertinti strategijų užmojus klimato kaitos švelninimo srityje. mano, kad ilgalaikėse renovacijos strategijose turėtų būti siekiama sukurti aiškias priemones ir stebėsenos įrankius, kad būtų trigubai padidintas metinis renovacijos lygis, atsižvelgiant į skirtingą pradinę padėtį ir pastatų ūkį valstybėse narėse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė energijos tiekimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, bet ne aktyviam priemonių ir politikos, skirtos pastatų energinio naudingumo didinimui ir principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymui ir taip sumažinant bendrą energijos suvartojimą šiame sektoriuje, kaip daliai integruoto sisteminio požiūrio į energetiką; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiosios energijos naudojimas turėtų būti kuo labiau padidinti visoje energijos vertės grandinėje, įskaitant elektros energiją, šilumą ir dujas, o ne tik atskirų pastatų lygmeniu;

7.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar ilgalaikėse renovacijos strategijose tikslai suderinti su renovacijos bangomis, išsamiais šildymo ir vėsinimo vertinimais, kurių reikalaujama pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą(17), ir naujais kiekvienos valstybės narės klimato ir energetikos tikslais, atsižvelgiant į tų valstybių pastatų ūkį;

8.  ragina valstybes nares skatinti renovaciją, kuri skatintų energetikos sistemos integravimą į atsinaujinančiųjų išteklių energiją pastatuose, pvz., elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros įdiegimą, šilumos kaupimą ir prijungimą prie pažangiųjų tinklų; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti dalytis geriausia patirtimi;

9.  mano, kad piliečių dalyvavimas pereinant prie žaliosios ekonomikos ir renovuojant pastatus yra labai svarbus šių procesų sėkmei; pabrėžia, kad ekspertų įtraukimas ir viešųjų ekspertinių žinių panaudojimas gali padėti pagerinti įgyvendinimą; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą skaidrumą per visų viešų konsultacijų dėl ilgalaikių renovacijos strategijų procesą ir užtikrinti, kad šis procesas būtų įtraukus, sudarant palankesnes sąlygas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti pagal konkrečius Pastatų energinio naudingumo direktyvos reikalavimus;

10.  apgailestauja dėl to, kad 2020 m. ES nepasiekė energijos vartojimo efektyvumo tikslo; pabrėžia, kad esama bendrų užmojų, susijusių su nacionaliniais veiksmais pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kad 2030 m. būtų pasiektas energijos vartojimo efektyvumo tikslas, ir kad todėl valstybės narės turės gerokai padidinti savo pastangas;

11.  pažymi, kad statyba yra sudėtinga veikla, kuriai reikalingas glaudus daugelio specialistų ir meistrų koordinavimas ir kuri priklauso nuo įvairių statybos metodų bei medžiagų naudojimo; mano, kad persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą reikia atsižvelgti į sąveiką su kitomis tvariomis statybos politikos kryptimis ir medžiagų neutralumą, siekiant veiksmingai sumažinti Europos pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro;

12.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pastato gyvavimo ciklo medžiagų naudojimo ir išteklių naudojimo tvarumą – nuo medžiagų gavybos, statybos ir naudojimo iki naudojimo pabaigos ir griovimo, taip pat perdirbimo ir pakartotinio naudojimo, įskaitant atsinaujinančias ir tvarias gamtines medžiagas; be to, pabrėžia, kad planuojant pastatus įvairiais statybos proceso etapais turi būti naudojama žiedinė ekonomika;

13.  pritaria tvarių, novatoriškų ir netoksiškų statybinių medžiagų naudojimui ir pabrėžia statybinių medžiagų žiediškumo stiprinimo įgyvendinant arba sukuriant žiedinės ekonomikos ženklinimo sistemą, grindžiamą tam tikrų medžiagų aplinkos standartais ir konkrečiais kriterijais, svarbą; pažymi, kad reikia tolesnių tvarių medžiagų ir tvarių procesų mokslinių tyrimų; pabrėžia, kad medienos medžiagos gali atlikti tam tikrą vaidmenį statant pastatus vietoj iškastiniu kuru grindžiamų alternatyvų, ir atkreipia dėmesį į jų ilgalaikes anglies dioksido saugojimo galimybes;

14.  pripažįsta, kad nors esminė renovacija turi privalumą dėl kompleksiško pastatų energinio naudingumo pokyčio, etapais vykdoma ir etapais vykdoma esmine renovacija gali sudaryti sąlygas taikyti mažiau trikdančias ir ekonomiškai efektyvesnes renovacijos priemones, jas suderinant su tam tikrais svarbiausiais momentais; pažymi, kad tokius atvejus lemia praktinės galimybės, asmeninės aplinkybės, nuosavybės pasikeitimas arba nuomojamo turto nuomininko pasikeitimas; ragina valstybes nares apsvarstyti, kaip naudoti svarbiausius momentus, siekiant skatinti renovaciją; pažymi, kad vienos pakopos ir etapais vykdoma renovacija nekonkuruoja tarpusavyje, tačiau yra tinkami sprendimai priklausomai nuo tam tikros padėties; mano, kad etapais vykdoma ir etapais vykdoma esminė renovacija turi būti atliekamos laikantis esminės renovacijos standartų, kad būtų išvengta susaistymo poveikio užtikrinant pastatų renovacijos veiksmų planą;

15.  pažymi, kad dabartinė energijos beveik nevartojančio pastato apibrėžtis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje yra kokybinio pobūdžio, o valstybėms narėms paliekama didelė veiksmų laisvė nustatant atitinkamus standartus; ragina Komisiją nustatyti esminės renovacijos standartą, kuriuo būtų siekiama taupyti energiją ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat suderinti energijos beveik nevartojančio pastatų apibrėžtį;

16.  mano, kad renovacija ir naujų pastatų standartai turi atsižvelgti į priešgaisrinę saugą ir riziką, susijusią su intensyviu seisminiu aktyvumu, kuris daro poveikį energijos vartojimo efektyvumui ir pastatų eksploatavimo trukmei, ir turi įtraukti aukštus sveikatos standartus; ragina valstybes nares sukurti elektros įrangos tikrinimo sistemą atsižvelgiant į tai, kad 30 proc. buitinių gaisrų ir 50 proc. buitinių atsitiktinių gaisrų yra sukelti dėl elektros šaltinių(18); mano, kad Europos pastatų renovacija turėtų apimti elektros saugos patikrinimus ir modernizavimą bei užtikrinti pakankamą dūmų ventiliaciją gaisro atveju; pabrėžia, kad ilgalaikės renovacijos strategijos taip pat turėtų padėti statiškai ir struktūriškai sustiprinti pastatų ūkius;

17.  pakartoja, kad reikia atsižvelgti į asbesto turinčių gaminių buvimą pastatuose ir pašalinti šiuos produktus bei apsaugoti pastatus nuo asbesto išmetimo į aplinką, kai jie modernizuojami energijos vartojimo efektyvumo tikslais(19);

18.  apgailestauja dėl to, kad nors Pastatų energinio naudingumo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2020 m. kovo 10 d., bet kai kurios valstybės narės vis dar nevisiškai įgyvendino šį teisės aktą;

19.  primena, kad svarbu nustatyti tinkamas paskatas pastatų renovacijai ir finansines priemones, kurios priklausytų nuo energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir energijos taupymo, kaip numatyta Pastatų energinio naudingumo direktyvos 10 straipsnio 6 dalyje ir siekiant užtikrinti renovacijų įperkamumą;

20.  pabrėžia aiškios ir tikslios informacijos apie energijos vartojimo efektyvumą ir energijos sąnaudas būsimiems pirkėjams ir būsimiems nuomininkams svarbą; pripažįsta, kad reikia tobulinti ir geriau suderinti energinio naudingumo sertifikatus visose valstybėse narėse, kad juos būtų lengviau palyginti, jie būtų kokybiškesni ir patikimesni, kartu atsižvelgiant į skirtingas pradines pozicijas ir pastatų ūkius valstybėse narėse; todėl mano, kad energinio naudingumo sertifikatai turėtų būti lengviau prieinami ir skaitomi, juose turėtų būti pateikiama praktinė informacija apie tikrąjį energinį naudingumą, ypač apie faktinį pastato anglies pėdsaką, ir į juos turėtų būti įtraukta ES lygmens vietos rinkos informacija ir informacija apie patalpų aplinkos kokybės parametrus, pvz., terminį komfortą; pabrėžia, kad dėl to energinio naudingumo sertifikatai galėtų būti naudojami pasirinktinėms reagavimo į paklausą paslaugoms kaip reguliavimo priemonių, finansavimo programų ir integruotos renovacijos politikos orientyras;

21.  pabrėžia realaus energinio naudingumo ir pagal energetinio naudingumo sertifikatą apskaičiuoto energinio naudingumo skirtumą, kuris kelia painiavą tokių sertifikatų naudotojams; pabrėžia, kad pastatų renovacijos pasą, skaitmeninį pastatų žurnalą ir pažangiosios parengties rodiklį reikia integruoti į energetinio naudingumo sertifikato sistemą, siekiant išvengti bereikalingo priemonių daugėjimo ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams; mano, kad tai sudarys palankias sąlygas renovacijai, padidins jos išsamumą, laikui bėgant užtikrins įvairių priemonių koordinavimą ir suteiks daugybinės naudos;

22.  primena, kad į ilgalaikes renovacijos strategijas turėtų būti įtraukta platesnė renovacijos nauda, pvz., sveikatai, saugai, šiluminiam komfortui ir patalpų oro kokybei; pažymi, kad Komisijos tyrime(20) sveikata buvo pagrindinė paskata privatiems namų savininkams atlikti energetines renovacijas, aiškiai susiejant būsto kokybę, energijos nepriteklių ir sveikatą; mano, kad valstybės narės, skatindamos pastatų renovaciją, turėtų įtraukti patalpų oro kokybę taikydamos viešųjų paskatų programas, informacines kampanijas ir kitas iniciatyvas; ragina valstybes nares gerinti duomenų apie patalpų vidaus aplinkos kokybės parametrus rinkimą, siekiant parengti minimalius patalpų aplinkos kokybės standartus;

23.  pabrėžia, kad dėl plataus užmojo etapais atliekamos ir etapais atliekamos esminės esamų pastatų fondo renovacijos tikslų galėtų būti sukurta maždaug 2 milijonai darbo vietų(21), kurių negalima perkelti, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, ir vartotojams būtų tiekiama švari ir įperkama energija, atliekami gyventojų gyvenimo sąlygų patobulinimai;

24.  primena, kad viešieji pastatai turi rodyti pavyzdį renovacijos tempų ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir ekonominio efektyvumo srityse, taip prisidedant prie plačiosios visuomenės informuotumo ir pripažinimo didinimo;

25.  dar kartą pakartoja savo raginimą sukurti ES gebėjimų iniciatyvą, įskaitant aspektus, kuriais skatinama lyčių įtrauktis, kartu su nacionalinio masto paslaugomis, kuria būtų sudaroma galimybė tokiems tarpininkams, kaip montuotojai, architektai ar rangovai, konsultuoti, nurodyti įrengti ar įrengti atitinkamus sprendimus (įskaitant skaitmeninius) energijos vartojimo efektyvumo programoms ir pastatų ūkiui, kuriam mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, o taip pat sutelkti dėmesį į visų statybos sektoriuje dalyvaujančių subjektų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; mano, kad svarbu, jog valstybės narės aiškiai susietų savo nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas ir tinkamas iniciatyvas, kuriomis būtų skatinami įgūdžiai ir švietimas statybos bei energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose;

26.  mano, kad išlaidų efektyvumo ir išlaidų neutralumo principai, pagal kuriuos nuomos didinimas derinamas su energijos taupymu, sumažins galutinio vartojimo vartotojų sąskaitas už energiją; ragina valstybes nares į savo ilgalaikes renovacijos strategijas sistemingai įtraukti politiką ir veiksmus, kuriais siekiama kovoti su energijos nepritekliumi ir prasčiausiai veikiančiais nacionaliniais pastatų ūkiais, taip pat kovoti su rinkos iškraipymais ir spekuliaciniais įsigijimais, dėl kurių didėja nuomos mokesčiai, nes tai daro neproporcingą poveikį mažas pajamas gaunantiems nuomininkams; primena, kad labiausiai pažeidžiamiems vartotojams dėl energijos rinkų kintamumo tenkanti našta gali būti žymiai sumažinta, didinant energijos vartojimo efektyvumą pastatuose; pabrėžia, kad šiems vartotojams reikia užtikrinti lanksčią finansinę paramą ir mechanizmus siekiant padėti kovoti su energijos nepritekliumi; tačiau pažymi, kad reikėtų apsvarstyti tinkamo lygio paskatas mažinti renovacijos išlaidas konkrečioms tikslinėms grupėms ir sektoriams;

27.  pabrėžia, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva turėtų būti užtikrinama, kad renovacija būsto savininkams ir pastatų savininkams suteiktų investicijų grąžą, nustatant realius ir išmatuojamus pastatų energinio naudingumo pagerinimus; pabrėžia, kad taikant požiūrį, pagrįstą dėl renovacijos sutaupytos energijos kiekiu, sumažės sąnaudos ir padidės renovuotų esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo kokybė, skalė ir mastas; prašo Komisijos persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą išnagrinėti sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalyje;

