Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 17-ąjį DVT – atgaivinti globalią partnerystę darnaus vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 28–30 d. Meksike vykusioje UNESCO pasaulinėje kultūros politikos ir darnaus vystymosi konferencijoje (MONDIACULT 2022) priimtą baigiamąją deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, priimtą po 2019 m. gegužės 3 d. Paryžiuje įvykusio neoficialaus Europos Sąjungos valstybių narių ministrų, atsakingų už kultūrą ir Europos reikalus, susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Europos Tarybos rezoliuciją, kuria sudaromas išplėstinis dalinis susitarimas dėl kultūros maršrutų,

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų darbo grupės atvirojo koordinavimo metodo (AKM) klausimais 2017 m. gegužės 4 d. ataskaitą How culture and the arts can promote intercultural dialogue in the context of the migratory and refugee crisis („Kaip kultūra ir menu galima skatinti kultūrų dialogą migracijos ir pabėgėlių krizės klausimais“),

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų darbo grupės AKM klausimais 2019 m. gruodžio 17 d. ataskaitą Sustainable cultural tourism („Tvarus kultūrinis turizmas“),

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų darbo grupės AKM klausimais 2021 m. birželio 4 d. ataskaitą Towards gender equality in the cultural and creative sectors („Siekiant lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose“),

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų darbo grupės AKM klausimais 2022 m. rugsėjo 5 d. ataskaitą Strengthening cultural heritage resilience for climate change („Kultūros paveldo atsparumo stiprinimas atsižvelgiant į klimato kaitą“),

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų darbo grupės AKM klausimais 2022 m. rugsėjo 22 d. ataskaitą Stormy Times. Nature and Humans: Cultural Courage for Change („Neramūs laikai. Gamta ir žmonės: drąsus pokyčių siekis kultūros srityje“),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 30 d. G20 kultūros ministrų priimtą Romos deklaraciją,

—  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio 2 dalį,

—  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl baudžiamųjų nusikaltimų kultūros vertybių srityje (Nikosijos konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“(JOIN(2016)0029),

—  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. birželio 28 d. pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. paskelbtas bendras Europos išorės veiksmų tarnybos ir ES nacionalinių kultūros institutų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) veiklos įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2019)0548),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku“ (COM(2021)0573),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. Komisijos ataskaitą dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (COM(2022)0317),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius ir veiksmų programas,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 21 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į kultūros paveldą konfliktų ir krizių metu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimo, atsparumo ir tvarumo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl poreikio kultūros paveldui suteikti svarbią vietą visų sričių ES politikoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją, kuriai pritarė 27-ių valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos kultūros darbotvarkės(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso Europos Sąjungoje(4) ir 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros gaivinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujojo europinio bauhauzo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.)(13),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/2229, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.(14),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)(15),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, visų pirma jos 27 straipsnį dėl teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą The Culture Fix: Creative people, places and industries („Kultūros dilema: kūrybiški žmonės, vietos ir sektoriai“),

—  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Kultūra ES išorės santykių srityje“ ir pagal juos parengtas rekomendacijas,

—  atsižvelgdamas į ES kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planą,

—   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1987 m. spalio 23 d. Santjago de Kompostelos deklaraciją dėl Šv. Jokūbo kelio (isp. Camino de Santiago) paskelbimo pirmuoju Europos kultūriniu maršrutu,

—   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 167 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą bei 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0279/2022),

A.  kadangi 2018 m. Komisijos komunikatas dėl Naujos Europos kultūros darbotvarkės (COM(2018)0267) ir 2016 m. bendras komunikatas „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029) atlieka lemiamą vaidmenį formuojant ES ir valstybių narių kultūros politiką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu;

B.  kadangi 2023–2026 m. Tarybos darbo planas kultūros srityje bus pagrindinės ateinančių metų ES kultūros politikos koordinavimo veiksmų gairės ir suteiks galimybę paskatinti esmines permainas, kad kultūros ir kūrybos sektoriai (KKS) galėtų prisitaikyti prie naujos kasdienybės po pandemijos ir padidinti atsparumą galimiems būsimiems sunkumams;

C.  kadangi kultūra yra viešoji gėrybė, o kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė (KKSP) turėtų būti remiami plataus užmojo politikos programomis, jiems teikiamas tinkamas viešasis ir privatusis finansavimas ir KKSP darbuotojams užtikrinama įgalinanti aplinka, taip pat teikiama parama auditorijos prieigai prie kultūros; kadangi Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje turėtų būti siekiama išsaugoti, išplėsti ir skleisti gyvybingą ir įvairų Europos kultūrinį gyvenimą, kuriame dalyvauti būtų skatinami visi, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

D.  kadangi kultūros kūriniai yra esminis būdas nuomonėms išreikšti, įskaitant kritišką nuomonę valdančiųjų atžvilgiu, ir kadangi todėl itin svarbu užtikrinti saviraiškos laisvę kultūros srityje, įskaitant saviraiškos laisvę žiniasklaidos priemonėse;

E.  kadangi Europa yra kultūrinė bendruomenė, pagrįsta bendromis vertybėmis ir istorija bei nuolatine integracija; kadangi kultūra ir kultūros paveldas, įskaitant Europos kultūros maršrutus, turi didelį potencialą skatinti Europos Sąjungos vertybes, stiprinti jos skirtingas tapatybes ir padėti pasiekti jos tikslus pasauliniu mastu, taip pat prisidėti prie visuotinių problemų sprendimo;

F.  kadangi 2018-aisiais – Europos kultūros paveldo metais – buvo remiama ir propaguojama kultūra ir kultūros paveldas kaip „bendras Europos atminimo, supratimo, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinis“; kadangi bendrieji tų metų tikslai buvo „skatinti ir remti Sąjungos, valstybių narių ir regioninių bei vietos institucijų pastangas, bendradarbiaujant su kultūros paveldo sektoriumi ir platesne pilietine visuomene, saugoti, ginti, pakartotinai naudoti, turtinti, branginti ir viešinti Europos kultūros paveldą“(16); kadangi visų formų kultūros paveldo išsaugojimas, apsauga ir populiarinimas gali tapti tarpkultūrinių santykių, taikos, demokratijos, ilgalaikio tvaraus ekonomikos atsigavimo, darnaus turizmo ir regioninės plėtros, taip pat susitaikymo ir kultūrinio sambūvio stiprinimo katalizatoriumi, skatinančiu vietos bendruomenių dalyvavimą tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmeniu;

G.  kadangi kultūra teikia socialinę ir ekonominę naudą tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų ir atlieka svarbią funkciją ekonomikoje ir kuriant darbo vietas; kadangi KKSP užtikrina ne mažiau kaip 4,4 proc. ES BVP, o jų darbuotojų skaičius siekia apie 7,6 mln., taigi jie gali būti vietos ir regionų vystymosi varomoji jėga; kadangi KKSP yra labai susiskaidę, nes daugiau kaip 90 proc. KKSP įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės, o 33 proc. darbuotojų dirba savarankiškai(17) ir turi netipines darbo sąlygas; kadangi KKSP susigrąžina minimalią savo kuriamos ekonominės vertės dalį ir tai neigiamai veikia kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojus;

H.  kadangi COVID-19 pandemijos poveikis Europos KKSP buvo didžiulis, tačiau nevienodas įvairiuose sektoriuose, ir dar labiau padidino sunkumus, su kuriais susiduria sektoriai, ir pablogino dažnai netipines menininkų ir kultūros sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas; kadangi izoliavimo priemonės, kelionių ribojimai ir kitos būtinos su visuomenės sveikata susijusios priemonės smarkiai paveikė vietoje vykdomą veiklą, o didesnius skaitmeninius pajėgumus turintys sektoriai galėjo geriau įveikti krizę; kadangi kai kurie per pandemiją prarasti kultūriniai įpročiai daugelyje sektorių iš esmės negrįžo;

I.  kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) investicijos neatspindi milžiniškos KKSP ekonominės ir socialinės svarbos, todėl šiems sektoriams skiriama gerokai per mažai dėmesio ES dedant bendras pastangas remti Europos ekonomikos atsigavimą ir atsparumo didinimą po pandemijos; kadangi Parlamentas ragino investuoti 2 proc. EGADP lėšų į KKSP ir dar kartą pakartojo, kad svarbu tinkamai investuoti į ES kultūros darbotvarkę(18); kadangi tik 16 valstybių narių įtraukė kultūrą į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir, nors ES lygmeniu vidutiniškai pasiektas 2 proc. tikslas, tačiau daugumoje valstybių narių šis skaičius išliko gerokai mažesnis;

J.  kadangi Parlamentas savo 2007 m. birželio 7 d. ir 2021 m. spalio 20 d. rezoliucijose ragino gerinti darbo sąlygas ES KKSP ir apibrėžti Europos menininko statusą, parengiant bendrą visoms ES šalims taikomą darbo sąlygų ir būtiniausių standartų sistemą;

K.  kadangi kultūrinis aktyvumas gali būti tiek pasyvus dalyvavimas, tiek aktyvi kūryba, neatsižvelgiant į tai, ar veikla vykdoma mėgėjiškai, ar profesionaliai; kadangi tiek aktyvus, tiek pasyvus kultūrinis aktyvumas teikia įvairią ekonominę, socialinę naudą ir naudą sveikatai;

L.  kadangi 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267) pabrėžta, kad kultūra ir menai yra svarbūs pabėgėlių ir kitų migrantų integracijai;

M.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO)(19) jau seniai pripažįstama, kad meninė ir kultūrinė veikla naudinga sveikatai, įskaitant psichikos sveikatą, ir asmens ir visuomenės gerovei, visų pirma dėl jos daugialypio pobūdžio ir aspektų, įskaitant socialinį bendravimą, juslinį aktyvumą, emocijų raišką, kognityvinę stimuliaciją ir fizinę veiklą, ir dėl jos pajėgumų skatinti įvairius psichologinius, elgsenos ir socialius procesus; kadangi menai ir kultūra parodė, kad jie yra neįkainojami visuomenės atsparumui krizės laikotarpiu;

N.  kadangi menai ir meno disciplinos yra svarbūs formaliojo, savaiminio ar neformaliojo švietimo ir asmeninio tobulėjimo komponentai ir juos įgalinantys veiksniai; kadangi mokymasis menų ir meno disciplinų ir apie juos padeda ugdyti įgūdžius ir kompetencijas, pvz., kūrybinį mąstymą ir kitus universaliuosius įgūdžius; kadangi nacionalinėse mokyklos mokymo programose šie komponentai nėra pakankamai išplėtoti; kadangi valstybės narės, stiprindamos gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (MTIMM), gali nuo mažens skatinti inovacijų ir kūrybiškumo kultūrą, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą;

O.  kadangi meniniai tyrimai turėtų būti vykdomi kaip tarpusavio dialogas su kitomis mokslinių tyrimų disciplinomis ir kaip tokie turėtų būti finansuojami dėl jų vertės ir itin svarbaus indėlio skatinant inovacijas;

P.  kadangi KKS skirta ES programa „Kūrybiška Europa“ atlieka esminį vaidmenį populiarinant menus, kultūrą ir audiovizualinį turinį bei remiant aukštos kokybės žiniasklaidą, visų pirma remiant visuomeninius projektus, mažąsias įmones ir pavienius menininkus; kadangi ji prisideda prie Sąjungos tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį jos poveikį taikant žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamą požiūrį, įtraukiant kultūros tinklus, pilietinę visuomenę ir vietos organizacijas; kadangi dauguma 2019–2022 m. Tarybos darbo plano kultūros srityje tikslų buvo pasiekti vykdant programoje numatytus veiksmus;

Q.  kadangi kultūriniai ryšiai bendrąja prasme apibrėžiami(20) kaip abipusė tarptautinė dviejų ar daugiau kultūrų sąveika, vykstanti niekam neverčiant, apimanti įvairią veiklą, kuria kultūrinės ir pilietinės visuomenės erdvėje užsiima valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai; kadangi bendras kultūrinių ryšių rezultatas yra tvirtesnis ryšys, geresnis tarpusavio supratimas, platesnis ir gilesnis bendravimas, abipusiškai naudinga veikla bei aktyvesnis darnus valstybių, žmonių, nevalstybinių subjektų ir kultūrų dialogas taip kuriant atsparesnę visuomenę;

R.  kadangi kultūros diplomatija reiškia valstybių ryšius su kitomis valstybėmis ar jų gyventojais pasitelkiant kultūrą, kuriuos palaikant vyriausybinis ir vienkrypčio palaikymo principas nustelbia abipusės naudos ir dialogo perspektyvą; kadangi įtaką kultūros diplomatijai daro politika, kuri yra neatsiejama nuo užsienio politikos, už ją atsiskaitoma reikiamoms valstybės institucijoms, be to, ja gali būti naudojamasi siekiant paremti politikos tikslus(21);

S.  kadangi ES pastangomis tarptautinių kultūrinių ryšių ir kultūros diplomatijos srityje, kurie yra vertingi jos diplomatinių priemonių rinkinio komponentai, turėtų būti siekiama skatinti tokias vertybes kaip solidarumas ir brolybė, įtraukiant subjektus visais viešųjų institucijų lygmenimis ir pilietinę visuomenę; kadangi finansinių išteklių skyrimas konkrečiai šių subjektų tarptautiniams kultūriniams ryšiams gerokai padidintų jų pajėgumą išnaudoti jų potencialą;

T.  kadangi trečiųjų šalių diaspora ES ir Europos diaspora trečiosiose šalyse gali būti svarbūs veikėjai stiprinant ES ir kitų šalių kultūrinius ryšius;

U.  kadangi 1993 m. ES, siekdama apsaugoti kultūros vertybes ir paslaugas nuo laisvosios prekybos taisyklių, sukūrė specialią sistemą, vadinamą „kultūros išimtimi“, nes kultūra neturėtų būti laikoma komercine preke ir neturėtų priklausyti nuo rinkos poreikių;

V.  kadangi JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir JT darnaus vystymosi tiksluose (DVT) konkrečiai nekalbama apie kultūrą, nors ji yra visuotinė viešoji gėrybė ir tiek kompleksinis darnaus vystymosi aspektas, tiek savaiminis tikslas, kaip aiškiai išdėstyta tokiose pasaulinėse kampanijose kaip #Culture2030Goal;

W.  kadangi skaitmeninės technologijos daro poveikį visiems kultūrinio gyvenimo aspektams, taip pat menininkų, kultūros sektoriaus darbuotojų, organizacijų ir institucijų darbui ir gali padėti jiems lengviau bendrauti su įvairia auditorija ir atverti prieigą prie jų darbo; kadangi įvairiomis ES finansavimo programomis ir iniciatyvomis, visų pirma programa „Europos horizontas“, „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir naujuoju europiniu bauhauzu (NEB), remiama skaitmeninė sektoriaus pertvarka; kadangi skaitmenizacija turi didžiulį potencialą ir pakeitė būdus, kuriais KKSP kuriamas ir gaminamas turinys bei juo dalijamasi, taip pat padidino galimybes plėsti ir didinti kultūrinį dalyvavimą; kadangi skaitmenizacija taip pat kelia iššūkių, susijusių su įvairove, sąžiningu atlyginimu, kultūros prieinamumu, ir didina nelygybę, be kita ko, dėl tinkamų skaitmeninių įgūdžių trūkumo;

1.  pripažįsta, kad Naujoji Europos kultūros darbotvarkė ir bendras komunikatas „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ iš esmės įgyvendinami gerai; vis dėlto pažymi, kad Naujosios Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo vertinime atkreiptas dėmesys į trūkumus, daugiausia susijusius su prioritetais; pabrėžia, kad, nepaisant to, jog abiejuose dokumentuose buvo atsižvelgta į problemas, kylančias dėl nenumatytų krizių, pvz., COVID-19 pandemijos, reikia atnaujinti jų strateginę programą, kad būtų nustatyti visa apimantys ES kultūros politikos tikslai, taip pat praktinės priemonės, naudotinos jiems įgyvendinti, be kita ko, paaiškinant, kaip Tarybos darbo planas kultūros srityje ir ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategija padeda įgyvendinti atnaujintą Naująją Europos kultūros darbotvarkę;

2.  pripažįsta, kad 2023–2026 m. Tarybos darbo planas kultūros srityje yra pagrindinė valstybių narių strategijų valdymo priemonė sprendžiant Europos KKSP aktualius klausimus; šiuo atžvilgiu, kalbant apie prioritetus, 2023–2026 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama:

3.  pabrėžia, kad 2023–2026 m. Tarybos darbo planu turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas kultūros politikos srityje ir į šį planą turėtų būti įtrauktos vertinimo sistemos, kaip įgyvendinimo stebėsenos metodas; nurodo, kad Tarybos darbo plane numatyti darbo metodai turėtų būti peržiūrimi siekiant supaprastinti jų procedūras ir didinti jų efektyvumą ir kad turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti tikslines darbo grupes:

4.  primena, kad 2023–2026 m. Tarybos darbo planas kultūros srityje – tai galimybė pereiti prie visapusiškesnės ES lygmens kultūros politikos; pabrėžia, kad šiems užmojams būtinas atitinkamas finansavimas; primena, kad KKSP susigrąžina minimalią savo kuriamos ekonominės vertės dalį, ir jiems reikia naujų, alternatyvių ir stabilių finansavimo šaltinių;

5.  teigiamai vertina 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ stiprinimą, visų pirma tai, kad jos biudžetas buvo dvigubai padidintas, palyginti su ankstesniu biudžetu, ir daugiau dėmesio skiriama kultūrų įvairovei, įtraukčiai, judumui, tarptautinei kūrybai ir politiniam bendradarbiavimui bei KKSP skaitmenizacijai, žalinimui ir atsparumo didinimui; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad programai „Kūrybiška Europa“ vis dar skiriama gerokai per mažai lėšų, kad būtų pasiekti jos tikslai, ir kad bet koks metinis programos biudžeto mažinimas labai pakenks kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės atsigavimui; todėl primygtinai tvirtina, kad atliekant būsimą daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą reikia užtikrinti tinkamą programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą;

6.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti ES finansavimo, kultūrai skirtų programų ir politikos teikiamas galimybes ir jų sąveiką su atitinkamomis programomis, visų pirma programomis „Europos horizontas“, „Erasmus+“, NEB ir kitomis programomis; ragina Komisiją toliau naudotis šia sąveika siekiant kuo labiau padidinti jos teigiamą poveikį, atsižvelgiant į finansavimo pagrindą ir prieinamumą tiek vidaus, tiek išorės aspektais; primygtinai reikalauja, kad kultūra ir kultūros paveldas būtų horizontaliai integruoti į visas ES politikos sritis, ypač į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos politiką; ragina valstybes nares skatinti kultūros ir techninių tyrimų plėtrą, taip pat saugoti gamtos, istorinį ir meninį paveldą, be kita ko, atsižvelgiant į ateities kartų interesus;

7.  pripažįsta, kad AKM kultūros srityje stinga konkrečių ir įtvirtintų tolesnės priežiūros mechanizmų; todėl rekomenduoja įgyvendinti konkrečius terminus ir rodiklius, kurie suteiktų galimybę imtis tolesnių veiksmų arba atlikti valstybių narių veiklos rezultatų vertinimą; ragina plėsti bendradarbiavimą su ne ES šalimis AKM grupėse, nes įrodyta, kad tai yra naudinga;

8.  apgailestauja, kad AKM lygmeniu parengtų ataskaitų tiesioginis poveikis politikos formavimui nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis yra ribotas dėl nepakankamos sklaidos ir komunikacijos tarp dalyvaujančių šalių ir nacionalinių ministerijų; todėl rekomenduoja rengti ataskaitas, į kurias būtų įtrauktos aiškios ir konkrečios politikos rekomendacijos, pagrįstos labiau įrodymais grindžiamu požiūriu; be to, ragina Komisiją skaitmeninėmis priemonėmis kuo daugiau kalbų plačiai skleisti informaciją apie AKM rezultatus nacionaliniu ir ES lygmenimis;

9.  teigiamai vertina tai, kad užmegztas struktūrinis dialogas (SD) „Voices of Culture“, kuriuo kultūros sektoriaus pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiama platforma ryšiams su Komisija ir AKM įgyvendinančiais subjektais palaikyti; pripažįsta, kad struktūrinis dialogas su pilietine visuomene supaprastino tarpsektorinį bendradarbiavimą, tinklaveiką ir mainus; vis dėlto atkreipia dėmesį į nepakankamą AKM ir struktūrinio dialogo platformų sąveiką, todėl ragina užtikrinti dažnesnius ir sistemingesnius SD ir AKM narių mainus, taip pat platesnio masto dalyvavimą įtraukiant visus subsektorius; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant galutinėse ataskaitose, konferencijose, praktiniuose seminaruose ir bet kuriuose kituose AKM ir SD struktūrų organizuotuose renginiuose parengtas rekomendacijas; ragina valstybes nares atsižvelgti į šias rekomendacijas imantis konkrečių politikos pokyčių ir įgyvendinant veiksmų planus;

10.  palankiai vertina bandomąjį projektą – Europos paveldo centro įsteigimą, siekiant remti holistinę ir ekonomiškai efektyvią tolesnę veiklą, susijusią su Europos kultūros paveldo metais; atsižvelgdamas į Parlamento rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo(22), prašo Komisijos ir valstybių narių remti siekį sukurti daugiau partnerysčių su privačiuoju, viešuoju ir pelno nesiekiančiais sektoriais siekiant išsaugoti kultūros paveldą, visapusiškai laikantis papildomumo principo, ir peržiūrėti bei atnaujinti Europos kultūros paveldo veiksmų programą, siekiant užtikrinti kultūros paveldo apsaugą Europoje po pandemijos; pabrėžia, kad svarbu toliau tęsti darbus tam skiriant pakankamai išteklių; pakartoja, koks svarbus yra Europos paveldo ženklo projektas, nes juo novatoriškai didinamas informuotumas apie ES kultūros ir istorijos ištakas;

11.  ragina valstybes nares visapusiškai taikyti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnyje įtvirtintą principą ir pripažinti teisę dalyvauti kultūriniame, meniniame ir moksliniame gyvenime bei susijusias kultūrines teises kaip žmogaus teises visiems, kad visi asmenys galėtų dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, mėgautis menu ir dalytis jo teikiama nauda; ragina valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos visos kliūtys naudojimuisi tokiomis teisėmis, įskaitant kliūtis, susijusias su socialiniais ir ekonominiais ypatumais, pajamomis ir fiziniu prieinamumu, tačiau tuo neapsiribojant, ir užtikrinti reikiamas priemones, kad visi galėtų laisvai dalyvauti kultūrinėje veikloje;

12.  primygtinai tvirtina, kad meninės raiškos laisvė yra pagrindinė kūrybiškumo ir kultūrinės kūrybos dalis, nes ja užtikrinama, kad meno kūriniai atspindėtų mūsų visuomenių įvairovę ir turtingumą, todėl būtina ir toliau garantuoti ją visiems kūrėjams; ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti meninės raiškos laisvę kaip savarankišką teisinės valstybės principo laikymosi rodiklį; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) išnagrinėti konkrečius būdus, kaip išsaugoti menininkų, kuriems gresia pavojus, visų pirma dėl karų ir geopolitinio nestabilumo, meninės raiškos laisvę;

13.  dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą siekti lyčių lygybės ir pritaria tam, kad lyčių aspekto integravimas būtų vienas iš Parlamento politikos metodų siekiant užtikrinti lygybę; pakartoja, kad kultūra gali būti svarbi skatinant lyčių lygybę, taip pat ekonominį ir kultūrinį moterų ir seksualinių mažumų įgalėjimą; ragina Komisiją neapsiriboti savo pasiūlymu nustatyti atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų atlyginama už projektus, kuriais organizacijose užtikrinama lyčių lygybė, ir sukurti stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kad būtų gauta pakankamai duomenų apie įvairių Europos programų naudos gavėjų įgyvendinamą lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą, ir priimtos galimos gerinimo priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti moterų ir seksualinių mažumų prieigą prie KKSP, įskaitant verslumą;

14.  pabrėžia, kad 2023–2026 m. Tarybos darbo plane kultūros srityje duomenų rinkimą reikėtų laikyti svarbiu kompleksiniu prioritetu; ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų renkant atnaujintus ir palyginamus duomenis apie kultūrą, be kita ko, nustatant ir lyginant gerąją patirtį ir struktūriškai įtraukiant ne tik kultūros sektoriaus, bet ir visų ekonomikos sektorių ekspertus, suinteresuotuosius subjektus ir valdžios institucijas bei auditoriją;

15.  pabrėžia, kad reikia griežčiau stebėti ir vertinti visų veiksmų pagal Naująją Europos kultūros darbotvarkę ir 2016 m. bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ įgyvendinimą tiek strateginiu, tiek projektų lygmenimis, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais tikslais, taip pat reikia sistemingo, aukštus standartus atitinkančio ataskaitų teikimo; ragina Komisiją parengti daugiau rodiklių ir platesnę projektų rezultatų vertinimo perspektyvą, taip pat atsižvelgiant į kokybinius rezultatus, kaip antai bendruomenės telkimą ir iš nutrauktų projektų pasisemtą patirtį; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ilgalaikį ES finansuojamų kultūros projektų ir iniciatyvų tvarumą;

Socialinis aspektas

16.  ragina valstybes nares skatinti aktyvų ir pasyvų žmonių dalyvavimą kultūros ir meno veikloje ir į jį investuoti ne tik vykdant komunikacijos ir informacines kampanijas, bet ir daugiausia taikant nuoseklias, visapusiškas ir įtraukias politikos priemones ir paskatas, kuriomis siekiama nustatyti ir pašalinti administracines, finansines ir kalbines dalyvavimo kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su socialiniais ir ekonominiais ypatumais, pajamomis ir fiziniu prieinamumu, taip pat kylančias marginalizuotoms, nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, ypatingą dėmesį skiriant priemiesčio, kaimo ir izoliuotoms vietovėms, taip pat vietovėms, kurios susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika;

17.  ragina valstybes nares skatinti vykdomą kultūrinę ir meninę veiklą ir suteikti daugiau galimybių aktyviai dalyvauti, didinti gebėjimą pasiekti naują auditoriją, integruoti ir įtraukti kultūrinio aktyvumo tikslus formuojant politiką, kuri neapsiribotų tik kultūra, ir priimti požiūrį į kultūrines teises, pereinant nuo siauro susitelkimo prie prasmingo dalyvavimo prieinamumo, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

18.  apgailestauja dėl to, kad naujausi turimi duomenys apie kultūrinį aktyvumą Eurostato buvo surinkti 2015 m.; atsižvelgdamas į tai, kad nuo to laiko KKSP įvyko esminių pokyčių, visų pirma dėl COVID-19 pandemijos ir inovacinių technologijų plėtros, ragina Komisiją parengti Eurostato apklausą dėl kultūrinio dalyvavimo ir tendencijų ES, renkant ir analizuojant statistinius duomenis skirtingais teritoriniais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu ir kt.), ypatingą dėmesį skiriant dalyvavimui priemiesčio, kaimo ir periferinėse vietovėse ir marginalizuotose socialinėse ir ekonominėse bendruomenėse bei nepalankioje padėtyje esančiose ir pažeidžiamose grupėse;

19.  vertina darbą, kurį Komisija atliko siekdama panaudoti kultūros ir kultūrų įvairovės galią socialinei sanglaudai, gerovei ir dalyvavimui, taip pat bendram pilietiškumui, žinioms apie ES teises ir vertybes bei demokratijai stiprinti; pabrėžia kultūros vaidmenį krizės laikotarpiu ir ragina įvertinti, kurios kultūros strategijos ir politika pasirodė esančios veiksmingos siekiant teigiamo poveikio socialinei įtraukčiai, užimtumo galimybėms ir ekonominiam vystymuisi; rekomenduoja toliau šiuo tikslu dirbti ir remtis visų atitinkamų projektų ir praktinių seminarų, pvz., 2020 m. lapkričio mėn. ES valstybių narių ekspertams surengto praktinio seminaro dėl kultūros vaidmens siekiant socialinės sanglaudos ir Porto Santo chartijos dėl kultūrinės demokratijos, rezultatais ir juose įgyta patirtimi;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad labiausiai marginalizuotos ir nepakankamai atstovaujamos grupės būtų įtrauktos į kultūrinę veiklą ir iniciatyvas ne tik kaip pasyvūs gavėjai, bet ir kaip aktyvūs šios veiklos kūrėjai, skatinant bendrumo jausmą ir bendrą visų žmonių ateitį; šiuo atžvilgiu palankiai vertina pradėtą vykdyti nepriklausomą tyrimą „Piliečių dalyvavimo kultūrinėje veikloje svarba piliečių įsitraukimui ir demokratijai. Tarptautinių mokslinių tyrimų politinės pamokos“ ir nekantriai laukia, kol jis bus paskelbtas 2022 m. lapkričio mėn.; ragina Komisiją pasidalyti tyrimų rezultatais ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų;

21.  pabrėžia, kad kultūros programos yra svarbios integruojant pabėgėlius ir migrantus į Europos visuomenę, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje numatytus veiksmus, susijusius su pabėgėlių ir kitų migrantų integracija;

22.  ragina valstybes nares pripažinti menų ir kultūros vaidmenį propaguojant sveiką gyvenimo būdą, psichikos sveikatą ir asmeninę bei visuomeninę gerovę; pabrėžia kultūrinių ir meninių iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti neįgaliųjų sveikatą ir gyvenimo kokybę, svarbą; apgailestauja dėl padarytos žalos nutraukus šią veiklą COVID-19 pandemijos metu; todėl ragina valstybes nares įtraukti menus ir kultūrą į visas psichosocialinės paramos priemones, skirtas pažeidžiamiausioms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir bendruomenėms;

23.  akcentuoja fundamentalią kultūros svarbą tapatybės ir asmens raiškos raidai, ypač asmenų, kurie neretai kenčia dėl diskriminacijos, pvz., moterų, etninių ir kitų mažumų atstovų, neįgaliųjų ir LGBTIQ+ bendruomenės narių, atveju, taip pat visuomenės supratimo ir tarpkultūrinių įgūdžių plėtojimui, indėliui į kovą su neapykanta ir rasizmu bei taikių visuomenių kūrimui;

24.  akcentuoja kultūros svarbą visų amžiaus grupių asmenų mokymuisi visą gyvenimą; reiškia susirūpinimą dėl bendro mokyklų mokymo programų siaurinimo, kai menai ir su menais susiję dalykai vis labiau stumiami į paraštes, palyginti su kitais dalykais; primena išsamių ir gerai organizuotų mokyklų mokymo programų, apimančių menus ir su menais susijusius dalykus, svarbą, siekiant stiprinti asmens atsakomybę ir polinkį domėtis kultūros veikla, bei primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina puoselėti reikiamus įgūdžius; todėl ragina valstybes nares numatyti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei paskatas menams ir su menais susijusiems dalykams kaip pamokinei ir nepamokinei veiklai visais švietimo etapais bei rengti mokymus pedagogams apie kultūros svarbą ir įtaką visuomenei ir gerovei apskritai; primygtinai ragina Komisiją ne apsiriboti požiūriu, kad būtina skatinti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEM), o visapusiškai vadovautis požiūriu, kad būtina skatinti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (STEAM);

25.  ragina, kad įgyvendinant darbą, susijusį su nenutrūkstamu kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės (KKSP) profesionalumu, būtų kuriamos strategijos daugybei menininkų mėgėjų Europoje remti;

26.  primena, kad tarpvalstybinis judumas lieka esminiu menininkų ir kultūros darbuotojų, įskaitant trečiosios šalies pilietybę turinčius menininkus ir kultūros darbuotojus, karjeros komponentu; todėl pabrėžia, kad jam skatinti svarbus meninių kompetencijų ir kūrybinių įgūdžių bei kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas ir tarpvalstybinis perkeliamumas; primena, kad finansavimo priemonėmis, skirtomis tarptautinio judumo galimybėms skatinti ir plėsti, turėtų būti puoselėjama ir menininkų bei kultūros specialistų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei kuo labiau skatinamas aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarus judumas;

27.  akcentuoja su KKSP susijusių studentų ir jaunųjų specialistų judumo svarbą, siekiant sudaryti išsamesnio ir įvairesnio švietimo galimybes, užtikrinti konkretesnes ir patrauklesnes karjeros perspektyvas bei siūlyti platesnio ir įvairesnio diapazono kultūros veiklą; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu užtikrinti geresnes judumo galimybes, be kita ko, pasitelkiant programą „Erasmus+“ bei kitas Europos ir nacionalines iniciatyvas;

28.  ragina Komisiją – atsižvelgiant į jaunimui skirtos nemokamos „Interrail“ iniciatyvos „DiscoverEU“ sėkmę – svarstyti galimybę parengti veiksmus pagal programą „Erasmus+“, kad jaunieji europiečiai galėtų įsigyti kelionės kuponą ir aplankyti bei pažinti Šv. Jokūbo bei kitus Europos kultūros kelius;

29.  primena Komisijai ir valstybėms narėms įsipareigojimus, prisiimtus ES ratifikavus 2005 m. UNESCO Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, visų pirma susijusius su judumo mainais ir kelionių į valstybes nares palengvinimu taikant lengvatinį režimą menininkų ir kitų kultūros specialistų bei praktikų, taip pat kultūros prekių ir paslaugų iš besivystančių šalių atžvilgiu; ragina Komisiją siūlyti būdus, kaip palengvinti trečiųjų šalių kultūros darbuotojų, visų pirma iš globaliųjų Pietų, judumą, taikant reikiamas institucines ir teisines sistemas, įskaitant vizų režimo supaprastinimą;

30.  teigiamai vertina KKSP specialistams skirtos Europos judumo schemos „Culture Moves Europe“ sukūrimą pagal programą „Kūrybiška Europa“; pabrėžia, kad visą šios schemos potencialą bus galima užtikrinti tuo atveju, jei ateityje ji bus remiama pakankamais biudžeto ištekliais ir galės pasiekti platesnę auditoriją; tačiau apgailestauja dėl to, kad toliau susiduriama su administracinėmis, finansinėmis ir kalbinėmis judumo kliūtimis, bei ragina įgyvendinant šią schemą šalinti nuolatines struktūrines judumo meno ir kultūros tikslais kliūtis; ragina remti tarpvalstybinį požiūrį į kultūrą ir ieškoti partnerių svarbiai bendrai Europos ir tarptautinei kultūros produkcijai bei kūrybinės viešnagės programoms kurti, siekiant skatinti menininkų ir kūrėjų judumą stiprinant visų susijusių subjektų bendradarbiavimą bei geriausios praktikos mainus, – taip pat ir su ES nepriklausančiomis šalimis;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo pastangas, siekiant teikti kokybišką informaciją apie menininkų ir kitų kultūros specialistų bei praktikų judumo ir mainų programas, taip pat materialinę paramą, kad būtų šalinamos visų rūšių judumo kliūtys, su kuriomis susiduria KKSP, įskaitant administracines, finansines ir kalbines bei su negalia susijusias kliūtis;

Ekonominis aspektas

32.  mano, jog KKSP darbuotojai, kurie ypač smarkiai nukentėjo per COVID-19 pandemiją, turi pajusti tikro ir tikslingo Europos ekonomikos atsigavimo naudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šį sektorių daugiausia sudaro asmenys, taip pat labai mažos ir mažosios organizacijos bei įmonės, kurie dirba pagal nestandartines, darbo ne visą darbo laiką ar projektais pagrįstas užimtumo schemas ir yra priklausomi nuo nereguliarių pajamų bei stokoja ilgalaikio finansinio nuspėjamumo; ragina valstybes nares 2 proc. savo biudžeto skirti kultūrai, kaip ne kartą yra prašęs Parlamentas;

33.  palankiai vertina Komisijos paramą valstybėms narėms užtikrinant teisingą atlyginimą bei gerinant menininkų ir kūrėjų socioekonomines sąlygas naudojantis bendrais ir sektoriui aktualiais dialogais; pabrėžia, jog greta priemonių KKSP ekonominiam atsigavimui remti turėtų būti naudojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) parama, visų pirma KKSP darbo sąlygoms gerinti, KKSP specialistams apmokyti ir jų kvalifikacijai kelti bei jiems perkvalifikuoti, kad nebūtų atsiliekama nuo šiuose sektoriuose vykstančių struktūrinių permainų;

34.  tačiau primena, jog viešųjų investicijų nevienalytiškumas lemia tai, kad KKSP atsigauna nevienodu tempu, dėl to didėja skirtumai ES kultūros ekosistemoje, kuriai būtina stabili ir patikima struktūra bei finansavimas, o galiausiai kyla grėsmė Europos kultūros įvairovei; pabrėžia, jog gaivinant KKSP turi būti atsižvelgiama į dabartines pastangas stiprinti tvarumą ir skaitmenizaciją bei gerinti KKSP darbuotojų darbo ir atlyginimo sąlygas, siekiant išspręsti struktūrines problemas, su kuriomis buvo susiduriama dar iki COVID-19 pandemijos;

35.  primena Komisijai nuolatinius Parlamento raginimus pateikti pasiūlymą dėl Europos menininko statuso – taip būtų nustatyta bendra tinkamų, teisingų ir skaidrių darbo sąlygų bei minimaliu standartų, kuriuos taikytų visos ES šalys, sistema, įskaitant teisingą atlyginimą, visapusiškai paisant valstybių narių ir ES įsipareigojimų, susijusių su darbo rinka ir kultūros politika, kad būtų gerinamos visų KKSP darbuotojų socioekonominės sąlygos ir užtikrinamos kertinės sąlygos, kuriomis būtų de facto garantuojamas tikras kūrybiškumas ir saviraiškos laisvė; nekantriai laukia, kol bus paskelbta Atvirojo koordinavimo metodo (AKM) ataskaita, kurios tikimasi 2023 m. viduryje; ragina deramai atsižvelgti į reikiamų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, indėlį sprendžiant su socialine apsauga susijusius klausimus, kad būtų užtikrinti tinkami tolesni veiksmai sprendžiant šį klausimą;

36.  be to, ragina visas valstybes nares įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(23), o valstybes nares, kurios dar nėra perkėlusios šios direktyvos į savo nacionalinę teisę, tai padaryti ir užtikrinti autoriams ir atlikėjams teisingą, tinkamą bei proporcingą atlyginimą; ragina Komisiją paremti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo pastangas;

37.  apgailestaudamas pažymi, kad paraiškų dėl ES finansavimo pateikimo procedūros, įskaitant susijusias su programa „Kūrybiška Europa“, dažnai tebėra pernelyg apsunkinančios ir dėl jų su bereikalingomis kliūtimis susiduria visi galimi naudos gavėjai, ypač mažosios ir labai mažos KKSP organizacijos, kurių administraciniai pajėgumai riboti, be to, tai pasakytina apie organizacijas tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse; todėl ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie įvairias finansavimo galimybes ir dar labiau supaprastinti šias procedūras, kad prieiga prie ES finansavimo galėtų naudotis daugiau ir įvairesnių organizacijų, įskaitant mažąsias ir vidutines organizacijas, veikiančias vietovėse, kuriose sąlygos nepalankiausios;

38.  prašo Komisijos šių procedūrų supaprastinimo kontekste įgyvendinti daugiakalbystės ir kultūros įvairovės principą, kad paraiškas būtų galima teikti daugiau kalbų, pradedant Europos kalbomis, o sąžiningos sąlygos būtų sudaromos organizacijoms ir asmenims, kurie neturi pajėgumų arba galimybių užtikrinti vertimo į anglų kalbą;

39.  teigiamai vertina neseniai sukurtą pakopinio finansavimo sistemą – priemonę, skirtą visiems naudos gavėjams, ypač asmenims bei mažosioms ir vidutinėms organizacijoms, pasiekti; ragina Komisiją toliau plėtoti tokias sistemas vykdant visas su KKSP susijusias programas; rekomenduoja Komisijai kuriant tokias sistemas, apimančias tarpininkų organizacijas, atsižvelgti į galimų tarpininko ir galutinių gavėjų interesų konfliktų klausimus, tarpininkams tenkančias pastoviąsias netiesiogines išlaidas, susijusias su logistika ir subsidijų administravimu, bei subsidijų atrankos ir galutinių vertinimų kriterijus;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES ir nacionalinė kultūros politika bei iniciatyvos būtų remiamos skiriant pakankamą finansavimą, palengvinant prieigą prie kreditų ir aprūpinant pajėgumais, ypač susidūrus su dideliais ekonominiais sunkumais, siekiant daugiau nei apima krizių valdymo principas ir vietoj jo vadovautis ilgalaike kultūros politikos strategija;

41.  primena pagrindinį Komisijos tikslą padėti plėtoti kūrybines kultūros ir kitų sektorių partnerystes;

42.  akcentuoja Europos kultūros sostinių iniciatyvos sėkmę visos ES ir susijusių šalių miestų bei regionų vystymosi požiūriu; pabrėžia, kad Europos kultūros sostinėms būtinas papildomas finansavimas, nes dėl COVID-19 pandemijos ir po jos prasidėjusio infliacijos augimo smarkiai pablogėjo pagrindinės Europos kultūros sostinių iniciatyvos įgyvendinimo sąlygos; teigiamai vertina Jungtinio tyrimų centro sukurtą Komisijos Kultūros ir kūrybos miestų stebėsenos priemonę, kuria prisidedama prie objektyvaus regionų ir miestų kultūrinio bei gamtinio turto vertinimo atsižvelgiant į kultūros ir turizmo ryšį; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Kultūrinių ir kūrybinių erdvių ir miestų politikos projektu, siekiant skatinti kultūrinį dalyvavimą bei socialinį ir miestų atsinaujinimą;

43.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms vadovautis AKM ataskaitos dėl tvaraus kultūrinio turizmo rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta teisinga pusiausvyra tarp kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo iš vienos pusės bei lankytojų prieigos ir infrastruktūros gerinimo iš kitos; sykiu ragina valstybes nares likti budrioms masinio turizmo rizikų kultūros paveldui ir gamtos ekosistemoms klausimu bei akcentuoja būtinybę užtikrinti turizmo sektoriaus augimo ir vystymosi miestuose, kuriuos lanko meno mėgėjai bei turistai, ir nuolat juose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybės pusiausvyrą;

44.  pripažįsta svarbų naujojo europinio bauhauzo (NEB) indėlį: tai kūrybiška interdisciplininė ir transdisciplininė iniciatyva, pagal kurią ES naujojo Žaliojo kurso tikslus siekiama įgyvendinti susiejant mokslo, technologijų, meno ir kultūros pasaulius bei į visų sričių ES politiką įtraukti aplinkos tvarumą; primena, kad ši iniciatyva turėtų būti grindžiama inovacijomis visais lygmenimis, taip pat aktyviu dalyvavimu ir prasmingu visų žmonių, įskaitant esančius nepalankioje socialinėj padėtyje, bei vietos bendruomenių įtraukimu; pabrėžia, kad naujasis Tarybos darbo planas kultūros srityje turėtų atspindėti NEB iniciatyvos svarbą, įskaitant jos išorės aspektą, ir aiškius siektinus rezultatus; dar kartą ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) NEB taptų dar viena savarankiška naujai finansuojama ES programa;

45.  atkreipia dėmesį į didžiulį menų ir kultūros indėlį didinant informuotumą apie socialinius, aplinkos ir tvarumo klausimus bei jų socialinį aspektą, taip pat įkvepiant pozityvius elgsenos pokyčius; visų pirma primena, kad tradicinės žinios, kurios yra kultūros paveldo dalis, nepaprastai svarbios norint stiprinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pastangas; šiuo tikslu ragina Komisiją artimiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene bei nacionalinėmis ir vietos organizacijomis, siekiant didinti piliečių informuotumą šiuo klausimu, ir skirti specialų finansavimą šioms kultūros iniciatyvoms užtikrinant sąveiką su kitomis specialiomis ES programomis, fondais ir politika;

46.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares rengti savo kultūros programas laikantis aplinkos tvarumo ir kovos su klimato krize principų bei vertinti visų ES finansuojamų projektų poveikį aplinkai per visą jų įgyvendinimo ciklą; rekomenduoja suinteresuotiesiems subjektams ir ES paramos gavėjams ieškoti labiausiai aplinką tausojančių metodų ir strategijų rengiant, planuojant ir įgyvendinant savo projektus;

47.  palankiai vertina AKM ataskaitą „Kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai stiprinimas. Europos žaliojo kurso ir kultūros paveldo sankirta“ bei ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, ir naudotis gerosios praktikos pavydžiais;

48.  pažymi, kad, restauruojant kultūros paveldą ir tradicinius pastatus, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas tvarumo klausimams; pripažįsta NEB potencialą prisidedant prie miestų ir jų kultūros paveldo apsaugos ir atkūrimo gamtinio ir antropogeninio pavojaus nulemtų nelaimių atvejais; pabrėžia, jog valstybės narės tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis turi toliau keistis geriausia praktika kultūros paveldo apsaugos, išsaugojimo ir restauravimo srityse, įskaitant inovatyvias priemones esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumui gerinti, sykiu visada išsaugant jų architektūrinį išskirtinumą ar istorinį pobūdį, o ypatingą dėmesį teikiant restauravimo galutinio rezultato autentiškumui ir kokybei, kad nenukentėtų istorinių ar meninių pastatų arba istorinių centrų fizinis vientisumas, architektūrinė darna, istorinis pobūdis ar vertė, laikantis reikiamų nacionalinių konservavimo taisyklių bei 1964 m. Venecijos chartijos dėl paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo;

49.  primena Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, kuriame pažymima, jog ES užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas; primygtinai tvirtina, kad reikiamo žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio išlaikymas neprieštarauja Europos paveldo išsaugojimui; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. paskelbtoje Komisijos ir valstybių narių ekspertų ataskaitoje „Kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai didinimas“ aiškiai nurodyta, kad klimato krizės negalima įveikti kultūros paveldo krize; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus sprendžiant, ar įtraukti medžiagas, kurioms privalomas Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamento XIV priede nurodytas leidimas, kai šios medžiagos yra būtinos kultūros paveldui restauruoti; prašo Komisijos tokiais atvejais atidžiai įvertinti socialinę ir ekonominę naudą, gaunamą naudojant tokias medžiagas, palyginti su žmonių sveikatai ar aplinkai keliama rizika, kad būtų tinkamai apsaugoti abu interesai; prašo, kad ji taip pat apsvarstytų, ar yra tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų pagal REACH reglamento 60 straipsnį ir 58 straipsnio 2 dalį (ir kitus atitinkamus straipsnius); pabrėžia, kad paveldo sektorius ėmėsi pavyzdinių veiksmų, susijusių su teisiniais reikalavimais apsaugoti savo profesinę veiklą vykdančius amatininkus ir menininkus; prašo kultūros sektoriui ir su kultūros paveldu susijusiai veiklai atitinkamais atvejais taikyti pirmiau minėto reglamento išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas, kad būtų išvengta daugybės amatų įmonių uždarymo arba perkėlimo kitur ir bet kokio neigiamo poveikio didžiulio ES paveldo restauravimui, priežiūrai ir išsaugojimui; ragina Europos institucijas konsultuotis su paveldo sektoriumi ir įtraukti jį į visas preliminarias diskusijas, susijusias su reguliavimo ar teisės aktų pakeitimais, kurie turi tiesioginį poveikį jų veiklai;

50.  ragina Komisiją ir EIVT stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba, be kita ko, Kultūros maršrutų klausimu, siekiant puoselėti fundamentaliąsias kultūros įvairovės, kultūrų dialogo ir tvaraus mažiau žinomų kelionės vietų teritorinio vystymosi vertybes bei sykiu išsaugoti ir atkurti šių vietovių kultūros ir gamtos paveldą;

51.  pripažįsta, kad skaitmenizacija – tai būdas kultūros paveldo teikiamai naudai maksimizuoti; akcentuoja iššūkius, su kuriais dėl skaitmenizacijos susiduria KKSP, ir tai, kad jie turi nuolat permąstyti ir pertvarkyti verslo modelius bei perkvalifikuoti KKSP darbuotojus; akcentuoja garantuojamojo finansavimo svarbą tvariai kultūros ir kūrybos turinio bei Europos kultūros paveldo skaitmenizacijai, išsaugojimui ir prieinamumui internete; primena, kad svarbu investuoti į skaitmeninį raštingumą visiems, nes tai ir priemonė mėgautis kultūra;

52.  prašo Komisijos ir valstybių narių keliant kultūros paveldo skaitmenizacijos klausimą atsižvelgti į pokyčius, susijusius su metavisata, išsaugant Europos kultūros paveldą, kai jis virtualiai dauginamas arba tam tikru būdu perkeliamas į metavisatą;

53.  atkreipia ypatingą dėmesį į teigiamą ES skaitmeninių inovacijų centrų ir kūrybinių inovacijų laboratorijų, kurios padeda Europos KKSP naudodamosi savo inovacijų pajėgumais skaitmeninėje ir audiovizualinėje srityse, indėlį;

54.  teigiamai vertina veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ įtraukimą į programą „Europos horizontas“ ir tai, kad padaugėjo kvietimų dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų kultūros paveldo ir KKSP srityje, taip pat teigiamai vertina neseniai inicijuotą naująją Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB), skirtą kultūrai ir kūrybai; nekantriai laukia šių kvietimų teikti pasiūlymus rezultatų, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlio į Europos tarptautinių kultūrinių ryšių vystymą požiūriu;

55.  pripažįsta didžiulę nematerialiojo turto ir intelektinės nuosavybės imlių pramonės šakų svarbą ES ekonomikos augimui, taip pat jos kultūriniam atsparumui ir matomumui, atkreipdamas dėmesį į esminį vaidmenį, kurį intelektinė nuosavybė jau atlieka Europos skaitmeninės transformacijos srityje; pabrėžia, kad reikia sustiprinti šio turto ir pramonės šakų teisinę apsaugą, kad ji pasiektų pakankamą lygį ir visi kultūrinių kūrinių ir kūrybinių darbų autoriai galėtų gauti naudos iš savo intelektinės nuosavybės teisių (INT); atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos imtis visų būtinų priemonių siekiant apsaugoti su suskaitmenintu Europos kraštovaizdžiu susijusią intelektinę nuosavybę;

56.  apgailestauja dėl laipsniško popierinio formato kultūrinės medžiagos nykimo ir šios tendencijos atgarsių leidybos sektoriui, ypač mažosioms ir vidutinėms leidykloms bei knygynams;

Išorės aspektas ir tarptautiniai kultūriniai ryšiai

57.  mano, kad kultūra ir kultūrų dialogas labai svariai prisideda prie tarpusavio supratimo visuomenėje ir tarp skirtingų visuomenių puoselėjimo bei komunikacijos tarptautinėje arenoje sudėtingomis globalinėmis aplinkybėmis atkūrimo anapus kalbinių ribų, parodydami pagarbos kultūros įvairovei ir žmogaus teisėms bei jų rėmimo svarbą; akcentuoja ES vaidmenį skatinant nenutrūkstamą savo valstybių narių ir trečiųjų šalių dialogą kultūros politikos klausimais ir dėl to ragina valstybes nares užtikrinti deramą finansavimą, siekiant stiprinti ES tarptautinį pajėgumą kultūros srityje bei sudaryti galimybes Europos KKSP, įskaitant mažesnes organizacijas ir menininkus, vykdyti veiklą tarptautiniu lygmeniu;

58.  smerkia tai, kad ypač autoritarinės vyriausybės naudojasi kultūra, be kita ko, pasitelkdamos savo kultūros ir švietimo įstaigas: jos siekia iš naujo apibrėžti tarptautines taisykles ir vertybes, mesdamos iššūkį jų visuotinumui, bei naudotis savo politine įtaka, pažeisdamos meninę ir akademinę laisvę;

59.  akcentuoja ES tarptautinių kultūrinių ryšių potencialą siekiant kovoti su dezinformacija trečiosiose šalyse ir užsienio jėgų kišimusi į ES reikalus bei prieš ES nukreiptais priešiškais naratyvais neliberalių ir autoritarinių režimų valdomose valstybėse; ragina EIVT analizuoti kenkėjiška veikla užsiimančių valstybinių subjektų paplitimą ir įtaką Europos tarptautinių kultūrinių ryšių, su kuriais susijusi ES, srityje;

60.  atkreipia dėmesį į sąvokų „ES kultūriniai ryšiai“ ir „ES kultūros diplomatija“ skirtumą sprendimų priėmimo procesų, programų rengimo ir įgyvendinimo bei bendros filosofijos požiūriais; pabrėžia, kad abu principai gali sugyventi ir vienas kitą papildyti, tačiau kiekvienas atskirai tarnauja skirtingiems tikslams;

61.  apgailestauja, kad stokojama aiškios ir nuoseklios ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos; ryžtingai ragina Komisiją ir EIVT reguliariai keistis praktika bei įgyta patirtimi ir, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų (EUNIC) veiksmų grupėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, rengti nuoseklias strategijas, pagrįstas bendru supratimu apie tai, kas yra tarptautiniai kultūriniai ryšiai, įskaitant veiksmus siekiant jas įgyvendinti ir specialiai pritaikytas kultūrinių ryšių veiklos gaires, kurias įgyvendintų ES delegacijos trečiosiose šalyse ir valstybių narių diplomatinės atstovybės; rekomenduoja, kad šios strategijos apimtų investicijas į ES bendro kultūros paveldo matomumą ir strateginę komunikaciją su juo susijusiais klausimais bei jo indėlį į demokratijos ir vertybių puoselėjimą;

62.  pabrėžia, jog ES turi įsitraukti į veiklą tarptautinių kultūrinių ryšių srityje naudodamasi savo priemonėmis, kad pasaulinėje arenoje pristatomas ES kultūrinis įvaizdis būtų geresnis nei jo dalių suma, taip papildydama užsienyje veikiančių valstybių narių kultūros institutų darbą; ragina sukurti savarankišką ES tarptautinių kultūrinių ryšių ir kultūros diplomatijos priemonių rinkinį, kuris būtų grindžiamas EUNIC ir užsienyje veikiančių valstybių narių kultūros institutų bei trečiųjų šalių pilietinės visuomenės ir kultūros sektorių atstovų patirtimi ir partneryste su jais; pabrėžia, kad bet kokio tokio priemonių rinkinio tikslas turėtų būti įgyvendinimo veikla, kuria būtų siekiama tiek populiarinti Europos kultūrą užsienyje, tiek ugdyti trečiųjų šalių kultūros ir kūrybos sektorių techninius ir materialinius pajėgumus bei teikti jiems finansinę paramą, vadinasi, jam turėtų būti numatyti pakankami nuosavi ištekliai ir lėšos;

63.  ragina Komisiją ir EIVT atlikti tyrimą, siekiant įvertinti, ar į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ įmanoma įtraukti specialų skyrių, skirtą tarptautiniams kultūriniams ryšiams, arba sustiprinti programos „Kūrybiška Europa“ išorės aspektą, galimai sukuriant paprogramę tarptautinių kultūrinių ryšių projektams finansuoti; ragina Komisiją ir EIVT pasirūpinti, kad šiuo tikslu būtų prieinamas naujas finansavimas, ir užtikrinti, kad nė vieni nauji veiksmai nebūtų finansuojami esamų programų sąskaita;

64.  ragina valstybes nares, Komisiją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai dėti dvigubai daugiau pastangų, kad ES laikytųsi bendros pozicijos dalyvaudama daugiašalių forumų ir tinklų veikloje bei, kai tinkama, vienu balsu kalbėtų apie problemas, darančias poveikį tarptautiniams kultūriniams ryšiams;

65.  pabrėžia, kad ES turi visapusiškai dalyvauti visame pasaulyje vykstančiuose kultūros renginiuose, ypač globalaus masto, pvz., pasaulinėje parodoje; ragina suteikti ES galimybę surengti pasaulinę parodą, kuri galėtų vykti skirtingose ES valstybėse narėse;

66.  palankiai vertina paskelbtas struktūrinio dialogo „Voices for Culture“ rekomendacijas dėl tarptautinių kultūrinių ryšių ir ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares deramai į jas atsižvelgti rengiant savo kultūrinių ryšių strategijas; ypač ragina, kad Komisija, EIVT ir valstybės narės, megzdamos kultūrinius ryšius su trečiosiomis šalimis, vadovautųsi principu „iš apačios į viršų“, žmogaus teisėmis ir žmonių tarpusavio ryšių principu, o savo tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją rengtų ir projektus programuotų bei įgyvendintų taip, kad būtų atsižvelgiama į šalių partnerių ir vietos bendruomenių poreikius ir reikalavimus, sykiu jas laikant lygiavertėmis partnerėmis; pabrėžia, kad, užuot laikiusis universalaus sprendimo principo, tokios strategijos turėtų atitikti kiekvienos šalies ar regiono partnerio poreikius bei konkrečią politinę ir socioekonominę padėtį; ragina numatyti tinkamą finansavimą tarptautiniams kultūriniams ryšiams pagal esamas kultūros ir švietimo programas, naudojantis Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ geografinėmis ir teminėmis programomis; pažymi, jog bendradarbiavimas su vietos organizacijomis, įskaitant tarpkultūrinius ir tarpreliginius subjektus, gyvybiškai svarbus norint, kad būtų stiprinami ryšiai, pagrįsti tokiomis bendromis vertybėmis, kaip taika, tolerancija ir tarpusavio supratimas, bei užtikrinamas ilgalaikis ES finansuojamų projektų tvarumas;

67.  puikiai vertina darbą, kurį trečiosiose šalyse atlieka valstybių narių kultūros institutai ir organizacijos bei EUNIC veiksmų grupės; ragina juos toliau bendradarbiauti tarpusavyje ir imtis tinklaveikos su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, ypatingą dėmesį teikiant mažesnėms valstybėms narėms ir valstybėms narėms, kurių kultūra užsienyje matoma ribotai arba nematoma visai, bei jų kultūrinio atstovavimo poreikiams;

68.  teigiamai vertina tai, kad į horizontalųjį darbą tarptautinių kultūrinių ryšių srityje yra įsitraukęs ne vienas Komisijos ir EIVT skyrius; ragina Komisiją ir EIVT gerinti susijusių subjektų veiklos koordinavimo mechanizmus, be kita ko, kuriant nuoseklesnius ir labiau supaprastintus darbo metodus, kad būtų pasiektas kuo didesnis veiksmingumas, išvengta veiksmų dubliavimosi ir užtikrinta institucinė atmintis;

69.  teigiamai vertina kultūrinių ryšių punktų sukūrimą ES delegacijose; ragina ES delegacijas stiprinti savo vaidmenį ir tobulinti savo įgūdžius bei integruoti juos į savo politinių, o ne komunikacijos ir renginių komandų veiklą; ragina skirti reikiamus biudžeto ir personalo išteklius ES tarptautinių kultūrinių ryšių ir kultūros diplomatijos darbo grupėms Komisijoje ir EIVT būstinėje bei ES delegacijose, siekiant skatinti ir stiprinti kultūrinį bendradarbiavimą su visais reikiamais vietos subjektais, įskaitant viešąsias institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinę bendruomenę trečiosiose šalyse;

70.  ragina valstybes nares ir EIVT į viso savo diplomatinio personalo mokymus įtraukti kultūros politiką, tarptautinius kultūrinius ryšius ir kultūros diplomatiją, siekiant didinti diplomatų informuotumą apie tarptautinius kultūrinius ryšius, kaip kertinę savarankišką viešosios diplomatijos sritį, bei ugdyti deramas kompetencijas, susijusias su politika plačiąja ir siauresniąja prasme, tarptautinių kultūrinių ryšių ir kultūros diplomatijos srityje; nekantriai laukia rezultatų, susijusių su Europos diplomatijos akademijos, neseniai pradėjusios veikti pagal Europos Parlamento bandomąjį projektą, veikla ir EIVT užsakymu lapkričio mėn. paskelbta galimybių studija;

71.  teigiamai vertina pirmuosius parengiamųjų veiksmų „European Spaces of Culture“ rezultatus; akcentuoja teigiamus rezultatus, susijusius su inovatyviais bendradarbiavimo modeliais, kuriuos projekto partneriai taiko kvietimo teikti idėjas, lygiavertės partnerystės dvasia iškeltas kartu su vietos suinteresuotaisiais subjektais, pagrindu; ragina Komisiją toliau finansuoti šiuos nepaprastai sėkmingus veiksmus; ragina ES ir trečiųjų šalių kultūros veikėjus ieškoti tolesnio bendradarbiavimo būdų, pvz., kartu kurti bendrus meno kūrinius ir užsiimti bendra tarptautine produkcija, siekiant puoselėti daugiakalbį ir tarpvalstybinį tarpusavio supratimą;

72.  pabrėžia, kad ES turi potencialo stiprinti savo tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo partnerystes, pasitelkdama savo atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, esančias viso pasaulio geografinėse, kultūrinėse ir kalbinėse kryžkelėse; ragina ES rengti tarptautinius kultūrinio bendradarbiavimo projektus įtraukiant atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, siekiant skatinti regioninę integraciją ir kurti naujas partnerystes su šalimis partnerėmis;

73.  primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina griežtinti kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis; palankiai vertina neseniai vykusią Komisijos konsultaciją, susijusią su rengiamu nauju veiksmų planu siekiant sukurti aiškią, išsamią ir veiksmingą ES indėlio į kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis sistemą, kurią taikant būtų siekiama užkirsti kelią nusikalstamai veiklai ir apsaugoti kultūros paveldą vidaus rinkoje, įgyvendinant ES strategiją organizuoto nusikalstamumo srityje; ragina ES ir trečiąsias šalis labiau bendradarbiauti kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos bei kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis srityse;

74.  primena, kad archeologijos ir kultūros paveldas yra neatsiejama tautos tapatybės dalis; todėl smerkia neteisėtą kultūros objektų išvežimą ir prekybą jais; teigiamai vertina pastangas, kurias kai kurios valstybės narės deda, kad grąžintų kultūros vertybes ir artefaktus į jų kilmės vietas, vadovaudamosi savo išorės politikos strategija ir siekdamos puoselėti šalių tarpusavio supratimą savo kultūros paveldą bei paremti savarankiškos kultūros politikos plėtojimą trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir EIVT aktyviai remti šias valstybes nares per jų derybų su trečiosiomis šalimis procesus vadovaujantis holistiniu požiūriu, taip pat aktyviai remti visų valstybių narių pastangas, susijusias su jų kultūros ir istorijos paveldo apsauga bei atkūrimu, laikantis 2022 m. „Mondiacult“ deklaracijos;

75.  primena, kad kultūrą svarbu remti kaip darnaus vystymosi skatinimo veiksnį, kuris užtikrina didelį socialinio ir ekonomikos augimo potencialą; ragina Komisiją padėti kultūros veikėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms prisidėti prie darnaus vystymosi aktyviai dalyvaujant reguliariame dialoge, profesinių tinklų ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų partnerysčių veikloje bei naudojantis pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ finansuojamais veiksmais kultūros srityje; ragina Komisiją ir EIVT stebėti veiksmų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimo kultūros srityje, įgyvendinimo padėtį ir rezultatus, kurie šiuo požiūriu pasiekiami taikant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, bei apie reguliariai informuoti Parlamentą;

76.  primena, kad, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais (DVT), kultūros rėmimas ir apsauga yra savaime siekis – būtent taip įtvirtinta pagal 4.7, 8.9 ir 11.4 tikslus, – be to, taip nepaprastai svariai prisidedama prie JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo; akcentuoja kompleksinį kultūros ir kultūros projektų pobūdį, dėl kurio jais galima teigiamai prisidėti prie visų DVT siekio; ragina Komisiją, ES delegacijas trečiosiose šalyse ir valstybes nares toliau ieškoti kultūros ir kultūros politikos bei visų DVT įgyvendinimo tarpusavio sąsajų, be kita ko, menininkams ir kultūros darbuotojams dalyvaujant įtraukiame dialoge, profesinių tinklų veikloje, mainuose ir daugiašalėse suinteresuotųjų subjektų partnerystėse bei teikiant paramą pilietinės visuomenės organizacijose; ragina Komisiją ir EIVT organizuoti daugiau informacinių susirinkimų ir pasikeitimų nuomonėmis bei praktika, siekiant užtikrinti tinkamą šių bendrų prioritetų įgyvendinimą;

77.  akcentuoja kultūros bei materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo, kaip komunikacijos, mainų ir taikos vektoriaus, potencialą skatinant susitaikymą ir konfliktų prevenciją; šiame kontekste skatina tvirčiau bendradarbiauti su UNESCO kultūros paveldo apsaugos ir faktų nustatymo misijų organizavimo srityse;

78.  ragina Komisiją griežtai pasmerkti istorijos, meno ir kultūros paveldo naikinimą per pastarojo meto konfliktus, taip pat sistemingą ir politiškai arba ideologiškai motyvuotą istorijos, meno ir kultūros paveldo naikinimą bei suverenių valstybių, tautų ar mažumų tapatybės ir kultūros ištrynimą, įskaitant Azerbaidžano nuolat vykdomą politiką naikinti ir paneigti Armėnijos kultūros paveldą Kalnų Karabache ir jo apylinkėse, taip pat tyčinį kultūros objektų naikinimą Ukrainoje dėl neišprovokuoto ir neteisėto Rusijos agresijos karo; pakartoja, kad kultūros paveldo naikinimas gali prilygti karo nusikaltimui ir žmogaus teisių pažeidimui, ir atsižvelgdamas į tai primena valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su atsakomybe užtikrinti apsaugą, – taip pat ir kultūros paveldo apsaugos po ginkluotų konfliktų ir jų metu požiūriu; ragina įtraukti kultūros paveldo apsaugą į ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas, teikiant pagalbą ir rengiant mokymus vietos partneriams, susijusius su saugumo iššūkiais, dėl kurių nukenčia kultūros paveldas; ragina skelbti tikslines sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už kultūros paveldo sunaikinimą, suniokojimą arba prekybą juo: tai būtų svarbus žingsnis nustatant atgrasomąsias priemones ir užtikrinant atskaitomybę už tokius veiksmus;

79.  ragina Komisiją ir EIVT teikti techninę ir materialinę pagalbą parneriams valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse didinant informuotumą ir ugdant kultūros paveldui išsaugoti ir valdyti būtinus įgūdžius bei žinias, be kita ko, bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis ir švietimo įstaigomis trečiosiose šalyse;

80.  perspėja Komisiją, EIVT, ES delegacijas trečiosiose šalyse ir valstybes nares, kad ES finansuojamas karo nusiaubtų kultūros paveldo objektų restauravimas trečiosiose šalyse neturėtų būti naudingas karo šalims, kurios kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, pateisina autoritarinius režimus arba normalizuoja santykius su jais;

81.  ragina valstybes nares deramai atsižvelgti į Parlamento poziciją tvirtinant 2023–2026 m. darbo planą kultūros srityje;

o
o   o

82.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) OL C 388, 2020 11 13, p. 30. (2) OL C 334, 2018 9 19, p. 112. (3) OL C 456, 2021 11 10, p. 24. (4) OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223. (5) OL C 184, 2022 5 5, p. 88. (6) OL C 347, 2022 9 9, p. 15. (7) OL C 385, 2021 9 22, p. 152. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0319. (9) OL C 385, 2021 9 22, p. 2. (10) OL L 189, 2021 5 28, p. 34. (11) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. (12) OL L 202, 2021 6 8, p. 32. (13) OL L 462, 2021 12 28, p. 1. (14) OL L 437, 2020 12 28, p. 116. (15) OL L 131, 2017 5 20, p. 1. (16) OL L 131, 2017 5 20, p. 1. (17) „Ernst & Young“, Rebuilding Europe: The cultural and creative economy before and after the COVID-19 crisis („Europos atkūrimas: kultūros ir kūrybos ekonomika iki ir po COVID-19 krizės“), 2021 m. sausio mėn. (18) 2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo (OL C 385, 2021 9 22, p. 152) ir 2021 m. spalio 20 d. rezoliucija dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES (OL C 184, 2022 5 5, p. 88). (19) Fancourt, D. ir Finn, S., What is the evidence on the role of the arts in improving health and well-being? A scopeing review („Kokių esama meno vaidmens gerinant sveikatą ir gerovę įrodymų? Plataus masto apžvalga“), PSO Europos regiono biuras (Sveikatos srities įrodymų tinklo (HEN) apibendrinamoji ataskaita Nr. 67), Kopenhaga, 2019 m. (20) Britų Taryba ir Goethe’s institutas, Cultural Value - Cultural Relations in Societies in Transition: A Literature Review („Kultūrinė vertė. Kultūriniai ryšiai visuomenėje pereinamuoju laikotarpiu: literatūros apžvalga“), 2018, p. 7. (21) Rivera, T., Distinguishing Cultural Relations From Cultural Diplomacy: The British Council’s Relationship With Her Majesty’s Government („Kultūrinių ryšių atskyrimas nuo kultūrinės diplomatijos. Britų Tarybos santykis su Jos Didenybės vyriausybe“), „Figueroa Press“, Los Andželas, 2015, p. 9–10. (22) OL C 456, 2021 11 10, p. 24. (23) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).