2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos prekybos priemonės, kuria siekiama uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą (2022/2611(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022)0071),
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo (COM(2022)0066),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos rekomendacijas dėl ES įmonėms tenkančio išsamaus patikrinimo siekiant mažinti priverstinio darbo riziką jų veikloje ir tiekimo grandinėse,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione(1),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl priverčiamojo darbo bendrovės „Linglong“ fabrike ir aplinkos apsaugos protestų Serbijoje(2),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės(3),
– atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo ir jos 2014 m. protokolą,
– atsižvelgdamas į 1999 m. TDO konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,
– atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl naujos prekybos priemonės, kuria siekiama uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą (O-000018/2022 – B9-0015/2022),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi 1930 m. TDO konvencijoje dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) priverstinis ar privalomasis darbas apibrėžiamas kaip „bet koks darbas ar tarnyba, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia“; kadangi TDO naudoja 11 rodiklių priverstinio ar privalomojo darbo naudojimui nustatyti; kadangi šie rodikliai yra: pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu, apgaulė, judėjimo suvaržymas, izoliacija, fizinis ir seksualinis smurtas, bauginimas ir grasinimai, tapatybės dokumentų paėmimas, darbo užmokesčio užlaikymas, vergavimas už skolas, išnaudojamosios darbo ir gyvenimo sąlygos ir pertekliniai viršvalandžiai; kadangi kartais priverstinio darbo buvimui nustatyti reikia daugiau nei vieno iš išvardytų rodiklių;
B. kadangi TDO apskaičiavo, kad šiuo metu 25 mln. žmonių visame pasaulyje dirba priverstinio darbo sąlygomis, iš jų 20,8 mln. tokį darbą dirba verčiami privačių subjektų, o 4,1 mln. – verčiami valstybės; kadangi moterys ir mergaitės sudaro 61 proc. priverstinį darbą dirbančių asmenų; kadangi darbuotojams migrantams ypač dažnai kyla priverstinio darbo pavojus; kadangi dėl COVID-19 pandemijos ši padėtis pablogėjo;
C. kadangi, remiantis naujausiu pasauliniu TDO vertinimu, 2020 m. pradžioje visame pasaulyje 160 mln. vaikų, t. y. beveik 1 iš 10 visų pasaulio vaikų, turėjo verstis vaikų darbu; kadangi 79 mln. vaikų – beveik pusė visų dirbančių vaikų – dirba nepriimtiną vaikų darbą, pavojingomis darbo sąlygomis, kurios tiesiogiai kelia pavojų jų sveikatai, saugai ir moraliniam vystymuisi;
D. kadangi moksliniai tyrimai parodė, kad priverstinis darbas stabdo darnų vystymąsi ir daro neigiamą poveikį iš kartos į kartą perduodamam skurdui, nelygybei ir valdymui, taip pat skatina korupciją ir neteisėtus finansinius srautus;
E. kadangi ES ekonomika pasaulinėmis tiekimo grandinėmis yra susieta su milijonais darbuotojų visame pasaulyje; kadangi ES vartotojai nori būti tikri, kad jų perkamos prekės pagamintos tvariu ir sąžiningu būdu, užtikrinant deramo darbo sąlygas prekes gaminantiems asmenims;
F. kadangi priverstinis darbas yra neįkainotas išorės veiksnys, kuris stabdo inovacijas ir našumą ir jį remiančioms įmonėms bei vyriausybėms suteikia nesąžiningą konkurencinį pranašumą;
G. kadangi Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį patvirtino, kad Komisija pasiūlys ES rinkoje uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą;
H. kadangi savo pasiūlyme dėl Įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje direktyvos Komisija nustato išsamaus patikrinimo prievoles didelėms įmonėms, viršijančioms tam tikrą ribą, ir tam tikroms kitoms įmonėms, veikiančioms ypač jautriuose sektoriuose, siekiant nustatyti faktinį ir galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises, ir aplinkai pasaulinėse tiekimo grandinėse, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir už jį atsiskaityti;
I. kadangi 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo (COM(2022)0066) išdėstyti Komisijos planai parengti naują teisėkūros iniciatyvą, kuria bus draudžiama ES rinkai pateikti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, įskaitant priverstinį vaikų darbą; kadangi ši iniciatyva apims tiek ES gaminamus, tiek importuojamus produktus, o kartu su nustatomu draudimu bus taikoma patikima, rizika grindžiama vykdymo užtikrinimo sistema;
J. kadangi priverstinis darbas – tai sudėtingas reiškinys ir priverstinio darbo produktų draudimo nepakaks norint panaikinti priverstinį darbą ir pašalinti jo pagrindines priežastis; kadangi, siekdama spręsti šią pasaulinę problemą, ES taip pat turėtų sutelkti dėmesį į dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis, techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimą ir informuotumo didinimą; kadangi ES taip pat turėtų aktyviai veikti daugiašaliu lygmeniu, kad rastų kolektyvinius sprendimus siekiant panaikinti priverstinį darbą;
K. kadangi kai kurios ES įmonės laikosi kelių savanoriškų ir sutampančių atsakingo verslo gairių rinkinių, tačiau jų taikymą dar reikia tobulinti; kadangi, siekdama spręsti šią problemą, ES jau yra nustačiusi privalomas išsamaus patikrinimo taisykles konkrečiuose sektoriuose, pvz., medienos ir vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų gavybos sektoriuose;
L. kadangi tai, kaip veiksmingai bus neįtraukiami priverstinio darbo produktai, priklausys nuo keleto veiksnių: pasaulinės boikote dalyvaujančių sektorių paklausos procentinės dalies; eksportuojančių įmonių išlaidų ir galimybių, susijusių su prekybos srautų nukreipimu į kitas šalis, prekybos perskirstymu ar produktų transformavimu; tiekėjų įtakos rinkoje; priimančiosios šalies vyriausybės reagavimo į išorės spaudimą;
M. kadangi, siekiant išspręsti įvairias su priverstiniu darbu susijusias problemas, reikia derinti keletą priemonių;
N. kadangi, siekiant laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, bet koks produkto neįtraukimas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeisti laisvosios prekybos įsipareigojimai nediskriminuoti prekių pagal geografinę kilmę; kadangi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XX straipsnyje numatytas teisinis pagrindas sprendimams dėl produkto neįtraukimo pagrįsti; kadangi bet koks toks neįtraukimas turi būti pagrįstas įrodymais ir atliekamas po konsultacijų su susijusiomis šalimis;
O. kadangi produktų, pagamintų naudojant priverstinį darbą, draudimo nustatymas yra Parlamento ir visos ES politinis prioritetas;
1. ragina sukurti naują su PPO taisyklėmis suderinamą prekybos priemonę, kuri papildytų įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje taisykles, kuria būtų draudžiama importuoti ir eksportuoti produktus, pagamintus arba vežamus naudojant priverstinį darbą, ir kuri turėtų būti papildyta ES vidaus prekybos priemonėmis; pabrėžia, kad bet kokia būsima ES sistema turi būti proporcinga, nediskriminacinė ir veiksminga ir ja turi būti paisoma įsipareigojimo sukurti atvirą bei taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą; pabrėžia, kad naujasis pasiūlymas galėtų būti grindžiamas geriausia šalių, kuriose taikomi panašūs teisės aktai, pvz., JAV ir Kanados, patirtimi;
2. pabrėžia, kad nustatant, ar buvo naudojamas priverstinis darbas, turi būti remiamasi TDO priverstinio ar privalomojo darbo rodikliais, įskaitant jos rekomendacijas „Sunku nustatyti, dar sunkiau apskaičiuoti. Apžiūros rekomendacijos suaugusiųjų ir vaikų priverstiniam ar privalomajam darbui įvertinti“ (angl. Hard to see, harder to count – Survey guidelines to estimate forced labour of adults and children);
3. mano, kad pagal naująją priemonę turėtų būti leidžiama uždrausti priverstinio darbo produktus iš konkrečios gamybos vietos, konkretaus importuotojo ar įmonės, konkretaus regiono valstybės remiamo priverstinio darbo atveju ir konkretaus transportavimo laivo ar laivyno;
4. laikosi nuomonės, kad pagal naująją ES priemonę valdžios institucijos, savo iniciatyva arba veikdamos remdamosi gauta informacija, turėtų sulaikyti prekes prie ES sienos, jei mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog šios prekės buvo pagamintos arba vežamos naudojant priverstinį darbą; pažymi, kad tuomet importuotojui, kurio prekės buvo sulaikytos, turėtų būti suteikta galimybė paneigti šį kaltinimą ir įrodyti, kad prekės nebuvo pagamintos ar vežamos naudojant priverstinį darbą, ir dėl to prekės gali būti išleistos; pabrėžia, kad priverstinio darbo nebuvimo įrodymai turi būti pagrįsti TDO standartais;
5. pažymi, kad produktai turi būti konfiskuojami remiantis valdžios institucijų nustatytais faktais, pagrįstais pakankamais įrodymais, kad prekėms gaminti ar vežti buvo naudojamas priverstinis darbas, arba jei prekės atvežtos iš konkretaus regiono, kuriame valstybė dažnai verčia dirbti priverstinį darbą; pabrėžia, kad konfiskuotas krovinys išleidžiamas, jei įmonė gali įrodyti, kad nebuvo naudojamas priverstinis darbas arba kad jis buvo pertvarkytas ir daugiau nebenustatoma priverstinio darbo rodiklių;
6. pripažįsta, kad kai kurios ES įmonės jau deda pastangas siekdamos užtikrinti, kad jų tiekimo grandinėse nebūtų vykdoma praktika, kuria pažeidžiamos žmogaus ir darbuotojų teisės; ragina Komisiją siūlyti įmonėms, ypač MVĮ, techninę ir kitokią tinkamą paramą, kad jos galėtų laikytis naujų taisyklių ir kad būtų išvengta nereikalingos naštos MVĮ; be to, ragina Komisiją įvertinti priemonės įgyvendinimą ir jos poveikį ES įmonėms;
7. mano, kad Komisijai, ypač už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui, ir nacionalinėms valdžios institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai pradėti tyrimus; pažymi, kad valdžios institucijos turėtų turėti galimybę veikti remdamosi suinteresuotųjų subjektų, NVO ar nukentėjusių darbuotojų pateikta informacija ir taikydamos oficialiai nustatytą bei saugią skundų pateikimo procedūrą, pvz., naudojantis viena bendra prieiga;
8. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal naująją ES priemonę būtų reikalaujama, kad, prieš panaikinant importo apribojimus, atsakingos įmonės ištaisytų žalą nukentėjusiems darbuotojams; ragina vykdyti ištaisymo ir taisomųjų veiksmų stebėseną bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir profesines sąjungas;
9. mano, kad ES lygmeniu reikėtų sukurti koordinavimo sistemą, kuria būtų remiamos valstybių narių muitinės ir užtikrinamas visų pradėtų procedūrų skaidrumas;
10. pabrėžia, kad valdžios institucijos gali prašyti įmonių atskleisti atitinkamą informaciją, susijusią su patronuojamosiomis įmonėmis, tiekėjais, subtiekėjais, rangovais ir verslo partneriais tiekimo grandinėje, tinkamai atsižvelgiant į konfidencialią verslo informaciją; šiuo tikslu ragina Komisiją parengti rekomendacijas, kurios padėtų įmonėms sukurti tiekimo grandinės žemėlapio sudarymo procesą, kad būtų galima nustatyti svarbią informaciją; pabrėžia, kad vieša duomenų bazė, kurioje būtų kaupiama informacija apie atskirus tiekėjus, jų keliamą riziką arba, priešingai, deramo darbo įrodymus, galėtų sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą;
11. ragina sudaryti ir tvarkyti viešą subjektų, regionų ir produktų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą;
12. pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais siekiant visame pasaulyje panaikinti priverstinį darbą ir užtikrinti, kad nebūtų prekiaujama prekėmis, pagamintomis naudojant priverstinį darbą; pažymi, kad reikia dėti bendras pastangas siekiant užtikrinti, kad draudimas nebūtų apeinamas ir kad prekės, kurios, kaip įtariama, pagamintos naudojant priverstinį darbą, nebūtų nukreipiamos kitu maršrutu;
13. laikosi nuomonės, kad, norėdama užtikrinti pokyčius pasaulio mastu, ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su savo partneriais ir vykdyti bendrus veiksmus bei tyrimus; ragina ES delegacijas aktyviai bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais klausimais, susijusiais su naujais teisės aktais;
14. pažymi, kad naujoji prekybos priemonė, kuria siekiama uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, turėtų būti suderinta su kitomis galiojančiomis išsamaus patikrinimo iniciatyvomis ir žmogaus teisių bei darnumo nuostatomis ir jas papildyti; pažymi, kad į tai turėtų būti atsižvelgta persvarstant 15 punktų prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių veiksmų planą ir atitinkamuose ES laisvosios prekybos susitarimų PDV skyriuose;
15. ragina naudoti viešąsias ir privačiąsias investicijas siekiant paveiktose tiekimo grandinėse sukurti papildomus gamybos pajėgumus be priverstinio darbo;
16. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.