2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2021/2182(INI))

P9_TA(2022)0039 A9-0354/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkio baigiamąjį aktą ir jo vėlesnius dokumentus, taip pat į 1990 m. lapkričio 19–21 d. Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. birželio 16 d. pranešimą „BUSP ataskaita. Mūsų prioritetai 2021 m.“ (HR(2021)0094),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rekomendaciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties(1) ir į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 10 d. ir 2018 m. liepos 8 d. bendras deklaracijas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Honkonge, įskaitant 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Honkongo, ypač laikraščio „Apply Daily“ atvejo(3), ir 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0354/2021),

A.  kadangi Parlamentas yra įpareigotas vykdyti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) demokratinę priežiūrą ir kontrolę, jis yra už tai atsakingas ir, kad galėtų visapusiškai ir tinkamai atlikti šį vaidmenį, jam turėtų būti skaidriai ir laiku suteikiama reikiama informacija, taip pat jis turi turėti veiksmingas tam būtinas priemones;

B.  kadangi pastarojo meto tarptautiniai įvykiai ir daugialypiai iššūkiai bei sparčiai kintanti geopolitinė aplinka paspartino esamas tendencijas, darančias poveikį pagrindiniams ES BUSP aspektams, atskleidė, kad ES menkai apsaugota nuo išorės įvykių ir spaudimo poveikio, pabrėžė, kad reikia imtis griežtesnių, platesnio užmojo, patikimesnių, strateginių ir vieningų ES veiksmų pasaulinėje arenoje, ir pabrėžė būtinybę, kad ES galėtų savarankiškai nustatyti savo strateginius tikslus ir plėtoti jų įgyvendinimo pajėgumus;

C.  kadangi šie pokyčiai ir iššūkiai apima: precedento neturinčią COVID-19 pandemiją, kilusią Vuhane (Kinija), ir jos padarinius; kintantį JAV vaidmenį pasaulinėje arenoje, Rusijos pastangas sugriauti Europos saugumo struktūrą ir jos nuolatinius išpuolius prieš Ukrainą bei Sakartvelo ir Ukrainos teritorijų okupaciją, hibridinius išpuolius prieš ES valstybes nares, pvz., naudojimąsi migrantais kaip priemone, kuria siekiama griauti mūsų demokratinius pagrindus; Baltarusijos nuolat vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus; didėjantį Kinijos komunistų partijos ir kitų autoritarinių bei totalitarinių režimų atkaklumą; neseniai įvykusį spartų Afganistano valstybinių struktūrų žlugimą ir vėliau Talibano įvykdytą šalies perėmimą; įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ypač Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, taip pat Taivano sąsiauryje; masinio naikinimo ginklų platinimą; ginklų kontrolės susitarimų ginčijimą; klimato kaitą; finansinius nusikaltimus; regioninių konfliktų paaštrėjimą, lėmusį gyventojų perkėlimą; varžybas dėl gamtos išteklių; energijos ir vandens trūkumą; su žlungančiomis valstybėmis susijusius pavojus; terorizmą; organizuotą tarpvalstybinį nusikalstamumą; kibernetinius išpuolius ir dezinformacijos kampanijas;

D.  kadangi šios esamos tendencijos atsirado dėl pasaulinės jėgų pusiausvyros poslinkio link daugiapolio sustiprėjusios geopolitinės konkurencijos pasaulio, o tai apsunkina pasaulinį valdymą ir tarptautinių viešųjų gėrybių tiekimą tada, kai jų reikia vis labiau;

E.  kadangi pasaulis įžengė į naują „netaikos“ erą – augančio geopolitinio netikrumo laikotarpį su didėjančiu regioninių konfliktų skaičiumi ir didele galios konkurencija, kurie turi didelį poveikį ES saugumui;

F.  kadangi Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir jos neteisėtai okupuotose teritorijose, taip pat Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje kelia tikėtiną ir rimtą grėsmę Ukrainos ir Europos saugumui; kadangi dėl bet kokių tolesnių Rusijos Federacijos karinių veiksmų ir hibridinių išpuolių turėtų būti priimtos griežtos ekonominės ir finansinės sankcijos, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, NATO ir kitais partneriais;

G.  kadangi vis labiau aiškėja žalingas klimato kaitos poveikis ES saugumui;

H.  kadangi tikimasi, jog iki 2050 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų skaičiaus augimo bus užfiksuota Afrikoje, kurioje, kaip tikimasi, bus 1,3 mlrd. iš 2,4 mlrd. naujų planetos gyventojų; kadangi dėl šio augimo sutelkimo ir klimato kaitos poveikio kai kuriose skurdžiausiose šalyse kils daug naujų problemų, kurios turės itin didelį poveikį tiek šioms šalims, tiek Europos Sąjungai, jeigu nebus sprendžiamos jau dabar; kadangi 2019 m. JT prekybos ir plėtros konferencijos ataskaitoje dėl prekybos ir vystymosi(5) nurodoma, jog kasmet reikės papildomai 2,5 trln. JAV dolerių, kad būtų įvykdyti JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įsipareigojimai;

I.  kadangi ES turi veikti pasaulinėje arenoje turėdama vieną suderintą nuomonę, kurios pagrindas yra bendra strateginė kultūra, kad galėtų plėtoti lyderės vaidmenį ir atgaivinti bei reformuoti daugiašališkumą, grindžiamą demokratinėmis vertybėmis, teisine valstybe, socialiniu teisingumu, pagrindinėmis teisėms, įskaitant lyčių lygybę ir paramą laisvei pasaulyje, ir tvarios bei įtraukios ateities vizija;

J.  kadangi didžioji dauguma ES piliečių ir Konferencijos dėl Europos ateities skaitmeninėje platformoje iki šiol gautų pastabų autorių pritaria svarbesniam ES vaidmeniui ir bendram ES požiūriui užsienio ir saugumo politikos klausimais ir norėtų, kad ES užsienio ir saugumo politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė;

1.  pabrėžia, kad norėdama pasiekti strateginį tikslą plėtoti savo vadovaujamąjį vaidmenį pasaulyje, ES turėtų formuoti savo BUSP remdamasi šiais šešiais veiksmais:

Vadovaujamojo vaidmens stiprinant daugiašales partnerystes, susijusias su pasauliniais prioritetais, visų pirma partnerystę su JT, ir saugant bei skatinant demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje, ėmimasis

2.  palankiai vertina didėjančius ES užmojus ir iniciatyvas imtis vadovaujamojo vaidmens skatinant pasaulines partnerystes pagrindinių prioritetų srityje ir stiprinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą daugiašalę tvarką, tuo tikslu reformuojant pagrindines institucijas ir organizacijas, siekiant pagerinti jų veiksmingumą ir padidinti jų atsparumą, taip pat geriau panaudojant esamus daugiašalio pasaulinio valdymo mechanizmus ir institucijas; pažymi, kad šios iniciatyvos sudaro galimybes tarptautinei bendruomenei, kuriai taikoma tarptautinė teisė, veiksmingai spręsti pasaulines problemas, pvz., klimato kaitos, pandemijų, energetikos krizės ir terorizmo grėsmių, ir kovoti su piktavališkų autoritarinių veikėjų įtaka; pakartoja, kad ES užsienio ir saugumo politika turi užtikrinti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) iki 2030 m. įgyvendinimą;

3.  pabrėžia, kad reikia plėtoti tikrą strateginę ES ir JT partnerystę kovos su klimato kaita ir žmogaus teisių srityse, taip pat krizių valdymo srityje; ragina valstybes nares ir vyriausybes visame pasaulyje skirti JT organams daugiau kompetencijos, išteklių ir intervencijos pajėgumų; apgailestauja dėl to, kad Kinija ir Rusija neleidžia JT Saugumo Tarybai pasmerkti despotiškų režimų už jų veiksmus, trukdo vieningam tarptautiniam atsakui į įvairias krizes ir užkerta kelią G7 sprendimų įgyvendinimui JT lygmeniu; pakartoja, kad tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), ir ragina ES ir valstybes nares teikti tinkamą finansinę paramą, kad TBT galėtų vykdyti savo užduotis;

4.  pabrėžia, kad ES turi ginti ir skatinti demokratiją visame pasaulyje, rodydama pavyzdį, be kita ko, užtikrindama, kad visose valstybėse narėse būtų griežtai laikomasi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; ragina ES skatinti demokratinių valstybių aljansą visame pasaulyje; primygtinai tvirtina, kad reikia sutelkti išteklius, keistis geriausia patirtimi, koordinuoti bendrus veiksmus ir kurti bendras strategijas, susijusias su kova su autoritarinių valstybių ir jų įgaliotųjų atstovų, priešiškų nevalstybinių subjektų bei antidemokratinių veikėjų demokratinėse visuomenėse piktavališku kišimusi ir dezinformacija; mano, jog tam, kad tai būtų sėkminga, ES ir jos valstybės narės, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaudamos su NATO, turėtų skatinti visą vyriausybę ir visą visuomenę apimantį požiūrį į kovą su hibridinėmis grėsmėmis, derinamą su plataus užmojo paramos demokratijai darbotvarke, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama žodžio laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo išsaugojimui ir propagavimui; šiuo atžvilgiu išreiškia visapusišką paramą aukščiausiojo lygio susitikimams dėl demokratijos, kuriuos rengia JAV ir kuriuose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems veiksmams, kuriais siekiama apginti visuotines žmogaus teises, užkirsti kelią nusigręžimui nuo demokratijos ir kovoti su korupcija;

5.  ragina ES sukurti ES kovos su užsienio kišimusi, propaganda ir įtakos operacijomis priemonių rinkinį, be kita ko, kuriant naujas priemones, kuriomis būtų sudaromos sąlygos išlaidomis apkrauti nusikaltėlius, taip pat stiprinti atitinkamas struktūras, konkrečiai – Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strateginės komunikacijos darbo grupes; palankiai vertina šiuo metu vykdomą Komisijos Kovos su dezinformacija praktikos kodekso peržiūrą; pabrėžia, kad ES turi didinti savo veiksmų matomumą geriau ir strategiškiau informuodama apie savo išorės veiksmus savo piliečius ir gyventojus už ES ribų;

6.  yra labai susirūpinęs dėl besitęsiančio nusigręžimo nuo demokratijos ir trukdžių laikytis žmogaus teisių vis didesniame skaičiuje ne ES šalių, įskaitant išpuolius prieš politines teises ir rinkimų sąžiningumą; dar kartą patvirtina, jog svarbu, kad ES nuolat remtų rinkimų procesus pasaulyje, be kita ko, pasitelkdama rinkimų stebėjimo misijas, ir primena esminį Parlamento vaidmenį šiuo atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą šalies rinkimų stebėtojams; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą rinkimų stebėjimo srityje su visais atitinkamais partneriais, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos Taryba ir organizacijomis, kurios patvirtino Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgesio kodeksą;

7.  ragina ES toliau plėtoti lyderės vaidmenį ginant ir propaguojant laisvę, demokratiją ir žmogaus teises daugiašaliuose forumuose, ypač JT; mano, kad ES turėtų užtikrinti skaidrų ir veiksmingą ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (angl. GHRSR) (ES Magnitskio aktas) naudojimą, be kita ko, išplečiant Visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo taikymo sritį įtraukiant su korupcija susijusius nusikaltimus; pakartoja, kad ES turėtų geriau užtikrinti jos sudarytų tarptautinių susitarimų nuostatų dėl žmogaus teisių vykdymą; primena ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo, kuris yra integruoto ir visapusiško Sąjungos politikos požiūrio dalis, politinį pobūdį;

8.  primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti ir sistemingai įtraukti lyčių aspekto integravimą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) į visus ES išorės veiksmus, visais dalyvavimo lygmenimis ir į visas atitinkamas veiklas bei koncepcijas, taip pat ir pasibaigus LLVP III vykdymo laikotarpiui; ragina ES ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo; primygtinai ragina EIVT stiprinti geografinę pusiausvyrą, kad visų valstybių narių piliečiams būtų atstovaujama tinkamai, atspindint jų įvairovę, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų(6) 27 straipsnyje;

9.  ragina veiksmingai įgyvendinti 2020 m. ES taikos tarpininkavimo koncepciją siekiant įtvirtinti Europos Sąjungos, kaip įtakingos pasaulinės veikėjos, investuojančios į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą, ir pagrindinės veikėjos skatinant ir įgyvendinant taiką tarptautiniu lygmeniu, poziciją; primena lyginamąjį ES pranašumą konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse, palyginti su atskiromis valstybėmis narėmis; pabrėžia svarbų Parlamento vaidmenį šioje srityje vykdant parlamentinę diplomatiją; pripažįsta jaunimo organizacijų vaidmenį kuriant taikią visuomenę ir jų vaidmenį skatinant taikos kultūrą, toleranciją ir kultūrų bei religijų dialogą;

10.  pakartoja savo raginimą labiau remti ES jūrų saugumo strategiją, nes laivybos laisvės išsaugojimas tampa vis didesne problema pasauliniuose ir kaimyniniuose vandenyse; pabrėžia, kad laivybos laisvė turėtų būti gerbiama visada; ragina ES daugiau dėmesio skirti laivybos laisvės užtikrinimui ir priemonėms, skirtoms ginkluotų konfliktų ir karinių incidentų jūrose deeskalavimui ir prevencijai;

11.  ragina, bendradarbiaujant su pagrindiniais partneriais, parengti plataus užmojo ES darbotvarkę, pagal kurią būtų remiama religijos ar tikėjimo laisvė už ES ribų ir keliamas persekiojimo dėl religijos ar tikėjimo klausimas; pažymi, kad remiant religijos ar tikėjimo laisvę prisidedama prie ilgalaikės taikos skatinimo, taigi ir prie daugelio problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, įskaitant migracijos krizę, sprendimo; primygtinai ragina Europos Komisiją kuo greičiau paskirti naują ES specialųjį pasiuntinį religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo klausimais;

12.  palankiai vertina ES kaip pasaulinės lyderės kovos su klimato kaita srityje pastangas ir ragina Komisiją ir EIVT siūlyti naujas iniciatyvas, pvz., Europos žaliojo kurso internacionalizavimą, taip pat naujas iniciatyvas, skirtas reaguoti į su klimatu susijusias saugumo rizikas, ir spręsti klimato kaitos poveikio problemas vietos lygmeniu, visų pirma tarp pažeidžiamų gyventojų ir labai paveiktose bendruomenėse; mano, kad ES turėtų remti plataus užmojo CO2 mažinimo tikslus ES nepriklausančiose šalyse, ir pabrėžia, kad klimato diplomatijai turi tekti itin svarbus vaidmuo; tikisi, kad Europos žaliojo kurso įgyvendinimas turės didelių geopolitinių pasekmių ir turės įtakos ES santykiams su kai kuriais jos partneriais, pvz., sprendžiant ES priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro tiekimo klausimą;

13.  palankiai vertina ES požiūrį ir lyderystę pasaulyje teikiant vakcinas nuo COVID-19 ir sprendžiant socialines ir ekonomines pandemijos pasekmes naudojant priemonę COVAX ir Europos komandos visuotinį gaivinimo priemonių rinkinį; ragina ES pateikti tvirtą visuotinę sveikatos strategiją, į kurią įtrauktos pasaulinės ir ES pastangos, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį visuotinį pasirengimą būsimoms krizėms ir veiksmingą reagavimą į jas, taip pat užtikrinti laisvą, sąžiningą, įperkamą ir lygiateisę prieigą prie vakcinų visame pasaulyje; pakartoja, kad ES turi tapti savarankiškesnė sveikatos klausimais ir įvairinti savo tiekimo grandines, kad būtų panaikinta priklausomybė nuo autoritarinių ir totalitarinių režimų; palankiai vertina ES ir JAV partnerystę vykdant pasaulinę skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją;

14.  pripažįsta, kad technologijos, sujungiamumas ir duomenų srautas yra svarbūs ES išorės santykių ir partnerystės susitarimų aspektai ir turi reikšmingą geopolitinį poveikį; primygtinai ragina ES plėtoti pasaulines partnerystes siekiant nustatyti sąžiningas, atviras ir vertybėmis pagrįstas taisyklėmis grindžiamo, etiško ir į žmogų orientuoto technologijų naudojimo normas ir standartus, užtikrinančius atskirų naudotojų privatumą, visų pirma dirbtinio intelekto ir interneto valdymo srityse, taip pat pasitelkiant kibernetinę diplomatiją kaip savo išorės veiksmų pagrindą; pabrėžia, kad ES turi užtikrinti demokratinių valstybių bendradarbiavimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat užtikrinti, kad sprendžiant konfliktus būtų laikomasi tarptautinės ir humanitarinės teisės; pabrėžia konkrečią grėsmę, kurią naujosios skaitmeninės technologijos kelia žmogaus teisių gynėjams ir kitiems subjektams, kontroliuodamos ir ribodamos jų veiklą bei šiai veiklai kenkdamos, kaip neseniai parodė atskleista informacija apie projektą „Pegasus“; ragina ES imtis iniciatyvos skatinti taikyti visuotinį šnipinėjimo programinės įrangos technologijų, skirtų represiniams tikslams, eksporto moratoriumą, taip pat patvirtinti tvirtą reguliavimo sistemą šioje srityje; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti tinkamą uolumą žmogaus teisių srityje ir tinkamą Europos stebėjimo technologijų ir techninės pagalbos eksporto patikrinimą pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamentą(7); ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su ne ES šalių vyriausybėmis, kad būtų nutraukta represinių kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu teisės aktų priėmimo praktika ir jų taikymas; pabrėžia, kad ES turi išsaugoti asmens teises; todėl pabrėžia, kad socialinio reitingavimo sistemos neatitinka pagrindinių ES vertybių; pabrėžia, kad tokia sekimo politika ir priemonės jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti įdiegiamos ir naudojamos ES; todėl pabrėžia, kad ES turi stengtis apriboti tarpvalstybinę skaitmeninių represijų aprėptį ir su ja kovoti; pažymi, kad gynybos technologijų ir ginklų eksportas priklauso valstybių narių kompetencijai;

15.  pakartoja, kad ES turėtų parengti ir įgyvendinti visuotinę sujungiamumo strategiją kaip dabartinės ES ir Azijos sujungiamumo strategijos išplėtimą ir strateginį atsaką siekiant stiprinti savo įtaką daugelyje pasaulio regionų, pvz., Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje; todėl palankiai vertina 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos pateiktą plataus užmojo ir daugialypę iniciatyvą „Global Gateway“, kuria siekiama, be kita ko, su partneriais visame pasaulyje sąžiningai ir tvariai investuoti į skaitmeninius tinklus ir kokybišką infrastruktūrą ir pagal kurią žadamos tvirtesnės partnerystės nesukuriant priklausomybės; pabrėžia, kad Komisija turėtų kaip griežtą sujungiamumo projektų su ne ES šalimis sąlygą numatyti griežtą socialinių ir darbuotojų teisių, skaidrumo, žmogaus teisių laikymąsi, išsamaus patikrinimo vykdymą, sąveikumą, gerą valdymą ir demokratinių standartų laikymąsi bei etišką technologijų naudojimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Komisija turėtų parengti strategiją, kaip pagerinti savo partnerių galimybes naudotis patikimomis ir saugiomis technologijomis; pabrėžia, kad investicijomis į sujungiamumą turi būti remiamas ekonomikos atsparumas ir su Paryžiaus klimato susitarimu suderinamas ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; prašo dėti daugiau pastangų įgyvendinant ES sujungiamumo partnerystes ir ragina Komisiją plėtoti šiuos sujungiamumo projektus kartu su panašiai mąstančiais partneriais ir su jais bendradarbiaujant; palankiai vertintų tai, kad kitame AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime būtų sukurta sujungiamumo partnerystė su Afrikos Sąjunga (AS);

16.  palankiai vertina G7 pasaulinę iniciatyvą „Build Back Better World“ ir ragina ES imtis aktyvaus vaidmens toliau ją plėtojant, be kita ko, nustačius sąsajas su strategija „Global Gateway“ ir tokiu būdu, kad jos stiprintų viena kitą;

ES matomumo ir sprendimų priėmimo gerinimas ir visapusiškas bei veiksmingesnis pasinaudojimas ES tvirtosios ir švelniosios galios priemonėmis, be kita ko, įtraukiant kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą priimant ES užsienio politikos sprendimus

17.  pakartoja, kad ES visų pirma reikia vienybės bei stipresnės ir tikros politinės valstybių narių valios bendrai susitarti dėl bendros ES užsienio politikos tikslų ir ES bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje ir visa tai skatinti, siekiant įgyvendinti ES sutarties 21 straipsnio tikslus, vertybes, principus ir normas; pabrėžia, kad reikia sukurti Saugumo ir gynybos sąjungą, kuri būtų atspirties taškas įgyvendinant bendrą Europos gynybos politiką, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 2 dalies nuostatos;

18.  pabrėžia, kad ES užsienio politika turi turėti savo priemones užsienio reikalų, žmogaus teisių ir saugumo bei gynybos srityse; primena, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) buvo įtvirtintas Lisabonos sutartyje, tačiau nustatytas tik 2017 m.; todėl ragina valstybes nares ir Tarybą drąsiai kuo veiksmingiau panaudoti visas Sutartyse numatytas užsienio politikos priemones;

19.  pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi stiprinti savo gebėjimą veikti veiksmingai, laiku, aktyviai bei nepriklausomai ir formuoti ES atsaką į vykstančius ir būsimus iššūkius; pabrėžia, kad ES turi skubiai sukurti automatinio keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp valstybių narių ir ES mechanizmą, pagal kurį būtų keičiamasi informacija užsienio reikalų ir saugumo problemų, kylančių už Sąjungos ribų, klausimais, įskaitant terorizmą, kuris ir toliau kelia grėsmę Europos vertybėms ir saugumui ir kurio problemai spręsti reikia daugialypio požiūrio; palankiai vertina vykstantį strateginio kelrodžio procesą, kuris yra Europos saugumo ir gynybos sąjungos kūrimo ir ES strateginio savarankiškumo saugumo ir gynybos srityse, taip pat bendros Europos strateginės saugumo ir gynybos kultūros, grindžiamos mūsų bendromis vertybėmis ir tikslais ir bendru grėsmių supratimu bei specifinio valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdžio paisymu, plėtojimo atskaitos taškas; tikisi, kad strateginis kelrodis padės formuoti bendrą ES saugumo ir gynybos viziją siekiant strateginio savarankiškumo; pabrėžia, kad rezultatai turėtų atsispindėti pataisytoje 2016 m. Visuotinės ES strategijos redakcijoje, kurioje atsižvelgiama į pagrindines grėsmes, problemas ir galimybes ir pasiūloma būdų, kaip ES galėtų imtis aktyvesnio pasaulinio vaidmens; be to, pabrėžia, kad šiomis išvadomis turėtų būti grindžiamas kitų dokumentų, pvz., 2018 m. Pajėgumų plėtojimo plano, peržiūra;

20.  pabrėžia žmogaus teisių, kaip neatsiejamo ES užsienio reikalų priemonių rinkinio elemento, svarbą ir pabrėžia jų papildomumą; ragina ES koordinuoti veiksmus su šalimis partnerėmis žmogaus teisių gynimo ir sankcijų taikymo srityse, siekiant padidinti jų poveikį; primena, kad nuoseklus ir tolygus ribojamųjų priemonių taikymas visose valstybėse narėse yra išankstinė ES išorės politikos patikimumo ir veiksmingumo užtikrinimo sąlyga; prašo Komisijos, kuri yra Sutarčių sergėtoja, Tarybos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kaip institucijų, atsakingų už ES užsienio politikos vientisumą, nuoseklumą ir veiksmingumą, užtikrinti, kad nacionalinis atsakas į ES priimtų ribojamųjų priemonių nesilaikymą būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasantis; šiuo klausimu ragina ES užtikrinti ES ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir jos neteisėtą Krymo aneksiją, veiksmingumą ir visapusišką jų laikymąsi; primygtinai ragina ES ir toliau glaudžiai derinti veiksmus ir bendradarbiauti su JAV taikant sankcijas, kai siekiama bendrų užsienio ir saugumo politikos tikslų, kartu vengiant galimų nepageidaujamų pasekmių ES ir JAV interesams;

21.  be to, pabrėžia, kad, Tarybai priėmus strateginį kelrodį, juo turėtų būti sukurta didelė pridėtinė vertė Europos Sąjungos BUSP ir bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) ir jis turėtų toliau didinti valstybių narių solidarumą; palankiai vertina tai, kad strateginis kelrodis grindžiamas bendra grėsmių ir problemų, su kuriomis susiduria mūsų ES ir jos valstybės narės, analize, nustato esamų ir būsimų pajėgumų spragas – tiek institucijų, tiek išteklių atžvilgiu – ir pateikia aiškias veiksmų gaires, kaip šias spragas užpildyti; pakartoja, kad Parlamentas ketina dalyvauti šiame procese, visų pirma naudodamasis savo teise į tikrinimą ir nustatydamas reguliarią peržiūros procedūrą; tikisi, kad galutinis strateginio kelrodžio projektas ir NATO strateginė koncepcija bus suderinti tarpusavyje, siekiant užtikrinti sustiprintą bendrą darbą ir dalijimąsi našta ir nustatyti būdus, kaip sustiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą; pakartoja vieningo pajėgų rezervo principą; primygtinai prašo valstybių narių, užbaigus strateginį kelrodį, įgyvendinti bendros strategijos kultūrą, pasiekti plataus užmojo bendrą sutarimą dėl ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies ir SESV 222 straipsnio ir jų santykio su Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu; tikisi, kad pagal strateginį kelrodį bus galima partnerystės šalims, įskaitant Rytų partnerystės šalis, suteikti daugiau galimybių didinti atsparumą saugumui kylančioms šiuolaikinėms grėsmėms ir problemoms; mano, kad dabartinė agresyvi Rusijos užsienio ir saugumo politika šiame dokumente turėtų būti įvardyta kaip didelė grėsmė Europos žemyno saugumui;

22.  primena, kad Sutartyse numatyta galimybė patobulinti BUSP sprendimų priėmimo procedūras; primena ES sutarties 31 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba gali priimti tam tikrus sprendimus BUSP klausimais kvalifikuota balsų dauguma, ir ES sutarties 31 straipsnio 3 dalyje numatytą nuostatą dėl pereigos, pagal kurią numatyta galimybė palaipsniui pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos priimant sprendimus BUSP srityje, kai jie neturi karinio ar gynybinio pobūdžio, bet stiprina ES solidarumą ir savitarpio pagalbą krizių atvejais; pabrėžia, kad vienbalsiškumas kenkia ES gebėjimui veikti, todėl primygtinai ragina valstybes nares priimant BUSP sprendimus taikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą; visų pirma pakartoja savo raginimą taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma priimant pareiškimus tarptautiniais žmogaus teisių klausimais ir su žmogaus teisėmis susijusius sprendimus, nustatant ir įgyvendinant sankcijas pagal visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, ir visus sprendimus, susijusius su civilinėmis bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijomis; pabrėžia, kad ES sutarties 31 ir 44 straipsnių taikymas galėtų padidinti ES lankstumą ir pajėgumą veikti įvairiais užsienio politikos klausimais;

23.  ragina ES ir NATO aktyviau konsultuotis Politinio ir saugumo komiteto ir Šiaurės Atlanto Tarybos lygmeniu;

24.  pakartoja savo raginimą sukurti naujas bendradarbiavimo formas, pvz., Europos saugumo tarybą, siekiant plėtoti integruotą požiūrį į konfliktus ir krizes; pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti šio bendradarbiavimo sudėtį ir galimą aprėptį; primena, kad šiuo metu vykstančioje Konferencijoje dėl Europos ateities numatyta tinkama sistema, kuria remiantis galima rengti novatoriškus pasiūlymus šiuo klausimu; ragina, kad Konferencija būtų laikomasi platesnio užmojo ES politikos išorės aspekto atžvilgiu, įskaitant saugumą ir gynybą, pvz., sukuriant ES nuolatinius daugiašalius karinius padalinius ir nustatant kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo principą priimant sprendimus ES užsienio politikos srityje; tačiau pažymi, kad naudojant vien tik naujas institucines sistemas nebus išspręstos struktūrinės ir politinės problemos, su kuriomis susiduriama vykdant BSGP; pakartoja savo raginimą įsteigti Gynybos ministrų tarybą;

25.  pabrėžia, kad pačios ES priemonės turėtų apimti Europos diplomatijos akademijos įsteigimą, kurioje ES diplomatai būtų ruošiami būti tokiais nuo pat pradžių, taip pat jie suartėtų dėl bendrų ES vertybių ir interesų, siekdami tikros „esprit de corps“, nulemtos bendros diplomatinės kultūros iš Europos perspektyvos; ragina visapusiškai įgyvendinti bandomąjį projektą „Pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją“ (angl. Towards the creation of a European Diplomatic Academy), kurį vykdant galima padėti įkurti minėtąją akademiją ir kuris turėtų apimti atrankos į EIVT ir ES delegacijas nustatymą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti diplomatinį atstovavimą Europos Sąjungai ne ES šalyse ir siekti visaverčio diplomatinio atstovavimo daugiašalėse organizacijose apskritai ir visų pirma JT; akcentuoja, kad tvirtesnis atstovavimas Europos Sąjungai ne ES šalyse ir daugiašalėse organizacijose labai paskatintų itin reikalingą ES institucijų ir valstybių narių vienybę sprendžiant pasaulines problemas BUSP srityje;

26.  pabrėžia, kad norint laikytis holistinio požiūrio į BUSP reikia užtikrinti visų turimų ES išteklių išorės veiksmų srityje sąveiką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia esminį Europos Parlamento vaidmenį ir lyginamąjį pranašumą ES diplomatijos srityje, visų pirma dėl tarpparlamentinių santykių ir dėl plačios Parlamento veiklos su trečiosiomis šalimis pagal paramos demokratijai programas; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares pripažinti Parlamentą neatsiejama Europos komandos dalimi ir tai atspindėti veiklos struktūrose; pabrėžia, kad kultūra tapo naudinga diplomatine priemone ir pagrindine ES švelniosios galios dalimi; pabrėžia, kad kultūra turi didelį potencialą propaguoti ES vertybes;

27.  ragina EIVT ir Tarybą imtis veiksmų, kad peržiūrėtų ES specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių įgaliojimus ir jų apimtį ir užtikrintų skaidrų ir išsamų šių pareigų veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą, kaip Parlamentas prašė savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendacijoje(8); primygtinai ragina EIVT ir Tarybą imtis visų būtinų veiksmų siekiant kuo greičiau įvykdyti Parlamento rekomendaciją;

28.  palankiai vertina Komisijos pastangas didinti ES prognozavimo pajėgumus, be kita ko, BUSP srityje, kaip galima matyti iš antrosios metinės strateginio prognozavimo ataskaitos „ES pajėgumas ir laisvė veikti“; siūlo, kad tarpinstitucinio prognozavimo veikla būtų vykdoma politiniu lygmeniu, siekiant į politikos formavimą įtraukti prognozes ir pagerinti ES pasirengimą būsimiems iššūkiams, kaip antai klimato kaitos nulemtos krizės ir konfliktai, taip pat stiprinti jos gebėjimą formuoti regioninius ir pasaulinius pokyčius;

29.  pabrėžia, kad ES biudžeto išorės aspektas turi būti tinkamai finansuojamas ir parengtas nedelsiant reaguoti į esamas, kylančias ir būsimas problemas; primygtinai ragina, kad išorės veiksmų biudžetas būtų sutelktas į prioritetines sritis tiek geografiniu, tiek teminiu požiūriu, ir sritis, kuriose ES veiksmai gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę;

Europos Sąjungos suverenumo pasiekimas nuosekliai sujungiant ES išorės ir vidaus veiksmus, derinant gebėjimą prireikus veikti savarankiškai su pasirengimu siekti strateginio solidarumo su panašiai mąstančiais partneriais

30.  ragina ES didinti savo strateginį savarankiškumą konkrečiose srityse, kurios yra labai svarbios Sąjungos nuolatiniam pirmavimui tarptautinėje arenoje, kaip antai ES vertybių propagavimas, pagrindinės teisės, teisinga prekyba, ekonomika, saugumas ir technologijos, socialinis teisingumas, žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir energetika, ir ES vaidmenį sprendžiant autoritarinių ir totalitariniu režimų pernelyg didelio atkaklumo problemą; pabrėžia, kad reikia nuosekliai tarpusavyje susieti ES išorės veiksmus ir vidaus politiką; pakartoja savo raginimą sukurti Europos saugumo ir gynybos sąjungą, kuri būtų atspirties taškas įgyvendinant bendrą Europos gynybą, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir kuri leistų ES prireikus veikti savarankiškai, kad apsaugotų savo saugumo interesus, ir padėtų ES tapti pajėgesne ir patikimesne strategine partnere savo sąjungininkams, įskaitant NATO ir JAV; ragina stiprinti ir racionalizuoti bendradarbiavimą gynybos srityje, pvz., su gynybos įranga susijusiais klausimais;

31.  pabrėžia, kad ES savarankiškumas saugumo ir gynybos srityje reiškia patikimų ir sąveikių strateginių pajėgumų, reikalingų veiksmingam krizių valdymui, plėtojimą, koordinavimą ir greitą dislokavimą, Sąjungos ir jos piliečių apsaugą, pagrindinių partnerių mokymą, veiksmingą valstybių narių tarpusavio (užtikrinant visišką solidarumą) bei ES lygmens, taip pat kitų tarptautinių organizacijų, pvz., JT ir NATO, bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą ir darbo pasidalijimą, plėtros ir gamybos pajėgumus, taip pat gebėjimą prireikus savarankiškai ir nepriklausomai priimti sprendimus ir veikti vadovaujantis savo interesais, principais ir vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje, visų pirma įtvirtinant save kaip veiksmingą pasaulinio masto veikėją ir visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama stiprių ir patikimų aljansų, partnerysčių ir daugiašalių susitarimų kūrimui bei strateginio solidarumo su panašiai mąstančiomis šalimis kūrimui; pabrėžia, kad laikantis šio požiūrio turėtų būti toliau stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais, ypač NATO; pažymi, kad šie sustiprinti Europos strateginiai pajėgumai ir struktūros turėtų būti suderinami su NATO ir ją papildyti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmininkės pranešimą apie aukščiausiojo lygio susitikimą Europos gynybos klausimais Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu; pabrėžia, kad ES ir NATO iki 2021 m. pabaigos pateiks bendrą deklaraciją dėl bendradarbiavimo; ragina sukurti greitojo dislokavimo pajėgumus, kuriuos pristatė Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir tai būtų pirmas žingsnis kuriant ES nuolatinius daugiašalius karinius padalinius; pabrėžia, kad tokios pajėgos turėtų teikti papildomą naudą, palyginti su ES kovinėmis grupėmis, kurios niekada nebuvo dislokuotos; todėl ragina Tarybą ir Komisiją, visapusiškai išnaudojant dabartines ES sutarčių siūlomas galimybes, įvertinti ir plėtoti galimybes sukurti ES nuolatinius daugiašalius karinius padalinius, finansuojamus tiek Europos taikos priemonės, tiek ES biudžeto lėšomis;

32.  pripažįsta NATO kaip nuolatinį kolektyvinio Europos saugumo ir gynybos pagrindą ir ragina abiejose Atlanto pusėse esančias sąjungininkes dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą NATO kaip pagrindinei euroatlantinės erdvės gynybos institucijai; pakartoja savo raginimą sąjungininkams išlaikyti sutartus naštos pasidalijimo reikalavimus ir juos vykdyti, įskaitant gynybos išlaidas, kurių tikslinis rodiklis – 2 proc. BVP, kaip susitarta 2014 m. Niuporte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime;

33.  ragina valstybes nares suderinti savo ginklų eksporto politiką remiantis 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(9), nuostatomis ir griežtai taikyti visus kriterijus; pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai pirmenybę teikti ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės sričiai, nes kai kuriems kontrolės režimams prieštarauja nepalankūs valstybiniai subjektai, kiti režimai yra iš esmės ignoruojami, taip pat kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, kurios gali būti laikomos ne tik perversminėmis, bet ir tapti revoliucija karinių reikalų srityje;

34.  pabrėžia, kad Sąjunga turi toliau plėtoti ir stiprinti savo technologinį, operatyvinį ir skaitmeninį suverenumą ir ekspertines žinias stiprindama tvirtą Europos gynybos pramonę ir rinką, plėtodama Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę, didindama bendrus karinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, viešuosius pirkimus, mokymą, priežiūrą, bendrą požiūrį į tiekimo saugumą ir platesnio užmojo bendradarbiavimą su demokratiniais sąjungininkais; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti besiformuojančioms perversminėms technologijoms, kibernetinio saugumo priemonėms ir kibernetinei gynybai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai ir atsparumui ir pagrindinių technologinių komponentų, pvz., mikrolaidininkų, tiekimo saugumui; primena esamų priemonių ir mechanizmų, pvz., PESCO, Europos gynybos fondo ir suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, teikiamas galimybes; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis tokiomis priemonėmis ir mechanizmais; palankiai vertina pirmuosius Europos gynybos fondo kvietimus teikti pasiūlymus, nes tai yra esminė priemonė stiprinant Europos saugumą ir gynybą bei ES strateginį suverenumą;

35.  reiškia susirūpinimą dėl ES technologinės priklausomybės nuo ne ES tiekėjų, ypač nuo nedemokratinių valstybių; yra susirūpinęs dėl to, kad užsitikrindama kibernetinį saugumą Europa yra priklausoma nuo iš užsienio gaunamų skaitmeninių priemonių; ragina ES institucijas siekti ES masto sutarimo dėl būtinybės išsaugoti Europos nepriklausomumą įvairiose pagrindinėse technologijų srityse ir pasiūlyti pragmatišką ir savarankišką požiūrį, kad būtų išvengta priklausomybės ir geopolitinės prievartos itin svarbiuose technologijų sektoriuose; visų pirma pabrėžia strateginę 5G ir povandeninių kabelių infrastruktūros svarbą;

36.  pabrėžia, kad bendra kibernetinės gynybos politika ir pakankamai dideli kibernetinės gynybos pajėgumai – tai pagrindiniai elementai siekiant kurti platesnę ir stipresnę Europos saugumo ir gynybos sąjungą; pabrėžia, kad reikia nedelsiant plėtoti ir stiprinti tiek bendrus, tiek valstybių narių karinius kibernetinės gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad visos ES institucijos ir valstybės narės turi bendradarbiauti visais lygmenimis, kad būtų parengta kibernetinio saugumo strategija; ragina EIVT užtikrinti tinkamą EIVT turto, patalpų ir veiklos, įskaitant būstinę ir ES delegacijas, kibernetinio saugumo lygį;

37.  pabrėžia, kad Europos kosmoso sektorius iš esmės padeda siekti ES savarankiškumo pasauliniu lygmeniu, taip pat mūsų visuomenių klestėjimo ir saugumo; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kosminė erdvė greitai tampa politine arena, atspindinčia geopolitinę konkurenciją Žemėje ir naujas technologines ribas, ir gali greitai tapti karine erdve, jei nebus imtasi tinkamų tarptautinių teisinių priemonių; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ES kosmoso politiką, įskaitant plataus užmojo naują ES kosmoso programą, kuria turi būti siekiama apsaugoti esamus ir būsimus Europos kosmoso išteklius; primygtinai reikalauja, kad ES politinius ir finansinius įsipareigojimus derintų su savo užmojais kosmoso srityje; ragina ES prisiimti daugiau atsakomybės rengiant visapusišką tarptautinį kosmoso reglamentą, kad būtų galima užkirsti kelią ginklavimuisi kosmose; remia Europos Sąjungos palydovų centrą (SatCen), kuris teikia sprendimus priimantiems asmenims ankstyvuosius perspėjimus apie galimas krizes ir informuoja apie pasaulinę padėtį;

Tolesnis regioninių strategijų, be kita ko, diplomatinio ir ekonominio įsitraukimo bei bendradarbiavimo saugumo srityje, plėtojimas

38.  palankiai vertina Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Brdo pri Kranju, kai Tarybai pirmininkavo Slovėnija, išvadas; pakartoja, kad remia Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą, ir atitinkamai pakartoja savo raginimą paspartinti plėtros procesą ir suteikti aiškų kelią šalims, siekiančioms įstoti į ES; primygtinai ragina valstybes nares pagaliau įvykdyti savo pažadus ir pabrėžia, kad būtina nedelsiant surengti pirmąsias tarpvyriausybines konferencijas su Albanija ir Šiaurės Makedonija bei liberalizuoti vizų režimą Kosovui; pabrėžia, kad plėtros procesas ir toliau tvirtai grindžiamas tuo, kaip šalys kandidatės įvykdo visus Europos Vadovų Tarybos apibrėžtus atitinkamus kriterijus, daugiausia dėmesio skiriant demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus bei mažumų teisių stiprinimui, taip pat susitaikymo ir ekonominės pažangos Vakarų Balkanuose skatinimui, nes tai būtinos ilgalaikės taikos, stabilumo ir klestėjimo sąlygos; pabrėžia, kad reikia tvirčiau bendradarbiauti sprendžiant bendras problemas; pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš patirties, įgytos vykdant plėtros politiką, taip pat remti didesnį matomumą ir tolesnes investicijas į regioną siekiant padidinti visuomenės informuotumą, taigi ir ES patikimumą bei dalyvavimą; ragina ES bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis ieškant problemų, trukdančių tolesnėms reformoms, sprendimų, įskaitant 14 svarbiausių prioritetų įgyvendinimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriais užtikrinamas Deitono ir Paryžiaus taikos susitarimo įgyvendinimas; pabrėžia, kokia svarbi šių valstybių partnerių integracija į Europą viso žemyno stabilumui ir saugumui; ragina ES remti Vakarų Balkanų pilietinę visuomenę, skatinančią ir skleidžiančią Europos vertybes; teigiamai vertina EUFOR operacijos ALTHEA metu atliktą darbą, kuris padėjo siekti taikos, stabilizavimo ir Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į Europą; pakartoja, kad ši operacija ir toliau atlieka svarbų vaidmenį siekiant Bosnijos ir Hercegovinos ir regiono saugumo ir stabilumo; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į galimą būsimą plėtrą, reikia veiksmingiau priimti sprendimus ES lygmeniu; griežtai smerkia nekonstitucinius Serbijos Respublikos valdžios institucijų secesinius veiksmus, kuriais siekiama sukurti lygiagrečias medicinos ir medicinos priemonių, teisingumo, gynybos, saugumo ir mokesčių institucijas, taip kenkiant Bosnijos ir Hercegovinos valstybinėms struktūroms ir keliant egzistencinę grėsmę jos vienybei ir teritoriniam vientisumui; smerkia žalingą regioninių subjektų vaidmenį ir Rusijos kišimąsi į užsienio reikalus; ragina Tarybą taikyti tikslines sankcijas Miloradui Dodikui ir jo sąjungininkams už jo korumpuotą veiklą, nuolatinį šalies destabilizavimą ir kenkimą Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui;

39.  pabrėžia, kad pagal naujai priimtą 2021–2027 m. Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) turėtų būti remiamos ilgalaikės investicijos į regiono europinę ateitį ir kad patobulintos priemonės sąlygos turėtų būti veiksmingai naudojamos siekiant konkrečių rezultatų; palankiai vertina griežtesnes sąlygas, susijusias su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisine valstybe, taikomas pagal atnaujintą PNPP III; palankiai vertina Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą ir ragina nedelsiant jį įgyvendinti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikiam atsigavimui ir ekonomikos augimui šiame regione bei šio regiono tvariam sujungiamumui, kuris priartins Vakarų Balkanus prie ES bendrosios rinkos;

40.  dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia Rytų partnerystės šalis, ypač jų nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų ribose, taip pat gerbia jų gyventojų valią priimti sprendimus dėl savo ateities ir užsienio politikos nepatiriant kišimosi iš išorės; ragina visapusiškai įgyvendinti asociacijos susitarimus su Sakartvelu, Moldova ir Ukraina bei visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą su Armėnija; pabrėžia, kad reikia tęsti derybas dėl ES ir Azerbaidžano visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo laikantis Europos Parlamento 2018 m. liepos 4 d. rekomendacijoje dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško susitarimo(10) nustatytų sąlygų; primygtinai ragina Rytų partnerystės šalis, ypač tas, kurios nusprendė siekti demokratijos ir Europos integracijos, užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės laisvės, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, bei toliau įgyvendinti būtinas socialines, ekonomines ir politines reformas; palankiai vertina į 2020 m. kovo 18 d. Komisijos bendrą komunikatą „Rytų partnerystės politika po 2020 m. Atsparumo didinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“ (JOIN(2020)0007), pakartoja, kad ES parama tolesnei integracijai priklauso nuo konkrečios pažangos vykdant šias reformas; remia ES sąlygų taikymo ir diferenciacijos principą, taip pat paskatas; pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalių sėkmę galima parodyti ir sustiprinti tik vykdant integracijos į ES procesą, kuris ir Rusijos žmonėms gali parodyti, kokią socialinę ir ekonominę naudą gali duoti europinio tipo reformos; ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti būsimu Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimu, kad mūsų partneriams būtų siunčiama aiški paramos žinia; ragina ES vadovus užtikrinti, kad penkiais ilgalaikiais tikslais ir dešimčia naujų tikslų 2025 metams, finansuojant pagal 2021 m. birželio mėn. pasiūlytą ekonomikos ir investicijų planą, būtų tikrai prisidėta prie socialinio ir ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos, sustiprinti ekonominiai ryšiai ir sukurti prekybos maršrutai tarp ES ir šalių partnerių;

41.  smerkia tiesioginį ir netiesioginį Rusijos ir kitų išorės subjektų dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat hibridinius išpuolius, okupacijas ir karinių pajėgų koncentraciją regione arba prie Rusijos sienų su šiuo regionu; pabrėžia, kad dėl nuolatinės grėsmės mūsų kaimyninėse šalyse būtina, kad ir ES, ir NATO fiziškai dalyvautų regione; remia ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimą, visų pirma susijusį su taikiu regioninių konfliktų sprendimu, hibridinių grėsmių šalinimu, kova su kibernetiniais išpuoliais, dezinformacijos ir propagandos kampanijomis, trečiųjų šalių kišimosi į demokratinius procesus sustabdymu ir visuomenės atsparumo didinimu; pripažįsta trijų asocijuotųjų partnerių konvergenciją su BUSP ir remia tvirtesnį bendradarbiavimą BSGP srityje, įskaitant dalyvavimą PESCO, jei tenkinamos sąlygos;

42.  yra labai susirūpinęs dėl padėties Baltarusijoje; griežčiausiai smerkia smurto veiksmus prieš taikius protestuotojus ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius, sulaikytus prieš vadinamuosius 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus ir po jų, taip pat panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; pakartoja, kad Aliaksandras Lukašenka nepripažįstamas Baltarusijos prezidentu; ragina Tarybą nedelsiant ir glaudžiai derinant su tarptautiniais partneriais įgyvendinti kuo griežtesnes ir kuo platesnio masto sankcijas visiems Baltarusijos rinkimų sukčiavimo, smurto ir represijų Baltarusijoje vykdytojams, taip pat asmenims ir subjektams, organizuojantiems veiklą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtam ES išorės sienų kirtimui, arba prie jos prisidedantiems; ragina Tarybą toliau vykdyti tarptautinį koordinavimą siekiant sustiprinti diktatoriaus ir jo režimo izoliaciją; griežtai smerkia A. Lukašenkos režimo vykdomus hibridinius išpuolius prieš ES, be kita ko, naudojimąsi neteisėtais migrantais prie ES išorės sienų ir žmonių kaip priemonės naudojimą politiniais tikslais, pažeidžiant tarptautines normas; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skubiai reaguoti į kylančias grėsmes pagal ES teisę ir tarptautinius įsipareigojimus ir pritaikyti savo BUSP ir migracijos bei prieglobsčio politiką prie naujų iššūkių; solidarizuojasi su valstybėmis narėmis, kurios patiria tokias grėsmes; reiškia susirūpinimą dėl didelio masto Rusijos karinių pajėgų dislokavimo Baltarusijoje, mano, kad tai kelia grėsmę Europos saugumui ir Baltarusijos suverenitetui, ir ragina nedelsiant išvesti pajėgas ir gerbti šios šalies suverenitetą; pabrėžia tvirtą paramą demokratinei Baltarusijai ir pabrėžia, kad svarbu aktyviau bendradarbiauti su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovais; pabrėžia, kokia svarbi Parlamento kovos su nebaudžiamumu Baltarusijoje platforma, ir ragina panaudoti visas turimas teisines priemones, kad Aliaksandras Lukašenka ir jo režimo nariai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

43.  pabrėžia, kad reikia daugiau ES ir valstybių narių veiksmų Pietų Kaukaze siekiant regiono stabilumo ir klestėjimo, taip pat siekiant atremti galingų regiono valstybių įtaką ir kišimąsi; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pirmininko įsipareigojimą švelninti politinę krizę Sakartvele; mano, kad tai yra ES lyderystės išraiška, ir ragina laikytis panašaus požiūrio į krizes ir konfliktines situacijas Rytų partnerystės regione ir už jo ribų; remia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir smerkia Rusijos vykdomą Sakartvelo teritorijų okupaciją, įskaitant Abchaziją ir Cchinvalio regioną (Pietų Osetiją); primena Rusijai jos tarptautinius įsipareigojimus pagal 2008 m. paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo ES, kai Tarybai pirmininkavo Prancūzija; ragina Rusiją veikti konstruktyviai ir sudaryti sąlygas siekti pažangos Ženevos tarptautinėse diskusijose; ragina Rusiją nutraukti žmogaus teisių pažeidimus okupuotose Sakartvelo teritorijose ir primena Rusijos Federacijai jos, kaip galingos valstybės, vykdančios „veiksmingą kontrolę“, teisinę pareigą, kaip nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Sakartvelas prieš Rusiją (II)(11); smerkia okupacinių pajėgų provokacijas, įskaitant Sakartvelo piliečių grobimą, žudynes, neteisėtus sulaikymus ir tebesitęsiantį sienų nustatymą; ragina ES, jos valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviai dalyvauti siekiant ilgalaikio Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimo dėl Kalnų Karabacho ir užkirsti kelią tolesniam įtampos regione eskalavimui, visų pirma primygtinai raginant Azerbaidžaną ir Armėniją spręsti pokario klausimus, įskaitant sienų demarkavimą ir visų likusių karo belaisvių paleidimą; pažymi, kad ESBO Minsko grupė išlieka vienintele tarptautiniu mastu pripažinta šio konflikto sprendimo forma, remiantis teritorinio vientisumo, jėgos nenaudojimo, apsisprendimo ir lygių teisių bei taikaus konfliktų sprendimo principais; ragina šią grupę skubiai grįžti prie savo, kaip tarpininkės, vaidmens;

44.  pakartoja, kad griežtai smerkia agresyvią Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, visų pirma precedento neturintį karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, okupuotame Donbase ir neteisėtai aneksuotame Kryme ir Baltarusijoje, nuolatinę finansinę ir karinę paramą neteisėtiems ginkluotiesiems dariniams Donbase, neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupaciją, Azovo jūros blokadą ir pasikartojančius kibernetinius ir kitus hibridinius išpuolius prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Europoje; ragina Rusijos vyriausybę patraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų ir nustoti grasinti kaimyninėms šalims; pabrėžia, kad tolesnė Rusijos agresija prieš Ukrainą lems griežtas politines, ekonomines, finansines ir asmenines sankcijas Rusijos Federacijai, jos ekonomikai ir sprendimus priimantiems asmenims; palankiai vertina tai, kad įsteigta Tarptautinė Krymo platforma, ir ragina ES institucijas, valstybes nares ir visus panašiai mąstančius partnerius aktyviai dalyvauti šioje iniciatyvoje, kuria siekiama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą; pakartoja, kad remia Krymo totorių tautinį parlamentą (Medžlisą), kaip vienintelę tarptautiniu mastu pripažintą Krymo totorių atstovaujamąją instituciją, ir palankiai vertina Ukrainos piliečių, ypač Krymo totorių, nepalenkiamą poziciją okupuotame Kryme; ragina vėl atnaujinti Minsko procesą siekiant užbaigti karinį konfliktą Rytų Ukrainoje; remia nuolatinius raginimus teikti didesnę ir patikimą karinę ir saugumo pagalbą Ukrainai jos saugumo sektoriaus ir kariuomenės reformoms ir svarsto galimybę teikti karinius mokymus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkams; pripažįsta pirmąjį ES ir Ukrainos kibernetinio dialogo susitikimą ir ragina teikti didesnę ES kibernetinio saugumo pagalbą Ukrainai; palankiai vertina diskusijas dėl ES karinės mokymo ir patariamosios misijos Ukrainoje ir pareiškia, kad joms pritaria;

45.  griežtai smerkia plačiai paplitusius smurto aktus, kurie prasidėjo po 2022 m. sausio mėn. Kazachstane įvykusių taikių protestų; ragina Kazachstano valdžios institucijas pradėti visapusišką ir nepriklausomą tarptautinį neramumų metu padarytų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų tyrimą;

46.  pabrėžia, kad reikia skubiai tęsti šiuo metu vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų, jų sąjungininkių Europoje ir Rusijos dialogą saugumo Europoje klausimais; primygtinai reikalauja, kad ES būtų neatsiejama šių diskusijų partnerė, siekiant išsaugoti visų Europos valstybių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą, skatinti pasitikėjimo stiprinimo priemones ir sumažinti įtampą Europos žemyne; sykiu pabrėžia, kad tuo atveju, jei Rusijos Federacija įsiveržtų į Ukrainą, ES turi būti pasirengusi kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitomis sąjungininkėmis bei artimomis partnerėmis taikyti plataus užmojo sankcijas Rusijai;

47.  pakartoja, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Sakartvelas ir Ukraina turi europinę perspektyvą ir kad šios šalys gali pateikti prašymus tapti Sąjungos valstybėmis narėmis, tačiau jos privalo atitikti visus Kopenhagos kriterijus ir laikytis demokratijos principų, paisyti pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrinti, kad būtų taikomas teisinės valstybės principas; todėl ragina ES ir jos valstybes nares pripažinti Sakartvelo ir Ukrainos europinę perspektyvą, nes laikoma, kad ji yra gyvybiškai svarbi šių šalių saugumui ir stabilumui ir skatina jas toliau įgyvendinti vidaus reformas;

48.  palankiai vertina 2021 m. vasario 9 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis(12) ir remia taiką, stabilumą ir gerovę bei demokratinius principus regione; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti šiame bendrame komunikate išdėstytas iniciatyvas; apgailestauja, kad praėjus dvidešimt penkeriems metams po vadinamojo Barselonos proceso nustatymo, vis dar nebaigta kurti bendros gerovės, stabilumo ir laisvės erdvė su Viduržemio jūros regiono Pietų kaimynystės šalimis; vis dėlto pakartoja savo raginimą atlikti drąsią visos Europos kaimynystės politikos, būtent pagal ją teikiamo finansavimo ir pagalbos Europos Sąjungos artimajam užsieniui, peržiūrą siekiant užtikrinti, kad kaimyninės šalys partnerės toliau vykdytų reformas ir įsipareigotų palaikyti glaudų dialogą ir bendradarbiautų su ES, kartu užtikrinant šalims pritaikytą politiką;

49.  primena ES įsipareigojimą dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir abiejų jo šalių susitarimo, įskaitant susitarimo dėl galutinio statuso klausimus, sudarymo srityje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad reikia išsaugoti sąlygas vietoje siekiant rasti taikų dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, saugiai Izraelio valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant greta, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms; atsižvelgdamas į tai, ragina atnaujinti tikras taikos pastangas, kuriomis būtų siekiama apčiuopiamų abiejų pusių rezultatų, remiant tarptautinei bendruomenei; ragina ES aktyviau įsitraukti į taikos procesą tarp izraeliečių ir palestiniečių, įskaitant pasitikėjimo stiprinimo priemones, regioninį dialogą ir tvirtesnį transatlantinį bendradarbiavimą regione, taip pat geriau išnaudoti savo svertą abiejų šalių atžvilgiu; pabrėžia, kad ir toliau reikia remti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą milijonams palestiniečių pabėgėlių Artimuosiuose Rytuose; todėl ragina toliau teikti politinę ir finansinę ES ir tarptautinę paramą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA);

50.  ragina nutraukti veiksmus, kurie galėtų kenkti galimybei rasti perspektyvų dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, pavyzdžiui, nutraukti Izraelio gyvenviečių kūrimą ir palestiniečių namų ir infrastruktūros griovimą okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę; ragina rasti politinį sprendimą, kaip nutraukti blokadą ir sušvelninti humanitarinę krizę Gazos Ruože, be kita ko, užtikrinant būtinas saugumo garantijas siekiant užkirsti kelią smurtui prieš Izraelį; griežtai smerkia terorizmą; pabrėžia, kokie svarbūs Palestinos rinkimai atkuriant visuomenės paramos Palestinos politinėms institucijoms demokratinį teisėtumą;

51.  atkreipia dėmesį į Abraomo susitarimų vienerių metų sukaktį ir pabrėžia, kokie jie svarbūs taikai, stabilumui ir bendradarbiavimui regione; ragina Komisiją ir Tarybą remti Izraelio ir arabų valstybių santykių normalizavimą įgyvendinant ir pratęsiant Abraomo susitarimus, nes tai svarbus indėlis siekiant ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose; pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atliko JAV;

52.  yra labai susirūpinęs dėl padėties Libane ir primygtinai ragina Libano vyriausybę veikti atliekant savo misiją, patikimai ir atskaitingai, nepasiduodant užsienio šalių įtakai; pabrėžia, kad „Hezbollah“ ir kitoms grupuotėms tenka ypatinga atsakomybė už Libano gyventojų 2019 m. judėjimo malšinimą ir už Libano politinę ir ekonominę krizę; ragina Iraną susilaikyti nuo kišimosi į Libano vidaus reikalus ir gerbti jo suverenitetą bei politinę nepriklausomybę; griežtai smerkia grupuotės „Hezbollah“ paleistas raketas iš pietų Libano į civilių gyvenamuosius rajonus Izraelyje; atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2254 (2015), atmeta bet kokį prezidento B. al Assado vaidmenį Sirijoje po konflikto; palankiai vertina ir remia baudžiamuosius tyrimus, susijusius su B. al Assado ir jo bendrininkų įvykdytu cheminių ginklų panaudojimu, ir B. al Assado ir jo bendrininkų patraukimą atsakomybėn už įvairius karo nusikaltimus; rekomenduoja valstybėms narėms išplėsti asmenų, kuriems taikomos tikslinės sankcijos, sąrašą, įtraukiant civilius ir karinius B. al Assado režimo pareigūnus, kurie yra neabejotinai susiję su karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir kitais sunkiais pažeidimais; dar kartą ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl nebaudžiamumo, įtraukiant specialų skyrių dėl Sirijos; pabrėžia, kad šiuo veiksmų planu turėtų būti siekiama geriau koordinuoti ir derinti valstybių narių išteklius ir pastangas vykdyti baudžiamąjį karo nusikaltėlių persekiojimą ES;

53.  tebėra labai susirūpinęs dėl vis ryžtingesnės Turkijos vyriausybės užsienio politikos, dėl kurios šalis nuolat prieštarauja visai ES, jos atskiroms valstybėms narėms ir kaimynystėje esančioms valstybėms; pažymi, kad pagal Komisijos 2021 m. ataskaitą dėl Turkijos(13), pateiktą 2021 m. spalio 19 d., 2021 m. rugpjūčio mėn. Turkija išlaikė labai žemą suderinimo su BUSP lygį – apie 14 proc.; primena apie ilgą laiką blogėjančią padėtį, susijusią su žmogaus teisėmis ir demokratija Turkijoje; pažymi, kad ES finansavimas Turkijai priklausys nuo to, ar ji laikysis taisyklių dėl sąlygų, įskaitant JT Chartijos principų, tarptautinės teisės ir Europos vertybių bei principų laikymąsi; ragina atnaujinti diplomatinį dialogą siekiant rasti tvarius ginčų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje sprendimus; pripažįsta, kad Turkija ir toliau bus ES strategiškai svarbi šalis ir kad reikia stiprinti bendradarbiavimą bendro intereso srityse, ypač daug dėmesio skiriant tam tikroms politikos sritims, pvz., klimato kaitai, kovai su terorizmu, migracijai, saugumui ir ekonomikai; todėl palankiai vertina neseniai pradėtą patį pirmąjį aukšto lygio dialogą migracijos ir saugumo klausimais ir pakartoja savo padėką Turkijai už tai, kad ji priėmė milijonus Sirijos migrantų ir pabėgėlių; daro išvadą, kad Turkijos stojimo į ES perspektyva šiuo metu yra nereali; todėl primygtinai ragina, jei dabartinė neigiama tendencija nebus skubiai ir nuosekliai keičiama, kad Komisija, atsižvelgdama į 2005 m. spalio mėn. derybų programą, rekomenduotų oficialiai sustabdyti stojimo derybas su Turkija, kad abi šalys galėtų realistiškai bei vykdydamos struktūrizuotą ir aukšto lygio dialogą peržiūrėti dabartinės sistemos tinkamumą ir jos pajėgumą veikti, taip pat galėtų išnagrinėti galimus naujus alternatyvius visapusiškus būsimų santykių modelius; primena, kad ES yra pasirengusi pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sankcijas, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus, taip pat išsaugotų stabilumą regione;

54.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti ES ir JK susitarimą dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą; pabrėžia, koks svarbus Protokolas palaikant taiką ir stabilumą, taip pat siekiant užtikrinti Europos bendrosios rinkos vientisumą ir tinkamą veikimą; palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama įsteigti Europos Parlamento narių ir JK parlamento narių parlamentinę partnerystės asamblėją, kaip numatyta susitarime; tebėra pasirengęs toliau plėtoti ir stiprinti ES ir JK bendradarbiavimo sistemą, kuri galėtų padėti pasiekti susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos ir bendro intereso klausimų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, koks svarbus yra glaudus ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose, visų pirma Jungtinėse Tautose, atsižvelgiant į tai, kad turime daug bendrų vertybių ir interesų, ir į mūsų artimą geografinę padėtį;

55.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ir JAV transatlantinį bendradarbiavimą remiantis lygiateise partneryste, bendromis vertybėmis ir tikslais, taip pat partnerystės lyderystės ir atsakomybės srityse principu, sykiu gerbiant kitos šalies savarankiškumą, interesus ir siekius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2021 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“, kuris yra geras plataus užmojo transatlantinės darbotvarkės pagrindas; visapusiškai remia sinergiją ir bendrus užsienio politikos ir saugumo tikslus bei įsipareigoja juos įgyvendinti toliau gilinant bendradarbiavimą ES ir JAV transatlantinio dialogo srityje, siekiant spręsti daugelį pagrindinių problemų, kaip antai klimato kaita ir autoritarinių bei totalitarinių režimų keliama grėsmė; palankiai vertina tai, kad įsteigta Transatlantinė prekybos ir technologijų taryba; rekomenduoja, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai būtų rengiami reguliariai, siekiant toliau aukščiausiu lygiu skatinti būtiną transatlantinį bendradarbiavimą; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų įsteigta Transatlantinė politikos taryba, kuriai vadovautų abiejų šalių užsienio politikos vadovai; pabrėžia, jog siekiant tvirtų transatlantinių santykių taip pat reikia, kad ES toliau plėtotų savo gebėjimus veikti; pabrėžia, kad ES turi greitai prisitaikyti prie kintančio JAV vaidmens pasaulinėje arenoje, kad būtų apsaugoti gyvybiniai ES interesai ir siekiama jos užsienio politikos tikslų; pabrėžia, kad ES ir JAV privalo koordinuoti savo kovos su terorizmu ir radikalizacija pastangas, taip pat užtikrinti, kad dedamos pastangos būtų remiamos skiriant reikiamų išteklių; ragina ES ir JAV bendradarbiaujant šalinti nuolatines ir augančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui, ypač konfliktų zonose;

56.  pabrėžia, kad ES santykiai su Afrika yra itin svarbūs siekiant reaguoti į poreikius ir išvystyti didelį šalių partnerių potencialą, taip pat siekiant bendrų interesų; pabrėžia, kad šie santykiai su ES kaimynystėje esančiu žemynu turėtų atspindėti bendrą likimą ir turėtų būti sutelkti į patikimos perspektyvos kūrimą, ypač jaunajai kartai; palankiai vertina 2020 m. kovo 9 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“(14), taip pat pakartoja savo raginimą neapsiriboti pagalbos teikėjo ir gavėjo santykiais ir teikti pirmenybę tikrai partnerystei, kurios pagrindas – žmogaus socialinė raida ir gamtos išteklių apsauga; todėl pakartoja, kad reikia raginti Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai gilinti diskusijas su ES partneriais Afrikoje – tiek atskiromis šalimis, tiek regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip regioniniai ekonominiai mechanizmai ir regioninės ekonominės bendrijos, sudarančios Afrikos Sąjungą (AS); pabrėžia, kad svarbu remti AS ir jos regioninių komponentų pastangas sukurti veiksmingą saugumo struktūrą, skirtą konfliktų prevencijai ir konfliktų valdymui, be kita ko, visapusiškai remiant Afrikos nuolatinės parengties pajėgų ir jų regioninių komponentų veikimą; ragina griežtai įgyvendinti DVT visose ES ir Afrikos santykių srityse; palankiai vertina tai, kad 2021 m. balandžio mėn. buvo sudarytas Kotonu susitarimas ir stiprinami mūsų ryšiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos šalimis bei bendradarbiavimas daugiašaliuose forumuose Darnaus vystymosi darbotvarkės ir klimato srities veiksmų klausimais; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vėluojama pasirašyti Kotonu susitarimą pakeisiantį susitarimą; atkreipia dėmesį į readmisijos susitarimus su Afrikos šalimis;

57.  yra labai susirūpinęs dėl didėjančio nesaugumo Sahelio regione; darančio poveikį daugybės civilių saugumui ir gyvenimo sąlygoms, ir dėl gausėjančių islamistų kovotojų išpuolių, kurie daro didelį poveikį regiono stabilumui, ypač Malyje ir Burkina Fase; ragina ES ir Sahelio G 5 šalių grupę įsikišti siekiant išvengti saugumo žlugimo platesniame regione; todėl palankiai vertina atnaujintą NATO ir Mauritanijos, kuri yra pagrindinė ES regioninė sąjungininkė ir kurios pajėgoms tenka itin svarbus vaidmuo kovojant su terorizmu regione, partnerystę; smerkia tai, kad Afrikoje veikia privačios karinės ir saugumo bendrovės, visų pirma Kremliaus remiama rusiškoji „Wagner“ grupė, kuri, palaikydama nedemokratinių valstybių interesus nekaltų civilių ir karo draskomų Afrikos šalių saugumo, stabilumo ir gerovės sąskaita, vykdo plataus masto žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai tvirtina, jog reikia atnaujinti ES ir Afrikos strategiją laikantis integruoto požiūrio, kurio laikantis galima užtikrinti saugumą ir vystymąsi, kad būtų pasiektas padėties Sahelyje stabilumas nerimą keliančiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į 2021 m. pastebėtus pokyčius ir į didėjantį nestabilumą šiame regione, taip pat į didelį įvykių regione poveikį ne tik Afrikai, bet ir ES bei jos valstybėms narėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti kuriant strategiją gynybos, vystymosi ir taikos kūrimo srityse, siekiant atremti džihadistų veiklos stiprėjimą Sahelio regione ir kitose Afrikos dalyse;

58.  yra labai susirūpinęs dėl įvykių Rusijoje ir pakartoja, kad ES yra suinteresuota išsaugoti laisvę, stabilumą ir taiką Europos žemyne ir už jo ribų; mano, kad ES turėtų bendradarbiauti ir glaudžiai koordinuoti savo veiksmus su NATO ir kitomis partnerėmis siekiant atgrasyti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje, būtent Baltijos valstybėse ir Rytų Europoje, įskaitant kišimąsi į rinkimus, dezinformacijos kampanijas ir paramą kraštutinėms dešiniosioms partijoms; pabrėžia, kad reikia padidinti Rusijos valdžios institucijų išlaidas, susijusias su represijomis prieš savo piliečius; apgailestauja dėl to, kad Rusijos karinės pajėgos ir toliau okupuoja Ukrainos ir Sakartvelo teritorijas, pažeisdamos tarptautinę teisę, kad jos vis dar yra Moldovos Respublikoje ir kad Rusija toliau destabilizuoja taiką ir saugumą regione bei aktyviai naudoja hibridines priemones prieš demokratines Europos valstybes; yra sunerimęs dėl Rusijos kišimosi į Vakarų Balkanų regioną, vykdomą naudojant hibridinę taktiką, apimančią dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti ES vaidmeniui ir įsipareigojimui dėl atskirų šalių europinės ateities; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina vieninga pozicija dėl ES politikos, įskaitant sankcijų vykdymą; todėl ragina Komisiją glaudžiau koordinuoti savo Rusijos strategiją su valstybėmis narėmis, kad ES priimtų vieningą poziciją atremiant Rusijos keliamas grėsmes; pabrėžia, kad Parlamentas rekomendavo ES kartu su valstybėmis narėmis persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, taip pat parengti išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu; primygtinai ragina ES parengti būsimų ES santykių su demokratine Rusija strategiją, kuri aiškiai parodytų Rusijos žmonėms, kokią naudą galėtų duoti tokie santykiai; pabrėžia, kad santykiai su Rusija negali iš esmės pasikeisti, jei ji vykdo agresyvią politiką ES ir jos kaimyninių šalių atžvilgiu; pakartoja, jog ES turi aiškiai parodyti, kad jei Rusija tęs savo dabartinę politiką Baltarusijos atžvilgiu, ES turės pradėti taikyti Rusijai papildomas izoliavimo ir atgrasymo priemones; yra susirūpinęs dėl to, kad Rusija ne kartą pažeidė ginklų kontrolės susitarimus ir standartus ir dėl to žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis, taip pat dėl to, kad Rusija pažeidė cheminių ginklų konvenciją, nes naudojo karinės paskirties paralyžiuojamąsias medžiagas tiek šalies viduje, tiek ES teritorijoje; pabrėžia, kad reikia primygtinai raginti Rusijos Federaciją laikytis tarptautinės teisės ir sutarčių; apgailestauja, kad Rusija naudoja energijos išteklius kaip geopolitinę spaudimo priemonę, ypač dujų tiekimą valstybėms narėms per Ukrainą, ir ragina kuo labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos skatinant energijos šaltinių ir tiekimo kelių įvairinimą, be kita ko, sustabdyti projektą „Nord Stream 2“; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Europos energetinį saugumą, ypač atsižvelgiant į dabartinį dujų ir elektros kainų šuolį; primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos žmonėmis, be kita ko, parengiant aiškiai apibrėžtą bendradarbiavimo tikslą, kuris turėtų būti sutelktas ne tik į tradicinį selektyvų bendradarbiavimą su Kremliumi, bet ir į strateginį ir dinamiškesnį bendradarbiavimą su Rusijos opozicija ir pilietine visuomene;

59.  pabrėžia, kad Arktis yra strateginiu ir geopolitiniu požiūriu svarbi ES, ir pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi būti atsakinga dalyve, siekiančia ilgalaikio ir taikaus regiono vystymosi; pabrėžia, kad iššūkiai, su kuriais susiduriama Arkties regione, yra labai sudėtingi ir reikalauja didesnio ES įsitraukimo ir sprendimų, taip pat atsižvelgiant į Arkties gyventojų, įskaitant čiabuvių tautas, žinias ir valią; todėl palankiai vertina 2021 m. spalio 13 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“(15); ragina visus suinteresuotuosius subjektus reaguoti į labai didelį susirūpinimą keliantį klimato kaitos poveikį ir padarinius Arktyje; pabrėžia, kad Arkties militarizavimo perspektyva kelia didelę riziką saugumui regione ir už jo ribų, ir yra susirūpinęs dėl galimo pasaulinių saugumo problemų poveikio Arkties regionui ir dėl laipsniško ir didelio Rusijos karinių pajėgų telkimo Arktyje, taip pat dėl plataus masto Kinijos plėtros ir infrastruktūros iniciatyvų bei užmojų regione poveikio; pažymi, kad Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant visos Europos saugumą; pabrėžia, kad ES turi turėti aiškią savo vaidmens viziją sprendžiant Arkties saugumo klausimus ir glaudžiai bendradarbiauti su NATO; pabrėžia, kad svarbu laikytis galiojančių tarptautinių teisės aktų ir susitarimų, siekiant išvengti įtampos Arkties regione; ragina daugiau dėmesio skirti pirmajam Arkties pluoštiniam optiniam kabeliui, kaip pagrindinės interneto, kuris vis dažniau tampa tarptautinių žvalgybos operacijų objektu, sistemos daliai; ragina Arkties tarybos narius spręsti didėjančio militarizavimo klausimą ir ieškoti platformų, kuriose būtų tinkamai sprendžiamas šis klausimas tiek su Arkties tarybos nariais, tiek su jai nepriklausančiais subjektais; pritaria didesnėms ES pastangoms įgyti stebėtojos statusą Arkties Taryboje, siekiant didesnės geopolitinės įtakos;

60.  pažymi, kad Kinija yra ne tik ES bendradarbiavimo ir derybų partnerė, bet ir konkurentė įvairiose srityse, kurių skaičius vis auga, bei sisteminė varžovė; pakartoja savo raginimą ES, kaip pabrėžta 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje dėl naujos ES ir Kinijos strategijos(16), parengti ryžtingesnę, visapusiškesnę ir nuoseklesnę ES ir Kinijos strategiją, kuri vienytų visas valstybes nares ir formuotų santykius su vis ryžtingesne ir intervencine Kinija visos ES interesų labui; pabrėžia, kad šia strategija turėtų būti skatinama taisyklėmis grindžiama daugiašalė tvarka, jos pagrindas turėtų būti ES vertybių ir interesų gynimas ir ji turėtų būti grindžiama trimis principais – kai įmanoma, bendradarbiauti, prireikus konkuruoti ir konfrontuoti, kai būtina; ragina demokratines šalis glaudžiau bendradarbiauti siekiant spręsti didėjančio Kinijos komunistų partijos (KKP) atkaklumo ir represyvumo problemą;

61.  tvirtai pasisako už tai, kad Taivanas, kaip stebėtojas, prasmingai dalyvautų tarptautinių organizacijų susitikimuose, mechanizmuose ir veikloje, ir už glaudesnį ES ir Taivano bendradarbiavimą, įskaitant dvišalį investicijų susitarimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisiją skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešas konsultacijas ir dvišalio investicijų susitarimo apimties nustatymo procedūras su Taivano valdžios institucijomis ruošiantis deryboms dėl glaudesnių dvišalių ekonominių ryšių; rimtai susirūpinęs atkreipia dėmesį į pastaruoju metu demonstruojamą jėgą ir didėjančią įtampą regioniniuose karštuosiuose taškuose, pvz., Pietų ir Rytų Kinijos jūrose ir Taivano sąsiauryje; yra labai susirūpinęs dėl Kinijos nuolatinių karinių manevrų Taivano sąsiauryje, įskaitant manevrus, nukreiptus į Taivaną arba vykstančius Taivano oro erdvės gynybos identifikavimo zonoje; ragina Kinijos Liaudies Respubliką (KLR) nutraukti šį karinį žvanginimą ginklais, kuris kelia rimtą grėsmę taikai ir stabilumui visame Taivano sąsiauryje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pakartoja, kad Kinijos ir Taivano santykiai turėtų būti konstruktyviai plėtojami dialogo būdu; pabrėžia, kad nepritaria jokiems vienašaliams veiksmams, kurie gali pakenkti Taivano sąsiaurio status quo; pabrėžia, kad bet kokie abipus sąsiaurio plėtojamų santykių pakeitimai neturi būti atliekami prieš Taivano piliečių valią; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais, imtis aktyvaus vaidmens siekiant taikos ir stabilumo abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystes su Taivano demokratine vyriausybe;

62.  griežtai smerkia Kinijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma prieš etnines ir religines mažumas, daugiausia nukreiptus prieš musulmonus uigūrus, krikščionis ir tibetiečius, tačiau taip pat smerkia represijas prieš demokratiją ir laisves Makao ir Honkonge, be kita ko, 2020 m. priėmus drakonišką Nacionalinio saugumo įstatymą; smerkia agresyvų Kinijos elgesį Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, darantį poveikį laivybos laisvei, taip pat Kinijos revizionistinę poziciją Rytų Azijoje, dėl kurios kilo daug susirėmimų prie sienų su kaimyninėmis šalimis;

63.  pakartoja, kad griežtai smerkia nepagrįstas ir savavališkas sankcijas, kurias Kinijos valdžios institucijos taikė keliems Europos asmenims ir subjektams, įskaitant penkis Europos Parlamento narius; pakartoja savo raginimą Kinijos vyriausybei panaikinti šias visiškai nepagrįstas ribojamąsias priemones;

64.  smerkia KLR veiksmus Honkonge ir pabrėžia, jog tai, kad nuolat pažeidžiama Honkongo autonomiją, ne tik prieštarauja Kinijos dvišalių sutarčių įsipareigojimams ir tarptautinei teisei, bet ir kelia abejonių dėl Pekino, kaip patikimo partnerio, vaidmens; patvirtina savo įsipareigojimą taikyti tikslines sankcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą Kinijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Honkonge ir Sindziange; be to, primygtinai ragina Tarybą priimti tikslines sankcijas asmenims ir subjektams Honkonge ir KLR dėl šiurkščių žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų Honkonge, įskaitant draudimo keliauti ir turto įšaldymo įgyvendinimą; ragina tas valstybes nares, kurios vis dar vadovaujasi galiojančiomis ekstradicijos sutartimis su Kinija ir Honkongu, sustabdyti atskirų asmenų ekstradiciją tais atvejais, kai dėl asmens ekstradicijos kyla pavojus, kad jis patirs kankinamą arba žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kai tam asmeniui būtų pareikšti kaltinimai dėl politinių priežasčių, kitais atvejais, kai būtų persekiojamos etninės mažumos, demokratinės opozicijos Honkonge atstovai ir apskritai disidentai, ir visais atvejais, kai tai pažeistų ES įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

65.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES prisijungtų prie savo transatlantinių partnerių, kad būtų atliktas nepriklausomas išorės tyrimas dėl COVID-19 viruso, kilusio Uhane (Kinija), kilmės, siekiant rasti labai reikalingus atsakymus ir įžvalgas apie galimą būsimų pasaulinių nelaimių, kurios daro tiesioginį poveikį užsienio ir saugumo politikai, prevenciją;

66.  smerkia Kinijos komunistų partijos (KKP) prievartą prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes nares bei partneres ir ragina labiau solidarizuotis su KKP prievartą patiriančiomis šalimis ir, be kita ko, bendradarbiauti su mūsų demokratiniais sąjungininkais atveriant mūsų rinkas šalims, kenčiančioms nuo KKP ekonominės prievartos; teigiamai vertina Komisijos sprendimą Pasaulio prekybos organizacijoje pradėti bylą prieš Kiniją ginant Lietuvą;

67.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininkė paskelbė planus pateikti naują bendrą komunikatą dėl partnerystės su Persijos įlankos regiono šalimis; ragina ES pateikti nuoseklią subalansuoto ES dalyvavimo regione strategiją, kurios pagrindinis strateginis tikslas būtų regioninio saugumo ir bendradarbiavimo skatinimas; pažymi, kad tokiu įsipareigojimu turėtų būti siekiama sukurti sąveiką su regioniniais veikėjais, pvz., Bagdado bendradarbiavimo ir partnerystės konferencija, be kita ko, didinant ES paramą „Track II“ dialogo iniciatyvoms, kuriose dalyvauja akademinės bendruomenės atstovai, pilietinė visuomenė, religiniai lyderiai ir kiti veikėjai; džiaugiasi įtampos tarp Irano ir Saudo Arabijos mažėjimu ir ragina abi šalis greitai užbaigti visapusiškų diplomatinių santykių atkūrimo procesą; pakartoja, kad ES prioritetas – atgaivinti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), nes tai yra Europos ir regiono saugumo klausimas; primena, kad BVVP tebėra vienintelis būdas sustabdyti nerimą keliančią Irano branduolinę veiklą; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei EIVT vaidmenį tarpininkaujant JAV ir Iranui, siekiant atgaivinti BVVP; ragina JAV ir Iraną tęsti prasmingas derybas siekiant vėl laikytis BVVP; primygtinai reikalauja, kad atkuriant BVVP būtų derinamas visiškas Irano grįžimas prie savo įsipareigojimų pagal BVVP ir visų su BVVP susijusių JAV sankcijų panaikinimas; pažymi, kad reikia reaguoti į platesnę piktavališką ir destabilizuojančią Irano veiklą Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų, įskaitant valstybių narių teritoriją, ir šią veiklą atremti; pabrėžia, kad į bet kokį susitarimą su Iranu turi būti įtrauktos pakankamos apsaugos priemonės, kad Iranas negalėtų įsigyti branduolinių ginklų; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kaip pranešama, neturi prieigos prie savo stebėjimo ir žvalgybos įrangos Irano branduoliniuose objektuose ir vietose, o tai labai trukdo TATENA patikrinti ir stebėti Irano branduolinę veiklą, ir kad apsaugos klausimai liko neišspręsti per pastaruosius dvejus metus; smerkia Irano žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus prieš savo žmones, balistinių raketų programą ir teroristinę veiklą regione;

68.  pabrėžia, kad padėtis Afganistane yra įspėjamasis raginimas ES iš naujo įvertinti tarptautinį požiūrį į tautos kūrimą užsienyje ir strategiškai pertvarkyti integruotą požiūrį į savo išorės politiką, padidinti savo atsakomybės už pasaulinį saugumą dalį ir siekti didesnio suverenumo vykdant savo užsienio ir saugumo politiką; yra susirūpinęs dėl dramatiškos humanitarinės, politinės, ekonominės ir saugumo padėties Afganistane, visų pirma dėl to, kad vienas iš trijų afganų kenčia didelį badą; ragina Komisiją ir EIVT sustiprinti humanitarinę pagalbą ir panaudoti visas turimas priemones siekiant užtikrinti, kad afganai, kuriems gresia pavojus, galėtų gauti apsaugą; pabrėžia, kad Talibano režimas turi prisiimti atsakomybę ir atskaitomybę už žmogaus gyvybės ir turto apsaugą, taip pat už saugumo, civilinės tvarkos ir viešųjų paslaugų atkūrimą; pakartoja, kad Afganistano moterys ir mergaitės, asmenys, kurių profesijos susijusios su Afganistano pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjai, politiniai aktyvistai, žurnalistai, mokslininkai, menininkai, religinėms ir etninėms mažumoms bei kitoms rizikos grupėms priklausantys asmenys, kaip ir visi Afganistano žmonės, nusipelno gyventi saugiai ir oriai, galėti visapusiškai naudotis švietimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat palankiai vertina plačią tarptautinę paramą jų teisėms ir laisvėms; ragina toliau evakuoti afganus, kuriems gresia pavojus, visų pirma moteris teisėjas, žmogaus teisių gynėjas, žurnalistes, vietos darbuotojus ir kitus asmenis, kuriems gresia pavojus dėl jų veiklos skatinant demokratiją ir pagrindines laisves; ragina ES išsaugoti pastarųjų 20 metų laimėjimus ir užtikrinti, kad Afganistanas dar kartą netaptų saugiu prieglobsčiu teroristinėms grupuotėms; ragina ES atlikti kruopštų 20 metų veiklos Afganistane patikrinimą ir pasimokyti iš jos bei nedelsiant parengti išsamią patirtimi grindžiamą ES strategiją, skirtą Afganistanui ir aplinkinėms šalims; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis ir regioninėmis šalimis siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą ir regioninį stabilumą, kartu atsižvelgiant į tai, kad ne visos Afganistano kaimynės ir regiono valstybės turi tuos pačius tikslus kaip ir JAV vadovaujama koalicija; todėl pabrėžia svarbų tam tikrų valstybių vaidmenį sugrąžinant Europos piliečius ir vykdant didelius sunkumus patiriančių Afganistano piliečių evakavimą, kuris buvo įmanomas visų pirma dėl didelio diplomatinio spaudimo, kurį šios šalys darė Talibano pajėgų atžvilgiu;

69.  palankiai vertina atnaujintą ES įsipareigojimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui ir jo didėjančios svarbos ES interesams pripažinimą, kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 16 d. bendrame Komisijos pirmininko ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisijos komunikate dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione(17), taip pat 2021 m. balandžio 19 d. Tarybos išvadose tuo pačiu klausimu; pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su šio regiono šalimis, ypač Japonija, Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Australija, Naująja Zelandija ir Korėja; pripažįsta intensyvią geopolitinę konkurenciją ir teritorinius ginčus regione, kuriuos daugiausia skatino didėjantis Kinijos atkaklumas kaimyninių šalių atžvilgiu; ragina visas šalis laikytis tarptautinės teisės principų, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos; pabrėžia, kad reikia strateginio ilgalaikio dalyvavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir strateginio visapusiško dvišalio ir daugiašalio dialogo su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis ir jų visuomenėmis mechanizmų, visų pirma su panašiai mąstančiomis šalimis, tokiomis kaip, be kita ko, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija; pabrėžia saugumo ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione svarbą gerovei ir saugumui ES; atkreipia dėmesį į naujas regione kuriamas partnerystes, pvz., trišalį Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV karinį aljansą (AUKUS), ir reiškia apgailestavimą dėl to, kad ši partnerystė buvo sukurta prastai koordinuojant veiklą;

70.  atkreipia dėmesį į didėjančią Indijos regioninę ir geopolitinę įtaką; pabrėžia, kad norint sustiprinti ES ir Indijos partnerystę ir išnaudoti visą dvišalių santykių potencialą reikia aktyvesnio politinio dalyvavimo; pakartoja, kad reikia tvirtesnės partnerystės, kuri turėtų būti grindžiama bendromis vertybėmis ir visapusiška pagarba žmogaus teisėms; pripažįsta, kad Indija – pagrindinė ES partnerė, atsižvelgiant į jos padėtį ir vadovaujamąjį vaidmenį pagrindinėse srityse; pabrėžia, kad Indijos kaimyninės šalys ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas vis labiau tampa erdve, kurioje Kinija, turint omenyje jos ekspansionistinę politiką ir tikslus, kelia vis didesnių strateginių, geopolitinių, ekonominių ir prekybos iššūkių;

71.  ragina paspartinti ir sustiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais Lotynų Amerikoje; mano, kad, vykdant ES geopolitinę strategiją pasaulyje, labai svarbu stiprinti santykius su Lotynų Amerikos ir Karibų (LAK) regiono šalimis; pabrėžia, kad Sąjunga turi stiprinti ES ir LAK šalių ryšius, ypač gindama taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką; ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant stiprinti bendradarbiavimą su LAK šalimis partnerėmis; primygtinai ragina ES atkurti savo, kaip tinkamiausios Lotynų Amerikos šalių partnerės, poziciją, atsižvelgiant į tai, kad kiti geopolitiniai subjektai užima vis didesnę erdvę regione, ypač dėl COVID-19 pandemijos ir vakcinų diplomatijos; ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti ryžtingesnę politiką, susijusią su autoritariniais režimais, kurie gauna naudos iš santykių su ES ir kurie apribojo, pažeidė arba tiesiog nuslopino savo piliečių teises ir laisves;

ES BUSP demokratinės priežiūros, atskaitomybės ir parlamentinio aspekto stiprinimas

72.  atkreipia dėmesį į konkretų Europos Parlamento indėlį į ES užsienio ir saugumo politiką, įnešamą pasitelkiant savo parlamentinės diplomatijos išteklius, pvz., pranešimus ir rezoliucijas, tankų nuolatinių tarpparlamentinių organų tinklą, politinį dialogą su pareigūnais visame pasaulyje ir paramą demokratijai, tarpininkavimą ir rinkimų stebėjimo veiklą; atkreipia dėmesį į 2022 m. sausio ir vasario mėn. surengtą faktų nustatymo misiją į Ukrainą, kaip savo parlamentinės diplomatijos gebėjimo reaguoti pavyzdį; patvirtina, kad, priimant Sąjungos sprendimus tarptautinėje arenoje, Parlamentas turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros ir biudžeto valdymo galiomis; pabrėžia Parlamento paramos demokratijai programų, kurios turi didelį potencialą stiprinti ES vaidmenį visame pasaulyje įtraukiant pagrindinius politinius suinteresuotuosius subjektus ir palengvinant tvarų demokratinį valdymą ne ES šalyse, svarbą;

73.  pabrėžia, kad politinis ir techninis parlamentų dialogas yra labai svarbus ir turi būti gerai koordinuojamas su vykdomosios valdžios veiksmais; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog institucijos BUSP srityje sklandžiai keistųsi visa susijusia informacija, įskaitant keitimąsi svarbia konfidencialia informacija, siekiant užtikrinti visų ES išorės veiksmų veiksmingumą ir atsakingesnę BUSP;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas Parlamento vykdomai ES išorės veiksmų priežiūrai ir ją stiprinti, be kita ko, tęsiant reguliarias konsultacijas su Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisija; pabrėžia, kad tokia priežiūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą Europos demokratijos veikimą ir visuomenės pasitikėjimą; pabrėžia, kad tokia priežiūra gali būti atskaitos taškas siekiant didesnio Parlamento institucinio vaidmens BUSP srityje; ragina greičiau užbaigti derybas siekiant pakeisti 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl Parlamento galimybės susipažinti su Tarybos neskelbtina informacija saugumo ir gynybos politikos srityje(18); ragina koordinuoti valstybių narių saugumo ir informacijos tarnybų darbą;

75.  pabrėžia, kokios svarbios parlamentinės asamblėjos, kaip bendradarbiavimo ir institucinio dialogo erdvės, ir kokį vertingą indėlį jos įneša į Europos užsienio veiksmus sprendžiant saugumo klausimus, ir pabrėžia, kad svarbu skatinti jų veiklą bei užtikrinti tinkamą jų veikimą ir plėtrą; ragina sustiprinti Parlamento priežiūrą ES delegacijoms, kai jos atlieka savo darbą atstovaujant ES vertybėms ir principams užsienyje ir siekiant įgyvendinti ES interesus, nepamirštant požiūrio į žmogaus teises; pabrėžia, kad ES delegacijos turi turėti visus reikiamus ir tinkamus išteklius ir pajėgumus, kad galėtų veiksmingai atlikti šias užduotis;

76.  ragina visapusiškai pasinaudoti aktyvesniu Europos Parlamento dalyvavimu sudarant programas „Globalioji Europa“ ir PNPP III; palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti du kartus per metus vykstantis aukšto lygio geopolitinis dialogas dėl išorės finansavimo priemonių, nes tai yra labai svarbi priemonė, padedanti ne tik tikrinti, bet ir aktyviai formuoti ES užsienio politikos prioritetus; pabrėžia, kad šiais geopolitiniais dialogais siekiama sudaryti sąlygas Parlamentui teikti gaires, strateginį valdymą ir rekomendacijas dėl programavimo ir įgyvendinimo pagal programos „Globali Europa“ ir PNPP III teminius ir geografinius prioritetus; tačiau primygtinai reikalauja, kad Parlamentas pakankamai anksti gautų atitinkamus parengiamuosius dokumentus, kuriuose būtų pakankamai išsamios informacijos, kad jis galėtų atlikti prasmingą patikrą; ragina didinti finansinių priemonių įgyvendinimo skaidrumą sukuriant vieną bendrą skaidrią viešą projektų ir veiksmų duomenų bazę;

77.  primena Tarybai apie Parlamento teisę gauti informaciją apie visus procedūrų, susijusių su derybomis dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymu, etapus ir jo prerogatyvą pritarti arba nepritarti tokiems susitarimams; yra pasiryžęs pasinaudoti šiais Sutartyse apibrėžtais įgaliojimais, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė tarptautinių susitarimų, dėl kurių deramasi ES vardu, priežiūra, taip pat įgyvendinta Europos taikos priemonė, kaip nurodyta jos 2019 m. kovo 28 d. rekomendacijoje(19), įskaitant jos papildomumą su kitomis išorės veiksmų srities ES priemonėmis;

78.  pakartoja savo nuomonę, kad pats laikas persvarstyti 2010 m. politinės atskaitomybės deklaraciją siekiant pagerinti šį Parlamento ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai santykių pagrindą;

o
o   o

79.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0383. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0515. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0356. (4) OL C 362, 2021 9 8, p. 71. (5) JT prekybos ir plėtros konferencija. „2019 m. prekybos ir vystymosi ataskaita. Pasaulinio žaliojo kurso finansavimas“, 2019 m. (6) OL L 56, 1968 3 4, p. 1. (7) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1). (8) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų ir jų apimties (OL C 23, 2021 1 21, p. 146). (9) OL L 335, 2008 12 13, p. 99. (10) OL C 118, 2020 4 8, p. 158. (11) 2021 m. sausio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Sakartvelas prieš Rusiją (II). (12) JOIN(2021)0002. (13) SWD(2021)0290. (14) JOIN(2020)0004. (15) JOIN(2021)0027. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0382. (17) JOIN(2021)0024. (18) OL C 298, 2002 11 30, p. 1. (19) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (OL C 108, 2021 3 26, p. 141).

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (2021/2183(INI))

P9_TA(2022)0040 A9-0358/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. savo rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. savo rezoliuciją dėl karinio mobilumo(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. savo rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 26 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl gynybos operacijų, įgyvendinamų vykdant Sąjungos politiką, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir Direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas. Metinė ataskaita“(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. savo rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. savo rezoliuciją dėl Direktyvos 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse ir Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. savo poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projekto(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. savo rezoliuciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo transatlantinių santykių srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(13),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje“, kurį 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybai pateikė Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir į 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje, kuriose nustatytas ES užmojų saugumo ir gynybos srityje lygis,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl susitarimo dėl civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) pajėgumų nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir į 2020 m. birželio 5 d. išvadas dėl jaunimo išorės veiksmuose,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl 2020 m. nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) strateginės peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą dėl saugumo ir gynybos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Tarybos išvadas „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos integruotos strategijos Sahelyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 17 d., 2018 m. birželio 25 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. spalio 12 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl BSGP,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 18 d. Tarybos išvadas dėl operacijos EUFOR ALTHEA,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas dėl Baltarusijos režimo hibridinių išpuolių manipuliuojant migrantais,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą naują 2019–2024 m. strateginę darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. Europos Vadovų Tarybos narių ir Sahelio penketuko valstybių narių bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. priimtą Tarybos integruoto požiūrio į klimato kaitą ir saugumą koncepciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 9 d. Tarybos Kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros metinę gynybos apžvalgą, pateiktą Tarybai jos 2020 m. lapkričio 20 d. susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais(14),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas(15),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimus (BUSP) 2021/748, 2021/749 ir 2021/750 dėl Kanados, Norvegijos Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo PESCO projekte „Karinis mobilumas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1143 dėl Europos Sąjungos karinės mokymo misijos Mozambike (EUTM Mozambique),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pristatytą visuotinę strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 6 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Siekiant jūrų srities atvirumo ir saugumo pasaulyje: Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijos elementai“ (JOIN(2014)0009),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ (JOIN(2020)0018),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2020 ir 2021 m. pranešimus apie Sąjungos padėtį ir prie jų pridedamus ketinimų raštus,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos priimtą 2021 m. Europos gynybos fondo metinę darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 12 d. Europos Audito Rūmų apžvalgą Nr. 09/2019 dėl Europos gynybos,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 8 d. ir 2018 m. liepos 10 d. pasirašytas dvi bendras deklaracijas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. šeštąją pažangos ataskaitą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtinto bendro pasiūlymų rinkinio įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą 74 pasiūlymų dėl Varšuvos bendros deklaracijos įgyvendinimo rinkinį, kurį 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino Europos Sąjungos Taryba ir Šiaurės Atlanto Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygmens susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“,

–  atsižvelgdamas į neteisėtą Rusijos įsiveržimą į Krymą ir jo aneksiją,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Rusija pažeidinėja valstybių narių oro erdvės ir jūrų sienas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Kinijos ekonominės ir karinės veiklos Viduržemio jūros regione ir Afrikos šalyse padaugėjo,

–  atsižvelgdamas į vidaus ir užsienio terorizmo grėsmę, visų pirma, kylančią iš tokių grupių kaip ISIS,

–  atsižvelgdamas į naujas technologijas, pvz., dirbtinį intelektą, kosmoso pajėgumus ir kvantinę kompiuteriją, kurios ne tik suteikia naujų galimybių žmonijai, bet ir sukuria naujų iššūkių gynybos ir užsienio politikos srityje, dėl kurių būtina aiški strategija ir bendras sąjungininkų sutarimas,

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją ir į 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Helsinkio baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvencijas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 8 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) neeilinio aukščiausio lygmens susitikimo baigiamąjį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 16-ąjį DVT, kuriuo siekiama skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0358/2021),

A.  kadangi 2020 m. COVID-19 pandemija parodė, kad pavojus pasauliui didėja, o Sąjunga yra pažeidžiama dėl priklausomumo nuo išorės; kadangi pandemijos metu buvo išplėsta sąvokos „saugumas ir strateginis savarankiškumas“ apibrėžtis ir į ją įtraukti sveikatos, technologijų ir ekonominiai aspektai;

B.  kadangi Europos strateginė aplinka nuolat sparčiai blogėja; kadangi terorizmas tebėra didžiulė grėsmė; kadangi valstybės demonstruoja didėjančios galios ambicijas ir, panaudodamos karinę jėgą, toliau įgyvendina plėtros strategijas; kadangi tokios strategijos kelia riziką, kad jūra, kosmosas, Arktis ar kibernetinė erdvė bus militarizuotos ir kad vėl prasidės ginklavimosi varžybos;

C.  kadangi per COVID-19 krizę pagausėjo kibernetinių išpuolių prieš strategines infrastruktūras (įskaitant pastarojo meto skandalą dėl šnipinėjimo programos „Pegasus“), o tai rodo, jog reikia skubiai kurti priemones, kurios padėtų apsisaugoti nuo visų naujausios formos kibernetinių išpuolių ir pažangiausių šnipinėjimo metodų; kadangi ES įsipareigojo investuoti 1,6 mlrd. EUR į reagavimo pajėgumus ir viešojo administravimo įstaigoms, įmonėms ir privatiems asmenims skirtas kibernetinio saugumo priemones, taip pat plėsti šios srities viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

D.  kadangi nusitaikyta į Parlamentą, kaip Europos Sąjungos demokratijos raiškos vietą; kadangi dėl to, jog per COVID-19 pandemiją dėl nuotolinio darbo buvo būtina skaitmenizuoti veiklą, grėsmė tiktai dar labiau sustiprėjo;

E.  kadangi ES, valdydama savo valstybių narių karinius pajėgumus, turi bendrą 395 mlrd. EUR dydžio biudžetą ir šioje srityje užima antrą vietą pasaulyje; kadangi Europos pajėgumai yra suskaidyti ir jiems būdingas dubliavimasis, spragos bei sąveikumo trūkumas;

F.  kadangi dėl technologijų plėtros, bendrovių veiklos skaitmenizavimo ir tarptautinės ekonomikos integracijos grėsmės tampa vis kompleksiškesnės; kadangi dėl to daugėja hibridinių grėsmių, apimančių karines ir (arba) nekarines priemones, kaip antai dezinformaciją, migracinį šantažą, kibernetinius išpuolius ar ekonominį spaudimą, – tai prieštarauja Europos Sąjungos interesams ir vertybėms bei kelia vis didesnę grėsmę ES, jos įmonių, jos viešųjų paslaugų ir jos piliečių saugumui;

G.  kadangi, siekdamos įveikti įvairialypę krizės riziką prie Sąjungos sienų arba jos interesų zonose, valstybės narės įsipareigojo ES suteikti pagrindinius tikslus atitinkančius greitojo reagavimo pajėgumus – kovines grupes; kadangi joms taikomi įvairūs politiniai, organizaciniai ir finansiniai apribojimai; kadangi dėl to šios grupės niekada nebuvo dislokuotos;

H.  kadangi beprecedentis Rusijos pajėgų sutelkimas Ukrainoje ir aplink ją, susijęs su Kremliaus pateiktais reikalavimais, galėtų, – jei dėl jo nebūtų neprieštaraujama, – paskatinti atkurti įtakos sferas Europoje ir pakirsti ES Rytų partnerystės šalių, pavyzdžiui, Ukrainos ir Gruzijos, siekius prisijungti prie NATO;

I.  kadangi tarptautinė bendruomenė ir, be kita ko, ES yra prisiėmusios tam tikrus įsipareigojimus Sahelyje ir konkrečiai Malyje; kadangi Malio chunta palankiai įvertino ir jau naudojasi Rusijos karinių instruktorių ir samdinių, susijusių su vadinamąja „Wagner“ grupuote, paslaugomis, teikiamomis dalyvauti karinėje veikloje Malyje; kadangi ši bendrovė pasižymėjo žiauriu elgesiu visur, kur tik vykdė veiklą;

J.  kadangi dėl pasitraukimo iš Afganistano ir talibų valdžios sugrįžimo į šią šalį tiek šiame regione, tiek už jo ribų didėja terorizmo pavojus; kadangi ES 2007–2016 m. vykdė BSGP misiją Afganistane – Europos Sąjungos policijos misiją Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) ir šiai šaliai skyrė 17 mlrd. EUR; kadangi pasitraukimo metu valstybės narės priklausė nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios per labai trumpą laiką skyrė 6 000 karių Kabulo oro uosto saugumui užtikrinti, todėl pavyko evakuoti ES piliečius bei Afganistano gyventojus, kuriems buvo kilęs pavojus; kadangi tomis aplinkybėmis ES nesugebėjo sukurti oro tilto ir savo jėgomis koordinuoti evakuacijos; kadangi, jeigu ES būtų reikėję surengti panašią evakuacijos iš Kabulo operaciją, dabartinėmis aplinkybėmis Sąjunga nesugebėtų skubiai priimti sprendimų, dislokuoti pajėgų, tinkamai atlikti evakuacijos ir veiksmingai bei greitai sukurti oro tiltų; kadangi dėl to ES ir jos valstybės narės privalo skubiai išmokti Afganistano krizės suteiktas pamokas, kad sustiprintų ES pajėgumus savarankiškai veikti panašiomis aplinkybėmis; kadangi Strateginis kelrodis turi padėti nustatyti ES užmojų lygį, ypač atsižvelgiant į pralaimėjimo Afganistane pamokas;

ES saugumo ir gynybos doktrinos sukūrimas naudojant Strateginį kelrodį kaip strateginio savarankiškumo pagrindą

1.  pabrėžia, kad ES susiduria su:

mano, kad nestabilumas ir nenuspėjamumas prie Sąjungos sienų ir jos artimiausiose kaimyninėse šalyse (Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Kaukaze, Balkanuose, Rytų Viduržemio jūros regione ir kt.), taip pat kitose toliau nuo ES esančiose teritorijose (Sahelyje, Afrikos Kyšulyje ir kt.) kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Sakartvelą kelia tiesioginę ir netiesioginę grėsmę žemyno saugumui; pabrėžia, kad vidaus ir išorės saugumas yra glaudžiai susiję; pripažįsta, kad aktyvus dalyvavimas sprendžiant kaimynystėje aktualius klausimus atitinka Europos Sąjungos interesus; pabrėžia, koks svarbus stabilumas Vakarų Balkanuose; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vis aktyvesnį Krymo pusiasalio militarizavimą ir Rusijos Federacijos bandymus destabilizuoti Juodosios jūros regioną;

2.  griežtai smerkia Rusijos karinių pajėgų telkimą Ukrainoje ir aplink ją, taip pat Kremliaus reikalavimą sustabdyti tolesnę NATO plėtrą ir Europos saugumo struktūrą pertvarkyti remiantis pasenusia „įtakos sferų“ idėja; pabrėžia, kad kiekviena demokratinė šalis gali laisvai pasirinkti savo aljansus, ir šiuo atžvilgiu tvirtai remia Ukrainos ir Gruzijos vakarietiškos orientacijos siekius, įskaitant jų narystę NATO ir būsimą stojimą į ES;

3.  pažymi, kad 2020 m. vyravo su COVID-19 pandemija ir įvairūs su Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politika susiję iššūkiai, jie atskleidė nepakankamą koordinavimą ir priklausomybę nuo likusio pasaulio; pabrėžia, kad ES turi pasimokyti iš šios patirties, visų pirma, kad galėtų stiprinti savo, kaip tarptautinės veikėjos, skaitmeninį ir technologinį suverenumą ir bendrą strateginį savarankiškumą, taip pat savo gebėjimą ir norą savarankiškai spręsti užsienio reikalų, saugumo ir gynybos klausimus ir prireikus veikti savarankiškai, be to, iš naujo įvertinti savo priklausomybę nuo subjektų, kurie nesivadovauja tomis pačiomis vertybėmis; pakartoja, kad Sąjunga turi didinti savarankiškumą sveikatos priežiūros srityje;

4.  teigiamai vertina tai, kad pradėtas su Strateginiu kelrodžiu susijęs darbas ir pradėti precedento neturintys strateginiai svarstymai, kurie turėtų būti pabaigti 2022 m. kovo mėnesį; pabrėžia, kad Strateginio kelrodžio sukūrimas yra atspirties taškas įgyvendinant bendrą Europos gynybą pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir apibrėžiant BSGP ir kad tai turėtų būti svarbus žingsnis kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą, kurioje būtų atsižvelgiama į konkrečią kai kurių valstybių narių konstitucinę padėtį; mano, kad Strateginis kelrodis turėtų plėtoti didesnę sanglaudą saugumo ir gynybos srityje; pabrėžia, jog didelio daugiapoliškumo pasaulyje, kuriame didėja supervalstybių konkurencija, bendra Sąjungos įtaka gali padėti užtikrinti ES narių saugumą ir jog reikia tvirtos ES gynybos politikos, kad ES galėtų turėti priemonių veiksmingai siekti taikos, žmonių saugumo, demokratijos ir darnaus vystymosi; pabrėžia, kad Europos gynybos sąjunga turėtų būti ES užsibrėžto tikslo pasiekti strateginį savarankiškumą dalis; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis į Sąjungai ir jos valstybėms narėms iškylančius išorinio saugumo iššūkius visų pirma turėtų būti reaguojama įtvirtinant ir konkrečiai kuriant pajėgumus, kurie padėtų geriau įvertinti krizines situacijas, greičiau priimti sprendimus ir ryžtingiau imtis veiksmų, kai tai reikalinga atsižvelgiant į aplinkybes, prireikus savarankiškai ginti savo interesus ir vertybes, paisant aljansų ir partnerysčių; pažymi, kad taip būtų užtikrintas didesnis nuoseklumas Sąjungos saugumo ir gynybos srityje; mano, kad būtina skubiai sukurti tikrą Europos saugumo ir gynybos sąjungą, kuri apimtų visus karinio ir civilinio saugumo aspektus, priemones, biudžetą ir pajėgumus, taip pat visą konflikto ciklą nuo prevencijos iki stabilizavimo po konflikto, ir kuri būtų pagrįsta šiuolaikiška, progresyvia ir stipria žmonių saugumo koncepcija, kurioje atsižvelgiama į ES piliečių, vietos gyventojų saugumo poreikius ir valstybės institucijų saugumą bei stabilumą; primygtinai ragina ES sustiprinti savo institucinius pajėgumus, susijusius su konfliktų prevencija, tarpininkavimu, dialogu ir deeskalavimu;

5.  pabrėžia, kad svarbu padėti atlikti šį darbą parengiant visapusišką grėsmių analizę; pažymi, kad Strateginis kelrodis turi būti plataus užmojo ES atsakas į šią analizę, o jos išvados turi būti reguliariai ir vertinant realistiškais kriterijais peržiūrimos, taip siekiant sukurti nuolatinio grėsmės vertinimo ir parlamentinio konsultavimosi mechanizmą;

6.  pabrėžia, kad Strateginis kelrodis turi padėti sustiprinti Sąjungos, kaip vis patikimesnės strateginės partnerės ir taikos vardan veikiančios globalios veikėjos, kuri stiprina ir gina taisyklėmis pagrįstą tarptautinę sistemą ir daugiašalį bendradarbiavimą, gebėjimą veikti ir gebėjimą veikti savarankiškai, kai to reikia; tvirtina, jog tokius veiksmus reikia nuolat atnaujinti ir išdėstyti nustatant plataus užmojo kursą, kad jie būtų realistiški ir veiksmingi, jog būtina į juos įtraukti sprendimų įgyvendinimo tvarkaraštį ir stebėsenos mechanizmus; pabrėžia, kad šie veiksmai turi sudaryti sąlygas Sąjungai daryti nuoseklią ir veiksmingą pažangą siekiant darnios gynybos politikos, bendros strateginės kultūros, bendro ES strateginių uždavinių suvokimo ir gebėjimo numatyti grėsmes, taip pat sudaryti sąlygas greitai ir koordinuotai reaguoti, būsimiems intervencijos scenarijams ir savarankiško atsparumo pajėgumams, kad ES galėtų solidariai ir laikydamasi Sutarčių sutelkti išteklius, kai kuriai nors valstybei narei kyla grėsmė ir kai kyla grėsmė tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui už ES ribų, ir galiausiai užtikrinti ES piliečių, interesų ir vertybių apsaugą; primena, kad dabartinis ES užmojų lygis saugumo ir gynybos srityje, kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadose, apima reagavimą į išorės konfliktus ir krizes, partnerių pajėgumų stiprinimą ir „Sąjungos ir jos piliečių apsaugą“; pabrėžia, kad integruotas požiūris yra svarbus, jis – ES atsako į konfliktus ir krizes pagrindas;

7.  pabrėžia, jog svarbu, kad Parlamentas, ypač jo Saugumo ir gynybos pakomitetis, 2022 m. kovo mėn. patvirtinus Strateginį kelrodį, iš Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) reguliariai gautų atnaujintą informaciją ir ataskaitas apie Strateginio kelrodžio įgyvendinimą;

BSGP misijos ir operacijos 2020 m. Vertinimas ir rekomendacijos

8.  primena, kad Sąjunga šiuo metu vykdo vienuolika civilinių misijų ir septynias karines misijas ir operacijas; primena, kad tik trims iš šių operacijų suteikti vykdomieji įgaliojimai: Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų (EUNAVFOR) Somalio operacija ATALANTA, EUNAVFOR operacija Viduržemio jūroje IRINI (EUNAVFOR MED IRINI) ir ES karinės pajėgos Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA); primena Sąjungos bendrą veiklą Sahelyje ir Somalio pusiasalyje vykdant šešias civilines (ES pajėgumų stiprinimo Malyje misija (EUCAP Sahel Mali), EUCAP Sahel Niger, EUCAP Somalia) ir šešias karines misijas (Europos Sąjungos mokymo misija Malyje (EUTM Mali), Mokymo misija Somalyje (EUTM Somalia), EU NAVFOR ATALANTA, EUNAVFOR MED IRINI); pažymi, kad vykdant šias misijas ir operacijas dar neišnaudotas jų potencialas ir jos patiria nuostolių dėl COVID-19 pandemijos – pandemija padarė poveikį jų veiklai ir sumažino jų veiksmingumą; siūlo ES BSGP misijų ir operacijų biudžetą, planavimą ir įrangą vertinti atsižvelgiant į patirtį, įgytą per COVID-19 pandemiją, todėl mano, kad atliekant standartinę strateginę misijos apžvalgą reikėtų apžvelgti rezultatus ir galimybę pritaikyti jų įgaliojimus;

9.  pabrėžia Sąjungos tvaraus stabilumo, žmonių saugumo ir gerovės svarbą kaimyninėse šalyse; nurodo, kad BSGP karinės operacijos dabar yra orientuotos beveik vien tik į karinių pajėgų mokymą (EUTM), kad jos nėra vykdomojo pobūdžio ir kad jas vykdant teikiama nedidelė parama; mano, kad nedarant įtakos šių misijų nevykdomajam pobūdžiui jų įgaliojimai turėtų būti padidinti pabrėžiant mokymo aspektą, tokiu būdu siekiant, kad Europos konsultantai galėtų vietoje kuo tiksliau patikrinti, ar mokymo programos buvo deramai įgyvendintos ir ar jos atitinka vietos ginkluotųjų pajėgų operatyvinius poreikius;

10.  pabrėžia, kad ginklų tiekimas pagal Europos taikos priemonę turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis ES bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės ir turėtų apimti veiksmingas skaidrumo nuostatas;

11.  smerkia perversmo lyderių veiksmus Malyje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Malyje ir apskritai Sahelyje trūksta pagrindinių valstybės teikiamų paslaugų; reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo padėties regione; yra labai susirūpinęs dėl JT generalinio sekretoriaus pranešimų, kuriuose išvardyti sunkūs praeityje padaryti ir tebevykdomi žmogaus teisių pažeidimai ir sunkūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, be kita ko, įtariamai įvykdžius karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė ginkluotos grupuotės, įskaitant teroristines grupuotes, Malio ginkluotąsias pajėgas ir kitas Sahelio penketuko ginkluotąsias pajėgas; atitinkamai labai smerkia nebaudžiamumą ir pabrėžia, kad tokie tebevykdomi nusikaltimai taip pat kenkia Europos ir tarptautinėms pastangoms sukurti saugią aplinką ir kovoti su ginkluotosiomis grupuotėmis ir teroristais; pabrėžia, kad regione, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų saugumui, vis aktyviau veiklos imasi priešiški subjektai, o tai gali kelti pavojų bendram ES ir Malio tikslui – žmonių saugumui, taikai, stabilumui ir tvariam vystymuisi šalyje, kurioje kiti subjektai, kurie nebūtinai laikosi tų pačių etinių principų kaip ES ir jos valstybės narės, yra pasirengę užpildyti pajėgumų spragas, nepaisant pagarbos tarptautiniams teisinės valstybės standartams ar karo teisei; reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios užsienio privačių karinių bendrovių įtakos ir dėl galimų Malio vyriausybės planų pradėti bendradarbiauti su Rusijos privačia karine bendrove – Kremliaus įtakos subjektu – grupe „Wagner Group“, siekiant įsigyti ginkluotųjų pajėgų mokymo paslaugų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks bendradarbiavimas yra nesuderinamas su bendradarbiavimu su ES saugumo ir gynybos srityje, visų pirma, su misija EUTM Mali, todėl ES reikėtų iš naujo įvertinti savo veiksmus Malyje; primygtinai ragina dabartines Malio valdžios institucijas nesudaryti sutarčių su grupe „Wagner Group“ ir neleisti jos darbuotojams atvykti į Malio teritoriją; apskritai pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti privačių saugumo ir karinių bendrovių, kurios didina savo įtaką pasaulyje pažeidžiamose vietovėse, įskaitant Afriką, Lotynų Ameriką ir Rytų Europą, veiksmus, ir primena, kad svarbu informuoti Parlamentą šiuo klausimu;

12.  atkreipia dėmesį į pranešimą apie Prancūzijos karinių veiksmų Sahelyje performavimą dalyvaujant mūsų tarptautiniams ir Afrikos partneriams ir su jais konsultuojantis; pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų vykti glaudžiai konsultuojantis su visais Sahelio regione veikiančiais tarptautiniais partneriais, ypač iš Europos; teigiamai vertina tai, kad ES ir valstybės narės ir toliau yra įsipareigojusios užtikrinti stabilumą Sahelio penketuko šalyse, visų pirma, remdamos Sahelio penketuko jungtines pajėgas ir stiprindamos ES BSGP misijas bei vis daugiau į pajėgų grupę „Takuba“ įtraukdamos Europos Sąjungos valstybių narių ginkluotąsias pajėgas;

13.  palankiai vertina tai, kad EUTM Mali nauji pratęsti įgaliojimai buvo pritaikyti; ragina stiprinti struktūrinį bendradarbiavimą ir vykdymo įgaliojimų neturinčią paramą ginkluotosioms pajėgoms ir paspartinti regionavimo procesą, kuris leistų misijai teikti karinę pagalbą penketuko šalių ginkluotosioms pajėgoms, ypač Burkina Fase ir Nigeryje, o tai turės įtakos tarptautiniams, Europos ir Afrikos partneriams; pabrėžia, kad Europos taikos priemonė atvėrė galimybių tiekti Malio ginkluotųjų pajėgų apmokymams skirtą įrangą, kuri bus labai svarbi stiprinant ES veiksmus ir jų veiksmingumą; yra įsitikinęs, kad ES turi greitai ir veiksmingai padidinti savo pajėgumus aprūpinti įranga, kad EUCAP ir EUTM misijos neprarastų pasitikėjimo tarp vietos valdžios institucijų, jei tos saugumo pajėgos laikysis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės ir bus demokratiškai kontroliuojamos;

14.  ragina valstybes nares svariai prisidėti prie EUTM Mali konsultuojamosios veiklos ir siųsti darbuotojus, galinčius prie to prisidėti; primena, kad Sahelyje reikia tęsti BSPG regionavimo procesą siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą su regione veikiančiais tarptautiniais veikėjais ir ES valstybėmis narėmis, įgyvendinant esamas iniciatyvas, kaip antai Partnerystę siekiant saugumo ir stabilumo Sahelyje (P3S); pabrėžia, kad ES taip pat teikia svarią paramą Sahelio penketuko jungtinių pajėgų ir jų policijos padalinio operatyvumui užtikrinti; palankiai vertina naują ES integruotą strategiją Sahelyje, kuri apima platesnį požiūrį, orientuotą į valdymo stiprinimą, ir kurioje ypač pabrėžiama būtinybė stiprinti valstybės dalyvavimą ir viešąsias paslaugas regiono šalyse; atkreipia dėmesį į EUCAP Sahel Mali pastangas paremti Malio saugumo pajėgų dislokavimą Malio centrinėje dalyje; atkreipia dėmesį į EUCAP Sahel Niger pastangas padėti Nigeriui rengti nacionalinę gynybos ir saugumo politiką; primena, kad regionuojant BSGP veiksmus remiamas ES integruotas požiūris į Sahelį ir kad dėl šios priežasties turi būti tęsiami Regioninės patariamosios ir koordinavimo grupės (RACC) veiksmai; mano, kad regionalizuotas požiūris į BSGP Sahelyje yra tinkamas, bet reikalinga aiškesnė jau esamų BSGP civilinių ir karinių misijų, vietos veikėjų ir kitų tarptautinių organizacijų, pvz., JT taikos palaikymo misijos – JT Daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) – ir Prancūzijos kariuomenės vadovaujamų operacijų, organizacinė struktūra ir jų veiksmų koordinavimas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į grėsmės, su kuria Burkina Fasas susiduria turėdamas ribotus pajėgumus, intensyvumą, šiai šaliai turi būti skiriamos didelės pastangos; primena, kad tam, kad karinis ir saugumo atsakas būtų ilgą laiką veiksmingas, kartu turi būti taikomos konkrečios ir matomos priemonės, taip siekiant gyventojams teikti pagrindines paslaugas; pabrėžia, jog, siekiant apriboti augančią terorizmo grėsmę, kuri kyla Gvinėjos įlankos pakrančių valstybėse, svarbu aktyviau jas remti; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti didėjančiam nestabilumui Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionuose, taip pat tai, kad svarų šiuose regionuose vykstančių pokyčių poveikį patiria ne tik Afrikos žemynas, bet ir Europos Sąjunga;

15.  palankiai vertina vykstančias diskusijas dėl Mozambiko ir Indijos dalyvavimo BSGP misijose ir operacijose Afrikoje; teigiamai vertina aktyvų Sakartvelo dalyvavimą vykdant BSGP veiksmus, visų pirma, jo dalyvavimą mokymo misijose Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje;

16.  primena, kad saugumo padėtis Somalyje kelia didelį nerimą – dėl to mažėja stabilumas visame Somalio pusiasalyje ir už jo ribų; pabrėžia, kad grupuotė „al-Shabaab“ vis dar yra viena galingiausių su „Al-Qaida“ siejamų teroristų organizacijų ir kad tai turėtų paskatinti valstybes nares apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti Europos misijose ir operacijose šiame strateginiame regione ir teikti jam reikalingų priemonių; pabrėžia, kad EUTM Somalia misijos stiprinimas pasitelkiant konsultavimo pajėgumus komandinėse struktūrose gali padaryti reikšmingą įtaką operacijų vykdymo pagal daugiašalę karinės pagalbos sistemą pobūdžiui; pabrėžia, kad EUNAVFOR ATALANTE, EUCAP ir EUTM Somalia sudaro nuoseklų veiksmų rinkinį, kuriuo remiama Sąjungos strateginė programa Somalio pusiasaliui; teigiamai vertina esminį operacijos ATALANTE vaidmenį kovoje su piratavimu ir neteisėta prekyba Somalio pusiasalyje sėkmingai saugant Pasaulio maisto programos laivus, taip pat EUCAP Somalia vaidmenį patariant Puntlando ir Somalilando federalinėms ir regioninėms institucijoms pakrančių apsaugos pareigūnų ir jūrų policijos tobulinimo klausimais; pabrėžia, kad ES įsipareigojimas Somalio pusiasalio regione vis dar yra svarbus stiprinant Somalio saugumo pajėgų pajėgumą, taip pat pažymi, kad būtina padidinti jų veiksmingumą; teigiamai vertina ir ragina dalyvauti panašiai mąstančius partnerius siekiant užtikrinti saugius vandens kelius Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne; ragina taikyti integruotą požiūrį sprendžiant vystymosi ir valdymo problemas, skatinančias piratavimą;

17.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į blogėjančią politinę ir saugumo padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje; ragina atkurti įtraukų vyriausybės, demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės dialogą bei atgaivinti taikos susitarimą; apgailestauja dėl to, kad nuo 2018 m. Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas pasitelkė subjektą „Wagner Group“ – privačią karinę įmonę ir Rusijos įtakos subjektą, atsakingą už karo nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Centrinės Afrikos Respublikoje; yra susirūpinęs dėl šio sprendimo poveikio Centrinės Afrikos Respublikos pajėgoms skirtos mokymo misijos išlikimui ir veiksmingumui; smerkia daugėjančius kai kurių vietos ir užsienio ginkluotųjų pajėgų, įskaitant užsienio saugumo bendroves, grasinimus ir priešiškus incidentus, nukreiptus prieš JT Daugialypę integruotą stabilizavimo misiją Centrinės Afrikos Respublikoje (MINUSCA), ir dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš Sąjungos veiksmus; palankiai vertina tai, kad įsteigta ES patariamoji misiją Centrinės Afrikos Respublikoje (EUAM RCA), ir visapusiškai ją remia; palankiai vertina EUTM misijos veiksmus, visų pirma, Centrinės Afrikos Respublikos ginkluotųjų pajėgų (FACA) pareigūnų ir žemesniųjų pareigūnų profesinį mokymą ir indėlį į MINUSCA koordinuojamą bendrąjį saugumo sektoriaus reformos procesą ir visiškai juos remia; primygtinai tvirtina, kad reikia bendrauti su gyventojais misijos tikslų ir pažangos klausimais; pabrėžia, jog 2022 m. pirmąjį pusmetį atliekant strateginę peržiūrą bus svarbu įvertinti, kiek ES iš tikrųjų pajėgi patenkinti FACA įrangos poreikius; primygtinai reikalauja, kad parama pagal Europos taikos priemonę EUTM įsteigtiems padaliniams būtų teikiama su sąlyga, kad Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijos skatins teigiamus pokyčius politiniu, vidaus ir regioniniu lygmeniu;

18.  primena strateginę Mozambiko kanalo svarbą; teigiamai vertina valstybių narių ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo įsipareigojimą reaguoti į didėjančią terorizmo grėsmę Kabo Delgado regione ir yra susirūpinęs dėl to, kad ši grėsmė išplis visame regione; palankiai vertina Tarybos sprendimą pradėti Europos Sąjungos karinę mokymo misiją Mozambike (EUTM Mozambique); palankiai vertina tai, jog Europos taikos priemonė naudojama tam, kad būtų padengiamos bendrosios EUTM Mozambique išlaidos ir teikiama karinė įranga; ragina Tarybą ir EIVT kuo geriau pasinaudoti Europos taikos priemone ir šia patirtimi tobulinant ir plečiant Europos taikos priemonę ateityje; pažymi, kad EUTM atitinka konkretų tikslą, t. y. mokyti specialiųjų pajėgų padalinius kovoti su islamistų sukilėliais Kabo Delgado regione, įskaitant džihadistų judėjimą „Ansar al-Sunna“; ragina, atsižvelgiant į situaciją, kuo greičiau pradėti šią misiją; ragina valstybes nares geriau prisidėti generuojant misijai skirtas pajėgas; pabrėžia, kad būtina parengti visapusišką ilgalaikę nuoseklią Mozambiko strategiją, kuria taip pat reikia kovoti su islamistų maištininkais, taip siekiant šalinti valdymo trūkumus ir tenkinti vystymosi poreikius, kad būtų pasiektas tvarus konflikto sprendimas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vyriausybės pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės ir kad neteisminių egzekucijų, kankinimų, plėšimų ir kitų nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

19.  palankiai vertina nedviprasmišką Tarybos įsipareigojimą dėl operacijos EUFOR ALTHEA, kaip nurodyta 2021 m. spalio 18 d. Tarybos išvadose dėl 2020 m. operacijos ALTHEA atnaujinimo ir jos įgaliojimų perorientavimo siekiant paremti Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, kad būtų išsaugota saugi ir patikima aplinka, taip pat dėl operacijos trečiosios strateginės peržiūros, pateiktos 2021 m. birželio mėn.; primena, kad ši misija padėjo pagrindą siekti taikos, stabilizavimo ir Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į Europos Sąjungą ir kad ši misija vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Bosnijos ir Hercegovinos bei regiono saugumą ir stabilumą; primena, kad per šią misiją įgyta patirtis ir pamokos yra labai vertingos visoms dabartinėms ir būsimoms karinėms ir civilinėms BSGP misijoms ir operacijoms; yra sunerimęs dėl galimų Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo serbiškojo nario Milorado Dodiko antikonstitucinių ir separatistinių veiksmų, kurie kenkia Deitono taikos susitarimui, taigi, ir saugumui ir taikai visame regione; pabrėžia, jog vis dar reikia išlaikyti pakankamą pajėgumų stiprinimą ne veiksmų vietoje, kad būtų galima greitai reaguoti pablogėjus saugumo padėčiai; pažymi, kad šią misiją būtų galima sustiprinti saugiais informacijos ir ryšių kanalais į valstybių narių sostines ir stiprinant atvirojo kodo žvalgybos duomenų rinkimo ir analizės pajėgumus; pabrėžia, kad svarbu tęsti antraeilę išminavimo veiklą ir Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų kolektyvinį mokymą; primygtinai ragina valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, susijusius su ALTHEA pajėgų kūrimu; laukia Ukrainos dalyvavimo ALTHEA misijoje; pripažįsta svarbų ES ir NATO bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose, visų pirma, vykdant EUFOR ALTHEA misiją, kurios operacinis štabas pagal „Berlin Plus“ susitarimą yra Vyriausioje sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE);

20.  teigiamai vertina Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) rezultatus; pritaria misijos pratęsimui dvejiems metams; pabrėžia, kad reikia tęsti svarstymus dėl BSGP įsipareigojimų šiame regione; griežtai smerkia pažeidžiant tarptautinę teisę Rusijos vykdomą neteisėtą Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų okupaciją ir militarizaciją, tai kelia didelę grėsmę Rytų partnerystės regionui ir visai Europai; yra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties okupuotose Sakartvelo teritorijose ir dėl Rusijos Federacijos veiklos, kuria destabilizuojama taika ir saugumas Rytų partnerystės regione; ragina ES ir toliau reikalauti, kad Rusija konstruktyviai dalyvautų Ženevos tarptautinėse diskusijose ir vykdytų įsipareigojimus pagal ES tarpininkaujant 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, visų pirma, išvesti visas savo karines pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų ir leisti ES stebėjimo misijai netrukdomai patekti į visą Sakartvelo teritoriją; smerkia neteisėtus Sakartvelo piliečių sulaikymus ir grobimus ir suaktyvėjusią „sienų nustatymo“ veiklą palei administracinės sienos ribą; yra susirūpinęs dėl dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš misiją EUMM Georgia, ir ragina stiprinti jos stebėsenos, analizės ir strateginės komunikacijos pajėgumus; dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia Rytų partnerystės šalis, ypač jų nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų ribose; ragina ES stiprinti įsitraukimą į taikų konfliktų sprendimą visame Rytų partnerystės regione; pakartotinai ragina ES užtikrinti, kad Rytų partnerystės šalių saugumo aspektas būtų tinkamai atspindėtas Strateginiame kelrodyje, taip pat apsvarstyti galimybę sudaryti įvairius saugumo susitarimus (numatant didesnių investicijų pagrindą ir pagalbos teikimą bendradarbiaujant saugumo, karybos, žvalgybos ir kibernetiniais klausimais) su Sakartvelu, Moldova ir Ukraina kaip asocijuotosiomis šalimis, kad būtų padidintas šių šalių atsparumas ir saugumas;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sustiprinta ES patariamoji misija Irake (EUAM Iraq) įtraukiant paramą vidaus saugumo sektoriaus reformos įgyvendinimui ir nacionalinių kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų prevencijos strategijų (įskaitant kovą su smurtiniu ekstremizmu) įgyvendinimui, ypatingą dėmesį skiriant sienų valdymui, finansiniams nusikaltimams, ypač korupcijai, pinigų plovimui ir neteisėtai prekybai kultūros paveldo nuosavybei;

22.  ragina ES šalinti nuolatines ir augančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui ir kovoti su neteisėtu kultūros artefaktų gabenimu, ypač konfliktų zonose; pažymi, kad Irake, iš kai kurių bendruomenių atėmus kultūros paveldą ir istorines šaknis, jos tapo pažeidžiamesnės radikalizacijai; primena, kad EUAM Iraq misija – vienintelė BSGP misija arba operacija, į kurios įgaliojimus įtrauktas kultūros paveldo apsaugos komponentas, siekiant teikti pagalbą ir užtikrinti švietimą vietos partneriams, taip sprendžiant saugumo uždavinius, susijusius su kultūros paveldo išsaugojimu ir apsauga; ragina Tarybą ir EIVT į kitas misijas ir operacijas įtraukti panašų komponentą;

23.  ragina dislokuoti Europos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya) narius į Tripolį, iš kur ji vykdys savo veiklą; siūlo, kad vykdant šią misiją, pradėtą siekiant padėti Libijos valdžios institucijoms išardyti organizuotų nusikaltėlių tinklus, užsiimančius neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir terorizmu sienų valdymo srityje, vadovaujantis regionine strategija ir toliau būtų ieškoma galimybių remti ES vykdomą Sahelio šalių pasienio pajėgumų plėtrą, siejamą su BSGP misijomis Sahelyje (visų pirma EUCAP Sahel Niger); yra susirūpinęs dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių likimo Libijoje; ragina Libijos valdžios institucijas ir nereguliarias karines pajėgas uždaryti migrantų sulaikymo centrus;

24.  palankiai vertina tai, kad Viduržemio jūros regione pradėta BSDP operacija EUNAVFOR MED IRINI ir tai, kad ji pratęsta iki 2023 m. kovo 31 d.; atkreipia dėmesį į pagrindinį šios operacijos vaidmenį įgyvendinant Libijai skirtą ginklų embargą, kaip nustatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2526 (2020); pabrėžia, kad pajėgumų stiprinimas trukdo prekybą žmonėmis ir ginklais; pabrėžia, kad 2020 m. EUNAVFOR MED IRINI gavo daug atsisakymų leisti surengti patikrinimus, netgi Turkijos laivuose; ragina EIVT teikti skaidrią informaciją šiuo klausimu; pažymi, kad EUNAVFOR MED iki šiol turi labai mažai išteklių, tai labai riboja jos pajėgumus; yra susirūpinęs dėl to, kad NATO, kuri regione veikia vykdydama operaciją „Sea Guardian“, veiksmingai nebendradarbiauja stiprindama bendradarbiavimo sanglaudą arba dalydamasi informacija ir ištekliais; pabrėžia, kad viešoji komunikacija misijos ir laivų abordažo, draugiško priartėjimo ir patikrinimo atvejų klausimais, įskaitant atsisakymus, yra strategiškai svarbi; atkreipia dėmesį į tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su nelaimės jūroje ištiktų žmonių paieška ir gelbėjimu, visapusiškai laikantis jūrų laivininkystės teisės; ragina ES atlikti svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regione, nes ji tapo veikėja, galinčia garantuoti regiono stabilumą; palankiai vertina ES ryšių palaikymo ir planavimo grupės (EULPC) rezultatus teikiant saugumo, žvalgybos ir planavimo ekspertines žinias ES subjektams Briuselyje, vietoje arba jūroje (ES delegacija, EUBAM, EUNAVFOR MED) ir JT paramos misijai Libijoje (UNSMIL);

25.  apgailestauja dėl bendro Turkijos destabilizuojančio vaidmens daugelyje ES ir jos kaimyninėse šalyse susirūpinimą keliančių sričių, nes tai kelia grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui regione; yra labai susirūpinęs dėl Turkijos neteisėtos veiklos ir grasinimų imtis karinių veiksmų prieš ES valstybes nares, visų pirma Graikiją ir Kiprą, rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje bei neteisėtos šios valstybės veiklos, apie kurią neseniai pranešta, Kipro ir Graikijos jūrų laivininkystės zonose, ir griežtai visa tai smerkia; atkreipia dėmesį į pastangas sumažinti įtampą, tačiau apgailestauja dėl provokuojančių veiksmų, grasinimų Turkijos kariniais laivais vykdyti agresiją prieš operaciją MED IRINI, pažeidžiant tarptautinę teisę ir suverenias ES valstybių narių teises; pakartoja, kad Sąjunga yra pasirengusi naudoti visas turimas priemones ir galimybes, taip pat pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnį, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus, taip pat užtikrintų regioninį stabilumą;

26.  palankiai vertina Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine) darbą; atkreipia dėmesį į EIVT poreikių vertinimo ataskaitą, susijusią su profesinio karinio švietimo sektoriumi Ukrainoje, ir palankiai vertina šiuo metu vykdomą darbą siekiant nustatyti galimo ES dalyvavimo Ukrainoje apimtį remiantis šia ataskaita ir papildyti Ukrainos ir tarptautinių partnerių pastangas reformuoti profesinį karinį švietimą šioje šalyje;

27.  ragina atgaivinti civilinę BSGP įgyvendinant 22 susitarimo įsipareigojimus, nustatytus susitarime dėl civilinių BSGP pajėgumų; pabrėžia, kad Strateginiu kelrodžiu turi būti nustatytas užmojis atnaujinti civilinę BSGP ir kad susitarimas Nr.2 (angl. Compact 2.0) turėtų būti priimtas laiku; pritaria siūlymui šiame kelrodyje nustatyti pagrindinius civilinės BSGP aspektus, įskaitant civilinių pajėgumų plėtojimą po 2023 m.; remia idėjai strateginius civilinės BSGP prioritetus susieti su metiniu šio kelrodžio peržiūros procesu; pabrėžia, kad reikia tvirtesnio ryšio tarp BSGP, teisingumo ir vidaus reikalų bei Komisijos vadovaujamų veiksmų, kai tinkama ir derama atsižvelgiant į skirtingas Sutartyje nustatytas abiejų politikos sričių užduotis ir procedūras, ir kitų atitinkamų krizių valdymo subjektų, taip siekiant padidinti BSGP indėlį į Sąjungos atsaką į saugumo problemas; ragina ES apsvarstyti dabartines misijos dislokavimo procedūras ir imtis veiksmų dėl jų, taip siekiant užtikrinti spartesnį ir veiksmingesnį sprendimų priėmimo procesą; mano, kad ES turėtų tęsti visapusišką civilinių misijų EUCAP Sahel Mali, EUCAP Sahel Niger, EUCAP Somalia ir EUAM RCA vertinimą ir peržiūrėti jų įgaliojimus, biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, taip užtikrinant jų realių poreikių patenkinimą, siekiant sutvirtinti jų operatyvinius gebėjimus ir veiksmingumą;

28.  pripažįsta BSGP misijų ir operacijų indėlį į taiką, saugumą ir stabilumą, tačiau atkreipia dėmesį į nuolatinius struktūrinius trūkumus ir ilgai trunkančius sprendimų priėmimo procesus, susijusius su BSGP civilinėmis ir karinėmis misijomis ir operacijomis; pabrėžia, kad svarbu suteikti karinėms misijoms lankstesnius ir tvirtesnius įgaliojimus, kurie yra pritaikyti prie padėties vietoje; ragina keisti BSGP struktūras ir procedūras, kad misijas būtų galima dislokuoti greičiau, lanksčiau ir darniau; pažymi, kad būtina skubiai glaudžiau susieti esamas Europos ad hoc operacijas su BSGP karinėmis misijomis ar operacijomis, ypač tuomet, kai reikia įveikti netikėtą krizę ar užtikrinti patekimą į ginčytinas strategines teritorijas; pabrėžia, kad visuose būsimuose įgaliojimuose turi būti aiški, visapusiška pasitraukimo strategija kartu su šiam tikslui reikalingų išteklių sąrašu; pabrėžia, kad visose misijose, visų pirma, karinėse, būtina bendradarbiauti su vietos gyventojais, siekiant per pagrįstą laiką sudaryti sąlygas tvariam pasitraukimui;

29.  pabrėžia, kad būtina reguliariai, sistemingai ir skaidriai vertinti visas BSGP misijas ir operacijas, remiantis atitinkamais strateginiais ir veiklos kriterijais; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pradėti patirties, įgytos per buvusias ir vykdant esamas misijas, operacijas ir veiksmus, procesą ir sutelkti dėmesį į tai, kokios politinės, institucinės, taip pat socialinės ir ekonominės aplinkybės turi susiklostyti, kad saugumo ir gynybos veiksmais būtų veiksmingai remiamas ilgalaikis taikos kūrimas ir tvarių bei demokratinių valdymo struktūrų stiprinimas; mano, kad misijų ir operacijų karinei vadovybei būtina priskirti didesnę operatyvinę atsakomybę už vadovavimą joms ir jų valdymą; apskritai ragina ES karines struktūras sistemiškai įtraukti į visą politiką ir priemones, darančias poveikį ES ginkluotųjų pajėgų operatyviniam bendradarbiavimui, visų pirma, Europos gynybos fondo programos komiteto darbams;

30.  yra labai susirūpinęs dėl mažo operacijų ir misijų pajėgų generavimo ir primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau ištaisyti šią padėtį; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares BSGP misijoms ir operacijoms suteikti reikiamą personalą, mokymus ir pajėgumus, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir tapti budresni bei atsparesni ne tokiomis palankiomis sąlygomis; į tai atsižvelgdamas atkreipia dėmesį į šiuo metu svarstomą PESCO projektą „Reagavimo į krizes operacijų centras“, kuriuo siekiama pagerinti pajėgų generavimo procesą; kartu apgailestauja, kad šiame PESCO projekte iki šiol dalyvauja tik šešios valstybės narės; ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai pasinaudoti Europos taikos priemone ir Sutartyse numatytomis galimybėmis teikti finansavimą iš Sąjungos biudžeto siekiant palengvinti pajėgų generavimą ir karinį dislokavimą; pritaria, kad trečiųjų valstybių dalyvavimas BSGP operacijose ir misijose atitiktų Europos interesus ir vertybes; mano, kad prireikus šis dalyvavimas turėtų būti išplėstas;

31.  yra susirūpinęs dėl plintančių manipuliavimo informacija, dezinformacijos reiškinių ir hibridinių grėsmių, ypač kylančių iš Rusijos ir Kinijos, tačiau taip pat ir iš kitų veikėjų, atvejų, kurie daro tiesioginį poveikį tam tikrai aplinkai ir BSGP misijoms ir operacijoms, nes tai destabilizuoja ištisus regionus ir delegitimizuoja ES misijas užsienyje; ragina skubiai parengti struktūrinį BSGP misijų ir operacijų atsaką į šias grėsmes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES, valstybės narės ir šalys partnerės turi bendrai stengtis imtis atitinkamų veiksmų, be kita ko, numatant hibridines grėsmes, kibernetinius išpuolius ir chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) grėsmes; palankiai vertina tai, kad kuriamas reagavimo pajėgumų rezervas rengiantis ChBRB incidentams; primygtinai prašo EIVT strateginės komunikacijos priemonėmis suteikti konkrečią paramą BSGP misijoms ir operacijoms;

32.  ragina sustiprinti Sąjungos karinio vadovavimo struktūras, visų pirma, Europos Sąjungos karinį štabą (EUMS) ir Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC), kurie turi būti kuo greičiau aprūpinti reikiamais darbuotojais, įranga ir ištekliais, taip pat būti pajėgūs saugiai keistis įslaptinta informacija, taip pat ir su valstybėmis narėmis ir misijomis arba operacijomis; todėl apgailestauja, kad perėjimas prie MPCC antro etapo buvo atidėtas, ir ragina valstybes nares visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, kad šis perėjimas įvyktų; pabrėžia, jog svarbu, kad MPCC per kuo trumpesnį laiką taptų visateise tikra karinio vadovavimo ir kontrolės struktūra (štabu), kuri gebėtų atlikti prognozavimo ir strateginio planavimo funkciją, vadovauti operacijoms ir ES misijoms, greitai ir lanksčiai reaguoti atsižvelgiant į strategines aplinkybes bei stiprinti Europos šalių operatyvinį strateginį savarankiškumą;

33.  pabrėžia, kad moterų dalyvavimas BSGP misijose prisideda prie misijos veiksmingumo ir visame pasaulyje didina ES, kaip moterų ir vyrų lygių teisių šalininkės, patikimumą; ragina sistemingiau įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2250 dėl jaunimo, taikos ir saugumo bei sustiprinti ES moterų, taikos ir saugumo, taip pat jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkes; ragina prasmingai integruoti lyčių aspektą formuojant BSGP, visų pirma, užtikrinant geresnę lyčių pusiausvyrą BSGP misijų ir operacijų personalo ir vadovų pareigose ir rengti specialų dislokuoto personalo mokymą; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti darbo aplinką be seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties; pakartoja savo raginimą į naujas BSGP priemones, įskaitant Europos gynybos fondą ir Europos taikos priemonę, įtraukti lyčių aspekto analizę; palankiai vertina tai, kad visos civilinės BSGP misijos jau turi paskirtą patarėją lyčių klausimais, ir ragina tą patį padaryti ir karinėse BSGP misijose; ragina ES valstybes nares pasiūlyti kandidačių į dabar esamas laisvas darbo vietas; apgailestauja, kad BSGP misijose, ypač karinėse operacijose, dirbančių moterų skaičius tebėra labai mažas; primygtinai ragina EIVT skatinti, kad būtų nustatytas konkretus tikslas padidinti moterų skaičių ES krizių valdymo misijose ir operacijose; primygtinai ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip stiprinti įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo politiką ir skatinti moterų dalyvavimą taikos kūrimo ir palaikymo misijose; pabrėžia, kad į ES biudžetą reikia įtraukti naują eilutę, pagal kurią būtų finansuojama patarėjų lyčių klausimais pareigybė karinėse BSGP misijose;

34.  laukia bendro komunikato dėl strateginio požiūrio, kuriuo remiamas buvusių kovotojų nusiginklavimas, demobilizavimas ir reintegravimas, paskelbto 2020 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį ketinimų rašte, mano, kad tai būtų laiku persvarstyta 2006 m. ES paramos nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai koncepcija; pabrėžia saugumo sektoriaus reformos, kaip prioriteto, svarbą, ypač mūsų BSGP misijoms; todėl ragina Komisiją ir EIVT išplėsti būsimą bendrą komunikatą dėl nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos įtraukiant saugumo sektoriaus reformą ir pajėgumų stiprinimą, taip remiant saugumą ir vystymąsi (pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi), siekiant suderinamo, nuoseklaus ir iš esmės atnaujinto Sąjungos požiūrio į saugumo pagalbą trečiosioms šalims; ragina užtikrinti BSGP priemonių ir ES paramos vystymuisi nuoseklumą;

Krizių numatymas ir valdymas

35.  teigiamai vertina Europos kariuomenių gebėjimą bendradarbiauti padedant piliečiams kovoti su pandemija 2020 m.; mano, kad vertingas ginkluotųjų pajėgų indėlis per COVID-19 pandemiją parodė, kaip svarbu panaudoti valstybių narių karinius išteklius ir pajėgumus remiant Sąjungos civilinės saugos mechanizmą; ragina Sąjungą ir valstybes nares atidžiai apsvarstyti išsamias ES sutarties 44 straipsnio įgyvendinimo taisykles ir jomis visapusiškai naudotis, kad Sąjunga galėtų greitai, veiksmingai ir su reikiamu stipriu bendru ES lankstumu reaguoti į saugumo krizes, taip pat leisti suteikti valstybių narių grupės vykdomai ad hoc operacijai ex post ES įgaliojimus; teigiamai vertina teigiamą sutelktų ir koordinuotų ginkluotųjų oro pajėgų vaidmenį COVID-19 pandemijos metu, visų pirma, pervežant ligonius medicininiam gydymui ir pristatant įrangą tarp įvairių valstybių narių, taip pat sinergiją, sukurtą su NATO sąjungininkų infrastruktūra ir ištekliais ir atsiradusią transportuojant oru ir pervežant esminę įrangą; ypač palankiai vertina Europos oro transporto vadovavimo centro (EATC) vaidmenį pandemijos metu vykdant ligonių evakuaciją ir perkėlimą bei tiekiant medicinos reikmenis; apskritai skatina judumą karinio oro transporto priemonėmis, įskaitant transportavimą, degalų atsargų papildymą skrendant ir evakuaciją medicinos aviacijos priemonėmis Europoje, taip užtikrinant tikrą ir veiksmingą karinio oro transporto panaudojimą Europoje; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę bendrai plėtoti šią strateginę gynybos įrangą ir ragina sukurti ES nepaprastosios padėties karinį padalinį, kurio tikslas – palengvinti tarpvalstybinį karinių logistinių pajėgumų naudojimą ekstremaliųjų situacijų atveju, kad teikiant pagalbą civilinės paramos operacijoms būtų galima užtikrinti didesnį koordinavimą, sinergiją ir solidarumą;

36.  pritaria siekiui sukurti greitojo dislokavimo pajėgas (tam pritarė Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis), kurias turėtų sudaryti daugianacionalinė maždaug 5 000 karių sausumos brigada ir oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai ir kurią būtų galima mobilizuoti su saugumu susijusių nepaprastųjų situacijų atvejais; primena, kad ES šiuo metu trūksta sausumos, jūrų ir oro srities praktinės patirties ir pajėgumų, kurių reikia, kad būtų galima vykdyti greitojo dislokavimo operacijas saugumui veiksmų vietoje atkurti; mano, jog realistiška ir būtina, kad pradžioje valstybės narės, remdamosi Strateginiu kelrodžiu, susitartų dėl aplinkybių, kuriomis būtų būtina sutelkti tokias pajėgas, ir dėl vieno ar kelių operatyvinių scenarijų, net jeigu tai reikėtų padaryti per ypač trumpą laiką; vis dėlto, primena, kad per daugiau kaip 15 egzistavimo metų ES kovinės grupės niekada nebuvo naudojamos, visų pirma dėl to, kad trūksta valstybių narių politinio sutarimo, o įgyvendinimas ir finansavimas, nepaisant galimybės jas dislokuoti kelis kartus, yra sudėtingi; primena, kad reguliariomis pratybomis vietoje reikia užtikrinti jų operatyvumą vykdant reguliarias pratybas vietoje; apgailestauja dėl nepakankamo atitinkamo valstybių narių įsipareigojimo tiek politiniu, tiek praktiniu požiūriu; apgailestauja, kad 2021 m. veikė tik viena tokia kovinė grupė – vadovaujama Italijos; yra susirūpinęs dėl nepakankamo strateginio planavimo 2022 ir 2023 m. ir ragina jį peržiūrėti; ragina valstybes nares labiau įsipareigoti remti ES karinius pajėgumus; teigia, kad greitojo dislokavimo pajėgų koncepcija turėtų suteikti papildomos naudos, palyginti su ES kovinėmis grupėmis; todėl ragina Tarybą ir Komisiją kruopščiai įvertinti, išnagrinėti ir plėtoti galimybes sukurti nuolatines pajėgas, kurios būtų nuolat dislokuotos ir kartu dalyvautų pratybose; mano, kad naujos greitojo dislokavimo pajėgos turėtų būti plačių užmojų kovinių grupių reformos rezultatas arba turėtų visiškai pakeisti kovines grupes, kad būtų išvengta tolesnio pajėgumų dubliavimo ES BSGP; pritaria Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užmojams dėl ES karinių priemonių, ypač dėl ad hoc priemonių, patvarumo; ragina Tarybą ir EIVT ištirti, kaip geriausiai organizuoti ES kovinių grupių ar naujų greitojo dislokavimo pajėgų dislokavimą, ES sutarties 44 straipsnio įgyvendinimą ir vis dar nepanaudotą PESCO operatyvinį komponentą; tikisi, kad suderinus šiuos elementus ES ir jos valstybės narės galės greitai ir veiksmingai karinėmis priemonėmis reaguoti į krizes kaimyninėse šalyse ir vykdyti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, taip pat žinomus kaip Petersbergo uždaviniai;

37.  pabrėžia, jog svarbu laiku gauti tikslius žvalgybinius duomenis, paremiančius sprendimų priėmimą, užtikrinti misijų ir operacijų saugumą bei geriau kovoti su į jas nukreiptomis įtakos bei dezinformacijos kampanijomis; ragina EIVT suformuoti žvalgybos pajėgumus operacijų vietose, sukuriant visų BSGP misijų ir operacijų žvalgybos padalinius, kurie tikruoju laiku teiktų ES žvalgybos ir situacijų centrui (ES INTCEN), EUMS ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centrui (CPCC) informaciją sprendimams priimti; apskritai pabrėžia, kad ES INTCEN ir EUMS žvalgybos direktorato (EUMS INT) darbas priklauso nuo valstybių narių noro dalytis informacija, ir ragina padidinti ES INTCEN finansinius ir techninius išteklius; pritaria Komisijos pirmininkės 2021 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį analizei ir pareiškimui, kad ES turi gerinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje; pabrėžia informuotumo apie padėtį ir nacionalinių žvalgybos tarnybų veiklos koordinavimo svarbą ir palankiai vertina Komisijos pirmininkės raginimą įsteigti bendrą ES informuotumo apie padėtį centrą, kuris būtų labai svarbi priemonė siekiant pagerinti strateginį prognozavimą ir ES strateginį savarankiškumą;

38.  teigiamai vertina tai, kad 2020 m. sukurta Europos taikos priemonė; primena, kad Europos taikos priemonė suteiks Sąjungai galimybę greičiau ir veiksmingiau reaguoti į esamus saugumo iššūkius, todėl ragina skubiai praktiškai ją įgyvendinti; pabrėžia, kad atitinkamose veiksmų vietose privaloma aprūpinti reikalinga įranga, įskaitant mirtiną įrangą, kai to reikia ir kai tai yra būtina, ir organizuoti būtinus mokymus, atsižvelgiant į priemonės geografiniu požiūriu subalansuotą pobūdį, visiškai laikantis aštuonių Bendrosios pozicijos 944 kriterijų, žmogaus teisių ir humanitarinės teisės, ir taikant išsamius ex ante rizikos vertinimus, nuolatinę stebėseną ES lygmeniu dėl karinių technologijų teikimo trečiųjų šalių subjektams ir veiksmingas skaidrumo nuostatas; pabrėžia, kad EIVT turi atidžiai stebėti ir užtikrinti mūsų partneriams pagal Europos taikos priemonę pateiktos medžiagos atsekamumą ir tinkamą naudojimą, atsižvelgiant į Europos taikos priemonės 360 laipsnių metodą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos taikos priemonė naudojama ne tik siekiant tiekti įrangą partneriams, bet ir kaip BSGP karinių operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo galimybė, kuri turėtų būti panaudota reikiamu mastu; įsipareigoja užtikrinti BSGP misijų ir operacijų, Sąjungos finansinės priemonės – Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ – ir Europos taikos priemonės nuoseklumą ir papildomumą; dar kartą ragina EIVT sukurti naują administracinį padalinį, kuris administruotų šią naują priemonę; pabrėžia, kad naudojant Strateginį kelrodį reikia parengti aiškią viziją, kaip valstybės narės nori pasinaudoti Europos taikos priemone trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

39.  palankiai vertina 2020 m. lapkričio mėn. EIVT Klimato kaitos ir gynybos veiksmų gaires, kuriose nustatomi konkretūs veiksmai, kuriais sprendžiama vis didesnė klimato ir saugumo sąsajos problema; pabrėžia, kad vis dažniau įvyksta stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės vis dažniau kyla pasaulinės pandemijos, kurios kaip ir kibernetinės ir hibridinės grėsmės prisideda prie esamų saugumo problemų, todėl reikalingi papildomi ištekliai; ragina Sąjungą ir valstybes nares plėtoti savo gebėjimus siekiant spręsti šiuos naujus uždavinius; pabrėžia, kad sprendžiant šiuos naujus saugumo uždavinius ištekliai neturėtų būti nukreipiami nuo tradicinių, įprastinių gynybos ir saugumo pajėgumų;

40.  mano, kad migracijos srautų per rytinę ES išorės sieną naudojimas kartu su dezinformacijos kampanijomis yra mišrus hibridinis karas, kuriuo siekiama įbauginti ir destabilizuoti ES; ragina Sąjungą parengti atitinkamas teisėkūros priemones, kuriomis užtikrinami būtini apsaugos mechanizmai, kad būtų galima veiksmingai reaguoti ir atsiliepti į trečiųjų šalių vykdomą migracijos naudojimą politiniais tikslais, užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų apsaugą ir žmogaus teisių ir žmogaus orumo apsaugą, taip pat priimti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui; pakartoja, kad solidarizuojasi su Latvija, Lietuva ir Lenkija, kurios kovoja su A. Lukašenkos režimo migracijos, kaip ginklo, naudojimu siekiant destabilizuoti padėtį ES;

Atsparesnė Sąjunga: užtikrinti patekimą į ginčytinas strategines teritorijas ir stiprinti valstybių narių tarpusavio pagalbą ir saugumą

Ginti judėjimo laisvę jūroje

41.  pabrėžia, kad esant dabartinei geopolitinei įtampai jūrų srityje Sąjunga turi ginti visuotines vertybes ir principus, JT chartiją, tarptautinę teisę, pvz., Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), daugiašališkumą, tarptautinį bendradarbiavimą ir siekti užtikrinti laivybos laisvę, jūrų ryšių linijų ir jūrų infrastruktūros saugumą; primena, kad Sąjungos jūrų interesai yra glaudžiai susiję su jos piliečių gerove, klestėjimu ir saugumu ir kad apie 90 proc. Sąjungos išorės prekybos ir 40 proc. jos vidaus prekybos vyksta jūra; pabrėžia su atsparumu susijusią Europos Sąjungos kompetenciją ir įgaliojimus, visų pirma, normatyvinės galios srityje;

42.  pakartoja, jog būtina stiprinti Sąjungos kaip jūros saugumą tarptautiniu lygmeniu užtikrinančios institucijos vaidmenį; ragina Sąjungą pasitelkti savo BSGP karinio jūrų laivyno operacijas ir jas plėtoti siekiant sukurti tvirtą pagrindą tolesniam pastovesniam ir tarptautiniam operatyviniam bendradarbiavimui; ragina apsvarstyti galimybę reguliariai rengti karinio jūrų laivyno pratybas, kurios sąveikumo didinimo tikslais, kai įmanoma, turėtų apimti pilotuojamą ir nepilotuojamą turtą; mano, kad Sąjungai labai svarbu išlaikyti stabilią ir saugią aplinką ją supančiose jūrose; susirūpinęs pastebi, jog suderintoje metinėje peržiūroje gynybos srityje (CARD) buvo pripažinta, kad jūrų vadovavimo ir kontrolės, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo pajėgumų srityse esama esminių trūkumų; palankiai vertina šešis PESCO projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama jūrinių pajėgumų plėtojimui, taip pat bendras karinio laivyno pajėgumų plėtojimo programas; pabrėžia, jog reikia, kad ES ir NATO glaudžiai bendradarbiautų siekdamos laikytis bendro veiksmingo požiūrio į grėsmes jūrų saugumui, pvz., tarpvalstybinį ir organizuotą nusikalstamumą, įskaitant organizuoto nusikalstamumo tinklus, kurie dalyvauja vykdant prekybą žmonėmis, ginklais ir narkotikais, kontrabandą ir piratavimą jūroje;

43.  šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti koordinuoto jūrinio buvimo koncepcija (CMP) ir bandomasis projektas Gvinėjos įlankoje; ragina, kad ši koncepcija, pagrįsta poreikių analize, į kurią būtų įtraukta galimybė prisidėti prie įtampos regione mažinimo, būtų taikoma ir kitose svarbiose srityse, visų pirma, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, siekiant užtikrinti ir apsaugoti Europos tarptautinę poziciją ir vertybes; prašo šią koncepciją ir susijusias vykdomas misijas įvertinti ir aptarti Parlamente; taip pat prašo Komisijos kitame atnaujintame komunikate dėl tarptautinio vandenynų valdymo, kurį planuojama parengti 2022 m., išskirtinį dėmesį skirti saugumo ir gynybos klausimams; ragina jūrines valstybes nares padidinti savo karinio laivyno pajėgumus siekiant įveikti asimetrines ir įprastas grėsmes jūrų saugumui, laivybos laisvei ir ES mėlynajai ekonomikai; ragina ES iki 2022 m. atnaujinti ES jūrų saugumo strategiją; teigiamai vertina tai, kad 2020 m. pradžioje buvo pradėta įgyvendinti Europos jūrų stebėjimo misija Hormūzo sąsiauryje (EMASOH), ir palaiko dvejopą jos tikslą – užtikrinti saugią aplinką laivybai ir sumažinti dabartinę įtampą regione; palankiai vertina „visuotinę ir koordinuojamą“ EUNAVFOR ATALANTA, EUTM Somalia ir EUCAP Somalia misijų strateginę peržiūrą ir jų pratęsimą, siekiant aprėpti visus saugumo aspektus;

Kovoti su hibridinėmis grėsmėmis

44.  smerkia piktavališkus veiksmus prieš valstybes nares, pvz., hibridinius išpuolius, kuriais migracija naudojamasi kaip ginklu; ragina Sąjungą ir valstybes nares gerinti savo gebėjimus nustatyti hibridines grėsmes; primygtinai reikalauja Sąjungos ir valstybių narių ryžtingai ir koordinuotai reaguoti į bet kokius naujus piktavališkus, neteisėtus ir destabilizuojančius veiksmus kibernetinėje erdvėje, visapusiškai panaudojant ES turimas priemones ir koordinuojant veiksmus su savo partneriais; ragina valstybes nares padidinti nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus; ragina Sąjungą dėti pastangas parengti teisinę priemonę, skirtą reagavimui į hibridines grėsmes, ir sukurti visapusiškus kibernetinius pajėgumus, apimančius tinklų saugumo užtikrinimą, informacijos perdavimą ir dalijimąsi ja, mokymus ir pratybas, taip pat įgyvendinti PESCO projektus ir tinkamai panaudoti ES kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinį; prašo skubiai persvarstyti kibernetinės gynybos politikos sistemą siekiant padidinti Sąjungos ir valstybių narių prevencijos, priskyrimo ir reagavimo pajėgumus, gerinant jų padėtį, informuotumą apie padėtį, priemones ir procedūras; pabrėžia, kad visos ES institucijos ir ES valstybės narės turi bendradarbiauti visais lygmenimis, kad parengtų kibernetinio saugumo strategiją, kurios pagrindinis tikslas turėtų būti tolesnis atsparumo stiprinimas ir ne tik bendrų, bet ir geresnių nacionalinių, tvirtų civilinės ir karinės srities kibernetinių pajėgumų bei bendradarbiavimo plėtojimas, kad būtų galima reaguoti į ilgalaikius saugumo iššūkius; todėl palankiai vertina 2021 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį, kuriame buvo pranešta apie Europos kibernetinės gynybos politiką; palankiai vertina intensyvesnį valstybių narių bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje pagal PESCO sistemą, įskaitant greitojo reagavimo būrius; primena, kad sėkmingas ES misijų ir veiklos įgyvendinimas vis labiau priklauso nuo nepertraukiamos prieigos prie saugios kibernetinės erdvės, todėl reikia tvirtų ir atsparių kibernetinės veiklos pajėgumų, taip pat būtina tinkamai reaguoti į išpuolius prieš karinę infrastruktūrą, misijas ir operacijas; pripažįsta, kad kibernetinė gynyba tam tikru mastu yra veiksmingesnė, jei ji apima ir tam tikrus puolamuosius būdus ir priemones, jei jų naudojimas atitinka tarptautinę teisę; todėl reiškia susirūpinimą dėl ES ir jos valstybių narių priklausomybės nuo užsienio priemonių, siekiant užtikrinti jų kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad Europos viešuosiuose ir privačiuose subjektuose reikia skatinti kibernetinio saugumo kultūrą, be kita ko, parengiant specialius kursus ir mokymo programą; atkreipia dėmesį į svarbų mokymų darbą, kurį kibernetinės gynybos srityje vykdo Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESDC), ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Švietimo, mokymo, vertinimo ir pratybų kibernetinėje srityje platformos (ETEE) sukūrimą; pabrėžia, jog Europos saugumo ir gynybos koledžas turėtų pasinaudoti struktūriniu Sąjungos finansavimu, kad galėtų padidinti savo indėlį stiprinant ES kibernetinės gynybos įgūdžius, visų pirma, atsižvelgiant į padidėjusį aukščiausio lygmens kibernetinių ekspertų poreikį; pripažįsta didėjančią kibernetinių ir automatizuotų žvalgybos pajėgumų svarbą; pabrėžia, kad jie kelia grėsmę visoms valstybėms narėms ir ES institucijoms; primygtinai ragina visas ES institucijas ir valstybes nares ir toliau tobulinti savo kibernetines ir automatizuotas technologijas, taip pat ragina bendradarbiauti šių technologijų pažangos srityje; rekomenduoja išnagrinėti galimybes skatinti mūsų partnerių kibernetinių pajėgumų stiprinimą, pvz., pratęsti ES mokymo misijų įgaliojimus, kad jos taip pat apimtų kibernetinės gynybos aspektus, arba pradėti civilines kibernetines misijas; palankiai vertina tai, kad Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos kibernetinių išpuolių vykdytojams, įskaitant „WannaCry“, „NotPetya“ ir operaciją „Cloud Hopper“, skirtos sankcijos;

45.  ragina EIVT sukurti ES priemonių rinkinį, atitinkantį Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama ne tik sutelkti dėmesį į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų atsparumo dezinformacijai didinimą, bet ir nustatyti privalomus reikalavimus socialinėms platformoms ir sudaryti sąlygas piliečiams priimti informacija pagrįstus sprendimus, taip pat pagerinti ES gebėjimą stiprinti kovą su dezinformacija ir tyčiniu piktavališku elgesiu, siekiant nustatyti jų požymius, atgrasyti nuo jų, su jais kovoti ir už juos bausti;

46.  atsižvelgdamas į šios grėsmės kitimą ir mūsų institucijų poreikį prisitaikyti, tvirtina, kad ES institucijos, įskaitant Parlamentą, turėtų įgyvendinti savo vidaus pajėgumų stiprinimo priemones; atkreipia dėmesį į Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) vykdomo tarpinstitucinio koordinavimo svarbą; primygtinai ragina ES institucijas, visų pirma, Komisiją, suteikti CERT-EU stiprinimui reikalingus žmogiškuosius išteklius; atitinkamai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir (arba) valstybes nares padidinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, siekiant stiprinti ES pajėgumą apsiginti nuo kibernetinių išpuolių;

47.  ragina stiprinti valstybių narių savitarpio operatyvinę pagalbą; pabrėžia, kad svarbu vykdyti papildomas pratybas, grindžiamas krizių valdymo scenarijais; primygtinai skatina valstybes nares, baigus rengti Strateginį kelrodį, pasiekti plataus užmojo bendrą sutarimą dėl ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies ir SESV 222 straipsnio, be kita ko, dėl SESV 222 straipsnio ir ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies taikymo pagal hipotetinį kibernetinio išpuolio scenarijų; atitinkamai pabrėžia, kad niekada nebuvo aiškiai apibrėžtos ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos ir reikiamos pagalbos teikimo sąlygos, ir ragina šią priemonę įgyvendinti operatyviau;

Išsaugoti Sąjungos suverenumą kosmoso ir oro srityse

48.  ragina Sąjungą parengti kosmoso gynybos strategiją siekiant visada išsaugoti savarankišką ir nenutrūkstamą ES ir jos valstybių narių prieigą prie kosminių išteklių; primygtinai tvirtina, kad reikia skatinti bendros Europos strateginės saugumo ir gynybos kosmoso srityje kultūros formavimąsi, sumažinti strateginę priklausomybę ir pagerinti Europos kosmoso programų veiklos valdymą, galiausiai siekiant strateginio savarankiškumo visose kitose srityse; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti ES kosmoso politiką, įskaitant plataus užmojo naują ES kosmoso programą, kuria turi būti siekiama apsaugoti dabartinį ir ankstesnį Europos kosmoso turtą; ragina Sąjungą gerinti informuotumą apie padėtį ir geožvalgybos paramą stiprinant savo pajėgumą atlikti ekspertizes (panaudojant Europos Sąjungos palydovų centrą (SATCEN), taip pat valstybių narių pajėgumą atlikti ekspertizes, taip siekiant užtikrinti BSGP sąsają su ES kosmoso programa (panaudojant sistemą GALILEO), visų pirma, teikiant paslaugas valstybinėms institucijoms ir įgyvendinant programą „Copernicus“, pasinaudoti investavimo galimybėmis (be kita ko, per programą „Europos horizontas“ ir Europos gynybos fondą) bei išsiaiškinti kitą galimą kosmoso ir gynybos sinergiją (įskaitant pajėgumus); pabrėžia, kad Sąjungai svarbu turėti savarankišką prieigą prie kosmoso ir savo paleidimo įrenginius; ragina Sąjungą imtis lyderio vaidmens stiprinant tarptautinę kosmoso teisę – sritį, kurioje kyla vis daugiau sunkumų; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai skatinti tarptautines iniciatyvas, susijusias su nusiginklavimu kosmose;

49.  įspėja, kad kosminė erdvė greitai gali tapti karine erdve, jei nebus imtasi tinkamų tarptautinių teisinių priemonių; primygtinai ragina Sąjungą imtis vadovaujamo vaidmens stiprinant tarptautinę kosmoso teisę – sritį, kurioje kyla vis daugiau sunkumų, siekti užkirsti kelią kosmoso ginklavimui siekiant sukurti visapusišką tarptautinę teisinę priemonę, ir šioje srityje skatinti aljansų kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir daugiašalius sprendimus;

50.  palankiai vertina pasiūlymą dėl naujo Europos saugaus junglumo projekto, į kurį įtraukti kvantinio ryšio palydovai; ragina greitai įgyvendinti šį projektą siekiant pagerinti telekomunikacijų saugumo lygį Sąjungoje; pabrėžia, kad auga kibernetinių ir fizinių išpuolių prieš ES ir valstybių narių palydovus rizika; pabrėžia, kad būtina vykdyti šių išpuolių prevenciją ir numatyti gynybos nuo jų mechanizmus;

51.  yra susirūpinęs dėl didėjančio kosminių šiukšlių kiekio, ypač žemojoje Žemės orbitoje, dėl kurių kyla pavojus mūsų palydovams ir daugeliui mikropalydovų; pabrėžia, kad kuriant naujas palydovų megakonsteliacijas dar labiau didinama susidūrimo rizika; palankiai vertina šiuo metu atliekamą darbą plėtojant Europos kosmoso eismo valdymo politiką ir ragina intensyvinti derybas, kad būtų galima rasti atitinkamus tarptautinius sprendimus; mano, kad konkrečiai įgyvendinus tokią politiką turėtų būti patobulinti kosmoso šiukšlių stebėjimo pajėgumai; siūlo pavesti SATCEN išanalizuoti ir parengti ataskaitą dėl ES ir valstybių narių palydovų saugumo ir (arba) pažeidžiamumo kosminių šiukšlių, kibernetinių išpuolių ir tiesioginių raketų išpuolių atžvilgiu;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES SATCEN vykdo svarbų darbą; apgailestauja, kad SATCEN misijų finansavimui negalima skirti ilgalaikių ESE biudžeto programų lėšų, ir pabrėžia, kad ES SATCEN turėtų turėti galimybių pasinaudoti struktūrinių Sąjungos fondų lėšomis, kad galėtų išlaikyti savo indėlį vykdant Sąjungos veiksmus, ypač siekiant teikti didelės raiškos palydovų teikiamus atvaizdus, kurie padėtų vykdant BSGP misijas ir operacijas; mano, kad Europos taikos priemonės darbo programoje reikėtų atsižvelgti į SATCEN technologinės plėtros poreikius; siūlo PESCO sistemoje sukurti geoerdvinių duomenų analizės bendruomenę; mano, kad tokiomis aplinkybėmis SATCEN turi atlikti svarbų vaidmenį; siūlo Parlamentui ir SATCEN pasirašyti susitarimą, pagal kurį Parlamentui būtų suteikta prieiga prie šio centro vaizdų ir analizės paslaugų, kurios, jo nuomone, yra naudingos informacijai ir jo pozicijoms formuoti bei sprendimams priimti, visapusiškai laikantis SATCEN konfidencialumo ir saugumo procedūrų;

53.  reikalauja išlaikyti oro eismo laisvę; ragina Sąjungą apsisaugoti nuo grėsmių civilinei aviacijai arba jos oro erdvės pažeidimų ir stiprinti tarptautinės aviacijos saugą bendradarbiaujant su NATO oro policijos misija ir ES partneriais; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai įvertinti galimybę išplėsti koordinuoto buvimo jūroje koncepciją ir taikyti ją ir oro aplinkai;

Strateginės infrastruktūros apsauga

54.  atkreipia dėmesį į naujas grėsmes Europai, įskaitant ekonominę prievartą, dezinformacijos kampanijas, kišimąsi į rinkimus ir intelektinės nuosavybės vagystes; pažymi, kad dėl šių grėsmių paprastai netaikomas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis arba ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis, tačiau atsakas į tokias grėsmes turėtų būti užtikrinamas; ragina užtikrinti geresnį Europos koordinavimą siekiant įvertinti, išanalizuoti ir užkirsti kelią tolesniems hibridiniams išpuoliams iš kai kurių tarptautinių subjektų; ragina užtikrinti esamų Sąjungos priemonių veiksmingumą, kad jomis būtų labiau prisidedama prie hibridinių grėsmių prevencijos ir kovos su jomis bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, taip pat mūsų demokratinių institucijų veikimo bei mūsų tiekimo grandinių apsaugos, sykiu atsižvelgiant į dabartines struktūras ir naują galimybę taikyti kolektyvines kovos priemones, priklausančias didesniam mišriam priemonių rinkiniui; pabrėžia, kad ES institucijos, agentūros ir kitos įstaigos turi skubiai plėtoti savo strateginės komunikacijos pajėgumus, apsirūpinti saugiomis ryšių sistemomis ir greitojo reagavimo į išpuolius pajėgumais ir labai padidinti savo atsparumą;

55.  ragina Sąjungą pasinaudoti patirtimi, įgyta pratybose, grindžiamose scenarijais pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, ir parengti lankstų ir neprivalomą veiksmų planą, skirtą šių nuostatų taikymui, siekiant padidinti valstybių narių savitarpio pagalbą ir solidarumą;

56.  pabrėžia, kad optiniai skaiduliniai kabeliai yra mūsų skaitmeninės ekonomikos pagrindas visame interneto pasaulyje, per kurį pereina 97 proc. viso interneto srauto; pabrėžia, kad nors šie kabeliai yra pagrindinis ir būtinas ES ypatingos svarbos infrastruktūros elementas, todėl yra ypač svarbūs geopolitikos požiūriu, jie neseniai buvo tapę užsienio valstybių šnipinėjimo operacijų objektu; mano, kad ES pirmenybę turėtų teikti šių kabelių saugumui ir apsaugai; ragina ES parengti ES optinių skaidulinių kabelių saugumo programą, įskaitant mokslinius tyrimus, koordinavimą, politikos plėtojimą, pranešimą apie incidentus, tyrimą, stebėjimą ir pakrančių apsaugos mokymą; atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų šiuolaikinė ekonomika, ypač gynybos ir saugumo pramonė, iš esmės yra labai priklausoma nuo puslaidininkių; atitinkamai palankiai vertina Komisijos pirmininkės pranešimą, kuriuo puslaidininkių trūkumo problemą stiprinant tyrimus, projektavimą ir gamybą ES siekiama spręsti per Europos lustų aktą; šiomis aplinkybėmis atkreipia ypatingą dėmesį į Europos gynybos ir saugumo pramonės vaidmenį ES, nes ji suteikia priemonių, padedančių užtikrinti ES piliečių saugumą ir darnią ekonomikos plėtrą Sąjungoje; palankiai vertina ES pastangas siekiant šių tikslų ir kuriant Europos žaliavų aljansą (ERMA);

Civilinių ir karinių pajėgumų plėtojimas, procesų ir vystymosi gerinimas ir jų nuoseklumo užtikrinimas

57.  pažymi, kad pandemija atskleidė mūsų pažeidžiamumą, silpnumą ir kylančius iššūkius; pažymi, kad ES neturėjo visapusiškų pajėgumų ir gebėjimų užtikrinti saugią ir koordinuotą savo piliečių evakuaciją iš Afganistano chaotiškos karinės evakuacijos, vykusios Kabulo tarptautiniame oro uoste; todėl ragina atlikti išsamų vertinimą; ragina siekti politinio noro taip pat imtis skubių, veiksmingų ir aiškių veiksmų ekstremaliųjų situacijų ir krizių metu ir sumažinti Europos strateginę priklausomybę, įskaitant atvejus, kai tokios situacijos ir krizės daro poveikį Europos pajėgumui imtis karinių veiksmų; primena tikslą stiprinti Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą, kad ji galėtų būti patikima strateginė partnerė, reikalaujanti ir pajėgi ginti savo interesus ir vertybes; palankiai vertina atitinkamus Komisijos darbą ir iniciatyvas ir EIVT veiklą;

58.  palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant parengti naujus Europos karinius pajėgumus, susijusius su Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) ir gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamaisiais veiksmais (PADR) stiprinant Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGTPB), kuri yra esminis aspektas siekiant strateginio savarankiškumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti stiprią, konkurencingą ir novatorišką EGPTB, sykiu ir ES gynybos įrangos rinkos, kurioje visiškai laikomasi vidaus rinkos taisyklių, atsiradimą, taip pat ES bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto; ragina Komisiją iš šių priemonių pasimokyti plėtojant Europos gynybos fondą ir nustatyti veiklos rezultatų tikslą; teigiamai vertina priimtą Europos gynybos fondo reglamentą ir jame nustatytas aiškias taisykles; primena, kad gynybos srities moksliniai tyrimai yra labai jautrūs ir yra svarbūs strateginiu požiūriu tiek pramonės konkurencingumui, tiek ES strateginiam savarankiškumui; mano, kad, siekiant išsaugoti EGPTB konkurencingumą, būtina remti jos įmonių prieigą prie bankinio ir nebankinio finansavimo; pabrėžia, kad gynybos produkcija didele dalimi yra dvejopo pobūdžio ir būna naudinga civilinio gyvenimo sričiai; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ekologinis ženklas, sykiu skatinant pramonę labiau tausoti aplinką, išsaugotų Europos gynybos pramonės konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES strateginį savarankiškumą;

59.  ragina sukurti veiksmingą valdymo sistemą, į kurią būtų įtraukti Komisija ir valstybės narės, kad būtų galima valstybiniu ir pramonės lygmeniu užtikrinti valdymą; rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybes biurokratinei naštai sumažinti, taip siekiant palengvinti įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), dalyvavimą Europos gynybos fondo projektuose; ragina tokiomis iniciatyvomis kaip, pvz., EGPPP, PESCO ir Europos gynybos fondas (EGF), lengvinti MVĮ dalyvavimo sąlygas, skatinant pastangas, kuriomis remiama inkubacija ir kapitalo investavimas; rekomenduoja sukurti bendrą mechanizmą, skirtą pagal EGPPP ir EGF sistemą sukurtų pajėgumų išbandymui vietoje, siekiant palengvinti šių pajėgumų integravimą į nacionalines kariuomenes; palankiai vertina Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos (Direktyva 2009/81/EB) nuostatas, kuriomis siekiama gerinti bendradarbiavimu grįstus viešuosius pirkimus gynybos srityje, ir ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti plėtojimo pastangas, kurių buvo imtasi pagal EGF, taip pat užtikrinti, kad būtų pasiekta tinkamo lygio masto ekonomija;

60.  įpareigoja Komisiją toliau stengtis kovoti su ES su gynyba susijusių produktų vidaus rinkos susiskaidymu, kuris vis dar sukelia nereikalingą dubliavimąsi ir didėjantį valstybių narių gynybos išlaidų neefektyvumą;

61.  apgailestauja dėl to, kad sumažintos sumos, pagal DFP skiriamos EPF ir kariniam mobilumui, todėl reikalingas dar didesnis Sąjungos gynybos iniciatyvų (PESCO, CARD, EGF ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)) derėjimas; šiuo požiūriu pabrėžia Europos gynybos agentūros (EGA) vaidmenį; primena pirmosios suderintos metinės peržiūros gynybos srityje išvadas ir ypač tai, kad svarbu didinti Europos pajėgumų prioritetų nustatymo iniciatyvų ir nacionalinių planavimo procesų nuoseklumą, ypač ilguoju laikotarpiu, taip siekiant iš tikrųjų patenkinti ginkluotųjų pajėgų poreikius; ragina Tarybą ir Komisiją toliau integruoti CARD rekomendacijas į būsimas EGF darbo programas ir PESCO projektus, siekiant pagerinti šių priemonių suderinamumą; šiuo klausimu primena, kad valstybėms narėms tenka galutinė atsakomybė už ES pajėgumų suderinamumo užtikrinimą, visų pirma, CARD ataskaitoje nustatytose srityse; taip pat primena, jog svarbu, kad valstybės narės įvairiais lygmenimis įsipareigotų išlaikyti investavimo į gynybą ritmą ir išnaudoti Europos gynybos fondo galimybes naujoms investicijoms paskatinti; pabrėžia, jog tinkamas finansinių išteklių, personalo ir išteklių lygis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Sąjunga būtų stipri ir pajėgi remti taiką bei saugumą savo teritorijoje ir pasaulyje; ragina padidinti EGF biudžetą po 2027 m.;

62.  atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjo veikti NATO besiformuojančių ir proveržio technologijų inovacijų fondas, dėl kurio susitarimą pasirašė 16 ES valstybių narių ir JK; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame fonde sprendžiamos problemos, kurios taip pat numatytos EGF, todėl ragina visas dalyvaujančias ES valstybes nares užtikrinti EGF papildomumą, taip siekiant išvengti nereikalingo dubliavimo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtinas glaudus ES ir JK bendradarbiavimas sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus;

63.  ragina ES valstybes nares, kurios yra NATO sąjungininkės, stengtis užtikrinti, kad jų nacionalinių gynybos biudžetų suma sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. jų BVP;

64.  pabrėžia, kad PESCO ir EGF visų pirma yra Sąjungai ir valstybėms narėms skirtos priemonės; pabrėžia, kad PESCO ir EPF turi sudaryti sąlygas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje, užtikrinant didelę pridėtinę Europos vertę; todėl primena tikslus stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, didinti Europos pajėgų veikimą ir gynybos sistemų sąveikumą, mažinti šių iniciatyvų pajėgumų struktūros ir Europos gynybos rinkos susiskaidymą, remti EGPTB konkurencingumą, stiprinti strateginį savarankiškumą, technologinį suverenumą, gerinti operatyvinius pajėgumus ir mažinti Europos gynybos rinkos susiskaidymą;

65.  apgailestauja, kad vėluojama peržiūrėti sprendimą dėl PESCO valdymo; primena, kad būtina kurti finansines paskatas; primena, kad sprendimas dėl trečiųjų valstybių dalyvavimo pavieniuose PESCO projektuose turi būti priimamas dėl kiekvieno konkretaus atvejo, kai toks dalyvavimas atitinka Sąjungos strateginį interesą, ypač, kai kalbama apie techninių žinių arba papildomų pajėgumų teikimą, ir būtų tik griežtai papildomo pobūdžio ir vadovaujantis nustatytu ir veiksmingu abipusiškumo principu; prašo visapusiškai įtraukti jį į sprendimų dėl leidimo trečiosioms šalims dalyvauti visuose PESCO projektuose priėmimą; teigiamai vertina pirmuosius karinio mobilumo projekto etapus ir ragina skubiai įgyvendinti tolesniuosius; palankiai vertina Jungtinių Valstijų, Norvegijos ir Kanados dalyvavimą karinio mobilumo projekte; palankiai vertina dvišales partnerystes palaikant dialogą saugumo ir gynybos srityje, be kita ko, su Kanada ir Norvegija – dviem šalimis, kurios daug prisideda vykdant BSGP misijas bei operacijas;

66.  pabrėžia, kad EGF turi skatinti plėsti ir stiprinti Europos pramonės sektorius ir Europos pramonės lyderius, taip pat daugiametėmis programomis, kuriomis logiškai įtraukiamas technologinių ir pajėgumų gairių kūrimas, didinti MVĮ konkurencingumą, taip siekiant užtikrinti būtiną nuspėjamumą, kuris yra neišvengiamas įgyvendinant sudėtingus ilgalaikius projektus, ir pažymi, kad reikia pasinaudoti civilinių ir gynybos pajėgumų sinergija; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia sukurti sąveiką su įvairių sričių Sąjungos politika, visų pirma, su programa „Europos horizontas“ ir Europos kosmoso programa, kad EGF išteklius būtų galima veiksmingai sutelkti kariniais klausimais siaurąja prasme; palankiai vertina Komisijos parengtą civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planą, kuriame skatinamos dvejopo naudojimo prekių inovacijos; ragina Sąjungą ir Komisiją visų sričių savo politikoje sistemingai atsižvelgti į EGPTB indėlį į strateginį Sąjungos savarankiškumą; taip pat ragina Komisiją pateikti būtent EGPTB skirtą specialią pramonės strategiją;

67.  teigiamai vertina tai, kad atlikus PESCO strateginę peržiūrą sumažėjo projektų skaičius, projektai tapo tikslingesni ir sustiprėjo jo politinė stebėsena; primena valstybėms narėms, kad svarbu vykdyti įsipareigojimus šioje srityje, siekiant pagal numatytą tvarkaraštį, t. y. iki 2025 m., pasiekti visišką operatyvinį projektų veiksmingumą; todėl tikisi, kad kitos strateginės peržiūros metu taip pat bus atliktas išsamus vertinimas, po kurio bus pasiekti PESCO projekto rezultatai;

68.  pritaria Komisijos pasiūlymui PVM neapmokestinti ES projektuojamų ir gaminamų gynybos įrenginių, nes tai yra tinkama priemonė norint suvienodinti pasaulinę praktiką ir paskatinti Europos strateginį savarankiškumą;

69.  mano, kad Strateginio kelrodžio pajėgumų krepšelio tikslai turėtų būti šie:

70.  pabrėžia, kad skaitmeninis sektorius teikia galimybių ten, kur taip pat kyla didelių grėsmių patirti valstybinių ir nevalstybinių subjektų piktavališkus veiksmus, nukreiptus prieš saugumą ir demokratiją, nesilaikant ginkluotų konfliktų teisėje apibrėžtų ribų, ir kad šio sektoriaus ribos yra judrios; mano, kad būtina stengtis toliau užtikrinti ES piliečių prieigą prie šiuo metu ginčytino sektoriaus ir plėtoti ES piliečių saugumo ir solidarumo kultūrą, taip pat veiksmingas priemones šiam tikslui pasiekti; ragina ypatingą dėmesį skirti besiformuojančių technologijų poveikiui, taip siekiant užtikrinti, kad jos būtų taikomos ir naudojamos visoje Sąjungoje, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir stiprinti Sąjungos atsparumą bei atsižvelgti į poreikį kontroliuoti jų naudojimą, be to, ypatingą dėmesį reikia skirti:

71.  todėl ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens pasaulio lygiu dedant pastangas sukurti išsamią dirbtiniu intelektu grindžiamų ginklų kūrimo ir naudojimo reglamentavimo sistemą; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų prasmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę; primygtinai tvirtina, kad būtina pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų draudžiami visiškai autonominiai ginklai; remia darbą, susijusį su mirtinų autonominių ginklų sistemomis ir vykdomą pagal Konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kuri šiuo metu yra vienintelis tarptautinis forumas, kuriame aptariami šie klausimai;

72.  palankiai vertina atnaujintą valstybių narių įsipareigojimą laikytis Bendrosios pozicijos, kuri iš dalies pakeista Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560, ir pabrėžia, kad svarbu pagal joje nurodytus kriterijus kruopščiai vertinti eksporto licencijų paraiškas dėl karinių technologijų ir įrangos; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1560 ir atitinkamos 2019 m. rugsėjo 16 d. išvados atspindi stiprėjantį valstybių narių suvokimą, kad būtinas didesnis nacionalinis ir visos ES skaidrumas bei konvergencija ginklų eksporto srityje; palankiai vertina pastangas didinti skaidrumą ir viešąją bei parlamentinę ginklų eksporto kontrolę; ragina dėti bendras pastangas siekiant pagerinti rizikos vertinimą, galutinių naudotojų patikras ir patikrinimus po išsiuntimo;

73.  tvirtai laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į vis didesnius ES užmojus gynybos srityje, reikia didesnės valstybių narių ginklų eksporto politikos konvergencijos ir nuoseklumo; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kuri buvo iš dalies pakeista Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560, ir griežtai įgyvendinti ketvirtą kriterijų dėl regioninio stabilumo; ragina nustatyti konsultavimosi mechanizmą, taikomą valstybėms narėms, siekiant įvertinti, kaip laikomasi Bendrosios pozicijos;

74.  atkreipia dėmesį į bendras kai kurių valstybių narių pastangas ateityje sukurti esminius pajėgumus už ES sistemos ribų, visų pirma tai pasakytina apie būsimą kovinę oro sistemą (FCAS) ir pagrindinę antžeminę kovinę sistemą (MGCS); pažymi, kad šie projektai yra svarbūs apskritai stiprinant Europos karinius pajėgumus; atkreipia dėmesį į pirmosios koordinuotos metinės gynybos peržiūros (CARD) rezultatus, per ją nustatyta, kad pagrindinė bendradarbiavimo sritis yra pagrindinių kovinių tankų sistemų atnaujinimas ir įsigijimas; rekomenduoja atitinkamoms valstybėms narėms išsiaiškinti papildomas bendradarbiavimo ir finansavimo galimybes ES lygmeniu, ypač per EGF, siekiant visapusiškai pasinaudoti Europos gynybos pramonės įmonių inovacijų potencialų ir pasiekti didesnį masto ekonomijos lygmenį; esat tokioms aplinkybėmis mano, kad TEMPEST projektu, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė ir kuriame taip pat dalyvauja ES valstybės narės, be reikalo dubliuojama FCAS, todėl ragina abiejuose projektuose dalyvaujančias valstybes nares suderinti abu projektus siekiant masto ekonomijos, taip pat užtikrinti ES ir JK sąveiką; taigi, pabrėžia, kad būtinas glaudus ES ir JK bendradarbiavimas sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus, stiprinant gynybos partnerystes ir remiant šalių partnerių savarankiškumą;

Partnerysčių gynybos srityje stiprinimas ir šalių partnerių suverenumo rėmimas

Daugiašališkumo ginklų kontrolės srityje gynyba, nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas

75.  ragina remti ginklų kontrolės struktūros stiprinimą ir išsaugojimą Europoje, atsižvelgiant į laipsnišką jos silpnėjimą, kuriam įtakos turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos pasitraukimas iš atviros oro erdvės sutarties; ragina visais aspektais – visuotinumas, parama įgyvendinimui, politinė, institucinė ir finansinė parama – aktyviai remti ir stiprinti nusiginklavimo sistemas ir forumus; ragina Sąjungą per Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW) ypatingą dėmesį skirti cheminei, biologinei, radiologinei ir branduolinei (ChBRB) grėsmei, ypač daug dėmesio skiriant uždraudimo nuostatoms ir įsipareigojimams, nustatytiems pagal Konvenciją dėl cheminio ginklo uždraudimo, taip pat kovai su nebaudžiamumu;

76.  teigiamai vertina tai, kad pratęsta naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (naujoji START sutartis), ir apgailestauja, kad nustojo galioti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF sutartis); atkreipia dėmesį į tai, kad platinamos viršgarsinės raketos; mano, kad Europos Sąjunga turėtų padėti užkirsti kelią tarptautinėms ginklavimosi viršgarsinėmis raketomis varžyboms; dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuri yra branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo režimo pamatas; pakartoja savo raginimus per 10-ąją Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferenciją priimti konkrečias ir veiksmingas priemones; tvirtina, jog būtina užtikrinti, kad ES atliktų svarbų ir konstruktyvų vaidmenį plėtojant ir stiprinant visuotines taisyklėmis grindžiamas ginklų neplatinimo pastangas ir ginkluotės kontrolės bei nusiginklavimo struktūrą;

77.  dar kartą reiškia nuolatinę paramą Bendram visapusiškam veiksmų planui (BVVP), kuris yra geriausia įmanoma priemonė patikinimams dėl neplatinimo iš Irano gauti; palankiai vertina tai, kad atnaujintos derybos, ir ragina visas šalis vėl pradėti visapusiškai laikytis reikalavimų; ragina Sąjungą užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi įsipareigojimų pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją (CWC) ir kovotų su nebaudžiamumu; ragina ES ir jos valstybes nares stengtis, kad būtų parengtas Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos protokolas, kuriame būtų nustatyti patikrinimo mechanizmai;

Dialogo, partnerysčių ir bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimas

78.  pabrėžia, kad Sąjunga turėtų laikytis strateginio požiūrio į savo abipusiai naudingas partnerystes, kurios, be kita ko, grindžiamos bendromis vertybėmis ir principais, susijusiais su jos interesų gynimu ir siekiu užtikrinti strateginį savarankiškumą; pabrėžia, kad būtent Sąjunga yra suinteresuota veikti kartu su partneriais visapusiškai gerbiant sąjungininkus, įskaitant tai, kad strateginis savarankiškumas yra daugiašalės sistemos sudedamoji dalis;

79.  ragina dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su JT, be kita ko, tarp BSGP misijų ir taikos palaikymo operacijų, visų pirma, vykdant bendras operacijas; pabrėžia bendradarbiavimo su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) saugumo srityje svarbą;

80.  pabrėžia, kad ES ir JAV transatlantinį bendradarbiavimą reikia stiprinti remiantis lygiaverte partneryste, pagrįsta bendromis vertybėmis ir tikslais, sykiu gerbiant kitos šalies savarankiškumą, interesus ir siekius; teigiamai vertina tai, kad pradėtas ES ir JAV strateginis dialogas saugumo ir gynybos klausimais, siekiant abiem pusėms naudingų ir subalansuotų transatlantinių santykių; ypač palankiai vertina vykstančius ir būsimus ES ir JAV dialogus dėl Kinijos, Rusijos ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono; atkreipia dėmesį į šios partnerystės operatyvinį aspektą ir tai, jog svarbu užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginis savarankiškumas, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktą dėl tarptautinio ginklų perdavimo (ITAR); teigiamai vertina tinkamai pasirinktą kovos su hibridinėmis grėsmėmis formatą; šiuo požiūriu pritaria trečiųjų valstybių dalyvavimui Europos gynybos agentūros (EGA) veikloje pagal administracinius susitarimus, jei bus numatytos vienodos teisiškai privalomos garantijos ir apsaugos priemonės, kuriomis bus apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių gynybos ir saugumo interesai; apgailestauja, kad ES sąjungininkai mažai konsultavosi ir teikė informaciją pasitraukimo iš Afganistano ir trišalio saugumo pakto AUKUS klausimais; pabrėžia, jog tai dar kartą turėtų ES priminti, kad būtina skubiai pasirūpinti ES gynyba, siekiant užtikrinti ES gebėjimą tapti pasauline taikos kūrėja;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas bendradarbiavimas su NATO, įtvirtintas Šiaurės Atlanto sutarties 42 straipsnio 2 dalyje, turi būti plėtojamas tinkamai atsižvelgiant į konkrečius NATO ir ES ypatumus ir vaidmenis, visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą; ragina stiprinti NATO, kuri remtųsi tvirtesne Europos Sąjunga (ES ramstis NATO sistemoje), ir norėtų, kad ES ir NATO partnerystė būtų plėtojama konkrečiais klausimais, visų pirma turint omenyje tai, kad grėsmės vis dažniau būna hibridinio pobūdžio, ir tai, kad vykstant taikos meto strateginėms varžyboms reikia atsižvelgti į tiesioginio karinio pobūdžio neturinčius aspektus; pripažįsta, kad Europos žemyne kylant naujoms grėsmėms, pvz., dezinformacijai, intelektinės nuosavybės vagystėms, ekonominei prievartai arba kibernetiniam sabotažui, Europos Sąjunga stiprina savo pajėgumus, kad galėtų užtikrinti saugumą; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę strateginę padėtį reikalinga nedviprasmiška NATO parama ES strateginėms iniciatyvoms gynybos srityje, įskaitant pajėgumų sritį, sykiu paisant kiekvienos organizacijos prerogatyvų; primena, kad svarbu visapusiškai taikyti „Berlin Plus“ susitarimą ir leisti abiem organizacijoms keistis įslaptintais dokumentais; mano, kad paralelinis darbas, susijęs tiek su ES strateginiu kelrodžiu, tiek su numatomu NATO strateginės koncepcijos atnaujinimu, yra unikali galimybė nustatyti aiškius prioritetus ir aiškiai paskirstyti darbus, taip pat apibrėžti papildomą sąveiką siekiant stiprinti transatlantinius ryšius ir tolesnį ES ir NATO bendradarbiavimą; todėl ragina atsižvelgti į naują NATO strateginę koncepciją ir suderinti ją su ES strateginiu kelrodžiu; pripažįsta NATO, kaip valstybių narių, kurios taip pat yra NATO narės, kolektyvinio saugumo pagrindą; todėl susirūpinęs konstatuoja, kad gilūs ir nuolatiniai nuomonių skirtumai su viena iš NATO šalių, kuri nėra ES narė, trukdo abiejų organizacijų bendradarbiavimui ir valstybių narių solidarumui, ypač strateginėje Viduržemio jūros rytinės pakrantės teritorijoje; tikisi, kad bus priimta nauja ES ir NATO bendra deklaracija;

82.  atkreipia dėmesį į galimą eksponentinį ekstremistų grėsmių padidėjimą pasitraukus NATO ir Talibanui perėmus valdžią Afganistane; ragina atidžiai išnagrinėti Afganistane įgytą patirtį ir parengti aktyvią strategiją šiame regione, taip siekiant sušvelninti Afganistano, kaip naujos saugios ekstremizmo ir terorizmo vystymosi terpės, poveikį; dar kartą patvirtina, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti afganų saugumą ir žmogaus teises ir apsaugoti juos nuo smurto, persekiojimo ir žudymų; pabrėžia, kad būtina tęsti, visų pirma, tų asmenų, kurie dirbo ES, evakuaciją; pažymi, jog pasitraukimas iš Afganistano parodė tai, kad ES turi padidinti savo atsakomybę už pasaulinį saugumą ir reikšmingai prisidėti stiprinant savo pajėgumus ir gebėjimus;

83.  ragina stiprinti santykius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis valstybėmis (konkrečiuose teminiuose sektoriuose – kibernetinio saugumo, hibridinio saugumo, jūrų transporto, ginklų kontrolės ir t. t. srityse) ir su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) bei partneriais iš Lotynų Amerikos; atkreipia dėmesį į saugumo problemas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuris yra labai svarbus ES; vis labiau nerimauja dėl nuolatinio didėjančio Kinijos ginklavimosi ir karinės laikysenos, visų pirma, atsižvelgiant į pranešimą apie viršgarsinės raketos bandymą ir dažnėjančius Taivano oro gynybos identifikavimo zonos pažeidimus; ragina visas susijusias šalis nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis ir mažinti įtampą, tai pat susilaikyti nuo vienašališkų bandymų pakeisti status quo; ragina visas šalis laikytis tarptautinės teisės principų, visų pirma, UNCLOS; atkreipia dėmesį į didėjančią dezinformacijos, kurios šaltinis yra Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas, įtaką ir kuri gali pakenkti ES veiklai šiame regione, todėl ragina Tarybą ir Komisiją spręsti šią problemą panašiai kaip dezinformacijos problema yra sprendžiama rytinėje ES dalyje; su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į naujausią jėgos demonstravimą ir įtampos eskalavimą karštuosiuose taškuose, pvz., Pietų ir Rytų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje; pabrėžia, kad taika ir stabilumas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra labai svarbūs ES ir jos valstybėms narėms; reiškia didelį susirūpinimą dėl Kinijos nuolatinių karinių manevrų Taivano sąsiauryje, įskaitant prieš Taivaną nukreiptus manevrus, be kita ko, vykdomus Taivano oro gynybos identifikavimo zonoje; ragina Kinijos Liaudies Respubliką nutraukti tokį karinį žvanginimą ginklais, kuris kelia didelę grėsmę taikai ir stabilumui visame Taivano sąsiauryje ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pakartoja, kad abiem pusėms reikia dialogo be prievartos ar destabilizuojančios taktikos; pažymi prieštaraujantis bet kokiems vienašališkiems veiksmams, kurie gali pakenkti Taivano sąsiaurio status quo, ir pažymi, kad bet kokie santykiai abiejose sąsiaurio pusėse negali prieštarauti Taivano piliečių valiai; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažnesnis agresyvus Kinijos elgesys tam tikrų valstybių ir teritorijų atžvilgiu kelia nerimą; pabrėžia, kad ES turėtų įsipareigoti įvertinti galimas regioninio konflikto pasekmes ES saugumui, taip pat įvertinti tai, kaip ES turėtų reaguoti į prastėjančią saugumo padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų; palankiai vertina šiuo metu vykstančias diskusijas dėl Japonijos dalyvavimo EUTM Mali ir Mozambike ir dėl Indijos dalyvavimo Afrikos BSGP operacijose ir misijose;

84.  palankiai vertina tai, kad Graikija ir Prancūzija pasirašė karinės ir gynybos srities strateginio bendradarbiavimo susitarimą, nes tai yra pirmasis žingsnis siekiant Europos strateginio savarankiškumo ir sukurti tikrą bei veikiančią Europos gynybos sąjungą; ragina stiprinti bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis kovojant su ekstremizmu, terorizmu, neteisėta prekyba ginklais ir prekyba žmonėmis;

85.  pabrėžia geopolitinę Sąjungos svarbą prisiimant atsakomybę už savo regiono stabilumą, saugumą ir klestėjimą ir užkertant kelią destabilizuojantiems procesams rytinėse, pietinėse ES kaimynėse ir Arktyje; pripažįsta didėjančią Šiaurės poliarinio rato politinę, ekonominę, ekologinę, saugumo ir strateginę vertę; primygtinai ragina valstybes nares toliau bendradarbiauti su Arkties taryba visais ES svarbos klausimais ir parengti išsamią šio regiono strategiją; atkreipia dėmesį į dėl besikeičiančios aplinkos ir didėjančio geopolitinio susidomėjimo regionu kylančius saugumo uždavinius Arktyje; pabrėžia, kad ES Arkties politiką reikia įtraukti į BSGP; pabrėžia, kad ES turi turėti aiškią viziją dėl savo vaidmens saugumo klausimais Arktyje ir užtikrinti gerą bendradarbiavimą su NATO; pabrėžia, kad Arktis turi išlikti taikaus bendradarbiavimo teritorija, ir įspėja dėl padidėjusio šio regiono militarizavimo;

86.  pripažįsta, kad svarbu į politiką dėl rytinių kaimyninių šalių įtraukti BSGP; remia bendradarbiavimo kariniais ir saugumo klausimais su Rytų partnerystės šalimis stiprinimą, siekiant išlaikyti stabilumą prie Sąjungos sienų; dar kartą ragina užtikrinti aktyvesnį ES vaidmenį taikiai sprendžiant vykstančius konfliktus ir užkertant kelią bet kokiems būsimiems konfliktams regione; ragina Rytų partnerystės šalims teikti paramą ir įtraukti susidomėjusias Rytų partnerystės šalis įtraukti į Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro veiklą; ragina sukurti ES strateginės komunikacijos ir Rytų partnerystės bendradarbiavimo platformą, kuri padėtų spręsti klausimus, susijusius su kova su dezinformacija, taip siekiant stiprinti Rytų partnerystės šalių atsparumą;

87.  pripažįsta Sakartvelo, Moldovos Respublikos ir Ukrainos indėlį vykdant BSGP misijas ir operacijas; remia glaudesnį gynybos ir saugumo srities bendradarbiavimą su šiais vertinamais partneriais;

88.  pakartoja, kad griežtai smerkia agresyvų Rusijos elgesį Ukrainos atžvilgiu, ypač didelio masto karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų ir okupuotame Donbase, taip pat okupuotame Krymo pusiasalyje ir Baltarusijoje, nuolatinę finansinę ir karinę paramą ginkluotoms grupėms Donbase, neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto okupaciją, Azovo jūros blokadą ir pasikartojančius kibernetinius ir kitus hibridinius išpuolius prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Rusijos karinių pajėgų telkimas ir nuolatinis ugnies nutraukimo susitarimo pažeidinėjimas kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Europoje; ragina Rusijos vyriausybę atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų ir nustoti grasinti kaimyninėms šalims; primena, kad Normandijos formato ir Minsko I ir II susitarimai yra vienintelės diplomatinės iniciatyvos, kuriomis siekiama nutraukti Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų Donecke ir Luhanske karo veiksmus, ir ragina remti pastangas atnaujinti Normandijos formato derybas ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų; palankiai vertina dideles pastangas palaikyti intensyvų ES, jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei valstybių narių bendradarbiavimą šios padėties klausimu; ragina Ukrainai teikti didesnę ir patikimą karinę ir saugumo pagalbą, atsižvelgiant į jos poreikius, be kita ko, mobilizuojant Europos taikos priemonę; ragina valstybes nares padidinti savo dvišalę karinę ir saugumo pagalbą Ukrainai; atkreipia dėmesį į pirmąjį ES ir Ukrainos kibernetinio dialogo susitikimą ir ragina teikti didesnę ES kibernetinio saugumo pagalbą Ukrainai, jei to prireiktų; palankiai vertina tai, kad pradėtas ES ir Ukrainos dialogas kibernetinio saugumo klausimais, ir ragina pradėti panašiai bendradarbiauti su kitomis susidomėjusiomis Rytų partnerystės šalimis;

89.  apgailestauja, kad JK ir ES dėl nerodomo Didžiosios Britanijos vyriausybės susidomėjimo neturi sukūrusios saugumo ir gynybos srities bendradarbiavimo partnerystės, nepaisant to, jog yra politinis pareiškimas, kuriame išdėstyta būsimų ES ir JK santykių sistema; pabrėžia, kad reikia sudaryti ES ir JK susitarimą dėl bendradarbiavimo užsienio politikos ir saugumo bendradarbiavimo srityje, siekiant sugebėti geriau spręsti bendras pasaulines saugumo problemas; ragina JK vyriausybę pradėti derybas siekiant užtikrinti tvirtą bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo, gynybos ir pajėgumų vystymo srityse; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir kurti tvirtesnę partnerystę su atitinkamomis Afrikos organizacijomis, pvz., Afrikos Sąjunga, ECOWAS, Pietų Afrikos vystymosi komitetu (SADC), Sahelio penketuku, Panafrikos Parlamentu, skatinant didesnį parlamentinį vaidmenį Afrikoje; be to, ragina ES laikytis įsipareigojimų, prisiimtų ketvirtajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, remti ekonominį ir politinį stabilumą ir toliau remti Afrikos nuolatinės parengties pajėgų pajėgumus; atsižvelgdamas į konfliktų regione cikliškumą pabrėžia, kad būtinas platesnis politinis bendradarbiavimas su vyriausybėmis, kurias remia ES, taip siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, kovoti su korupcija, ugdyti įtraukties ir bendradarbiavimo su piliečiais kultūrą, kad būtų galima pažaboti ginkluotų ir etninių konfliktų protrūkius Afrikoje;

90.  ragina bendradarbiauti mokymo ir karinių gebėjimų stiprinimo klausimais su šalimis partnerėmis, kurias susilpnino konfliktai ar regioninės grėsmės arba kurios patyrė piktavališką užsienio šalių kišimąsi;

91.  pripažįsta, kad padidėjo neteisėtų lėšų srautai į mokesčių rojaus šalis ir rizika, nes jie kelia intensyvesnės militarizacijos, teroristinės veiklos finansavimo ir blogėjančio stabilumo visame pasaulyje riziką; ragina imtis aktyvesnių veiksmų pinigų plovimui pažaboti ir siekiant suteikti pajėgumų partneriams, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, nustatant mechanizmus įtartiniems finansiniams sandoriams sustabdyti, įskaitant valdžios institucijų dalyvavimą mokesčių rojaus šalyse;

Europos BSGP valdymo gerinimas

92.  palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas (DEFIS GD); palankiai vertina pranešimą, kad 2022 m. pradžioje bus surengtas Europos aukščiausiojo lygio susitikimas gynybos klausimais, taip pat tai, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas 2022 m. paskelbė Europos gynybos metais; tikisi, kad abi iniciatyvos suteiks naują postūmį tolesniam Europos gynybos sąjungos kūrimui; ragina piliečius, akademinį pasaulį, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių Konferencijoje dėl Europos ateities išreikšti savo lūkesčius dėl BSGP struktūros, taikos, gynybos, saugumo darbotvarkės, Strateginio kelrodžio ir ES vaidmens pasaulyje; ragina ES institucijas įgyvendinti šiuos lūkesčius ir paversti juos konkrečiais pasiūlymais ir veiksmais; pakartoja, kad svarbu tobulinti priemones, kuriomis gali naudotis pilietinė visuomenė, siekiant užtikrinti prasmingą jos dalyvavimą formuojant gynybos politiką ir ją prižiūrint; ragina Parlamente įsteigti visavertį Saugumo ir gynybos komitetą ir oficialiai įsteigti ES gynybos ministrų tarybą;

93.  atkreipia dėmesį į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmenį; ragina valstybes nares įvertinti sprendimų priėmimo proceso reformą, visų pirma ES sutarties 31 straipsnį, pagal kurį balsavimas kvalifikuota balsų dauguma būtų taikomas ir ES užsienio bei saugumo politikai su BSGP susijusiose srityse, ir išnagrinėti galimybę visapusiškai taikyti nuostatą dėl pereigos ir pasinaudoti visomis straipsnių, kuriais siekiama didinti ES solidarumą ir savitarpio pagalbą krizės metu, aprėpties galimybėmis;

94.  primena, kad su Parlamentu turėtų būti iš anksto konsultuojamasi dėl BSGP misijų planavimo, keitimo ir galimybės jas nutraukti ir jis turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas; pabrėžia, kad reikia aktyvaus Europos Parlamento dalyvavimo vertinant BSGP misijas ir operacijas, siekiant padidinti jų skaidrumą, taip pat politinę ir viešąją paramą; mano, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į jo rekomendacijas; yra pasiryžęs atlikti visapusišką vaidmenį vykdant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, visų pirma jos taikos ir saugumo aspekto, priežiūrą, taip pat įgyvendinant EGF;

95.  pabrėžia, kad būtina plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą BSGP klausimais su nacionaliniais parlamentais, taip siekiant sustiprinti atskaitomybę ir priežiūrą bei gynybos diplomatiją;

96.  primygtinai prašo reguliariai informuoti Parlamentą ir su juo konsultuotis dėl PESCO įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad šis bendradarbiavimas turi būti suderintas su įvairiomis BSGP finansinėmis priemonėmis, visų pirma, su EGF, kurio kontrolę vykdo Parlamentas;

97.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai susieti įvairias ES valdymo struktūras (Komisija, EIVT, EGA ir kt.) ir kad reikia skatinti gerus santykius su Europos Parlamentu, kaip vieninteliu Sąjungos piliečiams atstovaujančiu organu, laikantis atitinkamų Sutarčių nuostatų;

98.  skirs ypač daug dėmesio tam, kad Europos Sąjungos teisėje būtų geriau atsižvelgiama į karinę specifiką; atitinkamai primena, jog Parlamentas pritaria tam, kad būtų išsaugotas karinis statusas, kuriam taikomi labai konkretūs profesiniai karybos reikalavimai ir nuo kurio priklauso kiekvienos valstybės narės ginkluotųjų pajėgų veiksmingumas; ragina išsaugoti žvalgybos tarnybų veiklos priemones, nes jos negali vykdyti savo misijos užtikrinti nacionalinį saugumą, jeigu neturi galimybės pakankamai ilgą laiką prevencijos tikslais naudotis visais saugomais prisijungimo duomenimis, šią prieigą reglamentuojant teisės aktų leidėjui ir kontroliuojant nacionaliniams teismams bei pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba priėmė bendrą požiūrį dėl Bendro Europos dangaus dokumentų rinkinio; primena, kad reikia išsaugoti valstybių narių suverenumą ir Europos ginkluotųjų pajėgų veiksmų laisvę; primena, kad paslaugų teikimo srityje būtina vykdyti nacionalinio saugumo uždavinius, susijusius su prieiga prie duomenų, jų patikimumu ir vientisumu, ir pabrėžia, kad į ES reglamentus įtraukus karo sričiai taikytinas apsaugos sąlygas galima padėti vykdyti šį dvejopą uždavinį;

o
o   o

99.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos pirmininkei ir kompetentingiems Komisijos nariams, pvz., už vidaus rinką atsakingam Komisijos nariui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 285, 2017 8 29, p. 110. (2) OL C 388, 2020 11 13, p. 22. (3) OL C 232, 2021 6 16, p. 71. (4) OL C 270, 2021 7 7, p. 54. (5) OL C 270, 2021 7 7, p. 41. (6) OL C 385, 2021 9 22, p. 47. (7) OL C 404, 2021 10 6, p. 202. (8) OL C 494, 2021 12 8, p. 54. (9) OL C 506, 2021 12 15, p. 159. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0346. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0412. (12) OL L 170, 2021 5 12, p. 149. (13) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (14) OL L 129 I, 2019 5 17, p. 13. (15) OL L 331, 2017 12 14, p. 57. (16) OL L 102, 2021 3 24, p. 14.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2021/2181(INI))

P9_TA(2022)0041 A9-0353/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir į 2020 m. birželio 22 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 43/29 dėl genocido prevencijos,

—   atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. lapkričio 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 36/55 paskelbtą Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ar tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių,

–   atsižvelgdamas į JT 1998 m. gruodžio 10 d. bendru sutarimu priimtą JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir du jos fakultatyvius protokolus, priimtus 2000 m. gegužės 25 d.,

–  atsižvelgdamas į JT sutarties dėl prekybos ginklais nuostatų dėl eksporto ir eksporto vertinimo ir ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekino deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 4 d. priimtą Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (CETS Nr. 164) ir jos protokolus, į 2005 m. gegužės 16 d. priimtą Konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (CETS Nr. 197) ir 2007 m. spalio 25 d. priimtą Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (CETS Nr. 201),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), kurią yra ratifikavusios ne visos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos priimtą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus raginimą imtis veiksmų žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2020 m. ir į 2021 m. vasario 22 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2021 m.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 13 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose ir JT Generalinės Asamblėjos 75-oje sesijoje, vyksiančioje 2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn., ir į 2021 m. liepos 12 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT Generalinės Asamblėjos 76-oje sesijoje, vyksiančioje 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. rugsėjo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir ypač į jos 1, 4, 5, 8 ir 10 tikslus,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122 ir 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 28 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Tarptautinė aukų, nukentėjusių nuo smurto veiksmų dėl religijos ar tikėjimo, atminimo diena“ ir 2017 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją, kuria paskelbiama Tarptautinė terorizmo aukų atminimo ir pagerbimo diena,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais 2019 m. gegužės 17 d. ataskaitą dėl minėtų teisių raiškos skaitmeniniame amžiuje,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais informacinį pranešimą dėl strateginių ieškinių, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą ir teises į susirinkimų ir asociacijų laisvę,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais 2019 m. gegužės 28 d. pranešimą dėl stebėjimo sektoriaus daromo neigiamo poveikio saviraiškos laisvei,

–  atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (III LLVP),

–  atsižvelgdamas į 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 27 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro komentarą žmogaus teisių klausimais „Metas imtis veiksmų dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo“,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtas 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos politikos gaires dėl ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020)0011),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020)0609),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 17 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (JOIN(2021)0003),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2019 m. metinio pranešimo dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(7), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje(9),

—  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje(10),

–  atsižvelgdamas į visas savo 2020 ir 2021 m. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuri 2020 m. buvo skirta demokratinei Baltarusijos opozicijai, o 2021 m. skirta Aleksejui Navalnui,

–  atsižvelgdamas į pilietinės visuomenės organizacijos apibrėžtį ES teisės aktų santraukų glosarijuje,

–  atsižvelgdamas į ES politikos programą dėl paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0353/2021),

A.  kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi niekas neturi būti persekiojamas ar bet kokiu būdu prie jo priekabiaujama dėl dalyvavimo veikloje, kuria siekiama apsaugoti ir skatinti žmogaus teises ar demokratiją; kadangi disidentų balsų nutildymas ir visuomenės dalyvavimo bei galimybės gauti informaciją apribojimas daro tiesioginį poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai;

B.  kadangi dėl šiuo metu pastebimų didelių grėsmių daugiašališkumui ir tarptautinei teisei Europos Sąjunga turi imtis dar ryžtingesnio vaidmens propaguojant ir ginant žmogaus teises visame pasaulyje; kadangi ES politika ir veiksmai žmogaus teisių srityje turėtų paskatinti atkaklesnius, ryžtingesnius ir veiksmingesnius veiksmus naudojantis visomis turimomis priemonėmis; kadangi ES turėtų nuolat ieškoti geriausių būdų, kaip veikti veiksmingai, naudojant tinkamiausias priemones žmogaus teisių pažeidimams ir piktnaudžiavimams jomis visame pasaulyje spręsti, ir šiuo tikslu turėtų reguliariai vertinti savo žmogaus teisių priemonių rinkinį;

C.  kadangi Europos Parlamentas, kaip tvirtai savo nuomonę šiais klausimais reiškianti ES institucija, atlieka labai svarbų vaidmenį ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves ir aktyviai remia žmogaus teisių gynėjus iš viso pasaulio;

D.  kadangi 2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje yra ES prioritetų žmogaus teisių srityje planas, kuriuo turėtų būti paremtos visos ES išorės politikos kryptys; kadangi, siekdama veiksmingai gerinti žmogaus teises pasaulyje, ES turi užtikrinti įvairių savo vidaus ir išorės politikos krypčių darną;

Bendrieji uždaviniai ir politikos priemonės

1.  yra labai susirūpinęs dėl iššūkių žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dėl kurių silpnėja demokratinio valdymo, institucijų ir visuotinių žmogaus teisių apsauga, taip pat dėl pastebimai visame pasaulyje mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei; pabrėžia teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšį; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau darnių pastangų siekiant spręsti žmogaus teisių problemas visame pasaulyje tiek pačioms, tiek bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir iš tikrųjų pirmauti skatinant ir ginant žmogaus teises, lyčių lygybę ir teisinę valstybę, ir griežtai priešintis bet kokiems išpuoliams prieš žmogaus teisių visuotinumo, neliečiamumo, nedalumo, taip pat tarpusavio priklausomybės ir tarpusavio ryšio principus;

2.  pabrėžia tiek naujosios Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, tiek 2020–2024 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje svarbą siekiant šio tikslo; primena, kad Taryboje taikant kvalifikuotą balsų daugumą žmogaus teisių klausimais būtų sukurta veiksmingesnė ir aktyvesnė ES užsienio ir saugumo politika ir sustiprintas bendradarbiavimas ES strategiškai svarbiais klausimais, kartu atspindint jos pagrindines vertybes; pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia susitarti dėl bendrų pozicijų ir bendro sutarimo; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę už ES veiksmų planą ir viešai praneštų apie savo veiksmus pagal šį strateginį dokumentą; ragina nacionalinius ir regioninius parlamentus, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas bendradarbiauti su savo valdžios institucijomis valstybių narių lygmeniu, siekiant prisidėti prie ES žmogaus teisių išorės politikos vykdymo;

3.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugėja neliberalių demokratijų ir autokratinių režimų, kurie per 20 pastarųjų metų pirmą kartą pasaulyje sudaro daugumą ir kurie siekia slopinti savo gyventojus ir silpninti laisvę, demokratinį valdymą ir tarptautines normas; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant tarpusavio prekybos santykiuose turimą ekonominę įtaką, ir teikti didesnio užmojo paramą laisvei, geram valdymui, teisinės valstybės principui ir demokratinėms institucijoms, taip pat padėti užtikrinti pilietinės visuomenės erdvę visame pasaulyje;

4.  ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitais panašiai mąstančiais demokratiniais partneriais, siekiant remti laisvę ir demokratiją visame pasaulyje ir atremti autoritarinius ir totalitarinius režimus; ragina priimti naujas tarptautines demokratijos gynimo priemones ir dokumentus; ragina Komisiją persvarstyti, atnaujinti ir toliau plėtoti ES valstybių kūrimo programas, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir pagerinti pasiektų rezultatų tvarumą;

5.  pabrėžia, kad siekiant pateisinti plačių užmojų ES žmogaus teisių išorės politikos įsipareigojimus ir retoriką tokia politika turi būti nuosekli ir pavyzdinė, kad nebūtų mažinamas jos patikimumas, kai siekiama priešintis pasauliniam demokratiniam nuosmukiui; šiuo tikslu ragina ES ypatingą dėmesį skirti bet kokiems pažeidimams, susijusiems su jos politika, projektais ir finansavimu trečiosiose šalyse, ir užkirsti jiems kelią, taip pat užtikrinti jų skaidrumą, kad būtų išvengta nenuoseklaus požiūrio į panašias žmogaus teisių situacijas visame pasaulyje, ir sukurti skundų nagrinėjimo mechanizmą, skirtą asmenims, kurių teisės galėjo būti pažeistos vykdant ES veiklą;

6.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES remtų tarpininkavimo ir rinkimų procesus teikdama pagalbą vietos stebėtojams ir vykdydama rinkimų stebėjimo misijas, kuriose aktyviai dalyvauja ir Parlamentas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą vietoje esantiems rinkimų stebėtojams, ir toliau teikti paramą šioje srityje; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų tolesnių veiksmų, susijusių su tokių misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis, siekiant sustiprinti demokratinius standartus ir palengvinti būsimus taikius perėjimo prie demokratijos procesus bei plėtrą atitinkamose šalyse; primena Parlamento politinio tarpininkavimo priemones, kurias būtų galima toliau plėtoti siekiant padėti laikytis šio bendro požiūrio; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją (vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas) bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau pagal sutartą praktiką laiku ir tinkama forma Europos Parlamentui teikti tiriamųjų misijų parengtas ataskaitas;

7.  ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su vidaus ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos Taryba ir organizacijomis, pritarusiomis Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaracijai, siekiant veiksmingai nustatyti kliūtis bet kokio kandidato rinkimų kampanijai, rinkimų klastojimą, balsavimo pažeidimus ir laisvos žiniasklaidos persekiojimą už jos pranešimus apie rinkimų procesus;

8.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų siekti veiksmingiau informuoti apie žmogaus teisių apsaugą, be kita ko, savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų versdamas į atitinkamų šalių vietos kalbas ir atitinkamai jas skelbdamas bei platindamas;

Žmogaus teisių ir demokratijos teminė programa

9.  primena, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra kompleksinis visos Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP „Globali Europa“) tikslas, kaip nustatyta reglamento 3 straipsnyje (tikslai); pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratijos teminė programa, priimta pagal KVTBP „Globali Europa“, yra svarbi žmogaus teisių apsaugos ir laisvės bei demokratijos skatinimo visame pasaulyje priemonė;

10.  pakartoja, kad pilietinės visuomenės subjektų finansavimo tvarkos ir mechanizmų įvairinimas ir maksimizavimas pagal KVTBP yra esminiai elementai ir turėtų būti skatinami atsižvelgiant į tų subjektų ypatumus ir užtikrinant, kad nebūtų ribojama nei jų veiksmų apimtis, nei galimų partnerių skaičius, be to, reikia toliau dirbti laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir siekiant didesnės pilietinės erdvės autonomijos; ragina užtikrinti finansavimo, skiriamo pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams pagal KVTBP žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą, įskaitant mechanizmą „ProtectDefenders.eu“ ir Europos demokratijos fondą, lygį ir lankstumą, kad būtų atsižvelgta į dabartinės neliberalios priešiškos reakcijos rimtumą ir pilietinės visuomenės erdvės mažėjimą visame pasaulyje;

11.  ragina užtikrinti didesnį pagal KVTBP sudaromų finansavimo susitarimų žmogaus teisių nuostatų skaidrumą ir paaiškinti tokių susitarimų sustabdymo pažeidus žmogaus teises, demokratijos principus ir teisinės valstybės principą bei sunkiais korupcijos atvejais mechanizmą ir kriterijus; ragina Komisiją griežtai susilaikyti nuo paramos trečiųjų šalių vyriausybių biudžetui išmokėjimo, kaip paramos teikimo šalims, kuriose pastebimi plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai ir represijos prieš žmogaus teisių gynėjus;

12.  palankiai vertina strateginį Komisijos ir Parlamento dialogą dėl visų KVTBP komponentų ir ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento indėlį į žmogaus teisių prioritetus tiek teminėje programoje, tiek visose geografinėse programose; pabrėžia, kad visapusiškas priemonės poveikis gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei žmogaus teisių darbotvarkė bus integruota į visas ES išorės politikos kryptis ir programas, jei ji bus suderinta su jos vidaus politika ir jei ES bus laikoma patikima tarptautine veikėja, įsipareigojusia ginti ir skatinti žmogaus teises;

13.  palankiai vertina Europos demokratijos fondo darbą remiant pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą visose ES pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, taip pat Vakarų Balkanuose; ragina Komisiją padidinti ES paramos demokratijai rėmimo programų pakartotinio finansavimo mechanizmus, siekiant stiprinti paramos demokratijai srityje taikomus metodus „iš apačios į viršų“ ir užtikrinti, kad ES parama taip pat galėtų būti teikiama mažesnėms regioninio ar vietos lygmens iniciatyvoms;

14.  pakartoja, kad remia Europos politinių fondų darbą remiant ir įgalinant naujos kartos politinius lyderius ES kaimyninėse šalyse ir už jų ribų;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

15.  palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais indėlį ginant ir propaguojant žmogaus teises pasaulyje; pabrėžia svarbų ES specialiojo įgaliotinio vaidmenį didinant ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais siekiant pažangos įgyvendinant žmogaus teisių darbotvarkę ir didinant vidinį bei išorinį ES politikos nuoseklumą šioje srityje; pakartoja, kad skiriant ES specialųjį įgaliotinį Parlamente turėtų būti rengiamas išankstinis klausymas;

16.  pažymi, kad reikėtų didinti ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimus ir jo vaidmens matomumą, kad jis turėtų prasmingą poveikį žmogaus teisėms; pabrėžia, kad ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami lankstūs įgaliojimai, kuriuos galima pritaikyti prie kintančių aplinkybių; mano, kad būtų galima pagerinti ES specialiojo įgaliotinio veiksmingumą stiprinant komunikacijos veiklą ir didinant jo veiklos matomumą visuomenėje, be kita ko, skelbiant viešus pareiškimus, kuriais remiami pavojuje esantys žmogaus teisių gynėjai, įskaitant Sacharovo premijos laureatus ir finalininkus, ir ilgą laiką kalinami žmogaus teisių gynėjai, taip padedant apsaugoti jų fizinę neliečiamybę ir jų atliekamą gyvybiškai svarbų darbą; pabrėžia, kad ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais svarbu glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiaisiais įgaliotiniais šalyse ir regionuose, siekiant integruoti žmogaus teises į ES regioninę politiką;

17.  rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui ypatingą dėmesį skirti šalims ir temoms, nurodytoms Parlamento mėnesinėse skubiose rezoliucijose dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač žmogaus teisių pažeidimams, ypač padarytiems valdant autoritariniams režimams;

18.  ragina Komisiją, vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją ir valstybes nares užtikrinti politinę paramą ES specialiajam įgaliotiniui ir jo darbuotojams ir suteikti tinkamus žmogiškuosius bei finansinius išteklius;

19.  ragina ES specialųjį įgaliotinį toliau dėti diplomatines pastangas, siekiant sustiprinti ES teikiamą paramą tarptautinei humanitarinei teisei ir tarptautiniam teisingumui; dar kartą ragina paskirti ES specialųjį įgaliotinį šiuo klausimu;

