Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2022/2955(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0506/2022

Debatai :

PV 23/11/2022 - 16.1
CRE 23/11/2022 - 16.1

Balsavimas :

PV 24/11/2022 - 5.8

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0417

Priimti tekstai
PDF 141kWORD 45k
Ketvirtadienis, 2022 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras
Žmogaus teisių padėtis Afganistane, ypač moterų teisių padėties prastėjimas ir į švietimo įstaigas nukreipti išpuoliai
P9_TA(2022)0417RC-B9-0506/2022

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties prastėjimo ir į švietimo įstaigas nukreiptų išpuolių (2022/2955(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Afganistane, ypač į 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją(1) ir į 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo ir į 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano, kuriose išdėstyti penki ES bendradarbiavimo su Talibano vadovaujamomis de facto valdžios institucijomis kriterijai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Afganistano, įskaitant rezoliucijas 2626 (2022), 2596 (2021), 2543 (2020) ir 2513 (2020),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Afganistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių žmogaus teisių padėties Afganistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 9 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 20 d. Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) ataskaitą, kurioje apibūdinama žmogaus teisių padėtis Afganistane per 10 mėnesių nuo tada, kai Talibanas perėmė valdžią,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. Talibanas paskelbė apie laikinosios Afganistano vyriausybės sudarymą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją – Afganistanas jas abi yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES temines gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. rugpjūčio 15 d., išvedus NATO ir sąjungininkų karines pajėgas, Talibanas užėmė valdžią Afganistane; kadangi Talibanas atkūrė Afganistano islamo emyratą ir paskyrė vien vyrų vyriausybę, įskaitant keletą 1996–2001 m. Talibano režimo narių, iš kurių kai kurie ieškomi dėl kaltinimų terorizmu; kadangi ES išlaiko tvirtą poziciją nepripažinti de facto Talibano vyriausybės;

B.  kadangi Talibanas stabdo per pastaruosius 20 metų padarytą pažangą; kadangi Talibanas atkūrė buvusią Dorovės propagavimo ir amoralaus elgesio prevencijos ministeriją ir uždarė Moterų reikalų ministeriją, panaikino Afganistano nepriklausomą žmogaus teisių komisiją ir kitas vietos struktūras, teikusias paramą moterims ir mergaitėms, panaikino anksčiau įgyvendintus moterų apsaugos įstatymus ir nustatė griežtus moterų teisių apribojimus; kadangi Talibanas pašalino moteris iš administracijos ir neįtraukė moterų į savo naująją nepripažintą vyriausybę;

C.  kadangi nuo to laiko, kai Talibanas perėmė valdžią, moterys ir mergaitės susiduria su vis didesniais savo pagrindinių teisių apribojimais, ypač galimybių mokytis ir įsidarbinti bei judėjimo laisvės srityje; kadangi moterys iš esmės pašalintos iš visų viešojo gyvenimo sričių;

D.  kadangi vyresnėms nei 12 metų mergaitėms Afganistane neleidžiama mokytis; kadangi 2022 m. sausio 15 d. Afganistano de facto valdžios institucijos įsipareigojo leisti mergaitėms vėl pradėti lankyti mokyklą visais švietimo lygmenimis po naujų mokslo metų pradžios 2022 m. kovo mėn. antroje pusėje; kadangi moksleivėms draudžiama lankyti septintą ar aukštesnę klasę; kadangi tai yra visų vaikų pagrindinės teisės į mokslą, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, pažeidimas; kadangi Afganistano mergaitės ir moterys drąsiai surengė taikius protestus šalyje, reikalaudamos, kad būtų gerbiama jų teisė į mokslą; kadangi labai padaugėjo vaikų santuokų;

E.  kadangi Talibanas neseniai sustiprino sistemines represijas prieš moteris ir mergaites, masiškai suimdamas žmogaus teisių gynėjus; kadangi nuo 2021 m. spalio mėn. dingo be žinios Herato moterų kalėjimo direktorė Alia Azizi; kadangi žmogaus teisių organizacijos įtaria, kad ji dingo priverstinai; kadangi 2022 m. lapkričio 3 d. Talibanas nutraukė spaudos konferenciją, kurioje buvo paskelbta apie Afganistano moterų judėjimo už lygybę formavimą, ir sulaikė vieną moterį, Zarifą Yaqobi, ir keturis jos kolegas vyrus; kadangi 2022 m. lapkričio 11 d. Talibanas suėmė žinomą aktyvistę Farhat Popalzai, vieną iš Afganistano moterų spontaniško judėjimo įkūrėjų; kadangi 2022 m. lapkričio 13 d. Talibanas suėmė dar vieną moterų teisių gynėją, Humairą Yusuf;

F.  kadangi kasdien pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant suėmimus, sulaikymus, pagrobimus, kankinimus, grasinimus, turto prievartavimą, žudymą ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų šeimos narius; kadangi ir toliau nėra jokios atsakomybės už tokius pažeidimus; kadangi Talibanas neseniai įpareigojo teisėjus visapusiškai įgyvendinti Talibano pateikiamą šariato teisės aiškinimą, kuris gali lemti žiaurias ir nežmoniškas bausmes ir kelia baimę dėl tolesnių žmogaus teisių pažeidimų;

G.  kadangi Talibanui perėmus valdžią padaugėjo išpuolių prieš mažumų grupes, visų pirma chazarus, induistus, sikhus ir krikščionis; kadangi Talibanui perėmus valdžią grupuotė „Islamo valstybės Chorasano provincija“ ir kiti veikėjai įvykdė daug išpuolių prieš chazarų bendruomenę – mažumą, kurią sudaro daugiausia šiitai; kadangi šie išpuoliai ir istorinis chazarų persekiojimas gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui; kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. jų religinių apeigų vietos ir švietimo bei medicinos centrai buvo sistemingai puolami, o jų nariai buvo savavališkai suimti, kankinami, žudomi be teismo, iškeldinti, marginalizuoti ir kai kuriais atvejais priversti bėgti iš šalies; kadangi 2021 ir 2022 m. daugiausia chazarų gyvenamame Dasht-e Barchi rajone, Kabule, buvo užpulti keli švietimo centrai, visų pirma Sayedo ul Shuhados, Abdulo Rahmano Shahido, Mumtazo ir Kaajo švietimo centrai; kadangi dėl išpuolių žuvo ir buvo sužeisti šimtai žmonių; kadangi, kaip pranešama, Talibano pajėgos atidengė ugnį ir naudojo fizinį smurtą, kad išsklaidytų demonstracijas prieš išpuolius;

H.  kadangi humanitarinė padėtis Afganistane sparčiai blogėja ir daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms; kadangi Talibano vyriausybės nustatyta nauja politika labai sumažino moterų galimybes dirbti, be kita ko, pagalbos darbuotojomis, o tai taip pat neigiamai paveikė moterų galimybes gauti humanitarinę pagalbą; kadangi apribojus moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje moterys dar labiau įstumtos į skurdą ir maždaug 850 000 mergaičių kyla ekonominio ir seksualinio išnaudojimo, taip pat vaikų santuokų rizika; kadangi mažiau nei viena iš keturių Afganistane likusių žmogaus teisių gynėjų pranešė turinti galimybę gauti kokios nors rūšies humanitarinę pagalbą arba finansinę ir teisinę pagalbą;

I.  kadangi UNAMA apskaičiavo, kad, 2022 m. liepos mėn. duomenimis, 59 proc. gyventojų reikėjo humanitarinės pagalbos, t. y. 6 mln. daugiau nei 2021 m. pradžioje; kadangi numatoma, kad 2023 m. humanitarinės pagalbos reikės 28 mln. žmonių, iš kurių 13 mln. yra vaikai; kadangi, Pasaulio maisto programos duomenimis, 18,9 mln. afganistaniečių patiria didelį maisto stygių; kadangi 4,3 mln. afganistaniečių yra priverstinai migravę šalies viduje, o 5,6 mln. – į kaimynines šalis; kadangi Iranas ir Pakistanas priima didelę dalį Afganistano pabėgėlių – iš viso jie sudaro 2,2 mln. užregistruotų Afganistano pabėgėlių;

J.  kadangi 2022 m. birželio mėn. Rytų Afganistaną sukrėtė niokojantis žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių ir buvo sužeista daugiau kaip 6 000 žmonių; kadangi, pasak žiniasklaidos pranešimų, 2022 m. rugpjūčio mėn. keliose Afganistano srityse buvo smarkios liūtys, kurios sukėlė potvynius, staigius potvynius ir nuošliaužas, per kuriuos žuvo daugiau kaip 180 žmonių ir buvo sužeista daugiau kaip 250 žmonių; kadangi žemės drebėjimai, potvyniai, sausros, taip pat COVID-19 pandemijos poveikis ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančios prekių kainos blogina jau ir taip sunkią humanitarinę padėtį;

K.  kadangi 2021 m. spalio mėn. ES pradėjo įgyvendinti 1 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos paketą Afganistanui, kad paremtų pažeidžiamus afganistaniečius, gyvenančius šalyje ir regione; kadangi G20, įgyvendindamas savo naują 210 mln. EUR humanitarinės pagalbos paketą, skirtą pagalbai maistu pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams, planuoja išmokėti 75 mln. EUR Afganistanui, kad būtų galima spręsti tragiškos aprūpinimo maistu padėties šalyje problemą;

L.  kadangi valdant Talibanui drastiškai sumažėjo erdvės nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei; kadangi įvairių Talibano institucijų priimtos taisyklės masiškai apribojo žurnalistinę veiklą ir lėmė tai, kad padaugėjo žurnalistų savavališkų areštų;

1.  labai apgailestauja dėl nuolat blogėjančios politinės, ekonominės, humanitarinės, žmogaus teisių ir saugumo padėties, ypač moterų ir mergaičių, Afganistane nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai Talibanas perėmė valdžią; dar kartą išreiškia savo nepajudinamą solidarumą su Afganistano žmonėmis ir įsipareigojimą jiems;

2.  smerkia staigų moterų ir mergaičių naudojimosi savo teisėmis regresą valdant Talibanui, kuris šiuo metu laikomas lyčių apartheidu; smerkia Talibano nustatytus papildomus moterų judėjimo laisvės apribojimus; ragina Afganistano de facto valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų panaikinti visi moterims taikomi su lytimi susiję apribojimai ir kad jos vėl galėtų aktyviai dalyvauti Afganistano viešajame gyvenime; pabrėžia, kad tai turi būti pagrindinė bet kokio tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimo su Talibanu sąlyga;

3.  smerkia siaubingą draudimą mergaitėms gauti vidurinį išsilavinimą, taikomą tiesiogiai pažeidžiant jų visuotinę teisę į mokslą; primena Talibano pažadus, kad moterys vėl galės gauti išsilavinimą; todėl reikalauja, kad Talibanas dabar laikytųsi savo įsipareigojimų, panaikintų draudimą ir nedelsdamas atnaujintų pamokas ir užtikrintų, kad būtų pasiekti UNESCO švietimo tikslai; primygtinai ragina ES padidinti paramą afganistaniečių grupėms, kurios gina moterų ir mergaičių teises, įskaitant alternatyvias mergaičių švietimo galimybes, ir finansuoti specialias pagalbos ir apsaugos programas, be kita ko, finansuojant stipendijas ir užtikrinant pagreitintą vizų išdavimą Afganistano studentams ir mokslininkams, kuriems skiriamos ES stipendijos;

4.  smerkia nuolat vykdomus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, LGBTIQ+ asmenis, disidentus ir teisėjus, taip pat žiaurias taikių protestų ir nepritarimo apraiškų represijas visoje šalyje; smerkia moterų ir žmogaus teisių gynėjų, įskaitant Zarifą Yaqobi ir jos kolegas Farhat Popalzai ir Humairą Yusuf, suėmimą; reikalauja, kad jos būtų nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintos; primygtinai ragina ES padidinti savo politinę ir finansinę paramą Afganistano moterų ir žmogaus teisių gynėjams ir užtikrinti jų saugumą, taip pat paramą tremtyje gyvenančioms moterims, suteikiant kokybiškų švietimo ir užimtumo galimybių;

5.  yra pasibaisėjęs vis dažnesniais išpuoliais prieš mažumų grupes ir jų marginalizacija, įskaitant neseniai Kabule įvykdytą išpuolį Kaajo švietimo centre; reiškia užuojautą aukų artimiesiems ir išreiškia savo solidarumą su išgyvenusiais išpuolius; ragina de facto valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos išpuolius atsakingus asmenis, kad jie atsakytų už tai, ką padarė;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl chazarų, induistų, sikhų, krikščionių ir kitų mažumų padėties Talibanui perėmus valdžią, taip pat dėl sistemingų išpuolių prieš juos ir platesnio masto jų diskriminacijos, įskaitant savavališkus areštus, kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį, egzekucijas be teismo ir priverstinį dingimą; primena, jog de facto valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų uždrausta visų etninių ir religinių bendruomenių diskriminacija ir kad jai būtų užkirstas kelias, taip pat už tai, kad būtų apsaugotos jų religinių apeigų vietos ir švietimo bei medicinos centrai;

7.  labai apgailestauja dėl to, kad Talibanui perėmus valdžią vis sunkiau gauti informaciją, labai apribotas žurnalistų nepriklausomumas, o pilietinės visuomenės organizacijos patiria vis didesnį de facto valdžios institucijų spaudimą; primygtinai ragina Talibaną sukurti žurnalistams, žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą be kliūčių ir nesibaimindami susidorojimo;

8.  pakartoja, kad yra ypač susirūpinęs dėl blogėjančios humanitarinės padėties; primygtinai ragina šalis stiprinti ir koordinuoti savo humanitarinę pagalbą su Jungtinių Tautų agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis; ragina de facto valdžios institucijas panaikinti bet kokius humanitarinės pagalbos teikimo apribojimus ir kliūtis ir pabrėžia, kad reikia suteikti tinkamą prieigą ją teikiančioms organizacijoms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reaguoti į ekonominius veiksnius, dėl kurių tebesitęsia humanitarinė krizė, ir dėti visas pastangas padidinti humanitarinės pagalbos mastą, be kita ko, įtraukiant lyčių aspektą;

9.  reiškia susirūpinimą dėl pražūtingo klimato kaitos poveikio ir aplinkos būklės blogėjimo Afganistane – jį Jungtinės Tautos laiko šeštąja pasaulio šalimi, labiausiai nukentėjusia nuo su klimatu susijusių grėsmių; ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų siekiant padėti afganistaniečiams rasti išeitį iš šios tragiškos padėties, kuri daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamoms grupėms, pvz., moterims ir mergaitėms;

10.  palankiai vertina ir remia Jungtinių Tautų misijos ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Afganistano klausimais darbą, nes labai svarbu stebėti žmogaus teisių padėtį šalyje ir apie ją pranešti; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę didinti politinę ir finansinę paramą jų darbui;

11.  palankiai vertina tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas atnaujino nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Afganistane tyrimą; ragina ES padidinti savo paramą informacijos mainams, moksliniams tyrimams, stebėsenai ir priežiūrai siekiant didesnės atskaitomybės;

12.  primena, kad ES užima tvirtą poziciją dėl bet kokio politinio bendradarbiavimo su Talibanu, vadovaudamasi penkiais teminiais visų žmonių žmogaus teisių laikymosi ir teisinės valstybės principais grindžiamo bendradarbiavimo kriterijais; pabrėžia, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. padėtis visų šių kriterijų požiūriu akivaizdžiai pablogėjo, o tai reiškia, kad bet koks Talibano valdžios institucijų legitimizavimas negali būti pateisinamas; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai kriterijai turi būti atnaujinti siekiant nustatyti ilgalaikę ES strategiją dėl Afganistano, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir Talibano nesugebėjimą įvykdyti savo pirminių pažadų;

13.  ragina ES siekti išplėsti tikslinių priemonių prieš Talibano vadovus, atsakingus už nuolatinį žmogaus teisių padėties blogėjimą, sąrašą;

14.  ragina de facto valdžios institucijas imtis būtinų priemonių siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant priverstines santuokas ir sutuoktinio smurtą, ir nedelsiant patraukti kaltininkus atsakomybėn; ragina de facto valdžios institucijas vėl pradėti taikyti nacionalinę paramos aukoms sistemą;

15.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas didinti paramą Afganistano žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomiems žurnalistams šalyje ir už jos ribų, be kita ko, supaprastinant žmogaus teisių gynėjų perkėlimą į kitą šalį pagal ES gaires šiuo klausimu;

16.  ragina sudaryti atstovaujamąją ir išrinktą vyriausybę, kuri įtrauktų moteris ir mažumas į sprendimų priėmimo procesą visais lygmenimis;

17.  ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą sukurti papildomą nuolatinį atskaitomybės mechanizmą, pagal kurį būtų tiriami visi įtariami žmogaus teisių teisės pažeidimai, prilygstantys nusikaltimams pagal tarptautinę teisę, visų pirma smurtas prieš moteris ir mergaites;

18.  pažymi, kad reikia dėti daugiau tarptautinių pastangų siekiant remti moterų vadovaujamus Afganistano vidaus dialogus ir Afganistano moterų tinklus tiek šalies viduje, tiek už jos ribų; ragina EIVT toliau įtraukti Parlamentą ir kitas ES institucijas į Afganistano moterų lyderių forumą; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti Afganistano moterų dalyvavimą politiniuose dialoguose Afganistano klausimais;

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui Afganistane.

(1) OL C 117, 2022 3 11, p. 133.
(2) OL C 434, 2022 11 15, p. 86.
(3) OL C 15, 2022 1 12, p. 70.

Atnaujinta: 2023 m. kovo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika