Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12, 45, 49, 58, 63, 64, 65, 113, 115 ir 116 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (COM(2011)0714),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms(1) (Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės(2), ir į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais(3),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių(4) (Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25 d. Komisijos pasiūlymus dėl bendros pelno mokesčio bazės (COM(2016)0685) ir dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (COM(2016)0683), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio(7), ir į Parlamento pozicijas dėl šių pasiūlymų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“ (COM(2021)0251),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Parlamento rezoliucijų(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ataskaitą dėl „Cum/Ex“, „Cum/Cum“ ir išskaičiuojamojo mokesčio susigrąžinimo schemų,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo tvarkos(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Dvigubas apmokestinimas bendrojoje rinkoje“ (COM(2011)0712),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos išskaičiuojamojo mokesčio elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 11 d. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą dėl „cum-ex“, „cum-cum“ ir išskaičiuojamojo mokesčio susigrąžinimo schemų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinę ataskaitą dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Komisijos ataskaitą „Spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas: nacionalinių kapitalo srautų kliūčių šalinimas“ (COM(2017)0147),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. paskelbtą ES mokesčių stebėjimo centro tyrimą „Pasaulinio minimalaus mokesčio poveikis pajamoms: kiekvienos šalies įverčiai“ (angl. „Revenue effects of the global minimum tax: „country-by-country estimates“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 22 d. ES mokesčių stebėjimo centro paskelbtą tyrimą „Naujos mokesčių konkurencijos formos Europos Sąjungoje: empirinis tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Valstybių narių gaivinimo ir atsparumo didinimo gairės“ (SWD(2021)0012),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 1 d. G20 / Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtraukios sistemos pareiškimą dėl dviejų ramsčių sprendimo siekiant spręsti mokesčių problemas, kylančias dėl ekonomikos skaitmeninimo,

–  atsižvelgdamas į EBPO Sutarties lengvatų ir įsipareigojimų laikymosi stiprinimo grupės (TRACE) projektą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įžanginį poveikio vertinimą dėl iniciatyvos „Nauja ES sistema, kuria siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui mokesčiais išskaičiuojamųjų mokesčių srityje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „„Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES mokesčių rojų sąrašo pertvarkymo(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“(18),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0011/2022),

A.  kadangi dėl žalingos mokesčių praktikos valstybės narės toliau praranda mokestines pajamas ir kadangi skaičiuojama, jog dėl pelno mokesčio vengimo prarastų ES mokestinių pajamų suma per metus sudaro nuo 36–37 mlrd. EUR(19) iki 160–190 mlrd. EUR(20);

B.  kadangi nepriklausomi tyrimai(21) rodo, kad ES valstybės narės kartu kitose ES valstybėse narėse praranda didesnę įmonių pelno mokesčio pajamų dalį nei trečiosiose šalyse;

C.  kadangi dideli autorinių atlyginimų, palūkanų ar dividendų mokėjimų srautai per tam tikrą jurisdikciją rodo, kad pelnas perkeliamas siekiant vienintelio tikslo – sumažinti mokesčių naštą;

D.  kadangi agresyvaus mokesčių planavimo struktūras galima suskirstyti į tris pagrindinius kanalus: i) autorinių atlyginimų mokėjimai; ii) palūkanų mokėjimai ir iii) sandorių kainodara(22), rodanti, kokie svarbūs pasyviųjų pajamų srautai mokesčių vengimui ir slėpimui;

E.  kadangi EBPO/G20 BEPS įtrauki sistema susitarė dėl pagrindinių dviejų ramsčių sprendimo siekiant spręsti mokesčių problemas, kylančias dėl ekonomikos skaitmeninimo, komponentų, įskaitant minimalų 15 proc. efektyvųjį pelno mokesčio tarifą;

F.  kadangi ES mokesčių stebėjimo centras apskaičiavo, kad įgyvendinus EBPO/G20 susitarimo II ramstį 27 valstybės narės iš karto gaus 63,9 mlrd. EUR daugiau mokestinių pajamų;

G.  kadangi išskaičiuojamieji mokesčiai gali sumažinti mokesčių slėpimo ir vengimo riziką, bet taip pat gali nulemti dvigubą apmokestinimą; kadangi tokie mokesčiai yra valstybių narių pajamų šaltinis viešosioms išlaidoms finansuoti ir yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti vidaus mokesčių bazę ir kovoti su pelno perkėlimu į mažus mokesčius taikančius jurisdikciją turinčius subjektus;

H.  kadangi pakeitimai ES ir valstybių narių lygmeniu išskaičiuojamojo mokesčio sistemoje turėtų būti glaudžiai susieti su esamomis ir būsimomis kovos su mokesčių vengimu nuostatomis, pvz., pirmiau minėtojo susitarimo įgyvendinimu pagal EBPO/G20 BEPS įtraukią sistemą;

I.  kadangi pagal „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemas susigrąžinami dividendų išskaičiuojamieji mokesčiai, kurių gavėjai susigrąžinti neturi teisės, ir kadangi vertinama, jog mokesčių mokėtojų dėl šios praktikos patirta našta 2000–2020 m. siekė apie 140 mlrd. EUR; kadangi dauguma šių susigrąžintų sumų buvo laikomos neteisėtomis, o atskleisti faktai sukėlė didžiausią Europos Sąjungoje skandalą mokestinio sukčiavimo srityje;

J.  kadangi sudėtingos, ilgos, brangios ir nestandartizuotos grąžinimo procedūros didina naudojimosi mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemomis riziką, kaip matyti iš „cum-ex“ atskleistų faktų, taip pat didina administracinę naštą tarpvalstybinėms investicijoms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mažmeniniams investuotojams, jos taip pat gali atgrasyti nuo tarpvalstybinių investicijų bei sudaryti kliūčių rinkos integracijai ir kapitalo rinkų sąjungos pažangai;

K.  kadangi Europos Parlamento pozicija dėl kapitalo rinkų sąjungos išdėstyta 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“(23); kadangi ES ir toliau yra įsipareigojusi baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą ir remti tikrą Europos rinką, kurioje būtų skatinamos tarpvalstybinės investicijos; kadangi Komisija savo 2020 m. komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ paskelbė tikslą sumažinti su mokesčiais susijusią naštą tarpvalstybinių investicijų srityje kaip vieną iš pagrindinių veiksmų punktų;

L.  kadangi Komisija anksčiau nustatė neprivalomas priemones, kuriomis siekiama palengvinti prašymų grąžinti mokesčius procedūras, įskaitant Elgesio kodeksą dėl išskaičiuojamojo mokesčio ir rekomendaciją dėl tarpvalstybinių išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų prašymų teikimo procedūrų supaprastinimo, kurios davė tik ribotų rezultatų; kadangi EBPO TRACE dokumentų rinkinys(24) taip pat nėra plačiai taikomas;

M.  kadangi Komisija apskaičiavo, kad 2016 m. su išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimo procedūromis susijusios išlaidos iš viso siekė apie 8,4 mlrd. EUR, visų pirma dėl atsisakytų mokesčio lengvatų, su grąžinimo procedūromis susijusių išlaidų ir alternatyviųjų sąnaudų(25), todėl tarpvalstybinių investicijų perspektyva gali tapti mažiau patraukli;

N.  kadangi tiek pagal Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą, tiek pagal Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą, siekiant panaikinti dvigubą apmokestinimą, tam tikriems tarpvalstybiniams mokėjimams, atliekamiems ES viduje ir susijusiems su palūkanomis, autoriniais atlyginimais ir dividendais, netaikomas išskaičiuojamasis mokestis;

O.  kadangi 2019 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl kelių bylų dėl Danijos išskaičiuojamojo mokesčio režimo, taikomo Danijos įmonių mokamiems dividendams ir palūkanoms kitose ES valstybėse narėse veikiančioms bendrovėms, ir tai turi svarbių pasekmių Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos ir Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvos taikymui; kadangi šie atvejai patvirtina, jog svarbu, kad pasyviųjų pajamų gavėjas pateiktų patikimą informaciją apie tikrąjį savininką ir ekonominį turinį;

