2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (2022/2653(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu(1),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas“ (SWD(2020)0098),
– atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2022 m. balandžio 22 d. regioninės ekonomikos perspektyvų ataskaitą „Europa: ekonomikos atsigavimą stabdo karas“,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą(2),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl karo prieš Ukrainą poveikio moterims(3),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl makroekonominės teisės aktų sistemos peržiūros siekiant geresnio poveikio Europos realiajai ekonomikai ir didesnio sprendimų priėmimo skaidrumo bei demokratinės atskaitomybės(5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą;
B. kadangi dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kilo didžiulė humanitarinė krizė, dėl kurios kenčia milijonai žmonių ir skaudų ekonominį šoką neišvengiamai patirs ES, tik neaišku, kuriam laikui ir koks bus jo mastas;
C. kadangi skaudžiausi karo Ukrainoje padariniai – tai prarastos gyvybės ir humanitarinė krizė, kilusi daugybei žmonių atsidūrus apgultyje ir likus be namų; kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, iki 2022 m. gegužės 5 d. iš Ukrainos buvo pabėgę per 5,7 mln. žmonių, o daugiau nei 85 proc. jų šiuo metu glaudžiasi vienoje iš ES valstybių; kadangi su humanitarine krize susijusi našta daugiausia tenka sieną su Ukraina turinčioms valstybėms narėms;
D. kadangi konflikto, t. y. bombardavimų, naftos ar dujų nuotėkio ir incidentų chemijos fabrikuose bei branduolinėse elektrinėse, poveikis aplinkai kelia didžiulį nerimą tiek Ukrainos, tiek ES gyventojams; kadangi ES turi padėti apsisaugoti nuo karo sukeltos žalos aplinkai ir ją atitaisyti bei taikyti sankcijas už nusikaltimus aplinkai, nes jų pasekmės bus neišvengiamai ilgalaikės;
E. kadangi Rusija vienašališkai nusprendė nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai; kadangi vis daugiau ES valstybių narių reiškia pritarimą visiško energijos embargo paskelbimui Rusijai, kad būtų užkirstas kelias jos šantažui;
F. kadangi sankcijos daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai (TVF prognozuoja, kad 2022 m. jos BVP susitrauks 8,5 proc., o infliacija pasieks 21,3 proc.); kadangi Europa, pirkdama iš Rusijos iškastinį kurą bei per dieną sumokėdama jai iki 800 mln. EUR už pristatymą, ir toliau aprūpina režimą ištekliais, kuriais naudodamasis jis gali finansuoti karą; kadangi Komisija yra pateikusi plataus užmojo planą uždrausti Rusijos naftos importą per šešis mėnesius, o perdirbtus produktus – iki metų pabaigos;
G. kadangi ekonominis kontekstas kartu su būtinų sankcijų poveikiu turės rimtos įtakos socialinei ir ekonominei padėčiai, inter alia, ES darbo rinkoms ir gyvenimo sąlygoms; kadangi dėl karo sukeltos krizės gali nukentėti ekonomikos augimas ir užimtumas, – taip pat ir dėl pasekmių finansų rinkoms, energijos trūkumo ir tolesnio energijos kainų spaudimo, nuolatinių kliūčių tiekimo grandinėje bei poveikio pasitikėjimui;
H. kadangi vartotojų kainų infliacija ES yra pakilusi iki aukštumų, daugelyje šalių neregėtų nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio, ir 2022 m. balandžio mėn. siekė 7,5 proc.: tai aukščiausias rodiklis nuo bendros valiutos įvedimo, o šį staigų kilimą greičiausiai paskatino iškastinio kuro kainų augimas; kadangi dėl to išaugo žemės ūkio produkcijos kainos; kadangi, remiantis naujausia ECB prognoze euro zonai tikimasi, kad infliacijos lygis (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sumažės nuo 5,1 proc. 2022 m. iki 2,1 proc. 2023 m. ir 1,9 proc. 2024 m.;
I. kadangi dėl augančios infliacijos ir ypač dėl spartus maisto ir energijos kainų didėjimo visoje ES nukenčia pažeidžiamiausi gyventojai, dar labiau stiprėja nelygybė bei didėja skurdas ir energijos nepriteklius; kadangi prognozuojama, kad atlyginimai nedidės taip greitai, kaip infliacija, taigi mažėja darbuotojų perkamoji galia, o jų gyvenimo sąlygos per artimiausius keletą mėnesių gali pablogėti; kadangi dėl to didesnį spaudimą patirs ir socialinės politikos pajėgumas bei tokie automatiniai stabilizatoriai, kaip nacionalinės nedarbo sistemos; kadangi Komisijos patvirtinta Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) buvo sėkminga;
J. kadangi TVF 2022 m. balandžio mėn. pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje prognozuojama, kad pasaulinis ekonomikos augimas sulėtės nuo 6,1 proc. 2021 m. iki 3,6 proc. 2022 ir 2023 m., o tai 0,8 ir 0,2 procentinio punkto mažiau nei sausio mėn. pateiktose 2022 ir 2023 m. prognozėse; kadangi prognozuojama, kad ekonomikos augimas euro zonoje sumažės nuo 5,3 proc. 2021 m. iki 2,8 proc. 2022 m. ir 2,3 proc. 2023 m.;
K. kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, pandemijos metu plačiai taikytos darbo vietos išsaugojimo schemos prisidėjo prie santykinai riboto nedarbo augimo 2021 m.: 2020 m. jis didėjo 6 proc., o 2021 m. – tik 0,4 proc.(6);
L. kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) sunkiau gauti finansavimą nei stambioms bendrovėms; kadangi dėl administracinių procedūrų MVĮ ypač sunku gauti viešąjį finansavimą; kadangi dėl to bet kuriose sąlygose, kuriomis MVĮ sudaroma galimybė gauti finansinę paramą, turėtų būti atsižvelgta į būtiną procedūrų supaprastinimą;
