Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dėl Specialiojo kovos su vėžiu komiteto sudarymo ir įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 27 d. Specialiojo kovos su vėžiu komiteto darbo dokumentą „Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) indėlis siekiant daryti įtaką būsimam Europos kovos su vėžiu planui“(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su vėžiu planas“ (COM(2021)0044),

–  atsižvelgdamas į ES 2021–2027 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą(3) („Europos horizontas“) ir specialiąją „Europos horizonto“ kovos su vėžiu misiją(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl prieigos prie vaistų ir medicinos priemonių siekiant, kad ES būtų stipresnė ir atspari(5),

–  atsižvelgdamas į gaires, parengtas įgyvendinant bendrus veiksmus dėl vėžio (EPAAC, CANCON, iPAAC), ir Retų vėžio formų darbotvarkę iki 2030 m., parengtą įgyvendinant bendrą veiksmą dėl retų vėžio formų (angl. „Joint Action on Rare Cancers – JARC“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 2003/878/EB dėl vėžio tyrimų(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) ataskaitą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros įgyvendinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Europos gaires dėl krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros ir diagnozės kokybės užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą dėl 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos (COM(2021)0323),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „ES vaistų strategija“ (COM(2020)0761),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021)0400),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (Kancerogenų ir mutagenų direktyva)(8) (Kancerogenų ir mutagenų direktyva), įskaitant tris iš dalies keičiančias direktyvas ir Komisijos pasiūlymą dėl ketvirtosios iš dalies keičiančios direktyvos (COM(2020)0571),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 19 d. Specialiojo kovos su vėžiu komiteto viešų konsultacijų apibendrinamąją ataskaitą „COVID-19 pandemijos poveikis vėžio prevencijai, sveikatos priežiūros paslaugoms, vėžiu sergantiems pacientams ir moksliniams tyrimams: visuomenės sveikatos krizės pamokos“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: pasirengimas ir atsparumas“ (COM(2020)0724) ir į susijusius Komisijos pasiūlymus ir preliminarius susitarimus dėl 2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai (COM(2020)0727), dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje (COM(2020)0725) ir reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (COM(2020)0726),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa(10) (programa „ES – sveikatos labui“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą ir preliminarų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES (COM(2018)0051),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB(11) (Klinikinių tyrimų reglamentas) ir į Klinikinių tyrimų informacinę sistemą, sukurtą pagal tą reglamentą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa(12),

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 21/2019 „Sveika aplinka, sveikas gyvenimas. Kaip aplinka daro įtaką sveikatai ir gerovei Europoje“(13),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su vėžiu plano(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. savo Mokslo ir technologijų ateities komisijai (STOA) parengto tyrimo dėl 5G ryšio poveikio sveikatai išvadas ir rekomendacijas(15),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 3-ąjį DVT dėl geros sveikatos ir gerovės,

–  atsižvelgdamas į ketvirtąjį Europos kovos su vėžiu kodekso leidimą(16),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su vėžiu kodeksą(17),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl dabartinės padėties, politikos priemonių ir gerosios patirties kovojant su ŽIV / AIDS, virusiniu hepatitu ir tuberkulioze Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse (SWD(2018)0387),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimą „Alkoholis ir vėžys PSO Europos regione: raginimas vykdyti stipresnę prevenciją“(18) (angl. „Alcohol and cancer in the WHO European Region: An appeal for better prevention“),

–  atsižvelgdamas į tarpfrakcinės grupės „Europarlamentarai prieš vėžį“ (angl. MAC) veiklą ir išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(19),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Vaistų stygius: kaip spręsti kylančią problemą“(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų(26) ir į Komisijos įžanginį poveikio vertinimą, susijusį su vykdoma ES teisės aktų dėl vaikams skirtų vaistų ir vaistų retosioms ligoms gydyti peržiūra,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo kovos su vėžiu komiteto pranešimą (A9-0001/2022),

A.  kadangi Europos kovos su vėžiu planu (toliau – Planas) turėtų būti veiksmingai reaguojama į 1,3 mln. kasmet Europoje nuo vėžio mirštančių žmonių, įskaitant 6 000 vaikų ir jaunuolių, šeimų ir sveikatos priežiūros specialistų raginimą daryti pažangą, esminius pacientų, kuriems šiuo metu reikalinga savalaikė diagnostika, efektyvus, novatoriškas, prieinamas ir įperkamas vėžio ir su juo susijusių komplikacijų bei gretutinių ligų gydymas ir priežiūra, poreikius, pagrįstus daugiau nei 12 mln. vėžį įveikusių asmenų ir jų šeimų, susiduriančių su sunkumais grįžtant į normalų gyvenimą, lūkesčius, aiškų būsimų kartų norą būti apsaugotiems nuo grėsmių sveikatai bei rizikos veiksnių ir vyriausybių susirūpinimą didėjančia ekonomine ir socialine vėžio ir su juo susijusių gydymo priemonių našta; kadangi Sąjungos kovos su vėžiu veiksmais turėtų būti siekiama padidinti vėžio pacientų penkerių metų išgyvenamumo rodiklį;

B.  kadangi Europoje gyvena mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų, bet taip pat joje yra ketvirtadalis visų sergančiųjų vėžiu, ir kadangi vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis Europoje po širdies ir kraujagyslių ligų ir pagrindinė vyresnių nei vienų metų vaikų mirties dėl ligos priežastis; kadangi specifiniams vėžiu sergančių vaikų ir paauglių poreikiams būtinas nuolatinis dėmesys ir parama visame pasaulyje, o vaikų onkologija turėtų būti atskirta nuo suaugusiųjų vėžio gydymo; kadangi, nors dėl atrankinės sveikatos patikros kampanijų, geresnės diagnostikos ir terapinių inovacijų šiek tiek sumažėjo mirtingumas, žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, skaičius vis tiek didėja, visų pirma dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės, dėl kurios visuomenė senėja; kadangi beveik trys ketvirtadaliai visų vėžio diagnozių ES nustatomi 60 metų ir vyresniems žmonėms;

C.  kadangi vėžys rodo socialinę neteisybę ir nelygybę sveikatos priežiūros srityje, nes išgyvenamumo sergant vėžiu lygio skirtumai ES valstybėse narėse viršija 25 proc.; kadangi ES piliečiai patiria nelygybę, kalbant apie prevenciją, ir yra nevienodai apsaugoti nuo rizikos veiksnių, nevienodai informuoti apie sveiką gyvenseną ir nevienodai pasirengę kovoti su klaidinga informacija; kadangi ES piliečiai nėra lygūs, kalbant apie galimybę laiku gauti įperkamą ir kokybišką gydymą ir priežiūrą įvairiose valstybėse narėse ir įvairiuose šalies regionuose; kadangi visoje Europoje labai skiriasi galimybės gauti visapusiškų skirtingų disciplinų ir specialybių medicinos specialistų komandų paslaugas; kadangi pasveikę arba remisijoje esantys ES piliečiai neturi lygių galimybių grįžti į darbą, būti finansiškai nepriklausomi ir grįžti į darnų šeimos, socialinį ir emocinį gyvenimą; kadangi visomis ligos stadijomis klasė ir lytis yra svarbus nelygybės ir skirtumų matas ir veiksnys;

D.  kadangi daugumoje valstybių narių, kurių misijos, pajėgumas ir biudžetas nevienalyčiai, buvo nustatyta konkreti nacionalinė ar regioninė vėžio politika; kadangi kai kurie regionai tapo kovos su vėžiu centrais, kurių praktinėmis žiniomis būtų galima dalytis visoje Sąjungoje;

E.  kadangi įgyvendinant Planą turėtų būti ne tik siekiama kovoti su svarbia visuomenės sveikatos problema ir padėti pacientams gyventi ilgiau ir geriau, bet taip pat turėtų būti siekiama sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę, taip pat sumažinti socialinę ir ekonominę ligos naštą; kadangi Komisija turėtų skatinti į pacientą orientuotą ir piliečių teisėmis grindžiamą požiūrį, įtraukdama teisingumo, tvarumo, lygybės, solidarumo, naujovių ir bendradarbiavimo aspektus į patį Plano pagrindą, įskaitant jos iniciatyvą dėl pagalbos vėžiu sergantiems vaikams;

F.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos buvo labai sutrikdytos ir vis dar trikdomos vėžio atrankinės patikros tyrimų programos, gydymas, moksliniai tyrimai ir ligą įveikusių asmenų priežiūros bei tolesnio tikrinimo paslaugos, todėl nukenčia vėžiu sergantys pacientai, jų šeimos ir sveikatos priežiūros specialistai; kadangi dėl pandemijos būtina skubiai atkurti su vėžiu susijusias paslaugas visose Europos šalyse bei panaikinti labai didelį susirūpinimą keliantį prevencinių veiksmų, taip pat ankstyvojo ligų aptikimo ir diagnozavimo vėlavimą; kadangi per pandemiją Europoje buvo neatlikta apytiksliai 100 milijonų atrankinės patikros tyrimų ir nediagnozuotas 1 milijonas vėžio atvejų; kadangi 1 iš 5 vėžiu sergančių pacientų laiku negavo jiems reikiamo chirurginio arba chemoterapijos gydymo(27); kadangi sveikatos priežiūros specialistams teko prisiimti pandemijos naštą ir jie dirbo labai sudėtingomis sąlygomis su nuolatine įtampa;

G.  kadangi sveikatos raštingumas apima žinių ir įgūdžių įgijimą, informuotumą apie teises ir pasitikėjimą savimi imtis veiksmų siekiant pagerinti asmens ir bendruomenės sveikatą; kadangi veiksmais, skirtais skatinti sveikatos raštingumą pagal planą, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad pacientams ir piliečiams būtų suteikta daugiau galių, be kita ko, naudojantis pažangiausiomis komunikacijos priemonėmis ir pacientų organizacijų ir kitų NVO, kurios jau daug metų dirba skleisdamos žinias ir gerindamos sveikatos raštingumą, praktine patirtimi bei su jomis bendradarbiaujant; kadangi, norint pacientams suteikti daugiau galių, būtina jiems padėti suprasti savo teises; kadangi siekiant gerinti sveikatos raštingumą, įskaitant skaitmeninį raštingumą, turėtų būti atsižvelgiama į atskirtį patiriančius žmones ir mokymosi sutrikimų turinčių asmenų poreikius; kadangi reikėtų atsižvelgti į nevienodą išmanymą apie IT technologijas, nevienodas galimybes jas gauti ir jomis naudotis, taip pat į regioninius, nacionalinius, socialinius ir ekonominius skirtumus; kadangi būtina informacija būtų prieinama dažniausiai vartojamomis ne ES kalbomis, kad būtų galima pasiekti migrantus, naujai atvykstančius asmenis ir kitas pažeidžiamas grupes bei mažumų bendruomenes; kadangi pastangos didinti sveikatos raštingumą turėtų apimti ir pareigą padėti piliečiams atpažinti klaidingą informaciją, atkreipiant dėmesį į žalingą poveikį, kurį ji gali turėti visose onkologinės priežiūros srityse, įskaitant prevenciją, vakcinaciją ir gydymą;

H.  kadangi maždaug 40 proc. vėžio atvejų ES galima išvengti; kadangi prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą bei yra ekonomiškai efektyviausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija; kadangi Plane turėtų būti atsižvelgta į visus pagrindinius vėžio rizikos veiksnius ir socialinius jį lemiančius veiksnius; kadangi ES lygmens veiksmai yra labai svarbūs vėžio prevencijai, nes čia sukaupta svarbios kompetencijos, ir tai turi poveikį didžiausiems vėžio rizikos veiksniams;

I.  kadangi, vadovaujantis EAA ataskaita Nr. 21/2019, vėžys yra pagrindinė nuo aplinkos priklausanti neužkrečiamoji liga ir 2016 m. 32-ose didelių pajamų Europos šalyse daugiau kaip 250 000 mirties nuo vėžio atvejų buvo priskirti aplinkos poveikiui; kadangi EAA nustatė, kad vėžio rizikos veiksniai yra aplinkos oro tarša, cheminės medžiagos, kuro deginimas patalpose ir spinduliuotė;

J.  kadangi oro tarša yra pagrindinis mirtingumą lemiantis veiksnys, nes teršalai iš įvairių šaltinių, įskaitant energetiką, transportą, žemės ūkį ir pramonę, lemia 400 000 ankstyvų mirčių per metus, be kita ko nuo plaučių vėžio, širdies ligų ir insulto;

K.  kadangi Komisijos komunikate dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijantis (COM(2018)0245), rekomenduojama parengti ES gaires dėl visapusiškų elektroninių imunizacijos informacinių sistemų sukūrimo nacionaliniu lygmeniu siekiant veiksmingai kontroliuoti imunizacijos programas; kadangi tai turėtų būti daroma visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių; kadangi žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra lytiškai plintanti infekcija, susijusi su beveik 5 proc. visų moterų ir vyrų vėžio atvejų visame pasaulyje, t. y. gimdos kaklelio, burnos ir ryklės, taip pat išangės, varpos, makšties ir vulvos vėžiu; kadangi, norint pasiekti 2030 m. PSO tikslus panaikinti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą, būtina pasiekti tiek mergaičių vakcinacijos nuo ŽPV aprėpties tikslus, tiek nustatyti aukštos kokybės organizuotą gimdos kaklelio vėžio atrankinę patikrą; kadangi kyla nerimas dėl žemo vakcinacijos nuo ŽPV lygio valstybėse narėse; kadangi, deja, vakcinacijos aprėptis valstybėse narėse labai skiriasi ir svyruoja nuo mažiau nei 30 proc. iki daugiau nei 70 proc. (reikalingas kolektyvinio imuniteto lygis yra 70 proc.); kadangi visame pasaulyje Helicobacter pylori yra pagrindinė infekcinė vėžio (daugiausia – nekardialinės skrandžio adenokarcinomos) priežastis;

L.  kadangi daugėja tam tikrų endokrininės sistemos vėžio (pvz., skydliaukės, krūties ir kiaušidžių vėžio) atvejų; kadangi endokrininiai gydymo būdai, taikomis nuo hormonų priklausančiam vėžiui, gali turėti šalutinį endokrininį poveikį; kadangi vėžio gydymas gali turėti ilgalaikį šalutinį poveikį, pvz., vėžį įveikusių asmenų sergamumą gretutinėmis endokrininėmis ligomis; kadangi daugumos vėžio rūšių, įskaitant endokrininės sistemos vėžį, žinomas rizikos veiksnys yra nutukimas; kadangi žinoma, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos turi įtakos nutukimo ir vėžio vystymuisi; kadangi kasmet valstybėms narėms endokrininę sistemą ardančios medžiagos kainuoja nuo 157 iki 270 milijardų eurų (iki 2 proc. ES BVP)(28) sveikatos priežiūros išlaidų ir galimai prarastų pajamų, daugiausiai dėl nervų sistemos vystymosi ir metabolizmo sutrikimų ir vėžio;

M.  kadangi dėl pavojingų medžiagų poveikio darbe kasmet vėžiu suserga apie 120 000 žmonių, iš kurių kasmet miršta apie 80 000 žmonių, o tai sudaro 8 proc. visų mirčių nuo vėžio (12 proc. vyrų mirčių ir 7 proc. moterų mirčių nuo vėžio); kadangi vis dėlto dėl ilgo latentinio laikotarpio gali būti sunku nustatyti priežastinį ryšį; kadangi PSO IARC nustatė 50 prioritetinių kancerogenų ir įrodė, kad darbuotojai Europoje patiria didelį jų poveikį; kadangi atrodo, kad daugumos vėžinių susirgimų, kuriuos sukelia su profesija susiję kancerogenai darbe, galima išvengti kancerogenus atitinkamai reglamentuojant, tačiau pagal Direktyvą 2004/37/EB tik 27 iš jų nustatytos privalomos profesinės poveikio ribinės vertės; kadangi būtina imtis papildomų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias profesiniam vėžiui, susijusiam su naktiniu darbu ir ultravioletine spinduliuote (pvz., lauke dirbantiems darbuotojams), kad jis būtų aptinkamas ir geriau atpažįstamas;

N.  kadangi besikeičianti darbo rinka, kurioje vyksta demografiniai pokyčiai, atsiranda naujų technologijų ir naujo pobūdžio darbų, gali turėti poveikį darbuotojų profesiniai saugai ir sveikatai; kadangi daugiau darbuotojų pradeda dirbti platformų darbą, netradicinį arba netipinį darbą; kadangi buvo nustatyta, kad visi tokie veiksniai, kaip spinduliuotė, stresas, darbo organizavimas ir darbo sąlygos, yra susiję su profesiniu vėžiu(29); kadangi šiuo metu nėra patikimų ir palyginamų ES lygmens duomenų apie vėžio rizikos veiksnių poveikį darbe(30);

O.  kadangi, skirtingai nei nelaimingų atsitikimų darbe atveju, kai traumas galima lengviau įvertinti ir nustatyti už jas kompensaciją, gali prireikti daugybės metų ar net dešimtmečių, kol bus diagnozuotas profesinis vėžys ir bus tinkamai nustatyta jo priežastis; kadangi Komisijos rekomendacijoje dėl profesinių ligų(31) valstybėms narėms rekomenduojama kuo skubiau į savo nacionalinius teisės aktus, reglamentus ar administracines nuostatas dėl profesinių ligų, už kurias turi būti skiriama kompensacija, įtraukti pirmiau minėtos rekomendacijos I priede nustatytą Europos profesinių ligų sąrašą; kadangi dėl šiuo metu esančių valstybių narių skirtumų, susijusių su profesinių ligų pripažinimu, daugumai darbuotojų taip ir nebuvo pripažinta jų profesinė liga;

P.  kadangi radonas yra radioaktyviosios dujos, neturinčios spalvos ar kvapo, ir radonui yrant ore skleidžiama radiacija, kuri gali pažeisti kūne esančių ląstelių DNR; kadangi skirtinguose regionuose ar netgi gyvenamosiose vietovėse radono lygis smarkiai skiriasi ir jo gali būti randama tiek lauke, tiek viduje;

Q.  kadangi 2011 m. IARC radijo dažnio elektromagnetinius laukus priskyrė galimo kancerogeninio poveikio žmonėms kategorijai, atsižvelgiant į didesnę gliomos riziką, siejamą su mobiliųjų telefonų naudojimu; kadangi 2015 ir 2018 m. atlikti tyrimai rodo, kad per 20 metų (1995–2015 m.) visose amžiaus grupėse smarkiai padaugėjo (daugiau nei dvigubai) glioblastomos auglių atvejų, o kiti tyrimai rodo didesnę glioblastomos grėsmę 18–80 m. asmenims, siejamą su mobiliaisiais ir belaidžiais telefonais; kadangi šiai susijusiai rizikai nustatyti reikia daugiau tyrimų;

R.  kadangi 24 proc. visų naujai diagnozuojamų vėžio atvejų, įskaitant visus vaikų vėžio atvejus, Europoje kasmet sudaro retų vėžio formų atvejai ir tai savaime yra visuomenės sveikatos problema; kadangi reta vėžio forma sergantys pacientai patiria sunkumų, nes jų liga diagnozuojama vėlai arba netinkamai, nėra pritaikytų gydymo būdų ir trūksta žinių, nesuprantami jos moksliniai pagrindai, nėra komerciškai pelninga kurti naujus gydymo būdus, mažai audinių bankų, sunku atlikti tinkamo pajėgumo klinikinius tyrimus, be to, pacientai patiria atskirties jausmą;

S.  kadangi Planas turėtų būti įgyvendinamas kartu su Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) rekomendacijomis ir veiksmais, JT visuotinės sveikatos darnaus vystymosi tikslais, įskaitant tikslą užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis ir gairėmis bei tarptautiniais sveikatos srities susitarimais, įskaitant PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir pasaulinę PSO iniciatyvą dėl vaikų vėžio, ES bendrais veiksmais dėl vėžio ir specialistų bei pacientų asociacijų rekomendacijomis ir gairėmis; kadangi Plane ES solidarumas ir partnerystė su mažų ir vidutinių pajamų šalimis, įskaitant šalis platesniame PSO Europos regione, turi būti laikomi prioritetu;

T.  kadangi Austrijos, Suomijos ir Švedijos Stojimo akto sąlygomis Švedijai suteikiama išimtis netaikyti visoje ES galiojančio draudimo parduoti tam tikrų rūšių oraliniam vartojimui skirtą tabaką;

U.  kadangi Viduržemio jūros regiono mityba laikoma sveika ir subalansuota, kuri atlieka apsauginį vaidmenį vykdant pirminę ir antrinę pagrindinių lėtinių degeneracinių ligų prevenciją;

V.  kadangi, nors Plane daug dėmesio skiriama įvairiems priemonių poreikiams, susijusiems su atrankine vėžio patikra, mažiau iniciatyvų imamasi ankstyvo vėžio formų, kurioms netaikomos atrankinės patikros programos, aptikimo srityje; kadangi dėl šios priežasties būtina imtis tikslinių veiksmų siekiant geriau informuoti piliečius ir sveikatos priežiūros specialistus apie įspėjamuosius vėžio požymius;

W.  kadangi vaistų nuo vėžio kainos didėja labiau už bendras vėžio gydymui skiriamas išlaidas, ir labai didelės naujų rinkai pateikiamų vaistų nuo vėžio kainos buvo nurodytos kaip pagrindinis didėjančių vėžio gydymo išlaidų veiksnys; kadangi 2018 m. PSO techninėje ataskaitoje dėl vaistų nuo vėžio kainų(32) ir jų poveikio buvo pripažinta, kad vaistai nuo vėžio buvo brangesni už kitoms indikacijoms skirtus vaistus ir jų kainos didėjo greičiau, todėl visame pasaulyje daug pacientų negali pasinaudoti gydymu ir vyriausybės negali užtikrinti įperkamo gydymo visiems;

X.  kadangi Komisijos pateikta išsami kovos su vėžiu strategija Europos kovos su vėžiu planas gali būti naudojama kaip kovos su kitomis neužkrečiamomis ligomis pavyzdys ir kadangi pacientai, sergantys kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat turėtų gauti naudos iš šio Plano laimėjimų ir principų, taip pat būtų galima rengti panašius planus kitoms didelio mirtingumo patologijoms;

Y.  kadangi Europos šalių tarpusavio veiksmų koordinavimas, Europos lygmeniu vykdoma bendra politika ir tarpvalstybinis dalijimasis žiniomis yra neabejotinai būtini siekiant pažangos vėžio gydymo srityje; kadangi pagrindinė atsakomybė už sveikatos apsaugą ir sveikatos priežiūros sistemas tenka valstybėms narėms;

Z.  kadangi regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikia išsamaus, įvairias sritis apimančio ir koordinuoto požiūrio į su elgsena susijusius, biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ekonominius ir komercinius sveikatą lemiančius veiksnius, siekiant remti veiksmus, skirtus visiems vėžio aspektams (prevencijai, aptikimui, gydymui, palaikomajai slaugai, tolesnei ligą įveikusių asmenų priežiūrai ir reintegracijai), veiksmingai sutelkiant pagrindines priemones, tokias kaip tinkami ištekliai ir finansavimas, teisės aktai, moksliniai tyrimai ir dalijimasis žiniomis; kadangi įrodyta, kad į pacientą orientuoti gydymo būdai gerina gyvenimo kokybę ir bendrą pacientų išgyvenimo tikimybę; kadangi naujos technologijos ir dirbtinis intelektas turi daug potencialo tobulinti vėžio mokslinius tyrimus, gydymo procesus ir priežiūrą;

AA.  kadangi vienintelė viltis vieną dieną galutinai įveikti vėžį yra moksliniai tyrimai ir naujovės; kadangi plačių užmojų projektams reikalingas nuolatinis ir veiksmingas finansavimas, o vėžio srityje dirbantiems tyrėjams – geros ir stabilios darbo sąlygos; kadangi farmacijos įmonės, įskaitant MVĮ, yra pagrindiniai inovacijų vėžio srityje suinteresuotieji subjektai;

AB.  kadangi turėtų būti toliau skatinamas „sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką“ požiūris ir bendros sveikatos koncepcija, o pastangos kovoti su vėžiu turėtų būti integruotos į visas ES politikos sritis;

AC.  kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų sutelkti savo jėgas ir numatyti tinkamas paskatas bei tvarius biudžetus, kad būtų pasiektas plataus užmojo tikslas – įveikti vėžio naštą ir sumažinti mirštamumą nuo vėžio Europoje;

AD.  kadangi Planas gali būti svarbus žingsnis link tikros Europos sveikatos sąjungos ir viešas įrodymas piliečiams, kokią sėkmę galima pasiekti ES bendradarbiaujant sveikatos srityje;

1.  palankiai vertina Planą ir ragina Komisiją siekti naujos šio Plano sąveikos su programa „ES – sveikatos labui“, ES vaistų strategija, Cheminių medžiagų strategija ir atnaujinta ES pramonės strategija; mano, kad toks visapusiškas vėžio gydymo pagrindas padėtų užkirsti kelią vėžiui, anksti jį aptikti ir gydyti; ragina Komisiją parengti bendrą kovos su vėžiu politiką, į kurią prireikus būtų įtraukti pasiūlymai dėl teisės aktų projektų;

A.Veiklos sritys

I.Vėžio prevencija visose Europos politikos srityse

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad visapusiški prevenciniai kovos su vėžiu veiksmai, papildyti priemonėmis, padedančiomis pašalinti arba sumažinti žalą, susijusią su įmanomais pakeisti rizikos veiksniais, turėtų būti įgyvendinami visose Europos politikos srityse ir finansavimo programose; ragina Komisiją ir valstybes nares į visas susijusias politikos sritis įtraukti visuomenės informuotumo apie vėžio prevenciją didinimo kampanijas; ragina Komisiją integruoti Plano tikslus į visas susijusias sektorių politikos sritis; yra tvirtai įsitikinęs, kad prevenciniai veiksmai turėtų būti pagrįsti įrodymais; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į vėžio priežasčių mokslinius tyrimus ir vėžio prevencijos priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares nacionaliniu ir ES lygmenimis sukurti ir įgyvendinti veiksmingas prevencines priemones, pagrįstas nepriklausomomis mokslinėmis profesinėmis žiniomis, geriausia praktika ir įgyta patirtimi, taip pat klinikinėmis rekomendacijomis; atsižvelgdamas į tai, visų pirma ragina įgyvendinti Europos kovos su vėžiu kodeksą, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais būtų sumažinta vėžio rizika, ir reguliariai jį atnaujinti pagal nuolatinės stebėsenos ir vertinimo ciklą;

4.  pažymi, kad daugiau nei 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti koordinuotais veiksmais, nukreiptais į su elgsena susijusius, biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ekonominius ir komercinius sveikatą lemiančius veiksnius; ragina daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos palaikymui, siekiant užkirsti kelią vėžiui ir sumažinti tam tikrų vėžinių susirgimų atsinaujinimą;

5.  remia programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misijos tikslą 2021–2030 m. laikotarpiu užkirsti kelią daugiau nei 3 mln. papildomų ankstyvų mirčių, spartinant vėžio prevencijos ir kontrolės programų, kuriomis siekiama užtikrinti lygias galimybes jose dalyvauti, pažangą; ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misijai ir kitoms susijusioms programoms (pvz., „Science and Policy for a Healthy Future“ – HBM4EU), kad būtų pasiektas šis tikslas;

6.  apgailestauja dėl didelių sveikatos skirtumų ir nelygybės vėžio prevencija srityje ES; primygtinai tvirtina, kad reikia identifikuoti pažeidžiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas gyventojų grupes ir atokiose vietovėse (pvz., kaimo, izoliuotuose ar atokiuose regionuose, toli nuo medicinos centrų) gyvenančius žmones ir jiems skirti ypatingą dėmesį sudarant galimybes naudotis vėžio prevencijos paslaugomis; šiuo atžvilgiu mano, kad vėžio prevenciją reikėtų vykdyti ir atsižvelgiant į socialinį teisingumą, įskaitant būtinybę vykdyti sistemines permainas įgyvendinant visą visuomenę apimančią viešąją politiką, o ne tik bandant keisti individualų elgesį;

7.  pažymi, kad tabako vartojimas yra pati svarbiausia vėžio priežastis ES, kurios galima išvengti, kuri sukelia 15–20 proc. vėžio atvejų Europoje ir yra pagrindinis mirties nuo vėžio rizikos veiksnys Europoje (27 proc. mirčių nuo vėžio, o tai yra 700 000 kasmetinių mirčių nuo vėžio ES); primena, kad visoje ES yra didelių skirtumų, nes rūkančiųjų dalis skirtingose šalyse skiriasi daugiau nei penkis kartus;

8.  tvirtai remia „kartos be tabako“ tikslą, kaip nustatyta Plane, kad iki 2040 m. mažiau nei 5 proc. gyventojų vartotų tabaką, palyginti su šiandieniniais 25 proc.; primygtinai ragina Komisiją nustatyti tarpinius tikslus, kurie būtų nuolat kontroliuojami ir remiami, taip pat nacionaliniu lygmeniu, ir apie kuriuos būtų pranešama per Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą, kad būtų tikslingiausiai nukreipiamos pastangos bendram tikslui pasiekti; ragina Komisiją finansuoti programas, kuriomis skatinama mesti rūkyti; ragina Komisiją remti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą dalijantis geriausia ir veiksmingiausia patirtimi rūkymo mažinimo srityje;

9.  palankiai vertina Komisijos ketinimą peržiūrėti Tabako gaminių direktyvą(33), Tabako gaminių apmokestinimo direktyvą(34) ir privačių asmenų tarpvalstybinio tabako pirkimo teisinę sistemą ir primygtinai ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių ir pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų įvesti šie pakeitimai:

10.  ragina atlikti šiuo metu naudojamų dervų, nikotino ir anglies monoksido tabako ir susijusiuose gaminiuose matavimo metodų vertinimą ir peržiūrą remiantis nepriklausomais ir naujausiais moksliniais tyrimais;

11.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti įsipareigojimus pagal Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvą (ES) 2019/904(35) dėl filtrų tabako gaminiuose, kuriuose yra plastiko, kad būtų sprendžiami su šiais filtrais susiję aplinkos ir sveikatos klausimai;

12.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama moksliškai įvertinti sveikatos sutrikimo riziką, susijusią su elektroninėmis cigaretėmis, kaitinamaisiais tabako gaminiais ir naujoviškais tabako gaminiais, įskaitant šių gaminių vartojimo rizikos vertinimą, palyginti su kitų tabako gaminių vartojimu, ir Europos lygmeniu parengti medžiagų, kurių yra šiuose produktuose ir kurias jie išskiria, sąrašą; mano, kad elektroninės cigaretės galėtų padėti kai kuriems rūkantiems asmenims palaipsniui mesti rūkyti; taip pat mano, kad elektroninės cigaretės neturėtų būti patrauklios nepilnamečiams ir nerūkantiems asmenims; todėl ragina Komisiją pagal Tabako gaminių direktyvą įvertinti, koks elektroninių cigarečių kvapas ir skonis yra ypač patrauklus nepilnamečiams ir nerūkantiems asmenims, ir pasiūlyti juos uždrausti, be to, pasiūlyti uždrausti visus būdingus kvapus ir skonį kaitinamuosiuose ir naujuose tabako gaminiuose;

13.  ragina greitai ir visiškai įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK)(36) ir PSO Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo(37), ypatingą dėmesį skiriant TKPK 5 straipsnio 3 daliai ir jos gairėms dėl visuomenės sveikatos politikos apsaugos nuo tabako pramonės interesų; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti specialias elgesio taisykles visiems savo pareigūnams ir kitiems tarnautojams, kai šie bendrauja su tabako pramonės atstovais, kaip numatyta Europos ombudsmeno sprendime dėl bylos 852/2014/LP(38);

14.  remia Komisijos pasiūlymą atnaujinti 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų(39), kad būtų išplėsta jos aprėptis, įtraukiant naujai atsirandančius produktus, pavyzdžiui, elektronines cigaretes ir kaitinamuosius tabako gaminius, ir plėsti aplinką be dūmų, įskaitant viešąsias erdves lauke;

15.  primena, kad alkoholiniuose gėrimuose iš etanolio metabolizmo susidarantį etanolį ir acetaldehidą IARC priskyrė kancerogeninį poveikį žmonėms darančioms medžiagoms ir kad Europoje maždaug 10 proc. visų vėžiu sergančių vyrų ir 3 proc. vėžių sergančių moterų atvejų yra susiję su alkoholio vartojimu(40); pabrėžia, kad kuo mažesnis suvartojamo alkoholio kiekis, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu; pabrežia, kad žalingas alkoholio vartojimas yra daugelio skirtingų vėžio rūšių, įskaitant burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, kolorektalinį ir moterų krūties vėžį, rizikos veiksnys; primena PSO nurodytą tyrimą(41), kuriame pripažįstama, kad vėžio prevencijos srityje saugiausias alkoholio vartojimo lygis yra nulinis, ir pabrėžia, kad būtina į tai atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant vėžio prevencijos politiką(42);

16.  palankiai vertina Komisijos tikslą iki 2025 m. sumažinti kenksmingą alkoholio vartojimą bent 10 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti su alkoholiu susijusią žalą ir užkirsti jai kelią įgyvendinant peržiūrėtą ES alkoholio strategiją(43), įskaitant Europos strategiją dėl nulinio nepilnamečių suvartojamo alkoholio kiekio, prireikus priimant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kartu laikantis subsidiarumo principo ir esamų nacionalinės teisės aktų dėl alkoholio vartojimo amžiaus ribų; remia geresnės informacijos vartotojams teikimą, tobulinant alkoholinių gėrimų ženklinimą, įtraukiant informaciją apie saikingą ir atsakingą vartojimą ir nustatant privalomą sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie maistingumą pateikimą, taip pat įvedant skaitmeninį ženklinimą; prašo Komisijos imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama kovoti su sunkiu ir pavojingu girtavimu(44); mano, kad svarbu apsaugoti nepilnamečius nuo komercinių pranešimų apie alkoholio vartojimą, taip pat nuo gaminių rodymo ir rėmimo iniciatyvų, kuriose rodomi alkoholio prekių ženklai, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, nes reklama neturi būti konkrečiai skirta nepilnamečiams ir ja neturi būti skatinamas alkoholio vartojimas; ragina uždrausti alkoholio reklamą ir rėmimo iniciatyvas sporto renginiuose, kuriuose daugiausiai lankosi nepilnamečiai; ragina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva(45); ragina siūlomu Skaitmeninių paslaugų aktu stiprinti valstybių narių gebėjimą laikytis teisės aktų, kuriais siekiama nepilnamečius ir kitas pažeidžiamas gyventojų grupes apsaugoti nuo komercinių pranešimų apie alkoholinius gėrimus, ir užtikrinti jų vykdymą; ragina skirti viešąsias lėšas nacionalinėms ir Europos visuomenės informavimo kampanijoms; remia planuojamą ES teisės aktų dėl alkoholio apmokestinimo ir dėl privačių asmenų tarpvalstybinio alkoholio pirkimo peržiūrą, taip pat alkoholio kainų politikos peržiūrą, be kita ko, apsvarstant galimybę padidinti mokesčius už alkoholinius gėrimus;

17.  pabrėžia, kad maistas daro didelę įtaką asmenų sveikatai ir kad iš mokslinių įrodymų matyti, kad netinkamo dydžio maisto porcijų vartojimas neigiamai veikia sveikatą ir gali padidinti riziką susirgti vėžiu; ragina parengti išsamias mitybos kampanijas, suderintas su Europos Sąjungos strategija „Nuo ūkio iki stalo“;

18.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę teikti konsultacijas mitybos klausimais, kurios būtų prieinamos naudojantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis;

19.  pabrėžia sveikos mitybos svarbą sergamumui vėžiu ir jo atsinaujinimui ir tai, kad individualią riziką susirgti vėžiu galima sumažinti vartojant daugiau tvariai užaugintų daržovių ir tvariai pagamintų augalinių maisto produktų, pvz., šviežių vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų ir ankštinių kultūrų; be to, pabrėžia, kad reikia spręsti pernelyg didelio mėsos ir itin perdirbtų produktų bei produktų, kuriuose yra daug cukraus, druskos ir riebalų, vartojimo problemą; todėl palankiai vertina būsimą ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos ir ES žemės ūkio produktų skatinimo politikos peržiūrą; prašo Komisijos ir valstybių narių drąsinti vartotojus ir padėti jiems priimti informacija pagrįstus, sveikus bei tvarius sprendimus, susijusius su maisto produktais, priimant privalomą ir suderintą ES maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje dalyje, kuris būtų parengtas remiantis patikimais ir nepriklausomais moksliniais įrodymais; palankiai vertina tai, kad ES vaiko garantijų sistemoje daugiausia dėmesio skiriama sveikai mitybai(46) ir ragina parengti naują ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą; remia fiskalines priemones, kuriomis siekiama šviežius maisto produktus (tokius kaip vaisiai ir daržovės, ankštinės kultūros ir neskaldyti grūdai) padaryti įperkamesnius ir prieinamesnius nacionaliniu lygmeniu, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms; ragina valstybes nares taikyti kainų politikos priemones, tokias kaip pridėtinės vertės mokesčio diferenciaciją ir rinkodaros kontrolę, siekiant padaryti įtaką maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos ir cukraus, paklausai, prieinamumui ir įperkamumui; pritaria tam, kad valstybės narės persvarstytų atitinkamas nuostatas, kuriomis būtų ribojama saldintų gėrimų ir perdirbtų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug riebalų, druskos ir cukraus, reklama, įskaitant reklamą socialiniuose tinkluose, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visuotinio ES masto reglamento, kuriuo būtų uždrausta tokia reklama nepilnamečiams;

20.  pripažįsta, kad nutukimas yra laikomas daugelio vėžio tipų, pvz., kolorektalinio, inkstų ar krūties vėžio, rizikos veiksniu; ragina valstybes nares aktyviai kovoti su nutukimu užtikrinant sveikos mitybos pasirinkimo ir sportinės veiklos pasiūlą, ne tik šviečiant piliečius ir skatinant juos tinkamai rinktis, bet ir į pirminės sveikatos priežiūrą įtraukiant integruotas programas, kurios nutukusiems pacientams padėtų sveikai numesti svorio; ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su nutukimu, siekiant aprašyti, be kita ko, genetinių veiksmų, žmogaus mikrobiotos ar psichologinio statuso poveikį kūno svoriui ir išnagrinėti veiksmingiausias intervencines priemones;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą kovoti su kancerogeninių teršalų kiekiu maiste; primena Komisijai 2020 m. spalio 8 d. Parlamento rezoliuciją(47), kurioje raginama nustatyti griežtas teisėtas akrilamido koncentracijos maiste ribas, kad vartotojai, visų pirma pažeidžiamiausi vartotojai, kaip antai kūdikiai ir vaikai, būtų tinkamai apsaugoti; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant parengti pasiūlymus dėl reguliavimo;

22.  ragina Komisiją atsižvelgti į įvairius Parlamento raginimus 2019 m. sausio 16 d. rezoliucijoje pagerinti Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūrą;

23.  ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinės visuomenės atstovus ir darbdavius skatinti fizinę veiklą ir sportą visą gyvenimą bei sudaryti tam palankesnes sąlygas, nes žinoma, kad fizine veikla ribojamas vėžio atsiradimas ir atsinaujinimas, taip pat sprendžiamos psichinės sveikatos problemos ir skatinama socialinė įtrauktis; pabrėžia, jog svarbu, kad fizinis aktyvumas ir sporto veikla būtų prieinama ir įtrauki nuo pat mažų dienų, visų pirma pažeidžiamų piliečių grupėms, finansuojant visuomeninę infrastruktūrą, įrangą ir programas; ragina valstybes nares, remiantis klinikinėmis rekomendacijomis, sudaryti geresnes sąlygas hospitalizuotų pacientų fiziniam aktyvumui;

24.  palankiai vertina tai, kad pradėta ES kampanija „HealthyLifestyle4All“, į kurią, be kita ko, įtraukti kiti pagrindiniai sektoriai, skatinantys sportą, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą; rekomenduoja mokykloms į mokymo programas įtraukti sveikatos ugdymą, siekiant užtikrinti, kad nepilnamečiai ir paaugliai išmoktų, kaip gyventi sveikai, ir būtų informuojami apie Europos kovos su vėžiu kodeksą, ir ragina sveikatos ugdymą įtraukti į socialinės paramos švietimo politiką;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad saulės spinduliuose yra nematomos ultravioletinės (UV) spinduliuotės, galinčios sukelti odos vėžį; todėl ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 2006/25/EB dėl fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliamos rizikos darbuotojams(48) ir į jos taikymo sritį įtraukti saulės spinduliuotę; remia apsaugos nuo UV spinduliuotės poveikio stiprinimą ES lygmeniu, ypač laikantis lauke dirbančių darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos teisės aktų; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti priemones dėl UV spinduliuotės, taip pat ir dirbtinio įdegio įrenginių (soliariumų), poveikio(49); nurodo, kokios svarbios yra informavimo kampanijos, kad žmonės žinotų apie riziką, susijusią su pernelyg dideliu saulės poveikiu, ir būtų mokomi, kaip atpažinti galimus įspėjamuosius ženklus; ragina imtis konkrečių priemonių siekiant sumažinti UV spinduliuotės poveikį nepilnamečiams ir paaugliams; ragina priimti griežtesnius teisės aktus dėl soliariumų naudojimo kosmetikos tikslais ir uždrausti juos naudoti nepilnamečiams; ragina valstybes nares į nacionalinius vėžio registrus įtraukti pranešimus apie odos vėžį – melanomą;

26.  pažymi, kad maždaug 2 proc. Europos vėžio naštos galimai atsiranda dėl jonizuojančios spinduliuotės ir kad radono ir jo skilimo produktų apšvita patalpose yra antra pagrindinė plaučių vėžio priežastis Europoje; laukia Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos(50) rezultatų, kurie pagerins žinias apie radono poveikį, ir tikisi, kad bus pasiūlytos atsakomosios priemonės, siekiant sumažinti jo kaupimąsi būstuose; primena, kad jonizuojančios spinduliuotės gali būti ir privačiuose namų ūkiuose; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti esamų ir galimų ypatingos svarbos teritorijų žemėlapį, kad būtų veiksmingai reaguojama į šią grėsmę; ragina Komisiją skirti lėšų tokiam prognozių žemėlapiui ir skatinti visuomenės informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti sąmoningumą šiuo klausimu; ragina valstybes nares reguliariai atnaujinti savo nacionalinius planus sumažinti radono poveikį, kaip reikalaujama Direktyvoje dėl radioaktyviųjų šaltinių poveikio(51), ir atnaujinti gaires dėl radono poveikio mažinimo statant naujus pastatus; ragina Komisiją įvertinti, ar įgyvendinamos ir veiksmingos dabartinės priemonės, skirtos apsaugoti jonizuojančiosios spinduliuotės veikiamus darbuotojus, pvz., kaip oro linijų įgulas, atominių elektrinių ir atitinkamų pramonės sektorių darbuotojus, mokslininkus ir sveikatos priežiūros specialistus bei veterinarus, dirbančius radiologijos, radioterapijos ar branduolinės medicinos sektoriuose, ir, jei reikia ir proporcinga, persvarstyti šias priemones;

27.  ragina Komisiją skatinti elektromagnetinių laukų, įskaitant G5, ir vėžio sąsajos nustatymo daugiadalykius mokslinius tyrimus, kad būtų surinkti ilgalaikio elektromagnetinių laukų poveikio moksliniai duomenys, ir laiku informuoti visuomenę apie šių tyrimų rezultatus; ragina skatinti mokslinius tyrimus technologijų, mažinančių radijo dažnių poveikį, kūrimo srityje;

28.  mano, kad Europos žaliasis kursas yra veiksnys, smarkiai padedantis išvengti vėžio Europoje mažinant oro, maisto, vandens ir dirvožemio taršą bei cheminių medžiagų poveikį; ragina, kad politikos poveikio vėžio atsiradimui vertinimas būtų įtrauktas į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, nulinės taršos ir aplinkos be toksinių medžiagų strategijas; palankiai vertina būsimą ES oro kokybės standartų peržiūrą ir ragina Komisiją juos suderinti su PSO gairėmis, kaip nurodyta 2021 m. kovo 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl aplinkos oro kokybės direktyvų įgyvendinimo(52); ragina Komisiją užtikrinti, kad bendra žemės ūkio politika būtų padedama ūkininkams mažinti pesticidų naudojimą; skatina mokslinius tyrimus aplinkai saugesnių vaistų naudojimo ir kūrimo srityje ir ragina įgyvendinti veiksmingus atliekų šalinimo mechanizmus, kuriais būtų vengiama teršti aplinką, laikantis Europos vaistų strategijos tikslų;

29.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti peržiūrėtą Geriamojo vandens direktyvą(53) ir įgyvendinti ir vykdyti Vandens pagrindų direktyvą(54), pagal kurią bus sumažinti tam tikrų teršalų, kurie gali prisidėti prie vėžio atsiradimo, koncentracijos ribiniai dydžiai paviršiniame ir požeminiame vandenyje;

30.  visų pirma ragina stiprinti reikalavimus dėl informacijos apie kancerogeniškumą pagal Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamentą (REACH)(55), kad būtų galima nustatyti visas pagamintas ar importuojamas kancerogenines medžiagas, neatsižvelgiant į jų kiekį, laikantis Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti, ir taip pat ragina, kad cheminių medžiagų, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas, registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimas pagal REACH reglamentą būtų atliekami kartu su IARC ir PSO vertinimais; palankiai vertina Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti nustatytą įsipareigojimą išplėsti bendrąjį rizikos valdymo metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad plataus vartojimo prekėse nebūtų cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, genų mutacijas, daro poveikį reprodukcinei ar endokrininei sistemai, arba yra patvarios ir bioakumuliacinės ir toksiškos; ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti suplanuotas priemones, siekiant sumažinti kancerogeninių medžiagų ir endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikį piliečiams visais poveikio būdais; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti gyventojų grupėms, kurioms kenksmingos cheminės medžiagos yra itin pavojingos, ir į šias pažeidžiamas gyventojų grupes labiau atsižvelgti atliekant cheminių medžiagų rizikos vertinimus; pabrėžia, kad informacija vartotojams apie poveikio būdus kasdieniame gyvenime yra svarbi siekiant stiprinti prevenciją, ir palankiai vertina tai, kad sukurta produktuose esančių susirūpinimą keliančių medžiagų duomenų bazė; ragina EAA kartu su Europos cheminių medžiagų agentūra parengti ataskaitą apie Europos aplinkoje esančias chemines medžiagas; ragina, kad šioje ataskaitoje būtų įvertintas sisteminis kancerogeninių ir endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų pobūdis Europos gamybos ir vartojimo sistemose, jų naudojimas produktuose, paplitimas Europos aplinkoje ir žala žmogaus sveikatai, ypač susijusi su vėžiu;

31.  mano, kad kitą kartą redaguojant Europos kovos su vėžiu kodeksą reikės atsižvelgti į naujausias žinias apie aplinkos kancerogenus; ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti peržiūrėti REACH reglamento 68 straipsnio 2 dalį, Reglamentą dėl žaliavų, skirtų liestis su maistu(56), Reglamentą dėl kosmetikos gaminių(57), Direktyvą dėl žaislų saugos(58) ir kitus susijusius vartotojų produktų teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad vartotojų produktuose nebūtų vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, laikantis Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti; be to, ragina reguliariai persvarstyti šiuos teisės aktus siekiant atsižvelgti į naujų medžiagų, tendencijų ir produktų kūrimą; pabrėžia, kad maisto produktuose, su maistu besiliečiančiose medžiagose, kosmetikos priemonėse, vartotojų prekėse, žaisluose, taip pat geriamajame vandenyje esama endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir kad net ir mažų jų dozių poveikis gali turėti neigiamų trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių, įskaitant vėžį(59); pabrėžia, kad, atsižvelgiant į plačiai paplitusį daugelio įtariamų ir žinomų endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį ES gyventojams ir į tai, kad bendras keleto endokrininę sistemą ardančių medžiagų, veikiančių panašiais ar skirtingais būdais, poveikis gali turėti bendrą poveikį, reikia sumažinti šių medžiagų poveikį ir užtikrinti nuoseklesnį ES reglamentavimą įvairiuose sektoriuose; ragina atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar cheminės medžiagos tikrai ardo endokrininę sistemą;

32.  visapusiškai remia Komisijos įsipareigojimą pagal Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti iš dalies pakeisti Reglamentą dėl cheminių medžiagų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008(60)) ir į jį, be kita ko, įtraukti naujas endokrininę sistemą ardančių medžiagų, įskaitant įtariamas endokrininę sistemą ardančias medžiagas, pavojingumo klases, taip pat atnaujinti visų susijusių teisės aktų informacijos reikalavimus, kad būtų galima jas nustatyti;

33.  ragina Komisiją į reguliavimo reglamentus, susijusius su cheminių medžiagų ir vaistų gamyba, įtraukti „pritaikytojo nekenksmingumo“ požiūrį, kad iš tiesų būtų laikomasi atsargumo požiūrio mažinant riziką mūsų sveikatai, visuomenei ir aplinkai;

34.  palankiai vertina naują 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą, visų pirma visiškai saugaus eismo viziją, pagal kurią siekiama, kad su darbu susijusių mirčių išvis nebūtų, taip pat planuojamą 2023 m. darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus siekiama įvertinti visiškai saugaus eismo vizijos pažangą; pabrėžia, kad į šią strateginę programą reikia aktyviai ir reguliariai įtraukti socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus; vis dėlto apgailestauja, kad strateginėje programoje nagrinėjamas ribotas cheminių medžiagų skaičius; ragina nuolat atlikti naujų medžiagų, kurios, kaip įtariama, yra kancerogeninės, mutageninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai, analizes ir mokslinius tyrimus, tų cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinį dydį, kurioms jis dar nenustatytas, ir periodines peržiūras, kai tai tampa būtina, atsižvelgiant į naujausius mokslinius ir techninius duomenis; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) parengtą darbuotojų tyrimą dėl vėžio rizikos veiksnių poveikio; pabrėžia, kad sistemingesnės žmonių biologinės stebėsenos programos, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos priemonių, tiek profesinėje, tiek neprofesinėje aplinkoje gali būti vienas iš kelių svarbių informacijos apie bendrą cheminių medžiagų poveikio padarinius ir poveikį sveikatai šaltinių; todėl ragina Komisiją kuo skubiau siekti didesnių užmojus, vykdant ambicingus ir reguliarius Direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, atnaujinimus; ragina Komisiją, pasikonsultavus su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, pateikti veiksmų planą, kuriuo iki 2024 m. būtų nustatytos bent 25 papildomų medžiagų, medžiagų grupių ar procesų metu susidarančių medžiagų ribinės vertės darbo aplinkoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisija turi skirti daugiau pajėgų tam, kad būtų peržiūrėtos ribinės vertės darbo aplinkoje ir įtrauktos naujos, be kita ko, didindama atitinkamų skyrių ir valdžios institucijų darbuotojų skaičių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad vykstančios derybos dėl ketvirtosios Direktyvos 2004/37/EB peržiūros taip pat suteikia galimybę į 1 priedą įtraukti darbą su pavojingais vaistais, atitinkančiais Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus 1A arba 1B kategorijos kancerogeninių, mutageninių ir (arba) toksiškų reprodukcijai medžiagų klasifikavimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad šiuos produktus tvarkantiems darbuotojams būtų taikomos kuo geresnės bendros ir individualios apsaugos priemonės; pakartoja savo raginimą sukurti naują nuoseklią, skaidrią ir rizika pagrįstą sistemą, skirtą poveikio ribinėms vertėms nustatyti ir labiau atsižvelgti į įvairių medžiagų mišinio poveikį darbuotojams; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą endokrininę sistemą ardančias medžiagas įtraukti į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų kategoriją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas), taip pat juos klasifikuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; pabrėžia, kad darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikio; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama 2022 m. toliau mažinti asbesto, patvirtinto 1 grupės kancerogeno pagal IARC, poveikį darbuotojams, kuris vis dar yra beveik pusės visų profesinio vėžio susirgimų priežastis; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimus 2021 m. spalio 20 d. rezoliucijoje dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto(61), visų pirma savo raginimą parengti Europos strategiją dėl viso asbesto pašalinimo ir savo pasiūlymus geriau įvertinti riziką, kylančią dėl asbesto poveikio ne darbe; prašo valstybių narių palengvinti patvirtintų su darbu susijusių vėžio atvejų pripažinimą ir jų kompensavimą ir stiprinti darbo inspekcijų vykdomą su darbu susijusio poveikio stebėseną;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti JT DVT, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis, skatinant vėžinių susirgimų, susijusių su infekcinėmis ligomis, prevenciją; palankiai vertina vakcinacijos programas kovojant su ŽPV plitimu; primygtinai ragina valstybėse narėse įgyvendinti lyčių požiūriu neutralią ir viešosiomis lėšomis finansuojamą vakcinacijos nuo ŽPV programą, kad būtų išnaikinti visi su ŽPV susiję vėžiniai susirgimai, ir ragina iki 2030 m. vakcina nuo ŽPV visiškai paskiepyti 90 proc. mergaičių ir gerokai padidinti berniukų iki 15 metų amžiaus skiepijimą; primygtinai ragina Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registre pranešti apie pažangą įgyvendinant Europos kovos su vėžiu plano tikslus dėl ŽPV vakcinacijos; ragina valstybes nares įgyvendinti 2018 m. gruodžio 7 d. Tarybos rekomendaciją dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant(62), siekiant sumažinti pažeidžiamų grupių imunizacijos nelygybę ir pagerinti imunizaciją vaikystėje; palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijant; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia imtis koordinuotų veiksmų dėl kancerogeninių virusų, pvz., ŽPV ir hepatito B viruso (HBV), kad jų plitimas būtų pažabotas; ragina valstybių narių nacionalinėse programose labiau suderinti ŽPV ir HBV vakcinaciją, kartu užtikrinant informacijos apie vakcinaciją teikimą ir skatinant vienodas galimybes pažeidžiamiems ir rizikos grupėms priskiriamiems suaugusiesiems; ragina ES lygmeniu reguliariai stebėti dabartinį skiepijimą nuo ŽPV ir HBV, naudojant sekimo sistemą, panašią į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) sukurtą COVID-19 vakcinų sekiklį, kuri taip pat paskatintų valstybes nares taikyti geriausią praktiką ir išlaikyti tempą; ragina valstybes nares derinti duomenis, užtikrinti sąveikumą ir labiau plėtoti nacionalines imunizacijos duomenų sistemas; pabrėžia, kad ECDC turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį stebint valstybių narių pažangą; remia tolesnius mokslinius tyrimus dėl vakcinų kūrimo nuo tokių virusų kaip hepatito C viruso ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); mano, kad iki to laiko reikia plačiu mastu taikyti gydymo sprendimus, kad iki 2030 m. būtų pasiektas PSO tikslas panaikinti hepatitą C, ir ragina Komisiją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo finansinius išteklius panaudoti šiems tikslams pasiekti, finansuojant atrankinį sveikatos tikrinimą; ragina bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant kovoti su klaidingos informacijos apie vakcinaciją poveikiu ir spręsti abejones dėl skiepų; ragina šiuo tikslu pasinaudoti Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa ir kitais ES finansavimo šaltiniais, be kita ko, siekiant remti piliečių, švietimo paslaugų teikėjų ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumo didinimo priemones, taip pat remti pagal programą „Europos horizontas“ vykdomus elgsenos mokslinius tyrimus; rekomenduoja griežčiau taikyti ES dezinformacijos elgesio kodeksą, ypač dėl klaidingos informacijos apie vakcinas;

36.  nurodo, kad naujausi duomenys rodo, jog lėtiniu uždegimu, įskaitant reumatines ir raumenų bei kaulų sistemos ligas, sergantiems asmenims kyla didesnė rizika susirgti vėžiu ir kitomis piktybinėmis ligomis; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti mokslinius tyrimus, skirtus lėtinio uždegimo, vėžio ir reumatinių ir raumenų bei kaulų sistemos ligų sąsajoms tirti;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai investuoti į suaugusiųjų, taip pat vaikų ir paauglių vėžio mokslinius tyrimus;

38.  pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamą finansavimą mokslo ir socialinių humanitarinių mokslų tyrimams, siekiant įvertinti nevienodas galimybes naudotis priežiūros ir inovacijų standartais, susijusiais su vaikų vėžiu visoje Europoje, dėl kurių vaikų vėžiu sergančių pacientų išgyvenimo koeficientas skiriasi iki 20 proc. valstybėse narėse, ir parengti poveikio mažinimo priemones, kad visiems vaikams ir jaunuoliams, sergantiems vėžiu, Europoje būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybė gauti gydymą; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl nevienodų galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas valstybėse narėse ir skirtinguose valstybių narių regionuose ir prašo Komisijos panaikinti šiuos skirtumus taikant tinkamas teisėkūros priemones, kad būtų užtikrintos vienodos teisės ES;

39.  rekomenduoja skatinti žindymą, kad informuojant ir šviečiant motinas apie žindymo naudą būtų sumažinta moterų krūties vėžio rizika;

40.  pažymi, kad įrodyta, jog genetinis polinkis susirgti vėžiu yra susijęs su konkrečių genų mutacijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad yra būdų šias mutacijas nustatyti arba gimus, siekiant aptikti tam tikras vaikų vėžio formas, arba vėlesniame gyvenimo etape, ypač krūties, kiaušidžių ir kolorektalinio vėžio atveju, ir kad šių mutacijų nustatymas gali padėti pažaboti ar aptikti ankstyvosios stadijos vėžį ir pasirinkti gydymo metodus; todėl rekomenduoja valstybėms narėms sudaryti daugiau galimybių visų amžiaus grupių pacientams atlikti genetinius tyrimus, susietus su medicininėmis konsultacijomis ir pažangia sekos nustatymo diagnostika, skiriant finansavimą ir sukuriant aiškius greito ir veiksmingo kompensavimo būdus, ir didinti informuotumą apie tai, kokiu mastu piliečiai gali naudotis tokiomis paslaugomis Sąjungoje; rekomenduoja daugiau investuoti į DNR sekoskaitos platformų infrastruktūrą ir įgūdžius bei specializuotų genetikos konsultantų mokymą konkrečiuose padaliniuose, pvz., jau veikiančiuose kai kuriuose centruose; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus genetikos srityje, kad būtų nustatyti tam tikrų vėžio tipų vystymuisi jautresni genotipai, įskaitant vaikų vėžį, kai susergama nepatyrus ilgo išorės veiksnių poveikio;

41.  pabrėžia, kad tokie metodai kaip molekulinė epidemiologija gali suteikti genų ir aplinkos sąveikos įžvalgų, susijusių su vėžiu, palyginti su įprasta epidemiologija; nurodo, kad šios įžvalgos kartu su papildomais epigenetikos srities tyrimais gali būti naudojamos tam, kad rizikos veiksniai, prisidedantys prie vėžio priežasčių, būtų geriau suprantami ir kad pagerėtų ankstyvas diagnozavimas;

42.  tvirtai remia planuojamą Europos kovos su vėžiu kodeksas peržiūrą siekiant plėtoti geriausią vėžio prevencijos programų patirtį, ja dalytis ir ją įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant palankių sąlygų neturinčioms grupėms, ir sukurti patogią naudoti ES mobiliąją programėlę, kuri padėtų žmonėms ir apimtų vėžio prevenciją, švietimą ir priežiūrą, kaip paskelbta Plane; pabrėžia, kad visa naujausia informacija turėtų būti prieinama ne tik mobiliosiose programėlėse, bet ir neskaitmeniniu formatu, kad būtų užtikrintas įtraukumas; pabrėžia, kad Europos kovos su vėžiu kodeksas turėtų būti sistemingai vertinamas IARC ir kad vertinimo darbą turėtų koordinuoti Komisija;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sveikatos raštingumą, susijusį su vėžio rizika ir jį lemiančiais veiksniais, taip pat su tuo susijusį skaitmeninį raštingumą, kurti mokymo priemones prevencijai ir remti e. mokymosi platformų ir taikomųjų programų kūrimą; ragina ypatingą dėmesį skirti palankių sąlygų neturintiems, pažeidžiamiems, socialiai atskirtiems ir marginalizuotiems asmenims ir pabrėžia, kad būtinos specialios informuotumo didinimo kampanijos, skirtos grupėms, turinčioms ypatingų sveikatos raštingumo poreikių; pabrėžia, kad svarbu didinti raštingumą sveikatos srityje atsižvelgiant į kancerogenines medžiagas darbe, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai pasirūpintų tinkamu mokymu; pabrėžia, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį gerinant įvairių gyventojų grupių sveikatą, nes jie gali pritaikyti sveikatos gerinimo veiksmus prie pacientų poreikių, atsižvelgdami į pacientų skaitmeninius įgūdžius ir net jei jie tokių įgūdžių neturi; mano, kad vėžio prevencija yra pirmas žingsnis kuriant Europos visuomenės sveikatos švietimo politiką;

44.  nuolat stiprinti Onkologijos žinių centrą, kuriam turėtų būti pavesta parengti Europos veiksmų gaires, skirtas plataus masto prevencijos kampanijoms parengti ir koordinuoti, užtikrinant sinergiją su nacionalinėmis programomis, ir veiksmingoms informavimo apie sveikatinimą kampanijoms švietimo programose (susijusioms su nekenksmingu elgesiu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu, kancerogeninių virusų perdavimo būdais ir vakcinacija ir tokių infekcijų gydymo galimybėmis ir t. t.) parengti, ypatingą dėmesį skiriant jaunuoliams ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su nacionalinėmis ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis rengiant tokių kampanijų pranešimus;

45.  pabrėžia, kad tabako vartojimas ir žalingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba, didelis kūno masės indeksas, nejudri gyvensena ir aplinkos tarša yra rizikos veiksniai, būdingi kitoms lėtinėms ligoms; todėl mano, kad vėžio prevencija ir rizikos mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į integruotą lėtinių ligų prevencijos programą, glaudžiai bendradarbiaujant su Sveikatos skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvine grupe; ragina surengti aukščiausio lygio susitikimą padėties įvertinimo ir prevencijos klausimais, į kurį susirinktų ES institucijos, valstybės narės, pacientų asociacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios sveikatos srityje, kad aptartų komercinius vėžio ir kitų lėtinių ligų veiksnius;

46.  ragina, kad prevencijos programos visais sprendimų priėmimo proceso etapais būtų įgyvendinamos įtraukiant regionus ir savivaldybes, piliečius, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir pacientų asociacijas, ypač per konferenciją dėl Europos ateities;

II.Įtrauki vėžio atrankinė patikra ir aptikimas

47.  apgailestauja dėl to, kad dažnai vėluojama laiku diagnozuoti vėžinio simptomus dėl sistemos trūkumų ir dėl tokių priežasčių kaip informacijos trūkumas ar vėžio atrankinės patikros ir aptikimo procesų nesilaikymas; pripažįsta, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tam, kad sveikatos krizės (tokios kaip COVID-19 krizė) metu arba tais atvejais, kai sumažėja sveikatos priežiūros sistemų pajėgumas būtų tęsiamos atrankinės patikros programos ir būtų vykdomas ankstyvas aptikimas bei teikiamos sergančiųjų vėžiu priežiūros paslaugos; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su vėžio srities suinteresuotaisiais subjektais surengti visuomenės sveikatos kampanijas, siekiant pašalinti bet kokius vėlavimus atliekant atrankinę patikrą, ankstyvą aptikimą ir priežiūrą, kurie galėtų atsirasti dėl sveikatos krizės; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti sąlygas sparčiai reaguoti ir imtis veiksmų sutrikus įprastiems atrankinės patikros pajėgumams, svarbu greitai gauti naujausius duomenis apie atrankinės vėžio patikros programas, ir taip sumažinti atidėtų patikrų skaičių iki absoliutaus minimumo;

48.  apgailestauja, kad vėžio atrankinės patikros skirtumai valstybėse narėse lemia mažesnes galimybes išgyventi dėl pavėluoto vėžio diagnozavimo, kuris atspindi nepriimtiną ES piliečių diskriminaciją dėl jų gyvenamosios vietos šalies; pabrėžia, kad, Eurostato duomenimis, atrankinės patikros dėl krūties vėžio aprėptis visoje ES skiriasi bent dešimt kartų; atkreipia dėmesį į tai, kad leidinyje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“ pažymima, kad gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros tikslinės gyventojų grupės aprėptis valstybėse narėse skiriasi nuo 25 proc. iki 80 proc.; pažymi, kad, pavyzdžiui, tik 18 valstybių narių pranešė, kad jos turi nacionalines ar regionines gyventojų atrankinės patikros programas, skirtas krūties, gimdos kaklelio ir kolorektaliniam vėžiui, kaip nurodyta naujausioje IARC pažangos įgyvendinant 2003 m. Tarybos rekomendacijas dėl atrakinės patikros atskaitoje; ragina Komisiją remti projektus, pvz., programą „ES – sveikatos labui“, programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją ir kitas susijusias programas, siekiant išnagrinėti kliūtis, trukdančias anksti aptikti ir diagnozuoti vėžį Europoje;

49.  ragina valstybes nares bendradarbiauti, ypač pasienio regionuose ir izoliuotose vietovėse (įskaitant kalnuotas vietoves ir miestų teritorijas, nutolusias nuo atrankinės patikros centrų), siekiant sumažinti socialinę ir geografinę nelygybę vėžio atrankinės patikros ir ankstyvosios diagnostikos paslaugų srityje;

50.  remia tai, kad sukurta nauja ES remiama vėžio atrankinės patikros sistema, paskelbta Plane, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad 90 proc. ES gyventojų, kurie atitinka krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros reikalavimus, būtų patikrinti iki 2025 m.; ragina Komisiją, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, į programą įtraukti kitus vėžinius susirgimus ir nustatyti aiškius tikslus dėl kiekvienos rūšies vėžio; remia kitų rūšių vėžio, kurį galima veiksmingai aptikti per atrankines patikras, mokslinius tyrimus; ragina Komisiją kas dvejus metus įvertinti vėžio atrankinės patikros sistemos rezultatus, susijusius su vienoda tikslinės populiacijos prieiga, stebėti skirtumus valstybėse narėse ir regionuose, pasiūlyti naujas tinkamas priemones, susieti atrankinės patikros programas su naujausiais vėžio atrankinės patikros mokslinių tyrimų rezultatais ir prireikus pateikti priemones, kuriomis valstybėse narėse būtų didinama atrankinės patikros ir prevencijos paslaugų aprėptis; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją per Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą pranešti ir stebėti atrankinės patikros rezultatus;

51.  ragina valstybes nares skatinti organizuoti krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankines patikras pagal organizuotas nacionalines ir regionines gyventojų programas, įskaitant atokiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, ir tam skirti tinkamus išteklius; pakartoja, kad kartu pagal Planą daugiau dėmesio reikėtų skirti tų vėžio rūšių, kurių išvengti neįmanoma, atrankinės patikros, diagnozavimo ir gydymo iniciatyvoms; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tikslingą didelės rizikos grupių atrankinę patikrą; ypač rekomenduoja valstybėms narėms parengti išsamią atrankinės patikros politiką, kuria būtų sudarytos sąlygos nustačius vėžio paveldimumo požymius laiku atlikti atrankinę patikrą; rekomenduoja valstybėms narėms parengti mokslinių tyrimų programas ir kurti veiksmingus, tikslius, neinvazinius ir naujoviškus įvairių vėžio rūšių ankstyvosios diagnostikos metodus, pvz., biologinius žymenis;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros ir ankstyvo aptikimo paslaugų kokybės užtikrinimo Europos gaires, kad šie vėžiniai susirgimai būtų kuo greičiau diagnozuojami; rekomenduoja valstybėse narėse šalinti skirtumus, susijusius su atrankine patikra, galimai griežtinant moksliškai pagrįstus vėžio atrankinės patikros kriterijus, teisinę sistemą, valdymo ir kokybės užtikrinimo struktūras; mano, kad, siekiant pašalinti vėžio atrankinės patikros skirtumus, ES lygmeniu reikia bendrų standartizuotų atrankinės patikros protokolų, neapsiribojant geriausios praktikos gairėmis, o žvelgiant plačiau, pvz., į atrankinės patikros programų organizavimo algoritmus ir kokybės vertinimo rodiklius;

53.  ragina tobulinti ir suderinti vėžio atrankinės patikros duomenų rinkimą, kad būtų galima rengti metinę Europos ataskaitą; taip pat ragina reguliariai stebėti dabartines atrankinės patikros programas ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į poreikį susieti duomenų rinkinius iš atrankinės patikros programų apie vėžio atsiradimą su profesinėmis kategorijomis, nes tai gali padėti nustatyti tinkamas prevencines priemones; mano, kad viešųjų sveikatos paslaugų teikimas (įskaitant finansavimą, infrastruktūrą ir su sveikatos priežiūros specialistais susijusius aspektus) yra labai svarbus gerinant vėžio prevenciją, atrankinę patikrą ir diagnostiką; pabrėžia, kad svarbu atlikti atrankinę patikrą ir rinkti duomenis apie dažniausiai pasitaikančias gretutines vėžio ligas, kad būtų galima kuo geriau jas numatyti iš anksto; pabrėžia, kad mokslo pažanga prognozuojant vėžio riziką turėtų leisti kurti tinkamos rizikos atrankinės patikros programas;

54.  pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti dabartinius ir buvusius hepatitu B ir C sergančius ar sirgusius pacientus, siekiant užkirsti kelią vėžio vystymuisi;

55.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvoje(63) palengvinti „antros išvados“ dėl sudėtingų arba netipinių vėžio atvejų pateikimo tvarką, ir rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti pacientų teisę prašyti, kad vienos valstybės narės specialistai galėtų kreiptis dėl konsultacijos į kitos valstybės narės specialistus, pasinaudodami viena nuoseklia sistema;

56.  palankiai vertina Komisijos vyriausiųjų patarėjų moksliniais klausimais ir pagal mokslinių konsultacijų mechanizmą pradėtą procesą dėl būsimo 2003 m. Tarybos rekomendacijos dėl krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atrankinės patikros atnaujinimo, kuriuo bus atsižvelgta į naujus atrankinės patikros tyrimus ir naujausius duomenis apie geriausius atrankinės patikros protokolus (magnetinio rezonanso vaizdą, ŽPV tyrimus, pagal riziką suskirstytus metodus ir rizikos skaičiuokles); pabrėžia, kad informacija apie šias atrankinės patikros programas turėtų būti perduodama Jungtinio tyrimų centro Onkologijos žinių centrui (amžius tyrimo pradžioje ir vėlesnio taikymo laikotarpis, poveikis išgyvenimui, ekonominis efektyvumas ir t. t.) ir kad kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų jas reguliariai vertinti; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su IARC, PSO, sveikatos priežiūros specialistais ir pacientų organizacijomis, parengti ES rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų pastangų skatinimo siekiant įvertinti, ar 2022 m. atnaujinant Tarybos rekomendaciją į ją galima įtraukti naujas moksliškai pagrįstas vėžio atrankines patikros programas (įskaitant plaučių, prostatos, skrandžio ir kiaušidžių vėžį) ir koks yra dirbtinio intelekto vaidmuo; ragina pripažinti įrodymus, kuriais patvirtinamas teigiamas tikslingos atrankinės plaučių vėžio patikros poveikis mirtingumo mažėjimui; ragina Tarybą, remiantis pirmiau minėto vertinimo rezultatais, apsvarstyti galimybę į 2022 m. atnaujintą Tarybos rekomendaciją įtraukti plaučių ir prostatos vėžio atrankinę patikrą; atsižvelgdamas į Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupės nuomonę ir 2022 m. atnaujintą Tarybos rekomendaciją dėl atrankinės vėžio patikros, ragina nustatyti aiškius ir apčiuopiamus tikslus, susijusius su bet kokios naujos formos vėžio gydymu;

57.  pritaria tam, kad Komisija ir valstybės narės sukurtų ES platformą, skirtą nacionaliniams atrankinės patikros centrams, remiantis panašių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo platformų patirtimi, pvz., Europos sveikatos technologijų vertinimo tinklo ir Vaistų agentūrų vadovų; rekomenduoja, kad šiai platformai būtų patikėta dalytis patirtimi ir įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius, aptarti bendrus iššūkius, skatinti bendradarbiavimą, mokymą ir gebėjimų stiprinimą ir taip pagerinti atrankinės patikros programų kokybę, ir ji veiktų kaip ES remiamų su vėžio atrankine patikra susijusių projektų ir iniciatyvų centras ir ilguoju laikotarpiu tvarkytų duomenų, reikalingų įgyvendinti IARC ataskaitą apie vėžio atrankinę patikrą, teikėjų tinklą;

58.  pabrėžia, kad svarbu didinti ES gyventojų informuotumą apie vėžio atrankinę patikrą ir ankstyvą aptikimą ir plėsti šios veiklos apimtį, Sąjungos lygmeniu rengiant informuotumo didinimo kampanijas, skelbiant Europos informavimo dienas, atliekant motyvacijos tyrimus ir geriau įgyvendinant esamas komunikacijos kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares remti, finansuoti ir įgyvendinti tolesnius veiksmus, kuriais siekiama didinti informuotumą apie vėžio atrankinę patikrą ir siunčiat tiesioginius pranešimus skatinti plačiąją visuomenę ir reikalavimus atitinkančius gyventojus joje dalyvauti; ragina valstybes nares aktyviai dirbti rengiant švietimo strategijas pirminės sveikatos priežiūros centruose; ragina tirti elgesį lemiančius veiksnius ir kliūtis, kurios trukdo anksti nustatyti ir diagnozuoti vėžį, siekiant skatinti dalyvavimą atrankinės patikros programose, kurios remiamos ES lėšomis, pvz., pagal mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“;

59.  ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač platesniame Europos regione, siekiant skatinti organizuoti atrankinės patikros kampanijas ir ankstyvosios diagnostikos programas, visų pirma susijusias su moterų vėžiniais susirgimais ir ypač mažų ir vidutinių pajamų šalyse ir mažumų bendruomenėse, kartu atsižvelgiant į moterų vėžio ypatumus tose šalyse; pabrėžia, kad tai gali būti svarbus ES indėlis siekiant su vėžiu susijusių tarptautinių tikslų, pvz., PSO tikslo panaikinti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą;

60.  pripažįsta tarpininkų sveikatos srityje, pacientų padėjėjų ir nevyriausybinių organizacijų svarbą ir ragina juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesus ir išteklių paskirstymo strategijas; pripažįsta gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį jie atlieka prevencijos ir vakcinavimo kampanijose padėdami šalinti kliūtis tarp institucijų ir visuomenės, įskaitant pažeidžiamas grupes;

61.  ragina ES ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su PSO ir dirbti siekiant įgyvendinti PSO politines rekomendacijas ir gaires;

IIIa. Vienodos galimybės gauti sergančiųjų vėžiu priežiūros paslaugas: aukščiausios kokybės priežiūros paslaugų kūrimas

62.  apgailestauja dėl to, kad ES pacientai vis dar susiduria su sunkumais siekdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvauti klinikiniuose tyrimuose kitose valstybėse narėse ir kad tik mažuma pacientų ir ne visi sveikatos priežiūros specialistai žino apie pacientų teisę gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas pagal dvi esamas sistemas: Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą ir Socialinės apsaugos reglamentą(64); ragina atlikti esminę Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos reformą, kad būtų sudarytos sąlygos judumui ir gauti itin specializuotą įrangą bei priežiūrą stiprinant nacionalinius informacijos centrus, suteikiant jiems daugiau biudžeto išteklių, ir sudaryti sąlygas parengti Komisijos gaires, kuriose būtų nustatyti priimtini ir suderinti peržiūros ir patvirtinimo terminai, siekiant sutrumpinti laiką iki gydymo ES pagal Socialinės saugos reglamentą; ragina rengti daugiau informavimo kampanijų apie pacientų teises į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistams skirtas kampanijas, taip pat sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą, kuris teiktų informaciją apie būdus, kaip pasinaudoti ES tarpvalstybinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad reikia sumažinti logistines ir kalbines kliūtis, su kuriomis susiduria pacientai gaudami sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje narėje; pabrėžia, kad pacientams reikia suteikti aiškią informaciją apie tam tikroms valstybėms narėms taikomus išankstinio leidimo reikalavimus; pabrėžia, kad reikia teikti ypatingą finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems tėvams, lydintiems vaikus į užsienį gydymo tikslais; pabrėžia, kad reikia palengvinti procesą pacientams, atsižvelgiant į nepatenkintus poreikius ir galimą naudą, keliaujantiems į užsienį klinikinių tyrimų ir susiduriantiems su tokiomis problemomis kaip neaiškumas dėl tolesnių veiksmų protokolų grįžus namo ir išlaidų, susijusių su jų dalyvavimu klinikiniuose tyrimuose, padengimo iš nacionalinių draudimo kasų, tuo tikslu išsamiai peržiūrint tarpvalstybines sveikatos priežiūros sistemas vienodai atsižvelgiant į Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą ir Socialinės apsaugos reglamentą; pabrėžia, kad reikia paaiškinti galimybę naudotis tarptautiniais klinikiniais tyrimais, nes ji nėra aiškiai apibrėžta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje; pažymi, kad visos su gydymu susijusios išlaidos turėtų būti finansuojamos prieš gydymo pradžią, siekiant išvengti mažas pajamas gaunančių pacientų atskirties; ragina Komisiją, atliekant kitą esamų sistemų peržiūrą, apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą leidimų naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis išdavimo ir kompensavimo taisyklių rinkinį, įskaitant teisę gauti antrą išvadą; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti reguliariai vertinant Komisijos 2018 m. e. sveikatos strategiją, siekiant užtikrinti susietus elektroninius sveikatos įrašus, geresnį sąveikumą ir geresnę vėžiu sergančių pacientų duomenų kokybę, privatumą ir saugumą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kartu užtikrinant griežtą pacientų sveikatos duomenų privatumo ir saugumo taisyklių laikymąsi; atkreipia dėmesį į Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registro, kaip priemonės pranešti ir vertinti pažangą šiose srityse, potencialą;

63.  atkreipia dėmesį į operatyviai administruojamo gydymo svarbą ir laiku pateikiamus atitinkamo vėžiu sergančių pacientų medicininio gydymo rezultatus, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo sparčiau progresuoja liga taip sukeldama pavojų pacientų išgyvenimui; apgailestauja, kad tam tikrose valstybėse narėse nepakanka viešųjų išteklių ligos aptikimui laiku ir gydymui, todėl nuo valstybės finansuojamo socialinio draudimo priklausančių pacientų išgyvenimo galimybės yra mažesnės ir jiems nelieka jokios kitos galimybės, išskyrus gydymą privačiajame sektoriuje;

64.  ragina apsvarstyti galimybę visoje ES abipusiai pripažinti sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje ir įgyvendinti bendrą pripažinimo schemą, taikomą ES nepriklausančioms šalims, kaip reikalaujama Direktyvoje 2005/36/EB(65), užtikrinant, kad tai sudarytų palankesnes sąlygas su onkologija susijusioms specialybėms; ragina parengti kvalifikacijos kėlimo programas, kad į onkologijos sritį norintys pereiti asmenys galėtų tai padaryti bet kuriuo savo karjeros etapu;

65.  ragina visapusiškai pripažinti medicininę ir pediatrinę onkologiją kaip specializuotas disciplinas, nustatyti visos Europos kokybės standartus, taikomus administruoti ir prižiūrėti medicininiam suaugusiųjų ir vaikų vėžio gydymui, ir palengvinti pacientų galimybes patekti pas vėžio specialistus, kad jie galėtų pasinaudoti naujovėmis ir galimybe susipažinti su ankstyvais naujų perspektyvių vaistų, sveikatos technologijų ir sudėtingų gydymo būdų, pvz., ląstelių ir genų terapijos, klinikiniais tyrimais; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad galimybė naudotis inovacijomis ankstyvuose klinikiniuose tyrimuose dėl recidyvuojančių ar sunkiai gydomų piktybinių navikų būtų įtraukta į atitinkamas nuostatas;

66.  ragina stiprinti chirurgijos įgūdžius ES, pripažįstant chirurginę onkologiją kaip specializuotą discipliną, nustatyti visos Europos vėžio chirurgijos kokybės standartus, palengvinti pacientų galimybes patekti į didelės apimties vėžio chirurgijos centrus ir suteikti galimybę gauti naujoviškas chirurgines procedūras; ragina pripažinti kokybišką chirurgiją ir pabrėžia jos svarbą gydant ankstyvose stadijose aptiktą vėžį; pabrėžia, kad būtina skatinti pagrindinės chirurginės onkologijos mokymo programos rengimą ir atskirų onkologinės chirurgijos srities specialistų mokymą, ir ragina programose ES lygmeniu suderinti švietimą chirurginės onkologijos srityje; remia chirurginės onkologijos klinikinių tyrimų, kurie yra vietinio regioninio gydymo dalis, plėtrą ir skatina didesnes ES ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų investicijas į chirurginės onkologijos mokslinius tyrimus; pažymi, kad, siekiant gerinti ilgalaikę vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę, svarbu taikyti standartizuotus chirurginio onkologinio gydymo būdus;

67.  remia aukštos kokybės radioterapijos tobulinimą ir geresnę ir vienodą prieigą prie jos ES pripažįstant medicinos fiziką ir radioterapiją kaip specializuotas disciplinas, skatinant bendrus švietimo ir mokymo standartus, didesnį ES finansavimą valstybėms narėms, skirtą jų radioterapijos plėtimui, ir didesnes ES ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšų investicijas į radioterapijos mokslinius tyrimus;

68.  ragina skatinti geriatrinę onkologiją kaip šaką, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį ir kurią reikia papildyti moksliniais tyrimais, siekiant nustatyti geriausius gydymo ir diagnostikos metodus vyresniems pacientams; primena, kad ES daugiau nei 60 proc. naujų vėžio atvejų ir daugiau kaip 70 proc. mirties nuo vėžio atvejų yra susiję su 65 metų ir vyresniais žmonėmis; pažymi, kad tikėtina, jog senstant ES gyventojams ši dalis didės, todėl tai yra itin svarbus iššūkis sveikatos priežiūros sistemoms; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai spręsti šią problemą imantis konkrečių veiksmų; konkrečiai prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų siekiant palengvinti pagyvenusių žmonių klinikinius tyrimus, įgyvendinti daugiadalykius ir visapusiškus onkologinės geriatrijos priežiūros modelius kasdieniuose klinikiniuose gydymo procesuose ir kurti kompetencijos centrus geriatrinės onkologijos srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti onkologijos srities darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo geriatrijos pagrindų srityje galimybes;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares planuoti veiksmus, kuriais, atsižvelgiant į priežiūrą ir gydymą, būtų skatinama daugiau dėmesio skirti pacientų vaisingumo apsaugai, ypač vaikų ir paauglių vėžio atveju;

70.  palankiai vertina naują veiksmų planą pagal Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo medicinoje strateginę darbotvarkę(66), kuriuo bus remiamas radioaktyviųjų izotopų gamybos pajėgumų ir tiekimo saugumas pakeičiant dabartinę senstančią įrangą ir diegiant esamas technologijas, visų pirma reaktorius ir dalelių greitintuvus, pagal esamas finansines priemones, bus išvengta radioaktyviųjų izotopų trūkumo sudarant palankesnes sąlygas kirsti sienas ir taikyti vežimo išimtis, taip pat gerinama medicinos spinduliuotės technologijų kokybė ir sauga, nes šiuo metu tai nėra vienodai prieinama visose ES valstybėse narėse, vertinant radioaktyviuosius izotopus atliekant sveikatos technologijų vertinimus, suderinant patekimą į rinką, patvirtinant, kad branduolinė medicina yra visiškai nepriklausoma medicinos specializacija, propaguojant mokymo standartus ir investuojant į branduolinės medicinos mokslinius tyrimus;

71.  ragina Komisiją skatinti, o valstybes nares stiprinti bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų, slaugytojų, pirminės sveikatos priežiūros specialistų ir gydytojų specialistų vaidmenį, atsižvelgiant į jų svarbą nukreipiant pacientus diagnostinių tyrimų ir pas onkologijos specialistus, taip pat didinti mitybos specialistų ar dietologų, psichologų ir reabilitologų vaidmenį gydant vėžį ir vykdant tolesnę priežiūrą, siekiant tinkamu laiku užtikrinti prieigą prie tinkamo gydymo ir optimaliais būdais teikiamos priežiūros; ragina kurti daugiadalykes grupes, kurios vėžiu sergančius pacientus lydėtų visą gydymo kelią, ir plėtoti įvairias sritis apimantį sprendimų priėmimą rengiant specialius tarpdalykinius pasitarimus (konsiliumus), kuriuose dalyvautų įvairūs vėžio ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai; pabrėžia, kad svarbu nuolat rengti sveikatos priežiūros specialistų mokymus, kad jie būtų informuojami apie naujas vėžio gydymo galimybes; ragina išplėsti gydymo koordinatoriaus vaidmenį siekiant užtikrinti, kad pacientų gydymas būtų tinkamai koordinuojamas, ir pacientai turėtų galimybę lengvai gauti naujausią informaciją, susijusią su vėžio diagnostika, ir konsultacijas, kaip naudotis sveikatos sistema;

72.  mano, kad Direktyvos 2005/36/EB taikymo sritis turėtų būti persvarstyta, kad būtų galima abipusiai pripažinti vėžio slaugos švietimą ir kitų medicinos darbuotojų, padedančių gydymo procese, švietimą;

73.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į savo nacionalinius vėžio kontrolės programas, parengti strategijas, kurios apimtų ir pagal kurias būtų įgyvendinamos prevencinės priemonės siekiant išvengti vėžiu sergančių ligonių priežiūros specialistų perdegimo rizikos; ragina Komisiją ir EU-OSHA skirti dėmesį šiai problemai ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu jos turėtų būti laikomos svarbiomis Plano įgyvendinimo partnerėmis;

74.  ragina, jei įmanoma ir saugu, naudoti ambulatorinius vėžio gydymo būdus, siekiant išsaugoti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę; mano, kad reikėtų skatinti vaikų ambulatorinį gydymą, jeigu atitinkama erdvė ir (arba) aplinka ir turimi medicinos prietaisai yra suprojektuoti taip, kad atitiktų vaikų pacientų poreikius; pabrėžia vaistininkų, onkologų ir slaugytojų vaidmenį vykdant daugiadalykę tolesnę priežiūrą tų pacientų, kurie vartoja geriamus vaistus nuo vėžio; ragina valstybes nares diegti arba tobulinti e. sveikatos technologijas, telemedicinos ir nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant užtikrinti stacionarinės ir ambulatorinės vėžio priežiūros, taip pat bendruomeninės priežiūros tęstinumas; ragina Komisiją naudoti programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų finansavimą siekiant paremti telemedicinos naudojimą ir padėti parengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas; ragina imtis veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie telemedicinos paslaugų visose valstybėse narėse ir prie programos „ES – sveikatos labui“ ir Skaitmeninės Europos finansavimo paramos siekiant didinti pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninį raštingumą;

75.  ragina valstybes suteikti integruotą ir įvairias sritis apimančią palaikomąją slaugą vėžiu sergantiems pacientams, kad būtų palengvintas jų skausmą ir sumažintas diskomfortas, skatinant patogią priežiūrą ir užtikrinant slaugytojų arba prižiūrėtojų buvimą, išsaugant pacientų orumą ir atsižvelgiant į jų išankstinį priežiūros planavimą ir savarankiškumą; ragina Komisiją koordinuoti nuolatinį keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pritaikymą slaugos ligoninių ir palaikomosios slaugos namuose srityje ES lygmeniu; ragina parengti vaikams pritaikytą palaikomąją slaugą, visų pirma valstybėse narėse, kuriose šios priežiūros paslaugos dar nėra teikiamos plačiu mastu; ragina valstybes nares palaikomosios slaugos klausimą įtraukti į nacionalines vėžio kontrolės programas, maksimaliai padidinti palaikomosios slaugos skyrių skaičių kiekviename regione, kad jis būtų pritaikytas prie pacientų poreikių, kuo labiau sutrumpinti laukimo laiką, užtikrinti tvarų finansavimą ir pakankamą gerai parengtų darbuotojų skaičių; mano, kad ES profesinių kvalifikacijų pripažinimo reguliavimo sistema turėtų būti išplėsta, kad būtų galima standartizuoti palaikomosios slaugos švietimą ir apibendrinti geriausią sveikatos priežiūros specialistų patirtį; pabrėžia, kad reikia kurti palaikomosios slaugos referencijos centrų tinklus ir juos visais lygmenimis integruoti į vėžio gydymą, visų pirma į specialias ligonines, pirmines sveikatos priežiūros įstaigas, slaugos ligonines ir priežiūrą namuose, taip pat į teritorines ligonines; pabrėžia, kad naudojantis Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registru turėtų būti vertinamos pacientų galimybės gauti pagalbinę ir palaikomąją slaugą (įskaitant psichologines ir onkologines paslaugas) visoje ES ir registrui turėtų būti teikiama informacija; ragina stiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sistemų bendradarbiavimą visose valstybėse narėse;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti specialius kokybės užtikrinimo kriterijus ir schemas (įskaitant bendrus priežiūros standartus, tinkamą organizavimą, infrastruktūrą ir kompetencijas, įvairias sritis apimančią praktiką, tęstinį specialistų mokymą, pacientų švietimą ir dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose), taip pat bendras klinikines rekomendacijas, kad akreditavimo standartai būtų taikomi valstybinėms ir privačioms ligoninėms, kuriose gydomi vėžiu sergantys pacientai, siekiant užtikrinti veiksmingą, saugų ir vienodą vėžio valdymą visoje ES; tvirtai mano, kad šie kriterijai turi atitikti aukščiausius prieinamus įrodymais pagrįstus mokslo standartus, paskelbtus recenzuojamoje mokslinėje literatūroje; primygtinai reikalauja, kad tiek viešosios, tiek privačiosios įstaigos, atitinkančios kokybės užtikrinimo kriterijus, būtų įtrauktos į nacionalines vėžio kontrolės programas, kurios yra Plano dalis, siekiant visoje ES užtikrinti aukščiausios kokybės vėžio gydymą visiems pacientams; ragina valstybes nares parengti sveikatos poreikių onkologijos srityje žemėlapius, susiejant juos su tikrais žemėlapiais ir esamos onkologinės infrastruktūros sąrašais; mano, kad šis planavimas leis valstybėms narėms geriau planuoti prieigą prie esamos medicinos infrastruktūros, nustatyti aiškias veiksmų sritis ir išteklių paskirstymo prioritetus, taip pat planuoti tarpvalstybinį onkologinių informacijos centrų bendradarbiavimą;

77.  palankiai vertina tai, kad, kaip skelbta Europos kovos su vėžiu plane, planuojama įsteigti ES tinklą, kuris apjungs pripažintus nacionalinius vėžio centrus (informacijos centrus) kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant taikyti užtikrintos kokybės diagnostiką ir gydymą, be kita ko, pasitelkiant klinikiniams tyrimams skirtą mokymą ir mokslinius tyrimus bei klininkinių tyrimų skatinimą visoje ES; ragina valstybes nares ir Komisiją remti tokių centrų, skirtų retiems vėžiniams susirgimams ir vėžiniams susirgimams, kuriems reikalingas sudėtingas gydymas, steigimą; ragina Komisiją nustatyti esamus tokio tipo ES centrus, skatinti bent vieno vėžio centro įsteigimą kiekvienoje valstybėje narėje ir remti šių centrų tinklo koordinavimą; pabrėžia, kad to tinklo tikslai turėtų apimti nelygybės mažinimą ir perkeliamųjų, klinikinių bei rezultatų mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad transliacinių mokslinių tyrimų skatinimas ir plėtra turėtų būti laikomi svarbiu pagrindiniu ES nacionalinių vėžio centrų tinklo tikslu; mano, kad kurdama šį ES tinklą Komisija turėtų atsižvelgti į būtinybę investuoti į moderniausią įrangą ir gerai parengtus gydytojus bei kitus įvairių specialybių sveikatos priežiūros specialistus, ir rekomenduoja į numatomo ES nacionalinių vėžio centrų tinklo veiklą nuo pat pradžių įtraukti įvairias gerai išplėtotas vėžio srities specialybes ir medicinos disciplinas, siekiant sustiprinti daugiadalykį bendradarbiavimą ir taip pagerinti pacientų gydymo rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti esamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, pvz., Europos referencijos centrų tinklų ir vaikų vėžio srityje vykdomo bendradarbiavimo, tvarumą; ragina Komisiją remti valstybes nares, skiriant dalį sanglaudos ir regioninių fondų biudžeto lėšų šių centrų steigimui remti, kad būtų užtikrinta visiška gyventojų aprėptis;

78.  ragina kiekvienoje valstybėje narėje laikantis PSO gairių dėl nacionalinių vėžio kontrolės planų (NVKP) nustatyti, sustiprinti ar sukurti NVKP, kurių tikslu turėtų būti įsteigta viena įstaiga, galbūt nacionalinis vėžio institutas, atsakingas už atitinkamų NVKP įgyvendinimą ir tolesnius veiksmus, turintis atitinkamus tikslus ir išteklius; ragina NVKP turinį kuo labiau suderinti su Planu, kad būtų galima sudaryti palankias sąlygas sėkmingam Plano įgyvendinimui; rekomenduoja NVKP diegti laikantis Europos nacionalinių vėžio kontrolės programų kokybės užtikrinimo vadovo, inicijuoto pagal Europos kovos su vėžiu partnerystę (EKVP), ir ragina į visus NVKP įtraukti specialų vaikų vėžio ir retųjų vėžio rūšių komponentą, siekiant užtikrinti, kad konkretiems šių pacientų poreikiams tenkinti būtų skiriami atitinkami ištekliai ir taikomos įgyvendinimo programos; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas šių organizacijų tinklas; pabrėžia, kad į NVKP turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl pakankamų personalo pajėgumų, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų užtikrintas pakankamas onkologijos medicinos darbuotojų skaičius, proporcingas bendram gyventojų skaičiui;

IIIb. Vienodos galimybės gauti onkologinės priežiūros paslaugas ir onkologinių vaistų ES

79.  ragina Komisiją stiprinti ES vaistų rinką, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti gydymą, įskaitant novatoriško gydymo ir individualizuotosios medicinos paslaugas, sumažintas vaistų trūkumas, įveikta novatoriškų technologijų ir novatoriško gydymo aukštų kainų problema, paskatintas generinių ir biologiškai panašių vaistų vartojimas ir pagerintas suaugusiųjų ir vaikų vėžio gydymas; ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas įvertinti ES vaistų rinką, atkreipiant dėmesį į tai, kad didelės farmacijos įmonės įsigyja MVĮ ir kad tai kenkia sąžiningai konkurencijai; ragina palaikyti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų dialogą dėl galimybės gauti vaistų ir pasinaudoti inovacijomis, remiantis tokiais modeliais kaip ACCELERATE(67) vaikų vėžio sektoriuje ir įtraukiant visus atitinkamus subjektus, įskaitant akademinės bendruomenės narius, sveikatos priežiūros specialistus, pramonės ir pacientų atstovus;

80.  ragina valstybes nares stiprinti nacionalinius vaistų ir kitų sveikatos produktų mokslinių tyrimų ir gamybos pajėgumus, be kita ko, steigiant nacionalines vaistų laboratorijas, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti gydymą, sumažintas vaistų trūkumas ir priklausomybė nuo farmacijos pramonės, užtikrinta galimybė nemokamai naudotis naujoviškais gydymo būdais ir pagerintas suaugusiųjų ir vaikų vėžio gydymas; be to, ragina valstybes nares suteikti galimybę nemokamai gauti vėžiu sergantiems pacientams taikomą gydymą ir vaistus, naudojantis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis, ir apsvarstyti vaistų politiką, pagal kurią vyresniems nei 65 metų amžiaus vartotojams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir ekonominį nepriteklių patiriančioms šeimoms būtų suteikta galimybė nemokamai gauti vaistų;

81.  ragina Komisiją peržiūrėti 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(68), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, kuriuo nustatoma žmonėms skirtų vaistų Sąjungos leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka ir įsteigiama Europos vaistų agentūra(69), siekiant stiprinti rinkodaros leidimų išdavimo sistemą, gerinti vaistų prieinamumą ir didinti konkurenciją generinių ir biologiškai panašių vaistų srityje;

82.  pažymi, kad vėžiu sergantiems pacientams dažnai trūksta vaistų ir kad rimti onkologinių vaistų tiekimo sutrikimai daro didelę žalą jiems, jų slaugytojams ir šeimoms; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią visų vaistų ir medicinos reikmenų, ypač onkologinių, stygiui, įskaitant nebrangių būtinųjų vaistų nuo vėžio stygiui, ir jį valdyti; pritaria tam, kad būtų parengtas bendras vaistų nuo vėžio, kurių gali trūkti, krepšelis, siekiant užtikrinti, kad pacientai galėtų nepertraukiamai gauti tinkamą gydymą, pagrįstą skaidriai ir tinkamai apibrėžtais pacientų poreikiais;

83.  ragina stiprinti ir įvairinti tiekimo grandinę ES, ypač vaistų nuo vėžio tiekimo grandinę, atidžiai stebėti įtemptą su vaistų tiekimu susijusią padėtį ir jų stygių ir sukaupti strateginį tokių ypatingos svarbos vaistų, veikliųjų medžiagų ir žaliavų rezervą, ypač tais atvejais, kai tiekėjų skaičius ribotas; ragina ES farmacijos srities teisės aktuose nustatyti teisinę pareigą farmacijos įmonėms pranešti EMA informaciją apie tai, ar turima pakankamai būtiniausių vaistų nuo vėžio atsargų, užtikrinančių atitinkamą saugumą; pabrėžia tvarios viešųjų pirkimų praktikos svarbą užkertant kelią vaistų stygiui; atsižvelgdamas į Direktyvą dėl viešųjų pirkimų ES(70), primygtinai ragina Komisiją parengti gaires, kuriomis būtų remiama farmacijos srities viešųjų pirkimų, skirtų vaistams nuo vėžio pirkti, praktika, visų pirma nustatant, kaip įgyvendinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, siekiant užtikrinti ilgalaikį tiekimo tvarumą, konkurencingumą ir patikimumą ir skatinti investicijas į gamybą;

84.  pažymi, kad generiniai ir biologiškai panašūs vaistai gali sudaryti sąlygas veiksmingai ir saugiai onkologinei priežiūrai, didesnei konkurencijai, inovacijoms ir sveikatos priežiūros sistemų lėšų taupymui ir taip pagerinti prieigą prie vaistų; ragina į Planą ir į NVKP įtraukti strateginį tikslą aktyviai skatinti vartoti patento nesaugomus vaistus, jei jie yra tinkami ir naudingi pacientams; pabrėžia, kad jų patekimui į rinką neturėtų būti trukdoma arba jis neturėtų būti atidėtas, o jų kūrimo procesas turėtų būti skatinamas ir finansuojamas; ragina Komisiją skubiai užtikrinti sveiką konkurenciją baigus galioti intelektinės nuosavybės teisėms, užtikrinant galimybę gauti biologiškai panašių vaistų nuo pat pirmos dienos ir pašalinant visas kliūtis, trukdančias konkurencijai, pvz., pasitelkiant patentų susiejimą, uždraudžiant nuolatinio intelektinės nuosavybės teisių tęsimo praktiką, dėl kurios nepagrįstai vilkinama prieiga prie vaistų, ir sudarant sąlygas bendrai pasaulinei plėtrai;

85.  mano, kad valstybės narės turėtų kartu vertinti medicinos technologijas; todėl palankiai vertina 2021 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl Reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo siekiama remti suderintą novatoriškų vėžio diagnostikos ir gydymo priemonių vertinimą ir greitesnę prieigą prie jų, ir mano, kad, be kita ko, veiksmingesnis sprendimų priėmimo procesas galėtų padėti tai palengvinti; palankiai vertina tai, kad vaistai nuo vėžio yra pirmoji vaistų grupė, kuri bus bendrai vertinama pagal Reglamentą dėl sveikatos technologijų vertinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų skatinama perimti ir naudoti bendrus klinikinius vertinimus, kurie turi būti atliekami pagal reglamentą; atkreipia dėmesį į esamas priemones, kurias PSO naudoja siekdama įtraukti vaistus nuo vėžio į PSO pavyzdinį būtinųjų vaistų sąrašą;

86.  primena, kad visi pacientai turi teisę į optimalų gydymą, neatsižvelgiant į jų finansinius išteklius, lytį, amžių ar pilietybę; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad labai skiriasi įvairių vėžio gydymo būdų prieinamumas ir galimybės jais naudotis, o viena iš pagrindinių to priežasčių – jų neįperkamumas; todėl primygtinai ragina Europos Sąjungoje užtikrinti vienodas galimybes gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų, ypač vaistų nuo vėžio; ragina apsvarstyti galimybę rengti bendras derybas dėl kainų su farmacijos pramone pagal „BeNeLuxA“ iniciatyvą dėl vaistų politikos ir Valetos deklaraciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad sąžininga naujų gydymo būdų kainodara ir prieinamumas būtų pagrindinis Plano ir ES vaistų strategijos elementas, visų pirma susiejant ES viešąjį finansavimą (pvz., pagal programą „Europos horizontas“, Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvą) su sąlygomis, ir užtikrinti, kad būtų įskaičiuojamos viešosios investicijos į MTP ir kad vaistus, sukurtus vykdant valstybės finansuojamus mokslinius tyrimus, būtų galima įsigyti už teisingą ir priimtiną kainą; pabrėžia, kad tai taip pat turėtų būti taikoma vaistams, kuriems taikoma speciali reguliavimo ar rinkos apsauga, pvz., vaistams, sukurtiems retų rūšių ar vaikų vėžiui gydyti; ragina užtikrinti didesnį visos farmacijos sistemos skaidrumą, ypač kalbant apie kainodaros sudedamąsias dalis, kompensavimo kriterijus ir faktines (grynąsias) vaistų kainas įvairiose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti sąžiningesnes kainas ir viešąją atskaitomybę farmacijos sektoriuje;

87.  tvirtai pasisako už tai, kad būtų išplėstos bendrų viešųjų pirkimų, ypač vaistų nuo (labai) retų rūšių ir vaikų vėžio, naujų vaistų nuo vėžio ir vėžio gydymo priemonių, diagnostikos procedūrų, atrankinės diagnostikos tyrimų ir vėžio prevencijai skirtų vakcinų, pvz., vakcinų nuo ŽPV ir hepatito B, procedūros, siekiant įveikti stygiaus problemą ir padidinti vėžio gydymo įperkamumą ir prieinamumą ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant šias bendrų viešųjų pirkimų procedūras turėtų sutrumpėti reagavimo trukmė ir jos turėtų būti skaidrios; pabrėžia, kad bendri viešieji pirkimai neturėtų kenkti pacientų prieigai ir medicinos inovacijoms;

88.  ragina Komisiją remti reguliavimo sistemą, kuria būtų stiprinamos paskatos gydyti retų rūšių vėžį ES, kad būtų veiksmingai šalinami esami trūkumai; pabrėžia, kad patentų sistemos visame pasaulyje yra rengiamos taip, kad tam tikrą laikotarpį, t. y. tik tol, kol galioja patentas, išradėjai turi teisę komerciniais tikslais naudoti savo patentą, o vėliau atitinkamu išradimu laisvai gali naudotis bet kas; ragina Komisiją sukurti naujas tikslines paskatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodas galimybes gauti vaistų nuo vėžio, taip pat tose srityse, kuriose priešingu atveju produktų kūrimas neapsimokėtų;

89.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių vaistų kainų nustatymą, skaidrumo(71), siekiant valstybėse narėse užtikrinti procedūrų, naudojamų nustatant vaistų, ypač vaistų nuo vėžio, kainą ir jų kompensavimo sumą, veiksmingą kontrolę ir visišką skaidrumą; ragina kompetentingas institucijas reikalauti, kad farmacijos įmonės, prieš suteikiant joms rinkodaros leidimą, pateiktų informaciją apie mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas, finansavimą iš viešųjų išteklių ir apie gautas mokesčių lengvatas bei subsidijas; ragina apskaičiuojant vaistų išlaidas atsižvelgti į viešųjų lėšų naudojimą; ragina EMA padidinti auditų skaičių, kad būtų galima įvertinti, ar farmacijos įmonės laikosi skaidrumo reikalavimų;

90.  pažymi, jog didžiulė pažanga biologijos srityje atskleidė, kad vėžys yra bendras terminas, apimantis daugiau nei 200 ligų, ir kad tiksliąją arba individualizuotąją mediciną galima taikyti naudojant konkrečiai įvairioms mutacijoms skirtus vaistus; mano, kad tikslioji arba individualizuotoji medicina, kurios esmė yra tai, kad gydymas parenkamas atsižvelgiant į individualius naviko biologinius žymenis, atspindinčius genotipus ar fenotipus, yra perspektyvus būdas pagerinti vėžio gydymą; todėl ragina valstybes nares visoje ES plėtoti individualizuotąją mediciną vykdant tarpusavio bendradarbiavimą ir skatinti įgyvendinti regionines molekulinės genetikos platformas bei sudaryti vienodas sąlygas pacientams greitai gauti pažangiosios diagnostikos paslaugas ir individualizuotą gydymą, visapusiškai paisant duomenų privatumo ir užtikrinant, kad pacientai būtų informuoti ir sutiktų, kad jų sveikatos duomenys būtų naudojami mokslinių tyrimų tikslais; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog vėžiniai susirgimai skaidomi ir klasifikuojami pagal konkrečius genotipus, jie neturėtų būti apibrėžiami kaip dirbtinės retosios ligos siekiant padidinti finansines kompensacijas;

91.  primena, kad individualizuotosios medicinos srityje medicina ir gydymas, taikomi atsižvelgiant į lytis, laikomi veiksminga vėžio gydymo strategija, turint mintyje vyrų ir moterų biologinius, genetinius ir kaulų bei raumenų sistemos skirtumus; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vėžio gydymo pagal lytis plėtrai, atsižvelgiant į gydytojų terapeutų ir vidaus ligų gydytojų nurodymus;

92.  palankiai vertina projektą „Genomika visuomenės sveikatai“ ir Plane numatytas individualizuotos prevencijos veiksmų gaires siekiant nustatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų spragas ir paremti požiūrį, pagal kurį nustatomos visos žinomos biologinės anomalijos, lemiančios imlumą vėžiui, įskaitant paveldimas vėžio rūšis, kurios sudaro 5–10 proc. vėžio atvejų;

93.  ragina visapusiškai ir skubiai taikyti 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų(72); mano, kad reglamento taikymas sudarytų palankesnes sąlygas pradėti didelius klinikinius tyrimus, kurie būtų atliekami suderintai, veiksmingai ir koordinuotai Europos lygmeniu, siekiant palengvinti vaistų nuo vėžio mokslinius tyrimus ir pagerinti vėžiu sergančių pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę; be to, mano, kad reglamentas turėtų būti nuosekliai taikomas visose ES valstybėse narėse, siekiant racionalizuoti klinikinių tyrimų atlikimo procedūras; pabrėžia, kad svarbu iš naujo apsvarstyti galimybes sumažinti administracinę naštą, susijusią su klinikiniais tyrimais; ragina pasimokyti iš COVID-19 pandemijos ir išvystyti ilgalaikę perspektyvą, kaip ateityje vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą klinikinių tyrimų ir keitimosi informacija srityje;

94.  pažymi, kad PRIME programa, kurią pradėjo įgyvendinti EMA, gali tapti itin veiksminga priemone, padedančia padidinti paramą naujoviškų onkologinių vaistų kūrimui, kad jie greičiau pasiektų pacientus;

95.  ragina sukurti tvaresnę aplinką, be kita ko, susijusią su finansine parama, teikiama siekiant atlikti mokslinius tyrimus ir analizuoti esamus mokslinius tyrimus vaistų paskirties keitimo vėžio gydymo tikslais srityje, ypač tokius, kuriuos atlieka komercinių ketinimų neturinčios trečiosios šalys, ir sukurti papildomą projektą, kuriame būtų naudojama našioji kompiuterija, kad būtų galima greitai ištirti esamas molekules ir naujus vaistų derinius, pradedant didelių nepatenkintų poreikių tenkinimu, pvz., vėžio, kurio raidos prognozės blogos, metastazinio vėžio ir retų rūšių vėžio gydymu;

96.  pabrėžia, kad svarbu spręsti ne pagal indikacijas vartojamų vaistų, įskaitant nebrangius vaistus ir retų rūšių vėžiui gydyti skirtus vaistus, problemą; ragina Komisiją išanalizuoti esamą padėtį, susijusią su vaistų vartojimu ne pagal indikacijas;

97.  pripažįsta, kad daugeliui būsimų technologijų (pvz., ląstelių ir genų terapijai) reikės sudėtingo reglamentavimo; mano, kad Sąjunga turėtų finansuoti, skatinti ir užtikrinti reguliavimo procesą, kuriam vykstant būtų aktyviai skatinama vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas, numatomi akademinės bendruomenės, pramonės ir klinikų tyrėjų poreikiai, tyrėjai būtų aktyviai informuojami ir konsultuojami reguliavimo procesų klausimais, būtų rengiama dirva ateities technologijoms, jos būtų palaipsniui vertinamos ir būtų skatinamas saugių ir veiksmingų naujų gydymo būdų patekimas į rinką;

98.  pakartoja, kad svarbu surinkti ir pateikti patikimus įrodymus apie vaistų veiksmingumą ir saugumą atliekant ir klinikinius tyrimus, ir stebėjimo po pateikimo rinkai tyrimus; remia suaugusiesiems ir vaikams vartoti skirtų naujų ir įperkamų vaistų nuo vėžio naudojimo klinikinius tyrimų plėtrą; remia visoje Europoje atliekamų daugiacentrių klinikinių tyrimų, kuriais siekiama atrasti geresnes pacientų, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus pacientus, gydymo ir priežiūros formas, plėtrą; pabrėžia, kad valdžios institucijos turi užtikrinti skaidrumą, tyrimų vykdymo reikalavimų laikymąsi ir ankstyvą atitinkamų duomenų pateikimą EMA ir plačiajai visuomenei;

99.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) įsteigimo; pažymi, kad ne vėliau kaip 2023 m., o vėliau kas dvejus metus Komisija turėtų atlikti išsamią HERA veiklos, įskaitant jos struktūrą, valdymą, finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, vykdymo peržiūrą; pažymi, kad atliekant šias peržiūras visų pirma turi būti sprendžiamas klausimas, ar reikia keisti HERA struktūrą, be kita ko, svarstant galimybę pakelti jos statusą taip, kad ji būtų savarankiška agentūra, peržiūrėjus jos įgaliojimus ir žinant, kokių finansinių padarinių turės tokie pakeitimai; pažymi, Komisija turėtų pateikti peržiūrų išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai ir kad šios išvados turėtų būti skelbiamos viešai; pažymi, kad atitinkamais atvejais drauge su šiomis išvadomis turėtų būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama spręsti nurodytus klausimus, visapusiškai atsižvelgiant į Europos Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį; mano, kad tuo atveju, jei HERA statusas būtų pakeistas taip, kad ji būtų savarankiška agentūra, ji galėtų numatyti, skatinti, bendrai plėtoti ir palengvinti vienodą ir tvarią vėžiu sergančių pacientų prieigą prie vėžio gydymo naujovių, įskaitant diagnostikos procedūras ir papildomus diagnostinius tyrimus; mano, kad ilgainiui HERA galėtų glaudžiai bendradarbiauti su viešaisiais ir privačiaisiais subjektais, siekiant planuoti, koordinuoti ir kurti privačiųjų ir viešųjų pajėgumų ekosistemą, kad būtų sukurtos tinkamos ekstremaliosioms situacijoms skirtos sistemos, kurias taikant būtų užtikrinta ES prieiga prie svarbių žaliavų, jei pasaulyje sutriktų tiekimas;

100.  pabrėžia, kad reikia skatinti gyvybę gelbstinčių vėžio gydymo būdų inovacijas; todėl ragina Komisiją sukurti onkologiniams vaistams ir gydymo būdams skirtą farmacijos srities teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų skatinamos tikros proveržio inovacijos, o ne vadinamieji vaistai analogai, kurie yra tik dar viena tuo pačiu tikslu naudojama medžiaga, nesuteikianti didelės naudos, arba labai brangūs vaistai, kurie tik nežymiai pagerina pacientų padėtį; ragina, kad didelis valdžios institucijų, privačių įmonių ir NVO, įskaitant pacientų ir vėžį įveikusių asmenų asociacijas ir akademinę bendruomenę, konsorciumas bendradarbiautų, siekiant užtikrinti vėžio gydymo būdų, kuriems reikalingos sudėtingos technologijos, pvz., ląstelių (CAR T ląstelių) terapijos, genų terapijos, adoptyvinės imunoterapijos išskiriant naviko genomą (informacinę RNR) ir nanotechnologijų, prieinamumą ir įperkamumą; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės, norėdamos sudaryti palankesnes sąlygas plačiau taikyti naujoviškus gydymo būdus, turi ne tik stengtis finansuoti šiuo metu taikomus gydymo būdus, bet ir remti ekonomiškai efektyvesnių metodų kūrimą; mano, kad sumažinus novatoriškiausių ir veiksmingiausių gydymo būdų kainas padidės jų prieinamumas pacientams ES ir už jos ribų; ragina užtikrinti vienodas galimybes naudotis naujoviškais gydymo būdais tiek tankiai apgyvendintuose miestų regionuose, tiek mažesnėse kaimo ar atokiose vietovėse;

IIIc. Vienodos galimybės naudotis daugiadalyke ir kokybiška onkologine priežiūra. Siekis geriau reaguoti į sveikatos krizių poveikį vėžiu sergantiems pacientams

101.  pabrėžia, kad COVID-19 krizė turėjo ir tebeturi didelę įtaką vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumui ir gyvenimo kokybei visais ligos etapais, nes vėluojama atlikti prevencinius veiksmus, pvz., vakcinaciją, atidedamos prevencijos programos, klinikiniai tyrimai, atrankinis sveikatos tikrinimas, chirurginės procedūros ir gydymas, trinka vaistų ir kitų medicinos atsargų tiekimas, trūksta specializuotos darbo jėgos, mažiau bendraujama su sveikatos priežiūros specialistais ir pacientai bijo užsikrėsti; atkreipia dėmesį į įrodymus, iš kurių matyti, kad pirmaisiais pandemijos metais Europoje pas gydytojus apsilankė 1,5 mln. mažiau vėžiu sergančių pacientų ir buvo atlikta apie 100 mln. mažiau vėžio atrankinės patikros tyrimų nei įprastai, todėl dėl COVID-19 pandemijos 1 mln. ES piliečių šiuo metu gali būti nediagnozuotas vėžys(73);

102.  mano, kad COVID-19 pandemija buvo tikras ES sveikatos sistemų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis; pabrėžia, kad pagrindinė išmokta pamoka turėtų būti būtinybė investuoti į visuomenės sveikatos sektorių ir sukurti ekstremaliųjų situacijų strategiją, kad valstybės narės galėtų koordinuotai reaguoti į bet kokias būsimas sveikatos krizes; pabrėžia, kad pažeidžiamos grupės, įskaitant vėžiu sergančius pacientus, yra ypač pažeidžiamos per sveikatos krizę; pabrėžia, kad pagal ekstremaliųjų situacijų strategiją taikomomis konkrečiomis priemonėms turėtų būti siekiama apsaugoti pažeidžiamas grupes, įskaitant vėžiu sergančius pacientus, kurie negali laukti, kol krizė baigsis; pabrėžia, kad šiomis konkrečiomis priemonėmis turėtų būti remiamas produktų kūrimas, gamyba ir atsargų kaupimas siekiant apsaugoti šias pažeidžiamas grupes;

103.  ragina Komisiją ir valstybes nares uoliai rinkti duomenis naudojantis tinkamais registrais, kad būtų galima stebėti vakcinų nuo COVID-19 poveikį pažeidžiamiems gyventojams, įskaitant vėžiu sergančius pacientus, ir paskesnį imuninį atsaką į jas;

104.  susirūpinęs pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau iki jos buvusi sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumo problema; pažymi, kad būtina nedelsiant užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros specialistų, kurių specializacija yra onkologinė priežiūra, skaičių; pakartoja, kad konkrečiomis ekstremaliųjų situacijų strategijos priemonėmis turėtų būti siekiama sumažinti darbo jėgos trūkumą įdarbinant tiek pirminės, tiek specializuotos sveikatos priežiūros specialistus ir juos perkvalifikuojant, jei jie būtų kitų sričių specialistai; teigia, kad Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registras gali būti naudojamas kaip priemonė vertinant jau anksčiau buvusį darbo jėgos trūkumą ir teikiant ataskaitas apie jį; pabrėžia, kad norint visiems užtikrinti galimybę naudotis diagnostikos, gydymo ir kokybiškomis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis, reikia naujų į žmogų orientuotų sveikatos priežiūros metodų; pabrėžia, kad reikia dėti pastangas įgūdžių derinio srityje, kad būtų optimaliai reaguojama į personalo poreikius sveikatos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai remia valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti internetines sveikatos priežiūros specialistų, pvz., slaugytojų, mokymo platformas ir terapinės priežiūros programas, pagal kurias būtų suteikiama kvalifikacija ir pripažįstama jų kompetencija;

105.  apgailestauja, kad pacientai vis dar susiduria su daugybe sunkumų siekdami gauti kokybiškas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, nes daugelyje valstybinių ligoninių onkologijos skyrių trūksta darbo jėgos ir pajėgumų; todėl ragina valstybinėse ligoninėse steigti aukštos kokybės radioterapijos skyrius ir modernius onkologijos centrus, remiantis Europos gairėmis ir naujausiais moksliniais įrodymais;

106.  ragina valstybes nares ir atitinkamas valdžios institucijas pripažinti esminį neformaliųjų slaugytojų vaidmenį, integruoti juos į sveikatos priežiūros ir slaugos grupes ir suteikti jiems galimybę su sveikatos priežiūros specialistų pagalba priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl esamų paramos priemonių; pripažįsta, kad dėl pandemijos dar labiau sustiprėjo svarbus neformaliųjų slaugytojų, kurie kasdien rūpinasi vėžiu sergančiais pacientais ir kuriems akivaizdžiai trūksta praktinės ir politinės paramos, be kita ko, susijusios su socialinėmis teisėmis, mokymu, psichologine pagalba, informacija ir pripažinimu, vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad tarp Europos gyventojų yra daug neformaliųjų slaugytojų, taip pat į tai, kad jų paramos ir jų teisių pripažinimo būdai įvairiose valstybėse skiriasi; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę oficialiai pripažinti neformaliąją slaugą, nes taip būtų užtikrintas tam tikras minimalus teisių standartas, ypač tiems, kurie teikia ilgalaikę priežiūrą;

107.  pasisako už tai, kad būtų sukurtas skaitmeninis komunikacijos sveikatos klausimais kanalas, siekiant stebėti simptomus ir užtikrinti tęstinį vėžio gydymą vykdant nestacionariąją sveikatos priežiūrą; ragina užtikrinti nuolatinę prieigą prie medicininių konsultacijų ir psichosocialinių paslaugų, taip pat paciento bei sveikatos priežiūros specialisto ir gydančio sveikatos priežiūros specialisto bei paciento šeimos ryšį, naudojantis telemedicina ir nuotoline medicinos priežiūra ir integruojant jas į sveikatos priežiūros sistemas, arba ligoninių erdvėse, kuriose nėra grėsmės sveikatai, arba, kai įmanoma ir saugu, vaistinėse; ragina skatinti kurti terapinius vaistus, kurie padėtų pereiti prie priežiūros namuose;

108.  prašo užtikrinti geresnę sveikatos priežiūros specialistų, pacientų, vėžį įveikusių asmenų, prižiūrinčiųjų asmenų, tėvų ir valdžios institucijų komunikaciją sveikatos intervencinių priemonių, visų pirma vėžio atrankinės patikros, diagnozavimo ir gydymo srityje, veiksmingumo ir saugumo klausimu ir vykdyti daugiau informavimo apie prevenciją kampanijų krizių metu;

109.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti Europos prevencijos ir valdymo planus, kurie būtų nuoseklios ir holistinės strategijos, kuri būtų taikoma susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir kuria būtų siekiama užkirsti kelią vaistų, priemonių, produktų ir darbuotojų trūkumui, dalis; pabrėžia rinkodaros leidimų turėtojų ir didmeninių platintojų atsakomybę atitinkamų ES teisės aktų atžvilgiu;

IV.Tvirta parama vėžiu sergantiems pacientams, vėžį įveikusiems asmenims ir slaugytojams

110.  pabrėžia, kad vėžiu sergantys pacientai neturėtų būti tarsi dvigubai baudžiami kasdieniame gyvenime; ragina priimti kovos su diskriminacija direktyvą ir sąžiningai bei vienodai įgyvendinti finansinių paslaugų direktyvas, tokias kaip Direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių(74), nediskriminuojant vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų;

111.  pažymi, kad reikia skirti dėmesį lėtiniu vėžiu sergančių pacientų, kurių vis daugėja ir kurių ligos negali būti išgydytos, tačiau jų eiga gali būti stabilizuota keleriems metams, gyvenimo kokybei; pabrėžia, kad svarbu parengti konkrečias ES rekomendacijas, kaip pagerinti pacientų ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę, be kita ko, pasitelkiant pagalbinę priežiūrą, įeinančią į onkologinę priežiūrą, kuri būtų pradėta nustačius diagnozę ir tęsiama visą ligos eigą (įskaitant skausmo malšinimą, psichologines paslaugas, pritaikytą fizinį aktyvumą, moksliniais įrodymais pagrįstas papildomąsias terapijas, prieigą prie švietimo, pagalbą mitybos klausimais, socialinę paramą, apimančią visas kasdienes užduotis, pvz., pagalbą namų ūkyje ar vaikų priežiūrą, galimybę naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir estetinio vientisumo atkūrimą); prašo valstybių narių pripažinti pasekmes (fizinę ar protinę negalią) ir socialinę diskriminaciją, be kita ko, darbo vietoje; prašo Komisijos pasiūlyti valstybėms narėms skirtas gaires, kuriose būtų atkreiptas dėmesys į tai, kaip svarbu sukurti išsamias draudimo sistemas, kuriomis būtų užtikrinta, kad šie poreikiai bus patenkinti; pripažįsta, kad vėžys yra finansiškai apsunkinanti liga, net jei neskaičiuotume vėžio gydymo; ragina Komisiją sukurti platformą, skirtą keistis geriausios palaikomosios slaugos praktikos pavyzdžiais, ir remti palaikomosios slaugos mokslinius tyrimus;

112.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti ES priežiūros ir slaugos strategiją, kuria būtų siekiama užtikrinti tinkamą, prieinamą ir kokybišką ilgalaikę priežiūrą;

113.  pabrėžia, kad visuomenės sveikatos institucijų patvirtinta moksliškai pripažinta integratyvioji medicina gali būti naudinga pacientams, turint mintyje įvairių ligų, pvz., vėžinių susirgimų, šalutinį poveikį ir jų gydymą; pabrėžia, kad svarbu plėtoti holistinį, integracinį ir į pacientą orientuotą požiūrį ir atitinkamais atvejais skatinti papildomai naudoti šiuos gydymo būdus prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams;

114.  pabrėžia, kad dėl netinkamos mitybos gali pablogėti vėžio gydymo rezultatai, todėl mitybos priežiūra yra labai svarbi onkologinės priežiūros dalis; ragina valstybes nares parengti rekomendacijas dėl klinikinės mitybos įtraukimo į visas onkologinės priežiūros, įskaitant gydymą, paramą ir mokslinius tyrimus, sritis; mano, kad visais atvejais, kai tikslinga, dietologai, kurie turėtų būti įtraukti į įvairių sričių specialistų komandą, turėtų teikti vėžiu sergantiems pacientams pagalbą mitybos klausimais; todėl palankiai vertina planuojamą įvairių specialybių specialistų mokymą pagalbos mitybos klausimais srityje ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti minimaliuosius įvairių sričių darbuotojams skirto tęstinio mokymo mitybos priežiūros srityje standartus; rekomenduoja pasiekti, kad mitybos valdymas būtų neatsiejama etinė visų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvauja vėžiu sergantys pacientai, dalis; be to, rekomenduoja į vėžiu sergančių pacientų teisių chartiją įtraukti nuostatą dėl tinkamos pagalbos mitybos klausimais;

115.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vėžiu sergantys pacientai, prieš pradedant aktyvų gydymą, būtų išsamiai informuojami apie galimybę pasinaudoti vaisingumo išsaugojimo procedūromis; ragina ES lygmeniu parengti sveikatos priežiūros specialistams skirtas gaires, kuriose būtų apibrėžta, nuo kokio amžiaus vėžiu sergantys pacientai turėtų būti informuojami apie galimybes pasinaudoti reprodukcinės sveikatos procedūromis; be to, skatina valstybes nares numatyti, kad visiems vėžiu sergantiems pacientams, apdraustiems privalomuoju nacionaliniu sveikatos draudimu, tokios paslaugos būtų kompensuojamos nacionalinių sveikatos draudimo sistemų lėšomis;

116.  ragina valstybes nares atsižvelgti į dažną vėžiu sergančių pacientų šeimų ir artimųjų išsekimą ir suteikti jiems psichologinę ir socialinę bei ekonominę pagalbą, ypač pažeidžiamiausiems asmenims, taip pat numatyti poilsio laiką darbo vietoje visą ligos laikotarpį ir paramą gedintiesiems; be to, ragina kurti integruotas, tinkamas ir prieinamas paramos vėžiu sergantiems pacientams ir jų šeimoms sistemas, kuriose būtų atsižvelgiama į sveikatos priežiūros, bendruomenės ir socialines paslaugas;

117.  primena, kad pacientų įgalėjimas ir sveikatos raštingumas yra nepaprastai svarbūs įgyvendinant Europos kovos su vėžiu strategiją ir kad į pacientą orientuotas ir dalyvaujamasis sprendimų priėmimas turi būti gydymo ir priežiūros plėtojimo procesų pagrindas; ragina remti gerai informuotus pacientus, kurie aktyviai dalyvauja savo gydyme, ir priežiūros programose numatyti slaugytojų ir pacientų terapinį švietimą ir įgalėjimą; mano, kad, atsižvelgiant į pediatrijos pacientų ypatumus ir poreikius, jų mokymo ir įgalėjimo procesui turėtų būti taikoma specialiai pritaikyta metodika; ragina vykdyti dalyvaujamąjį sprendimų priėmimą ir teikti pacientams individualizuotą ir suprantamą įrodymais pagrįstą informaciją, kuri būtų neatsiejama NKKP, remiamų pagal Planą, dalis; ragina remti tokias iniciatyvas ir veiksmus, kuriais siekiama įgalinti vėžiu sergančius pacientus, pasitelkiant ES finansavimą, ypač programą „ES – sveikatos labui“;

118.  pripažįsta esminį nepriklausomų pacientų ir slaugytojų asociacijų vaidmenį palaikant vėžiu sergančius pacientus ir slaugytojus ir jiems padedant, teikiant jiems paslaugas, skleidžiant sveikatos raštingumą, didinant informuotumą ir teikiant nuolatinę paramą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares, rengiant su vėžiu susijusią politiką ir teisės aktus, atsižvelgti į šių asociacijų oficialų dalyvavimą ir prašymus bei rekomendacijas ir teikti joms viešąją paramą tiek dotacijų veiklai, tiek su projektais susijusių dotacijų forma, siekiant užtikrinti, kad jos būtų nepriklausomos nuo privataus finansavimo; ragina Komisiją nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima skirti viešąją finansinę paramą; mano, kad pediatrijos pacientai turėtų tiek individualiai, tiek kolektyviai prisidėti prie visų pacientų sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų procedūrų gerinimo, pasidalydami savo konkrečia patirtimi; todėl laikosi nuomonės, kad reikėtų sukurti atitinkamas mokymo ir švietimo priemones ir jas tinkamai finansuoti, kad būtų galima planuoti ir užtikrinti vaikų dalyvavimą;

119.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad darbuotojai, susirgę profesiniu vėžiu, turėtų tinkamas galimybes reikalauti kompensacijos; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 2003 m. rugsėjo 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl profesinių ligų ir užtikrinti, kad darbuotojai, susirgę profesiniu vėžiu, turėtų tinkamas galimybes reikalauti kompensacijos, nes taip kiekvienam darbuotojui būtų užtikrinta galimybė gauti tinkamą kompensaciją, jei jis buvo veikiamas kenksmingųjų medžiagų arba susirgo vėžiu dėl darbo; ragina Komisiją sudaryti minimalų Europos profesinių ligų sąrašą, kuriame būtų nustatyti visoje ES palyginami pripažinimo kriterijai;

120.  ragina valstybes nares pagerinti vėžį įveikusių asmenų reintegraciją į socialinę veiklą ir darbo rinką, padedant jiems pereiti prie naujų profesinių funkcijų vykdymo, jei ligos pasekmės trukdo toliau dirbti tą patį darbą, ir palengvinti vaikų vėžį įveikusių asmenų grįžimą į mokyklą ar aukštojo mokslo įstaigas; atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesnė priežiūra apskritai vertinama nepakankamai, palyginti su tokia pat svarbia vėžio prevencija; primena rekomendacijas ir priemones, parengtas pagal bendrų veiksmų programą CHRODIS+, kuria siekiama skatinti pacientų išsilaikymą darbe, gebėjimą grįžti į darbą ir jų reintegraciją į darbo rinką, ir ragina Komisiją remti šių rekomendacijų ir priemonių įgyvendinimą valstybėse narėse; pritaria konkrečioms ES rekomendacijoms dėl priemonių vėžį įveikusiems asmenims, siekiant užkirsti kelią pirminio vėžio atsinaujinimui ir naujų vėžio rūšių formavimuisi, ir priemonėms, skirtoms jų reabilitacijai, įskaitant konkrečias nuostatas dėl vaikų vėžį įveikusių asmenų ilgalaikės tolesnės priežiūros jiems tampant suaugusiaisiais; pabrėžia, kad vėžį įveikusiems asmenims būtina vėlesnė medicininė ir psichologinė priežiūra;

121.  mano, kad Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) turėtų būti įpareigota atlikti didesnį vaidmenį valstybėse narėse skatinant gerąją praktiką vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų integracijos darbo vietoje ir jų apsaugos nuo diskriminacijos srityje; laukia naujo tyrimo, apie kurį paskelbtą Plane, skirto vėžį įveikusių asmenų grįžimo į darbą klausimui, kuriame bus aptarta valstybių narių užimtumo ir socialinės apsaugos politika ir nustatytos kliūtys bei išliekančios problemos;

122.  pabrėžia, kad darbo inspekcijos atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi teisės aktų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, ir užkertant profesiniams vėžio susirgimams; ragina valstybes nares stiprinti darbo inspekcijas ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą; pabrėžia, kad stebėsena ir kontrolė ypač svarbios mobiliųjų darbuotojų atveju; ragina kuo greičiau įgyvendinti Europos darbo instituciją (EDI) ir užtikrinti, kad ji kuo greičiau pradėtų veikti, ir ragina EDI vykdyti iš tiesų veiksmingą darbo inspekciją tarpvalstybiniais atvejais ir stebėti, kaip laikomasi teisės aktų sveikatos ir saugos srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti EDI į tarpvalstybinių atvejų sprendimą, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų sveikatos ir saugos srityje vykdymas;

123.  primygtinai ragina Komisiją atkreipti dėmesį į pokyčius ES darbo rinkoje ir užtikrinti pakankamą finansavimą tinkamam duomenų rinkimui; mano, kad visapusiškas ir išsamus informacijos ir duomenų rinkimas yra besąlygiškai svarbus ir turi būti nuolatinis Komisijos prioritetas, kad būtų galima reaguoti imantis būtinų teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų profesinių vėžio susirgimų prevencijos srityje; pabrėžia, kad reikia sukurti išsamius visų valstybių narių nacionalinius registrus, nes taip būtų galima ES mastu rinkti duomenis apie kancerogenų poveikį, ir pabrėžia, kad šie registrai turėtų apimti visus atitinkamus kancerogenus; ragina vykdyti tvirtą ES institucijų, valstybių narių, EU-OSHA ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, sykiu plačiai įtraukiant socialinius partnerius; ragina naudotis surinktais duomenimis, kad būtų vykdomi tolesni veiksmai nustatant teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, reikalingas siekiant kovoti su profesiniu vėžiu;

124.  remia būsimą vėžį įveikusio asmens lustinės kortelės diegimą, kaip paskelbta Plane; ji bus skirta visiems vėžį įveikusiems asmenims, ypač įveikusiems vaikų ir paauglių vėžį, kurių atveju kaip pagrindas gali būti naudojamas ligą įveikusių asmenų paso modelis, joje bus apibendrinta pacientų ligos istorija, įskaitant pačių pacientų patirtį, ir ji palengvins tolesnę priežiūrą bei stebėseną; pabrėžia, kad individualūs sveikatos duomenys yra neskelbtini, todėl reikalinga lustinė kortelė, kuria būtų užtikrinta visiška apsauga pagal ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR)(75);

125.  mano, kad draudikai ir bankai neturėtų atsižvelgti į vėžiu sirgusių asmenų ligos istoriją; ragina priimti nacionalinės teisės aktus siekiant užtikrinti, kad vėžį įveikę asmenys nebūtų diskriminuojami, palyginti su kitais vartotojais; pažymi, kad Komisija ketina bendradarbiauti su įmonėmis, kad būtų parengtas elgesio kodeksas siekiant užtikrinti, kad vėžio gydymo pokyčiai ir jų didesnis veiksmingumas atsispindėtų finansinių paslaugų teikėjų verslo praktikoje; sykiu pritaria tam, kad būtų propaguojama Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose padaryta pažanga, kur vėžį įveikę asmenys naudojasi vadinamąja teise būti pamirštam; reikalauja, kad ne vėliau kaip 2025 m. visos valstybės narės visiems Europos pacientams užtikrintų teisę būti pamirštiems praėjus 10 metų nuo jų gydymo pabaigos, o pacientams, kurie buvo jaunesni nei 18 metų, kai buvo nustatyta diagnozė, – praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams po gydymo pabaigos; ragina laikantis atitinkamų Sutarties dėl Europos Sąjungos vartotojų apsaugos politikos nuostatų nustatyti bendrus teisės būti pamirštam standartus, kad būtų panaikinta nevientisa kreditingumo vertinimo srityje taikoma nacionalinė praktika, ir užtikrinti vėžį įveikusiems asmenims vienodas galimybes gauti kreditą; ragina į atitinkamus ES teisės aktus įtraukti vėžį įveikusių asmenų teisę būti pamirštam, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai ir pagerėtų vėžį įveikusių asmenų galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis;

126.  ragina Komisiją remti Europos kovos su vėžiu organizacijos paskelbtą Europos onkologinės priežiūros praktikos kodeksą, nes tai yra įgalinanti ir informatyvi priemonė siekiant užtikrinti, kad Europos pacientams būtų teikiama geriausia prieinama priežiūra;

127.  mano, kad reikia skubiai parengti Europos vėžiu sergančių pacientų teisių chartiją; ragina šioje chartijoje atsižvelgti į kiekvieną onkologinės priežiūros etapą (t. y. į galimybes pasinaudoti prevencijos ir pradinės diagnozės nustatymo paslaugomis ir į visus gydymo etapus) ir užtikrinti, kad ji būtų vienodai taikoma visiems ES piliečiams, nesvarbu, kurioje šalyje ar regione jie gyvena;

V.Vaikų, paauglių ir jaunuolių sergant vėžiu patiriami sunkumai

128.  palankiai vertina Komisijos paskelbtas iniciatyvas, kurių tikslas – skirti ypatingą dėmesį vaikų vėžiui; ragina nustatyti aiškius politikos reikalavimus, susijusius su vaikų vėžio mokslinių tyrimų poreikiais; ragina valstybes nares ir Komisiją išspręsti nevienodo su vaikų vėžiu susijusių investicijų paskirstymo problemą; mano, kad vaikų vėžio moksliniams tyrimams ir gydymui turėtų būti skirtas aiškus ir specialiai tam numatytas finansavimas ir kad atitinkami biudžeto asignavimai turėtų būti numatyti visose susijusiose ES programose; pabrėžia, kad svarbu remti tarptautines akademines vaikų vėžio mokslinių tyrimų platformas, kurios remiasi kitų atitinkamų subjektų atliktais moksliniais tyrimais;

129.  pažymi, kad šiuo metu biurokratinė našta, patiriama norint pradėti daugelio retųjų ligų, įskaitant vaikų vėžį, tyrimus Europoje, yra per didelė, nes tyrėjų vadovaujamiems tyrimams trūksta komercinės paramos ir daugelis nekomercinių organizacijų vis dar nenori prisiimti rėmėjo vaidmens visos Europos lygmeniu vykdant daugiašalius tyrimus, susijusius su vaikais; todėl ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus ir sudaryti palankesnes sąlygas daugiašaliams tyrimams, susijusiems su vaikais;

130.  ragina skatinti kaulų čiulpų donorystę valstybėse narėse, kad būtų galima išgelbėti gyvybę tūkstančiams žmonių, kuriems diagnozuota leukemija, kadangi sergančiųjų skaičius nuolat didėja ir iš jų daugelis yra vaikai, nes tai labiausiai paplitusi vaikų vėžio rūšis; pabrėžia, kad kaulų čiulpų transplantacija yra vienintelė viltis daugeliui leukemija ir kitomis kraujo ligomis sergančių asmenų, o trys iš keturių pacientų neturi tinkamo šeimos nario, todėl jiems reikalingas donoras;

131.  ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti dėmesį į vienodų ir geografiniu požiūriu subalansuotų galimybių naudotis geriausia specializuota diagnostika ir daugiadalykiu gydymu užtikrinimą vėžiu sergantiems vaikams ir pagerinti vėžio gydymo rezultatus visose valstybėse narėse; mano, kad pediatro onkologo akademinė kvalifikacija ir profesija turėtų būti pripažinti visose valstybėse narėse; mano, kad kiekvienam pacientui, vaikystėje ar paauglystėje sirgusiam vėžiu, net ir sulaukus pilnametystės turėtų būti teikiama nuolatinė medicininė priežiūra ir jis turėtų būti stebimas, todėl ragina imtis priemonių, kad vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas būtų lankstesnis; skatina vaikų ir paauglių keitimąsi žiniomis apie vėžio eigą;

132.  pabrėžia, kad reikia sudaryti išsamius vaikų vėžio gyventojų registrus, paremtus tarptautiniu mastu sutartomis vaikų vėžio klasifikavimo sistemomis, siekiant užtikrinti, kad visoje Europoje būtų palyginamų aukštos kokybės duomenų; kartoja, kad reikia bent kasmet skelbti vaikų ir paauglių vėžio atvejų skaičių Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje;

133.  ragina vėžiu sergančius paauglius ir jaunuolius ES lygmeniu pripažinti ypatinga grupe, turinčia specialių medicininių ir psichosocialinių poreikių, ir sukurti jiems skirtas mokyklines programas;

134.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai spręsti vėžiu sergančių ir jį įveikusių vaikų ir paauglių bei jaunuolių psichikos sveikatos problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes naudotis tinkamomis psichosocialinės paramos priemonėmis ir jų prieinamumą šiai pacientų grupei;

135.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti vėžiu sergančių vaikų, paauglių ir jaunuolių teisę į tarpvalstybinę priežiūrą tais atvejais, kai jų gyvenamojoje šalyje nėra galimybės gauti geriausio gydymo, ir užtikrinti, kad galimybė naudotis inovacijomis dalyvaujant recidyvuojančių ar sunkiai gydomų piktybinių navikų klinikiniuose tyrimuose būtų įtraukta į atitinkamus teisės aktus, didinant esamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant Europos referencijos centrų tinklus (ERCT), visų pirma vaikų vėžio srities ERCT, tvarumą; pabrėžia, kad reikia paaiškinti galimybę naudotis tarpvalstybiniais klinikiniais tyrimais, nes ji nėra aiškiai apibrėžta Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje;

136.  pažymi, kad Reglamentas dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų(76) ir Reglamentas dėl retųjų vaistų(77) paskatino vaistų kūrimą ir prieinamumą retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir vaikams ir kad dėl jų privačiojo ir viešojo sektorių investicijos buvo nukreiptos į pirmiau apleistas sritis; ragina užsibrėžus aukštus tikslus atlikti reglamentų dėl pediatrinių vaistų ir dėl retųjų vaistų peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės naudotis naujoviškais vaistais nuo vėžio ir kad jie būtų įperkami, nustatyti svarbiausius vaistus, kurie atitiktų vėžiu sergančių vaikų, kurių ligos prognozės blogos, poreikius, sumažinti vėlavimą, kad vaikai galėtų greičiau pasinaudoti pediatriniais vaistais ir genų bei ląstelių terapija, skatinti konkurenciją pritaikant reglamentavimo sistemą ir skatinant investicijas į patentų nesaugomus retuosius ir pediatrinius vaistus ir spręsti ribotos prieigos prie tam tikrų būtinųjų vaistų problemą, kylančią dėl vaistų stygiaus ir aukštos naujoviškų vaistų kainos; rekomenduoja iki 2027 m. 20 proc. padidinti turimų naujų pediatrinių vaistų nuo vėžio kiekį ir padidinti individualizuotosios medicinos prieinamumą; todėl mano, kad aiškus įpareigojimas įtraukti pediatrijos srities mokslinius tyrimus turėtų būti laikomas paraiškos gauti finansavimą sąlyga; ragina Komisiją, kai tikslinga, palaikant dialogą su valstybėmis narėmis, kurti sistemą, kuri vaikų vėžiu sergantiems pacientams sudarytų palankias sąlygas pasinaudoti tikromis proveržio inovacijoms; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas keisti vaistų, kurie neveiksmingi suaugusiesiems ir kurių atveju tai galima logiškai paaiškinti moksliniu ir ikiklinikinių tyrimų požiūriu, paskirtį ir teikti veiksmingesnes bei konkretiems poreikiams pritaikytas paskatas siekiant skatinti vaistų nuo vaikų vėžio kūrimą ir pirmiausia vaikams kuriamus naujus pediatrinius vaistus nuo vėžio; ragina Komisiją skatinti laiku kurti pediatrinius vaistus ir mažinti vėlavimą, pvz., skirti ankstyvą proporcingą atlyginimą, didinamą pamažu, o ne vien tik baigiant galioti papildomos apsaugos liudijimui; ragina Komisiją, atliekant būsimą Pediatrijos reglamento persvarstymą, panaikinti jo 11 straipsnio b punktą, kad vaistų nuo vaikų vėžio kūrimas būtų grindžiamas mokslu ir vaisto veikimo mechanizmu;

137.  ragina įsteigti ES lygmens suinteresuotųjų subjektų patariamąją grupę, skirtą vaikų, paauglių ir jaunuolių vėžiui gydyti, kuri galėtų paremti tikslingą ir nuoseklų atitinkamų veiksmų, numatytų Europos kovos su vėžiu plane, programoje „Europos horizontas“ ir vaistų strategijoje bei programoje „ES – sveikatos labui“, įgyvendinimą;

138.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir vykdyti jo stebėseną, ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti 2019 m. birželio 20 d. Direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros(78), kuria nustatomos prižiūrinčiojo asmens atostogos ir galimybė prašyti lankstaus darbo grafiko, kad darbuotojai turėtų teisę į penkių darbo dienų per metus prižiūrinčiojo asmens atostogas, kad galėtų asmeniškai prižiūrėti giminaitį arba asmenį, kuris gyvena tame pačiame namų ūkyje kaip ir darbuotojas ir kuriam reikalinga didelė priežiūra ar pagalba dėl rimtos medicininės priežasties, kaip apibrėžta kiekvienoje valstybėje narėje;

139.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė, jog sukurs ES vėžį įveikusio jaunimo tinklą;

140.  pritaria Bendrųjų veiksmų dėl retų vėžio rūšių iniciatyvos rekomendacijai dėl Europos unikalaus paciento identifikatoriaus įdiegimo, ligą įveikusių asmenų paso ir gairėms dėl ilgalaikės priežiūros bei perėjimo nuo vaikų prie suaugusiųjų priežiūros siekiant užtikrinti ilgalaikių vėžį įveikusių vaikų rezultatų stebėjimą tarpvalstybinėje aplinkoje; pabrėžia, kad teisė būti pamirštam turi atitikti šios gyventojų grupės poreikius;

VI.Su retų rūšių vėžiu susiję uždaviniai

141.  pripažįsta, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžys yra visuomenės sveikatos problema; primena, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergantys pacientai susiduria su sunkumais, susijusiais su jų ligos retumu ir neįprastu pobūdžiu, be kita ko su tuo, kad praeina daug laiko, kol nustatoma diagnozė, kartais klaidinga, ir sunkumais laiku gauti tinkamą priežiūrą ir gydymą; pažymi, kad pacientai dažnai jaučiasi vieniši, atskirti ir kenčia dėl labai pablogėjusios gyvenimo kokybės, o juos prižiūrintys asmenys taip pat patiria didelį neigiamą poveikį; ragina į Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą įtraukti informaciją apie retų rūšių vėžį, kuris sudaro apie 24 proc. naujų vėžio atvejų visose amžiaus grupėse;

142.  pritaria tam, kad į Planą būtų įtraukta specialiai retų rūšių suaugusiųjų vėžiui skirta pavyzdinė iniciatyva, siekiant spręsti šiai pacientų bendruomenei kylančias konkrečias problemas ir kuo geriau panaudoti 2030 m. retų rūšių vėžio darbotvarkėje pateiktas rekomendacijas, kad būtų galima pagerinti priežiūrą kiekvienu retų rūšių vėžiu sergančio paciento gydymo etapu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžio atvejai būtų įtraukti į visas keturių Plano ramsčių iniciatyvas;

143.  ragina skirti specialų finansavimą retų rūšių suaugusiųjų vėžio mokslinių tyrimų projektams pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant Kovos su vėžiu misiją (pvz., vykdant iniciatyvą, kuria siekiama geriau suprasti vėžį, UNCAN.eu), siekiant sukurti tikslinius gydymo būdus ir remti duomenų bazių, registrų ir biobankų, susijusių su retų rūšių suaugusiųjų vėžiu, kūrimą;

144.  pabrėžia, kad sunku laiku diagnozuoti retų rūšių suaugusiųjų vėžį, todėl rekomenduoja užtikrinti lengvesnę ir greitesnę prieigą prie molekulinių tyrimų, kurie gali padėti pacientams gauti tikslią diagnozę ir tikslinį gydymą ir prireikus netgi pasinaudoti atitinkamais klinikiniais tyrimais; be to, pabrėžia, kad šioje srityje yra labai svarbūs biologinių žymenų tyrimai;

145.  ragina didinti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros specialistų informuotumą apie retų rūšių suaugusiųjų vėžį ir užtikrinti tinkamą siuntimą į specializuotus daugiadalykius ekspertų centrus tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis;

146.  ragina valstybes nares sukurti nacionalinius retų rūšių suaugusiųjų vėžio tinklus, kad būtų sudarytos optimalios sąlygos laiku nusiųsti pacientus į specializuotus centrus ir palengvinti sąveiką su ERCT, siekiant kuo geriau keistis įvairių sričių žiniomis ir teikti kokybišką priežiūrą bei skatinti klinikinius tyrimus;

147.  ragina pagerinti retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančių pacientų prieigą prie klinikinių tyrimų ir vilties vaistinių preparatų naudojimo programų; apgailestauja dėl to, kad daugelio šalių retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergantiems pacientams ir toliau labai sunku dalyvauti vilties vaistinių preparatų naudojimo programose ir užsienyje vykdomuose tyrimuose; ragina geriau įgyvendinti retų rūšių vėžiu sergantiems pacientams skirtas ES programas, pagal kurias suteikiama prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje, ir mano, kad nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos turėtų palengvinti retų rūšių vėžiu sergančių pacientų, kurių gydymo galimybės mažos, prieigą prie tyrimų ir vilties vaistinių preparatų naudojimo programų;

148.  skatina taikyti naujus reglamentavimo metodus, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergantys pacientai galėtų naudotis naujais novatoriškais gydymo būdais vykdant saugią stebėseną, sykiu sudarant palankesnes sąlygas rinkti tikruosius duomenis, papildomai prie atliekant klinikinius tyrimus surinktų duomenų;

149.  pabrėžia, kad retų formų suaugusiųjų vėžį reikia įtraukti į tarpšakinę vėžio mokymo programą, įskaitant specializuotą slaugos mokymą, kartu su ERCT, skirtais retų rūšių suaugusiųjų vėžiui; be to, pabrėžia, jog būtina kartu su ERCT remti švietimo programas, skirtas retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergantiems pacientams, prižiūrintiesiems asmenims ir pacientų atstovams, kad būtų padidintas sveikatos raštingumo lygis ir galiausiai padedama pacientams ir jų šeimoms priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gydymo galimybių ir tolesnės priežiūros;

150.  pripažįsta retų rūšių suaugusiųjų vėžio ypatumus programose, kuriomis siekiama pagerinti vėžiu sergančių pacientų, vėžį įveikusių asmenų ir prižiūrinčiųjų asmenų gyvenimo kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti specialius mokymus, skirtus specialistams, kurie nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (pvz., socialiniams darbuotojams, atvejų vadybininkams), kurie rūpinasi retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančiais pacientais; pabrėžia, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergantiems pacientams reikia tinkamos psichologinės pagalbos, reabilitacijos ir ilgalaikio šalutinio gydymo poveikio stebėsenos, kurią vykdytų specialistai, išmanantys jų retąją ligą ir jos ypatumus; rekomenduoja visiems pacientams, sergantiems retų rūšių suaugusiųjų vėžiu, taip pat parengti ligą įveikusio asmens priežiūros planą; mano, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančius pacientus prižiūrintiems asmenims (tai dažnai yra šeimos nariai) taip pat reikia sudaryti galimybes gauti specialią psichosocialinę pagalbą, kad jie galėtų pakelti ligos sunkumą ir sudėtingumą bei didelę slaugymo naštą, kurią jie prisiima;

151.  ragina valstybes nares į nacionalinius vėžio kontrolės planus (NVKP) įtraukti specialų skyrių apie retų rūšių suaugusiųjų vėžio valdymą (kartu su atskiru skyriumi apie vaikų vėžį), kaip rekomenduojama 2030 m. retų formų vėžio darbotvarkėje; mano, kad šie ypatumai turėtų būti pripažįstami specialiuose visų NVKP skyriuose, įskaitant atitinkamą sąveiką su kovos su retosiomis ligomis nacionaliniais planais, siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir pagerinti šių pacientų priežiūros valdymą ir būdus – nuo pirminės sveikatos priežiūros iki itin specializuotų daugiadalykių sveikatos priežiūros centrų, priklausančių atitinkamam ERCT arba glaudžiai su juo bendraujančių; pažymi, kad retų rūšių suaugusiųjų vėžys ir vaikų vėžys iki šiol nėra pakankamu mastu įtraukti į daugelio valstybių narių NVKP;

152.  primygtinai ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas įtraukti į NVKP retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančių pacientų organizacijas kaip partneres, kad būtų išreikšti retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančių pacientų poreikiai ir lūkesčiai, ir aktyviai dalyvauti įgyvendinant specialias priemones, skirtas retų rūšių suaugusiųjų vėžiui gydyti;

B.Veiksmų įgyvendinimo priemonės

I.Holistiniai moksliniai tyrimai ir jų poveikis

153.  pabrėžia, kad Planas turėtų būti įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Kovos su vėžiu misija pagal programą „Europos horizontas“ ir laikantis jos tikslų skatinti ES investicijas į vėžio mokslinius tyrimus, viešąją gamybą ir inovacijas; palankiai vertina tai, kad pagal programą „Europos horizontas“ bus finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra, debesijos kompiuterija ir Europos inovacijų tarybos veiksmai; ragina Komisiją laikyti vaikų vėžį tema, įtrauktina į Europos partnerystę, įgyvendinamą pagal kitą programos „Europos horizontas“ strateginę programą; rekomenduoja skirti tinkamą finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ vykdomiems projektams, skirtiems naujiems vaistams nuo vaikų vėžio, siekiant pašalinti esamas spragas, susijusias su pediatriniais vaistais;

154.  primena, kad daugiadalykiai vėžio moksliniai tyrimai ir jų pritaikymas kasdienėje klinikinėje praktikoje yra būtini siekiant užtikrinti nuolatinį vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir tolesnės vėžį įveikusių asmenų priežiūros tobulinimą; todėl palankiai vertina tai, kad buvo pradėtos įgyvendinti programos „Europos horizontas“ partnerystės siekiant mokslines žinias paversti inovacijomis, kurios pasiektų pacientus; prašo Komisijos atidžiai stebėti pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų partnerysčių veiklą ir tai, kaip moksliniams tyrimams suteikiama konkreti išraiška – reali pridėtinė vertė dabartinei medicinos praktikai;

155.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“, kuriame nustatomi strateginiai tikslai ir veiksmai, kurie turi būti įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; pritaria tikslui investuoti 3 proc. ES BVP į mokslinius tyrimus ir plėtrą, nes tai padės skatinti mokslinių tyrimų kompetenciją visoje ES ir leis mokslinių tyrimų rezultatams pasiekti mokslininkų bendruomenę, visuomenę ir realiąją ekonomiką; apgailestauja dėl didelių mokslinių tyrimų finansavimo skirtumų ES; ragina valstybes nares priimti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktą, kuris apimtų įsipareigojimą iki 2030 m. visoje ES koordinuotai padidinti viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms iki 1,25 proc. BVP;

156.  ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti patrauklią mokslinę karjerą tyrėjams Europoje, ypač daug dėmesio skiriant moterims; ragina valstybes nares sukurti gerai organizuotą mokslinių darbuotojų sistemą ir infrastruktūrą ir užtikrinti nuolatinį savo mokslinių tyrimų centrų finansavimą; palankiai vertina tai, kad siūloma Europos novatoriškų sveikatos sprendimų partnerystė padės sukurti ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą, kurioje bus skatinamas sveikatos sektoriaus, akademinės bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, kad mokslinės žinios taptų inovacijomis, kuriomis siekiama spręsti ligų, įskaitant vėžį, prevencijos, diagnostikos, gydymo ir valdymo klausimus;

157.  pakartoja savo raginimą skirti tvarų ir tinkamą finansavimą konkurencingiems Europos vėžio moksliniams tyrimams; pabrėžia, kad atliekant tokius mokslinius tyrimus dėmesys turėtų būti sutelktas į sritis, kuriose yra itin nepatenkintų poreikių, ir jie turėtų būti atliekami visais onkologinės priežiūros etapais, įskaitant visus gydymo būdus; ragina valstybes nares bent 20 proc. padidinti viešųjų mokslinių tyrimų vėžio gydymo, diagnostikos ir atrakinės patikros inovacijų srityje mastą apimant visas atitinkamas pacientų grupes; ragina pagal programą „Europos horizontas“ ir nacionalines mokslinių tyrimų programas remti pediatrinių ir retųjų vaistų tyrimus pasitelkiant inovacijų premijų fondus; mano, kad reikėtų persvarstyti prieigos prie viešojo sektoriaus finansavimo sąlygas, užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių subjektų sudarytų sutarčių skaidrumą, ir sąlygas, susijusias su naujų inovacijų prieinamumu ir įperkamumu, kai projektai sėkmingai įgyvendinami;

158.  pritaria Kovos su vėžiu misijos valdybos rekomendacijai parengti mokslinių tyrimų programą, kurios tikslas – nustatyti veiksmingas vėžio prevencijos strategijas ir metodus, susijusius su komerciniais sveikatą lemiančiais veiksniais ir profesiniu kancerogeninių medžiagų poveikiu(79); pritaria rekomendacijai sukurti politikos rėmimo priemonę, kuria siekiama keistis žiniomis ir remti su vėžiu susijusios prevencijos politikos įgyvendinimą ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

159.  ragina valstybes nares ir Komisiją parengti programas, pagal kurias būtų teikiama reikiama parama neseniai konsoliduotai Europos ląstelių interceptyvinės medicinos bendruomenei, kuri sukurs ir integruos ląstelių ir dirbtinio intelekto proveržio technologijas, siekiant suvokti ankstyvuosius vėžinius procesus ir atsaką į gydymą bei panaudoti šias žinias, kad būtų galima pagerinti paciento gydymo rezultatus; pritaria tam, kad būtų sukurta ląstelių interceptyvinės medicinos platforma siekiant koordinuoti ir kurti mokslinių tyrimų, inovacijų ir daugiasektorės veiklos sąveiką; pabrėžia, kad būtina investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų metodus, kad būtų sukurtos novatoriškos ląstelėmis pagrįsto ankstyvo vėžio aptikimo ir individualizuoto gydymo strategijos;

160.  pabrėžia, kad reikia atlikti nepriklausomus ir įvairias sritis apimančius vėžio mokslinius tyrimus „nuo darbastalio iki lovos“, t. y. nuo laboratorijos iki taikomųjų pacientų tyrimų, ir taip pat reguliariai iš naujo įvertinti rinkai jau pateiktų vaistų veiksmingumą; pabrėžia, kad šių mokslinių tyrimų rezultatai turi skelbiami viešai, skaidriu ir paprastu būdu; ragina nustatyti priemones, kurias taikant būtų ribojami pavojai sveikatai, kylantys dėl dezinformacijos ir klaidingos informacijos, ypač socialiniuose tinkluose, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ir jaunimo apsaugos priemonėms; ragina remti mokslo sklaidos iniciatyvas;

161.  pabrėžia investicijų į naujų mokslinių tyrimų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodų, tokių kaip in silico ir organoidų metodai, kūrimą siekiant sutrumpinti ikiklinikinio stebėjimo laikotarpius, padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir sumažinti nereikalingų ir dažnai mažiau patikimų bandymų su gyvūnais skaičių; pabrėžia, kad bandymų siekiant nustatyti aplinkoje esančių cheminių medžiagų kancerogeniškumą metodai, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai, pvz., bandymų strategijos, orientuotos į pagrindinius biologinius mechanizmus, sukeliančius vėžį, turėtų suteikti daugiau svarbios informacijos nei šiuo metu cheminės saugos vertinimui naudojami metodai, kuriuos taikant naudojami gyvūnai, taigi valdžios institucijos galėtų imtis greitesnių priemonių, kad apribotų kenksmingų cheminių medžiagų, kurios galėtų sukelti vėžį, poveikį;

162.  ragina valstybes nares tvirtai įsipareigoti skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, grindžiamą visuomenės sveikatos poreikiais, ir panaikinti konkurencingumo kliūtis ES;

163.  mano, kad artimiausiais metais naudojimasis dirbtiniu intelektu, algoritmine didžiųjų duomenų analize ir šiuolaikinėmis technologijomis gali turėti didelį poveikį diagnozuojant vėžį ir priimant sprendimus dėl jo; pabrėžia, kad tikrųjų duomenų, matematinio modeliavimo, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių priemonių deriniu bus gerokai prisidėta prie ekonomiškai efektyvesnio novatoriškų gydymo būdų kūrimo ir galbūt sumažės pacientų, reikalingų norint atlikti klinikinius tyrimus, skaičius ir gyvūnų naudojimams tyrimuose; ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti vėžio biologijos žinias diegiant genomikos ir informatikos infrastruktūras; primygtinai ragina visus įgyvendinančiuosius partnerius visada atsižvelgti į duomenų privatumo, saugumo, pasitikėjimo, skaidrumo, orientacijos į pacientą ir pacientų dalyvavimo visais etapais principus;

164.  pabrėžia lemiamą klinikinių tyrimų svarbą ir ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas pacientų priežiūros derinimui su mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis, visų pirma mažesniuose centruose, sumažinant darbo krūvį ir pacientų skaičių vienam sveikatos priežiūros specialistui;

165.  ragina ištirti galimą teigiamą dirbtinio intelekto ir šiuolaikinių technologijų poveikį vėžio diagnostikai, stebėsenai, sprendimų priėmimui ir priežiūrai; palankiai vertina tai, kad buvo pradėtas visuomenės sveikatai skirtos genomikos projektas, kuriuo bus suteikta saugi prieiga prie didelio kiekio genomikos duomenų, naudojamų vadinamojoje PPID medicinoje (profilaktinėje, prognozuojamojoje, individualizuotojoje ir dalyvaujamojoje);

166.  remia naujų skaitmeninių išteklių ir platformų, tokių kaip Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyva, kūrimą ir Europos informacijos apie vėžį sistemos stiprinimą, nes tai leis kompetentingoms institucijoms artimiausiais metais tinkamai panaudoti dirbtinį intelektą, taikomą didiesiems duomenims; pabrėžia, kad reikia vienodos ir skaidrios prieigos prie šiose platformose esančios informacijos;

167.  palankiai vertina tai, kad pagal Planą pradėta pavyzdinė iniciatyva „Vėžio diagnostika ir gydymas visiems“, kuria siekiama pagerinti galimybę gauti novatoriškas vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas ir skatinti naudoti naujos kartos sekos kaitos technologiją, kad būtų galima greitai ir veiksmingai nustatyti naviko ląstelių genetinį profilį, sudarant galimybę tyrėjams ir gydytojams dalytis vėžio profiliais ir taikyti tokius pačius arba panašius diagnostikos ir gydymo modelius pacientams, kurių vėžio profiliai panašūs; pabrėžia, kad būtina apsvarstyti individualizuotus gydymo būdus, pagrįstus gerai parengtais klinikiniais tyrimais, teikiančiais įrodytą pridėtinę vertę pacientams terapiniu požiūriu;

168.  palankiai vertina planuojamą individualizuotosios medicinos partnerystę, apie kurią buvo paskelbta Plane ir kuri bus finansuojama pagal programą „Europos horizontas“; įgyvendinant partnerystę bus nustatyti individualizuotosios medicinos mokslinių tyrimų ir švietimo prioritetai, remiami vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo mokslinių tyrimų projektai ir parengtos rekomendacijos dėl individualizuotosios medicinos metodų taikymo kasdienėje medicinos praktikoje; pabrėžia, kad reikia nustatyti gerai apibrėžtą, visuotinai taikomą nuoseklią individualizuotųjų vaistų terminologiją, kuri supaprastintų investicijas į mokslinius tyrimus ir būtų naudinga pacientų sveikatos raštingumui; pritaria tam, kad būtų parengtos individualizuotos prevencijos veiksmų gairės, kad būtų galima nustatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų spragas ir visas žinomas biologines anomalijas, lemiančias imlumą vėžiui, įskaitant paveldimus bei aplinkos veiksnius ir pediatrijos problemas; ragina užtikrinti, kad šie sprendimai galėtų būti prieinami per viešąsias sveikatos priežiūros sistemas;

169.  ragina gerinti klinikinių tyrimų, kuriais nesiekiama pelno, mokslinių tyrimų gebėjimų stiprinimą, infrastruktūrą, bendradarbiavimą ir finansavimą, siekiant pagerinti gydymo strategijas, daugiausia dėmesio skiriant vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms bei nepakankamai atstovaujamoms pacientų grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina ES remti sveikatos sistemos ir gydymo optimizavimo darbotvarkę;

170.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tyrimus, skirtus žmogaus ir socialiniams mokslams, ypač susijusius su nelygybe sveikatos srityje skirtingais vėžinių susirgimų etapais, ir mokslinius tyrimus, skirtus vėžio gydymo, sveikatos priežiūros paslaugų ir teikėjų finansavimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir valdymo institucijų veikimo optimizavimui; ragina atliekant tyrimus atkreipti dėmesį į nelygybę vėžio priežiūros srityje, susijusią su tokiais veiksniais kaip lytis, amžius ir socialinė bei ekonominė padėtis, ypač daug dėmesio skiriant marginalizuotoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

171.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos daugiacentrių klinikinių tyrimų plėtrą, visų pirma retai pasireiškiančio vėžio ir (arba) vėžio, kai gydymo galimybės yra ribotos, atvejais, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinių klinikinių tyrimų vykdymą, prireikus remiantis esamomis struktūromis, tokiomis kaip vaikų vėžio sektoriaus Europos klinikinių tyrimų taryba, ir skatinti mažesnių valstybių dalyvavimą; be to, pabrėžia, kad visos ES vėžio politikos iniciatyvos turi būti koordinuojamos siekiant apibrėžtų ir bendrų tikslų;

172.  remia klinikinius tyrimus, skirtus įvertinti su gydymu nesusijusių intervencijų, pavyzdžiui, sveikatą lemiančių veiksnių (įskaitant aplinkos veiksnius) ir gyvenimo kokybės tyrimų, galimybes, veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą;

173.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pacientai ir pacientų asociacijos, taip pat tėvai ir prižiūrintieji asmenys turėtų dalyvauti nustatant mokslinių tyrimų prioritetus ir vertinimo kriterijus, taikomus klinikiniams tyrimams, siekiant užtikrinti, kad tyrimais būtų tenkinami nepatenkinti ES pacientų poreikiai, kaip pagrindinį vertinimo kriterijų įtraukiant gyvenimo kokybę; mano, kad galutiniai tyrimų rezultatai turėtų būti pateikti dalyvaujantiems pacientams ir visuomenei; ragina įtraukti pediatrijos pacientus nustatant nepatenkintų poreikių apibrėžtį, kad jie galėtų prisidėti prie klinikinių tyrimų protokolo rengimo, kad būtų pagerinta komunikacija su tiksline populiacija ir pagerinti išvadų sklaidos metodai; pabrėžia, kad turėtų būti nuolat stebima, kokiu mastu laikomasi Klinikinių tyrimų reglamento skaidrumo nuostatų, ir apie tai reguliariai pranešama;

