Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu“,

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. lapkričio mėn. tyrimą „Gyvūnų veisimo narvuose uždraudimas. Galimos alternatyvos“ (angl. „End the Cage Age: Looking for Alternatives“), į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“)(1) ir į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (C(2021)4747),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(2) (Bendroji direktyva),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus(3),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/119/EB, nustatančią būtiniausius veršelių apsaugos standartus(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimų dokumentą „ES teisės aktų dėl ūkinių gyvūnų gerovės įgyvendinimas: galima Europos pridėtinė vertė nustačius su gyvūnų gerove susijusius ženklinimo reikalavimus ES lygmeniu“ (angl. „Implementation of EU legislation on 'on-farm' animal welfare: Potential EU added value from the introduction of animal welfare labelling requirements at EU level“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. spalio mėn. parengtą tyrimą, skirtą padėti įvertinti 2012–2015 m. ES strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl būtinųjų ūkinių triušių apsaugos standartų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas „Gyvūnų gerovė – neatsiejama tvarios gyvūninės produkcijos dalis“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl ES masto gyvūnų gerovės ženklo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“,

–  atsižvelgdamas į šiuo metu Komisijos atliekamą ES gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikrą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl BŽŪP reformos(10),

–  atsižvelgdamas į specialųjį „Eurobarometro“ tyrimą Nr. 505 „Making our food fit for the future – Citizens’ expectations“,

–  atsižvelgdamas į penkias Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos aprašytas laisves, t. y. laisvę nepatirti bado, nebūti prastai šeriamiems ir nepatirti troškulio, laisvę nepatirti baimės ir kančių, laisvę nepatirti karščio sukelto streso ir fizinio diskomforto, laisvę nejausti skausmo, nebūti žalojamam ir nesirgti ir laisvę elgtis taip, kaip būdinga tai rūšiai,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021)0236),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0296/2021),

A.  kadangi gyvūnų gerovė, kuriai ūkininkai teikia daug reikšmės, yra etikos klausimas, kuris tampa vis svarbesnis vartotojams ir mūsų visuomenei apskritai; kadangi vartotojų susidomėjimas perkamo maisto kokybe ir gyvūnų gerove yra kaip niekada didelis ir ES piliečiai, kaip vartotojai, nori turėti galimybę pasirinkti remdamiesi išsamesne informacija; kadangi maisto kokybei, susijusiai su gyvūnų gerove ir gyvūnų sveikata, tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų;

B.  kadangi SESV 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, ir teigiama, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus ir sykiu gerbti papročius, susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu valstybėse narėse;

C.  kadangi nepaisant to, jog Europos maisto produktams taikomi vieni aukščiausių gamybos standartų pasaulyje, įskaitant gyvūnų gerovės kriterijus, juos vis dar reikia tobulinti; kadangi keletas šalių ir regionų ėmėsi papildomų veiksmų šioje srityje, pvz., uždraudė tam tikrų formų gyvūnų auginimą narvuose;

D.  kadangi vienodas gyvūnų gerovės teisės aktų formulavimas ir taikymas bei jų atnaujinimas atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias yra būtina sąlyga siekiant pagerinti gyvūnų gerovės standartus ir užtikrinti visišką jų laikymąsi;

E.  kadangi kai kurie Europos ūkininkai pastaraisiais dešimtmečiais padarė tam tikrą pažangą, nes kritiškai įvertino savo praktiką ir pagerino bei pritaikė savo darbą; kadangi, siekdami pagerinti savo praktiką, jie kliaujasi patariamųjų ir mokslinių tyrimų įstaigų ir kelių nevyriausybinių organizacijų (NVO) parama; kadangi naudojant išmaniojo ūkininkavimo technologijas, skirtas gyvūnų sveikatos ir gerovės stebėjimui, galima toliau gerinti ligų prevenciją ir gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą; kadangi Europos ūkininkai nori toliau siekti pažangos šioje srityje, tačiau susiduria su techninėmis, teisėkūros ir ekonominėmis kliūtimis; kadangi gyvūnų gerovė turi būti gerinama atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus sveikatos aspektus, o su tuo susijusios sąnaudos turi būti dengiamos ne vien augintojų lėšomis;

F.  kadangi pramoninė gyvulininkystė užima svarbią vietą ES žemės ūkyje; kadangi vos daugiau kaip per dešimtmetį dėl žemės ūkio sistemos masto ir intensyvumo didėjimo išnyko keletas milijonų ūkių, t. y. daugiau kaip trečdalis visų Europos ūkių, kurių didžioji dauguma buvo mažos šeimos įmonės;

G.  kadangi dėl ekonominės padėties kintamumo gyvūnų augintojai yra priversti įskaičiuoti ilgus amortizacijos ir investavimo laikotarpius, pvz., kai statomos didesnę gyvūnų gerovę užtikrinančios gyvūnų laikymo patalpos;

H.  kadangi šiuo metu Europos ūkininkai imasi papildomų veiksmų, susijusių su gyvūnų veisimo ir laikymo sąlygų pokyčiais, kad būtų padidinta konvergencija su Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytomis penkiomis laisvėmis;

I.  kadangi gyvūnų gerovė neatsiejama nuo ūkininkų ir ūkių operatorių gerovės, todėl jiems visiems turėtų būti skiriama pakankamai išteklių ir didesnė praktinė parama ES lygmeniu;

J.  kadangi per COVID-19 pandemiją išryškėjo tiesioginis ryšys tarp gyvūnų ir žmogaus sveikatos ir gerovės; kadangi gyvūnų gerovė yra susijusi ir su aplinka, kaip geriausiai išnagrinėta remiantis bendros gerovės koncepcija;

K.  kadangi Europos gyvulininkystės ūkiuose dirba apie 4 milijonus žmonių (samdomųjų ir nesamdomųjų darbuotojų), iš kurių 80 proc. gyvena vėliau prie ES prisijungusiose valstybėse narėse(11);

L.  kadangi ES vidaus prekyba žuvimis užima svarbią vietą bendroje ES žuvininkystės produktų prekyboje ir 2014 m. sudarė 86 proc. visos prekybos ES ir už jos ribų, ir bendra pardavimo apimtis buvo 5,74 mln. tonų, kurių vertė sudarė 20,6 mlrd. EUR (didžiausia nuo 2006 m. užregistruota vertė)(12);

M.  kadangi gyvūnų sveikata ir gerovė yra labai svarbūs siekiant užtikrinti maisto saugą, apsirūpinimo maistu saugumą ir visuomenės sveikatą ir prisidėti prie aukštų kokybės standartų ES;

N.  kadangi sveiki gyvuliai yra pagrindinis veiksnys siekiant tvaraus ir mažesnio anglies dioksido kiekio ūkininkavimo;

O.  kadangi dėl mokslo ir technikos pažangos pagerėjo mūsų supratimas apie gyvūnų jautrumą, elgesį ir gerovę;

P.  kadangi renkant duomenis apie gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimą susiduriama su dideliais sunkumais, susijusiais su duomenų kokybe ir prieinamumu, nes valstybėms narėms nėra nustatyti stebėsenos ir duomenų rinkimo reikalavimai;

Q.  kadangi dabartiniai teisės aktai yra iš dalies pasenę ir neatitinka žinių apie specifinius gyvūnų poreikius atsižvelgiant į jų rūšis, amžių, dydį ir fizinę būklę, taip pat neatitinka ūkininkavimo praktikos srityje padarytos mokslo ir technikos pažangos;

R.  kadangi drauge su nacionaliniais teisės aktais taikomi dabartiniai ES teisės aktai, kurie yra atsisakymo dalyvauti nuostatų, išimčių ir neaiškių reikalavimų derinys ir pagal kuriuos nenumatytos konkrečios apsaugos priemonės ar neužtikrinami apsaugos lygiai, todėl atsiranda įvairi nepageidautina praktika, teisinis susiskaidymas ir teisinis netikrumas vidaus rinkoje ir visa tai laikoma konkurenciją iškraipančiais veiksniais;

S.  kadangi ES gyvūnų gerovės teisės aktuose nustatyti konkrečioms rūšims skirti minimalieji gerovės standartai yra skirti tik kiaulėms, vištoms dedeklėms, broileriams ir veršeliams, bet nėra teisės aktų, skirtų kitoms konkrečioms maistinėms rūšims, būtent: vyresniems nei šešių mėnesių pieniniams ir mėsiniams galvijams, avims ir ožkoms, broilerių motininiams paukščiams ir vištoms dedeklėms, vištaitėms, kalakutams, antims ir žąsims, putpelėms, žuvims ir triušiams; kadangi šiuo metu gyvūnų gerovės teisės aktuose trūksta konkrečioms rūšims ir konkrečiam amžiui skirtų nuostatų, kurios apimtų visus gamybos ciklo etapus; kadangi daug skirtingoms rūšims priklausančių sausumos ūkinių gyvūnų ir ūkiuose auginamų žuvų šiuo metu saugoma tik pagal Bendrosios direktyvos nuostatas;

T.  kadangi prie ūkininkavimo praktikos tobulinimo prisidėta ne tik ES teisės aktais ir oficialia kontrole, bet ir kitomis iniciatyvomis; kadangi daug valstybių narių įgyvendino savo gyvūnų gerovės standartus, kurie yra griežtesni nei ES gyvūnų gerovės standartai;

U.  kadangi valstybėms narėms paliekama didelė veiksmų laisvė nustatyti reikalavimus ir vertinti, kaip jų laikomasi; kadangi valstybės narės taiko įvairius išteklių paskirstymo ir oficialios kontrolės prioritetų nustatymo metodus;

V.  kadangi valstybėse narėse teisės aktai įgyvendinami labai nenuosekliai; kadangi dėl to atsirado skirtingi atitikties lygiai ir reikalavimų besilaikantys ūkininkai atsidūrė nepalankioje padėtyje;

W.  kadangi direktyvos dėl kiaulių (paršingų paršavedžių), veršelių ir vištų dedeklių padėjo pasiekti pageidaujamų struktūrinių gyvūnų auginimo būdų pokyčių; kadangi kiaušinių, veršienos ir kiaulienos sektoriuose dėl direktyvų reikėjo iš esmės rekonstruoti pastatus ir keisti įrangą ir tai lėmė tam tikrus ūkių skaičiaus ir dydžio pokyčius;

X.  kadangi apskritai manoma, kad Bendroji direktyva turėjo mažesnį poveikį nei konkrečioms rūšims skirtos direktyvos ir jos poveikis gyvūnų gerovės didinimui buvo menkas dėl neaiškių reikalavimų, plačių aiškinimo galimybių ir dėl to, kad nebuvo numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos melžiamoms karvėms, broileriams ir veislinėms vištoms, triušiams, avimis ir kalakutams;

Y.  kadangi dėl spaudimo, susijusio su gamyba, pagrindinės problemos, kurias buvo siekiama spręsti teisės aktais, tebėra plačiai paplitusios, įskaitant žalojimą ir ankštas bei stresą keliančias laikymo sąlygas; kadangi paršavedžių laikymo tikslai nebuvo pasiekti ir teisės aktų įgyvendinimas apskritai buvo nenuoseklus, nes paršavedžių tvartai vis dar per ankšti ir kelia stresą ir jų aplinka nepakankamai pagerinta;

Z.  kadangi Direktyva 1999/74/EB dėl vištų dedeklių buvo sėkminga, nes buvo gerai apibrėžtos skirtingos gamybos sistemos; kadangi ši sėkmė vis dėlto yra ribota, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės laikėsi labai skirtingo požiūrio į jos įgyvendinimą ir direktyvoje nėra aiškių, privalomų ir visapusiškų nuostatų, todėl bendrojoje rinkoje išliko iškraipyta konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva padaryta nepakankama pažanga ir nepatenkinti tikrieji vištų dedeklių poreikiai, todėl palaipsniui radosi pokyčių poreikis ir dėl šios priežasties pavienėse valstybėse narėse pradėta dažniau naudoti laikymo narvuose sistemos alternatyvas(13);

AA.  kadangi vienodų sąlygų vidaus rinkoje ir vienodų sąlygų produktų iš trečiųjų šalių importui užtikrinimu yra suinteresuoti ir ūkininkai, ir vartotojai;

AB.  kadangi, nors vištų dedeklių ir mėsinių veršelių augintojų darbo sąlygos pagerėjo, tai ne visais atvejais pasakytina apie kiaulių augintojus;

AC.  kadangi Komisija nusprendė baigti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengto draudimo auginti narvuose poveikio vertinimą 2022 m., o gyvūnų gerovės teisės aktų, įskaitant Bendrąją direktyvą, peržiūrą – ne vėliau kaip 2023 m.;

AD.  kadangi labai svarbu atskirti tai, kad esama atsitiktinių reikalavimų nesilaikymo atvejų, kuriems skiriama pernelyg daug dėmesio, ir tai, kad didžioji dauguma gyvūnų augintojų laikosi taisyklių;

AE.  kadangi valstybių narių gyvulininkystės metodai ir gamybos sistemos skiriasi;

AF.  kadangi Europos ūkininkų skaičius mažėja nerimą keliančiu mastu; kadangi nepakankama kartų kaita galėtų turėti nepageidaujamą poveikį gyvūnų gerovės normų įgyvendinimui;

AG.  kadangi ES žemės ūkio, aplinkos ir tarptautinės prekybos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, turėtų būti nuoseklios, papildančios viena kitą ir tinkamos;

AH.  kadangi bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena iš reguliavimo ir finansavimo priemonių, kuri gali būti naudojama siekiant paskatinti gerinti ūkinių gyvūnų sveikatą ir gerovę, pvz., taikant ekologines sistemas ir remiant investicijas, tačiau, siekiant daryti pažangą šioje srityje, reikalingas ir kitoks finansavimas, papildantis pagal BŽŪP skiriamą finansavimą; kadangi, Komisijos atlikto naujausio gyvūnų gerovės strategijos vertinimo duomenimis, valstybės narės nepasinaudojo galimybe visapusiškai panaudoti šias lėšas gyvūnų gerovės tikslais ir milijonai eurų, pagal ES kaimo plėtros finansavimą numatytų gyvūnų gerovės didinimui, šiuo metu yra nepanaudoti arba menkai naudojami; kadangi gyvulininkystei tenka daugiausiai paramos, skiriamos pagal antrąjį ramstį ūkiams, esantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (jos sudaro iki 50 proc. Europos naudojamų žemės ūkio naudmenų), ir pagal agrarinės aplinkosaugos priemones, kuriomis kompensuojamos papildomos išlaidos, susijusios su nepalankia vietove arba įpareigojimu laikytis tam tikrų teisės aktų(14);

AI.  kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didesnės gyvūnų gerovės visais gamybos ciklo etapais užtikrinimui ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų vidaus ir tarptautinėse rinkose skatinimui, taip pat tam, kad dėl mūsų politinių sprendimų nesusilpnėtų Europos gyvulininkystės produkcijos sektorius ir nesumažėtų gamyba, nes tai nulemtų gamybos perkėlimą į kitas pasaulio šalis, kuriose gyvulininkystės sąlygos ir standartai yra žemesni nei Europoje, ir kitas susijusias problemas, kurios pakenktų ne tik gyvūnų gerovės standartams, bet ir Europos aplinkos tikslams;

AJ.  kadangi ženklinimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei jis yra moksliškai pagrįstas, vartotojams lengva jį suprasti ir priimti informacija pagrįstą pasirinkimą, jis skirtas integruotai bendrajai rinkai ir taikomas visiems gyvūniniams produktams, taip pat yra paremtas nuoseklia ES prekybos politika, kuria siekiama neleisti produktams, pagamintiems taikant žemesnius standartus, patekti į rinką, ir tik tuo atveju, jei jis nedaro papildomo ekonominio poveikio maisto sektoriaus subjektams, ypač ūkininkams, ir iš tiesų įmanomas mūsų gamintojams nepatiriant pernelyg didelių įgyvendinimo išlaidų ar suvaržymų; kadangi toks ženklinimas taip pat turi padėti atverti rinką gamintojams; kadangi iš vykdant mokslinius tyrimus ir viešąsias konsultacijas nustatytų faktų matyti, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai, ypač įmonės, nevisiškai palaiko pasiūlymą dėl privalomo ženklinimo; kadangi savanoriškas ženklinimas rinkoje bus naudingas dėl to, kad rinkoje nėra produktų diferenciacijos remiantis jų savybėmis; kadangi menkai nusimanoma apie ištirtų ženklinimo sistemų poveikį maisto tvarkymo įmonėms ir vartotojų pasitikėjimui bei supratimui apie gyvūnų gerovės praktiką;

AK.  kadangi taikant DNR atsekamumo technologijas, skirtas stebėti ir sekti kiekvieną sergantį gyvūną ar užkrėstus maisto produktus, būtų galima užtikrinti maisto saugą ir užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje, kad vartotojai būtų ramūs;

AL.  kadangi vartotojams skirtos informavimo priemonės turi būti sukurtos taip, kad būtų išlaikomos vienodos sąlygos ir suderintas požiūris, o šiuo metu tai neįmanoma dėl gausybės privačių iniciatyvų, kai įvairuojantiems standartams apibrėžti naudojami nesaugomi gyvūnų gerovės terminai ir teiginiai; kadangi ES auga gyvūninių produktų, pagamintų naudojant benarves, laisvo laikymo ir ekologinės gamybos sistemas, ir augalinių alternatyvų rinka;

AM.  kadangi teisėkūros veiksmais turėtų būti siekiama suderinti taisyklių ir standartų įgyvendinimą ir jį patobulinti;

AN.  kadangi dauguma ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu sistemų yra inicijuotos privačiojo sektoriaus, o likusios sistemos buvo sukurtos vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę arba, retesniais atvejais, yra kai kurių valstybių narių nacionalinių kompetentingų subjektų iniciatyva;

AO.  kadangi gyvūnų gerovės užtikrinimo sistemos ES yra savanoriškos; kadangi daugumoje jų yra ne tik su gyvūnų gerove susijusių, bet ir kitų aspektų, pvz., atsekamumo, tvarumo ir sveikatos; kadangi sistemų struktūra ir veikimas labai skiriasi;

AP.  kadangi nėra bendro sutarimo dėl privalomų ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu taisyklių perspektyvų, visų pirma dėl ekonominių pasekmių, susijusių su jų įgyvendinimu, ypač ūkinių gyvūnų augintojams; kadangi, net jeigu privalomos taisyklės galėtų panaikinti tam tikrą nevienodumą Europos rinkoje, jos turėtų slopinamąjį poveikį privačioms iniciatyvoms, kuriomis siekiama kurti diferencijuotus produktus ir naudoti gyvūnų gerovę kaip komercinį pranašumą;

Išvados ir rekomendacijos

Teisės aktų įgyvendinimas

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija ketina atlikti gyvūnų gerovės teisės aktų, įskaitant aktus dėl gyvūnų vežimo ir skerdimo, vertinimą ir peržiūrą ne vėliau kaip 2023 m., siekiant suderinti juos su naujausiais moksliniais įrodymais, išplėsti jų aprėptį, palengvinti jų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“;

2.  pripažįsta daugelio gyvulių augintojų laimėjimus, kurių jie pasiekė savo ūkiuose, ypač didindami gyvūnų gerovę, ir kai kurių iš jų pasiryžimą ir įsipareigojimą laikytis toliaregiško požiūrio ir siekti pažangos;

3.  rekomenduoja pasitelkiant ES lygmens sistemą suteikti galimybę visiems gyvulių augintojams siekti pažangos remiantis objektyviais rodikliais, susijusiais su penkiomis Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos apibrėžtomis pagrindinėmis laisvėmis;

4.  prašo, kad visi būsimi teisėkūros veiksmai (naujų teisės aktų rengimas ar esamų tekstų peržiūra), kuriais atliekami daliniai pakeitimai arba keičiama gyvulių auginimo sistema (įskaitant patalpas), būtų grindžiami patikimais naujausiais moksliniais duomenimis arba tyrimais, parengtais atliekant sisteminius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į visus aspektus, kad būtų užtikrintas tvarumas ir gyvūnų gerovė; ragina išlaikyti pusiausvyrą, atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, susijusias su pakeitimų, kurie turės būti padaryti, poveikiu gyvūnams, aplinkai ir ūkininkams, ypač smulkiesiems ūkininkams, ir, vykstant teisėkūros procesui, kuo anksčiau konsultuotis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

5.  pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus būtina atlikti poveikio vertinimus, o siekiant nustatyti kiekvienos rūšies gyvulių auginimui taikytinus reikalavimus – laikytis požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvieną rūšį;

6.  ragina vykdyti geresnį veterinarinės prevencijos valdymą ir aukštų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų skatinimą, visų pirma vakcinacijos ir perteklinio antimikrobinių medžiagų naudojimo prevencijos srityje, kad būtų užkirstas kelias zoonozinėms ligoms plisti;

7.  žino, kad, siekdama atsakyti į Europos Komisijos prašymus, EFSA parengė kelias nuomones dėl su gyvuliais susijusių priemonių naudojimo rūšims, kurioms nėra taikomi specialūs teisės aktai (pieninėms karvėms ir mėsiniams galvijams); apgailestauja, kad iki šiol nėra įgyvendintos šios EFSA pasiūlytos su gyvuliais susijusios priemonės, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šios su gyvuliais susijusios priemonės būtų atnaujintos atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias ir integruotos į esamus konkrečius teisės aktus;

8.  pripažįsta, kad, mokslo įstaigų nuomone, nors su gyvuliais susijusios priemonės yra pageidautinos, jas ne visada įmanoma įgyvendinti ir objektyviai patikrinti, todėl ragina Komisiją atliekant ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą suformuluoti labai konkrečius patikrinamus reikalavimus atsižvelgiant į naujausias mokslines nuomones ir įvairias produkcijos sistemas įvairiose valstybėse narėse;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių gyvūnų gerovės teisės aktų, ir prireikus atnaujinti taisykles, kad jos geriau atitiktų visuomenės poreikius, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir mokslinių tyrimų rezultatus šioje srityje, kartu išplečiant tų taisyklių taikymo sritį ir lankstumą, kad jos būtų pritaikytos prie naujausių mokslo ir technologijų pokyčių ir žaliojo kurso tikslų;

10.  primena, kad į rezultatus orientuoti kiekybiškai įvertinami pakeitimai turi būti daromi atlikus tinkamą mokslinį vertinimą ir konsultuojantis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant, viena vertus, išspręsti problemas, su kuriomis susiduria gyvulių augintojai, ir, kita vertus, patenkinti piliečių poreikius ir lūkesčius ir užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, deramai atsižvelgiant į geriausią pasirinkimą vartotojams ir jų perkamąją galią; primena, kad ES maisto sistemoje turėtų būti užtikrinama prieiga prie įperkamų ir kokybiškų maisto produktų; mano, kad gamintojams turėtų būti užtikrinta teisinga maisto produktų, atitinkančių ES gyvūnų gerovės teisės aktus, kainos dalis;

11.  ragina trumpinti mitybos tiekimo grandines pasikliaunant vietoje arba regione gaminamais maisto produktais, kad vartotojai galėtų lengviau tiesiogiai gauti vietinio maisto ir remti smulkiuosius ūkininkus;

12.  ragina teisės aktų leidėjus susipažinti su šių pokyčių padariniais ir iki galo juos suvokti; prašo pokyčių vertinimą atlikti laikantis holistinio požiūrio, apimančio socialinius, aplinkos, gyvūnų gerovės ir ekonominius tvarumo aspektus, taip pat ūkininkų ergonomikos ir sveikatos aspektus, visų pirma atsižvelgiant į bendros sveikatos koncepciją; primena, kad gyvūnų gerovė turi būti siejama su tvarios ekonomikos požiūriu;

13.  pabrėžia, kad gyvulininkystės sektoriuje reikia pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę ir sveikatą laikantis bendros sveikatos koncepcijos; atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti šį tikslą labai svarbi geresnė gyvulininkystės praktika, nes užtikrinus didesnę gyvūnų gerovę pagerėja gyvūnų sveikata, taigi mažėja vaistų poreikis ir ribojamas zoonozių plitimas; ragina Komisiją, peržiūrint gyvūnų gerovės teisės aktus, taip pat parengti bendros gerovės koncepciją;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti patikras siekiant stebėti antibiotikus ir kitų draudžiamų cheminių medžiagų liekanas, kurių randama iš ES nepriklausančių šalių importuojamuose produktuose, laikantis Komisijos strategijos veiksmingai spręsti nereguliuojamo antibiotikų ir pesticidų naudojimo gyvuliniuose, jūros gėrybių ir akvakultūros produktuose problemą;

15.  ragina pradėti taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas ūkininkų saugumas ir neliečiamybė tuo atveju, jei būtų imamasi tam tikrų veiksmų gyvūnų atžvilgiu;

16.  pabrėžia, kad visi pakeitimai turi būti svarstomi atsižvelgiant į laiką, paramą ir finansavimą, kurių gyvulių augintojams reikia, kad juos įgyvendintų, jų ekonominius ir biurokratinius padarinius ir galimą su tuo susijusią inerciją; pabrėžia, kad reikia ypač atsižvelgti į investicines sąnaudas, turint mintyje tai, kad esama pavojaus, jog dėl mažo pelno paskolų grąžinimas gali ilgai užtrukti; pažymi, kad pakeitimams, kuriais siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę, būtinas tinkamas pereinamasis laikotarpis; pripažįsta, kad dėl naujausių gyvūnų gerovės iniciatyvų ir ilgų amortizacijos laikotarpių gyvulių augintojai yra nuolat įtraukti į investavimo ciklą;

17.  palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą „End the Cage Age“; atkreipia dėmesį į tai, kad darant bet kokius su auginimu narvuose susijusius pakeitimus drauge turi būti pateikiama tiksli ir nedviprasmiška narvo apibrėžtis, kad būtų galima veiksmingai pereiti prie alternatyvių laikymo sistemų, kurios jau yra perspektyvios komerciniu požiūriu ir naudojamos, pvz., vištoms skirtų laikymo tvartuose, laisvo laikymo ir ekologinio laikymo sistemų, triušiams skirtų grupinio laikymo sistemų, laikymo aptvaruose, laisvo laikymo lauke ir ekologinio laikymo sistemų, paršavedėms laikyti skirtų laisvo paršiavimosi ir grupinio laikymo sistemų, putpelėms laikyti skirtų tvartų ir paukštidžių sistemų ir veršeliams skirtų laikymo poromis ir grupėmis sistemų;

18.  primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant naujus teisės aktus tiksliai ir aiškiai apibrėžti atskirų gyvūnų rūšių veisimo sąlygas, kurias nustatant turėtų būti remiamasi alternatyvių laikymo sistemų gerosios praktikos pavyzdžiais; rekomenduoja Komisijai vykdant veiklą sutelkti dėmesį į apsirūpinimo maistu saugumo didinimą ir ES žemės ūkio rinkos stiprinimą; ragina peržiūrėti Tarybos direktyvą 1999/74/EB dėl vištų dedeklių, kad būtų sparčiai atsisakyta naudoti baterinius narvus ir jie būtų uždrausti ir visos vištos dedeklės būtų pradėtos auginti benarvėse sistemose, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos ir pagerinta ES auginamų gyvūnų gerovė;

19.  primena, kad investicijos į didesnę gyvūnų gerovę lems didesnes gamybos sąnaudas, nepriklausomai nuo gyvūnų auginimo metodo; pažymi, kad turi būti numatyta papildoma valstybės pagalba arba aiški ekonominė grąža rinkoje, nes kitaip dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ūkininkai negalės investuoti į gyvūnų gerovę, o tai būtų nepageidautina; todėl mano, kad gyvūnų gerovės standartų griežtinimas turėtų vykti palaipsniui ir atsakingai, remiantis finansinių paskatų sistema, be kita ko, naudojant ne BŽŪP biudžeto lėšas;

20.  primygtinai ragina Komisiją priimti sprendimą dėl tinkamos finansinės paramos gyvulių augintojams siekiant paskatinti juos investuoti į didesnę gyvūnų gerovę; primygtinai ragina Komisiją skubiai šalinti šiuos trūkumus ir skatinti bei įgyvendinti tvarius patobulinimus atlygio ūkininkams už pastangas srityje; ragina skirti veisėjams papildomą specialią finansinę paramą, susijusią su perėjimu prie alternatyvių gyvūnų auginimo sistemų įgyvendinant naujus auginimą narvuose draudžiančius teisės aktus, kuriuos Komisija, reaguodama į Europos Parlamento 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „End the Cage Age“ išsakytą raginimą, įsipareigojo parengti iki 2027 m.; pripažįsta, kad tai priklauso nuo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti būtinus papildomus išteklius ir sąžiningas rinkos kainas; pažymi, kad nors tolesnis gyvūnų gerovės standartų ir kitų reglamentavimo sričių griežtinimas visada yra sveikintinas, jis lemia papildomą naštą reikalavimų besilaikantiems ūkininkams; pabrėžia, kad daugiausiai dėmesio pirmiausia turėtų būti skiriama atitikčiai esamiems standartams ir nuosekliam jų laikymuisi užtikrinti, kad, prieš apkraunant pažangius ūkininkus papildoma našta, būtų užtikrinta, jog mažiausiai reikalavimų besilaikantys ūkininkai būtų paskatinti paspartinti veiksmus ir laikytųsi esamų standartų; pabrėžia, kad taikant priemones, kuriomis siekiama tobulinti ES gerovės teisės aktus, reikia atsižvelgti į ūkininkų pajamas ir Europos gyvulių augintojų konkurencingumą pasaulinėje žemės ūkio rinkoje remiantis abipusiškumo principu;

21.  žino, kad ES gyvūnų gerovės teisės aktai ir 2014–2020 m. BŽŪP apskritai yra mažai suderinti, kad konkretūs teisės aktai yra prastai integruoti į nacionalinius kaimo plėtros planus, kad gyvūnų gerovės tikslui skiriamas finansavimas yra nepakankamas ir labai skiriasi priklausomai nuo valstybės narės; ragina valstybes nares savo nacionaliniuose strateginiuose planuose parengti gyvūnų gerovės ekologines sistemas ir ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniuose strateginiuose planuose ūkininkams būtų numatyta gyvūnų gerovės standartų didinimui skirta parama ir gairės; ragina skubiai skirti finansinę paramą gyvulių augintojams, kurie vykdys pertvarką savo ūkiuose, be kita ko, sudarys geresnes laikymo sąlygas, atitinkančias gyvūnų fizinius ir elgesio poreikius, šiuo tikslu panaudojant viešosios politikos priemones (nuosekliai derinant įvairias priemones, įskaitant BŽŪP ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą) arba rinkos priemones, ir teikti vartotojams aiškią ir skaidrią informaciją užtikrinus, kad būtų taikomas aiškus ir patikimas gyvūninių produktų ženklinimas nurodant su gyvūnų gerove susijusius viso gamybos ciklo aspektus, įskaitant gamybos metodą; be to, ragina įgyvendinti skaidrią, pozityvią ir nestigmatizuojančią komunikacijos strategiją visų gyvūninių produktų atžvilgiu, atsižvelgiant į tam tikrų tradicinių regioninių produktų ypatumus, siekiant didinti informuotumą apie ūkininkų ir gyvūnų augintojų darbo patirtį, svarbą ir kokybę ir naujų gyvūnų gerovės teisės aktų naudą;

22.  ragina Komisiją veiksmingiau informuoti apie gerąją praktiką ir didinti jos matomumą bei padėti gyvulininkystės sektoriui siekti pažangos imantis teigiamų veiksmų, teikiant paramą įgyvendinimo priemonėms, tokiu būdu gerbiant visų suinteresuotųjų subjektų pastangas sėkmingai imtis iniciatyvų, ir laikytis padrąsinančio požiūrio, kurio laikantis būtų skatinamas naujos praktikos integravimas;

23.  primygtinai ragina valstybes nares nesuteikti galimybės ūkininkams gauti BŽŪP savanorišką susietąją paramą už galvijus, kurie yra skirti parduoti veiklai, susijusiai su bulių kovomis, ir proporcingai atimti iš mokėjimų tokių galvijų skaičių;

24.  ragina Komisiją investuoti į gyvulių augintojų gerovę ir į šios profesijos patrauklumą, kad padidėtų įsitvirtinusių ir būsimų ūkininkų motyvacija ir našumas ir taip būtų tiesiogiai padidinta gyvūnų gerovė;

25.  siūlo plėtoti įperkamą ūkininkų ir su gyvūnų priežiūra susijusių sektorių veiklos vykdytojų mokymą įtraukiant specialų pradinio ir tęstinio mokymo modulį, skirtą įgūdžių tobulinimui; ragina Komisiją reguliariai tikrinti valstybių narių ir ūkininkų pastangas tobulinti švietimo ir mokymo kokybę ir atitinkamai atlyginti už ypatingą uolumą šioje srityje; rekomenduoja kaupti geriausios patirties švietimo ir mokymo srityje pavyzdžius ir dalytis jais su valstybėmis narėmis teikiant metines ataskaitas; pažymi, kad daugelis nustatytų pavojų gyvūnų gerovei kilo dėl gyvūnų prižiūrėtojų ir savininkų veiksmų ir elgesio; ragina Komisiją tikrinti, ar į nacionalinius strateginius planus įtrauktas ūkininkų ir gyvūnų prižiūrėtojų mokymas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad gerovės didinimo praktika gali lemti didesnes gamybos sąnaudas ir didesnį ūkininkų darbo krūvį ir kad už tai turi būti kompensuojama teikiant atitinkamą atlygį; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, norint laipsniškai pradėti naudoti besaičius tvartus paršiavimosi patalpose prireiktų ilgo pereinamojo laikotarpio, siekiant užtikrinti, kad patirtos papildomos išlaidos būtų atgautos iš rinkų, taip pat reikėtų statyti naujus pastatus; reikalauja, kad atitinkamos valdžios institucijos bendradarbiautų išduodamos statybos leidimus ir mažintų administracinę naštą;

27.  pabrėžia, kad kai kurios tariamai gyvūnų gerovei naudingos priemonės – jei jos plėtojamos nesilaikant holistinio požiūrio – iš tiesų duoda priešingų rezultatų ir gali kirstis su kitais tvarumo aspektais, susijusiais su tokiais klausimais kaip gerovė, sveikata ir saugumas bei kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, taip pat su pastangomis sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; kaip pavyzdį nurodo šį atvejį: auginant triušius lauko sąlygomis gali padidėti gyvūnų patiriamas stresas ir mirtingumas, o bendrų narvų triušidėse naudojimas gali sukelti patelių tarpusavio agresyvumą, stresą ir sužalojimus ir nulemti mažesnį našumą(15); pažymi, kad auginimas lauke taip pat gali lemti mažesnę išmatų ir išmetamų teršalų kontrolę ir didesnį reikiamo pašaro kiekį, todėl gali turėti didesnį poveikį anglies dioksido išmetimui; pažymi, kad esama tiesinės priklausomybės tarp aptvarų matmenų didinimo ir išmetamo amoniako kiekio(16), todėl ūkininkai susiduria su prieštaringais teisės aktais dėl gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos; pažymi, kad dėl laikymo sistemų, kuriose sudaromos sąlygos visiškai laisvam paršiavimuisi, arba staigaus auginimo narvuose atsisakymo galėtų atsirasti papildomų infekcijos šaltinių tarp ūkinių gyvūnų ir padidėti stresas, kurį sukelia teritorinis dominavimas ir konkurencija; pažymi, kad jaunų veršelių ir paršelių laikymas tinkamuose garduose tam tikrais jų gyvenimo ciklo etapais gali padėti sumažinti gyvūnų ligų ir patogeninių infekcijų plitimą ir užkirsti kelią jų nusilpimui bei mirtingumui, kurio galima išvengti(17); todėl primena, kad reikia laikytis individualaus požiūrio į kiekvieną rūšį; ragina Komisiją kruopščiai įvertinti galimą žalingą kiekvieno pasiūlymo poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei;

28.  pabrėžia, kad kiaulininkystės sektoriuje uodegų kandžiojimas yra rimta gerovės problema ir kad ji yra daugiaveiksnė; pabrėžia, kad atliekant išsamius tokį elgesį sukeliančius tyrimus ir analizę visoje ES susidurta su techniniais sunkumais; pažymi, kad dėl to iki šiol nebuvo rasta jokių patikimų sprendimų, todėl, nepaisant Komisijos ir Parlamento didelių pastangų skleisti informaciją ir geriausią praktiką, susijusias su kiaulių laikymu nekarpant jų uodegų, ši praktika plačiai paplitusi; apgailestauja dėl to, kad iki šiol tik dvi valstybės narės uždraudė uodegų karpymą; pabrėžia, kad tinkamai pagerinus aplinką, visų pirma pasirūpinus medžiagomis, kurias galima knaisioti, suteikus pakankamai erdvės, įgyvendinant gerą šėrimo praktiką ir pasirūpinus kietomis grindimis, galima gerokai sumažinti uodegų kandžiojimo problemą; siūlo finansuoti ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant nustatyti ekonominiu požiūriu tvarų būdą, kurį taikant būtų užtikrinama galimybė verslo tikslais auginti kiaules patalpose nežalojant jų uodegų; mano, kad, atsižvelgiant į esamų teisės aktų taikymo sritį, reikalingi sprendimai siekiant apsaugoti kiaulių gerovę ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą sužeistoms kiaulėms gydyti; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi draudimo dėl įprasto kiaulių uodegų karpymo; be to, mano, kad reikalingas aiškumas, susijęs su sankcijomis už uodegų karpymą tais atvejais, kai kiaulės auginamos vienoje valstybėje narėje ir eksportuojamos į kitą penėti(18);

29.  primena, kad visiškas dabartinių teisės aktų įgyvendinimas visose valstybėse narėse yra esminis dalykas siekiant padidinti ūkinių gyvūnų gerovę ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje;

30.  vertina Europos kiaulininkystės sektoriaus pastangas ieškoti alternatyvų paršelių kastravimui ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į paršelių kastravimo alternatyvų srityje padarytą pažangą, reikia keisti kiaulių ūkiams taikomas veterinarijos taisykles;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įvairios valstybės narės galėtų pasinaudoti ES lygmeniu suderintu paršelių kastravimui naudojamų analgezijos ir anestezijos produktų ir protokolų sąrašu; prašo Komisijos leisti trumpalaikį veterinarinių vaistų laikymą ūkiuose ir veterinarijos gydytojams leisti juos ten palikti laikantis griežtų reglamentavimo sistemos nuostatų;

32.  pažymi, kad foie gras gamyba yra pagrįsta gyvūnų gerovės kriterijus atitinkančia auginimo praktika, nes tai yra ekstensyvios formos gamyba, daugiausiai vykdoma šeimos ūkiuose, kuriuose paukščiai 90 proc. savo gyvenimo praleidžia atvirame lauke, o tukinimo etapu, kuris trunka vidutiniškai 10–12 dienų ir kuriuo paukščiai šeriami du kartus per dieną, yra paisoma gyvūnų biologinių parametrų;

33.  giria Komisiją už tai, kad ji 2021 m. gegužės 12 d. paskelbė naujas tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires; pabrėžia, kad svarbu skatinti ES akvakultūros sektoriaus plėtrą siekiant taikyti tvaresnius metodus, pagal kuriuos ypatingas dėmesys būtų skiriamas žuvų gerovei, siekiant spręsti dabartinės per didelės priklausomybės nuo importo problemą; teigiamai vertina tai, kad Parlamento Žuvininkystės komitetas rengia pranešimą savo iniciatyva dėl šių gairių; ragina Komisiją parengti konkrečias moksliškai pagrįstas nuostatas dėl ūkiuose auginamų žuvų gerovės;

34.  ragina Komisiją tobulinti vidaus rinką įtraukiant pakeitimus, atsirandančius dėl atnaujintų ES gyvūnų gerovės teisės aktų, rengiant suderintą, išsamią ir bendrą strategiją dėl gyvūnų gerovės Europos šalyse, suderintai įgyvendinant atitinkamus teisės aktus ir užtikrinant, kad nebūtų mažinami užmojai ir standartai, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę, kartu stebint, ar valstybėse narėse tinkamai įgyvendinami esami teisės aktai ir ar jų laikomasi;

35.  ragina Komisiją informuoti vartotojus ir didinti jų informuotumą apie realią gyvulininkystės padėtį ir realų jos poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir klimatui, ir apie gamybos metodų įvairovę bei kilmę, be dogmatizmo ar stigmatizavimo parodant, kaip ūkininkai prižiūri savo gyvūnus ir jais rūpinasi; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie realią gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės padėtį, be kita ko, pasitelkiant švietimą mokyklose;

36.  ragina Komisiją ir naujo parengti reguliavimo sistemą siekiant padidinti gyvūnų gerovę ES ir pasiekti, kad sistema būtų aiškesnė, išsamesnė, nuspėjamesnė ir prieinamesnė, kad būtų lengviau suprasti tikslus ir rodiklius ir taip palikti mažiau erdvės interpretacijoms, ir, prieš griežtinant taisykles ar jas papildant, sudaryti galimybes bei palankesnes sąlygas vienodam teisės aktų perkėlimui į valstybių narių teisę; siūlo atnaujinti Bendrąją direktyvą remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, kad būtų įtraukti su ūkinių gyvūnų gerove susiję Komisijos tikslai ir piliečių lūkesčiai ir sisteminių tyrimų išvados, ir sykiu parengti kiekvienai rūšiai skirtas direktyvas, deramai atsižvelgiant į gyvulininkystės ypatumus, skirtingus gyvūnų gyvenimo etapus, su gyvulininkyste nesusijusią ūkininkavimo praktiką, į tradicijas ir dirvožemio bei oro sąlygų įvairovę;

37.  pažymi, kad dabartiniai ES gyvūnų gerovės teisės aktai nėra išsamūs, ir ragina Komisiją įvertinti konkrečių gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų poreikį ir poveikį atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias apie maistinių gyvūnų rūšis, kurioms šiuo metu netaikomi konkrečiai rūšiai skirti teisės aktai; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrojoje direktyvoje ir Tarybos direktyvose 2008/120/EB dėl kiaulių, 2007/43/EB dėl broilerių ir 1999/74/EB dėl vištų dedeklių nenustatyti su gyvuliais susiję gerovės rodikliai; be to, pripažįsta, kad nėra kiekybiškai įvertinamų reikalavimų, taikomų aplinkos sąlygų, pvz., oro kokybės (azoto, CO2, dulkių), apšvietimo (trukmės, ryškumo) ir minimalaus triukšmo, sudarymui ir stebėsenai, o tai ne tik turi įtakos gyvūnų gerovei, bet ir dėl aiškinimo galimybių iškreipia konkurenciją; ragina Komisiją nustatyti tokius įgyvendinamus ir kiekybiškai įvertinamus rodiklius, kurie turėtų būti skirti konkrečioms rūšims ir atitikti naujausią mokslinį požiūrį;

38.  primygtinai ragina Komisiją patikslinti valstybių narių stebėsenos sistemą ir užtikrinti, kad žalinga praktika būtų panaikinta, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras reikalavimų nesilaikymo atvejais; pabrėžia tiksliųjų gyvulininkystės technologijų svarbą, įskaitant galimas gyvūnų sveikatos ir gerovės ūkiuose stebėsenos priemones, kurios padėtų išvengti ligų protrūkių ūkiuose ir geriau juos kontroliuoti; pabrėžia, kad yra daug veiksnių, lemiančių gyvūnų gerovės teisės aktų nesilaikymo lygį, įskaitant neįgyvendinamus ir kiekybiškai neįvertinamus su gyvūnais susijusius rodiklius; pažymi, kad patikrinimų dažnumas valstybėse narėse siekia nuo mažiausiai 1 proc. iki daugiausiai 30 proc.; yra susirūpinęs dėl to, kad tokie dideli patikrinimų dažnumo skirtumai reiškia arba tai, kad nesilaikoma Kontrolės reglamento(19), arba tai, kad ūkininkai patiria didelį spaudimą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti Kontrolės reglamento įgyvendinimą, kad būtų suvienodintas patikrinimų dažnumas valstybėse narėse ir gyvulininkystės sektoriuose; ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitas Parlamentui apie savo ir valstybių narių veiksmus siekiant sustiprinti ES ūkiuose laikomų gyvūnų gerovę;

39.  prašo Komisijos kartu su bet kokiu sprendimu pateikti mokslinį ir poveikio (įskaitant poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį) vertinimą, kuriame turėtų būti atsižvelgiama į ūkininkavimo metodų įvairovę kiekviename ES sektoriuje ir analizuojama padėtis tiek gyvūnų (pagal rūšis ir skirtingais gamybos etapais), tiek ūkininkų požiūriu, siekiant atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir sukurti veiksmingą veisimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai gyventų palankiomis sąlygomis, būtų paisoma gyvūnų gerovės ir kad ūkininkų veikla būtų ekonomiškai pelninga;

40.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų numatyti tinkamą vykdymo užtikrinimo tvarką, kuri galėtų būti suderinta tarp valstybių narių, ir kad valstybės narės visada turi užtikrinti griežtą ES teisės aktų vykdymą; ragina Komisiją teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas dėl ES gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriose turėtų būti nustatomi trūkumai ir į kurias turėtų būti įtraukiami pažeidimai, suskirstyti pagal valstybes nares, rūšis ir pažeidimo tipą;

41.  ragina Komisiją pagerinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir palengvinti įvairių suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse dialogą, kad jie galėtų bendrai apsvarstyti gyvulininkystės sistemų raidą; ragina gyvulininkystės sektorius ir valstybes dalytis gerąja patirtimi; tikisi, kad bus nustatytos priemonės, kuriomis pažangūs gyvūnų augintojai būtų skatinami dalyvauti plėtros projektuose; prašo įtraukti gyvulių augintojus ir gyvūnų gerovę tiriančius mokslininkus į visus skirtinguose Europos regionuose atliekamų tyrimų etapus; pageidauja, kad tyrimų ir gerosios praktikos sklaidos dokumentai būtų išversti į visas Europos Sąjungos kalbas; pripažįsta programos „Europos horizontas“ teikiamas galimybes moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir tikisi, kad projektų klausimu bus užtikrinta tinkama valstybių narių pusiausvyra; ragina Komisiją skatinti į rezultatus orientuotą požiūrį, kuris sudarytų tinkamas sąlygas suburti valstybių narių atstovus, mokslo įstaigas, suinteresuotuosius subjektus, ūkininkus ir NVO ir pasikeisti nuomonėmis bei geriausia patirtimi, kad būtų užtikrintas vienodesnis būsimų gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus;

42.  palankiai vertina ES etaloninius centrus, kurių užduotis yra rūpintis įvairių rūšių ir kategorijų gyvūnų gerove (EURCAW), įsteigtus įgyvendinant 2012–2015 m. ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją; ragina Komisiją toliau plėtoti EURCAW tinklą, ypač tų rūšių, kurioms netaikomi konkretūs teisės aktai, atveju, nes tai yra veiksminga platforma siekiant valstybėse narėse nuosekliai ir vienodai skleisti techninę informaciją apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinami ES teisės aktai;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad tikslingi individualūs valdymo metodai dažnai padaro esminę įtaką gyvūnų gerovei; ragina Komisiją pradėti taikyti rezultatais grindžiamą požiūrį į būsimus projektus, remiantis moksliniais įrodymais ir ekspertų žiniomis bei ūkininkų tarpusavio keitimusi geriausios praktikos pavyzdžiais;

44.  pabrėžia, kad svarbu reguliariai keistis informacija su nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atstovais, žemės ūkio sektoriaus ūkininkų ir suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, NVO, piliečiais ir ekspertais svarstant geriausios praktikos pavyzdžius ir reikalingus patobulinimus gyvūnų gerovės srityje; pabrėžia, kad žinių perdavimas šioje srityje yra itin veiksmingas, o jo sąnaudos yra mažos, todėl jį reikia dažniau taikyti praktikoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija atnaujino Gyvūnų gerovės platformos įgaliojimus; mano, kad turėtų būti toliau stiprinamas ir lengvinamas keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais ir žinių perdavimas, siekiant padėti dalyvaujančioms šalims pagreitinti ir supaprastinti įprastą keitimosi procesą, taip pat kaupti savo informacijos srautus ir užtikrinti jų saugumą; pažymi, kad svarbu tokius reguliarius mainus vykdyti ir su ES nepriklausančių trečiųjų šalių, importuojančių gyvūnus iš Sąjungos, atstovais;

45.  primygtinai ragina Komisiją susieti įvairias savo strategijas įgyvendinant taisykles, parengtas taip, kad jos derėtų su Europos žaliuoju kursu, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir žemės ūkio politika, susijusia su prekyba, komercine praktika ir pardavimo skatinimu; pabrėžia, kad šių strategijų suderinamumas yra būtina sąlyga siekiant, kad žemės ūkio sektorius būtų gyvybingas; ragina peržiūrėtus gyvūnų gerovės teisės aktus visiškai suderinti su žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ prioritetais, išplečiant jų aprėptį ir lankstumą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujausios mokslo ir technologinės pažangos; ragina Komisiją suderinti prekybos politiką su ES gyvūnų apsaugos ir gerovės standartais, iš naujo įvertinant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir įtraukiant abipusiškumo principą į naujus dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų pakenkta jos pačios gamintojų ekonominiam pelningumui, taip pat užtikrinti, kad trečiosios šalys taikytų ES gyvūnų gerovės ir produktų kokybės standartus;

46.  ragina Komisiją susieti tarpusavyje įvairius teisinius dokumentus, susijusius su gyvūnų gerove ūkiuose, juos vežant ar skerdžiant;

Ženklinimas gyvūnų gerovės ženklu

47.  apgailestauja dėl mažos investicijų grąžos ūkininkams, kurie dalyvauja savanoriškose gyvūnų gerovės nustatymo sistemose; be to, pabrėžia, kad ženklinimas gyvūnų gerovės ženklu bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu investicijų grąža bus gauta dėl mokamos didesnės kainos ir jeigu sąnaudos ir nauda bus teisingai paskirstytos visoje žemės ūkio grandinėje, užtikrinant, kad ūkininkai gautų teisingą dalį aukštesnės kainos, kurią vartotojai moka pirkdami maisto produktus, atitinkančius ES ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu reikalavimus;

48.  ragina Komisiją daugiašaliu lygmeniu ir dvišaliuose susitarimuose derėtis dėl abipusiškumo sąlygų, susijusių su gyvūnų gerovės standartų taikymu importuojamiems produktams, be kita ko tam, kad vartotojams būtų pateikta tiksli informacija;

49.  pabrėžia, kad norint įdiegti ženklinimą gyvūnų gerovės ženklu reikia ankstyvu etapu nustatyti suderintas privalomas taisykles, parengtas bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais ir paremtas aiškiais moksliniais rodikliais, ir drauge vykdyti didelio masto reklamines kampanijas ir šviečiamąją veiklą, kuriomis Europos vartotojams būtų siekiama suteikti informacijos;

50.  ragina Komisiją taip pat užtikrinti gyvūnų gerovę visose likusios grandinės grandyse, einančiose po augintojo grandies, ir įtraukti ją į suderintas savanoriško ženklinimo nuostatas;

51.  ragina Komisiją pradėti darbą siekiant parengti išsamią ES gyvūnų ženklinimo sistemą, kad būtų sukurta privaloma ES savanoriškam ženklinimui skirta sistema, kuri turėtų apimti visus gyvulininkystės ūkius, tačiau apimtų ir pripažintų kiekvienos rūšies ypatumus, kad būtų sumažinta konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje rizika, sykiu paliekant pakankamai erdvės privačioms iniciatyvoms, kurias vykdant investuojama į produktų įvairovę ir laikomasi aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, tokiu būdu panaudojant rinkos svertą;

52.  prašo Komisijos pasiūlyti suderintą ir privalomą ES sistemą su bendrais savanoriško ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu reikalavimais, kuri būtų grindžiama ES taisyklėmis ir pagal kurią valstybės narės būtų raginamos registruoti įvairius taikomus metodus; ragina parengti sistemos specifikacijas laikantis techniškai realistiško ir moksliškai patikimo požiūrio, kuris atspindėtų viso ciklo gamybos metodus, ir siekti, kad šia sistema būtų užtikrintas vertės perskirstymas gyvulių augintojams, kad būtų paskatinta rinkos veikiama pažanga gyvūnų gerovės srityje; primygtinai teigia, kad ženklinimo sistema turi būti pagrįsta aiškiais techniniais standartais, joje turi būti gerai apibrėžti terminų ir teiginių, kuriuos galima vartoti rinkodaroje, vartojimo atvejai, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidingos informacijos ir apgaulingų teiginių apie gyvūnų gerovę;

53.  primena, kad, siekiant nuoseklumo, perdirbti gyvūniniai produktai ir jų sudedamosios dalys taip pat turėtų būti ženklinami; rekomenduoja siūlomoje ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu sistemoje atsižvelgti į vis didėjantį vartotojų poreikį gauti informacijos ir į sutampančius strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus tvarumo, sveikatos ir mitybos bei gyvūnų gerovės srityse;

54.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti galimą privalomos ES sistemos, kuria būtų nustatyti bendrieji ženklinimo reikalavimai, nustatymo poveikį, visų pirma gyvulių augintojams, kruopščiai įvertinant poveikį visiems maisto tiekimo grandinėje dalyvaujantiems subjektams – nuo augintojų iki vartotojų, visų pirma remiantis patirtimi, įgyta kai kuriose valstybėse narėse taikant naujas viešąsias ženklinimo sistemas; ragina Komisiją siekti, kad galimos būsimos sistemos nesikirstų su esamomis ženklinimo sistemomis, visų pirma su konkrečiose gyvūnų gerovės direktyvose nustatytais privalomais reikalavimais; yra susirūpinęs dėl ankstesnio poveikio vertinimo, kurį Komisija atliko 2012 m., rezultatų, iš kurių paaiškėjo, kad dėl ženklinimo padidėtų pramonės išlaidos, bet nebūtinai padidėtų jo teikiama nauda;

55.  prašo Komisijos įgyvendinti Europos gyvulininkystės sektoriaus apsaugos politiką uždraudžiant importuoti į Europą ES gyvūnų gerovės standartų neatitinkančius gyvulius ar mėsą;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0295. (2) OL L 221, 1998 8 8, p. 23. (3) OL L 203, 1999 8 3, p. 53. (4) OL L 182, 2007 7 12, p. 19. (5) OL L 10, 2009 1 15, p. 7. (6) OL L 47, 2009 2 18, p. 5. (7) OL C 263, 2018 7 25, p. 90. (8) OL C 345, 2020 10 16, p. 28. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0277. (10) OL C 86, 2019 3 7, p. 173. (11) Komisijos atliktas tyrimas „Future of EU livestock: How to contribute to a sustainable agricultural sector?“, 2020 m. birželio mėn. (12) Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorija, The EU fish market: 2015 edition. (13) Europos Parlamento tyrimas End the Cage Age: Looking for Alternatives, 2020 m. lapkričio mėn. (14) Komisijos atliktas tyrimas „Future of EU livestock: How to contribute to a sustainable agricultural sector?“, 2020 m. birželio mėn. (15) Fortun-Lamothe, L., Savietto, D., Gidenne, T., Combes, S., Le Cren, D., Davoust C., Warin, L., Démarche participative pour la conception d’un système d’élevage cunicole socialement accepté, ‘Colloque Bien-être animal: des valeurs à partager’, Strasbūras, 2019 m. liepos 1 ir 2 d. (16) Guingand, N, ‘Réduire la densité animale en engraissement: quelles conséquences sur l’émission d’odeurs et d’ammoniac?’, Journées Recherche Porcine, 39, p. 43-48, 2007. (17) Kollenda, E., Baldock, D., Hiller, N., Lorant, A., Assessment of environmental and socio-economic impacts of increased animal welfare standards: transitioning towards cage-free farming in the EU, Policy report by the Institute for European Environmental Policy, Briuselis & Londonas, 2020 m. spalio mėn. (18) Žr. 2021 m. spalio 5 d. Tarybos išvadas dėl krizės kiaulienos sektoriuje ir Komisijos 2017 m. spalio 9–13 d. Danijoje atlikto audito siekiant įvertinti valstybių narių veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią uodegų kandžiojimui ir išvengti įprasto kiaulių uodegų karpymo, ataskaitos projektą. (19) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).