Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. galutinę Komisijos ataskaitą „Europos požiūris į mikrokredencialus. Mikrokredencialų rezultatai, aukštojo mokslo konsultacinė grupė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją „Europos mokslinių tyrimų erdvė. bendras holistinis požiūris“(2),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.: mikrokredencialai, individualiosios mokymosi sąskaitos ir mokymasis siekiant tvarios aplinkos (O-000011/2022 – B9‑0013/2022 ir O‑000012/2022 – B9‑0014/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį galimybė naudotis kokybiško ir įtraukaus švietimo paslaugomis ir mokytis visą gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri labai svarbi norint įgyti įgūdžių ir juos išlaikyti, taip pat visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir veiksmingai patekti į besikeičiančią darbo rinką;

B.  kadangi Komisija siekia iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę;

C.  kadangi dėl pokyčių darbo rinkoje įgūdžiai sparčiai sensta ir išaugo lanksčiojo mokymosi galimybių paklausa; kadangi motyvacija, laikas ir finansavimas yra pagrindiniai įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo veiksniai;

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus iki 2025 m., kaip Europos švietimo erdvės dalį, nustatyti Europos požiūrį į mikrokredencialus, individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mokymąsi siekiant tvarios aplinkos, kuris padėtų padaryti mokymosi kelius lankstesnius, išplėsti mokymosi galimybes, gilinti abipusį pripažinimą, sukurti ryšius su skaitmenine ir žaliąja pertvarkomis ir sustiprinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų vaidmenį mokantis visą gyvenimą;

2.  pabrėžia, kad mikrokredencialai ir individualiosios mokymosi sąskaitos gali būti svarbios žmonėms, norintiems tobulinti įgūdžius, vykdyti perkvalifikavimą ir įgyti oficialiai pripažintas kvalifikacijas, kad galėtų neatsilikti nuo sparčių pokyčių visuomenėje ir vis labiau skaitmenizuojamos darbo rinkos, taip pat pakeisti karjeros kryptį dėl asmeninio tobulėjimo arba į viršų nukreipto judumo;

3.  ragina Tarybą patvirtinti bendrą Europos švietimo erdvės mikrokredencialų ir bendrų standartų apibrėžtį, kuri būtų kokybės užtikrinimo, pripažinimo, skaidrumo ir perkeliamumo pagrindas;

4.  ragina Komisiją parengti tvirtą priemonę, kuri paskatintų valstybes nares įgyvendinti mikrokredencialus ir kuri turėtų likti savanoriška; pažymi, kad šiuo metu to nėra pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia sėkmingą Europos universitetų tinklų iniciatyvos pavyzdį;

5.  pabrėžia, kad svarbu teikti patogius naudoti ir reguliariai atnaujinamus nacionalinius registrus, kurie turėtų būti matomi ir lengvai pasiekiami per ES portalą, kad būtų užtikrinta mikrokredencialų kokybė ir kad mikrokredencialai būtų prieinami skaitmeniniu formatu norint tobulinti įgūdžius, vykdyti perkvalifikavimą ir įgyti naujų kompetencijų, didinti skaidrumą ir gerinti tarpvalstybinį ir tarptautinį judumą, mainus ir bendradarbiavimą;

6.  pabrėžia, kad Europos mikrokredencialai ypač reikalingi trumpesnio mokymosi laikotarpių tarpsektoriniam ir tarpvalstybiniam pripažinimui, o tai yra būtina siekiant skatinti didesnį judumą visoje Europoje; prašo Komisijos įvertinti mikrokredencialų naudojimą pripažįstant įgūdžius ir kompetencijas, įgytus per Europos mokymosi mobilumo iniciatyvas ir pilietinį dalyvavimą pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą, ir pranešti apie tai;

7.  pabrėžia, kad mikrokredencialai turėtų atlikti pagalbinį vaidmenį susiejant savaiminį ir neformalųjį mokymąsi su formaliuoju švietimu; ragina sukurti ir įgyvendinti bendrą sistemą, skirtą pripažinti įgūdžius, gebėjimus ir metodikas, įgytas savaiminio ir neformaliojo mokymosi metu;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti bendrą požiūrį į psichosocialinius ir socialinius emocinius įgūdžius, atitinkantį Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNESCO priimtas apibrėžtis; pabrėžia, kad šis požiūris turėtų būti įkvėptas dabartinių iniciatyvų ir projektų, finansuojamų pagal ES programas, ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro politikos ataskaitos dėl viso gyvenimo kompetencijų(3), taip pat turėtų būti parengtas konsultuojantis su valstybėmis narėmis, švietimo įstaigomis, mokytojais ir darbo rinkos dalyviais, inter alia, siekiant spręsti praktinius įgyvendinimo aspektus;

9.  pažymi, kad automatinis abipusis mikrokredencialų pripažinimas Europos švietimo erdvėje galėtų būti žingsnis siekiant palengvinti automatinį kvalifikacijų pripažinimą apskritai; mano, kad nuoseklios Europos mikrokredencialų sistemos sukūrimas, įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, būtų žingsnis į priekį stiprinant Europos švietimo galią ir pasaulinį konkurencingumą;

10.  primena valdžios institucijoms apie jų esminį vaidmenį užtikrinant suaugusiems siūlomų įgūdžių mokymo pusiausvyrą ir visų pirma pažymi, kad pagrindiniai, universalieji, psichosocialiniai ir socialiniai emociniai įgūdžiai yra tokie pat svarbūs žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, kaip ir techniniai įgūdžiai;

11.  ragina aukštąsias mokyklas parengti mikrokredencialus, kad besimokantiems asmenims būtų suteikta socialiai įtrauki, kokybiška ir įtraukianti patirtis, įskaitant savanorišką veiklą, kuravimą ir jaunimo darbą studijų metu;

12.  pabrėžia, kad svarbu teikti išteklius orientavimo ir konsultavimo paslaugoms, siekiant padėti suaugusiems ir jauniems žmonėms nustatyti ir patvirtinti įgūdžius bei kompetencijas, kuriuos jie jau įgijo per neformalųjį mokymąsi, ir padėti jiems atrasti galimybes toliau tobulinti savo įgūdžių rinkinius, kad mikrokredencialai taptų įrankiais siekiant įtraukti, o ne išsaugoti ar įtvirtinti esamą nelygybę, susijusią su galimybe tobulinti įgūdžius ir vykdyti profesinį perkvalifikavimą; primygtinai reikalauja, kad mikrokredencialai būtų naudojami pirmosios pakopos studijų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad pagrindiniai naudos gavėjai nebūtų besimokantys asmenys, priklausantys grupėms, kurios jau turi pranašumų išsilavinimo ir profesinio statuso požiūriu;

13.  palankiai vertina tai, kad individualiosios mokymosi sąskaitos, kaip ir mikrokredencialai, sukurtos taip, kad mokymasis visą gyvenimą būtų įtraukesnis, prieinamesnis ir įperkamesnis; primena, kad šios iniciatyvos skirtos visiems, nepaisant amžiaus, lyties, užimtumo statuso, pajamų ar išsilavinimo lygio; pabrėžia, kad reikia skatinti jaunų žmonių mokymosi visą gyvenimą mąstyseną;

14.  primygtinai reikalauja, kad pasirinkimo galimybės per individualiąsias mokymosi sąskaitas nebūtų pernelyg siaurai apribotos darbo rinkos poreikiais, o turėtų padėti piliečiams įgalinti asmeninius pasirinkimus ir atverti galimybes savarankiškam darbui ir verslui;

15.  ragina valstybes nares naudojantis individualiosiomis mokymosi sąskaitomis pirmiausia suteikti teisę mokytis žemesnės kvalifikacijos suaugusiems, neįgaliesiems, palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, pažeidžiamoms arba marginalizuotoms grupėms priklausantiems asmenims, pabėgėliams ir atokiose arba kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims, ir nustatyti aiškius tų teisių paskirstymo kriterijus;

16.  įspėja, kad mikrokredencialų ir individualiųjų mokymosi sąskaitų įdiegimas neturėtų sukelti nenumatytų kliūčių besimokantiems suaugusiems, kuriems reikia padengti ilgesnės trukmės ir (arba) formaliojo švietimo programų išlaidas;

17.  mano, kad mokymasis siekiant tvarios aplinkos turėtų būti įtrauktas į mokymo programas visoje ES atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, įskaitant Europos ir pasaulio pilietiškumo ugdymą, siekiant suteikti besimokantiems asmenims galimybę tapti aktyviais įtraukesnės ir tvaresnės visuomenės šalininkais;

18.  pabrėžia galimą įvairiapusę visų trijų iniciatyvų naudą, nes didesnis dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose yra susijęs su aplinkosauginio sąmoningumo gerėjimu, aktyvesniu pilietiniu dalyvavimu ir geresniu santykiu su aplinka, gerovės jausmu ir pasitenkinimu gyvenimu;

19.  pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių įtraukimo svarbą skatinant mąstyseną, orientuotą į darnų vystymąsi atkuriant ekonominę tikrovę, kaip rodo tam tikrų Europos kultūros sostinių ir naujų galimybių, kurias suteikia naujasis europinis bauhauzas, pavyzdžiai;

20.  primygtinai reikalauja, kad šios iniciatyvos būtų gerai matomos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant jų europinį aspektą ir pridėtinę vertę, kad europiečiai galėtų aiškiai nustatyti galimą naudą ir suvokti Europos švietimo erdvės pranašumus;

21.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 428, 2017 12 13, p. 10. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0452. (3) Jungtinis tyrimų centras, Mokslo politikos ataskaita, „LifeComp“: pagrindinių Europos asmeninių, socialinių ir mokymosi mokytis kompetencijų sistema, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020 m.