Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą pavadinimu „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“(2),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 24 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Tarptautinė vandenynų valdymo darbotvarkė. Krypties į tvarią mėlynąją planetą nustatymas“ (JOIN(2022)0028),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380), įskaitant tikslą iki 2030 m. ES sukurti nuoseklų 30 proc. saugomų jūrų teritorijų tinklą, ir į 2021 m. birželio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl tos strategijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl jūrą teršiančių šiukšlių poveikio žuvininkystei(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. rezoliuciją „Tvarios mėlynosios ekonomikos kūrimas ES. Žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Japonijos sprendimo atnaujinti banginių medžioklę per 2015–2016 m. sezoną(8) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl banginių medžioklės Norvegijoje(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos projektą pagal programą „Europos horizontas“ „Mūsų vandenyno ir kitų vandenų atkūrimo iki 2030 m. misija“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimą, sudarytą per derybas po to, kai nustojo galioti Kotonu susitarimas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ratifikuota ir įsigaliojo 2010 m. priimta Konvencija dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo į jūrą, kuria iš dalies keičiama ankstesnė 1996 m. priimta priemonė,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, priimtą 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke įvykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir visų pirma į JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuriuo skatinama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 13 d. priimtą UNFCCC Glazgo klimato paktą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusią Biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) pasirašytą ir 1994 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusią JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į pagal UNCLOS įsteigtos Tarptautinės jūros dugno institucijos įgaliojimus ir 1994 m. susitarimą dėl UNCLOS XI dalies įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2019 m. rugsėjo 24 d. specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į JT paskelbtą Vandenynų mokslo dekadą siekiant darnaus vystymosi (2021–2030 m.),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 9–11 d. Breste (Prancūzija) vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą „Vienas vandenynas“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Nairobyje JT aplinkos asamblėjos priimtą rezoliuciją „Nutraukime taršą plastiku: tarptautinės teisiškai privalomos priemonės kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ) parengimo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 27 d.–liepos 1 d. Lisabonoje vykusią JT aukšto lygio konferenciją darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui remti (JT Vandenyno konferenciją) ir į vėliau priimtą Lisabonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 13–14 d. Palau Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrai surengtą septintąją aukšto lygio konferenciją „Mūsų vandenynas“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 5–17 d. Monrealyje vyksiančią JT biologinės įvairovės konferenciją (COP15),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl žalingų žuvininkystės subsidijų panaikinimo, priimtą 2022 m. birželio 17 d. vykusioje 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo mėn. Pasaulio jūrų forume priimtą Bizertos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2022 „ES veiksmai kovojant su neteisėta žvejyba. Įdiegtos kontrolės sistemos, kurias silpnina nevienodos valstybių narių patikros ir sankcijos“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2020 „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet neišsami“,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl saugomų Antarkties jūrų teritorijų nustatymo ir Pietų vandenyno biologinės įvairovės išsaugojimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl jūrinių vėjo elektrinių ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio žvejybos sektoriui(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Parlamentas paskelbė, jog susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis, ir įsipareigojo nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, reikalingų kovoti su šia grėsme ir ją suvaldyti, kol dar nevėlu; kadangi biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita yra tarpusavyje susiję ir aštrina vienas kitą ir kelia vienodą grėsmę gyvybei mūsų planetoje, todėl šias problemas nedelsiant reikėtų spręsti kartu;

B.  kadangi gamtos padėtis blogėja žmonijos istorijoje precedento neturinčiu tempu ir mastu; kadangi apskaičiuota, jog visame pasaulyje milijonui rūšių gresia išnykimas; kadangi, remiantis ES gamtos direktyvomis, tik 23 proc. rūšių ir 16 proc. buveinių yra palankios būklės;

C.  kadangi vandenynai sudaro 71 proc. žemės paviršiaus, pagamina pusę mūsų deguonies, sugeria trečdalį išmetamo CO2 kiekio ir 90 proc. perteklinės šilumos klimato sistemoje(13) ir klimato krizės sąlygomis atlieka unikalų bei esminį vaidmenį kaip klimato reguliuotojai;

D.  kadangi pasaulis išgyvena klimato ir aplinkos krizę, kuriai įveikti reikalingas pasaulinis atsakas, kad būtų nustatyti bendri uždaviniai, sinergija ir bendradarbiavimo sritys;

E.  kadangi manoma, jog jūrų gelmėse yra didžiausia žemės biologinė įvairovė, t. y. apie 250 000 žinomų ir daug daugiau neatrastų rūšių, nes mažiausiai du trečdaliai pasaulio jūrų gyvūnijos rūšių dar nenustatyta(14);

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės apima didžiausią pasaulyje jūrų erdvę, jei įskaičiuosime užjūrio šalių ir teritorijų jūrų erdves;

G.  kadangi vandenynas taip pat prisideda prie apsirūpinimo maistu ir sveikatos saugumo, nes yra pagrindinis baltymų šaltinis daugiau kaip 3 mlrd. žmonių, tiekiantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mineralinius išteklius, taip pat kuriantis darbo vietas pakrančių bendruomenėse, veikiantis kaip prekių transporto vektorius ir palengvinantis interneto ryšį;

H.  kadangi šiuo metu vandenynui tenka didelis spaudimas dėl žmogaus veiklos, įskaitant peržvejojimą ir kenksmingus žvejybos būdus, pvz., žvejybos dugną liečiančiais įrankiais operacijas, taršą, pramoninę gavybos veiklą ir klimato krizę, o tai sukelia nepataisomą žalą, pavyzdžiui, vandenynų atšilimą, jūros lygo kilimą, rūgštėjimą, deguonies mažėjimą, pakrančių eroziją, jūrų taršą, jūrų biologinės įvairovės pereikvojimą, buveinių nykimą ir jų būklės blogėjimą bei biomasės mažėjimą, kas savo ruožtu daro poveikį žmonių ir gyvūnų populiacijų bei kitų organizmų sveikatai ir saugai;

I.  kadangi, remiantis Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, jūrų biologinei įvairovei yra iškilusi rimta grėsmė; kadangi Europos aplinkos agentūra įspėjo apie dabartinę blogėjančią Europos jūrų aplinkos padėtį ir pabrėžė būtinybę skubiai atkurti jūrų ekosistemas sprendžiant žmogaus veiklos poveikio jūrų aplinkai klausimą; kadangi koraliniai rifai, mangrovės ir žolių sąžalynai, kurie yra jūrų biologinės įvairovės židinys, yra smarkiai nualinti ir klimato kaita bei tarša jiems kelia didelę grėsmę;

J.  kadangi nepasiekus Paryžiaus susitarimo tikslų būtų padarytas didžiulis poveikis aplinkai ir patirtos didžiulės ekonominės sąnaudos ir, be kita ko, padidėtų tikimybė pasiekti kritinius taškus, kai temperatūros lygis pradėtų riboti gamtos gebėjimą absorbuoti anglies dioksidą vandenynuose;

K.  kadangi banginiai didina ekosistemų produktyvumą ir atlieka svarbų vaidmenį surenkant anglies dioksidą iš atmosferos; kadangi kiekvienas didysis banginis per gyvenimą sekvestruoja vidutiniškai 33 tonas CO2; kadangi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, jei banginių skaičius galėtų vėl tapti toks, koks jis buvo prieš prasidedant jų medžioklei,, labai padaugėtų klimatui palankaus fitoplanktono, todėl per metus papildomai būtų surenkama šimtai milijonų tonų CO2, o tai prilygsta staigiai atsiradusiems 2 mlrd. medžių(15); kadangi banginių apsauga turėtų būti tarptautinio vandenynų valdymo prioritetas;

L.  kadangi vandenynai tarptautiniu lygmeniu turėtų būti pripažinti bendru pasaulio turtu ir turėtų būti saugomi dėl jų unikalumo, sąsajų ir jų teikiamų pagrindinių ekosisteminių paslaugų, nuo kurių priklauso dabartinės ir būsimosios kartos išlikimas ir gerovė;

M.  kadangi dėl savo geografinių savybių ir ypatumų ES atokiausi regionai ir salos padeda ES gauti naudos iš geostrateginių, ekologinių, ekonominių ir kultūrinių vandenynų aspektų ir todėl ES tenka tam tikros pareigos; kadangi atokiausi regionai ir salos, palyginti su likusia ES dalimi ir likusiu išsivysčiusiu pasauliu, yra vieni iš labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių regionų, ypač darnaus vystymosi požiūriu;

N.  kadangi Europos aplinkos agentūra vandenynų valdymą apibrėžė kaip pasaulio vandenynų ir jų išteklių valdymą ir naudojimą taip, kad jie išliktų geros būklės, produktyvūs, saugūs, patikimi ir atsparūs(16);

O.  kadangi ES mėlynoji ekonomika suteikia 4,5 mln. tiesioginių darbo vietų ir apima visas su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusias pramonės šakas ir sektorius, pvz., laivybą, keleivinį jūrų transportą, žuvininkystę ir energijos gamybą, taip pat uostus, laivų statyklas, pakrančių turizmą ir sausumos akvakultūrą; kadangi su vandenynais susiję ekonominiai klausimai yra svarbus Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinio ir ekonomikos gaivinimo plano elementas ir kadangi tvarios mėlynosios ekonomikos, susijusios su jūrų ekosistemomis, vystymas galėtų labai paskatinti ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą, ypač pakrančių ir salų šalyse bei regionuose ir atokiausiuose regionuose(17);

P.  kadangi 2022 m. vasario mėn. Breste vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas vandenynas“ Prancūzija ir Kolumbija įsteigė pasaulinę mėlynojo anglies dioksido koaliciją ir taip pat buvo įsteigta plataus užmojo koalicija dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės;

1.  ragina ES būti lydere saugant vandenynus, atkuriant jūrų ekosistemas ir didinant informuotumą apie esminį vandenynų vaidmenį išlaikant žmonėms ir gyvūnams tinkamą gyventi planetą ir apie įvairią naudą, kurią jis teikia mūsų visuomenei; mano, kad šiomis aplinkybėmis yra svarbu pagerinti mūsų santykį su vandenynais; ragina Komisiją skatinti geresnį vandenynų išsaugojimo klausimų integravimą į kitas politikos sritis, be kita ko, būsimose klimato ir biologinės įvairovės konferencijose, visų pirma COP 15 ir COP 27;

2.  yra nusivylęs dėl to, kad Atvirosios jūros sutartis galiausiai nebuvo priimta per penktąją tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau pripažįsta, kad pažangos buvo padaryta; mano, kad būtina užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą už nacionalinių jurisdikcijų ribų, siekiant apsaugoti, išsaugoti ir atkurti jūrų gyvybę ir sąžiningai bei tvariai naudoti mūsų bendrus vandenynų išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant atnaujinti derybas dėl Atvirosios jūros sutarties, kad būtų laikomasi plataus užmojo požiūrio į derybas dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės sutarties, kuria būtų užtikrinta plataus užmojo, veiksminga ir perspektyvi tarptautinė sistema, kuri yra labai svarbi siekiant tikslo išsaugoti bent 30 proc. vandenynų ir jūrų visame pasaulyje;

3.  pabrėžia, kad sutarties šalių konferencija turėtų turėti visapusišką kompetenciją priimti veiksmingus saugomų jūrų teritorijų valdymo planus ir priemones, ir tvirtai laikosi nuomonės, kad bet koks atsisakymo dalyvauti mechanizmas pakenktų jūrų apsaugos pastangoms; be to, pabrėžia, kad į sutartį taip pat turėtų būti įtrauktas sąžiningas ir teisingas prieigos prie jūrų genetinių išteklių ir dalijimosi jais mechanizmas, taip pat joje turėtų būti numatytas tinkamas finansavimas pagrindinėms sutarties funkcijoms remti, taip pat finansinė, mokslinė ir techninė parama valstybėms, kurioms jos reikia, stiprinant pajėgumus ir perduodant jūrų technologijas; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad į būsimų deklaracijų ir tarptautinių sutarčių preambulę būtų įtraukta nuostata, kad vandenynai, visų pirma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinė įvairovė, yra bendras pasaulio turtas;

4.  pabrėžia, kad būsimos klimato kaitos (COP 27) ir biologinės įvairovės (COP 15) konferencijos bus labai svarbios siekiant užtikrinti vandenynų svarbą kovojant su klimato kaita ir visapusiškai siekiant Paryžiaus susitarimo ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslų; pripažįsta, kad gera mūsų vandenynų ir jūrų būklė yra labai svarbi siekiant išlaikyti jų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir siekiant laikytis Paryžiaus susitarime nustatyto temperatūros tikslo; pakartoja savo raginimą ES per COP 15 siekti sukurti plataus užmojo pasaulinę biologinės įvairovės sistemą po 2020 m., kurioje būtų nustatyti tikslai sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją pakreipti priešinga linkme, be kita ko, nustatant teisiškai privalomus bent 30 proc. iki 2030 m. siekiančius visuotinius atkūrimo ir apsaugos tikslus;

ES ir tarptautinio vandenynų valdymo gerinimas

5.  mano, kad kovai su vandenynų būklės blogėjimu reikia dėti daug bendrų pastangų; ragina sukurti pasaulinį, sisteminį, integruotą ir plataus užmojo valdymą;

6.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares paremti tarptautinį giliavandenės kasybos moratoriumą(18);

7.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos politiką svarbu įvertinti sausumos ir jūros sąsajas, įskaitant azoto ir fosforo nuotėkį, kurį lemia intensyvus žemės ūkis, taip pat taršą plastiku; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų integruota bendros sveikatos koncepcija, pripažįstant žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos būklės sąsajas;

8.  dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus teikiama sektorinė parama dažnai nėra tiesiogiai naudinga trečiųjų šalių vietos žuvininkystei ir pakrančių bendruomenėms; dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad tokie susitarimai atitiktų DVT, ES aplinkos apsaugos įsipareigojimus ir ES bendros žuvininkystės politikos tikslus; primygtinai ragina ES didinti tausios žvejybos partnerystės susitarimų skaidrumą, plėsti duomenų rinkimą (visų pirma apie laimikį, laivų registraciją ir darbo sąlygas) ir griežtinti jų ataskaitų teikimo reikalavimus ir sukurti centralizuotą socialinių ir ekonominių duomenų bazę, skirtą visiems ES laivams nepriklausomai nuo to, kur jie vykdo veiklą;

9.  pabrėžia, kad į pasaulinę vandenynų valdymo sistemą reikia integruoti darbo jūroje ir žmogaus teisių aspektus; ragina Komisiją imtis tikslinių pastangų siekiant skatinti deramo darbo standartus viso pasaulio žuvininkystės įmonėse, taip pripažįstant, kad yra ryšys tarp darbo ir žmogaus teisių pažeidimų ir netvarių ir žalingų žvejybos būdų, ypač – neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos;

10.  ragina Tarybą ir rotacijos tvarka jai pirmininkaujančias valstybes nares parengti ir įgyvendinti ilgalaikę strateginę jūrų klausimų viziją, pagal kurią ES būtų paversta pasauline lydere tvaraus mūsų vandenynų vystymosi srityje, visų pirma vandenynų ir jo ekosistemų apsaugos srityje, siekiant įveikti dabartines aplinkos ir klimato krizes;

11.  primena politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kurio laikytis įsipareigojo ES ir jos valstybės narės ir kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir kurti įvairių ES politikos sričių sinergiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų ES vystymosi politikos vaidmenį, nes ji turėtų padėti šalims partnerėms pasiekti pirmiau minėtus bendrus tikslus dėl vandenynų ir žmonijos tikslus;

12.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti banginių populiacijas tiek biologinės įvairovės, tiek klimato požiūriu; tvirtai palaiko tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės prekybos banginių produktais draudimą; ragina Japoniją, Norvegiją ir Islandiją nutraukti jų vykdomą banginių medžioklę; ragina ES kovoti su mirtinai pavojais, su kuriais susiduria banginiai ir kiti banginių būrio gyvūnai, įskaitant susidūrimus su laivais, įsipainiojimą į žvejybos tinklus, vandens plastiko atliekas ir triukšmo taršą;

Išsaugojimo užtikrinimas klimato ir aplinkos krizių sąlygomis

13.  pakartoja savo poziciją, išdėstytą Biologinės įvairovės strategijoje, kad tvirtai remia ES tikslus apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų teritorijų ir griežtai saugoti bent 10 proc. ES jūrų teritorijų; tikisi, kad naujuoju ES gamtos atkūrimo teisės aktu bus užtikrintas nualintų jūrų ekosistemų atkūrimas, atsižvelgiant į tai, kad geros būklės jūrų ekosistemos gali apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir sušvelninti klimato kaitą, teikdamos įvairias ekosistemines paslaugas; pakartoja savo raginimą dėl tikslo atkurti ne mažiau kaip 30 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų ir tai, kad jis turėtų apimti daugiau nei paprastą apsaugą;

14.  pakartoja, kad visiškai remia dviejų naujų saugomų jūrų teritorijų, kurių plotas viršija 3 mln. km², įsteigimą Antarkties vandenyno rytinėje dalyje ir Vedelio jūroje(19); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daug daugiau pastangų siekiant šio tikslo;

15.  pritaria ES prašymui suteikti stebėtojos statusą Arkties taryboje; ragina sustiprinti Arkties regiono apsaugą, be kita ko, nustatyti draudimą žvalgyti naftą ir, kuo greičiau, žvalgyti dujas;

16.  pakartoja, kad pritaria minčiai uždrausti bet kokią aplinkai kenksmingą gavybos pramonės veiklą, pvz., kasybą ir iškastinio kuro gavybą saugomose jūrų teritorijose; dar kartą ragina ES pradėti ir finansuoti mokslinių tyrimų programas, skirtas daug anglies turinčių jūrų buveinių ES vandenyse vietai nustatyti – tai būtų pagrindas tokias teritorijas priskirti griežtai saugomoms jūrų teritorijoms, siekiant apsaugoti ir atkurti jūrų anglies dioksido absorbentus pagal UNFCCC ir apsaugoti bei atkurti ekosistemas, ypač esančias jūros dugne, laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, apsaugant jas nuo žmogaus veiklos, kuri galėtų išjudinti anglies dioksidą ir jį išleisti į vandens storymę, pvz., žvejybos dugną liečiančiais įrankiais operacijų;

17.  pakartoja, kad žvejyba ir akvakultūra pasaulyje turi būti aplinkos požiūriu darnios ir valdomos tokiu būdu, kuris derėtų su tikslais užtikrinti ekonominę, socialinę ir užimtumo srities naudą ir padėtų užtikrinti maisto tiekimą; pabrėžia, kad mokslinių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimas yra labai svarbus darniam žuvininkystės valdymui; apgailestauja dėl to, kad pastarasis 2022 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1614 buvo priimtas turint nepakankamai duomenų ir nepakankamai pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į būsimas Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijas, kurios bus paskelbtos 2022 m. lapkričio mėn., ir sulaukus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo;

18.  pabrėžia, kad itin svarbu racionalizuoti pakrančių mėlynosios anglies ekosistemų (mangrovių, potvynių ir atoslūgių zonose esančių druskingų žemapelkių ir jūrų žolių sąžalynų) integravimą į Europos žaliąjį kursą, ir ragina Komisiją toliau dirbti siekiant nustatyti patikimus, skaidrius ir moksliškai pagrįstus metodus, pagal kuriuos būtų tinkamai apskaitomas tų ekosistemų absorbuojamas ir išmetamas anglies dioksido kiekis tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta kitiems biologinės įvairovės tikslams;

19.  pabrėžia, kad atokiausi regionai ir salos yra labai svarbūs sprendžiant su vandenynais susijusias problemas, ir ragina ES stiprinti jų vaidmenį ieškant sprendimų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir pereiti prie tvarios mėlynosios ekonomikos, be kita ko, skatinant ekosisteminius sprendimus; ragina ES geriau įtraukti atokiausius regionus į vandenynų strategijas, be kita ko, į integruotą jūrų politiką;

20.  primena, kad svarbu ir būtina skubiai sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį ir jų išvengti, nes plastiko atliekos sudaro 80 proc. visos jūrų taršos, ir, JT aplinkos programos duomenimis, skaičiuojama, kad plastikai vandenynuose sudaro apie 75–199 mln. tonų ir iki 2040 m. jų gali patrigubėti, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų(20); palankiai vertina vykstantį darbą, susijusį su derybomis dėl pasaulinės sutarties dėl taršos plastiku, ir ragina JT valstybes nares ne vėliau kaip 2024 m. pasiekti plataus užmojo ir veiksmingą susitarimą; pabrėžia, kad būtina spręsti taršos plastiku problemą mažinant atliekų kiekį jų susidarymo vietoje, pirmenybę teikiant plastiko naudojimo ir vartojimo mažinimui, ir didinant žiediškumą; taip pat reiškia pritarimą valymo veiksmams; atkreipia dėmesį į plastikų ekonomiką ir jos gamybos eksponentinį augimą pastaraisiais dešimtmečiais; ragina laikytis sisteminio požiūrio siekiant tinkamai spręsti aplinkos taršos plastiku, įskaitant mikroplastiką, problemą; ragina imtis tarptautinių priemonių siekiant, kad vandenynuose nebebūtų branduolinių ir karinių atliekų, ir rasti praktinius sprendimus, kad būtų apribotas esamas jų poveikis aplinkai ir sveikatai;

21.  palankiai vertina neseniai priimtą PPO susitarimą dėl subsidijų žvejybai, kurį visos šalys turėtų greitai ratifikuoti, tačiau apgailestauja, kad nebuvo pasiektas susitarimas apriboti subsidijas, dėl kurių didėja peržvejojimas ir pertekliniai laivyno pajėgumai; ragina Komisiją nedelsiant pasiekti susitarimą PPO; pabrėžia, kad žvejyba turi būti vykdoma tausiai, užtikrinant, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, ir vengiant aplinkos būklės blogėjimo, nes tai yra vienas iš bendros žuvininkystės politikos tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, nukreiptų prieš perteklinius pajėgumus ir peržvejojimą, be kita ko, uždrausti subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo;

22.  pabrėžia, kad NNN žvejybos veikla ir peržvejojimas kelia didelę grėsmę tausiajai žvejybai ir jūrų ekosistemų atsparumui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą laikytis visiško NNN žvejybos netoleravimo požiūrio, tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 20/2022 daromą išvadą, kad kovos su neteisėta žvejyba kontrolės sistemų veiksmingumą mažina nevienodai valstybių narių atliekamas tikrinimas ir sankcijos; ragina valstybes nares gerinti ES NNN žvejybos reglamento(21) įgyvendinimą ir atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas bei užtikrinti atgrasomąsias sankcijas už neteisėtą žvejybą;

23.  be to, yra susirūpinęs dėl NNN žvejybos atvejų ne ES vandenyse; ragina nustatyti tvirtą pasaulinę atgrasomųjų sankcijų sistemą ir įvairiapusį požiūrį į kovą su NNN žvejyba; pabrėžia, kad reikia apriboti patogios šalies vėliavų naudojimą ir vėliavų keitimą ir spręsti perkrovimo jūroje problemą; ragina Komisiją veiksmingai skatinti skaidrumą įmonių struktūrų tikrosios nuosavybės klausimu ir ragina ES apskritai stiprinti kovos su korupcija gebėjimus skatinant nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, su ES pagalba gerinant žvejybos veiklos vykdytojų besivystančiose šalyse priežiūrą, taip pat remiant regioninius stebėjimo, kontrolės ir priežiūros centrus ir darbo grupes;

Tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimas

24.  pripažįsta, kad gera mūsų vandenynų būklė yra labai svarbi siekiant ilgalaikio daugelio veiklos rūšių – nuo žuvininkystės, apimant turizmą ir mokslinius tyrimus, iki laivybos – tvarumo; palankiai vertina visiškai tvarios mėlynosios ekonomikos potencialą siekiant darnaus vystymosi ir darbo vietų kūrimo ir pabrėžia, kad labai svarbu remti šiuos sektorius, kad jie taptų tvaresni ir prisitaikytų prie naujų Europos žaliojo kurso standartų;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą, atsižvelgiant į visų rūšių jūrinę ekonominę veiklą, įskaitant žvejybą, jūrų energijos įrenginius, jūrų transporto maršrutus, eismo atskyrimo sistemas, uostų plėtrą, turizmą ir akvakultūrą, taikant integruotą ir ekosisteminį požiūrį, kuriuo būtų užtikrinama jūrų ekosistemų apsauga; pakartoja, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant nuosekliai įgyvendinti direktyvą, kurioje raginama, kad valstybės narės, vykdydamos planavimą, taikytų ekosisteminį požiūrį, kad būtų parodytas pavyzdys, kaip pasaulio mastu pradėti vykdyti jūrinių teritorijų planavimą;

26.  primena, kad, be CO2 ir NO2, jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų apimti išmetamą metano kiekį, atsižvelgiant į tai, kad metanas, imant 20 metų laikotarpį, veikia 80 kartų stipriau nei CO2, todėl jis yra antros pagal svarbą šiltnamio efektą sukeliančios dujos, lemiančios maždaug ketvirtadalį šiandien patiriamo visuotinio atšilimo;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad juodoji anglis yra ir oro teršalas, ir trumpaamžis atmosferos teršalas, susidarantis kartu su kietosiomis dalelėmis degimo metu ir turintis didelį atšilimo poveikį, ir yra antras pagal dydį laivų sukeliamo klimato atšilimo veiksnys; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Arktį, visų pirma nuo laivybos sektoriuje išmetamų teršalų ir kietųjų dalelių, ir primena, kad 2021 m. spalio 13 d. bendrame komunikate ES įsipareigojo imtis „iniciatyvos, kad Arkties regione būtų užtikrinta nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir nulinės taršos laivyba, kaip numatyta pagal Žaliojo kurso tikslus ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį“(22); ragina ES tarptautiniu mastu atkakliai reikalauti ir siekti, kad būtų priimtos konkrečios priemonės, kad Arkties regione būtų pasiektas nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir nulinės taršos laivybos tikslas;

28.  reiškia susirūpinimą dėl povandeninio triukšmo, kurį kelia jūrų transportas, polių įrengimas ir kita jūrinė veikla, ir dėl banginių būrio gyvūnų susidūrimų su laivais, nes tai daro neigiamą poveikį jūrų ekosistemoms ir jūrų gyvūnų gerovei; ragina Komisiją nustatyti ir pasiūlyti šių problemų sprendimo priemones;

29.  pabrėžia, kad jūrinė iškastinio kuro gavyba gali padaryti žalą vandenynui; pabrėžia, kad iškastinio kuro naudojimas dar labiau prisidės prie klimato kaitos ir ją paspartins; mano, kad ES turi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka atsisakant jūrinės iškastinio kuro gavybos;

30.  pakartoja savo poziciją dėl Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reglamento(23) ir Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvos(24), siekiant įsteigti Vandenynų fondą, kad būtų padidintas laivų energijos vartojimo efektyvumas ir remiamos investicijos, kuriomis siekiama padėti mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., įdiegiamas varymas vėju, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus;

31.  pabrėžia, kad reikia sparčiai įgyvendinti tvarius jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, sykiu atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemoms, įskaitant migruojančias rūšis, ir pasekmes aplinkai, socialines ir ekonomines pasekmes; pabrėžia, kad Europai būtų naudinga sukurti stiprią jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos vidaus rinką, kad toliau plėstųsi jos pirmavimas šių technologijų srityje ir taip būtų sukurtos naujos pasaulinės eksporto galimybės Europos pramonei;

32.  pabrėžia, kad ES turėtų rodyti pavyzdį priimdama plataus užmojo teisinius reikalavimus, siekiant mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padaryti jį darnesniu, sykiu remiant ir skatinant priemones, kurių užmojai būtų bent jau panašūs, tarptautiniuose forumuose, pvz., Tarptautinėje jūrų organizacijoje, sudarant sąlygas jūrų transporto sektoriui palaipsniui atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų visame pasaulyje ir laikantis Paryžiaus susitarimo; pabrėžia, kad tuo atveju, jei Tarptautinė jūrų organizacija priimtų tokias priemones, Komisija turėtų išnagrinėti jų užmojus ir bendrą aplinkosauginį naudingumą, įskaitant jų bendrą užmojį, palyginti su Paryžiaus susitarime nustatytais tikslais, 2030 m. visos ES ekonomikos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslu ir tikslu ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; mano, kad, jei būtų reikalinga, Komisija turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai tolesnių pasiūlymų, kuriais būtų išsaugotas ES klimato politikos veiksmų aplinkosauginis naudingumas ir veiksmingumas ir pripažintas ES suverenitetas reguliuoti savo tarptautinių laivybos reisų išmetamų teršalų dalį laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų;

33.  palankiai vertina regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) vaidmenį; primygtinai ragina Komisiją derybose dėl RŽVO konvencijų užtikrinti, kad patvirtintos valdymo ir išsaugojimo priemonės atitiktų nustatytus bendrosios žuvininkystės politikos užmojus arba platesnio užmojo tikslus, užtikrinant suderintas taisykles ES laivynui nepriklausomai nuo geografinio rajono, kuriame laivai vykdo veiklą, ir sudarant vienodas sąlygas visiems laivynams, vykdantiems veiklą pagal tas tarptautines konvencijas; ragina Komisiją skatinti steigti naujas RŽVO ir pasiūlyti plataus užmojo įgaliojimus, siekiant gerinti žuvų populiacijų apsaugą ir darnų žvejybos išteklių valdymą, mažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir gerinti turimus duomenis, atitiktį ir sprendimų priėmimo skaidrumą; ragina plačiau naudoti bendro leidžiamo sužvejoti kiekio ir kvotų mechanizmus, visų pirma derantis dėl RŽVO konvencijų ir tausios žvejybos partnerystės susitarimų, siekiant užtikrinti veiksmingą visuotinį žvejybos išteklių išsaugojimą;

34.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į socialinius poreikius, susijusius su perėjimu prie tvarios mėlynosios ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares remti esamos darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat į darbo jėgos išteklius pritraukti naujų žmonių, turinčių tvariai ekonominei praktikai reikalingų įgūdžių;

35.  ragina Komisiją atlikti socioekonominę analizę ir remtis esama socialine ir ekonomine problemų, su kuriomis susiduria ES žvejų bendruomenės, analize, siekiant nustatyti tinkamas paramos priemones ir įvairinimo veiksmus, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka;

Informuotumo didinimas, mokslinių tyrimų ir žinių skatinimas

36.  pabrėžia, kad reikia remti vandenynų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad ES taptų ekologiškų laivų, žvejybos laivų ir uostų lydere; pabrėžia, kad reikėtų skirti finansavimą giliavandenėms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su tarša iš laivų ir neteisėtu atliekų išmetimu; ragina ES atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant žaliuosius koridorius ir jungtis tarp žaliųjų uostų visame pasaulyje, kad būtų sustiprinta ir išplėsta žalioji pertvarka jūrų sektoriuje; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su tarša iš laivų ir neteisėtu atliekų išmetimu;

37.  mano, kad ateinančiais metais turėtų būti eksponentiškai didinama tvaraus jūrinio kuro plėtra ir gamyba ir kad ES ir jos valstybės narės turėtų investuoti į tvaraus jūrinio kuro mokslinius tyrimus ir gamybą, nes tai suteikia ir aplinkosaugos, ir pramonės galimybių; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti ES tvaraus jūrinio kuro ir technologijų mokslinių tyrimų centrą, kuris padėtų koordinuoti suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių tvaraus jūrinio kuro plėtroje, pastangas;

38.  reiškia pritarimą Vandenynų mokslo dekados siekiant darnaus vystymosi iniciatyvai ir Komisijos iniciatyvai „Jūrų žvaigždės misija 2030: mūsų vandenyno ir kitų vandenų atkūrimas“, kuriomis siekiama paspartinti žinių ir duomenų rinkimą bei vandenynų atkūrimą ir skatinti ciklinę vandenynų, jūrų ir upių atkūrimo viziją įgyvendinant konkrečius ir regioninius bandomuosius projektus;

39.  pripažįsta, kad reikia įtraukti mokslo bendruomenes, kad būtų koordinuojamos pastangos siekiant tvarių vandenynų ateities ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naujiems žinių kaupimo ir dalijimosi jomis būdams; todėl ragina ES skatinti įsteigti Tarptautinę vandenynų tvarumo komisiją, grindžiamą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos modeliu, siekiant padėti pamatus ateities vandenynų valdysenai ir valdymui;

40.  remia Kosta Rikos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos tarpvyriausybinės Didelio užmojo koalicijos gamtai ir žmonėms pastangas; palankiai vertina Komisijos narystę šioje koalicijoje; primena ES įsipareigojimą užtikrinti vandenynų ir jūrų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ajame DVT;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (2) OL C 458, 2018 12 19, p. 9. (3) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (4) OL L 164, 2008 6 25, p. 19. (5) OL L 257, 2014 8 28, p. 135. (6) OL C 494, 2021 12 8, p. 14. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0135. (8) OL C 101, 2018 3 16, p. 123. (9) OL C 337, 2018 9 20, p. 30. (10) OL C 342, 2022 9 6, p. 66. (11) OL C 99, 2022 3 1, p. 214. (12) OL C 99, 2022 3 1, p. 88. (13) JT klimato veiksmai, „Vandenynai – geriausi partneriai kovojant su klimato kaita“. (14) „Marine Biodiversity and Ecosystems Underpin a Healthy Planet and Social Well-Being“, UN Chronicle, Nos 1 & 2, LIV tomas – Our Ocean, Our World, 2017 m. gegužė. (15) Tarptautinis valiutos fondas, „Banginių apsaugos strategija gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir visuotinį atšilimą“ (angl. „A strategy to protect whales can limit greenhouse gases and global warming“), 2019 m. gruodžio mėn. (16) Europos aplinkos agentūra, „Vandenynų valdymas“ (angl. „Ocean governance“), 2022 m. gegužės 5 d. (17) Kaip tvirtinama 2022 m. gegužės 3 d. Parlamento rezoliucijoje „Tvarios mėlynosios ekonomikos kūrimas ES. Žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“. (18) Žr. Komisijos 2022 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaitą (angl. „EU Blue Economy Report 2022“), 2022 m. gegužės 3 d. (19) Kaip pareikšta 2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl saugomų Antarkties jūrų teritorijų nustatymo ir Pietų vandenyno biologinės įvairovės išsaugojimo. (20) Žr. JT aplinkos programos Rytų Azijos jūrų koordinavimo institucijos (COBSEA) publikaciją ‘Marine Litter and Plastic Pollution’ ir JT aplinkos programos apžvalgą From pollution to solution: a global assessment of marine litter and plastic pollution, 2021. (21) OL L 286, 2008 10 29, p. 1. (22) 2021 m. spalio 13 d. bendras Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatas „Didesnis ES įsipareigojimas siekiant taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“, psl. 9 (JOIN(2021)0027). (23) 2020 m. rugsėjo 16 d. pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757, siekiant tinkamai atsižvelgti į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (OL C 385, 2021 9 22, p. 217). (24) OL L 76, 2018 3 19, p. 3.