Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Priemonių rinkinys. Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. JT rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, priimtą 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės Europos vystymosi finansinės struktūros klausimais ataskaitą „Europa pasaulyje. Europos vystymosi struktūros ateitis“ (angl. Europe in the World – the future of European architecture for development),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Tarybos galimybių studiją dėl būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros stiprinimo galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. Tarybos išvadas dėl Europos vystymosi finansinės struktūros stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 d. Komisijos veiksmų gaires dėl geresnės Europos vystymosi finansinės struktūros ir 2021 m. pažangos ataskaitą (COM(2022)0139),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 25 d. EIB ir ERPB bendrą ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl Europos vystymosi finansinės struktūros (EFAD),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 11 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2020, pridedamą prie Komisijos ataskaitos dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl įgyvendinimo pranešimo dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 17–18 d. vykusį 6-ąjį Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą susijusį galutinį pareiškimą dėl bendros 2030 m. vizijos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnį ir Europos investicijų banko (EIB) statutą, pridėtą prie Sutarčių, kuriame nustatyta, kad EIB yra Europos Sąjungos finansų institucija, nuosavybės teise priklausanti visoms 27 ES valstybėms narėms, ir jo užduotis – prisidėti prie ES vystymosi politikos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Užsienio reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0270/2022),

A.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau ir taip didelis DVT finansavimo trūkumas ir dėl to iš viso sumažėjo 700 mlrd. JAV dolerių ištekliai, o poreikiai padidėjo 1 trln. USD, o tai sukėlė žirklių efektą, todėl ikipandeminis darnaus vystymosi tikslų (DVT) metinio finansavimo trūkumas besivystančiose šalyse, siekiantis 2,5 trln. USD, po COVID-19 krizės išaugs 70 proc. iki 4,2 trln. USD (3,7 trln. EUR)(6);

B.  kadangi mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse yra 148 mlrd. JAV dolerių metinis finansavimo trūkumas tam, kad nuo dabar iki 2030 m. būtų pasiektas 4-asis DVT; kadangi dėl papildomų išlaidų, kilusių dėl su COVID-19 susijusio mokyklų uždarymo, šis finansavimo trūkumas gali padidėti iki trečdalio;

C.  kadangi Rusijos karinė agresija Ukrainoje labai pablogino DVT padėtį Ukrainoje ir jos kaimyninėse šalyse; kadangi dabartinė Rusijos karinė agresija Ukrainoje turės įtakos DVT įgyvendinimui visame pasaulyje, ypač kalbant apie kovą su skurdu ir badu, dėl kurio didėja pilietinių neramumų, konfliktų ir neteisėtos migracijos rizika; kadangi destruktyvios pasekmės, kurias sukėlė V. Putino karas, reikšmingai nukreipė lėšas nuo ir taip ribotų paramos vystymuisi išteklių; kadangi ilgalaikės šio karo pasekmės dar nežinomos; kadangi dėl didžiulio DVT finansavimo trūkumo ir COVID-19 pandemijos, kuri buvo pražūtinga visame besivystančiame pasaulyje, padarinių reikia išskirtinio nuolatinio visų ES subjektų atsako ir visos sistemos peržiūros EEFAD srityje;

D.  kadangi dabartinis ES politinis ir finansinis vadovavimas ir ES pastangos nėra pakankamos, kad būtų pasiekti DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslai ir sprendžiami kiti opūs pasauliniai uždaviniai, visų pirma stiprėjanti klimato kaita, labai padidėjusi šalių partnerių skolos našta, COVID-19 pasekmės ir smurtiniai konfliktai, todėl reikia bendro tarptautinio lygmens veiksmų siekiant užtikrinti, kad EFAD galėtų reaguoti į šiuos kylančius iššūkius;

E.  kadangi, siekiant faktiškai įgyvendinti DVT ir įveikti COVID-19 pandemiją, būtina skubiai užtikrinti visų oficialių vystymosi finansų įstaigų, jų vyriausybinių akcininkų, ES institucijų ir visų esamų partnerių politikos suderinamumą ir glaudų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad ribotos viešosios lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau ir efektyviausiai; kadangi nepaprastai svarbu sėkmingai sutelkti ne tik oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir kitų esamų formų vystymosi finansavimą, bet ir papildomą kapitalą – tiek privatųjį, tiek viešąjį, ir turi būti suderintas su vystymosi politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į nelygybės ir skurdo mažinimą, kuris yra pirmasis Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas;

F.  kadangi, be kita ko, atsižvelgiant į tvarų globaliųjų Pietų vystymąsi, labai svarbu, kad ateityje pasaulio energijos srautai būtų reorganizuojami, o Afrikos žemynas atliktų svarbų vaidmenį; kadangi jo vaidmens tvarios energijos gamybos, naudojimo ir eksporto srityje stiprinimas suteiks galimybę siekti į ateitį orientuoto ir tvaraus ekonominio vystymosi ir galėtų pagerinti daugumos gyventojų gyvenimo sąlygas;

G.  kadangi maisto stygius yra didelė kliūtis siekiant DVT, ypač Afrikoje, kur du iš dešimties Afrikos gyventojų yra nepakankamai maitinami; kadangi šis iššūkis taps dar aktualesnis dėl gyventojų skaičiaus augimo; kadangi ES bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis turi veiksmingai ir tvariai spręsti šią problemą;

H.  kadangi ES institucijos ir 27 ES valstybės narės kartu yra didžiausios paramos besivystančioms šalims teikėjos, kurioms tenka apie 46 proc. visos OPV, kurią visos EBPO OPV narės teikia besivystančioms šalims;

I.  kadangi Europos komandos metodo, kaip pasaulinio ES atsako į COVID-19 krizę, sukūrimas galėtų padėti sukurti bendrą ES išorės atsako į pandemiją ir kitas didelius iššūkius, pavyzdžiui, Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, strateginio koordinavimo sistemą, siekiant remti šalis partneres; kadangi šis požiūris yra perspektyvus procesas, sudarantis sąlygas tolesniam ES institucijų, valstybių narių ir Europos dvišalių ir daugiašalių vystymosi finansų įstaigų, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimui, nuolat didinant ES kolektyvinį veiksmingumą ir matomumą;

J.  kadangi Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), kurios bendras biudžetas – 79,5 mlrd. EUR, įsigaliojimas yra istoriniai ES išorės ir vystymosi politikos pokyčiai, dėl kurių racionalizuojamos ir konsoliduojamos ES išlaidos vystymuisi ir suteikiamas naujas postūmis didesniam Europos vystymosi srities veikėjų bendradarbiavimui; kadangi KVTBP „Globali Europa“ iš esmės keičia išorės investicijų sistemą, sutelkdama mišrų finansavimą ir garantijas pagal „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EDVF+) Išorės veiksmų garantiją; kadangi EDVF+ gerokai išplečia savo pirmtako EDVF geografinę aprėptį ir finansinį paketą ir galės užtikrinti operacijas iki 53,4 mlrd. EUR per EAG; kadangi KVTBP „Globali Europa“ principas „pirmiausia politika“ reiškia perėjimą prie politikos tikslais grindžiamo bendradarbiavimo ir užtikrina, kad ES biudžeto garantijų naudojimas būtų susietas su programavimo procesu;

K.  kadangi pagal EDVF+, sukurtą pagal KVTBP „Globali Europa“, teikiamas finansavimas derinimo ir biudžeto garantijų operacijoms, kurias turi įgyvendinti reikalavimus atitinkantys partneriai laikydamiesi atviro ir bendradarbiavimu grįsto požiūrio;

L.  kadangi KVTBP „Globali Europa“ reglamento 36 straipsnyje nustatytas specialus EIB vaidmuo pagal tą priemonę;

M.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį besivystančiose šalyse veikiančios ES įmonės ir finansavimo institucijos vis dažniau susiduria su nesąžininga konkurencija su pasauliniais veikėjais, kurie veikia ne pagal daugiašalę vystymosi finansavimo sistemą, kurioje numatyti tarptautiniai taisyklių ir reglamentų rinkiniai, pvz., konkretūs reikalavimai OPV, oficialiai remiami kreditai, tvarus skolinimas ir skolos tvarumas, draudžiamos eksporto subsidijos ir tarptautiniai kovos su kyšininkavimu ir korupcija standartai;

N.  kadangi tinkamai veikiantis politikos suderinamumas vystymosi labui ir parama vidaus išteklių sutelkimui yra neatsiejama patikimo finansų valdymo dalis ir ja siekiama didinti pagalbos veiksmingumą įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, pvz., remiant kovą su korupcija, plėtojant progresinių mokesčių sistemas, kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu;

O.  kadangi 2019 m. spalio mėn. paskelbtoje kompetentingų asmenų grupės ataskaitoje, be kita ko, buvo rekomenduojama įsteigti Europos klimato ir darnaus vystymosi banką (ECSDB), kurį valstybės narės nedelsdamos atmetė kaip pernelyg brangų ir per ilgą, kad jį būtų galima įgyvendinti naujuoju biudžeto laikotarpiu; kadangi vietoj to Taryba pasirinko alternatyvią galimybę, palyginti su Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės, vadinamos status Quo +, pasiūlyta galimybe, kuri iš esmės nepakeičia esamų struktūrų, bet ragina jas tobulinti; kadangi pagal status Quo+ galimybę valstybėms narėms be papildomų išlaidų numatomi šie patobulinimai: gerinti EIB veiklą vietoje ir pakeisti jo verslo modelį, kad jis būtų labiau orientuotas į plėtros bankus, laipsniškai plečiant ERPB veiklos sritį į Užsachario Afriką, didinant Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir ES delegacijų pajėgumus;

P.  kadangi valstybės narės ragino visus Europos plėtros bankus ir finansų įstaigas stiprinti savo bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą tiek tarpusavyje, tiek su kitomis daugiašalėmis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, remiantis kiekvienos institucijos pranašumais ir ekspertine patirtimi, taip didinant EVFS efektyvumą, matomumą ir poveikį, skatinant skiriant privačiojo sektoriaus įtraukimą, kartu ir toliau papildant ir remiant viešojo sektoriaus dalyvavimą;

Europos vystymosi finansinės struktūros principai ir tikslai

1.  atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas dėl EFAD stiprinimo ir į 2022 m. kovo 24 d. Komisijos Europos vystymosi finansinės struktūros gerinimo veiksmų planą ir 2021 m. pažangos ataskaitą (COM(2022)0139); pabrėžia pagrindinį KVTBP „Globali Europa“, EDVF+ ir Išorės veiksmų garantijos vaidmenį kuriant strateginę mišraus finansavimo, rizikos investuoti pašalinimo ir garantijų programą ir su ES biudžeto pagalba sutelkiant privataus sektoriaus išteklius, ypač atsižvelgiant į vis didesnę geopolitinę ir ekonominę konkurenciją;

2.  pabrėžia, kad EFAD turėtų būti veiksminga, efektyvi, nuosekli ir įtrauki, grindžiama principu „pirmiausia politika“ kaip EFAD struktūros pagrindas ir atitinkanti ES strateginius interesus bei vertybes; primygtinai reikalauja, kad visi įgyvendinantieji partneriai, kurie yra EFAD dalis ir turėtų prieigą prie ES biudžeto lėšų pagal EDVF+, taikytų visus ES socialinius, žmogaus teisių, viešųjų pirkimų, skaidrumo, aplinkosaugos ir teisinės valstybės standartus, politiką ir procedūras; ragina Komisiją įvertinti, stebėti ir pranešti apie šių taisyklių laikymąsi; pabrėžia, kad principu „pirmiausia – politika“ grindžiama EFAD turėtų būti pagrįsta JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Paryžiaus susitarime ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje nustatytais principais bei tikslais ir turėtų prisidėti prie DVT įgyvendinimo; pakartoja, kad projektams, kuriuose dalyvauja EFAD subjektai, turi būti taikomas atsparumo klimato, aplinkos ir socialiniam tvarumui reikalavimas, siekiant kuo labiau sumažinti galimą žalingą poveikį ir kuo labiau padidinti naudą klimato, aplinkos ir socialiniu aspektais, laikantis ES ir jos valstybių narių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą; primygtinai reikalauja, kad pagal naująją EFAD vykdoma veikla būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos; atsižvelgdamas į tai, taip pat primygtinai reikalauja, kad operacijomis, kuriose dalyvauja EFAD subjektai, nebūtų finansuojami sektoriai, kuriais remiama klimato krizė, o būtų prisidedama prie perėjimo prie tvarios energijos gamybos; primena, kad ES politinis įsipareigojimas turėtų būti įtvirtintas jos daugiametėje finansinėje programoje ir visapusiškai atsispindėti jos Europos vystymosi finansinėje struktūroje;

3.  primygtinai tvirtina, kad Europos vystymosi finansinė struktūra turi sustiprinti strategines Europos Sąjungos ir jos pasaulinių vystymosi partnerių partnerystes; pakartoja, kad tokios partnerystės visada turėtų būti grindžiamos abipuse pagarba ir orumu, bendrais interesais ir vertybėmis, visų pirma žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, atsakomybe aplinkos, socialinėje ir klimato srityse, sveikata ir saugumu, siekiant sumažinti nelygybę ir skurdą; pakartoja, kad šios partnerystės visada turėtų būti kuriamos laikantis DVT ir stengiantis juos pasiekti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia daugialypę V. Putino režimo įtaką ir paramą jam Afrikos žemyne ir ragina ES ir jos valstybes nares susisiekti su tomis Afrikos valstybėmis partnerėmis ir užmegzti patikimas partnerystes; ragina Komisiją į tokių partnerysčių kūrimą ir įgyvendinimą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO, įskaitant vietos organizacijas; pabrėžia, kad būtina sąlyga partnerystės projektams, finansuojamiems pagal EFAD, yra užtikrinti vystymąsi ir finansinį papildomumą, taip pat šalių atsakomybę ir vystymosi veiksmingumą; pasisako už tai, kad ES politika ir iniciatyvos, kuriomis remiamas valstybių narių koordinavimas ir bendradarbiavimas vystymosi politikos srityje, ir ES veiksmai turi papildyti ir remti valstybių narių iniciatyvas; pabrėžia, kad skurdo panaikinimas (1-asis DVT), geros sveikatos ir gerovės skatinimas (3-iasis DVT), kokybiško švietimo užtikrinimas visiems (4-asis DVT), nelygybės mažinimas (10-asis DVT) ir klimato politikos veiksmų skatinimas (13-asis DVT), ypatingą dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms grupėms ir nė vieno nepaliekant nuošalyje, yra ypač dideli iššūkiai šiandienos pasaulyje; taip pat primygtinai ragina imtis daugiau veiksmų siekiant patenkinti investicijų į tvarią vandenynų pramonę poreikius, nes 14-asis DVT „gyvybė vandenyse“ tebėra vienas iš labiausiai nepakankamai finansuojamų tikslų pagal visus DVT;

4.  pabrėžia humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir taikos sąsają; akcentuoja vystymosi vaidmenį užkertant kelią konfliktams, užtikrinant ilgalaikį pasitraukimą iš konfliktų ir stiprinant krizių valdymą; primygtinai tvirtina, kad svarbu toliau plėtoti gerai pritaikytą trigubą sąsają, daugiausia dėmesio skiriant į žmones orientuotam, struktūriniam ir tvariam ilgalaikiam atsigavimui, siekiant spręsti užsitęsusių ir nuspėjamų krizių ir smurtinių situacijų sudėtingus iššūkius; primena, kad be taikos ir saugumo neįmanoma panaikinti vystymosi ir skurdo, o be vystymosi ir skurdo panaikinimo neįmanoma užtikrinti tvarios taikos, žmonių ar valstybės saugumo; be to, pažymi, kad saugumo trūkumas didina jau esamą pažeidžiamumą besivystančiose šalyse, todėl didėja finansavimo trūkumas siekiant DVT; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumas, teisinė valstybė ir atsparios institucijos yra labai svarbūs investicijoms ir darniam vystymuisi; atkreipia dėmesį į vietos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir religines organizacijas, veiklą sprendžiant ir valdant konfliktus, kuriais prisidedama prie taikos ir saugumo; primena, kad OPV visada turėtų būti naudojama laikantis tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų ir KVTBP „Globali Europa“;

5.  pabrėžia kolektyvinio, nuoseklaus visų ES valstybių narių remiamo ir patvirtinto ES požiūrio vaidmenį, kuris yra politiškai nuovokus ir pritaikytas prie šalies partnerės ypatumų ir kuris galėtų būti veiksmingas skatinant socialinės apsaugos sistemų, atitinkančių atitinkamas TDO konvencijas, ir pagrindinių viešųjų paslaugų besivystančiose šalyse plėtrą; atkreipia dėmesį į tai, kad toks ES požiūris padėtų socialinę apsaugą paversti vienu iš socialinės sutarties pagrindų, taip sudarant sąlygas didesniam atsparumui; mano, kad mišrus finansavimas – tai viena iš vystymosi finansavimo priemonių rinkinio galimybių, kuri galėtų papildyti viešąsias investicijas ribotų biudžeto išteklių sąlygomis; ragina, kad derinimo operacijos būtų vykdomos tik tose srityse, kuriose jos gali suteikti pridėtinės vertės vietos ekonomikai, ir ragina, atsižvelgiant į tai, atlikti kruopštų vertinimą, ypač kai jos skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant sumažinti skolos naštą, apsaugoti tokias pagrindines viešąsias paslaugas, kaip sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugos, ir nedidinti esamos nelygybės;

6.  pabrėžia, kad visų ES politikos krypčių, strategijų, iniciatyvų ir finansavimo priemonių, visų pirma naujos priemonės KVTBP „Globali Europa“, Europos komandos iniciatyvos ir naujos strategijos „Global Gateway“ nuoseklumas, taip pat ES strategijos dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui glaudus suderinimas yra nepaprastai svarbus siekiant kuo labiau padidinti pasaulinį ES atsaką į tvarų augimą, vystymąsi ir taiką; mano, kad EFAD turėtų pagerinti ES matomumą ir jos vystymosi finansavimo poveikį pasaulyje, siekiant užtikrinti, kad suvokiamas ES vaidmuo pasaulyje atitiktų jos teikiamą paramos dydį;

7.  yra sunerimęs dėl to, kaip COVID-19 pandemija atskleidė ilgalaikius struktūrinius nelygybę sveikatos srityje lemiančius veiksnius; mano, kad EFAD turėtų prisidėti prie investicijų į atsparias visuomenės sveikatos sistemas, sveikatos priežiūrą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat į naujų sveikatos technologijų, taip pat vakcinų, gydymo būdų ir į besivystančiose šalyse pasikartojančių ligų mokslinius tyrimus ir plėtrą; ragina išnagrinėti galimybę sukurti dalijimosi inovacijomis, švietimu, mokymais, žiniomis ir patirtimi platformą, kuria būtų remiamos įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystes, skatinamas viešojo ir privačiojo sektorių dialogas ir ieškoma novatoriškų verslo sprendimų siekiant paspartinti darnų vystymąsi; pabrėžia viešųjų ir privačiųjų investicijų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį, taip pat vidaus išteklių sutelkimo šalyse partnerėse ir veiksmingesnio ES finansavimo panaudojimo svarbą siekiant panaikinti nustatytą 2,5 trln. USD finansavimo trūkumą, kurio reikia DVT pasiekti iki 2030 m., kartu stiprinant gerą valdymą ir kovojant su korupcija;

Iššūkiai, į kuriuos reikia reaguoti

8.  pabrėžia, kad besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims tenka bendra atsakomybė siekti DVT; pabrėžia, kad ES finansinis įnašas į darnų vystymąsi šalyse partnerėse turėtų sudaryti sąlygas šalims partnerėms prisidėti prie jų ekonominio ir socialinio vystymosi ir padėti siekti DVT; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbi šalių vidaus atsakomybė; pabrėžia, kad EFAD ir ilgai laukta ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategija turi atspindėti koordinuotą ir suderintą ES vidaus ir išorės politikos bei įsipareigojimų rinkinį ir sudaryti palankesnes sąlygas jam įgyvendinti, be kita ko, pasitelkiant jau esamų vystymosi politikos priemonių rinkinį; pabrėžia, kad viešasis ir privatusis finansavimas turi būti suderintas su DVT tikslais ir Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija dar neparengė integruotos ir visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos ir tai yra didelis iššūkis siekiui pasiekti politikos nuoseklumą, nes trūksta aiškių, išmatuojamų ir per nustatytą laiką įvykdytinų ES masto tikslų, susijusių su visais DVT, kurie būtų lyginamieji standartai, apie kuriuos reikia pranešti;

9.  mano, kad Europos vystymosi finansinė struktūra turėtų būti grindžiama visų įvairių jos dalyvių (t. y. EIB, ERPB, Europos plėtros finansavimo institucijų (PFI) ir kitų) ekspertinėmis žiniomis ir esamais tinklais; pripažįsta, kad nuo Tarybos išvadų paskelbimo padaryta pažanga ir atlikti patobulinimai, susiję su būsima Europos vystymosi finansine struktūra, tačiau pažymi, kad dabartinė padėtis vis dar apibūdinama kaip stokojanti politikos valdymo, koordinavimo, fragmentuota, dubliuojanti veiksmus ir tęsianti nenaudingą konkurenciją tarp Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir Europos vystymosi ir finansų institucijų; ragina dėti daugiau pastangų, kad dabartinė sistema taptų veiksmingesnė, labiau pagrįsta bendradarbiavimu ir nukreipta užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kurioje būtų naudojamasi pagrindinių partnerių atitinkamomis geografinėmis, sektorių ir finansinėmis žiniomis, siekiant užtikrinti geresnę ES mokesčių mokėtojų grąžą ir didesnį poveikį vystymuisi;

10.  pripažįsta, kad reikia stiprinti ir gerinti institucinę struktūrą, mažinti apsunkinantį biurokratinį koordinavimą ir stiprinti institucijų lankstumą, siekiant kuo labiau padidinti EFAD potencialą ir taip padidinti poveikį vystymuisi;

11.  ragina Komisiją siekti veiksmingai valdyti strategiją „Global Gateway“, kuri turi būti tęsiama vadovaujant Komisijos pirmininkei, ir šiuo atžvilgiu glaudžiai koordinuoti veiksmus su Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Taryba ir Europos Parlamentu, užtikrinant, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų suteikta aktyvi atsakomybė pagal Europos komandos principą; pabrėžia, kad strategija turėtų derėti su EFAD ir kad netikslinga pasinaudoti KVTBP „Globali Europa“ naujiems uždaviniams ir prioritetams skirtu rezervu finansavimui; primygtinai ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos apie savo apskaičiuotą sverto koeficientą investavimo operacijoms, ypač neseniai paskelbtos ES strategijos „Global Gateway“ atveju;

12.  yra susirūpinęs dėl to, kad ES reguliavimo iniciatyvose sistemingai trūksta pagrindinių politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo elementų; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai laikytis PCSD principų, kad būtų pasiekti pagalbos veiksmingumo tikslai; primygtinai reikalauja, kad PCSD užtikrinimo mechanizmai būtų įtvirtinti EFAD; ragina atlikti daugiau ex ante poveikio vertinimų ir sukurti išankstinio įspėjimo apie politikos nenuoseklumą ES delegacijose sistemą; rekomenduoja, kad visos atitinkamos ES institucijos ir valstybės narės, be kita ko, aukščiausiu politiniu lygmeniu, sistemingiau ir veiksmingiau naudotųsi PCSD ir šią priemonę įtrauktų į visų įvairių ES politikos sričių formavimą ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad ji nedarytų neigiamo poveikio DVT įgyvendinimui; pabrėžia, kad šiuos mechanizmus turėtų atitinkamai įgyvendinti EIB, ERPB, plėtros finansavimo institucijos (PFI) ir jų tarpininkai; pabrėžia, kad PCSD priemonė turi būti įtraukta visų pirma į ES išorės politiką ir nukreipta į ją, kad būtų pasiekti DVT;

13.  pripažįsta Komisijos pastangas užtikrinti geresnį reglamentavimą siekiant sukurti ilgalaikes tvarias investicijas, kuriomis būtų skatinama tiek žmonių, tiek planetos sveikata ir gerovė ir ginamos žmogaus teisės; reikalauja, kad Europos vystymosi finansinė struktūra derėtų su būsimais ES išsamaus patikrinimo ir įmonių atsakomybės teisės aktais, užtikrinant, kad įmonės laikytųsi žmogaus teisių standartų ir reguliavimo pakeitimų, privalomojo išsamaus patikrinimo ir laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų dėl verslo ir žmogaus teisių; pabrėžia, kad EFAD turi atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus; ragina EFAD narius stiprinti išsamų savo operacijų patikrinimą, užtikrinti prasmingą vietos gyventojų konsultavimą įgyvendinant projektus, toliau plėtoti jų ekspertines žinias vystymosi srityje ir specialius gebėjimus bei žmogiškuosius išteklius vietoje, įgyvendinti lyčių aspekto integravimą ir apsaugoti žmogaus teises visose operacijose, turėti patikimus atskaitomybės mechanizmus paveiktoms bendruomenėms ir atidžiai stebėti jų dalyvavimo trūkumus ir jų tarpininkų vaidmenį projektuose, kurie neigiamai paveikė besivystančių šalių vietos gyventojus, ir apie juos pranešti;

14.  dar kartą patvirtina, kad visi įgyvendinantieji partneriai ir finansų tarpininkai, dalyvaujantys projektuose, susijusiuose su ES garantijomis arba finansuojamuose iš ES biudžeto, privalo visapusiškai laikytis ES socialinių, aplinkos apsaugos, mokesčių, skaidrumo, kovos su sukčiavimu ir korupcija standartų, politikos, taisyklių ir procedūrų; ragina Audito Rūmus išsamiai tikrinti operacijas, kurioms taikomos ES biudžeto garantijos, ir dėl jų reguliariai teikti ataskaitas, šalinant bet kokius jų veikimo metodų trūkumus, dėl kurių šiuo metu užkertamas kelias tai daryti; pabrėžia, kad svarbu laiku atlikti nepriklausomą EDVF+ ir Europos komandos principo veiksmingumo, veiklos rezultatų ir poveikio vystymuisi vertinimą;

15.  pažymi, kad Europos komandos požiūris susiformavo reaguojant į COVID-19 pandemiją; mano, kad Europos komandos metodas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį toliau gerinant strateginį bendradarbiavimą ir pasaulinį koordinavimą, taip pat vystymosi pastangų suderinamumą ir veiksmingumą, ypač šalių partnerių lygmeniu, taip pat ES ir valstybių narių, įskaitant ir regioninių vyriausybių, lygmeniu; tikisi, kad įgyvendinant EDVF+/KVTBP „Globali Europa“ priemonę bus laikomasi ryžtingesnės politikos krypties ir tikslingumo, taip pat komunikacijos ir matomumo mechanizmai bus stipresni; taip pat primygtinai ragina tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento tikrinimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas Europos komandos veiklos demokratinis teisėtumas;

16.  ragina Komisiją pateikti tvirtą ES politikos kryptį vystymosi politikai ir koordinuoti EFAD taip, kad būtų galima toliau derinti ES vystymosi finansų įstaigų veiklą naujoje atviroje, bendradarbiavimu grindžiamoje, skaidrioje ir įtraukioje struktūroje, kad būtų pasiekti ES vystymosi politikos tikslai, stiprinama glaudi partnerystė su regionais ir prisidedama prie jų vystymosi;

17.  pabrėžia, kad KVTBP „Globali Europa“ programavimo procesas suteikia galimybę padidinti ES biudžeto garantijų, visų pirma EDVF+, naudojimą; pabrėžia, kad būsima finansinė struktūra turėtų sudaryti sąlygas dalyvauti visiems suinteresuotiems vystymosi finansavimo subjektams, įskaitant mažuosius ir vidutinius subjektus bei ne ES plėtros bankus ir suinteresuotuosius subjektus; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad visiškai vienodos sąlygos būtų taikomos EDVF+ valdymui ir prieigai prie ES išteklių; pabrėžia, kad svarbu turėti tinkamą rizikos valdymo sistemą, veiksmingą vystymosi finansavimo priemonių įgyvendinimo valdymą ir priežiūrą; ragina Komisiją veiksmingiau išnaudoti turimus bankų ekspertų išteklius ir savo finansinius bei techninius pajėgumus;

18.  palankiai vertina tai, kad paskelbtos Komisijos pirmosios veiksmų gairės dėl geresnės Europos vystymosi finansinės struktūros ir 2021 m. pažangos ataskaita; primena, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ reikalaujama, kad Komisija atskleistų Tarybai ir Parlamentui techninio vertinimo grupės sudėtį, įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles ir užtikrintų jos narių nešališkumą ir interesų konfliktų nebuvimą; primygtinai ragina Komiją nustatyti panašias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas aukšto lygio ekspertų grupės, kuri pateiks Komisijai rekomendacijas dėl tolesnio privataus kapitalo srautų į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis paspartinimo, skaidrumas ir nešališkumas ;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos vystymosi finansine struktūra būtų siekiama atkurti daugiašalę vystymosi finansavimo sistemą, siekiant padėti nutraukti netvarią skolinimo praktiką kai kuriose šalyse, kurios veikia ne pagal šią sistemą, kuri ne tik kelia grėsmę vienodoms sąlygoms ES ir kitoms reikalavimų besilaikančioms šalims, bet ir labai padidina ir taip didelę daugelio besivystančių šalių, kurios dėl COVID-19 pandemijos tapo dar pažeidžiamesnės, išorės skolą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Rusijos karinė agresija Ukrainoje dar labiau didina skolos naštą daugelyje besivystančių šalių; pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys negali įgyvendinti DVT be finansinės paramos, todėl primygtinai ragina imtis tvarumo įsipareigojimus atitinkančių skolos mažinimo priemonių;

20.  mano, kad ES taksonomija turėtų padėti nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas ir įtraukti tvarumą tarp kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti valdant riziką; ragina Komisiją toliau plėtoti ES taksonomiją ir skatinti vystymosi finansavimo institucijas tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, taip pat privačius subjektus, aktyviai dalyvaujančius vystymosi srityje, suderinti savo veiklą, ypač vykdomą besivystančiose šalyse, su DVT tikslais ir Paryžiaus susitarimo tikslais;

Europos ir nacionalinės finansų įstaigos

21.  dar kartą patvirtina ypatingą Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį ES ir visame pasaulyje, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnyje ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ 36 straipsnyje; pabrėžia svarbų EIB vaidmenį teikiant ES investicijas ir vykdant partnerystę su Komisija įgyvendinant strategiją „Global Gateway“;

22.  pripažįsta esminį EIB vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir tvarią mėlynąją ekonomiką, jo svarų indėlį į ES ekonominį atsaką reaguojant į COVID-19 pandemiją; ragina ES maksimaliai išnaudoti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui didinti ir jos išorės politikos interesams ir prioritetams santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti, galimybes; ragina EIB gerinti savo politiką ir praktiką bei didinti skaidrumą, visų pirma įgyvendinant Europos ombudsmeno parengtas rekomendacijas „imtis kelių skaidrumo veiksmų, kad visuomenė galėtų lengviau pamatyti galimą jo finansuojamų projektų poveikį aplinkai“, kaip nurodyta bylose 1065/2020/PB, 1251/2020/PB ir 1252/2020/PB;

23.  palankiai vertina tai, kad EIB grupėje įsteigtas specializuotas vystymosi padalinys „EIB Global“, veikiantis nuo 2022 m. sausio 1 d.; ragina EIB stiprinti pozicijas šioje srityje, kartu išnaudojant galimą sinergiją su EIVT, ES delegacijomis, ERPB ir kitomis Europos PFI; atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos apie „EIB Global“ finansavimą trūkumas nuo pat pradžių kelia pavojų jo įgaliojimams, taip pat atsižvelgiant į šio naujo subjekto įsipareigojimus, susijusius su vystymosi tikslais; todėl ragina naujajam „EIB Global“ suteikti konkrečius ir tvirtus vystymosi įgaliojimus; tikisi, kad ši nauja struktūra ir jos patariamoji taryba, jos tikslai ir biudžeto nuostatos, organizacinė veikla ir konkretūs padalinio tikslai, taip pat koordinavimo su kitomis finansų plėtros institucijomis mechanizmai bus visiškai skaidrūs, be kita ko, aktyviai skelbiant dokumentus, užtikrinant paramą gaunančių šalių prasmingą atstovavimą ir reguliariai keičiantis informacija su Europos Parlamentu bei palaikant atvirą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos veikėjais;

24.  ragina ES toliau kuo labiau didinti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui didinti ir jos išorės politikos interesams bei prioritetams santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti, galimybes; ragina griežčiau koordinuoti Komisijos, EIVT ir ES delegacijų veiklą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diskusijoms ir bendradarbiavimui su atitinkamais subjektais vietoje, siekiant nustatyti projektus, geriausiai atitinkančius vystymosi veiksmingumo tikslus;

25.  ragina EIB ir ERPB toliau stiprinti papildomumą ir verslo modelius įgyvendinant didesnio tarpusavio pasitikėjimo iniciatyvas, nes poreikiai yra didesni nei jų bendri ištekliai; ragina EIB ir ERPB koordinuoti savo darbą pagal skirtingas trajektorijas ir paaiškinti savo darbo pasidalijimą, siekiant padėti kiekvienam bankui sutelkti dėmesį į savo atitinkamas pagrindines kompetencijas, taip išvengiant dubliavimosi ir priverstinio kainų mažinimo; pažymi, kad reikia pritaikyti EIB ir ERPB darbo metodus ir priemones prie investicijų poreikių Afrikoje, visų pirma, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didelio masto investicijoms, kartu išlaikant ES paramą mažesnio masto vietos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog Europos investicijos būtų vykdomos kartu su matomu ES dalyvavimu ir nuolatiniu politiniu dialogu; pažymi, kad EFAD reikia kuo labiau padidinti esamų Europos plėtros bankų ir finansų įstaigų skirtingų struktūrinių aplinkybių ir darbo metodų privalumus, kad būtų padidintas ES indėlio į darnų vystymąsi veiksmingumas; tikisi, jog EIB, ERPB ir kitos Europos PFI užtikrins ir pateiks įrodymų atlikdami ex ante poveikio vertinimus, kad visi projektai, ypač mišraus finansavimo projektai, padėtų siekti ES vystymosi tikslų, įskaitant su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis susijusius tikslus, ir padėtų siekti tarptautinių žmogaus teisių standartų; ragina Komisiją, EIB, ERPB ir Europos PFI užtikrinti, kad jų patariamosios ir techninės pagalbos grupės būtų parengtos toliau skatinti lyčių lygybę ir įtraukų vystymąsi;

26.  ragina Komisiją, valstybes nares, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir kitus Europos plėtros bankus ir finansų įstaigas, įskaitant mažesnes PFI, stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma įgyvendinant KVTBP „Globali Europa“ ir jos tikslus, taip pat pasauliniu mastu siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, ir skatinti juos sutelkti išteklius ir finansavimą, taip pat stiprinti bendrų projektų koordinavimą ir komunikaciją, remiantis jų atitinkama finansine patirtimi; ragina Komisiją atlikti svarbesnį vaidmenį teikiant techninę pagalbą projektams ir padedant PFI ir kitiems vystymosi proceso dalyviams koordinuoti veiksmus; ragina laikytis įtraukaus požiūrio į mažesnes valstybių narių PFI gaunant finansavimą pagal Europos vystymosi finansavimo struktūrą;

27.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingiau naudoti sąveiką ir geriau suderinti ERPB, EIB ir kitų PFI finansavimo iniciatyvas, skirtas Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims, ypač daug dėmesio skiriant ES šalims kandidatėms; atsižvelgdamas į Ukrainoje vykstantį karą, primena, kad Europos finansavimas kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse yra būtina reformų, kurias, atsižvelgiant į ES užsienio politikos interesus, reikalaujama atlikti, kad šalis atitiktų stojimo kriterijus, sudedamoji dalis;

28.  ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku ir įvertinti bendros patronuojamosios įmonės įsteigimo pranašumus įgyvendinus EIB ir Afrikos plėtros banko partnerystes veiksmų planą; ragina EIB pranešti Parlamentui apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi; pabrėžia, kad reikia finansuoti ilgalaikes investicijas, kuriomis skatinamas darnus vystymasis, ir remtis ligšioliniu bendradarbiavimu, siekiant toliau plėtoti darnaus vystymosi galimybes Afrikos žemyne; ragina sukurti projektų ir konsultacijų centrus, kuriuos bendrai valdytų EIB ir Afrikos plėtros banką, siekiant sukurti veiksmingus informacinius centrus, kurie konsultuotų ir inicijuotų projektus vietos subjektams ir kurie geriau atitiktų vystymosi poreikius vietoje, taip pat padidintų vietos atsakomybę už bendrus vystymosi projektus; atsižvelgdamas į tai, ragina remti vietos privačiojo sektoriaus plėtrą Afrikoje, visų pirma skiriant daugiau lėšų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms Afrikos įmonėms;

29.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, bendrai paėmus, siekiant ilgalaikio poveikio vystymuisi, reikia vietos atsakomybės ir bendradarbiavimu grindžiamo bei įtraukaus požiūrio, kurie turėtų būti paremti tvirta sistemingų vietos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais sistema; prašo Komisijos įvertinti, kaip būtų galima toliau tobulinti sistemingų vietos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais sistemą;

30.  ragina valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas toliau plėsti finansinę įtrauktį, kad būtų remiamos galimybės gauti tvarų finansavimą tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, įskaitant moteris, nes taip prisidedama prie jų ekonominio įgalėjimo; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad EFAD būtų prisidedama prie visapusiško Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimo; primena tikslą, pagal kurį bent 85 proc. veiksmų pagrindinis arba svarbus tikslas turi būti lyčių lygybė, o iš jų bent 5 proc. veiksmų pagrindinis tikslas turėtų būti lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas; ragina, kad atliekant visas EFAD operacijas būtų renkami pagal lytį suskirstyti duomenys ir atliekamas išankstinis ir baigiamasis poveikio lytims vertinimas;

31.  ragina visus plėtros bankus ir institucijas prisiimti tvarius įsipareigojimus ir drąsiai investuoti laikantis vystymosi politikos tikslų, visų pirma mažinti nelygybę ir panaikinti skurdą, o ne siekti investicijų grąžos; todėl pripažįsta, kad svarbu skatinti didesnės rizikos investicijas sudėtingesnėmis vystymosi aplinkybėmis, pavyzdžiui, nestabiliose ar konfliktų paveiktose šalyse, ir nepakankamai gerai išvystytuose sektoriuose, t. y. klimato, biologinės įvairovės, švietimo ir sveikatos; tuo pačiu metu pabrėžia būtinybę kuo labiau sumažinti bet kokią susijusią riziką, kylančią ES biudžetui, tokią kaip padidėjusi ES biudžeto garantijų paklausa, ir išsaugoti aukštą EIB kredito reitingą; pabrėžia, kad PFI skatinamos prisiimti didesnę riziką pagal savo investicijų programas įgyvendinant EDVF+, be kita ko, kad pasiektų ir pažeidžiamiausios ekonomikos šalis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant išmatuojamą ir papildomą poveikį vystymuisi neiškraipant vietos rinkos ar nesukuriant nesąžiningos konkurencijos su vietos ekonominės veiklos vykdytojais ir padedant plėtoti projektų pasiūlos aspektą teikiant paramą projektų rengimui ir padedant PFI koordinuoti veiklą, kartu užtikrinant mažesnių PFI integraciją;

32.  pripažįsta valstybių narių plėtros bankų svarbą ir galimybes Europos vystymosi finansinėje struktūroje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl tarpininkų, bendradarbiaujančių su PFI, vaidmens, ypač dėl žmogaus teisių pažeidimų, apie kuriuos pranešta; pabrėžia, kad vietos privačiojo sektoriaus vystymasis Užsachario Afrikoje gali atlikti svarbų vaidmenį įgalinant šalis partneres eiti darnaus vystymosi keliu;

33.  ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitas apie Europos komandos iniciatyvas, grindžiamas kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais pagal KVTBP „Globali Europa“, kuriose būtų įvertinti sutelkti ištekliai, vystymosi planavimas ir poveikis, ES standartų suderinimas ir taikymas, ES integracijos perspektyva ir valstybių narių dalyvavimas; primygtinai reikalauja, kad tokiomis ataskaitomis būtų dalijamasi su Parlamentu ir jos būtų skelbiamos viešai; pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti pagrindinį vaidmenį tikrinant politinius tikslus ir laukiamus Europos komandos iniciatyvų rezultatus tiek bendruoju, tiek projektų lygmenimis, užtikrinant, kad Europos komandos iniciatyvos veiktų kartu su esamais mechanizmais ir papildytų, o ne pakeistų daugiametes orientacines programas;

34.  pakartoja, kad institucinė ES finansavimo kontrolė ir tikrinimas skatina demokratines diskusijas ir padeda didinti ES patikimumą ir skaidrumą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į svarbų Parlamento vaidmenį ir jo tikrinimo vaidmenį pagal KVTBP „Globali Europa“; ragina nustatyti įpareigojimus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas EFAD įgyvendinimo matomumas; ragina Komisiją tinkamai ir laiku imtis veiksmų tais atvejais, kai šie įpareigojimai nevykdomi; ragina Europos Audito Rūmus rengti reguliarias EFAD įgyvendinimo ataskaitas, kurios bus skelbiamos viešai ir kuriose bus pateiktos politinės rekomendacijos, įskaitant rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant pagerinti padėtį; apgailestauja dėl to, kad plačiajai visuomenei trūksta informacijos apie ES vaidmenį teikiant paramą vietos bendruomenėms ir skatina labiau komunikuoti su visuomene;

35.  ragina Komisiją ir Europos vystymosi finansavimo struktūros institucijas skatinti savo viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą; primena, kad ES įmonės turėtų galėti vienodomis sąlygomis konkuruoti su įmonėmis, įsisteigusiomis ne ES šalyse;

36.  pabrėžia, kad, norint įvertinti pažangą ir faktinius rezultatus ir nustatyti, ar ES skirtas vystymosi finansavimas buvo veiksmingas ir papildė kitą finansavimą, labai svarbu laiku gauti aktualią, nuoseklią ir palyginamą informaciją; apgailestauja, kad nėra bendros EDVF+ ataskaitų teikimo ir rezultatų vertinimo sistemos su palyginamais rodikliais; ragina Komisiją parengti tokią sistemą, kad būtų galima suderintai valdyti rezultatus; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie šios sistemos turinį ir įgyvendinimą;

37.  laukia Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl paramos vystymuisi programavimo, kurioje bus įvertinta, ar 2021–2027 m. ES parama vystymuisi buvo skirta pagal aiškiai apibrėžtą strategiją; pabrėžia, kad svarbu įvertinti mišraus finansavimo papildomumą, kad būtų galima nustatyti, ar šios priemonės buvo veiksmingos siekiant vystymosi rezultatų ir ES vertybėmis grindžiamų politikos tikslų; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę atlikti tokį vertinimą;

Vystymosi finansavimas

38.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimo 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti OPV; yra sunerimęs, kad 2020 m. išsivysčiusios ekonomikos šalių OPV vidutiniškai sudarė tik 0,32 proc. jų BNP, t. y. mažiau nei pusė 0,7 proc. įsipareigojimo, kurį pasiekė tik keturios valstybės narės; pabrėžia, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje poveikis vyriausybės išlaidoms visame pasaulyje dar labiau padidins spaudimą pagalbos biudžetams, kurie jau ir taip nedideli; pažymi, kad valstybės narės, kurios įstojo į ES po 2002 m., įsipareigojo savo OPV/BNP padidinti iki 0,33 proc.; palankiai vertina šių ir kitų valstybių narių iki šiol dėtas pastangas palaipsniui didinti savo OPV išlaidas; ragina jas toliau eiti šiuo keliu; pabrėžia, kad OPV kaip pokyčių varomoji jėga ir svertas kitiems ištekliams sutelkti atlieka svarbų vaidmenį; mano, kad ES turėtų stengtis išlaikyti savo, kaip pasaulinės lyderės OPV srityje, poziciją; primena, kad bent 93 proc. išlaidų pagal KVTBP „Globali Europa“ turi atitikti OPV kriterijus;

39.  pabrėžia ES įsipareigojimo sutelkti išteklius klimato politikos veiksmams finansuoti svarbą ir EIB bei kitų EFAD narių vaidmenį darant pažangą šioje srityje; atkreipia dėmesį į Tarybos įsipareigojimus siekti, kad Europos vystymosi finansinė struktūra būtų orientuota į Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5° C; primena KVTBP „Globali Europa“ bendrą klimatui skirtų išlaidų tikslą – 30 proc. ir daugiametėje finansinėje programoje apibrėžtą tikslą siekti, kad 2024 m. biologinei įvairovei skirtos išlaidos sudarytų 7,5 proc. BVP; apgailestauja, kad Komisija savo veiksmų plane nepateikia konkretesnių įsipareigojimų dėl klimato politikos tikslų, ir tikisi, kad tai bus ištaisyta būsimame programavimo dokumente; ragina uždrausti visas operacijas, kuriomis finansuojami sektoriai, prisidedantys prie klimato krizės, visų pirma iškastinio kuro pramonė; pripažįsta, kad EFAD turėtų būti įtrauki visiems regionams ir šalims partnerėms, kartu pripažįstant, kad didelė investicijų dalis skiriama Vakarų Balkanams ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims;

40.  pripažįsta, kad vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, kurie savo ruožtu padės pasiekti darnaus vystymosi tikslus, svarbą; pabrėžia, kad reikia supaprastinti galimybes gauti finansavimą, stiprinti įtraukumą ir remti mažesnius subjektus, be kita ko, gerinant atitinkamų viešai prieinamų duomenų prieinamumą; pabrėžia, kad todėl vietos MVĮ turi turėti galimybę lengvai naudotis finansinėmis paslaugomis pagal EFAD sistemą; pažymi, kad ES politika turi skatinti bendrovių ir įmonių, ypač MVĮ, bendradarbiavimą, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti iniciatyvose, kuriomis prisidedama prie tvaraus vystymosi besivystančiose šalyse;

41.  ragina Komisiją pagal KVTBP „Globali Europa“ sukurti sąsają tarp galimų rizikos mažinimo priemonių ir finansinės paramos, užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, ir, visų pirma, siekiant sukurti tinkamą infrastruktūrą ir rengiant mokytojus, kad būtų lengviau pasiekti 4-ąjį DVT;

42.  atkreipia dėmesį į ypatingą ES investicijų į tvarų žemės ūkį, įskaitant agroekologinę praktiką, kurioje trūksta privačiųjų ir viešųjų investicijų, svarbą; pabrėžia, kad vietos ūkininkai, smulkieji ūkininkai ir šeimos ūkiai turi turėti galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis, ypač mikrofinansavimu;

43.  pažymi, kad nepakankamos galimybės patekti į rinką dėl susisiekimo problemų yra viena iš pagrindinių kliūčių apsirūpinimo maistu saugumui daugelyje Afrikos regionų; mano, kad ES investicijos šioje srityje galėtų turėti didelį poveikį;

44.  atkreipia dėmesį į dviejų ramsčių sprendimą, skirtą dėl ekonomikos skaitmeninimo ir globalizacijos kylančioms mokesčių problemoms spręsti, kaip susitarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos narės; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomas sutartas pasaulinis minimalus 15 proc. pelno mokesčio tarifas daugiašalėms įmonėms; pabrėžia, kad apskaičiuota, jog dėl šio minimalaus mokesčio kasmet tikimasi gauti apie 150 mlrd. JAV dolerių papildomų mokestinių pajamų visame pasaulyje;

45.  ragina Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija, siekiant skatinti tikslingą ir tvarų vystymosi finansavimą, kuriuo prisidedama prie nelygybės ir skurdo mažinimo;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 25, 2008 1 30, p. 1. (2) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (3) OL C 494, 2021 12 8, p. 80. (4) OL C 132, 2022 3 24, p. 88. (5) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (6) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.