Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

–  atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria sukuriama peržiūrėta ES lygmens struktūra, reikalaujama pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (NKT) 33 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42, 43 ir 44 straipsnius dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 222, 230 ir 216 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 10 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui, teisės kreiptis į Europos ombudsmeną, Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1042, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, nustatomos laikinosios priemonės, susijusios su Reglamente (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos numatytais rinkimo, tikrinimo ir nagrinėjimo etapų terminais(3),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0018/2022),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

B.  kadangi Peticijų komitetas atlieka apsauginį vaidmenį, siekdamas užtikrinti, kad ES laikytųsi NTK formuodama politiką ir imdamasi teisėkūros veiksmų ES lygmeniu; kadangi nustatyta, jog Parlamento Peticijų komitetas kartu su Europos ombudsmenu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu sudaro peržiūrėtą ES lygmens struktūrą, kaip patvirtino Taryba per savo 2017 m. sausio 16 d. vykusį 3513-iąjį susitikimą;

C.  kadangi piliečių dalyvavimo ir skaidrumo didinimas ES lygmeniu yra labai svarbus siekiant panaikinti pastebimą atotrūkį tarp ES ir jos piliečių bei atstovaujamųjų organizacijų;

D.  kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra įtvirtinta Chartijos 44 straipsnyje kaip pagrindinė teisė;

E.  kadangi peticijų skaičius, turint omenyje bendrą ES gyventojų skaičių, išliko nedidelis, ir tai patvirtina, kad reikia didelių pastangų ir pritaikytų priemonių siekiant didinti visuomenės informuotumą ir gerokai pagerinti naudojimąsi teise teikti peticijas; kadangi vidutiniškai per metus Europos Parlamentui pateikiama apie 1 200 peticijų;

F.  kadangi, nors 2013 m. Europos Parlamentui buvo pateiktas didžiausias skaičius peticijų, dabar jis mažėja; kadangi labai daug Europos Sąjungos piliečių vis dar nežino apie teisę teikti peticijas;

G.  kadangi peticijų tinkamumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos peticijos turi būti pateiktos ES piliečių arba gyventojų, kuriems į atitinkamas ES veiklos sritis patenkantys klausimai daro tiesioginį poveikį;

H.  kadangi Parlamentas taiko atviriausią ir skaidriausią Sąjungoje peticijų nagrinėjimo procedūrą, pagal kurią peticijų pateikėjai gali dalyvauti jo veikloje, įskaitant komitetų diskusijas ir klausymus;

I.  kadangi Peticijų komitetas nagrinėja ir kiekvieną peticiją ir yra vienintelis komitetas, palaikantis kasdienį dialogą su piliečiais;

J.  kadangi teise pateikti peticiją dažnai naudojasi fiziniai asmenys;

K.  kadangi teisė pateikti peticijas gali būti sustiprinta tik pagerinus ES institucijų ir valstybių narių gebėjimus laiku ir veiksmingai išspręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus, kartu užtikrinant visapusišką piliečių pagrindinių teisių apsaugą;

L.  kadangi kai kurios peticijos paskelbiamos nepriimtinomis dėl nepakankamos informacijos arba dėl to, kad piliečiams neaišku, kokiose srityse Europos Sąjunga turi kompetenciją;

M.  kadangi Komisija vis dar nepateikė išsamios informacijos apie peticijų, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra arba imtasi kitų teisėkūros ar ne teisėkūros veiksmų, skaičių;

N.  kadangi būtina persvarstyti Parlamento darbo tvarkos taisykles siekiant patobulinti atitinkamas taisykles, susijusias su peticijų procesu, kad būtų padidintas peticijų matomumas ir sustiprinti tolesni veiksmai, kurių imamasi dėl jų, be kita ko, vykdant Parlamento plenarinių posėdžių veiklą, kad peticijose iškelti klausimai būtų veiksmingiau įtraukti į ES politinės darbotvarkės prioritetus;

O.  kadangi Komisija savo peticijų nagrinėjimo strategiją grindžia savo 2016 m. komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, kuriame nėra nuostatų, reglamentuojančių su peticijomis susijusią administracinę procedūrą ar praktiką;

P.  kadangi SESV numatyta Europos piliečių iniciatyva sustiprinama Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis jos veikimas, inter alia, kiekvienam piliečiui suteikiant teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

Q.  kadangi reikėtų pabrėžti Europos piliečių iniciatyvos svarbą rengiant Sąjungos politikos iniciatyvas ir strateginius pokyčius;

R.  kadangi Sąjungos piliečiams suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

S.  kadangi ES turi užtikrinti piliečiams, ypatingai atsižvelgiant į specialiuosius neįgaliųjų poreikius, teisę aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos demokratinėje veikloje bet kuria iš ES oficialiųjų kalbų, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos ir skatinama daugiakalbystė;

T.  kadangi Europos piliečių iniciatyva prisidedama prie demokratinio Sąjungos veikimo stiprinimo, nes taip piliečiai dalyvauja jos demokratiniame ir politiniame gyvenime; kadangi piliečių iniciatyva turėtų būti laikoma viena iš priemonių (kartu su dialogu su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, teise teikti peticijas ir teise pateikti skundą Europos ombudsmenui), suteikiančių galimybę piliečiams atkreipti ES institucijų dėmesį į tam tikrus klausimus ir prašyti jų priimti teisės aktus klausimais, kurie patenka į ES kompetencijos sritis ir daro poveikį piliečiams;

U.  kadangi 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Reglamentui (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos Europos piliečių iniciatyvos priemonė organizatoriams tapo prieinamesnė ir lengviau įgyvendinama, visų pirma verčiant iniciatyvas į visas oficialiąsias ES kalbas;

V.  kadangi Komisija nurodė tam tikrus sunkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 211/2011(4) įgyvendinimu, ir kadangi naujuoju Reglamentu (ES) 2019/788 siekiama išsamiai spręsti šiuos klausimus, atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvos, kaip priemonės, veiksmingumą, ir pagerinti jos veikimą; kadangi šio reglamento įgyvendinimas turi būti įvertintas veiksmingai ir laiku; kadangi bet kuriuo atveju oficialią ataskaitą Komisija turėtų pateikti ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d., o vėliau – kas ketverius metus;

W.  kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus ir išnaudoti visą Europos piliečių iniciatyvos potencialą, Europos piliečių iniciatyvoms taikomomis procedūromis ir sąlygomis turėtų būti užtikrinta, kad Komisija tinkamai išnagrinės iniciatyvas, kurios yra galiojančios, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2019/788 14 straipsnio 1 dalį, ir į jas reaguos; kadangi Komisija yra teisiškai įpareigota nurodyti veiksmus, kurių ji ketina imtis dėl galiojančios Europos piliečių iniciatyvos, jei tokių veiksmų yra, ir nurodyti priežastis, dėl kurių ji imasi arba nesiima veiksmų, ir tai ji turėtų padaryti aiškiai, suprantamai ir išsamiai; kadangi siekiant, kad Europos piliečių iniciatyva galiotų ir būtų pateikta Komisijai, reikia bent milijono parašų iš ne mažiau kaip ketvirtadalio valstybių narių; kadangi dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Reglamentu (ES) 2020/1042 nustatytos laikinosios priemonės, kuriomis numatomi lankstesni parašų surinkimo, tikrinimo ir nagrinėjimo etapų terminai; kadangi šių priemonių taikymas buvo išplėstas Komisijos įgyvendinimo aktais; kadangi šis reglamentas yra tik laikino pobūdžio ir taikomas tik iki 2022 m. pabaigos, t. y. iki tos datos, kai bus palaipsniui atsisakyta Reglamento (ES) 2019/788 11 straipsnyje numatytų atskirų internetinių rinkimo sistemų;

X.  kadangi Europos piliečių iniciatyvos organizavimas ir rėmimas yra politinė Sąjungos piliečių teisė, taip pat unikali priemonė, skirta ES dalyvaujamosios demokratijos prioritetams nustatyti ir suteikianti piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti jiems poveikio turinčiuose projektuose ir procesuose; kadangi iki šiol buvo pateiktos šešios galiojančios Europos piliečių iniciatyvos, ir visos jos sulaukė Komisijos atsako – paskutinės buvo iniciatyvos „„Minority SafePack“ ir „End the Cage Age“; kadangi šios iniciatyvos buvo pirmosios Europos piliečių iniciatyvos, dėl kurių buvo diskutuojama Parlamente po to, kai įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/788, vadovaujantis naujai nustatyta Parlamento darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalimi; kadangi susijusias rezoliucijas Parlamentas priėmė atitinkamai 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. birželio mėn., joms pritarus didžiąja atiduotų balsų dauguma (atitinkamai 76 proc. ir 82 proc.);

Y.  kadangi Peticijų komitetas gavo 107 prašymus inicijuoti Europos piliečių iniciatyvą, iš kurių 83 buvo pripažinti atitinkančiais reikalavimus ir tinkami registruoti, o šeši iš jų buvo sėkmingi;

Z.  kadangi vienas iš prioritetinių ES tikslų turi būti jos institucijų demokratinio teisėtumo stiprinimas ir visiškas ES sprendimų priėmimo procesų skaidrumo užtikrinimas, taip pat veiksminga piliečių pagrindinių teisių apsauga ir aktyvesnio piliečių dalyvavimo formuojant ES politinę darbotvarkę skatinimas taikant sustiprintas, veiksmingesnes ir skaidresnes piliečių dalyvavimo priemones;

AA.  kadangi SESV 20, 24 ir 228 straipsniais ir Chartijos 43 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

AB.  kadangi Ombudsmeno tyrimai daugiausia susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, tarnybos kultūra, tinkamu įgaliojimų naudojimu ir procesinių teisių paisymu;

AC.  kadangi 2020 m. buvo minimos 25-osios Europos ombudsmeno tarnybos sukūrimo metinės; kadangi nuo jos įkūrimo Ombudsmeno tarnyba išnagrinėjo 57 000 skundų, dėl kurių atlikta daugiau kaip 7 600 tyrimų;

AD.  kadangi teisė pateikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną ir Europos piliečių iniciatyva yra dalyvaujamosios priemonės, kuriomis skatinama dalyvaujamoji demokratija ir aktyvus Europos pilietiškumas;

Teisė pateikti peticijas

1.  primena, kad teisė pateikti peticijas yra seniausia tiesioginio piliečių dalyvavimo ES lygmeniu priemonė ir kad tai paprasčiausias ir labiausiai tiesioginis būdas piliečiams kreiptis į ES institucijas, pareikšti savo nuomonę dėl ES lygmeniu priimtų teisės aktų ir politinių sprendimų bei pateikti skundus apie spragas ir prastą įgyvendinimą; primena, kad gautų peticijų skaičius palyginti su ES gyventojų skaičiumi tebėra nedidelis ir kad, kalbant apie naudojimąsi teise teikti peticijas, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių, regionų ir kalbų; mano, kad tikslinės informavimo kampanijos ir pilietinis švietimas apie ES pilietybės teises gali pasiekti daugiau gyventojų ir duoti apčiuopiamų rezultatų didinant informuotumą apie piliečių teises ES lygmeniu; pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi daug įvairių priemonių, t. y. rengia pranešimus ir rezoliucijas, viešuosius klausymus, teminius seminarus ir faktų nustatymo misijas, kuriomis siekiama reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus ir paskatinti Europos Parlamentą, kitas ES institucijas ir nacionalines valdžios institucijas imtis veiksmų; ragina Peticijų komitetą stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir sukurti partnerystę, kuri sudarytų sąlygas keistis geriausia patirtimi;

2.  primena, kad peticijose iškeltų klausimų sprendimo būdas daro lemiamą poveikį piliečiams, kiek tai susiję su veiksmingu ES sutartyse įtvirtintos teisės pateikti peticijas, taip pat piliečių nuomonės apie Sąjungos institucijas paisymu;

3.  apgailestauja, kad Komisijos atsisakymas imtis veiksmų atskirose peticijose iškeltais klausimais yra galiojančių ES sutarčių nuostatų, susijusių su teise teikti peticijas, pažeidimas, nes ši teisė neapsiriboja tik strateginės svarbos ar struktūrines problemas atspindinčiais klausimais;

4.  ragina Komisiją persvarstyti savo dabartinį strateginį požiūrį siekiant užtikrinti peticijų nagrinėjimą laiku, nes to nepadarius lieka neišspręstų klausimų, be kita ko, susijusių su rimtais ES teisės pažeidimais, kenkiančiais piliečių teisių apsaugai;

5.  primygtinai ragina Parlamentą ir Komisiją priimti privalomą tarpinstitucinį susitarimą dėl peticijų nagrinėjimo, siekiant užtikrinti aiškią, nuspėjamą ir skaidrią teisinę sistemą, kuria būtų siekiama nuosekliai įgyvendinti ES sutartyse įtvirtintą teisę teikti peticijas ir veiksmingai apsaugoti piliečių pagrindines teises;

6.  pabrėžia, kad teisė pateikti peticiją yra pagrindinis dalyvaujamosios demokratijos elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją teisę pateikti peticijas laikyti pagrindine piliečių ir ES institucijų bendravimo priemone, taip pat esminiu demokratinio ir skaidraus valdymo ES lygmeniu elementu;

7.  primena, kad daugelis ES piliečių netenka teisės teikti peticijas, nes peticijų teikimo platformos neatitinka prieinamumo standartų ir reikalavimų, nustatytų JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje;

8.  pažymi, kad norint išvengti situacijų, kai visuomenė jaučiasi nusivylusi ES institucijomis, reikia didelių patobulinimų, neperžengiant ES sutartyse nustatytų ribų, kad būtų patenkinti piliečių lūkesčiai, kai jie, ieškodami individualių problemų sprendimo, naudojasi teise teikti peticijas; ragina geriau informuoti piliečius apie teisę teikti peticijas ir stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių valdžios institucijomis, kad būtų visapusiškai apsaugotos piliečių teisės, kylančios iš ES teisės aktų; ragina ES institucijas skleisti aiškią informaciją apie teisę teikti peticijas ir sistemingai skatinti naudotis šia priemone;

9.  mano, kad svarbu įvairinti komunikacijos priemones ir didinti piliečių informuotumą, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietos asociacijomis, organizuojant informavimo kampanijas ir nuolat rengiant viešas diskusijas Sąjungos politikos srityse; mano, kad turėtų būti kuriami interaktyvūs internetiniai forumai, kuriuose piliečiai galėtų gauti informacijos, keistis nuomonėmis ir laisvai reikšti savo nuomonę, ypač siekiant orientuotis į jaunimą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos pateikėjų nusivylimas tuo, kad realiai nesprendžiamos jų problemos, gali lemti atsiribojimą nuo ES institucijų ir euroskepticizmo jausmą dėl to, kad trūksta atsakymų;

11.  ragina nustatyti bendrus kriterijus nagrinėjant įvairias peticijas, kad būtų užtikrintas standartizuotas ir nuoseklus peticijų nagrinėjimas ir išvengta savavališko ar šališko naudojimosi piliečių prašymais; pabrėžia, kad peticijų nagrinėjimo vienodumo stoka gali lemti painiavą peticijų pateikėjams ir ribotą piliečių norą apskritai pasinaudoti teise pateikti peticiją;

12.  primena, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus Chartijos 51 straipsnio aiškinimas griauna piliečių pasitikėjimą Sąjunga; prašo Komisijos pateikti priemones, kuriomis būtų užtikrintas nuoseklus ir platus 51 straipsnio nuostatų taikymas, ir ragina Konferencijoje dėl Europos ateities išnagrinėti šį klausimą;

13.  primena teisės pateikti peticijas suteikiamas galimybes, kai norima perspėti ES institucijas apie galimas Sąjungos teisės spragas, pažeidimus arba netinkamą įgyvendinimą tiek konkrečiais atvejais, tiek sisteminiu lygmeniu; primygtinai ragina atsižvelgti į atskirų peticijų, kaip ES teisės taikymo ir tobulinimo priemonės, potencialą; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, skirti daugiau dėmesio peticijose keliamiems klausimams, įskaitant individualius klausimus, ir tinkamai juos ištirti, kad būtų galima iš tikrųjų pagerinti padėtį, kiek tai susiję su tinkamu ES teisės aktų taikymu visos Sąjungos mastu; pabrėžia, kad tais atvejais, kai Komisija neturi teisėkūros įgaliojimų, ji turi veiksmingai pasinaudoti galimybe veikti koordinuodama arba teikdama paramą, kad galėtų kruopščiai reaguoti į peticijos pateikėjų problemas ir poreikius;

14.  pažymi, kad daug peticijų dėl COVID-19 buvo nagrinėjamos Peticijų komitete, daugiausia skubos tvarka; sveikina Peticijų komitetą, kad jis greitai ir veiksmingai nagrinėjo peticijas didelės krizės metu, o tai yra būtina piliečių pasitikėjimo ES institucijomis sąlyga;

15.  primena, kad teisė pateikti peticijas yra esminis ES pilietybės elementas; labai apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl 2020 m. ES pilietybės ataskaitos ir Europos demokratijos veiksmų plano neminima teisė pateikti peticijas; mano, kad tai buvo neišnaudota galimybė suteikti didesnį matomumą vienam pagrindinių ES pilietybės aspektų; ragina Komisiją teisę pateikti peticijas įtraukti į savo strateginius dokumentus;

16.  ragina atlikti išsamią analizę, kuri atskleistų priežastis, dėl kurių pastaraisiais metais užregistruotų peticijų skaičius sumažėjo; ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su Peticijų komitetu, kad būtų atliktas tyrimas siekiant nustatyti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis teise teikti peticijas, taip pat galimas komunikacijos problemas; ragina įgyvendinti reikiamus mechanizmus, kad būtų galima pašalinti galimus tyrimo metu atskleistus trūkumus ir problemas;

17.  kritikuoja Komisiją dėl to, kad ji neturi tinkamos informacijos apie peticijas ir apie tai, kaip jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar ES teisės aktais, rinkimo sistemos, tai patvirtina ir Komisijos metinių ataskaitų dėl ES teisės taikymo stebėsenos trūkumai, nes šiose ataskaitose pateikiama tik labai bendro pobūdžio nuoroda į peticijas;

18.  prašo Komisijos stebėti, kokios peticijos buvo svarstomos, atlikti jų analizę ir kasmet pateikti ataskaitą, taip pat užtikrinti, kad į šią analizę būtų atsižvelgiama Komisijai priimant politinius sprendimus; ragina Komisiją sutrumpinti laiką, kurio reikia norint atsakyti į Parlamento prašymus dėl peticijų;

19.  ragina Tarybą ir valstybes nares aktyviai domėtis peticijų svarstymais ir diskusijomis dėl jų ir juose dalyvauti, taip pat pateikti sprendimus ES lygmeniu peticijų pateikėjų iškeltiems klausimams, visų pirma perduoti peticijas atsakingoms ir kompetentingoms institucijoms, užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir dalyvauti parlamentinėse diskusijose;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant parlamentinę ir teisėkūros veiklą reikia užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su peticijomis; primena, kad peticijos galėtų būti laikomos strategine priemone siekiant skatinti SESV 225 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisę, taip pašalinant peticijose nurodytas ES teisės spragas ir neatitikimus, kad būtų galima užtikrinti visapusišką piliečių teisių apsaugą;

21.  prašo ES institucijų ir Parlamento komitetų bei valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant veiksmingai spręsti peticijų pateikėjų keliamus klausimus ir patenkinti jų prašymus; mano, kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių atstovų dalyvavimą ir aktyvumą svarstant peticijas komitete; atsižvelgdamas į tai, primygtinai prašo Komisijos vengti bendro pobūdžio atsakymų ir pasiūlyti tikslinius ir konkrečius sprendimus, kuriuos būtų galima pateikti peticijų pateikėjams, atsakant į jų prašymus;

22.  ragina visą pilietinę visuomenę pasinaudoti visomis teisės pateikti peticijas galimybėmis, kai siekiama strateginių ir teisėkūros pakeitimų ES lygmeniu; ragina pilietinės visuomenės organizacijas geriau pasinaudoti peticijomis kaip tiesioginės demokratijos priemonėmis, kad ES institucijoms būtų pranešta apie joms susirūpinimą keliančius klausimus ir galimą Sąjungos teisės nesilaikymą;

23.  ragina per Konferenciją dėl Europos ateities apsvarstyti teisės teikti peticijas klausimą, surengti diskusijas ir kartu su visuomenės atstovais ieškoti būdų, kaip pagerinti žinias apie teisę pateikti peticiją ir prieigą prie jos, kad ji taptų demokratiškesne ir naudingesne ES piliečiams ir gyventojams skirta priemone, kuri padėtų jiems tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis ir perduoti jų skundus; ragina Konferencijoje dėl Europos ateities pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti teisės teikti peticijas įgyvendinimą ES lygmeniu;

24.  prašo sustiprinti Peticijų komiteto pozicijas Parlamente ir palaikant tarpinstitucinius santykius, nes tai vienintelis komitetas, tiesiogiai bendraujantis su piliečiais; todėl, atsižvelgdamas į Peticijų komiteto darbo mastą, pabrėžia, kad būtina šiam komitetui skirti daugiau darbuotojų ir išteklių;

25.  ragina kitus komitetus laiku prisidėti prie Parlamento pastangų greičiau ir veiksmingiau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir vykdant teisėkūros darbą atsižvelgti į peticijų pateikėjų nurodytas problemas; prašo kitų komitetų vykdant kasdienę Parlamento teisėkūros veiklą atsižvelgti į peticijas, susijusias su jų kompetencijos sritimis, ir oficialiai bei konkrečiai atsakyti į piliečių peticijose išreikštus lūkesčius;

26.   mano, kad peticijų tinklas yra būtina priemonė siekiant palengvinti tolesnius su peticijomis susijusius veiksmus vykdant parlamentinę ir teisėkūros veiklą, taip pat skatinti jo narius keistis informacija ir geriausia patirtimi tiek techniniu, tiek politiniu lygmeniu; mano, kad šis tinklas turėtų sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis;

27.  atsižvelgdamas į tai, kad pagal gaires(5) komitetas, kai jo prašoma pateikti nuomonę, turi įvertinti teisės teikti peticijas svarbą ir teisėkūros darbo krūvį prieš nuspręsdamas, ar pateikti nuomonę, ir kad ši taisyklė buvo nustatyta anksčiau nei įsigaliojo Lisabonos sutartis ir atspindi seną peticijų svarbos Parlamento darbe suvokimą, ragina atnaujinti gaires, kad Peticijų komitetui ir kitiems komitetams būtų suteikti reikiami įgaliojimai veiksmingai atlikti savo darbą;

28.  ragina atlikti „Eurobarometro“ apklausą apie ES piliečių žinias apie teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui, siekiant surinkti duomenis ir jais remiantis surengti veiksmingą ir prieinamą informuotumo didinimo kampaniją; mano, kad reguliarūs ES masto tyrimai, grindžiami tarpvalstybinėmis apklausomis, padeda didinti Europos institucijų informuotumą apie piliečiams rūpimus klausimus;

29.  ragina sukurti bendrą Parlamento ir Komisijos duomenų bazę, kad būtų galima skaidriai ir bendradarbiaujant dalytis informacija apie visus tolesnius Komisijos veiksmus, susijusius su peticijomis, įskaitant „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kitus ES aktus;

30.  ragina aktyviau propaguoti teisę pateikti peticijas ir informuoti apie Parlamento peticijų portalą socialinėje žiniasklaidoje, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir žurnalistų mokymus, taip pat susieti šį portalą su populiariais peticijų portalais, kuriais piliečiai naudojasi siekdami paramos ES ir nacionaliniu lygmenimis;

31.  ragina Tarybą ir Komisiją susieti savo interneto svetaines ir Konferencijos dėl Europos ateities platformą su peticijų portalu ir teikti informaciją apie peticijų portalą per savo kanalus, įskaitant valstybėse narėse esančias Komisijos atstovybes, kurios turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su Parlamento ryšių biurais;

32.  prašo patobulinti peticijų interneto portalą, kad jis būtų geriau matomas visuomenei, patogesnis naudoti, jame būtų galima paprasčiau ir intuityviau naršyti ir jis būtų prieinamesnis visiems piliečiams, visų pirma neįgaliesiems; ragina pagerinti duomenų analizės funkciją e. peticijų duomenų bazėje, kad būtų lengviau šioje duomenų bazėje rasti ankstesnes peticijas tuo pačiu klausimu; ragina supaprastinti procedūrą, pagal kurią piliečiai galėtų pritarti per internetinį portalą pateiktai peticijai, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės pasinaudoti savo teise teikti peticijas;

33.  pažymi, kad peticijų pateikėjai neturi galimybės tikruoju laiku gauti informacijos apie jų peticijų statusą; todėl ragina viešinti ir peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, pavyzdžiui, apie peticijų svarstymo eigą ir kitose institucijose pradėtus susijusius tyrimus; ragina užtikrinti didesnę portalo ir Parlamento vidaus duomenų bazės sąveiką, kad būtų skatinamas didesnis peticijų nagrinėjimo skaidrumas;

34.  ragina, visapusiškai laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių, rinkti daugiau informacijos apie peticijų pateikėjų profilį siekiant nustatyti grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, kiek tai susiję su naudojimusi teise pateikti peticijas, ir spręsti šį klausimą organizuojant atitinkamas informavimo kampanijas;

Europos ombudsmeno vaidmuo

35.  primena apie kiekvieno ES piliečio ir kiekvieno ES gyvenančio fizinio asmens ar ES įsikūrusio juridinio asmens teisės pateikti skundą Europos ombudsmenui dėl netinkamo administravimo ES institucijose svarbą; mano, kad piliečių skundai Ombudsmenui yra esminis dalyvaujamosios demokratijos ir Sąjungos sprendimų priėmimo proceso legitimumo elementas; atkreipia dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į Ombudsmeną sustiprina pilietinį aktyvumą ir piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis, taip pat skatina skaidrumą ir gerą administravimą ES institucijose ir įstaigose;

36.  atkreipia dėmesį į kintantį Ombudsmeno vaidmenį, nes jis gali veikti savo iniciatyva ir padėti spręsti sistemines problemas ES administravimo veikloje ir stengtis skatinti gerą administravimą, t. y. užtikrinti, kad Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose būtų laikomasi aukščiausių standartų; atsižvelgdamas į tai mano, kad Ombudsmeno vaidmuo yra kaip niekada svarbus, nes ES administravimo veikla, vykdoma per jos struktūras, tampa vis svarbesnė piliečių gyvenime, pavyzdžiui tokiose srityse kaip aplinka, migracija ir sveikata;

37.  primena, kad Europos ombudsmenas turi įgaliojimus teikti rekomendacijas, pasiūlymus dėl sprendimų ir pasiūlymus dėl patobulinimų siekiant išspręsti problemas įvairiais netinkamo administravimo atvejais; pažymi, kad tais atvejais, kai skundas nepatenka į jo įgaliojimų sritį, Ombudsmenas gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją arba Peticijų komitetą; pažymi, kad 2020 m. Ombudsmeno tarnyba gavo daugiau kaip 1 400 skundų, kurių jos įgaliojimai neapima, daugiausia dėl to, kad tie skundai nebuvo susiję su administravimo ES lygmeniu veikla;

38.  ragina Ombudsmeną dar atidžiau stebėti, kaip naudojamos ES lėšos ir ES biudžetas, ir tikrinti, kad Sąjungos interesams nebūtų pakenkta dėl teisinės valstybės principo pažeidimų, ES principų ir vertybių pažeidimo, korupcijos ar interesų konfliktų, visų pirma atsižvelgiant į Europos ekonomikos atkūrimo plano „Next Generation EU“ įgyvendinimą; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė sąlyga norint gauti ES lėšų; laikosi nuomonės, kad ši teisinės valstybės principo laikymosi sąlyga ir tai, kad Europos Sąjunga nedaro nuolaidų dėl vertybių laikymosi, stiprina piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir parodo tvirtą ES įsipareigojimą užtikrinti demokratinės sistemos kokybę visoje Sąjungos teritorijoje;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai su Ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų;

40.  palankiai vertina naujausius Europos ombudsmeno statuto pakeitimus, kuriais Ombudsmeno funkcijų vykdymas suderinamas su Lisabonos sutartimi ir kuriais bus dar labiau sustiprinta ES piliečių ir gyventojų teisė pateikti skundą dėl netinkamo administravimo, visų pirma kalbant apie pranešėjų apie pažeidimus apsaugą, priekabiavimą ir interesų konfliktus ES institucijose, įstaigose ir agentūrose; primena, kad naujajame Ombudsmeno statute taip pat paaiškinamos sąlygos, kuriomis Ombudsmenas gali atlikti tyrimus savo iniciatyva, ir pakartoja, kad Ombudsmenas gali bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis ir ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis; atsižvelgdamas į tai, yra tvirtai įsitikinęs, kad ombudsmenei turėtų būti skirtas didesnis biudžetas, suteikiant jai reikiamus išteklius, kad ji galėtų veiksmingai susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir toliau kompetentingai dirbti Europos piliečių naudai; primygtinai ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras laikytis ombudsmenės rekomendacijų dėl skaidrumo ir kitų etikos klausimų;

41.  primena, kad ES piliečiai turi teisę susipažinti su ES institucijų dokumentais; teigiamai vertina puikų ombudsmenės darbą sudarant galimybes susipažinti su dokumentais, visų pirma paspartintos procedūros taikymą nagrinėjant susijusius prašymus; ragina teisėkūros institucijas laikytis Ombudsmeno rekomendacijų, susijusių su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001(6) dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, ir skatinti jį persvarstyti; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra yra prioritetas siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir visapusišką galimybę visuomenei susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais; pabrėžia su skaidrumu susijusių Ombudsmeno užduočių svarbą Europos demokratijai, ypač kalbant apie dokumentų prieinamumą Europos piliečiams, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise į informaciją ir būtų padidintas piliečių pasitikėjimas Europos projektu; ragina ombudsmenę toliau dėti pastangas šioje srityje, nes galimybė laiku susipažinti su dokumentais 24 oficialiosiomis ES kalbomis yra labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

42.  sveikina ombudsmenę atsižvelgdamas į atliktą darbą skatinant daugiakalbystę piliečiams ir tai, kad buvo paskelbtas ES administracijai skirtų rekomendacijų dėl oficialiųjų ES kalbų vartojimo bendraujant su visuomene rinkinys, taip pat rekomendacijos, kuriose pateikiamos gairės, kaip, kada ir kokiomis kalbomis bendrauti, kad būtų išsaugota ES kalbų įvairovė;

43.  primena, kad vienas iš būdų pagerinti piliečių suvokimą apie ES – padaryti ją suprantamesnę ir skaidresnę jiems; mano, kad Taryba turėtų toliau gerinti savo skaidrumą, ir ragina ją įgyvendinti kai kurias Parlamento ir Ombudsmeno ne kartą pateiktas rekomendacijas;

44.  mano, kad labai svarbu ir toliau teikti ES piliečiams tinkamą informaciją apie Ombudsmeno vaidmenį ir veiklos mastą bei jo įtaką ES institucijų raidai; ragina ombudsmenę toliau skleisti informaciją apie tyrimų, dėl kurių padidėjo ES prekybos derybų skaidrumas, rezultatus, viešai skelbti ES įvertintų vaistų klinikinių tyrimų rezultatus, sukurti prieglobsčio prašytojams skirtus skundų teikimo mechanizmus ir sugriežtinti etikos taisykles, taikomas Europos Komisijos nariams;

45.  ragina ombudsmenę toliau stiprinti Europos ombudsmenų tinklą, kad būtų skatinama teisė kreiptis į Ombudsmeną nacionaliniu ir Europos lygmenimis, neatitrūkti nuo nacionalinių piliečių realijų ir į jas atsižvelgti; mano, kad būtina stiprinti nacionalinių ir regioninių ombudsmenų ir Europos ombudsmeno sąveiką ir keitimąsi geriausia patirtimi, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų geriau informuojami apie savo teises ir jiems būtų pateiktos geresnės gairės, kaip elgtis teikiant skundus;

Europos piliečių iniciatyva

46.  pažymi, kad Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė ir unikali dalyvaujamosios demokratijos priemonė; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva – išskirtinė galimybė Sąjungos piliečiams įvardyti jiems rūpimus klausimus ar problemas, įtraukti juos į Europos politinę darbotvarkę, išreikšti savo lūkesčius bei paraginti ES imtis veiksmų ir priimti teisės aktus, todėl ji turi būti skatinama ir remiama visomis turimomis priemonėmis; šiuo tikslu primena Komisijai ir valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2019/788 tenkančias pareigas, visų pirma didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie Europos piliečių iniciatyvos egzistavimą, tikslus ir veikimą ir teikti pagalbą ir praktinę paramą Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti Parlamento indėlį Komisijai vykdant informavimo pareigas;

47.  ragina Komisiją aktyviau dalyvauti procesuose, susijusiuose su galiojančiomis Europos piliečių iniciatyvomis, ir ištaisyti tolesnių teisėkūros veiksmų trūkumą, kad būtų pasiektas tikslas stiprinti Sąjungos demokratinį teisėtumą didinant piliečių dalyvavimo jos demokratiniame ir politiniame gyvenime mastą; todėl mano, kad Komisija turėtų rimtai atsižvelgti į piliečių lūkesčius, susijusius su galiojančiomis Europos piliečių iniciatyvomis, ir stengtis juos patenkinti;

48.  primena, kad tik kelių sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų atveju Komisija ėmėsi tinkamų tolesnių veiksmų;

49.  mano, jog Europos demokratijai labai svarbu, kad piliečiams būtų suteikta galimybė prisidėti prie naudojimosi Sąjungos teisėkūros prerogatyvomis ir tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; todėl ragina Komisiją atlikti išsamų kiekvienoje galiojančioje Europos piliečių iniciatyvoje pateiktų pasiūlymų vertinimą ir visiškai laikytis savo teisinės prievolės nurodyti priežastis, dėl kurių ji imasi arba nesiima veiksmų, ir tai ji turėtų padaryti aiškiai, suprantamai ir išsamiai; primena Parlamento pareigą pagal Reglamento (ES) 2019/788 16 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 9 dalį įvertinti kiekvieną galiojančią Europos piliečių iniciatyvą ir priemones, kurių ėmėsi Komisija, ypač tais atvejais, kai Komisija nepateikia tokių pasiūlymų arba jų neįgyvendina;

50.  ragina toliau stiprinti Parlamento vaidmenį ir ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, atsižvelgiant į konkrečias galiojančias Europos piliečių iniciatyvas ir tai, kaip jas įgyvendina Komisija; mano, kad konkrečiais atvejais, kai Komisija nepaskelbia savo ketinimų per nustatytą terminą pagal Reglamento (ES) 2019/788 15 straipsnį arba komunikate nurodo, kad neketina imtis veiksmų dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuri atitiko procedūrinius reikalavimus, t. y. iniciatyva atitinka ES pirminę teisę ir neprieštarauja Sąjungos vertybėms, nustatytoms ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje įtvirtintoms teisėms, Parlamentas galėtų nuspręsti imtis tolesnių veiksmų dėl tos Europos piliečių iniciatyvos ir pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnį pateikti teisėkūros pranešimą savo iniciatyva; primygtinai ragina Komisiją įsipareigoti, Parlamentui patvirtinus tokį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; mano, kad tokiu atveju Komisija turėtų iš naujo nuodugniai įvertinti savo pradinį atsakymą, visapusiškai atsižvelgdama į Parlamento savo iniciatyva pateiktą teisėkūros pranešimą; prašo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/788 siekiant paskatinti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, jei Europos piliečių iniciatyvos pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus;

51.  ragina Komisiją aiškiai informuoti visuomenę apie kompetencijos pasidalijimą tarp Sąjungos ir valstybių narių siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyvos būtų susijusios su klausimais ir uždaviniais, patenkančiais į Komisijos kompetencijos sritį, kuria remdamasi ji gali teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, ir laiku teikti organizatoriams praktinius patarimus dėl Europos piliečių iniciatyvų rengimo ir tinkamai pasinaudoti galimybe iš dalies užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą; pabrėžia, kad pastarojo meto Europos piliečių iniciatyvose ES raginama aktyviau ir greičiau veikti, ypač aplinkos apsaugos, sveikatos, gyvūnų gerovės ir pilietinių bei politinių teisių srityse, pvz., kalbant apie labai didelio palaikymo sulaukusias iniciatyvas „Minority SafePack“ ir „End the Cage Age“; todėl pakartoja, kad reikia kuo plačiau aiškinti Komisijos įgaliojimus siūlyti teisės aktą;

52.  palankiai vertina tai, kad Komisija surengė informacinius seminarus ir 2020 m. surengė Europos piliečių iniciatyvos savaitę, kurioje dalyvavo institucijų atstovai, pilietinės visuomenės nariai ir ankstesnių bei dabartinių iniciatyvų organizatoriai, siekiant apsvarstyti, kaip patobulinti šią priemonę; vis dėlto mano, kad Europos piliečių iniciatyva tebėra mažai žinoma; todėl ragina Komisiją didinti šios dalyvaujamosios priemonės matomumą žiniasklaidoje pagal Reglamento (ES) 2019/788 18 straipsnį;

53.  ragina Komisiją visapusiškai įvertinti Reglamente (ES) 2020/1042 numatytas laikinąsias priemones, ypatingą dėmesį skiriant parašų surinkimo laikotarpio pratęsimui ir jo poveikiui organizatorių gebėjimui sutelkti paramą savo Europos piliečių iniciatyvoms, siekiant, inter alia, surinkti informaciją, kurios reikia Reglamento (ES) 2019/788 peržiūros procesui atlikti; mano, kad jeigu šio vertinimo rezultatai bus teigiami, būtų galima numatyti pratęsti šių laikinųjų priemonių galiojimą ilgesniam laikotarpiui;

54.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į nedidelį sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų, kuriomis remiantis galiausiai buvo inicijuoti teisės aktai, skaičių, patobulinti Europos piliečių iniciatyvos priemonę, kad dalyvavimas piliečiams taptų prieinamesnis; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Reglamente (ES) 2019/788 išdėstytas priemones, kuriomis siekiama pagerinti Sąjungos piliečių naudojimąsi savo teise remti Europos piliečių iniciatyvą, ir ragina įvertinti šių priemonių įgyvendinimą; ragina Komisiją kitoje ES pilietybės ataskaitoje pateikti išsamų naudojimosi šia teise vertinimą ir apibrėžti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kurios galėtų būti taikomos siekiant toliau gerinti naudojimąsi šia teise;

55.  mano, kad oficialių Komisijos atsakymų į sėkmingas piliečių iniciatyvas formulavimas gali turėti didelės įtakos tam, kaip piliečiai vertina priemonę, ir kad kiekvienos sėkmingos iniciatyvos atveju reikia daugiau pastangų ir apdairesnio nagrinėjimo, siekiant užtikrinti, kad Komisija tinkamai apmąstytų piliečių pasiūlymus;

56.  pabrėžia, kad reikia nuolatinių dalyvavimo mechanizmų, kurie sudarytų sąlygas piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese;

57.  pabrėžia būtinybę sukurti tinkamą nesėkmingų Europos piliečių iniciatyvų stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima rimtai ir veiksmingai įvertinti piliečių indėlį, įskaitant paskatinimą jiems kreiptis į Peticijų komitetą, nes rezultatų nebuvimas gali paskatinti piliečių pasyvumą; pabrėžia sustiprintą vaidmenį, kurį Peticijų komitetas turi atlikti per klausymus; ragina Komisiją laiku pradėti bendradarbiavimą su Parlamentu Europos piliečių iniciatyvas pripažinus galiojančiomis, kad Parlamentas galėtų visiškai išnaudoti trijų mėnesių laikotarpį viešųjų klausymų organizavimui atitinkamuose komitetuose ir plenarinių diskusijų ir rezoliucijų dėl galiojančių Europos piliečių iniciatyvų rengimui; primygtinai tvirtina, kad Reglamente (ES) 2019/788 nustatyto ilgesnio laikotarpio, per kurį Komisija turėtų reaguoti į galiojančias Europos piliečių iniciatyvas, tikslas iš esmės yra sudaryti sąlygas Komisijai visapusiškai atsižvelgti į nagrinėjimo etapu pareikštas nuomones ir pozicijas dėl Europos piliečių iniciatyvų ir tinkamai atsižvelgti į galimus variantus teikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

58.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą tobulinti ir stiprinti Europos piliečių iniciatyvų forumą – tai taip pat yra teisinis įpareigojimas pagal Reglamentą (ES) 2019/788; primygtinai reikalauja, kad forume organizatoriams būtų teikiamos praktinės gairės ir teisinė parama, kad jis veiktų kaip gebėjimų stiprinimo priemonė pradedant, remiant ir palaikant Europos piliečių iniciatyvas parašų rinkimo etapu ir propaguotų Europos piliečių iniciatyvą kaip piliečių dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime priemonę;

59.  ragina Konferenciją dėl Europos ateities suteikti tiesioginį balsą Sąjungos piliečiams, kad jie aptartų Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo veiksmingumą bei jos dabartinę teisinę sistemą, ir propaguoti Europos piliečių iniciatyvą kaip naudingą priemonę, suteikiančią piliečiams galimybę dalyvauti įgyvendinant Sąjungos viešąją politiką;

60.  pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia galimybę geriau suprasti būtinybę dalyvauti formuojant ES darbotvarkę, todėl jau vykstant galėtų būti apsvarstyta, kaip pagerinti piliečių dalyvavimo procesą ir užtikrinti jo vykdymą; pabrėžia, kad Konferencija suteiks naują postūmį Europos diskusijoms dėl demokratijos stiprinimo, ypač atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvą; ragina Komisiją skatinti piliečius, kurių pasiūlymai, pateikti Konferencijos dėl Europos ateities metu, nebuvo įtraukti į Komisijos pasiūlymus, naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą;

Išvados

61.  pabrėžia trijų dalyvaujamųjų priemonių vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ES piliečių ir gyventojų aktyvumui ir jį skatinant, be to, užtikrinant konkretų ir tiesioginį poveikį ES politinei darbotvarkei; ragina sukurti ir propaguoti plataus masto tarpinstitucinę vieno langelio principu veikiančią ir prieinamą ES piliečių interneto svetainę (ir lengvai naudojamą taikomąją programą), kurioje būtų teikiama informacija apie visas teises ir demokratines priemones, kuriomis naudodamiesi piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui ES lygmeniu; mano, kad tokia vieno langelio sistema grindžiama platforma ne tik padidintų piliečių informuotumą apie savo teises, bet ir skatintų įvairių priemonių papildomumą;

62.  pabrėžia, kad reguliarus informacijos rinkimas piliečiams rūpimomis temomis ir pasikartojančiais klausimais, kurie keliami peticijose, Europos ombudsmeno tyrimuose ir Europos piliečių iniciatyvose, padėtų greičiau rasti sprendimus, kartu užtikrinant ES politikos nuoseklumą jos piliečių labui;

63.  mano, kad būtina išnagrinėti ES institucijų ir piliečių komunikacijos problemas, dėl kurių europiečiai nepakankamai naudojasi piliečiams skirtais dalyvaujamaisiais mechanizmais; ragina skirti reikiamų išteklių, kad plačiajai visuomenei būtų skleidžiama informacija apie šių priemonių buvimą ir veikimą;

64.  ragina informuoti visuomenę, ypač jaunus žmones, apie šiuos tris dalyvaujamuosius mechanizmus, kad jie taptų veiksmingomis ir naudingomis demokratinio dalyvavimo priemonėmis; pabrėžia, kad visos ES institucijos turėtų kuo labiau padidinti savo komunikacijos pastangas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, siekdamos užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių žinotų apie tris priemones, t. y. Europos piliečių iniciatyvą, skundus Europos ombudsmenui ir teisę teikti peticijas, ir būtų skatinami jomis naudotis ir jas palaikyti; pabrėžia, kad svarbu tiek Europos, tiek vietos lygmeniu užtikrinti piliečiams pagalbą teikiant peticijas, Europos piliečių iniciatyvas ir skundus Europos ombudsmenui, šiuo tikslu pasitelkiant „Europe Direct“ informacijos centrus ir Europos namus(7);

65.  pabrėžia esminį švietimo vaidmenį, kurį užtikrinant pilietinį ugdymą Europoje turi atlikti akademiniai suinteresuotieji subjektai; primygtinai ragina valstybes nares pradinėse ir vidurinėse mokyklose bei universitetuose mokyti mokinius apie tris ES dalyvaujamąsias priemones, kad jie žinotų apie ES sprendimų priėmimo procesą ir apie tai, kaip aktyviai dalyvauti; prašo Komisijos sustiprinti programos „Erasmus+“ tikslus, susijusius su aktyviu jaunimo dalyvavimu demokratiniame gyvenime, visų pirma vykdant mokymo veiklą, skirtą pilietiniams įgūdžiams ugdyti ir Europos politikai suprasti; primena, kad jaunimo pilietinis aktyvumas yra labai svarbus visų demokratinių valstybių ateičiai;

66.  pabrėžia, kad svarbu suteikti visapusiškas galimybes neįgaliesiems naudotis įvairiomis priemonėmis, kurias ES teikia piliečiams, visų pirma pasitelkiant sistemingą vertimą žodžiu ir raštu į gestų kalbą ir pateikimą lengvai perskaitoma kalba;

67.  ragina ES institucijas spręsti iššūkius, su kuriais susiduria pažeidžiamos asmenų grupės, kurioms nepakankamai atstovaujama ir kurios negali pasirūpinti, kad jų problemos būtų sprendžiamos, ir įtraukti jas į sprendimų priėmimo procesą;

68.  ragina Komisiją įtraukti tris dalyvaujamąsias priemones į 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ įgyvendinimą, visų pirma į veiksmų sritis, kuriose iškelti tikslai įtraukti ir susieti jaunus žmones;

69.  primena, kad ES daugiakalbė komunikacijos politika ir informacijos bei dokumentų skelbimas visomis oficialiosiomis ES kalbomis yra esminis bendravimo su visų valstybių narių piliečiais ir jų įtraukimo elementas, kurį reikia stiprinti; pabrėžia, kad šią politiką svarbu vykdyti visais komunikacijos kanalais, įskaitant socialinę žiniasklaidą, kad būtų stiprinami ryšiais su piliečiais, ypatingą dėmesį skiriant specialiesiems neįgaliųjų poreikiams; teigiamai vertina ombudsmenės paskelbtas gaires institucijoms, kaip plėtoti piliečiams kuo prieinamesnę kalbos politiką;

70.  primygtinai pabrėžia, kad Parlamentui būtina aptarti Peticijų komiteto vaidmenį ir dydį; atkreipia dėmesį į tai, kad labiau atsižvelgti į piliečių poreikius galima tik tuo atveju, jei už tolesnius veiksmus bus atsakinga kompetentinga institucija; pabrėžia, kad šiuo metu Peticijų komitetas nėra pakankamai didelis ir neturi pakankamai galių, kad galėtų teikti pagalbą, kurios reikia piliečiams;

71.  pabrėžia būtinybę pašalinti ES peticijų sistemos spragas, ypatingą dėmesį skiriant specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kad būtų išnaudotas visas šios sistemos demokratinis potencialas ir kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį nustatant darbotvarkę; ragina ES institucijas panaudoti savo išteklius siekiant didinti šios priemonės patrauklumą ir paskatinti piliečių dalyvavimą ES teisėkūros procese; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina skirti daugiau ES lėšų dalyvaujamiesiems mechanizmams propaguoti;

72.  pabrėžia, jog siekiant pagerinti piliečių dalyvavimą būtina, kad piliečiai, rinkdamiesi dalyvaujamąją priemonę, kuri būtų tinkamiausia jiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti, turėtų aiškias gaires; mano, kad būtina suprasti ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, ypač neįgalieji europiečiai, rengdami peticiją Parlamentui, skundą Ombudsmenui ir siūlydami iniciatyvą Komisijai;

73.  taip pat pabrėžia, kad siekiant nustatyti sėkmingas strategijas ir geriausią praktiką, kuriomis galima būti naudotis kaip mokymosi priemonėmis ateityje, reikėtų išnagrinėti Europos piliečių iniciatyvas ir peticijas, kurios turėjo poveikį, visų pirma dėl plataus jų nušvietimo žiniasklaidoje arba Komisijos ar Parlamento atliktų tyrimų;

74.  pabrėžia skundų ir piliečių iniciatyvų nagrinėjimo proceso skaidrumo svarbą; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų visiškam skaidrumui užtikrinti; reiškia paramą Europos ombudsmeno pastangoms užtikrinti daug didesnį visų Sąjungos institucijų ir įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę ES piliečiams;

75.  yra tvirtai įsitikinęs, kad piliečių galimybė susipažinti su visais ES institucijų dokumentais yra dalyvaujamosios demokratijos pagrindas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina užtikrinti institucijų skaidrumą ir atskaitomybę piliečiams;

76.  pabrėžia, kad diskusijos dėl ES ateities turėtų padėti patobulinti piliečių dalyvavimo priemones, kurios leistų sukurti demokratiškesnę, skaidresnę ir piliečiams atviresnę Sąjungą;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) OL L 130, 2019 5 17, p. 55. (3) OL L 213, 2020 7 17, p. 7. (4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1). (5) Europos Parlamento Komitetų pirmininkų sueigos gairės dėl peticijų nagrinėjimo nuolatiniuose komitetuose, 1998 m. liepos 14 d., PE225.233. (6) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (7) Prancūzų k. „Maison de l’Europe“, https://www.maisons-europe.eu/