Priimti tekstai - Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF) ***I

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2021/0201(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A9-0161/2022
Pateikti tekstai : A9-0161/2022		Debatai : PV 07/06/2022 - 7 CRE 07/06/2022 - 7 PV 13/03/2023 - 15 CRE 13/03/2023 - 15		Balsavimas : PV 08/06/2022 - 16.2 CRE 08/06/2022 - 16.2 PV 14/03/2023 - 7.7 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P9_TA(2022)0233 P9_TA(2023)0066

Priimti tekstai

348k

97k

Trečiadienis, 2022 m. birželio 8 d. - Strasbūras

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF) ***I

P9_TA(2022)0233

A9-0161/2022

2022 m. birželio 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai(1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (COM(2021)0554 – C9-0320/2021 – 2021/0201(COD))(2)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

Pakeitimas 1
Teisėkūros rezoliucijos projektas
4 a nurodomoji dalis (nauja)

— atsižvelgdamas į subsidiarumo, proporcingumo ir solidarumo principus;

Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841, kuriuo supaprastinamos ataskaitų teikimo ir atitikties taisyklės ir nustatomi 2026–2030 m. valstybių narių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus tikslai, ir Reglamentas (ES) 2018/1999, kiek tai susiję su stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros gerinimu

(Tekstas svarbus EEE)

Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis

(1) 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas) įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn.36 Šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinių tyrimų rezultatais. Tai turėtų būti daroma teisingai ir laikantis bendros, bet skirtingos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principo, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines
aplinkybes. Reglamento dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) peržiūra yra unikali galimybė prisidėti prie Sąjungos klimato politikos stiprinimo iki 27-osios JTBKKK šalių konferencijos sesijos (COP 27) Egipte;

_________________

36 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(1a) Sąjungos veiksmai ir politika iki šiol buvo nepakankami, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir pasiekti 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslai. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „2020 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvos. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ pažymima, kad „Europoje ir toliau grėsmingai mažėja biologinė įvairovė ir daugelis sutartų politikos tikslų nebus pasiekti. Pagal Buveinių direktyvą saugomų rūšių ir buveinių būklės vertinimai rodo, kad daugiausia rūšių išsaugojimo būklė yra nepalanki – 60 proc. rūšių ir 77 proc. buveinių“1a. 2021 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje teigiama, kad Europoje liko tik 4,9 mln. hektarų pirminių ir senųjų miškų, kurie yra labai svarbūs biologinei įvairovei išsaugoti ir klimato kaitai švelninti, o tai sudaro tik 3 proc. viso Sąjungos miškų ploto ir 1,2 proc. visos Sąjungos sausumos ploto1b;

__________________

1a EAA „2020 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita“, p. 74.

1b Barredo Cano, J.I., Brailescu, C., Teller, A., Sabatini, F.M., Mauri, A. and Janouskova, K., „Mapping and assessment of primary and old-growth forests in Europe“, EUR 30661 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021.

Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(1b) nors medžiais apaugęs plotas didėja, Sąjungos miškų gebėjimas absorbuoti anglies dioksidą nuo 2015 m. gerokai sumažėjo ir ši tendencija turėtų išlikti. Iki 2015 m. Sąjungos žemės sektorius galėjo absorbuoti apie 7 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio (apie 300 mln. CO2 ekvivalento tonų)1a. Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis1b, 2030 m. tas pats žemės plotas absorbuos 40 proc. mažiau CO2 ekvivalento (2030 m. jis sumažės iki 185 mln. tonų CO2 ekvivalento)1c. Pastaruoju metu anglies dioksido saugojimo galimybės mažėja iš dalies dėl padidėjusio medyno kirtimo. Be to, dėl klimato kaitos 2021–2030 m. sukeltų trikdžių Europos miškų anglies dioksido saugojimo potencialas gali sumažėti 180 mln. tonų CO2 per metus ir taip daugiau kaip 50 proc. sumažinti numatomą grynąjį miškų absorbentą1d;

__________________

1a EAA ataskaita Nr. 6/2019.

1b EAA, „Total greenhouse gas emission trends and projections in Europe“ (https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/greenhouse-gas-emission-trends-6/assessment-3).

1c EAA, „Total greenhouse gas emission trends and projections in Europe“ (https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/greenhouse-gas-emission-trends-6/assessment-3).

1d Seidl, R.; Schelhaas, M.-J.; Rammer, W.; Verkerk, P. J. (2014), „Increasing forest disturbances in Europe and their impact on carbon storage“, Nature climate change 4 (9), pp. 806–810. DOI: 10.1038/nclimate2318.

Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(1c) Komisija 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatė naują augimo strategiją, kuri turi tapti pirmuoju etapu pertvarkant Sąjungą taip, kad ne vėliau kaip 2050 m. jos ekonomika atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus, būtų neutralaus anglies dioksido poveikio, joje nebūtų naudojamos nuodingos medžiagos ir ji būtų visapusiškai žiedinė, atitinkanti planetos pajėgumus. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama pasaulio mastu didinti pastangas taikyti principą „viena sveikata“, pagal kurį pripažįstamas vidinis ryšys tarp žmonių ir gyvūnų sveikatos bei sveikos ir atsparios aplinkos, taip pat padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

(1d) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiojoje ataskaitoje dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui nustatyta, kad vandenynai atlieka esminį vaidmenį absorbuojant ir perskirstant natūralų ir antropogeninės kilmės anglies dioksidą (CO2), taip pat palaikant ekosistemas;

Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis

(2) spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – tai pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“28. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo;

(2) laikytis holistinio požiūrio sprendžiant su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir sąžiningai bei įtraukiai siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, nė vieno nepaliekant nuošalyje – tai pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“28. Todėl būtina užtikrinti, kad priemonėmis, kurių imamasi šio reglamento tikslams pasiekti, būtų atsižvelgiama į reikšmingos žalos nedarymo principą ir būtiniausias apsaugos priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 ir 18 straipsniuose, kartu atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, socialinei sanglaudai ir gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba, taip pat poreikis jį tvariai įgyvendinti dar labiau padidėjo;

________________

28 COM(2019)0640.

28a 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(2a) 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ didinami Sąjungos užmojai, susiję su biologinės įvairovės ir gerai veikiančių ekosistemų apsauga ir atkūrimu. Moksliniai įrodymai, ataskaitos ir rekomendacijos dėl zoonozių ir pandemijų, įskaitant IPBES seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės nykimo ir pandemijų ir 2020 m. liepos 6 d. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitą „Užkirsti kelią kitai pandemijai – zoonozinės ligos ir kaip nutraukti perdavimo grandinę“, parodė, kaip svarbu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir formuojant politiką holistiškai taikyti principą „viena sveikata“, pagal kurį atsižvelgiama į tai, kad žmonių sveikata, gyvūnai ir aplinka yra tarpusavyje susiję ir kad visoje visuomenėje skubiai reikalingi permainingi pokyčiai;

Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(2b) Sąjungos 8-ąja aplinkosaugos veiksmų programa siekiama paspartinti teisingą, sąžiningą ir įtraukų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai naudojančios išteklius, atsinaujinančiąja energija grindžiamos ir atsparios žiedinės ekonomikos, taip pat apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos būklę, be kita ko, išlaikant ir stiprinant biologinę įvairovę. Joje pripažįstama, kad sveika aplinka, kurioje saugoma biologinė įvairovė, klesti ekosistemos, saugoma ir atkuriama gamta, yra visų žmonių gerovės pagrindas, nes dėl jos didėja atsparumas klimato kaitai, orų ir su klimatu susijusioms nelaimėms bei kitai su aplinka susijusiai rizikai;

Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(2c) Jungtinių Tautų aplinkos programa ir EBPO pasaulinis aplinkos forumas pabrėžė, kad aplinkos pokyčiai daro konkretų poveikį pagal lytį. Pagal lytį diferencijuoti vaidmenys taip pat nulemia skirtingą moterų ir vyrų pažeidžiamumą klimato kaitos padarinių atžvilgiu, o klimato kaitos poveikis dar labiau sustiprina lyčių nelygybę. 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje lyčių aspekto integravimas į klimato ir aplinkos politiką, įskaitant lyčių aspekto įtraukimą į visus politikos formavimo proceso etapus, apibrėžiamas kaip esminė ir palanki sąlyga programos prioritetiniams tikslams pasiekti, kuriai įvykdyti atitinkamai reikia Komisijos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių pastangų;

Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis

(3) 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateiktu atnaujintu įsipareigojimu nacionaliniu lygmeniu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį Sąjungos ekonomikos mastu sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu29, o Europos Parlamentas paragino iki 2030 m. bendrąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visoje Sąjungos ekonomikoje sumažinti bent 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

__________________

29 https://www4.unfccc.int/sites/ndcstaging/PublishedDocuments/European%20Union%20First/EU_NDC_Submission_December%202020.pdf

Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(3a) išmetamo metano kiekio mažinimas yra labai svarbus siekiant Paryžiaus susitarime iškelto tikslo užtikrinti, kad iki amžiaus pabaigos pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kai 1,5°C. Jungtinių Tautų 2021 m. aplinkos programos (UNEP) ataskaitoje teigiama, kad, jei bus imamasi sparčių veiksmų mažinti išmetamo metano kiekį, iki 2045 m. temperatūra galėtų nukristi 0,3 C. Todėl Sąjungai būtina skubiai patvirtinti išmetamo metano kiekio mažinimo tikslą ir su juo susijusias privalomas priemones, kad būtų sparčiai mažinamas metano kiekis, išmetamas iš visų šaltinių, įskaitant biogeninius šaltinius;

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/111930 Sąjunga teisės aktais įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbuotą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorių, prisidės prie šio tikslo. Grynasis absorbuojamo ŠESD kiekis, kuriuo prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo, yra ne didesnis kaip 225 mln. CO2 ekvivalento tonų. Kiek tai susiję su Reglamentu (ES) 2021/1119, Komisija atitinkamu pareiškimu dar kartą patvirtino savo ketinimą pasiūlyti persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/84131, atsižvelgiant į siekį iki 2030 m. padidinti grynąjį absorbuojamą anglies dioksido kiekį iki daugiau kaip 300 mln. CO2 ekvivalento tonų žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje;

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/111930 Sąjunga teisės aktais įtvirtino tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti Sąjungoje dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą visos ekonomikos mastu, o vėliau pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbuotą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant LULUCF sektorių, prisidės prie šio tikslo. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedamos pakankamos klimato kaitos švelninimo pastangos, grynasis absorbuojamo ŠESD kiekis, kuriuo prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo, yra ne didesnis kaip 225 mln. CO2 ekvivalento tonų;

__________

_____________-

30 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

31 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(4a) LULUCF sektorius nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios (1990 m.) buvo reikšmingas anglies dioksido absorbentas. Vien dėl miškininkystės nuo 1990 m. Sąjungoje kasmet sekvestruojama apie 400 Mt CO2 ekvivalento;

Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(4b) reikia kurti naują transporto infrastruktūrą, kad būtų pagerintas susisiekimas tarp miesto vietovių ir tarp kaimo bei atokių vietovių visoje Sąjungoje ir tarp valstybių narių. Tačiau diegiant tokią infrastruktūrą sykiu gali būti plečiamas žemės naudojimas ne žemės ūkio tikslais, o tai savo ruožtu gali sumažinti dirvožemio pajėgumą absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Toks žemės naudojimas turėtų būti įvertinamas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą ir jo poveikį klimatui, sykiu turint omenyje poreikį išlaikyti ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų pusiausvyrą. Valstybės narės turėtų būti skatinamos užtikrinti, kad transporto ir turizmo infrastruktūros planavimas, leidimų suteikimas ir diegimas padėtų tvariai įgyvendinti šio reglamento tikslus ir užtikrinti gerą esamos infrastruktūros priežiūrą ir veiksmingą žemės naudojimą klimato požiūriu, ypač kelių transporto tinkluose;

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis

(5) siekiant prisidėti prie didėjančio siekio sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo bent 40 % iki bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyti privalomi metiniai grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio absorbavimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje per laikotarpį nuo 2026 m. iki 2030 m. tikslai (pagal analogiją su metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/84232), atitinkantys bendrą visos Sąjungos 2030 m. tikslą – 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantį grynąjį absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taikant metodiką, naudojamą nustatant 2030 m. nacionalinius tikslus, turėtų būti atsižvelgiama į vidutinį išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenis, kuriuos pateikė kiekviena valstybė narė, ir turėtų būti atspindėti dabartiniai klimato kaitos švelninimo veiklos rezultatai žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje ir kiekvienos valstybės narės Sąjungoje tvarkomo žemės ploto dalis, atsižvelgiant į tos valstybės narės gebėjimą pagerinti savo veiklos rezultatus šiame sektoriuje taip taikant žemėtvarkos praktiką arba keičiant žemės naudojimą, kad tai būtų naudinga klimatui ir biologinei įvairovei;

(5) siekiant užtikrinti, kad LULUCF sektorius ne vėliau kaip iki 2050 m. tvariai ir nuspėjamai ilgą laiką prisidėtų prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamo ŠESD kiekio balansą, kiekvienai valstybei narei bent iki 2050 m., pradedant 2026–2030 m. laikotarpiu (pagal analogiją su metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/84232), turėtų būti nustatyti privalomi metiniai grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio LULUCF sektoriuje tikslai, kad būtų pasiektas tarpinis visos Sąjungos 2030 m. tikslas – bent 310 mln. CO2 ekvivalento tonų grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio pagal Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus. Taikant metodiką, naudojamą nustatant 2030 m. nacionalinius tikslus, turėtų būti atsižvelgiama į vidutinį išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenis, kuriuos pateikė kiekviena valstybė narė, ir turėtų būti atspindėti dabartiniai klimato kaitos švelninimo veiklos rezultatai LULUCF sektoriuje ir kiekvienos valstybės narės Sąjungoje tvarkomo žemės ploto dalis, atsižvelgiant į tos valstybės narės gebėjimą pagerinti savo veiklos rezultatus šiame sektoriuje taip taikant atkūrimo, žemėtvarkos praktiką arba keičiant žemės naudojimą, kad tai būtų naudinga klimatui ir biologinei įvairovei. Jei valstybės narės nori viršyti savo tikslus, jos turėtų būti raginamos tai daryti;

__________________

32 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(5a) miškų naikinimas ir alinimas prisideda prie pasaulinės klimato krizės, nes didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl su tuo susijusių miškų gaisrų, visam laikui panaikina anglies dioksido absorbavimo pajėgumus, mažina paveiktos teritorijos atsparumą klimato kaitai ir gerokai sumažina jos biologinę įvairovę. Todėl kovojant su klimato kaita labai svarbu sustabdyti miškų naikinimą ir juos atsodinti, kaip per COP 26 Glazge dar kartą patvirtino ES vadovai. Todėl Komisijos pasiūlymas, kuriuo uždraudžiamas prekių ir produktų, susijusių su miškų naikinimu ir alinimu, importas ir eksportas (COM(2021)0366), yra svarbi paskata dar labiau sustiprinti Europos miškų savininkų pastangas tvariai valdyti miškus ir kovoti su miškų naikinimu;

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(5b) siekiant, kad valstybės narės turėtų tikslią geografinę informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti prioritetines teritorijas, kurios gali būti atkurtos ir prisidėti prie klimato kaitos veiksmų, nustatomos kartografavimo ir stebėsenos nuostatos, susijusios tiek su lauko, tiek su nuotoliniu stebėjimu. Gerinant stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, taip pat bus siekiama suderinti ir patobulinti veiklos ir išmetamųjų teršalų koeficientų duomenų bazes, kad būtų galima pagerinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą;

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(5c) dirvožemio organinė anglis ir anglį kaupianti negyva mediena, kurios didžioji dalis vėliau papildo anglies kaupiklį dirvožemį, yra ypač svarbūs tiek klimato kaitos, tiek biologinės įvairovės apsaugos požiūriu. Esama empirinių įrodymų, kad negyva mediena – stambios medienos atliekos – veikia kaip anglies dioksido absorbentas, panašiai kaip nukirsto medžio produktai. Be to, ji padeda miško dirvožemyje susidaryti anglies dioksido absorbentams, neleidžiantiems jam mineralizuotis į CO2, todėl į abu šiuos mechanizmus turėtų būti tinkamai atsižvelgta rengiant ataskaitas. Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina pasaulinius miško dirvožemių vertikaliosios dirvožemio organinės anglies plokštumos dėsningumus, taikytinus Europos miškams, pagal kuriuos maždaug 55–65 % dirvožemio organinės anglies susikaupia viršutiniuose 30 cm dirvožemio sluoksniuose, o likusieji 40 % – didesniame gylyje, matuojant iki 1 m, ypač organiniuose dirvožemiuose. Šiuo atžvilgiu reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis

(6) privalomi metiniai grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio absorbavimo tikslai kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyti taikant linijinę trajektoriją. Trajektorija turėtų prasidėti 2022 m. nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkio, apie kurį valstybė narė pranešė 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., ir baigtis 2030 m. tai valstybei narei nustatytu tikslu. Valstybėms narėms, kurios tobulina išmetamo ir absorbuojamo kiekio skaičiavimo metodiką, turėtų būti nustatyta techninių pataisų sąvoka. Siekiant atsižvelgti į aplinkosauginį naudingumą, prie tos valstybės narės tikslo turėtų būti pridėta techninė pataisa, atitinkanti metodikos pakeitimo poveikį tikslams ir valstybės narės pastangoms juos pasiekti;

(6) privalomi metiniai grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio absorbavimo tikslai kiekvienai valstybei narei turėtų būti nustatyti taikant linijinę trajektoriją. Trajektorija turėtų prasidėti 2022 m. nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkio, apie kurį valstybė narė pranešė 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., ir baigtis 2030 m. tai valstybei narei nustatytu tikslu. Valstybėms narėms, kurios tobulina išmetamo ir absorbuojamo kiekio skaičiavimo metodiką, turėtų būti nustatyta techninių pataisų sąvoka, su sąlyga, kad bus atlikta nepriklausoma mokslinė peržiūra. Siekiant atsižvelgti į aplinkosauginį naudingumą, prie tos valstybės narės tikslo turėtų būti pridėta techninė pataisa, atitinkanti naudojamos tikslesnės metodikos poveikį tikslams ir valstybės narės pastangoms juos pasiekti;

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(6a) 2019 m. Visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) pateikė naujausių mokslinių įrodymų apie visame pasaulyje vykstantį biologinės įvairovės nykimą. Biologinės įvairovės nykimas spartina klimato kaitą ir smarkiai didina pažeidžiamumą. 2021 m. spalio 11 d. Sąjungos Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu patvirtinti Kunmingo deklaraciją ir taip įpareigoti Sąjungą sustabdyti dabartinį biologinės įvairovės nykimą ir užtikrinti, kad biologinė įvairovė pradėtų atsigauti ne vėliau kaip iki 2030 m. Miškai ir sveiki dirvožemiai yra labai svarbūs biologinei įvairovei, taip pat oro ir vandens valymui, anglies dioksido sekvestracijai ir saugojimui, taip pat tvarių ilgaamžių medienos produktų tiekimui. Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje ir 2030 m. ES dirvožemio strategijoje pripažinta, kad reikia saugoti miškus ir dirvožemio ekosistemas Sąjungoje ir gerinti jų kokybę, taip pat skatinti taikyti griežtesnę tvaraus valdymo praktiką, kuri gali padidinti anglies dioksido sekvestraciją ir miškų bei dirvožemio atsparumą atsižvelgiant į klimato ir biologinės įvairovės krizes;

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis

(7) 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“33 buvo numatyta galimybė sujungti žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nėra CO2, kiekį su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus grynuoju absorbuojamu kiekiu, taip sukuriant naujai reguliuojamą žemės sektorių. Tokiu sujungimu gali būti skatinama su žeme susijusių klimato kaitos švelninimo veiksmų sinergija ir sudaromos sąlygos labiau integruoti politikos formavimą ir politikos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Šiuo tikslu reikėtų sugriežtinti valstybių narių pareigą pateikti integruotus žemės sektoriaus klimato kaitos švelninimo planus;

(7) 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“33 išdėstyti įvairūs būdai ir politikos galimybės, kaip pasiekti platesnio užmojo Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą. Jame buvo pabrėžta, kad siekiant neutralizuoti poveikį klimatui reikės gerokai sustiprinti Sąjungos veiksmus visuose ekonomikos sektoriuose. Pažanga viename sektoriuje negali kompensuoti pažangos trūkumo kituose sektoriuose. Pirmenybė turėtų būti teikiama teršalų išmetimo dėl iškastinio kuro sustabdymui. Be to, ŠESD šalinimas natūraliais anglies absorbentais yra nepatvarus ir gali būti grįžtamas, todėl, palyginti su kitais sektoriais, padidėja netikrumas matuojant išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį žemės sektoriuje. Rizika, kad natūraliais anglies dioksido absorbentais pašalintas ŠESD kiekis vėl sugrįš į pradinę padėtį, dar labiau padidėja dėl klimato kaitos. Klimato mokslas taip pat rodo, kad klimato atsakas į išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį yra asimetriškas, o tai reiškia, kad vienos tonos į atmosferą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų negalima lyginti su viena tona absorbuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų33a. Taip pat esama skirtumų tarp trumpaamžių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pvz., metano, ir anglies dioksido, kuris gali likti atmosferoje iki 1 000 metų. Todėl tikslo daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinti natūraliais absorbentais turėtų būti siekiama griežtai atskirai nuo tikslo greitai ir drastiškai sumažinti kitų sektorių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant žemės ūkyje išmetamą ne CO2 kiekį;

___________

__________________

33 COM(2020) 562 final.

33 COM(2020)0562.

33a Zickfeld, D. Azevedo, S. Mathesius ir kt., „Asymmetry in the climate–carbon cycle response to positive and negative CO2 emissions“, Nature Climate Change 11, p. 613-617 (2021).

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis

(8) iki 2035 m. žemės sektorius gali greitai ir ekonomiškai efektyviai tapti neutralaus poveikio klimatui sektoriumi, o vėliau absorbuoti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei išmetama. Bendru įsipareigojimu, kuriuo siekiama 2035 m. ES lygmeniu pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės sektoriuje, galima užtikrinti, kad per trumpą laiką būtų imtasi su žeme susijusių klimato kaitos švelninimo veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti daug metų, kol tokie veiksmai duos norimų klimato kaitos švelninimo rezultatų. Be to, numatoma, kad žemės sektorius 2050 m. taps didžiausiu ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų profilio sektoriumi. Todėl ypač svarbu tą sektorių įtvirtinti trajektorijoje, kad iki 2050 m. būtų galima veiksmingai užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Iki 2024 m. vidurio valstybės narės turėtų pateikti atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį34. Į planus turėtų būti įtrauktos atitinkamos priemonės, kuriomis kiekviena valstybė narė geriausiai prisideda prie bendro tikslo – 2035 m. ES lygmeniu pasiekti poveikio klimatui neutralumą žemės sektoriuje Remdamasi šiais planais, Komisija turėtų siūlyti nacionalinius tikslus, užtikrindama, kad Sąjungos mastu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir absorbavimas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nėra CO2, išmetimas žemės ūkio sektoriuje būtų subalansuoti bent jau iki 2035 m. Kitaip nei ES lygmeniu nustatytas 2035 m. poveikio klimatui neutralumo žemės sektoriuje tikslas, tokie nacionaliniai tikslai kiekvienai valstybei narei bus privalomi ir vykdytini;

(8) numatoma, kad žemės sektorius 2050 m. taps didžiausiu ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų profilio sektoriumi. Tikimasi, kad žemės ramsčio sektoriai skirtingai prisidės prie poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiuo metu Sąjungoje pasėliai, pievos ir šlapynės išmeta grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau jos gali tapti grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniu, visų pirma dėl didėjančio agrarinės miškininkystės, ekologinio ūkininkavimo masto ir šlapžemių bei durpynų atkūrimo. Todėl ypač svarbu kiekvieną sektorių įtvirtinti trajektorijoje, kad iki 2050 m. būtų galima veiksmingai užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Iki 2024 m. vidurio valstybės narės turėtų pateikti atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį34. Į planus turėtų būti įtrauktos atitinkamos priemonės, kuriomis kiekviena valstybė narė geriausiai prisideda prie tikslo užtikrinti teisingą visų indėlį siekiant šio tikslo. Remdamasi šiais planais ir atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas ir Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, Komisija turėtų pasiūlyti konkrečius tikslus ir priemones, kad užtikrintų sąžiningą naštos pasidalijimą tarp visų atskirų žemės sektorių ir valstybių narių;

__________________

34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(8a) durpynai yra didžiausia organinės anglies sankaupa žemėje, tačiau išdžiūvę jie gali tapti potencialiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu ir prisidėti prie klimato krizės. Visame pasaulyje nusausinti durpynai per metus išskiria apie 2 Gt anglies dioksido, t. y., apie 5 proc. išmetamųjų antropogeninės kilmės teršalų. Todėl durpynų valdymo ir apsaugos gerinimas turėtų būti laikomas prioritetu, siekiant padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugos nuo erozijos;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(8b) miškai teikia svarbią naudą biologinei įvairovei, dirvožemio stabilizavimui, oro ir vandens valymui, anglies dioksido sekvestracijai ir saugojimui, jie taip pat gali būti tvarių ilgaamžių medienos produktų tiekimo šaltinis. Tačiau miškų pobūdis ir funkcija visoje Sąjungoje labai skiriasi, visų pirma šiaurėje, kur labiau paplitusi medienos gamyba, ir pietuose, kur pirmenybė teikiama dirvožemio išsaugojimui, o kitoms konkrečioms daugiafunkcėms miškų rūšims (Viduržemio jūros regiono miškams arba aptvarinėms ganykloms (isp. dehesa)) dažnai reikia specialių išsaugojimo ir ekologinių priemonių ir daug laiko CO2 absorbuoti. Tokie Viduržemio jūros regiono miškai yra labiau pažeidžiami klimato kaitos atžvilgiu dėl tiesioginio poveikio, pavyzdžiui, sausros ar temperatūros sukelto miškų nykimo ar sausringumo raidos. Atsižvelgiant į tai, kaip viena iš priemonių, reikalingų Sąjungos miškų atsparumui didinti, turėtų būti naudojamas sausringumo indeksas;

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
8 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(8c) įgyvendinant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į SESV 349 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad atokiausi regionai yra ypač pažeidžiami dėl jų mažumo, izoliuotumo, atokumo nuo žemyninių regionų, sudėtingos topografijos ir klimato bei ekonominės priklausomybės nuo kelių produktų, o tai labai stabdo jų plėtrą ir daugelyje sričių, ypač transporto, sukelia didelių papildomų išlaidų. Valstybėms narėms, turinčioms atokiausius regionus – Portugalijai, Ispanijai ir Prancūzijai – nustatytos pastangos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai turėtų būti pritaikyti prie sudėtingos šių regionų padėties, suderinant aplinkosaugos tikslus su didelėmis socialinėmis išlaidomis šiems regionams ir atsižvelgiant į tai, kad juose yra apie 80 % Sąjungos biologinės įvairovės. Todėl šios valstybės narės turi įtraukti atokiausių regionų valdžios institucijas į nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimą ir taip užtikrinti teisingą pertvarką;

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis

(10) tam, kad būtų galima padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą, pavieniams ūkininkams ar miškų valdytojams reikia tiesioginės paskatos saugoti daugiau anglies dioksido savo žemėje ir miškuose. Iki 2030 m. vis dažniau reikia įdiegti naujus verslo modelius, pagrįstus anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo paskatomis ir anglies dioksido absorbavimo sertifikavimu. Tokiomis paskatomis ir verslo modeliais bus paskatinta taikyti klimato kaitos švelninimo priemones bioekonomikoje, be kita ko naudojant ilgaamžius iš nukirsto medžio pagamintus produktus ir visiškai laikantis ekologijos principų, skirtų biologinei įvairovei puoselėti ir žiedinei ekonomikai skatinti. Taigi, be iš nukirsto medžio pagamintų produktų kategorijos, turėtų būti įvesta naujų anglies dioksido saugojimo produktų kategorijų. Atsirandančiais verslo modeliais, ūkininkavimo ir žemėtvarkos praktika, kuriais siekiama padidinti absorbuojamą kiekį, prisidedama prie subalansuotos teritorinės plėtros ir ekonomikos augimo kaimo vietovėse. Jais taip pat sukuriama naujų darbo vietų galimybių ir skatinamas atitinkamas mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas;

(10) siekiant padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą, pavieniai ūkininkai, žemės ir miškų savininkai arba miškų valdytojai turėtų būti skatinami savo žemėje ir miškuose saugoti daugiau anglies dioksido, pirmenybę teikiant ekosisteminiams metodams ir biologinei įvairovei palankioms praktikoms, pavyzdžiui, gamtos miškininkystės praktikai, miškų auginimui, miškų anglies sankaupų atkūrimui, agrarinės miškininkystės aprėpties plėtrai, anglies dioksido sekvestracijai dirvožemyje ir šlapžemių atkūrimui, taip pat kitiems novatoriškiems sprendimams. Tokiomis paskatomis taip pat turėtų būti skatinamas klimato kaitos švelninimas ir bendras išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas visuose bioekonomikos sektoriuose, be kita ko, naudojant patvarius nukirsto medžio produktus, visapusiškai laikantis ekologinių principų, kuriais skatinama biologinė įvairovė ir žiedinė ekonomika. Tvariai išgaunama ilgaamžė nukirsto medžio ir biologinių anglies dioksido saugojimo produktų gamyba gali prisidėti prie žiedinės bioekonomikos, nes ji yra iškastiniu kuru grindžiamų galimybių pakaitalai, tačiau anglies dioksido saugojimo šiuose produktuose potencialas priklauso nuo šių produktų gyvavimo trukmės. Nauda, kuri gaunama naudojant medieną siekiant pakeisti konkuruojančią energiją ar medžiagas, turinčias didesnį anglies pėdsaką, priklauso nuo medienos kirtimo metodų, transportavimo ir perdirbimo. Todėl naujos anglies dioksido saugojimo produktų kategorijos gali būti įvestos tik tuo atveju, jei jie yra ilgaamžiai, pasižymi grynuoju teigiamu anglies dioksido sekvestracijos poveikiu, grindžiamu gyvavimo ciklo vertinimu, įskaitant poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo paskirties keitimui, susijusį su didesniu derliaus nuėmimu, ir jei turimi duomenys yra moksliškai pagrįsti, skaidrūs ir patikrinami. Komisija turi atsižvelgti į poreikį, kad tų produktų gyvavimo ciklas nedarytų reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(10a) viešasis finansavimas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir kitas Sąjungos programas jau gali padėti remti anglies dioksido sekvestraciją ir biologinei įvairovei palankius metodus miškuose ir žemės ūkio paskirties žemėje. Siekiant žemės ir miškų savininkams arba valdytojams teikti būtiną ir specialiai pritaikytą finansinę paramą didesniems LULUCF tikslams pasiekti, turėtų būti panaudoti BŽŪP strateginiai planai ir kiti viešieji ar privatieji finansavimo šaltiniai;

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

(10b) siekiant užtikrinti nuolatinę pažangą siekiant šio reglamento tikslų, valstybės narės, kurios per dvejus metus iš eilės nepasiekė savo metinių tikslų, turėtų peržiūrėti savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes strategijas, kad užtikrintų, jog būtų imtasi papildomų veiksmų siekiant pagerinti visus absorbentus ir rezervuarus bei sumažinti žemės pažeidžiamumą dėl natūralių trikdžių;

Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

(10c) siekiant išsaugoti ir didinti socialinę darną, Europos žaliasis kursas turi būti įgyvendinamas ekonomiškai tvariu ir socialiniu požiūriu jautriu būdu, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka, nė vieno nepaliekant nuošalyje ir skatinant lyčių lygybę. Didesni užmojai žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuje turės socialinį, darbo ir ekonominį poveikį. Jais gali būti sudarytos naujos kokybiško užimtumo galimybės ir skatinamas atitinkamas mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas. Todėl svarbu numatyti politikos poveikį darbo vietoms ir su užimtumu susijusiems rezultatams atliekant poveikio užimtumui vertinimus, kaip nustatyta, pavyzdžiui, TDO poveikio užimtumui vertinimo informaciniame vadove, kad būtų užtikrintas teisingesnė žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus pertvarka, kad jis taptų tvaresnis, visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas į planavimo ir įgyvendinimo etapus, suteikiant naudos miškų ir žemės valdytojams, ūkininkams, darbuotojams, aplinkai ir visuomenei platesniu mastu. Nacionalinėje politikoje į tai turėtų būti tinkamai atsižvelgta;

Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

(10d) anglies dioksido saugojimo medienos gaminiuose potencialą lemia šių gaminių eksploatavimo laikas, kuris gali svyruoti nuo kelių dienų, jei tai informacinis lapelis, iki dešimtmečių ar netgi šimtų metų, jei tai medinis pastatas. Nors medienos gaminys iš tikrųjų reiškia anglies sankaupas, tikroji medžio kirtimo nauda priklauso nuo pagaminto gaminio naudojimo trukmės, kurią reikia palyginti su medienos gyvavimo trukme ekosistemoje, jei medis nebūtų nukirstas;

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
10 e konstatuojamoji dalis (nauja)

(10e) reikėtų toliau diskutuoti apie durpininkystės (arba pelkinės žemdirbystės) apibrėžtį, kad būtų galima greitai pereiti prie klimatui palankesnio ūkininkavimo ekologiškame dirvožemyje, taip pat sustabdyti sausinimą ir atkurti natūralų vandens lygį;

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
10 f konstatuojamoji dalis (nauja)

(10f) atsižvelgiant į Sąjungos tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad dirvožemio praradimo rodiklis būtų lygus nuliui, reikėtų vengti natūralios ir žemės ūkio paskirties žemės pavertimo užstatytomis teritorijomis. Todėl valstybės narės į savo žemės naudojimo planus turėtų įtraukti priemones, kuriomis būtų kompensuojamas dėl urbanizacijos sumažėjęs žemės plotas;

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis

(11) atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus ypatumus, taip pat į tai, kad valstybės narės, siekdamos savo privalomų nacionalinių tikslų, turi pagerinti savo veiklos rezultatus, valstybėms narėms ir toliau turėtų būti suteikta galimybė naudotis daugeliu lankstumo priemonių, įskaitant prekybą perviršiu ir konkrečių su miškais susijusių lankstumo priemonių išplėtimą, kartu išlaikant tų tikslų aplinkosauginį naudingumą;

(11) atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės LULUCF sektoriaus ypatumus, taip pat į tai, kad valstybės narės, siekdamos savo privalomų nacionalinių tikslų, turi pagerinti savo veiklos rezultatus, valstybėms narėms ir toliau turėtų būti suteikta galimybė naudotis daugeliu lankstumo priemonių, įskaitant prekybą perviršiu minimalia kaina ir konkrečių su miškais susijusių lankstumo priemonių išplėtimą, kartu išlaikant tų tikslų aplinkosauginį naudingumą;

Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis

(12) nutraukus galiojančių apskaitos taisyklių taikymą po 2025 m. ir siekiant pašalinti neaiškumus, kylančius dėl natūralių procesų arba dėl klimato kaitos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, kyla poreikis taikyti alternatyvias nuostatas dėl natūralių trikdžių, tokių kaip gaisras, kenkėjai ir audros. Lankstumo mechanizmu, susijusiu su natūraliais trikdžiais, valstybės narės turėtų galėti naudotis nuo 2032 m. su sąlyga, kad jos išnaudojo visas kitas turimas lankstumo priemones, nustatė tinkamas priemones, kad sumažintų savo žemės pažeidžiamumą dėl tokių trikdžių, ir kad Sąjungos 2030 m. tikslas, susijęs su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriumi, yra pasiektas;

(12) nutraukus galiojančių apskaitos taisyklių taikymą po 2025 m. ir siekiant pašalinti neaiškumus, kylančius dėl natūralių procesų arba ekosistemų sukrėtimo dėl klimato kaitos LULUCF sektoriuje, kyla poreikis taikyti alternatyvias nuostatas dėl natūralių trikdžių, tokių kaip gaisras, kenkėjai ir audros, jeigu jų nebuvo galima numatyti arba užkirsti jiems kelią, visų pirma įgyvendinant prisitaikymo priemones. Lankstumo mechanizmu, susijusiu su natūraliais trikdžiais, valstybės narės turėtų galėti naudotis nuo 2032 m. su sąlyga, kad jos išnaudojo visas kitas turimas lankstumo priemones ir įrodė, kad likęs perteklius yra tiesiogiai susijęs su natūralių trikdžių arba ekosistemų trikdžių, kuriuos lemia klimato pakitimas, poveikiu, nustatė tinkamas priemones, kad gerinti natūralius anglies dioksido absorbentus taip, kad būtų prisidedama prie biologinės įvairovės didinimo, sumažindamas savo žemės pažeidžiamumą dėl tokių trikdžių, o Sąjungos 2030 m. tikslas, susijęs su LULUCF sektoriumi, yra pasiektas;

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis

(13) nustatant privalomus nacionalinius metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimo tikslus, pagrįstus ataskaitose nuo 2026 m. nurodytu išmetamu ir absorbuojamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, turėtų būti nustatytos tikslų laikymosi taisyklės. Reglamente (ES) 2018/842 nustatyti principai turėtų būti taikomi mutatis mutandis, o už jų nesilaikymą numatyta bauda apskaičiuojama taip: 108 % skirtumo tarp nustatyto tikslo ir grynojo absorbuojamo kiekio, nurodyto atitinkamų metų ataskaitoje, bus pridėta prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė nurodys kitais metais;

Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(13a) viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminė Sąjungos demokratinių vertybių dalis ir teisinės valstybės apsaugos priemonė. Pilietinė visuomenė atlieka esminį sergėtojos vaidmenį valstybėse narėse ir teikia svarbią paramą siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Siekdamos apsaugoti jų teises ir kovoti su šio reglamento įgyvendinimo pažeidimais nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų užtikrinti piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms teisę kreiptis į teismą. Siekiant užtikrinti, kad šia teise būtų galima vienodai naudotis visose valstybėse narėse, straipsnis dėl teisės kreiptis į teismą turėtų būti įtrauktas į šį reglamentą;

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis

(14) siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) 2018/841 nuostatų, susijusių su valstybių narių metinių tikslinių kvotų nustatymu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201137;

(14) siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi metiniai tiksliniai asignavimai valstybėms narėms LULUCF sektoriuje, taip pat techninių pataisų, kurios turi būti pridedamos prie valstybių narių tikslų, nustatymo metodas ir nepriklausomų ekspertų atliekama peržiūra, nustatant minimalius biologinės įvairovės stebėsenos įtraukimo į žemės stebėsenos sistemą kriterijus ir patvirtinant klimato kaitos sukeltų ekosistemų sukrėtimų poveikio vertinimo metodiką. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais36a. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

______________

36a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

37 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(15a) Europoje nacionaliniai miškų inventoriai (NMI) naudojami informacijai teikti miškų ekosistemos paslaugų vertinimų tikslais. Kiekvienos šalies miškų inventoriaus stebėsenos sistema skiriasi, nes kiekviena šalis turi savo miškų apskaitos sistemą su savo metodiką. Komisija ir valstybės narės turėtų suderinti rodiklius, apibrėžtis ir skirtingas apskaitos sistemas ir visoje Sąjungoje sukurti nuoseklią miškų stebėsenos sistemą;

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis

(16) pasikeitus ataskaitomis pagrįstiems tikslams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir absorbavimą reikia įvertinti tiksliau. Be to, pagal Komisijos komunikatą dėl ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m.38, sąžiningą, sveiką ir aplinkai palankią maisto sistemą pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“39, ES miškų strategiją40, persvarstytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/200141 ir Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“42 bus reikalaujama griežtesnės žemės stebėsenos, taip padedant apsaugoti ir sustiprinti anglies dioksido absorbavimo gamtoje atsparumą visoje Sąjungoje. Išmetamo ir absorbuojamo kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti patobulinti naudojant pažangias technologijas, prieinamas pagal Sąjungos programas, pvz., „Copernicus“, ir skaitmeninius duomenis, surinktus pagal bendrą žemės ūkio politiką, taikant dvejopą pertvarką, pagrįstą žaliosiomis ir skaitmeninėmis inovacijomis;

(16) pasikeitus ataskaitomis pagrįstiems tikslams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir absorbavimą reikia įvertinti ir matuoti tiksliau. Be to, pagal Komisijos komunikatą dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos 38, Sąžiningą, sveiką ir aplinkai palankią maisto sistemą pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“39, ES dirvožemio strategiją39a, ES miškų strategiją40, Komisijos komunikatą dėl tvarių anglies dioksido ciklų39b, atnaujintą ES bioekonomikos strategiją40b, persvarstytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/200141 ir Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija42“ reikės griežčiau stebėti žemę, taip padedant apsaugoti ir didinti gamtinio anglies dioksido absorbavimo atsparumą visoje Sąjungoje ir skatinti Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės politikos sinergiją. Reikia atnaujinti palydovinę ir išmetamo bei absorbuojamo ŠESD kiekio stebėseną ir ataskaitų teikimą, naudojant pažangias technologijas, prieinamas pagal Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Copernicus“, ir visapusiškai pasinaudojant jau esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, LUCAS tyrimais (žemės dangos ir žemės naudojimo statistinis tyrimas), ir skaitmeniniais duomenimis, surinktais pagal bendrą žemės ūkio politiką, taikant dvejopą žaliųjų ir skaitmeninių inovacijų pertvarką. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nuo 2026 m. taikyti 3 lygio metodiką, kad būtų užtikrintas duomenų nuoseklumas ir skaidrumas, ir toliau dirbti su GIS geoerdviniais duomenimis Sąjungos lygmeniu;

__________________

38 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380).

39 COM((2020)0381.

39 COM(2020)0381.

39a Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES 2030 m. dirvožemio strategija. Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“ (COM(2021)0699).

40 […]

40a Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Tvarūs anglies dioksido ciklai“ (COM(2021)0800).

40b Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“ (COM(2018)0673).

41 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

42 COM(2021)0082.

Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(16a) siekiant įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir naująją 2030 m. ES miškų strategiją, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamento (ES) 2018/1999 V priedas, siekiant į žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, stebėsenos sistemą įtraukti naujas žemės kategorijas ir tas, kurioms taikoma žemės naudojimo vienetų, kurie turi būti atkurti, stebėsenos sistema;

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis

(17) tikėtini antropogeniniai pokyčiai, susiję su jūrų ir gėlųjų vandenų aplinkos naudojimu, nors, pavyzdžiui, planuojama jūrų energijos plėtra, galimas akvakultūros produkcijos padidėjimas ir stiprėjanti gamtos apsauga siekiant ES biologinės įvairovės strategijos tikslų, turės įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir jų sekvestracijai. Šiuo metu šie išmetami ir absorbuojami kiekiai neįtraukti į standartines ataskaitų lenteles, teikiamas UNFCCC. Kai bus patvirtinta ataskaitų teikimo metodika, Komisija, atlikdama peržiūrą pagal šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir remdamasi naujausiais moksliniais šių srautų įrodymais, apsvarstys ataskaitų dėl pažangos, analizės galimybių ir ataskaitų srities išplėtimo apimant jūrų ir gėlųjų vandenų aplinką poveikio teikimą;

(17) antropogeniniai išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiai jūrų, pakrančių ir gėlo vandens ekosistemose gali būti reikšmingi ir ateityje turėtų skirtis dėl naudojimo pokyčių, pavyzdžiui, dėl planuojamos jūros energijos plėtros, galimo akvakultūros gamybos padidėjimo ir stiprėjančios gamtos apsaugos, būtinos ES biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti. Pakrančių šlapynės yra ypač svarbios Sąjungos biologinei įvairovei, taip pat atokiausiems regionams ir ekosistemoms, kuriems taikomi Sąjungos išorės veiksmai, ir gali labai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kaip vadinamosios „mėlynosios anglies“ ekosistemos. Šiuo metu šie išmetami ir absorbuojami kiekiai neįtraukti į standartines ataskaitų lenteles, teikiamas UNFCCC. Patvirtinus ataskaitų teikimo metodiką, Komisija apsvarstys galimybę išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų jūrų, pakrančių, įskaitant deltos šlapžemes ir gėlo vandens ekosistemų išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais apie šiuos srautus ir jų priežastis, ir, atlikdama peržiūrą pagal šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, joms taikys konkrečius tikslus;

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(17a) LULUCF reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad atitiktų Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį ir Glazgo aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir kad būtų išvengta dvigubos apskaitos. Tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti tarptautinius partnerius ir trečiąsias šalis taip pat imtis papildomų veiksmų LULUCF sektoriuje, atsižvelgiant į būsimas JT klimato kaitos konferencijas ir kitas tarptautines aplinkybes;

Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
1 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)

db) atitinkamų Sąjungos institucijų ir valstybių narių įsipareigojimų imtis būtinų priemonių, kad nuo 2031 m. ir vėliau LULUCF sektoriuje būtų padidintas grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo 5 straipsnio 1 dalies ir užtikrinti tvarų ir nuspėjamą ilgalaikį natūralių absorbentų indėlį siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir vėliau pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą (pašalinama daugiau teršalų negu išmetama), kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119;

Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
1 straipsnio 1 dalies e punktas

e) valstybių narių įsipareigojimų imtis būtinų priemonių, kuriomis siekiama Sąjungoje iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, įtraukiant žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios nėra CO2“;

Išbraukta.

Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
2 straipsnio 3 dalis

3. Šis reglamentas taip pat taikomas I priedo A skirsnyje išvardytoms nuo 2031 m. valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš 2 dalies a–j punktuose išvardytų žemės kategorijų ir bet kuriuo iš šių sektorių:

Išbraukta.

a) žarnyno fermentacija;

b) mėšlo tvarkymas;

c) ryžių auginimas;

d) žemės ūkio paskirties dirvožemis;

e) numatytas savanų deginimas;

f) žemės ūkio atliekų deginimas vietoje;

g) kalkinimas;

h) karbamido naudojimas;

i) „kitos trąšos, kurių sudėtyje yra anglies“;

j) „kita“.“;

Pakeitimai 97 ir 50cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 2 dalis

2. 2030 m. Sąjungos tikslas – 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantis grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apskaičiuojamas kaip valstybių narių tikslų, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, suma ir grindžiamas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkiu.

2. 2030 m. Sąjungos tikslas žemės, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje – bent 310 mln. anglies dioksido ekvivalento tonų atitinkantis grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apskaičiuojamas kaip valstybių narių tikslų, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, suma ir grindžiamas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkiu. Šį tikslą dar labiau sustiprina papildomos Sąjungos lygmens priemonės ir iniciatyvos, kuriomis siekiama remti anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinantį ūkininkavimą. Šis reglamentas papildomas tokiomis priemonėmis ir iniciatyvomis, taip pat tikslų apskaičiavimo ir paskirstymo valstybėms narėms metodika, praėjus vieneriems metams nuo šio teisės akto įsigaliojimo.

Atsižvelgdama į 12, 13 bei 13b straipsniuose numatytas lankstumo priemones, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad metinė viso jos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytose žemės ataskaitų teikimo kategorijose suma kiekvienais 2026–2030 m. laikotarpio metais neviršytų linijine trajektorija, kuri baigiasi 2030 m. IIA priede tai valstybei narei nustatytu tikslu, nustatytos ribos. Linijinė valstybės narės trajektorija prasideda 2022 m.

Atsižvelgdama į 12 ir 13b straipsniuose numatytas lankstumo priemones, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad metinė viso jos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytose žemės ataskaitų teikimo kategorijose suma kiekvienais 2026–2030 m. laikotarpio metais neviršytų linijine trajektorija, kuri baigiasi 2030 m. IIA priede tai valstybei narei nustatytu tikslu, nustatytos ribos. Linijinė valstybės narės trajektorija prasideda 2022 m.

Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 3 dalis

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais kiekvienai valstybei narei nustatomi kiekvienų 2026–2029 m. laikotarpio metų metiniai tikslai, išreikšti CO2 ekvivalento tonomis ir pagrįsti linijine grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio trajektorija. Šios nacionalinės trajektorijos grindžiamos kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų vidurkiu. Valstybėms narėms pakeitus metodiką, 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkančio grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra IIa priede nustatytų valstybių narių tikslų suma, vertei gali būti pritaikyta techninė pataisa. Techninės pataisos, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių tikslus, nustatymo metodas išdėstomas minėtuose įgyvendinimo aktuose. Tų įgyvendinimo aktų tikslais Komisija atlieka išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį, peržiūrą.

3. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas kiekvienai valstybei narei LULUCF sektoriuje nustatant kiekvienų 2026–2029 m. laikotarpio metų metinius tikslus, išreikštus CO2 ekvivalento tonomis ir pagrįstus linijine grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio trajektorija. Šios nacionalinės trajektorijos grindžiamos kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų vidurkiu. Valstybėms narėms pakeitus metodiką, ne mažesnio kaip 310 mln. CO2 ekvivalento tonų grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio, kuris yra IIa priede valstybėms narėms nustatytų tikslų suma, vertei gali būti taikoma techninė pataisa, kurią peržiūri nepriklausomi ekspertai ir patvirtina jos būtinumą ir proporcingumą remdamiesi didesniu stebimų ir pranešamų duomenų tikslumu. Techninės pataisos, kuri turi būti pridėta prie valstybių narių tikslų, nustatymo ir nepriklausomų ekspertų peržiūros metodas nustatomas šiuose deleguotuosiuose aktuose ir skelbiamas viešai. Tų deleguotųjų aktų priėmimo tikslais Komisija atlieka išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2021 m., 2022 m. ir 2023 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį, peržiūrą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Jei valstybės narės nori viršyti savo tikslus, jos raginamos tai padaryti.

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 3 b dalis (nauja)

3b. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės imasi būtinų priemonių atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu tam, kad vėliau būtų padidintas grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis LULUCF sektoriuje, siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo ir užtikrinti tvarų ir nuspėjamą ilgalaikį natūralių absorbentų indėlį siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir tikslo vėliau pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119.

Iki 2025 m. sausio 1 d. Komisija, atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas ir į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, ir remdamasi integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kuriuos valstybės narės pateikia ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalį, priima pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad būtų nustatyti Sąjungos ir valstybių narių tikslai, susiję su grynuoju absorbuojamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu žemės, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje bent 2035, 2040, 2045 ir 2050 metams.

Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 4 dalis

4. Turi būti siekiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, Sąjungos mastu išmetamas 2 straipsnio 3 dalies a–j punktuose nurodytuose sektoriuose, iki 2035 m. būtų sumažintas iki nulinio grynojo kiekio, o vėliau Sąjunga pasiektų neigiamą kiekį. Sąjunga ir valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų galima bendrai pasiekti 2035 m. tikslą. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kuriuos kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį pateikia iki 2024 m. birželio 30 d., pateikia pasiūlymus dėl kiekvienos valstybės narės indėlio, kuriuo prisidedama prie grynojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo.“;

4. Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kuriuos kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 ir 17 straipsnius pateikia iki tos dienos, ir atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas ir į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos, padarytos didinant grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą iš pasėlių, pievų ir šlapžemių pagal šio reglamento taikymo sritį ir mažinant žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Reglamentą (ES) 2018/842, ataskaitą ir įvertina, ar dabartinės tendencijos ir būsimos prognozės atitinka tikslą užtikrinti ilgalaikį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato srities tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119.

Toje ataskaitoje pateikiamas poveikio vertinimas, kuriame nagrinėjamos galimybės, įskaitant nacionalinius tikslus, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas sektorius ir kiekviena valstybė narė sąžiningai prisidėtų prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119, kartu atsižvelgiant į atnaujintos 2018 m. bioekonomikos strategijos tikslus, tvarią vietos maisto gamybą ir aprūpinimą maistu, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, būsimus tvarios maisto sistemos teisės aktus, įvertinant spartesnio iškastinio kuro pakeitimo biologiniais produktais sinergiją ir kompromisus bei vertinant poveikį iki ūkių lygmens.

Po tos ataskaitos Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai mano, kad tai tikslinga siekiant užtikrinti visų sektorių indėlį laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato srities tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119.

Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Imdamosi priemonių savo nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti, kaip nurodyta 2 dalyje, valstybės narės atsižvelgia į reikšmingos žalos nedarymo principą ir minimalias apsaugos priemones, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/8521a 17 ir 18 straipsniuose, kartu atsižvelgdamos į Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus. Komisija paskelbia gaires, kuriose nustato bendras taisykles ir metodikas šioje dalyje nustatytam tikslui pasiekti. Komisijai pagal 16 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtiniausius biologinės įvairovės stebėsenos įtraukimo į žemės stebėsenos sistemas kriterijus.

__________________

1a 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
4 a straipsnis (naujas)

3a) įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Finansinė parama ir teisinga pertvarka siekiant sustiprinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus LULUCF sektoriuje

1. Ne vėliau kaip ... [keturi mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas visų esamų ES finansavimo priemonių, skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos LULUCF sektoriuje didinti, prieinamumas ir nuoseklumas, siekiant prisidėti prie 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pagal 4 straipsnio 4a dalį. Toje ataskaitoje Komisija, kai taikytina, valstybėms narėms pateikia rekomendacijas, kaip pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 120 straipsnį reikia iš dalies keisti jų BŽŪP strateginius planus, kad žemės ir miškų savininkams ar valdytojams pagal 4 straipsnio 4a dalį būtų teikiama būtina ir specialiai pritaikyta finansinė parama, kad jie pasiektų pagal 4 straipsnio 3 dalį nustatytas siektinas reikšmes, pirmenybę teikiant ekosisteminių metodų skatinimui miškuose, žemės ūkio paskirties žemėje ir agrarinėje miškininkystėje. Tose rekomendacijose atsižvelgiama į poreikį užtikrinti, kad iš tokios finansinės paramos pašalinamas kiekis būtų pastovus, ir į riziką, kad tas pašalintas kiekis gali būti, atsitiktinai ar tyčia, paleistas į atmosferą bet kuriuo momentu.

2. Kai valstybės narės naudoja viešąsias pajamas, gautas iš ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Direktyvą 2003/87/EB, žemės ir miškų savininkų arba valdytojų priimtoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonėms, kuriomis siekiama pagal 4 straipsnio 4a dalį nustatytų tikslų, remti, pirmenybė teikiama ekosisteminių metodų skatinimui miškuose ir žemės ūkio paskirties žemėje. Projektai atrenkami remiantis objektyviais, moksliškai pagrįstais ir skaidriais bendrais kriterijais ir atlygiu už praktiką, kurios nauda klimatui ir aplinkai yra moksliškai įrodyta ir kuria yra užtikrinamas tvarus bei ilgalaikis anglies dioksido sekvestracijos dirvožemyje ir biomasėje padidėjimas, kartu užtikrinant papildomą naudą visuomenei.

3. Taikant 3 dalį, Komisija turėtų priimti gaires, kuriose būtų nustatyti bendri projektų atrankos kriterijai, grindžiami, be kita ko, esamomis Komisijos priimtomis gairėmis. Prieš priimdama šias gaires, Komisija konsultuojasi su Europos moksline patariamąja taryba klimato kaitos klausimais, nurodyta Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje, taip pat su pilietine visuomene ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

4. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma moksliškai patikimo, tvaraus, patikimo ir nuolatinio anglies dioksido absorbavimo, be kita ko, taikant anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo praktiką, sertifikavimo reguliavimo sistema, kuria užtikrinamas aplinkosauginis naudingumas ir laikomasi biologinei įvairovei palankių ekologinių principų.

5. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo], o vėliau kas dvejus metus valstybės narės įvertina socialinį ir darbo poveikį, įskaitant poveikį lyčių lygybei ir darbo sąlygoms tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, kurį šiame reglamente nustatyti įpareigojimai daro bet kurios iš 2 straipsnyje nurodytų žemės kategorijų ir sektorių atžvilgiu.“

Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
5 straipsnio 1 dalis

3b) 5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina, kad jų apskaita ir kiti pagal šį reglamentą pateikiami duomenys būtų tikslūs, išsamūs, nuoseklūs, palyginami ir skaidrūs. Valstybės narės išmetamą ŠESD kiekį nurodo pliuso ženklu (+), o absorbuotą ŠESD kiekį – minuso ženklu (–).

„1. Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina, kad jų apskaita ir kiti pagal šį reglamentą pateikiami duomenys būtų tikslūs, išsamūs, nuoseklūs, viešai prieinami, palyginami ir skaidrūs. Valstybės narės išmetamą ŠESD kiekį nurodo pliuso ženklu (+), o absorbuotą ŠESD kiekį – minuso ženklu (–).

Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
5 straipsnio 4 dalis

3c) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis. Tačiau ši galimybė neįtraukti anglies sankaupų pasikeitimų į apskaitą žemės apskaitos kategorijos atveju netaikoma antžeminės biomasės, negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės anglies sankaupoms.

„4. Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis. Tačiau ši galimybė neįtraukti anglies sankaupų pasikeitimų į apskaitą žemės apskaitos kategorijos atveju netaikoma antžeminės biomasės, mineralinės ir organinės dirvožemio anglies, negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės anglies sankaupoms.

Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 d punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
5 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

3d) 5 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ne vėliau kaip per vienus metus nuo [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo, remiantis įvertintais duomenimis, nustatoma Sąjungos pagrindinių kategorijų neliestų miškų ir sengirių, priklausančių tvarkomos miško žemės kategorijai, anglies sankaupų perkalibruota vertė.

Komisija naudoja duomenų rinkinius, pateiktus užbaigus arba šiuo metu vykdant mokslinių tyrimų projektus, susijusius su atitinkamais pirminių ir sengirių miškų tipais, ir naudoja kitas Sąjungos priemones miškų, kuriuose trūksta duomenų, projektams finansuoti. Prireikus šiam tikslui gali būti paskelbtas specialus kvietimas teikti paraiškas dėl programoje „Europos horizontas“ numatytų ES misijų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos.“

Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 3 e punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
5 straipsnio 5 a dalis (nauja)

3e) 5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„5a. Duomenų rinkimą turi dar labiau sustiprinti visoje Sąjungoje taikoma suderinta dirvožemio organinės anglies kiekio ir veiksnių, turinčių įtakos dirvožemio būklei ir jo anglies sankaupoms, kitimo stebėsena, atitinkamoms Europos Komisijos tarnyboms atliekant metinius LUCAS tyrimus (žemės dangos ir žemės naudojimo statistinis tyrimas).“

Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis
Reglamentas (ES) 2018/841
9 straipsnio pavadinimas

Produktai, kuriuose saugomas anglies dioksidas;

Tvarūs produktai, kuriuose saugomas anglies dioksidas;

Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) 2018/841
9 straipsnio 2 dalis

2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas iš dalies keičiami įtraukiant naujas produktų, kuriuose saugomas anglies dioksidas, kategorijas, įskaitant iš nukirsto medžio pagamintus produktus, turinčius anglies dioksido sekvestracijos poveikį, remiantis UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.

2. Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas iš dalies keičiami įtraukiant naujas produktų, kuriuose saugomas anglies dioksidas, kategorijas, įskaitant iš nukirsto medžio pagamintus produktus, turinčius anglies dioksido sekvestracijos poveikį, su sąlyga, kad naujoms kategorijoms taikomos metodikos yra moksliškai pagrįstos, skaidrios, patikrinamos, jomis išvengiama dvigubo skaičiavimo ir remiamasi UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.

Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)

ba) įterpiama ši dalis:

„2a. Per 6 mėnesius nuo teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo sistemos, grindžiamos moksliškai patikimais matavimo kokybės reikalavimais ir apskaitos taisyklėmis, stebėsenos standartais, ataskaitų teikimo protokolais ir tikrinimo priemonėmis, užtikrinant aplinkosauginį naudingumą ir vengiant neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įsigaliojimo ir tais atvejais, kai JTBKKK šalių konferencijoje arba šalių konferencijoje, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, yra priimtos naujos IPCC gairės, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie galimą naudą ir kompromisus, susijusius su klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie jos ir biologinės įvairovės apsauga, įtraukiant tvarius ilgaamžius biologinius anglies dioksido saugojimo produktus, kurie, remiantis gyvavimo ciklo vertinimu, turi grynąjį teigiamą anglies dioksido sekvestracijos poveikį, įskaitant poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo keitimui, susijusį su didesniu derliaus nuėmimu, ir jei turimi duomenys yra moksliškai pagrįsti, skaidrūs ir patikrinami. Prie Komisijos ataskaitos prireikus gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atitinkamai iš dalies pakeistas šis reglamentas, kartu užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, vengiant dvigubo skaičiavimo ir užtikrinant, kad gamtos ištekliai būtų kuo ilgiau naudojami ir perdirbami bei paskirstomi vertingiausiems tikslams kiekviename etape. Komisija taip pat atsižvelgia į poreikį, kad anglies dioksido saugojimo produktų gyvavimo ciklas nedarytų didelės žalos kitiems aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.“

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
11 straipsnio -1 dalis

aa) prieš 1 dalį įterpiama ši dalis:

„-1. Jei Komisija nustato, kad valstybė narė dvejus metus iš eilės nesilaikė 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto metinio planinio rodiklio, ji pateikia tai valstybei narei rekomendacijas, kuriose nurodomos tinkamos papildomos priemonės LULUCF sektoriuje šiai padėčiai ištaisyti. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai. Komisija tai valstybei narei taip pat gali teikti papildomą techninę paramą.

Jei rekomendacijos pateikiamos pagal pirmą pastraipą, atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo rekomendacijų gavimo dienos iš dalies pakeičia savo nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir ilgalaikę strategiją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 15 straipsniuose, kad, atsižvelgdama į Komisijos priimtas rekomendacijas, priimtų papildomas tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti tinkamai argumentuotos ir pagrįstos.

Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie persvarstytą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir ilgalaikę strategiją kartu su pareiškimu, kuriame nurodoma, kaip siūloma peržiūra padės ištaisyti metinių tikslų nesilaikymo problemą ir kaip buvo atsižvelgta į Komisijos rekomendacijas.

Jei atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, Komisija apsvarsto galimybę imtis reikiamų priemonių pagal Sutarčių nuostatas.“;

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) 2018/841
11 straipsnio 1 dalis

1. Valstybė narė gali naudoti:

1. Nepažeisdama -1 dalies reikalavimų, valstybė narė gali naudoti:

a) 12 straipsnyje nurodytas bendro pobūdžio lankstumo priemones ir

b) siekdama laikytis 4 straipsnyje nustatyto įsipareigojimo, 13 ir 13b straipsniuose nurodytą tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę.

b) siekdama laikytis 4 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų ir tikslų, 13 straipsnyje nurodytos tvarkomos miško žemės lankstumo priemonės ir 13b straipsnyje nustatyto mechanizmo.

Suomija gali naudotis ne tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, bet ir papildomomis kompensacijomis pagal 13a straipsnį.“

Suomija gali naudotis ne tik pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, bet ir papildomomis kompensacijomis pagal 13a straipsnį.

Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
11 straipsnio 2 dalis

ba) 2 dalis pakeičiama taip:

2. Jei valstybė narė nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies da punkte nustatytų stebėsenos reikalavimų, vyriausiasis administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį (toliau – vyriausiasis administratorius), tai valstybei narei laikinai uždraudžia perduoti arba rezervuoti kiekius pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 ir 3 dalis arba naudoti tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę pagal šio reglamento 13 straipsnį.

„2. Jei valstybė narė nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies da punkte nustatytų stebėsenos reikalavimų, vyriausiasis administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį (toliau – vyriausiasis administratorius), tai valstybei narei laikinai uždraudžia perduoti kiekius pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį arba naudoti tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę pagal šio reglamento 13 straipsnį.“

Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto -a papunktis (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
12 straipsnio 2 dalis

-a) 2 dalis pakeičiama taip:

2. Tiek, kiek valstybės narės bendra absorbuojamas ŠESD kiekis viršija bendrą išmetamą ŠESD kiekį, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį, ta valstybė narė likusį absorbuojamą ŠESD kiekį gali perduoti kitai valstybei narei. Į perduotą kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip gaunančioji valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal šio reglamento 4 straipsnį.

„2. Tiek, kiek valstybės narės bendras absorbuojamas ŠESD kiekis viršija bendrą 2021–2025 m. laikotarpiu valstybėje narėje išmestą ŠESD kiekį arba jei grynasis pašalinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metinį tikslinį rodiklį, nustatytą 4 straipsnio 3 dalyje, ta valstybė narė likusį absorbuojamą ŠESD kiekį gali perduoti kitai valstybei narei, su sąlyga, kad priimančioji valstybė narė mokės įnašą, lygiavertį bent ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų uždarymo kainų, taikytų bendroje aukciono platformoje tais metais, kuriais taikomas perkėlimas, vidurkiui. Į perduotą kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip gaunančioji valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo ir tikslų pagal šio reglamento 4 straipsnį.“

Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) 2018/841
12 straipsnio 5 dalis

5. Pajamas, gautas atlikus perdavimą pagal 2 dalį, valstybės narės gali panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse ir informuoja Komisiją apie visus tokius veiksmus, kurių buvo imtasi.

5. Visas pajamas, gautas atlikus perdavimą pagal 2 dalį, valstybės narės naudoja klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonėms Sąjungos arba trečiųjų valstybių LULUCF sektoriuje, įskaitant ekosistemomis grindžiamus metodus, finansuoti, atsižvelgdamos į reikšmingos žalos nedarymo principą ir minimalias apsaugos priemones, nustatytas atitinkamai Reglamento (ES) 2020/852 17 ir 18 straipsniuose. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnyje nurodytose ataskaitose informuoja Komisiją apie tokių pajamų panaudojimą ir veiksmus, kurių buvo imtasi.

Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
13 straipsnis

13 straipsnis

Tvarkomos miško žemės lankstumo priemonė

1. Jeigu per 2021–2025 m. laikotarpį valstybės narės bendras išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, [apskaitomose pagal šį reglamentą], ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarkomos miško žemės lankstumo priemone siekdama laikytis 4 straipsnio 1 dalies.

2. Jeigu 2021–2025 m. laikotarpiu atlikus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą gaunamas teigiamas skaičius, atitinkama valstybė narė turi teisę kompensuoti šį apskaičiuotą išmetamą ŠESD kiekį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) ta valstybė narė į savo strategiją, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį, įtraukė vykdomas arba suplanuotas konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti miškų absorbentai ir kaupikliai tokiu būdu, kuriuo būtų prisidedama prie biologinės įvairovės didinimo ir mažinamas žemės pažeidžiamumas dėl natūralių trikdžių, ir

aa) valstybė narė laikosi Tarybos direktyvos 92/43/EEB* ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB**, ir

b) 2021–2025 m. laikotarpiu bendras išmetamųjų teršalų kiekis Sąjungoje neviršija bendro absorbuojamo kiekio šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose.

Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, Komisija užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje.

3. 2 dalyje nurodyta kompensacija gali apimti tik absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į valstybės narės miškų atskaitos lygį, ir negali viršyti 50 % VII priede nustatytos didžiausios kompensacijos atitinkamai valstybei narei sumos už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2025 m.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio, apskaičiuoto pagal VI priedą, įrodymus, kad galėtų gauti kompensaciją už likusius absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į jų miškų atskaitos lygį, neviršijant visos VII priede nustatytos kitų valstybių narių nepanaudotos kompensacijos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2025 m. Jei kompensacijos reikalavimas viršija turimą nepanaudotos kompensacijos sumą, kompensacija proporcingai paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.“;

4. Valstybės narės pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio, apskaičiuoto pagal VI priedą, įrodymus ir priemones, kurių jos planuoja imtis, kad ateityje užkirstų kelią panašiam poveikiui arba jį sušvelnintų, kad galėtų gauti kompensaciją už likusius absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į jų miškų atskaitos lygį, neviršijant visos VII priede nustatytos kitų valstybių narių nepanaudotos kompensacijos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2025 m. Jei kompensacijos reikalavimas viršija turimą nepanaudotos kompensacijos sumą, kompensacija proporcingai paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.“; Komisija viešai skelbia valstybių narių pateiktus įrodymus.“;

____________________

* 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

** 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

Pakeitimai 94 ir 98
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
13 b straipsnis

13b straipsnis

2026–2030 m. laikotarpiu taikomas žemės naudojimo lankstumo mechanizmas

Natūralių trikdžių mechanizmas 2026–2030 m. laikotarpiu

1. Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) 2018/1999 40 straipsnį, sukuriamas žemės naudojimo lankstumo mechanizmas, atitinkantis iki 178 mln. CO2 ekvivalento tonų kiekį, su sąlyga, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas yra pasiektas. Lankstumo mechanizmu galima naudotis kartu su 12 straipsnyje nustatytomis lankstumo priemonėmis.

1. Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) 2018/1999 40 straipsnį, nustatomas mechanizmas, atitinkantis iki 178 mln. CO2 ekvivalento tonų kiekį, siekiant atsižvelgti į natūralių trikdžių poveikį, jeigu tų trikdžių nebuvo galima prognozuoti ar išvengti, visų pirma įgyvendinant prisitaikymo priemones, su sąlyga, kad pasiektas 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas. Mechanizmas prieinamas greta 12 straipsnyje nustatytų lankstumo priemonių.

2. Jeigu per 2026–2030 m. laikotarpį skirtumas tarp metinės valstybės narės teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir atitinkamo tikslo yra teigiamas, apskaitomas ir nurodytas ataskaitoje pagal šį reglamentą, ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta lankstumo priemone, kad pasiektų savo tikslą, nustatytą pagal 4 straipsnio 2 dalį.

2. Jei 2026–2030 m. laikotarpiu skirtumas tarp valstybės narės teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas metinės sumos ir atitinkamo tikslo yra teigiamas, apskaitytas ir už jį atsiskaityta vadovaujantis šiuo reglamentu, ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatytu mechanizmu, kad pasiektų savo tikslą, nustatytą pagal 4 straipsnio 2 dalį.

3. Jeigu 2026–2030 m. laikotarpiu atlikus 2 dalyje nurodytą skaičiavimą gaunamas teigiamas skaičius, atitinkama valstybė narė turi teisę kompensuoti išmetamo ŠESD kiekio perviršį, jeigu tenkinamos toliau nurodytos sąlygos:

3. Jei 2026–2030 m. laikotarpiu – atlikus 2 dalyje nurodytą skaičiavimą – gaunamas teigiamas rezultatas, valstybė narė gali naudoti šiame straipsnyje nustatytą mechanizmą su sąlyga, kad tenkinamos šios sąlygos:

-a) valstybė narė pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad teigiamas rezultatas yra tiesiogiai susijęs su natūralių trikdžių poveikiu, apskaičiuotu pagal VI priedą. Komisija viešai paskelbia valstybių narių pateiktus įrodymus ir gali atmesti valstybės narės pateiktus įrodymus, jei, patikrinusi gautą tos valstybės narės informaciją, laikosi nuomonės, kad jie nepakankamai pagrįsti arba neproporcingi, ir

a) valstybė narė į savo atnaujintą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, įtraukė vykdomas arba suplanuotas konkrečias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti visi žemės absorbentai ir kaupikliai ir sumažintas žemės pažeidžiamumas dėl natūralių trikdžių;

a) valstybė narė veiksmingai peržiūrėjo savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato politikos planą ir ilgalaikę strategiją pagal 11 straipsnio -1 dalį bei priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama pagerinti visus žemės absorbentus ir kaupiklius taip, kad būtų prisidedama prie biologinės įvairovės didinimo ir mažinamas žemės pažeidžiamumas dėl natūralių trikdžių ir klimato kainos poveikio, ir

b) valstybė narė išnaudojo visas kitas lankstumo priemones pagal šio reglamento 12 straipsnį arba Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalį;

b) valstybė narė išnaudojo visas kitas lankstumo priemones pagal šio reglamento 12 straipsnį arba Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalį ir

ba) valstybė narė laikosi direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB bei

c) per 2026–2030 m. laikotarpį skirtumas tarp metinės viso Sąjungos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir Sąjungos tikslo [310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkančio grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio] yra neigiamas.

c) 2026–2030 m. laikotarpiu skirtumas tarp metinės viso Sąjungos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir Sąjungos tikslo, nustatyto 4 straipsnio 2 dalyje, išnaudojus visas kitas lankstumo priemones pagal 12 straipsnį, yra neigiamas.

Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, Komisija nustato, ar, remiantis natūralių trikdžių poveikiu ir taikant valstybių narių pagal šio straipsnio 5 dalį pateiktą informaciją, įtraukti 20 % grynojo absorbuojamo kiekio, kurio valstybės narės nerezervavo per 2021–2025 m. laikotarpį. Atlikdama šį vertinimą Komisija taip pat užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje.

Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, Komisija nustato, ar, remiantis natūralių trikdžių poveikiu ir taikant valstybių narių pagal šio straipsnio 5 dalį pateiktą informaciją, įtraukti 20 proc. grynojo absorbuojamo kiekio, kurio valstybės narės nerezervavo 2021–2025 m. laikotarpiu. Atlikdama šį vertinimą Komisija taip pat užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacijos suma gali apimti tik absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į šio reglamento IIa priede nurodytą valstybės narės tikslą, ir negali viršyti 50 % VII priede nustatytos didžiausios kompensacijos atitinkamai valstybei narei sumos už laikotarpį nuo 2026 m. iki 2030 m.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kompensacijos suma gali apimti tik absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į šio reglamento IIa priede nurodytą valstybės narės tikslą, ir negali viršyti 50 proc. VII priede nustatytos didžiausios kompensacijos atitinkamai valstybei narei sumos už laikotarpį nuo 2026 m. iki 2030 m.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio, apskaičiuoto pagal VI priedą, įrodymus, kad galėtų gauti kompensaciją už likusius absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis ir įskaičiuojamus į šio reglamento IIa priede nurodytą valstybės narės tikslą, neviršijant visos VII priede nustatytos kitų valstybių narių nepanaudotos kompensacijos sumos už laikotarpį nuo 2026 m. iki 2030 m. Jei kompensacijos reikalavimas viršija turimą nepanaudotos kompensacijos sumą, kompensacija proporcingai paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.

5. Jei prašyme nurodyta kompensaciją viršija 178 mln. CO2 ekvivalento tonų sumą, kurią galima skirti taikant mechanizmą, kompensacija proporcingai paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.

5a. Valstybės narės, atsižvelgusios į šio straipsnio 3 dalį, turi teisę kompensuoti grynuosius absorbentus arba absorbentus, kurie apskaitomi kaip išmetamas ŠESD kiekis, atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalyje toms valstybėms narėms nustatytus 2026–2030 m. laikotarpio tikslus, neviršijant didžiausio 50 mln. anglies dioksido ekvivalento tonų kiekio visai Sąjungai, nustatyto VII priede 2021–2025 m. laikotarpiui, jei tos valstybės narės:

a) išnaudojo visas kitas lankstumo priemones pagal šio reglamento 12 straipsnį, Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį ir

b) pateikė Komisijai pakankamai įrodymų dėl klimato kaitos sukeltų ekosistemų trikdžių, dėl kurių per didelis ŠESD kiekis susidaro arba grynasis absorbuojamas ŠESD kiekis sumažėja būdu, kurio jos negali kontroliuoti ir negalėjo prognozuoti ar išvengti, visų pirma įgyvendinant pakankamas prisitaikymo priemones, kad būtų užtikrintas paveiktos teritorijos atsparumas klimato kaitai, poveikio. Komisija viešai paskelbia valstybių narių pateiktus įrodymus ir gali atmesti valstybės narės pateiktus įrodymus, jei, patikrinusi gautą tos valstybės narės informaciją, laikosi nuomonės, kad jie nepakankamai pagrįsti arba neproporcingi, ir

c) į savo naujausius integruotus nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus, pateiktus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, įtraukė konkrečias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti visi žemės absorbentai ir kaupikliai ir sumažintas žemės pažeidžiamumas dėl natūralių trikdžių, kuriuos lemia klimato kaita,

d) 2026–2030 m. laikotarpiu skirtumas tarp metinės viso Sąjungos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir Sąjungos tikslo, nustatyto 4 straipsnio 2 dalyje, išnaudojus visas kitas lankstumo priemones pagal 12 straipsnį, yra neigiamas.

Jei prašyme nurodyta kompensaciją viršija turimą maksimalios kompensacijos sumą, kompensacija proporcingai paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.

5b. Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą nuostatomis, kuriomis patvirtinama 5a dalies b punkte nurodyta klimato kaitos sukeltų ekosistemų trikdžių poveikio vertinimo metodika.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 14 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
13 straipsnis

13 c straipsnis

Tikslų valdymas

Jei 2032 m. peržiūrėtas valstybės narės išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija tos valstybės narės metinius tikslus kuriais nors konkrečiais 2026–2030 m. laikotarpio metais, atsižvelgiant į lankstumo priemones, naudojamas pagal 12 ir 13b straipsnius, taikoma ši priemonė:

Jei Komisija, 2032 m. pagal 14 straipsnio 2 dalį atlikusi išsamią peržiūrą nustato, kad kuriais nors konkrečiais 2026–2030 m. laikotarpio metais pagal 4 straipsnį nustatyti valstybės narės tikslai ir įsipareigojimai neįvykdyti, taikoma ši priemonė:

prie kitų metų valstybės narės ataskaitoje nurodyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių, pridedamas CO2 ekvivalento tonomis išreikštas grynojo išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perviršis, padaugintas iš koeficiento 1,08.

prie kitų metų valstybės narės ataskaitoje nurodyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio toms žemės kategorijoms, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių, pridedamas CO2 ekvivalento tonomis išreikštas grynojo išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perviršis, padaugintas iš koeficiento 1,08.

Jei Komisija nustato, kad valstybės narės nesilaiko šiame reglamente išdėstytų nuostatų, ji imasi reikiamų priemonių pagal Sutartis.

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 14 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
13 d straipsnis (naujas)

14a) įterpiamas šis straipsnis:

„13d straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Jei valstybė narė nusprendžia viešiesiems ar privatiesiems subjektams leisti naudoti LULUCF sektoriaus anglies dioksido kreditus kompensavimui, be kita ko, pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 2 arba 4 dalį, perkeltas arba panaudotas absorbuojamas ŠESD kiekis į tos valstybės narės metinius tikslus, nustatytus šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, neįskaičiuojamas.“

Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 15 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
14 straipsnio 1 dalis

„1. Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2025 m. – ne vėliau kaip 2027 m. kovo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2026 m. iki 2030 m. – ne vėliau kaip 2032 m. kovo 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai atitikties ataskaitą, kurioje, naudojant šiame reglamente nustatytas apskaitos taisykles, pagal kiekvieną 2 straipsnio 1 dalies a–f punktuose (2021–2025 m. laikotarpiu) ir 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose (2026–2030 m. laikotarpiu) nurodytą žemės apskaitos kategoriją nurodomas atitinkamo laikotarpio bendro išmesto ir bendro absorbuoto ŠESD kiekio balansas.

Atitikties ataskaitoje įvertinama:

a) politika ir priemonės, susijusios su kompromisais;

a) politika ir priemonės, susijusios su galimais kompromisais su kitais Sąjungos aplinkosaugos tikslais ir strategijomis, pavyzdžiui, nustatytais 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ir ES biologinės įvairovės ir bioekonomikos strategijose;

aa) priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos laikytis 4 straipsnio 4a dalies;

b) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergija;

b) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergija, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti žemės pažeidžiamumą dėl natūralių trikdžių ir klimato;

c) klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės sinergija.

Tokioje ataskaitoje, kai taikoma, pateikiama išsami informacija apie ketinimą naudotis 11 straipsnyje nurodytomis lankstumo priemonėmis ir susijusiais kiekiais arba apie tokių lankstumo priemonių ir susijusių kiekių naudojimą.“;

Atitikties ataskaita grindžiama metiniais duomenų rinkiniais, įskaitant informaciją, gautą iš dirvožemio stebėsenos sistemų, pavyzdžiui, LUCAS tyrimą, naudojant ne mažesnio kaip 30 cm gylio mėginius ir įskaitant visus svarbius parametrus, darančius poveikį dirvožemio potencialui sekvestruoti anglį.“

Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 16 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/841
15 a straipsnis (naujas)

16a) Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinės teisės sistemą susiję visuomenės nariai, atitinkantys 2 dalyje nustatytas sąlygas, galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra teisme arba kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, įsteigtoje pagal teisės aktus, dėl 4–10 straipsniuose nurodytų teisinių prievolių nesilaikymo.

2. Susiję visuomenės nariai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nurodytas sąlygas, kai:

a) yra pakankamai suinteresuoti; arba

b) pareiškia apie teisės pažeidimą, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

Ką reiškia pakankamas suinteresuotumas, nustato valstybės narės, laikydamosi siekio suteikti susijusiems visuomenės nariams plačias galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir laikydamosi Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Todėl šios pastraipos taikymo tikslais visų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir atitinkančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

3. 1 ir 2 dalimis nepanaikinama galimybė taikyti išankstinės peržiūros administracinėje institucijoje procedūrą ir nedaro poveikio reikalavimui prieš pasinaudojant teisminėmis peržiūros procedūromis išnaudoti administracines peržiūros procedūras, kai toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė lengvai gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.“;

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 17 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
16 a straipsnis (naujas)

17) įterpiamas 16a straipsnis:

Išbraukta.

16a straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 44 straipsnio 3 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/201144.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

__________________

44 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 18 punktas
Reglamentas (ES) 2018/841
17 straipsnio 2 dalis

2. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo […] bendros pažangos įvertinimo, kurį susitarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kaip šis reglamentas veikia, prireikus įskaitant 11 straipsnyje nurodytų lankstumo priemonių poveikio vertinimą, ir kiek šiuo reglamentu prisidedama prie bendro Sąjungos tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir Paryžiaus susitarimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, siekiant, kad Sąjungoje reikiamu mastu būtų dar labiau mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos būtų dar geriau absorbuojamos.

2. 2025, 2027 ir 2032 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ir 4 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2a. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento indėlio siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir tarpinių klimato tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119, Paryžiaus susitarimo tikslų, taip pat kitų Sąjungos aplinkos apsaugos tikslų ir Europos žaliojo kurso bei prie jo pridedamų atitinkamų strategijų ir teisės aktų tikslų, įskaitant 11 straipsnyje nurodytų lankstumo priemonių poveikio siekiant šio reglamento tikslų vertinimą. Ataskaitoje įvertinamas poreikis nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, siekiant, kad Sąjungoje reikiamu mastu būtų dar labiau mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos būtų dar geriau absorbuojamos bei poreikis pasiekti Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus, taip pat atsižvelgiant į visus būsimus miškų ir dirvožemio stebėsenos, duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo sistemos patobulinimus. Ataskaitoje atsižvelgiama į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC, IPBES ir Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje.

Po ataskaitos Komisija, jei mano esant reikalinga, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Pasiūlymuose visų pirma nustatomi metiniai tikslai ir valdymo principai, kuriais siekiama 2035 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kaip nustatyta 4 straipsnio 4 dalyje, papildomos Sąjungos politikos kryptys ir priemonės, taip pat po 2035 m. taikytina sistema, į reglamento taikymo sritį įtraukiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir absorbavimą papildomuose sektoriuose, pavyzdžiui, jūrų ir gėlųjų vandenų aplinkos.“;

Po tos ataskaitos Komisija, jei mano esant reikalinga, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Pasiūlymuose visų pirma nustatomos papildomos Sąjungos politikos kryptys ir priemonės, kuriomis siekiama 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų LULUCF tikslų po 2030 m., ir išplečiama šio reglamento taikymo sritis, į ją įtraukiant jūrų, pakrančių ir gėlųjų vandenų ekosistemų išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, remiantis patikima moksline metodika, o taip pat nustatomi papildomi tų ekosistemų grynojo absorbavimo tikslai.

2b. Įsigaliojus teisėkūros procedūra priimtam aktui dėl Sąjungos gamtos atkūrimo reguliavimo sistemos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento, visų pirma 4 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų ir tikslų, suderinamumas su to reglamento tikslais. Kartu su ataskaita, prireikus, gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo.“;

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) 2018/1999
4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio ii papunktis

valstybė narė įsipareigojimais ir nacionaliniais tikslais, susijusiais su grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio absorbavimu pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir savo indėliu siekia Sąjungos tikslo – iki 2035 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki nulinio grynojo kiekio ir vėliau pasiekti neigiamą kiekį pagal to reglamento 4 straipsnio 4 dalį;“;

valstybės narės įsipareigojimus ir nacionalinius tikslus, susijusius su grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio absorbavimu pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnio 1 ir 2 dalis;

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (ES) 2018/1999
26 straipsnio 6 dalis

2a) 26 straipsnio 6 dalyje įterpiamas šis punktas:

„aa) iš dalies keičiami V priedo 3 dalies b ir c punktai, kad žemės kategorijos būtų papildytos žemės kategorijomis, kurioms taikoma žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, stebėsenos sistema, ir žemės kategorijos, kurioms taikoma atitinkamai žemės naudojimo vienetų, kurie turi būti atkurti, stebėsenos sistema pagal atitinkamus Sąjungos aplinkos teisės aktus.“;

Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis
Reglamentas (ES) 2018/1999
38 straipsnio 4 dalis

Komisija, baigusi pagal 1 dalį atliekamą išsamią peržiūrą, priima įgyvendinimo aktus, kuriais, remiantis pakoreguotais kiekvienos valstybės narės apskaitos duomenimis, nustatoma viso atitinkamais metais išmetamo teršalų kiekio suma, suskirstyta pagal išmetamų teršalų duomenis, susijusius su Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsniu, ir išmetamų teršalų duomenis, nurodytus šio reglamento V priedo 1 dalies c punkte, ir viso išmetamo ir absorbuojamo kiekio suma, susijusi su Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsniu.;

Komisija, baigusi pagal 1 dalį atliekamą išsamią peržiūrą, pagal 43 straipsnį priima šį reglamentą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis pakoreguotais kiekvienos valstybės narės apskaitos duomenimis nustatoma bendra atitinkamais metais išmetamo teršalų kiekio suma, suskirstyta pagal išmetamų teršalų duomenis, susijusius su Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsniu, ir išmetamų teršalų duomenis, nurodytus šio reglamento V priedo 1 dalies c punkte, ir bendra išmetamo ir absorbuojamo kiekio suma, susijusi su Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsniu.

Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedas
Reglamentas (ES) 2018/841
II a priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas
Sąjungos tikslas ir valstybių narių nacionaliniai tikslai, susiję su grynuoju absorbuojamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pagal 4 straipsnio 2 dalį, kurie turi būti pasiekti 2030 m.
Valstybė narė	Grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertė, išreikšta CO2 ekvivalento kilotonomis, taikoma 2030 m.
Belgija	-1 352
Bulgarija	-9 718
Čekija	-1 228
Danija	5 338
Vokietija	-30 840
Estija	-2 545
Airija	3 728
Graikija	-4 373
Ispanija	-43 635
Prancūzija	-34 046
Kroatija	-5 527
Italija	-35 758
Kipras	-352
Latvija	-644
Lietuva	-4 633
Liuksemburgas	-403
Vengrija	-5 724
Мalta	2
Nyderlandai	4 523
Austrija	-5 650
Lenkija	-38 098
Portugalija	-1 358
Rumunija	-25 665
Slovėnija	-146
Slovakija	-6 821
Suomija	-17 754
Švedija	-47 321
ES 27	-310 000
Pakeitimas
Sąjungos tikslas ir valstybių narių nacionaliniai tikslai, susiję su grynuoju absorbuojamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pagal 4 straipsnio 2 dalį, kurie turi būti pasiekti 2030 m.
Valstybė narė	Grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertė, išreikšta CO2 ekvivalento kilotonomis, taikoma 2030 m.
Belgija	Ne mažiau kaip -1 352
Bulgarija	Ne mažiau kaip -9 718
Čekija	Ne mažiau kaip -1 228
Danija	Ne mažiau kaip 5 338
Vokietija	Ne mažiau kaip -30 840
Estija	Ne mažiau kaip -2 545
Airija	Ne mažiau kaip 3 728
Graikija	Ne mažiau kaip -4 373
Ispanija	Ne mažiau kaip -43 635
Prancūzija	Ne mažiau kaip -34 046
Kroatija	Ne mažiau kaip -5 527
Italija	Ne mažiau kaip -35 758
Kipras	Ne mažiau kaip -352
Latvija	Ne mažiau kaip -644
Lietuva	Ne mažiau kaip -4 633
Liuksemburgas	Ne mažiau kaip -403
Vengrija	Ne mažiau kaip -5 724
Мalta	Ne mažiau kaip 2
Nyderlandai	Ne mažiau kaip 4 523
Austrija	Ne mažiau kaip -5 650
Lenkija	Ne mažiau kaip -38 098
Portugalija	Ne mažiau kaip -1 358
Rumunija	Ne mažiau kaip -25 665
Slovėnija	Ne mažiau kaip -146
Slovakija	Ne mažiau kaip -6 821
Suomija	Ne mažiau kaip -17 754
Švedija	Ne mažiau kaip -47 321
ES 27	Ne mažiau kaip -310 000

Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedas
Reglamentas (ES) 2018/1999
V straipsnio 3 dalis

Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 3 dalis pakeičiama taip:

„Geografiniai detalūs žemės naudojimo keitimo duomenys pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita vykdoma remiantis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis ir apima:

„Geografiniai detalūs žemės naudojimo keitimo duomenys pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, jos 2013 m. priedas ir 2019 m. patikslinimas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita vykdoma remiantis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, dėl kurių Sąjungos institucijos teiks atitinkamą paramą ir pagalbą valstybėms narėms, siekiant užtikrinti surinktų duomenų nuoseklumą ir skaidrumą ir apima:

a) žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, stebėsenos sistemą, apibrėžtą Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalyje;

b) žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

– didelės biologinės įvairovės žemė, apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 3 dalyje;

– Bendrijos svarbos teritorijos ir specialios saugomos teritorijos, apibrėžtos Tarybos direktyvos 92/43/EEB1 4 straipsnyje, ir už jų ribų esantys žemės vienetai, kuriems taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal tos direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalis siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

– Direktyvos 92/43/EEB IV priede išvardytų rūšių veisimosi ir poilsio vietos, kurioms taikomos apsaugos priemonės pagal tos direktyvos 12 straipsnį;

– Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytų rūšių, kurios aptinkamos už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų ir kurios prisideda prie to, kad šios buveinės ir rūšys pasiektų palankią apsaugos būklę pagal tos direktyvos 2 straipsnį, arba kurioms gali būti taikomos prevencinės ir taisomosios priemonės pagal Direktyvą 2004/35/EB2, buveinės;

– specialios apsaugos teritorijos, klasifikuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB3 4 straipsnį, ir už jų ribų esantys žemės vienetai, kuriems, siekiant teritorijos apsaugos tikslų, taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalį;

– žemės vienetai, kuriuose taikomos paukščių, apie kurių nesaugią būklę pranešta pagal Direktyvos 2009/147/EB 12 straipsnį, išsaugojimo priemonės, siekiant įvykdyti tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nustatytą reikalavimą stengtis išvengti taršos ir buveinių pažeidimo arba tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą reikalavimą išsaugoti ir palaikyti pakankamą paukščių rūšių buveinių įvairovę ir plotą;

– bet kokios kitos buveinės, kurias valstybė narė nurodo siekdama tokių pačių, kaip nustatytieji direktyvose 92/42/EEB ir 2009/147/EB, tikslų;

– žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos tam, kad būtų galima apsaugoti paviršinių vandens telkinių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB4 4 straipsnio iii papunktyje, ekologinę būklę ir jos nepabloginti;

– natūralios salpos arba potvynių vandens sulaikymo teritorijos, kurias valstybės narės saugo, valdydamos potvynių riziką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB5;

– valstybių narių nustatytos saugomos teritorijos, kad būtų pasiekti saugomų teritorijų tikslai;

c) žemės naudojimo vienetų, kurie turi būti atkurti, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

– Bendrijos svarbos teritorijos, specialios saugomos teritorijos ir specialios apsaugos teritorijos, kaip aprašyta b punkte, kartu su už jų ribų esančiais žemės vienetais, kuriems, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo ar kompensacinės priemones siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

– laukinių paukščių rūšių, nurodytų Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnio 2 dalyje arba išvardytų jos I priede, kurios aptinkamos už specialių apsaugos teritorijų ribų ir kurioms, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/147/EB, turi būti taikomos atkūrimo priemonės, buveinės;

– Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytų rūšių, aptinkamų už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų, kurioms, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo priemones, kad būtų pasiekta palanki apsaugos būklė pagal Direktyvą 92/43/EEB, ir (arba) nustatyta, kad joms reikia taikyti taisomąsias priemones pagal Direktyvos 2004/35/EB 6 straipsnį, buveinės;

– teritorijos, kurias, kaip nustatyta pagal valstybėje narėje taikomą gamtos atkūrimo planą, reikia atkurti;

– teritorijos, kurias, kaip nustatyta pagal valstybėje narėje taikomą gamtos atkūrimo planą, reikia atkurti, arba kurioms taikomos priemonės, užtikrinančios, kad jos nepablogėtų;

– žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos paviršinio vandens telkinių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio iii papunktyje, gerai ekologinei būklei atkurti;

– žemės vienetai, kuriems taikomos pelkių teritorijų atkūrimo priemonės, nurodytos Direktyvos 2000/60/EB VI priedo B dalies vii papunktyje;

– teritorijos, kuriose reikia atkurti ekosistemą, kad būtų pasiekta gera ekosistemos būklė pagal Europos Parlamento Tarybos reglamentą (ES) 2020/8526;

d) žemės naudojimo vienetų, kuriems kyla didelė su klimato kaita susijusi rizika, stebėsenos sistemą:

– teritorijos, kurioms pagal Reglamento (ES) 2018/841 13b straipsnio 5 dalį taikoma kompensacija už natūralius trikdžius;

– teritorijos, nurodytos Direktyvos 2007/60/EB 5 straipsnio 1 dalyje;

– valstybių narių nacionalinėje prisitaikymo strategijoje nurodytos teritorijos, kurioms būdinga didelė gamtos ir žmogaus keliama rizika ir kuriose taikomi su klimato kaita susiję nelaimių rizikos mažinimo veiksmai.

da) anglies sankaupų dirvožemyje stebėsenos sistema, naudojant, be kita ko, metinius žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) duomenų rinkinius.

Vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų ir juos integruoti.

Vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų ir juos integruoti, taip pat juos palyginti ir susipažinti visuomenei.

2021–2025 m. laikotarpio 1 lygio metodika pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos. Kiek tai susiję su išmetamomis ir absorbuojamomis ŠESD anglies absorbente, kuriam tenka bent 25–30 % išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio pagal šaltinio ar absorbento kategoriją, kuriai valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžties, o nuo 2026 m. visų išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies absorbente skaičiavimų jis daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai – bent 2 lygio metodika pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

2021–2025 m. laikotarpio 1 lygio metodika pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, jų 2013 m. priedą ir 2019 m. patikslinimą. Kiek tai susiję su išmetamomis ir absorbuojamomis ŠESD anglies absorbente, kuriam tenka bent 25–30 % išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio pagal šaltinio ar absorbento kategoriją, kuriai valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžties, o nuo 2026 m. visų išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies absorbente skaičiavimų jis daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai – bent 2 lygio metodika pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, jų 2013 m. priedą ir 2019 m. patikslinimą.

Nuo 2026 m. valstybės narės, atlikdamos visus išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies absorbente skaičiavimus, susijusius su c punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, teritorijomis, d ir e punktuose nurodytų saugomų ar atkuriamų žemės naudojimo vienetų teritorijomis ir f punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų teritorijomis, kurioms ateityje kils didelė su klimato kaita susijusi rizika, taiko 3 lygio metodiką pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, jų 2013 m. priedą ir 2019 m. patikslinimą.ˮ

___________________________

___________________________________

1 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

1 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

2 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

3 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

4 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

5 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).

6 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(1)	* Nuorodos į „cp“ priimtų pakeitimų antraštėse suprantamos kaip atitinkama tų pakeitimų dalis.
(2)	Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0161/2022).

Atnaujinta: 2022 m. rugsėjo 27 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika