Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose(1) ir į 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(2),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 16 ir 24 d. Europos Parlamento lyderių pareiškimus dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir Komisijos Pirmininkės 2022 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl beprecedentės ir neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl Rusijos žiaurumų, įvykdytų Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose,

–  atsižvelgdamas į Tarybos priimtus sprendimus dėl sankcijų ir ribojamųjų priemonių Rusijai, kurios apima diplomatines priemones, individualias ribojamąsias priemones, kaip antai turto įšaldymą ir kelionių apribojimus, ekonominių santykių su Krymu ir Sevastopoliu bei vyriausybės nekontroliuojamomis Donecko ir Luhansko teritorijomis apribojimus, ekonomines sankcijas, žiniasklaidos apribojimus ir ekonominio bendradarbiavimo apribojimus,

–  atsižvelgdamas į JT Tarptautinės teisės komisijos parengtus Niurnbergo principus, pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra karo nusikaltimas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Helsinkio baigiamąjį aktą ir vėlesnius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 16 d. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų ir Vienos dokumentą bei jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, vadovaujantis JT Chartija ir tarptautinės teisės principais, visos valstybės yra vienodai suverenios ir „tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę“; kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą ir kadangi 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nurodė Rusijos Federacijai nedelsiant sustabdyti savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje;

B.  kadangi dėl Rusijos agresijos ir įsiveržimo nuo 2022 m. vasario 24 d. žuvo arba buvo sužeisti tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų, beveik 6,5 mln. Ukrainos piliečių yra perkelti šalies viduje, o daugiau nei 4 mln. pabėgo į kaimynines šalis; maža to, per ankstesnius aštuonerius metus daugiau nei 14 000 žmonių – karinio personalo ir civilių gyventojų – neteko gyvybės dėl Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir jos sukelto konflikto Rytų Ukrainoje;

C.  kadangi praėjus mėnesiui nuo Rusijos agresijos pradžios karas Ukrainoje ir toliau nusineša nekaltų žmonių gyvybes; kadangi Rusijos kariuomenės vykdomi žiaurumai pasiekė dar žemesnį nei iki šiol regėtą lygį, kai 2022 m. balandžio 3 d., sekmadienį, buvo aptikti civilių vyrų ir moterų lavonai, beveik mėnesį gulėję Ukrainos kariuomenei neprieinamame Bučos mieste; kadangi šie faktai aiškiai pateisina tarptautinės komisijos, kuri tirtų visus Rusijos kariuomenės nusikaltimus, įvykdytus nuo karo pradžios, sudarymą;

D.  kadangi Rusijos kariuomenė ir toliau vykdo beatodairiškus apšaudymus ir oro antpuolius, nukreiptus prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, pvz., ligonines, mokyklas ir vaikų darželius, dėl kurių Mariupolis, Volnovacha ir kiti miestai bei kaimai yra visiškai arba beveik visiškai sunaikinti;

E.  kadangi Ukraina iki šiol rodo precedento neturintį pasipriešinimą ir atsparumą ir neleido Rusijai įgyvendinti savo pradinio karo tikslo – okupuoti visą šalies teritoriją;

F.  kadangi 2022 m. balandžio 5 d. Komisija pasiūlė ir paskelbė naujas sankcijas bei rengia papildomus sankcijų rinkinius; kadangi pirmosios ES sankcijos Rusijos Federacijai buvo nustatytos 2014 m. kovo mėn. po neteisėtos Krymo aneksijos 2014 m. ir kadangi naujausias sankcijų rinkinys buvo priimtas 2022 m. kovo 15 d. po Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą, kurią ji pradėjo 2022 m. vasario 24 d.; kadangi, reaguodama į Baltarusijos dalyvavimą Rusijai vykdant agresiją ir įsiveržimą, ES yra patvirtinusi sankcijas ir šiai šaliai;

G.  kadangi sankcijos yra veiksmingos, tačiau pirkdama iškastinį kurą iš Rusijos ES ir toliau teikia lėšas režimui, kuriomis padeda finansuoti karą;

H.  kadangi ES už iškastinio kuro tiekimą kasdien Rusijai sumoka apie 800 mln. EUR, o tai per metus sudaro beveik 300 mlrd. EUR;

I.  kadangi beveik 500 tarptautinių bendrovių ir korporacijų nusprendė sustabdyti savo veiklą Rusijoje arba visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos; kadangi vis dėlto kai kurios įmonės ir toliau vykdo įprastą veiklą Rusijoje, taip gaudamos pelną iš operacijų Rusijos rinkoje ignoruodamos saugumą ir socialinę atsakomybę, taip susilpnindamos sankcijų poveikį ir kliudydamos tarptautinei bendruomenei pasmerkti Rusijos Federaciją;

J.  kadangi akademiniai tyrimai(3) rodo, jog uždraudus iškastinio kuro importą iš Rusijos ES ekonomikos augimui būtų padarytas poveikis, atitinkantis mažiau nei 3 proc. BVP siekiančius nuostolius, tačiau galimi Rusijos ekonomikos nuostoliai per tą patį laikotarpį sudarytų 30 proc. BVP ir turėtų reikšmingą poveikį stabdant Rusijos agresiją;

K.  kadangi Europos Parlamento Pirmininkė R. Metsola 2022 m. balandžio 1 d. Europos Parlamento vardu pasakė kalbą Verchovnoje Radoje ir susitiko su Ukrainos Prezidentu, Ministru Pirmininku ir politinių frakcijų vadovais;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą šiame kare ir reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir besąlygiškai išvestų visas karines pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos; liūdi kartu su Ukrainos žmonėmis dėl širdį veriančių netekčių ir kančių;

2.  pabrėžia, kad karinė agresija ir įsiveržimas yra sunkus tarptautinės teisės, visų pirma Ženevos konvencijos ir jos papildomų protokolų bei JT Chartijos, pažeidimas, ir ragina Rusijos Federaciją grįžti prie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės pareigų vykdymo, t. y. palaikyti taiką ir saugumą bei gerbti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų; mano, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra išpuolis ne tik prieš suverenią šalį, bet ir prieš bendradarbiavimo ir saugumo Europoje principus ir mechanizmą bei taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, apibrėžtą JT Chartijoje;

3.  yra šokiruotas ir pasipiktinęs dėl Rusijos karinių pajėgų vykdomų žiaurumų daugelyje okupuotų Ukrainos miestų, pavyzdžiui, Bučoje, apie kuriuos pranešama, be kita ko, prievartavimų ir civilių gyventojų žudymų, priverstinio perkėlimo, plėšimų ir civilinės infrastruktūros, kaip antai ligoninių, medicininės įrangos, mokyklų, prieglaudų ir greitosios pagalbos automobilių, naikinimo, civilių gyventojų, kurie iš konflikto zonų bando pabėgti iš anksto atidarytais humanitariniais koridoriais, apšaudymo; primygtinai tvirtina, kad karo nusikaltimų bei kitų šiurkščių pažeidimų vykdytojai ir atsakingi vyriausybės pareigūnai bei karo vadai turi būti patraukti atsakomybėn; primena, kad karo nusikaltimų ir genocido atveju tarptautinė bendruomenė privalo imtis veiksmų ir turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis; visapusiškai remia TBT prokuroro pradėtą karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą; ragina ES institucijas imtis visų būtinų veiksmų tarptautinėse institucijose ir teismuose, taip pat TBT arba kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka būtų teisiami už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir aktyviai dalyvauti juos tiriant; ragina įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje; mano, kad būtų tikslinga pasinaudoti Tarptautiniu, nešališku ir nepriklausomu mechanizmu, kuris padėtų atlikti visus tarptautinius Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimus; ragina valstybes nares ir ES stiprinti savo pajėgumus siekiant veiksmingai užtikrinti, kad karo nusikaltimus įvykdę ar juose dalyvavę asmenys neliktų nenubausti;

4.  pakartoja, kad siekiant užtikrinti Ukrainai galimybę veiksmingai apsiginti ginklų tiekimas turi būti tęsiamas ir jo apimtis didinama; pakartoja, kad pritaria visai gynybinei pagalbai, kurią Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms valstybės narės teikia individualiai ir kolektyviai pagal Europos taikos priemonę (ETP); palankiai vertina sprendimą dar 500 mln. EUR padidinti pagalbą Ukrainai, teikiamą naudojantis ETP, ir ragina dar labiau didinti konkrečius įnašus tiek dvišaliu pagrindu, tiek naudojantis ETP, siekiant skubiai sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus;

5.  ragina sukurti saugius kelius ir humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, bėgančius nuo bombardavimų, ir stiprinti ES humanitarinės pagalbos tinklus Ukrainoje (įskaitant teikiančiuosius degalų, maisto, vaistų, geriamojo vandens tiekimo, energijos generatorių ir mobiliųjų punktų pagalbą); siūlo Komisijai pradėti taikyti tarpusavio pagalbos Ukrainai schemas, kad būtų padidintas pagalbos veiksmingumas; ragina itin daug dėmesio skirti vaikų – tiek nelydimų nepilnamečių, tiek besitraukiančių su savo šeimomis – padėčiai ir ragina su kiekvienu išsigelbėti mėginančiu vaiku pirmiausia elgtis kaip su vaiku ir užtikrinti visų iš Ukrainos bėgančių žmonių apsaugą nepriklausomai nuo socialinės ar etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, gabumų ar migracijos statuso; širdingai vertina greitą ir pozityvų valstybių narių ir Ukrainos kaimyninių šalių atsaką susidūrus su daugiau nei 4 mln. karo pabėgėlių srautu; teigiamai vertina Laikinosios apsaugos direktyvos aktyvavimą(4) ir ragina paremti mechanizmus, kuriuos taikant pabėgėliai būtų paskirstomi valstybėms narėms, įskaitant koordinuotą pabėgėlių, – visų pirma nelydimų vaikų ir neįgalių vaikų, kuriems būtina ypatinga priežiūra, – pervežimą;

6.  pabrėžia, kad ES reakcija ir jos politinis įsipareigojimas turi padidėti atitinkamai pagal priešišką iššūkį ir atitikti mūsų panašiai mąstančių Ukrainos partnerių, kurie kovoja ir aukojasi už Europos vertybes ir principus, pastangas, viršijančias dabartinių ES narių;

7.  vieningai solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir tvirtu jų troškimu pertvarkyti savo šalį, kad ji taptų demokratiška ir klestinčia Europos valstybe; pripažįsta Ukrainos valią tapti Europos projekto dalimi, kurią ji pareiškė 2022 m. vasario 28 d. pateikdama paraišką dėl narystės ES; pakartoja savo raginimą ES institucijoms dėti pastangas, kad, kaip aiškus politinis jų įsipareigojimų signalas, Ukrainai būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas remiantis ES sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas tęsti darbą siekiant jos integracijos į ES bendrąją rinką vadovaujantis asociacijos susitarimu; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos priimtą Versalio deklaraciją, kurioje teigiama, kad Ukraina yra mūsų Europos šeimos narė;

8.  ryžtingai smerkia Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias; taip pat smerkia Rusijos pajėgų įvykdytą Ukrainos teritorijoje eksploatuojamų ir nebeeksploatuojamų branduolinės energetikos įrenginių ir objektų perėmimą ir pabrėžia, kad tinkamas šių objektų valdymas yra gyvybiškai svarbus sveikatos klausimas visame regione; akcentuoja nepaprastai svarbų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vaidmenį užtikrinant branduolinės energetikos objektų saugumą Ukrainoje; pritaria Ukrainos valdžios institucijų raginimui Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai nedelsiant imtis priemonių, siekiant demilitarizuoti Černobylio branduolinės elektrinės draudžiamąją zoną ir leisti TATENA nedelsiant perimti visišką branduolinės elektrinės objekto kontrolę;

9.  palankiai vertina tai, kad Taryba sparčiai patvirtino sankcijas, ir giria ES institucijų ir valstybių narių vienybę reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taip pat aukšto lygio G7 veiksmų koordinavimą; ragina visus partnerius, ypač ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, suderinti savo veiksmus su sankcijų paketais; palankiai vertina naujai įsteigtą Darbo grupę Rusijos elito, patikėtinių ir oligarchų klausimu, kurios tikslas – koordinuoti ES, G7 ir Australijos darbą, susijusį su sankcijomis Rusijos ir Baltarusijos oligarchams; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją aktyviau bendrauti su šalimis, kurios dar nėra prisijungusios prie ES sankcijų Rusijos Federacijai, šiuo tikslu pasinaudojant ES įtaka ir visomis turimomis priemonėmis, ir prireikus teikti paramą; apgailestauja dėl to, kad kai kurios ES šalys kandidatės neprisiderina prie ES sankcijų; ragina parengti aiškų veiksmų planą, taikomą ES nepriklausančioms šalims, kurios padeda Rusijos Federacijai išvengti sankcijų; primygtinai ragina Tarybą tvirtinti tolesnes griežtas sankcijas, kurios atspindėtų neslūgstančią Rusijos agresijos eskalaciją ir Rusijos karinių pajėgų vykdomus šokiruojančius žiaurumus, neabejotinai prilygstančius karo nusikaltimams;

10.  ragina valstybes nares remti JT taikdarių siuntimą siekiant apsaugoti 15 branduolinių reaktorių Ukrainoje, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautinės atominės energijos agentūros misija; pabrėžia, kad vadovaujantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 377 JT Generalinė Asamblėja gali naudotis papildomais sprendimų priėmimo įgaliojimais, kai Saugumo Tarybai nepavyksta priimti tinkamų sprendimų taikos palaikymo klausimais;

11.  ragina ES vadovus ir kitų valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 ir kitų daugiašalių bendradarbiavimo organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos, UNESCO ir kitų organizacijų, nes tai būtų svarbus ženklas, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastos veiklos su valstybe agresore;

12.  pabrėžia, kad visų ES valstybių ir ES tarptautinių sąjungininkių vykdomas visapusiškas ir veiksmingas esamų sankcijų įgyvendinimas dabar turi būti prioritetas; ragina valstybes nares įvertinti ir prireikus sparčiai sukurti teisinį pagrindą, kad būtų nedelsiant užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas sankcijų laikymasis nacionalinės jurisdikcijos teritorijose; ragina Komisiją ir ES priežiūros institucijas atidžiai stebėti, ar valstybės narės veiksmingai ir visapusiškai įgyvendina visas ES sankcijas, ir kovoti su bet kokia vengimo praktika;

13.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės sankcijos už ES sankcijų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; palankiai vertina paskelbtą informacijos apie sankcijas saugyklą ir veiksmų planą (įskaitant kriterijus ir tvarkaraštį), kaip pereiti nuo sistemingo ES sankcijų nesilaikymo atvejų nustatymo prie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

14.  ragina Tarybą nustatyti papildomas sankcijas visuomenės veikėjams, skleidžiantiems agresyvią propagandą Rusijoje, kuria remiama Rusijos agresija prieš Ukrainą;

15.  primena, kad mokestinės pajamos iš didžiausių Rusijos bendrovių sudaro didžiąją dalį įplaukų į Rusijos biudžetą ir apytiksliai trečdalis šio biudžeto skiriama karinėms išlaidoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina daugybės Vakarų šalių bendrovių sprendimus atsisakyti dirbti Rusijoje arba tiekti prekes ir teikti paslaugas Rusijai; ragina privačias įmones atsisakyti savo investicijų, perkelti gamyklas iš Rusijos ir nutraukti galiojančias sutartis; ragina dideles IT bendroves gerokai apriboti arba visiškai panaikinti Rusijoje esančių naudotojų prieigą prie jų produktų, paslaugų ir operacinių sistemų;

16.  todėl ragina didinti esamų sankcijų veiksmingumą, inter alia, atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos Federacijos bankus ir šiuo tikslu veiksmus derinant su bendraminčiais tarptautiniais ES partneriais, taip pat uždraudžiant visiems su Rusijos vėliava plaukiojantiems, Rusijoje registruotiems, jai priklausantiems, jos frachtuojamiems ir naudojamiems laivams, visiems iš Rusijos uostų išplaukusiems ar į juos plaukiantiems laivams ar kitokiais ryšiais su Rusija susijusiems laivams, įskaitant bendrovės „Sovcomflot“ laivus, įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose; ragina uždrausti krovinių vežimą keliais iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos ir į ją ir siūlo eksporto draudimą taikyti ir pristatymo užsakymams, dėl kurių sutartys buvo sudarytos prieš įsigaliojant sankcijoms, tačiau kurie dar nėra visiškai įvykdyti; reikalauja įvesti antrines sankcijas visiems ES ir ne ES registruotiems subjektams, kurie padeda Rusijos ir Baltarusijos režimams apeiti sankcijas;

17.  ragina nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, visiškai atsisakyti „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ ir pateikti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu ir toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares parengti išsamų ES veiksmų planą, susijusį su tolesnėmis sankcijomis, ir aiškiai informuoti apie raudonąsias linijas ir atsilyginamąsias priemones, kuriomis būtų panaikintos sankcijos tuo atveju, jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos;

18.  dar kartą pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, technologijas ir tiekimo maršrutus, taip pat toliau investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, dujų laikymo ir elektros energijos kaupimo sprendimus ir užtikrinti tvarias ilgalaikes investicijas pagal Europos žaliąjį kursą; pabrėžia, kad svarbu pagal esamus ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus užtikrinti energijos tiekimą iš ES prekybos partnerių, siekiant toliau mažinti ES priklausomybę nuo Rusijos, ypač žaliavų srityje; be to, ragina ES lygmeniu sukurti bendrus strateginius energijos rezervus ir energijos pirkimo mechanizmus, siekiant didinti energetinį saugumą ir sykiu mažinti priklausomybę nuo išorės energijos ir kainų svyravimą; ragina pradėti kurti dujų sąjungą, grindžiamą bendru valstybių narių dujų pirkimu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos įmonėmis vykdant esamus ir naujus branduolinius projektus, be kita ko, Suomijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, kur Rusijos ekspertus gali pakeisti Vakarų šalių ekspertai, ir palaipsniui atsisakyti „Rosatom“ paslaugų naudojimo; ragina nutraukti mokslinį bendradarbiavimą su Rusijos energetikos bendrovėmis, pvz., „Rosatom“, ir kitais atitinkamais Rusijos mokslo subjektais; reikalauja, kad Baltarusijai taikomos sankcijos atspindėtų Rusijai taikomas sankcijas, kad būtų panaikintos visos spragos, leidžiančios V. Putinui pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba siekiant apeiti sankcijas;

20.  primygtinai ragina tarptautines energetikos organizacijas persvarstyti Rusijos vaidmenį jų veikloje, įskaitant galimą Rusijos ir TATENA bendradarbiavimo projektų sustabdymą, taip pat Rusijos dalyvavimo daugiašaliuose projektuose sustabdymą;

21.  pabrėžia, kad visas su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtas turėtų būti konfiskuotas ir jų ES vizos turėtų būti atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino „auksinių“ pasų, vizų ir leidimų gyventi uždraudimo; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti taikomos platesniam Rusijos pareigūnų, gubernatorių, merų ir ekonominio elito segmentui, kuris laikosi dabartinės V. Putino režimo politikos ir gauna iš jos naudos;

22.  ragina pradėti kurti į Maršalo planą panašų fondą (Ukrainos solidarumo patikos fondą), skirtą Ukrainai po karo atstatyti, pradėti plataus masto investicijų programą ir išnaudoti šalies augimo potencialą; mano, kad fondas turėtų būti dosnus ir finansuojamas, inter alia, ES, jos valstybių narių ir paramos teikėjų įnašais bei Rusijos kompensacijomis už karo padarytą žalą, įskaitant Rusijos turtą, kuris buvo įšaldytas dėl sankcijų ir turėtų būti teisėtai konfiskuotas pagal tarptautinę teisę;

23.  ragina ES vedant derybas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinio skubiai padidinti finansinį skaidrumą, pašalinti visas spragas, kuriomis naudojantis siekiama paslėpti tikruosius savininkus, ir užtikrinti, kad visi pinigai, kuriuos Rusijos oligarchai laiko Sąjungoje, būtų konfiskuoti; šiomis aplinkybėmis ragina į juodąjį sąrašą įtraukti ES nepriklausančių šalių finansų įstaigas, kurios užsiima pinigų plovimu arba sudaro sąlygas jį vykdyti;

24.  ragina sukurti ES solidarumo mechanizmą, skirtą Rusijos karo prieš Ukrainą ir taikomų sankcijų ekonominiams ir socialiniams padariniams šalinti; pripažįsta, kad veiksmingos sankcijos Rusijos Federacijai ir milijonų pabėgėlių, bėgančių iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos ir invazijos, srautas kelia neišvengiamų ekonominių ir socialinių problemų visoje ES ir jos valstybėse narėse; ragina užtikrinti kompensacines priemones ir alternatyvius prekių ir energijos šaltinių tiekimo būdus, taip siekiant sumažinti šį neigiamą poveikį, taip pat imtis veiksmingų kovos su nepriimtina spekuliacija, kuri šį poveikį dar labiau didina, priemonių, be kita ko, mokantis iš sėkmingų priemonių, kurias ES įgyvendino reaguodama į COVID-19 pandemiją;

25.  palankiai vertina daugybės Europos miestų, kurie nutraukė savo bendradarbiavimo ir partnerystės schemas su Rusijos miestais ir organizacijomis, deklaracijas; ragina vietos vyriausybes ir miestus peržiūrėti ir nutraukti savo partnerystės susitarimus su Rusijos Federacijos miestais ir vietoje to užmegzti bendradarbiavimą su Ukrainos dukteriniais miestais;

26.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Ukrainos žemės ūkio sektorius galėtų kuo greičiau vėl tinkamai veikti, dėti visas įmanomas pastangas siekiant apsaugoti būsimą sėjos ir gamybos sezoną ir sudaryti sąlygas saugiems transporto ir maisto bei degalų koridoriams į šalį ir iš jos; ragina atidaryti žaliuosius žemės koridorius, kad į Ukrainą būtų galima įvežti viską, ko reikia žemės ūkio gamybai palaikyti (pvz., pesticidus ir trąšas), ir išvežti iš Ukrainos visus žemės ūkio produktus, kuriuos dar galima eksportuoti;

27.  reiškia didžiausią paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimui pradėti įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, padarytų Ukrainoje, tyrimą ir pabrėžia greito darbo ir pažangos svarbą siekiant gauti reikiamus įrodymus; todėl ragina finansiškai ir praktiškai remti svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą, pvz., leisti ES patariamajai misijai Ukrainoje padėti dokumentuoti įrodymus;

28.  ragina ES ir jos valstybes nares sukurti visuotinį kovos su korupcija sankcijų mechanizmą ir greitai priimti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už aukšto lygio korupciją Rusijoje ir Baltarusijoje;

29.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti visus teisėtus tarptautinius ir nacionalinius tariamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje, tyrimo procesus siekiant patraukti visus nusikaltėlius ir bendrininkus atsakomybėn teisme;

30.  pakartoja, kad Rusijos dezinformacija yra Rusijos karo veiksmų Ukrainoje dalis ir kad ES sankcijų, taikomų Rusijos valstybiniams žiniasklaidos kanalams, galima lengvai išvengti naudojantis virtualiaisiais privačiaisiais tinklais, palydovinės televizijos ir išmaniosios televizijos funkcijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Rusijos valstybinių kanalų, kurie skleidžia propagandą, draudimą;

31.  ragina išplėsti Europos finansų įstaigų informacijos atskleidimo reikalavimus, kad kompetentingos institucijos būtų informuojamos apie visą tam tikrų Rusijos ir Baltarusijos piliečių turimą turtą, o ne tik apie jų indėlius; primena, kad ES piliečiai gali naudotis Komisijos anoniminio informavimo priemone, kad anonimiškai praneštų apie buvusių, dabartinių ir planuojamų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir subjektams pažeidimus; mano, kad sankcijų asmenims sąrašų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, įtraukiant dabartinius ir buvusius naudos gavėjus, turinčius glaudžių ryšių su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti kovos su pinigų plovimu sistema ir įtraukti Rusiją ir Baltarusiją į didelės rizikos jurisdikcijų sąrašą, kaip nurodyta Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos(5) 9 straipsnyje; ragina Komisiją pasiūlyti sukurti specialią instituciją, kuri stebėtų finansinių sankcijų ir kitų ES ribojamųjų priemonių vykdymą; ragina Komisiją nustatyti ir paskelbti informaciją apie kiekvienos valstybės narės įšaldytą ir areštuotą turtą; palankiai vertina pilietinės visuomenės ir tiriamosios žurnalistikos atstovų pastangas atskleisti informaciją apie Rusijos oligarchams priklausantį turtą;

32.  palankiai vertina tarptautinių organizacijų sprendimus, be kita ko, kultūros ir sporto srityje, sustabdyti Rusijos dalyvavimą; ragina valstybes nares sumažinti Rusijos Federacijos atstovavimo lygį ir sumažinti Rusijos ir Baltarusijos diplomatinių ir konsulinių darbuotojų skaičių ES, o ypač tais atvejais, kai jų veiksmai susiję su šnipinėjimu, dezinformacija ar kariniais reikalais; ragina toliau koordinuoti veiksmus su transatlantiniais sąjungininkais ir panašiai mąstančiais partneriais, pavyzdžiui, NATO, G7, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos nariais, asocijuotosiomis valstybėmis ir šalimis kandidatėmis; pabrėžia, kad ES turėtų ryžtingai reaguoti, kai tie, kurie laikomi partneriais, nepalaiko ES pozicijų;

33.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, NATO, G7, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Baltarusijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0515. (2) OL C 125, 2022 3 18, p. 2. (3) Be kita ko, Bachmann et al., Europos Centrinio Banko, Deutsche Bank Research, Oxford Economics, Goldman Sachs, ir kt. tyrimai, kuriuos savo 2022 m. kovo mėn. ataskaitoje „Auswirkungen eines möglichen Wegfalls russischer Rohstofflieferungen auf Energiesicherheit und Wirtschaftsleistung: Auszug aus der aktualisierten Konjunkturprognose 2022 und 2023“ apibendrino Sachverständigenrat zur Begutachtung der gesamtwirtschaftlichen Entwicklung (Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba). (4) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). (5) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.