Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl naujos ES ir Kinijos strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 1 d. savo rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(2),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/L.1, kuria smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/L.2 dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių padarinių,

–  atsižvelgdamas į ES Strateginį kelrodį, kuriam 2022 m. kovo 24 d. pritarė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 4 d. bendrą Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos pareiškimą dėl naujos tarptautinių santykių eros pradžios ir pasaulio darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 22 d. Bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ministrų forumą,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl daugiašalių masinio naikinimo ginklų kontrolės ir nusiginklavimo režimų iššūkių ir perspektyvų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rekomendaciją Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 21 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos pagrindų susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Indijos santykių(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. priimtą poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 21 ir 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione (JOIN(2021)0024),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. atnaujintą Prancūzijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją „Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas: Prancūzijos prioritetas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 3 d. vykusias ES ir JAV aukšto lygio konsultacijas dėl Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 25–26 d. vykusį 13-ąjį Europos ir Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą (ASEM),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. integruoto požiūrio į klimato kaitą ir saugumą koncepciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. AUKUS saugumo paktą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Briuselyje, komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. priimtą ES ir Indijos partnerystę sujungiamumo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2188, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo(12),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 1 d. ES ir ASEAN bendrą ministrų pareiškimą dėl sujungiamumo,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos 2022 m. balandžio 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 24–25 d. Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitą į Indiją,

–  atsižvelgdamas į ES ir Japonijos 2022 m. gegužės 12 d. aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 14 d. paskelbtą bendrą Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Nyderlandų Indijos ir Ramiojo vandenynų strategiją „Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas: Nyderlandų ir ES bendradarbiavimo su partneriais Azijoje stiprinimo gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 9 d. Kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Vokietijos federalinės vyriausybės Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono politikos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. priimtą ES ir Japonijos partnerystę tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bei Komisijos pirmininkės pavaduotojo indėlį į 2019 m. kovo 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą dokumentu „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. ES kovos su dezinformacija veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. ES ir ASEAN ministrų susitikime priimtą sprendimą sudaryti ES ir ASEAN strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą Briuselyje 2018 m. spalio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija,

–  atsižvelgdamas į 2018–2022 m. ASEAN ir ES veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos partnerystės susitarimą dėl santykių ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą pasiūlymą dėl 2016 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (JOIN(2016)0008),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 23 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendrąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Briuselyje Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime dalyvavusių valstybių ir vyriausybių vadovų paskelbtą aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Nuolatinio arbitražo teismo sprendimą dėl Pietų Kinijos jūros arbitražo (Filipinų Respublika prieš Kinijos Liaudies Respubliką),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 24 d. Keturšalio saugumo dialogo (QUAD) grupės pirmą kartą surengtą vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Japonijos ir Indijos politiniai lyderiai,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0085/2022),

A.  kadangi ES požiūriu Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas apima teritoriją nuo rytinės Afrikos pakrantės iki Ramiojo vandenyno salų valstybių; kadangi Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas yra įvairove pasižymintis regionas, kuriame gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra septynios G20 narės ir yra pagrindinis pasaulinės tarptautinės tvarkos dalyvis ir jame yra vis svarbesniais tampančių ES politinių, prekybos ir saugumo partnerių;

B.  kadangi apie 90 proc. Sąjungos užsienio prekybos vykdoma jūriniu keliu; kadangi Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas pasižymi svarbiais vandens keliais, kurie yra itin reikšmingi vystant Sąjungos ekonominę veiklą, pvz., Malakos sąsiauris, Pietų Kinijos jūra ir Bab-el-Mandebo sąsiauris;

C.  kadangi ES ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalys susiduria su vis panašesniais saugumo uždaviniais ir netradiciniais sunkumais; kadangi ES prognozėse dėl regiono atsispindi politinis pripažinimas, kad reikia prisiimti didesnę atsakomybę sprendžiant pasaulinius saugumo uždavinius;

D.  kadangi 2022 m. vasario 4 d. prezidento Xi Jinpingo kvietimu Kinijos ir Rusijos prezidentai prieš Pekine žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją pasirašė bendrą pareiškimą; kadangi bendrame pareiškime, be kita ko, teigiama, kad šių dviejų valstybių draugystė „yra beribė“, ir kadangi šiuo pareiškimu Kinija pirmą kartą oficialiai prisijungė prie Rusijos raginimo sustabdyti NATO plėtrą;

E.  kadangi, remiantis žiniasklaidos pranešimais, Kinijos pareigūnai 2022 m. vasario 4 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime paprašė Rusijos vyresniųjų pareigūnų neįsiveržti į Ukrainą iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine pabaigos; kadangi tai reikštų, kad Kinijos vyresnieji pareigūnai turėjo tam tikrų tiesioginių žinių apie Rusijos karo planus ar ketinimus prieš prasidedant agresijai 2022 m. vasario 24 d.;

F.  kadangi 2022 m. balandžio 1 d. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime ES, primindama Kinijos, kaip pasaulinės veikėjos, atsakomybę siekti taikos ir stabilumo, paragino Kiniją remti pastangas nedelsiant nutraukti kraujo praliejimą Ukrainoje, atsižvelgiant į Kinijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, vaidmenį pasaulyje ir jos unikalius glaudžius santykius su Rusija;

G.  kadangi reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, kuris prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. karine invazija, JT Generalinė Asamblėja 2022 m. kovo 2 d. priėmė rezoliuciją ES-11/1, kurioje pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, o už ją balsavo 141 šalys, 5 buvo prieš, 35 susilaikė ir 12 nebalsavo; kadangi nė viena Indijos ir Ramiojo vandenyno šalis nebalsavo prieš rezoliuciją ir tik Kinija, Indija, Madagaskaras, Mozambikas, Laosas, Pietų Afrika, Šri Lanka, Tanzanija ir Vietnamas susilaikė dėl galutinio jos teksto;

H.  kadangi neseniai priimtas bendras komunikatas dėl ES bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategijos, grindžiamos principiniu ir ilgalaikę perspektyvą puoselėjančiu įsipareigojimu, atspindi gilų ir būtiną ES požiūrio į savo interesus, galimybes ir iššūkius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione pokytį ir jos potencialų vaidmenį ir jos siekį atlikti svarbesnį vaidmenį šiame didėjančios geopolitinės ir ekonominės svarbos regione; kadangi atviros, stabilios ir taisyklėmis grindžiamos regioninės saugumo struktūros skatinimas ir tvirtų santykių bei tvarių prekybos ryšių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono regioninėmis organizacijomis ir šalimis užmezgimas ir bendradarbiavimas su jomis saugumo srityje yra labai svarbus strategijos elementas; kadangi 2022 m. vasario 22 d. Bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ministrų forumas subūrė ES valstybių narių ir maždaug 30 Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių užsienio reikalų ministrus ir kadangi ES ir jos valstybės narės susitikime pabrėžė, kad remia aktyvesnį ir ilgalaikį dalyvavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, imantis konkrečių veiksmų ir stiprinant dialogą saugumo ir gynybos klausimais bei dvišalius santykius su partneriais regione;

I.  kadangi bendru komunikatu „ Global Gateway“ siekiama sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų skatinti pažangioms, švarioms ir saugioms sąsajoms skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose ir stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemoms visame pasaulyje;

J.  kadangi dėl pastarųjų metų šio regiono dinamikos, ypač dėl Kinijos Liaudies Respublikos veiksmų, kilo intensyvi geopolitinė įtampa ir konkurencija, kuri atsispindėjo didėjančiose karinėse išlaidose, karinių pajėgumų didinime ir agresyvesnėje retorikoje, kurios kelia grėsmę taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai; kadangi dėl to Indijos ir Ramiojo vandenynų regione susidarė nauja regioninės ir pasaulinės konkurencijos koncentracija; kadangi nėra nei visa apimančios regioninio saugumo tvarkos, nei pasitikėjimo stiprinimo priemonės, kuri padėtų sušvelninti susijusius iššūkius ir įtampą; kadangi tokia dinamika kelia didelę grėsmę stabilumui ir saugumui regione ir pasaulio bendruomenei ir daro tiesioginį poveikį ES, kaip svarbios politinės ir ekonominės regiono šalių partnerės, strateginiams interesams; kadangi ideologinė autoritarizmo ir demokratijos kova regione gali paveikti panašių kovų visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungos kaimynystėje esančias šalis, išdavas; kadangi stabilus, taikus ir tarptautinę teisę gerbiantis Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas yra itin svarbus siekiant užtikrinti ES saugumą ir interesus; kadangi pagrindinių nestabilumo priežasčių, pvz., skurdo, socialinės neteisybės ir žmogaus teisių pažeidimų, šalinimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; kadangi ES yra įsipareigojusi propaguoti žmonių saugumą, taiką, tarptautinę teisę ir žmogaus teises;

K.  kadangi ES yra svarbiausia užsienio investuotoja ir paramos vystymuisi teikėja Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; kadangi ES yra svarbi prekybos partnerė ir jau yra pasirašiusi laisvos prekybos susitarimų su šio regiono šalimis ir veda derybas dėl naujų; kadangi ES jau gali remtis plačiu partnerysčių ir susitarimų su ne viena šalimi, pvz., Japonija, Korėjos Respublika, Australija, Indija, Naująja Zelandija, Vietnamu ir Singapūru, ir su regioninėmis organizacijomis, pvz., Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija (OACPS), tinklu; kadangi ES veikia regione per savo valstybę narę Prancūziją, visų pirma per Prancūzijos užjūrio departamentus Reunjoną ir Majotą, taip pat Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritis Indijos vandenyne ir Ramiojo vandenyno regione per Naująją Kaledoniją, taip pat Prancūzijos užjūrio departamentus Prancūzijos Polineziją, Volisą ir Futūną; kadangi šiuose Prancūzijos regionuose gyvena apie 1,6 mln. ES piliečių, įskaitant daugiau kaip 7 000 karinio personalo; kadangi, vadinasi, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione gyvena ir ES piliečiai;

L.  kadangi Pietų Kinijos jūroje naudojama daugiau nei pusė visų pasaulio žvejybos laivų ir kadangi vien šioje jūroje vykdoma apie 12 proc. visos pasaulio žvejybos; kadangi Sąjunga yra sudariusi įvairių tausios žuvininkystės susitarimų su Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis (Mikronezijos Federacinės Valstijomis, Kuko Salomis, Saliamono Salomis, Kiribačiu, Madagaskaru, Mauricijumi, Mozambiku ir Seišeliais), ir kadangi Sąjungos žvejybos laivyno esama tiek Indijos, tiek Ramiajame vandenyne; kadangi ES yra aktyvi įvairių Indijos ir Ramiojo vandenynų regionų regioninės žvejybos organizacijų (Indijos vandenyno tunų komisijos, Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje, Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos, regioninės pietinės Ramiojo vandenyno dalies žvejybos organizacijos) narė; kadangi ES paraiška dėl narystės Žvejybos šiaurės Ramiajame vandenyne komisijoje buvo priimta 2021 m. vasario 25 d. ir kadangi ji palaiko aukšto lygio dialogą vandenynų ir žvejybos klausimais su Australija, Indonezija, Japonija ir Naująja Zelandija; kadangi ES pasirašė bendradarbiavimo vandenynų srityje sutartį su Kinija; kadangi ji taip pat palaiko dialogą su Korėjos, Tailando ir Taivano darbo grupėmis neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos klausimais;

M.  kadangi stabilumo ir laivybos laisvės užtikrinimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono vandenyse yra labai svarbus pasauliniam ir regioniniam tvarumui ir taikai ir ES strateginių interesų užtikrinimui; kadangi ES prisideda prie regioninio jūrų saugumo palaikymo vykdant Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų (EUNAVFOR) operaciją ATALANTA pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); kadangi Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriai palankiai įvertino operaciją ATALANTA ir tai, kad joje daugiausia dėmesio skiriama piratavimo ir ginkluotų apiplėšimų prevencijai, taip pat ginklų ir narkotikų kontrabandos stebėsenai; kadangi ES ir jos valstybės narės įsipareigojo didinti savo nuolatinį karinio laivyno pajėgų aktyvumą regione, be kita ko, pasitelkdamos koordinuoto jūrinio buvimo koncepciją;

N.  kadangi Prancūzija turi karinių pajėgumų, nuolat dislokuotų Ramiojo vandenyno regione; kadangi gali būti naudinga apsvarstyti aplinkybes, kuriomis šios nuolat dislokuotos Prancūzijos pajėgos, būtent Ginkluotosios pajėgos Prancūzijos Polinezijoje (FAPF) ir Naujosios Kaledonijos ginkluotosios pajėgos (FANC), prireikus galėtų būti naudojamos tais atvejais, kai būtų pasitelkiami ES pajėgumai;

O.  kadangi spartus Kinijos karinių pajėgų telkimas, jos vis atkaklesnis ir vis labiau ekspansinis elgesys Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, jos karinė veikla Taivano sąsiauryje ir Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, įskaitant veiksmus, kuriais Kinijos pakrančių apsaugos pajėgos ir jūrų milicija trukdo laivybos laisvei, taip pat jos tyčiniai ir pasikartojantys Taivano oro gynybos identifikavimo zonos pažeidimai, jos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti Honkongo nepriklausomybę ir autonomiją, jos karinių pajėgumų didinimas prie Kinijos ir Indijos sienos, vis agresyvesnė retorika ir manipuliacinė dezinformacija bei žiniasklaidos kampanijos, didina įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina ES parengti vietos realijomis grindžiamą strategiją, kuri leistų jai prireikus reaguoti; įspėja dėl spartesnių ginklavimosi varžybų regione pavojaus;

P.  kadangi Kinijos atkaklumas regione neapsiriboja vien karine sritimi, bet pasireiškia ir agresyvia komercine veikla, grindžiama diplomatinėmis sankcijomis ir karinga skolų diplomatijos politika; kadangi Kinijos ekonominė ir finansinė ekspansija Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir Europoje apima investicijas į ypatingos svarbos infrastruktūrą; kadangi Kinija savo ekonominiais interesais bando įgyti politinę įtaką; kadangi COVID-19 krizė parodė patikimų tiekimo grandinių ir labiau subalansuotų ekonominių ryšių su Kinija svarbą;

Q.  kadangi 2016 m. liepos 12 d. Nuolatinis arbitražo teismas principinėje byloje nusprendė, kad nėra įrodymų, jog Kinijai istoriškai nėra kontroliavusi teritorijų, į kurias ji pretenduoja Pietų Kinijos jūroje, išimtine teise; kadangi Kinija nepaisė šio sprendimo ir, be kitų veiksmų, sukūrė karines bazes dirbtinėse salose;

R.  kadangi Kinija pademonstravo skaidrumo trūkumą ir nenorą dalyvauti derybose dėl galimo jos dalyvavimo daugiašalėse branduolinių ginklų kontrolės priemonėse, o tai leido jai nekliudomai kaupti didelį technologiškai pažangių vidutinio nuotolio balistinių raketų, pvz., „Dong-Feng 26“, arsenalą;

S.  kadangi skaitmeninė pertvarka daro vis didesnį poveikį tarptautinės sistemos struktūrai; kadangi tarptautinių standartų nustatymas ir proveržio inovacijos vystant tokias pažangiausiais technologijas, kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija, 5G ir 6G ryšys, yra strategiškai svarbios ES ir jos skaitmeninei ateičiai ir kadangi didėja pasauline konkurencija dėl pirmavimo technologijų srityje, į kurią Kinija daug investuoja;

T.  kadangi neseniai vykusiame QUAD šalių aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. gegužės 24 d. paskelbtame bendrame pareiškime Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Indijos ir Japonijos vadovai dar kartą pabrėžė, kad laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono principai yra laisvė, teisinė valstybė, demokratinės vertybės, suverenumas ir teritorinis vientisumas; kadangi vadovai paskelbė keletą naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą visame regione, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų šalių partnerystę informuotumo apie jūrų sritį srityje;

U.  kadangi 2022 m. gegužės 23 d. JAV prezidentas Joe Biden pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos imsis karinių veiksmų, jei Kinija bandys prisijungti Taivaną jėga;

V.  kadangi 2022 m. gegužės 24 d. keturi Kinijos H-6 bombonešiai ir du Rusijos bombonešiai Tu-95 įvykdė bendrus skrydžius aplink Japoniją ir Korėjos Respubliką, o tai paskatino abi šalis pasiųsti naikintuvus tiems skrydžiams stebėti; kadangi bendri skrydžiai vyko tą pačią dieną, kai JAV prezidentas Joe Biden susitiko su QUAD šalių kolegomis Tokijuje;

W.  kadangi 2022 m. gegužės 23 d. Jungtinės Valstijos, Australija, Brunėjaus Darusalamas, Indija, Indonezija, Japonija, Korėjos Respublika, Malaizija, Naujoji Zelandija, Filipinų Respublika, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas pradėjo Indijos ir Ramiojo vandenynų šalių gerovės ekonominės sistemos sukūrimo procesą, kuriuo siekiama prisidėti prie bendradarbiavimo, stabilumo, klestėjimo, vystymosi ir taikos regione; kadangi Indijos ir Ramiojo vandenynų šalių gerovės ekonominė sistema yra alternatyva augančiai Kinijos prekybinei įtakai visame regione;

X.  kadangi 2022 m. balandžio mėn. Kinija ir Saliamono Salos pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje paktą, kuris sukėlė tarptautinį dėmesį ir paskatino aktyvesnį diplomatinį atstovavimą ir bendradarbiavimą su Ramiojo vandenyno salų šalimis; kadangi 2022 m. gegužės 30 d. Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi vizito į dešimt Ramiojo vandenyno salų valstybių metu ir padidėjus susirūpinimui šiose šalyse Kinija paskelbė, kad sustabdė planuojamą regioninį susitarimą su Ramiojo vandenyno salų valstybėmis, pavadintą „Kinijos ir Ramiojo vandenyno salų šalių bendra vystymosi vizija“, kuriuo buvo siekiama apimti bendradarbiavimą laisvosios prekybos ir saugumo srityse, įskaitant tokias sritis kaip policijos mokymas, kibernetinis saugumas, jūrų kartografavimas ir prieiga prie išteklių; kadangi Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas David Panuelo pavadino pasiūlymą svarbiausiu žaidimo taisykles keičiančiu siūlomu susitarimu Ramiojo vandenyno regione mūsų gyvenimo laikotarpiu ir pareiškė, kad jis kelia grėsmę geriausiu atveju sukelti naują Šaltąjį karą, o blogiausiu atveju – pasaulinį karą; kadangi nepaisant to, kad nepavyko pasiekti šio plataus užmojo susitarimo, Kinija per Wang Yi regioninius vizitus pasirašė keletą mažesnių dvišalių susitarimų su Ramiojo vandenyno valstybėmis;

Y.  kadangi klimato krizė daro poveikį tarptautinei sistemai, nes ji gali sustiprinti geopolitinę įtampą; kadangi Europos Sąjungos išorės veiksmuose būtina vis labiau atsižvelgti į klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą, kaip į rizikos didėjimo veiksnius, ir atitinkamai pritaikyti jos strategijas, koncepcijas ir procedūras, įskaitant taikomas Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui;

Z.  kadangi 1995 m. gruodžio 15 d. ASEAN valstybės narės pasirašė Sutartį dėl teritorijos be branduolinių ginklų Pietryčių Azijoje (SEANWFZ sutartį), kuria įsipareigojo išsaugoti Pietryčių Azijos regioną kaip teritoriją be branduolinių ginklų ir kitų masinio naikinimo ginklų;

ES atsakas į saugumo iššūkius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione

1.  palankiai vertina neseniai priimtą bendrą komunikatą dėl ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pripažįsta strategijos, kuri yra pirmasis ES vieningo požiūrio į regioną kertinis akmuo, pridėtinę vertę ir labai teigiamai vertina įtraukų ir daugialypį strategijos pobūdį ir saugumo bei gynybos kaip vienos iš septynių prioritetinių sričių įtraukimą; ragina ES pasinaudoti strategija kaip priemone siekiant veiksmingai padidinti savo dalyvavimą ir įtaką regione plėtojant strateginius ryšius ir stiprinant dialogą, kuriame dalyvautų visos šalys, ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais su šio regiono bendramintėmis šalimis ir organizacijomis; mano, kad aktyvesnis vertybėmis grindžiamas ES dalyvavimas regione prisidėtų prie regioninio saugumo ir klestėjimo ir padėtų įveikti įtampą regione bei sukurti labiau subalansuotus santykius tarp regiono subjektų; primena, kad strategija yra Europos komandos projektas ir kad dvišaliais susitarimais turėtų būti skatinamas ES požiūris ir ES gebėjimas rasti bendrus atsakymus į saugumo iššūkius; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir laisvės laivybos srityje išsaugojimas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išlieka nepaprastai svarbus ES ir jos valstybėms narėms;

2.  pabrėžia, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas yra labai įvairialypis ir kad negalima taikyti universalaus sprendimo principo; palankiai vertina ES strategijoje pristatytą holistinį požiūrį ir pozityvią darbotvarkę ir pabrėžia, kad strategiją reikia nuolat pritaikyti prie sparčiai kintančios galios pusiausvyros, kartu tvirtai laikantis Europos vertybių, principų ir normų, visų pirma Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio, kuris turėtų būti naudojamas kaip ES dalyvavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione norminė sistema; pabrėžia, koks svarbus saugumo, vystymosi ir humanitarinės pagalbos ryšys;

3.  pabrėžia, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėtas neteisėtas ir neišprovokuotas agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą turės didelį ir ilgalaikį poveikį tarptautiniams santykiams; todėl pabrėžia, kad ES turi toliau stiprinti savo tarptautinius įsipareigojimus, nurodytus Strateginiame kelrodyje, be kita ko, pagrindinėje strateginėje teritorijoje – Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pripažindamas glaudesnius Rusijos ir Kinijos santykius, kaip, be kita ko, matyti iš jų 2022 m. vasario 4 d. bendro pareiškimo, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Kinijos vadovai aiškiai nepasmerkė šio neteisėto karo, kuriuo pažeidžiamos visos tarptautinės normos ir teisės aktai ir dėl kurio jau žuvo tūkstančiai kariškių ir tūkstančiai nekaltų civilių gyventojų; primygtinai ragina Kinijos vadovybę vykdyti savo, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, pareigas ir ne tik pasmerkti šį akivaizdų Rusijos Federacijos daromą pažeidimą, bet ir pasinaudoti savo artimais ryšiais su Rusijos prezidentu ir paraginti jį nedelsiant nutraukti šį smurtinį agresyvų karą, išvesti visas karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir jos žmonių valią gyventi taikiai ir laisvai;

4.  palankiai vertina tai, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų šalys pareiškė didžiulę paramą kovo 2 d. JT Generalinėje Asamblėjoje vykusiame balsavime dėl rezoliucijos ES-11/L.1, kurioje pasmerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, taip pat dėl kovo 24 d. rezoliucijos ES-11/L.2 dėl humanitarinių agresijos prieš Ukrainą pasekmių; primena, kad nė viena regiono šalis nebalsavo prieš rezoliuciją; mano, kad tai labai aiškiai rodo bendrą paramą tarptautinei teisei, taikai ir tarptautiniam bendradarbiavimui regione; vis dėlto apgailestauja, kad kartu su Kinija susilaikyti dėl galutinio teksto nusprendė Indija, Madagaskaras, Mozambikas, Laosas, Pietų Afrika, Šri Lanka, Tanzanija ir Vietnamas; ragina šias šalis neužmerkti akių prieš Ukrainos realijas, akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir siaubingas nekaltų civilių gyventojų kančias ir žudymą, taigi persvarstyti savo pozicijas ir prisijungti prie didžiosios tarptautinės bendruomenės daugumos aiškiai pasmerkiant agresyvų Rusijos karą ir prisijungti prie tarptautinių pastangų, kuriomis siekiama taikos Ukrainoje ir apsaugoti nekaltus civilius gyventojus;

5.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES vienybę, nes tai yra išankstinė sąlyga siekiant įgyvendinti ES siekį užtikrinti atvirą strateginį suverenumą Rusijai vykdant agresyvų karą prieš Ukrainą ir didėjant didžiųjų valstybių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Kinijos, konkurencijai; ragina siekti daugiau vienybės Europos Sąjungos Taryboje priimant priemones, skirtas spręsti Kinijos antidemokratinės politikos ir agresyvaus elgesio, kuris kelia grėsmę jos kaimyninių šalių suverenumui ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono stabilumui, problemą; primena, kad vieningas ES požiūris turi būti grindžiamas pragmatiška, principinga ir vertybėmis pagrįsta užsienio ir saugumo politika, kuria siekiama, jei įmanoma, bendradarbiauti su partneriais ir prireikus veikti pavieniui siekiant Sąjungos strateginio solidarumo ir suverenumo ir kartu taikyti patikimas užsienio politikos priemones, taip pat reformuoti jos sprendimų priėmimo procesą, visų pirma pereinant prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, nes tai padėtų greitai reaguoti į rimtas saugumo problemas ir užtikrinti taiką, žmonių saugumą, darnų vystymąsi ir demokratiją; atkreipia dėmesį į tai, kad didėjantys JAV įsipareigojimai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione turi įtakos Europos saugumui, todėl dar kartą pabrėžia, kad būtina sukurti pajėgią Europos gynybos sąjungą; pabrėžia, kad siekdama bendradarbiauti su partneriais Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir atsižvelgdama į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą, ES turi stiprinti savo strateginį savarankiškumą, kad galėtų būti veiksminga pasaulinės reikšmės partnerė; todėl remia siekį sukurti greito dislokavimo pajėgumus;

6.  pabrėžia ES pasiryžimą skatinti atvirą, stabilią ir taisyklėmis grindžiamą regioninio saugumo struktūrą, grindžiamą pagarba demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei, įskaitant saugius jūrų ryšių kanalus, pajėgumų stiprinimą ir sustiprintą jūrų pajėgų veiklą, laikantis JT jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) nustatytos teisinės sistemos; ragina ES siekti vaisingų dvišalių santykių su partneriais regione, įskaitant Afrikos Indijos ir Ramiojo regiono vandenyno šalis, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su kitomis liberaliomis demokratinėmis valstybėmis ir istoriniais sąjungininkais, pvz., NATO, JAV ir Jungtine Karalyste, ypač atsižvelgiant į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą ir vis ryžtingesnę bei agresyvesnę Kiniją, siekiant geriau spręsti bendras regioninio ir pasaulinio saugumo problemas; pabrėžia, kad reikia skatinti siekti bendro tvarumo ir gerovės tikslo ir stiprinti daugiašališkumą pasitelkiant JT ir kitas tarptautines organizacijas; primena, kad šių vertybių ir principų nesilaikymas arba aiškus jų pažeidimas turėtų neigiamą poveikį ES gyvybiškai svarbiems ekonominiams ir saugumo interesams ir jos dalyvavimui dvišalėse ir regioninėse partnerystėse ir galėtų sukelti sankcijų taikymą;

7.  primygtinai ragina ES visapusiškai pasinaudoti savo, kaip patikimos ir savarankiškos pasaulinės taikos užtikrinimo proceso veikėjos, kuria galima pasitikėti, pozicija ir reputacija augant geopolitinei konkurencijai tarp pasaulinių ir regioninių galių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; primena, kad ES veiklos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione pridėtinė vertė priklauso nuo jos įvairių civilinės ir karinės pagalbos priemonių, įskaitant gerai išplėtotus nekarinius įnašus; primena, kad ES turi platų diplomatinių išteklių tinklą, kuris palengvina dialogą, tarpininkavimą, konfliktų prevenciją, konfliktų sprendimą, ginklų kontrolę, nusiginklavimą, ginklų neplatinimą ir branduolinį nusiginklavimą, taip pat teisinių sprendimų ir patirties, susijusios su pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir priemonių, skirtų kovai su korupcija, nustatymu, kuriais taip pat galima dalytis su geranoriškais partneriais; mano, kad regione būtina stiprinti diplomatinį ir konsulinį valstybių narių tinklą ir ginti ES ir jos valstybių narių vertybes ir interesus; ragina ES glaudžiau susieti savo indėlį į regiono šalis ir diplomatines pastangas su savo vertybėmis ir interesais; ragina ES dėti daugiau pastangų komunikacijos apie Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją srityje ir į įgyvendinimo procesą įtraukti šalis partneres, kad būtų stiprinami santykiai saugumo srityje ir padedama siekti strategijoje nustatytų tikslų;

8.  ragina ES stiprinti savo įsipareigojimą kartu su savo partneriais iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo bei JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 2250,2419 ir 2535 dėl jaunimo, taikos ir saugumo, numatant atitinkamus biudžeto asignavimus veiksmingam įgyvendinimui; pabrėžia moterų dalyvavimo palaikant ir kuriant taiką svarbą ir teigiamą pridėtinę vertę, įskaitant dalyvavimą derybose ir misijose;

Daugiašališkumu grindžiamas strateginis suverenitetas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka

9.  mano, kad agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, taip pat Rusijos atsisakymas naudotis tarpininkų paslaugomis ir vykdyti sąžiningas derybas, kelia didelę grėsmę pasauliniam saugumui, taikai bei stabilumui, taip pat laisvai ir atvirai komunikacijai jūrų, oro, kosmoso ir kibernetinėse srityse, kurios yra labai svarbios taikai ir siekiant išlaikyti regioninius ir pasaulinius prekybos maršrutus; ragina atitinkamas Europos išorės veiksmų tarnybos tarnybas išanalizuoti agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono politikai, taip pat galimas regioninio konflikto pasekmes ES ekonominiams ir saugumo interesams, kartu įvertinant, kaip ES galėtų reaguoti į blogėjančią saugumo padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; reiškia didelį susirūpinimą dėl karo Ukrainoje poveikio Indijos ir Ramiojo vandenynų šalių nacionalinėms ekonomikoms, ypač atsižvelgiant į didėjančias grūdų, energijos ir trąšų kainas; pakartoja, kad ES galėtų atlikti stabilizuojantį vaidmenį regione;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Kinijos greito karinių pajėgų augimo, įskaitant neseniai atskleistus hipergarsinių raketų bandymus, ir jos vis atkaklesnio elgesio, kuriuo siekiama, be kita ko, įgyvendinti savo teritorines pretenzijas Rytų ir Pietų Kinijos jūrose; pabrėžia, kad saugumo požiūriu karštieji taškai ir neišspręstos problemos, pvz., Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinė programa, pastaruoju metu kylanti įtampa Kinijos ir Indijos pasienyje, demokratijos Honkonge ir Makao represijos, Kinijos negebėjimas laikytis įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę gerbti žmogaus teises, įskaitant mažumų teises Sindziange, Tibete ir Vidinėje Mongolijoje, ir Kinijos keliamos grėsmės Taivano teritoriniam vientisumui, pasireiškiančios kariniais veiksmais, toliau kelia grėsmę regioniniam saugumui ir stabilumui; smerkia Kinijos vykdomą bauginimo ir manipuliacinių dezinformacijos kampanijų diplomatiją; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinija vis aktyviau dalyvauja kitose strateginėse arenose, pvz., Indijos vandenyne, Pietų Ramiojo vandenyno ir Okeanijos regione ir Arabijos jūroje;

11.  primena, kad ankstesnis susiskaldymas susilpnino ES gebėjimą laikytis bendros pozicijos Kinijos atžvilgiu; pabrėžia, kad ES požiūris į Kiniją turi būti vieningas, pragmatiškas, daugialypis ir principingas, apimantis bendradarbiavimą bendro intereso klausimais, darančiais pasaulinį poveikį, pavyzdžiui, kovą su klimato kaita, grindžiamą žmogaus teisėmis ir tarptautine teise, konkurenciją su Kinija, kai ji siūlo ekonomines, politines ir strategines alternatyvas trečiosioms šalims, taip pat kovą su Kinija ir galbūt sankcijų taikymą jai tais klausimais, kuriuose mūsų nuomonės iš esmės skiriasi, pavyzdžiui, saugant ES vertybes, pvz., pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms, ir pasisakant prieš smurtinę agresiją prieš nepriklausomas šalis ir pasmerkiant tokių pažeidimų vykdytojus, įskaitant asmenis, atsakingus už nekaltų civilių gyventojų žudymą karo veiksmais, kaip šiuo metu gali liudyti tarptautinė bendruomenė, žvelgdama į Rusijos veiksmus Ukrainoje;

12.  palankiai vertina labai savalaikį naują ES ir JAV dialogą dėl Kinijos ir tai, kad pradėtos ES ir JAV konsultacijos dėl Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono, taip pat ragina laikytis koordinuoto požiūrio didinant bendradarbiavimą saugumo klausimais, įskaitant transatlantinį parlamentinį dialogą siekiant daugiašalių institucijų ir regioninių organizacijų stiprinimo, demokratijos rėmimą ir demokratinio atsparumo didinimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų; palankiai vertina JAV ketinimą stiprinti regiono stabilumą, atsparumą ir saugumą; labai palankiai vertina tvirtą transatlantinės bendruomenės vienybę reaguojant į agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą ir mano, kad tai labai aiškus ženklas visam pasauliui, kad esame įsipareigoję puoselėti mūsų vertybes ir esame pasirengę jas ginti, jei būtų bandymų jas pulti;

13.  atkreipia dėmesį į neseniai sudarytą AUKUS trišalį saugumo paktą; apgailestauja, kad šiame procese nebuvo išankstinių konsultacijų, ir pakartotinai išreiškia savo solidarumą su Prancūzija; tvirtai laikosi nuomonės, kad abipusiu pasitikėjimu ir konsultavimusi grindžiami tvirti ES ir Australijos santykiai yra svarbūs regiono stabilumui ir kad jie turėtų būti toliau plėtojami ir jiems neturėtų daryti įtakos AUKUS pakto sudarymas; mano, kad AUKUS ir QUAD yra svarbios regioninės saugumo struktūros dalys, ir pabrėžia, kad veiksmingam regioniniam saugumui užtikrinti būtinas atviras ir įtraukus dialogas, kuriame dalyvautų atitinkami regioniniai, susiję regionams nepriklausantys ir tarptautiniai veikėjai; todėl ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su atitinkamais partneriais išnagrinėti galimybes užmegzti nuolatinį dialogą su AUKUS ir atstovauti QUAD narių susitikimuose, taip pat ir nekarinėse srityse, pvz., klimato kaitos, technologijų, sveikatos ir prekybos srityse, siekiant suderinti pastangas ir stiprinti mūsų atitinkamų strategijų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione sinergiją; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo sistemą, įskaitant užsienio ir saugumo politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė iki šiol nepareiškė susidomėjimo tokiu bendradarbiavimu;

14.  pabrėžia esminį glaudesnių sąsajų vaidmenį ES ir jos valstybių narių geopolitiniuose santykiuose, ir palankiai vertina 2021 m. gruodžio mėn. pristatytą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“, kuria siekiama tvaraus bendradarbiavimo su bendramintėmis valstybėmis ir naudotis švelniosiomis galiomis Europos vertybėms propaguoti ir tvirtoms bei tvarioms partnerystėms užtikrinti; mano, kad ši iniciatyva galėtų būti patraukli Kinijos glaudesnių sąsajų strategijos alternatyva ES partneriams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir už jo ribų; pabrėžia bendradarbiavimo glaudesnių sąsajų srityje svarbą, kad ES ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas galėtų sėkmingai įveikti naujas saugumo problemas, įskaitant kibernetinį saugumą, skaitmeninį sujungiamumą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir mano, kad jis taip pat turėtų apimti pastangas užtikrinti visuotinės interneto infrastruktūros saugumą, įskaitant povandeninius kabelius; pabrėžia, kad svarbu stiprinti klimato saugumą ir tvarų vystymąsi investuojant į sujungiamumą; ragina skubiai įgyvendinti šią strategiją Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be kita ko, įgyvendinant konkrečius ir gerai matomus projektus;

15.  pripažįsta, kad parengus ES strateginiame kelrodyje Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas įvardytas kaip strategiškai ES svarbus regionas, kartu nustatant konkrečius tikslus, kurių siekiama šiame regione, ir būtinus pajėgumus jiems pasiekti, remiantis bendru grėsmės įvertinimu; pabrėžia, kad norėdama būti patikima saugumo veikėja regiono ir tarptautiniu mastu, ES turi toliau dėti daugiau bendrų pastangų plėtojant pajėgumus, ypač jūrų srityje, daugiausia dėmesio skiriant strateginės svarbos projektams; rekomenduoja toliau plėtoti ES ir NATO bendradarbiavimą siekiant reaguoti į saugumo problemas, susijusias su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu, kaip nurodyta ES strateginiame kelrodyje;

Partnerysčių su regioninėmis organizacijomis ir demokratinėmis šalimis stiprinimas

16.  pakartoja, kad esamų partnerysčių su regioniniais veikėjais stiprinimas ir naujų partnerysčių kūrimas yra labai svarbus strategijos bruožas; pabrėžia, kad vieningi ES ir jos tradicinių sąjungininkų veiksmai regione yra labai svarbūs siekiant stabilumo; palankiai vertina tai, kad ES planuoja intensyvinti dialogą su partneriais saugumo ir gynybos klausimais, be kita ko, kovos su terorizmu, kibernetinio saugumo, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo, pajėgumų stiprinimo, hibridinių grėsmių, jūrų saugumo ir kovos su kišimusi bei dezinformacija klausimais, visų pirma dalijantis geriausia patirtimi, gerinant strateginę komunikaciją ir renkant įrodymus, siekiant pagerinti kolektyvinį priskyrimą ir sankcijas, stiprinti klimato saugumą ir reagavimą į krizes, taip pat užtikrinti veiksmingą daugiašalį atsaką į COVID-19 krizę ir būsimas pasaulines sveikatos krizes, taip pat dialogus kosmoso ir jūrų saugumo klausimais; taip pat palankiai vertina tai, kad ES siunčia karo konsultantus į ES delegacijas regione, kaip ji tai padarė Kinijoje ir Indonezijoje;

17.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį ES ir ASEAN bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais ir palankiai vertina tai, kad neseniai išplėsti dvišaliai santykiai siekiant strateginės partnerystės; pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą remti svarbų ASEAN vaidmenį ir įtraukią daugiašalę struktūrą; ragina ES įtvirtinti ir išplėsti savo veiklą regione stiprinant bendradarbiavimą su ASEAN ir jos narėmis; ragina ASEAN įtraukti ES į ASEAN gynybos ministrų susitikimą „Plus“ ir į Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą; pabrėžia esminį parlamentinės diplomatijos vaidmenį stiprinant demokratiją ir užtikrinant žmogaus teises regione ir todėl ragina įsteigti ES ir ASEAN parlamentinę asamblėją ir vykdyti daugiau reguliarių parlamentinių susitikimų su regiono atstovais, be kita ko, per 2022 m. 45-mečio proga rengiamą aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje; pabrėžia, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę imtis pajėgumų stiprinimo priemonių su ASEAN tokiose srityse kaip civilinių konfliktų prevencija, tarpininkavimas, taikos kūrimas ir susitaikymas, be kita ko. dėl tokių priemonių bendradarbiaujant su kitais regioniniais partneriais;

18.  labai palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Australija, Japonija, Korėjos Respublika ir Naująja Zelandija reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą ir palankiai vertina glaudų ES ir šių keturių šalių veiksmų derinimą nustatant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai už jų neteisėtus ir nežmoniškus veiksmus; palankiai vertina dialogo tarp NATO ir jos keturių partnerių Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, t. y. Australija, Japonija, Korėjos Respublika ir Naująja Zelandija, sustiprinimą siekiant spręsti kompleksinius saugumo klausimus ir visuotinius uždavinius bei didinti abipusį informuotumą apie saugumo pokyčius euroatlantiniame bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regionuose, ypač NATO Šiaurės Atlanto Tarybos (ŠAT) ir šių keturių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių ambasadorių susitikimus, kitaip vadinamus formatu „NAC+4“; ragina ES plėtoti panašų dialogą su keturiomis partnerėmis Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad prioritetinėse bendradarbiavimo su partneriais srityse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pajėgumų stiprinimui, hibridinėms grėsmėms, ginklų neplatinimui ir reagavimui į krizes, kibernetinei gynybai, civiliniam pasirengimui ir JT moterų, taikos ir saugumo darbotvarkei; ragina NATO pasinaudoti savo 2030 m. svarstymų procesu, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais, siekiant ginti bendras vertybes, stiprinti demokratiją regione, didinti atsparumą ir propaguoti tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą tvarką, kartu užtikrinant didesnį politikos Kinijos atžvilgiu nuoseklumą, visapusiškai gerbiant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo ir veiksmų savarankiškumą;

19.  palankiai vertina projektą „ Bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija didinimas“ ir ragina remiant jo įgyvendinimą reguliariai keistis informacija ir rengti mokomąsias keliones karininkams, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpusavio supratimui ir skatinamas bendras strateginis požiūris;

20.  dar kartą pabrėžia gerai įtvirtintos ES ir Japonijos strateginės partnerystės svarbą ir pabrėžia mūsų partnerystę saugumo, gynybos ir junglumo srityse; pažymi, kad Japonija yra vienintelė Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerė, konkrečiai paminėta ES strateginiame kelrodyje; palankiai vertina 2022 m. gegužės 12 d. vykusio 28-ojo ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, kuriose vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą siekiant laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono, grindžiamo bendromis vertybėmis ir regionui skirtų strategijų papildomumu; pažymi, kad Japonija tradiciškai kaupė patirtį ir žinias apie bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis; todėl ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su Japonija siekiant veiksmingai stiprinti bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje regione, ypač su ASEAN; labai džiaugiasi Japonijos dalyvavimu telkiant tarptautines kovos su piratavimu pastangas Adeno įlankoje, vykdant bendras pratybas su EUNAVFOR operacija ATALANTA; ragina abi partneres stiprinti bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje ir toliau plėtoti bendradarbiavimą pagal BSGP tokiose srityse kaip žvalgyba, pajėgumų stiprinimas ir kibernetinis saugumas; palankiai vertina ES ir Japonijos prisiimtą įsipareigojimą intensyvinti konsultacijas nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo srityje ir, atsižvelgiant į karą Ukrainoje, toliau skatinti stiprinti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo; ragina ES ir Japoniją toliau plėsti konsultacijas hibridinių grėsmių srityje, įskaitant dialogus dėl kovos su dezinformacija ir valstybinių ir nevalstybinių subjektų kišimusi; labai palankiai vertina glaudų Japonijos bendradarbiavimą ir pozicijų suderinimą su ES ir JAV reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą bei sankcijų skyrimą reaguojant į šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą; palankiai vertina tai, kad greitai pradėtas ES ir Japonijos bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas siekiant išlaikyti pasaulinių energijos rinkų stabilumą, ir reiškia padėką už Japonijos parodytą solidarumą aprūpinant ES suskystintomis gamtinėmis dujomis prieinamomis kainomis;

21.  ragina ES toliau plėtoti savo strateginę partnerystę su Indija; todėl palankiai vertina ES ir Indijos įsipareigojimus saugumo ir gynybos srityje ir neseniai pradėtą dialogą dėl jūrų saugumo; ragina abi šalis toliau stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą jūroje, įskaitant bendras karinio laivyno pratybas ir lankymąsi uostuose, taip pat veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir užtikrinti jūrų ryšių linijas, taip pat vykdant neseniai užmegztą ES ir Indijos partnerystę junglumo srityje; be to, ragina ES ir Indiją didinti abipusį bendradarbiavimą ir diskusijas, siekiant sustiprinti informuotumą apie padėtį jūrų srityje Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; palankiai vertina balandžio 24–25 d. vykusį Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitą į Indiją; pabrėžia, kad tai yra teigiamas žingsnis siekiant stiprinti būsimas partnerystes ir stiprinti dvišalį bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pažymi, kad Indija yra viena iš pagrindinių partnerių plėtojant jūrų saugumo aplinką; pakartoja, kad Centrinės ir Pietų Azijos stabilizavimas turėtų būti pirminis ES ir Indijos bendradarbiavimo tikslas; apgailestauja dėl to, kad Indijos vyriausybė aiškiai nepasmerkė neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą, ir ragina Indijos vyriausybę persvarstyti savo poziciją atsižvelgiant į tai, kad Rusija akivaizdžiai pažeidė tarptautinę teisę; ragina Indiją, kaip didžiausią pasaulyje demokratiją, nelikti nuošalyje tuo metu, kai yra brutaliai puolama Ukraina, viena iš didžiausių Europos demokratinių valstybių, ir ragina Indijos vyriausybę pasisakyti prieš nekaltų civilių gyventojų žudymą ir Vladimiro Putino vykdomus revizionistinius ir žiaurius veiksmus;

22.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir Australijos ryšiai turi gilias istorines šaknis ir žmogiškuosius saitus, taip pat juos palaikant vadovaujamasi bendromis vertybėmis ir principais, tokiais kaip taika, saugumas ir pagarba demokratijai, žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir teisinei valstybei, įskaitant tarptautinę teisę; palankiai vertina teigiamus pastarojo dešimtmečio pokyčius ES ir Australijos bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje ir Australijos dalyvavimą ES krizių valdymo operacijose; ragina abi partneres toliau stiprinti koordinavimą ir sinergiją siekiant skatinti saugumą ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant laivybos laisvę, ir pradėti diskusijas siekiant nustatyti būsimo bendradarbiavimo su saugumu ir gynyba susijusiais klausimais bendrų interesų sritis; vis dėlto pažymi, kad tarpusavio pasitikėjimą paveikė konsultavimosi ir informacijos apie AUKUS susitarimą trūkumas; išreiškia norą ateityje palaikyti gerą tarpusavio bendradarbiavimą gynybos srityje; labai palankiai vertina glaudų Australijos bendradarbiavimą ir prisijungimą prie ES ir JAV reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą bei sankcijų skyrimą reaguojant į šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą;

23.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai sudaryto Kinijos saugumo susitarimo su Saliamono Salomis, kuris gali turėti įtakos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumui; pabrėžia, kad galimas Kinijos karinio jūrų laivyno buvimas Saliamono Salose gali trukdyti Australijai tiek prekybos, tiek kariniais tikslais patekti į jūrų kelius; pabrėžia, kad laivybos laisvė Indijos ir Ramiojo vandenynų vandenyse yra labai svarbi pasaulinei ir regioninei taikai, užtikrinant strateginius ES ir jos partnerių interesus;

24.  palankiai vertina gerą ES ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, ir įspėja, kad Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) branduolinė veikla kelia didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, taip pat visuotinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo pastangoms; griežtai smerkia nuo 2022 m. pradžios suintensyvėjusias KLDR provokacijas, be kita ko, gegužės 12 d. įvykdytą trijų trumpojo nuotolio balistinių raketų paleidimą iš Sunano rajono Pchenjane, taip pat gegužės 25 d. KLDR įvykdytą trijų balistinių raketų paleidimą po JAV prezidento Joe Bideno išvykimo iš Korėjos Respublikos; apgailestaudamas pažymi, kad šiais metais tai 17-asis ženklus ginklų bandymas; pabrėžia itin svarbų Korėjos Respublikos vaidmenį remiant pastangas visiškai, patikimai ir negrįžtamai atsisakyti KLDR branduolinių ir balistinių raketų programų; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją bei valstybes nares naudotis savo patikimu statusu ir žiniomis ir aktyviai prisidėti prie šių pastangų, įskaitant pagalbą taikiai ir diplomatiniais būdais išsprendžiant konfliktą su KLDR, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų tarptautiniais partneriais; griežtai smerkia KLDR vykdomus balistinių raketų ir branduolinių ginklų bandymus bei kitą su branduolinių ginklų platinimu susijusią veiklą; ragina KLDR greitai pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT), taip pat vėl pradėti laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) visapusiškų saugos garantijų susitarimo, taip pat taikant jos papildomą protokolą; pabrėžia, kad ES ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje parodė, kad tai veiksminga priemonė sprendžiant grėsmes, susijusias su kibernetiniais išpuoliais, kuriuos vykdo KLDR ir kitos regiono šalys; ragina ES ir Korėjos Respubliką toliau dėti daugiau bendrų pastangų kovojant su elektroniniais nusikaltimais ir kuriant atsparią infrastruktūrą; kviečia ES ir Korėjos Respubliką stiprinti savo bendradarbiavimą kosmoso politikos ir technologijų srityse; labai palankiai vertina glaudų Korėjos Respublikos bendradarbiavimą ir prisijungimą prie ES ir JAV reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą bei sankcijų skyrimą reaguojant į šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą;

25.  laiko Taivaną pagrindiniu partneriu ir demokratiniu sąjungininku Indijos ir ramiojo vandenynų regione ir tvirtai remia jo demokratijos kryptį; pabrėžia glaudžią ES paramą ir draugystę su Taivanu ir, be kita ko, atsižvelgdamas į Rusijos karą prieš Ukrainą, griežtai atmeta bet kokį Kinijos propagandos mėginimą parodyti Rusijos karo Ukrainoje ir bendros saugumo padėties Taivane panašumus, kadangi šios situacijos labai skiriasi tiek istoriškai, tiek analizuojant Taivano vaidmenį regione ir pasaulyje; palankiai vertina teigiamą Taivano vaidmenį skatinant taiką ir saugumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir ypač Taivano sąsiauryje; pabrėžia poreikį glaudžiau bendradarbiauti su panašių pažiūrų partneriais taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje palaikyti; pakartoja, kad santykiai su Kinija ir Taivanu turėtų būti plėtojami konstruktyviai rengiant dialogus, nė vienai pusei nenaudojant prievartos arba destabilizavimo taktikos; pažymi prieštaraujantis bet kokiems vienašališkiems veiksmams, kurie gali pakenkti Taivano sąsiaurio status quo, ir pakartoja, kad bet kokie santykiai abiejose sąsiaurio pusėse negali prieštarauti Taivano piliečių valiai; ragina ES stiprinti esamą partnerystę su Taivanu, kad būtų propaguojamos tokios bendros vertybės kaip demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė ir geras valdymas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, bendradarbiauti tokiose srityse kaip saugios jūrų linijos ir atvira bei saugi oro erdvė, taip pat dėti bendras pastangas kovojant su klimato kaita; remia glaudesnį atitinkamų Europos ir Taivano agentūrų, NVO ir mokslinių institutų bendradarbiavimą ir dar kartą nurodo, kad remia Taivano, kaip nario stebėtojo, dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją; labai palankiai vertina glaudų Taivano bendradarbiavimą ir prisijungimą prie ES ir JAV reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą bei sankcijų skyrimą reaguojant į šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą;

26.  palankiai vertina teigiamą Naujosios Zelandijos vaidmenį palaikant taiką ir saugumą regione; palankiai vertina tai, kad ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarime dėl santykių ir bendradarbiavimo labai daug dėmesio skiriama kovai su masinio naikinimo ginklų platinimu ir kovai su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, be kita ko, sprendžiant susilpnėjusio ekonominio atsparumo, kuris yra pagrindinis saugumo rizikos veiksnys, klausimus; palankiai vertina Naujosios Zelandijos indėlį į ES misijas, pvz., EUNAVFOR operaciją ATALANTA; palankiai vertina neseniai Jungtinio komiteto priimtą sprendimą išnagrinėti tolesnes galimybes stiprinti bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, visų pirma jūrų saugumo srityse, ir aktyviau keistis informacija apie kovą su terorizmu, smurtiniu ekstremizmu ir teroristiniu turiniu internete, taip pat užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija; tikisi bendradarbiauti siekiant, kad regione būtų laikomasi tarptautinės teisės; labai palankiai vertina glaudų Naujosios Zelandijos bendradarbiavimą ir prisijungimą prie ES ir JAV reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą bei sankcijų skyrimą reaguojant į šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą;

27.  ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su Ramiojo vandenyno valstybėmis pasitelkiant Ramiojo vandenyno salų forumą ir naują ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) susitarimą; siūlo, kad naujoji ES ir AKRVO jungtinė parlamentinė asamblėja ir ypač jos ES ir Ramiojo vandenyno regioninė parlamentinė asamblėja būtų įtrauktos į ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją;

28.  pabrėžia svarbų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių indėlį į ES BSGP misijas ir operacijas pagal su Australija, Naująja Zelandija, Korėjos Respublika ir Vietnamu sudarytus susitarimus dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų ir galimą šio indėlio pagerinimą ir ragina su demokratinėmis šalimis partnerėmis sudaryti tolesnius susitarimus dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų; remia Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių pastangas stiprinti savo taikos palaikymo pajėgumus;

29.  ragina ES pakviesti panašių pažiūrų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerius dalyvauti atrinktuose nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projektuose, su sąlyga, kad trečiųjų šalių dalyvavimas būtų išimtinis ir sprendimas būtų priimamas kiekvienu konkrečiu atveju remiantis sutartomis politinėmis, materialinėmis ir teisinėmis sąlygomis; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas galėtų būti strateginiu ES interesu, be kita ko, kalbant apie techninių žinių ar papildomų pajėgumų teikimą, ir galėtų pagerinti sąveikumą ir sanglaudą ypač strateginių partnerių, tokių kaip Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono demokratinės šalys, atveju;

30.  palankiai vertina 2022 m. gegužės 14 d. paskelbtą Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, kuris būtų įtraukus ir pagrįstas pagrindinių laisvių, teisinės valstybės, demokratijos principų, teritorinio vientisumo bei taikaus ir įtraukaus ginčų sprendimo vertybėmis; tvirtai remia Didžiojo septyneto šalių įsipareigojimą siekti šio tikslo apsaugant ir propaguojant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, gerinant regionų junglumą ir didinant nacionalinį atsparumą;

Laisvė naudotis bendrais pasauliniais ištekliais. Esminis ES bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono santykių pagrindas

Jūrų saugumo aspektas

31.  pabrėžia, kad jūrų saugumas ir laivybos laisvė, kuri turi būti užtikrinta pagal tarptautinę teisę ir ypač Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), yra vieni iš pagrindinių iššūkių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina ES imtis daugiau išorės veiksmų, visų pirma dėti diplomatines pastangas, siekiant didinti teisės viršenybę jūroje, taip stiprinti bendradarbiavimą jūrų srityje su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis; ragina visas valstybes, kurios to nepadarė, skubiai ratifikuoti UNCLOS; taip pat palankiai vertintų sistemingų ir suderintų programų, įskaitant bendras pratybas, lankymąsi uostuose ir kovos su piratavimu pastangas, kuriomis būtų skatinama jūrų diplomatija ir prisidedama prie regioninio jūrų saugumo, kūrimą;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares koordinuotai ir savarankiškai didinti savo jūrinius pajėgumus regione, be kita ko, ieškant būdų, kaip užtikrinti nuolatinį ir patikimą Europos jūrų laivyno buvimą Indijos vandenyne; pabrėžia, kad reikia didinti ES pajėgumą veiksmingai užtikrinti jūrų saugumą ir pabrėžia būtinybę diskutuoti ir priimti sprendimus dėl svarbiausių ir skubiausių uždavinių, kurie gali būti realiai sprendžiami padedant ES ir glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais regione, įskaitant laivų ir įgulų apsaugą, atrankos; pabrėžia, kad Prancūzija yra vienintelė valstybė narė, turinti nuolatos dislokuotas karines pajėgas Indijos vandenyne; palankiai vertina tai, kad Nyderlandai ir Vokietija į šį regioną atsiuntė fregatas; pabrėžia, kad ateityje galėtų būti surengta daugiau karinio laivyno misijų, įskaitant ES lygmens misijas, įtvirtintų koordinuotame ir visapusiškame požiūryje į regioninį saugumą; palankiai vertina bendras karines pratybas, kurias iki šiol EUNAVFOR ATALANTA vykdė su Japonija, Korėjos Respublika, Indija, Vietnamu, Omanu ir Džibučiu, ir skatina stiprinti tokias bendras pratybas; pabrėžia, kad EUNAVFOR ATALANTA tenka svarbus jūrų diplomatijos vaidmuo; palankiai vertina jos stiprų indėlį į regioninį saugumą Indijos vandenyne, visų pirma sėkmingai apsaugant Pasaulio maisto programos laivus ir pažabojant piratavimą, ir palankiai vertina sąveiką su EUCAP Somalia ir EUTM Somalia misijomis; taip pat giria bendradarbiavimą su Naująja Zelandija ir JAV kariniu jūrų laivynu ir darbą, atliktą kartu su NATO operacija „Ocean Shield“ ir operacija AGENOR – Europos vadovaujamos informuotumo apie padėtį jūroje Ormūzo sąsiauryje (EMASOH) iniciatyvos kariniu komponentu; ragina jūrines valstybes nares sustiprinti savo karininių laivynų pajėgumus, siekiant sustiprinti ES buvimą ir matomumą jūros sektoriuje pasaulio mastu, ir ragina ES išplėsti EUNAVFOR ATALANTA geografinę aprėptį, įtraukiant daugiau Indijos vandenyno; ragina valstybes nares, kurios jau padidino savo karinio laivyno pajėgų aktyvumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, koordinuoti savo veiksmus ES forumuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai priimtą Užsienio reikalų tarybos sprendimą pradėti įgyvendinti koordinuoto jūrinio buvimo koncepciją Indijos vandenyno šiaurės vakarų dalyje nustatant svarbią jūrų zoną, apimančią jūrų zoną nuo Ormūzo sąsiaurio iki Pietų atogrąžos ir nuo Raudonosios jūros šiaurinės dalies link Indijos vandenyno vidurio, remiantis valstybių narių atskirais ištekliais; ragina kurti stiprias sinergijas su EUNAVFOR ATALANTA; palankiai vertina greitą EUTM Mozambique inicijavimą;

33.  primena, kad veiksmingam jūrų saugumui užtikrinti reikia platesnės jūrų stabilumo vizijos, atsižvelgiant į sausumoje esančias korupcijos, teisės viršenybės problemas, pagrindines neteisėtos žvejybos, neteisėtos prekybos narkotikais, ginklais ir žmonėmis bei piratavimo priežastis ir komercinės bei pramoninės jūrinės veiklos poveikį aplinkai, įskaitant iškastinio kuro gavybą; ragina ES šias problemas spręsti imantis tradiciškesnių jūrų saugumo priemonių;

34.  palankiai vertina bendrą jūrų laivyno veiklą ir ragina ES bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerius toliau remtis esamomis jūrų srities bendradarbiavimo sistemomis; ragina ES ir jos partnerius įvertinti poreikį nustatyti stebėsenos sistemą dėl tarptautinės jūrų laivininkystės teisės pažeidimų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pabrėžia ES dalyvavimo regioninio bendradarbiavimo forumuose, pvz., ES ir ASEAN aukšto lygio dialoge dėl bendradarbiavimo jūrų saugumo srityje, Azijos ir Europos susitikime ir ASEAN regioniniame forume, pridėtinę vertę;

35.  ragina ES papildyti savo buvimą jūrose sustiprintomis jūrinių pajėgumų stiprinimo programomis, skirtomis panašių pažiūrų partneriams, be kita ko, toliau įgyvendinant CRIMARIO I ir II projektus, kurie yra ES svarbiausių jūrinių kelių programos dalis, ir plečiant bendradarbiavimą veiksmų, kuriais siekiama didinti informuotumą apie jūrų sritį ir keitimąsi informacija, srityje; ragina ES įvertinti galimybę išplėsti CRIMARIO geografinę aprėptį įtraukiant pietinį Ramiojo vandenyno regioną;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad žvejybos valdymas yra svarbus jūrų aplinkos aspektas; ragina Sąjungą ir toliau skatinti regiono vandenynų valdymą ir tvarų jūrų išteklių vartojimą, įgyvendinant bendradarbiavimo tausios žuvininkystės srityje susitarimus ir dalyvaujant regioninės žvejybos organizacijose; ragina ES stiprinti savo bendradarbiavimą su panašių pažiūrų tarptautiniais partneriais siekiant kovoti su peržvejojimu, pertekliniais pajėgumais ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir sistemingai įtraukti žvejybos valdymą į dialogų jūrų saugumo klausimais su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais darbotvarkę; primygtinai ragina ES ir toliau skatinti žvejų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, laikantis Tarptautinės darbo organizacijos standartų ir konvencijų; prašo Komisijos atnaujintame Komunikate dėl tarptautinio vandenynų valdymo, kurį planuojama parengti 2022 m., skirti išskirtinį dėmesį saugumo ir gynybos klausimams;

Technologijų, kibernetinės erdvės, oro erdvės ir kosmoso aspektas

37.  pabrėžia informacijos ir kibernetinio saugumo, kaip pasaulinės ekonomikos ypatingos svarbos infrastruktūros dalies ir demokratinių valstybių apsaugos nuo dezinformacijos ir piktavališkų išpuolių, svarbą; palankiai vertina ES pastangas toliau stiprinti bendradarbiavimą kovos su kibernetiniu nusikalstamumu ir kibernetinio atsparumo pajėgumų stiprinimo srityje, skirtą partneriams regione; ragina ES ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono partnerius stiprinti bendradarbiavimą kovos su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformacijos kampanijas, srityje; pabrėžia, kad ES turi koordinuoti veiksmus su panašių pažiūrų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partneriais kolektyvinio priskyrimo ir dalijimosi įrodymais ir žvalgybos informacija mechanizmų, kuriais remiantis būtų skiriamos kibernetinės sankcijos, klausimais; ragina ES ir NATO suderinti savo atitinkamas strategijas, kuriomis siekiama tinkamai reaguoti į regione vykdomus kibernetinius išpuolius; ragina Tarybą ir Komisiją spręsti dezinformacijos problemą panašiu būdu, kokiu sprendžiama dezinformacijos, sklindančios iš ES rytinio flango, problema; siūlo įsteigti nepriklausomą ES strateginės komunikacijos centrą, skirtą Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, kuriame dirbtų specialieji darbuotojai ir kuriam būtų skiriami ištekliai kaip ES delegacijos regione daliai;

38.  palankiai vertina pradėtą ES ir daugelio Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir gynybos srityse; ragina ES paspartinti ES kibernetinės diplomatijos tinklo, kurio tikslas – skatinti kibernetinio saugumo normas ir teisines sistemas regione, kūrimą; ragina ES ir panašių pažiūrų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalis skatinti taisyklėmis grindžiamą, laisvą, atvirą ir saugią kibernetinę erdvę ir stiprinti tarptautinį kibernetinės srities reglamentavimą, be kita ko, įgyvendinant Budapešto konvenciją, ir skatinti iniciatyvas pagal Jungtinių Tautų programą;

39.  ragina ES plėtoti regionines ir pasaulines partnerystes su ypatingos svarbos technologijų regiono demokratinėmis šalimis gamintojomis, stengiantis dirbti siekiant sudaryti pasaulinį technologijos demokratijų, siekiant nustatyti sąžiningas, atviras ir vertybėmis grindžiamas normas ir standartus dėl taisyklėmis pagrįsto, etiško ir į žmogų orientuoto technologijų naudojimo, atsižvelgiant į atskirų naudotojų privatumą, visų pirma dėl dirbtinio intelekto ir interneto valdymo; ragina ES ir Indijos ir Ramiojo vandenyno šalis glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus reaguojant į galimą įtampą pasaulinėse tiekimo grandinėse, kylančią dėl tarptautinių sankcijų Rusijos įmonėms ir ekonomikos sektoriams, ir ją švelninant; ragina stiprinti bendradarbiavimą su demokratinėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis partnerėmis kuriant pasaulines normas dėl dirbtinio intelekto naudojimo kariniais tikslais ir visuotinio visiško autonominių ginklų sistemų uždraudimo; skatina taikyti koordinuotą, Europos lygmens strateginį požiūrį į regioną siekiant užtikrinti ypatingos svarbos technologijų ir medžiagų tiekimą bei stiprinti demokratiškų partnerių galimybę jas gaminti; ragina taikyti griežtus reikalavimus, tiek politinius, tiek techninius, dėl tokių technologijų pirkimo iš nedemokratinių valstybių regione, tokių kaip Kinija;

40.  ragina užtikrinti vienodą ir nekliudomą prieigą prie oro erdvės visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; pritaria įsipareigojimui užtikrinti atvirą prieigą ir laisvą judėjimą įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip ES ir ASEAN išsamus oro susisiekimo susitarimas;

41.  pabrėžia didėjančią tarptautinio bendradarbiavimo ir saugumo kosmoso srityje aspekto svarbą; reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio ginklų kosmose kūrimo ir platinimo, dėl kurio auga ginklavimosi lenktynių pavojus; pabrėžia poreikį stiprinti regioninį ir visuotinį bendradarbiavimą ir dialogą kosmoso reikalų srityje, be kita ko, pasitelkiant Jungtinių Tautų kosmoso reikalų biurą, kaip priemonę deeskaluoti įtampą ir užkirsti kelią ginklavimuisi kosmose; ragina ES stiprinti sėkmingą bendradarbiavimą su Korėjos Respublika ir Japonija kosmoso politikos ir technologijų srityje ir pradėti bendradarbiavimą su kitais regioniniais partneriais su kosmosu susijusių įgūdžių ir technologijų srityje;

Netradiciniai saugumo srities uždaviniai

42.  pabrėžia, kad kova su smurtiniu ekstremizmu ir propaganda yra bendras ES ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių ir tarptautinės bendruomenės interesas; ragina ES kurti smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo (PCVE) projektą, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti atsparumą smurtiniam ekstremizmui, pvz., vieningą platformą kovai su ekstremizmu Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina ES ir panašių pažiūrų Indijos ir Ramiojo vandenyno partnerius stiprinti kovos su terorizmu žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą, be kita ko, intensyvinant akademinius mainus; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti Europolo ir Aseanapolo bendradarbiavimą, taip pat Europolo ir nacionalinių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis gerąja patirtimi ir žiniomis tokiose svarbiose interesų srityse kaip kova su terorizmu, kova su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba ginklais ir neteisėtu migrantų gabenimu; primena, kad prekyba žmonėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione išlieka iššūkiu; ragina ES padėti regioniniams partneriams įgyvendinti JT protokolą dėl prekybos žmonėmis bei regionines iniciatyvas, tokias kaip ASEAN konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais;

43.  ragina glaudžiau bendradarbiauti su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis sprendžiant su saugumu susijusias problemas, kurios kyla iš Afganistano po to, kai jame valdžią perėmė Talibanas, įskaitant terorizmą, neteisėtą prekybą narkotikais ir žmonėmis, ir taip pat spręsti humanitarinę krizę ir kovoti su grėsmėmis žmonių saugumui;

44.  pabrėžia, kad branduolinių ginklų platinimo rizika ir greitas naujų technologiškai pažangių branduolinių pajėgumų ir raketų technologijų kūrimas ir dislokavimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione tebėra pagrindinės regioninio ir pasaulinio saugumo problemos; reiškia didelę susirūpinimą vykdomu nusiginklavimo ir ginklų kontrolės struktūros menkinimu; primygtinai ragina ES ir panašių pažiūrų šalis partneres didinti bendradarbiavimą dėl branduolinio saugumo, apsaugos ir branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų neplatinimo ir remti sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą bei jos visuotinį taikymą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina ES koordinuoti veiksmus su panašių pažiūrų partneriais vykdant intensyvią diplomatiją su Kinija, atsižvelgiant į vykstantį jos branduolinių arsenalo, įskaitant hipergarsines branduolines raketas, modernizavimą, kad būtų pasiektas visuotinis naujas ginklų kontrolės režimas ir veiksminga nusiginklavimo ir neplatinimo struktūra, visų pirma kiek tai susiję su galimu Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir naujos strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, kuri baigs galioti 2026 m., tęsimu, siekiant apsaugoti ES ir tarptautinius saugumo interesus; ragina išlaikyti esamas tarptautines nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis ir priemones ir jų laikytis; ragina valstybes, nepriklausančias Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties sistemai ir turinčias branduolinių ginklų susilaikyti nuo bet kokių karinių branduolinių technologijų platinimo ir tapti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalimis; giria ES cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinės gynybos (ChBRB) rizikos mažinimo kompetencijos centrų iniciatyvą, finansuojamą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą toliau stiprinti mūsų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerių mokymus ir gebėjimų stiprinimą; remia Sutartį dėl Pietryčių Azijos zonos be branduolinių ginklų (SEANWFZ), sukuriančią regioną be branduolinių ginklų ir kitų masinio naikinimo ginklų, ir visų pirma siekiant padaryti pažangą branduolinių ginklų nusiginklavimo srityje;

45.  primena, kad klimato kaita daro labai didelį poveikį Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, dėl kurio kyla rimtų saugumo pavojų; ragina ES partnerius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione aktyviau kovoti su klimato kaita vadovaujantis Paryžiaus susitarimo tikslais ir ragina ES remti šiuos partnerius mažinant išmetamą teršalų kiekį ir įgyvendinant klimato kaitos švelninimo priemones, taip pat didinti jų pajėgumus vertinant, numatant ir valdant su klimato kaita susijusio saugumo riziką; ragina, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų strategijos bendradarbiavimo darbotvarkėje ES pagrindinį dėmesį skirtų su klimato kaita susijusiai saugumo rizikai ir visapusiškai įgyvendintų ES gynybos ir klimato kaitos veiksmų gaires jai veikiant regione;

46.  palankiai vertina ES planą sustiprinti savo dalyvavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione pagalbos nelaimės atveju pajėgumuose; ragina ES ir jos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono partnerius skirti prioritetą nelaimių prevencijai ir atsparumui bei paspartinti 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos įgyvendinimą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai bei Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 117, 2022 3 11, p. 40. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0052. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0504. (4) OL C 184, 2022 5 5, p. 170. (5) OL C 404, 2021 10 6, p. 240. (6) OL C 456, 2021 11 10, p. 117. (7) OL C 390, 2019 11 18, p. 172. (8) OL C 346, 2018 9 27, p. 44. (9) OL C 506, 2021 12 15, p. 109. (10) OL C 388, 2020 11 13, p. 341. (11) OL C 132, 2022 3 24, p. 102. (12) OL L 435, 2020 12 23, p. 74.