2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija „2022 m. Europos jaunimo metų rezultatai“ (2022/2953(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnio 2 dalį(1),
– atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.)(2),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gaires,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl darbo su jaunimu (CM/Rec(2017)4),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 23 d. Europos Tarybos 2030 m. jaunimo sektoriaus strategiją,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos peržiūrėtą Europos chartiją dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų pabėgėlių, žengiančių į suaugusiųjų pasaulį, palaikymo (CM/Rec(2019)4),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija(3),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos Europos švietimo erdvės veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo(4),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus darbo su jaunimu(5),
– atsižvelgdamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo ir darbo ateities(6),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis(7),
– atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos(8) ir jos įgyvendinimo vykdant vadinamąjį Bonos procesą,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(9),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(10),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui(11),
– atsižvelgdamas Komisijos pirmininkės 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(12),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES jaunimo testo,
– atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas dėl švietimo ir jaunimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Europos jaunimo metus (toliau – Jaunimo metai), pabrėždama jaunų europiečių svarbą kuriant geresnę – žalesnę, įtraukesnę, tvarią ir skaitmeninę – ateitį ir suteikiant jiems daugiau ir geresnių galimybių, užtikrinant, kad jų balsas būtų išgirstas, ir sutelkiant dėmesį į juos po COVID-19 pandemijos;
B. kadangi Jaunimo metai buvo sumanyti siekiant keturių bendrųjų tikslų, t. y. atnaujinti teigiamas perspektyvas jaunimui ir padėti jiems įveikti pandemijos poveikį jų gyvenimui; remti ir įgalinti jaunimą tapti aktyviais ir suinteresuotais piliečiais; geriau informuoti jaunąsias kartas apie ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens viešosios politikos jiems teikiamas galimybes; integruoti jaunimo politiką į visas susijusias Sąjungos politikos sritis;
C. kadangi šie tikslai grindžiami keliomis jau įgyvendinamomis ES politikos iniciatyvomis, be kita ko, Europos jaunimo garantijų iniciatyva, Europos jaunimo strategija ir jos ES jaunimo dialogu, Europos darbo su jaunimu darbotvarke ir Europos švietimo erdvės perspektyvomis; kadangi vykdant šią politiką nustatyti labai reikalingi ir neatidėliotini tikslai siekiant veiksmingai pagerinti visų jaunuolių gyvenimo, mokymosi ir darbo sąlygas, tačiau jų įgyvendinimas tebėra labai fragmentiškas ir neišsamus; kadangi dėl šios priežasties tikimasi, kad Jaunimo metai padės paspartinti visapusišką šios politikos įgyvendinimą, taikant koordinuotą požiūrį, patikimą metodiką ir procesą, ir suteiks jaunimui daugiau ir geresnių galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime kaip pokyčius skatinantiems asmenims;
D. kadangi dažniausi jaunimo lūkesčiai, susiję su Jaunimo metais demokratijos srityje, yra tai, kad sprendimus priimantys asmenys labiau įsiklausytų į jų prašymus ir imtųsi veiksmų dėl jų (72 proc.) bei remtų jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą (71 proc.)(13);
E. kadangi jaunimo organizacijos yra viena iš pagrindinių terpių jaunimui dalyvauti viešajame gyvenime ir gauti prieigą prie tobulėjimo galimybių naudojantis judumu ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos priemonėmis; kadangi daugelyje ES valstybių narių mažėja daugelio jaunimo organizacijų pilietinė erdvė(14);
F. kadangi išlieka skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje, kurie dažnai daro neigiamą poveikį mažiau galimybių turintiems jaunuoliams iš kaimo ar atokių vietovių ir visų rūšių mažumoms priklausantiems jaunuoliams, kiek tai susiję su švietimo, įgūdžių įgijimo ir darbo galimybėmis; kadangi pernelyg daug jaunų žmonių Europoje gyvena nesaugiomis sąlygomis ir susiduria su didele finansine rizika, kad galėtų tęsti studijas ir įgyti įgūdžių ir patirties, kurių jiems reikia norint kokybiškai pradėti profesinį gyvenimą;
G. kadangi jauni žmonės yra vieni iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos ekonominių, psichologinių ir socialinių padarinių ir ekonominės bei politinės įtampos, kurią sukėlė Rusijos vykdomas agresijos karas prieš Ukrainą, įskaitant didėjančias sąskaitas dėl pražūtingos energetikos krizės ir niūrias perspektyvas, atsižvelgiant į didėjantį aplinkos būklės blogėjimą, dėl kurio kyla pavojus jų fizinei ir psichinei gerovei;
H. kadangi jaunimui ir jo įtraukimui į politikos formavimą skirtos esamos priemonės ir ištekliai dažnai nėra prieinami ir matomi visiems, todėl daugelis jaunuolių ir jaunimo vadovaujamų organizacijų apie juos nežino arba su jais nepakankamai konsultuojamasi, arba jie nepakankamai įtraukiami į politikos formavimo procesus;
I. kadangi šiuo požiūriu Jaunimo metų sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal organizuojamų renginių ar jų dalyvių skaičių, bet ir į mechanizmus ir politiką, kurie pradėti taikyti arba plėtojami siekiant daryti teigiamą poveikį jaunimo padėčiai ir vaidmeniui visuomenėje;
J. kadangi dėl itin vėlai priimto sprendimo ES institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams buvo didelis iššūkis tinkamai pasirengti Jaunimo metams, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtus tikslus; kadangi dėl to dar apmaudžiau atsižvelgiant į neatidėliotiną būtinybę gerinti jaunimo gyvenimą Europoje; kadangi šiomis aplinkybėmis turimo laiko nepakako, kad Jaunimo metai praeitų prasmingai ir padarytų poveikį; kadangi rengiantis būsimiems Europos metams reikėtų pasimokyti iš šios patirties;
K. kadangi Jaunimo metai jau artėja prie pabaigos ir vyksta parengiamieji darbai, kuriais bus siekiama užtikrinti jų ilgalaikį poveikį;
Europos metų nustatymo ir įgyvendinimo sąlygos
1. palankiai vertina 2022-uosius – Europos jaunimo metus – kaip tvirtą ES įsipareigojimą jaunajai ir būsimoms kartoms; pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos metu jaunimas labiausiai nukentėjo nuo sanitarijos priemonių, kurios paveikė jų galimybes dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir pakenkė jų galimybėms mokytis;
2. labai apgailestauja dėl Jaunimo metų pradžios sąlygų, ypač dėl to, kad reikėjo skubotai priimti reglamentą, dėl ko buvo atidėtas daugelio projektų įgyvendinimas ir finansavimas; be to, apgailestauja, kad tai turėjo įtakos informavimui apie Jaunimo metus valstybėse narėse, taip pat jaunimo organizacijų bei paties jaunimo informavimui apie juos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pratęsti Jaunimo metus iki kitos Europos dienos, t. y. 2023 m. gegužės 9 d., nedarant poveikio Europos įgūdžių metų pradžiai;
3. apgailestauja dėl to, kad sprendimai dėl būsimų Europos metų vis dar gali būti skelbiami pavėluotai, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamos institucijos ir atitinkama pilietinė visuomenė būtų visapusiškai įtraukti į su jais susijusią veiklą pakankamai laiko prieš jiems prasidedant, kad Europos metų poveikis būtų kuo didesnis; pabrėžia, kad Europos metų paskelbimas likus vos keliems mėnesiams iki planuojamos jų pradžios negali tapti nauja norma, nes tai kelia pavojų viso projekto svarumui; ragina Komisiją ateityje visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti, kad būtų galima laiku pasirengti Europos metams;
4. palankiai vertina 2022 m. gruodžio 6 d. vyksiančią tarpinstitucinę Jaunimo metų baigiamąją konferenciją „Claim the future“ („Ateitis priklauso mums“); taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymų dėl jos turinio pateikė ir ją organizuojant dalyvavo jaunimas; pripažįsta, kad pasirinktos temos sukosi apie įtraukią ir skaitmeninę Europą, įmanomą sukurti pasitelkiant švietimą, ir Europos gerovę, kurią galima užtikrinti į sveikatos priežiūrą integruojant psichikos sveikatos priežiūrą ir garantuojant prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įtraukti šias temas ir išvadas į Jaunimo metų rezultatus ir į jas atsižvelgti;
5. ragina Komisiją pasiūlyti komunikatą, kuriame būtų išdėstyti tolesni veiksmai, susiję su Jaunimo metais, kad būtų pasiekti keturi jų tikslai, teikiant paramą naujoms iniciatyvoms ir sudarant joms sąlygas augti, užtikrinant visapusišką ES jaunimo politikos integravimą į visas politikos sritis ir pradedant vertinimą bei teikiant ataskaitas Parlamentui apie konkretų Jaunimo metų indėlį įgyvendinant 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją ir ES darbo su jaunimu darbotvarkę;
6. pabrėžia, kad apčiuopiamas ir konkretūs rezultatai turėtų apimti, viena vertus, metodikos, kaip įtraukti ir išklausyti jaunimą visoje ES, ir, kita vertus, naujos Europos ir nacionalinės politikos, tiesiogiai susijusios su Jaunimo metų rezultatais, įgyvendinimą;
7. palankiai vertina įvairių Komisijos generalinių direktoratų finansinį įnašą ir iniciatyvas; vis dėlto pažymi, kad tam tikra aprašyta veikla bet kuriuo atveju būtų buvusi vykdoma arba yra mažai susijusi su Jaunimo metų tikslais; ragina Komisiją paaiškinti, kurie projektai buvo naujai sukurti pagal Jaunimo metų programą, o kurie jau egzistavo ir buvo pervadinti dėl Jaunimo metų; primygtinai reikalauja aiškaus vaizdo, kuri tiksliai Jaunimo metų veikla finansuota Komisijos, kuri – valstybių narių;
Prasmingo jaunimo dalyvavimo ir dalyvavimo politikos ir sprendimų priėmimo procese užtikrinimas
8. pabrėžia, kad trečdalis Konferencijos dėl Europos ateities piliečių forumo dalyvių buvo 16–25 metų jaunimas; pritaria 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje pateiktiems pasiūlymams, visų pirma tiems, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai raginama plėtoti jaunimui skirtą politiką;
9. ragina Komisiją patvirtinti visavertį ES jaunimo testą siekiant užtikrinti prasmingą jaunimo dalyvavimą, aktyvumą ir įsipareigojimą rengiant visų krypčių ES politiką, atlikti sistemingą savo pasiūlymų poveikio vertinimą siekiant, kad jais būtų skatinami ir atspindimi jaunimo poreikiai, ir imtis švelninimo priemonių, jei jos daro neigiamą poveikį; mano, kad toks procesas yra labai svarbus siekiant atsižvelgti į jaunimo nuomonę, padidinti teigiamą ES politikos poveikį jiems ir padaryti jį aiškiai matomą, nes nauja karta yra tiesiogiai susijusi su šiandien formuojama politika; pabrėžia, kad ES jaunimo testas turi ne tik tapti biurokratiniu kontroliniu sąrašu, bet ir holistiniu būdu įtraukti žmones, kad būtų pasiektas jo tikslas; mano, kad testo rezultatais turėtų būti remiamasi jau vykdomuose procesuose, pvz., ES jaunimo dialoge, ir jie turėtų būti su jais susieti;
10. siūlo tęsti su Jaunimo metais susijusią veiklą ir palaikyti nuolatinį struktūrinį dialogą su jaunimu Kultūros ir švietimo komitete, siekiant pasiūlyti demokratinę platformą, skirtą atviram ir įtraukiam jaunimo dalyvavimui ES lygmens politikos formavimo procese;
11. pakartoja savo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir į nacionalines mokymo programas ir judumo mokymosi tikslais patirtį įtraukti pasaulinio ir ES pilietiškumo modulius siekiant prisidėti prie aktyvesnio ir dalyvaujamojo pilietiškumo, geriau jaunimą įtraukiančios politinės sistemos ir kovoti su visų formų rasizmu, diskriminacija ir smurtu dėl lyties, siekiant demaskuoti išankstinius nusistatymus ir kurti įtraukias visuomenes be struktūrinio rasizmo, skatinančias toleranciją, įvairovę ir lyčių lygybę; ragina Komisiją suteikti mokytojams būtinas priemones ir galimybes aktyviai dalyvauti kuriant ES bendrą pilietiškumo ugdymo sistemą, pvz., pasitelkiant „Erasmus+“ mokymo akademijas arba „Jean Monnet“ mokytojų rengimą;
12. mano, kad yra daug galimybių organizuoti decentralizuotus renginius, kurie priartintų ES prie jaunimo, ir siūlo kasmet rengti ES kultūros ir idėjų festivalį, kuriame būtų skatinamos vietos diskusijos ir kultūrinė veikla visais aktualiais jaunimo pasirinktais klausimais, kuris vyktų aplink simbolinę datą – gegužės 9 d.;
Jaunimo gerovei skirtų priemonių stiprinimas
13. pabrėžia ryšį tarp jaunimo gerovės ir mokymosi bei darbo galimybių ir gebėjimų, taip pat gyvenimo lygio, kurį jie turi savo gyvenamoje šalyje; susirūpinęs pažymi, kad jaunimas patiria vis didesnį nerimą ir psichologinį stresą, kurį, be kita ko, lemia COVID-19 pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, padidėjusios pragyvenimo išlaidos ir energijos nepriteklius bei kritiška klimato padėtis;
14. pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms parengti Europos psichikos sveikatos apsaugos švietimo ir mokymo srityje planą, įskaitant savišvietą ir neformalųjį mokymąsi, kad jaunosios kartos gerove būtų rūpinamasi visais aspektais; pabrėžia, kad svarbu nuolat teikti psichologinę paramą besimokantiems asmenims, mokytojams ir pedagogams, kuri būtų švietimo sistemos dalis; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir kultūros, jaunimo ir sporto organizacijų, taip pat psichologijos konsultantų tinklų ryšius, kad būtų siūloma užklasinė veikla, siekiant padidinti jaunimo socialinį aktyvumą;
15. yra susirūpinęs dėl didelio infliacijos, būsto ir komunalinių paslaugų kainų kilimo ir apgyvendinimo trūkumo kai kuriose paskirties šalyse poveikio jaunimo judumui, visų pirma mažiau galimybių turintiems asmenims; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad pagal ES programas jaunimui ir jaunimo vadovaujamoms organizacijoms būtų teikiama pakankama finansinė parama, kad jie galėtų įgyti judumo patirties mokymosi, mokymo ar solidarumo tikslais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai pritaikyti jaunimui teikiamos finansinės paramos už judumo patirtį lygį, kad būtų užtikrintas ES programų socialinis įtraukumas;
Kova su jaunimo nesaugumu ir kokybiškos profesinės veiklos pradžios suteikimas
16. dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, kuriam reikia pagalbos, turėtų galimybę gauti nemokamą ir veiksmingą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, kokybišką švietimą, įskaitant mokyklinę veiklą, sveikatos priežiūrą ir veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir deramo būsto; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria užtikrinama, kad kiekvienas jaunuolis gautų kokybišką jo poreikius atitinkantį darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės ir mokomosios praktikos pasiūlymą; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi ir koordinuoti nacionalinius veiksmų planus šioje srityje, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kol bus įgyvendinti visi tikslai;
17. primygtinai pabrėžia esminį darbo su jaunimu vaidmenį sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, ypač kai tai susiję su jo indėliu į asmeninį tobulėjimą, gerovę ir savirealizaciją; ragina valstybes nares geriau pripažinti darbo su jaunimu vertę ir prireikus tvariai atkurti ir stiprinti darbo su jaunimu struktūras;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti bendrą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintas teisingas atlyginimas už stažuotes ir pameistrystę; primygtinai reikalauja, kad visiems stažuotojams būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos ir teisingas atlyginimas, kad būtų išvengta išnaudojimo praktikos;
19. pabrėžia, kad perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką labai priklauso nuo jaunimo užsienyje įgytų mokslo laipsnių, kvalifikacijų ar mokymosi laikotarpių pripažinimo; apgailestauja, kad šioje srityje vis dar yra kliūčių, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tokį pripažinimą padaryti automatinį, visų pirma pasinaudojant skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis; ragina valstybes nares taip pat patvirtinti ir pripažinti kompetencijas ir įgūdžius, įgytus per neformalųjį mokymąsi, savišvietą ir darbą su jaunimu, vykusį šalia formaliojo švietimo visoje Sąjungoje ir už jos ribų; pakartoja, kad tai neturėtų pažeisti teisės į kokybišką aukštąjį mokslą;
Investavimas į ateinančią kartą pasitelkiant švietimą
20. pabrėžia, kad investicijos į jaunimo mokymosi galimybes daro tiesioginį poveikį ne tik jaunimo, kaip pavienių asmenų, gyvenimui ateityje, bet ir ekonominei sveikatai ir visos visuomenės sanglaudai; pabrėžia, kad reikia spręsti problemas, su kuriomis susiduria diskriminuojami arba mažiau galimybių turintys jaunuoliai, norėdami pasinaudoti įvairaus lygmens formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo sistemomis, įskaitant jaunas moteris, jaunus LGBTIQ+ bendruomenių narius, jaunus migrantus, jaunus prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir neįgalius bei sutrikimų turinčius besimokančius asmenis; todėl ragina valstybes nares gerokai padidinti viešąsias išlaidas švietimui, įskaitant skaitmeninį švietimą, profesinį rengimą ir mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; ragina Komisiją skatinti bendrus rodiklius, kad būtų galima įvertinti investicijų, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, ir reformų, kuriomis skatinama speciali jaunimo ir švietimo politika, poveikį;
21. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms iki 2025 m. visapusiškai baigti kurti Europos švietimo erdvę; todėl palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse jau padarytą pažangą; ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kurių reikia jų skaitmeninei infrastruktūrai, junglumui ir švietimo programoms stiprinti, ir tinkamai rengti mokytojus ir pedagogus, taip pat pateikti gaires, kaip skatinti skaitmeninį raštingumą, siekiant sustiprinti naujus mokymo metodus ir sudaryti jaunimui sąlygas veiksmingai susipažinti su informacija, demaskuoti dezinformaciją ir kovoti su smurtu internete, pvz., neapykantos kurstymu, rasizmu, seksualine prievarta prieš vaikus internete, smurtu dėl lyties, patyčiomis kibernetinėje erdvėje ir slaptu blokavimu; primena esamą lyčių nelygybę švietimo srityje gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos srityse ir būtinybę imtis taisomųjų priemonių šiai spragai užpildyti; laukia Komisijos 2012–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros;
o o o
22. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2022 m. „Eurobarometro“ tyrimas „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“, paskelbta 2022 m. gegužės 6 d. Rezoliucija dėl kovos su mažėjančia erdve plečiant galimybes jaunimo organizacijoms, nacionalinėms jaunimo taryboms ir tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms. „Voicify“: Europos dalis“ (angl. Voicify: Part of Europe).