ES dialogai žmogaus teisių klausimais

20.  pripažįsta, kad ES dialogai žmogaus teisių klausimais gali padėti skatinti žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose santykiuose su trečiosiomis šalimis, tačiau pabrėžia, jog tam, kad jie būtų veiksmingi, jie turėtų būti vedami orientuojantis į rezultatus ir remiantis aiškiais kriterijais jų rezultatams įvertinti; apgailestauja dėl to, kad peržiūrėtose ES gairėse dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis nustatant konkrečius tikslus nenustatyti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima atlikti tinkamą vertinimą; ragina EIVT, laikantis ES gairių, tokius vertinimus atlikti kiekvieno dialogo metu, atsižvelgiant į tolesnius veiksmus, susijusius su atskirais atvejais, nurodytais dialoguose žmogaus teisių klausimais ir Parlamente; mano, kad nepavykus pasiekti konkrečių rezultatų dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis reikėtų vertinti, kaip toliau palaikyti dvišalius santykius;

21.  pakartoja ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų prisiimtą įsipareigojimą ES žmogaus teisių dialoguose su šalimis partnerėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis atkreipti dėmesį į konkrečius žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, atvejus ir pabrėžia, kad reikia nuosekliai užtikrinti, kad tokie klausimai minėtomis progomis būtų keliami; tikisi, kad EIVT ypač daug dėmesio skirs atskiriems Parlamento nurodytiems atvejams, ypač jo skubiose rezoliucijose nurodytiems atvejams, taip pat Sacharovo premijos laureatams ir finalistams, kuriems gresia pavojus, ir praneš apie veiksmus, kurių buvo imtasi;

22.  pabrėžia, kad dialogai turėtų būti viena iš visapusiškų ES veiksmų žmogaus teisių srityje priemonių ir kad jie neturėtų būti laikomi su žmogaus teisėmis susijusių diskusijų aukšto lygio forumuose su visais atitinkamais subjektais, ypač su ES strateginiais partneriais, pakaitalu; ragina EIVT pakankamai iš anksto dalytis informacija su Parlamento Užsienio reikalų komitetu ir Žmogaus teisių pakomitečiu ir su pilietinės visuomenės organizacijomis apie numatomus dvišalius ir tarptautinius dialogus;

23.  pabrėžia, kad visiems pilietinės visuomenės veikėjams, įskaitant nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, religines organizacijas, profesines sąjungas, bendruomenių organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, tenka itin svarbus vaidmuo dialoguose, nes jie dalyvauja šiuose dialoguose patys ir prisideda vertinant jų rezultatus; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti tikras, prieinamas ir įtraukias konsultacijas su tokiomis organizacijomis ir jų dalyvavimą oficialiuose ir neoficialiuose dialoguose, taip pat tiriamųjų derybų metu; ragina EIVT ir Komisiją gerinti komunikaciją ir skaidrumą pilietinės visuomenės atžvilgiu; šiuo tikslu ragina EIVT ir Komisiją stiprinti ir didinti žmogaus teisių ryšių punktų savo geografiniuose padaliniuose matomumą ir didinti paramą pilietinei visuomenei, įskaitant techninę paramą, ypač šalyse, kuriose represiniai režimai siekia užkirsti kelią pilietinės visuomenės darbui;

24.  pabrėžia, kad dialogai žmogaus teisių klausimais turėtų būti pagrindinė ES užsienio politikos priemonių rinkinio dalis ir negali būti tikslas patys savaime; pakartoja, kad pagal ES sutarties 21 straipsnį vertybėmis, kuriomis grindžiama Sąjunga, turi būti vadovaujamasi visuose jos išorės politikos aspektuose; todėl ragina EIVT ir Tarybą geriau suderinti diplomatiją, interesus ir vertybes, labiau atsižvelgiant į žmogaus teisių tikslus, kuriais grindžiami ES išorės veiksmai, daugiau dėmesio skiriant ilgalaikei perspektyvai; dėl to pakartoja, kad pagarba žmogaus teisėms turi būti pagrindinė ES paramos trečiosioms šalims sąlyga;

Daugiašališkumas ir tarptautinis teisingumas

25.  pažymi, kad 2020 m. buvo minimos 75-osios Jungtinių Tautų – esminio visuotinio forumo siekiant tarptautinio sutarimo taikos ir saugumo, darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei – metinės; ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau teikti gyvybiškai svarbią paramą Jungtinėms Tautoms ir toliau dėti pastangas, kad JT ir kituose daugiašaliuose forumuose būtų laikomasi vieningos pozicijos; atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su visuotiniu naudojimusi žmogaus teisėmis, ir pabrėžia, kad reikia įtraukesnio ir veiksmingesnio daugiašališkumo ir tarptautinio bendradarbiavimo; pabrėžia itin svarbų JT organų, kaip taikos skatinimo, konfliktų sprendimo ir žmogaus teisių apsaugos propagavimo forumo, vaidmenį ir ragina sustiprinti veiksmus ir skirti daugiau išteklių šioje srityje; palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus raginimą imtis veiksmų žmogaus teisių srityje;

26.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios šalys ir toliau taiko dvigubus standartus, spręsdamos žmogaus teisių padėties klausimus visame pasaulyje; smerkia vis dažnesnius bandymus pakenkti JT organų, visų pirma Žmogaus teisių tarybos, veikimui abejojant žmogaus teisių visuotinumu ir trukdyti taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai; apgailestauja dėl to, kad šalys, kuriose veikia autokratiniai režimai ir vis kartojasi žmogaus teisių pažeidimai, tapo Žmogaus teisių tarybos narėmis, ir apgailestauja dėl to, kad jos akivaizdžiai nepaiso savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, o jų bendradarbiavimo su JT mechanizmais, sukurtais per Žmogaus teisių tarybą, rezultatai yra apgailėtini; atsižvelgdamas į tai, ragina iš esmės reformuoti Žmogaus teisių tarybą, be kita ko, nustatant aiškius kriterijus jos nariams; ypač ragina EIVT inicijuoti pastangas siekiant suderintos ES ir valstybių narių pozicijos dėl narystės Žmogaus teisių taryboje ir pastangoms toms vadovauti, nes tai skatintų didesnį rinkimų proceso skaidrumą, visų pirma paviešinant ES valstybių narių balsus ir pateikiant tokio jų balsavimo pagrindimą; be to, pabrėžia, kad reikia realaus proceso konkurencingumo užtikrinant, kad trijuose regioniniuose blokuose, kuriuose dalyvauja valstybės narės, būtų pasiūlyta daugiau kandidatų nei vietų, ir pagerinta kandidatų atskaitomybę tikrinant jų savanoriškus įsipareigojimus ir bendradarbiavimo su Žmogaus teisių taryba ir JT sutartimis įsteigtais organais ir taikant specialias procedūras rezultatus;

27.  griežtai smerkia visus išpuolius prieš įgaliojimus vykdyti JT specialiąsias procedūras turinčius asmenis ir prieš jų įgaliojimų nepriklausomumą ir nešališkumą; pabrėžia, kad valstybės suverenitetas negali būti naudojamas kaip dingstis išvengti tarptautinės bendruomenės vykdomos žmogaus teisių stebėsenos, nes pagal Jungtinių Tautų chartiją ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251 visos valstybės, nepaisant jų politinių, ekonominių ir kultūrinių sistemų, turi pareigą ir privalo skatinti bei ginti visas visų asmenų žmogaus teises ir pagrindines laisves, o JT Žmogaus teisių taryba turėtų spręsti žmogaus teisių pažeidimų problemas;

28.  ragina valstybes nares ir ES demokratinius partnerius ryžtingai kovoti su tokiais bandymais ir stiprinti savo reakciją į šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių pažeidimus; ragina Tarybą ir valstybes nares siekti reformuoti daugiašales institucijas, kad jos taptų atsparesnės ir pajėgesnės priimti nuoseklesnius ir labiau pritaikomus sprendimus;

29.  pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti visas JT žmogaus teisių institucijas, įskaitant sutarčių ir specialių procedūrų įgyvendinimo institucijas; ragina JT generalinį sekretorių šiuo tikslu skirti tinkamų išteklių iš JT biudžeto, o ES valstybes nares ragina padidinti savo savanoriškus įnašus;

30.  pabrėžia, kad reikia atlikti nešališką, sąžiningą ir skaidrią nevyriausybinių organizacijų (NVO) prašymų suteikti konsultacinį statusą JT Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje peržiūrą; pritaria ES raginimui suteikti labai uždelstą tam tikrų geros reputacijos NVO paraiškų patvirtinimą;

31.  smerkia 45 šalyse vykdomus maždaug 240 pilietinės visuomenės narių, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų represalijas ir bauginimus už bendradarbiavimą su JT pastaraisiais metais, kaip pranešė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius; ragina ES ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų prieš tokias represalijas, įskaitant visuotinį demaršą atitinkamų šalių atžvilgiu, ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta saugi ir atvira erdvė asmenims ir pilietinės visuomenės organizacijoms bendrauti su Jungtinėmis Tautomis, jos atstovais ir mechanizmais;

32.  pakartoja, kad tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kaip vienintelę tarptautinę instituciją, galinčią patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kai kuriuos pačius baisiausius pasaulio nusikaltimus ir užtikrinti teisingumą jų aukoms; atkreipia dėmesį į TBT nepriklausomumą ir nešališkumą; ragina ES ir valstybes nares teikti tinkamą finansinę paramą, kad TBT galėtų vykdyti savo užduotis; pritaria Romos statuto visuotinumui ir ragina ES į susitarimus, kurie bus sudaryti su trečiosiomis šalimis, įtraukti konkrečią nuostatą dėl jo ratifikavimo ir prieinamumo; prašo, kad ES aktyviau bendradarbiautų su šalimis, kurios dar nėra prisijungusios prie Romos statuto; griežtai smerkia bet kokius išpuolius prieš TBT darbuotojus ar jo nepriklausomumą; laikosi nuomonės, kad bandymai pakenkti TBT patikimumui ir esminiam vaidmeniui yra išpuoliai prieš daugiašališkumą, todėl ES ir jos valstybės narės turėtų užginčyti tokius veiksmus, įskaitant atvejus, kai jų imasi artimos šalys partnerės; pabrėžia, kad TBT turi turėti visas galimybes patekti į šalis, kurias tiria, kad galėtų vykdyti savo užduotis; pabrėžia galimybes naudoti kitas novatoriškas priemones, įskaitant visuotinę jurisdikciją nacionalinio lygmens teisminėse institucijose, siekiant patraukti atsakomybėn tarptautinių nusikaltimų vykdytojus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia šiuo metu JT Tarptautinės teisės komisijoje vykstančias diskusijas dėl valstybės pareigūnų imuniteto ir ragina vykdyti tolesnę su tuo susijusią veiklą; ragina ES toliau stiprinti gebėjimų formavimą nacionaliniu lygmeniu trečiosiose šalyse, kartu remiant tarptautinius baudžiamuosius tribunolus ir mechanizmus, taip pat platformas ir organizacijas, skirtas kovai su nebaudžiamumu, pvz., Tarptautinio baudžiamojo teismo koaliciją;

33.  pakartoja savo raginimą imtis veiksmų siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir skatinti atskaitomybę nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose ir šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas ir Taryba patvirtino bandomąjį projektą dėl Europos kovos su nebaudžiamumu observatorijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinti panašias priemones siekiant įgalinti aukas ir jas remti suteikiant joms galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir gauti žalos atlyginimą, be kita ko, kai tai susiję su korupcija;

Konkretūs su žmogaus teisėmis susiję klausimai

COVID-19

34.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 labai sustiprėjo pastarojo meto neliberalių demokratijų ir autoritarinių režimų skatinamos demokratiją silpninančios tendencijos; apgailestauja dėl to, kad šie režimai piktnaudžiavo epidemiologine krize, kad dar labiau suvaržytų saviraiškos, susirinkimų ir religijos bei tikėjimo laisvę, ribodami demokratinių institucijų veikimą, slopindami nepritarimą, įskaitant žiniasklaidos laisvės ribojimą internete ir realiame gyvenime, ir vykdydami kritikų bei informatorių šmeižto kampanijas; taip pat apgailestauja dėl to, kad tokie režimai taip pat vykdė marginalizuotų gyventojų, visų pirma čiabuvių ir kitų mažumų, diskriminaciją, masiškai naudojo sekimo priemones, vykdė dezinformacijos kampanijas, ribojo prieigą prie informacijos, visų pirma informacijos iš pliuralistinės ir nepriklausomos žiniasklaidos, visai išjungdami internetą, ribodami dažnių juostą ir blokuodami turinį, įgyvendindami neatidėliotinas priemones nenustatant aiškių jų atšaukimo kriterijų, ribodami demokratinį rinkimų vykdymą ir taikydami atrankinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, kaip tam tikrų gyventojų grupių diskriminavimo priemonę;

35.  pripažįsta, koks svarbus žmogaus teisių gynėjų vaidmuo reaguojant į COVID-19 pandemiją, prisiimant daugybę naujų papildomų funkcijų savo kasdieniame darbe žmogaus teisių srityje, nepaisant didelės ir neproporcingos rizikos, su kuria jie susiduria; susirūpinęs pažymi, kad visame pasaulyje vyriausybės naudojo pandemiją kaip galimybę konkrečiai persekioti žmogaus teisių gynėjus, atsisakydamos juos paleisti iš kalėjimo, pratęsdamos jų sulaikymą neleidžiant susisiekti, apribodamos lankymą kalėjimuose ir uždaruose teismo posėdžiuose nuteisdamos juos, remiantis suklastotais kaltinimais;

36.  kadangi COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį ekonominėms ir socialinėms teisėms daugelyje pasaulio šalių, o dėl sveikatos ir vėlesnės ekonomikos krizės pradėjo didėti nelygybė valstybėse ir tarp jų; smerkia nuolatinius valdžios institucijų bandymus nepateikti tarptautiniams tyrėjams gyvybiškai svarbios informacijos apie COVID-19 kilmę ir plitimą; atkreipia dėmesį į tai, kad labai neigiamas COVID-19 pasekmes neproporcingai patyrė pažeidžiamoje padėtyje esančios grupės, įskaitant, be kita ko, moteris, LGBTIQ asmenis, neturtingus žmones, vaikus, neįgaliuosius, migrantus, pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, religines, tikėjimo ir kitas mažumas, neoficialiai dirbančius darbuotojus ir kalėjimuose kalinčius ar sulaikytus asmenis; pabrėžia, kad pažeidžiamoje padėtyje esančias grupes taip pat labiau veikia neigiami ekonominiai ir socialiniai pandemijos padariniai, bei sveikatos priežiūros ir švietimo prieinamumo apribojimai; susirūpinęs pažymi, kad daugėja netolerancijos, diskriminacijos ir neapykantą kurstančių kalbų prieš tam tikras pažeidžiamoje padėtyje esančias grupes, visų pirma prieš mažumų grupes, taip pat pagrindinių laisvių apribojimų;

37.  pabrėžia, kad ES turėtų labiau remti neigiamų COVID-19 pasekmių šalinimą, visų pirma atsižvelgiant į pažeidžiamoje padėtyje esančias grupes; šiuo tikslu ragina ES skubiai sustiprinti pastangas panaikinti nerimą keliantį visuotinio vakcinų paskirstymo disbalansą ir taip įvykdyti savo ankstesnį įsipareigojimą remti COVID-19 vakcinos kaip visuotinės viešosios gėrybės idėją, be kita ko, perduodant technologijas ir didinant vietos gamybą, be kita ko, C-TAP (COVID-19 Technology Access Pool), siekiant užtikrinti, kad vakcinos būtų prieinamos, pasiekiamos ir įperkamos kuo daugiau žmonių; pabrėžia, kad svarbu remti švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų stiprinimą, kad jos taptų atsparios būsimoms grėsmėms; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti pagrindinių viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui skiriamą finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia socialinės apsaugos svarbą; ragina labiau remti novatoriškas šios srities technologijas ir palankiai vertina Europos komandos iniciatyvą; pripažįsta teisę į fizinę ir psichinę sveikatą, kuri daugelyje šalių vis dar yra stigmatizavimo ir diskriminavimo objektas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemija atskleidė didžiulį nepasirengimą teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas;

Žmogaus teisių gynėjai

38.  giria svarbų darbą, kurį atlieka visi žmogaus teisių gynėjai visame pasaulyje, kartais mokėdami už tai didžiausią kainą, ir, naudodamasis šia proga, pripažįsta visų žmogaus teisių gynėjų indėlį į žmogaus teisių judėjimą; pakartoja, kad žmogaus teisių gynėjai dažnai yra vieninteliai asmenys, galintys vykdyti stebėseną vietoje ir ginti žmogaus teises teritorijose, kurios yra okupuotos ar aneksuotos, ypač įšaldytų konfliktų zonose, kuriose tiek tarptautinė bendruomenė, tiek ES turi ribotus pajėgumus imtis veiksmų;

39.  yra labai susirūpinęs dėl nesaugios žmogaus teisių gynėjų padėties ir apgailestauja dėl to, kad jie tampa didėjančio smurto, įskaitant tikslinius žudymus, aukomis; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose šalyse ypač didelį susirūpinimą kelia žmogaus teisių gynėjų persekiojimas, priekabiavimas prie jų, bauginimas, pagrobimai ir neteisminės egzekucijos; pabrėžia, kad moterų, darbo, aplinkos ir čiabuvių žmogaus teisių gynėjų padėtis yra ypač sunki ir ją dar labiau pablogino COVID-19; apgailestauja dėl to, kad vis dažniau naudojami tokie metodai kaip priekabiavimas, kriminalizavimas ir šmeižto kampanijos, savavališki areštai ir neribotas sulaikymas nežmoniškomis sąlygomis siekiant nutildyti žmogaus teisių gynėjus, dažnai remiantis neteisingai apibrėžtais kaltinimais terorizmu; dar kartą ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas trečiosiose šalyse išnagrinėti pokyčius ir iššūkius, susijusius su teise skatinti ir ginti žmogaus teises, taip pat ieškoti, gauti ir reaguoti į informaciją apie žmogaus teisių gynėjų padėtį, reguliariai lankyti juos kalėjimuose, stebėti jų teismo procesus ir remti jų teisę kreiptis į teismą ir gauti apsaugą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares parengti plačių užmojų ES veiksmų strategiją, kuria siekiama spręsti gausėjančių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus problemą;

40.  raginti sukurti ES lygmeniu įgyvendinamą trumpalaikių vizų sistemą laikinai perkeliant žmogaus teisių gynėjus, visų pirma įtraukiant nurodymus į ES vizų vadovą ir iš dalies pakeičiant vizų teisines priemones, ypač Vizų kodeksą; apgailestauja dėl to, kad per pastaruosius metus šiuo klausimu nepadaryta pažangos, ir primygtinai ragina išsamiai persvarstyti ir parengti labiau suderintą ES politiką dėl skubių vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams valstybėse narėse;

41.  ragina suteikti Europos Parlamentui didesnius įgaliojimus vykdyti ES delegacijų veiksmų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais ir piktnaudžiavimu trečiosiose šalyse, priežiūrą ir imtis konkrečių ir ryžtingų priemonių, jei jos nepajėgia vykdyti tokių savo pareigų; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES delegacijos galėtų naudotis visais reikiamais ir tinkamais ištekliais bei gebėjimais, siekdamos veiksmingai veikti, kai reikia spręsti žmogaus teisių klausimus trečiosiose šalyse;

42.  griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjų žudymą visame pasaulyje ir reikalauja, kad būtų vykdomas teisingumas tų išpuolių atžvilgiu ir užtikrinama atskaitomybė už juos aukščiausiu sprendimų priėmimo lygmeniu; pabrėžia, kad dauguma tokių žmogaus teisių gynėjų saugojo savo žemę ir aplinką ir gynė čiabuvių tautų teises; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų; pabrėžia, kad reikia gerinti galimybes kreiptis į teismą visame pasaulyje, siekiant kovoti su plačiai paplitusiu nebaudžiamumu už tokius nužudymus; vis dėlto pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų ne tik žalos atlyginimo ir teisių gynimo, bet ir prevencijos srityje, be kita ko, stiprinant nacionalinius žmogaus teisių gynėjų apsaugos trečiosiose šalyse planus;

Saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė

43.  pabrėžia, kad naujausios išvados, pvz., dėl „NSO Pegasus“ skandalo, patvirtina, kad žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų (ir ne tik jų) šnipinėjimas kelia didžiulį susirūpinimą ir, atrodo, patvirtina, jog kyla pavojus dėl netinkamo stebėjimo technologijų naudojimo, siekiant pakenkti žmogaus teisėms; ragina skatinti saugią ir atvirą erdvę ir didesnius pilietinės visuomenės organizacijų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir kitų atitinkamų asmenų pajėgumus, siekiant juos apsaugoti nuo kibernetinio sekimo ir kišimosi; pabrėžia, kad šioje srityje reikia griežtesnio nacionalinio ir tarptautinio reglamentavimo;

44.  reiškia didelį susirūpinimą dėl konkrečių saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimų ir pabrėžia, kad tokią laisvę reikia užtikrinti ir gerbti; dar kartą atkreipia dėmesį į konkrečius uždavinius, susijusius su nuomonės ir saviraiškos laisve, ir į jų sąsają su informacijos laisve, įskaitant galimybę gauti nepriklausomą ir patikimą informaciją internetu ir realiame gyvenime;

45.  pažymi, kad nepriklausoma žurnalistika ir patikimų žiniasklaidos kanalų buvimas niekada nebuvo toks gyvybiškai svarbus siekiant išlaikyti saugią, sveiką ir gerai veikiančią žmonių visuomenę kaip šiandien, ir pabrėžia, kad reikia skirti daugiau viešosios paramos nepriklausomai žurnalistikai visame pasaulyje; smerkia didėjantį teisinį priekabiavimą ir ribojamuosius teisės aktus, kaip priemonę nutildyti kritišką nuomonę, pvz., teikiant strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą ir kriminalizuojant šmeižtą internete ir realiame gyvenime, kurie naudojami siekiant įtikinti žurnalistus, informatorius ir žmogaus teisių gynėjus nutraukti korupcijos ir kitų viešojo intereso klausimų tyrimus ir faktų atskleidimą daugelyje šalių; primena, jog būtina užtikrinti žiniasklaidos priemonių savininkų, įskaitant akcininkus, skaidrumą, atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant žiniasklaidos pliuralizmą;

46.  dar kartą atkreipia dėmesį į konkrečias su asociacijų laisve susijusias problemas, kurios kyla dėl ribojamųjų teisės aktų, pvz., kovos su terorizmu, kovos su ekstremizmu ir kovos su korupcija teisės aktų, taikymo pilietinės visuomenės organizacijoms ir su tuo susijusį pavojų, kad bus nustatyti sudėtingi registracijos, finansavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taikant juos kaip valstybės kontrolės formas, taip pat dėl kitų priemonių, pavyzdžiui, demonstracijų malšinimo jėga, priekabiavimo ir savavališkų sulaikymų; smerkia tai, kad piktnaudžiaujama teisėkūros ir policijos galiomis ar saugumo priemonėmis siekiant apriboti teisę protestuoti; pabrėžia, kad 2020 ir 2021 m. buvo numalšinta dešimtys demonstracijų, be kita ko, nužudant protestuotojus ir savavališkai sulaikant šimtus taikių protestuotojų, iš kurių daugelis buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi, taip pat jie buvo priversti teismo procesuose sumokėti dideles baudas, neužtikrinant minimalių procedūrinių standartų; smerkia teisės į kolektyvines derybas, konsultacijas ir darbuotojų bei profesinių sąjungų dalyvavimą pažeidimus;

47.  reiškia didelį susirūpinimą dėl akademinės laisvės ribojimo ir didėjančios mokslininkų cenzūros ir įkalinimo visame pasaulyje, nes tai turi rimtų pasekmių teisei mokytis; primygtinai ragina ES ir valstybes nares, vykdant dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, sustiprinti diplomatines pastangas, susijusias su valstybės ir nevalstybinių subjektų grasinimais ar išpuoliais prieš akademinę laisvę; ragina EIVT ir Komisiją persvarstyti esamus žmogaus teisių gynėjų paramos ir apsaugos mechanizmus, siekiant plėtoti pagalbos poreikio nustatymo ir jos teikimo pajėgumus, įskaitant neatidėliotiną apsaugą ir paramą tais atvejais, kai vykdomi išpuoliai prieš akademinę laisvę; ragina Komisiją užtikrinti tolesnę aukšto lygio paramą Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui bei pasauliniam švietimo žmogaus teisių klausimais universitetų tinklui, nes jie yra ES paramos švietimui žmogaus teisių srityje visame pasaulyje pavyzdys;

48.  smerkia vis dažnesnę autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant gerinti savo tarptautinį teisėtumą, sykiu toliau ribojant priešingą požiūrį šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares diskutuoti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis dėl jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes, sąlygų; ragina parengti ES sporto ir žmogaus teisių politikos programą;

Teisė į saugią ir sveiką aplinką

49.  pripažįsta, kad klimato kaita – viena iš didžiausių grėsmių mūsų ir būsimų kartų žmogaus teisėms, kelianti itin rimtą pavojų pagrindinėms teisėms į gyvybę, sveikatą, maistą, būstą ir tinkamą asmenų ir bendruomenių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad vyriausybės yra įsipareigojusios veikti žmogaus teisių ir tvaraus vystymosi srityje; supranta, kad žmogaus teisės, sveikos aplinka ir kova su klimato kaita yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, ir atkreipia dėmesį į JT raginimą visame pasaulyje pripažinti teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką; pabrėžia gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį atlieka aplinkos apsaugos srities žmogaus teisių gynėjai ir vietos bei čiabuviai gyventojai, saugodami tokią aplinką nepaisant grasinimų smurtu, kurių jie dažnai sulaukia iš tų, kurie yra atsakingi už aplinkai kenksmingą praktiką ir iš jos gauna naudos; ragina ES ir valstybes nares remti natūralios aplinkos naikinimo (ekocido) pripažinimą tarptautiniu nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir prašo Komisijos išnagrinėti ekocido svarbą ES teisei ir ES diplomatijai; ragina ES ir valstybes nares imtis drąsių iniciatyvų, kad būtų pasauliniu mastu kovojama su nebaudžiamumu už nusikaltimus aplinkai;

50.  atkreipia dėmesį į valstybių ir kitų pareigas vykdančių subjektų, įskaitant įmones, pareigas ir atsakomybę švelninti klimato kaitos poveikį, užkirsti kelią jos neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir biologinės įvairovės blogėjimui bei nykimui, taip pat skatinti tinkamą politiką, kuri būtų pakankamai plataus užmojo ir nediskriminacinė, pagal kurią būtų numatytas piliečių dalyvavimas ir galimybė pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir kuri atitiktų įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; primygtinai ragina ES siekti kompensuoti visuotinės klimato krizės padarinius, be kita ko, vykdant veiksmingus ir tvarius politikos veiksmus, ir laikytis Paryžiaus susitarimo tikslų; pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms vykdant išorės veiksmus stiprinti ryšį tarp žmogaus teisių ir aplinkos ir teikti veiksmingą apsaugą žmogaus ir aplinkos teisių gynėjams;

51.  atkreipia ypatingą dėmesį į išteklių naudojimo ir konfliktų, karų ir smurto finansavimo sąsają ir pripažįsta, kad klimato kaitos padariniai aplinkai gali padidinti migraciją ir priverstinį gyventojų perkėlimą;

52.  pabrėžia, kad čiabuvių tautos dažnai buvo pirmosios miškų naikinimo aukos, o tai, be kitų teisių, kelia grėsmę jų teisėms į žemę ir prieigai prie gyvybiškai svarbių išteklių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia jų teisę apibrėžti ir nustatyti savo savarankiško vystymosi, savo žemių, teritorijos ir kitų išteklių naudojimo prioritetus ir strategijas; primena, kad nebaudžiamumas už čiabuvių tautų teisių pažeidimus yra pagrindinis miškų naikinimo veiksnys, todėl mano, kad atsakomybė už šiuos pažeidimus yra itin svarbi;

Moterų teisės, moterų įgalinimas ir lyčių lygybė

53.  pabrėžia, kad itin svarbu propaguoti moterų teises, ir palankiai vertina 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus (LLVP III), kaip ES įsipareigojimo šioje srityje ženklą; palankiai vertina svarbų politinių lyderių moterų ir pilietinių aktyvisčių vaidmenį politiniame, socialiniame ir aplinkos apsaugos judėjimuose ir apgailestauja dėl to, kad moterys dažnai tampa smurto taikiniais tiek dėl lyties, tiek dėl savo veiklos, net sumokėdamos už tai gyvybe;

54.  primena, kad Stambulo konvencijoje, kaip pirmojoje visuotinai privalomoje sutartyje, skirtoje kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites bei smurtu šeimoje, nustatomas tarptautinių standartų, kuriuos reikia toliau ratifikuoti ir įgyvendinti, etalonas;

55.  pripažįsta neproporcingą pandemijos poveikį moterims, ypač smurto dėl lyties padidėjimą dėl nustatytų izoliavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad moterys, taip pat ir moterys Europos Sąjungoje, ir toliau sudaro daugumą smurto dėl lyties, pvz., smurto šeimoje ir seksualinio smurto ir prievartos, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, aukų ir kad jos patiria diskriminaciją politiniame ir profesiniame gyvenime, taip pat švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje; pabrėžia, kad dėl pandemijos labai sumažėjo priežiūros teikimas smurto dėl lyties ir prekybos žmonėmis aukoms, jų apsauga ir galimybės naudotis teise kreiptis į teismą; ragina ES skatinti rengti skubios pagalbos planus ir protokolus tiek JT lygmeniu, tiek šalyse partnerėse, siekiant pagalbos programas pritaikyti prie pandemijos sąlygų, jos padarinių ir būsimų krizių; palankiai vertina bendras ES ir JT pastangas bei investicijas pradedant įgyvendinti iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites;

56.  apgailestauja dėl to, kad bendra pažanga moterų teisių srityje yra gerokai mažesnė nei 1995 m. Pekino konvencijoje numatyti JT šalių įsipareigojimai, ir yra susirūpinęs dėl regreso tendencijos lyginant su pasiekta pažanga; yra labai susirūpinęs dėl to, kad blogėja kiekvieno asmens teisė visiškai kontroliuoti savo seksualumą, taip pat lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, be prievartos ir diskriminacijos, visų pirma kiek tai susiję su galimybe saugiai ir laisvai nutraukti nėštumą; smerkia visus mėginimus riboti esamas teises ir apsaugą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, taip pat teisės aktus, politiką ir praktiką, kuria ir toliau neigiamos ar ribojamos šios teisės daugelyje pasaulio šalių; pabrėžia, kad visiems žmonėms turi būti užtikrinta prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir teisė į švietimą, informaciją, šeimos planavimą, šiuolaikinius kontracepcijos metodus, saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą ir gimdyvių, prenatalinių ir postnatalinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; prašo ES ir valstybių narių pripažinti neatimamas moterų teises į savo fizinę neliečiamybę, orumą ir savarankišką apsisprendimą, taip pat prašo ginti visų žmogaus teisių visuotinumą ir nedalumą visais atvejais ir propaguoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, laikant jas savo tarptautinių įsipareigojimų dalimi ir atitinkančias darnaus vystymosi tikslus (DVT);

57.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties naudojami kaip karo ginklas; pabrėžia, kad seksualiniai ir su lytimi susiję nusikaltimai Romos statute įvardijami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimų dalimi; ragina imtis suderintų veiksmų, kad būtų nutrauktas seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimas; ragina ES kovoti su nebaudžiamumu už lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus konflikto aplinkybėmis ir remia moterų ir mergaičių teises į tiesą, veiksmingas teisių gynimo priemones ir žalos atlyginimą už šių teisių pažeidimus;

58.  pabrėžia, kad Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtuose vertinimuose nurodoma, jog visame pasaulyje maždaug 1 iš 3 (30 proc.) moterų savo gyvenime yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį lytinio partnerio smurtą arba asmens, kuris nėra partneris, seksualinį smurtą; pabrėžia, kad didžiausią šio smurto dalį sudaro lytinio partnerio smurtas; pabrėžia tai, kad kasdien 137 moterys žūva nuo savo šeimos nario rankos; ragina ES ir pasaulinius veikėjus griežtai pasmerkti lytinių partnerių smurtą ir naudoti visas turimas priemones siekiant užkirsti kelią lytinių partnerių smurtui, apsaugoti aukas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltimo vykdytojus; smerkia nusikaltimus prieš mergaites ir moteris šeimoje dėl netinkamu laikomo elgesio siekiant pataisyti tariamą šeimos reputaciją;

59.  pažymi, kad 2020 m. prekybos žmonėmis aukų, kurių dauguma yra moterys, padėtis labai pablogėjo, nes dėl COVID-19 pandemijos prekybos žmonėmis aukos tapo dar pažeidžiamesnės; palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija; pabrėžia, kad reikia ypač stiprinti kovą su prekyba žmonėmis ir joje dalyvaujančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis; pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos metu prekybos žmonėmis aukų nustatymas tapo dar sudėtingesnis; taigi ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų vykdant tarptautinį teisminį ir teisėsaugos bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir nustatyti aukas, vengiant jų kriminalizavimo, teikti joms būtiną sveikatos priežiūros ir psichologinę pagalbą glaudžiai bendradarbiaujant su JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijomis, besirūpinančiomis aukų apsauga;

60.  smerkia komercinę surogatinės motinystės praktiką – pasaulinį reiškinį, dėl kurio moterys visame pasaulyje yra išnaudojamos ir jomis prekiaujama, kuri nukreipta visų pirma į finansiniu ir socialiniu požiūriu pažeidžiamas moteris; atkreipia dėmesį į jos didelį poveikį moterims, moterų teisėms, moterų sveikatai ir lyčių lygybei ir pabrėžia jos tarpvalstybinį poveikį; ragina sukurti Europos teisinę sistemą, pagal kurią būtų sprendžiama neigiamų komercinės surogatinės motinystės pasekmių problema;

Vaiko teisės

61.  primena, kad vaiko teisės neturi ribų, ir ragina sistemingai ir nuosekliai skatinti ir ginti vaikų teises Europoje ir už jos ribų, laikantis JT vaiko teisių konvencijos (JT VTK) ir Darbotvarkės iki 2030 m.;

62.  primena savo raginimą ES ir valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti visų rūšių prievartą prieš vaikus; palankiai vertina neseniai priimtą 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją, vis dėlto pabrėžia, kad vaikai ir toliau tampa smurto, ankstyvų ir priverstinių santuokų, prievartinio atvertimo, prostitucijos, vaikų pornografijos ir pedofilijos, seksualinės prievartos, seksualinės prievartos, įskaitant lyties organų žalojimą, prekybos vaikais, prievartinio atskyrimo nuo savo tėvų, vaikų darbo ir vaikų kareivių verbavimo aukomis ir kad jie kenčia dėl galimybių gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas stygiaus, dėl netinkamos mitybos ir skurdo, ypač humanitarinių krizių ir ginkluotų konfliktų metu; pabrėžia, kad 2021 m. paskelbti Tarptautiniais vaikų darbo panaikinimo metais; ragina vaiko teises ir JT vaikų ir ginkluotų konfliktų darbotvarkę integruoti į visas ES išorės politikos sritis; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad jos prekybos ir vystymosi politika būtų vykdoma visiškai nuosekliai, siekiant panaikinti vaikų darbą; todėl atkreipia dėmesį į daugelio suinteresuotųjų subjektų dialogą dėl tvarios kakavos; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su užsienio kovotojų vaikų, kurie yra ES piliečiai, apsauga;

63.  ragina ES įtraukti vaiko teises ir vaikų apsaugą į visas ES išorės politikos kryptis, įskaitant dialogus žmogaus teisių klausimais, tarptautinius ir prekybos susitarimus, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) ir KVTBP „Globali Europa“; pabrėžia, kad reikia stebėti visas ES intervencijas, susijusias su vaikais, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinamas nepakenkimo vaiko teisėms požiūris;

Prekyba žmonėmis ir priverčiamasis darbas

64.  smerkia visų formų prekybą žmonėmis, priverstinį darbą ir šiuolaikinę vergovę įvairiose visuomenės grupėse, įskaitant, be kita ko, moteris, vaikus, imigrantus ir kvalifikuotus darbuotojus; primena valstybėms narėms, kad būtina vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tokią veiklą ir už ją bausti tiek kilmės šalyse, tiek tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad reikia vykdyti išsamią žmogaus ir darbo teisių laikymosi stebėseną ir auditą, kai mokami įnašai pagrindinių paslaugų sąnaudoms kompensuoti trečiosiose šalyse, kurioms to reikia, siekiant išvengti tokių paslaugų teikimo blogomis sąlygomis, pažeidžiant žmogaus teises; reikalauja ES ir jos valstybių narių imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinių forumų veikloje, siekiant panaikinti visų rūšių prekybą žmonėmis, priverstinį darbą ir šiuolaikinę vergovę, taip pat siaubingus nusikaltimus, kurie tampa sunkioje padėtyje atsidūrusių žmonių migracijos, paskatintos didelio pažeidžiamumo ir kančių, priežastimi; atsižvelgdamas į šių pažeidimų rimtumą, prašo ES į galiojančius susitarimus ir į susitarimus, sudaromus su trečiosiomis šalimis, įtraukti konkrečią sąlygą dėl visų formų prekybos žmonėmis, priverčiamojo darbo ir šiuolaikinės vergovės, pasitaikančių labai įvairiose visuomenės grupėse, įskaitant, be kita ko, moteris, imigrantus ir kvalifikuotus darbuotojus, pasmerkimo ir nesuderinamumo su teise;

Netolerancija ir diskriminacija

65.  pakartoja, kad griežtai smerkia diskriminaciją, ksenofobiją, netoleranciją, persekiojimą ir žudymus, susijusius su rase, etnine kilme, tautybe, socialine klase, negalia, kasta, religija, tikėjimu, amžiumi, lytine orientacija ir lytine tapatybe, kurie ir toliau išlieka pagrindine daugelio šalių problema; pabrėžia labai neproporcingą COVID-19 pandemijos poveikį rasinei ir etninei diskriminacijai, ksenofobijai ir su tuo susijusiai netolerancijai; palankiai vertina tai, kad pradėtas įgyvendinti 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, kuriame pripažįstami ne tik individualūs ir socialiniai šio reiškinio aspektai, bet ir struktūrinis jo pobūdis; pabrėžia, jog nepaisant to, kad nuo 2001 m., kai buvo priimta Durbano deklaracija ir veiksmų programa, dirbta 20 metų, rasizmas, diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusi netolerancija tebėra rimta problema daugelyje pasaulio šalių, ir ragina visiškai netoleruoti šių reiškinių; ragina vyriausybes, regionines organizacijas, pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus padvigubinti pastangas siekiant veiksmingai įgyvendinti deklaraciją ir parengti bei įgyvendinti kovos su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija veiksmų planus; ragina ES, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., ESBO, JT, Afrikos Sąjunga, Amerikos valstybių organizacija ir Europos Taryba, surengti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimais;

66.  apgailestauja dėl to, kad visame pasaulyje čiabuvių tautos toliau susiduria su plačiai paplitusia ir sisteminga diskriminacija ir persekiojimu, įskaitant priverstinius perkėlimus, savavališkus areštus ir žmogaus teisių bei žemės gynėjų žudymą; pakartoja savo raginimą ES, jos valstybėms narėms ir jų partneriams tarptautinėje bendruomenėje imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pripažintos, apsaugotos ir propaguojamos čiabuvių tautų teisės, įskaitant jų teises į savo kalbą, žemę, teritorijas ir išteklius, ir sukurti skundų teikimo mechanizmą, pagal kurį būtų teikiami skundai dėl pažeidimų ir piktnaudžiavimo; teigiamai vertina pilietinės visuomenės ir NVO veiklą šiais klausimais; primena savo sprendimą paskirti Parlamento nuolatinį pranešėją čiabuvių tautų klausimais, siekiant stebėti čiabuvių tautų žmogaus teisių padėtį; ragina valstybes ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų nuostatas; rekomenduoja ES ir jos valstybėms narėms į atitinkamas esamas ir rengiamas išsamaus patikrinimo sistemas įtraukti nuorodas į čiabuvių tautas bei į JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių nustatytas teises;

67.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į kastų hierarchijų, diskriminacijos dėl priklausymo kastai apimtį ir pasekmes, taip pat dėl priklausymo kastai vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą, taip pat su kastomis susijusias kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir lengvinti žmogaus socialinę raidą; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviau dėti pastangas remiant iniciatyvas Jungtinėse Tautose ir atitinkamose trečiosiose šalyse, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai;

LGBTIQ teisės

68.  griežtai smerkia žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją, persekiojimą ir grasinimus gyvybei, nukreiptus prieš lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius, nebinarinio lytiškumo, interseksualius ir queer (LGBTIQ) asmenis ir jų žudymus visame pasaulyje, kuriuos dar labiau pablogino COVID-19, kuria prisidengiama siekiant slopinti LGBTIQ gynėjus ir vykdyti homofobinį ir transfobinį šmeižtą; ragina ES imtis svarbaus vaidmens ginant LGBTIQ asmenų žmogaus teises tarptautiniuose forumuose, be kita ko, siekiant dekriminalizuoti seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir lytinius požymius ir sustabdyti interseksualių asmenų lyties organų žalojimą, vadinamąją „atvertimo terapiją“ ir priverstinę translyčių asmenų sterilizaciją: palankiai vertina tai, kad į 2020–2025 m. LGBTIQ lygybės strategiją įtrauktas ES įsipareigojimas LGBTIQ klausimus įtraukti į visas savo išorės politikos sritis, įskaitant paramą pagal KVTBP „Globali Europa“ ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę; ragina ES ir valstybes nares savo išorės politikoje atidžiai ir nuosekliai taikyti ES gaires dėl LGBTIQ asmenų žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos;

Teisė į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę

69.  visapusiškai remia teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisę turėti tikėjimą arba netikėti, taip pat teisę išpažinti religiją ar tikėjimą ir juos keisti ar jų atsisakyti be smurto, persekiojimo ar diskriminacijos baimės; pabrėžia, kad svarbu spręsti persekiojimo dėl religijos ar tikėjimo problemą, ir smerkia daugelyje pasaulio vietų vykdomą mažumų persekiojimą šiuo pagrindu; ragina valstybes nares ir EIVT ypatingą dėmesį skirti tokiems atvejams ir atitinkamai į juos reaguoti; smerkia piktnaudžiavimą šventvagystės įstatymais siekiant įtvirtinti diskriminaciją ir apgailestauja dėl religijos ir religinių institucijų naudojimo pažeidžiant žmogaus teises, persekiojant, be kita ko, teisinėmis priemonėmis, tikėjimo pagrindu susibūrusias ar religines mažumas ir bendruomenes, moteris, LGBTIQ asmenis ir kitus pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis; pakartoja, kad smerkia bet kokius valdžios institucijų ar vyriausybių bandymus neigti ar kištis į religinių ar tikėjimo lyderių pasirinkimą; pabrėžia, kad valstybėms tenka atsakomybė propaguoti ir ginti tikėjimui ar religinėms mažumoms priklausančių asmenų žmogaus teises; pabrėžia pilietinės visuomenės iniciatyvų svarbą šioje srityje;

70.  ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti plataus užmojo programas religijos ar tikėjimo laisvei visame pasaulyje ginti, be kita ko, skatinti ir remti tarptautines pastangas rinkti žiaurių nusikaltimų įrodymus, patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn, veiksmingai vykdyti baudžiamuosius nuosprendžius ir atlyginti nusikaltimo aukoms padarytą žalą; ragina Tarybą, Komisiją, EIVT ir valstybes nares dirbti kartu su trečiosiomis šalimis, kad būtų priimtos priemonės neapykantos nusikaltimams išvengti ir su jais kovoti;

71.  pažymi, kad ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais pareigybė iš viso buvo laisva daugiau kaip metus; pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai kuo greičiau atlikti skaidrų ir išsamų specialiojo pasiuntinio pareigybės veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą, suteikti specialiajam pasiuntiniui pakankamai išteklių ir tinkamai remti jo institucinius įgaliojimus, pajėgumus ir pareigas;

Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos

72.  primena valstybių įsipareigojimus savo atitinkamose teritorijose ginti savo tautinių, etninių, kultūrinių, religinių ir kalbinių mažumų teises; ragina Komisiją remti mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą visame pasaulyje, be kita ko, pagal savo žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą;

73.  ragina ES šalių partnerių vyriausybes gerbti pagrindines tautinių, etninių ir kalbinių mažumų žmogaus teises, įskaitant jų kultūrą, kalbą, religiją, tradicijas ir istoriją, kad būtų išsaugota jų kultūra ir įvairovė; pakartoja, kad šioms vyriausybėms būtina vykdyti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pagal tarptautines sutartis ir susitarimus; apgailestauja dėl bet kokių mėginimų nepaisyti etninių ir kalbinių mažumų pagrindinių ir žmogaus teisių vykdant priverstinį jų asimiliavimą;

Teisė dalyvauti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose

74.  pabrėžia, kad teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, ypač kai rinkimai ne tik yra žmogaus teisė pati savaime, bet ir neatsiejamai susijusi su daugeliu kitų žmogaus teisių, kuriomis naudotis yra labai svarbu siekiant prasmingo rinkimų proceso ir kurios yra demokratinių vyriausybių pagrindas;

75.  griežtai smerkia demokratinių vertybių nykimą kai kuriose trečiosiose šalyse ir iššūkius, susijusius su rinkimų sąžiningumu, rinkiminiu smurtu, valdančiųjų partijų piktnaudžiavimu administraciniais ištekliais, politinių oponentų suvaržymais, nepriklausomos žiniasklaidos cenzūra ir grasinimais jai bei dezinformacijos didėjimu; primygtinai ragina ES specifiškai kovoti su šia itin didelį nerimą keliančia padėtimi ir pateikti konkrečių ir veiksmingų pasiūlymų, dar kartą patvirtinant savo pasiryžimą imtis vadovaujamojo vaidmens propaguojant demokratines vertybes bei laisvus ir sąžiningus rinkimus trečiosiose šalyse;

76.  apgailestauja dėl to, kad autoritariniai ir neliberalūs režimai nukrypsta nuo brandžios demokratijos, visuotinių žmogaus teisių ir demokratinių standartų, nes vykdant suklastotų rinkimų, kurie nėra nei laisvi, nei sąžiningi, nei skaidrūs, procesus sukuriamas klaidingas teisėtumo įspūdis; ragina ES ir valstybes nares, naudojantis visomis turimomis priemonėmis, gerinti Sąjungos demokratinio atsparumo propagavimą trečiosiose šalyse;

77.  ragina demokratinių ir rinkimų procesų apsaugą laikyti pagrindine visuotine problema ir sukurti veiksmingą reagavimo į bet kokio pobūdžio kišimąsi į rinkimų procesus sistemą, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., ESBO;

Korupcija ir žmogaus teisės

78.  mano, kad korupcija sudaro palankesnes sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, juos įtvirtina ir institucionalizuoja bei daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausiems ir socialiai atskirtiems asmenims ir visuomenės grupėms; atkakliai tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės privalo kovoti su korupcija vykdydamos išorės veiksmus, taikydamos aukščiausius skaidrumo standartus trečiosioms šalims teikiamam finansavimui, taip pat remdamos su korupcija kovojančias pilietinės visuomenės organizacijas, žurnalistus ir informatorius, sykiu skatindamos veiksmingų kovos su korupcija institucijų steigimą ir tvirtų reguliavimo sistemų priėmimą bei spręsdamos klausimus, susijusius su teritorijomis, kuriose taikomas banko informacijos slaptumo principas, ir mokesčių rojais;

79.  ragina ES patvirtinti priemones, nukreiptas prieš autoritarinius lyderius ir jų finansinius rėmėjus, įskaitant tuos, kurie susiję su rinkimų klastojimu, siekiant atskleisti ir įšaldyti neteisėtą turtą ir skatinti taikyti visuotinę jurisdikciją sunkių žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

80.  supranta, kad ES negalės būti geras pavyzdys kovoje su korupcija, kol kai kurios jos valstybės narės ir kai kurie ES įsikūrę subjektai demonstruos negirtinus rezultatus šioje srityje; tikisi, kad Komisija ir valstybės narės imsis konkrečių veiksmų prieš neteisėtą praktiką šiose srityse; rekomenduoja, kad Parlamentas, Komisija ir valstybės narės teiktų didelę paramą kovos su korupcija pilietinės visuomenės organizacijoms, žurnalistams ir informatoriams;

81.  pabrėžia, kad reikia parengti principus ir siekti parengti tarptautiniu mastu pripažintą teisinę aukšto lygio korupcijos, įskaitant jos sisteminį pobūdį, kaip nusikaltimą nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu, apibrėžtį;

82.  ragina tebesitęsiančio nebaudžiamumo už aukšto lygio korupciją klausimą spręsti griežčiau įgyvendinant kovos su korupcija įstatymus, kad būtų užtikrinta aukšto lygio korupcijos planų vykdytojų atskaitomybė; ragina išnagrinėti visapusiškus metodus, įskaitant tarptautinių teisingumo institucijų reformas, pvz., Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos išplėtimą;

ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas („ES Magnitskio aktas“)

83.  palankiai vertina tai, kad priimtas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas („ES Magnitskio aktas“), nes tai yra esminis ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių rinkinio papildymas, kuriuo stiprinamas ES, kaip pasaulinės žmogaus teisių gynėjos, vaidmuo suteikiant jai galimybę imtis ribojamųjų priemonių prieš juridinius ir fizinius asmenis, susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais pasaulyje; giria Tarybą už tai, kad ji patvirtino pirmąsias tikslines sankcijas pagal šį režimą, ir ragina Tarybą prireikus patvirtinti papildomas priemones; mano, kad ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo taikymas neužkerta kelio ir nedraudžia priimti kitų ES žmogaus teisių apsaugos priemonių, todėl jos gali būti derinamos ir papildomos; smerkia bet kokias savavališkas ir nepagrįstas ribojamąsias priemones, taikomas ES ar kitiems subjektams reaguojant į ES sprendimus, priimtus pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; apgailestauja dėl to, kad Taryba, priimdama sankcijas žmogaus teisių klausimais, nusprendė taikyti vienbalsiškumą, ir pakartoja savo raginimą taikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą;

84.  pakartoja savo reikalavimą išplėsti ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo taikymo sritį taip, kad ji apimtų korupcijos veiksmus, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai kovojama su žmogaus teisių pažeidėjų ekonominiais ir finansiniais rėmėjais; atkreipia mėnesį į alternatyvią galimybę Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų patvirtintas naujas teminis sankcijų režimas, skirtas kovai su didelės apimties korupcijos aktais, apibrėžtais remiantis Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją; pabrėžia, kad reikia veiksmingos strategijos siekiant nuosekliai įgyvendinti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, suderinamą tiek su kitomis ES išorės politikos sritimis, ypač su žmogaus teisių politika, tiek su esamomis tarptautinėmis sankcijų sistemomis; pabrėžia, kad ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas turi būti grindžiamas principu, pagal kurį nedaromas neigiamas poveikis šalies, kuriai taikomos sankcijos, gyventojams, laikantis tarptautinės baudžiamosios teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės; primena, kad nuoseklus ir tolygus ribojamųjų priemonių taikymas visose valstybėse narėse yra išankstinė ES išorės veiksmų patikimumo ir veiksmingumo užtikrinimo sąlyga; palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad iki 2021 m. pabaigos ji peržiūrės praktikas, kurios kenkia sankcijoms, ir esamas valstybių narių pareigas teikti ataskaitas dėl jų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; prašo Komisijos, kuri yra Sutarčių sergėtoja, Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo, kaip asmens, atsakingo už ES užsienio politikos vieningumą, nuoseklumą ir veiksmingumą, užtikrinti, kad nacionalinis reagavimas į ES priimtų ribojamųjų priemonių nesilaikymą būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasantis;

Migracija ir prieglobstis

85.  dar kartą patvirtina neatimamas migrantų, pabėgėlių ir priverstinai perkeltų asmenų žmogaus teises ir ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai jas gerbti ir taikyti bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis tiek nustatant aukštus teisinius standartus, tiek – lygiai taip pat svarbu – užtikrinant jų veikimą praktikoje, kad būtų užtikrinta veiksminga praktinė šių teisių apsauga; primena, kad ES ir jos valstybės narės, vykdydamos išorės ir ekstrateritorinius veiksmus, susitarimus ir bendradarbiavimą migracijos, sienų ir prieglobsčio srityse, privalo gerbti ir saugoti žmogaus teises, visų pirma įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę ir prieglobstį, ypač vertindamos individualius prieglobsčio prašymus;

86.  pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje poveikio žmogaus teisėms peržiūrą, įskaitant išankstinį vertinimą ir stebėsenos mechanizmų vertinimą, ir atlikti skaidrius bet kokio oficialaus, neoficialaus ar finansinio ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis poveikio migrantų, pabėgėlių ir priverstinai perkeltų asmenų teisėms ex ante vertinimus; be to, ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir tinkamą savo veiklos šioje srityje parlamentinės kontrolės ir demokratinės priežiūros lygį; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su neoficialiais susitarimais dėl grąžinimo ir readmisijos, kuriems netaikoma teisminė kontrolė, todėl pagal juos nesuteikiama galimybė veiksmingai atlyginti žalą dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos patiria migrantai ir prieglobsčio prašytojai; todėl pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis griežtai atitiktų tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių bei jūrų teisę, visų pirma Konvenciją dėl pabėgėlių statuso; primygtinai reikalauja žmogaus teises integruoti į visą FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomą veiklą ir stebėti, kaip jų laikomasi;

87.  ragina ES ir jos valstybes nares šalinti pagrindines migracijos priežastis ir remti bei skatinti vystymąsi, investuoti į švietimą ir teikti tiesioginę pagalbą siekiant pagerinti gyvenimo galimybes, nes tai galėtų padėti kurti stabilesnes ir tvaresnes visuomenes; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti geriausius bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis metodus; reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės remtų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisę grįžti į savo tėvynę, kai baigiasi persekiojimas ar smurtas, dėl kurio jie buvo perkelti, sykiu laikantis negrąžinimo principo;

88.  ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant suteikti valstybėms narėms būtinas apsaugos priemones, kad jos galėtų veiksmingai reaguoti į trečiųjų šalių naudojimąsi migracija kaip priemone; ragina šalis partneres ir tarptautines organizacijas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos teisinės sistemos, ir dvigubai daugiau bendradarbiauti neteisėto migrantų gabenimo klausimu, užtikrinant migrantų apsaugą ir užkertant kelią jų išnaudojimui;

89.  atkreipia ypatingą dėmesį į žūčių migracijos keliuose skaičių ir pakartoja savo raginimą nustatyti suderintą Europos požiūrį, kad būtų remiami ir užtikrinami greiti ir veiksmingi asmenų, žuvusių pakeliui į ES, tapatybės nustatymo procesai; apgailestauja, kad kai kurie potencialūs prieglobsčio prašytojai buvo grąžinti į pasienį ar išsiųsti į vietas, kur jų gyvybei grėsė pavojus, pažeidžiant tarptautinę teisę ir ypač prieglobsčio teisę; smerkia išpuolius prieš migrantams padedančias NVO; ragina ES ir valstybes nares visiškai skaidriai skirti lėšas trečiosioms šalims, su kuriomis bendradarbiaujama migracijos srityje, ir užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudingas valstybiniams subjektams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais; primygtinai tvirtina, kad reikia apibrėžti migrantų apsaugos sistemas, visų pirma atveriant migrantams saugius ir teisėtus kelius ir gerinant galimybes gauti humanitarines vizas, ir gerinti jų taikymą; ragina Europos Parlamentą stebėti, kaip įgyvendinami migracijos susitarimai;

Tarptautinė humanitarinė teisė

90.  pabrėžia, kad visuotinė pagarba tarptautinei humanitarinei teisei ir tarptautinei žmogaus teisių teisei yra itin svarbi, ir ragina ginkluotų konfliktų šalis visame pasaulyje užtikrinti visapusišką, savalaikį ir nekliudomą humanitarinės pagalbos agentūrų prieigą prie pažeidžiamų gyventojų grupių ir teritorijų, ir apsaugoti civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, taip pat humanitarinės pagalbos ir medicinos darbuotojus, kaip užtikrinama Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose; pabrėžia, kad svarbu prisidėti prie humanitarinių koridorių kūrimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, įskaitant situacijas, susijusias su pavojumi arba neišvengiamu pavojumi virsti plačiai paplitusiais ir šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais;

91.  pakartoja, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai remti JT generalinio sekretoriaus ir JT Saugumo Tarybos raginimą nutraukti ugnį visame pasaulyje, be kita ko, imantis veiksmingų kovos su neteisėta prekyba ginklais priemonių ir didinant valstybių narių ginklų eksporto skaidrumą ir atskaitomybę; apgailestauja dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos ir jos padarinių padidėjo politinis smurtas, sustiprėjo ginkluotų grupuočių konkurencija ir padidėjo ilgalaikė įtampa, o aukos tapo labiau neapsaugotos; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šiomis aplinkybėmis daugėja su konfliktais susijusio seksualinio smurto, nepaisant to, kad 2020 m. buvo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo 20-osios metinės;

92.  primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(11), reiškia nuolatinį susirūpinimą dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; dar kartą ragina ES skubiai parengti teisiškai privalomą ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad valstybės narės, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, nevykdytų neteisėto tikslinio žudymo arba nepadėtų trečiosioms šalims jo vykdyti; be to, ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą siekiant finansuoti visus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, susijusius su bepiločių orlaivių konstravimu; ragina įvertinti būsimų bepiločių orlaivių kūrimo projektų poveikį žmogaus teisėms; primena savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(12) ir primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį bei valstybes nares uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kuriuos naudojant žmogus negali prasmingai kontroliuoti ypatingos svarbos taikinių atrankos ir puolimo funkcijų; primygtinai ragina pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų uždrausti mirtini autonominiai ginklai be prasmingos žmogaus kontrolės; primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį bei valstybes nares priimti bendrą poziciją dėl tarptautinių derybų šiuo klausimu;

Karai ir konfliktai visame pasaulyje ir jų poveikis žmogaus teisėms

93.  pabrėžia daugialypę grėsmę žmogaus teisėms, kurią kelia šiuolaikiniai ginkluoti konfliktai, kuriuose, be valstybių, dažnai dalyvauja nevalstybiniai subjektai ir teroristinės organizacijos ir kurie turi pražūtingų humanitarinių pasekmių; atkreipia dėmesį į privačių karinių ir saugumo bendrovių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimų aukos turi labai ribotas galimybes kreiptis į teismą tokiose teritorijose kaip okupuotos ar aneksuotos teritorijos, įskaitant įšaldytas konflikto zonas, kuriose nėra išvystytų teisinių ir institucionalizuotų žmogaus teisių apsaugos struktūrų arba jos yra nepakankamos; pakartoja savo raginimą ES stiprinti savo atsaką į konfliktus, dėl kurių Sąjunga turėtų visapusiškai plėtoti ir gebėti įgyvendinti savo priemones savarankiškai, be kita ko, bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ir regioninėmis organizacijomis, be kita ko, daug dėmesio skirdama humanitarinei pagalbai, konfliktų prevencijai, pereinamojo laikotarpio teisingumui, tarpininkavimui ir bona officia, taip pat susitaikymui, pagrindinių konfliktų priežasčių šalinimui, būtinos paramos teikimui tarptautinėms taikos kūrimo ir taikos palaikymo misijoms, taip pat ES misijoms pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką ir atstatymo po konflikto operacijoms, kuriomis remiama ir taikoma tvirta žmogaus teisių integracija ir priežiūra bei tvirtas lyčių aspektu grindžiamas požiūris;

94.  palankiai vertina naują ES tarpininkavimo siekiant taikos koncepciją, pagal kurią ES krizių valdymo priemonių rinkinys išplečiamas įtraukiant platesnį konflikto transformacijos tikslą, ir ragina plėtoti tolesnio dialogo priemones ir pajėgumus šioje srityje; dar kartą ragina valstybes nares padėti sustabdyti ginkluotus konfliktus ir rimtus žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus griežtai laikantis JT sutarties dėl prekybos ginklais 7 straipsnio dėl eksporto ir eksporto vertinimo ir ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje nuostatų, be kita ko, atsisakant perduoti ginklus ir stebėjimo įrangą, dėl kurių galėtų kilti pavojus, kad importuojanti valstybė ar nevalstybiniai subjektai gali padaryti žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų arba sudaryti tam palankias sąlygas; pakartoja savo raginimus visoje ES griežčiau kontroliuoti ES ginklų eksportą, užtikrinti geresnę eksportuojamų ginklų galutinio naudojimo kontrolę, geriau koordinuoti nacionalinius sprendimus dėl ginklų eksporto;

95.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių padėčiai okupuotose ar aneksuotose teritorijose ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vietoje; primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad susidarius tokioms aplinkybėms, įskaitant ilgai trunkančią okupaciją, ES politika turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise; pabrėžia, kad ES įsisteigusios įmonės yra atsakingos už griežčiausios išsamaus patikrinimo politikos taikymą bet kokiai šiose teritorijose vykdomai arba su jomis susijusiai ekonominei ar finansinei veiklai, taip pat užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi tarptautinės teisės ir ES sankcijų politikos, kai ji tokiais atvejais taikoma;

Pereinamojo laikotarpio teisingumas

96.  ragina skatinti pereinamojo laikotarpio teisingumo procesus, kurie įgalintų pilietinę visuomenę, nukentėjusiuosius, marginalizuotas ir pažeidžiamas gyventojų grupes, moteris, vaikus, jaunuolius ir kaimo bei miesto gyventojus; ragina kurti sąsajas tarp nuolatinių struktūrų, pvz., nacionalinių teisingumo sistemų, nacionalinių institucijų ir žiauraus elgesio prevencijos tinklų ir pereinamojo laikotarpio teisingumo iniciatyvų; pabrėžia, kad nukentėjusiesiems ir nukentėjusioms bendruomenėms reikia suteikti priemones, erdvę ir prieigą prie informacijos;

Išsamus patikrinimas ir įmonių atsakomybė

97.  pabrėžia, kad ES turi unikalią galimybę daryti įtaką įmonėms, kad jos laikytųsi žmogaus teisių pasauliniu lygmeniu, priimdama būsimus privalomus ES teisės aktus dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės, įpareigojant įmones nustatyti potencialų ir (arba) esamą neigiamą poveikiui žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui visoje savo vertės grandinėje, užkirsti jam kelią, apie jį pranešti, už jį atsiskaityti, ir veiksmingai jį ištaisyti, taip pat nustatyti civilinės atsakomybės tvarką ir suteikti nukentėjusiesiems galimybių kreiptis į teismą ir užtikrinti atskaitomybę; ragina tokius teisės aktus taikyti visoms didžiosioms įmonėms, kurioms taikoma valstybės narės teisė, kurios įsisteigusios Sąjungos teritorijoje arba veikia vidaus rinkoje, taip pat visoms į biržos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei didelės rizikos sektoriuose veikiančioms MVĮ, sykiu tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą; pabrėžia, kad reikia nustatyti administracinę kontrolę ir sankcijas ir užtikrinti jų vykdymą, kad teisės aktai būtų veiksmingi ir kad įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos; mano, jog būtina, kad įmonių išsamaus patikrinimo strategijos būtų apibrėžtos ir įgyvendinamos prasmingai ir reguliariai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir kad jos būtų prieinamos visuomenei; palankiai vertina ES taksonomijos reglamento(13) visišką įsigaliojimą 2020 m. ir ES konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamento(14) įsigaliojimą 2021 m., kaip konstruktyvius žingsnius šioje srityje;

98.  pakartoja, kad maždaug du trečdaliai praėjusiais metais visame pasaulyje nužudytų žmogaus teisių gynėjų saugojo savo žemę ir aplinką ir gynė čiabuvių tautų teises, dažnai verslo kontekste; pabrėžia, kad, kaip nurodė žmogaus teisių gynėjai, labiau nei bet kada būtina, kad ES įgyvendintų įmonėms privalomus išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje teisės aktus;

99.  pakartoja savo raginimus kovoti su priverčiamuoju darbu ir kitų formų žmogaus teisių pažeidimais tiekimo grandinėse, įskaitant aplinkos, čiabuvių ir darbo teisių pažeidimus ir grasinimus žmogaus teisių gynėjams bei išpuolius prieš juos, ir juos šiuos reiškinius panaikinti; ragina ES institucijas rodyti pavyzdį ir atlikti išsamius pardavėjų, įskaitant subrangovus, iš ES nepriklausančių šalių vertinimus; ragina Komisiją ir Tarybą uždrausti bet kokį produktų, pagamintų sunkiai pažeidžiant žmogaus teises, įskaitant vykdomą priverčiamąjį darbą, importą; ragina Europos įmones prisiimti įmonių socialinę atsakomybę atliekant išsamią savo tiekimo grandinių peržiūrą siekiant užtikrinti, kad jos nebūtų susijusios su žmogaus teisių pažeidimais;

100.  pažymi, kad 2021 m. sukanka 10 metų, kai buvo priimti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai – reali sistema, kurios gairėse, ypač trečiojo ramsčio, skirto galimybei pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir pagarbai žmogaus teisių gynėjams, numatytas esminis bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis prevencijos ir aukų galimybių naudotis skundų teikimo ir teisių gynimo priemonėmis teisminis ir neteisminis mechanizmas; pabrėžia kaip svarbu tai, kad visos šalys visapusiškai įgyvendintų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir ragina tas ES valstybes nares, kurios dar nepriėmė nacionalinių veiksmų planų dėl verslo teisių, tai padaryti kuo greičiau; pabrėžia, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtina sukurti tarptautinių korporacijų ir kitų įmonių veiklos reguliavimo priemonę, kuri būtų privaloma tarptautiniu mastu; ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti JT tarpvyriausybinės tarptautinės teisiškai privalomos žmogaus teisių priemonės tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms rengimo darbo grupės veikloje; mano, kad tai yra būtinas žingsnis žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos srityje;

Tvirtų nuostatų dėl žmogaus teisių tarptautiniuose susitarimuose svarba

101.  pakartoja savo raginimą sistemingai įtraukti vykdytinas nuostatas dėl žmogaus teisių į visus ES ir ES nepriklausančių šalių susitarimus, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, asociacijos susitarimus ir atskirus investicijų apsaugos susitarimus; ragina gerinti šių nuostatų taikymą, be kita ko, nustatant specialius stebėsenos ir problemų sprendimo mechanizmus; ragina užtikrinti, kad šios sąlygos būtų vykdomos taikant aiškius kriterijus ir kad jų stebėsenoje dalyvautų Parlamentas, pilietinė visuomenė ir atitinkamos tarptautinės organizacijos; pabrėžia, kad nustačius konkrečius kriterijus ES galėtų išnagrinėti galimybę į sankcijas už reikalavimų nesilaikymą įtraukti proporcingumo principą; pabrėžia, kad pažeidus susitarimus turėtų rastis aiškios pasekmės, įskaitant kraštutinę priemonę – susitarimo galiojimo sustabdymą arba ES pasitraukimą iš susitarimo šiurkščiausių ar nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų atvejais; rekomenduoja į visus prekybos ir užsienio investicijų susitarimus įtraukti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmus, taip pat skundų teikimo mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad nukentėjusieji piliečiai ir vietos suinteresuotieji subjektai galėtų veiksmingai naudotis teisių gynimo priemonėmis;

Prekyba ir bendroji lengvatų sistema (BLS)

102.  pabrėžia glaudų prekybos ir žmogaus teisių ryšį ir tai, kad prieigos prie prekybos galimybė skatina trečiąsias šalis laikytis žmogaus teisių nuostatų; atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl peržiūrėto BLS reglamento(15), kuris suteikia galimybių toliau šį ryšį stiprinti; pabrėžia būtiną BLS indėlį siekiant, be kita ko, Europos žaliojo kurso tikslų, ir siūlo išnagrinėti galimybę taikyti lengvatinį režimą tvarioms prekėms; pabrėžia, kad galimybė įgyti BLS+ statusą priklauso nuo to, kaip laikomasi tarptautinių konvencijų ir kokia pažanga daroma žmogaus teisių srityje, ir ragina šalims partnerėms griežtai taikyti žmogaus teisių nuostatas, įskaitant BLS+ statuso panaikinimą, jei pagrįsta; ragina Komisiją taikyti aiškius ir skaidrius kriterijus vertinant, kaip laikomasi BLS+ įsipareigojimų;

103.  pabrėžia, kad visi lengvatomis besinaudojančių šalių suinteresuotieji subjektai, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijos ir profesinės sąjungos, turi nuolat bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su ES, taip pat toliau gerinti skaidrumą ir stebėseną siekiant užtikrinti, kad BLS sistema atitiktų savo tvaraus vystymosi ir gero valdymo tikslą;

Skaitmeninės technologijos

104.  pabrėžia svarbų skaitmeninių technologijų vaidmenį, ypač COVID-19 pandemijos metu; pabrėžia, kad po pandemijos šios technologijos ir toliau bus diegiamos visame pasaulyje ir kad jos turėtų būti tinkamai reglamentuojamos siekiant sustiprinti jų galią ir kartu išvengti neigiamo jų poveikio žmogaus teisėms; ypač pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingas teisės į privatumą ir duomenų apsaugą apsaugos priemones su sveikata susijusiose masinio stebėjimo sistemose ir proporcingą jų naudojimą, kuris taip pat turėtų būti ribotas laike; pabrėžia akivaizdų pavojų, susijusį su sekimo technologijomis, kurios netinkamai naudojamos prieš žmogaus teisių gynėjus, opozicijos veikėjus, žurnalistus, pilietinę visuomenę ir kitus asmenis, visų pirma dėl to, kad tokios technologijos labai trukdo ginti žmogaus teises, kelia pavojų privatumui ir saviraiškos laisvei bei didelę grėsmę demokratinėms institucijoms; ragina ES šioje srityje skubiai sukurti tvirtą reguliavimo sistemą siekiant užtikrinti, kad tokių technologijų naudojimas atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje ir tinkamą Europos sekimo technologijų ir techninės pagalbos eksporto patikrinimą; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiųjų šalių vyriausybėmis, kad būtų užkirstas kelias represinei teisėkūros praktikai kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu srityse; ragina ES imtis iniciatyvos skatinti nedelsiant taikyti visuotinį šnipinėjimo programinės įrangos technologijų pardavimo, perdavimo ir naudojimo moratoriumą;

105.  atkreipia dėmesį į naudą, kurią teikia didesnis dirbtinio intelekto naudojimas, tačiau pabrėžia, kad technologijos turi būti kuriamos, diegiamos ir naudojamos prasmingai prižiūrint žmogui, užtikrinant visišką skaidrumą ir atskaitomybę bei nediskriminavimą, visų pirma siekiant išvengti šališkumo priimant automatizuotus sprendimus ir duomenų apsaugos pažeidimų;

106.  pabrėžia itin svarbų socialinių platformų vaidmenį skatinant saviraiškos ir organizavimosi laisvę, tačiau pabrėžia, kad reikia tinkamų apsaugos priemonių siekiant užkirsti kelią manipuliavimui naudotojų turiniu ar nepateisinamam tokio turinio ribojimui ar kuravimui, įskaitant automatizuotą cenzūrą, ir, kita vertus, neapykantą kurstančių kalbų, melagingų naujienų, dezinformacijos ir tyčinio žalingo turinio plitimui; ragina ES pasiūlyti būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas žmogaus teisių gynėjams dirbti internete ir skatinti pripažinti mintį, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais turėtų būti skatinamos ir apsaugomos bet kokiomis aplinkybėmis; palankiai vertina tai, kad priimtos naujos ES dvejopo naudojimo technologijų eksporto kontrolės, tarpininkavimo, techninės pagalbos, tranzito ir perdavimo taisyklės;

107.  pabrėžia, kad demokratijai kyla vis didesnė grėsmė dėl slapto užsienio finansavimo, dezinformacijos ir kitokio kišimosi internete, ir pabrėžia, kad autoritarinėse valstybėse internetas ir kibernetinė erdvė dažnai yra vienintelė erdvė be valstybės kontrolės ir žmogaus teisių gynėjų, laisvos žiniasklaidos ir demokratiškos opozicijos cenzūros; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti ES reagavimą į dezinformaciją, kibernetinius išpuolius ir kitas hibridines grėsmes, kurias kelia piktavališki užsienio subjektai, siekdami pakenkti visuomenės atsparumui ir demokratiniams procesams visoje ES, mūsų kaimyninėse šalyse ir kitose teritorijose, ir dirbti siekiant sukurti tarptautines saugos garantijas šioje srityje; pabrėžia, kad reikia didesnės visuomenės paramos tiriant naujus būdus, kaip kovoti su melagingų naujienų plitimu;

Mirties bausmė, kankinimas ir kitų formų netinkamas elgesys

108.  pakartoja, kad griežtai nepritaria mirties bausmei dėl jos žiauraus ir negrįžtamo pobūdžio, ir ragina ES dėti daugiau pastangų propaguojant visuotinį mirties bausmės panaikinimą; pabrėžia, kad 2020 m. išryškėjo teigiama mirties bausmės vykdymo moratoriumo tendencija siekiant visiškai panaikinti mirties bausmę: 123 valstybės balsavo už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją šiuo klausimu; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse labai padaugėjo egzekucijų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose raginti panaikinti mirties bausmę ir ieškoti kuo platesnės paramos tokiam požiūriui;

109.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių vis dar plačiai paplitęs kankinimas ir nežmoniškas ar žeminantis elgesys, ir ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti šią praktiką, sykiu remiant aukas ir skatinant mechanizmus, kuriuos naudojant nusikaltėliai būtų patraukiami atsakomybėn; primygtinai ragina valstybes, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvų protokolą; pripažįsta pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų svarbą kovojant su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu; kuo griežčiausiai smerkia žmogaus teisių pažeidimus sulaikymo vietose, apie kuriuos pranešta, ir ragina sistemingai tirti visus įtarimus dėl tokių pažeidimų;

o
o   o

110.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 76-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1. (2) OL L 206, 2021 6 11, p. 1. (3) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (4) OL C 118, 2020 4 8, p. 15. (5) OL C 411, 2020 11 27, p. 30. (6) OL C 404, 2021 10 6, p. 202. (7) OL C 456, 2021 11 10, p. 94. (8) OL C 474, 2021 11 24, p. 11. (9) OL C 15, 2022 1 12, p. 111. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0388. (11) OL C 285, 2017 8 29, p. 110. (12) OL C 433, 2019 12 23, p. 86. (13) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (14) OL L 130, 2017 5 19, p. 1. (15) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (COM(2021)0579).

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl korupcijos ir žmogaus teisių (2021/2066(INI))

P9_TA(2022)0042 A9-0012/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), kurį įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, 2009 m. Tarybos rekomendaciją dėl tolesnės kovos su papirkinėjimu ir 1996 m. Rekomendaciją dėl mokesčių atskaitymo iš užsienio valstybės pareigūnams duodamų kyšių ir kitus susijusius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. EBPO ataskaitą „Darbinių santykių viešajame sektoriuje pabaiga: geroji patirtis siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams“,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Konvenciją dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos priimtą 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimtas per 2008 m. gruodžio 8 d. vykusį 2914-ąjį Bendrųjų reikalų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), nustatytus 2015 m. rugsėjo 25 d. JT rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, įskaitant DVT 16, apimantį pastangas kovoti su korupcija,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 8 d. Europos investicijų banko (EIB) pranešimą „Neleistino elgesio prevencijos ir atgrasymo nuo jo politika Europos investicijų banko veikloje“ („EIB kovos su sukčiavimu politika“),

–  atsižvelgdamas į Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir jos parengtus kovos su korupcija standartus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio aktas)(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės 2021 m. Visuotinį sankcijų už korupciją reglamentą ir Kompensacijos užjūrio aukoms (įskaitant nukentėjusias valstybes) kyšininkavimo, korupcijos ir ekonominių nusikaltimų atvejais bendruosius principus,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Prancūzijos parlamentas priėmė naujas privalomas nuostatas dėl konfiskuoto pavogto turto grąžinimo gyventojams kilmės šalyse,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvaraus įmonių valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl COVID-19 protrūkio pasekmių užsienio politikai(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843(12) dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir 2021 m. liepos 20 d. Europos Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama sugriežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalį dėl tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimų, įskaitant korupciją, sričių, kuriose ES, priimdama direktyvas, gali nustatyti bendras taisykles,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR(14),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos ir Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos ir į kitus Europos Tarybos organų šiuo klausimu priimtus teisinius dokumentus ir politines rekomendacijas, įskaitant rekomendaciją valstybėms narėms dėl bendrųjų kovos su korupcija taisyklių finansuojant politines partijas ir rinkimų kampanijas, taip pat į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. atitinkamai priimtas rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, kuriomis įsteigiama Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją Nr. (97) 24 dėl dvidešimties pagrindinių kovos su korupcija principų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. GRECO pareiškimą dėl korupcijos rizikos ir naudingų teisinių nuorodų COVID-19 aplinkybėmis,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos dėl kovos su korupcija metu priimtą politinę deklaraciją „Mūsų bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti problemas, įgyvendinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja priemones bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą“, taip pat į ES indėlį į 2019 m. gruodžio 17 d. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos dėl korupcijos baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. JT darbo grupės ataskaitą žmogaus teisių, tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių klausimais „Verslo ir žmogaus teisių bei kovos su korupcija darbotvarkių sujungimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų ir į 2016 m. rugsėjo 29 d. priimtą Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 21 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitą dėl problemų, su kuriomis susiduria valstybės, ir geriausios praktikos, kurią šios taiko integruodamos žmogaus teises į savo nacionalines kovos su korupcija strategijas ir politiką, įskaitant tas, kurios susijusios su nevalstybiniais subjektais, pavyzdžiui, privačiuoju sektoriumi,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 15 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl geriausios praktikos kovojant su neigiamu korupcijos poveikiu galimybei naudotis visomis žmogaus teisėmis, taip pat į 2015 m. sausio 5 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos patariamojo komiteto galutinę ataskaitą neigiamo korupcijos poveikio naudojimuisi žmogaus teisėms klausimu,

–  atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro gairių dėl žmogaus teisių sistemos turtui susigrąžinti projektą,

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą, kuria siekiama strategijas ir priemones pagrįsti visuotiniais žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais,

–  atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ metinį korupcijos suvokimo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0012/2022),

A.  kadangi korupcija sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, juos įtvirtina ir institucionalizuoja ir trukdo laikytis žmogaus teisių ir jas įgyvendinti; kadangi korupcija yra nusikaltimas, įtrauktas į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą, kuriam dėl jo ypač rimto pobūdžio ir tarpvalstybinio aspekto reikia bendros apibrėžties ir bendro požiūrio;

B.  kadangi korupcija daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausiems ir labiausiai marginalizuotiems asmenims bei visuomenės grupėms, nes pažeidžiama teisė į nediskriminavimą ir užkertamas jiems, visų pirma moterims, kelias vienodomis sąlygomis dalyvauti politiniame gyvenime, naudotis pagrindinėmis ir viešosiomis paslaugomis, teisingumu, gamtos ištekliais, įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, rūpintis sveikata ir turėti būstą; kadangi korupcija didina skurdą ir nelygybę, nes neteisėtai pasisavinamas turtas ir viešosios gėrybės, kartu daroma žala gamtinės aplinkos išsaugojimui ir aplinkos tvarumui;

C.  kadangi korupcija yra sudėtingas ir pasaulinis reiškinys, egzistuojantis visose pasaulio šalyse, nesvarbu, kokia šalių ekonominė ir politinė sistema; kadangi kovojant su korupcija būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-ąjį DVT, kuriuo siekiama skatinti teisingą, taikią ir įtraukią visuomenę, kova su korupcija yra neatsiejama tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinti žmogaus teises, apsaugoti planetą bei iki 2030 m. užtikrinti taiką ir gerovę visiems žmonėms dalis, o tai, be kita ko, įpareigoja tarptautinę bendruomenę sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą;

D.  kadangi korupcija paprastai apima, be kita ko, piktnaudžiavimą įgaliojimais, atskaitomybės stoką, trukdymą vykdyti teisingumą, netinkamos įtakos naudojimą, diskriminacijos institucionalizavimą, klientelizmą, valstybės užvaldymą, nepotizmą, užsitęsusią kleptokratiją ir rinkos mechanizmų iškraipymą ir dažnai siejama su organizuotu nusikalstamumu, o jai palankias sąlygas sudaro nepakankamas skaidrumas ir nepakankama prieiga prie informacijos; kadangi didėjantis autoritarizmas ir nedemokratinių režimų atsiradimas sudaro palankias sąlygas korupcijai, kovai su kuria reikia pasitelkti tarptautinį bendradarbiavimą su bendramintėmis demokratinėmis šalimis; kadangi dėl korupcijos valstybes gali lengvai paveikti piktavališka užsienio įtaka, o tai daro dar didesnę žalą demokratinėms institucijoms;

E.  kadangi nuo korupcijos gali nukentėti šalys, bendruomenės, įmonės ar asmenys, ypač tie, kurie dalyvauja tiriant korupcijos atvejus, apie juos pranešant, vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl jų ir teisiant už juos, kuriems kyla didesnė rizika ir kuriems reikia veiksmingos apsaugos; kadangi pranešimai apie korupciją yra pagrindinė žurnalistų nužudymo priežastis ir kadangi, Žurnalistų gynimo komiteto duomenimis, 2021 m. spalio mėn. buvo nužudyti penki žurnalistai, tiriantys korupciją; kadangi informatorių apsauga nuo atsakomųjų veiksmų ir veiksmingos teisinės apsaugos suteikimas bei saugių pranešimo procedūrų nustatymas viešajame ir privačiajame sektoriuose yra neatsiejama kovos su korupcija dalis; kadangi visos kovos su korupcija priemonės turi atitikti žmogaus teisių standartus;

F.  kadangi korupcija silpnina valdymą ir viešųjų paslaugų kokybę, daro neigiamą poveikį demokratinių institucijų veiksmingumui ir efektyvumui, įmonių valdymui, stabdžių ir atsvarų sistemai bei demokratiniams principams, silpnina teisinės valstybės principo taikymą, naikina visuomenės pasitikėjimą ir trukdo tvariam vystymuisi, o tai lemia nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumą, neteisėtą valdžioje esančių asmenų praturtėjimą ir valdžios uzurpavimą siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo; kadangi, nesant nepriklausomos teismų sistemos, nesilaikoma teisinės valstybės principo; kadangi korupcija yra esminis konfliktų katalizatorius ir veiksnys, ypač besivystančiose šalyse, ir trukdo pastangoms kurti taiką, dėl jos šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir kai kuriais atvejais žūsta žmonės; kadangi neteisėtus finansinius srautus iš besivystančių šalių palengvina ir skatina mokesčių rojai, taip pat finansiniai ir teisinės sistemos subjektai, kurių daugelis įsisteigę Europos Sąjungoje; kadangi tokių nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas už juos tebėra retas reiškinys;

G.  kadangi dėl korupcijos politikoje, pvz., rinkimų klastojimo, neteisėto politinių kampanijų ir politinių partijų finansavimo ir kronizmo, pažeidžiamos pilietinės ir politinės teisės, t. y. teisės dalyvauti viešuosiuose reikaluose, balsuoti ir būti renkamiems į viešąsias pareigas, ir prarandamas pasitikėjimas politinėmis partijomis, išrinktais atstovais, demokratiniais procesais ir vyriausybėmis, taip padarant žalą demokratiniam legitimumui ir visuomenės pasitikėjimui politika; kadangi, nesant veiksmingo reguliavimo, politinių kampanijų ir partijų finansavimui kyla ypač didelė korupcijos rizika ir juo naudojasi visame pasaulyje, ypač privatūs subjektai ir užsienio valstybės, siekdami daryti įtaką rinkimams, referendumų kampanijoms ir socialinėms diskusijoms ir kištis į juos; kadangi kai kurios užsienio valstybės ir nevalstybiniai subjektai naudoja korupciją kaip užsienio politikos priemonę, sudarydami kliūtis kurti veikiančią demokratiją, ir, siekdami patenkinti savo interesus teisėkūros ir politiniuose procesuose, vis dažniau įgyvendina elito vykdomo valdžios išteklių užvaldymo ir valstybės tarnautojų įtraukimo strategijas tiek ES, tiek pasaulyje;

H.  kadangi kai kuriose šalyse dėl tebesitęsiančios COVID-19 krizės padidėjo su korupcija susijusių žmogaus teisių pažeidimų, nes šalyse, kuriose aukštas korupcijos lygis, fiksuojamas didesnis su COVID susijusių mirčių skaičius ir neproporcingai nukenčia pažeidžiamiausios bendruomenės; kadangi korupcija riboja galimybes naudotis žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir turėti deramą gyvenimo lygį, nes ji susilpnina valstybių pajėgumus teikti ir sąžiningai paskirstyti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ar vakcinas; kadangi farmacijos produktų ir medicinos prietaisų srityje yra ypač didelė korupcijos rizika; kadangi daug vyriausybių piktnaudžiauja su ekstremaliąja COVID-19 situacija susijusiais įgaliojimais siekdamos koncentruoti savo valdžią, suvaržyti žurnalistų, informatorių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), dirbančių korupcijos atskleidimo srityje, teises;

I.  kadangi išorinis ES patikimumas taip pat priklauso nuo veiksmingų kovos su korupcija priemonių ES valstybėse narėse ir jos lygmeniu; kadangi kelios ES valstybės narės užima aukštas vietas Mokesčių teisingumo tinklo 2020 m. finansinio slaptumo indekse, kuriame jurisdikcijos reitinguojamos pagal jų slaptumą ir lengvatinio apmokestinimo veiklos mastą; kadangi EBPO Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo ir Finansinių veiksmų darbo grupės atliktų peržiūrų metu nustatyta trūkumų valstybėse narėse; kadangi ES valstybės narės turėtų padidinti skaidrumą žiniasklaidos nuosavybės klausimu;

J.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse taikomomis pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams sistemomis piktnaudžiaujama siekiant plauti pinigus arba nuslėpti iš korupcinės veiklos gautas lėšas; kadangi daugelis valstybių narių turi taisykles, kurių tikslas – užkirsti kelią netinkamai įtakai ir korupcijai, vykdomai teisės aktų leidėjų ir valstybės tarnautojų, įskaitant buvusius valstybės tarnautojus, ir kurios atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią korupcinei veiklai, nustatant tokios veiklos atvejus ir juos stebint, tačiau šių taisyklių vykdymas užtikrinamas tik iš dalies, o suderintų ES lygmens taisyklių nepakanka ir jas reikia stiprinti;

K.  kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2021 m. birželio 2 d. politinėje deklaracijoje pripažino asmeninę atsakomybę ir būtinybę imtis skubių veiksmų kovos su korupcija srityje, taip pat įsipareigojo padvigubinti korupcijos prevencijos pastangas ir laikytis daugiašalio požiūrio į korupciją, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją;

L.  kadangi ES remia trečiųjų valstybių kovą su korupcija ne tik teikdama techninę pagalbą, imdamasi diplomatinių veiksmų, skirdama finansinę paramą bei pasitelkdama daugiašalius forumus, bet taip pat priimdama ES teisės aktus bei nustatydama išorės veiksmų standartus, gaires ir sistemas;

M.  kadangi 2020–2024 m. ES veiksmų planu žmogaus teisių srityje Taryba įsipareigojo kovoti su korupcija: teikti visapusišką pagalbą remiant viešojo administravimo reformą, priimti veiksmingas kovos su korupcija strategijas ir teisės aktus, apimančius informatorių ir liudytojų apsaugą, specializuotas įstaigas, parlamentus, nepriklausomą žiniasklaidą ir PVO, taip pat remti UNCAC ratifikavimą ir įgyvendinimą; kadangi išorinis ES patikimumas taip pat priklauso nuo veiksmingų kovos su korupcija priemonių ES valstybėse narėse;

N.  kadangi privatusis sektorius ir verslo įmonės, ypač tarptautinės įmonės ir bankininkystės subjektai, gali atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su korupcija visame pasaulyje ir mažinant jos poveikį žmogaus teisėms; kadangi bankininkystės subjektai gali daug prisidėti prie pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir kitos neteisėtos su korupcija susijusios veiklos atvejų nustatymo, o tai rodo, kad svarbu užmegzti produktyvius valstybės institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo santykius;

O.  kadangi privalomo įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktai yra būtini norint pasauliniu matu visoje tiekimo grandinėje užkirsti kelią žmogaus teisių ir su aplinkosauga susijusiems pažeidimams, su jais kovoti ir veiksmingai juos ištaisyti ir kadangi jie neturėtų neigiamai paveikti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ); kadangi UNCAC nuostatos turėtų būti integruotos į išsamaus patikrinimo prievoles, numatytas būsimame Komisijos pasiūlyme šiuo klausimu;

P.  kadangi pagal ES nacionalinius sankcijų režimus jau leidžiama taikyti tikslines priemones prieš asmenis ir subjektus, padariusius žalą demokratijai ir teisinei valstybei, be kita ko, įvykdžiusius sunkius finansinius su viešosiomis lėšomis susijusius nusižengimus, jei šie veiksmai patenka į UNCAC taikymo sritį; kadangi ES priemonių rinkinį svariai papildo priimtas ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas); kadangi Parlamentas ne kartą prašė išplėsti jo taikymo sritį bei aiškiai įtraukti korupcinę veiklą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su visais žmogaus teisių pažeidimais, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio, ir sukurti papildomą režimą dėl korupcinės veiklos, kuri nėra įtraukta į dabartinio režimo peržiūrą; kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat patvirtino panašių sankcijų už korupciją režimus;

1.  rekomenduoja Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

2.  paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 195, 1997 6 25, p. 2. (2) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0349. (4) OL C 474, 2021 11 24, p. 11. (5) OL C 445, 2021 10 29, p. 94. (6) OL C 15, 2022 1 12, p. 111. (7) OL C 425, 2021 10 20, p. 63. (8) OL C 337, 2018 9 20, p. 82. (9) OL C 215, 2018 6 19, p. 125. (10) OL C 265, 2017 8 11, p. 59. (11) OL C 181, 2016 5 19, p. 2. (12) OL L 156, 2018 6 19, p. 43. (13) OL L 127, 2014 4 29, p. 39. (14) OL L 186, 2019 7 11, p. 122. (15) OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl netarifinių ir nemokestinių kliūčių šalinimo bendrojoje rinkoje (2021/2043(INI))

P9_TA(2022)0043 A9-0336/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Bendras kelias į saugų ir tvarų atvėrimą“ (COM(2021)0129),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“(1) ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(2) (toliau – Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Bendrosios rinkos kliūčių ataskaita ir bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COR 2020/02355),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094) ir dėl b) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093) EESC 2020/01412,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Verslo kelias bendrojoje rinkoje. Praktinės kliūtys ir barjerai“ (SWD(2020)0054),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamento vertinimas“ (SWD(2020)0172),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atliktą tyrimą „Teritorinio tiekimo suvaržymai ES mažmeninės prekybos sektoriuje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario mėn. Beniliukso sąjungos tyrimą „Teritorinio tiekimo suvaržymai mažmeninės prekybos sektoriuje Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Teisinės kliūtys bendrosios rinkos taisyklėms valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Europos Parlamento Paramos ekonomikos valdymui skyriaus tyrimą „2020 m. rudens Europos semestro aplinkybių apžvalga – Europos semestras iš Parlamento perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „COVID-19 poveikis vidaus rinkai“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Indėlis į augimą. Bendroji paslaugų rinka. Ekonominė nauda piliečiams ir įmonėms“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 05/2016 „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2019 m. balandžio mėn. tyrimą „ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0336/2021),

A.  kadangi bendrojoje rinkoje skaičiuojama 56 mln. Europos darbo vietų ir sukuriama 25 proc. ES BVP; kadangi žemės ūkio maisto produktų sektorius pagal darbo vietas ir pridėtinę vertę yra didžiausias ES gamybos sektorius;

B.  kadangi darnus vystymasis ir aukšti socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai yra būtinos išankstinės sąlygos siekiant užtikrinti produktyvumą, kuris būtų suderinamas su JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu;

C.  kadangi socialinių teisių, darbuotojų teisių ir darbo teisės aktuose numatytų teisių, įskaitant kolektyvines derybas, teisingą darbo užmokestį ir geras darbo sąlygas, apsauga ir rėmimas yra vieni iš aspektų, reikalingų kuriant tinkamai veikiančią, įtraukią ir tvarią bendrąją rinką, kurioje būtų siūlomos kokybiškos prekės ir paslaugos; kadangi ekonominei laisvei tiekti prekes ir teikti paslaugas neturi būti teikiama pirmenybė prieš pagrindines teises, įskaitant socialines teises, darbuotojų teises ir darbo teisės aktuose numatytas teises, ir šia laisve negali būti pažeidžiamos šios teisės;

D.  kadangi išsamus netarifinių kliūčių bendrajai rinkai, visų pirma kylančių žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, vertinimas galėtų tapti postūmiu šioms kliūtims įveikti;

E.  kadangi bet koks kliūčių bendrajai rinkai vertinimas turėtų būti, be kita ko, grindžiamas įmonių, darbuotojų ir vartotojų, kurie kasdien tam tikru mastu dalyvauja bendrojoje rinkoje, patirtimi ir suvokimu, taip pat dėl bendrosios rinkos taisyklių; kadangi dabartinės bendrosios rinkos kliūtys turi neproporcingą įtaką MVĮ ir labai mažoms įmonėms ar netgi jas apsunkina ir trukdo jų tarpvalstybinei veiklai;

F.  kadangi bendrosios rinkos veikimas, veiksmingas esamų ES teisės aktų įgyvendinimas ir kliūčių panaikinimas yra kartu Komisijos ir valstybių narių atsakomybė;

G.  kadangi daug kliūčių, darančių poveikį bendrajai rinkai, kyla dėl neteisingo arba nevisiško ES teisės aktų taikymo, nepakankamai gero ES teisės aktų perkėlimo į nacionalines teisines sistemas arba tinkamų ES teisinių priemonių, skirtų esamoms kliūtims įveikti, nebuvimo, trukdymo gauti būtiną informaciją arba valstybių narių taikomų vienašalių politikos priemonių; kadangi bereikalingos ES lygmens reguliavimo intervencinės priemonės taip pat galėtų neigiamai paveikti bendrąją rinką ir sukurti tokių kliūčių kaip didelės reikalavimų laikymosi išlaidos arba teisinis netikrumas pavieniams vartotojams;

H.  kadangi susiskaidymas, ribojantys nacionaliniai teisės aktai, netinkamas ar neteisingas įgyvendinimas, biurokratizmas ir perteklinis reglamentavimas, taip pat vykdymo užtikrinimo ar tinkamų ES teisės priemonių, kuriomis šalinamos kliūtys, trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, dėl to piliečiai netenka darbo vietų, vartotojai neturi pasirinkimo, o verslininkai – galimybių;

I.  kadangi netarifinė kliūtis yra neproporcingas ar diskriminuojantis reglamentuojamasis veiksmą, dėl kurio įmonei, norinčiai patekti į rinką, tenka našta ar ji patiria išlaidų, tačiau jų neturi padengti įmonės, kurios jau yra rinkoje, arba padaugėja išlaidų kitos valstybės įmonėms, tačiau jų nereikia padengti nacionalinėms įmonėms, nedarant poveikio valstybių narių teisei reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., aplinkos apsaugos ir vartotojų ar darbuotojų teisių; kadangi Parlamentas savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliucijoje atkreipė dėmesį į netarifines kliūtis(4);

J.  kadangi „perteklinis reglamentavimas“ reiškia „praktiką, kai valstybės narės nustato papildomus nepagrįstus administracinius reikalavimus, nesusijusius su teisės aktų tikslais ir galinčius pakenkti sklandžiam vidaus rinkos veikimui“; kadangi vis dėlto perteklinis reglamentavimas turėtų būti atskirtas nuo nustatomų aukštesnių standartų, kuriais viršijami ES masto minimalūs aplinkos ir vartotojų apsaugos, sveikatos priežiūros ir maisto saugos standartai;

K.  kadangi dabartinė Komisija be skaitmeninių iniciatyvą dar nepateikė jokio išsamaus teisės aktų rinkinio, kuriuo būtų sprendžiamos bendrosios rinkos pagrindinių laisvių įgyvendinimo problemos ne tik užtikrinant vykdymą; kadangi Komisija be įvairių skaitmeninių ir žaliųjų iniciatyvų, kuriomis sudaromos sąlygos dvejopai pertvarkai, teikė pirmenybę poreikiui geriau užtikrinti dabartinių bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;

L.  kadangi rengiant ir įgyvendinant vidaus rinkos teisės aktus visada turi būti užtikrintas tinkamas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas;

M.  kadangi Parlamentas ir Taryba atmetė tam tikrus 2016 m. paslaugų dokumentų rinkinio pasiūlymus;

N.  kadangi akivaizdi įmonių dauguma mano, kad bendroji rinka nėra pakankamai integruota; kadangi nenuoseklios tarpvalstybinės prekybos taisyklės daro didelę įtaką verslui ir vartotojams visoje vidaus rinkoje;

O.  kadangi, nepaisant to, jog praeityje įvairiomis programomis ir paraiškomis buvo imtasi priemonių, prekiautojams dažnai vis dar sudėtinga rasti informacijos apie tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir prekybos prekėmis taisykles ir procedūras;

P.  kadangi 71 proc. MVĮ, kurios išbandė galiojančią savitarpio pripažinimo sistemą nesuderintų prekių srityje, buvo neleista pateikti į rinką, o neseniai peržiūrint šiai sistemai taikomą reglamentą siekta sudaryti palankias sąlygas jį taikyti įmonėms, geriau aprėpiant valstybių lygmens sprendimus;

Q.  kadangi Profesinių kvalifikacijų direktyva(5) – svarbi priemonė, kuria užtikrinamas tinkamas bendrosios rinkos veikimas, tačiau valstybių narių tarpusavio automatinių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo priemonių nebuvimas kenkia specialistų judumui ir dėl to sukuriamos nepagrįstos kliūtys;

R.  kadangi ES bendroji rinka yra neužbaigtas projektas ir spartūs visuomeniniai ir technologiniai pokyčiai gali sukurti naujų kliūčių bendrojoje rinkoje ir taip trukdyti visapusiškam jos įgyvendinimui;

S.  kadangi skaitmeninimas ir DI bei naujų technologijų naudojimas gali suteikti didelės vertės bendrajai rinkai ir taip padėti sumažinti dabartines kliūtis ir naštą, taip pat suteikti naujų verslo galimybių ir užtikrinti visapusišką skaitmeninės bendrosios rinkos veikimą vartotojų ir įmonių labui; kadangi naujų technologijų ir DI naudojimas gali padėti įveikti kai kurias bendrosios skaitmeninės rinkos kliūtis;

T.  kadangi nepakankamas suderinimas ir minimalus standartizavimas sukelia papildomų išlaidų ir mažina bendrosios rinkos produktų saugumą, kartu mažina Europos konkurencingumą vidaus rinkose;

U.  kadangi bendrosios rinkos sistemai būtina tinkama ekonominių laisvių, socialinių teisių, vartotojų, darbuotojų ir įmonių interesų, taip pat viešojo intereso, pusiausvyra;

V.  kadangi neseniai Parlamento Peticijų komitetui (PETI) pateikta keletas su netarifinėmis kliūtimis susijusių peticijų, pvz., peticijos Nr. 0179/2021 ir 0940/2020;

W.  kadangi COVID-19 krizė sukrėtė gamybą ir vartojimą bei pakeitė vidaus ir tarpvalstybinę veiklą, o tai daro įtaką vartotojams, įmonėms, darbuotojams ir paslaugų teikimui; kadangi kai kurie iš šių padarinių gali būti laikini, tačiau kai kurie iš jų turės ilgalaikių pasekmių bendrosios rinkos formai ir poreikiams; kadangi atsakas į pandemiją paskatino spartesnį perėjimą prie skaitmeninių paslaugų; kadangi krizė parodė kokia svarbi Europos integracija, tvirtos institucijos ir reguliavimas; kadangi COVID pandemijos metu vykdyta savavališka viešųjų pirkimų praktika smarkiai paveikė vidaus rinką ir sukėlė rimtą grėsmę skaidrumui; kadangi dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis reikia panaikinti ne tik su COVID-19 susijusius apribojimus, bet ir daugybę metų vidaus rinkoje buvusias nepagrįstas kliūtis, siekiant patobulinti ir sustiprinti bendrąją rinką, nes tai vienas iš būdų užbaigti krizę;

Bendrosios rinkos padėtis ir rinkos politikos tikslai

1.  palankiai vertina 2020 m. kovo mėn. bendrosios rinkos valdymo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti Europos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą iš pradžių pateikiant esamų ir būsimų iniciatyvų apžvalgą; taip pat mano, kad vis dar esama teisėkūros ir teisėsaugos trūkumų, trukdančius tinkamai veikti bendrajai rinkai; ypač mano, kad trūksta iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama pagerinti bendrąją paslaugų rinką;

2.  pritaria Komisijos komunikatui dėl ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano ir ypač pasiūlymui stiprinti SOLVIT, kaip bendrosios rinkos ginčų sprendimo priemonę, didinti Komisijos vaidmenį padedant valstybėms narėms tinkamai, visiškai ir laiku perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas ir būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, būtų sukurta bendrųjų skaitmeninių vartų bendrosios rinkos kliūčių priemonė, piliečiams ir įmonėms būtų leista anonimiškai pranešti apie kliūtis, su kuriomis jie susidūrė norėdami pasinaudoti savo teisėmis vidaus rinkoje;

3.  nurodo, kad dėl netinkamo įgyvendinimo kenčia tiek įmonės, tiek vartotojai, ir ragina Komisiją teikti pirmenybę tinkamiems vykdymo užtikrinimo veiksmams;

4.  pabrėžia pastangas užtikrinti, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas būtų neatsiejamas nuo pastangų pasiekti pagrindinius ES tikslus darnaus vystymosi ir socialinės rinkos ekonomikos srityse, taip pat užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gerinti jos kokybę;

5.  pabrėžia, kad bendroji rinka tebėra vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų; todėl primygtinai ragina Komisiją skirti išteklių klausimams, susijusiems su bendrosios rinkos trukdžiais, visų pirma nepagrįstoms netarifinėms kliūtims, kurios neleidžia išnaudoti viso bendrosios rinkos potencialo vartotojų, darbuotojų ir įmonių, ypač MVĮ, naudai ir sukuria nereikalingas ir nesąžiningas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

6.  pripažįsta, kad gali prireikti griežtesnės taip pat ir valstybių narių stebėsenos, reglamentavimo įžvalgumo, supaprastinti dabartinės ES reguliavimo sistemos taikymą ir daugiau politinio dėmesio skirti bendrajai rinkai, kad tokios kliūtys būtų veiksmingai pašalintos ir bendrosios rinkos integracija būtų toliau stiprinama;

7.  pripažįsta, kad vartotojų apsaugos politika yra labai svarbi kaip veiksnys, stiprinantis bendrąją rinką ir prisidedantis prie jos integracijos;

8.  ragina Komisiją naudoti bendrosios rinkos programos išteklius siekiant sustiprinti bendrosios rinkos valdymą ir pagerinti jos veikimą, ypač atsižvelgiant į netarifines kliūtis;

9.  ragina valstybes nares gerbti bendrosios rinkos vientisumą užtikrinant geresnį keitimąsi informacija ir ES teisės aktų įgyvendinimo koordinavimą, prie kurių prisideda Komisija, siekiant, kad nacionalinės taisyklės kuo mažiau skirtųsi ir būtų priimti Europos lygmens sprendimai, taikomos geresnio reglamentavimo gairės dėl nacionalinių taisyklių nustatymo, atliekami tinkami poveikio vertinimai ir užtikrinta, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų tinkamai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso, taip pat visos taisyklės būtų taikomos pagrįstai, proporcingai ir nediskriminuojant;

10.  pabrėžia, kad žaliojo kurso ir Europos skaitmeninių darbotvarkių tikslų visiškas įgyvendinimas daugiausiai priklauso nuo veiksmingo bendrosios rinkos veikimo ir tinkamos viešosios politikos, nes ji yra pagrindinis rinkos veiksmingumą ir inovacijas skatinantis veiksnys ir viena iš kelių Europos ekonomikos modernizavimo priemonių; todėl mano, kad bendrosios rinkos trūkumams reikia skirti bent tiek pat dėmesio, kiek ir žaliajam kursui ir Europos skaitmeninei darbotvarkei; pabrėžia, kad kitose Europos politikos srityse turėtų būti atsižvelgiama į bendrosios rinkos taisykles ir turi būti laikomasi jos principų; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtoti ir išsaugoti tvirtą ir tvarią, vartotojams, darbuotojams ir verslui palankią vidaus rinką;

11.  apgailestauja, kad kai kurios netarifinės kliūtys gali trukdyti ES pramonės strategijos tikslams, ypač gamybos sugrąžinimui ir Europos ekonomikos atsparumo didinimui; pabrėžia, kad tvirta integruota bendroji rinka, kurioje būtų pašalintos netarifinės kliūtys, yra būtina sąlyga siekiant ES pramonės strategijos tikslų;

12.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos veiktų proporcingai ir griežtai derintų veiksmus su teisėtais viešosios politikos tikslais, pvz., visuomenės sveikata, aplinka, viešosiomis paslaugomis ir bendruoju interesu; tačiau apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar prisidengia viešuoju interesu, kad atskirtų savo vidaus rinkas; be to, pabrėžia, kad tokiais reikalavimais, kaip nepagrįsti teritoriniai apribojimai, nereikalingi kalbos reikalavimai ir ekonominių poreikių analizė, sukuriamos nepagrįstos kliūtys bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją gerinti valstybių narių stebėseną šioje srityje, įskaitant įpareigojimus teikti teisinius pranešimus;

13.  apgailestauja, kad, remiantis Parlamento tyrimu, nuo 2017 iki 2019 m. prieš valstybes nares pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su bendrąja rinka, skaičius padidėjo ir 2019 m. pasiekė 800, t. y. aukščiausią lygį nuo 2014 m.;

Kliūtys laisvam prekių ir paslaugų judėjimui

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir suinteresuotieji subjektai išskyrė pagrindinių nepagrįstų tarpvalstybinės veiklos kliūčių grupę, kurią, be kita, ko sudaro:

15.  pažymi, kad vidaus rinkoje veikiančios ES įmonės jau pranešė apie konkrečius pirmiau minėtų kliūčių pavyzdžius, įskaitant, pvz., reikalavimus užsienio paslaugų teikėjams registruoti įmonę priimančiosios valstybės narės prekybos ir įmonių registre, net jei jie tik laikinai siunčia darbuotojus į priimančiosios valstybės narės teritoriją ir joje neturi infrastruktūros, iš kurios įprastai, stabiliai ir nepertraukiamai vykdytų veiklą;

16.  pabrėžia, kad veiksmingiausias būdas sumažinti bendrosios rinkos susiskaidymą – siekti suderinimo, kai įmanoma; vis dėlto pabrėžia, kad šis suderinimas neturėtų paskatinti didesnės reguliavimo naštos įmonėms;

17.  pabrėžia, kad laikantis teisinės valstybės principo stiprinamas bendrosios rinkos vientisumas, ir primena valstybėms narėms, kad jos įsipareigojusios teikti teisinius pranešimus;

18.  pabrėžia, kad netarifinės kliūtys, be kita ko, daro didelį poveikį paslaugų sektoriui, taigi ir kitiems nuo jo priklausantiems ekonomikos segmentams; pabrėžia, kad Komisija vis dar yra nustačiusi 24 konkrečius apribojimus 13 sektorių, kuriais pažeidžiamos Paslaugų direktyvoje(6) nustatytas taisykles, įskaitant tai, kad kai kurie iš jų yra diskriminaciniai arba yra įsisteigimo ar pilietybės reikalavimai; atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant tyrimą siekta dokumentuoti apribojimų buvimą ar nebuvimą ir kad apribojimų proporcingumo vertinimas nepateko į tyrimo sritį, o tyrimo metu nebuvo įvertinta, ar tinkamas apribojimas yra pagrįstas ar proporcingas;

19.  pripažįsta, kad iš ataskaitos matyti, jog kliūčių lygis beveik visuose vertintuose sektoriuose šiek tiek sumažėjo, todėl Komisija turi atlikti papildomą vertinimą; be to, pabrėžia, kad, pasak Komisijos, kliūčių mažinimo planavimas įvairiuose paslaugų sektoriuose iki 2017 m. buvo lėtas po to, kai 2006 m. buvo įgyvendinta Paslaugų direktyva, ir kad 2011–2017 m. mažmeninės prekybos sektoriuje numatytos sumažinti kliūtys netgi padidėjo ir taip neliko padarytos pažangos;

20.  apgailestauja, kad tam tikri Paslaugų direktyvoje nustatyti apribojimai yra susiję su teisiniu netikrumu dėl jos taikymo srities, ypač turizmo sektoriaus MVĮ, kuris atsirado po jos įsigaliojimo;

21.  pabrėžia, kad viešosioms paslaugoms taikoma speciali apsauga vidaus rinkos taisyklių atžvilgiu, nes jos atlieka visuotinės svarbos funkcijas, o tai reiškia, kad dėl to valdžios institucijų nustatytos jų tinkamo veikimo taisyklės nėra netarifinės kliūtys; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Paslaugų direktyva netaikoma socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos kliūtys mažmeninei prekybai ir skubiai imtis priemonių, kai nustatomos naujos kliūtys; ragina Komisiją parengti gaires dėl leidimo mažmeninei prekybai išdavimo procedūrų proporcingumo, kuriomis būtų didinamas teisinis tikrumas ir mažmeninės prekybos nuspėjamumas, ir iki 2022 m. vidurio pateikti naują Europos mažmeninės prekybos sektoriaus veiksmų planą;

23.  primena, kad dauguma tarpvalstybinio paslaugų teikimo problemų kyla dėl administracinės praktikos, o ne dėl nesuderinamumo su ES teise;

24.  ragina Komisiją toliau rengti gaires, kuriomis būtų sprendžiama nepakankamai veiksmingų teisės aktų problema; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta vienodo ES teisės aktų, kuriais palengvinamas laisvas darbuotojų judėjimas, aiškinimo ir todėl gali trūkti teisinio aiškumo ir būti užkrauta biurokratinė našta įmonėms ir darbuotojams, teikiantiems paslaugas įvairiose valstybėse narėse; ragina Komisiją remti valstybes nares, vykdančias teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą, kad būtų užtikrintas labiau suderintas požiūris;

25.  apgailestauja, kad nepakankamai naudojama pranešimo tvarka, nustatyta Paslaugų direktyvoje, ir techninių reglamentų informacinė sistema (TRIS)(7); pabrėžia, kad tai kenkia Komisijos gebėjimui užtikrinti, kad nauji paslaugų teisės aktai atitiktų Paslaugų direktyvą; ragina valstybes nares įgyvendinti pagal Paslaugų direktyvą prisiimtus savo įsipareigojimus teikti pranešimus; ragina Komisiją iki 2022 m. vidurio pateikti veiksmų planą, kaip patobulinti dabartinę sistemą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komisija ketina atnaujinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą, siekdama įtraukti į jį pastaraisiais teismų sprendimais grindžiamus aspektus ir pagerinti direktyvos vykdymą;

26.  pabrėžia, kad kliūtys taip pat gali kilti dėl ribotų nacionalinės administracijos galimybių teikti paslaugas kitomis kalbomis ir atitinkamų mokymų bei infrastruktūros trūkumo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija ir dokumentai, susiję su patekimu į rinką, būtų prieinami ne tik oficialiąja valstybės narės kalba, bet ir anglų ar kitomis vietos ekonomikoje labiausiai vartojamomis kalbomis;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti patogias, tikslias ir naudoti paruoštas priemones, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų panaikinti netinkamą praktiką ir pažeidimus bei įgyvendinti vidaus rinkos taisykles;

28.  primena, kad valstybė narė gali remtis viešąja tvarka, visuomenės sveikata ar visuomenės saugumu tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad egzistuoja tikra ir užtektinai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų; todėl mano, kad bet kokios formos valstybės remiama diskriminacija, pavyzdžiui, neįgaliųjų arba dėl ekonominės padėties, tautybės, amžiaus, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, profesijos, lyties ar seksualinės orientacijos (įskaitant LGBTIQ asmenų fobiją), yra nepriimtina; mano, kad tokia diskriminacija gali varžyti vidaus rinkos laisves ir taip sukurti netarifinę kliūtį, turinčią poveikį laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, nes dėl jos prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai negali vienodai tiekti tų pačių prekių ir teikti tų pačių paslaugų visoje ES, o vartotojai negali pasinaudoti bendrosios rinkos laimėjimais;

29.  palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais labai pagerėjo laisvas prekių judėjimas dėl tokių reglamentų, pvz., Reglamento (ES) 2018/302(8) (Geografinio blokavimo reglamentas), Reglamento (ES) 2019/1020(9) (Reglamentas dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties), ir, svarbiausia, dėl Reglamento (ES) 2019/515(10) (Reglamentas dėl abipusio prekių pripažinimo); primena, kad abipusio pripažinimo principas taikomas tiktai nesuderintoms prekėms, ir pabrėžia, jog derinimas „iš viršaus“ yra svarbus siekiant užtikrinti aukštą prekių saugumo ir vartotojų apsaugos lygį; mano, kad visapusiškai taikant tarpusavio pripažinimo principą ir priemones, neseniai apibrėžtas Reglamente (ES) 2019/515, būtų veiksmingai daroma pažanga įgyvendinant bendrosios rinkos darbotvarkę, ypač tose srityse, kurios tebėra probleminės;

30.  mano, kad Geografinio blokavimo reglamento priėmimas ir įgyvendinimas buvo naudingas kitose šalyse apsiperkantiems vartotojams; tačiau primena, kad vis dar esama tam tikrų kliūčių, be kita ko, susijusių su audiovizualinių paslaugų teikimu ir turinio tiekimu, ir kad tai lemia mažesnį vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais internetu; ragina Komisiją, 2022 m. rengiant numatytą vertinimo ataskaitą, pasiūlyti būdų, kaip panaikinti nepagrįstą ir neveiksmingą geografinį blokavimą ir siekti sukurti darnią skaitmeninę bendrąją rinką;

31.  atkreipia dėmesį į diskriminacinę ir antikonkurencinę praktiką, pvz., teritorinius tiekimo suvaržymus, kurie trukdo plėtoti bendrąją rinką ir mažina galimą jos naudą vartotojams; ragina Komisiją pateikti tinkamų priemonių, kad būtų pašalinti teritoriniai tiekimo suvaržymai ir taip sumažintos kliūtys tarpvalstybinei prekybai, atsižvelgiant į siekį užtikrinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką;

32.  palankiai vertina tai, kad kvalifikacijų suderinimas taikant abipusį pripažinimą kai kurių profesijų atveju jau prisidėjo prie bendrosios rinkos augimo; vis dėlto apgailestauja, kad valstybių narių nustatytos administracinės kliūtys smarkiai riboją tolesnę pažangą; pabrėžia, kad abipusis valstybių narių diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir kompetencijos pripažinimas sustiprintų laisvą darbuotojų ir paslaugų judėjimą, ir primygtinai ragina valstybes nares taikyti abipusį pripažinimą visais įmanomais švietimo ir mokymo lygmenimis ir kuo greičiau patobulinti ar nustatyti reikiamas procedūras;

33.  primena ypatingą reguliuojamų profesijų statusą bendrojoje rinkoje ir jų vaidmenį sprendžiant viešojo intereso klausimus, tačiau taip pat pabrėžia, kad šis ypatingas statusas neturėtų būti naudojamas tam, kad būtų išsaugotos nepagrįstos kliūtys, susijusios su bendrosios rinkos susiskaidymu;

34.  ragina valstybes nares panaikinti nepagrįstus profesinių kvalifikacijų apribojimus, o Komisiją ir toliau budriai vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl kvalifikacijų pripažinimo;

35.  primena, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva grindžiama vienodo požiūrio principu ir diskriminacijos dėl pilietybės draudimu;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat didinti įmonių ir darbuotojų, kuriems galėtų trūkti žinių apie abipusį pripažinimą ir kitas susijusias taisykles, kuriomis palengvinamos tarpvalstybinės operacijos, informuotumą;

37.  ragina remti Europos kvalifikacijų sandarą ir palengvinti jos taikymą visoje ES, taip siekiant, kad ji taptų bendrai priimtina pripažinimo priemone;

38.  apgailestauja dėl nepakankamos prieigos prie informacijos, susijusios su darbo jėgos judumu paslaugų sektoriuose, ir yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos sudėtingos procedūrų, kurias reikia atlikti norint gauti svarbiausius dokumentus, ir dėl nuolatinių problemų, kad piliečiams laiku nesuteikiama A1 forma; pabrėžia, kad turėtų būti pagerinta prieiga prie informacijos, kuri pagal Direktyvą 2014/67/ES(11) yra privaloma, pvz., apie vidaus kolektyvines sutartis, kai taikytina ir tinkama, kad įmonėms būtų lengviau laikytis reikalavimų, o darbuotojams – gauti informaciją; primygtinai reikalauja, kad ši informacija būtų teikiama per bendruosius skaitmeninius vartus; ragina Komisiją ir Europos darbo instituciją imtis reikiamų priemonių, kad būtų pagerintas informacijos prieinamumas;

39.  primygtinai ragina Komisiją, kaip planuota, 2022 m. pirmąjį ketvirtį įvesti darbuotojų komandiravimo deklaracijos skaitmeninę formą, kaip nurodyta jos atnaujintoje 2020 m. naujoje pramonės strategijoje, nustatant paprastą, vartotojui patogią ir sąveikią skaitmeninę formą, kuri atitinka Europos įmonių ir ypač MVĮ poreikius;

40.  primena, kad prieiga prie informacijos yra labai svarbi ir kad vartotojams turi būti sudarytos geriausios sąlygos ją gauti; mano, kad priemonės, kurių, remiantis prekes reglamentuojančių dokumentų rinkiniu, imtasi siekiant pagerinti prieigą prie informacijos apie įmonėms taikomas taisykles ir prievoles, yra naudingos siekiant palengvinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir išsaugoti aukštą šių vartotojų apsaugos lygį; ragina skirti pakankamai išteklių vieno langelio principui įgyvendinti;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja transporto priemonių patekimo į miestų teritorijas taisyklių, taikomų tiek privačioms, tiek komercinėms transporto priemonėms; prašo Komisijos įvertinti, ar reikalingas koordinavimas ES lygmeniu;

42.  pabrėžia, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamą įperkamų ir kokybiškų produktų, įskaitant žemės ūkio maisto produktus, tiekimą visoje ES;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinti ES tiekimo sistemų dinamiškumą ir atsparumą, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, ir stiprinti trumpas integruotas tiekimo grandines siekiant užtikrinti nuolatinį produktų tiekimą visoje ES;

44.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad bendroji rinka būtų kuo labiau suderinta taikant vienodą visos ES požiūrį į ženklinimą, nes taip galima pašalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis ir užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija išliktų aiški;

45.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta peržiūrėta Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva(12), ir Komisijos paskatas tuo tikslu ir remia Jungtinio tyrimų centro darbą ir išvadas, nes jų visų tikslas yra spręsti dvejopos kokybės klausimą;

Skaitmeninimas ir DI naudojimas šalinant bendrosios rinkos kliūtis

46.  pabrėžia, kokia svarbi yra visapusiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, kuri yra naudinga vartotojams ir įmonėms, ir prašo remti MVĮ, kad vykdydamos skaitmeninę pertvarką jos galėtų įveikti kliūtis ir sunkumus;

47.  mano, kad skaitmeninimas ir besiformuojančios technologijos, pvz., DI, gali padėti siekti ES tikslų ir sustiprinti vidaus rinką; pabrėžia, kad, jeigu tokios technologijos bus tinkamai naudojamos, jos gali būti naudingos ir lemti pokyčius, taip pat jomis gali būti sprendžiamos įvairios problemos, kad būtų panaikintos bendrosios rinkos kliūtys;

48.  ragina Komisiją papildomai įvertinti galimybę leisti ir skatinti naudoti skaitmeninius sprendimus, kurie gali padėti teikti privalomą informaciją apie produktą ar pakuotę nenumatant būtinybės didinti pakuotės dydžio arba ją pakeisti;

49.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akto (COM(2020)0825) ir Skaitmeninių rinkų akto (COM(2020)0842) ir prašo Komisijos ir valstybių narių priimti sistemas, kurios atitinka kitą vidaus rinkos ir ES politiką; mano, kad aiškios, suderintos ir griežtos taisyklės yra labai svarbios įmonėms, ypač MVĮ, ir vartotojams;

50.  palankiai vertina Komisijos planą sukurti bendrą ne maisto produktų kontrolės institucijų Europos informacijos punktą;

51.  ragina atitinkamas ES ir nacionalines valdžios institucijas imtis tinkamų veiksmų siekiant sukurti bendrą oficialių nacionalinių interneto svetainių šabloną ir užtikrinti, kad jos būtų suderinamos su bendraisiais skaitmeniniais vartais, siekiant pagerinti valstybių narių prieigą prie atitinkamos informacijos;

52.  pripažįsta, kad dėl ribotų administracijos pajėgumų teikti aukštos kokybės paslaugas tarpvalstybiniu mastu kyla daug kliūčių; mano, kad viešųjų paslaugų skaitmeninimas ir visapusiški e. valdžios pajėgumai išlieka ypač svarbiais siekiant panaikinti kai kurias įsisenėjusias netarifines kliūtis; ragina Komisiją skatinti skaitmeninių priemonių naudojimą ir primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti viešųjų paslaugų skaitmeninimą; primygtinai prašo plėtoti ir naudoti sąveikias ir atviras e. valdžios priemones, siekiant paskatinti kurti ne vienoje valstybėje narėje taikytinas suderinamas e. valdžios procedūras; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagrindinės bendrųjų skaitmeninių vartų nuostatos turėjo įsigalioti visose ES valstybėse narėse iki 2020 m. gruodžio 12 d.; pabrėžia standartiškai skaitmeninio ir vienkartinio duomenų pateikimo principų svarbą, nes tai padės sutaupyti piliečiams ir įmonėms laiko ir pinigų, ypač jei šis principas bus taikomas plačiau; palankiai vertina pasiūlymą į bendruosius skaitmeninius vartus įtraukti bendrosios rinkos kliūčių priemonę;

53.  apgailestauja dėl to, kad bendrųjų skaitmeninių vartų įgyvendinimas vyksta lėtai; ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių greitam bendrųjų skaitmeninių vartų įgyvendinimui MVĮ palankiu būdu teikiant į vartotoją orientuotą informaciją apie bendrosios rinkos taisykles ir administracines procedūras, kuo labiau siekiant, kad jie taptų virtualia vieno langelio principu veikiančia sistema; ragina valstybes nares ir Komisiją išplėsti bendrųjų skaitmeninių vartų taikymo sritį į ją įtraukiant su verslu susijusias administravimo procedūras;

54.  pabrėžia, kad SOLVIT turi dideles galimybes tapti svarbiausia neoficialia įmonių ir vartotojų problemų sprendimo priemone tais atvejais, kai ES teisės aktais taikomi netinkamai; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad SOLVIT taptų standartine bendrosios rinkos ginčų sprendimo priemone; mano, kad siekiant šio tikslo reikia aktyviau informuoti apie šias esamas ginčų sprendimo priemones;

55.  pažymi, kad, nepaisant Komisijos ir valstybių narių priemonių, kuriomis didinamas informuotumas, daugelis piliečių ir įmonių vis dar nežino apie SOLVIT; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, kad padidintų jo žinomumą;

56.  pažymi, kad SOLVIT yra pagrįstas rekomendacija, o ne teisės aktu ir negali priimti teisiškai privalomų sprendimų; pabrėžia, kad galima smarkiai pagerinti SOLVIT operacijas;

57.  pažymi, kad daugelyje SOLVIT centrų vis dar trūksta darbuotojų, nepakanka išteklių ir tinkamų darbuotojų mokymų, taigi ir reikiamų žinių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centrai turėtų pakankamai išteklių veiklai vykdyti, kaip to prašė Komisija komunikate COM(2017)0255;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių taikoma nepagrįsta, neproporcinga ir diskriminacinė kontrolės praktika, įskaitant pernelyg dideles baudas ar prieigą prie konkurencingos įmonės duomenų, taip pat yra viena iš kliūčių vidaus rinkoje; pažymi, kad Europos įmonės per SOLVIT, Peticijų komitetui teikiamomis peticijomis ar Komisijai teikiamais skundais reguliariai praneša apie tokios praktikos pavyzdžius;

59.  pabrėžia, kad Europos piliečiams, įmonėms ir jų atstovams reikia prieinamo informacinio punkto, kad būtų atkreiptas dėmesys į valstybių narių priemones, kurios kenkia ES bendrajai rinkai; pabrėžia, kad reikia sklandžiai imtis veiksmų dėl šių skundų, kad nepagrįstos bendrosios rinkos kliūtys būtų kuo greičiau panaikintos;

60.  primena, kad tarptautinio krovinių vežimo keliais sektoriui taikomos netarifinės kliūtys, ribojančios patekimą į nacionalines rinkas, ir dėl kurių sudaromos kliūtys sektoriaus konkurencingumui;

61.  pabrėžia, kad svarbu suderinti vidaus rinkos standartus, ir pabrėžia, kad svarbu į derinimo procesą aktyviau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir įmones, kad būtų išvengta nereikalingų kliūčių patekti į ES bendrąją rinką;

Vykdymo užtikrinimas ir atitikties stebėsena

62.  iš esmės palankiai vertina Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kurios tikslas – įvertinti, ar nacionalinė teisė atitinka bendrosios rinkos taisykles, ir teikti pirmenybę skubiausiai šalintinoms kliūtims, spręsti reglamentavimo klausimą ir aptarti horizontalaus įgyvendinimo klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė turėtų ne tik nustatyti problemas, bet ir siūlyti galimus sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų labiau įtraukti į Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę;

63.  primena, kad iki šiol Komisijos planas sustiprinti ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą pasitelkiant Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, kurios pirmasis posėdis įvyko 2020 m. balandžio mėn., susilaukė tik minimalių rezultatų; apgailestauja, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės darbo metodams trūksta skaidrumo; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės skaidrumą ir į savo posėdžius įtraukti suinteresuotuosius subjektus, taip pat užtikrinti, kad Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupė skelbtų savo posėdžių dalyvių sąrašus, darbotvarkes ir protokolus Komisijos interneto svetainėje; ragina Komisiją iki 2022 m. pabaigos pristatyti konkrečius Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės darbo rezultatus ir pateikti juos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui ir Konkurencingumo tarybai pagal 2020 m. kovo 10 d. komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094);

64.  ragina Komisiją reguliariai, bent kas trejus metus, teikti ataskaitą dėl netarifinių kliūčių, skaidriai išplėsti dabartinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę ir išvardyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir nacionalinius teisės aktus, kurie, kaip įtariama, prieštarauja ES teisei;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai, greitai ir griežtai įvertinti, ar nacionalinės taisyklės trukdo vidaus rinkai ir kur jos tai daro, įvertinti, ar jos yra būtinos, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2015/1535 dėl techninių reglamentų ir Direktyvos (ES) 2018/958(13) dėl galimybės užsiimti reglamentuojamomis profesijomis nuostatose; pažymi, kad trūksta tinkamų poveikio vertinimų ir gerai išaiškintų pagrindimų, ypač susijusių su nacionalinėmis produktų ir paslaugų taisyklėmis; ragina Komisiją kuo greičiau priimti sprendimus dėl skundų, siekiant užtikrinti, kad galutiniam vartotojui svarbūs klausimai būtų nedelsiant išnagrinėti ir veiksmingai išspręsti;

66.  primena, kad per visą reguliavimo ciklą valstybės narės ir Komisija turi dalytis atsakomybe užtikrinant, kad būtų laikomasi bendrosios rinkos taisyklių, taip pat atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir Europos socialinių teisių ramstį, ir kad būtų užtikrinamos piliečių teisės, įskaitant darbuotojų ir vartotojų teises; pabrėžia, kad reikalingos ES lygmens suderintos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas patikrinimų dažnumas ir kokybė bei kita rinkos stebėsenos veikla, visų pirma prekių saugumo srityje, taip pat remiamas keitimasis informacija tarp nacionalinių institucijų, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje;

67.  ragina kiekvieną valstybę narę užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos savo jurisdikcijoje turėtų visus būtiniausius įgaliojimus ir reikiamą biudžetą bei darbuotojus, kad užtikrintų tinkamą vidaus rinkos acquis taikymą;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog atitinkamos institucijos proporcingai prižiūrėtų, tikrintų ir taikytų sankcijas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie nesilaiko teisės aktų, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo valstybę narę; pabrėžia, kad svarbiausia pasinaudoti valstybių narių ir Europos Komisijos bendradarbiavimo priemonėmis rinkų stebėsenos srityje bei kurti naujas priemones siekiant išvengti problemų dėl neatitikties, keliančios pavojų vartotojų saugumui, visų pirma vykdant aktyvesnę stebėseną ES lygmeniu;

69.  pabrėžia, kad svarbu didinti suderinimo lygį, kuris apima kompetentingų institucijų bendradarbiavimą veiksmingo ir efektyvaus vykdymo užtikrinimo srityje, siekiant nustatyti, tirti pažeidimus, nurodyti juos panaikinti ar uždrausti;

70.  pabrėžia stebėsenos svarbą ir todėl palankiai vertina bendrosios rinkos rezultatų suvestinę kaip veiklos rezultatų stebėjimo priemonę; pabrėžia, kad reikia nuolat diskutuoti apie suvestinės rezultatus aukščiausiu politiniu lygmeniu, užtikrinant politinį įsipareigojimą šalinti nustatytas kliūtis ne tik žvelgiant iš verslo perspektyvos, bet ir kalbant apie darbuotojų, vartotojų ir piliečių patirtus sunkumus, deramai atsižvelgiant į socialinės ir aplinkos apsaugos politikos aspektus;

71.  palankiai vertina nacionalinių viešojo administravimo įstaigų, viešųjų pirkimų specialistų, teisėjų ir kitų teisės specialistų pajėgumų stiprinimą, kurį galima finansuoti pagal Reformų rėmimo programą;

Bendrosios rinkos kliūtys dėl atsako į COVID-19

72.  primena, kad valstybių narių ir Komisijos pradiniu atsaku į pandemiją nebuvo atsižvelgta į bendrosios rinkos poreikius, ir primena, kad tai turėjo didelį poveikį laisvam tarpvalstybiniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui; mano, kad reikės atlikti papildomą pandemijos poveikio bendrajai rinkai vertinimą, kad būtų padarytos išvados dėl COVID-19 krizės;

73.  ragina valstybes nares, prastėjant pandemijos padėčiai, visapusiškai įgyvendinti Komisijos Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires ir Komisijos komunikatą dėl laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodo (C(2020)3250), siekiant atkurti judėjimo laisvę ir panaikinti vidaus rinkos kontrolės priemones, kad darbuotojams, visų pirma transporto, pasienio, komandiruotiems ir sezoniniams darbuotojams, ir paslaugų teikėjams būtų leidžiama kirsti sieną ir jie galėtų nekliudomi patekti į savo darbo vietą;

74.  pritaria „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkiniui, ES sienų valdymo gairėms, žaliesiems transporto koridoriams, ES skaitmeniniam COVID pažymėjimui, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui, ir palankiai vertina tolesnes priemones, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas bendrajai rinkai veikti įprastomis sąlygomis;

75.  apgailestauja, kad valstybės narės nustatė papildomus kelionių apribojimus, pvz., karantiną tam tikriems ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojams; pažymi, kad šie apribojimai yra itin didelė našta tarpvalstybiniams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sunkvežimių vairuotojams;

76.  primena, jog svarbu užtikrinti, kad COVID-19 priemonėmis nebūtų daromas poveikis produktų, ypač maisto, srautui ES, be kita ko, kai kalbama apie teritorijas, nesusijusias su žemynine Europa;

77.  pažymi, kad COVID-19 pandemija ne tik sukėlė nuosmukį viešbučių, restoranų ir maitinimo sektoriuje, bet ir nulėmė tam tikrus apribojimus, kuriuos valstybės narės pradėjo taikyti vienos kitoms ir savo viduje, ir tai padarė pražūtingą poveikį maisto gamybos sektoriui;

78.  mano, kad tvariu vystymusi, sąžininga pertvarka, socialine įtrauktimi ir kuriant kokybiškas darbo vietas turi būti sudarytos sąlygos ekonomikos atsigavimui;

79.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pateikti bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę; ragina Komisiją parengti ją kaip teisiškai privalomą struktūrinę priemonę, kuria būtų siekiama ateityje kilus krizėms užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai pasinaudoti įgyta patirtimi ir parengti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planą, kuriuo turėtų būti siekiama užkrinti bendrą atsaką ir kuo labiau apsaugoti laisvą paslaugų, prekių ir asmenų, visų pirma tarpvalstybinių darbuotojų, judėjimą; primena, kad valstybės narės turi nedelsiant pranešti apie nacionalines priemones, kurios riboja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą;

81.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (COM(2020)0727), visų pirma jos pasiūlymą sukurti medicinos įrangos eksporto vidaus rinkoje apribojimų kontrolės mechanizmą;

82.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant plėsti galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir technologijomis, kurios yra būtinos ekstremaliosios situacijos atveju, kad būtų užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas ir galimybė piliečiams ir įmonėms gauti viešąsias paslaugas, naudojantis e. valdžios sprendimais; pripažįsta, kad skaitmeninė atskirtis ir prieigos prie interneto nebuvimas yra vienos iš svarbiausių netarifinių kliūčių skaitmeninei ES bendrosios rinkos pertvarkai;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 456, 2021 11 10, p. 14. (2) OL L 295, 2018 11 21, p. 1. (3) OL C 388, 2020 11 13, p. 39. (4) OL C 76, 2018 2 28, p. 105. (5) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22). (6) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). (7) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1). (8) 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1). (9) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). (10) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo (OL L 91, 2019 3 29, p. 1). (11) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 11). (12) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22). (13) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto (2020/2026(INL))

P9_TA(2022)0044 A9-0007/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo nuomonę(1) dėl Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos asociacijos statuto(2),

–  atsižvelgdamas į savo 1987 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ne pelno asociacijų Europos Bendrijose(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. savo Pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo(5),

–  atsižvelgdamas į EESRK nuomonę „Europos filantropija. Neišnaudotas potencialas (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Rumunijos prašymu)“,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) priimtas Bendras gaires dėl asociacijų laisvės (CDL-AD(2014)046),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0007/2022),

A.  kadangi SESV 63 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniuose įtvirtinta asociacijų laisvė visais lygmenimis ir draudžiama nustatyti ne pelno organizacijoms skirtus diskriminacinius, nebūtinus ir nepagrįstus jų veiklos finansavimo apribojimus;

B.  kadangi terminas „ne pelno organizacija“ šioje rezoliucijoje turėtų būti aiškinamas kaip apimantis daugybės formų ne pelno organizacijas Sąjungoje, veikiančias tiek narystės, tiek ne narystės pagrindu, pvz., asociacijas, filantropines organizacijas, organizacijas, kurių turtas skiriamas konkrečiam tikslui pasiekti (pvz., fondai), ir kitas panašias organizacijas;

C.  kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti galimybę naudotis teise į asociacijų laisvę, ir savo 2005 m. spalio 21 d. sprendime Ouranio Toxo ir kt. / Graikija(6) nustatė, kad „tikra ir veiksminga pagarba asociacijos laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos nesikišti“; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo sprendime byloje C‐78/18(7) nurodė, kad asociacijų laisvė apima ne tik galimybę įsteigti ar likviduoti asociaciją, bet ir šios asociacijos galimybę tuo metu veikti;

D.  kadangi ne pelno organizacijos yra labai svarbios atstovaujant piliečių ir pilietinės visuomenės interesams, be kita ko, teikiant paslaugas dažnai nepelningose socialinio sektoriaus srityse, skatinant dalyvavimą socialiniame gyvenime ir ginant mažumų teises; be to, kadangi jos atlieka svarbų vaidmenį numatant ir sprendžiant socialines ir ekonomines problemas, taip pat šalinant paslaugų ir ekonominės veiklos spragas kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

E.  kadangi ne pelno organizacijos dažnai naudojasi saviraiškos laisve ir ją skatina, ypač kai tai susiję su viešojo intereso propagavimu, remia aktyvų dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir veikia kaip demokratijos mokyklos;

F.  kadangi COVID-19 krizė išryškino itin svarbų ne pelno organizacijų vaidmenį padedant žmonėms įveikti daugybę sunkumų ir taip užtikrinant socialinę sanglaudą; kadangi vis dėlto jų statusą sudrebino COVID-19 krizė, visų pirma dėl to, kad dėl šios krizės buvo nutrūkusi jų veikla ir atsirado naujų poreikių ir užduočių;

G.  kadangi Europos demokratijai reikia tokios pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų, kurios sugebėtų veikti laisvai ir tarpvalstybiniu mastu; kadangi esminis pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų vaidmuo prisidedant prie demokratijos užtikrinimo laikomas pagrindine Sąjungos vertybe, kaip pripažįstama visų pirma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnyje, todėl būtina, kad būtų palaikomas atviras, skaidrus ir struktūrinis dialogas;

H.  kadangi ne pelno organizacijos yra neatskiriama Sąjungos pilietinės visuomenės dalis, tarp jų yra tokių filantropinių organizacijų, kaip fondai, kurie viešojo intereso labui padeda dirbti pavieniams asmenims ir ne pelno organizacijoms bei sudaro geresnes sąlygas tokiam darbui;

I.  kadangi turima labai nedaug patikimos statistinės informacijos apie ne pelno organizacijas arba nėra paprasta gauti tokios informacijos;

J.  kadangi Europos bendrovių, Europos kooperatinių bendrovių ar Europos politinių partijų statutai netinka norint sudaryti sąlygas ne pelno organizacijoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu;

K.  kadangi verslo įmonės, komercinės įmonės ir ekonominių interesų grupės turi galimybę suburti Europos ekonominių interesų grupę;

L.  kadangi viešosios įstaigos gali sukurti Europos teritorinio bendravimo grupes;

M.  kadangi Europos asociacijos statutas turėtų būti atviras organizacijoms ir asmenims, norintiems dalyvauti mainuose ir mokytis vieniems iš kitų tarpvalstybiniu mastu;

N.  kadangi Parlamentas raginimas steigti nacionalinius statistinius socialinės ekonomikos subjektų registrus neapima organizacijų, veikiančių už socialinės ekonomikos ribų;

O.  kadangi daug ne pelno organizacijų, reguliariai vykdydamos tam tikrą ekonominę veiklą, visapusiškai dalyvauja ekonominiame gyvenime ir prisideda prie vidaus rinko plėtojimo; kadangi per pastarąjį dešimtmetį labai padidėjo tarpvalstybinių finansinių srautų tarp asociacijų ar ne pelno organizacijų apimtis;

P.  kadangi šiuo metu padidėjo politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės informuotumas apie ne pelno organizacijų potencialą paslaugų teikimo, piliečių dalyvavimo ir socialinių inovacijų srityse; kadangi jų potencialas galimai neišnaudotas daugelyje sričių, pvz., švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, mokslinių tyrimų, pagalbos vystymuisi, humanitarinės pagalbos ir pasirengimo nelaimėms srityse;

Q.  kadangi Europos Sąjungos ne pelno organizacijų socialinis ir ekonominis potencialas nuolat didėja, o užimtumo galimybės kuriamos įvairiuose sektoriuose;

R.  kadangi ne pelno organizacijos atlieka esminį vaidmenį remiant asmenų siekį aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime;

S.  kadangi didžioji dalis ne pelno organizacijų veiklos vykdoma nacionaliniu lygmeniu, nors vis daugiau ne pelno organizacijų veikia tarpvalstybiniu mastu, taip stiprinant valstybių narių socialinę sanglaudą visuomenės lygmeniu, ypač pasienio regionuose, kurie sudaro beveik 40 proc. Sąjungos teritorijos;

T.  kadangi ypač tarpvalstybinės ne pelno organizacijos labai prisideda siekiant Sąjungos tikslų ir plėtoja daug įvairios bendrojo intereso veiklos, svarbios tarpvalstybiniu mastu ir naudingos visuomenei įvairiose srityse; kadangi tai apima, be kita ko, pagrindinių teisių ir vertybių apsaugą ir propagavimą, aplinkos apsaugą, švietimą, kultūrą, socialinį darbą ir paramą vystymuisi;

U.  kadangi – nors Europos Sąjungoje tarpvalstybinių ne pelno organizacijų vis daugėja – šiuo metu nėra suderintos visos Europos teisės aktų bazės, kuri leistų joms tinkamai veikti ir organizuoti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu;

V.  kadangi šiuo metu, nesant ne pelno organizacijų veiklos reglamentavimo Sąjungos mastu, jų tarpvalstybinei veiklai būdingi kultūriniai, teisiniai ir politiniai skirtumai, kylantys iš nacionalinės teisės;

W.  kadangi jau 1987 m. pradžioje Parlamentas savo 1987 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl ne pelno asociacijų Europos Bendrijose pabrėžė, kad reikia priimti atitinkamą Europos reglamentą dėl Europos ne pelno organizacijų;

X.  kadangi visos organizacijos, besinaudojančios Europos statutu ar bendrais būtiniausiais standartais, turėtų savo veikla prisidėti prie Sutartyse ir Chartijoje įtvirtintų Sąjungos bendrų vertybių ir tikslų įgyvendinimo ir propagavimo;

Dabartinė padėtis

1.  pažymi, jog ne pelno organizacijoms trūksta Sąjungos lygmens teisinės formos, kad būtų galima atstovavimą pilietinės visuomenės interesams prilyginti komercinių įmonių ir ekonominių interesų grupių interesų atstovavimui, o šių subjektų teisinė forma Sąjungos lygmeniu nustatyta jau seniai;

2.  pažymi, kad dėl teisinių, kultūrinių, politinių ir ekonominių valstybių narių skirtumų ne pelno organizacijų tarpvalstybinė veikla ir toliau išlieka labai sudėtinga ir kad dabartinė administracinė ir fiskalinė tokių organizacijų tarpvalstybinei veiklai taikoma tvarka lemia didesnes sandorių išlaidas nei nacionaliniu lygmeniu;

3.  pabrėžia, kad dabartinės teisinės Sąjungos ir nacionalinio lygmens sistemos nepakanka norint sukurti ir remti stiprią visos Europos pilietinę visuomenę – jos egzistavimas būtinas demokratijai užtikrinti; taigi, mato poreikį sukurti naują teisinę formą, t. y. Europos asociaciją, ir taisykles dėl Europos asociacijos įsteigimo, skaidrumo, atskaitomybės bei valdymo;

4.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti koordinavimą Sąjungos lygmeniu, vengiant susiskaidymo ir remiant suderintą požiūrį į Europos asociaciją visoje Sąjungoje, tuo tikslu pasitelkiant paskirtą Europos asociacijų valdybą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti įvairias galimybes ir pateikti pasiūlymą dėl formos ir statuso, tinkamiausių tokiai Europos asociacijų valdybai, kurioje būtų atstovaujama visoms valstybėms narėms ir kuri turėtų aiškiai apibrėžtus sprendimų priėmimo įgaliojimus;

5.  mano, kad norint pabaigti kurti vidaus rinką taip pat reikia Sąjungos teisės aktų, kuriais būtų remiamos ne pelno organizacijos;

6.  pabrėžia, kad, nors judėjimo ir įsisteigimo laisvė yra įtvirtintos Sutartyse, kai kurių valstybių narių jurisdikcijoje vis dar nepakankamai remiama ir skatinama pagrindinė teisė jungtis į asociacijas, nes trūksta tinkamų organizacijos formų ir visoje Sąjungoje laikomasi nevienodo požiūrio į esamas formas, dėl to, viena vertus, kyla kliūčių tarpvalstybinei veiklai ir projektams, tarptautinėms užduotims bei pilietinės visuomenės judumui ir, kita vertus, atsiranda teisinis netikrumas;

7.  apgailestauja, kad nėra priemonės, kuria būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos ne pelno organizacijoms naudotis judėjimo laisve, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje jos yra įsisteigusios ar kurioje gyvena jų nariai, visų pirma pašalinant teisines ir administracines kliūtis;

8.  pabrėžia, kad dėl nepakankamo praktikos derinimo visoje Sąjungoje veikiančios ne pelno organizacijos dažnai susiduria su nepagrįstais apribojimais, pvz., mokesčiais, formalumais, administracinėmis ir kitomis kliūtimis, dėl kurių kyla pavojus tokių organizacijų kasdienei veiklai ir jos atgrasomos nuo užduočių vykdymo kitose šalyse; pabrėžia, kad dėl tokių kliūčių taip pat labai padidėja darbo krūvis, nes reikia laikytis daugelio skirtingų administracinių procedūrų daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

9.  apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse ne pelno organizacijos buvo neįtrauktos į pagalbos reaguojant į pandemiją programų taikymo sritį;

10.  pabrėžia, kad nesuderinta praktika taip pat lemia nevienodas sąlygas dėl skirtingų rinkos sąlygų ir kitų kliūčių, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos skirtingose valstybėse narėse, pvz., atidarydamos banko sąskaitas, rinkdamos lėšas užsienyje ir atsiskaitydamos už jas, pasinaudodamos viešosios naudos priemonėmis ir sistemomis bei tam tikromis finansinėmis ar mokestinėmis sąlygomis arba samdydamos darbuotojus, visų pirma tais atvejais, kai jie samdomi kitose valstybėse narėse (tai turėtų būti palengvinta atsižvelgiant į laisvą darbuotojų judėjimą);

11.  ragina Komisiją išnagrinėti įvairias ne pelno organizacijų veiklos valstybėse narėse formas ir atlikti lyginamąją analizę;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne pelno organizacijos prisideda prie inovacijų, mokslinių tyrimų, ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo, ypač socialiniame, verslumo, technologijų ir kultūros sektoriuose;

13.  pripažįsta ne pelno organizacijų indėlį siekiant tam tikrų strateginių Sąjungos tikslų, pvz., kovoti su klimato krize, spręsti su skaitmenine transformacija susijusius iššūkius ir atsigauti po COVID-19 pandemijos; pabrėžia, kad tų tikslų bus neįmanoma pasiekti be pilietinės visuomenės indėlio skatinant spręsti tuos klausimus visoje Europoje, ypač kai tai susiję su būtinos politikos įgyvendinimu vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kartu paisant poveikį patiriančių subjektų interesų ir teisių;

14.  apgailestauja, kad duomenų trūksta arba jie pasenę; prašo valstybių narių reguliariai teikti suskirstytus duomenis, o Komisijos – sukurti patikimus ir dažnai atnaujinamus statistinius išteklius, pagrįstus nustatyta metodika, kuria užtikrinamas skaidrumas ir palyginamumas, ir sudaryti sąlygas tokius duomenis įtraukti į Eurostato statistiką apie tarpvalstybinę veiklą ir indėlį; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis EESRK užsakytu 2017 m. tyrimu „Pastarojo meto socialinės ekonomikos raida Europos Sąjungoje“, iš 13,6 mln. atlyginamų pareigybių kooperatyvuose, savidraudos draugijose, asociacijose, fonduose ir panašiuose Europos Sąjungos subjektuose 9 mln. darbuotojų buvo įdarbinti asociacijose ir fonduose, t. y. pagrindiniame darbo vietų šaltinyje tame sektoriuje; pabrėžia, kad tai taip pat rodo, jog svarbu turėti daugiau duomenų, susijusių su platesne sritimi nei socialinė ekonomika;

15.  apgailestauja, kad Komisija ir valstybės narės nepateikė teisės aktų, kuriais būtų sudaryta palanki aplinka, kurioje ne pelno organizacijos galėtų prisidėti prie vidaus rinkos veikimo, bei užtikrintas laisvas kapitalo judėjimas tarp valstybių ir kad, nepaisant keleto bandymų ir daugybės pilietinės visuomenės bei Parlamento raginimų, nebuvo parengtas Europos asociacijos statutas;

16.  palankiai vertina būsimą Socialinės ekonomikos veiksmų planą ir mano, kad, kadangi socialinės ekonomikos srityje veikia tik tam tikros ne pelno organizacijos, į šį veiksmų planą turi būti įtrauktos rekomendacijos, kaip įveikti tarpvalstybines kliūtis, ir jį reikia papildyti atskiromis teisėkūros iniciatyvomis, kuriomis būtų siekiama remti ne pelno organizacijas;

17.  mano, kad dėl ypatingo politinių partijų pobūdžio pasiūlytomis teisinėmis priemonėmis neturi būti daroma poveikio politinių partijų reglamentavimui; taip pat primena, kad Sąjunga paiso bažnyčių, religinių organizacijų ar bendruomenių, taip pat filosofinių ar nereliginių organizacijų, reglamentuojamų pagal nacionalinę teisę, statuso; pabrėžia, kad tai netrukdo į šių pasiūlymų taikymo sritį įtraukti organizacijų, kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar pasaulietiniais įsitikinimais, pvz., konfesinių ne pelno labdaros organizacijų; pabrėžia, kad profesinės sąjungos kai kuriose valstybėse narėse turi specialų lengvatinį statusą, todėl tos siūlomos priemonės profesinėms sąjungoms turėtų būti netaikomos; atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, norintys įsteigti asociaciją, gali laisvai naudotis siūlomo reglamento nuostatomis ir pasirinkti Europos asociacijos formą; pažymi, kad siūloma direktyva dėl būtiniausių standartų turi būti taikoma visoms ne pelno organizacijoms Sąjungoje;

Pilietinės visuomenės ir asociacijų laisvės apsauga

18.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja kliūčių, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos visoje Sąjungoje, ir dėl skirtumų, nulemtų nacionalinės teisės aktų, normų, administracinės praktikos ar politikos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis pilietinei visuomenei, nepagrįstai apribojamos pagrindinės teisės, ypač asociacijų, saviraiškos ir informacijos laisvės, ir ne pelno organizacijos atgrasomos nuo savo veiklos plėtros tarpvalstybiniu mastu;

19.  deramai atsižvelgia į skaitmeninimo ir interneto teikiamas galimybes palengvinant naudojimąsi teise į asociacijų laisvę, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas ne pelno organizacijų registracijai ir formavimuisi internete;

20.  pabrėžia, kad ne pelno organizacijos yra labai svarbios siekiant visais lygmenimis užtikrinti demokratiją ir politikos formavimą; jos remia viešąjį interesą ir dirba visuomenės labui, yra stabdžių ir atsvarų sistemos, būtinos teisinės valstybės principui užtikrinti, dalis ir pilietinio dalyvavimo varomoji jėga; palankiai vertina pilietinės visuomenės dalyvavimą ginant viešąjį interesą, skatinant aktyvizmą ir aktyvų socialinį gyvenimą;

21.  pakartoja, kad ne pelno organizacijos, siekdamos savo tikslų ar vykdydamos savo veiklą, gali laisvai dalyvauti politinėse ar viešose diskusijose; smerkia bandymus apriboti pilietinę erdvę dėl politinių priežasčių ir atsisakymą suteikti tokioms organizacijoms visuomenei naudingų organizacijų statusą, tokio statuso atėmimą arba užginčijimą remiantis numanoma ar tikra politine veikla, kai jų veikla nėra naudinga jokiai konkrečiai partijai ar nėra partijos politikos pakaitalas; mano, kad tokie atvejai yra pavojingi Europos demokratijai;

22.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ne pelno organizacijų nepriklausomumą ir kad būtina sudaryti joms palankią aplinką, atsižvelgiant į jų įvairovę ir vertinant visuomenei naudingas organizacijas kaip prisidedančias tiek prie paslaugų teikimo vietoje, tiek prie viešosios gerovės propagavimo ir viešosios politikos stebėjimo;

23.  primena nepriklausomos, nešališkos, profesionalios ir atsakingos žurnalistikos svarbą informuojant apie ne pelno organizacijų veiklą tiek privačioje, tiek visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat prieigos prie pliuralistinės informacijos svarbą, nes tai yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai; yra susirūpinęs dėl šmeižto kampanijų ir piktnaudžiaujamojo bylinėjimosi, kurie yra nukreipti prieš visuomenės dalyvavimo siekiančius veikėjus, įskaitant ne pelno organizacijas, ir kuriuos keliose valstybėse narėse pasitelkia išrinkti pareigūnai, viešosios įstaigos ar valstybės kontroliuojami subjektai, taip pat privatūs asmenys ir subjektai; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją(8) dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP);

24.  pareiškia, kad šis reglamentas, kuriuo nustatoma teisinė sistema, Europos pilietinei visuomenei bus naudingas tik tada, jei ne pelno organizacijos galės nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu gauti deramą ir lengvai prieinamą finansavimą; pabrėžia, kad tiek viešasis, tiek privatus ne pelno organizacijų finansavimas yra svarbus – šios organizacijos turi mažiau galimybių gauti pajamų iš veiklos, kuria siekiama pelno; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, kuri, be kita ko, skirta ne pelno organizacijoms; pažymi, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046(9) Sąjungos dotacijos apima bendrą finansavimą, kuris gali būti teikiamas iš nuosavų išteklių, iš įgyvendinant veiksmą ar darbo programą gautų pajamų arba iš trečiųjų asmenų finansinių įnašų arba nepiniginių įnašų; mano, kad visų pirma ne pelno organizacijų, turinčių labai ribotus finansinius išteklius, atveju turėtų būti įvertinta nuosavų išteklių reikalavimo riba ir prie tokių išteklių turėtų būti priskiriami nepiniginiai įnašai, su sąlyga, kad tokia tvarka nesutrikdys konkurencijos gaunant finansavimą; pažymi, kad ne pelno organizacijoms norint gauti joms prieinamų Sąjungos lėšų dažnai reikalaujama bendro finansavimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad naudos gavėjas turi surinkti reikiamų lėšų dalį iš kitų šaltinių; atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg didelės nuosavų išteklių dalies reikalavimas būtų žalingas ne pelno organizacijoms, nes jos gali nesugebėti surinkti tokių lėšų, todėl kai kurios organizacijos gali likti nuošalėje; taigi mano, kad turėtų būti įvertinta galimybė nustatyti bendro finansavimo dalies ribą ir kad reikia atsižvelgti į įvairias priemones, kurios galėtų būti išreikštos pinigais, pvz., savanoriško darbo laikas arba nepiniginiai įnašai;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog ne pelno organizacijos teiktų visuomenei svarbią informaciją; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimo skaidrumas turi būti laikomas viešuoju interesu, kai ne pelno organizacijos daro didelę įtaką viešajam gyvenimui ir viešoms diskusijoms;

26.  mano, kad nustačius Europos asociacijų statusą nacionalinėms ir vietos organizacijoms bus suteikta galimybė aktyviau dalyvauti sprendžiant Europos klausimus, dalyvauti tarpusavio mokymosi veikloje ir tarpvalstybiniuose mainuose ir kad tai padės joms gauti Sąjungos lygmens finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pilietinės visuomenės subjektams skirti pakankamai lėšų, padidinti lėšų prieinamumą ir dar labiau supaprastinti procedūras, kad pilietinės visuomenės subjektams, įskaitant mažas ir vietos organizacijas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti lėšų;

27.  be to, mano, kad siūlomus teisės aktus reikia papildyti priemonėmis, kuriomis remiamas reguliarus, prasmingas ir struktūrinis dialogas su pilietine visuomene ir atstovaujamosiomis organizacijomis, laikantis ES sutarties 11 straipsnio; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimybę suteikti visuomenei naudingoms organizacijoms dalyvaujamąjį statusą Sąjungos lygmeniu;

28.  pabrėžia, kad savavališka ir politiniais motyvais grindžiama diskriminacija dėl ne pelno organizacijų tikslų, veiklos ir jų finansavimo šaltinių trukdo asociacijų laisvei ir todėl kelia grėsmę saviraiškos laisvei;

Asociacijų, ne pelno organizacijų ir visuomenei naudingos veiklos pripažinimas visoje Sąjungoje

29.  pripažįsta, kad nacionalinio lygmens teisės aktuose ir pagal valstybių narių teisines tradicijas laikomasi skirtingo požiūrio apibrėžiant ar pripažįstant ne pelno organizacijas, kurios turi narių arba jų neturi, taip pat apibrėžiant, pripažįstant ir suteikiant joms visuomenei naudingos organizacijos statusą; pabrėžia, kad, nepaisant tokių skirtumų, bendrai sutariama dėl būtinybės nustatyti Europos būtiniausius standartus ir suteikti ne pelno organizacijoms galimybę įgyti juridinio subjekto statusą;

30.  ragina Komisiją pripažinti ir skatinti visuomenei naudingą ne pelno organizacijų veiklą suderinant visuomenei naudingą statusą Sąjungoje, pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais ir administracine praktika, kuriais reglamentuojamos ne pelno organizacijos, įskaitant jų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, joms taikomą finansinį ir mokestinį režimą arba mokesčių lengvatų priemones, taip pat tarpvalstybinę veiklą, neturėtų būti diskriminuojama dėl organizacijos įsisteigimo vietos ir jokia grupė ar asmuo neturėtų būti diskriminuojami jokiu pagrindu;

31.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti pasiūlymą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiam nuo mokesčių atleistų visuomenei naudingų organizacijų, įskaitant filantropines organizacijas, pripažinimui kiekvienoje valstybėje narėje, jei vienoje iš valstybių narių mokesčių tikslais jos pripažįstamos visuomenei naudingomis ir atleistomis nuo mokesčių;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne pelno organizacijų įstatų ir būtiniausių standartų reglamentavimas Sąjungos lygmeniu gali padėti sukurti vienodas sąlygas ir taip sudaryti palankesnes sąlygas užbaigti kurti vidaus rinką;

33.  primygtinai ragina Komisiją parengti tikslinę ir išsamią strategiją, skirtą pilietinei visuomenei Sąjungoje stiprinti, taip pat nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti ne pelno organizacijų veiklą visais lygmenimis;

34.  prašo Komisijos, remiantis SESV 352 straipsniu ir vadovaujantis šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis ir jo I priedu, pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Europos asociacijos statutas;

35.  prašo Komisijos, remiantis SESV 114 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl bendrų būtiniausių standartų, taikomų ne pelno organizacijoms Sąjungoje, kad nustatant būtiniausius standartus būtų sudarytos vienodos sąlygos ne pelno organizacijoms, užtikrinama galimybė pilietinei visuomenei naudotis laisvėmis ir pagrindinėmis teisėmis, taip pat prisidedama prie Europos demokratijos stiprinimo, laikantis šioje rezoliucijoje ir jo priedo II dalyje pateiktų rekomendacijų;

36.  prašo Komisijos pagal 11 dalį atliktos lyginamosios analizės rezultatus, kurie turi būti pridėti prie priedo I dalyje pateikiamo pasiūlymo dėl reglamento ir priedo II dalyje pateikiamo pasiūlymo dėl direktyvos, atitinkamai naudoti kartu su organizacijų nacionalinių formų, kurios turėtų būti laikomos patenkančiomis į taikymo sritį pagal priedo I dalyje pateikto pasiūlymo 3 straipsnio 2 dalį ir priedo II dalyje pateikto pasiūlymo 1 straipsnį, sąrašu;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

I DALIS

Pasiūlymas dėl

TARYBOS REGLAMENTO

dėl Europos asociacijos statuto

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,

kadangi:

(1)  tarpvalstybiniai projektai ir kitos pilietinę visuomenę įtraukiančios bendradarbiavimo formos ypač padeda svariai siekti Sąjungos tikslų, be kita ko, propaguoti jos vertybes, taip pat plėtoti daug įvairios tarpvalstybinės svarbos veiklos, kuri bendrojo intereso aspektu naudinga įvairiose srityse;

(2)  tarpvalstybinis piliečių ir atstovaujamųjų asociacijų bendradarbiavimas Europoje yra labai svarbus siekiant sukurti visa apimančią Europos pilietinę visuomenę, kuri yra svarbus Europos demokratijos ir Europos integracijos elementas, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos sutarties 11 ir 15 straipsnius;

(3)  daug asociacijų, siekdamos savo tikslų, atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje ir plėtojant vidaus rinką, nes reguliariai dalyvauja ekonominėje veikloje;

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos .../... (Būtiniausių standartų direktyva) tikslas – derinant valstybių narių įstatymus užtikrinti būtiniausius standartus ir palankią aplinką, kuri sudarytų geresnes sąlygas ne pelno organizacijoms vykdyti veiklą;

(5)  asociacijos yra mūsų visuomenę vienijantys susivienijimai. Jos atlieka svarbų vaidmenį padėdamos asmenims aktyviai dalyvauti demokratiniame ir socialiniame Sąjungos gyvenime, juos skatindamos ir įgalindamos tai daryti, ypač kalbant apie atskirtį ir diskriminaciją patiriančius asmenis, ir gali atlikti esminį vaidmenį formuojant Sąjungos politiką;

(6)  Sąjunga turėtų asociacijoms, kurių organizacinė forma visuotinai pripažįstama visose valstybėse narėse, suteikti tinkamą teisinę priemonę, kuria naudojantis būtų galima stiprinti savo tarptautinę ir tarpvalstybinę veiklą ir prisidėti prie pilietinio dialogo Sąjungos lygmeniu;

(7)  Sąjungos lygmeniu nustačius organizacinę formą būtų sudarytos palankesnės sąlygos visoms asociacijoms siekti tarpvalstybinių tikslų ir vykdyti veiklą vidaus rinkoje;

(8)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniai saugo ne pelno organizacijas nuo diskriminacinių ir nepagrįstų apribojimų, kiek tai susiję su prieiga prie išteklių ir laisvu kapitalo judėjimu Sąjungoje. Tai taip pat taikoma gebėjimui ieškoti ir gauti teisės subjekto egzistavimui ir veiklai būtinų tiek šalies vidaus, tiek užsienio išteklių ir juos naudoti. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimu byloje C-78/18 Europos Komisija / Vengrija(10), apribojimai turėtų būti nustatomi tik siekiant teisėtų tikslų, pavyzdžiui, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos interesais, ir turėtų būti proporcingi tikslui apsaugoti tokius interesus, be to, priemonių norimam tikslui pasiekti nulemta intervencija turėtų būti kuo mažesnė. Tai pasakytina, be kita ko, apie apribojimus, kylančius iš kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, taikomų laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant visų pirma į rizikos vertinimo įpareigojimus pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę. Taigi, valstybės narės negali taikyti nepagrįstų, pernelyg ribojančių ar neigiamą įtaką darančių priemonių, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, dėl kurių organizacijoms tektų pernelyg didelė našta ir dėl kurių jos patirtų per daug išlaidų;

(9)  fiziniai ir juridiniai asmenys gali steigti Europos bendroves pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001(11), Europos kooperatines bendroves pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003(12) ir Europos politines partijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(13). Tačiau nei viena iš šių priemonių asociacijoms nesuteikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių;

(10)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006(14) reglamentuoja Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) steigimą. Tokias grupes daugiausiai steigia valstybinės ar vietos institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai. Taigi, nevyriausybiniai pilietinės visuomenės veikėjai ir piliečiai nėra įtraukti;

(11)  Europos ekonominių interesų grupės (EEIG), kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 2137/85(15), leidžia vykdyti tam tikrą bendrą veiklą, tačiau išlaikant savo narių nepriklausomybę. Vis dėlto, EEIG neatitinka specialiųjų pilietinės visuomenės asociacijų poreikių;

(12)  todėl būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti tinkamą suderintą reguliavimo sistemą ir taisykles, kurios sudarytų sąlygas steigti Europos asociacijas, turinčias savo teisinį subjektiškumą, ir kuriomis būtų reglamentuojamas tarpvalstybinis tokių asociacijų steigimas ir veikla;

(13)  politinės partijos ir profesinės sąjungos, bažnyčios ir kitos religinės bendruomenės, taip pat filosofinės ar nereliginės organizacijos neturėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį dėl to, kad Sąjunga neturi kompetencijos reglamentuoti jų statusą, ir dėl to, kad pagal nacionalinę teisę joms suteiktas ypatingas statusas. Dėl šių priežasčių joms turėtų būti taikomos kitokios sąlygos nei kitoms tokio statuso neturinčioms asociacijoms, pavyzdžiui, konfesinėms ne pelno labdaros organizacijoms arba organizacijoms, kovojančioms su diskriminacija, taip pat ir darbo rinkoje;

(14)  šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis darbuotojų ir profesinių sąjungų teisėms, įskaitant esamas teises ir apsaugą, kiek tai susiję su nemokumo ir restruktūrizavimo procedūromis, susijungimais, įmonių perdavimu ir informavimu bei darbo užmokesčiu. Darbdaviai turėtų vykdyti jiems tenkančias pareigas nepaisant jų veiklos formos;

(15)  svarbu užtikrinti koordinavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų išvengta susiskaidymo ir remiamas suderintas požiūris taikant šį reglamentą visoje Sąjungoje. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti numatyta paskirti Europos asociacijų valdybą, kuri įeitų į Komisijos ir (arba) atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų struktūrą arba būtų su jais susieta;

(16)  pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007(16) 2 straipsnį Europos asociacijų valdyba turėtų pakviesti Pagrindinių teisių agentūros atstovą į savo posėdžius, kai juose kalbama apie asociacijų laisvę arba saviraiškos laisvę;

(17)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti konkretūs administracinių procedūrų vykdymo laikotarpiai, be kita ko, susiję su registracija ir visuomenei naudingos organizacijos statuso suteikimo procesu. Vertindama šio reglamento įgyvendinimą ir taikymą, Komisija visų pirma turėtų išnagrinėti, kaip tokie laikotarpiai taikomi praktikoje;

(18)  siekdama patikrinti, ar laikomasi 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nacionalinės asociacijų įstaigos gali prašyti pateikti narių steigėjų vardus, pavardes ir adresus. Informacija apie ne pelno organizacijų steigėjų ir narių, kurie yra fiziniai asmenys, tapatybę gali būti laikoma neskelbtina informacija, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokie reikalavimai, dėl kurių turi būti tvarkomi tokie asmens duomenys, nedarytų poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679(17) (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui), ypač jo 9 straipsniui;

(19)  Europos asociacija gali pageidauti išskirti skirtingas narių kategorijas, kad galėtų suteikti balsavimo teises tik visateisiams nariams, sykiu pripažindama asocijuotuosius narius, pritariančius asociacijos idėjai, bet nesuteikdama jiems teisės balsuoti, ir (arba) garbės narius, kurie būtų atleisti nuo pareigos mokėti narystės mokestį, bet turėtų balsavimo teises. Skirstant narius į kategorijas negalima jų nepagrįstai diskriminuoti, ypač pilietybės pagrindu;

(20)  kadangi šis reglamentas taikomas tik ne pelno asociacijoms, SESV nenumato jokio kito teisinio pagrindo, išskyrus tą, kuris nustatytas 352 straipsnyje;

(21)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti Europos asociaciją, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl išdėstytų priežasčių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiame reglamente nustatomos Europos asociacijos formos teisės subjektų steigimo, valdymo, registravimo ir reguliavimo sąlygos ir procedūros.

2.  Europos asociacija – nepriklausomas ir savarankiškas, tarpvalstybinis, Sąjungos teritorijoje pagal savanorišką fizinių ar juridinių asmenų susitarimą nuolat veikiantis subjektas, įsteigtas siekiant bendro tikslo, kuriuo nesiekiama pelno.

3.  Europos asociacija pati apibrėžia savo tikslus ir veiklą, kuri reikalinga tiems tikslams pasiekti.

4.  Europos asociacijos tikslais paisoma tikslų ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, ir remiamas jų propagavimas.

5.  Europos asociacija grindžiama naryste ir laisvai sprendžia, kas gali būti jos nariais. Ši nuostata, vadovaujantis pagrįstais ir objektyviais kriterijais ir laikantis nediskriminavimo principo, gali apimti specialiųjų reikalavimų nariams nustatymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  ne pelno – požymis, reiškiantis, kad pagrindinis tikslas nėra gauti pelno, net jei ekonominė veikla gali būti vykdoma. Tais atvejais, kai ne pelno organizacija gauna pelno, jis investuojamas į organizaciją ir panaudojamas siekiant jos tikslų, o ne padalijamas nariams, steigėjams ar kitoms privačioms šalims. Visuomenei naudingos organizacijos statuso pagal 21 straipsnį suteikimas nėra būtina sąlyga norint nustatyti, ar kuri nors organizacija yra ne pelno pobūdžio. Vis dėlto, tais atvejais, kai suteikiamas visuomenei naudingos organizacijos statusas, organizacija laikoma ne pelno subjektu;

b)  nepriklausoma (kalbant apie asociacijas) – laisva nuo bet kokio nederamo valstybės kišimosi ir nepriklausanti valstybinei ar administracinei struktūrai. Šiuo atveju nei gaunamas valstybinis finansavimas, nei dalyvavimas vyriausybės patariamojo organo veikloje netrukdo asociacijos laikyti nepriklausomu subjektu, kol toks finansavimas ar dalyvavimas nedaro poveikio asociacijos veikimo ir sprendimų priėmimo savarankiškumui;

c)  savarankiška (kalbant apie asociacijas) – turinti institucinę struktūrą, dėl kurios ji gali vykdyti visas vidaus ir išorės funkcijas ir nepriklausomai priimti esminius sprendimus;

d)  visuomenei naudinga – didinanti visuomenės ar jos dalies gerovę, todėl naudinga bendrojo visuomenės intereso aspektu;

e)  tarpvalstybinė (kalbant apie asociacijas) – siekianti tarptautinio arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslo Sąjungoje arba pasižyminti tuo, kad asociacijos nariai steigėjai yra bent iš dviejų valstybių narių, o tai reiškia, kad jie yra valstybės narės piliečiai arba gyventojai, jei jie yra fiziniai asmenys, arba turi registruotą buveinę valstybėje narėje, jei jie yra juridiniai asmenys;

f)  narys – fizinis ar juridinis asmuo, savanoriškai ir sąmoningai pateikęs paraišką dėl narystės asociacijoje, kad prisidėtų prie jos tikslų ir veiklos, ir pagal tos asociacijos įstatus į ją priimtas. Tais atvejais, kai asociacija atsiranda po pertvarkymo ar susijungimo, galima daryti įtikinamą pageidavimo būti nariu prielaidą.

3 straipsnis

Europos asociacijoms taikomos taisyklės

1.  Europos asociacijos reglamentuojamos šiuo reglamentu ir jų įstatais. Jei tam tikri aspektai šiame reglamente nereglamentuoti, Europos asociacija reglamentuojama pagal valstybės narės, kurioje Europos asociacija turi registruotą buveinę, teisę.

2.  Valstybės narės, laikydamosi šio reglamento nuostatų ir atsižvelgdamos į jo tikslus, nustato teisės subjektą ar teisės subjektų kategoriją, kurie, taikytinos teisės pagal 1 dalį nustatymo tikslais laikomi lygiaverčiais Europos asociacijai.

4 straipsnis

Nacionalinė asociacijų įstaiga

1.  Valstybės narės paskiria nepriklausomą viešojo sektoriaus instituciją (toliau – nacionalinė asociacijų įstaiga) ir apie tai informuoja 5 straipsnyje nurodytą Europos asociacijų valdybą ir Komisiją. Nacionalinė asociacijų įstaiga yra atsakinga už Europos asociacijų registravimą pagal 10 straipsnį ir šio reglamento taikymo stebėseną, visapusiškai paisant Sutartyse ir Chartijoje nustatytų Europos asociacijų pagrindinių teisių ir laisvių.

2.  Kiekviena nacionalinė asociacijų įstaiga prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje. To siekdamos nacionalinės asociacijų įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje, taip pat ir Europos asociacijų valdybos sistemoje pagal 5 ir 22 straipsnius.

5 straipsnis

Europos asociacijų valdyba

1.  Paskiriama Europos asociacijų valdyba.

2.  Europos asociacijų valdybai padeda sekretoriatas.

3.  Europos asociacijų valdybą sudaro po vieną kiekvienos nacionalinės asociacijų įstaigos atstovą ir trys Komisijos atstovai.

4.  Europos asociacijų valdyba, vykdydama savo užduotis ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia nepriklausomai.

5.  Siekdama užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, Europos asociacijų valdyba:

a)  bendradarbiaudama su Komisija ir nacionalinėmis asociacijų įstaigomis, parengia bendras formas ar kitas priemones, kuriomis remiamas elektroninis Europos asociacijų registravimas pagal 10 straipsnį;

b)  sukuria ir tvarko skaitmeninę Europos asociacijų duomenų bazę Sąjungos lygmeniu kaip priemonę, naudingą informavimo ir statistikos tikslais, taip pat struktūriniam pilietiniam dialogui Sąjungos klausimais remti;

c)  tvarko pranešimus apie Europos asociacijų registraciją, panaikinimą ir kitus atitinkamus su jomis susijusius sprendimus siekiant skelbti juos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip numatyta pagal šį reglamentą;

d)  vertina, ar valstybės narės pagal 3 straipsnio 2 dalį tinkamai nustatė lygiaverčius teisės subjektus;

e)  priima ir nagrinėja skundus dėl šio reglamento taikymo bei imasi tolesnių veiksmų dėl jų, nedarydama poveikio nacionalinių registravimo ir priežiūros institucijų užduotims;

f)  priima sprendimus dėl skundų, prireikus pasitelkdama savo apeliacinį komitetą pagal 10 ir 11 straipsnius;

g)  nagrinėja visus su šio reglamento taikymu susijusius klausimus ir savo iniciatyva arba vieno iš savo narių ar Komisijos prašymu konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais,

h)  teikia gaires ir rekomendacijas bei nustato geriausios praktikos pavyzdžius nacionalinėms asociacijų įstaigoms ir Europos asociacijoms, siekdama užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas nuosekliai;

i)  savo iniciatyva, vieno iš savo narių ar Komisijos prašymu, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais, teikia nuomones ir rekomendacijas Komisijai visais su Europos asociacijomis ar priemonėmis, kurias reikia taikyti dėl Būtiniausių standartų direktyvos, susijusiais klausimais;

j)  teikia nuomones ir rekomendacijas Komisijai dėl struktūrinių ir veiklos fondų, kurių lėšomis siekiama finansuoti pilietinę visuomenę, organizuoti pilietinį dialogą ir apsaugoti bei propaguoti Sąjungos teises ir vertybes, kaip įtvirtinta ES sutartyje, SESV ir Chartijoje, išlaikant ir plėtojant atviros, teisėmis pagrįstos, demokratinės, lygios ir įtraukios visuomenės, grindžiamos teisinės valstybės principu, kūrimą;

k)  skatina bendradarbiavimą ir veiksmingus dvišalius ir daugiašalius informacijos ir geriausios patirties mainus su nacionalinėmis asociacijų įstaigomis ir tarp jų;

l)  skatina rengti bendras mokymo programas ir sudaro palankesnes sąlygas personalo mainams tarp nacionalinių asociacijų įstaigų.

6.  Europos asociacijų valdyba yra atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai ir teikia metines savo veiklos ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

7.  Europos asociacijų valdybos ir jos narių diskusijoms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001(18).

8.  Europos asociacijų valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir nustato savo darbo tvarką.

9.  Europos asociacijų valdyba gali į savo posėdžius kviesti atitinkamų Europos Sąjungos agentūrų atstovus ir nepriklausomus ekspertus, ypač iš akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės, ir reguliariai su jais konsultuotis.

II skyrius

Steigimas ir registravimas

6 straipsnis

Steigimas

1.  Europos asociacija įsteigiama:

a)  bent trijų narių steigėjų susitarimu; nariai steigėjai turi būti bent iš dviejų valstybių narių, t. y. jie turi būti valstybės narės piliečiai arba gyventojai, jei jie yra fiziniai asmenys, arba turėti registruotą buveinę valstybėje narėje, jei jie yra juridiniai asmenys, arba

b)  egzistuojantį subjektą, kuris buvo įsteigtas pagal kurios nors valstybės narės teisę, atitinka a punkte nurodytas sąlygas ir savo registruotą buveinę turi Sąjungoje, pertvarkius į Europos asociaciją, arba

c)  susijungus bent dviem esamoms Europos asociacijoms, arba

d)  susijungus bent vienai esamai Europos asociacijai ir bent vienam subjektui, priklausančiam pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytoms subjektų kategorijoms, arba

e)  susijungus bent dviem pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems subjektams, kurie buvo įsteigti pagal valstybių narių teisės aktus ir kurių registruotos buveinės yra Sąjungoje, jei šie subjektai kartu turi bent tris narius ir jei tie nariai yra iš bent dviejų skirtingų valstybių narių.

2.  Valstybė narė gali nustatyti, kad į vieną iš pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytų subjektų kategorijų patenkantis subjektas, kurio registruota buveinė yra ne Sąjungoje, gali dalyvauti steigiant Europos asociaciją su sąlyga, kad toks subjektas įsteigiamas vadovaujantis valstybės narės teise, turi registruotą buveinę toje valstybėje narėje bei palaiko tikrą ir nuolatinį ekonominį, socialinį ar kultūrinį ryšį su ta valstybe nare.

3.  Europos asociacija steigiama raštišku visų narių steigėjų susitarimu arba visų narių steigėjų pasirašytu raštišku steigiamojo posėdžio protokolu, kuris tinkamai patikrinamas, jei tokio patikrinimo reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus dėl asociacijų steigimo.

4.  Vienam iš narių steigėjų išstojus iš Europos asociacijos, jos veikla automatiškai nenutraukiama ir Europos asociacija nepanaikinama, jei ji ir toliau vykdo veiklą asmenų, kurių skaičius siekia bent nurodytą 1 dalies a punkte, susitarimu.

5.  Europos asociacijos steigimo ar bet kokiais restruktūrizavimo procesais neturi būti naudojamasi siekiant pažeisti darbuotojų ar profesinių sąjungų teises ar pabloginti darbo sąlygas. Kaip numatyta pagal taikytinas kolektyvines sutartis ir nacionalinę bei Sąjungos teisę, įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams vykdomi toliau ir darbuotojai, savanoriai, profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai tinkamai informuojami ir su jais tinkamai konsultuojamasi. Atitinkamais atvejais turi būti paisoma kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu teisių ir jos turi būti išlaikomos.

7 straipsnis

Narystė

Europos asociacijos gali laisvai išskirti visateisius narius ir kitų kategorijų narius. Europos asociacijos įstatuose apibrėžiamos kiekvienos kategorijos narių teisės ir pareigos, ypač susijusios su teise balsuoti.

8 straipsnis

Įstatai

1.  Nariai steigėjai Europos asociacijos įsteigimo metu arba per steigiamąjį posėdį parengia ir pasirašo įstatus.

2.  Įstatuose pateikiama bent ši informacija apie Europos asociaciją:

a)  Europos asociacijos pavadinimas, prieš jį arba po jo – santrumpa EA;

b)  tikslus jos tikslų ir ne pelno pobūdžio nurodymas ir, kai taikoma, visuomenei naudingų tikslų aprašymas;

c)  registruotos buveinės adresas;

d)  turtas steigimo momentu;

e)  narių steigėjų pavadinimas ir jų registruotų buveinių adresas, jei jie yra juridiniai asmenys;

f)  narių priėmimo, pašalinimo ir išstojimo sąlygos ir tvarka;

g)  narių teisės ir pareigos ir skirtingos narių kategorijos, jei jos yra, taip pat kiekvienos kategorijos narių teisės ir pareigos;

h)  nuostatos, kuriomis reglamentuojamas direktorių valdybos narių skaičius, direktorių valdybos sudėtis, jos narių paskyrimas ir atleidimas, procedūros direktorių valdybos narių atžvilgiu inicijavimo asociacijos vardu sąlygos, taip pat nuostatos dėl direktorių valdybos veiklos, įgaliojimų ir atsakomybės, įskaitant atstovavimo įgaliojimus palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis;

i)  nuostatos, kuriomis reglamentuojama visuotinio susirinkimo, kaip nurodyta 16 straipsnyje, veikla, įgaliojimai ir atsakomybė, įskaitant daugumos ir kvorumo reikalavimus;

j)  nuostatos dėl narių teisių ir pareigų, įskaitant balsavimo teises ir teises teikti pasiūlymus;

k)  savanoriško asociacijos panaikinimo pagrindai ir tvarka;

l)  aiškus asociacijos įsipareigojimas paisyti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių;

m)  informacija apie tai, ar esama steigiamojo kapitalo ir, jei taip, tokio kapitalo dydis;

n)  visuotinio susirinkimo sušaukimo dažnumas ir

o)  įstatų priėmimo data ir jų dalinio keitimo tvarka.

9 straipsnis

Registruota buveinė

1.  Europos asociacijos registruota buveinė yra Sąjungos teritorijoje, asociacijos įstatuose nurodytoje vietoje. Registruota buveinė yra toje vietoje, kurioje veikia centrinė Europos asociacijos administracija, arba pagrindinėje veiklos Sąjungoje vykdymo vietoje.

2.  Jei Europos asociacija įsteigiama pertvarkymo būdu, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, nariai nusprendžia, ar Europos asociacijos registruota buveinė lieka valstybėje narėje, kurioje buvo registruotas pirminis subjektas, ar ji perkeliama į kitą valstybę narę.

3.  Jei Europos asociacija įsteigiama susijungimo būdu, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies c, d arba e  punktuose, nariai nusprendžia, kurioje iš valstybių narių, kuriose buvo registruoti susijungiantys subjektai, turi būti Europos asociacijos registruota buveinė.

10 straipsnis

Registracija

1.  Europos asociacijos nariai steigėjai per 30 dienų nuo Europos asociacijos įsteigimo, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje, nacionalinei asociacijų įstaigai pateikia paraišką ją įregistruoti.

2.  Nacionalinė asociacijų įstaiga, patikrinusi, ar pareiškėjai laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, per 30 dienų nuo paraiškos gavimo priima sprendimą dėl Europos asociacijos registracijos.

3.  Valstybė narė nenustato jokių kitų reikalavimų, taikomų registracijai, nei nustatyti šiame reglamente.

4.  Jei nacionalinė asociacijų įstaiga patenkina paraišką, ji įregistruoja Europos asociaciją atitinkamame nacionaliniame registre ir per 15 dienų praneša apie savo sprendimą Europos asociacijų valdybai, o ši įtraukia Europos asociaciją į Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazę, sukurtą pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą. Per tą patį laikotarpį nacionalinė asociacijų įstaiga taip pat praneša apie savo sprendimą Europos Sąjungos leidinių biurui, o šis užtikrina, kad informacija būtų nedelsiant paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.  Jei per 30 dienų nuo registracijos paraiškos pateikimo paraiška buvo atmesta arba dėl jos nebuvo priimtas sprendimas, pareiškėjas per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos arba pasibaigus 30 dienų laikotarpiui, per kurį turi būti priimtas sprendimas, gali pateikti skundą pagal 11 straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui.

Apeliacinis komitetas sprendimą dėl registracijos paraiškos priima per 30 dienų nuo skundo pateikimo dienos.

Jei apeliacinis komitetas patvirtina registracijos paraišką arba nepriima sprendimo per 30 dienų, nacionalinė asociacijų įstaiga įregistruoja asociaciją per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.

Apie bet kokį sprendimą atmesti registracijos paraišką pranešama pareiškėjams ir nurodomos tinkamai pagrįstos atmetimo priežastys.

6.  Įtraukus asociaciją į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 4 dalį, Europos asociacijos registracija įsigalioja visoje Sąjungoje.

7.  Registracija atliekama naudojant bendras registracijos formas arba kitas 5 straipsnyje nurodytas priemones. Registravimo procedūra turi būti elektroninė ir prieinama, pareiškėjams sudarant galimybę pateikti paraišką oficialia valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, kalba arba viena iš jų. Registracijos mokesčiai negali būti didesni už tuos, kurie taikomi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, ir neturi viršyti administracinių išlaidų arba sudaryti pernelyg didelę finansinę naštą, laikantis proporcingumo principo. Nacionalinės asociacijų įstaigos sudaro sąlygas registruotis neelektroninėmis priemonėmis.

8.  Nacionalinė asociacijų įstaiga, gavusi Europos asociacijos paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą, įvertina, ar paraiška atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Nacionalinė asociacijų įstaiga nenustato jokių kitų reikalavimų, nei nustatyti šiame reglamente.

9.  Nacionalinė asociacijų įstaiga per 15 dienų nuo paraiškos suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą gavimo dienos priima privalomą sprendimą dėl tos paraiškos. Tinkamai pagrįstais atvejais, jei norint įvertinti paraišką reikia išsamesnio nagrinėjimo arba paprašyta Europos asociacijų valdybos nuomonės, šį laikotarpį galima pratęsti 15 dienų. Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama informuoja Europos asociaciją apie pradinio 15 dienų laikotarpio pratęsimo trukmę ir priežastis.

10.  Jei nacionalinė asociacijų įstaiga patvirtina paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą, ji įregistruoja tą sprendimą atitinkamame nacionaliniame registre ir per 15 dienų praneša apie savo sprendimą Europos asociacijų valdybai, o ši įtraukia informaciją apie Europos asociacijos visuomenei naudingą statusą į Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazę, sukurtą pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą. Per tą patį laikotarpį nacionalinė asociacijų įstaiga taip pat praneša apie savo sprendimą Europos Sąjungos leidinių biurui, o šis užtikrina, kad informacija būtų nedelsiant paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11.  Įtraukus sprendimą į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 10 dalį, priimtas sprendimas dėl visuomenei naudingos organizacijos statuso įsigalioja visoje Sąjungoje.

12.  Jeigu paraiška suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą buvo atmestas arba dėl jo nebuvo priimtas sprendimas per 9 dalyje nurodytą laikotarpį, pareiškėjas gali per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos pateikti skundą apeliaciniam komitetui arba, pasibaigus laikotarpiui, per kurį turi būti priimtas sprendimas, perduoti paraišką pagal 11 straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui.

Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 15 dienų nuo skundo pateikimo arba paraiškos perdavimo dienos arba tinkamai pagrįstais atvejais per 30 dienų.

Jei apeliacinis komitetas patvirtina paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą arba nepriima sprendimo per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, nacionalinė asociacijų įstaiga suteikia visuomenei naudingos organizacijos statusą per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.

Apie bet kokį sprendimą atmesti registracijos paraišką pranešama pareiškėjams ir nurodomos tinkamai pagrįstos atmetimo priežastys.

13.  Europos asociacijos nariai steigėjai gali nuspręsti vienu metu pateikti registracijos paraišką ir paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą; tokiu atveju dėl abiejų paraiškų sprendžiama kartu ir taikomi ilgesni laikotarpiai.

11 straipsnis

Apeliacinis komitetas

1.  Ne vėliau kaip [... mėnesiai (-ių) po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Europos asociacijų taryba įsteigia apeliacinį komitetą, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Komisijos atstovas yra šio komiteto pirmininkas.

2.  Sekretoriato paslaugas Europos asociacijų valdybai teikia Komisija.

3.  Apeliacinio komiteto posėdžius sušaukia jo pirmininkas, o sprendimai priimami absoliučia jo narių balsų dauguma.

12 straipsnis

Registruotos buveinės perkėlimas

1.  Europos asociacijos registruotą buveinę galima perkelti į kitą valstybę narę pagal šį straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad Europos asociacijai, kuri perkelia savo registruotą buveinę į kitą valstybę narę, nebūtų trukdoma perkelti savo turtą ir dokumentus. Dėl tokio perkėlimo neturi būti daromi Europos asociacijos įstatų pakeitimai, išskyrus šiame straipsnyje numatytus pakeitimus, Europos asociacijos veikla neturi būti nutraukiama ir neturi būti įsteigiamas naujas juridinis asmuo, taip pat toks perkėlimas neturi poveikio teisėms ir pareigoms, egzistavusioms iki perkėlimo, išskyrus tas, kurios yra neatsiejamai susijusios su perkėlimu.

2.  Pasiūlymą dėl perkėlimo rengia Europos asociacijos direktorių valdyba, jis skelbiamas vadovaujantis valstybės narės, kurioje yra registruota buveinė, nacionalinėmis taisyklėmis.

3.  Pagal 2 dalį parengtame pasiūlyme dėl perkėlimo pateikiama tokia informacija:

a)  numatoma registruota buveinė ir siūlomas pavadinimas valstybėje narėje, į kurią perkeliama asociacija;

b)  pavadinimas ir adresas valstybėje narėje, iš kurios perkeliama asociacija;

c)  pasiūlymas dėl iš dalies pakeistų įstatų, įskaitant, kai taikytina, naują Europos asociacijos pavadinimą;

d)  siūlomas perkėlimo tvarkaraštis ir

e)  numatomos teisinės ir ekonominės perkėlimo pasekmės.

4.  Du mėnesius nuo pasiūlymo paskelbimo dienos sprendimas dėl perkėlimo nepriimamas. Sprendimams dėl perkėlimo taikomos sąlygos, nustatytos Europos asociacijų įstatų daliniam keitimui.

5.  Prieš paskelbiant pasiūlymą dėl perkėlimo egzistuojantys kreditoriai ir kitų teisių į Europos asociaciją turėtojai turi teisę reikalauti, kad Europos asociacija suteiktų jiems atitinkamas garantijas. Tokių garantijų suteikimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje iki perkėlimo buvo Europos asociacijos registruota buveinė, nacionalinė teisė. Valstybės narės gali išplėsti šios nuostatos taikymą, kad ji būtų taikoma ir Europos asociacijos iki perkėlimo dienos atsiradusiam įsiskolinimui viešojo sektoriaus institucijoms.

6.  Valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, kompetentinga institucija išduoda pažymėjimą, patvirtinantį, kad prieš perkėlimą reikalaujami veiksmai ir formalumai buvo tinkamai atlikti.

7.  Nauja registracija neatliekama tol, kol neparengiamas 8 dalyje numatytas pažymėjimas. Europos asociacijos registruotos buveinės perkėlimas ir atitinkamai pakeisti įstatai įsigalioja tą dieną, kurią perkėlimas įregistruojamas, kaip numatyta 10 straipsnyje.

8.  Valstybė narė gali atsisakyti perkelti Europos asociacijų, kurių registruota buveinė yra jos teritorijoje, registruotą buveinę, jei paskirta kompetentinga institucija per du mėnesius, kaip nurodyta 6 dalyje, pateikia oficialų prieštaravimą. Toks prieštaravimas gali būti pateikiamas ir grindžiamas tik visuomenės saugumo sumetimais ir apie jį pranešama paskirties valstybės narės nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai.

9.  Jei pagal 8 dalį atsisakoma leisti perkelti registruotą buveinę, Europos asociacija per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos gali pateikti skundą pagal 11 straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui. Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 15 dienų arba tinkamai pagrįstais atvejais, jei norint įvertinti paraišką reikia išsamesnio nagrinėjimo, per 30 dienų.

10.  Jei apeliacinis komitetas pritaria perkėlimui arba nepriima sprendimo per 11 dalyje nurodytą laikotarpį, kompetentingų valstybių narių nacionalinė asociacijų įstaiga patvirtina perkėlimą per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.

Apie bet kokį sprendimą neleisti perkelti registruotos buveinės pranešama pareiškėjams ir kartu su juo pateikiamos tinkamai pagrįstos sprendimo priežastys.

11.  Jeigu sprendimas dėl registruotos buveinės perkėlimo tampa galutinis, valstybės narės, kurioje buvo Europos asociacijos registruota buveinė iki perkėlimo, nacionalinė asociacijų įstaiga per 15 dienų perduoda tą informaciją valstybės narės, į kurią Europos asociacija ketina perkelti savo registruotą buveinę, nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai. Paskirties valstybės narės nacionalinė asociacijų įstaiga ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios informacijos gavimo dienos įtraukia Europos asociaciją į atitinkamą nacionalinį registrą. Europos asociacijų valdyba užtikrina, kad informacija apie perkėlimą būtų paskelbta Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunamas pranešimas iš valstybės narės, kurioje buvo Europos asociacijos registruota buveinė iki perkėlimo. Europos asociacijos registruotos buveinės perkėlimas įsigalioja ir perkėlimo faktu galima remtis trečiųjų asmenų atžvilgiu nuo tos dienos, kai Europos asociacija įtraukiama į valstybės narės, kurioje yra jos nauja registruota buveinė, nacionalinį registrą.

12.  Europos asociacija, kuriai taikomos panaikinimo, veiklos nutraukimo, likvidavimo, nemokumo, mokėjimų sustabdymo ar kitos panašios procedūros, negali perkelti savo registruotos buveinės.

13 straipsnis

Juridinio asmens statusas

1.  Europos asociacija savo teisinį subjektiškumą visose valstybėse narėse įgyja tą dieną, kai ji kaip Europos asociacija įregistruojama atitinkamame nacionaliniame registre.

2.  Gavusi pranešimą apie registraciją, bet prieš įtraukiant į atitinkamą nacionalinį registrą, Europos asociacija gali naudotis juridinio asmens teisėmis, jei savo pavadinime ji naudoja žodžius „steigiama Europos asociacija“ ir laikosi nacionalinių prevencinės priežiūros taisyklių, taikomų nacionalinėms asociacijoms valstybėje narėje, kurioje steigimo etapu yra Europos asociacijos registruota buveinė. Jeigu prieš įgyjant juridinio asmens statusą Europos asociacijos vardu buvo imtasi veiksmų, o Europos asociacija neprisiima iš šių veiksmų kylančių prievolių, tuos veiksmus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys steigimo metu yra solidariai atsakingi už juos, išskyrus atvejus, kai valstybės narės, kurioje steigimo etapu yra Europos asociacijos registruota buveinė, taikytinose nacionalinėse taisyklėse numatyta kitaip.

3.  Nuo... [šio reglamento įsigaliojimo data] į savo pavadinimą įtraukti formos pavadinimą „Europos asociacija“, pateikiamą valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, valstybine kalba ar kalbomis, gali tik pagal šį reglamentą įsteigtos ir registruotos Europos asociacijos. Tai daryti jos gali po to, kai yra įtraukiamos į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 10 straipsnio 4 dalį.

4.  Europos asociacijos, kaip juridiniai asmenys, turi teisę savo vardu naudotis įgaliojimais, teisėmis ir vykdyti pareigas, kurie yra būtini jų tikslams pasiekti, tomis pačiomis sąlygomis kaip teisės subjektas, nustatytas pagal 3 straipsnio 2 dalį ir įsteigtas pagal valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, teisę.

5.  Europos asociacijai įsigijus juridinio asmens statusą, ji įgyja teisę ir gali:

a)  sudaryti sutartis ir atlikti kitus teisinius veiksmus, įskaitant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimą;

b)  rinkti lėšas savo ne pelno veiklai remti;

c)  gauti dovanojamas lėšas ir palikimus;

d)  įdarbinti darbuotojus;

e)  būti teismo proceso šalimi ir

f)  naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis.

14 straipsnis

Valdymas ir organai

1.  Europos asociacija savo įstatuose, laikydamasi šio reglamento nuostatų, gali pati nuspręsti, kaip apibrėžti savo vidaus valdymo struktūras ir valdymą. Tokios struktūros ir valdymas turi bet kuriuo atveju atitikti demokratijos principus ir pagrindines Sąjungos vertybes.

2.  Europos asociacijai vadovauja bent du organai – direktorių valdyba ir visuotinis susirinkimas.

3.  Kitus valdymo organus gali steigti direktorių valdyba arba visuotinis susirinkimas šiame reglamente ir Europos asociacijos įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

15 straipsnis

Direktorių valdyba

1.  Direktorių valdyba vadovauja Europos asociacijai vadovaudamasi Europos asociacijos interesais ir siekdama jos tikslų, kaip numatyta Europos asociacijos įstatuose.

2.  Direktorių valdybą pagal įstatus paskiria visuotinis susirinkimas. Informacija apie direktorių valdybos sudėtį pateikiama nacionalinei asociacijų įstaigai per 6 mėnesius nuo jos išrinkimo dienos. Nacionalinė asociacijų įstaiga apie tai informuoja Europos asociacijų valdybą. Apie bet kokius sudėties pokyčius informuojama tokia pačia tvarka. Europos asociacija viešai paskelbia tokią informaciją.

3.  Asmuo negali tapti direktorių valdybos nariu, jam negali būti suteikiami direktorių valdybos turimi įgaliojimai arba jam pagal 6 dalį negali būti suteikiami valdymo ar atstovavimo įgaliojimai, jeigu jis netenka teisės eiti pareigas teisės subjekto valdyboje ar kitame panašiame valdymo ar priežiūros organe dėl:

a)  tam asmeniui taikomo tam tikro Sąjungos ar nacionalinio teisės akto;

b)  Sąjungos ar nacionalinio teisės akto, taikomo pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams valstybėje narėje, kurioje yra tos Europos asociacijos registruota buveinė, arba

c)  valstybėje narėje priimto arba pripažinto teismo arba administracinio sprendimo.

4.  Atsižvelgiant į šiuo reglamentu ir Europos asociacijos įstatais direktorių valdybos nariams priskirtas funkcijas, visi direktorių valdybos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas.

5.  Direktorių valdyba gali perduoti valdymo įgaliojimus ar pareigas komitetams, kuriuos sudaro vienas ar daugiau Europos asociacijos narių. Naudojimosi tokiais perduotais įgaliojimais sąlygos nustatomos įstatuose arba patvirtinamos per visuotinį susirinkimą.

6.  Direktorių valdyba gali rengti eilinius ir neeilinius posėdžius. Direktorių valdyba į eilinius posėdžius renkasi Europos asociacijos įstatuose nustatytais laiko tarpais ir ne rečiau kaip du kartus per metus, kad aptartų Europos asociacijos sąskaitas, veiklą ir numatomas Europos asociacijos projektų perspektyvas.

7.  Kartą per metus direktorių valdyba parengia Europos asociacijos finansinę ir veiklos ataskaitą, kurią ji perduoda nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai. Tokią metinę ataskaitą taip pat viešai skelbia Europos asociacija.

8.  Nedarant poveikio 22 straipsnio 2 daliai ir tokiu mastu, kokiu tai taikoma 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, direktorių valdyba kartą per metus parengia Europos asociacijos sąskaitų finansinę ataskaitą, kurioje nurodomos pajamos, gautos iš ekonominės veiklos, ir lėšos, kaip antai kreditai ir banko paskolos, dovanotos lėšos arba neatlygintinai gauti grynieji pinigai ar turtas praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat pateikia ateinančių finansinių metų biudžeto sąmatą. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali reikalauti, kad direktorių valdyba pateiktų finansinę ataskaitą kompetentingai institucijai ir asociacijos nariams. Tokiu atveju nariai gali paprašyti direktorių valdybos pateikti papildomos informacijos, įskaitant informaciją apie finansavimo šaltinius. Nariai tai gali daryti tik tuo atveju, jei išnagrinėjus metinę finansinę ataskaitą tai būtina skaidrumo ir atskaitomybės tikslais ir su sąlyga, kad tai yra proporcinga. Tuo tikslu Europos asociacija privalo saugoti išsamius ir tikslius įrašus apie visus finansinius sandorius, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje.

9.  Direktorių valdybos nariai turi įgaliojimus atstovauti Europos asociacijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teismo procese, laikydamiesi įstatuose nustatytų apribojimų ir sąlygų. Kai įgaliojimai atstovauti Europos asociacijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis suteikiami dviem ar daugiau narių, tie asmenys tokiais įgaliojimais naudojasi bendrai.

10.  Visi direktorių valdybos narių Europos asociacijos vardu atlikti veiksmai yra privalomi Europos asociacijai trečiųjų asmenų atžvilgiu, jei jie neviršija direktorių valdybai pagal taikytiną teisę suteiktų įgaliojimų arba pagal Europos asociacijos įstatus direktorių valdybai teisėtai suteiktų įgaliojimų.

16 straipsnis

Visuotinis susirinkimas

1.  Visų Europos asociacijos narių susirinkimas vadinamas visuotiniu susirinkimu.

2.  Direktorių valdyba pagal Europos asociacijos įstatus sušaukia visuotinį susirinkimą.

3.  Nariams apie visuotinį susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki nustatytos visuotinio susirinkimo dienos.

4.  Direktorių valdyba gali bet kuriuo metu savo iniciatyva arba ne mažiau kaip ketvirtadalio narių prašymu sušaukti visuotinį susirinkimą. Įstatuose gali būti nustatyta žemesnė riba.

5.  Visuotiniame susirinkime nariai gali dalyvauti fiziškai, internetu arba derinant abu šiuos būdus, nedarant poveikio visuotinio susirinkimo teisėtumui arba priimtų sprendimų galiojimui. Direktorių valdyba nusprendžia, kuria iš trijų formų vyksta kiekvienas visuotinis susirinkimas, išskyrus atvejus, kai dauguma asociacijos narių siūlo kitą formą.

6.  Prašyme sušaukti visuotinį susirinkimą nurodomos jo sušaukimo priežastys ir į darbotvarkę įtrauktini klausimai.

7.  Kiekvienas narys turi teisę prieš kiekvieną visuotinį susirinkimą pagal įstatuose nustatytas taisykles gauti informaciją ir susipažinti su dokumentais.

8.  Kiekvienas narys turi teisę dalyvauti visuotiniame susirinkime, kalbėti ir teikti pasiūlymus.

9.  Narių teisė balsuoti ir teikti pasiūlymus visuotiniame susirinkime įgyvendinama pagal Europos asociacijos įstatus, remiantis 8 straipsnio 2 dalies j punktu.

10.  Europos asociacijos įstatuose nustatyta tvarka nariai gali prieš susirinkimą paskirti kitą narį, kuris jiems atstovautų visuotiniame susirinkime. Vienas narys negali atstovauti daugiau kaip dviem kitiems nariams.

11.  Jei nenumatyta kitaip, visuotinis susirinkimas sprendimus įprastais klausimais priima dalyvaujančių ar atstovaujamų narių balsų dauguma. Balsai paskirstomi pagal Europos asociacijos įstatuose nustatytas taisykles.

17 straipsnis

Asociacijos skyriai ir vadovaujantys nariai

1.  Europos asociacija gali turėti regioninius skyrius. Skyriai nelaikomi turinčiais atskirą teisinį subjektiškumą, tačiau jie gali organizuoti ir valdyti veiklą asociacijos vardu, laikydamiesi jų įstatuose nustatytų reikalavimų.

2.  Europos asociacijos direktorių valdyba gali paskirti skyrius arba narius, kurie yra juridiniai asmenys, vadovaujančiais atstovais vykdant ir įgyvendinant Europos asociacijos projektus. Valstybės narės skyriams ar nariams, kaip vadovaujantiems Europos asociacijos atstovams, leidžia įgyvendinti projektus jų jurisdikcijoje.

18 straipsnis

Įstatų pakeitimai

1.  Visi Europos asociacijos įstatų pakeitimai aptariami šiuo tikslu sušauktame visuotiniame susirinkime.

2.  Apie visuotinius susirinkimus, kurių tikslas – aptarti siūlomus Europos asociacijos įstatų pakeitimus ir priimti dėl jų sprendimus, nariams pranešama likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Į pranešimą įtraukiami atitinkami pasiūlymai.

3.  Visuotinis susirinkimas turi įgaliojimus keisti įstatus, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė Europos asociacijos narių ir dar vienas iš jų arba yra jiems atstovaujama.

4.  Europos asociacijos įstatų pakeitimai priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai dalyvaujančių arba atstovaujamų visuotinio susirinkimo narių.

5.  Pakeitimai dėl nurodyto Europos asociacijos tikslo priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalyvaujančių arba atstovaujamų visuotinio susirinkimo narių.

6.  Priimtų įstatų tekstas per 6 mėnesius nuo jų priėmimo dienos pateikiamas nacionalinei asociacijų įstaigai, kuri apie tai praneša Europos asociacijų valdybai. Tokią informaciją Europos asociacija paskelbia viešai ir ji perduodama Europos asociacijų valdybai, kad būtų įtraukta į 5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą Europos duomenų bazę.

III skyrius

Nuostatos dėl Europos asociacijoms valstybėse narėse taikomų sąlygų

19 straipsnis

Nediskriminavimo principas

1.  Europos asociacijas diskriminuoti draudžiama.

2.  Europos asociacijoms taikomos tokios pačios sąlygos kaip lygiaverčiams nacionaliniams subjektams, nustatytiems pagal 3 straipsnio 2 dalį.

20 straipsnis

Visuomenei naudingos organizacijos statusas

1.  Europos asociacijai gali būti suteiktas visuomenei naudingos organizacijos statusas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  organizacijos tikslas ir veikla yra nukreipti į visuomenei naudingą tikslą, kuriuo prisidedama prie visuomenės ar jos dalies gerovės, ir jie yra naudingi visuomenei, išskyrus atvejus, kai ta veiklos paskirtimi ir veikla sistemingai ir tiesiogiai siekiama naudos konkrečios politinės partijos struktūroms. Laikoma, kad, inter alia, į visuomenei naudingą tikslą nukreipti šie tikslai:

i)  meno, kultūros ar istorinių vertybių apsauga;

ii)  aplinkos apsauga ir kova klimato kaita;

iii)  pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, seksualinės orientacijos ar bet kokių kitų priežasčių panaikinimą, propagavimas ir apsauga;

iv)  socialinis teisingumas, socialinė įtrauktis ir skurdo prevencija arba mažinimas;

v)  humanitarinė parama ir humanitarinė pagalba, įskaitant pagalbą nelaimės atveju;

vi)  parama vystymuisi ir vystomasis bendradarbiavimas;

vii)  pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, tarptautinės apsaugos siekiančius ar ja besinaudojančius asmenis ir benamius, apsauga, pagalba ir parama jiems;

viii)  gyvūnų apsauga;

ix)  mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;

x)  švietimas ir mokymas ir jaunimo dalyvavimo skatinimas;

xi)  sveikatos ir gerovės skatinimas ir apsauga, įskaitant medicininės priežiūros teikimą;

xii)  vartotojų apsauga ir

xiii)  mėgėjų sportas ir jo propagavimas;

b)  bet koks pelnas iš bet kokios ekonominės ar kitos organizacijos pajamas generuojančios veiklos naudojamas tik organizacijos visuomenei naudingiems tikslams siekti;

c)  organizacijos panaikinimo atveju teisės aktuose nustatytomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad visas turtas ir toliau bus naudojamas visuomenei naudingais tikslais; ir

d)  organizacijos valdymo struktūrų nariai, kurie nėra organizacijos darbuotojai, neturi teisės gauti atlyginimo, išskyrus atitinkamas išmokas išlaidoms kompensuoti.

2.  Europos asociacija turi teisę kreiptis į valstybės narės, kurioje yra jos registruota buveinė, nacionalinę asociacijų įstaigą dėl pripažinimo prisidedančia prie visuomenės gerovės laikantis 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

3.  Nacionalinė asociacijų įstaiga sprendimą dėl paraiškos suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą priima 10 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka.

4.  Valstybės narės Europos asociaciją, kuriai suteiktas visuomenei naudingos organizacijos statusas, prilygina teisės subjektams, kuriems jų jurisdikcijoje suteiktas atitinkamas statusas.

21 straipsnis

Nacionalinio režimo principas

Europos asociacijai taikomos nacionalinės teisės nuostatos, kurios valstybėje narėje, kurioje yra asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.

22 straipsnis

Nešališko požiūrio principas

Valstybės narės Europos asociacijai netaiko skirtingų sąlygų atsižvelgiant vien į jos tikslo, veiklos srities ar finansavimo šaltinių politinį pageidaujamumą.

IV skyrius

Finansavimas ir ataskaitų teikimas

23 straipsnis

Lėšų rinkimas ir laisvas turto naudojimas

1.  Europos asociacijos gali bet kurioje valstybėje narėje ir bet kurioje trečiojoje šalyje iš bet kurio šaltinio ar bet kurio šaltinio labui, nesvarbu, ar tai viešosios įstaigos, privatūs asmenys, ar privačios įstaigos, prašyti ar gauti bet kokių išteklių, įskaitant finansinius, nepiniginius ir materialinius, jais disponuoti ar juos dovanoti, taip pat prašyti ir gauti žmogiškųjų išteklių.

2.  Europos asociacijai taikomos Sąjungos ir taikytinos nacionalinės teisės nuostatos dėl apmokestinimo, muitų, užsienio valiutos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, taip pat rinkimų ir politinių partijų finansavimą reglamentuojančios taisyklės, kurios valstybėje narėje, kurioje yra asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.

3.  Europos asociacijoms taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigos, be kita ko, susijusios su direktorių valdybos sudėtimi, įstatų nuostatomis, finansavimu ir finansinėmis ataskaitomis, su sąlyga, kad tokia pareiga atitinka bendrojo intereso tikslą užtikrinti, kad Europos asociacijos veiktų skaidriai ir būtų atskaitingos, ir kad tokia pareiga yra būtina bei proporcinga.

Dėl reikalavimo laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų pareigų Europos asociacijoms negali būti taikomos griežtesnės taisyklės nei tos, kurios yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems lygiaverčiams nacionaliniams subjektams, taip pat pelno siekiantiems subjektams. Dėl tokių ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigų Europos asociacijos teisės ir pareigos negali būti traktuojamos skirtingai ar ribojamos, neatsižvelgiant į jos tikslo ar finansavimo šaltinių pageidaujamumą.

24 straipsnis

Apskaita ir auditas

1.  Europos asociacija išsamiai ir tiksliai registruoja visus finansinius sandorius.

2.  Europos asociacija bent vieną kartą per metus parengia:

a)  metines finansines ataskaitas;

b)  jei reikia – konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

c)  ateinančių finansinių metų biudžeto sąmatą ir

d)  metinę veiklos ataskaitą.

Direktorių valdyba metinę veiklos ataskaitą ir finansinę ataskaitą pagal 14 straipsnio 7 ir 8 dalis perduoda nacionalinei asociacijų įstaigai.

3.  Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama bent:

a)  informacija apie Europos asociacijos veiklą ataskaitiniais metais;

b)  jei yra – informacija apie numatomas perspektyvas; ir

c)  jei Europos asociacijai buvo suteiktas atitinkamas statusas – aprašymas, kaip praėjusiais metais buvo siekiama visuomenei naudingo tikslo.

4.  Europos asociacijos metinių finansinių ataskaitų ir atitinkamais atvejais konsoliduotųjų ataskaitų auditas atliekamas pagal nuostatas, kurios valstybėje narėje, kurioje yra atitinkama Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams. Auditas atliekamas bent vieną kartą per ketverius metus ir ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.

5.  4 dalyje nurodyto audito ataskaita paskelbiama taip, kaip numatyta valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, teisėje.

6.  Valstybių narių valdžios institucijos neturi reikalauti, kad Europos asociacijos suteiktų prieigą prie informacijos apie savo narius, kurie yra fiziniai asmenys, išskyrus atvejus, kai tai būtina viešam nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama ne mažiau kaip vienų metų maksimalia laisvės atėmimo bausme, tyrimui atlikti remiantis nepriklausomo teismo sprendimu.

7.  Nacionalinė asociacijų įstaiga du kartus per metus pateikia reikšmingos informacijos apie visus 4 dalyje nurodytus auditus apžvalgą Europos asociacijų valdybai, o ši pasirūpina, kad ataskaita būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jos interneto svetainėje.

8.  Europos asociacijoms taikomos apskaitos ir audito taisyklės negali būti mažiau palankios už taisykles, kurios taikomos įmonėms taikant Direktyvą 2006/43/EB(19) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES(20).

9.  Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio palankesnėms atitinkamoms nacionalinėms nuostatoms registruotos buveinės valstybėje narėje.

V skyrius

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir atsakomybė

25 straipsnis

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

1.  Registracijos valstybės narės nacionalinė asociacijų įstaiga laiku konsultuojasi su kitų valstybių narių nacionalinėmis asociacijų įstaigomis visais esminiais klausimais, susijusiais su konkrečios Europos asociacijos teisėtumu ir atsakomybe, ir apie tai informuoja Europos asociacijų valdybą.

2.  Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, nacionalinės asociacijų įstaigos kasmet pateikia visos reikšmingos informacijos apie sprendimus dėl jų valstybės narės teritorijoje esančių Europos asociacijų apžvalgą. Joje pateikiamas bylų, kuriose Europos asociacijų atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, įskaitant atvejus, kai pagal 24 straipsnio 6 dalį buvo paprašyta atskleisti informaciją apie narius, sąrašas.

3.  Jei Europos asociacijų valdyba mano, kad nacionalinė asociacijų įstaiga nesilaikė šio reglamento, ji pateikia Komisijai visą reikšmingą informaciją. Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus imasi veiksmų.

4.  Siekdamos ginčyti su jomis susijusius nacionalinės asociacijų įstaigos priimtus sprendimus, Europos asociacijos gali naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant galimybę prašyti atlikti tokių sprendimų teisminę peržiūrą.

26 straipsnis

Europos asociacijų ir jų direktorių valdybos narių atsakomybė

1.  Europos asociacijos atsakomybę reglamentuoja nuostatos, kurios valstybėje narėje, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.

2.  Europos asociacijos direktorių valdybos nariai solidariai atsako už nuostolius ar žalą, kuriuos Europos asociacija patyrė dėl su jų funkcijomis susijusių pareigų nevykdymo. Tačiau atsakomybė už Europos asociacijos patirtus nuostolius ar žalą nėra solidari, jei įrodoma, kad pažeistos tik su atitinkamo nario funkcijomis susijusios konkrečios pareigos.

3.  Įstatuose nustatomos procedūros direktorių valdybos narių atžvilgiu inicijavimo Europos asociacijos vardu sąlygos.

VI skyrius

Asociacijos panaikinimas, nemokumas, likvidavimas

27 straipsnis

Savanoriškas asociacijos panaikinimas

1.  Europos asociacija gali būti savanoriškai panaikinta:

a)  direktorių valdybos sprendimu pagal Europos asociacijos įstatų nuostatas, pritarus visuotiniam susirinkimui, arba

b)  visuotinio susirinkimo sprendimu; visuotinis susirinkimas gali atšaukti tokį sprendimą, kol Europos asociacijos panaikinimas arba likvidavimas dar nėra oficialiai įsigaliojęs.

2.  Apie bet kokį priimtą sprendimą dėl savanoriško asociacijos panaikinimo pagal 1 dalį Europos asociacija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos praneša nacionalinei asociacijų institucijai.

3.  Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama išbraukia Europos asociaciją iš atitinkamo nacionalinio registro ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tada, kai ji sužinojo apie Europos asociacijos panaikinimą pagal 1 dalį, apie jį informuoja Europos asociacijų valdybą ir Europos Sąjungos leidinių biurą. Iškart po tokio pranešimo Europos asociacijų institucija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia Europos asociacijos valdybos pranešimą apie panaikinimą ir pašalina Europos asociaciją iš Sąjungos skaitmeninės duomenų bazės, o Leidinių biuras Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie Europos asociacijos panaikinimą.

4.  Europos asociacijos panaikinimas įsigalioja visoje Sąjungoje nuo jos išbraukimo iš atitinkamo nacionalinio registro dienos.

28 straipsnis

Priverstinis asociacijos panaikinimas

1.  Europos asociacija gali būti panaikinta tik galutiniu valstybės narės, kurioje yra arba buvo paskutinė jos registruota buveinė, kompetentingo teismo sprendimu, jei:

a)  Europos asociacijos registruota buveinę ketinama perkelti arba ji buvo perkelta už Sąjungos teritorijos ribų;

b)  nebetenkinamos šiame reglamente nustatytos Europos asociacijos steigimo sąlygos arba

c)  Europos asociacijos veikla nebėra suderinama su Sąjungos tikslais ir vertybėmis arba kelia rimtą grėsmę visuomenės saugumui.

2.  Tais atvejais, kai sprendimas dėl panaikinimo priimamas pagal 1 dalies a arba b punktą, iki sprendimo įsigaliojimo Europos asociacijų institucija nustato Europos asociacijai pagrįstą laikotarpį trūkumams ištaisyti.

3.  Siekdami sprendimą dėl panaikinimo apskųsti kompetentingiems apeliacinės instancijos teismams, pareiškėjai gali naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.

4.  Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama išbraukia Europos asociaciją iš atitinkamo nacionalinio registro ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tada, kai sprendimas tapo galutinis, apie priverstinį Europos asociacijos panaikinimą informuoja Europos asociacijų valdybą ir Europos Sąjungos leidinių biurą. Iškart po tokio pranešimo Europos asociacijų valdyba pašalina Europos asociaciją iš Sąjungos skaitmeninės duomenų bazės, o Leidinių biuras Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie Europos asociacijos panaikinimą.

5.  Europos asociacijos panaikinimas įsigalioja visoje Sąjungoje nuo jos išbraukimo iš atitinkamo nacionalinio registro dienos.

29 straipsnis

Likvidavimas ir nemokumas

1.  Nutraukus Europos asociacijos veiklą asociacija likviduojama. Tokį likvidavimą reglamentuoja teisė, kuri valstybėje narėje, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytina pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.

2.  Europos asociacija išlaiko 13 straipsnyje nurodytą teisinį subjektiškumą tol, kol bus baigtas jos likvidavimo procesas.

30 straipsnis

Peržiūra ir vertinimas

Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui šio reglamento taikymo ataskaitą ir atitinkamais atvejais pasiūlymus dėl pakeitimų.

VII skyrius

31 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja [...] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II DALIS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS DIREKTYVA

dėl bendrų būtiniausių standartų, taikomų ne pelno organizacijoms Sąjungoje (Būtiniausių standartų direktyva)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  asociacijų laisvė yra viena pagrindinių teisių, kuri pripažįstama Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis), Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir valstybių narių konstitucijose, ir yra ypač svarbi demokratijos veikimui, nes ji yra viena esminių sąlygų asmenims naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę;

(2)  kaip nustatyta atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, ne pelno organizacijoms užtikrinama jų, kaip savarankiškų subjektų, tam tikrų teisių, įskaitant pagrindines teises, apsauga;

(3)  ne pelno organizacijos labai padeda siekti visuomenei svarbių tikslų ir Sąjungos tikslų, be kita ko, skatindamos aktyvų dalyvavimą ekonominiame, demokratiniame ir socialiniame mūsų visuomenės gyvenime;

(4)  šiuolaikinės ne pelno organizacijos, siekdamos savo tikslų, visapusiškai dalyvauja ekonomikoje ir prisideda prie vidaus rinkos vystymosi, be kita ko, vykdydamos įvairią nacionalinę ir tarptautinę veiklą bei įprastinę ekonominę veiklą;

(5)  remiantis atlikto Oslo socialinių tyrimų instituto koordinuojamo 2014–2017 m. projekto „Trečiojo sektoriaus indėlis į Europos socialinį ir ekonominį vystymąsi“ rezultatais, būtent ne pelno organizacijos yra pagrindiniai trečiojo sektoriaus, kuriame dirba apie 13 proc. visos Europos darbo jėgos, vystymąsi skatinantys subjektai(21);

(6)  kaip matyti iš ne pelno organizacijų dalyvavimo įvairių ekspertų grupių, pavyzdžiui, Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo, veikloje, jos atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, kuria remiama vidaus rinka;

(7)  iš ataskaitų, įskaitant ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitas, matyti, kad dėl nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinės praktikos, reglamentuojančių ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą, atsiranda daug kliūčių, darančių poveikį juridinių ar fizinių asmenų arba tokių asmenų grupių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gebėjimui visoje Sąjungoje steigti ar registruoti ne pelno organizacijas arba vadovauti ne pelno organizacijos veiklai;

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra paraginęs valstybes nares, atsižvelgiant į Sąjungos laisves ir pagrindines teises, sukurti filantropijai palankią aplinką, kuri skatintų filantropinius ir pilietinius veiksmus, privačių subjektų aukojimą visuomenei naudingai veiklai ir filantropinių organizacijų kūrimą(22). Todėl, siekiant išnaudoti tarpvalstybinės paramos ir investicijų į bendrą gerovę potencialą, svarbu stiprinti viešojo sektoriaus institucijų ir filantropinių organizacijų darbo papildomumą ir užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai bei Sąjungos politika sudarytų palankesnes sąlygas aukoti privačius išteklius bendros gerovės labui, užtikrinant laisvą kapitalo judėjimą ir kartu laikantis nediskriminavimo bei vienodo fiskalinio požiūrio į Europos filantropines organizacijas principo;

(9)  nepaisant to, kad Sąjungoje tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų vis daugėja, šiuo metu nėra suderintos visos Europos teisės aktų bazės, kuri leistų joms tinkamai veikti ir organizuoti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu;

(10)  atsižvelgiant į ne pelno organizacijų svarbą, labai svarbu, kad valstybių narių teisės aktais būtų veiksmingai užtikrintos palankesnės jų steigimo ir veikimo sąlygos bei apsauga;

(11)  Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų Europoje teisinio statuso valstybės narės jau pripažino ne pelno organizacijų, ypač nevyriausybinių organizacijų, atliekamą esminį vaidmenį užtikrinant pilietinės visuomenės indėlį į demokratinės vyriausybės skaidrumą ir atskaitomybę ir nustatė būtiniausius tokių organizacijų steigimo, valdymo ir bendros veiklos standartus;

(12)  Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) priimtose Bendrose gairėse dėl asociacijų laisvės (CDL-AD(2014)046) pateikiamos rekomendacijos teisės aktų leidėjams, kaip tarptautinius žmogaus teisių standartus, susijusius su teise į asociacijų laisvę, perkelti į nacionalinius įstatymus;

(13)  būtina Sąjungos lygmeniu, paisant asociacijų laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, remtis esamais ne pelno organizacijoms taikomais standartais, kuriais siekiama užtikrinti vienodą apsaugos lygį ir vienodas sąlygas visoms Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kad būtų sudaryta palanki aplinka, kurioje šios organizacijos galėtų netrukdomos prisidėti prie vidaus rinkos veikimo;

(14)  šia direktyva turėtų būti suderinti valstybių narių įstatymai, susiję su tam tikrais ne pelno organizacijų steigimo, registravimo, veikimo, finansavimo ir tarpvalstybinės veiklos aspektais;

(15)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių taisyklėms dėl jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų apmokestinimo. Perkeldamos į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų nustatytos ar taikomos mokesčių teisės nuostatos, kurios darytų poveikį ne pelno organizacijų registravimui, veikimui, finansavimui ir tarpvalstybinei veiklai taip, kad būtų nepaisoma šioje direktyvoje nustatytų taisyklių formaliojo ir materialiojo turinio;

(16)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių baudžiamajai teisei. Perkeldamos į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų nustatytos ar taikomos baudžiamosios teisės nuostatos, kurios konkrečiai reglamentuotų ne pelno organizacijų registravimą, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą arba jiems darytų poveikį taip, kad būtų nepaisoma šioje direktyvoje nustatytų taisyklių formaliojo ir materialiojo turinio;

(17)  ši direktyva turėtų būti taikoma Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kurių paskirtis – suburti fizinius ar juridinius asmenis į savanoriškas asociacijas, taip pat organizacijoms, kurios nėra grindžiamos naryste ir kurių turtas skiriamas konkrečiam tikslui siekti, pavyzdžiui, fondams, kurios įsteigtos neapibrėžtam laikui, kurių pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas ir kurios yra nepriklausomos ir savarankiškos. Tai, kad organizacijai nesuteikiamas juridinio asmens statusas, neturėtų reikšti, kad jai netaikoma šioje direktyvoje numatyta apsauga;

(18)  nustatant, ar organizacijos yra ne pelno organizacija, kaip nustatyta šioje direktyvoje, tiesioginiai organizacijų, kurių tikslas – teikti priežiūros paslaugas asmenims, turintiems specifinių socialinių poreikių ar sveikatos sutrikimų, naudos gavėjai neturėtų būti laikomi privačiais subjektais;

(19)  ši direktyva neturėtų būti taikoma politinėms partijoms tiek, kiek jų veikla yra susijusi ne vien su bendrų interesų ar tikslų siekimu ir bendros veiklos vykdymu, bet ir kolektyviniu politinės valdžios siekimu ir jos panaudojimu;

(20)  šios direktyvos taikymo sritis neturėtų būti taikoma profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms. Šiuo direktyvos netaikymo faktu valstybės narės neturėtų remtis siekdamos pagrįsti nacionalinėje, Sąjungos ar tarptautinėje teisėje arba žmogaus teisių dokumentuose, visų pirma Europos Tarybos Europos socialinėje chartijoje ir atitinkamose Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose bei rekomendacijose ir atitinkamoje teismų praktikoje pripažįstamų profesinių sąjungų prerogatyvų ir teisių apribojimą;

(21)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai, susijusiai su SESV 17 straipsnyje nurodytų religinių, filosofinių ir nereliginių organizacijų statusu. Šiuo atžvilgiu ši direktyva neturėtų būti taikoma tokioms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas yra religinio, filosofinio ar nereliginio pobūdžio, kaip bažnyčios arba religinės ar nereliginės bendruomenės. Tačiau valstybės narės neturėtų naudotis šia nuostata tam, kad nustatytų, jog ši direktyva yra netaikoma kitoms organizacijoms, kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar nereliginiais įsitikinimais, pavyzdžiui, konfesinėms ne pelno labdaros organizacijoms;

(22)  asmenims, kurie yra arba buvo tiesiogiai susiję su ne pelno organizacija, pavyzdžiui, jų steigėjams, direktoriams, darbuotojams, taip pat visiems asmenims, kurie turi teisę pareikšti ieškinį byloje dėl ne pelno organizacijos veiklos, turėtų būti taikoma teisėto intereso pasinaudoti apskundimo mechanizmu ir administracine bei teismine teisių gynimo priemone prezumpcija. Ta prezumpcija taip pat turėtų būti taikoma naudos gavėjams iš ne pelno organizacijos veiklos, kai gali būti, kad tokie naudos gavėjai nėra nariai, tačiau gauna ar yra gavę paslaugas arba jiems taikomi organizacijos sprendimai turi ar yra turėję įtakos jų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, ne pelno organizacijų valdomų įstaigų ar prieglaudų pacientai ar gyventojai arba labdaros davinių, pavyzdžiui, maisto ar drabužių, gavėjai;

(23)  nacionalinės žmogaus teisių institucijos yra nepriklausomos institucijos, įsteigtos remiantis įstatymu ir atitinkančios 1993 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, kurioms suteikti įgaliojimai saugoti ir propaguoti žmogaus teises nacionaliniu lygmeniu laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų ir standartų;

(24)  ne pelno organizacijų laisvė nusistatyti tikslus ir veiklą kyla iš tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių standartų. Tai taip pat reiškia, kad tokios organizacijos gali laisvai nusistatyti veikimo mastą vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu ir tapti kitų organizacijų, federacijų ir organizacijų konfederacijų narėmis;

(25)  informacija apie ne pelno organizacijų steigėjų ir narių, kurie yra fiziniai asmenys, tapatybę gali būti laikoma neskelbtina informacija. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokie reikalavimai, dėl kurių turi būti tvarkomi tokie asmens duomenys, nedarytų poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679(23) (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui), ypač jo 9 straipsniui;

(26)  kiekvienas asmuo turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar prisijungti prie ne pelno organizacijos ir likti jos nariu, o organizacijos turėtų galėti laisvai nustatyti savo narystės taisykles, laikydamosi tik nediskriminavimo principo. Narystė ne pelno organizacijoje neturėtų būti pagrindas taikyti sankcijas ar ribojamąsias priemones, išskyrus atvejus, kai jos taikomos siekiant užtikrinti baudžiamosios teisės aktų vykdymą;

(27)  ne pelno organizacijoms taikomos taisyklės turėtų atitikti nediskriminavimo principą. Tai apima valstybių narių pareigą užtikrinti, kad jokiam asmeniui ar asmenų grupei, norintiems steigti asociaciją, nebūtų nepagrįstai sudarytos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos, palyginti su kitu asmeniu ar asmenų grupe;

(28)  taisykles dėl ne pelno organizacijų turėtų įgyvendinti reguliavimo institucijos, kurios veikia nešališkai, nepriklausomai ir laiku, paisydamos teisės į gerą administravimą. Turėtų būti suteikta galimybė atlikti nepriklausomą sprendimų ir aktų, darančių poveikį ne pelno organizacijų galimybei įgyvendinti savo teises ir pareigas, peržiūrą, be kita ko, teisme;

(29)  siekiant užtikrinti palankią aplinką ne pelno organizacijų veikimui visoje Sąjungoje ir padidinti skaidrumą bei pasitikėjimą šiuo sektoriumi, būtina supaprastinti ir sušvelninti biurokratizmą bei reguliavimo reikalavimus, paisyti ne pelno organizacijų savivaldumo, užtikrinti, kad tie reikalavimai nebūtų pernelyg apsunkinantys, supaprastinti steigimo, registravimo ir išregistravimo taisykles ir modernizuoti susijusias procedūras bei sistemas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos bendrosios pareigos, susijusios su administracinių taisyklių supaprastinimu, taip pat konkrečios pareigos, susijusios su tam tikrais reguliavimo sistemos aspektais;

(30)  prisidėdamos prie visuomenės gerovės, ne pelno organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl joms turėtų būti sudaryta palanki aplinka visose valstybėse narėse veikti vienodomis sąlygomis;

(31)  vadovaujantis teisės jungtis į asociacijas apribojimų būtinumo bei proporcingumo principu, ne pelno organizacijų uždraudimas ir panaikinimas visada turėtų būti kraštutinė priemonė ir tai niekada neturėtų būti nedidelių pažeidimų, kuriuos galima ištaisyti arba pašalinti, pasekmė;

(32)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ne pelno organizacijų judumui visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti taisykles dėl vienodo požiūrio į ne pelno organizacijas ir jų tarpvalstybinio pertvarkymo bei susijungimo;

(33)  asociacijų laisvė yra viena pagrindinių teisių ir, nors gali būti, kad pagal valstybių narių įstatymus nepripažįstamos formaliai neįsteigtos asociacijos, tai neturėtų daryti poveikio tokių asociacijų teisės aktams egzistuoti ir veikti jų teritorijoje;

(34)  pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Chartiją ne pelno organizacijos turi teisę egzistuoti ir veikti net jei jų įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos savavališkai atsisakė jas registruoti;

(35)  ne pelno organizacijos turėtų turėti laisvę ieškoti ir gauti savo veiklai būtinų finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių ir juos naudoti, nesvarbu, ar jie būtų vidaus, užsienio, ar tarptautiniai. Ne pelno organizacijos visoje Sąjungoje praneša, kad vis sunkiau gauti išteklių, įskaitant viešąjį finansavimą, ir vis didesniame skaičiuje valstybių narių kyla susirūpinimas dėl priimamų griežtų taisyklių, reglamentuojančių ne pelno organizacijų galimybes gauti finansavimą iš užsienio, proporcingumo. Be to, filantropinės organizacijos praneša, kad kai kuriais atvejais sunku teikti paramą ar dotacijas. Todėl būtina nustatyti ne pelno organizacijų finansavimo principus ir standartus, be kita ko, susijusius su galimybe gauti privačių išteklių ir viešąjį finansavimą bei jų naudojimu, ekonominės veiklos vykdymu ir pareiga nepagrįstai neriboti tarpvalstybinio finansavimo, laikantis Sutartyje nustatytų laisvo kapitalo judėjimo taisyklių;

(36)  SESV 63 straipsnis ir Chartijos 7, 8 ir 12 straipsniai užtikrina ne pelno organizacijų apsaugą nuo diskriminacinių, nebūtinų ir nepagrįstų prieigos prie išteklių ir laisvo kapitalo judėjimo Sąjungoje apribojimų. Tai taip pat taikoma gebėjimui ieškoti ir gauti teisės subjekto egzistavimui ir veikimui būtinų tiek vidaus, tiek užsienio išteklių ir juos naudoti. Vadovaujantis 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-78/18, Europos Komisija prieš Vengriją(24), apribojimai gali būti nustatomi tik viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo interesais ir turėtų būti proporcingi tikslui apsaugoti tokius interesus, be to, priemonių norimam tikslui pasiekti nulemta intervencija turėtų būti kuo mažesnė. Tai pasakytina, inter alia, apie apribojimus, kylančius iš kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, kurie taikomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant visų pirma į rizikos vertinimo pareigas pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę. Taigi valstybės narės neturėtų taikyti nepagrįstų, pernelyg ribojančių ar trikdžius sukeliančių priemonių, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, dėl kurių organizacijoms tektų pernelyg didelė ar brangi našta. Siekiant atsižvelgti į viešąjį interesą užtikrinti skaidrumą, visų pirma kalbant apie organizacijas, kurios daro įtaką viešajam gyvenimui ir viešosioms diskusijoms, pelno nesiekiančioms organizacijoms turėtų būti taikomos ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigos, susijusios su jų atstovais ir valdymo organų nariais, jų įstatų nuostatomis ir jų finansavimu. Dėl tokių ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigų neturėtų būti ribojamos ne pelno organizacijų teisės ir pareigos;

(37)  savo praktikoje Teisingumo Teismas pripažįsta laisvo kapitalo judėjimo principo taikymą viešojo intereso tikslams ir yra išaiškinęs, jog ES sutartyje ir SESV įtvirtintos pagrindinės laisvės reiškia reikalavimą, kad paramos teikėjams ir visuomenei naudingoms organizacijoms Sąjungoje būtų taikomas nediskriminavimo principas, be kita ko, kiek tai susiję su visuomenei naudingų subjektų ir jų paramos teikėjų mokestiniu režimu(25). Todėl tie atvejai, kai nacionalinėje teisėje ne nacionalinės organizacijos ir toliau yra diskriminuojamos arba joms taikomos brangios ir apsunkinančios procedūros, prieštarauja Sąjungos teisei;

(38)  ne pelno organizacijos ir jų nariai turėtų galėti visapusiškai naudotis teise į privatumą ir konfidencialumą. Nors Sąjungos ir nacionalinėmis asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis užtikrinama apsauga jau taikoma ne pelno organizacijoms, turėtų būti nustatytos būtiniausios garantijos, visų pirma susijusios su narystės ne pelno organizacijoje konfidencialumu ir viešu konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atskleidimu. Valstybės narės turėtų uždrausti bet kokios formos ne pelno organizacijų stebėjimą, nepatenkantį į baudžiamosios teisės taikymo sritį;

(39)  su ne pelno organizacijomis turėtų būti laiku ir prasmingai konsultuojamasi dėl bet kokių teisės aktų, politikos ir praktikos, kurie turi įtakos jų veikimui, priėmimo, peržiūros ir įgyvendinimo, be kita ko, kiek tai susiję su šios direktyvos nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu. Tuo tikslu visais valdžios lygmenimis turėtų būti užmegztas nuolatinis ir skaidrus pilietinis dialogas;

(40)  ši direktyva nedaro poveikio darbuotojų teisėms, įskaitant esamas teises nemokumo atveju ir susijusias su darbo užmokesčiu. Darbdaviai privalo vykdyti jiems tenkančias pareigas nepaisant jų veiklos formos;

(41)  šia direktyva nustatomi būtiniausi standartai, o valstybėms narėms turėtų būti galima nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios ne pelno organizacijoms yra palankesnės, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja šioje direktyvoje nustatytoms pareigoms. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę jokiomis aplinkybėmis neturėtų suteikti pagrindo sumažinti apsaugos, kuri pagal nacionalinę teisę jau suteikta ne pelno organizacijoms, lygį srityse, kurioms taikoma ši direktyva;

(42)  pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Ne pelno organizacijos vis labiau prisideda prie vidaus rinkos vystymo, be kita ko, įsitraukdamos į tarpvalstybinę ir tarptautinę veiklą. Todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas priimti priemones, kurios yra būtinos norint sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą;

(43)  šia direktyva gerbiamos, skatinamos ir saugomos pagrindinės teisės ir principai, kurie pagal ES sutarties 6 straipsnį privalomi Sąjungai ir jos valstybėms narėms, kaip pripažinta visų pirma Chartijoje. Šia direktyva konkrečiai siekiama įgyvendinti Chartijos 12 straipsnį dėl teisės laisvai jungtis į asociacijas ir Chartijos 11 straipsnį dėl teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, aiškinamus atsižvelgiant į atitinkamas Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Todėl labai svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų įgyvendinamos ir taikomos laikantis pareigos nepagrįstai neapriboti naudojimosi teisėmis į asociacijų laisvę bei saviraiškos ir informacijos laisvę ir sudaryti palankesnes sąlygas jomis naudotis, taip pat užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos kitos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant, inter alia, teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nediskriminavimą, teisę į gerą administravimą, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir teisę į gynybą;

(44)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti būtiniausius standartus, taikomus Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva siekiama nustatyti bendrą priemonių rinkinį, skirtą Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kad būtų užtikrinta palanki aplinka, kurioje šios organizacijos galėtų prisidėti prie vidaus rinkos veikimo. Šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tam tikrais ne pelno organizacijų tikslų ir veiklos, registravimo, veikimo, finansavimo, ataskaitų teikimo ir tarpvalstybinės veiklos aspektais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms.

2.  Šioje direktyvoje „ne pelno organizacija“ – tai savanoriška ir nuolatinė bendrų interesų turinčių, bendrą veiklą vykdančių ar bendro tikslo siekiančių fizinių ar juridinių asmenų asociacija, taip pat organizacija, kuri nėra grindžiama naryste ir kurios turtas skiriamas konkrečiam tikslui siekti, pavyzdžiui, fondas, kuri, nepaisant asociacijos ar organizacijos steigimo formos:

a)  siekia pagrindinio tikslo, kuris nėra pelno siekimas, t. y. jei iš organizacijos veiklos gaunama pelno, jis negali būti paskirstytas jos nariams, steigėjams ar kitiems privatiesiems asmenims, bet turi būti investuojamas organizacijos tikslams siekti;

b)  yra nepriklausoma, t. y. organizacija nepriklauso vyriausybės ar administracinei struktūrai ir yra nepriklausoma nuo bet kokio nederamo valstybės kišimosi ar komercinių interesų. Viešasis finansavimas neužkerta kelio organizaciją laikyti nepriklausoma, jei jis nedaro poveikio jos veikimui ir sprendimų priėmimui;

c)  yra savarankiška, t. y. organizacijos institucinė struktūra leidžia jai visapusiškai vykdyti savo vidaus ir išorės organizacines funkcijas ir priimti esminius sprendimus savarankiškai, be nederamo valstybės ar kitų išorės subjektų kišimosi.

3.  Ši direktyva taikoma ne pelno organizacijoms, atitinkančioms 2 dalyje nustatytus kriterijus, neatsižvelgiant į tai, ar jos veikia narystės pagrindu ir ar pagal valstybės narės, kurioje yra jų buveinė, teisę jos yra įregistruotos ar joms suteiktas juridinio asmens statusas.

4.  Ši direktyva netaikoma politinėms partijoms.

5.  Ši direktyva netaikoma profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms.

6.  Ši direktyva netaikoma organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas yra religinio, filosofinio ar nereliginio pobūdžio. Vis dėlto ta nuostata dėl direktyvos netaikymo netaikoma kitoms organizacijoms, kurios nesiekia tokio konkretaus tikslo, bet kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar nereliginiais įsitikinimais.

3 straipsnis

Santykis su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis

1.  Valstybės narės taiko šios direktyvos nuostatas laikydamosi Sutarčių taisyklių dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, taip pat atitinkamų Sąjungos aktų, reglamentuojančių naudojimąsi tokiomis teisėmis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB(26) dėl paslaugų vidaus rinkoje.

2.  Ši direktyva nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinei asmens duomenų apsaugos srities teisei, visų pirma Reglamentui (ES) 2016/679 bei atitinkamoms nacionalinės teisės nuostatoms.

II skyrius

Bendrosios pareigos

4 straipsnis

Būtiniausi standartai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms būtų taikomos šioje direktyvoje numatytos būtiniausios garantijos.

2.  Šioje direktyvoje numatytų būtiniausių garantijų apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie yra būtini ir proporcingi siekiant Sąjungos teisėje pripažintų bendrojo intereso tikslų arba reikalingi kitų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

3.  Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios ne pelno organizacijoms yra palankesnės, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja šioje direktyvoje nustatytoms pareigoms.

5 straipsnis

Nediskriminavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymais ir administracine praktika, reglamentuojančiais ne pelno organizacijas, įskaitant jų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, finansinį ir mokestinį režimą arba mokesčių lengvatų priemones ir tarpvalstybinę veiklą, ne pelno organizacijos nebūtų diskriminuojamos dėl įsisteigimo vietos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais arba administracine praktika, reglamentuojančiais ne pelno organizacijas, įskaitant jų steigimą, registraciją, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą, jokia grupė ar joks asmuo nebūtų diskriminuojami jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl amžiaus, gimimo, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės, imigracijos ar gyventojo statuso, kalbos, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, politinių ar kitokių pažiūrų, fizinės ar psichinės negalios, turtinės padėties, rasės, religijos ar tikėjimo ar kitokio statuso.

6 straipsnis

Administracinių taisyklių supaprastinimas

1.  Valstybės narės kuo labiau supaprastina nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, reglamentuojančius ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, siekdamos užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų užtikrinta asociacijų laisvės apsauga, ir panaikinti kliūtis bei nepagrįstą diskriminaciją, darančias poveikį juridinių ar fizinių asmenų arba tokių asmenų grupių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gebėjimui valstybės narės teritorijoje steigti ar registruoti ne pelno organizacijas arba vadovauti ne pelno organizacijos veiklai, be kita ko, pavyzdžiui, suteikiant galimybę naudotis bankų ir finansinėmis paslaugomis, taip pat užtikrinant saugius ir patikimus tarpvalstybinės paramos ir turto paskirstymo kanalus Sąjungoje ir už jos ribų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos turėtų prieigą prie elektroninės atpažinties schemų, kad galėtų atlikti administracines procedūras pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014(27) (eIDAS reglamentas) nuostatas.

7 straipsnis

Teisė į gerą administravimą

1.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką taikytų paskirtoji reguliavimo institucija, kurios įgaliojimai ir funkcijos turi būti aiškiai apibrėžti įstatymu ir vykdomi laikantis teisės į gerą administravimą principo, be kita ko, kiek tai susiję su teise į tai, kad subjekto reikalai būtų tvarkomi nešališkai, sąžiningai ir per kuo trumpesnį laiką.

2.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijos, kurios pripažintos pažeidusios nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus arba administracinę praktiką, reglamentuojančius ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, būtų tinkamai informuojamos apie įtariamą pažeidimą ir joms būtų suteikta pakankamai galimybių ištaisyti administracinio pobūdžio pažeidimus.

3.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijų priežiūros ir stebėsenos taisyklės ir praktika būtų nustatytos įstatymu ir proporcingos jų siekiamiems teisėtiems tikslams. Tai apima užtikrinimą, kad tokios taisyklės ir praktika paprastai nebūtų griežtesnės nei taikomos privačioms įmonėms, jų įgyvendinimas nekliudytų ne pelno organizacijų vidaus valdymui ir nesudarytų nereikalingos administracinės ar finansinės naštos atitinkamoms organizacijoms.

4.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijų priežiūrą ir registravimą vykdytų paskirtos priežiūros institucijos, kurių įgaliojimai ir funkcijos turi būti aiškiai apibrėžti įstatymu ir vykdomi laikantis teisės į gerą administravimą principo, be kita ko, kiek tai susiję su galimų patikrinimų ir audito pagrindais, patikrinimų ir audito procedūromis, trukme ir apimtimi, taip pat patikrinimą ir auditą atliekančių pareigūnų įgaliojimais.

5.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinama išsami ir lengvai pasiekiama ir suprantama informacija apie nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, reglamentuojančius jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimą, registraciją, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, taip pat kompetentingų reguliavimo ir priežiūros institucijų kompetenciją, procedūras ir veikimą.

8 straipsnis

Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, turintys teisėtą interesą, susijusį su valstybės narės teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimu, registravimu, veikimu, finansavimu, ataskaitų teikimo reikalavimais ir tarpvalstybine veikla, turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingais apskundimo nepriklausomai kompetentingai institucijai, pavyzdžiui, ombudsmeno tarnybai arba nacionalinei žmogaus teisių institucijai, mechanizmais, kad galėtų kreiptis pagalbos dėl savo teisių gynybos, ir turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, kad galėtų prašyti atlikti tų aktų arba sprendimų, darančių poveikį jų teisių ir pareigų įgyvendinimui, peržiūrą. Tokie asmenys yra ne pelno organizacijos, jų steigėjai, direktoriai, darbuotojai ir naudos gavėjai iš ne pelno organizacijų veiklos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo uždrausti ar panaikinti ne pelno organizaciją, sustabdyti jos veiklą arba įšaldyti jos turtą apskundimas arba ginčijimas paprastai sustabdo tokio sprendimo vykdymą, išskyrus atvejus, kai toks sprendimo vykdymo sustabdymas užkerta kelią baudžiamosios teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimui.

3.  Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridinio asmens statusą turinčios ne pelno organizacijos turėtų teisę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, įskaitant, kai tinkama, galimybę dalyvauti byloje kaip tretiesiems asmenims.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant sudaryti galimybę juridinio asmens statuso neturinčioms ne pelno organizacijoms pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, toms organizacijoms kompetentingose nacionalinėse institucijose ir teismuose galėtų atstovauti paskirti fiziniai asmenys.

III skyrius

Reguliavimo sistema

9 straipsnis

Tikslai ir veikla

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veikiančių ne pelno organizacijų laisvė nusistatyti savo tikslus ir vykdyti šiems tikslams pasiekti būtiną veiklą galėtų būti ribojama tik dėl išimtinių su visuomenės saugumu susijusių priežasčių. Jos pašalina visas kliūtis ar apribojimus, darančius poveikį ne pelno organizacijų gebėjimui siekti tokių tikslų ir vykdyti tokią veiklą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai nusistatyti savo veikimo mastą vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie ne pelno organizacijos steigimo ir veikimo jų teritorijoje formalumai, numatyti pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, nekeltų nereikalingos finansinės ir administracinės naštos. Ne narystės principu grindžiamų organizacijų atveju tai apima galimybę teisiškai įsteigti tokias organizacijas dovanojimo ar palikimo pagal testamentą būdu.

4.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje veikiančios ne pelno organizacijos galėtų tapti kitų jos arba kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtų ar įregistruotų ne pelno organizacijų, federacijų ar konfederacijų narėmis ir kad dėl tokios narystės atitinkama organizacija neatsidurtų nepalankioje padėtyje.

10 straipsnis

Narystė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, kai tai įmanoma atsižvelgiant į ne pelno organizacijos teisinę formą, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėtų pateikti paraišką dėl narystės jų teritorijoje įsteigtoje, įregistruotoje ar veikiančioje ne pelno organizacijoje pagal tos organizacijos įstatus ir nuostatus ir kad jos laisvai naudotis narystės teisėmis pagal organizacijos įstatus ir teisės aktuose nustatytus apribojimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl narystės jų teritorijoje įsteigtoje, įregistruotoje ar veikiančioje ne pelno organizacijoje pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką nebūtų taikomos jokios sankcijos ar ribojamosios priemonės, išskyrus atvejus, kai tokios pasekmės atsiranda dėl baudžiamosios teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai spręsti dėl to, kas gali būti jų nariais. Tai gali apimti specialiųjų reikalavimų nariams nustatymą vadovaujantis pagrįstais ir objektyviais kriterijais.

11 straipsnis

Įstatai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai priimti savo įstatus, nuostatus ir taisykles, įskaitant taisykles, kuriomis nustatoma jų vidaus valdymo struktūra ir jų valdybų bei atstovų skyrimas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje dėl ne pelno organizacijų įstatų nebūtų reikalaujama, kad ne pelno organizacijos įstatuose būtų pateikta kita informacija nei:

a)  organizacijos pavadinimas ir adresas (registruota buveinė);

b)  organizacijos tikslai ir veikla,

c)  organizacijos valdymo taisyklės, jos valdymo organų įgaliojimai ir atitinkamais atvejais paskirti asmenys, turintys teisę veikti jos vardu;

d)  organizacijos narių teisės ir pareigos;

e)  įstatų priėmimo diena ir narių steigėjų pavadinimas bei jų registruotų buveinių adresas, jei jie yra juridiniai asmenys;

f)  įstatų keitimo tvarka ir

g)  organizacijos panaikinimo arba sujungimo su kita ne pelno organizacija tvarka.

3.  Gali būti reikalaujama, kad ne pelno organizacijos savo įstatuose arba metinėse ataskaitose atskleistų ir viešai skelbtų daugiau informacijos apie savo veiklą, veikimą, savo valdymo organų narius, atstovus ir finansavimą, jei tai atitinka bendrojo intereso tikslą, kiek tai susiję su organizacijos tikslais ir veikla.

12 straipsnis

Juridinio asmens statusas

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jų teritorijoje veikianti ne pelno organizacija galėtų laisvai spręsti, ar įgyti juridinio asmens statusą, nepaisant to, kad valstybės narės gali nustatyti, kokios formos organizacijos turi juridinio asmens statusą.

2.  Jei ne pelno organizacija įgijo juridinio asmens statusą, valstybės narės užtikrina, kad organizacijos juridinio asmens statusą būtų galima aiškiai atskirti nuo jos narių, steigėjų ar kitų su tokia organizacija susijusių juridinių asmenų statuso.

3.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad prireikus registracijos arba steigimo akto įforminimo pakaktų, kad ne pelno organizacijos įgytų juridinio asmens statusą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad išankstinis leidimas niekada nebūtų laikomas būtina sąlyga tam, kad ne pelno organizacija galėtų įgyti juridinio asmens statusą ir naudotis atitinkamu subjektiškumu.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad bendradarbiaujančios fizinių ar juridinių asmenų grupės, kurios nesiekia įgyti juridinio asmens statuso, nebūtų laikomos juridinio asmens statusą turinčiomis ne pelno organizacijomis vien tam, kad joms būtų taikomi nacionaliniai įstatymai, kiti teisės aktai ar administracinė praktika ir taip reguliuojamas jų veikimas, finansavimas ir tarpvalstybinė veikla ar jiems daromas poveikis, išskyrus atvejus, kai esama pagrindo manyti, kad pagal nacionalinę teisę ne pelno organizacija yra nusikalstama organizacija.

13 straipsnis

Registracija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad oficiali registracija nebūtų būtina sąlyga ar kliūtis jų teritorijoje įsteigtų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimui ar veiklai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijų registracijos jų teritorijoje procedūros būtų prieinamos, patogios ir skaidrios.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms taikomi registracijos formalumai, numatyti pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, nekeltų nereikalingos administracinės naštos. Tai apima tylaus pritarimo mechanizmo, taikytino per 30 dienų nuo registracijos paraiškos pateikimo, įdiegimą ir perregistravimo bei registracijos atnaujinimo reikalavimų netaikymą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijų registracijai taikomi mokesčiai neviršytų atitinkamų registracijos administracinių išlaidų ir jokiu būdu nekeltų nereikalingos finansinės naštos, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

5.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų teritorijoje įsteigtos ne pelno organizacijos galėtų būti registruojamos elektroninėmis priemonėmis, kartu užtikrinant, kad registracija taip pat būtų įmanoma naudojantis neelektroninėmis priemonėmis.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad reikalavimas asmeniškai atvykti į teismą ar kitą kompetentingą nacionalinę instituciją ne pelno organizacijos registracijos tikslais būtų privalomas tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai, kurie gyvena arba kurių registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurie privalo atvykti į teismą ar kitą kompetentingą nacionalinę instituciją ne pelno organizacijos registracijos tikslais, galėtų atvykti į savo gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės valstybės narės kompetentingą teismą ar kitą kompetentingą instituciją ir toks atvykimas būtų laikomas pakankamu ne pelno organizacijos registravimo registracijos valstybėje narėje tikslais.

8.  Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į duomenų apsaugos principus ir teisę į privatumą, tvarko visuomenei prieinamą įregistruotų ne pelno organizacijų duomenų bazę, įskaitant statistinę informaciją apie priimtų ir atmestų paraiškų skaičių.

14 straipsnis

Visuomenei naudingos organizacijos statusas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos valstybėje narėje įsteigta arba įregistruota ne pelno organizacija galėtų kreiptis dėl jos pripažinimo prisidedančia prie visuomenės gerovės ir jai būtų suteiktas atitinkamas nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje numatytas statusas, atsižvelgiant tik į jos deklaruotą ar faktinę veiklos paskirtį, struktūrą ir veiklą, susijusią su valstybės narės, kuri suteikia tokį statusą, teritorija.

2.  Valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, būtinus užtikrinti, kad ne pelno organizacijos būtų pripažintos prisidedančiomis prie visuomenės gerovės ir joms būtų suteiktas atitinkamas statusas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  organizacijos tikslas ir faktinė veikla yra nukreipti į visuomenei naudingą tikslą, kuriuo prisidedama prie visuomenės ar jos dalies gerovės, ir jie yra naudingi visuomenei, išskyrus atvejus, kai ta veikla vykdoma sistemingai ir tiesiogiai siekiant naudos konkrečios politinės partijos struktūroms. Laikoma, kad, inter alia, į visuomenei naudingą tikslą nukreipti šie tikslai:

i)  meno, kultūros ar istorinių vertybių apsauga;

ii)  aplinkos apsauga ir kova klimato kaita;

iii)  pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, seksualinės orientacijos ar bet kokių kitų priežasčių panaikinimą, propagavimas ir apsauga;

iv)  socialinis teisingumas, socialinė įtrauktis ir kova su skurdu, įskaitant jo prevenciją arba mažinimą;

v)  humanitarinė parama ir humanitarinė pagalba, įskaitant pagalbą nelaimės atveju;

vi)  parama vystymuisi ir vystomasis bendradarbiavimas;

vii)  pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, tarptautinės apsaugos siekiančius ar ja besinaudojančius asmenis ir benamius, apsauga, pagalba ir parama jiems;

viii)  gyvūnų apsauga;

ix)  mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;

x)  švietimas ir mokymas ir jaunimo dalyvavimo skatinimas;

xi)  sveikatos ir gerovės skatinimas ir apsauga, įskaitant medicininės priežiūros teikimą;

xii)  vartotojų apsauga;

xiii)  mėgėjų sportas ir jo propagavimas;

b)  pelnas iš bet kokios ekonominės ar kitos ne pelno organizacijos pajamas generuojančios veiklos naudojamas tik organizacijos visuomenei naudingiems tikslams siekti;

c)  ne pelno organizacijos panaikinimo atveju teisės aktuose nustatytomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad visas turtas ir toliau bus naudojamas visuomenei naudingais tikslais;

d)  organizacijos valdymo struktūrų nariai, kurie nėra organizacijos darbuotojai, neturi teisės gauti atlyginimo, išskyrus atitinkamas išmokas išlaidoms kompensuoti.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijos, kuri pripažinta prisidedančia prie visuomenės gerovės ir kuriai pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką suteiktas atitinkamas statusas, tokį statusą būtų galima panaikinti tik tuo atveju, jei kompetentinga reguliavimo institucija pateikė pakankamai įrodymų, kad ne pelno organizacija nebeatitinka 2 dalyje nustatytų sąlygų.

15 straipsnis

Organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ir panaikinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacija galėtų nustoti egzistuoti tik jos narių arba teismo sprendimu.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad priverstinis ne pelno organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ar panaikinimas būtų galimas tik dėl nacionalinės teisės pažeidimų, kurių negalima ištaisyti ar pašalinti.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad priverstinis ne pelno organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ir panaikinimas būtų galimas tik dėl bankroto, ilgalaikio veiklos nevykdymo ar visuomenės saugumui prieštaraujančio sunkaus nusižengimo, kaip pripažįstama pagal Sąjungos teisę.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad individualūs ne pelno organizacijos steigėjų, direktorių, darbuotojų ar narių pažeidimai, padaryti veikiant ne organizacijos vardu, paprastai nebūtų priverstinio organizacijos veiklos nutraukimo, uždraudimo ir panaikinimo priežastis.

5.  Šiame straipsnyje numatyta apsauga taip pat taikoma ne pelno organizacijos veiklos sustabdymui, kai dėl tokio sustabdymo organizacijos veikimas gali būti sustabdytas taip, kad tai prilygsta organizacijos panaikinimui.

IV skyrius

Vienodas požiūris ir judumas

16 straipsnis

Vienodas požiūris

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje veikiančioms ne pelno organizacijoms, kurios buvo įsteigtos arba įregistruotos kitoje valstybėje narėje, būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir jų jurisdikcijoje įsteigtoms ar įregistruotoms ne pelno organizacijoms, be kita ko, kiek tai susiję su galimybe naudotis tokiomis paslaugomis, kaip banko paslaugos, leidimų išdavimu ir, kai tinkama, finansiniu ir mokestiniu režimu pagal taikytinus nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, taip pat galimybe gauti finansavimą veiklai, kuri vykdoma valstybės narės jurisdikcijoje arba kuria prisidedama prie naudos visuomenei valstybėje narėje.

2.  1 dalies taikymo tikslais valstybės narės negali reikalauti, kad jų jurisdikcijoje veikiančios ne pelno organizacijos, kurios buvo įsteigtos arba įregistruotos kitoje valstybėje narėje, pateiktų kitus įrodymus nei jų, kaip ne pelno organizacijų, steigimo ar registracijos kitoje valstybėje narėje įrodymai.

17 straipsnis

Nešališko požiūrio principas

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtas, įregistruotas ar veikiančias ne pelno organizacijas reglamentuojančios nacionalinės taisyklės nelemtų nepagrįstos diskriminacijos atsižvelgiant vien į organizacijos tikslo, veiklos srities ar finansavimo šaltinių politinį pageidaujamumą.

18 straipsnis

Tarpvalstybinis judumas ir veiklos tęstinumas

1.  Valstybės narės pašalina visas kliūtis, kurios trukdo kitoje valstybėje narėje įsteigtoms ar įregistruotoms ne pelno organizacijoms jų teritorijoje naudotis teise į įsisteigimo laisvę, laisvą paslaugų judėjimą ir laisvą kapitalo judėjimą. Tai nedaro poveikio valstybių narių išimtinei teisei reikalauti, jog tam, kad ne pelno organizacijai būtų suteiktas oficialus statusas, organizacija pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta ir (arba) kurioje ji siekia veikti, teisę būtų įgijusi juridinio asmens statusą arba būtų įrašyta į nacionalinį registrą.

2.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje įregistruota ne pelno organizacija turėtų teisę:

a)  perkelti savo registruotą buveinę į jų teritoriją nereikalaujant ją įsteigti kaip naują juridinį asmenį;

b)  naudotis supaprastinta registracijos procedūra, pagal kurią pripažįstama informacija ir dokumentai, kuriuos ne pelno organizacija jau yra pateikusi valstybei narei, kurioje ji buvo anksčiau įregistruota.

19 straipsnis

Tarpvalstybinis pertvarkymas ir susijungimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje įsteigta arba įregistruota ne pelno organizacija galėtų būti pertvarkyta į kitą ne pelno organizaciją, įsteigtą ar įregistruotą kitoje valstybėje narėje, arba su ja sujungtas, tačiau toks sujungimas ar pertvarkymas neturi būti priverstinio organizacijos veiklos nutraukimo, uždraudimo ar panaikinimo arba jos veiklos sustabdymo priežastis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto pertvarkymo ar susijungimo atveju pertvarkomoji arba susijungiančioji ne pelno organizacija galėtų laisvai įsteigti savo buveinę ar vykdyti veiklą paskirties valstybėje narėje.

3.  Valstybės narės, vadovaudamosi lygiavertiškumo principu, nustato pertvarkytos arba susijungusios organizacijos teisinę formą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai ne pelno organizacija, atsiradusi dėl 1 dalyje nurodyto pertvarkymo ar sujungimo, neatitinka jos buveinės valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų, jai būtų nustatytas pagrįstas terminas imtis būtinų priemonių trūkumams ištaisyti.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad nei tarpvalstybinis pertvarkymas, nei susijungimas nepakenktų darbuotojų arba profesinių sąjungų teisėms ar darbo sąlygoms. Jos užtikrina, kad pagal taikytinas kolektyvines sutartis ir Sąjungos bei nacionalinę teisę darbdavių įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams būtų vykdomi toliau ir kad darbuotojai, savanoriai, profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai būtų tinkamai informuojami ir su jais būtų tinkamai konsultuojamasi. Atitinkamais atvejais turi būti paisoma kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu teisių ir jos turi būti išlaikomos.

V skyrius

Finansavimas

20 straipsnis

Lėšų rinkimas ir laisvas turto naudojimas

1.  Valstybės narės pašalina visas kliūtis, kurios daro neigiamą poveikį jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų gebėjimui iš bet kurio šaltinio, įskaitant vidaus, užsienio ar tarptautinius subjektus, ar bet kurio šaltinio labui, nesvarbu, ar tai viešosios įstaigos, privatūs asmenys ar privačios įstaigos, prašyti ar gauti bet kokių išteklių, įskaitant finansinius, nepiniginius ir materialinius, jais disponuoti ar juos dovanoti, arba prašyti ar gauti žmogiškųjų išteklių.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinės praktikos ne pelno organizacijoms nebūtų taikomos skirtingos sąlygos atsižvelgiant į jų finansavimo šaltinius ar finansavimo paskirtį.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijos turėtų teisę pagal nacionalinius įstatymus, taikomus panašiems jų jurisdikcijai priklausantiems subjektams, turėti nuosavybės ir turto ir jais laisvai disponuoti.

4.  Valstybės narės kuo labiau sumažina administracinę naštą, susijusią su tarpvalstybiniu turto paskirstymu, ir sudaro sąlygas ne pelno organizacijoms gauti pelno, skirto reinvestuoti į labdaros projektus.

21 straipsnis

Viešasis finansavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad viešasis finansavimas būtų prieinamas ir skiriamas ne pelno organizacijoms taikant aiškias, skaidrias ir nediskriminacines procedūras.

2.  1 dalis taip pat taikoma Sąjungos teikiamam finansavimui, kurį valstybės narės išmoka pagal pasidalijamojo valdymo principą, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060(28) nuostatų.

22 straipsnis

Tarpvalstybinis finansavimas

1.  Pagal Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos nepatirtų jokių pasekmių dėl to, kad jos prašo finansavimo arba jį gauna iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie gyvena ar kurių buveinė yra Sąjungoje arba EEE, bet už tų valstybių narių teritorijos ribų.

2.  Pagal Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys nepatirtų jokių pasekmių dėl to, kad jie teikia finansavimą už tų valstybių narių teritorijos ribų įsteigtoms, įregistruotoms ar veikiančioms ne pelno organizacijoms.

23 straipsnis

Ekonominė veikla

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos, laikydamosi licencijavimo ar reguliavimo reikalavimų, kurie pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką visuotinai taikomi atitinkamai veiklai, galėtų laisvai užsiimti bet kokia teisėta ekonomine, verslo ar komercine veikla, jei tokia veikla tiesiogiai ar netiesiogiai padeda siekti jų ne pelno tikslų.

24 straipsnis

Ataskaitų apie finansavimą teikimas ir skaidrumas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką ne pelno organizacijoms taikomi ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimai nekeltų nereikalingos naštos ir būtų proporcingi organizacijos dydžiui bei jos veiklos apimčiai, atsižvelgiant į jos turto vertę ir pajamas.

2.  1 dalies taikymo tikslais valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimai, taikomi ne pelno organizacijoms pagal nacionalinius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, įskaitant tuos, kuriais įgyvendinami Sąjungos ir tarptautiniai įsipareigojimai, būtų grindžiami naujausio tikslinio rizika grindžiamo sektoriaus ir atitinkamų organizacijų vertinimo rezultatais ir kad dėl jų neatsirastų neproporcingų reikalavimų arba jie nepagrįstai neapribotų ne pelno organizacijų galimybių gauti finansines paslaugas.

3.  Pagal 11 straipsnio 3 dalį ne pelno organizacijos kasmet teikia ataskaitas apie savo sąskaitas ir jas skelbia viešai. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais gautą finansavimą, informacija apie finansavimo kilmę ir vertę, kreditus, banko paskolas ir dovanas arba neatlygintinai gautus grynuosius pinigus ar turtą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimų, taikomų ne pelno organizacijoms pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, šioms organizacijoms arba bet kokiems jų teisių ar pareigų apribojimams nebūtų taikomos skirtingos sąlygos atsižvelgiant į organizacijos finansavimo šaltinius, tikslus ar jų veiklą.

VI skyrius

Konfidencialumas

25 straipsnis

Narystės konfidencialumas

1.  Jei ne pelno organizacija grindžiama narystės principu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad informacija apie narius galėtų likti konfidenciali.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prieiga prie informacijos apie ne pelno organizacijos narius, kurie yra fiziniai asmenys, būtų suteikta tik kompetentingai valdžios institucijai, kai tokia prieiga yra būtina viešam nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama ne mažiau kaip vienų metų maksimalia laisvės atėmimo bausme, tyrimui atlikti remiantis nepriklausomo teismo sprendimu.

26 straipsnis

Konfidenciali ir neskelbtina informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ar administracine praktika nebūtų reikalaujama, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos viešai atskleistų tokią konfidencialią ir neskelbtiną informaciją, kaip asmens duomenys, susiję su organizacijos darbuotojais, savanoriais, nariais, steigėjais ar paramos teikėjais.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos turėtų galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, kad užkirstų kelią neteisėtam jų konfidencialios ar neskelbtinos informacijos gavimui, naudojimui ar atskleidimui, arba tokių veiksmų atveju gautų žalos atlyginimą.

3.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad apsauga nuo neteisėto ne pelno organizacijų konfidencialios ar neskelbtinos informacijos gavimo, naudojimo ar atskleidimo pagal šį straipsnį būtų taikoma kompetentingoms institucijoms atliekant patikrinimus, auditą ir bet kokią kitą priežiūros veiklą.

27 straipsnis

Stebėjimas

Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų vykdomas nepagrįstas ir neproporcingas ne pelno organizacijų, visų pirma jų veikimo ar ryšių, arba organizacijos steigėjų, jos valdymo struktūrų narių, kitų narių, darbuotojų, savanorių, paramos teikėjų ar kitų su ja susijusių privačių subjektų stebėjimas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama visuomenės saugumo tikslais.

VII skyrius

Baigiamosios nuostatos

28 straipsnis

Palankesnės sąlygos ir draudimas mažinti apsaugos lygį

1.  Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad jų teritorijoje įsteigtoms, įregistruotoms ar veikiančioms ne pelno organizacijoms būtų taikomos palankesnės sąlygos, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2.  Šios direktyvos įgyvendinimas nesuteikia pagrindo mažinti apsaugos, kuri jau užtikrinama pagal nacionalinę, Sąjungos ar tarptautinę teisę, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis, lygį srityse, kuriose taikoma ši direktyva.

29 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [1 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Valstybės narės laiku, skaidriai ir prasmingai konsultuojasi su jų teritorijoje jau įsteigtomis, įregistruotomis ar veikiančiomis ne pelno organizacijomis dėl šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo.

30 straipsnis

Ataskaitų teikimas, vertinimas ir peržiūra

1.  Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikšmingą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą. Remdamasi pateikta informacija, Komisija ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą.

2.  Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino Komisija, atsižvelgdama į pagal 1 dalį pateiktą savo ataskaitą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nacionalinės teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikio ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos veikimas ir poreikis imtis papildomų priemonių, be kita ko, atitinkamais atvejais padaryti pakeitimų, kuriais siekiama labiau suderinti ne pelno organizacijoms taikomus nacionalinius įstatymus.

3.  Komisija 1 ir 2 dalyse nurodytas ataskaitas paskelbia viešai ir užtikrina, kad jos būtų lengvai prieinamos.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) Teisėkūros rezoliucija, kurioje pateikiama Europos Parlamento nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (EEB) dėl Europos asociacijos statuto (OL C 42, 1993 2 15, p. 89). (2) Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento (EEB) dėl Europos asociacijos statuto (COM(1991)0273 – SYN 386). (3) OL C 99, 1987 4 13, p. 205. (4) OL C 395, 2021 9 29, p. 2. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187. (6) Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas Ouranio Toxo ir kt. / Graikija, Nr. 74989/01, ECLI:CE:ECHR:2005:1020JUD007498901. (7) 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476, 113 punktas. (8) 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo stiprinimas ES: netinkamas civilinės ir baudžiamosios teisės veiksmų naudojimas siekiant užtildyti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę“ (2021/2036(INI)). (9) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). (10) 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476. (11) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1). (12) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1). (13) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1). (14) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19). (15) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (OL L 199, 1985 7 31, p. 1). (16) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1). (17) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (18) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (19) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87). (20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (21) https://cordis.europa.eu/project/id/613034/reporting. (22) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos filantropija. Neišnaudotas potencialas“, SOC/611. (23) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (24) 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476. (25) Byla Stauffer – C-386/04, Centro di Musicologia Walter Stauffer / Finanzamt München für Körperschaften, [2006] Rink., I-8203; byla Hein-Persche – C-318/07, Hein Persche / Finanzamt Lüdenscheid, [2009] Rink., I-359, ir byla Missionswerk – C-25/10, Missionswerk Werner Heukelbach eV / Belgija, [2011] 2 C.M.L.R. 35. (26) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36). (27) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73). (28) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos“ (2021/2952(RSP))

P9_TA(2022)0045 B9-0091/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir 5 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 166 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 15, 32 ir 34 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3 ir 4 principus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią pasirašė ir ratifikavo ES ir visos jos valstybės narės, ir tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1), nuo 2011 m. sausio 21 d. ji galioja Europos Sąjungoje, ypač į jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 8 d. poziciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+)(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 21 d. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitą „Youth Employment in Times of COVID-19“ (liet. „Jaunimo užimtumas COVID-19 laikotarpiu“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio ataskaitą „Jaunimo idėjų ataskaita Konferencijai dėl Europos ateities“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 9 d. EUROFOUND ataskaitą „COVID-19 poveikis jaunimui Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 17 d. Europos jaunimo forumo ataskaitą „Beyond Lockdown: the ‘pandemic scar’ on young people“(11) (liet. „Perspektyva po izoliavimo: pandemijos jaunimui palikta žymė“),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos(12), ypač į jos dalį dėl Europos jaunimo tikslų,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 12 d. Komisijos ataskaitą dėl užimtumo ir socialinių pokyčių Europoje „Towards a strong social Europe in the aftermath of the COVID-19 crisis: Reducing disparities and addressing distributional impacts“ (liet. „Stipri socialinė Europa po COVID-19 krizės: skirtumų mažinimas ir poveikio pajamų pasiskirstymui klausimo sprendimas“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendaciją „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją „Sąžiningos darbo sąlygos, teisės ir socialinė apsauga skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra“(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio Jaunimo idėjų ataskaitą Konferencijai dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai tema „Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos“ (O-000075 – B9‑0002/2022 ir O-000077 – B9‑0003/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi COVID-19 pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį Europos jaunimo užimtumui ir socialinei padėčiai: sumažėjo arba buvo laikinai sustabdytos asmeninio tobulėjimo galimybės, sumažėjo užimtumo lygis, o dėl to padaugėjo nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET); kadangi labai sumažėjo jaunuolių asmeninės pajamos ir jiems kyla didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika; kadangi kyla pavojus jų galimybėms ateityje įsitraukti į darbo rinką; kadangi reikia nedelsiant imtis veiksmų, siekiant užtikrinti ir gerinti jaunimo ateitį bei gerovę; kadangi jaunimo nedarbo lygis siekia 15,9 proc. ir yra 2,5 karto didesnis už bendrą nedarbo lygį;

B.  kadangi prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos padidės skurdo lygis; kadangi per 2007–2008 m. finansų krizę itin smarkiai nukentėjusiose šalyse vėl daugiau kaip vidutiniškai padidėjo jaunimo nedarbas; kadangi moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir didelėms šeimoms šie pokyčiai kelia didesnę grėsmę; kadangi Komisijos 2022 m. rudens ekonominėje prognozėje pateikiami vilčių teikiantys skaičiai ir numatomas nedarbo mažėjimas, o darbo rinkos 2022 m. turėtų visiškai atsigauti iki prieš pandemiją buvusio lygio; kadangi krizė ir toliau daro neigiamą poveikį jaunimui; kadangi, palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo jaunų darbuotojų skaičius ir numatoma, kad 2022 bei 2023 m. bus sukurta 3,4 mln. darbo vietų(17), todėl bus labai svarbu užtikrinti, kad jaunimas pasinaudotų šiomis naujomis užimtumo galimybėmis; kadangi šiuo metu vis daugiau jaunuolių lieka gyventi tėvų namuose, kad apsisaugotų nuo skurdo; kadangi 29 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena trys kartos, gresia skurdas, o 13 proc. patiria didelį nepriteklių;

C.  kadangi iki COVID-19 pandemijos susiformavusios šalių grupės labai išsiskiria ir pagal NEET jaunimo rodiklius;

D.  kadangi 2020 m. NEET merginų rodikliai buvo vidutiniškai 1,3 karto didesni už NEET vaikinų rodiklius; kadangi dėl šeiminių pareigų vaikinų ir merginų NEET rodiklių skirtumai yra ypač dideli Rytų Europos šalyse; kadangi kylant išsilavinimo lygiui tikimybė tapti NEET jaunuoliu mažėja; kadangi pietinėse ir Viduržemio jūros regiono šalyse ilgalaikiai bedarbiai ir paskatų dirbti neturintys darbuotojai sudaro didesnę NEET grupės dalį;

E.  kadangi, kaip patvirtinta Europos jaunimo strategijoje ir sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje, jaunimas yra tvaraus ekonominio ir socialinio klestėjimo Europoje pagrindas ir vienas iš pagrindinių ES prioritetų, todėl reikia imtis prioritetinių jaunimo rėmimo, apsaugos, orientavimo, įtraukties ir jam skirtų galimybių kūrimo priemonių;

F.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos 15–24 metų amžiaus grupėje darbo neteko daugiau žmonių negu 25–29 metų amžiaus grupėje, ypač moterų; kadangi jaunimas ypač nukentėjo dėl to, kad apskritai darbo valandų skaičius sumažėjo labiau nei užimtumas; kadangi nedarbo rodikliai atspindi tik nedidelę per COVID-19 krizę prarastų darbo vietų dalį, nes daug darbo netekusių jaunų žmonių neturėjo teisės gauti bedarbio pašalpos ar kitos pajamų paramos;

G.  kadangi vienas iš 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslų yra jaunimo pilietinio aktyvumo didinimas;

H.  kadangi nestandartinio darbo lygis tarp jaunimo yra labai aukštas – 43,8 proc. jaunimo ES dirba laikiną darbą;

I.  kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė pasiūlymą 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais siekiant apsvarstyti Europos jaunimo perspektyvas ir sutelkti dėmesį į Europos, nacionalinę, regioninę ir vietos politiką bei pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų sudaromos galimybės jaunimui visoje ES; kadangi šiuo pasiūlymu turėtų būti suteiktas tikras ir veiksmingas postūmis gerinti jaunimo darbo sąlygas Europos Sąjungoje;

J.  kadangi pandemijos metu labai pablogėjo jaunimo psichikos sveikata, o keliose valstybėse narėse su psichikos sveikata susijusių problemų, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu, padaugėjo dvigubai; kadangi 2021 m. pavasarį 64 proc. 18–34 metų amžiaus grupės jaunuolių grėsė pavojus susirgti depresija ir tai iš dalies nulėmė užimtumo, finansinių ir išsilavinimo perspektyvų trūkumas ilgesniu laikotarpiu, taip pat vienatvė ir socialinė izoliacija; kadangi devyni milijonai paauglių (10–19 metų asmenų) Europoje turi psichikos sveikatos sutrikimų, o daugiau kaip pusę šių atvejų sudaro nerimas ir depresija; kadangi blogėjančią psichikos sveikatą taip pat galima sieti su tokiais veiksniais kaip sutrikdytos galimybės naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, padidėjęs darbo krūvis ir darbo rinkos krizė, kurie jaunimui padarė neproporcingai didelį poveikį; kadangi nuo psichikos sveikatos sutrikimų kenčia 19 proc. 15–19 metų ES vaikinų ir daugiau kaip 16 proc. tokio pat amžiaus merginų; kadangi savižudybė yra antra pagal dažnumą jaunimo mirties priežastis Europoje;

K.  kadangi vaikai, auginami turint ribotus išteklius ir nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis, labiau linkę patirti skurdą ir socialinę atskirtį, o tai daro didelę įtaką jų vystymuisi ir vėliau pilnametystei, jiems trūksta tinkamų įgūdžių ir jie turi ribotas galimybes įsidarbinti, todėl jiems nepavyksta išsivaduoti iš skurdo, perduodamo iš kartos į kartą; kadangi kovojant su visų vaikų skurdu ir vaikų socialine atskirtimi Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį; kadangi Europos vaiko garantijų sistemos tikslas – užkirsti kelią skurdui bei socialinei atskirčiai ir kovoti su šiais reiškiniais vaikams, kuriems to reikia, užtikrinant nemokamą ir veiksmingą pagrindinių paslaugų, pvz., ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos, sveikatos priežiūros, sveikos mitybos ir bent vieno sveiko patiekalo per dieną mokykloje, taip pat tinkamo būsto prieinamumą;

L.  kadangi iš 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtos pasaulinės apklausos, kurią rengė Bato universitetas ir kuri atlikta dešimtyje šalių, paaiškėjo, kad beveik 60 proc. jaunuolių teigia jaučiantys didelį arba labai didelį nerimą dėl kritiškos klimato padėties, daugiau kaip 45 proc. apklaustųjų nurodė, kad jausmai, susiję su klimatu, turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, ir trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad ateitis juos gąsdina; kadangi 83 proc. jaunuolių sutiko, kad mums nepavyko pasirūpinti planeta, o 65 proc. apklaustųjų mano, kad vyriausybės nuvilia jaunimą;

M.  kadangi pilietinis aktyvumas suteikia akivaizdžios naudos asmens gerovei, nes užsiimant pilietine veikla plečiamas asmens socialinis tinklas, daugėja galimybių būti ekonomiškai, socialiai ir fiziškai aktyviems ir mažėja psichikos sveikatos sutrikimų rizika;

N.  kadangi, atsižvelgiant į pandemijos padarinius, visai jaunų menininkų ir kultūros darbuotojų kartai bus sunku rasti savo vietą mūsų visuomenėje; kadangi menininkai ir kultūros bei kūrybos sektorių darbuotojai paprastai dirba pagal netipinius darbo modelius ir dažnai negauna tinkamos socialinės apsaugos, ypač tarpvalstybiniais atvejais, todėl jie dažnai negauna pensijos, sveikatos priežiūros paslaugų ir nedarbo išmokų; kadangi dėl to, kad nevykdomos savarankiškai dirbančių menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių darbuotojų kolektyvinės derybos, taip pat prastėja jų padėtis darbo rinkoje ir neužtikrinama tinkama socialinė apsauga;

O.  kadangi mažumų grupėms priklausantys menininkai ir kultūros specialistai, įskaitant moteris, jaunimą, rasinių, etninių ir geografinių mažumų atstovus, asmenis iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamų grupių, neįgaliuosius ir LGBTIQ+ asmenis, turi mažiau galimybių siekti karjeros meno bei kultūros srityse ir jiems pandemijos padariniai daro didžiausią neigiamą poveikį;

P.  kadangi „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinis Europos fondas, kuriuo siekiama gerinti jaunimo galimybes įsidarbinti, skatinti vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo bei mokymo paslaugas ir užbaigti mokslą, pradedant bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu bei mokymu ir baigiant tretiniu išsilavinimu, be kita ko, skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir sudarant palankesnes sąlygas mobilumui mokymosi tikslais, taip pat skatinant jaunimo, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai nepasiturinčius jaunuolius, socialinę integraciją;

Q.  kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – „NextGenerationEU“ pagrindas – yra istorinės reikšmės ES priemonė, kuria siekiama padėti valstybėms narėms sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 poveikį vykdant reformas ir investuojant pagal šešis ramsčius, iš kurių vienas skirtas reformoms ir investicijoms į vaikus ir jaunimą;

R.  kadangi siekiant užtikrinti jaunimo darbą ir socialinę įtrauktį reikia suteikti jaunuoliams lygias galimybes dirbti kokybišką, stabilų ir gerai mokamą darbą, įsigyti deramą ir įperkamą būstą, tinkamai maitintis, naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir prevencijos paslaugomis, įskaitant psichikos sveikatos priežiūrą, ir galimybes naudotis minimaliuosius standartus atitinkančia skaitmenine infrastruktūra; kadangi, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir sudaryti vienodas sąlygas patekti į darbo rinkas, kartu leidžiant jaunuoliams drąsiai pradėti suaugusiųjų gyvenimą, labai svarbios švietimo ir įgūdžių ugdymo iniciatyvos, savanoriška veikla, kokybiškos stažuotės ir mokymosi visą gyvenimą programos;

S.  kadangi per ankstesnę finansų krizę paaiškėjo, kad, jei jaunuoliams nesuteikiamos galimybės dalyvauti kokybiškose stažuotėse ir dirbti aukštos kokybės darbą, kai sudaromi rašytiniai susitarimai ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, profesinį orientavimą ir konsultavimą ir tolesnį mokymą, vėl kils didelė rizika, kad jie, net ir ieškodami nuolatinio visos darbo dienos darbo, bus priversti sutikti dirbti mažų garantijų darbą, išvykti iš savo šalies, kad galėtų susirasti darbą, arba ne kartą dalyvauti švietimo ar mokymo programose;

T.  kadangi yra žinoma, kad investicijos į jaunimą, ypač socialinį poveikį darančios investicijos, teigiamai paveikia jaunimo užimtumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, taip pat užtikrina išmatuojamą socialinę grąžą ir veiksmingą finansinę investuotų lėšų grąžą, skatinant ekonominį vystymąsi ir kartu pasiekiant socialinius rezultatus; kadangi turi būti įgyvendintos esamos priemonės ir mechanizmai taip pat toliau svarstomos galimybės imtis naujų priemonių;

U.  kadangi dėl nesuderintos jaunimo darbo ir socialinės įtraukties politikos gali būti patiriama du kartus daugiau išlaidų, jei valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimas yra menkas, nėra nuolatinių struktūrų, kurias pasitelkus būtų galima koordinuoti įvairių subjektų veiksmus, kuo labiau didinti poveikį, užtikrinti, kad nebūtų aprėpties spragų, ar skatinti inovacijas;

V.  kadangi esamos iniciatyvos ir politikos priemonės, pvz., sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, ES jaunimo dialogas, programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, ir nauji pasiūlymai, pvz., dėl iniciatyvos ALMA (angl. Aim, Learn, Master, Achieve – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti), turi padėti 2022 m. užmegzti ryšius su jaunimu ir spręsti jaunimo problemas, pvz., jaunimo nedarbo problemą; kadangi šios iniciatyvos ir politikos priemonės turėtų apimti aktyvią ir pasyvią darbo rinkos politiką, užtikrinti veiksmingas jaunimo galimybes naudotis socialinės įtraukties priemonėmis ir socialinėmis, sveikatos priežiūros ir ap(si)rūpinimo būstu paslaugomis; kadangi Europos profesinio mokymo plėtros centras daro išvadą, kad ne visos pameistrystės ir mokymo galimybės yra aukštos kokybės ir kad ne visi pameistriai turi teisę naudotis su darbu ar socialine apsauga susijusiomis teisėmis; kadangi Parlamentas savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje išreiškė susirūpinimą dėl pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų kokybės ir akcentavo, kad pagal naujas ir esamas programas bei iniciatyvas organizuojamos stažuotės ir siūlomos darbo galimybės turi būti mokamos, ribotos trukmės ir gana retos, kad jaunuoliams netektų nuolat dalyvauti nesibaigiančiose stažuotėse ir jie nebūtų išnaudojami kaip pigi ar netgi nemokama darbo jėga, kuriai nesuteikiama socialinė apsauga ir teisės į pensiją; kadangi iš tyrimų matyti, kad dabartinės kartos jaunimas pirmąjį tikrą darbą susiranda perkopę į trisdešimtmetį;

W.  kadangi nuolatinis jaunimo naujų horizontaliųjų įgūdžių, pvz., skaitmeninių įgūdžių, taip pat ekonominį potencialą turinčių įgūdžių, pvz., žaliųjų ar verslumo įgūdžių, ugdymas yra labai svarbus siekiant klestinčios, įtraukios ir į ateitį orientuotos Europos darbo rinkos ir turėtų padėti suteikti galimybę kiekvienam jaunam europiečiui gauti kokybišką darbą; kadangi tas pats pasakytina apie profesinį mokymą, profesinius ir gyvenimo įgūdžius; kadangi 40 proc. darbdavių nepavyksta rasti reikiamų įgūdžių turinčių žmonių, galinčių užimti laisvas darbo vietas; kadangi ES turi panaikinti visų formų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kad galėtų veiksmingai panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą; kadangi daugelyje ES šalių jaunimo nedarbas tapo rimta ekonomine ir socialine problema(18); kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis tinkama skaitmenine infrastruktūra ir ugdytis skaitmeninius įgūdžius, siekiant sumažinti jaunuolių skaitmeninio raštingumo skirtumus ir visiems užtikrinti lygias galimybes švietimo sistemoje bei darbo rinkoje; kadangi deramai jaunimo profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti taip pat svarbūs socialiniai emociniai įgūdžiai, pvz., kritinis mąstymas, kolektyvinis darbas ir tarpkultūrinis bendravimas;

X.  kadangi kuriant naujus sprendimus labai svarbus jaunų žmonių įsitraukimas į darbą su jaunimu, visuomeninius judėjimus, jaunimo organizacijas ir socialinio verslumo sritį; kadangi siekiant gerinti jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir jiems nuolat teikti galimybę kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą reikia įtraukti privačiuosius subjektus, įmones ir verslo sektorių;

Y.  kadangi jaunimo diskriminacija apskritai tebėra viena iš problemų Europos Sąjungoje, nes jaunos moterys ir jaunuoliai iš pažeidžiamų grupių dažnai patiria diskriminaciją dėl savo lyties, etninės kilmės (pvz., romai), seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, negalios ar nepalankios socialinės ir ekonominės padėties, jiems taip pat kyla daug didesnė rizika tapti bedarbiais ir patirti dirbančiųjų skurdą ir socialinę atskirtį;

Z.  kadangi jaunuoliai Europoje ir jų atstovai bei organizacijos, taip pat profesinės sąjungos, be kita ko, dalyvaudami Konferencijoje dėl Europos ateities, aktyviai organizuoja prasmingą jaunimo dalyvavimą ir rengia politikos rekomendacijas, kuriose pateikiami sprendimai, kaip gerinti darbo sąlygas ir didinti socialinę įtrauktį; kadangi jie turi būti laikomi svarbiausiais partneriais bendrai rengiant, įgyvendinant ir vertinant Europos jaunimo metų iniciatyvą ir ne tik;

AA.  kadangi daugelio minėtų grupių, ypač neįgalaus jaunimo ir romų ar keliaujančioms bendruomenėms priklausančio jaunimo, užimtumo galimybes labai riboja sunkumai, kurių kyla norint gauti kokybišką išsilavinimą, galintį padėti jiems tinkamai pasirengti šiuolaikinei darbo rinkai;

AB.  kadangi jaunimas yra vienas iš itin svarbių visų ES regionų, ypač atokiausių, atsigavimo ir vystymosi išteklių; kadangi Majote pusė gyventojų yra jaunesni nei 18 metų, o Prancūzijos Gvianoje kas antras gyventojas yra jaunesnis nei 25 metų;

AC.  kadangi 2016 m. trečdalis ES ūkių valdytojų buvo 65 metų ar vyresni ir tik 11 proc. ES ūkių valdytojų buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus jaunieji ūkininkai;

AD.  kadangi ES žemės ūkio sektorius ir ūkiai yra mūsų ekonomikos pagrindas; kadangi siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu bei prisidėti prie žaliosios pertvarkos, labai svarbu į ūkininkavimo sektorių pritraukti jaunimo;

AE.  kadangi iš tokių tendencijų kaip kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jaunimo išvykimas į miestus matyti, kad turime rasti sprendimus ir apsvarstyti trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategijas, kaip išlaikyti jaunimą kaimo vietovėse;

AF.  kadangi yra pernelyg daug neįgalių jaunuolių, kuriems siūloma dirbti tik pagal globojamojo užimtumo programas, o kai kuriose valstybėse narėse jiems nesuteikiamos tokios pat darbuotojų ar darbo užmokesčio teisės kaip atviroje darbo rinkoje dirbantiems asmenims;

AG.  kadangi 2021 m. Europos jaunimo renginio Jaunimo idėjų ataskaitoje Konferencijai dėl Europos ateities padarytos išvados, kad:

1.  palankiai vertina tai, kad Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė 2022-uosius Europos jaunimo metais; mano, kad 2022-ieji turėtų suteikti papildomą postūmį tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti ES jaunimo strategiją imantis plataus užmojo veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos jaunimo patiriamos problemos, ypač dėl neigiamų besitęsiančios COVID-19 pandemijos padarinių, ir konkrečiai įgyvendinant kitas esamas priemones, pavyzdžiui, sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, siekiant kovoti su COVID-19 poveikiu nedarbui ir socialinėmis pasekmėmis; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visos jaunimui skirtos politikos priemonės būtų tarpsektorinės ir jas rengiant būtų atsižvelgta į Europos jaunimo įvairovę bei jaunuoliams tenkančius iššūkius; mano, kad Europos jaunimo metai turėtų padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 1 ir 3 principus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 krizės daug žmonių jau neteko darbo, ypač jaunimas, kuris dažniau dirba mažų garantijų darbą, yra labiau linkęs dirbti pagal terminuotas darbo sutartis arba ne visą darbo laiką ir neturi santaupų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos planus stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir ragina Komisiją bei valstybes nares pirmenybę teikti kovai su jaunimo nedarbu;

3.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į aukštą jaunimo nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse ir jaunų darbuotojų darbo sutarčių nestabilumą, ypač nuo COVID-19 labai nukentėjusiuose sektoriuose; ragina sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurioje numatytas tikslas iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, taip pat įtraukiant kokybiškų darbo vietų kūrimo kriterijus, laikantis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 8-ojo darnaus vystymosi tikslo; mano, kad atėjo laikas sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryti privalomą ir ją įgyvendinti visose valstybėse narėse, įskaitant aktyvias informavimo priemones, skirtas ilgą laiką nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam, taip pat palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčiam jaunimui, pavyzdžiui, neįgaliam jaunimui, LGBTIQ+ jaunimui ir jauniems romams;

4.  palankiai vertina tai, kad psichikos sveikata, kaip vienas iš prioritetų, įtraukta į Europos jaunimo metų jaunimo tikslus, ir ragina Komisiją psichikos sveikatai teikti pirmenybę ir būsimoje ES priežiūros strategijoje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti holistinį ir visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą ES lygmeniu, būtina skirti dėmesio socialinių ir ekonominių veiksnių, pvz., nedarbo, nesaugumo būsto srityje, psichikos sveikatos ir gerovės, tarpusavio ryšiui; pabrėžia, kad netikrumas dėl ateities, įskaitant klimato kaitos poveikį, daro neigiamą poveikį jaunimo psichikos sveikatai; todėl ragina valstybes nares psichikos sveikatą pripažinti neatsiejama ES atsigavimo po pandemijos programos dalimi ir profesinės sveikatos srities prioritetu, ypač švietimo ir darbo vietos aplinkoje; ragina užtikrinti, kad psichikos sveikatos priežiūra būtų prieinama ir įperkama visų amžiaus grupių asmenims, ypač jaunimui bei vaikams, ir spręsti nelygybės sveikatos srityje problemą pažeidžiamoms jaunimo grupėms teikiant tinkamą paramą; ragina Komisiją atlikti išsamų įvairių Europos jaunimo psichologinio skausmo priežasčių tyrimą;

5.  pabrėžia, kad jaunimas turi atlikti labai svarbų vaidmenį formuojant užimtumo ir socialinę politiką Europoje; palankiai vertina ES jaunimo dialogą ir darbą su jaunimu bei jaunimo organizacijas, kurie padeda ES priartinti prie jaunimo, jeigu vykdant jaunimo dalyvavimo procesus kartu įgyvendinamos konkrečios sprendimus priimančių asmenų iniciatyvos; ragina plėtojant jaunimo politiką skatinti taikyti bendro valdymo principą ir į vystymosi procesą įtraukti jaunimą bei jaunimo atstovus; ragina Komisiją pripažinti teigiamą trečiojo sektoriaus, įskaitant jaunimo organizacijas, poveikį ir jų teikiamas neformaliojo bei savaiminio mokymosi galimybes, pvz., vykdant savanorišką veiklą ir užtikrinant jaunimo dalyvavimą, taip pat oficialiai pripažinti žinias ir įgūdžius, kuriuos jaunimas įgyja trečiajame sektoriuje, siekiant padėti jaunimui gerinti savo perspektyvas darbo rinkoje; ragina įdarbinant asmenis pilietinį aktyvumą pripažinti vertinga darbo patirtimi; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kaip tęstinę Europos jaunimo metų iniciatyvą paremti Europos jaunimo sostinių projektą; ragina Komisiją ir valstybes nares teikiant naujas visų politikos sričių iniciatyvas atsižvelgti į jaunimo išlygą, pagal kurią įvertinamas jų poveikis jaunimui;

6.  pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės toliau investuotų pakankamai ESF+ lėšų į priemones, kuriomis siekiama remti jaunimo užimtumą; pabrėžia, kad dėl minėtų priežasčių valstybės narės bent 15 proc. jų ESF+ išteklių pagal pasidalijamojo valdymo principą turi skirti tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, skirtiems kokybiškam jaunimo užimtumui remti; primena, kad reikalinga privaloma, veiksmingesnė ir įtraukesnė Jaunimo garantijų iniciatyva, pagal kurią visiems nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams būtų rengiama atlyginama mokomoji praktika, pameistrystės programos ir stažuotės;

Investavimas į jaunąją kartą

7.  ragina Komisiją ir Tarybą, siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su jaunimo nedarbu ir skurdu, visapusiškai ir kuo tinkamiau naudotis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatytu finansavimu, nedarant poveikio jau pagal ESF+ sudarytoms programoms; primena, kad minėtos problemos ypač aktualios atokiausiems regionams, todėl jiems reikia konkrečios paramos; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pagal EGADP numatyta lėšų priemonėms, skirtoms vaikams bei jaunimui, ir tikisi, kad dėl to Europos jaunimui bus suteikta daug galimybių; ragina į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėjimo ir vertinimo procesus įtraukti socialinius partnerius ir jaunimo organizacijas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Teisingos pertvarkos fondo ir ESF+ lėšomis būtų remiami integruoti vietos lygmeniu rengiami planai, siekiant padėti kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kurioms pertvarka daro neigiamą poveikį;

8.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į jų pačių poreikius ir konkrečias nacionalines sąlygas, užtikrinti priemonių, kurių imamasi pagal EGADP, kitas ES programas, pvz., sustipriną Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Europos vaiko garantijų sistemą, ir nacionalinių investicijų bei priemonių, skirtų įgūdžiams ugdyti, švietimui ir mokymui bei integracijai į darbo rinką skatinti, tarpusavio papildomumą; ragina Komisiją toliau stebėti investicijas ir išlaidas, skiriamas su jaunimu susijusiems priemonės „NextGenerationEU“, EGADP ir ESF+ prioritetams, ir toliau aktyviai įtraukti Parlamentą; primena „InvestEU“ specialios socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linijos teikiamą galimybę pritraukti socialinį poveikį darančių investicijų; pažymi, kad vis daugiau dėmesio skiriama jaunimui skirtų socialinio poveikio obligacijų ir socialinio poveikio sutarčių koncepcijai, į šių priemonių rengimą ir įgyvendinimą taip pat įtraukiant privatųjį sektorių;

9.  palankiai vertina tai, kad pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką padidinta parama jauniesiems ūkininkams;

10.  palankiai vertina tai, kad išplėsta sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritis ir ši iniciatyva dabar taikoma 15–29 metų amžiaus grupei; primena, kad įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, vietoje prastos kokybės stažuočių ar nesibaigiančių mokymų, turėtų būti užtikrinamos tikros įsidarbinimo galimybės;

Jaunimo integracija į darbo rinką

11.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą iki šiol dar nevisiškai pasiekti jos tikslai, ir ragina imtis sustiprintų priemonių, be kita ko, visapusiškai naudotis ESF+ numatytomis galimybėmis, siekiant skatinti užimtumą imantis aktyvių integracijos į darbo rinką priemonių ir kuriant tvarias pradedantiesiems skirtas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinama, kad jaunimas turėtų galimybę naudotis socialine apsauga ir gauti teisingą atlyginimą; ragina Komisiją prašyti valstybių narių pristatyti atnaujintas sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos programas ir įdiegti sistemą, kurioje būtų nustatyti aiškūs ir privalomi pagal šias iniciatyvas teikiamų pasiūlymų kokybės standartai, kad būtų skatinami teigiami ir tvarūs jaunimo rezultatai ir sėkmingas perėjimas į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įmones aktyviai dalyvauti įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; primena, kad vienas iš ESF+ tikslų yra skatinti proporcingą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą darbo rinkoje pasitelkiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, vienodas darbo sąlygas, geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą; taip pat primena, kad naudojant ESF+ taip pat turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir pritaikytą darbo aplinką, kad būtų mažinama sveikatos sutrikimų rizika, susijusi su kintančiomis darbo formomis, ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius;

12.  primena, kad partnerystė su suinteresuotaisiais subjektais yra vienas iš pagrindinių sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos aspektų, tačiau šiuo metu ES lygmeniu nėra jokios oficialios įstaigos ar mechanizmo, kuriais naudodamiesi jie galėtų dalyvauti stebint ir įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas; ragina Komisiją pasitelkiant Užimtumo komitetą (EMCO) stebėti, kaip įgyvendinamos sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, ir reguliariai teikti ataskaitas EMCO apie Jaunimo garantijų iniciatyvos programų įgyvendinimą bei rezultatus, taip pat nuolat informuoti Parlamentą; ragina Komisiją sudaryti sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo darbo grupę, kurioje būtų suburti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant EMCO veikloje dalyvaujančius pilietinius partnerius, jaunimo organizacijas ir socialinius partnerius, siekiant palengvinti veiksmų koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarp ES ir nacionalinių institucijų kartu su pilietiniais partneriais ir jaunimo organizacijomis, taip pat reguliariai vertinti šios darbo grupės poveikį ir siūlyti tobulinimo rekomendacijas;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos (VUT), pasitelkdamos Europos VUT tinklą, bendradarbiautų su vietos valdžios institucijomis, švietimo sektoriumi, jaunimo organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad būtų populiarinamos kokybiškos, stabilios darbo vietos su geru atlygiu ir didinama prie konkrečių poreikių pritaikyta parama jaunimo mokymui, darbo paieškai ir konsultavimui; skatina valstybes nares tinkamai aprūpinti VUT, kad jos galėtų teikti išteklius ir organizuoti mokymą, kaip išlaikyti psichikos sveikatą nepaisant neaiškių ekonominių sąlygų ir sprendžiant su darbo paieška susijusias problemas;

14.  rekomenduoja psichikos sveikatos priežiūros sistemose daugiau dėmesio skirti užimtumo aspektui, ypač pabrėžiant galimą teigiamą kokybiško darbo indėlį atkuriant gerą psichikos sveikatos būklę;

15.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui dalyvauti mokamose, kokybiškose bei įtraukiose stažuotėse ir pameistrystės programose; ragina stiprinti stebėsenos sistemas, kurios padėtų užtikrinti, kad jaunimas įgytų tinkamos ir kokybiškos pirmosios darbo patirties ir turėtų galimybių kelti kvalifikaciją, įgyti naują kvalifikaciją arba gauti rekomendacijų; smerkia nemokamų stažuočių praktiką, nes tai yra viena iš jaunų darbuotojų išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimas, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, bendradarbiaujant su Parlamentu ir laikantis subsidiarumo principo, pasiūlyti bendrą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinamas teisingas atlyginimas už stažuotes ar dalyvavimą pameistrystės programose ir taip būtų išvengiama išnaudojimo; smerkia nenustatytos apimties darbo sutarčių sudarymo praktiką ir ragina valstybes nares teikti paramą darbdaviams, kurie organizuoja neįgaliems jaunuoliams skirtas stažuotes ir pameistrystės programas;

16.  ragina Komisiją peržiūrėti esamas Europos priemones, pvz., stažuočių kokybės sistemą bei kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą, ir įtraukti jaunimui teikiamų pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams bei praktikantams principą ir tokius aspektus kaip galimybė naudotis socialine apsauga, tvaraus užimtumo galimybėmis ir socialinėmis teisėmis;

Darbo jėgos judumas ir ateičiai reikalingi įgūdžiai

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant naująją iniciatyvą ALMA būtų padedama jaunimui, ypač nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (NEET), įgyti laikino kokybiško darbo kitoje valstybėje narėje patirties; pabrėžia, kad programa ALMA turi atitikti kokybės standartus, kuriais užtikrinamos jaunų darbuotojų teisės, pvz., teisė į deramą atlygį, geras darbo sąlygas ir galimybė naudotis socialine apsauga;

18.  pabrėžia, kad XXI amžiuje skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs jaunimui ir visoms pramonės šakoms, ir ragina Komisiją bei valstybes nares, bendradarbiaujant su viešaisiais subjektais ir privačiomis įmonėmis, apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinę, sertifikuotą ir nemokamą jaunimo prieigos prie internetinių ir neinternetinių skaitmeninių įgūdžių ugdymo ir raštingumo didinimo kursų, prieinamų visomis ES kalbomis, vietą; ragina sukurti e. mokymosi ir e. mokymo mainų erdves; primygtinai ragina ES ir valstybes nares parengti daugiau tokių programų kaip „eTwinning“ ir Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma; pažymi, kad daugelyje valstybių narių reikia pašalinti didelius apribojimus, susijusius su galimybe naudotis aparatine įranga, įrenginiais, tinkamų instruktorių paslaugomis ir tinkama skaitmenine infrastruktūra; todėl primena, kad galimybes dalyvauti internetiniuose kursuose būtina susieti su sustiprintomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama spręsti prieigos prie interneto ir skaitmeninių priemonių trūkumo problemą, kad nė vienas nebūtų paliekamas nuošalyje, ir pabrėžia, kad tokie kursai turėtų būti rengiami taip, kad būtų prieinami ir būtų išvengta neįgalaus jaunimo atskirties;

19.  pabrėžia žaliųjų įgūdžių ugdymo ir kokybiško užimtumo galimybių svarbą neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos sistemoje, ypač tuose regionuose, kuriems žalioji pertvarka daro didžiausią poveikį, pavyzdžiui, regionuose, kurie labai priklausomi nuo žemės ūkio sektoriaus ir kovoja su klimato kaita, gamina energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, mažina išmetamo anglies dioksido kiekį, didina energijos vartojimo efektyvumą, tvarko atliekas ir valdo vandens išteklius, gerina oro kokybę, atkuria ir išsaugo biologinę įvairovę; ragina darbdavius užtikrinti savo darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir (arba) perkvalifikavimą ir didinti veiksmingesnės pameistrystės galimybių pasiūlą pagal kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą;

20.  ragina Komisiją 2022 m. socialinės ekonomikos veiksmų plane pasiūlyti naujų priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama ugdyti jaunimo verslumą ir jaunimo socialines investicijas;

21.  apgailestauja, kad reformos ir investicijos į švietimą ir mokymą nepakankamai susijusios su priemonėmis, kuriomis užtikrinama jaunimo, ypač nesimokančio, nedirbančio ir nedalyvaujančio mokymuose, įtrauktis į darbo rinką; skatina plėtoti jaunimui, su jaunimu dirbantiems asmenims, mokytojams ir specialistams skirtas lanksčias, įtraukias, prieinamas ir atviras mokymosi trajektorijas pasitelkiant individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mikrokredencialus, be kita ko, ugdant neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi būdu įgyjamus įgūdžius ir kompetenciją; pabrėžia, kad stiprinant nuo ankstyvo amžiaus organizuojamą profesinį orientavimą ir remiant moksleivių bei suaugusių besimokančių asmenų lygias galimybes susipažinti su informacija ir naudotis konsultavimo paslaugomis galima padėti jaunimui pasirinkti tinkamas švietimo ir profesinio mokymo trajektorijas, padedančias pasinaudoti jiems tinkamomis užimtumo galimybėmis;

22.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai toliau skatinti profesinio rengimo ir mokymo plėtrą ir geriau populiarinti profesinius įgūdžius, stengiantis vengti keliose valstybėse narėse vyraujančio neigiamo požiūrio į neformalųjį švietimą ir didinant profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, šiuo tikslu rengiant komunikacijos ir informavimo kampanijas, mokymo programas, steigiant jaunimo profesinių įgūdžių ugdymo centrus, kuriant specialias profesinio rengimo ir mokymo ekosistemas vietos bendruomenėse, plėtojant dualines švietimo sistemas ir pameistriams užtikrinant ilgalaikio judumo galimybes; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos profesinės kompetencijos centrų iniciatyvą, kuria siekiama suteikti aukštos kokybės profesinių įgūdžių ir remti verslumą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti atskirą profesinio rengimo ir mokymo erdvę ir Europos pameistrio statutą; pakartoja, kad mokomoji praktika turėtų būti išsilavinimo ir profesinio tobulėjimo dalis, taigi turėtų apimti pedagoginį aspektą; pabrėžia, kad svarbu tobulinti tarpvalstybinio įgūdžių bei kvalifikacijos pripažinimo mechanizmus, ir primygtinai ragina skatinti ir remti tokią praktiką kaip kartų solidarumas ir mentorystė, kad būtų galima mažinti nelygybę ir užtikrinti paramą jaunimui;

23.  ragina su pilietiniu aktyvumu susijusią veiklą priskirti veiklai, kuri darbo vietose laikoma naudinga darbuotojų, ypač jaunų darbuotojų, asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui;

24.  pabrėžia, kad minimaliojo darbo užmokesčio apsauga, kaip paaiškėjo, yra viena iš veiksmingų kovos su dirbančiųjų skurdu priemonių; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse jauniems darbuotojams dėl dabartinių skirtumų iš tiesų mokamas už teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį mažesnis atlyginimas, taip įtvirtinant struktūrinę diskriminaciją dėl amžiaus; ragina valstybes nares jaunimo atžvilgiu užtikrinti vienodą požiūrį darbo rinkoje, be kita ko, kiek tai sietina su pasiūlyme dėl Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje numatytu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu (COM(2020)0682);

25.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių dėl amžiumi grindžiamų tinkamumo kriterijų jaunimas negali visapusiškai naudotis minimalių pajamų sistemomis arba šios sistemos jaunimui visiškai netaikomos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad būsimoje Tarybos rekomendacijoje dėl minimalių pajamų jaunimui būtų sudarytos sąlygos lengviau pasinaudoti šiomis sistemomis;

Kova su jaunimo atskirtimi ir siekis neleisti susiformuoti prarastajai kartai

26.  ragina Komisiją parengti rekomendaciją siekiant užtikrinti, kad stažuočių, pameistrystės ir įdarbinimo laikotarpiai būtų prilyginami darbo patirčiai, taigi jais remiantis būtų suteikiama galimybė gauti socialines išmokas; ragina sutrumpinti minimalų įmokų, reikalingų norint gauti socialines išmokas, mokėjimo laikotarpį; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suburti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri ištirtų gerovės valstybės ateities perspektyvas ir pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria jaunimas, norėdamas pasinaudoti socialine apsauga;

27.  ragina Komisiją išsiaiškinti, ar įmanoma iš dabartinių Europos jaunimo portalo, Europass sistemos ir EURES platformos sukurti vieną skaitmeninę erdvę ir taip visiems jauniems europiečiams teikti informaciją ir teikti galimybių mokymo, darbo vietų, mokomųjų praktikų, profesinio mokymo ir mokymo vietų, finansinės pagalbos, judumo programų, konsultacijų kuriant verslą, kuravimo programų, savanoriavimo sistemų, su ES pilietybe susijusių teisių, prieigos prie kultūros ir pan. klausimais; siūlo nustatyti, kad bendra platforma galėtų centralizuoti įvairių pasiūlymų ir programų taikomąsias programas ir nurodyti visas galimybes, kurias ES suteikia jauniems europiečiams, atsižvelgiant į jų asmeninę padėtį; palankiai vertina tai, kad keliose valstybėse narėse sukurta vieno langelio sistema, ir remia tokį neinternetinių paslaugų sujungimą, kuris yra labai svarbus norint pasiekti paramos gavėjus ir teikti jiems konsultacijas bei pagalbą, ir remia jų kūrimą visose valstybėse narėse, įvairiuose miestuose, kad būtų galima pasiekti pažeidžiamiausias jaunimo grupes;

28.  ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant naująją iniciatyvą ALMA būtų padedama jaunimui, visų pirma NEET jaunimui, užsitikrinti socialinę įtrauktį ir dalyvauti darbo rinkoje savo gimtojoje šalyje, šiuo tikslu kaupiant kokybiško laikino darbo ir įgūdžių įgijimo kitoje valstybėje narėje patirtį, atitinkančią kokybės standartus, kuriais užtikrinamos jaunų darbuotojų teisės, pavyzdžiui, teisė į teisingą atlyginimą ir galimybės naudotis socialine apsauga; pabrėžia, jog labai svarbu, kad jaunuoliai būtų lydimi ir kad jiems prieš pradedant dalyvauti šioje programoje, dalyvaujant joje ir užbaigus programą būtų teikiamos konsultacijos; pabrėžia, kad įgyvendinant programą ALMA turi būti populiarinamos tikro visų dalyvių, įskaitant neįgalius ar palankių sąlygų neturinčius jaunuolius, judumo ir kokybiškų įgūdžių ugdymo programos, profesinis mokymas ar užimtumas ir kad ji turi apimti kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais parengtą įtraukties strategiją, kad būtų užtikrinamos vienodos dalyvavimo galimybės, užkertamas kelias diskriminacijai, šalinamos galimos kliūtys ir programa ALMA netaptų jaunimo dirbamo mažų garantijų darbo skatinimo priemone; pažymi, kad valstybinėms užimtumo tarnyboms iš ESF+ biudžeto eilutės turėtų būti teikiama parama šiai programai įgyvendinti, veiksmus derinant su privačiaisiais bei viešaisiais partneriais ir užtikrinant sąveiką su Europos švietimo erdve; primygtinai ragina Komisiją, be esamų programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso teikiamų galimybių, užtikrinti iniciatyvos ALMA pridėtinę vertę, taip pat pasirūpinti, kad pagal ESF+ virtualusis mokymasis ir bendradarbiavimas ir toliau būtų derinami su fiziniu judumu; ragina Komisiją įvertinti galimybes iniciatyvą ALMA įtraukti kaip vieną iš sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos judumo aspektų;

29.  mano, kad jaunimo gerovė yra bendra viešųjų ir privačiųjų subjektų atsakomybė; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su Europos ir nacionaliniais darbdaviais, siekiant įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) rekomendacijas, kad būtų padedama pažeidžiamiems jaunuoliams, ir į būsimas su ĮSA susijusias iniciatyvas įtraukti jaunimui skirtas nuostatas;

30.  primena, kad jaunoms moterims kyla didesnė diskriminacijos darbo vietoje rizika(19), kuri dar labiau padidėja dėl tokių veiksnių kaip sąveikinė nelygybė, nedarbas, buvimas vieniša motina ir buvimas ilgalaike neformaliąja slaugytoja, todėl jos dažnai iškrenta iš darbo rinkos arba gali likti žemiau skurdo ribos; ragina Tarybą ir Komisiją nuo 2022 m. rengiant jaunimo ir užimtumo sričių iniciatyvas apsvarstyti orientacinius minimalius pagalbos jaunoms moterims, kurioms kyla tokia rizika, tikslus ir joms skirtas tikslines pagalbos schemas; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad, siekiant remti jaunas vienišas motinas ir vienišus tėvus, vaiko garantijų sistemos nacionaliniai veiksmų planai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų integruoti į integracijos į darbo rinką priemones;

31.  pakartoja, kad jaunuoliams, ypač priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, įskaitant neįgalius jaunuolius ir jaunuolius iš daugiavaikių šeimų, svarbu turėti galimybę įsigyti deramą ir įperkamą būstą ir naudotis prie konkrečių poreikių pritaikytomis socialinėmis paslaugomis; prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis kuriant programas, pagal kurias pirmenybė būtų teikiama jaunimo aprūpinimui būstu ir kurios būtų papildytos užimtumo, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia privačiųjų ir viešųjų investicijų į jaunimo socialinę infrastruktūrą svarbą; palankiai vertina Komisijos sukurtą Europos kovos su benamyste platformą, jos galutinį tikslą iki 2030 m. panaikinti benamystę ir šios iniciatyvos jaunimui teikiamas galimybes; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių ir įgyvendinti programas, skirtas 18 metų sulaukusiems jaunuoliams, kuriems kyla pavojus tapti benamiais, ypač itin pažeidžiamoms grupėms, pvz., benamiams LGBTIQ+ asmenims; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų kovoti su jaunimo benamyste, kurios mastas daugelyje ES šalių vis didėja;

32.  ragina Komisiją šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias jaunimui pradėti dirbti žemės ūkio sektoriuje, pvz., susijusias su galimybėmis naudotis žeme ir gauti finansavimą, įgyti žinių ir diegti inovacijas;

33.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai blogėja daugelio jaunuolių, ypač pažeidžiamų jaunuolių, kurie jau ir taip kenčia nuo ilgalaikio nedarbo ir socialinės atskirties, pvz., jaunų romų, neįgalių jaunuolių, jaunų LGBTIQ+ bendruomenės narių ir jaunų migrantų, sąlygos, ir ragina kuriant ir jiems siūlant socialinės įtraukties galimybes pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ESF+ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę vadovautis suderintu požiūriu;

34.  ragina Europos institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad visos jaunimui skirtos politikos nuostatos būtų formuojamos nediskriminuojant, atsižvelgiant į jaunimo įvairovę visoje Europoje ir iššūkius, su kuriais jaunimas susiduria;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35. (2) OL C 316, 2021 8 6, p. 2. (3) OL C 395, 2021 9 29, p. 101. (4) OL C 465, 2021 11 17, p. 82. (5) OL C 15, 2022 1 12, p. 184. (6) OL C 202, 2021 5 28, p. 31. (7) OL C 67, 2022 2 8, p. 90. (8) OL C 506, 2021 12 15, p. 94. (9) OL C 67, 2022 2 8, p. 186. (10) OL L 57, 2021 2 18, p. 17. (11) Moxon, D., Bacalso, C., ir Șerban, A. M., Beyond the pandemic: The impact of COVID-19 on young people in Europe (liet. „Perspektyva po pandemijos: COVID-19 poveikis Europos jaunimui“), Europos jaunimo forumas, Briuselis, 2021. (12) OL C 456, 2018 12 18, p. 1. (13) OL C 372, 2020 11 4, p. 1. (14) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0430. (15) OL C 465, 2021 11 17, p. 110. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0385. (17) Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, Europos 2021 m. rudens ekonominė prognozė, Europos Komisija, 2021. (18) Eichhorst, W., Hinte H., ir Rinne, U., „IZA Policy Paper No. 65: Youth Unemployment in Europe: What to Do about It?“ (IZA politikos dokumentas Nr. 65. Jaunimo nedarbas Europoje: ką daryti?), Intereconomics, 2013, 48 (4), p. 230–235. (19) Baptista, I., Marlier, E., et al., Social protection and inclusion policy responses to the COVID-19 crisis – An analysis of policies in 35 countries (liet. „Socialinės apsaugos ir įtraukties politikos atsakas į COVID-19 krizę. Politikos analizė 35 šalyse“), Europos socialinės politikos tinklas, Briuselis, 2021.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (COM(2020)0571 – C9-0301/2020 – 2020/0262(COD))

P9_TA(2022)0046 A9-0114/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0571),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir ypač į 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 153 straipsnio 1 dalies a punktu, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0301/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. gruodžio 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0114/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam bendram Parlamento ir Tarybos pareiškimui, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  atsižvelgia į prie šios rezoliucijos pridėtą Komisijos pareiškimą;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. vasario 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2022/431.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl Direktyvos 2004/37/EB taikymo srities

[bus paskelbtas L serijoje tiesiogiai po teisėkūros procedūra priimamo akto]

Europos Parlamentas ir Taryba laikosi bendros nuomonės, kad pavojingi medicinos preparatai, kuriuose esama medžiagų, atitinkančių klasifikavimo kaip (1A arba 1B kategorijos) kancerogeninė medžiaga, (1A arba 1B kategorijos) mutageninė medžiaga arba (1A arba 1B kategorijos) reprodukcijai toksiška medžiaga kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, patenka į Direktyvos 2004/37/EB taikymo sritį. Atitinkamai pavojingiems medicinos preparatams taikomi visi Direktyvos 2004/37/EB reikalavimai.

Komisijos pareiškimas dėl veiksmų plano ir teisėkūros procedūra priimamų aktų

18a straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos Komisijos pareigos, susijusios su veiksmų plano pateikimu ir teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo pateikimu, negali prieštarauti Komisijos institucinėms prerogatyvoms ir jos iniciatyvos teisei, kurios kyla tiesiogiai iš Sutarčių.

18a straipsnio trečioje pastraipoje daroma nuoroda į Direktyvos 2004/37/EB 16 straipsnį, kuriame nustatyta pareiga remiantis turima informacija, įskaitant mokslo ir technikos duomenis, nustatyti visų medžiagų, kurių atveju tai įmanoma tai padaryti, ribines vertes. Įgyvendinant šią nuostatą, Komisija taip pat raginama pateikti 18a straipsnio trečioje pastraipoje nurodytą veiksmų planą. Siekiant skaidrumo, šiame veiksmų plane bus pateiktas kitų 25 naujų arba peržiūrėtų medžiagų, kurias reikia moksliškai įvertinti, sąrašas. Išvardytų medžiagų vertinimas vyks laikantis nustatytos procedūros, įskaitant konsultacijas su socialiniais partneriais, Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto (ACSH) nuomonę ir poveikio vertinimą, kuriais remiantis tinkamu laiku rengiami būtini pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(1) OL C 56, 2021 2 16, p. 63.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimamos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 1999/62/EB, 1999/37/EB ir (ES) 2019/520, kiek tai susiję su transporto priemonių apmokestinimu už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (10542/1/2021 – C9-0423/2021 – 2017/0114(COD))

P9_TA(2022)0047 A9-0006/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10542/1/2021 – C9‑0423/2021),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2021)0693),

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0275),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0006/2022),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 188. (2) OL C 176, 2018 5 23, p. 66. (3) Priimti tekstai, 2018 10 25, P8_TA(2018)0423.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 66-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (2022/2536(RSP))

P9_TA(2022)0048 B9-0099/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT Moterų padėties komisijos 66-ąją sesiją ir jos prioritetinę temą „Lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas atsižvelgiant į klimato kaitą, ekologinės ir nelaimių rizikos mažinimo politiką ir programas“ ir į jos išvadų projektą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, ypač į 1-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) panaikinti skurdą, 3-iąjį DVT užtikrinti, kad žmonės galėtų gyventi sveikai, 5-ąjį DVT užtikrinti lyčių lygybę ir gerinti moterų gyvenimo sąlygas, 8-ąjį DVT užtikrinti tvarų augimą ir ekonomikos augimą ir 13-ąjį DVT imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl 25-ųjų Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metinių (ICPD25) (Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimo)(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (LLVP III),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. priimtą 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. savo rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 31 d.–lapkričio 6 d. Glazge vykusioje 26-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) konferencijoje (COP 26) priimtas išvadas dėl lyčių ir klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas ES pagrindinis principas; kadangi dėl to lyčių aspekto integravimas yra svarbi šio principo integracijos į visas ES politikos sritis, priemones ir veiksmus, įskaitant išorės veiksmus, priemonė;

B.  kadangi 1995 m. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje 189 viso pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, vyriausybės įsipareigojo siekti lyčių lygybės ir užtikrinti visų moterų ir mergaičių įgalėjimą;

C.  kadangi 1995 m. Pekino veiksmų platformoje aiškiai nustatytas ryšys tarp lyties, aplinkos ir darnaus vystymosi ir patvirtinta, kad moterys atlieka strateginį vaidmenį vystant darnius ir ekologiniu požiūriu priimtinus vartojimo bei gamybos modelius ir kad moterys turi vienodomis sąlygomis dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos visais lygmenimis;

D.  kadangi pagal DVT pripažįstamas ryšys tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir visų DVT pasiekimo, įskaitant 13-ąjį DVT dėl klimato kaitos, numatant galimybę šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis ir taip stiprinti moterų atsparumą klimato kaitai;

E.  kadangi lyčių nelygybė, kartu su klimato ir ekologinėmis krizėmis bei nelaimėmis, yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, turintis tarpvalstybinį aspektą, darantis poveikį visai planetai ir neproporcingą poveikį moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę, ypač toms, kurios patiria tarpsektorinę diskriminaciją, yra marginalizuotose situacijose ir konfliktų aplinkoje;

F.  kadangi dėl įvairių priežasčių, pradedant nevienodomis prieigos prie išteklių, švietimo, įsidarbinimo ir teisių į žemę galimybėmis ir baigiant vyraujančiomis socialinėmis ir kultūrinėmis normomis ir patiriama įvairia tarpsektorine diskriminacija, moterys, atsižvelgiant į jų įvairovę, yra pažeidžiamesnės ir susiduria su didesne rizika ir našta, kylančiomis dėl klimato kaitos, ekologinių katastrofų ir gaivalinių nelaimių;

G.  kadangi precedento neturinti krizė, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir jos daugialypis poveikis visuomenei, įskaitant ankstesnės socialinės ir lyčių nelygybės didėjimą, gali neigiamai paveikti veiksmingų kovos su klimato kaita veiksmų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, įgyvendinimą;

H.  kadangi klimato kaita vyksta visame pasaulyje, tačiau pražūtingą jos poveikį labiau patiria šalys ir bendruomenės, kurių indėlis į visuotinį atšilimą mažiausias; kadangi tie, kurie turi mažiau finansinių išteklių, kurių reikia norint prisitaikyti, nukentės labiausiai ir patirs didžiausią klimato kaitos poveikį;

I.  kadangi klimato kaita lemia asmenų perkėlimo atvejų skaičiaus augimą, nes žmonės būna priversti laikinai ar visam laikui palikti savo namus, kai aplinka tampa netinkama jiems gyventi; kadangi nuo 2010 m. dėl su klimatu susijusių nelaimių kasmet vidutiniškai perkeliami 21,5 mln. žmonių; kadangi, remiantis JT duomenimis, moterys ir mergaitės sudaro 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų ir labiausiai nuo ekstremalių temperatūrų ir gaivalinių nelaimių nukentėjusių asmenų;

J.  kadangi neigiami klimato kaitos padariniai ir neigiamas jo poveikis socialinei ir ekonominei padėčiai gali lemti sunkius moterų ir mergaičių, ypač tarp šalies viduje perkeltų asmenų, migrantų ir prieglobsčio prašytojų, pagrindinių teisių pažeidimus, pvz., didesnę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, išnaudojimo ir prekybos žmonėmis, priverstinių santuokų, organų ėmimo persodinimui ir poveikio, atsirandančių dėl ribotų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant reprodukcinės ir psichinės sveikatos paslaugas, riziką;

K.  kadangi lyčių lygybė ir moterų teisės yra žmogaus teisės ir būtina darnaus vystymosi, efektyvaus dėl klimato kaitos kylančių iššūkių įveikimo, taikos ir stabilumo aplinkos aspektu bei sąžiningos ir teisingos pertvarkos, kurią vykdant nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, užtikrinimo sąlyga; kadangi į visus klimato politikos veiksmus turi būti įtraukti lyčių ir tarpsektoriniai aspektai ir užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti moterims visų lygmenų sprendimų priėmimo organų veikloje;

L.  kadangi nevienodos galimybės dalyvauti moterims sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkose didina nelygybę ir dažnai neleidžia moterims visapusiškai prisidėti prie politikos formavimo, planavimo ir įgyvendinimo procesų, susijusių su klimato kaita, ekologine ir nelaimių rizika, ir juose dalyvauti;

M.  kadangi teisinga pertvarka, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, gali padėti kurti deramas darbo vietas moterims; kadangi moterys vis dar susiduria su struktūrinėmis ir kultūrinėmis kliūtimis, trukdančiomis dalyvauti visais aspektais įgyvendinant su energetika ir klimatu susijusią pertvarką; kadangi, kalbant apie užimtumą, energetikos sektorius tebėra vienas iš didžiausiu lyčių pusiausvyros trūkumu pasižyminčių ekonomikos sektorių pasaulyje;

N.  kadangi moterys, ypač vienišos motinos, su tarpsektorine diskriminacija susiduriančios ir pensinio amžiaus sulaukusios moterys, patiria neproporcingai didelį klimato kaitos ir skurdo poveikį; kadangi tikėtina, kad moterys, atsižvelgiant į jų įvairovę, taip pat gali dažniau patirti energijos nepriteklių tam tikru savo gyvenimo etapu; kadangi vykdant ekologinę pertvarką taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialinius ir lyčių aspektus;

O.  kadangi daug smulkiųjų ūkių priklauso moterims, kurios patirs neproporcingai didelį klimato kaitos ir ekstremalesnių meteorologinių reiškinių poveikį, lemiantį maisto ir vandens trūkumą ir didesnę joms kylančią mitybos nepakankamumo riziką;

P.  kadangi Paryžiaus susitarime nustatyta, kad jo šalys, imdamosi veiksmų kovoti su klimato kaita, kuriais jos siekia įgyvendinti šį susitarimą, turėtų atsižvelgti į atitinkamus savo įsipareigojimus, susijusius, be kitų aspektų, su žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimais;

Q.  kadangi moterys turi atlikti svarbesnius vaidmenis sprendžiant klimato kaitos klausimus kaip lyderės, išrinktos atstovės, specialistės ir techninius pokyčius skatinančios veikėjos; kadangi ES valstybių narių nacionalinio lygmens ir ES, taip pat ir Europos Parlamento, lygmens sprendimų dėl klimato kaitos priėmimo organuose moterims vis dar nepakankamai atstovaujama ir jos sudaro tik 32 proc. darbuotojų visame pasaulyje, dirbančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje(5);

R.  kadangi klimato kaitos lyčių aspektas pripažįstamas 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijoje; kadangi LLVP III pirmą kartą apima prioritetinę klimato kaitos ir aplinkos sritį; kadangi ES klimato politika gali turėti didelio poveikio žmogaus teisių apsaugai ir klimato politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, skatinimui visame pasaulyje;

Lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas atsižvelgiant į klimato kaitą, ekologinės ir nelaimių rizikos mažinimo politiką ir programas

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

o
o   o

2.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0315. (2) OL C 458, 2018 12 19, p. 34. (3) OL C 404, 2021 10 6, p. 202. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0314. (5) EPRS informacinis pranešimas „Pekino veiksmų platforma: 25 metų įgyvendinimo peržiūra ir ateities prioritetai“, 2020 m. vasario 27 d., paskelbta adresu https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_BRI(2020)646194

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto žmogaus teisių pokyčių Filipinuose (2022/2540(RSP))

P9_TA(2022)0049 RC-B9-0097/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją(2), 2018 m. balandžio 19 d.(3) rezoliuciją ir 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją(4),

–  atsižvelgdamas į ES gaires žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 22 d. Filipinų vyriausybės ir JT pasirašytą JT bendrą žmogaus teisių programą Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 5 d. ES ir Filipinų bendrą pranešimą spaudai po pirmojo Gero valdymo, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių pakomitečio posėdžio,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 3 d. Filipinų Respublikos aktą Nr. 11479, taip pat vadinamą Kovos su terorizmu aktu,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl Filipinų per 2021 m. spalio 7 d. vykusią 48-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai; kadangi ratifikuodami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą Filipinai ir Europos Sąjunga patvirtino bendrą įsipareigojimą laikytis gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, skatinti socialinius ir ekonominius pokyčius, taiką ir saugumą regione;

B.  kadangi nuo tada, kai 2016 m. gegužės mėn. buvo išrinktas prezidentas Rodrigo Duterte ir prasidėjo karas prieš narkotikus, Filipinuose įvykdyta pasibaisėtinų neteisminių egzekucijų ir žmogaus teisių pažeidimų;

C.  kadangi 2020 m. birželio mėn. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pranešė, kad žudymai, susiję su vyriausybės kovos su narkotikais kampanija, buvo plačiai paplitę ir sistemingi; kadangi, remiantis pilietinės visuomenės organizacijų duomenimis, per reidus dėl narkotikų žuvo 12 000–30 000 žmonių, o valdžios institucijos per šiuos reidus policijos veiksmams priskiria 6 200 mirties atvejų; kadangi prezidentas R. Duterte aiškiai paragino policiją vykdyti neteismines egzekucijas ir pažadėjo jiems suteikti imunitetą, o tokioje veikloje dalyvaujantys policijos pareigūnai buvo paaukštinti; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš narkotikus iki pat savo prezidento kadencijos pabaigos 2022 m. birželį;

D.  kadangi nuo 2016 m. birželio mėn. nužudyti mažiausiai 146 žmogaus teisių gynėjai ir ne mažiau kaip 22 žurnalistai, o iki šiol dėl šių atvejų niekas nebuvo nuteistas;

E.  kadangi išpuoliai prieš naudojimąsi teise į asociacijų laisvę buvo sistemingi; kadangi nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. 16 profesinių sąjungų narių buvo suimti ir sulaikyti, o 12 buvo priversti išstoti; kadangi prezidento R. Duterte administracijoje įvykdyta 50 neteisminių profesinių sąjungų narių egzekucijų; kadangi sukurta baimės aplinka labai pakenkė darbuotojų gebėjimui naudotis savo teisėmis, saugomomis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 87; kadangi vyriausybė pasinaudojo pandemija siekdama pateisinti neveiklumą ir atidėjo TDO aukšto lygio trišalę misiją į šalį;

F.  kadangi valdžios institucijoms susiejus organizacijas ir asmenis su komunistinėmis grupėmis, t.y. atlikus vadinamąjį „paženklinimą“ ir toliau vykdomi nužudymai, grasinimai, be orderio vykdomi areštai, persekiojami žmogaus teisių gynėjai, oponentai, profesinių sąjungų aktyvistai, aplinkos gynėjai ir žurnalistai, siekiantys atskleisti įtarimus dėl neteisminių egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų; kadangi 2020 m. priimtu Kovos su terorizmu aktu buvo institucionalizuotas „paženklinimas“;

G.  kadangi 2021 m. gruodžio 9 d. Aukščiausiasis Teismas patvirtino daugumos prezidento R. Duterte administracijos priimto Kovos su terorizmu akto, kuriuo saugumo pajėgoms suteikiami įgaliojimai suimti ir sulaikyti įtariamuosius iki 24 dienų be orderio ir nepareiškus kaltinimų, teisėtumą;

H.  kadangi COVID-19 pandemija dar labiau paspartino žmogaus teisių padėties blogėjimą Filipinuose, visų pirma kiek tai susiję su saviraiškos laisve, žiniasklaidos vientisumu ir nuspėjamu vykdymo užtikrinimu bei turėjo rimtų pasekmių žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės gebėjimui užfiksuoti tokius pažeidimus; kadangi pažeidžiamiausioms miesto vietovių bendruomenėms didelį poveikį padarė siekiant užtikrinti karantino vykdymą policijos ir kariuomenės naudojamas smurtas;

I.  kadangi JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet savo naujausioje 2021 m. spalio 7 d. ataskaitoje dėl Filipinų pabrėžė, kad visoje šalyje vykdomi nuolatiniai ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių standartų;

J.  kadangi 2020 m. spalio mėn. JT žmogaus teisių taryba pabrėžė, jog svarbu, kad Filipinų vyriausybė užtikrintų atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir pažeidimus bei atliktų nepriklausomus, visapusiškus ir skaidrius šių pažeidimų tyrimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, padariusius sunkius nusikaltimus;

K.  kadangi 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ikiteisminio tyrimo kolegija paskelbė, kad įgaliojo prokuratūrą pradėti tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant nužudymus, įvykdytus prezidento R. Duterte vadovaujamo karo su narkotikais kontekste, taip pat nužudymus, kuriuos 2011–2016 m. Davao mieste tariamai įvykdė Davao „mirties eskadronas“;

L.  kadangi 2018 m. kovo mėn. R. Dutertės iniciatyva Filipinai pasitraukė iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) po to, kai TBT pradėjo preliminarų skundo, pateikto prieš R. Duterte dėl didelio nužudymų skaičiaus vykdant kovos su narkotikais kampaniją, nagrinėjimą;

M.  kadangi, atsižvelgiant į būsimus 2022 m. gegužės mėn. rinkimus, pranešama, kad Filipinų kibernetinėje erdvėje daugėja šmeižto, neapykantos ir dezinformacijos kampanijų ir daugėja interneto „trolių“; kadangi socialinė žiniasklaida yra pagrindinis informacijos šaltinis Filipinuose; kadangi tokie išpuoliai ypač nukreipti prieš moteris ir mažumų grupes; kadangi neseniai už brukalų siuntimo ir nemanipuliavimo taisyklių pažeidimą buvo panaikinta daugiau kaip 300 socialinių tinklų paskyrų; kadangi Filipinų parlamentas, siekdamas kovoti su piktnaudžiavimu internete, priėmė įstatymą, pagal kurį reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos naudotojai, kurdami naujas paskyras, registruotų savo teisinę tapatybę; kadangi esama pagrįstų nuogąstavimų, kad vyriausybė gali piktnaudžiauti šiuo įstatymu ir pulti žurnalistus bei pilietinę visuomenę; kadangi Filipinų valdžios institucijos nekvietė ES atsiųsti rinkimų stebėjimo misijos;

N.  kadangi 2021 m. kovo 2 d. Filipinų Atstovų Rūmai per trečiąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą Nr. 7814, kuriame, Filipinų žmogaus teisių komisaro teigimu, „nustatomos preziumuojama asmenų, kaltinamų esant prekeiviais, finansuotojais, saugotojais, kenkėjais ir (arba) dalyvavimu kovojant su neteisėtais narkotikais, kaltė“ ir „taip pat bandoma vėl įvesti mirties bausmę“;

O.  kadangi Senate dar nepriimtas Atstovų Rūmų priimtas Žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymas;

P.  kadangi, remiantis 2021 m. ES delegacijos Filipinuose parengtu lyčių padėties apibūdinimu, politikos, kultūros ir visuomenės patriarchalinės normos taip pat yra kodifikuojamos ir stiprinamos Filipinų įstatymuose bei politikoje, o tam vykti leidžia nuolat vyrų dominuojami teisės aktų leidėjai ir politikos formavimo organai; kadangi į dabartinius įstatymus, pvz., persvarstytą Baudžiamąjį kodeksą ir Šeimos kodeksą, vis dar įtrauktos nuostatos, kuriomis diskriminuojamos moterys;

Q.  kadangi Nobelio taikos premijos laureatė Maria Ressa, žurnalistė ir viena iš naujienų svetainės „Rappler“ įkūrėjų, 2019 m. buvo suimta už kibernetinį šmeižtą ir 2020 m. birželio 15 d. nuteista; kadangi 2021 m. nenustatyti ginkluoti asmenys nužudė žurnalistus Orlando Dinoy ir Reynante Cortes;

R.  kadangi senatorė Leila De Lima vis dar laikoma kalėjime po penkerių metų be teismo ir pateikus suklastotus kaltinimus; kadangi senatorė Leila De Lima buvo sulaikyta dėl diskriminacinių priežasčių, nes ji buvo puolama dėl jos politinių pažiūrų, taip pat dėl jos, kaip žmogaus teisių gynėjos ir moters, statuso ir kadangi šiais kardomojo kalinimo metais jai buvo atimtos rinkimų teisės bei galimybė nuotoliniu būdu stebėti bet kokį Senato posėdį; kadangi senatorė Leila De Lima, kuri paskelbė ketinanti vėl kandidatuoti į Senatą, neturės tokių pačių teisių ir galimybių vykdyti savo rinkimų kampaniją kaip kiti kandidatai;

S.  kadangi Filipinai yra bendrosios lengvatų sistemos plius (BLS+) lengvatomis besinaudojanti šalis; kadangi tai reiškia, kad Filipinai turi veiksmingai įgyvendinti 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo; kadangi 2020 m. pagal šią sistemą 26 % viso Filipinų eksporto į ES (1,6 mlrd. EUR) buvo taikomas lengvatinis režimas;

1.  griežtai smerkia tūkstančius neteisminių egzekucijų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su „kova su narkotikais“; ragina ES imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų;

2.  Pakartoja savo raginimą Filipinų vyriausybei nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš įtariamus narkotikus nusikaltėlius, įskaitant neteisėtus žudymus, savavališkus areštus, kankinimus ir kitus pažeidimus, ir išformuoti privačias bei valstybės remiamas sukarintas grupuotes, dalyvaujančias „kare prieš narkotikus“;

3.  Smerkia visus grasinimus, persekiojimą, bauginimą ir smurtą prieš asmenis, siekiančius atskleisti įtarimus dėl neteisminių egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų šalyje; smerkia vyriausybės pareigūnų taikomą aktyvistų, žurnalistų ir kritikų „paženklinimo“ praktiką, dėl kurios jiems gali būti padaryta žalos ir atsižvelgdamas į tai ragina išformuoti Nacionalinę vietos komunistinių ginkluotų konfliktų nutraukimo darbo grupę (NTF-ELCAC), kuri yra atsakinga už tokio „ženklinimo“ praktiką;

4.  ragina valdžios institucijas nutraukti organizacijų ir asmenų, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus, žurnalistus, profesinių sąjungų aktyvistus bei bažnyčios ir humanitarinius darbuotojus, įtraukimo į juoduosius sąrašus veiklą; prašo vyriausybės išlaisvinti visus neteisingai sulaikytus žmogaus teisių gynėjus, politinius disidentus ir žurnalistus, taip pat nedelsiant panaikinti visus jiems pateiktus politiškai motyvuotus kaltinimus;

5.  ragina valdžios institucijas gerbti teisę į saviraiškos laisvę ir užtikrinti, kad žurnalistai galėtų dirbti be baimės; ragina nutraukti Maria Ressa, Frenchie Mae Cumpio ir visų kitų nepriklausomų žurnalistų persekiojimą;

6.  dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas nutraukti politinį senatorės Leilos De Lima persekiojimą, nurodyti nedelsiant ir besąlygiškai ją išlaisvinti, taip pat teisingai nagrinėjant bylą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už jos savavališką sulaikymą ir kitus prieš ją įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, išpuolius dėl lyties ir jos teisės į tinkamą procesą pažeidimus; ragina ES ir toliu atidžiai stebėti bylos prieš senatorę L. De Limą raidą;

7.  griežtai smerkia prezidento R. Duterte seksistinius, žeminančius ir diskriminacinius pareiškimus apie moteris ir asmenis, kurie priskiria save LGBTIQ+ bendruomenei, ir primygtinai ragina prezidentą susilaikyti nuo smurto prieš juos kurstymo;

8.  ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant nešališkai, skaidriai, nepriklausomai ir prasmingai ištirti visas neteismines egzekucijas, įskaitant Jory Porquia, Randallo „Randy“ Echaniso ir Zaros Alvarez atvejus bei priverstinį Elenos Tijamo dingimą ir mirtį, taip pat įtariamus tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, siekiant patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn; ragina Filipinų valdžios institucijas užtikrinti visų vyresniųjų policijos pareigūnų ir politikų veiklos tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą tais atvejais, kai pagrįstai įtariama, kad jie tiesiogiai ir (arba) dėl vadovavimo ar atsakomybės už pavaldinių veiksmus yra atsakingi už nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

9.  reikalauja, kad Filipinų valdžios institucijos nedelsdamos surengtų konsultacijas su profesinėmis sąjungomis dėl veiksmų plano su nustatytais terminais, kurio tikslas – įgyvendinti po elektroninio keitimosi nuomonėmis parengtos TDO ataskaitos dėl Filipinų išvadas, ir kad Filipinų valdžios institucijos iki 2022 m. TDO konferencijos priimtų TDO aukšto lygio trišalę misiją į Filipinus, kuri stebėtų, kaip įgyvendinamos 2019 m. TDO išvados;

10.  pabrėžia, kad už nacionalinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus atsakingi asmenys, nepaisant jų rango ar padėties, turi būti patraukti atsakomybėn teisingai nagrinėjant bylas civiliniuose teismuose;

11.  dar kartą patvirtina, kad nepritaria mirties bausmei, ir primena, kad baudžiamosios teisės aktai visada turi būti grindžiami nekaltumo prezumpcija;

12.  ragina Filipinus iš dalies pakeisti arba panaikinti teisės aktus, kuriais toliau diskriminuojamos moterys, ir puoselėti bei ginti moterų teises;

13.  pabrėžia, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo I ikiteisminio tyrimo kolegija patenkino prokuroro prašymą pradėti tyrimą dėl nusikaltimų, priklausančių Teismo jurisdikcijai ir įtariamai įvykdytų Filipinų teritorijoje nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 16 d. „karo prieš narkotikus“ kampanijos metu;

14.  labai apgailestauja dėl Filipinų vyriausybės sprendimo pasitraukti iš Romos statuto; ragina vyriausybę pakeisti šį sprendimą; ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir toliau tirti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui vykdant žudymus, susijusius su „karu prieš narkotikus“; ragina Filipinų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra jai atliekant padėties Filipinuose tyrimą ir skubiai tobulinti ir geriau finansuoti nacionalines priemones, kuriomis užtikrinamas liudytojų ir tarpininkų saugumas;

15.  ragina vyriausybę iš dalies pakeisti Kovos su terorizmu aktą bei jo įgyvendinimo taisykles ir nuostatas, kad jie atitiktų tarptautinius kovos su terorizmu standartus;

16.  mano, kad tai, jog nėra viešai ir skaidriai atskleidžiamos visos išvados ir nėra aktyviai įtraukiamos nepriklausomos žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijos, silpnina JT bendros žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Filipinuose programos pajėgumą stebėti žmogaus teisių padėtį šalyje ir dėl to negali būti imtasi reikiamų taisomųjų priemonių;

17.  primygtinai ragina Filipinus visapusiškai įgyvendinti Čiabuvių tautų teisių aktą ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę apsaugoti čiabuvių tautų žmogaus teises, be kita ko, ginkluoto konflikto metu; yra pasibaisėjęs prekybos žmonėmis, verbavimo kariniams veiksmams ir vaikų įtraukimo į konfliktus veikla, kurią šalyje vykdo sukarintos organizacijos, ir ragina visus su šia veikla susijusius subjektus ją nutraukti;

18.  baiminasi, kad būsimų rinkimų ir kampanijos laikotarpiu politinės teisės bus dar labiau pažeidžiamos ir ribojamos tiek internete, tiek ne internete; ragina visus kandidatus susilaikyti nuo dezinformacijos kampanijų ir interneto trolių armijų naudojimo, taip pat įsipareigoti vykdyti sąžiningas ir faktais grindžiamas kampanijas, taip užkertant kelią tolesniam susiskaldymui Filipinų visuomenėje ir politikoje; ragina Filipinų valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su socialinės žiniasklaidos įmonėmis, kad būtų užkirstas kelias manipuliavimui, brukalams ir visiems kitiems mėginimams nuvertinti viešąjį diskursą;

19.  ragina Filipinų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sąžiningus ir laisvus rinkimus bei nepriešiškas sąlygas kampanijoms tiek internete, tiek ne internete; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Filipinų valdžios institucijos nekvietė ES atsiųsti rinkimų stebėjimo misijos; ragina Filipinų valdžios institucijas užtikrinti, kad rinkimų kampanija būtų saugi, laisva ir sąžininga, taip pat imtis priemonių, kuriomis visiems užtikrinama galimybė naudotis rinkimų kampanijos ištekliais; ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių atstovybes remti tarptautinės rinkimų misijos siuntimą ir visapusiškai remti nepriklausomus vietos rinkimų stebėtojus, reguliariai susitikti su jais ir dėmesingai reaguoti į visus pranešimus apie rinkimų kampanijos metu vykusius incidentus, be kita ko, aptariant šias problemas tiesiogiai su Filipinų valdžios institucijomis;

20.  apgailestauja dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo Filipinuose vadovaujant prezidentui R. Duterte bei tikisi laisvų ir sąžiningų rinkimų, sukursiančių sąlygas sudaryti naują demokratinę vyriausybę, kuri laikytųsi žmogaus teisių, tirtų praeityje padarytus žmogaus teisių pažeidimus, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už juos atsakingus asmenis bei vėl prisijungtų prie Romos statuto;

21.  ragina Komisiją nustatyti aiškius, viešus ir su vykdymo terminais susietus kriterijus, kuriuos Filipinai turėtų atitikti, kad laikytųsi savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje pagal BLS+ sistemą, taip pat dar kartą primygtinai ragina Komisiją tuo atveju, jei Filipinų valdžios institucijos iš esmės nepagerintų padėties ir nebūtų pasirengusios bendradarbiauti, nedelsiant pradėti procedūrą, kuri galėtų baigtis laikinu BLS+ lengvatų panaikinimu;

22.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Filipinuose ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

23.  ragina valstybes nares neeksportuoti jokių ginklų, sekimo technologijų ir kitos įrangos, kurią Filipinų valdžios institucijos gali naudoti vidaus represijoms;

24.  ragina ES delegaciją ir šalyje veikiančias valstybių narių atstovybes teikti pirmenybę paramai pilietinei visuomenei ir naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant stiprinti savo paramą žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų veiklai;

25.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų prezidentui, vyriausybei ir Kongresui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 123. (2) OL C 263, 2018 7 25, p. 113. (3) OL C 390, 2019 11 18, p. 104. (4) OL C 385, 2021 9 22, p. 133.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mirties bausmės Irane (2022/2541(RSP))

P9_TA(2022)0050 RC-B9-0105/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gaires,

–  atsižvelgdamas į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2022 m. sausio 30 d. pareiškimą dėl nuosprendžio Nagres Mohammadi atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į 1988 m. Jungtinių Tautų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 18 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pareiškimą, kuriame prašoma nedelsiant paleisti dr. Ahmadrezą Djalali ir 2020 m. lapkričio 25 d. pareiškimą, kuriame Iranas raginamas sustabdyti mirties bausmės vykdymą,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais 2017 m. lapkričio 20–24 d. sesijoje priimtą nuomonę dėl Ahmadrezos Djalali (Irano Islamo Respublika),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visiškas mirties bausmės panaikinimas pasaulyje yra vienas iš pagrindinių ES žmogaus teisių politikos tikslų;

B.  kadangi, JT duomenimis, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gruodžio 1 d. Irane mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 275 asmenims, įskaitant mažiausiai du nusikaltimą veiką įvykdžiusius vaikus ir 10 moterų; kadangi Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje; kadangi Irano valdžios institucijos paskelbė mirties bausmes už su protestais susijusius kaltinimus ir įvykdė egzekucijas tiems, kuriems pateikti kaltinimai dėl plačiai paplitusių protestų, tačiau neatliko jokio skaidraus tyrimo dėl rimtų įtarimų, kad saugumo pareigūnai naudoja pernelyg didelę ir mirtiną jėgą prieš protestuotojus; kadangi kaliniai Irane dažnai kankinami ir dėl to kyla susirūpinimas, kad mirties bausmė kaliniams skiriama remiantis melagingais prisipažinimais už nusikaltimus, kurių jie nepadarė;

C.  kadangi Iranas taiko ir vykdo mirties bausmę nepilnamečiams, pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal JT vaiko teisių konvenciją; kadangi nuo 2009 m. iki 2020 m. rugsėjo mėn. pranešta apie mažiausiai 67 mirties bausmes nepilnamečiams nusikalstamos veikos vykdytojams; kadangi 2022 m. sausio mėn. Irane mirties bausmės įvykdymo laukė 85 nepilnamečiai nusikalstamos veikos vykdytojai;

D.  kadangi mirties bausmė neproporcingai taikoma etninėms ir religinėms mažumoms, ypač beludžiams, kurdams, arabams ir bahajams; kadangi baudžiamajame kodekse homoseksualumas laikomas nusikaltimu ir mirties bausmė taikoma LGBTIQ asmenims; kadangi moterims taikoma mirties bausmė dėl keleto tiesiogiai su jomis susijusių įstatymų diskriminacinio pobūdžio;

E.  kadangi, pasak organizacijos „Žurnalistai be sienų“, po to, kai 2020 m. gruodžio 12 d. įvykdyta mirties bausmė Rouhollahui Zamui, Irane mirties bausmė įvykdyta daugiau žurnalistų nei bet kurioje kitoje šalyje; kadangi Iranas vis dar yra viena iš represiškiausių žurnalistų atžvilgiu šalių pasaulyje, o priekabiavimas žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atžvilgiu nesiliauja;

F.  kadangi Švedijos ir Irano pilietis dr. Ahmadreza Djalali, Laisvojo Briuselio universiteto ir Rytų Pjemonto universiteto mokslininkas, 2017 m. spalio mėn. buvo nuteistas mirties bausme už melagingus kaltinimus šnipinėjimu po to, kai buvo surengtas labai neteisingas teismo procesas, grindžiamas kankinimu išgautu prisipažinimu; kadangi jis periodiškai kalinamas vienutėje Evino kalėjime;

G.  kadangi daugybe atvejų pranešama apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas, ypač Evino kalėjime, ir galimybių gauti tinkamą medicininę priežiūrą kalinimo metu stoką – visa tai pažeidžia Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

H.  kadangi Irane savavališkai sulaikyti kiti ES piliečiai; kadangi Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir taip riboja užsienio ambasadų galimybes susisiekti su šalyje sulaikytais jų piliečiais, turinčiais dvigubą pilietybę;

I.  kadangi 2022 m. sausio mėn. bokso čempionas Mohammad Javad buvo nuteistas mirties bausme po to, kai buvo apkaltintas „korupcijos skleidimu Žemėje“; kadangi 2020 m. rugsėjo mėn. mirties bausmė buvo įvykdyta imtynininkui Navidui Afkariui, kuris pareiškė, kad buvo kankinamas dėl melagingo prisipažinimo; kadangi jų bausmės yra tiesiogiai susijusios su jų taikiu naudojimusi savo teisėmis į saviraiškos ir susirinkimų laisvę;

J.  kadangi Mohammado Javado ir Navido Afkario apkaltinamieji nuosprendžiai yra padažnėjusio susidorojimo su sportininkais Irane dalis;

K.  kadangi Narges Mohammadi, Pero Angero premijos laureatė ir viena iš kampanijos prieš mirties bausmę Irane lyderių, neseniai buvo nuteista dar aštuonerius metus kalėti ir 70 kirčių bausme;

L.  kadangi žinoma žmogaus teisių srities teisininkė Nasrin Sotoudeh, kuri, be kita ko, vykdė laipsniško mirties bausmės panaikinimo kampanijas ir aktyviai dirbo su jaunais kaliniais, kurie buvo nuteisti mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė būdami jaunesni nei 18 metų, 2019 m. kovo mėn. buvo nuteista 33 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; kadangi Europos Parlamentas Nasrin Sotoudeh skyrė 2012 m. Sacharovo premiją už minties laisvę, pripažindamas jos puikų darbą ginant žmogaus teises;

M.  kadangi iki šiol nebuvo atliktas joks tyrimas dėl 1988 m. įvykusių didelio masto prievartinių politinių disidentų dingimų ir be teismo įvykdytų mirties bausmių, ir niekas už juos nebuvo patrauktas atsakomybėn;

N.  kadangi dėl žmogaus teisių pažeidimų ES taiko ribojamąsias priemones Iranui nuo 2011 m., šios priemonės apima turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą asmenims ir subjektams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, taip pat draudimą į Iraną eksportuoti įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms vykdyti arba telekomunikacijoms stebėti; kadangi šios priemonės reguliariai atnaujinamos ir jų taikymas buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 13 d.;

O.  kadangi nuo tada, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. Ebrahim Raisi pradėjo eiti prezidento pareigas, labai padaugėjo egzekucijų, įskaitant moterų egzekucijas;

P.  kadangi, remiantis pranešimais, kiekvienais metais Irane žiauriai nužudoma 400–500 moterų per vadinamuosius „žudymus dėl garbės“; kadangi pagal Irano baudžiamąjį kodeksą „žudymai dėl garbės“ tam tikromis aplinkybėmis yra leistini už tai nebaudžiant; kadangi moterys ir vyrai dažnai nesulaukia teisingumo už nusikaltimus, įvykdytus prieš juos „garbės“ vardan; kadangi 2022 m. vasario 5 d. pietvakariniame Ahvazo mieste Monai Heydari jos vyras nukirto galvą ir vėliau žygiavo gatvėmis rodydamas jos nukirstą galvą; kadangi 2020 m. gegužės mėn. 13 metų amžiaus Rominai Ashrafi jos pačios tėvas nukirto galvą su pjautuvu jai miegant;

Q.  kadangi JAV Valstybės departamentas nurodė, kad pastaraisiais metais Iranas tebėra pasaulyje labiausiai terorizmą remianti valstybė, teikianti politinę, finansinę, operatyvinę ir logistinę paramą įvairioms grupuotėms, įtrauktoms tiek į ES teroristų sąrašą, tiek į JAV užsienio teroristinių organizacijų sąrašą;

1.  pakartoja, kad jokiomis aplinkybėmis griežtai nepritaria mirties bausmei; ragina Irano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą kaip žingsnį siekiant panaikinti mirties bausmę ir pakeisti visus mirties nuosprendžius kitomis bausmėmis;

2.  ragina Irano Islamo Respublikos valdžios institucijas skubiai iš dalies pakeisti Irano Islamo baudžiamojo kodekso 91 straipsnį, kad būtų aiškiai uždrausta taikyti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 metų asmenys, bet kokiomis aplinkybėmis ir nesuteikiant jokio pasirinkimo teisėjams savo nuožiūra skirti mirties bausmę arba įkalinimą iki gyvos galvos be galimybės būti išlaisvintiems;

3.  reiškia gilią užuojautą visų nekaltų aukų šeimoms, draugams ir kolegoms;

4.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugią ir palankią aplinką, kurioje būtų galima ginti ir skatinti žmogaus teises nebijant atsakomųjų veiksmų, bausmių ar bauginimo; tvirtai remia Irano gyventojus, siekiančius ir norinčius sukurti laisvą, stabilią, įtraukią ir demokratinę valstybę, kuri laikosi savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje;

5.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant panaikinti visus kaltinimus dr. Ahmadrezai Djalali, paleisti jį į laisvę ir išmokėti jam kompensaciją, taip pat nustoti grasinti jo šeimai Irane ir Švedijoje;

6.  pakartoja savo skubų raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybėms narėms dėti visas pastangas siekiant užkirsti kelią dr. Ahmadrezos Djalali mirties bausmei;

7.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant bendradarbiaujant su ES valstybių narių ambasadomis Teherane sudaryti išsamų dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių asmenų, šiuo metu kalinamų Irano kalėjimuose, sąrašą;

8.  ragina visas valstybes nares drauge pateikti viešus pareiškimus ir imtis diplomatinių iniciatyvų, siekiant stebėti neteisingus teismo procesus ir lankytis kalėjimuose, kuriuose kalinami žmogaus teisių gynėjai ir kiti sąžinės kaliniai, įskaitant ES piliečius Irane, laikantis ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų; ragina nedelsiant panaikinti visus kaltinimus visiems savavališkai sulaikytiems ES piliečiams;

9.  ragina Irano valdžios institucijas paleisti visus politinius kalinius, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, ypač garsią žmogaus teisių gynėją Narges Mohammadi, politikos srityje dirbantį žurnalistą Mehdi Mahmoudianą, kuris neseniai buvo nuteistas kalėti dar septynis mėnesius dėl to, kad kovojo prieš mirties bausmę, ir Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh;

10.  smerkia sistemingus kankinimus Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant sustabdyti visų formų kankinimus ir nustoti netinkamai elgtis su visais kalinamais asmenimis; smerkia praktiką, pagal kurią kalinamiems asmenims neleidžiama skambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sulaikytiesiems nesuteikiama galimybė apklausų metu naudotis teisiniu atstovavimu;

11.  griežtai smerkia tai, kad Irane nuolat blogėja žmogaus teisių padėtis, ypač asmenų, priklausančių etninėms ir religinėms mažumoms, nes jie patiria sistemingą politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę diskriminaciją; apgailestauja dėl didelį nerimą keliančio mirties bausmės taikymo protestuotojams, disidentams, žmogaus teisių gynėjams ir mažumų grupių nariams atvejų gausėjimo;

12.  ragina Irano valdžios institucijas kovoti su visų formų diskriminacija, nukreipta prieš etninėms ir religinėms mažumoms priklausančius asmenis, įskaitant beludžius, kurdus, arabus, bahajus, krikščionis bei LGBTIQ asmenis, ir nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti visus asmenis, įkalintus už naudojimąsi savo teise į religijos ar tikėjimo laisvę ar seksualinę orientaciją;

13.  kuo griežčiausiai smerkia mirties bausmės taikymą už tos pačios lyties asmenų santykius, kurie Irane vis dar yra neteisėti;

14.  ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant panaikinti „Jaunimo populiacijos ir šeimos apsaugos“ įstatymą ir užtikrinti galimybę bet kokiomis aplinkybėmis naudotis viešosiomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant saugias, teisėtas, nemokamas ir kokybiškas abortų paslaugas; primena, kad atsisakymas atlikti moterims abortus yra smurto lyties pagrindu forma ir gali prilygti kankinimui ar žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui; griežtai smerkia Irano valdžios institucijų grasinimus skirti už abortus mirties bausmę ir ragina Irano valdžios institucijas visų pirma nedelsiant panaikinti šią nuostatą; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su JT atidžiai stebint naująjį „Jaunimo populiacijos ir šeimos apsaugos“ įstatymą, jo poveikį gimdyvių mirtims ir visus pokyčius, susijusius su mirties bausmės už abortus taikymu;

15.  pabrėžia, kad Irano piliečiai, įgyvendindami piliečių pradėtas iniciatyvas, nuolat ragina panaikinti mirties bausmę ir nutraukti jos taikymą žmogaus teisių gynėjams ir neproporcingą jos taikymą mažumoms; remia Irano pilietinę visuomenę ir jos taikias pastangas siekti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių;

16.  ragina Iraną leisti apsilankyti visiems pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims, įskaitant JT specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais, ir visapusiškai su jais bendradarbiauti;

17.  primygtinai ragina ES savo dvišaliuose santykiuose su Iranu kelti žmogaus teisių pažeidimų klausimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausįjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnyba toliau keltų žmogaus teisių klausimus ES ir Irano aukšto lygio dialogo kontekste; dar kartą patvirtina, kad pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinė ES ir Irano santykių plėtojimo dalis;

18.  palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą), nes tai svarbi priemonė, pagal kurią ES gali taikyti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams; ragina imtis tikslinių priemonių taikant dabartinį ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą Iranui arba ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą) Irano pareigūnams, kurie įvykdė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant mirties bausmės vykdymą ir savavališką dvigubą pilietybę turinčių asmenų bei užsienio piliečių sulaikymą Irane, sankcijas taikant ir teisėjams, kurie mirties bausme nuteisė žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, politinius disidentus ir aktyvistus;

19.  mano, kad reikės tolesnių tikslinių sankcijų, jei Irano valdžios institucijos, nepaisydamos ES ir jos valstybių narių prašymų, neišlaisvins A. Djalali;

20.  pabrėžia destabilizuojantį Irano režimo vaidmenį visame regione ir smerkia tai, kad Irano režimas yra atsakingas už daugybės civilių gyventojų mirtį Sirijoje, Jemene ir Irake;

21.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Irano Islamo Respublikos aukščiausiajam vadovui ir prezidentui ir Irano Medžliso nariams.

2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės krizės Burkina Fase (2022/2542(RSP))

P9_TA(2022)0051 RC-B9-0104/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2019 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimų Burkina Fase(1) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje(2),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 26 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl naujausių įvykių Burkina Fase,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus 2022 m. sausio 24 d. pareiškimą dėl Burkina Faso,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2022 m. vasario 9 d. pareiškimą dėl padėties Burkina Fase,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 28 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) valstybių ir vyriausybių vadovų neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąjį komunikatą dėl politinės padėties Burkina Fase,

–  atsižvelgdamas į ECOWAS protokolą dėl demokratijos ir gero valdymo,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 2022 m. sausio 31 d. įvykusiame 1062‑ajame posėdyje priimtą baigiamąjį komunikatą dėl padėties Burkina Fase,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir ES rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos narių ir Sahelio penketuko (Sahelio G 5 šalių grupės) valstybių narių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-ą tikslą, susijusį su taikių ir įtraukių visuomenių skatinimu siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Burkina Faso Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl šalies viduje priverstinai migravusių asmenų apsaugos ir pagalbos jiems Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2022 m. sausio 24 d. Burkina Faso kariuomenė, vadovaujama pulkininko leitenanto Paulio-Henri Sandaogo Damibos ir savavališkai pasiskelbusio Patriotinio judėjimo už išsaugojimą ir atkūrimą (MPSR), nuvertė išrinktą vyriausybę, kuriai vadovavo prezidentas Roch Marc Christian Kaboré; kadangi Burkina Faso Konstitucinis Teismas vėliau pripažino pulkininką leitenantą P.-H. S. Damibą naujuoju de facto valstybės vadovu;

B.  kadangi prieš pat perversmą prezidentas R. M. Ch. Kaboré 2020 m. vykusiuose demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas antrajai kadencijai; kadangi jis buvo priverstas pranešti, kad jis palieka prezidento postą, ir atsistatydinti iš pareigų; kadangi nuo to laiko, kai įvyko perversmas, jis yra sulaikytas ginkluotųjų pajėgų, o jo ryšiai su išore yra apriboti; kadangi Liaudies judėjimas už pažangą (MPP) – prezidento R. M. Ch. Kaboré partija – 2022 m. sausio 26 d. patikino, kad jis namų arešto sąlygomis laikomas prezidento viloje ir jam skirtas gydytojas;

C.  kadangi perėmusi valdžią karinė chunta paskelbė sustabdanti konstitucijos galiojimą ir paleidžianti vyriausybę bei Nacionalinę Asamblėją; kadangi 2022 m. sausio 31 d. konstitucijos galiojimas buvo atkurtas; kadangi pulkininkas leitenantas P.-H. S. Damiba per televiziją paskelbė, kad Burkina Fasas laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų;

D.  kadangi kariuomenės įvykdytą valdžios užgrobimą Burkina Faso pilietinė visuomenė priėmė itin atsargiai ir gana nuolaidžiai;

E.  kadangi po karinio perversmo Afrikos Sąjunga, ECOWAS ir Frankofonijos nuolatinė taryba sustabdė Burkina Faso narystę; kadangi ECOWAS ir Jungtinės Tautos nusiuntė tarpžinybinę delegaciją ir paprašė taikyti trumpą pereinamąjį laikotarpį bei paleisti į laisvę prezidentą R. M. Ch. Kaboré; kadangi 2022 m. vasario 3 d. ECOWAS nusprendė netaikyti naujų sankcijų Burkina Fasui, bet paprašė naujosios šalies valdžios pateikti „pagrįstą konstitucinės tvarkos atkūrimo tvarkaraštį“;

F.  kadangi 2022 m. vasario 8 d. buvo įsteigtas techninis komitetas, į kurio sudėtį įeina nekariniai subjektai, ir jam pavesta apibrėžti pereinamojo laikotarpio parametrus; kadangi komitetas turi per dvi savaites pasiūlyti pereinamojo laikotarpio chartijos projektą; kadangi techninio komiteto darbas turi būti susijęs su teritorinio vientisumo atkūrimu, taikos stiprinimu sudarant sąlygas šalies viduje perkeltiems asmenims laipsniškai grįžti į savo kilmės vietas, geru valdymu ir konstitucinės tvarkos atkūrimu;

G.  kadangi MPSR teigė, kad perversmas surengtas reaguojant į blogėjančią saugumo padėtį šalyje; kadangi 2017 metais Burkina Faso vyriausybė pradėjo saugumo sektoriaus reformos procesą, įsteigdama nacionalinę gynybos ir saugumo tarybą, kurios tikslas – modernizuoti saugumo sektorių ir kovoti su korupcija jame; kadangi stiprėjo civilių gyventojų, opozicijos ir kariuomenės nepasitenkinimas ir kritika dėl prezidento R. M. Ch. Kaboré nesugebėjimo kovoti su korupcija ir veiksmingai spręsti ypač opių saugumo, socialinių ir ekonominių problemų šalyje, kurias sukėlė plintantys smurtiniai teroristinių grupuočių išpuoliai;

H.  kadangi saugumo padėtis Sahelio regione yra tiesioginė regiono destabilizavimo ir ginklų platinimo po 2011 m. intervencijos į Libiją pasekmė;

I.  kadangi 2016–2021 metais nacionalinis gynybos ir saugumo biudžetas padidėjo nuo 240 mln. EUR iki 650 mln. EUR, t. y. išaugo daugiau kaip 170 proc.; kadangi šios išlaidos nepagerino kareivių gyvenimo sąlygų ar veiklos pajėgumų, iš dalies dėl išvešėjusios netinkamo finansų valdymo problemos;

J.  kadangi per pastaruosius šešerius metus nuo džihadistų ir sukilėlių išpuolių žuvo tūkstančiai asmenų; kadangi per dvejus metus uždaryta daugiau kaip 1 000 mokyklų ir daugybė žmonių pabėgo iš savo namų, kad išvengtų smurto; kadangi 2021 m. birželio mėn. per daugiausia gyvybių nuo 2015 metų nusinešusį išpuolį Solhano ir Tadarjato kaimuose žuvo 174 žmonės; kadangi 2021 m. lapkričio 4 d. per džihadistų išpuolį prieš žandarmerijos įgulą Burkina Faso šiaurėje esančiame Inatos kaime žuvo 53 iš 120 kareivių, kurie laukė logistikos atsargų ir paramos, įskaitant maisto davinius; kadangi organizacija „Human Rights Watch“ pranešė apie saugumo pajėgų ir vyriausybę remiančių karinių grupuočių įvykdytas šimtų įtariamųjų neteismines egzekucijas ir kadangi beveik nė vienas iš šių išpuolių nebuvo ištirtas ir niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

K.  kadangi didėjant nesaugumui 2021 m. lapkričio mėn. protestuodami į gatves išėjo daugybė žmonių; kadangi vyriausybė atjungė interneto ryšį ir taip padidino gyventojų nepasitenkinimą ir susilaukė žmogaus teisių organizacijų bei šalies pilietinių judėjimų kritikos;

L.  kadangi 2022 m. sausio 22 d. piliečiams protestuojant dėl blogėjančios saugumo padėties šalyje Uagadugu ir Bobo Diulase – dviejuose didžiausiuose Burkina Faso miestuose – kilo smurtinės demonstracijos; kadangi praėjus dviem dienoms nuo tada, kai sostinėje Uagadugu riaušių policija susidūrė su protestuotojais prieš vyriausybę, valdžią paėmė kariuomenė;

M.  kadangi dėl sparčiai plintančio smurto padėtis Burkina Fase peraugo į vieną sparčiausiai augančių priverstinės migracijos ir apsaugos krizių pasaulyje – persikelti teko ne mažiau kaip 1,6 mln. asmenų; kadangi daugiau kaip 19 000 Burkina Faso gyventojų pabėgo į Dramblio Kaulo Krantą, Malį, Nigerį ir Beniną; kadangi šalies viduje perkeltų asmenų skaičius pernai padidėjo ir viršijo 1,5 mln. – padidėjimas siekė 50 proc.; kadangi Sahelio regione vyksta precedento neturintis masinis gyventojų kėlimasis iš kaimo, nes priversti migruoti asmenys keliasi į miestų teritorijas, kur jie susiduria su naujais pavojais; kadangi tarp šalies viduje perkeltų asmenų ypač didelė grėsmė, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir išnaudojimą darbe, smurtą dėl lyties, priverstinį verbavimą ir prekybą žmonėmis, kyla moterims ir jaunimui; kadangi Burkina Faso gyventojos moterys, kurios turi perpus mažiau galimybių gauti išsilavinimą nei vyrai, yra labiausiai paveiktos itin didelio skurdo šalyje;

N.  kadangi ekstremali klimato padėtis daro pastebimą ir ypač žalingą poveikį Sahelio regionui ir lemia sausrą, pasėlių žuvimą, priverstinę migraciją, konfliktus dėl žemės ir išteklių, maisto stygių ir skurdą; kadangi galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinimo galimybių ir pajamų nepakankamumas skatina verbavimą į ekstremistines organizacijas ir džihadistų judėjimus ir taip didina regiono nestabilumą;

O.  kadangi neseniai įvykęs perversmas ir blogėjanti padėtis Malyje turėjo įtakos padėčiai Burkina Fase; kadangi neseniai įvykęs perversmas taip pat yra ketvirtasis perversmas Vakarų Afrikoje per mažiau nei dvejus metus; kadangi didėjantis perversmų skaičius rodo didelę Vakarų Afrikos politinių sistemų krizę;

P.  kadangi Sahelio G 5 šalių grupė (Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigeris), kurią, be kita ko, remia ES ir AS, koordinuoja veiksmus regioninio vystymosi ir saugumo srityje, siekdama kovoti su terorizmu ir užtikrinti stabilumą regione, tačiau ji nesugeba įtikinti vietos gyventojų, kad ji yra efektyvi;

Q.  kadangi Rusijos samdomų karinių pajėgų grupė raštu kreipėsi į Burkina Faso perversmo lyderius ir pasisiūlė apmokyti šalies kariuomenę kovoti su džihadistais;

1.  smerkia ginkluotųjų pajėgų įvykdytą perversmą prieš demokratiškai išrinktą Burkina Faso vyriausybę ir reiškia susirūpinimą dėl jo; pabrėžia, kad būtina skubiai atkurti konstitucinę tvarką, ir, be kita ko, nedelsiant sugrąžinti civilinę vyriausybę;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti prezidentą R. M. C. Kaboré ir visus kitus vyriausybės pareigūnus;

3.  palankiai vertina paskelbimą apie sukurtą techninį komitetą, kuris nustatys tolesnius pereinamojo proceso etapus; atkreipia dėmesį į pulkininko leitenanto P.-H. S. Damibos viešus pareiškimus, kuriais jis įsipareigojo kaip įmanoma greičiau sugrąžinti įprastą konstitucinį gyvenimą ir nurodė kad šalis ir toliau laikysis tarptautinių įsipareigojimų; ragina karinę vadovybę vykdyti Burkina Faso tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką žmogaus teisių laikymąsi ir kovą su teroristinėmis organizacijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene;

4.  dar kartą reiškia savo paramą ECOWAS ir AS pastangas tarpininkauti sprendžiant šią krizę; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją, toliau palaikyti dialogą su Burkina Faso valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas savalaikis ir demokratinis perėjimas prie civilių vadovaujamos vyriausybės; ragina Burkina Faso valdžios institucijas ir techninį komitetą nustatyti aiškius terminus ir procesus, kad būtų kuo greičiau surengti įtraukūs ir skaidrūs rinkimai;

5.  pabrėžia, kad būtina vykdyti tikrą ir sąžiningą nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų visi pilietinės visuomenės sektoriai, siekiant apibrėžti aiškią Burkina Faso demokratijos ateities viziją;

6.  primygtinai ragina visas Burkina Faso partijas išsaugoti spaudos laisvę siekiant užtikrinti, kad vietos ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos galėtų laisvai atlikti savo darbą, be kita ko, fiksuodamos šalies viduje perkeltų asmenų padėtį ir saugumo pajėgų operacijas;

7.  ragina Sėkmingo pereinamojo laikotarpio nacionalinio koordinavimo instituciją (CNRT) stebėti valdžios institucijas ir reikalauti, kad jos užtikrintų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų apsaugą joms vykdant savo įgaliojimus ir, be kita ko, smerkti žmogaus teisių pažeidimus, policijos smurtą ir pernelyg didelės jėgos naudojimą; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti žmogaus teisių gynėjų Burkina Fase apsaugą ir paramą jiems ir, kai tinkama, supaprastinti skubų vizų išdavimą ir suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse;

8.  primena, kad nesugebėjimas kovoti su nebaudžiamumu už praeityje saugumo tarnybų ir nereguliariųjų karinių grupuočių įvykdytus žiaurumus trukdo siekti taikos Burkina Fase; ragina Burkina Faso valdžios institucijas apsaugoti įtariamųjų, sulaikytų per kovos su terorizmu operacijas, teises ir užtikrinti, kad už žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; pažymi, kad demokratinių įgaliojimų neturinčios save pasiskyrusios vyriausybės buvimas kenkia pastangoms stiprinti teisinę valstybę ir atskaitomybę;

9.  dar kartą nurodo, kad civilių gyventojų apsauga ir saugumas yra viena iš pagrindinių bet kurios vyriausybės užduočių, ir pabrėžia, kad Burkina Fase reikėtų imtis papildomų priemonių, kad būtų pagerinta civilių gyventojų apsauga;

10.  primygtinai ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares toliau teikti pirmenybę paramai Burkina Faso teismų ir saugumo sektoriaus reformai, siekiant užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių ir techninės pagalbos esminei saugumo sektoriaus reformai, skaidriam ir konstruktyviam civilinės ir karinės valdžios bendradarbiavimui ir atnaujintoms kovos su korupcija pastangoms;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, kad būtų patenkinti neatidėliotini Burkina Faso žmonių, ypač perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių kaimyninėse šalyse, poreikiai;

12.  ragina Burkina Faso valdžios institucijas peržiūrėti specialiųjų pajėgų, 2021 m. gegužės mėn. įkurto naujo karinio padalinio, statuto nuostatą dėl imuniteto, kuria nustatoma, kad specialiųjų pajėgų nariai negali būti teisiami teisme dėl bet kokių veiksmų, kurių jie ėmėsi per savo operacijas, taip pažeidžiant aukų teises į teisingumą ir žalos atlyginimą;

13.  ragina ES valstybes nares laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų eksportuojant ginklus į ES nepriklausančias šalis taikyti kruopštaus tikrinimo ir susekimo sistemą, kaip nustatyta Sutartyje dėl prekybos ginklais, kad būtų išvengta netinkamo jų naudojimo ir žmogaus teisių pažeidimų didinimo;

14.  išreiškia susirūpinimą dėl bendros demokratijos padėties regione ir ragina visus – tiek vidaus, tiek tarptautinius veikėjus apsvarstyti per įvairius perversmus išmoktas pamokas ir tai, kaip geriau remti ir skatinti demokratinius procesus regione;

15.  ir toliau yra tvirtai įsitikinęs, kad „Vagnerio grupės“ pajėgų buvimas Vakarų Afrikoje prieštarauja tikslui Burkina Fase pasiekti taiką, saugumą ir stabilumą ir užtikrinti jos gyventojų apsaugą; ragina per būsimą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą išsamiai aptarti „Vagnerio grupės“ ir kitų privačių karinių bendrovių veiklą Afrikoje;

16.  pabrėžia, kad terorizmas ir nestabilumas Sahelio regione prieštarauja ir kenkia demokratijos įtvirtinimui ir teisės viršenybei; primena, kad siekiant sustiprinti demokratiškai išrinktų vyriausybių teisėtumą yra itin svarbu šalinti pagrindines ekstremizmo priežastis ir dėti karines pastangas atkurti vyriausybės kontrolę visame regione;

17.  išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl saugumo iššūkių daromo poveikio humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumui; primygtinai ragina valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padidinti savo humanitarinę pagalbą Burkina Fasui, visų pirma pagalbą maistu, vandeniu ir medicinos paslaugomis; ragina valdžios institucijas paremti ir palengvinti humanitarinių organizacijų darbą Burkina Fase, siekiant užtikrinti nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą ir sudaryti joms sąlygas patenkinti perkeltųjų asmenų poreikius;

18.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Burkina Faso Respublikos valdžios institucijoms, Sahelio G 5 šalių grupės sekretoriatui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir Panafrikos Parlamento pirmininkams, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.

(1) OL C 255, 2021 6 29, p. 45. (2) OL C 385, 2021 9 22, p. 24.