2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl regionų žemės ūkio ekonominių sąskaitų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 138/2004 (COM(2021)0054 – C9-0020/2021 – 2021/0031(COD))

P9_TA(2022)0053 A9-0282/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0054),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0020/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. gruodžio 10 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0282/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. kovo 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 138/2004, kiek tai susiję su regioninėmis žemės ūkio ekonominėmis sąskaitomis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/590.)

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką „EGF/2021/006 ES/Cataluña automotive“ (COM(2022)0020 – C9-0015/2022 – 2022/0010(BUD))

P9_TA(2022)0054 A9-0038/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0020 – C9‑0015/2022),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2) (DFP reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3), visų pirma į jo 9 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0038/2022),

A.  kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pokyčių Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos arba skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai;

C.  kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2021/006 ES/Cataluña automotive“ dėl EGF finansinės paramos atleidus 705 darbuotojus ekonomikos sektoriuje(4), kuris priskiriamas NACE 2 red. 29 skyriui (Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba), NUTS 2 lygmens Ispanijos Katalonijos regione (ES51) (paraiškos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.);

D.  kadangi paraiška susijusi su 346 atleistais darbuotojais, kurių veikla ataskaitiniu laikotarpiu ekonomikos sektoriuje nutrūko, o 359 darbuotojai buvo atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo dėl tų pačių įvykių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu buvo nutraukta atleistų darbuotojų veikla, todėl jie taip pat bus laikomi reikalavimus atitinkančiais paramos gavėjais;

E.  kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais intervencijos kriterijais, kurie tenkinami, jei per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygmens regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygmens regionuose, atleista ne mažiau kaip 200 darbuotojų;

F.  kadangi 2020 m. gegužės 28 d. bendrovė „Nissan“ paskelbė uždaranti savo gamyklą Barselonoje ir dėl to tiesiogiai atleista daugiau kaip 2 500 darbuotojų, o tiekėjai prarado 8 000 darbo vietų; kadangi su šia paraiška susijęs darbuotojų atleidimas daugiausia vykdomas keturiose Barselonos regiono apskrityse (Barselonese, Aukštutiniame Penedese, Baš Ljobregate ir Rytų Valjese), kuriose veikia daug automobilių pramonės sektoriaus įmonių; kadangi 2021 m. sausio–birželio mėn. Katalonijoje pagal kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą atleistų darbuotojų skaičius (7 993 asmenys) jau viršijo 2020 m. atleistų darbuotojų skaičių (7 936 asmenys), o 2018–2020 m. laikotarpiu šiame regione padaugėjo darbo vietų panaikinimo atvejų;

G.  kadangi EGF didžiausia metinė suma negali viršyti 186 000 000 EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta DFP reglamento 8 straipsnyje;

1.  pritaria Komisijai, kad EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos įvykdytos ir kad Ispanija pagal tą reglamentą turi teisę gauti 2 795 156 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 3 288 419 EUR išlaidų, įskaitant 3 138 300 EUR išlaidų individualiems poreikiams pritaikytoms paslaugoms ir 150 119 EUR išlaidų EGF paramai įgyvendinti(5);

2.  pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2022 m. sausio 20 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad paraiška susijusi su 705 atleistais darbuotojais, kurių veikla nutrūko; taip pat pažymi, jog Ispanija tikisi, kad iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų 450 dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai); pabrėžia, kad kiekvienu procedūros etapu būtina užtikrinti skaidrumą, ir ragina įtraukti socialinius partnerius į paslaugų paketo įgyvendinimo ir vertinimo procesą;

4.  primena, kad tikėtina, jog atleidimų socialinis poveikis Katalonijoje bus didelis, nes joje automobilių pramonė yra trečias pagal svarbą sektorius (po cheminių medžiagų ir maisto), tiek apyvartos, tiek užimtumo požiūriu;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 34,9 proc. tikslinių paramos gavėjų yra vyresni nei 54 metų, 44,4 proc. – moterys, o 50,4 proc. turi pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą; laikosi nuomonės, kad dėl tikslinių paramos gavėjų amžiaus profilio ir išsilavinimo lygio kyla konkrečių sunkumų norint vėl įsidarbinti, todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog įgyvendinant prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą būtų tinkamai atsižvelgiama į amžiaus, išsilavinimo lygio ir šių aspektų derinio ypatumus;

6.  pažymi, kad Ispanija 2022 m. sausio 17 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir kad todėl išlaidos joms bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2022 m. sausio 17 d. iki tada, kai sueis 24 mėnesiai nuo Finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos;

7.  primena, kad individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, kurios bus teikiamos atleistiems darbuotojams už bendrą 37,8 proc. dydžio visos finansinės paramos sumą, sudaro šie veiksmai: praktiniai seminarai apie darbo paieškos metodikas, profesinis orientavimas, mokymai (horizontalieji gebėjimai, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir stažuotės, taip pat profesinis mokymas), parama verslumui, verslo kūrimo dotacijos, intensyvi pagalba ieškant darbo, įskaitant vietos ir regiono užimtumo perspektyvų tyrimą, konsultavimas po reintegracijos į darbą ir įvairios finansinės paskatos;

8.  palankiai vertina tai, kad buvo planuojama, jog suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas atitiks Ispanijos žiedinės ekonomikos strategiją(6), kuri turi būti grindžiama netoksiškų medžiagų ciklais, ir Katalonijos darnaus vystymosi strategiją(7) ir kad vykdant procesą, kuriame dalyvavo socialiniai partneriai(8), paraiškai dėl EGF paramos pritarė SOC(9), CIAC(10) ir Agència per la Competitivitat de l'Empresa (ACCIÓ)(11) atstovai; pažymi, kad mokymo priemonės turėtų atitikti reikalavimą skleisti įgūdžius, kurių reikia skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnio 2 dalyje;

9.  palankiai vertina tai, kad paskatos apima iki 20 EUR už kiekvieną dalyvavimo priemonėse dieną dydžio išmokas atleistiems darbuotojams, turintiems priklausomų asmenų, arba į darbo rinką sugrįžusiems asmenims – 350 EUR per mėnesį, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius; pabrėžia, kad šiomis paskatomis siekiama skatinti greitai sugrįžti į užimtumo sistemą, taip pat paskatinti vyresnio amžiaus darbuotojus likti darbo rinkoje;

10.  pažymi, kad Ispanijos institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba naudojant kitas Sąjungos lėšas ar kitas finansines priemones;

11.  pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos bendrovės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis, arba jokių EGF lėšų gavėjų išmokų ar teisių siekiant užtikrinti visišką paramos papildomumą;

12.  primena, kad transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra neišvengiamas; pažymi, kad skaitmeninė ir žalioji transformacija taip pat darys poveikį darbo rinkai ir manoma, kad dėl jos automobilių sektorius labai keisis; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį teikiant kvalifikacijas, kurių reikės teisingai pertvarkai pagal Europos žaliąjį kursą vykdyti; tvirtai remia tai, kad 2021–2027 m. EGF ir toliau rodytų solidarumą su nukentėjusiais asmenimis ir daugiausia dėmesio skirtų tam, kokį poveikį restruktūrizavimas turi darbuotojams, ir ragina ateityje teikti paraiškas, pagal kurias politika būtų kuo labiau suderinta; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškam švietimui, įskaitant profesinį mokymą, ir vadinamosios dualinės profesinio mokymo sistemos skatinimui, nes paaiškėjo, jog ji veiksminga kai kuriose valstybėse narėse;

13.  pažymi, kad visi procedūriniai reikalavimai įvykdyti; pabrėžia, kad kiekvienu procedūros etapu būtina užtikrinti skaidrumą; palankiai vertina socialinių partnerių dalyvavimą darbo grupėje, sudarytoje siekiant nustatyti priemonių paketą, kuriam prašoma EGF bendro finansavimo, ir ragina įtraukti socialinius partnerius į paslaugų paketo įgyvendinimo ir vertinimo procesą;

14.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

15.  paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

16.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Ispanijos paraišką (EGF/2021/006 ES/Cataluña automotive)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/458.)

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) Susijusios įmonės: Aludyne Automotive Spain SLU, Bosch Sistemas de Frenado SLU, Continental Automotive Spain SA, Faurencia Interior Systems España SAU, Fico Transpar SA, Gruau Ibérica SLU, Magna Seating Spain SLU, Nobel Plastiques Iberia SA, Robert Bosch España (Castellet plant), U-Shin Spain SLU. (5) Pagal EGF reglamento 7 straipsnio 5 dalį. (6) https://www.miteco.gob.es/es/calidad-y-evaluacion-ambiental/temas/economia-circular/estrategia/ (7) Estrategia para el desarrollo sostenible de Cataluña (8) „Comisiones Obreras“, UGT, „Fomento del Trabajo Nacional“ (FOMENT) ir PIMEC (Katalonijos MVĮ asociacija). (9) Servei Públic d'Ocupació de Catalunya (10) Cluster of the Automotive Industry of Catalonia (CIAC) (11) ACCIÓ yra Katalonijos įmonių konkurencingumo agentūra.

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo (EGF/2022/000 TA 2022 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba) (COM(2022)0025 – C9-0025/2022 – 2022/0015(BUD))

P9_TA(2022)0055 A9-0037/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0025 – C9‑0025/2022),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 9 punktą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0037/2022),

A.  kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekiant teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos padarinių ir technologinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, prekybos ginčų, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos arba skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.  kadangi Sąjungos parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau, tinkamai atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) lėšas priėmimo;

C.  kadangi Sąjunga visų pirma išplėtė EGF taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, taigi ji apima ir COVID-19 krizės ekonominių padarinių atvejus;

D.  kadangi 2021 m. priėmus naująjį EGF reglamentą EGF taikymo sritis dar labiau išplėsta, kad apimtų svarbius restruktūrizavimo atvejus, kuriuos lėmė perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos arba skaitmeninimas ar automatizavimas, kartu nuo 500 iki 200 atleistų darbuotojų sumažinta ir EGF lėšų panaudojimui reikalinga riba;

E.  kadangi Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiausia metinė EGF suma yra 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), ir kadangi EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos iniciatyva techninei pagalbai teikti gali būti skiriama ne daugiau kaip 0,5 proc. tos sumos;

F.  kadangi 2021 m. Komisija neprašė jokios techninės pagalbos dėl COVID-19 pandemijos nulemto netikrumo dėl bendrų operacijų, visų pirma įvykių, dėl kurių reikėtų fiziškai dalyvauti;

G.  kadangi techninę pagalbą gali sudaryti techninės ir administracinės EGF įgyvendinimo išlaidos, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo, taip pat duomenų rinkimo veiklos, įskaitant institucinių informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF kaip fondo arba konkrečių projektų matomumas, taip pat kitos techninės pagalbos priemonių išlaidos;

H.  kadangi siūloma 290 000 EUR suma atitinka apytikriai 0,14 proc. EGF 2022 m. numatyto didžiausio metinio biudžeto;

1.  pritaria, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė parama pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

2.  palankiai vertina tai, kad sukurta EGF skirta interneto svetainė, ir ragina Komisiją reguliariai ją atnaujinti ir plėsti, kad būtų padidintas EGF demonstruojamo Europos solidarumo matomumas plačiajai visuomenei ir Sąjungos veiksmų skaidrumas;

3.  džiaugiasi tuo, kad tęsiamas su standartinėmis EGF paraiškų teikimo ir administravimo procedūromis susijęs darbas, naudojant elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (Bendra pasidalijamojo fondų valdymo sistema (SFC)) funkcijas, kurios sudaro galimybes supaprastinti paraiškų teikimą ir greičiau jas tvarkyti, taip pat užtikrinti geresnį ataskaitų teikimą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija panaudodama turimą administracinei paramai numatytą biudžetą surengs EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės (į kurią įtraukta po du narius iš kiekvienos valstybės narės) posėdžius ir vieną seminarą, kuriame dalyvaus EGF įgyvendinančios institucijos ir socialiniai partneriai, siekiant skatinti valstybių narių tinklų kūrimą;

5.  ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamomis Pagrindų susitarimo dėl Parlamento ir Komisijos santykių nuostatomis, toliau sistemingai kviesti Parlamentą dalyvauti šiuose posėdžiuose ir seminaruose;

6.  ragina Komisiją, kai tinkama ir prireikus, pritaikyti geriausią patirtį, įgytą COVID-19 pandemijos metu, ir jos neatmesti visiškai, kai tai leidžia pandemijos aplinkybės, o naudoti ją kaip pagrindą geresniems darbo metodams ir mainams;

7.  pabrėžia, kad reikia toliau didinti bendrą informuotumą apie EGF ir jo matomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šio tikslo galima siekti su EGF susijusią veiklą propaguojant įvairiuose Komisijos leidiniuose bei garso ir vaizdo įrašuose, kaip nustatyta EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalyje;

8.  primena paraiškas teikiančioms valstybėms narėms jų pagrindinį vaidmenį plačiai viešinant EGF finansuojamus veiksmus tiksliniams paramos gavėjams, vietos ir regionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei, kaip nustatyta EGF reglamento 12 straipsnyje;

9.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10.  paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo (EGF/2022/000 TA 2022 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/457.)

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės Europoje (2021/2103(INI))

P9_TA(2022)0056 A9-0032/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Sąlygų reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2021)0700),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos gaires dėl ES taisyklių dėl padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi apibrėžimo ir prevencijos įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto grupės dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ataskaitą „2018–2019 m. nacionaliniai pokyčiai iš pilietinės visuomenės perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitą „Sunkumai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, vykdančios veiklą žmogaus teisių srityje ES“, šios agentūros 2020 m. paskelbtus biuletenius dėl COVID-19 pandemijos poveikio pagrindinėms teisėms Europos Sąjungoje ir kitas ataskaitas, duomenis ir priemones, ypač į Europos Sąjungos pagrindinių teisių informacinę sistemą (EFRIS),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. FRA ataskaitą „Pilietinės erdvės apsauga ES“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ir Venecijos komisijos bendras gaires dėl asociacijų laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 11 d. Europos Tarybos ataskaitą „Mažėjanti pilietinės visuomenės veiklos erdvė: poveikis jaunimui ir jaunimo organizacijoms“ (angl. Shrinking space for civil society: the impact on young people and their organisations),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. ESBO ODIHR ir Venecijos komisijos gaires dėl teisės laisvai rinktis į taikius susibūrimus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Jungtinių Tautų (JT) rekomendacijas dėl pilietinės erdvės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 9 d. JT Deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 12 d. JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 34 dėl 19 straipsnio „Įsitikinimų ir saviraiškos laisvės“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 37 dėl 21 straipsnio „Teisė rengti taikius susirinkimus“,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 25 d. Europos ekonomikos komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) ir 2021 m. spalio 21 d. Sprendimą VII/9 dėl greitojo reagavimo mechanizmo sprendžiant su Orhuso konvencijos 3 straipsnio 8 dalimi susijusius atvejus,

–  atsižvelgdamas į JT rezoliucijas Nr. 2250 (2015), 2419 (2018) ir 2535 (2020) dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl nevyriausybinių organizacijų Europoje teisinio statuso,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą „Ginkime LGBTI gynėjus“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. EESRK nuomonę „Pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas ES lėšomis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti organizacijų partnerių 2020 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (COM(2020)0711),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. savo rezoliuciją dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemos sprendimo besivystančiose šalyse(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. savo rezoliuciją dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. savo rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. pranešimą dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. savo rezoliuciją „Demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo stiprinimas ES: netinkamas civilinės ir baudžiamosios teisės veiksmų naudojimas siekiant užtildyti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę“(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0032/2022),

A.  kadangi Sąjunga grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir šios vertybės yra bendros valstybėms narėms; kadangi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalyje ir SESV 15 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama pilietinio dialogo svarba siekiant Sąjungos tikslų;

B.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos yra nuo valstybinių institucijų ir komercinių interesų nepriklausomos ne pelno siekiančios organizacijos, kurių veikla padeda užtikrinti ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas ES vertybes ir pagrindines teises; kadangi pilietinės visuomenės organizacijų formos yra įvairios, pvz., asociacijos ir fondai; kadangi žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai ir neformalios grupės taip pat yra esminiai pilietinės visuomenės veikėjai;

C.  kadangi tarpsektorinis požiūris yra labai svarbus siekiant suprasti ir sėkmingai spręsti pažeidžiamų piliečių problemas, su kuriomis jie susiduria dalyvaudami pilietinėje visuomenėje;

D.  kadangi daugybė pilietinės visuomenės organizacijų stengiasi išgyventi ir susiduria su finansavimo problemomis, o tai gali labai trukdyti jų veiksmingumui ir gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus;

E.  kadangi pilietinė erdvė – teisės ir politikos sistema, kurioje žmonės ir grupės, pasinaudodami teise reikšti nuomonę, teise gauti informaciją, teise laisvai rinktis į susirinkimus, jungtis į asociacijas ir dalyvauti tarpusavio dialoge ir dialoge su valdžios institucijomis, gali prasmingai dalyvauti politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame savo visuomenės gyvenime;

F.  kadangi minties ir žodžio laisvės, įskaitant jų įgyvendinimą internetinėje erdvėje, yra kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės pamatas; kadangi pilietinis aktyvizmas yra iš tiesų veikiančios demokratijos, kurioje saugomos ir gerbiamos mažumų teisės, pagrindas; kadangi pilietinės visuomenės organizacijų turi turėti teisę dalyvauti sprendžiant politinius ir viešo gyvenimo klausimus, nepaisant to, ar jų pozicija dera su vyriausybės politika ar jos pasisako už teisės aktų pakeitimą;

G.  kadangi asociacijų laisvė yra vienas esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų, nes ši laisvė leidžia piliečiams kartu veikti bendrų interesų srityje ir prisidėti prie tinkamo visuomeninio gyvenimo funkcionavimo; kadangi asociacijų laisvė apima ne tik gebėjimą kurti ar likviduoti asociaciją, bet ir gebėjimą užtikrinti tos asociacijos veikimą nepatiriant netinkamo valstybės kišimosi; kadangi gebėjimas ieškoti, užtikrinti ir naudoti lėšas yra esminis bet kurios asociacijos veikimo aspektas; kadangi asociacijos uždraudimas arba likvidavimas visada turėtų būti kraštutinė priemonė ir tokiems sprendimams turėtų būti taikomos teisių gynimo priemonės;

H.  kadangi teisė rinktis į taikius susirinkimus yra demokratijos pagrindas ir tai yra esminis veiksnys kuriant tolerantišką ir pliuralistinę visuomenę, kurioje įvairių įsitikinimų, skirtingą praktiką ar politiką taikančios grupės gali taikiai būti drauge; kadangi taikiems susirinkimams nustatant apribojimus ir palaikant viešąją tvarką jų metu privaloma laikytis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų;

I.  kadangi teisė gauti informaciją yra būtina sąlygas rengiant informacija pagrįstus viešus debatus ir užtikrinant valdžios institucijų ir viešųjų įstaigų atsakomybę;

J.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse, dažnai remiantis kova su dezinformacija apie COVID-19, apribota žodžio laisvė ir prieiga prie informacijos; kadangi terorizmo arba neapykantos retorikos prevencijos priemonėmis neturėtų būti netinkamai ribojama saviraiškos laisvė; kadangi strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo taip pat buvo nukreipti prieš pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, dirbančius aplinkos, teisinės valstybės, LGBTIQ+ asmenų ir moterų teisių srityse keliose valstybėse narėse; kadangi tai daro stiprų neigiamą poveikį žodžio laisvei ir visuomenės aktyvumui;

K.  kadangi kai kurios valstybės narės naikina asociacijų laisvę vykdydamos reformas, dėl kurių pilietinės visuomenės organizacijoms kyla išregistravimo rizika, arba nustatomi pernelyg sudėtingi administraciniai procesais, be kita ko, įskaitant netinkamą kovos su pinigų plovimu priemonių ar politikos, kuria ribojama teisė užsiimti gynimo veikla, taikymą;

L.  kadangi kai kurios valstybės narės, tyčia siekdamos sumažinti pilietinę erdvę, nustatė apribojimus, be kita ko, taip pat ėmėsi teisinio, administracinio ir fiskalinio priekabiavimo veiksmų, kriminalizavo ir vartojo neigiamą retoriką, taip siekidamos stigmatizuoti ir diskredituoti pilietinės visuomenės organizacijas ir sumažintų jų galimybę atlikti jų teisėtą darbą; kadangi neapykantos retorika, tiek interneto erdvėje, tiek ne internete, žodinis ir fizinis priekabiavimas ir išpuoliai taip pat kyla iš nevalstybinių subjektų; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai, dirbantys teisinės valstybės, skaidrumo ir korupcijos, moterų teisių, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, aplinkos klausimų ir mažumų apsaugos ir LGBTIQ+ bendruomenės teisių apsaugos bei žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės srityse, taip pat teikiančios pagalbą migrantams ir prieglobsčio prašytojams ir dalyvaujančios paieškos ir gelbėjimo operacijose, patiria ypač didelę grėsmę;

M.  kadangi pilietinės erdvės apribojimai kaimyninėse šalyse sukelia pasekmių ir daro poveikį taip pat pilietinės visuomenės būklei Europos Sąjungoje;

N.  kadangi kai kurios nacionalinės pilietinės visuomenės organizacijos, kurios veikia kaip sergėtojos, visų pirma vykdydamos stebėseną ir pranešdamos apie teisių ir laisvių pažeidimus, veikdamos kaip gynėjos ir atstovės bylose, tampa konkrečiais apribojimų, keršto priemonių ir sekimo taikiniais;

O.  kadangi LGBTIQ+ teisių gynėjų padėtį Europoje Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras apibūdino kaip keliančią susirūpinimą ir pranešė apie keletą priekabiavimo internete ir atsijungus nuo interneto atvejų, smurtinius išpuolius, neapykantos kampanijas ir grasinimus mirtimi valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse; kadangi ši tendencija yra susijusi su nepagrįstu kaltės suvertimu kitoms mažumų grupėms ir ji prieštarauja principui, pagal kurį visi žmonės gimsta lygūs turėdami orumą ir teises;

P.  kadangi geri valstybės ir jos piliečių santykiai reiškia, kad visi piliečiai, įskaitant vaikus ir jaunimą, turėtų turėti galimybę dalyvauti diskusijose ir daryti įtaką viešajai politikai; kadangi demokratija klestės tik tuo atveju, jei visi tikės demokratinėmis sistemomis ir jei piliečių akimis institucijos bus patikimos;

Q.  kadangi kai kurios valstybės narės apribojo pilietinės visuomenės organizacijų galimybę įsitraukti į politinę veiklą; kadangi kitose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijų kaltinimai tuo, kad jos yra politinės, tapo jų stigmatizavimo ir teisėtumo neigimo įrankiu; kadangi kai kuriose valstybėse narėse pilietinės visuomenės organizacijų teisėtumo neigimas gali atrodyti susijęs su valstybinėmis arba žiniasklaidos įgyvendinamomis šmeižto kampanijomis; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos praneša apie diskriminuojančią ir ribojančią finansavimo praktiką kai kuriose valstybėse narėse;

R.  kadangi kai kurios valstybės narės, siekdamos pilietinės visuomenės veikėjų savicenzūros ir atgrasyti juos nuo naudojimosi savo teisėmis, pasitelkia politiką ir praktiką, kuri turi neigiamą poveikį pilietinei erdvei; kadangi tokia politika dažnai apima neaiškias nuostatas, pagal kurias valdžios institucijoms paliekama didelė veiksmų laisvė ir neproporcingai didelės sankcijos; kadangi vien tikimybė, kad jos gali būti taikomos, gali paskatinti savicenzūrą net faktiškai jų netaikant;

S.  kadangi dauguma valstybių narių dėl būtinų saugaus atstumo laikymosi taisyklių apribojo teisę rinktis į taikius susirinkimus; kadangi kai kurios valstybės narės pastaraisiais metais priėmė įstatymus, kuriais ribojama teisė į taikų susirinkimą, ir nustatė reikalavimus dėl leidimų ir pranešimo; kadangi kai kurių valstybių narių teisėsaugos institucijų įgaliojimai didėja ir tai kelia susirūpinimą dėl jų būtinumo ir proporcingumo;

T.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nepaprastosios padėties teisės aktai, priimti reaguojant į sveikatos krizę, buvo naudojami kaip pretekstas savavališkai riboti pagrindines teises bei laisves ir imtis griežtų priemonių pilietinės visuomenės ir kitokią nuomonę reiškiančių asmenų atžvilgiu; kadangi paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais šios priemonės neatitiko būtinumo, proporcingumo, taikymo laiko apribojimo ir nediskriminavimo reikalavimų, o tai reiškia, kad jokie tokiomis priemonėmis nustatomi pagrindinių teisių ir laisvių apribojimai negali būti laikomi legitimiais ir teisėtais; kadangi su pilietinės visuomenės organizacijomis nebuvo konsultuojamasi kuriant neatidėliotinas priemones, nepaisant aktyvaus jų vaidmens vietoje;

U.  kadangi plintant COVID-19 pandemijai pilietinės visuomenės organizacijos kaip niekad aktyviai dalyvavo siūlydamos pandemijos sprendimo būdus ir teikdamos paramą pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonės; kadangi jaunimo organizacijos padarė teigiamą poveikį pandemijos metu kovojant su klaidinga informacija ir stiprinant pasitikėjimą viešosiomis įstaigomis; kadangi ilgalaikis pakankamas finansavimas ir institucinė parama pilietinei visuomenei krizės metu turi pridėtinę vertę;

V.  kadangi valdžios organizuojamų nevyriausybinių organizacijų (VONVO), kuriamų tam, kad jos nuolat remtų esančiųjų valdžioje politinį teisėtumą ir remtų vyriausybę viešuose debatuose bei jai siekiant politinių tikslų, ir kurios prisistato kaip nepriklausomai reiškiančios savo nuomonę, atsiradimas yra viena rimčiausių pilietinės visuomenės organizacijų puolimo formų, dėl kurios – pakertant aktyvų pilietiškumą ir atimant galimybę gauti viešąjį finansavimą – kyla grėsmė pastarųjų egzistavimui;

W.  kadangi, nors pilietinės visuomenės organizacijos vis dažniau imasi ekonominės veiklos ir prisideda prie socialinės ekonomikos plėtojimo, nesiimama jokių teisėkūros veiksmų, kad būtų atvertas kelias jų veiklai ES lygmeniu; kadangi, nepaisant konkrečios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, nediskriminavimo ir laisvo kapitalo judėjimo principas tarpvalstybinio dovanojimo atvejais dar nėra visuotinai taikomas valstybėse narėse;

X.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą kuriant teisės aktus ir formuojant politiką turėtų palengvinti šiuo tikslu nustatytos politinės sistemos, leidžiančios joms užmegzti dialogą su valdžios institucijomis; kadangi, nors nacionaliniu ir ES lygmeniu pažanga padaryta, pilietinis dialogas vis dar dažnai būna ad hoc procesas;

Y.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse užsienio finansavimas yra tapęs teisinių ir politinių išpuolių taikiniu; kadangi užsienio finansavimą gaunančioms pilietinės visuomenės organizacijoms taikomi apribojimai prieštarauja Sąjungos teisei – SESV 63 straipsniui dėl laisvo kapitalo judėjimo ir Chartijai; kadangi byloje C-78/18(14) ESTT nusprendė, kad joje nagrinėtu įstatymu buvo pažeistas laisvas kapitalo judėjimas ir asociacijų laisvė;

Z.  kadangi Sąjunga pradėjo procesą įgyvendindama Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę pertvarką; kadangi šiam procesui bus reikalinga sveika pilietinė erdvė, kurioje piliečiai ir susijusios bendruomenės galės aiškiai įvardyti savo interesus, diskutuoti politinių sprendimų klausimais ir pasiekti naujus socialinius susitarimus;

1.  tvirtina, kad pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ir apsaugant Sąjungos vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje, ir rengiant bei įgyvendinant ES teisę, politiką ir strategijas, įskaitant kovą su klimato kaita, skaitmeninę pertvarką ir atsigavimą po COVID-19 pandemijos; akcentuoja itin svarbų jų indėlį į informacija pagrįstas viešas diskusijas, aiškiai formuluojant visuomenės lūkesčius, pasirūpinant, kad pažeidžiami ir marginalizuoti žmonės būtų išgirsti, užtikrinant prieigą prie esminių paslaugų, užtikrinant ekspertines politikos kūrimo žinias, skatinant aktyvų pilietiškumą, atliekant demokratijos mokyklų funkciją, ir veikiant kaip būtiniems sergėtojams, vykdantiems valstybinių institucijų demokratinę kontrolę ir užtikrinantiems atsakomybę už viešuosius veiksmus ir viešųjų lėšų naudojimą; todėl pripažįsta, kad pilietinė erdvė yra neatsiejama demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių dalis; todėl pabrėžia, kad Sąjunga turėtų įsipareigoti išsaugoti ir puoselėti pilietinę erdvę vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

2.  pabrėžia, jog norint, kad pilietinės visuomenės organizacijos klestėtų, pilietinė erdvė turi būti įgalinti ir saugi aplinka, nevaržoma nederamo kišimosi, bauginimo, persekiojimo ir atgrasomųjų tiek valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų veiksmų; primena valstybėms narėms jų teigiamą pareigą užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, įskaitant galimybę naudotis skaidriais finansavimo mechanizmais bei pilietinio dialogo mechanizmais, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų dėl asociacijų, saviraiškos ir susirinkimų laisvės, kurie buvo dar kartą patvirtinti Chartijoje; atkreipia dėmesį į žiniasklaidos pliuralizmo svarbą užtikrinant, kad pilietinės visuomenės organizacijos gebėtų pareikšti nuomonę visuomenėje, taigi ir prisidėti prie viešų debatų;

3.  perspėja, kad pilietinė erdvė traukiasi visoje ES, nes griebiamasi politikos, kurią įgyvendinant varžoma pilietinės visuomenės organizacijų veikla, jų galimybės gauti tvarų finansavimą ir dalyvauti priimant sprendimus; smerkia bet kokį pilietinės visuomenės organizacijų bauginimą, šmeižimą, stigmatizavimą, kriminalizavimą ir nepagrįstą kaltės dėl įvairių nesėkmių joms suvertimą; pabrėžia, kad tokie veiksmai kenkia aktyviai pilietybei ir galimybei pareikšti kritinę nuomonę, taigi ir viešiems debatams ir esminėms demokratijos vertybėms;

4.  pažymi, kad COVID-19 pandemija dar labiau išryškino daugelį esamų problemų, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, kaip matyti iš FRA 2021 m. ataskaitos, kurioje nustatyta, kad 57 proc. nacionalinių ir vietos organizacijų manymu padėtis, palyginti su ankstesniais metais, pablogėjo arba labai pablogėjo; susirūpinęs pažymi, kad kai kurios vyriausybės pasinaudojo pandemija, kad apribotų pilietinę erdvę ir priimtų prieštaringus įstatymus bei diskriminacines priemones, ne visada susijusias su pandemija, kai tuo tarpu visuomenė turėjo mažai galimybių susitelkti, pavyzdžiui, dalyvauti viešose diskusijose ir naudotis žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisve;

5.  pritaria Komisijai, kad erdvės, reikalingos pilietinei visuomenei veikti, mažėjimas yra grėsmės teisinei valstybei ženklas; palankiai vertina tai, kad Komisija, rengdama metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, tikrina aplinką, kurioje veikia pilietinė visuomenė, be to, Komisija teisingai nurodo, kad teisinė valstybė negali veikti be gyvybingos pilietinės visuomenės, veikiančios saugioje ir įgalinančioje aplinkoje; todėl primygtinai ragina Komisiją sustiprinti ir struktūrizuoti savo vykdomą pilietinės erdvės padėties valstybėse narėse stebėseną sukuriant Europos pilietinės erdvės indeksą, pagrįstą esamomis pilietinės erdvės vertinimo sistemomis, ir savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje skiriant pilietinei erdvei visavertį skyrių, į kurį būtų įtrauktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriose taip pat visapusiškai turėtų būti aptartos pagrindinės teisės; ragina Komisiją sistemiškai pasinaudoti FRA ataskaitomis ir jose semtis metodinių patarimų;

6.  teigiamai vertina tai, kad Komisija yra pripažinusi pilietinės visuomenės svarbą ne vienoje ES politikos srityje ir finansavimo programose; tačiau pabrėžia, kad dėl šio požiūrio fragmentiškumo menkai prisidedama prie faktinio pilietinės visuomenės organizacijų padėties vietoje gerėjimo;

7.  todėl primygtinai ragina Komisiją priimti visapusišką pilietinės visuomenės strategiją, kuria būtų siekiama apsaugoti ir plėsti pilietinę erdvę Sąjungoje ir kuri apimtų visas esamas priemones, pagal kurią būtų užpildytos stebėsenos, paramos ir apsaugos spragos bei išties politiškai pripažintas nepaprastai svarbus vaidmuo, kurį pilietinės visuomenės organizacijos atlieka užtikrindamos demokratinių vertybių laikymąsi ir politikos įgyvendinimą, kartu aiškiai susiejant stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones su ES vykdymo mechanizmais, siekiant užtikrinti, kad laiku ir veiksmingai būtų imtasi tolesnių veiksmų; ragina Komisiją išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti pilietinės visuomenės organizacijoms prieinamus paramos tinklus;

8.  mano, kad pilietinės visuomenės strategijoje turėtų būti išdėstytos konkrečios priemonės, kuriomis bus saugoma ir stiprinama pilietinė erdvė, įskaitant:

9.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos nuoseklumą pilietinės erdvės apsaugos ir įgalinimo srityje, įskaitant vidaus gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priėmimą, kurios turėtų atitikti ES išorės veiksmams taikomas gaires;

Įgalinanti reglamentavimo ir politinė aplinka be atgrasomųjų veiksmų, grėsmių ir išpuolių

10.  pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijų galimybės veikti priklauso nuo to, ar užtikrinama įgalinanti teisinė ir politinė aplinka, ir ypač nuo to, ar galima naudotis asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvėmis, taip pat teise dalyvauti visuomeniniame gyvenime; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi laikantis Europos ir tarptautinės teisės ir standartų, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl būtinybės stiprinti pilietinės visuomenės erdvės apsaugą ir propagavimą Europoje, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir JT rekomendacijas dėl pilietinės erdvės apsaugos ir skatinimo, ir pasinaudoti galimybe prašyti Venecijos komisijos pateikti nuomones dėl planuojamų teisės aktų;

11.  primena nepriklausomos, nešališkos, profesionalios ir atsakingos žurnalistikos svarbą pranešant apie pilietinės visuomenės organizacijų veiklą tiek privačioje, tiek visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat prieigos prie viešosios informacijos svarbą – tai yra pagrindiniai demokratinių valstybių ramsčiai, grindžiami teisinės valstybės principu;

12.  apgailestauja dėl didėjančio žiniasklaidos priemonių nuosavybės sutelkimo, dėl kurio nukenčia pliuralizmas, nepriklausomumas ir sąžiningas viešasis atstovavimas pilietinės visuomenės organizacijų idėjoms ir veiksmams; primena, kad nepriklausoma ir atsakinga žurnalistika ir prieiga prie pliuralistinės informacijos yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai ir kad pilietinės visuomenės veiksmai ir indėlis yra gyvybiškai svarbūs bet kokios demokratijos klestėjimui; ragina valstybes nares užtikrinti ir išlaikyti žiniasklaidos nepriklausomumą nuo politinio ir ekonominio spaudimo, garantuoti žiniasklaidos pliuralizmą ir užtikrinti skaidrumą; ragina Komisiją, siekiant stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą, pasiūlyti ES masto žiniasklaidos nuosavybės taisykles, papildančias žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo taisykles, kaip būtiniausius reikalavimus būsimame Žiniasklaidos laisvės akte;

13.  mano, kad PVO indėlis į bendrąją rinką ir socialinę ekonomiką bei jų vaidmuo įgyvendinant ES politiką ir puoselėjant jos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, yra tvirtas argumentas šalinti jų veiklos ES lygmeniu kliūtis; todėl ragina Komisiją, kad būtų pasiektas šis tikslas, reaguoti tinkamomis priemonėmis, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad tokiuose teisės aktuose ne tik turėtų būti numatyta elementari PVO apsauga, bet ir galėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, leidžiančios joms išnaudoti visą savo potencialą;

14.  ragina Komisiją į savo poveikio vertinimus įtraukti sistemingą pilietinės erdvės tikrinimą, nustatant aiškius kriterijus, apibrėžiančius, kas yra pilietinei visuomenei palanki erdvė, grindžiamus tarptautiniais žmogaus teisių standartais, susijusiais su asociacijų, žodžio ir susirinkimų laisve, kurie buvo dar kartą patvirtinti Chartijoje, siekiant apsaugoti pilietinę erdvę nuo neigiamo planuojamų teisės aktų poveikio; ragina Komisiją, kai nustatoma rizika, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, nustatyti būtinas apsaugos priemones ir parengti įgyvendinimo valstybėse narėse gaires;

15.  ragina Komisiją peržiūrėti ir stebėti, kaip įgyvendinami ES teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis pilietinei erdvei ir būtų taikomos taisomosios priemonės, jei jis daromas; ragina valstybes nares priimti panašias taisomąsias priemones nacionaliniu lygmeniu;

16.  ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Sutartis ir pasiūlyti ES teisės aktą, siekiant pašalinti trūkumus ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės subjektai Sąjungoje, įskaitant minimalius PVO registravimo, veiklos ir finansavimo standartus ir procedūrines apsaugos priemones nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, taip pat pateikti gaires, kaip panaudoti ES teisės aktus, kad pilietinė visuomenė būtų geriau apsaugota;

17.  mano, kad ES tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statutas galėtų suteikti papildomą apsaugą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios susiduria su nepagrįstomis steigimo ir veiklos kliūtimis;

18.  ragina valstybes nares gerbti teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, kuri gali būti ribojama tik laikantis būtinumo ir proporcingumo principų ir taikytinų teisės aktų; įspėja dėl teisėsaugos institucijų įgaliojimų vykdant susirinkimų priežiūrą išplėtimo kai kuriose valstybėse narėse; smerkia bet kokį neproporcingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir jų kriminalizavimą, baudžiamąjį persekiojimą bei sekimą; ragina valstybes nares nedelsiant panaikinti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais didinamas smurto prieš demonstrantus naudojimas ir ribojama demonstracijų laisvė; ragina Komisiją parengti gaires taikių susirinkimų laisvei apsaugoti, kurios būtų taikomos tiek ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos atveju, tiek įprastu laiku;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo to laiko, kai prasidėjo pandemija, nemaža dalis visuomeninės veiklos buvo perkelta į internetą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti saviraiškos laisvę, kovoti su bet kokios formos neapykantą kurstančiomis kalbomis ir didinti informuotumą apie neapykantą kurstančią kalbą ir apie jos keliamą pavojų demokratijai ir asmenims, ypač internetiniuose socialiniuose tinkluose;

20.  perspėja dėl neigiamų politikos ir retorikos, darančių atgrasomąjį poveikį pilietinei erdvei, padarinių; ragina Komisiją užtikrinti, kad atgrasomojo poveikio analizė taptų kertiniu jos kasmetinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos aspektu, remtis byla C-78/18, siekiant užginčyti priemones, dėl kurių atgrasoma nuo naudojimosi Chartijoje nustatytomis teisėmis, kai yra galimybių remtis panašiais principais, ir taikyti laikinas priemones, siekiant išvengti nepataisomos žalos, kol vyksta teisminė peržiūra;

21.  smerkia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse PVO atstovai dėl savo darbo patiria tiesioginius fizinius ir žodinius išpuolius, priekabiavimą ir grasinimus internete ir atsijungus nuo interneto; taip pat apgailestauja, kad poveikis psichikos sveikatai, kurį patiria šie atstovai, gali apimti perdegimą, depresiją, „pagalbą sukeliant traumą“ ir „nuovargį dėl gailesčio“ ir kad psichologinis poveikis, kurį PVO atstovų darbas gali turėti jų sveikatai, yra nepakankamai ištirtas; pabrėžia, kad vaikai ir jaunimas yra ypač pažeidžiami, nes jie negali pranešti apie neapykantos veiksmus ir priekabiavimą, nes neturi pakankamai žinių, kas yra priekabiavimas ir kaip bei su kuo spręsti šią problemą;

22.  smerkia bet kokius grasinimus ir išpuolius prieš PVO ir žmogaus teisių gynėjus, kuriuos prieš PVO ir žmogaus teisių gynėjus vykdo valstybės valdomi ir su ja susiję subjektai, įskaitant neigiamą ir stigmatizuojančią retoriką, nepagrįstą kaltės suvertimą ir teisinį, teisminį, administracinį ir fiskalinį priekabiavimą, ir smerkia valstybinių subjektų nesugebėjimą apsaugoti PVO ir žmogaus teisių gynėjus nuo tokių išpuolių ir grasinimų; lygiai taip pat smerkia visus nevalstybinių subjektų vykdomų išpuolių ir grasinimų atvejus, įskaitant strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo, tačiau jais neapsiribojant;

23.  nerimauja dėl to, kiek nedaug nacionaliniu lygmeniu pranešama apie išpuolius ir grasinimus PVO; ragina valstybes nares vienareikšmiškai pasmerkti tokius aktus, priimti veiksmingas prevencines priemones ir sistemingai, skubiai, išsamiai ir nešališkai tirti bet kokius susijusius įtarimus bei investuoti į valdžios institucijų mokymo programas siekiant, kad jos būtų geriau pasirengusios nagrinėti tokius atvejus; ragina Komisiją prisidėti prie tokių procesų teikiant rekomendacijas ir palengvinant keitimąsi geriausia patirtimi;

24.  pabrėžia, kad geras pilietinės visuomenės, policijos ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas yra esminė priemonė spręsti pažeidžiamumo problemas ir nustatyti geriausią aktyvistų, pilietinės visuomenės ir pačios demokratijos apsaugos praktiką;

25.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padidėjusio smurto ir neapykantos, nukreiptų prieš organizacijas ir aktyvistus, dirbančius su religinėmis mažumomis arba kovos su rasizmu, feminizmo ir LGBTIQ+ teisių srityje;

26.  primena, kad nepagrįstas kaltės suvertimas žmogaus teisių srityje, su mažumomis ir pažeidžiamomis grupėmis, kaip antai LGBTIQ+ asmenys, dirbančioms PVO, veikiau yra ne pavienis įvykis, bet sąmoningas ir laipsniškas pagrindinių teisių, saugomų pagal ES sutarties 2 straipsnį, silpninimas, be to, tai yra platesnio masto politinės darbotvarkės – kovos su lytiškumu kampanijos – sudedamoji dalis; ragina valstybes nares ypač atsargiai vertinti iniciatyvas, kuriomis bandoma iki ankstesnio lygio sumažint įgytas teises, kurios buvo sukurtos siekiant užkirsti kelią asmenų diskriminacijai ir juos apsaugoti nuo jos bei skatinti lygybę;

27.  ragina Komisiją informaciją apie išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus įtraukti į pranešimus, teikiamus pagal Pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis, susijusius su ES taisyklių ir priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti nusikaltimų aukų teises, stebėsena ir vertinimu ir ES kovos su neapykantos retorika ir neapykantos nusikaltimais nuostatų peržiūra;

28.  pažymi, kad Sąjungai dabar trūksta veiksmingų procedūrų, kurios padėtų tinkamai reaguoti tais atvejais, kai PVO praneš apie grėsmę demokratinei visuomenei ir pilietinei erdvei valstybėse narėse; ragina sukurti ES perspėjimo mechanizmą, kuris leistų PVO ir žmogaus teisių gynėjams pranešti apie išpuolius, registruoti perspėjimus, nustatyti tendencijas ir laiku suteikti tikslinę paramą nukentėjusiesiems; mano, kad toks mechanizmas taip pat pagerintų ataskaitų teikimą Sąjungos lygmeniu, padėtų Komisijai atlikti metinį teisinės valstybės principų laikymosi vertinimą ir prisidėtų prie geresnio keitimosi informacija su Europos visuomene apskritai;

29.  labai apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba atmetė Parlamento iniciatyvą sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris būtų reglamentuojamas pagal Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą; primena, kad pilietinės erdvės stebėsena yra glaudžiai susijusi su demokratija ir pagrindinėmis teisėmis ir kad mechanizmas, skirtas ES sutarties 2 straipsnio stebėsenai užtikrinti, yra geriausia išsamaus požiūrio šiuo atžvilgiu priemonė;

30.  ragina Komisiją pasinaudoti savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais valstybių narių, kurios netinkamai riboja pilietinę erdvę, pažeisdamos ES teisės aktus, atžvilgiu, įskaitant pažeidimo tyrimo procedūrų, teisinės valstybės principo sistemos, naujo Sąlygų reglamento ir ES sutarties 7 straipsnyje nustatytos procedūros taikymą; ragina Komisiją užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir prasmingą indėlį į šiuos procesus ir kad būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;

31.  dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų kriminalizuoti PVO registracijos, veiklos, finansavimo ir tarpvalstybinių veiksmų ar daryti jiems kitokios neigiamos įtakos; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl ES nuostatų aiškinimo kai kuriose valstybėse narėse, kuris gali privesti prie PVO veiklos ir žmogaus teisių gynėjų kriminalizavimo, ypač migracijos srityje, dažnai prieštaraujančio Komisijos gairėms; prašo valstybių narių nutraukti neteisėtą paieškos ir gelbėjimo veiklos kriminalizavimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir primygtinai ragina Komisiją šiuo klausimu aktyviai stebėti ir imtis veiksmų prieš atitinkamas valstybes nares; taip pat pakartoja, kad visi subjektai, kurie dirba su migrantais dėl humanitarinių priežasčių ir dalyvauja paieškos ir gelbėjimo veikloje, turi laikytis bendrųjų tarptautinės ir žmogaus teisių teisės principų ir taikytinų Europos ir nacionalinių teisės aktų, kurie atitinka šiuos principus;

Tvari ir nediskriminacinė prieiga prie išteklių

32.  pažymi, kad iššūkiai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos finansavimo srityje, apima pakankamų finansavimo šaltinių trūkumą, apsunkinančias administracines procedūras siekiant gauti finansavimą, finansavimo paskirstymo skaidrumo ir teisingumo stoką ir pernelyg griežtus tinkamumo kriterijus;

33.  atkreipia dėmesį į JT rezoliucijos Nr. 2535 (2020) išvadas, būtent, kad aktyvesnis jaunimo dalyvavimas yra labai svarbus kurianti ir išlaikant taikią visuomenę;

34.  atkreipia dėmesį į svarbų ir teigiamą jaunimo indėlį, kurį jis gali duoti ir duoda kuriant demokratinę ir taikią visuomenę; todėl ragina valstybes nares padidinti investicijas į jaunimą ir jaunimo organizacijas; toliau ragina tinkamai finansuoti programą „Erasmus+“, taip atkreipiant dėmesį į jos vaidmenį kuriant demokratinę Europą;

35.  ragina Komisiją nustatyti esamas kliūtis ir pasiūlyti visapusišką priemonių ir rekomendacijų rinkinį ilgalaikiam, numatomam, tinkamam ir galimybes veikti suteikiančiam PVO finansavimui užtikrinti, įskaitant jų operatyvinės veiklos, susijusios su gynimu ir stebėsena, finansavimą; pažymi, kad ES turėtų finansuoti PVO vengdama biurokratinių priemonių;

36.  mano, kad atvirumas ir skaidrumas turi yra svarbiausi užtikrinant PVO atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą, nes jų paskirtis – užtikrinti teisėtą visuomenės vykdomą priežiūrą ir kad pranešimo reikalavimai išliktų būtini ir proporcingi; smerkia bet kokį piktnaudžiavimą skaidrumo priemonėmis siekiant stigmatizuoti kokias nors PVO;

37.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti papildomus finansavimo šaltinius, be kita ko, iš visų lygmenų viešųjų institucijų, privačių, filantropinių ir atskirų paramos teikėjų, narystės mokesčių ir pajamų, gautų iš ekonominės veiklos, taip pat iš vietos, regioninių ir nacionalinių šaltinių, nes tai galėtų padėti PVO būti atsparioms bet kokiems galimiems vyriausybės išorės finansavimo apribojimams; ragina valstybes nares ir ES gerinti PVO teisinę aplinką ir sudaryti joms palankesnes sąlygas naudotis įvairiais finansavimo šaltiniais, įskaitant privatų ir užsienio finansavimą; pabrėžia, kad viešas finansavimas turėtų apimti visų tipų pilietinės visuomenės veiklą, įskaitant gynimo, bylinėjimosi ir sergėtojo veiklą, švietimą ir informuotumo didinimą, paslaugų teikimą, taip pat gebėjimų stiprinimą ir koalicijų kūrimą, kuris padeda skatinti ir apsaugoti Sąjungos vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje; ragina valstybes nares ir ES neapsiriboti projektų finansavimu ir teikti pagrindinės infrastruktūros finansavimą bei daugiamečius finansavimo ciklus, kad būtų užtikrintas pilietinės visuomenės tvarumas;

38.  smerkia bet kokios formos politinę ar kitokią diskriminaciją skirstant viešąsias lėšas ir susijusias atgrasančias pasekmes; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu užtikrinti aiškias, skaidrias ir nediskriminuojančias procedūras; smerkia bet kokius prieigos prie finansavimo apribojimus, ypač taikomus PVO ir aktyvistams, dirbantiems moterų, LGBTIQ+ asmenų, mažumų, migrantų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje;

39.  pabrėžia, kad konkrečioms su PVO susijusioms kampanijoms neturėtų būti taikomi finansavimo apribojimai remiantis tuo, kad jos sutampa su rinkimais arba kitomis politinėmis kampanijomis; pažymi, kad dažnai PVO prieinamoms lėšoms reikalingas bendras finansavimas, o tai savo ruožtu gali reikšti, kad naudos gavėjas turi surinkti reikiamų lėšų dalį iš kitų šaltinių, o tai gali pakenkti projektui arba organizacijos veiklai; todėl mano, kad reikiamo bendro finansavimo dalis turėtų būti pagrįstai apribota ir kad reikėtų atsižvelgti į skirtingas monetizavimo priemones;

40.  apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijos paveda pilietinės visuomenės organizacijoms teikti viešąsias paslaugas tokiose srityse kaip aprūpinimas būstu, sveikata, švietimas ir prieglobstis, nes tai peržengia subalansuoto valdžios institucijų bendradarbiavimo su ne pelno organizacijomis, kurios turi gerą darbo su atitinkamais asmenimis ir jų labui patirtį ir nėra remiamos pakankamais papildomais ištekliais, ribas; pabrėžia, kad atliekant tokią užsakomąją veiklą naudojami pilietinės visuomenės ištekliai valstybės įsipareigojimams vykdyti ir nepaliekama labai reikalingos erdvės viešam pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui pasitelkiant gynimą, strateginį bylinėjimąsi ir viešąjį švietimą;

41.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl VONVO ir susijusios diskriminacinės bei dažnai neskaidrios viešo finansavimo praktikos atsiradimo; perspėja dėl žalingo jų poveikio demokratijai bei pilietinės visuomenės pliuralizmui ir įvairovei, suvokiamam PVO teisėtumui ir, savo ruožtu, piliečių norui būti pilietiškai aktyviais; ragina valstybes nares atlikti tyrimą dėl neapykantą kurstančių grupių ir imtis dėl jų veiksmų; pabrėžia, kad jos gali iškraipyti viešuosius debatus ir taip pakenkti pačiai demokratijos esmei;

42.  ragina Komisiją nustatyti sąlygas ir procedūras, kurios padėtų užtikrinti, kad pilietinei visuomenei skirtos ES lėšos, nepaisant to, ar joms taikomas tiesioginis ar pasidalijamasis valdymas, būtų skiriamos tik organizacijoms, kurios yra visiškai nepriklausomos nuo bet kokios valdžios ir visapusiškai vadovaujasi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms ES vertybėmis; primygtinai ragina Komisiją spręsti įtarimus dėl diskriminacinio ES finansavimo paskirstymo PVO ir imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ES finansavimu nebūtų remiamos vyriausybinės NVO (GONGO);

43.  palankiai vertina Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos priėmimą, įskaitant didesnį – 1,55 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu – biudžetą, ir pripažįsta, kad tai yra prasmingas atsakas į ES pilietinei visuomenei kylančius uždavinius ir pirmasis žingsnis kuriant sistemingesnę pagalbos ES PVO sistemą; ragina Komisiją aktyviai konsultuotis su PVO apibrėžiant darbo programas ir finansavimo mechanizmus, siekiant užtikrinti skaidrumą, lankstumą ir patogumą naudoti; teigiamai vertina papildomų dotacijų mechanizmus, numatytus pagal Sąjungos vertybių paprogramę; pabrėžia pakankamo finansavimo sergėjimo, gynimo ir bylinėjimosi veiklai, taip pat gebėjimų stiprinimui svarbą, nes tai padeda didinti PVO indėlį apsaugant ES vertybes ir pagrindines teises; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimas būtų skirtas remti PVO įgyvendinant joms priskirtas užduotis ir vaidmenis įvairių sektorių politikos srityse; ragina skirti neatidėliotiną finansavimą ir praktinę paramą pilietiniams subjektams ir žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla jų pagrindinių teisių pažeidimo rizika;

44.  ragina Komisiją padvigubinti pastangas skatinant PVO dalyvavimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje ir kituose centralizuotai valdomuose fonduose, įskaitant tolesnį supaprastinimą, lankstesnius tinkamumo finansuoti kriterijus ir tikslingą informavimą bei mokymą; ragina Komisiją sukurti praktikos valstybėse narėse stebėsenos struktūrą ir pateikti rekomendacijas siekiant paskatinti PVO dalyvavimą programose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas; ragina Komisiją geriau įtraukti ir parengti PVO stebėti, kaip valstybės narės lygmeniu leidžiamos lėšos;

45.  mano, kad biudžeto parama PVO visose ES programose turėtų būti ne tik suplanuota, bet ir skatinama bei remiama; apgailestauja, kad Europos ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinyje be paramos įmonėms ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nenumatyta tikslinga parama PVO; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad PVO dalyvautų įgyvendinant ir stebint nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus ir kitus fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir patikrinti, ar nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai atitinka PVO finansavimo reikalavimus; ragina Komisiją užtikrinti, kad PVO nebūtų daromas neigiamas poveikis dėl finansavimo panaikinimo pagal Sąlygų reglamentą arba sąlygas, įtrauktas į fondus ir programas pagal daugiametę finansinę programą arba ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, pagal kurias pagarba teisinės valstybės principams ir nediskriminavimo principui yra būtina sąlyga norint gauti finansavimą, nustatant konkrečias finansavimo skyrimo PVO sąlygas, pritaikytas prie aplinkos, kurioje jos veikia;

46.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES lėšos būtų skiriamos tik organizacijoms, kurios yra visiškai nepriklausomos nuo bet kokios valdžios ir visapusiškai vadovaujasi ES vertybėmis;

47.  smerkia kai kurių valstybių narių mėginimus įvesti iš užsienio gaunamo finansavimo apribojimus ir jų skleidžiamą susijusį politinį naratyvą bei priemones, kurias jos taiko siekdamos stigmatizuoti PVO arba trukdyti jų veiklai; primena, kad ESTT nustatė, jog tokiais apribojimais pažeidžiama kapitalo judėjimo laisvė ir asociacijų laisvė; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu toliau pradėti pažeidimo tyrimo procedūras ir sistemingai prašyti taikyti laikinąsias priemones; ragina Komisiją išsiaiškinti visoje Sąjungoje finansavimui iš užsienio taikomus apribojimus, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų veiksmingai paisoma ESTT patvirtintų principų;

48.  pabrėžia mokestinių paskatų svarbą didinant privatų aukojimą; ragina valstybes nares toliau tobulinti tokias schemas; ragina Komisiją apibendrinti geriausią patirtį ir parengti rekomendacijas; pripažįsta PVO nacionalinių taisyklių apmokestinimo ir kovos su pinigų plovimu srityje laikymosi svarbą, tačiau pabrėžia, kad tokiomis taisyklėmis ir apskritai finansavimo skaidrumo reikalavimais negalima piktnaudžiauti, siekiant apsunkinti PVO veiklą arba sukurti neigiamą poveikį jų nariams ir rėmėjams;

49.  primena, kad pagal tarptautinius asociacijų laisvės standartus reikalaujama, kad valdžios institucijos taikytų prezumpciją dėl PVO laisvės ieškoti finansavimo ir jį gauti iš bet kurio šaltinio ir dėl jų vykdomos veiklos teisėtumo, su apribojimų galimybe tik tuo atveju, jei jie nustatyti įstatymo, jais siekiama vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir jie reikalingi demokratinėje visuomenėje siekiant atitinkamų tikslų;

50.  ragina Komisiją parengti gaires dėl nediskriminavimo principo ir laisvo kapitalo judėjimo, taikomo tarpvalstybinėms aukoms; pabrėžia, kad visuomeninės naudos koncepcijos apibrėžties suderinimas sudarytų sąlygas abipusiam pripažinimui ir vienodam elgesiui atsižvelgiant į tarpvalstybines aukas ir naudą, susijusią su tokios visuomeninės naudos statusu; ragina ES lygmeniu apibrėžti naudos visuomenei sampratą: tai paskatintų tarpvalstybinės paramos skyrimą, nes taptų įmanomas naudos visuomenei statuso tarpusavio pripažinimas ir vienodas požiūris į susijusių pranašumus; kviečia Komisiją parengti priemones, kad būtų pašalintos kliūtys tarpvalstybinei filantropijai, ir užtikrinti vienodą aukų traktavimą visose valstybėse narėse, laikantis ESTT sprendimų;

Pilietinis dialogas ir dalyvavimas formuojant politiką

51.  pabrėžia pilietinio dialogo svarbą formuojant informacija pagrįstą politiką ir pabrėžia, kad PVO atlieka svarbų vaidmenį kaip piliečių ir valdžios institucijų tarpininkai visais lygmenimis, užtikrindamos struktūrinį dialogą; pabrėžia svarbų PVO vaidmenį palaikant nuolatinį ryšį su piliečiais, įskaitant marginalizuotas ar pažeidžiamas grupes, ir pripažįsta jų ekspertines žinias, suteikia joms pagrindinį vaidmenį pilietiniame dialoge ir pabrėžia jų vaidmenį įgalinant labiausiai nutolusius asmenis dalyvauti ir išsakyti tai, kas jiems kelia rūpestį, kartu vykdant demokratinę viešųjų veiksmų kontrolę ir užtikrinant atskaitomybę už juos;

52.  palankiai vertina teigiamus veiksmus, kurių buvo imtasi kai kuriose valstybėse narėse kartu su naujomis pilietinio dialogo strategijomis ir pilietinės visuomenės patariamaisiais komitetais tačiau smerkia praktiką, kuri sąmoningai trukdoma dalyvauti PVO, pvz., jų pašalinimas iš viešų procesų, neaiškių visiems taikomų įstatymų taikymas ir paspartinti parlamentiniai procesai išvengiant konsultacijų ir svarstymo įpareigojimų;

53.  primena, kad su COVID-19 susijusių priemonių neatidėliotinumas dažnai dar labiau apribojo PVO galimybę dalyvauti priimant sprendimus; tačiau atkreipia dėmesį į pastangas, įdėtas kovojant su šia problema įvairiose valstybėse narėse;

54.  apgailestauja, kad pilietinis dialogas neretai lieka ad hoc procesu; ragina valstybes nares kurti nuoseklias politikos sistemas, kuriomis būtų užtikrinami struktūrizuoti, nuspėjami ir ilgalaikiai procesai, įtraukus dalyvavimas bei sisteminga peržiūra, ir skirti pakankamai išteklių, įskaitant lėšas atitinkamų pareigūnų mokymui; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir pagrįstas esamos praktikos analize;

55.  mano, kad visos ES institucijos turėtų peržiūrėti savo bendradarbiavimo su PVO sąlygas, laikydamosi ES sutarties 11 straipsnio, kad užtikrintų vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais vykdomą atvirą, skaidrų, prasmingą ir nuolatinį dialogą su PVO; ragina Komisija apsvarstyti galimybę pateikti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo, kurio šalys būtų visos pagrindinės institucijos ir kuris apimtų visas Sąjungos politikos sritis ir daug sričių apimančius procesus, kaip antai pranešimas apie Sąjungos padėtį arba Konferencija dėl Europos ateities;

56.  mano, kad šiuo atžvilgiu Parlamento pirmininkas taip pat turėtų paskirti vieną iš savo pirmininko pavaduotojų imtis atviro, skaidraus ir nuolatinio dialogo su PVO; ragina frakcijas parengti savo pilietinio dialogo struktūras;

57.  ypač ragina Komisiją konsultacijų procese atkurti pusiausvyrą tarp įmonių ir kitų interesų, pvz., darbuotojų teisių, socialinių teisių ir aplinkos apsaugos, atstovų, ir užtikrinti apsaugos nuo nesąžiningos lobistinės veiklos, kuri nesuderinama su sąžiningu ir skaidriu dialogu, priemones;

58.  ragina valstybes nares, apskritai ES institucijas ir ypač Komisiją užtikrinti, kad rengiant ar persvarstant teisės aktus, kurie gali turėti įtakos pilietinei erdvei ir laisvėms, būtų glaudžiai konsultuojamasi su pilietine visuomene;

59.  pažymi, kad Komisijos pirmininko pavaduotojui priskirta pareiga palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietine visuomene; pabrėžia, kad ir toliau turėtų būti siekiama pilietinio dialogo praktikoje; ragina Komisiją visų pirma apsvarstyti galimybę kiekviename generaliniame direktorate įsteigti konkrečius informacinius punktus, kad pilietinė visuomenė galėtų palaikyti glaudžius ryšius su Komisijos pirmininko pavaduotoju; mano, kad labai svarbu, jog įvairioms PVO būtų suteiktas reikšmingas vaidmuo ekspertų grupėse ir Komisijai padedančiuose konsultaciniuose forumuose, šiuo tikslu taikant skaidrų atrankos procesą, ir dėmesį skirti pažeidžiamų ir nepakankamai atstovaujamų grupių interesus ginančioms PVO;

60.  ragina Komisiją pasinaudoti nacionalinių programų, pagal kurias įgyvendinamos ES lėšos, rengimu ir ES strategijų bei veiksmų planų įgyvendinimu valstybėse narėse, siekiant paraginti valstybes nares taikyti veiksmingus PVO dalyvavimo ir pilietinio dialogo mechanizmus; ragina stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos semestro procese ir stebėti Europos ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio įgyvendinimą;

61.  palankiai vertina Europos jaunimo metų iniciatyvą, kuri suteikia galimybes toliau skatinti piliečių dalyvavimas ir dialogą demokratinėje visuomenėje;

62.  įsipareigoja užtikrinti, kad dėl šio pranešimo būtų imamasi tolesnių veiksmų, ir ragina Komisiją ir Tarybą prisiimti tokį pat įsipareigojimą;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 156, 2021 5 5, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (3) OL C 323, 2020 10 1, p. 1. (4) OL C 346, 2018 9 27, p. 20. (5) OL C 390, 2019 11 18, p. 117. (6) OL C 363, 2020 10 28, p. 45. (7) OL C 395, 2021 9 29, p. 2. (8) OL C 415, 2021 10 13, p. 36. (9) OL C 425, 2021 10 20, p. 28. (10) OL C 425, 2021 10 20, p. 107. (11) OL C 81, 2022 2 18, p. 27. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0044. (13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0451. (14) 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476.

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu (2021/2057(INI))

P9_TA(2022)0057 A9-0027/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulės antrą, ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 2, 3, 4, 5 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant trečiąjį lygių galimybių principą, ir susijusį veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM(2020)0784),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“(5),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa(7),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą dėl pagrindinių teisių ir į jos 2017 m. gruodžio 5 d. antrąjį ES mažumų ir diskriminacijos tyrimą ir susijusias atitinkamas 2018 m. lapkričio 23 d. ataskaitą ir 2019 m. lapkričio 15 d. ir santrauką „Būti juodaodžiu ES“, kuriose aprašoma Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto patirtis ES,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“ (COM(2021)0615),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją(15),

–  atsižvelgdamas į pažeidimo tyrimo procedūras, kurias inicijavo Komisija atsižvelgdama į Rasinės lygybės direktyvos dėl romų vaikų diskriminacijos švietimo srityje nesilaikymo (pažeidimo tyrimo procedūros Nr. 20142174, 20152025 ir 20152206),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ )(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“(17),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021)0206),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę(18),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus parengtą tyrimą dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąsias politikos rekomendacijas, ypač į 2006 m. gruodžio 15 d. rekomendaciją Nr. 10 dėl kovos su rasizmu ir diskriminacija mokykliniame ugdyme ir per jį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija veiksmingos lygybės veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos šeštąjį Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso vertinimą,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslų 10 tikslą mažinti nelygybę šalyse ir tarp šalių,

–  atsižvelgdamas į Konferenciją dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės 2021 m. spalio mėn. pateiktas rekomendacijas dėl naujojo Kovos su dezinformacija praktikos kodekso,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0027/2022),

A.  kadangi diskriminacija ir rasizmas kenkia žmogaus orumui, gyvenimo galimybėms, klestėjimui, gerovei ir dažnai – saugumui; kadangi rasistiniai stereotipai turi polinkį išlikti per daugelį kartų; kadangi diskriminacija rasinės ar etninės kilmės pagrindu ES yra draudžiama; kadangi migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, be kita ko, patiria rasizmą ir diskriminacinį elgesį;

B.  kadangi, remiantis ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis(19), rasinė diskriminacija ir priekabiavimas ir toliau yra įprastas reiškinys visoje Europos Sąjungoje; kadangi visų pirma rasinės, religinės ir etninės mažumos internete ir fizinėje aplinkoje pernelyg dažnai tampa įžeidimų, smurto, rasinio ir etninio profiliavimo, kurį vykdo ir teisėsaugos atstovai, bei neapykantą kurstančių kalbų aukomis; kadangi aukos nepraneša apie daugumą neapykantos skatinamų rasistinių ir ksenofobinių incidentų(20); kadangi ES rasinės ir etninės mažumos susiduria su struktūrine diskriminacija ir kai kuriais atvejais tam tikrose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant būstų sektorių, sveikatos priežiūrą, užimtumą, ugdymą ir teismų sistemas, patiria segregaciją;

C.  kadangi 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane struktūrinis rasizmas apibūdinamas kaip diskriminacinis elgesys, kuris gali pasireikšti socialinėse, finansinėse ir politinėse institucijose ir taip daryti įtaką valdžios svertams ir politikos formavimui;

D.  kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras apibrėžia struktūrinę diskriminaciją kaip taisykles, normas, įprastinį elgesį bei požiūrį ir elgesio modelius institucijose ir kitose visuomenės struktūrose, kurios trukdo grupėms ar asmenims įgyti tas pačias teises ir galimybes, prieinamas daugumai gyventojų;

E.  kadangi migrantai, pabėgėliai, politinio prieglobsčio prašytojai ir rasinių, religinių bei etninių mažumų nariai turi ribotas galimybes patekti į darbo rinką ir dažnai yra išnaudojimo darbe objektas;

F.  kadangi neabejotinai aišku, kad geros kokybės duomenų rinkimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų analizuoti socialines problemas (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu) ir padeda apibrėžti, pritaikyti, stebėti ir plėtoti įrodymais pagrįstus viešosios politikos sprendimus šioms problemoms spręsti;

G.  kadangi rasistinis ir ksenofobinis požiūris, kurio laikosi tam tikri įtakingi asmenys ir politikai visoje ES, skatina socialinį klimatą, sukuriantį palankią terpę rasizmui, diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams; kadangi šią aplinką dar labiau kursto ekstremistiniai judėjimai, tokie kaip fašistiniai ir dešiniojo ekstremizmo judėjimai, siekiantys suskaldyti mūsų visuomenę; kadangi šie veiksmai prieštarauja bendrosioms Europos vertybėms ir demokratijos bei lygybės idealams, kuriuos įsipareigojo puoselėti visos valstybės narės;

H.  kadangi dauguma mažumų grupių turi pakęsti policijos smurtą, įskaitant kolektyvines bausmes ir rasinį profiliavimą; kadangi kovojant su šiuo reiškiniu reikia imtis specialių priemonių; kadangi dėl teisinės valstybės ir baudžiamosios teisenos trūkumų policijos smurto aukos nėra pakankamai apsaugotos ir neturi daug galimybių kreiptis į teismą ir dažnai yra persekiojamos valstybės valdžios institucijų; kadangi rasizmas prieš etnines ir rasines mažumas lemia smurtą ir žudynes;

I.  kadangi tai, kaip žmonės, nepaisant jų rasinės ar etninės kilmės, vaizduojami žiniasklaidoje, gali sustiprinti neigiamus stereotipus su rasine konotacija; kadangi kultūros sektorius ir žiniasklaida turi galių skatinti įtrauktį ir kovoti su rasizmu ir įveikti tokius stereotipus;

J.  kadangi mūsų visuomenėje reikia sustiprinti kovą su atviru ir nematomu rasizmu bei diskriminacija internete ir realiame gyvenime ir kadangi tai yra bendra atsakomybė; kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės turi toliau svarstyti struktūrinio rasizmo ir diskriminacijos, kuriuos patiria dauguma mažumos grupių, problemą, įsipareigoti ją spręsti ir tęsti darbą šiuo klausimu;

K.  kadangi dezinformacija dažnai yra nukreipta į mažumas ir kursto socialinius neramumus; kadangi nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida, skatinanti suderintus naratyvus, padeda kurti įtraukesnę visuomenę;

L.  kadangi solidarumas ir pagarba žmogaus gyvybei bei kitiems žmonėms yra vertybės, perduodamos iš kartos į kartą; kadangi mokyklinis ugdymas atlieka esminį vaidmenį šiame procese;

M.  kadangi galimybė mokytis ir išsilavinimo įgijimas yra visos Europos rasizmo paveiktų bendruomenių problema; kadangi segregacija švietimo srityje ir toliau išlieka didelė problema Europoje; kadangi kai kuriose valstybėse narėse toliau išlieka vaikų perkėlimo į segreguotas mokyklas ir diskriminacinė etninių ir rasinių mažumų vaikų perkėlimo į sutrikusio intelekto vaikams skirtas mokyklas praktika;

N.  kadangi mokyklos atlieka svarbų vaidmenį skleisdamos patirtį apie įvairovės vertę, skatindamos įtrauktį, kovodamos su rasizmu ir mažindamos rasinius stereotipus bei išankstinius nusistatymus;

O.  kadangi svarbu, kad vaikai ir jaunimas matytų, kad jiems atstovaujama visoje visuomenėje, be kita ko, jų ugdymo procese, kultūros ir sporto klubuose, veikloje, kurioje jie dalyvauja, bei internete ir medijose, kuriomis jie naudojasi;

P.  kadangi, nors sportas atlieka labai svarbų vaidmenį socialiniame, kultūriniame gyvenime ir švietimo veikloje ir gali suvienyti įvairių rasių, etninių grupių ir religijų žmones, ir nors sportas gali būti naudojamas siekiant suburti bendruomenes ir puoselėti lygybės, prieinamumo ir pagarbos vertybes, visoje Europoje esama pasikartojančių rasistinių išpuolių sporto renginiuose ir apskritai sporto srityje, taip pat kyla daug su rasizmu susijusių iššūkių; kadangi reikia nustatyti su sportu susijusių grupių radikalizaciją ir su ja kovoti;

Q.  kadangi neigiami COVID-19 pandemijos padariniai padarė neproporcingą įtaką rasinių ir etninių mažumų bendruomenių atstovams, nes šie padariniai buvo nelygybės priežastis, ją pabrėžė ir padidino, be kita ko, kultūros, žiniasklaidos, švietimo ir sporto srityse; kadangi prasidėjus COVID-19 pandemijai labai padaugėjo neapykantos skatinamo priekabiavimo ir neapykantos nusikaltimų;

Bendroji informacija

1.  pabrėžia, kad rasizmo esama visose mūsų kasdienio gyvenimo srityse ir jis gali būti įvairių formų; ragina visiškai netoleruoti šios problemos; pripažįsta, kad įvairios grupės, bendruomenės ir asmenys susiduria su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija; pripažįsta, kad kiekviena konkreti rasizmo forma turi išskirtinių bruožų, o kai kuriose valstybėse narėse tam tikros rasizmo formos yra ryškesnės nei kitos dėl istorinių ar politinių veiksnių, be kita ko, dėl kitų priežasčių;

2.  pripažįsta ES kovos su rasizmu veiksmų planą; palankiai vertina tai, kad įtrauktas specialus skyrius, skirtas švietimui, ir specialios nuorodos į žiniasklaidą, sportą ir kultūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio ir skirti pakankamą finansavimą ir išteklius, kad būtų įvykdyti plano įsipareigojimai nedarant poveikio esamų programų ir veiksmų finansavimui, kartu puoselėjant Europos vertybes;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kovos su rasizmu koordinatoriui būtų skirta pakankamai išteklių ir kad rasinės lygybės integravimo į visas ES politikos sritis darbą kartu vykdytų visi generaliniai direktoratai;

4.  laukia esamos ES teisinės sistemos, skirtos kovai su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir kitų rūšių netolerancija, vertinimo; ragina Komisiją įvertinti šios sistemos įgyvendinimą, nustatyti, kaip ją patobulinti, kai reikia, ir palaikyti reguliarų dialogą bei keistis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, ypač su tais, kurie atstovauja rasizmą ir rasinę diskriminaciją patiriančių asmenų interesams;

5.  primena, kad nacionaliniai veiksmų planai yra veiksminga reagavimo į rasizmą, rasinę ir etninę diskriminaciją ir susijusią netoleranciją valstybėse narėse priemonė, nes jie suteikia galimybę imtis konkrečių veiksmų reaguojant į konkrečias situacijas; apgailestauja dėl to, kad tokius planus turi tik 15 valstybių narių(21); primygtinai ragina Komisiją paskelbti planuojamus bendrus pagrindinius nacionalinių veiksmų planų, skirtų kovai su rasizmu ir rasine diskriminacija, įgyvendinimo principus ir kitas priemones siekiant padėti įgyvendinti pastangas nacionaliniu lygmeniu; ragina rengiant šiuos planus įtraukti konkrečius tikslus, atspindinčius visą visuomenės įvairovę kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto srityse; mano, kad šiuo atžvilgiu būtina rinkti geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis jais su valstybėmis narėmis siekiant palengvinti jų nacionalinių veiksmų planų rengimą ir skatinti keitimąsi patirtimi tarp nacionalinių agentūrų;

6.  palankiai vertina tai, kad paskelbtos ir įgyvendinamos konkrečios ES gairės dėl rasine ar etnine kilme grindžiamų duomenų apie lygybę rinkimo, kaip apibrėžta Rasinės lygybės direktyvoje, šie duomenys turėtų būti renkami savanorišku pagrindu ir būti anoniminiai ir jais turėtų būti užtikrinama asmens duomenų apsauga, tapatybės pasirinkimas ir konsultavimasis su atitinkamomis bendruomenėmis; ragina valstybes nares pritaikyti nacionalinę statistiką ir pašalinti kliūtis jai kaupti, sudaryti palankesnes sąlygas sistemingam geros kokybės patikimų, išskaidytų ir konkrečių šalių duomenų apie lygybę rinkimą ir, prireikus, tobulinti šį procesą siekiant nustatyti rasizmo ir diskriminacijos priežastis ir kovoti su tuo, taip pat remti įrodymais pagrįstą politiką nacionaliniu ir ES lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti šiuos duomenis rengiant politiką rasiniam teisingumui pasiekti ir užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visuomenei, kartu visapusiškai gerbiant pagrindinę teisę į privatumą, asmens duomenų apsaugą ir laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant Rasinės lygybės direktyvą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą(22) ir siūlomą E. privatumo reglamentą(23), taip pat atitinkamų nacionalinių teisinių sistemų;

7.  palankiai vertina įsipareigojimą siekti įvairovės ir įtraukties pagal programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, Europos solidarumo korpusą, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, ESF+ ir Europos jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, kad reikia sistemingai sekti ir analizuoti kiekvienos iš šių programų indėlį į kovą su rasizmu ir parengti gerosios patirties apžvalgą; ragina Komisiją užtikrinti, kad neseniai paskelbtos įtraukties strategijos būtų integruotos į visas atitinkamas ES programas ir švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto iniciatyvas, ir stebėti jų įgyvendinimą bei poveikį;

8.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog formuojant politiką reikia laikytis tarpsektorinio požiūrio; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atitinkami kovos su rasizmu tikslai būtų įgyvendinami visose politikos srityse;

9.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į nesutarimą Taryboje dėl 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas(24); primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu; remia Komisiją, kad ji skatintų pažangą siekiant vieningo Tarybos pritarimo, reikalingo šiam pasiūlymui priimti;

10.  skatina vykdyti tolesnį Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, valstybių narių lygybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei vyriausybės ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ypač tų subjektų, kurie atstovauja asmenų ir grupių, nukentėjusių nuo rasizmo ir rasinės diskriminacijos, interesams; ypač ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendacijas;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo paramą JT Civilizacijų aljansui siekiant stiprinti tarptautinį, kultūrų ir religijų dialogą bei bendradarbiavimą;

12.  pabrėžia, kad menkos galimybės naudotis technologijomis ir skaitmenine infrastruktūra švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto srityse gali sukelti naujos formos diskriminaciją ir nelygybę, ir šią problemą Komisija ir valstybės narės turi tinkamai ir greitai spręsti;

13.  ragina valstybes nares kurti pagalbos linijas, tarpininkavimo įstaigas ir rengti darbuotojų mokymą, kad būtų galima tinkamai spręsti smurto ar kitus rasinio arba etninio pobūdžio incidentus švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto srityse ir apie juos pranešti;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patobulintą strategiją, kuri skatintų kaimo vietovių, kalnų ir izoliuotų teritorijų gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, integraciją į švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto veiklą, kartu plėtojant ir investuojant į vietos ir pritaikytą infrastruktūrą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti nuoseklų veiksmų planą, kuriuo būtų tinkamai sprendžiamas diskriminacijos, su kuria gali susidurti mobilieji darbuotojai ir ypač jų vaikai, klausimas, įskaitant ribotas galimybes gauti geros kokybės išsilavinimą, naudotis kultūros, žiniasklaidos ir sporto srities paslaugomis;

Kultūra

16.  pabrėžia, kad Europos visuomenėse gyvena vis įvairesnės kultūros žmonės ir didėja užsienyje gimusių gyventojų ir jų palikuonių dalis; mano, kad kultūra, švietimas ir sportas yra esminiai dalykai skatinant atvirą, visiems palankią visuomenę; mano, kad svarbu pripažinti šių žmonių indėlį į Europos kultūrą ir žinias per visą istoriją ir jų palikimą;

17.  pripažįsta, kad rasizmas yra giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje ir glaudžiai susijęs su jos kultūrinėmis šaknimis, paveldu ir socialinėmis normomis; todėl atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį kultūra gali ir privalo atlikti kovojant su diskriminacija ir rasizmu bei skatinant socialinę įtrauktį, įvairovę, lygybę ir toleranciją; pabrėžia, kad svarbu skatinti tarpkultūrinį mokymąsi;

18.  atkreipia dėmesį į didžiulį įvairių bendruomenių indėlį į Europos kultūrų ir kalbų įvairovę;

19.  apgailestauja dėl mažumų dalyvavimo kultūroje kliūčių, būtent dėl stereotipų, išankstinių nusistatymų, segregacijos ar getų kūrimo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iniciatyvas, nukreiptas į įvairesnį rasinės diskriminacijos paveiktų bendruomenių ir asmenų dalyvavimą kultūros sektoriuje, ypač naudojantis finansavimu pagal visas atitinkamas programas siekiant pašalinti tokias kliūtis; ragina labiau remti esamus kanalus ir kurti paramos tinklus bei plėsti informavimo veiklą, taip pat skirtą priemiesčių, kaimo, atokiausiuose ir kituose mažiau palankiuose regionuose gyvenantiems asmenims;

20.  ragina valstybes nares pradėti vykdyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama paskatinti įvairios rasinės ir etninės kilmės žmones dalyvauti kultūros renginiuose, pvz., įgyvendinti čekių sistemas ar panašius projektus;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti stebėseną ir vertinimą, be kita ko, išbandant dalyvaujamąsias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius, jais dalijantis ir keičiantis, nes tai gali parodyti įtraukties ir nediskriminavimo skatinimo ir kovos su rasizmu per kultūrą poveikį ir padėti kurti įtraukesnę politiką;

22.  ragina valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus skatinti įvairovę kultūros įstaigose, kalbant apie darbuotojus ir vadovus, ir ryšium su tuo numatyti tinkamumo ir skyrimo kriterijus organizacijose, gaunančiose viešųjų lėšų, ir užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų mokama nuo pat karjeros pradžios;

23.  palankiai vertina Atvirojo bendradarbiavimo metodo valstybių narių ekspertų darbo grupės lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose klausimais darbą; ragina valstybes nares į kitą darbo planą kultūros srityje įtraukti Atvirojo bendradarbiavimo metodo valstybių narių ekspertų darbo grupę kovos su rasizmu pasitelkiant meną ir kultūrą klausimais; ragina Atvirojo bendradarbiavimo metodo darbo grupę parengti tyrimą apie kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį skatinant rasinę lygybę minėtuose sektoriuose;

24.  palankiai vertina tai, kad žmonės ir vietovės, kuriems labiausiai reikia pagalbos, yra įtraukti į vieną iš strateginių naujojo europinio bauhauzo ašių; prašo, kad šioje iniciatyvoje būtų atsižvelgta į socialinę migrantų įtrauktį, siekiant jiems suteikti vienodas galimybes;

25.  tvirtai remia kai kurių valstybių narių išdėstytą pripažinimą, jog reikia atkurti kultūros kūrinius ir artefaktus jų kilmės vietose, nes tai padėtų skatinti pagarbą viena kitos kultūros paveldui ir abipusį supratimą, taip pat padidinti jo vertę, be kita ko, suteikiant galimybę visuomenei susipažinti su šiais kūriniais ir artefaktais; ragina vykdyti būtinus mokslinius tyrimus, studijas ir mainus, kad būtų sukurtos nuoseklios programos, kurias vykdant būtų atkurti kultūros kūriniai ir artefaktai jų kilmės šalyse arba kitose atitinkamose kultūros institucijose, kurias nurodytų kilmės valstybė, laikantis atitinkamų tarptautinių kultūros paveldo apsaugos konvencijų; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas dialogui siekiant skatinti valstybes nares, ES nepriklausančias šalis, muziejus ir kitas kultūros įstaigas dalytis geriausia patirtimi;

Švietimas

26.  pripažįsta lemiamą švietimo ir mokymo vaidmenį kovojant su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kuriant įtraukias visuomenes, demaskuojant išankstinius nusistatymus ir stereotipus ir skatinant toleranciją, supratimą ir įvairovę; pabrėžia naujosios Europos švietimo erdvės svarbą kovojant su visų formų diskriminacija klasėje ir už jos ribų, visų pirma kuriant kokybiškas ir įtraukias švietimo erdves;

27.  atkreipia dėmesį į tam tikrų Europos istorijos momentų, įskaitant kolonializmą, vergiją ir genocidą, ypač Holokaustą, bei kartu kitų rasizmo apraiškų ir toliau daromą ilgalaikį poveikį šiandienos visuomenei, įskaitant švietimo sistemas ir švietimo programų rengimą; siūlo peržiūrėti švietimo programas, kad būtų paaiškinta mūsų visuomenių istorija, taikant kryptingą ir kontekstinį požiūrį, kad būtų galima geriau suprasti jos sąsajas su dabartine padėtimi ir kovoti su stereotipais, dėl kurių šiandien egzistuoja diskriminacija;

28.  pabrėžia, kad istorijos mokymo programose reikia skirti daugiau dėmesio objektyviam ir faktiniam mokymuisi apie įvairias rasines ar etnines ideologijas, pvz., be kita ko, vergovę, kolonializmą ar fašizmą, ir jų formas bei kilmę, įskaitant piktnaudžiavimą mokslu siekiant jas pateisinti, taip pat jų padarinius ir galimą poveikį šiais laikais;

29.  ragina valstybes nares skatinti rengti įvairias ir įtraukias švietimo programas ir švietimo priemones bei veiklą ir užtikrinti, kad į minėtą ir kitą svarbią medžiagą būtų įtraukti įvairios rasinės ir etninės kilmės autoriai, istorikai, mokslininkai, menininkai ir kiti iškilūs asmenys;

30.  pabrėžia švietimo vaidmenį skatinant pilietiškumą ir bendras vertybes – laisvę, toleranciją ir nediskriminavimą; pabrėžia, kad svarbu kurti pilietiškumo ugdymo visoje Europoje ir ES kovos su rasizmu ir diskriminacija politikos sinergiją; ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti švietimui apie ES istoriją siekiant skatinti sanglaudą; mano, kad šios sritys turėtų būti neatsiejama pilietiškumo ugdymo programų dalis;

31.  ragina valstybes nares skatinti mažumų kalbą, kultūrą ir istoriją, įtraukiant šias temas į mokymo programas, muziejus ir kitas kultūros ir istorijos raiškos formas, ir pripažinti jų kultūros indėlį kaip Europos paveldo dalį; ragina valstybes nares parengti nuoseklias ir suderintas priemones ir numatyti atitinkamą jų finansavimą, siekiant skatinti, remti ir propaguoti rasinių ir etninių grupių meną ir kultūrą, tirti ir išsaugoti tradicinių bendruomenių kultūros materialųjį ir nematerialųjį paveldą;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti daugiakalbystę kaip svarbią žmones vienijančią priemonę;

33.  pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą paramą mobiliųjų darbuotojų vaikams visose valstybėse narėse, kad jie galėtų išmokti savo gimtąją kalbą ir sužinoti apie savo šalies ir naujos gyvenamosios šalies kultūrą, kad būtų užtikrinta geresnė integracija;

34.  ragina gilinti bendrų humanitarinių mokslų, istorijos, filosofijos, kalbų ir literatūros studijas, nes tai gali padėti skatinti europinę santarvės dvasią; ragina, kad istorijos mokymo programos būtų grindžiamos kryptinga Europoje gyvenančioms rasinėms ir etninėms bendruomenėms skirta koncepcija, kad taip būtų skatinamas platesnis ir faktais pagrįstas požiūris į Europos ir pasaulio istoriją ir galima geriau suprasti apie skirtingų žemynų sąveiką prieš Europos įvykdytą kolonizaciją ir po jos; ragina, kad istorijos knygose būtų pabrėžiamas rasinių bendruomenių indėlis į šiandienos Europos vystymąsi ir formavimą;

35.  ragina valstybes nares aktyviai kovoti su šališkumu, kad jo nebūtų mokyklos vadovėliuose, švietimo priemonėse, vaikų ir jaunimo filmuose bei naujienų programose ir sporto srityje; ragina valstybes nares įtraukti šiuos tikslus į 2022 m. – Europos jaunimo metus;

36.  griežtai smerkia rasinę ir etninę segregaciją mokyklose, kuri vis dar egzistuoja Europoje; įspėja, kad tokios praktikos pasekmės yra marginalizacija, mokyklos nebaigimas, mažas besimokančiųjų skaičius, lygiagrečių socialinių erdvių kūrimas, tvirtėjanti struktūrinė diskriminacija ir kliūtys naudotis vienodomis kokybiško gyvenimo galimybėmis; ragina visas valstybes nares nustatyti arba stiprinti įtraukios politikos priemones, kad būtų užkirstas kelias tam, kad marginalizuotų grupių asmenys, besimokantys ikimokyklinio ugdymo ar aukštojo mokslo įstaigose, nebūtų sąmoningai arba netyčia siunčiami į atskiras mokyklas, švietimo įstaigas ar klases, ir kad tomis priemonėmis būtų skatinama socialinė įtrauktis, garantuojant lygias galimybes visiems, ir kad būtų užtikrinamos visiems vaikams vienodos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir dalyvauti užklasinėje veikloje, įskaitant kultūrą ir sportą; ragina valstybes nares aktyviai skatinti mažumų grupių vaikų integraciją į mokyklas ir vietos bendruomenes ir išsaugoti pasaulinį viešojo švietimo pobūdį gerbiant kultūrinę ir religinę tapatybę;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų ir remti rasinių ir etninių mažumų vaikus bei vaikus, augančius sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kad jie galėtų tobulėti, padedant jiems dalyvauti aukšto lygio (pvz., meno ir sporto) užklasinėje veikloje, suteikiant jiems galimybių patekti į jų konkrečius poreikius atitinkančias mokyklas, suteikiant kokybiškas švietimo galimybes ir skiriant reikiamą finansavimą;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į mokslą ir nustatyti priemones, kuriomis siekiama kovoti su mokyklos nebaigimu ir užkirsti jam kelią, taip pat užtikrinti, kad nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės būtų suteiktos lyčių požiūriu vienodos galimybės naudotis kokybišku įtraukiu švietimu; ragina Komisiją parengti naujas finansavimo priemones arba paprogrames, kurios papildytų valstybių narių taikomas priemones, kad būtų galima teikti tikslinę ir pritaikytą paramą ir užtikrinti kokybišką švietimą vaikams nuo trejų metų ir amžiaus ir vyresniems vaikams, patiriantiems ypač didelį skurdą ir neturintiems galimybės pasinaudoti esamomis ar būsimomis ES švietimo ir socialinės įtraukties finansavimo iniciatyvomis, pvz., „Erasmus+“, Europos vaiko garantijų sistema arba „ESF+“;

39.  pripažįsta, kad svarbu mokyti vaikus ir jaunimą, kad jie suprastų neigiamą netolerancijos poveikį, ir ugdyti jų kritinio mąstymo įgūdžius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad švietimas žmogaus teisių klausimais prasidėtų nuo labai ankstyvo amžiaus, o mokymo medžiagoje atsispindėtų visuomenės įvairovė ir pliuralizmas ir joje nebūtų rasistinio turinio;

40.  ragina Komisiją remti ankstyvojo perspėjimo sistemų ir veiksmingų pedagoginių metodų, skirtų kovai su rasizmu ir diskriminacija mokyklose, mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į geriausią Europoje turimą patirtį, ir skatinti rezultatų sklaidą siekiant panaikinti patyčias dėl rasės;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad rasinių ir etninių mažumų grupėms priklausantis pedagoginis personalas turėtų vienodas ir sąžiningas galimybes įsidarbinti mokymo ir švietimo srityje visais švietimo lygmenimis ir kad būtų įgyvendinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tiek pedagogai, tiek mokiniai būtų apsaugoti nuo rasinės diskriminacijos mokyklinėje sistemoje;

42.  smerkia struktūrinę diskriminaciją, nuo kurios kenčia tūkstančiai pabėgėlių vaikų Europoje, turinčių mažai arba jokių galimybių įgyti išsilavinimą; patvirtina, kad atskiros klasės pabėgėlių priėmimo centruose, kur dažnai užsiėmimus veda savanoriai, negali atstoti mokymosi mokykloje; ragina užtikrinti, kad privalomas pabėgėlių vaikų švietimas priimančiosios šalies mokyklų sistemoje būtų prielaida ES finansavimui migracijos srityje gauti;

43.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą mokytojų rengimą, neatsižvelgiant į mokymo dalyką, specializaciją, mokinių amžių ar mokymo įstaigų, kuriose jie dirbs, pobūdį, kad jie įgytų įgūdžių ir kultūrinių gebėjimų, kurių jiems reikia siekiant skatinti įtrauktį ir toleranciją, taip pat kovoti su diskriminacija švietimo sistemoje; ragina visiems pedagogams ir su jaunimu dirbantiems asmenims skirti laiko, kad jie galėtų dalyvauti pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo veikloje, daugiausia dėmesio skiriant mokymui daugiakultūrėje, daugiarasėje aplinkoje, įskaitant mokymą apie nesąmoningą šališkumą; ragina valstybes nares numatyti mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas valstybės tarnautojams ir visų pirma valstybės saugumo pajėgų darbuotojams, siekiant panaikinti rasistinį ir ksenofobinį elgesį;

44.  primena, kad dirbtinio intelekto (DI) sistemos, skirtos naudoti švietimo ir profesinio mokymo srityse, taip pat pedagogų įdarbinimo procesuose, kai kuriais atvejais laikomos esančiomis „didelės rizikos“; ragina prieš naudojant tokias priemones tinkamai įvertinti riziką;

45.  pabrėžia atminimo veiklos svarbą įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą ir tai, kad būtina skirti pakankamai lėšų ir užtikrinti matomumą projektams, kuriais siekiama įamžinti naujausių Europos istorijos įvykių atminimą, juos tirti ir šviesti apie juos, taip didinant Europos piliečių informuotumą apie bendrą istoriją, kultūrą, kultūros paveldą ir vertybes ir taip kartu gerinti jų supratimą apie ES, jos ištakas, tikslą ir įvairovę;

46.  pripažįsta, kad judumo programos, pvz., „Erasmus+“, skatina tobulėjimą švietimo, socialinėje, asmeninėje ir profesinėje srityse ir kitų žmonių supratimą; ragina nuolat remti tokias programas;

47.  pabrėžia ES pilietiškumo ugdymo svarbą siekiant tarpusavio supratimo ir socialinės sanglaudos, tuo įsitikinę ir tam pritarė piliečiai, teikdami pasiūlymus per Konferenciją dėl Europos ateities, ir į tai taip pat bus atsižvelgta konferencijos išvadose, o jos turi būti paskelbtos šiais metais;

48.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, taip pat automatiškai pripažinti diplomus ir kvalifikacijas kaip pagrindines priemones, kuriomis siekiama suteikti rasinėms ir etninėms grupėms priklausantiems asmenims galimybių, kovoti su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija ir skatinti įvairovę;

49.  pripažįsta sektinų pavyzdžių svarbą įgyjant išsilavinimą; ragina sukurti visos Europos platformą, skirtą rasinei ir etninei mažumai priklausantiems asmenims ir jų kolektyvams, kad jie galėtų pasidalyti savo patirtimi su besimokančiais asmenimis;

50.  pabrėžia, kad svarbu didinti plačiosios visuomenės informuotumą ir informuotumą, susijusį su viešąja nuomone, mūsų visuomenių įvairovės tema pasitelkiant mokymą ir kitą susijusią medžiagą;

51.  ragina valstybes nares vengti mažinti biudžetą švietimo programoms, nes dėl to gali sumažėti erdvės diskusijoms apie įvairių kultūrų supratimą ir kovą su rasizmu(25);

52.  pabrėžia, kokios svarbios yra ES finansuojamos socialinės programos, ypač mokyklinio maitinimo programos, socialiai pažeidžiamų vaikų ir jaunimo integracijai;

Žiniasklaida

53.  pabrėžia atstovavimo ir įvairovės svarbą kuriant įtraukią visuomenę; primena žiniasklaidos atsakomybę atspindėti visų visuomenių įvairovę ir apgailestauja dėl to, kad daugelyje žiniasklaidos priemonių trūksta rasinės ir etninės įvairovės; ragina kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose vengti praktikos, kuria įtvirtinami arba stiprini neigiami stereotipai apie etnines ir rasines mažumas, ir skatina rodyti teigiamą šių visuomenių narių vykdomą vaidmenį; ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus spręsti įvairovės ir atstovavimo savo organizacijose klausimus, be kita ko, paskiriant už įvairovę atsakingą asmenį ir įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama didinti žiniasklaidos specialistų raštingumą įvairovės ir įtraukties klausimais, kad būtų geriau užtikrintas jų užduočių nepriklausomumas ir pliuralistinis pobūdis;

54.  palankiai vertina Komisijos komunikatą ir informuotumo didinimo kampaniją siekiant skatinti įvairovę audiovizualiniame sektoriuje ekrane ir už ekrano; ragina šioje kampanijoje daugiausia dėmesio skirti rasinių bendruomenių įvairovei bei istorijai ir akcentuoti, kad rasinio teisingumo pasiekimas gali prisidėti prie glaudesnės, taikesnės ir demokratiškesnės Europos visiems kūrimo;

55.  palankiai vertina tai, kad Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijai pavesta kovoti su dezinformacija ir imtis veiksmų, nukreiptų prieš mažumų bendruomenes; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad švietimo programose daugiau dėmesio būtų skirta kritinio mąstymo, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninių įgūdžių ugdymui; pabrėžia, kad gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kampanijos ir iniciatyvos gali turėti lemiamą poveikį mažinant rasinės diskriminacijos naratyvus, skleidžiamus pasitelkiant dezinformaciją; pabrėžia, kad būtina suteikti jaunimui analizės ir veiklos priemones, kad jie galėtų atpažinti neapykantos retoriką internete ir kovoti su jos sklaida;

56.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad neapykantos retorikos (realiame gyvenime ar internete) apibrėžtis ir neapykantos nusikaltimų kriminalizavimas būtų visiškai ir teisingai perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę, ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

57.  palankiai vertina Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso šeštąjį vertinimą ir pažangą naikinant neapykantos retoriką internete; apgailestauja dėl to, kad, nors per 24 valandas peržiūrėtų pranešimų vidurkis išlieka didelis (81 proc.), jis sumažėjo, palyginti su 2020 m. (90,4 proc.), taip pat sumažėjo vidutinis pašalinimų rodiklis (iki 62,5 proc.), palyginti su 2019 m. ir 2020 m.; primygtinai ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su platformomis siekiant panaikinti neapykantos retoriką jų turinyje ir pagerinti pašalinimo rodiklį, skaidrumą ir naudotojų grįžtamąjį ryšį;

58.  yra susirūpinęs dėl neapykantos retorikos ir dezinformacijos, kurioje yra rasinis ir diskriminacinis turinys, plitimo pasitelkiant dirbtinį intelektą ir algoritmus; pažymi, kad tokia neapykantos retorika ir dezinformacija daro tiesioginį žalingą poveikį mūsų visuomenėms; ragina dėti pastangas kovojant su tokia veikla, visų pirma kuriant specialų dirbtinį intelektą ir algoritmus, kurių galutinis tikslas – sustabdyti neapykantos retorikos ir dezinformacijos plitimą ir sušvelninti jų padarinius;

59.  pastebi, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą, įskaitant turinio filtrus, dominuoja anglų kalba; įspėja, kad neapykantos retorika internete taip pat egzistuoja kitomis kalbomis, kurių turinio filtrai yra ne tokie veiksmingi; ragina imtis priemonių kovai su neapykantos retorika visomis kalbomis;

60.  palankiai vertina kai kurių tarptautinių audiovizualinių paslaugų teikėjų įtvirtintą praktiką prieš žiniasklaidos transliacijas pridėti atsakomybės ribojimo pareiškimus apie žalingą ir rasistinį turinį; ragina išplėsti tokią praktiką Europos audiovizualinėje srityje;

61.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės turi audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijas, kurios gali skirti sankcijas už programas, kuriose skatinamas diskriminacinis ar rasistinis turinys; ragina valstybes nares suteikti įgaliojimus savo reguliavimo agentūroms šioje srityje; ragina Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupei suteikti išteklių siekiant tinkamai koordinuoti nacionalines agentūras renkant kokybiškus duomenis ir jais dalijantis, taip pat stebint tokių užduočių vykdymą; ragina Komisiją ir valstybes nares nutraukti ES ir valstybinį finansavimą žiniasklaidos priemonėms, kurias kompetentingos reguliavimo institucijos pripažino kaltomis pažeidus teisines normas dėl kovos su neapykantos retorika ir ksenofobijos skatinimu;

62.  smerkia tam tikrų žiniasklaidos priemonių rasistinę retoriką, kuria stigmatizuojamos bendruomenės dėl rasės, pvz., apibūdinant migrantus kaip įvairių ekonominių ir socialinių problemų šaltinį ir neproporcingai informuojant apie migrantų padarytus nusikaltimus; ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad žiniasklaida neplatintų stigmatizuojančios retorikos, neapykantą kurstančios kalbos, melagingų naratyvų, neigiamų, visų pirma, tam tikrų etninių ar rasinių grupių vaizdų, kuriais siekiama tik dehumanizuoti tam tikrus asmenis;

63.  pabrėžia, kad būtina didinti skaitmeninių platformų ir socialinių tinklų atsakomybę, siekiant kovoti su rasinės neapykantos kurstymu prieš migrantus ir mažumų atstovus;

Sportas

64.  pabrėžia, kad sporto klubai ir federacijos atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su rasizmu, be kita ko, didinant su tuo susijusį informuotumą; primena, jog „Erasmus+“ reglamente nurodoma, kad sportas ir, visų pirma, komandinis sportas yra socialinės įtraukties, lygybės ir ES vertybių skatinimo veiksnys; palankiai vertina tai, kad skiriamas ES ir nacionalinis finansavimas, kad skurstantys asmenys, ypač mažumos ir vaikai, galėtų dalyvauti sporto veikloje;

65.  pažymi, kad rasizmas minimas nurodant specifinius sektorinius prioritetus, susijusius su sporto partnerystės projektais (programos „Erasmus+“ metinės 2022 m. darbo programos 2-asis pagrindinis veiksmas), ir kad mėgėjiško sporto iniciatyvos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas įtraukčiai ir kovai su rasizmu, gali būti finansuojamos pagal naują nedidelės apimties partnerystės projektų schemą; ragina Komisiją įvertinti šias iniciatyvas ir sistemingai stebėti sporto projektų, kurių pagrindinis tikslas – kova su rasizmu, skaičių ir tipą ir jiems skiriamo finansavimo dydį; ragina Komisiją skatinti migrantų ir rasinių bei etninių mažumų atstovų įtraukimą į mėgėjiško sporto klubų veiklą;

66.  palankiai vertina NVO ir visuomeninių organizacijų pastangas įvairiose valstybėse narėse panaudoti sportą kaip priemonę suburti žmones ir ugdyti kolektyvinę atmintį, siekiant stiprinti pagarbą ir įtrauktį; ragina Komisiją sukurti geriausios praktikos pavyzdžių švietimo per sportą ir žiniasklaidos srityse duomenų bazę, kad būtų skatinama jo plėtra visoje ES;

67.  pripažįsta, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įvairių grupių atstovavimui sporte apskritai ir vadovaujamose pareigose sporto organizacijose, įskaitant moteris ir tuos, kurie turi mažiau galimybių, pvz., pabėgėlius, etnines ir rasines mažumas ir LGBTIQ bendruomenę; primygtinai ragina tarptautinius, Europos ir nacionalinius sporto valdymo organus ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, visų pirma spręsti nedidelio moterų ir etninių mažumų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą; ragina valstybes nares plėtoti įtraukią sporto politiką ir skirti pakankamą finansavimą, siekiant užtikrinti, kad sportas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo etninės, rasinės kilmės, negalios ar socialinių ir ekonominių aplinkybių;

68.  primygtinai ragina visiškai netoleruoti rasizmo, neapykantos retorikos, smurto ir kitokio rasistinio elgesio sporte ir primygtinai skatina Komisiją, valstybes nares ir sporto federacijas parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiems incidentams, patvirtinti veiksmingas sankcijas ir paramos aukoms priemones, taip pat priemones siekiant apsaugoti sportininkus, kurie smerkia rasizmą arba pasisako už įvairovę;

69.  primygtinai ragina Komisiją parengti sporto srities rekomendacijas ar gaires siekiant kovoti su rasizmu sporte vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir skatinti įtrauktį bei pagarbą visais sporto lygmenimis, be kita ko, asmenims, kuriems reikalinga speciali apranga; ragina visų lygmenų sporto organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus aktyviai prisidėti prie tokio kodekso rengimo, pritarti jam ir įtraukti jį į savo įstatus; ragina organizacijas didinti savo narių ir jų šeimų bei plačiosios visuomenės informuotumą apie tokį kodeksą ir jo turinį;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (4) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. (5) OL L 189, 2021 5 28, p. 34. (6) OL L 202, 2021 6 8, p. 32. (7) OL L 156, 2021 5 5, p. 1. (8) OL C 93, 2021 3 19, p. 1. (9) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (10) OL C 460, 2018 12 21, p. 12. (11) OL C 362, 2021 9 8, p. 63. (12) OL C 195, 2018 6 7, p. 1. (13) OL C 108, 2021 3 26, p. 2. (14) OL C 385, 2021 9 22, p. 104. (15) OL C 474, 2021 11 24, p. 146. (16) OL L 231, 2021 6 30, p. 21. (17) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0463. (18) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0452. (19) ES pagrindinių teisių agentūra, Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas – pagrindiniai rezultatai, 2017 m. gruodžio 6 d.; Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. Musulmonai – tam tikros išvados, (2017 m. rugsėjo 21 d.); Antisemitizmo patirtis ir suvokimas. Antrasis tyrimas dėl žydų diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų prieš žydus ES (2018 m. gruodžio 10 d.); Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. Romai – tam tikros išvados, 2016 m. lapkričio 29 d.; Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. „Būti juodaodžiu ES“ (2018 m. lapkričio 23 d.). (20) Ten pat. (21) Nuo 2019 m., remiantis 2020 m. birželio 9 d. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaita. (22) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (23) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (COM(2017)0010). (24) COM(2008)0426. (25) Kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmuo kovojant su rasizmu, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinis direktoratas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, 2021 m. spalio mėn., p. 13.

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos kaip sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimo priemonės (2021/2100(INI))

P9_TA(2022)0058 A9-0026/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį, pagal kurį reikalaujama užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis ir siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos paslaugos geriau papildytų viena kitą,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(2) (Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva) ir ypač į jos 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. paskelbtą Komisijos tyrimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo „Esamų bendradarbiavimo tarpvalstybiniuose regionuose iniciatyvų kapitalizavimas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimas ir perspektyvos“(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“ (COM(2020)0724),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2020 m. lapkričio 19 d. ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (programa „ES – sveikatos labui“)(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės(11),

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto užsakytą 2021 m. tyrimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9–0026/2022),

A.  kadangi pagrindinės infrastruktūros, gerai apmokytų darbuotojų ir kokybiškų paslaugų trūkumas NUTS 2 lygio regionuose (regionuose, kuriuose gyvena 800 000–3 mln. gyventojų), kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, labai trukdo vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kokybiška sveikatos infrastruktūra ir tinkami bei gerai apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti visų nacionalinių ir regioninių vyriausybių prioritetas;

B.  kadangi COVID-19 pandemijos protrūkis išryškino didžiulę sveikatos sektoriaus svarbą ir iškėlė didesnius reikalavimus sveikatos priežiūros sistemoms ir sveikatos priežiūros darbuotojams, ir tokiu būdu atskleidė sveikatos priežiūros sistemų silpnąsias vietas ir trūkumus, taip pat sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę tarp valstybių narių ir jų viduje, visų pirma pasienio, atokiausiuose, atokiuose ir kaimo regionuose, įskaitant retai apgyvendintus regionus;

C.  kadangi sanglaudos politika, pasitelkiant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), buvo pirmoji gynybos priemonė kovojant su COVID-19 pandemija, ir buvo įrodyta, kad ši politika gali labai prisidėti prie nelygybės sveikatos srityje mažinimo remiant e. sveikatos, e. medicinos ir kitų skaitmeninimo formų pažangą, kuriai, nors ji suteikia naujų galimybių, taip pat reikia tinkamos įrangos kiekvienai konkrečiai situacijai valdyti, taip pat apmokytų medicinos darbuotojų, kad jie galėtų reaguoti į kiekvieną konkrečią situaciją;

D.  kadangi ES sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartas vis dar priklauso valstybių narių prerogatyvai ir tarp regionų esama didelių skirtumų, dėl kurių atsiranda nelygybė; kadangi NUTS 2 lygio regionai, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, negali skirti panašios išteklių sumos sveikatos priežiūros reikmėms vienam gyventojui kaip labiau išsivystę regionai;

E.  kadangi ES priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti kai kurias iš šių problemų, dažniausiai apsiriboja privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais, dėl kurių atsiranda bendrų trūkumų; kadangi, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir veiksmingai šalinti esamus sveikatos priežiūros skirtumus, reikia labiau struktūrizuoto Sąjungos lygmens požiūrio, kurį papildytų tvirtesnė ir išsamesnė teisinė sistema ir teisiškai privalomos veiksmų priemonės;

F.  kadangi Komisija remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje vykdydama daugybę tyrimų ir iniciatyvų, be kita ko per INTERREG, finansuojamų struktūrinių fondų lėšomis;

G.  kadangi bendradarbiaujant sveikatos priežiūros srityje tarpvalstybiniu mastu reikia įvairių partnerių, socialinių ir medicinos institucijų, sveikatos draudimo įstaigų ir valdžios institucijų paramos ir dalyvavimo – jie turėtų pašalinti esamas sienos kirtimo kliūtis tokiose srityse, kaip laisvas judėjimas, informacija, skirtingos mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos pripažinimas ir kliūtys, su kuriomis susiduria sveikatos priežiūros įstaigos;

H.  kadangi teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevencinę priežiūrą, yra Europos socialinių teisių ramsčio dalis ir turėtų būti prieinama asmenims pasienio regionuose, kurie sudaro 40 proc. ES teritorijos ir kuriuose gyvena beveik trečdalis ES gyventojų, o ekonominės veiklos rezultatai dažnai yra prastesni nei kitų valstybių narių regionų, ypač pasienio regionuose, kur gyventojų tankis mažesnis ir pažeidžiama ekonomika, pvz., kaimo, atokių, atokiausių regionų ir salų;

I.  kadangi būtina stiprinti sanglaudos politiką siekiant sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartų skirtumus ES;

J.  kadangi sveikatos priežiūros išlaidos sudaro beveik 10 proc. ES BVP, o su sveikata susijusiose srityse dirbantys asmenys sudaro 15 proc. ES darbo jėgos; kadangi valstybėse narėse ir jų regionuose vis dar esama didelių skirtumų, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidų lygiu ir gydytojų bei sveikatos priežiūros specialistų prieinamumu;

K.  kadangi didelis gyventojų, ypač jaunimo ir kvalifikuotų darbuotojų, skaičiaus mažėjimas pasienio regionuose rodo, kad šiuose regionuose trūksta ekonominių galimybių, ir tai juos daro mažiau patrauklius įsidarbinimo sveikatos sektoriuje atžvilgiu; kadangi viena svarbiausių problemų, kalbant apie Europos sveikatos sistemų tvarumą, yra žmogiškųjų išteklių trūkumas užtikrinant teisingą sveikatos priežiūrą, kuris kyla tiek studentų skaičiaus ribojimo, tiek dėl karjeros perspektyvų stokos;

L.  kadangi paskutinėse dviejose daugiametėse finansinėse programose (DFP) investicijos į sveikatos apsaugą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paprastai buvo sutelktos mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimui, tuo tarpu Europos socialinio fondo (ESF) investicijos buvo skirtos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemoms spręsti ir buvo sutelktos šalyse, kurios susiduria su ypatingais sunkumais, susijusiais su galimybe naudotis prieinamomis, tvariomis ir aukštos kokybės paslaugomis;

M.  kadangi šiuo metu pagrindinė atsakomybė dėl sveikatos priežiūros tenka valstybėms narėms, nes jos kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos įstaigų organizavimą ir finansavimą;

N.  kadangi skaitmenizacija ir sveikatos sistemų atsparumas buvo įtraukti į priemonės „NextGenerationEU“ prioritetus;

O.  kadangi tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos yra viena iš politikos sričių ir intervencijos krypčių, kurioms dėl didelių nacionalinių sistemų skirtumų kyla daugiausia teisinių ir neteisinių kliūčių;

P.  kadangi Europos sveikatos sąjunga turėtų skatinti ir prisidėti prie glaudesnio valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo ir dalijimosi žiniomis sveikatos srityje, taip pat didinti ES pajėgumus kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai;

Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas įgyvendinant sanglaudos politiką

1.  pabrėžia, kad pagal ES sanglaudos politiką investuojama į sveikatą kaip pagrindinę regioninės plėtros, socialinės konvergencijos ir regionų konkurencingumo vertybę, siekiant sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus;

2.  pabrėžia, kad galimybė gauti viešąsias paslaugas yra itin svarbi 150 mln. vidaus pasienio regionų gyventojų ir kad ją dažnai apsunkina įvairios teisinės ir administracinės kliūtys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų siekiant pašalinti šias kliūtis, ypač susijusias su sveikatos priežiūros paslaugomis, transportu, švietimu, darbo jėgos judumu ir aplinka;

3.  mano, kad ES turėtų parengti strateginį ir integruotą požiūrį į pagrindines ligas, sutelkdama įvairius išteklius iš kelių fondų, įskaitant sanglaudos fondus; pabrėžia, kad reikia atkartoti Europos kovos su vėžiu plano modelį siekiant spręsti kitas sveikatos problemas, pvz., psichikos sveikatos bei širdies ir kraujagyslių ligų problemas;

4.  pabrėžia, kad daugėja psichikos ligų ir sutrikimų, ypač nuo tada, kai prasidėjo COVID-19 pandemija; ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti naują Europos psichikos sveikatos veiksmų planą, pagrįstą Europos kovos su vėžiu plano modeliu, pasinaudojant visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sanglaudos politiką, kaip išsamiu planu, kuriame būtų numatytos priemonės ir tikslai, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

5.  mano, kad atsigavimas po COVID-19 pandemijos yra galimybė sukurti tvirtesnes ir atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas naudojant sanglaudos politikos priemones; remia Komisijos pastangas sukurti gerai veikiančią Europos sveikatos sąjungą, kad būtų išnaudotas didžiulis bendradarbiavimo sveikatos srityje potencialas;

6.  pabrėžia, kad daugelis NUTS 2 lygio regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, kaimo vietovės ir retai apgyvendintos vietovės nevienodai atitinka sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartus, palyginti su labiau išsivysčiusiose ES dalyse teikiamomis paslaugomis; pabrėžia, kad būtina tolesnė konvergencija ir bendradarbiavimas šioje srityje tarp valstybių narių ir ES, visų pirma pasitelkiant sanglaudos politikos investicijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti nustatant būtiniausius sveikatos infrastruktūros ir sveikatos priežiūros paslaugų standartus ir naudoti ES lėšas, kad visuose regionuose būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis būtiniausiais kokybės standartais, ypač sprendžiant neatidėliotinas problemas pasienio regionuose; ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti savo įsipareigojimus ir išteklius šiam tikslui pasiekti;

7.  primena, kad sanglaudos politika paskutiniuoju programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) per ESF ir ERPF labai prisidėjo prie planuotų sveikatos sektoriaus investicijų (iki šiol apie 24 mlrd. EUR), kuriomis siekiama gerinti galimybes naudotis paslaugomis, taip pat plėtoti specializuotą sveikatos infrastruktūrą ir pajėgumus, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos srityje;

8.  mano, kad investicijos į sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros sistemas ir pakankamą kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių sumažins nelygybę sveikatos srityje ir toliau leis reikšmingai pagerinti kasdienį piliečių gyvenimą, o dėl to pailgės tikėtina gyvenimo trukmė; pabrėžia, kad svarbu, jog ES, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos užtikrintų veiksmingesnį įvairių sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą; be to, pabrėžia, kad reikia tiesioginio valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimo, veiksmų ir projektų naudojant sanglaudos politikos priemones, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti pacientams tenkančią biurokratinę naštą ir spręsti kuo daugiau su sveikatos draudimo paslaugomis pasienio regionuose susijusių problemų;

9.  ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į teigiamą privačiojo sveikatos sektoriaus indėlį ir užtikrinti, kad planuojant kitas sanglaudos programas būtų numatytos pakankamos lėšos privatiems projektams sveikatos infrastruktūros ir paslaugų srityje;

10.  rekomenduoja, kad nustatant sveikatos priežiūros politiką regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis būtų laikomasi pritaikyto ir adaptyvaus požiūrio į sveikatos, socialinę ir ekonominę politiką, siekiant pagerinti dialogą, sąveiką ir planuojamas investicijas iš struktūrinių fondų ir kitų atitinkamų ES programų, kaip antai INTERREG, pavyzdžiui, užtikrinant pradinį medicinos įrangos tiekimą, keitimąsi medicinos darbuotojais, pacientų perkėlimą iš vienos ligoninės į kitą, kad būtų galima patenkinti neišgirstus piliečių sveikatos ir socialinius poreikius;

11.  pabrėžia, kad Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) galėtų pagerinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas retų ir sudėtingų ligų atvejais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą ir geresnius išteklius ERCT ir nacionaliniams retųjų ir sudėtingų ligų kompetencijos centrams, taip pat išplėsti ERCT veiklos sritį įtraukiant kitas sritis, pvz., sunkius nudegimus ir organų transplantacijos programas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pagal sanglaudos politiką įsteigti specialų fondą, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis patvirtintais retųjų ligų gydymo būdais;

12.  ragina valstybes nares nustatant sveikatos priežiūros politiką atsižvelgti į pasienio regionų ypatumus ir paciento teisę pasirinkti, taip pat naudoti sanglaudos priemones siekiant plėtoti regioninę sveikatos infrastruktūrą ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas pacientams pasirinkti medicinos paslaugas regione abejose sienos pusėse, neatsižvelgiant į jų gyvenamosios vietos valstybę;

13.  siūlo Komisijai įsteigti Europos sveikatos patariamąją tarybą, į kurią būtų įtrauktos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai, siekiant skatinti geriau naudoti Europos fondus ir parengti veiksmingus ir suderintus atsakus į bendras visuomenės sveikatos problemas;

14.  ragina užtikrinti geresnę sanglaudos politikos programų sąveiką ir papildomumą, kad būtų sumažinti regioniniai skirtumai, ypač įgyvendinant programą „Europos horizontas“, pagal kurią turėtų būti kuriamos naujos žinios, ir programą „ES – sveikatos labui“, kuo geriau panaudojant šias naujas žinias siekiant naudos piliečiams ir sveikatos priežiūros sistemoms;

15.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo kompetencija sveikatos politikos srityje siekiant remti nacionalines ir regionines valdžios institucijas stiprinant sveikatos sistemas, skatinant didesnę sveikatos priežiūros standartų konvergenciją, siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų, bei sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi, ypač susijusia su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis, be kita ko, kai tikslinga, naudojant programą „ES – sveikatos labui“ ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF+);

16.  pabrėžia sanglaudos politikos svarbą sprendžiant lyčių nelygybės sveikatos priežiūros srityje problemą ir propaguojant su lytimi susijusius 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos sveikatos prioritetus, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

17.  prašo Komisijos, pasitelkiant sveikatos ir slaugos strategijas, skatinti medicininio gydymo ir slaugos integravimą taip, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pacientui ir siekiant išvengti besidubliuojančios, nepakankamos priežiūros ar jos trūkumo, ypač gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus ar vyresnio amžiaus žmones, visų pirma mokantis iš tarpvalstybinių programų patirties;

18.  pažymi, kad vertinant bendrą finansuojamų struktūrinių projektų paketą ir lyginamuosius standartus sveikatos srityje taip pat būtina peržiūrėti vėlesnius atskirų projektų rezultatus sveikatos srityje, kad būtų galima stebėti jų rezultatus ir reguliariai atlikti jų veiksmingumo analizę bei padaryti teisingas išvadas siekiant ateityje pagerinti šių projektų programavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, siekiant įvertinti, kokiu mastu konkretus projektas buvo sėkmingas, ir toliau plėtoti gerosios patirties vadovą;

19.  pabrėžia, kad svarbu toliau kurti visapusišką sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir kuo labiau sumažinti esamus skirtumus; primena, kad sanglaudos politika gali labai prisidėti prie sveikatos infrastruktūros kūrimo visoje ES, ypač NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, siekiant visoje ES sukurti kokybiškas, visiškai aprūpintas ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, kurios geriau apsaugotų žmonių sveikatą; be to, pabrėžia, kad reikia sukurti veikiantį tarpvalstybinį valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimo tinklą, kuris galėtų veiksmingai reaguoti į dabartinius ir būsimus sveikatos srities iššūkius;

20.  ragina naudoti sanglaudos politikos lėšas specializuotiems konkrečių ligų kompetencijos centrams visoje ES plėtoti, kurie taip pat apimtų kaimynines šalis ir prisidėtų prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikia naudoti visas esamas ES priemones, pvz., programą „ES – sveikatos labui“ ir programą „Europos horizontas“, siekiant remti tokių centrų, tolygiai paskirstytų visoje ES teritorijoje, tinklo kūrimą;

21.  pabrėžia, kad pasienio teritorijų, kaimo vietovių ir atokiausių regionų gyventojai dažnai susiduria su kliūtimis, trukdančiomis vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios riboja jų galimybes gauti reikiamą priežiūrą, visų pirma kiek tai susiję su pagrindine sveikatos infrastruktūra, kvalifikuotais ir pakankamais sveikatos priežiūros darbuotojais bei galimybe gauti gyvybiškai svarbių vaistų; pabrėžia, jog tam, kad jie galėtų gauti pakankamą prieigą prie pagrindinės sveikatos infrastruktūros ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių jiems reikia, kokybiškos paslaugos turėtų būti prieinamos ir jas turėtų būti galima gauti laiku; be to, atkreipia dėmesį į ypatingą padėtį, susijusią su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pasienio regionuose prie ES išorės sienų ir periferiniuose regionuose, kur ES piliečiai jau susiduria su daugybe problemų;

22.  pažymi, kad transporto išlaidos yra viena iš priežasčių, dėl kurių didėja vaistų ir klinikinės įrangos kainos ligoninėms ir sveikatos priežiūros centrams atokiausiuose, atokiuose ir retai apgyvendintuose regionuose, kurie taip pat susiduria su ilgu pristatymo laiku, o tai reiškia, kad regioninės sveikatos priežiūros tarnybos turi turėti didesnius pajėgumus saugoti didelius atsargų kiekius ir išvengti jų trūkumo; todėl mano, kad ES turėtų parengti atsaką į šias problemas;

23.  pabrėžia, kad lygios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis taip pat padidins žmonių, įskaitant neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius asmenis, įtrauktį ir padidins jų socialinės apsaugos lygį; pažymi, kad galimybių naudotis psichikos sveikatos paslaugomis skatinimas taip pat galėtų padėti didinti užimtumą ir panaikinti skurdą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

24.  pabrėžia, kad svarbu sutelkti Europos lėšas siekiant daugiau investuoti į ligų prevenciją ir sveikos gyvensenos bei vyresnių žmonių aktyvumo skatinimą, kad būtų išvengta ankstyvo spaudimo sveikatos priežiūros sistemoms; pabrėžia, kad svarbu remti kampanijas, kuriomis siekiama didinti visuomenės, ypač jaunimo, informuotumą apie sveikos gyvensenos naudą, ir kad svarbu remti atrankinės patikros programų, skirtų anksti nustatyti sunkias ligas, kūrimą;

25.  mano, kad norint įveikti pagrindines kliūtis, susijusias su vienodomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kaimo vietovėse, reikėtų plačiai naudotis pažangiosiomis technologijomis, pavyzdžiui, e. sveikata, robotizuota chirurgija ar 3D spausdinimu, kurios yra neatsiejama pažangiųjų kaimų koncepcijos dalis, kad būtų gerinamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir didinamas veiksmingumas bei kokybė; pabrėžia, kad svarbu naudotis ES sanglaudos programomis siekiant pagerinti skaitmeninių sprendimų diegimą ir teikti techninę pagalbą viešojo administravimo institucijoms, draudimo bendrovėms ir kitiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, sprendžiantiems tarpvalstybinio bendradarbiavimo problemas; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti sparčiojo interneto prieigą kaimo ir atokiose vietovėse, skatinti tose vietovėse gyvenančių visų amžiaus grupių asmenų skaitmeninį raštingumą ir aprūpinti kaimo ir atokių vietovių sveikatos priežiūros tarnybas ištekliais, kurių reikia siekiant užtikrinti veiksmingą internetinę sveikatos priežiūrą, pvz., e. mediciną, ir saugiai bei suderintai saugoti klinikinius duomenis; rekomenduoja sukurti tvarią, palyginamą, tarpvalstybinę duomenų bazę ir sudaryti pasienio ir tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sąrašą, kad tarpvalstybinė tikrovė taptų matoma ir būtų sukurta naujų galimybių;

26.  pabrėžia Europos požiūrio į kovą su COVID-19 pandemija pranašumus užtikrinant bendrus įsigijimus, atsargas ir kitas priemones; ragina toliau taikyti ir plėtoti šį metodą, naudojant sanglaudos politikos priemones kitiems bendriems ES medicinos įrangos ir gydymo priemonių, kaip antai vėžio prevencijai skirtų vakcinų, pvz., žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinų, hepatito B vakcinų ir skubiosios pagalbos reikmenų, įsigijimams, siekiant pagerinti gydymo įperkamumą ir prieinamumą;

27.  ragina imtis plataus užmojo sanglaudos politikos priemonių, laikantis galiojančių ES teisės nuostatų, siekiant sumažinti didelį kvalifikuotų ir pakankamo skaičiaus sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą pasienio ir kaimo vietovėse, visų pirma padedant sveikatos priežiūros darbuotojams ir jų šeimoms įsikurti šiose vietovėse, suteikiant tęstinio profesinio mokymo ir specializacijos galimybių bei užtikrinant geras darbo sąlygas, siekiant paskatinti juos pradėti arba atnaujinti praktiką šiose vietovėse;

28.  pažymi, kad, atsižvelgiant į didelį COVID-19 krizės ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį sveikatai, kaip niekada anksčiau reikia tvarių ilgalaikių investicijų į sveikatos priežiūros darbuotojus; pabrėžia, kad pagal ESF+ visų pirma reikia investuoti į pakankamą sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių ir švietimą ir finansuoti sveikatos priežiūros darbuotojų specializaciją ir subspecializaciją valstybėse narėse ir regionuose, kurie susiduria su protų nutekėjimu; ragina valstybes nares, kurios susiduria su protų nutekėjimu sveikatos priežiūros sektoriuje, sanglaudos politikos investicijas pirmiausia skirti medicinos darbuotojų darbo aplinkai gerinti;

29.  ragina naudoti sanglaudos politikos lėšas siekiant gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinką ir sveikatos priežiūros sektoriaus patrauklumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos strategijoms, kuriomis skatinamas sveikatos priežiūros darbuotojų susidomėjimas ir užtikrinamas jų išlaikymas NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, taip pat retai apgyvendintose kaimo vietovėse, kurių ekonominė gerovė mažesnė, papildant nacionalinę ir regioninę politiką siekiant užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių visoje ES; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač pasienio regionuose, atlikti svarbesnį vaidmenį sudarant ir įgyvendinant sanglaudos politikos programas ir projektus, kuriais daromas didelis poveikis mažinant sveikatos skirtumus;

30.  ragina valstybes nares užtikrinti tikrą bendradarbiavimą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, siekiant užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, kaip numatyta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje, ir užtikrinti, kad padidėtų paslaugų prieinamumas ir kokybė;

31.  pažymi, kad COVID-19 krizė parodė, jog reikia didinti investicijas, kad būtų sustiprintas sveikatos priežiūros sistemų pasirengimas, reagavimas ir atsparumas, kartu užtikrinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą visoje ES, ir kad todėl solidarumas, tvarumas ir teisingumas yra labai svarbūs siekiant įveikti šią krizę ir jos pražūtingus socialinius ir ekonominius padarinius;

32.  pabrėžia, kad COVID-19 krizė išryškino viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo svarbą pacientų gydymo, vaistų ir vakcinų tyrimų bei vakcinų platinimo srityse; mano, kad reikėtų atkreipti dėmesį į ES lėšų naudojimo sveikatos priežiūros tyrimų ir plėtros projektams, vykdomiems per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, sąnaudų ir naudos santykį;

33.  pabrėžia, kad reikia sukurti interneto platformą, kurioje dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant skatinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais ir diskusijas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais;

34.  mano, kad COVID-19 pandemija reiškia istorinį pokyčių momentą kalbant apie investicijas į sveikatos sistemas ir būsimus darbo jėgos pajėgumus; ragina sukurti stiprią ir pakankamai finansuojamą Europos sveikatos sąjungą siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, viešąsias sveikatos priežiūros sistemas, geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir veiksmingai šalinti ilgalaikius sveikatos priežiūros skirtumus;

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos srityje. INTERREG programų indėlis ir kitos galimybės

35.  ragina naudoti priemonę „NextGenerationEU“ ir sanglaudos fondus siekiant iš esmės atnaujinti sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninius pajėgumus; pabrėžia, kad reikia didinti IT sistemų sąveikumą, nes tai yra pagrindinis ramstis siekiant palengvinti tarpvalstybinį e. sveikatos paslaugų, ypač nuotolinės medicinos paslaugų, teikimą;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis sanglaudos politikos priemonėmis siekiant skatinti vaistų paskyrimo paslaugų skaitmeninimą Europos ligoninėse, įskaitant atsekamumo sistemas, kad būtų sumažintos gydymo vaistais klaidos, pagerinta sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio komunikacija ir supaprastinta biurokratija; ragina įgyvendinti ir plėtoti e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (eHDSI), įskaitant bendrą Europos skaitmeninę paciento bylą, kuri užtikrintų, kad piliečiai galėtų greitai gauti tinkamas medicinos paslaugas visoje ES;

37.  ragina Komisiją sudaryti Europos būtinųjų vaistų sąrašą ir užtikrinti jų prieinamumą ir įperkamumą pasitelkiant nuolatines atsargas, bendras derybas dėl kainų ir bendrus viešuosius pirkimus naudojant ES priemones, įskaitant sanglaudos politikos priemones;

38.  pabrėžia, kad daugelis pasienio regionų jau turi ir bendradarbiavimo sveikatos srityje patirties, ir struktūras, kurias jie turėtų visapusiškai išnaudoti laikydamiesi Europos solidarumo dvasios;

39.  atkreipia dėmesį į pacientų judumo ir tarpvalstybinės prieigos prie saugių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ES svarbą; pabrėžia, kad pacientai dažnai negali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kaimyninėse šalyse dėl skirtingų išlaidų kompensavimo sistemų, o tarpvalstybiniai darbuotojai susiduria su painiomis mokesčių ir socialinių išmokų problemomis, nes valstybės narės taiko skirtingas socialinės apsaugos sistemas; todėl primygtinai ragina remti konkrečius tarpininkus, pvz., organizuotos prieigos prie tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų zonas (ZOAST), Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), sveikatos stebėjimo centrus ir kitus tinklus, siekiant padėti koordinuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje bendradarbiaujant su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis; pabrėžia, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros gerinimas gali būti naudingas pacientams, nes sudaromos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir infrastruktūra kitose valstybėse narėse arba jų pasienio regionuose, įskaitant diagnostiką ir klinikinius tyrimus, remiantis principu „lengviausia, artimiausia, geriausia ir greičiausia prieiga“; ragina užtikrinti veiksmingesnes pacientų pervežimo į artimiausias tarpvalstybines įstaigas galimybes, kartu pripažindamas, kad visų teisinių ir administracinių kliūčių šalinimas vis dar yra našta ir jas būtina išspręsti būsimuoju Europos tarpvalstybinio mechanizmo (ECBM) reglamentu;

40.  pabrėžia pastarųjų sanglaudos politikos priemonių svarbą kovojant su COVID-19 pandemija, t. y. Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII), Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII+) ir Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU); taip pat pabrėžia, kad panašių priemonių buvo imtasi Reglamente (ES) 2021/1060;

41.  primygtinai rekomenduoja gerinti ir skleisti supaprastintą informaciją pacientams iš kitų valstybių ir sveikatos priežiūros darbuotojams, parengiant pacientams skirtą vadovą arba įteigiant tarpvalstybinius regioninius informacijos centrus;

42.  pripažįsta, kad visoje Europoje vykdoma daug sėkmingų tarpvalstybinių sveikatos srities projektų ir pabrėžia, kad jų metu įgyta patirtis turėtų būti panaudota pažangiam esamų sanglaudos politikos projektų naudojimui skatinti toliau stiprinant ir palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą šioje srityje visų ES žmonių naudai; be to, pabrėžia, kad svarbu pasimokyti iš kai kurių pasienio regionų sėkmės istorijų ir jomis pasinaudoti;

43.  pripažįsta, kad svarbu investuoti į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, kuriomis reaguojama į pasienio regionuose nustatytus su sveikata susijusius poreikius ir uždavinius kaip tarpvalstybinis valdymas, kuris yra svarbus susidarius nepaprastajai padėčiai, kaip antai skubiosios pagalbos paslaugos, apimančios regionus abiejose sienos pusėse; pabrėžia, kad investicijos į kokybiškas paslaugas atlieka itin svarbų vaidmenį didinant socialinį atsparumą ir padedant žmonėms įveikti ekonomikos, sveikatos ir socialines krizes; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti investicijoms į pasienio regionų sveikatos sektorių, veiksmingai derinant investicijas į infrastruktūrą, inovacijas, žmogiškąjį kapitalą, gerą valdymą ir institucinius gebėjimus;

44.  pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje svarbą visiems Europos regionams ir poreikį rasti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros sprendimus, ypač pasienio regionuose, kuriuose piliečiai kasdien kerta sieną; atkreipia dėmesį į tai, kad norint teikti reikiamas paslaugas būtinas glaudus pasienio regionų bendradarbiavimas;

45.  ragina daugiau dėmesio skirti pacientams projektuose, kurie bus finansuojami pagal INTERREG programas naujuoju programavimo laikotarpiu, ir projektuose, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat su lytimi susijusiems 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos sveikatos prioritetams, įskaitant SRHR;

46.  mano, kad finansiniai ištekliai, prieinami pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, turėtų būti naudojami siekiant sukurti veiksmingas tarpvalstybines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir neturėtų būti naudojami tik kaip priemonė atskirtoms sveikatos priežiūros įstaigoms kurti; be to, pabrėžia, kad INTERREG projektuose turėtų turėti būti aiškus tarpvalstybinio funkcionalumo elementas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visapusiško bendro pasienio teritorijų teritorinio planavimo, susijusio su sveikatos priežiūros paslaugomis, kūrimą;

47.  primena, kad INTERREG programos tapo svarbia priemone sprendžiant pasienio regionams būdingas problemas, skatinant partnerių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir plėtojant Europos pasienio teritorijų potencialą;

48.  pabrėžia, kad paskutiniu INTERREG V-A laikotarpiu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu sveikatos srityje buvo siekiama, be kita ko, palengvinti tarpvalstybinį sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų judumą, didinti inovacijas ir gerinti galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis naudojantis bendra įranga, bendromis paslaugomis ir bendra infrastruktūra tarpvalstybinėse teritorijose, taip pat įtraukiant projektus, kurie apima tokius veiksmus kaip mokymas (38 proc.), gydymas ir diagnostika (22 proc.) bei įranga (17 proc.);

49.  ragina finansuoti projektus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros sutartims, pagal kurias pacientai keliauja ir yra gydomi pagal sutartinius susitarimus bei kurios įgalina laisvai pasirinkti sveikatos apsaugos darbuotojus;

50.  pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingas tarpvalstybines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas Komisija ir valstybės narės turėtų rinkti išsamius duomenis apie teisinių ir neteisinių kliūčių pobūdį kiekviename pasienio regione ir remti konkrečios politikos analizę, kaip jas pašalinti;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos koordinavimo įstaigos palengvintų tarpvalstybinį gydymą pažangiosios terapijos vaistais (ATMP), ir kad pacientai visoje ES turėtų vienodas galimybes naudotis naujais gydymo būdais; ragina valstybes nares veiksmingai ir laiku suteikti prieigą prie šių naujų gydymo būdų užsienyje ir paspartinti kompensavimo pacientams procesą;

52.  mano, kad kompetencijos centrai galėtų dar didesniu mastu skatinti tarpvalstybines sutartis bei didinti jų skaičių ir kad dėl to tokie centrai galėtų būti labai svarbūs ir naudingi gerinant bendras sveikatos sąlygas ir taip ilginant ES piliečių gyvenimo trukmę;

53.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti geresnį tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų valdymą, nes ES pacientai vis dar susiduria su dideliais sunkumais ir kliūtimis norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir tik nedaugelis potencialių pacientų žino apie savo teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau skleisti informaciją ir apsvarstyti galimybę surengti atitinkamą ES masto kampaniją siekiant informuoti visuomenę apie jų teises ir būdus gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primena, kad svarbu skirti finansavimą skaitmenizacijai ir investuoti į visuomenės informavimą bei informacinių ir duomenų sistemų integravimą, siekiant užtikrinti prieigą prie jų bei galimybę jomis naudotis;

54.  ragina Komisiją atlikti išsamų ES draudimo sistemų bendradarbiavimo sistemos tyrimą, kuriame būtų nagrinėjamos galimos kliūtys ir trūkumai, su kuriais susiduria pacientai, bandantys gauti medicinos paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje, taip pat administracinės kliūtys, trukdančios piliečiams pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir pabrėžti, kaip sanglaudos politikos priemonės galėtų būti naudojamos šioms galimoms problemoms spręsti;

55.  pabrėžia, kad dėl to, jog nėra suderintos tarpvalstybinės sveikatos draudimo sistemos, pacientai atgrasomi bandyti gauti gydymą kitoje valstybėje, jei jie negali sau leisti iš anksto apmokėti gydymo išlaidų, kol jas kompensuos jų draudimas;

56.  mano, kad keitimasis žiniomis ir praktikos plėtojimas pasitelkiant INTERREG programas padės stiprinti tarpvalstybinio pasirengimo ir reagavimo priemones, kurios tapo vienu iš svarbiausių veiksnių pandemijos sukeltos krizės metu;

57.  mano, kad INTERREG programomis galima teikti bendras visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir inicijuoti kitas tarpvalstybines iniciatyvas, nes tokio artumo skatinimas labai dera su žaliojo tvarumo tikslu;

58.  pabrėžia, kad keletas INTERREG projektų padėjo pasienio regionams kovoti su COVID-19 pandemija visoje ES, pavyzdžiui, užtikrinant intensyviosios terapijos pacientų perkėlimą ir sveikatos priežiūros specialistų judumą, taip pat teikiant medicininę įrangą, asmenines apsaugos priemonės ir PGR tyrimus tarpvalstybiniu mastu bei keičiantis informacija arba teikiant teisines konsultacijas; todėl pabrėžia nedidelio masto ir tarpvalstybinių projektų svarbą siekiant suburti žmones ir tokiu būdu sukurti naujas tvarios vietos plėtros ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje galimybes; vis dėlto pažymi, kad ES vidaus sienų uždarymas pandemijos metu neigiamai paveikė pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų judumą, o informacija apie infekcijos duomenis, skiepijimą ar pacientų perkėlimo sąlygas nebuvo pakankamai suderinta tarp valstybių narių, todėl sulėtėjo bendras epidemiologinis atsakas į COVID-19, kilo painiavos ir kliūčių regioniniam labiausiai nukentėjusių regionų bendradarbiavimui;

59.  yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į esamą pasienio regionų įvairovę, reikia specialiai pritaikytų sprendimų ir vietos požiūrio, kurie yra būtina darnaus vietos vystymosi sąlyga;

60.  ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti sanglaudos politikos programos, apibrėžtos Reglamente (ES) 2021/1060, ir INTERREG programų teikiamomis lankstumo galimybėmis siekiant įveikti dabartinę COVID-19 krizę;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, pasitelkiant sanglaudos politiką ir programą „ES – sveikatos labui“ kartu remti reagavimo strategijų, protokolų ir procedūrų rengimą nacionaliniu ir ES lygmeniu, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam bendradarbiavimui būsimų ekstremalių visuomenės sveikatos situacijų atveju;

62.  mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos srityje pagal sanglaudos politiką nebus visiškai įmanomas be diplomų ir kvalifikacijų medicinos paslaugų srityje tarpusavio pripažinimo visose valstybėse narėse; ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, pagal kurią būtų galima automatiškai pripažinti aukštojo mokslo diplomus Europos lygmeniu, remiantis 2015 m. Beniliukso valstybių pasirašytu sprendimu;

63.  ragina valstybes nares geriau pasinaudoti dvišaliais susitarimais ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų pašalintos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kliūtys;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (2) OL L 88, 2011 4 4, p. 45. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) Röhrling, I., Habimana, K., Groot, W. ir kt., Esamų bendradarbiavimo tarpvalstybiniuose regionuose iniciatyvų kapitalizavimas (angl. Capitalising on existing initiatives for cooperation in cross-border regions), Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, Europos Komisija, 2018 m. (5) OL C 440, 2020 12 18, p. 10. (6) OL C 474, 2021 11 24, p. 179. (7) OL L 107, 2021 3 26, p. 1. (8) OL L 170, 2021 5 12, p. 1. (9) OL L 231, 2021 6 30, p. 60. (10) OL L 231, 2021 6 30, p. 94. (11) OL L 231, 2021 6 30, p. 159. (12) Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos priežiūros srityje (angl. Cross-border cooperation in healthcare), Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Europos Parlamentas, 2021 m.

2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos vaidmens skatinant novatorišką ir pažangią pertvarką ir regionų IRT jungtis (2021/2101(INI))

P9_TA(2022)0059 A9-0010/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį dėl Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūros reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės(1) (Bendrųjų nuostatų reglamentas), ypač į jo pirmąjį politikos tikslą, kaip nustatyta 5 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU)(5),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa (Skaitmeninės Europos programos reglamentas)(8), skirta skaitmeninei pertvarkai ES remti,

–  atsižvelgdamas į ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2018 m. birželio 15 d. tyrimą „Skaitmeninė darbotvarkė ir sanglaudos politika“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Įsipareigojimų deklaraciją dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje, kurią pasirašė ES ministrai ir valstybių narių atstovai, taip pat Norvegija ir Jungtinė Karalystė,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. Berlyno deklaraciją dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis grindžiamos skaitmeninės vyriausybės,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2020 m. spalio 16 d. tyrimą „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarybos rekomendaciją dėl plačiajuosčio ryšio jungčių, iš dalies pakeistą 2021 m. vasario 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl COVID-19, bendrosios rinkos, pramonės politikos ir skaitmeninių klausimų, taip pat išorės santykių, ypač dėl skaitmeninės pertvarkos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadų dėl skaitmeninimo aplinkos labui projektą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 7 d. Tarybos išvadų dėl nuotolinio darbo organizuojant darbą per atstumą projektą,

–  atsižvelgdamas į Briuselio miesto bendrą nuotolinio darbo ir klimato planą,

–  atsižvelgdamas į savo Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. tyrimą The impact of teleworking and digital work on workers and society: Special focus on surveillance and monitoring, as well as on mental health of workers („Nuotolinio ir skaitmeninio darbo poveikis darbuotojams ir visuomenei, ypatingą dėmesį skiriant priežiūrai ir stebėsenai, taip pat darbuotojų psichikos sveikatai“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą „ES veiksmai pažangiesiems kaimams“,

–   atsižvelgdamas į savo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. tyrimą EU Lagging Regions: state of play and future challenges („ES Atsiliekantys regionai. Dabartinė padėtis ir ateities uždaviniai“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 5–6 d. Korko 2.0 deklaraciją „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. jungtinį Regionų komiteto ir Komisijos tyrimą Innovation Camp Methodology Handbook: realising the potential of the entrepreneurial discovery process for territorial innovation and fevelopment(9) („Inovacijų stovyklos metodikos vadovas. Išnaudoti verslininkystės galimybių paieškos potencialą teritorinių inovacijų ir vystymosi srityje“),

–  atsižvelgdamas į Airijos 2021–2025 m. kaimo plėtros politikos dokumentą „Mūsų kaimo ateitis“ ir jame sutelkiamą dėmesį į nuotolinį darbą kaimo vietovėse,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo pranešimą Living, working and COVID-19 („Gyvenimas, darbas ir COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisijos tyrimą The changing nature of work and skills in the digital age („Kintantis darbo ir įgūdžių pobūdis skaitmeniniame amžiuje“)(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio mėn. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą The Geography of EU Discontent („Nepasitenkinimo ES geografija“)(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją „Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl demografinių tendencijų pakeitimo ES regionuose naudojant sanglaudos politikos priemones(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9–0010/2022),

A.  kadangi ES siekia įgyvendinti veiksmingą skaitmeninę politiką, kuri įgalintų žmones ir įmones visuose regionuose siekti tvarios ir klestinčios skaitmeninės ateities;

B.  kadangi skaitmeninė pertvarka turi būti sąžininga ir įtrauki, o ją įgyvendinant turi būti kuriamos galimybės ir skatinama lygybė, gyvenimo kokybė, regionų konkurencingumas ir ekonomikos modernizavimas;

C.  kadangi skaitmeninė pertvarka turi būti neatsiejama nuo vykstančios žaliosios pertvarkos (kartu jos vadinamos dvejopa pertvarka); kadangi negalima pamiršti šių pertvarkų socialinio aspekto;

D.  kadangi šiuolaikinėje ekonomikoje įmonės turi pradėti taikyti naujus verslo modelius atsižvelgdamos į tendencijas, atspindinčias ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri padės įveikti šiuolaikinius skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos uždavinius;

E.  kadangi didžiausią tvarios pertvarkos poreikį turintys Europos regionai iš esmės yra tie, kuriuose vyrauja didelis skurdo ir atskirties lygis; kadangi norint užtikrinti greitą ekonomikos atsigavimą reikalingos ryžtingos priemonės ir investicijos, kurios turėtų būti orientuotos į pandemijos sukeltų ekonominių ir socialinių padarinių švelninimą, ekonominės veiklos atnaujinimą, tvaraus vystymosi skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninę pertvarką, taip pat Europos socialinių teisių ramsčio politikos principų įgyvendinimą siekiant pagerinti Europos konkurencingumą;

F.  kadangi naujoji daugiametė finansinė programa kartu su priemone „NextGenerationEU“ yra didžiausias kada nors ES taikytas skatinamųjų priemonių rinkinys, padėsiantis atkurti žalesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Sąjungą po COVID-19; kadangi tuo pat metu naujoji sanglaudos politika suteikia precedento neturinčią galimybę valstybėms narėms skatinti skaitmeninimą, nes pagal ją reikalaujama skirti minimalias sumas skaitmeninei pertvarkai ir užtikrinti, kad tokiam finansavimui gauti būtų sudarytos tam tikros sąlygos, kaip nustatyta 2021–2027 m. sanglaudos politikos investicijų programoje;

G.  kadangi ES vis dar esama skaitmeninės atskirties geografijos, amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties ir pajamų požiūriu, o tai kai kuriems asmenims ir įmonėms trukdo pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda; kadangi ši skaitmeninė atskirtis gali dar labiau vieną nuo kito atitolinti demografinį nuosmukį patiriančius regionus ir taip padidinti ES teritorinį disbalansą;

H.  kadangi plačiajuosčio ryšio aprėpties rodikliai Europoje rodo, jog vis dar reikia didelių investicijų, ypač kaimo vietovėse, nes jose 10 proc. namų ūkių neturi prieigos prie jokio fiksuotojo ryšio tinklo, 41 proc. namų ūkių neturi prieigos prie jokių sparčiojo plačiajuosčio ryšio technologijų ir tik 59 proc. turi prieigą prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio (ne mažiau kaip 30 Mbps), palyginti su 87 proc. namų ūkių likusioje ES dalyje(16); kadangi kaimo ir periferiniai regionai susiduria ne tik su prasto junglumo problema, jiems dažnai tenka spręsti ir kitas struktūrines problemas, pvz., infrastruktūros ir paslaugų trūkumo, mažų pajamų arba švietimo ir kultūros vertybių trūkumo problemas, dėl kurių aukštos kvalifikacijos darbuotojai persikelia į daugiau žadančias vietoves (protų nutekėjimas)(17); kadangi siekiant susidoroti su demografiniais iššūkiais ES lėšomis turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos teikti būtiniausią infrastruktūrą;

I.  kadangi mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas, nes jos sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba apie 100 mln. žmonių; kadangi jos sukuria daugiau kaip pusę Europos BVP ir yra labai svarbios ne tik siekiant dvejopos ES pertvarkos pereinant prie tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, bet ir kuriant pridėtinę vertę visuose ekonomikos sektoriuose; kadangi nepaisant to tik 17 proc. MVĮ sėkmingai įtraukė skaitmenines technologijas į savo verslą, palyginti su 54 proc. didžiųjų įmonių; kadangi kai kurios pramonės šakos ir tradiciniai sektoriai, pvz., statybos, žemės ūkio maisto produktų, tekstilės ir plieno, skaitmeninės pertvarkos srityje atsilieka(18);

J.  kadangi nepaisant to, jog dėl COVID-19 pandemijos labai paplito nuotolinis darbas ir mobilusis darbas naudojantis IRT (angl. TICTM)(19) ir kad tai suteikia didelį potencialą perkelti darbo vietas iš miestų į mažesnius miestelius, priemiesčius ir kaimo vietoves, gerai apmokamą ir mažai apmokamą darbą dirbančių darbuotojų, aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų ir skirtingų lyčių darbuotojų galimybės dirbti nuotolinį darbą labai skiriasi(20); kadangi TICTM ir paslaugų skaitmeninimas tam tikromis sąlygomis gali padėti užtikrinti labiau subalansuotą geografinį užimtumo ir gyventojų pasiskirstymą;

K.  kadangi, siekdamas prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, ESF+ turėtų remti investicijas į žmones ir sistemas užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse, sykiu taip pat teikti paramą siekiant gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, efektyvumą ir jų aktualumą darbo rinkos požiūriu, be kita ko, skatinant skaitmeninį mokymąsi ir pedagogų profesinį tobulėjimą; kadangi tokiu būdu būtų remiama ekonominė, teritorinė ir socialinė sanglauda, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje;

L.  kadangi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtis parodė, kokia svarbi skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra ekonomikos ir visuomenės veikimui, taip pat sveikatos priežiūros paslaugoms, švietimui ir viešajam administravimui; kadangi pandemija taip pat išryškino daugelį esamų problemų kaimo vietovėse ir pabrėžė šių regionų pažeidžiamumą, visų pirma kiek tai susiję su skaitmeniniu pajėgumu, sveikatos paslaugų kokybe ir teikimu, švietimu, prieiga prie plačiajuosčio ryšio, vertės grandinių atsparumu ir skaitmeniniais įgūdžiais;

M.  kadangi, nors Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatytas tikslas pasiekti, kad iki 2025 m. 70 proc. ES suaugusių gyventojų turėtų bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, Komisijos duomenimis, 42 proc. ES gyventojų vis dar neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, o 37 proc. darbuotojų – pakankamų skaitmeninių įgūdžių; kadangi IRT naudojimo įgūdžių srityje vis dar esama reikšmingų geografinių skirtumų; kadangi ES IRT sektoriuje dirba neproporcingai mažai moterų – jos užima tik 17 proc. IRT specialistų pareigybių(21), rečiau turi specialių skaitmeninių įgūdžių ir rečiau dirba su IRT susijusiose srityse; kadangi 2019 m. mažiau kaip 25 proc. 27 ES valstybių narių įmonių rengė IRT mokymus savo darbuotojams, tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų(22); kadangi didelė lyčių atskirtis visų pirma yra pradedančiosiose įmonėse, nes 2020 m. 91 proc. viso į Europos technologijas investuoto kapitalo atiteko vien vyrų steigėjų komandoms(23);

N.  kadangi IRT sektoriaus plėtra ir inovacijų skatinimo priemonės taip pat būtinos ekonominiam ir socialiniam skaitmeninimui remti apskritai ir skaitmeninimui pramonės sektoriuose remti konkrečiai;

O.  kadangi viešųjų paslaugų skaitmeninimas turi būti neatsiejamas nuo teisių į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(24);

2021–2027 m. sanglaudos politika ir su dvejopa pertvarka susiję iššūkiai

1.  palankiai vertina 2021–2027 m. sanglaudos politikos dokumentų rinkinį ir jo pirmąjį politikos tikslą (1 PT), kuriame daugiausia dėmesio skiriama konkurencingesnės ir pažangesnės Europos kūrimui skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis(25);

2.  pabrėžia, kad naujoji sanglaudos politika gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką; pabrėžia, kad naujosios sanglaudos politikos skaitmeniniai ir inovacijų elementai bus itin svarbūs sudarant sąlygas tvariai visuomenės ir ekonomikos pertvarkai siekiant labiau socialinės ir konkurencingos ekonomikos bei Europos žaliojo kurso tikslų ir 2030 m. Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslų; pabrėžia, kad greta priemonių visų naudotojų grupių skaitmeninių įgūdžių ugdymui užtikrinti reikalinga gera ir įperkama skaitmeninė infrastruktūra, ir tai turėtų būti skatinama lanksčiai naudojant viena kitą papildančias įvairias paramos priemones ir lėšas;

3.  primena, kad pagal 1-ąjį politikos tikslą valstybės narės gali pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (ERPF-SF) parama, siekdamos investuoti į inovacijas pagal pažangiosios specializacijos koncepciją; ragina nacionalines ir regionines valdžios institucijas atnaujinti savo strategijas pažangiosios specializacijos srityje sutelkiant dėmesį į perspektyviausias sritis ir projektus, susijusius su inovacijų galimybėmis ir tvariu vystymusi;

4.  pabrėžia Pažangiųjų kaimų strategijos svarbą sprendžiant skaitmenines ir su klimatu susijusias ES problemas ir palankiai vertina jos integraciją į būsimą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), sanglaudos ir regionų politiką; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės į savo sanglaudos politikos programas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įtrauktų Pažangiųjų kaimų iniciatyvą;

5.  primena, kad siedamos užtikrinti tvarią miestų plėtrą valstybės narės pagal ERPF-SF reglamentą turi bent 8 proc. savo išteklių skirti investicijoms į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; apgailestauja, kad kol kas nepavyko nustatyti panašaus finansavimo kaimo vietovėms; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reglamente teigiama, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kovai su aplinkos ir klimato pokyčiais ir skaitmeninių technologijų potencialo panaudojimui inovacijų tikslais, kad regioninės valdžios institucijos galėtų sutelkti finansavimą tvariai miestų plėtrai;

6.  primena, kad Skaitmeninės Europos programos reglamente nustatyta, jog šios priemonės ir ERPF-SF bendrais veiksmais turi būti prisidedama prie regioninių ir vietos inovacijų ekosistemų plėtojimo ir stiprinimo, pramonės pertvarkos ir visuomenės bei viešojo administravimo institucijų skaitmeninės pertvarkos;

7.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti platesnio užmojo visų ES regionų skaitmeninės plėtros tikslus ir ragina parengti visiems regionams skirtą Europos skaitmeninių veiksmų planą su konkrečiomis laikotarpio vidurio ir 2025 m. rekomendacijomis ES ir valstybėms narėms, kad iki 2030 m. būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų;

8.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad skaitmeninimo procesuose būtų tinkamai atsižvelgiama į regionų ypatumus ir konkrečius poreikius; primena, kad visiems taikomas vienodas požiūris gali padidinti jau esamą atotrūkį tarp skirtingą išsivystymo lygį pasiekusių regionų ir teritorijų;

9.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įvairiausių skaitmeninimui skatinti skirtų ES iniciatyvų ir programų nuoseklumą, taip pat užtikrinti šių programų ir sanglaudos politikos priemonių sąveiką, kad šioje srityje atsirastų kuo daugiau galimybių; ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad investicijomis į skaitmeninimą turi būti siekiama augimo tikslo, kuris turi būti suderintas su tvarios ekonominės plėtros strategija, tačiau turi būti vengiama dubliavimo;

10.  pažymi, kad veiksminga judumo sistema yra viena iš būtinų regioninės ekonominės plėtros, teritorinės sanglaudos ir regionų potencialo vystymo sąlygų; todėl pažymi, kad reikia skirti pakankamą finansavimą aplinkos požiūriu tvarių ir įperkamų transporto jungčių plėtojimui ir priežiūrai, nes tai galėtų paskatinti vyresnę kartą ilgiau vykdyti veiklą žemės ūkyje ir pritraukti jaunų žmonių iš regionų centrų dirbti kaimo vietovėse;

11.  pabrėžia, kad mažiau išsivystę ES regionai susiduria su specifinėmis problemomis; siekiant užtikrinti sėkmingą šių regionų ekonomikos ir visuomenės perėjimą prie vis labiau skaitmeninės ateities ragina Komisiją teikti šiems regionams prie jų poreikių pritaikytą pagalbą, skirtą administraciniams gebėjimams, žinioms ir technologijomis grindžiamai kompetencijai stiprinti;

12.  palankiai vertina Tarybos poziciją, kuria pritariama Komisijos pripažįstamai dvejopai žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos problemai; pabrėžia dvejopos pertvarkos potencialą kuriant naujas žaliąsias ir skaitmenines darbo vietas, būtinas ekonomikai atsigauti po COVID-19 pandemijos, ir yra įsitikinęs, kad siekiant Europos žaliojo kurso ir darnaus vystymosi tikslų, nustatytų ES skaitmeninėje strategijoje „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, skaitmeninis elementas bus itin svarbus;

13.  pabrėžia, kad reikia remti ne tik klimato kaitos prevencijai (pvz., išmetamo ŠESD kiekio mažinimui efektyviai naudojant skaitmeninius išteklius ir pažangias inovacijas), bet ir prisitaikymui prie klimato kaitos skirtų skaitmeninių sprendimų kūrimą; pažymi, kad reikia kurti skaitmenines įspėjimo priemones ir programėles siekiant sumažinti neigiamą gaivalinių nelaimių (pvz., potvynių, purvo nuošliaužų, karščio bangų, miškų gaisrų ir kt.) poveikį;

Skaitmeninio atotrūkio mažinimas

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimas kaimo vietovių stebėjimo centras rinktų išsamius ir aktualius duomenis apie skaitmeninę atskirtį, kad būtų galima padėti valstybėms narėms nustatyti savo regionų ir miestų poreikius; mano, kad labai svarbu turėti naujausią informaciją apie skaitmeninimo pažangą visuose Europos regionuose, ir ragina Komisiją pateikti skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso duomenis NUTS 2 lygmeniu;

15.  pabrėžia, kad skaitmeninę atskirtį sudaro du elementai – infrastruktūros atskirtis ir įgūdžių atskirtis, kad jų atsiradimą lemia skirtingos priežastys ir kad dėl to joms įveikti turi būti taikoma skirtinga prie jų ypatumų pritaikyta politika;

16.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tebesančią skaitmeninę atskirtį valstybėse narėse ir tarp jų; yra ypač susirūpinęs dėl miesto ir kaimo skaitmeninės atskirties, susijusios su plačiajuosčio ryšio tinklų kokybe ir įperkamumu(26); primena, kad būsimomis ERPF-CF investicijomis visų pirma turėtų būti toliau prisidedama prie didelės spartos skaitmeninės infrastruktūros tinklų plėtros; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu pirmenybę reikia teikti kaimo vietovėms;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą ir pagalbą esamoms platformoms ir projektams įtraukaus ir sąžiningo skaitmeninimo srityje, nes tai yra priemonės, kuriomis visoms ES vietovėms, įskaitant atokias ir kaimo vietoves, būtų sudarytos sąlygos persikelti į 21-ąjį amžių;

18.  pažymi, kad kaimo vietovėse ir miestuose gyvenančių suaugusiųjų skaitmeninių įgūdžių atskirtis yra pasiekusi kritinę ribą, o tai daro ypač didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ši atskirtis ypač akivaizdi ir dėl to yra dar sunkiau susirasti darbą kaimo vietovėse; ragina valstybes nares investuoti į tikslines kvalifikacijos kėlimo ir švietimo priemones siekiant panaikinti skaitmeninį atotrūkį ir pabrėžia, kad šis atotrūkis, be kita ko, yra susijęs su ribotomis galimybėmis naudotis didelio pralaidumo tinklais;

19.  su didžiuliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos skaitmeninės politikos kelrodį, kuriuo siekiama ES 2030 m. skaitmeninės politikos užmojus paversti konkrečiais tikslais keturiuose pagrindiniuose sektoriuose; šie tikslai yra: įgūdžiai, saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra, įmonių skaitmeninė pertvarka ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas; prašo Komisijos reguliariai teikti pažangos šiose keturiose srityse ataskaitas;

20.  yra įsitikinęs, kad skaitmeninimas suteikia galimybę pagerinti gyvenimo kokybę ir skatinti švietimo galimybes, darbo vietų kūrimą, inovacijas ir geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą kaimo ir atsiliekančiuose regionuose ir tokiu būdu padeda priešinga linkme pasukti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas bei kovoti su protų nutekėjimu;

21.  palankiai vertina 2030 m. Skaitmeninės politikos programos tikslą, kad iki dešimtmečio pabaigos visose ES apgyvendintose vietovėse būtų įdiegtas 5G ryšys; ragina Komisiją rengiant būsimus teisės aktus skatinti priemones, kurias taikant būtų lengviau diegti 5G tinklus kaimo vietovėse, visų pirma mažinti arba panaikinti apsunkinančias administracines procedūras;

22.  pabrėžia, kad reikia panaikinti tebesančią skaitmeninę atskirtį tarp kaimo ir miesto vietovių ir plėtojant horizontaliąją strategiją pasinaudoti junglumo ir skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis kaimo vietovėse; ragina valstybes nares naudoti sanglaudos politikos, BŽŪP ir priemonės „NextGenerationEU“ išteklius Pažangiųjų kaimų strategijai po 2020 m. kurti ir plėtoti, nes tai prisidėtų prie kaimo vietovių skaitmeninimo, ekonominio potencialo stiprinimo, inovacijų ir socialinės įtraukties kaimo vietovėse bei galių kaimo bendruomenėms suteikimo įgyvendinant specialiai pritaikytus projektus, kuriais siekiama gerinti plačiajuosčio ryšio junglumą ir infrastruktūrą; vis dėlto primena, kad skaitmeninimo strategijos turėtų būti pritaikytos prie kaimo sąlygų ir įgyvendinamos įsitraukiant ir aktyviai dalyvaujant pačioms kaimo bendruomenėms, taip pat žemės ūkyje diegiant skaitmenines ir robotikos technologijas; pabrėžia, kad 2030 m. tikslas pereiti prie tvaraus žemės ūkio gali būti pasiektas skatinant naujas technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei nuolatinį žinių perdavimą kaimo vietovėms;

23.  primygtinai ragina valstybes nares kiek tik įmanoma ir kuo veiksmingiau pasinaudoti joms pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ skirtais finansiniais ištekliais, kad regionams būtų teikiama tikslinė parama, kurios jiems reikia skaitmeninei atskirčiai kaimo vietovėse ir tarp kartų įveikti; taip pat ragina valstybes nares remti itin didelio pralaidumo tinklų diegimą taikant atitinkamas viešojo finansavimo schemas vietovėse, kuriose rinkos paslaugos neteikiamos, ir pasiūlyti tarpsektorinių visapusiškų sprendimų, pvz., pažangiųjų kaimų ir kaimo inovacijų centrų iniciatyvas; remia pastangas skatinti skaitmeninimą stiprinant paramos telkimą pagal temas sanglaudos politikoje, sykiu skatinant Europos investicijų banko ir kitų plėtros bankų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į riziką, kad tinkamai neremiant pažeidžiamiausių sričių, kurios dažnai turi mažesnius pajėgumus veiksmingai planuoti ir naudoti lėšas, nors jų poreikiai didžiausi, skirtumus galima dar labiau padidinti;

24.  taip pat ragina visapusiškai įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kurios naujoji skaitmeninė finansavimo priemonė kartu su didesniu tarpvalstybiniu skaitmeniniu junglumu atliks labai svarbų vaidmenį mažinant ekonominę, socialinę ir teritorinę atskirtį ir suteiks daugybę naujų galimybių Europos regionams, įskaitant kaimo vietoves;

Įtraukus ir sąžiningas skaitmeninimas

25.  pabrėžia, kad reikalingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarus ir įtraukus skaitmeninimo procesas, nieko nepaliekant nuošalyje; pabrėžia, kad iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų teikiama parama turėtų būti prisidedama prie skaitmeninio potencialo ir inovacijų MVĮ sektoriuje plėtojimo siekiant padidinti gyventojų skaitmeninius gebėjimus ir įgūdžius ir turėtų būti skatinama įtrauktis į skaitmeninę visuomenę bei ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimas visuose ES regionuose, daugiausia dėmesio skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams;

26.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešųjų paslaugų skaitmeninimas būtų neatsiejamas nuo priemonių, kuriomis piliečiams nediskriminuojant ir netaikant apribojimų ar trukdžių būtų palengvinama prieiga prie interneto paslaugų; primena, kad sėkmingos skaitmeninės pertvarkos prielaida paremta stabilaus ir įperkamo didelio pralaidumo interneto ryšio principu;

27.  atkreipia dėmesį į problemas skaitmeninio junglumo srityje, su kuriomis susiduria periferiniai regionai, įskaitant Europos salas; mano, kad skaitmeninis junglumas yra vienas iš svarbiausių ramsčių rengiant bet kurios srities Europos salų strategiją; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų įtrauki visoms vietos bendruomenėms;

28.  susirūpinęs pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugus skaitmeninių sprendimų ir TICTM naudojimo mastui dar labiau padidėjo įvairių gyventojų grupių nelygybė, nulemta skaitmeninės atskirties; vis dėlto pabrėžia, kad skaitmeninimas taip pat gali būti naudingas socialiniu ir ekonomini požiūriu pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninę atskirtį patiriantys asmenys susiduria su dvejopa atskirtimi, nes jiems gali kilti sunkumų norint pasinaudoti mokymo galimybėmis, patekti į darbo rinką ar naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis; pabrėžia, kad pažangieji kaimai galėtų būti itin tinkamas praktinis sprendimo būdas norint padidinti kaimo vietovėse siūlomų paslaugų skaičių ir taip sumažinti esamą nelygybę;

29.  pabrėžia, kad kilus COVID-19 pandemijai skaitmeniniai sprendimai, ypač nuotolinis darbas, tapo dar svarbesni; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl būtiniausių sąžiningo nuotolinio darbo ir kitų skaitmeninių teisių darbe standartų, siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą bei deramas darbo sąlygas, įskaitant savanorišką tokio darbo pobūdį, darbo laiko, atostogų, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir kitų skaitmeninių teisių darbe laikymąsi, pvz., teisės atsijungti ir darbuotojų privatumo apsaugos, be kita ko, uždraudžiant nuotolinę stebėseną ar bet kokį kitą skaitmeninį sekimą, taip pat uždraudžiant įdarbinimo procesams naudoti dirbtinį intelektą, sykiu atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo;

30.  prašo Komisijos ir valstybių narių parengti visuotinę strategiją, kurioje visais lygmenimis būtų integruotas holistinis aspektas siekiant kovoti su socialine nelygybe ir diskriminacija skaitmeninimo ir nuotolinio bei mišraus darbo srityse, kad būtų padidintas jo teigiamas poveikis;

31.  laikosi nuomonės, kad galių piliečiams suteikimas, konsultavimasis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vietos valdžios institucijų įtraukimas yra labai svarbu tiek tinkamam planavimui, tiek sėkmingam regioninių skaitmeninių strategijų įgyvendinimui;

Mažų ir vidutinių įmonių bei viešųjų paslaugų skaitmeninimas

32.  ragina imtis tolesnių su e. valdžios veiksmų planu susijusių veiksmų siekiant šių dviejų svarbiausių tikslų: taikant priemones, suteikiančias gyventojams geresnę prieigą prie viešųjų paslaugų visose valstybėse narėse bei padedančias didinti skaidrumą, užtikrinti veiksmingą skaitmeninę pertvarką ir sumažinti biurokratiją ir tokiu būdu pagerinti piliečių gyvenimo kokybę; nustatyti priemones viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti; pabrėžia, kad vykdant šiuos veiksmus reikėtų atsižvelgti į didelį patirtį, įgytą per COVID-19 pandemiją, kai viešojo administravimo paslaugos buvo teikiamos beveik išimtinai internetu;

33.  pažymi, kad COVID-19 pandemija parodė, jog tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose paplitus TICTM mūsų visuomenė patiria didesnę kibernetinių išpuolių riziką; primena, kad nuotolinei prieigai prie privačiojo ar viešojo sektoriaus tinklų reikalingi nauji kibernetinio saugumo sprendimai;

34.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau daryti pažangą skaitmeninant viešąsias paslaugas, įskaitant mokyklas, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, viešąjį transportą, e. valdžią ir veiksmingą administravimą;

35.  pažymi, kad COVID-19 pandemija paspartino elektroninių viešųjų paslaugų ir e. sveikatos sprendimų plėtojimą; pabrėžia, kad reikia spręsti skaitmeninių įgūdžių trūkumo tarp sveikatos priežiūros specialistų problemą ir suteikti galių pacientams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems piliečiams, kad jie galėtų naudotis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis; įspėja, kad asmenys, kurie galbūt turi mažiau galimybių naudotis reikiamomis technologijomis arba jas įsigyti (vyresnio amžiaus arba nepalankioje socialinėje padėtyje esantys asmenys), gali likti nuošalyje; pabrėžia, kad būtinos viešosios investicijos, be kita ko, į darbuotojus, viešuosius skaitmeninius pasiūlymus ir iniciatyvias pagalbos priemones, siekiant visiems gyventojams užtikrinti nediskriminacinę, greitą ir kokybišką prieigą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad reikėtų pabrėžti tolesnių veiksmų švietimo ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo srityje skatinimo ir stiprinimo svarbą, ypač kaimo vietovėse; pabrėžia, kad reikia išnaudoti visą naujų skaitmeninių priemonių, technologijų ir sprendimų potencialą siekiant sveikos visuomenės;

36.  pripažįsta, kad dabar kaip niekada anksčiau svarbu užtikrinti sąžiningą ir socialiai tvarų darbą bei realų darbuotojų dalyvavimą formuojant darbo sąlygas (skaitmeninėse platformose ir visuose kituose sektoriuose), ir kad darbuotojai turi turėti demokratinės įtakos darbo valdymui; pabrėžia, kad skaitmeninimo nauda turi būti dalijamasi plačiai ir teisingai, o skaitmeninio sektoriaus darbuotojams turi būti užtikrintos tokios pačios teisės ir darbo sąlygos kaip ir kitų sektorių darbuotojams; ragina Komisiją pasiūlyti direktyvą dėl deramų darbo sąlygų ir teisių skaitmeninėje ekonomikoje;

37.  pabrėžia esminį verslininkų ir labai mažų įmonių bei MVĮ vaidmenį kuriant deramas darbo vietas, užtikrinant tvarų augimą ir kaimo plėtrą ir mano, kad viešosios investicijos įgyvendinant sanglaudos politiką ir kitas priemones visuose ES regionuose padės užtikrinti geresnę socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad galimybė gauti finansavimą yra viena iš aktualiausių daugelio labai mažų ir mažų įmonių problemų ir kad įvairių kategorijų MVĮ reikia jų poreikiams pritaikytos paramos ir paskatų ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, priklausomai nuo jų padėties ir technologijų lygio; primygtinai ragina regionus parengti į MVĮ orientuotas inovacijų strategijas, suderintas su jų mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangiosios specializacijos strategijomis;

38.  apgailestauja dėl to, kad didžioji dauguma ES MVĮ dar nevisiškai išnaudoja skaitmeninę pertvarką; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės pasinaudotų savo veiksmų programomis ir nukreiptų paramą į MVĮ, įsikūrusias vietovėse, kuriose skaitmeninė plėtra nepakankama;

39.  pažymi, kad elektroninė prekyba turi didelį potencialą kaimo MVĮ ir vietos gamintojams, nes ji didina tų MVĮ aprėptį ir mažina kliūtis, su kuriomis dėl nuolatinių geografinių arba demografinių iššūkių susiduria regionai; ragina ES regionus ir valstybes nares vykdyti bandomuosius projektus ir įgyvendinti skaitmeninimo strategijas, kad elektroninė prekyba būtų integruota į kaimo MVĮ verslo modelius;

40.  pripažįsta skaitmeninimo potencialą įmonėms (ypač MVĮ) palaikant ryšius ir atkreipia dėmesį į teigiamą skaitmeninimo poveikį teikiant socialines paslaugas, pvz., išmanaus transporto sprendimus, e. sveikatos paslaugas, internetinės bankininkystės paslaugas ir pažeidžiamų studentų poreikiams pritaikytus mokymosi sprendimus; primena, kad tuo pat metu svarbu mokyti skaitmeninių įgūdžių, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

41.  primena, kad Skaitmeninės Europos programos reglamente nustatyta, jog šios programos ir ERPF-SF sinergija turėtų būti prisidedama prie regioninių ir vietos inovacijų ekosistemų plėtojimo ir stiprinimo, pramonės pertvarkos ir visuomenės bei viešojo administravimo institucijų skaitmeninės pertvarkos;

42.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę(27) dėl ERPF-SF, visų pirma tai, kad MVĮ teikia inovacinius sprendimus susidorojant su tokiomis problemomis, kaip klimato kaita, efektyvus išteklių naudojimas ir socialinė sanglauda, ir padeda skleisti šias inovacijas visuose Europos regionuose, todėl jos yra labai svarbios ES pereinant prie tvarios ir skaitmeninės ekonomikos;

43.  susirūpinęs pažymi, kad tiek naujoms, tiek įsitvirtinusioms MVĮ sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, ir pabrėžia, kad įgūdžių trūkumas ypač didelis skaitmeninimo ir naujų technologijų srityje, nes 35 proc. darbo jėgos(28) turi menkus skaitmeninius įgūdžius arba jų neturi visai; mano, kad reikėtų imtis iniciatyvų siekiant paremti ypač didelių sunkumų patiriančias MVĮ ir ugdyti darbo jėgos gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra gyvybiškai svarbūs moderniai ekonomikai, pavyzdžiui, siekiant pritraukti ir išlaikyti skaitmeninės srities specialistus, kartu skatinant lanksčias skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybes visiems (nepriklausomai nuo užimtumo padėties, amžiaus, išsilavinimo ar profesijos);

44.  pabrėžia, kad svarbu didinti novatoriškų įmonių skaičių užtikrinant prieigą prie naujų technologijų, atitinkančių ketvirtosios pramonės revoliucijos ir tvarios ekonomikos standartus, sutelkiant privatų kapitalą, plėtojant žmogiškuosius išteklius ir remiant pažangiųjų miestų iniciatyvas;

Skaitmeniniam amžiui reikalingų įgūdžių skatinimas

45.  pabrėžia, jog būtina užpildyti skaitmeninių įgūdžių spragas visoje ES, kad visi asmenys ir įmonės galėtų kuo geriau pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis; ragina laipsniškai įgyvendinti Komisijos 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą siekiant skatinti geresnius skaitmeninimo įgūdžius, kadangi juo visiems būtų užtikrintos atitinkamos švietimo, mokymo, verslumo ir įsidarbinimo galimybės; pabrėžia svarbų valstybių narių ir regionų valdžios institucijų vaidmenį remiant kaimo valdžios institucijų pastangas formuoti ir užtikrinti skaitmeninę įtrauktį, apsaugant piliečių duomenis ir suteikiant galių žmonėms ir vietos įmonėms suteikiant jiems prieigą prie duomenų; pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turi būti ugdomi visą gyvenimą ir nuo ankstyvo amžiaus; prašo Komisijos teikti paskatų mokyklose, profesinėse mokyklose ir universitetuose remiant švietimo programas ir iniciatyvas, skirtas skaitmeninių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui didinti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ESF+ svarbą finansuojant projektus, kuriuos vykdant darbuotojams arba bedarbiams padedama įgyti naujų įgūdžių, nes vienas iš šio fondo tikslų – suteikti jiems naujų įgūdžių, kad jie galėtų sustiprinti savo poziciją esamoje darbo vietoje (kvalifikacijos kėlimas) arba pakeisti darbo vietą (perkvalifikavimas); mano, kad svarbu sukurti mišrius mokymosi modelius ir padaryti kvalifikacijos kėlimą prieinamą tiems, kurie turi tik pagrindinius skaitmeninius įgūdžius arba jų neturi visai;

46.  palankiai vertina sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos rekomendaciją, kad nesimokantys, nedirbantys ir mokyme nedalyvaujantys asmenys turėtų atlikti skaitmeninių įgūdžių testą, o nustačius spragas būtų rengiami mokymai jų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti;

47.  pažymi, kad kaimo vietovėse ir miestuose gyvenančių ir skirtingoms kartoms priklausančių žmonių skaitmeniniai įgūdžiai labai skiriasi; be to, atkreipia dėmesį į neproporcingą TICTM paplitimą tarp miestuose gyvenančių, gerai išsilavinusių paslaugų sektoriaus darbuotojų, kurie turi puikius skaitmeninius įgūdžius; pažymi, kad kaimo vietovėse trūksta galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją naudotis ESF+ ir ERPF lėšomis ir imtis priemonių šiam disbalansui pašalinti ir sudaryti galimybių įsidarbinti regionuose, kuriems gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas; pažymi, kad pažangieji kaimai galėtų būti praktinis sprendimas, nes jie į savo taikomą skaitmeninį principą „iš apačios į viršų“ įtraukia skaitmenines mokymosi priemones;

48.  pabrėžia, kad e. įgūdžių skatinimas ir plėtojimas atlieka esminį vaidmenį kuriant didesnius darbo rinkos pajėgumus, skatinant socialinę įtrauktį, remiant technologinę įvairovę ir kuriant užimtumo galimybes, ypač kaimo vietovėse ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose; ragina Komisiją sustiprinti pastangas sprendžiant skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą, pasitelkus Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koaliciją užmezgant ryšius su visais suinteresuotaisiais subjektais;

49.  pažymi, kad ESF+, į kurį daroma nuoroda apibrėžiant Bendrųjų nuostatų reglamento 4-ąjį politikos tikslą (4 PT), apima konkretų tikslą, kurį sudaro skaitmeniniai įgūdžiai, įtrauktis ir mokymo sistemos, įskaitant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą;

50.  pabrėžia, kad Europos įgūdžių darbotvarkėje raginama investuoti į didelį socialinį poveikį turinčią infrastruktūrą, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą, pasitelkiant ERPF-SF ir programą „InvestEU“; pabrėžia, kad į skaitmeninę infrastruktūrą pasitelkiant ERPF-SF ir programą „InvestEU“ būtina investuoti remiantis iniciatyvomis, kuriomis skatinami skaitmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planu;

51.  pakartoja, kad demografinių pokyčių keliamų problemų sprendimas yra vienas svarbiausių ES uždavinių ir kad rengiant ir įgyvendinant programas jam turėtų būti teikiama pirmenybė; atsižvelgdamas į tai primena, kad vienas iš pagrindinių 2021–2027 m. ERPF-SF nustatytų tikslų yra remti geografinio ar demografinio pobūdžio sunkumų turinčias miesto ir kaimo vietoves, o valstybės narės turi skirti ES finansinę paramą projektams, kuriais skatinama skaitmeninė plėtra atitinkamuose regionuose ir IRT junglumas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad ypatingą paramą reikėtų teikti NUTS 3 lygio vietovėms arba vietos administracinių vienetų grupėms, kurių gyventojų tankis yra mažesnis nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre arba kurių vidutinis metinis gyventojų skaičius 2007–2017 m. sumažėjo daugiau kaip 1 proc. ir dėl to turėtų būti atliekamas specialus regioninis ir nacionalinis vertinimas;

52.  palankiai vertina tai, kad pradėta vykdyti Teisingos pertvarkos fondo veikla ir kad daug dėmesio skiriama mokymui ir įgūdžiams; palankiai vertina tai, kad šio fondo lėšas galima investuoti į socialinę infrastruktūrą, pvz., mokymo centrus, kad ne vėliau kaip 2050 m. visuose regionuose, pereinančiuose prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, būtų užtikrintos geresnės darbo galimybės ir kokybiškas užimtumas, ir pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams; ragina Komisiją įvertinti, ar pasitelkus atnaujintą Teisingos pertvarkos fondą būtų tikslinga ir įmanoma spręsti dabartinius uždavinius;

53.  ragina valstybes nares ir jų valdymo institucijas palengvinti ir supaprastinti kaimo vietovių galimybes pasinaudoti ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis; mano, jog būtina užtikrinti, kad visi atitinkami instituciniai subjektai būtų atidžiai stebimi, kaip jie naudoja ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas teritoriniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad šios lėšos regionams būtų paskirstytos teisingai;

54.  yra susirūpinęs dėl to, kad daug viešųjų sutarčių dėl skaitmeninių programų bus paskirstyta paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, o tai gali pakenkti kaimo vietovių gebėjimui gauti ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, nes kaimo vietovės yra tradiciškai silpnesnės gebėjimų ugdymo ir techninės paramos aspektais planuojant ir panaudojant ES lėšas;

55.  ragina Komisiją ir Tarybą skubiai įgyvendinti Tarybos išvadas dėl vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių, dalyvavimo ir gerovės skaitmeninimo amžiuje, įskaitant skaitmeninės platformos, skirtos dalyvavimui ir savanoriškai veiklai išėjus į pensiją, sukūrimą ir kartų mainų bei ryšių skatinimą;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.

(1) OL L 231, 2021 6 30, p. 159. (2) OL L 231, 2021 6 30, p. 60. (3) OL L 231, 2021 6 30, p. 94. (4) OL L 231, 2021 6 30, p. 21. (5) OL L 437, 2020 12 28, p. 30. (6) OL L 231, 2021 6 30, p. 1. (7) OL L 107, 2021 3 26, p. 30. (8) OL L 166, 2021 5 11, p. 1. (9) Rissola G., Kune H., Martinez P., „Innovation Camp Methodology Handbook: realising the potential of the entrepreneurial discovery process for territorial innovation and development“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas. (10) Arregui Pabollet, E et al., The Changing nature of work and skills in the digital age, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas. (11) Dijkstra, L., Poelman, H., Rodríguez-Pose, A., The Geography of EU Discontent, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas. (12) OL C 15, 2022 1 12, p. 204. (13) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (14) OL C 494, 2021 12 8, p. 26. (15) OL C 15, 2022 1 12, p. 125. (16) 2020 m. birželio 11 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI)“ (SWD(2020)0111). (17) SWD(2020)0111. (18) Negreiro, M., Madiega, T., Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Digital Transformation („Skaitmeninė pertvarka“), 2019 m. birželio mėn. (19) Tarybos išvadų dėl nuotolinio darbo organizuojant darbą per atstumą projekto 17 punktas. (20) 2020 m. gegužės mėn. Komisijos darbinis dokumentas „Galimybės dirbti nuotolinį darbą ir COVID-19 krizė: nauja skaitmeninė atskirtis?“ (Teleworkability and the COVID-19 crisis: a new digital divide?). (21) Europos lyčių lygybės institutas, Work-life balance in the ICT sector – Women in the ICT sector („Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra IRT sektoriuje. Moterys IRT sektoriuje“). (22) Komisijos Jungtinis tyrimų centras, politinis pranešimas Telework in the EU before and after the COVID-19: where we were, where we head to („Nuotolinis darbas ES prieš ir po COVID-19. Iš kur atėjome, kur einame“), 2020 m. (23) The State of European Tech report 2020. (24) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (25) Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 1 dalies a punktas. (26) Negreiro, M., Europos Parlamento tyrimų tarnyba, The rise of digital health technologies during the pandemic, 2021 m. balandžio mėn. (27) Europos Audito Rūmai, pranešimas spaudai, European funding for boosting SME competitiveness being probed by EU auditors,2020 m. spalio 14 d. (28) Europos Audito Rūmai, EU actions to address low digital skills, 2021 m. vasario mėn.