Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2021 m. rugsėjo 16 d. - Strasbūras
ES ir Žaliojo Kyšulio susitarimas dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos ***
 Tarybos pamatinio sprendimo 2002/465/TVR dalinis keitimas kiek tai susiję su jo suderinimu su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis ***I
 Europos tyrimo orderis baudžiamosiose bylose: suderinimas su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis ***I
 ES ir Korėjos susitarimas: oro susisiekimo paslaugų tam tikri aspektai ***
 Nauja ES ir Kinijos strategija
 ES ir Rusijos politinių santykių kryptis
 Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
 Sąžiningos darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra
 Ateities žvejai
 Planai ir veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perėjimą prie inovacijų, kai moksliniuose tyrimuose, reglamentuojamuose bandymuose ir švietimo srityje nebūtų naudojami gyvūnai
 Smurto lyties pagrindu nustatymas nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje
 Vyriausybės represijos prieš protestuotojus ir piliečius Kuboje
 Žmogaus teisių gynėjo Ahmedo Mansooro atvejis Jungtiniuose Arabų Emyratuose
 Padėtis Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje
 ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas
 Padėtis Afganistane
 Padėtis Libane
 Žiniasklaidos laisvė ir toliau prastėjanti teisės viršenybės padėtis Lenkijoje
 Skaidrumo ir sąžiningumo didinimas ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

ES ir Žaliojo Kyšulio susitarimas dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos ***
PDF 116kWORD 42k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos, sudarymo projekto (05034/2021 – C9-0116/2021 – 2020/0319(NLE))
P9_TA(2021)0378A9-0264/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05034/2021),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos, projektą (05034/2021),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9-0116/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A9‑0264/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Tarybos pamatinio sprendimo 2002/465/TVR dalinis keitimas kiek tai susiję su jo suderinimu su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis ***I
PDF 98kWORD 39k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl klausimo grąžinimo atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos dėl nepakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl suderinimo su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR (COM(2021)0020 – C9-0005/2021 – 2021/0008(COD))(1)
P9_TA(2021)0379A9-0236/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(1)Pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą priimtas sprendimas (A9-0236/2021).


Europos tyrimo orderis baudžiamosiose bylose: suderinimas su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis ***I
PDF 97kWORD 43k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl klausimo grąžinimo atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos dėl nepakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl suderinimo su ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiama Direktyva 2014/41/ES (COM(2021)0021 – C9-0006/2021 – 2021/0009(COD))(1)
P9_TA(2021)0380A9-0237/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(1)Pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą priimtas sprendimas (A9-0237/2021).


ES ir Korėjos susitarimas: oro susisiekimo paslaugų tam tikri aspektai ***
PDF 114kWORD 42k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo Europos Sąjungos vardu (05210/2021 – C9-0120/2021 – 2019/0044(NLE))
P9_TA(2021)0381A9-0251/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05210/2021),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (15082/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0120/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A9-0251/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Nauja ES ir Kinijos strategija
PDF 204kWORD 62k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos ES ir Kinijos strategijos (2021/2037(INI))
P9_TA(2021)0382A9-0252/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998(1) ir į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1999(2) dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 28 d. Tarybos išvadas dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione(3), 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Kinijos, visų pirma dėl religinių ir etninių mažumų padėties(4), 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione(5), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(6) ir 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Honkongo, visų pirma į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją(8), 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge(9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių(13),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, kurio Kinija nepasirašė,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. NATO generalinio sekretoriaus paskirtos svarstymų grupės ataskaitą „2030 m. NATO: vieningi naujojoje eroje“,

–  atsižvelgdamas į Kinijos 14-ąjį penkmečio planą bei į dvigubos apyvartos ir saugių tiekimo grandinių principus,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0252/2021),

A.  kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas;

B.  kadangi dėl spartaus ekonomikos augimo ir ryžtingos užsienio politikos darbotvarkės, visų pirma dėl jos investavimo strategijos, politikos priemonių „Globalizacijos link“ ir „Pagaminta Kinijoje 2025“, taip pat iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, Kinija užsitikrina stipresnį pasaulinį vaidmenį tiek kaip ekonominė galia, tiek kaip užsienio politikos veikėja, kuri kelia rimtų politinių, ekonominių, saugumo ir technologinių iššūkių ES ir turi reikšmingų bei ilgalaikių pasekmių pasaulio tvarkai, taip pat kelia didelę grėsmę taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui ir pagrindinėms demokratinėms vertybėms;

C.  kadangi Kinijos Liaudies Respublika yra unitarinė, vienos partijos komunistinė valstybė, vadovaujama Kinijos komunistų partijos, įsipareigojusios laikytis marksizmo-leninizmo principų; kadangi dėl to ji nesivadovauja demokratinėmis vertybėmis, pvz., asmens laisve, žodžio laisve ir religijos laisve;

D.  kadangi Kinija vis labiau siekia svarbesnio vaidmens pasaulyje, kaip Kinijos Prezidentas Xi Jinping savo pranešime 2017 m. XIX-ajam komunistų partijos kongresui atvirai pažadėjo, kad iki 2049 m. Kinija taps pasaulio lydere nacionalinės galios ir tarptautinės įtakos atžvilgiu;

E.  kadangi Honkongo, Makao ir Taivano ilgalaikės demokratijos tradicijos įrodo, kad Kinijos žmonės vertina demokratiją;

F.  kadangi Makao šią vasarą, uždraudus rengti ceremonijas žudynių Tiananmenio aikštėje sukakčiai pažymėti ir darant spaudimą žiniasklaidos organizacijoms laikytis Kinijai palankaus žurnalistinio požiūrio, Kinijos valdžios institucijos 21 kandidatams, kurių dauguma yra demokratiją remiančių judėjimų nariai, uždraudė dalyvauti kituose parlamento rinkimuose;

G.  kadangi Kinija yra padariusi žmogaus teisių pažeidimų, sąmoningai pažeisdama savo dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus šiose srityse; kadangi Kinija nuolat teikė rezoliucijas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, kuriomis siekiama „suverenumą, nesikišimą ir tarpusavio pagarbą“ padaryti pagrindiniais nediskutuotinais principais, kurie būtų svarbesni nei asmenų žmogaus teisių skatinimas ir apsauga; kadangi Kinija vykdo sistemingą uigūrų, tibetiečių, mongolų ir kitų etninių mažumų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvių visuomenininkų, religinių grupių, žurnalistų ir peticijų teikėjų bei protestuotojų prieš neteisingumą persekiojimą, taip pat vykdo vis stiprėjančias represijas prieš visus asmenis, kurie reiškia skirtingą ir priešingą nuomonę, ypač Honkonge; kadangi geros valios priemonių ir neprivalomų įsipareigojimų nepakako, kad Kinija stipriau įsipareigotų laikytis esminių Europos Sąjungai vertybių;

H.  kadangi neseniai įvykęs užsienio korespondentų išvykimas iš Kinijos ir Kinijos institucijų nurodymas, kad Užsienio korespondentų klubas yra „neteisėta organizacija“, yra naujausias iš daugelio vis didesnio skaičiaus atvejų, kai užsienio žurnalistai yra persekiojami ir jiems trukdoma, kol jie galiausiai išvyksta iš Kinijos; kadangi tai yra dalis pastangų kontroliuoti kalbą apie Kiniją visame pasaulyje ir spręsti, kokios rūšies kalba ir diskusijos būtų leistinos pasaulio mastu, ir laiko šias pastangas totalitarinės grėsmės dalimi;

I.  kadangi taikant dabartinę ES ir Kinijos strategiją atskleisti jos trūkumai, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir Kinijos pasaulio mastu keliamus iššūkius, ir ši strategija turi būti atnaujinta;

J.  kadangi Parlamentas paragino Komisiją pradėti tyrimą taikymo sričiai apibrėžti ir poveikio vertinimą, kad būtų kuo skubiau oficialiai pradėtos derybos su Taivanu;

K.  kadangi nuo 2014 m., kai Kinijos vyriausybė pradėjo vykdyti vadinamąją Aktyvios kovos su smurtiniu terorizmu kampaniją, sparčiai blogėja uigūrų ir kitų etninių mažumų, pirmiausia musulmonų, padėtis Sindziango uigūrų autonominiame regione; kadangi sulaikymo stovyklose, vadinamose politinio perauklėjimo arba mokymo centrais, kuriose uigūrams taikomos sistemingo priverstinio darbo, kankinimo, priverstinio dingimo, masinio sekimo, kultūros ir religijos sunaikinimo, priverstinės moterų sterilizacijos, seksualinio smurto priemonės, pažeidžiamos reprodukcinės teisės ir atskiriamos šeimos, kalinama daugiau kaip milijonas žmonių; kadangi atlikus teisinę analizę padaryta išvada, kad ši nusikalstama veika tarptautinėje teisinėje sistemoje yra vertinama kaip nusikaltimai žmoniškumui ar net tariamas genocidas; kadangi keli nacionaliniai parlamentai priėmė pozicijas šia kryptimi;

L.  kadangi pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą ES gali taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybės ir ne valstybės subjektus, kurie yra atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, dalyvauja juos vykdant ar yra su jais susiję; kadangi 2021 m. kovo 22 d. keturi Kinijos asmenys ir vienas subjektas, tiesiogiai atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sindziango uigūrų autonominiame regione, buvo įtraukti į fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąrašą; kadangi reaguodama į šias priemones Kinija nustatė atsakomąsias sankcijas dešimčiai Europos asmenų ir keturiems subjektams, įskaitant penkis Europos Parlamento narius ir du ES institucinius organus, Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį ir Europos Sąjungos Tarybos Politinį ir saugumo komitetą, taip pat dviem Europos mokslininkams, dviem Vokietijos idėjų institutams ir Danijos organizacijai „Alliance of Democracies Foundation“; kadangi Kinijos sankcijos neturi teisinio pagrindimo ir pagrindo ir yra tiesiogiai nukreiptos ne tik į susijusius asmenis ir subjektus, bet ir į visą Europos Sąjungą; kadangi šios sankcijos neabejotinai yra bandymas sulaikyti ES nuo tolesnio jos darbo ir veiksmų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

1.  rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) bei Tarybai:

   a) parengti ryžtingesnę, visapusiškesnę ir nuoseklesnę ES ir Kinijos strategiją, kuri vienytų visas valstybes nares ir formuotų santykius su Kinija visos ES labui, visų pirma gindama mūsų vertybes ir propaguodama taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką; pabrėžia, kad šioje strategijoje reikia atsižvelgti į įvairiapusį ES santykių su Kinija pobūdį; pažymi, kad Kinija yra ne tik ES bendradarbiavimo ir derybų partnerė, bet ir ekonomikos konkurentė bei sisteminė varžovė vis daugiau sričių;
   b) pasiūlyti, kad ši strategija būtų grindžiama šešiais ramsčiais:
   1) atviras dialogas ir bendradarbiavimas atremiant pasaulinius iššūkius;
   2) didesnis dalyvavimas visuotinių vertybių, tarptautinių normų ir žmogaus teisių srityse;
   3) grėsmių, pažeidžiamumo ir iššūkių analizė ir nustatymas;
   4) partnerystės su panašiai mąstančiais partneriais kūrimas;
   5) atviro strateginio savarankiškumo skatinimas, be kita ko, prekybos ir investicijų santykių srityse;
   6) pagrindinių Europos interesų ir vertybių gynimas ir propagavimas transformuojant ES į veiksmingesnę geopolitinę veikėją;

Atviras dialogas ir bendradarbiavimas atremiant pasaulinius iššūkius

2.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad pagal naują ES ir Kinijos strategiją Kinija būtų įtraukta į principais pagrįstą ir į interesus orientuotą dialogą dėl pasaulinių iššūkių, pavyzdžiui, žmogaus teisių, parengiant plataus užmojo, holistinę ir į rezultatus orientuotą ES strategiją dėl žmogaus teisių Kinijoje, kuri būtų šios naujos ES ir Kinijos strategijos dalis, aplinkos ir klimato kaitos, branduolinio nusiginklavimo, ekonomikos atsigavimo po COVID-19 skatinimo, kovos su pasaulinėmis sveikatos krizėmis ir konkrečių daugiašalių organizacijų reformos; ragina, kad šiame dialoge būtų vadovaujamasi ES pagrindiniais principais ir interesais ir siekiama pagrindinių ES tikslų išorės santykių srityje; pabrėžia, kad abiejų partnerių bendradarbiavimas bus naudingas sprendžiant šias pasaulines problemas; pakartoja, kad Kinija ir toliau yra svarbi ES partnerė;

3.  remia glaudesnį dialogą ir bendradarbiavimą su Kinija taikos ir saugumo klausimu; pripažįsta bendradarbiavimo su Kinija svarbą neleidžiant Afganistanui tapti nauja teroristų baze ir atgrasant Šiaurės Korėją nuo tolesnio branduolinės programos vykdymo; pritaria tam, kad būtų siekiama bendradarbiauti darnaus vystymosi srityje, prisidėti prie humanitarinės pagalbos ir pagalbos nelaimės atveju, aplinkosaugos klausimų, kosmoso bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonės, mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, kartu visapusiškai pabrėžiant mokslinių tyrimų laisvę; pabrėžia, kad šie dialogai ir bendradarbiavimas turi būti grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti atvirumą ir bendradarbiauti skaidriu, teisingu ir lygiateisiu būdu, laikantis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, kartu užtikrinant, kad būtų apsaugoti Europos interesai ir vertybės, ir plėtojant Europos gebėjimą prireikus konkuruoti su Kinija;

4.  pažymi, kad tam tikros bendradarbiavimo sritys, pvz., IRT, kosmoso bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonė, gali būti panaudotos dvejopai ir gali būti naudojamos prieš Kinijos gyventojus ir prieš Vakarus;

5.  pabrėžia, kad svarbu paskatinti Kinijos įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir kitomis aplinkosaugos problemomis stiprinant ES ir Kinijos partnerystę šioje srityje, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tiek ES, tiek Kinija laikytųsi atitinkamų savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES įgyvendintų pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmą; pabrėžia, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Kinija patrigubino savo išmetamą anglies dioksido kiekį ir dabar išmeta 27 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp Kinijos skelbiamų pasaulinių užmojų kovojant su klimato kaita ir jos investavimo strategijų savo šalyje bei užsienyje aplinkosauginio poveikio; ragina Kinijos vyriausybę neeksportuoti savo anglies pramonės pajėgumų į trečiąsias šalis, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“;

6.  ragina kasmet rengti ir reguliariai vertinti į rezultatus orientuotus dialogus žmogaus teisių klausimais ir ragina apskritai atlikti solidžią dvišalių dialogų pažangos lyginamąją analizę, siekiant užtikrinti, kad šie mainai duotų iš tikrųjų teigiamų rezultatų Kinijos žmogaus teisių ir žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu; prašo skaidriai aptarti lyginamosios analizės rezultatus ir bet kokią pažangą, stagnaciją ar padėties prastėjimą; prašo žmogaus teisių klausimą nuolat kelti aukščiausiu politiniu lygmeniu – tiek ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimuose, tiek valstybių narių lygmeniu; be to, ragina rengti šešėlinį dialogą žmogaus teisių klausimais, kuriame dalyvautų ES ir valstybių narių diplomatai, Kinijos diaspora, laisvos ir nepriklausomos NVO, akademikai ir teisės aktų rengėjai, siekiant geriau suprasti Kinijos sistemą ir parengti geresnes strategijas, kad būtų galima daryti įtaką Kinijos pažangai žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad šie dialogai žmogaus teisių klausimais turi apimti šiuos klausimus (bet jais neapsiriboti): žiniasklaidos laisvę ir spaudos laisvę, mažumų teises, be kita ko, Sindziango, Vidurio Mongolijos ir Tibeto regionuose, ir laisvą patekimą į šiuos regionus, užtikrinamą, be kita ko, diplomatams ir žurnalistams, Honkongo padėtį, žodžio laisvę, darbuotojų teises, susirinkimų teisę, religijos ar tikėjimo laisvę ir apskritai teisinės valstybės padėtį Kinijoje; palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas ES specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais, ir ragina naująjį specialųjį pasiuntinį aktyviai dalyvauti padedant visoms religinėms grupėms ir subjektams, įskaitant musulmonus, krikščionis ir budistus, kurie susiduria su persekiojimu žemyninėje Kinijoje ir Honkonge; ragina atitinkamas ES institucijas pasinaudoti šiais dialogais žmogaus teisių klausimais, kad būtų galima aptarti atskirus atvejus; toliau yra labai susirūpinęs dėl to, kad iki šiol kalinamas Švedijos pilietis ir leidėjas Gui Minhai; primygtinai ragina ES ir valstybes nares įsikišti aukščiausiu lygmeniu, kad būtų užtikrintas visų politinių kalinių skubus ir besąlygiškas paleidimas; reiškia susirūpinimą dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir griežtai smerkia visus savavališkų suėmimų ir laisvo informacijos judėjimo bei saviraiškos laisvės slopinimo atvejus;

7.  ragina ES pradėti dialogą su Kinija dėl galimų būdų skaidriai patobulinti pirminio reagavimo į užkrečiamąsias ligas, kurios gali sukelti epidemiją ar pandemiją, pajėgumus, įskaitant atpažinimo, rizikos nustatymo ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant užtikrinti geresnį pasaulinį pasirengimą reaguoti į pandemijas; taip pat ragina Kiniją leisti atlikti nepriklausomą bei skaidrų SARS-COV-2 kilmės ir plitimo tyrimą;

8.  pritaria tam, kad būtų plečiami abiejų šalių žmonių ryšiai ir studentų tarpusavio mainų vizitai, tačiau ragina valstybes nares geriau stebėti Kinijos vyriausybės kišimosi į akademinę laisvę poveikį;

Didesnis dalyvavimas visuotinių vertybių, tarptautinių normų ir žmogaus teisių srityse

9.  kuo griežčiausiai smerkia Kinijos valdžios institucijų taikomas nepagrįstas ir savavališkas sankcijas, kurios prilygsta išpuoliui prieš žodžio laisvę, akademinę laisvę ir tarptautinį įsipareigojimą ginti visuotines žmogaus teises ir jų sampratą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti šias nepagrįstas sankcijas; laikosi nuomonės, kad dėl Kinijos valdžios institucijų nustatytų sankcijų toliau mažinamas pasitikėjimas ir trukdoma dvišaliam bendradarbiavimui;

10.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų svarstymo ir ratifikavimo procesas negali prasidėti, kol nebus panaikintos Kinijos sankcijos Europos Parlamento nariams ir ES institucijoms;

11.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų; ragina Komisiją, laikantis 2021 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijos dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnio 1 dalies, pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir diskusijomis dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų kaip svertu siekiant pagerinti žmogaus teisių apsaugą ir paremti pilietinę visuomenę Kinijoje; primygtinai ragina Kiniją imtis konkrečių priemonių siekiant nutraukti kitus žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, pvz., priverstinį darbą ir uigūrų bei kitų turkų musulmonų mažumos grupių, tibetiečių, krikščionių ir kitų religinių bendruomenių bei bažnyčių sisteminį persekiojimą, ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų Honkongui pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją ir Honkongo Pagrindinį įstatymą sustabdant planuojamas miesto rinkimų sistemos reformas ir paleidžiant į laisvę demokratinius teisės aktų leidėjus bei aktyvistus; taip pat ragina Kiniją paisyti Makao pagrindinio įstatymo, kuris galios iki 2049 m., ir Kinijos ir Portugalijos bendro pareiškimo(14), kuriuo neleidžiama jokiais būdais kištis į šalies rinkimų procesus ir žiniasklaidos veikimą;

12.  pabrėžia, kad Parlamentas, prieš nustatydamas savo poziciją, atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, Honkonge; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ir primena, kad, nepaisant abiejų sistemų skirtumų, būtina visapusiškai paisyti visuotinių vertybių;

13.  ragina Kiniją laikytis tarptautinių standartų, be kita ko, atsižvelgiant į jos poveikį klimatui, aplinkai, biologinei įvairovei, skurdui, sveikatai, darbo teisėms ir žmogaus teisėms; primygtinai ragina Kiniją, atsižvelgiant į tvarios prekybos ir darnaus vystymosi skatinimą, imtis konkrečių veiksmų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti keturias likusias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; apgailestauja dėl to, kad kelios tarptautinės bendrovės, konkrečiai drabužių ir tekstilės sektoriuje, buvo plačiai ir dideliu mastu boikotuojamos po to, kai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie priverčiamąjį darbą Sindziange ir priėmė sprendimą nutraukti tiekimo grandinės ryšius su Sindziangu, ir griežtai smerkia politinę prievartą, kurią prieš jas vykdo Kinijos vyriausybė; dar kartą prašo Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sparčiai užbaigti rekomendacijas tiekimo grandinės verslui ir bendrovėms skirtas gaires dėl rizikos, kylančios naudojant uigūrų priverčiamąjį darbą, ir teikti pagalbą skubiai nustatant alternatyvius tiekimo šaltinius;

14.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vidaus rinkos teisės aktai bei bet kokia išsamaus patikrinimo sistema ar priverčiamojo darbo importo draudimas būtų veiksmingai ir efektyviai taikomi, kad būtų užkirstas kelias ES vidaus rinkoje veikiantiems subjektams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Sindziange; be to, ragina Europos įmones Kinijoje laikytis savo įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų ir atlikti išsamų tyrimą dėl priverčiamojo darbo naudojimo jų tiekimo grandinėse;

15.  primygtinai ragina JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą pradėti nepriklausomus teisinius tariamo genocido, tariamų nusikaltimų žmoniškumui ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant priverčiamojo darbo programas, kurios vykdomos keliuose Kinijos regionuose, tyrimus ir ragina ES ir jos valstybes nares teikti politinę paramą ir sutelkti tarptautinę paramą tokiam tyrimui; ragina Kinijos valdžios institucijas leisti laisvai, prasmingai ir netrukdomai patekti į šį regioną; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie darbo programas Tibete, kurias Kinijos valdžios institucijos taip pat vadina „profesinio mokymo stovyklomis“; ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę ir gerbti žmogaus teises, įskaitant Sindziange, Tibete ir Vidurio Mongolijoje gyvenančių mažumų teises;

16.  smerkia tai, kad Kinijoje yra labai ribojama saviraiškos laisvė, asociacijų laisvė ir spaudos laisvė; apgailestauja dėl vykdomo politinio persekiojimo, nukreipto prieš daugelį šiuo metu į užsienį pasitraukusių žurnalistų; ragina Kiniją užtikrinti, kad visi žurnalistai galėtų laisvai vykdyti savo darbą netrukdomi ir nebijodami represalijų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta spaudos ir žiniasklaidos laisvė; prašo, kad ES remtų žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę Kinijoje įsteigdama Europos demokratinės žiniasklaidos fondą nepriklausomai žurnalistikai remti;

17.  ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlytą privalomo išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sistemą ir remti pastangas siekiant panašios priemonės priėmimo Jungtinių Tautų sistemoje;

18.  ragina Komisiją išreikšti savo susirūpinimą dėl naujo Įsakymo Nr. 15, kuriuo Kinijos valdžios institucijos dar labiau suvaržo religingus asmenys ir jų lyderius;

19.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti priemonių paketą, dėl kurio buvo susitarta po to, kai 2020 m. liepos mėn. buvo pradėtas taikyti Nacionalinio saugumo įstatymas Honkongui, ir peržiūrėti savo prieglobsčio, migracijos, vizų ir gyvenamosios vietos politiką Honkongo piliečių atžvilgiu; primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinį bei Tarybą įvertinti ir atnaujinti išvadas dėl Honkongo; ragina, siekiant reaguoti į represijas Honkonge, prireikus imtis tikslinių priemonių pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; be to, ragina Kiniją panaikinti 2020 m. birželio mėn. Honkonge pradėtą taikyti Nacionalinio saugumo įstatymą; ragina tas valstybes nares, kurios toliau vadovaujasi galiojančiomis ekstradicijos sutartimis su Kinija ir Honkongu, sustabdyti atskirų asmenų ekstradiciją tais atvejais, kai dėl asmens ekstradicijos kyla pavojus, kad jis bus kankinamas arba su juo bus žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jis bus baudžiamas, jei tam asmeniui bus pareikšti kaltinimai dėl politinių priežasčių, kitais atvejais, kai būtų persekiojamos etninės mažumos, demokratinės opozicijos Honkonge atstovai ir apskritai disidentai ir visais atvejais, kai tai pažeistų ES įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

20.  rekomenduoja, kad ES vadovai ir valstybės narės atsisakytų vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes tuo atveju, jei žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir Honkonge nepagerėtų ir prieš renginį neįvyktų aukšto lygio ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas / dialogas žmogaus teisių klausimu, per kurį būtų užtikrinti apčiuopiami rezultatai;

21.  apgailestauja dėl Kinijos paramos labiausiai represiniams režimams pasaulyje, visų pirma Sirijoje, Irane ir Šiaurės Korėjoje, taip pat Venesueloje ir Kuboje;

Grėsmių, pažeidžiamumo ir iššūkių analizė ir nustatymas

22.  mano, kad būsimoje ES strategijoje dėl Kinijos turėtų būti numatytos reikiamos priemonės ir duomenys, kuriais būtų šalinamos Kinijos keliamos politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės grėsmės, įskaitant įgyvendinant jos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, Dvigubos apyvartos strategiją, 14-ąjį penkmečio planą ir iniciatyvas „Pagaminta Kinijoje 2025“, „Kinijos standartai 2035“ bei 16+1 politikos priemones, be kita ko, jos karinį modernizavimą ir pajėgumų stiprinimą, taip pat šalinamas šių priemonių poveikis Sąjungos atviram strateginiam savarankiškumui bei daugiašalei taisyklėmis grindžiamai tvarkai; pažymi, kad būtina skubiai užtikrinti politinę valią ir išteklius ES strategijos dėl glaudesnių sąsajų įgyvendinimui; ragina stipriau koordinuoti ES strategiją dėl glaudesnių sąsajų ir „Mėlynų taškų tinklo“ (angl. Blue Dot Network) iniciatyvą, kad būtų užtikrinta tvari alternatyva iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“; teigiamai vertina G 7 vadovų susitarimą sukurti partnerystę siekiant atkurti geresnį pasaulį – iniciatyvą „Build Back Better World“ (B3W), kuri būtų alternatyva Kinijos iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“; ragina ES valstybes nares ir institucijas palankiai įvertinti iniciatyvą ir prie jos prisidėti;

23.  ragina Komisiją užsakyti ES masto ES priklausomybės nuo Kinijos tam tikruose strategiškai svarbiuose ir ypatingos svarbos sektoriuose, įskaitant vaistų tiekimą, auditą, suskirstytą pagal valstybes nares, jei įmanoma, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, remiantis jos naujausia išsamia analize „Strateginė priklausomybė ir pajėgumai“ (SWD(2021)0352), kurioje nustatomi su nepageidaujama priklausomybe susijusios rizikos mažinimo planai, kartu išlaikant bendrus santykius su Kinija, kurie turėtų būti kuo labiau abipusiškesni ir subalansuoti bei suderinti su ES vertybėmis ir strateginiais prioritetais;

24.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti mechanizmus, kuriais būtų nuosekliai šalinamos šios grėsmės, visų pirma:

   a) užtikrinant ES vienybę valstybių narių lygmeniu, nes ji būtina, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti naująją ES ir Kinijos strategiją; raginant visas valstybes nares laikytis ES pagrindinių vertybių;
   b) remiantis ES priemonių rinkiniu, skirtu nacionalinėms, regioninėms ir vietos rizikos mažinimo priemonėms, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais parengti visuotinius naujos kartos technologijų, pvz., 5G ir 6G tinklų, standartus, laikantis demokratijos vertybių, ir užtikrinti, kad saugumo standartų nesilaikančios įmonės negalėtų dalyvauti plėtojant 5G ir 6G ryšio tinklus;
   c) stiprinant ES pajėgumus siekiant pasaulinės lyderės statuso, be kita ko, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais;
   d) užtikrinant, kad Komisija, Taryba ir EIVT koordinuotų veiklą instituciniu lygmeniu prieš su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusius renginius, ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad šioje iniciatyvoje dalyvaujančiųjų priimti sprendimai atitiktų ES politiką ir interesus bei nepažeistų pagrindinių ES vertybių; pabrėžia, kad prieš su iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ susijusius renginius turi vykti ES lygmens konsultacijos, pavyzdžiui, Tarybos lygmeniu surengiant bendrą Prekybos politikos komiteto ir Politinio ir saugumo komiteto posėdį, kad būtų užtikrinta vieninga valstybių narių pozicija; pabrėžia, kad iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ turi atitikti tarptautinius standartus; pabrėžia, kad iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ projektus būtina atidžiai stebėti, be kita ko, dėl jų neigiamo politinio poveikio Europos Sąjungoje;
   e) kontroliuojant pagrindines infrastruktūros sutartis valstybėse narėse ir narystės siekiančiose šalyse siekiant užtikrinti jų atitiktį ES teisės aktams, taip pat jų suderinamumą su ES strateginiais interesais, kaip apibrėžta ES ir Kinijos strategijoje; apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo trečiųjų šalių įtakos, kuri galėtų pakenkti ES ir jos valstybių narių ekonominiams ir saugumo interesams;

25.  pabrėžia, kad dvišalis ir nekoordinuojamas kai kurių valstybių narių bendradarbiavimas su Kinija ir tai, kad pasirašant susitarimo memorandumus su trečiosiomis šalimis apie tai nepranešama Komisijai, duoda priešingų rezultatų ir kenkia visuotinei ES pozicijai ir derybiniam pranašumui, kurį ES valstybės narės turi, kai veikia bendrai kaip Sąjunga, o ne kaip atskiros valstybės; prašo valstybių narių nepasirašyti tokių memorandumų prieš tai nepasitarus su Taryba ir Komisija; ragina ES lygmeniu sukurti koordinavimo mechanizmą tokiems klausimams spręsti; primena ES sutarties 24 straipsnį, kuriame pažymima, kad „valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką“ ir kad jos „nesiima jokių veiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumenkinti jos, kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumą“;

26.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos strategijos ir nacionalinių strategijų bei politikos Kinijos atžvilgiu įgyvendinimas turėtų būti reguliariai koordinuojamas tarp ES institucijų, valstybių narių, įvairių Komisijos generalinių direktoratų ir Europos Parlamento, siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklią politiką, pagal kurią būtų išvengta atskirų politikos sričių suskaidymo; mano, kad politika turėtų būti koordinuojama ir su regioniniais bei vietos veikėjais, kurie kuria ir palaiko ryšius su Kinija;

27.  reiškia susirūpinimą dėl vis dažnesnių hibridinių išpuolių atvejų, Kinijos vykdomo pramoninio šnipinėjimo ir kibernetinių vagysčių, nukreiptų prieš Europos įmones; pabrėžia, kad svarbu stiprinti privačiuosius ir viešuosius kibernetinius pajėgumus; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir sukurti sistemą, kuria būtų siekiama nutraukti Kinijos piktavališkus veiksmus kibernetinėje erdvėje, įskaitant kibernetinius išpuolius, priverstinį technologijų perdavimą, kibernetinį šnipinėjimą ir intelektinės nuosavybės vagystes pasinaudojant kibernetine erdve; pabrėžia, kad reikia puoselėti glaudesnį bendradarbiavimą su NATO ir G 7 valstybėmis siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinius išpuolius, ir dezinformacijos kampanijomis, kurios rengiamos Kinijoje, be kita ko, leidžiant valstybėms narėms savanoriškai nustatyti kolektyvines atsakomąsias priemones, net jei išpuolių pobūdis nėra pakankamai rimtas, kad būtų galima taikyti NATO sutarties 5 straipsnį arba ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

28.  ragina Komisiją skatinti ir koordinuoti veiksmus, kuriais siekiama atsverti Kinijos užsienio finansų įtaką mūsų demokratiniams procesams, įskaitant elito verbavimo strategiją ir aukščiausio lygmens valstybės tarnautojų bei buvusių ES politikų įtraukimo metodą;

29.  yra susirūpinęs dėl atkaklaus ir kartais agresyvaus diplomatinio Kinijos valdžios institucijų spaudimo, pvz., Čekijos Senato pirmininkui; pabrėžia, kad ES institucijos jokiu būdu negali pasiduoti Kinijos kanalų spaudimui, grasinimams ar cenzūrai; yra susirūpinęs dėl nederamo Kinijos pareigūnų vykdomo spaudimo visoje ES su Kinija susijusį darbą vykdantiems mokslo tyrėjams ir akademikams, įskaitant Konfucijaus institutų veiklą ES;

Partnerystės su panašiai mąstančiais partneriais kūrimas

30.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį koordinuoti Sąjungos veiksmus su panašiai mąstančiais partneriais žmogaus teisių apsaugos ir paramos Kinijos, Honkongo ir Makao žmonėms ir Kinijos išeivijai visame pasaulyje klausimais, taip pat liberalios demokratijos principų gynimo pasaulyje, visų pirma Honkonge ir Taivane, klausimais, taip pat siekiant užtikrinti, kad Kinija laikytųsi tarptautinės teisės, teisės į viešas demonstracijas, per kurias naudojamasi saviraiškos laisve ir susirinkimų laisve, laivybos laisvės, be kita ko, Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose, naudojimosi oro erdve laisvės ir taikaus ginčų sprendimo; be to, pabrėžia, kad tokios partnerystės ir daugiašalis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiais partneriais turėtų apimti visus elementus ir priemones, išdėstytus naujojoje ES ir Kinijos strategijoje;

31.  reiškia didelį susirūpinimą dėl atkaklios ir ekspansyvios Kinijos politikos Pietų Kinijos jūroje, Rytų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje, ypač dėl Kinijos tebesitęsiančios karinės provokacijos, nukreiptos prieš Taivaną; pabrėžia, kad status quo Taivano sąsiauryje ir laivybos laisvė Indijos ir Ramiojo vandenyno regione yra nepaprastai svarbūs ES ir jos valstybėms narėms; pakartoja, kad prieštarauja bet kokiems vienašaliams veiksmams, kurie galėtų padidinti įtampą ir pakenkti status quo; ragina konstruktyviai plėtoti abiejų sąsiaurio pusių santykius ir pabrėžia, kad neturi būti vykdoma jokių abiejose sąsiaurio pusėse esančių šalių santykių pokyčių, kurie prieštarautų Taivano piliečių valiai; pritaria dideliam Japonijos ir JAV susirūpinimui dėl naujo Kinijos įstatymo, pagal kurį Kinijos pakrančių apsaugos laivams leidžiama naudoti ginklus prieš užsienio laivus, kurie pažeidžia tą zoną, kurią Kinija laiko savo teritorija; ragina ES spręsti šiuos klausimus tiek naujojoje ES ir Kinijos strategijoje, tiek ES bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategijoje, ir didinti daugiašalius diplomatinius mainus siekiant taikiai išspręsti ginčus ir nesutarimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

32.  ragina valstybes nares investuoti į tvirtesnį bendradarbiavimą su kitais demokratiniais ir panašiai mąstančiais partneriais, pavyzdžiui, JAV, Kanada, JK, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Australija, Naująja Zelandija ir Taivanu, ir ragina EIVT ir valstybes nares pirmenybę teikti strateginei partnerystei su ASEAN ir Afrikos Sąjunga ir tokią partnerystę stiprinti;

33.  mano, jog itin svarbu, kad ES plėtotų ir skatintų plataus užmojo ir dinamiškus transatlantinius santykius su JAV vyriausybe, grindžiamus mūsų bendra istorija, vertybėmis ir interesais, vykdant transatlantinį dialogą Kinijos klausimais, įskaitant parlamentinį aspektą; pabrėžia, kokia svarbi ES ir JAV partnerystė, be kita ko, kartu dirbant daugiašalėse organizacijose, kad būtų išlaikyta ir pademonstruota vieninga pasaulio liberalių demokratijų galia; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujas ES ir JAV dialogas Kinijos klausimais turėtų būti vienas iš mūsų bendrų interesų skatinimo ir mūsų skirtumų valdymo, taip pat daugiašalių organizacijų reformavimo pagal taisyklėmis grindžiamos tvarkos sistemą mechanizmų; mano, kad ES turėtų toliau stiprinti Sąjungos veiklos savarankiškumą ir atsparumą išorės grėsmėms;

34.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau dėmesingai stebėtų kintantį Kinijos vaidmenį ir didėjančią pasaulinę įtaką daugiašalėse organizacijose, įskaitant Jungtines Tautas, kurių antra pagal dydį finansinė rėmėja yra Kinija, ir užtikrintų geresnį valstybių narių ir panašiais mąstančių partnerių veiksmų koordinavimą, kad būtų galima derinti pasaulinių liberalių demokratijų jėgas siekiant reaguoti į tokius pokyčius; pažymi, kad Kinijos vyriausybė aktyvesniu bendradarbiavimu su tarptautinėmis ir daugiašalėmis institucijomis, pvz., JT, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Interpolu, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine telekomunikacijų sąjunga ar Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), įskaitant standartus nustatančias institucijas, siekia visame pasaulyje pakeisti normas, standartus ir praktiką, kad būtų puoselėjama ilgalaikė Kinijos geopolitinė strategija ir ekonominiai interesai; apgailestauja, kad Kinijos vidaus cenzūra, dabar vykdoma, be kita ko, Jungtinėse Tautose, siekiama manipuliuoti procedūromis siekiant kuo labiau sumažinti Kinijos elgesio kontrolę, ypač etninių uigūrų musulmonų ir kitų tiurkų musulmonų mažumų padėties atvejais; ragina ES bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais siekiant reaguoti į tokius pokyčius;

35.  pabrėžia, kad iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių Kinija teikia daugiausia taikdarių, tačiau ji atsisakė priimti JT Chartijos VII skyriaus skirsnius ir atsakomybės užtikrinti apsaugą (R2P) dokumentą; pabrėžia, kad ES įtraukė atsakomybės užtikrinti apsaugą principą į savo išorės veiksmus;

36.  ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su NATO sprendžiant su Kinija susijusias saugumo problemas; pritaria NATO pasiūlymui parengti politinę strategiją siekiant pasirengti gyventi pasaulyje, kuriame Kinija bus pasaulinė supervalstybė; reikalauja, kad tokia strategija būtų paremta įvairiais santykių su Kinija plėtojimo scenarijais, įskaitant galimybę, kad toliau blogės saugumas Pietų Kinijos jūroje, ir ragina palaikyti dialogą ir koordinuoti veiksmus su Keturšalio saugumo dialogo šalimis; palankiai vertina NATO pastangas atidžiai stebėti didesnio Kinijos fizinio aktyvumo Arktyje ir Afrikoje poveikį saugumui; rekomenduoja rengiant ES strateginį kelrodį ir peržiūrint NATO strateginę koncepciją pakankamai atsižvelgti į ES ir NATO bendradarbiavimą su Kinija susijusių saugumo problemų srityje;

37.  pritaria Tarybos ketinimui sustiprinti ES strateginį dėmesį, buvimą ir veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, parengiant naują ES bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategiją, taip pat naują junglumo strategiją; pažymi, kad bet kokia nauja strategija turėtų būti suderinta su ES ir Kinijos strategija;

38.  mano, jog svarbu, kad Komisija laiku pateiktų išsamias ataskaitas dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės – didžiausio pasaulyje laisvosios prekybos susitarimo –, kad būtų galima įvertinti pokyčius vietoje; ypač domisi tokių klausimų, kaip standartų nustatymas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir nuostatos dėl kilmės taisyklių poveikiu ES strateginiams interesams; pažymi, kad, nors ES nėra regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimo šalis, susitarimas turės poveikį ES; pabrėžia, kad regioninė išsami ekonominė partnerystė neapima nuostatų dėl prekybos ir tvarumo, įskaitant darbo ir socialinius standartus ir klimato bei aplinkos srities tikslus;

39.  atsižvelgdamas į regioninę dinamiką, primena, kokie svarbūs yra ES ir Taivano prekybos ir ekonominiai santykiai, įskaitant klausimus, susijusius su daugiašališkumu ir PPO, technologijomis ir visuomenės sveikata, taip pat koks būtinas bendradarbiavimas ypatingos svarbos išteklių, tokių kaip puslaidininkiai, srityje; pažymi, kad Taivanas yra visateisis PPO narys; pakartoja savo raginimą ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą imtis tolesnių veiksmų dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu ir skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešas konsultacijas ir tyrimą taikymo sričiai apibrėžti kartu su Taivano valdžios institucijomis;

40.  primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų ir pasiūlyti veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Taivanui visapusiškai stebėtojo teisėmis dalyvauti PSO, ICAO ir UNFCCC susitikimuose, mechanizmuose ir veikloje;

Atviro strateginio savarankiškumo skatinimas, be kita ko, prekybos ir investicijų santykių srityse

41.  pabrėžia, kad vien investicijų ir prekybos sąlygų nepakanka norint pasipriešinti Kinijos atkaklumui; mano, kad ES turėtų padidinti strateginį savarankiškumą, spręsdama kitus ES santykių su Kinijos klausimus, visų pirma skaitmeninio ir technologinio savarankiškumo klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus ir parengti konkurencingą ir savarankišką pramonės strategiją tokiose srityse, kaip integriniai lustai ir puslaidininkių gamyba, retųjų žemių elementų kasyba, debesijos kompiuterija ir telekomunikacijų technologijos, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo Kinijos, visada siekiant užtikrinti geresnį šios politikos ir kitų panašių pažiūrų liberalių demokratijų politikos koordinavimą, sykiu nagrinėjant galimybes ateityje telkti išteklius ir kurti naujas sąveikas;

42.  pažymi, kad COVID-19 aplinkybėmis 2020 m. Kinija pirmą kartą tapo didžiausia ES prekybos prekėmis partnere ir prekybos balansas toliau blogėjo ES nenaudai; vis dėlto primena, kad JAV vis dar yra pagrindinė ES partnerė prekybos prekėmis ir paslaugomis (kartu sudėjus) srityje; mano, kad Kinijos ekonomikos pakilimas ir numatomas augimas per ateinantį dešimtmetį darys didelį poveikį pasaulio ekonomikos raidai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvairių priežasčių abipusių investicijų lygis tebėra mažesnis už galimą lygį, ir pripažįsta ekonomines galimybes, būdingas platesniam regionui; mano, kad dėl Kinijos ir ES prekybos apimties reikės nustatyti taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą sistemą, kuri turės būti pagrįsta tarptautinėmis normomis; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra būtina sąlyga siekiant palaikyti prekybos ir investicijų santykius su ES, ir primygtinai ragina Kiniją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir įsipareigoti gerbti žmogaus teises;

43.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES bendrą prekybos politiką, dalyvaujant tarptautinėse derybose ir prižiūrint, tikrinant, ratifikuojant bei stebint prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia laiku ir tinkamai konsultuotis su Tarptautinės prekybos komitetu, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą dažnai palaikyti dialogą ir teikti išsamias ataskaitas, kuriose atsispindėtų ES ir Kinijos dvišalės prekybos ir investicijų darbotvarkės pokyčiai;

44.  pabrėžia ES strateginių santykių su Kinija prekybos ir investicijų srityje svarbą ir ragina ES valstybes nares ir institucijas laikytis vieningo požiūrio į Kiniją ir veikti koordinuotai; mano, kad investicijų iniciatyvos pagal 16 + 1 formatą neturi kenkti ES vienybei ir pastangoms laikytis vieningos pozicijos;

45.  ragina Komisiją išanalizuoti ES ekonominę priklausomybę strateginiuose sektoriuose, pvz., svarbiausiųjų žaliavų sektoriuje, nes kai kurios iš žaliavų yra išimtinai Kinijoje, ir pabrėžia, kad reikia skubiai didinti Europos tiekimo grandinių atsparumą; ragina dėti pastangas siekiant įvairinti ir konsoliduoti ES prieigą prie svarbiausių strateginių išteklių, kurių reikia dvejopoms ES ekonomikos augimo varomosioms jėgoms skatinti, ypač daug dėmesio skiriant 30-iai elementų, 2020 m. įtrauktų į atnaujintą ketvirtąjį svarbiausiųjų žaliavų sąrašą; primena bendrą ES tikslą stiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą pagal bendrą prekybos politiką; pakartoja, kad ES tarptautinės prekybos politikoje tampa vis svarbesnis prekybos ir saugumo ryšys;

46.  ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, suderinamumą ir koordinavimą tarp valstybių narių klausimais, susijusiais su dvišaliais investicijų projektais ir susitarimais, ypač susitarimais dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į ypatingos svarbos turtą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; atkreipia dėmesį į ekonominės priklausomybės ir išorės politinės įtakos sąsajas valstybių narių lygmeniu; primena, kad ateityje svarbu stiprinti ES TUI tikrinimo reglamentą siekiant užtikrinti, kad būtų blokuojamos visos galimos investicijos, kurios galėtų kelti grėsmę ES saugumui ir viešajai tvarkai, visų pirma susijusios su valstybės kontroliuojamomis įmonėmis; ragina valstybes nares, laikantis 2020 m. kovo mėn. Komisijos gairių, skubiai patvirtinti nacionalinį tikrinimo mechanizmą, jei jose jo dar nėra;

47.  yra įsitikinęs, kad ES ir Kinijos dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai yra strategiškai svarbūs ir turėtų būti grindžiami taisyklėmis, kurių pagrindas būtų daugiašalė prekybos sistema ir abipusiškumo principas; pakartoja, kad yra susirūpinimą keliančių ekonominio atsiejimo tendencijų, taigi būtina numatyti tvirtesnį įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir jų laikymąsi visuose prekybos ir investicijų santykiuose; ragina Kiniją aktyviau ir atsakingiau dalyvauti PPO ir kitose daugiašalėse iniciatyvose, suderinant savo ekonominę galią su išsivystymo lygiu, ir visapusiškai laikytis visų savo PPO ir tarptautinių įsipareigojimų; ragina Komisiją ir Kinijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti siekiant reformuoti PPO taisyklių sąvadą, kad būtų skatinamas darnesnis vystymasis, skatinama žalioji pertvarka ir skaitmeninė revoliucija ir užtikrinamas stabilumas bei teisinis tikrumas tarptautinėje prekybos arenoje;

48.  yra susirūpinęs dėl vis labiau nesubalansuotų ES ir Kinijos dvišalių ekonominių ir prekybos santykių; pabrėžia, kad pusiausvyros atkūrimas ir vienodesnės sąlygos yra nepaprastai svarbūs ES interesams; mano, kad Kinija ir ES turi sukurti vienodas sąlygas ir produktyvius santykius, nepaisant jų atitinkamų ekonomikos sistemų skirtumų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ES vykdomą darbą siekiant sustiprinti savo prekybos priemonių rinkinį, sykiu pripažindamas poreikį toliau palaikyti atvirą dialogą bendrų iššūkių, pvz., pasaulinės kovos su klimato kaita, klausimu; pabrėžia, kad ES turi nedelsiant baigti įgyvendinti savo autonomines priemones, įskaitant griežtesnį ES TUI tikrinimo reglamentą, teisės aktus dėl užsienio subsidijų, kurios iškraipo vidaus rinką, greitą ryžtingos ir veiksmingos tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės priėmimą, dvejopo naudojimo technologijų eksporto priemones, veiksmingą kovos su prievarta priemonę, tvaraus įmonių valdymo teisės aktų rinkinį ir tiekimo grandinės teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti privalomi išsamaus patikrinimo reikalavimai, sykiu numatant priverčiamojo darbo prekių importo draudimą; mano, kad reikėtų laikyti būtinomis papildomas tikslines priemones pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

49.  dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl daugybės kliūčių, su kuriomis susiduria Europos įmonės, norėdamos patekti į Kinijos rinką ir joje veikti; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos „dvigubos apyvartos strategija“, nurodyta jos 14-ajame penkmečio plane, dar labiau pablogins ES įmonių verslo aplinką; dar kartą pabrėžia savo ypatingą susirūpinimą dėl rinką iškraipančios praktikos, pavyzdžiui, be kita ko, pramonės subsidijų, lengvatinio režimo taikymo Kinijos valstybinėms įmonėms, intelektinės nuosavybės vogimo, priverstinio technologijų perdavimo ir duomenų lokalizavimo, perteklinių pramonės pajėgumų tokiuose sektoriuose kaip plienas ir su tuo susijusio eksporto dempingo ir kitos nesąžiningos prekybos praktikos bei apskritai didėjančio politinio kišimosi į verslo aplinką, įskaitant privatųjį sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą su panašių pažiūrų partneriais Pasaulio prekybos organizacijoje, kad būtų parengtas bendras požiūris siekiant kovoti su tokia nesąžininga Kinijos prekybos praktika; teigiamai vertina ES ir JAV dialogą Kinijos klausimu siekiant bendradarbiauti tokiais klausimais, kaip abipusiškumas, daugiašališkumas, rinką iškraipanti praktika ir ekonominiai bei kiti struktūriniai klausimai, tais atvejais, kai ES ir JAV veiksmų koordinavimas gali suteikti pridėtinės vertės; yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu turėti teisingą informaciją apie teisėkūros ir reglamentavimo pokyčius Kinijos rinkoje, nes ji neskaidri ir reguliuojama valstybės; todėl primena dažnų atvirų diskusijų su ES institucijomis, Europos Sąjungos prekybos rūmais Kinijoje ir visais mūsų partneriais vietoje svarbą;

50.  mano, kad tikslinga konkrečiai aptarti neigiamą su prekyba susijusį iškraipymų, atsiradusių dėl pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų, poveikį ir galimas taisomąsias priemones, ir tai, kaip svarbu spręsti pramonės subsidijų klausimą PPO lygmeniu; primygtinai ragina Kiniją vėl dalyvauti Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje veikloje siekiant panaikinti perteklinius pajėgumus ir atkurti vienodas sąlygas; pažymi, kad, nepaisant Kinijos planų uždaryti pasenusias gamyklas ir modernizuoti gamybą, jos metinė neapdoroto plieno gamyba pastaruosius ketverius metus siekė rekordinį lygį; ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų mažinti neapdoroto plieno gamybą;

51.  atsižvelgdamas į tai primena apie prekybos, patentų ir standartų ryšį; mano, kad didėjančios tarptautinės konkurencijos standartizacija ir normatyviniai elementai yra nepaprastai svarbūs ES prekybos politikai ir turėtų būti vienas iš pagrindinių jos strateginės pramonės politikos ramsčių; primena, kad pranešama, jog standartizacija yra rizikos sritis, nes Kinija gali nesilaikyti standartų ir nuo jų atsiskirti; pabrėžia, kad kova su klastojimu yra svarbiausias ES pastangų, susijusių su intelektinės nuosavybės apsaugos prekybos aspektais, prioritetas; yra susirūpinęs dėl to, kad didžiosios į ES patenkančių suklastotų ir piratinių prekių dalies – tiek vertės, tiek kiekio požiūriu – kilmės šalis ir toliau yra Kinija; pabrėžia, kad ES ir Kinijos susitarimas dėl geografinių nuorodų yra pirmasis žingsnis kovojant su klastojimu, ir primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ES intelektinę nuosavybę, įskaitant patentus; reiškia susirūpinimą dėl atsirandančios praktikos, kai Kinijos teismai tvirtina turintys pasaulinę jurisdikciją nustatyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines esminių standarto patentų licencijų išdavimo sąlygas ir sudaro įmonėms kliūčių apskųsti jų sprendimus; pabrėžia, jog tokia praktika siekiama, kad Kinijos įmonėms būtų sudarytos sąlygos nemokėti sąžiningos kainos už esminių standarto patentų naudojimą, ir tai pavojinga Europos moksliniams tyrimams; prašo Komisijos užmegzti bendradarbiavimą su Kinijos valdžios institucijomis šiuo klausimu; ragina visuose atitinkamuose organuose, įskaitant JT tarptautinę telekomunikacijų sąjungą, kartu su panašiai mąstančiais ES partneriais, visų pirma JAV, daugiau dėmesio skirti pažeidimams skaitmeninimo ir komunikacijų srityse; ragina rengti daugiau politinių diskusijų Kinijos iniciatyvų, tokių kaip „Made in China 2025“ arba iniciatyvos „China Standards 2035“, kuri tampa vis aktualesnė, padarinių tema; atsižvelgdamas į tokias aplinkybes yra susirūpinęs dėl didėjančio Kinijos skaitmeninio autoritarizmo ir jos pastangų skatinti savo skaitmeninio valdymo modelį visame pasaulyje; pabrėžia, kad reikia pagal bendro pareiškimo iniciatyvą sudaryti PPO susitarimą dėl elektroninės prekybos siekiant skatinti bazinį atvirumo lygį ir vienodas su Kinija sąlygas;

52.  ragina daugiau dėmesio skirti prekybos ir investicinius santykius su Kinija palaikančioms Europos MVĮ ir palankiai vertina Komisijos paramą MVĮ palankioms iniciatyvoms, pvz., patekimo į rinką portalui „Access2Markets“, kilmės taisyklių įsivertinimo priemonei (ROSA) ar Kinijos intelektinės nuosavybės teisių MVĮ pagalbos tarnybai;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad politiniu lygmeniu iš esmės sudarytas ES ir Kinijos visapusiškas susitarimas dėl investicijų, sykiu pripažįsta Komisijos pastangas šalinti trūkumus, susijusius su patekimo į rinką asimetrija, vienodomis sąlygomis ir darniu vystymusi, pasitelkiant taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimą; visgi primena, kad prekybos santykiai nevyksta tuštumoje;

54.  ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu prieš imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti ir pasirašyti visapusišką susitarimą dėl investicijų; primygtinai ragina Kiniją imtis konkrečių veiksmų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas Nr. 29 ir Nr. 105 dėl priverčiamojo darbo; pabrėžia, kad Kinija taip pat įsipareigojo veiksmingai įgyvendinti ratifikuotas TDO konvencijas ir siekti ratifikuoti kitas naujausias pagrindines TDO konvencijas;

55.  pažymi, kad 26 ES valstybės narės yra sudariusios senosios kartos dvišales investicijų sutartis su Kinija;

56.  primena, kad vien visapusišku susitarimu dėl investicijų negali būti išspręstos visos mūsų ekonominius ir politinius santykius veikiančios problemos, todėl jis turėtų būti traktuojamas atsižvelgiant į sustiprintą ir ryžtingesnį ES vienašalių priemonių rinkinį; pabrėžia, kad Europos Parlamentas atidžiai išnagrinės susitarimą, įskaitant skyrių dėl darnaus vystymosi;

57.  pabrėžia, kad tinkamas įgyvendinimas ir veiksmingas vykdymo užtikrinimas bus lemiami veiksniai siekiant nustatyti susitarimo naudą ir sėkmingumą šalinant struktūrinę asimetriją prekybinių ir investicinių santykių srityje; pabrėžia struktūrinio ir dažnai vykdomo keitimosi nuomonėmis su Komisijos už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno biuru vaidmenį ir svarbą siekiant įvertinti būsimą visapusiško susitarimo dėl investicijų įgyvendinimą, jei jis bus priimtas; atsižvelgdamas į tai primena ir patvirtina parlamentinės diplomatijos svarbą sudarant palankesnes sąlygas tarpusavio supratimui, skaidriam bendravimui ir atviram dialogui;

58.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo ES ir Kinijos susitarimas dėl geografinių nuorodų, ir pakartoja, kad svarbu jį veiksmingai įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymą abiejų susitarimo šalių rinkose; palankiai vertina tai, kad dabartinis susitarimas, kaip numatyta, išplėstas į jį įtraukiant abiejų šalių 350 papildomų geografinių nuorodų; pabrėžia, kad šis ribotas susitarimas dėl geografinių nuorodų galėtų būti būsimų susitarimų dėl geografinių nuorodų modelis ir pagrindas; atkreipia dėmesį į esminį vaidmenį, kurį atliks už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas stebint ir gerinant šio susitarimo laikymąsi; ragina už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną nedelsiant reaguoti tuo atveju, jei susitarimas nebūtų įgyvendinamas tinkamai;

59.  pabrėžia, kad Kinijos vis dar laukia ilgas kelias siekiant tapti laisvos rinkos ekonomika, atsižvelgiant į labai didelę valstybės įtaką jos ekonomikai priimant sprendimus dėl kainų, sąnaudų, gamybos ir investicijų; atsižvelgdamas į tai, ragina Kiniją imtis labiau liberalizuojančių priemonių savo įmonių ir Kinijoje veikiančių užsienio bendrovių atžvilgiu;

60.  ragina padidinti finansavimą 5G diegimo projektams ir 6G, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų technologijų moksliniams tyrimams, siekiant užtikrinti būsimą tinklo saugumą ir didesnį skaitmeninį suverenumą, kuris bus gyvybiškai svarbus ne tik skaitmeninimui ir ekonomikos augimui, bet ir technologiniam atotrūkiui nuo Kinijos panaikinti ir rizikai, kuri gali kilti NATO narėms ir jos partneriams integruojant Kinijos 5G technologiją į transatlantinius telekomunikacijų tinklus, pašalinti, nes minėti veiksmai galėtų pakenkti demokratinio valdymo ateičiai; taip pat ragina parengti suderintą ES kibernetinio saugumo strategiją ir padidinti valstybių narių pajėgumus šioje srityje, siekiant, inter alia, sustiprinti apsaugą nuo grėsmių, kylančių ES ypatingos svarbos infrastruktūrai trečiosiose šalyse, įskaitant Kiniją;

61.  pabrėžia, kad svarbu dirbti rengiant dirbtinio intelekto reglamentavimą ir sukurti dirbtinio intelekto sistemų ir susijusių technologijų etikos ir civilinės atsakomybės sistemą, kuria būtų skatinamos į žmogų orientuotos ir privatumą saugančios inovacijos, bendradarbiaujant su pagrindiniais strateginiais partneriais, kurie puoselėja ES taikomas liberalias ir demokratines vertybes; pabrėžia, kad piliečių vertinimo sistemos neatitinka pagrindinių ES vertybių; pabrėžia, kad ES turi išsaugoti asmens teises; todėl pabrėžia, kad tokia stebėjimo politika ir priemonės neturėtų būti naudojamos ES jokiomis aplinkybėmis; todėl pabrėžia, kad ES turi stengtis apriboti tarpvalstybinę skaitmeninių represijų aprėptį ir su ja kovoti;

Pagrindinių Europos interesų ir vertybių gynimas ir propagavimas transformuojant ES į veiksmingesnę geopolitinę veikėją

62.  mano, kad ES turėtų toliau siekti tapti veiksmingesne geopolitine veikėja, užtikrindama vieningesnį valstybių narių geopolitinį požiūrį, taip pat skatindama savo strateginį savarankiškumą ir pajėgumą ir bendradarbiaudama su JAV ir panašiai mąstančiais partneriais;

63.  pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikos sėkmė lemia ES gebėjimą imtis pasaulinio masto veikėjos vaidmens; įspėja dėl didėjančio Kinijos vaidmens artimiausioje ES kaimynystėje, įskaitant šalis kandidates; ragina laikytis strateginio požiūrio siekiant kovoti su Kinijos veiksmais investuojant, teikiant paskolas ir vykdant verslo veiklą kaimyninėse valstybėse, ypač Vakarų Balkanuose; ypač ragina ES aktyviai dalyvauti teikiant šioms šalims perspektyvų Kinijos investicijoms alternatyvų sprendimą;

64.  nurodo, kad ES turi stiprinti savo gynybos priemones, didinti savo gebėjimus ginti savo interesus užsienyje, atlikti aktyvesnį, nuoseklesnį ir strategiškesnį vaidmenį savo tiesioginėje kaimynystėje ir užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi vieningo geopolitinio požiūrio;

65.  mano, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų tapti forumu diskusijoms apie ES išorės veiksmus, pvz., žmogaus teisių apsaugos klausimus, ir per ją turėtų būti aptariama, kaip užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą; pabrėžia, kad svarbu diskutuoti apie klausimus, susijusius su ES bendros užsienio ir saugumo politikos gerinimu ir stiprinimu, pavyzdžiui, suteikiant Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai didesnius įgaliojimus veikti ES vardu užsienio politikos srityje, ir imtis reikiamų veiksmų siekiant nustatyti kvalifikuotos daugumos balsavimą tam tikrose užsienio reikalų srityse; ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje siekiant stiprinti Europos strateginius gynybos pajėgumus, taip pat sukurti visavertę Europos gynybos sąjungą, kuri apimtų Europos karinius pajėgumus;

66.  nurodo, kad EIVT reikia suteikti įgaliojimus ir būtinus išteklius, kad ji galėtų stebėti Kinijos dezinformacijos operacijas ir spręsti su jomis susijusius klausimus, be kita ko, sukurti specialią strateginės komunikacijos Tolimųjų Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę, kuri daugiausia dėmesio skirtų Kinijos skleidžiamai dezinformacijai; ragina Kiniją susilaikyti nuo paslėptų manipuliavimo viešu diskursu priemonių Europos Sąjungoje; ragina Komisiją sukurti ES masto reguliavimo sistemą, kad, siekiant išsaugoti nepriklausomą ir laisvą žiniasklaidos veiklą ES, trečiųjų šalių vyriausybių finansuojamos arba kontroliuojamos žiniasklaidos įmonės neįsigytų Europos žiniasklaidos įmonių; siūlo įvairinti kinų kalbos žiniasklaidą Europoje skatinant Europos žiniasklaidos ir tarptautinių partnerių, pvz., Taivano, bendradarbiavimą; be to, pabrėžia, kad reikia skubiai gerokai padidinti EIVT ir bendrai Komisijos ekspertų pajėgumus Kinijos klausimais;

67.  atkreipia dėmesį į nepriklausomų Kinijos studijų ir mokslinių tyrimų svarbą visos ES universitetuose, ekspertų grupėse, mokslinių tyrimų institutuose ir mokyklose, kurie būtų nepriklausomi nuo Kinijos finansinės paramos ar įtakos, užtikrinant akademinį sąžiningumą ir žodžio laisvę; taigi ragina ES parengti programą, pagal kurią būtų finansuojami su Kinija susiję moksliniai tyrimai ir kalbų mokymas ES;

68.  nurodo, kad reikia sukurti nuo Kinijos komunistų partijos įtakos nepriklausomas programas, skirtas kinų kultūrai, kalbai ir politikai studijuoti, pvz., palaikant glaudesnius ryšius su Taivano akademine bendruomene ir visuomene;

69.  ragina Komisiją savo strategijoje atsižvelgti į sparčiai didėjantį Kinijos susidomėjimą Arktimi ir jos veiksmus Arktyje ir į minėtą strategiją įtraukti tokį Kinijos susidomėjimą ir veiksmus; ragina pasirengti užtikrinti laivybos laisvę Arkties regiono Šiaurės jūros maršrute; atkreipia dėmesį į Kinijos investicijas į mokslinių tyrimų ir strateginę infrastruktūrą Arkties regione ir pažymi, kad ES turėtų neprarasti pozicijų šiame svarbiame regione;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1.
(2) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 13.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0375.
(4) OL C 158, 2021 4 30, p. 2.
(5) OL C 11, 2020 1 13, p. 25.
(6) OL C 433, 2019 12 23, p. 103.
(7) OL C 238, 2018 7 6, p. 108.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0174.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0027.
(10) OL C 369, 2018 10 11, p. 156.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0337.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0255.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0016.
(14) 1987 m. balandžio 13 d. Kinijos ir Portugalijos bendras pareiškimas Makao klausimu.


ES ir Rusijos politinių santykių kryptis
PDF 236kWORD 72k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties (2021/2042(INI))
P9_TA(2021)0383A9-0259/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės(1), 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(2), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(3), 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(4), 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(5), 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties(6), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai(7), 2019 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“(8), 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“(9), 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Aleksejaus Navalno suėmimo(10), 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje(11), 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Vokietijos nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į Rusijos „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą ir Andrejaus Pivovarovo sulaikymo(12),

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos narystę Europos Taryboje, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir su naryste susijusius jos įsipareigojimus ir pareigas,

–  atsižvelgdamas į ES ribojamąsias priemones, nustatytas reaguojant į krizę Ukrainoje, kurios galioja nuo 2014 metų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. ES užsienio reikalų tarybos posėdžio rezultatus, ypač į susitarimą dėl penkių pagrindinių Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu principų, taip pat į 2021 m. gegužės 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Rusijos ir 2021 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl išorės santykių,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 16 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES ir Rusijos santykiai: spausti, stabdyti ir palaikyti ryšius“ (JOIN(2021)0020),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 23 d. Tarptautinės Krymo platformos bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0259/2021),

A.  kadangi Rusija yra neatsiejama Europos žemyno dalis bei didžiausia Sąjungos kaimynė ir kadangi Rusiją ir ES valstybes nares sieja tvirta tarpusavio priklausomybė ir istoriniai, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai; kadangi pokyčiai Rusijoje, susiję su jos politika ir valdžios institucijų ypatumais, daro tiesioginį poveikį ES ir artimiausioms kaimyninėms šalims; kadangi, nepaisant 2014 m. nustatytų kliūčių, ES išlieka didžiausia Rusijos prekybos partnere, o Rusija – penkta pagal dydį ES prekybos partnere; kadangi ES yra didžiausia investuotoja Rusijoje;

B.  kadangi Parlamentas daro skirtumą tarp Rusijos gyventojų ir prezidento V. Putino režimo, kuris yra stagnuojanti autoritarinė kleptokratija, iki gyvos galvos vadovaujama oligarchų apsupto prezidento; kadangi šioje rekomendacijoje siūlomi svarbūs veiksmai nukreipti į prezidento V. Putino režimą, jo nusikalstamus veiksmus ir antidemokratinę politiką ir kartu pabrėžiama neatidėliotina būtinybė užmegzti ryšius su Rusijos piliečiais ir jiems parodyti, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi spręsti jiems rūpimus klausimus;

C.  kadangi pagrindinis ES interesas – Europos žemyne ir už jo ribų išsaugoti laisvę, stabilumą ir taiką, kuriems grėsmę kelia agresyvi Rusijos valdžios institucijų politika, o tai yra vienas iš pagrindinių ES strateginės ir užsienio politikos darbotvarkės uždavinių;

D.  kadangi Rusija gali turėti demokratinę ateitį; kadangi, kaip ir visi žmonės, Rusijos piliečiai siekia visuotinių laisvės ir demokratijos vertybių; kadangi ES turėtų pateikti Rusijos gyventojams konkrečius pasiūlymus dėl abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo;

E.  kadangi ES strategija Rusijos atžvilgiu turi apimti du pagrindinius tikslus: pirma, sustabdyti Kremliaus išorės agresiją ir vidaus represijas ir, antra, bendradarbiauti su Rusijos gyventojais ir padėti jiems kuriant tą kitokią ateitį, kuri būtų naudinga visiems Europos žemyno žmonėms, įskaitant ir Rusijos gyventojus;

F.  kadangi ES santykiai su Rusijos Federacija grindžiami tarptautinės teisės principais, ESBO pamatiniais principais, demokratija, taikiu konfliktų sprendimu ir gerais kaimyniniais santykiais; kadangi dabartinė Rusijos vyriausybė parodė nepagarbą šiems principams, nors ir yra įsipareigusi jų laikytis; kadangi Rusija piktnaudžiauja tarptautinėmis institucijomis, visų pirma JT ir ESBO, kad užkirstų kelią teisingumui ir pasaulinių konfliktų sprendimui;

G.  kadangi 2019 m. Rusija vėl prisijungė prie Europos Tarybos, tačiau toliau plačiu mastu pažeidinėja žmogaus teises, taip pat atsisako laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų;

H.  kadangi prezidento V. Putino užsienio politika yra akivaizdžiai agresyvi ir revizionistinė, nes jis nori būti laikomas Rusijos interesų gynėju ir bando perimti kontrolę teritorijose, kurios, jo manymu, buvo prarastos žlugus Sovietų Sąjungai ir už jos ribų; kadangi tarp prezidento V. Putino režimo tikslų yra šie tikslai: tvirtinti savo, kaip didelio galios centro, autoritetą; stiprinti režimo įtaką posovietinėse šalyse ir už jų ribų; galingų valstybių suverenumą iškelti aukščiau kitų valstybių suverenumo teisės; naudoti užsienyje esančių etninių rusų apsaugos naratyvą kaip hibridinio karo ir dezinformavimo pretekstą; naudoti įšaldytų konfliktų zonas kaip strateginę kišimosi į nukentėjusiąsias šalis priemonę ir neleisti joms užmegzti glaudesnių santykių su ES ir NATO; naudoti energijos išteklius ir neteisėto pinigų plovimo praktiką kaip manipuliavimo ir šantažavimo priemones; diskredituoti liberalios demokratijos modelį ir vaizduoti Rusiją kaip morališkai viršesnę valstybę, o Vakarų šalis – kaip morališkai degradavusias; slopinti demokratiją, demokratinę opoziciją ir žmonių teisę laisvai reikšti valią Rusijoje; kadangi prezidento V. Putino režimas visų pirma atmeta daugiašališkumą ir teisinės valstybės principais grindžiamą tarptautinę tvarką, nepaiso tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtintus principus, kaip matyti, be kita ko, iš 2020 m. konstitucinių pakeitimų, kurių priėmimo procesą Europos demokratijos per teisę komisija (Venecijos komisija) įvertino kaip „aiškiai netinkamą“ ir kurie pažeidė Rusijos teisę ir prieštaravo Rusijos įsipareigojimams ESBO; kadangi Rusija neįvykdė daugiau nei tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų;

I.  kadangi dabartinis Rusijos režimas kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, nes Rusija toliau sistemingai pažeidinėja savo gyventojų žmogaus teises ir savo užsienio politikoje imasi agresyvių veiksmų, įskaitant (bet tuo neapsiribojant): didelio masto karines pratybas ir karinių pajėgų telkimą, neteisėtą ir smurtinę Krymo okupaciją ir aneksiją, Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos Respublikos teritorinio vientisumo pažeidimą ir destabilizavimą, paramą įšaldytiems konfliktams ir ugnies nutraukimo susitarimų Sakartvele ir Ukrainoje nesilaikymą, kaip įtariama, teroro aktų ES valstybių narių, pavyzdžiui, Čekijos, teritorijose vykdymą, kibernetinius išpuolius ir išpuolius prieš ES valstybėms narėms svarbius infrastruktūros objektus, tarptautinės teisės pažeidimus, kišimąsi į rinkimus ir jūros ir oro erdvės pažeidimus Baltijos ir Juodosios jūrų šalių regionuose; kadangi nuo tada, kai 2008 m. buvo įvykdyta agresija prieš Sakartvelą, ES nesugebėjo tinkamai reaguoti į įvairių rūšių Rusijos agresiją ir tai paskatino Rusiją toliau vykdyti agresyvias karines ir politines kampanijas savo kaimynystėje ir už jos ribų ir taip susilpninti ir pažeisti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir stabilumą Europoje ir kitur;

J.  kadangi Rusijos administracija toliau kaupia puolamųjų ginklų atsargas ir dislokuoja karines pajėgas prie ES sienų Kaliningrado anklave;

K.  kadangi, remiantis neseniai atliktu NATO svarstymų grupės vertinimu, Rusijos dabartinis režimas kelia ilgalaikę grėsmę Europos saugumui; kadangi Rusija įsteigė naujas karines bazes ir atnaujino senas karines bazes šalies šiaurėje; kadangi Rusija savo Šiaurės laivynui suteikė karinės apygardos statusą, išplėtė įvairias savo ginkluotųjų pajėgų rūšis ir siekdama apsaugoti savo strateginius pajėgumus atgaivino bastioninės gynybos koncepciją; kadangi didesnių NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Rytinėje dalyje atliko labai svarbų vaidmenį atgrasant Rusiją nuo destabilizavimo veiklos, įskaitant karinių pajėgų stiprinimą Vakarų karinėje apygardoje; kadangi žlugę susitarimai su Rusija dėl ginklų kontrolės (pvz., Rusijai pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir Atviros oro erdvės sutarties) ir menka pažanga atsisakant branduolinių ginklų pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, taip pat Rusijos atsisakymas sudaryti naują sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo kelia didelį susirūpinimą dėl ES piliečių saugumo; kadangi prie to prisideda pavojingas Rusijos branduolinių ir konvencinių ginklų arsenalo ir jų pernešimo priemonių atnaujinimas ir destabilizavimo technologijų sukūrimas (viršgarsinės raketos, torpedos ir pan., galinčios nešti branduolinį užtaisą);

L.  kadangi Kremliaus režimas visų pirma 2021 m. kovo ir balandžio mėn. iš esmės padidino savo karines pajėgas prie Ukrainos rytinės ir šiaurinės sienos su Rusija ir nuo 2014 metų tai yra didžiausia Rusijos karinių pajėgų koncentracija; kadangi Kremliaus režimas sustabdė kitų šalių karinių ir komercinių laivų teisę plaukti per dalį Juodosios jūros link Kerčės sąsiaurio, taip pažeisdamas JT jūrų teisės konvencija, kurios šalimi yra Rusija, garantuojamą laivybos teisę;

M.  kadangi Rusija teikia nuolatinę politinę ir ekonominę paramą neteisėtam ir smerktinam Aliaksandro Lukašenkos režimui Baltarusijoje; kadangi prezidento A. Putino politinės ir ekonominės investicijos į neteisėto A. Lukašenkos režimo išlikimą yra vienintelė priežastis, dėl kurios A. Lukašenka vis dar gali toliau brutaliai persekioti Baltarusijos gyventojus, reikalaujančius paisyti žmogaus teisių, surengti laisvus ir skaidrius rinkimus, laikytis teisinės valstybės ir teisingumo principų; kadangi pastarojo meto politiniai įvykiai Baltarusijoje ir Rusijoje turi daug bendrų bruožų ir abiejose šalyse vykstantys procesai daro viena kitai labai didelę įtaką; kadangi protestai prieš autoritarinį režimą ir reikalavimai vykdyti pokyčius Baltarusijoje įkvepia Rusijos gyventojus kelti panašius reikalavimus; kadangi Kremliaus valdžios institucijos vis intensyviau vykdo represijas prieš politinę opoziciją artėjant 2021 m. rugsėjo mėn. vyksiantiems Dūmos rinkimams, apribodamos ir užblokuodamos galimybę dalyvauti rinkimuose ir užkirsdamos kai kuriems opozicijos politikams kelią juose kandidatuoti, ir taip naikina politinę konkurenciją pavogdamos galimybę surengti sąžiningus rinkimus, kaip tai padarė Baltarusijos diktatūra 2020 m. rugpjūčio mėn.;

N.  kadangi prezidento V. Putino Rusija toliau stengiasi destabilizuoti ES šalis kandidates ir asocijuotąsias Rytų partnerytės šalis, siekdama sukurti kliūtis arba sustabdyti jų Euroatlantinės integracijos procesą; kadangi pasų išdavimo politika naudojama siekiant padidinti Rusijos tėvynainių skaičių ir de facto išplėsti Rusijos jurisdikciją ir taikyti ją jos okupuotose ir atsiskyrusiose teritorijose, visų pirma Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Donbase ir Krymo pusiasalyje; kadangi šiais veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė;

O.  kadangi pagal 2020 m. Rusijos konstitucines reformas buvo peržiūrėta Antrojo pasaulinio karo istorija „apvalant“ sovietų istoriją ir įvardijant Rusiją kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėją, nustatyta teisė imtis tarptautinės intervencijos ginant Rusijos tėvynainius ir uždraustos diskusijos dėl žemių, į kurias Rusija reiškia pretenzijas, grąžinimo užsienio šalims;

P.  kadangi ES turėtų atidžiai stebėti Rusijos poziciją ir dalyvavimą Afganistane, nes Rusija siekia išnaudoti Vakarų pajėgų išvedimą savo naudai ir užpildyti dėl to atsiradusį valdžios vakuumą;

Q.  kadangi ES valstybėms narėms, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, gresia Rusijos pasų išdavimo politikos keliamas pavojus; kadangi ES valstybės narės, taikančios vadinamąjį „auksinių pasų“ režimą, sudaro sąlygas Kremliui lojaliems asmenims mėgautis europietiškos kokybės gyvenimu naudojant iš Rusijos gyventojų pavogtus pinigus ir plėsti korupciją ES;

R.  kadangi Rusija įgyvendina priešiškumu pasižyminčią „rusų pasaulio“ koncepciją, kad paruoštų dirvą intervencijai į trečiąsias šalis ginant rusų tėvynainius; kadangi „rusų pasaulio“ koncepcija skelbiama ES valstybių narių gimtosiomis kalbomis per valstybei priklausančias žiniasklaidos priemones, tokias kaip „Russia Today“ ir „Sputnik“; kadangi COVID-19 pandemija Kremliaus propagandoje naudojama stiprinant ES valstybių narių susiskaldymą, vaizduojant ES kaip nesugebančią įveikti pandemijos, skleidžiant abejones dėl Europos vaistų agentūros patvirtintų vakcinų, atgrasant ES gyvenančius žmones nuo vakcinacijos ir reabilituojant Rusijos įvaizdį tarp ES gyventojų, visų pirma populiarinant vakciną „Sputnik V“;

S.  kadangi įvairios vietos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir radikalų grupės, įskaitant politinius judėjimus, gauna finansavimą iš Rusijos;

T.  kadangi Rusija toliau aktyviai veikia įvairiose pasaulio dalyse, įskaitant Vakarų Balkanus, Vidurio Aziją, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, Užsachario Afriką, Lotynų Ameriką ir Arkties regioną; kadangi Rusijos vyriausybė naudoja sukarintus dalinius („Vagnerio grupė“) diktatoriškiems režimams visame pasaulyje remti ir kenkia ES ir tarptautinės bendruomenės pastangoms sušvelninti konfliktus, kurti taiką ir užtikrinti stabilumą; kadangi Rusija aktyviai dalyvauja Vakarų Balkanų regiono, kuriam priklauso galimos naujos ES valstybės narės, ypač Serbijos, gyvenime; kadangi 2016 m. Juodkalnijoje Rusijos karinės žvalgybos valdyba (GRU) dalyvavo bandant užimti šalies parlamentą, nužudyti ministrą pirmininką, suformuoti prorusišką ir prieš NATO nukreiptą vyriausybę ir užkirsti kelią Juodkalnijos įstojimui į NATO;

U.  kadangi, kalbant apie ES, Kremliaus režimas, kaip įtariama, įtraukė aktyvius Rusijos žvalgybos pareigūnus organizuojant dviejų šaudmenų sandėlių sprogdinimus 2014 m., per kuriuos žuvo du Čekijos piliečiai ir buvo padaryta didelė materialinė žala; kadangi tie patys GRU agentai 2018 m. Jungtinėje Karalystėje taip pat kėsinosi nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius panaudodami karinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“; kadangi GRU agentai taip pat buvo apkaltinti pasikėsinimu 2015 m. nužudyti ginklų gamyklos savininką Emilianą Gebrevą ir du kitus asmenis Bulgarijoje, taip pat Zelimchaną Changošvilį, kurį 2019 m. Berlyne nužudė Rusijos operatyviniai darbuotojai; kadangi neteisėti Kremliaus režimo veiksmai Čekijos, Bulgarijos ir daugelio kitų ES valstybių narių teritorijose, Jungtinėje Karalystėje ir Rytų partnerystės šalyse yra esminis šių šalių suverenumo pažeidimas; kadangi Kremliaus režimas nėra linkęs bendradarbiauti tiriant šiuos nusikaltimus ir suteikia prieglobstį pagrindiniams įtariamiesiems;

V.  kadangi smerktina tai, kad Rusijos valdžios institucijos tyčia ar netyčia susitelkia į išskirtinę partnerystę su Kinija, nes tai gali tik susilpninti Rusijos Federaciją ir visą Europos žemyną, ir visų pirma sudaryti sąlygas Kinijos valdžios institucijoms plėsti savo dalyvavimą ir įtaką Vidurio Azijoje ir Sibire;

W.  kadangi Kremlius toliau vykdo dezinformaciją, propagandą ir hibridinį kišimąsi į ES vidaus politiką ir demokratinius procesus, o tai kelia grėsmę pagrindinėms ES vertybėms, t. y. pagarbai demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, ir gali pakenkti nacionalinių vyriausybių politikai, skleisti šmeižtą ir vaizduoti Vakarus kaip priešą, kurstyti neapykantą, nepakantumą ir nostalgiją sovietiniams laikams, perrašyti sovietų vykdytų nusikaltimų istoriją ir galiausiai didinti atotrūkį tarp Rusijos ir Europos, ypač anksčiau komunistiniam blokui priklausiusių šalių; kadangi ES ir jos valstybių narių institucijos, taip pat strateginės svarbos objektai ir demokratijos procesai, pvz., rinkimai, nuolat tampa Rusijos kibernetinių išpuolių taikiniais; kadangi Rusijos stačiatikių bažnyčios aukščiausioji valdžia remia Putino režimą; kadangi pagal Rusijos įstatymus leidžiama taikyti represijas religinėms grupėms, kurios laikomos ekstremistinėmis; kadangi reikalingas išsamus tyrimas dėl naujausių išvadų apie glaudžius ir nuolatinius Rusijos pareigūnų, įskaitant saugumo tarnybos narius, ir Ispanijos katalonų separatistų grupės atstovų ryšius; kadangi tai galėtų būti dar vienas Rusijos kišimosi į valstybių narių reikalus ir nuolatinių Rusijos mėginimų pasinaudoti bet kokiu klausimu, kuris jai leistų skatinti ES vidaus destabilizavimą, pavyzdys;

X.  kadangi dėl Vakarų sankcijų Rusijai, mažėjančių pajamų iš iškastinio kuro eksporto, nekonkurencingos ekonomikos, didelių išlaidų kariuomenei ir valstybinių socialinių išmokų Rusija susiduria su finansiniais sunkumais; kadangi 2020 m. korupcijos suvokimo indekse Rusija užėmė 129 vietą iš 180 šalių, o dėl masinės valstybės lygmens korupcijos nukenčia Rusijos gyventojams teikiamų viešų paslaugų, kurios toliau yra nepakankamai finansuojamos, įskaitant visuomenės sveikatos priežiūrą, kuri yra ypač svarbi per pandemiją, kokybė; kadangi beveik 19 milijonų Rusijos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos;

Y.  kadangi Rusijos Federacija numatė sankcijas, be kita ko, Parlamento Pirmininkui Davidui Sassoli, Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái ir šešiems kitiems ES valstybių narių pareigūnams ir kadangi šios sankcijos yra nepriimtinos ir nepagrįstos, nes neturi jokio teisinio pagrindo; kadangi Rusijos vyriausybė taip pat patvirtino vadinamųjų nedraugiškų šalių sąrašą, į kurį įtrauktos Čekija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

Z.  kadangi 2019 m. energetikos produktai sudarė daugiau nei 60 proc. ES importo iš Rusijos; kadangi ES turėtų sumažinti savo ekonomikos, ypač energetikos sektoriaus, priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo į ES rinkas, kuris dabar sudaro 48 proc. ir yra linkęs didėti; kadangi Europos žaliasis kursas yra pagrindinė ES geopolitinį saugumą užtikrinanti priemonė ir kadangi, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, jei Europos žaliasis kursas bus įgyvendintas, numatoma, kad ES naftos ir gamtinių dujų importas po 2030 m. gerokai sumažės – palyginti su 2015 m. duomenimis, naftos importas sumažės 78–79 proc., o gamtinių dujų importas – 58–67 proc.;

AA.  kadangi Europos dujų suvartojimas pasiekė aukščiausią lygį ir šiuo metu išnaudojami ne visi dabartinio dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumai; kadangi vienybę skaldantis kai kurių valstybių narių sprendimas tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ yra nesuderinamas su solidarumo ir pasitikėjimo vertybėmis, kuriomis grindžiama energetikos sąjunga; kadangi dujotiekis „Nord Stream 2“ nesuderinamas su Europos žaliojo kurso tikslais, t. y. iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

AB.  kadangi ES turėtų raginti Rusiją užtikrinti laisvą ir nekliudomą prieigą prie vadinamųjų trofėjų archyvų, kurie 1944 ir 1945 m. iš Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų buvo perkelti į Maskvą, taip pat prie istorinių archyvų ir kultūros vertybių, kurias iš Europos šalių paėmė Rusijos imperija ir kurios šiuo metu saugomos Rusijoje;

AC.  kadangi teisinė valstybė, nepriklausomos teisminės institucijos ir laisva spauda yra atsparių demokratinių visuomenių kertinis akmuo;

AD.  kadangi Rusijos Federacija ne tik kelia išorės grėsmę Europos saugumui, bet ir vykdo represijas prieš savo pačios gyventojus; kadangi padėtis Rusijoje smarkiai blogėja dėl to, kad prezidentas V. Putinas vis dažniau vykdo represijas prieš demokratines jėgas, šių represijų tikslas – nutildyti savo šalies kritikus, politinę opoziciją ir kovos su korupcija aktyvistus, apriboti susirinkimų laisvę ir trukdyti jų ir Rusijos pilietinės visuomenės veiklai ir apie tai liudija tai, kad praėjus vos dviem savaitėms po Aleksejaus Navalno suėmimo Rusijos valdžios institucijos sulaikė daugiau nei 11 000 taikių demonstrantų, o nuo 2021 m. sausio mėn. iš viso sulaikyta daugiau kaip 15 000 Rusijos piliečių; kadangi Rusija toliau neteisėtai kalina savo piliečius ir taikosi į opozicijos lyderius, nepriklausomus žurnalistus, protestuotojus ir žmogaus teisių aktyvistus; kadangi kalinimo sąlygos Rusijoje išlieka apgailėtinos ir kadangi kalinami žmonės yra kankinami, bauginami ir fiziškai puolami;

AE.  kadangi Kremliaus režimas, priėmęs įstatymus dėl „užsienio agentų“ ir „nepageidautinų organizacijų“, leidžia stigmatizuoti asmenis, asociacijas ir žiniasklaidos priemones ir taip pažeidžia jų žmogaus teises, žodžio ir asociacijų laisvę, riboja piliečių teises įsipareigoti ir prisidėti prie Rusijos pilietinės visuomenės ir kelia pavojų jų asmeniniam saugumui; kadangi Kremliaus režimas dar labiau sugriežtino šiuos įstatymus numatydamas apribojimus taikyti ir asmenims arba subjektams, remiantiems „užsienio agentus“ ir „nepageidaujamas užsienio organizacijas“, taip sistemingai uždrausdamas pilietinės visuomenės nariams, žmogaus teisių NVO ir opozicijai dalyvauti 2021 m. Rusijos parlamento rinkimuose; kadangi visų pirma pagal 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. priimtus naujus teisės aktus buvo praplėstas asmenų ir grupių, kuriuos galima pripažinti „užsienio agentais“, ratas, taip pat išplėsta „užsienio lėšų“ apibrėžtis ir reikalavimai ženklinti medžiagas; kadangi naujais, 2021 m. gegužės mėn. pateiktais įstatymo projektais buvo siekiama išplėsti įstatymo poveikį „nepageidaujamoms“ organizacijoms ir nustatyti atgaline data galiojančius draudimus galimiems kandidatams į Rusijos parlamentą; kadangi Rusijos valdžios institucijos toliau persekioja gyventojus dėl tariamų ryšių su grupėmis, kurios pagal pernelyg platų Rusijos kovos terorizmu įstatymą yra priskirtos ekstremistinėms grupėms; kadangi Rusijos valdžios institucijų sprendimas paskelbti Kovos su korupcija fondą, kuriam vadovauja Aleksejus Navalnas, ekstremistine organizacija yra nepagrįstas, diskriminacinis ir buvo priimtas siekiant tik vieno tikslo – sunaikinti opozicijos galimybes veiksmingai dalyvauti rinkimų kampanijose;

AF.  kadangi, remiantis žmogaus teisių centro „Memorial“ duomenimis, Rusijos valdžios institucijos šiuo metu kalina beveik 400 politinių kalinių, taip pažeisdamos Rusijos Federacijos įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnį ir 1989 m. sausio 5 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos susitikimo Vienoje baigiamojo dokumento 23 straipsnį;

AG.  kadangi per pastaruosius du dešimtmečius buvo nemažai pasikėsinimų arba sėkmingų bandymų nužudyti režimo oponentus ir nepriklausomus žurnalistus pačioje Rusijoje arba užsienio šalyse, įskaitant Aną Politkovskają, Borisą Nemcovą, Aleksandrą Litvinenko, Sergejų ir Juliją Skripalius, Sergejų Protazanovą, Piotrą Verzilovą, Vladimirą Karą-Murzą, Aleksejų Navalną, Zelimchaną Changošvilį ir kitus; kadangi šių nusikaltimų organizatoriai išlieka nenustatyti ir jiems nepareikšti kaltinimai, nes nuolatinį visuomeninio nepritarimo užgniaužimą sustiprina policijos ir saugumo pajėgų nebaudžiamumas ir teismų nenoras baudžiamojon atsakomybėn traukti tikrųjų tų nusikaltimų vykdytojų; kadangi opozicijos atstovai sistemingai patiria vyriausybės arba vyriausybę palaikančios žiniasklaidos žodinių išpuolių, ad hominem kampanijų ir nužmoginančio puolimo; kadangi ESBO Parlamentinės Asamblėjos ataskaitoje dėl Boriso Nemcovo nužudymo prieita prie išvados, kad „pagrindinė nebaudžiamumo problemos priežastis yra ne Rusijos teisėsaugos sugebėjimai, bet politinės valios stoka“; kadangi ESBO Parlamentinės Asamblėjos ataskaitoje taip pat pažymima, kad išsamus nužudymo tyrimas „būtų pirmas žingsnis sprendžiant nebaudžiamumo problemą“ Rusijoje;

AH.  kadangi neteisėtais konstituciniais pakeitimais buvo ne tik nuo 2024 m. V. Putinui panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus apribojimai, bet ir dar labiau suvaržyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą Rusijoje, įskaitant tai, kad prezidentui suteikti įgaliojimai paskirti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir inicijuoti visų federalinių teisėjų paskyrimą ir vyresniųjų federalinių teisėjų atleidimą;

AI.  kadangi žiniasklaidos laisvė Rusijoje prastėja dideliu tempu, nes Rusijos vyriausybė paspartino savo daug metų trunkančią kampaniją likviduoti pilietinę visuomenę ir nepriklausomą spaudą, grasindama tokioms organizacijoms kaip „Meduza“, „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“, „VTimes“, „Už žmogaus teises“, Europos demokratijos fondas ir „Atvira Rusija“, nustatydama didelę teisinę, reguliavimo ir biurokratinę naštą, atimdama prieigą prie visų finansavimo šaltinių, kurių nekontroliuoja vyriausybė ir jos sąjungininkai, apibūdinant jas tokiais epitetais kaip „užsienio agentas“ arba „nepageidaujama“, kurie naudojami siekiant diskredituoti šias grupes ir aukštus žurnalistikos ir žmogaus teisių principus, kuriems jie atstovauja ir be kurių Rusija negali būti demokratiška, klestinti ir laisva; kadangi žiniasklaidos erdvę Rusijoje kontroliuoja ir valdo valstybė, nėra visuomeninio transliuotojo, keletas likusių nepriklausomos žiniasklaidos šaltinių patiria finansinių sunkumų ir yra persekiojami, įskaitant fizinius išpuolius prieš žiniasklaidos darbuotojus ir jų įkalinimą; kadangi nuo 1992 m. Rusijoje nužudyti 58 žurnalistai; kadangi pagal „nepriklausomo interneto“ įstatymą vyriausybė gali blokuoti bet kokį interneto turinį; kadangi laisvas ir nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos darbas yra demokratinės visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės principo laikymusi, pamatas;

AJ.  kadangi pastarąjį dešimtmetį Rusijoje palaipsniui mažėjo galimybės nešališkai stebėti rinkimus, nes nesant nuostatų, reglamentuojančių tiesioginę rinkimus stebinčių piliečių akreditaciją, piliečiai yra priversti veikti kandidatų arba žiniasklaidos priemonių vardu, o tai prieštarauja pačiai nepriklausomos rinkimų priežiūros, kurią vykdo pilietinė visuomenė, idėjai ir nedera su tarptautiniais standartais; kadangi 2021 m. pasaulio laisvės ataskaitoje Rusija priskiriama „nelaisvų“ šalių kategorijai; kadangi piliečių pagrindinės laisvės Rusijoje yra apribotos ir rinkimų aplinka yra kontroliuojama, Rusijos gyventojai atgrasomi nuo dalyvavimo viešuose protestuose dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų, nustatytų tam, kad piliečiai gautų leidimą, ir dėl policijos smurto per taikius protestus;

AK.  kadangi šie įvykiai šalies viduje yra ženklas, kad padėtis gali dar labiau pablogėti artėjant 2021 m. rugsėjo mėn. Rusijos parlamento rinkimams, ir gali lemti tolesnes represijas prieš politinę opoziciją Rusijoje, įskaitant sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Rusijos valdžios institucijos pagrindinius parlamento rinkimų kampanijos opozicijos lyderius laiko kalėjime arba namų arešto sąlygomis; kadangi nuolatinės Rusijos valdžios institucijų represijos prieš opozicijos kandidatus piktnaudžiaujant registracijos procedūromis ir pasirinktinai taikantis į politinius oponentus ir pilietinės visuomenės organizacijas gatvėse ir teismuose sufabrikuojant bylas reiškia, kad apie sąžiningus parlamento rinkimus 2021 m. rugsėjo mėn. paprasčiausiai negali būti nė kalbos, nes tokiais veiksmais režimas Rusijoje naikina politinę konkurenciją ir pliuralistinę demokratiją;

AL.  kadangi dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar būsimi parlamento rinkimai bus laisvi ir sąžiningi;

AM.  kadangi Parlamentas daug kartų pareiškė esąs susirūpinęs dėl demokratijos padėties, dėl to, kad sistemingai nesilaikoma teisinės valstybės principo ir nepaisoma pagrindinių teisių ir principų, dėl mažėjančios erdvės nepriklausomiems nepritarimą reiškiantiems veikėjams ir išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę Rusijoje; kadangi nepaliaujamai didėjančios Kremliaus sistemingai vykdomos represijos prieš opoziciją Rusijoje atvėrė visai tarptautinei bendruomenei akis ir kadangi ES privalo tam pasirengti ir parengti išsamią atsakomąją strategiją; kadangi visų pirma ES turi daryti vis didesnį spaudimą Kremliaus režimui prieš 2021 m. parlamento rinkimus ir po jų, kad apgintų Rusijos gyventojų teisę į laisvus rinkimus, kuriuose visos politinės partijos turėtų vienodas dalyvavimo teises ir lygias galimybes;

AN.  kadangi LGBTI+ bendruomenė įvairiose Rusijos Federacijos dalyse patiria plataus masto diskriminaciją, įskaitant priekabiavimą, kankinimą, įkalinimą ir žudymus, ir kadangi padėtis ypač pavojinga Čečėnijoje, nes joje 2017 m. pradėtas apsivalymas nuo LGBTI+ asmenų, sulaikant ir kankinant dešimtis asmenų ir nužudant bent du, priverčiant daug žmonių ieškoti saugaus prieglobsčio užsienyje; kadangi pagal dabartinius įstatymus draudžiama bet kokia vieša diskusija „netradicinių seksualinių santykių“ klausimais; kadangi po neteisėtų konstitucinių pakeitimų buvo priimti teisės aktai, kuriais daromas neigiamas poveikis LGBTI+ asmenų teisėms, įskaitant teises tuoktis ir auginti vaikus;

AO.  kadangi Rusijoje toliau esama didelių trūkumų oficialiai reaguojant į plačiai paplitusį smurtą dėl lyties ir smurtą šeimoje, įskaitant pakankamos nukentėjusiųjų apsaugos ir teisių gynimo priemonių nebuvimą; kadangi įstatymo projekte dėl smurto šeimoje, pasiūlyto 2019 m. lapkričio mėn., nebuvo pateikta išsamios smurto šeimoje apibrėžties; kadangi 2020 m. pradžioje parlamentas atsisakė prioritetinės įstatymo projekto peržiūros, todėl projektas dar neišnagrinėtas; kadangi Rusijos ombudsmenas pažymėjo, kad per COVID-19 pandemiją smurtas šeimoje pasiekė piką, o per pavasario izoliacijos laikotarpį pranešimų apie smurto šeimoje atvejus sulaukta daugiau nei dvigubai daugiau; kadangi dėl to ES strategijoje dėl Rusijos turėtų būti sprendžiami didėjančios diskriminacijos ir lyčių nelygybės, taip pat moterų teisių, LGBTI+ ir kitų mažumų teisių Rusijoje klausimai;

AP.  kadangi demokratiška Rusijos pertvarka yra svarbiausias ES geopolitinio saugumo interesas ir kadangi Rusijos prezidentas V. Putinas išlieka didžiausia Europos saugumo problema;

AQ.  kadangi savo 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijose Parlamentas paragino Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant penkis pagrindinius principus, dėl kurių susitarta 2016 m., pabrėžiant, kad būsimi ES santykiai su Rusija priklausys nuo Rusijos demokratiškos pertvarkos spartos (arba jos nebuvimo); kadangi jis taip pat paragino ES institucijas parengti naują visapusišką strateginį požiūrį, darant prielaidą, kad bet koks dialogas su Rusija turi būti grindžiamas tarptautinės teisės ir žmogaus teisių paisymu;

AR.  kadangi atnaujintoje ES strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į įvairius scenarijus, galimus įvykius ir aiškų atsaką į Rusijos daromus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant veiksmingas priemones, apsaugančias nuo Rusijos kišimosi ir dezinformacijos sklaidos, ir, kai įmanoma, selektyvaus bendradarbiavimo priemones; kadangi Parlamentas taip pat paprašė Tarybos nedelsiant pradėti rengti ir priimti būsimiems santykiams su demokratiška Rusija skirtą ES strategiją, įskaitant platų paskatų ir sąlygų pasiūlymą siekiant stiprinti laisvei ir demokratijai palankias vidaus tendencijas;

AS.  kadangi penki pagrindiniai ES santykių su Rusija principai neleido Kremliaus režimui vykdyti tolesnės agresijos prieš Ukrainą, tačiau jais nieko nepasakoma apie prezidento V. Putino vykdomų represijų prieš Rusijos gyventojus suvaržymą; kadangi penki pagrindiniai ES santykių su Rusija principai tebegalioja kaip veikiantis pagrindas, tačiau jie turi būti suderinti su faktine strategija, kuria siekiama įgyvendinti ES santykių su Rusija tikslus, be kita ko, kovojant su dabartine priešiška Kremliaus politika ir atgrasant nuo tolesnės agresijos prieš kaimynes, taip pat ir numatant rimtesnes karinių veiksmų, įskaitant tarpininkų ir samdinių veiksmus, užsienio šalyse pasekmes; kadangi, atsižvelgiant į tai, jog nėra tikimybės, kad bus didelių teigiamų pokyčių dabartinėje Rusijos vadovybėje, penki principai turėtų būti papildyti siekiant apriboti prezidento V. Putino represijas prieš Rusijos gyventojus ir platesnę Kremliaus destabilizavimo veiklą;

AT.  kadangi naujojoje ES strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama „atsako, pažabojimo ir ryšių palaikymo“ (angl. push back, contain and engage) principams, kuriais siekiama stiprinti ES gebėjimą kovoti su Kremliaus keliamomis grėsmėmis, ypač Rytų partnerystės regione, įskaitant Baltarusiją, taip pat ir pačioje Rusijoje, ginant žmogaus teises ir padedant Rusijai persitvarkyti ir tapti demokratiška šalimi vadovaujantis principu „pirmiausia – demokratija“; kadangi ES visaapimantis pagrindinis tikslas turėtų būti santykių su Rusijos Federacija stiprinimas tokiu būdu, kad visose ES ir kaimyninėse šalyse būtų išsaugota taika, stabilumas, saugumas, gerovė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, kad būtų paisoma tarptautinės teisės ir kad žmogaus teisės ir teisinė valstybė išliktų pagrindiniais principais; kadangi iš naujausių įvykių Rusijoje matyti, kad ES strategija Rusijos atžvilgiu turėtų būti daug aktyvesnė ir apimti aiškiai apibrėžtą „bendradarbiavimo“ aspektą, kuris turėtų būti orientuotas ne tik į tradicinį vadinamąjį selektyvų bendradarbiavimą su Kremliumi, bet veikiau „strateginį“ bendradarbiavimą su Rusijos pilietine visuomene, siekiant padėti pertvarkyti Rusiją, kad ji taptų demokratiška šalimi;

AU.  kadangi ES strategijos dėl Rusijos pagrindas turėtų būti parama laisvei ir demokratijai; kadangi tokia strategija turėtų atitikti ES saugumo interesus ir pasiūlyti Rusijai konstruktyvų dialogą; kadangi konstruktyvūs santykiai vis tiek atitiktų ES ir Rusijos bei jų gyventojų interesus; kadangi vis dar esama galimybės bendradarbiauti siekiant turėti bendrų interesų, spręsti problemas ir strateginius iššūkius, pvz., klimato politikos ar kovos su terorizmu, sykiu puoselėjant žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos vertybes, ir užtikrinti, kad būsimas dvišalių santykių stiprinimas priklausytų nuo to, ar Rusijos Federacija vykdys savo įsipareigojimus žmogaus teisių ir demokratijos srityje pagal savo Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus;

AV.  kadangi tuo pačiu metu ES privalo daugiau dėmesio skirti savo patikimumo išsaugojimui viduje atsižvelgiant į elgesį, orientuotą į vertybes, ir daug tiesiau ir sąžiningiau laikytis teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, nes policijos smurtas, pasenę baudžiamieji įstatymai ir priešinimasis lyčių lygybei bei įvairovei kai kuriose valstybėse narėse kenkia jos reputacijai ir patikimumui užsienyje; kadangi ES taip pat privalo parodyti, kad panašių įsipareigojimų tikisi iš visų partnerių, atskleisdama tarptautinės teisės pažeidimus, nuolat taikydama atitinkamas griežtas priemones ir susilaikydama nuo dvigubų standartų taikymo vertinant tokius pažeidimus;

AW.  kadangi ES valstybių narių vienybė yra geriausia politika siekiant atgrasyti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje; kadangi, spręsdama, kaip koordinuoti atnaujintą strategiją, visų pirma tokiose strateginėse srityse kaip Europos gynybos sąjunga, Europos energetikos sąjunga, kibernetinė gynyba, kibernetinis terorizmas ir strateginės komunikacijos priemonės, ES turėtų būti vieningesnė, nes Rusijos politika jos atžvilgiu jau ilgą laiką yra nustūmusi ES institucijas į šalį ir pirmenybę teikianti dvišaliams santykiams su valstybėmis narėmis, siekdama parodyti ir padidinti ES vidaus susiskaldymą; kadangi konstruktyviam dialogui su Rusijos valdžios institucijomis palaikyti reikėtų glaudesnio valstybių narių koordinavimo, bendradarbiavimo ir vienybės, taip pat daugiau ryžtingumo ir tvirtumo reaguojant į bet kokias Maskvos provokacijas ir agresiją, kad būtų užtikrinta tvirtumo ir atvirumo dialogui bendro intereso klausimais pusiausvyra;

AX.  kadangi ES strategijoje dėl Rusijos turėtų būti remiamas Rusijos kelias siekiant tapti demokratiška šalimi: i) patraukiant iš Kremliaus ir jam artimos aplinkos asmenis, kurie yra pasirengę suklastoti ar papirkti rinkimus arba daryti kitus didelius nusikaltimus žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms Rusijoje ir artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, ir nustatant jiems baudžiamąsias sankcijas, ii) teikiant pagalbą Rytų partnerystės šalims: pasiūlant plataus masto ES integracijos politiką ir kuriant ES strateginės atsakomybės ir geopolitinio lyderiavimo gebėjimus, kurie yra reikalingi tokiai politikai įgyvendinti, ir iii) parengiant bendradarbiavimo su prodemokratiška Rusijos visuomene strategiją, kad būtų nustatyta būsimų santykių su demokratiška Rusija kryptis;

AY.  kadangi sėkminga, klestinti ir demokratiška ES rytų kaimynystė, Kremliaus manymu, kelia grėsmę prezidento V. Putino režimo stabilumui, nes gali suteikti paprastiems Rusijos gyventojams „švelniąją galią“; kadangi dėl šios priežasties ES rytų kaimynystės demokratija yra naudinga toms šalims bei ES ir turi esminę reikšmę tolesnei Rusijos demokratizacijai; kadangi tikrasis Kremliaus tikslas, susijęs su konfliktais šiame regione, yra delegitimizuoti demokratinį pokytį, kuriuo perduodama valdžia, siekiant užkirsti kelią sėkmingam šių valstybių vystymuisi, diskredituoti liberaliąją demokratiją ir eksportuoti pačios Rusijos galios sistemą;

AZ.  kadangi ES turėtų siekti ilgalaikės strategijos dėl Rusijos, kuri būtų grindžiama prielaida, kad, kaip ukrainiečiai ir baltarusiai, Rusijos gyventojai gali siekti pertvarkyti savo šalį, kad ji taptų demokratiška; kadangi Rusijos grįžimas į demokratiją priklausys nuo Rusijos gyventojų valios; kadangi ES turi būti pasirengusi padėti Rusijos piliečiams, norintiems gyventi demokratinėje šalyje;

BA.  kadangi reikia stiprinti ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį ir ES institucijų užsienio politikos kompetenciją;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su valstybėmis narėmis persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant penkis pagrindinius principus, ir parengti išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu, grindžiamą šiais principais ir veiksmais:

  

Rusijos grėsmės prevencija: atsakas į grėsmes saugumui

   a) ES privalo iš esmės reformuoti savo užsienio politiką, kad galėtų patikimai įrodyti savo užmojį būti įtakinga pasaulinio masto veikėja ir gebėjimą laiku priimti sprendimus bei imtis ryžtingų veiksmų užsienio politikos srityje, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos kompetencijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, veikiančio ES vardu, įgaliojimų išplėtimą, panaikindama vienbalsiškumo taisyklę užsienio politikos klausimais ir sustiprindama savo strateginio prognozavimo ir veiksmų pajėgumus; be to, ES turėtų stiprinti savo, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį ir ES institucijų gebėjimus, siekdama neleisti Rusijai tęsti vadinamojo santykių su ES kūrimo dvišaliu pagrindu, nes Briuselis turėtų būti vienintelė sostinė, kurioje priimami pagrindiniai sprendimai dėl ES ir Rusijos santykių;
   b) ES kartu su NATO ir tarptautiniais partneriais turėtų atgrasyti Rusiją nuo veiksmų, kad būtų išsaugota taika ir stabilumas Europoje ir už jos ribų, be kita ko, stiprindama savo pačios gynybos pajėgumus ir primygtinai ragindama Rusiją nesikišti į ES rytines ir pietines kaimynines šalis; visų pirma ES turėtų reikalauti, be kita ko, ES ir tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip ESBO ar JT, kad Rusija įsipareigotų išspręsti vykstančius konfliktus ir užkirsti kelią bet kokiems konfliktams ateityje, visų pirma grąžinant okupuotas ir neteisėtai aneksuotas Rytų partnerystės regiono teritorijas pagal jų tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir gerbiant ES, euroatlantinius ir demokratiškus sprendimus;
   c) ES, visų pirma jos valstybės narės, turėtų vykdyti savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė kaip NATO narės; primena, kad ES ir NATO sieja bendri su saugumu susiję uždaviniai, bendri gynybos interesai ir tokia pati vis sudėtingesnė saugumo aplinka ir todėl būtina tvirta transatlantinė partnerystė saugumo ir gynybos srityje per NATO, ES tuo pačiu metu siekiant strateginio savarankiškumo; ES privalo dėti daugiau pastangų, kad sukurtų tikras Europos gynybos pajėgas, kaip dalį sustiprintos NATO, ir taip sugebėtų suteikti veiksmingesnius, dislokuojamus, sąveikius ir tvarius karinius pajėgumus ir gebėjimus, ir veiktų kaip tvirtas ir patikimas tarptautinis subjektas, sugebantis išlaikyti taiką;
   d) ES turėtų atkreipti dėmesį į naujausią Rusijos Federacijos nacionalinę saugumo strategiją, kurioje oficialiai pripažįstama prieš Vakarus nukreipta Rusijos užsienio politika ir pabrėžiamas esminis ir sisteminis Rusijos ir Vakarų socialinių ir politinių sistemų nesuderinamumas;
   e) ES turi stiprinti savo valstybių narių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą, kad galėtų sistemingai iškelti į viešumą ir diskredituoti Rusijos priešiškus veiksmus ir patraukti atsakomybėn už juos, ypač veiksmingiau užkirsti kelią Rusijos specialioms tarnyboms vykdyti savo operacijas ES teritorijoje, ir toliau bendradarbiauti su savo strateginiais partneriais rengiant naujas kovos su Kremliaus remiamu terorizmu priemones; be to, ES turėtų investuoti į projektus, kuriais siekiama didinti jos saugumą ir bendrus karinius, kibernetinius ir energetikos pajėgumus, taip pat valstybių narių kovos su šnipinėjimu veiksmų koordinavimą;
   f) ES turėtų būti pasirengusi pasinaudoti savo įtaka ir raginti pašalinti Rusiją iš SWIFT mokėjimo sistemos, siekiant atgrasyti Rusijos valdžios institucijas nuo tolesnio agresyvaus elgesio, taip pat turėtų būti pasirengusi palaipsniui nutraukti naftos ir dujų importą iš Rusijos, jei Rusijos valdžios institucijos tęs savo grasinimus valstybėms narėms ir karinius veiksmus prieš Rytų partnerystės kaimynines šalis;
   g) ES taip pat turi visiškai suderinti visų valstybių narių elektros energijos tinklus su žemyninės Europos sinchroniniu tinklu, nes tai yra geriausias ilgalaikis Europos strateginės energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemos sprendimas, ir turėtų taip pat priešintis bet kokiai naujai Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus plėtrai į ES ir priimti priemones, kad „Rosatom“ pastatytoje Astravo atominėje elektrinėje ir kituose būsimuose projektuose, tokiuose kaip Baltijos atominės elektrinės projektas, pagaminta elektros energija nebūtų parduodama ES rinkoje;
   h) laikydamasi ES energetikos politikos ir interesų, ES turi parengti ir įgyvendinti aiškią strategiją, kaip įveikti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir kitų žaliavų (visų pirma geležies ir plieno, aliuminio ir nikelio), ir padidinti savo energetinį savarankiškumą bent jau tol, kol prezidentas V. Putinas yra valdžioje; šiuo atžvilgiu ES turėtų laikytis plataus užmojo ir ryžtingos žaliosios darbotvarkės, o pagrindinis geopolitinis prioritetas turėtų būti spartus Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinio, kuris apima tokias priemones kaip ES anglies dioksido nutekėjimo mokestis ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iniciatyvos plėtojant žalio vandenilio sektorius, įgyvendinimas; ES turi nedelsdama įgyvendinti naujas fizines priemones, pvz., įdiegti srauto priešinga kryptimi pajėgumus ir papildomą valstybėms narėms bendrą tarpvalstybinę infrastruktūrą; be to, ES turi įvairinti energijos tiekimą, be kita ko, plėtojant naujus suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumus, vykdant energetikos pertvarką ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iniciatyvas, kurios sparčiai įgauna pagreitį ir galėtų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip nutraukti Rusijos energetinį dominavimą Europos žemyne; atsižvelgiant į tai, reikėtų nedelsiant sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, kuris kenkia Europos solidarumui ir kelia pavojų, kad padidės Rusijos dominavimas ir ES priklausomybė nuo Rusijos dujų, o Ukraina patirs Rusijos piktavališkus veiksmus, ir dabartinėmis aplinkybėmis reikėtų nepradėti jo eksploatuoti, net ir užbaigus jo statybą;
   i) atsižvelgiant į tai, kad pagal Rusijos naujausią 2035 m. energetikos strategiją numatyta didinti dujų eksporto pajėgumus per vamzdynus į vakarus, ES ir jos valstybės narės privalo paspartinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą;
  

Dabartinės Rusijos grėsmės pažabojimas: kova su Rusijos kišimusi į ES ir Rytų kaimyninių šalių reikalus

   j) ES privalo toliau ginti Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į jų tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir pasmerkti Rusijos tiesioginį ir netiesioginį dalyvavimą ginkluotose konfliktuose ir karinių pajėgų telkimą Rytų partnerystės regione arba prie jos sienų su Rytų partnerystės regionu, jos neteisėtą Krymo okupaciją ir aneksiją, tam tikrų Donecko ir Luhansko regionų dalių de facto okupaciją ir jos okupuotose arba aneksuotose teritorijose daromus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, kaip parodė neseniai įvykdyti Krymo totorių Medžliso pirmininko pirmojo pavaduotojo Narimano Dželialovo ir kitų keturių Krymo totorių bendruomenės lyderių, t. y. Azizo ir Asano Achtemovų, Ševketo Useinovo ir Eldaro Odamanovo, sulaikymai; ES turėtų aiškiai parodyti, kad negali būti nė kalbos apie sugrįžimą prie įprastų santykių, kol Rusija nesustabdys savo agresyvios politikos ir hibridinio karo prieš ES, jos valstybes nares ir Rytų partnerystės šalis ir nebus atkurtas Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos teritorinis vientisumas atsižvelgiant į jų tarptautiniu lygmeniu pripažintas sienas; todėl ES turėtų užtikrinti, kad sankcijos būtų taikomos tol, kol Rusija įvykdys atitinkamas sankcijų panaikinimo sąlygas, ir taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pratęsti jų taikymą vieniems metams, o ne šešiems mėnesiams, kaip yra numatyta dabar;
   k) ES turėtų toliau prisidėti prie tarptautinės Krymo platformos konsultacijų ir koordinavimo formato plėtojimo, kad visapusiškai laikantis tarptautinės teisės būtų taikiai nutraukta laikina Rusijos Federacijos vykdoma Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupacija ir atkurta Ukrainos kontrolė šioje teritorijoje;
   l) ES turi pripažinti kaimyninių šalių europinį siekį ir atmesti Rusijos įtakos sferų politiką; be to, ES turėtų pripažinti, kad jai tenka strateginė atsakomybė už stabilumą ir vystymąsi kaimyninėse šalyse, ypač Rytų partnerystės regione, ir turėtų toliau reikalauti, kad Rusija konstruktyviai dalyvautų Normandijos procese ir įgyvendintų savo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Minsko susitarimus ir JT jūrų teisės konvenciją; ES turėtų tęsti savo dalyvavimą, įskaitant per atitinkamas ES valstybes nares, dalyvaujančias Normandijos formate, visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus ir ištirti transatlantinio bendradarbiavimo galimybes šiuo klausimu; ES taip pat turėtų išplėsti savo sankcijų taikymo sritį, kad jos apimtų pasų suteikimą ir neteisėtų rinkimų Kryme organizavimą ir padidintų kainą, kurią Rusija moka už Minsko susitarimų įgyvendinimo ir Normandijos formato derybų blokavimą; ES turėtų koordinuoti šias priemones su JAV, Jungtine Karalyste, Kanada, Japonija ir kitomis partnerėmis, kad išplėstų jų taikymo sritį ar užtikrintų didesnį jų veiksmingumą;
   m) be to, ES turėtų imtis ryžtingų priemonių, kad atgrasytų Rusiją nuo dabartinių ES sankcijų apėjimo; šiuo tikslu ES turėtų peržiūrėti ir atnaujinti savo taikomus reglamentus siekdama pašalinti įvairias spragas, kad sankcijos taptų veiksmingesnės ir kad Rusijai tektų mokėti iš tikrųjų didesnę kainą už savo hibridinės agresijos veiksmus;
   n) ES turi daryti spaudimą Rusijos Federacijai, kad ji besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. ES tarpininkaujant sudaryto ugnies nutraukimo susitarimo nuostatų, visų pirma įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų;
   o) siekdama sulaikyti prezidentą V. Putiną nuo revizionistinio elgesio savo kaimynų atžvilgiu ir intensyviau dirbti, kad sustiprintų Rytų partnerystės šalių ir ES draugiškus santykius, ES turėtų pasiūlyti naują aiškią ilgalaikio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis strategiją, kad būtų didinamas Rytų partnerystės šalių institucijų, ekonomikos ir visuomenės atsparumas ir plečiama politinė asociacija ir ekonominė integracija;
   p) ES solidarumu su Rytų partnerystės šalimis turėtų būti siekiama didinti pasitikėjimą ES, kaip patikima partnere saugumo klausimais, pvz., labiau dalyvaujant taikiai sprendžiant konfliktą; ES turėtų užtikrinti, kad Rytų partnerystės šalių saugumo aspektas taip pat būtų tinkamai atspindėtas ES strateginiame kelrodyje, ir taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti saugumo susitarimus (numatant didesnių investicijų pagrindą ir pagalbos teikimą bendradarbiaujant saugumo, karybos, žvalgybos ir kibernetiniais klausimais) su tam tikromis ES kaimyninėmis šalimis tokiomis kaip Ukraina, Moldova ir Sakartvelas, kad būtų padidintas šių šalių atsparumas; ES neturėtų saugumo koordinavimo su šiomis šalimis vertinti tik per NATO plėtros prizmę, bet, vertindama saugumo problemas vietoje, turėtų imtis plataus užmojo veiksmų ir, derindama veiksmus su tarptautiniais partneriais, apsvarstyti galimybę draugiškoms Rytų partnerystės šalims suteikti gynybos įrangą, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnio; pasitelkdama Europos gynybos agentūrą, ES taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą su draugiškomis Rytų partnerystės šalimis tokiose srityse, kaip informacinis ir kibernetinis atsparumas bei dalijimasis žvalgybos informacija, ir turėtų suintensyvinti bendras karines pratybas;
   q) ES turėtų bendradarbiauti su NATO ir pasinaudoti bei plėsti dabartinį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, ypač toliau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis laikantis visos visuomenės įtraukimo požiūrio, kad Juodosios jūros regione būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas;
   r) ES taip pat turėtų rūpėti Kremliaus vaidmuo Vakarų Balkanuose, įskaitant valstybės remiamą dezinformaciją ir politinių ir karinių ryšių su regiono politiniu elitu kūrimą; ES turėtų suprasti, kad Kremliaus kišimasis į rinkimus ir parama antidemokratinėms jėgoms Vakarų Balkanų regione išlieka problema visų pirma tose šalyse, kurios taip pat yra NATO narės;
   s) ES taip pat turi reaguoti į tai, kad prezidentas V. Putinas atvirai remia A. Lukašenkos režimą ir jo brutalias represijas prieš Baltarusijos gyventojus ir bendradarbiauja su A. Lukašenka rengiant hibridinius išpuolius prieš demokratines Baltarusijos jėgas; todėl ES turi pripažinti, kad taip Kremlius kelia tiesioginę grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir demokratinėms jėgoms, ir privalo aiškiai parodyti, kad, jei Rusija tęs dabartinę politiką Baltarusijos atžvilgiu, ES bus priversta nustatyti papildomas griežtas Rusijos pažabojimo ir atgrasymo priemones, nes gindama demokratiją Baltarusijoje ES taip pat remia demokratiją Rusijoje; ES turėtų iškelti į viešumą Rusijos dalyvavimą hibridiniuose Lukašenkos režimo veiksmuose prieš ES, įskaitant migrantų naudojimą Vakarams destabilizuoti, ir reikalauti, kad Kremlius atsakytų už tokius priešiškus ir barbariškus veiksmus;
   t) ES turi pati išsivalyti savo kiemą nuo Kremliaus hibridinio kišimosi ir pinigų plovimo praktikos, kuri daro poveikį ES politikos ir verslo elitui, jei ji nori veiksmingai padėti Rusijos gyventojams žengti demokratijos keliu;
   u) ES ir jos valstybės narės turėtų aiškiai parodyti, kad jos nepritars jokiems mėginimams integruoti Baltarusiją į Rusiją, nes tai būtų padaryta prieš Baltarusijos gyventojų valią ir dėl to būtų derėtasi su nelegetimiu vadovu;
   v) pažymi, kad vis daugiau tarptautinių veikėjų, įskaitant Rusiją, įgyvendina hibridinio karo strategijas, taip pat ir prieš ES bei jos valstybes nares; pabrėžia, kad šie veiksmai yra ypač destabilizuojantys ir pavojingi, nes jais ištrinamos ribos tarp karo ir taikos, destabilizuojamos demokratinės valstybės ir skleidžiamos abejonės tarp tikslinių gyventojų; todėl, derindamos veiksmus su NATO ir jos partneriais, įskaitant Rytų partnerystės šalis, kurios turi unikalios patirties ir žinių šioje srityje, ES ir jos valstybės narės turėtų stiprinti Rusijos hibridinio karo veiksmų (įskaitant manipuliacines dezinformacijos kampanijas, kibernetinius išpuolius, šnipinėjimą ir kišimąsi į rinkimus) stebėseną ir analizę; visų pirma jos turėtų skubiai užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių, darbuotojų ir priemonių, kurios leistų nustatyti ir analizuoti Rusijos hibridines grėsmes ir kišimosi atvejus, užkirsti jiems kelią, su jais kovoti ir juos pašalinti; tai ypač svarbu atsižvelgiant į bandymus pakenkti Europos projektui, vykdant dezinformaciją poliarizuoti ir suskaldyti demokratines visuomenes, remti ir finansuoti antidemokratines, populistines, ekstremistines, daugiausia dešiniosios pakraipos ar radikalias kairiąsias partijas, judėjimus ir NVO arba politines separatistines jėgas visoje Europoje, be kita ko, kibernetinėje erdvėje, per socialinę žiniasklaidą ir tokias žiniasklaidos priemones kaip „Russia Today“ ir „Sputnik“; moralinė ir politinė atsakomybė tenka ES politinėms partijos, kurios sąmoningai naudojasi Rusijos Federacijos finansiniais ištekliais, teikiamais mainais už politinę ir kitokio pobūdžio paramą Rusijos politikai ir tikslams Europos Parlamente ir kitose organizacijose, kenkiant ES interesams ir vertybėms;
   w) šiuo atžvilgiu ES privalo parengti suderintą ir visapusišką pažabojimo strategiją, į kurią įeitų priemonės, skirtos ES žiniasklaidos aplinkai apsaugoti ir Rusijos bei su Rusija susijusių žiniasklaidos ir interneto paslaugų teikėjų (nesvarbu, ar rusų ar bet kuria kita kalba) turiniui sistemingai stebėti kartu neapribojant spaudos laisvės; įgyvendindama savo strategiją ES turėtų reikalauti, kad Rusija pasiaiškintų kiekvieną kartą, kai ji įvykdo hibridinį išpuolį prieš ES ir valstybes nares, didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir plėsti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pajėgumus, nes reikia, kad ji apimtų ir dezinformaciją ES erdvėje; ES ir jos valstybės narės turėtų įgyvendinti ryžtingesnes, labiau suderintas ir proporcingesnes kovos su tokiais išpuoliais priemones, pavyzdžiui, išsiųsdamos Rusijos diplomatus ES lygmeniu, reaguodamos į Rusijos valdžios institucijų vykdomą atskirų valstybių narių diplomatų išsiuntimą;
   x) galiausiai ES turėtų užtikrinti, kad būtų greitai įgyvendinami būsimi Europos Parlamento Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais pasiūlymai;
  

Ryšių palaikymas ir selektyvus dialogas su Kremliumi siekiant parengti Rusiją pertvarkai, įskaitant sektorių bendradarbiavimą

   y) bendradarbiaudama su Rusija ES turėtų veikti dviem kryptimis: pirma, sąlyginis selektyvus dialogas su Kremliaus valdžios institucijomis ir regionų valdžios institucijomis ir, antra, strateginis bendradarbiavimas su Rusijos pilietine visuomene, kuri siekia demokratijos Rusijoje, taip pat nepriklausomas bendradarbiavimas su regioniniais ir vietos subjektais; ES strategijoje Rusijos atžvilgiu neturėtų būti atmesta galimybė bendradarbiauti su valdžios institucijomis, jei tai atitinka ES interesus ir nekenkiama ES įsipareigojimams, susijusiems su žmogaus teisėmis ir demokratijos tikslais, nes tai yra vis dar svarbu ES ieškant būdų, kaip sumažinti dabartinę įtampą nustatant priemones, padedančias užtikrinti didesnį skaidrumą ir sumažinti nesusipratimų ir apsiskaičiavimo riziką;
   z) visų pirma ES turėtų tęsti institucinį bendradarbiavimą su Rusija tarptautinėse organizacijose ir pagal daugiašales sutartis (pvz., JT, ESBO, Arkties taryba ar Europos Taryba), kad spręstų skubius regioninius ir pasaulinius klausimus, bendradarbiautų konfliktų prevencijos ir sprendimo klausimu ir propaguotų papildančius arba bendrus interesus, pvz., aplinkos klausimais ir Rusijos ir ES žaliosios transformacijos srityse, atviros oro erdvės sutarties, branduolinio nusiginklavimo, ginklų mažinimo ir ginklų kontrolės srityse, Arkties klausimais, Bendro visapusiško veiksmų plano (susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos) įgyvendinimo ir padėties Artimuosiuose Rytuose, Libijoje ir Afganistane klausimais; ES turėtų taikyti selektyvų bendradarbiavimą su Rusija regioniniais ir pasauliniais klausimais, siekdama, kad Rusija būtų tvirtai įtraukta į daugiašalį bendradarbiavimą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, ir taip atgrasytų ją nuo grėsmės saugumui ir gerovei kėlimo, be kita ko, ES ir Europos kaimyninėse šalyse; konkrečiau ES turėtų panaudoti Europos žaliąjį kursą ir jo klimato tikslus dirbdama su Rusija ir siekdama jos perėjimo prie žaliosios ekonomikos, kad būtų visų pirma paspartintas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, sumažintas Rusijos išmetamas anglies dioksido kiekis (kuris toliau didėja nepaisant to, kad Rusija ratifikavo Paryžiaus susitarimą), padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir išplėstas atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie turi didelį potencialą Rusijoje, naudojimas; ES taip pat gali padėti didinti informuotumą apie klimato kaitą, nes ši informacija Rusijoje plinta labai lėtai;
   aa) ES, jos valstybės narės ir Rusija turėtų išlaikyti gerus bendradarbiavimo Arkties regione rezultatus per Šiaurės dimensijos politiką, nes labai svarbu, kad jos toliau konstruktyviai bendradarbiautų kovodamos su klimato kaitos padariniais Arktyje ir kad šis regionas netaptų dar vienu karinės įtampos objektu;
   ab) vis dėlto bendradarbiaujant tam tikrose konkrečiose srityse neturėtų būti taikomos jokios nuolaidos dėl vertybių ir ES niekada neturėtų ignoruoti geostrateginių pasekmių ir savo partnerių interesų; iš tiesų ES privalo užtikrinti, kad bet koks tolesnis bendradarbiavimas su Kremliumi priklausytų nuo jo pažadų nutraukti vidaus agresiją prieš savo gyventojus, sustabdyti sistemingas represijas prieš opoziciją, politinių kalinių bauginimą ir kankinimą, panaikinti arba iš dalies pakeisti visus įstatymus, kurie neatitinka tarptautinių standartų, tokius kaip įstatymai dėl „užsienio agentų“ ir vadinamųjų ekstremistinių ar nepageidaujamų organizacijų, sustabdyti represijas prieš pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma prieš su korupcija kovojančias ir žmogaus teises Rusijoje ginančias organizacijas, ir nutraukti savo išorės agresiją prieš kaimynines šalis; bendradarbiaudama ES turi priminti Rusijai, kad politinių oponentų kalinimas prieštarauja jos tarptautiniams įsipareigojimams, ir primygtinai reikalauti, kad būtų depolitizuoti teismai ir užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į advokatą; kitaip tariant, bandydama bendradarbiauti su Kremliumi, ES privalo turėti aiškiai apibrėžtas ribas, kurių nevalia peržengti, įskaitant visapusišką pagarbą šalių partnerių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, ir turi nebetęsti bendradarbiavimo su Rusija, jei tuo siekiama tik išlaikyti atvirus dialogo kanalus; ES neturėtų siekti sudaryti kokio nors rimto susitarimo su Kremliumi, jei jis sieks užsitikrinti veiksmų laisvę šalies viduje ir savo paskelbtoje išskirtinių interesų zonoje (Ukrainoje, Baltarusijoje ir pan.); ES privalo visiškai aiškiai pareikšti, kad ji neaukos kitų šalių interesų dėl geresnių santykių su Maskva;
   ac) be to, ES turėtų paraginti Rusijos Federaciją reaguoti į tarptautinės bendruomenės iškeltus neatidėliotinus klausimus ir nedelsiant pateikti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai visą išsamią informaciją apie savo programą „Novičiok“; ES taip pat turėtų pasmerkti Rusijos vaidmenį 2014 m. numušant orlaivį MH17 ir paraginti Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti tiriant svarbiausius tarptautinius nusikaltimus, incidentus ir tragedijas, pvz., Malaizijos orlaivio MH17 numušimą, taip pat kitus neseniai įvykusius incidentus ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių, įskaitant Baltarusiją, teritorijose, kuriuose dalyvavo Rusijos žvalgybos tarnybos;
   ad) ES turėtų pakartoti savo ne kartą išsakytą raginimą Rusijos valdžios institucijoms grąžinti Lenkijai Lenkijos vyriausybės orlaivio Tu-154, 2010 m. balandžio mėn. sudužusio netoli Smolensko, nuolaužas ir juodąsias dėžes;
  

Įsipareigojimas remti demokratiją: atsakas taikant sankcijas, finansų kontrolę ir atliekant tarptautinius tyrimus

   ae) ES turi stiprinti savo bendradarbiavimą su JAV ir kitais panašiai mąstančiais partneriais ir sukurti aljansą demokratijai ginti pasauliniu mastu, taip pat pasiūlyti demokratijos apsaugos priemonių rinkinį, kuris turėtų apimti bendrus veiksmus dėl sankcijų, kovos su neteisėtais finansiniais srautais politikos priemones, taisykles dėl ekonominės ir finansinės paramos sąlygų, tarptautinius tyrimus, taip pat plataus masto darbotvarkę laisvei ir demokratijai, žmogaus teisių aktyvistams ir demokratijos gynėjams remti; be to, ES darbotvarkė turėtų atsverti Rusijos ir Kinijos pastangas susilpninti demokratiją visame pasaulyje ir destabilizuoti Europos tvarką;
   af) ES turėtų sukurti centralizuotą kovos su neteisėtais finansų srautais sistemą, toliau stiprinti kovos su pinigų plovimu sistemą ir užtikrinti jos nuoseklų įgyvendinimą, sudaryti sąlygas didesniam kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimui ir sukurti ES finansų kontrolės instituciją, kuri pagerintų ES ir jos valstybių narių apsaugą nuo Rusijos bei kitų autoritarinių režimų neteisėtos finansinės praktikos ir kišimosi, kurie yra naudojami ardomaisiais politiniais tikslais ir todėl kelia grėsmę saugumui ir stabilumui Europoje;
   ag) visų pirma ES privalo apsvarstyti galimybę įtraukti Rusiją į ne ES šalių, kurioms būdinga didelė pinigų plovimo rizika, sąrašą ir šis sąrašas padėtų ES tvirčiau kontroliuoti visus įtartinus finansinius srautus iš Rusijos režimo ir jam prijaučiančių šalių; be to, ES turėtų sustiprinti savo bankų sistemą ir nustatyti kovos su Rusijos finansiniu kišimusi į ES ir valstybių narių demokratijos procesus reguliavimo sistemą, įskaitant jos elito kontrolės strategiją ir aukščiausio lygio valstybės tarnautojų ir buvusių Europos politikų kooptacijos būdus; tokia sistema turėtų padidinti Europos Sąjungoje laikomų ar išleidžiamų Rusijos elito lėšų skaidrumą ir padėti reaguoti į Rusijos subjektų vykdomą politinių partijų, politinių judėjimų ir politinių kampanijų finansavimą ir investicijas į strateginę infrastruktūrą ir įstaigas, įskaitant universitetus ir politines ekspertų grupes, kurios gali sukurti arba sustiprinti tam tikrų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo Rusijos ir kurios gali būti tapti Rusijos šnipų infiltravimosi vieta ir kelti grėsmę saugumui, ir užkirsti tam kelią; šiuo atžvilgiu ES turėtų taip pat nustatyti sankcijas Rusijos lėšoms, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai naudojamos kišantis į ES, valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių demokratinius procesus; tuo pat metu nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės organizacijos turėtų atlikti tyrimus dėl pagrindinių Rusijos vadovų ir oligarchų slepiamo turto ir viešai skelbti šiuos duomenis;
   ah) ES turėtų kuo greičiau sukurti veiksmingas kovos su tarpvalstybine korupcija ir susijusiu pinigų plovimu priemones, visų pirma kai tai yra susiję su Rusijos vykdoma korupcija ir neteisėto finansavimo praktika, ir siekiant veiksmingai kovoti su Kremliaus kleptokratija daug plačiau taikyti ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą turto konfiskavimą; šiuo atžvilgiu Rusijos valdžios institucijos neturėtų iš Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO sistemingai atiminėti kovos su korupcija priemones; be to, ES turėtų stiprinti pajėgumus nustatyti ir sustabdyti nešvarių pinigų srautus iš Rusijos ir atskleisti Rusijos režimo autokratų ir korumpuotų oligarchų valstybėse narėse slepiamą turtą ir finansines lėšas; ES institucijos turėtų periodiškai pranešti apie šiuos atvejus per kas pusmetį Parlamente rengiamus klausymus dėl demokratijos padėties Rusijoje; šiose ataskaitose turėtų būti pateikiamos svarbiausių prezidento V. Putino aplinkos asmenų vardai ir pavardės;
   ai) kovodama su neteisėtais pinigų srautais iš Rusijos ir siekdama juos sustabdyti, ES turėtų ypatingą dėmesį skirti finansiniams srautams iš Baltarusijos, nes autokratai ir korumpuoti oligarchai yra tarpusavyje susiję; ES institucijų specialiosiose ataskaitose Parlamentui turėtų būti minimas Rusijos finansinio kišimosi į Baltarusijos reikalus klausimas, be kita ko, į strateginius sektorius, ir pateikiama informacija apie Aliaksandro Lukašenkos aplinkos asmenų ir korumpuotų oligarchų turtą;
   aj) ES turėtų spręsti Rusijos manipuliavimo informacija ir bandymų kištis į ES ir jos valstybių narių demokratinius procesus klausimą, apsvarstydama būtinas priemones tam pasipriešinti ir su tuo kovoti ir jas įdiegdama;
   ak) laikydamasi principo „pirmiausia – demokratija“, ES santykiuose su Rusija turėtų sugriežtinti reikalavimą laikytis sąlygų, tęsdama dialogą ar sudarydama susitarimus su Rusija dėl priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti žmogaus teises, spaudos laisvę ir surengti laisvus rinkimus, kurie yra griežtesnis reikalavimas dialogui; ES ir jos valstybės narės taip pat turėtų peržiūrėti savo investicijų rėmimo ir ekonominio bendradarbiavimo projektus (tokius kaip „Nord Stream 2“ ir „Rosatom“ pastatytos atominės elektrinės) ir dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabotos Kremliaus strateginės investicijos, kurių šaltinis dažnai yra ES valstybės narės, į kurias patenka Rusijos oligarchų ir įmonių, sukurtų Rusijos kenksmingam kišimuisi finansuoti ir plėsti korupciją ES, finansiniai srautai; šiuo požiūriu ES turėtų ypatingą dėmesį skirti teisiniam dvigubos pilietybės institutui ir primygtinai reikalauti, kad Bulgarija ir Malta atsisakytų savo „auksinio paso“ režimų; be to, ES neturėtų įgyvendinti bendrų sandorių arba verslo projektų be išankstinio tinkamo politinio patikrinimo, susijusio su skaidrumu, korupcija ir politinėmis pasekmėmis, nes tokie projektai neturėtų kenkti valstybių narių arba valstybių narių ir ES kaimyninių šalių solidarumui, neturėtų būti naudingi Rusijos arba ES korupcinėms sistemoms ir neturėtų turėti neigiamo poveikio žmogaus teisėms arba aplinkai;
   al) tuo pačiu metu ES, pakartotinai vertindama finansinės paramos Rusijai programas ir investicijas į Rusiją, turėtų taikyti principą „pirmiausia – demokratija“ ir be kitų priemonių tokio vertinimo metu reikėtų peržiūrėti ES finansų įstaigų skolinimo įgaliojimus; vadovaudamasi tuo pačiu principu, ES turėtų įvertinti savo bendradarbiavimą su Rusija įvairiais užsienio politikos formatais ir peržiūrėti, kaip Rusija laikosi savo įsipareigojimų Europos Tarybai;
   am) ES turėtų sukurti naujas priemones, kad galėtų veiksmingiau reikalauti paleisti politinius kalinius; ES turėtų reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos paleistų visus dėl politinių motyvų neteisėtai kalinamus asmenis, įskaitant Aleksejų Navalną, Aleksejų Pičuginą, Jurijų Dimitrijevą ir visus kitus asmenis, kuriuos žmogaus teisių centras „Memorial“ pagal Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 1900/2012 nustatytus kriterijus pripažino politiniais kaliniais; ES privalo pasinaudoti kiekviena proga, kad atkreiptų Rusijos valdžios institucijų dėmesį į šiuos ir kitus pažeidimus žodžio laisvės srityje, visų pirma susijusius su politinių ir pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų Rusijoje bauginimu, persekiojimu ir fiziniais išpuoliais prieš juos; ES turėtų griežtai reikalauti, kad šie pažeidimai būtų sustabdyti ir kad jie būtų tiriami, ir primygtinai raginti Rusiją patraukti pažeidimus vykdžiusius asmenis atsakomybėn;
   an) ES institucijos privalo per Parlamento rengiamus klausymus reguliariai pranešti apie politinių kalinių padėtį Rusijoje, užmegzti glaudžius kontaktus su Rusijos disidentais, pilietinės visuomenės organizacijomis, žmogaus teisių gynėjais ir nepriklausomomis žiniasklaidos priemonėmis ir nuolat turėti informacijos apie politinių aktyvistų vardus bei pavardes ir kalinimo sąlygas Rusijoje; be to, valstybės narės neturėtų leisti politinių oponentų ir prieglobsčio prašytojų deportacijos ir ekstradicijos į Rusiją ir sudaryti tam sąlygas, jei jų gyvybei arba fizinei neliečiamybei kiltų pavojus; prireikus ES taip pat turėtų palengvinti skubių vizų išdavimą ir suteikti laikiną prieglobstį valstybėse narėse;
   ao) be to, ES turėtų atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Rusijoje, be kita ko, ES delegacijai Rusijoje ir valstybių narių ambasadoms atliekant pilietinės visuomenės organizacijų, opozicijos politikų ir aktyvistų teismo procesų stebėjimą; ES taip pat turėtų išplėsti ES visuotinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą ir jį taikyti žmogaus teisių pažeidimams, vykdomiems visose teritorijose, nukentėjusiose nuo įšaldytų konfliktų arba neteisėtai okupuotose Rytų partnerystės šalyse; tuo pačiu metu ES turėtų įgyvendinti savo įsipareigojimą integruoti lyčių aspektą į visus išorės veiksmus ir remti pagrindines žmogaus teises, be kita ko, kovodama su smurtu dėl lyties, rasizmu, ksenofobija, neapykantos nusikaltimais, policijos brutalumu ir kitų formų diskriminacija ir gindama lyčių lygybę, moterų teises, LGBTI+ teises ir mažumų teises Rusijoje; ES turėtų kiek įmanoma padėti engiamiems Rusijos gyventojams, visų pirma tiems, kurie patiria diskriminaciją dėl amžiaus, religijos, rasės, etninės kilmės, kalbos ar priklausymo socialinei grupei, seksualinės orientacijos, lyties raiškos, lytinės tapatybės, lyties požymių arba bet kuriais kitais pagrindais; ES taip pat turėtų bendradarbiauti su Rusija elgesio su moterų teisių gynėjais, moterų atstovavimo politiniu ir viešojo administravimo lygmeniu, moterų galimybių darbo rinkoje ir seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių Rusijoje klausimais; ES turėtų toliau smerkti LGBTI+ asmenų persekiojimą, savavališką sulaikymą ir kankinimus daugelyje Rusijos Federacijos vietų, pabrėžti nuolatinę būtinybę atlikti tyrimus ir raginti nedelsiant paleisti visus tokioje padėtyje esančius kalinius, visų pirma Čečėnijoje; ES turėtų toliau akcentuoti tai, kad Rusijos vyriausybė toliau naudojasi vadinamosios gėjų propagandos draudimu, kad pateisintų baudžiamąjį persekiojimą; padedama valstybių narių ir laikydamasi ES ir nacionalinės teisės nuostatų, ES turėtų tokioms aukoms supaprastinti prieglobsčio prašymų teikimo tvarką;
   ap) ES turėtų sustiprinti savo gebėjimą parengti ir patvirtinti sankcijas Rusijos valdžios institucijoms, Rusijos oligarchams, prezidento V. Putino bendrininkams ir jų šeimų nariams už žmogaus teisių pažeidimus ar sistemingas represijas prieš demokratines jėgas, mažumas, religines ir LGBTI+ grupes Rusijoje; šiuo tikslu ji turėtų centralizuoti savo sprendimų priėmimo procesą, kad sunkių žmogaus teisių pažeidimų atvejais sankcijos būtų patvirtinamos automatiškai, ir apsvarstyti galimybę Taryboje nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų; ES taip pat turėtų skubiai patvirtinti ES kovos su korupcija sankcijų režimą, galbūt vadovaudamasi Jungtinės Karalystės visuotinio kovos su korupcija sankcijų režimo pavyzdžiu, kad papildytų dabartinį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, ir, jei padėtis būtų toliau eskaluojama, ES taip pat turėtų apsvarstyti sankcijas už žvalgybos tarnybų ir karinių pajėgų finansavimą, taip pat naftos ir dujų sektoriui skirtas sankcijas; jei taip atsitiktų, ES turėtų parengti naują sankcijų mechanizmą, kurį taikant Rusijos Federacijai tęsiant priešiškus veiksmus būtų ES lygmeniu tam tikra procentine dalimi mažinamas energijos importas iš Rusijoje veikiančių tiekėjų, kartu šis mechanizmas padėtų ES valstybėms narėms pašalinti spragą taikant su Europos žaliuoju kursu suderintas priemones; pažymi, kad mažinimo mastas automatiškai turėtų didėti ta pačia procentine dalimi kasmet tol, kol Rusijos Federacija nustos vykdyti priešiškus veiksmus;
   aq) ES turėtų konsultuotis su NVO siekdama surinkti naudingą informaciją, reikalingą jos sankcijų politikai vykdyti, kad šios organizacijos galėtų visapusiškai padėti jai rengti ir tirti bylas; rekomenduoja, kad valstybės narės nedelsdamos stiprintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija kontržvalgybos srityje, siekdamos atskleisti ir sužlugdyti slaptus Rusijos tinklus ES;
   ar) naudodamasi kovos su nebaudžiamumu platforma ir ES interneto platforma „Justice Hub“, ES turėtų inicijuoti prezidento V. Putino režimo įvykdytų nusikaltimų prieš Rusijos gyventojus ir A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje įvykdytų nusikaltimų tarptautinius tyrimus ir prie jų prisidėti; šiems tyrimams atlikti ES turėtų įsteigti patarėjų grupę, kuri padėtų vykdyti nacionalinius ir tarptautinius tyrimus, teismo procesus bei įsteigti ES teismines institucijas ir periodiškai teiktų Parlamentui ataskaitas apie politinės laisvės padėtį Rusijoje;
   as) be to, ES turėtų skatinti ir remti nacionalinių ir tarptautinių teisminių institucijų pastangas pradėti baudžiamąsias bylas, siekiant patraukti atsakomybėn Rusijos karines ir sukarintas grupes už pažeidimus ir nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus, padarytus prieš civilius per įvairiose šalyse, pvz., Sirijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje, surengtas operacijas;
   at) ES taip pat turėtų reikalauti laikantis ESBO ir Europos Tarybos rekomendacijų atlikti nepriklausomą ir nešališką opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo tyrimą ir patraukti atsakomybėn nusikaltėlius;
   au) be to, ES turėtų griežtai pasmerkti nepagrįstas sankcijas prieš ES pareigūnus ir paraginti Rusijos valdžios institucijas jas nedelsiant atšaukti;
   av) ES turi būti pasirengusi nepripažinti Rusijos parlamento ir apsvarstyti galimybę prašyti, kad Rusija būtų pašalinta iš tarptautinių organizacijų su parlamentinėmis asamblėjomis, visų pirma iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, jei 2021 m. parlamento rinkimai Rusijoje bus pripažinti nesąžiningais ir surengti pažeidžiant demokratinius principus ir tarptautinę teisę; be to, ES turėtų pasmerkti bet kokį prezidento V. Putino bandymą, 2024 m. gegužės 7 d. pasibaigus dabartinei ir paskutinei prezidento kadencijai, toliau eiti pareigas, remiantis 2020 m. konstituciniais pakeitimais, kuriuos Parlamentas įvertino kaip „neteisėtai priimtus“;
   aw) ES turėtų paraginti Rusijos vyriausybę ir Valstybės Dūmą peržiūrėti rinkimų teisinę sistemą, įskaitant rinkimų stebėjimo teisinę sistemą, siekiant palengvinti pliuralizmą ir laisvus bei sąžiningus rinkimus pagal tarptautinius standartus ir sukurti vienodas sąlygas opozicijos kandidatams;
   ax) tuo pačiu metu valstybės narės turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad neleistų savo piliečiams dalyvauti kaip tarptautiniams 2021 m. parlamento rinkimų, kuriuos okupuotame Kryme neteisėtai rengia Rusija, stebėtojams; šiomis aplinkybėmis Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų vengti bet kokios veiklos, kuri gali būti klaidingai suprasta kaip tarptautinis stebėjimas, ir numatyti sankcijas už tokią veiklą; be to, ES turėtų pasmerkti ir atsisakyti pripažinti neteisėtą Rusijos vykdomą šių ir kitų rinkimų organizavimą okupuotame Kryme, taip pat okupuotose Donecko ir Luhansko regionų teritorijose;
  

Įsipareigojimas remti demokratiją: parama prodemokratiškai visuomenei Rusijoje

   ay) ES turėtų išreikšti savo valią gerinti savo santykius su Rusijos Federacijos gyventojais priimant ir paskelbiant „kreipimąsi į Rusijos gyventojus“;
   az) ES turėtų atsižvelgti į įvairius galimus pokyčius ES ir Rusijos santykių srityje, taip pat pačioje Rusijoje; visų pirma ES turėtų turėti būsimų ES santykių su laisva, klestinčia, taikia ir demokratiška Rusija, kuri bus visapusiškai įsipareigojusi laikytis tarptautinės teisės, savo tarptautinių įsipareigojimų ir gerų kaimyninių santykių principų, viziją ir strategiją; tokia strategija turėtų apimti platų pasiūlymą su sąlygomis ir paskatomis, pavyzdžiui, vizų režimo liberalizavimą, investicijų į laisvą prekybą ir modernizavimo programas, taip pat strateginę partnerystę, kuria, be kita ko, būtų siekiama užtikrinti stabilumą žemyne ir visapusišką jo tarptautinių sienų paisymą; ES taip pat turėtų informuoti apie galimą naudą, kurią ji pasirengusi pasiūlyti mainais už demokratišką Rusijos pertvarką, kad ji pereitų prie bendradarbiavimu grindžiamos ir visavertės demokratinio valdymo sistemos, kuria paisoma žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos, ir už dabartinės užsienio politikos ir tarptautinio elgesio pakeitimą iš esmės;
   ba) ES turėtų remti Rusijos pilietinę visuomenę ir skatinti ES ir Rusijos piliečių tarpusavio ryšius, visų pirma todėl, kad Rusijos piliečiams išduodama daugiausiai Šengeno vizų pasaulyje, kurių dauguma yra daugkartinės ir daugiametės; todėl ji turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti vizų mokestį ir kliūtis Rusijos piliečiams ir vadovauti veiksmingai informavimo kampanijai, siekiant parodyti, kad Rusijos gyventojai yra laukiami ES; ES taip pat turėtų išplėsti savo mokyklų, universitetų, mokslinių ir kultūrinių mainų programas, įtraukiant Rusiją, ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti stažuotes ir tiesioginio įdarbinimo galimybes tiek aukštos kvalifikacijos, tiek žemos kvalifikacijos darbuotojams iš Rusijos; ES privalo sukurti ir plėsti politiškai motyvuotiems migrantams iš Rusijos alternatyvas, kad jie galėtų gyventi ES saugiomis ir teisiškai užtikrintomis sąlygomis; be to, ES turėtų iš esmės padidinti savo finansinę ir techninę pagalbą profesinėms sąjungoms, nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir pilietinio sektoriaus pajėgumų stiprinimo priemonėms Rusijoje; ES taip pat turėtų finansiškai remti humanitarinių mokslų studijas ES universitetuose, kurios sudarytų sąlygas Rusijos gyventojams, ypač studentams, pasirengti dalyvauti savo šalies demokratiškoje pertvarkoje;
   bb) ES turėtų patvirtinti išsamų prieinamų bendradarbiavimo su Rusijos demokratine visuomene priemonių sąrašą, kuriame gali būti pateikti daugelio Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų parengti pasiūlymai;
   bc) ES turėtų kovoti su prezidento V. Putino režimo rusų kalba skleidžiama propaganda ir dezinformacijos kampanijomis ES, Rytų partnerystės šalyse ir pačioje Rusijoje, remdama ir stiprindama nepriklausomus žurnalistus ir žiniasklaidos priemones, kurios siūlo alternatyvą Kremliaus dezinformacijai, ir remti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančios „Laisvosios Rusijos televizijos“ sukūrimą; ES turėtų toliau remti nepriklausomas žiniasklaidos priemones, žurnalistus ir tinklaraštininkus Rusijoje, kad sustiprintų alternatyvius šaltinius ir kanalus, kurių nekontroliuoja Kremlius;
   bd) ES privalo priešintis nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms daromam spaudimui, be kita, ko, įsteigdama ES demokratinės žiniasklaidos fondą, kuris remtų nepriklausomas žiniasklaidos priemones visame pasaulyje, įskaitant Rusiją; ES taip pat privalo nuveikti daugiau, kad paremtų ir sustiprintų nepriklausomus žurnalistus ir žiniasklaidos priemones, kurios siūlo alternatyvas Kremliaus dezinformacijai ir be kurių Rusija negali būti demokratiška, klestinti ir laisva; šiuo klausimu ES, atsižvelgdama į sudėtingą ir nepraktišką vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą, kurį priėmė Rusijos valdžios institucijos, siekdamos nuslopinti laisvą žodį ir nepriklausomą žurnalistiką, turėtų remti nepriklausomas žiniasklaidos priemones, tokias kaip „Meduza“ ir „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“;
   be) Parlamento delegacija ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete turėtų prisiimti užduotį nustatyti dominančius asmenis, kurie atlieka lyderių vaidmenį visuomenėje ir kurie būtų linkę pradėti konstruktyvų ir nenutrūkstamą dialogą, ir parengti viešų kontaktų su Rusijos pilietine visuomene, universitetais, pagrindinėmis mokslo ir kultūros įstaigomis, NVO, politiniais judėjimais ir menininkų bei intelektualų grupėmis tvarkaraštį;
   bf) ES turi atsižvelgti į tai, kad valdant Vladimirui Putinui Josifo Stalino populiarumas tarp Rusijos gyventojų pasiekė aukščiausią lygį – 70 proc. gyventojų mano, kad Stalinas suvaidino teigiamą vaidmenį Rusijos istorijoje; ES turėtų pripažinti, kad tai lėmė V. Putino vykdoma vadinamoji visuomenės mąstymo stalinizacijos ir represijų prieš nepriklausomus istorikus politika; ES turi reikalauti, kad sovietiniai archyvai būtų atverti mokslininkams ir tyrėjams ir kad būtų viešai skelbiami stalinistų genocido veiksmai prieš rusus ir kitas Sovietų Sąjungos ir satelitinių valstybių tautas, įskaitant bylas, susijusias su nusikalstama karine operacija „Augustavo gaudynės“;
   bg) Jungtinės Tautos paskelbė, kad prieiga prie interneto yra viena iš žmogaus teisių, todėl ES turėtų pasmerkti Kremliaus mėginimus blokuoti, kontroliuoti, cenzūruoti ir net nutraukti Rusijos gyventojų prieigą prie interneto; ES turi raginti pasaulines IT bendroves svarstant apie veiklą Rusijos rinkoje atsižvelgti į šiuos nedemokratinius veiksmus;
   bh) galiausiai ES turėtų parengti privalomus teisės aktus, sudarysiančius sąlygas ES griežtai reaguoti į kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti demokratijai arba teisinei valstybei, be kita ko, imantis tikslingų veiksmų prieš tokių kampanijų vykdytojus; ES taip pat turėtų parengti veiksmingas strategijas skaitmeninės politikos srityje, kad technologinius standartus ir atvirąjį internetą panaudotų atviroms erdvėms remti ir represinėms technologijoms riboti; todėl ES turėtų remti atvirojo kodo technologijas, saugios komunikacijos paslaugas, decentralizuotas platformas ir naujus Rusijos gyventojams lengvai prieinamas, privatumo apsaugą užtikrinančias ir patrauklias socialinės žiniasklaidos platformas kartu plečiant pasaulinius technologijų standartus, susijusius su privatumu, sukuriant etinius ir teisinius standartus, kurie turi informacinį poveikį skatinant pagrindinių teisių apsaugą, tęsiant darbus, susijusius su tarptautiniu masinio sekimo technologijų ir invazinių socialinio reitingavimo sistemų uždraudimu, ir primygtinai reikalaujant uždrausti autonomines ginklų sistemas;
  

Įsipareigojimas remti Rusijos gyventojus ir demokratiją: Rytų partnerystės sėkmė kaip įkvėpimo šaltinis Rusijos gyventojams

   bi) ES turėtų toliau stiprinti Rytų partnerystę, siekdama skatinti demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines laisves, žmogaus teises, regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius; visų pirma būsimoje konferencijoje dėl Europos ateities ES galėtų pasiūlyti tvirtesnio bendradarbiavimo strategiją, kad būtų pasirengta naujam Europos integracijos ES rytų kaimynystėje postūmiui ir būtų remiamas sėkmingas į ES orientuotų Rytų partnerystės šalių vystymasis, kuris būtų geras pavyzdys ir skatintų Rusijos gyventojus remti demokratiją; todėl ES turėtų patvirtinti realias galimybes Rytų partnerystės šalims tapti ES valstybėmis narėmis ir taip išlaikyti jų motyvaciją vykdyti tolesnes reformas;
   bj) ES turėtų toliau remti Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos politinių, demokratinių, socialinių ir teisinių ES kriterijų, kuriais grindžiamos ES sutartys ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, įgyvendinimą;
   bk) galiausiai ES turėtų siekti platesnio užmojo Rytų partnerystės šalių, sudariusių asociacijos susitarimus su ES, integracijos strategijos; tokiu būdu ES motyvuos ES asocijuotąsias Rytų partnerystės šalis vykdyti ES reformas, be kita ko, pasiūlydama joms modelį, grindžiamą „visose srityse, išskyrus institucijas“ modeliu, suteikdama joms galimybę gauti visapusiškos naudos iš ES integracijos, pvz., galimybę dalyvauti vykdant ES bendrą įvairių krypčių politiką, atverti ES finansinius išteklius ir suteikti prieigą prie ES jurisdikcijos, kartu palikdama atviras galimybes būsimai narystei ES;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių ir G 7 šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 234, 2016 6 28, p. 14.
(2) OL C 407, 2016 11 4, p. 74.
(3) OL C 263, 2018 7 25, p. 109.
(4) OL C 28, 2020 1 27, p. 97.
(5) OL C 224, 2018 6 27, p. 58.
(6) OL C 23, 2021 1 21, p. 7.
(7) OL C 171, 2021 5 6, p. 25.
(8) OL C 255, 2021 6 29, p. 54.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0232.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0018.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0159.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0291.


Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
PDF 180kWORD 52k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2021)0282 – C9-0205/2021 – 2021/0137(NLE))
P9_TA(2021)0384A9-0262/2021

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0282),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0205/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0262/2021),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi, taip pat susijusius su kokybišku švietimu bei mokymu ir žmonių sveikatos apsauga, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje;
(2)  Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su įtraukiųjų darbo rinkų, didelio užimtumo, kolektyvinių derybų, deramo darbo užmokesčio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi, ypatingą dėmesį skirdama pažeidžiamoms grupėms – vaikams, neįgaliesiems, vienišiems tėvams, tautinėms mažumoms, pvz., romams, LGBTIQA+ asmenims, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat susijusius su kokybišku švietimu bei mokymu ir žmonių sveikatos apsauga, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą įtraukti Europos socialinių teisių ramsčio principai ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, drauge numatant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, didinant konkurencingumą, užtikrinant tinkamas darbo sąlygas, skatinant inovacijas, propaguojant socialinį teisingumą ir lygias galimybes, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais;
(5)  Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės, užimtumo, socialinės ir aplinkos politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą turėtų būti toliau integruojami Europos socialinių teisių ramsčio principai ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, drauge numatant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų, visų pirma lyčių lygybės. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, socialiniu požiūriu įtraukios, aplinkos aspektu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, didinant konkurencingumą, užtikrinant deramas darbo sąlygas ir patikimas gerovės sistemas, skatinant inovacijas, propaguojant socialinį teisingumą ir lygias galimybes ir investuojant į jaunimą, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais bei mažinant skurdą. Būtina skubiai užtikrinti kokybišką ir tvarų užimtumą, įskaitant iniciatyvas dėl deramų nuotolinio darbo sąlygų, teisės atsijungti, vaiko priežiūros atostogų ir su priežiūra susijusių atostogų, platformų darbuotojų teisių, bendros teisinės sistemos dėl subrangos, didesnio skaidrumo ir rekomendacijų dėl atsakomybės, sveikatos ir saugos, taip pat kolektyvinių derybų vaidmens stiprinimo;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai pakeis Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai reaguotų į šiuos struktūrinius veiksnius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir produktyvumą skatinančias reformas, tinkamas darbo sąlygas, socialinę ir teritorinę sanglaudą, aukštynkryptę konvergenciją, atsparumą ir fiskalinę atsakomybę. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei;
(6)  klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai keičia Europos ekonomiką ir visuomenę. Nors nuotolinis darbas galėtų būti laikomas žingsniu siekiant geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, sudarant sąlygas anksčiau atskirtoms darbuotojų grupėms patekti į darbo rinką, sykiu kyla pavojus, kad ribos tarp darbo laiko ir asmeninio laiko taps neaiškios, o tai gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų pagrindinėms teisėms ir jų fizinei bei psichinei sveikatai. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai reaguotų į šiuos struktūrinius veiksnius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų, kuriuose dalyvautų socialiniai partneriai, tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV, Europos socialinių teisių ramsčiu ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Tokie politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir produktyvumą skatinančias reformas, deramas darbo sąlygas, socialinę ir teritorinę sanglaudą, aukštynkryptę konvergenciją, atsparumą ir fiskalinę bei socialinę atsakomybę. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei. Atsižvelgdamos į 2020 m. kovo 23 d. ES finansų ministrų pareiškimą dėl Stabilumo ir augimo pakto ištikus COVID-19 krizei, kuriame buvo paskelbta apie laikiną nuo Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią nuostatą (bendroji nukrypti leidžianti išlyga), ir į 2021 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“, kuriame Komisija nurodė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus toliau taikoma 2022 m. ir ją planuojama panaikinti nuo 2023 m., valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios nukrypti leidžiančios sąlygos teikiamomis galimybėmis teikti paramą sunkumų patiriančioms arba likvidumo stokojančioms įmonėms, visų pirma labai mažoms įmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, siekiant išsaugoti darbo vietas, darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat investuoti į žmones ir socialinės gerovės sistemas. Rizika, kuri gali kilti viešiesiems finansams dėl šio pratęsimo, taip pat galimi socialiniai neigiami planuojamo išlygos panaikinimo 2023 m. padariniai, turėtų būti įvertinti iš anksto;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)  2021 m. gegužės 8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai (20) pripažino, kad Europos socialinių teisių ramstis yra esminis ekonomikos atsigavimo elementas ir pažymėjo, kad jo įgyvendinimas sustiprins Sąjungos skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos siekį ir padės siekti aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos bei spręsti demografines problemas. Jie pabrėžė, kad socialinis aspektas, socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos šerdis. Valstybių narių nuomone, Komisijos pateiktas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas suteikė naudingų ramsčio įgyvendinimo gairių, be kita ko, užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. ES lyderiai palankiai įvertino naujuosius iki 2030 m. pasiektinus ES pagrindinius tikslus užimtumo srityje (dirbti turėtų 78 proc. 20–64 m. gyventojų), įgūdžių srityje (mokymuose kasmet dalyvauti turėtų 60 proc. suaugusiųjų) ir skurdo mažinimo srityje (skurstančiųjų turėtų sumažėti bent 15 mln., iš jų – 5 mln. vaikų) ir peržiūrėtą socialinių rodiklių suvestinę, padedančią stebėti pažangą įgyvendinant socialinių teisių ramsčio principus laikantis politikos koordinavimo tvarkos Europos semestro kontekste. Be to, jie pažymėjo, kad Europai palaipsniui atsigaunant po COVID-19 pandemijos pirmenybė bus teikiama perėjimui nuo darbo vietų išsaugojimo prie jų kūrimo ir darbo vietų kokybės didinimui, ir pabrėžė, kad bus labai svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, siekiant užtikrinti, kad įtraukiojo ekonomikos atsigavimo kontekste būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų visiems. Galiausiai valstybės narės pabrėžė, kad svarbu atidžiai stebėti, įskaitant aukščiausiu lygmeniu, pažangą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant ES pagrindinių tikslų iki 2030 m.;
(8)  2021 m. gegužės 8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai(20) pripažino, kad Europos socialinių teisių ramstis yra esminis ekonomikos atsigavimo elementas, ir pažymėjo, kad jo įgyvendinimas sustiprins Sąjungos skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos siekį ir padės siekti aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos bei spręsti demografines problemas. Jie pabrėžė, kad socialinis aspektas, socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas yra konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos šerdis. Valstybių narių nuomone, Komisijos pateiktas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas suteikė naudingų ramsčio įgyvendinimo gairių, be kita ko, užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. ES lyderiai palankiai įvertino naujuosius iki 2030 m. pasiektinus ES pagrindinius tikslus užimtumo srityje (dirbti turėtų 78 proc. 20–64 m. gyventojų), įgūdžių srityje (mokymuose kasmet dalyvauti turėtų 60 proc. suaugusiųjų) ir skurdo mažinimo srityje (skurstančiųjų turėtų sumažėti bent 15 mln., iš jų – 5 mln. vaikų) ir atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę, padedančią stebėti pažangą įgyvendinant socialinių teisių ramsčio principus laikantis politikos koordinavimo tvarkos Europos semestro kontekste. Be to, jie pažymėjo, kad Europai palaipsniui atsigaunant po COVID-19 pandemijos pirmenybė bus teikiama perėjimui nuo darbo vietų išsaugojimo prie jų kūrimo ir darbo vietų kokybės didinimui, ir pabrėžė, kad bus labai svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, siekiant užtikrinti, kad įtraukiojo ekonomikos atsigavimo kontekste būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų visiems. Galiausiai valstybės narės pabrėžė, kad svarbu atidžiai stebėti, be kita ko, aukščiausiu lygmeniu, pažangą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant ES pagrindinių tikslų iki 2030 m. Valstybės narės turėtų užtikrinti sąžiningą judumą ir teisių bei teisių į išmokas perkeliamumą užtikrindamos geresnę mobilių darbuotojų, įskaitant tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, apsaugą, efektyvesnes darbo inspekcijas ir veiksmingų skaitmeninių sprendimų taikymą;
__________________
__________________
20 Europos Vadovų Taryba, Porto deklaracija, 2021 m. gegužės 8 d.
20 Europos Vadovų Taryba, Porto deklaracija, 2021 m. gegužės 8 d.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  benamystė yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų, kuri daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, taip pat jų galimybėms įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis. Europos Parlamentas, Komisija, nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos, taip pat Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijos susitarė įsteigti Europos kovos su benamyste platformą. Siekdamos galutinio tikslo – ne vėliau kaip 2030 m. panaikinti benamystę – jos įsipareigojo įgyvendinti principą „svarbiausia– būstas“, skatinti benamystės prevenciją ir suteikti benamiams galimybę gauti tinkamą, saugų bei įperkamą būstą ir paramos paslaugas, kartu įgyvendinant reikiamas politikos priemones, skiriant tinkamą nacionalinį ir Sąjungos finansavimą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
(9)  darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, reformos turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis ir tvarus ekonomikos augimas. Taip pat turėtų būti suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimo. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad COVID-19 krizės socialinis ir ekonominis poveikis bei jos poveikis užimtumui būtų sumažintas ir kad pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi. Reikėtų siekti stiprinti atsigavimą ir siekį kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Suderintas aktyvios darbo rinkos politikos krypčių rinkinys, kuris apima laikinosios samdos ir veiklos keitimo paskatas, įgūdžių politiką ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas yra reikalingas tam, kad būtų remiamas su veiklos keitimu susijęs judėjimas darbo rinkoje, kaip pabrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE);
(9)  darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, reformos turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis ir tvarus ekonomikos augimas. Taip pat turėtų būti suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, lyčių lygybės, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimo klausimus. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį ir jį stiprinti, skatinti kolektyvinių derybų aprėpties išplėtimą ir remti didelį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų tankumą, kad būtų užtikrintas įtraukus ir socialiniu požiūriu teisingas atsigavimas. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad COVID-19 krizės socialinis ir ekonominis poveikis bei jos poveikis užimtumui būtų sumažintas ir kad pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi. Reikėtų stiprinti atsigavimą ir siekį kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Suderintas aktyvios darbo rinkos politikos krypčių rinkinys, apimantis laikinąsias įdarbinimo ir veiklos keitimo įgūdžių paskatas, kompetencijos patvirtinimą ir įgijimą ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas, yra reikalingas tam, kad būtų remiamas su veiklos keitimu susijęs judėjimas darbo rinkoje, kaip pabrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE). Reikia nuodugniai įvertinti nacionalinę politiką ir paramos sistemas, kurios buvo taikomos siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, kad būtų galima pasimokyti iš patirties ir nustatyti priemones, kurias būtų galima naudoti ateityje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)  turėtų būti kovojama su visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir remiamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti mažinamas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir adekvačias bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas ir šalinant švietimo, mokymo ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, be kita ko, investuojant į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą bei į skaitmeninius įgūdžius. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir visuomenės senėjimą, itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas ilgalaikės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją ir sveikatos priežiūros skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai palaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;
(10)  turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir skatinamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti išnaikintas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir adekvačias bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas ir šalinant švietimo, mokymo ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, be kita ko, investuojant į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, skaitmeninius įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų skatinti investicijas į tvarias bei kokybiškas darbo vietas ir vadovautis visapusišku požiūriu padedant vaikams išbristi iš skurdo ir remiant vaikų, kuriems reikia pagalbos, tėvus. Europos vaiko garantijų sistema turėtų būti integruota į visus politikos sektorius ir vaiko teisių finansavimui turėtų būti teikiama pirmenybė, kartu visapusiškai pasinaudojant esama Sąjungos politika ir lėšomis konkrečioms priemonėms, kuriomis prisidedama prie vaikų skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir visuomenės senėjimo reiškinį, itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas ilgalaikės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją, nepamirštant psichikos sveikatos darbe klausimų, ir sveikatos priežiūros skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai stiprintų Europos socialinį modelį, tačiau sykiu būtų užtikrinamos darbuotojų teisės, deramos darbo sąlygos, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, deramas darbo užmokestis ir tinkama profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
(12)  siekdamos paskatinti užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieinamumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti iniciatyva REACT-EU (21), pagal kurią iki 2023 m. skiriama sanglaudos politikos lėšų, „Europos socialiniu fondu +“, naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (22) ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
(12)  siekdamos paskatinti užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieinamumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti iniciatyva REACT-EU21, pagal kurią iki 2023 m. skiriama sanglaudos politikos lėšų, „Europos socialiniu fondu +“, naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone22 ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Valstybės narės taip pat turėtų visapusiškai pasinaudoti atnaujintu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu perkeltiesiems darbuotojams, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/69122a, kad paremtų dėl COVID-19 krizės atleistus darbuotojus. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;
__________________
__________________
21 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30).
21 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30).
22 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).
22 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).
22a 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Europos Parlamentas savo 2020 m. liepos 10 d. priimtoje teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių paragino peržiūrėti valstybių narių užimtumo politikos gaires atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir jos socialines bei užimtumo pasekmes, kad būtų galima geriau reaguoti į krizę. Labai svarbu, kad valstybių narių užimtumo politikos gairės būtų atitinkamai peržiūrėtos. Siekdamas sustiprinti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, Europos Parlamentas turėtų dalyvauti apibrėžiant Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires lygiomis teisėmis su Taryba;

Sąžiningos darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra
PDF 218kWORD 64k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningų darbo sąlygų, teisių ir socialinės apsaugos skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra (2019/2186(INI))
P9_TA(2021)0385A9-0257/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR)(4),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadas „Darbo ateitis: Europos Sąjunga propaguoja TDO šimtmečio deklaraciją“(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Tarybos išvadas „Kintantis darbo pasaulis: naujų darbo formų apmąstymas ir poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai“(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Pirmasis konsultacijų su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl galimų veiksmų sprendžiant sunkumus, susijusius su darbo sąlygomis skaitmeninėse platformose, etapas“ (C(2021)1127),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo(18),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario Nicolaso Schmito 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamąjį raštą ir 2021 m. Komisijos darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Deramas darbas platformų ekonomikoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto 2019 m. gruodžio 5 d. nuomonę „Europos reguliavimo priemonių sistema bendro vartojimo ekonomikai“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo(19),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos tyrimą „Faktų apie skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas rinkimo tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaitą „Kintantis darbo ir įgūdžių pobūdis skaitmeniniame amžiuje“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos JTC ataskaitą „Skaitmeninių platformų darbuotojai Europoje“,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninių platformų ekonomika ir mažų garantijų darbas“, kurį 2020 m. rugsėjo 11 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(20),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato 2017 m. gruodžio 7 d. paskelbtą tyrimą „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“(21),

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. rugsėjo 24 d. ataskaitą „Įgūdžių ugdymas ir derinimas interneto platformų ekonomikoje“ (angl. Developing and matching skills in the online platform economy),

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. liepos 30 d. informacinį pranešimą „Darbas ir mokymasis internetu koronaviruso laikotarpiu“ (angl. Online working and learning in the coronavirus era),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND 2018 m. rugsėjo 24 d. tyrimą „Užimtumas ir darbo sąlygos atsižvelgiant į atrinktas darbo skaitmeninėse platformose rūšis“ (angl. Employment and working conditions of selected types of platform work),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND 2019 m. rugsėjo 23 d. politinį informacinį dokumentą „Darbas skaitmeninėse platformose: kuo didesnis potencialo panaudojimas kartu užtikrinant standartus?“ (angl.Platform work: Maximising the potential while safeguarding standards?),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND 2020 m. rugsėjo 21 d. tyrimo ataskaitą „Atgal į ateitį: politikos orientyrai darbo skaitmeninėse platformose scenarijuose“ (angl. Back to the future: Policy pointers from platform work scenarios),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND platformų ekonomikos internetinę duomenų saugyklą(22),

–  atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2017 m. lapkričio 7 d. tyrimą „Darbuotojų apsauga interneto platformų ekonomikoje: ES reguliavimo ir politikos poslinkių apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į TDO 2021 m. vasario 23 d. ataskaitą „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work),

–  atsižvelgdamas į TDO 2018 m. rugsėjo 20 d. ataskaitą „Skaitmeninės darbo platformos ir darbo ateitis: siekiant deramo darbo interneto pasaulyje“ (angl. Digital labour platforms and the future of work: Towards decent work in the online world),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 21 d. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto leidinį „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“ (angl. Gender Equality Index 2020: Digitalisation and the future of work),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Data&Society“ 2019 m. vasario mėn. ataskaitą „Darbo vietos stebėjimas ir sekimas“ (angl. Workplace Monitoring & Surveillance) ir „Algoritminis valdymas darbo vietoje“ (angl. Algorithmic Management in the Workplace),

–  atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato 2020 m. gruodžio 23 d. paskelbtą tyrimą „Duomenų subjektai, skaitmeninis sekimas, DI ir darbas ateityje“(23),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0257/2021),

A.  kadangi platformų darbuotojai – tai asmenys, kurie dirba arba teikia paslaugas naudodamiesi skaitmenine darbo platforma, o jų darbui taikoma didesnė arba mažesnė kontrolė; kadangi atitinkamai platformoje gali dirbti tiek darbuotojai, tiek iš tikrųjų savarankiškai dirbantys asmenys;

B.  kadangi skaitmeninė darbo platforma – tai bendrovė, kuri, taikydama daugiau ar mažiau kontrolės. tarpininkauja arba teikia užsakomąsias paslaugas, kurių prašo individualūs klientai arba įmonės ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai teikia asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tokios paslaugos teikiamos vietoje ar internetu;

C.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose – tai pagal užsakymą ir už atlygį skaitmeninių platformų darbuotojų atliekamas darbas ir teikiamos paslaugos nepriklausomai nuo darbuotojų įdarbinimo statuso, skaitmeninės darbo platformos tipo (paslaugos teikiamos vietoje ar internete) arba reikiamo kvalifikacijos lygio;

D.  kadangi trūksta pakankamų ir naujų visos Europos duomenų apie darbą platformose ir kadangi duomenų rinkimo metodika valstybėse narėse skiriasi, todėl sunku nustatyti darbo platformose mastą ir susijusių darbuotojų skaičių; kadangi tolesnis darbo platformose augimas darbo rinkoje laikomas labai tikėtinu;

E.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose gali padėti kurti naujas darbo vietas, didinti pasirinkimo galimybes, suteikti papildomų pajamų ir sumažinti kliūtis patekti į darbo rinką; kadangi darbas platformose gali sudaryti palankesnes sąlygas išteklių lankstumui ir optimizavimui ir sukurti naujų galimybių tiek skaitmeninėse darbo platformose, tiek per jas dirbantiems asmenims ir klientams, taip pat gali padėti derinti paslaugų paklausą ir pasiūlą; kadangi su skaitmeninėmis priemonėmis susijusios inovacijos yra būtina sąlyga skaitmeninių platformų darbui ir jos gali padėti paskatinti augimą krizės ir atsigavimo laikotarpiu; kadangi darbas platformose gali suteikti privalumų studentams ir tiems, kurie tuo pačiu metu nori derinti studijas ir darbą, taip pat suteikti galimybių įsidarbinti nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET) ir mažiau įgūdžių turintiems asmenims;

F.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose jokiu būdu negali apsiriboti tik žmonių pervežimu ar maisto pristatymu, nes jis apima ir kitas profesionalų atliekamas užduotis, namų ūkio užduotis ir labai smulkias užduotis;

G.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose padeda patekti į darbo rinką šiuolaikiškais užimtumo būdais ir skatina plėtoti technologijas, kad skaitmenines platformas būtų lengviau naudoti ir jos taptų prieinamesnės įmonėms ir vartotojams;

H.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose taip pat kelia susirūpinimą dėl mažų garantijų ir blogų darbo sąlygų, galimybės gauti adekvačią socialinę apsaugą nebuvimo arba sunkumų ją gauti, nesąžiningos konkurencijos, nedeklaruojamo darbo, fragmentiškų ir nenuspėjamų pajamų ir darbo grafikų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos priemonių trūkumo, visų pirma vietoje dirbančių žemesnės kvalifikacijos skaitmeninių platformų darbuotojų ir labai smulkias užduotis atliekančių darbuotojų atveju, ir tai dar kartą parodė COVID-19 krizė; kadangi prie šios padėties prisideda klaidingas darbuotojų priskyrimas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai;

I.  kadangi per COVID-19 krizę paaiškėjo, kokį svarbų vaidmenį atlieka skaitmeninių platformų darbuotojai užtikrindami tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklos tęstinumą visoje ES, palaikydami labai reikalingą sąsają tarp pagrindinių sektorių, pvz., maitinimo ir transporto paslaugų sektorių, ir vartotojų, o platformų modelis kai kuriems platformų darbuotojams padėjo išlaikyti nuolatines pajamas; kadangi daugiau kaip 60 proc. ES gyventojų teigia, kad net po COVID-19 krizės jie neketina nustoti naudotis internetinėmis paslaugomis, be kita ko, pavyzdžiui, galimybe užsisakyti maisto internetu(24); kadangi pagal nestandartinius susitarimus dirbančių asmenų sveikatai kyla didesnis pavojus nei dirbančių standartinį darbą(25), o ypač platformų darbuotojams dėl jų atliekamo darbo ypatybių dažnai kyla pavojus sveikatai ir saugai, pvz., dviratininkams, kurie yra pažeidžiami eismo dalyviai ir dažnai dirba nepalankiomis ir sudėtingomis oro sąlygomis bei patiria spaudimą greitai ir efektyviai dirbti; kadangi skaitmeninių platformų darbas neturėtų lemti nepatikimų darbo sąlygų, nesaugumo ar pavojaus sveikatai ir saugai; kadangi skaitmeninių platformų darbuotojai, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo, dažnai negalėjo pasinaudoti pajamų rėmimo priemonėmis, o tai tik parodo jų socialinės apsaugos galimybių trūkumą; kadangi vietoje dirbantys platformų darbuotojai patiria didesnę užsikrėtimo COVID-19 riziką;

J.  kadangi, jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų, dėl minėtų pavojų gali iškilti grėsmė visam Europos socialinės rinkos ekonomikos modeliui ir Europos socialinių teisių ramsčio tikslams; kadangi vystantis technologijoms gali atsirasti sprendimų, kaip pritaikyti Europos socialinį modelį XXI amžiaus realijoms;

K.  kadangi 2019 m. skaitmeninės darbo platformos visame pasaulyje sukūrė mažiausiai 52 mlrd. USD pajamų; kadangi apie 70 procentų sukurtų pajamų buvo gautos vos dvejose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose (49 proc.) ir Kinijoje (22 proc.), o Europoje (11 proc.) ir kituose regionuose (18 proc.) ši dalis buvo daug mažesnė(26);

L.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose apima įvairias situacijas ir pasižymi didele vykdomos veiklos įvairove; kadangi yra įvairių darbo skaitmeninėse platformose kategorijų, pavyzdžiui, virtualus darbas ar darbas vietoje, kuriam reikia aukštos arba žemos kvalifikacijos, už kurį mokama pagal atliktą užduotį arba mokama už darbo valandas, kuris atliekamas kaip antrinė ar pirminė veikla, ir kadangi skaitmeninių platformų darbuotojų profilis ir pačių skaitmeninių platformų tipai yra labai skirtingi; kadangi, EUROFOUND duomenimis(27), 2017 m. darbas vietoje teikiant profesines paslaugas, pristatymo paslaugas ir keleivių vežimo bei namų ūkio paslaugas buvo būdingiausi darbo platformose atrinktose valstybėse narėse bruožai;

M.  kadangi dauguma skaitmeninių platformų darbuotojų turi dar vieną darbą arba kitą pajamų šaltinį; kadangi paprastai skaitmeninių platformų darbuotojams mokama mažai, tačiau kai kurie iš jų gauna palyginti geras pajamas; kadangi skaitmeninių platformų ekonomikoje dirbantys asmenys paprastai yra jaunesni ir turintys aukštesnį išsilavinimą nei didžioji gyventojų dalis(28);

N.  kadangi platformų darbuotojai paprastai priskiriami oficialiai savarankiškai dirbantiems asmenims, neatsižvelgiant į faktinę jų užimtumo padėtį ir į tai, kad jie dažnai neturi savarankiškai dirbantiems asmenims būdingo profesinio nepriklausomumo lygio; kadangi dėl šios priežasties daugelis skaitmeninių platformų darbuotojų negali pasinaudoti lygiaverte socialine apsauga, darbuotojų teisėmis ar sveikatos ir saugos sąlygomis, kurios jų atitinkamoje valstybėje narėje yra užtikrinamos darbo sutartimis ar darbo santykiais; kadangi tokiu atveju skaitmeninės darbo platformos nemoka socialinio draudimo įmokų; kadangi nedidelė dalis platformų darbuotojų turi darbuotojo arba laikinojo darbuotojo statusą; kadangi daugelyje teismo ir administracinių sprendimų dėl vietoje atliekamo darbo platformose, visų pirma transporto ir maisto pristatymo sektoriuose keliose valstybėse narėse, įskaitant aukščiausiosios instancijos nacionalinius teismus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) sprendimus, patvirtinta, kad tarp platformų ir platformų darbuotojų esama darbo santykių, grindžiamų jų veikla ir sąsaja su platforma, ir taikomos atitinkamos teisės ir priklausančios išmokos; kadangi darbuotojai turėtų turėti paprastų priemonių, kad išsiaiškintų ir patvirtintų savo užimtumo statusą, ir neturėtų būti įpareigoti ginti savo teises teismo proceso metu;

O.  kadangi dėl netinkamo kai kurių platformų darbuotojų priskyrimo savarankiškai dirbantiems asmenims platformų veikloje atsiranda netikrumo ir darbuotojai netenka galimybių naudotis darbo teisėmis, socialine apsauga, teisėmis į išmokas ir taikyti atitinkamas taisykles; kadangi tikėtina, kad ateityje darbas platformose ar panašūs užimtumo modeliai ir skaitmeninimas turės įtakos vis daugiau sektorių, pvz., paslaugų teikimo, transporto, žmogiškųjų išteklių, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, asmeninių ir namų ūkio paslaugų ir turizmo; kadangi skaitmeninių technologijų plėtra daugelyje sektorių, ypač internetinė prekyba ir paslaugos, suteikia galimybių, tačiau kelia ir pavojų įmonėms bei darbuotojams;

P.  kadangi naujos užimtumo formos turėtų išlikti tvarios ir teisingos, o darbas skaitmeninėse platformose turėtų būti grindžiamas Sąjungos vertybėmis, etika ir į žmogų orientuotu požiūriu, kai skaitmeninės technologijos tėra įrankis; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad įgyvendinant skaitmeninę pertvarką kiekvienas Europos pilietis įgytų skaitmeninių įgūdžių;

Q.  kadangi didelis lankstumas yra vertinamas kaip vienas iš didžiausių darbo skaitmeninėse platformose pranašumų;

R.  kadangi valstybės narės parengė skirtingus metodus, lėmusius nevienodas taisykles ir iniciatyvas, o dėl to atsirandantis netikrumas daro neigiamą poveikį darbuotojams, įmonėms, įskaitant platformas, ir vartotojams; kadangi, siekiant įveikti dėl to atsirandantį teisinį netikrumą, užtikrinti ir pagerinti platformų darbuotojų teises, darbo sąlygas ir socialinės apsaugos galimybes, padidinti tvarių darbo skaitmeninėse platformose modelių teikiamą inovacijų potencialą ir užtikrinti vienodas sąlygas su „tradiciniais“ ekonominės veiklos vykdytojais reikia Europos lygmens teisėkūros iniciatyvos; kadangi dauguma skaitmeninių platformų veikia skirtingose ES šalyse ir dažnai nėra įsisteigusios šalyje, kurioje jų darbuotojai vykdo veiklą;

S.  kadangi Europos lygmeniu nėra „darbuotojo“ apibrėžties, nors ESTT praktikoje apibrėžti darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens statuso nustatymo kriterijai; kadangi užimtumo ypatybės, leidžiančios jį pripažinti darbo santykiais arba darbo sutartimi, valstybėse narėse skiriasi ir yra nacionalinei kompetencijai priklausantis klausimas; kadangi specialus trečias skaitmeninių platformų darbuotojų statusas dar labiau iškreiptų konkurenciją tarp skaitmeninio darbo platformų ir tradicinės ekonomikos įmonių, ypač MVĮ, ir nebūtų suderinamas su darbuotojų ir tikrai savarankiškai dirbančių asmenų nacionaline klasifikacija valstybėse narėse, o tai turėtų nenuspėjamų teisinių, administracinių ir juridinių pasekmių bei sukeltų darbo rinkos segmentacijos pavojų; kadangi platformų darbuotojai turėtų būti priskirti darbuotojų arba iš tikrųjų savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai pagal jų faktinę padėtį ir turėtų galėti naudotis atitinkamomis teisėmis ir sąlygomis; kadangi paneigiama darbo santykių prezumpcija ir užimtumo statuso įrodinėjimo pareigos perkėlimas palengvintų teisingą platformų darbuotojų klasifikavimą, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbuotojai ginčija savo darbo statuso klasifikavimą teisiniuose ar administraciniuose procesuose, šalis, kuri, kaip teigiama, yra darbdavys, turi įrodyti, kad nėra darbo santykių pagal nacionalinius apibrėžimus, kaip nustatyta atitinkamos valstybės narės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse; kadangi paneigiama darbo santykių prezumpcija neturėtų lemti automatiško visų platformų darbuotojų priskyrimo darbuotojams;

T.  kadangi turėtų būti užtikrintas esamų nuostatų taikymas, visų pirma Direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų ir Reglamento dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo;

U.  kadangi MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir sudaro 99 proc. visų ES įmonių;

V.  kadangi darbas skaitmeninėse platformose atkartoja bendros darbo rinkos lyčių nelygybę, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir lyčių pasiskirstymą pagal profesijas ar sektorius(29); kadangi darbas platformose gali suteikti galimybę padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; kadangi vis dėlto moterų ir vyrų skaičius įvairių tipų paslaugų ir platformose skiriasi: vyrai dažniau dirba platformose, kurioms būdingas didesnis darbuotojų savarankiškumas, o moterys dažniau dirba mažų garantijų darbą platformose, o jų savarankiškumas yra ribotas; kadangi svarbių priežiūros ir šeimos pareigų turintys asmenys atsiduria nepalankioje padėtyje ir tai jiems, ypač moterims, gali turėti neigiamų padarinių(30); kadangi skaitmeninių platformų darbuotojoms moterims, visų pirma vairuotojoms ir valymo bei priežiūros paslaugas privačiuose būstuose teikiančioms moterims, gali kilti didesnė rizika tapti seksualinio priekabiavimo ir smurto dėl lyties aukomis(31) ir jos gali nepranešti apie tai, nes trūksta pranešimo priemonių, nėra bendraujama su vadovaujančiu žmogumi arba baiminamasi prasto reitingo ir ateityje negausimo darbo;

W.  kadangi darbas platformose nuo savo atsiradimo pradžios sparčiai populiarėja, o šį procesą skatina skaitmeninių technologijų plėtra pastaraisiais metais, ir kadangi šis darbas suteikia darbuotojams, klientams ir verslo įmonėms naujų galimybių ir platesnį pasirinkimą, kiek tai susiję su darbo santykių, įskaitant darbą ir paslaugų teikimą, vieta, laiku, lankstumu ir dažnumu; kadangi, remiantis TDO pasauline ataskaita, daugumos vietoje dirbančių darbuotojų ir trečdalio internetu dirbančių darbuotojų darbas skaitmeninėse darbo platformose yra pagrindinis jų pajamų šaltinis (tai dažniau pasakytina apie besivystančias šalis ir moteris)(32); kadangi, vis dėlto, ES jis kol kas sudaro mažą dalį bendros darbo rinkos, kurioje, 2019 m. duomenimis, apytikriai dirba 11 proc. ES darbuotojų, bent kartą suteikusių paslaugas vietoje arba internetinėse darbo platformose, ir tik 1,4 proc. jų ši veikla yra pagrindinis darbas(33); kadangi skaitmeninimo naudą turi plačiai ir teisingai jausti skaitmeninės platformos, jų darbuotojai, klientai ir apskritai visuomenė; kadangi būtina užtikrinti stiprias apsaugos priemones, kad skaitmeninėse platformose būtų sudarytos deramos darbo sąlygos ir būtų užkirstas kelias darbo rinkos segmentacijai;

X.  kadangi platformos, kurios veikia kaip darbdaviai, turėtų laikytis visų darbdavių prievolių ir laikytis savo sektoriaus įsipareigojimų;

Y.  kadangi skaitmeninėse darbo platformose naudojamos jų verslo modelį sudarančios priemonės, pvz., programėlės, algoritmai ir DI, padedantys suderinti paklausą ir pasiūlą ir įvairiu mastu valdyti darbuotojus; kadangi algoritminis valdymas kelia naujų iššūkių darbo ateičiai ir gali lemti galios disbalansą ir neskaidrumą priimant sprendimus, taip pat technologijomis pagrįstą kontrolę ir sekimą, dėl kurių gali paaštrėti diskriminacinė praktika ir kilti pavojus privatumui, darbuotojų sveikatai ir saugai bei žmogaus orumui(34); kadangi algoritminis valdymas turi būti visiškai skaidrus ir prižiūrimas žmogaus, kad darbuotojai galėtų ginčyti sprendimus taikant veiksmingas procedūras, kai tai būtina, ir jis neturi būti grindžiamas šališkais duomenų rinkiniais, susijusiais su lytimi, etnine kilme ar seksualine orientacija, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos rizikos jo rezultatuose; kadangi labiau pažeidžiamoms grupėms, pvz., moterims, mažumoms ir neįgaliesiems, kyla didesnė vertinimo šališkumo rizika(35);

Z.  kadangi neapmokamo darbo problema yra ypač opi skaitmeninių platformų darbo srityje;

AA.  kadangi kooperatyvų kūrimas gali būti svarbi priemonė „iš apačios į viršų“ organizuojant skaitmeninių platformų darbą ir galėtų paskatinti platformų konkurenciją;

AB.  kadangi labai reikalingi integruoti transporto sprendimai, pagrįsti plataus spektro paslaugomis, pabrėžiant sistemą, o ne jos sudedamąsias dalis, ir kadangi platformos gali atlikti tam tikrą vaidmenį palengvinant judumą kaip paslaugą (MaaS), logistiką kaip paslaugą (LaaS) ir bendradarbiavimu grindžiamą judumą; kadangi toks skaitmeninimas galėtų suteikti didelių galimybių kurti tvarų, novatorišką ir daugiarūšį transporto sektorių, be kita ko, pasitelkiant viešojo transporto inovacijas; kadangi platformų įmonėms skirta į ateitį orientuota sistema taip pat turi padėti spręsti galimas aplinkos ir sveikatos problemas ir užtikrinti kuo veiksmingesnį judumą, ir kadangi dėl to turėtų būti atliktas išsamus transporto ir turizmo sričių platformų poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad nepakankamai žinoma apie jų teigiamą ir neigiamą poveikį;

AC.  kadangi dėl to, kad daugėja skaitmeninių tarpininkavimo ir bendradarbiavimo platformų, iš esmės keičiasi keleivių ir krovinių vežimas, visų pirma teikiant naujas paslaugas įmonėms ir asmenims, plėtojant daugiarūšį vežimą, gerinant sujungiamumą izoliuotose vietovėse, didinant judumą mieste ar net optimizuojant srautų valdymą;

AD.  kadangi didelės spartos belaidis ir fiksuotasis ryšys yra labai svarbus tolesniam skaitmeninių transporto paslaugų plėtojimui; kadangi ES šiuo metu rengia skaitmeninių paslaugų ir produktų naudojimo reguliavimo standartus, kaip tai padaryta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir Europos skaitmeninėje strategijoje, tačiau ji atsilieka konkurencingų sąlygų sudarymo naujoms skaitmeninėms įmonėms ir platformoms, kad jos galėtų vystytis ir augti ES, srityje;

Europos teisės aktų sistema

1.  pažymi, kad dabartinė Europos teisės aktų sistema yra nepatenkinama ir apgailestauja, kad ES teisinės priemonės dažnai netaikomos visiems skaitmeninių platformų darbuotojams dėl neteisingos klasifikacijos ir neatspindi naujų darbo pasaulio realijų; pabrėžia, kad reikia gerinti visų platformų darbuotojų, dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, įskaitant iš tikrųjų savarankiškai dirbančius asmenis, darbo sąlygas; yra susirūpinęs, kad dėl šio fragmentiškumo daugelis skaitmeninių platformų darbuotojų gali atsidurti teisiškai nestabilioje padėtyje ir jie gali turėti mažiau arba labiau ribotų teisių nei turėtų būti užtikrinta visiems darbuotojams; mano, kad dėl netinkamo reglamentavimo gali atsirasti skirtingų aiškinimų, kurie lemtų nenuspėjamumą ir atitinkamai neigiamą poveikį įmonėms ir darbuotojams;

2.  pabrėžia, kad sąvokos „darbuotojas“ ir „savarankiškai dirbantis“ nėra vienodai apibrėžiamos visose valstybėse narėse; be to, pažymi, kad naujų darbo formų atveju riba tarp šių dviejų sąvokų kartais būna neaiški ir kad dėl to kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys arba darbuotojai gali būti neteisingai priskirti ne savo kategorijai ir negalėti naudotis su jų statusu susijusiomis teisėmis; todėl mano, kad skaitmeninių darbo platformų darbuotojai turėtų turėti tokias pačias teises ir vienodas galimybes naudotis socialine apsauga vienodomis sąlygomis kaip ir tos pačios kategorijos neplatforminiai darbuotojai, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių darbo rinkos modelių įvairovę, socialinių partnerių autonomiją ir nacionalinę kompetenciją;

3.  taip pat pabrėžia, kad tam pačiam skaitmeninių platformų darbuotojų, kurie dirba skirtingose valstybėse narėse arba derina įprastą darbą su darbu skaitmeninėje platformoje skirtingose valstybėse narėse, darbui gali būti taikomos visiškai skirtingos taisyklės;

4.  mano, kad šį teisinį netikrumą reikia skubiai spręsti darbuotojų, įmonių, įskaitant platformas, ir vartotojų naudai; mano, kad rengiant bet kokį pasiūlymą turi būti pripažinta skaitmeninių platformų ir jų darbuotojų įvairovė, taip pat skirtingi nacionaliniai darbo teisės aktai, socialinės apsaugos ir sveikatos sistemos, poreikis kurti tvarius skaitmeninių darbo platformų modelius ir paisyti skaitmeninių platformų darbuotojų, kurie iš tiesų yra savarankiškai dirbantys asmenys, statuso; mano, kad turėtų būti sukurta Europos teisės aktų sistema, pagrįsta išsamiu poveikio vertinimu ir konsultacijomis su atitinkamais veikėjais, kuria būtų užtikrinamas darbas platformose ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, kartu kovojant su mažų garantijų darbu platformose, ir kurią galėtų papildyti nacionalinės teisės aktai arba kolektyvinės sutartys; pabrėžia, kad bet kokia ES teisėkūros iniciatyva turėtų būti skatinamos inovacijos, naujų verslo modelių kūrimas, kooperatyvai, startuoliai ir MVĮ, taip pat deramos darbo vietos; pabrėžia, kad turėtų būti įmanoma ir toliau naudotis skaitmeninių darbo platformų teikiamomis galimybėmis ir lanksčiomis darbo sąlygomis su sąlyga, kad dėl jų nemažės socialinė apsauga ir darbuotojų teisės;

5.  pažymi, kad neteisingo klasifikavimo atvejai labiausiai paplitę skaitmeninėse darbo platformose, kuriose tiesiogiai arba naudojant algoritmą aktyviai organizuojamos darbo platformose sąlygos ir atlyginimas; ragina Komisiją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam platformų darbuotojų klasifikavimui, į savo būsimą pasiūlymą įtraukti platformų darbuotojams taikomą paneigiamą darbo santykių prezumpciją, laikantis nacionalinių apibrėžčių, nustatytų atitinkamuose valstybių narių teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse, kartu su įrodinėjimo naštos perkėlimu ir galbūt papildomomis priemonėmis; todėl pabrėžia, kad tais atvejais, kai platformų darbuotojai užginčija savo darbo statuso klasifikavimą teisme ar administracinėje institucijoje pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, šalis, kuri, kaip teigiama, yra darbdavys, turi įrodyti, kad nėra darbo santykių; pabrėžia, kad paneigiama darbo santykių prezumpcija neturėtų lemti automatiško visų platformų darbuotojų priskyrimo darbuotojams; mano, kad darbuotojų klasifikavimas turėtų būti grindžiamas faktais, susijusiais su faktiniu darbo atlikimu, ir kriterijais pagal nacionalinės teisės aktus, o ne šalių santykių aprašymu; pabrėžia, kad tokia paneigiama prezumpcija užtikrinama, kad iš tikrųjų savarankiškai dirbantys darbuotojai galėtų tokiais likti ir galėtų toliau dirbti per platformas; be to, ragina Komisiją paaiškinti, kad negalima svarstyti galimybės ES nustatyti naują vadinamąjį trečiąjį darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens statusą, nes tai nepadėtų išspręsti dabartinių problemų ir galėtų padaryti dar neaiškesnes ir taip painias sąvokas, taip pat užtikrinti, kad platformų darbuotojai pagal nacionalinę teisę būtų priskiriami darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims;

6.  pabrėžia, kad teisės aktai valstybėse narėse ir Europos lygmeniu toli gražu neatitinka spartos, kuria vyksta skaitmeninė pertvarka, todėl trūksta naujų užimtumo metodų reglamentavimo ir tai turi tiesioginę įtaką darbuotojų teisėms bei skaitmeninių platformų veikimui;

7.  pabrėžia, kad vykdant bet kokį skaitmeninių platformų reguliavimą būtina laikytis subsidiarumo principo ir gerbti skirtingų valstybių narių taikomus metodus, atsižvelgiant į esamus skaitmeninių platformų skirtumus (nuo darbuotojų skaičiaus iki rūpinimosi savo darbuotojų teisėmis), ir toks reguliavimas turi būti tinkamas ilgalaikiu požiūriu ir skaitmeninei pertvarkai;

8.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros iniciatyvos, kuria būtų siekiama iki 2021 m. pabaigos pagerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, kaip paskelbta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, prieš tai surengus dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais; ragina Komisiją, jei socialiniai partneriai neišreiškia noro inicijuoti SESV 155 straipsnyje numatyto proceso ir remiantis viešųjų konsultacijų išvadomis, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl platformų darbuotojų, kad būtų užtikrintos visų platformų darbuotojų teisės, ir atsižvelgti į darbo platformose ypatumus, kad būtų užtikrintos teisingos ir skaidrios darbo sąlygos, sveika ir saugi darbo aplinka, suteikiama galimybė naudotis tinkama ir skaidria socialine apsauga, taip pat teise organizuoti, steigti, be kita ko, profesines sąjungas, laisvai į jas burtis ir būti jų atstovaujamiems, derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, galėti mokytis ir įgyti įgūdžių, taip pat kad būtų užtikrinta duomenų apsauga pagal BDAR ir skaidrus, etiškas ir nediskriminacinis algoritminis valdymas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visose valstybėse narėse sukuriant nuspėjamą ir stabilią verslo aplinką, kurioje skatinamos investicijos ir inovacijos;

9.  ragina Komisiją pripažinti skaitmeninių darbo platformų, kaip darbdavio, (laikinosios) įdarbinimo agentūros arba tarpininko, statusą, susijusį su jų veiklos sektoriumi, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi visų su konkrečiu statusu susijusių pareigų, be kita ko, dėl socialinio draudimo įmokų, atsakomybės už sveikatą ir saugą, prievolės mokėti pajamų mokestį, deramo stropumo ir įmonių socialinės atsakomybės, taip pat kad būtų galima išsaugoti vienodas sąlygas su kitomis tame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis;

10.  pabrėžia, kad reikia veiksmingiau kovoti su fiktyviu savarankišku darbu, parengiant direktyvą, kuri būtų taikoma skaitmeninių platformų darbuotojams, atitinkantiems darbo santykiams būdingas sąlygas, paremtas realiai atliktu darbu, o ne tuo, kaip šalys apibūdina darbo santykius;

11.  pabrėžia, kad didelis skaitmeninių platformų poveikis nėra susijęs tik su nauda vartotojams, jo platus poveikis yra susijęs su visa tiekimo grandine, įskaitant tiekėjus, gamintojus, platintojus ir vartotojus, todėl svarstant teisės aktus į jį turėtų būti atitinkamai atsižvelgta;

Teisingos ir skaidrios darbo sąlygos

12.  ragina Komisiją, ieškant būdų pagerinti darbo sąlygas:

   užtikrinti, kad kolektyvinių derybų sistemos veiktų tinkamai ir veiksmingai;
   geriau įgyvendinti draudimą taikyti išimtinių teisių nuostatas ir užtikrinti, kad visiems platformų darbuotojams būtų leidžiama dirbti keliose skirtingose skaitmeninėse platformose (kai dirbama vienu metu naudojant keletą programėlių, angl. multi-apping) ir dėl to jiems nebūtų taikomos nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta Direktyvoje dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų;
   užtikrinti kompetencijos sertifikatų perkeliamumą ir skatinti reitingų sąveikumą tarp platformų;
   suteikti daugiau teisių skaitmeninės platformos apribojimo, sustabdymo ar veiklos nutraukimo atveju, užtikrinant, kad visi skaitmeninių platformų darbuotojai turėtų teisę iš anksto gauti motyvuotą pagrindimą ir, jei pirmiau minėti veiksmai ginčijami, teisę į atsakymą ir į veiksmingą ir nešališką ginčo sprendimą, suteikiant galimybę vėl užtikrinti atitiktį arba paneigti pagrindimą, taip pat įskaitant grupinius ieškinius;
   spręsti dabartinio skaidrumo trūkumo klausimą, kartu saugant verslo paslaptis, pagal Direktyvą (ES) 2016/943(36), ypač jos 13 ir 18 konstatuojamąsias dalis ir 3 ir 5 straipsnius, ir užtikrinant, kad būtų teikiama būtina informacija apie darbo sąlygas, bendradarbiavimo nuostatas, kainos ar mokesčio skaičiavimo metodą, ir užtikrinti skaidrumą pasikeitus laikino ar nuolatinio deaktyvavimo, jeigu toks numatomas, nuostatoms, sąlygoms ir procedūroms, prieš tai surengiant konsultaciją; mano, kad minėta informacija turėtų būti suteikta aiškiai, išsamiai ir suprantamai ir ji turėtų būti perduota tiek darbuotojams, tiek jų atstovams, be to, ji turėtų atitikti esamus ES ir nacionalinės teisės aktus dėl darbuotojų teisių;
   kai naudojamas dirbtinis intelektas (DI), užtikrinti, kad platformos skaidriai naudotų DI ir algoritminius parametrus, kurie daro įtaką darbo sąlygoms, visų pirmą susijusius su užduočių paskirstymu, reitingais ir interakcija, ir kad teiktų suprantamą ir visada naujausią informaciją apie algoritmo veikimą, nurodant, kokiu būdu priskiriamos užduotys, kaip suteikiami reitingai, kaip vykdoma deaktyvavimo procedūra ir nustatomos kainos; atsižvelgti į tai, kad algoritmai visada turi būti prižiūrimi žmogaus ir kad jų sprendimai turi būti atskaitingi, juos turi būti galima užginčyti ir, atitinkamu atveju, atšaukti;
   išnagrinėti galimybę sukurti platformoje pasirenkamus ir lengvai prieinamus elementus, kad darbuotojai galėtų savarankiškai ir saugiai vieni kitus atpažinti ir bendrauti tarpusavyje, jei jie būtų suinteresuoti tai daryti;

13.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu esamos Sąjungos taisyklės taikytinos skaitmeninių darbo platformų rinkai, ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujat su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, remiantis proaktyvumo principu ir išankstinio pasiruošimo argumentu, įvertinti poreikį atnaujinti esamus teisės aktus, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinės pažangos ir sykiu būtų užtikrinama darbuotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti įgytų teisių perkeliamumą ir laikotarpių sumavimą pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

Sveika ir saugi darbo aplinka

14.  pabrėžia, kad platformų darbuotojų sveikatai ir saugai gali kilti didesnis pavojus – tiek vykdant vietoje atliekamą skaitmeninių platformų darbą (pvz., dėl eismo įvykių arba su mechanizmais ar cheminėmis medžiagomis susijusių kūno sužalojimų), tiek skaitmeninėse platformose atliekamą darbą (pavyzdžiui, dėl kompiuterinių darbo vietų ergonominių sąlygų), ir šis pavojus kyla ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichosocialinei sveikatai dėl tokių rizikos veiksnių kaip nenuspėjamos darbo valandos, darbo intensyvumas, konkurencinga darbo aplinka (reitingavimo sistemos, darbo paskatos naudojant premijas), informacijos perkrova ir izoliacija; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme turi būti sprendžiami platformų darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos klausimai, atsižvelgiant į Europos sveikatos ir saugos teisinę sistemą, ir sudaromos sąlygos jiems naudotis savo teisėmis, įskaitant teisę atsijungti, atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo įgyvendinimą, už tai nepatiriant nepalankių padarinių; pabrėžia, kad visiems vietoje dirbantiems skaitmeninių platformų darbuotojams turi būti suteiktos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, o veikiantiems pervežimo ir pristatymo srityje turi būti garantuotas draudimas nelaimių atveju; pabrėžia, kad skaitmeninės darbo platformos turi įdiegti apsaugos priemones, kad apsaugotų skaitmeninių platformų darbuotojus nuo prievartos ir priekabiavimo, įskaitant smurtą dėl lyties, ir sukurti patikimus pranešimo mechanizmus;

15.  mano, kad visi skaitmeninių platformų darbuotojai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju turėtų turėti teisę gauti kompensaciją ir jiems turėtų būti teikiama socialinė apsauga, įskaitant ligos ir invalidumo draudimą; šiuo požiūriu kaip pirmąjį žingsnį teigiamai vertina kai kurių skaitmeninių darbo platformų iniciatyvas drausti darbuotojus ir taikyti sveikatos ir saugos darbe priemones, kol bus sukurta teisės aktų sistema, ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti kolektyvinės sutartys;

Tinkama ir skaidri socialinė apsauga

16.  yra įsitikinęs, kad oficiali ir veiksminga socialinės apsaugos sistemų aprėptis, pakankamumas ir skaidrumas turėtų būti taikomas visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis; ragina valstybes nares visiškai ir nedelsiant įgyvendinti 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės gauti socialinę apsaugą ir imtis priemonių platformų darbuotojų socialinei apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją rengiant Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas tikrinti valstybių narių pažangą šiuo atžvilgiu;

17.  primena, kad socialinė apsauga yra solidarumu pagrįsta apsaugos sistema, kuri yra naudinga ne tik individualiems asmenims, bet ir visai visuomenei; pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojams kyla specifinių sunkumų tenkinant tinkamumo reikalavimus ir siekiant gauti socialinės apsaugos išmokas, o tai savo ruožtu turi įtakos socialinės apsaugos sistemų ateities galimybėms, finansiniam perspektyvumui ir solidarumui; mano, kad platformų darbuotojai turėtų turėti galimybę naudotis visomis socialinės apsaugos sritimis pagal savo statusą; ypač primena, kaip svarbu, kad valstybės narės užtikrintų ir, kai būtina, išplėstų prieigą prie socialinės apsaugos savarankiškai dirbantiems skaitmeninių platformų darbuotojams, įskaitant besikeičiančio statuso arba abu statusus turinčius asmenis, siekiant garantuoti sukauptų socialinių teisių ir išmokų perkeliamumą, ir įskaitant sistemas, kurios apima motinystės ir lygiavertes tėvystės išmokas, nedarbo, nelaimingų atsitikimų, ilgalaikės priežiūros, invalidumo, ligos, sveikatos priežiūros ir senatvės išmokas;

Atstovavimas ir kolektyvinių derybų teisės

18.  primena, kad asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinės visų darbuotojų teisės ir mano, kad direktyva dėl platformų darbuotojų turėtų užtikrinti, kad šios teisės būtų veiksmingos, visapusiškos ir įgyvendinamos; yra susirūpinęs dėl to, kad pasitaiko nesubalansuotų ir asimetriškų skaitmeninių darbo platformų ir darbuotojų santykių, nes pastarieji dažnai neturi individualios derybinės galios susitarti dėl teisingų nuostatų ir sąlygų; taip pat pažymi, kad yra tokių praktinių problemų, kaip bendrų komunikacijos priemonių ir galimybių susitikti virtualiai arba asmeniškai nebuvimas, o tai gali sutrukdyti kolektyviniam atstovavimui praktikoje; taip pat atkreipia dėmesį į novatoriškų metodų potencialą atveriant naujas socialinio dialogo ir veiklos organizavimo naudojant skaitmeninius sprendimus galimybes; ragina Komisiją savo pasiūlyme atsižvelgti į tokias kliūtis; pabrėžia tinkamo skaitmeninių platformų darbuotojų ir skaitmeninių platformų veiklos organizavimo ir atstovavimo būtinybę, kad būtų sudarytos sąlygos socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms;

19.  pabrėžia, kad kooperatinė juridinė forma galėtų būti svarbi skaitmeninių platformų veiklos organizavimo „iš apačios į viršų“ priemonė, be to, ji gali turėti teigiamą poveikį vidinei demokratijai ir darbuotojų įgalėjimui;

20.  apgailestauja dėl teisinių kolektyvinio atstovavimo sunkumų, su kuriais susiduria skaitmeninių platformų darbuotojai; žino, kad pavieniai savarankiškai dirbantys asmenys bendrai laikomi „įmonėmis“ ir tokiu būdu jiems draudžiami konkurenciją varžantys susitarimai; šiuo požiūriu atsižvelgia į Komisijos paskelbtą įžanginį poveikio vertinimą(37) ir į planuojamą iniciatyvą šiai kliūčiai šalinti, papildysiančią teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas kartu laikantis esamų kolektyvinių derybų sistemų; yra įsitikinęs, kad ES konkurencijos teisė neturi trukdyti savarankiškai dirbančių platformos darbuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos gerinimui (įskaitant darbo užmokesčio nustatymą) vykdant kolektyvines derybas, ir primygtinai ragina Komisiją paaiškinti, kad kolektyvinės sutartys nepatenka į konkurencijos teisės taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų jungtis į profesines sąjungas ir vesti kolektyvines derybas, taip pat užtikrinti geresnę derybinės galios pusiausvyrą ir teisingesnę vidaus rinką;

Mokymas ir įgūdžiai

21.  pabrėžia mokymo svarbą, visų pirma būtinybę, kad skaitmeninio darbo platformos teiktų mokymus platformų darbuotojams apie tai, kaip naudotis jų interneto svetaine ar programėle, kokias užduotis reikia atlikti ir apie profesinę sveikatą ir saugą; taip pat pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojams, ypač žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, skaitmeninės platformos turėtų sudaryti galimybę papildomai kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, tuo gerinant jų įsidarbinamumą ir karjeros eigą; ragina ne tik sudaryti geresnes sąlygas pripažinti, patvirtinti ir perkelti pasiekimus neformaliojo mokymosi ir savišvietos srityje, bet ir pripažinti dirbant skaitmeninėje platformoje įgytus įgūdžius; mano, kad šiuo požiūriu tokiuose mokymuose dalyvavusiems skaitmeninių platformų darbuotojams būtų galima išduoti „patirties pažymėjimus“, kuriuos būtų galima įkelti į jų individualias mokymosi paskyras; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl Europos požiūrio į mikrokredencialus ir individualiąsias mokymosi sąskaitas spręsti klausimą dėl skaitmeninių platformų darbuotojų švietimo ir mokymo; pažymi kai kurias skaitmeninių platformų sudarytas strategines partnerystes, siekiant užtikrinti platformų darbuotojams galimybę mokytis (pvz., kalbų kursus, asmeninį konsultuojamąjį ugdymą ar vaizdo konsultuojamąjį ugdymą), kad jie galėtų tobulėti savo profesinėje srityje; mano, kad tokią geriausią patirtį reikėtų integruoti visų sektorių skaitmeninėse platformose;

22.  pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai yra itin svarbūs; mano, kad investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra būtinos siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje eroje; ragina valstybes nares pritaikyti savo švietimo ir mokymų sistemas prie skaitmeninės darbo rinkos, siekiant skatinti skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius bei ugdyti verslumą; pabrėžia, kad darbo platformų ekonomika kol kas sėkmingiausiai plėtojama miesto vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų kovojant su skaitmenine atskirtimi ir kiekvienam užtikrinant prieigą prie skaitmeninių paslaugų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kaimo vietovėse svarbu diegti 5G plačiajuostį ryšį;

23.  pabrėžia būtinybę vadovaujantis nacionaline teise ir praktika platformų darbuotojams užtikrinti tokias pačias galimybes mokytis visą gyvenimą kaip ir tradicinės ekonomikos darbuotojams, kartu skatinant inovacijas, konkurencingą ir įtraukų augimą bei garantuojant vienodas sąlygas įmonėms;

Algoritmai ir duomenų tvarkymas

24.  mano, kad darbe naudojami algoritmai turi būti skaidrūs, nediskriminuojantys, patikimi ir etiški visų darbuotojų atžvilgiu; pabrėžia, kad algoritminis skaidrumas ir nediskriminavimas turėtų būti taikomi užduočių paskirstymui ir platinimui, kainų nustatymui, reklamai, reitingams ir interakcijai; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad algoritminio valdymo funkcijos, visų pirma užduočių paskyrimas, reitingai, deaktyvavimo procedūros ir kainų nustatymas, taip pat bet kokie jų pakeitimai turėtų būti suprantamai paaiškinti ir apie juos turi būti suteikta aiški ir naujausia informacija, be to, jie turėtų sudaryti socialinio dialogo dalį, kartu laikantis komercinių paslapčių pagal Direktyvą (ES) 2016/943, ypač jos 13 ir 18 konstatuojamąsias dalis, taip pat jos 3 ir 5 straipsnius; pabrėžia, kad visi algoritminiai sprendimai turi būti etiški, atskaitingi, užginčijami ir, kai tinkama, atšaukiami, ir pabrėžia, kad svarbu, jog atitinkamos valdžios institucijos vykdytų reguliarią kontrolę šiuo klausimu pagal nacionalinę teisę, kad būtų užkirstas kelias klaidingiems dirbtinio intelekto rezultatams; pakartoja, kad bet kokių algoritminių sprendimų atžvilgiu turi būti laikomasi nuostatos, kad sprendimai negali būti pagrįsti vien tik automatizuotu duomenų tvarkymu, kaip įtvirtinta BDAR 22 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad turi būti žmogaus vykdoma priežiūra; pabrėžia, kad skatinimo praktika, pvz., išskirtinės premijos arba baudžiamoji praktika, pvz., reitingai, kurie daro poveikį darbo laikui ir dėl kurių skiriama mažiau darbo, neturi sukelti rizikingo elgesio ar rizikos sveikatai ir saugai, įskaitant psichikos sveikatą; yra įsitikinęs, kad nediskriminaciniai algoritmai yra tie algoritmai, kurie neleidžia atsirasti lyčių, rasiniam ir kitokiam socialiniam šališkumui atrenkant ir vertinant skirtingas grupes, ir nestiprina nelygybės ir stereotipų;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą platformų darbuotojų teisių ir gerovės apsaugą, pvz., jų nediskriminavimą, privatumą, autonomiją ir žmogaus orumą naudojant DI ir algoritminį valdymą, įskaitant prognozės ir ženklinimo priemones elgesiui nuspėti, darbo eigos ir našumo stebėjimą realiuoju laiku ir laiko sekimo programinę įrangą, automatizuotas tam tikro elgesio skatinimo priemones ir nederamą stebėjimą; pabrėžia, kad darbuotojai visada turėtų būti informuojami ir su jais turėtų būti konsultuojamasi prieš naudojant tokius prietaisus ir praktiką; mano, kad reikėtų skatinti rengti mokymus algoritmų kūrėjams etikos, skaidrumo ir nediskriminavimo klausimais;

26.  yra susirūpinęs, kad menkai laikomasi intelektinės nuosavybės teisių skaitmeninėse platformose savarankiškai dirbančių darbuotojų kūrinių atžvilgiu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią problemą ir užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų vykdymą;

27.  mano, kad darbuotojai turėtų būti informuojami apie klientų atsiliepimus; pabrėžia, kad darbuotojai turėtų turėti teisę užginčyti nemokėjimo atvejį ir teisę, kad tą ginčą peržiūrėtų skaitmeninės platformos samdomasis darbuotojas;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad laukimo trukmė ir pasiekiamumas skaitmeninėje platformoje būtų vertinami kaip skaitmeninių platformų darbuotojų darbo laikas darbo santykiuose;

29.  primena, kad visos interneto platformos privalo užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės, įskaitant nediskriminavimo ir duomenų apsaugos teisę; pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojai ir, jiems sutinkant, jų atstovai turėtų turėti visišką prieigą prie visų duomenų apie savo veiklą, turėtų suprasti, kaip apdorojama jų asmeninė informacija, būti informuoti apie bet kokią skaitmeninės platformos vykdomą darbuotojo klasifikaciją ar vertinimą, kurie galėtų turėti įtakos jų įdarbinimo ar darbo sąlygoms, ir turėtų turėti teisę eksportuoti savo reitingus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai turėtų galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į duomenų perkeliamumą, kuri įtvirtinta BDAR 20 ir 88 straipsniuose; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti perkeliamą darbuotojo įgūdžių, klientų atsiliepimų ir reputacijos reitingų pažymėjimą, kuris būtų pripažįstamas panašiose platformose;

30.  pažymi, kad dėl skaitmeninių platformų darbo pobūdžio ir apibrėžtos darbo vietos nebuvimo, darbuotojų paskyros gali būti pernuomojamos ir tai gali lemti nedeklaruojamą darbą; mano, kad turėtų būti garantuoti patikimi skaitmeninių platformų naudotojų tapatybės patvirtinimo procesai be privalomo biometrinių duomenų apdorojimo;

31.  pabrėžia, kad galimi su efektyvumu susiję internetinių darbo platformų pranašumai, palyginti su įprasta darbo rinka, turėtų būti grindžiami sąžininga konkurencija; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas darbo platformoms ir įprastoms įmonėms, ypač MVĮ, platformų ekonomikos sektorius, kaip ir bet koks kitas ekonomikos sektorius, turi mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas ir laikytis darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų; pabrėžia, kad prireikus reikia atitinkamai pakoreguoti su tuo susijusią politiką;

32.  ragina Komisiją, kad skaitmeninių platformų darbuotojai ir bet kokios panašios užimtumo formos, kurios tapo įmanomos dėl technologinių inovacijų, būtų įtrauktos į pasiūlymus dėl Europos socialinio draudimo numerio (ESSN) sukūrimo ir kad skaitmeninių platformų darbui būtų nediskriminuojant taikomos teisingo judumo taisyklės;

33.  pripažįsta, kad skaitmeninių darbo platformų ekonomika galima pasinaudoti siekiant socialinių tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialinės ekonomikos modelius skaitmeninių darbo platformų ekonomikoje ir keistis geriausia patirtimi šioje srityje, nes socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios COVID-19 krizės metu;

Kitos rekomendacijos

34.  primena, kad daug platformų stengiasi įgyvendinti vidaus taisykles ir programas, kad sukurtų saugesnę aplinką savo darbuotojams, ir mano, kad tokią praktiką reikėtų skatinti ES ir nacionaliniais veiksmais šioje srityje; ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, apsvarstyti galimybę sukurti Europos kokybės ženklą, kuris būtų suteikiamas skaitmeninėms platformoms, taikančioms savo darbuotojams geriausią praktiką, kad naudotojai, darbuotojai ir vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kad būtų atkreiptas dėmesys į tas skaitmenines platformas, kuriose taikomos kokybiškos darbo sąlygos, pagrįstos kolektyviniais susitarimais, ir kurioms būdingas didelis skaidrumas;

35.  pažymi, kad vis dar nėra nuoseklių duomenų apie skaitmeninių platformų darbuotojų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal sektorius; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėms narėmis rinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie skaitmeninių platformų darbuotojus, kad būtų galima geriau suvokti platformų ekonomikos mastą ir gauti daugiau žinių apie platformų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, įskaitant taikomą socialinę apsaugą ir pajamų spektrą;

36.  ragina nacionalines valstybines užimtumo tarnybas ir Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą glaudžiau bendradarbiauti galimybių, kurias teikia skaitmeninės darbo platformos, klausimais;

37.  ragina valstybes nares skatinti novatoriškas darbo platformose formas laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų ir ragina Komisiją būsimuose teisės aktuose atsižvelgti į kokybiškas darbo sąlygas ir išlaikyti lankstumą, kartu užtikrinant darbuotojų teises;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai galėtų atsisakyti darbo užduoties, jei ji turi būti įvykdyta ne apskaitinėmis valandomis ir dienomis arba jei jie nebuvo informuoti apie šią darbo užduotį per sutartą minimalų įspėjimo laikotarpį, ir kad jie nepatirtų jokių neigiamų pasekmių dėl šio atsisakymo;

39.  kartu ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti novatoriškus, veiksmingus ir socialiniu požiūriu naudingus tarpvalstybinius sprendimus, kuriais būtų užtikrinta socialinė aprėptis ir apsauga;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų teisių užtikrinimas yra esminė tvaraus turizmo politikos dalis; pabrėžia vis svarbesnį skaitmeninių platformų ir duomenų rinkimo vaidmenį turizmo veikloje; todėl pabrėžia, kad duomenų apie skaitmeninių platformų darbuotojus rinkimas atliks esminį vaidmenį įgyvendinant iš tiesų tvaraus turizmo projektus, kurie užtikrins, kad investicijos į turizmą ir darbo vietos būtų naudingos vietos bendruomenėms ir darbuotojams, ir kartu sudarys palankesnes sąlygas teisingam pelno paskirstymui;

41.  primena, kad moterys sudaro tik 22 proc. transporto pramonės darbuotojų, be to, jos sudaro ir mažumą skaitmeninių platformų darbuotojų transporto ir turizmo pramonėje, taigi iš nepatvirtintų duomenų galima daryti išvadą, kad transporto srities platformų darbuotojos moterys turi prastesnes užimtumo ir darbo sąlygas nei jų kolegos vyrai;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 186, 2019 7 11, p. 57.
(2) OL L 186, 2019 7 11, p. 105.
(3) OL L 136, 2019 5 22, p. 1.
(4) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(5) OL C 387, 2019 11 15, p. 1.
(6) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13436-2019-INIT/en/pdfhttps://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13436-2019-INIT/lt/pdf
(7) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9686-2019-INIT/lt/pdf
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0021.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0371.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0284.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0275.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0272.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0194.
(14) OL C 202, 2021 5 28, p. 35.
(15) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(16) OL C 331, 2018 9 18, p. 125.
(17) OL C 331, 2018 9 18, p. 135.
(18) OL C 334, 2018 9 19, p. 88.
(19) https://www.etuc.org/system/files/document/file2020-06/Final%2022%2006%2020_Agreement%20on%20Digitalisation%202020.pdf
(20) Tyrimas „Skaitmeninių platformų ekonomika ir mažų garantijų darbas“ (angl. The platform economy and precarious work), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2020 m. rugsėjo 11 d.
(21) Tyrimas „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“ (angl. The Social Protection of Workers in the Platform Economy), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2017 m. gruodžio 7 d.
(22) https://www.eurofound.europa.eu/data/platform-economy
(23) Tyrimas „Duomenų subjektai, skaitmeninis sekimas, DI ir darbas ateityje“ (angl. Data subjects, digital surveillance, AI and the future of work), Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius, 2020 m. gruodžio 23 d.
(24) https://www.dw.com/pl/ue-chce-lepiej-chroni%C4%87-pracuj%C4%85cych-za-po%C5%9Brednictwem-platform-cyfrowych/a-56676431
(25) Howard, J., Nonstandard work arrangements and worker health and safety, American Journal of Industrial Medicine, 60 tomas, 1 leidimas, 2016, p. 1–10.
(26) TDO „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work), p. 20.
(27) https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef18001en.pdf
(28) Tyrimas „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“ (angl. The Social Protection of Workers in the Platform Economy), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2017 m. gruodžio 7 d., p. 34.
(29) Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“, p. 14.
(30) EIGE, „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“, p. 98-99.
(31) EIGE, „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“, p. 114.
(32) TDO „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work), p. 22.
(33) Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, „Platformų darbuotojai Europoje: COLLEEM tyrimo išvados“ (angl. Platform workers in Europe: Evidence from the COLLEEM survey) (2018) ir „Nauji duomenys apie platformų darbuotojus Europoje: antrojo COLLEEM tyrimo rezultatai“ (angl. New evidence on platform workers in Europe: Results from the second COLLEEM survey) (2020).
(34) Workplace Monitoring & Surveillance, Data & Society, Mateescu, A., Nguyen, A., Explainer, 2019 m. vasario mėn.
(35) „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“, p. 99.
(36) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).
(37) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=PI_COM%3AAres%282021%29102652


Ateities žvejai
PDF 225kWORD 67k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ateities žvejai: naujos darbuotojų kartos pritraukimas į žvejybos sektorių ir darbo vietų pakrančių bendruomenėse kūrimas“ (2019/2161(INI))
P9_TA(2021)0386A9-0230/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalies a, d ir k punktus ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 153 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Žuvininkystės socialinis aspektas (tiriamoji nuomonė)“(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) steigimo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. Tarptautinę Toremolinoso konvenciją dėl žvejybos laivų saugos,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. Toremolinoso protokolą ir 2012 m. Keiptauno susitarimą, kuriais atnaujinama ir iš dalies keičiama Toremolinoso konvencija,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2001 m. žvejybos klausimams skirtą aplinkraštį Nr. 966 Safety at sea as an integral part of fisheries management (liet. „Saugumas jūros kaip žvejybos valdymo dalis“),

–  atsižvelgdamas į FAO ataskaitą „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros padėtis 2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. TDO konvenciją Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. IMO neprivalomas mažų žvejybos laivų projektavimo, statybos ir įrangos gaires,

–  atsižvelgdamas į Europêche, COGECA žuvininkystės skyriaus ir ETF 2000 m. ataskaitą „Sertifikatų tarpusavio pripažinimas jūrų žvejybos sektoriuje“ (Benodė pranešimas),

–  atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2019 m. metinę jūrų avarijų ir incidentų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2019 m. rugsėjo 26 d. ataskaitą Social data in the EU fisheries sector („Socialiniai duomenys ES žuvininkystės sektoriuje“) (STECF 19-03),

–  atsižvelgdamas į ŽMTEK 2019 m. metinę ekonominę ataskaitą dėl ES žvejybos laivyno (STECF 19-06) ir 2020 m. metinę ekonominę ataskaitą dėl ES žvejybos laivyno (STECF 20-06),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2018 m. liepos mėn. paskelbto tyrimo „Žvejų mokymas“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į išsamią Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus 2020 m. spalio mėn. paskelbtą analizę „ES darbo teisės aprėptis. Kam (ne)taikomos pagrindinės direktyvos?“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0230/2021),

A.  kadangi bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi būti užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu žvejyba ir akvakultūra būtų darnios socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu, ir kadangi šio tikslo reikia ir toliau siekti, kad būtų išlaikytas sektoriaus patrauklumas darbo jėgai; kadangi, siekiant užtikrinti socialinį tvarumą, žuvininkystės politika turėtų apimti ir gerinti darbo sąlygas, sveikatą ir saugą, mokymą, socialinę įtrauktį ir deramą gyvenimo lygį; kadangi daugelyje ES žvejybos bendruomenių ir regionų socialinė žvejybos ir akvakultūros sektorių svarba yra didesnė nei jų tiesioginis ekonominis indėlis;

B.  kadangi visuomenės sveikatos krizė ir prekybos bei rinkos sutrikimai, kuriuos nulėmė COVID-19 pandemija, pakenkė žvejams visoje Europoje; kadangi žvejai, nepaisydami saugos rizikos ir žemų žuvies kainų, tęsė žvejybą ir tiekė aukštos kokybės maistą; kadangi per COVID-19 krizę žvejai buvo pripažinti ypatingos svarbos darbuotojais, atliekančiais ypač svarbią veiklą, kuria užtikrinamas reikšmingas maisto tiekimas; kadangi ES institucijos jiems, kaip ypatingos svarbos darbuotojams, turi skirti ypatingą dėmesį ne tik dėl jų atliekamo vaidmens, bet ir dėl jų svarbos Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumui;

C.  kadangi per keletą pastarųjų metų Europos žvejybos sektoriuje buvo įvykdyti dideli struktūriniai pakeitimai ir pertvarkos ir buvo labai sumažinti laivynai, ir tai turėjo socialinių padarinių tiek žvejams, žvejybos bendruomenėms; kadangi vis labiau reikia didinti informuotumą ir skirti daugiau dėmesio socialiniam žuvininkystės aspektui, pvz., atliekant su BŽP susijusių pasiūlymų vertinimus įvertinti socialinį jų poveikį;

D.  kadangi įvairiose ES strategijose, įskaitant 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, reikia laikytis holistinio požiūrio;

E.  kadangi taip pat reikia atsižvelgti į demografinius pokyčius Europoje;

F.  kadangi dabartinis išsamių sisteminių duomenų ir reguliariai atliekamos BŽP socialinių aspektų analizės trūkumas trukdo formuoti žuvininkystės politiką; kadangi remiantis šiais duomenimis būtų galima propaguoti žvejybą kaip sėkmingą profesinę karjerą ir būdą prisidėti prie pakrančių bendruomenių pragyvenimo ir paskatinti jaunimą rinktis šią profesiją;

G.  kadangi žuvininkystė, įskaitant akvakultūrą, pasaulyje teikia maisto milijardams žmonių ir kadangi, FAO duomenimis, šis sektorius yra svarbus užimtumo ir pragyvenimo pajamų šaltinis 10–12 proc. pasaulio gyventojų; kadangi, be to, apskaičiuota, kad dar apie 140 mln. darbo vietų yra susijusios su likusia žuvininkystės vertės grandinės dalimi, ypač su žuvininkystės produktų perdirbimu ir prekyba;

H.  kadangi, remiantis ŽMTEK ataskaita Nr. 19-03, moterų užimtumo ES mažos apimties priekrantės žvejybos laivynuose dalis sudarė 5,4 proc. viso užimtumo, palyginti su 1,9 proc. didelės apimties žvejybos laivynuose ir 2,3 proc. tolimosios žvejybos laivyne; tačiau kadangi moterys sudaro darbo jėgos daugumą tam tikruose gavybos ar pusiau laisvai laikomų gyvūnų auginimo veiklos sektoriuose, tokiuose kaip belaivė vandens bestuburių žvejyba, ir kadangi neregistruojamas svarbus moterų atliekamas darbas, skirtas kitai veiklai palaikyti, pvz., konservavimas ir perdirbimas, pakavimas, tinklų mezgimas ir žuvų iškrovimas bei valymas (kurį atlieka neskatillas); kadangi yra duomenų spragų tarp valstybių narių, todėl neatsižvelgiama į moterų darbą ir didelį indėlį į sektorių, ir šis indėlis vis dar pripažįstamas nepakankamai;

I.  kadangi, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis(5), 2017 m. ES žuvininkystės pramonėje iš viso dirbo apie 180 000 žmonių, iš jų maždaug trečdalis – akvakultūros subsektoriuje; kadangi iš viso pirminiame žuvininkystės sektoriuje Ispanijoje dirbo 41 000, Italijoje 29 000, Graikijoje 21 000, Prancūzijoje 20 000 ir Portugalijoje 14 700 darbuotojų; kadangi 2017 m. Italijai, Graikijai ir Portugalijai teko tik 11 proc. ES žvejybos produkcijos, tačiau šioms trims valstybėms narėms tenka 35,9 proc. darbuotojų; kadangi šiomis aplinkybėmis Ispanija, Prancūzija ir Portugalija yra atokiausių regionų turinčios valstybės narės, todėl jų jūrinis aspektas svaresnis, ir kadangi žuvininkystės sektorius šiuose regionuose atlieka esminį socialinį ir ekonominį vaidmenį;

J.  kadangi iš Eurostato 2019 m. paskelbtų statistinių duomenų(6) matyti, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje 2018 m. 14,4 proc. visų darbuotojų buvo 65 metų ar vyresni, ir kadangi tai yra veiklos sektorius, kuriame dirba daugiausia šios amžiaus grupės asmenų; kadangi šios amžiaus grupės darbuotojų procentinė dalis nuo 2008 m. nuolat mažėja, tačiau faktinis tokio amžiaus darbuotojų skaičius nemažėja tokia pačia procentine dalimi;

K.  kadangi žvejybos sektorius atlieka esminį vaidmenį tiekiant žuvį visuomenei ir užtikrinant suderintą valstybių narių ir Sąjungos maisto produktų krepšelį, kadangi jis daro didelę įtaką pakrančių bendruomenių socialinei ir ekonominei gerovei, vietos vystymui, užimtumui, tiekimo grandinės pirminių ir tolesnių grandžių ekonominės veiklos išlaikymui ir kūrimui ir vietos kultūros tradicijų išsaugojimui;

L.  kadangi būtina atsižvelgti į didelius įvairių valstybių narių laivynų, laivynų segmentų, tikslinių rūšių, žvejybos įrankių, našumo, vartotojų prioritetų ir vienam gyventojui tenkančio suvartojamos žuvies kiekio skirtumus, taip pat į specifines žuvininkystės sektoriaus ypatybes, kurias nulemia jo socialinė struktūra, pardavimo būdai ir įvairių žvejybos regionų struktūriniai ir gamtiniai skirtumai;

M.  kadangi Reglamentu (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo buvo nustatytas įpareigojimas rinkti su ES žvejybos laivynu, akvakultūra ir žuvų perdirbimo pramone susijusius socialinius rodiklius; kadangi socialiniai kintamieji turi būti renkami kas trejus metus, pradedant nuo 2018 m., įskaitant duomenis apie: užimtumą pagal lytis, etato ekvivalentus pagal lytis, nemokamą darbą pagal lytis, užimtumą pagal amžių, užimtumą pagal išsilavinimą, užimtumą pagal tautybę, užimtumą pagal užimtumo statusą, visus nacionalinius etatų ekvivalentus;

N.  kadangi, remiantis ŽMTEK ataskaita Nr. 19-03 dėl socialinių duomenų ES žuvininkystės sektoriuje, 2017 m. ES žvejybos laivyne dirbo apie 150 000 žmonių ir tai sudarė apie 99 000 etato ekvivalentų; kadangi dauguma ES žvejybos laivyno darbuotojų buvo vyrai (96 proc.), o 4 proc. buvo moterys; kadangi, remiantis pateiktais duomenimis apie amžių, 40–46 metų amžiaus grupės asmenys sudarė didžiausią ES žvejybos laivyne dirbančių žmonių dalį, po jos ėjo 25–39 metų grupė (26 proc.), o kiti 7 proc. buvo vyresni nei 65 metų, 5 proc. sudarė 15–24 metų grupės asmenys ir 4 proc. žvejų amžiaus nežinomas; kadangi amžiaus profilis valstybėse narėse gerokai skyrėsi: Estijoje 31 proc. žvejų buvo vyresni nei 65 metų, o daugelyje valstybių narių ši kategorija sudaro labai mažą žvejybos veiklą vykdančių gyventojų dalį (1 proc. Belgijoje ir Vokietijoje ir 2 proc. Suomijoje);

O.  kadangi 2017 m. 52 proc. žvejybos laivyne dirbusių žmonių išsilavinimas buvo žemas, 24 proc. vidutinis ir 4 proc. aukštas; kadangi nebuvo žinomas santykinai didelės dalies žvejybos sektoriuje dirbančių asmenų (20 proc.) išsilavinimo lygis, todėl galima manyti, kad šis klausimas yra delikatus; kadangi valstybėse narėse išsilavinimo lygis gerokai įvairuoja: tik 1 proc. Portugalijos žvejų turėjo aukštą išsilavinimą, o atitinkamas skaičius Švedijoje buvo 21 proc.;

P.  kadangi 2017 m. dauguma ES žvejybos laivyne dirbančių žmonių buvo valstybės, kurioje jie dirbo, piliečiai, po jų ėjo ES ir (arba) EEE nepriklausančių valstybių piliečiai (8 proc.), piliečiai, kurių pilietybė nežinoma (3 proc.), ir EEE valstybių piliečiai (0,1 proc.); kadangi įvairiuose valstybių narių laivynuose dirbusių kitų valstybių piliečių dalis gerokai skyrėsi: 27 proc. Airijos laivyne dirbusių asmenų buvo ne Airijos piliečiai ir 36 proc. Belgijos laivyne dirbusių asmenų buvo ne Belgijos piliečiai; kadangi, priešingai, 94 proc. Italijos laivyno darbuotojų buvo italai, 99 proc. Portugalijos laivyno darbuotojų buvo Portugalijos piliečiai ir visi Bulgarijos laivyne dirbantys asmenys buvo Bulgarijos piliečiai;

Q.  kadangi 61 proc. 2017 m. ES žvejybos laivyne dirbusių asmenų buvo samdomieji darbuotojai ir 36 proc. buvo laivų savininkai, o užimtumo statusas valstybėse narėse labai skyrėsi: samdomieji darbuotojai sudarė 100 proc. visų Belgijos laivyno darbuotojų ir tik 28 proc. Švedijos laivyno darbuotojų;

R.  kadangi net tokiomis aplinkybėmis dauguma valstybių narių ir ES žvejybos sektoriaus ekonominių partnerių dažnai nurodo, kad kai kuriuose sektoriuose esama žvejybos veiklos pajamų neužtikrintumo, ir tai yra vienas iš veiksnių, kodėl jaunimas nepakankamai domisi žvejybos veikla; pastaraisiais metais ši tendencija vis ryškėjo, todėl kyla papildomų sunkumų išlaikyti veiklą, kurią apsunkina pakrančių bendruomenėse prarandamos darbo vietos;

S.  kadangi, nepaisant to, dauguma valstybių narių ir žuvininkystės sektoriaus partnerių dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimas nepakankamai domisi žvejybos veikla (pirmą kartą tai buvo pripažinta bent prieš du dešimtmečius), ir dėl to kyla papildomų sunkumų visam sektoriui ir aštrėja pakrančių bendruomenių socialinės problemos žemyninėse pakrančių bendruomenėse ir atokiausiuose regionuose;

T.  kadangi reikia pripažinti atokiausių regionų ypatumus ir nuolatinius struktūrinius suvaržymus ir į juos atsižvelgti; pabrėžia, kad žvejybos sektorius atlieka svarbų vaidmenį šių regionų socialinės ir ekonominės padėties, užimtumo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos skatinimo srityse ir kad darnios mėlynosios ekonomikos sektoriuje yra užimtumo augimo galimybių; pabrėžia, kad dėl savo geografinės padėties atokiausi regionai yra itin palankioje padėtyje stebėti ir kontroliuoti pakrančių ir vandenynų teritorijas ir turėtų būti naudojami ES pastangoms kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba įgyvendinti;

U.  kadangi ES NNN žvejybos reglamente(7) atsižvelgiama tik į neteisėtai sužvejotas žuvis ir neužtikrinama, kad taip pat būtų draudžiama žvejyba, susijusi su dideliais darbo teisės pažeidimais bei žmogaus teisių pažeidimais žvejybos laivuose;

V.  kadangi, FAO duomenimis, žvejų išgyvenimas priklauso nuo jų laivų ir rizika skiriasi priklausomai nuo žvejybos rūšies, žvejybos plotų ir oro sąlygų, laivo dydžio, įrangos laive ir kiekvieno žvejo pareigų; kadangi didesniuose laivuose žvejybos įrankiai ir kita sunkioji įranga įgulai kelia mirties ir sužalojimo riziką, o mažuose laivuose įgulai gali kilti didelė rizika, kad laivas apsivers traukiant didelį laimikį, bus užlietas esant audringai jūrai ar kad ant jo užplauks didesnis laivas; kadangi dėl to įvairūs pavojai saugai yra susiję su kiekviena skirtinga žvejybos veiklos rūšimi ir laivo dydžiu;

W.  kadangi, kalbant apie avarijas ir incidentus jūroje, žvejybos laivų veikla yra jūrinė veikla, kurią vykdant prarandama daugiausia laivų, nors žvejybos sektorius nėra sektorius, kuriame įvyksta daugiausia avarijų; kadangi su žvejybos laivais susijusių incidentų skaičius 2018 m. išaugo 40 proc.;

X.  kadangi žvejybos sektoriuje kiekvienais metais prarandama 32 000 gyvybių, neskaičiuojant tūkstančių daugiau ar mažiau rimtų nelaimingų atsitikimų aukų; be to, kadangi, kaip pabrėžė ir profesinės organizacijos, pastaraisiais metais nerimą keliančiu mastu pagausėjo asmenų, dirbančių šį daug pastangų reikalaujantį darbą, profesinių ligų;

Y.  kadangi reikia atsiminti, kad žvejyba yra sekinantis darbas, susijęs su dideliais pavojais ją vykdančių asmenų sveikatai ir saugai; kadangi TDO pripažino šią problemą 2007 m. konvencijoje ir paragino ją ratifikavusias šalis užtikrinti saugias ir sveikatos darbo sąlygas šiame sektoriuje;

Z.  kadangi, nepaisant to, kad padaugėjo nelaimingų atsitikimų, žūčių dėl avarijų ir incidentų žvejybos laivuose skaičius mažėjo ir dauguma atvejų buvo susiję su žmogiškaisiais veiksniais (62,4 proc.), o antroji priežastis buvo sistemų ir (arba) įrangos gedimai (23,2 proc. atvejų); kadangi trys su žmogaus veiksmais susiję nelaimingų atsitikimų žvejybos laivuose veiksniai, apie kuriuos dažniausiai pranešama, yra laive dirbančio personalo supratimo apie saugą trūkumas, žinių trūkumas ir netinkami darbo metodai; kadangi šie trys veiksniai negali būti nagrinėjami atsiejant juos nuo žvejybos pajamų;

AA.  kadangi 2019 m. 64,9 proc. 28 ES valstybių narių žvejybos laivyno laivų buvo bent 25 metų senumo(8) ir viso laivyno vidutinis amžius buvo 29,9 metų(9), o tai reiškia, kad labai didelė laivyno dalis yra sena ir negalima tikėtis, kad ji sudarys geriausias veiklos ir saugos sąlygas, kad didėja rizika ir vis sunkiau vykdyti operacijas;

AB.  kadangi saugos klausimai (žvejybos veikla visuotinai laikoma rizikinga profesija), sunkus darbas žvejybos laivuose, nenuspėjamos pajamos ir stabilaus bei reguliaraus darbo užmokesčio garantijų trūkumas labai prisideda prie nepakankamo jaunimo susidomėjimo žvejyba, todėl kyla grėsmė kartų kaitai žvejybos sektoriuje ir visos žvejybos pramonės ateičiai;

AC.  kadangi žvejų pažymėjimų ir bazinio mokymo standartizacijos trūkumas ir nepakankamas valstybių narių bendradarbiavimas žvejų pažymėjimų ir bazinio mokymo tarpusavio pripažinimo srityje jau prieš du dešimtmečius įvardytas kaip kliūtis, tačiau ši problema vis dar neišspręsta;

AD.  kadangi, kai imamas visas laivynas, ES laivyno ekonominės veiklos rezultatai paprastai rodo, kad nuo 2013 m. didėjo žvejų pajamos ir metinis pelnas bei vidutinis darbo užmokestis; kadangi, nuodugniai išanalizavus duomenis pagal valstybę narę, jūros baseiną ir žvejybos laivyną, matyti, kad šios tendencijos nėra visuotinės, ypač kalbant apie mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną;

AE.  kadangi, ŽMTEK 2019 m. metinės ekonominės ataskaitos duomenimis, nors žuvų išteklių būklė ES apskritai gerėja, žvejybos laivų skaičius, žvejybos pajėgumas ir sektoriaus tiesiogiai sukuriamų darbo vietų skaičius kiekvienais metais nuosekliai mažėja;

AF.  kadangi didelė dalis žvejų kai kuriose valstybėse narėse gauna mažas ir nereguliarias pajamas, todėl jų padėtis nestabili ir jie neturi galimybių naudotis pakankama socialine apsauga; kadangi tai yra papildomi veiksniai, mažinantys žvejybos patrauklumą jaunimui;

AG.  primena, kad 2000 m. Benodė pranešime pateiktas klausimas „Žuvis iš jūros, o iš kur būsimi žvejai?“, kurį po dviejų dešimtmečių galime performuluoti išsamiau: „Žuvis iš jūros, o žvejai yra žuvies ir jūros sergėtojai, tačiau kaip papildyti jų gretas ir iš kur būsimi žvejai?“;

AH.  kadangi taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimybes pakelti gyvenimo lygį, kurių teikė ir toliau gali teikti jūrų žvejybos veikla;

AI.  kadangi jauniems žmonėms, kurie nori įsteigti savo žvejybos įmonę, kyla didelių sunkumų, visų pirma susijusių su žvejybos galimybių paskirstymo sistema ir poveikiu, kurį ji daro žvejybos laivų kainai;

AJ.  kadangi Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Parlamentui ir Tarybai BŽP įgyvendinimo ataskaitą;

Geresnė informacija ir konkretūs duomenys apie žvejybos sektoriuje veiklą vykdančius darbuotojus

1.  pabrėžia, kad reikia gerinti informacijos apie žvejybos ir akvakultūros gamybos sektoriuje, taip pat visoje vertės grandinėje dirbančius gyventojus reguliaraus ir sistemingo rinkimo ir teikimo ES lygmeniu ir išskirstant duomenis pagal valstybę narę būdus;

2.  primena, kad statistinių duomenų apibendrinimas plačiame žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje gali paslėpti arba užmaskuoti situacijas ir veiksnius, turinčius neigiamą poveikį kiekvienam iš šių sektorių; pabrėžia, kad visi šie sektoriai yra pirminės gamybos sektoriai, tačiau jų veikla nėra susijusi tarpusavyje, o žuvininkystės atveju ji vyksta net ne toje pačioje aplinkoje ar geografinėje vietovėje;

3.  pakartoja, kad, kaip ir išteklių ir buveinių valdymo atveju, norint valdyti ir stebėti socialinę sektoriaus raidą, ypač užimtumą, labai svarbios geresnės mokslinės žinios, pagrįstos patikimais naujausiais duomenimis ir išplėstomis laiko eilutėmis, kaupiamais suderintu būdu ir visose valstybėse narėse, nes be jų nebus įmanoma stebėti ir visapusiškai įgyvendinti vieno iš trijų BŽP propaguojamų tvarumo ramsčių – socialinio ramsčio;

4.  primena, kad įvairių subjektų pateikta informacija rodo ES žvejybos laivų įgulų senėjimą, tačiau, kaip ir žuvininkystės valdymo ir įgyvendinamų priemonių pritaikymo atveju, veiksmai turėtų būti valdomi, stebimi ir įgyvendinami diferencijuotai pagal geografinį rajoną, žvejybos laivynus ir naudojamus žvejybos įrankius;

5.  primygtinai ragina Europos Komisiją, ypač Eurostatą ir valstybes nares, atsižvelgti į užimtumo tendencijas, susijusias ne tik su bendru darbo vietų skaičiumi, bet ir su žvejybos ir akvakultūros sektoriuje bei, jei įmanoma, susijusioje vertės grandinėje dirbančių gyventojų išsilavinimo lygiu, lytimi ir amžiaus struktūra, pateikiant duomenis, kurių išsamumas būtų panašus į turimus sektoriaus ekonominės veiklos ir veiklos rezultatų stebėsenai konkrečiu būdu renkamus duomenis;

6.  palankiai vertina pirmąją ŽMTEK ataskaitą dėl socialinių duomenų ES žuvininkystės sektoriuje, nes joje pateikiama išsami pagal ES duomenų rinkimo sistemą surinktų socialinių duomenų apžvalga; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šios pirmosios ataskaitos išvadas, todėl ragina būsimose ŽMTEK ataskaitose patobulinti esamus socialinius rodiklius, todėl reikia tinkamai apibrėžti, kas laikomas žuvininkystės sektoriaus darbo jėga, įtraukti naujus analizuotinus elementus įtraukiant su visa apimančiais BŽP socialiniais tikslais susijusius rodiklius, visų pirma darbuotojų apsaugos, švietimo ir mokymo, pajamų ir saugos srityse, ir tinkamą geografinį lygmenį, kuris būtų mažesnis nei šalies lygmuo, atsižvelgiant į poreikį žinoti regionų ir netgi vietos realijas;

7.  palankiai vertina tai, kad ES statistikos tarnyba Eurostatas, bendradarbiaudama su Portugalijos, Ispanijos bei Prancūzijos ir atitinkamų jų atokiausių regionų statistikos tarnybomis, sukūrė tinklalapį, kuriame pateikiami duomenys apie atokiausius regionus(10); tačiau apgailestauja, kad ji vis dar neteikia duomenų apie žuvininkystės sektorių, turint mintyje jo svarbą šių regionų ekonomikai; primygtinai ragina Komisiją ir ypač Eurostatą rinkti patikimus naujausius duomenis apie mėlynąją ekonomiką ir apie žuvininkystės sektoriaus darbo rinkos pokyčius, žvejų vidutinių pajamų pokyčius, jų išsilavinimo lygį, dalyvavimą pagal lytį ir amžiaus grupę, taip pat rinkti duomenis apie šios veiklos mastą ir veiklos rezultatus atokiausiuose regionuose;

Darbo sąlygų ir gyvenimo laive sąlygų gerinimas siekiant pagerinti saugą

8.  pažymi, kad nors saugos sąlygos laivuose, ypač didesniuose laivuose, gerėja, 2018 m. EMSA užregistruotų incidentų ir avarijų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 40 proc., nors pastaraisiais metais žūčių skaičius nuolat mažėjo;

9.  primena, kad EMSA yra atsakinga tik už intervencijas ir rinkimą duomenų, susijusių su daugiau kaip 15 m ilgio žvejybos laivų avarijomis ir incidentais jūroje, taip pat susijusių su mažiau nei 15 m ilgio žvejybos laivais, kai jie patenka į avarijas, susijusias su laivais, kuriems taikoma Direktyva 2009/18/EB(11), taigi, žvejybos laivų avarijų ir incidentų tikrai yra daugiau nei EMSA metinėse ataskaitose pateikti skaičiai;

10.  pažymi, kad NNN žvejyba ES jūrinėse teritorijose sudaro nesąžiningą konkurenciją Europos žvejams;

11.  ragina Komisiją padėti nacionalinėms valdžios institucijoms įsigyti sistemas, kad jos galėtų nustatyti NNN žvejybos veiklą ir apie ją pranešti;

12.  primena, kad profesionali jūrinė veikla, ypač žvejyba, apskritai laikoma keliančia didelę riziką ir pavojinga, ir padėtį dar pablogina tai, kad 85 proc. ES laivų yra mažos apimties priekrantės žvejybos laivai (kurių bendras ilgis mažesnis kaip 12 m) ir todėl jiems kyla didesnė rizika dėl nepalankių oro sąlygų ir dėl to, kad jie vykdo veiklą netoli kranto;

13.  pabrėžia, kad mažos apimties priekrantės žvejybos laivams kyla daugiau sunkumų užtikrinti apsauginę erdvę ir pagerinti darbo sąlygas, taip pat kyla rizika, susijusi su tuo, kad didelė šio laivyno dalis yra sena; pabrėžia, kad šie laivai yra ypač pažeidžiami, kai vyksta su klimato kaita susiję pavojingi meteorologiniai reiškiniai; pabrėžia, kad reikalingi nuolatiniai ir suderinti visų lygmenų veiksmai ir politika, kuriais būtų siekiama švelninti klimato kaitą ir didinti pajėgumą prisitaikyti prie jos padarinių didinant atsparumą ir drauge užtikrinant žvejų saugos sąlygas;

14.  primena, kad pakrančių regionai ir ypač atokiausi regionai istoriškai priklauso nuo žvejybos, kad juos jau paveikė klimato kaitos padariniai ir jiems turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant sušvelninti šiuos padarinius, prisitaikyti prie jų ir su jais kovoti, taip pat įvirtinti darbo vietas žvejybos sektoriuje ir plėtoti darnią mėlynąją ekonomiką kuriant naujas darbo vietas;

15.  pabrėžia, kad, nepaisant tarptautinių ir ES pastangų pagerinti saugos sąlygas laivuose, ypač žvejybos laivuose, tarptautinės konvencijos, kuriose nustatomos laivų ir juose esančių asmenų apsaugos taisyklės ir sistemos, taikomos visų pirma didesniems laivams, nors daug valstybių narių turi nacionalines taisykles, skirtas priemonėms, susijusioms su apsauga ir gyvenimo sąlygomis mažesniuose laivuose;

16.  yra susirūpinęs dėl išimčių, kurios tarptautinėmis konvencijomis buvo suteiktos mažos apimties žvejybos laivams, t. y. dėl neprivalomų darbo ir saugos standartų, nes tai gali nulemti ne tokias palankias bendras tam tikruose laivyno segmentuose ir valstybėse narėse dirbančių žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis suderintų veiksmų, siekiant taikyti panašias standartines sąlygas ir padėti visiems žvejybos laivams jų laikytis, nes jie yra pagrindinis mažų pakrančių bendruomenių ekonomikos ir tapatybės ramstis;

17.  pakartoja, kad darbo sąlygų ir gyvenimo laive sąlygų negalima vertinti atskirai nuo saugos sąlygų; mano, kad geros darbo ir gyvenimo laive sąlygos ir tinkamas jų modernizavimas pagerina saugos sąlygas, kuriomis vykdomos žvejybos operacijos, taip pat žvejų poilsį ir darbo pertraukas, ir tai turi tiesioginį poveikį jų saugumui, nes didelė dalis nelaimingų atsitikimų ir incidentų žvejybos laivuose tebėra susiję su žmogaus klaidomis, padaromomis tiek dėl žinių ar mokymų trūkumo, tiek dėl nuovargio;

18.  mano, kad užtikrinus prieinamą ir pritaikytą darbo aplinką, taip pat ir žvejybos bei akvakultūros sektoriuje, siekiant vėl integruoti į darbo rinką tiek veiklą vykdančius, tiek buvusius žvejus ir kitus žvejybos pramonės darbuotojus, turinčius negalią, būtų užtikrinta didesnė socialinė įtrauktis ir tai padėtų sukurti daugiau paskatų gauti pajamų sektoriuje ir žvejybos bendruomenėse;

19.  primena, kad jūrininkai, įskaitant žvejus, dažnai neįtraukiami į ES ir valstybių narių nacionalinių darbo teisės sistemų taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad daugelis normų yra netaikomos realiai šių darbuotojų veiklai; pabrėžia, jog – kadangi neįmanoma taikyti bendros darbo tvarkos, nes žvejų pajamos priklauso nuo laimikio pagal jiems skirtas turimas kvotas, – būtina užtikrinti, kad jūrininkams, ypač žvejams, kurie dažnai yra ir laivų savininkai, būtų taikomos įvairios pagrindinės išankstinės nuostatos, susijusios su jų darbo reglamentavimu, jų poreikiams pritaikytu būdu ir deramai atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes ir priekrantės bei mažos apimties žvejybos sektoriaus ypatumus;

20.  primena žvejų teisę jungtis į profesines sąjungas ir naudotis kolektyvinėmis derybomis kaip būdu pagerinti savo darbo sąlygas;

21.  pažymi, kad žvejybai būdingi skirtingi rizikos veiksniai, susiję su darbo ir gyvenimo laive sąlygomis, kurios turi būti užtikrintos priklausomai nuo naudojamo žvejybos įrankio, laivo dydžio, veiklos rajono ir oro sąlygų;

22.  primena veiksmus, kurių imtasi tarptautiniu mastu, visų pirma Toremolinoso protokolą (1993 m.) ir Keiptauno susitarimą (2012 m.), siekiant iš dalies pakeisti ir patobulinti Toremolinoso konvenciją (1977 m.), priimtą siekiant užtikrinti žvejybos laivų saugą, ir pabrėžia, kad net ir po to, kai 2012 m. buvo sumažinti reikalavimai, Toremolinoso konvencija vis dar neįsigaliojusi, ir primygtinai ragina visas Toremolinoso konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti; primena, kad protokolas buvo iš esmės perkeltas į ES teisės aktus Tarybos direktyva 97/70/EB, nustatančia suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams(12);

23.  palankiai vertina tai, kad priimtos 2005 m. IMO neprivalomos mažų žvejybos laivų projektavimo, statybos ir įrangos gairės, vis dėlto primena, kad jos, kaip neprivalomos nuostatos, lieka tik gairėmis ir kad nėra jokio teisinio įpareigojimo ar standartizuotų pagrindinių normų smulkiosios žvejybos priekrantės laivams; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės priėmė nuostatas dėl mažų žvejybos laivų statybos ir jų saugos bei gyvenimo juose sąlygų, ir rekomenduoja šias taisykles suderinti ES lygmeniu;

24.  primena, kad galutinis BŽP tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų darni socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu; pabrėžia, kad žvejų gyvenimo sąlygų gerinimas ir geresnės darbo ir saugos sąlygos yra vienas iš veiksnių siekiant skatinti užimtumą ir plėtoti pakrančių bendruomenes, pritraukti jaunimą ir pasiekti, kad vyktų kartų kaita, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad ši veikla, kurią vykdant taip pat tiekiamas sveikas maistas, išliktų;

25.  pabrėžia, kad sėkmingas šiuo metu aktualių klausimų, pvz., jūrų energijos gamybos plėtros, veiksmingo saugomų jūrų teritorijų įgyvendinimo ir visapusiško įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo užtikrinimo, sprendimas gali paveikti sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai; primygtinai ragina valstybes nares ES lygmeniu skirti lėšų darbo vietoms remti, tausiai žvejybai skatinti ir lyčių lygybei šioje pramonėje propaguoti;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žvejybos laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį, būtų įgyvendinti geriausi saugos, darbo ir gyvenimo laive sąlygų standartai;

27.  primena valstybėms narėms, kad terminas, iki kurio Direktyva (ES) 2017/159, kuria TDO konvencija Nr. 188 (Konvencija Nr. 188) įtraukiama į Sąjungos teisinę sistemą, turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, buvo 2019 m. lapkričio 15 d.; primena, kad, atsižvelgiant į didelį ES savarankiškai dirbančių žvejų skaičių ir į tai, kad daugumai jų direktyva netaikoma, valstybėms narėms reikia ratifikuoti Konvenciją Nr. 188, siekiant užtikrinti sąžiningą visų žvejų konkurenciją;

28.  ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188 siekiant užtikrinti vienodas sąlygas viso pasaulio žvejybos įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į svarbų tarptautinį žvejybos sektoriaus aspektą; primygtinai ragina valstybes nares suteikti reikalingų išteklių tam, kad konvencija būtų perkelta į nacionalinę teisę ir veiksmingai taikoma, ir, kai tinkama, deleguoti inspektavimo ir dokumentų išdavimo funkcijas klasifikavimo įmonėms, atsižvelgiant į dabartines šių funkcijų koordinavimo problemas kai kuriose šalyse;

29.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl susijusios direktyvos dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo nuostatų, kaip ir jūrų transporto sektoriaus atveju, kad būtų nustatyta suderinta inspektavimo sistema;

30.  pabrėžia, kad kuriant socialinės apsaugos mechanizmus reikia atsižvelgti į sunkias žvejų darbo sąlygas, pvz., užtikrinant teisę išeiti į pensiją anksčiau nei vidutinis darbuotojas ir dėl to neatsidurti nepalankioje padėtyje;

31.  palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) svariai prisidės prie darbo, gyvenimo ir saugos sąlygų ES laivuose gerinimo ir siekio gerinti šias sąlygas nedidinant laivų žvejybos pajėgumo, daug dėmesio skiriant mažos apimties ir smulkiosios priekrantės žvejybos laivams; pabrėžia, kad EJRŽAF prisideda prie žvejybos ir mėlynosios ekonomikos darnumo ir taip padeda siekti 14-ojo JT darnaus vystymosi tikslo;

32.  ragina į bendrą žuvininkystės politiką kartu su aplinkos tikslais įtraukti visa apimančius socialinius tikslus ir taip pripažinti, kad žvejybos laivuose dirbančių darbuotojų gerovė yra labai svarbi pramonės ateičiai;

33.  pabrėžia, kad BŽP aiškiai prieštarauja reikalavimams, nustatytiems socialinės srities teisės aktuose, tokiuose kaip TDO konvencija Nr. 188, kuri į ES teisę perkelta Direktyva (ES) 2017/159; pabrėžia, kad šiuose teisės aktų tekstuose nustatytas reikalavimas suteikti daugiau erdvės, kurio laikytis privaloma 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose, tačiau žvejybos pramonė negali padidinti patalpų laive; atkreipia dėmesį į prieštaravimą tarp to, kad valstybės narės privalo laikytis TDO konvencijoje Nr. 188 nustatytų standartų, ir BŽP taisyklių, dėl kurių reikalavimo neįmanoma įvykdyti; primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant EJRŽAF, nustatyti alternatyvius žvejybos pajėgumo matavimo būdus ir kartoja, kad turėtų būti leidžiama padidinti laivų bendrąją talpą tais atvejais, kai papildoma talpa yra atsakas į poreikį padidinti įgulos saugą ir komfortą (dar vadinama socialine ar saugos talpa), ir kad šie veiksmai turėtų būti tinkami finansavimui gauti; pabrėžia, kad laive virtuvei, kajutėms, tualetams ar poilsio zonoms skirtos patalpos neturi nieko bendra su laivo gebėjimu rasti, sužvejoti ar sandėliuoti žuvis, taigi su jo žvejybos pajėgumu;

34.  primena, kad vidutinis Europos laivyno amžius yra 23 metai, o mažos apimties žvejybos laivų amžius gali viršyti 40 metų; pabrėžia, kad būsimas EJRŽAF turėtų apimti laivyno modernizavimo nedidinant žvejybos pajėgumo strategiją;

35.  taip pat primygtinai pabrėžia, kad reikia reguliariai stebėti ir sistemingai teikti ES lygmeniu suderintą statistinę informaciją apie incidentus ir avarijas, susijusius su laivais, kuriems netaikoma Direktyva 2009/18/EB, nes tik stebint ir vertinant šių duomenų pokyčius pagal geografinius rajonus, laivynus ir naudojamus žvejybos įrankius bus galima rasti sprendimų, kaip pagerinti padėtį, ir sprendimų, kuriais būtų galima sumažinti tokių avarijų skaičių ir užkirsti joms kelią, ypač vietos ir priekrantės žvejybos laivuose;

36.  atsižvelgdamas į tai, siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes išplėsti EMSA misiją, suteikiant jai papildomų pajėgumų vykdyti šią stebėseną ir reguliariai teikti su ja susijusią informaciją;

37.  be to, mano, kad siekiant išlaikyti žvejybos veiklą ir užtikrinti kartų kaitą sektoriuje turi būti sudarytos ir kitos sąlygos, be kita ko, investuojant į uostų infrastruktūros modernizavimą;

Mokymo tobulinimas ir mokymo pripažinimo Europos lygmeniu užtikrinimas

38.  pažymi, kad atrodo, jog pamirštamas Benodė pranešimas, kuriame nurodytos problemos, susijusios su jaunimo nesidomėjimu žvejyba, ir atkreiptas dėmesys į valstybių narių žvejų mokymų ir pažymėjimų sistemų įvairovę ir sudėtingumą, ir kad praėjus dviem dešimtmečiams reikšmingų pokyčių nėra; pabrėžia, kad būtina ES lygmeniu suderinti ir oficialiai patvirtinti jūreivystės ir žvejybos srities mokymo reikalavimus ir procedūras bei įlaipinimo procedūras ir reikalavimus;

39.  primena, kad darbo jėgos judėjimas tarp valstybių narių ir net iš trečiųjų valstybių į ES didėja ir kad galimą darbo jėgos kartų kaitą žvejybos sektoriuje vis dar stabdo nepakankamas žvejų mokymų ir pažymėjimų sistemų standartizavimas; pabrėžia, kad šias sistemas reikia oficialiai patvirtinti ES lygmeniu ir suderinti su Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) ir Tarptautine konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F);

40.  pabrėžia, kad tokia padėtis aiškiai kenkia laisvam asmenų judėjimui, kuris yra pamatinė ES vertybė ir yra plačiai aptartas Sutartyse;

41.  primena, kad net jei žvejys iš ES nepriklausančios valstybės ir turi pripažintus žvejybos srities pažymėjimus, šis konkrečios valstybės narės suteiktas pripažinimas nepadeda pasiekti, kad žvejys turėtų galimybes dirbti tokį patį darbą kitoje valstybėje narėje;

42.  pažymi, kad kitose jūrinės veiklos srityse, tiek laisvalaikio, tiek profesionaliosios, įvyko svarbių pokyčių siekiant tarptautinio išsilavinimo pripažinimo, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jis įgytas, ir kad visa, ko reikia, yra sustiprinti bendradarbiavimą siekiant pripažinti bazinį mokymą, suteikiamą mokyklose arba švietimo įstaigose, pripažintose pagal kiekvienos valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalines švietimo sistemas ir pripažintose tarptautiniu mastu;

43.  pažymi, kad TDO pagal 1995 m. STCW-F konvenciją nustato svarbius pagrindinius mokymo ir saugos sąlygų standartus, įskaitant minimalius saugos mokymų reikalavimus visų tipų ir dydžių žvejybos laivams; atkreipia dėmesį į tai, kad ši konvencija galioja nuo 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau taikoma tik ją ratifikavusiose valstybėse; primygtinai ragina šios konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti;

44.  primena, kad abipusis kvalifikacijų ir laivybos saugos pažymėjimų pripažinimas ES padidins darbuotojų judumą, o jūrininkystės profesijos taps patrauklesnės jaunajai kartai; mano, kad neturėtų būti pernelyg didelės finansinės ir biurokratinės naštos, susijusios su pažymėjimų pripažinimu;

45.  pažymi, kad nors Europos Sąjunga savo acquis įgyvendino 1993 m. Toremolinoso protokolą, priėmusi Direktyvą 97/70/EB, ir 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją, priėmusi Direktyvą (ES) 2017/159, ji iki šiol nesiėmė apdairių ir energingų veiksmų saugos mokymo srityje; primena, kad Sprendimas (ES) 2015/799(13), kuriuo valstybės narės įgaliojamos tapti Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų Šalimis arba prisijungti prie jos, pasirodė esantis neveiksmingas, kadangi valstybių narių ratifikavimo ir prisijungimo mastas ir toliau yra mažas; primena, kad pagal Direktyvą (ES) 2017/159 valstybės narės privalo priimti teisės aktus dėl žvejų mokymo ir pažymėjimų išdavimo; todėl pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai dėl žvejams skirto saugos mokymo turėtų apimti daugiau nei vien tik tai, kas nustatyta Tarptautinėje konvencijoje dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, be kita ko, įtraukiant standartus, taikytinus visiems trumpesniems nei 24 metrų ilgio laivams, kurie sudaro Sąjungos laivyno daugumą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria į Sąjungos acquis būtų perkelta Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, siekiant baigti ES teisėje įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartus minimalius standartus, kuriais užtikrinama sauga jūroje vykdant žvejybą;

46.  primena, kad nors praktinės žinios ir konkretaus darbo patirtis yra svarbus mokymosi šaltinis ir kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos kai kurios tokios žvejų mokymo sistemos, oficialus pažymėjimas, kuriuo būtų įvertintos ir praktinės žinios, yra vienintelis būdas užtikrinti tinkamą žinių pripažinimą; pažymi, kad oficialus pažymėjimas yra ne tik žvejų asmeninio tobulėjimo įvertinimo būdas, bet ir pačios profesinės veiklos socialinio pripažinimo priemonė;

47.  pabrėžia, kad svarbu žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, ypač jaunimui ir tokiu darbu besidomintiems asmenims suteikti sąžiningų ir įtraukių galimybių gauti konsultacijų, kokybiškai stažuotis, taip pat pasinaudoti profesiniu mokymu ir mokymais, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų rinkos tendencijų (tokių kaip ekologiški maisto produktai, trumpos tiekimo grandinės, specializuotas turizmas, vietos produktų pardavimas ir populiarinimas naudojant naujas technologijas); tvirtina, jog itin svarbu vykdyti tinkamą ir specialų švietimą ir mokymą, siekiant skatinti jaunimą išsaugoti priekrantės žvejybos veiklą ir tradicijas;

48.  ragina sukurti jaunųjų Europos žvejų asociaciją, kuri populiarintų kartų kaitą žuvininkystės sektoriuje ir atstovautų jauniesiems žvejams ir jų organizacijoms bei juos suburtų visoje Sąjungoje; ragina Komisiją remti biudžeto išteklių telkimą tiems projektams įgyvendinti;

49.  primena, kad Europos lėšos buvo investuotos į švietimo struktūras ir mokyklas, susijusias su profesiniu išsilavinimu ir pažangiu švietimu mėlynosios ekonomikos srityje, ir kad žvejyba, kaip seniausias mėlynosios ekonomikos veiklos sektorius, ir toliau susiduria su priėmimo šiose įstaigose sunkumais, išskyrus regionines ar nacionalines švietimo ar mokymo programas, pagal kurias įgytas išsilavinimas nepripažįstamas Europos mastu; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą su žuvininkyste susijusio mokymo ES standartizavimo ir oficialaus patvirtinimo bei valstybių narių bendradarbiavimo srityse; šiuo tikslu pritaria tam, kad būtų visapusiškai naudojami EJRŽAF ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ištekliai;

50.  palankiai vertina tai, kad Europos socialinis fondas (ESF) plačiai naudojamas pakrančių ir kaimo vietovėms atgaivinti; primena, kad žvejams turėtų būti padedama tęsti karjerą krante, jei dėl su sveikata susijusių priežasčių, darbo rinkos pokyčių ar kitų veiksnių jie nebegali toliau dirbti jūroje; mano, kad iš ES fondų, ypač ESF, turėtų būti teikiama parama sklandžiam profesinės veiklos keitimui, be kita ko, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas;

51.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrus pagrindus standartinei mokymų ir pažymėjimų sistemai, skirtai skirtingoms žvejų kategorijoms, kad būtų galima greitai Europos lygmeniu pripažinti konkrečioje valstybėje narėje įgytą pažymėjimą; mano, kad tai turėtų apimti ir už Sąjungos ribų įgytų pažymėjimų pripažinimo procedūrą, kuri būtų suderinama su šia Europos mokymų pripažinimo sistema ir palengvintų žvejų judėjimą ES;

52.  pažymi, kad Direktyva 2005/36/EB(14) dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nenustatytas standartizuotas visų žvejų rengimo ir atestavimo lygis ir trukdoma žvejams judėti iš vienos valstybės narės į kitą; primena, kad nors Sąjunga, remdamasi Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, nustatė konkrečias skirtingas jūrininkų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo taisykles, Komisija iki šiol nepasiūlė konkrečių žvejų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo taisyklių, kaip numatyta pagal Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų; todėl ragina Komisiją, laikantis Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų nuostatų, pasiūlyti konkrečias žvejų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo priemones, kurios būtų taikomos ne tik Europos žvejams, bet ir ES nepriklausančių valstybių, kurios ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ar prie jos prisijungė, piliečiams;

53.  primena, kad EJRŽAF tikslas – prisidėti prie visapusiško BŽP įgyvendinimo, tačiau siekiant šio tikslo žvejai turi būti tinkamai mokyti ir turėti pažymėjimus, todėl dalis šio fondo turėtų būti skirta esamų ir naujų žvejų mokymams ir pažymėjimams; pabrėžia, kad dėl EJRŽF nustatytos administracinės naštos buvo ribojamas lėšų naudojimas mokymui, ypač mažos apimties žvejybą vykdantiems žvejams, ir kad naujajame EJRŽAF šie sunkumai turės būti įveikti, kad būtų galima veiksmingai prisidėti prie įgulos mokymo;

54.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad EJRŽAF ir ESF+ vykdymo duomenyse būtų nurodytas tikslus biudžetas, kurį kiekviena valstybė narė naudoja regionų poreikiams švietimo, mokymo, užimtumo ir įtraukties srityse tenkinti;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint dirbti laive turi būti tenkinama vis daugiau reikalavimų, tačiau mokymų pasiūla menka, todėl kartais laivai turi būti paliekami sausumoje, nes įgula privalo dalyvauti privalomuose mokymuose krante; ragina ES padėti supaprastinti mokymo kursus ir sudaryti palankesnes sąlygas surengti mokymosi dienas laive skatinant nuotolinio mokymosi kursus, kai naudojamos naujos technologijos;

56.  pabrėžia, kad žinios ir inovacijos yra labai svarbios siekiant užtikrinti pažangų, atsparų ir tvarų žvejybos sektoriaus augimą;

57.  pažymi, kad atsižvelgiant į naujas darbo vietas, kurias gali sukurti mėlynoji ekonomika, žiedinė ekonomika ir žuvininkystė bei gastronominis turizmas, būtų protinga plėtoti su šiomis naujomis profesijomis ir šių sektorių mokymo poreikiais susijusį prognozuojamąjį profesinį mokymą, kaip pasiūlyta laivybos sektoriuje;

Lyčių lygybės užtikrinimas galimybių patekti į šį sektoriuje ir jame dirbti srityje

58.  pažymi, kad, nors turimi statistiniai duomenys rodo, jog gamybinės žvejybos sektoriuje moterys sudaro tik 12 proc. darbuotojų, daugelis laivų, ypač mažos apimties priekrantės žvejybos laivai, daugeliu atvejų priklauso mažoms šeimos įmonėms ir, nors jos nėra oficialiai laikomos darbuotojais, visą logistinę ir administracinę paramą šių mažų laivų veiklai teikia moterys, kurios oficialiai nedirba;

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti žvejų galimybes mokytis ir gauti pažymėjimus, visų pirma sezoninio darbo ir darbo ne visą darbo dieną atveju;

60.  pažymi, kad yra valstybių narių, kuriose tokia neoficiali pagalbinė veikla nesuteikia ją vykdančioms moterims darbo užmokesčio, socialinės paramos, pensijos ar profesinės ligos teisių, ir kad tais atvejais, kai laivai nevykdo veiklos, laikinai ją sustabdo arba visam laikui nutraukia, socialinė parama skiriama tik oficialiai pripažintiems darbuotojams ir tokiu būdu dar labiau padidinama darbuotojų nelygybė; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad šių moterų darbas būtų visapusiškai įteisintas kaip profesinė veikla, pripažįstant jų vaidmenį ir įtraukiant jas į nacionalines socialinės apsaugos sistemas;

61.  pabrėžia, kad veiksmais, kuriais jaunimas pritraukiamas dalyvauti žvejybos veikloje, būtina užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir atsižvelgti į moterų vaidmenį visame žuvininkystės sektoriuje, pradedant žuvų žvejyba ir baigiant laivų valdymu, akvakultūra, prekyba ir žuvininkystės produktų perdirbimu, taip pat reikia atsižvelgti į jų vaidmenį mokslo ir administravimo sektoriuje;

62.  ragina Komisiją pradėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama pripažinti moterų darbą žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį; primena, kad 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijoje nustatyta, kad atitinkamų ES fondų lėšomis reikia remti veiksmus, kuriais skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skatinama investuoti į priežiūros įstaigas, remiamas moterų verslumas ir kovojama su lyčių segregacija;

63.  mano, kad nėra jokios priežasties neleisti ar trukdyti moterims užsiimti šia profesija, kaip rodo didėjantis žvejybos laivuose dirbančių įgulos narių moterų ir kapitonių skaičius; pažymi, kad, laimei, yra keletas ypač aktyvių asociacijų, atstovaujančių žuvininkystės sektoriuje dirbančioms moterims, visų pirma ES žuvininkystės patariamosiose tarybose ir sektorių asociacijose;

64.  palankiai vertina tai, kad kai kuriose ES valstybėse buvo įsteigtos žuvininkystės sektoriaus moterų asociacijos; ragina ES ir valstybes nares remti naujų asociacijų skatinimą ir steigimą, kad moterims būtų suteikta daugiau matomumo ir pagalbos;

65.  mano, kad nors moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje dažnai yra neoficialus, joms turi būti suteiktas ekonominis ir socialinis pripažinimas ir joms turi būti mokamas deramas atlyginimas; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis informavimas apie jų veiklą ir priemonės, kuriomis siekiama pagerinti jų statusą ir padidinti jų matomumą, prisideda ne tik prie jų asmeninio ir socialinio įvertinimo, bet ir prie mitų, susijusių su moterų vaidmenimis žuvininkystės sektoriuje, išsklaidymo;

66.  mano, kad dabartinės pajėgumo matavimo taisyklės kelia pavojų moterų galimybėms patekti į sektorių, nes, siekiant užtikrinti jų privatumą ir gerovę, reikalingos atskiros kabinos, tualetai ir dušai;

67.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti mėlynojoje ekonomikoje, visų pirma žvejybos, vandens bestuburių, akvakultūros ir konservavimo pramonės sektoriuose, dalyvaujančių moterų kvalifikaciją ir skatinti oficialiai pripažinti jų indėlį į jūrų pramonės tiekimo grandinę; be to, mano, jog būtina užtikrinti, kad pagal 2021–2027 m. ir tolesnes programas EJRŽAF lėšos svariai prisidėtų prie vienodo požiūrio į moteris jūrų žuvininkystės sektoriuje, užtikrinant, kad jos visų pirma būtų skiriamos darbo, saugos ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygoms gerinti, taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi šiam tikslui pasiekti reikalingi pakeitimai;

Žvejo profesijos populiarinimas ir sektoriaus kartų kaitos skatinimas

68.  primena, kad ES yra didžiausia bendroji žuvininkystės produktų rinka ir jai tenka tik 6 proc. viso pasaulio laimikio, taigi, ji labai priklauso nuo žvejybos ir akvakultūros produktų importo iš trečiųjų valstybių; atkreipia dėmesį į tai, kad dalį šio importo vykdo Europos kapitalą naudojančios įmonės ir laivai;

69.  primena, kad BŽP standartai yra vieni aukščiausių ir svariai prisideda prie veiklos aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir kad, nors vis dar yra daug ką tobulinti, pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga įrodo, jog įmanoma žvejoti tausiau, viena vertus, prisidedant prie žvejojamų išteklių ir buveinių, kuriose žvejojama, tvarumo ir, kita vertus, didinant žvejų ir laivų savininkų pajamas;

70.  pabrėžia, kad siekiant pritraukti naujos kartos žvejus ir užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės sektoriaus ekonominį stabilumą labai svarbu, be kita ko, propaguoti aukštus sektoriaus aplinkosauginio ir socialinio tvarumo standartus;

71.  ragina ES išnagrinėti tokių priemonių kaip dirbtinių rifų klojimas išskirtinėse ekonominėse zonose vertę siekiant išsaugoti jūrų organizmus;

72.  pabrėžia, kad nuoseklus ES paramos sektoriui mažinimas pagal paeiliui vykdomas daugiametes finansines programas, visų pirma žuvininkystės sektoriaus ir bendro rinkos organizavimo paramai skirto finansavimo mažinimas, yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie padėties šiame sektoriuje pablogėjimo; todėl kartoja, kad ES finansinė parama žuvininkystės sektoriui turi būti gerokai padidinta;

73.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų išsaugotos ir išplėstos paramos, įskaitant finansavimą, sistemos ir priemonės, siekiant skatinti pasiūlos koncentraciją, be kita ko, teikiant realią paramą gamintojų organizacijų, ypač mažos apimties priekrantės žvejybos ir smulkiosios žvejybos sektorių, steigimui ir veiklos vykdymui;

74.  pabrėžia, kad veiksmų programomis – teikiant reikalingą finansinę paramą – gamintojų organizacijos turi būti skatinamos parduoti savo produktus tiesiogiai, dirbant vertės grandinėje, ir kad tai yra būdas padidinti produkcijos vertę ir žvejybos produktų pridėtinę vertę;

75.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, nustatyti ir įgyvendinti paramos mažos apimties, smulkiajai ir priekrantės žvejybai mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas spręsti specifines šio sektoriaus segmento problemas;

76.  pabrėžia, kad svarbu sukurti ypač kokybiškų tradicinių produktų šalies rinkas, kurios būtų remiamos rengiant muges, vykdant mažųjų įmonių ir maitinimo paslaugų sektorių veiklą, nes taip būtų galima didinti vietos produktų pridėtinę vertę ir skatinti vietos plėtrą;

77.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip, laikantis tam tikrų žemės ūkio produktų pavyzdžio, būtų galima geriau skatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių perdirbtų žvejybos produktų, įskaitant konservuotus produktus, pardavimą, ir ES žvejybos produktų populiarinimo išorėje programas, be kita ko, pristatyti tokius produktus tarptautinėse parodose ir mugėse;

78.  nurodo, kad žuvininkystės sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį atokiausių regionų, kurių ekonomika patiria nuolatinių struktūrinių suvaržymų ir kuriuose nėra daug galimybių įvairinti ekonomiką, socialinės ir ekonominės padėties ir užimtumo srityse, taip pat skatinant jų ekonominę ir socialinę sanglaudą; todėl mano, kad tuose regionuose būtina išlaikyti ir padidinti ES paramą žuvininkystės sektoriui, visų pirma siekiant kompensuoti papildomas su atokumu susijusias išlaidas, patiriamas parduodant tam tikrus kai kurių atokiausių regionų žuvininkystės produktus; atkreipia dėmesį į atokiausių regionų žuvininkystės sektoriaus vertės grandinių ypatumus ir teigia, kad siekiant jas sustiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas reikia teikti specialią paramą, – tai tikslas, kurį būtų galima pasiekti ne tik atkūrus atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI) žuvininkystės sektoriuje, bet ir nustačius transporto sektoriaus POSEI, pagal kurią būtų siekiama nustatyti ir eksploatuoti tam tikrus prekybos maršrutus;

79.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti žvejybos veiklos tęstinumą, būtiną kartų kaitą, taip pat geresnį socialinį veiklos pripažinimą ir pripažinti jos svarbą darnios gamybos tiekiamo sveiko maisto iš geros aplinkos būklės buveinių srityje, prisidedant prie sveikos europiečių mitybos;

80.  primena svarbų vaidmenį, kurį žvejai atlieka mokslo žinių srityje, tiesiogiai dalyvaudami žvejybos duomenų rinkimo procese ir bendradarbiaudami su mokslininkais, taip pat mokslo tikslais teikdami papildomą informaciją apie jūros aplinką, rūšis ir buveines bei jų išsaugojimo būklę;

81.  pažymi, kad žvejų mokymas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad vykdant žvejybos veiklą būtų toliau dalyvaujama gamtos apsaugos veikloje ir prie jos prisidedama, remiant tausesnių žvejybos būdų, atitinkančių BŽP nustatytus tausaus išteklių naudojimo tikslus, įgyvendinimą ir naudojimą;

82.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą labai svarbu plėtoti jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą atokiausiuose regionuose; be to, priduria, kad atokiausių regionų dalyvavimo tarptautiniuose mokslinių tyrimų tinkluose, kurie apimtų jų universitetus, turinčius žinių apie unikalias regionų savybes, skatinimas gali padėti atokiausiems regionams pagerinti inovacijų sistemas ir kurti darbo vietas; primygtinai ragina Komisiją pasistengti aprūpinti šiuos regionus atitinkamais ištekliais, kad būtų galima veiksmingai tirti ir naudotis jų biologine įvairove;

83.  pabrėžia bendros žuvininkystės politikos tikslą skatinti selektyviąją žvejybą ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą; atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kuriant mažataršį katerių laivyną ir naujoviškus žvejybos būdus, kurie padeda siekti ir 2050 m. tikslo, ir selektyvumo tikslo; ragina Komisiją skatinti šiuos pokyčius ir teikti jiems pirmenybę, kad diegiant inovacijas būtų užtikrintos sektoriaus perspektyvos;

84.  atkreipia dėmesį į bendrą laivų statybos plėtrą ir mokslinį vadinamojo trigubo „ne“ metodą: t. y. siekį, kad laivai neišmestų teršalų, kad juose nesusidarytų atliekų ir nebūtų jokių avarijų, skatinant Europos laivynuose, įskaitant smulkiosios žvejybos laivynus, laivus projektuoti labiau atsižvelgiant į žiediškumo, veiksmingumo ir tvarumo aspektą, užuot atsižvelgus vien į ekonominį aspektą;

85.  pabrėžia, kad žvejai gali dar labiau prisidėti renkant mokslinius duomenis, jei jiems bus teikiami specialūs mokymai ir įgūdžiai, reikalingi norint registruoti ir rinkti kai kuriuos duomenis in situ, kad būtų galima patvirtinti nuotoliniu būdu, pvz., palydovais ir kitomis priemonėmis, surinktą informaciją apie aplinką; pabrėžia, kad universitetai ir jūrų mokslinių tyrimų centrai, bendradarbiaudami su jūreivystės mokyklomis, atlieka svarbų vaidmenį mokant žvejus patenkinti šį poreikį; pabrėžia, kad 2019 m. ES laivynas, kurį sudarė daugiau kaip 81 000 įvairaus dydžio žvejybos laivų, suteikė neprilygstamą skaičių platformų, kurios, nuolat veikdamos, beveik kiekvieną dieną rinko duomenis apie žvejybą ir kitus su jūra susijusius duomenis; pažymi, kad tai yra priemonė, kuri gali ir turėtų būti naudojama siekiant surinkti dar daugiau duomenų apie Europos ir pasaulio jūras, ir šiuo tikslu turėtų būti teikiamos tinkamos paskatos; primygtinai ragina oficialius mokslinius patariamuosius žuvininkystės srities organus, pvz., Tarptautinę jūrų tyrinėjimo tarybą (ICES) ar ŽMTEK, geriau pasinaudoti ES laivyno surinktais duomenimis;

86.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo dalyvavimas ir kartų kaita ne tik užtikrins seniausios mėlynosios ekonomikos veiklos tęstinumą, bet ir padės išlaikyti gyventojus pakrančių teritorijose ir aplinkinėse kaimo vietovėse ir taip išlaikyti daugelio pakrančių bendruomenių kultūros paveldą; mano, jog labai svarbu, kad jaunesnės kartos būtų geriau informuotos ir daugiau žinotų apie tvarumo klausimus, suteikiant joms naujų žinių, ir apie būtinybę visiems prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas ir kovojant su ja, nes ji daro didžiausią poveikį planetos jūroms ir pakrančių teritorijoms;

87.  mano, kad žuvininkystės sektorius pritrauktų daugiau jaunimo, jei būtų susietas su naujais sektoriais ir jais papildytas, pvz., turizmo sektoriumi; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares ir jų regionus sumažinti su žvejybos turizmu, kaip pajamų šaltiniu, susijusį biurokratizmą; be to, ragina Komisiją pagal esamas ES programas skatinti linijas, pagal kurias skiriama parama su jūrine veikla susijusiam materialiajam ir nematerialiajam paveldui atkurti, tokiu būdu išlaikant pakrančių bendruomenių tapatybę ir kuo labiau gerinant jų naudojimą turizmo tikslais;

88.  pažymi, kad aplinkos apsauga yra vis didesnį Europos jaunimo susirūpinimą keliantis klausimas; atkreipia dėmesį į darnaus žvejybos valdymo svarbą siekiant pritraukti jaunus žvejus; ragina skatinti mažo poveikio žvejybą ne tik kaip būdą sumažinti žvejybos poveikį jūros aplinkai, bet ir siekiant pritraukti naujas žvejų kartas;

89.  atkreipia dėmesį į didelį neišnaudotą žvejybos turizmo potencialą;

90.  pabrėžia žvejų įtraukties į bendradarbiaujamąjį ir bendruomeninį jūrinių teritorijų planavimą svarbą siekiant darnaus jūros aplinkos vystymosi ir apsaugos;

91.  pabrėžia žinių apie vandenynus svarbą, nes jos turi būti skatinti skaitmeninį raštingumą ir žvejybos veiklos skaitmeninimą; pabrėžia, kad nepaisant pagerėjusių vyresnio amžiaus asmenų įgūdžių, naujoms kartoms lengviau ir paprasčiau intuityviai naudoti IT priemones renkant ir registruojant duomenis, kaip nurodyta naujajame Žuvininkystės kontrolės reglamente, kuris šiuo metu peržiūrimas, ar naudoti naujas priemones ir įrangą, kuriomis taip pat gerinama žvejų sauga, darbo sąlygos ir gerovė jūroje;

92.  palankiai vertina strateginius pokyčius ES, ypač žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, nes jie turi padėti apsaugoti esamas darbo vietas ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų tose teritorijose, kurios labai priklauso nuo žuvininkystės, ir toliau skatinti jų ekonominį vystymąsi; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti tradicines žuvininkystės sektoriaus profesijas ir užtikrinti subalansuotą perėjimą, kad nebūtų prarasta vyresnio amžiaus žvejų įgytos patirties pridėtinė vertė; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemas, kad būtų nuolat atnaujinami įgūdžiai ir kuriamos galimybės visoms amžiaus grupėms;

93.  pabrėžia, kad, pagerėjus žuvų išteklių išsaugojimo būklei, padidėjo žvejų pajamos ir vidutinis darbo užmokestis ir kad sektorius taip pat prisidėjo prie išmetamo anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; pažymi, kad žvejai vis dažniau renka jūrą teršiančias šiukšles – ne tik pamestus ar paliktus žvejybos įrankius, bet ir visas jūroje randamas šiukšles, ir kad šios veiklos, kaip ekologinės paslaugos, vaidmuo turėtų būti pripažintas, skatinamas ir už jį turėtų būti atlyginama; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad galima apsvarstyti galimybę remti naujos veiklos ir papildomų pajamų srautų, susijusių su jūrą teršiančių šiukšlių rinkimu ir Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimu, kūrimą;

94.  pabrėžia, kad darnus žuvų išteklių valdymas ir žvejybos kvotų nustatymas laikantis tikslo žuvų išteklius atkurti ir išlaikyti tokio biomasės dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, yra itin svarbūs siekiant sukurti ekonominę aplinką, kuria jaunimas pasitikėtų tiek, kad galėtų daryti atitinkamas investicijas, reikalingas norint tapti žveju;

95.  pabrėžia, kad valstybės narės turi sukurti ekonomines paskatas ir uostų infrastruktūrą, reikalingas siekiant surinkti ir tinkamai perdirbti jaunų žvejų surinktas atliekas ir plastiką, ir kad tai galėtų duoti jiems finansinės naudos, papildomai prie pagrindinės veiklos pajamų;

96.  ragina valstybes nares, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl BŽP 17 straipsniu, skiriant turimas žvejybos galimybes taip pat taikyti su amžiumi susijusius kriterijus;

97.  palankiai vertina tai, kad iš naujojo 2021–2027 m. EJRŽAF bus teikiama pagalba ir parama jauniesiems žvejams, pirmą kartą įsigyjantiems laivą arba žvejybos įmonę; pabrėžia, kad jaunimą reikia patraukti vykdyti ne tik jūrų žvejybos veiklą, bet ir į žvejybos įmonių valdymo ir akvakultūros sritis, taip užtikrinant kartų kaitą visame sektoriuje; ragina valstybes nares skatinti kartų kaitą šalinant kliūtis ir remiant asmenis, kurie nori pradėti karjerą žuvininkystės sektoriuje, ir spręsti problemas, tokias kaip didelės pradinės verslo pradėjimo išlaidos, žvejybos galimybių skirstymo metodai, pajamų nestabilumas, lyčių nelygybė ir netikrumas dėl karjeros trukmės;

98.  kartoja, kad, kaip priemonę apsaugoti pajamas iš žvejybos, sektoriui ir jo darbuotojams reikia skirti tinkamą ekonominę ir socialinę kompensaciją, kad būtų kompensuotos taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, arba pagalbą, kai išteklių valdymo tikslais veikla turi būti laikinai nutraukiama; šiuo tikslu siūlo EJRŽAF remti darbo užmokesčio kompensavimo fondo, kuris padengtų visas prarastas pajamas ir apimtų laikotarpius, kai žvejyba nevykdoma, steigimą ir tokius laikotarpius laikyti faktiniu darbo laiku senatvės pensijos ir kitų socialinės apsaugos išmokų tikslais; be to, pritaria tam, kad būtų nustatytas minimalus darbo užmokestis;

99.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas skatinti šalių socialinį dialogą, visų pirma šiais klausimais: a) jaunųjų verslininkų mokymo žuvininkystės sektoriuje; b) profesinio tobulėjimo ir įgūdžių ugdymo darnios žuvininkystės srityje; c) informuotumo apie gerą žvejybos praktiką didinimo; d) žmogaus gyvybės jūroje saugos ir apsaugos; e) darbuotojų sveikatos ir saugos laive;

100.  atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į kartų kaitą turėtų išlikti ES prioritetu, kad vienas iš mūsų bendro projekto laimėjimų yra apsirūpinimo maistu saugumas ir kad laipsniškas žuvininkystės sektoriaus darbuotojų senėjimas kelia realų pavojų;

101.  mano, kad ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti mažos apimties žvejybai, kuri gali būti mažiau grobikiška ir tvaresnė ne tik biologinių išteklių valdymo, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais;

102.  pažymi, kad kartų kaita, apimanti gerai apmokytus ir apie naujausias technologijas, elgesį ir išteklių tvarumo užtikrinimo būdus informuotus žvejus, taip pat yra būdas ES prisidėti prie pasaulinio judėjimo siekiant kovoti su NNN žvejyba, mažinti jos mastą ir užtikrinti, kad ji nebebūtų vykdoma;

103.  mano, kad kartų kaita ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų ir kad dėl to EJRŽAF turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas profesinis mokymas ir karjeros raida ir didinamos pajamos bei darbo vietos garantijos;

104.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtinybė gerinti sektoriaus įvaizdį, be kita ko, susijusį su moterų vaidmeniu, ir darbo bei gyvenimo sąlygas ir saugą laive, siekiant pritraukti naują kartą, taip pat būtinybė patobulinti darbo žvejybos srityje pažymėjimų pripažinimo procedūras, turint mintyje kliūtis žvejų judėjimui tarp valstybių narių, ir darbo jėgos poreikis šiame sektoriuje yra veiksniai, skatinantys samdyti žvejus iš ES nepriklausančių valstybių, kurie tam tikrais atvejais įdarbinami neteisėtai;

105.  mano, kad, atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl žuvininkystės socialinio aspekto, labai svarbu parengti bendruosius principus ir veiklos gaires dėl sąžiningų darbo rinkos paslaugų žuvininkystės sektoriuje, nes žvejai iš ES nepriklausančių valstybių yra svarbūs siekiant išlaikyti šio sektoriaus veiklą įvairiuose regionuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų propaguoti 2020 m. Europos socialinių partnerių žuvininkystės sektoriuje parengtas deramo žvejų migrantų užimtumo gaires;

106.  ragina Komisiją ir ES Tarybą naudoti prekybos politiką siekiant užtikrinti, kad panašūs aplinkosauginio ir socialinio tvarumo standartai būtų taikomi ir Europos, ir užsienio veiklos vykdytojams, atveriant vidaus rinką tik reikalavimus atitinkantiems produktams; pažymi, kad kitu atveju tarptautinė bendruomenė klaidingai suprastų ES, sudarančią palankesnes sąlygas tiems, kurie mažiausiai prisidėjo prie žuvų išteklių tvarumo ir vienodo požiūrio į žvejus;

107.  reiškia susirūpinimą dėl žvejų, kurie praktiškai neturi galimybės pasinaudoti balsavimo teise, be kita ko, per Europos Parlamento rinkimus, nes yra atviroje jūroje, padėties; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgulos nariai, kurie yra ES piliečiai ir yra atviroje jūroje, galėtų veiksmingai pasinaudoti savo balsavimo teise įvairiuose rinkimų procesuose;

108.  pažymi, kad tikėtina, jog mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriuje gali būti užtikrinta geresnė žvejų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, todėl pabrėžia reglamentavimo sistemos, kurią taikant būtų saugoma mažos apimties žvejyba, svarbą;

109.  ragina įgyvendinti naujas socialinės sanglaudos programas; palankiai vertina bandomuosius bazinių pajamų projektus ES pakrančių teritorijose, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažiausias, įskaitant atokiausius regionus;

110.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Europos visuomenės, ypač jaunosios kartos, įskaitant mokyklas ir darbo paieškos agentūras, informuotumą apie žvejybos veiklos, kaip profesinės galimybės, svarbą; taip pat pabrėžia žvejų indėlį į maisto tiekimą Europoje, vandenynų ir jūrų organizmų apsaugą ir išsaugojimą ir pakrančių bendruomenių kultūros ir gyvenimo būdo formavimą, tokiu būdu kovodamas su išankstine nuomone, kad žvejai yra grobikai, kuriems rūpi tik išnaudoti išteklius ir kurie negalvoja apie ateitį;

111.  primena, kad Europos laivynai laikosi aukščiausių pasaulyje saugos, darbo sąlygų, kvalifikuoto darbo vietų, aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos standartų, kad jie siekia kuo labiau sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką, kad nuolat prisiderindami prie naujų ir griežtų taisyklių ir tokiu būdu remdami ir padėdami plėtoti naujas kontrolės technologijas jie įrodė, jog yra įsipareigoję įgyvendinti šį prioritetą; taip pat primena, kad Europos politikos priemonės vis dar tobulinamos, o vykdant BŽP jau ne vieną dešimtmetį atsižvelgiama į būtinybę valdyti išteklius atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas;

112.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų pakrančių regionais, parengti tinkamą Europos žuvų pardavimo skatinimo strategiją ir teikti atitinkamą finansinę paramą, be kita ko, rūšių, kurių paklausa ir verslinė vertė mažesnė, atveju, siekiant padidinti jų vertę ir kartu neleisti, kad žvejybos pastangos būtų sutelkiamos į rūšis, kurių vertė didesnė ir todėl yra didesnė tikimybė, kad jos bus peržvejojamos;

113.  pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, modernizavimą ir inovacijas, nes tai būtų naudinga jauniesiems žvejams ir pakrančių bendruomenėms;

114.  pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti žvejybos laivyno, kuris šiuo metu 100 proc. priklauso nuo iškastinio kuro, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad žvejybos sektorius galėtų veiksmingai prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir remti jaunesnių kartų galimybes patekti į žvejybos sektorių vykdant novatoriškas iniciatyvas;

115.  vertina žvejus kaip maisto tiekėjus ir ypatingos svarbos darbuotojus, kurie net vykstant tokiems katastrofiniams įvykiams kaip COVID-19 užtikrino kasdienį laimikio iškrovimą sudėtingomis sąlygomis; pabrėžia didelį COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir poreikį, kad valstybės narės skirtų pakankamą ES finansavimą darbo vietų žuvininkystės sektoriuje ir mėlynojoje ekonomikoje išsaugojimui ir kūrimui remti;

116.  atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį žvejybos sektoriui, visų pirma nukentėjusių žvejybos laivynų pakrančių regionuose; mano, kad šis poveikis turės įtakos ne tik žvejybos laivams ir juose dirbantiems žvejams, bet ir ištisoms bendruomenėms ir užimtumui tose vietovėse;

117.  pabrėžia, jog mano, kad vykstant kartų kaitai turi būti atsižvelgiama į Europos žaliojo kurso tikslus ir poreikį užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų vykdoma ir mėlynosios ekonomikos srityje; pažymi, jog tai reiškia, kad reikia ne tik pritraukti jaunų žmonių į žvejybą, bet ir užtikrinti, kad jie būtų gerai informuoti ir mokyti, turėtų patrauklių karjeros perspektyvų ir galimybių gerinti savo asmeninę padėtį – visų pirma didinant jų pajamas ir užtikrinant, kad jos būtų stabilios, – ir prisidėtų prie savo vietos bendruomenių sanglaudos, visų pirma labiausiai izoliuotuose pakrančių regionuose ir regionuose, kuriuose mažiau užimtumo galimybių, sudarant jiems sąlygas siekti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių pokyčių šiose vietovėse, įvertinant moterų vaidmenį šiame sektoriuje ir suteikiant daugiau judumo ir darbo visoje ES galimybių be sunkumų ir kliūčių, susijusių su įgytų įgūdžių ir mokymų pripažinimu; mano, kad kartų kaita neturėtų lemti kartų konflikto ir turėtų apimti visokio amžiaus žvejus, siekiant užtikrinti ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos pusiausvyrą, kad nebūtų prarasta sukaupta patirtis;

118.  atkreipia dėmesį į tai, kad nauja Europos žvejų karta ne tik padidins ES sektoriaus konkurencingumą ateityje, bet ir artimiausiais metais atliks svarbų vaidmenį užtikrinant maisto tiekimą Europoje;

119.  primygtinai ragina Komisiją kitoje savo ataskaitoje dėl BŽP įgyvendinimo atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytus aspektus ir reikalavimus;

120.  baigdamas pažymi, kad ši rezoliucija suteikia mums unikalią galimybę atkreipti dėmesį į tų, kurie bus strategiškai svarbaus Europos žuvininkystės sektoriaus ateitis, vertę ir parodyti Europai, kuriuo keliu eiti: reikia daugiau jaunų žvejų, geresnės žvejybos ir geresnių metodų;

o
o   o

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 25, 2017 1 31, p. 12.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(3) OL C 14, 2020 1 15, p. 67.
(4) OL C 285, 2017 8 29, p. 150.
(5) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Fishery_statistics#The_factors_of_production
(6) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/10166544/KS-02-19%E2%80%91681-EN-N.pdf/c701972f-6b4e-b432-57d2-91898ca94893
(7) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(8) Nustatyta remiantis senesnių nei 25 metų laivų skaičiaus ir viso laivų skaičiaus santykiu: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do
(9) https://ec.europa.eu/fisheries/facts_figures_en?qt-facts_and_figures=2
(10) https://ec.europa.eu/eurostat/cache/RCI/#?vis=outermost.population&lang=en
(11) OL L 131, 2009 5 28, p. 114.
(12) OL L 34, 1998 2 9, p. 1.
(13) 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/799, kuriuo valstybės narės įgaliojamos tapti, vadovaujantis Europos Sąjungos interesais, Tarptautinės jūrų organizacijos tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų Šalimis (OL L 127, 2015 5 22, p. 20).
(14) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).


Planai ir veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perėjimą prie inovacijų, kai moksliniuose tyrimuose, reglamentuojamuose bandymuose ir švietimo srityje nebūtų naudojami gyvūnai
PDF 154kWORD 47k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl planų ir veiksmų, kuriais siekiama paspartinti perėjimą prie inovacijų, kai moksliniuose tyrimuose, reglamentuojamuose bandymuose ir švietimo srityje nebūtų naudojami gyvūnai (2021/2784(RSP))
P9_TA(2021)0387RC-B9-0425/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 ir 114 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą (REACH reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl visuotinio draudimo siekiant panaikinti bandymus su gyvūnais kosmetikos srityje(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas „Sąjungos tvarių cheminių medžiagų strategija: metas veikti“ (6941/21),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos ataskaitą „2019 m. ataskaita dėl gyvūnų naudojimo mokslo tikslais Europos Sąjungos valstybėse narėse 2015–2017 m. statistikos“ (COM(2020)0016),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „ES vaistų strategija“ (COM(2020)0761),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti(7),

–  atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 340 dėl mokslo ir technologijų,

–  atsižvelgdamas į antrąjį preliminarų pranešimą dėl konsultacijų internetu dėl Europos ateities ir į pagrindines dialogų ir konsultacijų su piliečiais išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Stabdykite vivisekciją“ (C(2015)3773),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Direktyvoje 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos nustatytas galutinis tikslas „visiškai pakeisti procedūras, kuriose … naudojami gyvi gyvūnai, kai tik tai yra įmanoma padaryti moksliniu požiūriu“, ir pabrėžiama, kad galimybė naudoti gyvūnus naudojimas tokiais tikslais turėtų būti svarstoma tik tais atvejais, kai nėra metodo, kurį taikant gyvūnai būtų gyvūnai nenaudojami; tačiau kadangi, remiantis naujausiais 2018 m. duomenimis, bendras mokslo tikslais naudojamų gyvūnų skaičius nuo šios direktyvos įsigaliojimo pasikeitė nedaug;

B.  kadangi direktyvoje reikalaujama užtikrinti skaidrumą dėl moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų ir tai taikoma visose disciplinose, kuriose naudojami gyvūnai, – nuo fundamentaliųjų mokslinių tyrimų iki taikomųjų mokslinių tyrimų, vaistų kūrimo ir cheminių medžiagų saugos tikrinimų; kadangi vis dar trūksta skaidrumo; kadangi visos valstybės narės ją įgyvendino priimdamos nacionalinės teisės aktus ir kadangi visi konkretiems sektoriams skirti teisės aktai, pvz., susiję su vaistais, maistu ar cheminėmis medžiagomis, turi atitikti direktyvos tikslus, o tai reiškia, kad gyvūnai turėtų būti naudojami tik tuo atveju, kai nėra tinkamų alternatyvų; kadangi šio pakeitimo reikia siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką;

C.  kadangi ankstesni bandymai su gyvūnais prisidėjo prie pažangos kuriant žmonių sveikatos būklės gydymo būdus, taip pat medicinos prietaisus, anestetikus ir saugias vakcinas, įskaitant vakcinas nuo COVID-19, ir taip pat atliko tam tikrą vaidmenį gyvūnų sveikatos srityje;

D.  kadangi 2017 m. apie gyvūnų naudojimą mokslo tikslais buvo pranešta 9,58 mln. kartų; kadangi pagrindinis tikslas buvo moksliniai tyrimai (69 proc.), toliau – reglamentuojamas naudojimas teisės aktų reikalavimams įvykdyti (23 proc.) ir reguliari gamyba (5 proc.); kadangi dauguma bandymų, atliktų reglamentavimo tikslais, buvo susiję su žmonėms skirtais vaistais (61 proc.), veterinariniais vaistais (15 proc.) ir pramoninėmis cheminėmis medžiagomis (11 proc.)(8); kadangi kai kuriose ES dalyse tokiems bandymams atlikti buvo naudojami nežmoginiai primatai ir kasmet mokslo tikslais buvo naudojama daug kitų rūšių gyvūnų; kadangi per vienus metus bandymų su gyvūnais tikslais išveisiama ir nužudoma iki 12 mln.(9) gyvūnų, nepanaudojant jų faktiniuose bandymuose;

E.  kadangi daugėja priemonių, kurios sudaro sąlygas taikyti su gyvūnais nesusijusius bandymų modelius ir suteikia galimybę geriau suprasti ligas ir paspartinti veiksmingų gydymo būdų atradimą; kadangi šios priemonės apima, pavyzdžiui, naujas organų lustų technologijas, sudėtingus kompiuterinius modeliavimus, 3D žmogaus ląstelių auginimą vaistų bandymų tikslais ir kitus šiuolaikinius modelius ir technologijas;

F.  kadangi, siekdamas paspartinti šių technologijų plėtrą, Komisijos Jungtinis tyrimų centras paskelbė keletą ataskaitų, kuriose išvardyti ir apibūdinti pažangūs su gyvūnais nesusiję modeliai, taikomi septyniose ligų srityse; kadangi vis dėlto ES mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su šiose peržiūrose nustatytais prioritetais;

G.  kadangi, nors formalus su gyvūnais nesusijusių metodų skatinimas yra išskirtinis ES, juos priimti trukdo biurokratinės kliūtys, šių metodų pritaikymas nėra tinkamai užtikrinamas ir jų tobulinimui skiriamas finansavimas vis dar nepakankamas;

H.  kadangi Europos piliečiai nuolat pasisako už tai, kad gyvūnų naudojimas mokslo tikslais būtų nutrauktas;

I.  kadangi Komisijoje visi – Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniai direktoratai ir JRC – yra atsakingi už įvairias mokslinių tyrimų ir bandymų su gyvūnais sritis ir kadangi nėra oficialaus koordinavimo mechanizmo, kuriuo būtų užtikrintas aktyvus, nuoseklus ir sąveika grindžiamas požiūris į visišką gyvūnų naudojimo pakeitimą;

J.  kadangi Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Europos vaistų agentūra (EMA) parengė strategijas, kuriomis siekiama aktyviai mažinti bandymų su gyvūnais skaičių ir juos pakeisti, tačiau Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) vis dar turi įgyvendinti mažinimo ir pakeitimo strategiją ir patvirtino, kad tiesioginės tikslingos investicijos yra būtinos siekiant plėtoti veiksmingus su gyvūnais nesusijusius prognostinius toksikologinius metodus ir tiesiogiai remti reguliavimo tikslus;

K.  kadangi ES draudimas vykdyti bandymus su gyvūnais kosmetikos tikslais turėjo teigiamą poveikį gyvūnų gerovei Europos Sąjungoje ir sėkmingai parodė, kad laipsniškai panaikinti bandymus su gyvūnais įmanoma nekeliant pavojaus kosmetikos sektoriaus vystymuisi; kadangi, vis dėlto, vis dar taikomi teisės aktais apibrėžti reikalavimai tęsti bandymus su gyvūnais siekiant nustatyti poveikį darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis sudedamosiomis dalimis, naudojamomis tik kosmetikos gaminiuose, ir jų poveikį aplinkai; kadangi, nepaisant to, aiškių laipsniško tokių bandymų panaikinimo ES terminų nustatymas paskatino ES bendrovėse taikyti inovacijas ir joms buvo teikiama visuomeninė parama;

L.  kadangi, norint pasiekti Europos ekonomikos gaivinimo plane „NextGenerationEU“ ir Europos žaliojo kurso iniciatyvoje išdėstytus Komisijos plataus užmojo sveikatos ir aplinkosaugos tikslus, bus būtinas bandymų su gyvūnais pakeitimas pažangiais su gyvūnais nesusijusiais metodais ir kadangi tais atvejais, kai jau yra patvirtintų su gyvūnais nesusijusių alternatyvų, joms turi būti teikiama pirmenybė;

M.  kadangi kurios valstybės narės priėmė nacionalines įgyvendinimo priemones, kuriomis užtikrinama aukšto lygio mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, o kitos valstybės narės taiko tik būtiniausius Direktyvoje 2010/63/ES nustatytus reikalavimus;

1.  ragina Komisiją pagerinti koordinavimą, kad būtų pasiektas Direktyvoje 2010/63/ES nustatytas tikslas, sukuriant aukšto lygio tarpžinybinę darbo grupę, į kurią būtų įtraukti visi pagrindiniai generaliniai direktoratai ir agentūros, kad būtų bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti visos ES veiksmų planą, kuriuo būtų skatinamas aktyvus laipsniškas panaikinimas mažinant, tobulinant ir pakeičiant procedūras, susijusias su moksliniais ir reglamentavimo tikslais naudojamais gyvais gyvūnais, procesą vykdant kuo greičiau kiek tai įmanoma moksliškai ir nemažinant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, kartu spartinant alternatyvių metodų, technologijų ir priemonių, būtinų pokyčiams, kūrimą; pabrėžia, kad pažangai skatinti turėtų būti užsibrėžtas aiškus ir plataus užmojo grafikas ir tarpinių reikšmių sąrašas;

2.  pabrėžia, kad ankstesnis su gyvūnais susijusių mokslinių tyrimų naudojimas labai prisidėjo prie daugelio žmonių sveikatos būklės gydymo pažangos ir atliko svarbų vaidmenį gyvūnų sveikatos srityje, ir pabrėžia, kad nors galutinis tikslas yra palaipsniui atsisakyti gyvūnų naudojimo mokslo tikslais, visose mokslinių tyrimų srityse dar nėra su gyvūnais nesusijusių metodų; taip pat pabrėžia, kad esama atvejų, kai bandymai su gyvūnais vis dar reikalingi siekiant gauti mokslinių įžvalgų vykdant ilgas veiksmingų vaistų tam tikroms ligoms gydyti paieškas, nes kol kas dar nėra su gyvūnais nesusijusių metodų; pabrėžia, kad Jungtinis tyrimų centras pripažįsta, jog didelė priklausomybė nuo bandymų su gyvūnais gali trukdyti pažangai tam tikrose ligų mokslinių tyrimų srityse(10), kuriose su gyvūnais susiję modeliai nesugeba perteikti pagrindinių žmogaus ligų požymių, ir mano, kad perėjimas prie alternatyvių modelių galėtų sudaryti sąlygas naujiems proveržiams; be to, pripažįsta, kad bandymai su gyvūnais, kurie vykdomi, nes nėra su gyvūnais nesusijusių metodų, turi būti atliekami tik optimaliomis sąlygomis, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas skausmas, baimė ir kančios bei išsaugoma atitinkamų gyvūnų gerovė;

3.  pabrėžia, kad į veiksmų planą turėtų būti įtraukti plataus užmojo ir įgyvendinami mažinimo tikslai ir terminai, kurie turi būti nustatyti pagal visa apimantį mažinimo ir pakeitimo tikslą, kad būtų skatinami pokyčiai, numatant konkrečius ir suderintus veiksmus ir rodiklius, kurie taikomi kitose ES politikos srityse, ir kaip atskaitos tašku turėtų būti naudojamasi ALURES statistine ES duomenų baze, kad būtų galima visiškai ir tvariai sumažinti mokslo tikslais visoje ES naudojamų gyvūnų skaičių;

4.  pabrėžia, kad į planą, inter alia, turėtų būti įtraukti pasiūlymai dėl geresnio esamų iniciatyvų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, taip pat numatant funkcionuojančią kontrolės sistemą;

5.  pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir planą remtis iki šiol ES atliktais moksliniais tyrimais ir į visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas įtraukti lengvatinio finansavimo mechanizmus už metodų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, naudojimą, nes taikant tokius alternatyvius metodus atsiranda papildomų išlaidų ir investicijų poreikis; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti ir tikslinį finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ pažangiems modeliams, kuriuose nenaudojami gyvūnai; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais užtikrinti pakankamą finansavimą, kad būtų sparčiai kuriami, patvirtinami ir pradėti taikyti alternatyvių bandymų metodai, siekiant pakeisti bandymus su gyvūnais pagrindinių toksikologinių parametrų tyrimuose; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimą grupuoti chemines medžiagas ir naudoti bendrus rizikos vertinimus kaip svarbią priemonę, siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių;

6.  ragina Komisiją, konsultuojantis su atitinkamomis agentūromis, visų pirma ECHA ir EFSA, nustatyti mažinimo tikslus aktyviau įgyvendinant dabartinius reglamentus dėl cheminių medžiagų ir kitų produktų saugos ir remti mažinimo tikslus naudojant visapusiškai sujungtą ir sąveikią ES cheminės saugos duomenų bazę; primena, kad pagal REACH reglamento 13 straipsnį reikalaujama atnaujinti bandymų metodo reikalavimus, kai tik tampa prieinami su gyvūnais nesusiję metodai;

7.  pabrėžia, kad privatusis sektorius gali būti aktyviai įtrauktas į planą, ypač įmonės, norinčios pereiti prie su gyvūnais nesusijusių modelių, taip pat juos kuriantys ir tobulinantys startuoliai, palaikydami bendrą požiūrį, kuriuo siekiama palaipsniui atsisakyti bandymų su gyvūnais; mano, kad valdžios institucijos turi prisiimti koordinatorių vaidmenį ir įsitraukti į teigiamą, konstruktyvų dialogą su privačiuoju sektoriumi, sudarydamos sąlygas susiformuoti sprendimams pagal principą „iš apačios į viršų“; ragina visose valstybėse narėse ir visose ES institucijose taikyti geriau koordinuotą, tarpsektorinį ES masto požiūrį, be kita ko, pasitelkiant tarpsektorinę Europos partnerystę bandymams su gyvūnais alternatyviems metodams skatinti;

Švietimas ir mokymas

8.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad pirmenybė būtų teikiama veiksmams, kuriais siekiama šviesti, mokyti ir perkvalifikuoti mokslininkus, tyrėjus ir techninius darbuotojus, kad jie gebėtų taikyti pažangius su gyvūnais nesusijusius modelius ir dalytis gerąja patirtimi, taip pat didinti tiek saugumo vertinimo ekspertų, tiek projektų pasiūlymus vertinančių ir finansavimą skiriančių asmenų informuotumą apie patvirtintus su gyvūnais nesusijusius modelius;

9.  pabrėžia, kad reikia tvarių mokymo ir švietimo pastangų, siekiant užtikrinti, kad laboratorijose ir kompetentingose institucijose būtų turima kuo platesnio spektro žinių apie alternatyvas ir procesus;

10.  pažymi, kad akademinėms įstaigoms tenka pagrindinis vaidmuo skatinant bandymams su gyvūnais alternatyvių metodų taikymą mokslo srityse ir skleidžiant naujas žinias ir praktiką, kurios yra prieinamos, bet ne visada plačiu mastu taikomos;

11.  pabrėžia, kad būtina dirbti tarptautinėse struktūrose siekiant sparčiau patvirtinti ir pripažinti alternatyvius metodus, užtikrinti žinių perdavimą ir finansinę paramą ne ES valstybėms, kuriose mokslininkai gali nežinoti apie alternatyvius metodus ir kuriose bandymų įstaigoms gali trūkti reikiamos mokslinių tyrimų infrastruktūros;

o
o   o

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 276, 2010 10 20, p. 33.
(2) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(3) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(4) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
(5) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.
(6) OL C 41, 2020 2 6, p. 45.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0201.
(8) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gyvūnų naudojimo mokslo tikslais Europos Sąjungos valstybėse narėse 2015–2017 m. statistikos“, p. 16 (COM(2020)0016). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0016&from=EN.
(9) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Direktyvos 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos įgyvendinimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ataskaita“, p. 7 (SWD(2020)0015). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0015&from=EN.
(10) Dura, Adelaide; Gribaldo, Laura; Deceuninck, Pierre (2021): Su gyvūnais nesusijusių modelių biomedicininiuose tyrimuose EURL ECVAM apžvalga. Neurodegenracinės ligos. Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras (JRC) [Duomenų rinkinys] PID: http://data.europa.eu/89h/a8fd26ef-b113-47ab-92ba-fd2be449c7eb


Smurto lyties pagrindu nustatymas nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje
PDF 227kWORD 69k
Rezoliucija
Priedas
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje (2021/2035(INL))
P9_TA(2021)0388A9-0249/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10 ir 19 straipsnius, 83 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1–4, 6–8, 10–12, 21, 23–26, 47 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės šalių stebėsenos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 5-ąjį Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslą „Lyčių lygybė“,

–  atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2015 m. rugpjūčio 3 d. bendrąją rekomendaciją Nr. 33 dėl moterų teisės kreiptis į teismą,

–  atsižvelgdamas į bendrąją rekomendaciją Nr. 35 dėl smurto lyties pagrindu prieš moteris, kuria atnaujinama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2017 m. liepos 14 d. bendroji rekomendacija Nr. 19,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros dokumentą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Nusikaltimai, saugumas ir aukų teisės“,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto žodynėlį,

–  atsižvelgdamas į suderintas 2021 m. kovo 15–26 d. vykusios 65-osios Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių srities Jungtinių Tautų teisinių dokumentų nuostatas, ypač susijusias su moterų teisėmis, ir kitus Jungtinių Tautų dokumentus dėl smurto prieš moteris, įskaitant 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl draudimo, de facto taikomo teisei į abortą Lenkijoje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją „25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: su moterų teisėmis susiję ateities uždaviniai Europoje“(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. paskelbtą Jungtinių Tautų pranešimą „COVID-19 ir smurto prieš moteris ir merginas panaikinimas“(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato teisinę nuomonę dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo(15), kuria siekiama išsiaiškinti teisinį netikrumą, ar Sąjunga gali sudaryti ir ratifikuoti šią Konvenciją ir kaip ji gali tai padaryti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0249/2021),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminė Sąjungos vertybė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje ir pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse ir Chartijoje; kadangi vyrų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas yra būtina sąlyga, norint pasiekti tikrą moterų ir vyrų lygybę;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje reikalaujama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

C.  kadangi smurtas dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime ir tinkamos apsaugos nebuvimas yra sunkiausia diskriminacijos dėl lyties apraiška ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, pvz., teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, teisės į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vergijos ir priverstinio darbo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, pažeidimas;

D.  kadangi pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos kitos ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, sritys;

E.  kadangi Taryba, priimdama tokį sprendimą pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, veikia gavusi Europos Parlamento pritarimą ir sprendžia vieningai;

F.  kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtą prieš moteris apibrėžia kaip smurtą prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba smurtą, kuris daro neproporcingai didelį poveikį moterims; kadangi sąvoka „smurtas prieš moteris“ reiškia smurtinį veiksmą prieš moteris, kuriuo moterims padaroma ar gali būti padaroma fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala ar sukeliamos kančios, įskaitant grasinimą atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime;

G.  kadangi LGBTIQ+ asmenys dėl savo socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų taip pat nukenčia nuo smurto lyties pagrindu;

H.  kadangi prieš LGBTI+ asmenis nukreiptas smurtas lyties pagrindu yra fizinis smurtas, psichologinis smurtas, priverstinės santuokos, seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimą siekiant pakeisti seksualines nuostatas ir seksualinį priekabiavimą, moterų ir interseksualų organų žalojimą, priverstinę translyčių ir interseksualių asmenų sterilizaciją, vadinamosios garbės vardan padarytus nusikaltimus, atsivertimo terapiją, internetinę ir gyvą neapykantos retoriką, patyčias ir priekabiavimą, socialinį ir ekonominį nepriteklių ir smurtą šeimoje ir (arba) namų ūkyje;

I.  kadangi pagal Stambulo konvenciją socialinė lytis apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“, ir tuo primenama, kad daugelio smurto prieš moteris formų priežastis yra moterų ir vyrų galios nelygybė;

J.  kadangi šioje rezoliucijoje vartojama sąvoka „įvairios“ primenama pozicija, kad moterys, vyrai ir nebinarinio lytiškumo asmenys gali priklausyti įvairiausioms kategorijoms, susijusioms su rase, odos spalva, tautine ar socialine kilme, kalba, religija ar tikėjimu, politinėmis ar kitokiomis pažiūromis, priklausymu tautinei mažumai, turtine padėtimi, gimimu, negalia, amžiumi, seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ar lytinėmis savybėmis, sveikatos būkle, civiline būkle ir migracijos ar pabėgėlio statusu; kadangi šia sąvoka patvirtinamas įsipareigojimas nė vieno nepalikti nuošalyje ir užtikrinti lyčių lygybę Europoje visiems; kadangi, nepasitelkus tarpsektorinio požiūrio, negalima pasiekti jokios realios pažangos lyčių lygybės srityje;

K.  kadangi smurto lyties pagrindu priežastis yra lyčių stereotipai, heteropatriarchalinės struktūros, nelygus galios pasiskirstymas ir struktūrinė bei institucinė nelygybė; kadangi smurtas dėl lyties daro poveikį visoms visuomenės sritims;

L.  kadangi smurto lyties pagrindu aukomis tampa įvairiausios moterys, mergaitės ir LGBTI+ asmenys, norint nubausti tuos, kurie matomi kaip pažeidžiantys lyčių hierarchija paremtas socialines normas, lyties išraišką ir dvinares lyčių sistemas; kadangi smurtu lyties pagrindu siekiama sukurti, užtikrinti ar įtvirtinti lyčių nelygybę bei sustiprinti lyčių normas ir stereotipus;

M.  kadangi EIGE moterų žudymą apibrėžia kaip moterų ir mergaičių žudymą dėl jų lyties; kadangi moterų žudymas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip moterų nužudymas dėl lytinio partnerio smurto, moterų ir mergaičių žudymas dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių, moterų ir interseksualų lyties organų žalojimas ir vadinamieji žudymai dėl garbės; kadangi moterų žudymas dėl lyties yra kraštutinė iš egzistuojančių smurto prieš moteris formų išraiška, taip pat kraštutinis smurtinis veiksmas, kuris patiriamas dėl nenutrūkstamo smurto; kadangi daugelis moterų žudymo dėl lyties formų nėra įtraukiamos į oficialią statistiką ir išlieka nepastebimos;

N.  kadangi patyrus lytinio partnerio fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą daromas rimtas poveikis vaikams ir skatinamas ateities kartų išnaudojamas elgesys, nes labiau tikėtina, kad vaikai, patyrę lytinio partnerio smurtą, nukreiptą prieš jų motiną ar vieną iš tėvų, patys patirs tokį smurtą vėlesniuose savo gyvenimo etapuose – kaip aukos arba kaip nusikalstamos veikos vykdytojai; kadangi įstatymai, kuriais saugomas vaikų orumas ir pripažįstama, kad tokiais atvejais vaikai yra aukos, yra itin svarbūs, siekiant apsaugoti moteris ir vaikus – smurto aukas; kadangi teisės aktai, kuriais reglamentuojamos globos teisės, privalo būti parengti taip, kad globos teisės nebūtų suteiktos lytinio partnerio smurto vykdytojams;

O.  kadangi smurtas dėl lyties apima įvairių rūšių smurtą, įskaitant lytinių partnerių smurtą ir smurtą šeimoje; kadangi, panašiai kaip ir Stambulo konvencijoje, EIGE smurtą namuose apibrėžia kaip visus fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmus, kurie vykdomi šeimoje ar namų ūkyje, nepriklausomai nuo šeimos biologinių ar teisinių ryšių, arba tarp esamų ar buvusių sutuoktinių arba partnerių, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo vykdytojas dalijasi arba dalijosi tuo pačiu būstu su auka ar ne;

P.  kadangi internetinis smurtas lyties pagrindu ir internetinis seksualinis priekabiavimas yra tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai; kadangi smurtas kibernetinio smurto forma, įskaitant priekabiavimą internete, patyčias kibernetinėje erdvėje, kibernetinį persekiojimą, neapykantą kurstančias seksistines kalbas, seksualinių vaizdų atskleidimą be sutikimo, asmeninės informacijos viešinimą (angl. doxing) ir tapatybės vagystę ar kenkėjišką įsilaužimą, daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms;

Q.  kadangi smurtas prieš moteris ir merginas yra vienas plačiausiai paplitusių moterų teisių pažeidimų Europoje; kadangi iš Sąjungos atliktų tyrimų matyti, kad viena iš trijų moterų Sąjungoje, t. y. 62 mln. moterų, patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, o viena iš dviejų moterų (55 proc.) patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pasaulyje trečdalis (27 proc.) santykiuose buvusių 15–49 m. moterų teigia, jog yra patyrusios tam tikros rūšies savo lytinio partnerio fizinį ir (arba) seksualinį smurtą; kadangi, PSO duomenimis, pasaulyje net 38 proc. visų moterų nužudymų yra įvykdomi jų lytinių partnerių;

R.  kadangi nėra atnaujintų visapusiškų ir palyginamų suskirstytų duomenų apie visų formų smurtą lyties pagrindu Sąjungoje; kadangi palyginamų duomenų trūkumas atsiranda dėl nepakankamo apibrėžčių, susijusių su smurtu lyties pagrindu, suderinimo; kadangi visapusiški ir palyginami suskirstyti duomenys yra būtini, siekiant registruoti smurtą lyties pagrindu ir pagrindines jo priežastis; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra paskutinį tyrimą dėl smurto prieš moteris paskelbė 2014 m. ir kadangi naujausių duomenų nėra;

S.  kadangi smurtas dėl lyties uždeda didelę finansinę naštą mūsų Europos bendruomenėms, nes prarandamas ekonominis našumas ir sutrinka paslaugų teikimas, įskaitant sveikatos, teisines, socialines ir specializuotas paslaugas; kadangi, nepaisant to, didžiausią kainą sumoka smurto dėl lyties aukos, kurios turi nuolat gyventi su emociniais šių traumuojančių patirčių paliktais randais; kadangi Sąjungos veiksmais turi būti siekiama užtikrinti smurto lyties pagrindu aukų gerovę;

T.  kadangi dėl COVID-19 krizės labai išaugo smurtas dėl lyties, ypač lytinių partnerių smurtas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, prievartinę kontrolę ir smurtą internete; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančios Europos valstybės pranešė, kad atvejų, kai moterys kvietė skubią pagalbą nukentėjusios nuo lytinių partnerių smurto, padaugėjo 60 proc.; kadangi izoliavimo priemonės apsunkino lytinio partnerio smurtą patiriančių moterų galimybę ieškoti pagalbos, nes jos dažnai yra uždarytos kartu su savo išnaudotojais ir turi ribotas galimybes pasinaudoti pagalbos paslaugomis, o nepakankamos paramos struktūros ir ištekliai dar labiau apsunkino jau egzistavusią „šešėlinę“ pandemiją;

U.  kadangi švietimui tenka pagrindinis vaidmuo, siekiant užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu, ypač keičiant neigiamas socialines normas, kuriomis skatinamas šis reiškinys, taip pat įgalinant jaunimą atpažinti ir spręsti šį elgesį bei užkirsti jam kelią;

V.  kadangi apie smurto dėl lyties atvejus vis dar nepakankamai pranešama ES; kadangi du trečdaliai aukų apie smurtą dėl lyties nepraneša atsakingoms institucijoms(16);

W.  kadangi, remiantis EIGE, antrinė viktimizacija arba pakartotinė viktimizacija nutinka, kai auka toliau kenčia ne tiesiogiai nuo įvykdyto nusikalstamo veiksmo, bet dėl to, kaip institucijos ar kiti asmenys elgiasi su auka; kadangi, remiantis EIGE, antrinė viktimizacija gali būti sukelta aukai pakartotinai susidūrus su nusikalstamos veikos vykdytoju, pakartotinai klausinėjant apie tuos pačius faktus, vartojant netinkamą kalbą arba sulaukus netinkamų komentarų iš visų asmenų, bendraujančių su aukomis;

X.  kadangi smurtas dėl lyties gali būti vykdomas asmenų, esančių galios pozicijoje, nors esančių suvaržytos laisvės aplinkoje, tokioje kaip kalėjimai, psichikos sveikatos įstaigos, sulaikymo centrai, aprūpinimo įstaigos ir pabėgėlių stovyklos; kadangi situacijos, kuomet esama daug žmonių, keliamas stresas arba ribojamas privatumą taip gali paskatinti smurtą lyties pagrindu; kadangi užtikrinant, kad policijos pareigūnai būtų apmokomi socialinių emocinių įgūdžių atidžiai klausyti, suprasti ir gerbti visas moteris, patyrusias smurtą lyties pagrindu, jie galėtų padėti spręsti nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus ir pakartotinės viktimizacijos problemas bei sukurtų saugesnę aplinką smurtą lyties pagrindu išgyvenusiems asmenims;

Y.  kadangi įperkamos ir saugios galimybės kreiptis į nepriklausomą teismų sistemą užtikrinimas yra būtinas, siekiant skatinti saugią aplinką smurtą lyties pagrindu išgyvenusiems asmenims; kadangi siekiant veiksmingai spręsti smurto lyties pagrindu problemą reikia parengti mokymo programas atitinkamų sričių specialistams, kaip antai socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teisėsaugos pareigūnams, teisingumo sistemos darbuotojams, kad jie galėtų nustatyti smurtą lyties pagrindu, spręsti smurto dėl lyties problemą ir duoti į jį atsaką;

Z.  kadangi nuteisimo įvykdžiusiems smurtą prieš moteris, ypač seksualinį smurtą, įskaitant išprievartavimą ar seksualinį priekabiavimą, rodikliai yra nepriimtinai žemi visose valstybėse narėse, o tai rodo, jog, teisėsaugos institucijoms sprendžiant smurto lyties pagrindu klausimus, esama sisteminių trūkumų, ir kadangi tai savo ruožtu lemia plačiai paplitusią nebaudžiamumo kultūrą ir labai kenkia lyčių lygybei ir kovai su smurtu lyties pagrindu;

AA.  kadangi seksualinis smurtas yra nenutrūkstamos diskriminacijos ir smurto lyties pagrindu dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su nuolatine nelygybe ir platesnio masto išpuoliais prieš lyčių lygybę, moterų ir mergaičių žmogaus teises;

AB.  kadangi Stambulo konvencija yra išsamiausia Europos priemonė, siekiant kovoti su tam tikromis vyrų smurto prieš moteris ir mergaites formomis, taip pat su smurtu namuose; kadangi Stambulo konvencijoje numatyta išsami teisinių ir politikos priemonių sistema, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio smurtui, teikiant pagalbą aukoms ir baudžiant nusikalstamos veikos vykdytojus;

AC.  kadangi dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama pakenkti lyčių lygybei, stabdo pažangą, daromą kovojant su smurtu prieš moteris (kaip, pvz., Stambulo konvencijos atveju), sukeldamos visuomenės pasipriešinimą ir apmaudžius politinius sprendimus kai kuriose valstybėse narėse;

AD.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, o ratifikavo – 21; kadangi Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija dar neratifikavo Stambulo konvencijos; kadangi Lenkija paskelbė ketinanti pasitraukti iš šios konvencijos; kadangi Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos kuriamas blogas precedentas; kadangi Sąjunga dar neratifikavo Stambulo konvencijos;

AE.  kadangi moterų teisių pažeidimai yra tarptautinio, europinio ir tarpvalstybinio pobūdžio; kadangi moterys ir mergaitės Europoje bei kitos smurto lyties pagrindu aukos negali pasinaudoti to paties lygio apsauga prieš smurtą visoje Sąjungoje dėl skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir apsaugos bei prevencijos mechanizmų;

AF.  kadangi tam, jog Sąjunga išnaikintų smurtą prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtą lyties pagrindu, reikia, kad Komisija imtųsi kelių lygiagrečių teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų, įskaitant pasiūlymą smurtą dėl lyties nustatyti nauja nusikaltimų sritimi, atitinkančia SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, ir kartu – pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto lyties pagrindu, kaip teisiniu pagrindu remiantis tuo pačiu straipsniu;

AG.  kadangi kova su smurtu lyties pagrindu yra pagrindinis Sąjungos lyčių lygybės strategijos ir Sąjungos išorės veiksmų prioritetas; kadangi savo 2021 m. darbo programoje Komisija paskelbė apie naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti, grindžiamą SESV 82, 83 ir 84 straipsniais, taip pat konkretų pasiūlymą išplėsti SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų itin sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, sričių sąrašą įtraukiant visų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas; kadangi kova su smurtu dėl lyties yra vienas iš Komisijos pirmininko prioritetų(17);

Smurto lyties pagrindu priežastys ir poveikis ir holistinio požiūrio vykdant jo prevenciją užtikrinimas

1.  smerkia visų formų smurtą prieš visas moteris ir mergaites ir kitų formų smurtą dėl lyties, pvz., smurtą prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lytinių požymių – laikoma, kad tai apima įvairius smurto internete ir realiame gyvenime veiksmus, dėl kurių padaroma arba gali būti padaryta fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala ar kančios;

2.  pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos metu dėl izoliavimo ir saugaus atstumo laikymosi priemonių visoje Sąjungoje pastebimas nerimą keliantis moterų ir mergaičių patiriamo smurtas dėl lyties padidėjimas, įskaitant lytinių partnerių smurtą, fizinį, seksualinį, ekonominį ir psichologinį smurtą, prievartinę kontrolę ir smurtą kibernetinėje erdvėje, todėl šioms aukoms labai reikia paramos paslaugų;

3.  reikalauja, kad sprendžiant smurto prieš moteris problemą į sąvoką „moteris“ turi būti įtrauktos jaunesnės nei 18 metų mergaitės;

4.  smerkia moterų žudymą dėl lyties, nes tai pati ekstremaliausia smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad moterų žudymas dėl lyties yra labai sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir kad Sąjunga turėtų parengti planą, kaip užkirsti kelią smurtui ir su juo kovoti, nustatyti atitinkamas situacijas, padėti aukoms ir jas apsaugoti;

5.  pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ir kitų formų smurtas lyties pagrindu vis dar gaubiamas tylos, jį lemia nuolat pasireiškiančios istoriškai nelygios galimybės pasinaudoti galia bei ištekliais ir nelygus jų pasiskirstymas, dėl to įsivyravo tokia padėtis, kai vyrai dominuoja ir diskriminuoja moteris, taip pat smurtaujama prieš LGBTIQ+ asmenis ir daromas didžiulis poveikis aukoms, jų šeimoms ir bendruomenėms;

6.  palankiai vertina #MeToo judėjimą, kuris simbolizuoja moterų balsą, siekiant nutraukti tylą, supančią seksualinį priekabiavimą ir seksualinį smurtą prieš įvairiausias visų amžiaus grupių, visuose sektoriuose veikiančias ir visose vietose gyvenančias moteris; smerkia tai, jog kai kuriose šalyse seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto aukos yra kaltinamos šmeižtu ar net už jį teisiamos, taip skatinant neigiamą poveikį, antrinę viktimizaciją ar kalbėti išdrįstančių moterų nutildymą;

7.  pripažįsta, kad pažanga lygybės link įvyko dėl sunkios feministinės kovos su visuotine moterų ir mergaičių priespauda;

8.  pabrėžia, kad tokią padėtį dar labiau apsunkina socialinė ir ekonominė nelygybė ir labai sumažėję turimi finansiniai ištekliai, ypač krizės metu, o tai savo ruožtu lemia darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, mažų garantijų darbo feminizaciją ir sunkesnes moterų gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad ta nelygybė ir netolygus galios paskirstymas yra tarpvalstybinio ir visuotinio pobūdžio, jis būdingas visai Sąjungai, o ne vien atskiroms valstybėms narėms;

9.  pabrėžia, kad patriarchaliniais stereotipais grindžiamos griežtos lyčių normos prisideda prie moterų, įskaitant lesbietes, biseksualias, translytes ir interseksualias moteris, diskriminacijos ir pavergimo, todėl didėja pavojus patirti smurtą dėl lyties visiems, kurie jų nesilaiko, ir prisideda prie homoseksualių, biseksualių ir interseksualių vyrų patiriamo smurto nematomumo;

10.  pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant švietimą skatinti ir propaguoti vienodą moterų ir vyrų, berniukų ir mergaičių statusą bei galios santykius, taip pat panaikinti šališkumą lyties atžvilgiu ir lyčių stereotipus, kuriais skatinamos žalingos socialinės lyčių normos; apgailestauja dėl dažno smurto prieš įvairias moteris, įskaitant lesbietes, biseksualias ir transseksualias moteris, taip pat transseksualius, interseksualius ir nebinarinio lytiškumo asmenis;

11.  atkreipia dėmesį į įvairiopą psichologinį smurto lyties pagrindu poveikį aukoms, įskaitant stresą, nesaugumo ir pažeidžiamumo jausmą, dėmesio sutelkimo problemas, nerimą, panikos priepuolius, socialinę atskirtį, žemą savivertę, depresiją, potrauminio streso sutrikimą, pasitikėjimo ir kontrolės jausmo praradimą, taip pat baimę ar net mintis apie savižudybę; pabrėžia psichikos sveikatos paslaugų, kurias dažnai teikia NVO ir pilietinės visuomenės veikėjai, svarbą šių nusikaltimų aukoms;

12.  primena, kad smurtas lyties pagrindu taip pat daro socialinį poveikį, poveikį demokratijai ir ekonomikai, – pavyzdys gali būti galimybės įsidarbinti neturėjimas, atskirtis, pasitraukiama iš viešojo gyvenimo, materialiniai ir finansiniai nepritekliai, o dėl to moterys atsiduria nepalankioje padėtyje; pažymi, kad smurtas lyties pagrindu yra naudojamas kaip moterų prievartinės kontrolės priemonė, kuria užkertamas kelias lyčių lygybei, socialiniam judumui, ekonominiam įgalėjimui ir jų galimybei naudotis Sąjungos piliečių tiesėmis, taip pat visapusiškam pilietiniam dalyvavimui ir nepriklausomai jų gyvenimų be smurto raidai;

13.  atkreipia dėmesį į žalingą ekonominį poveikį, kurį smurtas dėl lyties ir jį lėmusios psichikos sveikatos problemos gali turėti aukoms, įskaitant jų gebėjimą ieškoti darbo ir joms tenkančią finansinę naštą imantis teisinių veiksmų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuotos metinės išlaidos, kurias visuomenė patiria dėl smurto dėl lyties (290 mlrd. EUR) (nuo 49 mlrd. EUR iki 89,3 mlrd. EUR dėl kibernetinio priekabiavimo ir kibernetinio persekiojimo), viršija apskaičiuotas metines ypač sunkių nusikaltimų, nurodytų SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, išlaidas(18);

14.  pabrėžia, kad Stambulo konvencija išlieka tarptautiniu standartu ir pagrindine priemone naikinant smurtą lyties pagrindu, nes padeda laikytis holistinio koordinuoto požiūrio, kuriuo vadovaujantis dėmesys atkreipiamas į aukų teises ir problemos sprendžiamos vertinant iš įvairiopos perspektyvos; primena savo raginimą užbaigti ratifikuoti Stambulo konvenciją Sąjungoje remiantis daugumos prisijungimu, ir pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija; susirūpinęs atkreipia dėmesį į mėginimus kai kuriose valstybėse narėse skleisti dezinformaciją apie Stambulo konvenciją, pvz., atsisakymą pripažinti, kad smurtas dėl lyties egzistuoja; smerkia tai, kad ši dezinformacija įsitvirtina Europoje ir apsunkina pastangas apsaugoti moterų teises;

15.  pažymi, kad Stambulo konvencija turi būti suprantama kaip minimalus standartas, siekiant panaikinti smurtą lyties pagrindu, ir kad Sąjunga turėtų siekti dar ryžtingesnių ir efektyvesnių teisėkūros priemonių šioje srityje; primena, kad tokios naujos teisinės priemonės bet kuriuo atveju turi būti suderintos su Stambulo konvencijoje numatytomis teisėmis ir įsipareigojimais ir papildyti šios konvencijos ratifikavimą; ragina valstybes nares atsižvelgti į Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės rekomendacijas ir tobulinti nacionalinius teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir vykdymą;

16.  smerkia tai, kad išpuoliai prieš moterų ir mergaičių teises ir lyčių lygybę kenkia kovai su smurtu lyties pagrindu; smerkia prieš socialinės lyties sąvoką ir moteris nukreiptų judėjimų veiksmus Europoje ir visame pasaulyje, kuriais sistemiškai kėsinamasi į moterų ir LGBTIQ+ asmenų teises, įskaitant lytines ir reprodukcines teisės, ir kuriais siekiama panaikinti galiojančius šias teises saugančius teisės aktus, taip keliant pavojų pagarbai žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui; smerkia bet kokią sąmoningai skleidžiamą dezinformaciją apie Stambulo konvenciją ir kitas kovos su smurtu prieš moteris Sąjungoje priemones ir iniciatyvas, kurios trukdo apsaugoti moteris nuo smurto; ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos remiamos ir finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijos neskatintų diskriminacijos dėl lyties;

17.  ragina Komisiją padidinti ir užtikrinti ilgalaikį finansavimą, skiriamą, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites bei kitų formų smurtui lyties pagrindu, ir su juo kovoti, pasitelkiant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, įskaitant paramą prieglobstį teikiančioms organizacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms šioje srityje; primena, kad svarbu naudoti lyginamuosius indeksus ir rodiklius, siekiant įvertinti pažangą;

18.  pabrėžia, kad tai, kaip valstybės narės teisiškai apibrėžia ir traktuoja smurtą lyties pagrindu, iš esmės skiriasi; pažymi, kad tai labai kenkia Sąjungos teisiniams veiksmams, kuriais kovojama su smurtu lyties pagrindu, įskaitant direktyvas 2012/29/ES, 2011/36/ES ir 2011/99/ES;

19.  pabrėžia, kad kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites svarbu imtis prevencinių priemonių; pažymi, kad tokioms priemonėms reikia skirti daugiau dėmesio visoje teismų sistemoje, taip pat mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užkirsti kelią smurto rizikai ir kuo labiau ją sumažinti;

20.  primygtinai ragina imtis veiksmų, kuriais būtų šalinamos esminės lyčių nelygybės priežastys, tarp kurių būtų kova su seksizmu, patriarchalinėmis lyčių normomis, stereotipais ir vertybėmis; apgailestauja, kad trūksta mokslinių tyrimų ir žinių, nes jie yra veiksmingos politikos ir teisėkūros pagrindas smurto dėl lyties prevencijos srityje; todėl ragina EIGE ir Eurostatą būti žinių apie smurtą prieš mergaites Sąjungoje centru; pabrėžia, kad vyrų smurtas prieš moteris prasideda nuo berniukų smurto prieš mergaites; todėl mano, kad prevencinės priemonės turi būti pradėtos taikyti ankstyvame amžiuje; pabrėžia, kad švietime centrinę vietą turi užimti vyrų ir moterų lygybė, ir ragina imtis švietimo priemonių, skirtų jaunimui ir įgyvendinamų su jaunimu, įskaitant pagal amžių pritaikytą informaciją, išsamų lytinį švietimą, nesmurtinių santykių užmezgimą ir savigynos mokymą moterims, siekiant įgyvendinti Stambulo konvencijos 12 straipsnio 6 dalį ir Pekino veiksmų platformos D.1 strateginio tikslo 125 punkto g papunktį, taip pat bendresnių kovos su segregacija, lyčių nelygybe ir diskriminacija priemonių;

21.  pabrėžia, kad išpuoliai prieš moterų teises ir lyčių lygybę dažnai yra vienas iš plačiau vykstančio demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimo aspektų, ir todėl ragina Komisiją ir Tarybą pagal vykdomas ES sutarties 7 straipsnio procedūras svarstyti moterų teisių ir LGBTIQ+ asmenų teisių pažeidimus;

22.  pabrėžia, kad reikia Sąjungos masto informuotumo didinimo kampanijų, kurios apimtų informaciją, skirtą jaunųjų Sąjungos piliečių švietimui apie lyčių lygybę ir smurto dėl lyties internete ir realiame gyvenime poveikį, kuriomis būtų remiamos pastangos užtikrinti, kad moterys ir mergaitės galėtų laisvai ir saugiai gyventi visose srityse;

23.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad smurto lyties pagrindu problema būtų veiksmingai sprendžiama nacionalinėse programose; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES masto kampanijos apie lyčių stereotipus, įtrauktą į Lyčių lygybės strategiją, ir jos įsipareigojimą „nuo ankstyvo amžiaus mokyti berniukus ir mergaites lyčių lygybės klausimais ir skatinti nesmurtinių santykių plėtojimą“, nes tai labai svarbu, kad prevencija būtų veiksminga;

24.  pabrėžia, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą dėl smurto lyties pagrindu problemos, kuris taip pat teikia galimybę valstybėms narėms, vykdančioms sėkmingą politiką, pasidalyti savo patirtimi keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutu, gerinti galimybes reguliariai susipažinti su kokybiškais suskirstytais duomenimis apie visų formų smurtą lyties pagrindu ir šių duomenų palyginamumą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat siekiant suderinti duomenų rinkimo sistemas tarp valstybių narių; tiki, kad kokybiški duomenys bus labai svarbūs nustatant aiškius ir išmatuojamus smurto lyties pagrindu panaikinimo tikslus; palankiai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą apie naują Sąjungos mastu atliekamą visų rūšių smurto prieš moteris paplitimo ir dinamikos tyrimą;

26.  pabrėžia, kad siekiant didinti supratimą apie smurtą lyties pagrindu Sąjungoje būtina užtikrinti, kad renkant duomenis teisėsaugos intervencijų lygmeniu būtų įtraukiamos bent šios duomenų kategorijos: a) aukos lytis; b) smurtautojo lytis; c) aukos ir smurtautojo santykiai; d) ar yra seksualinio smurto aspektas; e) ar yra su lytimi susijusių smurto motyvų ir f) kiti socialiniai ir demografiniai požymiai, svarbūs atliekant tarpsektorinę analizę; pabrėžia, kad be šių duomenų, svarbu turėti bendrus duomenis apie skundų skaičių, išduodamų apsaugos orderių skaičių ir rūšis, atmetamų ir atsiimamų skundų dalį, vykdomų baudžiamųjų procesų ir priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių dalį, bylų nagrinėjimo trukmę, informaciją apie smurtautojams skiriamas bausmes ir aukoms suteikiamą žalos atlyginimą, įskaitant kompensacijas, taip pat informaciją apie incidentus, pranešamus pagalbos linijoms ar sveikatos ir socialinėms tarnyboms, dirbančioms smurto prieš moteris atvejais, ir atrankinius tyrimus;

Visų formų smurto lyties pagrindu naikinimas

27.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti spręsti smurto dėl lyties aukų, patiriančių tarpsektorinę diskriminaciją dėl lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių, taip pat dėl kitų priežasčių, pvz., rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, sveikatos būklės, šeiminės padėties arba migrantų ar pabėgėlių statuso, padėtį reikia priimti tikslinius teisės aktus ir formuoti politiką, kuriuose būtų laikomasi tarpsektorinio požiūrio; pabrėžia, kad formuojant politiką ir rengiant teisės aktus būtina prisiimti konkrečius ir išmatuojamus įsipareigojimus, be kita ko, susijusius su grupėmis, saugomomis nuo diskriminacijos pagal Sąjungos teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

28.  ragina valstybes nares ir Komisiją savo darbe skirti dėmesį kovai su smurtu lyties pagrindu, užtikrinant, kad visomis teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvomis būtų siekiama panaikinti visų formų smurtą lyties pagrindu, konkrečiai įtraukiant visas įvairias moterų grupes, taip pat apimant kovą su smurtu prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų; primena, kad Parlamentas anksčiau primygtinai ragino valstybes nares priimti įstatymus ir politiką, kuriais būtų draudžiama atvertimo terapija, moterų ir interseksualių asmenų lytinių organų žalojimas ir priverstinė sterilizacija;

29.  pabrėžia, kad smurtas lyties pagrindu yra sunkus žmogaus teisių ir orumo pažeidimas, kuris gali įgyti psichologinio, fizinio, seksualinio ir ekonominio smurto formas ir apima, be kita ko, moterų žudymą dėl lyties, lytinių partnerių smurtą, seksualinį priekabiavimą, kibernetinį smurtą, persekiojimą, išžaginimą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, moterų lyties organų žalojimą, vadinamosios garbės vardan padarytus nusikaltimus, priverstinius abortus, priverstinę sterilizaciją, seksualinį išnaudojimą ir prekybą žmonėmis, institucinį smurtą, antrojo laipsnio smurtą, netiesioginį smurtą ir antrinę viktimizaciją;

30.  primena, kad prekyba žmonėmis ir seksualinis išnaudojimas yra viena iš smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites formų, ir pabrėžia lyčiai atžvalgaus požiūrio į prekybą žmonėmis svarbą;

31.  smerkia antrinio smurto reiškinį, kurį sudaro fizinis ar psichologinis smurtas, kerštas, žeminimas ir persekiojimas, nukreipti prieš asmenis, teikiančius paramą smurto lyties pagrindu aukoms; pabrėžia, kad tokiais veiksmais kliudoma vykdyti prevenciją, nustatyti moteris, patiriančias smurtą lyties pagrindu, jas remti ir padėti joms atsigauti;

32.  reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto ir priekabiavimo lyties pagrindu darbe pobūdžio, masto ir šių pažeidimų sunkumo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina neseniai priimtą TDO Konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ir ragina valstybes nares ją nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai baigti kurti esamą sistemą, apimančią veiksmingas smurto ir priekabiavimo darbe uždraudimo priemones, taip pat prevencines priemones, galimybes veiksmingai naudotis lyčiai atžvalgiais, saugiais ir veiksmingais skundų teikimo bei ginčų sprendimo mechanizmais, mokymą ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, psichologinės pagalbos paslaugas ir teisių gynimo priemones;

33.  atkakliai tvirtina, kad kibernetinis smurtas, įskaitant seksualinį ir psichologinį priekabiavimą internete, patyčias kibernetinėje erdvėje, persekiojimą kibernetinėje erdvėje, seksualinių vaizdų atskleidimą be sutikimo, neapykantą kurstančias seksistines kalbas internete ir naujų formų priekabiavimą internete, kaip antai vaizdo konferencijų trikdymą ar grasinimus internetu, yra smurto dėl lyties formos;

34.  apgailestauja dėl to, kad smurtas kibernetinėje erdvėje neproporcingai veikia moteris ir mergaites ir tampa vis dažnesnis; primena, kad smurtas dėl lyties kibernetinėje erdvėje yra smurto ne internete tęstinis reiškinys ir nuo jo neatskiriamas, nes jie abu yra tarpusavyje susiję; pabrėžia, kad smurtas kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę pažangai lyčių lygybės srityje ir daro slopinamąjį poveikį, kuris kenkia Sąjungos demokratiniams principams; apgailestauja, kad visuomenėje žinomos moterys, kaip antai politikės, žurnalistės, menininkės ir aktyvistės, dažnai yra kibernetinio smurto lyties pagrindu taikinys siekiant atgrasyti jas dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir spredimų priėmimo sferose;

35.  pabrėžia smurto kibernetinėje erdvėje tarpvalstybinį pobūdį, kai smurtautojai naudojasi platformomis arba mobiliaisiais telefonais, kurie prijungti prie tinklo ar turi prieglobą kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje yra auka, pabrėžia, kad reikia laikytis suderinto Sąjungos požiūrio, kad būtų tobulinamos laiku ir lengvai prieinamos pranešimo apie pažeidimus priemonės, veiksmingi turinio pašalinimo mechanizmai ir veiksmingas internetinių platformų bei valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas siekiant kovoti su smurtu dėl lyties internete visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

36.  ragina valstybes nares ir Komisiją priimti konkrečias visų rūšių internetinio smurto, kuris neproporcingai kenkia moterims ir mergaitėms, panaikinimo priemones, įskaitant tinkamų mokymų teisėsaugos pareigūnams rengimą, ir konkrečiai spręsti tokio smurto atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą;

37.  primena, kad lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimai, įskaitant seksualinį smurtą, ginekologinį ir akušerinį smurtą ir žalingą praktiką, yra smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites, translyčius ir nebinarinio lytiškumo asmenis forma, kaip nurodyta LGBTIQ lygybės strategijoje, ir yra lyčių lygybės kliūtis;

38.  ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl papildomų priemonių, skirtų įvairių formų smurto lyties pagrindu prevencijai ir kovai su juo, skatinti reguliarius gerosios patirties mainus tarp valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dėl lytinės sveikatos ir reprodukcinių teisių;

39.  pabrėžia, kad reprodukcinė prievarta ir atsisakymas suteikti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo priežiūrą taip pat yra smurto dėl lyties forma; pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą nurodė, kad griežti teisės aktai dėl nėštumo nutraukimo ir nepakankamas jų įgyvendinimas pažeidžia moterų žmogaus teises; pabrėžia, kad mergaičių ir moterų savarankiškumas ir gebėjimas priimti laisvus ir nepriklausomus sprendimus dėl savo kūno ir gyvenimo yra būtinos sąlygos jų ekonominei nepriklausomybei, lyčių lygybei ir smurto dėl lyties panaikinimui; griežtai smerkia išpuolius prieš moterų teises ir lyčių lygybę Sąjungoje, visų pirma kliudymą užtikrinti moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir faktinį saugaus ir teisėto aborto uždraudimą Lenkijoje;

40.  smerkia akivaizdžius teisėsaugos sistemos trūkumus, dėl kurių priimama mažai apkaltinamųjų nuosprendžių bylose dėl smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites ir yra įsigalėjęs smurtautojų nebaudžiamumas; ragina visas valstybes nares savo nacionalinėje teisėje iš dalies pakeisti seksualinio smurto ir išžaginimo apibrėžtis, kad ji būtų pagrįsta sutikimo nedavimu, kaip nustatyta Stambulo konvencijoje;

41.  yra susirūpinęs dėl vaikų seksualizavimo, ypač vyrų vykdomo mergaičių seksualizavimo; mano, kad būtina stiprinti baudžiamuosiuose teisės aktuose, susijusiuose su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, numatytą apsaugą, ypač tais atvejais, kai nusikaltėlis nepaiso vaiko amžiaus;

42.  pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms tikimybė patirti įvairių formų smurtą yra nuo dviejų iki penkių kartų didesnė; pabrėžia, kad Sąjunga, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, privalo imtis priemonių, kad užtikrintų visapusišką pagarbą visoms neįgalių moterų ir mergaičių žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; pažymi, kad Sąjunga turėtų daryti pažangą šioje srityje, inter alia, ratifikuodama Stambulo konvenciją;

43.  pabrėžia, kad mažumoms priklausančioms moterims, visų pirma, romų tautybės moterims ir musulmonėms, įskaitant tas, kurios dėvi religinius drabužius, neproporcingai didelį poveikį daro smurtas lyties pagrindu, ypač viešosiose erdvėse, darbe ir internete; pažymi, kad su smurtu lyties pagrindu, nukreiptu prieš romų tautybės moteris ir musulmones, turėtų būti kovojama laikantis tarpsektorinio požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į diskriminacijos dėl lyties sąveiką su diskriminacija dėl religijos ir tautybės;

44.  pažymi, kad Komisija turi imtis veiksmų dėl ypatingos migrančių apsaugos nuo smurto lyties pagrindu padėties, ypač lytinių partnerių smurto atvejų, kai aukos gyventojo statusas priklauso nuo gyvenimo kartu ar santuokinės padėties, ir primena, kad pagal Direktyvą 2012/29/ES galimybės užsitikrinti deramą apsaugą, naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis turi būti užtikrintos visiems nuo smurto dėl lyties nukentėjusiems asmenims, taip pat turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir galimybė dalyvauti baudžiamajame procese, ir kad visos teisės turi būti taikomos nediskriminuojant, taip pat ir dėl gyventojo statuso;

45.  pabrėžia, kad daugumoje dabartinių migracijos ir pabėgėlių teisės aktų Europoje nesprendžiamas migrančių ir moterų pabėgėlių pažeidžiamumo klausimas, dėl to didėja smurto dėl lyties pavojus judant, sudaromos nesaugios priėmimo sąlygos, taikomos nepakankamos apsaugos priemonės ir neužtikrinama migrantų teisė kreiptis į teismą Sąjungoje;

46.  mano, kad lytinių partnerių smurtas yra nusikaltimas ne tik šio smurto aukai, – jis turėtų būti laikomas nusikaltimu ir vaikui, kuriam tenka tai matyti, taip pat todėl, kad tai turi ilgalaikių neigiamų padarinių vaiko gerovei ir raidai; smerkia tai, kad lytinio partnerio smurto atveju smurtautojo vaikai dažnai patiria netinkamą elgesį, kuriuo naudojamasi kaip būdu įgyti galią ir smurtauti prieš vaiko motiną, – šis reiškinys vadinamas netiesioginiu smurtu ir yra viena iš smurto lyties pagrindu formų;

Apsauga, parama ir žalos atlyginimas 

47.  ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant skatinti ir remti įvairioms grupėms priklausančių moterų ir mergaičių ir visų smurto dėl lyties aukų apsaugą ir žalos atlyginimą, taip pat skatinti ir užtikrinti jų apsaugą nuo visų formų smurto; primena, kad tokios priemonės turėtų būti tinkamos, taikomos laiku, holistinės ir proporcingos patirtos žalos dydžiui, tinkamai atsižvelgiant į tarpsektorinės diskriminacijos ir smurto aukų poreikius;

48.  ragina valstybes nares laikytis Stambulo konvencijos, suteikiant moterims apsaugos ir paramos priemonių, pagrįstų lytimi pagrįsta smurto prieš moteris ir lytinio partnerio smurto samprata ir orientuotų į žmogaus teises bei aukos saugumą, taigi išvengiant institucinio smurto prieš aukas dėl esamų įstatymų ar administracinės ar vykdymo praktikos, pagal kuriuos nepaisoma lyties aspektų ir (arba) trūksta žinių ir tinkamų procedūrų ir tai gali lemti smurtautojų nebaudžiamumą ir pakartotinę viktimizaciją;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad lytinių partnerių smurto atvejais vaikai taip pat būtų laikomi smurto lyties pagrindu aukomis ir kad prioritetu būtų jų orumas ir saugumas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina įstatymus, kuriais kriminalizuojamas smurto artimoje aplinkoje demonstravimas vaikui; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaiko globą reglamentuojantys įstatymai atitiktų tą principą, kad globos teisės nebūtų suteikiamos tam iš tėvų, kuris buvo smurtaujantis lytinis partneris;

50.  atkreipia dėmesį į valstybių narių prievolę užtikrinti tinkamą paramą ir paslaugas nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims, derinamas prie konkrečių kiekvieno tipo smurto lyties pagrindu aukų poreikių, taip pat ir krizės laikotarpiu; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu teikti paramą nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir moterų prieglaudų organizacijoms, t. y. organizacijoms, turinčioms praktinės patirties, reikalingos moterų apsaugai užtikrinti;

51.  ragina valstybes nares užtikrinti aukoms galimybę naudotis paramos paslaugomis ir pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, ir šią galimybę užtikrinti ir kaimo vietovėse; tvirtai remia viešųjų paslaugų prieinamumą visais žalos atlyginimo proceso etapais, ypač teikiant būtiną psichologinę, teisinę pagalbą ir ieškant darbo;

52.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti informuotumą ir užtikrinti, kad informacija smurto lyties pagrindu aukoms ir šio smurto vykdytojams būtų prieinama visomis Sąjungos kalbomis, taip siekiant užtikrinti aukų teises, kai naudojamasi pagrindine teise laisvai judėti Europos Sąjungoje;

53.  atsižvelgdamas į diskriminavimo ir nelygybės struktūrines aplinkybes, ragina valstybes nares sparčiau veikti siekiant nukentėjusiesiems užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą ir naudotis nepriklausoma teismų sistema, kuri būtų fiziškai, ekonomiškai, socialiai ir kultūriškai prieinama visoms smurto dėl lyties aukoms, taip pat ragina užtikrinti, kad nukentėjusiųjų teisės būtų laikomos svarbiausiomis, taip siekiant išvengti diskriminacijos, traumavimo ar pakartotinės viktimizacijos teismų, medicinos tarnybų ir policijos vykdomų procesų metu, integruojant lyčių perspektyvą per visą procesą;

54.  susirūpinęs pabrėžia, kad daugumoje valstybių narių tebėra sunkumų visiškai ar tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir (arba) taikyti praktikoje Direktyvą 2012/29/ES, kaip pažymima Komisijos Aukų teisių strategijoje, ir ragina valstybes nares tinkamai ir stropiai ją visą ir be klaidų perkelti į nacionalinę teisę;

55.  pabrėžia, jog nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusių asmenų nepasitikėjimu teisėsaugos institucijomis ir teismų sistema smarkiai prisidedama prie to, kad per mažai pranešama apie nusikaltimus; ragina valstybes nares pagerinti išteklius ir pareigūnų praktikų bei teisėsaugos pareigūnų, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisminių institucijų darbuotojus, teismo ekspertus ir visus kitus specialistus, dirbančius su nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiais asmenimis, mokymą; ragina valstybes nares įvertinti galimybę šiuo tikslu įsteigti specializuotus teismus; yra įsitikinęs, kad užtikrinant, jog policijos pareigūnai ir teisėjai turėtų daugiau žinių ir būtų ugdomi jų socialiniai emociniai įgūdžiai atidžiai išklausyti, suprasti ir gerbti visus nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusius asmenis bus padedama spręsti per mažo pranešimo apie nusikaltimus bei pakartotinės viktimizacijos klausimus ir sukurta saugesnė aplinka nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims;

56.  ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis Stambulo konvencijos, priimti gydymo programas, skirtas smurto lyties pagrindu ir smurto šeimoje vykdytojams, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolesniam smurtui, pateikti įžvalgų apie griaunamąsias lyčių normas, asimetrinius galios santykius ir vertybes, kuriomis grindžiamas smurtas lyties pagrindu, ir užtikrinti, kad pagrindinis rūpestis būtų aukų saugumas ir žmogaus teisės;

57.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisę visiems nuo su konfliktais susijusio smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims kreiptis į teismą, įskaitant galimybę gauti kokybišką teisinę pagalbą, ir visišką visų su konfliktais susijusių nusikaltimų dėl lyties prieš moteris ir mergaites, taip pat vyrus ir berniukus vykdytojų atsakomybę, pradedant teisines procedūras nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis, visų pirma pasitelkiant Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

58.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti direktyvas 2011/99/ES, 2012/29/ES ir 2011/36/ES;

59.  pabrėžia, kad Sąjungos teisės akto, skirto kovai su smurtu lyties pagrindu, nebuvimas ir valstybių narių nacionalinės teisės aktų skirtumai lemia skirtingus nukentėjusių asmenų apsaugos lygius;

60.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išplėsti nusikaltimų sritis, išvardytas SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, įtraukiant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką; primygtinai ragina Komisiją įtraukti seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir biologinės lyties ypatumus kaip diskriminacijos pagrindus, kurie konkrečiai nurodyti straipsnyje; mano, kad tokia priemonė yra būtina siekiant užtikrinti LGBTIQ+ asmenų apsaugą Sąjungoje;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visapusiškai pasinaudoti mokymo galimybėmis, kurias valstybėms narėms gali suteikti įvairios Sąjungos programos ir įstaigos, organai ir agentūros, ir ragina valstybes nares rengti nuolatinius ir veiksmingus mokymus, kurie apimtų lyčių ir žmogaus teisių perspektyvą ir tarptautinius standartus; ragina valstybes nares užtikrinti teisę nukentėjusiesiems prieš teisinius procesus ir jų metu pasinaudoti viešąją aukštos kokybės teisine pagalba;

62.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų siekiama užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu ir kovoti su juo, siekiant įgyvendinti Stambulo konvencijos standartus; pabrėžia, kad naujoji direktyva turi papildyti esamas ir būsimas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones siekiant, kad būtų vykdomi nuoseklūs Sąjungos veiksmai lyčių lygybės srityje ir kad galiausiai būtų ratifikuota Stambulo konvencija; todėl pakartoja savo raginimą Sąjungai ratifikuoti Stambulo konvenciją; be to, primena Komisijos pirmininkės įsipareigojimą išplėsti nusikaltimų sritis įtraukiant konkrečias smurto lyties pagrindu formas pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį;

Tolesni Sąjungos lygmens veiksmai 

63.  pabrėžia, kad smurtas lyties pagrindu tiek internete, tiek realiame gyvenime yra ypač sunkus nusikaltimas ir plačiai paplitęs pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimas Sąjungoje, dėl to būtina jį veiksmingiau ir ryžtingiau visuotinai naikinti; pabrėžia, kad smurtas dėl lyties yra socialinės ir sisteminės struktūrinės lyčių nelygybės, turinčios tarpvalstybinį aspektą, rezultatas; ypač atkreipia dėmesį į besiplečiančius prieš socialinės lyties sampratą, LGBTIQ+ asmenis ir moteris nukreiptus judėjimus, jie yra gerai organizuoti ir tarpvalstybinio pobūdžio; be to, mano, kad tarpvalstybinis kibernetinio smurto dėl lyties aspektas ir didelis smurto dėl lyties poveikis asmenims, ekonomikai ir visuomenei visose valstybėse narėse dar kartą patvirtina, kad reikia kovoti su smurtu dėl lyties įvairiais aspektais remiantis bendru Sąjungos pagrindu;

64.  ragina Sąjungą skubiai spręsti smurto lyties pagrindu atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją parengti Sąjungos protokolą dėl smurto lyties pagrindu krizės metu ir kaip esmines paslaugas valstybėse narėse įtraukti aukų apsaugos paslaugas, pavyzdžiui, pagalbos linijas, saugaus apgyvendinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad per tokias krizes kaip COVID-19 pandemija būtų galima užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu ir teikti paramą smurto aukoms;

65.  pabrėžia, kad regioninių ir tarptautinių dokumentų, pvz., Stambulo konvencijos, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir kitų Jungtinių Tautų rezoliucijų, priėmimas taip pat parodo, kad būtina visuotinai kovoti su visų rūšių smurtu lyties pagrindu;

66.  pabrėžia, kad ypatingas poreikis visuotinai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtu lyties pagrindu taip pat kyla iš būtinybės nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo, įskaitant bendrą smurto lyties pagrindu apibrėžtį, taip pat būtinąsias taisykles dėl pagrindinių prevencijos, nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus, aukų apsaugos, paramos joms ir žalos atlyginimo, smurto vykdytojų baudžiamojo persekiojimo aspektų; pabrėžia, kad valstybių narių požiūriai ir įsipareigojimai užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti labai skiriasi, todėl bendras pamatinis požiūris taip pat padėtų teisėsaugos institucijoms vykdant tarpvalstybines operacijas;

67.  prašo Komisijos, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, atitinkančia tame straipsnyje nurodytus kriterijus, vadovaujantis šio dokumento priede pateiktomis rekomendacijomis, ir prašo Komisijos šia nauja nusikaltimų sritimi pasinaudoti kaip teisiniu pagrindu rengiant visapusišką ir į aukas orientuotą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui lyties pagrindu internete ir realiame gyvenime ir kovoti su juo;

68.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl išsamios direktyvos dėl smurto lyties pagrindu, kuria įgyvendinami Stambulo konvencijos ir kiti tarptautiniai standartai, kaip antai Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijos, ir kuria būtų reglamentuojami bent šie aspektai:

   ­ prevencinės priemonės, be kita ko, pasitelkiant lyčiai jautrias švietimo programas, skirtas tiek mergaitėms, tiek berniukams, ir moterų ir mergaičių įgalinimas;
   ­ paramos tarnybų paslaugos, apsaugos ir žalos atlyginimo priemonės aukoms;
   ­ kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant smurtą prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lytinių požymių, ir smurtą dėl lyties ir seksualinį išnaudojimą bei prievartą internete, priemonės;
   ­ būtinieji teisėsaugos standartai;
   ­ į auką orientuotas ir tarpsektorinis požiūris;
   ­ valstybių narių pareiga užtikrinti, kad smurto dėl lyties atvejais būtų tinkamai atsižvelgiama į globos ir lankymo teises, daugiausia dėmesio skiriant aukų teisėms;
   ­ užtikrinimo, kad informacija būtų pateikiama visomis reikiamomis kalbomis, priemonės ir
   ­ priemonės, kuriomis užtikrinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, informacija ir patirtimi;

69.  ragina Komisiją skirti koordinatorių darbui kovoje su smurtu prieš moteris ir kitų formų smurtu lyties pagrindu;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nusikaltimų sritimi, kuri atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)  Moterų ir vyrų lygybė yra Sąjungos vertybių esmė ir pagrindinis Sąjungos principas, įtvirtintas Sutartyse ir pripažįstamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Chartijoje. Vyrų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas yra būtina sąlyga, norint pasiekti tikrą moterų ir vyrų lygybę.

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje reikalaujama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę.

(3)  Pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo, be SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų sričių, nustatomos kitos ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, sritys.

(4)  Taryba, priimdama tokį sprendimą pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, veikia gavusi Europos Parlamento pritarimą ir sprendžia vieningai.

(5)  Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtą prieš moteris apibrėžia kaip smurtą prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba smurtą, kuris daro neproporcingai didelį poveikį moterims. Pagal Stambulo konvenciją smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „bet koks smurtinis veiksmas lyčių pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar galima padaryti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar sukelti kančių, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime“.

(6)  LGBTIQ+ asmenys dėl savo socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų taip pat nukenčia nuo smurto lyties pagrindu.

(7)  Prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptas smurtas lyties pagrindu yra fizinis smurtas, psichologinis smurtas, priverstinės santuokos, seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimą siekiant pakeisti seksualines nuostatas ir seksualinį priekabiavimą, moterų ir interseksualų organų žalojimą, priverstinę translyčių ir interseksualių asmenų sterilizaciją, taip vadinamus „nusikaltimus dėl garbės“, atsivertimo terapiją, internetinę ir gyvą neapykantos retoriką, patyčias ir priekabiavimą, socialinį ir ekonominį nepriteklių ir smurtą, vykdoma šeimoje ir (arba) namų ūkyje dėl aukos lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių.

(8)  Smurto lyties pagrindu priežastis yra lyčių stereotipai, heteropatriarchalinės struktūros, nelygus galios pasiskirstymas ir struktūrinė bei institucinė nelygybė. Smurtas dėl lyties daro poveikį visoms visuomenės sritims.

(9)  Pagal Stambulo konvenciją socialinė lytis apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“, ir tuo primenama, kad daugelio smurto prieš moteris formų priežastis yra moterų ir vyrų galios nelygybė.

(10)  Smurtas dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime ir tinkamos apsaugos nebuvimas yra sunkiausia diskriminacijos dėl lyties apraiška ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, pvz., teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vergijos ir priverstinio darbo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, pažeidimas.

(11)  Smurtas lyties pagrindu tiek internete, tiek realiame gyvenime yra ypač sunkus nusikaltimas ir plačiai paplitęs pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimas Sąjungoje, dėl to būtina jį veiksmingiau ir ryžtingiau visuotinai naikinti.

(12)  Regioninių ir tarptautinių dokumentų, pvz., Stambulo konvencijos, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir kitų Jungtinių Tautų rezoliucijų, priėmimas parodo, kad būtina visuotinai kovoti su visų rūšių smurtu lyties pagrindu.

(13)  Ypatingas poreikis visuotinai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtu lyties pagrindu taip pat kyla iš būtinybės nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo, įskaitant bendrą smurto lyties pagrindu apibrėžtį, taip pat būtinąsias taisykles dėl pagrindinių prevencijos, nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus, aukų apsaugos, paramos joms ir žalos atlyginimo, smurto vykdytojų baudžiamojo persekiojimo aspektų. Valstybių narių požiūriai ir įsipareigojimai užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti labai skiriasi, todėl bendras pamatinis požiūris taip pat padėtų teisėsaugos institucijoms vykdant tarpvalstybines operacijas.

(14)  Smurtas dėl lyties atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti naują nusikaltimų sritį pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Smurtas lyties pagrindu nustatomas nusikaltimų sritimi, kuri atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(2) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(5) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(6) OL C 337, 2018 9 20, p. 167.
(7) OL C 449, 2020 12 23, p. 102.
(8) OL C 232, 2021 6 16, p. 48.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0336.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0041.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0058.
(14) https://www.unwomen.org/-/media/headquarters/attachments/sections/library/publications/2020/issue-brief-covid-19-and-ending-violence-against-women-and-girls-en.pdf?la=en&vs=5006
(15) https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=238745&doclang=lt
(16) https://www.unwomen.org/en/what-we-do/ending-violence-against-women/facts-and-figures
(17) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_en_0.pdf
(18) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimas dėl smurto lyties pagrindu, p. 35.


Vyriausybės represijos prieš protestuotojus ir piliečius Kuboje
PDF 148kWORD 46k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vyriausybės represijų prieš protestuotojus ir piliečius Kuboje (2021/2872(RSP))
P9_TA(2021)0389RC-B9-0436/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Kuboje(1), 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl Kubos ir José Danielio Ferrero atvejo(2) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 12 d. pasirašytą ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai taikomą Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą(4),

–  atsižvelgdamas į oficialų ES ir Kubos dialogą žmogaus teisių klausimais, vykstantį pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma į 2021 m. vasario 26 d. įvykusį trečiąjį dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 29 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl pastarojo meto įvykių Kuboje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į JT Priverstinio dingimo komiteto laišką, kuriame prašoma skubiai imtis veiksmų ir Kubos valdžios institucijos raginamos pateikti atsakymą dėl 187 dingusių asmenų,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle’ės Bachelet 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą, kuriame ji paragino Kubą paleisti sulaikytus asmenis,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 15 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) ir jos specialiųjų pranešėjų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(5), ypač į jos 12 straipsnį dėl susirinkimų ir asociacijų laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 8 d. Kubos žmogaus teisių stebėsenos centro skundą ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais Eamonui Gilmore’ui dėl represijų prieš protestuotojus,

–  atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją ir jos Baudžiamąjį kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Potvarkį Nr. 35 dėl telekomunikacijų, informacinių ir ryšių technologijų ir radijo spektro naudojimo ir į 2021 m. rezoliuciją Nr. 105 dėl reglamento dėl nacionalinės intervencijos modelio, skirto reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus Kubos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. liepos 11 d. tūkstančiai kubiečių išėjo į gatves daugiau kaip 40-yje miestų protestuodami prieš nuolatinį vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygių, bendrą netinkamą COVID-19 pandemijos valdymą ir sistemingus žmogaus teisių, visų pirma žodžio ir susirinkimų laisvės, apribojimus, kuriuos vykdo Kubos valdžios institucijos; kadangi tai buvo didžiausi protestai Kuboje nuo 1994 m. vykusio „Maleconazo“ protesto;

B.  kadangi Kubos valdžios institucijų atsakas buvo itin žiaurus smurtas ir represijos prieš protestuotojus ir žmogaus teisių gynėjus; kadangi prezidentas Díaz-Canel aiškiai kvietė visus vyriausybės rėmėjus, įskaitant specialiųjų pajėgų padalinius, pvz., „Juodąsias beretes“ (tai revoliucinių ginkluotųjų pajėgų rinktinis padalinys), kovoti su taikiais protestuotojais; dėl to paūmėjo smurtas, sužeista šimtai civilių gyventojų, policija vykdė kratas, suiminėjo protestuotojus namuose ir vykdė smurto išpuolius;

C.  kadangi Kubos valdžios institucijos patvirtino naujus represijų metodus, pvz., telekomunikacijų paslaugų sustabdymą, sekimą, cenzūrą ir kontrolę, pažeisdamos tarptautinę žmogaus teisių teisę, siekdamos kontroliuoti ir nuslėpti sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jos daro; kadangi Kubos valdžios institucijos turi saugoti ir užtikrinti žmogaus teises, kaip antai taikius susirinkimus ir saviraiškos laisvę, nediskriminuodamos dėl politinių pažiūrų, ir laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų bei vadovautis teisėtumo, išimtinumo, atsakomybės ir būtinumo principais;

D.  kadangi Potvarkiu Nr. 35 atnaujinama Kubos teisinė sistema, susijusi su reikiamų leidimų naudoti nacionalinį radijo spektrą gavimo tvarka ir sąlygomis, ir telekomunikacijų operatoriai įpareigojami sustabdyti naudotojų prieigą, juos stebėti, atjungti ir kontroliuoti bei perduoti informaciją apie juos Kubos valdžios institucijoms; kadangi šis potvarkis tarptautiniu mastu laikomas neteisėtu; kadangi Rezoliucija Nr. 105 nustatomas Kibernetinio saugumo reglamentas ir juo suteikiami platūs įgaliojimai ir nustatoma teisinė sistema, leidžianti persekioti asmenis dėl pačių įvairiausių kaltinimų ir skirti jiems sankcijas, konfiskuoti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, daryti kratas namuose ir netgi suteikti vyriausybei įgaliojimus veikti kaip tarpininkei pradedant baudžiamuosius procesus už nusikaltimus, kurie yra įtraukti į baudžiamąjį kodeksą ir kurių apibrėžtys tarptautiniu mastu laikomos neteisėtomis; kadangi Potvarkis Nr. 370, kuris taip pat buvo priimtas 2019 m. patvirtinus naująją konstituciją, riboja saviraiškos laisvę socialiniuose tinkluose;

E.  kadangi režimas keletui dienų atjungė internetą, kad piliečiai negalėtų viešai pranešti apie represinius veiksmus ir žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais jie susiduria; kadangi Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguez JAV bandymą atnaujinti interneto signalą saloje pavadino agresija;

F.  kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija ir JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pasmerkė Kubos vyriausybės represijas ir jėgos naudojimą reaguojant į taikius protestus, taip pat paragino nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis ir primygtinai paragino Kubos vyriausybę dialogo būdu spręsti pagrindines socialines problemas;

G.  kadangi Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras pranešė, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. 1 306 asmenys, įskaitant 27 nepilnamečius, buvo laikomi dingusiais arba buvo sulaikyti po 2021 m. liepos 11 d. protestų; kadangi remiantis kitų nevyriausybinių organizacijų, pvz., kalinių gynėjų, pranešimais matyti, jog tuo laikotarpiu buvo sulaikyta daugiau kaip 5 000 žmonių ir kad buvo naudojamas savavališkas kalinimas, kalinimas neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu, priverstiniai dingimai, nusikaltėlių naudojimas siekiant kriminalizuoti dalyvavimą protestuose, kankinimai ir netinkamas elgesys, sekimas ir namų areštai ir smurtas prieš protestuotojus; kadangi JT Priverstinio dingimo komitetas 2021 m. liepos 15 d. Kuboje inicijavo skubius veiksmus dėl 187 atvejų pagal Konvencijos dėl priverstinio dingimo 30 straipsnį (oficialūs skubūs veiksmai AU Nr. 1200–1386/2021); kadangi Kuba pasaulyje turi šeštą didžiausią skaičių skubių veiksmų dėl priverstinio dingimo atvejų, kurių reikėjo imtis nuo 2017 m., nepaisant to, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas šiuo metu visapusiškai galioja;

H.  kadangi tarp sulaikytųjų buvo daug aktyvistų, žurnalistų ir politinės opozicijos judėjimų lyderių, pvz., Kubos patriotinės sąjungos (isp. Unión Patriótica de Cuba) lyderis José Daniel Ferrer, kurio buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat mokytojai, studentai ir menininkai, pvz., menininkų grupei „Movimiento San Isidro Luis“ priklausantis Luis Manuel Otero Alcántara; kadangi policija patvirtino Diubiso Laurencio Tejedos mirtį po to, kai į jį, protestuojantį Havanoje, buvo šauta iš nugaros;

I.  kadangi Sacharovo premijos laureatai ir toliau patiria sistemingas represijas, įskaitant savavališkus sulaikymus, jų namuose rengiamus reidus ir stebėjimą, užpuolimus ir savavališkas baudas, kurias dokumentais užfiksavo organizacijos „Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras“ (isp. Observatorio Cubano de Derechos Humanos) ir „Kubos žmogaus teisių centras“ (isp. Centro Cubano de Derechos humanos); kadangi per pastaruosius tris mėnesius judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ narės patyrė mažiausiai 318 represinių veiksmų, birželio mėn. – 60, liepos mėn. – 142, o rugpjūčio mėn. – 116; kadangi Sacharovo premijos laureatas Guillermo Fariñas Hernández pareiškė, kad, panašiai, kaip nurodyta pirmiau minėtoje žmogaus teisių organizacijų pateiktoje informacijoje, jau daugelį metų kiekvieną mėnesį jis taip pat patiria nuolatines represijas, kad jo telefono skambučių pasiklausoma ir kad išėjus iš savo namų jis nuolat sulaikomas vos už kelių šimtų metrų, taip pat kad vien rugsėjo mėn. jis buvo savavališkai sulaikytas tris kartus, o paskutinį kartą – 2021 m. rugsėjo 8 d.;

J.  kadangi daugeliui asmenų buvo surengti skubūs teismo procesai ir skirtos bausmės už įvairių rūšių nusikaltimus, įskaitant terorizmą, viešosios tvarkos pažeidimus, nepagarbą, kurstymą vykdyti nusikaltimus ir epidemijos platinimą, nesuteikus minimalių tinkamo proceso garantijų; kadangi keletas iš šių suimtųjų laikomi sąžinės kaliniais;

K.  kadangi daugiau nei 8 000 žmonių taip pat laikomi kalėjime, nors nepadarė jokio nusikaltimo, už kurį būtų galima bausti, o 2 500 asmenų dėl tos pačios priežasties buvo nuteisti priverstiniam darbui ir kurie visi apkaltinti „socialiniu prieškriminaliniu pavojingumu“, t. y. kaltinimais, kurie grindžiami tik jų „pastebėtu elgesiu, prieštaraujančiu socialistinės moralės normoms“ (Kubos baudžiamojo kodekso 72–84 straipsniai);

L.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas pritarė Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui su sąlyga, kad Kuboje bus padaryta aiški pažanga žmogaus teisių ir demokratijos srityje; kadangi Parlamentas ne kartą pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, pabrėždamas Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio c punkto ir 5, 22 ir 43 straipsnių pažeidimus; kadangi Kuboje nepadaryta konkrečios pažangos įgyvendinant susitarimo bendruosius principus ir tikslus, susijusius su žmogaus teisių padėties gerinimu, ir kadangi, priešingai, Kubos režimas padidino savo represijas ir darbo bei žmogaus teisių pažeidimų skaičių, įskaitant padidėjusį politinių kalinių skaičių; kadangi Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu nepasiektas pagrindinis tikslas – pagerinti pagrindinių laisvių padėtį Kuboje;

M.  kadangi Kubos valstybė ir toliau sistemingai pažeidinėja sveikatos priežiūros darbuotojų, paskirtų dirbti užsienyje medicinos misijose, darbo ir žmogaus teises, todėl, pasak JT, tai prilygsta šiuolaikinei vergovei;

N.  kadangi savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje Parlamentas primena Europos išorės veiksmų tarnybai, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas politiniuose dialoguose ir susitarimo bendradarbiavimo projektuose yra esminė Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo dalis ir kad turi būti nedelsiant panaikinta tokia nuo pat susitarimo pasirašymo susidariusi padėtis, kai pilietinė visuomenė pašalinama iš bendradarbiavimo fondų ir (arba) dalyvavimo susitarime ir, kita vertus, leidžiama dalyvauti ir naudotis bendradarbiavimo fondais tik toms įmonėms, kuriose valstybė dalyvauja ar kurias ji kontroliuoja;

O.  kadangi į Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą yra įtraukta vadinamoji žmogaus teisių sąlyga – standartinis esminis ES tarptautinių susitarimų elementas, kuriuo remiantis Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimas gali būti sustabdytas pažeidus nuostatas dėl žmogaus teisių;

P.  kadangi Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras oficialiai paprašė „taikyti naująjį Europos Sąjungos sankcijų režimą fiziniams asmenims ar valstybės institucijoms, dalyvaujantiems“ darant sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kuboje;

1.  kuo griežčiausiai smerkia itin žiaurų Kubos vyriausybės smurtą ir represijas prieš protestuotojus, žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus, menininkus, disidentus ir opozicijos politinius lyderius po 2021 m. liepos 11 d. protestų; apgailestauja dėl žmonių žūčių ir reiškia užuojautą jų artimiesiems;

2.  ragina Kubos valdžios institucijas nutraukti represijas, paleisti visus politinius kalinius, sąžinės kalinius ir asmenis, savavališkai kalinamus vien dėl to, kad jie taikiai išreiškė savo saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir užtikrinti tinkamą teisinį procesą; smerkia tai, kad vyriausybės atsakas į šiuos protestus buvo atsiųsti juodąsias beretes ir civilines grupuotes, kurios sureagavo į prezidento Miguelio Díazo-Canelio raginimą „apginti revoliuciją“;

3.  apgailestauja dėl to, kad Kubos valdžios institucijos pasinaudojo sulaikymo banga po 2021 m. liepos 11 d. protestų, kad kriminalizuotų teisėtus ir taikius demokratinius gyventojų reikalavimus, jėga susigrąžintų kontrolę, atkurti baimės kultūrą tarp savo gyventojų ir užtildyti kai kuriuos iš pačių charizmatiškiausių šalies oponentų;

4.  ragina užtikrinti Sacharovo premijos laureatų, kurie kenčia nuo nuolatinių represinių veiksmų, žmogaus teises ir smerkia tai, kad jau daugiau nei du mėnesius yra savavališkai suimtas José Daniel Ferrer, kuris buvo atskirtas nuo savo šeimos ir kurio buvimo vieta nežinoma;

5.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad Kubos valdžios institucijos įsiklausytų į reikalavimus užtikrinti pilietines ir politines teises ir laisvę ir demokratiją ir juos patenkintų, taip pat pradėtų įtraukų nacionalinį dialogą dėl šalies modernizavimo ir demokratizavimo proceso, siekiant imtis visų būtinų priemonių, kad būtų įgyvendintos labai reikalingos vidaus ekonominės reformos, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma gyventojų politinių, pilietinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir kad būtų veiksmingai reaguojama į COVID-19 pandemiją;

6.  yra labai susirūpinęs dėl Jungtinių Tautų darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais išvadų dėl savavališko laisvės atėmimo Kuboje – iš tų išvadų matyti, kad esama sistemingos savavališko sulaikymo problemos, kaip patvirtinta tos darbo grupės ataskaitose Nr. 12/2017, 55/2017, 64/2017, 59/2018, 66/2018, 63/2019 ir 4/2020;

7.  smerkia tai, kad Kubos valdžios institucijos negerbia žmogaus teisių ir laisvių, įtvirtintų visuotinėse žmogaus teisių konvencijose, ypač susirinkimų, spaudos ir saviraiškos laisvės internete ir ne internete, taip pat smerkia represijas prieš bet kokios formos demokratinę raišką ir tai, kad nėra pliuralistinio politinio dalyvavimo galimybių; ragina ES viešai tai pasmerkti; apgailestauja dėl neseniai priimto dekretinio įstatymo Nr. 35 ir rezoliucijos Nr. 105, kuriuose numatyti plataus masto teisiniai būdai kriminalizuoti asmenis, dalyvaujančius teisėtuose taikiuose protestuose, kontroliuojant telekomunikacijų priemones ir sudarant sąlygas naujiems represiniams metodams; ragina Kubos valdžios institucijas atnaujinti teisinę sistemą pagal tarptautinę teisę ir panaikinti dekretinį įstatymą Nr. 35 ir visus kitus teisės aktus, kuriais ribojamos pagrindinės šalies piliečių laisvės;

8.  yra susirūpinęs dėl apgailėtinos sulaikytųjų padėties ir dėl to, kad ir toliau nėra sąlygų, kuriomis užtikrinamas teismų nepriklausomumas; reikalauja, kad sulaikytieji turėtų galimybę kreiptis į teisingą teismą, kad jiems būtų leista atlikti nepriklausomus medicininius vertinimus, jiems būtų suteikta pakankamai maisto ir vandens, jiems būtų leidžiama skambinti telefonu ir būtų leidžiama reguliariai lankytis šeimos nariams, draugams, žurnalistams ir diplomatams; ragina atlikti veiksmingus baudžiamuosius ir administracinius tyrimus, kad būtų nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti už kankinimą ir netinkamą elgesį atsakingi asmenys;

9.  ragina Kubos valdžios institucijas laikytis Tarptautinės žmogaus teisių komisijos (IACHR) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijų pradėti konstruktyvų dialogą su tikra pilietine visuomene; ragina Kubą nedelsiant suteikti Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės klausimais, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais ir nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms galimybę šalyje dokumentuoti žmogaus teisių padėtį ir stebėti bei sekti būsimus šimtų tebesulaikytų aktyvistų ir eilinių kubiečių teismo procesus; ragina ES stebėti teismo procesus ir lankyti politinius kalinius kalėjimuose;

10.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant patvirtinto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, Kuboje demokratijos padėtis nepagerėjo, o žmogaus teisių padėtis tik blogėja; pabrėžia, kad Kuba sistemingai pažeidžia pagrindines šio susitarimo nuostatas nuo jo įsigaliojimo dienos; labai apgailestauja dėl to, kad Kubos režimas nėra įsipareigojęs ir nenori dėti pastangų, kad būtų daroma bent minimali pažanga siekiant pokyčių ar būtų atvertos galimybės, kurios sudarytų sąlygas reformuoti režimą;

11.  pabrėžia, kad, priešingai nei numatyta ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime, kubietiškoms ir nepriklausomoms Europos pilietinės visuomenės organizacijoms sistemingai užkertamas kelias dalyvauti Kubos ir Europos Sąjungos dialoguose žmogaus teisių klausimais, atsižvelgiant į platesnį to susitarimo dialogo žmogaus teisių klausimais kontekstą, pvz., dialoge, kuris įvyko 2021 m. vasario 26 d.; šiuo atžvilgiu primena, kad bet koks Europos Sąjungos ir Kubos pilietinės visuomenės dialogas ir finansavimo galimybės turi apimti visas pilietinės visuomenės organizacijas be jokių apribojimų;

12.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių gynėjus Kuboje ir jų darbą; ragina ES delegacijas ir valstybių narių atstovybes šalyje labai padidinti savo paramą tikrai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, kai ji bendrauja su Kubos valdžios institucijomis, ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant stiprinti žmogaus teisių gynėjų darbą;

13.  mano, kad naujausi Kubos valdžios institucijų represiniai veiksmai prieš piliečius papildo nuolatinius ir sistemingus veiksmus prieš sąžinės kalinius, žmogaus teisių gynėjus, disidentus, opozicijos ir pilietinės visuomenės aktyvistus, menininkus ir žurnalistus – visa tai yra papildomi ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimai;

14.  primena, kad Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime yra žmogaus teisių sąlyga – standartinis esminis ES tarptautinių susitarimų elementas, kuriuo remiantis Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimas gali būti sustabdytas, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; ragina Europos Sąjungą pagal 85 straipsnio 3b dalį nedelsiant sušaukti jungtinio komiteto posėdį, atsižvelgiant į Kubos vyriausybės daromus susitarimo pažeidimus, nes tai yra vadinamasis ypatingos skubos atvejis;

15.  ragina Tarybą kuo greičiau pasinaudoti ES Magnitskio akto(6) nuostatomis ir patvirtinti sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Kuboje;

16.  labai apgailestauja dėl Kubos valdžios institucijų atsisakymo leisti Parlamento delegacijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas pritarė ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti delegacijoms atvykti į šalį;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0292.
(2) OL C 232, 2021 6 16, p. 17.
(3) OL C 334, 2018 9 19, p. 235.
(4) OL L 337 I, 2016 12 13, p. 3.
(5) OL C 326, 2012 10 26, p. 391.
(6) 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1).


Žmogaus teisių gynėjo Ahmedo Mansooro atvejis Jungtiniuose Arabų Emyratuose
PDF 154kWORD 46k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių gynėjo Ahmedo Mansooro atvejo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2021/2873(RSP))
P9_TA(2021)0390RC-B9-0434/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), visų pirma savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl JAE, ypač žmogaus teisių gynėjo Ahmedo Mansooro padėties(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2020 m. gruodžio 10 d. Užsienio reikalų taryboje padarytą pareiškimą, kad „žmogaus teisės yra Europos Sąjungos DNR“,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. sausio 1 d. pareiškimą dėl Ahmedo Mansooro atvejo,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių ekspertų 2018 m. birželio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti įkalintą žmogaus teisių gynėją Ahmedą Mansoorą, ir į 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimą, kuriame smerkiamos jo kalinimo sąlygos,

–  atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JAE ir EIVT bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į naujausią ES ir JAE dialogo žmogaus teisių klausimais raundą, surengtą 2021 m. birželio 9 d. virtualiu formatu, ir į JAE užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos vyresniųjų pareigūnų ir EIVT antrąjį susitikimą, surengtą 2021 m. kovo 3 d. virtualiu formatu,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims – JAE yra abiejų šių konvencijų šalis,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl saviraiškos laisvės,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo ir kitokio žiauraus elgesio,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Ahmed Mansoor buvo apdovanotas žmogaus teisių gynėjams skiriamu prestižiniu Martino Ennalso vardo apdovanojimu,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Loujain al-Hathloul suteikė 2020 m. Vaclavo Havelo apdovanojimą už indėlį žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. gegužės 29 d., įvykus itin neteisingam bylos nagrinėjimui, Abu Dabio Apeliacinis teismas paskyrė Ahmedui Mansoorui 10 metų laisvės atėmimo bausmę pareiškus jam kaltinimus, susijusius su jo žmogaus teisių gynimo veikla; kadangi JAE Aukščiausiasis federalinis teismas 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtino šį nuosprendį; kadangi Ahmedui Mansoorui taip pat buvo skirta vieno milijono JAE dirhamų (232 475 EUR) bauda, o išleidus į laisvę jam trejus metus bus skirta priežiūra;

B.  kadangi JAE užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija 2017 m. kovo 29 d. nurodė, kad Elektroninių nusikaltimų prokuratūra priėmė sprendimą dėl Ahmedo Mansooro sulaikymo, kaltindama jį neteisingos ir klaidinančios informacijos platinimu internete, siekiant skleisti priešiškumą ir sektantizmą; kadangi iš kitų JAE valdžios institucijų pareiškimų matyti, kad vienintelis Ahmedo Mansooro sulaikymo pagrindas iš tiesų buvo jo nuomonė, kuria jis pasidalijo internete; kadangi jam pareikšti kaltinimai grindžiami įtariamais JAE 2012 m. Kibernetinių nusikaltimų įstatymo pažeidimais; kadangi, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, jis buvo nuteistas tik už savo žmogaus teisių gynimo veiklą, įskaitant žinutes tinkle „Twitter“ apie neteisybę jo šalyje, dalyvavimą internetiniuose seminaruose žmogaus teisių klausimais ir pranešimų siuntimą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), veikiančioms žmogaus teisių srityje;

C.  kadangi nuo tada, kai Ahmed Mansoor buvo suimtas 2017 m. kovo mėn., jis buvo laikomas vienutėje Abu Dabio al-Sadro kalėjime, neturėdamas galimybės tenkinti būtiniausių poreikių ir negalėdamas naudotis savo, kaip sulaikytojo, teisėmis pagal JAE teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, įskaitant JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles; kadangi jam uždrausta bendrauti su kitais kaliniais ir savo šeima, išskyrus keturis 30 minučių trukmės jo žmonos apsilankymus ir ribotos trukmės pokalbius telefonu su savo motina ir žmona; kadangi 2019 m. jis du kartus buvo pradėjęs bado streiką, prašydamas paisyti jo, kaip kalinio, pagrindinių teisių;

D.  kadangi JAE valdžios institucijos daugiau kaip 10 metų laikotarpiu pažeidinėjo Ahmedo Mansooro teises, turint omenyje savavališką sulaikymą ir kalinimą, grasinimus mirtimi, fizinius išpuolus, vyriausybės organų vykdomą sekimą ir nežmonišką elgesį kalinimo įstaigoje;

E.  kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais pareiškė, kad sąlygos ir elgesys, su kuriais susidūrė [JAE žmogaus teisių gynėjai Ahmed Mansoor, Mohammed al-Roken ir Nasser Bin Ghaith], pvz., ilgalaikis kalinimas vienutėje, pažeidžia žmogaus teisių standartus ir gali būti laikomi kankinimu;

F.  kadangi JT žmogaus teisių ekspertų grupė paprašė JAE vyriausybės paleisti Ahmedą Manoorą, įvardindama jo suėmimą kaip tiesioginį išpuolį prieš teisėtą žmogaus teisių gynėjų darbą JAE;

G.  kadangi prieš pastarąjį Ahmedo Mansooro suėmimą 2017 m. jis ragino surengti visuotinius ir tiesioginius rinkimus JAE ir Federalinei nacionalinei tarybai (valstybinei patariamajai tarybai) suteikti teisėkūros įgaliojimus; kadangi jis taip pat administravo internetinį forumą „Al-Hiwar al-Emarati“ („Dialogas Emyratuose“), kuriame kritikuota JAE politika;

H.  kadangi JAE nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai ir mokytojai, pasisakantys politiniais ir žmogaus teisių klausimais; kadangi ypač nuo 2011 m. valstybė ėmė griežčiau varžyti asociacijų, susirinkimų ir saviraiškos laisvę; kadangi žmogaus teisių gynėjai ir jų šeimų nariai susiduria su priverstinio dingimo atvejais, ilgai trunkančiais savavališkais sulaikymais, kankinimais, teisminiu priekabiavimu ir neteisingais teismo procesais, draudimais keliauti, fiziniu ir skaitmeniniu sekimu ir savavališku atleidimu iš darbo;

I.  kadangi dėl neaiškios ir pernelyg plačios terorizmo apibrėžties pagal JAE teisę įvairią taikią ir teisėtą veiklą galima laikyti prilygstančia terorizmui;

J.  kadangi JAE prieš aktyvistus ir kitus kitokią nuomonę reiškiančius asmenis naudoja sudėtingas šnipinėjimo programas; kadangi prieš Ahmedą Mansoorą buvo naudojama Izraelio bendrovės „NSO Group“ sukurta šnipinėjimo įranga; kadangi 2021 m. liepos mėn. nutekėjus programos „Pegasus“ duomenims paaiškėjo, kad JAE valdžios institucijos bendrovės „NSO“ šnipinėjimo programą naudojo prieš įvairius asmenis, įskaitant žmogaus teisių gynėjus tiek JAE, tiek užsienyje; kadangi JAE valdžios institucijos taip pat įvykdė kibernetinius išpuolius prieš žinomą Saudo Arabijos moterų teisių gynėją Loujain al-Hathloul ir, prieš ją suimdamos ir priverstinai perduodamos Saudo Arabijai, įsilaužė į jos e. paštą;

K.  kadangi JAE moterims ir toliau taikomi įvairūs diskriminaciniai įstatymai ir praktika; kadangi moterų teisių pažeidimai apima Saudo Arabijos ir JAE moterų ir moterų teisių aktyvisčių grobimą ir ėmimą įkaitėmis, įtariamų nusikaltimų prieš moteris tyrimų ir atskaitomybės už juos stoką, įskaitant, pvz., seksualinio išpuolio prieš Jungtinės Karalystės pilietę Caitlin McNamara atvejį, kai dėl įtariamo nusikaltimą padariusio asmens nebuvo atliktas tyrimas ir jis nebuvo patrauktas atsakomybėn, sisteminę moterų diskriminaciją, moterų migrančių išnaudojimą, prekybą žmonėmis moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais ir seksualinę vergovę;

L.  kadangi kafalos (rėmimo) sistema vis dar įgyvendinama JAE kaip neatskiriama socialinės ir teisinės sistemos dalis; kadangi, pasak tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pranešimų, nežmoniška JAE praktika, nukreipta prieš darbuotojus iš užsienio, kurie sudaro 80 proc. šalies gyventojų, yra visuotinai paplitusi ir tokių pažeidimų padaugėjo COVID-19 pandemijos protrūkio metu; kadangi rengiantis būsimai tarptautinei mugei „EXPO 2020“ Dubajuje, kuri vyks nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. kovo mėn., įmonės ir statybos įmonės verčia darbuotojus pasirašyti neišverstus dokumentus, konfiskuoja savo pasus, verčia juos dirbti ekstremalias darbo valandas nesaugiomis oro sąlygomis ir suteikia jiems nehigieniškų sąlygų būstą;

M.  kadangi JAE ir ES pasirašė dvišalį tarpusavio susitarimą dėl trumpalaikio bevizio režimo, pagal kurį JAE piliečiams netaikomas reikalavimas turėti Šengeno vizą;

N.  kadangi ES yra pagrindinė Interpolo teisminio bendradarbiavimo programų finansuotoja; kadangi JAE Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius generolas majoras Ahmed Nasser al-Raisi yra kandidatas užimti Interpolo pirmininko pareigas;

O.  kadangi JAE neratifikavo kelių pagrindinių JT žmogaus teisių sutarčių, visų pirma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo fakultatyvių protokolų, kuriais panaikinama mirties bausmė ir kovojama su kankinimu, ir Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;

P.  kadangi ES JAE laiko partneriais, be kita ko, politinių ir ekonominių santykių srityse; kadangi ES ir JAE nuo 2013 m. veda dialogus žmogaus teisių klausimais du kartus per metus rengiamuose susitikimuose ir kadangi 2021 m. birželio 9 d. surengtas 10-asis ES ir JAE dialogas žmogaus teisių klausimais suteikė galimybę aptarti susirūpinimą keliančius klausimus su JAE valdžios institucijomis;

1.  dar kartą griežtai smerkia Ahmedo Mansooro ir visų kitų žmogaus teisių gynėjų sulaikymą JAE, juos įkalinus vien dėl to, kad naudojosi savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant žodžio, asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, kurios įtvirtintos ne tik visuotinėse žmogaus teisių priemonėse, bet ir Arabų žmogaus teisių chartijoje; labai apgailestauja dėl atotrūkio tarp JAE teiginių, kad jie yra tolerantiška ir teises gerbianti šalis, ir dėl to, kad jų žmogaus teisių gynėjai laikomi sunkiomis sąlygomis;

2.  dar kartą ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Ahmedą Mansoorą, Mohammedą al-Rokeną ir Nasserą bin Ghaithą, taip pat visus kitus žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir taikius disidentus;

3.  primygtinai ragina JAE valdžios institucijas užtikrinti, kad su Ahmedu Mansooru ir visais kitais kaliniais, kol jie dar nepaleisti, būtų elgiamasi laikantis JT Standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių; visų pirma primygtinai ragina nutraukti A. Mansooro kalinimą vienutėje, leisti kalinių advokatams ir šeimoms reguliariai lankyti visus kalinius, kaliniams suteikti tinkamą medicininę priežiūrą, leisti JT ekspertams ir tarptautinėms NVO aplankyti A. Mansoorą ir kitus kalėjimuose esančius asmenis ir stebėti kalinimo sąlygas, taip pat nuodugniai ištirti visus įtariamus kankinimo atvejus;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių pranešimų, įskaitant 2021 m. liepos mėn. paskelbtus nutekėjusius laiškus, kuriuose nurodoma, kad Ahmed Mansoor vis dar kalinamas vienutėje sunkiomis sąlygomis; primena JAE valdžios institucijoms, kad ilgas ir neribotas kalinimas vienutėje prilygsta kankinimui; ragina JAE valdžios institucijas užtikrinti visiems sulaikytiesiems, įskaitant sąžinės kalinius, tinkamą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą; labai ragina valdžios institucijas, siekiant kad būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių standartų, iš dalies pakeisti Kovos su terorizmu įstatymą, Kibernetinių nusikaltimų įstatymą ir 2008 m. federalinį įstatymą Nr. 2, kuriais nuolat naudojamasi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių gynėjus;

5.  ragina JAE valdžios institucijas nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir nedelsiant panaikinti jiems taikomą draudimą keliauti; primygtinai reikalauja, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad JAE žmogaus teisių gynėjai galėtų visomis aplinkybėmis vykdyti savo teisėtą veiklą žmogaus teisių srityje tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, nebijodami atsakomųjų veiksmų ir tai daryti be jokių apribojimų, įskaitant teisminį persekiojimą;

6.  ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį atidžiai stebėti Ahmedo Mansooro bylą ir užtikrinti, kad jis ir kiti žmogaus teisių gynėjai būtų nedelsiant išlaisvinti; ypač ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį per būsimą vizitą į JAE prašyti leisti aplankyti žmogaus teisių gynėjus kalėjimuose ir viešai bei privačiai per susitikimus su JAE valdžios institucijomis raginti juos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti; ragina EIVT pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi ES delegacija ir valstybės narės Abu Dabyje ir kuriais siekiama suteikti tinkamą paramą A. Mansoorui;

7.  primygtinai ragina visas valstybes nares, atsižvelgiant į JAE vidaus represijas, laikantis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą(2), sustabdyti sekimo technologijų pardavimą ir eksportą į JAE, jų priežiūrą ir atnaujinimą, jei nebus imtasi konkrečių ir išmatuojamų veiksmų tokių pažeidimų problemai spręsti;

8.  ragina EIVT pasiūlyti patvirtinti ES tikslines priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus JAE, įskaitant Ahmedo Mansooro ir kitų žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; pakartoja, kad visos sankcijų skyrimo procedūros turi būti pagrįstos įrodymais ir inicijuotos tik tada, kai galima nustatyti konkrečius žmogaus teisių pažeidimus;

9.  ragina ES patvirtinti ir viešai paskelbti prasmingus žmogaus teisių kriterijus ir atskirų atvejų sąrašą, skirtą dialogui žmogaus teisių klausimais su JAE, kad būtų sudarytos sąlygos tikrai ir į rezultatus orientuotai diskusijai žmogaus teisių klausimais;

10.  ragina ES į kasmetinio ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę įtraukti diskusiją dėl žmogaus teisių, ypač žmogaus teisių gynėjų padėties, kaip nuolatinį darbotvarkės punktą;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, JAE valdžios institucijos naudojo „NSO Group“ šnipinėjimo programinę įrangą neteisėtai taikydamosi į šimtų asmenų Jungtinėje Karalystėje mobiliuosius telefonus, įskaitant teisininkus, mokslininkus ir parlamentarus; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį paprašyti JAE valdžios institucijų pateikti paaiškinimą dėl šių pranešimų, be kita ko, dėl galimo taikymosi į ES piliečius ar asmenis ES teritorijoje, ir pranešti apie tai Parlamentui;

12.  primena, kad 2015 m. ES pasirašė susitarimą dėl trumpalaikio bevizio režimo su JAE; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie šio susitarimo atitiktį atitinkamiems ES teisės aktams, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės laikomos vizų režimo netaikymo kriterijumi; ragina Komisiją ir Tarybą pranešti Parlamentui apie pažangą šioje srityje;

13.  ragina Interpolo generalinės asamblėjos narius, o ypač ES valstybes nares, tinkamai išnagrinėti įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su generolu majoru Nasseru Ahmedu al-Raisi, prieš 2021 m. lapkričio 23–25 d. rinkimus į šios organizacijos pirmininkus; atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės išreikštą susirūpinimą dėl jo kandidatūros ir galimo poveikio institucijos reputacijai;

14.  ragina tarptautines įmones, remiančias „EXPO 2020“ Dubajuje, atšaukti savo paramą ir ragina valstybes nares nedalyvauti renginyje, siekiant parodyti, kad jos nepritaria žmogaus teisių pažeidimams JAE;

15.  labai apgailestauja dėl JAE valdžios institucijų vaidmens išduodant moterų teisių aktyvistę Loujain al-Hathloul Saudo Arabijai, kur ji buvo įkalinta, kankinama ir persekiojama už moterų teisių gynimą;

16.  reiškia susirūpinimą dėl moterų padėties JAE, nepaisant tam tikros pažangos, ir ragina valdžios institucijas reformuoti Asmeninio statuso įstatymą, siekiant moterims suteikti lygias teises ir užtikrinti, kad emyratų moterys galėtų perduoti pilietybę savo vaikams vienodomis sąlygomis su vyrais;

17.  palankiai vertina JAE nuo 2017 m. taikomą mirties bausmės vykdymo moratoriumą; ragina JAE ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo protokolą, siekiant panaikinti mirties bausmę;

18.  remia nuolatinį ir intensyvesnį ES, jos valstybių narių ir JAE dialogą abipusio intereso klausimais, kaip numatyta bendradarbiavimo susitarime; mano, kad reguliarūs tarpparlamentiniai Parlamento ir jo partnerių Persijos įlankos regione susitikimai yra svarbus forumas konstruktyviam ir atviram dialogui visais susirūpinimą keliančiais klausimais, įskaitant žmogaus teises, saugumą ir prekybą, plėtoti;

19.  ragina nustatyti griežtesnes skaidrumo taisykles, susijusias su užsienio organizacijų lobistine veikla ES institucijų atžvilgiu;

20.  ragina išversti šią rezoliuciją į arabų kalbą;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 11, 2020 1 13, p. 21.
(2) OL L 206, 2021 6 11, p. 1.


Padėtis Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje
PDF 144kWORD 48k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje (2021/2874(RSP))
P9_TA(2021)0391RC-B9-0445/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos, ypač į 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją(1) ir 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Dadaabo pabėgėlių stovyklos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(3),

–  atsižvelgdamas į Kenijos Respublikos ir Europos Sąjungos 2021 m. birželio 21 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. gegužės 17 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų padėties Ugandoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas „Somalio pusiasalis. Geostrateginis ES prioritetas“,

–  atsižvelgdamas į Kenijos vyriausybės ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) 2021 m. balandžio 29 d. bendrą pareiškimą „Veiksmų gairės dėl Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovyklų“,

–  atsižvelgdamas į UNHCR 2021 m. kovo 25 d. pareiškimą dėl LGBTIQ+ pabėgėlių padėties Kakumos stovykloje,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2021 m. gegužės 17 d. pranešimą Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos proga,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 21, 24, 29 ir 31 straipsnius bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 ir 215 straipsnius, kuriais ES ir jos valstybės narės įpareigojamos užtikrinti ir skatinti visuotines žmogaus teises bei asmenų apsaugą palaikant santykius su kitomis pasaulio šalimis, o tais atvejais, kai žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos, – taikyti ribojamąsias priemones,

–  atsižvelgdamas į žmogaus orumo, lygybės ir solidarumo vertybes, įtvirtintas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnį, pagal kurį pripažįstama teisė prašyti prieglobsčio kitose šalyse dėl persekiojimo,

–  atsižvelgdamas į ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(5),

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į UNHCR Visapusišką veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemą programą,

–  atsižvelgdamas į Kenijos Aukštojo Teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo laikinai sustabdytas Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovyklų uždarymas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020)0609),

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pagal priimamų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičių Kenija yra antra Afrikoje po Etiopijos; kadangi, kaip pažymi UNHCR, 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis, Kenijoje gyvenančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičius Kakumos, Dadaabo ir miestų teritorijose siekė 519 989;

B.  kadangi Kakumos stovykla veikia Turkanos apskrityje, kurie yra viena skurdžiausių Kenijoje; kadangi, kaip pažymi UNHCR, gyvenimo sąlygos stovykloje yra sunkios ir nuolat blogėja, įskaitant ypač didelį skurdą, prastą būstą ir infrastruktūrą, vandens, sanitarinių sąlygų ir vaistų trūkumą bei nepakankamą elektros tiekimą; kadangi dėl didžiulio maisto ir vandens stygiaus bei neužtikrinamų pagrindinių poreikių kenčia ir vietos gyventojai, ir pabėgėliai; kadangi dėl COVID-19 pandemijos dar labiau pablogėjo susirūpinimą jau anksčiau kėlusi humanitarinė padėtis stovykloje ir apskrityje, kurioje ji veikia;

C.  kadangi žmogaus teisės ir saugumo padėtis Kenijoje veikiančioje Kakumos pabėgėlių stovykloje blogėja eksponentiškai; kadangi dažnai pranešama apie ginkluotus plėšimus, vagystes, žaginimus ir žmogžudystes, o smurtui pažeidžiamiausi gyventojai yra moterys, vaikai, neįgalieji ir LGBTIQ+ asmenys; kadangi šiuo metu šie išpuoliai tiriami;

D.  kadangi moterys ir mergaitės stovykloje patiria įvairių formų seksualinį smurtą, dažniausiai išžaginimą; kadangi ypač didelė rizika kyla mergaitėms pabėgėlėms, naujai atvykusioms ir vienišoms moterims, kurios yra namų ūkio galvos; kadangi išžaginimu užsiima pabėgėliai vyrai iš stovyklos, vietos bendruomenės nariai ir (arba) apsaugos darbuotojai; kadangi taip pat paplitusios kitos smurto formos, pvz., vaikų ir priverstinės santuokos, moterų lyties organų žalojimas ir intymių santykių partnerių smurtas;

E.  kadangi 2021 m. kovo 15 d. Kakumos stovyklos 3-ojo sektoriaus 13 korpuse du pabėgėliai patyrė antro laipsnio nudegimus per išpuolį, kurio metu padegėjai į juos miegančius sviedė padegamąjį butelį; kadangi vienas iš nukentėjusiųjų, pabėgėlis iš Ugandos Chriton Atuhwera, dėl patirtų sužalojimų mirė; kadangi išpuolius ir sužalojimus patiria vis daugiau LGBTIQ+ pabėgėlių, kurių daugeliui tenka palikti pabėgėlių stovyklą ir išvykti į vietas, kur jų niekas nesaugo ir kuriose jie negali teisėtai pasilikti;

F.  kadangi, nors pagal Kenijos teisę už savanoriškus tos pačios lyties asmenų santykius baudžiama iki 14 metų kalėjimo, tai vienintelė regiono šalis, kuri priima pabėgėlius nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; kadangi, UNHCR duomenimis, apie 300 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, užregistruotų Kakumos pabėgėlių stovykloje, yra identifikuoti kaip LGBTIQ+ asmenys, kurių dauguma teigia taikiai gyvenantys Kakumos bendruomenėje;

G.  kadangi, remiantis Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos 2020 m. visuotine peržiūra, beveik pusė viso pasaulio šalių, kuriose homoseksualumas yra paskelbtas už įstatymo ribų, yra Afrikoje; kadangi homoseksualumą yra įteisinusios tik 22 iš 54 Afrikos valstybių;

H.  kadangi daugelyje Afrikos valstybių nusistovėję įstatymai, nukreipti prieš LGBTIQ+ asmenis, buvo priimti dar kolonijinės eros metais;

I.  kadangi 2020 m. kovo mėn. keletas LGBTIQ+ pabėgėlių kreipėsi į UNHCR su prašymu perkelti juos iš Kenijos dėl priešiškumo, savo atžvilgiu patiriamo šioje šalyje; kadangi per keletą pastarųjų mėnesių daugiau nei 30 LGBTIQ+ asmenų buvo perkelti iš Kakumos stovyklos 3-iojo sektoriaus į kitus sektorius po to, kai prisipažino kad baiminasi dėl saugumo, o padėtį vietoje atidžiai įvertino UNHCR; kadangi Europos Parlamento įgaliojimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, raginta bėgant laikui dėti pastangas, kad būtų užtikrintas teisingas perkeltų asmenų paskirstymas valstybėms narėms, o šias pastangas derinti su pastangomis parengti privalomas tarptautines taisykles, susijusias su bendra pasaulinio masto atsakomybe, siekiant perkelti asmenis, kuriems, kaip pažymi UNHCR, tai būtina;

J.  kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Kenijos vyriausybė ir organizacija „Human Rights Watch“ patvirtino, kad per COVID-19 pandemiją eksponentiškai daugėjo išpuolių prieš LGBTIQ+ asmenis, tiesa, vertinant bendriau, smurto mastas taip pat išaugo;

K.  kadangi perkeliamų LGBTIQ+ asmenų išvykimo iš Kenijos pabėgėlių stovyklų procesas ir toliau neatitinka faktinių poreikių; kadangi šis procesas sulėtėjo dėl COVID-19 pandemijos; kadangi, UNHCR duomenimis, nuo 2019 m. ketinta perkelti maždaug 235 identifikuotus LGBTIQ+ pabėgėlius, iš kurių šalį paliko 48 proc.;

L.  kadangi, nepaisant to, jog UNHCR ir jo partneriai pasirūpino atsako į pandemiją priemonėmis, 65 proc. stovyklose gyvenančių pabėgėlių pranešė, kad galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas po protrūkio, palyginti su padėtimi iki protrūkio 2020 m. kovo mėn., sumažėjo – daugiausia dėl užsikrėtimo baimės ir medikų neprieinamumo; kadangi tik 3 proc. Kenijos gyventojų yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19; kadangi vakcinacijos kampanija Kenijos pabėgėlių stovyklose prasidėjo 2021 m. kovo 30 d., o Kakumos stovyklai buvo skirta 2 000 vakcinų dozių;

M.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Kenijos vyriausybė ne kartą mėgino uždaryti stovyklą; kadangi 2021 m. kovo 24 d., Kenijos vidaus reikalų ministras pateikė UNHCR 14 dienų ultimatumą parengti ir Dadaabo, ir Kakumos stovyklų uždarymo planą; kadangi 2021 m. balandžio 8 d. Kenijos Aukštasis Teismas laikinai atidėjo uždarymą 30-čiai dienų; kadangi 2021 m. balandžio 29 d. UNHCR ir Kenijos vyriausybė susitarė dėl veiksmų gairių, kuriomis vadovaujantis Kakumos ir Dadaabo stovyklos bus uždarytos vėliau, iki 2022 m. birželio 30 d.; kadangi veiksmų gairės apima savanorišką – saugų ir orų – pabėgėlių sugrįžimą į savo kilmės šalis, išvykimą į trečiąsias šalis vadovaujantis įvairiais susitarimais ir alternatyvaus pasilikimo Kenijoje galimybes kai kuriems pabėgėliams iš Rytų Afrikos bendrijos šalių;

N.  kadangi, nors JT supranta susirūpinimą vyriausybei keliančius klausimus ir pripažįsta, kad pabėgėlių stovyklos neturėtų būti ilgalaikiai priverstinės migracijos sprendimai, tarptautinės ir žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad staigus ir chaotiškas uždarymas sukeltų humanitarinę katastrofą, o priverstinė repatriacija pažeistų tarptautinę teisę; kadangi pabėgėliai Kakumoje apskritai gyvena bijodami būti deportuoti;

O.  kadangi, nepaisant turtingų gamtos išteklių, Somalio pusiasalis yra vienas skurdžiausių pasaulio regionų; kadangi aprūpinimo maistu padėtis ypač nepatikima, o milijonai šio regiono gyventojų kenčia dėl netinkamos mitybos bei patiria bado grėsmę; kadangi, kaip pabrėžta Nairobio visuotiniame veiksmų plane, 2017 m. kovo 26 d. priimtame per Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) aukščiausiojo lygio susitikimą, sausra ir ginkluoti konfliktai yra dvi pagrindinės asmenų migracijos regione, įskaitant Keniją, priežastys; kadangi dėl tokių konfliktų, kaip vykstantys Somalyje ir Etiopijoje, bei smurto iki ir po rinkimų Ugandoje ir Tanzanijoje daugumai Kakumos stovykloje gyvenančių pabėgėlių savanoriškas grįžimas dėl saugumo ir orumo priežasčių neatrodo pagrįstas; kadangi nuo 2019 m. pabaigos Kenija kenčia dėl beprecedenčių grėsmių derinio ir patiria didžiulį klimato kaitos poveikį: šalis išgyveno didžiausią per pastaruosius 60 metų dykuminių skėrių invaziją, liūčių sezonus paženklinusius potvynius ir su COVID-19 pandemija susijusius apribojimus;

P.  kadangi ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime, buvo numatytas pagrindinių destabilizavimo, priverstinės ir neteisėtos migracijos priežasčių klausimui spręsti skatinant atsparumą, ekonomines galimybes, vienodas galimybes, saugumą ir vystymąsi; kadangi ES rūpinasi išgyventi būtinais pagrindiniais Kenijos pabėgėlių stovyklose gyvenančių pabėgėlių poreikiais; kadangi ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas įsteigtas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir turi atitikti pagrindinį ES vystymosi politikos tikslą, o tai tebėra kova su skurdu;

Q.  kadangi nuo 2012 m. ES yra suteikusi didesnę nei 200 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą, o 2014–2020 m. laikotarpiui skyrusi 286 mln. EUR Europos plėtros fondo (EPF) lėšų, ypatingą dėmesį teikdama darbo vietų kūrimui, aprūpinimui maistu, atsparumo ir institucijų stiprinimui, o ypač švietimui; kadangi prieglobsčio prašytojų Kenijoje pagrindiniai poreikiai visiškai priklauso nuo humanitarinės paramos; kadangi pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ Kenijoje bus toliau įgyvendinamos ES programos;

R.  kadangi 2021 m. ES skyrė 15 mln. EUR finansavimą humanitariniams projektams Kenijoje, pirmiausia siekdama padėti pabėgėliams, o nuo 2016 m. ji yra skyrusi 45 mln. EUR ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo lėšų pabėgėliams ir priimančioms bendruomenėms Kenijoje; kadangi Kakumos ir Dadaabo pabėgėlių stovyklose ES toliau remia išgyventi būtinos pagrindinės pagalbos, pvz., pagalbos maisto srityje, sveikatos priežiūros, pagalbos nuo neprievalgio priemonių, vandens, sanitarinių ir higienos sąlygų, apsaugos ir švietimo paslaugų, teikimą;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės padėties ir pranešimų apie tebevykdomą smurtą Kakumos stovykloje; griežtai smerkia 2021 m. kovo 15 d. Kakumos trečiojoje pabėgėlių stovykloje prieš du LGBTIQ+ pabėgėlius įvykdytą išpuolį – padegimą naudojant benzininę bombą; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių grasinimų LGBTIQ+ asmenims Kakumos pabėgėlių stovykloje; primena, kad per pastaruosius kelis mėnesius skubiai perkelta daugiau kaip 30 asmenų;

2.  primygtinai ragina Kenijos valdžios institucijas toliau tirti šį nusikaltimą ir išsiaiškinti visus su juo susijusius faktus, taip pat patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn pagal Kenijos teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;

3.  pripažįsta svarbų ir konstruktyvų Kenijos vaidmenį ir primena apie sudėtingą regiono padėtį, kuriai būdingos regioninės krizės ir konfliktai; pripažįsta Kakumos pabėgėlių stovyklos svarbą tūkstančiams pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų kaimyniniuose Kenijos regionuose, įskaitant pažeidžiamiausius iš jų, visų pirma LGBTIQ+ asmenis, kuriems gresia kriminalizavimas ir net mirties bausmė jų kilmės šalyse;

4.  palankiai vertina daugelį metų Kenijos pabėgėlių reikalų sekretoriato, UNHCR ir kitų partnerių vykdytą bendradarbiavimą sprendžiant visų pabėgėlių apsaugos klausimus; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinė padėtis Kakumos stovykloje ilguoju laikotarpiu yra netvari ir kad būtinas veiksmingas ir koordinuotas Kenijos vyriausybės, regiono vyriausybių ir visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant ES, atsakas; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu neseniai buvo priimtos veiksmų gairės, skirtos Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovykloms;

5.  ragina Kenijos vyriausybę bent tol, kol stabilizuosis padėtis regione, išlaikyti Kakumos ir Dadaabo pabėgėlių stovyklas; primygtinai ragina Kenijos vyriausybę užtikrinti, kad priimant bet kokius su šiomis stovyklomis susijusius sprendimus būtų gerbiamos pabėgėlių žmogaus teisės; pabrėžia, kad ES finansinė parama trečiosioms šalims, skiriama pabėgėlių priėmimui, neturėtų būti pakaitalas, panaikinantis ES atsakomybę priimti ir perkelti į ES teisingą asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, dalį;

6.  ragina Kenijos vyriausybę, UNHCR ir tarptautinę bendruomenę įsipareigoti bendradarbiauti ir rasti alternatyvius, ilgalaikius, tinkamus ir teisėmis grindžiamus sprendimus, kurie atitiktų pagal Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių numatytus pasidalijimo principus ir tikslus; rekomenduoja, kad siekiant užtikrinti veiksmingumą tai turėtų apimti ženklaus skaičiaus pabėgėlių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimą į ES;

7.  pabrėžia, kad reikia laikytis labiau integruoto ir visapusiškesnio regioninio požiūrio į pabėgėlių srautų valdymą ir stiprinti Kenijos ir jos kaimyninių šalių bendradarbiavimą politiniais, saugumo, humanitariniais ir vystymosi klausimais, kad būtų šalinamos pagrindinės priverstinio perkėlimo priežastys; ragina užtikrinti tinkamą saugumą pabėgėlių stovyklose, taip pat ragina Kenijos vyriausybę didinti saugumą Kakumos stovykloje ir stiprinti pabėgėlių, ypač pažeidžiamiausių grupių, apsaugą; ragina teisėsaugos institucijas ir kitus Kenijos vyriausybės padalinius užtikrinti pabėgėlių apsaugą ir saugumą;

8.  ragina Kenijos vyriausybę ir UNHCR užtikrinti, kad būtų įgyvendinama repatriacijos programa, visapusiškai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir paisant Kenijos vidaus atsakomybės; primygtinai reikalauja, kad bet koks repatriacijos procesas kilmės šalyje būtų savanoriškas, saugus, tvarus, orus ir pagrįstas teisėmis, kad grąžinami asmenys turėtų galimybę gauti objektyvią, neutralią ir aktualią informaciją apie tai, kas nutiks, jei jie nuspręstų savanoriškai nedalyvauti;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Somalio pusiasalyje, ypač dėl skurdo ir maisto stygiaus; ragina Komisiją suteikti skubią humanitarinę pagalbą, kurios reikia siekiant spręsti pabėgėlių problemą ir kovoti su badu regione; ragina, kad ES ir valstybių narių teikiama pagalba Somalio pusiasalyje visų pirma būtų naudojama kovai su smurtu, įskaitant seksualinį smurtą, ir problemoms, susijusioms su itin didele nelygybe, skurdu, nuolatine netinkama mityba, galimybe naudotis sveikatos priežiūros ir viešosiomis paslaugomis, ypač reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, spręsti ir darnaus vystymosi tikslams pasiekti;

10.  ragina ES spręsti maisto stygiaus ir pagrindinių poreikių tenkinimo trūkumo Kakumos stovykloje problemą, įskaitant, be kita ko, prieigą prie vandens, sanitarijos paslaugų, sveikatos priežiūros ir elektros energijos tiekimo paslaugų, šiuo tikslu ne tik teikiant paramą pabėgėliams, bet ir remiant nacionalines vystymosi programas, kurių galimybės užtikrinti vystymosi veiksmingumą buvo patvirtintos ir yra reguliariai vertinamos;

11.  pabrėžia, kad didėjantis nestabilumas regione trukdo pabėgėliams saugiai grįžti į jų kilmės šalis; ragina ES, bendradarbiaujant su tarptautine paramos teikėjų bendruomene, toliau stiprinti savo, kaip tarpininkaujančios partnerės, pastangas ir remti tvarų ir ilgalaikį socialinį ir ekonominį regiono vystymąsi, taip sukuriant palankią ir saugią aplinką savanoriškam grįžimui ir pabėgėlių reintegracijai;

12.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti priverstinai perkeltus LGBTIQ+ asmenis ir užtikrinti didesnį tarptautinės bendruomenės solidarumą tenkinant perkėlimo poreikius visame pasaulyje, nes šie poreikiai tebėra daug didesni nei faktinis esamų vietų skaičius;

13.  ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas apie ES patikos fondo Afrikai įgyvendinimą ir programavimą, taip pat ragina Komisiją, padedant Pagrindinių teisių agentūrai, atlikti specialų poveikio žmogaus teisėms vertinimą; ragina Komisiją laiku pateikti tokio poveikio vertinimo rezultatus Parlamentui, be kita ko, Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto išorės finansinių priemonių darbo grupei;

14.  ragina ES toliau glaudžiai bendradarbiauti su Kenijos vyriausybe, UNHCR ir platesne tarptautine bendruomene siekiant padėti rasti sprendimus dėl užsitęsusios pabėgėlių padėties regione; ragina ES stiprinti žmogaus teisių apsaugą ir propagavimą Kenijoje;

15.  primena, kad Europos Sąjungoje persekiojimas dėl seksualinės orientacijos laikomas prieglobsčio prašymo ir prieglobsčio suteikimo kriterijumi; ragina ES ir valstybes nares laikytis šio principo; ragina ES, visų pirma ES delegacijas ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, vedant dialogą su visomis Afrikos tautomis, kurios vis dar kriminalizuoja homoseksualumą, ir apskritai vedant dialogą su visomis šalimis, kuriose plačiai paplitęs LGBTIQ+ asmenų persekiojimas ar smurtas prieš juos, veiksmingai ir visapusiškai pasinaudoti priemonių LGBTI asmenims rinkiniu ir prie jo pridedamomis gairėmis;

16.  primygtinai reikalauja, kad ES delegacija Kenijoje toliau atidžiai stebėtų pažeidžiamų asmenų, ypač LGBTIQ+ asmenų ir Afrikos juodaodžių moterų, padėtį ir aktyviai remtų pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir LGBTIQ+ asmenis vietoje;

17.  primygtinai ragina ES toliau dėti pastangas siekiant įtikinti Kenijos vyriausybę ir Afrikos Sąjungą persvarstyti savo požiūrį į LGBTIQ+ asmenis, pažymėdamas, kad dėl jų pozicijos vienaip ar kitaip gali kilti pavojus LGBTIQ+ asmenims patirti nežmonišką ir žeminantį elgesį, o tai prieštarauja teisėje įtvirtintoms lygybės ir vienodos apsaugos vertybėms;

18.  primena Kenijos valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimą gerbti teisę į nuomonės ir saviraiškos laisvę, įtvirtintą Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnyje, ir jų įsipareigojimus užtikrinti pagrindines teises, kaip numatyta Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse, įskaitant Kotonu susitarimą, ypač jo 8 ir 96 straipsnius; primygtinai ragina Kenijos vyriausybę bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti visų pabėgėlių fizinę neliečiamybę ir psichologinę gerovę, neatsižvelgiant į jų seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lyties raišką;

19.  ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad pabėgėliai būtų įtraukti į vakcinacijos nuo COVID-19 programas; pabrėžia, kad leidimas pabėgėliams naudotis nacionalinėmis paslaugomis ir jų įtraukimas į nacionalinius vystymosi planus yra labai svarbus tiek pabėgėliams, tiek juos priimančioms bendruomenėms ir atitinka Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. prisiimtą įsipareigojimą nė vieno nepalikti nuošalyje;

20.  pakartoja, kad vystymasis negalimas regione nepadidinus saugumo; vis dėlto tvirtai pabrėžia, kad finansavimas turi būti skiriamas ekonominiam vystymuisi, žmogaus ir socialinei raidai regione, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems sprendime dėl patikos fondo; primena, kad Europos plėtros fondo (EPF) ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) lėšos turėtų būti naudojamos tik siekiant vystymosi tikslų;

21.  pabrėžia, kad svarbu didelę dalį KVTBP „Globali Europa“ lėšų skirti pilietinės visuomenės organizacijoms trečiosiose šalyse, įskaitant Keniją, kad būtų galima teikti pagalbą ir apsaugoti bei stebėti migrantų teises; ragina ES užtikrinti, kad vykdant programavimą didelė dalis lėšų pagal šią priemonę būtų skirta pabėgėlių, ypač esančių Kenijoje, žmogaus teisių padėčiai ir tarptautinei apsaugai gerinti;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, Kenijos parlamento pirmininkui, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai (IGAD), IGAD valstybių narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 346, 2016 9 21, p. 51.
(2) OL C 307, 2018 8 30, p. 131.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0108.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0042.
(5) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.


ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas
PDF 225kWORD 62k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“ (2020/2046(INI))
P9_TA(2021)0392A9-0193/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 4 ir 14 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 ir 115 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB(1) (toliau – DAB),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB7) (COM(2020)0314),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 2 d. Tarybos išvadas dėl būsimo ES administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 23 d. Komisijos įžanginį poveikio vertinimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl galiojančių taisyklių griežtinimo ir keitimosi informacija sistemos išplėtimo apmokestinimo srityje, siekiant įtraukti kriptoturtą ir e. pinigus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos (ES) 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje taikymo (COM(2017)0781),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl statistinių duomenų ir informacijos, susijusios su tiesioginio apmokestinimo srities automatiniais informacijos mainais, apžvalgos ir vertinimo (COM(2018)0844),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB, vertinimo (SWD(2019)0327),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 03/2021 „Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planas“ (C(2020)2800),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

–  atsižvelgdamas į Parlamento tyrimų paslaugų generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 19 d. EBPO veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. EBPO ataskaitą „2020 m. automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų tarpusavio vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Veiksmingos ir koordinuotos ES kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojais priemonės“(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0193/2021),

A.  kadangi ES susiduria su nesąžininga ar agresyvia mokesčių praktika, pvz., Europos Sąjungos valstybės narės per metus praranda apie 160–190 mlrd. EUR(12) dėl tarptautinių bendrovių vykdomo mokesčių slėpimo ir pelno perkėlimo; kadangi dėl sveikatos, socialinės ir ekonominės krizės, su kuria šiuo metu Sąjunga susiduria ir kovoja, šis praradimas yra labai reikšmingas; kadangi ES mokesčių mokėtojų lengvatinio apmokestinimo zonose laikomas turtas 2016 m. siekė 1,5 trln. EUR, todėl ES vidutiniškai negavo 46 mlrd. EUR mokestinių pajamų dėl asmenų nuslėptų mokesčių(13); kadangi šios sumos yra tik bendros asmenų ir įmonių mokesčių vengimo problemos dalis ir ši vertė neteisėtai atimama iš nacionalinių biudžetų ir todėl sudaro papildomą naštą reikalavimų besilaikantiems mokesčių mokėtojams;

B.  kadangi pastaraisiais metais mokesčių administratorių bendradarbiavimas siekiant veiksmingiau pažaboti mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir mokestinį sukčiavimą labai pagerėjo tiek ES, tiek ir pasauliniu lygmeniu, visų pirma dėl to, kad 2014 m. G 20 ir EBPO buvo patvirtintas bendro duomenų teikimo standartas;

C.  kadangi tiriamosios žurnalistikos atstovų atskleisti faktai, pvz., „LuxLeaks“, Panamos dokumentai, „Rojaus dokumentai“, „Cum-Ex/Cum-cum“ skandalai ir naujausi „OpenLux“ tyrimo atskleisti faktai, padėjo geriau suvokti mokesčių vengimo, slėpimo ir mokestinio sukčiavimo reiškinį, o ES buvo priversta tobulinti savo kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonių rinkinį; kadangi „OpenLux“ tyrimas parodė, jog būtina, kad keitimasis mokesčių informacija būtų kokybiškesnis ir duotų rezultatų;

D.  kadangi DAB direktyvoje, kuri įsigaliojo 2013 m. sausio mėn. ir pakeitė Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje, nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija, ypač automatinių informacijos apie pajamas ir turtą mainų, taisyklės ir procedūros;

E.  kadangi vėliau DAB buvo iš dalies pakeista penkis kartus, siekiant palaipsniui išplėsti automatinių informacijos mainų taikymo sritį įtraukiant informaciją apie finansinę sąskaitą ir susijusias pajamas (DAB2), išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką (DAB3), tarptautinių įmonių pagal šalis teikiamas ataskaitas (DAB4), kad mokesčių administratoriai galėtų susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, surinkta pagal kovos su pinigų plovimu taisykles (DAB5), ir, galiausiai, siekiant išplėsti privalomų automatinių informacijos atskleidimo taisyklių taikymo sritį apimant mokesčių planavimo tarpvalstybinius susitarimus ir nustatyti privalomo informacijos atskleidimo taisykles tarpininkams (DAB6);

F.  kadangi nuostatos dėl automatinių informacijos mainų pagal DAB1–DAB4 įsigaliojo 2015 m. sausio mėn. – 2017 m. birželio mėn. ir pirmasis jų poveikis gali būti įvertintas, tačiau dar per anksti vertinti DAB5 ir DAB6 nuostatų, kurios įsigaliojo atitinkamai tik 2018 m. sausio mėn. ir 2020 m. liepos mėn., poveikį;

G.  kadangi 2020 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė dar vieną pakeitimą, kuriuo siekiama išplėsti automatinių informacijos mainų taikymo sritį, be kita ko, įtraukiant pajamas, gautas naudojantis skaitmeninėmis platformomis (DAB7), ir paskelbė dar vieną pakeitimą, kuriuo siekiama suteikti prieigą prie informacijos apie kriptovaliutą (DAB8); kadangi toks persvarstymas galėtų suteikti galimybę pagerinti bendrą keitimosi informacija sistemą;

H.  kadangi Taryba baigė derybas dėl kelių DAB peržiūrų, įskaitant naujausią pasiūlymą dėl DAB7, neatsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, pažeisdama lojalaus bendradarbiavimo principus ir neatsižvelgdama į Europos Parlamento vaidmenį konsultaciniame procese, kaip įtvirtinta SESV 115 straipsnyje;

I.  kadangi dėl sunkumų, su kuriais Taryba susidūrė siekdama susitarti dėl Komisijos pasiūlytų patobulinimų, nepateikiama tinkamo atsako į pasaulines mokesčių srities problemas;

J.  kadangi vis dar esama tam tikrų tarptautinių ir Europos standartų neatitikimų, visų pirma dėl terminų, iki kurių turi būti pateikta mokesčių informacija; kadangi dauguma valstybių narių skelbia apibendrintas ataskaitas pagal šalis, kaip reikalaujama pagal BEPS veiksmų plano 13 veiksmą;

K.  kadangi Sąjunga pasirašė susitarimus su trečiosiomis šalimis, įskaitant Andorą, Lichtenšteiną, Monaką, San Mariną ir Šveicariją, siekdama užtikrinti, kad su valstybėmis narėmis būtų dalijamasi DAB2 atitinkančia informacija; kadangi vėlesnės DAB versijos į panašius susitarimus nebuvo įtrauktos;

L.  kadangi viešai prieinama tik labai ribota informacija apie DAB1–DAB4 įgyvendinimą, beveik nėra kiekybinės informacijos apie keitimąsi informacija dėl ataskaitų pagal šalis teikimo pagal DAB4, o kiekybinė informacija apie DAB įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu teikiama retai;

M.  kadangi Parlamentas visapusiškai laikosi nacionalinio mokesčių suverenumo principo;

N.  kadangi iš turimos informacijos matyti, jog keitimasis informacija pagal DAB1 ir DAB2 nuostatas, susijusias su automatiniais informacijos mainais, gerokai padidėjo nuo taikymo pradžios ir kad valstybės narės pasikeitė apie 11 000 pranešimų, susijusių su beveik 16 mln. mokesčių mokėtojų ir pajamų / turto, kurių vertė pagal DAB1 nuostatas nuo 2015 m. iki 2017 m. vidurio sudarė daugiau kaip 120 mlrd. EUR, ir apie 4 000 pranešimų, apimančių maždaug 8,3 mln. sąskaitų, kurių bendra vertė 2018 m. pagal DAB2 buvo beveik 2,9 trln. EUR;

O.  kadangi dėl automatinių informacijos mainų nuostatų pagal DAB3 labai padidėjo pranešimų apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką skaičius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kai šia informacija buvo keičiamasi retai ir spontaniškai, nepaisant to, kad teisiškai privalomas reikalavimas keistis informacija apie tam tikrus išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką taikomas nuo 1977 m.; pavyzdžiui, 2017 m. pranešta apie 17 652 išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinės kainodaros tvarkos, palyginti su 2 529 atvejais 2016 m., 113 atvejų 2015 m. ir 11 atvejų 2014 m.; kadangi sėkmė negali būti vertinama vien pagal bendrą pranešimų apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką skaičiaus padidėjimą, kaip matyti iš „LuxLetters“ atskleistos informacijos;

P.  kadangi Komisijos politinės kontrolės vykdymas yra bendra Parlamento ir Tarybos atsakomybės sritis, įtvirtinta Sutartyse pagal ES sutarties 14 straipsnį, įskaitant jos vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo politiką, ir kadangi tam reikalinga derama prieiga prie susijusios informacijos; kadangi Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui pagal ES sutarties 17 straipsnio 8 dalį;

Q.  kadangi Komisija iš viso pradėjo 73 pažeidimo nagrinėjimo procedūras, daugiausia susijusias su valstybių narių vėlavimu perkelti į nacionalinę teisę DAB ir nuo 2021 m. sausio mėn. tęsia dvi pažeidimo nagrinėjimo procedūras; kadangi faktas, jog kelių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų priežastis buvo netinkamas arba pavėluotas valstybių narių DAB perkėlimas į nacionalinę teisę, pateisina Parlamento poziciją reikalauti, kad Komisija griežtai kontroliuotų Europos teisės aktų mokesčių srityje, o ypač DAB nuostatų, perkėlimą į nacionalinę teisę;

R.  kadangi EBPO 2014 m. sukūrė visuotinį automatinių informacijos mainų standartą ir bendrą duomenų teikimo standartą, o nuo 2021 m. daugiau kaip 100 jurisdikcijų visame pasaulyje įsipareigojo automatiškai keistis informacija apie finansines sąskaitas;

S.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog neturi teisėkūros galių tiesioginio apmokestinimo srityje ir turi tik ribotus teisėkūros įgaliojimus netiesioginio apmokestinimo srityje;

T.  kadangi įgyvendinant DAB sistemą reikėtų vienodai dėmesio skirti mokesčių administratorių pajėgumui ir pasirengimui sudaryti palankesnes sąlygas laikytis reikalavimų bei tarnauti mokesčių mokėtojų interesams;

U.  kadangi Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje turi būti priemonė koordinuotam nacionalinių mokesčių administracijų darbui stiprinti, tačiau joje turi būti atsižvelgiama ir į šiuos aspektus: i) mokesčių administratorių išteklių didinimą (žmogiškiesiems, finansiniams ir infrastruktūros – daugiausiai skaitmeninės – ištekliams); ii) mokesčių mokėtojų teises, pvz. duomenų apsaugą; iii) profesinių ir verslo paslapčių apsaugą, taikant aukštus kibernetinio saugumo standartus keičiantis informacija; iv) administracinės ir biurokratinės naštos mokesčių mokėtojams ir įmonėms mažinimą; v) mokesčių administratoriams taikomus aukštesnius veiklos rezultatų standartus, nustatant griežtesnius terminus, per kuriuos turi būti užtikrinama atitiktis Europos taisyklėms; ir vi) mūsų įmonių konkurencingumo apsaugą, taikant paprastesnius ir greitesnius būdus, skirtus užtikrinti, kad būtų laikomasi administracinių reikalavimų;

V.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos sukeltos ekonomikos krizės vyriausybės turėjo dėti didžiules fiskalines ir biudžetines pastangas, be kita ko, teikdamos pagalbą įmonėms; kadangi tokios paramos gavėjai turi vykdyti savo socialines pareigas, pvz., tinkamai bendradarbiauti su mokesčių institucijomis, kad būtų užtikrintas visapusiškas keitimasis mokesčių informacija;

W.  kadangi keitimosi mokesčių informacija veiksmingumas mažiau priklauso nuo duomenų, kuriais keičiamasi, kiekio, bet daugiau nuo kokybės; kadangi duomenų kokybė ir išsamumas yra labai svarbūs siekiant kuo didesnės naudos iš DAB sistemos; kadangi dėl to, jog nėra viešai prieinamos informacijos apie kiekybinius duomenis, gautus keičiantis informacija pagal DAB1–DAB4, tampa dar sunkiau vykdyti demokratinę nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento priežiūrą;

X.  kadangi, nors vis labiau suskaitmenintoje ir globalizuotoje ekonomikoje esama sudėtingų ir sunkumų keliančių aspektų, tokių kaip skaitmeninis turtas ir kriptoturtas, tebėra svarbu stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą šioje srityje; kadangi būtų svarbu nustatyti aiškią kriptoturto apibrėžtį, atitinkančią šiuo metu vykdomą EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) darbą, siekiant aktyviau kovoti su mokesčių slėpimu ir skatinti sąžiningą apmokestinimą; kadangi kriptovaliutų platinimas yra svarbus klausimas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama visais atvejais, kai siekiama stiprinti administracinį bendradarbiavimą, pagrįstą subsidiarumo ir proporcingumo principais;

Y.  kadangi mokesčių politika yra nacionalinio fiskalinio ir mokesčių suverenumo pagrindas ir priklauso nacionalinei kompetencijai; kadangi bet koks svarbus sprendimas Europos lygmeniu turi būti grindžiamas griežtu tarpvyriausybinės logikos, kuri vyrauja šioje Europos integracijos srityje, laikymusi; kadangi svarbūs sprendimai dėl tolesnės integracijos šiuo klausimu visada turi būti priimami atsižvelgiant į sutartis, nacionalinę kompetenciją ir nacionalinį fiskalinį bei mokesčių suverenumą; kadangi Parlamentas pritaria užmojui rasti naujoviškų sprendimų mokesčių klausimais, atsižvelgdamas į institucinę sistemą, kurią norime išsaugoti;

Z.  kadangi administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje turi būti priemonė, skirta asmenų ir įmonių kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu sustiprinti, gerinant komunikacijos kanalus ir veiksmingai keičiantis informacija;

AA.  kadangi viena po kitos atliktos Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje peržiūros rodo, kad šis aspektas yra aktualus valstybėms narėms ir Europos politikos formuotojams, ir tai, kad Europos priemonės palaipsniui nuolat plėtojamos vadovaujantis glaudesnio bendradarbiavimo principais, o piliečiai suvokia Europos sprendimų pridėtinę vertę sprendžiant su apmokestinimu susijusius klausimus, visų pirma užkertant kelią mokesčių vengimui, slėpimui ir mokestiniam sukčiavimui;

AB.  kadangi keitimasis informacija apie asmenų pajamas ir kapitalo prieaugį, ypač apie nekilnojamąjį turtą, yra sudėtingas dėl priedangos įmonių naudojimo;

AC.  kadangi pagal dabartinę sistemą nėra automatiškai keičiamasi informacija apie bendrovių akcijų tikruosius savininkus;

AD.  kadangi šeimos įmonėms dažnai priklauso didelis turtas užsienyje per tiesiogiai valdomas bendroves arba per uždarus investicinius subjektus(14); kadangi tokiose finansų įstaigose gali būti interesų konfliktų, o tai prisideda prie nepatikimo informacijos apie mokesčius teikimo; kadangi mažai apmokestinamose bendrovėse užsienyje laikomų asmenų nerealizuoto kapitalo prieaugiui nacionalinių mokesčių sistemos yra beveik netaikomos; kadangi abiem šiais atvejais turtingiems asmenims suteikiama galimybė kaupti turtą, kurio pagrindą sudaro mažai apmokestinamos pajamos, o vidurinioji klasė gali kaupti turtą tik iš visiškai apmokestinamų pajamų;

AE.  kadangi gerai veikianti ir veiksminga keitimosi informacija sistema gali sumažinti spaudimą biudžetui visose valstybėse narėse;

Aprėptis ir informacijos teikimo reikalavimai

1.  palankiai vertina tai, kad ES institucijos nuolat tobulino ir plėtė keitimosi informacija aprėptį siekdamos pažaboti mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą ir mokesčių vengimą, įskaitant naujausią pasiūlymą dėl DAB7 ir planus dėl DAB8; vis dėlto pažymi, kad nors DAB sistemos taikymo sritis nuolat didėjo, per mažai dėmesio skirta tiek duomenų kokybės, tiek ir išsamumo gerinimui;

2.  pabrėžia, kad mokesčių administratorių keitimasis informacija labai pagerėjo tiek pasauliniu, tiek ES lygmenimis; primena, kad DAB2, DAB3, DAB4, DAB6 ir DAB7 yra tiesiogiai susijusios su EBPO lygmeniu atliekamu darbu; mano, kad pasauliniu mastu sutartos priemonės yra minimalus ES standartas;

3.  pažymi, kad mokesčių administratoriai privalo geriau įgyvendinti ir taikyti taisykles, kad būtų galima sumažinti pajamų nedeklaravimo riziką, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti geresnį taisyklių laikymąsi; vis dėlto pažymi, kad kai kurių rūšių pajamos ir turtas vis dar nepatenka į taikymo sritį, todėl kyla rizika, kad mokestinės prievolės bus apeinamos; ragina Komisiją įvertinti poreikį ir tinkamiausią būdą ir pateikti konkrečių pasiūlymų į automatinius informacijos mainus įtraukti šią nuosavybės informaciją, pajamų kategorijas ir nefinansinį turtą: a) nekilnojamojo turto ir bendrovių tikruosius savininkus; b) kapitalo prieaugį, susijusį su nekilnojamuoju turtu, ir kapitalo prieaugį, susijusį su finansiniu turtu, įskaitant prekybą valiutomis, visų pirma ieškant būdų, kaip geriau informuoti mokesčių administratorius, kad jie galėtų nustatyti realizuotą kapitalo prieaugį; c) su pasauga nesusijusių dividendų pajamas; d) nefinansinį turtą, pvz., grynuosius pinigus, meno kūrinius, auksą ar kitas vertybes, laikomas laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ar seifuose; e) jachtų ir privačių lėktuvų nuosavybės teises; ir f) sąskaitas didesnėse tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo ir panašiose platformose;

4.  pažymi, kad DAB1 veiksmingumą labai varžo tai, kad valstybės narės yra tik įpareigotos pranešti mažiausiai dvi pajamų kategorijas; atkreipia dėmesį į pakeitimą, kuriuo valstybės narės įpareigojamos keistis visa turima informacija ne mažiau kaip apie keturių kategorijų pajamas, susijusias su apmokestinamaisiais laikotarpiais nuo 2024 m.; ragina Komisiją atlikus poveikio vertinimą nustatyti, kad būtų privaloma pranešti apie visas į taikymo sritį patenkančias pajamų ir turto kategorijas; ragina valstybes nares sukurti veiksmingus ir prieinamus registrus keitimosi informacija tikslais; pažymi, kad tokios pastangos taip pat bus naudingos renkant mokesčius šalies viduje;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad kyla sunkumų renkant informaciją apie e. pinigus ir (arba) kriptoturtą ir įtraukiant juos į automatinius informacijos mainus, nes šis turtas tvarkomas be tarpininkų; ragina sukurti išsamią informacijos apie e. pinigus ir kriptoturtą rinkimo sistemą;

6.  pažymi, kad duomenis teikiančių finansų įstaigų (FĮ) ir sąskaitų rūšių, apie kurias turi būti pranešama pagal DAB2, apibrėžtis siejama su taisyklių apėjimo ir didesnės biurokratijos rizika; ragina Komisiją įvertinti poreikį ir prireikus pateikti pasiūlymą ataskaitų teikimo prievoles taikyti ir kitoms atitinkamoms finansų įstaigoms, sykiu vengiant papildomos biurokratijos, tačiau pakeisti sprendimą dėl privačių uždarų investicinių subjektų priskyrimo prie finansų įstaigų, persvarstyti apibrėžtį dėl neįtrauktų sąskaitų ir panaikinti ribas, taikomas jau esamoms subjektų sąskaitoms; primena, kad įdiegus tinkamas IT sistemas, taikant nulines išimtis ir nulines ribas galima sumažinti biurokratiją; ragina Komisiją įvertinti finansų įstaigų pareigą tais atvejais, kai nėra informacijos, apie kurią reikia pranešti, pateikti „nulinius“ pranešimus, siekiant sumažinti biurokratiją;

7.  pažymi, kad DAB 3 esama tam tikrų aklųjų zonų ir ji gali turėti nenumatytą neigiamą poveikį, pvz., mokesčių administratoriai nesikeičia informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, jei jie yra pernelyg palankūs, arba jie taiko neoficialius susitarimus, kad išvengtų mainų, kaip matyti iš šešėlinės sprendimų dėl mokesčių praktikos, kuri buvo atskleista Liuksemburgo „informaciniuose laiškuose“; apgailestauja dėl to, kad didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims taikomos lengvatinės sąlygos; todėl ragina išplėsti informacijos mainų pagal DAB 3 taikymo sritį įtraukiant neoficialius susitarimus, ne išankstinius (pavyzdžiui, po sandorio sudarytus susitarimus arba susitarimus, sudarytus užpildžius mokesčių deklaracijas) susitarimus dėl kainodaros tvarkos ir tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, fizinius asmenis ir sprendimus, kurie vis dar galioja, bet buvo priimti, iš dalies pakeisti arba atnaujinti iki 2012 m.; apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atsižvelgta į ankstesnius Europos Parlamento raginimus šiuo klausimu; apgailestauja, kad pagal DAB 3 teikiama informacija nėra kokybiška ir kad valstybių narių mokesčių administratoriai kol kas ja plačiai nesinaudoja; pataria mokesčių administratoriams siųsti specialų pranešimą, kai bendrovė, kuriai taikomas sprendimas dėl mokesčių pagal DAB 3, apmokestinama pagal veiklos vietą;

8.  apgailestauja, kad dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai dėl išankstinės kainodaros tvarkos neįtraukti į informacijos mainus pagal DAB3, jei pagal susijusį tarptautinį susitarimą dėl mokesčių jų atskleisti neleidžiama; ragina valstybes nares iš naujo derėtis dėl galiojančių ir nepritarti jokiems būsimiems tarptautiniams susitarimams dėl mokesčių, pagal kuriuos neleidžiama atskleisti išankstinės kainodaros tvarkos;

9.  apgailestauja, kad centriniame kataloge pateikiama informacijos apie tarpvalstybinius susitarimus dėl mokesčių ir išankstinės kainodaros tvarkos santrauka dažnai yra pernelyg trumpa, kad ją būtų galima naudoti neprašant papildomos informacijos; ragina Komisiją parengti gaires, ką mokesčių administratoriai turėtų įtraukti į santrauką: ji turėtų apimti visą susijusį tiesioginį ir netiesioginį poveikį mokesčiams, pvz., galiojančius mokesčių tarifus;

10.  apgailestauja dėl Liuksemburge taikomos šešėlinės sprendimų dėl mokesčių praktikos, kaip matyti iš „LuxLetters“ atskleistos informacijos, dėl ko sudaromi neformalūs susitarimai ir apie juos nepranešama, kaip reikalaujama pagal DAB 3; primygtinai ragina Komisiją skubiai įvertinti, ar Liuksemburgas ir kitos valstybės narės, kuriose taikoma panaši praktika, pažeidžia DAB 3 reikalavimus, ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

11.  palankiai vertina tai, kad daug valstybių, įskaitant daugelį valstybių narių, skelbia nuasmenintą ir apibendrintą informaciją, gautą iš ataskaitų pagal šalis, kaip reikalaujama pagal DAB4 arba BEPS veiksmų plano 13 veiksmą; apgailestauja, kad kelios valstybės narės neskelbia šios informacijos tarptautinėse duomenų bazėse; ragina laikytis suderinto požiūrio šiuo klausimu ir primygtinai ragina Komisiją įtraukti šį reikalavimą į kitą DAB redakciją;

12.  rekomenduoja persvarstyti tarptautinių įmonių, kurios turi keletą subjektų toje pačioje jurisdikcijoje, teikiamos informacijos apimtį, siekiant pagerinti informacijos kokybę ir išvengti pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų;

13.  pažymi, kad privalomos atskleisti informacijos pagal DAB6 teikimo nuoseklumą neigiamai veikia tai, kad pavienės valstybės narės skirtingai aiškina požymius; todėl ragina aiškiau suformuluoti A ir B kategorijų pagrindinės naudos kriterijaus požymius;

14.  primena, kad DAB nuostatos taikomos visoms įmonėms, kurios privalo teikti ataskaitas; vis dėlto primena, kad tarptautinių įmonių ir MVĮ atitikties politika labai skiriasi, ir į tai turi būti atsižvelgta ateityje persvarstant DAB; todėl supranta, kad reikia mažinti MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą;

15.  primena, kad Europos administracinio bendradarbiavimo taisyklės nepakeičia nacionalinių taisyklių, o veikiau nustato minimalius keitimosi informacija ir bendradarbiavimo veiksmų standartus;

16.  pripažįsta, kad siekiant pagerinti DAB tikslus, daugiausia dėmesio turi būti skiriama esamų įgyvendinimo ir stebėsenos spragų šalinimui, o ne naujų teisėkūros taisyklių kūrimui;

Išsamaus patikrinimo pareiga ir tikroji nuosavybė

17.  pažymi, kad informacijos, kuria keičiamasi, kiekis yra didelis, tačiau jos kokybė nepakankama; palankiai vertina Europos Audito Rūmų (EAR) rekomendacijas; pažymi, kad bendros sąskaitos finansų įstaigoms kelia tam tikrų sunkumų; yra susirūpinęs dėl to, kad netiksli arba pasenusi informacija apie finansų įstaigų rezidavimo vietą mokesčių tikslais ir piktnaudžiavimas naudojantis keliomis rezidavimo vietomis gali lemti keitimosi informacija neveiksmingumą, kai ją privaloma teikti; apgailestauja dėl auksinės vizos ir pilietybės programos naudojimo siekiant apeiti keitimosi informacija reikalavimą ir pakartoja savo raginimą palaipsniui panaikinti visas tokias galiojančias sistemas; ragina Komisiją išplėsti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą įtraukiant visas valstybes nares, taikančias auksinės vizos programą; ragina nustatyti griežtesnes vykdymo užtikrinimo procedūras valstybių narių lygmeniu ir sukurti nacionalines sankcijų sistemas, kurias jos taikytų už neteisingus ar neišsamius pranešimus ir kurios turėtų veiksmingą atgrasomąjį poveikį; ragina Komisiją įtraukti patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir įvertinti jų stebėsenos sistemų veiksmingumą; ragina valstybes nares sukurti pagal DAB pateiktų duomenų kokybės ir išsamumo patikrų sistemą, reguliariai teikti grįžtamąją informaciją apie gautą informaciją, pranešti Komisijai apie intervencijų naudingumą siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ateityje ir nustatyti procedūras, skirtas įpareigotiems pranešti subjektams patikrinti, atsižvelgiant į siunčiamų duomenų kokybę ir išsamumą; pripažįsta, kad informacija, kuria valstybės narės keičiasi per DAB ir pagrindines sistemas, yra konfidenciali;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra nustatyta jokių sankcijų finansų įstaigoms, kurios neteikia informacijos arba ją teikia klaidingą ar neteisingą, ir kad priemonės atskirose valstybėse narėse labai skiriasi; primena, kad pagal DAB2 25a straipsnį valstybės narės ataskaitas teikiantiems subjektams turėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas; apgailestauja, kad Komisija nevertina sankcijų dydžio ar atgrasomojo poveikio kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat kad ji nepateikė jokių palyginimo kriterijų ar gairių šiuo klausimu; ragina taikyti labiau suderintas ir veiksmingesnes sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, kurios turėtų atgrasomąjį poveikį;

19.  rekomenduoja įtraukti žymeklį, kuris rodytų bendrą skirtingų sąskaitų turėtojų nuosavybę, siekiant išvengti ataskaitų dubliavimo ir palengvinti tikslų sąskaitų likučių identifikavimą; be to, siūlo, kad subjektai galėtų registruoti kiekvieno sąskaitos turėtojo nuosavybės dalį ir pažymėti, kai sąskaita priklauso skirtingų jurisdikcijų savininkams;

20.  pažymi, kad pagal DAB5 mokesčių institucijoms suteikiama prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus, kuri renkama pagal kovos su pinigų plovimu taisykles; pažymi, kad penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLD5) išplėsta kovos su pinigų plovimu ir DAB sąveikos apimtis, o valstybės narės iki 2020 m. sausio 10 d. turėjo perkelti AMLD5 į nacionalinę teisę; taip pat pažymi, kad dėl šios priežasties DAB veiksmingumas labai priklauso nuo valstybių narių lygmeniu galiojančių kovos su pinigų plovimu direktyvų; atkreipia dėmesį į tai, kad DAB veiksmingumą mažina netinkamas šių direktyvų įgyvendinimas, veiksmingo vykdymo užtikrinimo stoka ir nepašalinti kovos su pinigų plovimu sistemos trūkumai, pavyzdžiui, i) tai, kad atskirų sąskaitų, laikomų per aktyvius nefinansinius subjektus, atveju tikroji nuosavybė nenustatoma, ii) trūksta informacijos apie nekilnojamojo turto ir gyvybės draudimo sutarčių tikruosius savininkus, iii) nėra tarpusavyje susijusių nacionalinių registrų, visų pirma nekilnojamojo turto registrų, kuriuose būtų nurodyti tikrieji savininkai, ir iv) nėra bendros tikrosios nuosavybės, išsamaus patikrinimo ir mokestinio nusikaltimo apibrėžties;

21.  apgailestauja dėl esamos AMLD4 perkėlimo į nacionalinę teisę padėties visose valstybėse narėse(15), t. y. kad Komisija 2020 m. gruodžio mėn. pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš 8 valstybes nares ir 2021 m. vasario mėn. prieš tris valstybes nares(16), pažymi, kad šių nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2017 m. birželio 27 d.; taip pat apgailestauja, kad dėl AMDL5(17), kurios perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2020 m. sausio 10 d., prieš 16 valstybių narių pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros(18);

22.  susirūpinęs pažymi, kad FATF atliktas naujausias valstybių kovos su pinigų plovimu priemonių vertinimas parodė, jog 18 į vertinimą įtrauktų valstybių narių(19) rezultatai nebuvo geri pagal pagrindinius veiksmingumo rodiklius, pvz., reitinguojant pagal tinkamą kovos su pinigų plovimu priemonių taikymą, daugumos valstybių narių veiksmingumo lygis buvo įvertintas kaip „vidutinis“ arba „mažas“ ir tik Ispanijos veiksmingumo lygis buvo įvertintas kaip „didelis“, nors nė viena valstybė narė nepasiekė „aukšto“ veiksmingumo(20) lygio;

23.  pastebi, kad siekiant nuslėpti galutinius tikruosius savininkus naudojamos vis sudėtingesnės struktūros ir tai trukdo veiksmingai įgyvendinti kovos su pinigų plovimu taisykles; taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo „OpenLux“ atskleistus trūkumus; mano, kad nereikėtų nustatyti ribos, kurią pasiekus būtų privaloma pranešti apie tikruosius savininkus; pakartoja savo nuomonę, kad patikos fondų tikriesiems savininkams turėtų būti taikomas toks pat skaidrumo lygis, kaip ir bendrovėms, kurioms taikoma AMLD5, sykiu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones;

24.  ragina Europos Komisiją laiku pateikti kovos su pinigų plovimu direktyvos ir DAB sąveikos vertinimą;

Teisiniai ir praktiniai uždaviniai

25.  pažymi, kad Komisija stebi DAB teisės aktų perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ji nesiėmė tiesioginių ir efektyvių veiksmų, kad išspręstų nepakankamos valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės problemą, taip pat nerengė vizitų į valstybes nares ir neužtikrino valstybių narių už DAB informacijos teikimo nuostatų pažeidimus skiriamų sankcijų veiksmingumo; ragina Komisiją aktyviau imtis veiklos šioje srityje ir tiesioginių bei efektyvių veiksmų siekiant spręsti valstybių narių siunčiamų duomenų kokybės trūkumo problemą, tobulinti gaires valstybėms narėms dėl DAB teisės aktų įgyvendinimo, atlikti rizikos analizę ir naudoti gautą mokesčių informaciją, taip pat pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, be kita ko, be kita ko, pasinaudojant Pasaulinio forumo(21) ir Finansinių veiksmų darbo grupės peržiūromis; ragina Europos Komisiją būsimose DAB sistemos peržiūrose pirmenybę teikti duomenų kokybės gerinimui;

26.  susirūpinęs pažymi, kad 2019 m. Komisijos vertinime atkreiptas dėmesys į tai, kad valstybės narės, keisdamosi informacija, dažnai neviršija būtiniausių DAB reikalavimų, ir tai prisidėjo prie „cum-ex“ ir „cum-cum“ mokestinio sukčiavimo skandalo; ypač pažymi, kad valstybės narės nepakankamai bendradarbiavo naudodamosi atitinkamais mechanizmais, pvz., spontaniškais mainais, siekdamos įspėti kitas atitinkamas valstybes nares apie tokias sistemas; taip pat pažymi, kad tik kelios valstybės narės turi išsamią informaciją apie visas šešias DAB1 pajamų ir kapitalo kategorijas; pabrėžia, kad reikia veiksmingesnių, išsamesnių ir dažnesnių mainų;

27.  susirūpinęs pažymi, kad Pasaulinis forumas neseniai įvertino bendro duomenų teikimo standarto(22), vadinamo DAB2, teisinį įgyvendinimą ES, ir pažymi, kad, remiantis Pasaulinio forumo tarpusavio vertinimu, ne visos valstybės narės visapusiškai laikosi reikalavimų; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybes nares ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kol visos valstybės narės visapusiškai laikysis reikalavimų; laukia Pasaulinio forumo tarpusavio vertinimo dėl bendro duomenų teikimo standarto praktinio įgyvendinimo ir ragina Komisiją bei valstybes nares kruopščiai pasirengti šiam procesui;

28.  apgailestauja, kad valstybės narės retai susieja siunčiamą informaciją su mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos šalies išduodamu MMIN; pažymi, kad tik Lietuva ir Airija turi priimančiosios šalies pripažintą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (MMIN)(23); be to, pažymi, kad dalijimasis galiojančiais mokesčių mokėtojų identifikaciniais numeriais yra labai svarbus norint užtikrinti veiksmingus informacijos mainų procesus; pažymi, kad taip pat turėtų būti pranešama apie bendrovių MMIN, kad būtų dar lengviau suderinti su mokesčiais susijusią informaciją; primena, kad visomis priemonėmis, kuriomis siekiama palengvinti mokesčių mokėtojų tapatybės nustatymą, turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, ypač teisė į privatumą ir duomenų apsaugą;

29.  palankiai vertina DAB7 nustatytą reikalavimą į DAB1 ir DAB2 įtraukti gyvenamosios vietos valstybės narės MMIN siekiant pagerinti duomenų susiejimą ir identifikavimą visose valstybėse narėse, nes tinkamas mokesčių mokėtojų identifikavimas yra labai svarbus siekiant veiksmingo mokesčių administratorių keitimosi informacija; yra susirūpinęs dėl to, kad didelis informacijos kiekis nėra suderinamas su atitinkamais mokesčių mokėtojais ir nepakankamai panaudojamas, todėl atsiranda apmokestinimo trūkumų;

30.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis sukurti mokesčių mokėtojų identifikacinių numerių patvirtinimo priemonę; pažymi, kad tokia patvirtinimo priemonė labai padidintų finansinių priemonių ataskaitų teikimo veiksmingumą ir atitinkamai sumažintų šių institucijų reikalavimų laikymosi išlaidas; ragina Komisiją, atlikus tinkamą analizę ir poveikio vertinimą, persvarstyti Europos MMIN sukūrimą; ragina valstybes nares užtikrinti sistemingesnę nesuderintų DAB1 ir DAB2 duomenų analizę ir nustatyti gautos informacijos sisteminės rizikos analizei skirtas procedūras;

31.  pažymi, kad keitimasis informacija pagal prašymą dažnu atveju pasirodė esantis neišsamus ir reikėjo pateikti papildomų paaiškinimų; apgailestauja, kad keisdamosi informacija pagal prašymą institucijos nuo prašymo gavimo dienos dažnai užtrunka iki šešių mėnesių ar ilgiau, kol informacija pateikiama; apgailestaudamas pažymi, kad nėra nustatyta terminų, per kuriuos reikia pasikeisti informacija apie tolesnius veiksmus, todėl tai sudaro galimybių delsti dar labiau; ragina Komisiją persvarstyti šią nuostatą, kad apsikeitimas informacija, įskaitant ir susijusius tolesnius prašymus, vyktų ne ilgiau kaip tris mėnesius; siūlo suteikti Komisijai įgaliojimus sistemingai vertinti trečiųjų valstybių bendradarbiavimo lygį; ragina Komisiją įvertinti požymius, rodančius, kad keitimasis informacija pagal prašymą su daugeliu trečiųjų valstybių, įskaitant Šveicariją, yra nepatenkinamas;

32.  apgailestauja dėl to, kad Pasaulinio forumo atliktame tarpusavio vertinime dėl keitimosi informacija pagal prašymą viena valstybė narė – Malta – gavo bendrą įvertinimą „iš dalies atitinka“, kas reiškia, jog keitimosi informacija pagal prašymą standartas yra įgyvendintas tik iš dalies, o tai turi didelį praktinį poveikį(24); pažymi, kad 19 valstybių narių nevisiškai laikosi nuostatų dėl nuosavybės ir tapatybės informacijos(25); pažymi, kad šešios valstybės narės nevisiškai laikosi apskaitos informacijos reikalavimų(26); pažymi, kad penkios valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų dėl bankų informacijos(27); pažymi, kad septynios valstybės narės nevisiškai laikosi prieigos prie informacijos reikalavimų(28); pažymi, kad trys valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų dėl teisių ir apsaugos priemonių(29); pažymi, kad penkios valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų keitimosi informacija mechanizmų(30); pažymi, kad trys valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų dėl konfidencialumo(31); pažymi, kad trys valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų dėl teisių ir apsaugos priemonių(32); pažymi, kad devynios valstybės narės nevisiškai laikosi nuostatų dėl atsakymų kokybės ir teikimo laiku(33); pažymi, kad apibendrinant tik aštuoniose valstybėse narėse nenustatyta jokių esminių trūkumų(34); taip pat apgailestauja dėl to, kad 18-oje valstybių narių nustatyta reikšmingų trūkumų(35); labai apgailestauja dėl to, kad kai kurių valstybių narių vertinimas konkrečiais klausimais, pvz., nuosavybės ir tapatybės informacijos klausimais, yra žemas; ragina valstybes nares per kitą tarpusavio vertinimą pasiekti reikalavimus atitinkantį reitingą; pažymi, kad prasti valstybių narių rezultatai labai kenkia ES patikimumui tarptautiniu mastu kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu; tikisi, kad Komisija nedelsdama panaudos visas teisines ir neteisines priemones, siekdama užtikrinti, kad teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami; ragina Komisiją vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kol visos valstybės narės visapusiškai laikysis reikalavimų; todėl ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti siekti DAB tikslų ir taikyti gerąją keitimosi informacija patirtį;

33.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą DAB7 patikslinti numatomo reikalingumo standartą, kuris turi būti taikomas keičiantis informacija pagal prašymą, ir ragina Komisiją parengti gaires, kuriomis būtų užtikrintas standartizuotas požiūris ir veiksmingesnis keitimosi informacija pagal prašymą nuostatų taikymas;

34.  palankiai vertina tai, kad Komisija suteikė valstybėms narėms įvairių priemonių, skirtų informacijos mainams ir geriausiai praktikai plėtoti, taip pat kad teikiama IT parama, visų pirma pagal programą „Fiscalis 2020“; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir parengti informacijos, ypač susijusios su DAB3 ir DAB4, naudojimo gaires;

35.  pažymi, jog tam, kad pagal DAB gautą informaciją būtų galima naudoti su mokesčiais nesusijusiais klausimais, reikia gauti išankstinį siunčiančiosios valstybės narės leidimą, kuris ne visada suteikiamas, net jei ta informacija galėtų būti naudinga didinant baudžiamųjų ir kitų tyrimų veiksmingumą, o prašymas paprastai teikiamas dėl pagrįstų priežasčių; primygtinai ragina užtikrinti, kad informaciją, kuria keičiamasi pagal DAB, visada būtų leidžiama naudoti kitais nei mokesčių tikslais, kai tai nedraudžiama pagal gaunančiosios valstybės narės teisės aktus teisėsaugos tikslais; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti laikytis aukštų pagrindinių teisių standartų piliečių, kaip mokesčių mokėtojų, atžvilgiu;

36.  apgailestauja, kad Taryba susilpnino Komisijos pasiūlytus DAB7 pakeitimus, ypač susijusius su bendrais auditais ir grupiniais prašymais; ragina Tarybą persvarstyti savo dabartinę poziciją ir priimti Komisijos siūlomus pakeitimus; pažymi, kad grupinių prašymų yra labai nedaug, o 2017 m. tik penkios valstybės narės gavo vieną ar daugiau grupinių prašymų; ragina Komisiją parengti standartinę grupinio prašymo formą ir įtraukti ją į atitinkamą įgyvendinimo reglamentą(36); primena, kad norint užtikrinti, jog ši galimybė, taip pat vykdomi vienalaikiai patikrinimai, duotų rezultatų, mokesčių administratorių darbuotojams būtina surengti svarbiausius mokymus užsienio mokesčių teisės aktų, kalbų, specializacijos, tarpasmeninių įgūdžių srityse;

37.  pripažįsta keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais ir nuolatinės Komisijos paramos nacionalinių mokesčių administratorių įgalinimo srityje pridėtinę vertę; pabrėžia ypatingą programos „Fiscalis 2020“ vaidmenį šioje srityje; vis dėlto primena, kad nacionalinėms mokesčių administracijoms reikia gerokai padidinti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius; todėl ragina valstybes nares įsipareigoti pakankamai investuoti į nacionalines mokesčių administracijas; laukia naujosios projekto „Fiscalis“ grupės išvadų dėl pažangiosios analizės naudojimo siekiant įvertinti duomenų kokybę bendroje sistemoje;

38.  atkreipia dėmesį į EAR išvadas(37), kad galima nuveikti daugiau stebėsenos, duomenų kokybės užtikrinimo ir gautos informacijos naudojimo srityse, kad keitimasis mokesčių informacija būtų veiksmingesnis; ragina Komisiją ir valstybes nares ateityje rengiant DAB sistemą atsižvelgti į EAR išvadas;

Prieiga prie duomenų ir stebėsena

39.  labai susirūpinęs pažymi, kad nėra pakankamai įrodymų įvertinti ataskaitų pagal DAB1 ir DAB2 nuostatas kokybei, nes tik kelios valstybės narės sistemingai atlieka duomenų, kuriais keičiamasi pagal DAB1 ir DAB2, kokybės patikras; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pateikiama nepakankamai informacijos, o ta informacija, kuri pateikiama, yra nepakankamai panaudojama; taip pat pažymi, kad per mažai stebimas sistemos veiksmingumas; apgailestauja dėl to, kad viešai prieinamų duomenų apie informacijos mainus pagal DAB nuostatas nepakanka, kad būtų galima tinkamai įvertinti keitimosi informacija raidą ir jo veiksmingumą;

40.  pažymi, kad nėra bendros ES tvarkos sistemos veiksmingumui ir rezultatams stebėti, todėl didėja rizika, kad pateikti duomenys bus neišsamūs arba netikslūs; be to, pažymi, kad tik kelios valstybės narės yra nustačiusios ir taiko informacijos, kurią finansų įstaigos teikia pagal DAB2, audito procedūras;

41.  apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų, Komisija aktyviai nestebi šių teisės aktų įgyvendinimo, neteikia pakankamų gairių ir nematuoja sistemos rezultatų ir poveikio; yra labai susirūpinęs dėl to, kad tik viena iš penkių Audito Rūmų tikrintų valstybių narių atliko duomenų kokybės patikras, tačiau ir jos buvo atliekamos tik rankiniu būdu tikrinant ribotą duomenų imtį ir nebuvo vykdomos sistemingai;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad susiejimo rodikliai rodo, jog didelis informacijos kiekis nėra panaudojamas, nes jie nesiejami su atitinkamais mokesčių mokėtojais, o valstybės narės neatlieka papildomų nesusietų duomenų patikrų; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą sistemą DAB poveikiui ir sąnaudoms bei naudai įvertinti ir užtikrinti, kad keitimąsi informacija pagal DAB būtų galima visapusiškai patikrinti ir atsekti duomenų kilmę, į kiekvieną duomenų rinkinį įtraukiant kilmės identifikatorių; ragina Komisiją skelbti metinę valstybių narių gautos informacijos santrauką, paisant mokesčių mokėtojų teisių ir konfidencialumo; tačiau pažymi, kad tame pranešime turi būti pateikti apibendrinti ir išsamūs duomenys, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą; pažymi, kad Komisijai perduota informacija neturėtų būti laikoma griežtai konfidencialia, jei jos negalima priskirti pavieniams mokesčių mokėtojams; pakartoja, kad Komisija turėtų teisę rengti ir skelbti ataskaitas bei dokumentus, naudodamasi informacija, kuria pasidalyta anonimiškai, kad būtų paisoma mokesčių mokėtojų teisės į konfidencialumą, ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001(38) dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais;

43.  ragina Komisiją kasmet skelbti visų valstybių narių nuasmenintus ir apibendrintus ataskaitų pagal šalis statistinius duomenis; ragina valstybes nares perduoti gautas ataskaitas pagal šalis atitinkamoms Komisijos tarnyboms;

44.  pabrėžia, kad 2019 m. Komisijos atliktas vertinimas parodė, jog būtina nuosekliai stebėti DAB sistemos veiksmingumą; ragina valstybes nares kasmet Komisijai teikti statistinius duomenis, informaciją apie papildomas mokestines pajamas ir visą kitą susijusią informaciją, kad būtų galima tinkamai įvertinti visų informacijos mainų veiksmingumą; reikalauja, kad keitimosi informacija pagal prašymą atveju pateikta informacija būtų suskirstyta pagal šalis, laikantis duomenų apsaugos taisyklių; ragina Komisiją toliau tinkamai stebėti ir vertinti keitimosi informacija veiksmingumą, todėl prašo iki 2023 m. sausio mėn. atlikti naują išsamų vertinimą;

45.  pabrėžia, kad mokesčių administratoriai turėtų visapusiškai išnaudoti skaitmeninę pertvarką ir jos potencialą užtikrinti veiksmingesnį informacijos paskirstymą, taip pat sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir nereikalingą biurokratiją; pabrėžia, kad sykiu reikia atitinkamai didinti mokesčių administratoriams skiriamus finansinius, žmogiškuosius ir IT išteklius;

Derėjimas su kitomis nuostatomis

46.  pripažįsta, kad DAB nuostatos iš esmės atitinka EBPO bendro duomenų teikimo standartus ir iš esmės atitinka JAV Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (FATCA), nors kai kuriais reikšmingais aspektais nuo jo skiriasi;

47.  apgailestauja, kad vykdant FATCA stokojama abipusiškumo; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Valstijos tampa svarbia valstybe, ne JAV piliečių finansinių paslapčių saugotoja; atkreipia dėmesį į šias dvi pagrindines spragas: dalijamasi informacija tik apie JAV priklausantį turtą ir nesikeičiama informacija apie tikruosius savininkus; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis EBPO, kad būtų užtikrintas visiškas abipusiškumas įgyvendinant bendrai sutartą ir sustiprintą bendro duomenų teikimo standarto sistemą; pabrėžia, kad tai leistų pasiekti didelės pažangos, sumažinti finansų įstaigų reikalavimų laikymosi išlaidas ir gerokai sumažinti biurokratinę naštą; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti derybas dėl JT mokesčių konvencijos;

48.  apgailestauja dėl šalutinio poveikio, kurio FATCA tebeturi vadinamiesiems atsitiktiniams amerikiečiams; apgailestauja, kad iki šiol nerasta jokio ilgalaikio sprendimo Europos lygmeniu;

49.  atkreipia dėmesį į galimus DAB sistemos ir reglamentų (ES) 2016/679(39) ir (ES) 2018/1725(40) prieštaravimus; pabrėžia, kad DAB nuostatose numatytu duomenų tvarkymu siekiama vienintelio tikslo – tarnauti bendrajam viešajam interesui mokesčių srityje valstybėse narėse, t. y. kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, apsaugoti mokestines pajamas ir skatinti sąžiningą apmokestinimą;

50.  pritaria Tarybos raginimui Komisijai išnagrinėti, kokiu mastu būtų įmanoma toliau derinti priemonių, kuriomis mokesčių administratoriai gali naudotis pagal Tarybos direktyvą 2011/16/ES, taikymo sritį su konkrečiomis Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010(41) nuostatomis;

51.  palankiai vertina susitarimus, panašius į Direktyvą 2014/107/ES dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Andora, Lichtenšteinu, Monaku, San Marinu ir Šveicarija; ragina įvertinti tokio susitarimo įgyvendinimą, todėl prašo atlikti vertinimą, atsižvelgiant į galiojantį bendro duomenų teikimo standarto susitarimą; taip pat ragina sudaryti panašius susitarimus dėl DAB 3, DAB 5, DAB 6 ir DAB 7;

Išvados

52.  primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau atlikti išsamią DAB sistemos peržiūrą, remiantis Parlamento pasiūlymais ir plataus masto viešomis konsultacijomis; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą šiuo klausimu keistis nuomonėmis su Parlamentu; apgailestauja, kad Taryba nuolat priima sprendimus, kuriais silpninami Komisijos pasiūlymai stiprinti DAB sistemą;

53.  labai apgailestauja dėl to, kad visos valstybės narės, išskyrus Suomiją ir Švediją, atsisakė suteikti Parlamentui prieigą prie atitinkamų duomenų, kad jis galėtų įvertinti DAB nuostatų įgyvendinimą; apgailestauja dėl to, kad Komisija neleido Parlamentui susipažinti su atitinkamais jos turimais duomenimis; laikosi nuomonės, kad tokiu būdu Parlamentui iš esmės trukdoma vykdyti Komisijos politinės kontrolės funkciją, kuri įtvirtinta ES sutarties 14 straipsnyje ir 17 straipsnio 8 dalyje; pažymi, kad todėl šiame įgyvendinimo pranešime yra didelių trūkumų; ragina valstybes nares ir Komisiją nebeatsisakyti dalytis susijusiais dokumentais pagal tiesiogiai taikomą Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ir ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą; ragina Parlamentą pasinaudoti visomis turimomis teisinėmis priemonėmis užtikrinant, kad jis gautų visus dokumentus, kurių reikia norint išsamiai įvertinti DAB įgyvendinimą;

54.  supranta, kad DAB atliepia tarpvyriausybinį Europos integracijos aspektą, nes jis apima mokesčių klausimus; vis dėlto primena, kad mokesčių politika yra struktūrinė, siekiant strateginių ES tikslų, daugiausia susijusių su kova su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir t. t.; apgailestauja dėl Tarybos pozicijos dėl nuoseklių DAB peržiūrų, grindžiamos nuolatiniu Komisijos pasiūlymų švelninimu ir Parlamento pozicijos nepaisymu; ragina Tarybą pakeisti savo požiūrį į Parlamentą mokesčių klausimais, o konkrečiai – dėl DAB peržiūrų; primygtinai ragina Tarybą leisti susipažinti su atitinkama informacija apie DAB įgyvendinimą, siekiant užtikrinti tinkamą demokratinę Parlamento priežiūrą;

55.  supranta, kad DAB siekiama dvejopo poveikio: nustatyti sukčiavimo atvejus dalijantis informacija ir atgrasyti nuo jo, kad sukčiautojai būtų lengviau identifikuojami ir jiems nebūtų sudarytos sąlygos likti nenubaustiems; pripažįsta, kad tokį atgrasomąjį poveikį sunkiau įvertinti kiekybiškai, tačiau ragina Komisiją savo būsimuose vertinimuose toliau nagrinėti šį DAB aspektą;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 64, 2011 3 11, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 25.
(3) OL L 359, 2014 12 16, p. 1.
(4) OL L 332, 2015 12 18, p. 1.
(5) OL L 146, 2016 6 3, p. 8.
(6) OL L 342, 2016 12 16, p. 1.
(7) OL L 139, 2018 6 5, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0072.
(9) OL C 108, 2021 3 26, p. 8.
(10) Tyrimas „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas“ (angl. Implementation of the EU requirements for tax information exchange), Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratas, Ex post vertinimo skyrius, 2021 m. vasario 4 d.
(11) OL C 429, 2020 12 11, p. 6.
(12) Dover, R et al: „Bringing transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“ („Europos Sąjungos pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimas“), I dalis: „Assessment of the magnitude of aggressive corporate tax planning“ („Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“), Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Europos pridėtinės vertės skyrius, 2015 m. rugsėjo mėn.
(13) Europos Komisija, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, leidiniai apmokestinimo klausimais, darbo dokumentas Nr. 76 „Estimating International Tax Evasion by Individuals“ („Asmenų tarptautinio mokesčių slėpimo vertinimas“), 2019 m. rugsėjo mėn., https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2019-taxation-papers-76.pdf
(14) Galutinė ataskaita, Ecorys, „Monitoring the amount of wealth hidden by individuals in international financial centres and impact of recent internationally agreed standards on tax transparency on the fight against tax evasion“ („Asmenų turto, slepiamo tarptautiniuose finansiniuose centruose, dydžio ir neseniai tarptautiniu mastu priimtų mokesčių skaidrumo standartų poveikio kovai su mokesčių slėpimu stebėjimas“).
(15) 2020 m. lapkričio 25 d. informacija Žr. Europos Komisijos interneto svetainę Kovos su pinigų plovimu direktyvos IV (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva) perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį adresu https://ec.europa.eu/info/publications/anti-money-laundering-directive-4-transpositi onstatus_en.
(16) 2020 m. gruodžio 22 d. informacija: Čekija, Danija, Estija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Rumunija ir Slovakija (žr. Europos Komisijos interneto svetainę: https://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/infringementsproceedings/infringement_decisions/index.cfm?lang_code=EN&typeOfSearch=false∾tive_only=1&noncom=0&r_dossier=&decision_date_from=&decision_date_to=&title=Directive+2015%2F849⊂mit=Search.) 2021 m. vasario mėn. prieš Vokietiją, Portugaliją ir Rumuniją buvo pradėtos dar trys pažeidimo nagrinėjimo procedūros https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/inf_21_441.
(17) 2020 m. lapkričio 25 d. informacija. Žr. Europos Komisijos interneto svetainę Kovos su pinigų plovimu direktyvos V (Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva) perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį adresu https://ec.europa.eu/info/publications/anti-money-laundering-directive-5-transpositi onstatus_en
(18) 2020 m. gruodžio 22 d. informacija: Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija. Žr. Europos Komisijos svetainę: https://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/infringementsproceedings/infringement_decisions/index.cfm?lang_code=EN&typeOfSearch=false∾tive_only=1&noncom=0&r_dossier=&decision_date_from=&decision_date_to=&title=Directive+2015%2F849⊂mit=Search.
(19) Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vengrija.
(20) Finansinių veiksmų darbo grupė, 4-asis reitingas, 2020 m. lapkričio mėn., Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Kipras, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Ispanija, Latvija, Lietuva, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.
(21) Pasaulinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas.
(22) https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/175eeff4-en.pdf?expires=1614245801&id=id&accname=ocid194994&checksum=C36736F5E5628939095D507381D7D7C5
(23) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/662603/EPRS_STU(2021)662603_EN.pdf
(24) https://www.oecd-ilibrary.org/taxation/global-forum-on-transparency-and-exchange-of-information-for-tax-purposes-malta-2020-second-round_d92a4f90-en
(25) Estija, Austrija, Vengrija, Belgija, Liuksemburgas, Bulgarija, Kroatija, Nyderlandai, Kipras, Lenkija, Čekija, Portugalija, Danija, Rumunija, Slovakija, Graikija, Vokietija, Malta ir Ispanija. Šaltinis: 25–34 išnašos: https://www.oecd-ilibrary.org/taxation/global-forum-on-transparency-and-exchange-of-information-for-tax-purposes-peer-reviews_2219469x?_ga=2.61374444.131706240.1621422687-1265388792.1602508229
(26) Kroatija, Kipras, Graikija, Slovakija, Ispanija ir Malta.
(27) Vengrija, Malta, Nyderlandai, Danija ir Slovakija.
(28) Austrija, Vengrija, Belgija, Latvija, Čekija, Portugalija ir Slovakija.
(29) Vengrija, Belgija ir Liuksemburgas.
(30) Austrija, Latvija, Kipras, Čekija ir Portugalija.
(31) Belgija, Latvija ir Vengrija.
(32) Vengrija, Latvija ir Čekija.
(33) Italija, Malta, Prancūzija, Liuksemburgas, Bulgarija, Portugalija, Rumunija, Graikija ir Vokietija.
(34) Estija, Italija, Suomija, Lietuva, Prancūzija, Slovėnija, Švedija ir Airija.
(35) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/662603/EPRS_STU(2021)662603_EN.pdf
(36) 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2378, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012 (OL L 332, 2015 12 18, p. 19).
(37) https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=57680
(38) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(39) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(40) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(41) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).


Padėtis Afganistane
PDF 203kWORD 55k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane (2021/2877(RSP))
P9_TA(2021)0393RC-B9-0455/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1368 (2001), 1373 (2001), 2210 (2015), 2344 (2017), 2513 (2020) ir 2593 (2021),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 2 d. susitarimą dėl ES ir Afganistano bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES strategijos dėl Afganistano elementai“ (JOIN(2017)0031),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 17 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 24 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle’ės Bachelet pareiškimą skubiai sušauktoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 24 d. G 7 vadovų pareiškimą dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimą dėl padėties Afganistane,

–  atsižvelgdamas į bendro ES, NATO ir G 7 susitikimą dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. Talibanas paskelbė apie laikinosios Afganistano vyriausybės sukūrimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 13–14 d. Ženevoje vykusią JT tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Afganistano klausimais,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą spaudos konferencijoje po neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo (Gymniche),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. baigtas Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų pasitraukimas iš Afganistano,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos, dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų bei dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir JT Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kuris buvo pasirašytas po 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtos Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vadovaujant Talibanui Afganistanas buvo viena iš pagrindinių vietų, kur galėjo glaustis tarptautinės teroristinės organizacijos, visų pirma „Al-Qaeda“, atsakinga už daugybę žiaurių teroristinių išpuolių prieš civilius gyventojus Azijoje, Afrikoje, Australijoje, Europoje ir Amerikoje ir už žiauriausią žmonijos istorijoje teroristinį išpuolį Jungtinėse Valstijose 2001 m. rugsėjo 11 d., per kurį žuvo beveik 3 000 daugiau kaip 90 tautybių žmonių;

B.  kadangi prieš 20 metų įvykdytas žiaurus išpuolis prieš Jungtines Amerikos Valstijas paskatino JT Saugumo Tarybą pasirašyti rezoliuciją Nr. 1368 ir 2001 m. pradėti JAV vadovaujamą intervenciją Afganistane, per kurią buvo nuverstas Talibano režimas, išardyta ir susilpninta grupuotė „Al-Qaeda“ ir kitos pasaulinės džihadistų organizacijos, t. y. padaryta pažanga, kuriai šiuo metu iškilęs didelis pavojus;

C.  kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių NATO pritaikė savo steigimo sutarties 5 straipsnį; tai buvo vienintelis kartas, kai NATO pasinaudojo kolektyvine gynyba ir daugiau kaip 40 valstybių prisidėjo prie šalies saugumo, o dešimtys kitų valstybių ir organizacijų, įskaitant ES, dalyvavo stabilizuojant šalį vadovaudamosi vėliau priimtomis JT rezoliucijomis;

D.  kadangi NATO ir šalys sąjungininkės vykdė veiklą Afganistane nuo 2001 m., kai žlugo Talibano režimas; kadangi 2021 m. balandžio mėn., po trejus metus trukusių derybų su Talibanu, Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė, kad iki 2021 m. rugsėjo 11 d. jų pajėgos bus išvestos; kadangi NATO ir šalių sąjungininkių pajėgų išvedimas užbaigtas 2021 m. rugpjūčio mėn.;

E.  kadangi po to Talibanas greitai užėmė vyriausybės kontroliuojamą teritoriją; kadangi Afganistano armija ir saugumo pajėgos nepajėgė suorganizuoti veiksmingos gynybos, o prezidentas Ashraf Ghani pabėgo iš šalies; kadangi Talibanas perėmė visišką šalies kontrolę ir atkūrė Afganistano Islamo Emyratą;

F.  kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. per JAV vadovaujamą evakuaciją iš Afganistano evakuota 110 000 žmonių, tarptautinei bendruomenei nekoordinuojant šių veiksmų; kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos ir tarptautinė bendruomenė per dvi savaites (2021 m. rugpjūčio mėn.) sugebėjo oro transportu į saugias teritorijas perkelti daugiau kaip 120 000 afganistaniečių, diplomatinių misijų ir karinių pajėgų vietos darbuotojų ir užsienio piliečių, kuriems grėsė pavojus; kadangi apie 150–170 000 afganistaniečių, kurie pastaruosius du dešimtmečius dirbo su tarptautine bendruomene, liko nuošalyje ir jų gyvybėms gresia pavojus;

G.  kadangi Talibanas paskelbė, jog 2021 m. rugsėjo 7 d., vadovaujant Talibano Vadovų tarybos vadovui Muhammadui Hassanui Akhundui, suformuota laikinoji vyriausybė, į kurią nebuvo pakviesta nė viena moteris ir nė vienas ne Talibano lyderis; kadangi Talibano laikinojoje valdžioje esama asmenų, atsakingų už terorizmo aktus, įskaitant buvusius sulaikytuosius, asmenis, kuriems taikomos JT sankcijos, ir asmenis, įtrauktus į FTB labiausiai ieškomų asmenų sąrašą; kadangi daugelis Talibano laikinosios vyriausybės narių turi Pakistano išduotus pasus; kadangi ši vyriausybė labai diskriminuoja šalies etnines ir religines mažumas;

H.  kadangi Talibano laikinoji vyriausybė buvo suformuota jam nesilaikant pažadų dėl įtraukios vyriausybės; kadangi Moterų reikalų ministerija buvo panaikinta; kadangi Talibanas nenumato nuolatinio moterų dalyvavimo vadovaujamose pareigose Afganistane, persekioja moteris lyderes, pareigūnes ir aktyvistes ir naudoja mirtiną jėgą protestams dėl moterų teisių išsklaidyti; kadangi esama visiškai pagrįstos baimės, jog bus atšauktas Įstatymas dėl smurto prieš moteris panaikinimo, kuriuo nustatomos baudžiamosios sankcijos už vaikų ir priverstines santuokas, smurtą šeimoje ir daugybę kitų prievartos prieš moteris apraiškų;

I.  kadangi Talibano laikinoji vyriausybė paskelbė visoje šalyje uždraudžianti protestus ir pradėjo represijas prieš laisvą žiniasklaidą, įskaitant žurnalistų sulaikymą ir jų užpuldinėjimą, taip pat naujus žiniasklaidos darbo apribojimus; kadangi Talibanas naudoja propagandą, skleisdamas neapykantą Vakarų ir ES atžvilgiu;

J.  kadangi žmogaus teisių padėtis sparčiai blogėja; kadangi prie pažeidžiamų ir riziką patiriančių asmenų galima priskirti beveik visus gyventojus, įskaitant moteris, mergaites, LGBTI+ bendruomenę, etnines ir religines mažumas, ypač šiizmą išpažįstančius hazarus, pilietinės visuomenės narius, akademikus, žurnalistus, teisininkus, teisėjus, menininkus, politikus ir ankstesnėje Afganistano vyriausybėje dirbusius valstybės tarnautojus; kadangi praeityje per ginkluotus konfliktus moterys kentėjo nuo smurto dėl lyties ir seksualinės prievartos ir tai buvo naudojama kaip kovinis ginklas;

K.  kadangi pagal turimus duomenis Talibanas persekioja žmones, naudoja prieš juos smurtą ir žudo iš keršto; kadangi dauguma moterų neteko galimybės grįžti į darbo vietas, universitetus ir mokyklas; kadangi šalyje prasidėjo protestai, ypač prieš vien iš vyrų sudarytą vyriausybę ir jos planus apriboti moterų teises, atimti iš jų galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant sportinę veiklą; kadangi Talibanas jėga slopino demonstracijas ir vietos pasipriešinimą, ypač Pandžiro slėnyje;

L.  kadangi šalį ištiko humanitarinė katastrofa; kadangi labai trūksta maisto, vandens ir vaistų; kadangi 18,4 milijono afganistaniečių reikalinga humanitarinė pagalba, o iš jų 14 milijonų jau iki tol juto maisto stygių; kadangi Komisija paskelbė didinanti humanitarinę pagalbą iki daugiau kaip 200 mln. EUR ir ją skirsianti šalyje esantiems ir iš jos bėgantiems asmenims;

M.  kadangi krizė Afganistane visų pirma yra tragedija Afganistano žmonėms, tačiau taip pat kelia grėsmę pačios ES saugumui; kadangi ES turėtų padaryti reikiamas išvadas dėl šios kolektyvinės nesėkmės ir pasirengti jos pasekmėms mūsų saugumui, įskaitant galimą didesnę terorizmo grėsmę; kadangi džihadistai visame pasaulyje jaučiasi labai padrąsinti Talibano valdžios perėmimo;

N.  kadangi afganistaniečiai jau daugelį metų bėga iš savo šalies ir ieško prieglobsčio pirmiausia kaimyninėse šalyse, bet taip pat ir Europoje; kadangi vis daugiau afganistaniečių gali siekti patekti į Europą;

O.  kadangi Komisija ne tik nekoordinavo ES ir jos valstybėms narėms dirbusių Europos piliečių ir Afganistano piliečių evakuacijos pastangų, bet ir nesugebėjo suorganizuoti tikro Europos oro transporto; kadangi ES piliečių ir afganistaniečių, kuriems gresia pavojus ir kurie nori palikti šalį, evakuacija nėra baigta, todėl reikalinga ES ir jos valstybių narių vienybė, įskaitant ryšių su Talibanu kanalą;

P.  kadangi bendravimas su Talibanu jokiu būdu neturėtų lemti galiojančių sankcijų jo nariams panaikinimo;

Q.  kadangi Kabulo tarptautinis oro uostas iš dalies pradėjo vėl veikti, tačiau Afganistano sausumos sienas saugo pasienio kontrolės punktuose įsikūrę gausiai ginkluoti talibai; kadangi milijonai afganistaniečių liko šalyje ir negali išvykti;

R.  kadangi šalyje vis dar itin nesaugu; kadangi regioninė Islamo valstybės grupuotė „IS-K“ prisiėmė atsakomybę už 2021 m. rugpjūčio 26 d. oro uoste įvykdytus sprogdinimus, per kuriuos žuvo apie 170 žmonių;

S.  kadangi Talibanas viduje yra susiskaldęs ir susiduria su kitų ekstremistinių ir bekompromisių Afganistano grupuočių priešiškumu; kadangi režimas dabar gali naudotis Afganistano ir sąjungininkų pajėgų palikta karine įranga; kadangi šie ginklai gali lengvai atsidurti kitų tarptautiniu lygiu pripažintų teroristų grupuočių, pavyzdžiui, Islamo valstybės, „al-Qaeda“ ir jų šalininkų rankose;

T.  kadangi Afganistanas yra viena iš labiausiai nuo pagalbos priklausomų šalių pasaulyje, kurioje daugiau kaip 18 mln. žmonių, t. y. pusei gyventojų, reikia nuolatinės pagalbos, o trečdalis gyventojų neturi pakankamai maisto; kadangi vien 2021 m. apie 600 000 afganistaniečių (80 proc. iš jų yra moterys ir vaikai) buvo perkelti šalies viduje; kadangi iš viso Afganistane yra apie 5 milijonai šalies viduje perkeltų afganistaniečių, o kaimyninėse šalyse jau gyvena apie 2,2 milijono pabėgėlių iš Afganistano; kadangi dėl Talibano kontrolės labai sunku paskirstyti humanitarinę pagalbą;

U.  kadangi 2021 m. 760 000 afganistaniečių grįžo iš Irano ir Pakistano, o tai apsunkino veikiančių tarnybų pajėgumus ir sukėlė susirūpinimą dėl jų reintegracijos ir gyvenimo sąlygų; kadangi Komisija paskelbė didinanti humanitarinę pagalbą iki daugiau kaip 200 mln. EUR ir ją skirsianti šalyje esantiems ir iš jos bėgantiems asmenims;

V.  kadangi nuo 2001 m. Afganistane padaryta akivaizdi pažanga moterų ir mergaičių teisių srityje, įskaitant galimybes gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir dalyvavimą pilietiniame ir politiniame gyvenime; kadangi ši pažanga neabejotinai yra sėkmingiausias pastarojo meto šalies vystymosi pasiekimas; kadangi šiai dalinei pažangai šiuo metu kyla rimta grėsmė dėl to, kad Talibanas perėmė Afganistaną;

W.  kadangi Talibanas siekia tarptautinio pripažinimo, teisėtumo ir paramos bei viešai paskelbė, kad suteiks moterims laisvę pagal Islamo teisę, tačiau tai paneigia vis daugiau pranešimų apie Afganistane taikomą ribojamąją praktiką ir išpuolius prieš moteris, mokslininkus, žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos darbuotojus ir valstybės tarnautojus; kadangi yra pranešimų, jog Talibanas sekė asmenis, kurie dirbo ankstesnės valdžios institucijose ir vėliau juos žudė iš keršto;

X.  kadangi daugiau kaip 75 proc. Afganistano valstybės biudžeto ir daugiau kaip 95 proc. jos karinio biudžeto sudarė tarptautinės bendruomenės suteiktos lėšos;

Y.  kadangi dėl neseniai šalyje suintensyvėjusios COVID-19 pandemijos, vakcinų ir medicininių atsargų trūkumo, sausros ir artėjančios žiemos gali dar labiau paaštrėti dabartinė socialinė, ekonominė ir humanitarinė krizė; kadangi logistinę ir saugumo padėtį dar labiau apsunkina COVID-19 pandemija;

1.  smerkia tai, kad Talibanas prievarta perėmė Afganistano valdymą, ir atsisako pripažinti jo dabartinę vyriausybę; reiškia didelį susirūpinimą dėl Afganistano ateities dabar, kai Talibanas užėmė šalį ir primeta radikalią šariato teisę, kuria iš Afganistano žmonių atimamos pagrindinės teisių ir laisvės, kuriomis jie naudojosi per pastaruosius 20 metų; reiškia gilią užuojautą ir paramą tebesitęsiančių pažeidimų ir teroro išpuolių aukoms ir jų šeimoms;

2.  reiškia nuoširdžią užuojautą karinio personalo narių ir civilių, kurie per pastaruosius 20 metų žuvo Afganistane, šeimoms ir draugams;

3.  išreiškia didelį ir nuoširdų solidarumą su iš šalies pabėgusiais ir joje likusiais afganistaniečiais; pakartoja, kad tai yra visų pirma humanitarinė ir žmogaus teisių krizė, per kurią visada turi būti teikiama pirmenybė Afganistano gyventojų apsaugojimui, saugumui ir teisėms;

4.  yra labai susirūpinęs dėl besirutuliojančios humanitarinės, ekonominės ir pabėgėlių krizės Afganistane; mano, kad siekiant saugios, taikios ir demokratinės Afganistano ateities reikia derybomis pasiekto įtraukaus politinio sprendimo; pakartoja, kad yra ir toliau įsipareigojęs siekti taikos proceso, kuriam vadovautų ir už kurį atsakingi afganistaniečiai, ir atstatymo po konflikto, kaip vienintelio patikimo būdo pasiekti įtraukią ilgalaikę taiką, saugumą ir vystymąsi;

5.  apgailestauja, kad politinis procesas ir karinis planavimas, po kurių JAV kariai buvo išvesti iš Afganistano, buvo vykdomi vienašališkai ir nepakankamai koordinuojant veiksmus su NATO sąjungininkais; apgailestauja, kad vykdant gelbėjimo operaciją Kabule ES valstybės narės nebendradarbiavo ir nekoordinavo veiksmų, ypač ryšių su JAV klausimu, dėl Talibano įvykdytas Kabulo užėmimas daugumai ambasadų buvo netikėtas; mano, kad didesnis koordinavimas būtų padėjęs išvengti chaoso ir nevilties ir būtų nustatyti efektyvesnes procedūras, pagal kurias asmenys, kurie turėjo teisę būti išgelbėti, būtų galėję pasiekti oro uostą tvarkingiau ir nuspėjamiau;

6.  apgailestauja dėl to, kad JAV ir Europos šalys nepakankamai bendrauja tarpusavyje, ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją kritiškai įvertinti šį procesą ir iki šių metų pabaigos šį vertinimą pateikti Europos Parlamentui;

7.  išreiškia padėką visiems kariams, vyrams ir moterims, kariuomenės, humanitarinės ir vystymosi pagalbos darbuotojams, diplomatams ir vietiniams darbuotojams, kurie dirbo ir kai kuriais atvejais vis dar dirba Afganistane, už jų drąsą; giria didžiulį pasiaukojimą, kuriuo pastaruosius du dešimtmečius buvo stengiamasi Afganistaną paversti taikesniu ir saugesniu;

8.  išreiškia didelį nusivylimą dėl greito Afganistano valstybinių struktūrų, nesugebėjusių ar nenorėjusių atlaikyti Talibano puolimo, trukusio 10 dienų nuo pirmosios provincijos sostinės iki įžengimo į Kabulą, žlugimą; reiškia nusivylimą nesėkmingu prezidento Ashrafo Ghani vadovavimu ir jo sprendimu bėgti iš Afganistano; ragina ištirti įtarimus, kad prezidentas A. Ghani ir kiti politinio elito nariai galėjo pasisavinti Afganistano biudžeto lėšų;

Raginimas nutraukti smurtą

9.  yra pasibaisėjęs dėl pranešamų pažeidimų, įskaitant civilių gyventojų ir Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų narių egzekucijas, vaikų kareivių verbavimą, represijas, nukreiptas prieš taikius protestus ir nepritarimo išraiškas, ir žmogaus teisių apribojimus, visu pirma taikomus moterims ir mergaitėms, žmogaus teisių gynėjams, LGBTI+ asmenims, religinėms ir etninėms mažumoms, žurnalistams, rašytojams, mokslininkams ir menininkams; primygtinai ragina Talibaną nedelsiant nutraukti šią praktiką ir, visų pirma, apsaugoti Afganistano moterų teises į švietimą, darbą, sportą, laisvą judėjimą, susirinkimų ir asociacijų laisvę ir kt.;

10.  pabrėžia, kad reikia gauti dokumentų, atlikti skaidrius ir skubius tyrimus dėl pranešimų apie visus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; pritaria tam, kad šiuo atžvilgiu būtų taikomas ES visuotinis sankcijų žmogaus teisių srityje režimas (ES S. Magnitskio aktas); tikisi, kad valstybės narės užtikrins, kad per artėjančią 48-ąją eilinę JT žmogaus teisių tarybos sesiją pirmenybės tvarka būtų priimta rezoliucija, kuria būtų parengta faktų nustatymo misija dėl Afganistano, kuriai būtų sutikti tvirti įgaliojimai;

11.  ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl JT misijos Afganistane (UNAMA), kurios įgaliojimai baigiasi 2021 m. rugsėjo 17 d., atnaujinimo;

Geresnis evakuacijos veiksmų koordinavimas

12.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti, kad palengvintų tolesnį ES piliečių ir afganistaniečių, kuriems gresia pavojus, evakuaciją, visų pirma naudojantis esamais saugiais koridoriais; primena, kad ES tikisi, jog Talibanas padės tai padaryti; dar kartą pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia sutelkti dėmesį į moterų grupes, kurioms kyla ypatinga rizika, įskaitant visas moteris ir mergaites, žmogaus teisių gynėjus, LGBTI+ asmenis, religines ir etnines mažumas, žurnalistus, rašytojus, mokslininkus, vietos darbuotojus, menininkus ir kt.;

13.  prašo Komisijos ir EIVT parengti ir įgyvendinti esamas ir būsimas apsaugos sistemas, koordinuojant darbą su valstybėmis narėmis, ir apibrėžti numatytas apsaugos priemones atsižvelgiant į galimas būsimas ekstremaliąsias situacijas, dėl kurių gali prireikti imtis šių priemonių; mano, kad į vietos darbuotojų kategoriją turėtų būti įtraukti visi darbuotojai, dirbę Europos Sąjungai arba ES finansuojamuose projektuose;

Tolesnė parama Afganistano moterims ir mergaitėms

14.  išreiškia solidarumą su moterimis ir žmogaus teisių gynėjais, protestuojančiais visame Afganistane prieš Talibano įvykdytą valdžios perėmimą šalyje, ir norinčiais gyventi laisvoje, stabilioje, taikioje ir įvairialypėje visuomenėje;

15.  labai apgailestauja, kad 20 metų trukusiai pažangai moterų ir mergaičių teisių bei lyčių lygybės srityje dabar iškilo didžiulė grėsmė; pakartoja savo poziciją, kad šią pažangą būtina atidžiai saugoti ir stebėti; pabrėžia, kad tarptautinės bendruomenės dialoge su Talibanu pagrindiniai reikalaujami dalykai turi būti teisė į mokslą ir darbą, laisvė nepatirti smurto dėl lyties, pagrindinių teisių apsauga, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus dėl vietos ir nacionalinės politikos, viešojo ir pilietinio gyvenimo;

16.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad iš Afganistano išvykusios moterys ir jaunimas galėtų toliau mokytis kitose šalyse; ragina ieškoti novatoriškų būdų, kaip ir toliau įgalinti Afganistano moteris ir jaunimą, visų pirma teikiant stipendijas studijoms Europos mokyklose ir universitetuose;

Didelis susirūpinimas dėl Talibano de facto vyriausybės

17.  išsako didelį susirūpinimą dėl vien iš vyrų sudarytos laikinosios vyriausybės, kurią sudaro 33 mulos, narių, kurių daugeliui taikomos JAV ir JT sankcijos ir dėl kurių paskelbta paieška dėl teroristinės veiklos, paskyrimo; itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į Sirajuddino Haqqani, kurio ryšiai su teroristine veikla yra išsamiai patvirtinti dokumentais, paskyrimą vidaus reikalų ministru ir tai, kad Talibano de facto vyriausybėje yra keletas asmenų, kuriems taikomos JT sankcijos;

18.  ragina įsteigti atstovaujamąją ir išrinktą vyriausybę, kurioje galėtų reikšmingai dalyvauti moterys ir mažumų grupės; primena, kad ilgalaikis Afganistano vystymasis priklausys nuo atskaitomybės, gero valdymo, tvaraus žmonių saugumo užtikrinimo, įskaitant skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą, galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimą ir pagrindinių laisvių bei žmogaus teisių apsaugą;

19.  pabrėžia savo ilgalaikę paramą patikimiems, laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, atitinkantiems tarptautinius standartus, ir išreiškia paramą rinkimų stebėjimui šalyje;

Operatyvinis bendradarbiavimas yra būtinas, tačiau de facto vyriausybė oficialiai nepripažįstama

20.  pripažįsta, kad siekiant teikti humanitarinę pagalbą civiliams, kuriems reikia pagalbos, ir užtikrinti saugų išvykimą iš šalies užsienio piliečiams ir afganistaniečiams, reikia operatyvinio bendradarbiavimo su naująja Talibano de facto vyriausybe logistiniais, veiklos ir humanitariniais klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniu etapu šie ryšiai turėtų būti apsiriboti vien tik atitinkamų tikslų įgyvendinimu; pabrėžia, kad nebuvo įvykdytos sąlygos Talibano de facto šalies vadovų, kurie valdžią perėmė karinėmis priemonėmis ir šiuo metu naikina pastarųjų 20 metų laimėjimus, politiniam pripažinimui;

21.  primena, kad kritinis bet kokių santykių su Talibanu ES lakmuso testas bus pastarųjų 20 metų laimėjimų išsaugojimas, ypač moterų ir mergaičių teisių švietimo srityje, ir užtikrinimas, kad Afganistanas netaptų saugiu prieglobsčiu džihadistams ir kitoms teroristinėms grupuotėms, vykdančioms teroristinius išpuolius ar juos valdančioms iš jo teritorijos; primena, kad tarptautinė bendruomenė vertins Talibaną remdamasi jo veiksmais vietoje, o ne viešomis deklaracijomis;

22.  primygtinai ragina Komisiją skubiai pradėti tyrimą pagal BLS reglamento(2) 19 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant sustabdyti prekybos lengvatų, kurias Afganistanas taiko pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, taikymą;

23.  pažymi, kad svarbu atnaujinti ES buvimą vietoje, kai tai leidžia saugumo ir politinės sąlygos;

24.  ragina, kai tik bus tinkamos aplinkybės, surengti ES institucijų misiją Kabule, kad jos dalyviai galėtų susipažinti su humanitarine, migracijos, ekonomine ir saugumo padėtimi bei moterų ir mažumų teisių būkle Afganistane;

Užtikrinti, kad Afganistanas netaptų nauja teroristinių organizacijų tvirtove

25.  kuo griežčiausiai smerkia 2021 m. rugpjūčio 26 d. grupuotės „ISIS-K“ įvykdytą mirtiną teroristinį išpuolį prie Kabulo tarptautinio oro uosto Abbey vartų ir viešbučio „Baron“, per kurį žuvo daugiau kaip 170 žmonių, įskaitant 13 JAV karių, ir sužeista daugiau kaip 200 asmenų;

26.  atkakliai tvirtina, kad Talibanas ir Islamo Respublikos vyriausybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus dėl kovos su terorizmu, be kita ko, užkirsti kelią „Al-Qaida“, „Da’esh“ ar kitoms teroristinėms grupuotėms ir asmenims naudotis Afganistano žeme siekiant kelti grėsmę bet kurios kitos šalies saugumui ar jį pažeisti, nepriimti šių grupuočių narių ir neleisti joms verbuoti asmenų, rengti mokymų ar rinkti lėšų; perspėja, kad jei Talibanas nekovos su šiomis grupuotėmis, jo laukia tarptautinės sankcijos ir izoliacija;

27.  labai ragina valstybes nares išsaugoti visą žvalgybinę informaciją, gautą iš savo karinių pajėgų ir teisėsaugos pareigūnų Afganistane, ir ja dalytis, ypatingą dėmesį skiriant biometriniams duomenims, kurie yra itin svarbūs padedant valstybėms narėms ir trečiosioms šalims nustatyti grįžtančių užsienio kovotojų tapatybę; pabrėžia, kad kovoti su terorizmo finansavimu yra būtina siekiant sukurti saugumą skatinančią aplinką Afganistane; labai ragina visus atitinkamus partnerius dėti daugiau pastangų siekiant išardyti visus terorizmo finansavimo tinklus; pabrėžia, kad Talibanui perėmus kontrolę kylanti neišvengiama terorizmo grėsmė Afganistane turi būti aiškiai paminėta ES strateginiame kelrodyje, kuriame bus apžvelgiamos karinės grėsmės, su kuriomis susiduria ES, ir jos siekiai ateinančiais metais; primygtinai ragina Europos žvalgybos tarnybas aktyviau keistis reguliariai atnaujinamomis grėsmių analizėmis siekiant stiprinti dalijimąsi žvalgybos informacija ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

28.  primena, kad opiumo gamyba ir prekyba juo yra reikšmingas Talibano pajamų šaltinis ir kad opiumo gamybos ir prekybos juo poveikis pasireiškia labai plačiai už Afganistano ribų; reiškia susirūpinimą dėl neišvengiamos rizikos, kad dėl nestabilumo šalyje suaktyvės neteisėta prekyba narkotikais, ginklais, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas;

29.  ragina nuodugniai registruoti ir tikrinti iš regiono evakuotus asmenis ir aktyviau keistis informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų, JAV ir Europolo, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms saugumui, kylančioms dėl terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo;

30.  smerkia nepataisomą Talibano ir su juo susijusių grupuočių padarytą žalą kultūros objektams ir tebėra sunerimęs, kad dėl nestabilumo padaugės tarptautinės kontrabandos ir kultūros paveldo vagysčių, kuriomis gali būti naudojamasi aktyvesnei teroristinių organizacijų veiklai regione finansuoti; primygtinai ragina Europoje skaitmeninti Afganistano kultūros artefaktus, siekiant padėti aptikti kontrabandines prekes, ir ragina įgyvendinti visapusišką laikiną draudimą importuoti kultūros vertybes iš Afganistano, kad Talibanas ir su juo susijusios grupuotės netektų galimybių naudotis kultūros kontrabanda;

Tolesnis humanitarinės pagalbos didinimas

31.  giria darbą tų tarptautinių organizacijų bei vietos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios, nepaisydamos grėsmės saugumui, teikia paslaugas, pagalbą ir labdarą Afganistano gyventojams; ragina Talibaną užtikrinti vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų, NVO ir humanitarinių organizacijų, įskaitant jų darbuotojas moteris, saugumą, nes tai itin svarbu teikiant būtiniausias paslaugas Afganistano moterims ir mergaitėms; pabrėžia, kad šios humanitarinės pagalbos darbuotojos turi turėti galimybę laisvai dirbti ir nebijoti, kad su jomis bus susidorota;

32.  ragina dar padidinti humanitarinę pagalbą ir koordinuoti ją su Jungtinių Tautų agentūromis ir NVO, be kita ko, sukurti humanitarinius koridorius, kuriais būtų tiekiama pagalba – maistas, vanduo, sanitarinės priemonės ir vaistai; palankiai vertina Komisijos sprendimą padidinti humanitarinę pagalbą Afganistanui nuo daugiau kaip 50 mln. EUR iki daugiau kaip 200 mln. EUR; palankiai vertina tai, kad tarptautinė bendruomenė neseniai įsipareigojo skirti 1 mlrd. EUR Afganistano žmonėms, ir ragina Komisiją vadovauti paramos propagavimo pastangoms, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai patenkinti humanitarinės pagalbos poreikiai;

33.  pakartoja, kad teikiant humanitarinę pagalbą pirmenybę reikia teikti neatidėliotiniems Afganistano moterų ir mergaičių, o ypač tų, kurios priverstinai migravo, poreikiams; pabrėžia, kad itin svarbu mažinti tikimybę patirti smurtą dėl lyties ir užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pagrindinėmis higienos priemonėmis;

34.  primygtinai reikalauja, kad ES toliau tiesiogiai remtų propaguoti žmogaus teises ir pagrindines vertybes įsipareigojusius Afganistano politikus ir pilietinės visuomenės aktyvistus (daugelis jų šiuo metu yra tremtyje), kad jie galėtų toliau dirbti siekdami išsaugoti pastarųjų 20 metų pasiekimus ir vykdyti reformas Afganistane;

35.  pabrėžia, kad Europos finansinė parama per valdžios institucijas priklauso nuo to, ar bus išsaugoti pastarųjų 20 metų pasiekimai, ypač moterų ir mergaičių teisės, ir ar jais bus naudojamasi; primygtinai reikalauja, kad Talibanas parodytų pagarbą šiems pasiekimams ir įsipareigojimą juos išsaugoti – iki šiol jis to dar nepadarė; pabrėžia, jog ES turėtų užtikrinti, kad humanitarinė pagalba Afganistano civiliams gyventojams, kuriems jos reikia, būtų teikiama per atitinkamas tarptautines organizacijas ir NVO, ir turėtų primygtinai reikalauti, kad Talibanas užtikrintų saugią ir nekliudomą prieigą vietinėms ir tarptautinėms NVO; pabrėžia, kad Talibanas negali trukdyti teikti ir išmokėti humanitarinės pagalbos visiems, kuriems jos reikia;

36.  ragina Komisiją išnagrinėti visus šalyje vykdomus vystymosi projektus, kad būtų galima pabandyti įvertinti, kurie iš jų vis dar gali būti vykdomi kartu su vietos partneriais ar NVO ir tarptautinėmis organizacijomis be Talibano režimo įsikišimo, nustačius tokias sąlygas kaip moterų dalyvavimas, saugumo garantijos paramos vystymuisi darbuotojams ir veiksminga apsauga nuo korupcijos;

ES privalo parengti atsaką į galimą migracijos ir pabėgėlių krizę

37.  pabrėžia pagrindinę Afganistano gyventojų teisę ieškoti saugumo; primygtinai ragina imtis visų priemonių, kad būtų atnaujinta Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro prižiūrima koordinuojama evakuacija iš šalies, konkrečiai, kad būtų sukurti saugūs koridoriai, visam laikui atidarytas Kabulo tarptautinis oro uostas ir Afganistano sausumos sienos; ragina suteikti konkrečią paramą iš šalies norinčioms išvykti moterims, mergaitėms ir kitiems asmenims, kuriems kyla rizika, kad būtų užtikrinti saugūs keliai išvykti;

38.  pabrėžia, kad daugiausia Afganistano pabėgėlių visų pirma ieškos apsaugos kaimyninėse šalyse ir kad todėl ES turėtų planuoti teikti papildomą paramą Afganistano kaimyninėms pabėgėlius priimančioms šalims, pageidautina per Jungtines Tautas ir jų agentūras, taip pat vietoje dirbančias tarptautines organizacijas;

39.  primena, kad finansinė, logistinė ir pajėgumų stiprinimo parama tam, kad pabėgėliai ir migrantai iš Afganistano būtų priimami kaimyninėse šalyse, nėra alternatyva visavertei Europos prieglobsčio ir migracijos politikai; mano, kad ES turi skubiai sudaryti ir įgyvendinti savo naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kad galėtų veiksmingiau ir humaniškiau valdyti migracijos srautus;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti suderintas Europos pastangas vykdyti humanišką prieglobsčio politiką, pagal kurią ES prisiimtų moralinę atsakomybę už žmonių priėmimą ir integravimą, visapusiškai laikydamasi 1951 m. Ženevos konvencijos; pritaria rugsėjį planuojamam surengti perkėlimo į ES forumui; pabrėžia, kad ES politika pirmiausia turėtų apimti asmenų, kuriems kyla didžiausia rizika ir kurie yra labiausiai pažeidžiami, perkėlimą į ES, taip pat kitus papildomus būdus, pvz., humanitarines vizas ir specialią vizų programą Afganistano moterims, siekiančioms apsaugos nuo Talibano režimo; primygtinai ragina valstybes nares iš naujo įvertinti gaunamus ir neseniai gautus prieglobsčio prašymus, įskaitant atmestus prašymus, atsižvelgiant į naujausius įvykius; pabrėžia, kad asmenys jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti priverstinai grąžinami į Afganistaną;

41.  ragina Tarybą panaudoti turimas priemones, pavyzdžiui, Laikinos apsaugos direktyvą(3) ir Piliečių apsaugos mechanizmą, kad visoje ES būtų kuo labiau stengiamasi užtikrinti geresnį valstybių narių veiksmų koordinavimą ir galimybes pasinaudoti neatidėliotina apsauga; pakartoja savo raginimą Komisijai paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl humanitarinių vizų ir ragina, kad valstybės narės vienodai pasidalytų atsakomybę;

42.  ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir teikti joms paramą, siekiant padėti joms kovoti su nusikaltėlių tinklais, kurie užsiima neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis; ragina Europolą pateikti kriminalinės rizikos analizę ir užtikrinti platesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, atsižvelgiant į platesnį įvykių Afganistane kontekstą;

43.  ragina Komisiją atsižvelgti į šią rezoliuciją programuojant KVTBP priemonę „Globali Europa“ ir rengiant atitinkamas orientacines daugiametes programas;

Reikia glaudžiau bendradarbiauti su regiono šalimis aplink Afganistaną, kartu puoselėjant pagrindines žmogaus teises ir teisinės valstybės principus

44.  pripažįsta, kad dabartinė padėtis Afganistane nepadeda užtikrinti regiono stabilumo; pabrėžia, kad po Vakarų pasitraukimo iš Afganistano atsirado vakuumas, dėl kurio didėja nestabilumas; pabrėžia, kad šiuo metu didesnė atsakomybė už padėtį Afganistane tenka kaimyniniams ir regioniniams galią turintiems subjektams ir kad jie turi užkirsti kelią bet kokiam nestabilumui už šalies sienų; dar kartą patvirtina, kad šiuo klausimu ES turi stiprinti bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos šalimis, ypač Uzbekistanu – su juo ES šiuo metu derasi dėl tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, taip pat su Tadžikistanu; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turėtų nekenkti ES pagrindinių vertybių ir teisinės valstybės gynimui;

45.  išreiškia susirūpinimą dėl Afganistano piliečių, kuriems kyla didelė rizika, ir asmenų, per sausumos sienas vykstančių į kaimynines šalis, ypač į Pakistaną, saugumo; apgailestauja dėl to, kad su tuo susijusios tarptautinės bendruomenės pastangos nepakankamai koordinuojamos, ir primygtinai ragina ES valstybes nares naudotis visa įmanoma diplomatine įtaka ir priemonėmis, kad būtų užtikrinta galimybė patekti prie sausumos sienų, saugiai jas pereiti ir susisiekti su diplomatinėmis įstaigomis; pabrėžia, kad itin svarbus ES delegacijų kaimyninėse šalyse veiksmų koordinavimo vaidmuo teikiant praktinę paramą šioje srityje;

46.  primena, kad daugelį metų Pakistanas buvo saugi priebėga Talibano nariams, taip pat padėjo jų saugumo pajėgoms; paveda EIVT perduoti Pakistano vadovybei, kad ji yra atsakinga už saugumą ir stabilumą Afganistane ir kad ji turi pasinaudoti savo įtaka Talibanui, kad pasiektų šiuos tikslus, ir apsvarstyti, ar yra priežasčių nedelsiant įvertinti Pakistano atitiktį BLS+ statuso kriterijams ir su tuo statusu susijusias lengvatas, atsižvelgiant į dabartinius įvykius;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant teikti Afganistanui ir jo kaimyninėms šalims paramą stiprinant prieglobsčio pajėgumus, padedant Europos prieglobsčio paramos organizacijai ir teikiant humanitarinę pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims, siekiant stabilizuoti regioną ir užkirsti kelią kitai migracijos krizei;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant padidinti paramą Afganistano kaimyninėms šalims, priimančioms daug migrantų ir pabėgėlių, siekiant užtikrinti, kad žmonės, kuriems reikia apsaugos, turėtų saugias ir tvarias gyvenimo sąlygas;

Perspėjimas Europos Sąjungai – reformos yra būtinos

49.  pripažįsta, kad JAV ir tarptautinių pajėgų pasitraukimas iš Afganistano yra bendros Vakarų užsienio ir saugumo politikos ir strategijos nesėkmės apraiška, galinti turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių; mano, kad trumpuoju laikotarpiu tai pakenks Vakarų patikimumui, sukels pasitikėjimo krizę ir pareikalaus, kad ateityje būtų pasimokyta iš šios patirties, ypač priimant sprendimus dėl karinių intervencijų pobūdžio ir įgaliojimų;

50.  reiškia didelį nusivylimą ir susirūpinimą dėl JAV, NATO, EIVT ir visų Europos Sąjungos institucijų neveiksmingumo per 20 metų laikotarpį išlaikant ir finansuojant afganų vyriausybę, iš esmės korumpuotą ir svetimą žmonėms, taip pat ginkluotąsias pajėgas, kurios pasirodė esančios neveiksmingos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ši kolektyvinė nesėkmė Afganistane suteikia strateginį pranašumą ne Vakarų valstybėms ir kaimyninėms šalims, visų pirma Pakistanui, taip pat Kinijai ir, kiek mažesniu mastu, Rusijai, nors jos neteikė jokios didelės paramos ir neprisidėjo prie Afganistano vystymosi; primena, kad Afganistano valdžios institucijos įsivėlė į politines kovas, įklimpo į sisteminę korupciją ir nesugebėjo įveikti silpno valdymo problemos;

51.  pabrėžia gero valdymo, teisinės valstybės ir kovos su korupcija svarbą, nes šioje srityje Afganistane buvo padaryta nepakankama pažanga kovojant su terorizmu šalyje; mano, kad siekiant sėkmingai kurti valstybę ir įgyvendinti ES tarptautinę žmogaus teisių darbotvarkę, ES turi laikytis integruoto požiūrio į užsienio, humanitarinę, vystymosi, žmogaus teisių, saugumo, lyčių lygybės ir prekybos politiką; primygtinai ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją kuo greičiau parengti ir Parlamentui pateikti išsamią patirtimi paremtą strategiją Afganistano ir aplinkinio regiono šalių atžvilgiu;

52.  mano, kad ši krizė rodo, jog ES turi gerokai sustiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai ir taip sustiprinti ES bendradarbiavimą gynybos srityje kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą – tai turėtų vykti glaudžiai derinant su NATO Europos ramsčio stiprinimu; mano, kad ES turi investuoti į karinį informuotumą, stebėjimą ir išžvalgymą, žvalgybą ir strateginį transportavimą oru; primena, kad Europos pajėgų nesugebėjimas užtikrinti tarptautinio oro uosto, pvz., Kabulo oro uosto, saugumo be JAV paramos, yra puikus pavyzdys, kokio dydžio investicijų reikės; palankiai vertina neseniai vyriausiojo įgaliotinio šiuo atžvilgiu išdėstytas mintis ir pakartoja, kad remia nuodugnų ir visapusišką ES institucijų, ES valstybių narių, nacionalinių parlamentų, Europos partnerių ir pilietinės visuomenės dialogą dėl veiksmų ateityje;

53.  mano, kad ES užsienio reikalų klausimai turėtų būti sprendžiami plačiau taikant kvalifikuotos balsų daugumos principą pagal ES sutartis;

54.  ragina EIVT stiprinti ES diplomatines atstovybes Vidurinėje Azijoje, ypač Tadžikistane, kad būtų galima gauti tiesioginę informaciją apie įvykius vietoje; primygtinai ragina, kad padėtis Afganistane, ypač susijusi su moterimis ir mergaitėmis, etninėmis, religinėmis ir kitomis pažeidžiamomis grupėmis, artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais ir toliau būtų stebima ir vertinama;

55.  pripažįsta, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su JAV, daugiausia dėmesio skiriant daugialypių problemų sprendimui, ir teikti humanitarinę pagalbą Afganistano žmonėms, sykiu atsižvelgiant į Afganistane įgytą patirtį; reiškia dėkingumą JAV kariškiams už jų paramą per evakuaciją iš Kabulo tarptautinio oro uosto ir reiškia giliausią užuojautą šiame procese žuvusių kariškių šeimoms;

56.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų apsaugą visapusiškai laikantis ES teisės ir pagrindinių teisių, kad būtų geriau pasirengta migracijos srautams iš regiono ir neteisėto atvykimo į ES atvejams;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam pasiuntiniui Afganistane, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir JAV Kongresui.

(1) OL L 67, 2017 3 14, p. 3.
(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).
(3) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).


Padėtis Libane
PDF 165kWORD 52k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libane (2021/2878(RSP))
P9_TA(2021)0394RC-B9-0465/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libano, ypač į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl padėties Libane(1),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į rezoliucijas Nr. 1559 (2004), 1701 (2006), 2539 (2020) ir 2591 (2021),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 2007/860/EB dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Libane 2018 m. galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimus, dėl kurių susitarta vadovaujantis ES ir Libano partnerystės prioritetais (2016 m. lapkričio mėn.), taip pat CEDRE konferencijos (Konferencija ekonomikos klausimais siekiant vystymosi vykdant reformas kartu su įmonėmis) (2018 m. balandžio 6 d.), Libano reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF) (2020 m. gruodžio mėn.) bei Tarptautinės paramos Libanui grupės susitikimų (2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. gegužės 19 d.) pagrindu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario, atsakingo už krizių valdymą, Janezo Lenarčičiaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą dėl sprogimo Beirute,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 9 d. Tarptautinę pagalbos ir paramos Beirutui ir Libano žmonėms konferenciją bei 2020 m. gruodžio 2 d. Paramos Libano gyventojams konferenciją, kurias organizavo Prancūzija ir JT,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės paramos Libanui grupės 2020 m. rugsėjo 23 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl Libano ministro pirmininko atsistatydinimo,

–  atsižvelgdamas į Libano reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF) ataskaitą, kurią 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino ES, JT ir Pasaulio bankas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl Libano,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 1 d. Pasaulio banko Libano ekonomikos stebėsenos apžvalgą (Lebanon Economic Monitor – LEM) bei skubų žalos ir poreikių Beirute įvertinimą (Beirut Rapid Damage and Needs Assessment – RDNA), kurį Pasaulio banko grupė parengė bendradarbiaudama su ES ir JT,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2021 m. birželio 19 d. pareiškimą ir pastabas, paskelbtus jo vizito šalyje metu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausioji įgaliotinio J. Borrellio 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą dėl paskirtojo ministro pirmininko Saado Hariri atsistatydinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko Davido McAllisterio ir Delegacijos ryšiams su Mašreko šalimis pirmininkės Isabel Santos 2021 m. liepos 16 d. raginimą Libano politinei vadovybei rasti išeitį iš aklavietės po paskirtojo ministro pirmininko atsistatydinimo,

–  atsižvelgdamas į organizacijos UNICEF 2021 m. liepos 23 d. pranešimą spaudai „Libanas: UNICEF įspėja, kad viešoji vandentiekos sistema yra atsidūrusi ties griūties riba“,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. liepos 26 d. pareiškimą dėl vyriausybės formavimo proceso,

–  atsižvelgdamas į konsultacinės grupės 3RF klausimu antrojo susitikimo pirmininkų 2021 m. liepos 28 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1277 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą, paskelbtą minint pirmąsias sprogimo Beiruto uoste metines,

–  atsižvelgdamas į Paramos Libano gyventojams konferenciją, 2021 m. rugpjūčio 4 d. surengtą vaizdo konferencijos būdu, ir į jos metu perskaitytą Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. laišką JT Saugumo Tarybos pirmininkui dėl JT laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL) įgaliojimų pratęsimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pareiškimą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. paskelbtą per trečiąją Tarptautinę paramos Libano gyventojams konferenciją, surengtą bendru JT generalinio sekretoriaus ir Prancūzijos Respublikos Prezidento kvietimu,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2021 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas raketų paleidinėjimas iš pietų Libano,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl socioekonominės padėties blogėjimo Libane,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 11 d. ES ir Libano asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/2016, kuriuo susitariama dėl ES ir Libano partnerystės prioritetų, ir į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, dėl tolesnio ES ir Libano partnerystės prioritetų taikymo, kol ES ir Libanas priims naujus atnaujintus bendrus dokumentus (COM(2021)0406),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. gegužės mėn., 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4–6 d. incidentus, įvykusius išilgai vadinamosios mėlynosios linijos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi dabartinė padėtis Libane kelia didžiulį nerimą ir gilų susirūpinimą, nes šalyje yra kilusi politinė, ekonominė, socialinė, finansinė ir sveikatos krizė, o institucijos yra atsidūrusius ties žlugimo riba; kadangi Libanas yra artimas ir svarbus Europos Sąjungos partneris; kadangi ši partnerystė grindžiama bendrais interesais, ilgamečiais istoriniais ir kultūriniais saitais, reguliariu politiniu ir socialiniu dialogu bei plataus masto žmonių tarpusavio ryšiais;

B.  kadangi Libanas turi energingą pilietinę visuomenę, įskaitant daugybę aktyvistų, bendruomenių lyderių, akademikų, menininkų ir jaunimo grupių, telkiančių visuomenę ir raginančių nedelsiant imtis reformų;

C.  kadangi Libane susidariusi kritinė padėtis nuvedė į finansinę krizę 2019 m. pabaigoje; kadangi jau 2019 m. spalio 17 d. vyko masiniai protestai, taip pat vadinti Libano Spalio revoliucija, kurių metu buvo reikalaujama socialinių ir ekonominių teisių, atskaitomybės, galo korupcijai bei visų politinių atstovų atsistatydinimo; kadangi 2019 m. spalio 29 d. tuometinis Libano ministras pirmininkas Saad Hariri paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą;

D.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 4 d. per pražūtingą nelaimę Beiruto uoste sprogus dideliam kiekiui amonio nitrato žuvo per 200 žmonių, sužeidimus patyrė daugiau nei 6 500 žmonių, buvo apgadinta virs 74 000 namų, o tiesiogiai nukentėjusiųjų skaičius siekė 300 000; kadangi po šio įvykio atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Hassan Diab; kadangi, praėjus metams po sprogimo, jį nulėmusių priežasčių tyrimas taip ir nebuvo baigtas visų pirma dėl korupcijos, o už jį atsakingi asmenys nebuvo nustatyti ir patraukti atsakomybėn; kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. rugpjūčio 3 d., paviešinta faktų, įrodančių pareigūnų sąsajas su sprogimu; kadangi 2021 m. rugpjūčio 4 d. Beirute įvyko dar vienas masinis protestas, kurio metu reikalauta atsakomybės už sprogimą uoste; kadangi iš nutekintų oficialių dokumentų matyti, kad Libano muitinės, karinės, saugumo ir teisminės institucijos šešerių metų laikotarpiu buvo bent 10 kartų įspėjusios vieną kitą pakeitusias vyriausybes apie pavojingas sprogiųjų cheminių medžiagų atsargas Beiruto uoste, tačiau vis tiek nebuvo imtasi jokių veiksmų; kadangi svarbiausi Libano politikai trukdė vietoje vykdytam vėliau įvykusio sprogimo tyrimui: pirmąjį ikiteisminio tyrimo teisėją valdžia nušalino po to, kai jo nurodymu apklausai buvo iškviesti politikai, o antrojo ikiteisminio tyrimo teisėjo prašymai panaikinti įtariamų parlamento narių teisinę neliečiamybę ir apklausti saugumo pajėgų vadovybės narius buvo atmesti;

E.  kadangi korupcija yra viena pagrindinių Libano vystymosi ir gerovės kliūčių, dėl kurių dar labiau atitolstama nuo politinės sistemos ir ja nepasitikima; kadangi, kaip rodo šalies bendrieji ir vidutiniai veiklos rezultatų įvertinimai daugumoje valdymo sričių, korupcija yra plačiai paplitusi ir apraizgiusi visus visuomenės lygmenis; kadangi iki šiol nėra pradėjęs veikti Nacionalinis kovos su korupcija institutas, nes dar nepaskirti jo įgaliotiniai;

F.  kadangi po trijų paskirtųjų ministrų pirmininkų – Mustaphos Adibo, Saado Hariri ir Najibo Mikati – valdymo 2021 m. rugsėjo 10 d. Libane pagaliau buvo suformuota vyriausybė; kadangi naujoji vyriausybė turės skubiai įgyvendinti būtiną esminių reformų politikos priemonių paketą, kad Libanas stotų į kovą su korupcija ir būtų išsaugotas šalies stabilumas, vienybė, suverenumas, politinė nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas;

G.  kadangi 2022 m. gegužės ir spalio mėn. Libane planuojami savivaldos, parlamento ir prezidento rinkimai; kadangi nepaprastai svarbu, kad visi politiniai lyderiai laikytųsi 2022 m. rinkimų kalendoriaus ir užtikrintų įtraukius, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, per kuriuos visi turėtų vienodas galimybes rengti rinkimų kampanijas, o balsuoti galėtų visi Libano piliečiai, įskaitant tuos, kurie negyvena šalyje, kaip jiems leidžiama pagal naujausią 2017 m. priimtą rinkimų įstatymą ir kaip yra nustatyta Libano Konstitucijoje; kadangi Rinkimų priežiūros komisija stokoja priemonių, būtinų savo įgaliojimams vykdyti, o todėl kyla susirūpinimas dėl kitąmet planuojamų kampanijų ir rinkimų skaidrumo bei sąžiningumo;

H.  kadangi iš karto po didžiulio sprogimo ES kartu su Pasaulio banku ir JT atliko skubų žalos ir poreikių vertinimą, kad apskaičiuotų poveikį gyventojams, materialiajam turtui, infrastruktūrai ir paslaugų teikimui; kadangi, be kita ko, nustatyta, kad žala siekia 3,8–4,6 mlrd. USD, o labiausiai nukentėjo būsto ir kultūros sektoriai, nuostoliai siekia 2,9–3,5 mlrd. USD, o didžiausią smūgį patyrė būsto sektorius, po kurio eina transportas ir kultūra, be to, reikalingi 1,8–2,0 mlrd. USD prioritetiniams gaivinimo ir atstatymo poreikiams užtikrinti (didžiausi yra transporto sektoriaus poreikiai, o po jo eina kultūros ir būsto sektoriai); kadangi svarbiausias rezultatas yra Reformų, gaivinimo ir atstatymo programos (3RF), valdomos kartu su Libano vyriausybe, sukūrimas; kadangi pažanga įgyvendinant reformas pagal 3RF nepadaryta dėl ne vieną mėnesį trunkančios aklavietės formuojant vyriausybę; kadangi 2021 m. gegužės mėn. pagrindinis Libano elektros energijos gamintojas „Electricité du Liban“ paskelbė, kad nebeturi pakankamai lėšų kurui pirkti; kadangi Libanas kreipėsi į keletą regiono šalių, kad užtikrintų būtiniausius energijos poreikius;

I.  kadangi, nepaisant sustabdyto Bankų paslapties įstatymo galiojimo, pažanga atliekant Centrinio banko teisminį auditą nepadaryta; kadangi, gavus Šveicarijos atlikto tyrimo, susijusio su sandoriais, kuriuose, kaip įtariama, dalyvavo Centrinio banko valdytojas Riad Salameh ir jo brolis, ataskaitas, tyrimą pradėjo Libano generalinis prokuroras, o Prancūzijos prokurorai pradėjo preliminarų tyrimą dėl įtarimų, kad R. Salameh dalyvavo plaunat pinigus; kadangi Centrinio banko valdytojas atmeta visus įtarimus;

J.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti šalies stabilumą ir vienybę teikdama ekonominę pagalbą; kadangi ES yra suteikusi didelę pagalbą labiausiai neatidėliotinų padarinių ir poreikių po sprogimo problemai spręsti; kadangi ji yra mobilizavusi 33 mln. EUR atsirandantiems poreikiams užtikrinti ir dislokavusi per 250 gelbėtojų iš ES valstybių narių; kadangi vien 2021 m. ES Libanui skyrė 55,5 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą; kadangi, siekiant stiprinti Libano atsaką į COVID-19 pandemiją, 2021 m. vasarą buvo skirta dar 5,5 mln. EUR; kadangi nuo 2011 m. ES ir jos valstybės narės yra mobilizavusios 24 mlrd. EUR;

K.  kadangi COVID-19 pandemija pagilino ir taip užsitęsusią visuotinę krizę Libane, kur korupcija yra plačiai paplitusi visais visuomenės lygmenimis; kadangi nepaprastai smarkiai nukentėjo ir pažeidžiamos, ir nepažeidžiamos gyventojų grupės; kadangi nuo pandemijos pradžios Libane užfiksuota per 610 000 tūkstančių koronaviruso ir 8 150 mirties atvejų; kadangi rajonai, kuriuose sprogimas sugriovė daugiausia būstų, yra Gemmayze Ashrafiedh, Mar Mikhael ir Rmeil Medawar, o tai, kad šiandien būsto alternatyvų trūksta tiems, kurių namai buvo sugriauti, gali neigiamai paveikti istoriškai susiklosčiusią Libano socialinę struktūrą, sanklodą ir sanglaudą;

L.  kadangi 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimu sukurta tikslinių sankcijų asmenims ir subjektams, dėl kurių veiksmų Libane pakertama demokratija ar teisinės valstybės principas, sistema; kadangi jos apima ES draudimą keliauti ir turto įšaldymą už nuolatinį trukdymą sudaryti vyriausybę ar rimtą grėsmę rinkimų organizavimui, už trukdymą įgyvendinti atskaitomybės gerinimo ir gero valdymo – taip pat ir bankų ir finansų sektoriuose – planus, kuriuos patvirtina Libano valdžia ir remia ES, ar kenkimą juos įgyvendinant arba už rimtus finansinius nusižengimus, susijusius su viešosiomis lėšomis, už veiksmus, kuriuos apima JT konvencija prieš korupciją, ar už neteisėtą kapitalo eksportą;

M.  kadangi JT Vakarų Azijos ekonominių ir socialinių reikalų komisija nustatė, kad 2019–2020 m. gyventojų skurdo lygis jau yra pašokęs nuo 28 proc. iki 55 proc.; kadangi daugialypio skurdo lygis Libane beveik padvigubėjo nuo 42 proc. 2019 m. iki 82 proc. 2021 m., o su itin dideliu daugialypiu skurdu šiandien susiduria 34 proc. gyventojų; kadangi pakilęs nedarbo lygis viršija 40 proc. darbo jėgos, ir vis daugiau namų ūkių susiduria su sunkumais siekdami gauti tokias pagrindines paslaugas, kaip maistas, vanduo ir sveikatos priežiūra; kadangi Pasaulio bankas savo 2021 m. birželio mėn. Libano ekonomikos stebėsenos apžvalgoje pranešė, kad Libanas išgyvena sunkų ir užsitęsusį ekonomikos nuosmukį, kuris gali tapti vienu sunkiausių krizės epizodų pasaulyje nuo XIX a. vidurio;

N.  kadangi dėl karo kaimyninėje Sirijoje daug žmonių buvo priversti bėgti į Libaną, kuris yra priėmęs apie 1,5 mln. Sirijos pabėgėlių ir dar maždaug15 800 pabėgėlių iš Etiopijos, Irako, Sudano bei iš kitų šalių kilusių asmenų, kuriuos yra užregistravęs JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, taip pat apie 207 700 Palestinos pabėgėlių; kadangi, Pasaulio maisto programos duomenimis, 2021 m. 22 proc. Libano piliečių, 50 proc. pabėgėlių iš Sirijos ir 33 proc. kitų šalių pilietybę turinčių pabėgėlių susiduria su maisto stygiumi; kadangi Libanas yra viena iš dviejų Artimųjų Rytų šalių, priėmusių daug migrantų namų ūkio darbuotojų, kurių padėtis reglamentuojama pagal kafala sistemą; kadangi nuo 2011 m. ES, naudodamasi įvairiomis priemonėmis, pvz., Europos Sąjungos regioniniu patikos fondu, sukurtu reaguojant į krizę Sirijoje, ir Europos kaimynystės priemone, yra skyrusi 2,4 mlrd. EUR, kad padėtų Sirijos ir Palestinos pabėgėliams;

O.  kadangi 2020 m. balandžio mėn. Libano vyriausybė patvirtino ekonomikos planą ir kreipėsi dėl TVF programos būtinų reformų pagrindu; kadangi derybos su TVF tebevyksta; kadangi, pasak TVF, Libanas turi skubiai inicijuoti visapusiškas reformas, kad būtų sutvarkyti valstybės finansai, restruktūrizuota valstybės skola, atkurta bankų sistema, išplėsta socialinės apsaugos sistema, reformuotos valstybės valdomos įmonės ir pagerintas valdymas; kadangi TVF skyrė 860 mln. USD specialiosioms skolinimosi teisėms, kad sustiprėtų išsekę šalies rezervai ir tai padėtų užtikrinti įvairius neatidėliotinus poreikius; kadangi Libano parlamento Finansų komitetas atmetė vyriausybės parengtą gelbėjimo privačiomis lėšomis planą, pagal kurį būtų galima apsaugoti 98 proc. gyventojų santaupas garantuojant banko sąskaitų, kuriose laikomos santaupos nesiekia 500 000 USD, turtą; kadangi atsižvelgdamas į parlamento narių kritiką dėl ekonomikos gaivinimo plano TVF paskelbė tris pareiškimus, kuriais pritariama vyriausybės pasiūlytam planui; kadangi ekonomikos gaivinimo planą atmetę parlamento nariai yra suinteresuoti apsaugoti Libano bankų interesus, nes yra šių bankų akcininkai arba turi ryšių su pastaraisiais;

P.  kadangi Libano Baudžiamojo kodekso 534 straipsnis vis dar naudojamas siekiant vykdyti LGBTI asmenų baudžiamąjį persekiojimą ir juos sulaikyti; kadangi kai kuriose šalies vietovėse vyrai, įtariami santykiais su tos pačios lyties asmenimis, yra nuolat sulaikomi ir policijos nuovadose patiria žeminantį elgesį;

Q.  kadangi 2021 m. birželio 30 d. Libano parlamentas patvirtino išimtinį 556 mln. JAV dolerių kredito įstatymą, pagal kurį finansuojama maisto kortelių sistema, pagal kurią bus teikiama pagalba grynaisiais pinigais pažeidžiamiausioms šeimoms remti, ir pakeista dabartinė subsidijų sistema; kadangi taikant maisto kortelių sistemą turėtų būti laikomasi nediskriminavimo principo;

R.  kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas grindžiamas demokratijos principų ir pagrindinių žmogaus teisių paisymu, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri yra esminis susitarimo elementas;

S.  kadangi 2021 m. rugpjūčio 30 d. vienbalsiai priimtoje naujausioje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2591 (2021) dėl Libano nurodyta, kad UNIFIL įgaliojimai pratęsiami dar vieniems metams, ir primenama, kad būtinas nuolatinis ugnies nutraukimas laikantis Rezoliucijoje 1701 (2006) išdėstytų principų ir elementų;

T.  kadangi Libano neutralumas yra jo stabilumo ateityje pagrindas; kadangi stabilumo, visapusiško suverenumo, vienybės ir demokratijos Libane užtikrinimas itin svarbus skatinant stabilumą, saugumą ir taikią visų Artimųjų Rytų šalių plėtrą; kadangi neseniai suformuota vyriausybė ir jos ministrai turi tapti politiškai nepriklausomi ir atsispirti bet kokiam išorės kišimuisi iš Libano kaimyninių ar tolimesnių šalių; kadangi kišimasis iš išorės kenkia Libano vystymuisi ir stabilumui; kadangi „Hezbollah“ vis dar kontroliuoja pagrindines Libano vyriausybės ministerijas; kadangi kelios ES valstybės narės įtraukė „Hezbollah“ į teroristinių organizacijų sąrašą; kadangi „Hezbollah“ ne kartą pademonstravo savo tvirtą ideologinį lojalumą Iranui, kuris destabilizuoja Libano vyriausybę ir kenkia itin reikalingai sanglaudai;

1.  mano, kad dabartinė Libano padėtis yra žmonių sukelta katastrofa, dėl kurios kalta grupelė valdančiajai politinei klasei priklausančių asmenų; atkreipia dėmesį į tai, kad po 13 mėnesių trukusios politinės aklavietės neseniai suformuota vyriausybė; apgailestauja, kad naujajame kabinete yra tik viena moteris; primygtinai ragina Libano vadovus laikytis savo pažadų ir būti funkcionalia vyriausybe, orientuota į savo užduotis, patikima ir atskaitinga, atsiribojančia nuo parlamentinio susiskaldymo ir nepriklausoma nuo užsienio įtakos; mano, kad atskaitomybės užtikrinimas, laisvų ir sąžiningų rinkimų palaikymas ir pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas turi nusverti bet kokius asmeninius interesus Libano politinėje klasėje; primena, kad 2022 m. gegužės mėn. rinkimai jokiu būdu neturi būti atidėti dėl politinės aklavietės ir didėjančio valstybės institucijų veikimo sutrikimo ir kad šie rinkimai turi atitikti tarptautinius demokratinius laisvės, sąžiningumo ir skaidrumo standartus;

2.  ragina Libano valdžios institucijas prašyti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio siųsti rinkimų stebėjimo misiją arba, jei manoma, kad tai būtina, rinkimų ekspertų misiją likus keliems mėnesiams iki rinkimų; ragina naująją Libano vyriausybę visapusiškai įgyvendinti 2018 m. ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti visapusišką techninę ir finansinę paramą, kad rinkimai vyktų kuo geresnėmis sąlygomis ir būtų siekiama užtikrinti viso proceso sąžiningumą ir skaidrumą; primygtinai ragina naująją Libano vyriausybę rinkimų priežiūros komisijai suteikti visų reikiamų lėšų, personalo ir įrangos, kad ji galėtų visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus; ragina įsteigti JT globojamą tarptautinę humanitarinę darbo grupę siekiant remti humanitarinės pagalbos teikimą ir prižiūrėti, kaip naudojamos lėšos; primena, kad JT sukūrė sistemą, pagal kurią moterys remiamos kaip kandidatės ir rinkėjos ir taip skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas politiniame procese, ir ragina tokią sistemą visapusiškai integruoti į rinkimų reformos planus;

3.  ragina ES pasiūlyti Libanui dislokuoti visapusišką ES administracinę patariamąją misiją siekiant patenkinti neatidėliotiną poreikį kovoti su spartėjančiu viešojo administravimo ir pagrindinių paslaugų teikimo žlugimu; primygtinai ragina naująją vyriausybę skubiai įgyvendinti pagrindines valdymo ir ekonomines reformas, kuriomis būtų užtikrintas politinis ir ekonominis atsigavimas, įskaitant patikimą pagrindinių ekonomikos sektorių, pvz., elektros energijos sektoriaus, reguliavimą;

4.  primena, kad skaidrus, nepriklausomas, neutralus ir veiksmingas sprogimo Beiruto uoste tyrimas yra prioritetas ir kad turi būti užtikrintas tokio tyrimo vykdymas; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas paisyti teisminių procedūrų ir teisminių institucijų nepriklausomumo ir remti visas pastangas, kad asmenys, atsakingi už sprendimus, dėl kurių įvyko sprogimas Beiruto uoste, būtų tinkamai nustatyti ir patraukti atsakomybėn; ragina surengti tarptautinę nepriklausomą faktų nustatymo misiją Libane siekiant sprogimą Beirute ištirti pagal JT sistemą; primygtinai reikalauja, kad nustatyti tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už prarastas gyvybes ir Libano žmonėms padarytą žalą;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į itin prastą padėtį vietoje, teikti papildomą humanitarinę pagalbą, visų pirma pagalbą maistu ir ligoninėms reikalingas bei farmacines priemones, taip pat užtikrinti visų mokyklų ir ligoninių aprūpinimą alternatyviais energijos ištekliais (įskaitant saulės baterijų plokštes), kuriuos tiektų ne viešieji, o kiti subjektai, pvz., būtų pasitelktos gerai žinomos nevyriausybinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir religinės organizacijos Libane, kurios gali vykdyti reformas; pabrėžia, kad vykdant Libanui skirtų pagalbos programų kūrimo, planavimo, koordinavimo, įgyvendinimo ir vertinimo veiklą reikia įtraukti vietos pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją rasti būdų, kaip strategiškai ir lanksčiai taikyti kriterijus, kad organizacijos galėtų greitai gauti lėšų neatidėliotiniems poreikiams patenkinti, kartu visada laikantis Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos ir tarptautinės humanitarinės teisės; pabrėžia, kad būtina griežtai kontroliuoti ES pagalbą siekiant užtikrinti, jog ji būtų perduota tiesiogiai tiems, kam jos reikia; labai apgailestauja dėl itin aukšto netinkamo valdymo lygio ir nepakankamos finansinės priežiūros, kalbant apie praeityje suteiktas lėšas;

6.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti su naująja Libano vyriausybe įgyvendinant struktūrines ir sektorių reformas, kurių reikia, kad būtų galima skirti didelę ES makrofinansinę paramą, ir stiprinti prekybos santykius su sąlyga, kad bus padaryta apčiuopiama pažanga įgyvendinant būtinas reformas, kaip numatyta pagal reformų, gaivinimo ir atstatymo programą;

7.  ragina Libano valdžios institucijas kuo greičiau atnaujinti derybas su TVF, kad reformų naudą pajustų vargstantys Libano gyventojai; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas įgyvendinti išankstinius įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti 2018 m. balandžio mėn. vykusioje Konferencijoje ekonomikos klausimais siekiant vystymosi vykdant reformas kartu su privačiu sektoriumi (CEDRE), padedant Tarptautinei paramos Libanui grupei, ir kuriems pritarė visi Libano politiniai lyderiai; šie įsipareigojimai apima prasmingas ir išsamias ekonomines ir valdymo reformas, kuriomis, be kita ko, siekiama atkurti ekonominį stabilumą ir finansų sektoriaus patikimumą, užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, taip pat kovoti su korupcija; ragina Libano valdžios institucijas teikti paramą pažeidžiamiausioms Libano bendruomenėms, be kita ko, pasitelkiant socialinės apsaugos sistemas; ragina Libano valdžios institucijas patvirtinti 2021 m. biudžetą ir parengti 2022 m. biudžetą, įskaitant tvirtą socialinės apsaugos programą, kuria įgyvendinama Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos tinklo programa ir Nacionalinė skurdo mažinimo programa; primygtinai ragina Libano valdžios institucijas numatyti pakankamai lėšų pagal biudžeto eilutę, skirtą 2022 m. rinkimams;

8.  pabrėžia, kad dėl B. al-Assado režimo beatodairiškų represijų, kurių buvo imtasi prieš 2011 m. Sirijos gyventojų sukilimą, Libanas priėmė didžiausią pasaulyje pabėgėlių iš Sirijos dalį; atkreipia dėmesį į ypatingą Sirijos režimo atsakomybę už tai, kad ši dramatiška humanitarinė padėtis išlieka; primena, kad siekiant įgyvendinti patvarius sprendimus, skirtus perkeltiesiems asmenims, yra būtinas pakankamas ilgalaikis finansavimas ir programavimas, kad parama šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams būtų teikiama papildant humanitarinės pagalbos programos ciklą; primena apie Libane esančių Sirijos ir Palestinos pabėgėlių pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą, nuspėjamą ir daugiasluoksnį finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) bei kitiems su pabėgėliais dirbantiems subjektams, kad būtų užtikrintas visų būtinųjų paslaugų teikimas pabėgėlių bendruomenėms šioje šalyje; primena, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su NVO ir kitais paslaugų teikėjais, padedančiais pabėgėliams šioje šalyje;

9.  primygtinai ragina naująją Libano vyriausybę ir prezidentą imtis visų būtinų priemonių siekiant panaikinti korupcinę praktiką, įskaitant viešojo kapitalo pervedimus ir mokesčių slėpimą, užtikrinti visišką būsimų nacionalinės kovos su korupcija institucijos narių nepriklausomumą ir prašyti tarptautinės bendruomenės techninės paramos pasitelkiant JT mechanizmus ir JT konvenciją prieš korupciją, kad Libano gyventojams būtų užtikrintas skaidrumas ir visiška atskaitomybė; primena, kad ES, Pasaulio bankas ir JT reikalavo sukurti nepriklausomą ir skaidrią teismų sistemą, priimti šiuolaikinį viešųjų pirkimų įstatymą ir kovos su korupcija strategiją, ir smerkia tai, kad buvusios Libano vyriausybės per daugybę metų nesugebėjo imtis veiksmų;

10.  pabrėžia ypatingą „Hezbollah“ ir kitų grupuočių atsakomybę už represijas prieš 2019 m. Libane vykusį liaudies judėjimą ir Libano politinę ir ekonominę krizę; ragina visas išorės jėgas susilaikyti nuo kišimosi į Libano vidaus reikalus ir gerbti jo suverenitetą bei politinę nepriklausomybę; primygtinai ragina visas vyriausybės politines grupuotes atsisakyti sektantizmo ir įgyvendinti itin svarbias reformas, skirtas visiems Libane gyvenantiems žmonėms, netaikant jokios religinės ar etninės diskriminacijos;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebejuntamo pažangos trūkumo siekiant nuolatinio ugnies nutraukimo ir įgyvendinant kitas pagrindines JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1701 (2006) nuostatas, atsižvelgiant į naujausią ir besitęsiančią įtampą prie Libano pietinės sienos; dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Libano teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir politinei nepriklausomybei pagal neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2591 (2021); primena ES poziciją, kad turi būti visapusiškai laikomasi atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1559 (2005) ir 1701 (2006);

12.  ragina tarptautinę bendruomenę teikti reikiamą finansinę paramą, kad Libano ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo pajėgos galėtų atlikti savo esminį vaidmenį užkertant kelią tolesniam valstybės institucijų žlugimui, užtikrinant humanitarinės pagalbos teikimą ir saugumą bei stabilumą, kartu gerbiant teisę protestuoti ir žodžio laisvę; pakartoja, kad valstybės tarnautojų atskaitomybė yra labai svarbi, ir smerkia bet kokį smurtą prieš protestuotojus;

13.  ragina EIVT, bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, pasiūlyti atskaitingų Libano valdžios institucijų sąrašą; ragina pagal 2021 m. liepos 30 d. Tarybos patvirtintą sistemą taikyti tikslines sankcijas visiems asmenims ar subjektams, kurie atitinka tos sistemos kriterijus; pabrėžia, kad vis dar yra galimybė paskelbti tikslines sankcijas dėl demokratinių politinių procesų trukdymo ar jų nepaisymo, jeigu atsakingi veikėjai Libane toliau trukdys reformoms ir kovai su korupcija; ragina visas ES valstybes nares be išimties visapusiškai bendradarbiauti taikant ES naujas tikslines sankcijas, skirtas korumpuotiems vadovams ir asmenims, atsakingiems už demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimą, bei su jais susijusiems asmenims Libane, ir stiprinti tokias sankcijas; primygtinai ragina EIVT ir Tarybą skubiai skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima veiksmingai sukurti naują mechanizmą; ragina ES valstybes nares ir jų partnerius, pvz., Jungtinę Karalystę ir Šveicariją, bendradarbiauti kovojant su viešųjų lėšų pasisavinimo veikla, kuria įtariami tam tikri Libano pareigūnai; ragina valstybes nares imtis teisinių veiksmų savo nacionalinėse jurisdikcijose prieš jų teritorijose laikomo neteisėtai įgyto kapitalo savininkus ir remti pastangas grąžinti neteisėtai gautas lėšas Libano gyventojams;

14.  primena, kad Europos Sąjungos ir Libano Respublikos asociacijos susitarime numatytas politinis Europos Parlamento ir naujojo Libano parlamento dialogas, grindžiamas abiejų institucijų politinio bendradarbiavimo užmezgimu, kuris, jei to paprašytų Libano valdžios institucijos, galėtų tapti papildoma priemone neseniai sudarytai vyriausybei paremti ir institucinio sąstingio problemai spręsti;

15.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių gynėjus Libane ir jų veiklą; ragina pilietinę visuomenę ir socialinius bei ekonominius partnerius atlikti savo atitinkamus vaidmenis vykstant nacionaliniam dialogui, išreikšti savo siekius ir teikti pasiūlymus dėl taikos, vystymosi ir šalies ateities, ir teigiamai vertina vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios Libano gyventojų emigracijos ir su tuo susijusio protų nutekėjimo, kuris daro poveikį žmogiškiesiems ištekliams, būtiniems Libano atkūrimui ir atsigavimui bei jo demokratijai;

16.  ragina Libaną užtikrinti būtinas apsaugos priemones prieš priverčiamąjį darbą, kaip yra įtvirtinta nacionalinėse darbo teisės ir tarptautinėse žmogaus teisių normose, įskaitant pagrindinius principus ir teises darbe, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) namų ūkio darbuotojų konvencijoje (Nr. 189, 2011 m.), kad būtų imtasi priemonių siekiant spręsti išnaudojamojo pobūdžio kafala (globos) sistemos klausimą;

17.  pakartoja, kad remia ES ryžtą padėti Libanui atkurti savo ekonomiką ir atstatyti infrastruktūrą; ragina Komisiją reformuoti ilgalaikius fondus ir performuluoti Libanui skirtos strategijos ir gaivinimo planą atsižvelgiant į ES ir Libano partnerystės prioritetus pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, taip pat apsvarstyti galimybę skirti finansavimą papildomiems potencialiems pilietinei visuomenei atstovaujantiems partneriams, ypač siekiant skubiai spręsti energijos trūkumo problemą naudojant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, įskaitant saulės baterijų plokštes;

18.  ragina panaikinti Libano baudžiamojo kodekso 534 straipsnį ir nutraukti prieš LGBTI asmenis nukreiptą visų formų teisinį ir institucinį smurtą bei persekiojimą; ragina panaikinti kitus diskriminacinius įstatymus, pvz., kuriais palestiniečiams pabėgėliams draudžiama naudotis tomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojasi kiti užsienio gyventojai;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti Libane vykdomą skiepijimo kampaniją, kuriai reikalinga tarptautinė parama, ir švelninti sveikatos krizę Libane; ragina teikti paramą siekiant užtikrinti atlyginimus ligoninių darbuotojams ir paramedicinos reikmenų pirkimą;

20.  dar kartą patvirtina savo tvirtą partnerystę su Libanu, grindžiamą bendromis vertybėmis – demokratija, pliuralizmu, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms; pakartoja, kad remia Europos Sąjungos apsisprendimą padėti Libanui pertvarkyti šalies ekonomiką; reiškia pagarbą sprogimo Beiruto uoste aukų atminimui; dar kartą patvirtina savo solidarumą su Libano pilietine visuomene ir paramą jai, ypač žurnalistams ir apie pažeidimus pranešantiems asmenims; ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti pastangas remiant Libano atstatymą ir ekonomikos gaivinimą ir glaudžiau bendradarbiauti su šalies pilietinės visuomenės organizacijomis bei jas geriau finansuoti;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Libano vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 69.
(2) OL L 143, 2006 5 30, p. 2.
(3) OL L 337, 2007 12 21, p. 111.
(4) OL L 277 I, 2021 8 2, p. 16.


Žiniasklaidos laisvė ir toliau prastėjanti teisės viršenybės padėtis Lenkijoje
PDF 179kWORD 54k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės ir toliau blogėjančios teisinės valstybės padėties Lenkijoje (2021/2880(RSP))
P9_TA(2021)0395B9-0461/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo, paskelbtą laikantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies (COM(2017)0835),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(2) (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo taikymo gairių parengimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „2021 m. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2021)0700),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 8 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro raštą Lenkijos ministrui pirmininkui dėl dviejų įstatymų dėl žiniasklaidos sektoriaus Lenkijoje projektų(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

B.  kadangi pagal Chartijos 47 straipsnį įgyvendinant pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą būtina užtikrinti galimybę kreiptis į nepriklausomą teismą; kadangi politinė įtaka, daroma teisminėms institucijoms, arba jų kontrolė ir panašios kliūtys užtikrinant atskirų teisėjų nepriklausomumą dažnai lėmė tai, kad teisminės institucijos negalėjo atlikti savo nepriklausomo tikrintojo vaidmens nustatant, ar vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios vyriausybinės institucijos savavališkai naudojasi valdžia;

C.  kadangi žiniasklaidos laisvė yra vienas iš veikiančios demokratijos ir teisinės valstybės ramsčių ir garantijų; kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas bei nepriklausomumas ir žurnalistų saugumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę ir gauti informacijos elementai ir yra labai svarbūs ES ir jos valstybių narių demokratiniam veikimui; kadangi valdžios institucijos turi priimti teisinę ir reguliavimo sistemą, kuri skatintų laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos plėtrą;

D.  kadangi Lenkija kartu su keliomis kitomis valstybėmis narėmis dar neįgyvendino visų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (Direktyva (ES) 2018/1808) reikalavimų, visų pirma, susijusių su nacionalinio žiniasklaidos rinkos reguliatoriaus nepriklausomumu;

E.  kadangi Europos Tarybos Europos audiovizualinė observatorija 2019 m. padarė išvadą, kad Lenkijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumas kelia susirūpinimą dėl skyrimo procedūrų įgyvendinimo ir Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos (KRRiT) atskaitomybės; kadangi ji taip pat padarė išvadą, kad Nacionalinės žiniasklaidos taryba (RMN) „neturėjo pakankamų apsaugos priemonių funkciniam nepriklausomumui nuo politinių partijų ir vyriausybės užtikrinti“(12);

F.  kadangi 2021 m. buvo pasiūlytas projektas, kurio tikslas – nustatyti reklamos mokestį, ir vėliau jis buvo atsiimtas dėl smarkiai kritikuojamo jo neigiamo poveikio žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui; kadangi 2021 m. vasario 10 d. maždaug 45 privačios žiniasklaidos priemonės Lenkijoje sustabdė informavimo veiklą ir 24 valandas demonstravo juodą pirmą puslapį su šūkiais protestuodamos prieš pasiūlytą žiniasklaidos reklamos mokestį ir maždaug 40 transliuotojų parašė atvirą laišką Lenkijos valdžios institucijoms, kad dėl naujojo mokesčio susilpnėtų ir galbūt būtų priverstos užsidaryti kai kurios Lenkijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, o jų auditorijų pasirinkimas būtų apribotas;

G.  kadangi 2021 m. rugpjūčio 11 d. Lenkijos Seimas balsavo už įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti turėti transliuotojo licenciją tik įmonėms, kurių dauguma akcijų priklauso subjektams iš Europos ekonominės erdvės; kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. Lenkijos Senatas šio įstatymo projekto nepriėmė, nors tai nereiškia, kad teisėkūros procesas yra užbaigtas, nes Lenkijos Seimas gali panaikinti šį sprendimą;

H.  kadangi šis įstatymo projektas būtų tiesiogiai taikytinas nepriklausomai žiniasklaidos priemonei TVN24, priklausančiai JAV įsisteigusiai „Discovery Group“; kadangi Lenkijoje dar nepriimtas sprendimas dėl TVN24 licencijos pratęsimo nepaisant to, kad transliuotojas paprašė ją pratęsti 2020 m. vasario mėn.; kadangi Lenkijos nacionalinis žiniasklaidos reguliatorius (KRRiT) turėtų paskelbti sprendimą dėl naujos transliuotojo licencijos iki šios licencijos galiojimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 26 d.;

I.  kadangi, atsižvelgdama į KRRiT neveikimą, „Discovery Group“ pateikė prašymą Nyderlandų valdžios institucijoms išduoti TVN24 kanalui transliuotojo licenciją ir ją gavo;

J.  kadangi 2021 m. pagal „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Lenkija užima 64-ąją vietą ir tai yra žemiausia jos kada nors užimta vieta (2015 m. ji užėmė 18-ąją vietą);

K.  kadangi 2021 m. gegužės 7 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad valdžios institucijų veiksmai skiriant vieną iš teisėjų, kuris buvo Konstitucinio Teismo kolegijos narys nagrinėjant ieškovo įmonės bylą, reiškia, jog bylą nagrinėjusi kolegija nebuvo „pagal įstatymą įsteigtas teismas“ ir kad ieškovo „teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ buvo pažeista(13);

L.  kadangi 2021 m. kovo 2 d. ESTT nusprendė, kad iš eilės daromais Nacionalinės teismų tarybos įstatymo pakeitimais, dėl kurių buvo panaikinta veiksminga Tarybos sprendimų teikti pirmininkui pasiūlymus dėl kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjų postus skyrimo teisminė peržiūra, tikriausiai pažeidžiama ES teisė(14);

M.  kadangi 2021 m. kovo 29 d. Lenkijos ministras pirmininkas pateikė plačiai ginčijamam ir neteisėtam „Konstituciniam Teismui“ prašymą išnagrinėti, ar su ES teisės viršenybe ir veiksmingai teismine apsauga susijusios ES sutarties nuostatos yra suderinamos su Lenkijos Konstitucija(15);

N.  kadangi 2021 m. liepos 14 d. nutartimi ESTT patvirtino laikinąsias priemones, kurias Komisija prašė pritaikyti pagal SESV 279 straipsnį ir kurios yra susijusios su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos veikimu ir tolesnių Lenkijos įstatymų nuostatų, darančių poveikį teismų nepriklausomumui, galiojimo sustabdymu(16);

O.  kadangi 2021 m. liepos 14 d. neteisėtas Lenkijos „Konstitucinis Teismas“ nusprendė, kad ESTT nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Lenkijos teismų struktūros nėra suderinamos su Lenkijos Konstitucija(17);

P.  kadangi 2021 m. liepos 15 d. ESTT priėmė sprendimą byloje C–791/19(18) ir nusprendė, kad Lenkijos teisėjams skirtas drausmės režimas nėra suderinamas su ES teise;

Q.  kadangi 2021 m. liepos 20 d. Komisija išsiuntė Lenkijai raštą dėl visų priemonių, kurių imtasi ar numatoma imtis, kad Teisingumo Teismo sprendimas būtų visapusiškai įvykdytas, ir visų priemonių, kurios yra būtinos, kad sprendimas būtų visapusiškai įvykdytas; kadangi Lenkijos valdžios institucijos atsakė Komisijai 2021 m. rugpjūčio 16 d.;

R.  kadangi 2021 m. liepos 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegija nėra „nepriklausomas ir nešališkas pagal įstatymą įsteigtas teismas“ ir neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi garantuojamos „teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą“ standarto(19);

S.  kadangi 2021 m. rugsėjo 7 d. Komisija nusprendė išsiųsti Lenkijai oficialų pranešimą pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį, nes ji nesiėmė būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai įvykdytas 2021 m. liepos 15 d. ESTT sprendimas, kuriuo konstatuota, kad Lenkijos įstatymas dėl teisėjams skirto drausmės režimo nėra suderinamas su ES teise;

T.  kadangi 2021 m. rugsėjo 7 d. Komisija paprašė, kad ESTT skirtų Lenkijai finansines nuobaudas, kad būtų užtikrintas 2021 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo nutarties dėl laikinųjų priemonių, susijusių su Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos veikimu ir tolesnių Lenkijos įstatymų nuostatų, darančių poveikį teismų nepriklausomumui, galiojimo sustabdymu, laikymasis;

U.  kadangi 2021 m. birželio mėn. Lenkijos teisingumo ministro pavaduotojas paskelbė, kad valdančioji koalicija šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti „LGBT propagandą“;

V.  kadangi 2021 m. liepos 14 d. Komisija nusprendė dėl Vengrijos ir Lenkijos pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su lygybe ir pagrindinių teisių apsauga, visų pirma, reaguodama į „zonų be LGBT ideologijos“ paskelbimą; kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. rašte(20) Komisijos tarnybos konstatavo, kad nediskriminavimo principas įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus nebuvo užtikrintas, ir todėl nusprendė kol kas neatlikti iniciatyvos „REACT-EU“ pakeitimų, susijusių su penkių Lenkijos vietos valdžios institucijų regioninėmis veiksmų programomis;

W.  kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. greitojoje „Eurobarometro“ apklausoje didžioji dauguma respondentų sutiko, kad ES turėtų teikti lėšas valstybėms narėms tik su sąlyga, kad jų vyriausybės įgyvendina teisinės valstybės ir demokratijos principus; kadangi Lenkijoje šis skaičius taip pat buvo labai didelis (72 %)(21);

Žiniasklaidos laisvė

1.  primena, kad savo ankstesnėse rezoliucijose Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl anksčiau priimtų ir naujai siūlomų Lenkijos žiniasklaidos įstatymo pakeitimų, dėl kurių viešasis transliuotojas taptų vyriausybę remiančiu transliuotoju; primena, kad Lenkijos Konstitucijos 54 straipsnyje garantuojama saviraiškos laisvė ir draudžiama cenzūra;

2.  kuo griežčiau kritikuoja Seimo priimtą vadinamąjį įstatymo projektą „Lex TVN“; mano, kad tai bandymas nutildyti kritišką turinį ir tiesioginis išpuolis prieš žiniasklaidos pliuralizmą ir kad tai taip pat pažeidžia pagrindines teises pagal Chartiją ir Sutartis, ES vidaus rinkos teisės aktus ir tarptautinę žmogaus teisių ir prekybos teisę, kaip antai Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą; primygtinai ragina Seimą atsižvelgti į Senate vykusius svarstymus ir į tai, kad vėliau jis atmetė įstatymo projektą;

3.  yra labai susirūpinęs dėl toliau blogėjančios žiniasklaidos laisvės padėties Lenkijoje ir įvairių valdančiosios koalicijos įgyvendinamų reformų, kuriomis siekiama sumažinti įvairovę ir nutildyti kritiškus balsus žiniasklaidoje; yra labai susirūpinęs dėl patvirtinimo, kad „Polska Press Group“ įsigijo valstybės kontroliuojama naftos bendrovė „PKN Orlen“ dar prieš paaiškėjant Lenkijos ombudsmeno nagrinėjamo skundo dėl Konkurencijos tarnybos baigčiai; yra labai susirūpinęs dėl redakcinių pakeitimų, kuriuos „Polska Press Group“ atliko „PKN Orlen“ vadovybė, nepaisant to, kad nagrinėjamas skundas, dėl kurio laikinai sustabdyta „PKN Orlen“ teisė naudotis savo kaip suinteresuotojo subjekto teisėmis; griežtai smerkia „PKN Orlen“ pareigūnų pareiškimus, kad teismo nutartis nėra svarbi(22);

4.  yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Lenkijos viešojoje žiniasklaidoje ir jos negalėjimo vykdyti savo viešąją misiją, kuriai būdingas pliuralizmas, nešališkumas, subalansuotumas bei nepriklausomumas ir kuri yra teisinė prievolė pagal 1992 m. Radijo ir televizijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį;

5.  griežtai smerkia viešojoje žiniasklaidoje nuolat rengiamas šmeižto kampanijas prieš teisėjus, žurnalistus ir politikus, kritikuojančius dabartinę vyriausybę, įskaitant SLAPP ieškinius (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo), kuriuos pareiškia valstybinės agentūros, vyriausybės pareigūnai, valstybės valdomos įmonės ar asmenys, glaudžiai susiję su vyriausybės koalicija; ragina Lenkijos valdžios institucijas bendradarbiaujant su žurnalistų organizacijomis stebėti išpuolius prieš žurnalistus bei ieškinius, kuriais siekiama nutildyti arba įbauginti nepriklausomą žiniasklaidą, apie juos pranešti ir užtikrinti galimybę naudotis tinkamomis teisių gynimo priemonėmis;

6.  mano, kad siekiant padėti panaikinti tokį piktnaudžiavimą labai reikalingos privalomos ES masto taisyklės, pagal kurias ES būtų užtikrinama patikima ir nuosekli nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistų apsauga nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais siekiama juos nutildyti arba įbauginti, ir pabrėžia, kad Europos Parlamentas šiuo metu savo iniciatyva rengia pranešimą dėl SLAPP;

7.  palankiai vertina naują Komisijos iniciatyvą paskelbti rekomendaciją dėl žurnalistų saugumo užtikrinimo Europos Sąjungoje; ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti Žiniasklaidos laisvės aktą(23);

8.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimą, visų pirma turint omenyje žiniasklaidos reguliatorių nepriklausomumą, žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; ragina Komisiją veiksmingai naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras atvejais, kai valstybės narės įgyvendina šias nuostatas neteisingai arba nevisapusiškai;

9.  dar kartą ragina Lenkijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti 2016 m. balandžio 13 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo(24);

10.  išreiškia visapusišką paramą taikiems protestams prieš Lenkijos vyriausybės vykdomas reformas, kenkiančias žiniasklaidos laisvei Lenkijoje;

ES teisės viršenybė ir teismų bei kitų institucijų nepriklausomumas

11.  palankiai vertina naujausias Komisijos iniciatyvas dėl teismų nepriklausomumo; tačiau mano, kad spartesni veiksmai, kurių Europos Parlamentas ne kartą ragino imtis, būtų padėję išvengti nuolatinės teismų nepriklausomumo erozijos Lenkijoje; dar kartą ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su teisės aktu dėl neteisėto „Konstitucinio Teismo“ ir jo neteisėtos sudėties, Aukščiausiojo Teismo specialiosios kolegijos ir Nacionalinės teismų tarybos;

12.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Lenkijos valdžios institucijos neseniai tyčia ir sistemingai pažeidė su teisine valstybe susijusius ESTT sprendimus ir nutartis; ragina Lenkijos valdžios institucijas laikytis įvairių ESTT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarčių dėl neteisėto „Konstitucinio Teismo“ sudėties bei organizavimo ir Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos, kad būtų laikomasi teismų nepriklausomumo standartų, kurių Lenkija yra įsipareigojusi laikytis;

13.  dar kartą smerkia praktiką persekioti Lenkijos vyriausybę kritikuojančius teisėjus ir prie jų priekabiauti; ragina dabartinės sudėties Drausmės kolegiją nutraukti visą savo veiklą ir visų bylų nagrinėjimą, įskaitant teisines bylas, ir grąžinti į sprendimus priimančių teisėjų postus visus šios kolegijos nušalintus teisėjus, įskaitant teisėjus, kuriems ir toliau draudžiama priimti sprendimus, nepaisant to, kad teismas panaikino jų apskųstus kolegijos sprendimus dėl jų nušalinimo, nes teismų pirmininkai, kuriuose tokie teisėjai dirba, vėliau nuolat nepaiso galutinių apeliacinių sprendimų;

14.  ragina atskirti generalinę prokuratūrą ir teisingumo ministro kabinetą, kaip rekomenduoja Venecijos komisija(25); atkreipia dėmesį į ESTT generalinio advokato išvadą nagrinėjamoje byloje ir prašo Komisijos aktyviau pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, susijusią su prokuratūros nepriklausomumu;

15.  dar kartą pabrėžia esminį ES teisės viršenybės kaip kertinio ES teisės principo pobūdį pagal suformuotą ESTT jurisprudenciją; primena, kad visos valstybės narės sutiko prie Lisabonos sutarties pridėti deklaraciją dėl viršenybės; primena, kad šio principo taikymas yra privalomas visoms valstybės narės įstaigoms ir jokiomis vidaus teisės nuostatomis, įskaitant Konstitucijos nuostatas, negalima to išvengti; smerkia visas pastangas pakenkti šiam principui;

16.  ragina Lenkijos ministrą pirmininką nekvestionuoti ES teisės viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu ir atsiimti savo pasiūlymą peržiūrėti tam tikrų ES sutarčių konstitucingumą, nagrinėjamą neteisėtame „Konstituciniame Teisme“;

17.  ragina generalinį prokurorą atsiimti savo pasiūlymą dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, nagrinėjamą neteisėtame „Konstituciniame Teisme“;

18.  ragina Komisiją toliau stebėti visas jau nustatytas problemas ir prašo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai ESTT perduodamos su teismais susijusios bylos, ir prašyti skirti finansines nuobaudas tais atvejais, kai nesilaikoma ESTT sprendimų;

Tolesnis teisinės valstybės principo taikymo padėties Lenkijoje įvertinimas

19.  apgailestauja dėl pažangos nebuvimo ir teisinės valstybės principo taikymo padėties pablogėjimo Lenkijoje po 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijos ir dėl to, kad Lenkijos vyriausybė neatsižvelgė į toje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas; pakartoja tas rekomendacijas;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Lenkija ir kitos valstybės narės, turinčios sieną su Baltarusija, yra paskelbusios nepaprastąją padėtį; susirūpinęs atkreipia dėmesį į humanitarinę padėtį prie sienos ir smerkia Baltarusijos valdžios institucijų bandymą išnaudoti migrantus, įskaitant prieglobsčio prašytojus, kaip politinį įrankį ir hibridinę grėsmę prieš Lenkiją ir kitas valstybes nares reaguojant į tai, kad jos remia Baltarusijos demokratinę opoziciją; prašo vieningo ES atsako, kad ši situacija išsispręstų; ragina Lenkijos ir kitų paveiktų valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi, taip pat nepaprastosios padėties metu, ES prieglobsčio bei grąžinimo teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant galimybę gauti prieglobstį ir galimybę žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės organizacijoms patekti prie sienos, ir atsižvelgti į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Europos Tarybos organų rekomendacijas; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti atitinkamos ES teisės laikymąsi; ragina kitas valstybes nares demonstruoti solidarumą ir teikti pagalbą paveiktoms valstybėms narėms, įskaitant prieglobsčio prašytojų perkėlimą;

21.  pakartoja rezoliucijose išreikštą susirūpinimą dėl bandymų kriminalizuoti lytinio švietimo sklaidą Lenkijoje ir atkakliai tvirtina, kad pagal amžių tinkamas ir įrodymais pagrįstas išsamus švietimas seksualumo ir santykių klausimais yra būtinas, kad jauni žmonės įgytų įgūdžių kurti sveikus, lygius, vertingus ir saugius santykius be diskriminacijos, prievartos ir smurto;

22.  nerimauja dėl siūlomų Švietimo įstatymo ir tam tikrų kitų aktų pakeitimų projekto, taip pat dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. priimtų Pedagogų priežiūros reglamento pakeitimų(26), kuriais būtų apribotas švietimo savarankiškumas vietos valdžios įgaliojimus perduodant centrinėms valdžios institucijoms, kontroliuojant mokyklų vadovus ir sugriežtinant mokykliniame ugdyme dalyvaujančių NVO priežiūrą;

23.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl išpuolių prieš moterų teises Lenkijoje, visų pirma dėl pablogėjusios padėties, susijusios su moterų lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, neteisėtam „Konstituciniam Teismui“ priėmus sprendimą, kuris buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje (Dziennik Ustaw) 2021 m. sausio 27 d.;

24.  palankiai vertina naujojo Lenkijos žmogaus teisių komisaro skyrimą 2021 m. liepos mėn. jo pirmtakui baigus kadenciją 2020 m. rugsėjo mėn.;

25.  yra susirūpinęs dėl to, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. Taryba surengė tik vieną klausymą pagal 7 straipsnio 1 dalį dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties Lenkijoje; ragina Tarybą pateikti konkrečias Lenkijai skirtas rekomendacijas, kaip numatyta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti tų rekomendacijų įgyvendinimo terminus; ragina Tarybai pirmininkaujančią ir pirmininkausiančią valstybes nares į Tarybos darbotvarkes ir toliau įtraukti klausymus dėl Lenkijos; yra susirūpinęs dėl kelių iš eilės Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių požiūrio joms nebeatsiskaitant atitinkamiems Europos Parlamento komitetams dėl procedūrų pagal 7 straipsnio 1 dalį ir ragina Tarybą kuo greičiau tai padaryti;

26.  pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai išplėsti klausymų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį taikymo sritį, kad ji aprėptų ir klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir demokratija, ir įtraukti naujus pokyčius ir vertinti teismų nepriklausomumo, saviraiškos laisvės, įskaitant žiniasklaidos laisvę, menų ir mokslo laisvės, asociacijų laisvės bei teisės į vienodą požiūrį pažeidimų riziką, kaip prašo Europos Parlamentas;

27.  palankiai vertina Komisijos veiksmus, susijusius su „zonomis be LGBT ideologijos“, kurias paskelbė kai kurios Lenkijos vietos ir regioninės valdžios institucijos, ir jų nesuderinamumu su ES vertybėmis ir nediskriminavimo svarba įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus; ragina Komisiją pažeidimo nagrinėjimo procedūrose panaudoti visus teisinius pagrindus; ragina valstybių narių nacionalines, vietos ir regionines valdžios institucijas nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Lenkijos valdžios institucijomis, paskelbusiomis „zonas be LGBT ideologijos“; ragina Komisiją toliau atmesti prašymus dėl ES finansavimo, kurias pateikia tokias rezoliucijas priėmusios valdžios institucijos, ir apsvarstyti būdus užtikrinti galutinių naudos gavėjų apsaugą bei jų darbo tęstinumą, be kita ko, svarstant regioninių valdžios institucijų alternatyvas, pavyzdžiui, skiriant lėšas tiesiogiai pilietinės visuomenės organizacijoms, kurių veikla priklauso nuo ES finansavimo;

28.  griežtai smerkia tai, kad SLAPP naudojami ir prieš aktyvistus, kurie priešinasi ir informuoja visuomenę apie rezoliucijas dėl laisvės nuo vadinamosios LGBTI ideologijos ir „regioninių šeimos teisių chartijų“;

29.  pakartoja savo poziciją dėl Teisinės valstybės sąlygų reglamento, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir kuris visas tiesiogiai taikomas Europos Sąjungoje ir visose jos valstybėse narėse visoms ES biudžeto lėšoms, įskaitant nuo to laiko pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę skirtus išteklius;

30.  primena, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamente nustatyta aiški teisinės valstybės apibrėžtis, kuri turi būti suprantama atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes, įskaitant pagrindines teises ir nediskriminavimą; reiškia nusivylimą dėl Komisijos atsakymo Europos Parlamentui 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašte; ragina Komisiją nedelsiant pradėti Lenkijai Teisinės valstybės sąlygų reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą;

31.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto atitikties 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2021/241(27), kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, ir Chartijai; ragina Komisiją ir tarybą išsamiai analizuoti kiekvieną Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekte aprašytą priemonę ir patvirtinti planą tik jeigu bus nustatyta, kad Lenkijos valdžios institucijos įvykdė visus ESTT sprendimus, visų pirma susijusius su teismų nepriklausomumu, ir kad ilgainiui nebūtų taip, jog ES biudžeto lėšomis bus aktyviai prisidedama prie pagrindinių teisių pažeidimų Lenkijoje;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir Europos Tarybai.

(1) OL L 303, 2018 11 28, p. 69.
(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.
(3) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.
(4) OL C 255, 2021 6 29, p. 7.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0089.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0225.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0313.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0348.
(11) Nuoroda: CommHR/DM/sf 007-2021.
(12) M. Cappello (leid.), „Žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumas Europoje“, IRIS Special, Europos audiovizualinė observatorija, Strasbūras, 2019 m.
(13) 2021 m. gegužės 7 d. Sprendimas Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją.
(14) 2021 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas A.B. ir kt., C–824/18, ECLI:EU:C:2021:153.
(15) Prašymas nagrinėjamoje byloje K 3/21; numatoma, kad neteisėtas „Konstitucinis Teismas“ priims sprendimą 2021 m. rugsėjo 22 d.
(16) 2021 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo nutartis Komisija prieš Lenkiją, C–204/21 R, ECLI:EU:C:2021:593.
(17) 2021 m. liepos 14 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, byla P 7/20.
(18) 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (Didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką, C–791/19, ECLI:EU:C:2021:596.
(19) 2021 m. liepos 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Reczkowicz prieš Lenkiją (ieškinys Nr. 43447/19).
(20) Ares(2021)5444303 - 03/09/2021.
(21) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa „Europos Sąjungos padėtis“, IPSOS, 2021 m.
(22) Lenkija. Prasideda redaktorių šalinimas nepaisant „Polska Press“ įsigijimą sustabdančio teismo sprendimo, Tarptautinis spaudos institutas, 2021 m. balandžio 30 d.
(23) Už Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kalba Europos Parlamento Švietimo ir kultūros komitete, 2021 m. balandžio 19 d.
(24) Ministrų komiteto rekomendacija CM/Rec(2016)4 valstybėms narėms dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų ir kitų žiniasklaidos veikėjų apsaugos.
(25) 2017 m. gruodžio 11 d. Nuomonė Nr. 892/2017.
(26) Dz.U. 2021 poz. 1618.
(27) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.


Skaidrumo ir sąžiningumo didinimas ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą
PDF 187kWORD 55k
2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą (2020/2133(INI))
P9_TA(2021)0396A9-0260/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 10 d. būsimai Europos Komisijai (2019–2024 m.) pristatytas politines gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. Komisijos pirmininkės įgaliojamąjį raštą paskirtajai už vertybes ir skaidrumą atsakingai Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „EP rinkimų rezultatų apžvalga“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 223 straipsnio 2 dalį ir 245 bei 295 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Rinkimų aktas), pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro projektą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2019 dėl audituotų ES institucijų etikos sistemų,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2019,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 2, 10 ir 11 straipsnius, 176 straipsnio 1 dalį, I priedo 1–3 straipsnius, 4 straipsnio 6 dalį ir 5 bei 6 straipsnius ir II priedą,

–  atsižvelgdamas į patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos narių elgesio kodekso taikymo metines ataskaitas, įskaitant Nepriklausomo etikos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas bendrame skundų Nr. 194/2017/EA, 334/2017/EA ir 543/2017/EA tyrime dėl Europos Komisijos veiksmų, susijusių su buvusių Komisijos narių, buvusio Komisijos pirmininko įdarbinimu pasibaigus kadencijai, ir jos Etikos komiteto vaidmens,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ir įvairių NVO rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į jų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 27 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto įgaliojimus ir pareigas, išdėstytus Darbo tvarkos taisyklių VI priede,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0260/2021),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutartyje nurodyta, kad „savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“; kadangi tai reiškia, kad viešieji sprendimai priimami siekiant bendros gerovės;

B.  kadangi Sutartyse nustatyta Sąjungos institucijų įgaliojimų pasidalijimo sistema, pagal kurią kiekvienai institucijai pavedamas atskiras vaidmuo Sąjungos institucinėje struktūroje ir jai pavestų užduočių vykdymas;

C.  kadangi, nors kiekviena ES institucija turi teisę į organizacinį suverenumą, visos ES institucijos turi atitikti aukščiausius nepriklausomumo ir nešališkumo standartus;

D.  kadangi ES sutartyje ir SESV nustatyta valdžių padalijimu grindžiama Europos valdymo sistema, pagal kurią nustatomos atskiros kiekvienos institucijos teisės ir pareigos;

E.  kadangi viešųjų institucijų ir jų išrinktų atstovų, Komisijos narių ir pareigūnų nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs skatinant piliečių pasitikėjimą, kuris būtinas teisėtam demokratinių institucijų veikimui;

F.  kadangi ES institucijoms taikomi etikos standartai daugeliu atžvilgių lenkia nacionalinėms institucijoms taikomus standartus, tačiau jie nėra tinkamai įgyvendinami;

G.  kadangi etikos sistemą būtų galima įgyvendinti geriau;

H.  kadangi piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir sprendimų priėmimo procesais yra bet kokios demokratinės vyriausybės ramstis ir tam reikia pavyzdingumo, sąžiningumo, skaidrumo, atskaitomybės ir aukščiausių etiško elgesio standartų;

I.  kadangi norint užtikrinti, kad demokratiniai procesai vyktų ne tenkinant privačius interesus ir kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės, svarbiausia, kad interesų grupių atstovai nedarytų nederamos įtakos, be kita ko, parūpindami apmokamą veiklą Europos Parlamento nariams, dovanas ar kvietimus keliauti, pažadėdami darbo vietas po to, kai baigsis Parlamento nario įgaliojimai arba pareigūnas baigs tarnybą, netinkamai naudodamiesi informacija ar kontaktais;

J.  kadangi dabartinės ES etikos sistemos trūkumus daugiausia lemia tai, kad ji grindžiama savireguliavimo metodu, nesama ES baudžiamosios teisės ir trūksta tinkamų žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir įgaliojimų informacijai tikrinti; kadangi visi ES etikos sistemos pokyčiai turi turėti aiškų teisinį pagrindą, kartu laikantis Sutartyse nustatyto valdžių padalijimo principo; kadangi nepriklausomo etikos organo įsteigimas galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą ES institucijomis ir jų demokratinį teisėtumą;

K.  kadangi dėl to pasitaikė probleminio elgesio atvejų; kadangi bet koks neetiško elgesio atvejis ir netinkamas ES institucijų elgesys griauna ES piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir labai pakenkė Europos Sąjungos reputacijai;

L.  kadangi labai plinta „sukamųjų durų“ reiškinys; kadangi daug Komisijos narių ir trečdalis asmenų, kurie 2014–2019 m. buvo Europos Parlamento nariai, buvo įdarbinti organizacijų, įtrauktų į Europos skaidrumo registrą; kadangi tai kelia interesų konflikto su teisėtomis valstybių narių ir ES institucijų kompetencijos sritimis ir konfidencialios informacijos atskleidimo ar netinkamo naudojimo riziką, taip pat riziką, kad buvę darbuotojai gali naudotis savo glaudžiais asmeniniais ryšiais ir draugyste su buvusiais kolegomis lobistinės veiklos tikslais;

M.  kadangi dabartinės ES lygmens etikos standartų sistemos pritaikytos prie kiekvienos ES institucijos ypatumų ir dėl to skirtingose ES institucijose, agentūrose ir įstaigose taikomi skirtingi procesai ir net tų pačių ES tarnybos nuostatų taikymo lygmuo yra skirtingas, taip sukuriant sudėtingą sistemą, kurią sunku suprasti tiek ES piliečiams, tiek tiems, kas turi tų taisyklių laikytis;

N.  kadangi Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 rekomendavo, kad daugelyje sričių yra rimtų priežasčių taikyti suderintą požiūrį į etikos klausimų sprendimą ES institucijose; kadangi Europos ombudsmeno tarnyba ir Europos Audito Rūmai ne kartą įspėjo apie didžiules ES institucijų vykdomos interesų konflikto prevencijos politikos spragas; kadangi ir ombudsmenas, ir Audito Rūmai išreiškė konkretų susirūpinimą tuo, kad nėra bendros ES etikos sistemos, pagal kurią būtų nustatytos aiškios procedūros ir pranešimų teikimo kanalai; kadangi ši problema visų pirma susijusi su valstybių narių atstovų darbu Taryboje, kuri turi spręsti aukšto lygio interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir skaidrumo taisyklių klausimus; kadangi ES etikos taisyklės nėra suderintos su EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairėmis;

O.  kadangi Prancūzijos Vyriausiosioji viešojo gyvenimo skaidrumo valdybos (pranc. Haute Autorité pour la Transparence de la Vie Publique) pavyzdys parodė, kad viena nepriklausoma įstaiga, atsakinga už viešosioms įstaigoms taikomų etikos taisyklių stebėseną, vykdymo užtikrinimą ir sankcijų taikymą, yra veiksminga ir galinga priemonė, galinti lemti ilgalaikį neetiško elgesio sumažinimą;

P.  kadangi institucijoms suteiktų įgaliojimų pusiausvyra yra pagrindinė Sutartyse numatyta garantija ES piliečiams;

Q.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) parengta Meroni doktrina suteikia galimybę ES institucijų įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus, kuriais dar nesinaudojama, perduoti išorės įstaigoms; kadangi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teigimu, bet koks kompetencijos delegavimas turi būti ribotas ir gali būti susijęs tik su aiškiai apibrėžtais įgaliojimais, kurių naudojimą visiškai prižiūri deleguojančiosios institucijos ir kurie negali būti diskreciniai įgaliojimai, susiję su bet kokiais politiniais sprendimais, kad nekiltų pavojus institucijų įgaliojimų pusiausvyrai;

R.  kadangi pagal įgaliojimų suteikimo principą institucijos negali tarpinstituciniu susitarimu perduoti įgaliojimų, kurių jos pačios neturi, pavyzdžiui, kai tokie įgaliojimai pagal Sutartis suteikti Audito Rūmams arba palikti valstybėms narėms;

S.  kadangi Teisės reikalų komiteto nariai, 2019 m. tikrindami potencialius paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktus, akcentavo, kad dabartinė procedūra yra labai ribota; kadangi šis ribotumas pasireiškia tuo, kad galima susipažinti tik su menku informacijos kiekiu, kad skiriama per mažai laiko atlikti patikrinimą, kad nesuteikiami įgaliojimai atlikti tyrimą ir nenumatyta ekspertų parama; kadangi ES sutarties 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Komisijos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių;

T.  kadangi reikia toliau plėtoti dabartinę griežtą Komisijos narių etikos sistemą, kad būtų panaikintos esamos teisės aktų spragos, pvz., Komisijos narių statuto nebuvimas; pabrėžia, kad šis procesas glaudžiai susijęs su parlamentine kontrole ir priežiūra, ir mano, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą;

U.  kadangi visi pagrindiniai 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvavę kandidatai pritarė tam, kad būtų sukurtas bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas; kadangi Komisijos pirmininkė tam pritarė savo politinėse gairėse;

V.  kadangi Europos Parlamento narių mandato laisvė atitinka piliečių, kuriems jie atstovauja, interesus;

W.  kadangi viena iš pagrindinių ES sutartyje numatytų Parlamento funkcijų yra vykdyti politinę kontrolę;

X.  kadangi institucijų darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

1.  mano, kad vienas nepriklausomas ES etikos organas galėtų geriau užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą visose ES institucijose, siekiant užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami siekiant bendros gerovės ir piliečių pasitikėjimo ES institucijomis; siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, grindžiamą SESV 295 straipsniu, siekiant įsteigti nepriklausomą ES etikos organą, kuris būtų skirtas Parlamentui ir Komisijai ir kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, ir kad šis organas taip pat teiktų dalyvaujančioms institucijoms, agentūroms ir įstaigoms mokymą ir aktyvų vadovavimą;

Principai

2.  Mano, kad šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos turi atitikti šias nuostatas ir principus:

   a) patikimo finansų valdymo principą, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų Sąjungos išteklių valdymą,
   b) įgaliojimų suteikimo ir atskyrimo principus,
   c) laisvę pasirinkti profesiją ir teisę dirbti, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje,
   d) teisinės valstybės ir pagrindinius Europos principus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, teisę būti išklausytam, teisėtumo ir proporcingumo principus,
   e) Parlamento narių statutą, ypač jo 2 straipsnyje įtvirtintą mandato laisvę,
   f) Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros (EPPO), Europos ombudsmeno, Europos Audito Rūmų ar ESTT darbo nesidubliavimą ir nesikišimą į jų veiklą,
   g) SESV 226 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento tyrimo teisę;

3.  mano, kad vykdydama savo pareigas, įskaitant su stebėsena ir tyrimu susijusias pareigas, įstaiga turėtų remtis esamais institucijų įgaliojimais prašyti savo narių suteikti informacijos arba nacionalinių valdžios institucijų sutikimu dalytis informacija; pabrėžia, kad Parlamento pirmininkas, Komisijos kolegija arba atitinkama dalyvaujančios institucijos vadovybė ir toliau bus atsakinga už galutinių sprendimų priėmimo įgaliojimus iki galimos taisyklių peržiūros;

4.  mano, kad procedūra, kurios laikysis nepriklausomas ES etikos organas, turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kartu apsaugant procedūrines garantijas, kaip nustatyta Europos pagrindinių teisių chartijoje, ir kad į tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtrauktos procedūrinės taisyklės ir tinkamas duomenų apsaugos protokolas, kuriame būtų pateikiamos nuorodos į esamų ES etikos organų principų galiojančią acquis, taip pat į ES bendras vertybes (ES sutarties 2 straipsnis), atitinkamo asmens teisės būti išklausytam ir pateikti apeliacinį skundą, pareiga bendradarbiauti ir reikalavimas skelbi;

Taikymo sritis ir įgaliojimai

5.  mano, kad naujam ES etikos organui turėtų būti pavestas sutartų užduočių sąrašas – siūlyti Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir dalyvaujančių institucijų darbuotojams taikytinas etikos taisykles prieš jų kadenciją ar tarnybą, jos metu ir kai kuriais atvejais jai pasibaigus, ir teikti konsultacijas laikantis taikytinų taisyklių, įskaitant:

   a) Europos Parlamento narių statutą (2 ir 3 straipsniai),
   b) Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles (2 straipsnis, 10 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys), 11 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, I priedo 1–8 straipsniai ir II priedas),
   c) Komisijos darbo tvarkos taisykles (9 straipsnis), jos elgesio kodeksą (2–13 straipsniai ir II priedas), jos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo ir tokį pat sprendimą dėl Komisijos generalinių direktorių,
   d) Tarnybos nuostatų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnį, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 26, 27, 40, 43, 86 ir 90 straipsnius, 91 straipsnio a punktą ir XI priedą, mutatis mutandis taikomus visiems tarpinstitucinį susitarimą pasirašiusių agentūrų darbuotojams,
   e) tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo Skaidrumo registro;

6.  mano, kad susitarimas turėtų būti taikomas dalyvaujančių institucijų nariams ir darbuotojams prieš įgaliojimų ar tarnybos laikotarpį, jo metu ir jam pasibaigus, laikantis taikytinų taisyklių; mano, kad tai turėtų būti taikoma Parlamento nariams, Komisijos nariams ir visiems ES darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai;

7.  primena, kad kalbant apie asmenis kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kompetencija galėtų būti perduota nepriklausomam ES etikos organui, pasinaudojant 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje (arba abiejose dalyse) nustatytomis įgaliojimų suteikimo sąlygomis, ir tai būtų etinių pareigų stebėsena ir vykdymas, o kitus profesinius įsipareigojimus ir toliau vykdytų paskyrimų tarnybos;

8.  primygtinai reikalauja leisti prie tarpinstitucinio susitarimo prisijungti visoms ES institucijoms ir įstaigoms; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijos gali nuspręsti įpareigoti agentūras pasinaudodamos jų steigiamaisiais reglamentais; mano, kad tarpinstituciniu susitarimu turėtų būti sudarytos sąlygos etikos organui keistis informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kai tai būtina jos užduotims vykdyti, kartu tokią informaciją tvarkant taip pat konfidencialiai, kaip tą daro informaciją pateikusi institucija, pvz., mokesčių informaciją, žemės registrus ir nacionalinių etikos įstaigų turimus duomenis, ir išnagrinėti geriausios praktikos pavyzdžius bei tarpusavio vertinimus; mano, kad, nedarant poveikio 2 dalyje išdėstytiems bendriesiems principams ir kai tai svarbu jos pareigoms atlikti, nepriklausomas etikos organas turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis informacija su atitinkamomis ES įstaigomis, pvz., OLAF, Europos prokuratūra, ombudsmenu ir Europos Audito Rūmais, neviršijant jų atitinkamų įgaliojimų;

Kompetencija ir įgaliojimai

9.  mano, kad, nedarant poveikio Sutartyse nustatytai institucijų pusiausvyrai, visos dalyvaujančios institucijos (kiekviena iš jų pagal savo procedūrinę autonomiją) turėtų, viena vertus, patikėti ES etikos organui prevencinį vaidmenį – didinti informuotumą ir teikti etikos gaires ir, kita vertus, atitikties ir patariamąjį vaidmenį suteikiant galimybę teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus; mano, kad sprendimų priėmimo įgaliojimais turėtų ir toliau naudotis atitinkamos institucijos tol, kol ES etikos organui bus suteikti įgaliojimai priimti sprendimus remiantis tinkamu teisiniu pagrindu; primena, kad ES etikos organo užduotys apimtų tik sutartą užduočių, kurias delegavo dalyvaujančios institucijos, sąrašą, todėl nebūtų pažeidžiama ir būtų visapusiškai gerbiama OLAF, Europos prokuratūros ir nacionalinių jurisdikcijų kompetencija, susijusi su bet kokiu jų kompetencijai priklausančių teisės aktų pažeidimu; pabrėžia, kad, siekdamas stebėti sąžiningumą, Parlamentas turėtų reguliariai užsakyti tyrimus, kuriuose būtų apibrėžiamas sąžiningumas ir aiškiai apibrėžiami tikslai bei veiklos rodikliai, ir pranešti apie padarytą pažangą;

10.  mano, kad šie stebėjimo pajėgumai, be kitų aspektų, turėtų apimti galimybę patikrinti, ar teisingos finansinių interesų deklaracijos, kurias atitinkami asmenys, privalantys ją teikti, turėtų pateikti tiesiogiai ES etikos organui, o paskirtųjų Komisijos narių deklaracijos taip pat turėtų būti teikiamos Parlamentui, siekiant užtikrinti, kad jas kuo greičiau gautų visi asmenys, atsakingi už demokratinę ir (arba) viešąją priežiūrą, kaip nustatyta taikomose taisyklėse, interesų konfliktų sprendimą, su lobizmo veikla susijusias taisykles, skaidrumo prievolių laikymosi tikrinimą, įskaitant teisėkūros procedūros metu, ir tikrinimą, ar laikomasi taisyklių, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškiniu, ir apskritai tikrinimą, kaip laikomasi visų elgesio kodekso nuostatų ir taikytinų skaidrumo, etikos ir sąžiningumo taisyklių;

11.  pažymi, kad ES institucijose įvairios teisės ir kitos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, apima skirtingas interesų konflikto sąvokos apibrėžtis; pažymi, jog apibrėžtis yra kontekstinio ir kintamo pobūdžio ir jog visiškas skaidrumas nebūtinai reiškia, kad tikrai nėra jokio interesų konflikto ir kad bus tikrai užsitarnautas ar padidės visuomenės pasitikėjimas; pažymi, kad etikos taisyklių taikymo užtikrinimas ir viešoji atskaitomybė už interesų konfliktus yra piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis prielaida;

12.  primena, kad svarbu atskirti interesų konfliktą, kylantį vykdant pareigas, nuo interesų konflikto, kylančio vėliau, taip pat veiksmus, kurie leidžiami, jei apie juos paskelbiama, nuo veiksmų, kuriems iš viso nesuteiktas leidimas;

13.  pažymi, kad Europos Parlamentas įsteigė Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą – organą, atsakingą už pagalbą Parlamento nariams elgesio kodekso aiškinimo ir įgyvendinimo klausimais; be to, pažymi, kad Patariamasis komitetas taip pat vertina tariamus elgesio kodekso pažeidimus ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių veiksmų būtų galima imtis; mano, kad Europos Parlamentas turėtų tapti pavyzdžiu etikos taisyklių ir jų taikymo užtikrinimo srityje;

14.  laikosi nuomonės, kad ES etikos organui taip pat galėtų būti suteikti įgaliojimai Skaidrumo registro nustatytų įpareigojimų atžvilgiu, ir jis turėtų numatyti geresnę informatorių apsaugą ir geresnį interesų konfliktų valdymą korupcijos ir sukčiavimo atvejais;

15.  mano, kad ES etikos organui turėtų būti pavesta sukurti ES viešą portalą, kuriame būtų pateikiama atitinkama informacija apie etikos taisykles, geriausios praktikos ataskaitos, tyrimai ir statistika, taip pat duomenų bazę, kurioje būtų kaupiamos visų dalyvaujančių institucijų finansinių interesų deklaracijos;

16.  primygtinai reikalauja, kad nepriklausomas ES etikos organas turėtų teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą ir atlikti tyrimus vietoje ir duomenimis grindžiamus tyrimus, remdamasis informacija, kurią jis surinko arba gavo iš trečiųjų šalių, pvz., žurnalistų, žiniasklaidos, NVO, informatorių, pilietinės visuomenės ar Europos ombudsmeno; primygtinai reikalauja, kad bet kuri trečioji šalis, kuri iš gerų paskatų kreipiasi į nepriklausomą etikos organą, būtų apsaugota ir jos tapatybė būtų išlaikyta anonimiška; mano, kad etikos organas, pradėdamas tyrimą savo iniciatyva, turi konfidencialiu pranešimu informuoti atitinkamą asmenį ir vadovybę, atsakingą už sankcijų taikymą atitinkamose institucijose; mano, kad tokiu atveju atitinkama šios institucijos, agentūros ar įstaigos vadovybė gali reikalauti, kad etikos organas pateiktų paaiškinimą;

17.  pabrėžia, kad reikalavimas pateikti mokesčių dokumentus ir banko dokumentus yra privatinės teisės priemonės, o norint jomis pasinaudoti turi būti pateikti rimti įtarimai, priklausantys OLAF kompetencijai;

18.  pabrėžia, kad etikos organas turi apsaugoti informatorius, visų pirma ES pareigūnus, kad jie galėtų išsakyti savo susirūpinimą dėl galimų taisyklių pažeidimų nebijodami atsakomųjų veiksmų; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad etikos organas prižiūrėtų vidaus ir konfidencialius skundų teikimo mechanizmus pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas; pabrėžia, kad tik saugi ir globėjiška darbo aplinka leis pareigūnams išreikšti savo susirūpinimą ir taip padės užtikrinti nepriklausomo etikos organo darbo veiksmingumą;

19.  mano, jog tam, kad etikos organas būtų visiškai veiksmingas, jis turėtų apjungti už etiką atsakingų organų funkcijas; mano, kad šis organas turėtų patarti Europos Parlamento nariams arba Komisijos nariams, kai jie prašo rekomendacijų etikos klausimais; mano, kad rekomendacijas dėl sankcijų, susijusių su darbuotojų etikos įsipareigojimais, etikos organas turėtų teikti paskyrimų tarnybai, o rekomendacijas dėl Europos Parlamento narių ar Komisijos narių šis organas turėtų teikti atitinkamų dalyvaujančių institucijų atsakingoms vadovybėms; rekomenduoja, kad etikos organas parengtų rekomendacijas, kurios galėtų pasitarnauti kaip precedentai tapačiais ar panašiais atvejais; mano, kad taip bus užtikrintas veiksmingumas, nuoseklumas ir nuspėjamai bei gerokai sumažintas darbo krūvis, ypač kai yra daug panašių su darbuotojais susijusių atvejų;

20.  mano, kad ES etikos organas turėtų skatinti sąžiningumą ir jam turėtų būti patikėtos patariamosios užduotys teikti patikimas konsultacijas, kuriomis galima pasikliauti, visiems į jos aprėptį patenkantiems asmenims ir (arba) institucijoms, pageidaujantiems gauti etikos normų, susijusių su tinkamu elgesiu konkrečiu atveju, išaiškinimą; mano, kad siekiant užtikrinti nuoseklų etikos standartų taikymą ir nuspėjamumą, nepriklausomas ES etikos organas turėtų privalėti tuo pačiu klausimu laikytis tokios pat pozicijos;

21.  primena, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, jog interesų konfliktas nenustatytas, yra esminė prielaida paskirtajam Komisijos nariui pavirtinti ir kad Teisės reikalų komitetas turi aiškius įgaliojimus atmesti paskirtojo Komisijos nario kandidatūrą nustačius intereso konfliktą;

22.  primena, kad, vadovaujantis 2010 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo 5 punktu, Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą konkrečiu Komisijos nariu ir kad po to Komisijos pirmininkas turi pareikalauti to Komisijos nario atsistatydinimo arba savo atsisakymą tai padaryti paaiškinti per artimiausią Parlamento mėnesinę sesiją;

23.  laikosi nuomonės, jog paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimas siekiant nustatyti, kad interesų konflikto nėra, yra labai didelės institucinės ir demokratinės svarbos darbas ir turėtų būti atliekamas kuo dėmesingiau, pareigingiau ir atsakingiau, užtikrinant visapusiškai objektyvų, demokratišką ir nepriklausomą aiškinimą; mano, kad potencialių interesų konfliktų patikrinimo taisyklės turėtų būti taikomos ir išrinktojo Europos Komisijos pirmininko deklaracijos atveju;

24.  pabrėžia, kad sprendimas dėl paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktų prieš klausymus išlieka demokratine ir institucine Parlamento Teisės reikalų komiteto kompetencija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būsimajam nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai atlikti tyrimus ir įgaliojimas prašyti administracinių dokumentų bei su jais susipažinti, kad jis galėtų atlikti gerai argumentuotus ir dokumentais deramai pagrįstus vertinimus; pabrėžia, kad, vertinant interesų konflikto poveikį, būtina visapusiškai laikytis konfidencialumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių; mano, kad Teisės reikalų komitetui reikėtų suteikti daugiau laiko ir kad Teisės reikalų komitetas, visapusiškai išsaugodamas savo kompetenciją šiuo klausimu, sprendimą dėl to, ar paskirtasis Komisijos narys yra įsitraukęs į interesų konfliktą, priimtų gavęs neprivalomas, tikslias ir pagrįstas nepriklausomo ES etikos organo rekomendacijas, kurios būtų paspirtis jo darbui; mano, kad Teisės reikalų komitetas galiausiai turėtų surengti diskusiją dėl nepriklausomo ES etikos organo pateiktų rekomendacijų; mano, kad rekomendacijos turėtų būti skelbiamos kartu su paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis; mano, kad Teisės reikalų komitetas turėtų atlikti ne tik paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimą, bet ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose interesų konflikto patikrinimą – paprastai pradedant eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, tarnybos metu ir jai pasibaigus; taip pat mano, jog jam turėtų būti užtikrinami pakankami ištekliai, priemonės ir įgūdžiai, kad jis galėtų atlikti kryžminę patikrą ir surasti būtiną informaciją bei prireikus paprašyti pateikti papildomos informacijos;

Sudėtis

25.  mano, kad etikos organą turėtų sudaryti devyni nariai, iš kurių tris parinktų Komisija, tris išrinktų Parlamentas, o likę trys būtų de jure paskirti iš buvusių ESTT teisėjų, Audito Rūmų ir buvusių ES ombudsmenų; mano, kad sprendžiant darbuotojų klausimus reikėtų įtraukti institucijos, kurioje dirba atitinkamas asmuo, darbuotojų atstovus; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos nuostatų II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

26.  mano, kad organo nariai turi būti nepriklausomi, pasirinkti atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir profesines savybes, taip pat į asmeninį sąžiningumą, turėti nepriekaištingą etiško elgesio reputaciją ir pateikti interesų konfliktų nebuvimo deklaraciją; mano, kad turėtų būti užtikrinta organo sudėties lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad visi nariai, eidami savo pareigas, turi būti nepriklausomi; mano, kad nariai turėtų būti renkami šešerių metų laikotarpiui ir kas dvejus metus trečdalis jų atnaujinami;

27.  ragina numatyti, kad už kandidatų deklaracijų tikrinimą būtų atsakingas etikos pareigūnas; mano, kad nariai, atlikdami analizę ir teikdami rekomendacijas, turėtų dirbti bendradarbiaudami ir nuosekliai; ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą organo sudėtyje;

28.  mano, kad nustačius etikos organo sudėtį taip pat reikėtų numatyti jo įgaliojimų vykdymo sistemą ir įgaliojimų pabaigos procedūrą;

29.  siekiant užtikrinti plataus masto paramą, siūlo, kad Parlamentas rinktų etikos organo narius didele balsų dauguma, galbūt pagal panašią procedūra, kokia taikoma Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos nariams arba sprendimams dėl Sacharovo premijos;

30.  siūlo kiekvienai institucijai šiuos narius visų pirma atrinkti iš buvusių Teisingumo Teismo teisėjų, buvusių OLAF ir Audito Rūmų pirmininkų, buvusių ar dabartinių valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjų, buvusių Europos Parlamento narių, buvusių dalyvaujančių institucijų ir įstaigų darbuotojų, buvusių ES ombudsmenų ir valstybių narių etikos institucijų narių; be to, siūlo nustatyti, kad organas iš savo narių išrinktų pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus; pabrėžia, kad tai nedaro poveikio darbuotojų teisei sprendžiant personalo reikalus savarankiškai rinkti savo atstovus;

31.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog nariai turėtų įvairios patirties ir nepriklausomos ekspertinės patirties; siūlo, kad buvę Europos Parlamento nariai ir Komisijos nariai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį etikos organo narių;

32.  rekomenduoja, kad kolegijai talkintų sekretoriatas, turintis žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių, atitinkančių jos įgaliojimus ir užduotis, įskaitant etikos pareigūną, atsakingą už etikos srities mokymus ir teikiantį konsultacijas nepriklausomo ES etikos organo viduje; mano, kad sutelkus įvairių ES etikos organų biudžetus ir darbuotojus į vieną organą, pagerėtų išteklių naudojimo efektyvumas ir sumažėtų išlaidos;

Procedūros

33.  mano, kad ES etikos organo įsteigimas turėtų padėti puoselėti institucinę kultūrą, kuri iš esmės būtų grindžiama prevencija, parama ir skaidrumu; šiuo tikslu siūlo taikyti dviejų etapų metodą, pagal kurį tuo atveju, kai ES etikos organas sužino apie etikos taisyklių pažeidimą arba galimą jų pažeidimą, jis pirmiausia turi rekomenduoti veiksmus, kurių iki tam tikro termino reikia imtis tam pažeidimui nutraukti; mano, kad šiuo pirmuoju prevenciniu veiksmu turėtų būti užtikrintas konfidencialumas bei slaptumas ir asmens teisė būti išklausytam bei atmesti kaltinimus; siūlo, kad tuo atveju, jei atitinkamas asmuo atsisakytų imtis atitinkamų veiksmų ir pažeidimas būtų tęsiamas, ES etikos organas turėtų pateikti pagrįstą rekomendaciją dėl sankcijų priemonių ir perduoti visą reikiamą informaciją apie atvejį kompetentingai institucijai, kuri per 20 darbo dienų nuspręs, kaip įgyvendinti rekomendaciją;

34.  mano, kad pasibaigus šiam laikotarpiui turėtų būti viešai paskelbta pagrįsta nepriklausomo etikos organo rekomendacija, nedarant poveikio Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir asmens teisėms, kartu su kompetentingos institucijos, kuri turėtų pateikti paaiškinimą, jei rekomendacijų nebūtų visapusiškai laikomasi, sprendimu; mano, kad, kaip pirma priemonė, jau vien rekomendacijų ir sprendimų paskelbimas ar perdavimas galėtų būti laikomas sankcija; pabrėžia, kad toks etikos organas negali pakeisti ESTT; siūlo, kad išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija tinkamai pagrindžia, kad atvejui ištirti reikia daugiau laiko, ji gali prašyti etikos organo pratęsti sprendimo priėmimo terminą ne daugiau kaip 20 darbo dienų; mano, kad šis dviejų etapų metodas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai asmuo turi pagrįstų priežasčių manyti, kad informacijos atskleidimo momentu ji buvo tikra, ir rekomenduoja, kad tyčinio pažeidimo, didelio aplaidumo, įrodymų nuslėpimo, reikalavimų nesilaikymo ar pareigos bendradarbiauti nesilaikymo atvejai skiriant sankcijas būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis, net jei pats pažeidimas nebevykdomas;

35.  ragina priimti aiškias nuostatas, pagal kurias atitinkamam asmeniui būtų suteikta teisė apskųsti pirmininko priimtus sprendimus, visapusiškai laikantis pagrindinių teisinės valstybės principų;

36.  mano, kad paprastai ES etikos organas sprendimus turėtų priimti paprasta savo narių balsų dauguma;

37.  primygtinai reikalauja, kad būtų taikomos Sutartyse nustatytos procedūros, pvz., Europos Audito Rūmų tyrimų perdavimas OLAF ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

Bendrosios nuostatos

38.  mano, kad ES etikos organas turėtų atlikti tyrimus ir rinkti metinius statistinius duomenis apie finansinių interesų deklaracijas, „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus ir kitą susijusią informaciją ir skelbti metines ataskaitas, kurios turi būti teikiamos Parlamentui, kuriose būtų pateikiama informacija apie jo užduočių vykdymą ir, jei reikia, rekomendacijos dėl etikos standartų tobulinimo; rekomenduoja į metinę ataskaitą įtraukti išnagrinėtų atvejų skaičių, institucijas, iš kurių yra atitinkami asmenys, pažeidimų rūšį, procedūrų vykdymo laiką, laikotarpį, per kurį pažeidimas buvo nutrauktas, nuspręstų taikytų sankcijų dalį ir rekomendacijas;

39.  mano, kad į Tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtraukta peržiūros sąlyga, užtikrinanti, kad ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo jo įsteigimo dalyvaujančios institucijos galėtų patvirtinti savo veiklos vertinimą, įskaitant taisyklių ir procedūrų veikimo analizę ir patirtį, įgytą jas taikant; ypač pabrėžia, kad šioje peržiūros nuostatoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ES etikos organo įgaliojimų įgyvendinimo veiksmingumo vertinimui ir kad Parlamento vertinime turėtų būti atsižvelgiama į paties etikos organo indėlį;

40.  mano, kad naujasis ES etikos organas turėtų turėti kompetenciją teikdamas pasiūlymus prisidėti prie bendros ES institucijų etikos sistemos kūrimo ir periodiško atnaujinimo, įskaitant bendras taisykles ir bendrą finansinių interesų deklaracijų modelį kompiuterio skaitomu formatu, taip pat pasiūlymą iš dalies pakeisti savo kompetenciją ir pateikti jį Europos Parlamentui; mano, kad visų institucijų, agentūrų ir įstaigų etikos standartai turėtų būti kuo greičiau suderinti; laikosi nuomonės, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

41.  siūlo, kad nepriklausomas etikos organas, remdamasis aukščiausiais standartais, parengtų bendrą ES institucijų interesų konflikto apibrėžtį; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių taiko griežtas taisykles; atkreipia dėmesį į EBPO interesų konflikto apibrėžtį: „kai asmuo arba įmonė (privati arba vyriausybinė) gali kokiu nors būdu naudotis savo profesija ar oficialiu statusu asmeninei ar įmonės naudai“;

42.  ragina užtikrinti visišką visų etikos organų rengiamų susitikimų su privačiais subjektais ir jų atstovais, įskaitant pelno siekiančias ir ne pelno organizacijas, skaidrumą;

43.  primygtinai reikalauja, kad, nedarant poveikio 24 dalyje nurodytai Parlamento kompetencijai, ES etikos organo rekomendacijos būtų tinkamai pagrįstos, gerai dokumentuotos ir prieinamos darbuotojui ar tarnautojui ir atitinkamai institucijai; mano, kad dalyvaujančios institucijos turėtų įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti visose procedūrose, patenkančiose į Tarpinstitucinio susitarimo, dėl kurio susitarta, taikymo sritį, ir visų pirma perduoti nepriklausomam ES etikos organui visą informaciją ir dokumentus, būtinus tinkamai etikos taisyklių kontrolei; atkreipia dėmesį į tai, kad etikos organo veikla galės būti skundžiama ES ombudsmenui ir kad dalyvaujančių institucijų sprendimai, grindžiami rekomendacijomis, ir toliau galės būti peržiūrimi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

44.  mano, kad sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės didinimas, taip pat aukščiausi etiško elgesio standartai ES institucijose ir ES sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti vienos iš temų, aptariamų konferencijoje dėl Europos ateities; pabrėžia, kad tai yra galimybė ES piliečiams diskutuoti dėl Sutarties persvarstymo ir kad taip būtų užtikrintas aiškus teisinis pagrindas visoms institucijoms įsteigti tokį nepriklausomą ES etikos organą pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

45.  ragina nepriklausomą etikos organą rodyti skaidrumo pavyzdį paskelbiant visas rekomendacijas, metines ataskaitas, sprendimus ir išlaidas kompiuterio skaitomu atvirųjų duomenų formatu, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai, laikantis galiojančių duomenų apsaugos taisyklių; primygtinai rekomenduoja, kad bet kokia programinė įranga, sukurta etikos standartams ES viešojo administravimo srityje užtikrinti, būtų prieinama pagal nemokamą atvirojo kodo programinės įrangos licenciją ir ja būtų dalijamasi su bet kuria Europos institucija, kuri nori ja naudotis; ragina šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

46.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad su sąžiningumo taisyklių pažeidimais susijusios baudžiamosios bylos, ypač susijusios su Europos Parlamento nariais ir nacionaliniais politikais, atliekančiais tam tikrą vaidmenį formuojant ES politiką, būtų nagrinėjamos veiksmingai ir nepagrįstai nedelsiant;

47.  reiškia susirūpinimą ir apgailestauja, kad vykdant Komisijos viešųjų pirkimų procedūrą per mažai svarstoma apie tai, taip pat joje trūksta interesų konfliktų prevencijos ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

48.  pažymi, kad šiuo metu galiojančias taisykles taikant Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir ES pareigūnams išryškėjo pernelyg daug spragų; primena, kad, remiantis organizacijos „Transparency International EU“ ataskaitos duomenimis, 2017 m. pradžioje daugiau kaip 50 proc. buvusių Komisijos narių ir 30 proc. buvusių Europos Parlamento narių, nutraukusių politinę veiklą, dirbo ES skaidrumo registre įregistruotose organizacijose; pabrėžia būtinybę užtikrinti visų pirma renkamų narių asmeninių ir finansinių įsipareigojimų skaidrumą ir atskaitomybę už juos; pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis kylančios skaidrumo ir sąžiningumo problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; todėl remia Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) veiklą ir ragina valstybes nares įgyvendinti jos rekomendacijas, visų pirma susijusias su nacionalinio lygmens politikams taikomo griežto elgesio kodekso sukūrimu ir taisyklių, taikomų pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nustatymu;

49.  ragina stiprinti esamą reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, taikomą interesų konfliktų, kylančių tiek prasidėjus, tiek pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, atvejais, siekiant nubrėžti aiškias, privalomas ir proporcingas ribas tarp viešojo ir privačiojo bei ne pelno sektorių, taip patobulinant ES sprendimų priėmimo patikimumą visuomenės akyse;

50.  pabrėžia, kad interesų konflikto atvejai, susiję su viešajame sektoriuje pasibaigusiais darbiniais santykiais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra pasikartojantys sisteminio pobūdžio susirūpinimą keliantys klausimai ir visos ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bendra problema; rekomenduoja visoms ES institucijoms priimti suderintus ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius bei sugriežtinti jų taikymo užtikrinimą; mano, kad interesų konflikto atvejai gali kelti grėsmę ES institucijų ir agentūrų sąžiningumui bei taip pakirsti piliečių pasitikėjimą jomis; pabrėžia, kad būtina suderinti reikiamus ES teisės aktus ir elgesio kodeksus bei užtikrinti jų vykdymą – taip pat ir siekiant reikalauti visiško skaidrumo, susijusio su darbu ar projektais, kurių aukšto rango ES pareigūnai imasi baigę darbą viešojoje tarnyboje, bei su bet kokia Europos Parlamento narių vykdoma šalutine veikla; laikosi nuomonės, kad taisyklės, susijusios su interesų konfliktų prevencija nustojus eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, turėtų būti pradėtos taikyti per deramą laikotarpį, sykiu paisant tinkamo kompensavimo taisyklių; pabrėžia, kad būtina mokytis iš geriausios praktikos valstybėse narėse, kuriose jau veikia nacionalinės etikos tarnybos, turinčios reikiamų ekspertinių žinių; pabrėžia, kad nacionalinė etikos standartų įgyvendinimo užtikrinimo praktika skiriasi; pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad išrinkti atstovai nebalsuotų dėl klausimų, kuriais jie asmeniškai suinteresuoti, ir, savo ruožtu, prašo Parlamento narių nesiimti būti pranešėjais panašiais atvejais; atsižvelgdamas į tai primena Europos Parlamento narių elgesio kodekso 2 ir 3 straipsniuose pateikiamas nuostatas dėl finansinių interesų ir interesų konfliktų;

51.  pabrėžia, kad, nesant skundų dėl interesų konfliktų nagrinėjimo mechanizmo, atlikdamas ir kitas savo užduotis, juos nagrinėjo Europos ombudsmenas, neturėdamas tinkamų priemonių ir įgaliojimų užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomas ES etikos organas pas vienas negalės spręsti ES institucijose ir agentūrose susidariusių interesų konfliktų situacijų; mano, kad ES etikos ir sąžiningumo taisyklių peržiūra turėtų apimti tokias priemones kaip aukščiausiųjų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpių pratęsimą, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnį, sugriežtinant Direktyvą 2014/24/ES(4) dėl viešųjų pirkimų, privalomą akcijų perleidimą institucijai, kuriai priklauso naujai paskirtas pareigūnas, pavaldžiose arba reikalų su šia institucija turinčiose įmonėse, privalomą nušalinimą, kai sprendžiami klausimai, susiję su buvusiu privačiojo sektoriaus darbdaviu, arba draudimus Komisijos nariams ir aukščiausiesiems ES institucijų bei agentūrų pareigūnams, jiems einant pareigas, turėti individualių akcijų; pakartoja, raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti peržiūrėti susijusią teisinę sistemą;

53.  mano, kad aukščiausiesiems pareigūnams, išeinantiems iš darbo agentūroje ar institucijoje, remiantis objektyvia procedūra ir aiškiais kriterijais taikomi ilgesni veiklos pertraukos laikotarpiai yra pagrįstos teisinės priemonės viešajam interesui ir viešųjų institucijų sąžiningumui apsaugoti;

54.  reiškia susirūpinimą dėl ES vyresniųjų pareigūnų skyrimo tvarkos, požiūrio į Komisijos narių interesų konfliktus ir EP narių elgesio kodekso pažeidimų, taip pat dėl skaidrumo reikalavimų laikymosi patikros ir atitikties taisyklėms, susijusioms su „sukamųjų durų“ reiškiniu, vertinimo;

55.  mano, kad, siekdamos užkirsti kelią bet kokiems „sukamųjų durų“ reiškinio atvejams ar interesų konfliktams, ES institucijos turėtų taikyti aukščiausius etikos standartus, – taip pat ir skirdamos asmenis į aukštas vadovybės pareigas ES institucijose ir agentūrose;

56.  mano, kad kandidatų į aukštas pareigas atrankos procedūros turėtų būti vykdomos laikantis visapusiškai objektyvių kriterijų ir būti visiškai skaidrios plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad turėtų būti taikoma sistema klausimams ir prieštaravimams pateikti, taip pat atviros tolesnės procedūros ir įgaliojimai atšaukti sprendimus paaiškėjus, jog jie nepriimtini skaidrumo ir sąžiningumo požiūriais; pabrėžia, kad procedūros turėtų būti reguliariai vertinamos, siekiant stebėti jų veiksmingumą ir prireikus jas tobulinti;

57.  pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant dabartinę ES etikos kontrolės sistemą, taikomą visose ES institucijose, agentūrose ir organuose, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesais;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 337, 2018 9 20, p. 120.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0327.
(3) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

Teisinė informacija - Privatumo politika