Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos(1) (Žaislų saugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos atliktą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos vertinimą (SWD(2020)0287),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantį Sprendimą 93/465/EEB(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų bei Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 ir (ES) Nr. 652/2014(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių(10),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP reglamentas), iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(13),

–  atsižvelgdamas į 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo(14) (Atsakomybės už gaminius direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo(15) (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių(16) (Kosmetikos gaminių reglamentas),

–  atsižvelgdama į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB(17) (Su maistu besiliečiančių medžiagų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo(18) (Baterijų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(19) (CLP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų(20) (Patvariųjų organinių teršalų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl produktų saugos bendrojoje rinkoje klausimo sprendimo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“(23),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl XXI amžiaus Europos standartų(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos Sąjungos politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimo(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti(31),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) informacinį pranešimą „ES žaislų saugos direktyva“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021)0206),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatą „Europos požiūrio į dirbtinį intelektą skatinimas“ (COM(2021)0205),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES strategija dėl vaiko teisių“ (COM(2021)0142),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas „Sąjungos tvarių cheminių medžiagų strategija: metas veikti“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0349/2021),

A.  kadangi 2009 m. buvo priimta Žaislų saugos direktyva, kuria siekiama užtikrinti aukštą vaikų sveikatos ir saugos lygį ir pagerinti žaislų vidaus rinkos veikimą, pašalinant kliūtis tarp valstybių narių prekiauti žaislais;

B.  kadangi griežta ES žaislų saugos sistema yra sukurta tam, kad vaikai galėtų mėgautis kuo saugesne žaidimo patirtimi, ir plačiai laikoma pasaulinėmis gairėmis;

C.  kadangi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurią pasirašė visos ES valstybės narės, žaidimas pripažįstamas kiekvieno vaiko teise; kadangi žaidimas prisideda prie vaikų vystymosi, sveikatos ir gerovės bei yra būtina jų augimo dalis; kadangi tyrimai rodo, kad žaislai gali praturtinti žaidimą ir užtikrinti, kad jie žaistų ilgiau;

D.  kadangi Žaislų saugos direktyva yra didžiausio suderinimo direktyva, o tai reiškia, kad valstybėms narėms neleidžiama nustatyti jokių kitų reikalavimų, nei nustatytieji šioje direktyvoje; kadangi žaislams taikomos taisyklės ir reikalavimai daugeliu atvejų yra griežtesni nei kitiems gaminiams dėl vartotojų, kuriems jie skirti, pažeidžiamumo;

E.  kadangi ES Žaislų saugos direktyvos taikymo veiksmingumui pernelyg dažnai neigiamą poveikį daro nesąžiningų prekybininkų veiksmai ir prekyba reikalavimų neatitinkančiais produktais internetu;

F.  kadangi, nepaisant to, kad trūksta išsamių duomenų apie tikrą direktyvos poveikį, Žaislų saugos direktyva vis dar yra gana veiksminga užtikrinant laisvą žaislų judėjimą bendrojoje rinkoje, ir kadangi nuo 2013 m. iki 2017 m. rinkoje veikiančių įmonių skaičius nuo tada, kai visapusiškai pradėta taikyti Žaislų saugos direktyvą, išaugo 10 proc., o ES žaislų pramonės apyvarta nuo direktyvos įsigaliojimo nuolat didėjo; kadangi 99 proc. sektoriaus įmonių yra MVĮ ir dauguma šių įmonių yra labai mažos įmonės;

G.  kadangi Žaislų saugos direktyvoje reikalaujama, kad ES rinkai tiekiami žaislai būtų saugūs ir užtikrintų aukšto lygio vaikų apsaugą nuo žaisluose esančių cheminių medžiagų keliamo pavojaus; kadangi gali prireikti greitai pritaikyti konkrečius reikalavimus ir standartus, jei mokslo ir technologijų pažanga parodys, kad atsirado anksčiau nežinomos rizikos ir iššūkių, susijusių su žaislais;

H.  kadangi Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti Komisija pabrėžė, kad būtina nustatyti ar sugriežtinti nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į sudėtinį cheminių medžiagų poveikį, įskaitant poveikį žaislams, ir išplėsti bendrąjį rizikos valdymo metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad plataus vartojimo prekėse, įskaitant žaislus, nebūtų cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, genų mutacijas, daro poveikį reprodukcinei ar endokrininei sistemai arba yra patvarios ir bioakumuliacinės; kadangi Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti Komisija įpareigojama įvertinti, kaip ir kada toliau plėsti šio bendrojo metodo taikymo sritį, kad vartojimo prekėse nebūtų ir kitų kenksmingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, veikiančių imuninę, nervų ar kvėpavimo sistemas, taip pat konkrečiam organui toksiškų cheminių medžiagų;

I.  kadangi svarbu pagerinti tvarumą, bet pirmenybė visada turėtų būti teikiama žaislų saugai; kadangi tvarumo gerinimo reikalavimai neturėtų kelti pavojaus saugai;

1.  pritaria Komisijos parengtai Žaislų saugos direktyvos vertinimo ataskaitai, kuria siekiama įvertinti direktyvos veikimą nuo jos įsigaliojimo pradžios;

2.  pripažįsta Žaislų saugos direktyvos pridėtinę vertę gerinant vaikų saugumą ir užtikrinant vienodai aukštą apsaugos lygį visoje bendrojoje rinkoje, palyginti su ankstesne direktyva, ir direktyvos vaidmenį nustatant teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas įmonėms; apgailestauja dėl to, kad kai kurie ne iš ES šalių gamintojų, kurie parduoda savo produktus bendrojoje rinkoje, ypač elektroninėse prekyvietėse, nesilaiko ES teisės aktų, ir daugelis ES parduodamų žaislų vis dar kelia reikšmingą pavojų vaikams;

3.  pripažįsta pagrindinį standartų vaidmenį sudarant sąlygas gamintojams veiksmingai ir lanksčiai taikyti direktyvą, taip pat notifikuotųjų įstaigų vaidmenį užtikrinant atitiktį, kai standartų nėra arba jie netaikomi; pabrėžia, kad kai kuriuose regionuose reikia didinti notifikuotųjų įstaigų skaičių; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų nustatyti atvirus, įtraukius, tvarius, skaidrius ir aukštos kokybės standartus; pabrėžia, kad standartai taip pat turėtų būti neutralūs technologijų atžvilgiu ir pagrįsti našumu, užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas tarp ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma MVĮ;

4.  pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo adaptyviųjų žaislų standartus, kurie suteiktų galimybę neįgaliems vaikams žaisti ir mėgautis žaislais, kuriais jie kitaip negalėtų naudotis;

5.  pažymi, kad kai kurios rinkos priežiūros institucijos susiduria su problemomis įgyvendindamos Žaislų saugos direktyvos 11 straipsnio nuostatas, pagal kurias gamintojai įpareigojami uždėti įspėjimus ant žaislų aiškiai matoma, lengvai įskaitoma, suprantama ir tikslia forma; pabrėžia, kad tokias problemas kelia nustatytų reikalavimų ir susijusių standartų trūkumas; todėl ragina Komisiją nustatyti specialius žaislų įspėjimų matomumo ir įskaitomumo reikalavimus, kad valstybės narės galėtų vienodai įgyvendinti šiuos reikalavimus;

6.  pripažįsta, kad Žaislų saugos direktyvos įgyvendinimas ir pasirengimas tinkamai ją taikyti yra sunkus procesas, trunkantis daugelį metų ir reikalaujantis didelių finansinių Europos žaislų gamintojų investicijų; pabrėžia, koks svarbus teisinis stabilumas stabiliai plėtojant vidaus verslą, ypač mažąsias ir vidutines šeimos įmones;

7.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad neatitikimai išlieka, dėl kurių būtina peržiūrėti Žaislų saugos direktyvą; todėl prašo Komisijos tęsti vertinimo procesą ir atlikti išsamų poveikio vertinimą siekiant patikrinti, ar ir kaip tuos neatitikimus spręsti; pabrėžia, kad reikia tolesnių pastangų, ypač teisėsaugos institucijų, siekiant užtikrinti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys žaislus ES rinkai, taikytų griežtus saugos reikalavimus; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į sunkumus, konkrečią riziką ir neigiamą poveikį įmonėms, kurios gamina reikalavimus atitinkančius žaislus, atsirandantį dėl reikalavimų neatitinkančių, nesaugių ir suklastotų žaislų pardavimo, daugiausia iš ES nepriklausančių šalių, ir spręsti rizikos, kylančios dėl naujų technologijų naudojimo, klausimą;

Cheminės medžiagos

8.  pripažįsta Žaislų saugos direktyvos lankstumą ir jos gan ateičiai tinkamą pobūdį atsižvelgiant į tai, kad per 2012–2019 m. laikotarpį ji buvo iš dalies pakeista 14 kartų, siekiant ją pritaikyti prie naujų mokslinių įrodymų, kuriais atkreipiamas dėmesys į seniau nežinomą riziką, kylančią vaikams, ypač cheminių medžiagų srityje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad tebėra problemų, kurios gali kelti pavojų vaikų saugai ir kurias galima tik iš dalies išspręsti įgyvendinimo aktais;

9.  pabrėžia, kad ES rinkai pateikiami žaislai turi atitikti Žaislų saugos direktyvą, taip pat atitinkamus ES teisės aktus dėl cheminių medžiagų, visų pirma REACH reglamentą, Kosmetikos gaminių reglamentą, Su maistu besiliečiančių medžiagų reglamentą, Baterijų direktyvą, CLP reglamentą ir Patvariųjų organinių teršalų reglamentą, nepriklausomai, kur tie žaislai buvo pagaminti;

10.  pabrėžia, kad reikalavimų išskirstymas keliuose teisės aktuose ir skirtingų ribinių verčių nustatymas gali apsunkinti, ypač MVĮ, ir kai kuriais atvejais gali prireikti dubliuoti medžiagų matavimą, pvz., išsiskyrimo ir kiekio ribinių verčių atveju; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sujungti visas žaislams taikomas bendras ribines vertes į vieną teisės aktą, pagrindžiant tolesniu įvertinimu, siekiant suvienodinti atitikties vertinimą ir užtikrinti lengvesnį ir mažiau apsunkinantį reikalavimų laikymąsi; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suvienodinti prieigą prie informacijos, be kita ko, naudojantis interneto portalu, siekiant paaiškinti, prie kokių aplinkybių, kas yra būtina, ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ir vartotojams taikyti šiuos skirtingus teisės aktus rinkos priežiūrai;

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad Žaislų saugos direktyvoje nustatyta nuo draudimo leidžianti nukrypti nuostata, taikoma kancerogeninėms, mutageninėms arba toksiškoms reprodukcijai cheminėms medžiagoms, tam tikrais atvejais sudaro sąlygas, kad tų cheminių medžiagų koncentracija gali atrodyti per didelės vaikų apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant išnagrinėti, ar Žaislų saugos direktyvoje turėtų būti sumažintos bendrosios kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, kurioms taikoma išimtis, ribos, atsižvelgiant į atitinkamo mokslinio komiteto rekomendacijas, ir išnagrinėti, ar, laikantis Cheminių medžiagų tvarumo strategijos, reikėtų panaikinti galimybę nukrypti nuo taisyklių dėl kancerogeninių, mutageninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų, kurios vaikams neprieinamos žaisluose, buvimo ir ar reikėtų numatyti tinkamas nuostatas, kad vaikams nebūtų daromas pavojingų, toksiškų, kenksmingų, ėsdinančių ir dirginančių medžiagų poveikis; ragina Komisiją atsižvelgti į bendrą cheminių medžiagų poveikį vaikams ir galimą mažų dozių poveikį;

12.  pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytos mažesnės vertės žaislams, skirtiems vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, ar žaislams, skirtiems dėti į burną, pvz., nitrozoaminų ir nitrojunginių, ribinės vertės, palyginti su Žaislų saugos direktyvoje nustatytomis ribinėmis vertėmis, sukuria nenuoseklumą, net jei Komisija tai pagrindžia; tačiau pažymi, kad visiems ES vaikams turėtų būti taikoma vienoda aukšto lygio apsauga; pripažįsta, kad ši ribinė vertė negali būti keičiama įgyvendinimo aktu; šiam keitimui reikėtų teisėkūros procedūros; todėl ragina Komisiją atliekant Žaislų saugos direktyvos peržiūrą įvertinti poreikį pritaikyti ribinę vertę prie griežčiausios nacionaliniu lygmeniu galiojančios vertės, atlikus išsamų poveikio vertinimą, ir numatyti lankstų mechanizmą, kurį taikant būtų galima greitai koreguoti pavojingų cheminių medžiagų ribines vertes ir išvengti situacijos, kai nacionaliniu lygmeniu nustatomos skirtingos vertės, taip vartotojų ir ekonominės veiklos vykdytojų naudai vidaus rinkoje užtikrinant vienodas sąlygas; pabrėžia, kad Parlamentas turi ir toliau nuodugniai tikrinti įgyvendinimo aktus, kurie turi būti priimti šiuo tikslu;

13.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą Žaislų saugos direktyvoje numatytą bendrąjį rizikos metodą, pagrįsta PSO apibrėžtimi, susijusį su kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai medžiagomis, ir poveikio vertinime išnagrinėti, ar taikyti jį ateityje persvarstant Žaislų saugos direktyvą, siekiant užtikrinti, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos būtų uždraustos žaisluose, vos tik šios medžiagos yra nustatomos, taip pat apsvarstyti galimybę šiuo tikslu priimti horizontaliuosius teisės aktus, kaip to ne kartą prašė Parlamentas ir Taryba, kartu laikantis principo „viena medžiaga – vienas vertinimas“, įtvirtinto Cheminių medžiagų strategijoje siekiant tvarumo; Todėl šiuo klausimus palankiai vertina įsipareigojimą įvertinti šio metodo taikymą ir cheminėms medžiagoms, turinčioms įtakos imuninei, neurologinei ar kvėpavimo sistemoms, taip pat cheminėms medžiagoms, kurios yra toksiškos konkrečiam organui, kad būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga nuo šių cheminių medžiagų, taip pat užtikrinti ateičiai tinkamas reguliavimo priemones dėl jų naudojimo žaisluose, atitinkančias Komisijos ketinimą nustatyti visų šių cheminių medžiagų naudojimo prioritetus taikant REACH reglamento apribojimus;

14.  yra susirūpinęs, kad griežtesnėse nuostatose dėl cheminių medžiagų, naudojamų žaisluose, skirtuose vaikams iki 36 mėnesių, neatsižvelgiama į tai, kad vyresnio amžiaus vaikai taip pat yra pažeidžiami dėl šių pavojingų medžiagų; pažymi, kad dėl šio skirtumo gamintojai gali apeiti nuostatas, nurodydami, kad žaislas skirtas vyresniems nei 36 mėnesių vaikams, nors taip akivaizdžiai nėra; pabrėžia, kad keli suinteresuotieji subjektai, Komisija ir valstybės narės nurodė, kad šis skirtumas yra akivaizdžiai netinkamas, nes dėl to gali atsirasti spragų ir gali būti apribotas Žaislų saugos direktyvos veiksmingumas, ir paprašė jį panaikinti; todėl ragina Komisiją išnagrinėti šį klausimą atliekant Žaislų saugos direktyvos peržiūros poveikio vertinimą ir visapusiškai atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus, nuspręsti, ar šį skirtumą reikia panaikinti, ir nustatyti konkrečias žaisluose esančių cheminių medžiagų ribines vertes; mano, kad tuo atveju, kai atsiranda įrodymų, kad tam tikra cheminė medžiaga yra pavojinga vaikams, jos naudojimas turėtų būti ribojamas visuose žaisluose ir vaikams skirtuose gaminiuose;

Rinkos priežiūra ir naujos technologijos

15.  pažymi, kad Žaislų saugos direktyvoje valstybių narių kompetentinga institucija įpareigojama vykdyti rinkos priežiūrą, tinkamai atsižvelgiant į atsargumo principą, tirti rinkoje esančius žaislus ir tikrinti gamintojų dokumentus, siekiant pašalinti iš rinkos nesaugius žaislus ir imtis veiksmų prieš asmenis, atsakingus už jų pateikimą rinkai; yra susirūpinęs dėl to, kad rinkos priežiūros pagal Žaislų saugos direktyvą veiksmingumas yra ribotas, nors tai išlieka esminiu dalyku apsaugant nuo rizikos vaikų sveikatai ir saugai, ir kad tai kenkia sudaryti vienodas sąlygas ir skatinti konkurenciją tarp teisės aktų besilaikančių ekonominės veiklos vykdytojų ir teikia naudą nesąžiningiems prekybininkams, kurie nesilaiko ES reikalavimų; pažymi, kad vis dar pranešama apie sunkumus gauti informaciją ir dokumentus iš kai kurių ekonominės veiklos vykdytojų;

16.  palankiai vertina tai, kad priimtas Reglamentas (ES) 2019/1020, kuriuo siekiama pagerinti rinkos priežiūrą stiprinant ir suvienodinant nacionalinių institucijų vykdomą kontrolę siekiant užtikrinti, kad į bendrąją rinką patenkantys produktai, įskaitant žaislus, būtų saugūs ir atitiktų taisykles; ragina valstybes nares jį skubiai įgyvendinti, taip pat aprūpinti muitinės ir rinkos priežiūros institucijas reikalingais žmogiškaisiais, finansiniais ir techniniais ištekliais, kad būtų padidintas patikrinimų skaičius ir veiksmingumas, siekiant užtikrinti veiksmingą Žaislų saugos direktyvos taikymą ir sustabdyti nesaugių ir neatitinkančių reikalavimų žaislų platinimą ES;

17.  ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina ir taiko Reglamentą (ES) 2019/1020 ir aktyviai teikti paramą valstybėms narėms, vykdant nacionalines rinkos priežiūros strategijas; primygtinai ragina Komisiją priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir patikrinimų metodai, remiantis Sąjungos lygmens bendrąja rizikos analize, siekiant užtikrinti nuoseklų ES teisės įgyvendinimą, sustiprinti į ES rinką patenkančių gaminių kontrolę ir vengti nukrypimų bei pasiekti veiksmingą ir bendrą tokios kontrolės lygį; ragina Komisiją priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos ES gaminių bandymų įstaigų paskyrimo procedūros pagal Reglamento (ES) 2019/1020 21 straipsnį;

18.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes naudoti naujas technologijas, pvz., e. ženklinimą, blokų grandinę ir dirbtinį intelektą, siekiant aptikti nesaugius gaminius, mažinti riziką ir gerinti Žaislų saugos direktyvos laikymąsi, taip pat sudaryti palankias sąlygas rinkos priežiūros institucijų darbui, suteikiant lengvai prieinamą, atnaujintą, struktūrizuotą ir, jei įmanoma, skaitmeninę informaciją apie gaminius ir jų atsekamumą tiekimo grandinėje;

19.  dar kartą pakartoja, kad ribotas finansavimas ir žmogiškieji ištekliai pastaraisiais metais nulėmė daugelio rinkos priežiūros institucijų veiksmingumo ir prieinamumo sumažėjimą; dėl to palankiai vertina tai, kad priimta Bendrosios rinkos programa ir nustatytas konkretus tikslas su specialia biudžeto eilute bei rinkos priežiūrai skirti ištekliai, kurie padės remti valstybių narių veiksmus užtikrinant, kad į ES rinką patektų tik saugūs ir reikalavimus atitinkantys žaislai;

20.  pabrėžia, kad veiksminga rinkos priežiūra yra labai svarbi siekiant aptikti nesaugius žaislus ir užtikrinti tinkamą Žaislų saugos direktyvos taikymą; todėl ragina valstybes nares geriau koordinuoti savo veiklą rinkos priežiūros srityje, taip pat keisti pažangiąja patirtimi ir skaitmeninti savo sistemas, bei stiprinti rinkos priežiūros institucijų ir kitų institucijų, pvz., muitinės, telekomunikacijų ir duomenų apsaugos institucijų, bendradarbiavimą; todėl ragina rinkos priežiūros institucijas ir muitines aktyviai dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio koordinavimą ir bendradarbiavimą, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu, kad būtų galima greitai perduoti informaciją apie nesaugius žaislus ir veiksmingai sustabdyti nesaugių žaislų importą; pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti nuolatinį veiksmingą žaislų, tiekiamų vidaus rinkai, patikrinimų visoje ES lygį, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų ES reikalavimus; ragina Komisiją organizuoti ir finansuoti bendrus rinkos priežiūros veiksmus, įskaitant mokymo veiklą, siekiant sustiprinti Sąjungos teisės aktų dėl žaislų vykdymą ir bendradarbiauti su ES nepriklausančių šalių kompetentingomis institucijomis siekiant keistis informacija apie nesaugius žaislus; be to, ragina valstybes nares nustatyti minimalius mėginių ėmimo lygius arba patikrinimus, kad būtų pagerintas vykdymo užtikrinimas;

21.  pabrėžia, kad, siekdamos veiksmingiau aptikti nesaugius žaislus, rinkos priežiūros institucijos turėtų reguliariai ir bent kartą per metus vykdyti kontrolinius pirkimus, be kita ko, elektroninėse prekyvietėse, visų pirma dėl to, kad žaislai yra gaminiai, apie kuriuos daugiausia pranešama per skubių pranešimų sistemą „Saugos vartai“;