28.  palankiai vertina santykinę vieno langelio sistemos sėkmę ir pabrėžia, kad ji gali atlikti labai svarbų vaidmenį susiejant potencialius projektus su rinkos dalyviais, įskaitant piliečius, viešąsias institucijas ir projektų plėtotojus, ypač mažesnio masto projektus; pažymi, kad dar nėra bendro sutarimo dėl to, kas yra vieno langelio principas, nes esami modeliai visoje ES skiriasi struktūra, valdymu ir teikiamos pagalbos rūšimi; primena, kad svarbu didinti informuotumą apie vieno langelio principu veikiančius centrus, be kita ko, vietos ir regionų lygmenimis; pabrėžia, kad vieno langelio principu veikiančios įstaigos gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant ilgų ir sudėtingų leidimų išdavimo procedūrų klausimą ir skatinant gauti finansavimą pastatų renovacijai, prisidedant prie informacijos apie sąlygas sklaidos; mano, kad vieno langelio principu veikiantys centrai turėtų konsultuoti ir remti tiek vienos šeimos namus, tiek daugiabučius pastatus, taip pat teikti paramą akredituotiems montuotojams;

29.  primena, kad Pastatų energinio naudingumo direktyvos 19 straipsnyje nustatyta peržiūros sąlyga, įskaitant ex post vertinimą, kuris turi būti atliktas ne vėliau kaip 2026 m.; pabrėžia, kad tai turėtų padėti pasimokyti iš Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo patirties ir įvertinti jos taikymo visoje Sąjungoje pažangą;

Rekomendacijos

30.  pabrėžia, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva yra labai svarbi siekiant sėkmingai įgyvendinti renovacijos bangą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

31.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą direktyvos įgyvendinimą visais jos aspektais, ypač dėl socialinio būsto ūkio; ragina Komisiją toliau stebėti šį įgyvendinimą ir, kai būtina, imtis veiksmų, kai direktyvos nesilaikoma;

32.  ragina Komisiją sustiprinti dabartines Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatas siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ilgalaikės renovacijos strategijos atitiktų ES poveikio klimatui neutralumo tikslus ir energetikos tikslus; pabrėžia, kad pastatų renovacijos (esminės ir etapais vykdomos esminės renovacijos) turės vykti 3 proc. per metus tempu, kad ES galėtų iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą;

33.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip parengti standartinį šabloną, kurį valstybės narės galėtų naudoti siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų visus Pastatų energinio naudingumo direktyvos 2a straipsnio reikalavimus, ir suderinti tikslus ir reikalavimus, kad būtų galima geriau palyginti ir įvertinti pažangą, susijusią su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais arba bet kokiu kitu ES finansavimu, kurio baigties viena iš sąlygų yra ilgalaikės renovacijos strategijos; ragina Komisiją sukurti ad hoc ekspertų tinklą, kuris padėtų valstybėms narėms rengti, stebėti ir įgyvendinti jų ilgalaikes renovacijos strategijas;

34.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip sudaryti palankesnes sąlygas toliau plėtoti vieno langelio principu veikiančius centrus, teikiančius konsultacines paslaugas piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, be kita ko, taikant griežtesnes Pastatų energinio naudingumo direktyvos priemones; yra įsitikinęs, kad papildomos orientavimo ir paramos priemonės, visų pirma techninė pagalba, informacinės kampanijos, mokymai ir projektų finansavimas, gali lemti didesnį renovacijos mastą;

35.  ragina valstybes nares kuo labiau padidinti savo ilgalaikių renovacijos strategijų, nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų bei kitų ekonomikos gaivinimo priemonių sinergiją, taip užtikrinant, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ būtų nedelsiant teikiamas finansavimas esminei ir etapais vykdomai esminei renovacijai, ypač daug dėmesio skiriant prasčiausio energinio naudingumo pastatams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, sukuriant palankią sistemą pirmaujančioms tvarios renovacijos rinkoms, kad pasibaigus finansavimo laikotarpiui jos toliau augtų;

36.  mano, kad pastatų ir statybos technologijų skaitmeninimas, kai tai įmanoma, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą; mano, kad Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra turėtų padėti toliau skatinti išmaniųjų ir lanksčiųjų pastatų technologijas, vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir propaguoti į duomenis orientuotą požiūrį; ragina naudoti ir diegti naujas technologijas, pvz., pažangiuosius skaitiklius, pažangų įkrovimą, išmaniuosius šildymo prietaisus, saugojimo technologijas ir energijos valdymo sistemas, sąveikias su elektros energijos tinklu, 3D modeliavimu ir imitavimu bei dirbtiniu intelektu, siekiant mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį kiekviename pastato gyvavimo ciklo etape, pradedant planavimo ir projektavimo etapais ir tęsiant statybos, eksploatavimo ir pritaikymo darbus;

37.  pabrėžia, kad naujausi, patikimi ir išsamūs duomenys apie viso Europos pastatų ūkio veiklos rezultatus yra labai svarbūs rengiant ir įgyvendinant veiksmingą politiką, kuria siekiama pagerinti energijos vartojimo efektyvumą šiame sektoriuje; pažymi, kad skaitmeninės technologijos taip pat turėtų būti naudojamos siekiant padėti nustatyti esamas atsargas ir remti ilgalaikių renovacijos strategijų diegimą;

38.  mano, kad turėtų būti taikomas į duomenis orientuotas požiūris siekiant užtikrinti, kad namų savininkai, nuomininkai ir trečiosios šalys, kurie gali jais naudotis, kad optimizuotų energijos suvartojimą, be kita ko, pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą taikant saugias sutikimo schemas, taip pat statistiniais ir mokslinių tyrimų tikslais galėtų plačiau gauti apibendrintus ir nuasmenintus duomenis;

39.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą, plataus užmojo ir nuoseklų patvirtintos pažangiojo parengtumo rodiklių sistemos įgyvendinimą visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad pažangiojo parengtumo rodiklis turėtų padėti įgyvendinti renovacijos bangą ir integruoti energetikos sistemą, remiant pažangiųjų ir lanksčių pastatų naudojimą; pripažįsta, kad pažangiojo parengtumo rodiklis padės toliau skatinti naujų, energijos nevartojančių pastatų projektavimą ir statybą;

40.  mano, kad ilgalaikėse renovacijos strategijose turėtų būti pateikta daugiau informacijos apie ilgalaikius veiksmus ir integruotą infrastruktūros planavimą, grindžiamą veiksmų planu, kuriame nustatyta konkreti politika ir tvarkaraštis su aiškiomis 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpinėmis reikšmėmis, siekiant sukurti stabilesnę aplinką investuotojams, nekilnojamo turto plėtotojams, namų savininkams ir nuomininkams ir spręsti viso pastatų būvio ciklo keliamas problemas; pabrėžia, kad valstybės narės turi gerinti galimybes naudotis įvairiais finansiniais ir fiskaliniais mechanizmais, kad būtų remiamas privačių investicijų sutelkimas ir skatinamos viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės; ragina imtis veiksmų siekiant skatinti paskolas, kuriomis energijos vartojimo efektyvumas nustatomas kaip priežastis mažesnėms palūkanų normoms;

41.  pabrėžia, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva turėtų būti užtikrinama, kad renovacija būtų ekonomiškai naudinga ir kad būsto savininkai ir pastatų savininkai gautų investicijų grąžą, mažesnes sąskaitas už suvartotą energiją ir padidintų tvarumą, nustatant realius ir išmatuojamus pastatų energinio naudingumo pagerinimus; pabrėžia, kad taikant požiūrį, pagrįstą dėl renovacijos sutaupytos energijos tikruoju kiekiu, sumažės sąnaudos ir padidės renovuotų pastatų energijos vartojimo efektyvumo kokybė ir mastas;

42.  pabrėžia žaliosios infrastruktūros, pvz., žaliųjų stogų ir sienų, potencialą gerinant pastatų energinį naudingumą ir skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos bei jos švelninimą ir biologinei įvairovei, ypač miestų teritorijose;

43.  ragina valstybes nares naudotis ilgalaikėmis renovacijos strategijomis siekiant įgyvendinti inovatyvią politiką, kuria būtų piliečiai būtų aktyviai įtraukiami dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo programose ir jų įgyvendinime; pabrėžia, kad svarbu įtraukti ir sutelkti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant piliečius, vietos savivaldybes, būsto asociacijas, statybos specialistus, siekiant parengti integruotus pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus ir įgyvendinimo strategijas;

44.  pripažįsta skirtingą įvairių tipų pastatų (viešųjų ir privačių, negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų) statybos ir renovacijos dinamiką valstybėse narėse; ragina Komisiją parengti sistemą, pagal kurią būtų nustatyti minimalūs energinio naudingumo standartai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į skirtingas pradines pozicijas ir pastatų ūkius valstybėse narėse, visų pirma ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės pastatus, siekiant paspartinti renovacijos tempą ir užtikrinti visos vertės grandinės matomumą apie numatomus patobulinimus ir skatinti inovacijas, kartu užtikrinant įperkamumą, ypač mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

45.  ragina valstybes nares parengti integruotą ir įtraukią sistemą, kuri apimtų atitinkamą finansavimą ir techninę pagalbą, susijusią su laipsnišku minimalių energinio naudingumo standartų įvedimu, kuri galiausiai padėtų užtikrinti, kad būtų pasiekti jų 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. orientyrai, nurodyti jų ilgalaikėse renovacijos strategijose; pabrėžia, kad tokie minimalūs standartai padėtų įtvirtinti poveikio klimatui neutralizavimo pastatų sektoriuje ne vėliau kaip iki 2050 m. scenarijų ir galėtų suteikti rinkai matomumo ir saugumo dėl esamo pastatų ūkio pertvarkos; pripažįsta, kad valstybės narės gali lanksčiai parengti priemones, reikalingas įvairioms ekonominėms, klimato, politinėms, socialinėms ir statybos sąlygoms suderinti; mano, kad pastatams su techniniais, architektūriniais, paveldo ir istoriniais apribojimais, kurių negalima renovuoti už pagrįstą kainą lyginant su turto verte, turėtų būti numatytos specialios finansinės priemonės ir paskatos;

46.  ragina Komisiją susieti ilgalaikes renovacijos strategijas su atitinkamomis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos nuostatomis dėl efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo ir dėl atsinaujinančiosios energijos skatinimo pastatų sektoriuje, pavyzdžiui, saulės šiluminių ir geoterminių technologijų, taip pat didesnį vaidmenį energijos kaupimo ir pasigamintos energijos vartojimo srityje reaguojant į tinklo ir mikrotinklo signalus, kartu pripažįstant, kad iškastinis kuras, ypač gamtinės dujos, šiuo metu dalyvauja pastatų šildymo sistemose; pažymi, kad vartotojams reikia paramos, kad jie galėtų atsisakyti iškastinio kuro;

47.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos 14 straipsnio ir 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, suteikiant piliečiams ir specialistams aiškią informaciją apie tai, kuri pastato automatizavimo ir kontrolės sistema gali kuo greičiau užtikrinti privalomus pajėgumus, siekiant užtikrinti, kad visi parengiamieji veiksmai būtų vykdomi nedelsiant iki termino pabaigos (2025 m.); ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pasinaudoti perkėlimo į nacionalinę teisę ekspertų ir specialistų parengtomis priemonėmis arba kontroliniais sąrašais;

48.  ragina valstybes nares siekti mažinti pastatų šildymo ir vėsinimo priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į renovacijos bangą, ir apsvarstyti paskatų sistemas, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems vartotojams, kad būtų pakeistos senos, iškastiniu kuru grindžiamos ir neefektyvios šildymo sistemos pastatuose, be kita ko, nustatant pakeitimo tikslus pagal ilgalaikes renovacijos strategijas;

49.  primena savo reikalavimą per kitą peržiūrą įvertinti poreikį padidinti Pastatų energinio naudingumo direktyvoje nustatytus įkrovimo infrastruktūros reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinklo stabilumą, pavyzdžiui, diegiant pažangiojo įkrovimo funkcijas, siekiant skatinti tvarų judumą, o taip pat įtraukti integruotą, sistemingą ir žiedinį požiūrį į miestų ir kaimo plėtrą pagal tinkamą mietų planavimą ir transporto kelius;

50.  ragina valstybes nares kartu su suinteresuotaisiais subjektais ir vietos bendruomenėmis apsvarstyti, kaip geriausia pasinaudoti rajono metodo nauda vykdant didelio masto renovaciją;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įkrovimo prieigai pastatuose būtų parengti pažangiam įkrovimui, ir suderinti reikalavimus su reikalavimais, nustatytais persvarstytoje Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje; ragina valstybes nares parengti sistemą, kuri padėtų supaprastinti ir paspartinti įkrovimo prieigų diegimą naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, šalinti galimas reguliavimo kliūtis ir skatinti tinkamus būdus, kaip užtikrinti lengvą prieigą prie dviračių ir jų saugojimą;

52.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta elektromobilumo svarbą nustatydama minimalius reikalavimus tam tikro dydžio automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitai minimaliai infrastruktūrai mažesniems pastatams; pabrėžia, kad reikia toliau remti šios įkrovimo infrastruktūros diegimą;

53.  pabrėžia, kad esamų pastatų renovacija ir naujų pastatų projektavimas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant elektra varomų transporto priemonių, tokių kaip furgonų, dviračių ir motociklų naudojimą, suteikiant tinkamas stovėjimo vietas ir įkrovimo infrastruktūrą, taip prisidedant prie bendro transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pažymi, kad vykdant tokius veiksmus, pastatai gali tapti sveikesni, ekologiškesni ir sujungti tarpusavyje kaimynystės ribose, o taip pat atsparesni neigiamam klimato kaitos poveikiui; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti Pastatų energinio naudingumo direktyvos judumo sritį nustatant, kai įmanoma, minimalius reikalavimus įvairių tipų pastatams dviračių stovėjimo infrastruktūrai ir elektrinių dviračių įkrovimo prieigoms;

54.  palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog naujiems gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams taikomi išankstinio kabelių klojimo infrastruktūros reikalavimai yra viena iš spartaus įkrovimo punktų diegimo sąlygų; ragina Komisiją skatinti tokius reikalavimus įtraukti į nacionalines politikos sistemas;

55.  pabrėžia, kad įkrovimo prieigų prieinamumas yra viena iš paskatų privačiam buto ar namo savininkui pasirinkti elektromobilumo sprendimą; vis dėlto pažymi, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva šiuo metu nustatomi tik kabelių kanalų infrastruktūros reikalavimai naujiems pastatams ir pastatams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, kuriuose yra daugiau nei dešimt transporto priemonių stovėjimo vietų; atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje numatyta galimybė to atsisakyti, kai įkrovimo ir kabelių kanalų įrengimo išlaidos viršija 7 proc. visų kapitalinės pastato renovacijos išlaidų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, atlikti sąnaudų analizę ir išnagrinėti galimus būdus, kaip paskatinti nekilnojamojo turto plėtotojus įdiegti tinkamą infrastruktūrą elektra varomų transporto priemonių naudotojams;

56.  primena, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. privalo nustatyti įkrovimo prieigų skaičiaus įrengimo reikalavimus, taikomus visiems negyvenamiesiems pastatams, kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt automobilių stovėjimo vietų; pažymi, kad šiuo klausimu yra svarbu nustatyti Pastatų energinio naudingumo direktyvos, kurios persvarstymas turėtų apimti nuostatas, kuriomis būtų toliau skatinama ir kuriamos palankios sąlygos privačios ir viešosios įkrovimo infrastruktūros diegimui gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, įgyvendinimo trūkumus;

57.  pabrėžia, kad elektromobilumo sprendimai turi būti lengvai prieinami visiems žmonėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia renovuoti pastatus, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, siekiant pagerinti prieinamumą riboto judumo asmenims; be to, pabrėžia, kad renovuotuose ir naujuose pastatuose reikia skirti saugojimo vietas judumo įrenginiams, įskaitant neįgaliųjų vežimėlius ir vaikiškus vežimėlius;

58.  palankiai vertina tai, kad pripažįstamos priemonės, kurios yra reikalingos norint sukurti palankias sąlygas ir paspartinti įkrovimo infrastruktūros diegimą, šalinant jau esančias kliūtis, pvz., skirtingas paskatas ir administracinę naštą; tačiau atkreipia dėmesį į nacionaliniu ir vietos lygmenimis vis dar išlieka administracinių kliūčių, susijusių su leidimų įkrovimo infrastruktūrai išdavimo ir infrastruktūros planavimo procedūromis, kurios trukdo įkrovimo infrastruktūros diegimui naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose bei negyvenamuosiuose pastatuose; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti tokias akivaizdžias administracines kliūtis;

59.  pabrėžia, kad elektra varomų transporto priemonių įkrovimas gyvenamuosiuose ir ne gyvenamuosiuose pastatuose turi papildyti viešai prieinamą įkrovimo infrastruktūrą, siekiant užtikrinti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo pajėgumą; pabrėžia, kad reikia didinti investicijas į elektromobilumą ir diegti įkrovimo infrastruktūrą, galinčią užtikrinti išmanųjį įkrovimą, kas palengvins piko apkrovos perkėlimą ir reguliavimą apkrova, sukuriant pigesnius ir efektyvesnius elektros energijos tinklus, kuriems reikia mažiau gamybos pajėgumų ir infrastruktūros;

60.  mano, kad viešosios, pusiau viešosios ir privačios išmaniojo įkrovimo infrastruktūros diegimas tebėra pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant paskatinti elektrifikuotų transporto priemonių diegimą rinkoje; todėl ragina didinti investicijas į pastatus ir judumą, skatinant inovacijas ir skaitmeninių priemonių naudojimą elektromobilumui;

61.  nurodo, kad atitinkamais ES teisės aktais turėtų būti sudarytos palankios sąlygos įkrovimo punktų, skirtų elektra varomoms transporto priemonėms įrengimui vykdant renovaciją, statant naujus būstus ir įrengiant naujas instaliacijas; pabrėžia, kad svarbu investuoti į viešuosius įkrovimo punktus pagrindinio tinklo koridoriuose ir visuotiniame tinkle, tačiau pažymi, kad jie gali tik papildyti daug didesnį įkrovimo punktų, kurie turi būti įrengti miestų vietovėse, skaičių; atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomiškai efektyviausias ir praktiškiausias būdas paspartinti transporto priemonių parkų perėjimą prie elektros energijos yra įkrovimo prieigų įrengimas šalia namų ūkių ir darbo vietų, kuriose jie yra esminis būtinos, tačiau brangesnės greito įkrovimo infrastruktūros priedas;

62.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įtraukų, darnų ir tvarų judumą visiems europiečiams ir regionams, įskaitant labiausiai nutolusius regionus; pabrėžia, kad svarbu skatinti alternatyvias, įtraukias, saugias ir tvarias transporto rūšis ir joms reikalingą būtiną infrastruktūrą; ragina valstybes nares nustatant minimalaus įkrovimo punktų skaičiaus įrengimo reikalavimus užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; primygtinai ragina valstybes nares nustatyti ir šalinti visas socialines, ekonomines, teisines, reguliavimo ir administracines kliūtis, trukdančias sparčiai plėtoti įkrovimo prieigas;

63.  pripažįsta, kad planuojant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų įkrovimo infrastruktūros ir automobilių stovėjimo aikštelių statybą svarbu kuo labiau išlaikyti esamas miestų žaliąsias erdves ir tvarias miesto drenavimo sistemas;

64.  pastebi, kad tik keletas valstybių narių pranešė apie daug žadančią pažangą elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros pastatuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse srityje; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos kitose valstybėse narėse ir ragina pateikti daugiau duomenų ir tai atlikti greičiau; pažymi, kad dauguma valstybių narių pateikė elektra varomų transporto priemonių naudojimo įvertinimus ir elektros įkroviklių diegimo 2020 m. tikslus; tačiau pažymi, kad tik du trečdaliai valstybių narių pateikė duomenis apie 2025 ir 2030 m. tikslus;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelios vietos valdžios institucijos pradėjo kurti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus, kuriuose taip pat nustatytos privalomos galutinės datos, kada turi būti uždrausta naudoti vidaus degimo varikliu varomas transporto priemones; ragina šias valdžios institucijas užtikrinti, kad į jų planus būtų įtraukta speciali finansinė ir techninė parama siekiant pritaikyti savo pastatų ūkį, kad būtų įgyvendinti jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planai;

o
o   o

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 385, 2021 9 22, p. 68. (2) OL C 456, 2021 11 10, p. 145. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0240. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0241. (5) OL L 153, 2010 6 18, p. 13. (6) OL L 315, 2012 11 14, p. 1. (7) OL L 307, 2014 10 28, p. 1. (8) OL L 111, 2019 4 25, p. 13. (9) OL L 243, 2021 7 9, p. 1. (10) OL L 127, 2019 5 16, p. 34. (11) OL L 165, 2019 6 21, p. 70. (12) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (13) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus (ekonomikos ir mokslo politikos), Boosting Building Renovation: What Potential and Value for Europe?, 2016 m. spalis. (14) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1). (15) Tyrimas „Mapping and analyses of the current and future (2020-2030) heating/cooling fuel deployment (fossil/renewables)“, 2017 m. kovas. (16) OL L 156, 2018 6 19, p. 75. (17) OL L 328, 2018 12 21, p. 82. (18) Forum for European Electrical Domestic Safety (FEEDS), ‘In the news: the European Parliament calls on Member States to develop an electrical inspection regime’. (19) 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0427). (20) Comprehensive study of building energy renovation activities and the uptake of nearly zero-energy buildings in the EU, 2019 m. lapkritis. (21) 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatas „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456).