Priimti tekstai - Valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (Pastangų pasidalijimo reglamentas) ***I

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2021/0200(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A9-0163/2022
Pateikti tekstai : A9-0163/2022		Debatai : PV 07/06/2022 - 7 CRE 07/06/2022 - 7 PV 13/03/2023 - 15 CRE 13/03/2023 - 15		Balsavimas : PV 08/06/2022 - 16.1 CRE 08/06/2022 - 16.1 PV 14/03/2023 - 7.6 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P9_TA(2022)0232 P9_TA(2023)0065

Priimti tekstai

247k

69k

Trečiadienis, 2022 m. birželio 8 d. - Strasbūras

Valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (Pastangų pasidalijimo reglamentas) ***I

P9_TA(2022)0232

A9-0163/2022

2022 m. birželio 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai(1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (COM(2021)0555 – C9-0321/2021 – 2021/0200(COD))(2)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis

(1) 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kartu atsižvelgiant į, be kita ko, teisingumo ir bendrų, bet diferencijuotų pareigų ir atitinkamų pajėgumų principus. 2021 m. lapkričio mėn. priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad toliau apribojant vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus;

Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(1a) poreikis imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tampa vis aktualesnis, kaip pastaruoju metu teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“) ir 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ (angl. „Climate Change 2022: Impacts, Adaptation and Vulnerability“). IPCC labai tvirtai pareiškė, kad klimato kaita kelia grėsmę žmonių gerovei ir planetos sveikatai, o bet koks tolesnis bendrų iš anksto numatytų pasaulinių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų vilkinimas praras trumpą ir greitai besibaigiantį galimybių visiems užtikrinti tinkamą ir tvarią ateitį laikotarpį. IPCC pateikia naujus vertinimus, kad per ateinančius dešimtmečius visuotinis atšilimas gali viršyti 1,5 °C, ir pažymėjo, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus nedelsiant, greitai ir dideliu mastu sumažintas, nepavyks pasiekti, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas iki maždaug 1,5 °C ar net 2 °C. Todėl Sąjunga turėtų spręsti šį neatidėliotiną klausimą didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė;

Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis

(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(3) Europos žaliasis kursas31 yra atspirties taškas siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/111931a 2 straipsnio 1 dalyje. Jis apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia visų lyčių asmenis ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, kenčiantiems energijos ar transporto nepriteklių ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Pertvarka taip pat skirtingai veikia valstybes nares ir regionus. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

__________________

31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019)0640.

31a 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(3a) kad šiame reglamente išdėstyti klimato srities užmojai būtų socialiai priimtini, jie turėtų būti suderinti su lygiaverčiais socialiniais užmojais. Didesnis užmojų lygis reiškia esminius pokyčius paveiktuose sektoriuose, o tai gali turėti poveikį socialinei ir darbo sritims. Kartu su persvarstytais išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais turi būti imtasi pakankamai finansinių ir politinių priemonių, kad būtų užtikrintas tų tikslų įgyvendinimas socialiai sąžiningu būdu. Priemonės gali apimti, be kita ko, poveikio užimtumui vertinimų, kurių metu įvertinamas poveikis darbo vietoms ir darbo sąlygoms nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, atlikimą, taip pat nacionalinių ir Sąjungos išteklių skyrimą socialinės adaptacijos priemonėms ir kokybiškų darbo vietų kūrimui, lyčių lygybei užtikrinti, mokymuisi visą gyvenimą, profesiniam mokymui ir socialinei apsaugai finansuoti bei veiksmingoms kolektyvinėms deryboms užtikrinti. Taip pat svarbu, kad būtų laiku konsultuojamasi su nacionaliniais socialiniais partneriais ir jie būtų veiksmingai įtraukiami sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis, kuriant ir įgyvendinant nacionalines šio reglamento įgyvendinimo priemones;

Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(3b) be to, perėjimas prie Sąjungos ekonomikos, suderinamas su tikslu pasiekti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m., gali turėti ypatingą poveikį tam tikriems ekonomikos sektoriams, visų pirma pažeidžiamoms šių sektorių labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Svarbu, kad įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės sukurtų palankią aplinką šioms įmonėms pereiti prie praktikos, kurią taikant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis ir palaipsniui jų visiškai neišskiriama;

Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(3c) Jungtinių Tautų aplinkos programa ir EBPO pasaulinis aplinkos forumas padarė išvadą, kad aplinkos pokyčiai daro su lytimi susijusį poveikį lytį. Pagal lytį diferencijuoti vaidmenys taip pat nulemia skirtingą visų lyčių pažeidžiamumą klimato kaitos padarinių atžvilgiu, o klimato kaitos poveikis didina lyčių nelygybę;

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. Be to, jame nustatyta, kad įgyvendinant šį tikslą pirmenybė turi būti teikiama greitam ir nuspėjamam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, o kartu turi būti didinamas šalinimas natūraliais absorbentais. Grynasis absorbuotas kiekis, kuriuo prisidedama prie 2030 m. tikslo, yra ne didesnis kaip 225 mln. CO2 ekvivalento tonų, o likusi tikslo dalis turi būti pasiekta tiesiogiai mažinant išmetamųjų teršalų kiekį;

__________________

32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis

(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;

(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir nacionaliniu lygmeniu nustatomus Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;

__________________

33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis

(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934;

(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema gali būti taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934. Tačiau kai kurių sektorių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastaraisiais metais padidėjo arba išliko stabilus;

__________________

34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis

(9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

(9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, jau sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(9a) po 2030 m. Sąjunga ir kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi pasiekti visos Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir po to siekti užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą. Reglamentas (ES) 2018/842 turėtų užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų nukreiptos į išmetamo teršalų kiekio trajektorijas, ir patvirtintų konkrečią ilgalaikę politiką, kuri padėtų pasiekti šį tikslą;

Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis

(10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;

(10) kad būtų įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą ir pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, visi sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;

Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis

(11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;

(11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Vis dėlto valstybių narių tikslų pasiskirstymas nesutampa, į tai reikėtų atsižvelgti vertinant, kaip nacionaliniais tikslais ekonomiškai efektyviai ir sąžiningai prisidedama prie tikslo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(11a) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate dėl Išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos pabrėžta, kad metanas yra stiprų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžiančios tik anglies dioksidui. Molekuliniu lygmeniu metanas yra paveikesnis už anglies dioksidą. Nors metanas atmosferoje išlieka trumpiau nei anglies dioksidas, jis daro didelę įtaką klimatui. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano, prie kurio nuo to laiko iš viso prisijungė daugiau nei 100 šalių. Įsipareigojimą pasirašiusios šalys siekia bendro tikslo iki 2030 m. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį bent 30 %, palyginti su 2020 m. lygiu, ir sugriežtinti ataskaitų teikimo standartus. Metanas, azoto oksidas ir vadinamosios fluorintos dujos kartu sudaro daugiau nei 20 % Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atsižvelgiant į tuos įsipareigojimus ir į daugelio šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpalaikį pobūdį, tikslinga nustatyti vieną ar daugiau Sąjungos tikslų dėl visuose sektoriuose išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis

(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;

(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuriuo siekiama užtikrinti žaliąjį ekonomikos gaivinimą ir kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Tikslinga visą šį dešimtmetį išlaikyti stabilią, nuspėjamą ir plačių užmojų išmetamųjų teršalų reguliavimo būdą, kad būtų užtikrintas būtinas išmetamųjų teršalų mažinimas ir planavimo saugumas;

Pakeitimai 16 ir 55
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis

(14) todėl tikslinga 2025 m. atnaujinti metines kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;

Išbraukta.

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(14a) pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginio išmetimo, kurį reikės papildyti didesniu CO2 kiekio absorbavimu, mažinimui, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Reglamente (ES) 2021/1119 pripažįstama, kad anglies dioksido absorbentai apima natūralius ir technologinius sprendimus. Technologinių sprendimų, skirtų anglies dioksido absorbavimui, vaidmuo taip pat aptartas keliose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitose, ypač III darbo grupės įnaše į šeštąją vertinimo ataskaitą. Svarbu, kad Sąjungos mastu būtų įdiegta saugiai ir nuolat saugomo anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo technologiniais sprendimais sistema, kuri valstybėms narėms ir rinkos operatoriams suteiktų aiškumo, kaip padidinti tokį absorbavimą. Kai galioja tokia sertifikavimo sistema, galima atlikti tokio absorbavimo apskaitos analizę pagal Sąjungos teisę, įskaitant tai, ar tokio absorbavimo apskaita turi įtakos išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kiekiui. Toks absorbavimas yra papildomas ir nekompensuoja būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pagal Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus;

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis

(15) Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui. Valstybėms narėms, kurios turi teisę naudotis šia lankstumo galimybe, bet pagal Reglamentą (ES) 2018/842 ja nepasinaudojo 2019 m., turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti tą sprendimą, siekiant atsižvelgti į siūlomus naujus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atitinkamoms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista dažniau peržiūrėti procentinius dydžius, apie kuriuos jos pranešė;

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(16a) siekiant užtikrinti ir skatinti, kad valstybės narės laikytųsi savo minimalių įnašų 2021–2030 m. laikotarpiu pagal iš dalies pakeistą Reglamentą (ES) 2018/842, korekciniai veiksmai turėtų būti sustiprinti ir glaudžiau susieti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato planais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999. Jei valstybė narė dvejus metus iš eilės viršija savo metinę išmetamųjų teršalų kvotą, ta valstybė narė turėtų persvarstyti savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, pateiktą jai pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, kartu suteikdama galimybę visuomenei dalyvauti šiame procese;

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(16b) Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) šalys1a. Viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminė Sąjungos demokratinių vertybių dalis ir teisinės valstybės apsaugos priemonė. 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“ Komisija pripažino, kad teisė kreiptis į teismą nėra užtikrinama visose valstybėse narėse, ir paragino Tarybą ir Europos Parlamentą nustatyti aiškias teisės kreiptis į teismą nuostatas sektorių teisės aktuose. Todėl tikslinga numatyti nuostatą, kuria būtų užtikrinama visuomenės teisė kreiptis į teismą dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2018/842;

__________________

1a OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(16c) kad pasiektų iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2018/842 ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais mokslo pasiekimais. Todėl iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2018/842 prireikus reikėtų atsižvelgti į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, įsteigtos pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnį, rekomendacijas;

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis

(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

Išbraukta.

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(18a) atsižvelgiant į ilgalaikį veiksmingos klimato apsaugos aspektą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, ir į Sąjungos įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, aiškumas dėl valstybių narių individualių ilgalaikių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijų po 2030 m. suteiktų galimybę tiksliau planuoti politiką. Todėl tikslinga įtraukti procesą, kuriame kiekvienai valstybei narei būtų nustatytos nacionalinės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijos ne vėliau kaip iki 2050 m.;

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
Pavadinimas

-1) Pavadinimas pakeičiamas taip:

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu ir vėliau sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) 2018/842
1 straipsnis

1) 1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „40 %“;

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – ne vėliau kaip 2030 m. 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis. Taip prisidedama prie ilgalaikio tikslo Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m., ir po to siekiant neigiamo išmetamųjų teršalų kiekio balanso. Taip juo prisidedama siekiant Reglamento (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės, kaip nustatyti metines išmetamųjų teršalų kvotas ir vertinti valstybių narių pažangą, padarytą siekiant jų minimalių įnašų, ir sudaromos sąlygos nustatyti Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus po 2030 m. sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis.“

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

2a) Į 2 straipsnį įterpiama ši dalis:

„1a. Šio reglamento taikymo tikslais gali būti laikoma, kad visai netaršūs yra tik biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Jeigu transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, biomasės kuro ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinių arba pašarinių augalų, dalis yra didesnė už maksimalią Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnyje nustatytą dalį, tie skysčiai ir kuras šio reglamento tikslais nebelaikomi netaršiais. Ne vėliau kaip 2024 m. sausio mėn. Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekdama pagal šį straipsnį iš dalies pakeisti Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytas taisykles, susijusias su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo ir ataskaitų teikimo reikalavimais.“

_________

1a 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

Pakeitimai 27, 57cp ir 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/842
4 straipsnio 2 ir 3 dalys

3) 4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

a) 2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;

b) 2023, 2024 ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;

b) 2023–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri nustatyta pagal 2016, 2017 ir 2018 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;

c) 2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2024 m. nuo vidutinio 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.

3. Komisija, po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.

2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.

2023, 2024 ir 2025 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.

2023–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.

2026–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir išsamia naujausių 2021, 2022 ir 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, peržiūra.

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
4 straipsnio 5 a dalis (nauja)

3a) 4 straipsnis papildomas šia dalimi:

5a. „Veiksmai, kurių imamasi siekiant apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, įgyvendinami laikantis sąžiningos ir teisingos pertvarkos visiems. Komisija priima bendras gaires, kuriose nustatomi metodai, skirti padėti valstybėms narėms įgyvendinti tą sąžiningą ir teisingą pertvarką visiems.“

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
4 a straipsnis (naujas)

3b) įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Minimalus įnašas į kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą iki 2030 m.

1. Iki 2023 m. liepos mėn. Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomi vienas ar daugiau Sąjungos masto tikslų dėl kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis, kiekio mažinimo iki 2030 m. Tikslas arba tikslai suderinami su numatomu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, būtinu šio reglamento 1 straipsnyje nustatytam tikslui ir Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, ir siūlomi glaudžiai konsultuojantis su Mokslo patariamąja taryba klimato kaitos klausimais.

2. Iki 2023 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina Sąjungos mastu suplanuotą ir įgyvendintą kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius įstatymus ir politiką, įskaitant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, sudarytus laikantis Reglamento (ES) 2018/1999, ir Bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus, sudarytus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2021/21151a. Jei Komisija pagal 1 dalį pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir įvertina, kad nesitikima, kad kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas arba tikslai, nurodyti toje dalyje, bus pasiekti, Komisija pateikia rekomendacijas dėl papildomų švelninimo priemonių, o valstybės narės imasi atitinkamų priemonių.

3. Jei Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje arba savo metiniame vertinime pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį daro išvadą, kad Sąjunga nedaro pakankamai pažangos siekdama minimalaus kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo pagal šio reglamento 1 straipsnį, jei reikia, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, į kuriuos gali būti įtraukti sektorių tikslai arba konkretiems sektoriams taikomos priemonės, arba abu.“

___________

1a 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 1 ir 2 dalys

3c) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

1. 2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.

„1. 2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.“

2. 2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.

Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 3 dalies a punktas

3d) 5 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) 2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir

„a) 2021 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos dalį, sudarančią iki 5 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalies, vėlesniems metams iki 2025 m., ir“

Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 e punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 3 dalies b punktas

3e) 5 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

b) 2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.

b) 2022–2024 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 10 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2025 m.

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 f punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

3f) 5 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:

„ba) 2026–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 10 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.“

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 g punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 4 dalis

3g) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

„4. Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2025 m.“

Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir nurodo perleidimo kainą už CO2 ekvivalento toną.“

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 h punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
5 straipsnio 6 dalis

3h) 5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės gali panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.

„Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės panaudoja kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir viešai paskelbia tokią informaciją lengvai prieinama forma. Valstybė narė, kuri perleidžia metines išmetamųjų teršalų kvotas kitai valstybei narei, paskelbia perleidimo įrašą ir viešai paskelbia atlygį, gautą už tas kvotas.“

Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 i punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
6 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

3i) 6 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

II priede išvardytos valstybės narės du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m., gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, ir jį sumažinti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

„II priede išvardytos valstybės narės iki 2023 m. gali nuspręsti peržiūrėti savo sprendimą dėl pranešimo ir du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m., gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, ir jį sumažinti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.“

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
8 straipsnis

5a) 8 straipsnis pakeičiamas taip:

8 straipsnis

Taisomieji veiksmai

1. Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai ir paskelbia taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:

„1. Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:

-a) išsamų paaiškinimą, kuriame nurodomos priežastys, kodėl valstybė narė nepasiekė pakankamos pažangos vykdydama savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;

-ab) bendrą Sąjungos finansavimo sumą, kurią valstybė narė gavo išlaidoms ir investicijoms, susijusioms su klimato kaita ir žaliąja pertvarka, tai, kaip šiuo finansavimu prisidėta prie jos įsipareigojimų pagal šio reglamento 4 straipsnį vykdymo, ir tai, kaip ji šiuo tikslu ketina panaudoti tokį finansavimą, kad įvykdytų šiuos įsipareigojimus;

a) papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;

b) griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

b) griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą; jei valstybė narė įsteigė nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, ji kreipiasi į šį organą patarimo, kad nustatytų būtinus veiksmus;

ba) papildomo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, kuris, valstybių narių vertinimu, bus pasiektas taikant tą politiką, ataskaita ir metodas, taikytas šiam papildomam išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui apskaičiuoti;

bb) kaip taisomųjų veiksmų planu bus sustiprintas valstybės narės integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

1a. Jei valstybė narė viršija metinę išmetamųjų teršalų kvotą dvejus ar daugiau metų iš eilės, ji imasi savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir nacionalinės ilgalaikės strategijos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 peržiūros. Valstybė narė užbaigia tą peržiūrą per 6 mėnesius. Komisija parengia rekomendacijas dėl to, kaip patikslinamas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas ar nacionalinė ilgalaikė strategija, arba abu šie dokumentai. Valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtus planus kartu su pareiškimu, kuriame nurodo, kaip siūlomomis peržiūros nuostatomis reikia ištaisyti nacionalinių metinių išmetamųjų teršalų kvotų neatitiktį ir kaip ji prireikus atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas. Jeigu integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas arba ilgalaikė strategija iš esmės nekeičiami, valstybė narė viešai paskelbia paaiškinimą, kuriame išdėsto to priežastis.

2. Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.

2. Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra ir Mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, įsteigta pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnį, padeda Komisijai vertinti taisomųjų veiksmų planus.

3. Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.

3. Komisija pateikia nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir atitinkamai patikslina savo taisomųjų veiksmų planą. Jeigu atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją arba kurią nors esminę jos dalį, ji Komisijai pateikia pagrindimą.

3a. Taisomųjų veiksmų planai, Komisijos nuomonės, taip pat 1, 1a ir 3 dalyse nurodyti gauti valstybių narių atsakymai ir pagrindimai turi būti prieinami visuomenei.

3b. Atnaujindamos savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, valstybės narės pateikia nuorodas į savo taisomųjų veiksmų planus pagal 1 ir 1a dalis ir, prireikus, visas pagal šį straipsnį Komisijos pateiktas nuomones.“

Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Reglamentas (ES) 2018/842
9 straipsnio 2 dalis

2. Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.

„2. Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu arba 2026–2030 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, kaip nustatyta pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmesto perviršinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu tonomis.“

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Reglamentas (ES) 2018/842
11 a straipsnis

7) Įterpiamas šis straipsnis:

Išbraukta.

11 a straipsnis

Papildomas rezervas

1. Jei iki 2030 m. Sąjunga, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119** 3 straipsnio ir neviršydama didžiausio leidžiamo absorbentų indėlio, grynąjį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažina bent 55 %, palyginti su 1990 m., Sąjungos registre sukuriamas papildomas rezervas.

2. Valstybės narės, nusprendusios neprisidėti prie papildomo rezervo ir juo nesinaudoti, apie savo sprendimą praneša Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3. Papildomas rezervas sudaromas iš grynojo absorbuoto kiekio, kurį dalyvaujančios valstybės narės sukaupia 2026–2030 m. laikotarpiu, viršydamos savo atitinkamus tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, atėmus:

a) visus kiekius, susijusius su lankstumo galimybėmis, kuriomis pasinaudota pagal Reglamento (ES) 2018/841 11–13b straipsnius,

b) kiekius, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų pagal šio reglamento 7 straipsnį.

4. Jei sudaromas papildomas rezervas pagal 1 dalį, dalyvaujanti valstybė narė gali juo pasinaudoti, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu,

b) valstybė narė išnaudojo lankstumo priemones pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis,

c) valstybė narė kiek tik buvo įmanoma pagal 7 straipsnį naudojo grynąjį absorbuotą kiekį, net jei tas kiekis nesiekė III priede nustatyto lygio ir

d) valstybė narė neatliko nė vieno grynojo perleidimo kitoms valstybėms narėms pagal 5 straipsnį.

5. Jei valstybė narė atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas, ji iš papildomo rezervo gauna papildomą kiekį, kurio jai dar trūksta, ir naudoja jį, kad atitiktų reikalavimus pagal 9 straipsnį.

Jei dėl to susidarantis bendras kiekis, kurį turi gauti visos šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės, viršija pagal šio straipsnio 3 dalį papildomam rezervui skirtą kiekį, kiekvienai iš tų valstybių narių turintis atitekti kiekis proporcingai sumažinamas.

_________

** 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
15 straipsnis

7a) 15 straipsnis pakeičiamas taip:

15 straipsnis

Peržiūra

1. Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.

„1. Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo ir Reglamento (ES) 2021/1119 tikslų.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie 2030 m. bendro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir tarpinių Sąjungos klimato srities tikslų pagal Reglamento (ES) 2021/1119 2 ir 4 straipsnius bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.

Tose ataskaitose atsižvelgiama į strategijas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 4 straipsnį, siekiant prisidėti prie ilgalaikės Sąjungos strategijos formavimo.

Tose ataskaitose atsižvelgiama į strategijas, parengtas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį, siekiant prisidėti prie ilgalaikės Sąjungos strategijos formavimo.

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
15 a straipsnis (naujas)

7b) Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Derinimas su Sąjungos ir valstybių narių poveikio klimatui neutralumo tikslu

1. Priimdama teisės aktą, nustatantį Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą pagal Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 3 dalį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodoma:

a) dabartinių nacionalinių tikslų pagal šio reglamento I priedą tinkamumas atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda ekonomiškai efektyviu ir sąžiningu būdu siekti poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m. tikslo pagal Reglamentą (ES) 2021/1119;

b) kiekvienai valstybei narei skirta išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikomas šis reglamentas, mažinimo trajektorija, suderinama su poveikio klimatui neutralumo tikslu kiekvienoje valstybėje narėje ne vėliau kaip iki 2050 m.

2. Per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo Komisija pateikia pasiūlymus apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tais pasiūlymais užtikrinamas ekonomiškai efektyvus ir sąžiningas mažinimo pastangų paskirstymas visoje Sąjungoje, remiantis 1 dalies b punkte nurodytais mažinimo trajektorijomis.“

Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
15 b straipsnis (naujas)

7c) Įterpiamas šis straipsnis:

„15b straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotieji visuomenės nariai, atitinkantys 2 dalyje nustatytas sąlygas, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis ar jų asociacijas, organizacijas arba grupes, galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra teisme ar kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje pagal įstatymus įsteigtoje institucijoje, siekiant ginčyti sprendimų, veiksmų ir neveikimo materialinį ar procesinį teisėtumą, jeigu:

a) jie neatitinka teisinių įsipareigojimų, nustatytų šio reglamento 4–8 straipsniuose; arba

b) jiems taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnis.

Šioje dalyje veiksmas arba neveikimas, kuriuo nesilaikoma teisinių įsipareigojimų pagal 4 arba 8 straipsnius, apima veiksmą arba neveikimą, susijusį su politika ar priemone, priimta siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus, jei ta politika ar priemone nepakankamai prisidedama prie tokio įgyvendinimo.

2. Laikoma, kad suinteresuotosios visuomenės nariai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas, kai:

a) yra pakankamai suinteresuoti; arba

b) pareiškia apie teisės pažeidimą, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

Kas yra pakankamas interesas nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotos visuomenės nariams plačias galimybes kreiptis į teismus laikantis Orhuso konvencijos. Todėl, įgyvendinant šią dalį, visų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir atitinkančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

3. 1 ir 2 dalimis nepanaikinama galimybė pasinaudoti išankstinės peržiūros administracinėje institucijoje procedūra ir nedaromas poveikis reikalavimui prieš pasinaudojant teisminėmis peržiūros procedūromis išnaudoti administracines peržiūros procedūras, kai toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė lengvai gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.“

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/842
16 a straipsnis (naujas)

7d) Įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Mokslinės konsultacijos dėl PPR / CARE sektorių

Pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (ESABCC) raginama savo iniciatyva teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas apie šio reglamento trajektoriją, metinius išmetamųjų teršalų lygius ir lankstumą bei jų suderinamumą su klimato srities tikslais, visų pirma siekiant, kad bet kokia tolesnė šio reglamento peržiūra būtų pagrįsta informacija. Komisija tinkamai atsižvelgia į ESABCC konsultacijas arba viešai pagrindžia jų nesilaikymo priežastis.“

(1)	*Nuorodos į „cp“ priimtų pakeitimų antraštėse suprantamos kaip atitinkama tų pakeitimų dalis.
(2)	Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0163/2022).

Atnaujinta: 2022 m. rugsėjo 27 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika