Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2020 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ECB komentarą dėl Europos Parlamento nuomonės, pateiktos jo rezoliucijoje dėl ECB 2019 m. metinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 23 d. pradėtą ir 2021 m. liepos 8 d. baigtą ECB strategijos peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. ECB paskelbtą naują pinigų politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. paskelbtą ECB veiksmų planą ir gaires dėl tolesnio klimato kaitos aspektų įtraukimo į jo politikos sistemą,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą, ypač į jo 2 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 123 straipsnį, 125 straipsnį, 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, 130 straipsnį ir 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. pokalbius pinigų politikos klausimais su Europos Centrinio Banko pirmininke Christine Lagarde,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 9 d. paskelbtas ECB ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. ECB neperiodinius leidinius Nr. 263–280 dėl pinigų politikos strategijos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 1 d. paskelbtą nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. vykdytą ECB apklausą dėl euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą (SAFE),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. paskelbtą ECB ataskaitą dėl skaitmeninio euro, 2021 m. balandžio mėn. paskelbtą ECB ataskaitą dėl viešų konsultacijų dėl skaitmeninio euro ir 2021 m. liepos 14 d. pradėtą ECB skaitmeninio euro projektą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. ECB neperiodinį leidinį Nr. 201 „The use of cash by households in the euro area“ („Grynųjų pinigų naudojimas euro zonos namų ūkiuose“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. ECB atliktą visos ekonomikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato srityje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. Komisijos paskelbtą 2021 m. rudens ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(2),

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą vadovaujantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, dėl klimato kaitos ir žemės, ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. paskelbtą Finansų sistemos žalinimo tinklo ataskaitą „Centrinio banko operacijų pritaikymas karštesniam pasauliui. Kai kurių galimybių peržiūra“ (angl. „Adapting central bank operations to a hotter world: Reviewing some options“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0351/2021),

A.  kadangi, kaip matyti iš Komisijos 2021 m. rudens ekonominės prognozės, 2020 m. BVP ES sumažėjo 5,9 proc., o euro zonoje – 6,4 proc.; kadangi prognozuojama, jog 2021 m. BVP augs 5 proc., o 2022 m. – 4,3 proc. tiek visoje ES, tiek euro zonoje, tačiau tarp valstybių narių augimas išliks labai nevienodas; kadangi netikrumas ir rizika, susiję su augimo perspektyvomis, yra dideli ir priklauso nuo COVID-19 pandemijos raidos ir to, kaip greitai pasiūla prisitaikys prie sparčiai kintančios paklausos vėl atvėrus ekonomiką; kadangi 2021 m. trečiąjį ketvirtį visos ES ekonomikos gamybos lygis pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį, nors atsigavimo tempas skirtingose valstybėse yra nevienodas; kadangi nuolat aukštas infliacijos lygis išlieka vienu iš svarbiausių neigiamų ekonomikos atsigavimo aspektų;

B.  kadangi, remiantis 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtomis ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, pasaulinis realusis BVP (neįskaitant euro zonos) 2021 m. padidės 6,3 proc., o vėliau sumažės iki 4,5 proc. 2022 m. ir 3,7 proc. 2023 m.; kadangi 2020 m. pabaigoje pasaulinė veikla jau viršijo lygį, buvusį iki pandemijos;

C.  kadangi, Eurostato duomenimis, nedarbo lygis 2021 m. rugsėjo mėn. ES buvo 6,7 proc., o euro zonoje – 7,4 proc., tačiau visoje ES ir valstybių narių viduje jis buvo pasiskirstęs nevienodai, o jaunimo ir moterų nedarbo lygis tebebuvo daug didesnis (atitinkamai 15,9 proc. ES ir 16 proc. euro zonoje ir 7 proc. ES ir 7,2 proc. euro zonoje); kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis tebėra rimta problema, kurią ES turi išspręsti;

D.  kadangi, remiantis ECB ekspertų 2021 m. rugsėjo mėn. makroekonominėmis prognozėmis, tikimasi, jog metinė infliacija euro zonoje, apskaičiuota taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2021 m. sudarys 2,2 proc., o 2022 m. vidutiniškai sumažės iki 1,7 proc. ir 2023 m. iki 1,5 proc.; kadangi infliacijos prognozės euro zonoje rodo didelius infliacijos lygio skirtumus; kadangi 2021 m. spalio mėn. infliacijos lygis euro zonoje padidėjo iki 4,1 proc., o tai yra aukščiausias lygis per pastarąjį dešimtmetį; kadangi susirūpinimą kelia didesnio infliacijos lygio laikinas ir pereinamasis pobūdis;

E.  kadangi 2020 m. pabaigoje Eurosistemos balanso dydis pasiekė didžiausią kada nors buvusį lygį – 6 979 324 mln. EUR – beveik 50 proc. (2 306 233 mln. EUR) didesnį, palyginti su 2019 m. pabaiga, dėl trečios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TLTRO III) ir vertybinių popierių, įsigytų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ir Turto pirkimo programą (TPP);

F.  kadangi 2020 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1 643 mln. EUR, palyginti su 2019 m. gautu 2 366 mln. EUR pelnu; kadangi šį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės grynųjų palūkanų pajamos iš užsienio rezervinio turto ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, būtent reikšmingas, 50 proc. siekiantis JAV dolerių portfelio palūkanų pajamų sumažėjimas, taip pat Valdančiosios tarybos sprendimas pervesti 48 mln. EUR ECB finansinės rizikos atidėjiniams;

G.  kadangi nepažeisdamas pagrindinio kainų stabilumo tikslo ECB taip pat turėtų remti Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų;

H.  kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra ES ekonomikos pagrindas, jos stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą ir sudaro 99 proc. visų ES įmonių, kuriose dirba apie 100 mln. darbuotojų, jos sudaro daugiau kaip pusę ES BVP ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant pridėtinę vertę visuose ekonomikos sektoriuose; kadangi MVĮ smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija; kadangi bendrų ekonominių perspektyvų pokyčiai neigiamai paveikė jų galimybes gauti finansavimą; kadangi dėl šios priežasties MVĮ reikia didesnės paramos;

I.  kadangi ECB, laikydamasis savo įgaliojimų, prisidėjo prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo; kadangi klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir jų sukeltos pasekmės gali sumažinti pinigų politikos veiksmingumą, daryti poveikį augimui ir didinti kainas bei makroekonominį nestabilumą; kadangi nesiėmus griežtų priemonių ES BVP tenkantis poveikis galėtų būti didžiulis;

J.  kadangi būsto išlaidos sudaro beveik ketvirtadalį 27 ES valstybių narių namų ūkių išlaidų; kadangi daugiau nei du trečdaliai ES gyventojų yra savo būsto savininkai; kadangi per pastarąjį dešimtmetį ES reikšmingai padidėjo būsto kainos (daugiau negu 30 proc.), o nuomos kainų augimas siekė beveik 15 proc.;

K.  kadangi 2021 m. balandžio 23 d. paskelbtos 2020–2021 m. žiemos „Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, jog visuomenės parama Europos ekonominei ir pinigų sąjungai, turinčiai vieną bendrą valiutą – eurą, euro zonoje siekė 79 proc.;

L.  kadangi tik dvi iš ECB vykdomosios valdybos narių ir ECB valdančiosios tarybos narių yra moterys; kadangi visais ECB hierarchijos lygmenimis ir toliau pareigas užima pernelyg mažai moterų;

Bendroji apžvalga

1.  palankiai vertina ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą; pabrėžia, kad ECB teisinis nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų įgaliojimų vykdymo sąlyga; taip pat pabrėžia, kad šio nepriklausomumo pažeisti nederėtų ir kad jis turėtų visada būti papildomas atitinkamu atskaitomybės lygiu;

2.  palankiai vertina 2021 m. liepos 8 d. vienbalsiai priimtą ir paskelbtą ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą, kurioje išdėstyta, kaip pasiekti pagrindinį tikslą – išlaikyti kainų stabilumą ir prisidėti įgyvendinant Sąjungos tikslus, kurie apima subalansuotą ir tvarų ekonomikos augimą, labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos bei konvergencijos, aukšto lygio aplinkos apsaugos bei jos kokybės gerinimo, nedarant poveikio pirminiam kainų stabilumo tikslui; pažymi, kad tai pirmoji strategijos peržiūra per 18 metų; palankiai vertina ECB sprendimą, kurį patvirtino Pirmininkė Christine Lagarde per 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusį dialogą pinigų politikos klausimais, periodiškai vertinti pinigų politikos strategijos tinkamumą (kitą vertinimą numatoma atlikti 2025 m.) ir tokiu būdu didinti visuomenės informuotumą ir dalyvavimą pinigų politikoje;

3.  yra susirūpinęs dėl precedento neturinčios COVID-19 pandemijos ir jai pažaboti taikytų plitimo valdymo priemonių sukeltos sveikatos priežiūros, socialinės ir ekonominės krizės, dėl kurios euro zonos ekonomika ir ypač jau prieš krizę buvusių pažeidžiamų valstybių ekonomika patyrė staigų nuosmukį, labai padidėjo ekonominė ir socialinė nelygybė ir sparčiai blogėja darbo rinkos sąlygos; yra ypač susirūpinęs dėl COVID-19 pandemijos poveikio MVĮ; palankiai vertina plačiai taikomas viešosios paramos priemones, kurių ėmėsi ES; pažymi, kad euro zonos ekonominė veikla atsigauna greičiau nei tikėtasi, nors atsigavimo greitis, mastas ir vienodumas tebėra neaiškūs;

4.  pabrėžia, kad taikant visapusišką atsaką, įskaitant gerai apgalvotą pinigų politikos ir palankios ir tikslinės fiskalinės politikos bei socialiniu požiūriu suderintų ir produktyvumą didinančių reformų bei investicijų derinį, gali būti užtikrintas tvarus augimas, atsparumas ir kainų stabilumas; palaiko ECB pirmininkės Ch. Lagarde raginimą sprendžiant COVID-19 krizės sukeltas problemas visapusiškai derinti fiskalinę ir pinigų politiką, kartu pabrėždamas ECB nepriklausomumą;

5.  atkreipia dėmesį į ECB pirmininkės 2021 m. birželio 10 d. pareiškimą, kad ir toliau svarbu laikytis plataus užmojo ir koordinuotos fiskalinės krypties, nes pernelyg anksti atšaukus fiskalinę paramą būtų rizikuojama susilpninti ekonomikos atsigavimą ir padidinti ilgalaikį neigiamą poveikį; pripažįsta Europos ir nacionalinės fiskalinės politikos svarbą teikiant paramą namų ūkiams ir įmonėms, kuriems pandemija padarė didžiausią poveikį; atkreipia dėmesį į skirtingą euro zonos valstybių atsigavimo tempą, dėl kurio pasibaigus pandemijai gali vystytis „skirtingų greičių“ Europa; primena, kad fiskalinė parama ir pinigų politika neturėtų stabdyti reformų ir investicijų, kuriomis siekiama atgaivinti ES ekonomiką, skatinti tvarų ir integracinį augimą, spartinti žaliąją pertvarką ir stiprinti Europos savarankiškumą ir konkurencingumą;

6.  atkreipia dėmesį į Pirmininkės Ch. Lagarde pareiškimą, kad centrinis fiskalinis pajėgumas galėtų padėti siekti bendros euro zonos fiskalinės politikos pozicijos ir užtikrinti tinkamesnį makroekonominės politikos krypčių derinį ir kad siekiant didinti euro zonos produktyvumą ir augimo potencialą, sumažinti struktūrinį nedarbą ir gerinti atsparumą euro zonos valstybėse svarbu vykdyti struktūrines reformas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti anticiklinio stabilizavimo funkciją ir laiku teikti tinkamą paramą ekonominių sukrėtimų atveju, taip pat finansuoti žaliąją pertvarką; pabrėžia, kokia svarbi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) įveikiant ekonominį ir socialinį sukrėtimą, kurį sukėlė COVID-19 krizė;

7.  palankiai vertina tai, kad jau pradėtos diskusijos dėl ES ekonomikos valdymo sistemos ateities;

Pinigų politika

8.  palankiai vertina greitą ir esminį ECB pinigų politikos atsaką į COVID-19 krizę ekstremaliosios situacijos sąlygomis; atkreipia dėmesį į šio atsako (kuris apima SPPP įvedimą, tinkamumo ir užstato kriterijų sušvelninimą, atnaujintų tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TLTRO III) ir pandeminių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (PELTRO) taikymą) teigiamą poveikį euro zonos ekonominei padėčiai; primena ECB ketinimą teikti paramą tol, kol, jo nuomone, tai būtina jo įgaliojimams vykdyti; taip pat palankiai vertina ECB sprendimą, kaip neatskiriamą jo priemonių rinkinio dalį, išlaikyti tokias priemones, kaip ateities gairės, turto pirkimas ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos; ragina ECB ir toliau užtikrinti ir stebėti savo pinigų politikos priemonių būtinumą, tinkamumą ir proporcingumą;

9.  atkreipia dėmesį į ECB sprendimą padidinti SPPP apimtį nuo pradinių 750 mlrd. EUR iki 1 850 mlrd. EUR; pažymi, kad ECB iki COVID-19 krizės pabaigos ir bet kokiu atveju bent iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos toliau vykdys grynojo turto pirkimą pagal SPPP; pažymi, kad pastaruoju metu ECB sumažino grynojo turto pirkimo pagal SPPP apimtį, remdamasis valdančiosios tarybos pozicija, kad palankios finansavimo sąlygos gali būti išlaikytos vykdant šiek tiek mažesnės apimties pirkimą; atkreipia dėmesį į Pirmininkės Ch. Lagarde 2021 m. birželio 10 d. pareiškimą, kad „bet kokios diskusijos dėl SPPP [...] atsisakymo būtų pernelyg ankstyvos, ir dėl jų reikia spręsti tinkamu laiku“; ragina ECB tęsti grynojo turto pirkimą pagal SPPP tol, kol, jo nuomone, tai būtina jo įgaliojimams vykdyti; atkreipia dėmesį į ECB ketinimą išnagrinėti tolesnį turto pirkimo kalibravimą; taip pat atkreipia dėmesį į pirmininkės Ch. Lagarde pareiškimą, kad net ir pasibaigus ekstremaliajai situacijai dėl pandemijos tebebus svarbu, kad pinigų politika, įskaitant tinkamą turto pirkimo kalibravimą, remtų atsigavimą visoje euro zonoje ir tvarų infliacijos lygio sugrąžinimą iki 2 proc. tikslo;

10.  atkreipia dėmesį į ECB sprendimą vykdyti lankstų pirkimą pagal SPPP, siekiant užkirsti kelią griežtesnėms finansavimo sąlygoms, kurios yra nesuderinamos su pastangomis pašalinti neigiamą pandemijos poveikį, sykiu skatinant sklandų pinigų politikos operacijų perdavimą;

11.  pažymi, kad tęsiamas grynasis pirkimas pagal TPP už 20 mlrd. EUR per mėnesį sumą; taip pat pažymi, kad grynojo turto pirkimas pagal TPP bus vykdomas tol, kol reikės stiprinti skatinamąjį jo oficialių palūkanų normų poveikį, ir bus baigtas vykdyti prieš pradedant kilti bazinėms palūkanų normoms; primena, kad TPP, ikipandeminė programa, bus nuosekliai vykdoma ir toliau;

12.  palankiai vertina tai, kad į SPPP įtrauktos Graikijos obligacijos; tačiau pažymi, kad, nepaisant didelės pažangos, jos vis dar neatitinka reikalavimų pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP); ragina ECB iš naujo įvertinti Graikijos obligacijų tinkamumą pagal VSPP ir gerokai anksčiau nei bus baigta vykdyti SPPP pateikti konkrečias rekomendacijas dėl jų įtraukimo į VSPP;

13.  atkreipia dėmesį į ECB sprendimą ir toliau reinvestuoti iš vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP, terminui suėjus gaunamas sumas bent iki 2024 m. pabaigos ir toliau reinvestuoti visas iš vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP, terminui suėjus gaunamas sumas ilgesnį laikotarpį po to, kai bus pradėtos didinti bazinės ECB palūkanų normos, ir bet kokiu atveju tokį laikotarpį, kokio prireiks, kad būtų palaikomos palankios likvidumo sąlygos ir pakankamas skatinamosios pinigų politikos apribojimo laipsnis;

14.  pažymi, kad Eurosistemos refinansavimo operacijų suma 2020 m. pabaigoje padidėjo iki 1 850 mlrd. EUR, daugiausia dėl TITRO III; be to, pažymi, kad vidutinis svertinis neapmokėtų Eurosistemos refinansavimo operacijų terminas 2020 m. pabaigoje padidėjo iki maždaug 2,4 metų;

15.  palankiai vertina ECB sprendimą toliau užtikrinti likvidumą vykdant savo refinansavimo operacijas; pripažįsta, kad naudojant TLTRO III gautas finansavimas atlieka lemiamą vaidmenį remiant bankų skolinimą įmonėms ir namų ūkiams; vis dėlto pabrėžia, kad kai kuriais atvejais tik labai maža šių likvidumo injekcijų dalis padidino bankų skolinimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ; ragina ECB užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis iš tikrųjų būtų palengvintas realiosios ekonomikos finansavimas;

16.  atkreipia dėmesį į ECB sprendimą dėl naujo simetriško 2 proc. infliacijos tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu ir jo įsipareigojimą laikytis skatinamosios pinigų politikos pozicijos, kad būtų pasiektas infliacijos tikslas; mano, kad aritmetinės nuorodos nebuvimas apsunkina nukrypimų nuo tikslo aiškinimą; pažymi, kad pinigų politikos strategijos orientacija į vidutinės trukmės laikotarpį sudaro sąlygas neišvengiamiems trumpalaikiams infliacijos nukrypimams nuo tikslo; ragina ECB prireikus apsvarstyti, kokį poveikį padidėjusi infliacija galėtų turėti pinigų politikos pozicijai;

17.  yra susirūpinęs dėl infliacijos lygio euro zonoje, kuris 2022 m. sausio mėn. pasiekė aukščiausią per 10 metų lygį (5,1 proc.), o įvairiose valstybėse narėse svyruoja nuo 3,3 proc. iki 12,2 proc., ir kurį lėmė daugybė veiksnių, pvz., energijos kainų bazės efektas, tiekimo grandinės kliūtys ir atsigavimas po dramatiško nuosmukio; pabrėžia, kad apibrėžtą lygį viršijanti infliacija gali ypač pakenkti skurdžiausioms gyventojų grupėms ir dėl to gali padidėti ekonominė bei socialinė nelygybė; primena, kad pastarąjį dešimtmetį laikėsi gerokai už 2 proc. tikslą mažesnė infliacija; ragina ECB atidžiai stebėti šias tendencijas ir jų padarinius, ir, jei prireiks, imtis veiksmų kainų stabilumui užtikrinti; pakartoja Pirmininkės Ch. Lagarde raginimą pinigų politiką ir toliau sutelkti į tai, kaip saugiai valdyti ekonomiką po pandemijos; pažymi, kad, remiantis ECB profesionalių prognozuotojų apklausa, vidutinės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau tvirtai susiję su tuo tikslu, nors tam tikros rinkos priemonės leidžia numanyti vidutinio laikotarpio infliacijos lūkesčių augimą;

18.  mano, kad ECB galėtų nagrinėti alternatyvias pinigų politikos priemones, kurios galėtų paskatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad ECB tikisi, jog pagrindinės palūkanų normos išliks esamos arba žemesnės, kol infliacija pasieks du procentus gerokai prieš projekcijos laikotarpio pabaigą ir išliks stabili likusį projekcijos laikotarpį; pažymi, kad mažos palūkanų normos suteikia galimybių vartotojams, įmonėms, įskaitant MVĮ, darbuotojams ir paskolų gavėjams, kuriems gali būti naudingas tvirtesnis ekonominis postūmis, mažesnis nedarbas ir mažesnės skolinimosi išlaidos; vis dėlto yra susirūpinęs dėl galimo mažų palūkanų normų poveikio daugeliui neperspektyvių ir labai įsiskolinusių įmonių, paskatoms vykdyti augimą ir tvarumą skatinančias reformas ir investicijas, taip pat pensijų ir draudimo sistemoms;

20.  palankiai vertina ECB sprendimą rekomenduoti parengti veiksmų planą ir į suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) įtraukti savininkų užimtų būstų kainų indeksą, kad būtų geriau atspindėtas palyginamas ir namų ūkiams aktualus infliacijos lygis, nes būsto išlaidos nuolat didėjo, taip pat sukurti labiau informacija pagrįstas pinigų politikos operacijas; vis dėlto mano, kad SVKI, kaip jis apibrėžtas dabar, atspindi faktinių namų ūkių išlaidų prekėms ar paslaugoms raidą; mano, kad metodika, kuria siekiama atskirti investicinį komponentą nuo vartojimo komponento, turėtų būti užtikrinta, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į faktinį didelio būsto kainų šuolio poveikį vartotojų išlaidoms; pripažįsta, kad šių išlaidų įtraukimas yra daugiametis projektas; pabrėžia, kad dėl tokio įtraukimo gali padidėti kainų indeksai, infliacija (bent laikinai) pakilti virš vidutinės trukmės tikslo, o tai sumažintų ECB veiksmų laisvę; ragina ECB pasirengti tokiai rizikai ir veiksmingai ją šalinti;

21.  pripažįsta, kad reikia geriau suderinti SVKI kokybės koregavimo metodus ir užtikrinti didesnį su kokybės koregavimu valstybėse narėse susijusį skaidrumą;

Kovos su klimato kaita veiksmai

22.  primena, kad ECB, kaip ES institucija, privalo laikytis ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; primena, kad klimato ir biologinės įvairovės krizei įveikti reikalingas ECB integruotas požiūris, atsispindintis jo visų sričių politikoje, sprendimuose ir veiksmuose, ir kad jis sykiu turi laikytis savo įgaliojimų remti bendrą Sąjungos ekonominę politiką, visų pirma siekiant tikslo iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, kaip numatyta ES klimato teisės akte; mano, kad ECB turi naudoti visas turimas priemones kovodamas su klimatui kylančia rizika ir ją mažindamas;

23.  laikosi nuomonės, kad kainų stabilumo išlaikymas galėtų padėti sukurti sąlygas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą;

24.  atkreipia dėmesį į pirmą ECB visos ekonomikos klimato srities testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; pažymi, kad šio testavimo rezultatai rodo, jog nesiėmus griežtų priemonių ES BVP galėtų būti padarytas didžiulis poveikis; todėl palankiai vertina ECB įsipareigojimą reguliariai vykdyti su klimatu susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tiek visos ekonomikos, tiek pavienių bankų mastu;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad ECB parengs finansų įstaigų per jų portfelius su klimato srities patiriama fizine rizika susijusius rodiklius, įskaitant anglies pėdsako rodiklius, taip pat makroekonominį modeliavimą ir scenarijų analizes, siekiant įtraukti klimato riziką į ECB modelius ir įvertinti jos poveikį galimam augimui; palankiai vertina tai, kad ECB atliks pertvarkos politikos scenarijų analizę;

26.  palankiai vertina ECB naująjį klimato srities veiksmų planą ir išsamias gaires, kad formuojant jo politikos sistemą ir modelius būtų ir toliau paisoma klimato kaitos aspektų; tačiau pažymi jo su klimatu susijusiai rizikai skiriamą dėmesį ir pabrėžia dvigubo reikšmingumo principą, kuris yra ES tvaraus finansavimo sistemos esmė;

27.  pažymi, kad nors rinkos neutralumo sąvoka yra susijusi su „atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu“; ragina ECB, gerbdamas jo nepriklausomumą, spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą ilguoju laikotarpiu, ir kiek įmanoma išlikti apolitiška bei vadovautis rinkos neutralumo principu; pažymi, kad ECB jau ne vienu atveju nukrypo nuo rinkos neutralumo principo;

28.  palankiai vertina tai, kad žaliųjų obligacijų pirkimas ir jų dalis ECB portfelyje toliau didėja; vis dėlto mano, kad turint omenyje žaliosios pertvarkos poreikius ši dalis yra labai maža; ragina ECB paspartinti savo darbą didinant žaliųjų obligacijų dalį savo portfelyje; palankiai vertina ES žaliųjų obligacijų standarto sukūrimą ir ECB paramą šiuo klausimu; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į ECB sprendimą dalį savo nuosavų lėšų portfelio investuoti į centriniams bankams skirtą eurais išreikštų žaliųjų obligacijų investicinį fondą (EUR BISIP G2); ragina ECB sykiu nagrinėti galimą žaliųjų obligacijų poveikį kainų stabilumui;

29.  pažymi, kad obligacijos su kuponų struktūromis, susietomis su tam tikrais tvarumo veiklos tikslais, apimančiais vieną ar daugiau ES taksonomijos reglamente(3) nustatytų aplinkosaugos tikslų ir (arba) vieną ar daugiau JT DVT, susijusių su klimato kaita ar aplinkos būklės blogėjimu, pradėtos naudoti nuo 2021 m. sausio 1 d. kaip užstatas Eurosistemos kredito operacijoms ir Eurosistemos tiesioginiam pirkimui pinigų politikos tikslais, jeigu jos atitinka visus kitus tinkamumo kriterijus;

30.  pažymi, kad ECB imasi veiksmų su klimatu susijusiai rizikai įtraukti į užstato sistemą, tačiau įspėja dėl vėlavimo ją įgyvendinti; palankiai vertina ECB įsipareigojimą išnagrinėti kredito reitingų agentūrų metodiką ir informacijos atskleidimą bei įvertinti, kaip jos įtraukia klimato kaitos riziką į kredito reitingus; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad vertindamas riziką ECB ir toliau pernelyg kliaujasi vien privačiomis išorinėmis kredito reitingų agentūromis (KRA); ragina ECB išplėsti savo vidaus pajėgumus su klimatu ir biologine įvairove susijusios rizikos vertinimo srityje;

31.  susirūpinęs pažymi, kad kai kuriomis ECB refinansavimo ir turto pirkimo programomis buvo netiesiogiai remiama veikla, kurią vykdant išskiriama daug anglies dioksido;

32.  palankiai vertina tai, kad siekdamas sumažinti savo portfelio taršos anglies dioksidu intensyvumą ECB ruošiasi suderinti savo įmonių turto pirkimo programas su Paryžiaus susitarimu, tačiau įspėja, kad nereikėtų vėluoti;

33.  ragina ECB, kaip Finansų sistemos žalinimo tinklo narį, pasinaudoti devyniomis Finansų sistemos žalinimo tinklo įvertintomis galimybėmis centriniams bankams įtraukti su klimatu susijusią riziką į jų kredito operacijų, užstato ir turto pirkimo operacinę sistemą; ragina ECB stiprinti bendradarbiavimą klimato kaitos klausimais ir su kitais tarptautiniais tinklais, ne tik su Finansų sistemos žalinimo tinklu, taip pat pagerinti dialogą su pilietine visuomene, siekiant sustiprinti ES, kaip pasaulinės tvarių finansų ir klimato srities veiksmų lyderės, vaidmenį;

34.  palankiai vertina ECB pastangas stebėti ir mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas klimato kaitos centras, kuris apjungia įvairiose ECB institucijose vykdomą darbą klimato klausimais; tikisi, kad ECB aktyviau dirbs siekdamas į savo įprastą veiklą veiksmingai įtraukti klimato klausimus;

Kiti aspektai

35.  pabrėžia svarbų labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį, nes jos yra ES ekonomikos, ekonominės ir socialinės konvergencijos bei užimtumo pagrindas; pabrėžia, kad šios įmonės labai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės, dėl kurios labai pablogėjo jų ekonominė apyvarta ir konkurencingumas, pastangos sėkmingai veikti žaliosios pertvaros sąlygomis ir galimybės gauti finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas ES, todėl ragina ECB toliau dėti pastangas siekiant suteikti daugiau galimybių MVĮ gauti finansavimą;

36.  palankiai vertina ilgalaikę ECB paramą bankų sąjungos kūrimo užbaigimui ir atkreipia dėmesį į riziką, kurią sukelia didelis vėlavimas; atkreipia dėmesį į ECB paramą kuriant visavertę Europos indėlių draudimo sistemą (EIDS); pripažįsta, kad rizikos pasidalijimas ir rizikos mažinimas yra tarpusavyje susiję ir kad institucinės užtikrinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį apsaugant ir stabilizuojant institucijas nares;

37.  palankiai vertina iki šiol pasiektą pažangą mažinant neveiksnių paskolų skaičių; ragina ES lygmeniu nustatyti tinkamą hipotekos paskolų turėtojų teisinę apsaugą nuo teisės naudotis turtu atėmimo;

38.  ragina ECB išnagrinėti būdus, kaip stiprinti tarptautinį euro vaidmenį; pažymi, kad sustiprinus euro kaip atsargų valiutos patrauklumą dar labiau padidėtų jo naudojimas tarptautiniu mastu ir ES gebėjimas savo politiką formuoti nepriklausomai, o tai yra viena iš svarbiausių Europos ekonomikos suverenumo užtikrinimo sudėtinių dalių; pabrėžia, kad tinkamai suformuoto Europos saugaus turto sukūrimas galėtų palengvinti finansinę integraciją ir padėti išsivaduoti iš užburto rato, į kurį patenka valstybės ir vietinis bankų sektorius; pabrėžia, kad norint sustiprinti euro vaidmenį reikia stiprinti ir baigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą;

39.  palankiai vertina tai, kad 2020 m. padirbtų eurų banknotų skaičius sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2003 m. (17 milijoninių dalių); ragina ECB stiprinti kovą su padirbinėjimu ir siekiant šio tikslo bendradarbiauti su Europolu, Interpolu ir Europos Komisija; ragina ECB, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms, sukurti geresnę didelių sandorių stebėsenos sistemą siekiant kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo bei organizuoto nusikalstamumo finansavimu;

40.  palankiai vertina ECB sprendimą pradėti 24 mėnesių trukmės skaitmeninio euro projekto tyrimo etapą; ragina ECB veiksmingai atliepti lūkesčius ir problemas, išsakytus per viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro, kurie apima privatumo, saugumo, prieinamumo, galimybės mokėti visoje euro zonoje, papildomų išlaidų vengimo ir naudojimosi neprisijungus prie interneto klausimus; pažymi, kad šis tyrimo etapas neturės poveikio sprendimui dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo; pakartoja, kad skaitmeninis euras nėra kriptoturtas; pažymi, kad skaitmeninis euras turėtų skatinti finansinę įtrauktį ir užtikrinti papildomą duomenų privatumą bei teisinį saugumą vartotojams ir įmonėms; pritaria ECB, kad dėl šių priežasčių skaitmeninis euras turėtų atitikti tam tikrus minimalius reikalavimus, įskaitant tvirtumo, saugos, veiksmingumo ir privatumo apsaugos reikalavimus; ragina ECB tyrimo etapu glaudžiai derinti savo poziciją ir reguliariai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

41.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl privačių stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų keliamo pavojaus finansiniam stabilumui, pinigų politikai ir vartotojų apsaugai;

42.  primena, kad mokėjimas grynaisiais pinigais ES piliečiams yra labai svarbi mokėjimo priemonė ir kad skaitmeninis euras jam neturėtų kelti pavojaus; pažymi, kad apyvartoje esančių euro banknotų skaičius ir vertė 2020 m. padidėjo maždaug 10 proc.; atkreipia dėmesį į Eurosistemos grynųjų pinigų strategiją iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti, kad visi euro zonos piliečiai ir įmonės toliau galėtų tinkamai naudotis grynųjų pinigų paslaugomis ir kad grynieji pinigai išliktų visuotinai priimta mokėjimo priemone, sykiu sprendžiant euro ekologinio pėdsako mažinimo problemas ir kuriant naujoviškus bei saugius banknotus; yra susirūpinęs dėl bankininkystės tinklo mažinimo kai kuriose valstybėse narėse; mano, kad tokia praktika gali reikšmingai apriboti vienodas galimybes naudotis esminėmis finansinėmis paslaugomis ir produktais;

43.  pabrėžia, kad finansų sektoriuje vyksta didelė pertvarka, kurią skatina inovacijos ir skaitmeninimas; pabrėžia, kad ši pertvarka kelia didesnę išorinių trikdžių, pvz., kibernetinių išpuolių, riziką finansų ir bankų sektoriuje; palankiai vertina nuolatines ECB pastangas stiprinti savo reagavimo ir atsigavimo pajėgumus kibernetinių išpuolių atveju, vadovaujantis nauja Europos kibernetinės gynybos politika; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl paslaugų nutraukimo atvejų, kurie 2020 m. padarė didelį poveikį sistemoms TARGET2 ir TARGET2-Securities; palankiai vertina nepriklausomą šių incidentų peržiūrą ir pažymi, kad kai kurios pastabos buvo įvertintos kaip „rimtos“; palankiai vertina tai, kad Eurosistema pritarė bendrosioms išvadoms ir įsipareigojo įgyvendinti peržiūros rekomendacijas; ragina ECB užtikrinti ilgalaikį jautrios infrastruktūros, tokios kaip sistema TARGET2, stabilumą ir toliau dėti pastangas kibernetinio saugumo srityje bei skatinti finansų rinkų infrastruktūros kibernetinį atsparumą;

44.  atkreipia dėmesį į nuolat didėjančius TARGET2 balanso skirtumus Europos centrinių bankų sistemoje; pažymi, kad kyla abejonių dėl tų skirtumų aiškinimo;

45.  ragina ECB užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp inovacijų reguliavimo finansinių technologijų srityje ir finansinio stabilumo užtikrinimo; taip pat ragina ECB sustiprinti kriptoturto raidos stebėseną siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui ir susijusiai rizikai, visų pirma finansinio stabilumo, pinigų politikos ir rinkos infrastruktūros bei mokėjimų veikimo ir saugos srityse; pabrėžia, kad kriptoturto raida gali kelti papildomą susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir kitos nusikalstamos veiklos, turint omenyje kriptoturto teikiamą anonimiškumą; pažymi, kad šią riziką galima sumažinti priėmus atitinkamus teisės aktus, pvz., būsimą reglamentą dėl kriptoturto rinkų (MiCA); atkreipia dėmesį į ECB ketinimą parengti ir įgyvendinti politikos atsaką, siekiant švelninti galimą neigiamą stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų poveikį ES mokėjimams ir finansinei aplinkai;

46.  primena ECB paramą įgyvendinant susitarimą „Bazelis III“, nes tai padėtų sumažinti bankų krizės riziką ir atitinkamai padidinti finansinį stabilumą Europos Sąjungoje;

47.  yra susirūpinęs dėl nesąžiningų sąlygų ir praktikos, kurias bankų sektorius tam tikrose valstybėse narėse taiko sudarydamas sutartis su vartotojais, ir pabrėžia, kad visos valstybės narės turi veiksmingai ir greitai įgyvendinti Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais(4); ragina ECB aktyviai prisidėti prie šių veiksmų pasitelkiant visas turimas priemones, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

48.  pažymi, kad Bulgarija ir Kroatija 2020 m. prisijungė prie bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir tapo pirmosiomis prie šio mechanizmo prisijungusiomis euro zonai nepriklausančiomis šalimis; atkreipia dėmesį į vienodą jų nacionalinių bankų atstovavimą ECB priežiūros valdyboje; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bulgarijos levo ir Kroatijos kunos įtraukimas į valiutų kurso mechanizmą (VKM II) yra viena iš išankstinių euro įsivedimo sąlygų;

49.  palankiai vertina ECB pastangas užtikrinti finansų rinkų stabilumą visais galimais nenumatytais atvejais ir esant neigiamoms pasekmėms, susijusioms su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES, ypač regionams ir šalims, kurioms tai turi tiesioginį poveikį;

Skaidrumas, atskaitomybė ir lyčių lygybė

50.  palankiai vertina išsamų ir plačios apimties ECB atsakymą į Parlamento rezoliuciją dėl ECB 2019 m. metinės ataskaitos; ragina ECB ir toliau vykdyti šį atskaitomybės įsipareigojimą ir kasmet skelbti rašytinį komentarą dėl Parlamento rezoliucijų ECB metinių ataskaitų klausimu;

51.  pabrėžia, kad reikia dar labiau stiprinti ECB atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo tvarką; primygtinai ragina ECB skubiai imtis veiksmų ir kuo greičiau pradėti derybas dėl oficialaus tarpinstitucinio susitarimo, taip užtikrinant, kad ECB nepriklausomumas būtų neatsiejamas nuo jo atskaitomybės; ragina ECB stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su Europos Parlamentu ir pilietine visuomene bei didinti skaidrumą pasitelkiant visomis ES kalbomis skelbiamas ataskaitas ir įgyvendinant iniciatyvą „ECB Listens“;

52.  atkreipia dėmesį į galiojančias ECB personalo taisykles dėl galimų darbuotojų interesų konfliktų ir skatina jas plačiai taikyti; pripažįsta, kad ECB ėmėsi veiksmų šioje srityje, pvz., priėmė bendrą aukšto lygio ECB pareigūnų elgesio kodeksą ir sprendimą skelbti Etikos komiteto nuomones, skirtas dabartiniams vykdomosios valdybos, valdančiosios tarybos ir priežiūros valdybos nariams, kurios buvo pateiktos įsigaliojus bendram elgesio kodeksui;

53.  palankiai vertina tai, kad ECB paskelbė bendrus duomenis apie amortizuota savikaina pagal turtu užtikrintų vertybinių popierių (ABSPP) ir padengtųjų obligacijų (CBPP3) pirkimo programas turimą turtą ir duomenis apie turtą, įsigytą pirminėse ir antrinėse rinkose, taip pat bendrus statistinius duomenis apie pagal šias programas įsigytą turtą;

54.  palankiai vertina tai, kad ECB atskleidė, kokį pelną Eurosistema gavo pagal Vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), ir pateikė pagal VPRP Eurosistemos turimo turto duomenis pagal emitento šalis (Airija, Graikija, Ispanija, Italija ir Portugalija); ragina valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu sudarant susitarimus dėl grynojo finansinio turto;

55.  primena savo raginimą ECB užtikrinti Audito komiteto ir jo etikos komiteto narių nepriklausomumą; primygtinai ragina ECB persvarstyti etikos komiteto darbą siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams; ragina ECB persvarstyti kadenciją baigiančių narių veiklos pertraukos laikotarpį;

56.  pažymi, kad daugiau kaip 90 proc. ECB patariamųjų grupių narių sudaro privačiojo sektoriaus atstovai, o tai politikos formavimo procese gali sukelti šališkumą, interesų konfliktus ir reguliavimo užvaldymą;

57.  palankiai vertina ECB vidaus informavimo apie pažeidimus sistemos patobulinimą; ragina ECB užtikrinti naujos vidinės priemonės principingumą ir veiksmingumą, kad būtų iš tikrųjų lengviau paprastai ir saugiai pranešti apie galimus profesinių pareigų pažeidimus, netinkamą elgesį ar kitus pažeidimus, o pranešėjams ir liudytojams užtikrinti veiksmingą apsaugą, kaip nurodyta Pranešėjų apsaugos direktyvoje(5);

58.  pripažįsta nuolatines ECB pastangas gerinti bendravimą su Parlamentu; taip pat pritaria ECB Pirmininkės Ch. Lagarde nuomonei, kad reikia modernizuoti komunikaciją su piliečiais apie ECB politiką ir jos poveikį; pažymi, kad, remiantis atitinkamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 40 proc. euro zonos respondentų linkę pasitikėti ECB; ragina ECB toliau vesti konstruktyvų dialogą su piliečiais, aiškinti savo sprendimus ir įsiklausyti į piliečiams rūpimas problemas; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Pirmininkės Ch. Lagarde pareiškimą per 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusį dialogą pinigų politikos klausimais, kad priimtas sprendimas informavimo renginius laikyti struktūrine ECB bendravimo su visuomene dalimi;

59.  atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno sprendimą dėl ECB pirmininko ir jo sprendimų priėmimo organų narių dalyvavimo organizacijoje „Group of Thirty“ (byla Nr. 1697/2016/ANA), siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą ECB nepriklausomumu;

60.  apgailestauja ir reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad tik dvi iš ECB vykdomosios valdybos narių ir dvi (iš 25) ECB valdančiosios tarybos narių yra moterys; primena, kad Vykdomosios valdybos narių kandidatūros turėtų būti atrinktos kruopščiai ir laikantis lyčių pusiausvyros principo, užtikrinant visišką skaidrumą ir kartu su Parlamentu, laikantis Sutarčių; primena, kad atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijos dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes 4 punktą Parlamentas įsipareigoja neatsižvelgti į galutinius sąrašus, kuriuose nesilaikoma lyčių pusiausvyros principo; ragina ECB padaryti didesnę pažangą šioje srityje; ragina euro zonos valstybes nares visapusiškai įtraukti lyčių lygybės principą į skyrimo į pareigas procesą ir užtikrinti lygias galimybes abiejų lyčių asmenims užimti savo nacionalinių centrinių bankų valdytojo pareigas;

61.  apgailestauja, kad visoje ECB organizacinėje struktūroje vyrauja lyčių nelygybė ir ypač pabrėžia, kad mažai moterų eina vyresniųjų vadovų pareigas; pažymi, kad 2019 m. pabaigoje ECB vadovaujamas pareigas einančių moterų dalis padidėjo iki 30,3 proc., o vyresniųjų vadovų pareigas einančių moterų dalis – iki 30,8 proc.; ragina ECB tęsti darbą šioje srityje; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina naują ECB strategiją toliau gerinti personalo lyčių pusiausvyrą visais lygmenimis, įskaitant tikslą visais lygmenimis siekti, kad ne mažiau kaip pusę naujų ir laisvų pareigybių užimtų moterys, taip pat tikslą iki 2026 m. padidinti moterų, einančių pareigas skirtingais lygmenimis, dalį iki 40–51 proc.; ragina ECB ir toliau skatinti moteris dalyvauti ir ragina aktyviai siekti lyčių pusiausvyros visose pareigose ir visais hierarchijos lygmenimis;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0277. (3) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (4) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29). (5) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).