Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/2896(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0482/2022

Debatai :

Balsavimas :

PV 23/11/2022 - 4.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0405

Priimti tekstai
PDF 148kWORD 50k
Trečiadienis, 2022 m. lapkričio 23 d. - Strasbūras
Rusijos Federacijos pripažinimas terorizmą remiančia valstybe
P9_TA(2022)0405RC-B9-0482/2022

2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe (2022/2896(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, įskaitant savo 2022 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Rusijos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimo(1), 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl kovos su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus Ukrainoje(2) ir 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma „Vagnerio grupės“, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų(3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, 1948 m. gruodžio 9 d. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę teisinę terorizmo prevencijos ir kovos su juo sistemą, įskaitant 2017 m. vasario 13 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2341 dėl ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos nuo teroro aktų,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. sausio 27 d. Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu ir vėliau priimtas tarptautines konvencijas,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su terorizmu teisinę sistemą, įskaitant 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu(4) ir 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu(5),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 13 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2463 dėl tolesnės Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą eskalacijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą dėl smurtinių Rusijos išpuolių prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d. vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą Europos Sąjungos vardu dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje rekomenduojama sukurti registrą, skirtą nuostoliams, patirtiems dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, dokumentuoti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi nuo 2014 m. ir ypač nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija atnaujino neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, jos pajėgos be atrankos rengia išpuolius prieš gyvenvietes ir civilinę infrastruktūrą, yra pražudžiusios tūkstančius Ukrainos civilių bei vykdo teroro aktus visoje šalyje, kurių tikslu yra tapę įvairūs civilinės infrastruktūros objektai: gyvenamieji rajonai, mokyklos, ligoninės, geležinkelio stotys, teatrai bei vandentiekio ir elektros tiekimo tinklai; kadangi šie žiaurūs ir nežmoniški veiksmai neša mirtį, kančias, destrukciją ir verčia gyventojus bėgti;

B.  kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir jų patikėtiniai vykdo sumarines egzekucijas, grobimus, naudoja seksualinį smurtą ir kankinimą bei vykdo kitokio pobūdžio žiaurumus visai neseniai ir seniau okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant civilių žudynes tokiuose miestuose ir miesteliuose, kaip Buča, Irpinė, Iziumas ir Lymanas, tyčinį išpuolį prieš teatrą Mariupolyje, kurio metu žuvo šimtai žmonių, bei išpuolį Kramatorsko geležinkelio stotyje, kurio metu žuvo 60 civilių;

C.  kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir jų patikėtiniai yra nužudę ne vieną tūkstantį civilių Ukrainoje, įskaitant šimtus vaikų, ir kadangi daug daugiau civilių buvo kankinami, persekiojami, patyrė seksualinę prievartą, buvo pagrobti ar prievarta perkelti arba dingo; kadangi žmogaus teisių gynimo grupės ir tarptautinės stebėtojų misijos yra išsamiai dokumentavusios daugybę žiaurumų, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir jų patikėtiniai įvykdė prieš Ukrainos civilius, pvz., sumarines egzekucijas, kankinimą, žaginimą ir masinį civilių sulaikymą vadinamuosiuose filtravimo centruose bei priverstinį ukrainiečių vaikų įvaikinimą ir priverstines deportacijas; kadangi dokumentuotų karo nusikaltimų Ukrainoje skaičius artėja prie 40 000, o dokumentavus karo nusikaltimus neseniai išlaisvintose Chersono srities dalyse turėtų dar labiau išaugti; kadangi, remiantis Ukrainos Masinės informacijos instituto stebėsenos duomenimis, Rusijos Federacija Ukrainoje yra įvykdžiusi 457 nusikaltimus prieš žurnalistus ir žiniasklaidą, o nuo agresijos karo pradžios rusų okupantai yra nužudę daugiau nei 40 ukrainiečių ir užsienio šalių žurnalistų; kadangi nuo 2014 m. Rusijos Federacija ir jos įgaliotiniai okupuotose teritorijose taikė tuos pačius metodus, liūdniausiai pagarsėjęs pavyzdys – kalėjimas „Izoliacija“ Donecke;

D.  kadangi Rusijos Federacija, vykdydama agresiją prieš Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, toliau be paliovos laužo JT Chartijos principus bei akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę humanitarinę teisę, inter alia, tyčia taikydamasi į civilinius objektus, kurie, kaip nustatyta 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. I papildomo protokolo 52 straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti išpuolių taikiniai; kadangi šie nusikaltimai atskleidžia groteskišką abejingumą karo taisyklėms ir įstatymams, kuriais ribojamas karinės galios naudojimas: tai rodo, pvz., nežmoniškas elgesys su karo belaisviais, plačiai paplitęs ukrainiečių karo belaisvių kankinimas ir jų sumarinės egzekucijos bei tai, kad neįleidžiami tokių tarptautinių humanitarinių organizacijų, kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, atstovai;

E.  kadangi Rusijos Federacija prieš Ukrainą yra panaudojusi jau daugiau nei 4 000 raketų ir daugiau nei 24 000 kartų apšaudžiusi šalį – taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos; kadangi nuo Rusijos raketų, dronų ir artilerijos smūgių visoje Ukrainoje iki šiol nukentėjo arba buvo sugriauti 60 982 civilinės infrastruktūros objektai, įskaitant 42 818 gyvenamųjų pastatų ir namų, 1 960 švietimo įstaigų, 396 medicinos įstaigas, 392 kultūros ir 87 religinius pastatus bei 5 315 vandentiekio ir elektros tiekimo objektų; kadangi per raketų ir dronų išpuolius, kuriuos Rusijos Federacija rengia sąmoningai, be kita, naudodamasi Irano tiekiamais dronais, nukentėjo arba buvo sugriauta apie 40 proc. Ukrainos ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros;

F.  kadangi per Mariupolio apgultį Rusijos Federacijos valdžia sukėlė didžiulio masto humanitarinę krizę, dėl kurios gyvybės neteko dešimtys tūkstančių civilių gyventojų ir buvo sunaikinta 95 proc. miesto;

G.  kadangi nuo 2022 m. spalio mėn. Rusija sąmoningai taikosi į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą visoje šalyje, siekdama terorizuoti gyventojus ir atkirsti šalį nuo dujų, elektros energijos, vandens, interneto ir kitų pagrindinių prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, o tai ypač pražūtinga artėjant žiemai; kadangi šių išpuolių tikslas – terorizuoti Ukrainos gyventojus, užgniaužti jų pasipriešinimą ir ryžtą toliau ginti savo šalį bei priversti juos pripažinti okupantų valdžią ir pritarti neteisėtam mėginimui aneksuoti įvairias Ukrainos sritis; kadangi per vieną iš šių išpuolių nukentėjo Lenkijos teritorija ir žuvo du Lenkijos piliečiai;

H.  kadangi dėl savo agresijos karo prieš Ukrainą ir vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Rusijai tenka atsakomybė už pasaulinę aprūpinimo maistu krizę; kadangi nuo pat karo pradžios Rusija naudoja maistą ir badą kaip ginklą; kadangi savo tyčiniais veiksmais, įskaitant atsargų naikinimą, gamybos trikdymą bei kvotų savo pačios eksportuojamiems maisto produktams ir trąšoms įvedimą, Rusija dar labiau pagilino pasaulinę aprūpinimo maistu krizę;

I.  kadangi Rusija yra neteisėtai aneksavusi Ukrainos Krymo Autonominę Respubliką ir Sevastopolio miestą bei Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis; kadangi tai, kad Rusija yra okupavusi Zaporižios atominę elektrinę (AE), kelia rimtą grėsmę šios elektrinės saugai ir saugumui; kadangi Rusija yra pagrobusi AE darbuotojų ir verčia juos dirbti, laiko karinę įrangą objekto teritorijoje ir šaudo į visai šalia esančius taikinius; kadangi dėl Rusijos veiksmų pavojus taip pat buvo kilęs Černobylio AE saugai ir saugumui;

J.  kadangi savo pastangomis pakenkti Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui bei grasinimais panaudoti branduolinius ginklus Rusija kelia pavojų viso Europos žemyno saugai ir saugumui bei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai; kadangi Rusijos pareigūnai yra ne kartą grasinę Europos šalims, be kita ko, panaudoti karines ir technines priemones už tai, kad jos remia Ukrainą ir (arba) jos siekį prisijungti prie NATO; kadangi Rusijos mėginimas pasinaudoti energijos eksportu kaip geopolitinės prievartos įrankiu prilygsta naudojimuisi energijos ištekliais kaip ginklu; kadangi dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pažeidimas 2022 m. rugsėjo 26 d. lėmė didelį dujų nuotėkį į Baltijos jūrą, kas prilygsta ekologiniam išpuoliui prieš ES;

K.  kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos valstybės kontroliuojamos grupuotės bei patikėtiniai, pvz., „Vagnerio grupė“, ne kartą taikėsi į civilius įvairiuose kituose regionuose, be kita ko, per antrąjį Čečėnijos karą, 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo karą bei Sirijos pilietinį karą, taip pat Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje; kadangi „Vagnerio grupė“ gauna didelę politinę, ekonominę ir logistinę Rusijos valstybės, ypač Rusijos gynybos ministerijos, paramą;

L.  kadangi Rusija jau daug metų remia ir finansuoja teroristinius režimus ir organizacijas, visų pirma B. Assado režimą Sirijoje, kuriam tiekia ginklus ir kurį gindama vykdė tyčinius išpuolius prieš Sirijos civilius gyventojus, miestus bei civilinę infrastruktūrą; kadangi Rusija vykdo išpuolius kitose suvereniose šalyse ir savo pačios teritorijoje, įskaitant daugelio V. Putino diktatūros oponentų, tarp jų – žurnalistų, politikų, aktyvistų ir užsienio lyderių, visų pirma Anos Politkovskajos, Viktoro Juščenko, Boriso Nemcovo, Stanislavo Markelovo, Anastasijos Baburovos, Sergejaus Protazanovo, Natalijos Estemirovos, Sergejaus Magnitskio, Sergejaus Jušenkovo, Jurijaus Ščekočichino, Boriso Berezovskio, Džocharo Dudajevo ir Zelimchano Changošvilio, nužudymą arba bandymą juos nužudyti, taip pat Skripalių šeimos apnuodijimą paralyžiuojamosiomis nuodingosiomis medžiagomis Jungtinėje Karalystėje, Aleksandro Litvinenkos, Vladimiro Kara-Murzos, Aleksejaus Navalno ir kitų asmenų apnuodijimą bei 2014 m. Čekijos Respublikoje surengtus šaudmenų sandėlio sprogdinimus; kadangi sistemingos dabartinio Rusijos režimo represijos prieš savo šalies gyventojus tampa totalitarinio pobūdžio ir kadangi jis nuo seno naudoja smurtą prieš savo politinius oponentus;

M.  kadangi Rusijos Federacija aktyviai remia Aliaksandrą Lukašenką ir sudaro jam sąlygas vykdyti Baltarusijos žmonių priespaudą pasitelkiant didžiulį masinių represinių priemonių, įskaitant kankinimus, kiekį; kadangi, remiantis tyrimais, vyresnieji Baltarusijos pareigūnai, vykdydami bendrą specialią Baltarusijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų operaciją, susitarė panaudoti melagingą grasinimą susprogdinti, kad galėtų neteisėtai nukreipti keleivinį skrydį vykdantį bendrovės „Ryanair“ orlaivį ir sulaikyti Baltarusijos disidentą; kadangi civilinio lėktuvo užgrobimas yra valstybinis terorizmo aktas; kadangi A. Lukašenka turėtų būti laikomas agresijos karo prieš Ukrainą bendrininku dėl jo vaidmens sudarant sąlygas atakoms iš Baltarusijos teritorijos ir atvirai remiant Rusijos agresorius;

N.  kadangi 2022 m. lapkričio 15 d. teismas Nyderlanduose kaltais už akių dėl 298-ių Malaizijos oro linijų 17 skrydžio (MH17 reiso) keleivių nužudymo numušus šios bendrovės lėktuvą pripažino du rusus ir vieną promaskvietiškų pažiūrų ukrainietį separatistą; kadangi Rusijos valstybė toliau neigia savo atsakomybę už MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimą ir atsisako bendradarbiauti su tarptautinėmis teisingumo institucijomis; kadangi lygiai taip pat Rusijos Federacija toliau atsisako grąžinti Lenkijos vyriausybės orlaivio TU-154, 2010 m. balandžio mėn. sudužusio netoli Smolensko Rusijos Federacijoje, nuolaužas ir juodąsias dėžes;

O.  kadangi Rusija įsitraukusi ir į aktyvų informacinį karą, t. y. skleidžia dezinformaciją apie Ukrainą, Europą ir liberaliąsias demokratines vertybes, bei vykdo specialiąsias operacijas, siekdama destabilizuoti Ukrainos visuomenę ir diskredituoti Ukrainos santykius su jos tarptautiniais partneriais;

P.  kadangi ES pildo su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, tačiau, kitaip negu tokiose šalyse, kaip JAV ir Kanada, pagal dabartinę teisinę sistemą valstybės paskelbimas terorizmą remiančia valstybe nenumatytas;

Q.  kadangi veiksmai, kuriuos vykdo Rusija ir jos patikėtinių pajėgos, atitinka ES, JT Saugumo Tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą terorizmo apibrėžtį, pateikiamą 2004 m. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1566, 1994 m. gruodžio 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 49/60 bei Tarybos bendrosiose pozicijose 2001/931/BUSP ir 2009/468/BUSP(6);

R.  kadangi pastaraisiais mėnesiais rezoliucijas dėl Rusijos paskelbimo teroristine ar terorizmą remiančia valstybe arba Rusijos režimo paskelbimo teroristiniu priėmė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos parlamentai arba parlamentų rūmai bei Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir Europos Sąjungos parlamentų Sąjungos reikalų komitetų konferencija (COSAC); kadangi 2022 m. liepos 27 d. JAV Senato rezoliucijoje ir 2022 m. gegužės 12 d. JAV Atstovų Rūmų rezoliucijoje JAV Valstybės departamentas buvo raginamas paskelbti Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe;

S.  kadangi Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles Michel savo pastabose, išsakytose per 2022 m. kovo 1 d. Parlamento neeilinę diskusiją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pažymėjo, kad Rusijos agresija prilygsta „geopolitiniam terorizmui ir niekam daugiau“; kadangi Pirmininkas Ch. Michel, 2022 m. rugsėjo 23 d. 77-ajame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje skaitydamas kalbą dėl Rusijos Federacijos pareiškė, kad, „nuolatinei Saugumo Tarybos narei pradėjus neišprovokuotą, nepateisinamą karą, kurį pasmerkia Generalinė Asamblėja, jos narystė Saugumo Taryboje turėtų būti automatiškai sustabdyta“;

T.  kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininko Zbigniewo Rau 2022 m. kovo 14 d. pareiškime Rusijos Federacijos vyriausybės išpuoliai prieš niekuo dėtus civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje prilyginta valstybiniam terorizmui;

1.  pakartoja, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų; pakartoja, kad smerkia Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą; reikalauja, kad Rusija ir jos patikėtinių pajėgos nutrauktų visus karinius veiksmus, ypač išpuolius prieš gyvenamąsias vietas ir civilinę infrastruktūrą, ir kad Rusija atitrauktų visas karines pajėgas, patikėtinius ir karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutrauktų priverstines ukrainiečių civilių deportacijas ir priverstinį ukrainiečių vaikų įvaikinimą, išlaisvintų visus Ukrainoje sulaikytus asmens bei visam laikui liautųsi kenkusi ar kėlusi grėsmę Ukrainos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui;

2.  pabrėžia, kad tyčiniai Rusijos Federacijos išpuoliai ir žiaurumai, nukreipti prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros sunaikinimas ir kiti sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta teroro aktams prieš Ukrainos gyventojus ir yra karo nusikaltimai; be išlygų reiškia pasipiktinimą šiais išpuoliais, žiaurumais ir kitais veiksmais, kuriuos Rusija įvykdė siekdama savo destruktyvių politinių tikslų Ukrainoje ir kitų šalių teritorijoje, ir juos smerkia; atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir teroristines priemones naudojančia valstybe;

3.  dar kartą patvirtina savo tvirtą solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie ir toliau demonstruoja nepaprastą drąsą ir atsparumą nuo 2022 m. vasario 24 d. nesiliaujančioms grėsmėms ir išpuoliams ir per pastaruosius devynerius Rusijos agresijos metus, taip pat solidarumą su kitomis Rusijos agresijos aukomis visame pasaulyje; reiškia solidarumą su 2022 m. lapkričio 15 d. Lenkijoje įvykusio raketos incidento aukų šeimomis ir savo paramą Lenkijai;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares sukurti ES teisinę sistemą, pagal kurią valstybės būtų pripažįstamos terorizmą remiančiomis valstybėmis ir teroristines priemones naudojančiomis valstybėmis, taigi toms šalims būtų taikomos tam tikros svarbios ribojamosios priemonės ir tai turėtų didelį ribojamąjį poveikį ES santykiams su tomis šalimis; ragina Tarybą vėliau apsvarstyti galimybę įtraukti Rusijos Federaciją į tokį terorizmą remiančių valstybių ES sąrašą; ragina ES partnerius imtis panašių priemonių;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų siekiant inicijuoti visapusišką tarptautinę Rusijos Federacijos izoliaciją, be kita ko, kiek tai susiję su Rusijos naryste tarptautinėse organizacijose ir organuose, pvz., Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, ir neorganizuoti jokių oficialių renginių Rusijos Federacijos teritorijoje; ragina dar labiau apriboti diplomatinius santykius su Rusija ir užtikrinti, kad ryšiai su oficialiais jos atstovais visais lygmenimis būtų sumažinti iki absoliučiai būtino minimumo; ragina ES valstybes nares uždaryti ir uždrausti su Rusijos valstybe susijusias institucijas, pvz., Rusijos mokslo ir kultūros centrus ir Rusijos diasporos organizacijas ir asociacijas, kurie veikia globojami ir vadovaujami Rusijos diplomatijos misijų ir skleidžia Rusijos valstybinę propagandą visame pasaulyje;

6.  ragina Tarybą į ES su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą (ES sudaromą teroristų sąrašą) įtraukti „Vagnerio grupę“ ir 141-ąjį specialųjį motorizuotą pulką, dar žinomą kaip „kadyrovcai“, taip pat kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes, nereguliariąsias karines pajėgas ir įgaliotinius, pvz., veikiančius okupuotose Ukrainos teritorijose; palankiai vertina 2021 m. gruodžio 13 d. ES sprendimą pagal keturis skirtingus ES sankcijų režimus taikyti sankcijas pačiai „Vagnerio grupei“, taip pat aštuoniems asmenims ir trims subjektams, susijusiems su šia grupe; ragina visas šalis nutraukti santykius su bendrovėmis, susijusiomis su „Vagnerio grupe“, ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, patraukiant atsakomybėn visus jų teritorijoje įvykdytų šiurkščių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vykdytojus;

7.  prašo Tarybą atsižvelgti į tai, kad Rusijos Federacija eskaluoja teroro aktus, nukreiptus prieš Ukrainos gyventojus, ir todėl ragina skubiai užbaigti darbą, susijusį su devintuoju sankcijų paketu; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos sankcijos būtų greitai įgyvendintos ir griežtai vykdomos; ragina valstybes nares aktyviai užkirsti kelią bet kokiam sankcijų apėjimui, tirti tokius atvejus ir patraukti už tai atsakomybėn; ragina visas valstybes nares vieningai reaguoti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir visas ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates priderinti savo politiką prie ES sankcijų politikos; prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti galimas priemones prieš šalis, bandančias padėti Rusijai apeiti įvestas sankcijas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės sankcijos už ES nustatytų sankcijų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

8.  griežtai smerkia tai, kad Rusija remia kitas diktatūras, kurios naudoja terorą, kad užgniaužtų savo visuomenių demokratinius siekius, ypač A. Lukašenkos ir B. Assado režimus, taip pat režimus Irane, Kuboje ir kitur;

9.  ragina Tarybą išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, kad į jį būtų įtraukti asmenys, susiję su priverstiniu deportavimu, priverstiniu Ukrainos vaikų įvaikinimu, neteisėtais „referendumais“ Luhansko, Chersono, Zaporižios ir Donecko regionuose, neteisėtais „rinkimais“ Kryme ir Sevastopolyje, taip pat visi Valstybės Dūmos partijų nariai, einantys pareigas išrinktuose parlamentuose visais lygmenimis, įskaitant regionų ir savivaldybių lygmenis; ragina uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti, pirkti ar perduoti neapdorotus arba apdorotus deimantus iš Rusijos Federacijos; ragina įtraukti Rusiją ir Baltarusiją į ES didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje; primygtinai ragina valstybes nares šalinti sankcijų įgyvendinimo spragas, pavyzdžiui, susijusias su kriptoturtu ir tuo, kad įgalinantys specialistai nesilaiko kovos su pinigų plovimu taisyklių, ir sustabdyti visą automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo su Rusija ir Baltarusija; ragina nedelsiant įvesti visišką Rusijos iškastinio kuro ir urano importo į ES embargą ir visiškai atsisakyti dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kad nebebūtų finansuojama Rusijos agresijos karo mašina; ragina ES ir jos valstybes nares drausti apgalvotą viešą Rusijos karinės agresijos ir bet kurio pobūdžio karo nusikaltimų toleravimą arba neigimą;

10.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeistas dabartinis ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas), išplečiant jo taikymo sritį, kad būtų įtraukti korupcijos aktai, skubiai priimti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už aukšto lygio korupciją Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat ES įsikūrusiems jų įgalinantiems subjektams ir naudos gavėjams;

11.  dar kartą griežtai reikalauja, kad visi asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimų, žiaurumų ar karo nusikaltimų vykdymą, dalyvavimą juos vykdant arba jų organizavimą Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste, būtų kuo greičiau nustatyti ir persekiojami baudžiamąja tvarka bei už tai atsakytų; ragina atnaujinti paramą vykstantiems nepriklausomiems Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimams, kurie turėtų užtikrinti, kad asmenys, dalyvaujantys planuojant, organizuojant, vykdant šiuos nusikaltimus ar sudarant jiems sąlygas, būtų asmeniškai patraukti atsakomybėn; ragina ES ir jos valstybes nares teikti tinkamą paramą, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas dėl Rusijos Federacijos agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, įtraukti agresijos nusikaltimą į savo nacionalinę teisę; visapusiškai remia TBT prokuroro pradėtą tyrimą dėl padėties Ukrainoje, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų, kurios renka ir išsaugo karo nusikaltimų įrodymus, pastangas; ragina ES valstybes nares dar plačiau taikyti universaliosios jurisdikcijos principą ir aktyviau remti tarptautines pastangas atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį visų karo nusikaltimų Ukrainoje vykdytojų ir už juos atsakingų asmenų persekiojimą; pabrėžia, jog ES turi užtikrinti, kad į šiuos tyrimus būtų įtrauktas lyčių aspektas, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą už seksualinio smurto prieš moteris nusikaltimus, kurie taip pat gali būti laikomi karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti sukurti visapusišką tarptautinį žalos atlyginimo mechanizmą, įskaitant tarptautinį žalos registrą, ir šiuo klausimu aktyviai bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis; ragina Komisiją ir teisėkūros institucijas baigti kurti teisinį režimą, leidžiantį konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos turtą, ir jį naudoti siekiant šalinti įvairias Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes, įskaitant Ukrainos atstatymą ir kompensacijas Rusijos agresijos aukoms;

13.  ragina Tarybą ir valstybes nares skubiai ir žymiai padidinti politinę, ekonominę, finansinę, karinę, techninę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, siekiant padėti jai apsiginti nuo Rusijos agresijos karo ir nuo Rusijos bandymų destabilizuoti Ukrainos valstybės institucijas, pakenkti šalies makroekonominiam stabilumui, sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūrą energetikos, ryšių, vandens tiekimo ir transporto srityse, taip pat civilinę infrastruktūrą švietimo, sveikatos ir kultūros srityse;

14.  palankiai vertina 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos pasiūlymą dėl precedento neturinčio 18 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai 2023 metais, skirto jos makroekonominiam stabilumui užtikrinti, ypatingos svarbos infrastruktūrai atkurti ir pagrindinėms viešosioms paslaugoms palaikyti, ir patvirtina remiantis greitą pasiūlymo priėmimą; pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti įsipareigojimus teikti finansinę ir techninę pagalbą, ypač atsižvelgiant į artėjančią žiemą, nes kyla pavojus, kad didelis skaičius Ukrainos piliečių neturės galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, vandeniu, šildymu ir elektra;

15.  smerkia Rusijos įvykdytą Zaporižios elektrinės užgrobimą, kuriuo siekiama terorizuoti Ukrainos gyventojus, ir smerkia Rusiją už tai, kad elektrinės tapo kariniais taikiniais;

16.  ragina visus Rusijos žmones ne tik atsisakyti būti įtrauktiems į šį karą, bet ir protestuoti prieš žiaurius karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, kuriuos Rusijos Federacija vykdo Rusijos žmonių vardu; reiškia paramą visiems Rusijos piliečiams, protestuojantiems ir kovojantiems su dabartiniu režimu Rusijoje ar už jos ribų arba remiantiems pabėgėlius iš Ukrainos; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares labiau remti Rusijos pilietinę visuomenę ir laisvąją žiniasklaidą bei bendradarbiauti su jomis, taip pat toliau teikti apsaugą ir laikiną prieglobstį rusams, persekiojamiems dėl to, kad nepritaria režimui; žavisi Ukrainos ir tarptautinių žurnalistų, kurie skelbia pasauliui tiesą apie karą Ukrainoje, dažnai rizikuodami savo gyvybe, darbu; ragina ištirti Rusijos nusikaltimus prieš žurnalistus Ukrainoje ir asmenų, dalyvaujančių nusikalstamose dezinformacijos kampanijose, kurios yra neatsiejama plataus masto karo prieš Ukrainą dalis, veiklą;

17.  pabrėžia, kad dabartinis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą rodo, kad reikia atlikti išsamų istorinį ir teisinį sovietinio režimo nusikaltimų vertinimą ir surengti skaidrias viešas diskusijas apie šiuos nusikaltimus, svarbiausia, pačioje Rusijoje, nes atskaitomybės ir teisingumo stoka tik lemia panašių nusikaltimų pakartojimą;

18.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui bei Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0353.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0218.
(3) OL C 224, 2022 6 8, p. 104.
(4) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.
(5) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.
(6) 2009 m. birželio 15 d. Tarybos bendroji pozicija 2009/468/BUSP, atnaujinanti Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinanti Bendrąją poziciją 2009/67/BUSP (OL L 151, 2009 6 16, p. 45).

Atnaujinta: 2023 m. kovo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika