Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10, 78 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtąją konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir į vėlesnes susijusias rezoliucijas: 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją Nr. 1820, 2009 m. rugsėjo 30 d. rezoliuciją Nr. 1888, 2009 m. spalio 5 d. rezoliuciją Nr. 1889, 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją Nr. 1960, 2013 m. birželio 24 d. rezoliuciją Nr. 2106, 2013 m. spalio 18 d. rezoliuciją Nr. 2122, 2015 m. spalio 13 d. rezoliuciją Nr. 2242, 2019 m. balandžio 23 d. rezoliuciją Nr. 2467 ir 2019 m. spalio 29 d. rezoliuciją Nr. 2493,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. rugpjūčio 30 d. JT konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 6 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 38 dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pasaulinės migracijos aplinkybėmis,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą(1) (Laikinosios apsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“ (COM(2021)0171),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas: Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“ (COM(2022)0131),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(6),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl karo prieš Ukrainą poveikio moterims (O-000015/2022 – B9‑0012/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą daugybę žmonių privertė bėgti iš šalies; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. į ES iš Ukrainos pabėgo apie 5 mln. žmonių(7); kadangi apytikriai 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai(8);

B.  kadangi dar 7,1 mln.(9) žmonių yra perkelti Ukrainos viduje, tarp jų moterys ir vaikai, kuriems reikia medicininės ir psichikos sveikatos priežiūros, užimtumo galimybių, tinkamo vaikų mokymo ir apgyvendinimo, taip pat apsaugos nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties; kadangi 13,5 % iš naujai perkeltų gyventojų jau teko patirti perkėlimą 2014–2015 m.; kadangi perkėlimas šalies viduje kelia sunkumų Ukrainos savivaldybėms, kadangi regionuose, kurie laikomi tranzito regionais, ypač nukenčia moterys; kadangi reikia nustatyti tinkamą paramą savivaldybėms, priimančioms šalies viduje perkeltus žmones;

C.  kadangi dažnai moterys į ES atvyksta su savo vaikais arba išplėstinės šeimos ir draugų vaikais; kadangi iki šiol užregistruoti maždaug 2 300 nelydimų nepilnamečių; kadangi tarptautinių organizacijų ataskaitose nurodomas didesnis skaičius; kadangi vaikai iš globos institucijų (pavyzdžiui, vaikų namų) nelaikomi nelydimais; kadangi naujausiuose pranešimuose nurodoma, kad apie pusė milijono Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant daug moterų ir vaikų, priverstinai deportuoti(10); kadangi daugiau kaip 2 300 vaikų buvo pagrobti ir priverstinai perkelti į Rusiją; primena, kad pagal Ženevos konvenciją draudžiamas asmeninis arba masinis priverstinis perkėlimas, taip pat saugomų asmenų deportavimas iš okupuotos teritorijos;

D.  kadangi apie 2,8 mln. žmonių pabėgo į Lenkiją, apie 763 000 – į Rumuniją, 476 000 – į Vengriją ir 346 000 – į Slovakiją; kadangi didelė dalis pabėgėlių vyksta toliau į kitas valstybes nares; kadangi iš Lenkijos į kitas valstybes nares persikėlė apie 1 mln. pabėgėlių, o 1,5 mln. pabėgėlių liko Lenkijoje, taigi Lenkija yra ES valstybė, kurioje vienam gyventojui tenka daugiausia pabėgėlių; kadangi šiuo metu pagal šį rodiklį antroje vietoje yra Austrija, toliau – Čekija ir Estija(11); kadangi tokiose šalyse kaip Lenkija pažįstamų neturinčios moterys apgyvendinamos viešuosiuose bendrabučiuose ir sporto salėse; kadangi reikia neapsiriboti šiais laikinais sprendimais ir ieškoti sisteminių sprendimų, kad moterims nereikėtų gyventi viešose prieglaudose, patiriant skurdą ir tolesnes traumas; kadangi skubiai reikia suteikti saugią pastogę moterims, visų pirma nėščioms moterims, vyresnio amžiaus moterims ir seksualinio smurto aukoms;

E.  kadangi apie 428 000 pabėgėlių iš Ukrainos išvyko per Moldovą; kadangi Moldovoje vis dar yra apie 100 000 pabėgėlių, todėl šalies infrastruktūra ir paslaugos patiria didelį spaudimą; kadangi, naudodamosi ES solidarumo platforma, septynios ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Lietuva, Nyderlandai ir Ispanija) ir Norvegija iki šiol įsipareigojo priimti 14 500 žmonių, vykstančių tranzitu per Moldovą;

F.  kadangi humanitarinių ir priverstinio perkėlimo krizių metu moterims ir mergaitėms kyla ypač didelis pavojus, nes jos ir toliau neproporcingai kenčia nuo diskriminacijos dėl lyties normų ir smurto dėl lyties; kadangi, nors pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos dažniausiai turėjo pažįstamų ES, dauguma dabar atvykstančių žmonių kontaktų ar paramos tinklo ES neturi;

G.  kadangi ES piliečiai, pilietinė visuomenė ir valstybės narės atvykstančius pabėgėlius iš Ukrainos priėmė rodydami beprecedentį solidarumą; kadangi Europos Sąjungos Taryba pirmą kartą pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bent vieniems metams (su galimybe pratęsti) suteikiami leidimai gyventi ir galimybė įsidarbinti, teisė į tinkamas apgyvendinimo sąlygas ar būstą, galimybė prireikus gauti socialinę paramą ar pragyvenimo lėšų, naudotis sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugomis, o nepilnamečiams – teisė į švietimą, taip pat šeimoms suteikiama susijungimo galimybė;

H.  kadangi Laikinosios apsaugos direktyva taikoma gana nevienodai, ir bent aštuonios valstybės narės nusprendė jos netaikyti asmenims, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi Ukrainoje, ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams; kadangi Ukrainoje pabėgėlio statusą turintys asmenys ir kiti asmenys, kuriems taikoma lygiavertė apsauga, dažnai negali keliauti ES, nes kai kurios valstybės narės nepripažįsta jų kelionės dokumentų; kadangi tai kelia didelių problemų moterims, kurios susiduria su antruoju perkėlimu(12);

I.  kadangi iki šiol daugiausia pastangų palengvinti pabėgėlių, kurių dauguma yra moterys, padėtį dėjo vietoje veikiančios NVO, pilietinė visuomenė ir savanoriai, taip pat vietos valdžia ir valdžios institucijos; kadangi reikia nuolatinės paramos, kad būtų užtikrintas tinkamas visuomeninių ir tarptautinio lygmens organizacijų bendradarbiavimas, ir kadangi jų veiklos koordinavimas nuo konflikto ir pabėgėlių srauto pradžios pagerėjo; kadangi vietos subjektai atlieka svarbų organizacinį vaidmenį priimančiosiose šalyse; kadangi valstybės narės yra teisiškai įsipareigojusios užtikrinti pabėgėlių apsaugą pagal tarptautinę ir ES teisę, įskaitant Laikinosios apsaugos direktyvą, todėl jos turi dėti daugiau pastangų, kad palengvintų koordinavimą vietoje ir užtikrintų geresnį užduočių paskirstymą;

J.  kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlėms moterims, patiriančioms sąveikinę diskriminaciją, kaip antai romų tautybės moterims, juodaodėms moterims, moterims be pilietybės, neįgalioms moterims, migrantėms moterims, dėl rasės diskriminaciją patiriančioms moterims ir LGBTIQ+ asmenims, įskaitant translytes moteris, kurių tapatybė gali būti nepripažįstama, ypač Lenkijoje ir Vengrijoje, kuriose imtasi priemonių prieš LGBTIQ+ asmenis; kadangi sienos perėjimo punktuose ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas dėl rasės diskriminaciją patiriančioms Afrikos kilmės moterims ir trečiųjų šalių piliečiams; kadangi apie diskriminaciją ir smurtą dėl lyties, kuriuos šioms grupėms priklausančios moterys patiria pasienyje, dažnai nepranešama ir tokie atvejai nedokumentuojami, taigi tai lieka nematoma;

K.  kadangi vyresnio amžiaus moterims, visų pirma neturinčioms kontaktų ES, be šeimos ar platesnių bendruomeninių ryšių dažnai kyla izoliacijos grėsmė; kadangi jos ypač pažeidžiamos dėl kalbos barjero ir nepakankamų galimybių naudotis socialinėmis ir paramos paslaugomis, įskaitant vaistų ir maisto prieinamumą;

L.  kadangi karas Ukrainoje daro ypatingą poveikį moterims, įskaitant tas, kurios patiria sąveikinę diskriminaciją, ir jau buvusi nelygybė dar labiau paaštrėja; kadangi dauguma Ukrainos namų ūkių šiuo metu yra priklausomi nuo moterų, ir dėl nuolatinio didelio maisto, vandens ir energijos tiekimo trūkumo Ukrainoje jie atsidūrė nesaugioje ir labai pažeidžiamoje padėtyje;

M.  kadangi daugelis moterų liko Ukrainoje ir buvo mobilizuotos kovoti arba teikti nekovinio pobūdžio paramą; kadangi moterys sudaro apie 15 % Ukrainos karinių pajėgų ir šiuo metu apie 300 000 moterų yra mūšio lauke; kadangi Ukrainoje buvo paimtos į nelaisvę moterys karės; kadangi esama informacijos, kad nelaisvėje laikomos Ukrainos moterys karės kankinamos, žeminamos ir patiria seksualinį smurtą; kadangi pranešimai apie tokį netinkamą elgesį kelia nerimą; kadangi itin svarbu laikytis Ženevos konvencijos nuostatų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais (13 straipsnis); kadangi moterys taip pat sudaro antrąją gynybos liniją – jos teikia nekovinio pobūdžio paramą, rūpinasi gyvybiškai svarbia logistika, įskaitant pagalbą evakuojant civilius; kadangi Ukrainoje pasiliko moterys, kurioms neleidžiama išvykti iš šalies, kaip antai dirbančios ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, arba kurios nenori ar negali išvykti iš šalies;

N.  kadangi daugėja neoficialių smurtą patyrusių asmenų pranešimų – ir žvalgybos ataskaitų – apie seksualinį smurtą vykstant konfliktui; kadangi daugėja pranešimų apie tai, kad išžaginimą, seksualinį priekabiavimą, kankinimus, masines egzekucijas ir genocidą Rusijos kariuomenė vis dažniau naudoja kaip karo ginklą prieš Ukrainos civilius gyventojus;

O.  kadangi seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimas yra karo nusikaltimas, todėl už jį turėtų būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal tarptautinės teisės nuostatas ir TBT Romos statutą, ypač pagal jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas ir priverstinė sterilizacija ar bet kokios formos seksualinė prievarta apibrėžiami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai ir prilyginami kankinimui bei kitiems sunkiems karo nusikaltimams, nepriklausomai nuo to, ar tokios veikos sistemingai daromos tarptautinių ar vidaus konfliktų metu, be kita ko, susijusios su seksualiniu ir kitokiu smurtas prieš moteris ir mergaites;

P.  kadangi faktinė TBT teisingumo seksualinės prievartos aukoms užtikrinimo patirtis tebėra menka ir kadangi yra atvejų, kai nuosprendžiai šioje srityje buvo panaikinti (nuosprendis Jeanui Pauliui Bembai iš Centrinės Afrikos Respublikos);

Q.  kadangi ir toliau didelį susirūpinimą kelia tai, kad pabėgėliams, be kita ko, priėmimo centruose, trūksta atitinkamų smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims skirtų paslaugų ir jos nepakankamai prieinamos; kadangi itin svarbu, kad atsakas į šią krizę apimtų smurto dėl lyties prevenciją ir skubias reagavimo paslaugas;

R.  kadangi dėl karo Ukrainoje kilęs masinis perkėlimas ir pabėgėlių srautas sudaro sąlygas išaugti prekybai žmonėmis; kadangi yra daug neoficialių pranešimų apie prekybos žmonėmis pavojų, susijusių su pabėgėliais, visų pirma moterimis ir nelydimais vaikais, kurie pateko į prekiautojų žmonėmis rankas arba paskelbti dingusiais, nes prekiautojai žmonėmis dažnai piktnaudžiauja pažeidžiama pabėgėlių padėtimi, apsimesdami transporto paslaugų teikėjais tiek automobiliais abiejose sienų pusėse, tiek traukinių ar autobusų stotyse;

S.  kadangi šiuo metu Ukrainoje apytikriai 80 000 moterų turėtų gimdyti; kadangi dėl sudėtingos padėties vietoje moterys, vis dar esančios šalyje, neturi tinkamų galimybių naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis; kadangi naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, tampa vis sunkiau ir pabėgėliams, atvykstantiems į ES;

T.  kadangi moterims reikia galimybės gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, įskaitant kontracepcijos priemones, skubiosios kontracepcijos priemones, saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo priežiūrą, priežiūrą iki gimdymo ir kvalifikuotą pagalbą gimdymo metu; kadangi Lenkijoje ir Vengrijoje skubiosios kontracepcijos priemonių prieinamumą labai varžo kliūtys, susijusios su recepto reikalavimais; kadangi Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atveju esama ekonominių kliūčių gauti tokias pagrindines paslaugas, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, nes jos nekompensuojamos pagal valstybinio sveikatos draudimo ar subsidijavimo sistemas, todėl kyla didelių finansinių kliūčių, nes pabėgėliai turi padengti visas išlaidas iš savo kišenės arba kreiptis pagalbos į vietos pilietinės visuomenės organizacijas, kad šios padengtų jų išlaidas; kadangi Lenkijoje galioja beveik visiškas abortų uždraudimas;

U.  kadangi advokatai ir NVO sulaukia šimtų iš Ukrainos bėgančių nėščių moterų skambučių, nes jos negali nutraukti nėštumo dėl de facto abortų draudimo Lenkijoje; kadangi medikamentinis abortas ankstyvuoju nėštumo etapu Slovakijoje neteisėtas, o Vengrijoje neprieinamas; kadangi vykstant konfliktui daug moterų buvo išžagintos Rusijos agresorių, labai svarbu Ukrainoje ir priimančiosiose bei tranzito šalyse užtikrinti galimybę naudotis skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir saugaus bei teisėto nėštumo nutraukimo paslaugomis; kadangi visos priimančiosios šalys, įskaitant Lenkiją, turi vykdyti savo įsipareigojimą, be kita ko, pagal nacionalinę teisę, moterims, kurios pastojo po išžaginimo, užtikrinti galimybę naudotis nėštumo nutraukimo priežiūra; kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugos yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos ir valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę jomis naudotis visiems, įskaitant galimybę bet kokiomis aplinkybėmis naudotis saugia ir teisėta nėštumo nutraukimo priežiūra ir paslaugomis;

V.  kadangi pagal Ukrainos teisės aktus leidžiama surogatinė motinystė, o Ukraina užima daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio komercinės surogatinės motinystės rinkos, ir šalyje kasmet apie 2 000–2 500 kūdikių pagimdo surogatinės motinos; kadangi dėl karo surogatinės motinos susiduria su dideliais sunkumais siekdamos tęsti nėštumą jų gerovei palankiomis sąlygomis, taip pat gauti sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu; kadangi kai kurios surogatinės motinystės agentūros paprašė surogatinių motinų iki gimdymo neišvykti iš Ukrainos; kadangi naujagimiai yra ypač pažeidžiami ir dėl karo numatytiems tėvams sunku prisiimti tėvų pareigas, o viešosioms institucijoms – prireikus tinkamomis sąlygomis vykdyti globos ir priežiūros veiklą;

1.  vėl pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą ir įsiveržimą į ją, ir smerkia visus karo nusikaltimus, vykdomus prieš civilius gyventojus, įskaitant įvairiausias moteris ir mergaites;

2.  pakartoja savo raginimą ES institucijoms siekti sparčiai suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, vadovaujantis ES sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas toliau dirbti siekiant Ukrainos integracijos į ES bendrąją rinką pagal asociacijos susitarimą, kad būtų tinkamai apsaugotos Ukrainos moterys ir mergaitės;

3.  giria ES piliečių, pilietinės visuomenės, valstybių narių ir pačios ES solidarumą su Ukraina ir iš Ukrainos bėgančiais žmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių moterų padėtį stengiamasi palengvinti pasitelkiant vietoje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma vietos moterų organizacijas, taip pat savanorius, vietos valdžios institucijas ir vietos bei nacionalines vyriausybes, ypač kaimyninių valstybių narių ir šalių, taip pat tarptautines organizacijas;

4.  pabrėžia, kad bet kokia diskriminacija, be kita ko, dėl pilietybės, gyventojo statuso, tikėjimo ar religijos, rasės, odos spalvos, etninės kilmės, lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, socialinės ir ekonominės kilmės, genetinių požymių, negalios ar kalbos, yra nepriimtina ir turi būti veiksmingai užkardyta;

5.  prašo Komisijos užtikrinti teisingą ir visišką Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą visose 27 valstybėse narėse, taip pat užtikrinti, kad nuo karo Ukrainoje bėgančios moterys galėtų visapusiškai naudotis toje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis, visų pirma susijusiomis su sveikatos paslaugomis, motinyste, vaikų priežiūra ir galimybe įsidarbinti; mano, kad ES ir Ukrainos parlamentinis asociacijos komitetas pagal atnaujintus įgaliojimus turėtų atlikti šios direktyvos taikymo su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse stebėsenos funkciją; ragina sklandžiai ir vienodai įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą, kad būtų užtikrintas vienodas jos taikymas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi, ir kitoms nuo karo Ukrainoje bėgančių trečiųjų šalių piliečių grupėms;

6.  griežtai smerkia seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimą ir pabrėžia, kad tai yra karo nusikaltimas, taip pat smerkia seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties tranzito centruose Ukrainoje ir visoje ES; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio pranešimų apie iš Ukrainos bėgančių ir į Europą atvykstančių moterų ir vaikų patiriamą prekybą žmonėmis, seksualinį smurtą, išnaudojimą, išžaginimus ir prievartą skaičiaus; ragina ES valstybes atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius priėmimo centruose ir užtikrinti, kad smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims skirtos paslaugos, nukreipimo galimybės ir skundų teikimo mechanizmai būtų nedelsiant prieinami bendruomenėse visoms grupėms suprantamomis kalbomis ir prieinamomis formomis; ragina ES ir priimančiąsias bei tranzito šalis užtikrinti galimybę naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir nėštumo nutraukimo priežiūra, be kita ko, išžaginimo aukoms; ragina ES ir jos valstybes nares remti vietos, nacionalines ir tarptautines organizacijas, kurios teikia paslaugas ir suteikia prieglobstį pabėgėlėms moterims ir mergaitėms, kurios patyrė smurtą dėl lyties;

7.  palankiai vertina tai, kad į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto dėl lyties įtrauktos nuo ginkluotų konfliktų bėgančios moterys ir prašoma teikti specialią paramą; pažymi, kad karo Ukrainoje sukeltas perkėlimas ir pabėgėlių srautas daugiausia susijęs su lytimi; ragina ES imtis lyčiai atžvalgaus atsako į krizę ir pirmenybę teikti apsaugai nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, taip pat visų pabėgėlių iš Ukrainos, įskaitant pabėgėlius, vis dar esančius šalyje, galimybėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

8.  pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms, kurios patyrė smurtą arba tapo smurto ir seksualinės prievartos liudininkėmis, būtina specializuota parama, ir ragina valstybes nares sukurti tokias paramos programas, apimančias atitinkamą psichologinę ir su psichikos sveikata susijusią pagalbą ir konsultacijas, kad jos galėtų įveikti patirtas traumas; pabrėžia, kad Ukrainoje ir ES reikia sukurti tinkamus ataskaitų teikimo ir dokumentavimo mechanizmus, įskaitant aukų liudijimų rinkimo koordinavimą, kad būtų galima iškelti baudžiamąsias bylas TBT, o nusikaltimo vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; ragina ES remti šias pastangas skiriant lėšų ir suteikiant ekspertinę bei logistinę pagalbą; pabrėžia, kad svarbu sukurti platformą, kurioje būtų registruojami su karu susijusio seksualinio smurto ir smurto dėl lyties atvejai, taip pat siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, pavyzdžiui, specializuotus vertėjus žodžiu;

9.  griežtai smerkia Ukrainos moterų ir jų vaikų deportaciją, gabenimą ir perkėlimą į Rusiją, apie kurį plačiai pranešama žiniasklaidoje ir žmogaus teisių grupėse, ir yra susirūpinęs dėl šios veiklos; pabrėžia, kad tai prieštarauja Ženevos konvencijoms; primygtinai reikalauja, kad visi Ukrainos piliečiai, kurie buvo prievarta deportuoti į Rusiją, būtų nedelsiant grąžinti į Ukrainą;

10.  reiškia susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų įkalintų asmenų, ypač moterų kalinių, gerovės ir buvimo vietos, atsižvelgiant į tai, kad joms kyla būdingas tikrų rūšių smurto dėl lyties pavojus; todėl ragina Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų nustatyta kalinių moterų buvimo vieta ir užtikrintas sąžiningas ir humaniškas elgesys su jomis;

11.  pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms reikalinga nuolatinė galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis konflikto ir priverstinio perkėlimo metu, įskaitant galimybę saugiai gimdyti, šeimos planavimo paslaugas, teisėtą ir saugų nėštumo nutraukimą ar klinikinės pagalbos teikimą išžaginimo atveju; ragina skirti lėšų būtiniausioms ir gyvybę gelbstinčioms lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms teikti pagal JT būtiniausių pradinių paslaugų paketą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą priimančiosiose šalyse įsteigti medicininio rūšiavimo centrus, kuriuose pabėgėliams būtų teikiamos skubios sveikatos priežiūros paslaugos ir organizuojamas skubus jų perkėlimas į kitas ES valstybes nares; pabrėžia, kad šiuose medicininio rūšiavimo centruose turi būti nustatomi skubūs lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų poreikiai, pavyzdžiui, skubioji kontracepcija, teisėto ir saugaus nėštumo nutraukimo priežiūra, skubi akušerinė priežiūra, taip pat seksualinio smurto ir smurto dėl lyties specialistai; ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis papildomomis priemonėmis, ES lėšomis ir mechanizmais, kad būtų patenkinti Ukrainos gyventojų apsaugos nuo seksualinio smurto bei smurto dėl lyties ir paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, poreikiai, visų pirma prašant į Sąjungos civilinės saugos mechanizmą įtraukti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros prekes ir siunčiant į Ukrainą ir kaimynines tranzito ar pabėgėlius priimančias šalis humanitarinės pagalbos paketus ir konvojus su kontraceptinėmis priemonėmis ir lytinės reprodukcinės sveikatos rinkiniais, ypač tais atvejais, kai reikia įveikti nacionalinius apribojimus, susijusius su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

12.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ir kitais tikslais tebėra vienas didžiausių pavojų iš Ukrainos bėgančioms moterims ir vaikams, kurie yra ypač pažeidžiamoje padėtyje; pažymi, kad dar prieš karą ukrainiečių moterys buvo vienos dažniausių prekybos žmonėmis į ES aukų; ragina valstybes nares užtikrinti pabėgėlių moterų ir mergaičių saugumą ir laisvę nuo seksualinio išnaudojimo, be kita ko, užtikrinant saugų ir koordinuotą transportą tarp valstybių narių; ragina valstybes nares ir ES skubiai nustatyti prekybos žmonėmis tinklus, kurie pelnosi iš pabėgėlių moterų ir mergaičių seksualinio išnaudojimo, ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja, kad prostitucija skatina prekybą pažeidžiamomis moterimis; ragina ES remti Ukrainą investuojant į kovos su prekyba žmonėmis informuotumo didinimo ir prevencijos priemones Ukrainos pusėje, pavyzdžiui, skleidžiant informaciją apie šiuos pavojus; pabrėžia, kad surogatinės motinos yra ypač pažeidžiamos ir nesaugios; primygtinai tvirtina, kad svarbiausias interesas yra moterų gyvybė ir kad joms neturėtų būti trukdoma išvykti iš Ukrainos, jei jos to pageidauja; primena, kad seksualinis išnaudojimas surogatinės motinystės ir reprodukcijos tikslais yra nepriimtinas ir pažeidžia žmogaus orumą ir žmogaus teises;

13.  smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri gali sukelti moterų išnaudojimą visame pasaulyje, ypač tų, kurios yra neturtingesnės ir yra pažeidžiamos, pvz., karo sąlygomis; prašo ES ir jos valstybių narių ypatingą dėmesį skirti surogatinių motinų apsaugai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu ir gerbti visas jų ir naujagimių teises;

14.  pabrėžia didelį surogatinės motinystės poveikį moterims, jų teisėms ir sveikatai, neigiamas pasekmes lyčių lygybei ir iššūkius, kylančius dėl tarpvalstybinio šios praktikos poveikio, kaip buvo moterų ir vaikų, nukentėjusių nuo karo prieš Ukrainą, atveju; prašo ES ir jos valstybių narių ištirti šios veiklos aspektus, socialines ir ekonomines aplinkybes ir nėščių moterų padėtį, taip pat pasekmes jų fizinei ir psichinei sveikatai bei kūdikių gerovei; ragina nustatyti privalomas priemones, skirtas surogatinės motinystės problemai spręsti, siekiant apsaugoti moterų ir naujagimių teises;

15.  palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo bendradarbiavimą nacionalinių pranešėjų prekybos žmonėmis klausimais tinkle, taip pat policijos bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje, be kita ko, platformoje EMPACT, taip pat Europolo grupių siuntimą į su Ukraina besiribojančias šalis; ragina šias pastangas remti skiriant pakankamai finansinių išteklių ES lygmeniu;

16.  palankiai vertina 2022 m. kovo 28 d. vidaus reikalų ministrams pateiktą bendrą 10 punktų planą, apimantį Komisijos planą, kuriuo siekiama glaudžiau koordinuoti Europos veiksmus priimant nuo karo prieš Ukrainą bėgančius asmenis; atkreipia dėmesį į tai, kad 10 punktų plane siūlomos standartinės veiklos procedūros ir gairės dėl vaikų priėmimo ir paramos jiems bei nelydimų nepilnamečių perdavimo; palankiai vertina tai, kad pagal 10 punktų planą būtų parengtas bendras kovos su prekyba žmonėmis planas, grindžiamas ES kovos su prekyba žmonėmis strategija (2021–2025 m.), tam vadovautų ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius; ragina skubiai jį patvirtinti; ragina papildomai investuoti į kovos su prekyba žmonėmis priemones Ukrainoje, pavyzdžiui, įvesti visoje ES veikiančią nemokamą ir ukrainiečių kalba prižiūrimą pagalbos telefono liniją, skirtą pabėgėliams, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis arba nuo seksualinio smurto ar smurto dėl lyties arba kuriems gresia toks pavojus;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti koordinavimą sienos perėjimo punktuose ir priėmimo vietose, užtikrinti tikslią pabėgėlių registraciją ir galimybę gauti reikiamus dokumentus; palankiai vertina savanorių, padedančių pabėgėliams, registracijos programą, kad būtų galima stebėti pagalbą teikiančius asmenis; ragina Komisiją toliau dėti daugiau pastangų prevencijos ir kovos su nusikaltimais, su kuriais gali susidurti pabėgėlės moterys (kaip antai prekyba žmonėmis, seksualinis smurtas ar smurtas dėl lyties, išnaudojimas ir prievarta), srityje; pabrėžia, kad visų rūšių prekyba žmonėmis, ypač sutenerių, viešnamių savininkų ir seksualinių paslaugų pirkėjų vykdomam seksualiniam išnaudojimui, taip pat kitais tikslais, yra vienas didžiausių pavojų iš Ukrainos bėgančioms pabėgėlėms ir vaikams; ragina valstybių narių policijos pajėgas ir Europolą stebėti ir rengti informuotumo didinimo kampanijas prekiautojų žmonėmis naudojamuose tranzito punktuose, pavyzdžiui, traukinių ir autobusų stotyse, degalinėse, greitkeliuose ar oro uostuose, per kuriuos jie gali neteisėtai gabenti savo aukas, taip pat pabėgėlių priėmimo centruose, kur aukos gali tapti taikiniu;

18.  ragina valstybes nares pasinaudoti ES agentūrų siūloma pagalba, susijusia su pabėgėlių moterų priėmimu; pabrėžia, kad būtina, kaip siūlo Komisija, sukurti ES masto asmenų, prašančių laikinosios apsaugos, registravimo platformą, kuri ypač reikalinga nelydimų nepilnamečių, taip pat asmenų, kuriems gresia prekybos žmonėmis pavojus, kaip antai moterų ir mergaičių, paieškos ir susijungimo pastangoms remti;

19.  ragina Komisiją skubiai parengti ir pradėti taikyti vienodas gaires dėl vaikų, ypač jaunų mergaičių, taip pat vyresnio amžiaus moterų priėmimo ir paramos jiems, be kita ko, vykdant nelydimų vaikų perdavimo, laikinos alternatyvios globos teikimo ir vaikų susijungimo su šeimos nariais procedūras;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad priimančiosios valstybės narės teikia paramą milijonams pabėgėlių iš Ukrainos, visų pirma moterims ir vaikams, ir tai daro poveikį jų socialinėms, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir švietimo paslaugoms; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią poreikių analizę ir pritaikyti esamas politikos priemones, įskaitant finansines priemones, kaip antai struktūrinius fondus, laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio; ragina Komisiją kuo labiau remti valstybes nares vykdant šią užduotį, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jaunoms mergaitėms; palankiai vertina valstybių narių pastangas dalytis atsakomybe per Solidarumo platformą ir skatina toliau stiprinti šį bendradarbiavimą;

21.  pažymi, kad pabėgėlėms moterims labai svarbu kuo greičiau surasti pragyvenimo šaltinių, įskaitant galimybę dirbti ir gauti pajamų; ragina rengti specialias programas ir kalbos kursus, taip pat užtikrinti visuotinai prieinamą vaikų priežiūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruotis į ES darbo rinką;

22.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į moterų, patiriančių sąveikinę diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės, negalios, pilietybės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, įskaitant seksualinį smurtą patyrusias moteris, poreikius, visų pirma sukuriant saugias ir tinkamas priėmimo ar priežiūros sąlygas ir užtikrinant, kad sienos perėjimo punktuose nebūtų diskriminacijos; akcentuoja, kad būtina rinkti ir analizuoti pagal lytį, amžių, negalią, pilietybę ir kelionės tikslo vietą (jei žinoma) suskirstytus duomenis siekiant paremti trumpalaikį ir ilgalaikį tinkamų paslaugų ir infrastruktūros planavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgančios romų tautybės moterys nebūtų diskriminuojamos ir galėtų judėti ES; ragina valstybes nares užtikrinti jų apsaugą įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą;

23.  palankiai vertina pabėgėliams iš Ukrainos skiriamą ES finansavimą, be kita ko, pagal sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) ir sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje (CARE), kurie leistų ES valstybėms ir regionams teikti skubią paramą žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą; prašo užtikrinti, kad šios lėšos būtų skiriamos laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio; atkakliai tvirtina, kad šis Parlamentas turėtų prižiūrėti, kaip lėšos yra naudojamos, ypač šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamas teisinės valstybės principas, kaip antai Lenkijoje ir Vengrijoje; pakartoja, kad lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principas yra pagrindinis ES principas;

24.  pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijoms reikia didesnės tiesioginės finansinės ir materialinės ES ir jos valstybių narių paramos siekiant palengvinti koordinavimą vietoje ir užtikrinti geresnį įvairių pareigų paskirstymą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti humanitarinės pagalbos koordinavimą bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant UNHCR, JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padalinį (JT Moterys), Jungtinių Tautų gyventojų fondą, Pasaulio sveikatos organizaciją ir kitas JT agentūras, taip pat Tarptautinę migracijos organizaciją ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, ir užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos, teikiančios pagalbą Ukrainos pabėgėliams, visų pirma lyčių lygybės, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir moterų teisių organizacijos bei žmogaus teisių gynėjos, visose tranzito ir pabėgėlius priimančiose valstybėse narėse, ypač šalyse, kuriose taikomi su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susiję apribojimai, galėtų nedelsiant ir tiesiogiai gauti finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir konsultuotis su jomis ir vietos valdžios institucijomis dėl turimų lėšų ir jų panaudojimo bei paskirstymo būdo;

25.  ragina ES institucijas ir valstybes nares glaudžiai konsultuotis su organizacijomis, kovojančiomis už moterų, mergaičių ir marginalizuotų grupių teises, ypač vietoje, taip pat priimant su šiuo karu susijusius politinius sprendimus; ragina ypač remti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjas, kurios vis dar veikia Ukrainoje;

26.  atkreipia dėmesį į didžiulį NVO ir aktyvistų grupių darbą padedant moterims naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, ir pabrėžia tai, kad jų nariai rizikuoja savo laisve, pavyzdžiui, Justyna Wydrzyńska, kuriai pateikti kaltinimai pagal drakonišką Lenkijos abortus draudžiantį įstatymą už tai, kad kitai moteriai parūpino medikamentinio aborto tablečių; ragina Komisiją apsaugoti ir remti šias žmogaus teisių gynėjas nuo bet kokio joms gresiančio persekiojimo;

27.  atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais kirsdamos sienas susiduria LGBTIQ+ šeimos; pabrėžia, kad tos pačios lyties porų vaikai gali būti atskirti nuo vieno ar abiejų tėvų; ragina valstybes nares įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą atsižvelgti į de facto partnerystes ir šeimas;

28.  primena sudėtingą translyčių asmenų, įskaitant transeksualias moteris arba translytes ir interseksualias moteris, kurios dėl vyriškosios lyties žymens pasuose negali išvykti iš Ukrainos, padėtį ir jiems kylančias kliūtis; primena, kad translyčiai asmenys, kurių asmens dokumentai neatitinka jų tapatybės, negali praeiti vidaus kontrolės punktų, ir jiems gali būti netaikomos civilinės saugos priemonės; atkreipia dėmesį į tai, kad jiems savanorių ir pilietinės visuomenės įrengtose priėmimo stovyklose nepakanka pajėgumų visiems apgyvendinti; pabrėžia, kad translyčiams asmenims kyla sunkumų gauti hormoninį gydymą; primena, kad PSO tokį gydymą ir kitus translyčiams ir interseksualiems asmenims skirtus specialius vaistus priskiria prie būtiniausių, todėl jie turėtų būti įtraukti į humanitarinės pagalbos paketus; todėl ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti ES finansinę paramą ir koordinavimo pagalbą; ragina ES prašyti Ukrainos supaprastinti procedūras, kad šios moterys galėtų išvykti iš Ukrainos; ragina ES valstybes nares šioms moterims kirtus sieną suteikti atitinkamus vaistus ir gydymą;

29.  mano, kad reikia nustatyti tinkamą paramą Ukrainos savivaldybėms, priimančioms šalies viduje perkeltus žmones, kad šie galėtų likti savo šalyje, kol situacija leis jiems grįžti namo; palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su šalies viduje perkeltų moterų ir mergaičių poreikiais;

30.  primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo bei visas vėlesnes susijusias rezoliucijas ir ragina jas įgyvendinti; primygtinai ragina į visus konfliktų prevencijos, sprendimo, tarpininkavimo ir taikos derybų etapus įtraukti įvairiausias moteris ir marginalizuotas grupes, todėl ragina ES institucijas sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtrauktos moterys ir vietos pilietinė visuomenė; ragina pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) teikti pagalbą moterims ir NVO Ukrainoje per mokymo fondus, kad jos galėtų dalyvauti sprendžiant konfliktą ir atkuriant padėtį po konflikto; ragina ES institucijas ir valstybes nares, dedant pastangas užbaigti šį karą, ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybei;

31.  atkreipia dėmesį į sudėtingą Moldovos padėtį dėl spaudimą patiriančios infrastruktūros ir paslaugų; palankiai vertina Solidarumo platformoje prisiimtus perkėlimo įsipareigojimus siekiant padėti Moldovai priimti pabėgėlius iš Ukrainos; ragina valstybes nares ir Komisiją ir toliau stengtis padėti Moldovai dalijantis atsakomybe ir teikiant konkrečią pagalbą, kad būtų patenkinti pabėgėlių moterų ir mergaičių poreikiai;

32.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 212, 2001 8 7, p. 12. (2) OL L 71, 2022 3 4, p. 1. (3) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0052. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0120. (6) OL C 404, 2021 10 6, p. 202. (7) https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine (8) https://www.unrefugees.org/emergencies/ukraine/ (9) https://www.iom.int/news/71-million-people-displaced-war-ukraine-iom-survey (10) https://www.reuters.com/world/europe/moscow-has-deported-500000-people-russia-ukraine-lawmaker-says-2022-04-20/ (11) https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine#:~:text=Share%20this%20page%3A-,Ukraine%20Situation%3A%20Moldova%20Refugee%20Border%20Monitoring,(14%2D03%2D2022)&text=Almost%20three%20million%20refugees%20have,displaced%20to%20Moldova%20(UNHCR) (12) https://ecre.org/wp-content/uploads/2022/03/Information-Sheet-%E2%80%93-Access-to-territory-asylum-procedures-and-reception-conditions-for-Ukrainian-nationals-in-European-countries.pdf