174.  pasisako už patikimesnę klinikinių tyrimų kontrolę, didesnį vėžio gydymo mokslinių tyrimų ir plėtros proceso skaidrumą, įskaitant portalo, kuris leistų pacientams gauti informaciją apie Europoje prieinamus klinikinius tyrimus, įsteigimą; ragina užtikrinti skaidrumą, susijusį su ES lygmens prieiga prie klinikinių tyrimų, įskaitant tyrimus, kurie buvo nutraukti, duomenų, ir jų naudojimą; pabrėžia, kad tai taip pat turėtų apimti vaikams ir jauniems pacientams pritaikytą informaciją;

175.  rekomenduoja, kad moksliniai tyrimai būtų Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registro parametras, siekiant nustatyti ir stebėti nelygybę, susijusią su galimybe naudotis klinikiniais tyrimais, taip pat geriau suvokti ir reaguoti į regioninius ir nacionalinius bandymų veiklos skirtumus ir stebėti iniciatyvų, įgyvendinamų pagal Planą, pažangą, pvz., pasitelkiant ES nacionalinių vėžio centrų tinklą;

176.  pabrėžia, kad ikiklinikiniu ir klinikiniu etapais reikėtų atsižvelgti į su lytimi susijusius vėžio mokslinių tyrimų skirtumus, siekiant apibūdinti, be kita ko, ligos fiziopatologijos ir susijusio sergamumo gretutinėmis ligomis bei vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos skirtumus;

177.  palankiai vertina 2021 m. Porto deklaraciją dėl vėžio mokslinių tyrimų, kurioje pabrėžiamos galimybės naudoti visa apimantį transliacinių vėžio mokslinių tyrimų metodą, kurį taikant būtų galima pasiekti vėžiui būdingą dešimties metų išgyvenamumą 75 proc. pacientų, kuriems 2030 m. bus diagnozuotas vėžys ES valstybėse narėse, turinčiose gerai išvystytą sveikatos priežiūros sistemą, atveju; primygtinai ragina Komisiją aktyviai dalyvauti ir atlikti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant šio tikslo;

178.  palankiai vertina tai, kad programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir toliau bus naudojama šviečiant ir mokant tyrėjus vėžio prevencijos, prognozės, aptikimo, diagnostikos ir gydymo srityse;

II.Dalijimasis žiniomis

179.  mano, kad norint pagerinti sveikatos priežiūros specialistų, tyrėjų ir pacientų žinias apie vėžį, reikia dalytis praktine patirtimi, duomenimis, mokymo programomis ir komunikacijos priemonėmis; pabrėžia, kad sektorių ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis yra itin svarbūs siekiant toliau gerinti onkologinės priežiūros kokybę ES; pažymi, kad dalijimasis duomenimis yra labai svarbus norint taikyti dirbtinį intelektą ir mašinų mokymosi priemones mokslinių tyrimų srityje, su sąlyga, kad jų priežiūrą vykdys žmogus, taip pat svarbu sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros pertvarkai, panaikinti nelygybę Europoje vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse ir pagerinti sveikatos priežiūros sistemų išteklių naudojimą didinant veiksmingumą, tokiu būdu sudarant sąlygas platesniam onkologinės priežiūros duomenų prieinamumui, be kita ko, mažiau urbanizuotose ir atokesnėse vietovėse; pabrėžia, kad sveikatos duomenys yra neskelbtini; ragina besąlygiškai laikytis 2016 m. balandžio 27 d. Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(80) ir vengti nereikalingų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros apribojimų; pabrėžia, kad reikia suderintai aiškinti ir įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), ypač duomenų apsaugos institucijose, įskaitant jo 33 ir 157 konstatuojamąsias dalis, ir užtikrinti jo sąveiką su Klinikinių tyrimų reglamentu, kai jis bus taikomas, įskaitant 29 konstatuojamąją dalį ir 28 straipsnio 2 dalį, visoje ES, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams; prašo Europos duomenų apsaugos valdybos užtikrinti, kad jos sveikatos mokslinių tyrimų gairės būtų atnaujintos siekiant skatinti mokslinius tyrimus, ir ragina Komisiją iki 2022 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų;

180.  prašo Komisijos įvertinti Europos referencijos centrų tinklų (ERCT) veikimą, ypač jų vaidmenį renkant praktinės patirties ir geriausios praktikos pavyzdžius ir jais dalijantis, taip racionalizuojant pacientų siuntimą pas specialistus, kai gydomas retų rūšių vėžys, kuriuo serga maždaug 5,1 mln. pacientų visoje Europoje ir kurio atveju reikia plataus masto bendradarbiavimo; pabrėžia ERCT svarbą siekiant įveikti nelygybę sveikatos srityje ir užtikrinti saugesnį ir kokybiškesnį gydymą už ES ribų;

181.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį ERCT finansavimą ir integruoti juos į nacionalines sveikatos sistemas; ragina teikti finansavimą siekiant padengti virtualių konsultacijų kompensavimo ir porinių bei švietimo programų paramos išlaidas ir prireikus veiksmingai kompensuoti pacientų keliones laikantis Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos, kad būtų galima skatinti geresnius priežiūros standartus ir vienodas galimybes naudotis geriausiomis įmanomomis intervencinėmis priemonėmis visiems pacientams, kuriems jos reikalingos, visoje Europoje; taip pat ragina teikti paramą skaitmeninės infrastruktūros diegimui, modernizavimui ir sklandžiam veikimui, nes ji supaprastina ir palengvina prieigą prie ERCT, ir sukurti ES sveikatos duomenų strategiją siekiant patobulinti esamus retųjų ligų registrus bendroje ir vienodoje duomenų erdvėje; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tęstinį ERCT veikimo finansavimą, pasitelkiant programą „ES – sveikatos labui“, programą „Europos horizontas“, Europos semestro programą bei struktūrinius fondus ir taikant Finansinio reglamento 195 straipsnį; ragina išplėsti keturių esamų ERCT (vaikų vėžio tinklo „PaedCan“, retų rūšių suaugusiųjų kietųjų navikų tinklo EURACAN, retų hematologinių ligų, įskaitant retus hematologinius piktybinius navikus, tinklo „EuroBloodNet“ ir genetinių navikų rizikos sindromų tinklą GENTURIS) veiklą, siekiant įtraukti retų, sudėtingų, sunkiai išgydomų rūšių vėžį ir vaikų vėžį, nes tai galėtų palengvinti pacientų, įskaitant vaikus ir paauglius bei jaunuolius, prieigą prie geriausios turimos priežiūros Europoje ir pagerintų ERCT funkcijas ir retų formų vėžiu sergančių pacientų grupių sveikatos būklę;

182.  mano, kad toliau plėtojant ir optimizuojant ERCT reikės užtikrinti, kad visos valstybės narės dalyvautų esamuose ERCT, kiekvienoje valstybėje narėje kiekviename ERCT ir kiekvienoje subklinikinėje srityje ir (arba) teminiame ERCT tinkle turint bent po vieną tikrąjį ar susijusį narį, palengvinti individualią paciento kelionę, nacionaliniams informacijos centrams veiksmingai bendradarbiaujant su ERCT, įvertinti ERCT veikimą, dalijantis duomenimis apie jų veiklą ir tinklaveiką retų vėžio rūšių srityje, diegti veiksmingas telemedicinos priemones, kuriomis sudaromos sąlygos saugiai dalytis atvejų įrašais ir vaizdo rezultatais siekiant aptarti sudėtingus retų rūšių vėžio atvejus, taip pat skirti tinkamą ir ilgalaikį finansavimą tiek Sąjungos (programa „ES – sveikatos labui“), tiek nacionaliniu lygmeniu;

183.  ragina valstybes nares deramai įvertinti nevyriausybinių vietos, regioninių, nacionalinių organizacijų svarbą buriant onkologijos pacientus, ligą įveikusius asmenis ir jų artimuosius, kalbant apie jų dalyvavimą dalijimosi žiniomis procese ir kovoje su vėžiu, apie su teisės aktais susijusią paramą ir apie atskiro finansavimo šioms organizacijoms, ypač dalyvaujančioms kovos su vėžiu programose, teikimą;

184.  ragina valstybes nares remti specialų ir pritaikytą požiūrį į retus suaugusiųjų vėžio ir vaikų vėžio atvejus, įvertinant ES iniciatyvas, ir visapusiškai integruoti ERCT į savo nacionalines sveikatos priežiūros sistemas; ragina parengti bendrus ir nuoseklius protokolus, kuriais reglamentuojamas duomenų rinkimas, ir sukurti vieną bendrą apibrėžčių rinkinį, kuriuo paaiškinami surinkti duomenys; ragina vėžio pacientų organizacijas susieti su ERCT ir Europos referencijos centru;

185.  primena, kad Jungtinis tyrimų centras ėmėsi aktyvaus vaidmens vėžio registrų veiklos paramos ir jų duomenų naudojimo srityse; mano, kad turėtų būti sustiprinti įgaliojimai, finansavimas ir politinė parama, kad Jungtinis tyrimų centras galėtų tęsti ir spartinti vėžio registrų koordinavimą, visų pirma turint omenyje pacientų gydymo rezultatų rinkimą, tikruosius įrodymus ir susijusių vėžio atvejų nustatymą bei jų įtraukimą į esamus vėžio registrus;

186.  palankiai vertina Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, skirtos tik pediatriniams moksliniams tyrimams, be kita ko, onkologijos srityje, sukūrimą, nes tai padės sudaryti palankesnes sąlygas pagrindiniams, ikiklinikiniams ir tarptautiniams pediatriniams tyrimams, kuriais remiamas klinikinių tyrimų ir vaistų prieinamumas vaikams;

187.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. įsteigtas Onkologijos žinių centras, siekiant prisidėti prie mokslinių ir techninių su vėžiu susijusių iniciatyvų koordinavimo ir keitimosi jomis ES lygmeniu; mano, kad į žinių centro veiklą turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai (visų NVKP atstovai, pacientų ir slaugytojų asociacijos, mokslo draugijos, atitinkamos ES institucijos ir agentūros, ekonominės veiklos vykdytojų atstovai ir kt.); mano, kad šis žinių centras turėtų būti grindžiamas duomenų patikra, ERCT ataskaitomis ir vėžio registrais; mano, kad jo užduotys turėtų būti tiksliai apibrėžtos ir apimti:

188.  primena, kad mokslo tyrimų pareigūnai turi dirbti kartu, kad surastų geriausią gydymo būdą, visų pirma pacientams, sergantiems retų rūšių vėžiu, tačiau jie susiduria su rimtomis kliūtimis; todėl ragina Komisiją taikant mokslinių konsultacijų mechanizmą arba paskyrus specialųjį pasiuntinį tarpvalstybinių vėžio mokslinių tyrimų klausimais sistemingai išnagrinėti visas tarpvalstybines kliūtis tarpvalstybinių vėžio tyrimų ir bendradarbiavimo srityje, įskaitant reglamentavimą, siekiant skatinti tarpvalstybinius vėžio tyrimus;

189.  rekomenduoja kiekviename ES regione, įskaitant atokias vietoves ir atokiausius regionus, įsteigti bent vieną vėžio registrą; mano, kad labai svarbu užtikrinti sklandų vėžio registrų veikimą; pritaria tam, kad būtų didinamas nacionalinių vėžio registrų pajėgumas rinkti standartizuotus pacientų pateiktus duomenis siekiant geriau nustatyti vėžio atsiradimo, paplitimo ir išgyvenamumo skirtumų priežastis, be kita, renkant duomenis apie socialines ir ekonomines sąlygas, profesinę informaciją, duomenis apie aplinkos veiksnius ir kitus duomenis; pabrėžia, kad labai svarbu rinkti duomenis bendradarbiaujant visoms valstybėms narėms; ragina užtikrinti duomenų šaltinių palyginamumą ir regioninių bei nacionalinių vėžio registrų sąveikumą suderinant duomenų rinkimo aprėptį ir kokybę ir užtikrinti saugią prieigą prie tokių duomenų; ragina įgalioti nacionalinius vėžio centrus išnagrinėti sergamumo skirtumus ir pateikti rekomendacijas nacionalinėms vėžio kontrolės taryboms ir Jungtiniam tyrimų centrui dėl intervencijos poreikio; ragina vėžio paplitimo analizei ir priežasčių nustatymui pasitelkti šiuolaikinius epidemiologijos ir molekulinės genetikos metodus; ragina sukurti specialius vaikų piktybinių navikų registrus laikantis tarptautinės vaikų vėžio klasifikacijos (ICCC); ragina pagerinti retų rūšių suaugusiųjų vėžiu sergančių pacientų prieigą prie klinikinių tyrimų ir vilties vaistinių preparatų naudojimo programų;

190.  tvirtai remia Europos lygmens Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registro sukūrimą, kaip paskelbta Plane, siekiant nustatyti tendencijas, neatitikimus, skirtumus ir nelygybę tarp valstybių narių ir jų viduje; mano, kad šis registras padės nustatyti sunkumus ir konkrečias veiksmų sritis, kad būtų galima nukreipti investicijas ir intervencijas ir palengvinti nelygybės tyrimus ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; ragina užtikrinti, kad registras būtų prieinamas visuomenei; pabrėžia, kad registras taip pat turi apimti socialinę nelygybę, pvz., susijusią su socialine ir ekonomine padėtimi, profesija ir lytimi;

191.  ragina Komisiją skatinti skelbti mokslinius rezultatus naudojant atvirąją prieigą, kad jie būtų lengvai prieinami visiems sveikatos priežiūros specialistams ir tyrėjams;

192.  remia Komisijos ketinimą vėžiu sergantiems pacientams sudaryti sąlygas saugiai naudotis ir dalytis elektroniniais sveikatos įrašais tarpvalstybiniu lygmeniu; mano, kad Komisija, kartu su projektu „Digital Health Europe“, galėtų padėti Europos sveikatos duomenų erdvės pagrindus rinkdama ir analizuodama anoniminius medicinos duomenis (vėžio registrų, ligoninių, akademinių klinikinių tyrimų ir kohortų) ir biologinius duomenis (kraujo ir navikų mėginių) bei jais keisdamasi Europos vėžio debesijoje; pabrėžia, kad suderintas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) aiškinimas visose ES valstybėse narėse yra naujų dalijimosi duomenimis iniciatyvų, tokių kaip Europos sveikatos duomenų erdvė, pagrindas; ragina sveikatos duomenis naudoti mokslinių tyrimų tikslais (duomenų altruizmas); palankiai vertina planuojamą virtualaus Europos vėžio pacientų skaitmeninio centro sukūrimą pagal programos „Europos horizontas“ Misiją dėl vėžio, siekiant remti standartizuotą požiūrį į norą pareiškusių pacientų dalyvavimą teikiant savo standartizuotus ir vienodai apibrėžtus sveikatos duomenis ir jais keičiantis; rekomenduoja įtraukti pacientus į visus veiksmus, susijusius su sveikatos duomenų saugojimu ir naudojimu politikos formavimo ir mokslinių tyrimų tikslais; palankiai vertina tai, kad iki 2022 m. planuojama išplėsti Europos informacijos apie vėžį sistemą;

193.  ragina gerinti sveikatos priežiūros specialistų švietimo ir mokymo standartus; skatina įgyvendinti bendras ir daugiadalykes sveikatos priežiūros specialistų mokymo programas, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos mokslo draugijomis; palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti tarpšakinė vėžio mokymo programa, skirta visiems gydymo ir priežiūros etapams, įskaitant diagnozę, gydymą, komplikacijas ir sergamumą gretutinėmis ligomis, ligos įveikimą ir mirštančiųjų priežiūrą;

III.Europos kovos su vėžiu plano finansavimas

194.  pabrėžia, kad Planą reikėtų vertinti ne tik kaip politinį įsipareigojimą skatinti pokyčius, bet ir kaip konkrečių ir plataus užmojo iniciatyvų rinkinį, kuriuo bus remiamos, koordinuojamos ir papildomos valstybių narių pastangos sumažinti fizines ir psichines vėžio sukeliamas kančias; ragina Komisiją optimizuoti nuoseklų plane nurodytų iniciatyvų įgyvendinimą, pateikiant valstybėms narėms aiškias gaires dėl konkrečių veiksmų, kuriais siekiama kovoti su nevienodomis galimybėmis naudotis vėžio diagnostikos ir gydymu, ir tinkamai finansuoti šias iniciatyvas, visų pirma siekiant spręsti nevienodų galimybių klausimą; tačiau pabrėžia, kad iki šiol skiriasi valstybių narių galimybės panaudoti sveikatos priežiūros programoms skirtas lėšas; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires ir aiškią skirtų ES išteklių apžvalgą, nurodyti konkrečiai apibrėžtus būdus, kuriais Plane išvardyti veiksmai susiejami su jame nurodytais ES finansavimo mechanizmais, ir galimą programos „ES – sveikatos labui“ sąveiką ir papildomumą su kitomis programomis, pvz., Skaitmeninės Europos programa, programa „Europos horizontas“, priemone „NextGenerationEU“ ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, struktūriniais ir sanglaudos fondais, siekiant skatinti vienodas galimybes naudotis kokybiška diagnostika ir priežiūra, užtikrinti atitinkamas investicijas į vėžio prevenciją ir inovacijas ir padidinti sveikatos sistemų atsparumą; pabrėžia sanglaudos fondų svarbą siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūra, ypač mažiau išsivysčiusiose ES dalyse, įskaitant kaimo regionus, investuojant į sveikatos infrastruktūrą ir darbuotojus;

195.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai lėšų tinkamai įgyvendinti Planą ir atitinkamus jų NVKP; mano, kad NVKP įgyvendinimui turėtų būti skirta ne daugiau kaip 30 proc. Europos kovos su vėžiu plano lėšų;

196.  palankiai vertina 4 mlrd. EUR vertės finansavimo planą ir atkreipia dėmesį į finansavimo šaltinių papildomumą, kaip nustatyta pačiame plane; pažymi, kad siūlomas biudžetas turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu įgyvendinant visus veiksmus pagal Planą; primena, kad Plano įgyvendinimui bus naudingi įvairūs finansavimo šaltiniai, pvz., programos „ES – sveikatos labui“, „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa, sanglaudos politikos fondai ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; pabrėžia, kad į visus finansavimo šaltinius būtina nuosekliai ir skaidriai įtraukti kovą su vėžiu; ypač pabrėžia, kad svarbu stiprinti mokslinius vėžio tyrimus bei inovacijas ir vėžio prevenciją ir kad būtina skirti jiems daugiau lėšų; pabrėžia, kad būtina reguliariai persvarstyti siūlomą Planui iš biudžeto skiriamą asignavimą, siekiant jį padidinti, kai tai įmanoma; pabrėžia, kad valstybės narės turi sutelkti šias lėšas taip, kad jos atitiktų kiekvienos šalies nustatytus poreikius ir panaudotos viešojo intereso ir visuomenės sveikatos paslaugų naudai;

o
o   o

197.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) OL C 362, 2021 9 8, p. 182. (2) 2020 m. spalio 27 d. darbo dokumentas. (3) 2021 m. balandžio 28 d. reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (OL L 170, 2021 5 12, p. 1). (4) Kovos su vėžiu misijos valdybos tarpinė ataskaita „Nugalėti vėžį: misija įmanoma“. (5) OL C 269 I, 2021 7 7, p. 3. (6) OL L 327, 2003 12 16, p. 34. (7) https://ec.europa.eu/health/sites/default/files/major_chronic_diseases/docs/2017_cancerscreening_2ndreportimplementation_en.pdf (8) OL L 158, 2004 4 30, p. 50. (9) OL L 131, 1998 5 5, p. 11. (10) OL L 107, 2021 3 26, p. 1. (11) OL L 158, 2014 5 27, p. 1. (12) OL L 166, 2021 5 11, p. 1. (13) https://www.eea.europa.eu/publications/healthy-environment-healthy-lives (14) OL C 341, 2021 8 24, p. 76. (15) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/690012/EPRS_STU(2021)690012_EN.pdf (16) https://cancer-code-europe.iarc.fr/index.php/en/ (17) https://www.europeancancer.org/2-standard/66-european-code-of-cancer-practice (18) https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/336595/WHO-EURO-2020-1435-41185-56004-eng.pdf?sequence=1&isAllowed=y (19) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (20) OL C 263, 2018 7 25, p. 4. (21) OL C 371, 2021 9 15, p. 75. (22) OL C 449, 2020 12 23, p. 71. (23) OL C 411, 2020 11 27, p. 48. (24) OL C 371, 2021 9 15, p. 102. (25) OL C 385, 2021 9 22, p. 83. (26) OL C 238, 2018 7 6, p. 128. (27) https://www.europeancancer.org/resources/201:time-to-act.htmlhttps://www.europeancancer.org/timetoact/impact/data-intelligence (28) https://www.endocrine.org/news-and-advocacy/news-room/2015/estimated-costs-of-endocrine-disrupting-chemical-exposure-exceed-150-billion-annually-in-eu (29) EU-OSHA: https://osha.europa.eu/en/themes/work-related-diseases/work-related-cancer (30) EU-OSHA: https://osha.europa.eu/en/publications/worker-survey-exposure-cancer-risk-factors/view (31) 2003 m. rugsėjo 19 d. Komisijos rekomendacija dėl Europos profesinių ligų sąrašo (OL L 238, 2003 9 25, p. 28). (32) https://www.who.int/publications/m/item/technical-report-on-pricing-of-cancer-medicines-and-its-impacts (33) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo (OL L 127, 2014 4 29, p. 1). (34) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24). (35) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1). (36) https://fctc.who.int/who-fctc/overview (37) https://fctc.who.int/protocol/overview (38) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/en/73774 (39) OL C 296, 2009 12 5, p. 4. (40) Scoccianti C., Cecchini M., Anderson A. S. ir kt., „Europos kovos su vėžiu kodeksas, 4 leidimas: Alkoholio vartojimas ir vėžys“, Cancer Epidemiol. 2016 gruodis; 45: p. 181–188. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27816465/ (41) https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/alcohol-use/news/news/2018/09/there-is-no-safe-level-of-alcohol,-new-study-confirms (42) https://www.thelancet.com/action/showPdf?pii=S0140-6736%2818%2931310-2 (43) 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (COM(2006)0625). (44) https://www.thelancet.com/journals/lanonc/article/PIIS1470-2045(21)00279-5/fulltext (45) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69). (46) 2021 m. kovo 24 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (COM(2021)0137). (47) OL C 395, 2021 9 29, p. 32. (48) OL L 114, 2006 4 27, p. 38. (49) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357). (50) 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2021/765, kuriuo sukuriama 2021–2025 m. laikotarpio Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa, papildanti bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) 2018/1563 (OL L 167 I, 2021 5 12, p. 81). (51) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1). (52) OL C 494, 2021 12 8, p. 64. (53) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1). (54) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1). (55) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). (56) 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (OL L 338, 2004 11 13, p. 4). (57) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59). (58) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1). (59) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2019/608866/IPOL_STU(2019)608866_EN.pdf (60) OL L 353, 2008 12 31, p. 1. (61) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0427. (62) OL C 466, 2018 12 28, p. 1. (63) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45). (64) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1). (65) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22). (66) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo medicinoje strateginė darbotvarkė (SAMIRA)“ (SWD(2021)0014). (67) https://www.accelerate-platform.org/ (68) OL L 311, 2001 11 28, p. 67. (69) OL L 136, 2004 4 30, p. 1. (70) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65). (71) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL L 40, 1989 2 11, p. 8). (72) OL L 158, 2014 5 27, p. 1. (73) Europos kovos su vėžiu organizacija, „Cancer Will Not Wait for the Covid-19 Pandemic to End. It is Time to Act.“, 2021 m. gegužės 11 d., žiūrėta 2021 m. gruodžio 21 d. (74) OL L 133, 2008 5 22, p. 66. (75) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (76) OL L 378, 2006 12 27, p. 1. (77) OL L 18, 2000 1 22, p. 1. (78) OL L 188, 2019 7 12, p. 79. (79) Kovos su vėžiu misijos valdyba, Conquering Cancer – Mission Possible (liet. „Nugalėti vėžį: misija įmanoma“, Europos Komisija, 2020. (80) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.