22.  yra susirūpinęs naujo tipo pažeidžiamumu ir rizika, kurią kelia susietieji žaislai vaiko saugai, saugumui, privatumui ir psichinei sveikatai; pabrėžia, kad naudojant susietuosius žaislus svarbu užtikrinti vaikų privatumą; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie iš šių žaislų, kurie jau pateikti ES rinkai, pasirodė esą nepakankamai saugūs, taip pat turi ribotas apsaugos priemones arba visiškai neapsaugo nuo kibernetinių grėsmių; ragina susietųjų žaislų gamintojus savo gaminamuose žaisluose integruoti pritaikytuosius saugos ir saugumo mechanizmus; ragina Komisiją išnagrinėti įvairias galimybes imtis veiksmų, susijusių su rizikos lygiu ir proporcingumo principu, pvz., išplėsti Žaislų saugos direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų nuostatas dėl privatumo ir informacijos saugumo, priimti horizontaliuosius teisės aktus dėl kibernetinio saugumo reikalavimų susietiesiems produktams ir susijusioms paslaugoms, pvz., Europos kibernetinio saugumo atsparumo aktą, arba sugriežtinti atitinkamus horizontaliuosius teisės aktus, pvz., Radijo įrenginių direktyvą, taip pat Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kartu įtraukiant Parlamentą į savo pasirinkimo procesą;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad vartotojai prastai reaguoja į atšaukimus ir vaikai toliau naudoja nesaugius žaislus, nors jie buvo atšaukti; todėl prašo Komisijos paskelbti atšaukimo procedūrų gaires, įskaitant kontrolinį sąrašą su konkrečiais reikalavimais, ir prašo elektroninių prekyviečių nustatyti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad jais galėtų naudotis vartotojai, pirkėjai ir pardavėjai, siekiant kuo greičiau juos informuoti apie atšaukimų būtinybę, ir būtų padidintas vartotojų, kuriuos pasiekia tokie atšaukimai, skaičius;

Elektroninė prekyba

24.  pripažįsta teigiamą elektroninės prekybos vaidmenį, įskaitant elektroninių prekyviečių, kurios suteikė galimybę plėstis ES žaislų gamintojams, vaidmenį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia šių įmonių veiklos augimą tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų; pabrėžia, kad elektroninės prekybos plėtra yra naudinga vartotojams, tačiau ji taip pat kelia sunkumų rinkos priežiūros institucijoms užtikrinant internetu parduodamų gaminių atitiktį; pažymi, kad daugelis internetu perkamų gaminių neatitinka ES saugos reikalavimų ir yra susirūpinęs dėl didelio internetu sukčiaujančių pardavėjų parduodamų pavojingų žaislų skaičiaus; mano, kad būtina panaikinti reikalavimų neatitinkančių ir pavojingų žaislų pardavimą internetu;

25.  pritaria Komisijos gairėms dėl Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio, kuriose išaiškinamos ekonominės veiklos vykdytojų užduotys, ypač susijusios su internetu parduodamais ir į ES rinką iš trečiųjų šalių patenkančiais gaminiais; pabrėžia, kad reikia spręsti reikalavimų neatitinkančių produktų, tiesiogiai vartotojams iš ES nepriklausančių šalių parduodamų per elektronines prekyvietes, problemą; primena, kad ekonominės veiklos vykdytojai gali pateikti į ES rinką tik saugius gaminius; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vaikų saugą ir sudaryti vienodas sąlygas įmonėms labai svarbu, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi ES taisyklių; ragina rinkos priežiūros institucijas ir muitines aktyviau bendradarbiauti, įskaitant keitimąsi informacija apie nustatytus neatitikties atvejus, ir imtis griežtų vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad nesąžiningi prekiautojai negalėtų naudotis ES rinka;

26.  pabrėžia principo „pažink savo verslo klientą“ pridėtinę vertę siekiant pagerinti internetu parduodamų žaislų atitiktį ir atsekamumą; atkreipia dėmesį į savanorišką įsipareigojimo dėl produktų saugos pobūdį ir ribotą rinkos dalyvių dalyvavimą jame; apgailestauja, kad iki šiol įsipareigojimų dėl produktų saugos poveikis buvo ribotas;

27.  pabrėžia, kad elektroninės prekyvietės gali atlikti didžiulį vaidmenį ribojant nesaugių žaislų judėjimą; todėl mano, kad jos turėtų būti įpareigotos prisiimti didesnę atsakomybę užtikrinant jų platformose parduodamų žaislų saugą ir atitiktį, visų pirma nustatant ir pašalinant reikalavimų neatitinkančius žaislus, taip pat konsultuojantis su sistema „Saugos vartai“ ir veiksmingai bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis šalinant reikalavimų neatitinkančius žaislus ir užkirsti kelią pakartotiniam nesaugių žaislų tiekimui; šiuo požiūriu primygtinai reikalauja, kad būtų užtikrintas įvairių priemonių, pvz., Skaitmeninių paslaugų akto, Dirbtinio intelekto akto, Reglamento dėl bendros produktų saugos ir būsimo teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo persvarstoma Direktyva dėl atsakomybės už gaminius, veiksmingas ir nuspėjamas vykdymas ir visiškas nuoseklumas, siekiant užtikrinti aukščiausius saugos ir pagrindinių teisių standartus; ragina priimti sprendimus, pagal kuriuos vartotojų organizacijos ir patikimi pranešėjai galėtų pranešti apie reikalavimų neatitinkančius žaislus;

28.  pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią nesaugiems ir reikalavimų neatitinkantiems žaislams patekti į ES rinką, kartu užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; ragina Komisiją skelbti informaciją apie savo stebėsenos veiklą;

Teisinė priemonė ir tolesni veiksmai

29.  ragina Komisiją, kadangi Žaislų saugos direktyva veikia kaip de facto reglamentas, apsvarstyti, ar jos peržiūra galėtų suteikti galimybę paversti ją reglamentu, siekiant padidinti jos veiksmingumą ir efektyvumą ir išvengti įgyvendinimo nenuoseklumo valstybėse narėse ir rinkos susiskaidymo;

30.  ragina Komisiją būsimos peržiūros metu įvertinti, ar atliekant būsimą Žaislų saugos direktyvos peržiūrą reikėtų platesnio pobūdžio pakeitimų dėl to, ar įtraukti mechaninius ir fizinius reikalavimus, kancerogenines, mutagenines arba toksiškas reprodukcijai medžiagas, nitrozaminų ir nitrojunginių ribines vertes, taip pat alerginių kvapiųjų medžiagų ir pavojingų cheminių medžiagų ženklinimo nuostatas, ir kaip tai būtų galima padaryti, siekiant sudaryti sąlygas lengvai ir lanksčiai atlikti pakeitimus;

31.  yra susirūpinęs, kad kai kurie gamintojai vengia laikytis Žaislų saugos direktyvos teigdami, kad jų gaminiai nėra žaislai, nors jie akivaizdžiai naudojami kaip žaislai; pabrėžia, kad Komisijos rekomendaciniai dokumentai yra naudingi siekiant paaiškinti, ar gaminys yra žaislas, ar ne, ir užtikrinti suderintą Žaislų saugos direktyvos įgyvendinimą, kuris būtų naudingas ir rinkos priežiūros institucijoms, ir ekonominės veiklos vykdytojams; visgi pabrėžia, kad vis dar yra produktų „pilkojoje zonoje“, todėl ragina Komisiją būsimoje Žaislų saugos direktyvos peržiūroje spręsti šią problemą patikslinant žaislų apibrėžtį; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia atviro ir konstruktyvaus dialogo su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

32.  pabrėžia svarbų žaislų vaidmenį vaikų ugdyme ir įgūdžių ugdymui ir pedagoginę paramą, kurią jie teikia naujų užduočių vykdymui ir įgūdžių tobulinimui bei mokymuisi nuo labai ankstyvo amžiaus; ragina Komisiją persvarstyti žaislų direktyvą, siekiant pagerinti žaislų saugą ir kartu sumažinant naštą bei administracines ir teisines išlaidas gamintojams, kad būtų galima užtikrinti aiškias sąlygas, kuriomis visi vaikai Europos Sąjungoje galėtų naudotis saugiais ir įperkamais žaislais;

33.  mano, kad vartotojams ir vertės grandinių dalyviams reikia informacijos, kad jie galėtų skatinti tvaresnį elgesį; todėl ragina Komisiją poveikio vertinime išanalizuoti, ar žaislų patvarumas ir pataisomumas gali turėti įtakos jų saugai, ir, jei toks poveikis įrodytas, išnagrinėti, ar į ženklinimo nuostatas būtų galima proporcingai ir neribojamai įtraukti geresnę informaciją apie žaislų patvarumą ir pataisomumą; atsižvelgdamas į tai mano, kad būtų galima naudoti novatoriškus ir skaitmeninius sprendimus, kad ši informacija būtų prieinama vartotojams, užtikrinant, kad saugos informacija būtų aiškiai atpažįstama, kartu vengiant pernelyg didelės naštos įmonėms ir kuo labiau sumažinant pakavimo medžiagų kiekį;

34.  mano, kad įspėjimai ir informacija apie saugą yra svarbūs vartotojams; pažymi, kad papildomi ženklinimo reikalavimai turėtų būti apriboti iki būtiniausiųjų, kad nuo jų nebūtų nukreiptas dėmesys; ragina Komisiją įvertinti galimybę elektroniniu būdu nurodyti galutiniam vartotojui neskirtą atitikties informaciją;

Duomenys

35.  pabrėžia, kad nuoseklių ES masto statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus, kuriuos sukėlė žaislai, stoka sukėlė sunkumų kiekybiškai įvertinti Žaislų saugos direktyva suteiktą apsaugos lygį ir panaudoti šiuos duomenis atliekant su žaislais susijusį standartizavimo darbą; mano, kad koordinavimo ir finansavimo nepakankamumas ES lygmeniu yra pagrindinė priežastis, dėl kurios trūksta nuoseklių duomenų, ir ragina Komisiją ateityje atliekant direktyvos peržiūrą spręsti šį klausimą; ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti visos Europos nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų duomenų bazę, kurioje būtų speciali žaislams skirta skiltis, kuri būtų vieša, patogi naudoti ir prieinama valdžios institucijoms, vartotojams ir gamintojams, ir kurioje būtų galima įvesti ir rinkti informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus, kurie įvyksta dėl pavojingų žaislų, įskaitant internetu parduodamus žaislus; be to, mano, kad papildoma galimybė būtų naudoti rodiklius ir duomenis, pvz., surinktus iš Rinkos priežiūros informacinė ir ryšių sistemos, „Saugos vartų“ ir bendrų veiksmų, siekiant įvertinti Žaislų saugos direktyvos veiksmingumą, ir ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti skaitmeninius sprendimus, kurie galėtų pagerinti atsekamumą tiekimo grandinėje ir prisidėti prie aukštesnio žaislų saugos lygio;

36.  ragina valstybes nares aktyviau rinkti duomenis apie Žaislų saugos direktyvą, nes šiuo metu duomenys yra netolygūs, nereprezentatyvūs ir neišsamūs, taip pat keistis informacija dėl su žaislų sauga susijusios rizikos ir pažeidžiamumo; ragina įmones sustiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, dalytis daugiau duomenų apie su žaislais susijusius nelaimingus atsitikimus, kad būtų padidinta vaikų sauga ir pasitikėjimas vidaus rinkai pateikiamais žaislais;

37.  ragina Komisiją pasinaudoti Žaislų saugos direktyvos peržiūros suteikta galimybe ir sukurti rodiklius, pagal kuriuos būtų stebimas tinkamas valstybių narių vykdomas direktyvos įgyvendinimas ir jos bendras veiksmingumas; ragina Komisiją gerinti duomenų, kuriuos turi reguliariai teikti valstybės narės, rinkos priežiūros institucijos ir notifikuotosios įstaigos, rinkimą; rekomenduoja, kad Komisija, remdamasi nacionalinėmis ataskaitomis, parengtų bendrą ES lygmens ataskaitą ir, kad jos būtų viešai ir lengvai prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 170, 2009 6 30, p. 1. (2) OL L 11, 2002 1 15, p. 4. (3) OL L 218, 2008 8 13, p. 30. (4) OL L 218, 2008 8 13, p. 82. (5) OL L 316, 2012 11 14, p. 12. (6) OL L 169, 2019 6 25, p. 1. (7) OL L 151, 2019 6 7, p. 15. (8) OL L 153, 2021 5 3, p. 1. (9) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (10) OL L 342, 2009 12 22, p. 59. (11) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (12) OL L 153, 2014 5 22, p. 62. (13) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (14) OL L 210, 1985 8 7, p. 29. (15) OL L 174, 2011 7 1, p. 88. (16) OL L 342, 2009 12 22, p. 59. (17) OL L 338, 2004 11 13, p. 4. (18) OL L 266, 2006 9 26, p. 1. (19) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (20) OL L 169, 2019 6 25, p. 45. (21) OL C 425, 2021 10 20, p. 19. (22) OL C 425, 2021 10 20, p. 10. (23) OL C 294, 2021 7 23, p. 14. (24) OL C 388, 2020 11 13, p. 39. (25) OL C 334, 2018 9 19, p. 2. (26) OL C 334, 2018 9 19, p. 60. (27) OL C 76, 2018 2 28, p. 112. (28) OL C 404, 2021 10 6, p. 2. (29) OL C 404, 2021 10 6, p. 63. (30) OL C 158, 2021 4 30, p. 18. (31) OL C 371, 2021 9 15, p. 75.