Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151 ir 152 straipsnius bei į 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat į 173 straipsnį dėl ES pramonės politikos, kuriame, be kita ko, paminėtas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 5 straipsnio 3 dalį ir Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (COM(2021)0550),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonės ekosistemos, strateginis savarankiškumas ir gerovė“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Regionų komiteto nuomonę „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2021 m. metinė bendrosios rinkos ataskaita“ (SWD(2021)0351),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginės priklausomybės ir pajėgumai“ (SWD(2021)0352),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Konkurencingos ir netaršios Europos plieno gamybos link“ SWD(2021)0353),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Energijai imlios pramonės aukšto lygio grupės 2019 m. ataskaitą „Konkurencinga ES energijai imlios pramonės transformacija, sudaranti sąlygas iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui žiedinę ekonomiką“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros 2021 m. specialiąją ataskaitą „Nulinė tarša iki 2050 m. Gairės pasaulio energetikos sektoriaus plėtrai“ (angl. Net Zero by 2050 – A Roadmap for the Global Energy Sector),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas „ES pramonės politikos strategija: vizija laikotarpiui iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas „Perėjimą prie dinamiškesnės, atsparesnės ir konkurencingesnės Europos pramonės spartinantis ekonomikos gaivinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadas „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl vandenilio(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „ES vaistų strategija“ (COM(2020)0761),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“ (COM(2022)0027),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Technologijų infrastruktūros“ (SWD(2019)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749 dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinio taikymo (Principo įgyvendinimo priimant sprendimus energetikos ir kituose sektoriuose gairės ir pavyzdžiai),

–  atsižvelgdamas į JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Klimato kaitos švelninimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0214/2022),

A.  kadangi labai svarbu sudaryti sąlygas pramonei įgyvendinti dvejopą pertvarką, sykiu kuriant aukštos kokybės darbo vietas, užtikrinant konkurencingumą ir jos pajėgumą kurti ir gaminti švarius produktus, paslaugas ir gamybos procesus;

B.  kadangi pramonės strategijos tikslas turi būti bendrosios rinkos stiprinimas ir technologinių proveržių skatinimas, kad ES taptų pasauline lydere žaliųjų ir skaitmeninių technologijų srityje;

C.  kadangi pramoniniai ir gamybos procesai yra ES darbo rinkos stuburas ir turėtų skatinti aukštos kokybės darbo vietų kūrimą;

D.  kadangi kintančiame geopolitiniame pasaulyje labai svarbu stiprinti strateginį savarankiškumą ir mažinti ES priklausomybę nuo svarbiausių medžiagų, produktų, energijos, gamybos pajėgumų ir technologijų, kartu išlaikant kiek įmanoma atvirą ir kiek būtina – uždarą ekonomiką;

E.  kadangi agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą parodė, kad ES yra nepaprastai priklausoma nuo energijos tiekimo iš trečiųjų šalių; kadangi ES turi pakeisti savo pramonės ir energetikos politikos kryptį, siekdama kuo greičiau diversifikuoti savo energijos išteklius, sutaupyti daugiau energijos ir stiprinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat naudoti didžiulius atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekius ir kur kas griežčiau taikyti žiedinės ekonomikos principą visuose pramonės sektoriuose, pasikliaudama atspariomis ir tvariomis tiekimo grandinėmis;

F.  kadangi didžiulė priklausomybė energijos tiekimo srityje, pvz., nuo Rusijos, ir didelės energijos kainos gali neigiamai paveikti Europos įmonių gamybos pajėgumus; kadangi medžiagų ir komponentų bei gamybos pajėgumų prieinamumas Europoje nepaprastai svarbus norint išvengti situacijos, kai ES energetinę priklausomybę pakeistų išaugusi priklausomybė nuo retųjų žemės mineralų, kitų kritinės svarbos metalų, įrangos ar gamybos pajėgumų tiekimo;

G.  kadangi ES turi pasaulyje pirmaujančių mokslinių tyrimų institutų, įmonių ir kvalifikuotų žmonių ir gali būti pasaulio lyderė pramonės inovacijų srityje;

H.  kadangi Komisija, nustačiusi savo strateginę priklausomybę jautriausiose, pvz., sveikatos priežiūros, pramonės ekosistemose, paskelbė, kad pasiūlys konkrečias sistemines (ekonomines ir reglamentavimo) priemones šiai nepriklausomybei mažinti, be kita ko, apsaugant bei skatinant gamybą ir investicijas Europoje;

I.  kadangi ES turi spręsti tiekimo grandinių atsparumo klausimą ir sykiu sukurti patrauklią novatorišką aukštos vertės gamybos ir tiekimo ekosistemą, kuri atitiktų Europos tikslus mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP), inovacijų, klimato bei aplinkos srityse;

J.  kadangi nuo 1990 m. pramonės išmetamas CO2 kiekis sumažėjo 35 proc., daugiausia dėl gamybos perkėlimo;

K.  kadangi, remiantis skaičiavimais, Europos pramonės ekonominis potencialas sumažinti galutinį energijos suvartojimą iki 2030 m., palyginti su įprasta praktika, siekia 23,5 proc.(11);

L.  kadangi Komisija pripažino, kad daugiau ekonomikos sektorių, pvz., sveikatos sektorius, žemės ūkio maisto produktų sektorius, kasybos ir žaliavų gavybos pramonė ir skaitmeninių technologijų pramonė, yra labai svarbūs siekiant ES strateginio savarankiškumo;

M.  kadangi naujojoje atnaujintoje pramonės strategijoje Komisija pripažįsta, kad netvari rinkos politika, be kita ko, susijusi su viešaisiais pirkimais, gali lemti rinkos konsolidaciją;

1.  palankiai vertina pramonės strategijos atnaujinimą; pabrėžia, jog tam, kad žaliasis kursas būtų tikra tvaraus ir transformacinio augimo strategija, sumažintų priklausomybę ir išlaikytų vienodas sąlygas Europos pramonei vykdant dvejopą pertvarką, jį turi lydėti plataus užmojo pramonės politika, kad būtų užtikrinta konkurencinga lyderystė nulinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir tvarios ekonomikos srityse, kad būtų sukurta įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir startuolių sinergija ir kad žaliąjį kursą remtų plataus užmojo mokslinių tyrimų ir plėtros politika ir MVĮ palanki sistema; pabrėžia, kad ši būtinybė gerokai išaugo dėl dabartinės klimato ir energetikos krizės ir Rusijos pradėto agresijos karo Ukrainoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tikslinių paramos priemonių pažeidžiamiems vartotojams pramonės srityje, visų pirma pažeidžiamoms MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios taip pat labai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos padarinių;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą poveikį Europos pramonei ir jos pajėgumams dabartinėse ir būsimose iniciatyvose ir tiksluose ir laikytis holistinio požiūrio kuriant paskatas remti strateginius pramonės sektorius ir jų tiekimo grandines, kurie patiria staigų energijos, transporto ir žaliavų kainų augimą; pripažįsta, kad yra daug priemonių, kurias taikant galima padėti sumažinti šį poveikį, sykiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir oro taršą;

3.  pabrėžia, kad Europos bendrosios rinkos veikimas yra svarbus privalumas stiprinant pramonės atsparumą, Europos patrauklumą investuotojams ir ES konkurencingumą, taip pat skatinant dvejopą pertvarką, kuri yra naujo pramonės sektorių augimo pagrindas;

4.  pabrėžia, kad ES negali būti priklausoma nuo ne ES šalių produktų, energijos, gamybos pajėgumų ir technologijų, kurie yra labai svarbūs mūsų ekonomikai ir mūsų ateities visuomenei; pabrėžia, kad ES turi atgauti tvirtą poziciją svarbiausiose pasaulinėse vertės grandinėse ir užsitikrinti kritinės svarbos medžiagų tiekimą krizės sąlygomis, be kita ko, dažniau taikydama žiedinius verslo modelius; pabrėžia trumpesnių tiekimo grandinių naudą mūsų ekonomikos atsparumui ir ES klimato srities užmojų įgyvendinimui;

5.  pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo, lygiaverčių partnerysčių ir atviros pasaulinės prekybos svarbą Europos ekonomikai, pažymėdamas, kad vienas iš veiksmingiausių būdų stiprinti Europos pramonės atsparumą ir mažinti priklausomybę yra įvairinti tiekimo grandines taikant plataus užmojo prekybos politikos priemones, įskaitant strateginius prekybos ir investicijų susitarimus;

6.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti aiškias ir moksliškai pagrįstas pramonės ekosistemos pertvarkos trajektorijas, be kita ko, nustatant, kokius infrastruktūros, technologijų ir įgūdžių srities poreikius reikia patenkinti, kad pertvarka būtų sėkminga; ragina Komisiją užtikrinti visų iniciatyvų, tikslų, finansavimo ir reguliavimo priemonių, kuriomis bus remiama pramonė vykdant įvairių sričių pertvarką, suderinamumą, koordinavimą ir sinergiją; pabrėžia, kad reikia suderinti pertvarkos trajektorijas, pramonės technologijų veiksmų gaires, taip pat Europos partnerysčių strategines mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes pagal programą „Europos horizontas“; ragina kasmet stebėti ir teikti ataskaitas apie mūsų pramonės ekosistemų konkurencingumą, technologijų pažangą, pritaikomumą ir atsparumą, taip pat apie individualių sektorių pažangą, padarytą įgyvendinant pertvarkos trajektorijas, be kita ko, jų suderinamumą su ES klimato tikslais, kad prireikus priemones būtų galima greitai pritaikyti; pabrėžia, kad visi vertės grandinės suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę, vartotojų organizacijas, profesines sąjungas ir Europos mokslinę patariamąją tarybą klimato kaitos klausimais, turėtų būti skaidriai įtraukti į pertvarkos trajektorijų procesą, užtikrinant nuolatinę moksliškai pagrįstą pažangos stebėseną;

7.  ragina Komisiją parengti strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama daugiausiai anglies dioksido išskiriančių ir labiausiai energijai imlių pramonės šakų pertvarkai, kad jos galėtų išsaugoti savo konkurencingumą, ir kartu remti didesnį ES strateginį savarankiškumą, nes šios pramonės šakos dažnai yra strategiškai svarbios;

8.  primena, kad Europos pramonės konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo jos gebėjimo diegti inovacijas; pažymi, kad pagal mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) išlaidas, išreikštas procentine BVP dalimi, ES nusileidžia kitoms ekonomiškai stiprioms valstybėms; pakartoja, kad, siekiant pagerinti ES konkurencinę padėtį pasaulyje, svarbu ne mažiau kaip 3 proc. investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą; apgailestauja, kad didžioji valstybių narių dauguma vis dar nepasiekė tikslo 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą; ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių pastangas toliau įsipareigoti siekti didesnių nacionalinių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą tikslų, ypač kalbant apie nacionalinį viešąjį ir privatųjį finansavimą, skiriamą pramonės inovacijoms ir moksliniams tyrimams, kuriais siekiama pereiti prie žingeidumu grindžiamų ir žemo technologinio pasirengimo lygio mokslinių tyrimų, siekiant išlaikyti ir gerinti žinių bazę, kuri palaiko Europos pramonės inovacijas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti atvirosios mokslo srities partnerystės; ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą taip pat būtų nukreiptos į labai mažų įmonių dalyvavimą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Europos horizontas“ darbo programose ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse reikia atsižvelgti į naujas aplinkybes, susidariusias dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ypač į 4 ir 5 veiksmų grupes „pramonė, skaitmeninė ekonomika ir kosmosas“ ir „klimatas, energetika ir judumas“, ir vykdant į pramonę orientuotus mokslinius tyrimus ir plėtrą daugiausia dėmesio skirti iškastinio kuro pakeitimui ir ES pramonės priklausomybės nuo energijos importo mažinimui;

10.  ragina Komisiją prisidėti prie bazinių didelio poveikio technologijų srities investicijų atotrūkio nuo pasaulinių konkurentų panaikinimo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos lustų akto ir Europos pramonės duomenų ir debesijos aljanso įsteigimo; ragina Komisiją skubiai pradėti atidėtą Europos procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljanso darbą; ragina Komisiją skubiai išplėsti šias iniciatyvas įtraukiant kitas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų priemones ir bazines didelio poveikio technologijas, pvz., baterijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, automatizavimą ir robotiką, biotechnologijas, tinklo paribio kompiuteriją, fotoniką ir kvantinę kompiuteriją bei technologijas;

11.  palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su Europos puslaidininkių ekosistema, įskaitant didesnius vietos gamybos pajėgumus, bandomąsias linijas ir pirmąsias tokio pobūdžio gamybos vietas, skirtas pažangioms lustų technologijoms, lustams ir sistemų projektavimui; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dėl Europos lustų akto finansavimo nesumažėtų kitų esamų susijusių ES programų finansavimas; palankiai vertina prie Europos lustų akto pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2022)0147); vis dėlto ragina Komisiją parengti poveikio vertinimą, įskaitant poveikį aplinkai, ir išsamią būsimo lustų poreikio, įvairių rūšių lustų konkurencinio pranašumo ir lustų gamybos potencialo Europoje analizę;

12.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti dabartinę Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, nes tai yra itin svarbi Sąjungos strateginio savarankiškumo kelių bazinių didelio poveikio technologijų srityje darbotvarkė; mano, kad Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės finansavimas turėtų būti nukreiptas į konkrečiai su lustais susijusius mokslinius tyrimus visų pirma pagal esamą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę;

13.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ženklą „Pagaminta ES“ ir paspartinti technologijų „Pramonė 4.0“ diegimą, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ); ragina Komisiją į programą „Europos horizontas“ tvirtai įtraukti „Pagaminta Europoje“ partnerystę ir tai daryti skatinant MVĮ bendradarbiavimą su universitetais ir mokslinių tyrimų bei technologijų organizacijomis; pabrėžia, kad „Pagaminta Europoje“ turėtų reikšti ne tik kokybę ir inovacijas, bet ir labai tvarius ir socialiai teisingus pramonės produktus, procesus ir paslaugas, taip pat skatinti kokybiškų darbo vietų ir gamybos galimybių atkūrimą visoje Sąjungoje, kad būtų remiamas subalansuotas ir tvarus visų ES regionų vystymasis;

14.  pabrėžia pagal Pramonės strategiją įsteigto Pramonės forumo svarbą ir pažymi, kad viena iš penkių sukurtų darbo grupių yra tiesiogiai susijusi su bendrąja rinka ir analizuoja horizontaliuosius bendrosios rinkos aspektus bei kliūčių šalinimą, o kitoje ypatingas dėmesys skiriamas pažangiajai gamybai, kaip horizontaliajam įvairių ekosistemų skatinimo veiksniui;

15.  pabrėžia Sąjungos užmojo siekti nulinio taršos lygio ir visiškai integruotos žiedinės ekonomikos svarbą siekiant sukurti veiksmingą ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pramonę; ragina Komisiją atlikti analizę, kaip produktus būtų galima perdirbti ir vėl įtraukti į produktų ciklą; ragina Komisiją teikiant finansavimą ir rengiant konkursus ypatingą dėmesį skirti Europos Sąjungos įmonių, kurios pirmauja žiedinės ekonomikos kūrimo ir pažangos srityje, projektams, taip pat poreikiui skatinti pirmaujančių rinkų plėtrą; mano, kad atliekų prevencija ir su atliekomis susijusios energijos ir išteklių vartojimo mažinimas, taip pat uždarojo ciklo grąžinamasis perdirbimas visuose pramonės sektoriuose yra būtini žiedinei ekonomikai; be to, pabrėžia standartų, pirkimo įgaliojimų, kvotų, tvarumo ir galimybės pataisyti numatymo projektuojant svarbą, nes tai palengvintų svarbių (svarbiausių) žaliavų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, taip pat didesnį produktų naudojimą ir ilgaamžiškumą;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisija pranešė ketinanti paskelbti viešųjų pirkimų gaires, ir jos pastangas skatinti abipusiškumą patekimo į viešųjų pirkimų rinkas srityje; pabrėžia, kad viešieji pirkimai yra esminė nacionalinio ir ekonominio saugumo, pramonės politikos, socialinio ir ekologinio tvarumo ir tvarių produktų ir paslaugų įsisavinimo ir paklausos rėmimo priemonė; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų mechanizmais turėtų būti toliau remiama Europos pramonės pertvarka, skatinant ekologiniu požiūriu inovatyvių, ekonomiškai efektyvių ir tvarių prekių ir paslaugų gamybą ir didinant antrinių žaliavų, susijusių su žiedinės gamybos procesų diegimu, paklausą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją prireikus peržiūrėti viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles, kartu užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą; primena Komisijos parengtų gairių dėl to, kaip valstybės narės turėtų į skiriamas sutartis įtraukti veiklos rezultatų tikslus ir kokybės kriterijus, taip pat ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, svarbą; ragina Komisiją užtikrinti MVĮ prieigą ir kovoti su viešųjų pirkimų kriterijais, pagal kuriuos nustatomi reikalavimai ar kvalifikacija apima daugiau nei tik pagrindinius perkamos paslaugos ar prekių elementus, kad MVĮ turėtų sąžiningas galimybes dalyvauti didelėje viešųjų pirkimų rinkoje; ragina užtikrinti kuo didesnį budrumą ne Europos subjektų, įsigyjančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, atžvilgiu;

17.  primena tvarių viešųjų pirkimų praktikos vaidmenį užkertant kelią vaistų stygiui, užtikrinant tiekimo patikimumą ir užtikrinant investicijas į gamybą; primygtinai ragina Komisiją remti valstybes nares parengiant tikslines ES taisykles dėl vaistų viešųjų pirkimų pagal dabartinę Viešųjų pirkimų direktyvą, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį tiekimo tvarumą, konkurencingumą bei patikimumą ir skatinti investicijas į gamybą;

18.  ragina Komisiją įvertinti per COVID-19 protrūkį pradėtus bendrus viešuosius pirkimus, juos palyginti su išankstinėmis pirkimo sutartimis ir pasinaudoti įgyta patirtimi, kad ši priemonė būtų patobulinta išvengiant bet kokio vidaus rinkos sutrikdymo;

19.  pabrėžia, kad į pertvarkos trajektorijas svarbu įtraukti švietimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kaip svarbias ES pramonės pertvarkos ir pastangų užtikrinti didesnį našumą priemones, atsižvelgiant į regionų, kuriuose vykdomas ekonominio gaivinimo procesas, darbo rinkos poreikius, siekiant neleisti tiems regionams nuskursti; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su socialiniais partneriais parengti profesinio rengimo ir verslo bei švietimo partnerysčių strategiją, ypač regioniniuose pramonės klasteriuose, kad būtų lavinami įgūdžiai ir MVĮ galėtų lengviau įsisavinti rinkai parengtas inovacijas, taip pat nustatyti paskatas MVĮ mokyti savo personalą ir darbuotojus ir tobulinti jų gūdžius, ypač skaitmeninius; pabrėžia, kad reikia stiprinti mokslinių tyrimų ir plėtros įstaigų bei pramonės bendradarbiavimą, ypač technologijų perdavimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms forma; pabrėžia, kad visais etapais turėtų būti užtikrinta lyčių lygybė, lyčių aspekto integravimas, lygios galimybės ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje bei verslumas;

20.  pabrėžia aktyvios švietimo ir mokymo politikos, kuria skatinamas specialistų įdarbinimas ir išlaikymas Europos Sąjungoje, svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti pasaulinio lygio mokslininkus ir mokytojus ES, kad jie vadovautų rengiant būsimos darbo jėgos švietimo, mokslinių tyrimų, plėtros ir mokymo darbotvarkę ir stiprintų švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių bendradarbiavimą;

21.  pabrėžia, kad valstybės narės turi įgyvendinti Įgūdžių paktą ir kitas Sąjungos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybes, suteikti asmenims reikiamų įgūdžių, kurie padėtų įvairinti profesinę veiklą, spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą ir paspartinti darbuotojų ir bedarbių, ypač tų, kurie yra labiausiai pažeidžiami pertvarkos požiūriu, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, Europos švietimo erdvę ir Europos inovacijų ekosistemas, siekiant sukurti stiprią Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinką;

22.  pabrėžia, kad mažiau kvalifikuoti darbuotojai yra ypač pažeidžiami; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Teisingos pertvarkos fondo svarbą, nors jo taikymo sritis yra ribota;

23.  pabrėžia, kad MVĮ ir startuoliai atlieka pagrindinį vaidmenį ES pramonės ekosistemose, ypač ES skaitmeninimo procese, ir yra itin svarbus tvarių ir socialiai atsakingų verslo modelių ir produktų inovacijos šaltinis; pabrėžia, kad reikia gerinti jų galimybes gauti nacionalinį ir ES finansavimą, visų pirma tradiciniuose sektoriuose, kuriuose skaitmeninimas dar neišplėtotas; apgailestauja dėl verslininkų finansavimo trūkumo, kurį lemia lytis, seksualinė orientacija ar kilmė; pabrėžia Europos inovacijų tarybos vaidmenį skatinant Europos startuolių ir investicijų ekosistemą, kuri būtų palankesnė giliųjų technologijų ir didelės rizikos bei didelės grąžos inovacijoms plėtoti;

24.  laikosi nuomonės, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama įgyvendinti skaitmeninį dešimtmetį, prisidės prie įmonių, ypač MVĮ, kurios vis dar atsilieka nuo didelių įmonių skaitmeninių įgūdžių ir savo veiklos skaitmeninimo srityse, skaitmeninės pertvarkos;

25.  pabrėžia, kad reikia šalinti esamas bendrosios rinkos kliūtis, trukdančias MVĮ ir startuolių augimui Europoje, taip pat tobulinti teisinę ir reglamentavimo sistemą, taigi įdiegti ir MVĮ palankias politikos priemones;

26.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti reglamentavimo stabilumą ir nuspėjamumą reikia modernizuoti ir ateities iššūkiams parengti reglamentavimo sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas inovacijoms, investicijoms, novatoriškų produktų ir paslaugų patvirtinimui ir padėtų pereiti prie nulinio ŠESD kiekio ekonomikos ir užtikrinti Europos konkurencingumą bei aukštos kokybės darbo vietas, kartu atsižvelgiant į ekonominius, aplinkos, lyčių ir socialinius aspektus; ragina Komisiją, atlikus poveikio vertinimą, į pertvarkos trajektorijas įtraukti veiksmų gaires, apimančias privalomus kiekybinius ir kokybinius tikslus, ir sumažinti nereikalingą Europos įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą; primena principą „kiek plius, tiek minus“;

27.  pabrėžia, kad reikia sumažinti nereikalingą administracinę naštą įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, kartu išlaikant aukščiausius su vartotojais, darbuotojais, sveikata ir aplinkos apsauga susijusius standartus; pabrėžia, kad Europa išgyvena lūžio laikotarpį dėl Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos padarinių; ragina Komisiją įvertinti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įmonėms būtų užkrauta nepagrįsta reglamentavimo ar administracinė našta;

28.  primena viešojo administravimo vaidmenį užtikrinant verslui palankią ekonominę aplinką ir mažinant įmonėms tenkančią nereikalingą administracinę naštą, kartu užtikrinant aukščiausius skaidrumo ir darbuotojų saugos standartus; mano, kad viešajame sektoriuje ir tarp jo darbuotojų turėtų būti skatinamos e. valdžios priemonės, skaitmeninių inovacijų politika ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas;

29.  pabrėžia nacionalinį ir regioninį pramonės politikos aspektus ir regioninių pažangiosios specializacijos strategijų vaidmenį, ypač užimtumo, ekonomikos ir pramonės plėtros visų valstybių narių teritorijoje požiūriu; atsižvelgdamas į tai, ragina išanalizuoti pažangiosios specializacijos strategijų, kaip būsimų priemonių regionų lygmeniu platformos, pasiekimus; pabrėžia, kad į regioninių pažangiosios specializacijos strategijų rengimo ir įgyvendinimo procesą reikia įtraukti visus vietos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę ir bendruomenės atstovus; ragina Komisiją įtraukti priemones, kuriomis būtų didinamas ženklo „Pagaminta ES“ naudojimas regionų lygmeniu;

30.  ragina Komisiją remtis regioninėmis ekosistemomis, kurios pritaiko savo pažangiąją specializaciją, padėti mažinti regioninius skirtumus ir įtraukti viešojo administravimo institucijas, aukštojo mokslo įstaigas, mokslininkus, pilietinę visuomenę ir pramonę, kad būtų derinamos jų žinios ir bendrai kuriamas turinys, kontekstas ir mokymosi patirtis;

31.  primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti pramonės pertvarkos socialinį teisingumą ir parengti tinkamas priemones, kuriomis būtų remiama pertvarkomų regionų reindustrializacija, vykdant strateginius tarpregioninius investicijų projektus ir pažeidžiamų regionų, ypač kaimo ir atokių vietovių, pertvarkymo planus;

32.  ragina iš esmės perorientuoti Europos energetikos politiką reaguojant į Rusijos smurtinį įsiveržimą į Ukrainą; ragina gerokai sumažinti ES energetinę priklausomybę, ypač nuo Rusijos dujų, naftos, anglies ir branduolinio kuro; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti tvarios, įperkamos, saugios ir gausios atsinaujinančiosios ir pereinamojo laikotarpio mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos pajėgumus ir didinti energijos taupymą bei energijos vartojimo efektyvumo priemones; ragina Komisiją veiksmingiau remti energijos šaltinių, kurie leis patenkinti didėjančius elektros energijos poreikius, plėtojimą ir labiau koordinuoti reikiamos infrastruktūros, visų pirma reikiamos elektros, energetikos, išmaniųjų tinklų, vandenilio, CO2 ir šildymo bei vėsinimo infrastruktūros planavimą ir finansavimą;

33.  pabrėžia, kad stabilus energijos tiekimas yra labai svarbus tinkamam Europos pramonės ekosistemos veikimui; įspėja, kad energijos tiekimo sumažėjimas turėtų žalingų pasekmių gamybinei infrastruktūrai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia koordinavimo sistemos, pagal kurią būtų sistemingai stebimas dujų prieinamumas krizės metu, siekiant lengviau rengti bendras Europos strategijas krizei įveikti;

34.  pažymi, kad šildymo ir vėsinimo procesai išlieka vienais iš daugiausiai energijos sunaudojančių procesų pramonės sektoriuje; pabrėžia, kad siekiant paspartinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimą pramonėje, reikia visapusiškai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumo potencialą pramoninio šildymo ir vėsinimo srityje; pabrėžia, kad reikia geriau išnaudoti neišvengiamą atliekinę šilumą ir vėsumą, taip pat pramonės klasterius ir simbiozę, kurie užtikrina didelę sinergiją ir suteikia daug energijos taupymo galimybių daugelyje sektorių, įskaitant tekstilės, chemijos, maisto perdirbimo ir mašinų sektorius;

35.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant išnaudoti žiedinės bioekonomikos potencialą, kai naudojami tvarūs ir atsinaujinantieji ištekliai, siekiant ilguoju laikotarpiu skatinti konkurencingas ir atsparias pramonės šakas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad biomasės atliekų naudojimas gali veiksmingai pakeisti iškastinį kurą ir kartu sudaryti sąlygas sumažinti CO2 pėdsaką; todėl primygtinai ragina ES, nacionalines ir vietos valdžios institucijas skatinti tokį žiedinį požiūrį visose politikos srityse;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares labai sutrumpinti leidimų išdavimo laiką ir sukurti paspartintas leidimų statyti infrastruktūrą, padedančią pramonei vykdyti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, išdavimo procedūras, nedarant poveikio esamų procedūrų skaidrumui, legitimumui ir teisėtumui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia Europoje sukurti vandenilio magistralę, toliau plėtoti jungtis visame mūsų žemyne ir remti platų energijos taupymo technologijų, pvz., labai efektyvių vietos atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos, diegimą, visų pirma MVĮ;

37.  dar kartą pabrėžia, kad reikia sudaryti palankias pagrindines sąlygas tvariam judumui plėtoti ir sektorių susiejimui remti;

38.  ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti visų ES mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų, infrastruktūros ir skaitmeninių programų bei priemonių įgyvendinimą pažangiu ir atrankiniu būdu, įskaitant bendriems Europos interesams svarbius projektus, kuriais siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą, ir pramonės aljansus, taip pat technologijų infrastruktūras, skirtas naujiems technologiniams sprendimams išbandyti, patvirtinti ir išplėsti, visų pirma tiems, kuriais kuriamos novatoriškos proveržio technologijos, reikalingos dvejopai pertvarkai, ypač susijusioms su energijos gamyba, kuru ir bazinėmis didelio poveikio technologijomis, ir veiksmingos žiedinės ekonomikos, pvz., švaraus plieno, švarios aviacijos, e. degalų, švarių trąšų ir e. krekingo, įgyvendinimui;

39.  pabrėžia, kad, siekiant Europos pramonės atsparumo, labai svarbu, kad Komisija greitai įvertintų bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) taikomąsias programas; ragina Komisiją parengti aiškias, veiksmingas, paprastas ir išsamias gaires dėl BEISP; be to, pabrėžia, kad svarbu sumažinti finansavimo riziką, pvz., naudojantis programa „InvestEU“ arba Inovacijų fondu, nes tai labai svarbu siekiant stiprinti ES gamybos pajėgumus pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose, pvz., saulės energijos pramonėje, sudarant sąlygas jai atkurti tvirtą Europos gamybos bazę;

40.  atkreipia dėmesį į didelį sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo potencialą, nes jos yra labai svarbi priemonė išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui paskatinti ir priklausomybei nuo iškastinio kuro pramonėje mažinti; mano, kad jos ypač svarbios sektoriams, kurių išmetamų teršalų kiekį sunku sumažinti, technologijų plėtrai ir jų sklaidos sektoriuose rėmimui; pabrėžia, kad šios sutartys turėtų būti proporcingos, atitinkančios ES teisės aktus bei PPO reikalavimus, ir dėl jų neturėtų būti nepagrįstai iškraipoma ES vidaus rinka;

41.  palankiai vertina Komisijos atliktą strateginės priklausomybės ir pajėgumų analizę atsižvelgiant į strateginio savarankiškumo tikslą; ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti analizes ir pramonės technologijų veiksmų gaires ir pasiūlyti veiksmus, kuriais būtų mažinama priklausomybė nuo nustatytų ypatingos svarbos produktų, įskaitant antrinio perdirbimo ir efektyvaus išteklių naudojimo veiksmus, ir nuo tiekiamų išteklių, įskaitant energijos tiekėjus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nepertraukiamą būtiniausios medicinos ir sveikatos priežiūros įrangos teikimą į ES bendrąją rinką, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su pirminiu deficitu COVID-19 pandemijos pradžioje; pabrėžia, kad reikia parengti išsamesne tarpusavio priklausomybės analize grindžiamą strategiją, siekiant sustiprinti ES pajėgumą ypatingos svarbos vertės grandinėse ir gamyboje, tačiau kartu toliau laikytis įsipareigojimo dėl daugiašališkumo ir laisvos prekybos;

42.  ragina Komisiją, analizuojant strateginę priklausomybę visose keturiolikoje ypatingos svarbos pramonės ekosistemų, kurias ji nurodė savo 2021 m. metinėje bendrosios rinkos ataskaitoje, taikyti holistinį vertės grandinės metodą; rekomenduoja, kad šie išsamūs tyrimai būtų taikomi visiems sektoriams, kurie laikomi strateginiais; prašo Komisijos atsižvelgti į ekstrateritorinių priemonių, kurių imasi ne ES šalys, poveikį ES pramonei, ypač eksporto kontrolės srityje; pažymi, kad siekiant išvengti naujų priklausomybių ir pažeidžiamumo, atnaujinta Nauja pramonės strategija turėtų būti grindžiama Europos ištekliais ir technologiniais pajėgumais;

43.  pabrėžia, kad perdirbimas gali atlikti labai svarbų vaidmenį didinant žaliavų ir antrinių medžiagų pasiūlą ir taip mažinant ES priklausomybę nuo importo iš ne ES šalių; ragina Komisiją toliau remti priemones, kuriomis siekiama apriboti pirminių žaliavų paklausos didėjimą, pvz., skatinti žiedinę ekonomiką, remti medžiagų pakaitalų mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant tvarų tiekimą pagal prekybos susitarimus, ir sudarant strategines partnerystes žaliavų srityje;

44.  ragina Komisiją išplėsti Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centro veiklos sritį, kad ji apimtų nuolatinę ES pramonės atsparumo rodiklių, pvz., tarpusavio priklausomybės bazinių technologijų srityje, gamybos pajėgumų, ankstyvojo perspėjimo apie galimą stygių sistemos, strateginės priklausomybės ir užsienio subsidijų strateginiuose sektoriuose, stebėseną, vertinimą ir atitinkamų ataskaitų teikimą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ad hoc paskatas investicijoms į ypatingos svarbos prekių, pvz., būtiniausių vaistų, gamybą, kad būtų užtikrintas atviras strateginis savarankiškumas, taip pat ir gamybos technologijų srityje, siekiant pasirengti bet kokiai krizei, įskaitant karą, kartu užtikrinant ilgalaikes atsparias tiekimo grandines;

46.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES vaistų strategijoje siūlomomis priemonėmis būtų užtikrintas ES, kaip MTP inovacijų kūrėjos, vaidmuo, taip pat konkurencingumas, patikimas šiuolaikiškų ir įperkamų vaistų tiekimas ir prieinamumas, ir kad jomis būtų skatinamos inovacijos ir investicijos į MTP; pažymi, kad į ES pritraukus stiprią moksliniais tyrimais grindžiamą farmacijos pramonę taip pat bus remiamas ES atsparumas; pabrėžia, kad reikia remti tikslines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, vaistų ir veikliųjų medžiagų gamybą ES ir jos teritorijoje išlaikyti gyvybingą moksliniais tyrimais grindžiamą gamybos infrastruktūrą;

47.  yra labai susirūpinęs dėl įmonių, kurias finansuoja ne ES valstybės, vykdomos nesąžiningos konkurencijos, investicijų ir įmonių perėmimo bendrojoje rinkoje, ypač strateginiuose sektoriuose, pvz., energijos tiekimo, kurio reikia Sąjungos nepriklausomybei ir energetiniam saugumui užtikrinti; ragina Komisiją išanalizuoti šį kišimąsi, užtikrinti vienodas sąlygas, ypač MVĮ, parengti tinkamas ir teisiškai pagrįstas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias kišimuisi, ir kartu užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nusistovėjusiai ES konkurencijos politikos sistemai ir kad būtų skatinama sąžininga konkurencija tarp ES bendrojoje rinkoje veikiančių ne ES ir ES įmonių;

48.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama sukurti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos įmonėms; pabrėžia, kad reikia išlaikyti su šiais pasiūlymais susijusį Europos įmonių eksporto konkurencingumą;

49.  ragina Komisiją prieš kitą peržiūrą išplėsti tiesioginių užsienio investicijų sistemos taikymo sritį ir apibrėžtis, kad būtų sprendžiamas užsienio subsidijų poveikio ES ekonominiam saugumui ir ES įmonių ES nepriklausančiose šalyse vykdomo technologijų perdavimo strateginiuose sektoriuose klausimas;

50.  ragina Komisiją skatinti aplinkosaugos technologijų perdavimą besivystančioms šalims, siekiant palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos pasauliniu mastu;

51.  yra susirūpinęs dėl didėjančios priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių saugumo įrangos gamintojų gyvybiškai svarbiose ir jautriose mūsų visuomenės gyvenimo srityse, pvz., sienų ir kibernetinio saugumo bei gynybos srityse; pabrėžia, kad saugumo technologijos ir įranga turi būti laikomos strateginiu sektoriumi; ragina parengti šio ES pramonės sektoriaus skatinimo veiksmų planą, be kita ko, nustatant pritaikytas viešųjų pirkimų taisykles;

52.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadas dėl vėlavimų diegiant 5G tinklus ir rizikos, susijusios su ne ES pardavėjais(12); ragina Komisiją skatinti koordinuotą 5G ryšio diegimą ES ir sumažinti išorės priklausomybę bei trukdžių riziką 5G ir 6G ryšių technologijų srityje, teikiant koordinuotą paramą, kad Europos subjektai galėtų plėtoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus 6G sistemoms ir plėtoti pirmaujančias 5G infrastruktūros rinkas kaip skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos pagrindą; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą konkurencingumo lygį 5G technologijų srityje, kartu užtikrinant 5G tinklų saugumą;

53.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė ir sektoriai yra labai svarbūs naujojo europinio bauhauzo judėjimui, kuris bus labai svarbi iniciatyva; pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra inovacijų ir plėtros Europoje varomoji jėga; ragina Komisiją parengti išsamią, nuoseklią ir ilgalaikę kultūros ir kūrybos sektorių pramonės politikos sistemą;

54.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Duomenų akto ir bendros Europos duomenų erdvių iniciatyvos plėtojimo; pabrėžia vaidmenį, kurį sąveikios ir konkurencingos Europos masto duomenų erdvės atliks keliuose pramonės sektoriuose, įskaitant dirbtinio intelekto plėtrą, judumą, aplinką, sveikatą ir išmaniąją gamybą; pabrėžia, kad reikia diferencijuoto požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvieno sektoriaus ypatumus; mano, kad ES ir Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių dalyvavimas ES duomenų erdvių iniciatyvose gali trukdyti siekti tikslo stiprinti ES technologinį suverenumą; pabrėžia duomenų ekonomikos svarbą ir prašo Komisijos paspartinti visų su duomenimis susijusių iniciatyvų įgyvendinimą ir remti Europos duomenų erdvių ekosistemos atsiradimą, pagrįstą patikimumu, konkurencingumu ir sąveikumu, ir skatinti bendros europinės infrastruktūros kūrimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti duomenis ir jais keistis visuose pramonės sektoriuose, stiprinant duomenų, debesijos ir tinklo paribio ekosistemas, taip pat didinant investicijas į sparčiuosius tinklus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia teisinio tikrumo, kuris yra labai svarbus ES įmonių inovaciniam pajėgumui, svarbą;

55.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ryšių tinklų atsparumą ir duomenų erdvių saugumą, taip skatinant sparčiai diegti šviesolaidinius tinklus, kurie galėtų užtikrinti įvairius ryšių kanalus ir atsparumą fiziniams ir kibernetiniams išpuoliams;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad plėtojant skaitmeninę pertvarką būtų taikomi pažangiausi metodai ir geriausia praktika, skirti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, skaičiavimo sudėtingumą, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir produktyviai naudojamų sistemų duomenų efektyvumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į skaitmeninės pertvarkos procesą būtina įtraukti aplinkos tvarumo vertinimą, įskaitant energijos naudojimą per visą produktų ir sistemų gyvavimo ciklą;

57.  ragina Komisiją nustatyti priemones, kurių tikslas būtų neleisti, kad ES notifikuotosios įstaigos, kurias ES šalis paskyrė tam tikrų gaminių atitikčiai įvertinti prieš juos pateikiant rinkai, būtų ES nepriklausančių šalių nuosavybė;

58.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, susijusią su Europos standartizacijos strategija, pagal kurią siekiama paremti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, bei pritaria užmojui imtis aktyvesnių priemonių, susijusių su strategija standartams nustatyti – taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, kartu su svarbiausiais prekybos partneriais;

59.  pažymi, kad, siekiant strateginio savarankiškumo, būtina plėtoti europinius gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad svarbu nustatyti politikos kryptį ir plėtoti plataus užmojo viešąsias programas, kuriomis būtų remiamos ir skatinamos investicijos į kosmoso ir gynybos pramonę; mano, kad itin svarbu sukurti patikimą, racionalaus užmojo ir efektyvią Europos gynybos įrangos rinką ir, be kita ko, užtikrinti aukšto lygio technologinį suverenumą;

60.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 97, 2022 2 28, p. 43. (2) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (3) OL C 316, 2021 8 6, p. 2. (4) OL C 425, 2021 10 20, p. 43. (5) OL C 445, 2021 10 29, p. 2. (6) OL C 465, 2021 11 17, p. 11. (7) OL C 15, 2022 1 12, p. 56. (8) OL C 15, 2022 1 12, p. 45. (9) OL C 224, 2022 6 8, p. 22. (10) OL C 238, 2018 7 6, p. 28. (11) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2022 „Energijos vartojimo efektyvumas įmonėse. Energijos šiek tiek sutaupyta, bet yra trūkumų planavimo ir projektų atrankos srityse“ (https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR22_02/SR_Energy-effic-enterpr_LT.pdf) (12) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 03/2022 „5G diegimas Europos Sąjungoje. Vėlavimas diegti tinklus, kurių saugumo klausimai vis dar neišspręsti“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2022.