Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Prašymas atšaukti Fulvio Martusciello imunitetą |
| ||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės federalinės valstybinės užsienio reikalų tarnybos 2021 m. kovo 31 d. perduotą prašymą atšaukti Fulvio Martusciello imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2021 m. balandžio 26 d. plenariniame posėdyje, – išklausęs Fulvio Martusciello paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje, – atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0302/2021), A. kadangi Briuselio apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Italijoje išrinkto Europos Parlamento nario Fulvio Martusciello imunitetą dėl 1975 m. gruodžio 1 d. karališkojo nutarimo dėl bendrojo kelių policijos reglamento 11.2 straipsnio 1 dalies a punkte ir 1968 m. kovo 16 d. įstatymo dėl kelių policijos 29 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo – greičio viršijimo; B. kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. kelių policija, vykdydama greičio matavimo reidą, E411 automagistralėje sulaikė transporto priemonę, važiavusią, kaip užfiksavo radaras, 179 km/h greičiu, kai didžiausias leidžiamas greitis toje vietoje yra 120 km/h; C. kadangi policija nustatė, kad šią transporto priemonę vairavo Fulvio Martusciello, o jis nurodė, kad yra Europos Parlamento narys; kadangi, atsakydamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Valonų Brabanto provincijos karališkojo prokuroro laišką, prie kurio pridėta protokolo kopija ir kuriame prašoma pateikti pastabų, Fulvio Martusciello neginčijo greičio viršijimo; D. kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“(2); E. kadangi pažeidimas, kuriuo įtariamas Fulvio Martusciello, nėra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su jo, kaip Europos Parlamento nario, vykdomomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje; F. kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta:
Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos. Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.“; G. kadangi šiuo atveju Parlamentas nenustatė, jog būtų fumus persecutionis įrodymų, t. y. faktinių aspektų, kurie rodytų, jog teisinį procesą galimai ketinama vykdyti siekiant pakenkti Europos Parlamento nario politinei veiklai; 1. nusprendžia atšaukti Fulvio Martusciello imunitetą; 2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Belgijos Karalystės institucijai ir Fulvio Martusciello.
| |||||||||||||||||||||
| Prašymas atšaukti Haraldo Vilimsky (Harald Vilimsky) imunitetą |
| |||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Austrijos nuolatinės atstovybės ES vadovo 2021 m. gegužės 7 d. perduotą Vienos prokuratūros prašymą atšaukti Haraldo Vilimsky imunitetą, kuris susijęs su baudžiamąja byla ir buvo paskelbtas 2021 m. gegužės 20 d. plenariniame posėdyje, – išklausęs Haraldo Vilimsky paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje, – atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1), – atsižvelgdamas į Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 2 ir 3 dalis, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0303/2021), A. kadangi Vienos prokuratūra paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Haraldo Vilimsky imunitetą, kad būtų galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį su turto iššvaistymu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir 3 dalyje nurodytą pirmą atvejį, dalyvavimu nusikalstamoje veikloje pasisavinant lėšas pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 12 straipsnyje nurodytą antrą alternatyvą ir 133 straipsnio 1 dalį ir 2 dalyje nurodytą pirmą atvejį ir finansinės paramos lėšų nukreipimu kitur pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 153b straipsnio 1, 2 ir 3 dalis; B. kadangi nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2019 m. spalio 23 d. Harald Vilimsky buvo Austrijos laisvės partijos (FPÖ) frakcijos Nacionalinėje Asamblėjoje finansų pareigūnas; kadangi jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą per 2019 m. gegužės mėn. įvykusius Europos Parlamento rinkimus; C. kadangi įtariama, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Harald Vilimsky piktnaudžiavo savo įgaliojimais naudodamasis banko sąskaitomis, kurios priklauso FPÖ parlamentinei frakcijai Austrijos Nacionalinėje Asamblėjoje, t. y. suorganizavo, kad reguliariai pervedant lėšas iš FPÖ Nacionalinės Asamblėjos frakcijos sąskaitos būtų apmokamos sąskaitos už trečiosios šalies visiškai privačiais tikslais naudojamas mobiliojo ryšio paslaugas ir FPÖ frakcija Nacionalinėje Asamblėjoje dėl to patyrė finansinių nuostolių; D. kadangi įtariama, kad FPÖ frakcijai Nacionalinėje asamblėjoje skirtas lėšas jis panaudojo siekdamas tikslų, kurie nepatenka į 1985 m. Austrijos parlamentinių frakcijų finansavimo įstatymo (KlubFG) 1 skirsnio taikymo sritį, ir kadangi įtariama, kad jis tai darė visiškai suprasdamas, kad apmokamos paslaugos nesusijusios su partija; E. kadangi įtariama nusikalstama veika nėra susijusi su Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje; F. kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams; G. kadangi Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „2. Nacionalinės Tarybos nariai už nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai užklumpami darantys nusikaltimą, gali būti suimami tik gavus Nacionalinės Tarybos sutikimą. Nacionalinės Tarybos sutikimas taip pat būtinas norint atlikti kratą Nacionalinės Tarybos nario namuose. 3. Visais kitais atvejais kompetentinga įstaiga už nusikalstamą veiką gali Nacionalinės Tarybos narius traukti atsakomybėn be Nacionalinės Tarybos sutikimo, jei ši veika akivaizdžiai nėra susijusi su atitinkamo nario politine veikla. Tačiau kompetentinga įstaiga turi pateikti Nacionalinei Tarybai prašymą priimti sprendimą, ar atitinkama veika susijusi su politine veikla, jei to reikalauja atitinkamas Nacionalinės Tarybos narys arba trečdalis šiuos klausimus nagrinėjančio nuolatinio komiteto narių. Jei pateiktas toks reikalavimas, atitinkama įstaiga nedelsdama turi sustabdyti arba nutraukti bet kokius baudžiamojo persekiojimo veiksmus.“; H. kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“(2); I. kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teismo procesų, inicijuojamų dėl veiksmų, kurie atliekami vykdant savo parlamentines pareigas ir yra neatskiriami nuo tų pareigų; J. kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado fumus persecutionis įrodymų, t. y. faktinių elementų, liudijančių, jog teismo procesą ketinama inicijuoti siekiant pakenkti Parlamento nario ir, savo ruožtu, Europos Parlamento politinei veiklai; 1. nusprendžia atšaukti Haraldo Vilimsky imunitetą; 2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Austrijos Respublikos institucijai ir Haraldui Vilimsky.
| ||||||||||||
| Prašymas atšaukti Nilo Ušakovo (Nils Ušakovs) imunitetą |
| |||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. prašymą atšaukti Nilo Ušakovo (Nils Ušakovs) imunitetą, ryšium su baudžiamąja byla, kurią ketinama iškelti Latvijos Respublikoje, perduotą Latvijos Respublikos generalinio prokuroro ir paskelbtą 2020 m. lapkričio 13 d. plenariniame posėdyje, – išklausęs N. Ušakovo paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje, – atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1), – atsižvelgdamas į Latvijos Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0304/2021), A. kadangi Rygoje veikiančios Generalinės prokuratūros Baudžiamojo teisingumo departamento Ypač sunkių bylų tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi su prašymu atšaukti Europos Parlamento nario N. Ušakovo imunitetą, kad jam galėtų būti iškelta baudžiamoji byla dėl pažeidimo, susijusio su prietaisų, pritaikytų specialioms slaptosioms operacijoms vykdyti, apyvartos draudimu; B. kadangi gavus leidimą ir 2019 m. sausio 30 d. atlikus kratą N. Ušakovo, tuomet pirmininkavusio Rygos miesto tarybai, biure ryšium su kita baudžiamąja byla, buvo rastas būtent specialioms slaptosioms operacijoms vykdyti sukurtas ir naudojamas prietaisas, pirmiausia skirtas slaptiems vaizdo ir garso įrašams daryti; C. kadangi laikydamas šį prietaisą savo biure Rygos miesto tarybos patalpose N. Ušakovs įtariamas pažeidęs draudimą, nustatytą Įstatymo dėl strateginės reikšmės prekių apyvartos, pagal kurį fiziniams asmenims draudžiama įsigyti ar laikyti būtent specialioms slaptosioms operacijoms vykdyti sukurtą ir naudojamą įrangą, prietaisus ar priemones arba jų dalis, įtrauktas į Latvijos Respublikos nacionalinį strateginės reikšmės prekių ir paslaugų sąrašą, 51 straipsnio 1 dalyje; kadangi įtariama, kad savo veiksmais N. Ušakovs padarė nusikaltimą, apibrėžtą Latvijos baudžiamojo įstatymo 2371 straipsnio 2 dalyje; D. kadangi N. Ušakovs buvo išrinktas į Europos Parlamentą per 2019 m. gegužės mėn. įvykusius Europos Parlamento rinkimus; E. kadangi veiksmai, kuriais grindžiami įtarimai, nėra susiję su N. Ušakovui einant pareigas pareikštomis nuomonėmis ar balsavimais, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje; F. kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams; G. kadangi Latvijos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniuose nustatyta, kad: „29 straipsnis Saeimos nariai nesuimami, jų patalpose nerengiamos kratos ir jų asmeninė laisvė jokiu būdu nesuvaržoma negavus Saeimos sutikimo. (...) 30 straipsnis Saeimos nario baudžiamasis persekiojimas negali būti pradedamas negavus Saeimos pritarimo.“; H. kadangi Parlamentas negali imtis teismo vaidmens ir kadangi vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas kaltinamuoju(2); I. kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teismo procesų, inicijuojamų dėl veiksmų, kurie atliekami vykdant savo parlamentines pareigas ir yra neatskiriami nuo tų pareigų; J. kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado fumus persecutionis įrodymų, t. y. faktinių elementų, liudijančių, jog teismo procesą ketinama inicijuoti siekiant pakenkti Parlamento nario ir, savo ruožtu, Europos Parlamento politinei veiklai; 1. nusprendžia atšaukti N. Ušakovo imunitetą; 2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Latvijos Respublikos institucijai ir N. Ušakovui.
| ||||||||||||
| Tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimas ***II |
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (09722/1/2021 – C9-0371/2021), – atsižvelgdamas į Tarybos motyvų pareiškimą dėl per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos, – atsižvelgdamas į Airijos Irachto ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, – atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0198), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0305/2021), 1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai; 2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija; 3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį; 4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; 5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
| ||||||||||||
| Europos metrologijos partnerystė ***I |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0089), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir į 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0083/2021), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. spalio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0242/2021), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos; 3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/... dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Europos metrologijos partnerystėje
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2021/2084.) TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS Siekdama padėti valstybėms narėms stiprinti programos „Europos horizontas“ ir sanglaudos politikos sinergiją, Komisija parengs gaires, kuriose bus išsamiai aptariamos galimybės, kurias teikia alternatyvus, mišrus ir sudėtinis finansavimas ir išteklių perkėlimas.
| |||||||||||
| Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ***I |
| |||||||
| ||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0271) ir į pasiūlymo pakeitimus (COM(2018)0633), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 78 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0174/2016), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. birželio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0392/2016), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. lapkričio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/2303.) | ||||||||
| Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ES ir Australijos susitarimas: visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimas *** |
| ||||||
(Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06102/2021), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Australijos Sandraugos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį, susijusį su visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimu dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos projektą (06103/2021), – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0376/2021), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0306/2021), 1. pritaria susitarimo sudarymui; 2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Australijos Sandraugos vyriausybėms ir parlamentams. | |||||||
| Demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo stiprinimas ES |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 straipsnį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 5, 6, 7 bei 19 straipsnius, – atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 70, 81, 82, 114 ir 352 straipsnius, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 11, 12, 15, 20, 47, 48 ir 54 straipsnius, – atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pridėtus prie ES sutarties ir SESV, – atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)(1), – atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“)(2), – atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(3), – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014(4), – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013(5), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, – atsižvelgdamas į komunikatą „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“ (COM(2020)0690), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790), – atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152), – atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580) ir prie jo pridedamus 27 šalių skyrius, kuriuose aptariama teisinės valstybės principo padėtis valstybėse narėse (SWD(2020)0300–0326), – atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698), – atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (C/2021/6650), – atsižvelgdamas į Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su Europos Parlamento 2018 m. gegužės 3 d. ne teisėkūros rezoliucija dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje, – atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Žmogaus teisių srityje ES veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų patiriamos problemos“, 2020 m. paskelbtus koronaviruso pandemijos poveikio pagrindinėms teisėms ES biuletenius ir į kitas šios agentūros ataskaitas, duomenis bei priemones, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių informacinę sistemą (EFRIS), – atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 19 straipsnį, – atsižvelgdamas į kitus JT dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir JT visuotiniame periodiniame vertinime pateikiamas rekomendacijas bei ataskaitas, taip pat į JT žmogaus teisių sutarčių stebėsenos organų teisinę praktiką ir Žmogaus teisių tarybos įgaliotųjų ekspertų sistemą, – atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, – atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais ataskaitą dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP) ir teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, – atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimus, taip pat Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, Kovos su diskriminacija, įvairovės ir įtraukties iniciatyvinio komiteto, Venecijos komisijos bei kitų Europos Tarybos organų konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas, nuomones ir ataskaitas, – atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Tarybos deklaraciją dėl siekiant užtikrinti saviraiškos laisvę pageidautinų tarptautinių standartų, kiek tai susiję su parankios jurisdikcijos paieškomis šmeižto bylose (vadinamuoju šmeižto turizmu), – atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos atstovų saugumo (CM/Rec(2016)4[1]), – atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl poreikio stiprinti ir skatinti pilietinės visuomenės erdvę Europoje (CM/Rec(2018)11), – atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 7 d. Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo (CM/Rec(2018)1), – atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 11 d. Europos Tarybos ministrų konferencijos rezoliuciją dėl žurnalistų saugumo, – atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 27 d. paskelbtą Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro straipsnį „Žmogaus teisių komentaras: metas imtis veiksmų dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“ (angl. Human Rights Comment: Time to take action against SLAPPs), – atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, organizacijų partnerių 2021 m. metinę ataskaitą, – atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais bei kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) organų rekomendacijas ir ataskaitas, – atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. tinklo EU-CITZEN tyrimą „Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo ES kontekste“(6) (angl. SLAPP in the EU context), – atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų koalicijos raginimą parengti direktyvą dėl kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo(7), – atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. tyrimą „Strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo naudojimas siekiant nutildyti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę“ (angl. The Use of SLAPPs to Silence Journalists, NGOs and Civil Society), kurį Teisės reikalų komiteto prašymu užsakė Europos Parlamento teminis skyrius, – atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 23 d. informacinį pranešimą „ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo Europos pridėtinė vertė. Išankstinis vertinimas“ (angl. European added value of an EU mechanism on democracy, rule of law and fundamental rights - Preliminary Assessment), – atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(8), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(9), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu(10), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“(11), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje(12), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti(13), – atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(14), – atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties(15), – atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą(16), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos(17), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(18), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“(19), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje(20), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo(21), – atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve(22), – atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas)(23), – atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje(24), – atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje(25), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį, – atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį, – atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A9-0292/2021), A. kadangi teisės į saviraiškos laisvę, informaciją ir visuomenės dalyvavimą yra demokratijos pagrindas; kadangi saviraiškos laisvė yra būtina siekiant įgyvendinti skaidrumo ir atskaitomybės principus; kadangi visuomenės dalyvavimas, kai fizinis ar juridinis asmuo dalyvauja sprendžiant viešojo intereso klausimus, gali būti įvairių formų; kadangi visuomenės dalyvavimas gali apimti internete ir realiame gyvenime vykdomą viešąją kontrolę ir viešosios informacijos sklaidą, pvz., žurnalistinius pranešimus, publikacijas ar kūrinius, įskaitant redakcinį turinį, politinio, mokslinio, akademinio, meninio pobūdžio pranešimus, publikacijas ar kūrinius, komentarus ar satyrinę medžiagą, įskaitant atvejus, kai rašoma, be kita ko, apie viešuosius asmenis, atsižvelgiant į platesnius interesus atvirai diskutuojant politiniais klausimais; kadangi publikacijoms, kuriomis prisidedama prie diskusijų viešojo intereso ar visuomenei svarbiais klausimais, taikoma didesnė apsaugos riba; kadangi priimtinos visuomenės veikėjų, ypač politikų ir valstybės pareigūnų, kritikos ribos yra platesnės; B. kadangi nepriklausoma, nešališka, profesionali ir atsakinga žurnalistika, taip pat galimybė gauti pliuralistinės informacijos yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai; kadangi norint, kad demokratija klestėtų, būtina yra pilietinės visuomenės teikiama informacija, pranešimai, nuomonės, tvirtinimai, argumentai ir kiti pareiškimai; kadangi mažėjanti pilietinės visuomenės erdvė kai kuriose šalyse kelia vis didesnį susirūpinimą ir gali daryti neigiamą poveikį demokratijai; kadangi nepriklausoma ir kokybiška žurnalistika bei pilietinės visuomenės organizacijos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį kaip demokratijos ir teisinės valstybės sergėtojos, priversdamos valdžią atsiskaityti ir kovodamos su dezinformacija bei klaidinga informacija, taip pat užsienio jėgų politiniu kišimusi ir manipuliavimu; C. kadangi pastaraisiais metais žurnalistams ir žiniasklaidos veikėjams Europoje ir užsienyje vis dažniau kyla grėsmė, jie fiziškai užpuolami ir žudomi dėl savo darbo, ypač kai jis susijęs su piktnaudžiavimu valdžia, korupcija, pagrindinių teisių pažeidimais ir nusikalstama veikla; pabrėžia, kad, norint veiksmingai naudotis saviraiškos laisve, reikia taikyti įvairias pozityvias žurnalistų apsaugos priemones, be kita ko, siekiant apsaugoti gyvybes ir ištirti nužudymus, taip pat veiksmingos žurnalistų šaltinių apsaugos priemones; pažymi, kad kylanti grėsmė yra ne tik smurtinio pobūdžio ir kad žurnalistai bauginami taip pat darant teisinį, politinį, socialinį ir kultūrinį bei ekonominį spaudimą; D. kadangi teisė į saviraiškos laisvę yra pagrindinė teisė, kuria turi būti naudojamasi pareigingai ir atsakingai, atsižvelgiant į pagrindinę žmonių teisę gauti nešališką informaciją, taip pat paisant pagrindinės teisės į asmens reputacijos(26) ir privatumo apsaugą; kadangi kilus konfliktui tarp šių teisių, visos šalys turi turėti galimybę kreiptis į teismą, jei klausimas neišsprendžiamas taikiai; E. kadangi strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP) yra ieškiniai arba kiti teisiniai veiksmai (pvz., draudimai, turto įšaldymas), kuriuos pareiškia privatūs asmenys ir subjektai, taip pat valstybės pareigūnai, viešosios įstaigos ir valstybės valdomi subjektai, nukreipti prieš vieną ar daugiau asmenų arba grupių, naudojant įvairius teisinius pagrindus, daugiausia civilinės ir baudžiamosios teisės srityje, taip pat grasinimai imtis tokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimų, korupcijos ar kitokio piktnaudžiavimo atvejų tyrimams ir pranešimams apie juos arba siekiant užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui ar kitaip jam kenkti; kadangi jie daro tiesioginį ir žalingą poveikį demokratiniam dalyvavimui, visuomenės atsparumui bei dialogui ir prieštarauja ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms; F. kadangi visuomenės dalyvavimas apima (tačiau tuo neapsiriboja) viešojo intereso klausimų, be kita ko praktikos, kuri kelia grėsmę pagrindinėms teisėms ir laisvėms, demokratijai, teisinei valstybei ar geram valdymui, tyrimą, pasisakymą šiais klausimais, pranešimus apie juos ar kitokį jų atskleidimą ir teisių propagavimą naudojantis tokiomis pilietinėmis laisvėmis, kaip asociacijų laisvė, taikių susirinkimų laisvė ir saviraiškos bei informacijos laisvė; G. kadangi asmenys, prieš kuriuos naudojami SLAPP, dažniausiai paduodami į teismą dėl reiškiamo kritiško požiūrio į privačių asmenų ir subjektų, taip pat valstybės pareigūnų, viešųjų įstaigų ir valstybės valdomų subjektų elgesį arba neteisėtos veiklos pasmerkimo, internetinėmis ar ne interneto išraiškos formomis, arba imantis atsakomųjų veiksmų už šių asmenų dalyvavimą kampanijose, teismo bylose, veikloje ar protestuose; kadangi SLAPP dažniausiai yra ieškiniai, kurie neturi teisinio pagrindo, yra akivaizdžiai nepagrįsti, jiems būdingas galios disbalansas ir tai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ar procesu, teikdamas perteklinius teiginius klausimais, kuriais atsakovas naudojasi teisiškai apsaugota teise, ir todėl naudodamas teismo procesą kitais nei nuoširdaus naudojimosi teise tikslais; H. kadangi, anot pilietinės visuomenės organizacijų, akademinės bendruomenės atstovų, praktikuojančių teisininkų ir nukentėjusių asmenų, kurie nagrinėja šią temą, SLAPP tampa vis sudėtingesni ir veiksmingesni, o vienas iš naudojamų metodų – keli ieškiniai tam pačiam asmeniui dėl to paties dalyko, o tai reiškia, kad visų jų gynyboje ir nagrinėjime vienu metu ir lygiagrečiai turi dalyvauti tas pats asmuo, todėl neproporcingai padidėja išlaidos; kadangi SLAPP dažnai grindžiami teiginiais apie garbės ir orumo įžeidimą ir šmeižtą raštu ar žodžiu, kurie daugelyje valstybių narių vis dar laikomi nusikalstamomis veikomis, ir asmenims, prieš kuriuos naudojami SLAPP, pareiškiami baudžiamieji kaltinimai ir kartu jiems pareiškiami ieškiniai dėl civilinės atsakomybės, kuri tariamai kyla dėl to paties elgesio; kadangi SLAPP dažnai pažeidžiama Chartijoje pripažįstama nukentėjusių asmenų teisė į gynybą, taip pat gali būti daromas poveikis jų teisei į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijai; I. kadangi Sąjungoje stokojama nuoseklaus ir visapusiško teisinio ir teisminio požiūrio, todėl nesudaromos sąlygos greitai nustatyti ir veiksmingai spręsti SLAPP bylas; kadangi apsaugos nuo SLAPP ieškinių lygis valstybėse narėse toliau labai skiriasi, todėl kenkiama teisiniam tikrumui ir asmenų, prieš kuriuos naudojami SLAPP, teisei į veiksmingą teisinę gynybą; kadangi vienas iš pagrindinių uždavinių rengiant kovos su SLAPP teisės aktus yra tai, kaip spręsti piktnaudžiavimo ieškiniais klausimą, nedarant poveikio ieškovų teisėms, kylančioms iš valstybių narių konstitucijų ir jų prievolių pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją; J. kadangi įrodymais patvirtinta, kad SLAPP – vis labiau plintanti praktika, kaip matyti iš daugelio atvejų visoje Sąjungoje, pvz., šiurpaus tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphnės Caruanos Galizios atvejo: 2017 m. spalio 16 d. ši žurnalistė buvo nužudyta ir tai buvo griežtai pasmerkta, tačiau iki tos dienos, kaip pranešama, įvairiose jurisdikcijose jai buvo pateikti 47 civiliniai ir baudžiamieji ieškiniai dėl garbės ir orumo įžeidimo (dėl jų buvo įšaldytas jos turtas), o jos įpėdiniai su minėtais ieškiniais susiduria ir toliau; kadangi kitų nerimą keliančių bylų prieš nepriklausomus žurnalistus ir žiniasklaidą pavyzdžiai – tai, be kita ko, bendrovės „Realtid Media“ atvejis: šiai bendrovei buvo ne kartą grasinama pareikšti ieškinį kitoje jurisdikcijoje nei ta, kurioje buvo pateiktas atitinkamas pranešimas, ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ atvejis: valstybės sektoriaus subjektai ir pareigūnai šiam dienraščiui ir toliau reguliariai kelia bylas; K. kadangi SLAPP dažnai naudoja valdžios institucijos arba jos įgaliotiniai, pvz., valstybės finansuojamos žiniasklaidos priemonės, valstybės finansuojamos NVO ar valstybės valdomos įmonės; L. kadangi SLAPP gali būti priemonė, padedanti mažinti žiniasklaidos pliuralizmą sisteminiu lygmeniu, nes jais daromas atgrasomasis poveikis nepriklausomai žiniasklaidai; kadangi SLAPP yra sąmoningai inicijuojami siekiant, kad bylinėjimasis atsakovams būtų brangus, užsitęsęs ir sudėtingas, be kita ko, bauginant atsakovus ir eikvojant jų finansinius bei psichologinius išteklius; kadangi SLAPP daro žalingą poveikį ne tik aukoms, bet ir jų šeimoms, taip pat platesniam visuomenės dalyvavimui; M. kadangi nuo SLAPP nukentėję asmenys ir SLAPP taikiniai – tai žurnalistai, leidėjai ir žiniasklaidos organizacijos, akademinės bendruomenės atstovai, NVO, pilietinė visuomenė ir kiti subjektai, įsitraukę į visuomenės dalyvavimą, pvz., veikiantys žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse; N. kadangi Sąjungoje SLAPP dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to vėluojama teikti pranešimus arba pateikiama neišsami informacija, kaip matyti iš daugelio atvejų, dažnai susijusių su žmogaus teisėmis ir aplinkos apsauga, finansiniu sukčiavimu ir (arba) korupcija, kai tokiais ieškiniais akivaizdžiai bandoma uždelsti informacijos skelbimą, stabdant arba diskredituojant atskirų žurnalistų ir leidėjų darbą, taip atimant iš piliečių teisę į informaciją ir darant poveikį žiniasklaidos pliuralizmui, laisvei bei įvairovei; kadangi taip pat trečiųjų šalių subjektai gali pareikšti ir grasinti pareikšti SLAPP sergėtojams Sąjungoje ir minėti ieškiniai gali būti pareikšti trečiųjų šalių teismuose; O. kadangi valstybėse narėse vis dažniau naudojamos vidaus SLAPP bylos, siekiant apriboti žodžio laisvę ir teisę į informaciją, darant atgrasomąjį poveikį nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims, pasikliaunant tuo, kad asmenys, prieš kuriuos naudojami SLAPP, bus psichologiškai ir finansiškai išsekinti ir priversti neatskleisti viešojo intereso klausimų; P. kadangi jokioje valstybėje narėje nenumatyta tiesioginių teisės aktų dėl SLAPP ir sykiu dažnai šiuo klausimu taikomos dviprasmiškos ir plataus masto nacionalinės garbės ir orumo įžeidimo nuostatos, taip pat griežtos sankcijos, įskaitant baudžiamojo pobūdžio sankcijas, dėl to iš esmės prisidedama prie šių piktnaudžiavimu grindžiamų ieškinių skaičiaus didėjimo ir tolesnio asmenų bauginimo; Q. kadangi žurnalistų kriminalizavimas dėl jų darbo yra ypač rimta problema; kadangi baudžiamosios teisės nuostatos dėl garbės ir orumo įžeidimo tebetaikomos 23 valstybėse narėse, nepaisant to, kad, be kita ko, Jungtinės Tautos, Europos Taryba, ESBO ir tokios prestižinės NVO, kaip „Cenzūros indeksas“, Tarptautinis spaudos institutas ir Žurnalistų apsaugos komitetas, ne kartą ragino jas panaikinti; R. kadangi neįpareigojančios teisės priemonės yra palankiai vertintina priemonė, papildanti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taip pat tam tikros šiuo metu galiojančios tarptautinės privatinės teisės peržiūrą, tačiau vien jos nesuteikia visiškos teisminės apsaugos; S. kadangi informuotumo apie SLAPP didinimas yra nepaprastai svarbus siekiant informuoti visuomenę ir teisės specialistus, ypač teisėjus ir advokatus, apie šį klausimą; T. kadangi tais atvejais, kai SLAPP ieškinius pareiškia valstybės pareigūnai, viešosios įstaigos arba valstybės valdomi subjektai, pvz., valstybės valdomos įmonės, jie tampa politinės galios įgyvendinimo priemone ir žala nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims gali būti dar didesnė; Poveikis pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei 1. pabrėžia, kad SLAPP yra apmaudus tiesioginis išpuolis prieš naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir jais siekiama nutildyti kritiškų visuomenės minčių ir nuomonių įvairovę, be kita ko, žurnalistų savicenzūros būdu; pabrėžia, kad pagrindinės teisės ir demokratija yra susijusios su teisinės valstybės principo laikymusi ir kad kėsinimasis į žiniasklaidos laisvę ir demokratinį visuomenės dalyvavimą, įskaitant saviraiškos, informacijos, susirinkimų ir asociacijų laisves, kelia grėsmę Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje; laikosi nuomonės, kad SLAPP kelia itin didelį susirūpinimą, jeigu jie yra tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojami iš valstybės biudžeto ir yra derinami su kitomis netiesioginėmis ir tiesioginėmis valstybės priemonėmis, nukreiptomis prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones, nepriklausomą žurnalistiką ir pilietinę visuomenę; palankiai vertina tai, kad į Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, vertinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą visoje Sąjungoje, įtraukti SLAPP ieškiniai ir kad šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į konkrečias priemones ir geriausią kovos su jais praktiką; ragina į būsimas metines ataskaitas įtraukti išsamų žiniasklaidos, ypač tiriamosios žurnalistikos, teisinės aplinkos vertinimą ir nuodugniau išnagrinėti žurnalistams ir pilietinei visuomenei kylančius iššūkius, taip pat atgrasomąjį poveikį, kurį SLAPP gali daryti šiems subjektams; pabrėžia, kad SLAPP ieškiniai kelia grėsmę laisvai ir pliuralistinei žiniasklaidai; ragina Komisiją taip pat paskelbti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir įvertinti jų pažangą, be kita ko, klausimais, susijusiais su žiniasklaidos laisvės padėtimi valstybėse narėse; 2. reiškia susirūpinimą dėl mažėjančios pilietinės visuomenės organizacijų erdvės ir grėsmės žurnalistams, kurie komunikuoja svarbiais viešojo intereso klausimais ir kritiškai vertina įtakingus visuomenės narius, taip pat dėl to, kad SLAPP vis dažniau naudojamasi kaip priemone asmenims, prieš kuriuos naudojami SLAPP, nutildyti ir įbauginti; ragina valstybes nares įtraukti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinį mąstymą į nacionalines mokymo programas ir glaudžiai bendradarbiauti su žurnalistais šiuo klausimu visais visuomenės lygmenimis, ypač su jaunimu ir tais asmenimis, kurie yra pažeidžiami klaidingos informacijos, dezinformacijos ir manipuliavimo; palankiai vertina tai, kad pagal programos „Kūrybiška Europa“ tarpsektorinę paprogramę pradėti įgyvendinti nauji veiksmai siekiant didinti žiniasklaidos laisvę, kokybišką žurnalistiką ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą; 3. primena, kad valstybių narių įsipareigojimas sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teisėmis į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę apima pareigą sukurti ir palaikyti palankią aplinką visuomenės dalyvavimui ir viešiesiems sergėtojams; pabrėžia, jog svarbu, kad visi subjektai, įsitraukę į visuomenės dalyvavimą, galėtų laisvai veikti, nebijodami, kad jiems gali būti grasinama, jie būtų gąsdinami ar prieš juos būtų smurtaujama; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turi užtikrinti žurnalistų teisę apsaugoti savo šaltinius; Poveikis vidaus rinkai 4. pabrėžia, kad visuomenės dalyvavimui taip pat tenka svarbus vaidmuo užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos teisės aktų bei politikos vykdymo užtikrinimą, nes Sąjungos teisės pažeidimai, įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus, korupciją ir kitą piktnaudžiavimo praktiką, keliančią grėsmę tinkamam vidaus rinkos veikimui, dažnai paviešinami dėl visuomenės dalyvavimo; pabrėžia, kad būtina numatyti apsaugos priemones nuo SLAPP ieškinių praktikos siekiant pašalinti riziką, kurią ši piktnaudžiavimo praktika kelia ES teisės aktų ir politikos vykdymo užtikrinimui; 5. pabrėžia, kad SLAPP naudojimas daro neigiamą poveikį asmenų ir organizacijų, įsitraukusių į visuomenės dalyvavimą, kurie yra pažeidžiami dėl tokių ieškinių, naudojimuisi vidaus rinkos laisvėmis, nes tai, kad valstybėse narėse nėra tokio paties lygio apsaugos nuo tokių ieškinių, gali atgrasyti juos nuo veikimo su pasitikėjimu visoje Sąjungoje; be to, pabrėžia, kad SLAPP bylos arba grėsmė, kad bus pareikštas SLAPP, prieštarauja veiksmingam naudojimuisi teisei į įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų judėjimą, nes šie ieškiniai daro atgrasomąjį poveikį visų pirma žurnalistams, kurie gali imtis savicenzūros, užuot pranešę apie viešojo intereso klausimus kitose valstybėse narėse, nes tokiu atveju jiems kyla SLAPP rizika kitokiose ir nežinomose teisinėse sistemose; 6. atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos pliuralizmui ir įvairovei kyla pavojus, kai pats mažų žiniasklaidos paslaugų teikėjų egzistavimas yra veikiamas sąmoningos grėsmės, kad ieškovai, pasinaudoję šmeižto turizmu, sukels neproporcingą žalą; 7. todėl mano, kad apsauga nuo SLAPP ieškinių, padedant užtikrinti Sąjungos teisės vykdymą ir išsaugant veiksmingą nacionalinių teisingumo sistemų veikimą bei bendrą teisminio bendradarbiavimo erdvę, būtų iš esmės prisidedama prie tinkamo vidaus rinkos veikimo; Poveikis teisingumo sistemoms 8. atkreipia dėmesį į tai, kad SLAPP ne tik labai pažeidžiama nuo SLAPP nukentėjusių asmenų veiksminga teisė kreiptis į teismą, taigi teisinės valstybė principas, bet šie ieškiniai taip pat yra piktnaudžiavimas valstybių narių teisingumo ir teisinėmis sistemomis, visų pirma kenkiant valstybių narių gebėjimui sėkmingai spręsti vis dar egzistuojančias bendras problemas, nurodytas teisingumo rezultatų suvestinėje, pvz., proceso trukmės ir teisingumo sistemų kokybės, taip pat darbo krūvio dėl bylų skaičiaus valdymo ir susikaupusių neišnagrinėtų bylų skaičiaus problemas; primena, kad tinkamai veikiančioje ir nepriklausomoje teisingumo sistemoje sprendimai priimami nepagrįstai nedelsiant ir teisminiai ištekliai valdomi taip, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis veiksmingumas, o tai įmanoma tik tais atvejais, kai teisėjai ir teisminės institucijos vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai ir nešališkai ir jiems nesukuriama našta dėl nepagrįstų ieškinių, kurie vėliau atmetami kaip piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir neturintys teisinio pagrindo, nagrinėjimo; laikosi nuomonės, kad SLAPP ieškinio išankstinis atmetimas galėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, ieškovo pareikštų ieškinių ar iškeltų bylų skaičiumi ir pobūdžiu, pasirinkta jurisdikcija ir bylai taikytina teise arba akivaizdžiu ir dideliu ieškovo ir atsakovo galios disbalansu; todėl pabrėžia, kad SLAPP labai trukdo veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir turbūt pažeidžia teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; 9. pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas yra neatskiriama teismų sprendimų priėmimo proceso dalis ir reikalavimas, kylantis iš ES sutarties 19 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisinės apsaugos principo; yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių vyriausybių pastangų silpninti valdžių padalijimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą, taip pat naudotis SLAPP siekiant nutildyti kritikų balsus; 10. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumą nepaprastai svarbūs yra nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas; pabrėžia, kad galimybė gauti teisinę pagalbą ir teismo mokesčių dydis gali turėti didelį poveikį teisei kreiptis į teismą; pabrėžia, kad Chartijos teisinė galia yra tokia pati kaip ir Sutarčių; pažymi, kad, kaip teigia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, valstybių narių teisminės institucijos Chartiją taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisės aktus, tačiau siekiant puoselėti bendrą teisinę, teismų ir teisinės valstybės kultūrą vis dėlto svarbu, kad visada būtų atsižvelgiama į Chartijoje įtvirtintas teises; Neapykantos kalba 11. pabrėžia, kad pastaraisiais metais žiniasklaidoje, internete ir realiame gyvenime, vis labiau plinta neapykantos kalba ir diskriminacija, taip pat kibernetinis smurtas, nukreipti prieš žurnalistus, NVO, akademinės bendruomenės atstovus, teisių gynėjus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, įskaitant LGBTIQ teisių, lyčių lygybės klausimų, religijos ar tikėjimo gynėjus, dėl to kyla grėsmė žiniasklaidos laisvei, saviraiškos, informacijos ir susirinkimų laisvėms, taip pat visuomenės saugumui; primena, kad neapykantos kalba internete gali paskatinti smurtą realiame gyvenime; primena, kad reikia propaguoti Komisijos kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą; pabrėžia, kad su turiniu susijusiais klausimais žurnalistės patiria tokį patį spaudimą kaip ir jų kolegos, tačiau dažniau nukenčia nuo seksualinio smurto ir priekabiavimo; 12. pabrėžia, kokie svarbūs yra bendri Europos standartai ir suderintas požiūris į neapykantos kalbą, ypač interneto aplinkoje; Dabartinė padėtis Sąjungoje 13. pabrėžia, kad SLAPP dažnai yra nepagrįsti, neatsakingai teikiami arba pernelyg išpūstais teiginiais grindžiami ieškiniai, kuriais dažnai piktnaudžiaujama ir kurie pareiškiami ne siekiant palankaus teismo proceso rezultato, o norint įbauginti, profesiniu požiūriu diskredituoti, persekioti, varginti asmenis, prieš kuriuos jie nukreipti, daryti jiems psichologinį spaudimą arba priversti juos naudoti savo finansinius išteklius, siekiant galutinio tikslo – pasitelkiant teismo procesą juos šantažuoti ir nutildyti; pabrėžia, kad SLAPP sukelia ne tik finansinę naštą, bet ir didelių psichologinių padarinių jų aukoms, taip pat aukų šeimos nariams, o padėtį apsunkina tai, kad pastarieji taip pat gali būti įtraukti į tokį piktnaudžiavimu grindžiamos bylos nagrinėjimą po aukos mirties; atkreipia dėmesį į tai, kad SLAPP daro didelį atgrasomąjį poveikį, dėl kurio imamasi savicenzūros, suvaržomas dalyvavimas demokratiniame gyvenime, taip pat atgrasomi kiti asmenys pranešti panašiais klausimais, verstis šiomis profesijomis ar užsiimti atitinkama susijusia veikla; 14. atkreipia dėmesį į tai, kad proceso šalys, kurios nusprendžia pareikšti SLAPP, dažniausiai naudojasi ir piktnaudžiauja baudžiamaisiais įstatymais dėl garbės ir orumo įžeidimo, civiliniais ieškiniais dėl šmeižto, asmens reputacijos apsauga arba intelektinės nuosavybės teisėmis, pvz., autorių teisėmis; tačiau pažymi, kad, siekiant nutildyti dalyvaujančią visuomenę, taip pat piktnaudžiaujama įvairiomis kitomis priemonėmis, pvz., su darbo santykiais susijusiomis sankcijomis (atleidimu iš darbo), baudžiamaisiais kaltinimais mokestiniu sukčiavimu, mokesčių audito procedūromis ir duomenų apsaugos taisyklėmis; 15. apgailestauja dėl to, kad žurnalistai savo gyvybe sumokėjo už tai, kad tiesiog atliko savo darbą ir sergėjo mūsų demokratijas; 16. pabrėžia, kad ieškovo ir atsakovo galios disbalansas, visų pirma finansinių išteklių požiūriu, ir reikalavimai atlyginti neprognozuojamai didelę žalą dėl, pavyzdžiui, šmeižto, yra bendri SLAPP bruožai; 17. atsižvelgdamas į šią problemą pabrėžia, kad visose valstybėse narėse trūksta teisės aktų dėl būtiniausių apsaugos priemonių, kurias taikant asmenys būtų apsaugomi nuo to, kad prieš juos būtų panaudoti SLAPP, ir užtikrinta, kad visų valstybių narių jurisdikcijose būtų gerbiamos pagrindinės teisės; pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas nepaprastai svarbus siekiant užkirsti kelią vyriausybių nariams, viešojo sektoriaus subjektams ir valdžios institucijoms sėkmingai pareikšti SLAPP asmenims ir organizacijoms, teisėtai dalyvaujantiems viešuose debatuose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtina imtis konkrečių priemonių, kad būtų sukurta ir palaikoma saugi aplinka žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams; ragina valstybes nares užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą; ragina Komisiją ir valstybes nares būsimame Žiniasklaidos laisvės akte parengti plataus užmojo, tvirtą ir išsamią teisinę sistemą; pripažįsta, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų iš esmės pakeitė žiniasklaidos aplinką; ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti visas 2018 m. peržiūrėtos Direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(27) nuostatas; palankiai vertina Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) įsteigimą ir ragina audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijas bendradarbiauti vidaus rinkoje, taip pat su kitomis svarbiomis reguliavimo institucijomis, susijusiomis su naujienų skelbimo internete veikla; 18. žino, kad SLAPP ieškinių aukos ar potencialios aukos šiuo metu gauna tik kitų kolegų, susidūrusių su panašiais ieškiniais arba išmanančių SLAPP pobūdį ir procedūrą, teikiamą finansinę ir psichologinę pagalbą, siekiant padėti jiems suprasti ieškinį, kuris jiems pareikštas, ir galbūt net jį užginčyti; vis dėlto mano, kad tokia pagalba, nors ir pagirtina, yra nepakankama ir kad reikia numatyti tolesnes priemones; 19. palankiai vertina svarbų ir naudingą pilietinės visuomenės darbą didinant informuotumą apie žalingą SLAPP poveikį, taip pat paramą, kurią ji teikia nukentėjusiesiems ir asmenims, prieš kuriuos gali būti panaudoti SLAPP; 20. yra sunerimęs dėl to, kad COVID-19 pandemija padarė poveikį visam žiniasklaidos sektoriui, visų pirma dėl sumažėjusių pajamų ir blogėjančių žurnalistų darbo sąlygų, todėl jų pažeidžiamumas SLAPP aspektu galėjo išaugti; įspėja, kad vyriausybės naudojosi ekstremaliąja situacija dėl koronaviruso kaip pateisinama priežastimi įgyvendinti ribojamąsias priemones, kuriomis varžoma saviraiškos laisvė; SLAPP pasauliniu lygmeniu 21. apgailestauja, kad nė viena valstybė narė iki šiol nėra priėmusi tikslinių teisės aktų, kuriais būtų užtikrinama apsauga nuo SLAPP; vis dėlto pažymi, kad kai kuriose Jungtinių Valstijų valstijose ir Kanadoje, taip pat Australijoje kovos su SLAPP teisės aktai yra ypač išplėtoti; ragina Komisiją išanalizuoti geriausią kovos su SLAPP praktiką, šiuo metu taikomą už ES ribų, nes ji galėtų būti vertingas įkvėpimo šaltinis Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėms šiuo klausimu; pabrėžia, kad svarbu laikytis bendro Sąjungos požiūrio, kuriuo būtų įsipareigojama taikyti plačiausio užmojo teisės aktus ir geriausios praktikos pavyzdžius, kurie galioja šiuo metu, siekiant atgrasyti nuo SLAPP naudojimo Sąjungoje; Teisėkūros veiksmų poreikis 22. pritaria daugeliui pilietinės visuomenės organizacijų, akademinės bendruomenės atstovų, praktikuojančių teisininkų ir nukentėjusių asmenų, kurie nurodo, kad reikia imtis teisėkūros veiksmų kovojant su vis didėjančia SLAPP problema; todėl primygtinai ragina iš dalies pakeisti reglamentus „Briuselis I“ ir „Roma II“, kad būtų užkirstas kelias vadinamajam šmeižto turizmui arba parankios jurisdikcijos paieškoms, ir nustatyti, kad kompetentingas teismas ir taikytina teisė baudžiamosioms ar civilinėms byloms, susijusioms su garbės ir orumo įžeidimu, žala reputacijai ir asmens reputacijos apsauga, turėtų iš esmės būti ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos kompetentingas teismas ir taikoma teisė; taip pat ragina nustatyti vienodą ir nuspėjamą taikomos teisės normą garbės ir orumo įžeidimo atveju; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl privalomų Sąjungos teisės aktų dėl bendrų ir veiksmingų apsaugos priemonių, taikomų nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims visoje Sąjungoje, be kita ko, priimant direktyvą, kuria nustatomi būtiniausi apsaugos nuo SLAPP standartai, gerbiant Chartijoje įtvirtintas teises ir principus; tvirtina, kad be tokių teisėkūros veiksmų SLAPP ir toliau kels grėsmę demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų bei informacijos laisvę Sąjungoje; yra susirūpinęs dėl to, kad jei priemonėmis bus sprendžiama tik su garbės ir orumo įžeidimu susijusių ieškinių problema, vis dar gali būti naudojami ieškiniai, susiję su kitais civiliniais klausimais ar baudžiamaisiais procesais, ieškovų, įsikūrusių ES arba ne ES, iniciatyva; Teisinis pagrindas 23. patvirtina, kad teisėkūros priemonės Sąjungos lygmeniu galėtų būti grindžiamos SESV 81 straipsniu (dėl tarpvalstybinių civilinių bylų) ir SESV 82 straipsniu (dėl baudžiamųjų bylų) ir atskirai SESV 114 straipsniu, siekiant apsaugoti visuomenės dalyvavimą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą sudarant sąlygas atskleisti korupciją ir kitą piktnaudžiavimo praktiką; tvirtina, kad pasitelkiant pastarąją priemonę taip pat būtų galima spręsti SLAPP problemą, kai jie suprantami kaip ieškiniai, kuriais naudojamasi kitais tikslais nei siekiant iš tikrųjų remtis ar naudotis teise, bandant užkirsti kelią Sąjungos teisės pažeidimų tyrimui ir pranešimui apie juos, taikant panašų požiūrį į tą, kuris lėmė Direktyvos (ES) 2019/1937 (Pranešėjų apsaugos direktyva) priėmimą; laikosi nuomonės, kad pirmiau minėtais teisiniais pagrindais galėtų būti sprendžiama SLAPP problema tiek baudžiamųjų, tiek civilinių bylų atvejais, nors ir taikant atskiras teisėkūros priemones; ragina, remiantis šiais Komisijos pasiūlymais, visoje Sąjungoje nustatyti veiksmingas apsaugos nuo SLAPP priemones ir jas kartu su valstybių narių veiksmais taikyti ir vidaus byloms; Bendros apsaugos taisyklės ir civilinė teisena 24. mano, kad nepaprastai svarbu priimti teisėkūros priemonę, kuria būtų apsaugotas nuo SLAPP nukentėjusių asmenų vaidmuo užkertant kelią Sąjungos teisės pažeidimams, pranešant apie juos ir juos pasmerkiant ir užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą bei visapusišką pagrindinių teisių laikymąsi; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriame būtų nustatytos asmenų, kurie tiria šiuos viešojo intereso klausimus, apie juos praneša ar kitaip juos viešina, bendros apsaugos priemonės; 25. primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų sprendžiama SLAPP bylų problema, pvz., taisyklių dėl SLAPP ir kitų teismo veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, išankstinio atmetimo, kuri turėtų apimti tinkamas sankcijas, pvz., civilines nuobaudas ar administracines baudas, piktnaudžiavimo motyvų galimybės apsvarstymą, net jei ieškinys ar veiksmai nėra atmetami, nukentėjusio asmens patirtas išlaidas ir žalą (ekonominę, reputacijos, psichologinę ar kt.); pabrėžia, kad prašymo dėl išankstinio atmetimo sąlygose turėtų būti atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais susiduria nuo SLAPP nukentėję asmenys, visų pirma reikalaujant, kad ieškovas pagrįstų, kad ieškiniu nepiktnaudžiaujama, priskiriant bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir suteikiant teisinę bei finansinę paramą atsakovui; primygtinai ragina valstybes nares taikyti tokias civilinio proceso apsaugos priemones ne tik tarpvalstybinėms, bet ir vidaus SLAPP byloms; be to, ragina Komisiją atliekant būsimą Reglamento „Briuselis I“ ir Reglamento „Roma II“ peržiūrą nagrinėti klausimus, dėl kurių vykdomos parankios jurisdikcijos paieškos ir šmeižto turizmas, sykiu atsižvelgiant į Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos atliekamą darbą; galiausiai ragina Komisiją visoje Sąjungoje didinti teisėjų ir prokurorų informuotumą apie SLAPP, įskaitant informacijos apie būtinybę iš anksto atmesti tokius ieškinius, taip pat apie tinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos garbės ir orumo įžeidimo srityje įgyvendinimą teikimą; 26. primena, kad res judicata principas trukdo SLAPP iniciatoriams pareikšti kitus su tais pačiais faktais ir tomis pačiomis šalimis susijusius ieškinius; laikosi nuomonės, kad teismai, nagrinėdami pareiškimą dėl SLAPP, turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad šalis yra anksčiau inicijavusi SLAPP (net jei faktai ir šalys nėra visiškai tie patys, tačiau yra panašūs ir (arba) susiję); 27. laikosi nuomonės, kad bet kokia atitinkamų Reglamento „Briuselis I“ taisyklių peržiūra turėtų būti tinkamai susieta su lygiaverte Lugano konvencijos peržiūra, kad būtų užtikrintas nuoseklus tarptautinės jurisdikcijos taisyklių taikymas civilinėse ir komercinėse bylose už Sąjungos ribų ir Sąjungos piliečių atžvilgiu; Baudžiamoji teisena 28. primygtinai ragina Komisiją spręsti SLAPP, pareikšto pasitelkiant baudžiamąjį procesą, rimtumo klausimą ir pateikti pasiūlymą dėl priemonių siekiant užtikrinti, kad garbės ir orumo įžeidimas ir šmeižtas raštu bei žodžiu, kurie daugumoje valstybių narių laikomi nusikalstama veika, negalėtų būti naudojami SLAPP tikslais pasitelkiant valstybinį ar privatų kaltinimą; pabrėžia Europos Tarybos ir ESBO raginimus dekriminalizuoti garbės ir orumo įžeidimą; ragina Komisiją traktuoti SLAPP kaip ieškinius, kurie naudojami kitais tikslais nei siekiant iš tikrųjų remtis ar naudotis teise; atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams dažnai pareiškiami baudžiamieji kaltinimai ir kartu jiems pareiškiami ieškiniai dėl civilinės atsakomybės, kuri tariamai kyla dėl to paties elgesio, ir ragina Komisiją pradėti taikyti bendras būtiniausias procedūrines garantijas siekiant apsaugoti nuo šių bendrų SLAPP; 29. primena, kad pagal Chartijos 47 straipsnį nustatytai teisei į teisingą bylos nagrinėjimą būdinga šalių procesinės lygybės administraciniame, civiliniame ir baudžiamajame procese sąvoka ir ji yra ja pagrįsta; yra susirūpinęs dėl to, kad šalių galios ir išteklių disbalansas SLAPP bylose kenkia procesinės lygybės principui, taigi ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą; Teisėtas ieškovų interesas 30. pareiškia, kad valstybių narių teismai turi užtikrinti tinkamą ir laiku vykdomą procesą ir subalansuotą teisėtų teisių, pvz., teisės apsaugoti savo reputaciją, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugą ir kad šioms teisėms negali kilti pavojus, įskaitant teises, kurios paprastai nurodomos piktnaudžiaujamojo pobūdžio bylose; todėl pabrėžia, kad kovos su SLAPP priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis tiesėtiems teismo veiksmams ir ieškovų teisei kreiptis į teismą; tuo pačiu metu tvirtina, kad būtina užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui teisingumo sistemomis ir tomis teisėmis tokiu būdu, kuris akivaizdžiai prieštarautų teisės aktų leidėjų ketinimui, kuriuo vadovaujantis jos buvo suteiktos fiziniams ar juridiniams asmenims siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu apsaugos priemonės reikalingos ne tik siekiant apsaugoti SLAPP aukas, bet ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui kovos su SLAPP priemonėmis ir už jį bausti, pvz., tais atvejais, kai autoritarinės vyriausybės naudoja kovos su SLAPP nuostatas, kad apsaugotų savo vyriausybės kuriamas NVO nuo teisėtų ieškinių dėl garbės ir orumo įžeidimo; pažymi, kad tokio piktnaudžiavimo prevencija taip pat būtina siekiant teisingai ir vienodai taikyti Sąjungos teisę ir taip užtikrinti jos veiksmingumą; Galimos neįpareigojančios teisės priemonės 31. pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti patikimą fondą, kurio lėšomis būtų remiami nuo SLAPP nukentėję asmenys ir juos remiančios organizacijos su sąlyga, kad lėšos būtų tiesiogiai naudojamos teisiniams mokesčiams padengti arba teisinei pagalbai ir psichologinei paramai teikti; pabrėžia, jog svarbu, kad nuo SLAPP nukentėję asmenys ir potencialios aukos galėtų gauti suprantamą ir prieinamą informaciją apie tokio pobūdžio bylas, teisinę pagalbą ir paramą, įskaitant psichologinę paramą aukoms ir jų šeimos nariams; 32. mano, kad parama nepriklausomoms įstaigoms, kurios gali nagrinėti skundus ir teikti pagalbą potencialioms SLAPP aukoms, taip pat tinkamas teisėjų ir teisininkų mokymas gali iš esmės prisidėti didinant žinias ir gebėjimus, kaip identifikuoti SLAPP kaip ieškinius, kurie naudojami kitais tikslais nei siekiant iš tikrųjų remtis ar naudotis teise, juos nagrinėti, taip pat kaip nustatyti SLAPP grėsmę ir ją šalinti; 33. mano, kad būtina rinkti duomenis apie SLAPP atvejus ir didinti informuotumą apie SLAPP pobūdį ir žalingą jų poveikį; 34. teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje (C/2021/6650); pažymi, kad vis dažniau laisvai samdomi darbuotojai, ypač jauni žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai, savo karjeros pradžioje dirba didelės rizikos ir konfliktų zonose; yra susirūpinęs dėl mažų garantijų darbo ir blogėjančių saugumo sąlygų, kuriomis laisvai samdomi darbuotojai dirba didelės rizikos ir konfliktų zonose; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos atstovų saugumo; Papildomumas su kitomis priemonėmis ir kitų sričių politika 35. mano, kad naujos kovos su SLAPP teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės turėtų papildyti kitas ES priemones ir politiką; palankiai vertina 2021–2025 m. Sąjungos kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir ragina dėti daugiau pastangų šioje srityje; pažymi, kad teisėkūros ir neįpareigojančios teisės priemonės negali būti veiksmingos valstybėse narėse, dėl kurių kyla susirūpinimas dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ar kovos su korupcija; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad nepaprastai svarbu sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kaip pasiūlė Parlamentas; 36. primena apie Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas visiems įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams, svarbą; pabrėžia, kad Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti pagal ES vertybes ir įsipareigojimus ir kad tuo atveju, jei valstybės narės nesugebės apsaugoti šių vertybių, Komisija turėtų taikyti sąlygų režimą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina svarbų tiriančiųjų žurnalistų darbą atskleidžiant piktnaudžiavimo ES lėšomis atvejus ir pabrėžia, jog svarbu, kad žurnalistai galėtų verstis savo profesija netrukdomi kliūčių, sudaromų pareiškiant SLAPP; 37. pabrėžia, kad Sąjungos lygmens kovos su SLAPP priemonės turėtų papildyti ir atitikti kitas turimas priemones, pvz., demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmą, kovos su korupcija politiką ir dabartines pilietinei visuomenei ir teisingumo sistemoms remti skirtas finansines programas; 38. pabrėžia, kad kova su korupcija yra nepaprastai svarbi siekiant išsaugoti demokratiją, pagrindines teises ir teisinę valstybę, nes korupcija, kuri gali būti įvairių formų, kenkia mūsų vertybėms, tinkamam valstybių veikimui ir sudaro sąlygas organizuotam nusikalstamumui; 39. ragina Komisiją, vadovaujantis metiniu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmu, sustiprinti reguliarų, įtraukų ir struktūrinį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis, NVO, profesinėmis asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant apsaugoti ir remti žurnalistus ir kitus pilietinės visuomenės atstovus, kuriems gresia SLAPP, baudžiamasis persekiojimas ar priekabiavimas; o 40. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų remiantis šios rezoliucijos priedu; 41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai. PRIEDAS 1. Neįpareigojančios teisės ir įpareigojančios teisės priemonių rinkinys Teisėkūros priemonės. SLAPP skirtas dokumentų rinkinys, į kurį įtraukti išankstinio atmetimo mechanizmai, turėtų apimti pasiūlymus dėl: — bendrųjų taisyklių, kuriomis užtikrinama apsauga nuo SLAPP; konkrečių teisės aktų, kuriais nustatomi bendri būtiniausi pagalbos ir atgrasomųjų priemonių standartai, užtikrinant apsaugą nuo SLAPP; — konkrečių civilinės teisenos klausimų sprendimo; valstybės narės primygtinai raginamos juos taikyti ir vidaus byloms dėl SLAPP, taip pat tarptautinės privatinės teisės, įskaitant teisminį bendradarbiavimą ir parankios jurisdikcijos paieškas, klausimų sprendimo; — konkrečių baudžiamosios teisenos klausimų sprendimo. Ne teisėkūros priemonės. Šis dokumentų rinkinys turėtų papildomai apimti: — tinkamą teisėjų ir praktikuojančių teisininkų mokymą SLAPP klausimais; — įvairių teisės sričių, pvz., nacionalinių žiniasklaidos įstatymų ir konstitucinių įstatymų šioje srityje, sąveikos vertinimą; — specialų Sąjungos fondą, iš kurio nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims ir jų šeimos nariams būtų teikiama pagalba, įskaitant finansinę, teisinę ir psichologinę pagalbą; — paramą nepriklausomoms įstaigoms (pvz., ombudsmenams), galinčioms nagrinėti asmenų, kuriems gresia SLAPP pavojus arba kurie susiduria su SLAPP procesais, skundus ir teikti pagalbą jiems bei žiniasklaidos savireguliavimo įstaigoms; — viešai prieinamą atitinkamų teismo sprendimų Sąjungos registrą; — vieno langelio principu veikiantį centrą ir (arba) paramos centrą, kurį remtų specialiųjų žinių turintiems teisininkams, praktikuojantiems teisininkams ir psichologams skirti nacionaliniai tinklai, į kurį gali kreiptis nuo SLAPP nukentėję asmenys ir kuriame jie gali gauti patarimų ir lengvai prieinamos informacijos apie SLAPP ir paramą kovojant su SLAPP, įskaitant pirmąją pagalbą, teisinę pagalbą, finansinę ir psichologinę paramą, be kita ko, per tarpusavio keitimosi tinklus. 2. Bendrosios taisyklės Pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrosios apsaugos priemonės būtų siekiama dvejopo tikslo: laikantis pagrindinių teisių ir principų, pripažintų visų pirma Chartijoje, apsaugoti asmenis, tiriančius viešojo intereso klausimus, susijusius su Sąjungos teisės pažeidimais, įskaitant piktnaudžiavimo praktiką, kuri neatrodo neteisėta, tačiau kenkia teisės dalykui arba tikslui, pranešančius apie juos ar kitaip juos atskleidžiančius, ir apsaugoti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Teisėkūros priemonėje taip pat turėtų būti numatyta: a) aiški SLAPP apibrėžtis, įskaitant visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimu apibrėžtį; b) tyrimų ir ataskaitų, įskaitant informacijos šaltinius, konfidencialumo taisyklės; c) atsakomųjų veiksmų draudimo ir veiksmingų bei atgrasomųjų sankcijų už SLAPP veiksmus taisyklės; d) taisyklės, kuriomis užkertamas kelias netinkamam kovos su SLAPP priemonių naudojimui; e) paramos priemonės, įskaitant: i) veiksmingą pagalbą, informavimą, praktinius patarimus bei paramą, teikiamą pagal vieno langelio principą, užtikrinant pirmąją pagalbą nuo SLAPP nukentėjusiems asmenims; ii) teisinę ir finansinę pagalbą; f) veiksmingos apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, vykdomų dėl šalių galios disbalanso, priemonės, sudarančios sąlygas atlyginti galimai patirtą žalą. 3. Civilinis procesas Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl civilinio proceso priemonės, taikytinos SLAPP bylose, kurią valstybės narės primygtinai raginamos taikyti ir vidaus bylose, turėtų būti plėtojamas teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose numatant bendras taisykles dėl SLAPP, susijusių su pagal civilinę teisę pareikštais reikalavimais, ir jis turėtų apimti šiuos aspektus: a) ieškovas bylose, susijusiose su visuomenės dalyvavimu, nurodo ir pateikia pagrindimą, kodėl ieškinys nėra piktnaudžiaujamojo pobūdžio; b) teismai kuo ankstesniame etape sumarinio proceso tvarka atmeta piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinius ex officio arba atsakovui pateikus prašymą, grindžiamą jo teise pateikti prašymą dėl išankstinio atmetimo; c) teismai, priimdami bet kokį galutinį sprendimą, apsvarsto piktnaudžiaujamojo pobūdžio elemento galimybę; d) trečiosios šalys gali įstoti į bylą ir perimti atsakovo teises bei pareigas, laikantis nacionalinės proceso teisės; e) teismai, vertindami išlaidas ir priteisdami žalos atlyginimą, atsižvelgia į viešąjį interesą ir bylos šalių finansinių išteklių pusiausvyrą; f) priemones, kuriomis siekiama apsaugoti nukentėjusius asmenis nuo už Sąjungos ribų pareikštų SLAPP; g) teisę į visų išlaidų atlyginimo priteisimą; h) teisę į patirtos materialinės ir nematerialinės žalos, įskaitant ekonominę, reputacinę, psichologinę ar kitokią žalą, atlyginimą; i) taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolesniam šalies, kuri pareiškė SLAPP ieškinį, piktnaudžiavimui bylinėjimusi dėl tų pačių faktų, visų pirma atsižvelgiant į šią aplinkybę nagrinėjant naują bylą. Komisijos pasiūlyme, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, parengtame atlikus tarptautinės privatinės teisės priemonių peržiūrą, turėtų būti nustatyta, kad: a) Reglamentas „Briuselis I“ išdėstomas nauja redakcija nustatant aiškią taisyklę, kad nagrinėjant ieškinius dėl garbės ir orumo įžeidimo ar kitus civiline ir komercine teise grindžiamus ieškinius, kurie gali būti SLAPP atvejai, teismo vieta nustatoma tik pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, tinkamai atsižvelgiant į atvejus, kai nuo garbės ir orumo įžeidimo nukentėję asmenys yra privatūs asmenys; b) taikytina teisė yra publikacijos tikslinės vietos teisė arba, jei tokios vietos neįmanoma nustatyti, redakcinės kontrolės vietos ar atitinkamos veiklos, susijusios su visuomenės dalyvavimu, vietos teisė. 4. Baudžiamasis procesas Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl SLAPP baudžiamosios teisės aspektų turėtų būti: a) nurodyta, kad, kai garbės ir orumo įžeidimas ir šmeižtas raštu bei žodžiu laikomi nusikalstama veika, jie negali būti naudojami SLAPP tikslais, visų pirma teikiant privatų kaltinimą; b) patikslintos nuostatos, kuriomis apsaugomos asmenų teisės, kad baudžiamasis persekiojimas negalėtų būti panaudotas siekiant nutildyti SLAPP aukas; c) sudarytos palankesnės sąlygos nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui ir policijos bei teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose; d) nustatytos bendros būtiniausios procedūrinės garantijos siekiant apsaugoti atsakovus, kuriems pareikšti SLAPP, grindžiami tiek baudžiamaisiais kaltinimais, tiek ieškiniais dėl civilinės atsakomybės, tariamai kylančiais dėl to paties elgesio. Šios priemonės turėtų papildyti dabartinę Komisijos veiklą, jau priimtus teisės aktus ir būsimas iniciatyvas.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos švietimo erdvė: bendras holistinis požiūris |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį, – atsižvelgdamas į pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, – atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir ypač į 4-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą, – atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625), – atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624), – atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274), – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268), – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673), – atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.)(1), – atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. Tarybos išvadas dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę(2) ir Tarybos išvadas „Europos universitetų tinklų iniciatyva. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir visuomenės susiejimas: sudaryti sąlygas naujam Europos aukštojo mokslo aspektui“(3), – atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(4), – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijas dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo(5) ir dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų(6), 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo(7), 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacijas dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų(8) ir dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi(9) ir į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(10), – atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą, – atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos švietimo informacijos tinklo ataskaitą apie Europos mokytojus, jų karjerą, tobulėjimą ir gerovę ir į 2020 m. spalio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Europos švietimo link – kritinės perspektyvos, susijusios su ateities uždaviniais“ bei 2021 m. gegužės mėn. paskelbtą tyrimą „Švietimas ir jaunimas Europoje po COVID-19. Krizės poveikis ir politinės rekomendacijos“, – atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Siekis, kad Europos švietimo erdvė taptų tikrove: esama padėtis, uždaviniai ir perspektyvos“, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Europos tapatybė“, – atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo(11), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: iššūkiai, galimybės ir įgyta patirtis formuojant ES politiką“(12), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES(13), – atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.(14), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0291/2021), A. kadangi kiekvienas turi teisę į mokslą, o profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems; B. kadangi Europos integracijos procesas, ES bendroji rinka ir kitos ES politikos priemonės prisidėjo, kad ir fragmentiškai, prie natūralaus Europos švietimo erdvės, istoriškai grindžiamos Europos humanizmo tradicijomis, pagrindinėmis teisėmis ir vertybėmis, vystymosi; C. kadangi galutinis tikslas – sukurti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą Europos švietimo erdvę (EEE), kurioje būtų nustatyti bendri Europos politikos tikslai, kuriais būtų užtikrinamas kokybiškas, įtraukus ir prieinamas švietimas, stiprinamas keitimasis gerąja patirtimi ir užtikrinama veiksminga Europos judumo sistema, reikalaujant pašalinti esamas kliūtis, naudoti Europos priemones ir remti politikos pokyčius nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad švietimo sistemos būtų tinkamos klimato krizei įveikti ir būtų sudarytos sąlygos sėkmingai žaliajai ir skaitmeninei transformacijai; D. kadangi švietimą reikia suvokti plačiąja prasme, kaip mokymąsi visą gyvenimą nuo priešmokyklinio ugdymo iki tretinio išsilavinimo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, taip pat neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, ir kuriuo siekiama suteikti universaliųjų įgūdžių, kurie sudarytų sąlygas kiekvienam tobulinti savo asmeninį ir profesinį potencialą, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įsilieti į darbo rinką; E. kadangi dėl iššūkių, su kuriais šiandien susiduria ES ir jos valstybės narės, įskaitant nepakankamą konkurencingumą, klimato kaitą, visuomenės skaitmeninę transformaciją, įvairių formų ekstremizmą ir populizmą, dezinformaciją, kenkimą įrodymais pagrįstam švietimui ir dėl COVID-19 pandemijos padidėjusius esamus skirtumus, gali reikėti tinkamų ir suderintų Europos veiksmų; F. kadangi pandemija padarė neigiamą poveikį visam švietimo sektoriui, ir esami švietimo infrastruktūros, ekspertinių žinių ir prieigos prie išteklių skirtumais valstybėse narėse ir tarp jų bei tarp įvairių švietimo lygių ir rūšių per COVID-19 pandemiją dar labiau išryškėjo, visų pirma dėl didesnės nelygybės, įskaitant žmonių, esančių socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje, prieigos prie IT infrastruktūros trūkumą, kuri daro neigiamą poveikį prieigai prie švietimo; G. kadangi kontaktinis švietimas išlieka itin svarbus intelektinio ir asmeninio mokinio tobulėjimo požiūriu; H. kadangi Parlamentas paragino valstybes nares pirmenybę teikti investicijoms į švietimą ir mokymą, pvz., skirti ne mažiau kaip 10 proc. savo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo biudžeto lėšų atitinkamoms politikos sritimis, ir paprašė „Erasmus+“ programai skirti gerokai didesnį biudžetą, švietimui skirtas lėšas vertinant ne kaip išlaidas, o kaip investiciją į mūsų bendrą ateitį(15), siekiant tvaresnės, skaitmeniniu požiūriu raštingesnės ir socialiai įtraukesnės visuomenės; kadangi Parlamentas ragino, kad investicijos į švietimą ir mokymą būtų svarbi Komisijos priemonės „NextGenerationEU“ dalis; I. kadangi kokybiškos investicijos į švietimą duoda didelę grąžą, nors vien padidinus išlaidas nebūtinai gaunami pageidaujami rezultatai; kadangi vidutinis pasaulinis privačių investicijų į švietimą grąžos lygis išlieka aukštas ir stabilus daugybę dešimtmečių(16); J. kadangi reikia geriau pripažinti mokytojo profesiją, kuri išgyvena krizę, reikalingi motyvuoti ir kompetentingi mokytojai bei instruktoriai, taip pat reikia daugiau tęstinio mokymosi galimybių; kadangi mokytojų pirminis ir įvadinis mokymas, darbo sąlygos, darbo užmokestis, vertinimas, karjera ir nuolatinis profesinis tobulėjimas valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi 2018 m. tik 40,9 proc. ES mokytojų bent kartą išvažiavo į užsienį profesiniais tikslais kaip studentai, kaip mokytojai arba ir kaip studentai, ir kaip mokytojai(17); K. kadangi dėl ilgalaikių pastangų įgyvendinant Bolonijos procesą ir naudojantis šiuo procesu kaip pavyzdžiu siekiant pasimokyti iš jį įgyvendinant įgytos patirties, buvo padaryta pažanga kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę; kadangi reikia skatinti Europos universitetus, nes jie prisideda prie Europos kompetencijos ir ES geopolitinio vaidmens; L. kadangi profesinis rengimas ir mokymas, kaip sąmoningai pasirinktas kompetencijos įgijimo kelias, nėra pripažįstamas lygiomis teisėmis su kitais švietimo būdais; kadangi besimokančiųjų judumui, įskaitant ilgalaikį pameistrių judumą, tebėra daug kliūčių, nepaisant pažangos, padarytos pagal Kopenhagos procesą; M. kadangi valstybės narės ne visiškai įgyvendino strateginės programos „ET 2020“ (angl. Education and Training 2020) siekius ir orientacinius tikslus, ypač tikslą skatinti lygiateisišką ir kokybišką švietimą, sumažinti švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių ir pasiekti, kad 15-mečių, turinčių nepakankamai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srities įgūdžių, dalis taptų mažesnė nei 15 proc.; N. kadangi kokybiškų duomenų rinkimas ir statistinė informacija apie švietimą ir mokymą yra dvi būtinos išankstinės sąlygos, siekiant geriau suprasti atitinkamus visoje Sąjungoje kylančius iššūkius bei joje esančius skirtumus ir padėti juos panaikinti; O. kadangi skaitmeninis švietimas ir tinkami skaitmeniniai įgūdžiai turėtų būti laikomi į ateitį orientuoto švietimo dalimi, o ne esamų mokymosi ir mokymo metodų pogrupiu ar alternatyva jiems, kartu pabrėžiant kontaktinio mokymosi svarbą; kadangi gerokai daugiau nei du trečdaliai europiečių (42 proc.) neturi bazinių skaitmeninių įgūdžių, o valstybėse narėse ir tarp jų esama didelių skirtumų; kadangi Įgūdžių darbotvarke siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. 70 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų, t. y. kasmet vidutiniškai dviem procentiniais punktais daugiau (palyginti su 0,75 procentinio punkto per metus padidėjimu 2015–2019 m. laikotarpiu), būtų įgiję pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; P. kadangi Europos švietimo erdvė suteikia svarbią galimybę daugiau bendradarbiauti tarptautiniu mastu; Europos švietimo erdvės poreikis 1. pabrėžia kokybiško, įperkamo ir įtraukaus švietimo, prieinamo visiems per visą gyvenimą, svarbą ir tai, kad Europos švietimo erdvės iniciatyva turėtų suteikti daugiau ir geresnių galimybių besimokantiesiems ES studijuoti, mokytis, vykdyti mokslinius tyrimus ir dirbti, kad ir kur jie būtų, didinti judumą mokymosi tikslais, sudaryti palankesnes sąlygas tvariam ir prasmingam dialogui su atitinkamais veikėjais ir puoselėti aplinką, kurioje visoje Europoje būtų pripažįstami ir vertinami įgūdžiai, kvalifikacija, diplomai ir laipsniai; 2. pabrėžia, kad investicijų į švietimą grąžos lygis išlieka labai aukštas, taigi aukštesnis švietimo ir mokymo lygis paprastai yra tvirtai susijęs su visuomenės ir ekonomikos augimu, didesne lygybe ir geresnėmis visų gyvenimo sąlygomis, o individualiu lygmeniu – su didesnėmis profesinėmis ir asmeninėmis galimybėmis; todėl akcentuoja neįkainojamą švietimo, mokymo ir mokymosi, kurie turi būti prieinami visiems, reikšmę, nes tai yra gyvybiškai svarbiausi visuomenės pažangos skatinimo ir tvaraus ekonomikos augimo veiksniai; mano, kad Europos švietimo erdvė gali ir turi atlikti analogo neturintį vaidmenį gerinant prieigą prie švietimo ir jo kokybę visoje ES; 3. pabrėžia Europos švietimo erdvės vaidmenį sudarant sąlygas didesniam ir geresniam besimokančių asmenų, mokytojų ir žinių srautui, puoselėjant priklausymo Europai jausmą ir pilietinį sąmoningumą, užtikrinant teises ir vertybes bei suteikiant sąžiningas ir lygias galimybes; pabrėžia Europos potencialą tapti tikra švietimo galia, pasinaudojant didžiule mūsų įvairove ir keičiantis gerąja patirtimi siekiant atremti esamus i r būsimus iššūkius; 4. mano, kad švietimas ir kultūra yra labai svarbūs siekiant asmeninės ir socialinės pažangos ir gerovės, skatinant Europos pilietiškumą, gerinant socialinę sanglaudą, sąžiningai ir tvariai skatinant darbo vietų kūrimą ir Europos ekonominį ir socialinį klestėjimą, taip pat užtikrinant, kad ES būtų pasauliniu mastu konkurencinga ir atspari veikėja, kuriai būdingas didesnis verslumas, kad galėtų vadovauti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai; 5. ragina pasinaudoti įvairiomis švietimo teikiamomis galimybėmis kurti Europos pridėtinę vertę, ypač pasitelkiant judumą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, ypatingą vaidmenį atliekant „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programoms; 6. ragina nustatyti aiškesnį ir tvirtesnį geopolitinį Europos švietimo erdvės aspektą, kad ES būtų sudarytos sąlygos strategiškai panaudoti savo švietimo galias su savo artimiausiais kaimynais ir partneriais; Institucinio ir suinteresuotųjų subjektų požiūrių derinimas 7. atkreipia dėmesį į Europos švietimo erdvės vizijų ir požiūrių į ją įvairovę, kuriai būdingas bendras noras suteikti naują postūmį Europos projektui; mano, kad švietimas yra kertinis Europos projekto įgyvendinimo akmuo, nes pagrindinis ES vaidmuo yra, inter alia, remti ir koordinuoti valstybių narių dalijimąsi gerąja patirtimi, skatinti bendrus standartus ir šalinti esamus trūkumus, o švietimo turinys ir mokymo metodai ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti švietimo srityje visoje Europoje ir už jos ribų, siekiant parengti bendrus metodus ir bendrų problemų sprendimus; 8. palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti Europos švietimo erdvės kūrimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikia laikytis labiau holistinio požiūrio, reikalaujančio prasmingo visų veikėjų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant švietimo ir mokymo bendruomenę, tėvų asociacijas, socialinius partnerius, profesines sąjungas, jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančius asmenis ir pilietinę visuomenę, bendradarbiavimo ir koordinavimo; ragina užtikrinti didesnį atvirumą naujoms idėjoms, siekiant užtikrinti, kad Europos švietimo erdvė toliau vystytųsi ir būtų paskata kurti daugiau ir tvirtesnių partnerysčių, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ir suinteresuotųjų subjektų sąveiką; 9. palankiai vertina Tarybos atsaką į Komisijos pasiūlymus, ypač tai, kad ji sutelkė dėmesį į profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą galimybių, kurios turi būti įperkamos ir prieinamos visiems, ypač atokiausiuose ES regionuose, svarbą; 10. teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m.; įspėja, kad Komisijos pasiūlymai tebėra strateginės gairės, o ne konkrečios politikos gairės; todėl siūlo nustatyti aiškius vidutinės trukmės ir ilgalaikius prioritetus, kuriuose būtų nustatyti pasiekiami veiksmų, kurie turėtų būti patvirtinti, tikslai ir terminai, įskaitant aiškiai apibrėžtus tarpinius rezultatus, kurie be nereikalingo delsimo sudarytų skirtingus tikros Europos švietimo erdvės elementus, kartu atsižvelgiant į valstybių narių fiskalinius pajėgumus; 11. pabrėžia, kad skubiai reikia parengti bendrą įgyvendinimo strategiją ir veiksmų planą, į kurį būtų įtrauktos ES institucijos, valstybės narės bei visi susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionų institucijas ir pilietinę visuomenę, ir kuriame būtų apibrėžti jų atitinkami įsipareigojimai ir galimybės; primygtinai prašo užtikrinti, kad Europos švietimo erdvė būtų aiški ir prieinama ir kad joje būtų atsižvelgiama į visus valdymo lygmenis; Vizijos įgyvendinimas: bendri strateginiai prioritetai ir tikslai ES lygmeniu 12. pabrėžia, kad Europos politikos koordinavimo priemonės, įskaitant atvirą koordinavimo metodą ir Europos semestrą, gali padėti pasiekti bendrus Europos švietimo erdvės tikslus; primena Europos semestro vaidmenį siekiant sėkmingai įgyvendinti ES politiką švietimo srityje, kartu pripažindamas, kad iš pradžių jis buvo sukurtas kaip ekonominės politikos koordinavimo visoje ES priemonė siekiant užtikrinti, kad vyriausybės laikytųsi fiskalinės atsakomybės; 13. ragina visas ES institucijas ir valstybes nares laikytis vienodos Europos švietimo erdvės vizijos, prioritetų, siekių ir orientacinių tikslų, kartu pripažįstant esamus skirtumus Europoje; 14. pabrėžia, kad svarbu įtvirtinti akademinę laisvę ir pedagoginę autonomiją, kaip esminius Europos švietimo erdvės principus; 15. ragina naudotis Europos švietimo erdvės, Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės, taip pat įvairių ES programų sąveika; ragina toliau stiprinti programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“, „Kūrybiška Europa“, Europos solidarumo korpusą, Skaitmeninės Europos programą ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, kad jos būtų naudingos visiems mokytojams, švietimo darbuotojams, švietimo paslaugų teikėjams, su jaunimu dirbantiems asmenims ir visiems besimokantiems asmenims; 16. pabrėžia, kad įtraukumas turėtų būti pagrindinis Europos švietimo erdvės aspektas ir būtina išankstinė sąlyga siekiant teikti kokybiško švietimo paslaugas visiems; pabrėžia, kad niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje, kad kiekvienas besimokantis asmuo turi gabumų ir kad individualūs skirtumai turėtų būti pripažįstami ir vertinami; pabrėžia, kad pažangą siekiant bendrų tikslų galima pasiekti tik taikant visapusiškesnį požiūrį; 17. pabrėžia, kad svarbu mokymosi procese pagrindinį dėmesį skirti besimokančiam asmeniui; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad pažeidžiamoms grupėms, įskaitant bet kokio pobūdžio negalią turinčius ar kitaip besimokančius asmenis, pvz., turinčius autizmo spektro sutrikimų arba ypač gabius, būtų taikomas pritaikytas požiūris, ir skatinti, kad Europos švietimo erdvė būtų grindžiama visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu; kviečia Komisiją konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., studentų asociacijomis, pedagoginės paramos ekspertais ar specialiųjų poreikių turinčių besimokančių asmenų globėjais, ypač plėtojant Europos universitetus ir profesinės kompetencijos centrus; 18. labai palankiai vertina naujos ES mokymosi visą gyvenimą strateginės programos tikslus, dėl kurių buvo priimta 2021 m. vasario 19 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo srityje strateginės programos, taip pat joje nustatytus penkis strateginius prioritetus, visų pirma konkrečius pasiūlymus, kuriais siekiama, kad visą gyvenimą trunkanti pameistrystė ir judumas taptų realybe visiems; 19. pabrėžia, kad svarbu gerinti darbo sąlygas ir kad mokytojams ir pedagogams už jų darbą turi būti tinkamai atlyginama; primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, investuoti į mokytojų ir instruktorių pirminį rengimą, visų pirma į jų mokymo programas įtraukiant europinį aspektą ir tarpvalstybinį judumą, didinti pedagogų kompetenciją ir motyvaciją, stiprinti pedagogų visuomenei teikiamos naudos pripažinimą ir stiprinti pedagoginę autonomiją; pažymi, jog svarbu, kad ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą teikiantys darbuotojai būtų specialistai, kad jų darbas būtų tinkamai pripažįstamas ir vertinamas, nes tai būtina vaikų ugdymo požiūriu; 20. primygtinai ragina valstybes nares visais mokymosi proceso etapais skatinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinį raštingumą, kritinį mąstymą ir tolerancijos kultūrą kaip prioritetą ir itin svarbią priemonę, įgalinančią atsakingus Europos piliečius įgyti įgūdžių, kurie jiems reikalingi norint kovoti su didėjančia dezinformacijos banga ir atremti XXI a. iššūkius; 21. ragina parengti bendrą skaitmeninių gebėjimų ugdymo sistemą; pabrėžia, kad reikia bendros skaitmeninių įgūdžių, kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimo, patvirtinimo ir sertifikavimo sistemos, siekiant sumažinti skaitmeninių gebėjimų spragas visoje Europoje ir visiems besimokantiems asmenims, ypač vaikams, turėti prieigą prie pagrindinės skaitmeninės įrangos; 22. pabrėžia, kad reikia užtikrinti ES universitetų skaitmenizaciją, ir pakartoja raginimą sukurti Europos internetinę universitetų platformą; ragina ES pripažinti junglumą ir skaitmeninę infrastruktūrą teise, kylančia iš pagrindinės teisės į švietimą; 23. palankiai vertina naujausius Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos pokyčius ir ragina Europos švietimo ir kultūros vykdomąją įstaigą įvertinti, kaip toliau didinti suaugusiųjų mokymosi bendruomenės matomumą, tęsti jos plėtrą ir stiprinti jos poveikį; 24. pritaria tam, kad būtų naudojami kiekybiniai rodikliai ir orientaciniai tikslai, tinkamai atsižvelgiant į skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje, kad būtų galima nuolat lyginti ir stebėti valstybių narių pažangą siekiant bendrų tikslų ir skatinti tolesnius politikos veiksmus, kartu pakartojant papildomų kokybinių rodiklių ir orientacinių tikslų poreikį ir įspėjant dėl pernelyg plataus užmojo vidutinės trukmės tikslų; 25. pabrėžia, kad reikia gerinti būtinų duomenų rinkimo veiklos kokybę ir didinti jos dažnumą, taip pat užtikrinti aktyvią atitinkamų rodiklių ir orientacinių tikslų, pvz., Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatyto tikslo pasiekti, kad mokymosi veikloje dalyvautų 50 proc. suaugusių gyventojų, stebėseną; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasiekti plataus užmojo tikslus, pvz., susijusius su prastai besimokančių asmenų ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiumi, pirmųjų orientacinį tikslą sumažinant nuo 15 proc. iki 10 proc., o antrųjų – nuo 10 proc. iki 5 proc.; 26. ragina glaudesnį ES ir kitų organizacijų ir institucijų, pvz., UNESCO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, bendradarbiavimą ir skatina aktyviai naudotis esamais ir būsimais švietimo moksliniais tyrimais ir studijomis ir padėti valstybėms narėms nustatyti veiksmingas politines reformas; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą dalyvavimu grindžiamą švietimo srities mokslinį tyrimą ir, atsižvelgiant į ES kompetenciją, aiškiai apibrėžti su juo susijusius įgaliojimus ir biudžetą; 27. ragina valstybes nares ir Komisiją skirti reikiamą finansavimą Europos švietimo erdvės kūrimui, įgyvendinimui ir plėtrai, taip pat specialios finansinės priemonės sukūrimui 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje, siekiant toliau plėtoti Europos švietimo erdvę ir sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam kvalifikacijų pripažinimui; pakartoja savo raginimą bent 10 proc. finansavimo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skirti švietimui, įskaitant skaitmeninį švietimą, ir ragina valstybes nares gerokai padidinti viešąsias išlaidas švietimui, kad jos viršytų ES vidurkį (4,7 proc. BVP 2019 m.); 28. ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant ir konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, parengti švietimo sektoriui skirtas nelaimių padarinių švelninimo strategijas ir primygtinai pabrėžia suderintų Europos veiksmų svarbą krizės, pvz., COVID-19 pandemijos, metu; Konkretiems sektoriams skirtos priemonės ir svarstymai 29. pabrėžia užsienio kalbų, ypač anglų, mokymosi svarbą; pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, kad paremtų kalbinių įgūdžių ugdymą visais švietimo lygmenimis, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, kad pasiektų Europos Tarybos daugiakalbystės tikslą, taip pat orientacinį tikslą, pagal kurį visi mokiniai vėliausiai pagrindinio ugdymo pabaigoje turėtų turėti pakankamai bent dviejų kitų ES ir jos valstybių narių oficialiųjų kalbų žinių; 30. ragina Komisiją sukurti priemones, kurios leistų valstybėms narėms įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi, ir stebėti jų vykdymo pažangą; valstybes nares rinkti palyginamus duomenis apie kalbų mokymąsi; ragina Komisiją teikti finansinę paramą mokykloms, kuriose mokoma Europos kalbų, ypač kitose ES šalyse gyvenančių ES piliečių gimtųjų kalbų; 31. pabrėžia, kad švietimo srityje reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas; pabrėžia Europos švietimo erdvės svarbą skatinant pažangiausių technologijų, pvz., dirbtinio intelekto ir robotikos, supratimą, studijas ir mokslinius tyrimus, siekiant didinti informuotumą apie susijusias galimybes ir iššūkius švietimo aplinkoje, be kita ko, visose valstybėse narėse siūlant specialias pirmosios pakopos studijų programas; yra susirūpinęs dėl to, kad apskritai ES nėra pakankamai specializuotų pirmosios pakopos dirbtinio intelekto studijų programų; 32. palankiai vertina Europos profesinės kompetencijos centrų iniciatyvą, suteikiančią šiam sektoriui Europos lygmens struktūrą; ragina sukurti Europos profesinio mokymo erdvę, kuri būtų sudėtinė Europos švietimo erdvės dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti siekiant sukurti Europos pameistrystės statutą; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės turi spręsti profesinio rengimo bei mokymo ir dualinio švietimo sistemų patrauklumo ir prestižo stokos problemą; pabrėžia, kad profesinio mokymo ir rengimo sistemos turi būti dar labiau orientuotos į besimokantįjį ir pritaikytos prie nuolat kintančio darbo pasaulio; pakartoja profesinio rengimo ir mokymo pripažinimo svarbą ir ragina valstybes nares tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti atitinkamą Tarybos rekomendaciją ir Europos įgūdžių darbotvarkę; pabrėžia, kad svarbu sukurti lanksčius ir modulinius mokymosi būdus, siekiant sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims sujungti ir panaudoti įvairią mokymosi patirtį ir galimybes; 33. pabrėžia Komisijos ir valstybių narių veiksmų aukštojo mokslo srityje, pavyzdžiui, Bolonijos proceso stiprinimo, Europos švietimo erdvės tarptautinio aspekto stiprinimo ir Europos studento pažymėjimo plėtojimo, svarbą, be kita ko, pasinaudojant esamų ES programų kuriama sąveika; 34. primygtinai ragina, kad Europos švietimo erdvė būtų svarbus žingsnis siekiant diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo visoje ES, ir ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas automatinio abipusio mokymosi rezultatų ir mokymosi laikotarpių užsienyje, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą bei Europos mikrokredencialus, pripažinimui; 35. pabrėžia svarbų neformaliojo mokymosi ir savišvietos bei savanoriškos veiklos vaidmenį ir pabrėžia, kad reikia pripažinti jų rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialinių emocinių gebėjimų pripažinimą visoje ES; 36. ragina valstybes nares įgyvendinti 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kad būtų daroma pažanga visose aštuoniose pagrindinėse srityse, kaip antai galimybės jauniems besimokantiems asmenims įgyti bent vieną praktinę verslumo patirtį studijų metu, ir taip pagerinti gebėjimų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, pripažinimą, siekiant padidinti mokymosi lankstumą visų amžiaus grupių besimokantiesiems; ragina sukurti Europos sistemą pilietinės ir socialinės kompetencijos srityje, kurioje būtų vertinama, skatinama ir pripažįstama tokios praktikos kaip mentorystė ir jaunimo veiklos priežiūra nauda; 37. pabrėžia, kad po COVID-19 pandemijos nuotolinis mokymasis daugeliui besimokančiųjų tapo realybės dalimi; pabrėžia, kad pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose nuotolinis mokymasis turi likti kraštutinė priemonė ir papildyti tiesioginį mokymąsi, kuris yra labai svarbus mokant vertingų socialinių įgūdžių; pabrėžia, kad šiuolaikiškas mišrusis mokymosi metodas, skirtas mokyklinio amžiaus mokiniams, turi būti taikomas visų pirma klasėje ir prižiūrint mokytojui, kuris pedagoginiais sumetimais gali nuspręsti, kaip mokymosi užduočių dalį, taikyti mišrias priemones, nesvarbu, skaitmenines (įskaitant internetą) ar neskaitmenines(18); 38. ragina valstybes nares įtraukti ir švietimą klimato kaitos ir ekologinės pertvarkos klausimais ir didinti informuotumą apie Europos žaliąjį kursą; 39. ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti lyčių nelygybę švietimo srityje, įskaitant švietimą ir karjerą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEAM) srityse, kovoti su lyčių stereotipais bei diskriminacija ir panaikinti patyčias, patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitas priekabiavimo, diskriminacijos ir smurtinių nusižengimų formas, kad visoje Europoje kuriant gerąją patirtį ir jos mainus būtų didinama kultūrinė, etninė ir lytinė įvairovė; 40. palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos įsipareigojimą sukurti internetinę platformą, kurios tikslas bus palengvinti valstybių narių keitimąsi duomenimis apie pandemijos sukeltas problemas, susijusias su jaunimo nedarbu; 41. pakartoja atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų svarbą, nes jie yra būtinas aspektas skatinant interaktyvų ir prieinamą darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; mano, kad Europos švietimo erdvėje turėtų būti skatinama naudoti ir plėtoti atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus ir kad į tokius tikslus reikia atsižvelgti nustatant Europos požiūrį į mikrokredencialus; 42. pažymi, kad šiuo metu nėra vienos sutartos sąvokos „mikrokredencialai“ apibrėžties; todėl mano, kad reikia apibrėžti vienodus ES masto standartus, siekiant veiksmingai skatinti abipusį jų pripažinimą tarp valstybių narių ir užtikrinti, kad darbuotojai pasitikėtų jų vertingumu; Valdymo sistemos 43. ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2022 m. pabaigos parengti konkrečią 2030 m. Europos švietimo erdvės strateginę programą su visapusišku valdymo, stebėsenos ir vertinimo mechanizmu, remiantis JT 4-uoju darnaus vystymosi tikslu „užtikrinti įtraukų ir lygiateisišką kokybišką švietimą ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą“ ir pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu; palankiai vertina Europos švietimo erdvės iniciatyvinio komiteto pasiūlymą, kuriuo sudaromos sąlygos kurti struktūrizuotą ir sisteminę valdymo sistemą; pabrėžia Konferencijos dėl Europos ateities svarbą aptariant tolesnius veiksmus dėl Europos švietimui kylančių iššūkių ir politikos raidos; 44. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti, kokio pobūdžio dalyvavimo reikalaujama iš valstybių narių ir kitų valdžios lygmenų, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat ES institucijas, ir parengti veiksmingas daugiapakopio valdymo priemones, kuriomis būtų laikomasi subsidiarumo principo, kartu siekiant kurti Europos pridėtinę vertę; 45. prašo patikslinti, kokio dalyvavimo masto tikimasi iš suinteresuotųjų subjektų, iki šiol nepakankamai atstovaujamų švietimo sektorių ir atitinkamų pilietinės visuomenės subjektų; pažymi, kad į valdymo sistemą turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, dirbantys visose mokymosi srityse, įskaitant su jaunimu dirbančius asmenis, jaunimo organizacijas ir tėvų asociacijas; 46. ragina Komisiją įsteigti Europos švietimo erdvės platformą, kuri atliktų interaktyvių viešųjų vartų, padedančių valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija bei skatinančių jų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, funkciją; mano, kad tokia platforma turėtų būti tinkamai finansuojama, o jos visas turinys turėtų būti prieinamas visomis ES oficialiomis kalbomis; 47. pabrėžia, kad Europos gyventojų surašymas, duomenų rinkimas ir moksliniai tyrimai teritorinių poreikių ir švietimo praktikos visoje ES srityse yra esminis valstybių narių ir jų švietimo sistemų prioritetas; Europinės pakraipos švietimo srityje plėtojimas 48. pabrėžia, kad reikia plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje labiau įtraukiant unikalią europinę perspektyvą į švietimo bei mokytojų rengimo programas, atsižvelgiant į visus mokytojus, instruktorius ir besimokančius asmenis iš neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi organizacijų ir profesinio rengimo bei mokymo sektoriaus ir įtraukiant paramą, kurią teikia „Jean Monnet“ veiksmai ir mokytojų akademijos; siūlo šias mokytojų akademijas vadinti Komenskio vardo mokytojų akademijomis; pritaria tam, kad būtų sukurta bendra mokytojų kvalifikacijų formavimo ir tobulinimo sistema visose valstybėse narėse; 49. pabrėžia, kad besimokantiesiems reikia suteikti išsamių žinių apie įvairią Europos istoriją bei materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą, taip pat puoselėti kritinę Europos atmintį ir istorinę savimonę, grindžiamą pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis yra paremta ES; ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos Tarybą bendradarbiauti švietimo apie Europos istoriją ir kultūros paveldą visoje ES klausimais ir pabrėžia, kad reikia tikslinio finansavimo ir iniciatyvų siekiant didinti Europos istorijos mokslinius tyrimus, taip pat skatinti visuomenės domėjimąsi istorija, atsižvelgiant į sudėtingą mūsų žemyno istorijos pobūdį; 50. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą mokymosi apie ES sistemą, kuri apimtų visus atitinkamus švietimo lygmenis ir sritis; pabrėžia, kad reikia supažindinti besimokančiuosius su Europos integracijos procesu, ES institucijomis ir politika, ES pilietybės teikiamomis teisėmis ir aktyvaus dalyvavimo ES demokratiniuose procesuose būdais; 51. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią Europos strategiją ir bendrą Europos lygmens pilietinio ugdymo sistemą, įskaitant mokymąsi apie Europos vertybes, pvz., žmogaus orumą, demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teises ir lygybę, siekiant paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir bendros pedagoginės medžiagos bei metodų kūrimą; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išnagrinėti galimybę įsteigti Pilietinio ugdymo darbo grupę, kuri koordinuotų šią užduotį ir pagerintų prieigą prie Europos pilietinio ugdymo, siekiant puoselėti Europos pilietinę kultūrą ir priklausymo Europai jausmą, papildant vietos, regionų, nacionalinius ir pasaulinius aspektus; o 52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „ES vaistų strategija“ (COM(2020)0761), – atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066), – atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“ (COM(2020)0760), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 17 straipsnio 2 dalį, – atsižvelgdamas į Susitarimą dėl bendro patentų teismo(1), – atsižvelgdamas į 1995 m. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartį), – atsižvelgdamas į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą, įsigaliojusį 2020 m. vasario 26 d.(2), – atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(3), – atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/933, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo(4), – atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(5), – atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/27/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(6), – atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(7), – atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos(8), – atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino(9), – atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. farmacijos sektoriaus tyrimo ataskaitą, – atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. bendrą Europos patentų tarnybos (EPT) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) įmonių lygmens analizės ataskaitą dėl intelektinės nuosavybės teisių ir įmonių veiklos rezultatų Europos Sąjungoje, – atsižvelgdamas į Komisijos atliktą ES teisės aktų dėl dizaino apsaugos įvertinimą, – atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ES prioritetų kovos su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu srityje, skirtų 2022–2025 m. EMPACT, nustatymo, – atsižvelgdamas į 2019 m. sausio mėn. Europos Parlamento užsakytą išsamią analizę „Standartiniai esminiai patentai ir daiktų internetas“, – atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo(10), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių plėtojant dirbtinio intelekto technologijas(11), – atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje(12), – atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams(13), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(14), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį, – atsižvelgdamas į Vystymosi, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Kultūros ir švietimo komitetų nuomones, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0284/2021), A. kadangi subalansuota intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir užtikrinimas yra labai svarbūs Europos ekonomikai, taip pat ES atsigavimui ir atsparumui, visų pirma COVID-19 pandemijai; B. kadangi COVID-19 pandemija parodė, kokia svarbi yra intelektinės nuosavybės apsaugos politika, nes jai kilus paaiškėjo, kad reikia veiksmingų priemonių siekiant spręsti vakcinų nuo COVID-19 trūkumo problemą, ji sukėlė grėsmę visų kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų pragyvenimui ir dėl jos jie neteko esminių pajamų; C. kadangi 2008 m. ekonomikos krizė padarė kur kas mažesnį poveikį investicijoms į nematerialųjį turtą, taip parodant intelektinės nuosavybės turto potencialą užtikrinti ekonomikos stabilumą ir augimą, taip pat teigiamą ryšį tarp intelektinės nuosavybės teisių ir užimtumo kokybės bei stabilumo; kadangi tyrimai rodo, kad intelektinės nuosavybės teisėmis besinaudojančios įmonės auga sparčiau, yra atsparesnės ekonomikos nuosmukiui, didina įmonių vertę ir stiprina savo padėtį bendrojoje rinkoje; kadangi šie faktai taip pat rodo, kad svarbu skatinti MVĮ apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises ir būti jų savininkėmis bei šioms įmonėms padėti; D. kadangi per pirmuosius 2021 m. mėnesius intelektinės nuosavybės registracija šiek tiek išaugo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.; kadangi tvarus ir skaitmeninis ekonomikos atsigavimas po COVID galėtų būti grindžiamas intelektinės nuosavybės teisėmis; kadangi per dabartinę COVID-19 pandemiją skubių pranešimų apie pavojingus produktus sistema (RAPEX) užregistruotas nerimą keliantis didžiausias iki šiol matytas perspėjimų skaičius; E. kadangi nuolat įregistruojama daugiau intelektinės nuosavybės ir dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų bendroji rinka tebėra susiskaidžiusi; kadangi ir toliau reikalingos lygiagrečios nacionalinės patvirtinimo procedūros ir Europos patentų ginčų nagrinėjimas; kadangi išlieka spragų, visų pirma vykdymo užtikrinimo srityje, kurios gali trukdyti plėtoti įmones, ypač labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), riboti vartotojų galimybes įsigyti naujoviškų ir saugių produktų ir užkirsti kelią socialinių problemų sprendimui pasitelkiant inovacijas; F. kadangi žinioms imlūs pramonės sektoriai yra augimo ir klestėjimo šaltinis; kadangi, kaip matyti iš Europos patentų tarnybos (EPT) ir ES intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) 2019 m. sektoriaus lygmens analizės ataskaitos, 2012–2016 m. juose sukurta beveik 30 proc. visų darbo vietų ir beveik 45 proc. visos ekonominės veiklos (BVP) ES(15); kadangi intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai sudaro 93 proc. viso ES prekių eksporto į kitas pasaulio šalis; G. kadangi pagal Chartijos 17 straipsnį intelektinė nuosavybė yra viena iš pagrindinių teisių; H. kadangi žiniomis grindžiamos pramonės plėtra ir pažanga labai priklauso nuo intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių taisyklių, ypač nuo veiksmingos apsaugos užtikrinimo taikant veiksmingus teisės aktus dėl patentų, prekių ženklų, dizaino, autorių teisių ir gretutinių teisių, geografinių nuorodų ir augalų veislių apsaugos, taip pat tinkamai ir suderintai taikant komercinių paslapčių apsaugos taisykles; I. kadangi intelektinės nuosavybės sistemos prisideda prie naujų vaistų kūrimo, o intelektinės nuosavybės paskatos yra svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą prieigą prie vaistų už prieinamą kainą; kadangi nauji vaistai turi atitikti tarptautinę žmogaus teisių teisę, viešąją tarptautinę teisę ir visuomenės sveikatos reikalavimus; J. kadangi Europos novatoriai pirmauja ekologiškų technologijų srityje, jiems priklauso didžioji dalis ekologiškų patentų ir tvirti intelektinės nuosavybės portfeliai tokiose technologijose kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, vandens ir atliekų tvarkymas; K. kadangi reikia skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų panaudojimą ir diegimą Europoje, kaip rodo tai, kad dirbtinio intelekto srityje tik nedidelė dalis patentų pareiškėjų visame pasaulyje yra europiečiai, nors didelė dalis didelės vertės dirbtinio intelekto publikacijų yra iš Europos; Bendrosios nuostatos 1. remia Komisijos siekį įgyvendinti savo 2020 m. lapkričio mėn. intelektinės nuosavybės veiksmų plano tikslus, nes tvirta, subalansuota ir patikima intelektinės nuosavybės teisių apsauga nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis, kuri sudaro sąlygas investicijų grąžai, yra ypač svarbi ekonominiam ir socialiniam atsigavimui nuo COVID-19 ir kitų pasaulinių krizių ir ilgalaikiam atsparumui joms, kad ES galėtų reaguoti į krizes greitai ir laikydamasi Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo sukuriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(16), principų, ir užtikrina teisinį tikrumą ir atitiktį Europos teisės aktams, taip pat padeda kurti skaitmeninę ir pasauliniu mastu konkurencingą tvarią ekonomiką Europoje, kurioje inovacijomis taip pat siekiama prisidėti prie visuomenės gerovės; 2. pripažįsta, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga skatinama kūrybinė, išradinga ir naujoviška veikla, taip suteikiant tokios veiklos teikiamą naudą kuo didesniam žmonių skaičiui; pažymi, kad ši veikla leidžia išradėjams, novatoriams ir autoriams gauti kompensaciją už savo kūrybines pastangas; ragina Komisiją toliau remti Europos įmonių gebėjimą diegti inovacijas remiantis išsamia intelektinės nuosavybės sistema, kad būtų išlaikyta veiksminga jų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą apsauga, licencijavimu užtikrinama sąžininga grąža, toliau plėtojami atvirieji technologijų standartai, kuriais remiama konkurencija ir pasirinkimas ir užtikrinamas ES pramonės dalyvavimas kuriant pagrindines technologijas pasauliniu lygmeniu; MVĮ ir intelektinės nuosavybės apsauga 3. pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės teikia daug naudos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir labai mažoms įmonėms; pabrėžia, kad intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai siūlo kokybiškesnes darbo vietas, kuriose užtikrinamos geresnės darbo sąlygos ir didesnis atlyginimas; pažymi, kad intelektinės nuosavybės teises turinčios MVĮ gauna iki 68 proc. didesnes pajamas vienam darbuotojui ir moka 20 proc. didesnį darbo užmokestį nei MVĮ, kurios jų neturi; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad daugeliui MVĮ sunku nustatyti savo intelektinės nuosavybės strategiją ir valdyti savo intelektinės nuosavybės teises; taigi, palankiai vertina intelektinės nuosavybės čekius, išankstinės intelektinės nuosavybės teisių patikrą (angl. IP Scan) ir kitas Komisijos ir EUIPO iniciatyvas, kuriomis siekiama remti paprastas registracijos procedūras ir mažus administracinius mokesčius labai mažoms įmonėms ir MVĮ ir padėti joms kuo geriau pasinaudoti savo intelektine nuosavybe; prašo Komisijos, Europos patentų tarnybos (EPT) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apsvarstyti galimybę šias iniciatyvas taikyti visų rūšių intelektinės nuosavybės objektams ir nustatyti tolesnes priemones, kuriomis būtų skatinama intelektinės nuosavybės teisių registracijos nauda plėtojant MVĮ veiklą; 4. yra įsitikinęs, kad parama MVĮ, įskaitant finansines ir nefinansines priemones, yra teisingas būdas suteikti joms geresnes žinias ir joms sudaryti sąlygas geresnei prieigai prie intelektinės nuosavybės teisių ir kad šiame kontekste itin svarbios Sąjungos finansinės ir teisinės priemonės; todėl ragina Komisiją ir EUIPO toliau įgyvendinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms skirtas intelektinės nuosavybės valdymo paramos priemones ekonomikos gaivinimo kontekste, įskaitant vieno langelio principu grindžiamos prieigos prie informacijos apie intelektinę nuosavybę, su ja susijusių paslaugų ir konsultacijų užtikrinimą; pabrėžia, kad ši parama padės pritraukti ir skatinti visas nacionalines ir regionines Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tinklo (EUIPN) narių iniciatyvas; 5. yra susirūpinęs dėl to, kad, nors nematerialusis turtas yra vertingiausias turtas, tik kelios Europos MVĮ apie tai žino ir naudojasi savo intelektine nuosavybe, bandydamos gauti finansavimą; todėl palankiai vertina paskelbtą Europos intelektinės nuosavybės informacijos centrą kaip vieną iš daugelio priemonių, kuriomis bus užtikrinta, kad Europa toliau pasinaudotų žinių, kurias mūsų įmonės nuolat kuria, plėtoja ir kuriomis dalijasi, verte ir kad jos turėtų reikiamų priemonių ir informacijos arba aktyviau valdytų šiuos išteklius; pabrėžia, kad naudingieji modeliai užtikrina greitą ir nebrangią techninių išradimų apsaugą ir yra labai patrauklūs MVĮ; todėl ragina valstybes nares, kurios dar nesiūlo šios priemonės, ją sukurti ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti ES lygmens naudingojo modelio apsaugą, kurios šiuo metu nėra; Bendrojo patento dokumentų rinkinys 6. pabrėžia, kad bendrojo patento dokumentų rinkiniu, kuris apima bendro galiojimo Europos patentą (bendrąjį patentą) ir Bendrą patentų teismą, siekiama padidinti patentų apsaugos veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad ginčų sprendimas visoje Europoje būtų suprantamas, vengiant lygiagrečių procedūrų valstybėse narėse, ir pigesnis, mažinant teisines išlaidas, taip pat prieinamesnis ir veiksmingesnis, taip didinant teisinį tikrumą; todėl prašo dalyvaujančiųjų valstybių narių, dar neratifikavusių Susitarimo dėl bendro patentų teismo ir jo protokolo dėl laikino taikymo, kuo skubiau tai padaryti arba kitais būdais patvirtinti, jog jos įsipareigoja laikinai jį taikyti, kad būtų galima greitai pradėti taikyti Bendrojo patento dokumentų rinkinį; 7. pabrėžia, kad bendras patentas yra papildoma galimybė kartu su nacionaliniais patentais, ir ragina valstybes nares, kurios dar nedalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime kuriant bendrą patentinę apsaugą ir (arba) dar neprisijungė prie Susitarimo dėl bendro patentų teismo, tęsti procesą, kurio rezultatas būtų visapusiškas dalyvavimas; primena, kad novatoriškoms MVĮ naudinga nuosekli Europos patentų sistema, ir pabrėžia, kad Susitarimas dėl bendro patentų teismo ir jo darbo tvarkos taisyklės yra kruopščiai subalansuotas sprendimas, atspindintis pagrindinius Sąjungos proporcingumo, lankstumo, sąžiningumo ir teisingumo principus; atkreipia dėmesį į mokesčių sumažinimą ir mokesčių grąžinimą MVĮ pagal Bendro patentų teismo darbo tvarkos taisykles; 8. palankiai vertina vieno langelio principu veikiančią alternatyvaus ginčų sprendimo sistemą, kuri turi būti sukurta pagal Susitarimo dėl bendro patentų teismo 35 straipsnį, nes tai netrukdo dabartinėms nacionalinėms sistemoms, kad nebūtų pažeista šalių teisė į teisingumą; prašo valstybių narių sudaryti sąlygas tam, kad būtų greitai sukurtas tarpininkavimo ir arbitražo centras ginčams dėl patentų spręsti, ir ragina Komisiją įvertinti, ar vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu šis centras galėtų nagrinėti visus ginčus dėl intelektinės nuosavybės; palankiai vertina valstybių narių pastangas rasti tinkamus sprendimus, kaip įveikti „Brexit’o“ padarinius; Papildomos apsaugos liudijimai 9. pabrėžia, jog ES taikoma papildomos apsaugos liudijimų (PAL) tvarka yra nepaprastai praktiška, tačiau nukenčia dėl to, kad yra fragmentiškai įgyvendinama valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją parengti gaires valstybėms narėms ir spręsti šio susiskaidymo problemą, be kita ko, pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pagrįstus išsamiu poveikio vertinimu; 10. pripažįsta, kad Bendrojo patento dokumentų rinkinyje nėra numatytas bendras PAL dokumentas, ir ragina valstybes nares paremti tokio dokumento sukūrimą kaip logišką bendros patentinės apsaugos papildymą; 11. nesant bendro PAL dokumento, prašo Komisijos užtikrinti būsimo bendrojo patento ir šiuo metu ES galiojančios PAL tvarkos suderinamumą, paaiškinant, kad nacionaliniai patentų biurai gali išduoti nacionalinius PAL bendrojo patento pagrindu; 12. palankiai vertina tai, kad Komisija nori įvertinti galimą pasiūlymo dėl bendro PAL poveikį; pažymi, kad bendro PAL dokumentas su sustabdymo sąlyga, atsižvelgiant į oficialų sprendimą nacionaliniu lygmeniu, galėtų būti įvestas dar prieš įsigaliojant bendrajam patentui, todėl siūlo apsvarstyti galimybę išplėsti EPT įgaliojimus, kad PAL paraiškos galėtų būti nagrinėjamos remiantis bendromis taisyklėmis; 13. atkreipia dėmesį į tai, kad PAL išdavimo procedūrų neveiksmingumas trukdo novatoriams ir gamintojams ir dėl to neužtikrinamos vienodos pacientų galimybės gauti gydymą ir kad labai svarbu sudaryti vienodas sąlygas generinių ir biologiškai panašių vaistų gamintojams Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad reikia veiksmingai spręsti piktnaudžiavimo atskirosiomis patentų paraiškomis ir patentų susiejimu problemas; primena, kad inovacijos turėtų atitikti skubiausius visuomenės poreikius ir kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti skatinamas vaistų, įskaitant generinius ir biologiškai panašius vaistus, tiekimas laiku, taip pat jų įperkamumas ir greitas prieinamumas; pabrėžia, kad vadinamoji „Bolar“ išimtis, pagal kurią patentuotų produktų bandymai gali būti atliekami siekiant paremti paraiškas gauti rinkodaros teisę dėl generinių ir biologiškai panašių vaistų šių bandymų nelaikant patentų teisių ar vaistų PAL pažeidimais, taip pat užtikrinamas veiksmingas ir neatidėliotinas patekimas į rinką pasibaigus patento teisių ir PAL galiojimui, gali būti persvarstyta tik atlikus išsamų poveikio vertinimą; 14. pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MPT), ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką viešai finansuojamų MTP farmacijos sektoriuje rezultatų skaidrumą, kad taikant patentavimo ir licencijavimo sąlygas būtų užtikrinta viešųjų investicijų grąža visuomenės sveikatos požiūriu; Esminiai standarto patentai 15. pripažįsta, jog informacija apie esminių standarto patentų (ESP) buvimą, apimtį ir būtinybę svarbi norint užtikrinti, kad derybos dėl licencijų būtų sąžiningos, o galimiems standartų naudotojams taptų aiškus ESP poveikio jiems mastas ir galimi licenciarai; pažymi, kad, nors daugeliu atveju suinteresuotosios šalis derasi gera valia, dėl ESP neretai bylinėjamasi; siūlo Komisijai išnagrinėti galimas paskatas deryboms, kurios padėtų išvengti bylinėjimosi, nes taip būtų išvengta susijusių ginčų išlaidų ir sumažėtų kitų susijusių problemų; 16. pabrėžia, kad nemažai patento paraiškų, kurias standartus kuriančios organizacijos, nustatydamos standartą, įvardija kaip galimai esmines, galutinai patvirtinus standartą arba išdavus patentą galiausiai gali tokiomis nebebūti, ir kad, numačius tinkamą, iš tiesų nepriklausomą ir skaidrų tikrinimo mechanizmą, būtų sustiprintas skaidrumas ir užtikrintas didesnis teisinis tikrumas; šiuo požiūriu teigiamai vertina bandomąjį ESP esmingumo vertinimo tyrimą(17); 17. prašo Komisijos kartu su atitinkamais subjektais toliau nagrinėti, ko pareikalautų nepriklausoma, nešališka ir skaidri trečiųjų šalių atliekama esmingumo patikros sistema, nustatant tokių išteklių, kaip besiformuojančios technologijos, pvz., dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos ir (arba) EPT teikiamos techninės ekspertinės žinios, poreikį, įvertinant jų poveikį ir apibrėžiant vaidmenį, kurį jos galėtų atlikti šiame kontekste, o įgytas žinias panaudoti rengiant teisėkūros iniciatyvą dėl ESP, kuri numatyta 2022 m. pradžioje, remiantis tinkamais poveikio vertinimais; 18. pripažįsta subalansuotos ESP licencijų išdavimo sistemos svarbą ir primygtinai laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu svarbios stabilios, veiksmingos ir teisingos taisyklės; pabrėžia, kad sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminacinės sąlygos teisiniu požiūriu yra neaiškios ir suponuoja teisinį netikrumą, ir ragina Komisiją stebėti permainas pramonės sektoriuje ir suteikti daugiau aiškumo įvairiais sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų ir teismų praktikos aspektais, be kita ko, šiuo tikslu sukuriant observatoriją (kompetencijos centrą); primena ankstesnį Parlamento raginimą Komisijai skelbti metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami faktinių atvejų, kai sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų nesilaikoma ir kai esminio standarto patento turėtojai piktnaudžiauja savo įtaka rinkoje (angl. patent ‘hold-up’) bei kai piktnaudžiaujama pažeidžiama esminio standarto patento turėtojų padėtimi (angl. patent ‘hold-out’), įrodymai; 19. pabrėžia, kad svarbu didinti standartų rengimo organizacijos duomenų bazių skaidrumą, ir ragina standartų rengimo organizacijas atnaujinti savo deklaracijų sistemą ir duomenų bazes; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Reglamento (ES) Nr. 1257/2012(18) 9 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nustatyta, kad EPT užduotis yra priimti ir registruoti bendro patento savininko įsipareigojimus dėl licencijų tarptautinėse standartizacijos institucijose; ragina Komisiją ir toliau stebėti trečiųjų šalių įmonių elgesį tarptautinėse standartizacijos institucijose, kuriose, taip pat priėmus naujausius užsienio teismų sprendimus, Europos įmonės atsiduria labai nepalankioje padėtyje, nes kenkiama Europos rinkos konkurencingumui; 20. atkreipia dėmesį į skaidrumo svarbą ir būtinybę iniciatyviai iš anksto teikti būtiną informaciją, kai išduodamos licencijos esminiams standarto patentams sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis taip, kad būtų užtikrinti sąžiningi šalių derybų rezultatai; pabrėžia, kad klausimas, ar ESP turėtojas gali pasirinkti licencijavimo lygį tiekimo grandinėje, ar kuri nors vertės grandinės įmonė turi turėti prieigą prie licencijos, dar nėra išaiškintas, todėl prašo Komisijos bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų rastas požiūris į šį klausimą ir jis būtų sprendžiamas; 21. atkreipia dėmesį į esamų pramonės subjektų inicijuojamų savanoriškų iniciatyvų, kuriomis siekiama palengvinti ESP licencijavimą daiktų internetui, pvz., licencijavimo susivienijimų, kuriuose dalyvauja didžioji dauguma Europos ir tarptautinių mobiliojo ryšio technologijų kūrėjų, vertę; Geografinės nuorodos 22. primena, kad ES saugo apie 3 300 produktų kaip geografines nuorodas (GN) ir kad metinė visų šių produktų vertė padidėjo iki daugiau kaip 75 mlrd. EUR, todėl palankiai vertina iniciatyvas ir veiksmus, kuriais siekiama stiprinti, modernizuoti, racionalizuoti ir geriau įgyvendinti žemės ūkio produktų, maisto produktų, vynų ir spiritinių gėrimų GN sistemą, kad ji taptų tikslesnė ir veiksmingesnė, nes GN padeda kurti ir saugoti kokybiškas darbo vietas, skatinti socialinį, aplinkos ir ekonominį tvarumą kaimo vietovėse ir skatinti Europos kultūrų įvairovę; 23. mano, kad gamintojams tenkanti pernelyg didelė administracinė našta, susijusi su produktų GN ir garantuotų tradicinių gaminių (GTG) specifikacijų registravimu, pakeitimais ir tvarkymu, turėtų būti svarbiausias būsimų diskusijų klausimas; primena, kad vykdant bendros žemės ūkio politikos reformos peržiūrą vyno ir žemės ūkio maisto produktų GN specifikacijų keitimo procedūros buvo supaprastintos ir racionalizuotos ir kad tokio požiūrio turėtų būti tvirtai laikomasi ateityje; 24. primena, kad apskaičiuota, jog ūkyje išsaugotos sėklos kai kuriose Afrikos šalyse sudaro daugiau kaip 80 proc. visų ūkininkų sėklų poreikių; ragina ES remti intelektinės nuosavybės teisių režimus, kuriais skatinama auginti vietoje pritaikytas sėklų rūšis ir ūkininkų išsaugotas sėklas, laikantis Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių (ITPGRFA) nuostatų ir JT deklaracijos dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių 19 straipsnio; 25. mano, kad labai svarbu saugoti intelektinės nuosavybės teises taip, kad būtų skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, visų pirma siekiant pradėti auginti atsparesnes žemės ūkio augalų rūšis, kad būtų galima kovoti su klimato kaita, sukurti tvarius agroekologinius ūkininkavimo modelius, kuriuos taikant būtų saugomi gamtos ištekliai ir būtų paisoma nesaugomos dauginamosios ir įvairiarūšės medžiagos teikiamų galimybių ekologiniame sektoriuje; pabrėžia, kad augalų veislių teisinė apsauga yra labai svarbi ir reikalauja tvirtos ir įgyvendinamos apsaugos sistemos ES, ir pabrėžia svarbų Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos sistemų ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos vaidmenį; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisėmis taip pat turi būti padedama užtikrinti aprūpinimą maistu ir ES žemės ūkio maisto produktų modelio atsparumą ir konkurencingumą; 26. pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti su biologinių medžiagų statusu ir patentingumu susijusį skaidrumą; pabrėžia, kad selekcininkams turi būti suteikta tinkama galimybė gauti informaciją apie biologinę medžiagą, kuri bus naudojama augalų selekcijos procese; pabrėžia, kad Komisija turėtų įgyvendinti naujus veiksmingų konsultacijų ir informacijos mainų būdus; nepritaria jokiam gyvų gyvūnų patentavimui; 27. mano, kad ne žemės ūkio produktų GN pripažinimas yra svarbus atsižvelgiant į rengiamų ES programų prioritetus, įskaitant pramonės strategijos prioritetus, plėtojant trumpas tiekimo grandines, taip pat žaliąjį kursą skatinant vietoje pagamintus produktus, užtikrinant didesnį naudojamų produktų kilmės ir gamybos procesų atsekamumą ir skaidrumą; 28. remia Komisijos iniciatyvą, remiantis išsamiu poveikio vertinimu, sukurti veiksmingą ir skaidrią ES sui generis ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų (GN) apsaugą, pagal kurią būtų nustatoma, kad produktas yra kilęs iš valstybės narės teritorijos arba tos teritorijos regiono ar vietovės, kai tam tikra produkto kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei, siekiant suderinti, inter alia, su ES pasirašytu Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktu, kuris apima galimybę apsaugoti ir žemės ūkio, ir ne žemės ūkio produktus; tikisi, kad Komisija kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2021m. pabaigos pateiks pasiūlymą dėl teisės akto; 29. pabrėžia, kad ES sui generis ne žemės ūkio produktų GN apsaugos sistemos įdiegimu turėtų būti siekiama suteikti naudos vartotojams, sudarant palankesnes sąlygas gauti informacijos apie autentiškus produktų pavadinimus, daryti teigiamą ekonominį poveikį labai mažoms įmonėms ir MVĮ skatinant konkurencingumą ir daryti bendrą poveikį užimtumui, vystymuisi ir turizmui kaimo ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse, o tai visų pirma galėtų padėti ES atsigauti po COVID-19 krizės; mano, kad tokia sui generis ne žemės ūkio produktų GN apsauga taip pat palengvintų patekimą į trečiųjų šalių rinkas sudarant ES prekybos susitarimus; vis dėlto mano, kad sistemoje turi būti numatytos būtinos apsaugos priemonės, įskaitant veiksmingus ir skaidrius taikymo ir prieštaravimo mechanizmus; 30. atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė ES prekių ženklų apsauga neleidžia gamintojams patvirtinti ryšio tarp kokybės ir geografinės kilmės ir kad kai kurios valstybės narės jau yra sukūrusios nacionalines sui generis apsaugos sistemas, skirtas ne žemės ūkio produktų GN, nes nėra suderintos apsaugos sistemos, o tai lemia rinkos susiskaidymą ir teisinį netikrumą, taip pat daro neigiamą poveikį gamintojams; mano, kad suderinta apsauga Sąjungos lygmeniu užtikrintų būtiną teisinį tikrumą visiems subjektams ir garantuotų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, susijusių su pagamintais ir amatininkų gaminiais, prevenciją, kad ES galėtų geriau apsaugoti savo interesus tarptautiniu lygmeniu; 31. siūlo pavesti EUIPO atsakomybę už ne žemės ūkio produktų GN registro sukūrimą siekiant užtikrinti vienodą jų nagrinėjimą ir apsaugą visoje Sąjungoje; ES teisės aktų dėl dizaino apsaugos peržiūra 32. pabrėžia, kad dabartinė ES lygmens dizaino apsaugos sistema buvo sukurta prieš 20 metų ir turėtų būti persvarstyta; todėl palankiai vertina Komisijos norą modernizuoti Sąjungos teisės aktus dėl dizaino apsaugos, kad būtų geriau remiamas perėjimas prie skaitmeninės, tvarios ir ekologiškos ekonomikos; ragina Komisiją, viena vertus, atnaujinti registracijos procedūrą, kad būtų galima lengvai ir paprasčiau apsaugoti naujas dizaino formas, pvz., grafines naudotojo sąsajas, virtualius ir animacinius dizainus, šriftus ir piktogramas, taip pat susijusias su naujais pokyčiais ir technologijomis, ir, kita vertus, toliau derinti paraiškų teikimo ir anuliavimo procedūras valstybėse narėse; 33. pažymi, kad sudėtinių gaminių remontui naudojamų dalių dizaino apsauga yra tik iš dalies suderinta; pažymi, kad kai kurios valstybės narės savo teisės aktuose jau taiko vadinamąją atsarginių dalių išimtį arba remonto išlygą, taigi sudėtingų produktų sudėtinės dalys gali būti gaminamos ir parduodamos nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių; pažymi, kad tai lemia susiskaidymą vidaus rinkoje ir teisinį netikrumą; todėl ragina Komisiją į savo būsimą pasiūlymą įtraukti „remonto išlygą“, kuri padės remti perėjimą prie tvaresnės ir ekologiškesnės ekonomikos ir išvengti konkurencijos iškraipymų; 34. mano, kad ES dizaino apsaugos sistema turėtų būti suderinta su ES prekių ženklų sistema, kad dizaino savininkai galėtų užkirsti kelią tam, kad dizaino prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, patektų į ES muitų teritoriją, nes su prekių ženklais siejamomis teisėmis užtikrinama apsauga nuo neteisėtų prekių, vežamų tranzitu per ES, o su dizainu susijusių teisių nėra; ragina Komisiją užpildyti šią spragą peržiūrint teisės aktus dėl dizaino ir pasirūpinti, kad firminių ženklų savininkai turėtų galimybę užkirsti kelią suklastoto dizaino prekių tranzitui ES; 35. yra įsitikinęs, kad dizaino apsauga turėtų būti vienodai taikoma visoje bendrojoje rinkoje, ir siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę suderinti Dizaino direktyvą ir Bendrijos dizaino reglamentą, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas; Kova su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais 36. pažymi, kad suklastotos prekės, pvz., suklastoti vaistai ar padirbtos asmeninės apsaugos priemonės bei kaukės, tokių sveikatos krizių kaip COVID-19 pandemija kontekste, kelia rimtą grėsmę ES piliečių sveikatai ir saugai ir gali sukelti rimtą žalą visuomenės sveikatai; tvirtina, kad nors rinkos priežiūros veikla siekiama apsaugoti bendrus viešuosius interesus, o suklastoti produktai yra susiję su privačių intelektinės nuosavybės teisių apsauga, yra glaudus ryšys tarp suklastotų gaminių ir rizikos vartotojų sveikatai ir saugai; 37. pabrėžia, kad 2016 m. iki 6,8 proc. ES importo arba 121 mlrd. EUR vertės prekių buvo suklastotos prekės ir kad jų prieinamumas bendrojoje rinkoje lėmė 50 mlrd. EUR tiesioginių pardavimų nuostolius ir maždaug 416 000 tiesioginių darbo vietų praradimą 2013–2017 m. laikotarpiu(19); atkreipia dėmesį į tai, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai kelia nedidelę riziką tiek dėl aptikimo tikimybės, tiek dėl sankcijų taikymo; primygtinai ragina valstybes nares kartu su Komisija, muitinėmis, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), Interpolu ir teisėsaugos institucijomis koordinuoti strategijas ir parengti veiksmingas ir atgrasomas sankcijas, visų pirma siekiant apriboti visuomenei tiekiamų pavojingų produktų kiekį ir kovoti su klastojimu bei piratavimu, ypač kai tai susiję su organizuotu nusikalstamumu; 38. apgailestauja dėl to, kad internetu plačiai naudojamasi platinant suklastotus produktus, taisykles pažeidžiantį turinį ir intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančias paslaugas, o tai daro didelį neigiamą poveikį ES gamybos pramonei, taip pat kūrybos, kultūros ir sporto sektoriams; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto; pabrėžia, kad principu „pažink savo klientą“ ir patikimų pranešėjų sistema būtų nepaprastai svariai prisidėta prie kovos su klastojimu ir kad dirbtinis intelektas bei blokų grandinės technologija galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su internete parduodamomis padirbtomis ir piratinėmis prekėmis, taip pat prisidedant prie didesnio intelektinės nuosavybės teisių laikymosi užtikrinimo visoje tiekimo grandinėje; todėl remia naujų technologijų naudojimą siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir teigiamai vertina EUIPO Stebėsenos centro parengtas įrodymais pagrįstas publikacijas; 39. pripažįsta didelį blokų grandinės technologijų potencialą intelektinės nuosavybės teisių registravimo ir apsaugos srityje; pabrėžia, kad blokų grandinės sistemos gali padėti užtikrinti tiekimo grandinės saugumą taikant atsekamumą, užtikrinant saugą ir kiekvieną žingsnį apsaugant nuo klastojimo pavojaus kiekvienu tiekimo grandinės lygmeniu; pažymi, ypač kalbant apie intelektinės nuosavybės teisių registravimą, kad intelektinės nuosavybės tarnybos turi priimti techninius blokų grandinės sprendimų standartus, kad būtų sudarytos sąlygos sąveikumui; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių suteikimo registravimo procedūroje naudojamas dirbtinis intelektas ir susijusios technologijos negali pakeisti kiekvienu konkrečiu atveju žmogaus atliekamos peržiūros, siekiant užtikrinti sprendimų kokybę ir teisingumą; 40. atkreipia dėmesį į nusikaltimų intelektinės nuosavybės srityje ir organizuoto bei sunkaus tarptautinio nusikalstamumo ryšį; todėl teigiamai vertina Tarybos sprendimą grąžinti pažeidimus intelektinės nuosavybės srityje į ES kovos su nusikalstamumu prioritetų sąrašą Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos veiklos per ateinantį 2022–2025 m. ciklą pagrindu ir prašo Komisijos pasirūpinti, kad jie liktų šiame sąraše, bei stiprinti tarpvalstybinį nacionalinių institucijų, EUIPO, Europolo, ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) bendradarbiavimą; 41. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina parengti ES kovos su klastojimu priemonių rinkinį, kad būtų pagerintas teisių turėtojų, valdžios institucijų, teisėsaugos institucijų nacionaliniu ir ES lygmenimis ir tarpininkų bendradarbiavimas, išsamiau paaiškinant vaidmenis ir atsakomybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pagrindiniams subjektams veiksmingai keistis informacija ir duomenimis, skatinti naujų priemonių naudojimą ir kovoti su klastojimu; ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant stebėti tyčinius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, įskaitant atvejus, kai pažeidimai naudojami nesąžiningai kaip sąmoninga prekybos strategija, ir siekti didesnės muitinės įstaigų kontrolės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovojant su suklastotų produktų importu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti panašų ES kovos su kitais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais priemonių rinkinį; 42. pabrėžia, kad ilgalaikis švietimas apie intelektinę nuosavybę mokyklose, klastojimą ir piratavimą taip pat būtų būtinas siekiant pakeisti norą vartoti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančias prekes ir paslaugas; todėl ragina valstybes nares bendradarbiauti su EUIPO siekiant pradėti informavimo kampanijas, be kita ko, 3D spausdinimo srityje; primena, kad dėl 3D spausdinimo technologijos gali kilti tam tikrų konkrečių teisinių problemų, susijusių su visomis intelektinės nuosavybės teisės sritimis, pvz., autorių teisėmis, patentais, dizainu, trimačiais prekių ženklais ir geografinėmis nuorodomis; 43. ragina Komisiją toliau saugoti intelektinės nuosavybės teises ir skatinti jų įgyvendinimą ES nepriklausančiose šalyse, be kita ko, didinant finansavimą tikslinėms ES techninio bendradarbiavimo programoms ir gebėjimų stiprinimui, pvz., trims vykdomoms intelektinės nuosavybės pagrindinėms bendradarbiavimo su Kinija, Pietryčių Azija ir Lotynų Amerika programoms ir bendrai partnerystei su Afrikos žemynu siekiant skatinti geresnį intelektinės nuosavybės kūrimą ir valdymą, taip pat remiant intelektinės nuosavybės režimus, kuriais stiprinama vietos žemės ūkio plėtra; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, remiantis ES patirtimi, padėti politikos formuotojams ir vykdymo užtikrinimo institucijoms bei suteikti jiems žinių ir rekomendacijų, kaip stiprinti gebėjimus siekiant kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, taip pat skatinti priimti įgyvendinamus sprendimus, kuriais galėtų būti gerokai sumažintos sąnaudos ir supaprastintos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos suteikimo, išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo procedūros, ir teikti informaciją teisių turėtojams apie kintančią pažeidimų aplinką bei suklastotų prekių tiekimą; Nauji iššūkiai formuojant intelektinės nuosavybės politiką 44. pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės, susijusios su dirbtinio intelekto technologijomis, apsauga svarbi ir į ją turi būti tinkamai atsižvelgiama, ir, net jeigu dabartinės kompiuterinių išradimų apsaugos taikant patentus taisyklės gali apimti dirbtinio intelekto technologijas, būtini aiškūs išradimų, sukurtų su dirbtinio intelekto technologijų pagalba, apsaugos kriterijai; todėl prašo Komisijos užtikrinti teisinį tikrumą šiuo klausimu bendradarbiaujant su EPT ir EUIPO bei atidžiai tarptautiniu lygmeniu stebėti šį klausimą PINO; 45. ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę Autorių teisių direktyvos nuostatas taip, kad būtų atspindėtas teisėkūros institucijų pasiektas susitarimas pagerinti šia direktyva užtikrinamą apsaugą ir leisti taikyti išimtis, pvz., prieigą prie švietimo internetu ir suskaitmenintą kultūros paveldą; ragina Komisiją stebėti išpirkimo sutartis, kad būtų užtikrintas sąžiningas atlygis kūrėjams, grindžiamas autorių teisėmis; pabrėžia, kad dėl nepakankamo autorystės ir autorių teisių nuosavybės taisyklių suderinimo gali būti priimti skirtingi nacionaliniai sprendimai dėl kūrinių, kuriems naudojamas dirbtinis intelektas; 46. pabrėžia, kad, nepaisant aukšto intelektinės nuosavybės teisių suderinimo lygio visoje Europoje, vis dar trūksta veiksmingo tarpvalstybinio šių teisių įgyvendinimo ES; 47. palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji persvarstys Duomenų bazių direktyvą, siekdama palengvinti prieigą prie duomenų ir jų naudojimą, kartu apsaugant teisėtus interesus; atkreipia dėmesį į tai, kad moksliniams tyrimams vis dar trukdo nereikalingos kliūtys ir kad reikia toliau plėtoti patikimas duomenų erdves, kad tyrėjai galėtų rasti mokslinių sprendimų, be kita ko, esant išskirtiniams laiko apribojimams; šiuo atžvilgiu pabrėžia išimtinių teisių apribojimų ir išimčių vaidmenį; 48. apgailestauja, kad Komisijos 2016 m. atliktame pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančių subjektų Europoje tyrime(20) nebuvo aiškiai atsakyta į klausimą, ar kai kurių iš šių subjektų verslo modeliai, kurie apima patentų įsigijimą iš trečiųjų šalių ir mėginimą generuoti pajamas „apsaugant“ juos nuo tariamų pažeidėjų piktnaudžiaujant teisine asimetrija, prilygsta piktnaudžiavimui esamų teisės aktų spragomis, taigi yra problema, kurią būtina spręsti; ragina Komisiją toliau stebėti šį klausimą ir atlikti atitinkamą išsamų tyrimą; 49. palankiai vertina visų valstybių narių pastangas užtikrinti, kad teismai, spręsdami bylas dėl uždraudimo, atsižvelgtų į proporcingumo principą; 50. pažymi, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra labai svarbi siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir novatoriškų produktų bei procesų, įskaitant naujus vaistus, gamybą, tačiau yra įsitikinęs, kad svarbu kovoti su pasaulinėmis ekstremaliomis sveikatai situacijomis, spręsti tam tikrų medicinos produktų prieinamumo klausimą ir sudaryti sąlygas gyvybes gelbėjančioms priemonėms viešojo intereso labui savanoriškai sutelkti patentus, taikyti priverstinį licencijavimą ir PPO TRIPS sutartyje numatytas lankstumo priemones; todėl ragina Komisiją analizuoti ir ieškoti galimų variantų privalomo licencijavimo ES veiksmingumui ir geresniam koordinavimui užtikrinti, atsižvelgiant į atvejus, kuriais jis buvo naudojamas Sąjungoje, jo naudojimo priežastis, sąlygas, kuriomis buvo leista jį taikyti, jo ekonomines pasekmes ir į tai, ar juo buvo pasiektas pageidautas poveikis; 51. pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su COVID-19 viruso ir jo atmainų plitimu, būtina visame pasaulyje užtikrinti teisingesnį vakcinų paskirstymą, ir pabrėžia būtinybę remti visuotinę prieigą prie COVID-19 vakcinų; pažymi, kad galimybių įsigyti vakcinų už prieinamą kainą trūkumas vis dar yra didelis iššūkis besivystančiose šalyse; todėl remia Komisiją ir valstybes nares joms dedant pastangas, kad ES nepriklausančios šalys panaikintų dabartinius eksporto draudimus ir aktyviau dovanotų vakcinas; ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau dėti dar daugiau pastangų remiant technologijų perdavimą ir savanorišką intelektinės nuosavybės teisių licencijavimą, siekiant padidinti visuotinę prieigą prie įperkamų su COVID-19 susijusių medicinos produktų, spręsti pasaulinių gamybos apribojimų bei pasiūlos trūkumo problemą ir taip gydyti pasaulio gyventojų endemines ar pandemines infekcines ligas; 52. palankiai vertina tai, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys jau naudojasi galimybe iki 2033 m. sausio 1 d. netaikyti TRIPS nuostatų dėl vaistų; todėl primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su PPO, vykdyti savo pažadą aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti tekstu grindžiamose derybose PPO, siekiant skatinti ir remti vakcinų gamybos pajėgumų didinimą besivystančiose šalyse ir skatinti savanorišką ir greitą intelektinės nuosavybės teisių telkimą krizės metu, taip pat skatinti licencijavimo susitarimus ir pradėti dialogą dėl esamų savanoriško licencijavimo kliūčių ir būdų joms įveikti; 53. siūlo sukurti ES lygmens intelektinės nuosavybės koordinatoriaus tarnybą, siekiant užtikrinti holistinį ir koordinuotą požiūrį į ES intelektinės nuosavybės politiką ir stiprinti įvairių nacionalinių intelektinės nuosavybės institucijų, Komisijos generalinių direktoratų ir kitų už intelektinės nuosavybės teises atsakingų organų, pvz., EPT, EUIPO, PINO ir kitų susijusių subjektų, bendradarbiavimą; intelektinės nuosavybės koordinatorius galėtų toliau skatinti kovą su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais aukščiausiu politiniu lygmeniu ir prireikus imtis kitų su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių pareigų; 54. pritaria minčiai, kad reikia skatinti geresnį intelektinės nuosavybės valdymą mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėje siekiant įgyvendinti pažangius Europos mokslinius tyrimus inovacijų srityje, kurie yra naudingi jos piliečiams ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viešosiomis lėšomis finansuojama intelektinė nuosavybė turi būti naudojama sąžiningai ir veiksmingai ir kad ES lėšomis pasiekti rezultatai turėtų būti naudojami visiems skirtai ES ekonomikai gerinti; 55. primena, kad intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai kuria didžiąją dalį ES prekybos veiklos ir kad labai svarbu apsaugoti ir užtikrinti intelektinės nuosavybės teises trečiosiose šalyse; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą siekti tvirtos intelektinės nuosavybės apsaugos būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose; prašo Komisijos paraginti, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimas būtų sprendžiamas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir PINO; 56. primena, kad vienas iš pagrindinių besivystančioms šalims kylančių iššūkių yra pasistūmėti į viršų pasaulinės vertės grandinės skalėje vykdant ekonomikos įvairinimą, o tam būtinos sąžiningos ir vystymąsi skatinančios pasaulinės prekybos taisyklės; 57. ragina besivystančias šalis stiprinti regionines vertės grandines ir regionų vidaus prekybą bei investicijas į sveikatą ir su sveikata susijusiose srityse, visų pirma dedant bendras mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas medicinos mokslinių tyrimų srityje bei sutelkiant išteklius regiono lygmeniu; susirūpinęs pažymi, kad, remiantis rinkos stebėjimo tarnybos „Global Trade Alert“ duomenimis, nuo 2020 m. kovo 21 d. 54 vyriausybės nuo tų metų pradžios pradėjo taikyti pagrindinių medicinos reikmenų eksporto apribojimus; pabrėžia, kad regioniniai prekybos paktai turėtų būti naudojami siekiant užkirsti kelią pagrindinių produktų eksporto draudimui esant pasauliniam ir regioniniam trūkumui, pavyzdžiui, besitęsiančios pandemijos krizės atveju; o 58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos politinių partijų ir fondų statutas ir finansavimas |
| |||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 10 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 224 ir 325 straipsnius, – atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(1) (toliau – Reglamentas) su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/673/ES(2) ir 2019 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2019/493(3), ypač į jo 38 straipsnio 1 dalį, – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(4) (toliau – Finansinis reglamentas), – pasikonsultavęs su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – Institucija) ir susipažinęs su jos metinėmis veiklos ataskaitomis, – atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus ataskaitą Biurui dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo Europos lygmeniu, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį, – atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę, – atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0294/2021), A. kadangi stiprios politinės partijos ir stiprūs politiniai fondai ES lygmeniu yra būtini tikrai ES viešajai sferai plėtoti; B. kadangi Europos politinės partijos turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį Europos Parlamento rinkimų procese ir prisidėti formuojant ES politinį sąmoningumą ir išreiškiant ES piliečių valią; kadangi politinė įvairovė yra labai svarbi viešajam diskursui ir piliečių pasirinkimui išreikšti; C. kadangi partijos politinės konkurencijos sąlygomis negali būti laikomos nešališkais subjektais ir kadangi jų finansavimas negali apsiriboti vien tik nepolitinėmis išlaidomis; D. kadangi Europos politinių fondų įgaliojimai apima politinio sąmoningumo didinimą ir indėlį į diskusijas ES politikos klausimais ir apie Europos integracijos procesą ir pagal šiuos įgaliojimus jie taip pat rengia pasiūlymus, kurie yra skirti ne vien tik tam tikros partijos nariams ar rinkėjams, bet visiems vienodomis sąlygomis; E. kadangi Europos politinės partijos ir politiniai fondai turėtų bendradarbiauti su savo nacionalinėmis partijomis narėmis ir partneriais, kad padėtų jiems priartinti Sąjungą ir jos politiką prie piliečių ir sustiprinti demokratinį legitimumą; F. kadangi Europos politinės partijos turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis nacionalinėmis partijomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos interaktyviam dalyvavimui ES klausimais; G. kadangi, siekiant ir toliau suprasti ir reikšti Sąjungos piliečių valią, labai svarbu, kad Europos politinių partijų ir fondų vaidmuo ir veikimas neapsiribotų Sąjungos lygmeniu sprendžiamais išimtinai Europai svarbiais klausimais; kadangi šioms Europos politinėms partijoms ir šiems politiniams fondams turėtų būti leidžiama naudoti savo lėšas bet kokiai veiklai, kuria prisidedama prie ES piliečių informavimo ir informuotumo su ES politika susijusiais klausimais didinimo, finansuoti; H. kadangi pakankami finansiniai ištekliai yra būtina sąlyga, kad Europos politinės partijos ir politiniai fondai galėtų vykdyti savo užduotis, o visiškas skaidrumas ir atskaitomybė turėtų būti viešųjų lėšų iš Sąjungos biudžeto gavimo sąlyga; I. kadangi Europos politinės partijos ir politiniai fondai gali atlikti tam tikrą vaidmenį populiarinant ES politiką kaimyninėse šalyse pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką ir plėtojant Sąjungos išorės santykius; kadangi dėl to partijos ar asmenys iš šių šalių turėtų turėti galimybę tapti jų nariais ir jiems turėtų būti leidžiama mokėti įnašus su sąlyga, kad užtikrinamas visiškas skaidrumas ir laikomasi SESV 325 straipsnio ir Sąjungos kovos su sukčiavimu ir korupcija taisyklių; J. kadangi Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams turėtų būti suteikta galimybė gauti papildomų – kitų nei įnašai ir dovanos – pajamų; K. kadangi Europos politinių partijų bendro finansavimo normos suderinimas su politiniams fondams nustatytu lygiu užkirstų kelią skolos kaupimuisi; L. kadangi reikėtų, deramai paisant skaidrumo ir užtikrinant tinkamą viešųjų lėšų naudojimą, supaprastinti administracinės išlaidų kontrolės sistemą ir panaikinti reikalavimą teikti ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, nes jis neatitinka Europos politinių partijų ir fondų pobūdžio ir yra nereikalinga daug laiko reikalaujanti ir brangi našta; M. kadangi perkėlimo laikotarpį Europos politiniams fondams suderinus su politinėms partijoms taikomais reikalavimais padėtų išvengti antro lygmens audito ir taip gerokai sumažintų fondams tenkančią administracinę naštą; Reglamento taikymo vertinimas 1. primena, kad Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo yra teisinis pagrindas, kuriuo nustatomos jų teisės ir pareigos; pabrėžia, kad pagal Reglamentą skiriamas finansavimas yra Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis ir todėl turėtų būti vykdomas pagal Finansinį reglamentą, didžiausią dėmesį skiriant bendram patikimo finansų valdymo principui; 2. pažymi, kad 2018 m. buvo pirmieji Reglamento įgyvendinimo metai; palankiai vertina Institucijos pateiktą 2019 m. metinę veiklos ataskaitą; atkreipia dėmesį į pagrindinę veiklą ir iššūkius, su kuriais susidurta 2019 m.; pažymi, kad Institucija atliko pirmąją Europos politinių partijų ir fondų sąskaitų peržiūrą vykstant 2019 m. Europos Parlamento rinkimams, užtikrindama atitiktį Reglamentui, o Europos Parlamento Finansų generalinis direktoratas užtikrino, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Institucija neturėjo taikyti sankcijų jokiai Europos politinei partijai ar politiniam fondui; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija įstojo į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo bylas ir palaikė ryšius su valstybėmis narėmis, kad būtų sukurtas nacionalinių kontaktinių punktų ir duomenų apsaugos institucijų tinklas; 3. primena, kad pagal Reglamento 38 straipsnį Parlamentas privalo iki 2021 m. pabaigos priimti Reglamento taikymo ataskaitą, o Komisija pateikti ataskaitą tuo pačiu klausimu po to praėjus šešiems mėnesiams, būtinai kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Reglamentui iš dalies pakeisti; pažymi, kad Komisijos veiksmų plane numatyta griežtinti finansines ir vykdymo užtikrinimo taisykles, mažinti administracinę naštą, didinti skaidrumą ir stiprinti tikrą rinkiminį atstovavimą ES piliečiams; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti užsienio subjektų kišimosi rizikos ir duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo problemas; 4. palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė naują Europos demokratijos veiksmų planą, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį mokamos politinės reklamos skaidrumą ir teisės aktų dėl Europos politinių partijų ir fondų finansavimo peržiūrą; pakartoja savo pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje „EP rinkimų rezultatų apžvalga“(5), kiek tai susiję su dalyvavimu Europos Parlamento rinkimuose, finansavimo skaidrumu ir draudimu priimti dovanas iš ES nepriklausančių valstybių privačių ir viešųjų įstaigų; 5. pripažįsta, kad pagal Reglamentą, palyginti su ankstesne Reglamentu (EB) Nr. 2004/2003(6) nustatyta teisine sistema, pagerintas Europos politinių partijų ir fondų statusas, visų pirma pripažinus, kad šie subjektai turi Sąjungos juridinio asmens statusą, ir įsteigus nepriklausomą Instituciją; 6. pripažįsta Institucijos, kuri prisiėmė pagal Reglamentą jai pavestas užduotis, vaidmenį; 7. vis dėlto pažymi, kad daugelis administracinių ir politinių kliūčių vis dar trukdo Europos politinėms partijoms ir fondams išnaudoti visą savo, kaip aktyvių ir matomų Europos demokratijos subjektų, potencialą Europos lygmeniu ir ES valstybėse narėse; 8. pabrėžia, kad svarbu registruoti Europos politines partijas ir politinius fondus, nes tam jie turi laikytis visų Reglamente nustatytų sąlygų, visų pirma paisyti ES sutarties 2 straipsnyje numatytų Sąjungos vertybių, ir teisė gauti finansavimą iš Sąjungos biudžeto priklauso nuo šio laikymosi, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką skaidrumą; 9. todėl mano, jog Reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiai nustatyti, kad reikalavimas paisyti pagrindinių ES vertybių turėtų būti taikomas ir pačiai Europos politinei partijai, ir jos partijoms narėms; 10. palankiai vertina tai, kad sugriežtintos nuostatos dėl Europos politinių partijų ir nacionalinių fondų pagrindinių Sąjungos vertybių paisymo stebėsenos ir dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūros, įskaitant sankcijas ir lėšų susigrąžinimą; 11. mano, kad paskutinis Reglamento pakeitimas, kuriuo nustatytos sankcijos už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus, buvo pirmas naudingas žingsnis, tačiau jį reikėtų dar labiau sugriežtinti; 12. mano, kad dabartinė sistema, pagal kurią tikrinama, ar laikomasi taisyklių dėl įnašų ir dotacijų naudojimo, turėtų būti patobulinta, turint mintyje aiškumą, veiksmingumą ir greitumą; 13. mano, kad tai, jog Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikomos ES ir nacionalinės taisyklės, nustatytos įvairiuose teisės aktuose, kelia painiavą ir teisinį netikrumą; todėl siūlo labiau suderinti ir sugriežtinti Europos politines partijas ir politinius fondus reglamentuojančias taisykles, kad būtų užtikrinta Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikytina išsami ES teisinė sistema, kurioje visų pirma būtų nustatytos registracijos sąlygos, struktūra ir veikla, matomumas, skaidrumas ir sankcijos; 14. pabrėžia, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas turi būti skaidrus, jam turi būti taikomas SESV 325 straipsnis, neturi būti galimybės juo piktnaudžiauti ir juo turi būti remiamos tik politinės programos ir veikla, atitinkančios pagrindinius Sąjungos principus, įtvirtintus ES sutarties 2 straipsnyje; Nustatytos problemos 15. primena, kad Reglamente reikalaujama, kad nacionalinės partijos narės savo interneto svetainėse „aiškiai matomai ir naudotojui patogia forma“ paskelbtų logotipą, politinę programą ir nuorodą į susijusios Europos partijos interneto svetainę, – tai sąlyga, kad Europos politinė partija galėtų gauti lėšų; yra susirūpinęs dėl to, kad, remiantis bendrovės „European Democracy Consulting“ projekto „Logos“ duomenimis, daugelis nacionalinių partijų narių netinkamai įgyvendina Reglamente nustatytą reikalavimą skelbti informaciją, nes tik 15 proc. jų yra paskelbusios logotipą aiškiai ir naudotojui patogia forma; 16. pabrėžia, jog reikia tiksliau ir aiškiau apibrėžti netiesioginį finansavimą, kurį Europos politinės partijos ir politiniai fondai teikia nacionalinėms partijoms bei nacionaliniams fondams ir nariams, kad nebūtų trukdoma reikiamam jų bendradarbiavimui populiarinant ir aiškinant ES politiką ir jų bendravimui su ES piliečiais; 17. pabrėžia, kad draudimas finansuoti referendumų kampanijas ES klausimais prieštarauja Europos politinių partijų ir fondų tikslui; 18. pabrėžia, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas neatsiejamai susijęs su Reglamente išvardytais registracijos kriterijais; pripažįsta, jog reikia užtikrinti, kad registracijos ir narystės kriterijai padėtų užtikrinti įtraukų ir tikrą atstovavimą politinėms partijoms, kurios veikia ES lygmeniu, kartu išvengiant trukdymo tuo pačiu lygmeniu demokratiškai atstovauti mažesnėms politinėms partijoms; primena Parlamento Konstitucinių reikalų komitete vykusias diskusijas dėl registracijai taikomos ribos ir piliečių paramos; pažymi, kad po „Brexit’o“ padidėjo poreikis persvarstyti įvairių kategorijų narystę partijose ir nario mokesčių surinkimą; todėl siūlo persvarstyti registracijos reikalavimus ir atstovavimo kriterijus, be kita ko, apsvarstant tiesioginės piliečių narystės klausimą; 19. apgailestauja dėl to, kad teismų praktikoje nustatytas siauras narystės sąvokos aiškinimas, Reglamente nėra aiškių narių priėmimo į Europos politines partijas sąlygų apibrėžčių ir skirtingų lygių susiejimo su Europos politiniais fondais, nes tai nesuteikia Europos politinių partijų ir fondų vidaus organizavimo lankstumo, ypač kalbant apie Europos politinių fondų asocijuotuosius narius ir partnerius, įskaitant narius ir partnerius iš buvusių valstybių narių ir kitų Europos šalių; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokio siauro aiškinimo Europos politinėms partijoms be jokios rimtos priežasties užkertamas kelias iš tokių narių gauti finansinius įnašus; mano, kad taip pat reikėtų aiškiau nustatyti narių priėmimo į Europos politinius fondus ir susiejimo su jais sąlygas, taip pat mokslinių tyrimų partnerysčių su fondais sąlygas; 20. mano, kad turėtų būti paaiškintas ir išplėstas draudimas priklausyti kelioms partijoms ir keliems fondams; 21. pabrėžia, kad pajamų kategorijos Reglamente apibrėžtos pernelyg siaurai ir visų pirma neatsižvelgiama į kitus galimus teisėtai įgytus nuosavus išteklius; 22. pabrėžia, jog pasirodė, kad bendro finansavimo lygį, ypač taikomą Europos politinėms partijoms, labai sudėtinga pasiekti; 23. mano, jog reikalavimas, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų sąskaitos būtų rengiamos laikantis valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, nacionalinių audito standartų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, nesuteikia jokios pridėtinės vertės ir lemia nereikalingas išlaidas bei vėlavimą; 24. apgailestauja, kad dėl netinkamo Reglamento modelio Europos politinės partijos iš tikrųjų negali atlikti savo, kaip modernių politinių partijų, užtikrinančių piliečių ir politinės sistemos jungtį, vaidmens, nes jos piliečiams nežinomos dėl ribotos individualios narystės ir riboto jų vaidmens darant įtaką politikos formavimui ir sudarant viešąsias darbotvarkes, taigi jos niekaip nepajėgia sutelkti aktyvių piliečių tokiu mastu, kokiu tai daro nacionalinės ir regioninės partijos; 25. atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija turi ribotus įgaliojimus tikrinti, ar Europos politinė partija arba politinis fondas pažeidžia bendras ES vertybes ir iki šiol niekada nėra pradėjusi sudėtingos vertybių laikymosi vertinimo procedūros; ragina stiprinti Institucijos struktūrą, kad būtų galima geriau stebėti, kaip laikomasi visų Reglamente nustatytų kriterijų, įskaitant Sąjungos vertybių paisymą ir demokratinį Europos politinių partijų ir politinių fondų valdymą, kaip vykdomos atitinkamos taisyklės ir įgyvendinamos sankcijos, taip pat užtikrinti visišką jos autonomiją ir neutralumą; 26. susirūpinęs pažymi, kad kelioms esamoms tarpvalstybinėms politinėms partijoms, veikiančioms ES politikos arenoje ir atstovaujamoms Europos Parlamente, neleidžiama oficialiai registruotis kaip Europos politinėms partijoms dėl Reglamente nustatytų neproporcingų reikalavimų, o tai trukdo demokratiškai atstovauti mažesnėms politinėms partijoms ES lygmeniu; Pasiūlymai dėl patobulinimų 27. mano, kad reikėtų nustatyti aiškias Europos politinių partijų ir politinių fondų bei jų narių jungtinės veiklos organizavimo ir bendro finansavimo ES klausimais taisykles ir sąlygas; mano, kad vykdant tokią jungtinę veiklą turėtų būti reikalaujama greta nacionalinės partijos narės logotipo pateikti Europos politinės partijos logotipą; 28. pabrėžia, kad jokia taisykle neturėtų būti užkertamas kelias politinių partijų atstovams ir darbuotojams dalyvauti Europos politinių fondų renginiuose, nes toks dalyvavimas pagrįstas atsižvelgiant į tų renginių pobūdį; 29. ragina Komisiją pateikti aiškius reikalavimus ir išsamias gaires dėl atitinkamos susijusios Europos politinės partijos matomumo, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento 18 straipsnio 2a dalies dėl Europos politinių partijų logotipų demonstravimo greta nacionalinių ar regioninių partijų logotipų; 30. pabrėžia, kad per pirmąją sąskaitų peržiūrą nustatytos patobulinimų galimybės, visų pirma susijusios su Europos partijų ir fondų pateiktos prašomos informacijos išsamumu ir palyginamumu; palankiai vertina tai, kad siekiant palengvinti procesą 2020 m. nustatyti šablonai; pažymi, kad 2019 m. didžioji dalis Europos politinių partijų ir politinių fondų finansinių išteklių buvo išleista personalo, susitikimų ir informacijos rinkimo išlaidoms padengti; 31. mano, kad norint užtikrinti patikimą finansų valdymą ir skaidrumą reikalingos griežtos taisyklės, apibrėžiančios išlaidų tinkamumą finansuoti; prašo parengti aiškias nuostatas dėl veiklos, vykdytos kartu su didesnėmis tarptautinėmis organizacijomis ir partneriais iš ES nepriklausančių valstybių, taip pat išsamias personalui ir posėdžiams skirtų išlaidų taisykles, ypač susijusias su viršutinėmis ribomis ir konkursų procedūromis; 32. ragina panaikinti draudimą finansuoti referendumo kampanijas, kad Europos politinės partijos galėtų finansuoti referendumo kampanijas, susijusias su ES sutarties arba SESV įgyvendinimu; 33. primygtinai reikalauja pripažinti skirtingų kategorijų narystę partijose, fonduose ir mokslinių tyrimų partnerystėse su fondais, kad būtų leidžiama prisijungti nariams iš Europos Tarybos valstybių narių ir kitų Europos šalių tarpo, sukurti mokslinių tyrimų partnerių kategoriją fondams ir leisti Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams teisėtai rinkti narystės mokesčius, remiantis visiems jų nariams vienodai taikytina bendra tvarka dėl įnašų; 34. pabrėžia, kad reikia nustatyti narių apibrėžtį, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su įvairių tipų naryste, narių santykiais su Europos politinėmis partijomis, kurioms jie priklauso, ir reikalavimais, kuriuos jie turi atitikti; 35. siūlo išplėsti narystės keliose partijose draudimo taikymo sritį įtraukiant nacionalinių ir regioninių parlamentų ir asamblėjų narius; 36. pritaria tam, kad būtų sukurtos papildomos pajamų kategorijos, siekiant įtraukti visus politinių partijų pajamų šaltinius, ne tik įnašus ir dovanas, pvz., sukurti naują kategoriją „kiti nuosavi ištekliai“, kuri apimtų įnašus, gautus vykdant jungtinę veiklą, parduodant leidinius, renkant dalyvavimo konferencijose ar seminaruose arba kitoje tiesiogiai su politine veikla susijusioje veikloje mokesčius; 37. pritaria tam, kad reikalaujama politinių partijų nuosavų išteklių norma būtų sumažinta nuo 10 proc. iki 5 proc., siekiant ją suderinti su fondams taikoma norma; 38. pritaria tam, kad perkėlimo laikotarpis fondams būtų pratęstas visiems kitiems metams (N+1), suderinant jį su partijoms taikomu laikotarpiu; 39. prašo panaikinti įpareigojimą Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams pateikti savo metines finansines ataskaitas remiantis ne tik bendraisiais apskaitos principais, bet ir tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais; 40. primena apie kitų finansų kontrolės organų vaidmenį pagal atitinkamus jų įgaliojimus, t. y. Europos Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros vaidmenį; atsižvelgdamas į auditą ir kontrolę pažymi, kad svarbu Europos politinių partijų išlaidas pateikti ne tik vidaus audito sistemai ir jų narių vertinimui, bet ir išorės auditoriui, valdžios institucijoms ir viešajai kontrolei; 41. siūlo, kad Europos politinių partijų ir politinių fondų išlaidoms būtų taikomas savikontrolės mechanizmas, kartu su vidaus audito sistema, ir kad jas prižiūrėtų išorės auditorius ir Europos Audito Rūmai bei būtų vykdoma viešoji priežiūra; 42. rekomenduoja naudoti suderintą ataskaitų teikimo ir atitinkamai Europos politinių partijų, Institucijos ir Parlamento vykdomos kontrolės laikotarpį, kad nereikėtų perskaičiuoti galutinių finansavimo sumų, kartu atsižvelgiant į atitinkamose taisyklėse nustatytus terminus; 43. pritaria tam, kad būtų padidintas Europos politinių partijų ir politinių fondų finansavimo skaidrumas įpareigojant Parlamentą naudotojui patogiu būdu skelbti gaunamas metines finansines ataskaitas; pabrėžia, kad turėtų būti viešai skelbiama kuo daugiau informacijos apie Europos politinių partijų ir politinių fondų registraciją ir finansinę padėtį ir ši informacija turėtų būti kuo išsamesnė ir kuo labiau atnaujinta; 44. laikosi nuomonės, kad Parlamento ir Institucijos skelbiama informacija turėtų būti pateikiama atvirais ir kompiuterio skaitomais formatais naudotojui patogiu būdu; 45. mano, kad sustiprinus Institucijos atliekamą bendros dovanotų lėšų sumos, apie kurią pranešta ir kuri viršija 3 000 EUR, tikrinimą būtų skaidriau matoma didelė ir (arba) reikšminga išorės įtaka Europos politinėms partijoms; mano, kad Institucija, atlikdama tokį tikrinimą, turėtų sutelkti dėmesį į pastebėtą didelį ir staigų bendro mažų dovanų skaičiaus padidėjimą; 46. be to, laikosi nuomonės, kad, siekiant padidinti finansavimo skaidrumą, Institucija turėtų viešai paskelbti informaciją apie to paties paramos teikėjo dovanas Europos politinei partijai, jos nacionalinėms partijoms narėms ir jų regioninėms struktūroms; be to, mano, kad ne vėliau kaip iki 2027 finansinių metų turi būti numatytos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad dovanos nebūtų skiriamos teisiškai nepriklausomiems subjektams, priklausantiems tai pačiai Europos politinei partijai, norint apeiti skaidrumo taisykles, kai tos dovanos kartu viršytų skaidrumo sumetimais nustatytas ribas; 47. ragina užtikrinti, jog iki 2027 kalendorinių metų būtų nustatyta, kad bet kokia paramos teikėjo dovana Europos politinei partijai pagal mokesčių teisę yra lygiavertė dovanoms, suteiktoms nacionalinėms politinėms partijoms atitinkamoje paramos teikėjo gyvenamojoje šalyje; 48. pritaria minčiai didinti Europos politinių partijų nuosavų išteklių kiekį apskaičiuojant Sąjungos finansuojamą sumą; 49. mano, kad siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo visos Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikytinos nuostatos, įskaitant tas, kurios šiuo metu įtrauktos į Finansinį reglamentą, turėtų būti įrašytos į vieną Sąjungos teisės aktą, t. y. į Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014; 50. laikosi nuomonės, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės yra pernelyg siauros ir kad Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams turėtų būti leidžiama finansuoti bet kokią veiklą, kuri organizuojama ne tik kaip vidaus renginys, bet yra atvira ir visuomenei ir kuria prisidedama prie politinio sąmoningumo ES didinimo ir išreiškiama Sąjungos piliečių valia; 51. siūlo Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams nustatyti tikrą ES teisinį statusą ir ES teisinį subjektiškumą, įtvirtinant minimalias Europos politinių partijų ir politinių fondų struktūros ir veikimo sąlygas, kartu užtikrinant, kad jie būtų labiau nepriklausomi nuo nacionalinės teisės; 52. ypač pabrėžia, kad reikia įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad Europos politinės partijos nebūtų laikomos užsienio teisės subjektais pagal valstybių narių nacionalinę teisę; 53. primygtinai reikalauja, kad Europos politinės partijos ir jų partijos narės turėtų demokratinę struktūrą ir paisytų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, be to, jos turi laikytis demokratinių procedūrų ir skaidrumo, atrinkdamos savo partijų vadovus ir kandidatus į rinkimus, ir demokratiškai balsuodamos patvirtinti savo vidaus taisykles ir politinę programą; 54. primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą siekiant atnaujinti registracijos, finansavimo, politinių ir rinkimų kampanijų ir narystės taisykles, kad Europos politinės partijos taptų piliečių nuomonės reiškėjomis ES politikos ir politikos formavimo sferoje ir priartintų ES piliečius prie ES sprendimų priėmimo proceso; 55. ypač ragina persvarstyti Reglamentą siekiant palengvinti registracijos sąlygas pagal jo 3 straipsnį ir suteikti galimybę visiems ES piliečiams tapti nariais, siekiant užtikrinti įtraukesnį atstovavimą politinėse partijose, veikiančiose ES lygmeniu; 56. mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti Institucijos mišrų statusą ir iš naujo apibrėžti jos struktūrą, be to, turėtų būti numatyta galimybė pateikti administracinį skundą dėl Institucijos sprendimų, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį Reglamentą skundų pateikėjai gali kreiptis tik į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą; 57. siūlo aiškiai atskirti išregistravimą kaip kraštutinę priemonę nuo finansinių sankcijų ir padidinti finansinių sankcijų sistemos nuoseklumą; 58. mano, kad reikia didinti tam tikrų Reglamento nuostatų nuoseklumą ir teisinį tikrumą, išsamiau apibūdinti ir paaiškinti išregistravimo priežastis, nustatyti bendrą sprendimų dėl išregistravimo skelbimo, įsigaliojimo ir poveikio taisyklių rinkinį ir patikslinti lėšų susigrąžinimo taisykles; 59. mano, jog būtina užtikrinti, kad Europos politinių partijų ir jų fondų finansavimo taisyklės būtų suderinamos su Europos Parlamento rinkimų kampanija visos Europos rinkimų apygardoje; 60. rekomenduoja Komisijai sugriežtinti nuostatas dėl duomenų apsaugos įtraukiant nuorodas į nusikalstamas veikas, apibrėžtas Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas(7) 3–6 straipsniuose; palankiai vertina tai, kad Institucija sukūrė nacionalinių duomenų apsaugos institucijų tinklą, kad naujoji tikrinimo procedūra veiktų visu pajėgumu; 61. ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į šiuos pasiūlymus rengiant ir teikiant savo pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014; o 62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||
| Pirmosios de facto abortų uždraudimo Lenkijoje metinės |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį, – atsižvelgdamas į 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, – atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 18 ir 19 straipsnius, – atsižvelgdama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 1, 2, 3, 6, 7, 10, 11, 21, 23, 35 ir 45 straipsnius, – atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstituciją, – atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, – atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos bendrąsias rekomendacijas Nr. 21 (1994 m.), Nr. 24 (1999 m.), Nr. 28 (2010 m.), Nr. 33 (2015 m.) ir Nr. 35 (2017 m.), – atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir į jos peržiūros konferencijų rezultatus, – atsižvelgdamas į 1994 m. Kairo Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD), jos veiksmų programą ir peržiūros konferencijų rezultatus, ypač į Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimo ICPD+ 25, taip pat į savo įsipareigojimus siekti trijų nulinių rodiklių – nulinio nepatenkinto poreikio dėl informacijos apie šeimos planavimą ir paslaugas, nulinio gimdyvių išvengtinų mirčių skaičiaus ir nulinio seksualinio smurto ir smurto dėl lyties bei žalingos praktikos prieš moteris ir mergaites atvejų skaičiaus, – atsižvelgdamas į 2015 m. sutartus JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 3 ir 5 tikslus, – atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro lytinės ir reprodukcinės sveikatos veiksmų planą „Siekis įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.: niekas neturi likti nuošalyje“, – atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, – atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., – atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(1), – atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro teminį dokumentą dėl moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių Europoje, – atsižvelgdamas į 2018 m. UNESCO Tarptautines technines lytinio švietimo gaires, – atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Lenkijos, visų pirma į 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje(2) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo(3), – atsižvelgdamas į keturias pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kurias Komisija pradėjo Lenkijai dėl Lenkijos teismų sistemos reformos, ir pasiūlymą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje(4), – atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje(5), – atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(6), – atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl draudimo, de facto taikomo teisei į abortą Lenkijoje(7), – ypač atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata(8), – atsižvelgdamas į 2021 m. Europos abortų politikos atlasą, kuriame 52 Europos šalys ir teritorijos vertinamos pagal jų teisines sistemas, kuriomis reglamentuojamas saugaus aborto priežiūros paslaugų teikimas, – ypač atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos laisvės ir toliau blogėjančios teisinės valstybės padėties Lenkijoje(9) ir į 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje ir ES teisės viršenybės(10), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį, A. kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisingumo, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir nediskriminavimo vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis prisiėmė įsipareigojimus ir pareigas laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti bei įgyvendinti; B. kadangi, remiantis Chartija, EŽTK ir EŽTT praktika, taip pat JT sutarčių stebėsenos organų teisine praktika, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra susijusios su įvairiomis žmogaus teisėmis, pvz., teise į gyvybę, teise į sveikatos priežiūrą, laisve nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio ir pagarba fizinei neliečiamybei, privatumui ir asmens savarankiškumui; kadangi šios žmogaus teisės taip pat įtvirtintos Lenkijos Konstitucijoje; kadangi valstybės narės yra teisiškai įpareigotos gerbti ir ginti žmogaus teises pagal savo konstitucijas, ES sutartis ir Chartiją, taip pat tarptautinę teisę; C. kadangi delsimas arba atsisakymas atlikti abortą yra smurto dėl lyties forma; kadangi galimybė naudotis aborto priežiūros paslaugomis yra labai svarbi siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę lygybę; kadangi keletas žmogaus teisių organų(11) pareiškė, kad atsisakymas atlikti saugų abortą gali prilygti kankinimui arba žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, o esant abortų draudimui atliekami nesaugūs abortai, kurie baigiasi mirtimi, turėtų būti suprantami kaip nužudymas lyties pagrindu, nuo kurio nukenčia tik moterys, dėl teisės aktuose įtvirtintos diskriminacijos; D. kadangi prieš metus, 2020 m. spalio 22 d., neteisėtas Lenkijos Konstitucinis Teismas paskelbė nekonstitucine 1993 m. Šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų akto nuostatą, pagal kurią abortą leidžiama darytis tais atvejais, kai atlikus vaisiaus tyrimus ar kitus medicininius patikrinimus nustatoma didelė tikimybė, kad vaisius turi sunkių ir nepagydomų sutrikimų arba serga nepagydoma liga, keliančia grėsmę vaisiaus gyvybei; kadangi taip buvo de facto uždrausti abortai, nes didžioji dalis Lenkijoje atliktų teisėtų abortų buvo grindžiami minėtuoju pagrindu; E. kadangi silpnėjant teisinei valstybei Lenkijoje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; kadangi po daugelio pastaraisiais metais įvykdytų išpuolių prieš teisinės valstybės principus šis de facto abortų uždraudimas Lenkijoje yra akivaizdus išpuolis prieš teisinę valstybę ir pagrindines teises ir riboja lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų bei teisių įgyvendinimą Lenkijoje; F. kadangi Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lenkija daugiau kaip 13 metų neįgyvendina EŽTT sprendimų keliose bylose(12), kuriose Teismas nustatė, kad Lenkija pažeidė žmogaus teises dėl to, kad praktiškai neužtikrino galimybės teisėtai nutraukti nėštumą; G. kadangi ankstesni bandymai apriboti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą bei teises jau buvo sustabdyti 2016, 2018 ir 2020 m. Lenkijos piliečiams masiškai jiems pasipriešinus ir surengus Juodojo penktadienio maršus, kuriuos aktyviai rėmė įvairių Europos Parlamento frakcijų nariai; H. kadangi reaguojant į sprendimą, kuriuo dar labiau apribotos aborto galimybės, visoje Lenkijoje, įskaitant mažus miestelius ir kaimus, ir visame pasaulyje, vėl vyko beprecedenčiai protestai, ir 2021 m. spalio mėn. jie buvo vėl surengti daugiau kaip 20 Lenkijos miestų, siekiant pažymėti de facto draudimo vienų metų sukaktį; kadangi protestai buvo pradėti prieštaraujant dideliems apribojimams, darantiems neigiamą poveikį Lenkijos moterų pagrindinei lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, tačiau vėliau peraugo į protestus dėl kitų teisinės valstybės principų pažeidimų ir prieš vyriausybę, atsakingą už šiuos pažeidimus; kadangi teisėsaugos pareigūnų pernelyg didelės ir neproporcingos jėgos prieš protestuotojus naudojimas buvo išsamiai dokumentuotas; I. kadangi, nepaisant beprecedenčių demonstracijų, 2021 m. sausio 27 d. šis sprendimas buvo oficialiai paskelbtas, todėl de facto abortų uždraudimas tapo realybe Lenkijoje gyvenančioms moterims, dėl to padaugėjo nesaugių abortų ir moterys verčiamos vykti į užsienį siekiant pasidaryti abortą, o tai daro neigiamą poveikį moterų sveikatai ir teisėms, jų seksualinei autonomijai ir savarankiškumui priimant su kūnu susijusius sprendimus bei fizinei neliečiamybei, taip pat kelia pavojų jų gyvybei; J. kadangi 2021 m. rugsėjo 22 d. trisdešimtmetė nėščia moteris, vardu Izabela, mirė nuo septinio šoko, nes jos gydytojai, užuot atlikę gyvybę gelbstintį abortą, laukė vaisiaus mirties todėl, kad Lenkijoje galioja teisėtų abortų apribojimai ir jų atgrasomasis poveikis gydytojams; kadangi jos mirtis paskatino protestus keliuose Lenkijos miestuose ir socialiniuose tinkluose su šūkiu „Ani jednej więcej”“ (daugiau nė vienos); K. kadangi, remiantis žiniasklaidos pranešimais, kita moteris, vardu Anna, būdama penktame nėštumo mėnesyje, 2021 m. birželio 14 d. mirė nuo septinio šoko po to, kai gydytojai, nepaisant įtariamo sepsio, vertė ją gimdyti negyvą kūdikį; L. kadangi nuo tada, kai buvo priimtas šis sprendimas, daug Lenkijos moterų buvo priverstos kreiptis pagalbos į tokias iniciatyvas kaip „Abortai be sienų“ ir kitose valstybėse narėse įsikūrusias organizacijas, kad galėtų pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra bei teisėmis, ypač nėštumo nutraukimo paslaugomis; kadangi aborto procedūrų organizavimo našta tenka moterų teisių organizacijoms ir neoficialioms grupėms ir jis priklauso nuo labdaros būdu surinktų pinigų; M. kadangi per pastaruosius 12 mėnesių tinklo „Abortai be sienų“ aktyvistų grupės padėjo nutraukti nėštumą 34 000 asmenų(13) iš Lenkijos; kadangi šis skaičius apima tik nedidelę dalį visų Lenkijos moterų, kurioms reikalinga pagalba siekiant pasinaudoti aborto priežiūros paslaugomis; N. kadangi dėl teisinių apribojimų ir stigmatizacijos daugelyje valstybių narių trūksta patikimų duomenų apie abortų paplitimą ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis abortai yra atliekami; kadangi tikslūs, reguliariai atnaujinami ir anoniminiai duomenys apie abortus iš visų valstybių narių yra gyvybiškai svarbūs siekiant suprasti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių poreikius ir užtikrinti moterų teises; O. kadangi, remiantis Moterų ir šeimos planavimo federacijos (FEDERA) surinktais duomenimis, per pastaruosius 10 mėnesių Lenkijos ligoninėse tik 300 moterų pasinaudojo aborto paslaugomis dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai; kadangi šis sprendimas toliau stigmatizuoja lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei teises ir daro neproporcingą poveikį moterims ir nėščiosioms, kurios neturi finansinių išteklių medicininiams abortams ar abortams užsienyje finansuoti, taip pat tiems, kurie neturi prieigos prie informacinių technologijų; P. kadangi, baimindamosi bylinėjimosi, abortus Lenkijoje atlieka tik keletas ligoninių; kadangi moterys dažnai nesinaudoja jų paslaugomis bijodamos sudėtingų, sąmoningai vilkinamų procedūrų ir siuntimų konsultacijoms; kadangi vis dažniau moterys bando pasinaudoti teise į teisėtą abortą dėl psichikos sveikatos priežasčių, patyrusios rimtų psichikos sveikatos sutrikimų dėl to, kad negauna jokios valstybės institucijų pagalbos siekdamos pasinaudoti aborto paslaugomis Lenkijoje; kadangi 2021 m. liepos mėn. EŽTT paskelbė ketinantis nagrinėti Lenkijos moterų skundus dėl jų teisių, kurias užtikrina EŽTK(14), pažeidimų; Q. kadangi, remiantis 2020 m. Europos kontracepcijos atlasu(15), dar prieš priimant šį sprendimą Lenkijos vykdoma politika, susijusi su galimybe gauti kontracepcijos priemonių, naudotis šeimos planavimo ir konsultavimo paslaugomis ir susipažinti su informacija internete, buvo viena griežčiausių; kadangi Lenkija yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose norint įsigyti skubios kontracepcijos priemonių reikia recepto, kurį gydytojai neretai atsisako išrašyti dėl asmeninių įsitikinimų; R. kadangi, remiantis Lenkijos baudžiamuoju kodeksu, bet kuriam asmeniui, kuris nutraukia kito asmens nėštumą arba padeda besilaukiančiam asmeniui nutraukti nėštumą, pažeisdamas įstatymo nuostatas, gresia baudžiamoji atsakomybė, įskaitant įkalinimą; kadangi dėl esamų teisinių nuostatų, socialinės stigmatizacijos, baimės ir tarpusavio bei medicinos srities valdžios institucijų daromo spaudimo gydytojai Lenkijoje nenori būti siejami su aborto procedūromis, ir taip buvo net ir tada, kai abortai dar buvo teisėti; kadangi, be plačiai naudojamos vidinių įsitikinimų išlygos, kai kurie gydytojai sukuria papildomas teisės aktais nereglamentuojamas kliūtis, kaip antai skiria nereikalingas medicinines apžiūras, psichologo konsultacijas ar papildomas konsultacijas su ekspertais, arba apriboja moterų teises į vaisiaus tyrimus ir informaciją, kurie valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje turėtų būti garantuojami visiems; kadangi asmeniniai įsitikinimai, susiję su abortais, negali pakenkti paciento teisei į visapusišką sveikatos priežiūrą ir paslaugas, teikiamas pagal įstatymus; S. kadangi galimybė gauti ginekologo paslaugas Lenkijoje yra labai apribota ir kai kuriuose regionuose beveik neegzistuoja ir dėl to yra daug neplanuotų nėštumų, prasta reprodukcinė sveikata, didelis gimdos kaklelio vėžio paplitimas ir nepakankamos galimybės naudotis kontracepcija; kadangi, Aukščiausiosios audito tarnybos duomenimis, 2018 m. tik 2 proc. Lenkijos kaimo vietovėse gyvenančių nėščiųjų buvo atlikti visi standartiniai tyrimai, kurie būtini nėštumo metu; kadangi LGBTI+ asmenų galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų teisės yra labai ribotos; kadangi transseksualūs ir nebinarinio lytiškumo asmenys, kuriems reikia ginekologinės priežiūros, medicinos įstaigose susiduria su diskriminacija ir neretai atsisakoma jiems suteikti priežiūros paslaugas; kadangi amžių atitinkantis švietimas lytiškumo ir santykių kūrimo klausimais Lenkijos mokyklose nėra nei privalomas, nei išsamus ar pagrįstas įrodymais, ir bandoma jį visiškai uždrausti; T. kadangi padaugėjo nerimą keliančių grasinimų ir neapykantą kurstančių kampanijų, nukreiptų prieš moterų žmogaus teisių gynėjus (MŽTG) Lenkijoje už tai, kad jie remia moterų teises, teisę į abortą ir Moterų streiko judėjimą, kuris užėmė priešakines pozicijas rengiant masinius protestus dėl galimybės teisėtai nutraukti nėštumą apribojimo; kadangi šie grasinimai yra neraminančios užuominos apie moterų žmogaus teisių gynėjams šalyje nuolat didėjančią riziką; U. kadangi moterų žmogaus teisių gynėjai renka parašus dėl įstatymo projekto, teikiamo įgyvendinant FEDERA parengtą pilietinę iniciatyvą „Teisėti abortai. Jokių kompromisų“, kuriuo būtų panaikintas abortų draudimas ir sudarytos sąlygos saugiai nutraukti nėštumą iki 12-os savaitės neprašant paciento nurodyti priežastis, o išimtiniais atvejais – po 12-os savaitės; kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. Teisės į gyvybę fondas Lenkijos parlamentui pateikė įstatymo projektą „ „Stop abortui 2021“ (lenk. Stop Aborcji), pagal kurį būtų visiškai uždrausta atlikti abortą ir jis būtų kriminalizuojamas, skiriant iki 25 metų laisvės atėmimo bausmes; V. kadangi Lenkijos parlamento aktais dėl Konstitucinio Teismo, priimtais 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d., ir 2016 m. pabaigoje priimtu trijų aktų rinkiniu buvo padaryta didelė žala Konstitucinio Teismo nepriklausomumui ir teisėtumui; kadangi 2016 m. kovo 9 d. ir rugpjūčio 11 d. Konstitucinis Teismas paskelbė 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. aktus nekonstituciniais; kadangi tie sprendimai Lenkijos valdžios institucijų tuo metu nebuvo nei paskelbti, nei įgyvendinti; kadangi įsigaliojus minėtiems teisės aktų pakeitimams(16) Lenkijoje nebegalima veiksmingai užtikrinti Lenkijos įstatymų konstitucingumo, todėl kyla abejonių dėl 2020 m. spalio 22 d. sprendimo teisėtumo; W. kadangi 2021 m. spalio 7 d. tas pats neteisėtas „Konstitucinis Teismas“ paskelbė savo sprendimą byloje K 3/21 dėl Lenkijos ministro pirmininko prašymo, pateikto 2021 m. kovo 29 d.: šiame sprendime, kuris buvo priimtas su dviem atskirosiomis nuomonėmis, daroma išvada, kad ES sutarties nuostatos prieštarauja Lenkijos Konstitucijai daugybe pagrindų; kadangi šis sprendimas yra išpuolis prieš visą vertybių ir teisės aktų siejamą Europos bendriją paminant ES teisės viršenybę, kuri yra vienas kertinių jos principų, įtvirtintų vadovaujantis įsigalėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; X. kadangi 2020 m. spalio 22 d. sprendimu panaikinamos Lenkijos moterų įgytos teisės, nes iki jo įgyvendinimo nėštumo nutraukimas Lenkijoje buvo teisėtas trimis atvejais, o tai reiškia, kad Lenkijos moterų teisinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei tada, kai Lenkija 2004 m. įstojo į ES; pažymi, kad Konstitucinis Teismas neginčijo trijų galiojančių išimčių konstitucingumo tol, kol PiS vadovaujama vyriausybė neperėmė Teismo ir teisingumo sistemos kontrolės platesne prasme; Y. kadangi fundamentalistinė organizacija „Ordo Iuris“, glaudžiai susijusi su valdančiąja koalicija, vadovauja visoms kampanijoms, kuriomis pažeidžiamos žmogaus teisės ir lyčių lygybė Lenkijoje, įskaitant bandymus uždrausti abortus, raginimus Lenkijai pasitraukti iš Stambulo konvencijos ir raginimus kurti vadinamąsias zonas be LGBTI asmenų; kadangi dėl to Lenkijos kultūrinėmis ir religinėmis vertybėmis piktnaudžiaujama kaip pagrindu sudaryti kliūtis moterims naudotis visomis savo teisėmis, moterų lygybei ir jų teisei priimti sprendimus dėl savo kūnų; Z. kadangi Europos Tarybos Venecijos komisija, EŽTT, Parlamentas ir Komisija išreiškė didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų, įskaitant Konstitucinio Teismo teisėtumą, nepriklausomumą ir efektyvumą; kadangi po 2015 m. Lenkijos teisingumo sistemos reformų Komisija pradėjo procedūrą pagal 7 straipsnio 1 dalį; 1. kartoja, kad griežtai smerkia 2020 m. spalio 22 d. neteisėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo nustatomas beveik visiškas abortų draudimas, ir šį akivaizdų išpuolį prieš lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises Lenkijoje; ragina Lenkijos vyriausybę greitai ir visapusiškai užtikrinti prieigą prie nėštumo nutraukimo paslaugų ir jų teikimą, kad būtų teikiamos saugios, teisėtos, laisvos ir aukštos kokybės nėštumo nutraukimo paslaugos ir kad jos būtų prieinamos visoms moterims ir mergaitėms; ragina Lenkijos valdžios institucijas gerbti, tenkinti ir skatinti moterų teises į gyvybę, sveikatą ir lygybę ir jų laisvę nepatirti diskriminacijos, smurto, kankinimo ar žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio; 2. labai apgailestauja dėl to, kad per praėjusius metus nebuvo pateikta jokių iniciatyvų ar pasiūlymų, kuriais būtų siekiama panaikinti de facto draudimą nutraukti nėštumą ir daugybę apribojimų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis šalyje; kartoja, kad dėl de facto draudimo nutraukti nėštumą kyla pavojus moterų sveikatai ir gyvybei ir kad šis draudimas jau sukėlė bent vienos moters mirtį; primena, kad visuotinės galimybės naudotis sveikatos priežiūros ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis yra pagrindinės žmogaus teisės; 3. solidarizuojasi su Lenkijos moterimis, aktyvistais ir drąsiais asmenimis bei organizacijomis, kurie ir toliau padeda moterims prireikus gauti nėštumo nutraukimo priežiūros paslaugas, nes tai jų kūnas, jų pasirinkimas; labai apgailestauja dėl to, kad šis sprendimas įsigaliojo nepaisant masinių demonstracijų, per kurias buvo pasisakoma už teisėtas galimybes pasidaryti abortą; remia visas moteris ir žmogaus teisių gynėjus, kurie ir toliau nenuilstamai protestuoja prieš šiuos didelius pagrindinių laisvių ir teisių apribojimus; pažymi, kad protestuotojai reikalauja ne tik panaikinti neteisėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, bet ir užtikrinti teisę į laisvą, teisėtą ir saugią prieigą prie nėštumo nutraukimo paslaugų ir gerbti savarankiškumą priimant su kūnu susijusius sprendimus bei fizinę neliečiamybę; atkreipia dėmesį į daugelio valstybių narių ir pasaulio reiškiamą paramą Lenkijos protestuotojų kovai ir susidomėjimą ja; 4. pabrėžia, kad teisės į abortą apribojimas ar draudimas jokiu būdu nesumažina abortų poreikio, tačiau lemia tai, kad moterys turi ieškoti nesaugių abortų galimybių, vykti į užsienį, kad pasidarytų abortą, arba išnešioti vaisių prieš savo valią, be kita ko, mirtinų arba sunkių vaisiaus apsigimimų atvejais; be to, pabrėžia, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir tam tikra smurto dėl lyties forma, daranti poveikį moterų ir mergaičių teisėms į gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, lygybę, nediskriminavimą ir sveikatą; 5. yra labai susirūpinęs dėl to, kad tūkstančiai moterų turi keliauti kitur, kad pasinaudotų tokia pagrindine sveikatos priežiūros paslauga kaip abortas; pabrėžia, kad tarpvalstybinės abortų paslaugos nėra perspektyvus pasirinkimas, ypač toms moterims, kurios gyvena skurde, patiria sąveikinę diskriminaciją ir yra pažeidžiamos; yra susirūpinęs dėl to, kad kelionės į užsienį kelia pavojų moterų sveikatai, gyvybei ir gerovei; pabrėžia priežiūros po aborto svarbą, ypač moterims, kurioms kyla komplikacijų po neužbaigto ar nesaugaus aborto; 6. griežtai smerkia visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar apribojimų, kuriais siekiama toliau drausti, kriminalizuoti ir apriboti prieigą prie saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo Lenkijoje; primena Lenkijos parlamentui ir valdžios institucijoms, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių ribojimo priemonės prieštarauja tarptautinės žmogaus teisių teisės principui užkirsti kelią regresui, ir primygtinai ragina juos užtikrinti visapusišką lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių įgyvendinimą; 7. smerkia tai, kad aplinka moterų žmogaus teisių gynėjams (MŽTG) Lenkijoje tampa vis priešiškesnė ir labiau smurtinė, ir ragina Lenkijos valdžios institucijas užtikrinti MŽTG teisę nebijant persekiojimo ir grasinimų viešai reikšti savo nuomonę, įskaitant atvejus, kai jie prieštarauja vyriausybės politikai; ragina Lenkijos valdžios institucijas skubiai apsaugoti MŽTG, kuriems buvo grasinama, ištirti prieš juos nukreiptus grasinimus ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; primygtinai ragina Lenkijos vyriausybę kovoti su užgauliomis dezinformacijos kampanijomis, nukreiptomis prieš MŽTG; pabrėžia, kad daugeliui MŽTG Lenkijoje šiuo metu pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose prieš įstatymo projektą, nes tuo metu buvo nustatyti COVID-19 apribojimai; primygtinai ragina Lenkijos vyriausybę susilaikyti nuo politiškai motyvuotų baudžiamųjų kaltinimų MŽTG; 8. griežtai smerkia pernelyg didelį ir neproporcingą teisėsaugos institucijų ir nevalstybinių subjektų, kaip antai kraštutinių dešiniųjų nacionalistinių grupuočių, jėgos panaudojimą ir smurtą prieš protestuotojus, įskaitant aktyvistus ir moterų teisių organizacijas; ragina Lenkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad protestuotojus puolantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn už savo veiksmus; 9. smerkia priešišką retoriką, kuria Lenkijos vyriausybės pareigūnai naudojasi prieš žmogaus teisių gynėjus ir kitus vyriausybės politikos kritikus, ir primygtinai ragina Komisiją spręsti šį klausimą ir politiškai bei finansiškai remti aktyvistus; 10. ragina Lenkijos vyriausybę užtikrinti, kad moterys ir mergaitės dalyvautų rengiant teisės aktus ir politiką, turinčius įtakos jų gyvenimui, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir abortus, ir kad jos galėtų kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kai pažeidžiamos jų teisės; 11. ragina Tarybą ir Komisiją numatyti pakankamą finansavimą nacionalinėms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, kad valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją, būtų skatinama visuomenės parama demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms; ragina Komisiją nedelsiant tiesiogiai remti programas ir Lenkijos pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias užtikrinti moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasitelkiant finansavimo programas remti informuotumo didinimo ir mokymo lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje kursus; palankiai vertina kai kurių valstybių narių paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, padedančioms Lenkijos moterims įgyvendinti savo lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą bei teises, ir ragina kitas valstybes nares daryti tą patį; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti siekiant palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie nėštumo nutraukimo paslaugų, pvz., suteikiant Lenkijos moterims galimybę nemokamai ir saugiai nutraukti nėštumą nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos įstaigose; 12. primygtinai reikalauja jokiu būdu, pavidalu ar forma neįtraukti aborto į baudžiamąjį kodeksą, nes tai turi atgrasomąjį poveikį gydytojams, kurie dėl to atsisako teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, nes bijo baudžiamųjų sankcijų ir taip apriboja moterims ir mergaitėms prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas; yra labai sunerimęs, kad dėl tokios padėties gydytojai yra linkę teikti pirmenybę vaisiaus išsaugojimui, o ne moters gyvybei; ragina Lenkijos vyriausybę užtikrinti, kad Lenkijoje dėl šio ribojančio įstatymo daugiau nemirtų nė viena moteris, visiškai dekriminalizuoti abortus ir pašalinti visas su abortais susijusias nuorodas iš baudžiamosios teisės, siekiant užtikrinti, kad gydytojai sutiktų atlikti abortus praktikoje, neperžengdami nacionalinės teisės nustatytų teisinių ribų, ir užtikrinti, kad jos teikiama informacija apie prieigą prie nėštumo nutraukimo paslaugų ir kitas lytines ir reprodukcines teises būtų nešališka ir pagrįsta įrodymais; 13. primena, kad dėl nepagrįsto pernelyg griežto galimybės saugiai nutraukti nėštumą apribojimo priėmus pirmiau minėtą neteisėtą Konstitucinio Teismo sprendimą neapsaugomos įgimtos ir neatimamos moterų teisės ir orumas, nes juo pažeidžiama Chartija, EŽTK, EŽTT jurisprudencija, daugelis tarptautinių konvencijų, kurias Lenkija yra pasirašiusi, ir Lenkijos Respublikos Konstitucija; dar kartą ragina Lenkijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti EŽTT sprendimus prieš Lenkiją iškeltose bylose, kuriose jis nusprendė, kad apribojant galimybę atlikti teisėtą abortą pažeidžiamos moterų žmogaus teisės; 14. pabrėžia, kad siekiant apsaugoti moterų žmogaus teises ir lyčių lygybę labai svarbu užtikrinti nekliudomą galimybę laiku gauti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir gerbti moterų reprodukcinį savarankiškumą ir sprendimų priėmimą; pabrėžia, kad JT ekspertai(17) pabrėžė, kad moterų žmogaus teisės yra pagrindinės teisės, kurios negali būti pamintos dėl kultūrinių, religinių ar politinių sumetimų, ir kad ideologinėmis ir religinėmis pažiūromis grindžiamas kišimasis į visuomenės sveikatos klausimus ypač kenkia moterų ir mergaičių sveikatai ir gerovei; 15. yra labai susirūpinęs dėl vidinių įsitikinimų išlygos, pagal kurią atsisakoma suteikti medicininę priežiūrą remiantis asmeniniais įsitikinimais, taikymo; apgailestauja, kad iš dalies pakeitus Aktą dėl gydytojų ir gydytojų odontologų profesijų gydytojai ir sveikatos priežiūros įstaigos neprivalo nurodyti alternatyvios įstaigos ar gydytojo tuo atveju, jei dėl asmeninių įsitikinimų atsisakoma daryti abortą ar suteikti kitas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 22 d. neteisėto Konstitucinio Teismo sprendimą, praktinis vidinių įsitikinimų išlygos taikymas savaime yra ribotas, nes nėra galimybių pasinaudoti nėštumo nutraukimo dėl vaisiaus būklės paslaugomis; apgailestauja, kad pagal šios išlygos formuluotę Lenkijos teisėje nenumatoma jokios apeliacijų dėl piktnaudžiavimo vidinių įsitikinimų išlyga teikimo procedūros; apgailestauja dėl to, kad, paprašyti skirti kontracepcines priemones, ginekologai dažnai ja remiasi ir taip riboja kontracepcijos galimybes Lenkijoje; pažymi, kad šis atsisakymo suteikti sveikatos priežiūros paslaugas remiantis asmeniniais įsitikinimais mechanizmas taip pat trukdo atlikti prenatalinius tyrimus ir tai yra ne tik teisės gauti informaciją apie vaisiaus būklę pažeidimas, bet ir trukdo sėkmingam gydymui nėštumo metu arba iškart po to; ragina Lenkijos vyriausybę reglamentuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atsisakymą teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas taip, kad nebūtų atimta galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei teisėmis, ir primygtinai ragina Lenkijos vyriausybę patvirtinti būtinas reformas, kad būtų nustatytas įpareigojimas siųsti pacientą pas kitą gydytoją ir apeliacijų dėl piktnaudžiavimo vidinių įsitikinimų išlyga teikimo procedūra; 16. primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas panaikinti įstatymą, kuriuo ribojama prieiga prie skubių kontracepcinių priemonių, ir finansuoti, plėtoti bei skatinti visas kontraceptines priemones, įskaitant vyrams skirtas kontracepcines priemones; 17. smerkia tai, kad Lenkijos vyriausybė piktnaudžiauja teismų sistema ir savo teisėkūros galiomis, siekdama instrumentalizuoti ir politizuoti moterų ir LGBTI+ asmenų gyvybes ir sveikatą, o tai lemia jų priespaudą ir jų diskriminaciją; 18. dar kartą reiškia didelį susirūpinimą, išreikštą rezoliucijose dėl bandymų kriminalizuoti lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais sklaidą Lenkijoje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares, įskaitant Lenkiją, užtikrinti, kad visų amžiaus grupių ir seksualinės orientacijos moksleiviai gautų pagal amžių pritaikytą ir įrodymais pagrįstą išsamų lytinį švietimą ir švietimą santykių klausimais, nes tai labai svarbu siekiant ugdyti jaunimo gebėjimus kurti sveikus, lygiateisius, brandinančius ir saugius santykius be diskriminacijos, prievartos ir smurto; pabrėžia, kad tik švietimas, informavimas, visuotinė prieiga prie kontracepcinių priemonių, seksualinio smurto panaikinimas ir bendra moterų ir vyrų atsakomybė už kontracepciją gali sumažinti klaidingos informacijos ir neplanuoto nėštumo atvejų skaičių; 19. griežtai smerkia Lenkijos teisingumo ministro sprendimą oficialiai pradėti Lenkijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos procesą, nes tai jau savaime yra didelis žingsnis atgal lyčių lygybės, moterų teisių ir kovos su smurtu dėl lyties srityse, ir atžanga bus dar didesnė, jei pasitraukimas įvyks; primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas atšaukti savo sprendimą ir užtikrinti veiksmingą ir praktinį konvencijos įgyvendinimą; ragina Tarybą nedelsiant baigti ES vykdomą Stambulo konvencijos ratifikavimą; 20. primena, kad moterų teisės yra pagrindinės žmogaus teisės ir kad todėl ES institucijos ir valstybės narės teisiškai privalo užtikrinti jų laikymąsi ir apsaugą laikydamosi Sutarčių ir Chartijos bei tarptautinės teisės; 21. ragina Tarybą šį klausimą ir kitus įtariamo pagrindinių teisių pažeidimo Lenkijoje atvejus nagrinėti išplečiant klausymų dėl padėties Lenkijoje aprėptį ir vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi; 22. ragina Lenkijos vyriausybę laikytis EŽTT sprendimo, kuriuo Konstitucinio Teismo sudėtis pripažįstama neteisėta(18); pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti išsamų neteisėto Konstitucinio Teismo sudėties vertinimą; pabrėžia, kad sprendimas dėl abortų yra dar vienas politinio teismų perėmimo ir sisteminio teisinės valstybės žlugimo Lenkijoje pavyzdys ir kad ES institucijos privalo imtis atitinkamų veiksmų; 23. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų bei teisių, įskaitant galimybę visiems piliečiams saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą; 24. ragina Komisiją ir Tarybą imantis ryžtingų veiksmų ir priešinantis visiems Lenkijos pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba apribojimams, susijusiems su sveikatos priežiūra, įskaitant nėštumo nutraukimo paslaugas, išsaugoti teisę į sveikatą ir užtikrinti, kad moterys ir mergaitės Lenkijoje nebūtų paliktos nuošalyje; 25. ragina už sveikatą ir maisto saugą, lygybę ir demokratiją bei demografiją atsakingus Komisijos narius palengvinti ir skatinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą Lenkijoje, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisę į sveikatą, saugą ir lyčių lygybę; 26. ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant apskritai apsaugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ES, pradedant ES specialiojo pasiuntinio lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimais pareigybės įsteigimu ir specialaus skyriaus dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties įtraukimu į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos; 27. ragina Komisiją priimti valstybėms narėms skirtas gaires, kad būtų užtikrinta vienoda prieiga prie prekių ir paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, laikantis ES teisės ir EŽTT jurisprudencijos; 28. primena Komisijai, kad ji turėtų pasiūlyti išsamią direktyvą dėl visų formų smurto dėl lyties, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių pažeidimus, prevencijos ir kovos su juo; 29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Teisinė informacija - Privatumo politika |