M. kadangi Europa susiduria su tokiais naujais iššūkiais, kaip auganti kartų nelygybė, mažesnės galimybės ir ištekliai socialinėje, sveikatos, ekonomikos ir aplinkos srityse, teritoriniai skirtumai ir nevienodos galimybės pagrindinių socialinių ir sveikatos paslaugų, darbo vietų ir verslo bei socialinės infrastruktūros požiūriais; kadangi 2020 m. 96,5 mln., t. y. 21,9 proc., ES gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi pastarąjį dešimtmetį skurdas ir socialinė atskirtis mažėjo; kadangi jie turi mažėti dar labiau; kadangi nelygybės mažinimas yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; kadangi turėtume spręsti esminių ilgalaikio ekonominio ir socialinio disbalanso priežasčių klausimą;
N. kadangi 2018 m. apie 34 mln. europiečių pranešė, kad nepajėgė deramai apsišildyti namų, o 2019 m. surengus ES masto apklausą 6,9 proc. Sąjungos gyventojų pažymėjo, kad negali sau leisti pakankamai apsišildyti namų;
O. kadangi tvirtos socialinės apsaugos sistemos nepaprastai svarbios socialiniam atsparumui krizės metu užtikrinti; kadangi pagrindinė socialinė pasekmė Europoje yra pragyvenimo išlaidų augimas bei prekių ir paslaugų įperkamumas, dėl kurių kyla rizika tokioms žmogaus teisėms, kaip maisto prieinamumas, būstas, galimybė apsirengti ir įgyti išsilavinimą, palankios darbo sąlygos, apsauga nuo nedarbo ir prieiga prie medicininės priežiūros;
P. kadangi Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane ES iškeltas tikslas bent 15 mln. sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių ir patvirtinti įvairūs pasiūlymai, kad šis tikslas būtų pasiektas iki 2030 m.; kadangi dabartiniame kontekste pasiekti šį tikslą darosi sunkiau, atsižvelgiant į ateinančiais mėnesiais prognozuojamą skurdo ir nedarbo didėjimą; kadangi socialinės apsaugos sistemoms daromas didžiulis spaudimas, kad būtų sušvelnintas krizės socialinis poveikis, remiami pabėgėliai ir visiems būtų užtikrintos deramos gyvenimo sąlygos bei galimybės gauti tokias kokybiškas pagrindines paslaugas, kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir būstas;
Q. kadangi, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, perviršinis pelnas 2022 m. sudaro 200 mlrd. EUR(7); kadangi ji taip pat yra pažymėjusi, kad viešųjų pajamų tikslu nenumatytam pelnui galėtų būti pritaikytos laikinos fiskalinės priemonės, siekiant subalansuoti išaugusias energijos sąskaitas; kadangi Komisija 2022 m. kovo mėn. parengė laikinų mokestinių priemonių taikymo nenumatytam pelnui gaires(8);
R. kadangi Rusijos karas Ukrainoje parodė ES ryžtą, vienybę ir stiprybę ginant demokratines vertybes; kadangi jis taip pat parodė, kad, norint įveikti pasaulinius Rusijos karinės agresijos padarinius, būtinos ES ekonominės, socialinė ir institucinės reformos; kadangi absoliučiai būtina išsaugoti iki šiol įspūdingą Sąjungos vienybę ir solidarumą naudojantis visomis turimomis nekarinėmis priemonėmis, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą būtų nutraukta, ir kolektyvinėmis priemonėmis sprendžiant tiesioginio poveikio ES viduje klausimą bei tęsiant šiuo metu įgyvendinamą teisėkūros darbotvarkę, kad būtų stiprinamas Sąjungos atsparumas socialinėje, ekonomikos ir aplinkos srityje, nepaisant V. Putino siekio mus skaldyti ir sužlugdyti šias pastangas;
S. kadangi būtina užtikrinti socialinės rinkos ekonomikos ir bendrosios rinkos veikimą, – taip pat ir krizės metu, – kad būtų panaudotas visas jų potencialas Europos vartotojų labui ir prisidėta prie Europos įmonių produktyvumo ir konkurencingumo bei darbo vietų kūrimo skatinimo;
T. kadangi Komisija yra pristačiusi konkrečias plano „REPowerEU“ įgyvendinimo priemones;
U. kadangi ES turi tapti tikra pasaulinės arenos jėga, galinčia savarankiškai veikti ir priimti sprendimus, ypač gynybos, energetikos, žemės ūkio, akvakultūros ir pramonės srityse;
V. kadangi gauti paslaugas, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, vis sunkiau ir į ES atvykstantiems pabėgėliams; kadangi ES yra įsipareigojusi remti, saugoti ir užtikrinti kiekvieno asmens bei kiekvienos moters ir mergaitės teisę į visišką su jų seksualumu bei lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis susijusių klausimų kontrolę bei laisvą ir atsakingą jų sprendimą nepatiriant diskriminacijos, prievartos ir smurto dėl lyties;
Bendrosios pastabos
1. solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir pripažįsta, kad vykstantis karas prie tiesioginių ES sienų turi sunkių socialinių ir ekonominių pasekmių Europai; puikiai supranta, kad demokratija ir laisvė negali būti išreiškiamos piniginiu ekvivalentu ar socialine gerove; pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir įsiveržimą į ją bei Baltarusijos dalyvavimą vykdant šiuos veiksmus;
2. pabrėžia, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir ES pagrįstos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai daro poveikį ES ekonomikos atsigavimui po pandemijos ir kelia didelę grėsmę jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo strategijai, taip pat bendrosios rinkos vientisumui;
3. pabrėžia, kad dabartinis karas prieš Ukrainą paaštrino jau ir taip didelę energijos kainų krizę visoje Europoje, kuri daro tiesioginį neigiamą poveikį visų ES piliečių perkamajai galiai ir MVĮ; primena, kad šiuo metu didelės dujų ir elektros energijos kainos neigiamai veikia daugumą valstybių narių, nors ir nevienodu mastu ir skirtingu laiku, ir kad dėl dabartinio kainų šuolio reikia imtis skubių intervencinių veiksmų, kad būtų galima identifikuoti socialines ir ekonomines pasekmes, jų išvengti ir užkirsti joms kelią taikant suderintą ekonominės ir socialinės politikos atsaką;
4. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti energetinį suverenumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos tiekimo, taip pat didesnį strateginį savarankiškumą ir energetinį saugumą didinant ir užtikrinant pagrindines investicijas į ES energetikos infrastruktūrą, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamybos jungtis ir tarpvalstybinę infrastruktūrą, ir į energijos vartojimo efektyvumą;
5. įsitikinęs, kad krizės metu reikia toliau stiprinti Sąjungos solidarumą; ragina Komisiją ir Tarybą būti pasirengusias tuo atveju, jei taikant esamas programas nebūtų galima tinkamai pašalinti neigiamo krizės poveikio, ir reaguoti ryžtingai, vieningai ir greitai bei solidarizuojantis su nuo šios naujos sunkios krizės nukentėjusiais asmenimis siekiant padėti namų ūkiams ir įmonėms, ypač MVĮ; pabrėžia, kad ryžtingas, koordinuotas ir solidarumu grindžiamas Europos atsakas yra labai svarbus siekiant apriboti krizės plitimą, todėl reikia identifikuoti krizės ekonominius ir socialinius padarinius, juos pažaboti ir švelninti, siekiant išlaikyti Europos piliečių paramą veiksmams, kurių imamasi prieš Rusiją, ir veiksmams, kurie būtini remiant ukrainiečių gynybą; ragina ES institucijas suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį ir už nuopelnus;
6. pabrėžia, kad visapusiškai remia Ukrainą ir Ukrainos gyventojus; pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Vadovų Taryba patvirtino penkis sankcijų Rusijai paketus, ir ragina juos greitai ir veiksmingai įgyvendinti; ragina valstybes nares skubiai patvirtinti šeštąjį sankcijų paketą, įskaitant Komisijos pasiūlytą Rusijos naftos importo embargą; dar kartą ragina nedelsiant taikyti visapusišką embargą naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importui iš Rusijos ir visiškai atsisakyti tęsti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ projektus; ragina kuo skubiau priimti žalos dėl sankcijų kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad darbuotojams ir namų ūkiams nebūtų perkelta šių politinių sprendimų našta;
7. remia pasaulines pastangas remti Ukrainą, ypač per G 7, ir ragina sumažinti Ukrainos skolą; prašo Komisijos ir valstybių narių vadovauti darbui, susijusiam su Ukrainos solidarumo patikos fondu ir Ukrainos atkūrimo po karo strategija; primena savo ilgalaikę poziciją, kad Parlamentas turi visapusiškai dalyvauti steigiant ir prižiūrint ES patikos fondus ir priimant susijusius operatyvinius sprendimus;
8. ragina Tarybą išplėsti asmenų, kuriems tiesiogiai taikomos ES sankcijos, sąrašą, įskaitant Rusijos oligarchus, įtraukiant 6 000 asmenų, kuriuos pateikė Aleksejaus Navalno fondas; ragina išplėsti ES sankcijas su Rusija susijusiems žiniasklaidos subjektams, veikiantiems ES, ypač su GRU susijusiai naujienų agentūrai „InfoRos“;
9. pažymi, kad buvę politikai, pvz., Esko Aho, François Fillon ir Wolfgang Schüssel, neseniai atsistatydino iš savo pareigų Rusijos įmonėse, ir primygtinai reikalauja, kad tą patį padarytų ir kiti politikai, pvz., Karin Kneissl ir Gerhard Schröder; taip pat ragina Tarybą išplėsti asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą ir į jį įtraukti didžiųjų Rusijos bendrovių valdybų narius iš Europos ir politikus, kurie ir toliau gauna Rusijos pinigų;
Koordinuotas ekonominės ir socialinės krizės sprendimas
10. įsitikinęs, kad veiksmingas atsakas trumpuoju laikotarpiu yra padėti sumažinti dideles energijos kainas namų ūkiams ir įmonėms ir išlaikyti perkamąją galią, kokybišką užimtumą ir viešąsias paslaugas, kartu toliau įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir teisingą, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taip pat stiprinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą; ragina stiprinti energijos vidaus rinką, kad būtų panaikinta ES priklausomybę ir nesukurta nauja;
11. dar kartą pažymi, kad svarbu įvairinti energijos išteklius, technologijas ir tiekimo maršrutus vengiant susisaistymo, kartu parengiant didelio masto planą viešosioms ir privačiosioms investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir tvarias ilgalaikes investicijas kovojant su klimato kaita ir energijos tiekimo problemomis; todėl ragina Komisiją labiau koordinuoti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, būtent žaliojo vandenilio, planavimą ir finansavimą; ragina sparčiai laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui;
12. pakartoja Komisijos vertinimą, kad skaitmeninės transformacijos, žaliosios ir teisingos pertvarkos bei ekonominio socialinio atsigavimo iššūkiams įveikti ir galimybėmis pasinaudoti reikia papildomų metinių investicijų, skaičiuojamų triženkliais milijardais(9); pabrėžia, kad tokias didesnes investicijas būtina stabilizuoti ir daugybę metų į ateitį būtina aukštynkryptė ekonominė ir socialinė konvergencija;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešosios investicijos ir finansinė parama, įskaitant viešąją finansinę paramą įmonėms, teikiamą lanksčiai taikant valstybės pagalbos taisykles, priklausytų nuo atitinkamų reikalavimų, susijusių su viešosios politikos tikslais, visų pirma socialinių, aplinkosaugos ir finansinių reikalavimų, kurių paramos gavėjai turėtų laikytis tol, kol gauna viešąją paramą, kartu užtikrinant sąžiningą ir atvirą konkurenciją, vienodas sąlygas įmonėms ir pagrindinių principų, kuriais grindžiama bendroji rinka, laikymąsi;
14. pripažįsta, kad padidėjusių energijos kainų poveikio namų ūkiams mažinimas bus labai svarbus stabdant skurdą; ragina valstybes nares padidėjusių socialinių išlaidų srityje, įskaitant pajamų rėmimą, veikti veiksmingai ir tikslingai, siekiant sumažinti didėjančių energijos kainų poveikį, ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ir finansuoti viešąją politiką, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir plėsti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti namų ūkių perkamąją galią, darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į ilgalaikę infliaciją ir našumo augimą;
15. pakartoja Tarybos raginimą Komisijai pateikti pasiūlymų, kuriais būtų veiksmingai sprendžiama pernelyg didelių elektros energijos kainų problema, kartu išsaugant bendrosios rinkos vientisumą; primena dabartines Komisijos pateiktas trumpalaikes galimybes (tiesioginė parama vartotojams kuponais, mokesčių lengvatos, taip pat telkėjo ir (arba) vienintelio pirkėjo modelis, valstybės pagalba, apmokestinimas, kainų viršutinės ribos ir reguliavimo priemonės, pvz., sutartys dėl kainų skirtumų) siekiant sumažinti itin didelių kainų poveikį piliečiams ir įmonėms, kartu sprendžiant neigiamo poveikio plitimo elektros energijos rinkose klausimą; yra susirūpinęs dėl galimo piktnaudžiavimo rinka; ragina Komisiją įvertinti dujų kainų poveikį elektros energijos rinkos veikimui, ypač dujų kainos nustatymo galutinės kainos atžvilgiu;
16. yra labai susirūpinęs dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių ES apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad reikia skubiai daugiau dėmesio skirti ES požiūriui į apsirūpinimo maistu saugumą ir prireikus didinti tvarios gamybos pajėgumus, kad būtų sumažinta bendra ES maisto sistemos priklausomybė ir padidintas maisto tiekimo grandinės atsparumas; atkreipia dėmesį į smarkiai padidėjusių gamybos sąnaudų didžiulį poveikį žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kaip nurodyta 2022 m. kovo 24 d. rezoliucijoje dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą; įspėja, kad daugelio šalių paskelbti eksporto apribojimai gali lemti kainų didėjimą, destabilizuoti rinkas, prisidėti prie bado ir spekuliacinės praktikos;
Iš Ukrainos laikinai perkeltų asmenų integracija
17. pabrėžia, kad karas Ukrainoje ir dėl to padidėjusios pragyvenimo išlaidos bei nedarbo rizika gali dar labiau pabloginti šeimų, pabėgėlių, moterų, vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, arba asmenų, kuriems reikia kokybiškos priežiūros, padėtį, jei nebus įgyvendintos tinkamos papildomos apsaugos priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares savo pastangas orientuoti į Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą priimančiosiose šalyse užtikrinant iš Ukrainos bėgantiems vaikams vienodą prieigą prie nemokamų kokybiškų paslaugų, kuri suteikiama ir ES vaikams, taip pat skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą skiriant tinkamą biudžetą;
18. mano, kad visose valstybėse narėse turi būti užtikrinama galimybė visiems, ypač nuo karo nusikaltimų nukentėjusioms moterims ir mergaitėms, kurios yra pabėgėlės ES, naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares padėti laikinai perkeltoms Ukrainos moterims, užtikrinant visuotinę galimybę naudotis kokybiškomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis be diskriminacijos, prievartos ir smurto, spręsti teisių gynimo priemonių klausimą ir neleisti kilti jas paveikiantiems žmogaus teisių pažeidimams; palankiai vertina Komisijos pranešimą apie 1,5 mln. EUR sumą, skiriamą specialiam projektui, kuriuo remiamas JT gyventojų fondas, skirtas padėti moterims ir mergaitėms Ukrainoje teikiant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas;
19. ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti nelydimų nepilnamečių, atskirtų vaikų ir vaikų iš institucinės globos įstaigų Ukrainoje padėčiai siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti jų neatidėliotini poreikiai, kad jie būtų tinkamai nustatyti ir sekami ir kad valstybės narės dalytųsi duomenimis siekdamos juos vėl sujungti su šeimomis arba vėl integruoti į Ukrainos visuomenę, kartu užtikrinant jų apsaugą nuo prievartos ar prekybos žmonėmis, ypač jaunų moterų ir mergaičių atveju;
20. atkreipia dėmesį į tai, kad per COVID-19 krizę paaiškėjo esminis migrantų darbuotojų indėlis remiant Europos ekonomiką; tačiau perspėja, kad labai dažnai migrantai darbuotojai susiduria su prastomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, socialinės apsaugos nebuvimu, asociacijos laisvės ir darbuotojų teisių paneigimu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie atvejus, kai iš Ukrainos atvykstantys žmonės patiria išnaudojimą darbe; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti tokius atvejus ir užtikrinti, kad darbuotojų ukrainiečių teisės būtų apsaugotos ir kad jų integracija vyktų visapusiškai paisant teisės, lygybės ir nediskriminavimo; mano, kad reikia remti ES profesines sąjungas ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat ir tuomet, kai jos imasi veiksmų, kad apsaugotų pabėgėlių pagrindines darbo ir socialines teises, organizuotų ir į profesines sąjungas suvienytų pabėgėlius darbuotojus ir juos įgalintų;
21. ragina Komisiją taip pat teikti finansinę paramą teisės viršenybės principų besilaikančioms valstybėms narėms pabėgėlių priėmimui ir socialinei integracijai bei integracijai į darbo rinką, įskaitant priežiūros paslaugas, būstą, maistą, materialinę pagalbą, mokymo programas ir valstybines užimtumo tarnybas; pabrėžia, kad reikia teikti specialią apsaugą ir priežiūrą iš Ukrainos atvykstantiems neįgaliesiems; ragina valstybes nares remti nacionalines valdžios institucijas, priėmimo, švietimo ir užimtumo centrus, NVO ir labdaros organizacijas naudojantis trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo ES šablonu;
22. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos psichikos sveikatos sistemos turėtų būti geriau finansuojamos ir kad priežiūros paslaugos gali būti sunkiai prieinamos plačiajai visuomenei ir turėtų būti tobulinamos; pabrėžia, kad tokias paslaugas teikti pabėgėliams ir kitiems migrantams yra dar sudėtingiau; mano, kad bus labai svarbu gerokai padidinti finansavimą klinikinėms psichikos sveikatos paslaugoms, siekiant remti traumas besigydančius pabėgėlius, įskaitant neklinikinius metodus, taikomus bendradarbiaujant su mokyklomis, bendruomenės organizacijomis ir kitais subjektais;
Naujas Europos atsparumo didinimo dokumentų rinkinys
Žmonėms skirtas socialinio atsparumo didinimo dokumentų rinkinys
23. pabrėžia, kad prognozuojama, jog ekonominė ir socialinė padėtis ES ateinančiais mėnesiais ir toliau blogės ir blogės intensyviau dėl dar didesnių energijos kainų, todėl didės išlaidos šildymui ir bus didesnė kitų prekių ir paslaugų kainų infliacija; pakartoja, kad rizika sveikatai vis dar turėtų būti toliau stebima; mano, kad ES turėtų būti svarbu tai numatyti ir iki 2022 m. vasaros valstybėms narėms nustatyti politinę sistemą bei konkrečias iniciatyvas, tiesiogiai orientuotas į pažeidžiamiausių jų gyventojų grupių rėmimą; pritaria Tarybos raginimui, kad valstybes narės ir Komisija, rengiantis kitam žiemos sezonui, skubiai sukurtų būtinus solidarumo ir kompensavimo mechanizmus ir bendradarbiauti rengiant bendras priemones;
24. ragina parengti laikiną Europos socialinį atsparumo priemonių rinkinį, kuriuo būtų koordinuojamos ES socialinės gerovės ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimo priemonės ir būdai, įskaitant priemonės SURE tęsimą ir refinansavimą tol, kol socialiniai ir ekonominiai karo padariniai toliau darys neigiamą poveikį darbo rinkai, ir sukurti socialinio gelbėjimo priemonę, pagal kurią būtų teikiama didesnė viešoji parama esamoms priemonėms, skirtoms neturtingiausiems mūsų visuomenės nariams; be to, ragina skubiai įsteigti Socialinį klimato fondą; ragina stiprinti investicijas į socialines klimato priemones; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę prireikus laikinai sustabdyti nacionalines nuomos indeksavimo sistemas;
25. ragina Komisiją surengti kitą aukščiausio lygio susitikimą po Porte vykusio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvautų ES institucijos ir socialiniai partneriai, siekiant aptarti nepaprastosios padėties, su kuria susiduriame, uždavinius, įskaitant didėjančią infliaciją ir jos socialines pasekmes, visų pirma atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas, sąžiningą turto paskirstymą įvairioms visuomenės grupėms ir deramą darbo užmokestį, ir dirbti siekiant atnaujinti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad nustatyti tikslai būtų pasiekti, prireikus priimant papildomus pasiūlymus ir (arba) finansines priemones;
26. pabrėžia, kad Komisija pateiks Tarybos rekomendaciją dėl minimalių pajamų sistemų, siekiant užtikrinti teisę į deramą gyvenimą, panaikinti skurdą ir spręsti atitinkamumo ir aprėpties klausimus, įskaitant nemažinimo sąlygą, kadangi šioje srityje būtina veikti skubiai; primena, kad Komisija savo konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose jau rekomenduoja nustatyti minimalaus darbo užmokesčio sistemas ir ji nurodo, kad ne visos valstybės narės nustatė tokį minimalų darbo užmokestį, kuris būtų didesnis už skurdo ribą; be to, ragina patvirtinti išmokų kvalifikacijai įgyti sistemas, prieinamas nepasiturintiems asmenims, norintiems dalyvauti profesiniuose mokymuose arba įgyti tretinį išsilavinimą, kad būtų sumokėtos jų mokymosi ir esminių poreikių išlaidos;
27. primena, kad jaunimas ypač nukentėjo nuo COVID-19 krizės atsižvelgiant į užimtumą, išsilavinimą, mokymą ir psichinę gerovę; nerimauja, kad dabartinės Rusijos agresijos Ukrainoje sukeltos ekonominės pasekmės gali turėti įtakos daugybės jaunų žmonių nedarbui Europoje, o tai sukels ilgalaikes socialines ir ekonomines pasekmes;
28. primena, kad teisė į tinkamą gyvenimo lygį, įskaitant būstą, yra įtraukta į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; įspėja, kad Europos būsto rinka patirs dar didesnį spaudimą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis užtikrinti galimybę visiems gauti deramą ir įperkamą būstą pagal nacionalinius įperkamo būsto planus, įtrauktus į nacionalines reformų programas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos kovos su benamyste platformą;
29. įspėja dėl šiuo metu vykstančio karo poveikio pasaulinėms maisto tiekimo grandinėms ir maisto kainoms, taip pat dėl pasekmių perkamajai galiai; atsižvelgdamas į išaugusias maisto kainas, atkreipia dėmesį į padidintus minimaliuosius asignavimus iš naujojo „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) socialinės įtraukties priemonėms ir, be to, papildomai 3 proc. – toms Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) priemonėms, ir ragina valstybes nares skirti daugiau lėšų nei minimalios sumos, kurių reikalaujama pagal ESF+;
Verslui skirtas ekonominio atsparumo didinimo dokumentų rinkinys
30. pakartoja savo raginimą dėl suderinto ES veiksmo, skirto Rusijos karo prieš Ukrainą ir taikomų sankcijų ekonominiams ir socialiniams padariniams šalinti; siūlo sukurti įmonėms skirtą ekonominės paramos dokumentų rinkinį, įskaitant ekonominius, biudžeto ir teisės aktus, skirtus MVĮ ir viešosioms investicijoms, nepažeidžiant ES 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslų; mano, kad toks dokumentų rinkinys turėtų bent jau apimti galimybes:
a)
Komisijai pateikti analizę, kurioje būtų nustatomi sektoriai, labiausiai paveikti kumuliacinio didesnių energijos ir žaliavų kainų ir karo poveikio, laikantis geresnio reglamentavimo tikslų;
b)
didinti pagalbą tokių sektorių įmonėms, užtikrinant lankstų valstybės pagalbos taisyklių taikymą ir kartu užtikrinant sąžiningą konkurenciją laikantis atitinkamų privalomų tvarumo reikalavimų, integruotų į įmonių verslo modelius, pvz., kolektyvinio atleidimo iš darbo draudimo, didesnio energijos vartojimo efektyvumo, papildomų atsinaujinančiosios energijos naudojimo ir pirminių žaliavų mažinimo tikslų;
c)
priimti įvairinimo strategiją, siekiant užtikrinti patikimą prekių ir svarbiausių žaliavų, pvz., retųjų žemių metalų, tiekimą, taip pat užtikrinti tvarias tiekimo grandines, laikantis Paryžiaus susitarimo nuostatų;
d)
užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos tiekimo, taip pat didesnį strateginį savarankiškumą didinant ir užtikrinant pagrindines investicijas į ES energetikos infrastruktūrą, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamybos jungtis ir tarpvalstybinę infrastruktūrą, ir į energijos vartojimo efektyvumą;
e)
padidinti ES garantijos lygį programoje „InvestEU“, siekiant skatinti investicijas, kuriomis remiamos Europos MVĮ. be kita ko, kapitalo paramos tikslais, ir pagal šią programą sukurti specialią galimybę įmonėms, nukentėjusioms nuo karo padarinių, ir projektams, susijusiems su energetine nepriklausomybe, remiant šios programos energetikos ir klimato tikslus, teikiant naują finansavimą;
31. atkreipia dėmesį į naujausias Tarybos išvadas, kuriose valstybės narės ir Komisija raginamos toliau kuo geriau pasinaudoti valstybės pagalbos priemonių rinkiniu, įskaitant naują laikinąją sistemą krizės sąlygomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisijos pristatytoje valstybės pagalbos sistemoje nėra jokių tvarumo ir socialinių sąlygų; primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad įmonėms teikiama viešoji finansinė parama, skirta kovai su pandemijos ir karo ekonominiais padariniais, turi būti susieta su sąlyga, kad, kol įmonės gauna tokią paramą, lėšos bus naudojamos darbuotojams, o paramą gaunančios įmonės nenaudos jų tam, kad skirtų priedus vadovybei, mokesčių slėpimui, ar tam, kad išmokėtų dividendus ar siūlytų akcijų atpirkimo schemas;
32. palankiai vertina tai, kad Komisija netrukus priims bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę; primygtinai ragina Komisiją į tokią teisės aktų sistemą įtraukti nuostatas, kuriomis būtų nustatytas įmonių atsparumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, panašus į finansų įstaigų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ir kuriomis būtų nustatytas, įvertintas ir pateiktas galimas atsakas į jų tiekimo grandinių riziką, įskaitant išorinius veiksnius, taip pat socialinę, aplinkos ir politinę riziką;
33. primena tinkamai veikiančios bendrosios rinkos, kaip ES ekonomikos pagrindo, svarbą; pabrėžia, kad Rusijos invazija į Ukrainą išryškino nemažai iššūkių, susijusių su ES paklausos ir pasiūlos atsparumu, kuris daro poveikį jos pramonei ir skaldo bendrąją rinką; prašo Komisijos pateikti naujų pasiūlymų, kuriais privatūs subjektai būtų skatinami investuoti ES, visų pirma stiprinti bendrąją paslaugų rinką, daryti pažangą kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos srityse ir pasinaudoti naujomis viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių formomis, kuriose valstybė prisiima ribotą finansavimo riziką, kad pritrauktų daugiau privačiojo sektoriaus investicinės veiklos, pavyzdžiui, paramos MVĮ dėl COVID-19 schemų;
ES pajėgumo veikti stiprinimas
34. atkreipia dėmesį į tai, kad Europai reaguojant į COVID-19 krizę, Europos piliečiai jautė, kad ES juos saugo ir atveria naujas galimybes, visų pirma sukurdama SURE programą ir iniciatyvą „NextGenerationEU“ (NGEU); pažymi, kad nei NGEU fondo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės komponentas, nei dabartinėje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyta lankstumo nuostata nėra pakankami visiems dėl karo Ukrainoje atsiradusiems poreikiams patenkinti; primena, kad šios priemonės nebuvo skirtos naujiems iššūkiams, atsižvelgiant į jų mastą, kylantiems dėl Rusijos agresijos ir invazijos, spręsti ir sykiu išlaikyti investicijas į ES programas ir politiką, įskaitant svarbius prioritetus, pvz., teisingą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;
35. pabrėžia, kad reikia optimaliai panaudoti dabartines finansavimo galimybes, lankstumo ir kitas nuostatas, išdėstytas DFP reglamente ir Finansiniame reglamente; vis dėlto yra įsitikinęs, kad ES biudžete reikia numatyti papildomą lankstumą, įskaitant visišką įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus ir skubius poreikius; ragina Komisiją atlikti išsamią dabartinės DFP veikimo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamios DFP peržiūros ir padaryti tai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per pirmąjį 2023 m. ketvirtį; tikisi, kad atliekant tokią peržiūrą bus atsižvelgta į ilgalaikius karo Ukrainoje padarinius ir neatidėliotinas priemones, kurių buvo imtasi;
36. primena, kad yra pasirengęs sutelkti visas prieinamas ES biudžeto priemones, siekiant suteikti kuo tvirtesnę finansinę paramą dėl karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms ir įspėja, kad toks sutelkimas neturėtų pakenkti esamoms programoms ir veiksmams; ragina Komisiją nustatyti papildomus nepaskirstytus išteklius, visų pirma likusius įgyvendinus ankstesnes programas, kuriuos būtų galima sutelkti Ukrainai remti ir karo padariniams šalinti;
37. palankiai vertina Komisijos pagal naująją programą „REPowerEU“ parengtą planą, kuriuo siekiama, kad Europa gerokai iki 2030 m. taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, visų pirma dujų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ši programa galėtų būti naudojama kartu su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais siekiant paspartinti investicijas į energetikos pertvarką, be kita ko, finansuojant daugiašalius projektus energetinio saugumo srityje;
38. ragina skubiai įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, visų pirma energetikos srityje, tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu; yra tvirtai įsitikinęs, kad taip būtų padidintas ES strateginis savarankiškumas;
39. primena, kad nebuvo sudarytos sutartys dėl daugiau kaip 200 mlrd. EUR paskolų; todėl prašo valstybių narių panaudoti nepareikalautas EGADP paskolas dabartinėms neigiamoms ekonominėms ir socialinėms išlaidoms, atsiradusioms dėl karo, padengti, laikantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento;
40. atkreipia dėmesį į TVF išvadas, kad fiskalinė politika yra tinkamesnė reaguoti į naujus sukrėtimus nei pinigų politika ir kad turėtų būti leidžiama laisvai veikti automatiniams fiskaliniams stabilizatoriams, o papildomos išlaidos yra skiriamos, be kita ko, humanitarinei paramai pabėgėliams ir pervedimams mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams bei tikslinei paramai pažeidžiamoms, bet perspektyvioms įmonėms;
41. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl 2023 m. fiskalinės politikos gairių(10) ir raginimą toliau laikytis remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties, kartu išlaikant parengtį reaguoti į besikeičiančią ekonominę ir socialinę padėtį; tikisi, kad Komisija, reaguodama į ekonominius sukrėtimus ir padidėjusį skurdo lygį, pateiks fiskalinių priemonių rinkinį; atsižvelgdamas į tai, taip pat tikisi, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus taikoma tol, kol bus jos taikymą pagrindžianti priežastis; mano, kad grįžimas prie fiskalinių taisyklių dabartinėmis aplinkybėmis gali turėti nenumatytų pasekmių ES ekonomikai ir valstybių narių gebėjimui įveikti dabartinę krizę;
42. naudojasi galimybe, atsižvelgdamas į pasaulines geopolitines problemas, pvz., COVID-19 pandemiją ir Rusijos invaziją į Ukrainą, permąstyti ES ekonomikos valdymą, kad būtų padidintas jos atsparumas sukrėtimams ir krizėms, taip pat stiprinamas jos socialinis ir energetikos aspektas; ragina Komisiją atnaujinti išsamų ekonominės politikos atsaką į dabartinę krizę, kad būtų galima veiksmingai spręsti ekonominės ir socialinės nelygybės problemą, atsižvelgiant į didžiulius investicijų poreikius;
43. ragina Komisiją pradėti ES fiskalinių taisyklių peržiūrą; pažymi, kad atliekant ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą reikia atsižvelgti į pandemijos padarinius, karą ir poveikį energetikos pertvarkai;
44. ragina sukurti naują specialų Europos fondą (Europos strateginio savarankiškumo fondą) siekiant finansuoti tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą, vengiant iškastinio kuro susaistymo efekto, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, ryžtingiau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, kibernetinį saugumą, pramonės konkurencingumą, žiedinę ekonomiką, apsirūpinimo maistu saugumą ir darnų vystymąsi, taip apsaugant Europos savarankiškumą ir kokybiškas viešąsias paslaugas per artimiausius dešimtmečius; primygtinai reikalauja, kad bet koks toks naujas fondas būtų įsteigtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, administruojamas visapusiškai prižiūrint Parlamentui ir tiesiogiai valdomas Komisijos; pabrėžia, kad bendra jo suma turėtų būti nustatyta remiantis aiškiu išlaidų ir investicijų trūkumo įvertinimu; prašo, kad visa jo veikla būtų grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant NGEU;
45. pažymi, kad tuo pat metu yra būtini papildomi nauji ES nuosavi ištekliai, kad būtų galima bent padengti NGEU grąžinimo įmokų išlaidas (pagrindinę sumą ir palūkanas), užtikrinti ilgalaikį tvarų ES biudžeto finansavimą ir išvengti, kad nauji ES prioritetai nebūtų finansuojami pakenkiant dabartinėms ES programoms ir politikai; yra pasiryžęs nuo 2020 m. gruodžio mėn. atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos sutartos ir teisiškai privalomos nuosavų išteklių veiksmų gairės; primygtinai ragina Tarybą paspartinti derybas dėl ES nuosavų išteklių pirmojo krepšelio, kuris apima pajamas iš pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir didžiausių ir pelningiausių tarptautinių įmonių pelno dalies, kad susitarimas būtų pasiektas prieš užbaigiant 2023 m. biudžeto procedūrą; pakartoja savo reikalavimą ilgiau nedelsiant nustatyti antrąjį naujų nuosavų išteklių krepšelį, įskaitant finansinių sandorių mokestį, ir primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą iki 2023 m. gruodžio mėn.; pabrėžia, kad būtina imtis papildomų veiksmų, jei siūlomi nauji nuosavi ištekliai nebus patvirtinti arba nesukurs numatyto ES biudžeto pajamų lygio; šiame kontekste atkreipia dėmesį į reguliaraus trijų institucijų dialogo nuosavų išteklių srityje svarbą;
46. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba, nenumatyto pelno laikinas apmokestinimas arba reguliavimo intervencijos galėtų būti nacionalinio viešojo finansavimo šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti nenumatyto pelno apmokestinimo sistemų ar kitų reguliavimo priemonių kūrimą, kad jomis būtų galima pasinaudoti siekiant sušvelninti socialines ir ekonomines karo Ukrainoje pasekmes ES;
47. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai įgyvendinti EBPO 2 ramsčio susitarimą dėl būtinojo veiksmingo apmokestinimo, įskaitant 1 ramsčio įgyvendinimą, kuris yra orientuotas į sąžiningesnį pelno ir mokesčių teisių paskirstymą šalyse atsižvelgiant į didžiausias tarptautines įmones, įskaitant veikiančias skaitmeniniame sektoriuje(11);
48. pakartoja, kad būtina skubiai kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu, ir agresyviu mokesčių planavimu šiuo tikslu tęsiant reformas, įskaitant įmonių apmokestinimo grupės parengtame elgesio kodekse pasiūlytas reformas, laikantis Parlamento rekomendacijų; ragina Tarybą susitarti dėl Komisijos pasiūlymų dėl Energijos mokesčių direktyvos(12) peržiūros ir dėl direktyvos, kuria nustatomos taisyklės siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos įmonėmis mokesčių tikslais(13), kai Parlamentas pateiks dėl jų savo nuomonę;
49. palankiai vertina Komisijos užsakytą galimybių studiją, susijusią su ES turto registru, atsižvelgiant į Parlamento pateiktą konkretų prašymą; pažymi, kad toks mechanizmas galėtų valdžios institucijoms laiku suteikti prieigą prie informacijos apie didelės vertės turto ir prekių savininkus visoje ES ir taip veiksmingai pažaboti pastangas apeiti tikslingas finansines sankcijas, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu ir vengimu; be to, mano, jog Komisija turėtų prašyti, kad už ES ribų esančios jurisdikcijos atskleistų informaciją apie jų jurisdikcijai priklausančių asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, turto nuosavybę;
50. pakartoja savo raginimą pasinaudoti derybų dėl kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinio sistema, kad būtų pašalintos esamos spragos, leidžiančios nuslėpti tikrosios nuosavybės struktūras, ir užtikrinti, kad visas atitinkamas į sąrašą įtrauktų Rusijos oligarchų turtas ES būtų konfiskuotas pagal ES teisinę sistemą; šiame kontekste pripažįsta Komisijos Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupės darbą;
o o o
51. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatas „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108).
Žr. Komisijos nario P. Gentiloni 2022 m. vasario 15 d. atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. E‑005563/2021 dėl valstybių narių ir ES mokestinių pajamų pagal EBPO susitarimą.
2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (COM(2021)0563).
2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais (COM(2021)0565).