Priimti tekstai - ES prioritetai 66-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2022/2536(RSP)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : B9-0099/2022
Pateikti tekstai : B9-0099/2022		Debatai : PV 16/02/2022 - 14 CRE 16/02/2022 - 14		Balsavimas : PV 17/02/2022 - 11 PV 17/02/2022 - 18 CRE 17/02/2022 - 11 CRE 17/02/2022 - 18		Priimti tekstai : P9_TA(2022)0048

Priimti tekstai

164k

46k

Ketvirtadienis, 2022 m. vasario 17 d. - Strasbūras

ES prioritetai 66-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje

P9_TA(2022)0048

B9-0099/2022

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 66-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (2022/2536(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į JT Moterų padėties komisijos 66-ąją sesiją ir jos prioritetinę temą „Lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas atsižvelgiant į klimato kaitą, ekologinės ir nelaimių rizikos mažinimo politiką ir programas“ ir į jos išvadų projektą,

– atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

– atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

– atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, ypač į 1-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) panaikinti skurdą, 3-iąjį DVT užtikrinti, kad žmonės galėtų gyventi sveikai, 5-ąjį DVT užtikrinti lyčių lygybę ir gerinti moterų gyvenimo sąlygas, 8-ąjį DVT užtikrinti tvarų augimą ir ekonomikos augimą ir 13-ąjį DVT imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu,

– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl 25-ųjų Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metinių (ICPD25) (Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimo)(1),

– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo(2),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(3),

– atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (LLVP III),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. priimtą 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. savo rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata(4),

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 31 d.–lapkričio 6 d. Glazge vykusioje 26-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) konferencijoje (COP 26) priimtas išvadas dėl lyčių ir klimato kaitos,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas ES pagrindinis principas; kadangi dėl to lyčių aspekto integravimas yra svarbi šio principo integracijos į visas ES politikos sritis, priemones ir veiksmus, įskaitant išorės veiksmus, priemonė;

B. kadangi 1995 m. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje 189 viso pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, vyriausybės įsipareigojo siekti lyčių lygybės ir užtikrinti visų moterų ir mergaičių įgalėjimą;

C. kadangi 1995 m. Pekino veiksmų platformoje aiškiai nustatytas ryšys tarp lyties, aplinkos ir darnaus vystymosi ir patvirtinta, kad moterys atlieka strateginį vaidmenį vystant darnius ir ekologiniu požiūriu priimtinus vartojimo bei gamybos modelius ir kad moterys turi vienodomis sąlygomis dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos visais lygmenimis;

D. kadangi pagal DVT pripažįstamas ryšys tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir visų DVT pasiekimo, įskaitant 13-ąjį DVT dėl klimato kaitos, numatant galimybę šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis ir taip stiprinti moterų atsparumą klimato kaitai;

E. kadangi lyčių nelygybė, kartu su klimato ir ekologinėmis krizėmis bei nelaimėmis, yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, turintis tarpvalstybinį aspektą, darantis poveikį visai planetai ir neproporcingą poveikį moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę, ypač toms, kurios patiria tarpsektorinę diskriminaciją, yra marginalizuotose situacijose ir konfliktų aplinkoje;

F. kadangi dėl įvairių priežasčių, pradedant nevienodomis prieigos prie išteklių, švietimo, įsidarbinimo ir teisių į žemę galimybėmis ir baigiant vyraujančiomis socialinėmis ir kultūrinėmis normomis ir patiriama įvairia tarpsektorine diskriminacija, moterys, atsižvelgiant į jų įvairovę, yra pažeidžiamesnės ir susiduria su didesne rizika ir našta, kylančiomis dėl klimato kaitos, ekologinių katastrofų ir gaivalinių nelaimių;

G. kadangi precedento neturinti krizė, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir jos daugialypis poveikis visuomenei, įskaitant ankstesnės socialinės ir lyčių nelygybės didėjimą, gali neigiamai paveikti veiksmingų kovos su klimato kaita veiksmų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, įgyvendinimą;

H. kadangi klimato kaita vyksta visame pasaulyje, tačiau pražūtingą jos poveikį labiau patiria šalys ir bendruomenės, kurių indėlis į visuotinį atšilimą mažiausias; kadangi tie, kurie turi mažiau finansinių išteklių, kurių reikia norint prisitaikyti, nukentės labiausiai ir patirs didžiausią klimato kaitos poveikį;

I. kadangi klimato kaita lemia asmenų perkėlimo atvejų skaičiaus augimą, nes žmonės būna priversti laikinai ar visam laikui palikti savo namus, kai aplinka tampa netinkama jiems gyventi; kadangi nuo 2010 m. dėl su klimatu susijusių nelaimių kasmet vidutiniškai perkeliami 21,5 mln. žmonių; kadangi, remiantis JT duomenimis, moterys ir mergaitės sudaro 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų ir labiausiai nuo ekstremalių temperatūrų ir gaivalinių nelaimių nukentėjusių asmenų;

J. kadangi neigiami klimato kaitos padariniai ir neigiamas jo poveikis socialinei ir ekonominei padėčiai gali lemti sunkius moterų ir mergaičių, ypač tarp šalies viduje perkeltų asmenų, migrantų ir prieglobsčio prašytojų, pagrindinių teisių pažeidimus, pvz., didesnę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, išnaudojimo ir prekybos žmonėmis, priverstinių santuokų, organų ėmimo persodinimui ir poveikio, atsirandančių dėl ribotų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant reprodukcinės ir psichinės sveikatos paslaugas, riziką;

K. kadangi lyčių lygybė ir moterų teisės yra žmogaus teisės ir būtina darnaus vystymosi, efektyvaus dėl klimato kaitos kylančių iššūkių įveikimo, taikos ir stabilumo aplinkos aspektu bei sąžiningos ir teisingos pertvarkos, kurią vykdant nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, užtikrinimo sąlyga; kadangi į visus klimato politikos veiksmus turi būti įtraukti lyčių ir tarpsektoriniai aspektai ir užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti moterims visų lygmenų sprendimų priėmimo organų veikloje;

L. kadangi nevienodos galimybės dalyvauti moterims sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkose didina nelygybę ir dažnai neleidžia moterims visapusiškai prisidėti prie politikos formavimo, planavimo ir įgyvendinimo procesų, susijusių su klimato kaita, ekologine ir nelaimių rizika, ir juose dalyvauti;

M. kadangi teisinga pertvarka, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, gali padėti kurti deramas darbo vietas moterims; kadangi moterys vis dar susiduria su struktūrinėmis ir kultūrinėmis kliūtimis, trukdančiomis dalyvauti visais aspektais įgyvendinant su energetika ir klimatu susijusią pertvarką; kadangi, kalbant apie užimtumą, energetikos sektorius tebėra vienas iš didžiausiu lyčių pusiausvyros trūkumu pasižyminčių ekonomikos sektorių pasaulyje;

N. kadangi moterys, ypač vienišos motinos, su tarpsektorine diskriminacija susiduriančios ir pensinio amžiaus sulaukusios moterys, patiria neproporcingai didelį klimato kaitos ir skurdo poveikį; kadangi tikėtina, kad moterys, atsižvelgiant į jų įvairovę, taip pat gali dažniau patirti energijos nepriteklių tam tikru savo gyvenimo etapu; kadangi vykdant ekologinę pertvarką taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialinius ir lyčių aspektus;

O. kadangi daug smulkiųjų ūkių priklauso moterims, kurios patirs neproporcingai didelį klimato kaitos ir ekstremalesnių meteorologinių reiškinių poveikį, lemiantį maisto ir vandens trūkumą ir didesnę joms kylančią mitybos nepakankamumo riziką;

P. kadangi Paryžiaus susitarime nustatyta, kad jo šalys, imdamosi veiksmų kovoti su klimato kaita, kuriais jos siekia įgyvendinti šį susitarimą, turėtų atsižvelgti į atitinkamus savo įsipareigojimus, susijusius, be kitų aspektų, su žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais;

Q. kadangi moterys turi atlikti svarbesnius vaidmenis sprendžiant klimato kaitos klausimus kaip lyderės, išrinktos atstovės, specialistės ir techninius pokyčius skatinančios veikėjos; kadangi ES valstybių narių nacionalinio lygmens ir ES, taip pat ir Europos Parlamento, lygmens sprendimų dėl klimato kaitos priėmimo organuose moterims vis dar nepakankamai atstovaujama ir jos sudaro tik 32 proc. darbuotojų visame pasaulyje, dirbančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje(5);

R. kadangi klimato kaitos lyčių aspektas pripažįstamas 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijoje; kadangi LLVP III pirmą kartą apima prioritetinę klimato kaitos ir aplinkos sritį; kadangi ES klimato politika gali turėti didelio poveikio žmogaus teisių apsaugai ir klimato politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, skatinimui visame pasaulyje;

Lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas atsižvelgiant į klimato kaitą, ekologinės ir nelaimių rizikos mažinimo politiką ir programas

1. teikia Tarybai šias rekomendacijas:

	a)	dar kartą patvirtinti savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Pekino veiksmų platformos programą ir vėlesnių peržiūros konferencijų sprendimus, taip pat imtis įvairių juose nurodytų veiksmų lyčių lygybės srityje;
	b)	pabrėžti teigiamų JT Moterų padėties komisijos 66-osios sesijos, kuri vyks 2022 m. kovo 14–25 d., rezultatų svarbą, be kita ko, priimant į ateitį orientuotų ir plataus užmojo įsipareigojimų, išdėstytų politinėje deklaracijoje, rinkinį;
	c)	užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą priimant sprendimus dėl ES pozicijos JT Moterų padėties komisijos 66-ojoje sesijoje ir pasirūpinti, kad prieš derybas jis būtų tinkamai informuotas ir turėtų galimybę susipažinti su ES pozicijos dokumentu;
	d)	užtikrinti, kad ES rodytų tvirtą lyderystę ir laikytųsi vieningos pozicijos dėl moterų įgalėjimo ir lyčių lygybės užtikrinimo svarbos kovojant su klimato kaita, ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant vieningai pasmerkti bet kokios formos priešišką reakciją į lyčių lygybę arba priemones, kuriomis pažeidžiamos moterų teisės, savarankiškumas ir emancipacija kiekvienoje srityje;
	e)	įsipareigoti tvirtai remti padalinio „JT Moterys“, kuris yra pagrindinis JT moterų teisių propagavimo sistemos dalyvis ir suburia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, darbą, kad būtų paskatinti politikos pokyčiai ir koordinuojami veiksmai; raginti visas JT valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamą padalinio „JT Moterys“ finansavimą;
	f)	dar kartą patvirtinti įsipareigojimus užtikrinti lyčių lygybę ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimą, prisiimtus per atitinkamus JT aukščiausiojo lygio susitikimus ir konferencijas, taip pat per Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais, jos veiksmų programoje ir peržiūros rezultatų dokumentuose;
	g)	pripažinti, kad dėl klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir nelaimių, pvz., ekosistemų nykimo, prieigos prie pagrindinių gamtos išteklių praradimo, mitybos nepakankamumo, kvėpavimo takų ligų, su vandeniu susijusių ir pernešėjų platinamų ligų, neproporcingai didelį poveikį patiria moterys, atsižvelgiant į jų įvairovę, visų pirma čiabuvių tautų ir kitų nuo gamtos išteklių priklausomų bendruomenių narės;
	h)	atkreipti dėmesį į COVID-19 pandemijos poveikį klimato politikos veiksmams, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir užtikrinti, kad visos klimato politikos kryptys ir programos atspindėtų šį poveikį ir jomis būtų siekiama stiprinti moterų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti;
	i)	pakartoti savo tikslą remti ir plėtoti atnaujintą penkerių metų lyčių lygybės veiksmų planą, dėl kurio susitarta per COP 25, siekiant skatinti lyčių lygybę UNFCCC procese, ir rodyti pavyzdį įsipareigojant užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp atstovų UNFCCC delegacijose;
	j)	aiškiai pabrėžti, kad moterys ir mergaitės ne tik patiria klimato kaitos poveikį, bet ir yra galinga pokyčių varomoji jėga vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką; įsipareigoti užtikrinti prasmingas ir vienodas galimybes moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę, dalyvauti visų lygmenų sprendimus priimančių organų veikloje klimato politikos ir veiksmų srityje, taip pat sprendžiant situacijas po konfliktų; užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti moterims rengiant ir įgyvendinant plataus užmojo ir lokalizuotas pasirengimo, padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų programas, taip užtikrinant veiksmingus ir permainas lyčių aspektu skatinančius klimato politikos veiksmus, nelaimių rizikos mažinimą ir įtraukų bei tvarų gamtos išteklių valdymą; skatinti plataus masto ir prasmingą pilietinės visuomenės, moterų organizacijų ir marginalizuotų grupių dalyvavimą sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesuose visais lygmenimis; ypač skatinti jaunimo ir jaunų moterų dalyvavimą;
	k)	nedelsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai žmonės priverčiami palikti savo namus ir bendruomenes, ir tokiu būdu kovoti su didėjančiu perkėlimo dėl klimato kaitos reiškinio mastu;
	l)	skatinti palaikyti, remti ir imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti moteris, kurioms gresia pavojus dėl klimato kaitos ir ekologinių nelaimių, ypač dėl perkėlimo, skurdo, prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ir maisto stygiaus, taip pat grėsmių jų pragyvenimui, užtikrinti, kad jos galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir tinkamomis bei prieinamomis sanitarijos priemonėmis, ir pasirūpinti, kad jos galėtų apsaugoti savo fizinę ir psichinę sveikatą, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;
	m)	sustiprinti savo įsipareigojimą kovoti su visų formų smurtu dėl lyties, ypač atsižvelgiant į padidėjusią riziką moterims, nukentėjusioms nuo klimato kaitos; stiprinti prevencines priemones ir užtikrinti paramą nukentėjusiems asmenims, kad būtų išvengta antrinės viktimizacijos; toliau prisiimti įsipareigojimą, kaip regioninės ir tarptautinės partnerystės dalį, padėti vadovauti kovai su smurtu dėl lyties ir ją finansuoti;
	n)	spręsti su konfliktais susijusio smurto dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, didėjimo problemą, ypač klimato kaitos paveiktose srityse, ir griežtai pasmerkti šį reiškinį, palaikant išorės santykius ir įtraukiant tokią poziciją į visas tarptautinių susitarimų nuostatas dėl žmogaus teisių;
	o)	remti tikslinių lyčių lygybės priemonių įgyvendinimą kartu su lyčių aspekto integravimu į aplinkos ir klimato kaitos politiką; atlikti sistemingus poveikio lytims vertinimus, grindžiamus suskirstytų duomenų rinkimu, kad būtų galima geriau suprasti su lytimi susijusius klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių aspektus, ir užtikrinti, kad vykdant atitinkamus klimato srities veiksmus ir politiką, be kita ko, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, būtų užtikrinta kompetencija lyčių klausimais; patvirtinti ir įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių klausimu konstruktyvią praktiką ir veiksmų planus siekiant užtikrinti, kad būtų skirtas tinkamas finansavimas lyčių lygybei skatinti;
	p)	pripažinti ryšį tarp klimato politikos veiksmų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir teisingos pertvarkos, siekiant skatinti įtraukias galimybes visiems žaliosios ekonomikos srityje; užtikrinti, kad vykdant bet kokią su žaliąja pertvarka susijusią politiką būtų atsižvelgiama į su lytimi susijusius poreikius ir nebūtų daromas neigiamas poveikis moterims, mergaitėms ir tarpsektorinę diskriminaciją patiriantiems žmonėms;
	q)	įsipareigoti organizuoti ES pareigūnams, ypač tiems, kurie sprendžia vystymosi ir klimato politikos klausimus, skirtus mokymus, kurių metų ypatingas dėmesys būtų skiriamas lyčių lygybei;
	r)	didinti ir stiprinti moterų ir mergaičių atsparumą klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir nelaimių kontekste, skiriant investicijas į lyčių aspektą orientuotoms socialinėms paslaugoms bei sveikatos priežiūros ir priežiūros sistemoms, ir užtikrinti deramas darbo sąlygas;
	s)	skatinti dėti daugiau pastangų siekiant labiau įtraukti moteris į darbo rinką ir didinti paramą moterų verslumui klimato ir aplinkos technologijų bei mokslinių tyrimų srityse; skatinti inovacijas šiose itin svarbiose srityse, kartu remiant moterų finansinę nepriklausomybę;
	t)	raginti ES ir valstybes nares skatinti moterų, atsižvelgiant į jų įvairovę, prieigą prie naujų darbo galimybių pereinant prie žaliosios ekonomikos, siekiant užtikrinti, kad ekologiškos darbo vietos būtų vienodai naudingos ir prieinamos visiems; palengvinti ir padidinti moterų galimybes gauti informaciją ir išsilavinimą, be kita ko, mokslo, technologijų ir ekonomikos srityse, taip gerinant jų žinias, įgūdžius ir galimybes dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus, kartu kovojant su lyčių stereotipais;
	u)	pripažinti, kad sektoriai, kuriuose daugiausia dirba moterys, yra neutralaus anglies dioksido poveikio sektoriai (pvz., priežiūros paslaugų sektorius); pasinaudoti šiuo faktu ir galimybėmis, kurių dėl to gali atsirasti, ir remti šiuos sektorius kaip kovos su klimato kaita ir teisingos pertvarkos priemonę;
	v)	raginti valstybes nares ir ES visapusiškai įgyvendinti LLVP III ir siekti prioritetinės srities, susijusios su klimato kaita ir aplinka, tikslų;
	w)	apsaugoti ir konkrečiai remti moterų žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjų teises ir užtikrinti, kad tokių teisių pažeidimai būtų tiriami ir kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; užtikrinti, kad visuomeninės moterų teisių organizacijos būtų remiamos skiriant tinkamą finansavimą ir panaikinant apribojimus, trukdančius joms veikti;
	x)	pabrėžti, kad reikia apsaugoti ir skatinti grupių, patiriančių daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, įskaitant neįgalias moteris, juodaodes moteris ir kitos odos spalvos moteris, migrantes ir tautinėms mažumoms priklausančias moteris, vyresnio amžiaus moteris, kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse gyvenančias moteris, vienišas motinas ir LGBTIQ asmenis, teises; siekti propaguoti kovos su daugialype diskriminacija koncepciją ir integruoti tarpsektorinę analizę į visų JT organų ir ES bei jos valstybių narių veiklą;

o
o o

2. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.

(1)	Priimti tekstai, P9_TA(2021)0315.
(2)	OL C 458, 2018 12 19, p. 34.
(3)	OL C 404, 2021 10 6, p. 202.
(4)	Priimti tekstai, P9_TA(2021)0314.
(5)	EPRS informacinis pranešimas „Pekino veiksmų platforma: 25 metų įgyvendinimo peržiūra ir ateities prioritetai“, 2020 m. vasario 27 d., paskelbta adresu https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_BRI(2020)646194

Atnaujinta: 2022 m. gegužės 4 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika