Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, visų pirma į 2021 m. gruodžio 16 d.(1), 2021 m. liepos 8 d.(2), 2020 m. spalio 8 d., 2019 m. gruodžio 19 d.(3), 2019 m. kovo 14 d.(4) ir 2018 m. gegužės 31 d.(5) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams pareiškimus ES vardu, visų pirma į 2021 m. rugpjūčio 15 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. kovo 14 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimus per 48-ąją ir 49-ąją Žmogaus teisių tarybos sesijas ir į jos 2022 m. kovo 7 d. metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. vasario 11 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, kurios buvo atnaujintos 2008 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą (toliau – ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją (San Chosė paktas),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisyklės), JT elgesio su kalinčiomis moterimis ir moterims pažeidėjoms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taisykles (Bankoko taisykles) ir Vienos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2022 m. kovo 31 d. priimtą rezoliuciją A/HRC/49/L.20 dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Nikaragvos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2018 m. balandžio mėn. D. Ortegos ir R. Murillo režimas Nikaragvoje sukūrė valstybės represijų sistemą, kuriai būdingas sistemingas nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus, institucijų padėties ir teisinės valstybės principų blogėjimas, o teisminėms institucijoms aiškiai nuolaidžiaujant įgyvendinama suderinta strategija, kuria siekiama nutildyti bet kokius prieštaraujančius balsus;

B.  kadangi politinių oponentų, opozicijos, studentijos ir kaimo vietovių vadovų, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, verslo atstovų ir menininkų atžvilgiu Nikaragvos valdžios institucijos nuo 2018 m. sistemingai vykdė tikslingą įkalinimą, bauginimą ir persekiojimą, šie asmenys taip pat nuolat susiduria su grasinimais mirtimi, bauginimu, šmeižto kampanijomis internete, priekabiavimu, sekimu, užpuolimu, teisminiu persekiojimu ir patiria savavališką laisvės atėmimą; kadangi, nepaisant tokios daugybės pavojų, žurnalistai ir kiti žmogaus teisių gynėjai ir toliau atlieka esminį vaidmenį stebint žmogaus teisių ir laisvių padėtį Nikaragvoje;

C.  kadangi pastaraisiais metais D. Ortegos ir R. Murillo režimas nustatė ir taikė vis labiau represinę reguliavimo sistemą;

D.  kadangi, remiantis specialiu Nikaragvai skirtu tolesnių veiksmų mechanizmu (MESENI), šiuo metu mažiausiai 182 politiniai oponentai kalinami nežmoniškomis sąlygomis, kurios neatitinka tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, pvz., Nelsono Mandelos taisyklių; kadangi septyni iš šių politinių kalinių buvo kandidatai į prezidentus 2021 m. rinkimuose; kadangi Nikaragvos režimo kritikai sulaikymo metu sistemingai patirdavo smurtą, įskaitant nežmonišką, žeminantį ir žiaurų elgesį, prilygstantį kankinimui, kurio rezultate žuvo politinis kalinys ir buvęs sukilėlių lyderis Hugo Torresas ir kiti asmenys; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos taip pat priekabiavo prie politinių kalinių šeimų ir giminaičių, jie buvo persekiojami ir jiems grasino;

E.  kadangi valdžių padalijimo nebuvimas ir Nikaragvos režimo vykdoma visiška institucijų kontrolė nulėmė tai, kad teisminės institucijos ir Prokuratūra tapo pavaldžiomis režimui, buvo sužlugdyta teisinė valstybė, nebeliko teismų nepriklausomumo ir pilietinės visuomenės organizacijų, taigi ir demokratijos, siekiant sukurti diktatūrą Nikaragvoje;

F.  kadangi po uždarų teismo procesų, kuriuose nebuvo užtikrintos pagrindinės teisingo bylos nagrinėjimo garantijos, Nikaragvos teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius ir griežtas bausmes bet kokiems prieštaringiems balsams;

G.  kadangi teisėjai ir prokurorai šiose bylose nuolat pažeidinėjo tinkamo proceso taisykles; kadangi Prokuratūra pažeidė nekaltumo prezumpciją, paskelbdama viešą pranešimą;

H.  kadangi dėl besitęsiančių represijų ir priespaudos tūkstančiai Nikaragvos gyventojų buvo priversti palikti šalį; kadangi panašūs represijų modeliai buvo pastebimi, kai suintensyvėjo išpuoliai prieš saviraiškos laisvę; kadangi Prokuratūros grasinimai keliems žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams paskatino daugelį iš jų išvykti iš Nikaragvos ir siekti apsaugos;

I.  kadangi 2022 m. D. Ortegos ir R. Murillo režimas uždraudė beveik 400 ne pelno organizacijų ir taip atėmė iš jų teisinį statusą; kadangi katalikų bažnyčia, o taip pat Nikaragvos kalbos akademija, čiabuvių bendruomenių ir kitų mažumų grupių nariai taip pat nukentėjo nuo D. Ortegos ir R. Murillo režimo;

J.  kadangi D. Ortegos ir R. Murillo režimas pažeidė tarptautinę teisę, visų pirma Vienos konvenciją, užimdami būstinę ir Amerikos valstybių organizacijos, kuri buvo išsiųsta iš Nikaragvos 2022 m. balandžio 25 d., patalpas;

K.  kadangi po tvirtai remiamos pilietinės visuomenės iniciatyvos JT Žmogaus teisių taryba įsteigė Žmogaus teisių ekspertų grupę, kuriai pavesta atlikti išsamius ir nepriklausomus visų nuo 2018 m. balandžio mėn. įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus, įskaitant lyčių aspektą; kadangi tiek JAV, tiek ir ES patvirtino Nikaragvai sankcijas;

1.  kuo griežčiausiai smerkia sistemingą susidorojimą su politinės opozicijos partijomis, pilietinės visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos, kitų žiniasklaidos darbuotojų, žurnalistų, taip pat jų šeimos narių, studentų ir katalikų bažnyčios narių slopinimą bei nuolatinę Nikaragvos režimo pareigūnų korupciją;

2.  griežtai smerkia Hugo Torreso mirtį kalėjime;

3.  smerkia tai, kad 2022 m. birželio 1 d. suimtas tėvas Manuel Salvador García, kuriam tebetaikomas kardomasis kalinimas ir ragina nedelsiant jį paleisti;

4.  pakartoja savo raginimą nedelsiant išduoti Alessio Casimirri Italijai;

5.  smerkia piktnaudžiavimą kalinimu, teismo garantijų stoką ir neteisėtus apkaltinamuosius nuosprendžius politiniams kaliniams, vykdomus Nikaragvoje; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas atkurti garantijas, kad visi Nikaragvos piliečiai galėtų visapusiškai naudotis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, nutraukti demokratinės opozicijos, spaudos ir pilietinės visuomenės persekiojimą, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti nuo 2018 m. balandžio mėn. sulaikytus asmenis, panaikinti prieš juos nukreiptus teismo procesus ir leisti visiems pabėgėliams ir tremtiniams saugiai grįžti į savo namus;

6.  ragina atkurti teisinę valstybę, valdžių padalijimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, taip pat ragina valdžios institucijas laikytis baudžiamojo kodekso ir nekaltumo prezumpcijos bei nutraukti opozicijos kriminalizavimą;

7.  smerkia neteisėtus teismo sprendimus, kuriais tik patvirtinamas Nikaragvos režimo represinis poslinkis ir tai, kad teisėjai tapo represiniu įrankiu, atsakingu už žmogaus teisių pažeidimus;

8.  primygtinai ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad Nikaragvos režimas, ypač jo teisėjai, būtų atskaitingas už represijas šalyje ir prieš opozicijos veikėjus bei kitus kritikus pradėtus teismo procesus; ragina Tarybą nedelsiant pradėti procesą siekiant į asmenų, kuriems ES taiko sankcijas, sąrašą įtraukti šiuos teisėjus: Nadia Camila Tardencilla, Angel Jeancarlos Fernández González, Ulisa Yaoska Tapia Silva, Rosa Velia Baca Cardoza, Veronica Fiallos Moncada, Luden Martin Quiroz García, Karen Vanesa Chavarría, Felix Ernesto Salmerón Moreno, Nancy Aguirre Gudiel, William Irving Howard López, Erick Ramón Laguna Averruz, Melvin Leopoldo Vargas García, Irma Oralia Laguna Cruz ir Rolando Sanarrusia, o taip pat Managvos apeliacinio teismo teisėjus, kurie taip pat dalyvavo suvaržant neteisėtai nuteistų asmenų procesines ir materialines teises: Octavio Rothschuh Andino, Ángela Dávila and Argentina Solís;

9.  ragina valstybes nares ir JT Saugumo Tarybą pagal Romos statuto 13 ir 14 straipsnius per Tarptautinį baudžiamąjį teismą pradėti oficialų Nikaragvos ir Danielio Ortegos tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Romos statuto 7 straipsnį;

10.  reiškia paramą Nikaragvos piliečiams, taikiai protestuojantiems prieš D. Ortegos ir R. Murillo režimą; labai apgailestauja dėl to, kad po 2018 m. susidorojimo nebuvo imtasi jokių teisminių veiksmų siekiant užtikrinti teisingumą ir žalos atlyginimą sunkių žmogaus teisių pažeidimų aukoms;

11.  primygtinai ragina Nikaragvą panaikinti nuo 2018 m. priimtus teisės aktus, kuriais nepagrįstai ribojama pilietinė ir demokratinė erdvė, visų pirma Specialųjį įstatymą dėl elektroninių nusikaltimų (Įstatymas Nr. 1042), Įstatymą Nr. 1040 dėl užsienio agentų reguliavimo ir Įstatymą Nr. 1055 dėl žmonių teisių į nepriklausomybę, suverenumą ir apsisprendimą taikos labui gynimo, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso reformą; primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, turėtų būtų taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;

12.  pabrėžia, kad tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, įskaitant Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją, turi būti leista sugrįžti į Nikaragvą; apgailestauja, kad Nikaragvos valdžios institucijos nepakankamai bendradarbiauja su regioniniais ir tarptautiniais žmogaus teisių mechanizmais; ragina ES remti neseniai JT Žmogaus teisių tarybos įsteigtos Žmogaus teisių ekspertų grupės Nikaragvos klausimais trijų nepriklausomų narių įgaliojimus ir glaudžiai su jais bendradarbiauti siekiant skatinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus Nikaragvoje;

13.  smerkia tai, kad beveik 400 NVO, įskaitant Nikaragvos kalbų akademiją, buvo priverstos nustoti veikti Nikaragvoje; ragina Nikaragvos valdžios institucijas nustoti nepagrįstai uždarinėti NVO ir atkurti visų savavališkai uždarytų organizacijų, politinių partijų, universitetų ir žiniasklaidos priemonių teisinį subjektiškumą, taip pat grąžinti visą neteisėtai konfiskuotą turtą, dokumentus ir įrangą;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl represijų prieš laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą šalyje, dėl kurių daugiau kaip 100 žurnalistų buvo priversti emigruoti;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį vietoje per savo vietos atstovus ir ambasadas Nikaragvoje; ragina ES delegaciją ir valstybes nares, turinčias diplomatines atstovybes šalyje, visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, teikti visą tinkamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant apsilankymus kalėjimuose ir teismo procesų stebėseną, viešai pasmerkti žmogaus teisių gynėjų ir nepriklausomos žiniasklaidos pažeidimus ir remti jų darbą; ragina ES delegaciją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padidinti paramą žmogaus teisių gynėjų darbui, prireikus supaprastinti skubių vizų išdavimą ir suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse dėl humanitarinių priežasčių;

16.  labai apgailestauja dėl to, kad Nikaragvos atstovai balsavo prieš Rusijos pašalinimą iš JT Žmogaus teisių tarybos už žiaurumus, kuriuos jos pajėgos įvykdė per karą Ukrainoje, o Nikaragva susilaikė dėl 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos ES-11/1, kurioje smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą ir reikalaujama visiškai išvesti Rusijos pajėgas;

17.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0513. (2) OL C 99, 2022 3 1, p. 204. (3) OL C 255, 2021 6 29, p. 65. (4) OL C 23, 2021 1 21, p. 126. (5) OL C 76, 2020 3 9, p. 164.