P.  kadangi Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos 3 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad „būtina užtikrinti, kad palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai būtų apmokestinami vieną kartą valstybėje narėje“;

Q.  kadangi derybos dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos persvarstymo Taryboje buvo sustabdytos nuo 2012 m. dėl skirtingų valstybių narių nuomonių dėl galimybės įtraukti minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą autoriniams atlyginimams ir palūkanoms; kadangi Komisija mano, kad perkėlus EBPO/G20 BEPS įtraukios sistemos 2 ramstį turėtų būti sudarytos sąlygos susitarti dėl laukiamo pasiūlymo dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos išdėstymo nauja redakcija(26);

R.  kadangi Komisija įsipareigojo pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų nustatyta bendra standartizuota visoje ES taikoma išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų sistema prie pajamų šaltinio, taip pat mokesčių administratorių keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmas(27);

S.  kadangi aukšti valstybių narių bendradarbiavimo apmokestinimo srityje standartai, laikantis Sutarčių ir Europos teisinės sistemos ribų, tebėra labai svarbūs siekiant apsaugoti ir išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą;

Pelno perkėlimo praktikos nutraukimas

1.  pažymi, kad, nepaisant nuolatinių pastangų, valstybių narių išskaičiuojamųjų mokesčių sistema išliko labai fragmentiška tarifų ir lengvatų procedūrų požiūriu, todėl atsirado spragų ir teisinio netikrumo; taip pat pažymi, kad esama sistema piktnaudžiaujama siekiant perkelti pelną, ja sudaromos sąlygos agresyviam mokesčių planavimui ir sukuriamas nepageidaujamas dvigubo apmokestinimo poveikis papildomai prie kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms bendrojoje rinkoje;

2.  palankiai vertina pastaraisiais metais padarytą reikšmingą pažangą kovojant su žalingomis mokesčių praktikomis tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu, kartu pabrėždamas, kad reikia geriau taikyti galiojančius teisės aktus ir kad, atsižvelgiant į didėjančius pelno perkėlimo, žalingos mokesčių konkurencijos ir sukčiavimo įrodymus, ypač po „cum-ex“ atskleistų faktų, gali prireikti teisėkūros veiksmų ir pastangų šalinti su apmokestinimu susijusias kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms;

3.  palankiai vertina EBPO/G20 įtraukios sistemos susitarimą dėl dviejų ramsčių sprendimo, įskaitant visuotinį efektyvųjį įmonių pelno mokesčio tarifą; mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant nutraukti pelno perkėlimo į mažus mokesčius taikančias jurisdikcijas praktiką, sumažinti žalingą konkurenciją mokesčių srityje tarp teritorijų ir užtikrinti, kad įmonės kiekvienoje jurisdikcijoje mokėtų teisingą mokesčių dalį; tačiau pažymi, kad į šį susitarimą įtrauktos išimties sąlygos ir de minimis išimtis, taip pat kas šis susitarimas skirtas tik tarptautinėms įmonėms, kurių bendra konsoliduotoji apyvarta yra ne mažesnė kaip 750 mln. EUR;

4.  džiaugiasi, kad 137 valstybės ir jurisdikcijos parėmė EBPO/G20 Įtraukųjį pagrindų susitarimą dėl dviejų ramsčių sistemos; palankiai vertina tai, kad visos G20 narės, EBPO narės ir ES valstybės narės yra susitarimo šalys; palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl II ramsčio įgyvendinimo pagal susitarimą netrukus po to, kai EBPO parengė savo pavyzdines taisykles; ragina Tarybą skubiai priimti tokius pasiūlymus, kartu atsižvelgiant į Parlamento poziciją, kad jie įsigaliotų 2023 m.; mano, kad ribos mokesčių konkurencijai nustatymas yra tarptautinio susitarimo įgyvendinimo dalis;

5.  primena, kad išskaičiuojamieji mokesčiai gali būti apaugos priemonė, kurios valstybės narės imasi prieš šalis, įtrauktas į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų sustiprintos suderintos apsaugos priemonės prieš į sąrašą įtrauktas šalis, atsižvelgiant į tai, kad jų taikymas atskirose valstybėse narėse savo nuožiūra buvo mažiau veiksmingas nei tikėtasi; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu taip pat reikia atsižvelgti į EBPO/G20 susitarimo, visų pirma II ramsčio, įgyvendinimą;

6.  pakartoja savo reikalavimą, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visoje ES taikytino išskaičiuojamojo mokesčio siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje sukurti mokėjimai, prieš jį perkeliant kitur, būtų apmokestintas bent vieną kartą(28); primygtinai ragina Komisiją į šį pasiūlymą įtraukti griežtas kovos su piktnaudžiavimu priemones;

7.  pažymi, kad paprasta, nuosekli ir teisinga mokesčių sistema yra pagrindinis veiksnys didinant ES konkurencingumą; apgailestauja dėl to, kad tebevykdoma mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas, o tam sudaro palankias sąlygas bendro išskaičiuojamojo mokesčio, taikomo mokėjimams į trečiąsias šalis, nebuvimas, taip pat tai, kad nėra bendrų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų veiksmingiau užtikrinamas dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų srautų ES viduje apmokestinimas, įskaitant galimą minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą; pabrėžia, kad pelno perkėlimo problemos sprendimas turėtų būti vienas iš pagrindinių ES uždavinių ateinančiais metais;

8.  primena, kad Komisija, įgyvendindama Europos semestrą ir vertindama nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nustatė, jog siekiant kovoti su agresyviu mokesčių planavimu šešiose valstybėse narėse reikia imtis tolesnių reformų, nes tikėtina, kad išskaičiuojamųjų mokesčių pervedimams į užsienį netaikymo arba riboto taikymo sistema bus piktnaudžiaujama agresyvaus mokesčių planavimo ir palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimo tikslais;

9.  ragina Komisiją primygtinai reikalauti įgyvendinti rekomendacijas Europos semestro kontekste ir įvertinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kiek tai susiję su agresyviu mokesčių planavimu, o ypač su palūkanų, autorinių atlyginimų ir dividendų mokėjimu;

10.  pabrėžia, kad pagal Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą ir Mokėjimo paslaugų direktyvą nustatyta tvarka, taip pat tai, kad nėra bendrų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinamas dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų srautų ES viduje apmokestinimas, gali sudaryti sąlygas šiems srautams patekti iš ES į mažus mokesčius taikančias trečiąsias šalis jų neapmokestinant, o dėl to negaunama daug pajamų; pabrėžia, kad šį klausimą reikia spręsti bent jau taikant kovos su mokesčių bazės erozija taisykles;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą ir standartizuotą išskaičiuojamojo mokesčio sistemą, kuri sumažintų investuotojams sudėtingumą, sustabdytų palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimo praktiką ir užtikrintų, kad visi ES gauti dividendai, palūkanos, kapitalo prieaugis, autorinių atlyginimų mokėjimai, mokėjimai už profesionalių paslaugų teikimą ir atitinkami mokėjimai pagal sutartis būtų apmokestinami taikant efektyvųjį mokesčio tarifą;

12.  primena savo per pirmąjį svarstymą 2012 m. rugsėjo 11 d. priimtą poziciją dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos persvarstymo; apgailestauja, kad nuo 2012 m. Taryba blokuoja šios direktyvos peržiūrą dėl skirtingų valstybių narių nuomonių dėl galimybės įtraukti veiksmingą minimalų mokesčio tarifą autoriniams atlyginimams ir palūkanoms; primygtinai ragina Tarybą skubiai atnaujinti ir užbaigti derybas dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos, atsižvelgiant į II ramsčio įgyvendinimą ES;

13.  pažymi, kad kadangi nebuvo minimalaus efektyviojo mokesčio tarifo mokant dividendus akcininkams, tai sukūrė aplinka, kuri galėtų paskatinti mokesčių vengimą; ragina Komisiją išnagrinėti šį klausimą ir įvertinti geriausias teisėkūros galimybes jam spręsti, įskaitant galimybę persvarstyti Mokėjimo paslaugų direktyvą;

14.  primena, kad naujausi tyrimai(29) parodo didelius išskaičiuojamųjų mokesčių taikymo skirtumus valstybėse narėse – tarifai gali svyruoti nuo 0 iki 35 proc. ir atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių sutartyse nustatyti išskaičiuojamojo mokesčio tarifai dažnai yra mažesni nei standartiniai tarifai;

15.  ragina visas valstybes nares užbaigti Daugiašalės konvencijos dėl su mokesčių sutartimis susijusių priemonių įgyvendinimo siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui (MLI) ratifikavimo procesą; ragina Komisiją įtraukti šiuos Daugiašalės konvencijos standartus į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir jo kriterijų reformą;

16.  ragina valstybes nares peržiūrėti visas galiojančias mokesčių sutartis, pasirašytas su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi naujų pasaulinių standartų; prašo Komisijos pasiūlyti valstybėms narėms proporcingas priemones dėl jų galiojančių dvišalių sutarčių dėl mokesčių siekiant užtikrinti, kad į jas būtų įtrauktos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės;

17.  ragina Komisiją įvertinti galimybę parengti ES gaires dėl ES valstybės narės ir besivystančių šalių derybų dėl sutarčių dėl mokesčių, atsižvelgiant į Apmokestinimo taisyklę (STTR), įtrauktą į II ramstį;

Kovos su dividendų arbitražu stiprinimas

18.  primena, kad 2018 m. spalio mėn. atlikus tyrimą paaiškėjo, jog 11 valstybių narių dėl „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemų prarado iki 55,2 mlrd. EUR mokestinių pajamų, tačiau pagal naujus skaičiavimus 2021 m. spalio mėn. paskelbtame tyrime nurodyta maždaug 140 mlrd. EUR viešųjų pajamų nuostolių suma 2000–2020 m. laikotarpiu; yra susirūpinęs dėl to, kad šiomis schemomis ir toliau naudojamasi kenkiant ES viešiesiems finansams; yra susirūpinęs dėl galimo kitų schemų, darančių panašų žalingą poveikį, pvz., „cum-fake“, taikymo; pažymi, kad Vokietijos Teisingumo Teismas Karlsrūhėje 2021 m. liepos mėn. nusprendė, kad „cum-ex“ schemos yra neteisėtos ir todėl yra laikomos mokestiniu sukčiavimu;

19.  atkreipia dėmesį į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) Parlamento prašymu atliktą tyrimą ir galutinę ataskaitą dėl „cum-ex“, „cum-cum“ ir išskaičiuojamojo mokesčio susigrąžinimo schemų; ragina Komisiją įvertinti galimus sprendimus, kuriais siekiama spręsti šių schemų problemą, būtent galimybę susieti mokesčio susigrąžinimą ir paskirstomus dividendus, konkrečiai naudojant unikalų identifikatorių ir (arba) kiekvienoje valstybėje narėje paskiriant vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už išskaičiuojamojo mokesčio surinkimą ir atitinkamos mokesčių pažymos išdavimą, siekiant užtikrinti, kad per vieną paskirstymą nebūtų galima įvykdyti keleto mokesčių grąžinimo reikalavimų ir kad mokesčių administratoriai lengvai nustatytų piktnaudžiavimą mokesčių grąžinimo procedūromis;

20.  pabrėžia, kad „cum-ex“ atskleista informacija turėjo įtakos rinkos vientisumui ir investuotojų pasitikėjimui; ragina Komisiją apsvarstyti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) galutinės ataskaitos dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento peržiūros išvadas, siekiant išnagrinėti, ar šis reglamentas buvo pažeistas, ir apsvarstyti, ar šiuo atžvilgiu reikia iš dalies pakeisti Piktnaudžiavimo rinka reglamentą; pabrėžia, kad Europos įstaigos, įskaitant EBI ir ESMA, turi vykdyti savo priežiūros pareigas;

21.  ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų galima stiprinti mokesčių administratorių, finansų rinkos priežiūros institucijų ir atitinkamais atvejais teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą nustatant išskaičiuojamojo mokesčio susigrąžinimo schemas ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą; atkreipia dėmesį į ESMA rekomendaciją(30) Komisijai panaikinti dabartinius teisinius finansų rinkų priežiūros institucijų ir mokesčių administratorių keitimosi informacija apribojimus; ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų numatyti teisinį pagrindą, kuriuo remdamosi šios institucijos keistųsi atitinkama informacija, visų pirma ypač pažymėdamos įtartiną veiklą;

22.  pritaria ESMA susirūpinimui, kad išskaičiuojamojo mokesčio susigrąžinimo schemos retai apsiriboja ES sienomis(31), todėl pabrėžia, koks svarbus nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas šiuo klausimu;

23.  pabrėžia Komisijos pastangas ir Parlamento iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, pavyzdžiui, programą „Fiscalis“;

24.  pabrėžia, kad, nors vadovaujantis Tarybos direktyva 2014/107/ES lengviau keistis informacija, yra kitų kliūčių, trukdančių nustatyti „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemas, įskaitant atidėtus atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius, keitimosi informacija apie kapitalo prieaugį aprėptį ir nepakankamą spontanišką keitimąsi informacija; primena savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“ išdėstytas rekomendacijas;

25.  pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į tarpininkų vaidmenį, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas priemones, kad jiems nebūtų leista naudotis savo pozicija sudarant palankesnes sąlygas piktnaudžiavimui mokesčiais ir mokesčių vengimui; primena, kad pagal Direktyvą (ES) 2018/822 (DAB 6) nustatomos privalomos atskleidimo taisyklės sudarant tarpvalstybinius susitarimus, taip pat pareiga tarpininkams pranešti apie potencialiai žalingą apmokestinimo tvarką; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu šios taisyklės padėjo atskleisti žalingą apmokestinimo tvarką, pvz., „cum-cum“ ir „cum-ex“ schemas, ir kokio masto atgrasomąjį poveikį jos turėjo;

26.  ragina Komisiją, išplėsti privalomą keitimąsi informacija, kad jis apimtų informaciją apie dividendų arbitražo schemas ir visą informaciją apie kapitalo prieaugį, be kita ko, dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą; be to, ragina Komisiją įvertinti ataskaitų teikimo reikalavimų išplėtimo įtraukiant tarpvalstybinius susitarimus dėl klientų, kurie yra fiziniai asmenys, turto valdymo poveikį, atsižvelgiant į administracinę naštą, kuri būtų sukurta; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu turėti tikslią ir išsamią informaciją apie tikruosius savininkus;

Kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms bendrojoje rinkoje šalinimas

27.  itin palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2022 m. pabaigos pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatyta bendra standartizuota išskaičiuojamojo mokesčio sistema kartu su valstybių narių mokesčių administratorių informacijos mainų ir bendradarbiavimo mechanizmu; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai laikantis ES kompetencijų stengtis taip pat pašalinti išskaičiuojamojo mokesčio skirtumus ES;

28.  prašo, kad tokiame pasiūlyme būtų atsižvelgta į suderinto įgyvendinimo, kuris turėtų pakeisti valstybių narių susitarimus dėl mokesčių, poreikį; ragina Komisiją parengti gaires dėl susitarimų nuostatų, kurias valstybės narės galėtų naudoti sudarydamos dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

29.  primena Komisijos įsipareigojimą baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; šiuo atžvilgiu prašo Komisijos iki 2022 m. atlikti į 2019 m. pradėtą vykdyti veiksmų planą įtrauktų priemonių įgyvendinimo poveikio vertinimą;

30.  pažymi, kad valstybės narės dar tinkamai neįgyvendino Komisijos rekomendacijos įdiegti gerai veikiančias lengvatų prie pajamų šaltinio procedūras, arba, kur tai neįmanoma, nustatyti greitas ir standartizuotas grąžinimo procedūras, kuri buvo įtraukta į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo tvarkos;

31.  ragina Komisiją pateikti bendrą standartizuotą ES išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimo procedūrą visoms valstybėms narėms; pabrėžia, kad toks derinimas būtų ypač naudingas mažmeniniams investuotojams, kurie dažnai atgrasomi nuo grąžinimo procedūrų užbaigimo dėl pernelyg didelės naštos, kurią kelia minėti skirtumai, o tokiu būdu būtų pagerintas vienodų sąlygų užtikrinimas;

32.  ragina Komisiją, atliekant šį derinimo procesą, be kita ko, nustatyti atskaitymų ir atleidimo nuo išskaičiuojamojo mokesčio taisykles ir standartizuotą grąžinimo prašymų formatą ir procedūrą, taip pat spręsti problemą dėl to, kad šiuo metu nėra vienodos „tikrojo savininko“ apibrėžties ir nesuderinti prašymo pateikimo ir grąžinimo terminai, taip pat pašalinti kalbos barjerus; pabrėžia, kad naujojoje sistemoje svarbu užkirsti kelią sukčiavimui;

33.  mano, kad išskaičiuojamųjų mokesčių grąžinimas daugiausia tebėra popierinis procesas, kuris yra ne tik lėtesnis, užkrauna mokesčių mokėtojams didesnę naštą, dar labiau apsunkina procesą ne vidaus investuotojams, bet ir suteikia daugiau galimybių sukčiauti; pabrėžia, kad tinkamai veikiančios, lengvai naudojamos, greitos, standartizuotos ir skaitmeninės išskaičiuojamojo mokesčio grąžinimo procedūros ir geresnis nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimas gali sumažinti administracinę naštą, netikrumą tarpvalstybinių investicijų srityje ir mokesčių slėpimą, kartu paspartinant procedūras investuotojams ir mokesčių administratoriams, taigi pagerintų esamą padėtį;

34.  ypač atkreipia dėmesį į paskirstytojo registro technologijos (DLT) teikiamas galimybes, kad išskaičiuojamųjų mokesčių sistema kiekvienoje šalyje būtų veiksmingesnė, taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžioms procedūroms tarp skirtingų nacionalinių sistemų bei užkirstas kelias nesąžiningai veiklai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atsižvelgti į esamus skaitmeninius sprendimus valstybėse narėse, įvertinti, kaip panaudoti blokų grandinės technologijas siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir vengimui, kartu visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių, bei apsvarstyti galimybę pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą; vis dėlto pabrėžia, kad vien tik technologija negali visiškai išspręsti problemų, kylančių dėl to, kad nėra bendros sistemos;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sumažinti dvigubo apmokestinimo riziką pagal Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą palaipsniui panaikintas išskaičiuojamasis mokestis dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams tarp susijusių ES bendrovių, kurios pasiekia tam tikrą ribą; pažymi, kad išskaičiuojamasis mokestis toliau taikomas investuotojams, kurie nesiekia šių ribų, ir kad šiuo atveju atleidimo nuo mokesčių ar jų sumažinimo procedūros reglamentuojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo konvencijomis;

36.  palankiai vertina Komisijos nurodytą galimybę sukurti visapusišką bendrą ES lengvatų prie pajamų šaltinio sistemą, kuri ilgainiui galėtų būti patikimas sprendimas; pabrėžia, kad perėjimas prie šios rūšies sistemos negali pakenkti kovai su piktnaudžiavimu mokesčiais arba tiesiogiai ar netiesiogiai palengvinti pelno perkėlimą į mažus mokesčius taikančias jurisdikcijas arba dvigubą neapmokestinimą; pabrėžia, kad bet kokiomis aplinkybėmis kaip išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų sąlyga paskirties valstybė narė turi laikytis ES teisės aktų, kuriais įgyvendinamas susitarimas, kurio pasiekė EBPO/G20 įtrauki sistema;

37.  primena EBPO principą apmokestinti verslo veiklą toje šalyje, kurioje ji vykdoma; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti kitas galimybes, pvz., galimybę taikyti lengvatas gyvenamojoje vietoje, pagal šią sistemą visus pajamų šaltinio valstybei narei mokamus išskaičiuojamuosius mokesčius kompensuotų gyvenamoji valstybė narė, kurioje deklaruojamos pajamos, užtikrinant, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo, ir apribojant piktnaudžiavimo riziką;

38.  atkreipia dėmesį į EBPO TRACE iniciatyvą, pagal kurią įgalioti tarpininkai gali susigrąžinti išskaičiuojamąjį mokestį, taikomą investicijų portfeliui; primena, kad tik viena valstybė narė įgyvendino TRACE; ragina kitas valstybes įvertinti rezultatus, atsižvelgiant į administracinės naštos mažinimą, poveikį mokesčių pajamoms ir sukčiavimo riziką;

o
o   o

39.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 345, 2011 12 29, p. 8. (2) OL L 193, 2016 7 19, p. 1. (3) OL L 144, 2017 6 7, p. 1. (4) OL L 157, 2003 6 26, p. 49. (5) OL L 359, 2014 12 16, p. 1. (6) OL L 139, 2018 6 5, p. 1. (7) Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148) ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650). (8) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 196. (9) OL C 369, 2018 10 11, p. 132. (10) 2016 m. kovo 16 d. bendras tolesnių veiksmų planas dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir TAXE rezoliucijų, 2016 m. lapkričio 16 d. tolesnių veiksmų planas dėl rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, 2018 m. balandžio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl PANA rekomendacijų, 2019 m. kovo 26 d. tolesnių veiksmų planas dėl rezoliucijos dėl „Cum-ex“ skandalo ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. tolesnių veiksmų planas dėl TAX3 rezoliucijos. (11) OL L 279, 2009 10 24, p. 8. (12) OL L 57, 2021 2 18, p. 17. (13) OL C 366, 2017 10 27, p. 51. (14) OL C 101, 2018 3 16, p. 79. (15) OL C 363, 2020 10 28, p. 102. (16) OL C 108, 2021 3 26, p. 8. (17) OL C 456, 2021 11 10, p. 177. (18) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0392. (19) 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos „2021 m. metinė apmokestinimo ataskaita“. (20) Dover, R ir kt.: „Bringing transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“ („Europos Sąjungos pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimas“), I dalis: „Assessment of the magnitude of aggressive corporate tax planning“ („Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“), Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Europos pridėtinės vertės skyrius, 2015 m. rugsėjo mėn. (21) Tørsløv, T., Wier, L., ir Zucman, G., „The Missing Profits of Nations“, darbinis dokumentas 24701, 2018 m. birželio mėn.: https://www.nber.org/papers/w24701 (22) https://ec.europa.eu/taxation_customs/system/files/2018-03/taxation_papers_71_atp_.pdf (23) OL C 395, 2021 9 29, p. 89. (24) Paul Gisby („Accountancy Europe“) įžanginė kalba FISC pakomitečio viešame svarstyme Europos Parlamente 2021 m. spalio 27 d. (25) 2017 m. kovo 24 d. Komisijos ataskaita „Spartesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas: nacionalinių kapitalo srautų kliūčių šalinimas“ (COM(2017)0147). (26) 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatas „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“ (COM(2021)0251). (27) Komisijos „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“. (28) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių 26 dalis. (29) Van ’t Riet M. ir A. Lejour, „Bendras išskaičiuojamasis mokestis dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams Europos Sąjungoje (angl. „A Common Withholding Tax On Dividend, Interest And Royalties In The European Union“), 2020 m. (30) 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos galutinę ataskaitą dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento peržiūros, 624 dalis. (31) Ten pat, 617 punktas.