Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 ir 226 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. Sprendimą (ES) 2020/1089 dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su gyvūnų apsauga juos vežant Sąjungoje ir už jos ribų, nagrinėti sudarymo, komiteto įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekso 7.2 skyrių „Ūkyje auginamų žuvų gerovė jas vežant“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 3 d. ES gyvūnų gerovės platformos gaires dėl komercinio kačių ir šunų gabenimo sausuma,

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto ES ir už jos ribų transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais rekomendacijos projektą,

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto ES ir už jos ribų transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais galutinę ataskaitą (A9-0350/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 208 straipsnio 12 dalį,

Bendros pastabos

1.  pabrėžia, kad visiems vežamiems gyvūnams visais atvejais turi būti užtikrintos visos sąlygos, būtinos gyvūnų gerovei juos vežant užtikrinti, neatsižvelgiant į jų rūšį, amžių, kategoriją, fizinę būklę, naudojamas transporto priemones, kelionės trukmę ar paskirties vietą, įskaitant trečiąsias šalis; pažymi, kad ūkininkai iš esmės yra labai suinteresuoti užtikrinti, kad gyvūnai į jų paskirties vietą atvyktų geriausios įmanomos būklės;

2.  ragina Komisiją atsižvelgti į Tyrimo komiteto transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais ataskaitą ir rekomendacijas, atliekant gyvūnų gerovės teisės aktų, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 1/2005, tinkamumo patikrinimą;

3.  pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės yra įsitikinusios, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, į kurių konkrečius poreikius reikėtų atsižvelgti vadovaujantis SESV 13 straipsniu;

4.  pažymi, kad kasmet milijonai gyvų gyvūnų valstybių narių viduje, tarp valstybių narių ir į trečiąsias valstybes dideliais atstumais vežami veisti, penėti ir skersti;

5.  pabrėžia, kad Sąjungos piliečiai vis dažniau išreiškia valią, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės standartų, visų pirma susijusių su gyvų gyvūnų vežimu;

6.  pritaria Europos Audito Rūmams, kad nors ES gyvūnų gerovės standartai vieni aukščiausių pasaulyje, jie nėra tinkamai įgyvendinti visose valstybėse narėse(4); tvirtina, kad šie standartai taps veiksmingi tik visapusiškai juos taikant, darniai įgyvendinant, ir jei atspindės naujausias mokslo žinias; mano, kad ES turi dėti daugiau pastangų siekdama, kad gyvūnų gerovę juos vežant kiekvienoje valstybėje narėje ir visada nuo jų kilmės vietos iki galutinės paskirties vietos visapusiškai užtikrintų visos susijusios šalys; pabrėžia, kad ne visoje pramonėje pasitaiko netinkamos praktikos; pripažįsta, kad gyvų gyvūnų vežimas dabar atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, turint omenyje ekonominį ir socialinį kai kurių kaimo vietovių aspektą, ypač daugiausia gyvulininkyste užsiimančiose vietovėse, atokesnėse vietovėse arba tose, kur mažėja gyventojų;

7.  pabrėžia, kad pati Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pripažino, jog nėra daug mokslinės literatūros apie gyvūnų gerovę(5), ir primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti atlikti mokslinius tyrimus, kurie padidintų žinias ir padėtų geriau užtikrinti gyvūnų gerovę Europoje;

8.  pabrėžia, kad ES turi stengtis sudaryti reikiamas sąlygas, kurios leistų sąžiningai ir tinkamai pereiti prie efektyvesnės, ekonomiškesnės ir etiškesnės sistemos, kurioje būtų skatinamas spermos ar embrionų, o ne veislinių gyvūnų, vežimas, ir, kur įmanoma, vežama skerdena bei mėsa, užuot vežus gyvūnus skersti;

9.  pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatos nėra suderintos su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlytą ES teisės aktų tinkamumo patikrinimą, kaip strategijos dalį; pabrėžia, kad Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 turėtų būti suderintas su strategija „Nuo ūkio iki stalo“; pabrėžia, kad pereinant prie gyvų gyvūnų vežimo pakeitimo mėsos, skerdenos ir genetinės medžiagos vežimu, kiek įmanoma, būtų užtikrinama atitiktis pagrindiniam strategijos tikslui sukurti atsparesnes ir tvaresnes trumpąsias maisto tiekimo grandines, kurios būtų mažiau priklausomos nuo ilgos trukmės gyvūnų vežimo; taip pat mano, kad vežant genetinės medžiagos produktus, kurie užima mažiau vietos, galima sumažinti poveikį klimatui išskiriamo CO2 kiekio ir sunaudojamo kuro atžvilgiu; be to, mano, kad sutelkiant dėmesį į mažus ūkius ir regioninius skerdyklų tinklus galima prisidėti prie tikslo sumažinti gyvūnų vežimo mastą, nes tai yra dalis atsparios, tvarios maisto sistemos, kuria užtikrinamas tinkamas gyvenimo lygis ūkininkams; pažymi, kad strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ primenama, kaip svarbu pereiti prie sveikesnio, augalinės kilmės, subalansuoto ir tvaraus maisto vartojimo;

10.  ragina Komisiją skubiai, ir ne vėliau nei iki 2023 m., pateikti veiksmų planą, kuriame būtų aiškiai nurodytos gyvūnų vežimo varomosios jėgos ir pasiūlyti konkretūs politiniai veiksmai, įskaitant reguliavimo veiksmus, taip pat nustatytas tikslus tvarkaraštis ir tarpinės reikšmės, siekiant sušvelninti tas varomąsias jėgas ir sumažinti poreikį vežti gyvus gyvūnus, kad gyvų gyvūnų vežimas būtų kuo labiau pakeistas prekyba mėsa, skerdenomis ir genetine medžiaga; primena, kad reikia kuo labiau sumažinti tokio pokyčio socialinį ir ekonominį poveikius, tam tikslui skiriant įvairius fondus, be kita ko, iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), ir teikiant teisingas paskatas, kuriomis ūkininkai ir vežėjai būtų paskatinti ir įgalinti šį perėjimą atlikti efektyviai; tvirtina, kad sklandus ir socialiai sąmoningas perėjimas įmanomas tik tuo atveju, jei bus imtasi plataus pobūdžio veiksmų, neapsiribojant vien Reglamentu (EB) Nr. 1/2005, siekiant palengvinti perėjimą ir jį paremti;

11.  pabrėžia genetinės medžiagos (spermos ir gemalų) vežimo pranašumus skleidžiant kai kurių rūšių genetinius patobulinimus; vis dėlto primena, kad vežant gyvūnus galima prisidėti prie platesnio genetinio fondo ūkiuose, pavyzdžiui, trečiosiose šalyse, ir pažymi, kad kai kuriais atvejais natūralias veisimo ir (arba) motinos linijas reikia perkelti iš branduolio, „dauginimosi“ vienetų ir ūkių į kitus ūkius; primena, kad šis vežimas tebėra svarbus smulkiems ir šeimos ūkiams ES; be to, pažymi, kad BŽŪP ir kiti fondai turi būti naudojami kuriant ir skatinant naujas technologijas ir genetinės medžiagos tvarkymo bei vežimo naujoves bei paramą gyvūnų veisėjams;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti strategijas, kaip sumažinti gyvulių vežimo etapų – mažinant suskaidymą į veisimo, penėjimo ir skerdimo įmones, taikant vadinamąsias uždaras gyvūnų laikymo sistemas, trumpinant atstumus tarp šių įmonių ir gyvūnų veisimo sektoriuje vėl stiprinant regiono aspektą;

13.  primena valstybėms narėms, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką(6) jos gali nustatyti griežtesnes nacionalines vežamų gyvūnų apsaugos taisykles, jei jos suderinamos su pagrindiniu Reglamento (EB) Nr. 1/2005 tikslu;

14.  mano, kad šio sektoriaus veiklos vykdytojai ir visos su gyvų gyvūnų vežimu susijusios šalys, įskaitant ūkininkus, turi turėti aiškų taisyklių ir apibrėžčių rinkinį, kurių reikia laikytis, nuspėjamumo sistemą ir tinkamus pereinamuosius laikotarpius pokyčiams įgyvendinti; ragina Komisiją į tai atsižvelgti peržiūrint ir teikiant naujo reglamento pasiūlymą;

15.  ragina Komisiją atidžiai peržiūrėti išvykimo ir paskirties vietos apibrėžtis, kad jos atspindėtų tikrąjį viso vežimo iš kilmės ūkio į paskirties ūkį arba skerdimo vietą laiką, įskaitant laiką, praleistą gyvūnų surinkimo centruose ir siekiant apeiti konkrečias kelionių laiko taisykles, taip pat išvengti draudimų vežti į tam tikras šalis, nukreipiant transportą per kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis;

16.  mano, kad aiškesnė ir detalesnė atsakomybė už gyvūnų gerovę ES institucijose būtų labai svarbi siekiant pagerinti galiojančių gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymą, nustatyti atitinkamas spragas ir patobulinti pasiūlymus, reikalingus siekiant veiksmingai reaguoti to prireikus;

17.  ragina Komisiją skirti lėšų iš esamų programų, be kita ko, BŽŪP II ramsčio lėšų, ir būsimose finansavimo priemonėse numatyti naujas finansavimo priemones, skirtas vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir surasti įrodymų, teikti tinkamus mokymus visiems su gyvūnų vežimu susijusiems asmenims, įskaitant pareigūnus ir vairuotojus, gerinti gyvūnų gerovę juos vežant, taip pat statyti skerdyklas, įskaitant mobiliąsias, regionuose, kuriuose yra auginama daug gyvulių, gerinti vežimo laiką ir kokybę bei pragyvenimą kaimo vietovėse ir priemones, kuriomis skatinamas perėjimas prie mėsos, skerdenų ir genetinės medžiagos vežimo; pakartoja, kad regioninės vertės grandinės yra svarbios gyvūnų gerovei;

18.  ragina vykdant būsimą BŽŪP reformą išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp didesnių BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytus standartus;

19.  ragina Komisiją rengti kampanijas ir iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama tinkamai informuoti ES piliečius ir didinti jų sąmoningumą apie gyvūnų gerovę ūkiuose ir juos vežant, apie būtinybę gerinti ir deramai įgyvendinti ES standartus ir remti gyvūnų vežimo pramonėje dirbančius asmenis, siekiant pagerinti standartus bei apie gyvų gyvūnų vežimo ekonominį ir socialinį poveikius; mano, kad pagrindinis tikslas yra įgyti didesnį vartotojų pasitikėjimą aukšta Europos žemės ūkio ir maisto sektorių verte ir kokybe, užtikrinant geresnį ir skaidresnį bendravimą tiesiogiai iš ūkininkų arba netiesiogiai per ES institucijas;

20.  pabrėžia, kad vykdant šviečiamąją veiklą mokyklose ir organizuojant reklamos kampanijas galima gerokai padidinti visuomenės sąmoningumą ir patobulinti sampratą apie gyvūnų gerovę maisto produktų gamybos procese;

21.  įspėja apie tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pakeitimais labiau paveikiami tokie regionai, kaip atokiausi regionai, būtent dėl to, kad jie yra atokūs, izoliuoti ir maži ir dėl kitų veiksnių; atkakliai tvirtina, kad pagal SESV 349 straipsnį, taikant bendrąją politiką šiems regionams, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, būtina atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą apsaugą transporto ar veterinarinės kontrolės srityje dirbantiems asmenims, kai jiems vykdant savo pareigas tenka nustatyti gyvūnų apsaugos teisės aktų pažeidimus ir apie juos pranešti;

23.  palankiai vertina pastangas sukurti vieningą Sąjungos gyvūnų gerovės ženklą, kuris taip pat turėtų atspindėti vežimo aspektą ir būti grindžiamas suderintais ir techniškai pagrįstais kriterijais;

24.  ragina užtikrinti, kad gyvūnų gerovės ženklas atspindėtų ir informaciją apie gamybos metodus, ir moksliškai pagrįstų gyvūnų apsaugos rodiklių, be kita ko, susijusių su ūkininkavimo sistemomis ir vežimu, pasirinkimą;

25.  ragina Komisiją išplėsti nusikaltimų aplinkai sąrašą, siekiant įtraukti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimą, kai įvyksta žiaurumo aktai, rimti sužeidimai ar gyvūnai paliekami;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, siekiant užtikrinti, kad vairuotojams netektų rinktis, ar paisyti taisyklių, ar užtikrinti gyvūnų gerovę, būtent dėl būtinybės sustoti ir pailsėti, o tai kartais gali pakenkti gyvūnų gerovei;

27.  ragina, kad atsakomybė už gyvūnų gerovę būtų aiškiai įvardyta atitinkamo Europos Komisijos nario kuruojamos srities pavadinime ir atitinkamo Komisijos generalinio direktorato pavadinime, kad būtų atspindėta šio klausimo reikšmė Europos piliečiams ir užtikrinamas pakankamas politinis dėmesys jam;

28.  primena, kad gyvūnų gerovė susieta su aprūpinimu maistu vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes ja prisidedama prie atsparumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir socialinės lygybės;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę įdiegti skaidrią ir suderintą gyvūnų gerovės ženklinimo sistemą, skirtą gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktams, kurioje taip pat būtų atsižvelgiama į vežimo ir skerdimo sąlygas;

Reglamento (EB) Nr. 1/2005 vykdymo užtikrinimas

30.  primygtinai ragina visas valstybes nares, ypač tas, kuriose labai trūksta reglamentavimo vykdymo, ir Komisiją imtis visų būtinų veiksmų, kad pagal dabartinę reguliavimo sistemą būtų pagerintas įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas ir visapusiškas taikymas, be kita ko, nustatant griežtą ir suderintą kontrolės procedūrą ES lygmeniu; pažymi, kad teisės aktai dėl gyvūnų vežimo skirtingose valstybėse narėse įgyvendinami nevienodai; mano, kad pagrindinis būdas visoje ES suderintai spręsti kai kuriuos su vežamų gyvūnų gerove susijusius klausimus, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, mokslo žinias ir rekomendacijas – peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, siekiant nustatyti įgyvendinamas ir vykdytinas nuostatas dėl visų vežamų gyvūnų;

31.  nurodo, kad griežtai kontroliuojant gyvūnų vežimą iš trečiųjų šalių galima sumažinti ES gamintojams žalingą nesąžiningą konkurenciją ir paskatinti trečiąsias šalis pagerinti savo gyvūnų vežimo standartus;

32.  ragina visas valstybes nares priimti labiau įpareigojančias nacionalines priemones, siekiant užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę vežimo metu;

33.  pripažįsta Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti gyvūnų gerovės teisės aktus, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, siekiant juos suderinti su naujausiomis mokslo žiniomis, rekomendacijomis ir praktine patirtimi ir išplėsti jų taikymo sritį, palengvinti jų vykdymą ir galiausiai užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį; pabrėžia, kad gyvūnų gerovė padidėtų, jei gyvūnų vežimo teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami;

34.  pabrėžia, kad daugelis dabartinių Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimo problemų kyla dėl skirtingo aiškinimo ir ragina Komisiją, kai bus siūloma peržiūrėti reglamentą, nustatyti aiškius, išmatuojamus ir kiekybiškai įvertinamus standartus, kad būtų užtikrintas suderintas vykdymas visoje ES, taip pat novatoriški gyvūnų gerove pagrįsti rodikliai; ragina Komisiją šiuo klausimu atsižvelgti į naujausias mokslo žinias, įskaitant šiuo metu rengiamą EFSA vertinimą dėl gyvūnų gerovės juos vežant ES;

35.  primygtinai ragina Komisiją, peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, atlikti ir ex ante poveikio vertinimą, pagrįstą tiksliu moksliniu tyrimu dėl vežimo poveikio visų rūšių ir amžiaus gyvūnams ir išsamiu socialinio ir ekonominio bei poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimu, atsižvelgiant į geografinę padėtį ir ypatybes, įskaitant salų, atokių ir atokiausių regionų, taip pat ūkininkavimo modelių įvairovę visoje Sąjungoje; ragina Komisiją šių vertinimų rezultatus greitai paskelbti viešai tam, kad ūkininkams būtų suteiktas saugumas ir nuspėjamumas, kurio jiems reikia planuojant, bei laikas, kad išmoktų prisitaikyti prie naujų taisyklių, nepakenkdami gyvūnų gerovei;

36.  ragina sukurti skaidrią ES stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, kad valstybės narės ir Komisija būtų visiškai atskaitingos už Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimą ir vykdymą ir užtikrintų, kad pažeidimai bus veiksmingai pašalinti ir sušvelninti;

37.  nurodo, kad gyvūnų skerdimą ir mėsos perdirbimą vykdant netoli jų auginimo vietos, ne tik padidėja gyvūnų gerovė, nes sutrumpinamas jų vežimo laikas, bet ir išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

38.  nurodo, kad vietos skerdyklų uždarymas, dėl kurio pailgėja gyvūnų vežimo laikas, yra Sąjungos ir valstybių narių spręstinas uždavinys; prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti finansavimo mechanizmus, kad vietos skerdyklos būtų ekonomiškai gyvybingos, įsteigtos netoli nuo gyvulininkystės ūkių ir geografiškai vienodai išdėstytos;

39.  prašo Komisijos ir valstybių narių sudaryti sąlygas plėtoti skerdimą fermoje panaudojant mobiliąsias skerdyklas, kad, kai galima, gyvi gyvūnai nebūtų vežami;

40.  supranta, kad trūksta mokslinės literatūros apie gyvūnų gerovę juos vežant, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas atnaujinti mokslo žinias šia tema;

41.  ragina Komisiją peržiūrint taisykles apsvarstyti gyvūnų, kurie yra nebetinkami vežti, klausimą ir ieškoti ekspertų, kad jie rastų sprendimų, kaip jį spręsti;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti suderintas transporto priemonių tvirtinimo procedūras ir imtis priemonių siekiant išvengti gyvūnų infekcinių ligų plitimo juos vežant tiek Sąjungoje, tiek iš trečiųjų valstybių;

43.  ragina Komisiją naudotis didesniais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, susidūrus su pasikartojančiais Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimais, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą bei taikyti veiksmingas sankcijas valstybėms narėms, kurios netinkamai taiko reglamentą; mano, kad pagrindinis sankcijų taikymo tikslas turėtų būti ištaisyti esamas problemas ir sukurti atgrasomąjį poveikį, kad nebūtų pažeidimų ateityje;

44.  ragina valstybes nares tinkamai rengti oficialius veterinarijos gydytojus ir policijos pareigūnus ir jų samdyti pakankamai, kad būtų užtikrintas veiksmingų ir dažnų patikrinimų kelyje vykdymas, taip pat garantuoti, kad veterinarijos gydytojas dalyvautų krovimo metu prieš kiekvieną kelionę;

45.  ragina valstybes nares ir vežėjus, iki įsigaliojant peržiūrėtam Reglamentui (EB) Nr. 1/2005, propaguoti ir visapusiškai taikyti Komisijos skatinamus ES gyvūnų vežimo vadovus, kuriuose siekiama nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, skirtus padėti pramonei gerinti vežamų gyvūnų gerovę; ragina Komisiją skatinti vadovų vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas, raginti keistis patirtimi šioje srityje ir skatinti dalytis turima geriausia patirtimi ir gairėmis, kuriomis būtų padedama kompetentingoms institucijoms ir subjektams, dalyvaujantiems vežant gyvus gyvūnus, geriau įgyvendinti gyvūnų gerovės standartus ir jų laikytis;

46.  ragina Komisiją užtikrinti, kad gairės būtų atnaujintos pagal naujausius mokslinius įrodymus ir atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 1/2005; tačiau primena, kad gairės, skirtos teisėkūros spragoms užpildyti, nėra teisiškai privalomos, ir ragina Komisiją įtraukti nuostatas, skirtas tinkamai apsaugoti tas rūšis, kurios yra prastai saugomos teisės aktų, pavyzdžiui, naminius paukščius, triušius ir žuvis;

47.  mano, kad tinkamas gyvūnų vežimo sektoriuje dirbančių įgaliotų asmenų mokymas ir nuolatinis mokymasis yra esminiai reikalavimai siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę juos vežant; todėl tvirtina, kad reikia sukurti privalomą suderintą mokymo sistemą visiems gyvūnų vežimo veikloje dalyvaujantiems asmenims, ir tai būtų būtina sąlyga transporto priemonių patvirtinimui; be to, reikalauja, kad į tuos mokymus būtų įtraukti visi vežimo proceso aspektai, pavyzdžiui, transporto priemonės, kelionės rūšis ir pobūdis, tinkamas elgesys su gyvūnais ir sprendimų dėl tinkamumo vežti vertinimų procesas ir reikalavimai, susiję su gyvūnų rūšimis, kategorijomis, amžiumi, kūno būkle, elgesio ir fiziologiniais poreikiais ir jų streso valdymo mechanizmais;

48.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokymai siekiant gauti kompetencijos pažymėjimą būtų susiję su konkrečiomis rūšimis, kategorijomis ir gyvūnų amžiumi bei galiotų ilgiausiai penkerius metus ir kad būtų nustatyti privalomi žinių atnaujinimo kursai;

49.  primygtinai ragina valstybes nares specialiai mokyti gelbėtojus, kaip gelbėti gyvūnus, ir užtikrinti, kad įvykus nelaimingiems atsitikimams gelbėtojams būtų leista patekti į vietas, transporto priemones ir laivus, kad jie galėtų atlikti gelbėjimo darbus;

50.  ragina Komisiją, priimant deleguotuosius aktus pagal Reglamentą (ES) 2017/625(7), užtikrinti, kad šiame reglamente ir su juo susijusiuose deleguotuosiuose aktuose numatytos įgyvendinimo nuostatos būtų ne mažiau griežtos nei tos, kurios turi būti panaikinamos;

Leidimų išdavimo procedūros ir transporto priemonių tvirtinimas

51.  tvirtina, kad nuostatose dėl transporto priemonių visada turi būti atsižvelgiama į gyvūno rūšiai būdingą būklę ir gyvūno fiziologinę būklę, vežamų gyvūnų skaičių, taip pat gyvūnų veisles, lytį ir amžių; pabrėžia, kad vežimo būdais visada turėtų būti paisoma gyvūno fiziologinių, elgesio ir psichinių poreikių bei gerovės;

52.  ragina į Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 įtraukti Tarptautinės oro transporto organizacijos reikalavimus, taikomus gyvūnų, įskaitant zoologijos sodo gyvūnus, vežimui ES ir už jos ribų;

53.  tvirtina, kad ploto normos, gyvūnų laikymo tankis ir nuostatos dėl aukščio turi būti suderintos su naujausiais moksliniais duomenimis ir susijusiu ES reglamentu dėl didžiausios sunkvežimių masės ir aukščio, o taisyklės reglamente turi būti išdėstytos tiksliai, kad nebūtų dviprasmybės, kad nebūtų galima jų skirtingai aiškinti, taip pat atsižvelgiant į konkrečiai rūšiai būdingus poreikius; ragina atlikti daugiau su šiais klausimais susijusių tyrimų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonės vidinis aukštis atitiktų minimaliuosius standartus;

54.  primena EFSA rekomendaciją nustatant ploto normas galvijams, avims ir kiaulėms, taip pat arkliams skirtą plotą vienam kilogramui, taikyti alometrines lygtis; mano, kad naudojant šiuos objektyvesnius skaičiavimus bus galima pagerinti gyvūnų gerovės standartus ir skatinti nuoseklesnį vežėjų bei kontroliuojančių institucijų aiškinimą;

55.  mano, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, norint pasiekti geresnių sprendimų ir suteikti pokyčių projektuojant transporto priemones, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo įrangą, atsižvelgiant į konkrečioms rūšims ir kategorijoms būdingus, fiziologinius, elgesio ir amžiaus reikalavimus ir rūšių veislių skirtumus; mano, kad toks transporto priemonių projektavimas taip pat turėtų būti pagrįstas teritorijos geografiniais ypatumais ir tuo, kad maži ūkiai dažnai vienu metu turi vežti pavienius gyvūnus arba kelis skirtingų rūšių gyvūnus; pabrėžia, kad gyvūnams vežti skirtų transporto priemonių aplinkos kokybė yra labai svarbi gyvūnų gerovei;

56.  mano, kad, siekiant užkirsti kelią ligų perdavimui, reikia geriau projektuoti transporto priemones ir nustatyti trumpesnius vežimo atstumus, turint omenyje rimtą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmę;

57.  ragina Komisiją nustatyti ir pasiūlyti su ES masto ekspertų grupe, sudaryta iš veterinarijos gydytojų, įskaitant kvalifikuotus specialistus iš atitinkamų nevyriausybinių organizacijų, techninių inžinierių, jūrų institucijų, vežėjų, gamintojų ir kompetentingų institucijų narių, parengtus suderintus kriterijus ir minimaliuosius standartus, kuriuos taikytų kompetentingos nacionalinės institucijos, tvirtindamos visas gyvūnus vežančias transporto priemones ir konteinerius;

58.  ragina sukurti ES masto centralizuotą laivų patvirtinimo sistemą laikantis vienodos procedūros, atsižvelgiant į laivų sertifikatų platų pobūdį, įtraukiant ir inžinierius, ir veterinarijos gydytojus; mano, kad labai svarbu, jog rekomendacijos dėl tinklo dokumento dėl laivų gyvūnams gabenti patvirtinimo ir tikrinimo(8) būtų įgyvendintos visose valstybėse narėse; mano, kad būtina skubiai užkirsti kelią laivams veikti skirtingais pavadinimais, taigi, ir reikalaujančiais naujų licencijų, ypač kai jie buvo rimtai pažeidę Reglamentą (EB) Nr. 1/2005;

59.  prašo Komisijos ir valstybių narių sugriežtinti saugios laivybos standartų laikymosi kontrolę laivuose, kuriais vežami gyvūnai; visų pirma ragina valstybes nares griežčiau vykdyti savo laivų sertifikavimo procedūras;

60.  pažymi, kad valstybės narės neturėtų suteikti leidimo naudoti transporto priemonių ir laivų gyvūnams gabenti, kurie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų; ragina valstybes nares griežčiau taikyti transporto priemonių ir laivų sertifikavimo ir patvirtinimo procedūras ir išduoti vairuotojų kompetencijos pažymėjimus; ragina valstybes nares griežčiau atmesti sertifikatus ir patvirtinimus reikalavimų nesilaikymo atveju ir prireikus panaikinti leidimus, kurie jau buvo išduoti; ragina Komisiją griežčiau taikyti sankcijas valstybėms narėms, kurios patvirtina transporto priemones, neatitinkančias gyvūnų gerovės poreikių;

61.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonėse nebūtų plyšių grindyse ar transporto priemonės sienose ir pertvarose;

62.  ragina valstybes nares sudaryti sąlygas, siekiant užtikrinti, kad inžinieriai galėtų tinkamai padėti veterinarijos gydytojams ar kitiems įgaliotiems asmenims išduoti sertifikatą, tvirtinant transporto priemones, vertinant konkrečią įrangą, pavyzdžiui, vėdinimo sistemas, oro kondicionavimo ir šildymo sistemas, vandens ir pašarų tiekimą, vandens kokybės stebėjimo ir techninės priežiūros įrangą, laivų avarines sistemas ir susijusius pagrindinius energijos šaltinius;

63.  mano, kad, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugoti taisyklių besilaikančius veiklos vykdytojus nuo nesąžiningos konkurencijos, transporto priemonėse ilgos trukmės kelionėms turėtų būti privaloma įrengti apsauginę vaizdo stebėjimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant pakrovimo ir iškrovimo operacijoms; pabrėžia, kad kompetentingos institucijos privalo užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumo teises, įskaitant tas, kurios nėra susijusios su gyvūnų, kurie gali būti registruojami to nežinant, vežimu, viso proceso metu; mano, kad vežėjai turi saugoti vaizdo įrašus tam tikrą laiką ir kompetentingoms institucijoms paprašius juos pateikti;

64.  mano, kad vežėjų pateikti nenumatytų atvejų planai turėtų apimti visų rūšių vežant gyvūnus natūraliai ar dėl žmonių veiklos galinčius įvykti incidentus ir avarinius scenarijus, įskaitant, be kitų tikslų, mechaninių problemų sprendimą, vėlavimų valdymą, jei reikia, alternatyvių maršrutų nustatymą bei reikiamą pašaro ir vandens tiekimo užtikrinimą; mano, kad nenumatytų atvejų planai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į kiekvienos kelionės ypatumus; mano, kad labai svarbu nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis draudžiama suteikti leidimą vykti, jei avarijos likvidavimo priemonių planai yra nerealūs, neįtikimi arba jų nėra, ir ragina valstybes nares neregistruoti kelionės, jei nėra patikimo ir išsamaus nenumatytų atvejų plano;

65.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo vežti gyvūnus, jei sienos perėjimo punktuose, uostuose arba kituose pavojinguose pagrindiniuose punktuose neįmanoma gyvūnų iškrauti, priglausti, pamaitinti ar pagirdyti;

66.  ragina valstybes nares ir jų kompetentingas institucijas tinkamai tikrinti krovimo operacijas, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1/2005 20 straipsnyje;

Kontrolė bei duomenų rinkimas ir keitimasis jais

67.  ragina Komisiją skubiai sukurti centrinę leidimą gavusių vežėjų ir kompetencijos pažymėjimų ES duomenų bazę; ragina paskelbti metinę Reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidimų ir taikytų sankcijų ataskaitą, į kurią taip pat reikėtų atsižvelgti rengiant būsimą reglamentą; mano, kad kompetencijos pažymėjimai turėtų būti vienodos daugiakalbės formos, kuri turi būti apibrėžta ES teisės aktuose; ragina Komisiją parengti Europos krovinių vežėjų ir jų įgulų sertifikavimo sistemą, užtikrinančią, kad vežėjai būtų pakankamai aprūpinti įranga, o jų įgulos – pakankamai išmokytos vežti gyvus gyvūnus; ragina Komisiją sudaryti veiklos vykdytojų, padariusių šiurkščius ir pakartotinius pažeidimus, sąrašą, kuris turėtų būti reguliariai atnaujinamas ir juo dalijamasi su nacionalinėmis institucijomis;

68.  ragina valstybes nares patobulinti Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES) ir ja veiksmingiau, skaidriau ir sistemingiau naudotis, taip pat pasinaudoti jos naujomis funkcijomis, kad būtų galima tikslingiau atlikti patikras ir (arba) auditus remiantis rizikos vertinimu, remti valstybių narių rengiamą gyvų gyvūnų vežimo kontrolės rizikos analizę, taip pat užtikrinti veiksmingas patikimumo patikras tvirtinant kelionės žurnalus ir atliekant retrospektyvias patikras; ragina Komisiją užtikrinti lengvą prieigą prie TRACES sistemos, suteikiant platesnę prieigą visiems įgaliotiems naudotojams ir padarant ją lengvai prieinamą kompetentingoms institucijoms bei padedant suderinti valstybių narių procedūras; ragina valstybes nares geriau parengti veiklos vykdytojus naudotis šia sistema; mano, kad TRACES sistema turėtų būti naudojama kiekvienai su keliavimu jūromis susijusiai transporto priemonei;

69.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti kelionės žurnalo planavimo procesus; ragina greitai pereiti nuo popierinių kelionių žurnalų prie skaitmeninių kelionių žurnalų naudojimo ir tokie žurnalai, oficialiai patvirtinti veterinarijos gydytojo, turėtų būti nusiųsti kompetentingoms institucijoms ir turėtų būti prieinami visoms ES valstybių narių kompetentingoms institucijoms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar kelionės žurnaluose nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys, taigi laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ir užtikrinti, kad į vežimo planavimo dokumentus būtų įtraukiami įrodymai, kad kontrolės postas rezervuotas ir jame yra atsargų, įskaitant pašarą ir vandenį;

70.  ragina Komisiją nustatyti minimaliąją bendrą nacionalinių ir Europos lygmens gyvūnų kelionių patikrinimų skaičiaus sistemą, užtikrinant, kad ji būtų proporcinga iš kiekvienos valstybės narės išvežamų gyvūnų skaičiui; be to, ragina Komisiją pasiūlyti kontrolės variantų, kuriuose nebūtų papildomų biurokratinių kliūčių, galinčių kelti riziką vežtinų gyvūnų gerovei ar poreikiui vienodai vykdyti kontrolę visoje Sąjungoje; mano, kad valstybės narės, deleguodamos patikrinimus kitoms institucijoms, turėtų įdiegti kontrolės sistemas, kuriomis būtų tikrinama, ar egzistuoja rizikos analizės, jų kokybė ir įgyvendinimas;

71.  pabrėžia, kad siekiant ir toliau didinti gyvulių gerovę, turėtų būti skatinama regioninių skerdyklų plėtra ir skerdimas ūkiuose bei ganyklose, tokiu būdu išvengiant ilgų vežimo maršrutų;

72.  pabrėžia, kad valstybių narių pateiktuose veiksmų planuose, skirtuose nustatytiems Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimo trūkumams pašalinti, turi būti numatytos konkrečios iniciatyvos su griežtu jų įgyvendinimo tvarkaraščiu; ragina Komisiją atidžiai stebėti planų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti veiksmai ir pasiekti tikslai; pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę nustatyti griežtas taisykles, kuriomis užtikrinama gyvų gyvūnų gerovė juos vežant;

73.  ragina Komisiją pasiūlyti ir sukurti suderintą ir veiksmingą ES masto sankcijų sistemą, kurioje būtų apibrėžti bendri minimalieji sankcijų už reglamento pažeidimus kriterijai, siekiant padėti pagrindus veiksmingai, proporcingai ir atgrasančiai sistemai visoje ES, ir sankcijų sistemoje atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę bei ankstesnius pažeidimus;

74.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės policijos pajėgos būtų išmokytos aktyviai nustatyti bet kokius ES gyvūnų vežimo teisės aktų pažeidimus;

75.  pabrėžia, kad būtina teikti vienodus mokymus policijos pajėgoms visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrinta tinkama patikra visais kelionių etapais;

76.  ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti visapusišką ir vienodą gyvūnų vežimo taisyklių laikymąsi, siekiant išvengti šios srities dempingo Sąjungoje;

77.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti procedūrą, kurią taikant būtų galima skubiai panaikinti šiurkščiai ir pakartotinai Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 pažeidžiančių ir taip nesąžiningą konkurenciją sukeliančių įmonių licencijas;

78.  ragina gyvūnų gerovės rodiklius (t. y. pagrįstus gyvūnų stebėjimais), pavyzdžiui, fizinius, fiziologinius ir elgesio indeksus, taip pat galimą nešiojamų monitorių ir biocheminių žymų naudojimą įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir kad kompetentingos institucijos juos naudotų duomenų rinkimo tikslais, o vežėjai, veiklos vykdytojai ir veterinarijos inspektoriai juos naudotų komercinėmis sąlygomis; mano, kad tokios priemonės būtų naudingos gyvūnų gerovės prieš juos vežant, vežimo metu ir po vežimo vertinimo priemonės; pažymi, kad dalis tokių rodiklių jau yra nustatyta, o kitus rengia Europos Sąjungos etaloniniai centrai, bet pabrėžia, kad reikia toliau tirti ir rinkti duomenis šioje srityje;

79.  mano, kad galimybė kompetentingoms institucijoms ir vežėjams tikruoju laiku prisijungti prie palydovinės navigacijos sistemų ir temperatūros įrašų bet kuriuo visos kelionės metu yra labai svarbi; mano, kad transporto priemonėse turėtų būti įdiegtos naujesnės kontrolės sistemos, kurias stebėtų kompetentingos institucijos, įskaitant temperatūros ir drėgmės rodiklių matavimus transporto priemonės viduje ir išorėje, vandens tiekimo duomenis ir pakrovimo bei iškrovimo operacijų registravimą; primena, kad kompetentingos institucijos turi užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumo teises viso proceso metu;

80.  tvirtina, kad organizatoriai arba vežėjai kompetentingoms institucijoms turi suteikti galimybę tikruoju laiku prisijungti prie elektroninių duomenų, pradedant siuntos išsiuntimu išvykimo vietoje, kol gyvūnai iškraunami paskirties vietoje, kad būtų užtikrinta prieiga prie duomenų, kuriais negalima manipuliuoti;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų nepaskelbtus gyvūnų vežimo planavimo ir vykdymo patikrinimus;

82.  pabrėžia, kad siuntas ES viduje taip pat reikėtų tikrinti pakraunant; reikalauja, kad pakrovimo metu kompetentingos institucijos patikrintų, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų dėl grindų ploto ir lubų aukščio, ar tinkamai veikia ventiliacijos ir vandens sistemos, vandens tiekimo įranga, taip pat tai, ar ta įranga tinkama vežamų gyvūnų rūšiai, kad netinkami kelionei gyvūnai nebūtų pakraunami vežti, ir ar užtikrinamas tinkamas šėrimas ir kraikas;

83.  gyvūnų gerovės tikslais primygtinai ragina valstybes nares atlikti retrospektyvias patikras, kurių metu būtų tikrinama, ar gyvūnai buvo iškrauti visą poilsio laiką, kurio reikalaujama pagal ES teisės aktus; ragina Komisiją aiškiai nurodyti valstybėms narėms, kad kompetentingos institucijos veiktų darniai, kad nebūtų suteikiami jokie leidimai vežti, jei retrospektyvios patikros nėra atliekamos reguliariai;

Kelionės laikas ir poilsio laikotarpiai

84.  rekomenduoja visoje ES nustatyti šėrimo ir girdymo dažnumo registravimo nuo paskutinio šėrimo prieš pakrovimą kilmės ūkyje iki kelionės pabaigos tvarką, pritaikytą pagal gyvūnų rūšį, nesukeliant vėlavimų ar daugiau streso sustojus arba pakraunant ir iškraunant; primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai taikytų sankcijas už tokius pažeidimus, kai viršijamas kelionės laikas;

85.  ragina valstybes nares atlikti gyvūnų vežimo ES viduje patikrinimus, kai gyvūnai kraunami į transporto priemones, siekiant patikrinti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų;

86.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų, švarių ir veikiančių ir gyvūno rūšiai pritaikytų girdyklų, užpildytas vandens rezervuaras ir būtų pakankamai šviežio kraiko;

87.  rekomenduoja, kad būsimuose teisės aktuose skersti vežamų naminių gyvūnų vežimo laikas iš esmės neviršytų aštuonių valandų, taip pat atsižvelgiant į kai kurių regionų, pavyzdžiui, salų, atokiausių regionų, atokių regionų ir vietovių, kur prastai išvystyta infrastruktūra, konkrečias geografines ypatybes; pabrėžia, kad ilgiausias kelionės laikas turi būti taikomas visoms transporto rūšims, išskyrus vežimą jūra;

88.  tvirtina, kad nuostatos dėl ilgiausios kelionės trukmės turėtų būti peržiūrėtos, siekiant integruoti esamų ir vykdomų mokslinių tyrimų įrodymus ir atsižvelgiant į konkrečius su gyvūnais siejamus įrodymus ir gyvūnų rūšies, amžiaus ir kategorijos poreikius;

89.  ragina nukreipti esamas ES lėšas taip, kad būtų finansiškai remiamos mažos, vietos, kolektyvinės ar mobiliosios skerdyklos ir perdirbimo punktai, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami ūkyje arba kuo arčiau jų auginimo vietos; labai skatina vežimo ilgais atstumais alternatyvias strategijas, pavyzdžiui, statyti daugiau vietos ir ekonomiškai perspektyvių skerdimo ir apdirbimo įrenginių ir prireikus skatinamų ir finansuojamų iš ES fondų, taip pat teisėkūros iniciatyvas valstybėse narėse, siekiant sudaryti palankesnes skerdimo ūkyje sąlygas; ragina valstybes nares suteikti galimybę, nustačius gyvūno netinkamumą vežti, jį prireikus iškart paskersti veisimo ir penėjimo ūkiuose;

90.  rekomenduoja valstybėms narėms tam, kad būtų sutrumpintas kelionės laikas, visoje ES prie sienų sukurti greitąsias eismo juostas gyvūnams vežti;

91.  ragina apibrėžti „kelionės laiką“ kaip visą judėjimo laiką, per kurį gyvūnai buvo pakrauti į transporto priemonę ir iškrauti iš tos transporto priemonės, atvykus į galutinę paskirties vietą; ragina kompetentingas institucijas tikrinti, ar planuotas pakrovimo ir (arba) iškrovimo laikas atitinka tikrovę, yra proporcingas pakrautinų ir iškrautinų gyvūnų skaičiui ir ar tiksliai nurodytas kelionės žurnale; be to, mano, kad svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias „surinkimo centrų keitimui“, siekiant išvengti kelionės į galutinę paskirties vietą apribojimų;

92.  rekomenduoja Komisijai apsvarstyti mokslu grindžiamus įrodymus visų gyvų gyvūnų vežimo kokybei gerinti, daugiausia dėmesio skiriant susijusiems neigiamiems aspektams, kurie lemia gerovės problemas, pavyzdžiui, tinkamumą vežti, šėrimą ir girdymą, poilsio laikotarpius ir šiluminę aplinką, taip pat prireikus skiriant atskiras transporto priemones;

93.  ragina Komisiją, peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, įtraukti nuostatas dėl trumpiausio, tinkamiausio maršruto iki galutinės paskirties vietos parinkimo;

Temperatūra vežimo metu

94.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamiausią temperatūrą gyvūnų rūšims, vežamoms transporto priemonės viduje, visą kelionės laiką, nepaisant to, ar transporto priemonė yra stovinti, ar juda, ir neatsižvelgiant į lauko temperatūrą; be to, ragina valstybes nares griežtai taikyti Reglamente (EB) Nr. 1/2005 išdėstytas nuostatas dėl žemiausios ir aukščiausios temperatūros transporto priemonės viduje; mano, kad valstybės turėtų suteikti leidimą vykti, patvirtinti kelionių žurnalus ir planus tik tuo atveju, jei pagal visos kelionės trukmės orų prognozę nenumatoma temperatūra už 5–30 °C intervalo ribų, neatsižvelgiant į naudojamą transporto priemonę, nebent naudojamoje transporto priemonėje įrengta klimato kontrolės sistema, galinti palaikyti tinkamo intervalo temperatūrą;

95.  pripažįsta, kad gyvūnai savo kūno šiluma gali pakelti temperatūrą transporto priemonėse, dėl to viduje ji gali tapti aukštesnė nei išorėje;

96.  ragina valstybes nares atlikti papildomas ir tinkamas patikras esant karščio bangoms ir ragina atlikti tyrimus, kad užpildytų žinių spragas dėl temperatūros poveikio gyvūnų gerovei;

97.  ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kad nuostata dėl temperatūros transporto priemonėje galioja bet kuriuo kelionės metu iki atvykimo į galutinę paskirties vietą; reikalauja, kad Komisija, be kita ko, imdamasi teisinių veiksmų, užtikrintų kad valstybės narės paisytų šios nuostatos;

98.  ragina sukurti vienodą oro prognozavimo sistemą, grindžiamą Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, siekiant supaprastinti oficialių veterinarijos gydytojų atliekamą patikimumo patikrinimą;

99.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonėse būtų reikalinga būtiniausia erdvė pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo VII skyrių ir kad esant aukštai temperatūrai gyvūnų tankumas atitinkamai būtų mažesnis;

100.  mano, kad ateityje labai svarbu parengti konkretesnes taisykles dėl tinkamiausios temperatūros intervalų vežimo transporto priemonėse, atsižvelgiant į skirtingus gyvūnų rūšies, amžiaus ir kategorijos poreikius, taip pat fiziologinę gyvūno būklę, tarprūšinius veislių skirtumus, amžių, lytį, prisitaikymą prie aplinkos ir gyvūnų temperatūros reguliavimą; mano, kad patvirtintas temperatūros intervalas turėtų būti grindžiamas efektyviąja temperatūra, būtent temperatūros ir drėgmės deriniu; be to, rekomenduoja, kad skirtinguose transporto priemonių skyriuose įtaisytais valdymo prietaisais būtų registruojama temperatūra, drėgmė ir amoniako lygis, neatsižvelgiant į transporto rūšį, pavyzdžiui, jūra, oru ar keliais; pabrėžia, kad temperatūros stebėjimo priemones turi tikrinti, kalibruoti ir sertifikuoti kompetentingos nacionalinės institucijos;

Pažeidžiamų gyvūnų – nenujunkytų, vaikingų ir gyvūnų jų produktyvaus gyvenimo pabaigoje – tinkamumas vežti ir jų kategorijos

101.  mano, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų nustatyti tinkami visų vežamų rūšių ir kategorijų gyvūnų pašarai, šėrimo ir atrajojimo intervalai, terminis reguliavimas, poilsio poreikiai ir fiziniai pajėgumai, kad gyvūnai pakeltų vežimą jiems nepakenkiant; mano, kad gyvūnų gerovė turėtų būti pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti, ir kad žinių spragas reikėtų panaikinti atliekant daugiau mokslinių tyrimų;

102.  mano, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, siekiant gerinti žinias apie jaunų ir nenujunkytų gyvūnų specialius ir konkrečius poreikius juos vežant, visų pirma susijusius su tinkamiausia kelionės trukme pagal naudojamą transporto priemonę, tinkamai paskirta erdve, tinkamu amžiumi, tinkamais girdymo prietaisais, tinkamais pieno pakaitalais, tinkamu šėrimo tvarkymu surinkimo centruose, šėrimo intervalais vežant ir tinkamiausiomis gyvūnų auginimo jų kilmės ūkyje sąlygomis bei gyvūnų tinkamumo vežti įvertinimu;

103.  ragina patikslinti nenujunkytų gyvūnų apibrėžtį, siekiant apibūdinti gyvūnus, kurie negali savarankiškai suvartoti pakankamai kieto pašaro ir vandens, ir pagal rūšį aiškiai apibrėžti mažiausią amžių savaitėmis, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias apie šių gyvūnų imuninę sistemą ir šėrimo poreikius;

104.  ragina Komisiją pateikti, remiantis recenzuotais moksliniais tyrimais, nenujunkytų gyvūnų kelionės laiko apribojimus; mano, kad turėtų būti vengiama vežti nenujunkytus gyvūnus ir neleidžiama vežti jaunesnių nei keturių savaičių veršelių, išskyrus atvejus, kai juos veža ūkininkai ne didesniu nei 50 km atstumu; mano, kad būsimajame reglamente reikia rimtai apsvarstyti vežimo apribojimus šiems gyvūnams, taip pat atsižvelgiant į būtinybę imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visais gyvūnais būtų tinkamai pasirūpinta jų kilmės ūkyje;

105.  ragina valstybes nares skatinti mobiliųjų skerdyklų naudojimą atokiose vietovėse, visų pirma kalnuotuose regionuose ir salose; primena, kad naudojant šias mobiliąsias skerdyklas būtų pagerinta sužeistų gyvūnų, kurių negalima pervežti į skerdyklas, gerovė ir būtų skatinamas tiesioginis pardavimas;

106.  rekomenduoja Komisijai suteikti EFSA įgaliojimą parengti bendras privalomąsias ES masto gaires, kad būtų įvertinta, ar gyvūnai tinkami vežti, siekiant užtikrinti suderintą požiūrį visoje ES; taip pat mano, kad šių gairių taikymas privalo būti tikrinamas ir susietas su sankcijų sistemomis;

107.  pripažįsta, kad gyvūnų vežimas keliais ir jūra skiriasi; ragina toliau atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti, kokį poveikį kiekviena transporto rūšis daro gyvūnų gerovei;

108.  mano, kad dėl ypač sudėtingos salų ir atokiausių regionų geografinės padėties būtina sukurti palankias sąlygas gyvūnus auginti vietoje ir vežti trumpais maršrutais, siekiant sutrumpinti gyvūnų vežimo laiką;

109.  prašo valstybių narių skatinti salų vietovėse ir ypač atokiausiuose regionuose naudoti mobiliąsias skerdyklas; primena, kad naudojant šias mobiliąsias skerdyklas būtų galima gerokai sutrumpinti gyvų gyvūnų vežimo keliais ir jūra laiką;

110.  pabrėžia, kad vaikingos patelės yra pažeidžiamos, jos turi labai specifinių biologinių poreikių ir yra ypač pažeidžiamos vežimo metu, dėl vežimo gali įvykti persileidimų arba patelės gali pradėti vaikuotis kelionės metu, dėl to kyla pavojus neišgyventi motinai arba jaunikliui; mano, kad reikėtų vengti vežti vaikingas pateles ir kad ilgiausia vaikingų gyvūnų, esančių paskutiniajame nėštumo trečdalyje, vežimo trukmė turėtų būti apribota iki keturių valandų, nes pavojus, kad jų gerovė vežant nukentės, yra didesnis; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų galima sukurti tikslesnius gestacinio amžiaus nustatymo metodus ir įvertinti tinkamumą vežti atsižvelgiant į nėštumo stadiją; ragina valstybių narių institucijas būti labai budrioms siekiant užtikrinti, kad nebūtų vežami netinkamos būklės gyvūnai, visų pirma vaikingos patelės, kurių nėštumas yra labiau pažengęs nei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 nustatyta didžiausia nėštumo stadija, kuriai esant vežimas leidžiamas;

111.  mano, kad rizika, jog mažesnės ekonominės vertės pažeidžiamų gyvūnų, ypač gyvūnų jų produktyvaus gyvenimo pabaigoje, apsaugos lygis bus žemesnis, yra labai reali, todėl peržiūrint nuostatas į tai reikėtų atsižvelgti bei vengti šiuos gyvūnus vežti tolimus atstumus, nes sudėtinga įvertinti jų būklės tinkamumą ir gebėjimą pakelti vežimą; mano, kad gyvūnus jų produktyvaus gyvenimo pabaigoje turėtų būti leidžiama vežti tik į artimiausią rūšiai pritaikytą skerdyklą; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas ir investicijas tam, kad būtų sustiprintas mobiliųjų, vietos ir regioninių skerdyklų tinklas, siekiant užtikrinti, kad ateityje galėtų būti pasiekta didžiausia keturių valandų trukmės kelionės laiko, kai vežami gyvūnai jų produktyvaus gyvenimo pabaigoje, riba;

112.  tvirtina, kad gyvūnams susirgus ar susižalojus juos vežant, vairuotojai turi nedelsdami įspėti veterinarijos gydytoją, o susirgę ar susižaloję gyvūnai turi būti laikomi vežti netinkamos būklės, atskirti nuo kitų gyvūnų ir jiems turi būti suteikta pirmoji pagalba;

Gyvūnų rūšys, kurių Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 tinkamai neaprėpia

113.  rekomenduoja Komisijai, remiantis naujausiomis mokslo žiniomis apie žuvų ir kitų vandens gyvūnų poreikius ir vežimo būdus, parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant sumažinti jų kančias vežant; pabrėžia, kad naujose nuostatose turėtų būti pateiktas išsamus planavimo ir pasiruošimo prieš vežimą kontrolinis sąrašas, konkrečios nuostatos dėl vandens kokybės parametrų, tankio, elgesio su gyvūnais juos pakraunant ir iškraunant, taip pat su gyvūnų gerove susiję patikrinimai po vežimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos skelbiamos gairės būtų atnaujinamos remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, ir ragina nustatyti konkrečius reikalavimus, taikomus žuvų vežimui komerciniais tikslais; be to, pabrėžia, kad turėtų būti rengiami specialūs mokymai ir taikoma sertifikavimo procedūra, susiję su žuvų vežimu;

114.  ragina Komisiją į Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 įtraukti nuostatas, skirtas tinkamai apsaugoti rūšims, kurios nepakankamai saugomos teisės aktų; primena, kad gairės, skirtos teisėkūros spragai užpildyti, nėra teisiškai privalomos, ir ragina Komisiją įtraukti nuostatas, skirtas tinkamai apsaugoti toms rūšims, kurios yra prastai saugomos teisės aktų, pavyzdžiui, naminius paukščius ir triušius; be to, ragina toliau nurodytais atvejais numatyti konkrečioms rūšims taikomas nuostatas, įskaitant, jei reikia, ilgiausią kelionės trukmę, atsižvelgiant į vežimo priežastį; mano, kad reikalingi specialūs naminiams paukščiams skirti konteineriai, kuriuose paukščiai galėtų stovėti natūralioje padėtyje ir jiems pakaktų cirkuliuojančio virš galvos oro, bei tinkamo elgesio, kai jie pagaunami prieš vežant, taisyklės; pažymi, kad dėl to, kad reglamente nėra nuostatų dėl triušių, kartais triušiams vežti netinkamai naudojami naminių paukščių konteineriai; mano, kad naminius paukščius ir triušius turėtų būtų leidžiama vežti tik į artimiausią rūšiai pritaikytą skerdyklą; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas ir investicijas tam, kad būtų sustiprintas mobiliųjų, vietos ir regioninių skerdyklų tinklas, siekiant užtikrinti, kad ateityje galėtų būti pasiekta didžiausia keturių valandų trukmės kelionės laiko, kai vežami šie gyvūnai, riba;

115.  pabrėžia, kad būtina skubiai įvertinti naujausią mokslinę informaciją dėl gyvūnų augintinių gerovės juos vežant; mano, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su gyvūnų augintinių poreikiais, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostata, susijusia su EFSA nuomonių dėl kačių ir šunų poreikių paskelbimu; ragina Komisiją parengti išsamias nuostatas dėl gyvūnų augintinių vežimo komerciniais tikslais, kurios būtų grindžiamos dabartinėmis mokslo žiniomis, ypatingą dėmesį skiriant gyvūnų atskyrimui ir jiems skiriamai erdvei, krovimui, kraikui, tinkamos temperatūros ir drėgmės intervalams, kad būtų užtikrinama gyvūnų gerovė, taip pat tinkamiems darbuotojų, atsakingų už elgesį su gyvūnais ir jų vežimą, mokymams;

116.  pabrėžia, kad būtina skubiai įvertinti naujausią mokslinę informaciją dėl arklių poreikių ir gerovės juos vežant; tikisi, kad Komisija atsižvelgs į šias rūšis pasiūlydama rūšiai būdingus reikalavimus peržiūrėtame Reglamente (EB) Nr. 1/2005;

Specialios vežimo jūra nuostatos

117.  ragina imtis priemonių, kurios prireikus leistų pereiti prie prekybos mėsa, skerdenomis ir genetine medžiaga, o tai galėtų pakeisti poreikį vežti jūra; primygtinai ragina Komisiją patobulinti ir patikslinti jūrų transporto nuostatas, visų pirma susijusias su leidimų išdavimo procedūra, organizatorių ir vežėjų apibrėžtimi ir identifikavimu bei jų pareigomis, siekiant nustatyti aiškią atsakomybės ir ūkininkų, vežėjų ir veterinarijos gydytojų skaidrių ryšių su kompetentingomis institucijomis grandinę; ragina pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) imtis atgrasymo priemonių, įskaitant finansines nuobaudas, kad jūroje ar transporto maršrutuose nebūtų palikta negyvų gyvūnų kūnų;

118.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pasienyje ir uostuose 30 km atstumu būtų tinkama ir pakankama įranga gyvūnams iškrauti, pašerti, pagirdyti ir jiems tinkamai pailsėti, taip užtikrinant gyvūnų gerovę vėlavimų atvejais; ragina valstybes nares nepatvirtinti vežimo, jei šios įrangos nėra;

119.  ragina Komisiją parengti uostų, kuriuose sudarytos tinkamos gyvūnų patikros sąlygos, sąrašą, grindžiamą valstybių narių pateikta informacija ir atitinkama Komisijos stebėsena;

120.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad tokia įranga, kai reikia iškrauti, prieš pakraunant gyvūnus į laivus, iš tiesų naudojama ir kad gyvūnai, laukdami pakrovimo į laivą, nebūtų ilgą laiką laikomi sunkvežimiuose;

121.  be to, ragina valstybes nares geriau bendradarbiauti planuojant gyvūnų vežimą, kad būtų išvengta perteklinės kontrolės pasienyje;

122.  pažymi, kad reikia išnagrinėti galimybes pagerinti vežimo kokybę ir sudaryti sąlygas gyvūnams ilsėtis transporto priemonėje, kai vežami itin sveiki veisliniai gyvūnai, o iškrovimas galėtų pakenkti jų sveikatos būklei;

123.  ragina pasienio arba uostų valstybes nares, kurioms pavesta kontroliuoti vežimą keliais ir jūra į trečiąsias šalis, taikyti sankcijas už visus ES teisės aktų pažeidimus;

124.  mano, kad būtina užtikrinti privalomą nepriklausomo veterinarijos gydytojo dalyvavimą, kuris būtų proporcingas gyvūnų skaičiui, poilsio laikotarpiais, kai gyvūnai paliekami oficialiai paskirtuose aptvaruose, ir krovimo ir iškrovimo metu, ypač vežant dideliais atstumais; ragina valstybes nares nustatyti privalomas nuostatas, kurios būtų taikomos kelionėms jūra ir pagal kurias būtų užtikrinta, kad laive būtų veterinarijos gydytojų arba kraštutiniu atveju – sertifikuotų specialistų, turinčių tinkamų įgūdžių, visą kelionės jūra laikotarpį, siekiant patvirtinti, kad įgyvendinami tinkami gyvūnų sveikatos ir gerovės standartai ir teikiama tikralaikė pagalba sergantiems ar sužeistiems gyvūnams laivuose, taip pat girdant ir šeriant prisitaikoma prie būtiniausių gyvūnų poreikių;

125.  ragina nustatyti privalomas nuostatas, pagal kurias, siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, būtų vykdomi patikrinimai pakrovus laivą;

126.  mano, kad labai svarbu užtikrinti, kad nepriklausomas veterinarijos gydytojas privalomai dalyvautų pakrovimo metu ir paskirties vietoje po ilgų kelionių į ES nepriklausančias šalis; pabrėžia, kad veterinarijos gydytojo dalyvavimas leis iš naujo įvertinti tinkamumą vežti ir gali padėti užtikrinti ES teisės aktų atitiktį ir atitinkamo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo vykdymą;

Gyvų gyvūnų vežimas į trečiąsias šalis

127.  ragina valstybes nares tikrinti visas siuntas pakrovimo ilgoms kelionėms į ES nepriklausančias šalis vietose ir galutinėse paskirties vietose atidžiai vertinti, kad būtų parengtos patikrinimų procedūros, apimančios tokias sritis kaip pašarų ir vandens kiekis kelionės metu, gyvūnams skirta erdvė ir aukštis, girdymo įrangos kokybė, išdėstymas ir tinkamas veikimas, atsižvelgiant į vežamų gyvūnų poreikius, kraiko kokybę, ir užtikrinti, kad nebūtų pakraunami netinkamos būklės gyvūnai; ragina Komisiją imtis intervencinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios suteikia leidimus eksportuoti gyvus gyvūnus, kai negali būti užtikrinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-424/13(9) įgyvendinimas;

128.  ragina Komisiją ir valstybes nares surinkti išsamius duomenis ir peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 įtraukti reikalavimą teikti ataskaitas apie gyvūnų sveikatos būklę ir jų mirštamumą atvežus juos į paskirties vietą;

129.  tvirtina, kad prie visų išorės ir ES vidaus sienų reikia sukurti ir įgyvendinti prioritetinę eismo juostą, specialiai skirtą gyvūnams vežti, įskaitant tinkamas poilsio patalpas pagal vežamų gyvūnų reikalavimus, siekiant sutrumpinti kelionės trukmę ir panaikinti laukimo laiką, kuo labiau sumažinti vėlavimus, galinčius neigiamai paveikti gyvūnų gerovę ir sutrumpinti bendrą kelionės trukmę; rekomenduoja iš anksto nusiųsti elektroninio formato dokumentus priimančioms institucijoms;

130.  tvirtina, kad gyvų gyvūnų vežimas į trečiąsias šalis turėtų būti leidžiamas tik kompetentingai institucijai gavus patikinimą, kad kelionės žurnalas visiškai užpildytas, atitinkantis tikrovę su patikimais įrodymais, ir patikinimą, kad Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 bus veiksmingai įgyvendintas, įskaitant kelionės už ES ribų etapus, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-424/13; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad taisyklės, taikomos visoje ES, taip pat būtų taikomos gyvūnų siuntoms už Sąjungos ribų; pažymi, kad neseniai kai kurios šalys ir (arba) regionai gynė savo sprendimą apriboti gyvūnų vežimą ilgais atstumais, būtent dėl gyvų gyvūnų eksporto ir konkrečių kategorijų gyvūnų vežimo, ypač kai kelionėse reikia sustoti 24 valandoms, nes trečiosiose šalyse nėra kontrolės postų;

131.  ragina Komisiją parengti trečiųjų šalių, taikančių ne mažiau nei ES taikomas apsaugančias taisykles, į kurias būtų tiesiogiai leidžiamas tarptautiniu susitarimu grindžiamas gyvų gyvūnų eksportas, sąrašą; taip pat ragina Komisiją spręsti problemą dėl ES nepriklausančių šalių, naudojančių savo sertifikatus veikti kaip tranzito centrai pervežant gyvūnus į nesertifikuotas trečiąsias šalis; ragina Komisiją sukurti kitiems atvejams sertifikuotą kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad bus laikomasi ES teisės aktų bet kuriame kelionės etape, kai vežama į trečiąsias šalis; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją įvertinti geriausios patirties pavyzdžius, susijusius su sertifikavimo ir audito priemonėmis, kad būtų užtikrintas atsekamumas ir gerovė vežant gyvus gyvūnus į trečiąsias šalis;

132.  pripažįsta, kad dabar nėra vežimo į trečiąsias šalis kontrolės sistemos, todėl nutinka taip, kad eksportuojant gyvūnus į trečiąsias šalis dažnai nepaisoma Reglamento (EB) Nr. 1/2005 ir dažnai šiuo klausimu pažeidžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-424/13; ragina leisti vežti gyvūnus tarp ES ir trečiųjų šalių tik tada, kai galima užtikrinti, kad laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-424/13 nustatytų standartų;

133.  ragina Komisiją dvišalėse prekybos derybose tarp ES ir trečiųjų šalių siekti vienodų gyvūnų gerovės juos vežant standartų, užtikrinant, kad Europos ūkininkai nenukentėtų nuo nesąžiningos konkurencijos;

134.  tvirtina, kad reikia skatinti bendradarbiavimą ir komunikaciją su trečiosiomis šalimis, visų pirma savitarpio pagalbos ir skubaus keitimosi informacija srityse, taip pat įvairių iniciatyvų įgyvendinimą, siekiant didinti informuotumą ir skatinti ES standartų, ypač taikomų į ES importuojamiems mėsos ar gyvūniniams produktams, įgyvendinimą trečiosiose šalyse;

135.  rekomenduoja Komisijai pavesti savo auditoriams, kurie yra veterinarijos gydytojai ir techniniai inžinieriai, vykdyti išsamias patikras ir vertinimus, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų būtų parengtas trečiosiose šalyse prieinamų poilsio patalpų centralizuotas, audituotas ir akredituotas sąrašas; ragina valstybes nares ateityje nepatvirtinti kelionės žurnalų, jei nebuvo patvirtinta, kad siūlomos poilsio sąlygos iš tikrųjų įtrauktos į pirmiau minėtą sąrašą ir taip užtikrinamos būtinos sąlygos gyvūnams iškrauti; be to, pabrėžia, kad labai svarbu gauti kiekvienoms poilsio patalpoms skirtą rezervacijos patvirtinimą, siekiant užtikrinti pakankamai vietos visiems pagal vežimo planą atvežamiems gyvūnams;

136.  pažymi, kad reikia išnagrinėti galimybes pagerinti vežimo kokybę ir sudaryti sąlygas gyvūnams ilsėtis transporto priemonėje, kai vežami itin sveiki veisliniai gyvūnai, o iškrovimas galėtų pakenkti jų sveikatos būklei;

137.  mano, kad būtina didinti finansinę paramą užsienio pagalbai ir tarptautiniam bendradarbiavimui ypač toms trečiosioms šalims, kurioms reikia daugiau investicijų, pavyzdžiui, skerdenoms šaldyti arba genetinės medžiagos produktams tvarkyti;

138.  pakartoja, jog svarbu į visus ES prekybos susitarimus įtraukti įvykdomus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, nes taip užtikrinama, kad iškelti platesnio užmojo reguliavimo tikslai būtų suderinti su ES prekybos politika ir kad jų laikytųsi su ES prekybos susitarimus pasirašiusios trečiosios šalys; pabrėžia, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į lygiaverčius gamybos standartus, visų pirma į gyvūnų gerovę;

139.  ragina Komisiją ES prekybos politiką naudoti kaip svertą, siekiant sustiprinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 1/2005 už ES ribų, kartu palaikant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ES tikslą ir užtikrinant, kad šios atitikties išlaidos neproporcingai nepaveiktų ES įmonių;

140.  ragina pasirūpinti, kad, siekiant užtikrinti Europos gamintojų konkurencingumą, ES gyvūnų gerovės standartų būtų paisoma ir importuojant iš trečiųjų šalių;

Ataskaitų teikimas

141.  reikalauja, kad visos valstybės narės kasmet teiktų Komisijai ataskaitą apie gyvūnų rūšių, vežamų ES ir eksportuojamų už ES ribų, skaičių, šių vežimų metu atliktas patikras su įrodymais, šių vežimų metu aptiktus pažeidimus su įrodymais ir kokių tolesnių veiksmų ėmėsi valstybės narės, šią ataskaitą Europos Komisija turėtų paskelbti viešai per du mėnesius po to, kai valstybė narė ją pateikė;

142.  ragina Komisiją ir valstybes nares kasmet pranešti Parlamentui apie savo veiksmus, kuriais siekiama pagerinti gyvūnų apsaugą ir gerovę juos vežant;

o
o   o

143.  paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją ir galutinį Tyrimo komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 1. (2) OL L 239 I, 2020 7 24, p. 1. (3) OL L 3, 2005 1 5, p. 1. (4) 2018 m. lapkričio 14 d. Specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“. (5) 2021 m. balandžio 15 d. EFSA „Gyvūnų vežimas. Padėkite mums parengti savo vertinimą“. (6) Žr. 2004 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmosios kolegijos) sprendimą Europos Bendrijų Komisija / Nyderlandų Karalystė, C-113/02, ECLI:EU:C:2004:616 ir 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (trečiosios kolegijos) sprendimą Danske Svineproducenter / Justitsministeriet, C-491/06, ECLI:EU:C:2008:263. (7) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). (8) Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, Sveikatos ir maisto auditai ir analizė, F2 skyrius: Gyvūnai, tinklo dokumentas iš Nacionalinių kontaktų punktų „Tinklo dokumentas dėl laivų gyvūnams gabenti“, 2020 m. (9) 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimas Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C‑424/13, ECLI:EU:C:2015:259.