2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/118/EB ir Direktyva (ES) 2020/262 (nauja redakcija) dėl neapmokestinamų prekių parduotuvių, esančių Lamanšo sąsiaurio tunelio Prancūzijos terminale (COM(2021)0817 – C9-0016/2022 – 2021/0418(CNS))

P9_TA(2022)0060 A9-0035/2022

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0817),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0016/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0035/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (14754/2021 – C9-0456/2021 – 2018/0005(CNS))

P9_TA(2022)0061 A9-0036/2022

(Speciali teisėkūros procedūra: pakartotinė konsultacija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (14754/2021),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0020),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. poziciją(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba vėl kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0456/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 ir 84 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0036/2022),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 11, 2020 1 13, p. 211.

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D077486/02 – 2021/3057(RSP))

P9_TA(2022)0062 B9-0126/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D077486/02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 m. liepos 8 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. rugpjūčio 16 d.(3),

–  atsižvelgdamas į ankstesnę savo rezoliuciją, kuria prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2018 m. rugsėjo 19 d. Belgijoje įsisteigusi bendrovė BASF Agricultural Solutions Belgium NV, kuri yra Vokietijoje įsisteigusios bendrovės BASF SE filialas, bendrovės BASF Agricultural Solutions Seed US LLC (toliau – pareiškėjas), įsisteigusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, vardu pateikė prašymą leisti pateikti rinkai maistą, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kuriuose yra arba kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811, (toliau – GM medvilnė) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės arba kurie iš jos sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2021 m. liepos 8 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM medvilnei ir ši nuomonė buvo paskelbta 2021 m. rugpjūčio 16 d.;

C.  kadangi GM medvilnė buvo sukurta siekiant suteikti toleranciją glifosatui ir HPPD inhibitorių herbicidams(5); kadangi HPPD inhibitorių herbicidams priklauso tokie herbicidai kaip izoksaflutolas, mezotrionas ir tembotrioninas;

D.  kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius; kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos(6); kadangi medvilnę žmonės taip pat vartoja medvilnės miltų pavidalu;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013(7) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

F.  kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(8); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotos medvilnės pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir HPPD inhibitorių herbicidų kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

G.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletas recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų patvirtina glifosato kancerogeninį potencialą(9);

H.  kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrinių augalų požiūriu, riziką vartotojams(10);

I.  kadangi, remiantis Sąjungoje patvirtinta klasifikavimo ir ženklinimo sistema, izoksaflutolas yra labai toksiškas vandens organizmams ir įtariama, kad jis kenkia negimusiam kūdikiui(11); kadangi rizikos vertinimo tikslais auginant genetiškai modifikuotą medvilnę buvo naudojamas tik izoksaflutolas; tačiau kadangi HPPD inhibitorių herbicidams priklauso įvairūs herbicidai, įskaitant mezotrioną, kuris, pasak EFSA, gali būti laikomas endokrininę sistemą ardančia medžiaga(12);

J.  kadangi, remiantis nepriklausoma moksline analize(13), dėl papildomuose herbiciduose naudojamų veikliųjų sudedamųjų dalių veikimo būdo tikėtina, kad šių herbicidų naudojimas sukels augalų stresinį atsaką, taigi gali daryti poveikį genų ekspresijai ir pačių augalų sandarai;

K.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų skilimo produktų (metabolitų) sudėčiai, tad ir jų toksiškumui(14);

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

L.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(15); kadangi šios kritiškos pastabos apima teiginius, kad, remiantis pateiktais įrodymais, neįmanoma padaryti išvados dėl lyginamojo GM medvilnės vertinimo arba jos saugumo, kad GM medvilnės auginimas daro didesnį su glifosatu susijusį poveikį trečiųjų šalių veiklos vykdytojams ir dėl šio poveikio dabar ginčijamasi, tačiau jis gali būti ir priešingas, kad apie toksikologiją pateiktos informacijos ir duomenų nepakanka ir kad stebėsenos planas nėra susijęs su stebėsenos veikla, susijusia su atitinkamais apsaugos tikslais;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

M.  kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą(16); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių(17); kadangi leidus importuoti GM medvilnę padidėtų šio glifosatu ir HPPD inhibitorių herbicidais apdorojamo kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojams ir aplinkai, susijusio su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.  kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai(18);

O.  kadangi 2021 m. Meksikoje atliktame ir mokslininkų recenzuotame tyrime įrodytas fiziologinis, metabolinis ir ekologinis transgenų introgresijos poveikis(19) laukinėje medvilnėje ir, inter alia, nustatyta, kad cp4-epsps (glifosatui tolerantiškų) genų ekspresija laukinėje medvilnėje gamtinėmis sąlygomis pakeitė ekstraflorinio nektaro sekrecijos kiekius, todėl tai yra susiję su skirtingomis skruzdžių rūšimis, taip pat žala žolėdžiams(20); kadangi tyrime nurodyta, kad „norėdami in-situ išsaugoti laukinių giminingų rūšių pirminį genofondą, privalome dirbti siekdami nustatyti ekologinius ir raidos procesus, kuriems poveikį daro šių transgenų buvimas ir išlikimas tarp populiacijos individų“ ir kad „nustačius šiuos genus, galima netrukus parengti rizikos mažinimo strategijas, kad būtų sumažintas žalos mastas“; kadangi veiksmingiausia strategija transgenų introgresijai ir susijusiai rizikai laukinei populiacijai ir biologinei įvairovei mažinti, laikantis apsaugos principo, būtų susijusi visų pirma su transgeninių javų auginimu;

P.  kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(21); kadangi GM medvilnės importas neturėtų būti leidžiamas atsižvelgiant į tai, kad jos auginimas ir su tuo susijusi transgenų introgresija gali sutrikdyti trapią ekologinę laukinės medvilnės ekosistemų sąveiką;

Q.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

R.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

S.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

T.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 23 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

U.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

V.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(22);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(23) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimų naudoti herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus kultūrinius augalus, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti herbicidų liekanas, atsiradusias dėl tokių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(24); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

6.  ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

7.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo(25);

8.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(26), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

9.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-ES-2018/154), https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/6781. (4) –––––––––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119 , kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0080);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0081);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0334);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0335);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0336).2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0024). –2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0025). (5) EFSA nuomonė, p. 1. (6) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614× T304-40 × GHB119 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška Nr. EFSA-GMO-NL-2014-122), EFSA leidinys, 2018 m.; 16(7):5349, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5349, p. 22. (7) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1). (8) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn.; 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. - the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1) tomas, https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (9) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610 ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/. (10) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(11):4302, p. 3, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302. (11) https://echa.europa.eu/substance-information/-/substanceinfo/100.114.433 (12) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido mezotriono rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros. EFSA leidinys, 2016 m.; 14(3):4419, p. 3, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2016.4419. (13) Testbiotech pastaba dėl mokslinės nuomonės dėl BASF atlikto genetiniu inžineriniu būdu sukurtos medvilnės GHB881 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-ES-2018-154), https://www.testbiotech.org/content/testbiotech-comment-cotton-ghb881. (14) Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA pagrįstoje nuomonėje „Esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį“, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263. (15) Valstybių narių pastabos, su jomis galima susipažinti EFSA klausimų registre: https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions. (16) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx (17) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/ (18) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906 (19) Transgenų introgresija yra nuolatinė transgenų integracija iš transgeninių javų į gamtinę populiaciją vykdant kryžminį apdulkinimą. (20) V. Vázquez-Barrios, K. Boege, T. G. Sosa-Fuentes, P. Rojas, A. Wegier, „Ongoing ecological and evolutionary consequences by the presence of transgenes in a wild cotton population“, Scientific Reports 11, 2021 m., 1959, https://doi.org/10.1038/s41598-021-81567-z. (21) Biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03. (22) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (23) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (24) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf (25) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis. (26) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0364.

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D077485/02 – 2021/3058(RSP))

P9_TA(2022)0063 B9-0127/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D077485/02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 m. gegužės 5 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. birželio 17 d.(4),

–  atsižvelgdamas į ankstesnę savo rezoliuciją, kuria prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2012 m. gegužės 15 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ Jungtinėse Amerikos Valstijose įsisteigusios bendrovės „Pioneer Hi-Bred International Inc.“ (toliau – pareiškėjas) vardu Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė prašymą leisti pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų (toliau – GM aliejiniai rapsai), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti; kadangi šis prašymas apėmė ir produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti ne maistui ar pašarams, o kitais tikslais, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2021 m. gegužės 5 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo naudoti GM aliejinius rapsus, kuri buvo paskelbta 2021 m. birželio 17 d.;

C.  kadangi GM aliejinių rapsų ląstelės ekspresuoja baltymo glifosato acetiltranferazės geną GAT4621 ir dėl to jie yra atsparūs glifosatui(6);

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

D.  kadangi įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

E.  kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(7); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai bus apdorojami didesnėmis glifosato dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifosato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

F.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletas recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų patvirtina glifosato kancerogeninį potencialą(8);

G.  kadangi, EFSA teigimu, nėra toksikologinių tyrimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti metabolitų N-acetil-glifosato ir amino metilo fosfoninės rūgšties N-acetilo, kurie yra aktualūs naudojant į Sąjungą importuojamus genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių rūšių augalus, rizikos vartotojams vertinimą(9);

H.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis ir todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui(10);

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

I.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(11); kadangi tose kritinėse pastabose teigiama, kad kai kuriais atvejais atliekant GM aliejų rapsų rizikos vertinimą taikyti metodai skyrėsi nuo rekomenduojamų EFSA gairėse, o tai reiškia, kad rizikos vertinimas turi aiškių trūkumų ir kad negalima padaryti jokių tvirtų išvadų dėl saugumo, taip pat jose teigiama, kad nepakanka duomenų, kurie patvirtintų tyrimo vietovių reprezentatyvumą, atsižvelgiant į įvairias aplinkos sąlygas, kuriomis komerciniais tikslais auginami į Sąjungą importuojami aliejiniai rapsai; kad neįvertinta glifosato liekanų ir glifosato metabolitų koncentracija glifosatu apdorotuose GM aliejiniuose rapsuose; kad negalima patvirtinti GM aliejinių rapsų saugumo neturint informacijos apie glifosato, N-acetil-glifosato ir jo metabolitų koncentraciją ir kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad acetilintas glifosatas nėra toksiškas;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

J.  kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą(12); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių(13); kadangi leidus importuoti GM aliejinius rapsus padidėtų šio glifosatu apdorojamo kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

K.  kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai(14);

L.  kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(15);

M.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

N.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

O.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

P.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 23 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

Q.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

R.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(16);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(17) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimų naudoti herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus kultūrinius augalus, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti herbicidų liekanas, atsiradusias dėl tokių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant poveikį pačiam genetiškai modifikuotam augalui;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(18); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

6.  ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

7.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo(19);

8.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(20), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

9.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 157, 2013 6 8, p. 1. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška Nr. EFSA-GMO-NL-2012/109), EFSA leidinys 2021, 19(4):6424, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/6610 (5) –––––––––––––––—–––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);– 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0080);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0081);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0334);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0335);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0336); –2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0025). (6) EFSA nuomonė, p. 1. (7) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (8) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610 ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/. (9) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys 2015 m.; 13(11):4302, p. 3, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302. (10) Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA pagrįstoje nuomonėje „Esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį“, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263. (11) Valstybių narių pastabos, su kuriomis galima susipažinti prisijungus prie EFSA klausimų registro, https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions. (12) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx (13) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/ (14) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906 (15) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03. (16) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (17) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (18) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf. (19) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis. (20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0364.

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją (2020/2268(INI))

P9_TA(2022)0064 A9-0022/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 11, 12, 39, 40, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, ypač į jos 1 ir 2 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1965 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 2131 (XX) „Deklaracija dėl nepriimtino kišimosi į valstybių vidaus reikalus ir jų nepriklausomybės ir suverenumo apsaugos“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16 ir 17 straipsnius, ir jos Protokolą, ypač į jo 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. savo rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(1), ir į 2019 m. kovo 13 d. savo rekomendacijas dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. savo rezoliuciją dėl kibernetinės gynybos(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2018 m. gruodžio 5 d. bendrą komunikatą „Kovos su dezinformacija veiksmų planas“ (JOIN(2018)0036) ir 2019 m. birželio 14 d. bendrą komunikatą „Kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita“ (JOIN(2019)0012),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 23 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą dėl Penktosios pažangos ataskaitos dėl 2016 m. Bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos ir 2018 m. bendro komunikato „Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra“ įgyvendinimo (SWD(2021)0729),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos veiksmų planą (COM(2020)0790),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM(2020)0784),

–  atsižvelgdamas į Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. savo rezoliuciją dėl Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir 2021 m. Gaires dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo (COM(2021)0262), taip pat į 2021 m. spalio mėn. Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės paskelbtas rekomendacijas dėl naujo Kovos su dezinformacija praktikos kodekso,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 09/2021 „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo (COM(2020)0829) ir į siūlomą direktyvos priedą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema,(5) (TUI tikrinimo reglamentas) ir į 2020 m. kovo mėn. TUI tikrinimo reglamento gaires (C(2020)1981),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ (JOIN(2020)0018),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės teisės komisijos Straipsnius dėl valstybių atsakomybės už tarptautinius neteisėtus veiksmus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. ES 5G tinklų kibernetinio saugumo rizikos mažinimo priemonių rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013(6),

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais paprašytus parengti tyrimus, informacinius pranešimus ir išsamias analizes,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 8 d. vykusį Frances Haugen klausymą, kurį surengė Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas kartu su kitais komitetais,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties(7),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 16-ąjį DVT, kuriuo siekiama skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį ir ketinimų raštą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 10 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Mūsų bendra darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimą iš dalies pakeisti Baltarusijai taikomą sankcijų režimą, siekiant išplėsti įtraukimo į sąrašą kriterijus, kad jie būtų nukreipti į asmenis ir subjektus, kurie organizuoja Baltarusijos režimo vykdomus hibridinius išpuolius ir išnaudoja žmones, arba prie jų prisideda,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. savo sprendimą dėl specialiojo komiteto dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų laiko nustatymo(8), priimtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais pranešimą (A9-0022/2022),

A.  kadangi užsienio šalių kišimasis yra sunkus visuotinių vertybių ir principų, kuriais grindžiama Sąjunga, pvz., žmogaus orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų, pažeidimas;

B.  kadangi užsienio šalių kišimasis, manipuliavimas informacija ir dezinformacija yra piktnaudžiavimas pagrindinėmis žodžio ir informacijos laisvėmis, kaip nustatyta Chartijos 11 straipsnyje, ir kelia grėsmę šioms laisvėms, taip pat kenkia demokratiniams procesams ES ir jos valstybėse narėse, pvz., laisvų ir sąžiningų rinkimų rengimo principui; kadangi užsienio šalių kišimosi tikslas yra iškraipyti ar klaidingai pateikti faktus, dirbtinai išpūsti vienpusiškus argumentus, diskredituoti informaciją, taip siekiant pažeminti politinį diskursą, ir galiausiai pakirsti pasitikėjimą rinkimų sistema, taigi, ir pačiu demokratiniu procesu;

C.  kadangi Rusija, siekdama 2022 m. vasario 24 d. pradėto agresyvaus karo prieš Ukrainą išvakarėse ir jo metu klaidinti šalyje gyvenančius savo piliečius ir tarptautinę bendruomenę, tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tiek socialinės žiniasklaidos platformose platina beprecedenčio piktavališkumo bei masto dezinformaciją ir tai įrodo, kad net informaciją galima panaudoti kaip ginklą;

D.  kadangi imantis bet kokių veiksmų prieš užsienio šalių kišimąsi ir manipuliavimą informacija turi būti paisoma pagrindinių žodžio ir informacijos laisvių; kadangi ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) atlieka labai svarbų vertinant pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant Chartijos 11 straipsnį, kad būtų išvengta neproporcingų veiksmų; kadangi subjektai, vykdantys užsienio šalių kišimąsi ir manipuliavimą informacija, piktnaudžiauja šiomis laisvėmis savo naudai, todėl labai svarbu stiprinti prevencinę kovą su užsienio šalių kišimusi ir manipuliavimu informacija, nes demokratiją kuria informacija pagrįstus sprendimus priimantys žmonės;

E.  kadangi esama įrodymų, kad piktavališki užsienio šalių, pvz., Rusijos, Kinijos ir kitų valstybių, valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai manipuliuoja informacija ir naudoja kitokią kišimosi į demokratinius procesus ES taktika; kadangi šie išpuoliai, kurie yra hibridinio karo strategijos dalis ir yra tarptautinės teisės pažeidimas, klaidina piliečius, sužadina jiems apgaulingų iliuzijų ir daro poveikį jų balsavimo elgesiui, stiprina nesantaiką kurstančias diskusijas, skaldo, poliarizuoja visuomenės pažeidžiamumą ir juo naudojasi, skatina neapykantą kurstančias kalbas, pablogina pažeidžiamų grupių, kurios labiau linkusios tapti dezinformacijos aukomis, padėtį, iškraipo demokratinių rinkimų ir referendumų vientisumą, kursto nepasitikėjimą nacionalinėmis vyriausybėmis, valdžios institucijomis ir liberaliąja demokratine tvarka ir siekia destabilizuoti Europos demokratiją, todėl kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir suverenitetui;

F.  kadangi užsienio šalių kišimasis yra elgesio modelis, kuris kelia pavojų arba gali neigiamai paveikti vertybes, demokratines procedūras, politinius procesus, valstybių ir piliečių saugumą ir gebėjimą susidoroti su išskirtinėmis situacijomis; kadangi toks kišimasis yra manipuliacinio pobūdžio ir vykdomas bei finansuojamas tyčia ir koordinuotai; kadangi už tokį kišimąsi atsakingi subjektai, įskaitant jų įgaliotinius savo teritorijoje ir už jos ribų, gali būti valstybiniai arba nevalstybiniai ir jiems kišimąsi iš užsienio šalių dažnai padeda vykdyti politiniai bendrininkai valstybėse narėse, kurie dėl palankesnių užsienio strategijų gauna politinės ir ekonominės naudos; kadangi užsienio subjektų naudojimasis vietos įgaliotiniais ir bendradarbiavimas su vidaus sąjungininkais sulieja ribas tarp užsienio šalių ir vidaus kišimosi;

G.  kadangi užsienio šalių kišimosi taktika yra įvairių formų, įskaitant dezinformaciją, informacijos slopinimą, manipuliavimą socialinės žiniasklaidos platformomis, jų algoritmais, nustatytomis sąlygomis ir reklamos sistemomis, kibernetinius išpuolius, įsilaužimą ir informacijos nutekinimą siekiant gauti prieigą prie rinkėjų informacijos ir kištis į rinkimų proceso teisėtumą, grasinimus žurnalistams, tyrėjams, politikams ir pilietinės visuomenės organizacijų nariams ir jų persekiojimus, slaptą lėšų aukojimą ir paskolas politinėms partijoms, kampanijoms, siekiančioms naudoms tam tikriems kandidatams, organizacijoms ir žiniasklaidos priemonėms, melagingos ar įgaliotosios žiniasklaidos priemones ir organizacijas, elito verbavimą ir įtraukimą, „nešvarius“ pinigus, išgalvotus asmenis ir tapatybes, spaudimą vykdyti autocenzūrą, piktavališką istorinių, religinių ir kultūrinių naratyvų eksploatavimą, spaudimą švietimo ir kultūros institucijoms, kritinės infrastruktūros kontroliavimą, spaudimą ES gyvenantiems užsienio šalių piliečiams, migrantų kaip ginklo naudojimą ir šnipinėjimą; kadangi šios taktikos dažnai yra naudojamos kartu, taip siekiant didesnio poveikio;

H.  kadangi manipuliavimas informacija ir dezinformacijos skleidimas gali būti naudingas valstybinių ir nevalstybinių subjektų bei jų įgaliotinių ekonominiams interesams ir sukurti ekonominę priklausomybę, kuria galima naudotis siekiant politinių tikslų; kadangi nekinetinės tarptautinės konkurencijos pasaulyje užsienio šalių kišimasis gali būti pagrindinė priemonė siekiant destabilizuoti ir susilpninti tikslinius partnerius arba sustiprinti savo konkurencinį pranašumą sukuriant įtakos kanalus, priklausomybę nuo tiekimo grandinės, taikant šantažą ar prievartą; kadangi dezinformacija daro tiesioginę ir netiesioginę ekonominę žalą, kuri nebuvo sistemingai vertinama;

I.  kadangi klaidinga informacija yra patikrinamai melaginga informacija, kuria nesiekiama sukelti žalos, o dezinformacija yra patikrinamai melaginga ar klaidinanti informacija, kuri yra tyčia sukurta, pateikiama arba platinama siekiant pakenkti ar padaryti galimą kenksmingą poveikį visuomenei, siekiant suklaidinti visuomenę arba tam tikros ekonominės naudos;

J.  kadangi ES reikia susitarti dėl bendrų ir išsamių apibrėžčių ir metodikos, siekiant pagerinti bendrą supratimą apie grėsmes ir parengti atitinkamus ES standartus, skirtus geriau jas priskirti ir į jas reaguoti; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) šioje srityje atliko daug darbo; kadangi šios apibrėžtys turi užtikrinti neveiklumą išorės kišimuisi ir pagarbą žmogaus teisėms; kadangi bendradarbiavimas su bendraminčiais atitinkamuose tarptautiniuose forumuose siekiant susitarti dėl bendrų užsienio šalių kišimosi apibrėžčių ir taip nustatyti tarptautines normas ir standartus, yra itin svarbus; kadangi ES turėtų imtis iniciatyvos ir nustatyti aiškias tarptautines taisykles dėl užsienio šalių kišimosi priskyrimo;

Būtinybė parengti suderintą kovos su užsienio šalių kišimusi strategiją

K.  kadangi visame pasaulyje daugėja bandymų kištis iš užsienio, jie tampa sistemingesni ir sudėtingesni, pasikliaujama plačiu mastu naudojant dirbtinį intelektą (DI) ir mažinant priskyrimo galimybes;

L.  kadangi ES ir jos valstybių narių pareiga yra ginti visus piliečius ir infrastruktūrą, taip pat savo demokratines sistemas nuo mėginimų kištis iš užsienio; kadangi, vis dėlto, atrodo, jog ES ir jos valstybėms narėms trūksta tinkamų ir pakankamų priemonių, kad galėtų geriau užkirsti kelią šioms grėsmėms, jas aptikti, priskirti ir su jomis kovoti bei joms įvesti sankcijas;

M.  kadangi daugeliui politikos formuotojų ir apskritai piliečių apskritai trūksta informacijos apie šių problemų realijas, o tai gali netyčia prisidėti prie tolesnio pažeidžiamumo; kadangi dezinformacijos kampanijų problema nėra tarp svarbiausių Europos politikos formuotojų darbotvarkės klausimų; kadangi INGE specialiojo komiteto klausymai ir darbas padėjo viešai pripažinti šias problemas ir jas apibūdinti bei iš tiesų apibrėžė Europos diskusijas dėl užsienio šalių kišimosi; kadangi ilgalaikės užsienio šalių pastangos skleisti dezinformaciją jau prisidėjo prie dezinformacijos šalyse plitimo;

N.  kadangi labai svarbu, kad institucijos ir nepriklausomi analitikai ir faktų tikrintojai tikruoju laiku skaidriai stebėtų užsienio šalių kišimosi padėtį, imtųsi veiksmingai koordinuoti savo veiksmus keistųsi informacija, taip siekiant imtis tinkamų veiksmų ne tik siekiant suteikti informaciją apie vykdomus piktavališkus išpuolius, bet ir kovoti su jais; kadangi taip pat reikia skirti dėmesio siekiant sudaryti vadinamuosius visuomenės žemėlapius, nustatyti pažeidžiamiausias bei imliausias užsienio šalių manipuliavimui ir dezinformacijai sritis bei pašalinti šias pažeidžiamumo priežastis;

O.  kadangi siekiant svarbiausio ES gynybos prioriteto, t. y. užtikrinti ES piliečių atsparumą užsienio šalių kišimuisi ir manipuliavimui informacija ir atitinkamą pasirengimą, reikia laikytis ilgalaikio ir visą visuomenę apimančio požiūrio, pradedant nuo išsilavinimo ir ugdant sąmoningumą šių problemų klausimais ankstyvame etape;

P.  kadangi būtina bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus administraciniu lygmeniu ir tarp sektorių tarp valstybių narių, ES lygmeniu ir su tokių pačių pažiūrų šalimis, taip pat su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, taip siekiant nustatyti pažeidžiamas vietas, nustatyti išpuolius ir juos neutralizuoti; kadangi reikia skubiai suderinti grėsmių suvokimą su nacionaliniu saugumu;

Atsparumo didinimas pasitelkiant informuotumą apie padėtį, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, informacinį raštingumą, žiniasklaidos pliuralizmą, nepriklausomą žurnalistiką ir švietimą

Q.  kadangi informuotumas apie padėtį, tvirtos demokratinės sistemos, stiprus teisinės valstybės principas, dinamiška pilietinė visuomenė, ankstyvieji įspėjimai ir grėsmių vertinimas yra pirmi žingsniai kovojant su manipuliavimu informacija ir kišimusi; kadangi, nepaisant visos pažangos, padarytos ugdant sąmoningumą užsienio šalių kišimosi klausimais, daugelis žmonių, įskaitant politikos formuotojus ir valstybės tarnautojus, dirbančius srityse, į kurias gali būti taikomasi, vis dar nesuvokia rizikos, susijusią su užsienio šalių kišimusi, ir nežino, kaip su ja kovoti;

R.  kadangi kokybiška, tvariai ir skaidriai finansuojama ir nepriklausoma naujienų žiniasklaida ir profesionali žurnalistika yra labai svarbios žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir teisinės valstybės principo požiūriu, todėl jos yra demokratijos ramstis ir geriausias dezinformacijos priešnuodis; kadangi kai kurie užsienio subjektai naudojasi Vakarų žiniasklaidos laisve dezinformacijai skleisti; kadangi profesionali žiniasklaida ir tradicinė žurnalistika, kaip kokybiškos informacijos šaltinis, skaitmeniniame amžiuje išgyvena sudėtingus laikus; kadangi kokybiškas žurnalistinis išsilavinimas ir mokymas ES ir už jos ribų yra būtini siekiant teikti vertingą žurnalistinę analizę ir laikytis aukštų redakcinių standartų; kadangi ES turi toliau remti žurnalistiką skaitmeninėje aplinkoje; kadangi mokslu grindžiama komunikacija turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

S.  kadangi redakciniu požiūriu nepriklausoma viešoji žiniasklaida yra itin svarbi ir nepakeičiama teikiant plačiajai visuomenei kokybiškas ir nešališkas informavimo paslaugas ir turi būti saugoma nuo piktavališko duomenų perėmimo ir stiprinama kaip esminis kovos su dezinformacija ramstis;

T.  kadangi įvairūs suinteresuotieji subjektai ir institucijos užsienio šalių kišimuisi analizuoti taiko skirtingas metodikas ir apibrėžtis, nes visi jie yra skirtingai suprantami, ir kadangi šie skirtumai gali trukdyti palyginamai stebėti, analizuoti ir vertinti grėsmės lygį, o tai apsunkina bendrus veiksmus; kadangi siekiant pagerinti bendrą grėsmių analizę, reikia ES apibrėžties ir metodikos;

U.  kadangi siekiant tinkamai spręsti problemą reikia papildyti terminiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama turiniui, pvz., netikroms, neteisingoms ar klaidinančioms naujienoms, klaidinančiai informacijai ir dezinformacijai, sukuriant tokią terminiją, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas elgesiui; kadangi reikėtų suderinti šią terminiją ir rūpestingai jos laikytis;

V.  kadangi vaikams ir suaugusiesiems skirti mokymai žiniasklaidos, skaitmeninio raštingumo ir sąmoningumo ugdymo srityse yra svarbios priemonės siekiant, kad piliečiai būtų atsparesni mėginimams kištis į informacinę erdvę ir vengtų manipuliavimo ir poliarizavimo; kadangi apskritai aukštu gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis pasižyminčios visuomenės yra atsparesnės užsienio šalių kišimuisi; kadangi žurnalistiniai darbo metodai, pvz., konstruktyvi žurnalistika, galėtų padėti sustiprinti piliečių pasitikėjimą žurnalistika;

W.  kadangi manipuliavimas informacija gali būti įvairių formų, pvz., dezinformacijos ir visiškai netikrų naujienų skleidimas, faktų, naratyvų ir nuomonių iškraipymas, tam tikros informacijos ar nuomonių slopinimas, informacijos ištraukimas iš konteksto, manipuliavimas žmonių jausmais, neapykantos kalbos skatinimas, kai kurių nuomonių skatinimas kitų sąskaita ir priekabiavimas prie žmonių siekiant juos nutildyti arba engti; kadangi vienas iš manipuliavimo informacija tikslų – sukurti chaosą, kad piliečiai būtų skatinami nebepasitikėti senaisiais ir naujaisiais informacijos valdytojais; kadangi tarp žodžio laisvės ir neapykantą kurstančios kalbos bei dezinformacijos skatinimo yra riba, kurios nereikėtų peržengti;

X.  kadangi Azerbaidžanas, Kinija, Turkija ir Rusija (ir ne tik jos) ėmėsi veiksmų prieš žurnalistus ir oponentus Europos Sąjungoje, kaip antai Azerbaidžano tinklaraštininko ir oponento Mahammado Mirzali atvejis Nante arba Turkijos žurnalisto Erko Acarerio atvejis Berlyne;

Y.  kadangi yra konkrečių įrodymų, kad prieš ES demokratinius procesus rengiamos dezinformacijos kampanijos ir jas naudojant kišamasi į šiuos procesus, taip pradedant kovą su demokratiniais idealais ir pagrindinėmis teisėmis; kadangi dezinformacija, susijusi su tokiomis temomis (bet jomis neapsiribojant), be kita ko, apimančiomis lytį, LGBTIQ+, lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, taip pat mažumas, yra tam tikra dezinformacijos forma, kelianti grėsmę žmogaus teisėms, kenkianti skaitmeninėms ir politinėms teisėms, taip pat tokios dezinformacijos objektų saugai ir saugumui, skaldo valstybes nares ir kelia jų nesutarimus; kadangi per rinkimų kampanijas prieš politines kandidates moteris dažniausiai neproporcingai nukreipiami seksistiniai naratyvai, kuriais siekiama atgrasyti moteris nuo dalyvavimo demokratiniuose procesuose; kadangi šių dezinformacinių kampanijų vykdytojai, prisidengdami „tradicinių“ arba „konservatyvių“ vertybių propagavimu, sudaro strateginius aljansus su vietos partneriais, kad gautų prieigą prie vietos žvalgybos informacijos, ir pranešama apie tai, kad tokie vykdytojai gauna milijonus eurų finansavimo iš užsienio šalių;

Z.  kadangi ne tik valstybinės institucijos, žurnalistai, nuomonių lyderiai bei privatusis sektorius, bet ir kiekviena visuomenės dalis ir kiekvienas asmuo turi atlikti svarbų vaidmenį nustatant ir stabdant dezinformacijos plitimą ir savo aplinkoje įspėti žmones, kuriems gresia pavojus; kadangi pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė ir žurnalistai jau labai prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo ugdymo ir visuomenės atsparumo didinimo, be kita ko, bendradarbiaujant su partneriais šalyse partnerėse;

AA.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios mažumoms ir žmogaus teisių organizacijoms visoje Europoje, vis dar yra nepakankamai finansuojamos, nepaisant to, kad jos atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant sąmoningumą ir kovojant su dezinformacija; kadangi pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį mažinant užsienio šalių kišimosi poveikį;

AB.  kadangi, kai pradedama skleisti dezinformaciją, svarbu turėti lengvą ir laiku gaunamą prieigą prie faktais pagrįstos informacijos iš patikimų šaltinių;

AC.  kadangi būtina greitai nustatyti užsienio šalių kišimosi išpuolius ir bandymus manipuliuoti informacijos sfera, kad būtų galima su jais kovoti; kadangi ES žvalgybos analizė ir informuotumas apie padėtį priklauso nuo valstybių narių noro dalytis informacija; kadangi Komisijos Pirmininkė pasiūlė apsvarstyti galimybę steigti ES bendrą informuotumo apie padėtį centrą; kadangi prevencija ir savo iniciatyva įgyvendinamos priemonės, įskaitant prevencijos ir sveikas informavimo struktūras, yra daug veiksmingesnės už vėlesnius faktų tikrinimo ir demaskavimo veiksmus, kuriais pasiekiama daug mažiau asmenų nei pirminė dezinformacija; kadangi ES ir valstybės narės šiuo metu neturi pakankamai pajėgumų tokių priemonių imtis; kadangi naujos DI grindžiamos analitinės priemonės, pvz., Lietuvos sukurta demaskavimo svetainė Debunk.eu, galėtų padėti nustatyti išpuolius, dalytis žiniomis ir informuoti visuomenę;

AD.  kadangi dezinformacija klesti silpno arba susiskaldžiusio nacionalinio ar ES lygmenų naratyvo aplinkoje, vykstant poliarizuotoms ir emocinėms diskusijoms, išnaudojant visuomenės ir asmenų silpnąsias vietas ir šališkumą, ir kadangi dezinformacija iškraipo viešąsias diskusijas apie rinkimus ir kitus demokratinius procesus ir gali apsunkinti piliečių galimybes priimti informacija pagrįstus sprendimus;

Užsienio šalių kišimasis naudojantis interneto platformomis

AE.  kadangi interneto platformos gali būti lengvai prieinamos ir įperkamos priemonės tiems, kurie manipuliuoja informacija ir kitaip kišasi, pvz., skleidžia neapykantą ir priekabiauja, taip kenkiant mūsų internetinių bendruomenių sveikatai ir saugumui, nutildant oponentus, šnipinėjant ar skleidžiant dezinformaciją; kadangi buvo įrodyta, kad jų veikimas skatina prieštaringas ir ekstremalias nuomones faktais pagrįstos informacijos sąskaita; kadangi platformos siekia savų interesų ir nėra neutralios informacijos apdorojimo požiūriu; kadangi kai kurioms interneto platformoms labai naudinga sistema, kuria sustiprinamas susiskaldymas, ekstremizmas ir poliarizacija; kadangi internetinė erdvė tapo tokia pat svarbi mūsų demokratijai kaip ir fizinė erdvė, todėl reikia atitinkamų taisyklių;

AF.  kadangi platformos beprecedenčiu ir sudėtingu būdu paspartino ir sustiprino neteisingos informacijos ir dezinformacijos sklaidą; kadangi interneto platformos kontroliuoja informacijos srautą ir reklamą internete, kadangi platformos kuria ir naudoja algoritmus šiems srautams kontroliuoti ir kadangi platformos nėra skaidrios, joms trūksta deramų tapatybės nustatymo procedūrų, jos naudoja neaiškią terminiją ir dalijasi labai nedideliu kiekiu informacijos apie šių algoritmų kūrimą, naudojimą ir poveikį arba visai nesidalija tokia informacija; kadangi priklausomybę sukelianti interneto platformų algoritmų sudedamoji dalis sukėlė sunkią visuomenės sveikatos problemą, kurią reikia spręsti; kadangi interneto platformos turėtų būti atsakingos už žalingą savo paslaugų poveikį, nes kai kurios platformos žino apie savo algoritmų trūkumus, visų pirma, jų vaidmenį platinant nesantaiką skleidžiantį turinį, tačiau jų nepašalino, nes siekė kuo didesnio pelno, kaip atskleidė informatoriai;

AG.  kadangi, reaguodami į Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai 2022 m. vasario 27 d. nusiuntė laišką „Big Tech“ socialinės žiniasklaidos platformų („Twitter“, „Alphabet“, „YouTube“ ir „Meta“) generaliniams direktoriams, kuriame raginama, inter alia, įšaldyti paskyras, kurios susijusios su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui ir kuriose jie šlovinami, sustiprinti turinio moderavimą rusų ir ukrainiečių kalbomis, visiškai ir nedelsiant demonetizuoti visas Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių dezinformaciją skleidžiančias paskyras ir padėti naudotojams, bandantiems rasti patikimos informacijos apie karą Ukrainoje;

AH.  kadangi vykdomos kišimosi ir manipuliavimo informacija kampanijos, nukreiptos prieš visas kovos su COVID-19 plitimu priemones, įskaitant skiepijimą, visoje ES, o internetinėms platformoms nepavyko su tuo kovoti ir jos net galėjo prisidėti prie jų sklaidos; kadangi tokia dezinformacija gali kelti pavojų gyvybei, nes ji atgraso žmones nuo skiepijimosi arba skatina apgaulingą gydymą; kadangi pandemija pagilino sisteminę kovą tarp demokratijos ir autoritarizmo ir paskatino autoritarinių šalių valstybinius ir nevalstybinius subjektus, pvz., Kiniją ir Rusiją, panaudoti daugybę atvirų ir slaptų priemonių, siekiant destabilizuoti savo demokratinius partnerius; kadangi dokumentų rinkinių „Facebook Papers“ atvejis parodė, kad ši platforma nesugeba kovoti su dezinformacija, susijusia su vakcinomis, įskaitant dezinformaciją anglų kalba; kadangi padėtis yra dar blogesnė dėl su vakcinomis susijusios dezinformacijos ne anglų kalba; kadangi šią problemą turi visos platformos;

AI.  kadangi daugelis ES registruotų pardavėjų parduoda neautentiškus pamėgtukus, sekėjus, komentarus ir dalijimosi atvejus bet kuriam subjektui, norinčiam dirbtinai padidinti savo matomumą internete; kadangi beveik neįmanoma nustatyti teisėtų tokių paslaugų naudojimo būdų, o žalingas naudojimas apima manipuliavimą rinkimais ir kitais demokratiniais procesais, apgaudinėjimo ir sukčiavimo skatinimą, neigiamų atsiliepimų apie konkurentų produktus talpinimą, reklamuotojų apgaulę ir netikros visuomenės, kuri naudojama pokalbiams generuoti, kūrimą asmeninių išpuolių tikslais ir siekiant dirbtinai išpūsti tam tikrus požiūrius, kurie kitu atveju nesulauktų dėmesio; kadangi užsienio šalių režimai, pvz., Rusija ir Kinija, masiškai naudoja šias internetines priemones, kad darytų įtaką viešoms diskusijoms Europos šalyse; kadangi dezinformacija gali destabilizuoti Europos demokratiją;

AJ.  kadangi socialinės platformos, skaitmeniniai prietaisai ir taikomosios programos renka ir saugo didžiulius labai išsamių asmens ir dažnai neskelbtinų duomenų apie kiekvieną naudotoją kiekius; kadangi tokius duomenis galima naudoti siekiant numatyti elgesio tendencijas, sustiprinti kognityvinius polinkius ir orientuoti sprendimų priėmimą; kadangi tokie duomenys išnaudojami komerciniais tikslais; kadangi duomenys nuolat nutekinami, o tai kenkia nuo tokio nutekėjimo nukentėjusių asmenų saugumui, be to, pačius duomenis galima parduoti juodojoje rinkoje; kadangi tokios duomenų bazės galėtų būti aukso gysla piktavališkiems veikėjams, norintiems taikytis į tikslines grupes ar asmenis;

AK.  kadangi platformos iš esmės yra sukurtos siekiant užtikrinti, kad pasirinkimas nesidalyti duomenimis būtų neintuityvus, sudėtingas ir užtruktų daug laiko, palyginti su pasirinkimu dalytis duomenimis;

AL.  kadangi interneto platformos yra tapusios daugelio mūsų gyvenimo sričių dalimi, o informacijos sklaida platformose gali padaryti didelį poveikį mūsų mąstymui ir elgesiui, pvz., kalbant apie balsavimo prioritetus, ekonominius ar socialinius pasirinkimus, taip pat informacijos šaltinių pasirinkimą, ir kadangi šiuos lemiamus visuomenei svarbius pasirinkimus šiandien iš tikrųjų lemia komerciniai privačių įmonių interesai;

AM.  kadangi algoritmų kuravimo mechanizmai ir kitos socialinės žiniasklaidos platformų ypatybės yra sukurti taip, kad būtų kuo labiau padidintas dalyvavimas; kadangi nuolat pranešama apie šias savybes, kuriomis skatinamas turinio poliarizavimas, radikalizuojantis ir diskriminacinis turinys, o naudotojai pasilieka panašiai mąstančių asmenų grupėse; kadangi tokia padėtis skatina laipsnišką platformų naudotojų radikalėjimą, taip pat tam tikrų sąlygų taikymą kolektyvinių diskusijų procesams ir jų taršą, o ne demokratinių procesų ir asmenų apsaugą; kadangi dėl nekoordinuotų platformų veiksmų atsirado neatitikimų jų veikloje ir dėl to plinta dezinformacijai tarp platformų; kadangi dėl pinigų uždirbimo verslo modelis, kurį taikant skleidžiama poliarizuojanti informacija ir kuriami tam tikri algoritmai, platformos tampa lengvu priešiškų užsienio subjektų manipuliavimo taikiniu; kadangi būtų galima sukurti kitokias socialinės žiniasklaidos platformas, taip siekiant skatinti sveikesnę internetinę viešąją sferą;

AN.  kadangi, atsiradus įperkamoms ir lengvai naudojamoms technologijoms, kurti sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) garso ir vaizdo medžiagą tampa vis paprasčiau ir jos platinimas gali kelti vis daugiau problemų; kadangi dabar 90 proc. tyrimų skiriama sintetinės vaizdakaitos medžiagos kūrimui ir tik 10 proc. – jos aptikimui;

AO.  kadangi savireguliacijos sistemos, pvz., 2018 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, pagerino padėtį; tačiau pasikliovimas platformų geranoriškumu yra visiškai neveiksmingas ir tedavė menkų apčiuopiamų bendro poveikio rezultatų; kadangi, be to, platformos ėmėsi individualių priemonių, kurių lygmuo ir poveikis yra įvairus, todėl atsirado spragų, leidžiančių turiniui toliau plisti kitur, nepaisant to, kad jis buvo šalinamas; kadangi turi būti nustatytas aiškus taisyklių ir sankcijų rinkinys, kad Praktikos kodeksas turėtų pakankamą poveikį internetinei aplinkai;

AP.  kadangi Europos demokratijos veiksmų planu siekiama sustiprinti 2018 m. Praktikos kodeksą, o tai kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu yra žingsnis atsisakant savicenzūra grįsto požiūrio ir siekiama sukurti daugiau garantijų ir apsaugos vartotojams: didinamas savarankiškumas ir naikinamas pasyvumas siūlomų paslaugų atžvilgiu, įvedamos priemonės, reikalaujančios didesnio skaidrumo ir daugiau atskaitomybės iš įmonių, taip pat nustatoma daugiau prievolių platformoms;

AQ.  kadangi dabartiniai veiksmai prieš dezinformacijos kampanijas interneto platformose nėra veiksmingi ar atgrasantys ir netrukdo platformoms toliau skatinti diskriminacinio ir piktavališko turinio;

AR.  kadangi platformos skiria gerokai mažiau išteklių turinio valdymui rečiau vartojamomis kalbomis ir net plačiai vartojamomis kalbomis (išskyrus anglų kalbą), palyginti su turiniu anglų kalba;

AS.  kadangi platformų skundų ir apeliacijų nagrinėjimo procedūros paprastai yra nepakankamos;

AT.  kadangi pastaraisiais mėnesiais keli pagrindiniai rinkos dalyviai pakluso cenzūros taisyklėms, pvz., per 2021 m. rugsėjo mėn. vykusius Rusijos parlamento rinkimus, kai „Google“ ir „Apple“ pašalino išmaniojo balsavimo programėles iš savo parduotuvių Rusijoje;

AU.  kadangi dėl skaidrumo apie tai, kaip platformos parenka algoritmus, stokos neįmanoma patvirtinti platformų teiginių apie jų veiksmus ir jų veiksmų poveikį kovojant su manipuliavimu informacija ir kišimusi; kadangi, kaip matyti iš naujausio dokumentų atskleidimo atvejo „Facebook Papers“, kasmetiniuose įsivertinimuose nurodytas jų veiksmų poveikis skiriasi nuo jų faktinio veiksmų efektyvumo;

AV.  kadangi dėl neskaidraus tikslinės reklamos pobūdžio be reklamuotojų žinios ir sutikimo interneto svetainėse geros reputacijos prekių ženklai, kartais netgi valstybinės institucijos, skelbia labai daug internetinės reklamos ir taip interneto svetainėse skatinamas terorizmas, talpinamos neapykantą kurstančios kalbos ir dezinformacija, taip pat finansuojamas tokių svetainių plėtojimas;

AW.  kadangi internetinės reklamos rinką valdo nedaug didelių internetinės reklamos technologijų įmonių, kurios dalijasi rinką tarpusavyje, o „Google“ ir „Facebook“ yra didžiausi šios rinkos dalyviai; kadangi ši kelių bendrovių turima didelė rinkos koncentracija yra susijusi su dideliu galios disbalansu; kadangi naudojamas antraštinis masalas ir šių kelių subjektų galia nuspręsti, kuris turinys atneša finansinės naudos, o kuris – ne, netgi jų naudojami algoritmai negali nurodyti skirtumo tarp dezinformacijos ir įprasto naujienų turinio ir kelia grėsmę įvairiai žiniasklaidai; kadangi tikslinė reklamos rinka yra iš esmės neskaidri; kadangi internetinės reklamos technologijų įmonės verčia prekių ženklus prisiimti nuostolius, patiriamus dėl tokių įmonių aplaidumo stebint, kur pateikiamos reklamos;

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir strateginiai sektoriai

AX.  kadangi siekiant valdyti grėsmes ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ypač kai tai susiję su sinchronizuotos piktavališkos hibridinės strategijos dalimi, reikia suderintų bendrų veiksmų įvairiuose sektoriuose, įvairiais lygmenimis – ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – ir įvairiais laikotarpiais;

AY.  kadangi Komisija pasiūlė naują direktyvą, kuria siekiama didinti ypatingos svarbos subjektų, teikiančių esmines paslaugas ES, atsparumą ir į kurią įtrauktas siūlomas naujų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų sąrašas; kadangi paslaugų sąrašas bus pateiktas šios direktyvos priede;

AZ.  kadangi dėl didėjančios darbo pasidalijimo ir gamybos grandinių globalizacijos pagrindiniuose sektoriuose Sąjungoje atsirado gamybos ir įgūdžių spragų; kadangi dėl to ES tapo labai priklausoma nuo daugelio pagrindinių produktų ir vyraujančio turto, kuriuose gali būti pažeidžiamumo spragų, importo iš užsienio; kadangi tiekimo grandinės atsparumas turėtų būti vienas iš ES sprendimus priimančių asmenų prioritetų;

BA.  kadangi tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – trečiųjų šalių ir užsienio įmonių investicijos – į strateginius sektorius ES, taip pat į kaimynines šalis, pvz., Vakarų Balkanuose, ypač Kinijai įsigyjant ypatingos svarbos struktūras, pastaraisiais metais kelia vis didesnį susirūpinimą, atsižvelgiant į didėjančią prekybos ir saugumo sąsajos svarbą; kadangi dėl šių investicijų kyla pavojus, kad atsiras ekonominė priklausomybė ir bus prarastos žinios pagrindiniuose gamybos ir pramonės sektoriuose;

BB.  kadangi siekiant atviro strateginio ES savarankiškumo reikia kontroliuoti Europos strateginės infrastruktūros objektus; kadangi Komisija ir valstybės narės vis dažniau išreiškia susirūpinimą dėl technologijų ir infrastruktūros saugumo ir kontrolės Europoje;

Užsienio šalių kišimasis rinkimų procesų metu

BC.  kadangi piktavališki subjektai, siekiantys kištis į rinkimų procesus, naudojasi mūsų visuomenės atvirumu ir pliuralizmu kaip strategine pažeidžiama vieta, kurioje rengia išpuolius prieš demokratinius procesus ir ES bei jos valstybių narių atsparumą; kadangi vykstant būtent rinkimams užsienio šalių kišimasis tampa pavojingesnis, nes piliečiai vėl įsitraukia ir daugiau dalyvauja įprastiniame politiniame gyvenime;

BD.  kadangi savitas užsienio šalių kišimosi į rinkimų procesus pobūdis ir naujų technologijų naudojimas šiuo požiūriu, taip pat galimas jų poveikis kelia ypač didelę grėsmę demokratijai; kadangi užsienio šalių kišimasis į rinkimų procesus neapsiriboja socialinės žiniasklaidos informaciniu karu, kuriame sudaromos tam tikriems kandidatams palankios sąlygos ir įsilaužiama bei taikomasi į duomenų bazes bei gaunama prieiga prie registruotų rinkėjų informacijos, tiesiogiai kišantis į normalų rinkimų proceso veikimą, konkurencingumą ir teisėtumą; kadangi užsienio šalių kišimusi siekiama sukelti abejonių, netikrumo ir nepasitikėjimo, ne tik pakeisti rinkimų rezultatus, bet ir panaikinti viso rinkimų proceso teisėtumą;

Užsienio subjektų ir paramos teikėjų teikiamas užmaskuotas politinės veiklos finansavimas

BE.  kadangi iš patikimų įrodymų matyti, kad užsienio subjektai, vykdydami slaptas finansavimo operacijas, aktyviai kišasi į ES ir jos valstybių narių demokratinį veikimą, ypač rinkimų ir referendumų laikotarpiais;

BF.  kadangi, pvz., Rusija, Kinija ir kiti autoritariniai režimai, siekdami kištis į demokratinius procesus, daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių skyrė 33 šalims, o kiti iš Artimųjų Rytų ir JAV kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai, pvz., Iranas ir Venesuela, taip pat prisidėjo prie užmaskuoto finansavimo; kadangi akivaizdu, kad ši tendencija stiprėja; kadangi pusė šių atvejų siejami su Rusijos veiksmais Europoje; kadangi korupcija ir neteisėtas pinigų plovimas yra politinio finansavimo iš autoritarinių trečiųjų šalių šaltinis;

BG.  kadangi žiniasklaidos priemonės, kurias užsienio paramos teikėjai sukūrė neskaidriai, tampa labai veiksmingos pritraukiant daug sekėjų ir skatinant jų dalyvavimą;

BH.  kadangi šiomis operacijomis finansuojamos ekstremistinės, populistinės, prieš Europą nukreiptos partijos ir kitos tam tikros partijos bei asmenys ar judėjimai, taip siekiant didinti visuomenės susiskaidymą ir sumenkinti Europos Sąjungos ir nacionalinių valdžios institucijų teisėtumą; kadangi tai padėjo padidinti šių partijų ir judėjimų įtaką;

BI.  kadangi Rusija siekia užmegzti ryšius su šalimis, asmenimis ir judėjimais, kad pasinaudotų ES institucijų veikėjais siekiant įteisinti Rusijos pozicijas ir įgaliotines vyriausybes, užsiimti lobistine veikla siekiant sušvelninti sankcijas ir sumažinti tarptautinės izoliacijos padarinius; kadangi tokios partijos, kaip Austrijos „Freiheitliche Partei Österreichs“, Prancūzijos „Rassemblement National“ ir Italijos „Lega Nord“, pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ ir dabar žiniasklaidos yra įtariamos noru priimti politinį finansavimą iš Rusijos; kadangi kitos Europos partijos, pvz., Vokietijos partija „Alternative für Deutschland“ (vok. AfD), Vengrijos partijos „Fidesz“ ir „Jobbik“, taip pat JK „Brexit’o“ partija irgi, kaip pranešama, palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi, o AfD ir „Jobbik“ taip pat dirbo vadinamaisiais rinkimų stebėtojais Kremliaus kontroliuojamuose rinkimuose, pvz., Donecke ir Luganske Rytų Ukrainoje, kad stebėtų ir įteisintų Rusijos remiamus rinkimus; kadangi reikia išsamiai ištirti informaciją apie glaudų ir reguliarų Rusijos pareigūnų ir katalonų separatistų grupės atstovų Ispanijoje, taip pat Rusijos pareigūnų ir didžiausio privataus donoro „Brexit’o“ kampanijai „Vote Leave“ bendravimą, visa tai yra platesnės Rusijos strategijos dalis siekiant pasinaudoti kiekviena galimybe manipuliuoti diskursu ir taip siekiant skatinti destabilizavimą;

BJ.  kadangi Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO) ir Venecijos komisija jau pateikė plačias rekomendacijas, kaip sumažinti galimo užsienio subjektų kišimosi naudojant politinį finansavimą apimtį;

BK.  kadangi rinkimų įstatymai, visų pirma nuostatos dėl politinės veiklos finansavimo, nėra pakankamai koordinuojami ES lygmeniu, todėl sudaro sąlygas užsienio subjektams taikyti neskaidrius finansavimo metodus; kadangi teisinės politinės paramos apibrėžtys yra per siauros, leidžiančios Europos Sąjungoje teikti užsienio šalių nepiniginius įnašus;

BL.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse politinei reklamai internete netaikomos neinternetinės politinės reklamos taisyklės; kadangi politinei reklamai internete labai trūksta skaidrumo, todėl reguliavimo institucijoms neįmanoma nustatyti išlaidų limitų ir užkirsti kelią neteisėtiems finansavimo šaltiniams, o tai gali turėti labai didelių padarinių mūsų rinkimų sistemų vientisumui;

BM.  kadangi dėl finansavimo skaidrumo stokos susidaro korupcijai palanki aplinka, kuri dažnai yra susijusi su užsienio šalių finansavimu ir investicijomis;

BN.  kadangi siekiant didesnio politinės veiklos finansavimo skaidrumo peržiūrimas 2014 m. spalio 22 d. Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(9);

BO.  kadangi pastaraisiais metais politinių fondų vaidmuo išaugo ir daugeliu atvejų jie atlieka teigiamą vaidmenį politikoje ir stiprinant demokratiją, tačiau kai kuriais atvejais jie gali tapti labiau nenuspėjama piktavališkų finansavimo formų ir netiesioginio kišimosi priemone;

BP.  kadangi šiuolaikinės technologijos ir skaitmeninis turtas, pvz., kriptovaliutos, yra naudojami siekiant nuslėpti neteisėtus finansinius sandorius, sudaromus su politiniais subjektais ir politinėmis partijomis;

Kibernetinis saugumas ir atsparumas kibernetiniams išpuoliams

BQ.  kadangi pastaraisiais metais kibernetinių išpuolių ir incidentų pasinaudojant kibernetine erdve, kuriems vadovauja priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, daugėja; kadangi kelios kibernetinės atakos, pvz., pasaulinės personalizuoto duomenų viliojimo e. paštu kampanijos, nukreiptos prieš strategines vakcinų saugojimo struktūras, ir kibernetinės atakos prieš Europos vaistų agentūrą (EMA), Europos bankininkystės instituciją, Norvegijos parlamentą ir daugelį kitų subjektų buvo susietos su valstybės remiamomis įsilaužėlių grupuotėmis, daugiausia susijusiomis su Rusijos ir Kinijos vyriausybėmis;

BR.  kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi kibernetinėje erdvėje taikyti galiojančią tarptautinę teisę, ypač JT Chartiją; kadangi piktavališki užsienio subjektai naudojasi tuo, kad kibernetinėje srityje nėra tvirtos tarptautinės teisinės sistemos;

BS.  kadangi valstybės narės intensyviau bendradarbiauja kibernetinės gynybos srityje pagal nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) sistemą, įskaitant greitojo reagavimo į kibernetinius išpuolius būrius; kadangi Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) įtraukė žvalgybą, saugų ryšį ir kibernetinę gynybą į savo darbo programas; kadangi dabartiniai gebėjimai kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis yra riboti dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumo, pvz., ypatingos svarbos infrakstruktūros (ligoninių) trūkumo; kadangi ES pagal Skaitmeninės Europos programą(10) įsipareigojo investuoti 1,6 mlrd. EUR į reagavimo pajėgumus ir kibernetinio saugumo priemonių diegimą viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir asmenims, taip pat plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

BT.  kadangi, kaip nurodė Europos Audito Rūmai(11), vis daugėjančios ES pajėgumų ir strategijų kibernetinėje srityje spragos ir susiskaidymas kelia vis daugiau problemų; kadangi 2019 m. gegužės mėn. sukurtas ES kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinys parodė, kad bendras ES diplomatinis atsakas į kibernetinę kenkimo veiklą teikia pridėtinės vertės; kadangi 2020 m. liepos 30 d. Taryba pirmą kartą priėmė sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsakingiems už įvairius kibernetinius išpuolius arba dalyvaujantiems juos vykdant;

BU.  kadangi užsienio valstybių subjektai naudojo didelio masto neteisėtas sekimo programas (pvz., programą „Pegasus“) siekdami nusitaikyti į žurnalistus, žmogaus teisių aktyvistus, akademinės bendruomenės narius, vyriausybių pareigūnus ir politikus, įskaitant Europos valstybių vadovus; kadangi valstybės narės taip pat naudojasi sekimo šnipinėjimo programine įranga;

ES valstybių narių, institucijų, agentūrų, delegacijų ir misijų apsauga

BV.  kadangi ES institucijų, įskaitant jų misijas ir operacijas, decentralizuotas ir daugiašalis pobūdis vis dažniau tampa taikiniu, kurį išnaudoja piktavališki užsienio subjektai, norintys sėti susiskaldymą ES; kadangi bendrai trūksta saugumo kultūros ES institucijose nepaisant to, kad jos yra aiškūs taikiniai; kadangi Parlamentas, kaip demokratiškai išrinkta ES institucija, susiduria su specifiniais iššūkiais; kadangi keletas atvejų atskleidė, kad ES institucijos yra pažeidžiamos įsiskverbimo iš užsienio požiūriu; kadangi reikėtų užtikrinti ES darbuotojų saugumą;

BW.  kadangi pirmiausia būtina parengti tvirtas ir nuoseklias krizių valdymo procedūras; kadangi, siekiant pagerinti darbuotojų parengtį, turėtų būti siūlomi papildomi mokymai;

BX.  kadangi neseniai buvo surengti kibernetiniai išpuoliai kelias ES institucijas, o tai rodo, kad būtinas tvirtas tarpinstitucinis bendradarbiavimas aptinkant, stebint ir dalijantis informacija kibernetinių išpuolių metu ir (arba) siekiant užkirsti jiems kelią, be kita ko, vykdant ES bendrą saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas; kadangi ES ir valstybės narės turėtų reguliariai rengti bendras pratybas siekiant nustatyti trūkumus ir imtis reikiamų priemonių;

Kišimasis per pasaulinio lygio veikėjus verbuojant elitą, per nacionalines diasporas, universitetus ir kultūrinius renginius

BY.  kadangi užsienio autoritarinių šalių nacionalinės ar privačiojo sektoriaus įmonės įdarbino arba į valdybas įtraukė kai kuriuos politikus, įskaitant buvusius aukšto lygio ES politikus ir valstybės tarnautojus, mainais už jų žinias ir taip paminant ES ir valstybių narių piliečių interesus;

BZ.  kadangi kai kurios šalys, ypač Rusija ir Kinija, tačiau taip pat Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos valstybės, ypač aktyviai veikia elito verbavimo ir įtraukimo srityje, pvz., pakvietusios buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį ir buvusį Suomijos ministrą pirmininką Paavo Lipponeną prisijungti prie bendrovės „Gazprom“ (kad paspartintų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ projektų įgyvendinimą), buvusią Austrijos užsienio reikalų ministrę Karin Kneissl paskyrusios bendrovės „Rosneft“ valdybos nare, buvusį Prancūzijos ministrą pirmininką François Filloną paskyrusios bendrovės „Zaroubejneft“ valdybos nariu, buvusį Prancūzijos ministrą pirmininką Jean-Pierre Raffariną aktyviai įtraukusios į Kinijos interesų propagavimą Prancūzijoje, buvusį Komisijos narį iš Čekijos Štefaną Füle pasamdžiusios dirbti bendrovei „CEFC China Energy“, buvusį Suomijos ministrą pirmininką Esko Aho pakvietusios eiti šiuo metu užimamas pareigas Kremliaus struktūros „Sherbank“ valdyboje, buvusį Prancūzijos ministrą, atsakingą už ryšius su parlamentu, Jean-Marie Le Gueną pakvietusios eiti pareigas bendrovės „Huawei France“ direktorių valdyboje, buvusį Belgijos ministrą pirmininką Yvesą Leterme paskyrusios eiti vieno iš pirmininkų pareigas Kinijos investiciniame fonde „ToJoy“, taip pat daugeliui kitų aukšto lygmens politikų ir pareigūnų, pasiūliusių eiti šiuo metu užimamas panašias pareigas;

CA.  kadangi ekonominės lobistinės veiklos strategijos gali būti derinamos su užsienio subjektų kišimosi tikslais; kadangi EBPO ataskaitoje „Lobizmas XXI a.“(12) atkreiptas dėmesys į tai, kad tik JAV, Australijoje ir Kanadoje galioja taisyklės, taikomos užsienio šalių įtakai; kadangi labai trūksta teisiškai privalomų taisyklių ir ES lobistinės veiklos registro vykdymo užtikrinimo, todėl neįmanoma atsekti ne ES šalyse kylančio lobizmo; kadangi šiuo metu nėra jokių galimybių stebėti lobistinės veiklos valstybėse narėse, kurios per Europos Vadovų Tarybą daro įtaką teisės aktams ir užsienio politikai; kadangi lobistinės veiklos ES taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tiesioginiam sąlyčiui ir neatsižvelgiama į visą Briuselyje egzistuojančią įvairių lobistinės veiklos rūšių ekosistemą; kadangi tokios šalys kaip Kinija ir Rusija, taip pat Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Turkija labai daug investavo į lobistinę veiklą Briuselyje;

CB.  kadangi mėginimas panaudoti pažeidžiamas grupes, įskaitant nacionalines mažumas ir diasporas, gyvenančias ES teritorijoje, yra svarbus užsienio subjektų kišimosi strategijų elementas;

CC.  kadangi įvairūs valstybiniai veikėjai, pvz., Rusijos, Kinijos ir – tam tikru mastu – Turkijos vyriausybės, mėgino padidinti savo įtaką visose valstybėse narėse sukurdamos ir naudodamos kultūros, švietimo (pvz., teikiant dotacijas ir stipendijas) ir religines institucijas, taip strategiškai siekiant destabilizuoti ES demokratiją ir išplėsti įtakos sritį į Rytų ir Vidurio Europą; kadangi Rusija praeityje naudojo tariamą sudėtingą savo tautinės mažumos padėtį kaip pasiteisinimą tiesiogiai kišantis į trečiąsias šalis;

CD.  kadangi esama įrodymų, kad Rusija kišasi ir manipuliuoja informacija internete daugelyje liberalių demokratijų visame pasaulyje, įskaitant referendumą (bet juo neapsiribojant) dėl „Brexit’o“ Jungtinėje Karalystėje, prezidento rinkimus Prancūzijoje ir JAV, taip pat praktinę paramą kraštutinių pažiūrų, populistinėms, prieš Europą nukreiptoms partijoms ir tam tikroms kitoms partijoms ir asmenims visoje Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Austriją, bet jomis neapsiribojant; kadangi norint, kad būtų galima suprasti, kokią tikslią įtaką užsienio šalių kišimasis padarė konkretiems įvykiams, pvz., „Brexit’ui“ ir prezidento D. Trumpo išrinkimui 2016 m., reikia daugiau paramos tyrimams ir švietimui;

CE.  kadangi Rusijos valstybės kontroliuojami tinklai „Sputnik“ ir „RT“, įsisteigę Vakaruose ir sujungti su Vakarų žiniasklaida ir visiškai arba iš dalies priklausantys Rusijos ir Kinijos juridiniams ir individualiems subjektams, aktyviai dalyvauja dezinformacijos veikloje prieš liberalias demokratines šalis; kadangi Rusija naudojasi istoriniu revizionizmu, siekia perrašyti sovietinių nusikaltimų istoriją ir propaguoja sovietinę nostalgiją tarp neatsparių Vidurio ir Rytų Europos gyventojų; kadangi Vidurio ir Rytų Europos nacionaliniams transliuotojams sunku konkuruoti su rusų kalba transliuojamu televizijos turiniu, kurį finansuoja Rusijos vyriausybė; kadangi iškilusi nesubalansuoto Kinijos ir užsienio žiniasklaidos bendradarbiavimo rizika atsižvelgiant į tai, kad Kinijos žiniasklaida yra Kinijos komunistų partijos balsas šalyje ir užsienyje;

CF.  kadangi visame pasaulyje atidaryta daugiau kaip 500 Konfucijaus centrų, įskaitant apie 200 centrų Europoje, o Konfucijaus institutus ir „Confucius Classrooms“ Kinija naudoja kaip kišimosi į ES vidaus reikalus priemonę; kadangi Konfucijaus institutuose akademinė laisvė yra labai apribota; kadangi universitetams arba švietimo programoms skiriamas didžiulis užsienio finansavimas, ypač iš Kinijos ar Kataro, pvz., Fudano universiteto kompleksui Budapešte;

CG.  kadangi ES šiuo metu trūksta būtinų priemonių rinkinio, kad būtų galima spręsti elito verbavimo problemą ir kovoti su įtakos kanalų kūrimu, taip pat ES institucijose; kadangi informuotumo apie padėtį pajėgumų ir kontržvalgybos priemonių ES lygmeniu vis dar trūksta, ir tai labai priklauso nuo nacionalinių subjektų noro keistis informacija;

Atgrasymas, priskyrimas ir kolektyvinės atsakomosios priemonės, įskaitant sankcijas

CH.  kadangi ES ir jos valstybės narės šiuo metu neturi specialaus sankcijų režimo, susijusio su užsienio valstybių kišimusi ir dezinformacijos kampanijomis, kurias organizuoja užsienio valstybės subjektai, o tai reiškia, kad šie subjektai gali saugiai daryti prielaidą, jog jų vykdomos destabilizavimo kampanijos prieš ES neturės jokių pasekmių;

CI.  kadangi aiškaus dezinformacijos ir propagandos išpuolių priskyrimo užtikrinimas, įskaitant viešą nusikaltėlių, jų rėmėjų ir jų siekiamų tikslų išvardijimą, taip pat šių išpuolių poveikio tikslinei auditorijai įvertinimas yra pirmieji žingsniai siekiant veiksmingai apsiginti nuo tokių veiksmų;

CJ.  kadangi ES turėtų stiprinti savo atgrasymo priemones, taip pat priemones, kuriomis šie išpuoliai būtų išskirti ir pagal pobūdį suskirstyti į tarptautinę teisę pažeidžiančius ir jos nepažeidžiančius išpuolius, siekiant sukurti veiksmingą sankcijų sistemą, kad piktavališki užsienio subjektai turėtų padengti savo sprendimų išlaidas ir prisiimti atsakomybę; kadangi veiksmų prieš individualius asmenis gali nepakakti; kadangi Europos demokratiniams procesams apsaugoti nuo valstybės remiamų hibridinių išpuolių galėtų būti naudojamos kitos priemonės, pvz., prekybos priemonės; kadangi atgrasymo priemonės turi būti taikomos skaidriai su visomis tinkamomis garantijomis; kadangi hibridiniai išpuoliai yra organizuojami taip, kad sąmoningai jiems nebūtų taikomos Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 42 straipsnio 7 dalyje ir Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje nustatytos ribos;

Pasaulinis bendradarbiavimas ir daugiašališkumas

CK.  kadangi piktavališki veiksmai, kuriuos vykdo užsienio valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, daro poveikį daugeliui demokratinių šalių partnerių visame pasaulyje; primena, kad demokratiniai sąjungininkai priklauso nuo savo gebėjimo suvienyti jėgas bendram atsakui;

CL.  kadangi narystės ES siekiančios Vakarų Balkanų šalys ypač smarkiai nukenčia nuo išpuolių – užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos kampanijų, vykdomų iš Rusijos, Kinijos ir Turkijos, pvz., Rusijos kišimosi kampanijų per Prespos susitarimo ratifikavimo procesą Šiaurės Makedonijoje; kadangi Kinija ir Rusija, siekdamos destabilizuoti Vakarų Balkanų šalis ir diskredituoti ES, toliau naudojasi COVID-19 pandemija; kadangi tikimasi, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės prisijungs prie ES iniciatyvų kovoti su užsienio šalių kišimusi;

CM.  kadangi bendraminčiams partneriams ir sąjungininkams vis dar trūksta bendro suvokimo ir bendrų apibrėžčių, susijusių su kylančių grėsmių pobūdžiu; kadangi JT generalinis sekretorius ragina parengti visuotinį elgesio kodeksą, taip siekiant skatinti teisingą viešąją informaciją; primena, kad Konferencija dėl Europos ateities yra svarbi platforma diskusijoms, susijusioms su šia tema;

CN.  kadangi, kovojant su piktavališku užsienio šalių kišimusi, reikalingas visuotinis daugiašalis bendraminčių partnerių bendradarbiavimas ir parama; kadangi kitos demokratinės valstybės, kaip antai Australija ar Taivanas, turi pažangiųjų įgūdžių ir strategijų; kadangi Taivanas yra kovos su manipuliavimu informacija, daugiausia iš Kinijos, priešakyje; kadangi Taivano sistemos sėkmė grindžiama ne tik visų valdžios struktūrų, bet ir nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų, besispecializuojančių faktų tikrinimo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje, bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu su socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip „Facebook“, skatinant visų kartų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, dezinformacijos paneigimą ir manipuliacinių pranešimų plitimo stabdymą; kadangi INGE specialusis komitetas buvo surengęs trijų dienų oficialią komandiruotę į Taivaną, kad aptartų dezinformaciją ir užsienio šalių kišimąsi per rinkimus;

Būtinybė parengti suderintą ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategiją

1.  yra labai susirūpinęs dėl vis dažnesnio užsienio šalių kišimosi ir vis sudėtingesnių daugiausia Rusijos ir Kinijos vykdomų mėginimų manipuliuoti informacija, nukreiptų prieš visus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinio veikimo aspektus;

2.  palankiai vertina 2022 m. vasario 27 d. Komisijos Pirmininkės pranešimą apie tokių Rusijos propagandos kanalų, kaip „Sputnik TV“, RT (anksčiau vadinta „Russia Today“), ir kitų Rusijos dezinformacijos organų, kurių vienintelis tikslas – susilpninti ir padalyti ES viešąją nuomonę bei ES sprendimus priimančius asmenis, uždraudimą visoje ES; ragina šioje srityje imtis tolesnių priemonių;

3.  ragina Komisiją pasiūlyti, o teisėkūros institucijoms ir valstybėms narėms remti daugiasluoksnę, koordinuojamą ir tarpsektorinę strategiją, taip pat skirti tinkamus finansinius išteklius, kuriais būtų siekiama sukurti ES ir valstybėms narėms tinkamą prognozavimo, atsparumo politiką ir atgrasymo priemones, kad būtų galima kovoti su visomis hibridinėmis grėsmėmis ir išpuoliais, kuriuos suorganizuoja užsienio šalys ir nevalstybiniai subjektai; mano, kad šią strategiją reikėtų grįsti:

4.  pabrėžia, kad visos užsienio šalių subjektų kišimosi prevencijos, nustatymo, priskyrimo, kovos su juo ir sankcijų priemonės turi būti parengtos taip, kad būtų puoselėjamos ir skatinamos pagrindinės teisės, įskaitant ES piliečių galimybę bendrauti saugiai, anonimiškai ir be cenzūros, be netinkamo užsienio subjektų kišimosi;

5.  mano, kad ši strategija turėtų būti grindžiama rizika, visą visuomenę ir visą valdymo sektorių apimančiu požiūriu, visų pirma apimant šias sritis:

6.  visų pirma, ragina ES ir valstybes nares skirti daugiau išteklių ir priemonių įstaigoms ir organizacijoms visoje Europoje ir visame pasaulyje, pvz., ekspertų grupėms ir faktų tikrintojams, kuriems būtų pavesta stebėti grėsmių, įskaitant dezinformaciją, rimtumą ir didinti informuotumą apie jas; atkreipia dėmesį į itin svarbų ES vaidmenį platesne strategine prasme; ragina stiprinti ES ir valstybių narių prognozavimo pajėgumus ir sąveikumą, kad būtų užtikrintas tvirtas pasirengimas prognozuoti užsienio šalių vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi iš užsienio, užkirsti jiems kelią ir sušvelninti jų poveikį, stiprinti jų strateginių interesų ir infrastruktūros apsaugą ir įsitraukti į daugiašalį bendradarbiavimą ir koordinavimą, kad atitinkamuose tarptautiniuose forumuose būtų pasiektas bendras šio klausimo supratimas; ragina Užsienio reikalų tarybą reguliariai aptarti užsienio šalių kišimosi klausimus;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad (be kita ko, plačiajai visuomenei ir valstybių pareigūnams) labai trūksta žinių apie dabartinių užsienio autoritarinių režimų ir kitų piktavališkų subjektų keliamos grėsmės, nukreiptos į visų lygmenų Europos visuomenę ir visus sektorius, rimtumą, o sukeliant šią grėsmę siekiama pakenkti pagrindinėms teisėms ir valdžios institucijų teisėtumui, didinti politinį ir socialinį susiskaidymą ir – kai kuriais atvejais – netgi kelti grėsmę ES piliečių gyvybei;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta normų ir deramų ir pakankamų priemonių, kurias būtų galima taikyti užsienio šalių kišimuisi arba jomis į jį reaguoti, o dėl to piktavališkiems subjektams tampa patrauklu taip elgtis dėl žemų sąnaudų, žemos rizikos ir didelės naudos, nes rizika, kad jie sulauks atpildo už savo veiksmus, šiuo metu yra labai maža;

9.  primygtinai ragina Komisiją į ex ante poveikio vertinimą, atliekamą prieš pateikiant naujus pasiūlymus, įtraukti, kai reikia, manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi į juos aspektą, siekiant į ES politikos formavimą integruoti kovą su užsienio šalių kišimusi ir manipuliavimu informacija; primygtinai ragina EIVT ir Komisija atlikti reguliarias atsparumo peržiūras ir įvertinti grėsmių raidą ir jų poveikį galiojantiems teisės aktams ir politikai;

10.  ragina Komisiją išanalizuoti naujausias nacionalines institucijas, pvz., Australijos nacionalinį kovos su užsienio šalių kišimusi koordinatorių, Suomijos saugumo komitetą, padedantį vyriausybei ir ministerijoms, Švedijos Civilinių nenumatytų atvejų agentūrą, naują psichologinės gynybos agentūrą ir Nacionalinį Kinijos centrą, naują Prancūzijos nacionalinę agentūrą „Viginum“, Lietuvos nacionalinį kibernetinio saugumo centrą ir Taivano tarpžinybinę dezinformacijos koordinavimo darbo grupę, kad būtų galima nustatyti, kokia geriausia praktika ir kokiu mastu galėtų būti įgyvendinama ES lygmeniu; ragina Komisiją remti atitinkamą valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi; pabrėžia, koks svarbus iniciatyvus požiūris ir priemonės, įskaitant strateginę komunikaciją, tai – pagrindinė veikla įgyvendinant ES ir valstybių narių politiką ne tik žodžiais, bet ir veiksmais; ragina Komisiją rengti tinkamus mokymus duomenų mokslo srityje ir Komisijoje įsteigti bendrą manipuliavimo informacija stebėsenos įstaigą;

11.  yra susirūpinęs dėl daugybės landų ir spragų galiojančiuose ES ir nacionalinio lygmens teisės aktuose ir politikos kryptyse, kuriais siekiama nustatyti šalių užsienio kišimąsi, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti;

12.  pažymi, kad ES finansuoja keletą ilgalaikių projektų ir programų, skirtų kovai su dezinformacija technologiniu, teisiniu, psichologiniu ir informaciniu lygmenimis; ragina Komisiją įvertinti šių projektų ir programų poveikį ir jų pritaikomumą;

13.  ragina Komisiją sukurti Komisijos darbo grupę, kuriai vadovautų Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová (kaip Komisijos narė atsakinga už vertybes ir skaidrumą) ir kuri tikrintų galiojančius teisės aktus ir politika, siekiant nustatyti spragas, kuriomis galėtų pasinaudoti piktavališki subjektai, ir primygtinai ragina Komisija pašalinti šias spragas; pabrėžia, kad ši struktūra turėtų bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais; ragina Komisiją ir EIVT apsvarstyti galimybę įsteigti pakankamai išteklių turintį ir nepriklausomą Europos kišimosi grėsmių ir informacijos vientisumo centrą, kuris turėtų nustatyti, analizuoti ir dokumentuoti manipuliavimo informacija operacijas ir kišimosi grėsmes visai ES, didinti informuotumą apie padėtį, sukurti specializuotą žinių centrą, kuris taptų koordinavimo su pilietine visuomene, verslo sektoriumi, ES ir nacionalinėmis institucijomis platforma, ir ugdyti visuomenės sąmoningumą, be kita ko, teikiant reguliarias ataskaitas apie sistemines grėsmes; pabrėžia, kad eksperimentine tvarka įsteigus naują savarankišką ir pakankamai išteklių turintį Europos kišimosi grėsmių ir informacijos vientisumo centrą būtų išaiškintas ir pagerintas EIVT Strateginės komunikacijos skyriaus, kaip strateginės ES diplomatinės tarnybos, ir jo darbo grupių vaidmuo; pabrėžia, kad EIVT Strateginės komunikacijos skyriaus įgaliojimai turėtų padėti strategiškai plėtoti išorės politiką, kuria siekiama kovoti su esamomis ir atsirandančiomis bendromis grėsmėmis ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais šioje srityje; pažymi, kad EIVT Strateginės komunikacijos skyrius turėtų to siekti glaudžiai bendradarbiaudamas su naujuoju Europos kišimosi grėsmių ir informacijos vientisumo centru ir nauja Komisijos darbo grupe;

14.  ragina ES institucijas ir valstybes nares suteikti pilietinei visuomenei galimybę atlikti aktyvų vaidmenį kovojant su užsienio šalių kišimusi; ragina visų lygmenų Europos visuomenėje ir sektoriuose sukurti sistemas, kurios padėtų organizacijoms ir piliečiams tapti atsparesniems užsienio šalių kišimuisi, laiku atpažinti išpuolius ir kuo veiksmingiau su jomis kovoti, įskaitant švietimą ir sąmoningumo ugdymą, tam skaidriai ir demokratiškai pasitelkiant ES pagrindinių teisių sistemą; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Taivano geriausią patirtį ir visos visuomenės požiūrį; ragina visus sprendimus priimančius asmenis suteikti pilietinei visuomenei tinkamas priemones ir finansavimą užsienio valstybių įtakai tirti, atskleisti ir kovoti su ja;

ES atsparumo didinimas pasitelkiant informuotumą apie padėtį, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir švietimą

15.  pabrėžia, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms reikia tvirtų, patikimų ir susietų sistemų užsienio valstybinių ir nevalstybinių subjektų, siekiančių kištis į demokratinius procesus, incidentams nustatyti, analizuoti, sekti ir kartografuoti, kad būtų galima didinti informuotumą apie padėtį ir aiškiai suprasti, kokio pobūdžio elgesį ES ir jos valstybės narės turi atgrasyti ir į ką reaguoti; ragina atlikti reguliarius sociologinius tyrimus ir apklausas siekiant stebėti atsparumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat suprasti visuomenės paramą ir supratimą apie dažniausiai pasitaikančius dezinformacijos naratyvus;

16.  pabrėžia, jog taip pat svarbu, kad šios analizės įžvalgos neliktų užsienio šalių kišimąsi tiriančiose specialistų grupėse, bet jomis būtų dalijamasi kuo plačiau, atvirai su platesne visuomene, ypač su asmenimis, kurie eina svarbias pareigas, kad visi žinotų apie grėsmės modelius ir galėtų išvengti rizikos;

17.  pabrėžia, kad būtina parengti bendrą informuotumo apie padėtį didinimo, ankstyvojo perspėjimo ir grėsmių vertinimo, sisteminių įrodymų rinkimo ir manipuliavimo informacine aplinka nustatymo laiku metodiką, taip pat techninio priskyrimo standartus, pvz., turinio autentiškumo srityje, taip siekiant užtikrinti veiksmingą atsaką;

18.  pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir dirbdama daugiašaliu mastu atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, turi parengti konceptualią kišimosi, su kuriuo susiduria ES, grėsmės apibrėžtį; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turi atspindėti naudojamą taktiką, metodus, procedūras ir priemones, kuriais apibūdinami mūsų šiandien matomi grėsmę keliančių valstybinių ir nevalstybinių subjektų elgesio modeliai; primygtinai ragina Komisiją į šį procesą įtraukti Pagrindinių teisių agentūrą, taip siekiant užtikrinti, kad konceptualiose apibrėžtyse nebūtų diskriminacinių ar neteisingų sąvokų ar šališkumo;

19.  pabrėžia, kad viešoji diplomatija ir strateginė komunikacija yra esminės ES išorės santykių ir ES demokratinių vertybių apsaugos dalys; ragina ES institucijas toliau plėtoti ir skatinti svarbų EIVT Strateginės komunikacijos padalinio ir jo darbo grupių darbą, taip pat ES žvalgybos ir situacijų centro (EU INTCEN) ir Hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centro, ES karinio personalo žvalgybos direktorato, Skubių pranešimų sistemos darbą, nustatytą EIVT, Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimą administraciniu lygmeniu, Komisijos vadovaujamą kovos su dezinformacija tinklą, Parlamento administracinę kovos su dezinformacija darbo grupę ir nuolatinį bendradarbiavimą su NATO, G 7, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, kai reikia bendradarbiauti žvalgybos, analizės srityse, dalytis geriausia patirtimi ir ugdyti sąmoningumą manipuliavimo informacija ir užsienio šalių kišimosi klausimais; teigiamai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 09/2021 „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“; ragina EIVT ir Komisiją paskelbti išsamų Europos Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo tvarkaraštį;

20.  pabrėžia, kad gerokai prieš rinkimus, referendumus ar kitus svarbius politinius procesus visoje Europoje būtina stiprinti nuolatines stebėsenos pastangas;

21.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti šiais ištekliais dalijantis atitinkama žvalgybos informacija su EU INTCEN ir aktyviai dalyvaujant skubaus įspėjimo sistemoje; mano, kad ES ir NATO reikia dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą analizės ir žvalgybos srityje, kartu padarant jį skaidresnį ir demokratiškai atskaitingesnį, be kita ko, dalijantis informacija su Parlamentu;

22.  palankiai vertina Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen idėją įsteigti bendrą informuotumo apie padėtį centrą, taip siekiant pagerinti strateginį prognozavimą ir ES atvirą strateginį savarankiškumą, tačiau tikisi, kad bus išsamiau paaiškinta jo struktūra ir misija; pabrėžia, kad tokiam centrui sukurti reikėtų aktyvaus bendradarbiavimo su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, EIVT, Taryba, Parlamentu ir nacionalinėmis institucijomis; vis dėlto pakartoja, kad svarbu vengti darbo dubliavimo ir sutapimo su esamomis ES struktūromis;

23.  primena, kad EIVT reikia suteikti tvirtesnius ir aiškiau apibrėžtus įgaliojimus ir reikalingus išteklius, skirtus strateginės komunikacijos padaliniams, darbo grupėms ir informacijos analizės padaliniui, kad jie galėtų stebėti ne vien tik tų užsienio šalių šaltinių, kurie stebimi šių trijų darbo grupių, vykdomą kišimąsi ir imtis dėl jo veiksmų, bet ir, taikant rizika grindžiamą požiūrį, siekti platesnės geografinės aprėpties; ragina EIVT skubiai panaudoti tinkamus pajėgumus siekiant kovoti su manipuliavimu informacija ir kišimusi iš Kinijos, visų pirma, įsteigiant specialią Tolimųjų Rytų grupę; be to, pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti ekspertines žinias ir kalbinius gebėjimus apie Kiniją ir kitus strategiškai svarbius regionus EIVT, valstybėse narėse ir apskritai ES institucijose, taip pat naudoti atvirojo kodo žvalgybos šaltinius, kurie šiuo metu yra nepakankamai išnaudojami;

24.  pabrėžia tai, kad plačiai paplitusi, konkurencinga ir pliuralistinė žiniasklaidą, nepriklausomi žurnalistai, faktų tikrintojai ir tyrėjai, taip pat stipri valstybinė žiniasklaida yra nepaprastai svarbi gyvoms ir laisvoms demokratinėms diskusijoms; palankiai vertina iniciatyvas suburti, mokyti ir kitaip remti nepriklausomų žurnalistų organizacijas, faktų tikrintojus ir mokslo darbuotojus visoje Europoje, kaip tai daro Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, ypač regionuose, kuriems kyla didžiausias pavojus, taip pat Europos demokratijos fondo darbą; labai apgailestauja, kad Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija neapima Baltijos valstybių; taip pat palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti patikimus žurnalistikos ir faktų tikrinimo rodiklius, kuriuos lengva atpažinti, pvz., organizacijos „Žurnalistai be sienų“ inicijuotas iniciatyvas; ragina Komisiją kovoti su monopoline masinės žiniasklaidos nuosavybe;

25.  palankiai vertina būtinus mokslinius tyrimus ir daugelį kūrybingų bei sėkmingų žiniasklaidos ir skaitmeninio raštingumo ir sąmoningumo ugdymo iniciatyvų, kurias vykdo pavieniai asmenys, mokyklos, universitetai, žiniasklaidos organizacijos, viešosios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos;

26.  ragina ES ir valstybes nares nurodyti ES lėšų skyrimo šaltinius nepriklausomiems faktų tikrintojams, tyrėjams, kokybiškos ir tiriamosios žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, taip pat NVO, tiriančioms manipuliavimą informacija ir kišimąsi, skatinant žiniasklaidos priemonių naudojimo bei informacinį raštingumą ir kitas priemones, kuriomis piliečiams būtų suteikiama daugiau galių, taip pat tiriant, kaip teisingai įvertinti žiniasklaidos priemonių naudojimo, skaitmeninio ir informacinio raštingumo mokymo, sąmoningumo ugdymo, demaskavimo ir strateginės komunikacijos veiksmingumą;

27.  prašo sustiprinti profesionalą ir pliuralistinę žiniasklaida, užtikrinant, kad naujienų redaktoriai gautų sąžiningą atlyginimą už jų turinio naudojimą internete; pabrėžia, kad kelios pasaulio šalys imasi veiksmų siekdamos užtikrinti, kad žiniasklaida turėtų pakankamai finansinių išteklių; pakartoja savo raginimą sukurti nuolatinį ES naujienų žiniasklaidos fondą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Naujienų iniciatyvą, įskaitant naujas finansavimo galimybes žiniasklaidos sektoriui ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui bei informaciniam raštingumui pagal 2021–2027 m. programą „Kūrybiška Europa“; tačiau pažymi, kad finansavimo srautai gali sukurti priklausomybę arba turėti įtakos žiniasklaidos nepriklausomumui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia žiniasklaidos finansavimo skaidrumo svarbą; mano, kad siekiant apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą būtina viešai atskleisti informaciją apie tai, kas valdo žiniasklaidos priemones, skiria joms lėšų, kontroliuoja jas ar teikia joms turinį, taip pat tai, kas moka už žurnalistinį turinį;

28.  pabrėžia, kad reikia visuomenei suteikti galimybę susipažinti su analize, pranešimais apie incidentus ir žvalgyba pagrįstais grėsmės visuomenei vertinimais, susijusiais su manipuliavimu informacija ir kišimusi ir viešai paskelbti šią informacija; todėl siūlo sukurti ES masto užsienio šalių kišimosi incidentų, apie kuriuos pranešė ES ir valstybių narių valdžios institucijos, duomenų bazę; pabrėžia, kad informacija apie šiuos incidentus visomis ES kalbomis, prireikus, galėtų būti dalijamasi su pilietinės visuomenės organizacijomis ir visuomene;

29.  ragina visas valstybes nares į savo mokymo programas nuo ankstyvojo iki suaugusiųjų švietimo įtraukti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninį raštingumą, taip pat švietimą apie demokratiją, pagrindines teises, naujausią istoriją, kritinį mąstymą ir visuomenės dalyvavimą, įskaitant mokytojų ir mokslo darbuotojų mokymą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti paramą istoriniam švietimui ir moksliniams tyrimams klausimais apie tai, kaip užsienio šalių kišimasis ir praeities totalitarizmas paveikė visuomenę apskritai, o konkrečiau – didelio masto demokratinius įvykius;

30.  ragina ES institucijas ir valstybes nares visais administraciniais lygmenimis nustatyti sektorius, kuriems gresia mėginimų kištis pavojus, ir šiuose sektoriuose dirbantiems darbuotojams rengti reguliarius mokymus ir pratybas, kaip nustatyti bandymus įsikišti ir jų išvengti, ir pabrėžia, kad tokioms pastangoms būtų naudingas ES nustatytas standartizuotas formatas; rekomenduoja užtikrinti, kad visapusiški mokymo moduliai taip pat būtų rengiami visiems valstybės tarnautojams; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Parlamento administracijos rengiamus mokymus Parlamento nariams ir darbuotojams; rekomenduoja toliau plėtoti šiuos mokymus;

31.  pabrėžia, kad reikia ugdyti sąmoningumą užsienio šalių kišimosi į visus visuomenės sluoksnius klausimais; palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi EIVT, Komisija ir Parlamento administracija, pvz., žurnalistų, mokytojų, nuomonės formuotojų, studentų, vyresnio amžiaus piliečių ir lankytojų mokymą ir sąmoningumo ugdymo renginius tiek internete, tiek gyvai Briuselyje ir visose ES valstybėse narėse, ir rekomenduoja juos toliau plėtoti;

32.  ragina valstybes nares, ES administraciją ir pilietinės visuomenės organizacijas dalytis geriausia žiniasklaidos priemonių naudojimo ir informacinio raštingumo mokymo ir informuotumo didinimo patirtimi, kaip reikalaujama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje(13); ragina Komisiją organizuoti šiuos mainus bendradarbiaujant su Žiniasklaidos raštingumo ekspertų grupe; pabrėžia, kad valstybės narės turi sparčiai ir tinkamai įgyvendinti persvarstytą direktyvą;

33.  primygtinai ragina ES institucijas parengti etikos kodeksą, kuris padėtų valdžios institucijoms ir politiniams atstovams naudotis socialinės žiniasklaidos platformomis ir tinklais; mano, kad būtina skatinti atsakingą naudojimąsi tokiomis platformomis ir tinklais, siekiant kovoti su manipuliacija ir klaidinga informacija viešojoje erdvėje;

34.  ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti pritaikytas sąmoningumo ugdymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija programas, be kita ko, skirtas diasporoms ir mažumoms, ir ragina Komisiją sukurti lengvo dalijimosi medžiaga mažumų kalbomis sistemą, taip siekiant sumažinti vertimo išlaidas ir pasiekti kuo daugiau žmonių; ragina regionus ir savivaldybes imtis vadovaujančio vaidmens, nes svarbu užmegzti ryšius su kaimo vietovėmis ir įvairiomis demografinėmis grupėmis;

35.  pabrėžia, kad esminis atsakas į užsienio šalių bandymus kištis yra ginti pagrindinius politinius tikslus, į kuriuos jie yra nukreipti; pabrėžia, kad reikia imtis tikslinių veiksmų, taikant suderintą ES teisinę sistemą, siekiant kovoti su dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų sklaida lyčių, LGBTIQ+ asmenų, mažumų ir pabėgėlių klausimais; ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų neleidžiama finansuoti asmenų ir grupių, kurie aktyviai skleidžia manipuliacijas informacija ar dalyvauja tą darant, dažnai savo veiksmus nukreipdami prieš minėtas grupes ir temas, taip siekdami skaldyti visuomenę; ragina vykdyti pozityvias komunikacijos kampanijas šiais klausimais ir pabrėžia, kad reikia rengti mokymus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

36.  pripažįsta, kad dezinformacijos lyties klausimais išpuoliai ir kampanijos dažnai naudojamos kaip platesnės politinės strategijos dalis, siekiant pakenkti lygiam dalyvavimui demokratiniuose procesuose, visų pirma, moterims ir LGBTIQ+ asmenims; pabrėžia, kad dezinformacija apie LGBTIQ+ asmenis kursto neapykantą tiek internete, tiek ne internete, ir kelia grėsmę gyvybei; ragina atlikti internetinės dezinformacijos tyrimus naudojant tarpsektorinį objektyvą ir stebėti pakeitimus, kuriuos atlieka platformos, reaguodamos į dezinformacijos lyties klausimais internete kampanijas; ragina daugiau dėmesio skirti dezinformacijai lyties klausimais, sukuriant išankstinio perspėjimo sistemas, per kurias būtų galima pranešti apie dezinformacijos lyties klausimais kampanijas ir jas atpažinti;

37.  ragina Komisiją pateikti visa apimančią žiniasklaidos priemonių naudojimo ir informacinio raštingumo strategiją, kurioje ypatingas dėmesys būtų skiriamas kovai su manipuliavimu informacija;

38.  palankiai vertina tai, kad įsteigta ekspertų grupė, skirta kovai su dezinformacija ir skaitmeniniam raštingumui skatinti pasitelkiant švietimą ir mokymą, ši grupė, be kitų užduočių, daugiausia dėmesio skirs kritiniam mąstymui, mokytojų rengimui ir melagingų naujienų prevencijos, demaskavimo ir faktų tikrinimo pastangoms, taip pat mokinių įtraukimui; ragina Komisiją pasidalyti šios ekspertų grupės darbo rezultatais ir įgyvendinti jos išvadas;

39.  pabrėžia strateginės komunikacijos svarbą kovojant su dažniausiai pasitaikančiais prieš demokratiją nukreiptais naratyvais; ragina tobulinti ES strateginę komunikaciją, kad ji būtų labiau pasiekiama ne tik piliečiams, bet ir užsienyje; pabrėžia, kad visos demokratinės organizacijos turi ginti demokratiją ir laikytis teisinės valstybės principo bei prisiimti bendrą atsakomybę už bendravimą su piliečiais, naudojant jiems tinkamiausias kalbas ir platformas;

40.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas viešosios komunikacijos kampanijas, susijusias su COVID-19 pandemija, siekiant laiku skleisti tikslią informaciją, kad būtų galima užkirsti kelią dezinformacijai, visų pirma, susijusiai su vakcinomis;

41.  yra labai susirūpinęs dėl daugiausiai iš Maskvos ir Pekino, taip pat iš Ankaros skleidžiamos užsienietiškos valstybinės propagandos, kuri išverčiama į vietos kalbas ir perkeliama, pvz., į subjektų RT, „Sputnik“, „Anadolu“, CCTV, „Global Times“, „Xinhua“, „TRT World“ ar Kinijos komunistų partijos remiamą žiniasklaidos turinį, pateikiamą kaip žurnalistiką ir platinamą laikraščiais; teigia, kad tokie kanalai negali būti laikomi tikra žiniasklaida, todėl jiems neturėtų būti taikomos demokratinės žiniasklaidos teisės ir apsauga; lygiai taip pat yra susirūpinęs dėl to, kaip šie naratyvai pateko ir į tikrus žurnalistinius produktus; pabrėžia, kad būtina ugdyti sąmoningumą Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijų klausimais, kuriomis siekiama kenkti demokratinėms vertybėms ir skaldyti ES, nes tai – pagrindinis dezinformacijos šaltinis Europoje; ragina Komisiją inicijuoti minimaliųjų žiniasklaidos standartų tyrimą, kuriuo būtų remiamasi svarstant galimybę atšaukti licencijas pažeidimų atvejais; prašo Komisijos įtraukti tyrimo išvadas į būsimus teisės aktus, pvz., galimą žiniasklaidos laisvės aktą; pažymi, kad užsienio subjektai gali klaidingai prisistatyti kaip žurnalistai; mano, kad tokiais atvejais turėtų būti įmanoma taikyti sankcijas tam asmeniui ar organizacijai, pvz., įvardijant ir sugėdinant, sudarant juoduosius sąrašus iš spaudos renginių arba panaikinant žiniasklaidos akreditaciją;

42.  yra labai susirūpinęs dėl išpuolių, priekabiavimo, smurto ir grasinimų žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir kitiems asmenims, atskleidžiantiems užsienio šalių kišimąsi, kurie taip pat gali pakenkti jų nepriklausomybei; ragina Komisiją skubiai pateikti konkrečius ir plataus užmojo pasiūlymus dėl visų šių asmenų saugumo, įskaitant antistrateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) ir ekonominę, teisinę ir diplomatinę paramą, kaip paskelbta Europos demokratijos veiksmų plane; todėl palankiai vertina 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje(14); ragina valstybes nares teisėkūros ir neteisėkūros priemonėmis faktiškai apsaugoti žurnalistus ir kitus žiniasklaidos specialistus;

43.  pabrėžia, kad reikia įtraukti vietos ir regionų sprendimus priimančius asmenis, atsakingus už strateginius sprendimus jų kompetencijai priklausančiose srityse, pvz., infrastruktūros, kibernetinio saugumo, kultūros ir švietimo srityse; pabrėžia, kad vietos ir regionų politikai ir valdžios institucijos dažnai gali anksti nustatyti nerimą keliančius pokyčius, ir pabrėžia, kad dažnai reikia vietos žinių norint nustatyti ir įgyvendinti tinkamas atsakomąsias priemones;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti komunikacijos kanalus ir platformas, kuriose įmonės, NVO ir asmenys, įskaitant diasporoms priklausančius asmenis, galėtų pranešti, jei nukentėtų nuo manipuliavimo informacija ar kišimosi; ragina valstybes nares remti tuos, kurie tampa išpuolių aukomis ir kurie žino apie tokius išpuolius arba patiria spaudimą;

Užsienio šalių kišimasis naudojantis interneto platformomis

45.  palankiai vertina siūlomą Kovos su dezinformacija praktikos kodekso peržiūrą ir pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akto, Skaitmeninės rinkos akto ir kitų priemonių, susijusių su Europos demokratijos veiksmų planu, nes tai gali būti veiksmingos kovos su užsienio šalių kišimosi priemonės; rekomenduoja per galutinį šių tekstų svarstymą atsižvelgti į likusioje šio skirsnio dalyje išdėstytus aspektus;

46.  pabrėžia, kad žodžio laisvė negali būti klaidingai interpretuojama kaip laisvė užsiimti internetine veikla, kuri yra neteisėta ne internete, pvz., priekabiavimu, neapykantą kurstančiomis kalbomis, rasine diskriminacija, terorizmu, smurtu, šnipinėjimu ir kitais grasinimais; pabrėžia, kad platformos turi ne tik laikytis šalies, kurioje jos vykdo veiklą, teisės aktų, bet ir laikytis sąlygų, ypač tų, kurios susijusios su kenksmingu turiniu internete; ragina platformas labiau stengtis siekti užkirsti kelią pakartotiniam neteisėto turinio, kuris yra identiškas tam, kuris buvo pripažintas neteisėtu ir pašalintas, atsiradimui;

47.  pabrėžia, kad, visų pirma, reikia toliau tirti daugėjančius dezinformacijos ir užsienio šalių kišimosi internete atvejus ir priimti ES teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas gerokai didesnis ir faktinis interneto platformų vykdomų operacijų ir teisėtų prieigos prašytojų prieigos prie duomenų skaidrumas, stebėsena ir atskaitomybė, visų pirma tais atvejais, kai sprendžiami algoritmų ir internetinės reklamos klausimai; ragina socialinės žiniasklaidos įmones išsaugoti reklamos bibliotekas;

48.  ragina reguliuoti ir imtis veiksmų siekiant įpareigoti platformas, ypač tas, kurios kelia sisteminę riziką visuomenei, imtis veiksmų, kad būtų sumažintas manipuliavimo informacija ir kišimosi mastas, pvz., naudojant žymas, kuriose nurodomi tikrieji paskyrų autoriai, ribojama paskyrų, reguliariai naudojamų dezinformacijai skleisti arba reguliariai pažeidžiančių platformos nuostatas ir sąlygas, aprėptis, sustabdomos ir, jei reikia ir remiantis aiškiais teisės aktais, panaikinamos neautentiškos paskyros, naudojamos koordinuotoms kišimosi kampanijoms vykdyti, arba demonetizuojamos dezinformacijos sklaidos svetainės, nustatomos jų algoritmų, reklamos modelių, rekomendavimo sistemų ir DI technologijų keliamos trikdžių rizikos mažinimo priemonės ir ženklinamas dezinformacijos turinys tiek įrašuose, tiek komentaruose; primena, kad šios priemonės turi būti įgyvendinamos skaidriai ir atsakingai;

49.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į 2021 m. birželio mėn. priimtas Europos Tarybos gaires dėl geriausios patirties siekiant veiksmingų teisinių ir procedūrinių turinio moderavimo savireguliavimo ir bendro reguliavimo mechanizmų sistemų;

50.  ragina griežčiau vykdyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą(15), kuriuo ribojama, kokį kiekį duomenų apie vartotojus duomenų platformos gali kaupti ir kiek laiko šie duomenys gali būti naudojami, visų pirma platformos ir taikomosios programėlės, naudojančios labai privačius ir (arba) neskelbtinus duomenis, teikiančios tokias paslaugas kaip pranešimų siuntimas, sveikatos priežiūra, finansai, pažintys ir mažų grupių diskusijos; ragina prieigos valdytojų platformas nederinti asmens duomenų su asmens duomenimis, gautais teikiant kitas prieigos valdytojo teikiamas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais teikiant trečiųjų šalių paslaugas, kad būtų taip pat lengva nesutikti, kad duomenys būtų saugomi ir jais būtų dalijamasi, ir leisti naudotojams pasirinkti, ar juos tikslingai nukreipti į kitą prie individualių poreikių pritaikytą reklamą internete; palankiai vertina visas pastangas uždrausti labai tikslingus politinės reklamos metodus, ypač tuos, kurie grindžiami neskelbtinais asmens duomenimis, pvz., etnine kilme, religiniais įsitikinimais ar seksualine orientacija, bet jais neapsiribojant, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę draudimą taikyti labai tikslinei reklamai, kad ji būtų taikoma ir konkrečiais klausimais grindžiamai reklamai;

51.  ragina nustatyti privalomas ES taisykles, pagal kurias platformos privalėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis siekiant nuolat išbandyti jų sistemas, ir nustatyti, vertinti ir mažinti manipuliavimo informacija, kišimosi ir silpnųjų vietų, atsirandančių naudojantis jų paslaugomis, riziką, įskaitant tai, kaip jų paslaugų dizainu ir valdymu prisidedama prie šios rizikos; ragina nustatyti privalomas ES taisykles, pagal kurias platformos būtų įpareigotos sukurti sistemas, skirtas stebėti, kaip naudojamasi jų paslaugomis, pvz., sukurti populiariausio ir daugiausiai dėmesio sulaukiančio talpinamo turinio stebėjimo tikruoju laiku sistemos kiekvienoje šalyje apžvalgą, taip siekiant nustatyti manipuliavimą informacija ir kišimąsi ir pranešti apie įtariamą kišimąsi atsakingoms nacionalinėms, taip pat padidinti išlaidas tiems subjektams, kurie gali nekreipti dėmesio į bet kokius tokius veiksmus, kuriuos palengvina jų sistemos;

52.  ragina interneto platformas skirti pakankamai išteklių, kad būtų užkirstas kelias žalingam užsienio šalių kišimuisi, taip pat užtikrinti geresnes darbo sąlygas, psichologinę priežiūrą ir sąžiningą atlygį turinio moderatoriams; ragina dideles socialinės žiniasklaidos platformas teikti išsamias ataskaitas pagal šalis dėl išteklių, skirtų faktų tikrinimui šalies viduje, mokslinių tyrimų veiklai, turinio moderavimui, įskaitant žmogiškuosius ir DI pajėgumus atskiromis kalbomis, ir bendradarbiavimui su vietos pilietine visuomene; pabrėžia, kad šioms platformoms reikia dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dezinformacija mažesnėse ir komerciškai mažiau pelningose ES rinkose;

53.  ragina socialinės žiniasklaidos platformas visapusiškai gerbti visų ES piliečių lygybę, nepriklausomai nuo kalbos, vartojamos kuriant jų paslaugas, priemones ir stebėsenos mechanizmus, taip pat priemones, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo ir saugesnės interneto aplinkos; pabrėžia, kad tai susiję ne tik su visomis oficialiosiomis nacionalinėmis ir regioninėmis kalbomis, bet ir su didelėmis ES išeivių kalbomis; pabrėžia, kad šios paslaugos taip pat turėtų būti prieinamos klausos sutrikimų turintiems asmenims;

54.  ragina platformų naudotojus ir turinio metaduomenyse aiškiai ir įskaitomai paženklinti sintetinę vaizdakaitą, kad būtų lengviau ją atsekti informacijos ieškantiems subjektams ir faktų tikrintojams; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti turinio autentiškumą ir atsekamumą, pvz., vandens ženklų ir autentiškumo standartų kūrimą ir pasaulinių standartų nustatymą;

55.  ragina reglamentuoti paslaugas, kuriomis siūlomos manipuliavimo socialine žiniasklaida priemonės ir paslaugos, pvz., paskyrų ar turinio aprėpties didinimą naudojant dirbtinį dalyvavimą ar neautentiškus profilius; pabrėžia, kad šis reglamentas turi būti grindžiamas išsamiu dabartinės praktikos ir susijusios rizikos vertinimu ir turėtų užkirsti kelią piktavališkų veikėjų naudojimuisi šiomis paslaugomis politinio kišimosi tikslais;

56.  pabrėžia, kad pageidaujantiems reklamuotis reikia užtikrinti skaidrumą dėl fizinio ar juridinio asmens, atsakingo už internetinį turinį ir paskyras, tikrumo; ragina platformas pradėti taikyti mechanizmus, kuriais būtų galima nustatyti ir įšaldyti visų pirma neautentiškas paskyras, susijusias su suderintomis įtakos operacijomis; pabrėžia, kad ši praktika neturėtų trukdyti galimybei būti anonimiškam internete, kuri yra itin svarbi užtikrinant žurnalistų, aktyvistų, marginalizuotų bendruomenių ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų (pvz., informatorių, disidentų ir autokratinių režimų politinių oponentų) apsaugą, ir neturėtų sudaryti prielaidų kurti satyrinio bei humoristinio pobūdžio paskyras;

57.  pabrėžia, kad didesnė atsakomybė už turinio šalinimą neturi lemti teisėto turinio savavališko pašalinimo; primygtinai ragina būti atsargiems dėl visiško tikrų asmenų paskyrų įšaldymo arba masinio automatinių filtrų naudojimo; susirūpinęs atkreipia dėmesį į savavališkus platformų sprendimus pašalinti renkamųjų pareigūnų paskyras; pabrėžia, kad šios paskyros turėtų būti panaikintos tik remiantis aiškiais demokratinėmis vertybėmis grindžiamais teisės aktais, kurie perkeliami į verslo politiką ir įgyvendinami atliekant nepriklausomą demokratinę priežiūrą, ir kad turi egzistuoti visapusiškai skaidrus procesas, pagal kurį numatoma teisė pateikti skundą;

58.  ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama, kad platformos sukurtų lengvai prieinamus ir veiksmingus komunikacijos kanalus asmenims ar organizacijoms, norintiems pranešti apie neteisėtą turinį, sąlygų pažeidimą, dezinformaciją arba užsienio šalių kišimąsi ar manipuliavimą, atitinkamais atvejais suteikiant kaltinamiems asmenims galimybę pateikti atsakymą prieš imantis jų atžvilgiu ribojamųjų veiksmų, ir nustatyti nešališkas bei skaidrias, greitas bei prieinamas klausimo perdavimo ir apskundimo procedūras nuo internete skelbiamo turinio nukentėjusiems asmenims, apie turinį pranešantiems subjektams ir nuo sprendimo ženklinti, apriboti matomumą, panaikinti prieigą prie paskyrų ar jas įšaldyti arba apriboti prieigą prie pajamų iš reklamos nukentėjusiems asmenims ar organizacijoms; rekomenduoja, kad socialinės žiniasklaidos platformos kiekvienai valstybei narei paskirtų konkretų informacinį punktą ir sudarytų darbo grupę kiekvieniems svarbiems rinkimams kiekvienoje valstybėje narėje;

59.  ragina teisės aktais nustatyti taisykles, kuriomis naudotojams ir plačiajai visuomenei užtikrinamas skaidrumas, pvz., nustatyti pareigą platformoms sukurti viešus internetinės reklamos archyvus, kuriuose galima paprastai atlikti paiešką ir susipažinti su informacija apie, be kita ko, jos tikslinę grupę, už jas sumokėjusį subjektą, taip pat moderuoto bei pašalinto turinio archyvus, nustatyti savireguliacines priemones ir suteikti visa apimančią ir prasmingą prieigą prie informacijos apie algoritmų kūrimą, naudojimą ir poveikį nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, patikrintiems tyrėjams, susijusiems su akademinėmis institucijomis, žurnalistams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešajam interesui atstovaujančioms tarptautinėms organizacijoms; mano, jog šių bibliotekų metrika turėtų būti suderinta, kad būtų galima atlikti kelių platformų analizę ir sumažinti platformoms tenkančią administracinę naštą;

60.  ragina panaikinti verslo modelius, kuriais asmenys skatinami ilgiau naudotis platformomis, jiems nuolat teikiant įtraukų turinį; ragina teisėkūros sprendimus priimančius subjektus ir platformas pasitelkiant moderatorius žmones ir auditorius trečiuosius asmenis užtikrinti, kad algoritmai neskatintų neteisėto, ekstremistinio, diskriminacinio ar radikalizuojančio turinio, o sudarytų galimybę vartotojams matyti įvairius požiūrius ir teiktų pirmenybę faktams bei moksliškai pagrįstam turiniui, visų pirma tokiais svarbiais socialiniais klausimais, kaip visuomenės sveikata ir klimato kaita, ir juos skatintų; mano, kad įsipareigojimu grindžiamos ir priklausomybę sukeliančios reitingavimo sistemos kelia sisteminę grėsmę mūsų visuomenei; ragina Komisiją spręsti esamą kainų paskatų problemą, nes itin tikslinių skelbimų, kurių turinys skatina susipriešinimą, kainos už tą patį peržiūrų skaičių dažnai yra daug mažesnės nei mažiau tikslinių skelbimų, kurių turinys skatina socialinę integraciją;

61.  ragina pakeisti algoritmus siekiant liautis skatinti turinį iš neautentiškų paskyrų ir kanalų, kurie dirbtinai skatina žalingo užsienio manipuliavimo informacija plitimą; ragina pakeisti algoritmus, kad jie nepropaguotų susipriešinimą skatinančio ir pyktį sukeliančio turinio; pabrėžia, kad ES turi imtis priemonių, kuriomis socialinės žiniasklaidos bendrovėms būtų nustatytas teisinis reikalavimas dėti kuo didesnes pastangas, kad būtų užkirstas kelias plisti dezinformacijai, kai tik nustatoma jos atvejų, ir kad platformoms turi kilti padarinių, jei jos nesilaiko reikalavimo pašalinti dezinformaciją;

62.  pabrėžia, kad reikia tobulinti testavimo etapą ir sistemingai įvertinti su algoritmais susijusias pasekmes, įskaitant tai, kaip jie formuoja viešąjį diskursą ir daro įtaką politiniams rezultatams, taip pat kaip teikiamas prioritetas turiniui; pabrėžia, kad tokiose apžvalgose taip pat turėtų būti nagrinėjama, ar platformos yra pajėgios laikytis jų atitinkamose sąlygose prisiimtų garantijų ir ar jos turi pakankamai įdiegtų apsaugos priemonių, kad būtų užkirstas kelias suderintam didelio masto neautentiškam elgesiui, kuriuo siekiama manipuliuoti jų platformose rodomu turiniu;

63.  yra sunerimęs dėl vidutiniškai 65 mln. EUR pajamų iš reklamos, kurias kiekvienais metais gauna maždaug 1 400 dezinformaciją skleidžiančių svetainių, kurių taikinys – ES piliečiai(16); pabrėžia, kad be atitinkamų reklamos skelbėjų sutikimo ar net jų žinios kenkėjiškose svetainėse, skleidžiančiose neapykantą kurstančią kalbą ir dezinformaciją, atsiduria ir taip jas finansuoja internetinė reklama, kartais net valstybės institucijų reklama; atkreipia dėmesį į tai, kad 97 proc. šių pajamų iš reklamos tenka penkioms įmonėms, įskaitant „Google Ads“, ir jos yra atsakingos už tai, kokias reklamų skelbimo svetaines įtraukia į savo atranką, taigi turi galią nustatyti, kuris turinys yra monetizuojamas ir kuris ne; mano, jog nepriimtina, kad lėšų iš reklamos paskirstymo algoritmai yra visiškai nepažįstami visuomenei; ragina Komisiją pasinaudoti konkurencijos politikos ir antimonopolinės teisės priemonėmis siekiant užtikrinti, kad rinka būtų veikianti, ir panaikinti šį monopolį; ragina šiuos subjektus užkirsti kelią dezinformacijos svetainių finansavimui iš jų reklamos paslaugų; sveikina organizacijas, siekiančias didinti informuotumą šiuo klausimu; pabrėžia, kad reklamos skelbėjai turėtų turėti teisę žinoti ir nuspręsti, kur skelbiama jų reklama ir kuris tarpininkas tvarkė jų duomenis; ragina sukurti tarpininkavimo procesą, kuris suteiktų galimybę reklamos skelbėjams susigrąžinti lėšas, kai skelbimai pateikiami svetainėse, kuriose skatinama dezinformacija;

64.  pabrėžia, jog tam, kad priėmus atnaujintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, Skaitmeninių paslaugų aktą, Skaitmeninės rinkos aktą ir kitas su Europos demokratijos veiksmų planu susijusias priemones, būtų galima reguliariai vertinti jų įgyvendinimą nacionaliniu ir ES lygmenimis ir nedelsiant nustatyti bei pašalinti spragas, taip pat skirti sankcijas už netinkamą įsipareigojimų įgyvendinimą ir neveikimą, bus reikalinga veiksminga apžvalga, vertinimas ir sankcijų mechanizmas; atsižvelgdamas į tai, ragina kiekvienoje valstybėje narėje suburti stiprius ir išradingus skaitmeninių paslaugų koordinatorius, taip pat skirti pakankamai išteklių, kad Komisijos vykdomoji institucija galėtų vykdyti pagal Skaitmeninių paslaugų aktą jai pavestas užduotis; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų atliekamas nepriklausomas Komisijos patvirtintas interneto platformų auditas; pažymi, kad siekiant užtikrinti auditorių nepriklausomumą, atskiros platformos negali jų finansuoti;

65.  atsižvelgdamas į tai, ragina bendro reguliavimo priemonėmis apibrėžti objektyvius pagrindinius veiklos rodiklius, kad būtų galima užtikrinti platformų veiksmų patikrinamumą ir poveikį; pabrėžia, kad šie pagrindiniai veiklos rodikliai turėtų apimti konkrečios šalies metriką, pvz., auditoriją, į kurią nukreipta dezinformacija, įtrauktį (pelės spustelėjimų skaičių ir t. t.), šalies faktų tikrinimo ir mokslinių tyrimų veiklos finansavimą, taip pat pilietinės visuomenės santykių šalyje paplitimą ir tvirtumą;

66.  yra labai susirūpinęs dėl skaidrumo stokos persvarstant Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, nes diskusijos iš esmės buvo paliktos tik privačiajam sektoriui ir Komisijai; apgailestauja dėl to, kad rengiant Praktikos kodekso pakeitimų projektą nebuvo tinkamai konsultuojamasi su Europos Parlamentu, visų pirma su specialiuoju INGE komitetu, ir kai kuriais kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais;

67.  apgailestauja dėl to, kad Praktikos kodeksas išlieka savireguliacinio pobūdžio, nes savireguliacijos nepakanka siekiant apsaugoti visuomenę nuo kišimosi ir bandymų manipuliuoti; yra susirūpinęs dėl to, kad atnaujintas Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas gali nepajėgti išspręsti būsimų problemų; yra susirūpinęs dėl to, kad Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo gairės stipriai priklauso nuo Komisijos pasiūlymo dėl Skaitmeninių paslaugų akto; ragina imtis skubių veiksmų, kad, siekiant užtikrinti ES pasirengimą iki kitų vietos, regioninių, nacionalinių ir Europos Parlamento rinkimų, į Praktikos kodeksą būtų įtraukti platformoms taikomi privalomi įsipareigojimai;

68.  ragina ES apsaugoti ir skatinti dialogą technologijų bendruomenėje ir keitimąsi informacija apie socialinių platformų elgseną ir strategijas; mano, kad tik atvira technologijų bendruomenė gali sustiprinti visuomenės nuomonę prieš išpuolius, manipuliavimą ir kišimąsi; ragina apsvarstyti galimybę įsteigti viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamą Keitimosi informacija apie dezinformaciją ir jos analizės centrą (ISAC), kuriame jo nariai sektų bei pagal grėsmės klasifikaciją ženklintų informaciją apie grėsmes dėl dezinformacijos turinio bei ją siunčiant dalyvaujančius subjektus ir keistųsi ta informacija; mano, kad tai galėtų būti naudinga ES skubių pranešimų apie pavojų sistemai ir G7 mechanizmui, taip pat būtų naudinga mažesniems subjektams, turintiems mažiau išteklių; be to, siekiant demonetizuoti žalingą turinį, ragina sukurti pramonės šakos lygmens dezinformaciją reglamentuojantį reklamos paslaugų ir internetinių monetizavimo paslaugų standartą, kurį taip pat turėtų taikyti internetinės mokėjimo sistemos ir e. prekybos platformos, o jo auditą turėtų atlikti trečiasis asmuo;

69.  pabrėžia, jog reikia, kad kodeksas veiktų kaip efektyvi priemonė, kol įsigalios Skaitmeninių paslaugų aktas; mano, kad kodekse turėtų būti iš anksto numatytos kai kurie Skaitmeninių paslaugų akte nustatytos pareigos, o jį pasirašiusios šalys privalėtų įgyvendinti kai kurias Skaitmeninių paslaugų akto nuostatas, susijusias su tyrėjų ir reguliavimo subjektų prieiga prie duomenų ir reklamos skaidrumu, įskaitant algoritminių ir rekomendavimo sistemų skaidrumą; primygtinai ragina pasirašiusias šalis užtikrinti, kad nepriklausomas auditorius atliktų auditą, kaip jos laikosi šių įsipareigojimų, ir ragina paskelbti šias audito ataskaitas;

70.  apgailestauja dėl to, kad kodekso laikymosi stebėsenos procesas stokoja skaidrumo, taip pat apgailestauja dėl kodekso persvarstymo laiko, nes ji bus baigta dar iki specialiajam INGE komitetui pateikiant išvadą; pažymi, kad turėtų būti viešai skelbiamos bent posėdžių darbotvarkės, baigiamosios pastabos ir dalyvių sąrašai; ragina pasirašiusiąsias šalis paliudyti Parlamente apie savo įsipareigojimus, susijusius su kodeksu, ir apie tai, kaip jos įgyvendina ir įgyvendins šiuos įsipareigojimus;

71.  mano, kad tokios nepriklausomos žiniasklaidos reguliavimo institucijos, kaip Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė, galėtų atlikti esminį vaidmenį atliekant kodekso stebėseną ir jį įgyvendinant;

72.  palankiai vertina pasiūlymą įsteigti darbo grupę, numatytą Europos Komisijos gairėse dėl kodekso griežtinimo; primygtinai reikalauja, kad Komisija pakviestų Parlamento, nacionalinių reguliavimo subjektų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę bei mokslinių tyrimų bendruomenę, atstovus dalyvauti šioje darbo grupėje;

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir strateginiai sektoriai

73.  mano, kad, atsižvelgiant į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų tarpusavio ryšį ir tarpvalstybinį pobūdį, jie tampa vis mažiau atsparūs išorės kišimuisi, ir mano, kad reikėtų persvarstyti šiuo metu galiojančią sistemą; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujos direktyvos, kuria siekiama pagerinti ypatingos svarbos subjektų, teikiančių esmines paslaugas Europos Sąjungoje, atsparumą;

74.  rekomenduoja valstybėms narėms išsaugoti prerogatyvą nustatyti ypatingos svarbos subjektus, tačiau būtinas veiksmų koordinavimas ES lygmeniu siekiant:

75.  rekomenduoja išplėsti ypatingos svarbos subjektų sąrašą, į jį įtraukiant skaitmeninę rinkimų infrastruktūrą ir švietimo sistemas, atsižvelgiant į jų ypatingą svarbą užtikrinant ES ir jos valstybių narių ilgalaikį veikimą bei stabilumą, ir numatyti lankstumo sprendžiant, kokius naujus saugotinus strateginius sektorius įtraukti į sąrašą;

76.  ragina laikytis visa apimančio ES požiūrio sprendžiant hibridinių grėsmių rinkimų procesams klausimus ir gerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą; ragina Komisiją per rinkimus kritiškai įvertinti priklausomybę nuo platformų ir duomenų infrastruktūros; mano, kad trūksta privačiojo sektoriaus demokratinės priežiūros; ragina plėsti platformų demokratinę priežiūrą, įskaitant tinkamą kompetentingų institucijų prieigą prie duomenų ir algoritmų;

77.  rekomenduoja užtikrinti, kad pareigos, kylančios iš siūlomos direktyvos, įskaitant visai ES ir kiekvienai šaliai kylančių grėsmių, rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, turėtų atspindėti naujausius pokyčius, o šį vertinimą turi atlikti Jungtinis tyrimų centras kartu su EIVT Žvalgybos ir situacijų centru; pabrėžia, jog šioms institucijoms reikia turėti pakankamai išteklių, kad jos galėtų atlikti naujausią ir pažangiausią analizę ir vykdyti griežtą demokratinę priežiūrą, – tačiau tai neturėtų trukdyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai atlikti išankstinį vertinimą, kad būtų užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms;

78.  mano, kad ES ir jos valstybės narės turi numatyti finansavimo alternatyvų Vakarų Balkanų šalims kandidatėms ir kitoms potencialioms šalims kandidatėms, kur tiesiogines užsienio investicijas trečiosios šalys taiko kaip geopolitinę poveikio šioms šalims didinimo priemonę, siekdamos, kad didelė dalis ES ir šalies kandidatės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nepatektų ES nepriklausančių šalių ir už ES ribų veikiančių įmonių nuosavybėn, kaip tai nutiko su Pirėjo uostu Graikijoje ir kaip šiuo metu vyksta Kinijai investuojant į povandeninius kabelius Baltijos, Viduržemio ir Arkties jūrose; todėl palankiai vertina Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą, kuris yra svarbi priemonė su užsienio investicijomis susijusiems valstybių narių veiksmams koordinuoti, ir ragina nustatyti griežtesnę reguliavimo sistemą ir griežčiau įgyvendinti tą sistemą siekiant užtikrinti, kad neigiamą poveikį ES saugumui darančios tiesioginės užsienio investicijos, kaip nustatyta reglamente, būtų blokuojamos ir kad daugiau tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo įgaliojimų būtų pavesta ES institucijoms; ragina panaikinti mažiausią kainą pasiūliusio dalyvio principą priimant vyriausybių investicinius sprendimus; ragina visas valstybes nares, kuriose nėra investicijų tikrinimo mechanizmų, nustatyti tokias priemones; mano, kad, siekiant sudaryti tiesioginių užsienio investicijų srautų schemą ir juos įvertinti, ši sistema taip pat turėtų būti geriau susieta su nepriklausomomis analizėmis, kurias atlieka nacionaliniai ir ES institutai arba kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, ekspertų grupės; mano, kad, siekiant sumažinti ES ir jos valstybių narių priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų, taip pat galėtų būti tikslinga į sistemą įtraukti ir kitus strateginius sektorius, pavyzdžiui, 5G bei kitų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių; pabrėžia, kad šis požiūris turėtų būti vienodai taikomas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms;

79.  mano, kad ES susiduria su daugiau problemų dėl investicijų trūkumo praeityje, nes dėl to ji tapo labiau priklausoma nuo technologijų tiekėjų iš užsienio; rekomenduoja apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir ypatingos svarbos medžiagų gamybos ir tiekimo grandines ES; mano, kad ES perėjimas prie atviro strateginio savarankiškumo ir skaitmeninio suverenumo yra svarbus ir teisingas būdas žengti pirmyn; pabrėžia, kad tikimasi, jog ES diegs naujas priemones savo geopolitinei padėčiai stiprinti, įskaitant kovos su prievarta priemonę; mano, kad Komisijos paskelbtas Europos lustų aktas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad lustų gamybai itin svarbios dalys būtų gaminamos Europos Sąjungoje, yra svarbus žingsnis mažinant priklausomybę nuo tokių trečiųjų šalių, kaip Kinija ir JAV; mano, kad, siekiant išvengti lenktynių dėl nacionalinių viešųjų subsidijų ir bendrosios rinkos susiskaidymo, investicijos į lustų gamybą turi būti koordinuojamos visoje ES ir remiantis paklausos analize; todėl ragina Komisiją įsteigti specialų Europos puslaidininkių fondą, kuris galėtų teikti paramą itin reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos kūrimui ir kompensuoti didesnes gamybos bei projektavimo įrenginių išlaidas ES; mano, kad skatinant puslaidininkių gamybą ES svarbus partneris yra Taivanas;

80.  ragina toliau vystyti Europos duomenų infrastruktūros ir paslaugų teikėjų tinklus, kuriuose taikomi Europos saugumo standartai, kaip antai GAIA-X, – tai svarbus žingsnis kuriant konkurencingas alternatyvas esamiems paslaugų teikėjams ir atvirą, skaidrią bei saugią skaitmeninę ekonomiką; pabrėžia, kad reikia stiprinti mažąsias ir vidutines įmones ir vengti debesijos rinkos kartelių; primena, kad duomenų centrai yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektai; yra susirūpinęs dėl trečiųjų šalių ir jų įmonių įtakos GAIA-X plėtojimui;

81.  pabrėžia, kad tokių viešųjų elektroninių ryšių tinklų, kaip interneto magistraliniai tinklai ir povandeninių ryšių kabeliai, integralumas, prieinamumas ir konfidencialumas turi esminę reikšmę saugumui; ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią sabotažui ir šnipinėjimui šiuose ryšių tinkluose ir skatinti naudoti sąveikius saugaus maršruto parinkimo standartus, kad būtų užtikrintas elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų integralumas ir patikimumas, taip pat pasitelkiant naujausią strategiją „Global Gateway“;

82.  ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti saugų, tvarų ir sąžiningą žaliavų, naudojamų gaminti svarbiausiems komponentams ir technologijoms, įskaitant baterijas ir įrangą, 5G ir vėlesnes technologijas, taip pat chemijos ir farmacijos produktus, tiekimą, kartu pabrėždamas pasaulinės prekybos, tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant visapusišką pagarbą darbuotojų teisėms ir gamtinei aplinkai, taip pat su išteklių naudojimu susijusių tarptautinių socialinių ir tvarumo standartų vykdymo užtikrinimo svarbą; primena, kad būtina skirti reikiamą finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad tiekimo grandinės sutrikimo atveju būtų rasta tinkamų pakaitalų;

Užsienio šalių kišimasis per rinkimų procesą

83.  ragina nustatyti, kad viso rinkimų proceso apsauga yra vienas svarbiausių ES ir nacionalinio saugumo klausimas, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra demokratinio proceso pagrindas; ragina Komisiją sukurti geresnę reagavimo sistemą, kuria siekiama kovoti su užsienio šalių kišimusi į rinkimų procesą, kuri, be kitų priemonių, turėtų apimti tiesioginės komunikacijos su piliečiais kanalus;

84.  pabrėžia, kad būtina didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai rinkimų proceso metu, be kita ko, privačiajame ir akademiniame sektoriuose, ir taikyti kompleksinį požiūrį, pagal kurį su tokiu kišimusi turėtų būti kovojama nuolat, pradedant mokyklinio ugdymo programomis ir baigiant balsavimo techniniu integralumu bei patikimumu, taip pat taikant struktūrines priemones, kuriomis kovojama su šio reiškinio hibridiniu pobūdžiu; ragina visų pirma parengti pasirengimo 2024 m. Europos Parlamento rinkimams planą, kuris turėtų apimti strategiją, Europos politinių partijų ir jų darbuotojų mokymą bei informuotumo didinimą, taip pat sustiprintas saugumo priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias užsienio šalių kišimuisi;

85.  mano, kad klaidinga informacija ir dezinformacija socialiniuose tinkluose tampa vis didesne rinkimų sąžiningumo problema; mano, kad socialinės žiniasklaidos platformos turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinama ir tinkamai veiktų rinkimų sąžiningumo apsaugos politika; yra sunerimęs dėl naujausių išvadų apie atvejus, kai privačias įmones pasitelkia piktavališki subjektai, siekdami kištis į rinkimus, skleisti melagingus naratyvus ir plačiai sklindančias sąmokslo teorijas, daugiausia socialiniuose tinkluose; ragina atlikti nuodugnų tyrimą, kaip kovoti su samdomosios dezinformacijos reiškiniu, nes jis tampa vis sudėtingesnis ir vis labiau plinta visose pasaulio šalyse;

86.  pabrėžia, kad teikiant reikšmingą informaciją ir konkrečias rekomendacijas dėl rinkimų sistemos atsparumo didinimo ir pagalbos kovojant su užsienio šalių kišimusi į rinkimų procesą labai svarbus vaidmuo tenka rinkimų stebėjimo misijoms; ragina tobulinti ir stiprinti rinkimų procesą, kur rinkimų stebėjimo misijos yra pagrindinė priemonė kovojant su tendencija, kai neliberalūs režimai, besistengiantys sudaryti demokratijos įspūdį, vis dažniau pasitelkia nesąžiningus ir suklastotus rinkimus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog reikia iš naujo įvertinti ir atnaujinti tarptautinio rinkimų stebėjimo priemones bei metodus, kad būtų atsižvelgta į naujas tendencijas ir grėsmes, įskaitant kovą su fiktyviais rinkimų stebėtojais, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su bendraminčiais partneriais, taip pat glaudesnį bendradarbiavimą su tokiomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba, ir visais atitinkamais subjektais pagal Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgesio kodeksą; pabrėžia, kad EP narių dalyvavimas nesankcionuotose rinkimų stebėjimo misijose kenkia Europos Parlamento patikimumui ir reputacijai; palankiai vertina „individualiems neoficialaus Europos Parlamento narių rinkimų stebėjimo atvejams“ taikomą Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės patvirtintą procedūrą (priimta 2018 m. gruodžio 13 d.), pagal kurią EP nariai gali būti visam kadencijos laikotarpiui pašalinti iš oficialių Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijų, ir rekomenduoja ją visapusiškai vykdyti;

Užsienio paramos teikėjų teikiamas užmaskuotas politinės veiklos finansavimas

87.  pabrėžia, kad nors tebereikia geriau suprasti užmaskuoto politinės veiklos finansavimo poveikį, pavyzdžiui, antidemokratinėms tendencijoms Europoje, vis dėlto užsienio subjektų teikiamas politinės veiklos finansavimas vykdant slaptas operacijas yra rimtas ES ir jos valstybių narių demokratinio veikimo integralumo pažeidimas, ypač rinkimų metu, todėl pažeidžia laisvų ir sąžiningų rinkimų principą; pabrėžia, kad todėl visose valstybėse narėse turėtų būti nustatyta, kad yra neteisėta užsiimti bet kokia užsienio subjektų finansuojama slapta veikla, kuria siekiama daryti įtaką Europos ar nacionalinės politikos procesui; šiuo atžvilgiu pažymi, kad tokios šalys kaip Australija įgyvendino įstatymus, kuriais draudžiamas užsienio kišimasis į politiką;

88.  smerkia tai, kad ekstremistinės, populistinės, Europai priešiškos pakraipos partijos ir kai kurios kitos partijos bei fiziniai asmenys yra susiję su bandymais kištis į Sąjungos demokratinius procesus ir aiškiai prie jų prisideda, ir yra sunerimęs dėl to, kad šios partijos pasitelkiamos kaip užsienio kišimąsi organizuojančių subjektų ruporas siekiant legitimuoti savo autoritarines vyriausybes; ragina visapusiškai išsiaiškinti šių partijų ir fizinių asmenų politinius bei ekonominius santykius su Rusija; mano, kad šie santykiai yra ypač nepriimtini, ir smerkia bendrininkavimą, kuris, siekiant politinių tikslų, gali sukelti užsienio šalių išpuolių prieš ES ir jos valstybes nares pavojų;

89.  ragina valstybes nares toliau derinant nacionalinį reguliavimą panaikinti visų pirma visas toliau nurodytas spragas ir įgyvendinti draudimą gauti aukų iš užsienio subjektų:

90.  todėl ragina Komisiją atlikti užmaskuoto finansavimo ES analizę ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais siekiama pašalinti visas spragas, leidžiančias iš trečiųjų šalių šaltinių neskaidriai finansuoti politines partijas ir fondus arba viešąsias pareigas einančius asmenis arba renkamus pareigūnus, ir pasiūlyti bendrus ES standartus, kurie būtų taikomi visų valstybių narių nacionaliniams rinkimų įstatymams; mano, kad valstybės narės turėtų siekti nustatyti aiškius politinių partijų finansavimo skaidrumo reikalavimus ir uždrausti politinėms partijoms bei politiniams veikėjams fiziniams asmenims gauti aukas iš už ES ir EEE ribų esančių subjektų, išskyrus ES rinkėjus, gyvenančius už ES ir EEE ribų, taip pat nustatyti aiškią sankcijų sistemos strategiją; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti ES finansų kontrolės instituciją, kuriai būtų pavesta kovoti su neteisėta finansine praktika ir Rusijos bei kitų autoritarinių režimų kišimusi; pabrėžia, jog reikia uždrausti aukas ar finansavimą, kuriems naudojamos naujos ypač sudėtingai atsekamos besiformuojančios technologijos; prašo valstybių narių ir Komisijos skirti daugiau išteklių ir suteikti platesnius įgaliojimus priežiūros agentūroms, kad būtų užtikrinta geresnė duomenų kokybė;

91.  įsipareigoja užtikrinti, kad visos ne pelno organizacijos, ekspertų grupės, institutai ir nevyriausybinės organizacijos, kurios prisideda prie ES politikos formavimo parlamentinio darbo metu ar atlieka kokį nors konsultacinį vaidmenį teisėkūros procese, būtų visiškai skaidrios, nepriklausomos ir dėl jų finansavimo bei nuosavybės nebūtų interesų konflikto;

92.  palankiai vertina atliekamą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo peržiūrą; remia visas pastangas pasiekti didesnį Europos politinių partijų ir fondų veiklos finansavimo skaidrumo lygį, ypač artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, įskaitant draudimą gauti aukas iš už ES ribų esančių subjektų ir anoniminių šaltinių, išskyrus ES valstybių narių diasporą, taip pat draudimą iš už ES ribų esančių subjektų gauti aukas, kurių kilmė negali būti pagrįsta sutartimis, paslaugų susitarimais arba mokesčiais, susijusiais su priklausymu Europos politinėms partijoms, kartu suteikiant galimybę iš narėmis esančių nacionalinių partijų, esančių už ES ir EEE ribų, imti mokesčius už narystę Europos politinėse partijose; primygtinai ragina Europos ir nacionalines politines partijas įsipareigoti kovoti su užsienio kišimusi ir dezinformacijos sklaida pasirašant chartiją, kurioje nustatomi konkretūs įsipareigojimai šiuo klausimu;

93.  pabrėžia, kad įgyvendinus daugelį Europos Tarybos GRECO ir Venecijos komisijos rekomendacijų būtų sustiprintas valstybių narių ir visos Sąjungos politinės sistemos atsparumas užsienio subjektų finansinei įtakai;

Kibernetinis saugumas ir atsparumas kibernetiniams išpuoliams

94.  primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares, užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms, skubiai padidinti investicijas į ES strateginius kibernetinius pajėgumus ir gebėjimus nustatyti, atskleisti ir pašalinti užsienio kišimąsi, pvz., dirbtinį intelektą, saugią komunikaciją ir duomenų bei debesijos infrastruktūrą, kad būtų padidintas Sąjungos kibernetinis saugumas; ragina Komisiją taip pat daugiau investuoti į ES skaitmeninių žinių ir techninių žinių plėtojimą, kad būtų galima geriau suprasti visoje ES naudojamas skaitmenines sistemas; ragina Komisiją skirti papildomų žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių kibernetinių grėsmių analizės pajėgumams, būtent EIVT Žvalgybos ir situacijų centrui, ir ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinio saugumo agentūros (ENISA), ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) ir valstybių narių kibernetiniam saugumui; apgailestauja, kad valstybių narių bendradarbiavimas ir harmonizavimo lygis kibernetinio saugumo klausimais yra nepakankamas;

95.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl naujos kibernetinio saugumo strategijos ir naujos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Europos Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148(20) (TIS 2 direktyva); rekomenduoja, kad galutinis su pasiūlymu susijusio atliekamo darbo rezultatas leistų pašalinti 2016 m. TIS direktyvos trūkumus, visų pirma sugriežtinant saugumo reikalavimus, išplečiant jos taikymo sritį, sukuriant Europos bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija sistemą, stiprinant valstybių narių kibernetinio saugumo pajėgumus, plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, nustatant griežtesnius vykdymo užtikrinimo reikalavimus ir kibernetinį saugumą pripažįstant esminę reikšmę mūsų visuomenei turinčių Europos subjektų aukščiausio lygmens vadovybės atsakomybės sritimi; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti bendro ES kibernetinio saugumo silpnąsias vietas, svarbu aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį pasiekti visose valstybėse narėse; akcentuoja, kad yra itin svarbu užtikrinti informacinių sistemų atsparumą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinį tinklą (CyCLONe); ragina toliau skatinti taikyti ESBO pasitikėjimo kibernetinėje erdvėje stiprinimo priemones;

96.  palankiai vertina TIS 2 direktyvoje numatytą Komisijos pasiūlymą atlikti koordinuotą svarbiausių tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimą, panašų į ES 5G priemonių rinkinį, kad būtų galima geriau atsižvelgti į riziką, susijusią, pavyzdžiui, su užsienio valstybių kontroliuojamų įmonių pagamintos programinės ir aparatinės įrangos naudojimu; ragina Komisiją paisant Europos demokratinių vertybių kurti pasaulinius 6G standartus ir konkurencijos taisykles; ragina Komisiją skatinti ES institucijas ir nacionalines institucijas keistis informacija apie problemas, geriausios praktikos pavyzdžiais ir sprendimais, susijusiais su rinkinį sudarančiomis priemonėmis; mano, kad, siekdama sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, ES turėtų daugiau investuoti į savo pajėgumus 5G ir vėlesnės kartos technologijų srityje;

97.  pabrėžia, kad kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, ir primygtinai ragina ES dėti daugiau pastangų tarptautinėje arenoje siekiant veiksmingai su jais kovoti; pažymi, kad ES turėtų imtis iniciatyvos rengiant Tarptautinę kibernetinio saugumo sutartį, kurioje būtų nustatytos tarptautinės kibernetinio saugumo srities normos, skirtos kovai su kibernetiniais nusikaltimais;

98.  primygtinai laikosi nuomonės, kad ES, NATO ir tarptautiniai bendraminčiai partneriai turi stiprinti paramą Ukrainai kibernetinio saugumo srityje; palankiai vertina pirmąjį PESCO finansuojamų Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos ekspertų dislokavimą ir ragina visapusiškai taikyti sankcijų už kibernetinius išpuolius režimą asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsakingiems už įvairius kibernetinius išpuolius prieš Ukrainą arba dalyvaujantiems juose;

99.  palankiai vertina Komisijos pranešimą apie Kibernetinio atsparumo akto parengimą, kuris papildytų Europos kibernetinės gynybos politiką, nes kibernetinės veiklos ir gynybos sritys yra artimai susijusios; ragina skirti daugiau investicijų į Europos kibernetinės gynybos pajėgumus ir koordinavimą; rekomenduoja skatinti partnerių kibernetinių pajėgumų stiprinimą rengiant ES mokymo misijas arba civilines misijas kibernetinės veiklos srityje; pabrėžia, kad reikia suderinti ir standartizuoti su kibernetine veikla susijusį mokymą, ir ragina šioje srityje skirti struktūrinį ES finansavimą;

100.  smerkia tai, kad tokie valstybiniai subjektai, kaip Marokas, Saudo Arabija, Vengrija, Lenkija, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Azerbaidžanas, prieš žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir politikus masiškai ir neteisėtai naudoja bendrovės „NSO Group“ sekimo programinę įrangą „Pegasus“; primena, kad „Pegasus“ yra tik viena iš daugelio programų, kuriomis valstybiniai subjektai piktnaudžiauja neteisėto masinio nekaltų piliečių stebėjimo tikslais; taip pat smerkia kitas valstybės šnipinėjimo operacijas, nukreiptas prieš Europos politikus; primygtinai ragina Komisiją sudaryti neteisėtos sekimo programinės įrangos sąrašą ir nuolat jį atnaujinti; ragina ES ir valstybes nares naudotis šiuo sąrašu siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atliekamas išsamus patikrinimas žmogaus teisių srityje ir būtų tinkamai atliekamas Europos stebėjimo technologijų eksporto ir techninės pagalbos bei importo į valstybes nares, kurios kelia neabejotiną pavojų teisinei valstybei, patikrinimas; be to, ragina įsteigti ES piliečių laboratoriją – panašią į Kanadoje įsteigtąją, – kurią sudarytų žurnalistai, žmogaus teisių ekspertai ir atvirkštinės kenkimo programinės įrangos inžinerijos ekspertai ir kuri nustatytų bei viešintų neteisėto programinės įrangos naudojimo neteisėto sekimo tikslais atvejus;

101.  ragina ES sukurti patikimą šios srities reglamentavimo bazę tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina JAV prekybos departamento Pramonės ir saugumo biuro sprendimą įtraukti bendrovę „NSO Group“ į juodąjį sąrašą ir taip uždrausti jai gauti amerikietiškų technologijų;

102.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES teisminis ir teisėsaugos bendradarbiavimas vyksta su trečiosiomis šalimis, kurios bendradarbiauja su bendrove „NSO Group“ ir ES piliečių šnipinėjimo tikslais naudoja šnipinėjimo programą „Pegasus“; ragina imtis papildomų apsaugos priemonių ir sustiprinti demokratinę tokio bendradarbiavimo kontrolę;

103.  ragina Komisiją patikrinti ES investicijas į bendrovę „NSO Group Technologies“ ir taikyti tikslines priemones užsienio valstybėms, ES piliečių arba asmenų, kurie ES šalyse turi pabėgėlio statusą, šnipinėjimo tikslais naudojančioms šnipinėjimo programinę įrangą;

104.  yra susirūpinęs dėl to, kad žurnalistai ir demokratijos aktyvistai gali būti net ir ES teritorijoje neteisėtai stebimi ir persekiojami autoritarinių režimų, nuo kurių jie bandė pabėgti, ir mano, kad tai yra šiurkštus Chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatytų pagrindinių Sąjungos vertybių ir asmenų pagrindinių teisių pažeidimas; apgailestauja, kad šios šnipinėjimo programinės įrangos aukoms neteikiama teisinė parama;

105.  atkreipia dėmesį į neatidėliotiną būtinybę stiprinti teisinę sistemą, kad asmenys, kurie platina, naudoja tokią programinę įrangą ir ja piktnaudžiauja neteisėtais ir neleistinais tikslais, būtų patraukti atsakomybėn; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio 21 d. Baltarusijos bendrovės, gaminančios veido atpažinimo programinę įrangą, kurią autoritarinis režimas naudoja tam, kad identifikuotų politinės opozicijos protestuotojus, vykdomajam direktoriui Aliaksandrui Šatrovui pritaikytos sankcijos; ragina Komisiją užkirsti kelią bet kokiam neteisėtų sekimo technologijų naudojimui ar finansavimui ES; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su trečiųjų šalių vyriausybėmis, kad, vykdant stipresnę demokratinę kontrolę, būtų išgyvendinta represinė kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu praktika ir panaikinti susiję teisės aktai; ragina kompetentingas ES valdžios institucijas atlikti neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo ES ir eksporto iš ES tyrimą, taip pat taikyti priemones valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims, įskaitant ES programose dalyvaujančias šalis, kurios įsigijo ir naudojo tokias šnipinėjimo programas ir iš kurių jos buvo eksportuotos siekiant imtis neteisėtų veiksmų prieš žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, teisininkus ir politikus;

106.  ragina atlikti plataus užmojo E. privatumo direktyvos(21) peržiūrą, siekiant sustiprinti ryšių ir asmens duomenų konfidencialumą naudojantis elektroniniais prietaisais, tačiau nemažinant direktyvoje nustatyto apsaugos lygio ir nepažeidžiant valstybių narių atsakomybės nacionalinio saugumo gynimo srityje; pabrėžia, kad valdžios institucijos turėtų privalėti atskleisti IT prietaisuose aptiktus pažeidžiamus aspektus; ragina ES ir valstybes nares toliau koordinuoti savo veiksmus pagal Direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas(22), siekiant užtikrinti, kad neteisėta prieiga prie informacinių sistemų ir neteisėtas informacijos perėmimas būtų apibrėžti kaip nusikalstama veika ir už juos būtų taikomos atitinkamos sankcijos; primena, kad kiekvienas konfidencialumo pažeidimas nacionalinio saugumo tikslais demokratinėje visuomenėje turi būti daromas teisėtai, aiškiais ir teisėtais tikslais, atsižvelgiant į tai, kas griežtai būtina ir proporcinga, kaip reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

ES valstybių narių, institucijų, agentūrų, delegacijų ir misijų apsauga

107.  pabrėžia, kad ES institucijos, įstaigos, agentūros, delegacijos, misijos, operacijų tinklai, pastatai ir darbuotojai yra užsienio valstybinių subjektų vykdomų visų rūšių hibridinių grėsmių ir išpuolių taikiniai, todėl turėtų būti tinkamai saugomi, ypač daug dėmesio skiriant EIVT turtui, patalpoms ir veiklai užsienyje, taip pat ES darbuotojų, deleguotų į nedemokratines šalis, kuriose veikia represiniai režimai, saugumui; ragina BSGP misijas struktūriškai reaguoti į šias grėsmes, taip pat pasitelkiant strateginę komunikaciją teikti konkretesnę paramą šioms misijoms; pripažįsta, kad nuolat daugėja valstybės finansuojamų išpuolių prieš ES institucijas, įstaigas ir agentūras, įskaitant Europos vaistų agentūrą, taip pat valstybių narių institucijas ir nacionalines valdžios institucijas;

108.  ragina atlikti išsamią periodinę visų ES institucijų, įstaigų, agentūrų, delegacijų, misijų ir operacijų paslaugų, tinklų, įrangos ir aparatinės įrangos patikrą, kad būtų sustiprintas jų atsparumas kibernetinio saugumo grėsmėms ir užkirstas kelias tokioms galimai pavojingoms programoms ir prietaisams, kaip „Kaspersky Lab“ produktai; primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti tinkamas gaires ir saugias priemones darbuotojams; pabrėžia poreikį didinti informuotumą apie saugių paslaugų ir tinklų naudojimą institucijose ir administracijose, be kita ko, esant misijose; atkreipia dėmesį į atvirojo kodo tinklo operacinių sistemų, kurias plačiai naudoja sąjungininkų karinės ir vyriausybinės agentūros, patikimumo ir saugumo pranašumus;

109.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai, laiku ir glaudžiai koordinuoti įvairių ES institucijų, įstaigų ir agentūrų, kurios specializuojasi kibernetinio saugumo srityje, pavyzdžiui, CERT-EU, – kartu visapusiškai plėtojant jos veiklos pajėgumus, – taip pat ENISA ir būsimo Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio, užtikrinsiančio koordinuotą atsaką į didelio masto grėsmes kibernetiniam saugumui ES, veiklą; palankiai vertina tebevykstantį struktūrizuotą CERT-EU ir ENISA bendradarbiavimą; taip pat palankiai vertina tai, kad, siekiant paspartinti strateginį bendradarbiavimą žvalgybos srityje, EU INTCEN įsteigta ES kibernetinės žvalgybos darbo grupė; palankiai vertina naujausias ES institucijų generalinių sekretorių iniciatyvas parengti bendras informavimo ir kibernetinio saugumo taisykles;

110.  laukia dviejų Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, kuriais sukuriama visų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų informacijos saugumo ir kibernetinio saugumo norminė bazė, ir laikosi nuomonės, kad šie reglamentai turėtų apimti gebėjimų stiprinimą ir atsparumo didinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti papildomų lėšų ir išteklių ES institucijų kibernetiniam saugumui, siekiant spręsti problemas, susijusias su nuolat kintančia grėsmių padėtimi;

111.  laukia Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl kibernetinio saugumo audito, kurią tikimasi paskelbti 2022 m. pradžioje;

112.  ragina nuodugniai ištirti pranešimus apie užsienio subjektų infiltravimosi tarp ES institucijų darbuotojų atvejus; ragina įvertinti ir galbūt peržiūrėti žmogiškųjų išteklių procedūras, įskaitant patikimumo tikrinimą prieš įdarbinimą, kad būtų pašalintos spragos, sudarančios sąlygas užsienio subjektams infiltruotis; ragina Parlamento valdymo organus tobulinti darbuotojų patikimumo tikrinimo tvarką ir sugriežtinti patekimo į jo patalpas taisykles bei patikras, kad su užsienio interesais glaudžiai susiję asmenys negalėtų patekti į konfidencialius posėdžius ir gauti informacijos; ragina Belgijos valdžios institucijas peržiūrėti ir atnaujinti šalies kovos su šnipinėjimu sistemą, kad būtų galima veiksmingai nustatyti pažeidėjus, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti jiems sankcijas; ragina ir kitas valstybes nares imtis panašių veiksmų jų teritorijoje esančioms ES institucijoms ir agentūroms apsaugoti;

113.  ragina visas ES institucijas didinti savo darbuotojų informuotumą rengiant tinkamus mokymus ir gaires, kuriais siekiama užkirsti kelią kibernetinei ir nekibernetinei saugumo rizikai, ją sumažinti ir ją šalinti; ragina rengti privalomus reguliarius saugumo ir IRT srities mokymus visiems darbuotojams (įskaitant stažuotojus) ir EP nariams; ragina reguliariai sudaryti specialią užsienio įtakos institucijose kartogramą ir atlikti jos rizikos vertinimą;

114.  pabrėžia, kad reikia nustatyti tinkamas krizių valdymo procedūras, taikomas manipuliavimo informacija atvejais, įskaitant skubių pranešimų apie pavojų sistemas tarp administracinių lygmenų ir sektorių, siekiant užtikrinti tarpusavio informacijos teikimą ir užkirsti kelią manipuliavimo informacija plitimui; šiuo požiūriu palankiai vertina skubių pranešimų apie pavojų sistemą ir ankstyvojo perspėjimo procedūrą, nustatytą prieš 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, taip pat Komisijos bei Parlamento administracijų taikomas procedūras, kuriomis siekiama įspėti apie atvejus, galinčius daryti poveikį institucijoms ar ES demokratiniam procesui; prašo ES administracijos stiprinti atliekamą stebėseną, inter alia, įsteigiant centrinę saugyklą ir sukuriant incidentų sekimo priemonę, taip pat sukurti bendrą priemonių rinkinį, kuris būtų taikomas gavus skubų pranešimą apie pavojų;

115.  ragina nustatyti ES institucijų pareigūnams, įskaitant EP narius, akredituotus Parlamento nario padėjėjus ir grupių patarėjus, taip pat valstybių narių pareigūnams užsienio šalių ir subjektų rengiamoms kelionėms taikomas privalomas skaidrumo taisykles, kurios apima, be kita ko, mokėjimų tarpininko vardą ir pavardę (pavadinimą), kelionės kainą ir nurodytus motyvus; primena, kad tokios organizuotos kelionės negali būti laikomos oficialiomis Parlamento delegacijomis, ir šio draudimo nepaisymo atveju ragina taikyti griežtas sankcijas; pabrėžia, kad neoficialios draugystės grupės gali trikdyti oficialių Parlamento organų darbui, taip pat pakenkti jo reputacijai ir veiksmų nuoseklumui; primygtinai ragina Parlamento valdymo organus padidinti šių grupių skaidrumą ir atskaitomybę, užtikrinti esamų taisyklių vykdymą ir imtis būtinų priemonių, kai trečiosios šalys piktnaudžiauja šiomis draugystės grupėmis; prašo kvestorių sukurti ir tvarkyti draugystės grupių ir deklaracijų registrą ir užtikrinti, kad jis būtų prieinamas bei nuolat atnaujinamas;

Kišimasis pasitelkiant pasaulinio lygio veikėjus per elito verbavimą, nacionalines diasporas, universitetus ir kultūrinius renginius

116.  smerkia visų rūšių elito verbavimą ir aukštų valstybės tarnautojų bei buvusių ES politikų įtraukimo metodą, kurį taiko užsienio įmonės, turinčios ryšių su vyriausybėmis, aktyviai dalyvaujančiomis prieš ES nukreiptuose kišimosi veiksmuose, ir apgailestauja, kad trūksta priemonių ir jų įgyvendinimo užtikrinimo, kurių reikia siekiant užkirsti kelią tokiai praktikai; mano, kad konfidencialios informacijos, įgytos vykdant viešuosius įgaliojimus arba einant valstybės tarnautojo pareigas, atskleidimas pažeidžiant ES ir jos valstybių narių strateginius interesus turėtų turėti teisinių pasekmių ir už jas turėtų būti taikomos griežtos sankcijos, be kita ko, atleidimas be įspėjimo ir (arba) draudimas ateityje dirbti institucijose; mano, kad tokių asmenų pajamų ir turto deklaracijos turėtų būti skelbiamos viešai;

117.  ragina Komisiją skatinti ir koordinuoti veiksmus, kuriais kovojama su elito verbavimu, pvz., papildyti ir įgyvendinti reikalavimo baigusiems eiti pareigas ES Komisijos nariams ir aukšto rango ES tarnautojams be išlygų taikyti veiklos pertraukos laikotarpį, kuriam pasibaigus taikoma pareiga pateikti ataskaitą, taip pat ES lygmeniu numatyti kovos su elito verbavimu struktūrines taisykles; ragina Komisiją įvertinti, ar galiojantys veiklos pertraukos laikotarpio reikalavimai tebeatitinka savo paskirtį; pabrėžia, kad buvę ES politikai ir tarnautojai turėtų specialiai priežiūros institucijai pranešti apie užsienio valstybės kreipimosi į juos atvejus ir gauti informatoriaus apsaugą; ragina visas valstybes nares taikyti ir suderinti savo politinės vadovybės nariams taikomus veiklos pertraukos laikotarpius ir užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės ir sistemos, pagal kurias reikalaujama, kad valstybės pareigūnai deklaruotų savo išorės veiklą, užimtumą, investicijas, turtą ir didelės vertės dovanas ar naudą, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas;

118.  yra susirūpinęs dėl integruotų lobizmo strategijų, kuriose derinami pramonės interesai ir užsienio šalių politiniai tikslai, ypač kai tai tarnauja autoritarinės valstybės interesams; todėl ragina ES institucijas reformuoti Skaidrumo registrą, be kita ko, nustatant griežtesnes skaidrumo taisykles, identifikuojant užsienio subjektų teikiamo finansavimo su ES susijusiai lobistinei veiklai atvejus ir užtikrinant, kad iš duomenų įrašo būtų galima nustatyti iš užsienio vyriausybių gaunamą finansavimą; ragina visas ES institucijas veiksmingai bendradarbiauti šiuo klausimu; mano, kad Australijos užsienio valstybių įtakos skaidrumo programa yra sektinas geros praktikos pavyzdys;

119.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę vadovaujantis kitų bendraminčių demokratinių valstybių gerąja patirtimi sukurti užsienio valstybių įtakos atvejų registravimo sistemą ir vyriausybės administruojamą deklaruotos veiklos, kurią vykdo užsienio valstybė arba kuri vykdoma jos vardu, registrą;

120.  yra susirūpinęs dėl užsienio autoritarinių valstybių pastangų kontroliuoti ES teritorijoje gyvenančias diasporas; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka Kinijos jungtinis frontas – padalinys, tiesiogiai atskaitingas Kinijos komunistų partijos Centriniam komitetui, kuriam pavesta koordinuoti Kinijos išorės kišimosi strategiją griežtai kontroliuojant Kinijos piliečius ir Kinijos įmones užsienyje; atkreipia dėmesį į Australijos ir Naujosios Zelandijos patirtį sprendžiant su Jungtiniu frontu susijusius klausimus;

121.  griežtai smerkia Kremliaus pastangas kaip priemonę naudoti ES valstybėse narėse esančias mažumas įgyvendinant vadinamąją tėvynainių politiką, visų pirma Baltijos valstybėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, kuri yra Putino režimo geopolitinės strategijos, kuria siekiama suskaldyti ES visuomenes, dalis, kartu įgyvendinant „rusų pasaulio“ koncepciją, kuria siekiama pateisinti režimo ekspansinius veiksmus; pažymi, kad daugelis Rusijos „privačių fondų“, „privačių įmonių“, „žiniasklaidos organizacijų“ ir „nevyriausybinių organizacijų“ priklauso Rusijos valstybei arba yra slaptai su ja susiję; pabrėžia, kad užmezgant dialogą su Rusijos pilietine visuomene itin svarbu atskirti tas organizacijas, kurios laikosi atokiai nuo Rusijos valdžios įtakos, nuo tų, kurios palaiko ryšius su Kremliumi; primena, kad taip pat esama įrodymų apie Rusijos kišimąsi ir manipuliavimą daugelyje Vakarų liberaliųjų demokratinių valstybių, taip pat apie aktyvią paramą ekstremistinėms jėgoms ir radikalių pažiūrų subjektams, siekiant skatinti Sąjungos destabilizaciją; pažymi, kad Kremlius kaip savo dezinformacijos ekosistemos dalį plačiai naudoja kultūrą, įskaitant populiariąją muziką, audiovizualinį turinį ir literatūrą; apgailestauja dėl Rusijos pastangų vengti visiškai pripažinti Sovietų Sąjungos nusikaltimų istoriją ir vietoj to pateikti naują Rusijos naratyvą;

122.  yra susirūpinęs dėl Turkijos vyriausybės mėginimų daryti įtaką Turkijos kilmės asmenims, siekiant pasinaudoti diaspora kaip Ankaros nuostatų reiškėja ir suskaidyti Europos visuomenes, visų pirma per Užsienio turkų ir susijusių bendruomenių tarybą (angl. Presidency for Turks Abroad and Related Communities); smerkia atvirus Turkijos bandymus pasinaudoti savo diaspora Europoje, kad pakeistų rinkimų eigą;

123.  smerkia Rusijos pastangas išnaudoti etninę įtampą Vakarų Balkanų šalyse siekiant kurstyti konfliktus ir supriešinti bendruomenes, nes taip galėtų būti destabilizuojamas visas regionas; nerimauja dėl stačiatikių bažnyčios mėginimų tokiose šalyse, kaip Serbija, Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina, visų pirma jos regione Serbų Respublikoje, propaguoti Rusiją kaip tradicinių šeimos vertybių gynėją ir stiprinti valstybės bei bažnyčios santykius; nerimauja, kad Vengrija ir Serbija padeda Kinijai ir Rusijai siekti jų geopolitinių tikslų; rekomenduoja organizuoti dialogus su Vakarų Balkanų šalių pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, siekiant koordinuoti kovos su dezinformacija pastangas regione, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir analizei bei įtraukiant regioninę patirtį; ragina Komisiją sukurti reikiamą įrodymais pagrįsto atsako į trumpalaikes ir ilgalaikes dezinformacijos grėsmes Vakarų Balkanų šalyse infrastruktūrą; ragina EIVT pereiti prie aktyvesnės pozicijos ir daugiausia dėmesio skirti ES patikimumo regione didinimui, o ne jo gynimui, išplečiant Strateginės komunikacijos darbo grupės atliekamą stebėseną, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybinėms dezinformacijos grėsmėms, kylančioms iš Vakarų Balkanų ir jų kaimyninių šalių;

124.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybėms narėms būtina didinti paramą Rytų partnerystės šalims, visų pirma bendradarbiaujant valstybės ir visuomenės atsparumo dezinformacijai ir Rusijos valstybinei propagandai didinimo srityje, kad būtų užkirstas kelias strateginiam šių šalių visuomenių ir institucijų silpnėjimui ir susiskaldymui;

125.  yra sunerimęs dėl prievartos priemonių, kylančių iš naujojo Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo ir Kinijos įstatymo dėl kovos su užsienio sankcijomis, eksteritorialaus taikymo, taip pat dėl ekstradicijos susitarimų, kuriuos Kinija yra sudariusi su kitomis šalimis, pagal kuriuos Kinijai leidžiama įgyvendinti didelio masto atgrasymo veiksmus prieš ypač svarbius ne Kinijos piliečius, pavyzdžiui, neseniai prieš du Danijos parlamento narius, ir Kinijos atsakomąsias sankcijas penkiems EP nariams, Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui, trims ES valstybių narių parlamento nariams, ES Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui, dviem Europos mokslininkams ir dviem Europos ekspertų grupėms Vokietijoje ir Danijoje; ragina visas valstybes nares priešintis ekstradicijai ir atsisakyti ją vykdyti ir prireikus suteikti atitinkamiems asmenims tinkamą apsaugą, kad būtų užkirstas kelias galimiems žmogaus teisių pažeidimams;

126.  yra susirūpinęs dėl daugelio Europos universitetų, mokyklų ir kultūros centrų, bendradarbiaujančių su Kinijos subjektais, įskaitant Konfucijaus institutus, sudaro sąlygas savintis mokslines žinias ir griežtai kontroliuoti visas su Kinija susijusias temas mokslinių tyrimų ir mokymo srityje, taip pažeidžiant konstitucinę akademinės laisvės ir autonomijos apsaugą, taip pat dėl su Kinija susijusių kultūrinių veiklų pasirinkimo; yra susirūpinęs, kad dėl tokių veiksmų gali būti prarastos žinios su Kinija susijusiais klausimais, todėl ES neteks reikiamos kompetencijos; yra susirūpinęs, pavyzdžiui, dėl to, kad 2014 m. Kinijos vyriausybės Valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras teikė paramą Europos kolegijos Kinijos bibliotekai(23); yra labai susirūpinęs dėl Kinijos mėginimų taikyti spaudimą ir cenzūrą, pavyzdžiui, Nanto muziejui dėl parodos apie Čingischaną, kurią iš pradžių planuota surengti 2020 metais(24); prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi, siekiant kovoti su užsienio šalių kišimusi į kultūros ir švietimo sektorius;

127.  yra susirūpinęs dėl Europoje vykdomų mokslinių tyrimų slapto finansavimo atvejų, įskaitant Kinijos mėginimus persivilioti talentus pasitelkiant Tūkstančio talentų planą ir Konfucijaus instituto stipendijas, taip pat dėl sąmoningo karinių ir civilinių mokslinių projektų jungimo pagal Kinijos civilinės ir karinės sintezės strategiją; atkreipia dėmesį į Kinijos aukštojo mokslo institucijų bandymus su Europos institucijomis partnerėmis pasirašyti susitarimo memorandumus, kuriuose yra nuostatų, kuriomis įtvirtinama Kinijos propaganda arba skatinama parama Kinijos komunistų partijos nuostatoms ar politinėms iniciatyvos, pavyzdžiui, iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, taip apeinant oficialią atitinkamos šalies vyriausybės poziciją ir jai kenkiant; prašo kultūros, akademinių ir nevyriausybinių institucijų didinti skaidrumą dėl Kinijos įtakos ir ragina jas viešai skelbti apie bet kokius mainus ir ryšius su Kinijos vyriausybe ir susijusiomis organizacijomis;

128.  smerkia Vengrijos vyriausybės sprendimą atidaryti Fudano universiteto filialą ir tuo pat metu uždaryti Vidurio Europos universitetą Budapešte; yra susirūpinęs dėl didėjančios Europos universitetų finansinės priklausomybės nuo Kinijos ir kitų užsienio valstybių, atsižvelgiant į riziką, kad neskelbtini duomenys, technologijos ir mokslinių tyrimų rezultatai pateks į užsienio valstybes, ir į galimus tokios priklausomybės padarinius akademinei laisvei; pabrėžia akademinės laisvės svarbą sprendžiant dezinformacijos ir įtakos operacijų problemą; ragina šias institucijas prieš sudarant naujas partnerystes su užsienio partneriais atlikti išsamų pažeidžiamumo vertinimą; pabrėžia, kad akademiniai darbuotojai turėtų būti mokomi specialia karštąja linija pranešti apie užmaskuotą finansavimą ar įtaką ir kad šią informaciją pranešantiems asmenims visada turėtų būti suteikta informatoriaus apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos universitetuose vykdomi geopolitinę reikšmę turintys moksliniai tyrimai būtų finansuojami iš europinių šaltinių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų dėl universitetų, NVO ir ekspertų grupių gaunamo užsienio finansavimo skaidrumo didinimo, pavyzdžiui, nustatant privalomų aukų deklaracijų, išsamaus jų finansavimo srautų patikrinimo ir informacijos apie užsienio subjektų teikiamą finansavimą, nepiniginius įnašus ir subsidijas atskleidimo reikalavimus; ragina valstybių narių valdžios institucijas nustatyti veiksmingas užsienio subjektų teikiamo finansavimo aukštojo mokslo įstaigoms taisykles, įskaitant griežtas viršutines ribas ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

129.  pabrėžia, kad panaši saugumo ir intelektinės nuosavybės pasisavinimo rizika kyla ir privačiajame sektoriuje, kur darbuotojai gali turėti prieigą prie pagrindinių technologijų ir komercinių paslapčių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tiek akademines institucijas, tiek privatųjį sektorių parengti išsamias saugumo ir atitikties užtikrinimo programas, įskaitant konkrečias naujų sutarčių saugumo peržiūras; pažymi, kad kai kuriems dėstytojams ar darbuotojams, dirbantiems ypatingos svarbos mokslinių tyrimų ir produktų srityje, gali būti taikomi griežtesni prieigos prie sistemų ir tinklų apribojimai bei patikimumo tikrinimas;

130.  pažymi, kad persvarstyta Mėlynosios kortelės direktyva(25), kuria sudaromos palankesnės sąlygos kvalifikuotiems ne ES kilmės migrantams atvykti į ES, suteikia galimybę Europoje įsisteigusioms Kinijos ir Rusijos įmonėms, pavyzdžiui, pasikviesti kvalifikuotų migrantų iš savo šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to valstybėms narėms gali būti sunkiau kontroliuoti šių piliečių antplūdį, o tai gali sukelti užsienio šalių kišimosi riziką;

131.  atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje, ypač Europoje, steigiama vis daugiau Konfucijaus institutų; pažymi, kad Kalbų mokymo ir bendradarbiavimo centras, anksčiau žinomas Konfucijaus instituto būstinės arba Hanbano (Tarptautinės kinų kalbos tarybos biuro) pavadinimu, kuris yra atsakingas už Konfucijaus institutų pasaulinę programą, yra Kinijos partinės valstybės propagandos sistemos dalis; ragina valstybes nares ir Komisiją remti nepriklausomus kinų kalbos kursus, kurie vykdomi nesikišant Kinijos valstybei ar su ja susijusioms organizacijoms; mano, kad vienas reikšmingų pavyzdžių, kaip Europoje didinti nepriklausomą kompetenciją Kinijos klausimais, yra neseniai įsteigtas Nacionalinis Kinijos centras Švedijoje;

132.  be to, mano, kad Konfucijaus institutai veikia kaip Kinijos ekonominių interesų lobistinė platforma ir Kinijos žvalgybos tarnybų, taip pat agentų ir šnipų verbavimo tinklas; primena, kad dėl Kinijos šnipinėjimo ir kišimosi rizikos daugelis universitetų nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su Konfucijaus institutais: 2016 metais tai padarė universitetai Diuseldorfe, 2019 metais – Briuselyje (abu Briuselio laisvieji universitetai – VUB ir ULB) ir 2020 metais – Hamburge, taip pat visi Švedijos universitetai; ragina, kad daugiau universitetų įvertintų savo dabartinį bendradarbiavimą, siekdami užtikrinti, kad jis neturėtų įtakos akademinei laisvei; ragina valstybes nares atidžiai stebėti dėstymą, mokslinius tyrimus ir kitą veiklą Konfucijaus institutuose ir tais atvejais, kai įtarimai šnipinėjimu ar kišimusi yra pagrįsti aiškiais įrodymais, imtis priverstinių veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti Europos ekonominį ir politinį suverenitetą, be kita ko, atsisakant skirti finansavimą arba atšaukiant susijusių institutų licencijas;

133.  atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio šalių kišimasis gali pasireikšti religinėms institucijoms daroma įtaka ir jų naudojimu kaip priemonės, pavyzdžiui, Rusijos įtaka stačiatikių bažnyčiose, ypač Serbijoje, Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, visų pirma jos regione Serbų Respublikoje, Sakartvele ir tam tikru mastu Ukrainoje, įskaitant tarp vietos gyventojų sėjamą susiskaldymą, šališką istorijos interpretavimą ir prieš ES nukreiptos darbotvarkės propagavimą, taip pat Turkijos įtaka per mečetes Prancūzijoje ir Vokietijoje ir Saudo Arabijos įtaka per salafistų mečetes Europoje propaguojant radikalųjį Islamą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą siekiant apsaugoti religines institucijas nuo užsienio šalių kišimosi bei riboti finansavimą ir didinti finansavimo skaidrumą; ragina valstybes nares atidžiai stebėti religinių institucijų veiklą ir prireikus, jei tai pagrįsta įrodymais, imtis veiksmų, be kita ko, atsisakant skirti finansavimą arba atšaukiant susijusių institucijų licencijas;

134.  ragina EIVT atlikti piktavališkų valstybinių subjektų paplitimo ir įtakos Europos ekspertų grupėse, universitetuose, religinėse organizacijose ir žiniasklaidos institucijose tyrimą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais ir užmegzti su jais nuolatinį dialogą, siekiant tiksliai identifikuoti ir stebėti užsienio valstybių įtaką kultūros, mokslo ir religijos srityse; ragina Europos nacionalinius transliuotojus, įskaitant kaimyninėse šalyse esančius transliuotojus, daugiau dalytis turiniu;

135.  yra susirūpinęs dėl pranešimų apie užsienio šalių kišimąsi į Europos teismų sistemas; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad Europos teismai vykdo prieš Kremliaus oponentus priimtus Rusijos teismų sprendimus; ragina valstybes nares didinti teismų darbuotojų informuotumą ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų užkirstas kelias užsienio šalių vyriausybėms piktnaudžiauti tarptautiniu teisminiu bendradarbiavimu ir Europos tribunolais bei teismais; ragina EIVT užsakyti tyrimą dėl užsienio šalių kišimosi į Europos teismų nagrinėjamas bylas paplitimo ir įtakos; pažymi, kad remiantis šio tyrimo rezultatais gali prireikti pasiūlyti padaryti su teismo procesu susijusių skaidrumo ir finansavimo reikalavimų pakeitimų;

Atgrasymas, priskyrimas ir kolektyvinės atsakomosios priemonės, įskaitant sankcijas

136.  mano, kad neseniai ES nustatyti sankcijų režimai, pvz., ribojamosios priemonės prieš kibernetinius išpuolius, keliančius grėsmę Sąjungai ir jos valstybėms narėms(26), ir ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnickio aktas)(27), priimti atitinkamai 2019 m. gegužės 17 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d., sukūrė pridėtinę vertę, suteikdami ES vertingų atgrasomųjų priemonių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų patvirtintas naujas teminių sankcijų už sunkias korupcines veikas režimas; primena, kad kibernetinių išpuolių ir sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimai buvo taikomi du kartus – atitinkamai 2020 ir 2021 metais; ragina nustatyti nuolatinį sankcijų už kibernetinius išpuolius režimą ir prašo valstybių narių visapusiškai dalytis visais surinktais įrodymais bei žvalgybos duomenimis, kad būtų galima sudaryti sankcijų už kibernetinius išpuolius sąrašus;

137.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių kovos su užsienio šalių kišimusi, įskaitant didelio masto dezinformacijos kampanijas, hibridines grėsmes ir hibridinį karą, priemonių, visapusiškai paisant žodžio ir informacijos laisvių, be kita ko, nustatant sankcijų režimą; mano, kad šios priemonės turėtų apimti tarpsektorinių ir asimetrinių sankcijų sistemą, taip pat diplomatines sankcijas, draudimus keliauti, turto įšaldymą ir su mėginimais vykdyti užsienio kišimosi veiklą susijusiems užsieniečiams bei jų šeimos nariams išduotų leidimų gyventi ES panaikinimą, kurie turėtų būti kuo tiksliau nukreipti į sprendimus priimančius asmenis ir už agresyvius veiksmus atsakingus organus, kaip numatyta ES sutarties 29 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnyje (ribojamosios priemonės), vengiant atsakomųjų veiksmų taktikos, ir kurie turėtų būti tvirtai integruoti į Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir BSGP ramsčius; ragina valstybes nares užsienio valstybių ir vidaus kišimąsi bei dezinformaciją įtraukti į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę kaip nuolatinį jos punktą; ragina ES apibrėžti, kas yra tarptautiniu mastu neteisėtas veiksmas, ir patvirtinti minimalias ribas, kurias pasiekus būtų galima taikyti atsakomąsias priemones pagal šią naują apibrėžtį, ir kartu atlikti poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; pažymi, kad sprendimus dėl sankcijų, susijusių su užsienio šalių kišimusi, Taryba turėtų galėti priimti ne vienbalsiai, o balsų dauguma; laikosi nuomonės, kad šalys, užsiimančios užsienio šalių kišimusi ir manipuliavimu informacija siekiant destabilizuoti padėtį ES, už savo sprendimus turėtų sumokėti kainą ir susilaukti ekonominių ir (arba) reputacijos ir (arba) diplomatinių pasekmių; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu;

138.  primygtinai reikalauja, kad, siekiant užtikrinti Pagrindinių teisių chartijos laikymąsi, sankcijų režimas, kuriuo siekiama išsaugoti Sutartyse apibrėžtus demokratinius procesus, žmogaus teises ir laisves, vis dėlto ypatingą dėmesį skirtų bet kokių taikomų sankcijų poveikiui pagrindinėms teisėms ir laisvėms, taip pat kad jis būtų visiškai skaidrus, kiek tai susiję su motyvais, kuriais remiantis priimamas sprendimas taikyti sankcijas; pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia aiškiau apibrėžti sankcijų taikymo sritį ir poveikį susijusiems asmenims, pvz., ES piliečiams ir įmonėms;

139.  mano, kad nors šių hibridinių išpuolių pobūdis skiriasi, jų keliamas pavojus ES bei ir jos valstybių narių vertybėms, pagrindiniams interesams, saugumui, nepriklausomumui ir vientisumui, taip pat demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, tarptautinės teisės principų ir pagrindinių laisvių konsolidavimui ir paramai gali turėti esminę reikšmę tiek išpuolių masto, tiek jų pobūdžio ar bendro poveikio požiūriu; palankiai vertina tai, kad Europos demokratijos veiksmų plane numatyta, jog Komisija ir EIVT kartu parengs kovos su užsienio šalių kišimusi ir įtakos operacijomis, įskaitant hibridines operacijas ir aiškų piktavališkų išpuolių prieš ES priskyrimą tretiesiems asmenims ir valstybėms, priemonių rinkinį;

140.  atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu stiprėja suvokimas, jog tam tikri užsienio šalių kišimosi veiksmai stipriai paveikia demokratinius procesus ir daro įtaką naudojimuisi teisėmis ar pareigomis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į 2018 m. priimtą Australijos nacionalinio saugumo srities teisės aktų pakeitimo (šnipinėjimas ir užsienio šalių kišimasis) įstatymą, kuriuo nustatant tokias naujas veikas, kaip tyčinis užsienio kišimasis, siekiama kriminalizuoti slaptą ir apgaulingą užsienio subjektų veiklą, kuria siekiama kištis į politinius ar vyriausybinius procesus, daryti poveikį teisėms ar pareigoms arba remti užsienio vyriausybės žvalgybos veiklą;

141.  supranta, kad pagal ES sutarties 21 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi užtikrinti savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą, kaip apibrėžta Sutartyse; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio šalių kišimosi, pvz., užsienio teroristų kovotojų ir grupuočių, turinčių įtakos ES likusiems asmenims, keliamos grėsmės, problema taip pat buvo sprendžiama 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu(28);

142.  pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti sankcijų poveikį, jos turėtų būti nustatomos kolektyviai, kai įmanoma, koordinuojant veiksmus su bendraminčiais partneriais ir, jei galima, įtraukiant tarptautines organizacijas ir formalizuojamos tarptautiniame susitarime, taip pat apsvarstant kitų rūšių reagavimo į išpuolius galimybę; pažymi, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės taip pat turėtų nustatyti šias sankcijas, kad suderintų savo veiksmus su ES BUSP; atkreipia dėmesį į NATO nuveiktą reikšmingą darbą hibridinių grėsmių srityje ir atsižvelgdamas į tai primena 2021 m. birželio 14 d. NATO susitikimo komunikatą, kuriame buvo dar kartą patvirtinta, kad sprendimą, kada kibernetinis išpuolis sudaro prielaidas taikyti NATO sutarties 5 straipsnį, Šiaurės Atlanto Taryba priima kiekvienu konkrečiu atveju ir kad didelės piktavališkos kibernetinės veiklos bendras poveikis tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti laikomas ginkluotu išpuoliu(29); pabrėžia, kad ES ir NATO turėtų laikytis stipriau ateities perspektyvomis ir strateginiu aspektu grindžiamo požiūrio į hibridines grėsmes, kurio laikantis daugiau dėmesio skiriama priešininkų motyvams ir tikslams, taip pat turėtų patikslinti, kuriais atvejais ES yra geriau pasirengusi susidoroti su grėsme ir kokie yra jų pajėgumų lyginamieji pranašumai; primena, kad kelios ES valstybės narės nėra NATO narės, tačiau su aljansu bendradarbiauja, pavyzdžiui, pagal jo programą „Partnerystė taikos labui“ ir Partnerystės sąveikumo iniciatyvą (PII), todėl pabrėžia, kad bet koks ES ir NATO bendradarbiavimas negali daryti poveikio NATO narėmis nesančių ES valstybių narių, įskaitant tas, kurios laikosi neutralumo politikos, saugumo ir gynybos politikai; pabrėžia savitarpio pagalbos ir solidarumo pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir SESV 222 straipsnį svarbą ir ragina ES parengti konkrečius šių straipsnių taikymo scenarijus hipotetinio kibernetinio išpuolio atveju; ragina ES ir visas valstybes nares šį klausimą susieti su kitais savo santykių su valstybėmis, susijusiomis su kišimosi ir dezinformacijos kampanijomis, visų pirma Rusija ir Kinija, aspektais;

Pasaulinis bendradarbiavimas ir daugiašališkumas

143.  pripažįsta, kad su panašiomis destabilizavimo operacijomis, kurias vykdo valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, visame pasaulyje susiduria daugelis demokratinių šalių;

144.  pabrėžia, kad, siekiant nustatyti tarptautines normas ir principus, būtinas pasaulinis daugiašalis bendraminčių šalių bendradarbiavimas šiais itin svarbiais klausimais atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pasireiškiantis partneryste, kuri grindžiama bendru sutarimu ir bendru suvokimu; pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo su JAV ir kitomis bendramintėmis valstybėmis svarbą siekiant modernizuoti daugiašales organizacijas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimais ir tikisi, kad jame bus pateikta konkrečių pasiūlymų ir veiksmų, kuriais siekiama kolektyviai kovoti su didžiausiomis grėsmėmis, su kuriomis šiandien susiduria demokratinės valstybės;

145.  mano, kad, vadovaudamiesi bendro informuotumo apie padėtį principu, bendraminčiai partneriai turėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir identifikuoti bendrus atsakomuosius veiksmus ne tik į pasaulines, bet ir bendras šalies lygmens problemas, įskaitant kolektyvines sankcijas, taip pat žmogaus teisių ir demokratijos standartų apsaugą; ragina ES vesti diskusijas dėl užsienio šalių kišimosi teisinių pasekmių, skatinti nustatyti bendras tarptautines apibrėžtis ir priskyrimo taisykles, taip pat sukurti tarptautinę reagavimo į kišimąsi į rinkimus sistemą, kad būtų parengtas Pasaulinis laisvo ir atsparaus demokratinio proceso praktikos kodeksas;

146.  ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti, kokie tarptautiniai formatai būtų tinkami siekiant sudaryti sąlygas tokiai bendraminčių partnerių partnerystei ir bendradarbiavimui; ragina ES ir jos valstybes nares Jungtinių Tautų lygmeniu inicijuoti procesą, siekiant priimti pasaulinę demokratijos skatinimo ir gynimo konvenciją, kurioje būtų nustatyta bendra užsienio šalių kišimosi apibrėžtis; ragina ES pasiūlyti pasaulinį demokratijos gynybos priemonių rinkinį, kuris būtų įtrauktas į konvenciją ir kuriame būtų numatyti bendri veiksmai bei sankcijos, kuriais siekiama kovoti su užsienio šalių kišimusi;

147.  palankiai vertina 2021 m. birželio 14 d. NATO pareiškimą, kuriame pripažįstama, jog kibernetinės, hibridinės ir kitos asimetrinės grėsmės, įskaitant dezinformacijos kampanijas, ir piktavališkas vis sudėtingesnių besiformuojančių ir perversminių technologijų naudojimas kelia vis didesnę grėsmę; palankiai vertina pažangą, kurią ES ir NATO padarė bendradarbiaudamos kibernetinės gynybos srityje; palankiai vertina tai, kad Lietuva įsteigė Regioninį kibernetinės gynybos centrą, kurio veikloje dalyvauja JAV ir Rytų partnerystės šalys; remia glaudesnį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis kibernetinės gynybos srityje, kiek tai susiję su keitimusi informacija ir operatyviniu darbu; palankiai vertina JAV ir ES diskusijas dėl daugiašalės kibernetinio stebėjimo prekių eksporto kontrolės, kurią vykdytų Prekybos ir technologijų taryba;

148.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių jau imtasi, ypač administraciniu lygmeniu, siekiant tikruoju laiku dalytis žiniomis apie hibridinių išpuolių, įskaitant dezinformacijos operacijas, būklę, pvz., Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sukurtą skubių pranešimų apie pavojų sistemą, iš dalies atvirą bendramintėms trečiosioms šalims, G7 sukurtą greitojo reagavimo mechanizmą ir NATO jungtinį žvalgybos ir saugumo padalinį;

149.  pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas bendromis vertybėmis, atsispindinčiomis bendruose projektuose, kuriuose dalyvauja tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, ESBO ir UNESCO, ir demokratinių pajėgumų stiprinimo ir tvarios taikos bei saugumo palaikymo organizavimu šalyse, kurios susiduria su panašiomis užsienio kišimosi grėsmėmis; ragina ES įsteigti Europos demokratinės žiniasklaidos fondą, kuris remtų nepriklausomą žurnalistiką (potencialiose) plėtros šalyse ir Europos kaimynystės šalyse, taip pat šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse; atkreipia dėmesį į tokius praktinius poreikius, kaip poreikį įsigyti techninės darbo įrangos, apie kuriuos nuolat kalba nepriklausomi žurnalistai iš kaimyninių šalių;

150.  pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti klimato srities klaidingos informacijos ir dezinformacijos problemą; palankiai vertina COP26 pastangas priimti visuotinę klimato srities klaidingos informacijos ir dezinformacijos apibrėžtį bei nustatyti šios problemos sprendimo veiksmų metmenis; ragina kuriant pasaulinį kovos su dezinformacija kodeksą – procesą, kuris būtų Paryžiaus susitarimo dėl dezinformacijos pagrindas, remtis tokiais modeliais, kaip Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija;

151.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aiškią perspektyvą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms ir teikti paramą tokioms šalims partnerėms ir kaimyninėms šalims, kaip Vakarų Balkanų šalims ir ES rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, nes tokios šalys, kaip Rusija, Turkija ir Kinija, bando ES silpninimo tikslais jomis pasinaudoti kaip manipuliavimo informacija ir hibridinio karo laboratorija; mano, kad JAV yra svarbi partnerė kovojant su užsienio šalių kišimusi, dezinformacijos kampanijomis ir hibridinėmis grėsmėmis šiuose regionuose; yra susirūpinęs visų pirma dėl Serbijos ir Vengrijos vaidmens plačiai skleidžiant dezinformaciją aplinkinėms šalims; pabrėžia, kad ES turėtų remti šias šalis ir su jomis bendradarbiauti, kaip numatyta Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės reglamente(30); mano, kad ji gali imtis veiksmų, kuriais regione skatinama ES pridėtinė vertė ir teigiamas poveikis, finansuojami projektai, kuriais siekiama užtikrinti žiniasklaidos laisvę, stiprinti pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę, ir stiprinamas bendradarbiavimas žiniasklaidos, skaitmeninio ir informacinio raštingumo srityse, kartu paisant šių šalių suvereniteto; ragina stiprinti EIVT pajėgumus šioje srityje;

152.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu kovos su užsienio kišimosi operacijomis ir piktavališkų trečiųjų šalių dezinformacijos kampanijomis srityje, be kita ko, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, taikant bendrą požiūrį į žiniasklaidos laisvės ir žurnalistikos puoselėjimą, stiprinant bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir kibernetinių grėsmių srityje, didinant piliečių informuotumą ir gerinant bendrą gyventojų skaitmeninį raštingumą, kad būtų sustiprintas mūsų demokratinių sistemų atsparumas; remia intensyvesnį atitinkamų Europos ir Taivano vyriausybės agentūrų, NVO ir ekspertų grupių bendradarbiavimą šioje srityje;

153.  ragina Parlamentą aktyviai propaguoti ES naratyvą, imtis vadovaujamo vaidmens skatinant keitimąsi informacija ir pasitelkiant platų tarpparlamentinių delegacijų tinklą ir demokratijos iniciatyvas bei paramos veiklą, kurią koordinuoja Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė, aptarti geriausios praktikos pavyzdžius su parlamentais partneriais visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su trečiųjų šalių parlamentarais, įgyvendinant specialiai pritaikytus projektus, kuriais remiama šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių europinė perspektyva;

154.  ragina EIVT stiprinti ES delegacijų ir ES BSGP misijų trečiosiose šalyse vaidmenį, kad jos būtų pajėgesnės nustatyti ir demaskuoti užsienio valstybinių subjektų surengtas dezinformacijos kampanijas, taip pat finansuoti švietimo projektus, kuriais siekiama stiprinti demokratines vertybes ir pagrindines teises; primygtinai rekomenduoja Taipėjuje įsteigti EIVT inicijuotą Strateginės komunikacijos centrą, kad būtų pradėtas struktūrinis bendradarbiavimas kovos su dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi srityje; be to, ragina ES delegacijas prisidėti prie ES kovos su dezinformacija atitinkamus ES sprendimus, pavyzdžiui, skubias Parlamento rezoliucijas, išverčiant į jų komandiravimo šalies kalbą;

155.  ragina spręsti piktavališko užsienio kišimosi klausimą būsimame naujame ES strateginiame kelrodyje;

156.  ragina Europos Parlamente įsteigti nuolatinę institucinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už šių rekomendacijų įgyvendinimą siekiant sistemiškai spręsti užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos ES problemas ta apimtimi, kiek tai nepatenka į specialiojo INGE komiteto dabartinių įgaliojimų sritį; ragina Komisiją, EIVT ir Parlamentą pasitelkiant šį organą gerinti keitimąsi informacija tarp institucijų;

o
o   o

157.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 224, 2018 6 27, p. 58. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 152. (3) OL C 28, 2020 1 27, p. 57. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0428. (5) OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1. (6) OL L 151, 2019 6 7, p. 15. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0412. (8) OL C 362, 2021 9 8, p. 186. (9) OL L 317, 2014 11 4, p. 1. (10) https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/cybersecurity/ (11) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/BRP_CYBERSECURITY/BRP_CYBERSECURITY_LT.pdf (12) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lobbying in the 21st Century: Transparency, Integrity and Access, 2021 m., EBPO leidykla, Paryžius, adresu: https://doi.org/10.1787/c6d8eff8-en (13) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (OL L 95, 2010 4 15, p. 1). (14) OL L 331, 2021 9 20, p. 8. (15) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (16) https://disinformationindex.org/wp-content/uploads/2020/03/GDI_Adtech_EU.pdf (17) Asmenys, kurie savo vardu politinei partijai ar kandidatui dovanoja kito asmens pinigus. (18) Ši spraga yra susijusi su dviem skirtingomis realijomis: priedangos bendrovėmis, kurios nevykdo faktinės komercinės veiklos ir yra tik užmaskuoto finansavimo priemonės, ir šalies vidaus patronuojamosiomis bendrovėmis, kurias užsienio patronuojančiosios bendrovės naudoja pinigams iš užsienio nukreipti į politiką. (19) Pelno nesiekiantys subjektai ir tretieji asmenys neprivalo atskleisti savo paramos teikėjų tapatybės, bet gali finansuoti politines partijas ir kandidatus keliose ES valstybėse narėse. (20) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823). (21) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37). (22) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (OL L 218, 2013 8 14, p. 8). (23) https://www.coleurope.eu/events/official-inauguration-china-library (24) https://www.chateaunantes.fr/expositions/fils-du-ciel-et-des-steppes/ (25) 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (OL L 382, 2021 10 28, p. 1). (26) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ%3AL%3A2019%3A129I%3ATOC (27) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:L:2020:410I:TOC (28) OL L 88, 2017 3 31, p. 6. (29) https://www.nato.int/cps/en/natohq/news_185000.htm (30) 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų (2021/2026(INL))

P9_TA(2022)0065 A9-0028/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, 77 straipsnio 2 dalies a punktą, 79 straipsnio 2 dalį ir 80, 82, 87, 114, 311, 337 bei 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 7, 8 ir 20 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač jos 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(1) (Šeimos susijungimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso(2) (Ilgalaikių gyventojų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(4),

–  atsižvelgdamas į Kopenhagos kriterijus ir Sąjungos teisyną (acquis), kurį šalis kandidatė turi priimti ir įgyvendinti bei užtikrinti jo vykdymą, kad galėtų įstoti į Sąjungą, visų pirma jo 23 ir 24 skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 20 d. Komisijos oficialius pranešimus Kiprui ir Maltai, kuriais inicijuojamos pažeidimo nagrinėjimo procedūros dėl šiose valstybėse įgyvendinamų pilietybės suteikimo investuotojams schemų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 20 d. Komisijos laišką Bulgarijai, kuriame akcentuojamas susirūpinimas dėl pilietybės suteikimo investuotojams schemos ir prašoma pateikti išsamesnę informaciją,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams schemos Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos pristatytą keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama griežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės(5), 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(6), 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą(7), 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją „Visapusiška Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai“(8), 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES saugumo sąjungos strategijos(9) ir 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) 2018 m. spalio 17 d. tyrimą Citizenship by Investment (CBI) and Residency by Investment (RBI) schemes in the EU („Pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemos ES“),

–  atsižvelgdamas į EPRS 2021 m. spalio 22 d. tyrimą Avenues for EU action in citizenship and residence by investment schemes - European added value assessment („ES galimybės imtis veiksmų pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų klausimu. Europos pridėtinės vertės vertinimas“) (EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimas),

–  atsižvelgdamas į tyrimą Factual analysis of Member States Investors’ Schemes granting citizenship or residence to third-country nationals investing in the said Member State – Study Overview („Valstybių narių schemų, pagal kurias pilietybė arba leidimai gyventi suteikiami valstybėje narėje investuojantiems trečiųjų šalių piliečiams, faktų analizė. Tyrimo apžvalga“), kurį Komisijos užsakymu 2018 m. liepos mėn. atliko bendrovė „Milieu Ltd“,

–  atsižvelgdamas į Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės, kurią įsteigė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, veiklą šiuo klausimu, ypač į jos 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. pasikeitimus nuomonėmis su, inter alia, Komisijos, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovais bei žurnalistais, taip pat į jos 2018 m. rugsėjo 19 d. apsilankymą Maltoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0028/2022),

A.  kadangi, prieš Parlamentui į Komisijos pirmininko pareigas patvirtinant U. von der Leyen, ji pasižadėjo, kad 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse(11) bus remiama Parlamento iniciatyvos teisė, ir įsipareigojo užtikrinti, kad, Parlamentui priėmus rezoliucijas, kuriose Komisijos prašoma pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, bus rengiami atsakomieji teisės aktai;

B.  kadangi Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen savo 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pažymėjo: „Ar kalbėtume apie Europos teisės viršenybę, ar apie spaudos laisvę, ar apie teisminių institucijų nepriklausomumą, ar prekybą „auksiniais pasais“ – Europos vertybės neparduodamos“;

C.  kadangi ne viena valstybė narė taiko pilietybės įsigijimo investuojant schemas (toliau – Pilietybės schemos) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemas (toliau – Leidimo gyventi schemos), pagal kurias pilietybė arba gyventojo statusas trečiųjų šalių piliečiams suteikiamas visų pirma vadovaujantis finansiniais sumetimais – mainais į vadinamąsias pasyvias kapitalo investicijas; kadangi tokioms Pilietybės arba gyventojo statuso schemoms būdinga tai, kad keliami minimalūs arba nekeliami jokie fizinio buvimo šalyje reikalavimai ir taikoma spartesnė valstybės narės gyventojo arba piliečio statuso suteikimo tvarka, palyginti su tradiciniais kanalais; kadangi paraiškų nagrinėjimo trukmė įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi(12); kadangi tai, kaip lengva gauti pilietybę arba leidimą gyventi naudojantis tokiomis schemomis, nė iš tolo neprilygsta kliūtims, su kuriomis susiduriama norint gauti tarptautinę apsaugą, teisėtai migruoti arba įgyti pilietybę natūralizacijos tvarka, naudojantis įprastais būdais;

D.  kadangi Pilietybės schemų taikymas kenkia visoms valstybėms narėms, nes vienos valstybės narės sprendimu suteikti pilietybę už investicijas automatiškai suteikiamos teisės, susijusios su kitomis valstybėmis narėmis: visų pirma teisė laisvai judėti, teisė balsuoti ir kandidatuoti per vietos ir Europos Parlamento rinkimus, teisė į konsulinę apsaugą, kai valstybė neturi atstovybės už Sąjungos ribų, bei prieigos prie vidaus rinkos, siekiant užsiimti ekonomine veikla, teisės; kadangi kai kurių valstybių narių taikomos Pilietybės ir Leidimo gyventi schemos daro svarų išorės poveikį kitoms valstybėms narėms, pvz., dėl jų kyla korupcijos ir pinigų plovimo rizika; kadangi, atsižvelgdama į tokį išorinį poveikį, Sąjunga turi imtis reglamentavimo veiksmų;

E.  kadangi Sąjungos pilietybė yra unikalus ir fundamentalus statusas, kuriuo papildoma Sąjungos piliečių nacionalinė pilietybė, be to, tai vienas ryškiausių Sąjungos integracijos laimėjimų, dėl kurio vienodomis teisėmis gali naudotis visos Sąjungos piliečiai;

F.  kadangi nacionalinės pilietybės suteikimas yra valstybių narių prerogatyva, kuria jos turėtų naudotis sąžiningai, skaidriai, laikydamosi abipusės pagarbos ir lojalaus bendradarbiavimo principo bei visapusiškai vadovaudamosi Sąjungos teise; kadangi Sąjunga yra priėmusi priemones, kuriomis siekiama suderinti teisėtos migracijos į Sąjungą kelius ir su apsigyvenimu susijusias teises, pvz., Ilgalaikių gyventojų direktyvą;

G.  kadangi dėl Pilietybės schemų taikymo Sąjungos pilietybė tapo preke; kadangi toks teisių pavertimas preke nesuderinamas su Sąjungos vertybėmis, visų pirma su lygybės principu; kadangi Sąjungos teisė ir taip apima nuostatas dėl teisėtos migracijos į Sąjungą kelių ir su apsigyvenimu siejamų teisių, pvz., apibrėžtas Ilgalaikių gyventojų direktyvoje;

H.  kadangi teisės aktai, pagal kuriuos gali būti taikomos Pilietybės schemos, šiuo metu galioja Bulgarijoje, Kipre ir Maltoje; kadangi Bulgarijos vyriausybė yra pateikusi pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nutrauktas šioje šalyje taikomos Pilietybės schemos galiojimas; kadangi 2020 m. spalio 13 d. Kipro vyriausybė paskelbė, kad šioje šalyje taikoma Pilietybės schema bus sustabdyta; kadangi Kipro vyriausybė yra paskelbusi, kad baigė nagrinėti visas iki 2020 m. lapkričio mėn. pateiktas paraiškas Kipro pilietybei gauti; kadangi kai kurios kitos valstybės narės taip pat atsilygina stambiems investuotojams, suteikdamos jiems pilietybę pagal neeilinę tvarką;

I.  kadangi Bulgarija, Kipras, Estija, Graikija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija šiuo metu taiko Leidimo gyventi schemas, pagal kurias minimalių investicijų suma siekia nuo 60 000 EUR (Latvijoje) iki 1 250 000 EUR (Nyderlanduose); kadangi investicijų pritraukimas yra įprastas būdas geram valstybių narių ekonomikos veikimui palaikyti, tačiau dėl to neturėtų būti keliamos teisinės ir saugumo grėsmės Sąjungos piliečiams;

J.  kadangi, remiantis EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrime pateiktais skaičiavimais, 2011–2019 m. pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas pritarta 42 180 paraiškų, leidimą gyventi valstybėse narėse arba vienos iš jų pilietybę pagal jas gavo per 132 000 asmenų, įskaitant pareiškėjų iš trečiųjų šalių šeimos narius, o investicijos iš viso siekė 21,4 mlrd. EUR(13);

K.  kadangi paraiškos pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas neretai nagrinėjamos padedant komerciniams tarpininkams, kuriems gali būti mokama tam tikra procentinė paraiškos mokesčio dalis; kadangi kai kuriose valstybėse narėse komerciniai tarpininkai prisidėjo prie Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų plėtojimo ir viešinimo;

L.  kadangi Komisija yra pradėjusi pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą ir Maltą tuo pagrindu, kad Sąjungos pilietybės suteikimas už iš anksto nustatytą mokestį arba investicijas, nesant jokių sąsajų su atitinkamomis valstybėmis narėmis, pakerta pačią Sąjungos pilietybės esmę;

M.  kadangi su Pilietybės ir Leidimo gyventi schemomis siejama įvairaus masto rizika, įskaitant korupcijos, pinigų plovimo, grėsmių saugumui, mokesčių vengimo, makroekonominio disbalanso, spaudimo nekilnojamojo turto sektoriui, dėl kurio apribojamos galimybės įsigyti būstą, ir vidaus rinkos vientisumo erozijos rizikas; kadangi dėl ribotos informacijos ir skaidrumo stokos pagrįsti tokių rizikų mastą sudėtinga ir kadangi šiuo metu nepakankamas tų rizikų valdymas lemia silpną asmenų, pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas teikiančių paraiškas valstybėse narėse, patikrą ir išsamaus patikrinimo neužtikrinimą; kadangi visos šios rizikos turėtų būti deramai įvertintos ir užtikrintas didesnis šių schemų įgyvendinimo bei padarinių skaidrumas;

N.  kadangi, remiantis moksliniais tyrimais, valstybės narės, kuriose taikomos Pilietybės ir Leidimo gyventi schemos, susiduria su didesnėmis finansinio slaptumo grėsmėmis nei kitos valstybės narės;

O.  kadangi pagal galiojančias Sąjungos teisės nuostatas nėra numatytas sistemingas naudojimasis Sąjungos didelės apimties IT sistemomis, siekiant atlikti paraiškas pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas teikiančių asmenų patikrinimus; kadangi pagal galiojančias Sąjungos ir nacionalines taisykles nėra reikalaujama, kad, prieš suteikiant pilietybę ar leidimą gyventi pagal Pilietybės ar Leidimo gyventi schemą, būtų taikomos patikros procedūros; kadangi valstybės narės ne visada naudojasi duomenų bazėmis, taiko išsamias procedūras arba dalijasi patikrinimų ir procedūrų rezultatais;

P.  kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra paskelbusi gaires dėl to, kaip galėtų būti ribojamas bendro duomenų teikimo standarto apėjimas piktnaudžiaujant Pilietybės ir Leidimo gyventi schemomis(14);

Q.  kadangi Komisijos iniciatyva įsteigti ekspertų grupę pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų klausimais buvo siekiama, kad valstybių narių atstovai susitartų dėl bendrų saugumo patikrinimų, tačiau ši grupė pasiūlymo dėl tokių bendrų saugumo patikrinimų nepateikė; kadangi ši grupė neposėdžiauja nuo 2019 m.;

R.  kadangi kai kurios į Reglamento (ES) 2018/1806 II priedą įtrauktos trečiosios šalys, kurių piliečiai gali be vizų atvykti į Sąjungą, taiko Pilietybės schemas, pagal kurias keliami menki ar nekeliami jokie reikalavimai arba taikomi silpni saugumo patikrinimai, ypač kovos su pinigų plovimu teisės aktų požiūriu; kadangi tokios Pilietybės schemos reklamuojamos kaip „auksiniai pasai“, kuriais naudojantis aiškiai siekiama pasilengvinti keliones į Sąjungą be vizų; kadangi kai kurios šalys kandidatės taiko panašias schemas, tikėdamosi papildomos naudos iš būsimos narystės Sąjungoje;

S.  kadangi Pilietybės ar Leidimo gyventi schema pasinaudoję asmenys, įgiję naują gyventojo ar piliečio statusą, iš karto gali naudotis judėjimo laisve(15) Šengeno erdvėje;

T.  kadangi trečiųjų šalių teisė leisti savo piliečiams pasikeisti vardą ir pavardę yra rizikinga, nes trečiųjų šalių piliečiai, pasinaudoję Pilietybės schema, gali tapti trečiosios šalies piliečiais ir, pasikeitę vardą bei pavardę, atvykti į Sąjungą;

U.  kadangi 2021 m. spalio 15 d. Kipro valdžios institucijos paskelbė, kad atšauks 39-ių užsienio investuotojų ir 6-ių jų šeimos narių, tapusių Kipro piliečiais pagal Pilietybės schemą, pilietybę; kadangi kiek daugiau nei pusė iš 6 779 pasų, kuriuos Kipras pagal šią schemą išdavė 2007–2020 m., buvo išduoti neatlikus pakankamo pareiškėjų patikrinimo(16);

V.  kadangi 2019 m. Komisija padarė išvadą, kad aiškios statistikos apie gautas, priimtas ir atmestas paraiškas dėl pilietybės ar leidimo gyventi įsigijimo investuojant neturima arba ji yra nepakankama;

W.  kadangi Leidimo gyventi schemos yra labai specifinės; kadangi Sąjungos teisės pakeitimai, kuriuos ketinama nustatyti asmenims, teikiantiems paraiškas pagal Leidimo gyventi schemas, turėtų būti susieti būtent su šio pobūdžio gyventojo statusu ir neturėtų neigiamai paveikti asmenų, teikiančių paraiškas dėl kitokio pobūdžio gyventojo statuso, – pvz., studentų, darbuotojų ir šeimos narių, – teisių; kadangi griežtesni asmenų, teikiančių paraiškas pagal Leidimo gyventi schemas, saugumo patikrinimai neturėtų būti taikomi tiems, kurie dėl leidimo gyventi Sąjungoje kreipiasi pagal Sąjungos teisėje jau numatytas programas;

X.  kadangi Juodkalnijos vyriausybė nėra priėmusi sprendimo nutraukti savo Pilietybės schemą, nors ir pripažino, jog svarbu kuo greičiau imtis veiksmų, kad šios schemos būtų pamažu visiškai ir veiksmingai atsisakyta; kadangi Juodkalnijos vyriausybė raginama tai nedelsiant padaryti;

1.  mano, kad schemos, pagal kurias pilietybė suteikiama už finansines investicijas (Pilietybės schemos), taip pat vadinamos „auksiniais pasais“, yra etiškai, teisiškai ir ekonomiškai prieštaringos bei kelia įvairias rimtas saugumo grėsmes, pvz., susijusias su pinigų plovimu ir korupcija, Sąjungos piliečiams; mano, kad bendrų standartų ir suderintų taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamos leidimo gyventi suteikimo už finansines investicijas schemos (Leidimo gyventi schemos), nebuvimas irgi gali kelti tokias saugumo grėsmes, neigiamai paveikti laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje ir prisidėti prie Sąjungos vientisumo erozijos;

2.  primena, jog laikosi pozicijos, kad Pilietybės ar Leidimo gyventi schemos savaime kelia ne vieną rimtą grėsmę ir kad visos valstybės narės turėtų jų pamažu atsisakyti(17); pakartoja, kad nuo tada, kai buvo priimta jo 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl parduodamos ES pilietybės, Komisijos ir valstybių narių veiksmai siekiant kovoti su šiomis schemomis buvo nepakankami;

3.  mano, kad Pilietybės schemos pakerta Sąjungos pilietybės, – vieno svarbiausių Sąjungos integracijos laimėjimų, dėl kurio Sąjungos piliečiai naudojasi unikaliu ir fundamentaliu statusu, įskaitant teisę balsuoti per Europos Parlamento ir vietos rinkimus, – esmę;

4.  laikosi nuomonės, kad Sąjungos pilietybė nėra prekė, skirta pirkti ar parduoti, ir pagal Sutartis niekada nebuvo tokia laikoma;

5.  pripažįsta, kad pilietybės įgijimo reglamentavimas pirmiausia priklauso valstybės narės kompetencijai, tačiau pabrėžia, kad tokia kompetencija turi būti naudojamasi sąžiningai, skaidriai, laikantis abipusės pagarbos ir atliekant išsamų patikrinimą bei deramą vertinimą, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu ir visapusiškai vadovaujantis Sąjungos teise(18); mano, kad, valstybėms narėms visapusiškai neužtikrinant šių standartų ir principų laikymosi, Sąjunga turi teisinį pagrindą imtis veiksmų; mano, jog būtų galima teigti, kad Sąjungos kompetencija galėtų būti grindžiama ir SESV 21 straipsnio 1 dalimi dėl tam tikrų valstybės narės pilietybės įstatymų aspektų(19);

6.  laikosi nuomonės, kad palankesnės sąlygos ir spartesnė tvarka, numatyta investuojantiesiems pagal Pilietybės ar Leidimo schemas, palyginti su sąlygomis ir procedūromis, taikomomis kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie norėtų gauti tarptautinę apsaugą, leidimą gyventi arba pilietybę, yra diskriminacinės, nesąžiningos ir jomis rizikuojama pakenkti Sąjungos prieglobsčio bei migracijos acquis nuoseklumui;

7.  mano, kad būtina skirti Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas: su jomis siejama rizika nėra vienoda, vadinasi, kiekvienos jų atžvilgiu būtina vadovautis specialiai pritaikytu Sąjungos teisėkūros ir politikos požiūriu; pripažįsta Leidimo gyventi schemų ir pilietybės ryšį, kadangi gavus leidimą gyventi gali būti lengviau gauti pilietybę;

8.  pažymi, kad teisės aktus, kuriais vadovaujantis leidžiama naudoti Pilietybės schemas, taiko trys valstybės narės, t. y. Bulgarija (tiesa, Bulgarijos vyriausybė yra pateikusi pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį būtų nutrauktas šios schemos taikymas), Kipras ir Malta, o Leidimo gyventi schemas taiko 12 valstybių narių: visose jų numatytos skirtingos investicijų sumos ir variantai bei skirtingi patikrinimų ir procedūrų standartai; apgailestauja dėl to, kad šie skirtumai gali paskatinti valstybių narių konkurenciją dėl pareiškėjų ir kad taip rizikuojama pradėti lenktyniauti dėl žemesnių vertinimo ir išsamaus patikrinimo standartų, siekiant paskatinti labiau naudotis schemomis(20);

9.  laikosi nuomonės, kad dėl tarpininkų vaidmens kuriant ir viešinant Pilietybės ar Leidimo gyventi schemas bei rengiant individualias paraiškas – dažnai neužtikrinant skaidrumo ir atskaitomybės – atsiranda interesų konfliktas, galintis paskatinti piktnaudžiavimą, ir kad dėl to būtinas griežtas ir privalomas tokių tarpininkų veiklos reglamentavimas, neapsiribojant tik savireguliacija ir elgesio kodeksais; prašo nutraukti tarpininkų paslaugų teikimą taikant Pilietybės schemas;

10.  apgailestauja dėl to, kad valstybėse narėse, kuriose taikomos Pilietybės ar Leidimo gyventi schemos, neužtikrinami išsamūs saugumo patikrinimai, vertinimo procedūros ir išsamus patikrinimas; pažymi, kad valstybės narės ne visada naudojasi prieinamomis Sąjungos duomenų bazėmis arba keičiasi informacija apie tokių patikrinimų ir procedūrų rezultatus, o dėl to įvairiose Sąjungos šalyse galima pateikti po kelias paraiškas pagal Pilietybės ar Leidimo gyventi schemas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tai būtų daroma; mano, kad valstybių narių valdžios institucijos turi taikyti deramus paraiškas pagal Pilietybės ar Leidimo gyventi schemas teikiančių asmenų patikros procesus, nes su leidimu gyventi ir pilietybe susijusių teisių suteikimas yra valstybės atsakomybė, be to, valstybių narių valdžios institucijos neturi pasikliauti tarpininkų ir kitų nevalstybinių subjektų atliekamais asmenų patikrinimais ir išsamaus patikrinimo procedūromis, nors ir gali naudotis svarbia iš nepriklausomų nevalstybinių subjektų gaunama informacija; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių, kuriose, kaip pranešama, paraiškos dėl pilietybės buvo priimamos net kai jas teikiantys asmenys neatitikdavo saugumo reikalavimų;

11.  apgailestauja, kad valstybių narių atstovų sudaroma ekspertų grupė pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų klausimais nėra susitarusi dėl bendrų saugumo patikrinimų, nors jai tai buvo pavesta padaryti iki 2019 m. pabaigos; konstatuoja, kad nesugebėjimas susitarti dėl bendrų saugumo patikrinimų atskleidžia vadovavimosi tarpvyriausybiniu požiūriu sprendžiant šį klausimą ribas, ir pabrėžia, kad veiksmų turi imtis Sąjunga;

12.  apgailestauja, kad gyvenamosios vietos reikalavimai, keliami pagal valstybių narių Leidimo gyventi ar Pilietybės schemas, ne visada apima nuolatinį faktinį fizinį buvimą šalyje ir kad sunku stebėti, ar jų laikomasi, taigi potencialiai pritraukiami nesąžiningi pareiškėjai, kurie nacionalinę pilietybę nusiperka vien dėl jos suteikiamų galimybių atvykti į Sąjungos teritoriją ir patekti į jos vidaus rinką nepalaikant jokio tvirto ryšio su konkrečia valstybe nare;

13.  ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad būtino fizinio gyvenimo šalyje reikalavimas būtų taikomas trečiųjų šalių piliečiams, kurie pageidauja gauti ilgalaikio gyventojo statusą pagal Ilgalaikių gyventojų direktyvą, tačiau nėra penkerius metus nuolatos teisėtai gyvenę šalyje, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą;

14.  palankiai vertina pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą ir Maltą, kurias 2020 m. spalio mėn. Komisija inicijavo dėl šiose šalyse taikomų Pilietybės schemų; ragina Komisiją paskubinti šias procedūras, nes per jas gali dar labiau paaiškėti, kaip Pilietybės schemų klausimas galėtų būti sprendžiamas neskaitant čia siūlomų teisėkūros veiksmų, ir, esant pagrindo, imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, taikančias Leidimo gyventi schemas; ragina Komisiją atidžiai stebėti visas visoje Sąjungoje taikomas Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas, apie jas informuoti ir imtis su jomis susijusių veiksmų;

15.  mano, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktai yra esminis elementas kovojant su Pilietybės ar Leidimo gyventi schemų keliamomis grėsmėmis; palankiai vertina tai, kad 2021 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinyje dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu keliamas Leidimo gyventi schemų klausimas, visų pirma skatinant įtraukti tarpininkus į įpareigotųjų subjektų sąrašą; tačiau mano, kad vis tiek liks spragų, pvz., tai, kad į įpareigotųjų subjektų sąrašą nebus įtraukti viešieji subjektai, tvarkantys paraiškas dėl Pilietybės ar Leidimo gyventi schemų;

16.  pažymi, kad paraiškas, teikiamas pagal Pilietybės ar Leidimo gyventi schemas, ypač sunku stebėti ir vertinti tada, kai jos būna jungtinės ir apima įvairius šeimos narius; pažymi, kad, remiantis kai kuriomis nacionalinėmis Leidimo gyventi schemomis, teisės gyventi šalyje gali būti suteikiamos atsižvelgiant į šeimos, asmeninius ar kitus ryšius su pagrindiniais pareiškėjais; pažymi, kad, gavus valstybės narės gyventojo statusą, taikomos teisės į šeimos susijungimą, nustatytos pagal Šeimos susijungimo direktyvą, taigi šeimos nariai gali atvykti į Sąjungą be konkrečių papildomų patikrinimų, kurių paprastai reikalaujama pagal Leidimo gyventi schemas;

17.  pažymi, jog tam tikra rizika siejama su trečiosiomis šalimis, kuriose taikomos Pilietybės schemos ir kurių piliečiai gali be vizų atvykti į Sąjungą(21), nes trečiųjų šalių piliečiai gali įsigyti tų trečiųjų šalių pilietybę tik tam, kad galėtų atvykti į Sąjungą be jokių papildomų patikrinimų; pabrėžia, kad rizika dar didesnė į Sąjungą siekiančių įstoti šalių, kuriose taikomos Pilietybės ar Leidimo gyventi schemos(22), atveju, o veiksnys gali būti nauda, kurios tikimasi iš būsimosios narystės ir bevizio režimo;

18.  mano, kad, atsižvelgiant į ypatingą su Pilietybės schemomis siejamą riziką ir esminį jų nesuderinamumą su lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip buvo konstatuota per šiuo metu vykstančias Komisijos pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš dvi valstybes nares, minėtųjų schemų turėtų būti pamažu galutinai atsisakyta visose valstybėse narėse, ir prašo Komisijos iki savo einamosios kadencijos pabaigos šiuo tikslu pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuris galėtų būti grindžiamas SESV 21 straipsnio 2 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi, 114 arba 352 straipsniu;

19.  mano, kad laipsniškas Pilietybės schemų atsisakymas pareikalaus pereinamojo laikotarpio, ir laikosi nuomonės, jog, kadangi Pilietybės ir Leidimo gyventi schemos prilygsta pasipelnymui, o jų padariniai Sąjungai ir valstybėms narėms yra rimti, tiek Pilietybės, tiek Leidimo gyventi schemų atveju esama pagrindo prašyti finansinio įnašo į Sąjungos biudžetą (Pilietybės schemų atveju – kol jų bus galutinai atsisakyta): tai būtų konkreti solidarumo išraiška, inter alia, grindžiama SESV 80 straipsniu; todėl prašo, kad Komisija, vadovaudamasi SESV 311 straipsniu, 2022 m. pateiktų pasiūlymą dėl naujos Sąjungos nuosavų išteklių kategorijos nustatymo: ji apimtų koregavimo pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas mechanizmą, pagal kurį būtų taikomas mokestis – reikšminga procentinė investicijų, kurias valstybės gavo taikydamos Pilietybės ar Leidimo gyventi schemas, dalis, pagrįstai apskaičiuota atsižvelgiant į visą dėl šių schemų patirtą neigiamą išorės poveikį visai Sąjungai;

20.  mano, kad Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų indėlis į valstybių narių realiąją ekonomiką darbo vietų kūrimo, inovacijų ir ekonomikos augimo požiūriais yra ribotas, o didelės investicijų sumos tiesiogiai nukreipiamos į nekilnojamojo turto rinką arba fondus; mano, kad didelės su Pilietybės ir Leidimo gyventi schemomis siejamos investicijos gali paveikti finansinį stabilumą, ypač mažose valstybėse narėse, kur investicijų srautas gali sudaryti didelę BVP arba užsienio investicijų dalį(23); prašo Komisijos remiantis SESV 79 straipsnio 2 dalimi ir 80, 82, 87 bei 114 straipsniais 2022 m. pateikti pasiūlymą dėl akto, kuris apimtų Sąjungos lygmens taisykles, taikytinas investicijoms pagal Leidimo gyventi schemas, siekiant sustiprinti jų pridėtinę vertę realiajai ekonomikai ir jas susieti su Sąjungos ekonomikos atsigavimo prioritetais;

21.  prašo Komisijos iki savo dabartinės kadencijos pabaigos pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuris prireikus būtų galimai papildytas kitomis teisėkūros priemonėmis, galėtų būti grindžiamas SESV 79 straipsnio 2 dalimi ir 80, 82, 87 bei 114 straipsniais ir pagal kurį būtų išsamiai reglamentuojami įvairūs Leidimo gyventi schemų aspektai, siekiant suderinti standartus ir procedūras bei stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, korupcija ir mokesčių slėpimu, įskaitant, inter alia, šiuos elementus:

22.  prašo Komisijos užtikrinti ir taikyti aukštus tiek Pilietybės, tiek Leidimo gyventi schemų reglamentavimo standartus, jei išsamus reglamentas Leidimo gyventi schemoms būtų taikomas prieš visiškai atsisakant Pilietybės schemų;

23.  teigiamai vertina valstybių narių paskelbtą įsipareigojimą imtis priemonių, kad būtų apribotas pilietybės pardavimas rusams, susijusiems su Rusijos valdžia; ragina visas valstybes nares nedelsiant stabdyti savo Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų taikymą visiems pareiškėjams iš Rusijos; ragina valstybes nares peržiūrėti visas paraiškas, kurias Rusijos piliečiai pateikė per keletą pastarųjų metų ir kurioms buvo pritarta, bei pasinaudoti visomis nacionalinės ir Sąjungos teisės galimybėmis siekiant užtikrinti, kad pilietybė ir teisė gyventi nebūtų palikta nė vienam Rusijos piliečiui, turinčiam finansinių, verslo ar kitų ryšių su V. Putino režimu, arba kad būtų laikinai blokuotas tokių asmenų naudojimasis šiomis teisėmis; ragina Komisiją patikrinti tokias valstybių narių atliktas peržiūras ir skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visiško draudimo naudoti Pilietybės schemas ir draudimo naudoti Leidimo gyventi schemas Rusijos piliečiams, kuriems taikomos tikslinės priemonės;

24.  prašo Komisijos į savo pasiūlymą įtraukti tikslinę galiojančių Sąjungos teisės aktų peržiūrą, kuri galėtų padėti įtikinti valstybes nares nekurti žalingų Leidimo gyventi schemų, griežtinant teisės aktus kovos su pinigų plovimu srityje ir reikiamas Ilgalaikių gyventojų direktyvos nuostatas;

25.  prašo Komisijos daryti kuo didesnį spaudimą siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalys, kurios taiko Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas bei naudojasi beviziu režimu pagal Reglamento (ES) 2018/1806 II priedą, panaikintų savo Pilietybės schemas ir pertvarkytų savo Leidimo gyventi schemas taip, kad jos atitiktų Sąjungos teisės nuostatas ir standartus, taip pat prašo Komisijos 2022 m. pateikti pasiūlymą dėl akto Reglamentui (ES) 2018/1806 šiuo aspektu iš dalies pakeisti, remiantis SESV 77 straipsnio 2 dalies a punktu; pažymi, kad pagal peržiūrėtą Sąjungos plėtros metodiką klausimai, susiję su Pilietybės ir Leidimo gyventi schemomis, laikomi sudėtingais ir sprendžiami įvairiose derybų grupėse bei skyriuose; pabrėžia, jog svarbu, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pamažu kruopščiai suderintų šias schemas su Sąjungos teisės nuostatomis; siūlo į stojimo kriterijus įtraukti Pilietybės schemų panaikinimo ir Leidimo gyventi schemų reglamentavimo klausimus;

26.  primena Komisijos Pirmininkei jos įsipareigojimą paremti Parlamento iniciatyvos teisę, įtrauktą į 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires, ir pažadą, kad, Parlamentui patvirtinus savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą, jo pagrindu bus parengtas teisėkūros procedūra priimamas aktas, laikantis Sąjungos teisės principų; todėl tikisi, kad, atsižvelgdama į šią rezoliuciją, Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

27.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir pridedamus pasiūlymus Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS:

PASIŪLYMAI DĖL IŠSAMAUS TEISĖS AKTŲ RINKINIO

1 pasiūlymas. Laipsniškas pilietybės įsigijimo investuojant schemų atsisakymas visoje Sąjungoje iki 2025 m.

-  Turėtų būti sukurta Sąjungos masto pranešimo sistema, kuri apimtų kiekybinius tikslus ir būtų griežtai taikoma tik esamoms programoms (taigi pagal šią sistemą nebūtų leidžiama įteisinti naujų programų), siekiant nustatyti maksimalų pagal pilietybės įsigijimo investuojant schemas (toliau – Pilietybės schemos) suteikiamų valstybių narių pasų skaičių. Šis skaičius kasmet būtų laipsniškai mažinamas, kol 2025 m. jam pasiekus nulį, Pilietybės schemų būtų visiškai atsisakyta. Laipsniškas šių schemų atsisakymas leis jas taikančioms valstybėms narėms rasti alternatyvių būdų investicijoms pritraukti ir savo viešiesiems finansams sustiprinti. Toks laipsniškas atsisakymas atitinka ankstesnę Parlamento poziciją, išreikštą ne vienoje rezoliucijoje, ir yra būtinas atsižvelgiant į didžiulį iššūkį, su kuriuo dėl Pilietybės schemų susiduriama įgyvendinant Sutartimis numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis).

-  Šis pasiūlymas galėtų būti grindžiamas SESV 21 straipsnio 2 dalimi, 79 straipsnio 2 dalimi ir, – kadangi Pilietybės schemos daro poveikį ir vidaus rinkai, – 114 straipsniu.

2 pasiūlymas. Išsamus reglamentas, kuris apimtų visas Sąjungoje taikomas leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemas

-  Siekiant atsižvelgti į leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų (toliau – Leidimo gyventi schemos) specifiką ir paplitimą įvairiose valstybėse narėse, būtina speciali Sąjungos teisinė sistema – reglamentas. Tokiu reglamentu bus užtikrintas suderinimas Sąjungos mastu, apribota su Leidimo gyventi schemomis siejama rizika, o Sąjungai stebint šias schemas bus didinamas skaidrumas ir griežtinamas valdymas. Be to, tai būtų būdas atgrasyti valstybes nares nuo žalingų Leidimo gyventi schemų kūrimo.

-  Reglamentas turėtų apimti Sąjungos lygmens standartus ir procedūras griežtesniam išsamiam patikrinimui ir griežtam informacijos apie pareiškėjus bei jų turto šaltinį patikrinimui užtikrinti. Visų pirma, valstybių narių valdžios institucijos turėtų atlikti sistemingą visų pareiškėjų kryžminę patikrą naudodamosi visomis reikiamomis nacionalinėmis, Sąjungos ir tarptautinėmis duomenų bazėmis, sykiu laikydamosi pagrindinių teisių standartų. Turėtų būti atliekamas nepriklausomas pateiktų dokumentų patikrinimas, išsamus asmens – visų policijos įrašų ir dalyvavimo anksčiau nagrinėtose ir šiuo metu nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose – patikrinimas bei rengiami asmeniniai pokalbiai su pareiškėjais, be to, turėtų būti išsamiai patikrinta, kaip buvo sukauptas ir su nurodytomis pajamomis yra susijęs pareiškėjo turtas. Pagal procedūrą turėtų būti skirta pakankamai laiko tinkamam išsamaus patikrinimo procesui užtikrinti ir numatyta galimybė atgaline data anuliuoti teigiamus sprendimus tais atvejais, kai galima pagrįsti, kad buvo pateikti klaidingi faktai arba sukčiaujama.

-  Jungtinių paraiškų praktika, kai be pagrindinio pareiškėjo į tą pačią paraišką įtraukiami ir jo šeimos nariai, turėtų būti uždrausta. Turėtų būti leidžiama teikti tik individualias paraiškas, kurios būtų individualiai ir griežtai patikrinamos, atsižvelgiant į pareiškėjų tarpusavio ryšius. Griežti patikrinimai turėtų būti atliekami ir tada, kai teisės gyventi šalyje gali siekti pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos, šeimos nariai, remdamiesi šeimos susijungimo taisyklėmis ar kitomis panašiomis nuostatomis.

-  Svarbus reglamento, kuris prireikus galėtų būti papildytas kitomis teisėkūros priemonėmis, elementas turėtų būti tarpininkų veiklos reglamentavimas. Turėtų būti įtraukti šie elementai:

a)  Sąjungos lygmens procedūra tarpininkams licencijuoti, kuri apimtų tarpininkų įmonės, jos savininkų ir susijusių įmonių išsamų patikrinimą bei auditą. Licencija turėtų būti atnaujinama kas antrus metus ir įtraukta į viešą Sąjungos tarpininkų registrą. Kai tvarkant paraiškas dalyvauja tarpininkai, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nagrinėti tokias paraiškas tik kai jas būna parengę Sąjungoje licencijuoti tarpininkai. Paraiškos dėl licencijos turėtų būti teikiamos Komisijai, o joms pritarti turi reikiamos Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, atlikusios patikrinimus ir įgyvendinusius atitinkamą procedūrą;

b)  konkrečios tarpininkų veiklos taisyklės. Tai turėtų būti išsamios taisyklės, susijusios su tarpininkų atliekamais pareiškėjų asmens patikrinimais ir išsamiu bei saugumo patikrinimais;

c)  Sąjungos masto draudimas verstis prekybos pagal Leidimo gyventi schemas praktika naudojant Sąjungos vėliavą ar kitus su Sąjunga susijusius simbolius ant medžiagos, dokumentų ar interneto svetainėse arba susiejant šias schemas su Sutarčių ir acquis teikiama nauda;

d)  aiškios tarpininkų skaidrumo ir jų nuosavybės skaidrumo taisyklės;

e)  tarpininkų taikysimos kovos su korupcija priemonės ir geriausia išsamaus patikrinimo praktika, įskaitant susijusią su tinkamu personalo darbo užmokesčiu, dviejų asmenų taisyklę (kai kiekvieną veiksmą patikrina bent du žmonės) ir nuostatas dėl antros nuomonės rengiant paraiškas bei atliekant jų patikrinimus, taip pat darbuotojų rotaciją paraiškas pagal Leidimo gyventi schemas pateikusių asmenų kilmės šalyse;

f)  draudimas derinti vyriausybių konsultavimo Leidimo gyventi schemų kūrimo ir taikymo klausimais veiklą su dalyvavimu rengiant paraiškas. Toks derinys veda į interesų konfliktą ir netinkamas paskatas. Be to, tarpininkams neturėtų būti leidžiama patiems įgyvendinti Leidimo gyventi schemų valstybių narių valdžios institucijų vardu. Jiems turėtų būti leidžiama tik tarpininkauti rengiant individualias paraiškas ir tik kai į juos kreipiasi individualūs pareiškėjai. Tarpininkų veikla, susijusi su bendro pobūdžio viešais reikalais, turėtų būti organizaciniu požiūriu atskirta nuo kitos jų veiklos ir atitikti visus Sąjungos ir nacionalinio lygmens teisinius reikalavimus bei elgesio kodeksus, susijusius su skaidrumu;

g)  stebėsenos, tyrimų ir sankcijų sistema, siekiant užtikrinti, kad tarpininkai laikytųsi reglamento. Reikiamoms teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteikta galimybė atlikti slaptus tyrimus – taip pat ir apsimetant galimais pareiškėjais. Sankcijos turėtų apimti atgrasomo pobūdžio baudas ir, jei pažeidimai konstatuojami dukart, turėtų būti atšaukta Sąjungos licencija veiklai vykdyti.

-  Valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga apie savo taikomas Leidimo gyventi schemas informuoti Komisiją. Valstybės narės turėtų teikti Komisijai išsamias metines ataskaitas apie bendrus savo schemų institucinius ir valdymo elementus bei taikomus stebėsenos mechanizmus. Jos taip pat turėtų informuoti apie individualias paraiškas, įskaitant paraiškų atmetimą ir pritarimą joms bei šito priežastis, pvz., kai paraiška atmetama dėl kovos su pinigų plovimu nuostatų nepaisymo. Statistika turėtų apimti informaciją apie pareiškėjus pagal kilmės šalis ir informaciją apie šeimos narius bei priklausomus asmenis, kurie įgijo teises pagal Leidimo gyventi schemą padedami pareiškėjo. Komisija turėtų skelbti šias metines ataskaitas ir prireikus jas redaguoti laikydamasi duomenų apsaugos reikalavimų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų bei kartu su šiomis metinėmis ataskaitomis paskelbti savo atliktus jų vertinimus.

-  Turėtų būti sukurta Sąjungos lygmeniu valdoma išankstinio pranešimo visoms kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei konsultavimosi su jomis prieš suteikiant leidimą gyventi pagal Leidimo gyventi schemą sistema. Jei valstybė narė per 20 dienų nepareiškia prieštaravimo, turėtų būti laikoma, jog ji sutinka su tuo, kad būtų suteiktas leidimas gyventi(24). Taip visos valstybės narės galėtų aptikti informaciją apie besidubliuojančias arba po kelis kartus pateiktas paraiškas ir atlikti patikrinimus nacionalinėse duomenų bazėse. Per tas 20 dienų Komisija, bendradarbiaudama su reikiamomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis (įskaitant savo ryšių palaikymo pareigūnus trečiosiose šalyse), turėtų atlikti galutinius Sąjungos lygmens paraiškų patikrinimus naudodamasi atitinkamomis Sąjungos ir tarptautinėmis duomenų bazėmis bei papildomus saugumo ir asmens patikrinimus. Remdamasi tuo, Komisija turėtų pateikti nuomonę valstybei narei. Kompetenciją suteikti leidimą gyventi arba jo nesuteikti pagal Leidimo gyventi schemas ir toliau turėtų turėti valstybės narės. Komisija turėtų pateikti visą reikiamą informaciją, kuri padėtų nustatyti, ar tie patys asmenys jau yra ne kartą nesėkmingai mėginę pateikti paraišką.

-  Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės veiksmingai tikrintų fizinę gyvenamąją vietą savo teritorijoje, – taip pat ir pasinaudodamos galimybe nustatyti minimalius fizinio buvimo reikalavimus, – bei registruotų šią informaciją, kad ji būtų prieinama Komisijai ir Sąjungos agentūroms. Tai turėtų apimti bent dukart per metus rengiamus asmeninius informacinius susitikimus ir apsilankymus susijusių asmenų gyvenamojoje vietoje.

-  Siekiant kovoti su mokesčių vengimu, turėtų būti nustatytos konkrečios Sąjungos priemonės, kuriomis būtų užkertamas kelias apeiti bendrą duomenų teikimo standartą taikant Leidimo gyventi schemas ir kovojama su šiuo reiškiniu, visų pirma stiprinant mokesčių administratorių ir finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) informacijos mainus(25).

-  Turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su investicijų, reikalaujamų pagal Leidimo gyventi schemas, tipais. Didžiąją dalį reikalaujamų investicijų turėtų sudaryti gamybinės investicijos į realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į prioritetines žaliosios ir skaitmeninės ekonominės veiklos sritis. Investicijos į nekilnojamąjį turtą, investicinius ar patikos fondus ir vyriausybės obligacijas arba tiesioginiai mokėjimai į valstybės narės biudžetą turėtų būti ribojami ir sudaryti tik nedidelę investuojamos sumos dalį. Be to, visi tiesioginiai mokėjimai į valstybės narės biudžetą turėtų būti ribojami, kad biudžetas netaptų priklausomas nuo šio šaltinio, ir Komisija turėtų prašyti valstybių narių įvertinti tokius mokėjimus Europos semestro kontekste.

-  Reglamentas galėtų būti grindžiamas SESV 79 straipsnio 2 dalimi, taip pat 80, 82 ir 87 straipsniais bei, – kadangi Leidimo gyventi schemos daro poveikį ir vidaus rinkai, – 114 straipsniu.

-  Jei reglamentas ar kitas teisėkūros procedūra priimamas aktas dėl Leidimo gyventi schemų įsigaliotų iki galutinai atsisakant Pilietybės schemų, visos Leidimo gyventi schemoms taikytinos taisyklės turėtų būti taikomos ir Pilietybės schemoms – taip pat ir siekiant užtikrinti, kad Pilietybės schemoms taikoma kontrolė nebūtų švelnesnė nei taikoma Leidimo gyventi schemoms.

3 pasiūlymas. Nauja Sąjungos nuosavų išteklių kategorija, kuri apimtų koregavimo pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas mechanizmą

-  Kadangi visos valstybės narės ir Sąjungos institucijos susiduria su dalies valstybių narių taikomų Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų rizika ir išlaidomis, esama pagrindo sukurti bendrą mechanizmą, kuris būtų grindžiamas reikiamais duomenimis ir informacija, neigiamoms Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų pasekmėms atsverti. Maža to, valstybės narės pilietybės ar vizų pardavimo vertė neatsiejama nuo Sąjungos teisių ir laisvių, kurios su jomis įgyjamos. Sukūrus koregavimo pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas mechanizmą, neigiamos pasekmės, su kuriomis tenka susidurti visoms valstybėms narėms, būtų kompensuojamos tinkamu įnašu į Sąjungos biudžetą. Tai Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas taikančių valstybių narių, kitų valstybių narių ir Sąjungos institucijų solidarumo klausimas. Kad šis mechanizmas būtų veiksmingas, Sąjungai mokėtiną mokestį turėtų sudaryti reikšminga investicijų, kurias valstybės narės gauna pagal Pilietybės ir Leidimo gyventi schemas, procentinė dalis, pagrįstai apskaičiuota atsižvelgiant į visą išorinį poveikį, kuris, kaip nustatoma, patiriamas taikant minėtąsias schemas.

-  Mechanizmas galėtų būti grindžiamas SESV 311 straipsniu, kuriame pažymima, kad „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“, įskaitant galimybę „nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją“. Papildomos įgyvendinimo priemonės galėtų būti priimtos reglamento forma. Panašiai buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nuosavų išteklių, pagrįstų plastiko atliekų kiekiu, kurie taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks variantas reikštų gana ilgą sprendimo dėl nuosavų išteklių oficialaus priėmimo procesą, kurio atveju keliami atitinkami nacionaliniai konstituciniai jo patvirtinimo reikalavimai. Jis galėtų būti derinamas su teisiniu pagrindu, apibrėžtu SESV 80 straipsnyje, kuriame nustatytas „solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius“, – taip pat ir imigracijos srityje.

4 pasiūlymas. Tikslinė teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu peržiūra

-  Komisija, žengusi sveikintiną žingsnį, Leidimo gyventi schemas ryžtingai įtraukė į savo 2021 m. liepos 20 d. pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama peržiūrėti teisės aktus dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, ypač tarpininkų veiklos aspektu. Turėtų būti įtraukti dar trys elementai:

a)  vadovaujantis teisės aktais dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, o būtent pasiūlymo dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (2021/0239(COD)) 3 straipsnio 3 punktu, į įpareigotųjų subjektų sąrašą turi būti įtrauktos viešojo sektoriaus institucijos, nagrinėjančios paraiškas pagal Leidimo gyventi schemas;

b)  vadovaudamosi teisės aktais dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, valstybių narių valdžios institucijos, ypač FŽP, turi aktyviau keistis informacija apie pareiškėjus;

c)  siekiant švelninti Leidimo gyventi schemų keliamą riziką, visiems įpareigotiesiems subjektams, dalyvaujantiems leidimo gyventi įsigijimo investuojant procese, turi būti numatomos griežtesnės išsamaus patikrinimo priemonės, kaip rekomenduoja ir EBPO.

5 pasiūlymas. Tikslinė Ilgalaikių gyventojų direktyvos peržiūra

-  Komisija, pateikdama planuojamos pasiūlymus dėl Ilgalaikių gyventojų direktyvos peržiūros, turėtų apriboti galimybę trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra gavę leidimą gyventi pagal Leidimo gyventi schemą, naudotis palankesnėmis ta direktyva numatomomis sąlygomis. Tai būtų galima padaryti iš dalies pakeitus Ilgalaikių gyventojų direktyvos 13 straipsnį ir susiaurinus jo taikymo sritį, kad į ją aiškiai nebūtų įtraukiami asmenys, pasinaudoję Leidimo gyventi schemomis.

-  Komisija turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad taikant Leidimo schemas nebūtų apeinamas Ilgalaikių gyventojų direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas nepertraukiamo teisėto penkerių metų gyvenimo šalyje reikalavimas, – taip pat ir užtikrinant, kad valstybės narės taikytų griežtesnę kontrolę ir atskaitomybės prievoles asmenims, pateikusiems paraiškas pagal Leidimo gyventi schemas.

6 pasiūlymas. Siekis užtikrinti, kad trečiosios šalys neadministruotų žalingų Pilietybės ir Leidimo gyventi schemų

-  Trečiųjų šalių Pilietybės schemos turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2018/1806 kaip ypatingas elementas, į kurį būtina atsižvelgti priimant sprendimus, ar konkreti trečioji šalis turėtų būti įtraukta į to reglamento priedus, t. y. kaip veiksnys priimant sprendimus dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai. Šis elementas turėtų būti įtrauktas ir į to reglamento 8 straipsnyje nustatytą vizų sustabdymo mechanizmą bei planuojamą stebėseną.

-  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)(26), turėtų būti papildytas nauju straipsniu dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, siekiant, kad jos pamažu atsisakytų savo Pilietybės schemų, o jų Leidimo gyventi schemos būtų suderintos su naujuoju reglamentu, įtrauktu į pirmiau išdėstytą 2 pasiūlymą.

-  Visiškas Pilietybės schemų panaikinimas jų pamažu atsisakant ir griežtas Leidimo gyventi schemų reglamentavimas turėtų būti aiškus reikalavimas, neatsiejamas nuo stojimo kriterijų.

(1) OL L 251, 2003 10 3, p. 12. (2) OL L 16, 2004 1 23, p. 44. (3) OL L 303, 2018 11 28, p. 39. (4) OL L 141, 2015 6 5, p. 73. (5) OL C 482, 2016 12 23, p. 117. (6) OL C 108, 2021 3 26, p. 8. (7) OL C 255, 2021 6 29, p. 22. (8) OL C 371, 2021 9 15, p. 92. (9) OL C 445, 2021 10 29, p. 140. (10) OL C 506, 2021 12 15, p. 64. (11) Kandidatės į Europos Komisijos pirmininko pareigas Ursulos von der Leyen programa A Union that strives for more - My agenda for Europe - Political Guidelines for the next European Commission 2019-2024 („Sąjunga, kuri siekia daugiau: mano Europos darbotvarkė. 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės“) (https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_en_0.pdf). (12) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimo 9 lentelė, p. 28–29. (13) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimas. (14) Preventing abuse of residence by investment schemes to circumvent the CRS („Piktnaudžiavimo leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis apeinant bendrą duomenų teikimo standartą prevencija“), EBPO, 2018 m. vasario 19 d.; Corruption Risks Associated with Citizen- and Resident-by-Investment Schemes („Korupcijos rizika, siejama su pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis“), EBPO, 2019 m. (15) Kadangi Bulgarija, Kroatija, Kipras, Airija ir Rumunija nėra Šengeno šalys, vienos iš šių valstybių narių išduotą leidimą gyventi turintis trečiosios šalies pilietis negali automatiškai naudotis judėjimo laisve Šengeno erdvėje. (16) https://agenceurope.eu/en/bulletin/article/12814/25. (17) 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą, 2020 m. liepos 10 d. rezoliucija „Visapusiška Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai“, 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucija dėl ES saugumo sąjungos strategijos ir 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucija dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje. (18) Žr. argumentus, kuriais Komisija rėmėsi inicijuodama pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Maltą ir Kiprą dėl jų taikomų pilietybės įsigijimo investuojant schemų (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_1925), bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką: 1992 m. liepos 7 d. Sprendimą Mario Vicente Micheletti ir kt. / Delegación del Gobierno en Cantabria, C-369/90, ECLI:EU:C:1992:295; 1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Belgijos valstybė / Fatna Mesbah, C-179/98, ECLI:EU:C:1999:549; 2001 m. vasario 20 d. Sprendimą The Queen / Secretary of State for the Home Department, ex parte: Manjit Kaur, C-192/99, ECLI:EU:C:2001:106; 2010 m. kovo 2 d. Sprendimą Janko Rottman / Freistaat Bayern, C-135/08, ECLI:EU:C:2010:104, ir 2019 m. kovo 12 d. Sprendimą M. G. Tjebbes ir kt. / Minister van Buitenlandse Zaken, C-221/17, ECLI:EU:C:2019:189. (19) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimas, p. 43–44. (20) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimas, p. 57; Preventing abuse of residence by investment schemes to circumvent the CRS, EBPO, 2018 m. vasario 19 d. (21) Antigva ir Barbuda, Dominika, Grenada, Sent Kitsas ir Nevis bei Sent Lusija. (22) Serbija, Albanija, Turkija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija. (23) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimas, p. 36–39. (24) Panašiai, kaip ir pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1) 22 straipsnyje numatytą sistemą. (25) Žr. Preventing abuse of residence by investment schemes to circumvent the CRS, EBPO, 2018 m. vasario 19 d.; 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1). (26) OL L 243, 2009 9 15, p. 1.

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Piliečių dalyvavimas: teisė pateikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną ir Europos piliečių iniciatyva“ (2020/2275(INI))

P9_TA(2022)0066 A9-0018/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

–  atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria sukuriama peržiūrėta ES lygmens struktūra, reikalaujama pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (NKT) 33 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42, 43 ir 44 straipsnius dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 222, 230 ir 216 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 10 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui, teisės kreiptis į Europos ombudsmeną, Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1042, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, nustatomos laikinosios priemonės, susijusios su Reglamente (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos numatytais rinkimo, tikrinimo ir nagrinėjimo etapų terminais(3),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0018/2022),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

B.  kadangi Peticijų komitetas atlieka apsauginį vaidmenį, siekdamas užtikrinti, kad ES laikytųsi NTK formuodama politiką ir imdamasi teisėkūros veiksmų ES lygmeniu; kadangi nustatyta, jog Parlamento Peticijų komitetas kartu su Europos ombudsmenu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu sudaro peržiūrėtą ES lygmens struktūrą, kaip patvirtino Taryba per savo 2017 m. sausio 16 d. vykusį 3513-iąjį susitikimą;

C.  kadangi piliečių dalyvavimo ir skaidrumo didinimas ES lygmeniu yra labai svarbus siekiant panaikinti pastebimą atotrūkį tarp ES ir jos piliečių bei atstovaujamųjų organizacijų;

D.  kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra įtvirtinta Chartijos 44 straipsnyje kaip pagrindinė teisė;

E.  kadangi peticijų skaičius, turint omenyje bendrą ES gyventojų skaičių, išliko nedidelis, ir tai patvirtina, kad reikia didelių pastangų ir pritaikytų priemonių siekiant didinti visuomenės informuotumą ir gerokai pagerinti naudojimąsi teise teikti peticijas; kadangi vidutiniškai per metus Europos Parlamentui pateikiama apie 1 200 peticijų;

F.  kadangi, nors 2013 m. Europos Parlamentui buvo pateiktas didžiausias skaičius peticijų, dabar jis mažėja; kadangi labai daug Europos Sąjungos piliečių vis dar nežino apie teisę teikti peticijas;

G.  kadangi peticijų tinkamumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos peticijos turi būti pateiktos ES piliečių arba gyventojų, kuriems į atitinkamas ES veiklos sritis patenkantys klausimai daro tiesioginį poveikį;

H.  kadangi Parlamentas taiko atviriausią ir skaidriausią Sąjungoje peticijų nagrinėjimo procedūrą, pagal kurią peticijų pateikėjai gali dalyvauti jo veikloje, įskaitant komitetų diskusijas ir klausymus;

I.  kadangi Peticijų komitetas nagrinėja ir kiekvieną peticiją ir yra vienintelis komitetas, palaikantis kasdienį dialogą su piliečiais;

J.  kadangi teise pateikti peticiją dažnai naudojasi fiziniai asmenys;

K.  kadangi teisė pateikti peticijas gali būti sustiprinta tik pagerinus ES institucijų ir valstybių narių gebėjimus laiku ir veiksmingai išspręsti peticijų pateikėjų iškeltus klausimus, kartu užtikrinant visapusišką piliečių pagrindinių teisių apsaugą;

L.  kadangi kai kurios peticijos paskelbiamos nepriimtinomis dėl nepakankamos informacijos arba dėl to, kad piliečiams neaišku, kokiose srityse Europos Sąjunga turi kompetenciją;

M.  kadangi Komisija vis dar nepateikė išsamios informacijos apie peticijų, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra arba imtasi kitų teisėkūros ar ne teisėkūros veiksmų, skaičių;

N.  kadangi būtina persvarstyti Parlamento darbo tvarkos taisykles siekiant patobulinti atitinkamas taisykles, susijusias su peticijų procesu, kad būtų padidintas peticijų matomumas ir sustiprinti tolesni veiksmai, kurių imamasi dėl jų, be kita ko, vykdant Parlamento plenarinių posėdžių veiklą, kad peticijose iškelti klausimai būtų veiksmingiau įtraukti į ES politinės darbotvarkės prioritetus;

O.  kadangi Komisija savo peticijų nagrinėjimo strategiją grindžia savo 2016 m. komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, kuriame nėra nuostatų, reglamentuojančių su peticijomis susijusią administracinę procedūrą ar praktiką;

P.  kadangi SESV numatyta Europos piliečių iniciatyva sustiprinama Sąjungos pilietybė ir dar labiau sutvirtinamas demokratinis jos veikimas, inter alia, kiekvienam piliečiui suteikiant teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

Q.  kadangi reikėtų pabrėžti Europos piliečių iniciatyvos svarbą rengiant Sąjungos politikos iniciatyvas ir strateginius pokyčius;

R.  kadangi Sąjungos piliečiams suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto siekiant įgyvendinti Sutartis;

S.  kadangi ES turi užtikrinti piliečiams, ypatingai atsižvelgiant į specialiuosius neįgaliųjų poreikius, teisę aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos demokratinėje veikloje bet kuria iš ES oficialiųjų kalbų, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos ir skatinama daugiakalbystė;

T.  kadangi Europos piliečių iniciatyva prisidedama prie demokratinio Sąjungos veikimo stiprinimo, nes taip piliečiai dalyvauja jos demokratiniame ir politiniame gyvenime; kadangi piliečių iniciatyva turėtų būti laikoma viena iš priemonių (kartu su dialogu su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, teise teikti peticijas ir teise pateikti skundą Europos ombudsmenui), suteikiančių galimybę piliečiams atkreipti ES institucijų dėmesį į tam tikrus klausimus ir prašyti jų priimti teisės aktus klausimais, kurie patenka į ES kompetencijos sritis ir daro poveikį piliečiams;

U.  kadangi 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Reglamentui (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos Europos piliečių iniciatyvos priemonė organizatoriams tapo prieinamesnė ir lengviau įgyvendinama, visų pirma verčiant iniciatyvas į visas oficialiąsias ES kalbas;

V.  kadangi Komisija nurodė tam tikrus sunkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 211/2011(4) įgyvendinimu, ir kadangi naujuoju Reglamentu (ES) 2019/788 siekiama išsamiai spręsti šiuos klausimus, atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvos, kaip priemonės, veiksmingumą, ir pagerinti jos veikimą; kadangi šio reglamento įgyvendinimas turi būti įvertintas veiksmingai ir laiku; kadangi bet kuriuo atveju oficialią ataskaitą Komisija turėtų pateikti ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d., o vėliau – kas ketverius metus;

W.  kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus ir išnaudoti visą Europos piliečių iniciatyvos potencialą, Europos piliečių iniciatyvoms taikomomis procedūromis ir sąlygomis turėtų būti užtikrinta, kad Komisija tinkamai išnagrinės iniciatyvas, kurios yra galiojančios, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2019/788 14 straipsnio 1 dalį, ir į jas reaguos; kadangi Komisija yra teisiškai įpareigota nurodyti veiksmus, kurių ji ketina imtis dėl galiojančios Europos piliečių iniciatyvos, jei tokių veiksmų yra, ir nurodyti priežastis, dėl kurių ji imasi arba nesiima veiksmų, ir tai ji turėtų padaryti aiškiai, suprantamai ir išsamiai; kadangi siekiant, kad Europos piliečių iniciatyva galiotų ir būtų pateikta Komisijai, reikia bent milijono parašų iš ne mažiau kaip ketvirtadalio valstybių narių; kadangi dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Reglamentu (ES) 2020/1042 nustatytos laikinosios priemonės, kuriomis numatomi lankstesni parašų surinkimo, tikrinimo ir nagrinėjimo etapų terminai; kadangi šių priemonių taikymas buvo išplėstas Komisijos įgyvendinimo aktais; kadangi šis reglamentas yra tik laikino pobūdžio ir taikomas tik iki 2022 m. pabaigos, t. y. iki tos datos, kai bus palaipsniui atsisakyta Reglamento (ES) 2019/788 11 straipsnyje numatytų atskirų internetinių rinkimo sistemų;

X.  kadangi Europos piliečių iniciatyvos organizavimas ir rėmimas yra politinė Sąjungos piliečių teisė, taip pat unikali priemonė, skirta ES dalyvaujamosios demokratijos prioritetams nustatyti ir suteikianti piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti jiems poveikio turinčiuose projektuose ir procesuose; kadangi iki šiol buvo pateiktos šešios galiojančios Europos piliečių iniciatyvos, ir visos jos sulaukė Komisijos atsako – paskutinės buvo iniciatyvos „„Minority SafePack“ ir „End the Cage Age“; kadangi šios iniciatyvos buvo pirmosios Europos piliečių iniciatyvos, dėl kurių buvo diskutuojama Parlamente po to, kai įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/788, vadovaujantis naujai nustatyta Parlamento darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 8 dalimi; kadangi susijusias rezoliucijas Parlamentas priėmė atitinkamai 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. birželio mėn., joms pritarus didžiąja atiduotų balsų dauguma (atitinkamai 76 proc. ir 82 proc.);

Y.  kadangi Peticijų komitetas gavo 107 prašymus inicijuoti Europos piliečių iniciatyvą, iš kurių 83 buvo pripažinti atitinkančiais reikalavimus ir tinkami registruoti, o šeši iš jų buvo sėkmingi;

Z.  kadangi vienas iš prioritetinių ES tikslų turi būti jos institucijų demokratinio teisėtumo stiprinimas ir visiškas ES sprendimų priėmimo procesų skaidrumo užtikrinimas, taip pat veiksminga piliečių pagrindinių teisių apsauga ir aktyvesnio piliečių dalyvavimo formuojant ES politinę darbotvarkę skatinimas taikant sustiprintas, veiksmingesnes ir skaidresnes piliečių dalyvavimo priemones;

AA.  kadangi SESV 20, 24 ir 228 straipsniais ir Chartijos 43 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

AB.  kadangi Ombudsmeno tyrimai daugiausia susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, tarnybos kultūra, tinkamu įgaliojimų naudojimu ir procesinių teisių paisymu;

AC.  kadangi 2020 m. buvo minimos 25-osios Europos ombudsmeno tarnybos sukūrimo metinės; kadangi nuo jos įkūrimo Ombudsmeno tarnyba išnagrinėjo 57 000 skundų, dėl kurių atlikta daugiau kaip 7 600 tyrimų;

AD.  kadangi teisė pateikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną ir Europos piliečių iniciatyva yra dalyvaujamosios priemonės, kuriomis skatinama dalyvaujamoji demokratija ir aktyvus Europos pilietiškumas;

Teisė pateikti peticijas

1.  primena, kad teisė pateikti peticijas yra seniausia tiesioginio piliečių dalyvavimo ES lygmeniu priemonė ir kad tai paprasčiausias ir labiausiai tiesioginis būdas piliečiams kreiptis į ES institucijas, pareikšti savo nuomonę dėl ES lygmeniu priimtų teisės aktų ir politinių sprendimų bei pateikti skundus apie spragas ir prastą įgyvendinimą; primena, kad gautų peticijų skaičius palyginti su ES gyventojų skaičiumi tebėra nedidelis ir kad, kalbant apie naudojimąsi teise teikti peticijas, esama didelių skirtumų tarp valstybių narių, regionų ir kalbų; mano, kad tikslinės informavimo kampanijos ir pilietinis švietimas apie ES pilietybės teises gali pasiekti daugiau gyventojų ir duoti apčiuopiamų rezultatų didinant informuotumą apie piliečių teises ES lygmeniu; pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi daug įvairių priemonių, t. y. rengia pranešimus ir rezoliucijas, viešuosius klausymus, teminius seminarus ir faktų nustatymo misijas, kuriomis siekiama reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus ir paskatinti Europos Parlamentą, kitas ES institucijas ir nacionalines valdžios institucijas imtis veiksmų; ragina Peticijų komitetą stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir sukurti partnerystę, kuri sudarytų sąlygas keistis geriausia patirtimi;

2.  primena, kad peticijose iškeltų klausimų sprendimo būdas daro lemiamą poveikį piliečiams, kiek tai susiję su veiksmingu ES sutartyse įtvirtintos teisės pateikti peticijas, taip pat piliečių nuomonės apie Sąjungos institucijas paisymu;

3.  apgailestauja, kad Komisijos atsisakymas imtis veiksmų atskirose peticijose iškeltais klausimais yra galiojančių ES sutarčių nuostatų, susijusių su teise teikti peticijas, pažeidimas, nes ši teisė neapsiriboja tik strateginės svarbos ar struktūrines problemas atspindinčiais klausimais;

4.  ragina Komisiją persvarstyti savo dabartinį strateginį požiūrį siekiant užtikrinti peticijų nagrinėjimą laiku, nes to nepadarius lieka neišspręstų klausimų, be kita ko, susijusių su rimtais ES teisės pažeidimais, kenkiančiais piliečių teisių apsaugai;

5.  primygtinai ragina Parlamentą ir Komisiją priimti privalomą tarpinstitucinį susitarimą dėl peticijų nagrinėjimo, siekiant užtikrinti aiškią, nuspėjamą ir skaidrią teisinę sistemą, kuria būtų siekiama nuosekliai įgyvendinti ES sutartyse įtvirtintą teisę teikti peticijas ir veiksmingai apsaugoti piliečių pagrindines teises;

6.  pabrėžia, kad teisė pateikti peticiją yra pagrindinis dalyvaujamosios demokratijos elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją teisę pateikti peticijas laikyti pagrindine piliečių ir ES institucijų bendravimo priemone, taip pat esminiu demokratinio ir skaidraus valdymo ES lygmeniu elementu;

7.  primena, kad daugelis ES piliečių netenka teisės teikti peticijas, nes peticijų teikimo platformos neatitinka prieinamumo standartų ir reikalavimų, nustatytų JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje;

8.  pažymi, kad norint išvengti situacijų, kai visuomenė jaučiasi nusivylusi ES institucijomis, reikia didelių patobulinimų, neperžengiant ES sutartyse nustatytų ribų, kad būtų patenkinti piliečių lūkesčiai, kai jie, ieškodami individualių problemų sprendimo, naudojasi teise teikti peticijas; ragina geriau informuoti piliečius apie teisę teikti peticijas ir stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių valdžios institucijomis, kad būtų visapusiškai apsaugotos piliečių teisės, kylančios iš ES teisės aktų; ragina ES institucijas skleisti aiškią informaciją apie teisę teikti peticijas ir sistemingai skatinti naudotis šia priemone;

9.  mano, kad svarbu įvairinti komunikacijos priemones ir didinti piliečių informuotumą, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietos asociacijomis, organizuojant informavimo kampanijas ir nuolat rengiant viešas diskusijas Sąjungos politikos srityse; mano, kad turėtų būti kuriami interaktyvūs internetiniai forumai, kuriuose piliečiai galėtų gauti informacijos, keistis nuomonėmis ir laisvai reikšti savo nuomonę, ypač siekiant orientuotis į jaunimą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos pateikėjų nusivylimas tuo, kad realiai nesprendžiamos jų problemos, gali lemti atsiribojimą nuo ES institucijų ir euroskepticizmo jausmą dėl to, kad trūksta atsakymų;

11.  ragina nustatyti bendrus kriterijus nagrinėjant įvairias peticijas, kad būtų užtikrintas standartizuotas ir nuoseklus peticijų nagrinėjimas ir išvengta savavališko ar šališko naudojimosi piliečių prašymais; pabrėžia, kad peticijų nagrinėjimo vienodumo stoka gali lemti painiavą peticijų pateikėjams ir ribotą piliečių norą apskritai pasinaudoti teise pateikti peticiją;

12.  primena, kad pernelyg siauras ar nenuoseklus Chartijos 51 straipsnio aiškinimas griauna piliečių pasitikėjimą Sąjunga; prašo Komisijos pateikti priemones, kuriomis būtų užtikrintas nuoseklus ir platus 51 straipsnio nuostatų taikymas, ir ragina Konferencijoje dėl Europos ateities išnagrinėti šį klausimą;

13.  primena teisės pateikti peticijas suteikiamas galimybes, kai norima perspėti ES institucijas apie galimas Sąjungos teisės spragas, pažeidimus arba netinkamą įgyvendinimą tiek konkrečiais atvejais, tiek sisteminiu lygmeniu; primygtinai ragina atsižvelgti į atskirų peticijų, kaip ES teisės taikymo ir tobulinimo priemonės, potencialą; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, skirti daugiau dėmesio peticijose keliamiems klausimams, įskaitant individualius klausimus, ir tinkamai juos ištirti, kad būtų galima iš tikrųjų pagerinti padėtį, kiek tai susiję su tinkamu ES teisės aktų taikymu visos Sąjungos mastu; pabrėžia, kad tais atvejais, kai Komisija neturi teisėkūros įgaliojimų, ji turi veiksmingai pasinaudoti galimybe veikti koordinuodama arba teikdama paramą, kad galėtų kruopščiai reaguoti į peticijos pateikėjų problemas ir poreikius;

14.  pažymi, kad daug peticijų dėl COVID-19 buvo nagrinėjamos Peticijų komitete, daugiausia skubos tvarka; sveikina Peticijų komitetą, kad jis greitai ir veiksmingai nagrinėjo peticijas didelės krizės metu, o tai yra būtina piliečių pasitikėjimo ES institucijomis sąlyga;

15.  primena, kad teisė pateikti peticijas yra esminis ES pilietybės elementas; labai apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl 2020 m. ES pilietybės ataskaitos ir Europos demokratijos veiksmų plano neminima teisė pateikti peticijas; mano, kad tai buvo neišnaudota galimybė suteikti didesnį matomumą vienam pagrindinių ES pilietybės aspektų; ragina Komisiją teisę pateikti peticijas įtraukti į savo strateginius dokumentus;

16.  ragina atlikti išsamią analizę, kuri atskleistų priežastis, dėl kurių pastaraisiais metais užregistruotų peticijų skaičius sumažėjo; ragina Komisiją koordinuoti veiksmus su Peticijų komitetu, kad būtų atliktas tyrimas siekiant nustatyti pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis teise teikti peticijas, taip pat galimas komunikacijos problemas; ragina įgyvendinti reikiamus mechanizmus, kad būtų galima pašalinti galimus tyrimo metu atskleistus trūkumus ir problemas;

17.  kritikuoja Komisiją dėl to, kad ji neturi tinkamos informacijos apie peticijas ir apie tai, kaip jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar ES teisės aktais, rinkimo sistemos, tai patvirtina ir Komisijos metinių ataskaitų dėl ES teisės taikymo stebėsenos trūkumai, nes šiose ataskaitose pateikiama tik labai bendro pobūdžio nuoroda į peticijas;

18.  prašo Komisijos stebėti, kokios peticijos buvo svarstomos, atlikti jų analizę ir kasmet pateikti ataskaitą, taip pat užtikrinti, kad į šią analizę būtų atsižvelgiama Komisijai priimant politinius sprendimus; ragina Komisiją sutrumpinti laiką, kurio reikia norint atsakyti į Parlamento prašymus dėl peticijų;

19.  ragina Tarybą ir valstybes nares aktyviai domėtis peticijų svarstymais ir diskusijomis dėl jų ir juose dalyvauti, taip pat pateikti sprendimus ES lygmeniu peticijų pateikėjų iškeltiems klausimams, visų pirma perduoti peticijas atsakingoms ir kompetentingoms institucijoms, užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir dalyvauti parlamentinėse diskusijose;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant parlamentinę ir teisėkūros veiklą reikia užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su peticijomis; primena, kad peticijos galėtų būti laikomos strategine priemone siekiant skatinti SESV 225 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisę, taip pašalinant peticijose nurodytas ES teisės spragas ir neatitikimus, kad būtų galima užtikrinti visapusišką piliečių teisių apsaugą;

21.  prašo ES institucijų ir Parlamento komitetų bei valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant veiksmingai spręsti peticijų pateikėjų keliamus klausimus ir patenkinti jų prašymus; mano, kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių atstovų dalyvavimą ir aktyvumą svarstant peticijas komitete; atsižvelgdamas į tai, primygtinai prašo Komisijos vengti bendro pobūdžio atsakymų ir pasiūlyti tikslinius ir konkrečius sprendimus, kuriuos būtų galima pateikti peticijų pateikėjams, atsakant į jų prašymus;

22.  ragina visą pilietinę visuomenę pasinaudoti visomis teisės pateikti peticijas galimybėmis, kai siekiama strateginių ir teisėkūros pakeitimų ES lygmeniu; ragina pilietinės visuomenės organizacijas geriau pasinaudoti peticijomis kaip tiesioginės demokratijos priemonėmis, kad ES institucijoms būtų pranešta apie joms susirūpinimą keliančius klausimus ir galimą Sąjungos teisės nesilaikymą;

23.  ragina per Konferenciją dėl Europos ateities apsvarstyti teisės teikti peticijas klausimą, surengti diskusijas ir kartu su visuomenės atstovais ieškoti būdų, kaip pagerinti žinias apie teisę pateikti peticiją ir prieigą prie jos, kad ji taptų demokratiškesne ir naudingesne ES piliečiams ir gyventojams skirta priemone, kuri padėtų jiems tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis ir perduoti jų skundus; ragina Konferencijoje dėl Europos ateities pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti teisės teikti peticijas įgyvendinimą ES lygmeniu;

24.  prašo sustiprinti Peticijų komiteto pozicijas Parlamente ir palaikant tarpinstitucinius santykius, nes tai vienintelis komitetas, tiesiogiai bendraujantis su piliečiais; todėl, atsižvelgdamas į Peticijų komiteto darbo mastą, pabrėžia, kad būtina šiam komitetui skirti daugiau darbuotojų ir išteklių;

25.  ragina kitus komitetus laiku prisidėti prie Parlamento pastangų greičiau ir veiksmingiau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir vykdant teisėkūros darbą atsižvelgti į peticijų pateikėjų nurodytas problemas; prašo kitų komitetų vykdant kasdienę Parlamento teisėkūros veiklą atsižvelgti į peticijas, susijusias su jų kompetencijos sritimis, ir oficialiai bei konkrečiai atsakyti į piliečių peticijose išreikštus lūkesčius;

26.   mano, kad peticijų tinklas yra būtina priemonė siekiant palengvinti tolesnius su peticijomis susijusius veiksmus vykdant parlamentinę ir teisėkūros veiklą, taip pat skatinti jo narius keistis informacija ir geriausia patirtimi tiek techniniu, tiek politiniu lygmeniu; mano, kad šis tinklas turėtų sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis;

27.  atsižvelgdamas į tai, kad pagal gaires(5) komitetas, kai jo prašoma pateikti nuomonę, turi įvertinti teisės teikti peticijas svarbą ir teisėkūros darbo krūvį prieš nuspręsdamas, ar pateikti nuomonę, ir kad ši taisyklė buvo nustatyta anksčiau nei įsigaliojo Lisabonos sutartis ir atspindi seną peticijų svarbos Parlamento darbe suvokimą, ragina atnaujinti gaires, kad Peticijų komitetui ir kitiems komitetams būtų suteikti reikiami įgaliojimai veiksmingai atlikti savo darbą;

28.  ragina atlikti „Eurobarometro“ apklausą apie ES piliečių žinias apie teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui, siekiant surinkti duomenis ir jais remiantis surengti veiksmingą ir prieinamą informuotumo didinimo kampaniją; mano, kad reguliarūs ES masto tyrimai, grindžiami tarpvalstybinėmis apklausomis, padeda didinti Europos institucijų informuotumą apie piliečiams rūpimus klausimus;

29.  ragina sukurti bendrą Parlamento ir Komisijos duomenų bazę, kad būtų galima skaidriai ir bendradarbiaujant dalytis informacija apie visus tolesnius Komisijos veiksmus, susijusius su peticijomis, įskaitant „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kitus ES aktus;

30.  ragina aktyviau propaguoti teisę pateikti peticijas ir informuoti apie Parlamento peticijų portalą socialinėje žiniasklaidoje, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir žurnalistų mokymus, taip pat susieti šį portalą su populiariais peticijų portalais, kuriais piliečiai naudojasi siekdami paramos ES ir nacionaliniu lygmenimis;

31.  ragina Tarybą ir Komisiją susieti savo interneto svetaines ir Konferencijos dėl Europos ateities platformą su peticijų portalu ir teikti informaciją apie peticijų portalą per savo kanalus, įskaitant valstybėse narėse esančias Komisijos atstovybes, kurios turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su Parlamento ryšių biurais;

32.  prašo patobulinti peticijų interneto portalą, kad jis būtų geriau matomas visuomenei, patogesnis naudoti, jame būtų galima paprasčiau ir intuityviau naršyti ir jis būtų prieinamesnis visiems piliečiams, visų pirma neįgaliesiems; ragina pagerinti duomenų analizės funkciją e. peticijų duomenų bazėje, kad būtų lengviau šioje duomenų bazėje rasti ankstesnes peticijas tuo pačiu klausimu; ragina supaprastinti procedūrą, pagal kurią piliečiai galėtų pritarti per internetinį portalą pateiktai peticijai, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės pasinaudoti savo teise teikti peticijas;

33.  pažymi, kad peticijų pateikėjai neturi galimybės tikruoju laiku gauti informacijos apie jų peticijų statusą; todėl ragina viešinti ir peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, pavyzdžiui, apie peticijų svarstymo eigą ir kitose institucijose pradėtus susijusius tyrimus; ragina užtikrinti didesnę portalo ir Parlamento vidaus duomenų bazės sąveiką, kad būtų skatinamas didesnis peticijų nagrinėjimo skaidrumas;

34.  ragina, visapusiškai laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių, rinkti daugiau informacijos apie peticijų pateikėjų profilį siekiant nustatyti grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, kiek tai susiję su naudojimusi teise pateikti peticijas, ir spręsti šį klausimą organizuojant atitinkamas informavimo kampanijas;

Europos ombudsmeno vaidmuo

35.  primena apie kiekvieno ES piliečio ir kiekvieno ES gyvenančio fizinio asmens ar ES įsikūrusio juridinio asmens teisės pateikti skundą Europos ombudsmenui dėl netinkamo administravimo ES institucijose svarbą; mano, kad piliečių skundai Ombudsmenui yra esminis dalyvaujamosios demokratijos ir Sąjungos sprendimų priėmimo proceso legitimumo elementas; atkreipia dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į Ombudsmeną sustiprina pilietinį aktyvumą ir piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis, taip pat skatina skaidrumą ir gerą administravimą ES institucijose ir įstaigose;

36.  atkreipia dėmesį į kintantį Ombudsmeno vaidmenį, nes jis gali veikti savo iniciatyva ir padėti spręsti sistemines problemas ES administravimo veikloje ir stengtis skatinti gerą administravimą, t. y. užtikrinti, kad Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose būtų laikomasi aukščiausių standartų; atsižvelgdamas į tai mano, kad Ombudsmeno vaidmuo yra kaip niekada svarbus, nes ES administravimo veikla, vykdoma per jos struktūras, tampa vis svarbesnė piliečių gyvenime, pavyzdžiui tokiose srityse kaip aplinka, migracija ir sveikata;

37.  primena, kad Europos ombudsmenas turi įgaliojimus teikti rekomendacijas, pasiūlymus dėl sprendimų ir pasiūlymus dėl patobulinimų siekiant išspręsti problemas įvairiais netinkamo administravimo atvejais; pažymi, kad tais atvejais, kai skundas nepatenka į jo įgaliojimų sritį, Ombudsmenas gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją arba Peticijų komitetą; pažymi, kad 2020 m. Ombudsmeno tarnyba gavo daugiau kaip 1 400 skundų, kurių jos įgaliojimai neapima, daugiausia dėl to, kad tie skundai nebuvo susiję su administravimo ES lygmeniu veikla;

38.  ragina Ombudsmeną dar atidžiau stebėti, kaip naudojamos ES lėšos ir ES biudžetas, ir tikrinti, kad Sąjungos interesams nebūtų pakenkta dėl teisinės valstybės principo pažeidimų, ES principų ir vertybių pažeidimo, korupcijos ar interesų konfliktų, visų pirma atsižvelgiant į Europos ekonomikos atkūrimo plano „Next Generation EU“ įgyvendinimą; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė sąlyga norint gauti ES lėšų; laikosi nuomonės, kad ši teisinės valstybės principo laikymosi sąlyga ir tai, kad Europos Sąjunga nedaro nuolaidų dėl vertybių laikymosi, stiprina piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir parodo tvirtą ES įsipareigojimą užtikrinti demokratinės sistemos kokybę visoje Sąjungos teritorijoje;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai su Ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų;

40.  palankiai vertina naujausius Europos ombudsmeno statuto pakeitimus, kuriais Ombudsmeno funkcijų vykdymas suderinamas su Lisabonos sutartimi ir kuriais bus dar labiau sustiprinta ES piliečių ir gyventojų teisė pateikti skundą dėl netinkamo administravimo, visų pirma kalbant apie pranešėjų apie pažeidimus apsaugą, priekabiavimą ir interesų konfliktus ES institucijose, įstaigose ir agentūrose; primena, kad naujajame Ombudsmeno statute taip pat paaiškinamos sąlygos, kuriomis Ombudsmenas gali atlikti tyrimus savo iniciatyva, ir pakartoja, kad Ombudsmenas gali bendradarbiauti su valstybių narių valdžios institucijomis ir ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis; atsižvelgdamas į tai, yra tvirtai įsitikinęs, kad ombudsmenei turėtų būti skirtas didesnis biudžetas, suteikiant jai reikiamus išteklius, kad ji galėtų veiksmingai susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir toliau kompetentingai dirbti Europos piliečių naudai; primygtinai ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras laikytis ombudsmenės rekomendacijų dėl skaidrumo ir kitų etikos klausimų;

41.  primena, kad ES piliečiai turi teisę susipažinti su ES institucijų dokumentais; teigiamai vertina puikų ombudsmenės darbą sudarant galimybes susipažinti su dokumentais, visų pirma paspartintos procedūros taikymą nagrinėjant susijusius prašymus; ragina teisėkūros institucijas laikytis Ombudsmeno rekomendacijų, susijusių su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001(6) dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, ir skatinti jį persvarstyti; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra yra prioritetas siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir visapusišką galimybę visuomenei susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais; pabrėžia su skaidrumu susijusių Ombudsmeno užduočių svarbą Europos demokratijai, ypač kalbant apie dokumentų prieinamumą Europos piliečiams, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise į informaciją ir būtų padidintas piliečių pasitikėjimas Europos projektu; ragina ombudsmenę toliau dėti pastangas šioje srityje, nes galimybė laiku susipažinti su dokumentais 24 oficialiosiomis ES kalbomis yra labai svarbi siekiant užtikrinti tinkamą piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

42.  sveikina ombudsmenę atsižvelgdamas į atliktą darbą skatinant daugiakalbystę piliečiams ir tai, kad buvo paskelbtas ES administracijai skirtų rekomendacijų dėl oficialiųjų ES kalbų vartojimo bendraujant su visuomene rinkinys, taip pat rekomendacijos, kuriose pateikiamos gairės, kaip, kada ir kokiomis kalbomis bendrauti, kad būtų išsaugota ES kalbų įvairovė;

43.  primena, kad vienas iš būdų pagerinti piliečių suvokimą apie ES – padaryti ją suprantamesnę ir skaidresnę jiems; mano, kad Taryba turėtų toliau gerinti savo skaidrumą, ir ragina ją įgyvendinti kai kurias Parlamento ir Ombudsmeno ne kartą pateiktas rekomendacijas;

44.  mano, kad labai svarbu ir toliau teikti ES piliečiams tinkamą informaciją apie Ombudsmeno vaidmenį ir veiklos mastą bei jo įtaką ES institucijų raidai; ragina ombudsmenę toliau skleisti informaciją apie tyrimų, dėl kurių padidėjo ES prekybos derybų skaidrumas, rezultatus, viešai skelbti ES įvertintų vaistų klinikinių tyrimų rezultatus, sukurti prieglobsčio prašytojams skirtus skundų teikimo mechanizmus ir sugriežtinti etikos taisykles, taikomas Europos Komisijos nariams;

45.  ragina ombudsmenę toliau stiprinti Europos ombudsmenų tinklą, kad būtų skatinama teisė kreiptis į Ombudsmeną nacionaliniu ir Europos lygmenimis, neatitrūkti nuo nacionalinių piliečių realijų ir į jas atsižvelgti; mano, kad būtina stiprinti nacionalinių ir regioninių ombudsmenų ir Europos ombudsmeno sąveiką ir keitimąsi geriausia patirtimi, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų geriau informuojami apie savo teises ir jiems būtų pateiktos geresnės gairės, kaip elgtis teikiant skundus;

Europos piliečių iniciatyva

46.  pažymi, kad Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė ir unikali dalyvaujamosios demokratijos priemonė; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva – išskirtinė galimybė Sąjungos piliečiams įvardyti jiems rūpimus klausimus ar problemas, įtraukti juos į Europos politinę darbotvarkę, išreikšti savo lūkesčius bei paraginti ES imtis veiksmų ir priimti teisės aktus, todėl ji turi būti skatinama ir remiama visomis turimomis priemonėmis; šiuo tikslu primena Komisijai ir valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2019/788 tenkančias pareigas, visų pirma didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie Europos piliečių iniciatyvos egzistavimą, tikslus ir veikimą ir teikti pagalbą ir praktinę paramą Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti Parlamento indėlį Komisijai vykdant informavimo pareigas;

47.  ragina Komisiją aktyviau dalyvauti procesuose, susijusiuose su galiojančiomis Europos piliečių iniciatyvomis, ir ištaisyti tolesnių teisėkūros veiksmų trūkumą, kad būtų pasiektas tikslas stiprinti Sąjungos demokratinį teisėtumą didinant piliečių dalyvavimo jos demokratiniame ir politiniame gyvenime mastą; todėl mano, kad Komisija turėtų rimtai atsižvelgti į piliečių lūkesčius, susijusius su galiojančiomis Europos piliečių iniciatyvomis, ir stengtis juos patenkinti;

48.  primena, kad tik kelių sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų atveju Komisija ėmėsi tinkamų tolesnių veiksmų;

49.  mano, jog Europos demokratijai labai svarbu, kad piliečiams būtų suteikta galimybė prisidėti prie naudojimosi Sąjungos teisėkūros prerogatyvomis ir tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; todėl ragina Komisiją atlikti išsamų kiekvienoje galiojančioje Europos piliečių iniciatyvoje pateiktų pasiūlymų vertinimą ir visiškai laikytis savo teisinės prievolės nurodyti priežastis, dėl kurių ji imasi arba nesiima veiksmų, ir tai ji turėtų padaryti aiškiai, suprantamai ir išsamiai; primena Parlamento pareigą pagal Reglamento (ES) 2019/788 16 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnio 9 dalį įvertinti kiekvieną galiojančią Europos piliečių iniciatyvą ir priemones, kurių ėmėsi Komisija, ypač tais atvejais, kai Komisija nepateikia tokių pasiūlymų arba jų neįgyvendina;

50.  ragina toliau stiprinti Parlamento vaidmenį ir ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, atsižvelgiant į konkrečias galiojančias Europos piliečių iniciatyvas ir tai, kaip jas įgyvendina Komisija; mano, kad konkrečiais atvejais, kai Komisija nepaskelbia savo ketinimų per nustatytą terminą pagal Reglamento (ES) 2019/788 15 straipsnį arba komunikate nurodo, kad neketina imtis veiksmų dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuri atitiko procedūrinius reikalavimus, t. y. iniciatyva atitinka ES pirminę teisę ir neprieštarauja Sąjungos vertybėms, nustatytoms ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje įtvirtintoms teisėms, Parlamentas galėtų nuspręsti imtis tolesnių veiksmų dėl tos Europos piliečių iniciatyvos ir pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnį pateikti teisėkūros pranešimą savo iniciatyva; primygtinai ragina Komisiją įsipareigoti, Parlamentui patvirtinus tokį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; mano, kad tokiu atveju Komisija turėtų iš naujo nuodugniai įvertinti savo pradinį atsakymą, visapusiškai atsižvelgdama į Parlamento savo iniciatyva pateiktą teisėkūros pranešimą; prašo iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/788 siekiant paskatinti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, jei Europos piliečių iniciatyvos pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus;

51.  ragina Komisiją aiškiai informuoti visuomenę apie kompetencijos pasidalijimą tarp Sąjungos ir valstybių narių siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyvos būtų susijusios su klausimais ir uždaviniais, patenkančiais į Komisijos kompetencijos sritį, kuria remdamasi ji gali teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, ir laiku teikti organizatoriams praktinius patarimus dėl Europos piliečių iniciatyvų rengimo ir tinkamai pasinaudoti galimybe iš dalies užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą; pabrėžia, kad pastarojo meto Europos piliečių iniciatyvose ES raginama aktyviau ir greičiau veikti, ypač aplinkos apsaugos, sveikatos, gyvūnų gerovės ir pilietinių bei politinių teisių srityse, pvz., kalbant apie labai didelio palaikymo sulaukusias iniciatyvas „Minority SafePack“ ir „End the Cage Age“; todėl pakartoja, kad reikia kuo plačiau aiškinti Komisijos įgaliojimus siūlyti teisės aktą;

52.  palankiai vertina tai, kad Komisija surengė informacinius seminarus ir 2020 m. surengė Europos piliečių iniciatyvos savaitę, kurioje dalyvavo institucijų atstovai, pilietinės visuomenės nariai ir ankstesnių bei dabartinių iniciatyvų organizatoriai, siekiant apsvarstyti, kaip patobulinti šią priemonę; vis dėlto mano, kad Europos piliečių iniciatyva tebėra mažai žinoma; todėl ragina Komisiją didinti šios dalyvaujamosios priemonės matomumą žiniasklaidoje pagal Reglamento (ES) 2019/788 18 straipsnį;

53.  ragina Komisiją visapusiškai įvertinti Reglamente (ES) 2020/1042 numatytas laikinąsias priemones, ypatingą dėmesį skiriant parašų surinkimo laikotarpio pratęsimui ir jo poveikiui organizatorių gebėjimui sutelkti paramą savo Europos piliečių iniciatyvoms, siekiant, inter alia, surinkti informaciją, kurios reikia Reglamento (ES) 2019/788 peržiūros procesui atlikti; mano, kad jeigu šio vertinimo rezultatai bus teigiami, būtų galima numatyti pratęsti šių laikinųjų priemonių galiojimą ilgesniam laikotarpiui;

54.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į nedidelį sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų, kuriomis remiantis galiausiai buvo inicijuoti teisės aktai, skaičių, patobulinti Europos piliečių iniciatyvos priemonę, kad dalyvavimas piliečiams taptų prieinamesnis; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Reglamente (ES) 2019/788 išdėstytas priemones, kuriomis siekiama pagerinti Sąjungos piliečių naudojimąsi savo teise remti Europos piliečių iniciatyvą, ir ragina įvertinti šių priemonių įgyvendinimą; ragina Komisiją kitoje ES pilietybės ataskaitoje pateikti išsamų naudojimosi šia teise vertinimą ir apibrėžti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kurios galėtų būti taikomos siekiant toliau gerinti naudojimąsi šia teise;

55.  mano, kad oficialių Komisijos atsakymų į sėkmingas piliečių iniciatyvas formulavimas gali turėti didelės įtakos tam, kaip piliečiai vertina priemonę, ir kad kiekvienos sėkmingos iniciatyvos atveju reikia daugiau pastangų ir apdairesnio nagrinėjimo, siekiant užtikrinti, kad Komisija tinkamai apmąstytų piliečių pasiūlymus;

56.  pabrėžia, kad reikia nuolatinių dalyvavimo mechanizmų, kurie sudarytų sąlygas piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese;

57.  pabrėžia būtinybę sukurti tinkamą nesėkmingų Europos piliečių iniciatyvų stebėsenos mechanizmą, kad būtų galima rimtai ir veiksmingai įvertinti piliečių indėlį, įskaitant paskatinimą jiems kreiptis į Peticijų komitetą, nes rezultatų nebuvimas gali paskatinti piliečių pasyvumą; pabrėžia sustiprintą vaidmenį, kurį Peticijų komitetas turi atlikti per klausymus; ragina Komisiją laiku pradėti bendradarbiavimą su Parlamentu Europos piliečių iniciatyvas pripažinus galiojančiomis, kad Parlamentas galėtų visiškai išnaudoti trijų mėnesių laikotarpį viešųjų klausymų organizavimui atitinkamuose komitetuose ir plenarinių diskusijų ir rezoliucijų dėl galiojančių Europos piliečių iniciatyvų rengimui; primygtinai tvirtina, kad Reglamente (ES) 2019/788 nustatyto ilgesnio laikotarpio, per kurį Komisija turėtų reaguoti į galiojančias Europos piliečių iniciatyvas, tikslas iš esmės yra sudaryti sąlygas Komisijai visapusiškai atsižvelgti į nagrinėjimo etapu pareikštas nuomones ir pozicijas dėl Europos piliečių iniciatyvų ir tinkamai atsižvelgti į galimus variantus teikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

58.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą tobulinti ir stiprinti Europos piliečių iniciatyvų forumą – tai taip pat yra teisinis įpareigojimas pagal Reglamentą (ES) 2019/788; primygtinai reikalauja, kad forume organizatoriams būtų teikiamos praktinės gairės ir teisinė parama, kad jis veiktų kaip gebėjimų stiprinimo priemonė pradedant, remiant ir palaikant Europos piliečių iniciatyvas parašų rinkimo etapu ir propaguotų Europos piliečių iniciatyvą kaip piliečių dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime priemonę;

59.  ragina Konferenciją dėl Europos ateities suteikti tiesioginį balsą Sąjungos piliečiams, kad jie aptartų Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo veiksmingumą bei jos dabartinę teisinę sistemą, ir propaguoti Europos piliečių iniciatyvą kaip naudingą priemonę, suteikiančią piliečiams galimybę dalyvauti įgyvendinant Sąjungos viešąją politiką;

60.  pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia galimybę geriau suprasti būtinybę dalyvauti formuojant ES darbotvarkę, todėl jau vykstant galėtų būti apsvarstyta, kaip pagerinti piliečių dalyvavimo procesą ir užtikrinti jo vykdymą; pabrėžia, kad Konferencija suteiks naują postūmį Europos diskusijoms dėl demokratijos stiprinimo, ypač atsižvelgiant į Europos piliečių iniciatyvą; ragina Komisiją skatinti piliečius, kurių pasiūlymai, pateikti Konferencijos dėl Europos ateities metu, nebuvo įtraukti į Komisijos pasiūlymus, naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą;

Išvados

61.  pabrėžia trijų dalyvaujamųjų priemonių vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ES piliečių ir gyventojų aktyvumui ir jį skatinant, be to, užtikrinant konkretų ir tiesioginį poveikį ES politinei darbotvarkei; ragina sukurti ir propaguoti plataus masto tarpinstitucinę vieno langelio principu veikiančią ir prieinamą ES piliečių interneto svetainę (ir lengvai naudojamą taikomąją programą), kurioje būtų teikiama informacija apie visas teises ir demokratines priemones, kuriomis naudodamiesi piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti ir daryti įtaką sprendimų priėmimui ES lygmeniu; mano, kad tokia vieno langelio sistema grindžiama platforma ne tik padidintų piliečių informuotumą apie savo teises, bet ir skatintų įvairių priemonių papildomumą;

62.  pabrėžia, kad reguliarus informacijos rinkimas piliečiams rūpimomis temomis ir pasikartojančiais klausimais, kurie keliami peticijose, Europos ombudsmeno tyrimuose ir Europos piliečių iniciatyvose, padėtų greičiau rasti sprendimus, kartu užtikrinant ES politikos nuoseklumą jos piliečių labui;

63.  mano, kad būtina išnagrinėti ES institucijų ir piliečių komunikacijos problemas, dėl kurių europiečiai nepakankamai naudojasi piliečiams skirtais dalyvaujamaisiais mechanizmais; ragina skirti reikiamų išteklių, kad plačiajai visuomenei būtų skleidžiama informacija apie šių priemonių buvimą ir veikimą;

64.  ragina informuoti visuomenę, ypač jaunus žmones, apie šiuos tris dalyvaujamuosius mechanizmus, kad jie taptų veiksmingomis ir naudingomis demokratinio dalyvavimo priemonėmis; pabrėžia, kad visos ES institucijos turėtų kuo labiau padidinti savo komunikacijos pastangas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, siekdamos užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių žinotų apie tris priemones, t. y. Europos piliečių iniciatyvą, skundus Europos ombudsmenui ir teisę teikti peticijas, ir būtų skatinami jomis naudotis ir jas palaikyti; pabrėžia, kad svarbu tiek Europos, tiek vietos lygmeniu užtikrinti piliečiams pagalbą teikiant peticijas, Europos piliečių iniciatyvas ir skundus Europos ombudsmenui, šiuo tikslu pasitelkiant „Europe Direct“ informacijos centrus ir Europos namus(7);

65.  pabrėžia esminį švietimo vaidmenį, kurį užtikrinant pilietinį ugdymą Europoje turi atlikti akademiniai suinteresuotieji subjektai; primygtinai ragina valstybes nares pradinėse ir vidurinėse mokyklose bei universitetuose mokyti mokinius apie tris ES dalyvaujamąsias priemones, kad jie žinotų apie ES sprendimų priėmimo procesą ir apie tai, kaip aktyviai dalyvauti; prašo Komisijos sustiprinti programos „Erasmus+“ tikslus, susijusius su aktyviu jaunimo dalyvavimu demokratiniame gyvenime, visų pirma vykdant mokymo veiklą, skirtą pilietiniams įgūdžiams ugdyti ir Europos politikai suprasti; primena, kad jaunimo pilietinis aktyvumas yra labai svarbus visų demokratinių valstybių ateičiai;

66.  pabrėžia, kad svarbu suteikti visapusiškas galimybes neįgaliesiems naudotis įvairiomis priemonėmis, kurias ES teikia piliečiams, visų pirma pasitelkiant sistemingą vertimą žodžiu ir raštu į gestų kalbą ir pateikimą lengvai perskaitoma kalba;

67.  ragina ES institucijas spręsti iššūkius, su kuriais susiduria pažeidžiamos asmenų grupės, kurioms nepakankamai atstovaujama ir kurios negali pasirūpinti, kad jų problemos būtų sprendžiamos, ir įtraukti jas į sprendimų priėmimo procesą;

68.  ragina Komisiją įtraukti tris dalyvaujamąsias priemones į 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ įgyvendinimą, visų pirma į veiksmų sritis, kuriose iškelti tikslai įtraukti ir susieti jaunus žmones;

69.  primena, kad ES daugiakalbė komunikacijos politika ir informacijos bei dokumentų skelbimas visomis oficialiosiomis ES kalbomis yra esminis bendravimo su visų valstybių narių piliečiais ir jų įtraukimo elementas, kurį reikia stiprinti; pabrėžia, kad šią politiką svarbu vykdyti visais komunikacijos kanalais, įskaitant socialinę žiniasklaidą, kad būtų stiprinami ryšiais su piliečiais, ypatingą dėmesį skiriant specialiesiems neįgaliųjų poreikiams; teigiamai vertina ombudsmenės paskelbtas gaires institucijoms, kaip plėtoti piliečiams kuo prieinamesnę kalbos politiką;

70.  primygtinai pabrėžia, kad Parlamentui būtina aptarti Peticijų komiteto vaidmenį ir dydį; atkreipia dėmesį į tai, kad labiau atsižvelgti į piliečių poreikius galima tik tuo atveju, jei už tolesnius veiksmus bus atsakinga kompetentinga institucija; pabrėžia, kad šiuo metu Peticijų komitetas nėra pakankamai didelis ir neturi pakankamai galių, kad galėtų teikti pagalbą, kurios reikia piliečiams;

71.  pabrėžia būtinybę pašalinti ES peticijų sistemos spragas, ypatingą dėmesį skiriant specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, kad būtų išnaudotas visas šios sistemos demokratinis potencialas ir kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį nustatant darbotvarkę; ragina ES institucijas panaudoti savo išteklius siekiant didinti šios priemonės patrauklumą ir paskatinti piliečių dalyvavimą ES teisėkūros procese; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina skirti daugiau ES lėšų dalyvaujamiesiems mechanizmams propaguoti;

72.  pabrėžia, jog siekiant pagerinti piliečių dalyvavimą būtina, kad piliečiai, rinkdamiesi dalyvaujamąją priemonę, kuri būtų tinkamiausia jiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti, turėtų aiškias gaires; mano, kad būtina suprasti ir pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, ypač neįgalieji europiečiai, rengdami peticiją Parlamentui, skundą Ombudsmenui ir siūlydami iniciatyvą Komisijai;

73.  taip pat pabrėžia, kad siekiant nustatyti sėkmingas strategijas ir geriausią praktiką, kuriomis galima būti naudotis kaip mokymosi priemonėmis ateityje, reikėtų išnagrinėti Europos piliečių iniciatyvas ir peticijas, kurios turėjo poveikį, visų pirma dėl plataus jų nušvietimo žiniasklaidoje arba Komisijos ar Parlamento atliktų tyrimų;

74.  pabrėžia skundų ir piliečių iniciatyvų nagrinėjimo proceso skaidrumo svarbą; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų visiškam skaidrumui užtikrinti; reiškia paramą Europos ombudsmeno pastangoms užtikrinti daug didesnį visų Sąjungos institucijų ir įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę ES piliečiams;

75.  yra tvirtai įsitikinęs, kad piliečių galimybė susipažinti su visais ES institucijų dokumentais yra dalyvaujamosios demokratijos pagrindas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina užtikrinti institucijų skaidrumą ir atskaitomybę piliečiams;

76.  pabrėžia, kad diskusijos dėl ES ateities turėtų padėti patobulinti piliečių dalyvavimo priemones, kurios leistų sukurti demokratiškesnę, skaidresnę ir piliečiams atviresnę Sąjungą;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) OL L 130, 2019 5 17, p. 55. (3) OL L 213, 2020 7 17, p. 7. (4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1). (5) Europos Parlamento Komitetų pirmininkų sueigos gairės dėl peticijų nagrinėjimo nuolatiniuose komitetuose, 1998 m. liepos 14 d., PE225.233. (6) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). (7) Prancūzų k. „Maison de l’Europe“, https://www.maisons-europe.eu/