Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/2064(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0251/2022

Pateikti tekstai :

A9-0251/2022

Debatai :

PV 22/11/2022 - 23
CRE 22/11/2022 - 23

Balsavimas :

PV 23/11/2022 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0406

Priimti tekstai
PDF 187kWORD 55k
Trečiadienis, 2022 m. lapkričio 23 d. - Strasbūras
Nauja ES plėtros strategija
P9_TA(2022)0406A9-0251/2022

2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos (2022/2064(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 49 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo susitikimo, vykusio 1993 m. birželio 21–22 d. Kopenhagoje, išvadas, kurios dar vadinamos Kopenhagos kriterijais,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 29–30 d. vykusio Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl sąlygų taikymo siekiant parengti nuoseklią ES santykių su Vakarų Balkanų regiono šalimis strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 21 d. Salonikuose surengtame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą deklaraciją dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, ypač į 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios(1), į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(2), į savo rezoliucijas dėl 2021 m. Komisijos ataskaitų dėl plėtros šalių ir į 2022 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl šalių kandidačių statuso Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Visuotinę ES strategiją, kurioje nurodoma, kad patikima plėtros politika – tai strateginė investicija į Europos saugumą ir klestėjimą, ir ja jau labai prisidėta prie taikos regionuose, kuriuos anksčiau draskė karai,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–   atsižvelgdamas į ES ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikimus, 2018 m. gegužės 17 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. surengtus Sofijoje ir Zagrebe ir į jų atitinkamas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Brdo deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24–25 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo,

–  atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo pateiktas paraiškas dėl narystės ES ir susijusias palankias Komisijos nuomones bei Europos Vadovų Tarybos išvadas, t. y. 2022 m. birželio 23 ir 24 d. nuomones dėl platesnės Europos, Ukrainos, taip pat Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės, Vakarų Balkanų, ekonominių klausimų, Konferencijos dėl Europos ateities ir išorės santykių, pagal kurias Ukrainai ir Moldovos Respublikai suteiktas šalies kandidatės statusas ir išreikštas pasirengimas suteikti kandidatės šalies statusą Sakartvelui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 26 d., 2019 m. birželio 18 d., 2020 m. kovo 25 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso, į 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. spalio 1–2 d. ir 2020 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2020 m. gegužės 15 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimą ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. jų vaizdo konferencijos dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros dalyje pagrindinius rezultatus, ir į 2020 m. rugpjūčio 27–28 d. neformalus užsienio reikalų ministrų posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą(4), įskaitant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, kuris įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., ir į susijusią asociacijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III)(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. 01/2022 Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. 09/2021 Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 13 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas „Vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamo visos Europos bendradarbiavimo skatinimas ir parama naujos energijos kupinai Europos Tarybai“,

–  atsižvelgdamas į ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, kurį oficialiai Taryba patvirtino 2022 m. kovo 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 12 d. politinį susitarimą dėl principų siekiant užtikrinti, kad Bosnija ir Hercegovina veiktų taip, kad būtų daroma pažanga kelyje į Europą,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 8 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0251/2022),

A.  kadangi plėtra yra veiksmingiausia ES užsienio politikos priemonė bei viena sėkmingiausių Sąjungos politikos sričių ir ji tebėra strateginė, į ateitį orientuota geopolitinė investicija į taiką, stabilumą ir gerovę Europos žemyne; kadangi, atsižvelgiant į didėjančią Rusijos grėsmę Europos taikai ir stabilumui, ryžtingesnė plėtros politika išlieka galingiausia ES turima geopolitinė priemonė;

B.  kadangi plėtra yra abiem pusėms naudingas procesas ir buvo labai veiksminga ir sėkminga priemonė, skatinanti būtinas reformas tiek ES, tiek šalyse kandidatėse, padėdama skatinti demokratinius pokyčius; kadangi bėgant metams jos veiksmingumas gerokai sumažėjo dėl to, kad ES nevykdė savo pažadų;

C.  kadangi plėtros politika neturėtų būti laikoma vien tik politiniu, administraciniu ar technokratiniu procesu, bet turėtų tapti dinamiškesnė ir labiau orientuota į informavimo veiklą, nes stojimo derybos apima laipsnišką ES vertybių ir politikos krypčių perdavimą ir stiprinimą šalyse kandidatėse;

D.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, kurios pripažįsta bendras ES vertybes; kadangi ES išlieka didžiausia jų prekybos partnerė ir didžiausia investicijų bei finansinės paramos teikėja pagal PNPP III, Ekonomikos ir investicijų planą Vakarų Balkanams, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir makrofinansinės paramos priemonę;

E.  kadangi ES, reformuodamasi ir stiprėdama, turėtų išsamiai išnagrinėti savo plėtros politikos patikimumą ir veiksmingumą, visų pirma savo institucijų, politikos ir balsavimo procedūros veikimą;

F.  kadangi skubiai reikia naujo, aiškiai apibrėžto ir strateginiu, politiniu ir geopolitiniu požiūriu orientuoto postūmio, politinio įsipareigojimo ir vizijos siekiant įveikti esamą padėtį, spręsti ES politinės valios trūkumo per pastarąjį dešimtmetį problemą ir suteikti naują impulsą plėtros procesui ES, ypač šalyse kandidatėse, sykiu užtikrinant šio proceso tęstinumą, nuoseklumą, patikimumą ir poveikį, kad plėtros procese dalyvaujančiose šalyse būtų gaunama apčiuopiamų konkrečių reformų vykdymo ir naujosios plėtros metodikos kriterijų įgyvendinimo rezultatų;

G.  kadangi Europos Parlamentas ir toliau yra patikimas narystės siekiančių šalių partneris ir plėtros proceso rėmėjas, sudarydamas sąlygas vykdyti piliečiams naudingas institucines ir socialines bei ekonomines reformas;

H.  kadangi Taryba dėl blokavimo jos viduje pastaraisiais metais nuvylė plėtros šalis, nes blokavo stojimo procesą ir neįvykdė ilgalaikių ES pažadų, todėl buvo vėluojama pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, taip pat vėluojama spręsti vizų liberalizavimo Kosovui klausimą, nepaisant to, kad jos įvykdė reikiamus kriterijus, kaip tai patvirtino pati Komisija; kadangi dėl ES pasyvumo ir nepatikimumo pastaraisiais metais atsirado vakuumas ir taip susidarė erdvė veikti Rusijai, Kinijai ir kitiems kenkėjiškiems tretiesiems subjektams;

I.  kadangi nedidelė pažanga taip pat padaryta dėl to, kad kai kurie plėtros šalių politiniai lyderiai neturi tikros politinės valios toliau vykdyti esmines reformas, nes jų daromi pareiškimai ne visada atitinka reformų lygį atitinkamų šalių stojimo procese;

J.  kadangi plėtros politiką reikia atnaujinti, kad ji taptų lankstesnė, dinamiškesnė ir naudingesnė, atsižvelgiant tiek į politines realijas, tiek į naujas geopolitines aplinkybes, susidariusias dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, sykiu toliau vykdant nuopelnais grindžiamą stojimo procesą; kadangi norint, kad ES plėtros politika taptų veiksmingesnė, daug dėmesio turi būti skiriama pagrindiniams klausimams – teisinei valstybei, demokratiniams standartams, ekonominėms reformoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms – ir laipsniškam šalių kandidačių įtraukimui į ES integraciją įvairiuose sektoriuose, akivaizdžiai ir nuolat pereinant prie visateisės narystės, kad šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse būtų išlaikytas reformų tempas;

K.  kadangi naujoji ES plėtros strategija turėtų būti griežtai grindžiama principu, pagal kurį kiekviena šalis gali laisvai pasirinkti savo kelią, atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykstant su Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalimis susijusiam procesui; kadangi trečiosioms šalims neturėtų būti leidžiama šantažuoti ES ir jai grasinti teigiant, kad ES plėtra pažeidžia jų interesus;

L.  kadangi ES narystės siekiančios šalys susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia piktybiškos užsienio kišimosi ir dezinformacijos kampanijos; kadangi praeities įvykiai parodė, kad plėtros nevykdymas labai brangiai kainuoja strategiškai ir gali pakenkti mūsų žemyno saugumui ir stabilumui;

M.  kadangi transatlantinė partnerystė yra patikima ir nuolatinė ES plėtros rėmimo platforma; kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar kartą patvirtino šios partnerystės svarbą;

N.  kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą paskatino tris asociacijos su ES susitarimus sudariusias šalis – Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą – pateikti paraiškas dėl narystės, taip išreiškiant jų tautų norą gyventi laisvose ir demokratinėse šalyse, tvirtai įsitvirtinusiose Europos šeimoje; kadangi 2022 m. birželio 17 d. Komisija paskelbė savo nuomones dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės, kuriose rekomendavo Tarybai visoms trims šalims suteikti galimybę tapti Europos Sąjungos narėmis, ir visų pirma rekomendavo suteikti šalių kandidačių statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai, o Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą tuomet, kai jis įvykdys tam tikrus kriterijus;

O.  kadangi 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba Ukrainai ir Moldovai suteikė šalių kandidačių statusą ir pripažino, kad Sakartvelas turi galimybę tapti ES nare;

P.  kadangi Vakarų Balkanai yra strateginės ir geopolitinės konkurencijos erdvė ir kai kurios jos šalys yra linkusios destabilizuoti padėtį, o tai kelia grėsmę mūsų žemyno saugumui ir stabilumui; kadangi trečiosios šalys išnaudoja šį pažeidžiamumą, be kita ko, vykdydamos strategines investicijas ir dezinformacijos kampanijas; kadangi stojančiųjų šalių stabilumas, saugumas ir demokratinis atsparumas neatsiejamai susiję su ES saugumu, stabilumu ir demokratiniu atsparumu;

Q.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2022 m. birželio 23–24 d. išvadose pareiškė visiškai ir vienareikšmiškai įsipareigojanti suteikti ES narystės perspektyvą Vakarų Balkanams ir paragino paspartinti stojimo procesą;

R.  kadangi strateginiame saugumo ir gynybos kelrodyje Taryba pabrėžė, kad Vakarų Balkanų šalys turi toliau daryti apčiuopiamą pažangą teisinės valstybės srityje ir vykdyti reformas, grindžiamas Europos vertybėmis, taisyklėmis ir standartais, kad galėtų daryti pažangą kelyje į Europą;

S.  kadangi dėl Tarybos sprendimo reikėtų priimti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų numatyti ne tik tikėtini šalių kandidačių rezultatai, bet ir užtikrinama, kad Moldovos Respublika ir Ukraina gautų visą būtiną paramą, reikalingą tam, kad taptų ES valstybėmis narėmis; kadangi plane Sakartvelui taip pat turėtų būti pateiktos aiškios gairės su konkrečiais reikalavimais, kuriuos jis turi įvykdyti, kad šaliai būtų suteiktas kandidatės statusas ir perspektyva prisijungti prie ES;

T.  kadangi Rusijos energetinis karas ir Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros naikinimas padidino šalių kandidačių priklausomybę ir pažeidžiamumą, išryškino esminės ir skubios ES finansinės paramos galimybę ir neatidėliotiną poreikį, taip pat investicijų poreikį į ilgalaikį tvarų energetikos tinklų sujungimą su ES, energijos šaltinių įvairinimą ir strateginį savarankiškumą;

U.  kadangi Turkija yra narystės ES siekianti šalis; kadangi Turkija vis dar labai atsilieka nuo ES norminės sistemos ir vertybių. Šis atotrūkis gilėja tokiose pagrindinėse srityse, kaip pagarba tarptautinei teisei, teisinė valstybė, žmogaus teisės, asmens laisvės, pilietinės teisės ir saviraiškos laisvė, taip pat geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas;

V.  kadangi kiekviena plėtros šalis turėtų būti vertinama pagal savo nuopelnus, o narystės ES siekis turėtų priklausyti nuo tvarios ir negrįžtamos pažangos, padarytos įgyvendinant būtinas su ES susijusias reformas, visų pirma susijusias su teisinės valstybės principu;

W.  kadangi stojimas į ES turi vykti pagal ES sutarties 49 straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir laikantis nustatytų kriterijų;

X.  kadangi ES privalo ginti savo principus ir vertybes rodydama solidarumą su tais, kurie kovoja už bendrus idealus;

Y.  kadangi nei ES, nei jos valstybėmis narėmis siekiančiose tapti šalyse nėra vietos kurstytojiškai retorikai, genocido neigimui arba bet kurios pusės karo nusikaltėlių šlovinimui; kadangi susitaikymas su praeitimi yra vienintelis būdas, kuriuo galima pasiekti tikrą susitaikymą, kuris yra labai svarbus klestinčiai visuomenei ir sėkmingai integracijai;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

  

Geopolitinės aplinkybės, Europos Sąjungos ateitis ir sanglauda

   a) pripažinti, kad ES klestėjimas ir saugumas priklauso nuo jos gebėjimo ginti ir propaguoti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, pagrindines laisves ir vertybes, ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką, įskaitant jos artimiausius kaimynus;
   b) daryti pažangą vykdant ES plėtros politiką, kaip vienintelė veiksmingiausia ES priemonė, padedanti užtikrinti taiką, klestėjimą ir pagrindines vertybes Europos žemyne;
   c) išlaikyti ES geostrateginę ir geopolitinę svarbą ir patikimumą stiprinant valstybių narių integraciją ir bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais, ypač šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse ir racionalizuojant jos sprendimų priėmimo procesus siekiant tapti patikimesne ir veiksmingesne pasauline veikėja, kartu gerinant jos vidaus politikos veikimą ir skaidrumą, kad šalys kandidatės galėtų lengvai tas politikos kryptis priimti;
   d) reformuojant sprendimų priėmimo tvarką, stiprinti ES gebėjimą veikti, be kita ko, nustatant kvalifikuotos balsų daugumos principą su stojimo procesu susijusiose srityse ir užtikrinant veiksmingą visos išsiplėtusios Europos Sąjungos kaip visumos veikimą; visų pirma panaikinti vieningo balsavimo reikalavimą priimant sprendimą dėl derybų proceso pradžios, taip pat dėl individualių derybinių skyrių grupių ir skyrių atidarymo ir uždarymo;
   e) pripažinti ES galią daryti pokyčius, susijusius su integracijos procesu ir ankstesniais sėkmingais ES plėtros etapais; pasiekti teigiamų rezultatų tiek Vakarų Balkanų šalims kandidatėms pagal stabilizacijos ir asociacijos procesą, tiek Rytų partnerystės šalims kandidatėms pagal asociacijos procesą;
   f) pripažinti, kad ES turi didinti savo plėtros politikos veiksmingumą, atnaujinti plėtros strategiją ir atlikti išsamų kritinį ES plėtros pajėgumų ir perspektyvų vertinimą ir peržiūrą, taip pat plėtros politiką stiprinti įgyvendindama naują ES plėtros strategiją, be kita ko, nustatydama aiškius ir skaidrius politikos tikslus ir laiku įgyvendindama būtinas institucines reformas, kartu patvirtindama, kad visiškas prisijungimas prie ES yra nepakeičiamas ir kad plėtros procesas paskatins labai lauktas ES reformas;
   g) dar kartą patvirtinti Kopenhagos kriterijus ir ES integracijos pajėgumų svarbą; įtraukti šalis kandidates į diskusijas dėl ES reformų; tęsti nuolatinius aukščiausiojo lygio susitikimus su Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalimis siekiant stiprinti politinę atsakomybę ir geriau koordinuoti plėtros procesą; įgyvendinti Komisijos ketinimą pradėti būtiną pasirengimą Europos konvento paskelbimui ir pripažinti jo sėkmės svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti ES plėtrą;
   h) užtikrinti, kad ES išliktų besivystanti Europos valstybių bendrija, atvira panašių pažiūrų demokratinėms valstybėms, puoselėjančioms ir visapusiškai saugojančioms tas pačias vertybes, principus, turinčioms tų pačių interesų ir besilaikančioms ES sutarčių;
   i) stiprinti valstybių narių įsipareigojimą dėl plėtros vykdant ES įsipareigojimus Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalims; vykdyti ES plėtrą kaip nuopelnais grindžiamą politinį procesą; dar kartą patvirtina savo tvirtą politinę valią tęsti Rytų partnerystės šalių stojimo procesą ir išlaikyti ilgalaikį įsipareigojimą Vakarų Balkanų šalims, kuris buvo prisiimtas 2003 m. Salonikų aukščiausio lygio susitikime ir 1993 m. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime; užtikrinti, kad nebūtų alternatyvų plėtrai pakeisti;
   j) skatinti aktyvų valstybių narių įsitraukimą į plėtros procesą siekiant užtikrinti, kad jos tikslai būtų pasiekti panaudojant naują plėtros metodologiją kartu su techninės ir finansinės paramos šalims kandidatėms sąlygomis ir priemonėmis; įtraukti tiek ES valstybių narių, tiek šalių kandidačių pilietinę visuomenę ir vietos bei regioninės valdžios institucijas į stojimo procesą;
   k) vengti neišspręstų dvišalių ginčų naudojimo siekiant blokuoti šalių kandidačių stojimo procesus ir patvirtinti oficialų šių ginčų sprendimo ir arbitražo mechanizmą, siekiant paremti jų sprendimą nesiejant jo su stojimu į ES, nes jie gali trukdyti įgyvendinti Europos politiką ir susilpninti ES regioninę ir pasaulinę įtaką;
   l) pripažinti, kad valstybių narių naudojimasis dvišaliais klausimais savo pačių naudai prieštarauja ES sutarčių dvasiai; siekti regioninio bendradarbiavimo ir propaguoti Europos vertybes;
   m) stiprinti strateginę komunikaciją ir teikti atitinkamą informaciją apie abipusę plėtros naudą ir galimybes tiek narystės siekiančiose šalyse, tiek valstybėse narėse, siekiant toliau didinti paramą ir gerinti supratimą apie stojimo procesą, ypač už didžiųjų miestų ribų, ypatingą dėmesį skiriant demokratijai, teisinei valstybei ir piliečių gerovei; didinti ES finansavimo ir jo apčiuopiamų rezultatų plėtros šalyse matomumą;
   n) strategiškai ir aktyviai kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į politinius, rinkimų ir kitus narystės siekiančių šalių procesus, visų pirma tai pasakytina apie kenkėjiškus veiksmus, kuriais siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone ir pakenkti integracijai į ES; didinti atsparumą dezinformacijai ir ardomosioms kampanijoms, kuriomis siekiama pakenkti demokratiniams procesams ir sukurti susiskaldymą, ir skatinti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates imtis ryžtingų veiksmų kovojant su manipuliacine dezinformacija, piktavališka propaganda ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis;
  

Stojimo procesas

   o) įveikti plėtros aklavietę pertvarkant stojimo procesą, aiškiai apibrėžiant politinius ir socialinius bei ekonominius tikslus, visapusiškai išnaudojant naują plėtros metodologiją, didinant viso proceso patikimumą, nuspėjamumą ir dinamiką; apsvarstyti galimybę paskirti ES vyriausiuosius derybininkus, kurie galėtų vesti derybas pagal plačius derybų įgaliojimus ir taip pat būtų atskaitingi Europos Parlamentui;
   p) paspartinti šalių, kurios rodo strateginę kryptį ir tvirtą įsipareigojimą vykdyti su ES susijusias reformas, demokratinį konsolidavimą, pagrindines vertybes ir užsienio politikos derinimą, įskaitant sankcijas, integraciją;
   q) užtikrinti, kad kiekvienos šalies pažanga siekiant narystės būtų vertinama pagal jos nuopelnus ir tai, kokiu mastu ji priėmė ir įgyvendino esmines reformas ir ES acquis; perorientuoti stojimo procesą į piliečius;
   r) kiekvienai narystės siekiančiai šaliai atskirai pasiūlyti į narystę orientuotus veiksmų planus, kuriuose būtų numatyti apčiuopiami ir konkretūs veiksmai, taip pat grįžtamoji informacija apie rezultatus, pasiektus toliau tobulinant plėtros metodiką; naują Komisijos metodiką įtvirtinti kaip ilgalaikę politikos korekciją;
   s) taikyti aiškius, skaidrius ir nuoseklius veiklos rezultatų kriterijus, įskaitant įgyvendinimo terminus, pagerinti pažangos vertinimą ir užtikrinti nuoseklią ir nuolatinę politinę ir techninę paramą viso stojimo proceso metu, paremtą individualiais pasiekimais; gerinti Komisijos ataskaitų, ypač susijusių su teisine valstybe, kokybę, aiškumą ir prieinamumą; sistemingai ir skaidriai teikti reguliarias ataskaitas apie pažangos stoką arba regresą, įskaitant aiškias vertinimo sąlygas ir rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti bet kokį rimtą ar užsitęsusį sąstingį ar regresą; nustatyti aiškius derybų su narystės siekiančiomis šalimis užbaigimo terminus, kurie neturėtų peržengti šio dešimtmečio pabaigos;
   t) stiprinti politines, ekonomines ir technines paskatas narystės siekiančioms šalims, užtikrinant, kad tarpiniai integracijos veiksmai nepakeistų galutinio tikslo – narystės ES, bet palengvintų jo pasiekimą;
   u) atlyginti už tvarią pažangą, padarytą šalims kandidatėms palaipsniui plačiau pereinant prie atitinkamos ES politikos, iniciatyvų ir bendrosios rinkos, įskaitant galimybę gauti ES lėšų atitinkamose srityse, kad piliečiai galėtų pasinaudoti stojimo teikiama nauda viso proceso metu, o ne tik jį užbaigus; dirbti siekiant sumažinti valstybių narių ir ES šalių kandidačių vystymosi skirtumus;
   v) užtikrinti, kad integracija ES bendrojoje rinkoje ir kitose srityse būtų grindžiama griežtomis sąlygomis ir apčiuopiama pažanga vykdant reformas, kartu tikruoju laiku taikant sankcijas už bet kokį atsilikimą arba nepagrįstą delsimą tęsti reformų procesą, ypač demokratijos, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse;
   w) suteikti daugiau galimybių šalims kandidatėms dalyvauti ES institucijų darbe ir jį stebėti;
   x) užmegzti sustiprintą struktūrinį politinį dialogą su asocijuotosiomis šalimis, šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis, įskaitant vadovų susitikimus Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu; atverti sektorių bendradarbiavimą su narystės siekiančiomis šalimis ir pradėti aktyvesnį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant skatinti tolesnę ekonominę integraciją ir teisės aktų derinimą bei palengvinti laipsnišką integraciją;
   y) pripažinti jau egzistuojančių tarpvyriausybinių įstaigų ir forumų, pvz., Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvos, Vidurio Europos iniciatyvos ir Berlyno proceso, svarbą ir skatinti jų tarpusavio sinergiją, siekiant stiprinti Vakarų Balkanų ir valstybių narių daugiašalius ryšius, kurie prisideda prie didesnės integracijos;
   z) palankiai vertina tai, kad 2022 m. liepos 19 d. surengtose pirmosiose tarpvyriausybinėse konferencijose su Albanijos Respublika ir Šiaurės Makedonija pradėtos ilgai lauktos stojimo derybos; laiku pripažinti Vakarų Balkanų šalių pasiekimus, be kita ko, nedelsiant liberalizuoti vizų režimą su Kosovu;
   aa) skatinti ir remti Bosniją ir Hercegoviną gerinant teisėkūros ir institucinę sistemą, kad būtų užtikrinta reikšminga pažanga įgyvendinant 14 pagrindinių prioritetų, kaip pakartota 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose; atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Bosnijai ir Hercegovinai sąlygų, nes tai aiški žinia dėl paramos ir vienareikšmiško įsipareigojimo jai siekiant tapti Europos dalimi, taip pat žengti žingsnį šalies ir viso regiono stabilizavimo link, ir ragina Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šia rekomendacija;
   ab) pabrėžti, kad reikia aiškios pažangos įgyvendinant pagrindines reformas dėl to, kad būtų suteiktas šalies kandidatės statusas;
   ac) toliau skatinti ir remti Juodkalnijos, kaip labiausiai pažengusios šalies kandidatės, stojimo procesą; padėti šaliai įvykdyti visas būtinas sąlygas, be kita ko, nustatant derybų skyrių uždarymo kriterijus; ragina gerbti šalies daugiatautę tapatybę; atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl tebesitęsiančios politinės krizės Juodkalnijoje, kuri jau turėjo ir tebeturi neigiamų pasekmių šalies stojimo į ES keliui; priminti, kad visi teisėkūros veiksmai turi būti suderinti su šalies konstitucija, nes teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių Europos vertybių ir principų;
   ad) palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos išimtinai greitai priimtą sprendimą dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės ES ir ragina toliau teikti politinę ir techninę paramą, atsižvelgiant į Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą; ragina šių trijų šalių valdžios institucijas vienareikšmiškai pademonstruoti savo politinį ryžtą įgyvendinti savo tautos europinius užmojus darant reikšmingą pažangą įgyvendinant esmines reformas, visų pirma tai pasakytina apie Komisijos 2022 m. birželio 17 d. nuomonėse išdėstytus prioritetus, siekiant veiksmingai kuo greičiau įgyvendinti ES narystės kriterijus; pradėti apmąstymus, kaip didinti su stojimu susijusios finansinės ir techninės paramos veiksmingumą atsižvelgiant į išdėstytus reformų prioritetus;
   ae) ragina nuolat ir veiksmingai įgyvendinti asociacijos susitarimus ir išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves Ukrainoje, Moldovos Respublikoje ir Sakartvele; peržiūrėti ES rytų partnerystės strategiją ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą;
   af) padėti Ukrainai ir Moldovos Respublikai įvykdyti Komisijos nustatytas sąlygas imantis tolesnių veiksmų siekiant narystės ES, ir padėti Sakartvelui užbaigti būtinus veiksmus, kad jam būtų suteiktas šalies kandidatės statusas; ypač daug dėmesio skirti teisminių institucijų nepriklausomumui, kovai su korupcija, demokratinei priežiūrai, žmogaus teisėms ir deoligarchizacijai; padėti šioms šalims pereiti nuo Rytų partnerystės prie plėtros sistemos, įskaitant perėjimą nuo KVTBP „Globali Europa“ prie Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP); pakankamai padidinti bendrą PNPP III biudžetą, kad būtų išlaikytas dabartinių PNPP III paramos gavėjų finansavimas;
   ag) stiprinti konstruktyvų ES bendradarbiavimą su Serbijos ir Kosovo valdžios institucijomis, kad Belgrado ir Prištinos dialogo metu būtų pasiektas išsamus teisiškai privalomas abiejų šalių santykių normalizavimo susitarimas, pagrįstas abipusiu pripažinimu, kuris turėtų esminę reikšmę abiem šalims siekiant europinės perspektyvos ir prisidės prie regiono stabilumo, klestėjimo ir santykių normalizavimo; pakartoja, kad Belgrado ir Prištinos dialogo metu labai svarbu greitai, skaidriai ir sąžiningai išspręsti visus neišspręstus klausimus;
   ah) teikti pirmenybę narystės siekiančių šalių politikos suderinimui su ES bendra užsienio ir saugumo politika ir tęsti stojimo derybas su Serbija tik tuo atveju, jei šalis prisijungs prie ES sankcijų Rusijai ir darys ženklą pažangą įgyvendindama su ES susijusias reformas; raginti Serbiją sistemingai prisiderinti prie ES ribojamųjų priemonių ir bendros politikos Rusijos atžvilgiu, parodyti pažangą demokratijos ir teisinės valstybės srityje ir laikytis ES vertybių ir prioritetų; šiuo atžvilgiu dar kartą įvertinti Serbijai skirtas dvišales ir ES lėšas, kurios būtų naudingos Serbijos valdžios institucijoms, visų pirma visas lėšas, susijusias su projektais, finansuojamais pagal Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, siekiant užtikrinti, kad visos ES išlaidos visiškai atitiktų ES strateginius tikslus ir interesus;
   ai) užtikrinti, kad stojimo derybų su Turkija procesas būtų įšaldytas pagal derybų programą, kol šalis iš tikrųjų bendradarbiaus su ES ir parodys aiškią ir reikšmingą pažangą pagrindinių laisvių, pilietinių ir žmogaus teisių bei teisinės valstybės srityse, taip pat vykdys kitas su ES susijusias reformas, ir visapusiškai gerbs valstybių narių teritorinį vientisumą, kartu tęsdama partnerystę svarbiausiose bendro intereso srityse ir išlaikydama ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, ypač su pilietine visuomene;
   aj) pripažinti ir remti Baltarusijos žmonių, siekiančių gyventi laisvoje ir demokratinėje visuomenėje, proeuropietiškus siekius ir oficialiai bendradarbiauti su Baltarusijos demokratine opozicija;
  

Sąlygų nustatymas

   ak) patvirtinti, kad demokratiniai pokyčiai ir teisinė valstybė atlieka pagrindinį vaidmenį stojimo į ES procese, laikantis naujos metodikos; teikti pirmenybę teismų nepriklausomumui, regioniniam ir teisminiam bendradarbiavimui, geram valdymui, kovai su korupcija, prekyba žmonėmis, dezinformacija, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu, panaikinti netinkamą oligarchų įtaką valdžios institucijoms, žiniasklaidai ir ekonomikai ir propaguoti žmogaus teises, įskaitant mažumų teises, lyčių lygybę, pagrindines laisves ir žiniasklaidos laisvę, nes tai yra esminės, nediskutuotinos išankstinės sąlygos siekiant pažangos kelyje į ES;
   al) stiprinti pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų dalyvavimą prisijungimo procese; pripažinti ir savo plėtros strategijoje įtvirtinti, kad teisinė valstybė, patikimos nepriklausomos demokratinės institucijos, žiniasklaidos laisvė ir gyvybinga pilietinė visuomenė yra tvirtai susiję su demokratiniu atsparumu;
   am) įgyvendinti ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (Europos Magnitskio aktą) ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant sankcijas už korupcijos nusikaltimus, įtraukiant narystės siekiančias šalis;
   an) užtikrinti, kad nebūtų pakenkta demokratijos ir teisės standartams ar kad jie nebūtų sumenkinti ES institucijose ar valstybių narių; priminti Europos Komisijos nariams apie jų pareigą veikti sąžiningai, diskretiškai ir nepriklausomai laikantis savo elgesio kodekso;
   ao) didinti pasirengimo narystei pagalbos nuoseklumą, veiksmingumą, matomumą ir skaidrumą ir aiškiai atspindėti prioritetus pagrindinėse srityse, be kita ko, skirstant PNPP III finansavimą; imtis būtinų taisomųjų priemonių ir parengti PNPP III nuostatų dėl sąlygų taikymo gaires, atsižvelgiant į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl ES paramos teisinei valstybei Vakarų Balkanuose išvadas;
   ap) pateikti Europos Parlamentui išsamų ir nuodugnų visų pasirengimo narystei lėšų panaudojimo vertinimą, be kita ko, nurodant konkrečius fondus ir projektus atskirose regiono šalyse nuo 2015 m.;
   aq) strategiškai taikyti tikslines sąlygas, grindžiamas aiškiais pažangos kriterijais, atlyginti už reformas ir taikyti sankcijas už regresą arba nuolatinę pažangos stoką;
   ar) stiprinti teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų teikimą visoms narystės siekiančioms šalims, visapusiškai įgyvendinant ir tobulinant plėtros metodiką ir metinių ataskaitų teikimo procesą, taip pat nustatant stebėsenos, dialogo ir įspėjimo mechanizmus, kuriais būtų šalinami pagrindiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, siūlant teigiamas sąlygas, t. y. suteikiant galimybę naudotis ES politika arba nustatant neigiamas sąlygas – stojimo derybų ir pasirengimo narystei finansavimo sustabdymą, visų pirma užtikrinant greitą ir visapusišką atitinkamų Reglamento (ES) 2021/1529 dėl PNPP III nuostatų veikimą ir sudarant sąlygas atnaujinti derybų skyrių pagal atšaukimo sąlygas, taip pat į procesą aktyviai įtraukiant pilietinę visuomenę;
   as) sukurti veiksmingo Europos prokuratūros ir narystės siekiančių šalių bendradarbiavimo sistemą; skatinti stojimo į ES kandidates ir potencialias kandidates skubiai sudaryti dvišalius darbo susitarimus su Europos prokuratūra, siekiant palengvinti glaudų bendradarbiavimą ir baudžiamąjį persekiojimą už netinkamą ES lėšų naudojimą, be kita ko, komandiruojant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus į Europos prokuratūrą;
   at) oficialiai įvertinti narystės siekiančias šalis pagal ES teisinės valstybės mechanizmą ir ataskaitas bei ES teisingumo rezultatų suvestinę, naudojant tuos pačius rodiklius, kurie taikomi valstybėms narėms, siekiant susidaryti objektyvų ir aiškų vaizdą apie dabartinę padėtį siekiant užkirsti kelią nuolatiniam pažangos trūkumui, dideliems trūkumams ir regresui;
   au) sudaryti specialios paskirties darbo grupę teisinės valstybės klausimais, kuriai būtų pavesta užduotis numatyti didesnę ir veiksmingesnę paramą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, įskaitant aktyvų valstybių narių teisėjų ir prokurorų dalyvavimą; užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrų ES vertybių, taikant ir stiprinant vidaus procedūras, kad būtų ryžtingai sprendžiamos teisinės valstybės problemos;
  

Demokratiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai šalyse kandidatėse

   av) aktyviai dalyvauti skatinant politinio pliuralizmo ir įtraukties kultūrą, taip pat konstruktyvų politinį dialogą ir parlamentines funkcijas, susijusias su teisės aktais, tikrinimu ir priežiūra;
   aw) skatinti rinkimų reformas, siekiant užtikrinti neginčytinai laisvus, sąžiningus ir demokratinius rinkimų procesus visose šalyse kandidatėse ir narystės siekiančiose šalyse ir stiprinti rinkimų procesą, laikantis įsipareigojimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, Venecijos komisijai ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, stiprinti demokratinį pliuralizmą, partijų vidaus demokratiją, partijų ir žiniasklaidos finansavimo skaidrumą, teismų ir žiniasklaidos nepriklausomumą ir laisvę, nustatant šiuos kriterijus, kaip būtinąsias sąlygas finansinei paramai ir bet kokiai tolesnei pažangai prisijungimo procese;
   ax) vykdyti išsamesnes reguliarias teisinės valstybės ekspertų ir rinkimų stebėjimo misijas narystės siekiančiose šalyse;
   ay) imtis priemonių dėl prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones nukreiptų neapykantos kalbų, šmeižto kampanijų, grasinimų ir bauginimo ir primygtinai raginti ištirti tokius pažeidimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, taip sudaryti saugias sąlygas žurnalistams ir tuo pačiu metu spręsti problemas, susijusias su žiniasklaidos priemonių koncentracija, politiniu ir ekonominiu spaudimu ir skaidrumo dėl žiniasklaidos nuosavybės trūkumu; toliau bendradarbiauti su Europos Taryba siekiant remti narystės siekiančias šalis joms vykdant esmines reformas ir mokymą;
   az) puoselėti demokratinę atskaitomybę, didinti skaidrumą ir įtrauktį, ir stiprinti parlamentinį, ypač parlamentinės priežiūros, stojimo proceso aspektą; remti parlamentinį darbą šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse ir palengvinti su stojimu susijusią Europos Parlamento vykdomą priežiūros ir demokratijos rėmimo veiklą, įskaitant paramos demokratijai priemones, tokias kaip Jean Monnet dialogas ir tarpžinybinis dialogas; remti naujos kartos politinius lyderius narystės siekiančiose šalyse;
   ba) užtikrinti, kad priežiūros institucijos ir kitos nepriklausomos demokratinės organizacijos galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį šalių kandidačių politiniame procese, kaip tai numatyta tų šalių konstitucijose;
   bb) skatinti dvišalius parlamentinius susitikimus tarp valstybių narių ir narystės siekiančių šalių parlamentų ir apsvarstyti būdus, kaip paankstinti laikotarpį, per kurį stebėtojai iš šalių kandidačių galėtų užimti savo vietas Europos Parlamente, taip pat užbaigti derybas dėl konkrečių grupių;
   bc) užtikrinti, kad plėtros procesu būtų pasiekti demokratinio konsolidavimo, institucinio vientisumo, ilgalaikio augimo ir socialinės bei ekonominės sanglaudos tikslai, kartu pabrėžiant tiesioginį ryšį tarp teisinės valstybės ir kovos su korupcija bei tvaraus ir teisingo ekonominio vystymosi; sutelkti dėmesį į būtinų pertvarkos procesų šalyse kandidatėse neigiamų socialinių padarinių švelninimą, į metines ataskaitas įtraukiant informaciją apie ES socialinio acquis suderinimą; dirbti siekiant užkirsti kelią smegenų nutekėjimui iš šalių kandidačių ir šį procesą apgręžti;
   bd) gerokai sustiprinti pastangas siekiant tvaraus susitaikymo, įskaitant veiksmingą ir nešališką baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, užtikrinant galimybę nustatyti tiesą, įvykdyti teisingumą ir gauti veiksmingas ir neatrankias reparacijas, įskaitant reparacijas seksualinio smurto aukoms; palengvinti visapusišką vidaus ir tarptautinių teismų sprendimų įgyvendinimą ir atitiktį tarptautinėms pareigoms, susijusioms su karo nusikaltimais ir dingusiais asmenimis, taip sprendžiant karo nusikaltėlių šlovinimo ir istorinio revizionizmo problemą;
   be) dėti daugiau pastangų siekiant gerų kaimyninių santykių, įtraukaus ir veiksmingo socialinio ir ekonominio bendradarbiavimo regionų lygmeniu ir solidarumo narystės ES siekiančiose šalyse, taip pat ES valstybių narių ir šalių partnerių regioninio tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie ES išorės sienų; stiprinti Vakarų Balkanų ekonominį konkurencingumą ir socialinę sanglaudą vykdant struktūrines reformas ir užmezgant regioninį ekonominį bendradarbiavimą, kuris būtų priimtinas visoms šešioms šalims, toliau stiprinant suderinimą su ES standartais bei acquis ir prisidedant prie integracijos į ES proceso; atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas palankiai vertina neseniai Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikime sudarytus susitarimus, ypač regioninius judumo susitarimus dėl laisvės keliauti su asmens tapatybės kortelėmis ir akademinių diplomų bei profesinių pažymėjimų pripažinimą; reiškia dideles abejones dėl bet kokios regioninio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos, kuri apimtų ne visas šešias Vakarų Balkanų šalis ir nebūtų grindžiama ES taisyklėmis, pvz., iniciatyva „Atviri Balkanai“;
   bf) primygtinai reikalauja, kad būtina, jog būtų sukurta įtrauki visuomenė, kurioje nebūtų diskriminacijos, rasizmo, smurtinio nacionalizmo ir ekstremizmo; daugiausia dėmesio skirti mažumų, įskaitant romus, LGBTIQ+ asmenis, etnines ir religines bendruomenes ir neįgaliuosius, apsaugai, taip pat kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimui; integruoti lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių teisių klausimus, įgalinti moteris ir jaunimą ir į juos investuoti, taip pat stiprinti kovą su smurtu dėl lyties;
   bg) apgailestauja dėl žmogaus teisių pažeidimų ir nežmoniško elgesio su prieglobsčio prašytojais ir migrantais; dirbti siekiant užtikrinti, kad sulaikytų asmenų ir kalinių laikymo sąlygos būtų orios ir atitiktų tarptautinius standartus; pasmerkti kankinimus ir nebaudžiamumą už rimtus teisėsaugos institucijų pažeidimus;
   bh) didinti piliečių dalyvavimą, pilietinės visuomenės įtraukimą į plėtros procesą stiprinant bendradarbiavimą su gyvybinga pilietine visuomene, didinant paramą jai ir jai skiriamą finansavimą; užtikrinti, kad po įstojimo į ES pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau gautų tinkamą finansinę paramą;
   bi) investuoti į jaunimo ir tarpregioninį judumą ir sujungiamumą, be kita ko, suteikiant plačias galimybes dalyvauti programoje „Erasmus+“ ir didinant jos biudžetą, taip pat dalyvauti kitose judumo programose jauniems akademikams, specialistams ir mokslininkams iš šalių kandidačių; be to, skatinti šalis partneres tęsti integraciją į ES programas, pvz., „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir „Kūrybiška Europa“, ir gerinti bendradarbiavimą pagal dabartinių ir būsimų programų sistemas; dėti pastangas sprendžiant jaunimo nedarbo problemą;
   bj) skatinti ES valstybių narių ir šalių kandidačių gyventojų tarpusavio kontaktus ir skatinti jaunimo mainų programas; pripažinti tarpvalstybinio judumo svarbą stiprinant šiuos kontaktus ir skatinti šiuo tikslu kurti reikiamą pasienio infrastruktūrą; stiprinti ir prireikus didinti bendras ES ir Vakarų Balkanų šalių pastangas skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir mainus, siekiant sukurti abipusiškai teigiamą žmonių nuomonę;
   bk) didinti paramą ekonominiam vystymuisi, rinkos ekonomikai, transporto junglumui, konkurencingumui ir žaliajai pertvarkai;
   bl) stiprinti šalių kandidačių ir ES partnerystę įgyvendinant pagrindinius infrastruktūros projektus pagal transeuropinių tinklų energetikos (TEN-E) ir transporto (TEN-T) srityje sistemą kartu didinant finansinę paramą šalims kandidatėms, siekiant sumažinti tarpvalstybines kliūtis ir kurti keleivių ir krovinių vežimui skirtas transporto jungtis;
   bm) didinti energijos vartojimo efektyvumą, junglumą ir perėjimą prie švarių energijos šaltinių, didinant energijos tiekimo įvairinimą ir saugumą, taip pat tvarų vystymąsi; užtikrinti, kad energetikos pertvarka būtų sąžiningas, socialiai tvarus procesas, kuriame ES ir valstybės narės tinkamai remtų pažeidžiamas grupes; nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų pasiektas ilgalaikis ir tvarus šalių kandidačių prijungimas prie Europos energijos perdavimo tinklo; sutelkti dideles investicijas vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų vystymui remti; įtraukti šalis kandidates į ES energetikos politikos strategijas, ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kurios yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų ir patiria didelį poveikį dėl jų europinio pasirinkimo;
   bn) įgyvendinti ES ir narystės siekiančių šalių tarptinklinio ryšio mokesčių laipsniško panaikinimo veiksmų planą;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 202, 2021 5 28, p. 86.
(2) OL C 362, 2021 9 8, p. 129.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0249.
(4) OL L 161, 2014 5 29, p. 3.
(5) OL L 330, 2021 9 20, p. 1.
(6) OL C 342, 2022 9 6, p. 148.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0244.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0235.

Atnaujinta: 2023 m. kovo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika