Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2952(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0091/2022

Pateikti tekstai :

B9-0091/2022

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/02/2022 - 10
CRE 16/02/2022 - 10
PV 17/02/2022 - 2
CRE 17/02/2022 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0045

Priimti tekstai
PDF 206kWORD 58k
Ketvirtadienis, 2022 m. vasario 17 d. - Strasbūras
Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos
P9_TA(2022)0045B9-0091/2022

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos“ (2021/2952(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir 5 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 166 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 15, 32 ir 34 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3 ir 4 principus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią pasirašė ir ratifikavo ES ir visos jos valstybės narės, ir tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1), nuo 2011 m. sausio 21 d. ji galioja Europos Sąjungoje, ypač į jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 8 d. poziciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+)(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 21 d. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitą „Youth Employment in Times of COVID-19“ (liet. „Jaunimo užimtumas COVID-19 laikotarpiu“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio ataskaitą „Jaunimo idėjų ataskaita Konferencijai dėl Europos ateities“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 9 d. EUROFOUND ataskaitą „COVID-19 poveikis jaunimui Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 17 d. Europos jaunimo forumo ataskaitą „Beyond Lockdown: the ‘pandemic scar’ on young people“(11) (liet. „Perspektyva po izoliavimo: pandemijos jaunimui palikta žymė“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos(12), ypač į jos dalį dėl Europos jaunimo tikslų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 12 d. Komisijos ataskaitą dėl užimtumo ir socialinių pokyčių Europoje „Towards a strong social Europe in the aftermath of the COVID-19 crisis: Reducing disparities and addressing distributional impacts“ (liet. „Stipri socialinė Europa po COVID-19 krizės: skirtumų mažinimas ir poveikio pajamų pasiskirstymui klausimo sprendimas“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją „Sąžiningos darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra“(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio Jaunimo idėjų ataskaitą Konferencijai dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai tema „Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos“ (O-000075 – B9‑0002/2022 ir O-000077 – B9‑0003/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi COVID-19 pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį Europos jaunimo užimtumui ir socialinei padėčiai: sumažėjo arba buvo laikinai sustabdytos asmeninio tobulėjimo galimybės, sumažėjo užimtumo lygis, o dėl to padaugėjo nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET); kadangi labai sumažėjo jaunuolių asmeninės pajamos ir jiems kyla didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika; kadangi kyla pavojus jų galimybėms ateityje įsitraukti į darbo rinką; kadangi reikia nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti ir gerinti jaunimo ateitį bei gerovę; kadangi jaunimo nedarbo lygis siekia 15,9 proc. ir yra 2,5 karto didesnis už bendrą nedarbo lygį;

B.  kadangi prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos padidės skurdo lygis; kadangi per 2007–2008 m. finansų krizę itin smarkiai nukentėjusiose šalyse vėl daugiau kaip vidutiniškai padidėjo jaunimo nedarbas; kadangi moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir didelėms šeimoms šie pokyčiai kelia didesnę grėsmę; kadangi Komisijos 2022 m. rudens ekonominėje prognozėje pateikiami vilčių teikiantys skaičiai ir numatomas nedarbo mažėjimas, o darbo rinkos 2022 m. turėtų visiškai atsigauti iki prieš pandemiją buvusio lygio; kadangi krizė ir toliau daro neigiamą poveikį jaunimui; kadangi, palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo jaunų darbuotojų skaičius ir numatoma, kad 2022 bei 2023 m. bus sukurta 3,4 mln. darbo vietų(17), todėl bus labai svarbu užtikrinti, kad jaunimas pasinaudotų šiomis naujomis užimtumo galimybėmis; kadangi šiuo metu vis daugiau jaunuolių lieka gyventi tėvų namuose, kad apsisaugotų nuo skurdo; kadangi 29 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena trys kartos, gresia skurdas, o 13 proc. patiria didelį nepriteklių;

C.  kadangi iki COVID-19 pandemijos susiformavusios šalių grupės labai išsiskiria ir pagal NEET jaunimo rodiklius;

D.  kadangi 2020 m. NEET merginų rodikliai buvo vidutiniškai 1,3 karto didesni už NEET vaikinų rodiklius; kadangi dėl šeiminių pareigų vaikinų ir merginų NEET rodiklių skirtumai yra ypač dideli Rytų Europos šalyse; kadangi kylant išsilavinimo lygiui tikimybė tapti NEET jaunuoliu mažėja; kadangi pietinėse ir Viduržemio jūros regiono šalyse ilgalaikiai bedarbiai ir paskatų dirbti neturintys darbuotojai sudaro didesnę NEET grupės dalį;

E.  kadangi, kaip patvirtinta Europos jaunimo strategijoje ir sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje, jaunimas yra tvaraus ekonominio ir socialinio klestėjimo Europoje pagrindas ir vienas iš pagrindinių ES prioritetų, todėl reikia imtis prioritetinių jaunimo rėmimo, apsaugos, orientavimo, įtraukties ir jam skirtų galimybių kūrimo priemonių;

F.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos 15–24 metų amžiaus grupėje darbo neteko daugiau žmonių negu 25–29 metų amžiaus grupėje, ypač moterų; kadangi jaunimas ypač nukentėjo dėl to, kad apskritai darbo valandų skaičius sumažėjo labiau nei užimtumas; kadangi nedarbo rodikliai atspindi tik nedidelę per COVID-19 krizę prarastų darbo vietų dalį, nes daug darbo netekusių jaunų žmonių neturėjo teisės gauti bedarbio pašalpos ar kitos pajamų paramos;

G.  kadangi vienas iš 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslų yra jaunimo pilietinio aktyvumo didinimas;

H.  kadangi nestandartinio darbo lygis tarp jaunimo yra labai aukštas – 43,8 proc. jaunimo ES dirba laikiną darbą;

I.  kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė pasiūlymą 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais siekiant apsvarstyti Europos jaunimo perspektyvas ir sutelkti dėmesį į Europos, nacionalinę, regioninę ir vietos politiką bei pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų sudaromos galimybės jaunimui visoje ES; kadangi šiuo pasiūlymu turėtų būti suteiktas tikras ir veiksmingas postūmis gerinti jaunimo darbo sąlygas Europos Sąjungoje;

J.  kadangi pandemijos metu labai pablogėjo jaunimo psichikos sveikata, o keliose valstybėse narėse su psichikos sveikata susijusių problemų, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu, padaugėjo dvigubai; kadangi 2021 m. pavasarį 64 proc. 18–34 metų amžiaus grupės jaunuolių grėsė pavojus susirgti depresija ir tai iš dalies nulėmė užimtumo, finansinių ir išsilavinimo perspektyvų trūkumas ilgesniu laikotarpiu, taip pat vienatvė ir socialinė izoliacija; kadangi devyni milijonai paauglių (10–19 metų asmenų) Europoje turi psichikos sveikatos sutrikimų, o daugiau kaip pusę šių atvejų sudaro nerimas ir depresija; kadangi blogėjančią psichikos sveikatą taip pat galima sieti su tokiais veiksniais kaip sutrikdytos galimybės naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, padidėjęs darbo krūvis ir darbo rinkos krizė, kurie jaunimui padarė neproporcingai didelį poveikį; kadangi nuo psichikos sveikatos sutrikimų kenčia 19 proc. 15–19 metų ES vaikinų ir daugiau kaip 16 proc. tokio pat amžiaus merginų; kadangi savižudybė yra antra pagal dažnumą jaunimo mirties priežastis Europoje;

K.  kadangi vaikai, auginami turint ribotus išteklius ir nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis, labiau linkę patirti skurdą ir socialinę atskirtį, o tai daro didelę įtaką jų vystymuisi ir vėliau pilnametystei, jiems trūksta tinkamų įgūdžių ir jie turi ribotas galimybes įsidarbinti, todėl jiems nepavyksta išsivaduoti iš skurdo, perduodamo iš kartos į kartą; kadangi kovojant su visų vaikų skurdu ir vaikų socialine atskirtimi Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį; kadangi Europos vaiko garantijų sistemos tikslas – užkirsti kelią skurdui bei socialinei atskirčiai ir kovoti su šiais reiškiniais vaikams, kuriems to reikia, užtikrinant nemokamą ir veiksmingą pagrindinių paslaugų, pvz., ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos, sveikatos priežiūros, sveikos mitybos ir bent vieno sveiko patiekalo per dieną mokykloje, taip pat tinkamo būsto prieinamumą;

L.  kadangi iš 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtos pasaulinės apklausos, kurią rengė Bato universitetas ir kuri atlikta dešimtyje šalių, paaiškėjo, kad beveik 60 proc. jaunuolių teigia jaučiantys didelį arba labai didelį nerimą dėl kritiškos klimato padėties, daugiau kaip 45 proc. apklaustųjų nurodė, kad jausmai, susiję su klimatu, turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, ir trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad ateitis juos gąsdina; kadangi 83 proc. jaunuolių sutiko, kad mums nepavyko pasirūpinti planeta, o 65 proc. apklaustųjų mano, kad vyriausybės nuvilia jaunimą;

M.  kadangi pilietinis aktyvumas suteikia akivaizdžios naudos asmens gerovei, nes užsiimant pilietine veikla plečiamas asmens socialinis tinklas, daugėja galimybių būti ekonomiškai, socialiai ir fiziškai aktyviems ir mažėja psichikos sveikatos sutrikimų rizika;

N.  kadangi, atsižvelgiant į pandemijos padarinius, visai jaunų menininkų ir kultūros darbuotojų kartai bus sunku rasti savo vietą mūsų visuomenėje; kadangi menininkai ir kultūros bei kūrybos sektorių darbuotojai paprastai dirba pagal netipinius darbo modelius ir dažnai negauna tinkamos socialinės apsaugos, ypač tarpvalstybiniais atvejais, todėl jie dažnai negauna pensijos, sveikatos priežiūros paslaugų ir nedarbo išmokų; kadangi dėl to, kad nevykdomos savarankiškai dirbančių menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių darbuotojų kolektyvinės derybos, taip pat prastėja jų padėtis darbo rinkoje ir neužtikrinama tinkama socialinė apsauga;

O.  kadangi mažumų grupėms priklausantys menininkai ir kultūros specialistai, įskaitant moteris, jaunimą, rasinių, etninių ir geografinių mažumų atstovus, asmenis iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamų grupių, neįgaliuosius ir LGBTIQ+ asmenis, turi mažiau galimybių siekti karjeros meno bei kultūros srityse ir jiems pandemijos padariniai daro didžiausią neigiamą poveikį;

P.  kadangi „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinis Europos fondas, kuriuo siekiama gerinti jaunimo galimybes įsidarbinti, skatinti vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo bei mokymo paslaugas ir užbaigti mokslą, pradedant bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu bei mokymu ir baigiant tretiniu išsilavinimu, be kita ko, skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir sudarant palankesnes sąlygas mobilumui mokymosi tikslais, taip pat skatinant jaunimo, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai nepasiturinčius jaunuolius, socialinę integraciją;

Q.  kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – „NextGenerationEU“ pagrindas – yra istorinės reikšmės ES priemonė, kuria siekiama padėti valstybėms narėms sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 poveikį vykdant reformas ir investuojant pagal šešis ramsčius, iš kurių vienas skirtas reformoms ir investicijoms į vaikus ir jaunimą;

R.  kadangi siekiant užtikrinti jaunimo darbą ir socialinę įtrauktį reikia suteikti jaunuoliams lygias galimybes dirbti kokybišką, stabilų ir gerai mokamą darbą, įsigyti deramą ir įperkamą būstą, tinkamai maitintis, naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir prevencijos paslaugomis, įskaitant psichikos sveikatos priežiūrą, ir galimybes naudotis minimaliuosius standartus atitinkančia skaitmenine infrastruktūra; kadangi, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir sudaryti vienodas sąlygas patekti į darbo rinkas, kartu leidžiant jaunuoliams drąsiai pradėti suaugusiųjų gyvenimą, labai svarbios švietimo ir įgūdžių ugdymo iniciatyvos, savanoriška veikla, kokybiškos stažuotės ir mokymosi visą gyvenimą programos;

S.  kadangi per ankstesnę finansų krizę paaiškėjo, kad, jei jaunuoliams nesuteikiamos galimybės dalyvauti kokybiškose stažuotėse ir dirbti aukštos kokybės darbą, kai sudaromi rašytiniai susitarimai ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, profesinį orientavimą ir konsultavimą ir tolesnį mokymą, vėl kils didelė rizika, kad jie, net ir ieškodami nuolatinio visos darbo dienos darbo, bus priversti sutikti dirbti mažų garantijų darbą, išvykti iš savo šalies, kad galėtų susirasti darbą, arba ne kartą dalyvauti švietimo ar mokymo programose;

T.  kadangi yra žinoma, kad investicijos į jaunimą, ypač socialinį poveikį darančios investicijos, teigiamai paveikia jaunimo užimtumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, taip pat užtikrina išmatuojamą socialinę grąžą ir veiksmingą finansinę investuotų lėšų grąžą, skatinant ekonominį vystymąsi ir kartu pasiekiant socialinius rezultatus; kadangi turi būti įgyvendintos esamos priemonės ir mechanizmai taip pat toliau svarstomos galimybės imtis naujų priemonių;

U.  kadangi dėl nesuderintos jaunimo darbo ir socialinės įtraukties politikos gali būti patiriama du kartus daugiau išlaidų, jei valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimas yra menkas, nėra nuolatinių struktūrų, kurias pasitelkus būtų galima koordinuoti įvairių subjektų veiksmus, kuo labiau didinti poveikį, užtikrinti, kad nebūtų aprėpties spragų, ar skatinti inovacijas;

V.  kadangi esamos iniciatyvos ir politikos priemonės, pvz., sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, ES jaunimo dialogas, programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, ir nauji pasiūlymai, pvz., dėl iniciatyvos ALMA (angl. Aim, Learn, Master, Achieve – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti), turi padėti 2022 m. užmegzti ryšius su jaunimu ir spręsti jaunimo problemas, pvz., jaunimo nedarbo problemą; kadangi šios iniciatyvos ir politikos priemonės turėtų apimti aktyvią ir pasyvią darbo rinkos politiką, užtikrinti veiksmingas jaunimo galimybes naudotis socialinės įtraukties priemonėmis ir socialinėmis, sveikatos priežiūros ir ap(si)rūpinimo būstu paslaugomis; kadangi Europos profesinio mokymo plėtros centras daro išvadą, kad ne visos pameistrystės ir mokymo galimybės yra aukštos kokybės ir kad ne visi pameistriai turi teisę naudotis su darbu ar socialine apsauga susijusiomis teisėmis; kadangi Parlamentas savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje išreiškė susirūpinimą dėl pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų kokybės ir akcentavo, kad pagal naujas ir esamas programas bei iniciatyvas organizuojamos stažuotės ir siūlomos darbo galimybės turi būti mokamos, ribotos trukmės ir gana retos, kad jaunuoliams netektų nuolat dalyvauti nesibaigiančiose stažuotėse ir jie nebūtų išnaudojami kaip pigi ar netgi nemokama darbo jėga, kuriai nesuteikiama socialinė apsauga ir teisės į pensiją; kadangi iš tyrimų matyti, kad dabartinės kartos jaunimas pirmąjį tikrą darbą susiranda perkopę į trisdešimtmetį;

W.  kadangi nuolatinis jaunimo naujų horizontaliųjų įgūdžių, pvz., skaitmeninių įgūdžių, taip pat ekonominį potencialą turinčių įgūdžių, pvz., žaliųjų ar verslumo įgūdžių, ugdymas yra labai svarbus siekiant klestinčios, įtraukios ir į ateitį orientuotos Europos darbo rinkos ir turėtų padėti suteikti galimybę kiekvienam jaunam europiečiui gauti kokybišką darbą; kadangi tas pats pasakytina apie profesinį mokymą, profesinius ir gyvenimo įgūdžius; kadangi 40 proc. darbdavių nepavyksta rasti reikiamų įgūdžių turinčių žmonių, galinčių užimti laisvas darbo vietas; kadangi ES turi panaikinti visų formų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kad galėtų veiksmingai panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą; kadangi daugelyje ES šalių jaunimo nedarbas tapo rimta ekonomine ir socialine problema(18); kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis tinkama skaitmenine infrastruktūra ir ugdytis skaitmeninius įgūdžius, siekiant sumažinti jaunuolių skaitmeninio raštingumo skirtumus ir visiems užtikrinti lygias galimybes švietimo sistemoje bei darbo rinkoje; kadangi deramai jaunimo profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti taip pat svarbūs socialiniai emociniai įgūdžiai, pvz., kritinis mąstymas, kolektyvinis darbas ir tarpkultūrinis bendravimas;

X.  kadangi kuriant naujus sprendimus labai svarbus jaunų žmonių įsitraukimas į darbą su jaunimu, visuomeninius judėjimus, jaunimo organizacijas ir socialinio verslumo sritį; kadangi siekiant gerinti jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir jiems nuolat teikti galimybę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą reikia įtraukti privačiuosius subjektus, įmones ir verslo sektorių;

Y.  kadangi jaunimo diskriminacija apskritai tebėra viena iš problemų Europos Sąjungoje, nes jaunos moterys ir jaunuoliai iš pažeidžiamų grupių dažnai patiria diskriminaciją dėl savo lyties, etninės kilmės (pvz., romai), seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, negalios ar nepalankios socialinės ir ekonominės padėties, jiems taip pat kyla daug didesnė rizika tapti bedarbiais ir patirti dirbančiųjų skurdą ir socialinę atskirtį;

Z.  kadangi jaunuoliai Europoje ir jų atstovai bei organizacijos, taip pat profesinės sąjungos, be kita ko, dalyvaudami Konferencijoje dėl Europos ateities, aktyviai organizuoja prasmingą jaunimo dalyvavimą ir rengia politikos rekomendacijas, kuriose pateikiami sprendimai, kaip gerinti darbo sąlygas ir didinti socialinę įtrauktį; kadangi jie turi būti laikomi svarbiausiais partneriais bendrai rengiant, įgyvendinant ir vertinant Europos jaunimo metų iniciatyvą ir ne tik;

AA.  kadangi daugelio minėtų grupių, ypač neįgalaus jaunimo ir romų ar keliaujančioms bendruomenėms priklausančio jaunimo, užimtumo galimybes labai riboja sunkumai, kurių kyla norint gauti kokybišką išsilavinimą, galintį padėti jiems tinkamai pasirengti šiuolaikinei darbo rinkai;

AB.  kadangi jaunimas yra vienas iš itin svarbių visų ES regionų, ypač atokiausių, atsigavimo ir vystymosi išteklių; kadangi Majote pusė gyventojų yra jaunesni nei 18 metų, o Prancūzijos Gvianoje kas antras gyventojas yra jaunesnis nei 25 metų;

AC.  kadangi 2016 m. trečdalis ES ūkių valdytojų buvo 65 metų ar vyresni ir tik 11 proc. ES ūkių valdytojų buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus jaunieji ūkininkai;

AD.  kadangi ES žemės ūkio sektorius ir ūkiai yra mūsų ekonomikos pagrindas; kadangi siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu bei prisidėti prie žaliosios pertvarkos, labai svarbu į ūkininkavimo sektorių pritraukti jaunimo;

AE.  kadangi iš tokių tendencijų kaip kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jaunimo išvykimas į miestus matyti, kad turime rasti sprendimus ir apsvarstyti trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategijas, kaip išlaikyti jaunimą kaimo vietovėse;

AF.  kadangi yra pernelyg daug neįgalių jaunuolių, kuriems siūloma dirbti tik pagal globojamojo užimtumo programas, o kai kuriose valstybėse narėse jiems nesuteikiamos tokios pat darbuotojų ar darbo užmokesčio teisės kaip atviroje darbo rinkoje dirbantiems asmenims;

AG.  kadangi 2021 m. Europos jaunimo renginio Jaunimo idėjų ataskaitoje Konferencijai dėl Europos ateities padarytos išvados, kad:

   jaunimas prašo užtikrinti paramą, skirtą mokyklose dirbantiems psichikos sveikatos specialistams rengti ir įgalinti,
   kova su jaunimo nedarbu turėtų būti vienas ES prioritetų ir būtina nutraukti nemokamas bet kokį išsilavinimą įgijusių ir bet kokios socialinės padėties asmenų stažuotes; jaunimo organizacijos ir darbdaviai turėtų bendradarbiauti, kad būtų užmegzti ryšiai su mokyklos nebaigiančiais jaunuoliais ir jie būtų supažindinami su galimybėmis; valstybėms narėms taip pat turėtų būti teikiama pagalba rengiant prieglobsčio prašytojams skirtas pameistrystės programas,
   nė vienas neturėtų likti nuošalyje skaitmeniniame pasaulyje, todėl visų kartų atstovai turi būti mokomi atsargiai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis; skaitmeninis raštingumas turėtų būti įtrauktas į mokyklų mokymo programas,
   ES turėtų skirti daugiau lėšų, kad visi jauni europiečiai galėtų dalyvauti neformaliojo švietimo programose, ir sukurti platformą, kuri padėtų mokytojams ir paslaugų teikėjams, galintiems perduoti praktinę patirtį šiuolaikiniam gyvenimui aktualiomis temomis, palaikyti ryšius;

1.  palankiai vertina tai, kad Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė 2022-uosius Europos jaunimo metais; mano, kad 2022-ieji turėtų suteikti papildomą postūmį tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti ES jaunimo strategiją imantis plataus užmojo veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos jaunimo patiriamos problemos, ypač dėl neigiamų besitęsiančios COVID-19 pandemijos padarinių, ir konkrečiai įgyvendinant kitas esamas priemones, pavyzdžiui, sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, siekiant kovoti su COVID-19 poveikiu nedarbui ir socialinėmis pasekmėmis; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visos jaunimui skirtos politikos priemonės būtų tarpsektorinės ir jas rengiant būtų atsižvelgta į Europos jaunimo įvairovę bei jaunuoliams tenkančius iššūkius; mano, kad Europos jaunimo metai turėtų padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 1 ir 3 principus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 krizės daug žmonių jau neteko darbo, ypač jaunimas, kuris dažniau dirba mažų garantijų darbą, yra labiau linkęs dirbti pagal terminuotas darbo sutartis arba ne visą darbo laiką ir neturi santaupų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos planus stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir ragina Komisiją bei valstybes nares pirmenybę teikti kovai su jaunimo nedarbu;

3.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į aukštą jaunimo nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse ir jaunų darbuotojų darbo sutarčių nestabilumą, ypač nuo COVID-19 labai nukentėjusiuose sektoriuose; ragina sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurioje numatytas tikslas iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, taip pat įtraukiant kokybiškų darbo vietų kūrimo kriterijus, laikantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 8-ojo darnaus vystymosi tikslo; mano, kad atėjo laikas sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryti privalomą ir ją įgyvendinti visose valstybėse narėse, įskaitant aktyvias informavimo priemones, skirtas ilgą laiką nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam, taip pat palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčiam jaunimui, pavyzdžiui, neįgaliam jaunimui, LGBTIQ+ jaunimui ir jauniems romams;

4.  palankiai vertina tai, kad psichikos sveikata, kaip vienas iš prioritetų, įtraukta į Europos jaunimo metų jaunimo tikslus, ir ragina Komisiją psichikos sveikatai teikti pirmenybę ir būsimoje ES priežiūros strategijoje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti holistinį ir visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą ES lygmeniu, būtina skirti dėmesio socialinių ir ekonominių veiksnių, pvz., nedarbo, nesaugumo būsto srityje, psichikos sveikatos ir gerovės, tarpusavio ryšiui; pabrėžia, kad netikrumas dėl ateities, įskaitant klimato kaitos poveikį, daro neigiamą poveikį jaunimo psichikos sveikatai; todėl ragina valstybes nares psichikos sveikatą pripažinti neatsiejama ES atsigavimo po pandemijos programos dalimi ir profesinės sveikatos srities prioritetu, ypač švietimo ir darbo vietos aplinkoje; ragina užtikrinti, kad psichikos sveikatos priežiūra būtų prieinama ir įperkama visų amžiaus grupių asmenims, ypač jaunimui bei vaikams, ir spręsti nelygybės sveikatos srityje problemą pažeidžiamoms jaunimo grupėms teikiant tinkamą paramą; ragina Komisiją atlikti išsamų įvairių Europos jaunimo psichologinio skausmo priežasčių tyrimą;

5.  pabrėžia, kad jaunimas turi atlikti labai svarbų vaidmenį formuojant užimtumo ir socialinę politiką Europoje; palankiai vertina ES jaunimo dialogą ir darbą su jaunimu bei jaunimo organizacijas, kurie padeda ES priartinti prie jaunimo, jeigu vykdant jaunimo dalyvavimo procesus kartu įgyvendinamos konkrečios sprendimus priimančių asmenų iniciatyvos; ragina plėtojant jaunimo politiką skatinti taikyti bendro valdymo principą ir į vystymosi procesą įtraukti jaunimą bei jaunimo atstovus; ragina Komisiją pripažinti teigiamą trečiojo sektoriaus, įskaitant jaunimo organizacijas, poveikį ir jų teikiamas neformaliojo bei savaiminio mokymosi galimybes, pvz., vykdant savanorišką veiklą ir užtikrinant jaunimo dalyvavimą, taip pat oficialiai pripažinti žinias ir įgūdžius, kuriuos jaunimas įgyja trečiajame sektoriuje, siekiant padėti jaunimui gerinti savo perspektyvas darbo rinkoje; ragina įdarbinant asmenis pilietinį aktyvumą pripažinti vertinga darbo patirtimi; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kaip tęstinę Europos jaunimo metų iniciatyvą paremti Europos jaunimo sostinių projektą; ragina Komisiją ir valstybes nares teikiant naujas visų politikos sričių iniciatyvas atsižvelgti į jaunimo išlygą, pagal kurią įvertinamas jų poveikis jaunimui;

6.  pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės toliau investuotų pakankamai ESF+ lėšų į priemones, kuriomis siekiama remti jaunimo užimtumą; pabrėžia, kad dėl minėtų priežasčių valstybės narės bent 15 proc. jų ESF+ išteklių pagal pasidalijamojo valdymo principą turi skirti tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, skirtiems kokybiškam jaunimo užimtumui remti; primena, kad reikalinga privaloma, veiksmingesnė ir įtraukesnė Jaunimo garantijų iniciatyva, pagal kurią visiems nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams būtų rengiama atlyginama mokomoji praktika, pameistrystės programos ir stažuotės;

Investavimas į jaunąją kartą

7.  ragina Komisiją ir Tarybą, siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su jaunimo nedarbu ir skurdu, visapusiškai ir kuo tinkamiau naudotis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatytu finansavimu, nedarant poveikio jau pagal ESF+ sudarytoms programoms; primena, kad minėtos problemos ypač aktualios atokiausiems regionams, todėl jiems reikia konkrečios paramos; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pagal EGADP numatyta lėšų priemonėms, skirtoms vaikams bei jaunimui, ir tikisi, kad dėl to Europos jaunimui bus suteikta daug galimybių; ragina į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėjimo ir vertinimo procesus įtraukti socialinius partnerius ir jaunimo organizacijas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Teisingos pertvarkos fondo ir ESF+ lėšomis būtų remiami integruoti vietos lygmeniu rengiami planai, siekiant padėti kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kurioms pertvarka daro neigiamą poveikį;

8.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į jų pačių poreikius ir konkrečias nacionalines sąlygas, užtikrinti priemonių, kurių imamasi pagal EGADP, kitas ES programas, pvz., sustipriną Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Europos vaiko garantijų sistemą, ir nacionalinių investicijų bei priemonių, skirtų įgūdžiams ugdyti, švietimui ir mokymui bei integracijai į darbo rinką skatinti, tarpusavio papildomumą; ragina Komisiją toliau stebėti investicijas ir išlaidas, skiriamas su jaunimu susijusiems priemonės „NextGenerationEU“, EGADP ir ESF+ prioritetams, ir toliau aktyviai įtraukti Parlamentą; primena „InvestEU“ specialios socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linijos teikiamą galimybę pritraukti socialinį poveikį darančių investicijų; pažymi, kad vis daugiau dėmesio skiriama jaunimui skirtų socialinio poveikio obligacijų ir socialinio poveikio sutarčių koncepcijai, į šių priemonių rengimą ir įgyvendinimą taip pat įtraukiant privatųjį sektorių;

9.  palankiai vertina tai, kad pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką padidinta parama jauniesiems ūkininkams;

10.  palankiai vertina tai, kad išplėsta sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritis ir ši iniciatyva dabar taikoma 15–29 metų amžiaus grupei; primena, kad įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, vietoje prastos kokybės stažuočių ar nesibaigiančių mokymų, turėtų būti užtikrinamos tikros įsidarbinimo galimybės;

Jaunimo integracija į darbo rinką

11.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą iki šiol dar nevisiškai pasiekti jos tikslai, ir ragina imtis sustiprintų priemonių, be kita ko, visapusiškai naudotis ESF+ numatytomis galimybėmis, siekiant skatinti užimtumą imantis aktyvių integracijos į darbo rinką priemonių ir kuriant tvarias pradedantiesiems skirtas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybę naudotis socialine apsauga ir gauti teisingą atlyginimą; ragina Komisiją prašyti valstybių narių pristatyti atnaujintas sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos programas ir įdiegti sistemą, kurioje būtų nustatyti aiškūs ir privalomi pagal šias iniciatyvas teikiamų pasiūlymų kokybės standartai, kad būtų skatinami teigiami ir tvarūs jaunimo rezultatai ir sėkmingas perėjimas į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įmones aktyviai dalyvauti įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; primena, kad vienas iš ESF+ tikslų yra skatinti proporcingą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą darbo rinkoje pasitelkiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, vienodas darbo sąlygas, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą; taip pat primena, kad naudojant ESF+ taip pat turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir pritaikytą darbo aplinką, kad būtų mažinama sveikatos sutrikimų rizika, susijusi su kintančiomis darbo formomis, ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius;

12.  primena, kad partnerystė su suinteresuotaisiais subjektais yra vienas iš pagrindinių sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos aspektų, tačiau šiuo metu ES lygmeniu nėra jokios oficialios įstaigos ar mechanizmo, kuriais naudodamiesi jie galėtų dalyvauti stebint ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas; ragina Komisiją pasitelkiant Užimtumo komitetą (EMCO) stebėti, kaip įgyvendinamos sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, ir reguliariai teikti ataskaitas EMCO apie Jaunimo garantijų iniciatyvos programų įgyvendinimą bei rezultatus, taip pat nuolat informuoti Parlamentą; ragina Komisiją sudaryti sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo darbo grupę, kurioje būtų suburti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant EMCO veikloje dalyvaujančius pilietinius partnerius, jaunimo organizacijas ir socialinius partnerius, siekiant palengvinti veiksmų koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarp ES ir nacionalinių institucijų kartu su pilietiniais partneriais ir jaunimo organizacijomis, taip pat reguliariai vertinti šios darbo grupės poveikį ir siūlyti tobulinimo rekomendacijas;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT), pasitelkdamos Europos VUT tinklą, bendradarbiautų su vietos valdžios institucijomis, švietimo sektoriumi, jaunimo organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad būtų populiarinamos kokybiškos, stabilios darbo vietos su geru atlygiu ir didinama prie konkrečių poreikių pritaikyta parama jaunimo mokymui, darbo paieškai ir konsultavimui; skatina valstybes nares tinkamai aprūpinti VUT, kad jos galėtų teikti išteklius ir organizuoti mokymą, kaip išlaikyti psichikos sveikatą nepaisant neaiškių ekonominių sąlygų ir sprendžiant su darbo paieška susijusias problemas;

14.  rekomenduoja psichikos sveikatos priežiūros sistemose daugiau dėmesio skirti užimtumo aspektui, ypač pabrėžiant galimą teigiamą kokybiško darbo indėlį atkuriant gerą psichikos sveikatos būklę;

15.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui dalyvauti mokamose, kokybiškose bei įtraukiose stažuotėse ir pameistrystės programose; ragina stiprinti stebėsenos sistemas, kurios padėtų užtikrinti, kad jaunimas įgytų tinkamos ir kokybiškos pirmosios darbo patirties ir turėtų galimybių kelti kvalifikaciją, įgyti naują kvalifikaciją arba gauti rekomendacijų; smerkia nemokamų stažuočių praktiką, nes tai yra viena iš jaunų darbuotojų išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimas, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, bendradarbiaujant su Parlamentu ir laikantis subsidiarumo principo, pasiūlyti bendrą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinamas teisingas atlyginimas už stažuotes ar dalyvavimą pameistrystės programose ir taip būtų išvengiama išnaudojimo; smerkia nenustatytos apimties darbo sutarčių sudarymo praktiką ir ragina valstybes nares teikti paramą darbdaviams, kurie organizuoja neįgaliems jaunuoliams skirtas stažuotes ir pameistrystės programas;

16.  ragina Komisiją peržiūrėti esamas Europos priemones, pvz., stažuočių kokybės sistemą bei kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą, ir įtraukti jaunimui teikiamų pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams bei praktikantams principą ir tokius aspektus kaip galimybė naudotis socialine apsauga, tvaraus užimtumo galimybėmis ir socialinėmis teisėmis;

Darbo jėgos judumas ir ateičiai reikalingi įgūdžiai

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant naująją iniciatyvą ALMA būtų padedama jaunimui, ypač nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (NEET), įgyti laikino kokybiško darbo kitoje valstybėje narėje patirties; pabrėžia, kad programa ALMA turi atitikti kokybės standartus, kuriais užtikrinamos jaunų darbuotojų teisės, pvz., teisė į deramą atlygį, geras darbo sąlygas ir galimybė naudotis socialine apsauga;

18.  pabrėžia, kad XXI amžiuje skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs jaunimui ir visoms pramonės šakoms, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, bendradarbiaujant su viešaisiais subjektais ir privačiomis įmonėmis, apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinę, sertifikuotą ir nemokamą jaunimo prieigos prie internetinių ir neinternetinių skaitmeninių įgūdžių ugdymo ir raštingumo didinimo kursų, prieinamų visomis ES kalbomis, vietą; ragina sukurti e. mokymosi ir e. mokymo mainų erdves; primygtinai ragina ES ir valstybes nares parengti daugiau tokių programų kaip „eTwinning“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma; pažymi, kad daugelyje valstybių narių reikia pašalinti didelius apribojimus, susijusius su galimybe naudotis aparatine įranga, įrenginiais, tinkamų instruktorių paslaugomis ir tinkama skaitmenine infrastruktūra; todėl primena, kad galimybes dalyvauti internetiniuose kursuose būtina susieti su sustiprintomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama spręsti prieigos prie interneto ir skaitmeninių priemonių trūkumo problemą, kad nė vienas nebūtų paliekamas nuošalyje, ir pabrėžia, kad tokie kursai turėtų būti rengiami taip, kad būtų prieinami ir būtų išvengta neįgalaus jaunimo atskirties;

19.  pabrėžia žaliųjų įgūdžių ugdymo ir kokybiško užimtumo galimybių svarbą neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos sistemoje, ypač tuose regionuose, kuriems žalioji pertvarka daro didžiausią poveikį, pavyzdžiui, regionuose, kurie labai priklausomi nuo žemės ūkio sektoriaus ir kovoja su klimato kaita, gamina energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, mažina išmetamo anglies dioksido kiekį, didina energijos vartojimo efektyvumą, tvarko atliekas ir valdo vandens išteklius, gerina oro kokybę, atkuria ir išsaugo biologinę įvairovę; ragina darbdavius užtikrinti savo darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir (arba) perkvalifikavimą ir didinti veiksmingesnės pameistrystės galimybių pasiūlą pagal kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą;

20.  ragina Komisiją 2022 m. socialinės ekonomikos veiksmų plane pasiūlyti naujų priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama ugdyti jaunimo verslumą ir jaunimo socialines investicijas;

21.  apgailestauja, kad reformos ir investicijos į švietimą ir mokymą nepakankamai susijusios su priemonėmis, kuriomis užtikrinama jaunimo, ypač nesimokančio, nedirbančio ir nedalyvaujančio mokymuose, įtrauktis į darbo rinką; skatina plėtoti jaunimui, su jaunimu dirbantiems asmenims, mokytojams ir specialistams skirtas lanksčias, įtraukias, prieinamas ir atviras mokymosi trajektorijas pasitelkiant individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mikrokredencialus, be kita ko, ugdant neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi būdu įgyjamus įgūdžius ir kompetenciją; pabrėžia, kad stiprinant nuo ankstyvo amžiaus organizuojamą profesinį orientavimą ir remiant moksleivių bei suaugusių besimokančių asmenų lygias galimybes susipažinti su informacija ir naudotis konsultavimo paslaugomis galima padėti jaunimui pasirinkti tinkamas švietimo ir profesinio mokymo trajektorijas, padedančias pasinaudoti jiems tinkamomis užimtumo galimybėmis;

22.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai toliau skatinti profesinio rengimo ir mokymo plėtrą ir geriau populiarinti profesinius įgūdžius, stengiantis vengti keliose valstybėse narėse vyraujančio neigiamo požiūrio į neformalųjį švietimą ir didinant profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, šiuo tikslu rengiant komunikacijos ir informavimo kampanijas, mokymo programas, steigiant jaunimo profesinių įgūdžių ugdymo centrus, kuriant specialias profesinio rengimo ir mokymo ekosistemas vietos bendruomenėse, plėtojant dualines švietimo sistemas ir pameistriams užtikrinant ilgalaikio judumo galimybes; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos profesinės kompetencijos centrų iniciatyvą, kuria siekiama suteikti aukštos kokybės profesinių įgūdžių ir remti verslumą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti atskirą profesinio rengimo ir mokymo erdvę ir Europos pameistrio statutą; pakartoja, kad mokomoji praktika turėtų būti išsilavinimo ir profesinio tobulėjimo dalis, taigi turėtų apimti pedagoginį aspektą; pabrėžia, kad svarbu tobulinti tarpvalstybinio įgūdžių bei kvalifikacijos pripažinimo mechanizmus, ir primygtinai ragina skatinti ir remti tokią praktiką kaip kartų solidarumas ir mentorystė, kad būtų galima mažinti nelygybę ir užtikrinti paramą jaunimui;

23.  ragina su pilietiniu aktyvumu susijusią veiklą priskirti veiklai, kuri darbo vietose laikoma naudinga darbuotojų, ypač jaunų darbuotojų, asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui;

24.  pabrėžia, kad minimaliojo darbo užmokesčio apsauga, kaip paaiškėjo, yra viena iš veiksmingų kovos su dirbančiųjų skurdu priemonių; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse jauniems darbuotojams dėl dabartinių skirtumų iš tiesų mokamas už teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį mažesnis atlyginimas, taip įtvirtinant struktūrinę diskriminaciją dėl amžiaus; ragina valstybes nares jaunimo atžvilgiu užtikrinti vienodą požiūrį darbo rinkoje, be kita ko, kiek tai sietina su pasiūlyme dėl Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje numatytu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu (COM(2020)0682);

25.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių dėl amžiumi grindžiamų tinkamumo kriterijų jaunimas negali visapusiškai naudotis minimalių pajamų sistemomis arba šios sistemos jaunimui visiškai netaikomos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad būsimoje Tarybos rekomendacijoje dėl minimalių pajamų jaunimui būtų sudarytos sąlygos lengviau pasinaudoti šiomis sistemomis;

Kova su jaunimo atskirtimi ir siekis neleisti susiformuoti prarastajai kartai

26.  ragina Komisiją parengti rekomendaciją siekiant užtikrinti, kad stažuočių, pameistrystės ir įdarbinimo laikotarpiai būtų prilyginami darbo patirčiai, taigi jais remiantis būtų suteikiama galimybė gauti socialines išmokas; ragina sutrumpinti minimalų įmokų, reikalingų norint gauti socialines išmokas, mokėjimo laikotarpį; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suburti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri ištirtų gerovės valstybės ateities perspektyvas ir pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas, norėdamas pasinaudoti socialine apsauga;

27.  ragina Komisiją išsiaiškinti, ar įmanoma iš dabartinių Europos jaunimo portalo, Europass sistemos ir EURES platformos sukurti vieną skaitmeninę erdvę ir taip visiems jauniems europiečiams teikti informaciją ir teikti galimybių mokymo, darbo vietų, mokomųjų praktikų, profesinio mokymo ir mokymo vietų, finansinės pagalbos, judumo programų, konsultacijų kuriant verslą, kuravimo programų, savanoriavimo sistemų, su ES pilietybe susijusių teisių, prieigos prie kultūros ir pan. klausimais; siūlo nustatyti, kad bendra platforma galėtų centralizuoti įvairių pasiūlymų ir programų taikomąsias programas ir nurodyti visas galimybes, kurias ES suteikia jauniems europiečiams, atsižvelgiant į jų asmeninę padėtį; palankiai vertina tai, kad keliose valstybėse narėse sukurta vieno langelio sistema, ir remia tokį neinternetinių paslaugų sujungimą, kuris yra labai svarbus norint pasiekti paramos gavėjus ir teikti jiems konsultacijas bei pagalbą, ir remia jų kūrimą visose valstybėse narėse, įvairiuose miestuose, kad būtų galima pasiekti pažeidžiamiausias jaunimo grupes;

28.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant naująją iniciatyvą ALMA būtų padedama jaunimui, visų pirma NEET jaunimui, užsitikrinti socialinę įtrauktį ir dalyvauti darbo rinkoje savo gimtojoje šalyje, šiuo tikslu kaupiant kokybiško laikino darbo ir įgūdžių įgijimo kitoje valstybėje narėje patirtį, atitinkančią kokybės standartus, kuriais užtikrinamos jaunų darbuotojų teisės, pavyzdžiui, teisė į teisingą atlyginimą ir galimybės naudotis socialine apsauga; pabrėžia, jog labai svarbu, kad jaunuoliai būtų lydimi ir kad jiems prieš pradedant dalyvauti šioje programoje, dalyvaujant joje ir užbaigus programą būtų teikiamos konsultacijos; pabrėžia, kad įgyvendinant programą ALMA turi būti populiarinamos tikro visų dalyvių, įskaitant neįgalius ar palankių sąlygų neturinčius jaunuolius, judumo ir kokybiškų įgūdžių ugdymo programos, profesinis mokymas ar užimtumas ir kad ji turi apimti kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais parengtą įtraukties strategiją, kad būtų užtikrinamos vienodos dalyvavimo galimybės, užkertamas kelias diskriminacijai, šalinamos galimos kliūtys ir programa ALMA netaptų jaunimo dirbamo mažų garantijų darbo skatinimo priemone; pažymi, kad valstybinėms užimtumo tarnyboms iš ESF+ biudžeto eilutės turėtų būti teikiama parama šiai programai įgyvendinti, veiksmus derinant su privačiaisiais bei viešaisiais partneriais ir užtikrinant sąveiką su Europos švietimo erdve; primygtinai ragina Komisiją, be esamų programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso teikiamų galimybių, užtikrinti iniciatyvos ALMA pridėtinę vertę, taip pat pasirūpinti, kad pagal ESF+ virtualusis mokymasis ir bendradarbiavimas ir toliau būtų derinami su fiziniu judumu; ragina Komisiją įvertinti galimybes iniciatyvą ALMA įtraukti kaip vieną iš sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos judumo aspektų;

29.  mano, kad jaunimo gerovė yra bendra viešųjų ir privačiųjų subjektų atsakomybė; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su Europos ir nacionaliniais darbdaviais, siekiant įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) rekomendacijas, kad būtų padedama pažeidžiamiems jaunuoliams, ir į būsimas su ĮSA susijusias iniciatyvas įtraukti jaunimui skirtas nuostatas;

30.  primena, kad jaunoms moterims kyla didesnė diskriminacijos darbo vietoje rizika(19), kuri dar labiau padidėja dėl tokių veiksnių kaip sąveikinė nelygybė, nedarbas, buvimas vieniša motina ir buvimas ilgalaike neformaliąja slaugytoja, todėl jos dažnai iškrenta iš darbo rinkos arba gali likti žemiau skurdo ribos; ragina Tarybą ir Komisiją nuo 2022 m. rengiant jaunimo ir užimtumo sričių iniciatyvas apsvarstyti orientacinius minimalius pagalbos jaunoms moterims, kurioms kyla tokia rizika, tikslus ir joms skirtas tikslines pagalbos schemas; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad, siekiant remti jaunas vienišas motinas ir vienišus tėvus, vaiko garantijų sistemos nacionaliniai veiksmų planai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų integruoti į integracijos į darbo rinką priemones;

31.  pakartoja, kad jaunuoliams, ypač priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, įskaitant neįgalius jaunuolius ir jaunuolius iš daugiavaikių šeimų, svarbu turėti galimybę įsigyti deramą ir įperkamą būstą ir naudotis prie konkrečių poreikių pritaikytomis socialinėmis paslaugomis; prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis kuriant programas, pagal kurias pirmenybė būtų teikiama jaunimo aprūpinimui būstu ir kurios būtų papildytos užimtumo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia privačiųjų ir viešųjų investicijų į jaunimo socialinę infrastruktūrą svarbą; palankiai vertina Komisijos sukurtą Europos kovos su benamyste platformą, jos galutinį tikslą iki 2030 m. panaikinti benamystę ir šios iniciatyvos jaunimui teikiamas galimybes; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių ir įgyvendinti programas, skirtas 18 metų sulaukusiems jaunuoliams, kuriems kyla pavojus tapti benamiais, ypač itin pažeidžiamoms grupėms, pvz., benamiams LGBTIQ+ asmenims; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų kovoti su jaunimo benamyste, kurios mastas daugelyje ES šalių vis didėja;

32.  ragina Komisiją šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias jaunimui pradėti dirbti žemės ūkio sektoriuje, pvz., susijusias su galimybėmis naudotis žeme ir gauti finansavimą, įgyti žinių ir diegti inovacijas;

33.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai blogėja daugelio jaunuolių, ypač pažeidžiamų jaunuolių, kurie jau ir taip kenčia nuo ilgalaikio nedarbo ir socialinės atskirties, pvz., jaunų romų, neįgalių jaunuolių, jaunų LGBTIQ+ bendruomenės narių ir jaunų migrantų, sąlygos, ir ragina kuriant ir jiems siūlant socialinės įtraukties galimybes pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ESF+ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę vadovautis suderintu požiūriu;

34.  ragina Europos institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad visos jaunimui skirtos politikos nuostatos būtų formuojamos nediskriminuojant, atsižvelgiant į jaunimo įvairovę visoje Europoje ir iššūkius, su kuriais jaunimas susiduria;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) OL C 316, 2021 8 6, p. 2.
(3) OL C 395, 2021 9 29, p. 101.
(4) OL C 465, 2021 11 17, p. 82.
(5) OL C 15, 2022 1 12, p. 184.
(6) OL C 202, 2021 5 28, p. 31.
(7) OL C 67, 2022 2 8, p. 90.
(8) OL C 506, 2021 12 15, p. 94.
(9) OL C 67, 2022 2 8, p. 186.
(10) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.
(11) Moxon, D., Bacalso, C., ir Șerban, A. M., Beyond the pandemic: The impact of COVID-19 on young people in Europe (liet. „Perspektyva po pandemijos: COVID-19 poveikis Europos jaunimui“), Europos jaunimo forumas, Briuselis, 2021.
(12) OL C 456, 2018 12 18, p. 1.
(13) OL C 372, 2020 11 4, p. 1.
(14) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0430.
(15) OL C 465, 2021 11 17, p. 110.
(16) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0385.
(17) Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, Europos 2021 m. rudens ekonominė prognozė, Europos Komisija, 2021.
(18) Eichhorst, W., Hinte H., ir Rinne, U., „IZA Policy Paper No. 65: Youth Unemployment in Europe: What to Do about It?“ (IZA politikos dokumentas Nr. 65. Jaunimo nedarbas Europoje: ką daryti?), Intereconomics, 2013, 48 (4), p. 230–235.
(19) Baptista, I., Marlier, E., et al., Social protection and inclusion policy responses to the COVID-19 crisis – An analysis of policies in 35 countries (liet. „Socialinės apsaugos ir įtraukties politikos atsakas į COVID-19 krizę. Politikos analizė 35 šalyse“), Europos socialinės politikos tinklas, Briuselis, 2021.

Atnaujinta: 2022 m. gegužės 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika