(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2022)0241),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0199/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9‑0243/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl valstybėms narėms skirtų atnaujintų užimtumo gairių, visų pirma tai, kad jame daug dėmesio skiriama aplinkai po COVID-19 pandemijos, siekiui užtikrinti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka būtų socialiniu požiūriu sąžininga ir ekonomiškai tvari, ir naujausioms politikos iniciatyvoms, kuriomis reaguojama į Rusijos invaziją Ukrainoje; siekdamas stiprinti demokratinį sprendimų priėmimą, pakartoja savo prašymą leisti jam lygiomis teisėmis su Taryba dalyvauti nustatant integruotas gaires, vadovaudamasis savo 2020 m. liepos 10 d. teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių;

4.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo -1 konstatuojamoji dalis (nauja) (-1)  siekiant užtikrinti sąveiką ir skatinti plataus užmojo politiką valstybių narių lygmeniu, svarbu suderinti šio sprendimo priede nustatytas užimtumo gaires su pagrindiniais Sąjungos 2030 m. tikslais užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, dėl kurių 2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime susitarė Sąjungos vadovai, Sąjungos institucijos ir pilietinės visuomenės atstovai; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 konstatuojamoji dalis (1)  valstybės narės ir Sąjunga turi siekti parengti suderintą užimtumo strategiją, skirtą visų pirma kvalifikuotai, tinkamai parengtai, gebančiai prisitaikyti darbo jėgai bei į ateitį orientuotoms ir į ekonomikos pokyčius reaguojančioms darbo rinkoms skatinti, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos, subalansuoto ekonomikos augimo ir aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo tikslai. Valstybės narės užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis; (1)  Sąjunga turi siekti parengti suderintą didelio užimtumo strategiją ir visų pirma skatinti aukštynkryptę ekonominę ir socialinę konvergenciją, kokybišką užimtumą ir gerinti darbo sąlygas, remdama ir papildydama valstybių narių veiklą bei į ateitį orientuotas, į pokyčius reaguojančias, įtraukias, atsparias ir stabilias darbo rinkas, kurios suteikia judumo ir profesinio tobulėjimo galimybių, kad būtų pasiektas tvarus Sąjungos vystymasis, grindžiamas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, labai konkurencinga socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, taip pat aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje, sykiu laikantis Europos žaliojo kurso tikslo iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Valstybės narės užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis (3)  vadovaudamasi SESV, Sąjunga parengė ir įgyvendino ekonominės ir užimtumo politikos derinimo priemones. Kaip šių priemonių dalis, šio sprendimo priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės (toliau – Gairės) kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/11845 nustatytomis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendromis gairėmis sudaro integruotas gaires. Šiomis gairėmis, atspindinčiomis valstybių narių tarpusavio priklausomybę, turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą tvarų ekonominės ir užimtumo politikos priemonių derinį, kuriuo turėtų būti užtikrintas teigiamas šalutinis poveikis; (3)  vadovaudamasi SESV, Sąjunga parengė ir įgyvendino ekonominės ir užimtumo politikos derinimo priemones. Kaip šių priemonių dalis, šio sprendimo priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės (toliau – Gairės) kartu su Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/11845 nustatytomis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendromis gairėmis sudaro integruotas gaires. Šiomis gairėmis, atspindinčiomis valstybių narių tarpusavio priklausomybę, turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Europos, nacionalinė ir regioninė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą tvarios ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos priemonių derinį, kuris turėtų užtikrinti teigiamą šalutinį poveikį visuomenei, darbo rinkoms ir darbo jėgai, sykiu vengiant bet kokių neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių ir veiksmingai reaguojant į COVID-19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ir didėjančių pragyvenimo išlaidų poveikį; __________________ __________________ 5 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27). 5 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27). Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  siekdamos toliau stiprinti Sąjungos socialinį modelį, valstybės narės turėtų skatinti deramą darbo užmokestį, stiprinti kolektyvines derybas ir užtikrinti, kad darbo rinkos būtų įtraukios. Šioje srityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, t. y. vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vienišiems tėvams, rasinėms ir etninėms mažumoms, pvz., romams ir migrantų kilmės asmenims, LGBTIQA+ asmenims, taip pat palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, be kita ko, atokiose vietovėse ir kaimo regionuose, vietovėse, kuriose sąlygos nepalankios, salose ir atokiausiuose regionuose gyvenantiems asmenims; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b)  valstybės narės, siekdamos Sąjungoje paspartinti tolesnę ekonominę ir socialinę pažangą, sudaryti palankesnes sąlygas dvejopai pertvarkai ir sukurti įtraukias, konkurencingas ir atsparias darbo rinkas, turėtų skatinti kokybišką švietimą, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat mokymąsi visą gyvenimą, į ateitį orientuotą dualinį švietimą ir geresnes karjeros galimybes, stiprindamos švietimo sistemos ir darbo rinkos sąsajas bei pripažindamos neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytus įgūdžius, žinias ir kompetenciją; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 konstatuojamoji dalis (4)  Gairės dera su Stabilumo ir augimo paktu, galiojančiais Sąjungos teisės aktais ir įvairiomis Sąjungos iniciatyvomis, įskaitant 2001 m. liepos 20 d.6 Tarybos direktyvą, 2014 m. kovo 10 d.7, 2016 m. vasario 15 d.8, 2016 m. gruodžio 19 d.9, 2018 m. kovo 15 d.10, 2018 m. gegužės 22 d.11, 2019 m. gegužės 22 d.12, 2019 m. lapkričio 8 d.13, 2020 m. spalio 30 d.14, 2020 m. lapkričio 24 d.15, 2021 m. lapkričio 29 d.16 Tarybos rekomendacijas, 2021 m. kovo 4 d.17 Komisijos rekomendaciją, 2021 m. birželio 14 d.18 Tarybos rekomendaciją, 2021 m. vasario 26 d.19 Tarybos rezoliuciją, 2021 m. gruodžio 9 d.20 Komisijos komunikatą, 2021 m. gruodžio 22 d.21 ES Parlamento ir Tarybos sprendimą [, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje22, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo23, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti24, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų25, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai26, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo27 ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi siekiant aplinkos tvarumo28]; (4)  Gairės dera su Stabilumo ir augimo paktu, Bendromis ekonominės politikos gairėmis ir galiojančiais Sąjungos teisės aktais bei įvairiomis Sąjungos iniciatyvomis, įskaitant 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą6 (Laikinosios apsaugos direktyvą), 2014 m. kovo 10 d.7, 2015 m. liepos 14 d.7a, 2016 m. vasario 15 d.8, 2016 m. gruodžio 19 d.9, 2018 m. kovo 15 d.10, 2018 m. gegužės 22 d.11, 2019 m. gegužės 22 d.12, 2019 m. lapkričio 8 d.13, 2020 m. spalio 30 d.14, 2020 m. lapkričio 24 d.15, 2021 m. lapkričio 29 d.16 Tarybos rekomendacijas, 2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendaciją17, 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją18, 2021 m. vasario 26 d. Tarybos rezoliuciją19, 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą20, 2021 m. gruodžio 22 d. ES Parlamento ir Tarybos sprendimą21, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje22, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo23, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti24, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų25, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai26, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių26a, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo27, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas27a, ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi siekiant aplinkos tvarumo28]; __________________ __________________ 6 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 0012–0023). 6 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). 7 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (OL C 88, 2014 3 27, p. 1). 7 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (OL C 88, 2014 3 27, p. 1). 7a 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27). 8 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, 2016 2 20, p. 1). 8 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, 2016 2 20, p. 1). 9 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (OL C 484, 2016 12 24, p. 1). 9 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems (OL C 484, 2016 12 24, p. 1). 10 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1). 10 2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1). 11 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1). 11 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (OL C 189, 2018 6 4, p. 1). 12 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (OL C 189, 2019 6 5, p. 4). 12 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (OL C 189, 2019 6 5, p. 4). 13 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (OL C 387, 2019 11 15, p. 1). 13 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (OL C 387, 2019 11 15, p. 1). 14 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 2020 11 4, p. 1). 14 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 2020 11 4, p. 1). 13 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1). 13 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1). 16 2021 m. lapkričio 29 d. Tarybos rekomendacija dėl mišriojo mokymosi metodų siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo (OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21). 16 2021 m. lapkričio 29 d. Tarybos rekomendacija dėl mišriojo mokymosi metodų siekiant kokybiško ir įtraukaus pradinio ir vidurinio ugdymo (OL C 66, 2021 2 26, p. 1). 17 2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (OL L 80, 2021 3 8, p. 1). 17 2021 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE) (OL L 80, 2021 3 8, p. 1). 18 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14). 18 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14). 19 Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021/C66/01) (OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21). 19 Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021/C66/01) (OL C 66, 2021 2 26, p. 1). 20 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatas (COM(2021)0778) „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“. 20 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatas (COM(2021)0778) „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“. 21 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (OL L 462, 2021 12 28, p. 1–9). 21 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (OL L 462, 2021 12 28, p. 1). 22 COM(2020)682 final. 22 Dar nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 23 COM(2021)801 final. 23 COM(2021)0801. 24 COM(2021)770 final. 24 COM(2021)0770. 25 COM(2021)773 final. 25 COM(2021)0773. 26 COM(2021)93 final. 26 COM(2021)0093. 26a Dar nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 27 COM(2021)762 final. 27 COM(2021)0762. 27a COM(2021)0568. 28 COM(2022)11 final. 28 COM(2022)0011. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą įtraukti Europos socialinių teisių ramsčio principai ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, taip pat numatant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų. Sąjungos ir valstybių narių ekonominė ir užimtumo politika turėtų būti derinama su Europos sąžiningu perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, šia politika turėtų būti didinamas konkurencingumas, užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos, skatinamos inovacijos, propaguojamas socialinis teisingumas ir lygios galimybės, taip pat kovojama su nelygybe ir regioniniais skirtumais; (5)  Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės, užimtumo, socialinės ir aplinkos politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, įtraukties, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą turėtų būti toliau integruojami Europos socialinių teisių ramsčio (toliau – Ramstis) principai, įskaitant 11 principą dėl vaikų priežiūros ir paramos vaikams, ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, bei numatomas tvirtas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Jis turėtų padėti siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant 1-ąjį DVT „Skurdo panaikinimas“, 4-ąjį DVT „Kokybiškas švietimas“, 5-ąjį DVT „Lyčių lygybė“, 7-ąjį DVT „Įperkama ir švari energija“, 8-ąjį DVT „Deramas darbas ir ekonomikos augimas“ ir 10-ąjį DVT „Nelygybės mažinimas“. Užimtumo ir socialinėje politikoje visiems turėtų būti užtikrintos ir įtvirtintos įtraukaus ir lygiateisiško kokybiško švietimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybės. Į visas Sąjungos politikos sritis turėtų būti integruota lyčių lygybė. Lyčių lygybės indeksas galėtų būti viena iš semestro priemonių pažangai siekiant užimtumo ir socialinių tikslų stebėti ir užimtumo bei socialinės politikos poveikiui lytims vertinti. Sąjungos ir valstybių narių ekonominė ir užimtumo politika turėtų būti vykdoma kartu su Europos sąžiningu ir teisingu perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios, socialiai įtraukios ir skaitmeninės ekonomikos, užtikrinant aukštynkryptę socialinę konvergenciją, tvariai didinant konkurencingumą, teikiant paramą MVĮ ir labai mažoms įmonėms, užtikrinant deramas darbo sąlygas ir atsparias socialinės apsaugos sistemas, skatinant inovacijas, socialinį teisingumą ir lygias galimybes visiems, naikinant skurdą, remiant vaikus ir jaunimą ir į juos investuojant, taip pat kovojant su socialine atskirtimi, nelygybe, sąveikine diskriminacija ir atsižvelgiant į regioninius skirtumus, visų pirma atokiuose ir atokiausiuose regionuose. Reikia užtikrinti kokybišką ir tvarų užimtumą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, remiantis teisėkūros iniciatyvomis arba, jei reikia, galiojančių teisės aktų peržiūra, visų pirma kiek tai susiję su nuotoliniu darbu, vaiko priežiūros ir slaugos atostogomis, darbuotojų sveikata ir sauga, dirbtiniu intelektu darbo vietoje, Europos kovos su skurdu strategija, taip pat bendra subrangos teisine sistema, užtikrinant didesnį skaidrumą ir teikiant rekomendacijas dėl atsakomybės. Rengiant pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo šiuo metu Europos socialiniai partneriai svarsto Sąjungos teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl teisės atsijungti. Per svarstymus turėtų būti susitarta dėl būtiniausių standartų ir sąlygų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsijungti, ir apibrėžtas esamų bei naujų skaitmeninių priemonių naudojimas darbo tikslais. Kad jauni darbuotojai nebūtų išnaudojami ir nebūtų pažeidžiamos jų teisės, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta bendra teisinė sistema, pagal kurią būtų užtikrintas teisingas atlygis už stažuotes, praktiką ir pameistrystę. Valstybės narės stažuotojams, praktikantams ir pameistriams turėtų užtikrinti deramas darbo sąlygas ir galimybę naudotis socialine apsauga; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  siekiant veiksmingai panaikinti riziką darbe, turėtų būti apsaugota tiek psichinė, tiek fizinė darbuotojų sveikata; ypatingą dėmesį reikia skirti poveikiui, kurį darbuotojai patiria dirbdami su kenksmingomis medžiagomis, tačiau taip pat poveikiui, kurį sukelia ilgos darbo valandos, psichosocialinis spaudimas, netaisyklinga laikysena, pasikartojantys judesiai ir sunkių krovinių kilnojimas. Geresnė profesinė sveikata ir darbo sauga yra itin svarbūs veiksniai užtikrinant deramas darbo sąlygas, visų pirma turint omenyje demografinius pokyčius ir jau esamą kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Todėl reikia skubiai užtikrinti kokybišką, saugų ir tvarų užimtumą, kaip raginama 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos po 2020 m. ir 2022 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl psichikos sveikatos skaitmeniniame darbo pasaulyje. Todėl reikėtų stiprinti profesinės medicinos paslaugas, įskaitant psichosocialinę paramą ir periodinį savanorišką visų darbuotojų sveikatos tikrinimą; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis (6)  klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, poreikis spartinti energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą, globalizacija, skaitmeninė transformacija, dirbtinis intelektas, nuotolinio darbo masto didėjimas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai keičia Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, kad veiksmingai ir iniciatyviai reaguotų į tuos struktūrinius pokyčius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo, kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Tokie politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti reformas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, našumas, tinkamos darbo sąlygos, socialinė ir teritorinė sanglauda, aukštynkryptė konvergencija, didinamas atsparumas ir fiskalinė atsakomybė, pasitelkiant esamas ES finansavimo programas, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir sanglaudos politikos fondus (įskaitant „Europos socialinį fondą +“ ir Europos regioninės plėtros fondą), taip pat Teisingos pertvarkos fondą. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir socialinį poveikį; (6)  klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, poreikis pasiekti energetinę nepriklausomybę ir įvykdyti socialiai teisingą žaliąją pertvarką bei užtikrinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą, globalizacija, skaitmeninė pertvarka, dirbtinis intelektas, nuotolinio darbo masto didėjimas, platformų ekonomika, demografiniai pokyčiai ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis iš esmės keičia Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, kad veiksmingai ir proaktyviai reaguotų į tuos struktūrinius pokyčius, taip pat į infliacijos didėjimą, ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia suderintų, tarpsektorinių, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, dalyvaujant socialiniams partneriams ir vadovaujantis SESV, subsidiarumo principu, Ramsčiu ir 2021 m. kovo 4 d. Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas) nustatytais tikslais bei Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Tokie politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms viešosioms ir privačioms investicijoms, konkurencingumui ir infrastruktūrai, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti reformas, kuriomis skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas, spartesnis kokybiškų darbo vietų kūrimas, našumas, deramos darbo sąlygos, socialinė ir teritorinė sanglauda, aukštynkryptė socialinė konvergencija ir ekonominė gerovė, socialinis teisingumas, lygios galimybės ir įtrauktis, sąžiningas darbuotojų judumas, atsparumas ir fiskalinė bei socialinė atsakomybė, pasitelkiant esamas ES finansavimo programas, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir sanglaudos politikos fondus (įskaitant „Europos socialinį fondą +“ ir Europos regioninės plėtros fondą), taip pat Teisingos pertvarkos fondą. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir socialinį poveikį. 2020 m. kovo mėn. (kilus COVID-19 krizei) pradėjus taikyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, valstybėms narėms sudarytos sąlygos greitai reaguoti ir imtis neatidėliotinų priemonių ekonominiam ir socialiniam pandemijos poveikiui sušvelninti. Specifiniam makroekonominiam sukrėtimui, kurį sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, taip pat dabartinei energetikos ir pragyvenimo išlaidų krizei įveikti valstybėms narėms ir toliau reikalingos fiskalinio manevravimo galimybės. Todėl, kaip teigiama Komisijos nuomonėje, dabartinės aplinkybės pateisina bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos galiojimo pratęsimą iki 2023 m. ir jos taikymo nutraukimą nuo 2024 m. Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos teikiamomis galimybėmis, remdamos įmones, visų pirma MVĮ ir labai mažas įmones, kurioms kyla sunkumų arba kurios stokoja likvidumo, ir taikyti tikslines priemones, kad būtų išsaugotos darbo vietos, darbo užmokestis ir darbo sąlygos ir investuojama į žmones ir socialinės gerovės sistemas. Dėl šio pratęsimo viešiesiems finansams kylanti rizika ir galimi neigiami socialiniai išlygos panaikinimo padariniai turėtų būti įvertinti iš anksto. Todėl turėtų būti atlikta Stabilumo ir augimo pakto peržiūra; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  nors nuotolinis darbas gali padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sumažinti kuro sąnaudas, pagerinti oro kokybę, įveikti geografines kliūtis ir sudaryti sąlygas anksčiau už darbo rinkos ribų buvusioms darbuotojų grupėms patekti į darbo rinką, sykiu kyla pavojus, kad ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo taps neaiškios, o tai gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų pagrindinėms teisėms ir jų fizinei bei psichinei sveikatai. Analogiškai dirbtinio intelekto sprendimai gali pagerinti darbo sąlygas ir gyvenimo kokybę, padidinti prieinamumą neįgaliesiems ir padėti numatyti darbo rinkos pokyčius, tačiau jie taip pat kelia susirūpinimą dėl privatumo, asmens duomenų kontrolės, darbuotojų sveikatos ir saugos, diskriminacijos įdarbinant, taip pat dėl atrankiojo profiliavimo rasiniu ir lyties pagrindu aspektų, į kuriuos turi būti atsižvelgta; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 konstatuojamoji dalis (7)  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė Europos socialinių teisių ramstį29. Jame nustatyta dvidešimt principų ir teisių, kuriais siekiama remti gerai veikiančias ir sąžiningas darbo rinkas bei gerovės sistemas ir kurie skirstomi į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybių įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties. Principai ir teisės suteikia Sąjungai strateginę kryptį ir užtikrina, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo ir aplinkos tvarumo, skaitmeninė transformacija ir demografiniai pokyčiai būtų socialiai sąžiningi ir teisingi. Europos socialinių teisių ramstis ir susijusi socialinių rodiklių suvestinė sudaro orientacinę sistemą, padedančią stebėti valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatus, skatinti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reformas ir derinti šiandieninės modernios ekonomikos socialinį ir rinkos aspektus, be kita ko, skatinant socialinę ekonomiką. 2021 m. kovo 4 d. Komisija pateikė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą (toliau – veiksmų planas), įskaitant plataus užmojo, bet realistiškus 2030 m. pagrindinius ir papildomus tarpinius tikslus užimtumo, įgūdžių, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, taip pat peržiūrėtą socialinių rodiklių suvestinę; (7)  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė Ramstį. Jame nustatyta dvidešimt principų ir teisių, kuriais siekiama remti gerai veikiančias ir sąžiningas darbo rinkas bei gerovės sistemas ir kurie skirstomi į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybių įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties. Principai ir teisės suteikia Sąjungai strateginę kryptį ir užtikrina, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo ir aplinkos tvarumo, skaitmeninė pertvarka ir demografiniai pokyčiai būtų socialiai ir geografiniu požiūriu sąžiningi ir teisingi. Ramstis ir susijusi socialinių rodiklių suvestinė sudaro orientacinę sistemą, padedančią stebėti valstybių narių užimtumo ir socialinės srities rezultatus, skatinti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reformas ir derinti šiandieninės ekonomikos socialinį ir rinkos aspektus, be kita ko, skatinant socialinę, žaliąją, skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką. Veiksmų planas apima plataus užmojo, bet realistiškus 2030 m. pagrindinius ir papildomus tarpinius tikslus užimtumo, įgūdžių, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, taip pat atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis turėtų būti užtikrintas sąžiningas darbuotojų judumas ir teisių bei teisių į išmokas perkeliamumas, užtikrinant geresnę mobiliųjų darbuotojų, įskaitant tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, apsaugą, efektyvesnes darbo inspekcijas ir veiksmingų skaitmeninių sprendimų diegimą; __________________ 29 Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (OL C 428, 2017 12 13, p. 10). Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  šeimai palanki politika ir socialinės investicijos į vaikus, apsaugančios juos nuo skurdo ir padedančios visiems vaikams naudotis savo teisėmis, pavyzdžiui, kokybiškos vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo bei mokymo prieinamumas, yra labai svarbios siekiant užtikrinti vaikų ateitį jiems suaugus, tvarų vystymąsi vengiant ilgalaikių išlaidų visuomenei ir įtraukią darnią visuomenę, taip pat skatina žmonių kūrybiškumą ir geresnę savijautą. Valstybės narės turėtų panaikinti vaikų skurdą ir sutelkti pastangas į veiksmingą 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacijos (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema1a, ir pagal ją priimtų nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimą, kad visiems vaikams, kuriems reikia pagalbos, būtų užtikrinta galimybė naudotis nemokamomis kokybiškomis paslaugomis ir taip būtų užtikrinta vienoda ir veiksminga vaikų prieiga prie nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, nemokamo švietimo, vaikų priežiūros, tinkamo būsto ir sveikos mitybos. Šiuo tikslu, kaip ne kartą prašė Europos Parlamentas, Europos vaiko garantijų sistemos finansavimas turėtų būti skubiai padidintas skiriant bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą. Europos vaiko garantijų sistema turėtų būti nedelsiant integruota į visus politikos sektorius, o vaiko teisių finansavimas turėtų būti stiprinamas visapusiškai pasinaudojant esama Sąjungos politika ir fondais. Valstybės narės turėtų toliau skatinti investicijas į tvarias ir kokybiškas darbo vietas ir laikytis visapusiško požiūrio į paramą vaikų, kuriems reikia pagalbos, tėvams. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl tinkamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis, galėtų padėti iki 2030 m. visose valstybėse narėse bent perpus sumažinti skurdą; ____________________ 1a 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14). Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 b konstatuojamoji dalis (nauja) (8b)  benamystė yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų: ji daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, taip pat jų galimybėms įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis. Europos Parlamentas, Komisija, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijos susitarė įsteigti Europos kovos su benamyste platformą. Siekdamos galutinio tikslo – ne vėliau kaip 2030 m. panaikinti benamystę – jos įsipareigojo įgyvendinti principą „svarbiausia – būstas“, skatinti benamystės prevenciją ir suteikti benamiams galimybę gauti tinkamą, saugų bei įperkamą būstą ir paramos paslaugas, sykiu įgyvendinant reikiamas politikos priemones, naudojant tinkamą nacionalinį ir Sąjungos finansavimą. Valstybės narės, įgyvendindamos nacionalinius įperkamo būsto planus, kurie turėtų būti įtraukti į nacionalines reformų programas, taip pat turėtų siekti visiems užtikrinti galimybę gauti deramą ir įperkamą būstą; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 konstatuojamoji dalis (9)  po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Vadovų Taryba 2022 m. vasario 24 d. išvadose pasmerkė Rusijos veiksmus, kuriais siekiama pakenkti Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui, ir išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis, pabrėždama, kad buvo pažeista tarptautinė teisė ir JT Chartijos principai. Dabartinėmis aplinkybėmis laikina apsauga, suteikta 2022 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimu30, kuriuo aktyvuojama Laikinosios apsaugos direktyva31, yra būtina atsižvelgiant į pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų srauto mastą. Taip Ukrainos pabėgėliams suteikiama galimybė visoje Sąjungoje naudotis suderintomis teisėmis, kuriomis suteikiama tinkamo lygio apsauga, įskaitant teisę gyventi šalyje, galimybę patekti ir integruotis į darbo rinką, galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis, galimybę gauti būstą, taip pat galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis, teisę į medicininę priežiūrą, socialinę gerovę ar kitą pagalbą ir pragyvenimo lėšas. Dalyvaudami Europos darbo rinkose, Ukrainos pabėgėliai gali prisidėti prie ES ekonomikos stiprinimo ir padėti remti savo šalį ir žmones savo šalyje. Įgyta patirtis ir įgūdžiai ateityje gali padėti atkurti Ukrainą. Nelydimiems vaikams ir paaugliams laikinoji apsauga suteikia teisę į teisėtą globą ir galimybę naudotis vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų įtraukti socialinius partnerius į politikos priemonių, kuriomis siekiama spręsti užimtumo ir įgūdžių problemas, kylančias dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį švelninant karo poveikį, susijusį su užimtumo ir gamybos išsaugojimu; (9)  po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Vadovų Taryba 2022 m. vasario 24 d. išvadose pasmerkė Rusijos veiksmus, kuriais siekiama pakenkti Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui, ir išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis, pabrėždama, kad buvo pažeista tarptautinė teisė ir JT Chartijos principai. Dabartinėmis aplinkybėmis laikina apsauga, suteikta 2022 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimu30, kuriuo aktyvuojama Laikinosios apsaugos direktyva, yra būtina atsižvelgiant į pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų srauto mastą. Taip Ukrainos pabėgėliams suteikiama galimybė visoje Sąjungoje naudotis suderintomis teisėmis, kuriomis suteikiama tinkamo lygio apsauga, įskaitant teisę gyventi šalyje, galimybę patekti ir integruotis į darbo rinką, galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis, galimybę gauti būstą, taip pat galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis, teisę į medicininę priežiūrą, socialinę gerovę ar kitą pagalbą ir pragyvenimo lėšas. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliesiems. Dalyvaudami Europos darbo rinkose, Ukrainos pabėgėliai gali prisidėti prie ES ekonomikos stiprinimo ir padėti remti savo šalį ir žmones savo šalyje. Kadangi dauguma Ukrainos pabėgėlių yra moterys ir vaikai, valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą paramą būstui ir vaikų priežiūrai, siekiant palengvinti jų įtrauktį. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą iš Ukrainos bėgantys vaikai tokiomis pat sąlygomis kaip ir jų bendraamžiai priimančiosiose šalyse galėtų naudotis nemokamomis kokybiškomis paslaugomis. Įgyta patirtis ir įgūdžiai ateityje gali padėti atkurti Ukrainą. Nelydimiems vaikams ir paaugliams laikinoji apsauga suteikia teisę į teisėtą globą ir galimybę naudotis vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų įtraukti socialinius partnerius į politikos priemonių, kuriomis siekiama spręsti užimtumo ir įgūdžių problemas, kylančias dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą, taip pat kvalifikacijos pripažinimą. Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį švelninant karo poveikį, susijusį su užimtumo ir gamybos išsaugojimu. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti Laikinosios apsaugos direktyvoje numatytą apsaugą visiems pabėgėliams ir atsižvelgti į darbdavių susirūpinimą dėl asmenų, turinčių tik laikiną statusą, priėmimo į darbą; __________________ __________________ 30 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga. 31 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą. 31 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 konstatuojamoji dalis (10)  darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, reformos turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis ir tvarus ekonomikos augimas. Turėtų būti suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, kaip pagerinti padėtį tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų srityse. Šiuo atžvilgiu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti ES fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti ES prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dar labiau padidėjo COVID-19 krizės nulemti socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis ir kad pertvarka būtų socialiai sąžininga ir teisinga, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ar technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Labai svarbu didinti atsparumą ir siekti kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Kad būtų remiami veiklos keitimo pokyčiai darbo rinkoje, taip pat atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta Rekomendacijoje (ES) 2021/402 [ir Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo], reikalingas suderintas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rinkinys, kuris apimtų laikinosios samdos ir veiklos keitimo paskatas, įgūdžių politiką ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas; (10)  darbo rinkos reformos, įskaitant nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų reformas, turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, tvarus ekonomikos augimas ir aukštynkryptė socialinė ir teritorinė konvergencija. Turėtų būti suteikiama galimybė plačiai svarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, be kita ko, kaip pagerinti padėtį tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, deramų darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, lyčių lygybės, švietimo, mokymo ir kvalifikacijos, visuomenės sveikatos ir socialinės įtraukties, taip pat realiųjų pajamų ir perkamosios galios srityse. Todėl valstybės narės turėtų paisyti teisės į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus, taip pat susirinkimų ir asociacijų laisvės principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose. Be to, valstybės narės turėtų stiprinti socialinių partnerių vaidmenį, gerinti darbo tarnybų ir darbuotojų atstovavimą, skatinti kolektyvines derybas ir remti aktyvią profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklą, kad būtų užtikrintas įtraukus ir socialiniu požiūriu teisingas atsigavimas. Šiuo atžvilgiu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti ES fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti ES prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dar labiau padidėjo COVID-19 krizės nulemti socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis ir kad pertvarka būtų socialiai sąžininga ir teisinga, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ar technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Siekiant didinti atsparumą ir kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai, turėtų būti parengtas laikinas Europos socialinio atsparumo dokumentų rinkinys, apimantis priemonių rinkinį socialinės gerovės ir socialinės apsaugos sistemoms Europos Sąjungoje stiprinti, be kita ko, tęsti ir iš naujo finansuoti priemonę SURE tol, kol Rusijos invazijos į Ukrainą socialiniai ir ekonominiai padariniai daro neigiamą poveikį darbo rinkai, vadovaujantis 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“, ir socialinio gelbėjimo priemonė su didesne visuomenės parama esamoms priemonėms, kurios skirtos neturtingiausioms visuomenės grupėms paremti. Kad būtų remiami asmenų statuso pokyčiai darbo rinkoje, taip pat atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta Rekomendacijoje (ES) 2021/402 [ir Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo], reikalingas suderintas aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rinkinys, kuris apimtų veiklos keitimo paskatas, kvalifikacijos įgijimą, kompetencijos įgijimą ir patvirtinimą, taip pat į ateitį orientuotą švietimą, mokymąsi visą gyvenimą, profesinį rengimą ir mokymą, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas. Siekiant nustatyti geriausią praktiką ir priemones, kurias būtų galima taikyti ateityje, reikia nuodugniai įvertinti nacionalinę politiką ir paramos sistemas, kurios buvo taikomos siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 11 konstatuojamoji dalis (11)  turėtų būti kovojama su visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir remiamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti mažinamas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų ir romų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir tinkamas bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas32, taip pat šalinant kliūtis įtraukiam ir į ateitį orientuotam švietimui, mokymui ir dalyvavimui darbo rinkoje, be kita ko, investuojant į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą bei į skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius. Atsižvelgiant į 2020 m. prasidėjusią COVID-19 pandemiją ir visuomenės senėjimą, taip pat itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas ilgalaikės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją ir sveikatos priežiūros skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Visos Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai palaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį; (11)  turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir aktyviai remiamas jaunimo, visų pirma palankių sąlygų neturinčio jaunimo, užimtumas. Turėtų būti visiems užtikrinta vienoda prieiga ir lygios galimybės ir turėtų būti naikinamas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir romų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir tinkamas bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas32, taip pat šalinant kliūtis įtraukiam ir į ateitį orientuotam švietimui, mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, profesiniam rengimui ir mokymui ir dalyvavimui darbo rinkoje, be kita ko, investuojant į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą bei į skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius. Ypač svarbu laiku užtikrinti visuotinę, veiksmingą ir vienodą prieigą prie ilgalaikės priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugų, vadovaujantis 2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro Europos priežiūros veiksmų plano, įskaitant prevenciją, kuri apimtų ir psichikos sveikatos problemas, kaip numatyta 2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl psichikos sveikatos skaitmeniniame darbo pasaulyje, ir sveikatos priežiūros skatinimą, be kita ko, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir senėjančią visuomenę. Darbuotojų sveikatos ir saugos, taip pat profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros per visą jų karjerą užtikrinimas yra būtina tinkamo profesinio gyvenimo ir vyresnių žmonių aktyvumo bei sveikatos sąlyga. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi, be kita ko, sudarant tinkamas sąlygas darbo vietoje, laikantis Tarybos direktyvos 2000/78/EB32a ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos. Visos Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų toliau stiprinti Europos socialinį modelį, užtikrindamos, kad visi darbuotojai turėtų vienodas teises, tinkamas darbo ir įdarbinimo sąlygas ir gautų tinkamą atlyginimą. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į sąžiningas, teisingas, sveikas ir saugias darbo sąlygas ir tinkamą apsaugą tiek skaitmeninėje aplinkoje, tiek fizinėje darbo vietoje, nepriklausomai nuo užimtumo statuso, darbo sąlygų, darbo santykių trukmės ar darbdavio dydžio. Be to, valstybės narės turėtų spręsti darbuotojų išnaudojimo ir visų formų mažų garantijų darbo problemas, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą, nedeklaruojamą darbą, piktnaudžiavimą netipinėmis darbo sutartimis ir nenustatytos apimties darbo sutartimis, taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai atitiktų Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės taip pat turėtų spręsti neoficialios ekonomikos problemą perkeldamos neoficialiai dirbančius darbuotojus į oficialią ekonomiką. Turėtų būti skatinamas verslumas ir sudaromos palankesnės sąlygos profesiniam judumui, be kita ko, užtikrinant socialinių teisių perkeliamumą ir diegiant veiksmingus skaitmeninius sprendimus; __________________ __________________ 32 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, 2019/C 387/01. 32 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, 2019/C 387/01 (OL C 387, 2019 11 15, p. 1). 32a 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16). Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 12 konstatuojamoji dalis (12)  integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turi visapusiškai išnaudoti savo REACT-EU išteklius, nustatytus Reglamentu (ES) 2020/222133, kuriais iki 2023 m. stiprinami 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondai ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF); dėl dabartinės Ukrainos krizės jie toliau stiprinami Reglamentu dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE)34 ir tolesniu Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimu35 dėl didesnio REACT-EU išankstinio finansavimo ir naujų vieneto įkainių, siekiant padėti paspartinti iš Ukrainos išvykstančių asmenų integraciją į ES36. Be to, siekdamos paskatinti užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieinamumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) 2021/105737 įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“, Reglamentu (ES) 2021/105838 įsteigtu Europos regioninės plėtros fondu, Reglamentu (ES) 2021/24139 nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Reglamentu (ES) 2021/105640 įsteigtą Teisingos pertvarkos fondą, taip pat Reglamentu (ES) 2021/52341 nustatytą programą „InvestEU“. Valstybės narės taip pat turi visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) 2021/69142 įsteigtu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu atleistiems darbuotojams, kad suteiktų paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl didelio masto restruktūrizavimo įvykių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, socialinių ir ekonominių permainų, kurias lemia labiau pasaulinės tendencijos, ir technologinių bei aplinkos pokyčių. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus; (12)  integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės turi visapusiškai išnaudoti savo REACT-EU išteklius, nustatytus Reglamentu (ES) 2020/222133, kuriais iki 2023 m. stiprinami 2014–2020 m. sanglaudos politikos fondai ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF); dėl dabartinės Ukrainos krizės jie toliau stiprinami Reglamentu dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE)34 ir tolesniu Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimu35 dėl didesnio REACT-EU išankstinio finansavimo ir naujų vieneto įkainių, siekiant padėti paspartinti iš Ukrainos išvykstančių asmenų integraciją į ES36. Be to, siekdamos paskatinti tvarumą ir kokybišką užimtumą bei socialines investicijas, panaikinti skurdą, diskriminaciją ir socialinę atskirtį, užtikrinti prieinamumą, skatinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, visų pirma skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, kad darbuotojai įgytų skaitmeninei, žalesnei ir labiau žiedinei ekonomikai reikalingų žinių ir kvalifikacijos, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) 2021/105737 įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“, Reglamentu (ES) 2021/105838 įsteigtu Europos regioninės plėtros fondu, Reglamentu (ES) 2021/24139 nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Reglamentu (ES) 2021/105640 įsteigtą Teisingos pertvarkos fondą, taip pat Reglamentu (ES) 2021/52341 nustatytą programą „InvestEU“. Valstybės narės taip pat turi visapusiškai pasinaudoti Reglamentu (ES) 2021/69142 įsteigtu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu atleistiems darbuotojams, kad suteiktų paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl didelio masto restruktūrizavimo įvykių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, socialinių ir ekonominių permainų, kurias lemia pasaulinės tendencijos, naujos pasaulinės, finansinės ir ekonominės krizės ir technologiniai pokyčiai bei aplinkos iššūkiai. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos ir vertinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai ir aktyviai įtraukiant parlamentus visais atitinkamais lygmenimis, taip pat socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus; __________________ __________________ 33 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30). 33 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30). 34 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/562, kuriuo dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014. 34 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/562, kuriuo dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014 (OL L 109, 2022 4 8, p. 1). 35 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159–706). 35 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159). 36 2022 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/613, kuriuo dėl didesnio išankstinio finansavimo iš REACT-EU išteklių ir vieneto įkainio nustatymo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014. 36 2022 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/613, kuriuo dėl didesnio išankstinio finansavimo iš REACT-EU išteklių ir vieneto įkainio nustatymo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014 (OL L 115, 2022 4 13, p. 38). 37 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21). 37 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21). 38 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60). 38 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60). 39 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75). 39 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17). 40 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1). 40 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1). 41 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30). 41 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30). 42 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48). 42 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48). Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 5 gairės 1 dalis Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, taip pat pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, atsižvelgiant į ES pagrindinį tikslą iki 2030 m. užimtumo srityje. Tuo tikslu jos turėtų mažinti samdos kliūtis įmonėms, skatinti atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką darbą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikiant joms galimybių gauti finansavimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinės ekonomikos plėtrą ir išnaudoti visą jos potencialą, skatinti socialines inovacijas ir socialines įmones, taip pat skatinti tuos verslo modelius, kuriais kuriamos kokybiškų darbo vietų galimybės ir teikiama socialinė nauda vietos lygmeniu, visų pirma žiedinėje ekonomikoje ir tose srityse, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie žaliosios ekonomikos dėl jų sektorių specializacijos. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti visišką užimtumą, grindžiamą konkurencinga, novatoriška ir tvaria socialine rinkos ekonomika, ir remti investicijas į kokybiškų darbo vietų kūrimą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti pažangią, plataus užmojo ir įtraukią užimtumo politiką, kad užkirstų kelią darbo rinkos spragoms ir galėtų pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, ir iki 2030 m. pasiektų ES pagrindinį tikslą užimtumo srityje. Valstybės narės turėtų remti įmones įdarbinant žmones ir skatinti profesinį rengimą ir mokymą, atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką darbą, be kita ko, tarp moterų, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių. Jos visų pirma turėtų remti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikiant joms galimybių gauti finansavimą ir stiprinti gebėjimus, taip pat teikiant gaires bei tikslines priemones naujiems darbuotojams samdyti ir esamiems išlaikyti. Valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti ES socialinės ekonomikos veiksmų planą ir Europos Žaliąjį kursą bei aktyviai skatinti socialinės, žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą ir išnaudoti visą jos potencialą, skatinti socialines inovacijas ir stiprinti socialines įmones, taip pat skatinti tuos verslo modelius, kuriais kuriamos tvarių ir kokybiškų darbo vietų galimybės, visų pirma nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, ir kuriama socialinė nauda vietos lygmeniu, visų pirma žiedinėje ekonomikoje ir tuose sektoriuose bei tose srityse, kuriems reikia daugiau paramos pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 5 gairės 2 dalis Po COVID-19 krizės gerai parengta sutrumpinto darbo laiko tvarka ir panašios priemonės taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas restruktūrizavimo procesams ir juos remti, be to, kai tinkama, išsaugant užimtumą, padedant modernizuoti ekonomiką, be kita ko, ugdant susijusius įgūdžius. Siekiant remti darbo vietų kūrimą ir pertvarką bei spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, taip pat atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, reikėtų apsvarstyti gerai parengtas įdarbinimo ir pertvarkos paskatas ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo priemones. Po COVID-19 krizės gerai parengta sutrumpinto darbo laiko tvarka ir panašios priemonės taip pat turėtų padėti, kai tik įmanoma, išsaugoti darbo vietas ir sudaryti palankesnes sąlygas restruktūrizavimo procesams ir juos remti, padedant darbuotojams, pereinantiems prie tvarios ekonomikos, ir juos įgalinant, be kita ko, ugdant susijusius įgūdžius. Siekiant remti darbo vietų kūrimą ir valdyti pertvarką bei numatyti spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, mažinti atotrūkį tarp švietimo ir darbo rinkos, atsižvelgiant į būtiną skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taip pat siekiant apriboti Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį ir didėjančias pragyvenimo išlaidas Europoje,, reikėtų apsvarstyti gerai parengtas įdarbinimo ir pertvarkos paskatas, mokymosi visą gyvenimą, profesinio rengimo ir mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo priemones. Valstybės narės turėtų pritaikyti savo užimtumo politiką ir Sąjungos lygmeniu koordinuoti geriausios praktikos, susijusios su laikinomis priemonėmis, kuriomis apsaugomi darbuotojai ir darbo rinkos krizės metu, įgyvendinimą ir šiuo klausimu įtraukti socialinius partnerius. Tokios priemonės galėtų apimti darbo užmokesčio subsidijas, pajamų rėmimą ir bedarbio pašalpų sistemų taikymo pratęsimą, taip pat mokamų laikinojo nedarbingumo atostogų, prižiūrinčiųjų asmenų atostogų pratęsimą ir nuotolinio darbo tvarką. Valstybės narės turėtų remti svarbiausių ekonomikos sektorių pertvarkymą siekdamos užtikrinti jų savarankiškumą ir strateginį autonomiškumą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sąžiningam darbo jėgos judumui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mobiliųjų darbuotojų teisių ir darbo vietų apsaugai, diplomų pripažinimui ir tarpvalstybinių švietimo ir mainų programų stiprinimui. Europos darbo institucija atlieka svarbų vaidmenį padėdama valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinti, kad Sąjungos darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės būtų vykdomos sąžiningai, paprastai ir veiksmingai; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 5 gairės 3 dalis Darbo jėgos apmokestinimas turėtų būti perkeltas kitiems šaltiniams, kad būtų geriau remiamas užimtumas ir integracinis ekonomikos augimas, atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tikslus ir į mokesčių sistemos perskirstomąjį poveikį, kartu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir augimo skatinimo išlaidoms padengti. Nacionaliniais mokesčiais turėtų būti remiamas užimtumas ir integracinis ekonomikos augimas, atsižvelgiant į ES sutarties 3 straipsnyje išdėstytus politikos tikslus, taip pat DVT, Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso klimato ir aplinkos apsaugos tikslus. Vykdant mokesčių reformas reikėtų atsižvelgti į mokesčių sistemos paskirstomąjį poveikį ir apsaugoti pajamas, reikalingas viešosioms investicijoms, visų pirma kokybiškoms viešosioms paslaugoms, socialinei apsaugai ir tvarų augimą skatinančioms išlaidoms padengti. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 5 gairės 4 dalis Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas, kad būtų nustatytas darbo užmokestis ir užtikrintas veiksmingas socialinių partnerių dalyvavimas, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į našumo pokyčius, ir nustatydamos teisingą darbo užmokestį, kuriuo būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį, kartu itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, siekiant stiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmuose turėtų būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant regionų ir sektorių pokyčius. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių autonomiją, turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų teisingą darbo užmokestį, tiesiogiai arba netiesiogiai pasinaudodami kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir dirbančiųjų skurdui. Politika, kuria siekiama užtikrinti, kad darbo užmokestis sudarytų sąlygas užtikrinti deramą gyvenimo lygį, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, tebėra svarbi sprendžiant dirbančiųjų skurdo problemą. Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas, kad būtų nustatytas darbo užmokestis ir užtikrintas veiksmingas socialinių partnerių dalyvavimas, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į ilgalaikius našumo pokyčius, ir nustatydamos teisingą darbo užmokestį, kuriuo būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį visiems darbuotojams, kartu itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms ir jų perkamajai galiai, siekiant stiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmuose turėtų būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant regionų ir sektorių pokyčius, pavyzdžiui, naudojant prekių ir paslaugų krepšelį realiomis kainomis, nustatytomis nacionaliniu lygmeniu, arba tarptautines ar nacionalines pamatines vertes. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, laikydamiesi sutarčių atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių autonomiją, turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų teisingą darbo užmokestį, tiesiogiai arba netiesiogiai pasinaudodami kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, darbo vietų kūrimui, lyčių lygybei ir dirbančiųjų skurdui. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai teisės aktais nustatyti minimalųjį darbo užmokestį ir numatyti galimas variacijas bei atskaitymus, svarbu vengti, kad variacijos ir atskaitymai nebūtų naudojami plačiu mastu, nes jie gali daryti neigiamą poveikį darbo užmokesčio deramumui. Jos užtikrina, kad tie svyravimai ir atskaitymai atitiktų nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir jais būtų siekiama teisėto tikslo pagal Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje1a. ______________________ 1a Dar nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 5 gairės 4 a dalis (nauja) Sąjungos lėšų gavėjai laikosi taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl socialinių ir darbo teisių bei apmokestinimo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonėms teikiama viešoji finansinė parama, skirta kovai su pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiais padariniais, turi būti susieta su sąlyga, kad, kol įmonės gauna tokią paramą, lėšos bus naudojamos darbuotojams, o ne priedams vadovybei, dividendams ar akcijų atpirkimo schemoms; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 6 gairės 1 dalis Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir karą Ukrainoje, turėtų propaguoti tvarumą, našumą, įsidarbinamumą ir žmogiškąjį kapitalą, skatindamos mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių ir kompetencijų ir reaguodamos į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius, atsižvelgdamos į ES pagrindinį tikslą iki 2030 m. įgūdžių srityje. Valstybės narės taip pat turėtų pritaikyti savo švietimo ir mokymo sistemas ir į jas investuoti, kad užtikrintų kokybišką ir įtraukų švietimą, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, taip pat prieigą prie skaitmeninio mokymosi ir kalbų mokymo išteklių (pavyzdžiui, pabėgėlių, įskaitant pabėgėlius iš Ukrainos, atveju). Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos spręsti struktūrines švietimo ir mokymo sistemų problemas ir didindamos jų kokybę bei aktualumą darbo rinkai, be kita ko, siekdamos sudaryti sąlygas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, spręsti esamos įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir užkirsti kelią naujų trūkumų atsiradimui, visų pirma vykdant veiklą, susijusią su planu „REPowerEU“, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo arba pastatų renovacijos srityje. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama mokytojo profesijos iššūkiams, be kita ko, investuojant į mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų siekti stiprinti individualias teises į mokymą ir užtikrinti jų perkeliamumą keičiant profesinę veiklą, be kita ko, kai tinkama, naudojantis individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir patikima mokymo kokybės vertinimo sistema. Valstybės narės turėtų išnaudoti mikrokredencialų potencialą remiant mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą. Jos turėtų sudaryti sąlygas visiems numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, taip pat teikdamos integruotas gaires ir konsultacijas, kad būtų remiamas sąžiningas ir teisingas profesinės veiklos keitimas visiems, stiprinami socialiniai rezultatai, sprendžiamas darbo jėgos trūkumo bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimas, didinamas bendras ekonomikos atsparumas sukrėtimams ir sudaromos palankesnės sąlygos galimiems koregavimams. Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat į didėjančias pragyvenimo išlaidas, turėtų propaguoti socialines tvarumą, našumą, įsidarbinamumą ir investicijas į darbuotojus ir žmones, skatindamos mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių ir kompetencijų ir reaguodamos į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius, atsižvelgdamos į ES pagrindinį tikslą iki 2030 m. įgūdžių srityje, visų pirma skaitmeninių įgūdžių srityje. Valstybės narės taip pat turėtų pritaikyti, modernizuoti savo švietimo ir mokymo sistemas ir į jas investuoti, kad užtikrintų kokybišką ir įtraukų švietimą, visų pirma profesinį rengimą ir mokymą, verslumo žinias, įskaitant socialinį verslumą, prieigą prie skaitmeninio mokymosi ir kalbų mokymo išteklių (pavyzdžiui, visų pabėgėlių, įskaitant pabėgėlius iš Ukrainos, atveju), taip pat formalųjį ir savaiminį mokymąsi visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos spręsti struktūrines ir naujai atsirandančias švietimo ir mokymo sistemų problemas ir gerindamos jų kokybę bei aktualumą darbo rinkai, kad būtų toliau remiama ir spartinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, spręsti esamos įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties, pasenusių įgūdžių problemą ir užkirsti kelią naujų trūkumų atsiradimui, visų pirma vykdant veiklą, susijusią su planu „REPowerEU“, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo, efektyvaus energijos vartojimo ir esminės pastatų renovacijos srityse. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į sektorių ir regionų, patiriančių struktūrinius darbo rinkos ir įgūdžių trūkumus, poreikius, be kita ko, tam, kad sykiu būtų sudarytos sąlygos žaliajai, technologinei ir skaitmeninei pertvarkai. Valstybės narės turėtų remti ir skatinti, kad įmonės investuotų į darbuotojų įgūdžius ir sudarytų deramas darbo ir įdarbinimo sąlygas, kad pritrauktų kvalifikuotų darbuotojų. Be to, valstybės narės turėtų naudoti visus turimus ESF+ ir kitų Sąjungos programų ir priemonių, pavyzdžiui, priemonės „Next Generation EU“, išteklius, kad pagerintų jaunimo kvalifikaciją ir skatintų dualines švietimo sistemas. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama mokytojo profesijos iššūkiams, be kita ko, investuojant į mokytojų ir profesijos mokytojų skaitmeninius įgūdžius, taip pat į jų žinias klimato kaitos ir darnaus vystymosi klausimais. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų formaliųjų iš savišvietos būdu įgytų gebėjimų, kaip antai bendravimo gebėjimai ir kritinis mąstymas, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą, ir turėtų parengti mokytojus taip, kad jie gebėtų perduoti tuos gebėjimus savo mokiniams. Siekdamos skatinti besimokančiųjų tobulėjimą ir judumą pagal numatytą 2030 m. tikslą, kad metinis suaugusiųjų dalyvavimas mokymuose pasiektų 60 proc., valstybės narės turėtų siekti stiprinti individualias teises į mokymą ir užtikrinti jų perkeliamumą keičiant profesinę veiklą, be kita ko, kai tinkama, naudojantis individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir patikima mokymo kokybės vertinimo sistema. Valstybės narės turėtų išnaudoti mikrokredencialų potencialą remiant mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą. Sykiu jos turėtų užtikrinti, kad būtų išsaugotas humanistinis švietimo aspektas ir būtų gerbiami asmenų siekiai. Siekiant remti sąžiningą ir teisingą pertvarką visiems, taip pat numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, labai svarbu, kad valstybės narės didintų bendrą ekonomikos atsparumą. Jos turėtų skatinti deramas darbo sąlygas ir galimus koregavimus per nuolatinį kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, stiprindamos socialinės apsaugos sistemas ir paslaugas ir teikdamos integruotas gaires ir konsultacijas, taip pat vykdydamos aktyvią darbo rinkos politiką, be kita ko, atsižvelgdamos į būsimus ekonomikos sukrėtimus. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 6 gairės 2 dalis Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteikta galimybė naudotis kokybiškomis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis, laikantis Europos vaiko garantijų sistemos. Valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigiančių asmenų skaičių, remti vaikų iš atokių vietovių galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, didinti galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti tretinį išsilavinimą, sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką atliekant kokybiškas stažuotes ir dalyvaujant pameistrystės programose, taip pat didinti suaugusiųjų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos besimokančių asmenų, dalyvavimą nuolatinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, aplinką tausojančios ir senėjančios visuomenės keliamus reikalavimus, valstybės narės turėtų savo profesinio rengimo ir mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje (be kita ko, užtikrindamos kokybišką ir veiksmingą pameistrystę) ir didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo ir mokymo, tiek tretinio mokslo lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų didinti tretinio mokslo ir, kai tinkama, mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą, didinti įgūdžių matomumą ir kvalifikacijų palyginamumą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją, ir didinti galimybes pripažinti ir patvirtinti už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstaus tęstinio profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą ir įgyvendinimą. Valstybės narės taip pat turėtų remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad išlaikytų arba padidintų jų ilgalaikį įsidarbinamumą, teikdamos geresnę prieigą prie kokybiškų mokymosi galimybių ir skatindamos jomis naudotis, šiuo tikslu įgyvendindamos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, įskaitant įgūdžių vertinimą, derindamos švietimo ir mokymo pasiūlą prie darbo rinkos galimybių, užtikrindamos įgytų įgūdžių patvirtinimą bei pripažinimą. Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, panaikindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteiktos lygios galimybės naudotis kokybiškomis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis, laikantis Europos vaiko garantijų sistemos ir Barselonos tikslų. Valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigiančių asmenų skaičių, remti vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir regionų galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, didinti galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti tretinį išsilavinimą, sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką atliekant kokybiškas apmokamas ir įtraukias stažuotes ir dalyvaujant pameistrystės programose, taip pat didinti suaugusiųjų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos besimokančių asmenų, dalyvavimą nuolatinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, aplinką tausojančios ir senėjančios visuomenės keliamus reikalavimus, valstybės narės turėtų savo profesinio rengimo ir mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje (be kita ko, užtikrindamos apmokamą, įtraukią kokybišką ir veiksmingą pameistrystę ir nuolatines investicijas į mokymąsi visą gyvenimą) ir didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo ir mokymo, tiek tretinio mokslo lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų didinti tretinio mokslo ir, kai tinkama, mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, stiprinti dualinį mokymą, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą; didinti įgūdžių matomumą ir supaprastinti kvalifikacijų palyginamumą ir pripažinimą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikaciją, didinti galimybes pripažinti ir patvirtinti už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų, be kitų, ir trečiųjų šalių piliečių, įgytus įgūdžius ir kompetenciją. Jos turėtų modernizuoti ir plėsti lankstesnio ir įtraukaus profesinio rengimo ir mokymo nuolatinę pasiūlą ir įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų remti darbo vietų kūrimą ir investuoti į socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, skirtas neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems sunku kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, taip pat remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad jie galėtų patekti į darbo rinką ir gauti stabilų kokybišką darbą. Atsižvelgiant į tai, svarbu išlaikyti arba padidinti jų ilgalaikį įsidarbinamumą, teikiant geresnę prieigą prie kokybiškų mokymosi galimybių ir skatinant jomis naudotis, šiuo tikslu įgyvendinant rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių, įskaitant įgūdžių vertinimą, ir derinant švietimo ir mokymo pasiūlą prie darbo rinkos galimybių. Turėtų būti skatinama teisė į mokamas mokymosi atostogas profesiniais tikslais, laikantis atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, pagal kurias darbuotojams leidžiama dalyvauti mokymo programose darbo valandomis. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų skatinama universali prieiga prie nuotolinio mokymosi ir mokymo, visapusiškai atsižvelgiant į neįgaliųjų, atokiose vietovėse gyvenančių asmenų ir tėvų, ypač vienišų motinų ir tėvų, poreikius. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 6 gairės 3 dalis Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, grindžiamą parama darbo paieškai, mokymui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms, kuriuos ypač paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, kuo greičiau, ne vėliau kaip po 18 mėnesių nedarbo, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios išsamius individualius bedarbių padėties įvertinimus. Jaunimo nedarbo ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą reikėtų toliau spręsti užkertant kelią mokyklos nebaigimui ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria taip pat turėtų būti labai remiamos kokybiškos jaunimo užimtumo galimybės atsigaunant po pandemijos. Be to, atsižvelgdamos į 2022-uosius – Europos jaunimo metus, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, visų pirma akcentuodamos, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir galimybes kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu jaunimui. Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems darbingo amžiaus žmonėms, ypač ilgalaikiams bedarbiams, turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, kad pagerintų jų perspektyvas darbo rinkoje, grindžiamą parama darbo paieškai, mokymui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, taip pat sveikatos ir būsto srityse, ypatingą dėmesį skirdamos nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama, kad galėtų susitvarkyti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą, kuo greičiau, ne vėliau kaip po 18 mėnesių nedarbo, o neseniai darbo netekusių darbuotojų atveju – ne vėliau kaip po 8 mėnesių nedarbo, kad nedarbas netaptų ilgalaikis, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios išsamius individualius bedarbių padėties įvertinimus, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Valstybės narės, dalyvaujant socialiniams partneriams, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas darbo vietos keitimui, kuris būtų remiamas ESF+, Teisingos pertvarkos fondo ir tokių iniciatyvų kaip „REPowerEU“ lėšomis. Jaunimo nedarbo, jaunuolių, dirbančių mažų garantijų darbą, ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą reikėtų toliau spręsti visų pirma užkertant kelią mokyklos nebaigimui, suteikiant apmokamos ir įtraukios pameistrystės galimybę ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir naudojantis atitinkamais ES fondais, kaip antai ESF+ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuriais taip pat turėtų būti labai remiamos kokybiškos jaunimo užimtumo galimybės atsigaunant po pandemijos. Valstybės narės turėtų taip pat užtikrinti praktikantams, stažuotojams ir pameistriams deramas darbo sąlygas ir galimybę naudotis socialine apsauga. Be to, atsižvelgdamos į 2022-uosius – Europos jaunimo metus, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų akcentuodamos, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir galimybes kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu jaunimui. Valstybės narės, rengdamos naujas visų politikos sričių iniciatyvas, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti jaunimo išlygą, pagal kurią būtų įvertinamas iniciatyvų poveikis jaunimui. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 6 gairės 4 dalis Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir atgrasančius veiksnius, trukdančius dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas joje dalyvauti, visų pirma mažas pajamas gaunantiems, papildomas šeimos pajamas uždirbantiems asmenims ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant migrantų kilmės asmenis ir marginalizuotus romus. Turint omenyje didelį darbo jėgos trūkumą tam tikrose profesijose ir sektoriuose, valstybės narės turėtų prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos skatinimo, visų pirma skatindamos deramą darbo užmokestį ir deramas darbo sąlygas, taip pat veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką. Valstybės narės taip pat turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, be kita ko, teikdamos tikslinę finansinę paramą ir paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir atgrasančius veiksnius, trukdančius dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti, visų pirma nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius bei migrantų kilmės asmenis ir marginalizuotus romus. Turint omenyje didelį darbo jėgos trūkumą tam tikrose profesijose ir sektoriuose, valstybės narės turėtų prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos skatinimo, visų pirma skatindamos deramą darbo užmokestį ir deramas darbo sąlygas, taip pat veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką. Valstybės narės taip pat turėtų remti neįgaliesiems prieinamą darbo aplinką ir tinkamų sąlygų darbo vietoje sudarymą, be kita ko, pasitelkdamos tikslinę finansinę paramą, produktus ir paslaugas bei aplinką, leidžiančius jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Reglamentuojamas nuotolinis darbas ir naujos technologijos gali suteikti galimybių, visų pirma nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, su sąlyga, kad bus įdiegta įperkama ir visiems prieinama būtina skaitmeninė infrastruktūra. Tačiau nuotolinis darbas neturėtų atleisti darbdavių nuo pareigos sudaryti tinkamas sąlygas darbo vietoje ir kurti įtraukią darbo vietos kultūrą neįgaliesiems darbuotojams. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 6 gairės 5 dalis Reikėtų spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemas. Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes bei galimybes siekti karjeros ir šalindamos kliūtis, trukdančias pasitelkti lyderystę visais sprendimų priėmimo lygmenimis. Turėtų būti užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas. Turėtų būti skatinama derinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, visų pirma suteikiant galimybę naudotis įperkamomis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros bei ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tinkamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis. Turėtų būti panaikinti esami lyčių užimtumo, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai. Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes mokytis ir siekti karjeros ir šalindamos kliūtis, trukdančias pasitelkti lyderystę visais sprendimų priėmimo lygmenimis. Valstybės narės turėtų greitai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių1a. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiai būtų tinkamai įvertinti tiek mokamų įmokų, tiek teisių į pensijų išmokas atžvilgiu, kad atsispindėtų tai, kaip svarbu auginti būsimas kartas, ypač turint omenyje visuomenės senėjimą. Laikantis Sutarčių, turėtų būti veiksmingai užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas, pvz., nustatant nacionalinį vienodo užmokesčio indeksą, kuriuo remiantis būtų galima palyginti vyrus ir moteris, atsižvelgiant į jų įvairovę. Turėtų būti skatinama derinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, visų pirma suteikiant visuotinę ir veiksmingą galimybę naudotis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros bei ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis ir vienodai dalytis priežiūros ir namų ūkio pareigas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tinkamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad moterys ir vyrai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis. Be to, jos turėtų užtikrinti galimybę gauti priežiūros darbuotojams skirtą aukštos kokybės profesinį mokymą ir jų kvalifikacijų pripažinimą ir remti priežiūros sektoriaus darbuotojus siekiant rasti kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikyti, ypatingą dėmesį skiriant deramoms darbo sąlygoms. Valstybės narės turėtų palaipsniui pereiti prie visiškai apmokamų ir vienodos trukmės motinystės ir tėvystės atostogų. _________________________ 1a Dar nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 1 dalis Kad galėtų pasinaudoti dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti tiek tinkamą įdarbinimo aplinką, tiek reikiamą lankstumą, kad darbdaviai galėtų greitai prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių, tačiau kartu turėtų būti saugomos darbuotojų teisės ir užtikrinama socialinė apsauga, tinkamas darbuotojų apsaugos lygis ir sveika, saugi bei gerai pritaikyta darbo aplinka visiems darbuotojams. Skatinimas taikyti lanksčias darbo sąlygas, pavyzdžiui, nuotolinį darbą, gali padėti padidinti užimtumo lygį ir užtikrinti įtraukesnes darbo rinkas po pandemijos. Kartu svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, susijusios su darbo laiku, darbo sąlygomis ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Turėtų būti užkirstas kelias tokiems darbo santykiams, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, platformų darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, atveju, taip pat kovojant su piktnaudžiavimu netipinėmis sutartimis. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant teisę į tinkamą kompensaciją. Kad galėtų pasinaudoti dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos darbdavių ir darbuotojų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių kolektyvinėms deryboms ir socialiniam dialogui šioje srityje skatinti ir stiprinti. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, aukštą socialinės apsaugos lygį ir saugų užimtumą, įtraukų įdarbinimą, darbuotojų saugą ir sveikatą ir gerai pritaikytą darbo aplinką visiems darbuotojams. Tuo pat metu valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą aplinką įmonėms klestėti ir lankstumą, kad darbdaviai galėtų prisitaikyti prie pokyčių. Skatinimas taikyti lanksčias darbo sąlygas, dėl kurių susitarė darbdaviai ir darbuotojai ar jų atstovai, pavyzdžiui, nuotolinį darbą, gali padėti padidinti užimtumo lygį ir užtikrinti įtraukesnes darbo rinkas po pandemijos, ypač vienišiems tėvams, neįgaliesiems ir kaimo bei atokiuose regionuose gyvenantiems asmenims. Kartu svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, susijusios su darbo laiku, darbo sąlygomis, įskaitant darbuotojų saugą ir sveikatą, ir socialine apsauga bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Turėtų būti nedelsiant sprendžiama darbo santykių, dėl kurių sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos ir randasi nesąžininga konkurencija, problema, be kita ko, platformų darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, atveju, kovojant su piktnaudžiavimu netipinėmis sutartimis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų deramas darbo sąlygas, socialines teises ir galimybę naudotis tinkama socialine apsauga. Tuo tikslu valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos ir dėti daug pastangų, kad darbo inspekcija būtų veiksminga, suteikdamos įgaliojimus kompetentingoms institucijoms ir per Europos darbo instituciją koordinuodamos savo pastangas kovoti su tarpvalstybiniu piktnaudžiavimu. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant teisę į tinkamą kompensaciją. Valstybės narės turėtų remtis Europos agentūrų tinklu ir Sąjungos masto viešųjų užimtumo tarnybų (VUT) tinklu, kad nustatytų įrodymais grindžiamą geriausią praktiką, skatintų lyginamąjį mokymąsi ir geresnį užimtumo politikos koordinavimą. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 2 dalis Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir įgalinti tuos, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje, ypač pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinos apsaugos statusas, ir marginalizuotus romus. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos mastą ir veiksmingumą, plėsdamos jos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą bei aprėptį ir geriau susiedamos ją su socialinėmis paslaugomis, mokymu ir bedarbių pajamų rėmimu jiems ieškant darbo, atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimus darbo ieškantiems asmenims laiku teikti konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, reaguoti į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius ir įgyvendinti rezultatais grindžiamą valdymą, kuris taip pat remiamas pasitelkiant skaitmenizaciją. Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, visų pirma susijusį su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, taip pat ir nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose ir teritorijose, įskaitant atokius ir kaimo regionus, salas ir atokiausius regionus. Valstybės narės turėtų veiksmingai įgalinti rasti kokybišką darbą tuos, kurie yra pajėgūs dalyvauti darbo rinkoje, ypač nepalankioje padėtyje esančias grupes, pavyzdžiui, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, žemesnės kvalifikacijos asmenis, neformaliuosius darbuotojus, neįgaliuosius, migrantų kilmės asmenis, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinos apsaugos statusas, ir marginalizuotus romus. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos mastą ir veiksmingumą, plėsdamos jos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą bei aprėptį ir geriau susiedamos ją su socialinėmis paslaugomis, mokymu ir bedarbių deramų pajamų rėmimu jiems ieškant kokybiško darbo, atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimus darbo ieškantiems asmenims laiku teikti konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, reaguoti į esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius ir darbo ieškančių asmenų siekius ir įgyvendinti rezultatais grindžiamą valdymą, kuris taip pat remiamas pasitelkiant skaitmenizaciją. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios paslaugos ir pagalba būtų siūlomos internetu ir ne internetu, kad jos būtų prieinamos visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 3 dalis Valstybės narės pagrįstos trukmės laikotarpį bedarbiams turėtų mokėti tinkamas bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Bedarbio pašalpos neturėtų skatinti nebeieškoti darbo, o jas papildyti turėtų aktyvi darbo rinkos politika. Valstybės narės pagrįstos trukmės laikotarpį bedarbiams turėtų mokėti tinkamas bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles. Tokios pašalpos neturi būti paskata nesiekti kuo greičiau vėl įsidarbinti, kaip nurodyta Ramsčio 13 principe, ir kartu turėtų būti vykdoma aktyvi darbo rinkos politika. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 4 dalis Reikėtų tinkamai remti besimokančių asmenų ir darbuotojų judumą siekiant pagerinti jų įgūdžius bei padidinti jų įsidarbinamumą ir išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, drauge užtikrinant sąžiningas sąlygas visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims ir intensyvinant su judžiais darbuotojais susijusį nacionalinių administracijų bendradarbiavimą, naudojantis Europos darbo institucijos pagalba. Laikino sienų uždarymo dėl visuomenės sveikatos aplinkybių atvejais reikėtų remti kritinės svarbos profesijų darbuotojų ir tarpvalstybinių, sezoninių bei komandiruotų darbuotojų judumą. Valstybės narės turėtų remti darbo jėgos judumą visoje Sąjungoje, kad būtų įveiktas darbo jėgos trūkumas regionų ir sektorių rinkose, ir išnaudoti visą Sąjungos darbo rinkos potencialą, kartu veiksmingai spręsdamos neigiamo protų nutekėjimo poveikio tam tikruose regionuose problemą. Sykiu turėtų būti remiamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, kad didėtų jų praktinė patirtis, įgūdžiai ir įsidarbinamumas, visų pirma toliau stiprinant programą „Erasmus+“. Valstybės narės turėtų užtikrinti visų tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų teises ir deramas darbo bei įdarbinimo sąlygas, taip pat socialinės apsaugos teisių ir teisių į išmokas perkeliamumą, vykdant geresnį su judžiais darbuotojais susijusį nacionalinių administracijų bendradarbiavimą, naudojantis ir Europos darbo institucijos pagalba. Remti sąžiningą kritinės svarbos profesijų darbuotojų ir tarpvalstybinių darbuotojų, įskaitant pasienio, sezoninius ir komandiruotus darbuotojus, judumą ir paisyti jų teisių reikėtų ir laikino sienų uždarymo dėl visuomenės sveikatos aplinkybių atvejais, pvz., saugos ir sveikatos, rezidavimo vietos mokesčių tikslais ir socialinės apsaugos koordinavimo srityse. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 4 a dalis (nauja) Valstybės narės turėtų bendradarbiauti mobiliųjų darbuotojų, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba kitoje valstybėje narėje, socialinės apsaugos koordinavimo srityje. Socialinės apsaugos sistemų modernizavimas turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos darbo rinkos principus, užtikrinant tvarias nacionalinės socialinės apsaugos sistemas, kuriose nebūtų apsaugos spragų, ir galiausiai užtikrinti našią darbo jėgą. Tuo tikslu valstybės narės, įgyvendindamos savo nacionalinius planus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas Sąjungos priemones, turėtų stiprinti viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, kad pagerintų savo darbo kokybę, visų pirma visapusiškai įgyvendindamos elektroninio keitimosi socialinės apsaugos informacija sistemą. Valstybės narės turėtų gausinti tarpvalstybines partnerystes ir geriau skatinti bei naudoti kitas atitinkamas europines priemones, pvz., Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES) ir VUT tinklą, kad padėtų mobiliesiems darbuotojams, visų pirma teikdamos jiems išsamią informaciją apie įsidarbinimo galimybes ir socialinę apsaugą. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 5 dalis Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamas socialines teises. Todėl valstybės narės turėtų teikti konsultacijas ir gaires dėl teisių ir pareigų, taikomų pagal netipines sutartis ir naujas darbo formas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse platformose. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai, o valstybės narės turėtų jiems padėti užmegzti ryšius ir atstovauti netipinį darbą ir darbą platformose dirbantiems asmenims. Valstybės narės taip pat turėtų teikti paramą vykdymo užtikrinimui, pavyzdžiui, darbo inspekcijoms skirtas gaires ar specialius mokymus, susijusius su iššūkiais, kylančiais dėl naujų darbo organizavimo formų, pavyzdžiui, algoritminio valdymo, duomenų stebėjimo ir nuolatinio ar pusiau nuolatinio nuotolinio darbo. Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamą darbo teisę ir socialines teises. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti teises ir pareigas, taikytinas pagal netipines sutartis ir naujas darbo formas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse platformose, ir prireikus teikti atitinkamas konsultacijas ir gaires. Sykiu valstybės narės, laikydamosi Ramsčio, turėtų skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai, o valstybės narės turėtų jiems padėti užmegzti ryšius ir atstovauti netipinį darbą ir darbą platformose dirbantiems asmenims, sykiu sudarydamos palankesnes sąlygas kolektyviai atstovauti tikrai savarankiškai dirbantiems asmenims ir imtis jiems skirtų veiksmų. Valstybės narės taip pat turėtų teikti paramą vykdymo užtikrinimui, be kita ko, teikdamos atitinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, darbo inspekcijoms skirtas gaires ar specialius mokymus, susijusius su iššūkiais, kylančiais dėl naujų darbo organizavimo formų, pavyzdžiui, algoritminio valdymo, duomenų stebėjimo ir nuolatinio ar pusiau nuolatinio nuotolinio darbo, ir taikydamos veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 6 dalis Remdamosi esama nacionaline praktika ir siekdamos veiksmingesnio socialinio dialogo ir geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų, be kita ko, krizės metu, kaip antai, vykstant karui Ukrainoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad socialiniai partneriai būtų laiku ir prasmingai įtraukti į užimtumo, socialinių ir prireikus ekonominių reformų bei politikos rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, remdamos socialinių partnerių pajėgumų didinimą. Valstybės narės turėtų skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiją ir kolektyvinių veiksmų teisę. Remdamosi esama nacionaline praktika ir siekdamos skatinti ir užtikrinti veiksmingesnį socialinį dialogą ir geresnius socialinius ir ekonominius rezultatus, be kita ko, krizės metu, kaip antai, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą, didėjant pragyvenimo išlaidoms ir spartėjant klimato kaitai, valstybės narės turėtų padėti stiprinti socialinius partnerius visais lygmenimis ir užtikrinti, kad jie būtų laiku ir prasmingai įtraukti į užimtumo, socialinių ir prireikus ekonominių ir aplinkosaugos reformų bei politikos rengimą ir įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų skatinti ir propaguoti socialinį dialogą ir kolektyvinių derybų aprėpties išplėtimą. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiją ir kolektyvinių veiksmų teisę. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 7 dalis Remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus. Remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, kurioms kyla kliūčių gauti kokybišką darbą, atstovaujančių ir glaudžiai su jomis bendradarbiaujančių organizacijų, ekspertines žinias ir patirtį sprendžiant užimtumo, socialinius ir aplinkos klausimus. Be to, valstybės narės turėtų remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios teikia ne pelno socialines ir užimtumo paslaugas. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 7 gairės 7 a dalis (nauja) Sveika ir saugi darbo vieta yra itin svarbi. Valstybės narės turėtų padėti ir užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ir suteiktų darbuotojams bei jų atstovams reikiamą informaciją, atliktų rizikos vertinimus ir imtųsi prevencinių priemonių. Tai turėtų apimti mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinio vėžio atvejų skaičiaus sumažinimą iki nulio, be kita ko, nustatant privalomas pavojingų medžiagų profesinio poveikio ribines vertes darbo vietoje. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų atsižvelgti į profesinės psichosocialinės rizikos, profesinių ligų, taip pat su klimato kaita susijusios rizikos, pavyzdžiui, karščio bangų, sausrų ar miškų gaisrų, poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, visų pirma statybos, žemės ūkio ir viešųjų paslaugų sektoriuose. Valstybės narės turėtų mažinti ir numatyti dabartinės bei būsimų krizių poveikį darbo rinkai, be kita ko, ekstremalios klimato situacijos ir Europos atviro strateginio autonomiškumo kontekste, remdamos darbuotojus, kurie laikinai nedirba arba dirba trumpalaikį darbą, nes darbdaviai yra priversti sustabdyti veiklą ar paslaugų teikimą, taip pat remdamos savarankiškai dirbančius asmenis ir mažąsias įmones, kad šios galėtų išlaikyti darbuotojus ir tęsti veiklą ar paslaugų teikimą. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 1 dalis Valstybės narės, skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektui, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija ir skatinamos lygios galimybės visiems, visų pirma tų grupių, kurios darbo rinkoje yra nepakankamai atstovaujamos, lygios galimybės. Jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikata ir ilgalaikė priežiūra, švietimas ir prieiga prie prekių bei paslaugų, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją. Valstybės narės, skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektui, turėtų skatinti socialines teises ir įtraukias, visiems prieinamas darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija bei stereotipais ir skatinamos lygios galimybės visiems, visų pirma tų grupių, kurios darbo rinkoje yra nepakankamai atstovaujamos arba kurios yra nepalankioje padėtyje, lygios galimybės. Jos turėtų užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą ar vienos vertės darbą, individualizuotą paramą darbo ieškantiems asmenims ir vienodą požiūrį bei lygias teises tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, vaikų priežiūra, ilgalaikė priežiūra, švietimas, aprūpinimas būstu ir prieiga prie prekių bei paslaugų, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, socialinę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 2 dalis Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, remdamos socialines investicijas, kovodamos su skurdu ir nelygybe, be kita ko, tam pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius selektyviais padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Be to, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas turėtų būti siekiama padidinti jų atsparumą daugialypiams iššūkiams. Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir investuoti į jas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptę socialinę konvergenciją ir judumą, remdamos ir skatindamos dalyvavimą darbo rinkoje ir galimybes gauti kokybišką darbą, remdamos socialines investicijas, naikindamos skurdą, įskaitant dirbančiųjų skurdą, ir kovodamos su nelygybe, be kita ko, tam progresyviai pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius tiksliniais metodais padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Valstybės narės turėtų didinti savo socialinės apsaugos sistemų atsparumą daugialypiams iššūkiams ir atitinkamą jų tvarumą. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 3 dalis Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, kad būtų patenkinti individualūs poreikiai. Socialinės apsaugos sistemomis turėtų būti užtikrintos tinkamų minimalių pajamų išmokos visiems pakankamai išteklių neturintiems asmenims ir puoselėjama socialinė įtrauktis, skatinant žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, tikslingai teikiant socialines paslaugas. Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, kad būtų patenkinti individualūs poreikiai. Socialinės apsaugos sistemomis turėtų būti užtikrintos tinkamų minimalių pajamų1a išmokos, prieinamos visiems pakankamai išteklių neturintiems asmenims, kad būtų užtikrintas orus gyvenimas, ir turėtų būti puoselėjama socialinė įtrauktis, remiant ir skatinant visus asmenis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime ir reintegruotis, be kita ko, tikslingai teikiant įgalinančias prekes ir socialines paslaugas ir užtikrinant prieigą prie jų. Socialinės apsaugos sistemų prieinamumas turėtų būti stebimas ir vertinamas laikantis teisėmis grindžiamo požiūrio. __________________ 1a 2022 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl tinkamo dydžio minimalių pajamų aktyviai įtraukčiai užtikrinti, https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&furtherNews=yes&newsId=10417. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 4 dalis Siekiant užtikrinti lygias galimybes viena iš būtinų sąlygų yra suteikti galimybes naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, popamokinės priežiūros, švietimo, mokymo, aprūpinimo būstu ir sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą, laikantis ES pagrindinio tikslo iki 2030 m. skurdo mažinimo srityje. Vaikų skurdo problema turėtų būti sprendžiama taikant visapusiškas ir integruotas priemones, visų pirma visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą. Atsižvelgiant į tebevyraujantį nerimą keliantį skurdo lygį, COVID-19 krizės poveikį, Rusijos invaziją į Ukrainą, didėjančias pragyvenimo išlaidas ir spartėjančią klimato kaitą, būtina dėti daugiau kovos su skurdu ir socialine atskirtimi pastangų, įgyvendinant horizontaliąją strategiją dėl dirbančiųjų skurdo, energijos ir judumo nepritekliaus, maisto nepritekliaus ir benamystės. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, vienišiems tėvams, visų pirma, vienišoms motinoms, etninėms mažumoms, migrantams ir asmenims su negalia. Pirmiausia vaikų skurdo problema turėtų būti sprendžiama taikant visapusiškas ir integruotas priemones, visų pirma visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą ir padidinant specialų biudžetą iki bent 20 mlrd. EUR, laikantis 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“. Valstybės narės turėtų pateikti savo Europos vaiko garantijų sistemos nacionalinius kovos su vaikų skurdu ir lygių galimybių skatinimo veiksmų planus, kuriais nepriteklių patiriantiems vaikams būtų užtikrintos galimybės veiksmingai ir nemokamai naudotis sveikatos priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos, ikimokyklinio ugdymo ir vaiko priežiūros paslaugomis, taip pat veiksmingą galimybę gauti tinkamą būstą ir sveikai maitintis, laikantis ES 2030 metų pagrindinio tikslo žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 15 milijonų, įskaitant bent 5 milijonus vaikų. Visos valstybės narės kovai su vaikų skurdu ir vaikų gerovės skatinimui turėtų išleisti daugiau kaip 5 proc. ESF+ skirtų lėšų. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 5 dalis Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, taip pat ir vaikai, turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje. Jos turėtų užtikrinti sąžiningą perėjimą prie švarios energijos ir spręsti energijos nepritekliaus, kaip vis dažnesnės skurdo dėl kylančių energijos kainų formos, iš dalies susijusio su karu Ukrainoje, problemą, be kita ko, atitinkamais atvejais taikant tikslines laikinas pajamų rėmimo priemones. Taip pat reikėtų įgyvendinti įtraukios būsto renovacijos politiką. Kiek tai susiję su šiomis paslaugomis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą. Turėtų būti sprendžiama benamystės problema. Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, taip pat ir vaikai, turėtų galimybę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad remtini arba nepalankioje padėtyje esantys asmenys turėtų galimybę gauti deramą socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje, turėtų spręsti priverstinio iškeldinimo ir jos padarinių problemą, investuoti į prieinamą būstą riboto judumo asmenims ir imtis priemonių, kad užtikrintų sąžiningą ir įtraukią pertvarką esamo būsto fondo energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje. Jos turėtų užtikrinti sąžiningą perėjimą prie švarios energijos ir spręsti energijos nepritekliaus, kaip vis dažnesnės skurdo dėl kylančių energijos kainų formos, problemą, be kita ko, atitinkamais atvejais taikant tikslines laikinas pajamų rėmimo priemones ir struktūrines investicijas. Be to, siekiant užkirsti kelią neproporcingam nuomininkų pragyvenimo išlaidų augimui, reikėtų įgyvendinti įtraukios būsto renovacijos politiką, kuria užtikrinamas prieinamas, įperkamas ir sveikatai nekenkiantis būstas. Kiek tai susiję su šiomis paslaugomis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą. Pagal 2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl benamystės lygio mažinimo ES, taikant principą „svarbiausia – būstas“, iki 2030 m. turėtų būti pašalinta benamystės problema. COVID-19 krizė parodė, kad reikia daugiau viešųjų investicijų siekiant užtikrinti pakankamą gerai parengtų medicinos ir priežiūros darbuotojų skaičių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant nepalankioje padėtyse esančias grupes. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę veiksmingai ir vienodomis sąlygomis gauti tvarias ir aukštos kokybės viešąsias profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros, visų pirma psichinės sveikatos priežiūros, taip pat ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugas. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 6 dalis Atsižvelgdamos į tai, kad pradedama taikyti Laikinosios apsaugos direktyva43, valstybės narės turėtų suteikti tinkamo lygio apsaugą pabėgėliams iš Ukrainos, įskaitant teisę gyventi šalyje, galimybę patekti ir integruoti į darbo rinką, galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis, galimybę gauti būstą, taip pat galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis, teisę į medicininę priežiūrą, socialinę gerovę ar kitą pagalbą ir pragyvenimo lėšas. Vaikams turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros bei pagrindinėmis paslaugomis pagal Europos vaiko garantijų sistemą. Nelydimų vaikų ir paauglių atveju valstybės narės turėtų įgyvendinti teisę į teisėtą globą. Atsižvelgdamos į tai, kad pradedama taikyti Laikinosios apsaugos direktyva43, valstybės narės turėtų suteikti tinkamo lygio apsaugą pabėgėliams iš Ukrainos, įskaitant romus ir Ukrainoje teisėtai gyvenančius trečiųjų valstybių piliečius, kurie dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bėga į Europą. Atsižvelgiant į tai, jiems turėtų būti suteikta teisė gyventi šalyje, galimybė patekti ir integruotis į darbo rinką, galimybė gauti išsilavinimą, lingvistinė pagalba, galimybė mokytis ir gauti būstą, taip pat galimybė naudotis socialinės apsaugos sistemomis, medicininės ir psichosocialinės priežiūros paslaugomis, socialine rūpyba ar kita pagalba, ir pragyvenimo lėšos. Vaikams turėtų būti užtikrinta galimybė vienodomis sąlygomis kaip ir kitiems vaikams priimančiojoje valstybėje narėje naudotis nemokamomis kokybiškomis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros bei pagrindinėmis paslaugomis pagal Europos vaiko garantijų sistemą. Nelydimų vaikų ir paauglių atveju valstybės narės turėtų įgyvendinti teisę į teisėtą globą. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti Laikinosios apsaugos direktyvoje numatytą apsaugą visiems pabėgėliams ir atsižvelgti į darbdavių susirūpinimą dėl asmenų, turinčių tik laikiną statusą, priėmimo į darbą. __________________ __________________ 43 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą. 43 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 8 gairės 7 dalis Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti ir kaupti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkdamos papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos tinkamos pajamos senatvėje. Pensijų reformos turėtų būti remiamos vykdant politiką, kuria siekiama sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, ir taikant priemones, kuriomis pratęsiamas darbingas amžius, pavyzdžiui, didinant faktinį pensinį amžių, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus asmenims dalyvauti darbo rinkoje, ir turėtų būti įtrauktos į vyresnių žmonių aktyvumo strategijas. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas tinkamai laipsniškai pradėti vykdyti reformas. Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes asmenims įgyti ir kaupti teises į pensiją valstybinėse ar profesinėse pensijų sistemose arba jas derinant su papildomomis pensijų sistemomis, kad būtų užtikrintos skurdo ribą viršijančios deramos pensinės pajamos. Pensijų reformos turėtų būti grindžiamos vyresnių žmonių aktyvumu, optimizuojant visų amžiaus grupių darbuotojų galimybes dirbti geros kokybės, našiomis ir sveikomis sąlygomis iki teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. Kartu darbuotojams, kurie sulaukę pensinio amžiaus pageidauja dirbti toliau, turėtų būti suteikta galimybė dirbti. Laikantis kartų solidarumu grindžiamo požiūrio, konkrečios priemonės turėtų būti nustatytos šiose srityse: darbo jėgos demografinės padėties, saugos ir sveikatos darbo vietoje, švietimo ir mokymo, įgūdžių ir kompetencijų vadybos, darbo organizavimo siekiant užtikrinti sveiką ir našų profesinį gyvenimą. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimo užimtumui ir darbuotojų perėjimui į priešpensinį statusą, kartu užtikrindamos vienos kartos žinių ir patirties perdavimą kitai. Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas tinkamai laipsniškai pradėti vykdyti reformas ir keisti nuostatas apie vyresnio amžiaus darbuotojus bei jų įsidarbinimo galimybes. Be to, valstybės narės turėtų parengti sveiko amžėjimo planus, kuriuose būtų numatytos galimybės naudotis sveikatos priežiūros ir globos paslaugomis, taip pat sveikatinimo ir prevencijos strategijas.