2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2020 m. 2021/2019(INI))

P9_TA(2021)0507 A9-0323/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą jiems rūpimais klausimais,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 44 straipsnį dėl teisės pateikti Europos Parlamentui peticiją,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į jos 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0323/2021),

A.  kadangi 2020 m. Parlamentas gavo 1 573 peticijas, t. y. 15,9 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo pateiktos 1 357 peticijos, ir 28,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pateikta 1 220 peticijų;

B.  kadangi 2020 m. naudotojų, remiančių vieną ar daugiau peticijų Parlamento peticijų interneto portale, buvo 48 882, t. y. gerokai daugiau nei 2019 m., kai užregistruoti 28 076 tokie naudotojai; kadangi 2020 m. taip pat padaugėjo spustelėjimų, kuriais paremtos peticijos, ir jų bendras skaičius siekė 55 129;

C.  kadangi dėl didelio peticijų, kuriose piliečiai išreiškė savo susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir ekstremaliosios socialinės ir ekonominės situacijos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, 2020 m. užregistruotų peticijų skaičius buvo gerokai didesnis nei ankstesniais metais; kadangi 13,23 proc. 2020 m. gautų peticijų buvo susijusios su COVID-19 pandemija;

D.  kadangi iš didelio 2020 m. pateiktų peticijų skaičiaus matyti, kad per krizę piliečiai pasikliauna savo išrinktais atstovais ES lygmeniu, tiesiogiai jiems pateikdami susirūpinimą keliančius klausimus ir skundus;

E.  kadangi, vis dėlto bendras peticijų skaičius tebėra nedidelis, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad vis dar reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti piliečių informuotumą apie jų teisę pateikti peticijas ir skatinti juos šia teise naudotis; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise pateikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos sukurs pridėtinę vertę ieškant problemų sprendimo būdų;

F.  kadangi peticijų priimtinumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos peticijas turi pateikti tie ES piliečiai arba gyventojai, kuriems tiesioginį poveikį turi su atitinkamomis ES veiklos sritimis susiję klausimai;

G.  kadangi iš 1 573 peticijų, pateiktų 2020 m., 392 buvo paskelbtos nepriimtinomis, o 51 – buvo atsiimta; kadangi palyginti didelė nepriimtinų peticijų procentinė dalis (24,92 proc.) 2020 m. rodo, kad vis dar labai trūksta aiškumo dėl Sąjungos atsakomybės sričių apimties ir ribų;

H.  kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš ES piliečių pagrindinių teisių; kadangi teisė pateikti peticijas suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę naudojantis atviru, demokratiniu ir skaidriu mechanizmu tiesiogiai kreiptis į savo išrinktus atstovus, todėl yra labai svarbi siekiant sudaryti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti ES veiklos srityse;

I.  kadangi teisė pateikti peticijas suteikia galimybę Europos Parlamentui veiksmingiau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagarba ES pagrindinėms teisėms ir atitiktimi ES teisės aktams valstybėse narėse; kadangi dėl šios priežasties peticijos yra naudingas informacijos apie netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimo atvejus šaltinis ir suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti, kaip ES teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę ir taikomi, taip pat įvertinti jų galimą poveikį ES piliečiams ir gyventojams;

J.  kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu pirmauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo taikoma procedūra yra atviriausia ir skaidriausia Europoje, nes suteikia galimybę peticijų pateikėjams visapusiškai dalyvauti Parlamento veikloje;

K.  kadangi Peticijų komitetas atidžiai nagrinėja ir imasi veiksmų dėl kiekvienos Europos Parlamentui pateikiamos peticijos; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą, kuriame būtų pateikta informacija jų gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi; kadangi bet kuris peticijos pateikėjas gali prašyti, kad jo peticija būtų iš naujo nagrinėjama atsižvelgiant į visus susijusius pokyčius;

L.  kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunama informacija; kadangi peticijose ir per komiteto posėdžius peticijų pateikėjų pateikiama informacija kartu su Komisijos vertinimu ir valstybių narių bei kitų institucijų atsakymais itin svarbūs komiteto darbui; kadangi priimtinos peticijos taip pat yra vertingas indėlis į kitų Parlamento komitetų darbą, nes Peticijų komitetas perduoda jas kitiems komitetams susipažinti arba nuomonei pateikti;

M.  kadangi Peticijų komitetui ypač svarbus peticijų nagrinėjimas ir viešas aptarimas komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai išsako savo nuomonę diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė 13 komiteto posėdžių, per kuriuos buvo aptarta 116 peticijų, dalyvaujant 110 peticijų pateikėjų, ir 78 peticijų pateikėjai aktyviai dalyvavo išsakydami savo nuomonę; kadangi, palyginti su 2019 m., mažesnį per posėdžius 2020 m. apsvarstytų peticijų skaičių lėmė sumažintas komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičius, ypač balandžio–liepos mėn., nes dėl pandemijos Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos;

N.  kadangi, be daugelio kitų veiklos sričių, 2020 m. pateiktose peticijose iškelti susirūpinimą keliantys klausimais daugiausia buvo susiję su pagrindinėmis teisėmis (visų pirma dėl COVID-19 įgyvendintų neatidėliotinų priemonių poveikiu teisinės valstybės ir demokratijos principams, taip pat judėjimo laisvei, teisei dirbti, teisei į informaciją ir teisei mokytis bei dideliu skaičiumi peticijų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis Sąjungoje), sveikata (būtent klausimais, susijusiais su visuomenės sveikatos krize, kurią lėmė pandemija, – nuo piliečių sveikatos apsaugos, įskaitant gydymą ir apsaugos priemones, iki sveikatos krizės valdymo valstybėse narėse ir vakcinų įsigijimo ir paskirstymo), aplinka (daugiausia gavybos veikla ir jos poveikiu aplinkai, branduoline sauga, oro tarša ir natūralių ekosistemų būklės blogėjimu), teisingumu (būtent klausimais, susijusiais su teise kreiptis į teismą arba tariamais procedūriniais pažeidimais, arba susirūpinimą keliančiais klausimais dėl teisinės valstybės principo, taip pat tarpvalstybiniais vaikų pagrobimo ir globos teisių atvejais), užimtumu (visų pirma galimybėmis patekti į darbo rinką ir mažų garantijų darbą), švietimu (visų pirma klausimais, susijusiais su diskriminacinėmis galimybėmis gauti išsilavinimą) ir vidaus rinka (visų pirma klausimais, susijusiais su dėl pandemijos nustatytais nacionaliniais kelionių ribojimais ir jų poveikiu asmenų teisei laisvai judėti ES viduje ir už jos ribų) bei susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos įgyvendinimu;

O.  kadangi 79,7 proc. (1 254) 2020 m. gautų peticijų buvo pateiktos prisijungus prie Parlamento peticijų interneto portalo, palyginti su 73,9 proc. (1 003) 2019 m., o tai patvirtina, kad Parlamento peticijų interneto portalas tapo daugiausiai naudojamu piliečių peticijų pateikimo Parlamentui kanalu;

P.  kadangi 2020 m. peticijų interneto portalas buvo toliau tobulinamas, kad būtų piliečiams patogesnis, saugesnis ir prieinamesnis portalas; kadangi buvo atnaujinti dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ir padaryta keletas duomenų apsaugos patobulinimų siekiant įgyvendinti Europos duomenų priežiūros pareigūno rekomendacijas, taip pat įdiegtas naujas slaptažodžių atkūrimo mechanizmas; kadangi toliau buvo plėtojamas peticijų interneto portalo, ePETI ir PETIGREF tarpusavio ryšys ir atliekami darbai siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išorinius pokyčius ir integruota „Hermes“ sistema; kadangi sėkmingai pavyko patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

Q.  kadangi 2020 m. daug peticijų dėl COVID-19 buvo įtrauktos į darbotvarkę skubos tvarka;

R.  kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė tik vieną apsilankymą informacijos rinkimo tikslu; kadangi dėl padėties, kuri susidarė kilus pandemijai, ir Parlamento pirmininko sprendimo atšaukti Parlamento renginius, įskaitant delegacijų vizitus, įgyvendinant vien iš reikalingų atsargumo priemonių, kuriomis siekta sumažinti COVID-19 plitimą ir kuo labiau sumažinti Parlamento narių ir darbuotojų sveikatai keliamą riziką, negalėjo įvykti joks kitas apsilankymas informacijos rinkimo tikslu;

S.  kadangi Peticijų komitetas, kaip susijęs komitetas, kartu su už šį klausimą atsakingais komitetais (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetu ir Kultūros ir švietimo (CULT) komitetu) 2020 m. spalio 15 d. surengė viešąjį klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority Safepack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“; kadangi dėl pandemijos klausymas vyko mišriu formatu ir Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai galėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, o visuomenė galėjo stebėti susitikimą tiesiogiai internetu;

T.  kadangi Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka esminį vaidmenį Peticijų komiteto darbe ir peticijų pateikėjų pateikta informacija yra naudinga siekiant nustatyti galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus ar netinkamą taikymą;

U.  kadangi Komisijos peticijų nagrinėjimo strategijoje remiamasi jos 2016 m. komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600);

V.  kadangi Komisijos metinėse ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitose peticijos paminimos labai bendrais bruožais, o tai rodo, kad nėra tinkamos informacijos apie peticijas ir apie tai, kaip jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar ES aktais, rinkimo sistemos;

W.  kadangi, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, Peticijų komitetas atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose; kadangi dabartinė Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Peticijų komitetui pristatė savo 2019 m. metinę ataskaitą per 2020 m. rugsėjo 3 d. komiteto posėdį;

X.  kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariais taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keistis informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;

1.  pabrėžia esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir skatinti ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku ir veiksmingai nagrinėjami peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai ir kad, esant galimybei, jie būtų sprendžiami taikant atvirą, demokratinį, greitą ir skaidrų peticijų nagrinėjimo procesą; pabrėžia didelę peticijų svarbą propaguojant tiesioginės demokratijos principus ir gerinant aktyvų ES piliečių dalyvavimą;

2.  pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas Sąjungos sprendimų priėmimo procese yra labai svarbus siekiant demokratiškesnės, atviresnės ir skaidresnės Sąjungos; pabrėžia, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį įtraukiant Europos Sąjungos piliečius į Sąjungos veiklą ir yra diskusijų forumas, kuriame piliečiai gali pareikšti savo nuomonę ES institucijose; ragina ES institucijas geriau reaguoti į piliečių problemas formuojant politiką atsižvelgiant į peticijose pareikštas nuomones ir skundus;

3.  pakartoja, kad svarbu nuolat tęsti viešus debatus Sąjungos veiklos sričių klausimais, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų teisingai informuojami apie Sąjungos kompetencijos sritis ir skirtingus sprendimų priėmimo lygmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad aktyvus spaudos ir ryšių tarnybų dalyvavimas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis bei aktyvesnė socialinė žiniasklaida padidintų Peticijų komiteto darbo matomumą ir gebėjimą reaguoti į visuomenei rūpimus klausimus;

4.  mano, kad šios pastangos taip pat padėtų išvengti dezinformacijos apie Peticijų komiteto darbą atsižvelgiant į Komisijos propaguojamą kovą su dezinformacija ir padėtų didinti piliečių žinias apie jų teisę teikti peticijas, taip pat apie Sąjungos atsakomybės apimtį ir ribas ir Peticijų komiteto kompetenciją, siekiant sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių; mano, kad taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sėkmingus atvejus, kai peticijos pateikėjo iškeltas klausimas buvo išspręstas padedant Peticijų komitetui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES daugiakalbės komunikacijos politikos svarbą siekiant užtikrinti geresnį ryšį su visų valstybių narių piliečiais;

5.  pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti naudojama kaip galimybė paaiškinti ES piliečiams Peticijų komiteto vaidmenį siekiant didinti informuotumą apie teisę teikti peticijas ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti ir savo išrinktiems atstovams reikšti savo susirūpinimą ir idėjas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos piliečiams yra tarsi durys į ES institucijas ir unikali galimybė Parlamentui ir kitoms ES institucijoms užmegzti tiesioginį ryšį su ES piliečiais ir gyventojais, suprasti jų problemas ir palaikyti nuolatinį dialogą su jais, ypač tais atvejais, kai jie nukenčia dėl netinkamai taikomų ES teisės nuostatų; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis Peticijų komiteto ir vadovaujančių komitetų, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis dėl tyrimų ir pasiūlymų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jai, įskaitant reikalingus atsakymus komitetui; mano, kad toks bendradarbiavimas yra itin svarbus aptariant ir sprendžiant piliečių susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES teisės taikymo ir padeda stiprinti Sąjungos demokratinį legitimumą bei atskaitomybę; todėl ragina valstybių narių atstovus aktyviau dalyvauti komiteto posėdžiuose ir greičiau atsakyti į Peticijų komiteto nacionalinėms institucijoms siunčiamus prašymus paaiškinti arba suteikti informaciją; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad Chartijos 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis;

7.  ragina Komisiją Peticijų komitete atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad piliečiai gautų išsamų ir suprantamą atsakymą;

8.  pabrėžia, kad reikia laikytis požiūrio, kurį Komisija išreiškė savo atsakymuose Peticijų komitetui, ir gerbti jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį;

9.  primena, kad peticijos labai padeda Komisijai atlikti Sutarčių sergėtojos vaidmenį; pabrėžia, kad tvirtesnis Peticijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą peticijų nagrinėjimą; primygtinai ragina Komisiją susilaikyti nuo bendro pobūdžio atsakymų ir juos pateikti laiku, tiksliai, aiškiai ir tikslingai, kad būtų veiksmingai atsakoma į konkrečius peticijų pateikėjų prašymus; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija vykdant „EU Pilot“ procedūras, susijusias su gautomis peticijomis, ir jau užbaigus „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, taip pat atsižvelgti į visus klausimus, susijusius su ES teisės pažeidimu, kurie pirmiausia keliami peticijose, svarstant, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač tais atvejais, kai klausimai susiję su aplinkos teisės aktais;

10.  prašo Komisijos paaiškinti savo kompetenciją, susijusią su peticijomis, įskaitant peticijas, dėl kurių kyla klausimų, susijusių su ES veiklos sritimi, bet ne su ta politika, kurioje ES turi teisėkūros kompetenciją;

11.  ragina nacionalines valdžios institucijas iniciatyviai imtis būtinų priemonių reaguojant į peticijose pateiktus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus tais atvejais, kai nuolat nesilaikoma ES teisės nuostatų; ragina Komisiją reguliariai stebėti išnagrinėtais atvejais padarytą pažangą laikantis ES teisės aktų;

12.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi laikytis priimtinumo kriterijų, nustatytų SESV 226 ir 227 straipsniuose ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

13.  primena, kad, siekiant atidžiai ir išsamiai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. kitiems komitetams nuomonei pateikti išsiųstos 56 peticijos, o susipažinti – 385 peticijos; palankiai vertina tai, kad iš kitų komitetų gauta 40 nuomonių ir 60 pranešimų apie tai, kad komitetai atsižvelgė į peticijas savo darbe; pažymi, kad viešieji klausymai, organizuojami kartu su kitais Parlamento komitetais, palengvina išsamų peticijų nagrinėjimą; primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl jų pateiktų peticijų; ragina Parlamento komitetus aktyviau dalyvauti peticijų nagrinėjime, patvirtinant savo praktinę patirtį, ir taip suteikti galimybę Parlamentui greičiau ir visapusiškiau reaguoti į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus; apgailestauja, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltos padėties peticijų tinklas negalėjo susitikti 2020 metais;

14.  mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant didinti informuotumą apie peticijose iškeltus klausimus ir palengvinti peticijų nagrinėjimą kituose komitetuose, į kuriuos jos siunčiamos siekiant gauti nuomonę ar susipažinti; pažymi, kad reikia sudaryti sąlygas tolesniems su peticijomis susijusiems veiksmams parlamentiniame ir teisėkūros darbe; mano, kad šis tinklas turėtų sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis; tiki, kad nuolatiniai peticijų tinklo posėdžiai yra itin svarbūs siekiant stiprinti Parlamento komitetų bendradarbiavimą keičiantis informacija ir dalijantis geriausia patirtimi su tinklo nariais; ragina Parlamentą parengti mechanizmą, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese;

15.  atkreipia dėmesį į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų(1),

16.  pabrėžia, kad nepaisant mažesnio 2020 m. komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičiaus, Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones, kuriomis siekta išvengti COVID-19 plitimo Parlamento patalpose ir dėl kurių buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos, Peticijų komitetas išreiškė savo nuomonę svarbiais peticijose iškeltais klausimais, prisidėdamas prie didelio skaičiaus Parlamento pranešimų rengimo, pvz., pateikė savo nuomones dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo(2), dėl ES teisės taikymo stebėsenos 2017 ir 2018 m.(3), dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste(4), dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoj(5)e, dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui(6), dėl 2019 m. pažangos ataskaitos dėl Turkijos(7) ir dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją(8); vertina Peticijų komiteto sekretoriato veiklą apskritai ir ypač pandemijos metu, nes darbo sąlygos buvo labai sudėtingos; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti problemas, su kuriomis susiduriama pandemijos metu, ir ieškoti būdų, kaip pagerinti komiteto darbą, ypač krizės laikotarpiu;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komiteto nariai komiteto rekomendacijose dėl derybų dėl naujo susitarimo su Jungtine Karalyste pabrėžė, kad kiekvienas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ES pilietis turi teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį, dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje ir kreiptis į Europos ombudsmeną pasibaigus numatytam pereinamajam laikotarpiui (2020 m. gruodžio 31 d.), ir paragino Europos ombudsmenę toliau dėti pastangas, pradėtas derybų dėl susitarimo dėl išstojimo metu, siekiant užtikrinti derybų dėl būsimos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės skaidrumą;

18.  atkreipia dėmesį į labai didelį skaičių peticijų dėl COVID-19, kurias Peticijų komitetas išnagrinėjo ir dėl kurių komitetas pateikė savo atsakymus 2020 m., daugiausia skubos tvarka; pabrėžia, kad daugumoje šių peticijų raginama apsaugoti piliečių pagrindines teises ir laisves nuo neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, taip pat užtikrinti COVID-19 vakcinų kūrimo, pirkimo ir platinimo skaidrumą; pabrėžia, kad į šias peticijas taip pat įtraukti klausimai dėl gydymo ir apsaugos priemonių, taip pat sveikatos krizės valstybėse narėse valdymo vertinimas; taip pat primena, kad daugelis peticijų pateikėjų išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, poveikio demokratijos, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms, išreikšdami savo abejones dėl kelionių ir darbo apribojimų, taip pat dėl pradinio koordinavimo tarp valstybių narių trūkumo vidaus sienų kontrolės srityje, nes tai kėlė kliūčių laisvai judėti Šengeno zonoje ir ypač sudarė problemų tarpvalstybiniams darbuotojams, studentams ir skirtingų pilietybių asmenų poroms, bei dėl pandemijos metu atšauktų skrydžių ir kelionių valdymo ir susijusių oro transporto bendrovių vykdomos pinigų grąžinimo politikos; primena, kad visos ribojamosios priemonės turi būti būtinos, proporcingos ir laikinos; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą, net ir tokios krizės kaip COVID-19 pandemija; mano, kad, ypač didelės krizės metu, greitas ir veiksmingas peticijų nagrinėjimas yra būtina sąlyga siekiant užsitikrinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

19.  atkreipia dėmesį į pirmaisiais pandemijos mėnesiais priimtą sprendimą Peticijų komitete teikti pirmenybę su COVID-19 susijusioms peticijoms, kad būtų tinkamai reaguojama į piliečių per pirmuosius 2020 m. mėnesius pareikštus neatidėliotinus reikalavimus;

20.  labai susirūpinęs dėl COVID-19 pandemijos padarytos žalos visuomenės sveikatai ir socialinei sričiai bei ekonomikai; palankiai vertina Peticijų komiteto puikiai atliktą darbą – išreikšdamas piliečių susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir socialinės ir ekonomikos krizių, susijusių su COVID-19 pandemija, komitetas padėjo užtikrinti, kad Parlamentas atsižvelgtų į piliečių, visų pirmą itin nuo sveikatos krizės nukentėjusių piliečių, poreikius ir lūkesčius, susijusius su Sąjungos pajėgumu kovoti su tokiu visuotiniu iššūkiu; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į svarbius veiksmus, kurių Peticijų komitetas ėmėsi, siekdamas, kad būtų reaguojama į klausimus, iškeltus su COVID-19 susijusiose peticijose, ir dėl kurių plenarinių posėdžių metu priimtos rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę(9), dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu(10) ir dėl benamystės lygio mažinimo ES(11);

21.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto svarbų indėlį siekiant apsaugoti vaikų teises, kaip matyti iš to, kokių veiksmų komitetas ėmėsi dėl keleto peticijų, susijusių su tėvų įvykdyto vaikų pagrobimo atvejais Japonijoje; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje, pasiūlymą dėl kurios Peticijų komitetas priėmė 2020 m. birželio 16 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. liepos 8 d. plenariniame posėdyje(12);

22.  atkreipia dėmesį į 2020 m. spalio 29 d. įvykusį klausymą „Sąjungos pilietybė. Įgalėjimas, įtrauktis, dalyvavimas“, kurį Peticijų komitetas surengė kartu su Teisės reikalų, Konstitucijų reikalų ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetais; laikosi nuomonės, kad šiuo renginiu Parlamentas labai prisidėjo prie Komisijos 2020 m. ES pilietybės ataskaitos rengimo ir Peticijų komiteto vykdomu darbu, susijusius su piliečių dalyvavimu;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik pagrindinės teisės, bet ir sveikata buvo pagrindinė peticijų pateikėjams susirūpinimą kelianti sritis 2020 m., tačiau pripažįsta, kad su COVID-19 pandemija susiję susirūpinimą keliantys klausimai buvo pagrindiniai Peticijų komiteto darbo klausimai; atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams, pasiūlymą dėl kurios komitetas priėmė 2020 m. balandžio 30 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. birželio 18 d. plenariniame posėdyje(13); primena, kad mokslo ir pacientų bendruomenės labai palankiai įvertino Parlamento rezoliuciją, nes joje raginama didinti valstybių narių informuotumą apie šios rūšies ligą organizuojant mokymo kursus, skirtus valdžios institucijoms, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir valstybės pareigūnams apskritai; šiuo klausimu pakartoja savo raginimą derinant veiksmus vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir skirti papildomą finansavimą, įskaitant pagal programą „Europos horizontas“, pažangai mokslinių tyrimų srityje paremti, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su didėjančio žmonių, kurie gyvena ir dirba sirgdami ilgalaikėmis negalią sukeliančiomis ir lėtinėmis ligomis, skaičiaus padariniais žmonėms ir socialinei sričiai bei ekonomikai;

24.  pažymi, kad 2020 m. ir toliau rimtą peticijos pateikėjų susirūpinimą kėlė aplinkosaugos problemos; apgailestauja, kad valstybėse narėse ne visada tinkamai įgyvendinamos aplinkosaugos taisyklės, kaip aprašyta daugybėje peticijų, kuriose skundžiamasi dėl oro taršos, natūralių ekosistemų būklės blogėjimo, branduolinės saugos ir gavybos veiklos poveikio aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pateisinti ES piliečių lūkesčius aplinkos apsaugos klausimais; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą šioje srityje;

25.  palankiai vertina Peticijų komiteto ES atliekamą ypatingą apsaugos funkciją įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į svarbų komiteto atliekamą darbą, susijusį su peticijomis neįgaliųjų klausimais; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. peticijų neįgaliųjų klausimais skaičius beveik padvigubėjo; pabrėžia, kad diskriminacija ir galimybės gauti išsilavinimą bei įsidarbinti tebėra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, ir mano, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad pagrindinės paslaugos būtų visiškai prieinamos; ragina įgyvendinti konkrečius pasiūlymus siekiant skatinti įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių pripažinimui ir perkeliamumui ES;

26.  primena, kad 2020 m. Peticijų komitetas ypatingą dėmesį skyrė peticijų dėl sunkumų, kuriuos COVID-19 pandemijos metu tenka įveikti intelekto sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, ypač susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, asmenine pagalba ir ryšiais su šeima bei neformaliaisiais slaugytojais, svarstymui; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto pateiktą ir per 2020 m. liepos 8 d. plenarinę sesiją priimtą rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu; palankiai vertina kasmet rengiamo Peticijų komiteto praktinio seminaro neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais „Naujoji strategija dėl negalios“, kuris įvyko 2020 m. spalio 28 d. komiteto posėdžio metu, rezultatus;

27.  primena, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų; palankiai vertina tai, kad Parlamentas konstruktyviai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pripažįsta nuolatinį Europos ombudsmeno indėlį į Peticijų komiteto darbą visus metus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos Ombudsmeno rekomendacijas;

28.  mano, kad labai svarbu, jog piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi aktyvaus pilietiškumo priemonė ir unikali Europos dalyvaujamosios demokratijos priemonė Peticijų komitetui, todėl ja turi būti naudojamasi atvirai ir reaguojant; pabrėžia, kad viešasis klausymas yra pagrindinė galimybė organizatoriams viešai pristatyti savo iniciatyvą ES institucijoms ir ekspertams, kad Komisija ir Parlamentas galėtų išsamiai suprasti norimus Europos piliečių iniciatyvos rezultatus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remiantis bet kokios sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turiniu;

29.  pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais yra itin svarbūs siekiant užtikrinti aukščiausią piliečių demokratinių teisių apsaugos lygį ir jų pasitikėjimą ES institucijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nebeatspindi tikrosios padėties; labai apgailestauja dėl to, kad daugelį metų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra buvo sustabdyta ir pažangos nepadaryta; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2001 m. reglamento išdėstymo nauja redakcija, siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinant gerą administravimo praktiką laikantis Lisabonos sutarties reikalavimų;

30.  pažymi, kad peticijų interneto portalas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų peticijų procesą; šiuo klausimu palankiai vertina patobulinimus, susijusius su duomenų apsauga ir saugumo požymiais, dėl kurių portalas tapo patogesnis ir saugesnis piliečiams; pabrėžia, kad būtina toliau dėti pastangas, kad portalas taptų plačiai žinomas (pasitelkiant socialinės žiniasklaidos priemones), kad visi piliečiai, visų pirma asmenys su negalia, galėtų lengviau juo naudotis ir jis būtų visapusiškai jiems prieinamas, taip pat sudaryti sąlygas pateikti peticijas nacionalinėmis gestų kalbomis; ragina Peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, įskaitant peticijų nagrinėjimo eigą ir tyrimus su kitomis institucijomis; ragina įvertinti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui, ir pabrėžia, kad reikia skubiai pakeisti arba atnaujinti kompiuterizuotą registracijos ir parašo sistemą, kad ji būtų tikrai lanksti ir leistų piliečiams dalyvauti pagal jų poreikius realiuoju laiku; pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras skaitmeninis portalas, kuriame piliečiai galėtų susipažinti su visomis peticijų procedūromis ir sužinoti apie jas;

31.   pažymi, kad nors žmonių, remiančių vieną ar kelias peticijas, skaičius labai didėja, daugelis peticijų pateikėjų vis dar teigia, kad veiksmai, kurių reikia imtis siekiant paremti peticiją Parlamento peticijų interneto portale, yra sudėtingi; mano, kad supaprastinus procesą piliečiai galėtų geriau pasinaudoti savo teise pateikti peticiją;

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių peticijų komitetams ir jų nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL C 445, 2021 10 29, p. 168. (2) Nuomonė priimta 2020 m. sausio 21 d. (3) Nuomonė priimta 2020 m. vasario 19 d. (4) Nuomonė priimta 2020 m. balandžio 30 d. (5) Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d. (6) Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d. (7) Nuomonė priimta 2020 m. spalio 29 d. (8) Nuomonė priimta 2020 m. gruodžio 3 d. (9) OL C 425, 2021 10 20, p. 7. (10) OL C 371, 2021 9 15, p. 6. (11) OL C 425, 2021 10 20, p. 2. (12) OL C 371, 2021 9 15, p. 2. (13) OL C 362, 2021 9 8, p. 2.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Demokratija darbe: Europos darbuotojų dalyvavimo teisių sistema ir Europos darbo tarybos direktyvos peržiūra“ (2021/2005(INI))

P9_TA(2021)0508 A9-0331/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulės ketvirtąją konstatuojamąją dalį dėl Europos Sąjungos ištikimybės demokratijos principams,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e ir f punktus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 12, 27, 28, 30 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(6), ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą dėl įmonių priežiūros organų ir vadovybės santykių, kuriame siūloma iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/14/EB dėl bendro darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, įtraukiant darbuotojų atstovus į įmonių valdybas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų(9),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(11) (Europos darbo tarybos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimą „Europos darbo tarybos – teisėkūros iniciatyvos procedūra: Europos darbo tarybų direktyvos peržiūra“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso“(12),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonės perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos: reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo“(13),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Socialinis dialogas – svarbus ekonominio tvarumo ir ekonomikos atsparumo ramstis, atsižvelgiant į aktyvių viešųjų diskusijų įtaką valstybėse narėse“(14),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES teisinė sistema darbuotojų duomenų, konsultacijų ir dalyvavimo apsaugos ir stiprinimo srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos bendrovių teisės dokumentų rinkinio(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, kurioje raginama užtikrinti aktyvesnį darbuotojų dalyvavimą verslo valdyme(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbuotojų, kaip svarbiausių gero įmonių valdymo Europoje dalyvių, vaidmuo ir dalyvavimas. Tinkami krizės įveikimo sprendimai“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių, turinčių Europos statutą, valdyme ir kitas papildomąsias priemones(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Europos bendrovių teisės ateities(19),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinio kolektyvinių sutarčių sudarymo ir tarptautinio socialinio dialogo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl naujos ES lyčių lygybės strategijos(23), kurioje raginama nedelsiant išeiti iš aklavietės Taryboje siekiant priimti siūlomą direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos rezoliuciją „Naujoji sistema siekiant daugiau demokratijos darbe“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9–10 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos poziciją dėl naujos ES informacijos, konsultavimosi ir atstovavimo valdybos lygmeniu Europos bendrovių įmonėms ir bendrovėms, naudojančioms ES bendrovių teisės priemones, sudarančias sąlygas įmonių judumui, sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Leveno universiteto mokslinių tyrimų projektą „Europos darbo tarybos juda į priekį: vadovų požiūris į tarptautinės socialinio dialogo institucijos steigimą“ (angl. European Works Councils on the Move: Management Perspectives on the Development of a Transnational Institution for Social Dialogue),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15–16 d. Europos profesinių sąjungų konfederacijos poziciją dėl modernios Europos darbo tarybos direktyvos skaitmeniniame amžiuje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. Europos moterų lobistinės organizacijos ataskaitą „Moterys Europos įmonių valdybose: nuo lėtų žingsnių iki milžiniško šuolio? Pažanga, spragos ir geroji patirtis“ (angl. Women on boards in Europe: from a snail’s pace to a giant leap? Progress, gaps and good practice),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimą „Lyginamoji darbuotojų dalyvavimo sąlygų ir koncepcijų apžvalga“ (angl. A comparative overview of terms and notions on employee participation),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio mėn. TDO tyrimą „Įmonių valdymo modeliai: struktūra, įvairovė, vertinimas ir perspektyvos“ (angl. Corporate governance models: structure, diversity, evaluation and prospects),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. G 20 ir EBPO įmonių valdymo principus ir 2021 m. gegužės 28 d. EBPO profesinių sąjungų patariamojo komiteto pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. EUROFOUND atliktą trečiąjį Europos įmonių tyrimą dėl tiesioginio ir netiesioginio darbuotojų dalyvavimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. EUROFOUND atliktą ketvirtąjį Europos įmonių tyrimą dėl darbuotojų potencialo išnaudojimo darbo vietoje praktikos,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) 7 ir 8 principus,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

–  atsižvelgdamas į Porto deklaraciją ir į Porto socialinį įsipareigojimą,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0331/2021),

A.  kadangi demokratija apskritai ir ypač demokratija darbe yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir labai tvirtas pagrindas Europos atsparumui ir visuomenės sutarčiai stiprinti; kadangi šios pagrindinės vertybės taip pat įtrauktos į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, Chartiją ir ESTR; kadangi darbas yra labai svarbi veikla, kuria užtikrinama visuomenės struktūra, suteikianti ne tik pragyvenimo lėšų, bet ir asmeninio tobulėjimo bei ryšio su visuomene galimybę; kadangi reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti darbdavių ir darbuotojų derybinių galių pusiausvyrą, kurią galima pagerinti stiprinant demokratiją darbe;

B.  kadangi socialinė partnerystė ir kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių atstovų nacionaliniu lygmeniu bei socialinis dialogas ES lygmeniu yra labai svarbūs Europos socialinio modelio elementai ir jų bendras rezultatas – socialinis dialogas, darbuotojų dalyvavimas, kolektyvinės derybos, atstovavimas darbuotojams valdybose, atstovavimas sveikatos ir saugos srityse ir trišalis valdymas – yra įvairios ir ekonominiu, socialiniu bei aplinkos požiūriu tvarios ateities pagrindas;

C.  kadangi Sąjungos reglamentavimo aplinka darbo teisės ir bendrovių teisės srityse tebėra pernelyg susiskaidžiusi, o dėl to darbdaviams ir darbuotojams gali trūkti teisinio tikrumo taikomų taisyklių ir teisių srityje; kadangi būtina sustiprinti Sąjungos priemonių rinkinį šiose srityse, priimant plačių užmojų pagrindų direktyvą, kurią įgyvendinant būtų racionalizuojami ir supaprastinami taikomi teisės aktai ir sustiprinamas darbuotojų teisių, ypač teisių į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą, įgyvendinimas;

D.  kadangi demokratija darbe labai svarbi stiprinant žmogaus teises darbo vietoje ir visuomenėje, ypač kai darbuotojų atstovai, įskaitant profesines sąjungas, aktyviai dalyvauja įmonių išsamaus patikrinimo procesuose; kadangi daugiau demokratijos darbe ir didesnis skaidrumas būtų veiksmingi būdai šalinti nelygybę darbe ir visuomenėje; kadangi demokratija darbe gali padidinti pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis ir paskatinti darbuotojus įsitraukti į demokratinę kultūrą ir praktiką;

E.  kadangi skatinant demokratiją darbe reikia saugoti įvairias socialines ir darbo teises ir principus ir jų laikytis, įskaitant teisę jungtis į kolektyvines organizacijas ir kolektyvinių veiksmų teisę; kadangi aukšto lygio demokratija darbe siejama su geresnės kokybės darbo santykiais, stabilumu, didesniu darbo užmokesčiu ir aukštesnio lygio sveikatos ir saugos apsauga, įskaitant priekabiavimą darbo vietoje; kadangi socialinis teisingumas ir, visų pirma, demokratija darbe yra stipriai įtvirtinti tarptautinėse ir Europos žmogaus teisių priemonėse ir standartuose; kadangi demokratija darbe jau daugiau kaip šimtmetį skatina socialinę pažangą Europoje ir pasaulyje; kadangi TDO buvo įsteigta 1919 m. tvirtai įsitikinus, kad visuotinę taiką galima sukurti tik tuo atveju, jei ji grindžiama socialiniu teisingumu(24); kadangi socialinis dialogas, kolektyvinės derybos ir darbuotojų atstovavimas yra pagrindinės TDO vertybės ir teisės ir yra numatytos daugelyje TDO konvencijų ir rekomendacijų, kadangi Europos Taryba demokratiją darbe laiko savo pagrindine vertybe, kaip išreikšta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje;

F.  kadangi darbuotojų atstovavimas ir dalyvavimas, taip pat kolektyvinių derybų aprėptis, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų teisių įgyvendinimą ir sėkmingą įmonių darbą; kadangi EUROFOUND pranešė(25), kad mažiau nei trečdalis (31 proc.) ES įmonių sudarė palankias sąlygas nuolatiniam tiesioginiam darbuotojų dalyvavimui priimant organizacinius sprendimus 2019 m.;

G.  kadangi, remiantis 2015 m. EBPO ir G20 įmonių valdymo principais, darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme teisė priklauso nuo kiekvienos valstybės teisės aktų ir praktikos, taip pat gali skirtis skirtingose įmonėse;

H.  kadangi profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai atliko svarbų vaidmenį švelnindami COVID-19 pandemijos poveikį darbo vietose – pradedant priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą, visų pirma svarbiausių darbuotojų didelės rizikos darbo vietose, baigiant darbo vietų išsaugojimo schemų, pvz., sutrumpinto darbo laiko ir naujų darbo organizavimo formų, pvz., darbo namuose, įgyvendinimu;

I.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau iki tol buvusi lyčių nelygybė darbo rinkoje ir padidėjo lyčių nelygybė darbo jėgos aktyvumo atžvilgiu; kadangi tai ypač paveikė labai moterų dominuojamus sektorius, kuriuose mokamas mažas darbo užmokestis ir kuriems būdingos prastos darbo sąlygos; daug moterų dirba priešakinėse gretose, ypač kaip sveikatos priežiūros specialistės, slaugytojos, valymo ir patalpų priežiūros darbuotojos, namų ūkio darbuotojos, kovojančios su virusu, bet kartu karantino metu dažnai turėdamos tai derinti su pareigomis šeimai;

J.  kadangi dėl COVID-19 krizės dabar vyksta daug restruktūrizavimo procesų; kadangi dėl žlugdančio pandemijos poveikio pagreitėjo įmonių restruktūrizavimo tempas ir padidėjo jo mastas, ypač tam tikruose sektoriuose; kadangi konsultacijos su darbuotojais, jų dalyvavimas ir kolektyvinės derybos yra labai svarbūs sprendžiant restruktūrizavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių problemą; kadangi technologinė plėtra, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir ekonominis bei socialinis atsigavimas po COVID-19 pandemijos suteikia galimybę pertvarkyti darbo vietas į visais lygmenimis aktyviai įtraukiančias darbo organizavimo formas; kadangi, Eurostato duomenimis, 2020 m. ES valstybės narės, turinčios gerai išvystytas darbo santykių sistemas, darbo sąlygas ir sutrumpinto darbo laiko tvarką, pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis, o darbo vietas prarado daug mažiau darbuotojų;

K.  kadangi iš tyrimų matyti, kad dalyvavimas darbo vietoje prisideda prie įmonės veiklos rezultatų, darbo kokybės ir gerovės; kadangi, remiantis EUROFOUND duomenimis(26), 2019 m. mažiau nei trečdalis (31 proc.) 27 ES valstybėse narėse esančių įmonių skatino nuolatinį tiesioginį darbuotojų dalyvavimą priimant organizacinius sprendimus, o darbuotojų dalyvavimo ES aktyvumas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo(27); kadangi daugiau kaip pusei Švedijos (56 proc.) ir Danijos (55 proc.) įstaigų būdingas reguliarus, didelės įtakos turintis tiesioginis bendradarbiavimas su darbuotojais, tačiau tai būdinga tik maždaug penktadaliui įmonių Lenkijoje (20 proc.) ir Nyderlanduose (21 proc.);

L.  kadangi tvarų įmonių valdymą galima užtikrinti tik dalyvaujant darbuotojams;

M.  kadangi, remiantis 2010 m. vasario mėn. TDO tyrimu „Lyginamoji darbuotojų dalyvavimo sąlygų ir koncepcijų apžvalga“ (angl. A comparative overview of terms and notions on employee participation), esama labai įvairių su darbuotojų dalyvavimu susijusių modelių ir kai kuriose nacionalinėse sistemose darbuotojai turi teisę išrinkti savo atstovus į įmonių priežiūros ar administracinius organus;

N.  kadangi tvarios įmonės išsiskiria tuo, kad jos turi mechanizmus, kuriais išreiškiamas darbuotojų požiūris ir atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę, kai priimami strateginiai sprendimai, kurie daro poveikį darbo jėgai ir ištisoms bendruomenėms bei regionams(28);

O.  kadangi tyrimai parodė, kad darbuotojų dalyvavimas didina našumą, darbuotojų įsipareigojimą, inovacijas ir gerina darbo organizavimą, remia perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios, neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos(29) ir lyčių lygybę, gerina darbo organizavimą ir sprendimų priėmimą ir pateikia alternatyvų užimtumo mažinimui dėl krizės;

P.  kadangi su sprendimų priėmimu susijusiose dariniuose išlieka lyčių nelygybė ir darbo užmokesčio skirtumai, o tai trukdo moterims visapusiškai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir prie jo prisidėti, todėl moterų nepakankamo užimtumo lygis tebėra aukštas ir lemia sunkias pasekmes visuomenei ir ekonomikos augimui;

Q.  kadangi, remiantis 2018 m. spalio 17 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone dėl Europos bendrovių teisės paketo, reikia stiprinti Europos darbo tarybų vaidmenį didelių įmonių transformavimo atveju, vadovaujantis Direktyva 2009/38/EB;

R.  kadangi darbuotojai yra ne tik įmonių suinteresuotieji subjektai, bet ir steigiančiosios šalys kartu su akcininkais ir vadovais; kadangi darbuotojų dalyvavimas įmonėse yra pagrindinė pliuralistinio įmonių valdymo modelio, pagrįsto demokratiniais principais, sąžiningumu ir veiksmingumu, dalis(30);

S.  kadangi norint užtikrinti greitus, esminius ir tvarius politikos ir strategijos pokyčius, kurių reikia vykdant dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, atnešiančią didelius pokyčius darbo pasaulyje, bus labai svarbu aktyviai įtraukti darbuotojus į įmonių sprendimų priėmimo procesus; kadangi tai taip pat padės geriau įtraukti pažeidžiamiausius darbuotojus į perėjimo prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos procesą;

T.  kadangi ekonomikos gaivinimo plane tiek darbdaviams, tiek darbuotojams siūloma precedento neturinti inovacijų galimybė finansuojant tvarias ir skaitmenines investicijas ir projektus; kadangi, siekiant tinkamai nustatyti, numatyti ir valdyti jų galimą transformacinį poveikį darbo vietai ir socialinių partnerių santykiams, būtina laiku ir veiksmingai įtraukti darbuotojus į šių projektų planavimą ir įgyvendinimą;

U.  kadangi per COVID-19 pandemiją pastebėta, jog skubiai reikia užtikrinti, kad socialiniai partneriai dalyvautų daug platesniu mastu ir daug aktyviau, ypač norint įvykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti tvarią, teisingą ir socialinę ES ateitį;

V.  kadangi Konferencija dėl Europos ateities suteikia galimybę ne tik įveikti krizę, bet ir įtraukti ES piliečius į ateities formavimą ir demokratijos stiprinimą visais lygmenimis;

W.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungoje sukuria 6 iš 10 darbo vietų;

Darbuotojų dalyvavimas įmonėse

1.  atkreipia dėmesį į turtingą ir tarpusavyje susietą darbuotojų dalyvavimo įmonės veikloje tinklą visoje Sąjungoje, pradedant darbuotojais ir darbuotojų atstovais, įskaitant profesines sąjungas, kuriuos vietos lygmeniu ir iš darbuotojų renka patys darbuotojai, ir baigiant įvairių vietų darbo tarybomis kompleksinėse įmonėse, specialiu atstovavimu sveikatos ir saugos klausimais ir darbuotojų atstovavimu įmonių stebėtojų ar administracinėse valdybose;

2.  pripažįsta skirtingas darbuotojų dalyvavimo valdybos lygmeniu teisines sistemas 18 ES valstybių narių; pabrėžia, kad darbuotojų dalyvavimo įmonių valdybose galimybės ir intensyvumas labai skiriasi; pabrėžia, kad dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka daro didelę įtaką darbo pasauliui ir kad įmonės, turinčios nusistovėjusias darbuotojų dalyvavimo įmonės klausimais sistemas, yra atsparesnės ir tvaresnės(31);

3.  yra įsitikinęs, kad darbuotojų galimybė išreikšti savo nuomonę turi būti pagrindinis ES iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų ir demokratinį įmonių valdymą ir išsamų patikrinimą žmogaus teisių, be kita ko, susijusių su darbu, ir klimato kaitos bei aplinkos srityse, ir kuriomis siekiama sumažinti nesąžiningos praktikos, pvz., išnaudojimo darbe ir nesąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje, naudojimą, taip pat, kai taikytina, atsižvelgiant į SESV 154 straipsnį, elementas;

4.  pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti ES ir valstybių narių švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politiką, įskaitant profesinį mokymą, visų pirma siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir mokymą, taip pat visų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

5.  ragina Komisiją atsižvelgti į Europos socialinių partnerių susitarimus tiek įvairių pramonės šakų, tiek sektorių lygmeniu, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad Europos socialinių partnerių susitarimų laikymasis apima jų įgyvendinimą sprendžiant SESV 153 straipsnyje nurodytus klausimus Tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu, gavus bendrą pasirašiusiųjų šalių prašymą;

6.  pažymi, kad dėl esamų spragų(32) Europos bendrovės (Societas Europeae, SE) statutas gali nenumatytai suteikti įmonėms galimybę apeiti nacionalinės teisės nuostatas, ypač dėl darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. bendrovių teisės dokumentų rinkinyje(33) šie trūkumai nebuvo pašalinti, ir ragina Komisiją atlikti vertinimą iškart po to, kai valstybės narės perkėlė šį dokumentų rinkinį į nacionalinę teisę, kad būtų įvertintos įtariamos spragos; mano, kad kai kuriais tarpvalstybiniais susijungimais gali būti stiprinama bendroji rinka, užtikrinant geresnę Europos įmonių sinergiją, bet kartais jie gali paskatinti nesąžiningą praktiką, kurią reikia ištaisyti, ir kartais jais gali būti pasinaudota siekiant išvengti atstovavimo teisių; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kompleksinėms įmonių struktūroms ir tiekimo arba subrangos grandinėms, kad būtų užtikrinta atitiktis socialiniams standartams;

7.  pabrėžia, kad darbuotojų atstovai turi turėti teisę būti informuoti apie komandiruotų darbuotojų įdarbinimą subrangos grandinėse ir turėti galimybę susisiekti su šiais darbuotojais, laikantis Direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(34) 8 straipsnyje nustatyto įpareigojimo, kuriuo įmonės laikinojo darbo naudotojos įpareigojamos teikti darbuotojams atstovaujančioms įstaigoms informaciją apie naudojimąsi laikinųjų darbuotojų paslaugomis;

8.  pabrėžia, kad Direktyvos (ES) 2019/2121(35), kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu, 35 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „tam tikromis aplinkybėmis bendrovių teise vykdyti vienos valstybės ribas peržengiančią operaciją gali būti naudojamasi piktnaudžiavimo arba sukčiavimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant išvengti pareigos vykdyti darbuotojų teises, mokėti socialinio draudimo įmokas ar vykdyti mokestines prievoles, arba siekiama nusikalstamų tikslų“; atsižvelgdamas į tai, mano, kad labai svarbu tinkamai apibrėžti plataus užmojo būtiniausius ES standartus, susijusius su darbuotojų informavimu, konsultavimusi ir atstovavimu valdybose bei jų dalyvavimu tais atvejais, kai įmonės restruktūrizuojamos tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, ateityje vykdant Direktyvos (ES) 2019/2121 peržiūrą, atsižvelgti į gerąją patirtį, taip pat į teigiamo socialinio ir ekonominio darbuotojų atstovavimo įmonių organuose poveikio ir pasekmių tyrimų ir vertinimų rezultatus, ir kartu iš dalies pakeisti galiojančias direktyvas, turinčias įtakos šiam klausimui ir galinčias padėti pagerinti įmonių valdymą; ragina Komisiją plėtoti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir gerinti žinias apie nacionalines ir ES nuostatas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse reglamentuojamas atstovavimas darbuotojams įmonių organuose, ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi įvertinus įvairias darbuotojų dalyvavimo formas ir jų socialinį bei ekonominį poveikį;

9.  pakartoja, kad keliuose ES teisės aktuose, susijusiuose su darbuotojų atstovavimo valdybų lygmeniu teisėmis, nenustatyti būtiniausi atstovavimo įvairiomis formomis valdybos lygmeniu Europos įmonėse reikalavimai arba reikalavimai įmonėms, kurios naudojasi ES bendrovių teisės priemonėmis, kad sudarytų sąlygas tarpvalstybiniam įmonių mobilumui ir teisiniam reorganizavimui, įskaitant tarpvalstybinius susijungimus, pertvarkymą ir skaidymą(36); ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių ir ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės gerbtų darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir dalyvavimo teises ir atitinkamai laikytųsi galiojančių ES ir nacionalinių teisinių įsipareigojimų;

10.  ragina Komisiją atlikti būtinus SE ir Europos kooperatinių bendrovių reguliavimo sistemų ir, remiantis Komisijos laiku atliktu vertinimu, – Bendrovių teisės dokumentų rinkinio patobulinimus ir juos iš dalies pakeisti, kad būtų nustatytos būtiniausios ES nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų dalyvavimą ir atstovavimą stebėtojų tarybose, įskaitant nuostatas dėl lyčių lygybės;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti būtinas sąlygas ir reikalavimus, kad iki 2030 m. bent 80 proc. akcinių bendrovių ES būtų taikomi tvaraus įmonių valdymo susitarimai(37), kartu pripažįstant ypatingą mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančią administracinę naštą; šiuo tikslu ragina parengti strategijas, dėl kurių būtų susitarta su darbuotojais ir kurios teigiamai veiktų aplinkos, socialinę ir ekonominę raidą pasitelkiant valdymo praktiką ir dalyvavimą rinkoje, stiprintų direktorių vaidmenį siekiant ilgalaikių įmonės interesų, gerintų direktorių atskaitomybę siekiant į įmonių sprendimų priėmimo procesą integruoti tvarumą ir skatintų įmonių valdymo praktiką, kuria būtų prisidedama prie įmonių tvarumo, įskaitant įmonių ataskaitų teikimą, valdybos darbo užmokestį, valdybos sudėtį ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą(38);

12.  ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą nedelsiant pasiūlyti direktyvą dėl privalomo išsamaus patikrinimo aplinkos ir žmogaus teisių srityse ir atsakingo verslo, įskaitant darbuotojų teises, pvz., teisę jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, sveikatos apsaugą ir saugą bei darbo sąlygas; pabrėžia, kad šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti privalomo išsamaus patikrinimo reikalavimai, apimantys įmonių operacijas, veiklą ir verslo santykius, įskaitant tiekimo ir subrangos grandines, ir turėtų būti užtikrintas visapusiškas profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas išsamaus patikrinimo procese, įskaitant vystymosi ir įgyvendinimo procesus;

13.  yra įsitikinęs, kad naujos skaitmeninės technologijos darbo vietoje gali turėti teigiamą poveikį darbo aplinkai, jei jos būtų diegiamos ir prižiūrimos patikimu būdu, ir naudojantis jomis reikės laiku teikti reikšmingą informaciją darbuotojų atstovams, įskaitant profesines sąjungas, ir su jais konsultuotis, kad būtų užtikrinta visapusiškas dėmesys darbuotojų sveikatai, saugai, duomenų apsaugai, vienodam požiūriui, darbo vietos stabilumui, socialinei apsaugai ir gerovei darbe ir būtų užkirstas kelias netinkamam darbuotojų išnaudojimui ir sekimui, diskriminacijai ir stigmatizacijai, ypač pasitelkiant algoritmus; pabrėžia, kad profesinėms sąjungoms ir darbuotojų atstovams turėtų būti suteikta reikiama prieiga ir priemonės skaitmeninėms technologijoms išnagrinėti ir įvertinti prieš jų įdiegimą; pabrėžia, kad naujos skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas neturėtų atkartoti esamos diskriminacijos ir visuomenės išankstinių nusistatymų, o turėtų padėti įvairių grupių socialinei įtraukčiai ir dalyvavimui; pabrėžia, kad reikia taikyti numatytosios etikos principą per visą skaitmeninių technologijų gyvavimo ciklą, siekiant išnaudoti visą jų potencialą ir išvengti šališkumo; pabrėžia, kad socialinio dialogo struktūros, kolektyvinės derybos sektoriuose, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų informavimas, konsultavimasis su jais ir jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant teikti reikiamą paramą darbuotojams, kad jie galėtų geriau dalyvauti skaitmeninių technologijų įsisavinimo darbo vietoje ir socialinių partnerių vykdomo jų stebėjimo procese;

14.  mano, kad darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, būtų bendrai atstovaujamiems profesinių sąjungų, laisvai rinktis į susirinkimus ir burtis į asociacijas, bendrai reikalauti reformų savo darbo vietose yra pagrindiniai Europos projekto aspektai ir pagrindiniai socialinio modelio principai, kuriuos patvirtina ir kurių teisiškai laikosi ES institucijos; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie darbuotojai, dirbantys pagal naujas darbo formas, neturi veiksmingų atstovavimo ir dalyvavimo teisių darbo vietoje; apgailestauja dėl to, kad tai ypač dažnai yra sektoriai, kuriuose dauguma darbuotojų yra moterys(39); pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti darbuotojų teisę, kokia bebūtų jų užimtumo forma, į asociacijų laisvę ir dalyvavimą darbo vietoje; ragina Komisiją papildyti valstybių narių veiklą siekiant apsaugoti darbuotojus, kurie naudojasi savo teise laisvai burtis į asociacijas ir dalyvauja darbo vietoje;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su socialiniais partneriais įsipareigoti plėsti kolektyvinių derybų aprėptį, kad iki 2030 m. ji pasiektų 90 proc. tose nacionalinėse sistemose, kuriose derinamas teisės aktais nustatytas ir socialinių partnerių reguliavimas užimtumo ir darbo sąlygų srityse; pabrėžia, kad kolektyvinės derybos prisideda prie socialinės rinkos ekonomikos, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; pakartoja, kad ES sutartys, kuriomis aiškiai saugoma socialinių partnerių autonomija, ir kai kuriose valstybėse narėse veikiančios savireguliavimo sistemos turi būti saugomos, kad socialiniai partneriai galėtų savarankiškai reguliuoti, užtikrindami tvirtą teisėtumą ir pažangą kolektyvinių sutarčių aprėpties srityje; ragina valstybes nares panaikinti visus nacionalinės teisės aktus, kuriais trukdoma kolektyvinėms deryboms, be kita ko, profesinėms sąjungoms užtikrinant prieigą prie darbo vietų organizaciniais tikslais;

16.  pabrėžia, kad reformos valstybėse narėse neturėtų daryti neigiamos įtakos kolektyvinėms deryboms ir kad jos turi būti skatinamos sektorių lygmeniu, be kita ko, remiant socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įtraukti socialinius partnerius į Europos politikos formavimą; pabrėžia, kad darbo srities reformos nacionaliniu lygmeniu turi prisidėti prie ESTR įgyvendinimo, įskaitant 8 principą dėl socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo, kolektyvinių derybų ir pagarbos socialinių partnerių autonomiškumui, teisės imtis kolektyvinių veiksmų ir būti tinkamu laiku informuotam bei konsultuojamam dėl įmonių perkėlimo, restruktūrizavimo ir susijungimo, taip pat dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo; ragina Komisiją išanalizuoti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose išdėstytas darbo rinkos reformas šiuo konkrečiu aspektu;

Nauja informavimo, konsultavimosi ir atstovavimo valdybos lygmeniu sistema

17.  pabrėžia, kad reikia kruopščiai vykdyti, vertinti ir, jei reikia remiantis šiuo vertinimu, stiprinti ir konsoliduoti visus atitinkamus ES teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad informavimas ir konsultavimasis būtų neatsiejama įmonės sprendimų priėmimo dalis ir kad jis būtų vykdomas visais įmonės lygmenimis;

18.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti savalaikį reikšmingos informacijos teikimą ir konsultacijas visoje ES prieš priimant bet kokius valdymo sprendimus, kurie gali paveikti darbuotojus, darbo vietas ir darbo sąlygas, ir informacijos apie politiką ar priemones, turinčias tarpvalstybinį poveikį, teikimą; pabrėžia, kad darbuotojų atstovai, įskaitant profesines sąjungas, turi turėti prieigą prie reikiamų ekspertinių žinių ir patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su vadovybės sprendimais, kad galėtų tinkamai įvertinti šios tarpvalstybinės politikos ir procesų poveikį darbo jėgai ir pasiūlyti alternatyvų; pabrėžia, kad turi vykti tikras profesinių sąjungų, darbuotojų atstovų ir vadovybės dialogas dėl šių alternatyvų;

19.  pabrėžia, jog svarbu, kad darbuotojų atstovai, ypač Europos darbo tarybos, po to, kai buvo veiksmingai informuoti ir su jais buvo konsultuojamasi, prasmingai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant tarpvalstybinius klausimus, kurie daro didelį poveikį darbuotojų interesams; pabrėžia, kad tai turėtų apimti klausimus, kurie yra svarbūs Europos darbo jėgai atsižvelgiant į jų galimo poveikio mastą arba kurie yra susiję su veiklos perkėlimu iš vienos valstybės narės į kitą; pabrėžia, kad Europos darbo tarybos turi būti informuojamos ir su jomis turi būti konsultuojamasi klausimais, susijusiais visų pirma su dabartine užimtumo ir investicijų padėtimi ir galimomis tendencijomis, ir reikšmingais organizaciniais pokyčiais, naujų darbo metodų ar gamybos procesų diegimu, gamybos perkėlimu, įmonių, padalinių ar jų svarbių dalių jungimusi, sumažinimu ar uždarymu ir kolektyviniais atleidimais; taip pat pabrėžia, kad Europos darbo tarybos dalyvavimas gali plėtoti ir skatinti įmonių kultūrą ir sanglaudą ir kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti rengiant socialinius planus, siekiant reguliuoti pokyčius, kurie gali turėti įtakos darbuotojams ir lemti atleidimus iš darbo; mano, kad labai svarbu stiprinti Europos darbų tarybas, atsižvelgiant į valstybių narių darbo santykių sistemų skirtumus;

20.  pažymi, kad vis dar skiriasi ES šalyse turimos informacijos ir prieš priimant įmonių sprendimus teikiamų konsultacijų kokybė, laikas ir veiksmingumas ir kad restruktūrizavimo procesai įvairiose Europos šalyse vykdomi skirtingai; pažymi, kad dialogas dėl atleidimų iš darbo ir gamyklų uždarymo alternatyvų ES skiriasi; primena, kad 2013 m. jis jau pasiūlė teisinę sistemą(40), susijusią su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, taip pat restruktūrizavimo numatymu ir valdymu, siekiant formuoti tvarų ir socialiai įtraukų restruktūrizavimą ir nė vieno darbuotojo nepalikti nuošalyje; mano, kad reikalinga suderinta ES strategija, kad įmonės ir darbuotojai sugebėtų susitvarkyti su sąžininga žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

21.  pabrėžia, kad darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas visada turėtų būti užtikrinta laiku ir ja turėtų būti atsižvelgiama į galimą kiekybinį ir kokybinį poveikį užimtumui ir darbo sąlygoms, taip pat į pokyčius, susijusius su skaitmeninėmis technologijomis ir taikomosiomis programomis, siekiant pagerinti esamus verslo procesus ir darbo jėgos efektyvumą; atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų informavimas, konsultavimasis su jais ir dalyvavimas valdybos lygmeniu yra veiksmingos darbuotojų teisių užtikrinimo priemonės;

22.  ragina ES užtikrinti, kad darbuotojams taip pat būtų atstovaujama įmonių, kurios naudojasi ES teisės aktais(41) tarpvalstybinio įmonių restruktūrizavimo ir mobilumo tikslais, valdybose; pabrėžia, kad būtina užtikrinti lyčių pusiausvyrą tiek darbuotojų vietų skaičiaus, tiek visos valdybos požiūriu; pakartoja savo raginimą Tarybai nutraukti Direktyvos dėl moterų valdybose blokavimą, atsižvelgiant į tai, kad norint pasiekti dalyvavimo galimybę suteikiančias darbo vietas, lyčių lygybė turi būti užtikrinta visais lygmenimis;

23.  pabrėžia, kad dar daug reikia nuveikti, kad visoje ES būtų užtikrinta lyčių lygybė ir vienodos galimybės visais darbuotojų dalyvavimo aspektais, taip pat tinkamas neįgalių darbuotojų atstovavimas; pažymi, kad nuolatinė lyčių nelygybė atsispindi ir ribotose moterų galimybėse užimti vadovaujamąsias ir atstovaujamąsias pareigas darbo vietoje; pakartoja, kad lyčių lygybė ir įvairovė valdybose yra pagrindinis demokratijos principas, turintis teigiamą ekonominį šalutinį poveikį; ragina, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, nustatyti papildomas priemones siekiant užtikrinti subalansuotą atstovavimą ir lyčių lygybę; pažymi, kad lyčių kvotos prisideda prie didesnės įvairovės, lyčių lygybės ir teisingumo visose sprendimus priimančiose institucijose;

24.  mano, kad įmonės turėtų daryti pažangą siekdamos užtikrinti įvairovę ir lyčių lygybę, įskaitant vienodą darbo užmokestį darbo vietoje; primygtinai ragina Tarybą daryti pažangą dėl Direktyvos dėl moterų valdybose; ragina taikyti 40 proc. kvotą ir nevykdomosioms, ir vykdomosioms valdyboms (jas įvertinant atskirai) tiek privačiose, tiek valstybinėse įmonėse, palaipsniui pritaikant nacionalinės teisės aktus;

25.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją įtrauktus prioritetus ir visų pirma užtikrinti, kad Taryboje būtų atnaujintas pasiūlymas dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių;

26.  ragina Komisiją, atlikus numatomą poveikio vertinimą ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais, priimti naują pagrindų direktyvą dėl darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo Europos įmonėse, taip pat įmonėse, kurios naudojasi ES įmonių mobilumo priemonėmis, siekiant nustatyti būtiniausius standartus tokiose srityse, kaip pasirengimas permainoms, kartu atsižvelgiant į priemones, susijusias su klimato kaita, skaitmenine transformacija ir restruktūrizavimu – visų pirma įmonės lygmeniu;

27.  pabrėžia, kad dalis ES teisės aktų trūkumų būtų pašalinti nustačius atstovavimo valdybos lygmeniu būtiniausio ES standarto ribas pagal šią naują pagrindų direktyvą; todėl mano, kad darbuotojų atstovų valdybose skaičius ir (arba) proporcija turėtų svyruoti nuo kelių vietų iki lygaus atstovavimo, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių įmonėje ir jos patronuojamosiose bendrovėse;

28.  primena, kad Europos darbo tarybos direktyva yra ES teisyno dėl darbuotojų dalyvavimo teisės, teisės į informaciją ir konsultavimąsi su jais dalis; reiškia susirūpinimą dėl direktyvos struktūros trūkumų, visų pirma dėl teisės į informaciją ir konsultavimąsi užtikrinimo ir veiksmingumo, ir apgailestauja dėl 2008 m. praleistos galimybės toliau plėtoti ir gerokai patobulinti šią direktyvą;

29.  pabrėžia, kad reikia didinti darbuotojų ir vadovų atstovų informuotumą apie Europos darbo tarybas; pabrėžia, kad Europos darbo tarybos yra unikalūs tarptautiniai dariniai(42), įsteigti siekiant informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis, taip pat kurti ir skatinti įmonių tapatybę, ir kad joms poveikį daro darbo santykių lygis ir intensyvumas ir politikos strategijos; apgailestauja dėl to, kad centrinė administracija ne visada teikia finansinius, materialinius ir teisinius išteklius, kurių reikia, kad Europos darbo tarybos galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas; ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų reikia imtis siekiant pagerinti darbuotojų dalyvavimą ir užtikrinti geresnį Europos darbo tarybų direktyvos vykdymą, ir prireikus pasiūlyti persvarstyti direktyvą siekiant sustiprinti darbuotojų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, ypač restruktūrizavimo procesų metu;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti teisių į informaciją ir konsultavimąsi stiprinimą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į Europos darbo tarybos nuomonę įmonėms priimant sprendimus ir kad ta nuomonė galėtų būti pateikta prieš užbaigiant atitinkamo lygmens konsultacijas ir prieš valdymo organams priimant sprendimą; be to, ragina Komisiją sustiprinti vykdymo užtikrinimo mechanizmus, valstybes nares – užtikrinti veiksmingą specialių derybinių grupių ir Europos darbo tarybos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nustatyti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas siekiant užtikrinti atitiktį, po daugiau kaip 20 metų panaikinti išimtis seniems vadinamiesiems savanoriškiems išankstiniams susitarimams, nustatytiems prieš direktyvos įsigaliojimą, siekti paaiškinti sąvoką „tarpvalstybinis dalyko pobūdis“ Europos darbo tarybos direktyvos taikymo kontekste, užkirsti kelią piktnaudžiavimui konfidencialumo taisyklėmis, kaip vienam iš būdų apriboti prieigą prie informacijos ir veiksmingą dalyvavimą, ir užtikrinti veiksmingą informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo koordinavimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 225, 1998 8 12, p. 16. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (4) OL L 141, 2011 5 27, p. 1. (5) OL L 82, 2001 3 22, p. 16. (6) OL L 294, 2001 11 10, p. 22. (7) OL L 207, 2003 8 18, p. 25. (8) OL L 80, 2002 3 23, p. 29. (9) OL L 142, 2004 4 30, p. 12. (10) OL L 310, 2005 11 25, p. 1. (11) OL L 122, 2009 5 16, p. 28. (12) OL C 341, 2021 8 24, p. 23. (13) OL C 56, 2021 2 16, p. 10. (14) OL C 10, 2021 1 11, p. 14. (15) OL C 62, 2019 2 15, p. 24. (16) OL C 177, 2016 5 18, p. 1. (17) OL C 161, 2013 6 6, p. 35. (18) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 133. (19) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 78. (20) OL C 440, 2015 12 30, p. 23. (21) OL C 93, 2016 3 9, p. 161. (22) OL C 445, 2021 10 29, p. 75. (23) OL C 456, 2021 11 10, p. 208. (24) Daugiau informacijos: TDO konstitucija (1919 m.) ir TDO Filadelfijos deklaracija (1944 m.). (25) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/companies-capitalise-on-direct-employee-involvement-to-enhance-performance-and-well-being (26) 2019 m. Europos įmonių tyrimas. (27) Europos profesinių sąjungų institutas, 2021, Benchmarking Working Europe 2020 – Covid-19 and the world of work: the impact of a pandemic. (28) Rapp, M. S., Wolff, M., Udoieva, I., Hennig, J. C., Mitbestimmung im Aufsichtsrat und ihre Wirkung auf die Unternehmensführung, Hans-Böckler-Stiftung, Nr. 424, 2019 m. birželis; Ernst and Young, Study on directors’ duties and sustainable corporate governance, 2020 m. liepos mėn. (29) Teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems gairės (angl. Guidelines for a just transition towards environmentally sustainable economies and societies for all), https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/documents/publication/wcms_432859.pdf ; 2021 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje, žr. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/e823d46f-e518-11eb-a1a5-01aa75ed71a1/language-en. (30) 2018 m. lapkričio mėn. TDO tyrimas „Corporate governance models: structure, diversity, evaluation and prospects“. (31) https://www.boeckler.de/pdf/mbf_praes_arguments_co_determination.pdf (32) https://www.etui.org/sites/default/files/R%20121%20Conchon%20BLER%20in%20Europe%20EN%20WEB.pdf. Dabartinė SE teisinė sistema nepadeda užtikrinti esamų darbuotojų atstovavimo valdybose teisių ir netgi suteikia bendrovėms galimybę apeiti nacionalines darbuotojų atstovavimo valdybose teises (Kluge ir Stollt, 2011; Keller ir Werner, 2010). Atrodo, kad SE statutas galėtų būti naudojamas dar trims galimoms nuostatų apėjimo strategijoms, t. y. darbuotojų atstovavimo valdybose teisių įgyvendinimo vengimas; šių teisių „užšaldymas“; darbuotojų atstovams valdybose skirtų vietų skaičiaus sumažinimas, ypač tais atvejais, kai jas užima išorės profesinių sąjungų nariai. (33) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu (OL L 321, 2019 12 12, p. 1). (34) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9). (35) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2121, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu (OL L 321, 2019 12 12, p. 1). (36) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/directive-on-cross-border-mobility-of-companies (37) 2021 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (SWD(2021)0046). (38) 2021 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (SWD(2021)0046). (39) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/662491/IPOL_STU(2020)662491_EN.pdf (40) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.C_.2015.440.01.0023.01.ENG&toc=OJ%3AC%3A2015%3A440%3ATOC (41) Direktyva (ES) 2019/2121, Direktyva 2001/86/EB ir Direktyva 2003/72/EB. (42) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/european-works-councils: „Europos darbo tarybos (EDT) – tai nuolatiniai organai, padedantys informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais Europos įmonėse ir Europos įmonių grupėse, kaip reikalaujama 1994 m. Europos darbo tarybų direktyvoje“.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nuolatinių represijų prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus Rusijoje: žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ atvejis (2021/3018(RSP))

P9_TA(2021)0509 RC-B9-0604/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus Rusijos tema,

–  atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos prisiėmė Rusija kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų (JT) narė ir kitų žmogaus teisių sutarčių valstybė signatarė,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus, ypač į jos 10 straipsnį dėl teisės į saviraiškos laisvę ir 11 straipsnį dėl teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones dėl Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 13 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl teisinių veiksmų prieš nevyriausybinę organizaciją (NVO) „Memorial“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Europos Tarybos generalinės sekretorės Marijos Pejčinović Burić pareiškimą ir į 2021 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatović laišką Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi organizacija „Memorial“ yra ne tik viena seniausių ir labiausiai gerbiamų žmogaus teisių organizacijų Rusijoje, bet ir tarptautinis organizacijų, dirbančių istorinio politinių represijų atminimo ir žmogaus teisių gynimo srityje, modelis; kadangi organizacija „Memorial“ dešimtmečius palaikė dinamišką humanistinę Sovietų režimo nusikaltimų prieš savo tautas ir kitas Sovietų Sąjungos bei kitų šalių tautas atminimo kultūrą, taip pat rėmė aktyvų pilietinį įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir apsaugoti aukas bei pažeidžiamas grupes; kadangi organizacija „Memorial“ ir toliau neįkainojamai prisideda atskleidžiant tiesą apie sovietinius nusikaltimus, istoriškai iš naujo vertinant ir reabilituojant politiškai persekiojamus ir nepagrįstai nuteistus asmenis, ir yra nepaliaujamos kovos už laisvę, demokratiją ir žmogaus teises posovietinėje erdvėje ir už jos ribų simbolis;

B.  kadangi organizacija „Memorial“ taip pat sukūrė įspūdingą daugiau kaip 40 000 Sovietų Sąjungos vidaus saugumo pajėgų pareigūnų duomenų bazę ir užfiksavo jų įvykdytus nusikaltimus; kadangi V. Putino režimo nariai, iš kurių kai kurie turi profesinių ir šeimos ryšių su KGB, bando nuslėpti neatskleistus nusikaltimus;

C.  kadangi organizacija „Memorial“ atliko svarbų vaidmenį atskleidžiant dokumentus ir faktus apie 1940 m. įvykdytas Katynės žudynes, masinius beveik 22 000 Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų nužudymus, apie 1945 m. karinę operaciją „Augustavo gaudynės“ ir apie kitas sovietmečio represijas bei Josifo Stalino vykdyto Didžiojo teroro aukas;

D.  kadangi organizacija „Memorial“ yra viena iš paskutinių likusių organizacijų, tęsiančių darbą žmogaus teisių srityje Čečėnijoje, tapusioje beveik totalitariniu anklavu Rusijos Federacijoje, kur Kremliaus remiamas vietos lyderis Ramzanas Kadyrovas negailestingai brutaliomis represijomis malšino bet kokią opoziciją;

E.  kadangi Europos Parlamentas pavadino už minties laisvę jo skiriamą Sacharovo premiją vieno iš organizacijos „Memorial“ steigėjų ir pirmojo pirmininko Andrejaus Sacharovo vardu, o 2009 m. skyrė apdovanojimą organizacijai „Memorial“, kuriai atstovavo Liudmila Aleksejeva, Sergejus Kovalevas ir Olegas Orlovas;

F.  kadangi šiuo metu du organizacijai „Memorial“ priklausantys juridiniai asmenys – tarptautinė organizacija „Memorial“ ir žmogaus teisių centras „Memorial“ – susiduria su likvidavimo rizika; kadangi 2021 m. lapkričio 11 d. tarptautinei organizacijai „Memorial“ buvo pranešta apie Rusijos Federacijos generalinio prokuroro pradėtą bylą, kuria siekiama organizacijos uždarymo dėl pasikartojančių tariamų šalies teisės aktų dėl „užsienio agentų“ pažeidimų ir ypač dėl to, kad kai kurie leidiniai nebuvo pažymėti kaip „užsienio agento“ skelbiama medžiaga; kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. žmogaus teisių centrui „Memorial“ buvo pranešta apie panašų Maskvos miesto prokuratūros pareikštą ieškinį, grindžiamą papildomais teiginiais, kad centro straipsniais tariamai pateisinama teroristinių ir ekstremistinių organizacijų veikla, nes NVO interneto svetainėje buvo paskelbti politinių kalinių sąrašai ir pareiškimai, kuriais, be kita ko, ginamos Krymo totorių ir Jehovos liudytojų žmogaus teisės; kadangi 2021 m. lapkričio 23 d. pradėtas teismo procesas dėl žmogaus teisių centro „Memorial“, o 2021 m. lapkričio 25 d. – dėl tarptautinės organizacijos „Memorial“; kadangi kitas klausymas dėl žmogaus teisių centro „Memorial“ vyks 2021 m. gruodžio 16 d., o kitas klausymas dėl tarptautinės organizacijos „Memorial“– 2021 m. gruodžio 28 d.;

G.  kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. net Rusijos prezidentinė pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių taryba ieškinį apibūdino kaip neproporcingą, teigdama, kad per pastaruosius 14 mėnesių nebuvo nustatyta nė jokių tarptautinės organizacijos „Memorial“ teisinių pažeidimų ir kad žmogaus teisių centras „Memorial“ įvykdė tik du nedidelius pažeidimus;

H.  kadangi po daugelį metų trukusio abiejų organizacijų persekiojimo pereinama prie šių svarbių NVO likvidavimo; kadangi šios organizacijos 2014 ir 2016 m. buvo priskirtos „užsienio agentų“ kategorijai ir joms buvo skirtos milžiniškos baudos už tariamą „užsienio agentų“ įstatymo nesilaikymą, o jų darbuotojų, kurie taip pat patyrė išpuolius ir priekabiavimą, atžvilgiu buvo pradėtas savavališkas baudžiamasis persekiojimas; kadangi šie išpuoliai, pvz., žmogaus teisių centro „Memorial“ mokslo darbuotojos Natalijos Estemirovos nužudymas 2009 m., nebuvo tinkamai ištirti, o nusikaltėliai ir toliau lieka nenubausti; kadangi žmogaus teisių centro „Memorial“ biuro Čečėnijoje vadovas Ojubas Titievas ir tarptautinės organizacijos „Memorial“ Karelijos padalinio vadovas Jurijus Dmitrijevas buvo įkalinti politiškai motyvuotų kaltinimų pagrindu; kadangi neseniai, 2021 m. spalio 14 d., tarptautinės organizacijos „Memorial“ biurą Maskvoje šturmavo įniršusi minia, o po to policija atliko kratą;

I.  kadangi organizacijos „Memorial“ persekiojimas vyksta Rusijos vyriausybei nuolat ir sistemingai mėginant perrašyti istoriją ir apriboti laisvas diskusijas dėl istorinių nusikaltimų ir įvykių, ypač susijusių su sovietinio režimo šalių vyriausybių valdymu, vertinimo; kadangi valdžios institucijos suklastojo istorinius faktus, norėdamos paneigti žmogaus teisių centro „Memorial“ išvadas dėl represijų ir persekiojimo Stalino valdymo laikotarpiu;

J.  kadangi bandymai įbauginti, nutildyti ir galiausiai uždaryti organizaciją „Memorial“ tampa vis labiau represinės Rusijos valdžios politikos simboliu, papildančiu Rusijos politinių represijų istoriją nauju skyriumi; kadangi 1987–1992 m. organizacija „Memorial“ buvo sukurta turint konkretų tikslą surinkti dokumentus, vykdyti tyrimus, prisiminti nukentėjusiuosius ir šviesti visuomenę klausimais, susijusiais su praeityje šalyje vykdytomis represijomis ir tragišku istoriniu palikimu;

K.  kadangi aktyvi pilietinė visuomenė yra itin svarbus demokratinės ir atviros visuomenės aspektas, ji taip pat svarbi žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsaugai; kadangi NVO šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje atlieka labai svarbų vaidmenį, joms turi būti užtikrinta galimybė veikti laisvai, be reikalo nesikišant valdžios institucijoms; kadangi procesiniai veiksmai prieš organizaciją „Memorial“ yra naujausias Rusijos valdžios institucijų represijų prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus pavyzdys, o dėl to galiausiai nukenčia Rusijos žmonių interesai bei atviro ir laisvo dialogo galimybės;

L.  kadangi 2012 m. Rusijoje buvo priimtas įstatymas dėl užsienio agentų, o pernai Rusijos parlamentas jį papildė taip, kad jį būtų galima taikyti bet kuriam visuomenės kritikui ar aktyvistui; kadangi pastaraisiais mėnesiais labai išaugo skaičius organizacijų ir asmenų, kuriuos valdžios institucijos įvardijo kaip užsienio agentus; kadangi Rusijos valdžios institucijos naudojasi šiuo įstatymu siekdamos lengviau susidoroti su Rusijoje veikiančia nepriklausoma pilietine visuomene, nukreipdamos jį prieš NVO, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus, moterų teisių ir LGBTIQ+ asmenų teisių aktyvistus, taip pat aplinkosaugos aktyvistus; kadangi šis įstatymas, taip pat teisės aktai dėl nepageidaujamų organizacijų ir dėl kovos su ekstremistine veikla pažeidžia Rusijos Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, visų pirma įsipareigojimus, susijusius su asociacijų ir žodžio laisve, teise į privatumą, teise dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir diskriminacijos draudimu; kadangi organizacijos „Memorial“ pavyzdys aiškiai rodo, kaip Rusijos valdžios institucijos naudojasi šiais įstatymais kaip priemone kritikams ir nepriklausomiems veikėjams įbauginti ir nutildyti;

1.  smerkia nuolatinį persekiojimą ir naujausius politiškai motyvuotus bandymus uždaryti tarptautinę organizaciją „Memorial“ ir žmogaus teisių centrą „Memorial“; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti visus kaltinimus organizacijai „Memorial“ ir užtikrinti, kad ji galėtų saugiai tęsti savo svarbų darbą be valstybės kišimosi; reikalauja, kad valdžios institucijos užtikrintų visapusišką organizacijos „Memorial“ materialiojo ir nematerialiojo turto, įskaitant jos archyvus, taip pat nepriklausomų teatrų, žurnalistų ir menininkų pasirodymus ir kūrinius, apsaugą ir galimybę jais naudotis;

2.  palankiai vertina 2021 m. lapkričio 30 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro laišką Rusijos Federacijos generaliniam prokurorui; primygtinai tvirtina, kad prašymai dėl likvidavimo neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo; ragina Komisijos ir Tarybos pirmininkus ir ES valstybes nares paskelbti atvirus paramos pareiškimus ir pareikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos užtikrintų organizacijos „Memorial“ saugumą ir panaikintų visus kaltinimus; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes Rusijoje viešai išreikšti solidarumą su organizacija „Memorial“;

3.  ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją taikant ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatyti sankcijas Rusijos pareigūnams, vykdantiems neteisėtas organizacijos „Memorial“ represijas ir teismo procesus prieš jos padalinius ir narius;

4.  primygtinai ragina Rusiją nutraukti tebevykdomą susidorojimą su pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjais ir nepriklausoma žiniasklaida, panaikinti įstatymus dėl užsienio agentų ir nepageidaujamų organizacijų, nebekurti specialių teisės aktų ir nepiktnaudžiauti esamais baudžiamaisiais ar administraciniais įstatymais siekiant susidoroti su disidentais šalies viduje ar užsienyje, suderinti savo teisės aktus su įsipareigojimais, kuriuos Rusija savanoriškai prisiėmė pagal tarptautinę teisę ir savo Konstituciją, be kita ko, visiškai atkurti asociacijų ir saviraiškos laisvę, taip pat žiniasklaidos ir interneto laisvę; ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų priimtos restitucijos ir žalos atlyginimo priemonės siekiant ištaisyti žalą, padarytą taikant įstatymus dėl užsienio agentų ir nepageidaujamų organizacijų;

5.  reiškia solidarumą su Rusijos žmonėmis ir primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti organizacijos „Memorial“, jos darbuotojų ir visų kitų NVO, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, teisininkų, mokslininkų, istorikų, moterų teisių ir LGBTIQ+ teisių aktyvistų ir aplinkosaugos aktyvistų persekiojimą Rusijoje; pakartoja, kad remia Rusijos pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus, ir ragina Rusiją sukurti aiškią teisinę sistemą ir saugią pilietinės visuomenės darbo aplinką, atitinkančią tarptautinius žmogaus teisių standartus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingas ir efektyvias teisių gynimo procedūras pilietinės visuomenės veikėjams, kurių darbo laisvei iškilo grėsmė;

6.  pakartoja, kad laisvas ir nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos darbas yra demokratinės visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės principais, pagrindas; todėl ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares tvirčiau remti pilietinę visuomenę, nepriklausomas NVO, žmogaus teisių gynėjus, istorikus ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones, veikiančias Rusijoje, įskaitant tvarią ir lanksčią finansinę paramą ir skubią pagalbą, taip pat skatinti didesnę tarptautinę paramą šiems veikėjams ir jų platesnį įtraukimą į tarptautinius pilietinės visuomenės tinklus; apeliuoja į Rusijos akademinės bendruomenės atsakomybės jausmą ir ragina suteikti tiems tyrėjams ir istorikams tinkamas ir saugias galimybes vykdyti savo akademinę veiklą;

7.  smerkia dabartinių Rusijos valdžios institucijų vykdomas garbės ir orumo įžeidimo kampanijas, nukreiptas prieš istorikus ir mokslininkus, kurie atvirai kalba apie komunistinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir atskleidžia tiesioginius to režimo ir šiuo metu Rusiją valdančių žmonių ryšius; apgailestauja, kad Rusija, kuri iki šiol tebėra didžiausia sovietų komunistinio totalitarizmo auka, vis dar nėra pajėgi susitaikyti su savo sunkia praeitimi ir kad jos valdžios institucijos persekioja tuos, kurie darbuojasi siekdami atskleisti sovietinio totalitarizmo nusikaltimus;

8.  pažymi svarbų organizacijos „Memorial“ indėlį į tai, kad būtų surinkti dokumentai, atliekami moksliniai tyrimai ir teikiama informacija apie politines represijas Sovietų Sąjungoje, ir pabrėžia, kad šiuo darbu nustatyti tarptautiniai standartai; itin palankiai vertina nenuilstamą organizacijos darbą ginant žmogaus teises šiandieninėje Rusijoje ir už jos ribų; ypač giria ją už iniciatyvas, pavyzdžiui, prašymą pradėti baudžiamąjį procesą prieš sukarinto dalinio „Vagnerio grupė“ narius aukų Sirijoje vardu ir nuolatines pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje; reiškia pagarbą organizacijos „Memorial“ nariams, tokiems kaip Natalya Estemirova, kurie sumokėjo didžiausią kainą už tai, kad atskleidė ten įvykdytus žiaurumus; pabrėžia, kad tarptautinės organizacijos „Memorial“ ir žmogaus teisių centro „Memorial“ panaikinimas turėtų didelių neigiamų pasekmių visai pilietinei visuomenei ir ypač žmogaus teisių apsaugai Rusijoje;

9.  pabrėžia, kad šių organizacijų likvidavimas taip pat reikštų unikalių organizacijos „Memorial“ duomenų bazių ir dokumentų rinkinių išnykimą, ir mano, kad šie įrašai yra unikalus žmonijos paveldas; pabrėžia, jog labai svarbu, kad šios duomenų bazės ir dokumentų rinkiniai būtų išlaikyti ir apsaugoti ir kad jais ir toliau galėtų naudotis visi suinteresuotieji asmenys, įskaitant studentus, mokslininkus ir nukentėjusių asmenų šeimas; todėl ragina Komisiją ir EIVT kartu su pilietine visuomene ir Rusijos žmogaus teisių ekspertais parengti išsamią ataskaitą, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad nebūtų pamiršti milijonai politinio teroro Sovietų Sąjungoje aukų ir kuri būtų grindžiama organizacijos „Memorial“ surinktais liudytojų parodymais ir duomenų bazėmis;

10.  smerkia Rusijos vyriausybės ir valdžios institucijų propaguojamą istorijos revizionizmo ir stalinizmo šlovinimo politiką, kuria naudojamasi ne tik šiuo metu bandant likviduoti žmogaus teisių centrą „Memorial“, bet ir daugeliu kitų atvejų, pvz., kalbant apie masinių kapaviečių atradimą Sandarmoche (Karelijos Respublika) ir po to organizacijos „Memorial“ vietos skyriaus vadovui Jurijui Dmitrijevui skirtą politiškai motyvuotą laisvės atėmimo bausmę, grindžiamą suklastotais kaltinimais, taip pat apie Agnes Haikaros knygos, kurioje aprašomas tragiškas Norvegijos ir Suomijos kolonijų gyventojų Kolos pusiasalyje likimas, konfiskavimą; pabrėžia, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimas ir komunistų, nacių ir kitų diktatūrų įvykdytų nusikaltimų pripažinimas ir informuotumo apie juos didinimas yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant Europos vienybę bei didinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, kurių kyla demokratijai, ir tai ypač aktualu kalbant apie jaunesnes kartas;

11.  ragina ES delegaciją ir nacionalines diplomatines atstovybes Rusijoje atidžiai stebėti su organizacija „Memorial“ susijusią padėtį ir teismo procesus vietoje, užtikrinti, kad šios pastangos būtų matomos, ir teikti šios organizacijos padaliniams visą paramą, kurios gali prireikti, įskaitant tiesioginę finansinę paramą, kad būtų galima sumokėti advokatams ir ekspertams, taip pat psichologinę ir medicininę paramą darbuotojams šiuo itin didelio spaudimo laikotarpiu;

12.  ragina ES valstybes nares toliau remti organizacijos „Memorial“ padalinius, veikiančius atitinkamose šalyse; primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę suteikti prieglobstį NVO, kurioms Rusijoje gresia pavojus arba kurios Rusijoje yra uždraustos, ir prireikus leisti joms vykdyti veiklą iš ES teritorijos, taip pat suteikti skubias vizas organizacijos „Memorial“ darbuotojams ir kitiems aktyvistams, kuriems grasinama, kad jie galėtų išvykti iš Rusijos ir rasti laikiną prieglobstį ES;

13.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų su bendramintėmis šalimis siekiant sustiprinti tarptautinę Rusijos ribojamųjų įstatymų, politikos ir veiksmų kontrolę, nuolat atkreipti dėmesį į Rusijos valdžios institucijų taikomus pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių apribojimus ir juos pasmerkti, be kita ko, pasitelkiant aukšto lygio ir viešąsias intervencijas, suderintus veiksmus, nuolatinę kontrolę tarptautiniuose ir regioniniuose žmogaus teisių forumuose ir reguliarius poveikio žmogaus teisėms vertinimus, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Rusija nepakenktų žmogaus teisių tikslams ir tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų;

14.  ragina ES ir valstybių narių ambasadorius Rusijoje, atsižvelgiant į teismo posėdžių rezultatus, surengti bendrą viešą solidarumo vizitą į tarptautinės organizacijos „Memorial“ ir žmogaus teisių centro „Memorial“ biurą;

15.  ragina EIVT toliau kelti klausimą dėl Rusijos be paliovos vykdomo susidorojimo su pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjais ir nepriklausoma žiniasklaida, ypač kiek tai susiję su naujausiu organizacijos „Memorial“ atveju, inicijuoti stebėsenos ir vertinimo procedūras visuose atitinkamuose forumuose, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir JT žmogaus teisių taryboje, ir visų pirma į kitos JT žmogaus teisių tarybos sesijos, kuri prasidės 2022 m. vasario mėn., darbotvarkę įtraukti nesiliaujančio Rusijos susidorojimo su pilietine visuomene klausimą;

16.  ragina EIVT ir Komisiją nuolat atidžiai stebėti įstatymo dėl „užsienio agentų“ poveikį, visų pirma siekiant išsamiai registruoti duomenis apie organizacijas ir asmenis, kurie buvo paskelbti „užsienio agentais“ ir kuriems taikomos sankcijos, ir įvertinti šio teisės akto pakeitimus bei jų poveikį Rusijos pilietinei visuomenei; ragina ES ir jos valstybes nares visuose susitikimuose su Rusijos atstovais sistemingai aptarti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su įstatymu dėl „užsienio agentų“ ir kitais ribojamaisiais teisės aktais, nukreiptais prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus, ir raginti Rusiją nedelsiant panaikinti savo įstatymą dėl „užsienio agentų“ ir suderinti savo teisės aktus su tarptautiniais įsipareigojimais ir tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

17.  ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją integruoti žmogaus teises ir konsultacijas su pilietine visuomene į visus ES, jos valstybių narių ir Rusijos dialogus ir visas bendradarbiavimo sritis bei laikytis savo įsipareigojimo integruoti lyčių aspektą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, tarptautinei organizacijai „Memorial“ ir žmogaus teisių centrui „Memorial“ bei Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kuboje, ypač José Danielio Ferrero, judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ narės Aymaros Nieto, Maykelio Castillo, Luiso Robleso, Félixo Navarro, Luiso Manuelio Otero, pastoriaus Lorenzo Rosaleso Fajardo, Andy Duniero Garcíos ir Yunioro Garcíos Aguileros atvejų (2021/3019(RSP))

P9_TA(2021)0510 RC-B9-0589/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl vyriausybės represijų prieš protestuotojus ir piliečius Kuboje(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytą ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai taikomą Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 14 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl sprendimo atšaukti naujienų agentūros EFE žurnalistų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 29 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos ir Specialiojo pranešėjo teisės į saviraiškos laisvę klausimais biuro pareiškimą dėl valstybės represinių veiksmų, kuriais buvo užkirstas kelias pilietinėms eitynėms, kurios buvo organizuojamos 2021 m. lapkričio 15 d. Kuboje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. kelių menininkų ir organizacijų „PEN International“, „PEN America’s Artists at Risk Connection“ ir „Human Rights Watch“ pareiškimą dėl represijų prieš menininkus nutraukimo Kuboje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurios šalis yra Kuba,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 10 d. EIVT vykdomojo direktoriaus pavaduotojo Šiaurės ir Pietų Amerikos klausimais laišką pilietinės visuomenės atstovams dėl jų dalyvavimo įgyvendinant politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (ARES(2021)247104),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (EUR-Lex) interneto svetainėje paskelbtą pilietinės visuomenės organizacijos apibrėžtį,

–  atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją ir jos Baudžiamąjį kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. liepos 11 d. daugiau kaip 50 salos miestų vyko istorinės demonstracijos, per kurias buvo taikiai protestuojama prieš sunkią socialinę ir ekonominę krizę, nuolatinį vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygių bei sistemingus žmogaus teisių apribojimus; kadangi dėl šių nusiskundimų ir, lygiagrečiai, COVID-19 pandemijos, padažnėjo raginimų užtikrinti pilietines ir politines teises bei demokratiją; kadangi Kubos vyriausybė ėmėsi sistemingų veiksmų, nukreiptų prieš, be kitų, protestuotojus, politinius disidentus, religinius lyderius, žmogaus teisių aktyvistus ir nepriklausomus menininkus, iš kurių kai kurie yra Sacharovo premijos laureatai, dėl jų taikios veiklos demokratijos ir žmogaus teisių srityje; kadangi pranešama, kad kelios dešimtys asmenų buvo savavališkai suimti, sulaikyti arba jiems buvo skirtas namų areštas juos nuolat sekant ir jiems buvo pateikti fiktyvūs ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio baudžiamieji kaltinimai;

B.  kadangi José Daniel Ferrer, judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ narė Aymara Nieto, Maykel Castillo, Luis Robles, Félix Navarro, Luis Manuel Otero, pastorius Lorenzo Rosales Fajardo, Andy Dunier García ir Yunior García Aguilera yra tik keli iš šimtų kubiečių, susiduriančių su Kubos režimo įtvirtinta neteisybe ir represijomis;

C.  kadangi savavališkai įkalinti asmenys nuolat izoliuojami, įskaitant laikymą karceryje, žiaurų kankinimą ir nežmonišką bei žeminantį elgesį be galimybės kreiptis į savo advokatus ir gauti tinkamą medicininę priežiūrą; kadangi kai kurie iš jų kalinami toli nuo savo gyvenamųjų vietų esančiuose kalėjimuose, todėl jų šeimos negali jų aplankyti; kadangi kai kurie iš sulaikytųjų kenčia dėl sveikatos problemų, todėl juos būtina nedelsiant paleisti;

D.  kadangi daugeliui kitų asmenų, kurie pabėgo iš šalies arba buvo priversti palikti šalį, nebuvo leista grįžti ir artimiausioje ateityje jie liks tremtyje; kadangi keturi JT pranešėjai jau pasmerkė priverstinio disidentų išsiuntimo iš Kubos nusikaltimus;

E.  kadangi 2021 m. rugsėjo 21 d. platforma „Archipiélago“ ir kitos pilietinės visuomenės grupės viešai ir skaidriai paprašė kompetentingų institucijų leisti 2021 m. lapkričio 15 d. surengti taikią demonstraciją už pagarbą žmogaus teisėms ir politinių kalinių paleidimą šalyje; kadangi Kubos valdžios institucijos uždraudė planuotus protestus, laikydamos juos neteisėtais ir nepripažindamos nurodytų demonstracijų priežasčių legitimumo;

F.  kadangi 2021 m. lapkričio 15 d. numatytų taikių demonstracijų išvakarėse Kubos valdžios institucijos atšaukė Ispanijos naujienų agentūroje EFE dirbančių žurnalistų įgaliojimus šalyje, akivaizdžiai siekdamos sustabdyti atvirų ir tikslių naujienų srautą iš salos;

G.  kadangi Kubos valstybė privalo pripažinti, saugoti ir užtikrinti teises į taikius susirinkimus ir saviraiškos laisvę, nediskriminuodama dėl politinių pažiūrų; kadangi labai svarbu, kad valstybės teisėsaugos pareigūnai veiktų griežtai laikydamiesi tarptautinių žmogaus teisių standartų, susijusių su teisėtumo, išimtinumo, proporcingumo ir būtinumo principais;

H.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas pritarė politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui, kuriame numatytos aiškios sąlygomis, susijusios su žmogaus teisių ir demokratijos Kuboje gerinimu, kurios apima laikino sustabdymo sąlygą, taikomą tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisių nuostatos; kadangi 2021 m. vasario 26 d. ES ir Kuba surengė trečiąjį oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą; kadangi abi šalys aptarė taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės klausimą; kadangi ES, laikydamasi tarptautinės žmogaus teisių teisės, pabrėžė, kad svarbu leisti visiems piliečiams aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas ir asociacijas; kadangi ES priminė, kad būtina vykdyti įsipareigojimus tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje;

I.  kadangi bet koks politinis dialogas turi apimti tiesioginį ir intensyvų nepriklausomos pilietinės visuomenės ir visų opozicijos politinių veikėjų dalyvavimą be jokių apribojimų, kaip pabrėžiama politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 36 straipsnyje;

J.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Kuboje ir pabrėžė, kad buvo pažeistos 2016 m. pasirašyto Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio c punkto, 5 straipsnio, 22 straipsnio ir 43 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias Kubos vyriausybė įsipareigoja gerbti žmogaus teises;

K.  kadangi Parlamentas tris kartus Kubos aktyvistams suteikė Sacharovo premiją už minties laisvę: 2002 m. ją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – judėjimas „Baltai vilkinčios moterys“, o 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi Sacharovo premijos laureatai ir jų artimieji vis dar nuolat persekiojami ir bauginami ir jiems trukdoma išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose; kadangi 2021 m. gruodžio 8 d. Sacharovo premijos laureatai – judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ lyderė Berta Soler ir Guillermo Fariñas, nusiuntė laišką Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuriame pasiūlė atšaukti jų apdovanojimą, jei EIVT artimiausioje ateityje ir toliau nepadės pilietinei visuomenei, kol Kuboje bus vykdomi nusikaltimai žmoniškumui; kadangi 2021 m. gruodžio 9 d. Guillermo Fariñas buvo pagrobtas ir prieš jo valią nuvežtas į ligoninę;

1.  kuo griežčiausiai smerkia sistemingą prievartą prieš, be kitų, protestuotojus, politinius disidentus, religinius lyderius, žmogaus teisių aktyvistus ir nepriklausomus menininkus, įskaitant jų savavališką sulaikymą ir piktnaudžiavimą jų judėjimo ir ryšių apribojimais, pvz., namų areštą ir sekimą, taip pat Kubos vyriausybės vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti José Danielį Ferrerą, judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ narę Aymarą Nieto, Maykelį Castillo, Luisą Roblesą, Félixą Navarro, Luisą Manuelį Otero, pastorių Lorenzo Rosalesą Fajardo ir Andy Dunierą García, taip pat visus asmenis, sulaikytus už naudojimąsi savo teisėmis į saviraiškos bei taikių susirinkimų laisvę; ragina Kubos valdžios institucijas panaikinti piktnaudžiaujamojo pobūdžio baudžiamuosius kaltinimus ir leisti tremtyje esantiems asmenims, įskaitant, pvz., Yuniorą García grįžti į savo šalį; smerkia tai, kad Kubos vyriausybė sistemingai vykdo priverstinius išsiuntimus iš šalies dėl įsitikinimų; smerkia neseniai įvykdytą Sacharovo premijos laureato Guillermo Fariñaso pagrobimą ir savavališką sulaikymą bei ragina nutraukti reguliarius ir nuolatinius savavališkus areštus ir priekabiavimą, su kuriais jis susiduria;

3.  smerkia Kubos valdžios institucijų vykdomą kankinimą, nežmonišką, žeminantį ir netinkamą elgesį; ragina skubiai ir nešališkai ištirti tokius atvejus ir nedelsiant suteikti galimybę nukentėjusiųjų šeimoms susipažinti su informacija, taip pat suteikti nukentėjusiems jų pasirinktą medicininę priežiūrą;

4.  ragina suteikti patikimas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismų nepriklausomumo garantijas ir ragina užtikrinti, kad asmenys, iš kurių atimta laisvė, turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą advokatą;

5.  primygtinai ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti represijų politiką, kuri palaiko baimės kultūrą ir panaikina bet kokios formos dialogą, saviraiškos ir susirinkimų laisvę; smerkia nuolatines Kubos taikomas represijų ir bauginimo strategijas, kuriomis siekiama trukdyti bet kokioms pilietinės visuomenės demokratijos skatinimo iniciatyvoms, tokioms kaip 2021 m. lapkričio 15 d. numatytas pilietinis maršas, kuris neįvyko dėl grasinimų, priekabiavimo, apgulčių, sulaikymų ir kelių kitų represinių veiksmų prieš civilius gyventojus; pabrėžia, kad visada turi būti palaikomos ir gerbiamos pagrindinės teisės, tokios kaip saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvė; ragina Kubos valdžios institucijas visada užtikrinti ir garantuoti teisę į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę ir leisti šalyje rengti taikias demonstracijas;

6.  primygtinai ragina Kubos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos gyventojų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, siekiant patenkinti jų poreikį turėti daugiau galimybių gauti maisto ir vaistų, ir veiksmingai reaguoti į COVID-19 pandemiją;

7.  ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant suteikti galimybę Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės klausimais ir Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais patekti į šalį siekiant dokumentuoti žmogaus teisių padėtį Kuboje;

8.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, EIVT ir jos delegacijai Kuboje griežtai ir viešai pasmerkti savavališką J. D. Ferrero, A. Nieto, M. Castillo, L. M. Otero, L. Robleso, F. Navarro, pastoriaus L. Rosales Fajardo, A. García Lorenzo ir šimtų taikių demonstrantų, įkalintų po 2021 m. liepos 11 d. ir lapkričio 15 d. vykusių demonstracijų, sulaikymą ir įkalinimą, ir imtis visų reikiamų veiksmų demokratijai ir žmogaus teisėms ginti; reiškia tvirčiausią palaikymą išvykti priverstiems menininkams, žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir socialiniams bei politiniams aktyvistams, kenčiantiems dėl prievartinės tremties iš Kubos, tokiems kaip Y. García Aguilera;

9.  prašo Kubos valdžios institucijų leisti ES delegacijai ir valstybių narių atstovams, taip pat nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms stebėti šimtų aktyvistų ir paprastų kubiečių, kurie ir toliau kalinami už naudojimąsi savo teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę, įskaitant asmenis, kaltinamus, be kita ko, pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, pvz., dėl „paniekinimo“, „pasipriešinimo“ ir „kurstymo įvykdyti nusikaltimą“, teismo procesus ir leisti juos aplankyti kalėjime;

10.  primygtinai ragina Kubos vyriausybę suderinti savo žmogaus teisių politiką su tarptautiniais standartais, apibrėžtais chartijose, deklaracijose ir tarptautinėse priemonėse, kurias Kuba yra pasirašiusi, ir leisti pilietinei visuomenei ir opozicijos politiniams veikėjams aktyviai dalyvauti politiniame ir socialiniame gyvenime be apribojimų, užtikrinant ir įgyvendinant pagrindines laisves; ragina Kubos valdžios institucijas išklausyti savo piliečių nuomonę ir dalyvauti demokratiniame nacionaliniame procese;

11.  smerkia savavališką EFE korespondentų akreditacijos atšaukimą ir visus savavališkus tarptautinių ir Kubos korespondentų darbo apribojimus;

12.  primena, kad tvirtai remia žmogaus teisių gynėjus Kuboje ir jų atliekamą darbą; ragina visų valstybių narių atstovus per vizitus Kubos valdžios institucijose išreikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir didinti savo paramą tikrai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, taip pat lankantis Kuboje susitikti su Sacharovo premijos laureatais, kad būtų užtikrintas nuoseklus ES žmogaus teisių politikos taikymas ES ir už jos ribų, taip stiprinant nepriklausomų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą ir gerinant žmogaus teisių gynėjų darbą; apgailestauja dėl to, kad nepriklausomi Kubos ir Europos pilietinės visuomenės atstovai negalėjo dalyvauti dialoge, kuris yra privalomas pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatas; apgailestauja dėl EIVT ir Europos Parlamento pozicijų ir politikos Kubos klausimu skirtumų ir primygtinai ragina EIVT neapleisti Kubos pilietinės visuomenės;

13.  labai apgailestauja dėl to, kad Kubos valdžios institucijos atsisako leisti Europos Parlamentui, jo delegacijoms ir kai kurioms frakcijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas davė pritarimą ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti atvykti į šalį;

14.  pabrėžia, kad visos šalys privalo laikytis privalomų ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijos nuostatų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad bet koks Europos Sąjungos ir Kubos pilietinės visuomenės dialogas dėl finansavimo galimybių turi vykti tik su nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įsitikinus, kad joks finansavimas neprisidės prie Kubos režimo finansavimo ir kad jos ketina gerinti Kubos gyventojų gyvenimo lygį;

15.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo patvirtinimo, demokratijos ir žmogaus teisių padėtis nepagerėjo, o, priešingai, labai pablogėjo; primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, Kuba privalo laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; labai apgailestauja dėl to, kad visi pirmiau minėti atvejai yra papildomi ir nuolatiniai susitarimo pažeidimai;

16.  pakartoja savo raginimą Tarybai patvirtinti sankcijas asmenims, atsakingiems už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Kuboje;

17.  primena, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime yra nuostata dėl žmogaus teisių, kaip standartinė esminė ES tarptautinių susitarimų dalis, pagal kurią leidžiama sustabdyti susitarimo galiojimą, jei pažeidžiamos žmogaus teisių nuostatos;

18.  pakartoja savo raginimą Europos Sąjungai pradėti taikyti 85 straipsnio 3 dalies b punktą, kad būtų nedelsiant sušauktas Jungtinio komiteto posėdis dėl Kubos vyriausybės daromų susitarimo pažeidimų, kurie yra ypatingos skubos atvejis, kuriuo susitarimas gali būti sustabdytas dėl nuolatinių, sunkių ir reikšmingų demokratijos principų pažeidimų, dėl to, kad nėra pagarbos visoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri yra esminis šio susitarimo elementas, kaip įtvirtinta 1 straipsnio 5 dalyje, ir dėl to, kad šios problemos nesprendžiamos, nepaisant daugybės raginimų tai padaryti;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Nacionalinei liaudies valdžios asamblėjai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos šalių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0389. (2) OL L 337 I, 2016 12 13, p. 1.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priverčiamojo darbo bendrovės „Linglong“ fabrike ir aplinkos apsaugos protestų Serbijoje (2021/3020(RSP))

P9_TA(2021)0511 RC-B9-0600/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Serbijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS)(1), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d., ir į Serbijos kaip šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos parengtą 2021 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2021)0288),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Serbija, kaip ir bet kuri šalis, norinti tapti ES valstybe nare, turi būti vertinama pagal savo nuopelnus stojimui būtinų kriterijų ir bendrų vertybių įgyvendinimo, įvykdymo ir laikymosi srityje;

B.  kadangi demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra plėtros, stabilizacijos ir asociacijos procesų esminis elementas; kadangi reikia tvarių reformų, kad būtų galima įveikti šiose srityse išlikusius didelius iššūkius;

C.  kadangi Serbija turi pasiekti nekintamų rezultatų pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybių laikymosi, užtikrinimo ir gynimo srityje;

D.  kadangi didelį susirūpinimą tebekelia saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo padėtis – šiam klausimui turi būti teikiama pirmenybė;

E.  kadangi Serbija vis dažniau sudaro sutartis su stambiais Kinijos pramonininkais ir suteikia Kinijai vis daugiau teisinių privilegijų, net jei jos prieštarauja ES teisei; kadangi pagal Belgrado ir Pekino susitarimą dėl užsieniečių įdarbinimo Serbijoje leidžiama taikyti Kinijos darbo teisę; kadangi 2021 m. kovo mėn. spaudoje pasirodė pranešimų apie netinkamą elgesį su Kinijos bendrovės „Zijin Mining“, kuri 2018 m. rytų Serbijoje perėmė vario kasyklą, darbuotojais – iš jų buvo atimti pasai ir jie buvo apgyvendinti nesaugiomis sąlygomis;

F.  kadangi iškilo rimtų įtarimų dėl Kinijos padangų gamybos bendrovės „Linglong Tire“ Zrenianine (šiaurės Serbija), susijusių su 500 darbuotojų iš Vietnamo darbo sąlygomis; kadangi šie įtarimai apima žmogaus teisių pažeidimus, prekybą žmonėmis ir sąlygas, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei; kadangi iš darbuotojų buvo atimti pasai; kadangi „Linglong Tire“ fabriko darbuotojų sutartyse yra pažeidimų, iš kurių matyti, kad, kalbant apie darbo užmokestį, atostogas ir darbo valandas, darbuotojai buvo išnaudojami pažeidžiant taikytinas Serbijos darbo įstatymo nuostatas;

G.  kadangi pastaruoju metu pranešama apie visoje Serbijoje plačiai paplitusius aplinkos apsaugos protestus dėl skuboto dviejų įstatymų – įstatymo dėl referendumų ir liaudies iniciatyvos ir įstatymo dėl žemės ekspropriacijos – priėmimo; kadangi pastarasis įstatymas laikomas atveriančiu galimybes kontraversiškiems užsienio investicijų projektams, pvz., „Rio Tinto“ kasyklai, kurie daro didelį poveikį aplinkai; kadangi Serbijos piliečiai pasinaudojo savo pagrindine žmogaus teise į taikius susirinkimus; kadangi tvirtuose įtarimuose pabrėžiama, kad policijos pajėgos pažeidė savo pareigą apsaugoti piliečių gyvybes, teises ir laisves, taip pat teisinės valstybės principo apsaugą; kadangi policija panaudojo daug jėgos ir suėmė kelis protestuotojus; kadangi protestuotojus užpuolė nenustatytos ginkluotos grupuotės, chuliganai ir buldozeriai;

H.  kadangi Serbijos vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti įstatymo dėl žemės ekspropriacijos priėmimo parlamente procedūrą po to, kai prezidentas jį grąžino persvarstyti; kadangi vyriausybė išanalizuos įstatymą ir po plačių viešų diskusijų padarys pataisas; kadangi 2021 m. gruodžio 10 d. nacionalinė asamblėja priėmė įstatymo dėl referendumų ir liaudies iniciatyvos pataisas, susijusias su parašų tikrinimu ir parašų tikrinimo mokesčio panaikinimu;

I.  kadangi tiek „Linglong Tire“ fabrikas, tiek aplinkos apsaugos protestai susiję su įtarimais dėl bauginimo ir fizinių išpuolių prieš žiniasklaidos darbuotojus, aktyvistus, pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) ir nevyriausybines organizacijas (NVO);

J.  kadangi 2021 m. gruodžio 14 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje paskelbta 4 stojimo derybų su Serbija skyrių grupės derybų pradžia;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl įtariamo maždaug 500 vietnamiečių priverstinio darbo, žmogaus teisių pažeidimo ir prekybos žmonėmis Kinijos „Linglong Tire“ fabriko statybvietėje Serbijoje;

2.  primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti šį atvejį ir užtikrinti, kad fabrike būtų paisoma pagrindinių žmogaus teisių, ypač darbuotojų teisių, pateikti ES tyrimų išvadas ir patraukti kaltininkus atsakomybėn; ragina Serbijos valdžios institucijas leisti NVO, PVO, ES pareigūnams ir kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams laisvai, nevaržomai ir nekliudomai patekti į Zrenianine esantį „Linglong Tire“ fabriką ir patalpas, kuriose apgyvendinti darbuotojai iš Vietnamo; primygtinai ragina Europos Sąjungos delegaciją Serbijos Respublikoje atidžiai stebėti šiuos procesus ir 500 darbuotojų iš Vietnamo likimą;

3.  ragina Serbiją pagerinti teisės aktų derinimą su ES darbo teise, priimti naują įstatymą dėl teisės streikuoti, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir iš dalies pakeisti inspektavimo priežiūros įstatymą, kad jis atitiktų atitinkamas Serbijos ratifikuotas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didelių problemų, susijusių su korupcija ir teisės viršenybe aplinkos srityje, dėl bendro skaidrumo trūkumo ir infrastruktūros projektų, be kita ko, susijusių su Kinijos investicijomis ir paskolomis, taip pat tarptautinėmis bendrovėmis, pvz., „Rio Tinto“, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į derybų dėl 4 skyrių grupės „Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas“ pradžią stojimo į ES derybose; ragina ES ir Serbijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į teisėtą susirūpinimą, išreikštą per aplinkos apsaugos protestus, ir per derybas skubiai spręsti šias problemas;

5.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Kinijos įtakos Serbijoje ir Vakarų Balkanuose; ragina Serbiją didinti atitikties teisiniams reikalavimams standartus, taikomus Kinijos verslo veiklai; pabrėžia, kad Serbijos darbo ir aplinkos teisės aktai taip pat turėtų būti taikomi šalyje veikiančioms Kinijos įmonėms;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio ekstremistų ir chuliganų grupuočių smurto prieš taikias aplinkos apsaugos demonstracijas; apgailestauja dėl to, kad policija panaudojo daug jėgos prieš protestuotojus; smerkia smurtinį chuliganų elgesį su taikiais demonstrantais; griežtai smerkia bet kokį pagrindinės teisės į taikius susirinkimus pažeidimą; pabrėžia, kad susirinkimų laisvė yra žmogaus teisė; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas tinkamai ištirti pastarojo meto masinių protestų atvejus, kai įtariama, kad policijos pajėgos viršijo savo įgaliojimus arba nesugebėjo apsaugoti protestuotojų nuo smurto ir apsaugoti jų žmogaus teisės į taikius susirinkimus; ragina Serbijos valdžios institucijas viešai pasmerkti šių chuliganų veiksmus prieš protestuotojus;

7.  atsižvelgdamas į tai taip pat smerkia chuliganų grupuočių vaidmenį saugant Belgrade esančią sienų tapybos kūrinį, kuriame vaizduojamas nuteistas karo nusikaltėlis Ratko Mladićius, ir su tuo susijusius incidentus, kurie atskleidė glaudžius chuliganų ir policijos ryšius; yra susirūpinęs, kad, nepaisant gyventojų pageidavimo ir oficialių savivaldybės sprendimų, valdžios institucijos akivaizdžiai nenori užtikrinti, kad šis kūrinys būtų visam laikui pašalintas;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad skirta mažai laiko ir erdvės atvirai diskusijai dėl įstatymo dėl referendumų ir liaudies iniciatyvos ir įstatymo dėl žemės ekspropriacijos pataisų; atkreipia dėmesį į sprendimą atšaukti ir persvarstyti įstatymą dėl žemės ekspropriacijos ir priimtas įstatymo dėl referendumų ir liaudies iniciatyvos pataisas;

9.  apgailestauja dėl ilgalaikių žiniasklaidos šališkumo tendencijų ir valstybės pareigūnų, policijos ir partijų politikų veiklos painiojimo; apgailestauja dėl blogėjančios padėties žiniasklaidos laisvės srityje ir vis dažnesnių smurtinių kalbų, bauginimo ir net neapykantos retorikos, nukreiptų prieš parlamentinės opozicijos narius, nepriklausomus intelektualus, NVO, žurnalistus ir iškilius asmenis ir kurių, be kita ko, sulaukiama iš valdančiųjų partijų narių, kurie turi ypač svarbią pareigą pagarbiai elgtis su visais žiniasklaidos atstovais; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų priemonių žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui užtikrinti ir tinkamiems šių atvejų tyrimams atlikti;

10.  susirūpinęs pažymi, kad PVO ir NVO dirba aplinkoje, kuri nėra atvira kritikai; apgailestauja dėl pastarojo meto išpuolių prieš Serbijos susivienijusios opozicijos lyderę Mariniką Tepić dėl jos etninės kilmės, kurie buvo vykdomi vyriausybės remiamame televizijos kanale; ragina Serbijos valdžios institucijas reaguoti į tai, kad mažėja pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos erdvė, ir užtikrinti, kad jos galėtų dirbti be jokių apribojimų, be kita ko, kad nebūtų bauginamos ar kriminalizuojamos; primygtinai ragina valdžios institucijas kuo greičiau sukurti atmosferą, palankią dirbti visoms PVO;

11.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą stiprinti savo bendradarbiavimą su pilietine visuomene, NVO ir nepriklausoma žiniasklaida vietoje ir paramą joms; pakartoja, kad remia demokratinių Europos politinių fondų darbą stiprinant Serbijos demokratinius procesus ir skatinant naują politinių lyderių kartą;

12.  ragina Serbijos vyriausybę imtis veiksmų siekiant įgyvendinti veiksmingas ir patikrinamas esmines reformas, užtikrinti struktūrines reformas ir pašalinti struktūrinius trūkumus teisinės valstybės, pagrindinių teisių, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų veikimo bei viešojo administravimo srityse;

13.  palankiai vertina tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas ir kad tai yra vienas iš vyriausybės prioritetų; ragina Serbijos valdžios institucijas viešosiose diskusijose aktyviau ir nedviprasmiškai išreikšti savo įsipareigojimą puoselėti ES vertybes ir tikisi aiškaus ir nedviprasmiško Serbijos įsipareigojimo tiek žodžiais, tiek veiksmais vykdyti savo su stojimu į ES susijusias pareigas aiškiai ir patikrinamu būdu;

14.  tikisi, kad derybos dėl 4 skyrių grupės „Žalioji darbotvarkė ir tvarus sujungiamumas“ (14, 15, 21 ir 27 skyrių) bus baigtos atnaujinus pastangas visapusiškai įgyvendinti ES standartus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Serbijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 278, 2013 10 18, p. 16.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių ir teisės viršenybės Slovėnijoje, ypač delsimo skirti prokurorus į Europos prokuratūrą (2021/2978(RSP))

P9_TA(2021)0512 B9-0588/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 86 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. paskelbtą 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (COM(2020)0580) ir į 2021 m. liepos 20 d. paskelbtą 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (COM(2021)0700),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2021 m. lapkričio 17 d. komandiruotės ataskaitą, parengtą po 2021 m. spalio 13–15 d. ad hoc delegacijos vizito į Slovėniją siekiant įvertinti, kaip laikomasi ES vertybių ir teisinės valstybės principo,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės atliekamą darbą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2020 m. lapkričio 25 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl Vengrijos kišimosi į žiniasklaidos veiklą Slovėnijoje ir Šiaurės Makedonijoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. vasario 15 d., balandžio 29 d. ir birželio 23 d. nusiųstus raštus Slovėnijos Respublikos teisingumo ministrui, kuriuose išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl numatytos dviejų Europos deleguotųjų prokurorų skyrimo nacionalinės procedūros užbaigimo: susirūpinta, kad nacionalinė procedūra nebuvo tinkamai vykdoma,

–  atsižvelgdamas į Slovėnijos Respublikos užsienio reikalų ministro 2020 m. gegužės 4 d. nusiųstą raštą už teisingumą atsakingam Komisijos nariui, kaip atsaką į Komisijos parengtą pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Slovėnijos Respublikos Ministro Pirmininko 2021 m. vasario 23 d. nusiųstą raštą Komisijos Pirmininkei, rengiantis Slovėnijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal ES sutarties 2 straipsnį Europos Sąjunga yra grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, t. y. visoms valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kurių ES ir kiekviena valstybė narė turi laikytis visose savo politikos srityse;

B.  kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama ES; kadangi, vadovaujantis Sutartimis, Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba atsako už pagarbos teisinei valstybei – pagrindinei Sąjungos vertybei – užtikrinimą, taip pat už užtikrinimą, kad būtų gerbiamos ES teisės nuostatos, vertybės ir principai ir jų būtų laikomasi;

C.  kadangi veiksminga, nepriklausoma ir nešališka teismų sistema yra būtina teisinės valstybės principo laikymuisi ir ES piliečių pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių apsaugai užtikrinti;

D.  kadangi 2017 m. spalio 12 d. buvo priimtas Reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra, remiantis tvirtesniu 22 valstybių narių, įskaitant Slovėniją, bendradarbiavimu, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 20 d.; kadangi Europos prokuratūra, kaip nepriklausoma ir decentralizuota Europos Sąjungos prokuratūra, yra kompetentinga tirti pažeidimus, susijusius su ES biudžetu, tokius kaip sukčiavimas, korupcija ar stambus tarpvalstybinis sukčiavimas PVM, vykdyti juos padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti kaltinimus nagrinėti teisme;

E.  kadangi Europos prokuratūra organizuojama centriniu ir nacionaliniu lygmenis; kadangi decentralizuotą lygmenį sudaro Europos deleguotieji prokurorai dalyvaujančiose ES valstybėse, dirbantys su bylomis ir vykdantys tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą savo kilmės valstybėje narėje; kadangi Europos deleguotieji prokurorai yra neatsiejama Europos prokuratūros dalis ir yra iš esmės savo funkciniu ir teisiniu požiūriu nepriklausomi, kai tiria nusikalstamas veikas ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą pagal Europos prokuratūros įgaliojimus;

F.  kadangi Europos prokuratūra 2021 m. birželio 1 d. prisiėmė jai Reglamentu (ES) 2017/1939 suteiktas tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis; kadangi iki 2021 m. birželio 1 d. turėjo būti kiekvienai valstybei narei paskirti mažiausiai du Europos deleguotieji prokurorai; kadangi Slovėnija paskutinė iš dalyvaujančių valstybių paskyrė du deleguotuosius prokurorus ir tai padarė labai uždelsusi – 2021 m. lapkričio 22 d.; kadangi Slovėnijos Vyriausybė laikėsi požiūrio, kad tai buvo tik laikinas jų paskyrimas iki nacionalinės atrankos procedūros užbaigimo; kadangi Europos prokuratūros kolegija 2021 m. lapkričio 24 d. paskyrė du Europos deleguotuosius prokurorus iš Slovėnijos penkerių metų laikotarpiui; kadangi valstybė narė negali atleisti Europos deleguotojo prokuroro iš pareigų ar jam taikyti drausminių priemonių dėl su jo pareigomis pagal Europos prokuratūros reglamentą susijusių priežasčių, prieš tai negavusi Europos vyriausiojo prokuroro sutikimo;

G.  kadangi po to, kai buvo paskirti abu deleguotieji prokurorai į Europos prokuratūrą, teisingumo ministras pranešė apie Ministro Pirmininko kabineto rengiamą ir skubos tvarka be įprasto konsultavimosi su ekspertais priimamą teisės aktų pakeitimą, kuriuo Teisingumo ministerijai suteikiama diskrecija siūlyti kandidatus tuo atveju, jei nebūtų pakankamai į viešą kvietimą atsakiusių kandidatų, taigi, taip Valstybinės prokuratūros tarybos įgaliojimai perduodami vyriausybei;

H.  kadangi tuo pačiu įstatymo pakeitimu numatoma priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurios leistų po to įstatymo įsigaliojimo per tris mėnesius pakeisti į Europos prokuratūrą deleguotus prokurorus;

I.  kadangi prokurorai yra neatsiejama teisingumo sistemos dalis ir atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi; kadangi ypač svarbu, kad prokurorai būtų nepriklausomi ir gebėtų atlikti savo užduotis ir pareigas nepatirdami nepagrįsto kišimosi ar spaudimo; kadangi šiuo metu Slovėnijoje yra užimti tik 206 iš 258 esamų prokurorų postų; kadangi mažiausiai 15 išrinktų valstybės prokurorų šiuo metu laukia, kada juos paskirs vyriausybė; kadangi 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šalies skyriuje dėl Slovėnijos Komisija teigė, kad buvo nepateisinamai vėluojama skirti valstybės prokurorus;

J.  kadangi žiniasklaidos laisvė yra vienas iš veikiančios demokratijos ir teisinės valstybės ramsčių ir garantijų; kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas, nepriklausomumas ir žurnalistų saugumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę elementai ir yra labai svarbūs demokratiniam ES ir jos valstybių narių veikimui;

K.  kadangi pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2021 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Slovėnija užima 36 vietą pasaulyje (18 vietą ES), keturiomis vietomis nukritusi iš 32 vietos, kurią užėmė praėjusiais metais(5); kadangi Komisijos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje teigiama, kad tai reiškia, kad žiniasklaidos laisvė ir žurnalistų apsauga šalyje blogėja; kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė savo 2021 m. birželio 4 d. memorandume nurodė, kad Slovėnijoje yra „aktyvi žiniasklaida ir pilietinė visuomenė. Pilietinės ir politinės teisės, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę ir taikių susirinkimų laisvę, apskritai yra saugomos teisėje ir tikrovėje“; kadangi žmogaus teisių komisarė taip pat atkreipė dėmesį į „esminių žiniasklaidos laisvės sąlygų pablogėjimą Slovėnijoje praėjusiais metais“ ir į tai, kad „per pastaruosius 13 mėnesių Europos Tarybos platformoje paskelbta 13 perspėjimų dėl Slovėnijos“; kadangi tai yra reikšmingas tokių perspėjimų skaičiaus padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais(6);

L.  kadangi Slovėnijos spaudos agentūra (STA), kaip nacionalinė ir viešoji informacijos teikėja, atlieka svarbų vaidmenį šalyje užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą; kadangi šios agentūros nepriklausomumas, palaikomas stabiliu finansavimu ir išvengiant politinio kišimosi, yra itin svarbus jos teikiamai viešajai paslaugai; kadangi įstatymo dėl STA 3 straipsnyje aiškiai nustatyta valstybės pareiga užtikrinti STA institucinę autonomiją, redakcinį nepriklausomumą ir pakankamą finansavimą jos, viešosios paslaugos teikėjos, funkcijai atlikti;

M.  kadangi, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės teigimu, atitinkami Slovėnijos teisės aktai neišsprendžia žiniasklaidos priemonių savininkų ir politinių partijų interesų konflikto; kadangi dėl skaidrumo trūkumo ir nepakankamai konkrečių valdžios organų įpareigojimų pranešti apie valstybės ar valstybinių įmonių reklaminiams pranešimams žiniasklaidoje išleidžiamas lėšas kyla problema, nes valstybės užsakomi reklaminiai pranešimai gali būti naudojami politiniams interesams tenkinti; kadangi dar reikia atlikti žiniasklaidos ir audiovizualinių paslaugų įstatymų peržiūrą; kadangi Komisijos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje teigiama, kad jei būtų priimti Masinės žiniasklaidos įstatymo pakeitimai, kurių projektą 2020 m. liepos mėn. paskelbė Vyriausybė, jais būtų pagerintas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas;

N.  kadangi 2021 m., nepaisydama teisinės prievolės mokėti valstybės subsidiją, Slovėnijos Vyriausybė 312 dienų vėlavo pervesti finansavimą STA teikiamai viešajai paslaugai; kadangi STA pateikė teismui prašymą užtikrinti šio mokėjimo vykdymą, kad galėtų teikti savo viešąją paslaugą; kadangi STA ir Vyriausybės ryšių tarnyba (UKOM) 2021 m. lapkričio 8 d. pasirašė viešojo paslaugų teikimo sutartį dėl viešųjų paslaugų teikimo 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn.; kadangi UKOM 2021 m. lapkričio 17 d. sumokėjo STA 676 000 EUR už STA viešosios paslaugos teikimą sausio–balandžio mėn.; kadangi papildomai buvo sumokėta 140 000 EUR už STA viešosios paslaugos teikimą rugpjūčio mėnesį; kadangi dar liko nesumokėta mažiausiai 507 000 EUR pagal viešųjų paslaugų finansavimo prašymus;

O.  kadangi Slovėnijos žurnalistų asociacija kartu su STA 2021 m. surinko 385 132 EUR per dvi savo sutelktinio finansavimo kampanijas, pavadintas #zaobSTAnek(7), kad išvengtų bankroto, nes buvo kilusi didelė grėsmė šios profesionalios ir nepriklausomos agentūros ir jos maždaug 100 darbuotojų darbo vietų išlikimui;

P.  kadangi tarp STA ir UKOM šiuo metu vyksta derybos dėl 2022 metų viešosios paslaugos teikimo sutarties; kadangi 2021 m. lapkričio 12 d. bendrame pareiškime(8) pagal greitojo reagavimo į grėsmes žiniasklaidos laisvei mechanizmą „Media Freedom Rapid Response“, kurį pasirašė Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras (ECPMF), Europos žurnalistų federacija (EFJ), „Free Press Unlimited“ (FPU), Tarptautinis spaudos institutas (IPI) ir „OBC Transeuropa“ (OBCT), buvo pateiktas perspėjimas dėl STA ilgalaikio finansinio gyvybingumo perspektyvų ir išreikštas susirūpinimas, kad UKOM vykdoma nauja STA finansinės veiklos priežiūra gali pakenkti jos redakciniam nepriklausomumui, taip pat pridurta, kad pagal pasirašomą susitarimą sudaromos komercinės sąlygos mažina STA verslo modelio tvarumą dabartinės sutarties sąlygomis, nes jai gyvybiškai svarbu gauti pakankamą ir tinkamą finansavimą, kartu garantuojant jos redakcinį nepriklausomumą, kaip nustatyta įstatymų;

Q.  kadangi Slovėnijoje toliau daugėja priekabiavimo prie žurnalistų, grasinimo jiems atvejų ir ieškinių prieš žurnalistus (ypač dažnai taikiniu tampa žurnalistės), ir tai vykdo politikai ir visuomenės veikėjai, įskaitant vyriausybės narius; kadangi pranešama apie politinio kišimosi į žiniasklaidos veiklą Slovėnijoje atvejus; kadangi žurnalistams vis dar kyla kliūčių susipažinti su vieša informacija ir dokumentais;

R.  kadangi nėra skaidrių ir aiškiai nustatytų principų dėl nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios reklamos platinimo žiniasklaidos priemonėse; kadangi vietos žiniasklaidos padėtis yra itin neskaidri; kadangi Slovėnijos žiniasklaidos ekonominė padėtis pablogėjo per COVID-19 pandemiją ir nebuvo priimta jokių konkrečių priemonių, skirtų pandemijos poveikiui žiniasklaidos priemonėms sušvelninti;

S.  kadangi Europos universitetinio instituto 2021 m. žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos ataskaitoje išsakytas susirūpinimas dėl nacionalinio transliuotojo „RTV Slovenia“ finansinės padėties ir jam daromo politinio spaudimo; apie tai taip pat pranešė įvairūs suinteresuotieji subjektai; kadangi Europos žurnalistų federacija ir „Media Freedom Rapid Response“ partneriai išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų Slovėnijos valstybinės televizijos stoties „RTV Slovenia“ naujienų programų rengimo pakeitimų, dėl kurių gali sumažėti šio transliuotojo gebėjimas informuoti visuomenę ir vykdyti valdžios kontrolę(9);

T.  kadangi Slovėnija, kaip ir kai kurios kitos valstybės narės, dar neįgyvendino visų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos(10) ir Europos elektroninių ryšių kodekso(11) nuostatų, visų pirma nuostatų dėl nacionalinės žiniasklaidos rinkos reguliuotojo nepriklausomumo, ir sugriežtintų taisyklių dėl kovos su smurto ar neapykantos kurstymu ar dėl saugesnio, teisingesnio ir įvairesnio audiovizualinio sektoriaus skatinimo;

U.  kadangi toliau pranešama apie susirūpinimą dėl daromo spaudimo nepriklausomoms viešosioms institucijoms ir žiniasklaidai, įskaitant kompromitavimo kampanijas ir šmeižtą, nusikalstamų veikų tyrimus, taip pat strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), kuriuos teikia žinomi visuomenės veikėjai ir politikai, įskaitant Vyriausybės narius; kadangi Slovėnija nėra visiškai dekriminalizavusi garbės ir orumo įžeidimo, o tai gali turėti atgrasomąjį poveikį žodžio laisvei ir pranešimui apie valstybės pareigūnų piktnaudžiavimą ir gali lemti savicenzūrą;

V.  kadangi kovai su COVID-19 pandemijos plitimu skirtos ribojamosios priemonės buvo priimtos daugiausia potvarkiais ir dekretais, o rečiau įstatymų ar kitų teisės aktų forma; kadangi keli Slovėnijos vyriausybės dekretai ir teisinės nuostatos dėl ribojamųjų priemonių buvo Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai dėl to, kad jais pažeistas proporcingumo principas, arba dėl to, kad jiems trūko teisinio pagrindo;

W.  kadangi Komisija savo 2020 ir 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų šalies skyriuje dėl Slovėnijos nustatė, kad pakankamų išteklių suteikimas Teismų tarybai ir Valstybinių prokuratūrų tarybai yra šių savavaldžių organų nepriklausomam ir efektyviam veikimui svarbi sąlyga;

X.  kadangi Konstituciniam Teismui pateiktų nagrinėti bylų skaičius yra rekordiškai didelis; kadangi kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai nebuvo įvykdyti per reikalaujamą terminą;

Y.  kadangi pranešama apie įtarimus dėl politinio kišimosi į tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo institucijų, ypač Nacionalinio tyrimų biuro (NBI), darbą; kadangi Administracinis teismas 2020 m. spalio mėn. sprendimu pripažino buvusio NBI direktoriaus atleidimą neteisėtu ir kadangi šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas dėl to sprendimo; kadangi Komisijos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šalies skyriuje dėl Slovėnijos teigiama, kad Nacionalinio tyrimų biuro vykdomi aukšto lygio korupcijos bylų tyrimai neduoda pakankamai konkrečių rezultatų;

Z.  kadangi Vyriausybė priėmė naują iš dalies pakeistą įstatymą dėl policijos organizacijos ir darbo, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 13 d. ir apima pereinamojo laikotarpio nuostatas, pagal kurias aukšto rango policijos pareigūnai iškart netenka savo pareigų, taigi atleidžiama apie 130 policijos viršininkų, įskaitant uniformuotosios ir kriminalinės policijos direktorius, visų aštuonių policijos administracinių padalinių direktorius ir 110 policijos skyrių vadovų; kadangi policijos įstatymo pakeitimais keičiama tvarka dėl to, kuriuo momentu bylą perima prokuroras, ir tai gali turėti poveikį prokuratūros nepriklausomumui; kadangi 2021 m. buvo atleisti trys NBI direktoriai ir įvykdyti keli reikšmingi policijos vyresniosios vadovybės pakeitimai, įskaitant nacionalinių policijos pajėgų padalinio direktoriaus neteisėtą atleidimą; kadangi vidaus reikalų ministras ir policijos generalinis direktorius vis dar neįvykdė teismo sprendimo Nr. 82/2020-33 dėl šio neteisėto atleidimo(12);

AA.  kadangi Komisijos 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos šalies skyriuje dėl Slovėnijos teigiama, kad joje susiaurėjo pilietinės visuomenės erdvė; kadangi pranešama apie vykdomas nevyriausybinių organizacijų (NVO) kompromitavimo kampanijas, ypač naudojantis socialinėmis medijomis; kadangi šios kampanijos ypač paveikė pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias su migrantais ar žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo arba kovos su prekyba žmonėmis srityse; kadangi, Slovėnijos nacionalinio NVO vienijančio tinklo (CNVOS) gautais duomenimis, viešųjų lėšų gauti pavyksta tik toms NVO, kurioms suteiktas viešojo intereso srityje veikiančių organizacijų statusas; kadangi NVO finansavimas padidintas nuo 372 mln. EUR 2019 m. iki 416 mln. EUR 2020 m., ir kadangi Vyriausybė įgyvendino kelis teisės aktų pakeitimus siekiant remti NVO pandemijos metu(13);

AB.  kadangi Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Slovėnijos policijos elgesys su prieglobsčio prašytoju, tapusiu bandžiusių atvykti migrantų masinio priverstinio apgręžimo auka, buvo neteisėtas ir taip buvo pažeistas kolektyvinio asmenų išsiuntimo draudimas, kankinimo draudimas ir ieškinį pateikusio asmens teisė naudotis prieglobsčio procedūromis(14);

AC.  kadangi Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės delegacija 2021 m. spalio 13–15 d. lankėsi Slovėnijoje ir padarė išvadą, kad viešosios institucijos apskritai veikia gerai – ypač Konstitucinis Teismas, duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Aukščiausiojo valstybės prokuroro tarnyba; kadangi ši delegacija taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl kitų šioje rezoliucijoje aptariamų problemų;

1.  mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų Europos vertybių;

2.  yra labai susirūpinęs dėl esamo viešų diskusijų lygio, įsigalėjusio priešiškumo klimato, nepasitikėjimo ir didelio visuomenės susipriešinimo Slovėnijoje, dėl kurių sumažėjo pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas; pabrėžia, kad žinomi visuomenės veikėjai ir politikai, įskaitant vyriausybės narius, turi rodyti gerą pavyzdį ir jiems reikia užtikrinti pagarbius ir civilizuotus viešus debatus be bauginimo, išpuolių, įžeidinėjimų ir priekabiavimo;

3.  teigiamai vertina tai, kad, nors ir šešis mėnesius uždelsus, 2021 m. lapkričio 24 d. paskirti abu Slovėnijos deleguotieji prokurorai į Europos prokuratūros kolegiją, nes tai reiškia, kad jau yra suformuota visa Europos prokuratūra ir visos dalyvaujančios valstybės narės yra paskyrusios deleguotuosius prokurorus; mano, kad visiškai funkcionali Europos prokuratūra atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant ES biudžeto vientisumo apsaugą ir baudžiamąjį persekiojimą už ES finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus; išreiškia susirūpinimą dėl Teisingumo ministerijos pasiūlymo iš dalies pakeisti teisės aktus dėl valstybės prokurorų, nes tie pakeitimai atvertų galimybę atgaline data keisti prokurorų skyrimo kriterijus ir kiltų rizika, kad abu naujai paskirti Europos prokuratūros deleguotieji prokurorai iš Slovėnijos gali būti atleisti(15); ragina Slovėnijos Vyriausybę užtikrinti efektyvų struktūrinį Europos prokuratūros darbą Slovėnijoje, laikantis Europos prokuratūros reglamente nustatytų taisyklių;

4.  ragina Vyriausybę kuo greičiau užbaigti nacionalinių prokurorų, šiuo metu laukiančių patvirtinimo, paskyrimo procesą; atkreipia dėmesį į tai, kad padidinti Teismų tarybos ir Valstybinių prokuratūrų tarybos ištekliai, ir pabrėžia šių savavaldžių organų finansinės autonomijos ir pakankamų išteklių skyrimo jiems svarbą;

5.  atkreipia dėmesį į atnaujintą valstybės išmokų mokėjimą Slovėnijos spaudos agentūrai (STA); pabrėžia šios agentūros ilgalaikio finansinio gyvybingumo svarbą jos gebėjimui nepriklausomai atlikti savo funkcijas;

6.  ragina Vyriausybę atnaujinti valstybės finansavimą STA, kurį skirti ji yra teisiškai įpareigota, ir reguliariai atlikti šiuos mokėjimus, visiškai laikantis nacionalinių įstatymų; ragina Vyriausybę užtikrinti šios agentūros redakcinį nepriklausomumą;

7.  išreiškia susirūpinimą dėl visų išpuolių, kompromitavimo kampanijų, šmeižto, nusikalstamų veikų tyrimų ar strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), kuriuos pateikia žinomi visuomenės veikėjai ir politikai, įskaitant vyriausybės narius, ypač kai to iniciatoriai yra valdžios institucijos ir valstybės pareigūnai, ir ragina visus veikėjus nutraukti tokius veiksmus; ragina Slovėnijos Vyriausybę užtikrinti pakankamą valstybinės televizijos „RTV Slovenia“ finansavimą, sustabdyti bet kokį politinį kišimąsi ir spaudimą jos redakcinei politikai ir apsaugoti šio transliuotojo nepriklausomumą; ragina valdžios institucijas padidinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, nustatyti aiškias taisykles dėl valstybės arba valstybinių įmonių reklaminiams pranešimams išleidžiamų lėšų ir užtikrinti, kad visuomenė ir žurnalistai galėtų tinkamai susipažinti su vieša informacija;

8.  atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos mėn. Vyriausybės pasiūlytus pakeitimus, kuriuos numatyta priimti iki 2021 m. pabaigos ir kuriuos priėmus būtų padidintas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas; ragina Slovėnijos Vyriausybę, Nacionalinę Asamblėją ir Nacionalinę Tarybą paspartinti savo svarstymus dėl numatomo priimti Masinės žiniasklaidos įstatymo; taip pat pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias taisykles dėl valstybinės reklamos paskirstymo žiniasklaidos priemonėse, kad būtų užtikrintas realus viešos informacijos prieinamumas visuomenei ir žurnalistams;

9.  išreiškia susirūpinimą dėl tokios tolesnės valdymo praktikos, kai sprendimai priimami neįstatyminiais potvarkiais, taigi be parlamentinės kontrolės, ir yra ypač susirūpinęs dėl dabartinių neeilinių priemonių, kurių imamasi per COVID-19 pandemiją, būtinumo ir proporcingumo; pažymi, kad daugelis vyriausybės dekretų neturi aiškaus teisinio pagrindo ir dažnai neskelbiami oficialiajame valstybės leidinyje;

10.   pažymi, kad toliau gerinama korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija teisinė ir institucinė sistema – tai ypač rodo teisės aktų pakeitimai, kuriais padidintas Korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumas, patobulinta jos organizacija ir veikimas (nors šio organo žmogiškieji ištekliai šiuo metu tebėra riboti), ir pakeitimai, kuriais sustiprinta lobistinės veiklos, apie pažeidimus informuojančių pranešėjų apsaugos ir turto deklaravimo teisinė sistema; pažymi, kad ankstesnė strategija iš esmės yra įgyvendinta, tačiau tebėra susirūpinęs dėl nepakankamai efektyvaus kovos su korupcija taisyklių įgyvendinimo ir dėl to, kad kai kurie veiksmai vis dar nevykdomi ir nėra patvirtinto naujo plano, taip pat dėl pajėgumo atlikti veiksmingus tyrimus ir dėl to, kad priimama per mažai apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose, ypač aukšto lygio bylose;

11.  ragina Slovėnijos Vyriausybę užtikrinti, kad policijos įstatymo pakeitimai niekaip nesukeltų netinkamo politinio kišimosi ir neturėtų poveikio policijos pajėgų darbo pajėgumui ir (arba) prokuratūros vaidmeniui ir nepriklausomumui; ragina Slovėnijos Vyriausybę skirti pakankamą finansavimą, kad institucijos galėtų visiškai ir be nepagrįstų kliūčių atlikti savo užduotis;

12.  rekomenduoja valdžios institucijoms stiprinti savo pastangas spręsti pagrindines žmogaus teisių problemas, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai ir migrantai, romai, „užribyje“ ir skurde gyvenantys žmonės(16);

13.  džiaugiasi žmogaus teisių ombudsmenui naujai suteikta A statuso nacionalinės žmogaus teisių institucijos akreditacija pagal Paryžiaus principus, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. dėtos pastangos įgyti šį statusą;

14.  ragina Vyriausybę visapusiškai gerbti Slovėnijos Konstituciją, ES ir tarptautinę teisę ir įsipareigojimus;

15.  tiki, kad visos valstybės narės turi savo teisėkūros ir administracinėje praktikoje visiškai laikytis ES teisės nuostatų ir turi visapusiškai laikytis teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principų;

16.  ragina Slovėniją nedelsiant perkelti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir Europos elektroninių ryšių kodeksą į nacionalinę teisę; ragina Slovėniją taip pat į nacionalinę teisę perkelti ES pranešėjų apsaugos direktyvą(17);

17.  ragina Slovėnijos Vyriausybę greitai ir visiškai įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus; ragina Slovėnijos Vyriausybę užtikrinti pakankamą Teismų tarybos ir Valstybinių prokuratūrų tarybos, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo finansavimą ir gerbti jų finansinę autonomiją, kad šie savavaldžiai organai ir nepriklausomos institucijos galėtų veikti nepriklausomai ir efektyviai;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Slovėnijos Prezidentui, Vyriausybei ir Parlamentui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0313. (2) OL L 283, 2017 10 31, p. 1. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (4) OL C 395, 2021 9 29, p. 2. (5) https://rsf.org/en/ranking/2021 (6) https://rm.coe.int/memorandum-on-freedom-of-expression-and-media-freedom-in-slovenia/1680a2ae85 (7) https://www.zaobstanek.si/en (8) https://ipi.media/slovenia-mfrr-welcomes-end-to-sta-funding-crisis/ (9) https://www.ecpmf.eu/slovenia-concerns-over-controversial-changes-to-rtv-programming/ (10) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69). (11) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36). (12) https://www.24ur.com/novice/slovenija/spremembe-policija.html (13) https://www.cnvos.si/en/ngo-sector-slovenia/public-funding-aggregated-data/ (14) https://www.sodnapraksa.si/?q=&advanceSerch=1&database[SOVS]=SOVS&database[IESP]=IESP&database[VDSS]=VDSS&database[UPRS]=UPRS&_submit=i%C5%A1%C4%8Di&doc_code=&task_code=23/2021&source2=&us_decision=&ecli=&meet_dateFrom=&meet_dateTo=&senat_judge=&areas=&institutes=&core_text=&decision=&description=&connection2=&publication=&rowsPerPage=20&page=0&id=2015081111448095 https://push-forward.org/novica/javno-pismo-ob-sodbi-vrhovnega-sodisca-glede-nezakonitosti-postopkov-slovenske-policije-na (15) https://www.gov.si/drzavni-organi/vlada/seje-vlade/gradiva-v-obravnavi/show/7833 (16) https://rm.coe.int/report-on-the-visit-to-slovenia-from-20-to-23-march-2017-by-nils-muizn/1680730405 (17) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje (2021/3000(RSP))

P9_TA(2021)0513 RC-B9-0581/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus ES vardu, ypač į 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl Nikaragvos,

–  atsižvelgdama į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą(2) (toliau – ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais Nikaragvoje priemonių ir į 2021 m. spalio 11 d. Tarybos sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje ir kuriuo sankcijų galiojimas pratęstas iki 2022 m. spalio 15 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. bendrą 59 šalių pareiškimą dėl Nikaragvos, priimtą 47-ojoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet žodžiu pateiktą naujausią informaciją per 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusią 48-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Amerikos valstybių organizacijos Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 16 d. Jungtinių Valstijų prezidento J. Bideno prezidentinį veiksmų planą „Pareiškimas dėl asmenų, atsakingų už politiką ar veiksmus, keliančius grėsmę demokratijai Nikaragvoje, atvykimo kaip imigrantai ir neimigrantai sustabdymo“,

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (angl. IACHR) pareiškimus, ypač į 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškimą, kuriame smerkiami žmogaus teisių pažeidimai, apie kuriuos pranešta rinkimų Nikaragvoje metu, ir 2021 m. lapkričio 20 d. pareiškimą, kuriame, atsižvelgiant į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, pabrėžiama jos kompetentinga jurisdikcija Nikaragvos atžvilgiu ir apgailestaujama dėl Nikaragvos sprendimo denonsuoti Amerikos valstybių organizacijos chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. Amerikos valstybių organizacijos rezoliuciją dėl Nuolatinės tarybos 2021 m. lapkričio 29 d. svarstymų dėl padėties Nikaragvoje rezultatų,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 4 d. Eskasu (Kosta Rika) pasirašytą regioninį susitarimą dėl galimybės susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. D. Ortegos vadovaujamas režimas surengė farsą, kuriuo buvo siekiama sudaryti įvaizdį, kad Nikaragvoje vyksta rinkimai, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, o buvo visiškai nedemokratiški, neteisėti ir per juos buvo sukčiaujama;

B.  kadangi dabartinis prezidentas Daniel Ortega, kuris šalį valdo nuo 2007 m., perrinko save penktai kadencijai – ketvirtai kadencijai iš eilės – ir, Aukščiausiosios rinkimų tarybos duomenimis, surinko maždaug 75 proc. balsų, o rinkimuose dalyvavo 65 proc. rinkėjų; kadangi patikimais Nikaragvos pilietinės visuomenės organizacijų atliktais stebėjimais apskaičiuota, kad rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis – susilaikė apie 81,5 proc. rinkėjų;

C.  kadangi Daniel Ortega nurodė visoms kitoms Nikaragvos valdžios institucijoms sutelkti visus turimus išteklius, kad būtų suklastoti rinkimų rezultatai; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki tų pačių metų lapkričio panaikino bet kokią patikimą rinkimų konkurenciją ir sugriovė rinkimų proceso vientisumą sistemingai savavališkai įkalindamas, persekiodamas ir baugindamas septynis galimus kandidatus į prezidentus ir apie 40 opozicijos lyderių, studentų ir kaimo vietovių lyderių, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir verslo atstovų; kadangi savavališkai areštuotiems asmenims pareikšti išgalvoti, politiškai motyvuoti ir dviprasmiški kaltinimai nusikaltimais be jokių įrodymų, vykdant rimtus procedūrinių garantijų pažeidimus, o tai rodo teismų nepriklausomumo trūkumą; kadangi režimo vadovaujama Aukščiausioji rinkimų taryba panaikino visų nepriklausomų opozicinių partijų, įskaitant septynis galimus kandidatus į prezidentus, juridinio asmens statusą;

D.  kadangi, pasak pilietinės visuomenės organizacijų, rinkimų dieną buvo užregistruoti 285 politinio smurto ir rinkiminės prievartos atvejai, įskaitant bauginimo, priekabiavimo, grasinimų ir šantažo veiksmus, kurie daugiausia buvo nukreipti prieš valstybės darbuotojus, viešojo sektoriaus darbuotojus, studentus ir medicinos darbuotojus, siekiant priversti juos balsuoti; kadangi Nikaragvos režimas atėmė iš Nikaragvos žmonių pilietines ir politines teises bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, uždraudė daugybę pilietinės visuomenės organizacijų ir nesilaikė Nikaragvos konstitucijoje, Amerikos šalių demokratinėje chartijoje ir tarptautiniuose paktuose, kurių viena iš šalių yra Nikaragva, nustatytų įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;

E.  kadangi režimas vis dažniau taikėsi į žurnalistiką, spaudos laisvę ir teisę į informaciją ir vykdė išpuolius prieš jas; kadangi septynioms tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms buvo užkirstas kelias patekti į šalį norint pranešti apie nesąžiningus rinkimus; kadangi nepriklausomos žurnalistų asociacijos pasmerkė mažiausiai 52 išpuolius prieš nepriklausomus žurnalistus, įvykusius nuo 2021 m. spalio 25 d. iki lapkričio 7 d.; kadangi 2021 m. lapkričio 7 d. akredituotos tik oficialios žiniasklaidos priemonės, taip pažeidžiant teisę į informaciją ir saviraiškos laisvę, o tai dar labiau padidino cenzūrą ir žiniasklaidos blokavimą; kadangi panašūs represijų modeliai yra nukreipti, be kita ko, ir prieš žmogaus teisių gynėjus, aplinkos gynėjus, moterų ir LGBTIQ aktyvistus, socialinius ir politinius lyderius, verslo lyderius, teisininkus, medicinos srities ir NVO darbuotojus;

F.  kadangi 2021 m. lapkričio 3–7 d. šalyje buvo pranešta apie apytikriai 35 savavališkus sulaikymus; kadangi tik devyni iš kalinių buvo paleisti ir 26 vis dar yra įkalinti; kadangi iš viso esama ne mažiau kaip 170 savavališkai sulaikytų asmenų; kadangi šių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos tariamai dažniausiai vykdo policijos pareigūnai, savivaldybių pareigūnai, valstybei nepavaldūs agentai ir civilinės grupuotės, susiorganizavusios kaip milicijos rėmėjai, padaugėjo likus kelioms dienoms iki nesąžiningų rinkimų;

G.  kadangi 2021 m. spalio mėn. IACHR ataskaitoje teigiama, kad Nikaragvoje per represinius veiksmus, korupciją, sukčiavimą rinkimuose ir struktūrinį nebaudžiamumą buvo sukurta policinė valstybė, kuria vyriausybė siekė „neribotam laikui išlaikyti valdžią ir išlaikyti privilegijas bei imunitetus“;

H.  kadangi keletas tarptautinių organizacijų ir daugiau nei 40 šalių išreiškė griežtą nepritarimą Nikaragvos rinkimams ir atsisakė juos pripažinti demokratiniais;

I.  kadangi Nikaragvos režimas per pastaruosius kelerius metus priėmė vis labiau ribojančius įstatymus, įteisindamas represinius veiksmus ir legalizuodamas veiksmus, įvykdytus šalyje nuo jų priėmimo; kadangi Nikaragva virto baimės respublika, kurioje daugiau nei 140 000 piliečių buvo priversti ieškoti prieglobsčio kitose šalyse labai sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis gyvenimo sąlygomis;

J.  kadangi Nikaragvos režimas iškirto miškus čiabuvių ir afrikiečių palikuonių teritorijose ir šias teritorijas sunaikino, suteikdamas nuolaidas kasybos įmonėms ir teikdamas paramą naujakuriams; kadangi 2020 m. Nikaragvoje buvo nužudyta 12 aplinkosaugos lyderių, palyginti su 5 nužudymais 2019 m., todėl 2020 m. ši šalis buvo pavojingiausia žemės ir aplinkos gynėjams, skaičiuojant nužudymus vienam gyventojui; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. įvykdytų žmogžudysčių ir agresyvių išpuolių, susijusių su teritoriniais ginčais ir nukreiptų prieš čiabuvius Nikaragvoje, ypač šiauriniame Karibų jūros pakrantės autonominiame regione, kaltininkai ir toliau lieka nenubausti, įskaitant 2020 m. rugpjūčio 23 d. įvykdytą devynių čiabuvių nužudymą ir seksualinę prievartą prieš dvi moteris per išpuolį, susijusį su žemės ginču dėl aukso gavybos Saunyje;

1.  smerkia 2021 m. lapkričio 7 d. D. Ortegos ir R. Murillo režimo surengtą rinkimų farsą, kuriuo buvo pažeisti visi tarptautiniai demokratiniai patikimų, įtraukių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų standartai; nepripažįsta šių suklastotų rinkimų rezultatų teisėtumo, taigi ir jokių dėl šio suklastoto balsavimo įgytų institucinių galių demokratinio teisėtumo; remia pareiškimus, patvirtinančius, kad šiais rinkimais Nikaragva paverčiama autokratiniu režimu;

2.  ragina Nikaragvos valdžios institucijas puoselėti ir gerbti žmogaus teises ir leisti Nikaragvos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis; ragina surengti rinkimus pagal tarptautinius ir Amerikos šalių demokratinės chartijos standartus siekiant užtikrinti, kad Nikaragvos žmonių demokratiniai siekiai būtų įgyvendinti, ir leisti tarptautinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms be apribojimų patekti į šalį;

3.  dar kartą patvirtina savo solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir smerkia smurtą, sistemingą susidorojimą su politinės opozicijos lyderiais, pilietinės visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos, taip pat jų šeimos narių slopinimą, ir visų pirma sukeltas mirtis, plačiai paplitusį nebaudžiamumą už prieš minėtus asmenis įvykdytus nusikaltimus ir nuolatinę Nikaragvos režimo pareigūnų korupciją; primena, kad šie veiksmai yra aiškus žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimas ir rodo, kad prezidentas Daniel Ortega, viceprezidentė Rosario Murillo ir Nikaragvos režimo pareigūnai nuolat nesugeba ginti tų principų ir vertybių;

4.  pakartoja savo raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus bei žurnalistus ir panaikinti prieš juos iškeltus teisminius procesus; smerkia nuolatinę psichologinę ir fizinę prievartą, su kuria jie susiduria atsidūrę policijos ir kalėjimų vadovybės rankose ir kuri yra ypač nutaikyta prieš moteris, ir kalinimo neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu padėtį, kurioje tam tikri asmenys laikomi be galimybės gauti advokatų, susisiekti su šeima ar gauti medicininės pagalbos; primena, kad Nikaragva turi laikytis JT standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių (Nelsono Mandelos taisyklių), kurios ir toliau yra laikomos įsipareigojimu pagal tarptautinę teisę; reikalauja, kad režimas nedelsdamas pateiktų įrodymus, kad įkalinti asmenys vis dar gyvi, ir jų buvimo vietos įrodymus; atmeta D. Ortegos režimo sprendimą sustabdyti teisminius procesus, vykdomus minėtų asmenų atžvilgiu, ir dėl to jie patirs neriboto laiko kardomąjį kalinimą;

5.  reikalauja teisingumo ir atskaitomybės visoms aukoms pagal Nikaragvos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus ir prievoles, tuo tikslu atliekant nešališkus, išsamius ir nepriklausomus tyrimus; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas vykdyti išsamias struktūrines reformas, siekiant užtikrinti būtiniausias teisines garantijas ir tinkamą procesą; be to, smerkia didėjantį smurtą šalyje prieš žmonių teisių gynėjus, LGBTIQ asmenis, moteris bei čiabuvių aktyvistus ir jų bauginimą, įskaitant moterų žudymą dėl lyties; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas nutraukti represinius veiksmus bei žmogaus teisių pažeidimus ir atkurti visišką pagarbą žmogaus teisėms, visų pirma panaikinant visus ribojančius ir neteisėtus įstatymus ir atkuriant žmogaus teisių gynėjų organizacijų juridinio asmens statusą; ragina ES ir jos valstybes nares remti tyrimo ir atskaitomybės mechanizmo sukūrimą JT žmogaus teisių taryboje;

6.  pakartoja, kad vienintelis gilios politinės krizės Nikaragvoje sprendimas yra įtraukus ir prasmingas nacionalinis dialogas, ir apgailestauja dėl pakartotinio Nikaragvos režimo atsiribojimo ir nenoro pradėti tokį procesą; pažymi, kad laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų surengimas, teisinės valstybės ir laisvių atkūrimas bei represijų ir baimės nutraukimas, savavališkai įkalintų politinių kalinių paleidimas, savavališkai panaikintų politinių partijų teisinio statuso atkūrimas, tremtinių grąžinimas netaikant jokių išimčių ir suteikiant visas garantijas, taip pat tarptautinių žmogaus teisių institucijų sugrąžinimas į šalį yra būtinos bet kokio dialogo su Nikaragvos režimu sąlygos; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie dabartinių ir būsimų pilietinės visuomenės pastangų sukurti sąlygas dialogui, vedančiam prie demokratijos, laikantis 2019 m. kovo mėn. susitarimų nuostatų;

7.  pritaria Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimui, kuriame atsižvelgiama į visas ES turimas priemones, skirtas imtis papildomų veiksmų, įskaitant tas, kurios gali viršyti individualius apribojimus, tuo pat metu siekiant išvengti bet kokių priemonių, kurios galėtų padidinti Nikaragvos žmonių sunkumus; palankiai vertina tai, kad į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą (jo galiojimas pratęstas iki 2022 m. spalio mėn.) įtraukta Rosario Murillo ir keletas kitų asmenų; ragina į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą nedelsiant įtraukti Danielį Ortegą;

8.  pabrėžia, kad korupcija, kuria tiesiogiai naudojasi Ortegos-Murillo šeima, ir Nikaragvos režimo patrimonializmas, kuris taip pat apima šalies gamtos išteklių niokojimą, yra endeminiai ir plačiai paplitę ir lemia šalies ekonominį ir humanitarinį žlugimą; pažymi, kad ES ir jos valstybės narės turėtų tęsti humanitarinę pagalbą, kad padėtų labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu nagrinėdamos alternatyvias priemones, skirtas kovoti su plačiai paplitusia korupcija; šiuo atžvilgiu ragina ES ir jos valstybes nares stebėti Europos lėšas, skirtas, be kita ko, per daugiašales ir finansines institucijas, siekiant, kad šiomis lėšomis nebūtų prisidedama prie režimo korupcijos stiprinimo;

9.  yra pasibaisėjęs tuo, kad Nikaragvoje vis dažniau kriminalizuojami ir persekiojami aplinkos gynėjai; smerkia nuolatinius išpuolius ir agresijos veiksmus prieš Nikaragvos čiabuvių tautas; ragina Nikaragvos vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus pagal Escazú susitarimą;

10.  ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį vietoje, pasitelkiant savo atstovus ir ambasadas Nikaragvoje, taip pat stebint teismo procesą ir lankant kalėjime ar namų arešte esančius kritikus ir opozicijos lyderius, ir palengvinti skubių vizų išdavimą bei suteikti laikiną prieglobstį dėl politinių priežasčių valstybėse narėse; pabrėžia ir palankiai vertina pagrindinį vaidmenį, kurį Nikaragvoje atlieka pilietinė visuomenė, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjai ir žurnalistai; prašo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba sustiprintų savo nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais ir sustiprintų mechanizmus, padedančius remti jų būtiną darbą;

11.  apgailestauja, kad Nikaragvos užsienio reikalų ministras denonsavo 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtą Amerikos valstybių organizacijos chartiją, ir pabrėžia, kad dėl šio sprendimo šalis negalės gauti finansavimo iš Amerikos šalių plėtros banko ir tai reiškia, kad ji pasitrauks iš Amerikos valstybių organizacijos regioninių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų; primena, kad, nepaisant šios chartijos denonsavimo, Nikaragva vis dar turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų vadovautis kitais Amerikos valstybių organizacijos dokumentais, įskaitant Amerikos žmogaus teisių konvenciją; pabrėžia, kad, kol šis pasitraukimas įsigalios, gali praeiti iki dvejų metų;

12.  ragina tarptautinę bendruomenę ir panašių pažiūrų demokratinius partnerius, siekiant padėti ir vadovauti sparčiam perėjimui, kurį vykdydami Nikaragvos žmonės gali visapusiškai atkurti demokratinę santvarką ir tautos suverenitetą, daugiašaliuose forumuose suderintai didinti Nikaragvos režimui daromą politinį spaudimą;

13.  apgailestauja, kad 2021 m. gruodžio 10 d. Nikaragvos režimas nutraukė diplomatinius ryšius su demokratiniu Taivanu, siekdamas gauti Kinijos Liaudies Respublikos totalitarinės valstybės paramą;

14.  primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, būtų taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;

15.  pakartoja savo raginimą nedelsiant išduoti Alessio Casimirri Italijai;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0359. (2) OL L 346, 2012 12 15, p. 3. (3) OL L 361, 2021 10 12, p. 52.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl judėjimo „Me Too“ ir priekabiavimo pasekmių ES institucijoms (2021/2986(RSP))

P9_TA(2021)0514 B9-0587/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir į jos pagrindines nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2021 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos(6),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2020 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II priedą „Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodeksas“,

–  atsižvelgdamas į Teisės tarnybos 2021 m. lapkričio 18 d. nuomonę SJ-0328/21 (D(2021)24350),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „Judėjimas #MeToo ir priekabiavimas – poveikis ES institucijoms“ (O-000074/2021 – B9-0045/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtinta ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena pagrindinių teisių, įtvirtinta ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;

B.  kadangi ES teisėje(7) seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip incidentas, „kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka“; kadangi seksualinis priekabiavimas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų ir tai yra kraštutinės formos diskriminacija dėl lyties, kurią neproporcingai daugiau patiria moterys ir mergaitės; kadangi smurtas dėl lyties yra susijęs su netolygiu moterų ir vyrų galios pasidalijimu, seksizmu ir lyčių stereotipais, kurie skatina vyrus dominuoti moterų atžvilgiu ir jas diskriminuoti; kadangi apie 90 proc. seksualinio priekabiavimo aukų yra moterys ir apie 10 proc. – vyrai;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo 3 d. ataskaitoje dėl ES masto apklausos dėl smurto prieš moteris teigiama, kad viena iš trijų moterų yra per gyvenimą pilnametystės laikotarpiu patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą; kadangi ES iki 55 proc. moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą; kadangi ES mastu 32 proc. visų aukų nurodė, kad kaltininkas buvo viršininkas, kolega arba klientas; kadangi seksualinį priekabiavimą patiria 75 proc. aukštos kvalifikacijos profesijų darbą dirbančių ar aukščiausias vadovaujamas pareigas einančių moterų; kadangi 61 proc. paslaugų sektoriuje dirbančių moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą;

D.  kadangi dažnėja priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, kaip ir kitų formų kibernetinis smurtas dėl lyties; kadangi Europos pridėtinės vertės vertinime dėl kibernetinio smurto dėl lyties(8) įvertinta, kad ES 4–7 proc. moterų 12 mėnesių laikotarpiu iki tyrimo buvo patyrusios kibernetinį priekabiavimą;

E.  kadangi po trejų judėjimo „Me Too“ metų pasiekta pažanga kovojant su seksualinio priekabiavimo problema yra nepakankama ir reikia dar daug nuveikti ES institucijose ir kitur;

F.  kadangi tyrimai rodo, kad priekabiavimas yra labiau paplitęs nei įprasta manyti, ir apie jį neproporcingai mažai pranešama(9); kadangi priekabiavimas dažnai siejasi ne tik su diskriminacija dėl lyties, bet ir su kitų formų diskriminavimu, ir su tuo reikia kovoti vadovaujantis tarpsektoriniu požiūriu ir iš visų perspektyvų;

G.  kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra sveikatos ir saugos problema, todėl jie turėtų būti atitinkamai traktuojami ir vykdoma atitinkama jų prevencija;

H.  kadangi Europos Parlamente seksualinio priekabiavimo aukomis dažnai tampa darbuotojai (-os), einantys (-čios) pareigas, su kuriomis siejamas didžiausias pažeidžiamumas, įskaitant jaunus (-as) specialistus (-es), stažuotojus (-as), akredituotus (-as) Parlamento narių padėjėjus (-as) ir sutartininkus (-es);

I.  kadangi viena iš priežasčių, dėl kurių nepakankamai pranešama apie seksualinį priekabiavimą, yra informuotumo stoka, kartais dėl to, kad nepakankamai suvokiamas padėties rimtumas, trūksta žinių apie paramos aukoms kanalus arba apie tai, kaip suvokiamas šio klausimo opumas, arba gali būti baiminamasi patirti viktimizaciją ar prarasti darbą;

J.  kadangi judėjimas „Me Too“ paskatino ES institucijas planuoti ir pradėti pritaikyti savo vidaus taisykles ir procedūras, kad priekabiavimas būtų geriau nustatomas, su juo būtų kovojama ir būtų imamasi sankcijų;

K.  kadangi ES vis dar reikia skatinti ir toliau didinti lyčių lygybę ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimą, taip pat kiek tai susiję su vadovaujamomis pareigomis institucijose(10);

L.  kadangi atskleidžiant seksualinio ir psichologinio priekabiavimo, netinkamo valdymo ir diskriminavimo darbe problemas itin svarbų vaidmenį atlieka pranešėjai, informuojantys apie pažeidimus;

M.  kadangi savo ankstesnėse rezoliucijose Parlamentas ragino įvairiomis priemonėmis užtikrinti, kad visiškas nepakantumas tokiems reiškiniams taptų norma, tačiau tik kelios iš tų priemonių buvo visiškai įgyvendintos pagal jo rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta Europos Sąjungoje reikalavimus, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų;

N.  kadangi fizinio priekabiavimo atvejai galbūt tapo retesni dėl COVID-19 pandemijos ir dėl naujų Europos Parlamento darbo metodų, pradėtų taikyti pandemijos metu, tačiau priekabiavimo aukoms dėl to taip pat tapo sunkiau pateikti skundą ir kreiptis konsultacijos ir paramos į specialistus;

Bendrosios pastabos

1.  griežtai smerkia visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, ir visų formų priekabiavimą, ypač seksualinį priekabiavimą; dar kartą patvirtina savo anksčiau išreikštą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir savo įsitikinimą, kad reikia priimti visapusišką direktyvą, kurios nuostatos apimtų visas tokio smurto formas, nes tai būtų geriausias būdas jį panaikinti; dar kartą ragina Tarybą nedelsiant užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES, kad prie jos būtų prisijungta plačiu mastu ir be apribojimų;

2.  pabrėžia, kad darbe patiriamas priekabiavimas, ypač seksualinis priekabiavimas, yra žmogaus teisių pažeidimas ir šiurkštus išpuolis, kenkiantis asmens psichologinei ir fizinei sveikatai ir verčiantis asmenį darbe jaustis nesaugiai, o kai kuriais atvejais asmuo dėl to nebegali dirbti savo darbo; pažymi, kad seksualinio priekabiavimo rizika moterims yra daug didesnė nei vyrams;

3.  pabrėžia, kad kuriant saugią darbo aplinką pagrindinis veiksnys yra prevencija, kuri turėtų būti pasiekiama teikiant informaciją, didinant sąmoningumą ir skatinant visiško nepakantumo priekabiavimui kampanijas ir politiką, o kartu stiprinant oficialias ir neoficialias struktūras, per kurias sprendžiamos priekabiavimo (ypač seksualinio priekabiavimo) problemos ir teikiama konsultacinė bei psichologinė pagalba aukoms, taip pat patarimai, kaip kreiptis į policiją ir susisiekti su teisinės pagalbos teikėjais;

4.  palankiai vertina Parlamento pastangas „Me Too“ kampanijos metu, kurios padeda nutraukti tylą ir geriau suvokti poreikį sudaryti geresnes darbo sąlygas visiems darbuotojams;

Visiško nepakantumo priekabiavimui užtikrinimas, kaip svarbus Parlamento lyčių lygybės politikos aspektas

5.  mano, kad, nepaisant kai kurių iki šiol dėtų pastangų įgyvendinti visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, Parlamente tebėra seksualinio priekabiavimo atvejų, ir aukos ne visada išdrįsta naudotis esamais pagalbos kanalais, todėl reikia stiprinti seksualinio priekabiavimo prevencijos pastangas;

6.  pritaria Biuro 2018 m. sprendimui, kuriuo nustatyta priekabiavimo (ypač seksualinio priekabiavimo) prevencijos procedūra ir priemonės, tokios kaip EP narių tinkamo elgesio kodeksas, kuris 2019 m. sausio mėn. įtrauktas į Darbo tvarkos taisykles;

7.  džiaugiasi, kad 2020 m. priimtas Europos Parlamento lyčių lygybės veiksmų planas, o 2021 m. – jo įgyvendinimo veiksmų gairės;

8.  tačiau apgailestauja, kad kovai su seksualiniu priekabiavimu skirtos priemonės nėra pakankamai griežtos ir neapima visų ankstesnėse rezoliucijose nurodytų reikalingų veiksmų, ir todėl:

9.  ragina geriau didinti informuotumą ir pradėti visiems asmenims, nuolat dirbantiems Parlamento patalpose, skirtą privalomą mokymą apie Parlamento visiško nepakantumo priekabiavimui politiką, suteikiant jiems priemonių, padedančių atpažinti visų formų priekabiavimą, įskaitant visų pirma seksualinį priekabiavimą, ir apie jį pranešti, taip pat teikiant pagal poreikius pritaikytą informaciją apie prieinamas paramos struktūras; pabrėžia būtinybę, kad šios paramos struktūros taptų plačiau žinomos ir lengviau prieinamos;

10.  taip pat ragina imtis priemonių siekiant, kad skundų teikėjams, aukoms, liudytojams ir pranešėjams būtų suteikta apsauga nuo viktimizacijos ar atsakomųjų veiksmų;

11.  ragina Parlamentą toliau viešai smerkti seksualinį priekabiavimą ir pradėti informuotumo didinimo kampaniją siekiant kovoti su visų formų priekabiavimu Europos Parlamente;

12.  pritaria priekabiavimo, ypač seksualinio priekabiavimo, aukų konfidencialių patarėjų, kaip vertingų paramos ir konsultacijų teikėjų, paskyrimui ir ragina atitinkamus Parlamento organus užtikrinti, kad jie būtų prieinami visiems, kuriems reikia, ir gebėtų suteikti visą būtiną paramą; pabrėžia kovai su priekabiavimu skirtų komitetų narių ir konfidencialių patarėjų skaidrios atrankos procedūros ir riboto jų įgaliojimų laikotarpio nustatymo svarbą;

13.  ragina, kad atitinkami Parlamento organai paramos ir pagalbos seksualinio priekabiavimo aukoms tikslu diegtų profesionalius mechanizmus, taip didinant jų prieinamumą ir matomumą bei panaikinant stigmatizaciją; pabrėžia, kad reikia vengti viktimizacijos, ir ragina tuos organus užtikrinti, kad nebūtų pakenkta aukų karjeros raidai;

14.  ragina rengti tikslingesnį mokymą visais vadovybės lygmenimis dėl jų institucinio vaidmens integruojant visiško nepakantumo priekabiavimui politiką į kasdienio darbo praktiką, skiriant ypač daug dėmesio pažeidžiamiausioms personalo grupėms, tokioms kaip stažuotojai, akredituoti Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai;

15.  pripažįsta iki šiol dėtas pastangas užtikrinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą Parlamente, įskaitant lyčių pusiausvyrą vadovybėje, ir pabrėžia, kad visiškas veiksmų gairių įgyvendinimas pagal Parlamento lyčių lygybės veiksmų planą ir planuojamos reguliarios peržiūros, siekiant tobulinti šį planą, gali padėti puoselėti tarpusavio pagarbos kultūrą, užkirsti kelią bet kokių formų priekabiavimui ir padidinti jautrumą lyčių klausimui Parlamente; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą Lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimą, svarbu didinti informuotumą apie šį planą ir jo veiksmų gaires; prašo paskelbti šiuos dokumentus Parlamento svetainėje;

16.  atkreipia dėmesį į Patariamojo komiteto dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos ir Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto darbą; ragina visiškai skaidriai atskleisti, kaip Parlamentas sprendžia priekabiavimo problemas, kartu užtikrinant nukentėjusių asmenų tapatybės apsaugą, ir ragina abu komitetus kasmet rengti savo stebėsenos ataskaitas ir rizikos vertinimus ir juos skelbti Europos Parlamento svetainėje, įdiegti kontrolės mechanizmus ir, visų pirma, paskelbti išorės vertinimą, kuris atliktas dėl Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto; dar kartą ragina(12), kad skaidriai išrinkti išorės auditoriai atliktų nepriklausomą dabartinės sistemos veiksmingumo įvertinimą ir, jei reikia, būtų kuo greičiau ir iki šios Parlamento kadencijos pabaigos būtų pasiūlyti jos pakeitimai, siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir lyčių pusiausvyrą bei išvengti interesų konfliktų esamose struktūrose, ir todėl:

17.  rekomenduoja, kad Europos ombudsmenas (-ė) kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei pateiktų duomenis apie gautus su įtariamo priekabiavimo atvejais Parlamente susijusius skundus dėl netinkamo administravimo;

Bendradarbiavimas tarp ES institucijų

18.  ragina visas ES institucijas ir agentūras reguliariai dalytis savo geriausia patirtimi kovojant su priekabiavimu, įskaitant kovos su priekabiavimu politiką, gaires ar bet kokias naujas nuostatas dėl to, kaip turi būti sprendžiama ši problema;

19.  ragina visas ES institucijas sukurti konfidencialių patarėjų ar išorės mediatorių tinklą, kuriame būtų teikiamos rekomendacijos ir parama seksualinio priekabiavimo aukoms, ir ragina įvairiose ES įstaigose dirbančių konfidencialius patarėjus bendradarbiauti tarpusavyje – tai itin svarbu mažesnėms įstaigoms, kuriose yra mažiau darbuotojų, galinčių suteikti tinkamą paramą;

20.  ragina visas ES institucijas įvertinti ir atitinkamai pakeisti savo vidaus politiką, kad visi – ne tik nuolatiniai darbuotojai, bet ir stažuotojai, ir išorės rangovai – galėtų naudodamiesi ir oficialiomis, ir neoficialiomis struktūromis atkreipti dėmesį į priekabiavimo atvejus ir kreiptis konsultacinės ir psichologinės paramos;

21.  ragina Europos Parlamento tyrimų tarnybą užsakyti tyrimą dėl darbo vietose veikiančių pranešėjams, informuojantiems apie pažeidimus, skirtų platformų pridėtinės vertės ir kaip tai galėtų būti taikoma ES institucijose: šio tyrimo išvados ir rekomendacijos turėtų būti pristatytos praktiniame seminare arba klausyme pasikeičiant nuomonėmis atitinkamuose Parlamento komitetuose;

22.  ragina Komisiją suteikti pakankamai priemonių, kad būtų nagrinėjami priekabiavimo atvejai, būtų išvengiama antrinės viktimizacijos ir būtų užtikrinamas savalaikis reagavimas į šiuos dalykus peržiūrint ES pareigūnų tarnybos nuostatus;

23.  ragina ES agentūras ir įstaigas pritaikyti savo vidaus taisykles, kuriomis kovojama su visų formų priekabiavimu, ypač seksualiniu priekabiavimu, ir užtikrinti, kad jos taip pat įgyvendintų pagrindinį lyčių lygybės principą visais personalo ir vadovybės lygmenimis, be kita ko, atsižvelgiant į naujas nuotolinio darbo sąlygas ir į įgytą susijusią patirtį per COVID-19 pandemiją; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos šios kovos su priekabiavimu taisyklės ir lyčių lygybės principu grindžiami veiksmų planai siekiant skatinti ir toliau didinti lyčių lygybę ES agentūrose ir įstaigose;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES agentūroms ir įstaigoms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (2) OL C 346, 2018 9 27, p. 192. (3) OL C 232, 2021 6 16, p. 48. (4) OL C 323, 2021 8 11, p. 33. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025. (7) Direktyva 2006/54/EB. (8) Europos Parlamento 2021 m. kovo mėn. tyrimas "Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas (Europos pridėtinės vertės vertinimas). (9) Europos ombudsmeno pranešimas dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose. (10) Komisijos komunikatas „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“. (11) Rezoliucijos dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių 16 dalis: „[Parlamentas] ragina Europos Parlamento pirmininką, Biurą ir Parlamento administraciją toliau dirbti siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų darbo erdvė be priekabiavimo ir seksizmo, ir, laikantis 2017 m. rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES priimtus reikalavimų, įgyvendinti šias priemones: [...] visiems EP nariams ir visų kategorijų darbuotojams vesti privalomus mokymo kursus apie pagarbą ir orumą darbo vietoje“; Rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES 17 dalis. (12) Rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2021 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos 55 dalis.

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose (2021/3010(RSP))

P9_TA(2021)0515 RC-B9-0594/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir ataskaitas dėl Ukrainos ir Rusijos,

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkio baigiamąjį aktą ir vėlesnius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. lapkričio 19–21 d. Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą ir 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202 (2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, ypač į jo II antraštinę dalį dėl politinio dialogo ir konvergencijos užsienio reikalų ir saugumo srityje(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. surengtą pirmąjį ES ir Ukrainos dialogą kibernetinio saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartiją, kurią 2021 m. lapkričio 10 d. pasirašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba,

–  atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pareiškimą po 2021 m. gruodžio 13 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio, kad bet kokia agresija prieš Ukrainą turės politinių pasekmių ir brangiai kainuos Rusijos ekonomikai,

–  atsižvelgdamas į NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą po 2021 m. lapkričio 30 d. NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 12 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Rusijos ir Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 12 d. bendrą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio ir Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą po 23-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Militarizacijos problema Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste (Ukraina), taip pat kai kuriose Juodosios jūros ir Azovo jūros teritorijose“,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų,

–  atsižvelgdamas į ES politiką reaguojant į krizę Ukrainoje, įskaitant ribojamąsias priemones, kurios galioja nuo 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pagal JT Chartiją ir tarptautinės teisės principus visos valstybės palaikydamos tarptautinius santykius turi atsisakyti grasinti bet kurios šalies teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui ar naudoti jėgą siekiant juos panaikinti;

B.  kadangi, ištikus krizei prie ES ir Baltarusijos sienos, Rusijos Federacija nuolat didino savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos, kur dabar sutelkta apie 100 000 karių, taip pat Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijose, kurios šiuo metu yra okupuotos Rusijos remiamų pajėgų, ir gerokai padidino savo karinės veiklos mastą okupuotame Kryme ir Juodosios jūros baseine; kadangi šį karinių pajėgų telkimą patvirtino neseniai komerciniu palydovu nufotografuoti vaizdai; kadangi manoma, kad dabartinis karinių pajėgų telkimas yra didesnis nei ankstesnis šių metų pavasarį;

C.  kadangi JAV žvalgybos ataskaitose pranešama, kad iki 2022 m. pradžios Rusija galėtų dislokuoti iki 175 000 karių; kadangi šie agresyvūs veiksmai gali būti suprantami kaip pasirengimas daugiašalei karinei puolamajai agresijai arba kaip grasinimas panaudoti jėgą prieš kaimyninę Ukrainą siekiant pažeisti pastarosios suverenitetą ir politinę nepriklausomybę, o tai prieštarauja Rusijos Federacijos tarptautiniams įsipareigojimams; kadangi Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie visapusišką paramą Rusijai karinių veiksmų prieš Ukrainą atveju;

D.  kadangi pastarojo meto Rusijos pajėgų judėjimas netoli Ukrainos sienos sutapo su padidėjusiu Rusijos įgaliotųjų atstovų ir žiniasklaidos priemonių kišimusi ir dezinformacijos kampanijomis ES, Ukrainoje ir pačioje Rusijoje; kadangi taikant tokią hibridinę taktiką padaugėjo NATO ir Ukrainą menkinančio turinio, bandymų kaltę dėl galimos būsimos Rusijos karinės eskalacijos priskirti Ukrainai ir NATO bei melagingų naratyvų, be kita ko, asmeniškai skleidžiamų prezidento V. Putino ir buvusio prezidento D. Medvedevo;

E.  kadangi praėjo daugiau nei šešeri metai nuo Minsko susitarimų priėmimo ir daugiau kaip septyneri metai nuo Rusijos Federacijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos bei karo Ukrainoje pradžios; kadangi tebesitęsiant konfliktui gyvybę prarado daugiau kaip 14 000 žmonių; kadangi dėl konflikto beveik du milijonai žmonių tapo šalies viduje perkeltais asmenimis; kadangi Rusijos kontroliuojamų ir aneksuotų Ukrainos teritorijų ir aplinkinių regionų gyventojų pragyvenimo šaltiniai tebėra smarkiai sumenkę; kadangi Rusija yra konflikto šalis ir todėl negali prisistatyti kaip tarpininkė;

F.  kadangi įgyvendinant 2015 m. vasario mėn. Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą kilo didelių sunkumų, visų pirma dėl vienašalių priemonių, kurių ėmėsi Rusijos Federacija, nesilaikydama savo įsipareigojimų pagal susitarimus;

G.  kadangi nuo 2014 m. pranešama, kad Rytų Ukrainoje kartu su prorusiškais separatistais veikia Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagnerio grupė“ darbuotojai; iš pradžių kovotojų buvo maždaug 250, o dabar – 2 500;

H.  kadangi naujausioje JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje, paskelbtoje 2021 m. gruodžio 1 d., nurodoma, kad Donbaso konflikto zonoje eskaluojami karo veiksmai, Ukrainos pusėje išaugo civilių aukų skaičius ir padaryta žalos infrastruktūrai; kadangi ataskaitoje taip pat pažymima, kad Donbaso savarankiškai pasiskelbusių respublikų teismai ir toliau skyrė bausmes civiliams gyventojams už su konfliktais susijusius nusikaltimus nesurengus sąžiningo teismo proceso;

I.  kadangi Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose Donecko ir Luhansko regionuose yra daugiau kaip 160 neteisėtų kalėjimų, kur nuo konflikto pradžios nelaisvėje neteisėtai laikomi ir kankinami bei nežmonišką elgesį patiria daugiau kaip 3 000 žmonių;

J.  kadangi Rusija ir toliau pažeidžia paliaubas Donbase – prieš Ukrainos pozicijas buvo surengtos 2 346 atakos, per kurias 65 Ukrainos kariai žuvo, 261 buvo sužeistas, tarp jų 29 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius 2020 m. liepos 27 d. – 2021 m. gruodžio 2 d. nužudė snaiperiai;

K.  kadangi 2021 m. balandžio mėn. Rusijos gynybos ministerija vienašališkai uždarė vandenis aplink Kerčės sąsiaurį nekomerciniams laivams iš kitų šalių ir taip trukdė laivams laisvai plaukti per Azovo jūrą; kadangi nepaisant to, kad Rusija paskelbė, jog panaikins apribojimus 2021 m. spalio mėn., šie apribojimai taikomi ir toliau; kadangi šios kliūtys turi neigiamų padarinių Ukrainos uostams Azovo jūroje ir tarptautiniam jūrų tranzitui Juodojoje jūroje;

L.  kadangi Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė 2021 m. lapkričio 15 d. dekretą dėl supaprastintų prekybos taisyklių, pagal kurias leidžiama tiekti prekes į laikinai vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijas ir iš jų;

M.  kadangi 2021 m. lapkričio 10 d. JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartijoje nustatyta, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina ketina toliau taikyti įvairias esmines priemones, kad užkirstų kelią tiesioginei ir hibridinei išorės agresijai prieš Ukrainą ir priverstų Rusiją atsakyti už šią agresiją ir tarptautinės teisės pažeidimus;

N.  kadangi 2021 m. gruodžio 1 d. prezidentas V. Putinas pareikalavo iš NATO teisiškai privalomų garantijų, jog nebus tolesnės NATO plėtros į rytus; kadangi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. lapkričio 30 d. po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškė, kad Rusija dėl galimos Ukrainos narystės NATO neturi nei veto teisės, nei teisės kištis į šį procesą;

1.  remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis; pakartoja, kad tvirtai remia ES politiką nepripažinti neteisėtos Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksijos; smerkia tiesioginį ir netiesioginį Rusijos dalyvavimą ginkluotame konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šiose teritorijose ir aneksuotame Kryme;

2.  smerkia dabartinį didelio masto Rusijos karinių pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina ir atmeta bet kokius Rusijos pateiktus argumentus; primena, kad tai antras toks įvykis šiais metais; pabrėžia, kad vykdydama šį karinių pajėgų telkimą, Rusija kartu smarkiai sustiprino savo karingą retoriką;

3.  reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama ir visiškai atitrauktų savo karines pajėgas, nekeltų grėsmės Ukrainos teritoriniam vientisumui, nes tai daro destabilizuojantį poveikį visam regionui ir ne tik jam, sustabdytų visas priemones, kurios dar labiau kursto konfliktą, ir deeskaluotų įtampą pagal Rusijos tarptautinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad būtina rasti taikų politinį šio konflikto sprendimą;

4.  pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas taip pat kelia grėsmę bendrai taikai, stabilumui ir saugumui Europoje, ir ragina Rusiją laikytis tokių tarptautinių įsipareigojimų kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) principai ir įsipareigojimai dėl karinio judėjimo skaidrumo, įskaitant Vienos dokumentą; taip pat ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimo pagal JT jūrų teisės konvenciją ir užtikrinti laivybos ir tranzito laisvę per tarptautinį Kerčės sąsiaurį į Azovo jūros uostus;

5.  yra labai susirūpinęs dėl tolesnės Azovo jūros, Juodosios jūros ir Baltijos jūros regiono militarizacijos, ypač dėl Kaliningrado srities ir neteisėtai okupuoto Krymo militarizacijos, be kita ko, Rusijos Federacijos vykdomos prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo (A2/AD) pajėgumų plėtros, įskaitant naujųjų S-400 priešlėktuvinių sistemų naudojimą, taip pat dėl beprecedenčio įprastinių pajėgų telkimo ir pasirengimo galimam branduolinių ginklų dislokavimui;

6.  reiškia solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie nuo 2014 m. smarkiai nukentėjo nuo karo ir dėl jo kilusios sunkios ekonominės krizės, o šiuo metu visi piliečiai gyvena jausdami plataus masto karinės agresijos grėsmę gyvybei;

7.  pakartoja, kad ES dialogas saugumo klausimais su Ukraina turėtų būti plataus užmojo ir prisidėti prie suderinto saugumo problemų vietoje vertinimo; pabrėžia, kad draugiškos šalys turėtų padidinti savo karinę paramą Ukrainai ir teikti gynybinius ginklus – tai atitinka JT Chartijos 51 straipsnį, pagal kurį leidžiama individuali ir kolektyvinė savigyna; palankiai vertina 2021 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos priimtą sprendimą skirti Ukrainai pagal Europos taikos priemonę 31 mln. EUR paketą, siekiant padėti didinti atsparumą ir gynybos pajėgumus; pažymi, jog ateityje galimas Ukrainos dalyvavimas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektuose gerokai pagerintų Ukrainos nacionalinius gynybos pajėgumus, kad jie atitiktų ES geriausią praktiką ir standartus, kaip deklaruojama asociacijos susitarime;

8.  pabrėžia, kad pasikartojantis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos yra priemonė politinėms nuolaidoms iš Vakarų išgauti Ukrainos sąskaita; pabrėžia, kad jokiai šaliai renkantis aljansus neturi būti taikomas reikalavimas gauti trečiosios šalies pritarimą, todėl atmeta bet kokius Rusijos bandymus įtraukti kai kurias šalis į savo „įtakos sferą“ ir taip formuoti jų ateitį; primena, kad Vakarų valstybių kompromisinius ar įtampos mažinimo veiksmus Rusija suprastų kaip silpnumą ir tai tik skatintų ją toliau stiprinti savo agresyvų požiūrį;

9.  pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas taip pat yra dalis platesnės strategijos, kuri apima ir hibridinio karo elementus, Rusijos vykdomos prieš Europos Sąjungą ir panašiai mąstančius jos partnerius, keliant chaosą ir sumaištį kaimynystėje, prie savo sienų ir Europos Sąjungoje; pakartoja, kad Rusija naudoja įvairias grėsmes, pvz., karines, skaitmenines, susijusias su energetika ir dezinformacija, ir naudojasi atvira ES sistema, kad ją susilpnintų; mano, kad ES turi suvokti savo pačios ir savo partnerių kaimyninėse šalyse pažeidžiamumą ir didinti atsparumą, kad galėtų veiksmingai kovoti su visais hibridiniais išpuoliais ir gerinti bendradarbiavimą su partneriais, visų pirma dezinformacijos srityje, taip pat stiprinti pajėgumus siekiant taikiai spręsti konfliktus, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir pažeidžiamų grupių padėčiai konflikto zonose;

10.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti pasirengusi duoti Rusijos Federacijai labai aiškų įspėjimą, kad kariniai veiksmai bus ne tik nepriimtini, bet ir brangiai kainuos ekonominiu ir politiniu požiūriu; palankiai vertina naujausius ES ir G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimus, kuriuose išreiškiama tvirta parama koordinuotiems tarptautiniams veiksmams kovojant su galima Rusijos Federacijos karine agresija prieš Ukrainą;

11.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad Taryba ir toliau būtų informuojama apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus ir būtų pasirengusi greitai susitarti dėl tolesnių bendrų veiksmų, visų pirma dėl griežtų ekonominių ir finansinių sankcijų patvirtinimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, NATO ir kitais partneriais, siekiant kovoti su tiesioginėmis ir realiomis grėsmėmis, kurias kelia Rusija, o ne laukti dar vienos invazijos ir tada imtis veiksmų; pabrėžia, kad ES ir jos partneriai turi laikytis vieningo požiūrio į atgrasomąsias priemones; pabrėžia, kad bet kokių veiksmų turėtų būti imamasi bendradarbiaujant su Ukraina;

12.  pabrėžia, kad naujasis sankcijų paketas turėtų apimti Rusijos įvairių karinių pajėgų karininkų korpuso narius, dalyvaujančius planuojant galimą invaziją, taip pat artimiausius Rusijos prezidento aplinkos asmenis ir oligarchus bei jų šeimas; reikalauja, kad tokios sankcijos apimtų finansinio ir fizinio turto ES įšaldymą, draudimus keliauti ir Rusijos pašalinimą iš SWIFT mokėjimo sistemos, taip pašalinant Rusijos įmones iš tarptautinės finansų rinkos ir draudžiant pirkti Rusijos valstybės skolą pirminėse ir antrinėse rinkose, ir kad šios sankcijos būtų taikomos svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams ir būtų nutrauktas žvalgybos tarnybų ir kariuomenės finansavimas;

13.  pabrėžia, kad Rusijos išpuolio prieš Ukrainą atveju ES pirmieji ir neatidėliotini veiksmai turėtų būti – panaikinti bet kokias galimybes keliauti ir atšaukti bevizį režimą Rusijos diplomatinių pasų turėtojams, išskyrus akredituotus diplomatus;

14.  reikalauja, kad ES imtųsi skubių ir įtikinamų veiksmų, kad sumažintų savo priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos, ir prašo ES pademonstruoti didesnį energetinį solidarumą su Ukraina, remiantis Asociacijos susitarimu, stiprinant energetikos infrastruktūros tarpusavio jungtis; todėl primygtinai ragina ES institucijas ir visas valstybes nares užtikrinti, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ nebūtų pradėtas eksploatuoti, nepriklausomai nuo to, ar jis tam tikru metu atitiks ES dujų direktyvos(2) nuostatas; pakartoja savo ilgalaikį esminį susirūpinimą dėl politinės, ekonominės ir saugumo rizikos, susijusios su projektu „Nord Stream 2“; pabrėžia, kad reikia sustabdyti prieštaringai vertinamų „Rosatom“ statomų branduolinių elektrinių statybas;

15.  pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos daugiau svetingai nepriimtų Rusijos turto ir neaiškios kilmės investicijų, be kita ko, nustatydamos visuotinį kovos su korupcija sankcijų mechanizmą ir nuosekliai įgyvendindamos esamas kovos su pinigų plovimu direktyvas ir užtikrindamos jų vykdymą; ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabotos Kremliaus strateginės investicijos ES, kuriomis siekiama vykdyti ardomąją veiklą, kenkiant demokratiniams procesams ir institucijoms ir skleidžiant korupciją, ir užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač kalbant apie Rusijos elito lėšas, deponuojamas arba išleidžiamas ES;

16.  pabrėžia, kad svarbu imtis ryžtingų priemonių siekiant atgrasyti Rusiją nuo galiojančių ES sankcijų apėjimo; mano, kad šiuo tikslu ES turėtų peržiūrėti ir atnaujinti savo taikomus reglamentus siekdama pašalinti įvairias spragas, kad sankcijos taptų veiksmingesnės ir kad Rusijai tektų mokėti iš tikrųjų didesnę kainą už savo priešiškus veiksmus;

17.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo 2021 m. gruodžio 16 d. susitikime aptarti ir nuodugniai įvertinti visas galimas reakcijas į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Europos saugumui ir tęsti ankstesnes diskusijas dėl išsamios ES strategijos Rusijos atžvilgiu; ragina ES ir Europos partnerius aptarti ilgalaikius Europos saugumo planus siekiant kartu kovoti su būsimomis karinėmis grėsmėmis žemyne; reiškia susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios pagrindinių tarptautinės saugumo ir ginklų kontrolės struktūros ramsčių, kuriais Rusija manipuliavo ir kuriuos ne kartą pažeidinėjo, padėties; ragina Tarybą ir Komisiją Strateginiame kelrodyje, į tai atsižvelgiant, atitinkamai įvertinti Rusiją kaip didelę grėsmę Europos žemynui, kaip buvo teigiama ir NATO svarstymų grupės ataskaitoje;

18.  ragina Rusijos Federaciją nebesiimti vienašalių priemonių, kurios prieštarauja pagal Minsko susitarimus prisiimtiems įsipareigojimams, trukdo toliau juos įgyvendinti, apsunkina konfliktą Rytų Ukrainoje ir tarptautiniu mastu kelia abejonių dėl Rusijos Federacijos politinės valios ir gebėjimo laikytis savo įsipareigojimų;

19.  ragina Rusiją ir Rusijos remiamus separatistus laikytis paliaubų susitarimo; ragina Rusiją konstruktyviai dalyvauti Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės veikloje ir įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Minsko susitarimus ir JT jūrų teisės konvenciją; ragina nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius; ragina Tarybą taip pat išplėsti savo sankcijų taikymo sritį, kad jos apimtų „pasų dalijimą“, neteisėtų rinkimų Kryme organizavimą ir sprendimą įtraukti Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų teritorijų, kurių nekontroliuoja vyriausybė, gyventojus į 2021 m. rugsėjo mėn. Valstybės Dūmos rinkimus, ir būtų padidinta kaina, kurią Rusija moka už Minsko susitarimų įgyvendinimo ir Normandijos formato derybų blokavimą; ragina Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ištirti Rusijos ir jos įgaliotinių Krymo pusiasalyje ir Rytų Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu gali atlikti Tarptautinis Teisingumo Teismas ir universalios jurisdikcijos bylos; mano, kad vadinamųjų Luhansko ir Donecko „Liaudies Respublikų“ de facto valdžios institucijų politinei ir karinei vadovybei turėtų būti taikomos sankcijos pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

20.  pabrėžia, kokia svarbi ESBO specialioji stebėsenos misija Ukrainoje ir kaip svarbu, kad ji galėtų tęsti savo darbą po 2022 m. kovo mėn., kai jos įgaliojimai, kaip šiuo metu tikimasi, baigsis, netaikant jokių apribojimų; griežtai smerkia Rusijos veiksmus, kuriais ji neleidžia ESBO specialiosios stebėsenos misijos atstovams atlikti savo funkcijų, trukdydama misijos bepiločių orlaivių skrydžiams ir užkirsdama galimybes stebėtojams patekti į okupuotas teritorijas; apgailestauja dėl Rusijos sprendimo nutraukti ESBO stebėtojų misijos veiklą Gukovo ir Donecko pasienio kontrolės punktuose prie Rusijos sienos;

21.  tvirtai remia Ukrainos pastangas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos samdinius, kurie vykdė karo nusikaltimus, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šiuo tikslu stiprinti bendradarbiavimą;

22.  pakartoja, kad remia tarptautinį tyrimą dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, tragiško numušimo aplinkybių (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu), ir pakartoja savo raginimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis;

23.  smerkia tai, kad prezidentas V. Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastintų prekybos taisyklių, leidžiantį taikyti priemones, kuriomis siekiama didinti prekių įvežimą į laikinai vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko teritorijas ir išvežimą iš jų, ir ragina Rusiją jį atšaukti; pabrėžia, kad tokiomis vienašalėmis priemonėmis pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, be kita ko, kiek tai susiję su muitiniu tikrinimu, ir galėtų padidinti įtampą bei pratęsti status quo, kartu apsunkinant būsimą reintegracijos procesą;

24.  palankiai vertina Tarptautinės Krymo platformos įsteigimą ir veiklą; mano, jog tai svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos klausimas išliktų svarbus tarptautinėje darbotvarkėje; reiškia pasitenkinimą tuo, kad ES tvirtai remia šią iniciatyvą, ir ragina ES toliau prisidėti prie jos konsultacijų ir koordinavimo formato plėtojimo; apgailestauja dėl to, kad tarptautinėms organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams vis dar neleidžiama patekti į Krymą;

25.  ragina Rusijos žmones netikėti visuotine oficialia propaganda, vaizduojančia Vakarus kaip Rusijos žmonių ir Rusijos valstybės priešus; primena, kad demokratija ir laisvė kelia grėsmę tik korumpuotam Rusijos elitui, o ne žmonėms; išreiškia norą pradėti dialogą ir kurti būsimus santykius su demokratine Rusija; primena, kad dėl Kremliaus vykdomos agresyvios išorės ir vidaus politikos visų pirma nukenčia Rusijos žmonės;

26.  remia Ukrainos valdžios institucijų pastangas reformuoti šalį laikantis Asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės nuostatų; ragina ES institucijas išlaikyti patikimą ilgalaikę Ukrainos, kaip ir bet kurios Europos valstybės, stojimo į ES perspektyvą pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį; pabrėžia, kad tokios pastangos būtinos siekiant padidinti Ukrainos atsparumą ir veiksmingiau kovoti su dabartine ir būsima Rusijos agresija;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Ukrainos Prezidentui, Vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai bei Rusijos Federacijos Prezidentui, Vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

(1) OL L 161, 2014 5 29, p. 3. (2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

2021 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kimberley proceso sertifikavimo schemos įgyvendinimo (2021/2885(RSP))

P9_TA(2021)0516 B9-0591/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Kimberley proceso sertifikavimo schemą (KP sertifikavimo schema),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2368/2002, įgyvendinantį Kimberley proceso sertifikavimo schemą dėl tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais(1), ir į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įgyvendinančio Kimberley proceso sertifikavimo schemą dėl tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais (COM(2021)0115), kuriuo siekiama dėl aiškumo išdėstyti vėlesnius pakeitimus nauja redakcija,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(3),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Kimberley proceso sertifikavimo schemos įgyvendinimo (O-000073/2021 – B9-0044/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Kimberley proceso (KP) sertifikavimo schema buvo sukurta 2003 m. kaip JT įgaliota sertifikavimo schema, siekiant sustabdyti prekybą konfliktiniais deimantais, kuri kurstė pilietinius karus; kadangi KP sertifikavimo schemos struktūra yra trišalė ir apima vyriausybes, kurios priima sprendimus, ir tarptautinės deimantų pramonės bei pilietinės visuomenės atstovus, kurie dalyvauja stebėtojų teisėmis; kadangi sprendimai pagal KP sertifikavimo schemą priimami visišku bendru 56 joje dalyvaujančių narių, atstovaujančių 82 valstybėms, kai ES ir 27 jos valstybės narės laikomos vienu dalyviu, sutarimu;

B.  kadangi pagal KP sertifikavimo schemą konfliktiniai deimantai – tai neapdoroti deimantai, naudojami sukilėlių judėjimų ar jų sąjungininkų siekiant finansuoti konfliktus, nukreiptus prieš teisėtas vyriausybes; kadangi teigiama, kad KP sertifikavimo schema buvo veiksminga beveik visiškai sustabdant prekybą konfliktiniais deimantais, kaip apibrėžta pradžioje, ir ši prekyba dabar sudaro mažiau nei 1 proc. prekybos neapdorotais deimantais, palyginti su 15 proc. 2003 m.;

C.  kadangi daug deimantų turinčiose konfliktinėse ir didelės rizikos zonose toliau vykdomi žmogaus teisių pažeidimai, susiję su deimantų kasyba, ir jie gali apimti vaikų ir priverčiamąjį darbą, mušimą, kankinimą, seksualinį smurtą, priverstinį žmonių dingimą, priverstinį iškeldinimą ir perkėlimą, neteisėtą žemės grobimą ir ritualiniu ar kultūros požiūriu svarbių vietovių naikinimą;

D.  kadangi nuo 2003 m., kai KP sertifikavimo schema įsigaliojo kaip pasaulinė iniciatyva, pasikeitė konfliktų pobūdis ir realijos vietoje; kadangi KP sertifikavimo schema neapima situacijų, kai viešosios ar privačiosios saugumo pajėgos, įmonės, nusikaltėliai arba ginkluotos grupuotės naudoja plataus masto ar sistemingą smurtą, kad apgintų savo ekonominius interesus deimantų gavybos srityje; kadangi šiuo metu negalima patenkinti vartotojų noro tikrai žinoti deimantų kilmę ir tai, ar jie gauti etiškai; kadangi dėl to mažėja natūralių deimantų paklausa, todėl daromas neigiamas poveikis teisėtai deimantų pramonei ir tradiciniams kalnakasiams; kadangi tokius mechanizmus, kaip KP sertifikavimo schema, reikia reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti siekiant užtikrinti, kad jie galėtų atitikti vartotojų lūkesčius ir tarptautinius įsipareigojimus įmonių socialinės atsakomybės bei darnaus vystymosi srityse;

E.  kadangi ES siekė išplėsti KP sertifikavimo schemos esminiame dokumente nustatytos pirminės konfliktinių deimantų apibrėžties taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti žmogaus teisių pažeidimai, tačiau sėkmingų rezultatų nepavyko pasiekti dėl bendru sutarimu grindžiamo sprendimų priėmimo proceso ir kai kurių pagrindinių deimantus gaminančių, jais prekiaujančių ir juos naudojančių šalių pasipriešinimo;

F.  kadangi Pasaulinės deimantų tarybos garantijų sistema yra visą sektorių apimanti savanoriška savireguliacijos programa, pagal kurią tiekimo grandinėje atsekami pagal Kimberley procesą sertifikuoti deimantai, apimant ir prekybą supjaustytais bei poliruotais akmenimis;

1.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant persvarstyti konfliktinių deimantų apibrėžtį, kad ji apimtų ir žmogaus teises, taip pat su konfliktais susijusius socialinius ir aplinkosauginius deimantų gavybos aspektus, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys deimantai nebūtų susiję su jokiais žmogaus teisių pažeidimais ar nusikaltimais aplinkai nepaisant to, ar juos įvykdė sukilėlių grupuotės, vyriausybės ar privačios įmonės; pabrėžia, kad KP sertifikavimo schema turėtų būti taikoma ne tik neapdorotiems deimantams, bet ir supjaustytiems bei poliruotiems akmenims;

2.  ragina veiksmingiau įgyvendinti KP sertifikavimo schemą siekiant užtikrinti, kad jokie konfliktiniai deimantai nepatektų į teisėtas tiekimo grandines; ragina stiprinti ir gerinti dalyvaujančių valstybių vidaus kontrolės stebėseną ir vykdymo užtikrinimą; primygtinai ragina KP sertifikavimo schemos šalis sukurti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, nes tarpusavio vertinimo vizitų metu pateiktos rekomendacijos yra neprivalomo pobūdžio ir dažnai nepadeda šalinti vidaus kontrolės įgyvendinimo trūkumų arba užtikrinti prasmingų pokyčių atvejais, kai nesilaikoma minimaliųjų KP sertifikavimo schemos reikalavimų;

3.  yra labai susirūpinęs dėl pastarojo meto pranešimų apie bandymus nutildyti pilietinės visuomenės stebėtojus per paskutinį Kimberley proceso posėdį tarp sesijų; pakartoja, kad pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį KP sertifikavimo schemos trišalėje struktūroje, ir ragina visapusiškai gerbti pilietinės visuomenės atstovų žodžio laisvę; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu suteikti patikimą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms konfliktinių naudingųjų iškasenų ir deimantų srityje;

4.  palankiai vertina teisėtos deimantų pramonės įsipareigojimą taikyti KP sertifikavimo schemą ir Pasaulinės deimantų tarybos garantijų sistemos sukūrimą; pažymi, kad darbo vietų kūrimas kasybos bendruomenėms ir jų pajamos priklauso nuo stabilių, skaidrių ir atsakingų tiekimo grandinių deimantų sektoriuje;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu galėti atsekti deimantus nuo kasyklos iki rinkos taip, kad nebūtų vadovaujamasi tik deimantų siuntų registravimu popieriuje; visapusiškai pritaria minčiai, kad, siekiant pagerinti atsekamumą, reikia naudoti naujas technologijas, pvz., blokų grandinę; palankiai vertina darbą siekiant Kimberley proceso sertifikatų skaitmeninimo;

6.  pabrėžia, kad svarbu visoje tiekimo grandinėje šalinti pagrindines su deimantais susijusių konfliktų ir smurto priežastis; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti, kad pagal taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos teminę programą būtų skirta pakankamai lėšų pajėgumų stiprinimui, siekiant remti tvarų ir konfliktams atžvalgų gamtos išteklių valdymą, taip pat atitiktį Kimberley procesui ir kitoms panašioms iniciatyvoms, taikomoms konfliktinėms naudingosioms iškasenoms, kad būtų pagerinti kasybos bendruomenių pragyvenimo šaltiniai ir sustiprinta tradicinė kasyba; ragina asmenis, kurie skirsto geografines lėšas, taip pat atsižvelgti į pajėgumų stiprinimą ir konfliktų prevencijos veiklą;

7.  ragina ES toliau būti pasauline lydere įgyvendinant atsakingos gavybos iniciatyvas, pvz., EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių ir atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms; pakartoja, kad atsakinga gavyba ir išsamus patikrinimas turi atitikti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

8.  ragina ES rodyti pavyzdį ir toliau įgyvendinti savo vertybėmis grindžiamą prekybos darbotvarkę, kad būtų paskatinti teigiami pokyčiai ES nepriklausančiose šalyse; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ES prekybos deimantais taisyklės turi atspindėti aukščiausią užmojų lygį; ragina ES, siekiant įveikti KP sertifikavimo schemos trūkumus, apsvarstyti galimybę imtis papildomų autonominių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad neapdoroti, supjaustyti ir poliruoti deimantai, susiję su žmogaus teisių pažeidimais, nepatektų į ES rinką;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir dabartiniam Kimberley proceso sertifikavimo schemos pirmininkui bei pirmininko pavaduotojui.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 28. (2) OL L 130, 2017 5 19, p. 1. (3) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.