Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 11, 38, 120 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(2) (toliau – BŽP reglamentas), ypač į jo 29 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Europos Parlamento poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo(6)“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (Direktyva 2008/56/EB) įgyvendinimo (COM(2020)0259)),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 30 d. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ataskaitą „ES žuvininkystės sektoriaus socialiniai duomenys“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. ŽMTEK ataskaitą „BŽP socialinis aspektas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. paskelbtą ŽMTEK 2021 m. metinę ekonominę ataskaitą dėl ES žvejybos laivyno,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. ŽMTEK ataskaitą dėl kriterijų ir rodiklių siekiant įtraukti jūros gėrybių produktų tvarumo aspektus į prekybos standartus pagal bendrą rinkos organizavimą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto užsakytą 2015 m. tyrimą dėl žvejybos galimybių suteikimo kriterijų ES,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 15 d. Monpeljė administracinio teismo sprendimą byloje Nr. 1801790,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. Naujosios ekonomikos fondo (NEF) ataskaitą „Kas gauna žvejoti ES? 2021 m. atnaujinta informacija apie tai, kaip ES valstybės narės paskirsto žvejybos galimybes“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. organizacijos „World Wildlife Fund“ pranešimą „Europos krypties siekiant užtikrinti tausią žvejybą iki 2020 m. vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 27 d. organizacijų „Low Impact Fishers of Europe“ ir „Our Fish“ pranešimą „Kaip ES gali pereiti prie mažo poveikio aplinkai, mažaanglės ir socialiniu požiūriu teisingos žvejybos?“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) žvejybos elektroimpulsiniais tralais darbo grupės ataskaitą ir 2020 m. gegužės 20 d. ICES specialiąją rekomendaciją, kuria atsakoma į Nyderlandų užklausą dėl europinių jūrų liežuvių (Solea solea) žvejybos elektroimpulsiniais tralais Šiaurės jūroje poveikio ekosistemai ir aplinkai,

–  atsižvelgdamas į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekso 6.18 straipsnį dėl tradicinių ir smulkiųjų žvejų teisių apsaugos ir, kai tinkama, lengvatinės prieigos prie tradicinių žvejybos plotų ir išteklių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0152/2022),

A.  kadangi BŽP reglamentas apima tikslus užtikrinti, „kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą“, taikyti „žuvininkystės valdymui [atsargumo metodą] ir [siekti] užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis“, taip pat nurodo tikslus taikyti „žuvininkystės valdymui [ekosisteminį metodą], kuriuo užtikrinama, kad žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo labiau sumažintas“, padėti „užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus“, ir propaguoti „priekrantės žvejybos [veiklą], atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius aspektus“;

B.  kadangi pagal JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) 14.b tikslą šalys raginamos suteikti smulkiems tradicine žvejyba besiverčiantiems žvejams prieigą prie jūrų išteklių ir rinkų;

C.  kadangi Taryba yra atsakinga už žvejybos galimybių (bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių arba bendrų žvejybos pastangų), kurios vėliau paskirstomos valstybėms narėms užtikrinant santykinio stabilumo principą, nustatymą; kadangi santykinis stabilumas yra svarbus BŽP elementas, kuris ilguoju laikotarpiu pasirodė esąs patikimas ir užtikrina žvejams matomumą, todėl jam neturėtų būti pakenkta; kadangi kiekviena valstybė narė paskirsto šias žvejybos galimybes savo žvejams ir gamintojų organizacijoms, laikydamasi subsidiarumo principo;

D.  kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės yra atsakingos už žvejybos galimybių paskirstymą; kadangi skirtingose šalyse gali būti didelių skirtumų tarp sektorių, todėl universalaus sprendimo principas nėra pageidautinas;

E.  kadangi pagal BŽP reglamento 17 straipsnį valstybės narės, paskirstydamos turimas žvejybos galimybes, kaip nurodyta BŽP reglamento 16 straipsnyje, turi taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus; kadangi tie kriterijai, be kita ko, gali būti žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius;

F.  kadangi 17 straipsniu neužkertamas kelias šias nuostatas taikyti mėgėjų žvejybai ir valstybės narės pačios sprendžia, kaip paskirstyti žvejybos galimybes nacionaliniu lygmeniu;

G.  kadangi 17 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės siekia teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, pavyzdžiui, sunaudojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms“;

H.  kadangi pagal 16 straipsnį valstybės narės turi nuspręsti, kaip paskirstyti joms paskirtas žvejybos galimybes, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema, ir kiekviena valstybė narė apie paskirstymo būdą turi informuoti Komisiją;

I.  kadangi duomenys apie žvejybos kvotų paskirstymą turėtų būti skelbiami laikantis atitinkamų duomenų apsaugos reglamentų;

J.  kadangi ŽMTEK atliktame BŽP socialinio aspekto vertinime nustatyta, kad 2020 m. 16 iš 23 pakrantės valstybių narių atsakė į Komisijos prašymą informuoti ją apie taikytą paskirstymo metodą;

K.  kadangi ES nesilaikė termino iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę, kaip nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje; kadangi 2020 m. Komisijos priimtoje ataskaitoje dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos pirmojo įgyvendinimo ciklo, atsižvelgiant į jos holistinį pobūdį, nustatyta, kad ES apsaugos sistema yra viena iš plačiausio užmojo pasaulyje, ir padaryta išvada, kad ją reikia tobulinti siekiant spręsti tokias problemas kaip peržvejojimas kai kuriose jūrose ir netausi žvejybos praktika, plastiko atliekos, maisto medžiagų perteklius, povandeninis triukšmas ir kitų rūšių tarša;

L.  kadangi ES nesilaikė termino iki 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį; kadangi vis dėlto padaryta didelė pažanga siekiant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslo, ypač šiaurės rytų Atlante ir Baltijos jūroje, kur 2020 m. 99 proc. iškrovimų, kuriuos valdo tik ES ir dėl kurių pateiktos mokslinės rekomendacijos, buvo „tvariai valdomi ištekliai“;

M.  kadangi ES įsipareigojo įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., kuri apima 14-ąjį DVT: „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“;

N.  kadangi savo rezoliucijoje dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares „tinkamai remti perėjimą prie nedidelį poveikį darančios žvejybos“, be kita ko, „didinti nacionalinių kvotų, skiriamų mažos apimties priekrantės žvejybai, procentinę dalį“;

O.  kadangi mažos apimties priekrantės žvejyba Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) reglamente apibrėžiama kaip žvejybos veikla, kurią vykdo jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, ir be laivo žvejojantys žvejai, įskaitant vandens bestuburių rinkėjus;

P.  kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas tikslas sumažinti neigiamą žvejybos ir gavybos veiklos poveikį pažeidžiamoms jūrų buveinėms ir rūšims, be kita ko, jūros dugnui, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę;

Q.  kadangi ES biologinės įvairovės strategijos tikslai apima rūšių priegaudos sumažinimą iki tokio lygio, kad jas būtų galima atkurti ir išsaugoti;

R.  kadangi ES žuvininkystė yra strateginis Sąjungos sektorius, kuriame žvejybos ir pakrančių zonose sukuriama daug tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, išlaikoma tvari ekonomika, susiejant užimtumą ir žmonių pragyvenimo šaltinius su teritorija ir išlaikant kultūrines tradicijas;

S.  kadangi EJRŽAF teikia finansinę paramą jauniems žvejams, pradedantiems žvejybos veiklą, tačiau vėliau nėra garantijų žvejybos galimybėms įgyti;

T.  kadangi žvejyba neišvengiamai prisideda prie Sąjungos aprūpinimo maistu saugumo;

U.  kadangi žvejyba sukuria darbo vietas tiek jūroje, tiek sausumoje; kadangi kai kurie regionai yra priklausomi nuo vietos lygmeniu vykdomo iškrovimo, kad būtų užtikrintas daugelio įmonių gyvybingumas ir išlaikytos aktyvios pakrančių bendruomenės;

V.  kadangi nėra išsamios ataskaitos apie tai, kaip Komisija įgyvendina BŽP reglamento 17 straipsnį, o tai reiškia, kad vieninteliai galimi vertinimai, kuriais gali būti grindžiamas šis pirminis įgyvendinimo vertinimas, yra ŽMTEK, labdaros organizacijų, paties žuvininkystės sektoriaus, NVO ir suinteresuotųjų subjektų paskelbti vertinimai;

W.  kadangi, remiantis naujausiu ŽMTEK atliktu BŽP socialinio aspekto vertinimu, į Komisijos 2020 m. prašymą valstybėms narėms pateikti informaciją apie savo paskirstymo sistemą buvo įtrauktas klausimas dėl poveikio vertinimo ir tik dvi valstybės narės (Švedija ir Danija) pranešė atliekančios tokį vertinimą; kadangi toje pačioje ataskaitoje nustatyta, kad 2020 m. tik 16 iš 23 pakrantės valstybių narių atsakė į Komisijos prašymą informuoti ją apie taikytą paskirstymo metodą; kadangi kai kurie iš šių atsakymų buvo mažai naudingi, nes juose buvo pateikti tik išsamūs nacionalinio žvejybos laivyno aprašymai arba paprasčiausiai pabrėžiamas ketinimas juos paskirstyti, nenurodant „skaidrių ir objektyvių“ kriterijų;

X.  kadangi 2020 m. žvejybos sezonu mažos apimties žvejybos laivams skirta paprastųjų tunų kvota Italijoje buvo 3,03 proc., Kroatijoje – 11,6 proc., Prancūzijoje – 11,89 proc., Portugalijoje – 13,68 proc. ir Ispanijoje – 36,93 proc.;

Y.  kadangi daugumą išteklių daugiausia žvejoja ne to paties tipo laivynai, tačiau kai kuriuos išteklius žvejoja ir mažos, ir didelės apimties žvejybos laivynai;

Z.  kadangi įgyvendindama BŽP reglamento 17 straipsnį ir paskirstydama žvejybos kvotas pagal skaidrius ir objektyvius aplinkosauginio, socialinio ar ekonominio pobūdžio kriterijus, ES gali užtikrinti teisingą perėjimą prie mažaanglio ir mažo poveikio žvejybos laivyno; kadangi šis tikslas turi būti derinamas su tikslu užtikrinti naudą ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti aprūpinimą maistu;

AA.  kadangi Komisija rengia žvejybos išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos veiksmų planą, kuris turi padėti siekti vieno iš pagrindinių Europos žaliojo kurso tikslų užtikrinant, kad žvejyba taptų tausesnė, ir tinkamai apsaugant jūrų ekosistemas bei jų biologinę įvairovę;

AB.  kadangi 2020 m. lapkričio 10 d. Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė susitarimą dėl reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas; kadangi vėliau Taryboje balsuojant šis susitarimas buvo atmestas, o tai prieštarauja sprendimui, dėl kurio jau buvo susitarta su kitomis dviem institucijomis;

AC.  kadangi „Brexit’as“ taip pat turėjo įtakos žvejybos teisių paskirstymui ES;

1.  primena, kad žuvų ištekliai yra viešasis gamtinis išteklius, kad žvejybos veikla ir valdymas yra šiuo ištekliumi grindžiamas turtas ir priklauso mūsų bendram paveldui, ir kad žuvų ištekliai turėtų būti valdomi taip, kad būtų užtikrinta didžiausia ilgalaikė nauda visuomenei, kuo labiau sumažintas poveikis ekosistemoms ir užtikrintas aprūpinimas maistu teikiant sveiką maistą; primena, kad Europos laivyno ekonominis pelningumas turėtų būti užtikrintas aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tausiai naudojant išteklius ir remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis bei atsargumo principu;

2.  pabrėžia, kad kvotos dalys ir žvejybos galimybės yra teisė į viešuosius išteklius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją paskirstyti žvejybos galimybes ir laikantis stabilumo ir nuspėjamumo principų, jokiam subjektui neturėtų būti suteikta ilgalaikė neribota teisė į tam tikrą kvotą ar žvejybos galimybes;

3.  pabrėžia, kad žvejybos, kuriai taikomos kvotos, atveju dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių problemos žvejybos operacijos gali būti sustabdytos iki sezono pabaigos, o tai gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių žvejams; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad gera kvotų sistema turėtų apimti pakankamą lankstumą, nes ji leistų žvejams, kuriems reikia papildomų kvotų žvejybą stabdančių žuvų rūšims, ir žvejams, kurie turi kvotų, pasiekti abiem pusėms naudingą rezultatą;

4.  pabrėžia, kad valstybės narės pačios nustato kriterijus, kuriuos jos taiko paskirstydamos žvejybos galimybes;

5.  pažymi, kad Komisija nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš jokią valstybę narę dėl BŽP reglamento 17 straipsnio laikymosi;

Objektyvių ir skaidrių kriterijų taikymas

6.  pabrėžia, kad Komisija neatliko tyrimo, kuriame būtų analizuojamas kvotų paskirstymo pagal BŽP reglamento 16 ir 17 straipsnius kriterijų taikymas; pažymi, kad trūksta skaidrumo ir kad kelios valstybės narės viešai neskelbia, kokius kriterijus jos taiko skirstydamos žvejybos galimybes, ir ragina jas paskelbti tuos kriterijus viešai ir lengvai prieinamu būdu; primena, kad objektyvus paskirstymo metodas apima aiškų ir nedviprasmišką tinkamai apibrėžtų paskirstymo kriterijų aprašymą, įskaitant aiškų kriterijų santykinio lyginamojo svorio arba jų naudojimo sąlygų, jei paskirstymo kriterijai yra keli, aprašymą;

7.  ragina Komisiją prireikus parengti ataskaitą apie tai, kaip kiekviena valstybė narė taiko BŽP reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytus kriterijus;

8.  ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su žvejybos galimybių paskirstymo skaidrumu;

9.  pabrėžia, kad skaidrūs paskirstymo kriterijai yra vienas iš parametrų, užtikrinančių stabilumą ir teisinį tikrumą veiklos vykdytojams; pabrėžia, kad pageidautina, jog visoje Sąjungoje būtų daroma pažanga kriterijų ir jų praktinio taikymo skaidrumo srityje; todėl pabrėžia, kad informacija apie žvejybos galimybių sistemos veikimą, įskaitant paskirstymo metodą, turėtų būti lengvai prieinama ir ją turėtų galėti suprasti visi, ypač veiklos vykdytojai ir suinteresuotieji subjektai, kad būtų lengviau taikyti nuoseklų, taisyklėmis grindžiamą paskirstymo metodą, kuris leistų užtikrinti geresnę kontrolę, vienodas galimybes visoms suinteresuotosioms šalims ir didesnį nuspėjamumą žvejams;

10.  ragina valstybes nares viešai paskelbti savo atitinkamus žvejybos galimybių paskirstymo metodus, laikantis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų;

11.  mano, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, privalo užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi BŽP reglamento 17 straipsnyje įtvirtintų nurodymų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės, vykdydamos aktyvią ir nuolatinę stebėseną, tinkamai taikytų 17 straipsnyje nurodytą privalomą skaidrumo nuostatą, susijusią su nacionalinių kvotų paskirstymo procesais, ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko šio reikalavimo;

12.  mano, kad gamintojų organizacijos, kooperatyvai ir kvotų savininkai gali savanoriškai pranešti apie savo kvotų paskirstymą, tačiau negali būti įpareigoti tai daryti dėl duomenų apsaugos teisės aktų;

13.  primena, kad gamintojų organizacijos ir žvejų gildijos atlieka esminį vaidmenį paskirstant žvejybos kvotas įvairiems laivams ir jas valdant; pažymi, kad daugelyje valstybių narių gamintojų organizacijoms priklauso palyginti nedaug smulkiųjų žvejų ir dar mažiau smulkiųjų žvejų patys turi jiems skirtas gamintojų organizacijas, o tai riboja jų galimybes naudotis šiuo kanalu žvejybos kvotoms gauti; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti gamintojų organizacijų steigimą smulkiesiems žvejams ir jų pačių iniciatyva;

14.  mano, kad paskirstymo metodai turėtų būti parengti dalyvaujant žvejybos bendruomenėms, regioninėms valdžios institucijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, užtikrinant, kad visiems laivyno segmentams, gamintojų organizacijoms, žvejybos asociacijoms ir darbuotojų organizacijoms būtų tinkamai atstovaujama, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir kad į juos turėtų būti įtrauktos apsaugos priemonės, pvz., pranešimo laikotarpiai, kad žvejai galėtų prisitaikyti, jei valstybės narės nuspręstų pakeisti savo paskirstymo metodą;

15.  ragina valstybes nares sukurti tokias paskirstymo sistemas, kad būtų užtikrintas paprastumas, išvengta apsunkinančių biurokratinių procesų ir galiausiai sudarytos sąlygos veiklos vykdytojams ir suinteresuotiesiems subjektams stebėti paskirstymo kriterijus ir procesą;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas ir lygias galimybes visiems žvejams, kad būtų sudarytos sąžiningos galimybės naudotis jūrų ištekliais;

Aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių kriterijų taikymas

17.  pažymi, kad nuo tada, kai įsigaliojo reformuota BŽP ir BŽP reglamento 17 straipsnis, Komisija dar nepateikė ataskaitų ir neužregistravo atvejų, kad valstybės narės pakeistų savo paskirstymo metodus, o tai rodo, kad 2013 m. BŽP reforma neturėjo didelio poveikio paskirstymo metodams; pažymi, kad ŽMTEK savo ataskaitoje dėl BŽP socialinio aspekto nurodo, kad nors apskritai valstybės narės BŽP reglamento 17 straipsnio tiesiogiai nesusiejo su savo nacionalinėmis kvotų paskirstymo sistemomis, paskirstymo procese jos taiko arba taikė kriterijus, kurie galėtų būti apibūdinami kaip socialiniai kriterijai;

18.  pažymi, kad anksčiau sužvejotų žuvų kiekiai šiuo metu yra dažniausi kriterijai, kuriuos valstybės narės taiko paskirstydamos žvejybos galimybes; mano, kad tokiais kriterijais užtikrinamas stabilumas, pripažįstama laivyno ir žvejų bendruomenių priklausomybė nuo žvejybos išteklių ir tai, kad laivynams ir žvejų bendruomenėms svarbu turėti stabilią ir nuspėjamą prieigą prie žvejybos išteklių;

19.  pažymi, jog iš turimų duomenų matyti, kad vos kelios valstybės narės, paskirstydamos žvejybos galimybes, taiko aplinkosauginio, socialinio ar ekonominio pobūdžio kriterijus ir kad, jei tie kriterijai ir taikomi, jie neturi didelės reikšmės skiriant galutines kvotas;

20.  primena, jog BŽP reglamento 17 straipsnyje teigiama, kad „[s]kirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus“; pažymi, kad versijoje anglų kalba vartojamas žodis „shall“; pažymi, kad tarp įvairių kalbinių versijų esama neatitikimų, dėl kurių gali būti skirtingai aiškinamas teisiškai privalomas šios formuluotės reikalavimas; vis dėlto pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje Spika (C-540/16)(7) daro išvadą, kad valstybės narės, paskirstydamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali naudotis pagal BŽP reglamento 16 straipsnį, turi taikyti „skaidrius ir objektyvius kriterijus“; ragina Komisiją svarstyti šį klausimą būsimoje ataskaitoje dėl BŽP veikimo;

21.  palankiai vertina tai, kad dabartiniai paskirstymo metodai, daugiausia grindžiami istorinėmis teisėmis, užtikrina tam tikrą žvejybos sektoriaus ekonominio stabilumo lygį, o tai gali būti sąlyga, leidžianti veiklos vykdytojams diegti naujoves ir taikyti tvaresnius metodus, tačiau pripažįsta, kad kai kuriais atvejais jie prisideda prie tokių tendencijų kaip ekonominė koncentracija žvejybos sektoriuje, dėl kurios iškraipoma konkurencija, atsiranda kliūčių naujiems rinkos dalyviams ir sektorius tampa nepatrauklus naujiems jauniems žvejams; be to, mano, kad šie metodai kai kuriais atvejais nesuteikia pakankamai paskatų žvejams, įgyvendinantiems mažesnį poveikį aplinkai darančią žvejybos praktiką, ir neužtikrina sąžiningų galimybių visiems žvejams, įskaitant smulkiuosius žvejus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti teisingą kvotų paskirstymą skirtingiems laivyno segmentams, atsižvelgiant į visų žvejų poreikius;

22.  pažymi, kad ištekliams, kurių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis didėja, pvz., gero išteklių valdymo arba sėkmingo atkūrimo plano atveju, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę paskirstyti papildomas kvotas remdamosi ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos kriterijais pagal 17 straipsnį;

23.  pabrėžia, kad smulkioji ir tradicinė žvejyba ir jos asociacijos, pvz., „Cofradias“, daugelyje ES pakrančių zonų ir salų yra pagrindinis vietos visuomenės, ekonomikos, kultūros ir tradicijų komponentas, todėl mano, kad joms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir rūpestis, įskaitant ad hoc kvotas, ypač tais atvejais, kai dėl gero išteklių valdymo ar sėkmingo atkūrimo plano padidėja bendras išteklių kiekis;

24.  mano, kad skirstant žvejybos galimybes svarbu taikyti 17 straipsnyje nurodytus visų rūšių kriterijus (ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius), kad būtų visapusiškai pasiekti BŽP reglamente, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir 2030 m. Biologinės įvairovės strategijoje nustatyti tikslai; primena, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už paskirstymo kriterijų rengimą ir įgyvendinimą;

25.  primena, kad dažnai trūksta kokybiškų duomenų apie mėgėjų žvejybos poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį arba jie yra neišsamūs, o tai reiškia, kad aplinkos, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijai negali būti parengti taip, kaip reikalaujama pagal 17 straipsnį;

26.  primygtinai ragina Komisiją gerinti ir stiprinti tokių duomenų apie mėgėjų žvejybą rinkimą taikant patobulintą duomenų rinkimo sistemą ir kitas politikos priemones;

27.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekviena atitinkama valstybė narė žvejybos galimybes paskirstytų pagal BŽP reglamentą ir visų pirma 17 straipsnį, taikydama skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus; mano, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi subsidiarumo principo, turėtų užtikrinti, kad kriterijai būtų tvarūs ir subalansuoti, kad būtų atsižvelgiama į vietos ypatumus ir iššūkius, kuriuos būtina spręsti;

28.  mano, kad įvairių rūšių žvejybos veikla ir jos tikrosios sąlygos visoje ES labai skiriasi, todėl nėra visiems tinkančių ekonominio, aplinkosauginio ar socialinio pobūdžio kriterijų, kuriuos būtų galima vienodai taikyti visoje ES;

29.  primena, kad valstybės narės ir gamintojų organizacijos keliose šalyse sukūrė kvotų rezervus, kurie galėtų būti paskirstyti žvejams remiantis aplinkosauginiais, ekonominiais ir socialiniais kriterijais;

30.  ragina valstybes nares skatinti žvejus taikyti tvariausią ir labiausiai aplinką tausojančią žvejybos praktiką, metodus ir inovacijas; mano, kad tokios paskatos turėtų būti apsvarstytos rengiant paskirstymo metodą pagal 17 straipsnį, ir ragina valstybes nares savo paskirstymo procesuose atsižvelgti į klimato ir ekosistemos aspektus, remiantis skaidrių kriterijų rinkiniu; primena, kad pagal 17 straipsnį valstybės narės turi stengtis teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, pavyzdžiui, suvartojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms;

31.  ragina valstybes nares vykdant savo paskirstymo procesus skatinti veiklos vykdytojus pradėti ir stiprinti socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų organizacijomis, taip pat visapusiškai taikyti kolektyvines sutartis, kad būtų skatinamas socialinis tvarumas ir sąžiningos darbo sąlygos žuvininkystės sektoriuje;

32.  primena, kad valstybės narės turi stengtis teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai; pažymi, kad kai kurios valstybės narės tokias paskatas teikia; ragina ir kitas valstybes nares teikti tokias paskatas;

33.  pabrėžia, kad žvejybos galimybių paskirstymas taikant tokius kriterijus kaip mažesnis poveikis aplinkai ir atsižvelgiant į ankstesnius duomenis apie veiklos vykdytojo nuostatų laikymąsi gali padėti atkurti žuvų populiacijas iki tvaraus lygio ir pagerinti biologinės įvairovės apsaugą;

34.  ragina valstybes nares, laikantis BŽP reglamento 17 straipsnio, remti jaunų ir naujų žvejų veiklos pradžią, siekiant sumažinti patekimo į rinką kliūtis, spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir galiausiai palengvinti labai reikalingą kartų kaitą žuvininkystės sektoriuje; be to, ragina valstybes nares pasinaudoti visomis EJRŽAF teikiamomis galimybėmis kartų kaitos problemai spręsti;

35.  ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su atitinkamomis valstybėmis narėmis įgyvendinant BŽP reglamento 17 straipsnio nuostatas; ragina Komisiją ir toliau padėti valstybėms narėms, kai jos rengia savo žvejybos galimybių paskirstymo metodiką, visapusiškai taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio pobūdžio kriterijus, pvz., paskelbiant gaires; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti galimybes, kaip užtikrinti žvejams ekonominį stabilumą ir ateities perspektyvas;

36.  ragina Komisiją būsimoje ataskaitoje dėl BŽP reglamento veikimo išnagrinėti, kaip valstybės narės įgyvendina BŽP reglamento 17 straipsnį, ir pateikti pasiūlymų, kaip jį pagerinti;

37.  pabrėžia, kad ES vis dar neturi teisėkūros priemonės, kad galėtų įgyvendinti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos paskutinėse sesijose priimtus sprendimus; su dideliu susirūpinimu pabrėžia, kad dėl tokios norminės spragos gali kilti pavojus svarbių kvotų paskirstymui ES žuvininkystės sektoriuje; todėl primygtinai ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl šalių jau pasiekto susitarimo, kuris atitiktų Parlamento poziciją;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 164, 2008 6 25, p. 19. (2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (3) OL C 506, 2021 12 15, p. 160. (4) OL L 247, 2021 7 13, p. 1. (5) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (6) OL C 184, 2022 5 5, p. 2. (7) 2018 m. liepos 12 d. Sprendimas UAB „Spika“ ir kt. / Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, C-540/16, ECLI:EU:C:2018:565.