Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2043(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0336/2021

Pateikti tekstai :

A9-0336/2021

Debatai :

PV 15/02/2022 - 20
CRE 15/02/2022 - 20

Balsavimas :

PV 16/02/2022 - 10
CRE 16/02/2022 - 10
PV 17/02/2022 - 2
CRE 17/02/2022 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0043

Priimti tekstai
PDF 190kWORD 57k
Ketvirtadienis, 2022 m. vasario 17 d. - Strasbūras
Netarifinių ir nemokestinių kliūčių šalinimas bendrojoje rinkoje
P9_TA(2022)0043A9-0336/2021

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl netarifinių ir nemokestinių kliūčių šalinimo bendrojoje rinkoje (2021/2043(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Bendras kelias į saugų ir tvarų atvėrimą“ (COM(2021)0129),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“(1) ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(2) (toliau – Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Bendrosios rinkos kliūčių ataskaita ir bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COR 2020/02355),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094) ir dėl b) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093) EESC 2020/01412,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Verslo kelias bendrojoje rinkoje. Praktinės kliūtys ir barjerai“ (SWD(2020)0054),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamento vertinimas“ (SWD(2020)0172),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atliktą tyrimą „Teritorinio tiekimo suvaržymai ES mažmeninės prekybos sektoriuje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario mėn. Beniliukso sąjungos tyrimą „Teritorinio tiekimo suvaržymai mažmeninės prekybos sektoriuje Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Teisinės kliūtys bendrosios rinkos taisyklėms valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Europos Parlamento Paramos ekonomikos valdymui skyriaus tyrimą „2020 m. rudens Europos semestro aplinkybių apžvalga – Europos semestras iš Parlamento perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „COVID-19 poveikis vidaus rinkai“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Indėlis į augimą. Bendroji paslaugų rinka. Ekonominė nauda piliečiams ir įmonėms“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 05/2016 „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2019 m. balandžio mėn. tyrimą „ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0336/2021),

A.  kadangi bendrojoje rinkoje skaičiuojama 56 mln. Europos darbo vietų ir sukuriama 25 proc. ES BVP; kadangi žemės ūkio maisto produktų sektorius pagal darbo vietas ir pridėtinę vertę yra didžiausias ES gamybos sektorius;

B.  kadangi darnus vystymasis ir aukšti socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai yra būtinos išankstinės sąlygos siekiant užtikrinti produktyvumą, kuris būtų suderinamas su JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu;

C.  kadangi socialinių teisių, darbuotojų teisių ir darbo teisės aktuose numatytų teisių, įskaitant kolektyvines derybas, teisingą darbo užmokestį ir geras darbo sąlygas, apsauga ir rėmimas yra vieni iš aspektų, reikalingų kuriant tinkamai veikiančią, įtraukią ir tvarią bendrąją rinką, kurioje būtų siūlomos kokybiškos prekės ir paslaugos; kadangi ekonominei laisvei tiekti prekes ir teikti paslaugas neturi būti teikiama pirmenybė prieš pagrindines teises, įskaitant socialines teises, darbuotojų teises ir darbo teisės aktuose numatytas teises, ir šia laisve negali būti pažeidžiamos šios teisės;

D.  kadangi išsamus netarifinių kliūčių bendrajai rinkai, visų pirma kylančių žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, vertinimas galėtų tapti postūmiu šioms kliūtims įveikti;

E.  kadangi bet koks kliūčių bendrajai rinkai vertinimas turėtų būti, be kita ko, grindžiamas įmonių, darbuotojų ir vartotojų, kurie kasdien tam tikru mastu dalyvauja bendrojoje rinkoje, patirtimi ir suvokimu, taip pat dėl bendrosios rinkos taisyklių; kadangi dabartinės bendrosios rinkos kliūtys turi neproporcingą įtaką MVĮ ir labai mažoms įmonėms ar netgi jas apsunkina ir trukdo jų tarpvalstybinei veiklai;

F.  kadangi bendrosios rinkos veikimas, veiksmingas esamų ES teisės aktų įgyvendinimas ir kliūčių panaikinimas yra kartu Komisijos ir valstybių narių atsakomybė;

G.  kadangi daug kliūčių, darančių poveikį bendrajai rinkai, kyla dėl neteisingo arba nevisiško ES teisės aktų taikymo, nepakankamai gero ES teisės aktų perkėlimo į nacionalines teisines sistemas arba tinkamų ES teisinių priemonių, skirtų esamoms kliūtims įveikti, nebuvimo, trukdymo gauti būtiną informaciją arba valstybių narių taikomų vienašalių politikos priemonių; kadangi bereikalingos ES lygmens reguliavimo intervencinės priemonės taip pat galėtų neigiamai paveikti bendrąją rinką ir sukurti tokių kliūčių kaip didelės reikalavimų laikymosi išlaidos arba teisinis netikrumas pavieniams vartotojams;

H.  kadangi susiskaidymas, ribojantys nacionaliniai teisės aktai, netinkamas ar neteisingas įgyvendinimas, biurokratizmas ir perteklinis reglamentavimas, taip pat vykdymo užtikrinimo ar tinkamų ES teisės priemonių, kuriomis šalinamos kliūtys, trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, dėl to piliečiai netenka darbo vietų, vartotojai neturi pasirinkimo, o verslininkai – galimybių;

I.  kadangi netarifinė kliūtis yra neproporcingas ar diskriminuojantis reglamentuojamasis veiksmą, dėl kurio įmonei, norinčiai patekti į rinką, tenka našta ar ji patiria išlaidų, tačiau jų neturi padengti įmonės, kurios jau yra rinkoje, arba padaugėja išlaidų kitos valstybės įmonėms, tačiau jų nereikia padengti nacionalinėms įmonėms, nedarant poveikio valstybių narių teisei reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., aplinkos apsaugos ir vartotojų ar darbuotojų teisių; kadangi Parlamentas savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliucijoje atkreipė dėmesį į netarifines kliūtis(4);

J.  kadangi „perteklinis reglamentavimas“ reiškia „praktiką, kai valstybės narės nustato papildomus nepagrįstus administracinius reikalavimus, nesusijusius su teisės aktų tikslais ir galinčius pakenkti sklandžiam vidaus rinkos veikimui“; kadangi vis dėlto perteklinis reglamentavimas turėtų būti atskirtas nuo nustatomų aukštesnių standartų, kuriais viršijami ES masto minimalūs aplinkos ir vartotojų apsaugos, sveikatos priežiūros ir maisto saugos standartai;

K.  kadangi dabartinė Komisija be skaitmeninių iniciatyvą dar nepateikė jokio išsamaus teisės aktų rinkinio, kuriuo būtų sprendžiamos bendrosios rinkos pagrindinių laisvių įgyvendinimo problemos ne tik užtikrinant vykdymą; kadangi Komisija be įvairių skaitmeninių ir žaliųjų iniciatyvų, kuriomis sudaromos sąlygos dvejopai pertvarkai, teikė pirmenybę poreikiui geriau užtikrinti dabartinių bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;

L.  kadangi rengiant ir įgyvendinant vidaus rinkos teisės aktus visada turi būti užtikrintas tinkamas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas;

M.  kadangi Parlamentas ir Taryba atmetė tam tikrus 2016 m. paslaugų dokumentų rinkinio pasiūlymus;

N.  kadangi akivaizdi įmonių dauguma mano, kad bendroji rinka nėra pakankamai integruota; kadangi nenuoseklios tarpvalstybinės prekybos taisyklės daro didelę įtaką verslui ir vartotojams visoje vidaus rinkoje;

O.  kadangi, nepaisant to, jog praeityje įvairiomis programomis ir paraiškomis buvo imtasi priemonių, prekiautojams dažnai vis dar sudėtinga rasti informacijos apie tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir prekybos prekėmis taisykles ir procedūras;

P.  kadangi 71 proc. MVĮ, kurios išbandė galiojančią savitarpio pripažinimo sistemą nesuderintų prekių srityje, buvo neleista pateikti į rinką, o neseniai peržiūrint šiai sistemai taikomą reglamentą siekta sudaryti palankias sąlygas jį taikyti įmonėms, geriau aprėpiant valstybių lygmens sprendimus;

Q.  kadangi Profesinių kvalifikacijų direktyva(5) – svarbi priemonė, kuria užtikrinamas tinkamas bendrosios rinkos veikimas, tačiau valstybių narių tarpusavio automatinių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo priemonių nebuvimas kenkia specialistų judumui ir dėl to sukuriamos nepagrįstos kliūtys;

R.  kadangi ES bendroji rinka yra neužbaigtas projektas ir spartūs visuomeniniai ir technologiniai pokyčiai gali sukurti naujų kliūčių bendrojoje rinkoje ir taip trukdyti visapusiškam jos įgyvendinimui;

S.  kadangi skaitmeninimas ir DI bei naujų technologijų naudojimas gali suteikti didelės vertės bendrajai rinkai ir taip padėti sumažinti dabartines kliūtis ir naštą, taip pat suteikti naujų verslo galimybių ir užtikrinti visapusišką skaitmeninės bendrosios rinkos veikimą vartotojų ir įmonių labui; kadangi naujų technologijų ir DI naudojimas gali padėti įveikti kai kurias bendrosios skaitmeninės rinkos kliūtis;

T.  kadangi nepakankamas suderinimas ir minimalus standartizavimas sukelia papildomų išlaidų ir mažina bendrosios rinkos produktų saugumą, kartu mažina Europos konkurencingumą vidaus rinkose;

U.  kadangi bendrosios rinkos sistemai būtina tinkama ekonominių laisvių, socialinių teisių, vartotojų, darbuotojų ir įmonių interesų, taip pat viešojo intereso, pusiausvyra;

V.  kadangi neseniai Parlamento Peticijų komitetui (PETI) pateikta keletas su netarifinėmis kliūtimis susijusių peticijų, pvz., peticijos Nr. 0179/2021 ir 0940/2020;

W.  kadangi COVID-19 krizė sukrėtė gamybą ir vartojimą bei pakeitė vidaus ir tarpvalstybinę veiklą, o tai daro įtaką vartotojams, įmonėms, darbuotojams ir paslaugų teikimui; kadangi kai kurie iš šių padarinių gali būti laikini, tačiau kai kurie iš jų turės ilgalaikių pasekmių bendrosios rinkos formai ir poreikiams; kadangi atsakas į pandemiją paskatino spartesnį perėjimą prie skaitmeninių paslaugų; kadangi krizė parodė kokia svarbi Europos integracija, tvirtos institucijos ir reguliavimas; kadangi COVID pandemijos metu vykdyta savavališka viešųjų pirkimų praktika smarkiai paveikė vidaus rinką ir sukėlė rimtą grėsmę skaidrumui; kadangi dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis reikia panaikinti ne tik su COVID-19 susijusius apribojimus, bet ir daugybę metų vidaus rinkoje buvusias nepagrįstas kliūtis, siekiant patobulinti ir sustiprinti bendrąją rinką, nes tai vienas iš būdų užbaigti krizę;

Bendrosios rinkos padėtis ir rinkos politikos tikslai

1.  palankiai vertina 2020 m. kovo mėn. bendrosios rinkos valdymo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti Europos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą iš pradžių pateikiant esamų ir būsimų iniciatyvų apžvalgą; taip pat mano, kad vis dar esama teisėkūros ir teisėsaugos trūkumų, trukdančius tinkamai veikti bendrajai rinkai; ypač mano, kad trūksta iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama pagerinti bendrąją paslaugų rinką;

2.  pritaria Komisijos komunikatui dėl ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano ir ypač pasiūlymui stiprinti SOLVIT, kaip bendrosios rinkos ginčų sprendimo priemonę, didinti Komisijos vaidmenį padedant valstybėms narėms tinkamai, visiškai ir laiku perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas ir būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, būtų sukurta bendrųjų skaitmeninių vartų bendrosios rinkos kliūčių priemonė, piliečiams ir įmonėms būtų leista anonimiškai pranešti apie kliūtis, su kuriomis jie susidūrė norėdami pasinaudoti savo teisėmis vidaus rinkoje;

3.  nurodo, kad dėl netinkamo įgyvendinimo kenčia tiek įmonės, tiek vartotojai, ir ragina Komisiją teikti pirmenybę tinkamiems vykdymo užtikrinimo veiksmams;

4.  pabrėžia pastangas užtikrinti, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas būtų neatsiejamas nuo pastangų pasiekti pagrindinius ES tikslus darnaus vystymosi ir socialinės rinkos ekonomikos srityse, taip pat užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gerinti jos kokybę;

5.  pabrėžia, kad bendroji rinka tebėra vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų; todėl primygtinai ragina Komisiją skirti išteklių klausimams, susijusiems su bendrosios rinkos trukdžiais, visų pirma nepagrįstoms netarifinėms kliūtims, kurios neleidžia išnaudoti viso bendrosios rinkos potencialo vartotojų, darbuotojų ir įmonių, ypač MVĮ, naudai ir sukuria nereikalingas ir nesąžiningas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

6.  pripažįsta, kad gali prireikti griežtesnės taip pat ir valstybių narių stebėsenos, reglamentavimo įžvalgumo, supaprastinti dabartinės ES reguliavimo sistemos taikymą ir daugiau politinio dėmesio skirti bendrajai rinkai, kad tokios kliūtys būtų veiksmingai pašalintos ir bendrosios rinkos integracija būtų toliau stiprinama;

7.  pripažįsta, kad vartotojų apsaugos politika yra labai svarbi kaip veiksnys, stiprinantis bendrąją rinką ir prisidedantis prie jos integracijos;

8.  ragina Komisiją naudoti bendrosios rinkos programos išteklius siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą ir pagerinti jos veikimą, ypač atsižvelgiant į netarifines kliūtis;

9.  ragina valstybes nares gerbti bendrosios rinkos vientisumą užtikrinant geresnį keitimąsi informacija ir ES teisės aktų įgyvendinimo koordinavimą, prie kurių prisideda Komisija, siekiant, kad nacionalinės taisyklės kuo mažiau skirtųsi ir būtų priimti Europos lygmens sprendimai, taikomos geresnio reglamentavimo gairės dėl nacionalinių taisyklių nustatymo, atliekami tinkami poveikio vertinimai ir užtikrinta, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų tinkamai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso, taip pat visos taisyklės būtų taikomos pagrįstai, proporcingai ir nediskriminuojant;

10.  pabrėžia, kad žaliojo kurso ir Europos skaitmeninių darbotvarkių tikslų visiškas įgyvendinimas daugiausiai priklauso nuo veiksmingo bendrosios rinkos veikimo ir tinkamos viešosios politikos, nes ji yra pagrindinis rinkos veiksmingumą ir inovacijas skatinantis veiksnys ir viena iš kelių Europos ekonomikos modernizavimo priemonių; todėl mano, kad bendrosios rinkos trūkumams reikia skirti bent tiek pat dėmesio, kiek ir žaliajam kursui ir Europos skaitmeninei darbotvarkei; pabrėžia, kad kitose Europos politikos srityse turėtų būti atsižvelgiama į bendrosios rinkos taisykles ir turi būti laikomasi jos principų; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtoti ir išsaugoti tvirtą ir tvarią, vartotojams, darbuotojams ir verslui palankią vidaus rinką;

11.  apgailestauja, kad kai kurios netarifinės kliūtys gali trukdyti ES pramonės strategijos tikslams, ypač gamybos sugrąžinimui ir Europos ekonomikos atsparumo didinimui; pabrėžia, kad tvirta integruota bendroji rinka, kurioje būtų pašalintos netarifinės kliūtys, yra būtina sąlyga siekiant ES pramonės strategijos tikslų;

12.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos veiktų proporcingai ir griežtai derintų veiksmus su teisėtais viešosios politikos tikslais, pvz., visuomenės sveikata, aplinka, viešosiomis paslaugomis ir bendruoju interesu; tačiau apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar prisidengia viešuoju interesu, kad atskirtų savo vidaus rinkas; be to, pabrėžia, kad tokiais reikalavimais, kaip nepagrįsti teritoriniai apribojimai, nereikalingi kalbos reikalavimai ir ekonominių poreikių analizė, sukuriamos nepagrįstos kliūtys bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją gerinti valstybių narių stebėseną šioje srityje, įskaitant įpareigojimus teikti teisinius pranešimus;

13.  apgailestauja, kad, remiantis Parlamento tyrimu, nuo 2017 iki 2019 m. prieš valstybes nares pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su bendrąja rinka, skaičius padidėjo ir 2019 m. pasiekė 800, t. y. aukščiausią lygį nuo 2014 m.;

Kliūtys laisvam prekių ir paslaugų judėjimui

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir suinteresuotieji subjektai išskyrė pagrindinių nepagrįstų tarpvalstybinės veiklos kliūčių grupę, kurią, be kita, ko sudaro:

   a) reglamentavimo skirtumai ir nenuoseklus ES teisės įgyvendinimas, dėl kurių tarpvalstybiniai mainai apsunkinami ir įmonės yra priverstos skirti išteklių sudėtingam ES lygmeniu suderintų nuostatų analizės procesui, nukreipiant investicijas nuo veiklos, kuria būtų kuriamos darbo vietos arba skatinamas ekonomikos augimas;
   b) netinkamas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas, taip pat ilgos ir sudėtingos ES teisės pažeidimų klausimo sprendimo procedūros;
   c) apsunkinantys ir kartais kompleksiniai administraciniai reikalavimai ar praktika, pvz., pakartotiniai nuolatiniai patikrinimai ir sankcijos, neproporcingos pažeidimui, nepakankama, neprieinama arba neegzistuojanti informacija ir riboti ryšių su viešojo administravimo institucijomis kanalai, kurie taip pat riboja galimybes teikti naujas ar konkuruojančias paslaugas naujose vietose, kurios suteiktų vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių;
   d) teritoriniai tiekimo suvaržymai, kurie akivaizdžiai stabdo bendrosios rinkos plėtrą ir užkerta kelią galimai jos naudai vartotojams;
   e) nacionaliniu lygmeniu priimti papildomi techniniai reikalavimai, kuriais sukuriama pernelyg didelė ir nepagrįsta administracinė našta, galinti pakenkti sklandžiam vidaus rinkos veikimui;
   f) veiksmingų priemonių ir mechanizmų, padedančių geriau susipažinti su esamais įpareigojimais, arba suderintų techninių standartų trūkumas, dėl kurio tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės patiria daugiau reikalavimų laikymosi išlaidų;
   g) skaidrumo ir informacijos stoka ir sudėtingi procedūrų reikalavimai, dėl kurių tampa sudėtingiau dalyvauti tarpvalstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
   h) tarpvalstybinės elektroninės prekybos taisyklių trūkumas;
   i) sunkumai laiku sprendžiant komercinius ir administracinius ginčus;

15.  pažymi, kad vidaus rinkoje veikiančios ES įmonės jau pranešė apie konkrečius pirmiau minėtų kliūčių pavyzdžius, įskaitant, pvz., reikalavimus užsienio paslaugų teikėjams registruoti įmonę priimančiosios valstybės narės prekybos ir įmonių registre, net jei jie tik laikinai siunčia darbuotojus į priimančiosios valstybės narės teritoriją ir joje neturi infrastruktūros, iš kurios įprastai, stabiliai ir nepertraukiamai vykdytų veiklą;

16.  pabrėžia, kad veiksmingiausias būdas sumažinti bendrosios rinkos susiskaidymą – siekti suderinimo, kai įmanoma; vis dėlto pabrėžia, kad šis suderinimas neturėtų paskatinti didesnės reguliavimo naštos įmonėms;

17.  pabrėžia, kad laikantis teisinės valstybės principo stiprinamas bendrosios rinkos vientisumas, ir primena valstybėms narėms, kad jos įsipareigojusios teikti teisinius pranešimus;

18.  pabrėžia, kad netarifinės kliūtys, be kita ko, daro didelį poveikį paslaugų sektoriui, taigi ir kitiems nuo jo priklausantiems ekonomikos segmentams; pabrėžia, kad Komisija vis dar yra nustačiusi 24 konkrečius apribojimus 13 sektorių, kuriais pažeidžiamos Paslaugų direktyvoje(6) nustatytas taisykles, įskaitant tai, kad kai kurie iš jų yra diskriminaciniai arba yra įsisteigimo ar pilietybės reikalavimai; atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą siekta dokumentuoti apribojimų buvimą ar nebuvimą ir kad apribojimų proporcingumo vertinimas nepateko į tyrimo sritį, o tyrimo metu nebuvo įvertinta, ar tinkamas apribojimas yra pagrįstas ar proporcingas;

19.  pripažįsta, kad iš ataskaitos matyti, jog kliūčių lygis beveik visuose vertintuose sektoriuose šiek tiek sumažėjo, todėl Komisija turi atlikti papildomą vertinimą; be to, pabrėžia, kad, pasak Komisijos, kliūčių mažinimo planavimas įvairiuose paslaugų sektoriuose iki 2017 m. buvo lėtas po to, kai 2006 m. buvo įgyvendinta Paslaugų direktyva, ir kad 2011–2017 m. mažmeninės prekybos sektoriuje numatytos sumažinti kliūtys netgi padidėjo ir taip neliko padarytos pažangos;

20.  apgailestauja, kad tam tikri Paslaugų direktyvoje nustatyti apribojimai yra susiję su teisiniu netikrumu dėl jos taikymo srities, ypač turizmo sektoriaus MVĮ, kuris atsirado po jos įsigaliojimo;

21.  pabrėžia, kad viešosioms paslaugoms taikoma speciali apsauga vidaus rinkos taisyklių atžvilgiu, nes jos atlieka visuotinės svarbos funkcijas, o tai reiškia, kad dėl to valdžios institucijų nustatytos jų tinkamo veikimo taisyklės nėra netarifinės kliūtys; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Paslaugų direktyva netaikoma socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos kliūtys mažmeninei prekybai ir skubiai imtis priemonių, kai nustatomos naujos kliūtys; ragina Komisiją parengti gaires dėl leidimo mažmeninei prekybai išdavimo procedūrų proporcingumo, kuriomis būtų didinamas teisinis tikrumas ir mažmeninės prekybos nuspėjamumas, ir iki 2022 m. vidurio pateikti naują Europos mažmeninės prekybos sektoriaus veiksmų planą;

23.  primena, kad dauguma tarpvalstybinio paslaugų teikimo problemų kyla dėl administracinės praktikos, o ne dėl nesuderinamumo su ES teise;

24.  ragina Komisiją toliau rengti gaires, kuriomis būtų sprendžiama nepakankamai veiksmingų teisės aktų problema; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta vienodo ES teisės aktų, kuriais palengvinamas laisvas darbuotojų judėjimas, aiškinimo ir todėl gali trūkti teisinio aiškumo ir būti užkrauta biurokratinė našta įmonėms ir darbuotojams, teikiantiems paslaugas įvairiose valstybėse narėse; ragina Komisiją remti valstybes nares, vykdančias teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, kad būtų užtikrintas labiau suderintas požiūris;

25.  apgailestauja, kad nepakankamai naudojama pranešimo tvarka, nustatyta Paslaugų direktyvoje, ir techninių reglamentų informacinė sistema (TRIS)(7); pabrėžia, kad tai kenkia Komisijos gebėjimui užtikrinti, kad nauji paslaugų teisės aktai atitiktų Paslaugų direktyvą; ragina valstybes nares įgyvendinti pagal Paslaugų direktyvą prisiimtus savo įsipareigojimus teikti pranešimus; ragina Komisiją iki 2022 m. vidurio pateikti veiksmų planą, kaip patobulinti dabartinę sistemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komisija ketina atnaujinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą, siekdama įtraukti į jį pastaraisiais teismų sprendimais grindžiamus aspektus ir pagerinti direktyvos vykdymą;

26.  pabrėžia, kad kliūtys taip pat gali kilti dėl ribotų nacionalinės administracijos galimybių teikti paslaugas kitomis kalbomis ir atitinkamų mokymų bei infrastruktūros trūkumo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija ir dokumentai, susiję su patekimu į rinką, būtų prieinami ne tik oficialiąja valstybės narės kalba, bet ir anglų ar kitomis vietos ekonomikoje labiausiai vartojamomis kalbomis;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti patogias, tikslias ir naudoti paruoštas priemones, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų panaikinti netinkamą praktiką ir pažeidimus bei įgyvendinti vidaus rinkos taisykles;

28.  primena, kad valstybė narė gali remtis viešąja tvarka, visuomenės sveikata ar visuomenės saugumu tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad egzistuoja tikra ir užtektinai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų; todėl mano, kad bet kokios formos valstybės remiama diskriminacija, pavyzdžiui, neįgaliųjų arba dėl ekonominės padėties, tautybės, amžiaus, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, profesijos, lyties ar seksualinės orientacijos (įskaitant LGBTIQ asmenų fobiją), yra nepriimtina; mano, kad tokia diskriminacija gali varžyti vidaus rinkos laisves ir taip sukurti netarifinę kliūtį, turinčią poveikį laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, nes dėl jos prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai negali vienodai tiekti tų pačių prekių ir teikti tų pačių paslaugų visoje ES, o vartotojai negali pasinaudoti bendrosios rinkos laimėjimais;

29.  palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais labai pagerėjo laisvas prekių judėjimas dėl tokių reglamentų, pvz., Reglamento (ES) 2018/302(8) (Geografinio blokavimo reglamentas), Reglamento (ES) 2019/1020(9) (Reglamentas dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties), ir, svarbiausia, dėl Reglamento (ES) 2019/515(10) (Reglamentas dėl abipusio prekių pripažinimo); primena, kad abipusio pripažinimo principas taikomas tiktai nesuderintoms prekėms, ir pabrėžia, jog derinimas „iš viršaus“ yra svarbus siekiant užtikrinti aukštą prekių saugumo ir vartotojų apsaugos lygį; mano, kad visapusiškai taikant tarpusavio pripažinimo principą ir priemones, neseniai apibrėžtas Reglamente (ES) 2019/515, būtų veiksmingai daroma pažanga įgyvendinant bendrosios rinkos darbotvarkę, ypač tose srityse, kurios tebėra probleminės;

30.  mano, kad Geografinio blokavimo reglamento priėmimas ir įgyvendinimas buvo naudingas kitose šalyse apsiperkantiems vartotojams; tačiau primena, kad vis dar esama tam tikrų kliūčių, be kita ko, susijusių su audiovizualinių paslaugų teikimu ir turinio tiekimu, ir kad tai lemia mažesnį vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais internetu; ragina Komisiją, 2022 m. rengiant numatytą vertinimo ataskaitą, pasiūlyti būdų, kaip panaikinti nepagrįstą ir neveiksmingą geografinį blokavimą ir siekti sukurti darnią skaitmeninę bendrąją rinką;

31.  atkreipia dėmesį į diskriminacinę ir antikonkurencinę praktiką, pvz., teritorinius tiekimo suvaržymus, kurie trukdo plėtoti bendrąją rinką ir mažina galimą jos naudą vartotojams; ragina Komisiją pateikti tinkamų priemonių, kad būtų pašalinti teritoriniai tiekimo suvaržymai ir taip sumažintos kliūtys tarpvalstybinei prekybai, atsižvelgiant į siekį užtikrinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką;

32.  palankiai vertina tai, kad kvalifikacijų suderinimas taikant abipusį pripažinimą kai kurių profesijų atveju jau prisidėjo prie bendrosios rinkos augimo; vis dėlto apgailestauja, kad valstybių narių nustatytos administracinės kliūtys smarkiai riboją tolesnę pažangą; pabrėžia, kad abipusis valstybių narių diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir kompetencijos pripažinimas sustiprintų laisvą darbuotojų ir paslaugų judėjimą, ir primygtinai ragina valstybes nares taikyti abipusį pripažinimą visais įmanomais švietimo ir mokymo lygmenimis ir kuo greičiau patobulinti ar nustatyti reikiamas procedūras;

33.  primena ypatingą reguliuojamų profesijų statusą bendrojoje rinkoje ir jų vaidmenį sprendžiant viešojo intereso klausimus, tačiau taip pat pabrėžia, kad šis ypatingas statusas neturėtų būti naudojamas tam, kad būtų išsaugotos nepagrįstos kliūtys, susijusios su bendrosios rinkos susiskaidymu;

34.  ragina valstybes nares panaikinti nepagrįstus profesinių kvalifikacijų apribojimus, o Komisiją ir toliau budriai vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl kvalifikacijų pripažinimo;

35.  primena, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva grindžiama vienodo požiūrio principu ir diskriminacijos dėl pilietybės draudimu;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat didinti įmonių ir darbuotojų, kuriems galėtų trūkti žinių apie abipusį pripažinimą ir kitas susijusias taisykles, kuriomis palengvinamos tarpvalstybinės operacijos, informuotumą;

37.  ragina remti Europos kvalifikacijų sandarą ir palengvinti jos taikymą visoje ES, taip siekiant, kad ji taptų bendrai priimtina pripažinimo priemone;

38.  apgailestauja dėl nepakankamos prieigos prie informacijos, susijusios su darbo jėgos judumu paslaugų sektoriuose, ir yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos sudėtingos procedūrų, kurias reikia atlikti norint gauti svarbiausius dokumentus, ir dėl nuolatinių problemų, kad piliečiams laiku nesuteikiama A1 forma; pabrėžia, kad turėtų būti pagerinta prieiga prie informacijos, kuri pagal Direktyvą 2014/67/ES(11) yra privaloma, pvz., apie vidaus kolektyvines sutartis, kai taikytina ir tinkama, kad įmonėms būtų lengviau laikytis reikalavimų, o darbuotojams – gauti informaciją; primygtinai reikalauja, kad ši informacija būtų teikiama per bendruosius skaitmeninius vartus; ragina Komisiją ir Europos darbo instituciją imtis reikiamų priemonių, kad būtų pagerintas informacijos prieinamumas;

39.  primygtinai ragina Komisiją, kaip planuota, 2022 m. pirmąjį ketvirtį įvesti darbuotojų komandiravimo deklaracijos skaitmeninę formą, kaip nurodyta jos atnaujintoje 2020 m. naujoje pramonės strategijoje, nustatant paprastą, vartotojui patogią ir sąveikią skaitmeninę formą, kuri atitinka Europos įmonių ir ypač MVĮ poreikius;

40.  primena, kad prieiga prie informacijos yra labai svarbi ir kad vartotojams turi būti sudarytos geriausios sąlygos ją gauti; mano, kad priemonės, kurių, remiantis prekes reglamentuojančių dokumentų rinkiniu, imtasi siekiant pagerinti prieigą prie informacijos apie įmonėms taikomas taisykles ir prievoles, yra naudingos siekiant palengvinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir išsaugoti aukštą šių vartotojų apsaugos lygį; ragina skirti pakankamai išteklių vieno langelio principui įgyvendinti;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja transporto priemonių patekimo į miestų teritorijas taisyklių, taikomų tiek privačioms, tiek komercinėms transporto priemonėms; prašo Komisijos įvertinti, ar reikalingas koordinavimas ES lygmeniu;

42.  pabrėžia, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamą įperkamų ir kokybiškų produktų, įskaitant žemės ūkio maisto produktus, tiekimą visoje ES;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinti ES tiekimo sistemų dinamiškumą ir atsparumą, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, ir stiprinti trumpas integruotas tiekimo grandines siekiant užtikrinti nuolatinį produktų tiekimą visoje ES;

44.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad bendroji rinka būtų kuo labiau suderinta taikant vienodą visos ES požiūrį į ženklinimą, nes taip galima pašalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis ir užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija išliktų aiški;

45.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta peržiūrėta Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva(12), ir Komisijos paskatas tuo tikslu ir remia Jungtinio tyrimų centro darbą ir išvadas, nes jų visų tikslas yra spręsti dvejopos kokybės klausimą;

Skaitmeninimas ir DI naudojimas šalinant bendrosios rinkos kliūtis

46.  pabrėžia, kokia svarbi yra visapusiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, kuri yra naudinga vartotojams ir įmonėms, ir prašo remti MVĮ, kad vykdydamos skaitmeninę pertvarką jos galėtų įveikti kliūtis ir sunkumus;

47.  mano, kad skaitmeninimas ir besiformuojančios technologijos, pvz., DI, gali padėti siekti ES tikslų ir sustiprinti vidaus rinką; pabrėžia, kad, jeigu tokios technologijos bus tinkamai naudojamos, jos gali būti naudingos ir lemti pokyčius, taip pat jomis gali būti sprendžiamos įvairios problemos, kad būtų panaikintos bendrosios rinkos kliūtys;

48.  ragina Komisiją papildomai įvertinti galimybę leisti ir skatinti naudoti skaitmeninius sprendimus, kurie gali padėti teikti privalomą informaciją apie produktą ar pakuotę nenumatant būtinybės didinti pakuotės dydžio arba ją pakeisti;

49.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akto (COM(2020)0825) ir Skaitmeninių rinkų akto (COM(2020)0842) ir prašo Komisijos ir valstybių narių priimti sistemas, kurios atitinka kitą vidaus rinkos ir ES politiką; mano, kad aiškios, suderintos ir griežtos taisyklės yra labai svarbios įmonėms, ypač MVĮ, ir vartotojams;

50.  palankiai vertina Komisijos planą sukurti bendrą ne maisto produktų kontrolės institucijų Europos informacijos punktą;

51.  ragina atitinkamas ES ir nacionalines valdžios institucijas imtis tinkamų veiksmų siekiant sukurti bendrą oficialių nacionalinių interneto svetainių šabloną ir užtikrinti, kad jos būtų suderinamos su bendraisiais skaitmeniniais vartais, siekiant pagerinti valstybių narių prieigą prie atitinkamos informacijos;

52.  pripažįsta, kad dėl ribotų administracijos pajėgumų teikti aukštos kokybės paslaugas tarpvalstybiniu mastu kyla daug kliūčių; mano, kad viešųjų paslaugų skaitmeninimas ir visapusiški e. valdžios pajėgumai išlieka ypač svarbiais siekiant panaikinti kai kurias įsisenėjusias netarifines kliūtis; ragina Komisiją skatinti skaitmeninių priemonių naudojimą ir primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti viešųjų paslaugų skaitmeninimą; primygtinai prašo plėtoti ir naudoti sąveikias ir atviras e. valdžios priemones, siekiant paskatinti kurti ne vienoje valstybėje narėje taikytinas suderinamas e. valdžios procedūras; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagrindinės bendrųjų skaitmeninių vartų nuostatos turėjo įsigalioti visose ES valstybėse narėse iki 2020 m. gruodžio 12 d.; pabrėžia standartiškai skaitmeninio ir vienkartinio duomenų pateikimo principų svarbą, nes tai padės sutaupyti piliečiams ir įmonėms laiko ir pinigų, ypač jei šis principas bus taikomas plačiau; palankiai vertina pasiūlymą į bendruosius skaitmeninius vartus įtraukti bendrosios rinkos kliūčių priemonę;

53.  apgailestauja dėl to, kad bendrųjų skaitmeninių vartų įgyvendinimas vyksta lėtai; ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių greitam bendrųjų skaitmeninių vartų įgyvendinimui MVĮ palankiu būdu teikiant į vartotoją orientuotą informaciją apie bendrosios rinkos taisykles ir administracines procedūras, kuo labiau siekiant, kad jie taptų virtualia vieno langelio principu veikiančia sistema; ragina valstybes nares ir Komisiją išplėsti bendrųjų skaitmeninių vartų taikymo sritį į ją įtraukiant su verslu susijusias administravimo procedūras;

54.  pabrėžia, kad SOLVIT turi dideles galimybes tapti svarbiausia neoficialia įmonių ir vartotojų problemų sprendimo priemone tais atvejais, kai ES teisės aktais taikomi netinkamai; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad SOLVIT taptų standartine bendrosios rinkos ginčų sprendimo priemone; mano, kad siekiant šio tikslo reikia aktyviau informuoti apie šias esamas ginčų sprendimo priemones;

55.  pažymi, kad, nepaisant Komisijos ir valstybių narių priemonių, kuriomis didinamas informuotumas, daugelis piliečių ir įmonių vis dar nežino apie SOLVIT; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, kad padidintų jo žinomumą;

56.  pažymi, kad SOLVIT yra pagrįstas rekomendacija, o ne teisės aktu ir negali priimti teisiškai privalomų sprendimų; pabrėžia, kad galima smarkiai pagerinti SOLVIT operacijas;

57.  pažymi, kad daugelyje SOLVIT centrų vis dar trūksta darbuotojų, nepakanka išteklių ir tinkamų darbuotojų mokymų, taigi ir reikiamų žinių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centrai turėtų pakankamai išteklių veiklai vykdyti, kaip to prašė Komisija komunikate COM(2017)0255;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių taikoma nepagrįsta, neproporcinga ir diskriminacinė kontrolės praktika, įskaitant pernelyg dideles baudas ar prieigą prie konkurencingos įmonės duomenų, taip pat yra viena iš kliūčių vidaus rinkoje; pažymi, kad Europos įmonės per SOLVIT, Peticijų komitetui teikiamomis peticijomis ar Komisijai teikiamais skundais reguliariai praneša apie tokios praktikos pavyzdžius;

59.  pabrėžia, kad Europos piliečiams, įmonėms ir jų atstovams reikia prieinamo informacinio punkto, kad būtų atkreiptas dėmesys į valstybių narių priemones, kurios kenkia ES bendrajai rinkai; pabrėžia, kad reikia sklandžiai imtis veiksmų dėl šių skundų, kad nepagrįstos bendrosios rinkos kliūtys būtų kuo greičiau panaikintos;

60.  primena, kad tarptautinio krovinių vežimo keliais sektoriui taikomos netarifinės kliūtys, ribojančios patekimą į nacionalines rinkas, ir dėl kurių sudaromos kliūtys sektoriaus konkurencingumui;

61.  pabrėžia, kad svarbu suderinti vidaus rinkos standartus, ir pabrėžia, kad svarbu į derinimo procesą aktyviau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir įmones, kad būtų išvengta nereikalingų kliūčių patekti į ES bendrąją rinką;

Vykdymo užtikrinimas ir atitikties stebėsena

62.  iš esmės palankiai vertina Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kurios tikslas – įvertinti, ar nacionalinė teisė atitinka bendrosios rinkos taisykles, ir teikti pirmenybę skubiausiai šalintinoms kliūtims, spręsti reglamentavimo klausimą ir aptarti horizontalaus įgyvendinimo klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė turėtų ne tik nustatyti problemas, bet ir siūlyti galimus sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų labiau įtraukti į Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę;

63.  primena, kad iki šiol Komisijos planas sustiprinti ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą pasitelkiant Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kurios pirmasis posėdis įvyko 2020 m. balandžio mėn., susilaukė tik minimalių rezultatų; apgailestauja, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės darbo metodams trūksta skaidrumo; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės skaidrumą ir į savo posėdžius įtraukti suinteresuotuosius subjektus, taip pat užtikrinti, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė skelbtų savo posėdžių dalyvių sąrašus, darbotvarkes ir protokolus Komisijos interneto svetainėje; ragina Komisiją iki 2022 m. pabaigos pristatyti konkrečius Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės darbo rezultatus ir pateikti juos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui ir Konkurencingumo tarybai pagal 2020 m. kovo 10 d. komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094);

64.  ragina Komisiją reguliariai, bent kas trejus metus, teikti ataskaitą dėl netarifinių kliūčių, skaidriai išplėsti dabartinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę ir išvardyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir nacionalinius teisės aktus, kurie, kaip įtariama, prieštarauja ES teisei;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai, greitai ir griežtai įvertinti, ar nacionalinės taisyklės trukdo vidaus rinkai ir kur jos tai daro, įvertinti, ar jos yra būtinos, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2015/1535 dėl techninių reglamentų ir Direktyvos (ES) 2018/958(13) dėl galimybės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis nuostatose; pažymi, kad trūksta tinkamų poveikio vertinimų ir gerai išaiškintų pagrindimų, ypač susijusių su nacionalinėmis produktų ir paslaugų taisyklėmis; ragina Komisiją kuo greičiau priimti sprendimus dėl skundų, siekiant užtikrinti, kad galutiniam vartotojui svarbūs klausimai būtų nedelsiant išnagrinėti ir veiksmingai išspręsti;

66.  primena, kad per visą reguliavimo ciklą valstybės narės ir Komisija turi dalytis atsakomybe užtikrinant, kad būtų laikomasi bendrosios rinkos taisyklių, taip pat atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir Europos socialinių teisių ramstį, ir kad būtų užtikrinamos piliečių teisės, įskaitant darbuotojų ir vartotojų teises; pabrėžia, kad reikalingos ES lygmens suderintos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas patikrinimų dažnumas ir kokybė bei kita rinkos stebėsenos veikla, visų pirma prekių saugumo srityje, taip pat remiamas keitimasis informacija tarp nacionalinių institucijų, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje;

67.  ragina kiekvieną valstybę narę užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos savo jurisdikcijoje turėtų visus būtiniausius įgaliojimus ir reikiamą biudžetą bei darbuotojus, kad užtikrintų tinkamą vidaus rinkos acquis taikymą;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog atitinkamos institucijos proporcingai prižiūrėtų, tikrintų ir taikytų sankcijas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie nesilaiko teisės aktų, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo valstybę narę; pabrėžia, kad svarbiausia pasinaudoti valstybių narių ir Europos Komisijos bendradarbiavimo priemonėmis rinkų stebėsenos srityje bei kurti naujas priemones siekiant išvengti problemų dėl neatitikties, keliančios pavojų vartotojų saugumui, visų pirma vykdant aktyvesnę stebėseną ES lygmeniu;

69.  pabrėžia, kad svarbu didinti suderinimo lygį, kuris apima kompetentingų institucijų bendradarbiavimą veiksmingo ir efektyvaus vykdymo užtikrinimo srityje, siekiant nustatyti, tirti pažeidimus, nurodyti juos panaikinti ar uždrausti;

70.  pabrėžia stebėsenos svarbą ir todėl palankiai vertina bendrosios rinkos rezultatų suvestinę kaip veiklos rezultatų stebėjimo priemonę; pabrėžia, kad reikia nuolat diskutuoti apie suvestinės rezultatus aukščiausiu politiniu lygmeniu, užtikrinant politinį įsipareigojimą šalinti nustatytas kliūtis ne tik žvelgiant iš verslo perspektyvos, bet ir kalbant apie darbuotojų, vartotojų ir piliečių patirtus sunkumus, deramai atsižvelgiant į socialinės ir aplinkos apsaugos politikos aspektus;

71.  palankiai vertina nacionalinių viešojo administravimo įstaigų, viešųjų pirkimų specialistų, teisėjų ir kitų teisės specialistų pajėgumų stiprinimą, kurį galima finansuoti pagal Reformų rėmimo programą;

Bendrosios rinkos kliūtys dėl atsako į COVID-19

72.  primena, kad valstybių narių ir Komisijos pradiniu atsaku į pandemiją nebuvo atsižvelgta į bendrosios rinkos poreikius, ir primena, kad tai turėjo didelį poveikį laisvam tarpvalstybiniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui; mano, kad reikės atlikti papildomą pandemijos poveikio bendrajai rinkai vertinimą, kad būtų padarytos išvados dėl COVID-19 krizės;

73.  ragina valstybes nares, prastėjant pandemijos padėčiai, visapusiškai įgyvendinti Komisijos Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires ir Komisijos komunikatą dėl laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodo (C(2020)3250), siekiant atkurti judėjimo laisvę ir panaikinti vidaus rinkos kontrolės priemones, kad darbuotojams, visų pirma transporto, pasienio, komandiruotiems ir sezoniniams darbuotojams, ir paslaugų teikėjams būtų leidžiama kirsti sieną ir jie galėtų nekliudomi patekti į savo darbo vietą;

74.  pritaria „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkiniui, ES sienų valdymo gairėms, žaliesiems transporto koridoriams, ES skaitmeniniam COVID pažymėjimui, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui, ir palankiai vertina tolesnes priemones, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas bendrajai rinkai veikti įprastomis sąlygomis;

75.  apgailestauja, kad valstybės narės nustatė papildomus kelionių apribojimus, pvz., karantiną tam tikriems ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojams; pažymi, kad šie apribojimai yra itin didelė našta tarpvalstybiniams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sunkvežimių vairuotojams;

76.  primena, jog svarbu užtikrinti, kad COVID-19 priemonėmis nebūtų daromas poveikis produktų, ypač maisto, srautui ES, be kita ko, kai kalbama apie teritorijas, nesusijusias su žemynine Europa;

77.  pažymi, kad COVID-19 pandemija ne tik sukėlė nuosmukį viešbučių, restoranų ir maitinimo sektoriuje, bet ir nulėmė tam tikrus apribojimus, kuriuos valstybės narės pradėjo taikyti vienos kitoms ir savo viduje, ir tai padarė pražūtingą poveikį maisto gamybos sektoriui;

78.  mano, kad tvariu vystymusi, sąžininga pertvarka, socialine įtrauktimi ir kuriant kokybiškas darbo vietas turi būti sudarytos sąlygos ekonomikos atsigavimui;

79.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pateikti bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę; ragina Komisiją parengti ją kaip teisiškai privalomą struktūrinę priemonę, kuria būtų siekiama ateityje kilus krizėms užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai pasinaudoti įgyta patirtimi ir parengti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planą, kuriuo turėtų būti siekiama užkrinti bendrą atsaką ir kuo labiau apsaugoti laisvą paslaugų, prekių ir asmenų, visų pirma tarpvalstybinių darbuotojų, judėjimą; primena, kad valstybės narės turi nedelsiant pranešti apie nacionalines priemones, kurios riboja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą;

81.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (COM(2020)0727), visų pirma jos pasiūlymą sukurti medicinos įrangos eksporto vidaus rinkoje apribojimų kontrolės mechanizmą;

82.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant plėsti galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir technologijomis, kurios yra būtinos ekstremaliosios situacijos atveju, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas ir galimybė piliečiams ir įmonėms gauti viešąsias paslaugas, naudojantis e. valdžios sprendimais; pripažįsta, kad skaitmeninė atskirtis ir prieigos prie interneto nebuvimas yra vienos iš svarbiausių netarifinių kliūčių skaitmeninei ES bendrosios rinkos pertvarkai;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 456, 2021 11 10, p. 14.
(2) OL L 295, 2018 11 21, p. 1.
(3) OL C 388, 2020 11 13, p. 39.
(4) OL C 76, 2018 2 28, p. 105.
(5) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(6) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(7) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
(8) 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1).
(9) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).
(10) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo (OL L 91, 2019 3 29, p. 1).
(11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
(12) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).
(13) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

Atnaujinta: 2022 m. gegužės 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika