Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(1) (toliau – Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimo įvertinimą, pateiktą 2022 m. birželio 28 d. Komisijos tarnybų darbiniame įvertinimo dokumente (SWD(2022)0180)(2), ir į įvertinimo santrauką(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Įtraukesnė ir geresnę apsaugą užtikrinanti Europa: į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai“ (COM(2021)0777),

–  atsižvelgdamas į ES LGBT bendruomenės tyrimo, kurį 2019 m. inicijavo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl kovos su neapykantos retorika (CM/Rec(2022)16)(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais priemonių (CM/Rec(2010)5)(7) bei jos 2020 m. įgyvendinimo ataskaitą(8),

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 15 dėl kovos su neapykantos retorika(9),

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaitą dėl Slovakijos Respublikos(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės komentarą žmogaus teisių klausimu „Orumas prieš žeminimą: politinis manipuliavimas homofobija ir transfobija Europoje“ (Pride vs. indignity: political manipulation of homophobia and transphobia in Europe)(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitą po jo 2015 m. birželio 15–19 d. vizito į Slovakijos Respubliką,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato 2022 m. gegužės 20 d. tyrimą „Dešinysis ekstremizmas ES“(12),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2022 m. spalio 12 d., trečiadienį, Bratislavos centre, Slovakijoje, ginkluotas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų radikalas, įkvėptas baltųjų viršenybės idėją aukštinančių teroristų, žiauriai nužudė du jaunuolius – Matúšą Horváthą ir Jurajų Vankuličių – bei vieną asmenį sužeidė; kadangi šaudynės įvyko šaliai garsaus gėjų baro „Tepláreň“ – vieno iš labai nedaugelio LGBTIQ+ asmenų susibūrimo vietų mieste; kadangi šaudynės buvo tyčinis suplanuotas išpuolis, kurio taikinys buvo būtent LGBTIQ+ bendruomenė, o jo vykdytojas ketino nužudyti daugiau žmonių, įskaitant aukšto rango pareigūnus; kadangi Slovakijos policija įvykį klasifikuoja kaip teroristinį išpuolį, ir tyrimas vis dar tęsiasi; kadangi, jei būtų patvirtinta, kad šis įvykis yra teroristinis išpuolis, tai būtų pirmas teroristinis išpuolis prieš LGBTIQ+ bendruomenę ES;

B.  kadangi žudikas – devyniolikmetis radikalių pažiūrų studentas iš Bratislavos – keletą valandų po išpuolio slapstėsi; kadangi iki šaudynių, jų metu ir po jų jis aktyviai skelbė informaciją apie incidentą įvairiais skirtingais socialinės žiniasklaidos kanalais; kadangi prieš kelias valandas iki šaudynių jo paskyroje pasirodė prieš žydų ir LGBTIQ+ bendruomenes nukreiptas manifestas; kadangi nužudymu įtariamas asmuo toje pačioje paskyroje matomas užfiksuotas šalia baro „Tepláreň“ 2022 m. rugpjūčio mėn. viduryje; kadangi praėjus pusvalandžiui po žudynių tinkle „Twitter“ pasirodė paskyros savininko žinutė su saitažodžiais „neapykantos nusikaltimas“, „gėjų baras“ ir „dėl nieko nesigailiu“; kadangi prieš pat vidurnaktį paskyroje pasirodė tekstas „likite sveiki, pasimatysime anapus“; kadangi devyniolikmetis radikalių pažiūrų studentas užfiksuotas nuotraukose, jį siejančiose su tarptautine antifeministine mizoginiška vienišų vyrų propaguojama (angl. incel) ideologija ir judėjimu;

C.  kadangi Slovakijos LGBTIQ+ bendruomenė susiduria su neapykanta persunkta retorika ir smurtu, kuriuos kursto ir nemažai Slovakijos politikų; kadangi žodiniai ir fiziniai išpuoliai prieš LGBTIQ+ bendruomenę Slovakijoje neretai būna plačiai paplitę, taigi jos atstovai negali jaustis saugūs ir nėra priimami visuomenės; kadangi po šio tragiško įvykio socialinėje žiniasklaidoje pasirodė neapykantos kupinų komentarų, kuriais žmogžudystės buvo pateisinamos ar išjuokiamos;

D.  kadangi neapykantos ir netolerancijos LGBTIQ+ bendruomenei bei jos bauginimo klimatą Slovakijoje skatina ne tik kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir ekstremistiniai judėjimai, bet ir bažnyčios bei politikos elito atstovai, savo pareiškimuose neretai raginantys dar labiau riboti LGBTIQ+ asmenų teises; kadangi 2014 m. birželio mėn. Nacionalinė Taryba iš dalies pakeitė šalies konstituciją, kad tos pačios lyties asmenims būtų aiškiai neleidžiama tuoktis ir, savo ruožtu, naudotis teisine apsauga; kadangi, konservatyviai bažnyčios remiamai grupei „Aljansas už šeimą“ surinkus 400 000 parašų, kad būtų surengtas balsavimas dėl griežtesnių teisės aktų LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, 2015 m. vasario mėn. įvyko prieš LGBTIQ+ bendruomenę nukreiptas referendumas; kadangi 2022 m. gegužės mėn. valdančiosios koalicijos partijos narys pateikė pasiūlymą dėl įstatymo, kuriuo būtų uždrausta kelti vaivorykštės vėliavą ant valstybei priklausančių ir viešų pastatų; kadangi rugsėjo mėn. parlamento nariai pateikė dar vieną pasiūlymą dėl teisės akto, siekdami visiškai uždrausti minėti queer bendruomenę mokyklose, reklamoje ir per televiziją; kadangi Slovakijos mokyklose nerengiamos privalomos, amžiui pritaikytos santykių ir seksualinio švietimo pamokos;

E.  kadangi 2022 m. spalio 14 d. daugybė žmonių, įskaitant Slovakijos prezidentę ir ministrą pirmininką, susirinko į eitynes Bratislavoje, kad pasmerktų neapykantą LGBTIQ+ žmonėms; kadangi panašūs renginiai buvo organizuojami visoje šalyje ir kai kuriose kitose valstybėse narėse, siekiant palaikyti LGBTIQ+ bendruomenės teises Slovakijoje; kadangi Slovakijos prezidentė pakartojo jau ne kartą išsakytą savo raginimą politikams liautis skleidus neapykantą; kadangi Prezidentūra pirmą kartą iškėlė vaivorykštės vėliavą šalia Slovakijos ir ES vėliavų, o parlamento kanceliarija apšvietė Bratislavos pilį žudynių aukoms atminti;

F.  kadangi išankstinių nuostatų motyvuojamas nusikalstamumas, vadinamas neapykantos nusikaltimais ar nusikaltimais dėl neapykantos, paveikia ne tik asmenis, kurie pasirenkami išpuolių taikiniais, bet ir visą bendruomenę bei visuomenę; kadangi valstybės narės turi pozityvią pareigą padaryti viską, kad teisės į žmogaus orumą ir neliečiamybę bei kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimas būtų užtikrinami ir įgyvendinami praktiškai;

G.  kadangi stebima vis didesnė prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptos atstūmimo ir stigmatizacijos retorikos, pagrįstos išankstinėmis nuostatomis, kuri veda į dar didesnį smurtą ir nužmoginimą bei tai, kad nusikaltėliai nejaučia kaltės ir ribų, normalizacija;

H.  kadangi, kaip rodo antrasis 2019 m. ES LGBTI bendruomenės tyrimas, LGBTIQ+ asmenų diskriminacijos požiūriu vaizdas ES blankus, o pažanga, padaryta po 2012 m. atlikto pirmojo LGBTI bendruomenės tyrimo, menka; kadangi 2019 m. asmenų, kurie policijai praneša apie dažniausius fizinių ar seksualinių išpuolių iš neapykantos incidentus, skaičius, palyginti su 2012 m., jau buvo mažesnis; kadangi Slovakijos Respublikoje išpuolį iš neapykantos yra patyręs vienas iš dešimties respondentų; kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo 2020 m. šalies stebėsenos ataskaitoje dėl Slovakijos Respublikos pažymėjo, kad, remiantis tyrimais, LGBTI bendruomenei priklauso 1–8 proc. šalies gyventojų; kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija pripažino politikos vaidmenį stiprinant prieš LGBTIQ+ bendruomenę nukreiptą retoriką: tai apima prieš šią bendruomenę nukreiptas kampanijas, konstitucijos pakeitimą užkertant kelią lygioms santuokoms ir kitas politines iniciatyvas, kuriomis atvirai diskriminuojami LGBTIQ+ asmenys; kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija su apgailestavimu atkreipė dėmesį į neigiamą pastarųjų metų dinamiką, kurią lydi ribota pažanga LGBTIQ+ asmenų lygybės srityje;

I.  kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas pastaruoju metu yra paskelbęs ne vieną sprendimą su neapykantos nusikaltimais prieš LGBTIQ+ asmenis susijusiose bylose, pvz., sprendimą byloje Stoyanova prieš Bulgariją dėl šiurpaus 26 metų amžiaus homoseksualaus vyro nužudymo viešame parke, kuriame pareikalavo, kad Bulgarija pakeistų savo baudžiamąjį kodeksą ir pripažintų, jog tokie smurtiniai nusikaltimai (motyvuojami tariama ar tikra seksualine orientacija) yra „sunkinantys“(13), sprendimą byloje Sabalić prieš Kroatiją dėl neapykantos nusikaltimo prieš lesbietę moterį, kuriame pripažįstama, kad, jei valdžios institucijos nesilaiko tvirtos pozicijos, į išankstinių nuostatų motyvuojamus incidentus bus reaguojama abejingai, kas prilygsta oficialiam pritarimui neapykantos nusikaltimams ar netgi bendrininkavimui juos vykdant(14), ir sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kuriame pripažįstama pozityvi valstybės pareiga ištirti homofobiškus komentarus internete, prilygstančius neapykantos ir smurto kurstymui(15);

J.  kadangi 2022 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją dėl kovos su neapykantos kalba ir šiuo metu rengia 2023 m. rekomendaciją dėl kovos su neapykantos nusikaltimais; kadangi 2010 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė itin svarbią rekomendaciją valstybėms narės dėl kovos su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais priemonių;

K.  kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė 2021 m. perspėjo dėl nepagrįsto LGBTIQ+ mažumų kaltinimo kaip taktikos, taikomos ultrakonservatyvių ir nacionalistinių pažiūrų politikų, kurie dedasi vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjais, siekdami sustiprinti savo pozicijas ir ateiti į valdžią arba joje pasilikti; kadangi dėl to kyla didelis susirūpinimas dėl to, kad politikai įteisina neapykantą mainais į galimą politinę naudą; kadangi, pasak žmogaus teisių komisarės, nepagrįstas LGBTIQ+ asmenų kaltinimas yra plačiai paplitusio oponavimo tokioms ES vertybėms, kaip žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas, simptomas bei išpuolis prieš jas;

L.  kadangi 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, kurią 2022 m. liepos mėn. paskelbė Europos Komisija, toliau reiškiamas susirūpinimas dėl pilietinės visuomenės organizacijų veiklos, susijusios su lyčių lygybės ir LGBTIQ+ asmenų teisėmis, finansavimo bei žodinių išpuolių prieš šių sričių žmogaus teisių gynėjus, taip pat dėl lėšų išmokėjimo naudojantis viešų subsidijų programomis, į kurias ir toliau neįtraukiamos šiuos klausimus sprendžiančios organizacijos;

M.  kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje reikalaujama, kad būtų atliekamas neapykantos nusikaltimų aukų asmeninis įvertinimas siekiant nustatyti, kokie yra specialieji jų apsaugos ir paramos joms poreikiai, pvz., susiję su jų seksualine orientacija, lytine tapatybe ar raiška, ir joje neapykantos nusikaltimų aukos laikomos kaip ypač pažeidžiamos aukos;

N.  kadangi 2021 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus į veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašą, įtvirtintą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje, o tam reikalingas vieningas Tarybos sprendimas; kadangi Vengrija, Lenkija ir Čekija vis dar nepritaria šiam sprendimui;

O.  kadangi 2020 m. Jungtinių Tautų nepriklausomas ekspertas seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais per pandemiją pažymėjo, kad „daugėja neapykantos kalbų, kuriomis kurstomas smurtas prieš LGBT asmenis“, ir primygtinai paragino valstybes apsaugoti LGBTIQ+ asmenis nuo smurto ir diskriminacijos ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius(16); kadangi 2019 m. Jungtinių Tautų kovos su neapykantos retorika strategijoje ir veiksmų plane neapykantos kalbos įvardijamos kaip „žala demokratinėms vertybėms, socialiniam stabilumui ir taikai“(17);

1.  kuo griežčiausiai smerkia Slovakijoje prieš LGBTIQ+ bendruomenę įvykdytą niekingą teroro aktą ir Matúšo Horvátho ir Jurajaus Vankuličiaus žmogžudystes; apgailestauja dėl šio ideologiškai motyvuoto kraštutinių dešiniųjų išpuolio; reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms;

2.  palankiai vertina greitą, masinį ir teigiamą Slovakijos pilietinės visuomenės ir piliečių atsaką į žmogžudystes, pademonstruotą eitynėse visoje šalyje ir užsienyje, ir solidarizuojasi su šalies LGBTIQ+ bendruomene;

3.  griežtai smerkia visų formų neapykantą ir smurtą, taip pat bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš asmenis dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos ir lyties požymių tiek Slovakijoje, tiek ES; primena, kad mūsų visuomenėje nėra vietos neapykantai LGBTIQ+ asmenims, rasizmui ir diskriminacijai; prašo Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos laikytis griežtos ir ryžtingos pozicijos prieš neapykantą, smurtą ir neteisybę Europoje;

4.  ragina Slovakijos vyriausybę ir Slovakijos Respublikos Nacionalinę Radą parodyti, kad yra tikrai pasiryžusios, glaudžiai bendradarbiaudamos su LGBTIQ+ bendruomene, daryti reikšmingą pažangą LGBTIQ+ asmenų apsaugos nuo bet kokios neapykantos nusikaltimų ir homofobijos klausimais ir laikytis tvirtos viešosios pozicijos dėl LGBTIQ+ asmenų žmogaus teisių pažeidimų;

5.  primygtinai ragina Slovakijos valdžios institucijas veiksmingai kovoti su dezinformacijos kampanijomis prieš LGBTIQ+ asmenis, skatinti žiniasklaidą teikti faktinę, objektyvią ir profesionalią informaciją apie LGBTIQ+ asmenis ir klausimus, susijusius su seksualine orientacija, lytine tapatybe ar raiška ir lyties požymiais, ir tirti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbas prieš Slovakijoje gyvenančios LGBTIQ+ bendruomenės narius;

6.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kalbant apie Slovakijos LGBTIQ+ bendruomenę dažnai vartojama užgauli, agresyvi ir homofobiška kalba, kurią, be kita ko, vartoja ir buvę bei dabartiniai Slovakijos Respublikos vyriausybės ir Nacionalinės Rados nariai, o taip pat buvę ministrai pirmininkai; ragina sustabdyti tolesnę Slovakijos visuomenės poliarizaciją ir atmesti bet kokį bendradarbiavimą su kraštutinių dešiniųjų ekstremistų jėgomis;

7.  ragina Slovakijos vyriausybę ir Slovakijos Respublikos Nacionalinę Radą užtikrinti Slovakijoje gyvenančių LGBTIQ+ asmenų lygias teises, remiantis Chartija, garantuojant visų teises, ypač teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, įskaitant teisinį tos pačios lyties porų pripažinimą; ragina užbaigti vykstančias diskusijas dėl teisinio lyties pakeitimo pripažinimo reformos laikantis tarptautinių ir Europos standartų ir ragina skubiai ją priimti;

8.  reiškia itin didelį susirūpinimą dėl vaivorykštės šeimų, ypač jų vaikų, patiriamos diskriminacijos Slovakijoje, nes dėl tėvų ar partnerių seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos arba lyties požymių iš jų atimamos pagrindinės žmogaus teisės; ragina vyriausybę panaikinti šią diskriminaciją ir pašalinti visas kliūtis, su kuriomis LGBTIQ+ asmenys susiduria naudodamiesi pagrindine teise laisvai judėti ES; primygtinai ragina vyriausybę laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę ir ES teisę ir užtikrinti pagrindines teises visiems asmenims;

9.  atsižvelgia į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija parengtą stebėjimo ataskaitą dėl Slovakijos Respublikos; primena, kad Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija Slovakijos valdžios institucijoms pateikė keletą rekomendacijų, pvz., glaudžiai konsultuojantis su pilietine visuomene parengti ir įgyvendinti LGBTI asmenims skirtą veiksmų planą, priimti naują veiksmų planą, kurio tikslas – užkirsti kelią rasizmui, homofobijai ir transfobijai, visų pirma pasireiškiantiems neapykantos kalbomis, ir su jais kovoti, užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai ir socialinių tinklų operatoriai greitai ir sistemingai pašalintų neapykantos kalbas iš savo sistemų ir perduotų įrodymus teisminėms institucijoms, ir persvarstyti Baudžiamąjį kodeksą, siekiant užtikrinti, kad rasistiniai, homofobiniai ar transfobiniai motyvai būtų laikomi atsakomybę sunkinančios aplinkybėmis bet kokio įprasto nusikaltimo atveju; visapusiškai pritaria Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendacijoms ir ragina Slovakijos valdžios institucijas nedelsiant įgyvendinti šias priemones;

10.  yra labai susirūpinęs dėl kai kuriose valstybėse narėse veikiančių prieš LGBTI+ asmenis nusiteikusių, visų pirma kraštutinių dešiniųjų ekstremistų, grupių nebaudžiamumo ir pabrėžia, kad šis nebaudžiamumo jausmas yra viena iš priežasčių, kuriomis galima paaiškinti nerimą keliantį tam tikrų kraštutinių dešiniųjų organizacijų vykdomų smurtinių veiksmų skaičiaus augimą ir daugėjančius grasinimus mažumoms, įskaitant LGBTIQ+ bendruomenę;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad jaunesnės kartos Europoje ir kitur vis mažiau ir mažiau domisi fašizmo, įskaitant įsigalėjusią neapykantą LGBTIQ+ asmenims, etninėms mažumoms ir žydų gyventojams ir jų diskriminaciją, istorija; pabrėžia, kad istorijos žinojimas yra viena iš išankstinių sąlygų, leidžiančių užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams ateityje, ir turi būti svarbus jaunesnių kartų ugdymo elementas; pabrėžia, kad istorijos mokymo programose reikia skirti daugiau vietos objektyviam ir faktais pagrįstam mokymui apie įvairias ideologijas, įskaitant fašizmą, jų formas ir ištakas, taip pat jų pasekmes ir liekanas šiais laikais;

12.  pabrėžia, kad neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai yra paplitę visoje Europoje ir per pastaruosius kelerius metus jų vis daugėja; pabrėžia, kad visuomenės veikėjų, visų pirma politikų, neapykantos kalbas neapykantą kurstantys asmenys suvokia kaip neapykantos įteisinimą; mano, kad būtina kovoti su šių formų saviraiška, kuria kurstoma, skleidžiama ar skatinama neapykanta ir kuri prieštarauja demokratinės ir pliuralistinės visuomenės principams; yra susirūpinęs dėl to, kad vis labiau plinta LGBTIQ± asmenims priešiška retorika, kurią skleidžia kraštutinių dešiniųjų, alternatyvių dešiniųjų ir ultrakonservatorių partijos; ragina valdžios institucijas, ypač vietos valdžios institucijas, padėti sustabdyti netolerancijos bangas, pasireiškiančias per šiuos ir kitus išpuolius;

13.  mano, kad ES turėtų pradėti kovos su prieš LGBTI+ asmenis nukreiptais naratyvais, įskaitant dešiniosios pakraipos ekstremizmą ES lygmeniu, kampanijas ir parengti bei finansuoti ilgalaikes programas, kuriomis būtų remiamos vietos visuomeninės organizacijos ir piliečių iniciatyvos vietos lygmeniu, siekiant padėti ugdyti gyventojų pasipriešinimą dešiniajam ekstremizmui; ragina Komisiją kovojant su dezinformacija pirmenybę taip pat teikti tolesniems veiksmams, susijusiems su prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptais naratyvais;

14.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ugdymas skatintų pilietines vertybes, t. y. pripažinimą, toleranciją, įvairovę, lygybę ir pagarbą su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir raiška bei lyties požymiais susijusiais klausimais, pvz., nuolat vykdant sistemingas ugdymo ir informuotumo didinimo žmogaus teisių klausimais kampanijas; pabrėžia, kad reikia šalinti pagrindines ekstremizmo priežastis taikant pritaikytas prevencines priemones, bendradarbiaujant su mokyklomis ir šeimomis;

15.  griežtai smerkia Europos šalių vyriausybes, kurios pasikliauja aktyvia ar pasyvia kraštutinių dešiniųjų ir kitų politinių partijų, homofobiškai nusiteikusių LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, parama, kad jos galėtų patekti į valdžią bei išlikti joje ir įteisinti savo naratyvus;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti pilietinę visuomenę Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų stiprinama demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės, nes joms tenka svarbus vaidmuo, ypač tose valstybėse narėse, kuriose daugėja kraštutinių dešiniųjų ideologijos ir neapykantos kalbų;

17.  ragina Komisiją į metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą sistemingai įtraukti pagrindines teises, įskaitant LGBTIQ+ asmenų teises;

18.  pabrėžia, kad valstybės narės turi visomis įmanomomis priemonėmis kovoti su neapykanta LGBTIQ+ asmenims, be kita ko, įgyvendindamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, kuriose valstybės narės raginamos užtikrinti veiksmingus, greitus ir nešališkus tyrimus, taip pat už tokius nusikaltimus atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą, pripažinti, kad išankstinio nusistatymo dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės motyvas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, užtikrinti, kad aukos ir liudytojai būtų skatinami pranešti apie dėl neapykantos įvykdytus incidentus, o teisėsaugos institucijos turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių pagalbai aukoms ir liudytojams suteikti; be to, ragina valstybes nares imtis tinkamų kovos su neapykantos kurstymu internete priemonių;

19.  primena, kad nepakankamas teismo sprendimų įgyvendinimas prilygsta teisinės valstybės silpnėjimui;

20.  primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau priimti Tarybos sprendimą dėl nusikalstamų veikų, kurias ES laiko nusikaltimais, sąrašo išplėtimo įtraukiant neapykantos kalbas ir neapykantos nusikaltimus į SESV 83 straipsnio 1 dalį, primygtinai ragina Vengriją ir Lenkiją nebeblokuoti jo priėmimo ir primygtinai ragina Čekiją, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Tarybai, imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu ir kuo greičiau dėl jo susitarti;

21.  pabrėžia individualią valstybių narių atsakomybę kovojant su neapykantos nusikaltimais prieš LGBTIQ+ asmenis ir sveikina tas valstybes nares, kurios vienašališkai nusprendė padidinti apsaugos lygį, aiškiai pripažindamos motyvus dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos ir lyties požymių atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir numatydamos paramą aukoms, mokymus ar teisės specialistus ir specialias teisėsaugos tarnybas siekiant kovoti su tokiais nusikaltimais; ragina visas valstybes nares dalytis geriausia patirtimi ir rodyti pavyzdį šioje srityje;

22.  pabrėžia, kad Nusikaltimų aukų teisių direktyva yra naudinga priemonė teikiant pagalbą nuo neapykantos ir smurto nukentėjusiems asmenims; susirūpinęs pažymi, kad nukentėję LGBTIQ+ asmenys dažnai nepraneša apie nusikaltimus, nes trūksta garantijų ar supratimo iš teisėsaugos institucijų pusės, nepakanka kvalifikuotų darbuotojų arba bijoma represijų, ir pripažįsta, kad galima nuveikti daugiau siekiant padidinti pasitikėjimą valdžios institucijomis;

23.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos Tarybai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (2) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/law/swd_2022_179_evaluation_rep_en.pdf (3) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/law/swd_2022_180_resume_evaluation_rep_en.pdf (4) OL C 395, 2021 9 29, p. 2. (5) OL C 474, 2021 11 24, p. 140. (6) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=0900001680a67955#_ftnref1 (7) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=09000016805cf40a (8) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=09000016809f9ba0#_Toc2764960 (9) https://rm.coe.int/ecri-general-policy-recommendation-no-15-on-combating-hate-speech/16808b5b01 (10) https://rm.coe.int/ecri-6th-report-on-the-slovak-republic/1680a0a088 (11) https://www.coe.int/en/web/commissioner/-/pride-vs-indignity-political-manipulation-of-homophobia-and-transphobia-in-europe?inheritRedirect=true (12) Tyrimas Right-wing extremism in the EU, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminis skyrius (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai), 2022 m. gegužės 20 d. (13) https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-217701, 79. (14) https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-207360, 95. (15) https://hudoc.echr.coe.int/fre?i=001-200344, 129. (16) https://www.ohchr.org/en/statements/2020/10/statement-victor-madrigal-borloz-un-independent-expert-protection-against (17) https://www.un.org/en/genocideprevention/hate-speech-strategy.shtml