(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0283/2022). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą(4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119(5) nustatytas Sąjungos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat tikslas ne vėliau kaip iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tam reikia teisingos energetikos pertvarkos, kad nė viena teritorija ar pilietis nebūtų paliktas nuošalyje, didesnio efektyvumo ir gerokai didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies integruotoje energetikos sistemoje;

(2)  atsinaujinančiųjų išteklių energija atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus, nes energetikos sektoriuje šiuo metu išmetama daugiau kaip 75 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ne tik padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet taip pat gali padėti spręsti su aplinka susijusias problemas, tokias kaip biologinės įvairovės nykimas, bei mažinti žemės, vandens ir oro taršą laikantis Nulinės taršos veiksmų plano tikslų;

(2a)   dėl bendrų aplinkybių, kurias lėmė Rusijos invazija į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos poveikis, visoje Sąjungoje išaugus energijos kainoms paaiškėjo, kad būtina sparčiau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Sąjungoje. Norint pasiekti ilgalaikį tikslą – nuo trečiųjų valstybių nepriklausomą energetikos sistemą – Sąjunga daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad paspartintų žaliąją pertvarką ir užtikrintų išmetamą teršalų kiekį mažinančią energetikos politiką, kuria būtų mažinama priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir nustatoma teisinga ir prieinama kaina Sąjungos piliečiams bei įmonėms visuose ekonomikos sektoriuose;

▌

(4)  viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir su jais susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios administracinės procedūros. Šios kliūtys apima atrankos ir administracinių leidimų projektams taikomų taisyklių sudėtingumą, įskaitant galimus apribojimus, susijusius su tam tikrų vietovių istorine svarba, projektų poveikio aplinkai vertinimo sudėtingumą ir trukmę, taip pat susijusių energetikos tinklų prijungimo problemas, apribojimus dėl technologijų specifikacijų tikslinimo leidimų išdavimo procese arba leidimus išduodančių institucijų ar tinklo operatorių personalo klausimus. Siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą, būtina priimti taisykles, kuriomis būtų supaprastintas ir sutrumpintas leidimų išdavimas, atsižvelgiant į visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui;

(5)  siekiant supaprastinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams administracines procedūras, Direktyva (ES) 2018/2001 supaprastinami reikalavimai – nustatomos taisyklės dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams administracinės dalies organizavimo ir ilgiausios trukmės, apimant visus atitinkamus administracinius leidimus statyti, modernizuoti ir eksploatuoti įrenginius, taip pat dėl jų prijungimo prie tinklo;

(6)  siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. Sąjunga pasiektų plataus užmojo klimato ir energetikos tikslus, o iki 2050 m. – poveikio klimatui neutralumo tikslą, būtina dar labiau koordinuotai ir suderintai supaprastinti ir sutrumpinti administracinius leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir su jais susijusiai infrastruktūrai, įskaitant tinklo jungtis, procesus, kartu atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti. Nustačius trumpesnius ir aiškius sprendimų, kuriuos turi priimti institucijos, kompetentingos išduoti leidimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams remiantis išsamia paraiška, priėmimo terminus, bus paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimas. Tačiau tikslinga atskirti projektus, vykdomus tose vietose, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams įgyvendinti ir kurių terminai gali būti labai sutrumpinti (spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose), ir projektus, vykdomus už tų vietų ribų;

(7)  kai kurie dažniausiai pasitaikantys klausimai, su kuriais susiduria atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojai, yra susiję su sudėtingomis ir ilgai trunkančiomis administracinėmis, leidimų išdavimo ir prijungimo prie tinklo procedūromis, nustatytomis nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, ir su tuo, kad leidimus išduodančios institucijos neturi pakankamai darbuotojų ir techninių žinių siūlomų projektų poveikiui aplinkai įvertinti. Todėl tikslinga supaprastinti tam tikrus su aplinka susijusius atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo aspektus. Be to, taip pat tikslinga užtikrinti, kad energetikos sistemos operatoriai remtų veiksmingą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimą pirkdami lankstumo paslaugas pagal Reglamento (ES) 2019/943 ir Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas; [5 pakeit.]

(7a)   sudėtingos, ilgos ir neskaidrios administracinės procedūros daro neproporcingai didelį poveikį piliečiams, vietos valdžios institucijoms ir MVĮ, veikiantiems kaip iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas. Dažnai taip yra visų pirma dėl to, kad trūksta patirties ar kompetencijos, finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad būtų galima vykdyti leidimų išdavimo ir prijungimo prie tinklo procesus. Būtina palengvinti galimybes neprofesionaliems ir nekomerciniams rinkos dalyviams lengviau orientuotis siekiant gauti atitinkamus patvirtinimus. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos, prireikus supaprastinant nuostatas, taip pat sukuriant specialius kontaktinius punktus, kai šie subjektai neturi tokių pačių pajėgumų kaip kiti, didelius išteklius turintys, profesionalūs rinkos dalyviai. Integruotas daugiapakopis atsinaujinančiosios energijos planavimas turėtų atspindėti vietos ir regionų lygmeniu vykdomą planavimą, taip pat nustatyti numatomus leidimus išduodančių valdžios institucijų personalo, mokymo, finansavimo ir techninius poreikius;

(8)  spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimas turėtų būti paremtas integruotu daugiapakopiu atsinaujinančiųjų išteklių energijos planavimu ir paskirstymu, kurį vykdytų valstybės narės, struktūriškai koordinuodamos veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Valstybės narės turėtų nustatyti sausumos, paviršiaus, požemines ir jūros vietas, kurių reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, kad jos pasiektų savo nacionalinį įnašą siekiant Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto persvarstyto 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, taip pat Reglamento (ES) 2021/1119 15a straipsnyje, 22a straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų tarpinių tikslų ir to reglamento 2 straipsnyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Tokios vietos turėtų atitikti jų numatomas trajektorijas bei bendrą planuojamą įrenginių galią ir turėtų būti nustatytos pagal konkrečias atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, numatytas valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Nustatant reikiamas sausumos, paviršiaus, požemines ir jūros vietas reikėtų atsižvelgti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos naudojant įvairias technologijas potencialą tose sausumos ir jūros vietose, numatomą energijos poreikį, atsižvelgiat į energijos ir sistemos efektyvumą bendrai ir jos poreikį skirtinguose valstybės narės regionuose, taip pat atitinkamo energijos tinklo bei tinklo infrastruktūros, energijos kaupimo įrenginių, įskaitant šiluminės energijos kaupimą, ir kitų lankstumo priemonių prieinamumą, atsižvelgiant į pajėgumus, kurių reikia vis didesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui patenkinti, galimybes aktyviai įtraukti piliečius į energetikos sistemą, kurie veiktų kaip iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti administraciniai leidimai statyti, modernizuoti ir eksploatuoti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginius būtų laikomi galutiniais sprendimais dėl kompetentingos institucijos arba kompetentingų institucijų procedūros dėl žemės naudojimo teritorijoje, kurioje bus tie įrenginiai, nustatymo rezultatų;

(9)  nustatydamos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, diferencijuodamos jas pagal technologijas, valstybės narės turėtų rinktis tokias vietas, kurios itin tinka atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams plėtoti ir kuriose nesitikima, kad konkrečios rūšies atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas darys didelį poveikį aplinkai ir maisto saugai žemės ūkio gamybos atžvilgiu. Spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos turėtų būti ypač tinkamos įrenginiams, skirtiems energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, įrengti. Tačiau į spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas neturėtų būti įtraukti biomasę deginantys įrenginiai, išskyrus įrenginius, esančius atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, kuriems dėl specialių poreikių galėtų būti taikomos išimtys. Nustatydamos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas valstybės narės turėtų vengti saugomų teritorijų ir atsižvelgti į atkūrimo planus. Spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos turėtų būti nustatytos bent vėjo turbinoms ir saulės energijos jėgainėms ir galėtų būti nustatytos biometano gamybos įrenginiams. Valstybės narės gali nustatyti spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, skirtas konkrečiai vienos ar kelių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, ir turėtų nurodyti, kokios rūšies ar rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energija gali būti gaminama kiekvienoje spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietoje;

(9a)   pirmenybė turi būti teikiama maisto, o ne energijos gamybai, ir dėl energijos gamybos neturėtų sumažėti maisto gamyba ar pasėlių derlius, tačiau abi veiklos rūšys gali ir turi būti vykdomos kartu ir turėtų būti išnaudojama sąveika. Šiuo tikslu reikia palengvinti įvairių formų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ūkininkams lengvai prieinamose vietovėse, atsižvelgiant į ūkio poreikius. Valstybės narės turi stengtis nepriskirti derlingos žemės ūkio paskirties žemės ir žemės ūkio paskirties žemės, kurioje gaminami aukštos kokybės žemės ūkio maisto produktai ir produktai, turintys ypatingą ryšį su vietos kraštovaizdžiu ir kultūra, spartesnės energijos gamybos vietoms. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, pvz., biometano gamyba, turėtų būti skatinamas vietovėse, kurios yra netoli žemės ūkio objektų, t. y. netoli žemės ūkio paskirties žemės ir ūkių teritorijose, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje esančiuose ne žemės ūkio paskirties žemės plotuose. Nustatant spartesnės energijos gamybos vietas pirmenybė turėtų būti teikiama arti galutinių naudotojų esančioms vietoms arba vietoms, kuriose jau yra infrastruktūra, taip pat vietoms, kuriose atliekų srautai ar žemės ūkio atliekos gali būti naudojami atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti;

(10)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB(6) nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama, jog rengiant ir priimant planus bei programas būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Nustatydamos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, valstybės narės turėtų parengti planą ar planus, kuriuose būtų nustatytos tos vietos ir ▌kiekvienoje iš tokių spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų taikytinos taisyklės bei poveikio švelninimo priemonės arba projektai. Tų vietų dydis turėtų būti proporcingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslams ir tarpiniams tikslams, nustatytiems Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atnaujintuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį. Valstybės narės gali parengti vieną bendrą planą, apimantį visas spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas ir technologijas, arba konkrečioms technologijoms skirtus planus, kuriuose būtų nurodyta viena ar daugiau spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų. Kiekvieno plano poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas pagal Direktyvoje 2001/42/EB nustatytas sąlygas, siekiant įvertinti kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos poveikį tame plane nurodytoms atitinkamoms vietoms. Šiuo tikslu atlikus poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2001/42/EB, valstybės narės galėtų taikyti labiau integruotą ir našesnį požiūrį į planavimą ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus ankstyvame planavimo proceso etape strateginiu lygmeniu. Tai padėtų paspartinti ir supaprastinti įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą šių projektų poveikį aplinkai;

(11)  priėmusios planą ar planus, kuriuose nurodomos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, valstybės narės turėtų atlikti planų ir programų įgyvendinimo reikšmingų pasekmių aplinkai monitoringą, kad, inter alia, laiku nustatytų ▌neigiamas pasekmes ir galėtų imtis tinkamų veiksmų, reikalingų susidariusiai padėčiai ištaisyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2001/42/EB;

(12)  ▌toliau taikomos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(7) (toliau – Orhuso konvencija) nuostatos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, visų pirma nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus;

(12a)  siekdamos padidinti visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir įgalinti piliečius ir vietos bendruomenes gaminti ir vartoti savo energiją, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad deramai informuotų piliečius apie naujus projektus ir taip pat skatintų ir palengvintų dalyvavimą juose, inter alia, per atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas;

(13)  nustatant spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas turėtų būti siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos šiose vietose, įskaitant jau esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, būsimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius už tokių vietų ribų ir bendradarbiavimo mechanizmus, pakaktų užtikrinti valstybių narių įnašą siekiant Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo;

(14)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kurie atitinka valstybių narių parengtame plane ar planuose nustatytas taisykles ir priemones, turėtų būti taikoma prielaida, kad nustatytose spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose jie reikšmingo poveikio aplinkai nedaro. Todėl reikėtų netaikyti reikalavimo atlikti konkretų poveikio aplinkai vertinimą projekto lygmeniu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES(8), išskyrus projektus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje arba kai valstybė narė, kuri gali patirti didelį poveikį, to prašo. Įpareigojimai pagal 1991 m. vasario 25 d. UNECE Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste turėtų būti toliau taikomi valstybėms narėms, kuriose projektas gali turėti didelį tarpvalstybinį poveikį trečiojoje valstybėje;

(15)  nustatant spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas turėtų būti sudarytos sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, jų prijungimui prie tinklo ir tose vietose esantiems energijos kaupimo įrenginiams taikyti nuspėjamas sąlygas ir supaprastintas administracines procedūras. Visų pirma projektams, vykdomiems spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, turėtų būti taikomos paspartintos administracinės procedūros, įskaitant nebylųjį pritarimą, jei kompetentinga institucija iki nustatyto termino neatlieka atitinkamo administracinio veiksmo, išskyrus atvejus, kai turi būti atliktas konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimas. Šiems projektams taip pat turėtų būti taikomi aiškiai nustatyti terminai, o jų plėtotojams turėtų būti suteiktas teisinis tikrumas dėl numatomų procedūros rezultatų. Gavusios paraišką dėl projektų vykdymo spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, valstybės narės turėtų greitai jas patikrinti, siekdamos nustatyti, ar, atsižvelgiant į geografinės vietovės, kurioje jie yra vykdomi, aplinkos pažeidžiamumą, yra didelė tikimybė, kad kuris nors iš tokių projektų gali padaryti didelį nenumatytą neigiamą poveikį, kuris nebuvo nustatytas pagal Direktyvą 2001/42/EB atliekant plano ar planų, kuriuo nustatytos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, poveikio aplinkai vertinimą. Tokio tikrinimo proceso pabaigoje visi projektai spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose turėtų būti laikomi patvirtintais. Tik tuo atveju, jei valstybės narės turi aiškių įrodymų, leidžiančių manyti, kad konkretus projektas gali padaryti didelį nenumatytą neigiamą poveikį, jos, motyvuodamos savo sprendimą, turėtų atlikti tokio projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92/ES ir, kai tinkama, pagal Direktyvą 92/43/EEB(9). Atsižvelgiant į poreikį paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, toks vertinimas turėtų būti atliktas per šešis mėnesius;

(15a)  valstybės narės sutiko sukurti vientisą Europos tinklą „Natura 2000“, pasiūlydamos Komisijai atitinkamas Bendrijos svarbos teritorijas pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 2 dalį ir specialias saugomas teritorijas, nustatytas pagal Direktyvą 2009/147/EB(10). Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietos, kurios yra įtrauktos į nacionalinį sąrašą remiantis Direktyvoje 2009/147/EB ir Direktyvoje 92/43/EEB nustatytais moksliniais kriterijais, nebūtų laikomos spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietomis, išskyrus tose teritorijose esančius dirbtinius ir pastatytus paviršius, pavyzdžiui, stogus, stovėjimo aikšteles ar transporto infrastruktūrą;

(16)  atsižvelgiant į tai, kad reikia paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų nustatymas neturėtų trukdyti įgyvendinti esamus ir būsimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus visose atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui prieinamose vietose. Tokiems projektams ir toliau turėtų būti taikomas įpareigojimas atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92/ES ir jiems turėtų būti taikoma tvarka, numatyta atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, vykdomiems už spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų ribų. Siekiant paspartinti leidimų išdavimą tiek, kiek reikia Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytam atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslui pasiekti, taip pat turėtų būti supaprastintos procedūros, taikomos projektams, esantiems už spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų ribų, nustatant aiškius ilgiausius terminus visiems procedūros etapams, įskaitant atskirus kiekvieno projekto poveikio aplinkai vertinimus;

(17)  atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti naudojamas sausumos ar jūros erdves išnaudojant keliomis paskirtimis (pvz., maisto gamybai, gamtos apsaugai ar atkūrimui), sumažėja sausumos ir jūros naudojimo apribojimų. Todėl erdvės planavimas yra esminė priemonė, padedanti ankstyvame etape nustatyti bei valdyti sausumos ir jūros naudojimo sąveiką. Valstybės narės turėtų ištirti ir sudaryti palankesnes sąlygas daugialypiam nustatytų vietų naudojimui pagal patvirtintas erdvės planavimo priemones;

(18)  statant ir eksploatuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius gali būti retkarčiais žudomi arba trikdomi paukščiai ir kitos saugomos rūšys pagal Direktyvą 92/43/EEB arba Direktyvą 2009/147/EB. Tačiau toks žudymas ar trikdymas pagal šias direktyvas nebus laikomas tyčiniu, jei projekto statybos ir eksploatavimo metu buvo imtasi visų būtinų poveikio švelninimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti susidūrimų arba užkirsti kelią trikdymui, ir jei vykdoma tinkama tokių priemonių veiksmingumo stebėsena, atsižvelgiant į surinktą informaciją, imamasi papildomų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad nėra didelio neigiamo poveikio atitinkamų rūšių populiacijai;

(19)  be naujų ir novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statybos, esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimas teikia daug galimybių prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Kadangi paprastai esami atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai įrengti vietose, turinčiose didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, modernizuojant galima užtikrinti tolesnį šių vietų naudojimą ir kartu sumažinti poreikį nustatyti naujas vietas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Modernizavimas turi ir kitą naudą, pvz., esamą prijungimą prie tinklo, tikėtiną didesnį visuomenės pritarimą ir žinias apie poveikį aplinkai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimas reiškia esamų projektų įvairaus masto pakeitimus arba išplėtimą. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimo projektų leidimų išdavimas, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą ir tikrinimą, turėtų apsiriboti numatomu pakeitimo ar išplėtimo poveikiu, palyginti su pradiniu projektu;

(20)  Direktyva (ES) 2018/2001 nustatomas supaprastintas su modernizavimu susijusių leidimų išdavimas. Siekiant reaguoti į didėjantį poreikį modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir visapusiškai pasinaudoti jų teikiama nauda, tikslinga nustatyti dar trumpesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, esančių spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, modernizavimo procedūrą, įskaitant trumpesnę tikrinimo procedūrą. Siekiant modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, esančius už spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų ribų, valstybės narės turėtų užtikrinti supaprastintą ir greitą leidimų išdavimą, kuris neturėtų būti ilgesnis kaip vieni metai, kartu atsižvelgdamos į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti;

(20a)   siekiant skatinti modernizuoti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgaines ir tai daryti greičiau, turėtų būti nedelsiant nustatyta supaprastinta prijungimo prie tinklo procedūra, taikoma tais atvejais, kai atlikus modernizavimą bendra galia, palyginti su pradiniu projektu, padidėja nedaug; [20 pakeit.]

(20b)   modernizuojant saulės energijos įrenginius, efektyvumą ir galią galima padidinti nedidinant užimamos erdvės. Taigi, jeigu atliekant modernizavimą naudojama erdvė nepadidinama ir toliau laikomasi nuo pat pradžių privalomų poveikio aplinkai švelninimo priemonių, modernizuotų įrenginių poveikis aplinkai, palyginti su pirminių įrenginių poveikiu, nepasikeičia; [21 pakeit.]

(21)  saulės energijos įrenginių įrengimas ir susijusių energijos kaupimo įrenginių įrengimas, įskaitant šiluminės ir elektros energijos kaupimą toje pačioje vietoje, bei jų prijungimas prie tinklo esamose ar būsimose konstrukcijose, sukurtose kitiems tikslams nei saulės energijos gamyba, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, pavyzdžiui, ant stogų, stovėjimo aikštelėse, keliuose ir geležinkeliuose, paprastai nekelia susirūpinimo dėl konkuruojančio erdvės naudojimo ar poveikio aplinkai. Todėl šiems įrenginiams gali būti taikomos trumpesnės leidimų išdavimo procedūros. Todėl šioje direktyvoje nustatoma, kad paspartinta leidimų įrengti saulės energijos įrangą ir toje pačioje vietoje – su ja susijusius energijos kaupimo ir prijungimo prie tinklo įrenginius ant kitiems nei saulės energijos gamyba tikslams sukurtų esamų ar būsimų dirbtinių konstrukcijų, išdavimo proceso trukmė. Jame taip pat nustatoma konkreti tiems įrenginiams taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pagal Direktyvą 2011/92/ES atlikti poveikio aplinkai vertinimus, nes jie neturėtų kelti susirūpinimo dėl konkuruojančio erdvės naudojimo ar poveikio aplinkai. Investicijos į mažus decentralizuotus saulės energijos įrenginius, kad jie taptų iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis energijos vartotojai gali sumažinti savo sąskaitas už energiją ir apsisaugoti nuo kainų svyravimo rizikos. Decentralizuoti įrenginiai, įskaitant individualius ar kolektyvinius bendrus gaminančius vartotojus arba vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, taip pat padeda mažinti bendrą gamtinių dujų paklausą, didinti sistemos atsparumą ir siekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų. Tikėtina, kad įrenginiai, kurių galia yra 50 kW arba mažesnė, neturės didelio neigiamo poveikio aplinkai ar tinklui ir dėl jų nekils susirūpinimo dėl jų saugos. Be to, iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojų nedidelių įrenginių atveju paprastai nereikia didinti galios prijungimo prie tinklo taške. Atsižvelgiant į tiesioginį teigiamą tokių įrenginių poveikį vartotojams ir galimą ribotą jų poveikį aplinkai, taip pat siekiant paskatinti bei paspartinti šių įrenginių diegimą ir trumpuoju laikotarpiu pasinaudoti jų teikiama nauda, tikslinga dar labiau supaprastinti jiems taikomą leidimų išdavimo procesą, į atitinkamas leidimų išdavimo procedūras įtraukiant nebylaus administracinio pritarimo koncepciją; [22 pakeit.]

(21a)   šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius – aplinkos energiją, įskaitant nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją, ir geoterminę energiją – gamybos technologija yra šilumos siurbliai. Jie taip pat leidžia šildymui ir vėsinimui naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą. Sparčiai diegiant šilumos siurblius ir jiems aktyviai panaudojant nepakankamai naudojamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., aplinkos, geoterminę energiją, savaiminę ir atliekinę šilumą iš pramonės ir paslaugų sektorių, įskaitant duomenų centrus, galima gamtines dujas ir kitą iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti šildymo, kuris naudoja atsinaujinančiuosius energijos išteklius, sprendimais ir kartu padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Taip bus greičiau mažinamas gamtinių dujų naudojimas šilumai tiek pastatų, tiek pramonės sektoriams tiekti. Siekiant paspartinti šilumos siurblių įrengimą ir naudojimą, tikslinga nustatyti tikslines trumpesnes leidimų įrengti tokius įrenginius išdavimo procedūras, įskaitant supaprastintą mažesnių šilumos siurblių prijungimo prie elektros energijos tinklo procedūrą, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinę teisę tokios procedūros nereikalaujama. Greitesnis ir paprastesnis šilumos siurblių įrengimas, šildymo sektoriuje, kuriame sunaudojama beveik pusė Sąjungoje suvartojamos energijos, padidina atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, o tai padeda užtikrinti tiekimo saugumą ir rasti išeitį iš sudėtingesnės rinkos padėties; [23 pakeit.]

(22)  atsinaujinančiųjų išteklių energija yra labai svarbi kovojant su klimato kaita, mažinant energijos kainas, mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant Sąjungos tiekimo saugumą. Atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslais kiekvienu konkrečiu atveju atlikdamos būtinus vertinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti skirtas įrenginys, jo prijungimas prie tinklo, susijęs tinklas arba energijos kaupimo įrenginiai konkrečiu atveju atitinka viršesnį viešąjį interesą, valstybės narės turėtų daryti prielaidą, kad šie įrenginiai ir su jais susijusi infrastruktūra atitinka viršesnį viešąjį interesą ir prisideda prie visuomenės sveikatos bei saugos, išskyrus atvejus, kai yra aiškių įrodymų, kad šie projektai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Jei tokie įrenginiai būtų laikomi atitinkančiais viršesnį viešąjį interesą ir prisidedančiais prie visuomenės sveikatos bei saugos, būtų galima taikyti supaprastintą tokių projektų vertinimą;

(23)  siekdama užtikrinti sklandų ir veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares, pasitelkdama techninės paramos priemonę(11), pagal kurią teikiama specialiai pritaikyta techninė ekspertinė patirtis, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tokias, kuriomis didinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, skatinama geresnė energetikos sistemos integracija, nustatomos konkrečios vietos, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, ir supaprastinama leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams išdavimo sistema. Techninė parama apima, pavyzdžiui, administracinių gebėjimų stiprinimą, teisės aktų sistemų suderinimą ir dalijimąsi susijusia geriausia patirtimi;

(23a)   Komisija taip pat turėtų numatyti specialią nuo valstybės pagalbos taisyklių nukrypti leidžiančių nuostatų sistemą, kad valstybės narės galėtų tinkamai sutelkti pagalbos priemones, skirtas intervencinėms priemonėms ir investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, savarankišką energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(24)  todėl Direktyva (ES) 2018/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

▌

(25a)   teikiant paskatas saulės energijos gamybai dotacijų forma ir įgyvendinant kitas paramos schemas neužkertamas kelias tokios iš privačių, komercinių arba žemės ūkio šaltinių gaunamos energijos pardavimui į tinklą;

(25b)   žemės ūkio sektorius gali būti labai svarbus kaimo vietovių ir kaimo bendruomenių energetikos pertvarkai, ypač atsižvelgiant į decentralizuotą gamybą. Todėl saulės energijos gamybos, kaip nepagrindinės veiklos, galimybė neturėtų apsiriboti tik pasigamintos energijos vartojimu, bet galėtų būti svarstoma, pvz., kartu su kitų rūšių gamyba. Valstybės narės, taikydamos tikslinius finansavimo mechanizmus, turėtų skatinti ūkininkus ūkiuose diegti saulės energijos įrenginius, visų pirma plėtoti žemės ūkio saulės energijos projektus naujuose žemės ūkio pastatuose ir biometano gamybą, kad būtų sudarytos sąlygos platesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimui, kartu užtikrinant papildomas pajamas ūkininkams. Nedidelio masto energijos gamybos ūkiuose įrenginiai, kuriuose ūkio atliekos ir atliekų srautai, pavyzdžiui, mėšlas, perdirbami į šilumą ir elektros energiją, pasižymi dideliu potencialu padidinti žiediškumą ūkyje, todėl svarbu propaguoti šias technologijas ir skatinti ūkininkus į jas investuoti. Reikėtų labai skatinti stiprinti tinklus kaimo vietovėse, kad potencialus ūkių indėlis į energetikos pertvarką būtų iš tikrųjų įdėtas jiems decentralizuotai gaminant elektros energiją. Pirmenybė turėtų būti teikiama geografinėms vietovėms, kuriose energinė apšvieta yra didelė, nes saulės baterijų plokščių žaliavos yra riboti ištekliai. Be to, ūkininkai ir jiems atstovaujančios organizacijos turėtų dalyvauti nustatant spartesnės energijos gamybos vietas;

▌

(30)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, energetinę priklausomybę ir energijos kainas, valstybės narės pačios negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(12) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją(13) (byla C-543/17),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2018/2001 pakeitimai

Direktyva (ES) 2018/2001 iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnyje įterpiami šie punktai:"

▌

3)  15 straipsnyje įterpiama ši ▌dalis:"

„2a. Valstybės narės skatina ribotą laikotarpį vykdyti bandomuosius projektus, kad realiomis sąlygomis būtų išbandytos novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos, įskaitant gamybos, dalijimosi ir kaupimo technologijas; jie vykdomi laikantis taikytinų ES teisės aktų, imantis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas saugus energetikos sistemos veikimas ir išvengta neproporcingo poveikio vidaus rinkai, prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Nedarant poveikio 17 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad leidimų naudoti tokias novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas išdavimo procedūra būtų bent jau tokia pat greita kaip spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose.“;

4)  Įterpiami šie ▌straipsniai:"

„15b straipsnis

▌15c straipsnis

15d straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad planai, kuriuose būtų nustatytos žemės ir jūros vietos, būtinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, ir planai, kuriuose būtų nustatytos atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamos vietos, nurodytos 15a, 15b ir 15c straipsniuose, būtų rengiami atvirai, įtraukiai ir veiksmingai ir kad visuomenė iš anksto ir veiksmingai galėtų dalyvauti juos rengiant.

2.  Atsižvelgdamos į šios direktyvos tikslus ir galimą jos įgyvendinimo poveikį sritims, kurioms taikomos kitos Sąjungos priemonės, valstybės narės nustato, kurią visuomenės dalį, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis arba jų asociacijas, organizacijas ar grupes, paveikė ar gali paveikti planai arba kuri yra jais suinteresuota. Valstybės narės užtikrina, kad nurodyta visuomenė būtų informuojama elektroniniu būdu ir viešais pranešimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis.“; [14 pakeit.]

6)  16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

7)  Įterpiami šie ▌straipsniai:"

„16a straipsnis

▌16b straipsnis

▌16c straipsnis

16d straipsnis

Viršesnis viešasis interesas

Nuo ... [trys mėnesiai nuo įsigaliojimo] iki bus pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas valstybės narės užtikrina, kad leidimų išdavimo procese konkrečiu atveju svarstant teisinius interesus Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies c punkto, Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslu, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių planavimas, statyba ir eksploatavimas, jų prijungimas prie tinklo ir pats su jais susijęs tinklas bei energijos kaupimo turtas būtų laikomi atitinkančiais viršesnį viešąjį interesą ir visuomenės sveikatos ir saugos tikslą. ▌

Ne vėliau kaip ... [vienas mėnuo po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, siekdama sumažinti teisinį netikrumą, paskelbia gaires, kaip įgyvendinti šį straipsnį laikantis galiojančių Sąjungos teisės reikalavimų ir atitinkamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų. [17 pakeit.]

16e straipsnis

Šilumos siurblių diegimo spartinimas

1.  Leidimų įrengti šilumos siurblius išdavimo procesas neturi trukti ilgiau kaip vieną mėnesį.

2.  Atitinkamas subjektas prijungimo prie perdavimo arba skirstomojo tinklo leidimus išduoda remdamasis jam pateiktu pranešimu šių šilumos siurblių atveju:

3.  Sprendimai, priimti vykdant leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai. [32 pakeit.]

16f straipsnis

Komisija įvertina valstybių narių pateiktą informaciją ir, jei tikslinga, siūlo atitinkamų teisės aktų pakeitimus.“.

▌

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1)  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 straipsnio 10 punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [vienas mėnuo po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [35 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 ir 9 punktų ir 3 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [36 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 straipsnio 5 ir 7 punktų ir 2 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [37 pakeit.]

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2)  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ▌

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C , , p. . (2) OL C , , p. . (3)  m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija (4) Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019)0640. (5) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), (OL L 243, 2021 7 9, p. 1). (6) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30). (7) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, p. 1). (8) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1). (9) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (10) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). (11) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1). (12) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. (13) 2019 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-543/17, ECLI: ES: C:2019:573. (14) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135). (15) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). (16) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).