2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties FIFA pasaulio futbolo čempionato Katare kontekste (2022/2948(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl strateginės partnerystės su Persijos įlankos regiono šalimis,
– atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą „Strateginė partnerystė su Persijos įlankos regionu“ (JOIN(2022)0013),
– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 12 d. Briuselyje įvykusį 4-ąjį ES ir Kataro dialogą žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 7 d. ES ir Kataro bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. JT Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimą dėl Kataro išrinkimo 2022 m. pasaulio futbolo čempionatui surengti,
– atsižvelgdamas į 2020 m. Kataro vyriausybės priimtus įstatymus Nr. 17, 18 ir 19 dėl laisvo judėjimo ir minimalaus darbuotojų migrantų darbo užmokesčio,
– atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2022 m. spalio 24 d. ataskaitą „Kataras: saugumo pajėgų vykdomi sulaikymai, smurtas prieš LGBT asmenis“,
– atsižvelgdamas į Kataro baudžiamojo kodekso 285 straipsnį ir 2002 m. įstatymą Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos,
– atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,
– atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 31 d. pažangos ataskaitą dėl Kataro vyriausybės ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) sutartos techninio bendradarbiavimo programos,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kataras ratifikavo 2018 m. gegužės 21 d.,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kataro, ypač į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją „Darbuotojų migrantų padėtis Katare“(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Kataras yra pirmoji regiono šalis, kurioje vyksta FIFA pasaulio futbolo čempionatas; kadangi 2010 m. FIFA išrinko Katarą šalimi, rengsiančią Pasaulio čempionatą, tačiau išsamus patikrinimas žmogaus teisių ar aplinkosaugos srityje nebuvo atliktas ir darbuotojų migrantų apsaugos sąlygos nenustatytos; kadangi Kataras laimėjo konkursą surengti FIFA pasaulio futbolo čempionatą, esant patikimiems kaltinimams kyšininkavimu ir korupcija, dėl kurių buvo pradėti teisminiai tyrimai;
B. kadangi, remiantis skaičiavimais, Katare gyvena daugiau kaip 2 mln. užsienio piliečių, kurie sudaro apie 94 proc. darbo jėgos; kadangi migrantai dažniausiai dirba statybų, paslaugų sektoriaus ir namų ūkio darbus; kadangi pranešta, kad šiuose sektoriuose buvo pažeistos darbuotojų teisės; kadangi dėl šio rodiklio darbuotojų migrantų dalis, atsižvelgiant į vietos gyventojų skaičių Katare, yra didžiausia pasaulyje;
C. kadangi daugybė darbuotojų tam, kad galėtų dirbti Katare, buvo priversti prasiskolinti įdarbinimo įmonėms, nes jos neteisėtai jiems taikė mokesčius, ir daugelis šių darbuotojų patyrė darbo užmokesčio vagystes, privalėjo dirbti itin sunkiomis darbo sąlygomis ir dideliame karštyje, dėl to jiems kilo ligų, sužalojimų ir mirties rizika;
D. kadangi, kaip pranešama, tūkstančiai darbuotojų migrantų žuvo ir dar daugiau buvo sužeisti atliekant statybos darbus, susijusius su Pasaulio futbolo čempionatu Katare;
E. kadangi, TDO duomenimis, kai kurios Europos įmonės atsisakė dalyvauti jungtiniuose komitetuose, kurių tikslas – suburti vadovybės ir darbuotojų atstovus, kad jie aptartų konfliktus darbo vietoje, užkirstų jiems kelią ir juos spręstų;
F. kadangi prieš Katare įgyvendinant reformas, 2014 m. Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) TDO pateikė skundą prieš Katarą dėl 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio darbo ir 1947 m. Konvencijos dėl darbo inspekcijos nesilaikymo; kadangi, pasak ITUC, Kataro įstatymai buvo pakeisti ir šalis toliau daro pažangą įgyvendindama šiuos pakeitimus;
G. kadangi Kataras yra pirmoji Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalis, kurioje atidarytas TDO projektų biuras; kadangi Kataras pasirašė keletą partnerysčių susitarimų su TDO, JT organizacijomis ir ES valstybėmis narėmis, pvz., 2020 m. sausio mėn. jis pasirašė susitarimo memorandumą su Švedija, o 2022 m. kovo mėn. – su Prancūzija, kad būtų pagerinta darbuotojų teisių padėtis; kadangi TDO atkreipė dėmesį į apčiuopiamą pažangą per pastaruosius penkerius metus prieš 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą, ypač darbo jėgos migracijos valdymo, darbo teisės vykdymo užtikrinimo ir teisės kreiptis į teismą srityse, taip pat stiprinant darbuotojų galimybes pareikšti nuomonę ir socialinį dialogą; kadangi, TDO duomenimis, darbuotojams migrantams vis dar nėra teisėta jungtis į profesines sąjungas ir jas kurti;
H. kadangi anksčiau Katare darbuotojai turėjo gauti darbdavių leidimą pakeisti darbo vietą arba išvykti iš šalies; kadangi šie reikalavimai – tai problemiškiausios kafalos rėmimo sistemos ypatybės, nes dėl jų darbuotojai tapo pernelyg priklausomi nuo darbdavių ir taip atsirado išnaudojimo ir priverstinio darbo galimybių; kadangi dėl šių pakeitimų Darbo ministerija per dvejus metus nuo šių reformų įgyvendinimo patvirtino apie 420 000 darbuotojų migrantų prašymų pakeisti darbo vietą; kadangi vis dėlto daugelis darbuotojų vis dar susiduria su kliūtimis norėdami išeiti iš darbo ir pradėti dirbti naujoje vietoje, pvz., patiria atsakomuosius darbdavių veiksmus;
I. kadangi 2021 m. kovo mėn. Kataras tapo pirmąja Persijos įlankos regiono šalimi, kuri nustatė nediskriminacinį minimalų darbo užmokestį, taikomą visiems ir visų tautybių darbuotojams visuose sektoriuose, įskaitant darbą namų ūkyje; kadangi, TDO duomenimis, priėmus naują teisės aktą, iš viso 13 proc. darbo jėgos (280 000 asmenų) darbo užmokestis buvo padidintas iki naujos minimalios ribos;
J. kadangi naujuoju teisės aktu Kataro darbuotojams suteikiama didesnė apsauga nuo karščio;
K. kadangi Kataras ėmėsi veiksmų, kad pagerintų darbuotojų galimybes kreiptis į teismą: sukūrė naują internetinę platformą, kad darbuotojai galėtų teikti skundus, ir sukūrė naujus darbo teismus ginčams spręsti;
L. kadangi, kaip pranešama, vis dėlto Katare ir kitose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar taikoma tam tikra diskriminacinė praktika, susijusi su užsienio darbuotojais, pvz., savavališki atskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo nemokėjimas, taip pat kelionės dokumentų atėmimas;
M. kadangi pagal Kataro baudžiamojo kodekso 285 straipsnį už nesantuokinius lytinius santykius, įskaitant tos pačios lyties asmenų santykius, baudžiama iki septynerių metų kalėjimo; kadangi, kaip pranešama, LGBTQ+ asmenų savavališki areštai grindžiami 2002 m. įstatymu Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos, pagal kurį, „Human Rights Watch“ duomenimis, leidžiama taikyti kardomąjį kalinimą nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso iki šešių mėnesių, jei esama pagrįstų priežasčių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikaltimą, be kita ko, pažeisdamas visuomenės moralės normas, o dėl to dažnai buvo smurtaujama prieš LGBTQ+ asmenis; kadangi Kataro FIFA pasaulio futbolo čempionato ambasadorius pasidalijo viešu homofobiniu pareiškimu; kadangi septynios futbolo federacijos, įskaitant Europos federacijas, nusprendė, kad jų žaidėjai gali dėvėti vaivorykštės spalvų rankoraištį „OneLove“; kadangi, nepaisant to, FIFA nusprendė, kad žaidėjams gali būti išduota geltonoji kortelė arba jie gali būti pašalinti iš aikštelės už tai, kad dėvi tokį rankoraištį, nes tai tariamai yra politinis pareiškimas;
N. kadangi 2016 m. FIFA pasirašė JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, pagal kuriuos FIFA įpareigojama susilaikyti nuo kišimosi į žmogaus teisių klausimus ir ištaisyti neigiamą savo veiklos poveikį žmogaus teisių srityje;
O. kadangi šiuo nesaugumo laikotarpiu, kai kyla didelių iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai Europoje ir Persijos įlankos regione, kai pasaulis susiduria su Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat esant neatidėliotinai žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos būtinybei, ES gali gauti daug naudos iš tvirtesnės ir labiau strateginės partnerystės su GGC ir jos valstybėmis narėmis, įskaitant Katarą; kadangi 2021 m. atkurti Kataro ir Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino ir Egipto diplomatiniai santykiai;
P. kadangi 2018 m. pasirašytame ES ir Kataro bendradarbiavimo susitarime numatyta politinių ir sektorinių konsultacijų abipusio intereso srityse sistema; kadangi Kataras yra svarbus ES partneris ir jo santykiai apima daugybę svarbių sričių; kadangi Katarui tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Europos energetinio saugumo strategiją; kadangi ES ir Kataro bendradarbiavimas labai suintensyvėjo ir 2022 m. Dohoje buvo atidaryta ES delegacija; kadangi 2022 m. vasario mėn. Kataras buvo vienas iš JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kuria Rusija raginama pasitraukti iš Ukrainos, rėmėjų ir balsavo už rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą;
Q. kadangi ketvirtasis ES ir Kataro dialogas žmogaus teisių klausimais buvo surengtas 2022 m. rugsėjo 12 d.; kadangi dialogas žmogaus teisių klausimais yra itin svarbus bendradarbiavimo siekiant pažangos žmogaus teisių srityje elementas;
1. apgailestauja dėl tūkstančių darbuotojų migrantų mirčių ir sužalojimų, kuriuos patyrė darbuotojai, kol buvo rengiamasi Pasaulio futbolo čempionatui; reiškia užuojautą šių darbuotojų giminėms ir reikalauja, kad už tai būtų atsakyta;
2. primygtinai ragina Katarą visapusiškai įgyvendinti savo naujus teisės aktus, kuriais apsaugomos darbuotojų teisės, ir panaikinti likusius kafalos rėmimo sistemos elementus, pvz., paslėptas nuobaudas darbuotojams;
3. pabrėžia, kad palaikydama santykius su Kataru ES yra įsipareigojusi remti žmogaus teises, įskaitant klausimus, iškeltus per FIFA pasaulio futbolo čempionatą; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad šimtai tūkstančių darbuotojų migrantų vis dar susiduria su diskriminaciniais įstatymais ir praktika Katare; apgailestauja, kad skaidrumo stygius ir akivaizdus atsakingo rizikos vertinimo trukumas lydėjo 2010 m. sprendimą FIFA Pasaulio čempionatą surengti Katare; primena savo seniai išsakytą nuomonę, kad korupcija FIFA viduje yra plačiai paplitusi, sisteminė ir giliai įsišaknijusi, ir toliau mano, kad ši organizacija labai pakenkė pasaulio futbolo įvaizdžiui sąžiningumo požiūriu, nepaisant bandymų ją reformuoti, pavyzdžiui, pradedant taikyti žmogaus teisių reikalavimus;
4. ragina valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas, suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir renkantis renginių rėmėjus, puoselėti universalias žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes; prašo šiuo tikslu nustatyti aiškius kriterijus ir chartiją, kurioje būtų nustatytos tvirtos vertybės; ragina prieš organizuojant tokius svarbius sporto renginius ypatingą dėmesį skirti darbuotojų teisių apsaugai, lygybei ir nediskriminavimui, taip pat atlikti nepriklausomus ir patikimus poveikio aplinkai vertinimus;
5. ragina ES valstybes nares, ypač garsėjančias stipriomis nacionalinėmis futbolo lygomis, pvz., Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, daryti spaudimą UEFA ir FIFA, kad šios imtųsi fundamentalių reformų, įskaitant demokratiškų ir skaidrių teisės rengti pasaulio futbolo čempionatus suteikimo procedūrų taikymą bei griežtą žmogaus teisių ir tvarumo kriterijų užtikrinimą varžybas rengiančiose šalyse; ragina skubiai užtikrinti, kad pagrindinių teisių ir žmogaus teisių pažeidimai, ypač akivaizdus sistemingas smurtas dėl lyties, būtų privalomas atmetimo kriterijus priimant sprendimus dėl teisės organizuoti tarptautinius sporto renginius suteikimo, siekiant apsaugoti atletus ir sirgalius bei užkirsti kelią manipuliavimui sportu; ragina tęsti tyrimus dėl teisės rengti pasaulio futbolo čempionatus suteikimo atvejų, kuriuos yra sutepusi korupcija, ir traukti už tai baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES valstybes nares suteikti prieigą prie archyvinės informacijos apie teisės rengti 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą suteikimą;
6. pripažįsta svarbų darbuotojų migrantų indėlį į Kataro ekonomiką ir rengiant 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą; primygtinai ragina Kataro valdžios institucijas atlikti išsamų darbuotojų migrantų mirties atvejų tyrimą, patvirtinti darbuotojų migrantų mirties priežastį ir išmokėti reparacijas šeimoms tais atvejais, kai darbuotojas mirė dėl darbo sąlygų; remia Kataro pastangas gerinti jų darbo sąlygas ir gerbti jų teises, kurias iškėlė tarptautinė bendruomenė; ragina visapusiškai įgyvendinti patvirtintas reformas; palankiai vertina Kataro bendradarbiavimą su TDO; ragina Katarą toliau bendradarbiauti su TDO vykdant reformas; pabrėžia įmonių, įskaitant Europos įmones, socialinę atsakomybę gerbti darbuotojų teises ir laikytis to paties išsamaus patikrinimo standarto, kokio reikalaujama ES;
7. vis dėlto pripažįsta, kad TDO ir ITUC mano, kad Katare vykdomos reformos yra pavyzdinės Persijos įlankos regione;
8. pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimų aukos turi teisėtas galimybes siekti teisingumo ir patraukti ES įsisteigusias įmones atsakomybėn pagal kai kuriose valstybėse narėse galiojančius išsamaus patikrinimo įstatymus; atkreipia dėmesį į vykdomą ES lygmens darbą, susijusį su Direktyva dėl įmonių išsamaus tvarumo patikrinimo, pagal kurią bus toliau plečiamos tokios teisinės galimybės; mano, kad atitinkamos įmonės ne visiškai laikėsi savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 2014/95/ES(2) ir įsipareigojimų, susijusių su tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisių konvencijomis;
9. griežtai smerkia Europos įmonių dalyvavimą vykdant bet kokius darbuotojų migrantų teisių pažeidimus, su kuriais jos buvo susijusios, prie kurių jos prisidėjo arba iš kurių jos gavo naudos, visų pirma statybų ir finansų sektoriuose, rengiantis 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatui;
10. palankiai vertina tai, kad, kaip nurodo TDO, Kataro vyriausybė iš Paramos darbuotojams ir draudimo fondo kompensavo 320 mln. JAV dolerių nuo su darbo užmokesčiu susijusio piktnaudžiavimo nukentėjusiems asmenims; vis dėlto apgailestauja, kad fondas pradėjo veikti tik 2018 m. ir dėl to milijonai darbuotojų ir jų šeimų negalėjo juo pasinaudoti; primygtinai ragina Katarą atlikti išsamią duomenų rinkimo ir tyrimo standartų, taikomų su darbu susijusių sužalojimų ar mirties atvejais, peržiūrą; ragina išplėsti fondą, kad jis apimtų visas aukas nuo darbų, susijusių su 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatu, pradžios, įskaitant visus mirties atvejus ir kitus darbuotojų žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su pasirengimu Pasaulio futbolo čempionatui, pvz., darbo užmokesčio vagystes, sužalojimus ir visus neištirtus ir neatlygintus mirties atvejus; ragina FIFA prisidėti prie visapusiško žalos darbuotojų šeimoms atlyginimo programos, kaip kompensaciją už darbo sąlygas, kuriomis jie teko dirbti;
11. palankiai vertina Kataro valdžios institucijų reformas, kurių jos ėmėsi konsultuodamosi su TDO, siekdamos spręsti darbo jėgos migracijos valdymo klausimus, užtikrinti darbo teisės vykdymą ir sudaryti sąlygas kreiptis į teismą, taip pat stiprinti darbuotojų nuomonės išsakymo galimybes ir socialinį dialogą; pažymi, kad dėl šių pokyčių jau pagerėjo šimtų tūkstančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygos; vis dėlto apgailestauja, kad daugelis darbuotojų vis dar nejunta šių reformų naudos, nes susiduria su kliūtimis norėdami pasinaudoti šiais patobulinimais ir savo darbdavių atsakomaisiais veiksmais; pareiškia esantis susirūpinęs dėl dokumentais pagrįstų ir pasikartojančių įtarimų, kad namų ūkio darbuotojai migrantai patiria prievartą ir išnaudojimą;
12. ragina Katarą panaikinti visus teisės aktus, pagal kuriuos įmonėms leidžiama nustatyti užsienio darbuotojų įdarbinimo mokesčius;
13. palankiai vertina naujus Kataro teisės aktus dėl apsaugos nuo karščio statybvietėse; ragina visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalis priimti panašius teisės aktus ir juos visapusiškai įgyvendinti;
14. pakartoja savo raginimą Katarui ratifikuoti JT tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;
15. primygtinai ragina Katarą, bendradarbiaujant su TDO, užtikrinti, kad visi darbuotojai ir darbdaviai galėtų pasinaudoti kafalos reformomis darbo jėgos judumo srityje, supaprastinti teisę kreiptis į teismą ir susigrąžinti mokėtiną darbo užmokestį, taip pat visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl namų ūkio darbuotojų teisių; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad daugiau kaip 420 000 darbuotojų pakeitė darbą visame Katare ir daugiau kaip 300 000 darbuotojų gavo naudos iš nustatyto minimalaus darbo užmokesčio;
16. pažymi, kad turėtų būti pripažįstama visų darbuotojų, įskaitant migrantus, teisė jungtis į asociacijas ir į saviorganizaciją; ragina Kataro vyriausybę užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę nevaržomai telktis nepatirdami atsakomųjų veiksmų bei saugiai ir patikimai kreiptis į teismą, be kita ko, prisijungdami prie nacionalinių sąjungų ir jas kurdami;
17. palankiai vertina nuolatinį ES bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais su Kataru, be kita ko, vykdant ES ir Kataro dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris turėtų būti intensyvinamas, ir stiprinant institucinę ES ir Kataro bendradarbiavimo struktūrą; pabrėžia, kad Kataro nacionalinis žmogaus teisių komitetas ėmė reguliariai bendradarbiauti su ES institucijomis ir Kataras pakvietė ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais apsilankyti šalyje; pabrėžia, kad nuolat keliami klausimai, susiję su darbuotojų migrantų teisėmis, darbo srities reformomis, moterų teisėmis ir saviraiškos laisve;
18. ragina valstybes nares ir ES delegaciją Katare atidžiai stebėti Kataro socialines reformas, ypatingą dėmesį skiriant konkrečiam jo teisės aktų įgyvendinimui, įskaitant Katare veikiančių Europos įmonių įgyvendinimą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai informuoti Parlamentą apie šių reformų pažangą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Kataro darbo ministro Ali Bin Samikh Al Marri bendradarbiavimą su Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiu dėl vykdomų reformų ir likusių spragų, kurias reikia pašalinti, ir atkreipia dėmesį į jo įsipareigojimą išmokėti kompensacijas visiems darbuotojams ar jų šeimoms, negavusiems to, kas jiems priklauso;
19. ragina Kataro valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad nacionalinis žmogaus teisių komitetas visapusiškai laikytųsi nacionalinių žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos institucijų statuso principų ir kad komitetas galėtų visapusiškai, veiksmingai ir nepriklausomai vykdyti savo įgaliojimus, be kita ko, skatindamas savo narių ir darbuotojų pliuralizmą ir įvairovę;
20. ragina Kataro valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus, kuriais draudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys;
21. primena savo įsipareigojimą siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo ir ragina Kataro valdžios institucijas priimti moratoriumą šiuo klausimu;
22. primygtinai ragina Kataro valdžios institucijas stiprinti priemones lyčių lygybei užtikrinti, įskaitant moterų globos likučių panaikinimą, ir kartu dėti daugiau pastangų siekiant teisingo atstovavimo moterims oficialioje darbo rinkoje, taip pat viešojoje ir politinėje sferoje, įskaitant Šuros tarybą ir vykdomuosius organus, visų pirma sprendimus priimančiose pareigybėse, ir sudaryti vienodas sąlygas moterims ir vyrams kaip namų ūkių vadovams; ragina Kataro valdžios institucijas iš dalies pakeisti Pilietybės įstatymą siekiant užtikrinti, kad Kataro moterys ir vyrai turėtų vienodas teises perduoti savo pilietybę savo vaikams ir sutuoktiniams užsieniečiams; ragina Katarą užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie smurtą prieš moteris ir kad būtų nuodugniai ištirti visi smurto prieš moteris atvejai, įskaitant smurtą šeimoje, ir kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir, jei nuteisiami, jiems būtų taikomos atitinkamos sankcijos;
23. atkreipia dėmesį į pasaulinę tendenciją dekriminalizuoti savanoriškus tos pačios lyties asmenų santykius; ragina Katarą panaikinti Baudžiamojo kodekso 285 straipsnį ir visus kitus susijusius įstatymus, kuriais kriminalizuojami tos pačios lyties asmenų tarpusavio seksualiniai santykiai, ir priimti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos; apgailestauja dėl pranešimų apie Kataro Prevencinio saugumo departamento pajėgų netinkamą elgesį, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, ir tuo, kaip jos taiko 2002 m. įstatymą Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos, pagal kurį leidžiama taikyti kardomąjį kalinimą nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso iki šešių mėnesių; šiomis aplinkybėmis yra pasibaisėjęs FIFA sprendimu dėl apyrankių su tekstu „One Love“;
24. ragina Kataro valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų asmenų, dalyvaujančių 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate, įskaitant tarptautinius svečius ir šalyje gyvenančius asmenis, žmogaus teisės, įskaitant jų religijos ir tikėjimo laisvę;
25. atkreipia dėmesį į Kataro išreikštą didelį susirūpinimą dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir jį vertina teigiamai; palankiai vertina svarbius Kataro sprendimus balsuoti už visas atitinkamas JT rezoliucijas šiuo klausimu, priešingai nei daro daugelis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių;
26. palankiai vertina ES ir Kataro bendradarbiavimą ir dialogą (taip pat su kitomis Persijos įlankos valstybėmis vykdomą bendradarbiavimą ir dialogą), kurie yra labai svarbūs siekiant pagrindinių ES tikslų, visų pirma: taikių ir klestinčių Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regionų; tvirto ekonomikos atsigavimo; tvaraus, įperkamo ir saugaus energijos tiekimo; tvirto bendradarbiavimo pereinant prie žaliosios ekonomikos ir tvirto atsako atsižvelgiant į pasaulinius vystymosi ir humanitarinius poreikius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Kataro ir jo kaimyninių šalių santykių normalizavimą; giria Kataro vaidmenį padedant evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių iš Afganistano po to, kai 2021 m. rugsėjo mėn. Talibanas įvykdė smurtinį perėmimą;
27. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kataro vyriausybei ir parlamentui, Tarptautinei futbolo asociacijų federacijai, Europos futbolo federacijų asociacijai, Tarptautinei darbo organizacijai ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.
2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).