2022 m. spalio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės dabartinės padėties (2022/2852(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą (11997D/PRO/02),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjungoje turi būti sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje „užtikrinama, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas“,
– atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienam Sąjungos piliečiui privaloma suteikti teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,
– atsižvelgdamas į 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įskaitant jos 45 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimų dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektus (14142/10 ir 14142/1/10),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą (14302/3/11),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis visapusiško nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 ir 10 d., 2011 m. rugsėjo 22 ir 23 d., 2012 m. spalio 25 ir 26 d., 2013 m. kovo 7 ir 8 d. ir 2013 m. gruodžio 5 ir 6 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės(2),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 d. ir 2012 m. kovo 1 ir 2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/1908 dėl tam tikrų Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Vizų informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje(3),
– 2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/934 dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje(4),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“ (COM(2021)0277),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso dalinio pakeitimo (COM(2021)0891),
– atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Šengeno erdvės padėties ataskaita“ (COM(2022)0301),
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013(5),
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Kroatijos Respublikoje projektą (10624/22),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas(6),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio(7),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos(8),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Bulgarija ir Rumunija Šengeno acquis priėmė įstodamos į Europos Sąjungą 2007 m.; kadangi Bulgarija 2008 m. paskelbė deklaraciją dėl pasirengimo pradėti Šengeno acquis įvertinimo darbo grupės (SCH‑EVAL), kurią sudaro ekspertai iš Šengeno valstybių narių, atliekamus vertinimus; kadangi 2007 ir 2008 m. Rumunija paskelbė esanti pasirengusi pradėti SCH-EVAL atliekamus vertinimus;
B. kadangi SCH-EVAL ekspertų lygmeniu ir Tarybos 2011 m. birželio 9 ir 10 d. išvadose patvirtinta, kad Šengeno acquis taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimo procesas baigtas ir kad abi šalys yra pasirengusios įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas; kadangi savo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo projekte Taryba patvirtino, kad būtinos Šengeno acquis taikymo sąlygos yra įvykdytos visose srityse, būtent: duomenų apsaugos, oro ir sausumos sienų, policijos bendradarbiavimo, Šengeno informacinės sistemos (SIS), jūrų sienų ir vizų; kadangi, be Europos Sąjungos išorės sienų valdymo uždavinio, užbaigus Šengeno vertinimo procesą abi šalys iš esmės restruktūrizavo savo sienų stebėjimo sistemas ir investavo į didesnį teisėsaugos pajėgumą; kadangi, remiantis 2005 m. Stojimo aktu, sėkmingas Šengeno vertinimo procedūrų užbaigimas yra tik išankstinė sąlyga visiškam Šengeno acquis taikymui, įskaitant vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimą; kadangi valstybių ir vyriausybių vadovai daugelį kartų Taryboje, o taip pat Komisija ir Parlamentas patvirtino, kad Bulgarija ir Rumunija yra pasirengusios taikyti visas Šengeno acquis nuostatas – paskutinį kartą 2022 m. Komisijos Šengeno padėties ataskaitoje ir 2021 m. liepos 8 d. Parlamento rezoliucijoje dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos;
C. kadangi savo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo projekte Taryba pasiūlė visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas Bulgarijoje ir Rumunijoje ir panaikinti patikrinimus prie vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų; kadangi savo 2011 m. birželio 8 d. pozicijoje Parlamentas patvirtino šį sprendimą ir paprašė Tarybos dar kartą su juo pasikonsultuoti, jei ji ketina iš esmės keisti šį sprendimą;
D. kadangi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba šio Tarybos sprendimo priėmimą vis atidėliojo;
E. kadangi 2017 m. spalio 12 d. Tarybai priėmus sprendimą Bulgarijai ir Rumunijai buvo suteikta pasyvi prieiga prie Vizų informacinės sistemos (VIS); kadangi savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo projekte Taryba pasiūlė abiejose valstybėse narėse visapusiškai taikyti likusias Šengeno acquis nuostatas, susijusias su SIS;
F. kadangi nei 2005 m. Stojimo akte, nei pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą nenumatyta nustatyti skirtingų patikrinimų prie vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimo terminų; kadangi visi ankstesni Šengeno erdvės plėtros etapai buvo nustatyti viename teisės akte;
G. kadangi Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Kroatijos Respublikoje projekto (10624/22); kadangi Parlamente vyksta su šiuo Tarybos sprendimo projektu susijęs darbas;
H. kadangi susitarimas dėl Šengeno erdvės yra išskirtinis ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, palengvinantis Šengeno erdvėje laisvą asmenų judėjimą be vidaus sienų kontrolės; kadangi tai buvo pasiekta įvairiomis kompensuojamosiomis priemonėmis, pvz., sukuriant Šengeno informacinę sistemą siekiant sustiprinti informacijos mainus, ir sukuriant vertinimo mechanizmą, skirtą tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis, ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės veikimu;
I. kadangi visos Šengeno erdvei priklausančios valstybės narės privalo laikytis Šengeno acquis, įskaitant pagrindines teises pagal Šengeno sienų kodekso 4 straipsnį(9);
J. kadangi Sąjungos vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje išsaugojimas ir atnaujinimas daro didelį poveikį Europos piliečių, ypač mobiliųjų darbuotojų ir visų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo ES viduje principu, gyvenimui ir suduoda rimtą smūgį jų pasitikėjimui ES institucijomis ir integracija; kadangi tai susiję su tiesioginėmis veiklos ir investicinėmis išlaidomis, kurios tenka tarpvalstybiniams ir mobiliesiems darbuotojams, turistams, krovinių vežimo keliais operatoriams ir viešojo administravimo institucijoms, o tai daro neigiamą poveikį valstybių narių ekonomikai ir ES vidaus rinkos veikimui, įskaitant neigiamą poveikį aplinkai dėl didelio lėtai judančių sunkvežimių, laukiančių sienos perėjimo punktuose, skaičiaus; kadangi Bulgarijos ir Rumunijos vidaus sienų kontrolė visų pirma turi neigiamą poveikį lygybės ir nediskriminavimo principui, taip pat eksportui iš abiejų valstybių narių ir importui į jas, ir transporto operacijoms kai kurių Europos didžiausių pietų civilinių laivynų ir krovinių uostų ir į juos, o tai reiškia prarastą naudą ir padidėjusias išlaidas;
K. kadangi visapusiškas Šengeno acquis nuostatų taikymas Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje sustiprintų Šengeno erdvę ir padėtų užtikrinti lygias teises visiems jos piliečiams;
1. primena, kad 2011 m. Bulgarija ir Rumunija įvykdė visas būtinas sąlygas, kad jose būtų galima visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas;
2. yra susirūpinęs dėl to, kad prieš 11 metų Taryba nepriėmė sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje, nors ir Komisija, ir Parlamentas ne kartą ją ragino tai padaryti;
3. pakartoja savo ilgalaikę poziciją, išdėstytą 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje, kuria remiamas visapusiškas Šengeno acquis taikymas Bulgarijai ir Rumunijai;
4. palankiai vertina Rumunijos ir Bulgarijos norą savanoriškai surengti faktų nustatymo misiją, kuri savo ruožtu yra lojalaus bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principo išraiška, nepaisant to, kad jos jau įvykdė visus teisinius reikalavimus ir nėra pagrindo tolesniems vertinimams;
5. Primygtinai ragina Tarybą imtis visų būtinų veiksmų, kad iki 2022 m. pabaigos būtų priimtas sprendimas dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai, taip užtikrinant, kad 2023 m. pradžioje abiejose valstybėse narėse būtų panaikinta asmenų kontrolė prie visų vidaus sienų;
6. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).