2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos veterinarinių vaistų, kurių leidimai suteikti pagal Direktyvą 2001/82/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, pakavimo ir ženklinimo pereinamojo laikotarpio taisykles (COM(2022)0076 – C9-0054/2022 – 2022/0053(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0076),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0054/2022),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. gegužės 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo nustatomos veterinarinių vaistų, kurių leidimai yra išduoti arba kurie yra registruoti pagal Direktyvą 2001/82/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, pakavimo ir ženklinimo pereinamojo laikotarpio taisyklės
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Turkijos ir 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje(1), ypač Selahattino Demirtaşo ir kitų sąžinės kalinių atvejo(2),
– atsižvelgdamas į Parlamento nuolatinio pranešėjo Turkijos klausimais ir Delegacijos ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete pirmininko 2022 m. balandžio 21 d. pareiškimą dėl galutinio Gezi bylos nagrinėjimo klausymo ir 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškimą dėl teismo sprendimo dėl Osmano Kavalos ir į Delegacijos ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete pirmininko 2020 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl Osmano Kavalos sulaikymo,
– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2021)0644) ir prie jo pridedamą 2021 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2021)0290),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir visas ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 26 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl Osmano Kavalos nuteisimo ir ankstesnius Europos išorės veiksmų tarnybos pareiškimus dėl jo bylos,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje Kavala prieš Turkiją (28749/18), kuris tapo galutinis 2020 m. gegužės 11 d.,
– atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijas, įskaitant 2021 m. gruodžio 2 d. preliminarią rezoliuciją dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Kavala prieš Turkiją vykdymo, 2022 m. vasario 2 d. preliminarią rezoliuciją ta pačia tema, dėl kurios buvo pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Turkiją, nes ji atsisakė įgyvendinti 2019 m. EŽTT sprendimą ir paleisti Osmaną Kavalą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Europos Tarybos generalinio sekretoriaus reakciją į Osmano Kavalos sprendimą Turkijoje ir į 2020 m. vasario 19 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro reakciją į Osmano Kavalos pakartotinį suėmimą,
– atsižvelgdamas į 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kurios šalis yra Turkija,
– atsižvelgdamas į EŽTK 46 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis galutinių Teisingumo Teismo (EŽTT) sprendimų bet kurioje byloje, kurios šalys jos yra“, taigi ir Turkijos pareigą įgyvendinti visus EŽTT sprendimus,
– atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Turkija, ypač į jo 9 straipsnį dėl savavališko suėmimo ir sulaikymo,
– atsižvelgdamas į Stambulo 13-ojo Aukščiausiojo baudžiamojo teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl Gezi bylos nagrinėjimo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Stambulo 30-ojo Aukščiausiojo baudžiamojo teismo sprendimą dėl Gezi bylos nagrinėjimo,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2022 m. balandžio 25 d. Stambulo 13-asis aukštesnysis baudžiamasis teismas, kuriam pirmininkavo teisėjas M. Mesut Özdemir, nuteisė filantropą ir garsų žmogaus teisių gynėją Osmaną Kavalą kalėjime be lygtinio paleidimo galimybės ir pripažino jį kaltu dėl mėginimo nuversti vyriausybę, tačiau išteisino jį dėl kaltinimų šnipinėjimu; kadangi kiti septyni kaltinamieji, įskaitant architektą Mücella Yapıcı, teisininkę Can Atalay, miesto architektą Tayfuną Kahramaną, Bogazickio Europos politikos mokyklos direktorių Ali Hakan Altınay, Stambulo Bilgi universiteto įkūrėją Yiğit Ali Ekmekçi, kino prodiuserį Çiğdem Mater Utku ir dokumentinių filmų autorių Mine Özerden, buvo nuteisti 18 metų laisvės atėmimo bausme dėl tų pačių kaltinimų; kadangi teismas nurodė nedelsiant juos suimti teismo salėje; kadangi šie įtarimai yra politiškai motyvuoti ir niekada nebuvo pagrįsti, net 2022 m. balandžio 25 d. sprendime;
B. kadangi Osman Kavala pirmą kartą buvo suimtas ir įkalintas 2017 m. lapkričio 1 d. dėl kaltinimų, susijusių su protestais Gezi parke 2013 m. ir bandymu įvykdyti perversmą 2016 m.; kadangi 2019 m. birželio mėn. pradėtas Gezi parko teismo procesas; kadangi O. Kavala buvo apkaltintas dėl Gezi parko protestų finansavimo ir jų organizavimo; kadangi 2020 m. vasario 18 d. Stambulo 30-asis Aukštasis baudžiamasis teismas išteisino O. Kavalą Gezi teismo procese ir nurodė nedelsiant jį paleisti, nurodydamas, kad visiškai nėra konkrečių ir materialių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padaryti įtariami nusikaltimai; kadangi teismas taip pat išteisino Mücella Yapıcı, Can Atalay, Tayfun Kahraman, Ali Hakan Altınay, Yiğit Aksakoğlu, Yiğit Ali Ekmekçi, Çiğdem Mater Utku ir Mine Özerden; kadangi O. Kavala buvo vienintelis kaltinamasis, jo išteisinimo metu vis dar kalinamas, nes nuo 2017 m. spalio 18 d. jam buvo taikomas neteisėtas kardomasis kalinimas pateikus nepagrįstus kaltinimus;
C. kadangi 2021 m. sausio 22 d. Stambulo regioninio Teisingumo Teismo trečioji baudžiamųjų bylų kolegija, apeliacinės instancijos teismas, panaikino sprendimus, kuriais buvo išteisinti O. Kavala ir kiti aštuoni kaltinamieji;
D. kadangi teismas, remdamasis kaltinamiesiems pareikštu kaltinimu byloje, pateisino jo sprendimo panaikinimą nurodydamas, kad priimant ankstesnį sprendimą nebuvo atsižvelgta į tokius įrodymus, kaip kaltinamųjų socialinės žiniasklaidos įrašai, pareiškimai spaudai ir jų pasirinkti šūkiai;
E. kadangi septyni kaltinamieji, įskaitant žurnalistą Can Dündar ir aktyvistą Mehmet Ali Alabora, kol vyksta teismo procesas, liko užsienyje; kadangi teismas atskyrė jų bylas nuo kitų devynių kaltinamųjų, vis dar esančių šalyje, bylų ir išdavė jiems arešto orderius; kadangi savo 2020 m. vasario 18 d. sprendime teismas panaikino arešto orderius;
F. kadangi praėjus vos kelioms valandoms po jo išteisinimo ir prieš tai, kai buvo galima įvykdyti įsakymą paleisti į laisvę, O. Kavala buvo perimtas ir perduotas policijos sulaikymui Stambulo vyriausiojo prokuroro A. Fidano prieplaukoje pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 309 straipsnį dėl kaltinimų bandymu pažeisti konstitucinę tvarką, kai tuo pačiu metu vykdomas tyrimas dėl tariamo jo dalyvavimo bandant įvykdyti 2016 m. liepos 15 d. perversmą;
G. kadangi 2020 m. vasario 19 d. Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdoğan pasmerkė Stambulo 30-ojo Aukščiausiojo baudžiamojo teismo nuosprendį, kuriame teigė, kad O. Kavalos išteisinimas yra dalis sistemos, kurią sukurė asmenys, „norintys sukelti sukilimus tam tikrose šalyse ir pagilinti neramumus“, ir nurodė, kad šie asmenys yra „sąmoningi valstybės ir jos žmonių priešai“; kadangi prezidento R. T. Erdoğano ir kitų aukšto lygio pareigūnų pareiškimai aktyviai kenkia Turkijos teisminių institucijų nepriklausomumui;
H. kadangi prokuratūra taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl išteisinamųjų nuosprendžių, o prokuroras Edip Șahiner pareikalavo pakeisti išteisinamuosius nuosprendžius, kad procedūra būtų dirbtinai pratęsta;
I. kadangi po prezidento R. T. Erdoğano pareiškimų Teisėjų ir prokurorų taryba, atsakinga už teisėjų skyrimą ir administravimą, pradėjo tyrimą dėl trijų teisėjų, kurie išteisino O. Kavalą ir aštuonis jo bendraatsakovus, nurodydama tokio sprendimo trūkumus; kadangi atrodo, kad drausminės procedūros prieš šiuos teisėjus buvo tiesioginis kišimasis į jų sprendimų priėmimo įgaliojimus ir galėjo turėti atgrasomąjį poveikį visų teisminių institucijų narių nepriklausomumui;
J. kadangi pagal Turkijos įstatymą Nr. 7188, kuriuo iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas ir tam tikri įstatymai, įtariamajam, kuriam pareikšti kaltinimai dėl terorizmo ar nusikaltimų valstybei, kardomasis kalinimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip dvejus metus iki bylos nagrinėjimo teisme; kadangi 2018 m. vasario 25 d. pradėtas tyrimas dėl O. Kavalos pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 309 straipsnį; kadangi tai, kad 2020 m. vasario 25 d. Turkijos valdžios institucijos nepaleido O. Kavalos, yra Turkijos baudžiamojo kodekso pažeidimas;
K. kadangi Stambulo vyriausiosios prokuratūros nesugebėjimas atlikti naujo tardymo po O. Kavalos pakartotinio suėmimo rodo, kad po 2019 m. spalio 11 d. ex officio sprendimo paleisti į laisvę nebuvo rasta jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių kaltinimus, pareikštus pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 309 straipsnį; kadangi dėl šio naujų įrodymų trūkumo nebuvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių O. Kavala, remdamasis tais pačiais kaltinimais, turėjo būti pakartotinai suimtas;
L. kadangi, kaip nurodė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović, O. Kavalos pakartotinis suėmimas yra netinkamo elgesio pavyzdys; kadangi baudžiamasis sprendimas pakartotinai suimti O. Kavalą yra atviras tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės pažeidimas; kadangi visas procesas prieš O. Kavalą buvo vienas po kito vykdomi teismo veiksmai ir pažeidimai, kuriuos paskatino politinis kišimasis ir kurio pagrindinis tikslas – pratęsti O. Kavalos sulaikymą;
M. kadangi, be kitų neracionalių sprendimų 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. vasario mėn. laikotarpiu Gezi byla buvo sujungta su vadinamuoju Çarı teismo procesu, kurio atsakovų išteisinimas taip pat buvo panaikintas; kadangi Stambulo 30-ajam vyriausiajam baudžiamajam teismui pirmininkavo Mahmut Baůbuğ, kuris prašė sujungti bylas, o tai yra tas pats teisėjas, kuris pasirašė sujungimą 13-ajame Aukštajame baudžiamajame teisme po to, kai buvo laikinai paskirtas į jį; kadangi vėliau, 2022 m. vasario mėn., 13-asis Aukštasis baudžiamasis teismas nusprendė dar kartą padalyti bylas be akivaizdžios priežasties; kadangi vienas iš 13-ojo Aukštojo baudžiamojo teismo kolegijos teisėjų Murat Bircan 2022 m. balandžio 25 d. pateikė paraišką tapti valdančiosios partijos kandidatu į Didžiąją Nacionalinę Asamblėją 2018 m.;
N. kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. EŽTT nusprendė, kad O. Kavalos sulaikymas pažeidžia EŽTK 5 straipsnio 1 dalį, nes nėra pagrįstų įtarimų, o taip pat konvencijos 5 straipsnio 4 dalį dėl to, kad Konstitucinis Teismas neatliko greitos teisminės kontrolės bei pažeidžia konvencijos 18 straipsnį, siejamą su jos 5 straipsnio 1 dalimi, nes sulaikymas buvo politiškai motyvuotas ir juo buvo siekiama daryti atgrasomąjį poveikį žmogaus teisių gynėjams;
O. kadangi EŽTT sprendimas susijęs tiek su kaltinimais, pateiktais O. Kavalai pagal Turkijos baudžiamojo kodekso 312 straipsnį dėl jo tariamo dalyvavimo protestuose Gezi parke, tiek su jam pagal to kodekso 309 straipsnį pateiktais kaltinimais dėl jo tariamo dalyvavimo 2016 m. liepos 15 d. nepavykusiame perversme;
P. kadangi EŽTT sprendime buvo reikalaujama, kad Turkijos valdžios institucijos užtikrintų, kad O. Kavala būtų nedelsiant paleistas; kadangi, nepaisant privalomo 2019 m. EŽTT sprendimo ir dviejų laikinųjų Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. vasario 2 d. rezoliucijų, kuriomis pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Turkiją dėl to, kad ji atsisakė įgyvendinti teisiškai privalomą EŽTT sprendimą ir nedelsiant paleisti O. Kavala, nepadaryta jokios pažangos siekiant jį paleisti į laisvę, taip padidinant ES susirūpinimą dėl to, ar Turkijos teisminės institucijos laikosi tarptautinių ir ES standartų;
Q. kadangi Turkijos valdančioji partija ne kartą griauna teisinę valstybę ir demokratinius bei žmogaus teisių standartus, dažnai susidorodama su politiniais oponentais ir žmogaus teisių gynėjais, kurie dažnai kaltinami plataus pobūdžio įtarimais terorizmu;
R. kadangi po to, kai kelios ES valstybės narės paskelbė pareiškimus, kuriuose pasmerkė besitęsiantį Kavalos kalinimą, Turkija grasino paskelbti dešimt savo ambasadorių Turkijoje persona non grata;
S. kadangi Turkija, kaip ES šalis kandidatė, turi laikytis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinei valstybei, pagrindinėms laisvėms ir visuotinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat griežtai laikytis nekaltumo prezumpcijos principo ir teisės į tinkamą procesą;
T. kadangi Turkija nuo 1949 m. rugpjūčio 9 d. yra Europos Tarybos narė, kuri ją sieja su EŽTK ir EŽTT sprendimais;
1. kuo griežčiausiai smerkia neseniai priimtą Stambulo 13-ojo Aukščiausiojo baudžiamojo teismo sprendimą, kuriuo Osmanui Kavalai po daugiau nei ketverių su puse metų neteisėto, neteisėto ir neteisėto sulaikymo ir praėjus mažiau nei trims mėnesiams po to, kai Europos Tarybos Ministrų Komitetas pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Turkiją dėl atsisakymo įgyvendinti teisiškai privalomą EŽTT sprendimą, paskirta bausmė iki gyvos galvos; mano, kad jis buvo nuteistas pateikus nepagrįstus kaltinimus dėl to, kad juo buvo siekiama nutildyti jį kaip žmogaus teisių gynėją ir atgrasyti kritišką nuomonę Turkijoje; taip pat smerkia bendraatsakovų Mücella Yapıcı, Can Atalay, Tayfun Kahraman, Ali Hakan Altınay, Yiğit Ali Ekmekçi, Çiğdem Mater Utku ir Mine Özerden nuteisimą;
2. ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Osmaną Kavalą laikantis 2019 m. EŽTT sprendimo, nedelsiant panaikinti visus jam pareikštus kaltinimus ir visiškai užtikrinti jo teises ir laisves, taip pat nedelsiant paleisti kitus septynis kaltinamuosius byloje; smerkia tai, kad nuo 2017 m. spalio mėn. Osmanui Kavalai buvo nuolat atimta laisvė, ir ragina Turkiją veikti laikantis savo tarptautinių ir vidaus įsipareigojimų;
3. reiškia visišką solidarumą su Osmanu Kavala, likusiais kaltinamaisiais Gezi byloje ir jų šeimomis;
4. yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio pagrindinių teisių ir laisvių bei teisinės valstybės padėties blogėjimo Turkijoje, ypač po nepavykusio perversmo; ragina Turkijos valdžios institucijas nutraukti teisminį žmogaus teisių gynėjų, akademinės bendruomenės atstovų, žurnalistų, dvasinių lyderių ir teisininkų persekiojimą;
5. ragina Turkiją, kaip Europos Tarybos narę, visapusiškai įgyvendinti visus EŽTT sprendimus pagal EŽTK 46 straipsnį, kas yra absoliutus Turkijos narystės Europos Taryboje įsipareigojimas, įtvirtintas Turkijos konstitucijoje; pabrėžia, kad Turkijos atsisakymas įgyvendinti EŽTT sprendimą Osmano Kavalos byloje dar labiau sustiprina ES susirūpinimą dėl Turkijos teisminių institucijų atitikties tarptautiniams ir Europos standartams;
6. smerkia nuolatines pastangas ir bandymus pratęsti O. Kavalos įkalinimą, nepaisant to, kad nėra jokių patikimų ar apčiuopiamų įrodymų, taikant sudėtingas išsisukinėjimo teisines praktikas, įskaitant bylų bylų sujungimą ir atskyrimą bei nuolatinius pažeidimus, susijusius su tuo, kad nuolat nesilaikoma teisingo bylos nagrinėjimo standartų ir siekiama politinio tikslo bei smerkia šias pastangas;
7. yra pasibaisėjęs tuo, kad Stambulo 13-asis Aukštasis baudžiamasis teismas skyrė Osmanui Kavalai sunkinančią bausmę iki gyvos galvos už tariamą mėginimą jėga nuversti vyriausybę, akivaizdžiai nepaisant to, kad EŽTT savo sprendimuose jau atmetė šį kaltinimą;
8. palankiai vertina nuolatinius Europos Tarybos Ministrų Komiteto sprendimus, kuriais reikalaujama, kad O. Kavala būtų išlaisvintas, kas baigėsi istorinėmis pažeidimo nagrinėjimo procedūromis prieš Turkiją per laikinąsias rezoliucijas 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. vasario mėn. dėl šalies atsisakymo laikytis galutinio EŽTT sprendimo; pažymi, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra rodo, jog Turkija šiurkščiai pažeidžia savo, kaip Europos Tarybos narės ir ES šalies kandidatės, įsipareigojimus; ragina Europos Tarybos Ministrų komitetą imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Turkijos vyriausybė nedelsdama įgyvendintų EŽTT sprendimą;
9. smerkia žeminantį ir nežmogišką Turkijos valdžios institucijų elgesį su O. Kavala, kas pažeidžia šio asmens teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Turkijos vidaus teisę, taip pat šio asmens orumą pagal Turkijos Respublikos Konstitucijos 17 straipsnį; ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnių bauginimo priemonių, pasitelkiamų prieš šį asmenį, ir užtikrinti jo žmogaus teises, kaip įtvirtinta Turkijos Konstitucijoje ir ES bei tarptautinėje teisėje;
10. smerkia Turkijos teisėjų ir prokurorų tarybos sprendimą pradėti tyrimą dėl trijų teisėjų, kurie kategoriškai ir nedviprasmiškai išteisino O. Kavalą; tačiau yra pasibaisėjęs tuo, kad buvęs Stambulo prokuroro pavaduotojas Hasan Yılmaz, atsakingas už antrą kaltinimą O. Kavalai, vėliau buvo paskirtas teisingumo ministro pavaduotoju ir ex officio Teisėjų bei prokurorų tarybos nariu;
11. reiškia didelį susirūpinimą dėl incidentų, kurie rodo aiškų vyriausybės kišimąsi į teisminius reikalus, susijusius su O. Kavalos baudžiamuoju persekiojimu; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos teismai ir valdžios institucijos nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, o kai kurie teismai vis dažniau nesilaiko Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimų; primygtinai reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos imtųsi visų įmanomų priemonių, kad išspręstų dabartinės sunkios teismų padėties problemą ir atkurtų jų nepriklausomumą pagal EŽTK 6 straipsnį, užtikrindamos visų Turkijos teisminių institucijų nešališkumą ir apsaugodamos jas nuo politinio kišimosi;
12. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti O. Kavalos bylą ir visus kitus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, politikų ir akademinės bendruomenės atstovų, kurie, be kita ko, buvo savavališkai sulaikyti kartu su savo Turkijos kolegomis, bylas ir teikti jiems diplomatinę bei politinę paramą, įskaitant teismo proceso stebėjimą ir bylų stebėseną; ragina Europos Parlamento delegaciją dalyvauti O. Kavalos ir jo bendraatsakovių teismo procese, jei toks vyks; atkreipia dėmesį į galimybę pateikti apeliacinį skundą dėl paskutinio teismo sprendimo Turkijos kasaciniam teismui ir Konstituciniam Teismui;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti dotacijas ekstremaliosios padėties atveju žmogaus teisių gynėjams ir užtikrinti visapusišką ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimą;
14. pabrėžia, kad O. Kavalai ir kitiems panašioje padėtyje esantiems Turkijos piliečiams prireikus gali būti suteiktas politinis prieglobstis ES viduje;
15. pažymi, kad nusprendusi atvirai panaikinti privalomus EŽTT sprendimus Osmano Kavalos ir kitų asmenų byloje, dabartinė Turkijos vyriausybė sąmoningai sunaikino bet kokias viltis atnaujinti stojimo į ES procesą arba pradėti derybas dėl naujų skyrių ir dabartinėmis aplinkybėmis uždaryti atvirus skyrius; primena Europos Vadovų Tarybai, kad bet koks oficialių ES ir Turkijos santykių pagerėjimas ir bet kokia pažanga įgyvendinant pozityvią darbotvarkę, pasiūlytą 2021 m. birželio mėn., 2021 m. kovo mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, turėtų priklausyti nuo realaus pilietinių ir žmogaus teisių bei teisinės valstybės padėties Turkijoje pagerėjimo;
16. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Turkijos prezidentui, vyriausybei bei Turkijos parlamentui, taip pat prašo šią rezoliuciją išversti į turkų kalbą.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl organų ėmimo persodinimui Kinijoje(1),
– atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato 2016 m. balandžio 12 d. paskelbtą tyrimą „Proceedings of the Workshop on “Organ Harvesting in China“(2),
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo(3),
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 2009 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3 straipsnį dėl teisės į asmens neliečiamybę,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą – juos Kinija ratifikavo 1988 m. spalio 4 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmogaus organais,
– atsižvelgdamas į Stambulo deklaraciją dėl kovos su prekyba organais ir transplantacijų turizmu,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį – ją Kinija pasirašė 1949 m.,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų pareiškimą dėl pranešimų apie įtariamą organų ėmimą persodinimui, taikantis į mažumas Kinijoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 29 d. Žmogaus teisių pakomitečio surengtą klausymą organų ėmimo persodinimui Kinijoje tema,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 1 d. paskelbtą Nepriklausomo teismo prievartinio organų ėmimo iš sąžinės kalinių Kinijoje klausimu (Kinijos teismo) galutinį sprendimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir pagarba joms yra pagrindinis ES santykių su Kinija principas, laikantis ES įsipareigojimo remti šias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir Kinijos įsipareigojimo jų laikytis jos pačios vystymosi procese ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje;
B. kadangi nuo tada, kai 2013 m. kovo mėn. prezidentas Xi Jinping atėjo į valdžią, žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja; kadangi Kinijos vyriausybė darosi vis labiau priešiška žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;
C. kadangi kasmet pasaulyje atliekama 10 000 neteisėtų žmogaus organų transplantacijų; kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prekyba žmogaus organais per metus duoda daugiau kaip 1 mlrd. EUR pelno;
D. kadangi dėl tradicinių įsitikinimų Kinijos Liaudies Respublikoje savanoriška organų donorystė praktikuojama itin retai; kadangi 1984 m. Kinija įgyvendino taisykles, pagal kurias leidžiama paimti organus iš kalinių, kuriems įvykdyta mirties bausmė; kadangi Kinija paskelbė, kad 2015 m. nustojo naudoti kalinių, kuriems įvykdyta mirties bausmė, organus ir pradėjo taikyti nacionalinę donorystės sistemą, tačiau visiškai neuždraudė šios praktikos – ji vis dar yra teisėta;
E. kadangi organų persodinimo sistema Kinijoje neatitinka PSO nustatytų organų įsigijimo būdo skaidrumo ir atsekamumo reikalavimų ir kadangi Kinijos vyriausybė pasipriešino nepriklausomai sistemos patikrai; kadangi savanoriškas ir informacija pagrįstas sutikimas yra išankstinė etiškos organų donorystės sąlyga;
F. kadangi prievartinis organų ėmimas turi būti suprantamas kaip asmens žudymas, jei nėra jo sutikimo, kad jo organus galima paimti ir persodinti kitam asmeniui; kadangi ši praktika turi būti laikoma labai sunkiu ir netoleruotinu pagrindinės teisės į gyvybę pažeidimu;
G. kadangi Jungtinių Tautų kovos su kankinimu komitetas ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar bausmių klausimais išreiškė susirūpinimą dėl įtarimų dėl organų ėmimo iš kalinių ir paragino Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę padidinti organų transplantacijos sistemos atskaitingumą ir skaidrumą ir nubausti už piktnaudžiavimą atsakingus asmenis;
H. kadangi 2020 m. kovo mėn. Kinijos teismas(4) paskelbė savo galutinį sprendimą ir padarė išvadą, kad visoje Kinijoje daugelį metų buvo vykdomas didelio masto prievartinis organų ėmimas ir kad „Falun Gong“ pasekėjai buvo vienas ir tikriausiai pagrindinis organų šaltinis; kadangi Kinijos vyriausybė atsisakė duoti parodymus tame teisme;
I. kadangi didelis kliovimasis mirties bausme ir gyvais kaliniais, kurie yra transplantacijos organų šaltinis, reiškia daugybę nepriimtinų žmogaus teisių ir medicininės etikos pažeidimų;
J. kadangi, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų 2021 m. birželio 10 d. pareiškimu, turima patikimos informacijos, kad Kinijoje be laisvo, savanoriško ir informuoto asmens sutikimo buvo atliekami sulaikytų etninėms, kalbinėms ar religinėms mažumoms priklausančių asmenų medicininiai tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus ir organų tyrimus, pvz., ultragarso ir rentgeno tyrimus, kurie yra būtini siekiant patikrinti transplantacijos organų atitiktį;
K. kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai jau anksčiau 2006 m. ir 2007 m. kėlė šį klausimą Kinijos vyriausybei; kadangi Kinijos vyriausybės atsakymuose trūko duomenų, pvz., informacijos apie organų, naudotų transplantacijos operacijoms, šaltinius arba keitimosi informacija sistemas, kurios galėtų padėti nustatyti prekybos organais aukas ir jas apsaugoti, taip pat veiksmingai tirti tokius nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokius prekiautojus;
L. kadangi Kinijos vyriausybė neigė kaltinimus dėl organų ėmimo, visų pirma savo atsakyme Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, ir ne kartą kategoriškai neigė, kad „Falun Gong“ pasekėjai buvo nužudyti dėl organų;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie nuolatinį, sistemingą, nežmonišką ir valstybės sankcionuotą organų ėmimą iš kalinių Kinijos Liaudies Respublikoje ir konkrečiai iš „Falun Gong“ pasekėjų bei kitoms mažumoms priklausančių asmenų, pvz., uigūrų, tibetiečių ir krikščionių;
2. primena, kad Kinija ratifikavo Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurioje nustatytas visiškas ir nekeičiamas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo draudimas;
3. mano, kad organų paėmimas iš gyvų kalinių, nuteistų mirties bausme, ir sąžinės kalinių Kinijos Liaudies Respublikoje gali būti prilyginamas nusikaltimams žmoniškumui, kaip apibrėžta Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnyje; primygtinai ragina Kinijos Liaudies Respubliką pasirašyti Romos statutą ir prie jo prisijungti;
4. ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant reaguoti į įtarimus dėl organų ėmimo persodinimui ir leisti nepriklausomą tarptautinių žmogaus teisių mechanizmų, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, vykdomą stebėseną;
5. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nevykdoma nepriklausoma kontrolė, ar kaliniai ir sulaikytieji duoda galiojantį sutikimą duoti organus; smerkia tai, kad Kinijos valdžios institucijos nepateikia informacijos dėl pranešimų apie tai, kad mirusių sulaikytųjų ir kalinių šeimoms neleidžiama atgauti mirusiojo kūno;
6. primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas prašyti laisvo ir informacija pagrįsto kalinių ar sulaikytųjų sutikimo, susijusio su medicininiais patikrinimais, bei jį užtikrinti ir, laikantis tarptautinių konvencijų, priimti savanoriškos ir skaidrios organų donorystės sistemos reguliavimo principus;
7. ragina ES ir jos valstybes nares visuose dialoguose žmogaus teisių klausimais kelti organų ėmimo persodinimui Kinijoje klausimą; primygtinai reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės viešai pasmerktų piktnaudžiavimą organų transplantacijų tikslais Kinijoje; ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užkirsti kelią jų piliečių vykdomam transplantacijų turizmui į Kiniją ir didinti savo piliečių, vykstančių į Kiniją, informuotumą šiuo klausimu;
8. palankiai vertina Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet vizitą į Kiniją; primygtinai ragina Jungtines Tautas šio vizito metu tęsti neteisėtos prekybos organais tyrimą;
9. ragina ES ir jos valstybes nares kelti prievartinio organų ėmimo persodinimui klausimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, ypač su partneriais Persijos įlankos regione, kuriame Kinijos transplantacijos centrai reklamuoja „halal“ organus iš uigūrų ir musulmonų mažumoms priklausančių asmenų Kinijoje;
10. ragina Kiniją visapusiškai laikytis PSO reikalavimų dėl organų įsigijimo būdų skaidrumo ir atsekamumo;
11. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų konvencijose ir bendradarbiavimo susitarimuose su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant Kiniją, sveikatos ir mokslinių tyrimų srityje būtų laikomasi ES etikos principų, susijusių su organų donoryste ir žmogaus kūno elementų ir jų produktų naudojimu mokslo tikslais; ragina atitinkamas valstybių narių įstaigas įvertinti ir persvarstyti savo bendradarbiavimo su Kinijos įstaigomis transplantacijos medicinos, mokslinių tyrimų ir mokymo srityse sąlygas;
12. reikalauja, kad Kinijos valdžios institucijos suteiktų Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims atviras, nevaržomas ir prasmingas galimybes apsilankyti Sindziange; prašo Kinijos vyriausybės šiuo klausimu bendradarbiauti su Jungtinių Tautų organizacijomis; primygtinai ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pirmenybės tvarka nagrinėti prievartinio organų ėmimo persodinimui klausimą;
13. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei.
Tyrimas „Proceedings of the Workshop “Organ Harvesting in China”“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomikos ir mokslo politika), 2016 m. balandžio 12 d.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,
– atsižvelgdamas į ankstesnius JT Specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais pranešimus ir pareiškimus,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. atšaukti dalį Kambodžai pagal ES prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) suteiktų muitų tarifų lengvatų,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 29 d. ES delegacijos Jungtinėse Tautose pareiškimą dėl interaktyvių dialogų su Specialiuoju pranešėju Kambodžos klausimais 49-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 11 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 48/23 dėl konsultavimo paslaugų ir techninės pagalbos Kambodžai,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 30 d. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas dėl Kambodžos trečiosios periodinės ataskaitos,
– atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 29 d. Liuksemburge pasirašytą Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą(1),
– atsižvelgdamas į 1991 m. spalio 23 d. Visuotinį Kambodžos taikos susitarimą, ypač į jo 15 straipsnį, kuriame įtvirtintas įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves Kambodžoje, įskaitant tarptautines pasirašiusias šalis,
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2017 m. lapkričio 16 d. Kambodžos Aukščiausiasis Teismas paskelbė apie didžiausios opozicinės partijos – Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) – likvidavimą;
B. kadangi po to, kai Aukščiausiasis Teismas, laukdamas 2018 m. rinkimų, likvidavo CNRP, Kambodžos vyriausybė ėmėsi represijų prieš politinės opozicijos narius, o tai privertė juos, bijant savavališkų sulaikymų ar atsakomųjų veiksmų, priverstinai išvykti; kadangi 2017 m. pradėtas vyriausybės susidorojimas su nepriklausoma žiniasklaida, pilietinės visuomenės organizacijomis ir politine opozicija tęsėsi visus 2021 ir 2022 m.;
C. kadangi Ministras Pirmininkas Hun Sen beveik nepertraukiamai eina pareigas valdžioje 37 metus, o valdančioji Kambodžos liaudies partija turi absoliučią galią valstybės ir teisėkūros institucijų atžvilgiu;
D. kadangi Kambodža 2022 m. birželio mėn. rengia savivaldybių rinkimus, o kitus visuotinius rinkimus numatoma surengti 2023 m. liepos mėn.; kadangi prieš 2022 m. birželio mėn. vyksiančius savivaldybių rinkimus ir kitų metų nacionalinius rinkimus Kambodžos žmogaus teisių padėtis pasiekė kritinį tašką, nes vyriausybė, prisidengdama COVID-19 priemonėmis, intensyviai vykdo susidorojimą su politine opozicija, žurnalistais, nepriklausoma žiniasklaida ir pilietine visuomene; kadangi Kambodžos nacionalinis rinkimų komitetas iš kandidatų, dalyvaujančių 2022 m. birželio 5 d. rengiamuose savivaldos rinkimuose, sąrašo išbraukė daugiau kaip 100 kandidatų, priklausančių opozicijos Žvakių šviesos partijai (angl. „Candlelight Party“)(2);
E. kadangi, 2020 m. lapkričio mėn. paskelbusios teismo šaukimą, valdžios institucijos 2021 m. pradėjo masinius teismo procesus prieš daugiau kaip 100 opozicijos narių ir žmogaus teisių gynėjų dėl naudojimosi savo teise į žodžio laisvę ir taikių susirinkimų laisvę; kadangi pažeidimai šiuose teismo procesuose apima patikimų įrodymų trūkumą, teisių į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamo proceso garantijų pažeidimą, taip pat kelių kaltinamųjų in absentia teismo procesus, pažeidžiant žmogaus teisių garantijas; kadangi šiuo metu kalėjime yra daugiau kaip 60 žmogaus teisių gynėjų, įskaitant profesinių sąjungų vadovus ir aplinkosaugos aktyvistus;
F. kadangi 2021 m. kovo mėn. devyni vyresnieji partijų lyderiai, įskaitant Sam Rainsy, buvo pripažinti kaltais in absentia už „ketinimą įvykdyti sunkią nusikalstamą veiką“ ir „išpuolį“ pagal Baudžiamojo kodekso 27 ir 451 straipsnius ir buvo nuteisti 25 metų laisvės atėmimo bausme; kadangi Sam Rainsy, Mu Sochua ir kiti opozicijos politikai buvo teisiami in absentia, nes jiems nebuvo leista grįžti į Kambodžą gintis teisme;
G. kadangi, nors buvo vykdomi kiti teismo procesai, Kemo Sokha, kuris buvo paleistas už ribojamąjį užstatą, teismo procesas buvo atidėtas beveik dvejiems metams, nepaisant pakartotinių prašymų jį atnaujinti; kadangi jo teismo procesas buvo atnaujintas 2022 m. sausio mėn., tačiau nesitikima, jog jis bus baigtas, todėl politikas neteko pagrindinės teisės dalyvauti politiniame gyvenime;
H. kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. CNRP vadovas Kem Sokha buvo suimtas ir jam toliau pateikiami suklastoti kaltinimai valstybės išdavimu;
I. kadangi 2022 m. kovo 17 d. Pnompenio miesto teismas valdančiosios partijos politiniams oponentams skyrė 5–10 metų laisvės atėmimo bausmes be paleidimo už užstatą; kadangi 2022 m. kovo 17 d. Pnompenio miesto teismas nuteisė 20 opozicijos politikų ir aktyvistų dėl neaiškių kaltinimų „kurstymu“ ir „sąmokslu“ ir paskyrė jiems ilgas laisvės atėmimo bausmes;
J. kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Veourn Veasna, Voeung Samnang ir Lanh Thavry (visi CNRP rėmėjai ir JT Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras – pripažinti pabėgėliais) buvo prievarta grąžinti į Kambodžą iš Tailando ir po to sulaikyti apkaltinus kurstymu ir COVID-19 įstatymo pažeidimais;
K. kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. profesinių sąjungų lyderis Rong Chhun kartu su buvusiais politinės opozicijos nariais Saru Kanika ir Tonu Nimoliu buvo nuteistas už „kurstymą įvykdyti sunkią nusikalstamą veiką ar sukelti socialinius neramumus“, skiriant nuo 20 mėnesių iki 2 metų laisvės atėmimo bausmes ir didelę 400 mln. rielių baudą (beveik 95 000 EUR); kadangi 2021 m. lapkričio mėn. Rong Chhun, Sar Kanika, Ton Nimol ir kiti tuo pačiu metu suimti aktyvistai buvo paleisti su bausmės vykdymo atidėjimu ir nuo to laiko yra laisvi; ; kadangi moterys, dalyvaujančios taikiuose protestuose, ne kartą ir neproporcingai buvo priverstos vyriausybės išsisklaidyti;
L. kadangi daugiau kaip 60 dokumentais patvirtintų politinių kalinių laikoma kardomajame kalėjime, o politinės opozicijos atstovai, bendruomenės aktyvistai ir profesinių sąjungų atstovai yra areštuojami, sulaikomi ir neteisėtai kalinami; kadangi nuo 2015 m. kalinių skaičius Kambodžos kalėjimuose išaugo daugiau nei dvigubai ir, vyriausybės duomenimis, šiuo metu Kambodžos kalėjimuose, kuriuose oficialiai yra 8 804 vietos, laikomi 38 977 asmenys; kadangi šis dramatiškas perpildymas yra sunkus kalinių, kurie dažnai neturi galimybės gauti švaraus vandens ar medicininės priežiūros, teisių pažeidimas; kadangi vyriausybė taip pat nesiėmė pakankamų veiksmų, kad užkirstų kelią dideliems COVID-19 protrūkiams tarp kalinių;
M. kadangi, remiantis pranešimais, per pastaruosius du mėnesius buvo įkalinti penki kandidatai iš Žvakių šviesos partijos; kadangi kiti kandidatai buvo priversti atsiimti savo kandidatūras, taip siekdami išvengti melagingo baudžiamojo persekiojimo, susijusio su kaltinimais, pvz., sąmokslu; kadangi vyriausybė anksčiau naudojo panašius įtarimus naikindama opozicijos partijas ir kandidatus; kadangi 2021 m. valdžios institucijos atsisakė užregistruoti Kambodžos nacionalinę širdies partiją, dėl kurios organizatoriaus Vidaus reikalų ministerija šiuo metu atlieka tyrimą; kadangi per pastarąsias kelias savaites Nacionalinė rinkimų komisija, kurią kontroliuoja Kambodžos liaudies partija, daugeliui Žvakių šviesos partijos kandidatų uždraudė dalyvauti būsimuose rinkimuose; kadangi dėl daugelio teismo sprendimų 11 savivaldybių buvo panaikinti visi kandidatų sąrašai;
N. kadangi 2021 m. kovo mėn. vyriausybė priėmė naują platų įstatymą dėl COVID-19 ir kitų sunkių, pavojingų ir užkrečiamųjų ligų plitimo prevencijos priemonių, pagal kurį leidžiama skirti iki 20 metų laisvės atėmimo bausmes ir kitas neproporcingas bausmes už COVID-19 priemonių pažeidimus;
O. kadangi 2021 m. vasario mėn. vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo sugriežtinama interneto kontrolė ir išplečiamas interneto naudotojų, kurie kritiškai vertina vyriausybę, sekimas internete; kadangi 2022 m. kovo mėn. vyriausybė paskelbė neribotam laikui atidedanti potvarkio įgyvendinimą;
1. smerkia opozicijos politikų, profesinių sąjungų narių, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, aplinkosaugininkų, studentų ir kitų asmenų baudžiamąjį persekiojimą už tai, kad jie reiškia savo nuomonę. Šį persekiojimą organizuoja Ministras Pirmininkas Hun Sen ir jo Kambodžos liaudies partija; ragina Kambodžos ministrą pirmininką ir jo vyriausybę nedelsiant nutraukti visų formų opozicijos narių, profesinių sąjungų narių, žmogaus teisių gynėjų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės veikėjų bauginimą ir priekabiavimą, įskaitant teisminį persekiojimą; ragina saugumo pajėgas susilaikyti nuo nereikalingos ir pernelyg didelės jėgos prieš taikiuose protestuose dalyvaujančius asmenis panaudojimo;
2. smerkia CNRP likvidavimą ir pakartoja savo raginimą nedelsiant panaikinti kaltinimus Kem Sokha, Sam Rainsy, Mu Sochua ir kitiems opozicijos pareigūnams; primygtinai ragina Kambodžos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sąžinės kalinius, taip pat kalinius, sulaikytus už teisėtą darbą arba naudojimąsi savo teisėmis, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus aplinkosaugos aktyvistus ir profesinių sąjungų narius; ragina Kambodžos valdžios institucijas atlikti nepriklausomus tyrimus dėl visų įtarimų dėl priekabiavimo, bauginimo, savavališkų suėmimų ir smurto bei kankinimų, nukreiptų prieš opozicinių partijų narius ir pilietinės visuomenės veikėjus, ir patraukti nusikalstamos veikos vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn;
3. pabrėžia, kad politinės opozicijos narių, pilietinės visuomenės aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir eilinių piliečių teismo procesai vykdomi visiškai pažeidžiant tarptautinius sąžiningo teismo standartus; ragina vyriausybę reformuoti politizuotas teismines institucijas, visiems užtikrinti teisę į tinkamą procesą ir nedelsiant bei besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius; ragina Kambodžos valdžios institucijas užtikrinti visišką teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą ir imtis veiksmingų teisinių ir kitų priemonių siekiant spręsti dramatiško kalėjimų perpildymo problemą, be kita ko, nutraukiant kardomąjį kalinimą;
4. primygtinai ragina Kambodžos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi įtarimai dėl neteisminio mirties bausmės vykdymo būtų nedelsiant ir nešališkai ištirti, įskaitant Sin Khon ir Kem Ley atvejus, ir kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina Kambodžos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią tokioms egzekucijoms ir jas sustabdyti;
5. reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo Kambodžoje, atsižvelgiant į artėjančius 2022 m. birželio mėn. vietos rinkimus ir 2023 m. nacionalinius rinkimus, įskaitant nepriklausomų ataskaitų teikimo apribojimus, žodžio laisvės kriminalizavimą ir de facto taikių susirinkimų draudimą; primygtinai ragina Kambodžos valdžios institucijas panaikinti visus neteisėtus žmonių dalyvavimo viešuosiuose reikaluose apribojimus ir užtikrinti, kad visos politinės partijos galėtų vykdyti vienodą, laisvą ir skaidrią rinkimų kampaniją, pradedant artėjančiais 2022 m. birželio 5 d. savivaldybių rinkimais ir 2023 m. liepos mėn. vyksiančiais nacionaliniais rinkimais;
6. yra labai susirūpinęs dėl vyriausybės vykdomo sekimo internete ir grėsmių žodžio laisvei bei teisei į privatumą; ragina Kambodžos valdžios institucijas panaikinti 2022 m. vasario mėn. įstatymą dėl nacionalinių interneto vartų, pagal kurį vyriausybei leidžiama stebėti visą veiklą internete ir pradėti teisminius procesus prieš asmenis, pranešančius apie vyriausybės ar policijos veiksmus; ragina Kambodžos vyriausybę panaikinti visus represinius įstatymus, ypač politinių partijų įstatymą, profesinių sąjungų įstatymą ir visus kitus teisės aktus, ribojančius žodžio laisvę ir politines laisves, taip pat tuos, kurie nevisiškai atitinka tarptautinius standartus ir Kambodžos tarptautinius įsipareigojimai;
7. reiškia susirūpinimą dėl intensyvėjančių represijų prieš aplinkos apsaugos aktyvistus, įskaitant naudojimosi žemės teisėmis aktyvistus, kurie ypač nukentėjo per neseniai surengtus masinius teismo procesus; atsižvelgdamas į tai, labai apgailestauja, kad per pandemiją Kambodžos saugomuose miškuose paspartėjo neteisėta medienos ruoša, ir ragina ES ir valstybes nares skatinti tarptautinį koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam neteisėtam prekių eksportui iš Kambodžos;
8. primena ES įsisteigusioms įmonėms, kad reikia atlikti išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityje ir užtikrinti, kad jos neturėtų ryšių su politiniais lyderiais ar saugumo pajėgų vadovais, atsakingais už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir Kambodžos opozicijos likvidavimą bei vėliau prieš ją vykdomas represijas, taip pat su subjektais, kurie nuosavybės teise priklauso šiems lyderiams ir vadovams arba yra jų kontroliuojami, ir su subjektais, kurie gauna naudos iš neteisėtos medienos ruošos ir žemės grobimo;
9. ragina ES, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, atsižvelgiant į tai, kad Kambodža yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininkė, pasinaudoti galimybe daryti spaudimą ir imtis viešųjų veiksmų siekiant apsaugoti aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus ir remti politines partijas joms stengiantis vėl atverti tam tikrą politinės ir pilietinės erdvės kiekį laukiant būsimų 2022 m. birželio 5 d. savivaldybių rinkimų ir 2023 m. nacionalinių rinkimų; pabrėžia, kad naujausi įvykiai toliau griauna Kambodžos vyriausybės patikimumą įgyvendinti pozityvią žmogaus teisių darbotvarkę regione ir kaip ASEAN pirmininkės vaidmenį;
10. dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Kambodžoje, visų pirma užtikrinti, kad Žvakių šviesos partija nebūtų išformuota remiantis absurdiškais motyvais, kaip buvo su Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partija (CNRP);
11. pakartoja savo raginimą taikyti tikslines sankcijas ir primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ribojamąsias priemones, įskaitant draudimus keliauti ir turto įšaldymą, nukreiptas prieš politinius lyderius ir saugumo pajėgų vadovus, taip pat prieš jų ekonominius interesus pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, siekiant patraukti atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir Kambodžos opozicijos likvidavimą bei vėliau prieš ją vykdomas represijas;
12. ragina Komisiją labai atidžiai stebėti būsimus vietos rinkimus ir būti pasirengus naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant visišką Kambodžos VIG statuso sustabdymą ir kitas sankcijas, jei rinkimų stebėtojai ras nesąžiningų rinkimų įrodymų;
13. primygtinai ragina Komisiją atkakliai reikalauti, kad būtų laikomasi aiškiai apibrėžtų žmogaus teisių lyginamųjų standartų visais sąveikos su Kambodžos vyriausybe atvejais, ir įtraukti susirūpinimą keliančius klausimus į savo rezoliuciją, įskaitant Kambodžos VIG statuso klausimą, kaip dalį glaudesnio bendradarbiavimo su Kambodžos valdžios institucijomis; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir įvertinti dalinio EBI sustabdymo poveikį pažeidžiamiausiems pilietinės visuomenės segmentams;
14. ragina Komisiją stebėti visą dvišalę finansinę paramą Kambodžos vyriausybei ir užtikrinti, kad dvišalė finansinė parama būtų teikiama Kambodžos pilietinės visuomenės organizacijoms ir opozicinėms partijoms;
15. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ASEAN generaliniam sekretoriui bei Kambodžos vyriausybei, Ministrui pirmininkui ir Nacionalinei Asamblėjai.
CNRP įsteigta 2012 m. susijungus Žvakių šviesos partijai ir Žmogaus teisių partijai. 2017 m. priverstinai likvidavus CNRP, atgaivinta Žvakių šviesos partija tapo pagrindine opozicijos partija Kambodžoje.
2021 m. metinė konkurencijos politikos ataskaita
201k
59k
2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konkurencijos politika. 2021 m. metinė ataskaita“ (2021/2185(INI))
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 101–109 straipsnius,
– atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, viešas konsultacijas, komunikatus ir atitinkamus dokumentus konkurencijos klausimais,
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Komisijos 2020 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2021)0373) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2021)0177),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „Konkurencijos politika. 2020 m. metinė ataskaita“(1),
– atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę ECON-VII/015 dėl 2021 m. liepos 7 d. Komisijos 2020 m. konkurencijos politikos ataskaitos (COM(2021)0373),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją „Konkurencijos politika. 2019 m. metinė ataskaita“(2),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. spalio 13 d., 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatus dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos (C(2021)8442),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021)0223),
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos pirmąją metinę tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo ataskaitą(3),
– atsižvelgdamas į reguliavimo dokumentų rinkinį, į kurį įeina 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) (COM(2020)0825) ir dėl sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas(4),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 1997 m. gruodžio 9 d. Bendrijos konkurencijos teisės akto tikslais įvertinimo (SWD(2021)0199),
– atsižvelgdamas į Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (COMP GD) užsakytą ir 2021 m. birželio mėn. paskelbtą pagrindžiamąjį tyrimą prie Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo vertinimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams(5),
– atsižvelgdamas į COMP GD užsakytą ir 2019 m. paskelbtą specialiųjų patarėjų parengtą ataskaitą „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“(6),
– atsižvelgdamas į Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakytą ir 2016 m. paskelbtą ataskaitą „Vartotojų pažeidžiamumas pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose“(7),
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl naujiems iššūkiams tinkamos konkurencijos politikos (COM(2021)0713) ir į jo priedą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą ir veiksmų gaires „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas)(8),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“(9),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos gairių siekiant skatinti rizikos finansų investicijas(10),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą dėl ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairių, (C(2021)8838),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102), taip pat į 2021 m. gegužės 5 d. komunikatą, kuriuo minėta strategija atnaujinama (COM(2021)0350),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentą (ES) 2021/1237, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(11),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 21 d. komunikatą Komisijai dėl Komisijos komunikato „2022 m. Valstybės pagalbos klimatui, aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ projekto turinio patvirtinimo (C(2021)9817),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių (angl. “CEEAG”)(12),
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2020 „Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 26 d. Komisijos komunikatą „Gairės dėl Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatyto klausimų perdavimo mechanizmo taikymo tam tikrų kategorijų byloms“ (C(2021)1959),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms projekto turinio patvirtinimo (C(2021)5026) ir į jo priedą, taip pat į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos komunikato dėl Komisijos pranešimo, susijusio su vertikaliųjų apribojimų gairėmis, priedą (C(2021)5038),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0064/2022),
A. kadangi ES konkurencijos politika atlieka svarbų vaidmenį, ypač šiais netikrumo ir dvejopos pertvarkos laikais, užtikrinant veiksmingą konkurenciją ir skatinant inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, konkurencingumą ir verslumą, nustatant sąžiningas ekonomines sąlygas, visų pirma skatinant inovacijas, kurios padeda plėtoti naujas technologijas, kurios savo ruožtu gali padėti mums nuveikti daugiau, tačiau mažiau kenkiant aplinkai, taip pat skatinant veiksmingą išteklių paskirstymą, suteikiant vartotojams didesnį pasirinkimą, užtikrinant teisingas kainas ir didinant bendrosios rinkos atsparumą;
B. kadangi Sąjungos konkurencijos politikos tikslas – užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų išlaikyta konkurencija; kadangi konkurencijos politika turi nepaneigiamą poveikį konkretiems galutinių vartotojų, kurie perka prekes ar paslaugas, ekonominiams interesams;
C. kadangi Komisija greitai reagavo į COVID–19 protrūkio sukeltą krizę nustatydama specialias konkurencijos taisykles, kurios turėtų būti taikomos laikinai;
D. kadangi konkurencijos politika turi skatinti įmones investuoti ir diegti pažangesnę skaitmeninę infrastruktūrą ir priemones (pvz., debesijos technologiją, mikroprocesorius ir dirbtinį intelektą) bei mažiau taršias ir veiksmingesnes gamybos technologijas;
E. kadangi Komisija turi turėti tinkamų ir veiksmingų priemonių, metodų ir sprendimo būdų, kad galėtų užtikrinti griežtą konkurencijos politikos įgyvendinimą ir taisyklių laikymąsi, taip pat užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos vienodai ir atitinkamai padėtų siekti pagrindinių politikos prioritetų; kadangi Komisija, norėdama išsaugoti ES konkurencijos politikos patikimumą, turi veikti nešališkai ir objektyviai;
F. kadangi tinkama konkurencijos politikos reguliavimo sistema yra labai svarbi siekiant visą ES rinką padaryti patrauklesnę tarptautinėms įmonėms ir investuotojams, pageidaujantiems vykdyti veiklą ES, taip pat siekiant skatinti stipresnę ES gamybos struktūrą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje;
G. kadangi nacionalinių konkurencijos institucijų politinė nepriklausomybė itin svarbi užtikrinant konkurencijos politikos nešališkumą ir patikimumą;
H. kadangi proporcingas Sąjungos konkurencijos taisyklių suderinimas su jos pramonės ir tarptautinės prekybos politika yra būtinas, kad į Sąjungą būtų sugrąžinta vertės grandinių veikla ir sustiprintas jos pasaulinis konkurencingumas;
I. kadangi skaitmeninės rinkos tampa vis labiau koncentruotos ir kyla rizika, kad jose mažės investicijų į inovacijas, o dėl prastėjančios rinkos dinamikos ir augančios įtakos rinkoje joje apskritai daugėja trukdžių;
J. kadangi 2021 m. rudenį Europoje energijos žaliavų kaina pasiekė precedento neturinčias aukštumas ir buvo 400 proc. didesnė nei tų pačių metų pavasarį; to priežastis, be kita ko, buvo maža konkurencija pasaulinėje dujų rinkoje;
K. kadangi ES konkurencijos politika turi būti suderinta su tvaria dvejopa pertvarka;
L. kadangi siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas pasauliniu mastu labai svarbūs yra tarptautiniai mainai ir bendradarbiavimas; kadangi ES konkurencijos politika turi būti bendrosios rinkos vientisumo ir atsparumo stiprinimo pagrindas ir sykiu padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus, visų pirma sudarant geresnes galimybes vykdyti suderintą dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką;
M. kadangi tarptautinis bendradarbiavimas ir naujos priemonės, pvz., Užsienio subsidijų reglamentas, yra būtini siekiant užtikrinti, kad ES nepriklausančios valstybės neturėtų paskatų subsidijuoti Sąjungoje veikiančias įmones ir iškraipyti konkurenciją, nes pagal bendrosios rinkos taisykles tokia praktika yra draudžiama valstybėms narėms ir Europos įmonėms; kadangi ES turi stebėti ir atidžiai sekti ES nepriklausančių valstybių ir subjektų politiką ir praktiką šioje srityje;
N. kadangi Sąjungos politikos tikslus reikia geriau koordinuoti ne tik su žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslais, bet ir su konkurencijos taisyklėmis;
Bendrosios pastabos
1. pabrėžia, kad reikia tinkamai susidoroti su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais ir kad pagrindinis principas turėtų būti laipsniškas priimtinas specialiųjų paramos priemonių nutraukimas, taikant pažangų ir proporcingą metodą, sykiu užtikrinant visapusišką konkurencijos taisyklių laikymąsi, nes tokiu būdu apsaugomos vienodos sąlygos ir įmonių konkurencingumas, visų pirma kiek tai susiję su ES pramonės poreikiais; pažymi, kad ekonomikai atsigaunant paramos priemonės turėtų palaipsniui tapti konkretesnės, kol galiausiai jų bus palaipsniui visiškai atsisakyta; pabrėžia, kad būtina išvengti staigaus lūžio efekto ir užkirsti kelią nesimetriškam ekonomikos atsigavimui bei rizikai, kad bendrojoje rinkoje atsiras dar didesnių skirtumų;
2. pabrėžia, kad konkurencijos politika, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose ir tokiu būdu skatinti inovacijas ir kokybę, taip pat suteikti didesnį pasirinkimą vartotojams, yra būtina tinkamam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti; atkreipia dėmesį į kenksmingą praktiką, kurią lemia rekomenduojamų mažmeninių kainų politika, nes ji daro žalą vidaus rinkai ir įmonių tarpusavio konkurencijai;
3. pabrėžia, kad ES neturėtų būti pernelyg priklausoma nuo pasaulinių tiekimo grandinių, ypač sektoriuose, kurie laikomi svarbiais strateginio savarankiškumo ir atsparios bei tvarios ekonomikos aspektais: pandemijos metu jie pasirodė esą pažeidžiami;
4. atkreipia dėmesį į Komisijos konsultaciją dėl ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairių paskelbimo; ragina Komisiją į jas įtraukti visus individualiai savarankiškai dirbančius asmenis tiek internete, tiek ne internete;
5. mano, kad didėjanti produktų rinkos konkurencija mažina pelno maržą ir kainų lygį, todėl padeda švelninti infliaciją;
6. ragina sukurti veiksmingą tinkamai pakoreguotų ir papildomų reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir pramonės plėtrai bei konvergencijai, skatinančioms tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES; teigia, kad dvejopa pertvarka turi būti darbo vietų kūrimo procesas ir galimybė ES įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą tą pertvarką įgyvendinant, taigi ir ES konkurencingumo didinimo galimybė; pažymi, kad Europos klimato teisės akto tikslus galima pasiekti tik su viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis;
7. palankiai vertina tai, kad ES konkurencijos politika pasirodė esanti veiksminga reaguojant į naujus rinkos pokyčius; ragina parengti tvirtą ir veiksmingą konkurencijos politiką ir užtikrinti jos vykdymą, kad ES ekonomika galėtų tvariai, socialiniu ir teritoriniu požiūriu įtraukiu būdu atsigauti ir įgyvendinti savo dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; pabrėžia, jog keičiant politiką turi būti užtikrinama, kad ES konkurencijos politika būtų toliau skatinamos inovacijos vykdant dvejopą pertvarką, stiprinant bendrosios rinkos atsparumą ir išlaikant labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, sykiu užtikrinant, kad vartotojai mokėtų sąžiningas kainas;
8. pabrėžia, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas, nes jos sudaro 99,8 proc. Europos Sąjungos įmonių; pažymi, kad dėl didelio indėlio kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę MVĮ yra būtinos ekonomikos augimui ir socialinei integracijai ES užtikrinti; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant MVĮ augimo galimybių, joms gali būti sunku gauti finansavimą;
9. palankiai vertina 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl konkurencinio neutralumo ir ragina Komisiją paisyti konkurencinio neutralumo vidaus rinkos reguliavimo aplinkoje;
10. primena, kad pagal bendrąją pridėtinę vertę paslaugos ES sudaro didžiausią ekonominės veiklos sektorių ir kad bendroji paslaugų rinka gerokai atsilieka nuo bendrosios prekių rinkos; pabrėžia, kad reikia šalinti likusias nepateisinamas bendrosios paslaugų rinkos plėtros kliūtis, be kita ko, užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Bendrą vidaus paslaugų reguliavimo iniciatyvą, kurią priėmė Pasaulio prekybos organizacija (PPO), siekdama sumažinti biurokratiją prekybos paslaugomis srityje;
11. primena 2021 m. Tarptautinio valiutos fondo konkurencijos, inovacijų ir integracinio augimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad konkurencija ir inovacijomis grindžiamas augimas yra labai svarbūs siekiant didinti našumą ir remti plataus masto augimą; pažymi, jog ataskaitoje taip pat teigiama, kad inovacijų rėmimo politika taip pat galėtų padidinti verslo dinamiškumą ir sumažinti įtaką rinkoje;
12. dar kartą patvirtina, kad reikia nuodugniai persvarstyti ir veiksmingai įgyvendinti esamas konkurencijos priemones ir prireikus parengti naujų, kurios būtų tinkamos tyrimams skaitmeninėse rinkose vykdyti;
13. pabrėžia, kad reikia deramai reaguoti į naujus iššūkius ir, naudojantis naujomis priemonėmis, pagrįstomis kompiuteriniais ištekliais (didieji duomenys, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis ir (arba) gilusis mokymasis) padidinti tyrimų veiksmingumą;
14. mano, kad nuodugnioje apžvalgoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrosios rinkos vientisumo užtikrinimui, vartotojams naudingo tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo skatinimui ir vartotojų teisių stiprinimui tiek internete, tiek realiame gyvenime; tačiau laikosi nuomonės, kad išimtinė tvarka jokiomis aplinkybėmis neturėtų sudaryti progų skirti viešąjį finansavimą – nacionalinį ar ES – įmonių, kurios nėra ekonomiškai perspektyvios arba nėra strategiškai svarbios visuomenei, kapitalui didinti;
15. atkreipia dėmesį į Komisijos budrumą įgyvendinant valstybės pagalbos taisykles apmokestinimo srityje ir ragina jo neprarasti; vis dėlto pažymi, kad Bendrasis teismas panaikino keletą neseniai priimtų Komisijos sprendimų, susijusių su aukšto lygio konkurencijos bylomis mokesčių srityje; ragina Komisiją padaryti atitinkamas išvadas dėl teismo sprendimų, kad ateityje šios srities bylose sprendimų panaikinimo rizika būtų kuo mažesnė;
Politinis atsakas į COVID-19 pandemiją
16. atkreipia dėmesį į tai, kad šešiems mėnesiams pratęsta laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistema, pradėta taikyti reaguojant į COVID-19 krizę ir skirta ekonomikos gaivinimui paspartinti; pabrėžia, kad pratęsimo priežastis buvo dėl atsiradusių naujų viruso atmainų daugeliui svarbių pramonės šakų užsitęsęs COVID-19 krizės ekonominis poveikis; primena, kad valstybės pagalbos schemos yra rengiamos valstybių narių lygmeniu, o tai gali sudaryti nevienodas sąlygas bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją stebėti tokį žalingą poveikį; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti galimą Europos pramonės strategijos susiskaidymą ir siekti jo išvengti;
17. ragina Komisiją kuo greičiau ir nevėluojant įvertinti laikiną valstybės pagalbos sistemą, kad Europos Parlamentas galėtų surengti rimtas ir faktais pagrįstas politines diskusijas ir kad ateityje rengiant ES konkurencijos politiką būtų galima į ją atsižvelgti;
18. pakartoja, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (NEGADP) yra tinkams būdas nacionalinės ekonomikos atsigavimui paspartinti ir struktūriniams pokyčiams vykdyti; mano, kad į NEGADP įtrauktų valstybės pagalbos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas lanksčiai ir jam turėtų būti teikiama pirmenybė; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagal NEGADP vykdomoms investicijoms, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima išplėsti privatų dalyvavimą; primena, kad NEGADP priemonės turi atitikti visus reikalavimus, nustatytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente(13), visų pirma žaliajame ir skaitmeniniame ramsčiuose;
19. palankiai vertina planuojamą visuotinės ekonominės svarbos sveikatos ir socialinių paslaugų (VESP) taisyklių vertinimą siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės atitiktų jų tikslus ir paskirtį; primena, kad gyventojams reikia teikti kokybiškas VESP;
20. pakartoja savo raginimą leisti teikti valstybės pagalbą VESP kontekste, nes šios paslaugos yra būtinos dalies bendruomenių Europoje išgyvenimui, visų pirma turint omenyje valstybės pagalbą izoliuotiems, atokiems ar periferiniams Sąjungos regionams;
21. pabrėžia, kad pandemija sukėlė sunkumų Sąjungos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje; pritaria, kad šiam sektoriui reikalinga pagalba;
22. pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija ir valstybės narės priimtų konkurencijos neiškraipančios ir tikslingesnės valstybės pagalbos po COVID-19 gaires, kuriomis remdamosi palaipsniui atsisakytų per COVID-19 pandemiją teiktos valstybės paramos, kad nebūtų stabdomas ekonomikos atsigavimas, konkurencingumas ir ekonomikos augimas ir būtų užtikrintas kokybiškas užimtumas; pabrėžia, kad didelės apimties valstybės pagalba buvo skirta siekiant padėti įmonėms sušvelninti pandemijos plitimo valdymo priemonių padarinius; atkreipia dėmesį į tai, kad per šį procesą reikia atsižvelgti į vidaus rinkos dinamiką, nes didelės valstybės narės gali suteikti didesnę valstybės pagalbą negu mažesnės valstybės narės, o tai gali būti bendrosios rinkos susiskaidymo priežastis;
23. pažymi, kad nors COVID-19 krizės metu taikytos paramos priemonės buvo ypatingos ir būtinos turint omenyje precedento neturinčią sveikatos ir ekonomikos krizę, šis ypatingos valstybės paramos dydis neturi tapti nauja kasdienybe;
24. pabrėžia, kad veiksmų po COVID-19 gairėse ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse veikiančioms MVĮ, kurioms reikia suteikti galimybę pasiekti platesnes rinkas, ir pašalinti teritorines problemas, susijusias su nepalankiomis geografinėmis aplinkybėmis, kad šios MVĮ gautų vienodą paramą, sąžiningas galimybes ir galėtų proporcingai vystytis visoje bendrojoje rinkoje;
Konkurencijos politika įgyvendinimo ir globalizacijos aspektu
25. pabrėžia, kad didėjant pasaulinei konkurencijai svarbu išsaugoti Europos įmonių konkurencingumą, siekti abipusiškumo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje; pažymi, kad sprendžiant dėl atitinkamos rinkos apibrėžties konkurencijos ir įmonių susijungimo kontrolės atvejais būtina atidžiai išanalizuoti tarptautinės aplinkos poreikius; ragina Komisiją taikyti įtraukų ir plačios apimties požiūrį į atitinkamą rinką, kad Europos įmonės turėtų galimybę veiksmingai konkuruoti globaliame pasaulyje; pabrėžia, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas;
26. pabrėžia struktūrizuoto pasaulinio dialogo ir bendradarbiavimo konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo srityje svarbą, visų pirma valstybės pagalbos klausimais;
27. palankiai vertina Komisijos pastangas pagerinti direktyvoje dėl reglamentuojamų profesijų proporcingumo patikros(14) nustatytų bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimą pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; ragina valstybes nares nustatant nacionalines taisykles tinkamai atlikti proporcingumo patikrą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo ES proporcingumo patikros taisyklių įgyvendinimo galiausiai vartotojai gali patirti žalą dėl pernelyg didelių kainų, gali būti pakenkta novatoriškų paslaugų plėtrai ar netgi sumažintos galimybės naudotis paslaugomis;
28. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl užsienio subsidijų, kuriuo siekiama sumažinti galimą iškraipomąjį poveikį bendrajai rinkai, panaikinti vykdymo užtikrinimo spragas, apsaugoti Sąjungos interesus ir sudaryti vienodas sąlygas Europos įmonėms ir visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms naudojant ES konkurencijos teisės priemones ir pagrindinius jų elementus; pabrėžia Europos reguliavimo sistemos, kuria būtų skatinamos užsienio investicijos ir tarptautinių įmonių veikla ES, skatinimo svarbą;
29. pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti taikomos visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų išlikti atvira tiesioginėms užsienio investicijoms, ir atkreipia dėmesį į tikslinę politiką ir investicijas, kuriomis siekiama atkurti darbo vietas ir skatinti teigiamą išorinį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; ragina Komisiją nuosekliai vykdyti susijungimų vertinimus, tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą ir užsienio subsidijų kontrolę;
30. pažymi, kad nacionalinė mokesčių politika ir priemonės gali daryti įtaką mokesčių surinkimui kitose valstybėse narėse; pakartoja, kad kartais apmokestinimas gali būti naudojamas kaip netiesioginė valstybės pagalba, taip sukuriant nevienodas sąlygas vidaus rinkoje; todėl pabrėžia, kad Komisija rekomendavo valstybėms narėms neteikti finansinės paramos su mokesčių rojais susijusioms įmonėms; primena Tarybos raginimą Komisijai apsvarstyti, kaip kovoti su iškreipiamu poveikiu konkursuose dėl įmonių, kurios mokesčių vengimo tikslais yra įsisteigusios mokesčių rojuose;
31. primena, kad empirinėje analizėje, atliktoje rengiant 2021 m. EBPO tyrimą, nustatyta, kad finansavimas geresnėmis nei rinkos sąlygomis galėjo prisidėti prie perteklinių pajėgumų kai kuriuose sektoriuose, taip pat atrodo, kad subsidijos neigiamai veikia įmonių našumą; pažymi, kad EBPO išvados taip pat sukėlė didelį susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo teikiant finansavimą geresnėmis nei rinkos sąlygomis; mano, kad ES turėtų veiksmingai šalinti šiuos neigiamus užsienio subsidijų padarinius vidaus rinkai, atsižvelgdama į galimą neigiamą reguliavimo poveikį, įskaitant administracinę ir reguliavimo naštą, atsakomąsias priemones ir poveikį investicijoms bei plėtrai;
32. ragina Komisiją ir toliau skrupulingai bei nešališkai vykdyti konkurencijos politiką ir sykiu siekti nuolatinio konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo svarbiausiais technologiniais ir ekonominiais klausimais su panašiai mąstančiais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia nacionalinių konkurencijos institucijų svarbą saugant rinkas ir užtikrinant vienodas sąlygas per COVID-19 protrūkį; pabrėžia didesnį jų vaidmenį platformų ekonomikos klausimais;
33. palankiai vertina tai, kad įsteigta ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba ir vykdomas Bendras technologijų konkurencijos politikos dialogas, kurių tikslas – stiprinti bendromis vertybėmis grindžiamus ekonominius ir transatlantinius santykius; pažymi, kad pakeistas ES taisykles dėl skaitmeninių platformų įmonių atliepia panašios teisėkūros iniciatyvos ir pavieniai tyrimai JAV;
34. pabrėžia, kad specialūs bendradarbiavimo susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis konkurencijos politikos srityje gali reikšmingai prisidėti prie konkurencijos politikos veiksmingumo, ir pripažįsta nacionalinių konkurencijos institucijų svarbą užtikrinant ES konkurencijos politikos įgyvendinimą ir taikymą;
Naujiems iššūkiams pritaikyta konkurencijos ir valstybės pagalbos politika
35. palankiai vertina Parlamento derybų įgaliojimus Skaitmeninių rinkų akto klausimu ir pabrėžia, kad Parlamentas yra pasirengęs dėti pastangas greičiau užbaigti derybas dėl Skaitmeninių rinkų akto ir siekti, kad įsigaliotų naujos taisyklės;
36. ragina Komisiją užtikrinti sklandų ir greitą naujų reguliavimo priemonių įgyvendinimą, sykiu užtikrinant sąveiką ir vengiant dubliavimosi su esamomis ir būsimomis priemonėmis ir jų kartojimo;
37. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos tarnyboms būtų greitai ir skaidriai perduotos reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo užduotys, siekiant pašalinti trūkumus ir administracines kliūtis; pakartoja, kad ribotos galimybės susipažinti su atitinkamais duomenimis gali trukdyti dalyviams patekti į rinką; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka sustiprina poreikį pritaikyti konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti specifines žinias skaitmeniniais klausimais; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją skirti pakankamai ir tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių Skaitmeninių rinkų aktui įgyvendinti; mano, kad vykdant papildomus antimonopolinius ir su Skaitmeninių rinkų aktu susijusius tyrimus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu būtų naudingas geresnis koordinavimas ir vykdymo užtikrinimas, dabartinę konkurencijos sistemą papildžius nauja priemone;
38. ragina Komisiją didinti valstybės pagalbos vertinimo proceso skaidrumą, kuris turėtų apimti aiškų pagrindimą, valstybės pagalbos aprašymą ir išmatuojamus rodiklius, leidžiančius vykdyti ex post stebėseną ir vertinimą; todėl pabrėžia, kad reikia vykdyti priimtų valstybės pagalbos atvejų veiksmingo įgyvendinimo ex post stebėseną; mano, kad taip pat turėtų būti atskleisti konsultacijų etapo rezultatai;
39. palankiai vertina neseniai priimtą ES Bendrojo Teismo sprendimą(15), kuriuo patvirtinamas Komisijos atliktas vertinimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ir kuris yra įrodymas ir pavyzdys, kaip skaitmeninės ekonomikos sąlygomis veiksmingai taikomos tradicinės ES konkurencijos taisyklės, visų pirma Skaitmeninių paslaugų akto ir pasaulinių skaitmeninių platformų sąveikos su kitomis Europos bendrovėmis reguliavimo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad antimonopolinės bylos(16) nagrinėjamos labai ilgai, ir tikisi, kad naujos su Skaitmeninių rinkų aktu atsiradusios priemonės padės greičiau panaikinti antikonkurencinį elgesį;
40. palankiai vertina ES konkurencijos teisės priemonių peržiūrą, kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikate; vis dėlto primena, kad tai neturėtų trukdyti prireikus rengti naujas priemones ir geriau naudotis esamomis; mano, kad konkurencijos vertinimai turėtų būti priderinti prie ES konkurencijos politikos įgyvendinimo ir kintančios rinkos dinamikos;
41. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesąžiningų sąlygų problemą siekiant sustiprinti kainų skaidrumą ir išvengti nesąžiningos bei nepagrįstos komercinės praktikos; atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja išnaudojimo ir konkurentų išstūmimo praktikos, pvz., pirmenybės sau teikimo, pavyzdžių;
42. primena Audito Rūmų rekomendacijas(17), kuriose teigiama, kad Komisija turėtų laikytis aktyvesnio požiūrio, nuosekliai ir ekonomiškai efektyviai rinkdama ir apdorodama su rinka susijusią informaciją, ir bylas tyrimui turėtų atrinkti remdamasi aiškiai pasvertais kriterijais, pavyzdžiui, naudodama balų sistemą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, naujomis taisyklėmis turėtų būti gerinamas vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatų teikimas užuot telkus dėmesį vien į veiklos ataskaitas;
43. primena, kad pelno siekimas turėtų būti priimtinas ir neturėtų būti laikomas antikonkurenciniu elgesiu, jei tam nėra objektyvių ir faktais pagrįstų priežasčių; primena, kad antikonkurencinis elgesys yra draudžiamas, o itin konkurencinis – ne; pabrėžia, kad konkretus pasiūlymas, kuris yra patogus ir pritraukia daug vartotojų, pats savaime nėra pakankamas pagrindas susirūpinti; ragina Komisiją įgyvendinant antimonopolinius teisės aktus atskirti tokį elgesį;
44. palankiai vertina vykdomą valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti suderinamumą su esamais ir naujais reguliavimo principais, kurie svarbūs vykdant dvejopą pertvarką;
45. pabrėžia, kad Komisija vertina valstybės pagalbos atvejus kiekvienu konkrečiu atveju ir pažymi, kad turėtų būti padidintas valstybės pagalbos atvejų vertinimo proceso skaidrumas; pripažįsta, kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra svarbi priemonė, atsižvelgiant į aiškius ir tinkamai įrodytus rinkos nepakankamumo atvejus; pakartoja, kad bendriems Europos interesams svarbiems projektams skirta valstybės pagalba visų pirma turėtų būti išleidžiama tyrimams ir plėtrai;
46. atkreipia dėmesį į planuojamą susijusių Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) skyrių peržiūrą(18);
47. atkreipia dėmesį į Komisijos naujas gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių klimato, aplinkos apsaugos ir energetikos (CEEAG) srityse ir į jos pastangas sustiprinti 2014 m. gaires siekiant jas suderinti su Europos žaliuoju kursu, taip pat pritaria tam, kad būtų priimtos naujos gairės ekonomikos ir aplinkos apsaugos tvarumui subalansuoti; laikosi nuomonės, kad aplinkos atžvilgiu tvari valstybės pagalba yra labai svarbi siekiant įgyvendinti ES klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslus ir kartu užtikrinti teisingą pertvarką; tvirtina, kad viešosios ir privačiosios investicijos į technologijas, reikalingas žaliajai pertvarkai įgyvendinti, yra labai svarbios Europos klimato teisės akto įgyvendinimo požiūriu, visų pirma siekiant sukurti proveržio inovacijų sprendimus ir padidinti susijusių technologijų mastą, kad būtų pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslai; pabrėžia, kad norint pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio užmojus tam tikriems daug energijos suvartojantiems sektoriams reikės skirti atitinkamą paramą pertvarkos tikslams pasiekti;
48. ragina gairėse skirti reikiamą dėmesį tiems, kas patyrė nuostolių dėl padidėjusių energijos kainų, sykiu nepamirštant šalutinio poveikio, kurį tos priemonės turės Europos ekonomikai ir jos išoriniam konkurencingumui, taip pat poveikio, kurį didėjančios energijos sąskaitos ir galutinių prekių kainos turės Europos Sąjungos piliečiams;
49. palankiai vertina naują CEEAG skyrių dėl su anglimis, degiaisiais skalūnais ir durpėmis susijusios veiklos ankstyvo nutraukimo; pabrėžia, kad laipsniškas anglių atsisakymas yra vienas svarbiausių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksnių, ir primena, kad Europos Parlamentas savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliucijoje paragino nustatyti aiškias apsaugos priemones, kurios reikalingos laipsniškai atsisakant iškastinio kuro ir kad šios apsaugos priemonės galėtų apimti privalomas veiklos nutraukimo datas; taip pat primena, jog šioje rezoliucijoje teigiama, kad dėl valstybės pagalbos taisyklių neturėtų kilti ar būti sustiprintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų susisaistymo efektas ar susidaryti neišnaudojamo turto, ir prašo Komisijos stebėti ir taikyti priemones, kad, kai įmanoma, būtų išvengta susisaistymo efekto visapusiškai laikantis Sąjungos klimato tikslų, sykiu užtikrinant atsigavimą po COVID-19 krizės, darbo vietų kūrimą ES ir konkurencingumą;
50. mano, kad remiant ES pertvarką labai svarbus žaliųjų ir skaitmeninių strategijų integravimas; ragina Komisiją vadovautis šiuo požiūriu rengiant būsimas valstybės pagalbos sąlygas, kai pasibaigus De minimis reglamento(19) galiojimui bus atliekamas jo vertinimas; pažymi, kad būtų galima persvarstyti de minimis viršutines ribas atsižvelgiant į valstybių narių ekonominę padėtį, sykiu pripažįstant tikslus, kuriuos reikia pasiekti aplinkos, energetikos ir skaitmeninės pertvarkos srityse;
51. yra susirūpinęs dėl to, kad Europos salų, periferinių ir atokių regionų jungtys praktiškai nutrūksta ne sezono metu ir nuo to nukenčia šių regionų gyventojai ir įmonės; ragina Komisiją skirti deramą dėmesį sprendimams dėl valstybės pagalbos, susijusiems su ES salų, periferinių ir atokių regionų junglumu, ypač dėl to, kad jie ypač nukentėjo nuo pandemijos;
52. ragina elgtis apdairiai konsoliduojant ES oro transporto pramonę, atsižvelgiant į didžiules sumas valstybės pagalbos lėšų, kurios buvo suteiktos tam tikroms ES oro transporto bendrovėms, kad būtų užtikrinta, jog dėl šios priežasties oro bendrovės negalės pašalinti ar perimti mažesnių ES konkurentų;
53. pažymi, kad keliose specifinėse finansinių duomenų rinkose yra daug pardavėjų, tačiau nepaisant to, kad nė vienas iš jų neturi dominuojančios rinkos dalies, konkurencija yra labai maža; pažymi, kad esamos priemonės konkurencijai šioje rinkoje stiprinti pasirodė esančios nepakankamos;
54. pripažįsta, kad Komisijos konkurencijos generaliniam direktoratui (COMP GD) skiriami ištekliai turėtų atitikti jo darbo krūvį ir užduočių įvairovę; mano, kad vystantis skaitmeninei ekonomikai būtina užtikrinti specifines žinias;
55. pažymi, kad metavisatai turi būti taikomos atitinkamos reguliavimo sistemos, pavyzdžiui, privatumo ir duomenų apsaugos sistema, skaitmeninės srities teisės aktai ir konkurencijos sistema; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją aktyviai veikti užtikrinant, kad metavisatoje dirbančios įmonės laikytųsi pirmiau minėtų teisės sistemų;
56. apgailestauja dėl seniau įvykdytų destrukcinių įsigijimų, kurie nepateko į ES Susijungimų reglamento(20) taikymo sritį;
Susijungimai
57. primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sparčiau vykdyti įsipareigojimą persvarstyti pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžties Bendrijos konkurencinės teisės tikslais; pažymi, kad Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją dėl rinkos apibrėžties pranešimo peržiūros ir atnaujinimo; pabrėžia, kad ši peržiūra turi būti atnaujinta ir pritaikyta, kad atspindėtų padidėjusią pasaulinę konkurenciją, būsimą konkurencijos ir dvigubos pertvarkos aplinką, įskaitant kintančias skaitmeninės rinkos ekosistemos savybes, daugialypes rinkas, duomenų svarbą ir nulinės kainos rinkas;
58. primena, kad duomenys suteikia didžiulę ekonominę galią ir svertą, ir mano, kad apibrėžiant skaitmenines rinkas reikėtų atsižvelgti į nepiniginius veiksnius;
59. ragina Komisiją persvarstyti susijungimų gaires ir atsižvelgti į iššūkį ES pramonės konkurencingumui; palankiai vertina Konkurencijos generalinio direktorato (COMP GD) Prioritetų ir strateginio koordinavimo padalinio vaidmenį užtikrinant, kad COMP GD tiriant bylas būtų panaudojamos visų Komisijos generalinių direktoratų praktinės žinios; mano, kad Komisijos pramonės arba sektorių strategijos praktinės žinios galėtų būti sustiprintos siekiant padėti COMP GD tyrimų grupėms nustatyti taisomųjų priemonių įgyvendinamumą ir padarinius Komisijos prioritetų aspektu;
60. pripažįsta ES Susijungimų reglamento indėlį užtikrinant deramą vidaus rinkos veikimą ir ragina Komisiją toliau remti ir įgyvendinti jo pagrindinius principus;
61. pabrėžia, kad kaina ne visada yra viską apimantis rinkos apibrėžties skaitmeninėje ekonomikoje parametras; pažymi, kad nulinės kainos skaitmeninėse rinkose vartotojai gauna produktų ir paslaugų mainais už jų duomenis, o mainais už tai yra profiliuojami ir gauna reklamas, todėl tokios savybės kaip kokybė, privatumas, duomenų tvarkymas ir dėmesys yra tinkamesni parametrai; primena, kad su kaina susijęs testavimas nėra vienintelis Komisijos turimas metodas atitinkamai produkto rinkai apibrėžti;
62. pabrėžia, kad yra daugybė technologinių priemonių ir dideli kiekiai asmens duomenų, kurių reikia asmeniniam pritaikymui internete ir kainų diskriminacijai vykdyti, jie sparčiai vystomi ir juos sunku aptikti; primena, kad elektroninės prekyvietės, platformos ir socialiniai tinklai gali naudoti duomenų analizės ir profiliavimo metodus, kad pagerintų reklamos veiksmingumą iki individualių vartotojų lygmens, asmeniškai pritaikytų pasiūlymų reitingavimą arba keistų kainas, kad jos atspindėtų paslaugų pritaikymo individualiems vartotojams kainą;
63. dar kartą patvirtina, kad duomenys yra esminis skaitmeninės rinkos veiksnys; todėl ragina Komisiją kuo geriau išnaudoti Skaitmeninių rinkų aktą ir teikti pasiūlymus dėl kitų teisės aktų, panašių į Duomenų aktą;
64. palankiai vertina Komisijos gaires dėl tam tikrų ES Susijungimų reglamento 22 straipsnyje išdėstytų aspektų; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad šios iniciatyvos gali nepakakti siekiant pritaikyti reglamentą prie šiuolaikinių verslo modelių, pvz., kai kalbama apie destrukcinius įsigijimus, kurie gali pakenkti inovacijoms; ragina Komisiją patikslinti, kaip šios gairės būtų taikomos praktikoje siekiant užtikrinti, kad jas lengvai galėtų taikyti ir nacionalinės valdžios institucijos, ir susijungiančios šalys;
65. ragina Komisiją persvarstyti bendrovių susijungimo ir įsigijimo taisykles asmens duomenų vertinimo aspektu; ypač ragina Komisiją sprendžiant dėl skaitmeninių bendrovių susijungimų ir įsigijimų visapusiškai atsižvelgti į asmens duomenų turtą ir jį vertinti taip pat kaip bet kokį kitą tradicinį fizinį turtą; primygtinai ragina Komisiją vertinant skaitmeninių bendrovių susijungimus žvelgti plačiau ir įvertinti duomenų koncentracijos poveikį; pažymi, kad įsigijus siektinus objektus su tam tikrais duomenų ištekliais rinkoje gali susidaryti vertingų ir unikalių duomenų išteklių valdymo koncentracija, susijungiančios šalys gali atitinkamai gauti geresnę prieigą prie duomenų nei jų konkurentai; pabrėžia, kad duomenų konsolidavimas įvykdžius įmonių susijungimą gali sustiprinti įmonės dominuojančią padėtį arba sudaryti jai galimybę padidinti įtaką rinkoje, ir kartais gali kelti susirūpinimą dėl teisės naudotis turtu atėmimo;
66. ragina Komisiją toliau remtis esamomis iniciatyvomis siekiant sustiprinti antimonopolinių ir duomenų privatumo reguliuotojų bendradarbiavimą, kad būtų kontroliuojamas netinkamas įmonių naudojimasis duomenimis ir būtų neleidžiama įmonėms naudotis vartotojų duomenimis siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą;
67. pažymi, kad siekiant aptikti visus atvejus, kuriuos susijungimų atvejais turėtų peržiūrėti konkurencijos institucijos, apyvartos ribinės vertės negali būti tinkamas rodiklis;
68. teigia, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę naudoti informaciją, gautą taikant Skaitmeninių rinkų akto 12 straipsnį, ir prašyti atlikti koncentracijos tyrimą pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį;
Antimonopolinė politika ir karteliai
69. pritaria, kad siekiant užkirsti kelią rinkos apribojimams, atsirandantiems dėl šių susitarimų dviprasmiško poveikio, reikia atlikti nuodugnią vertikaliųjų susitarimų tvarkos peržiūrą, suderinti apsaugos taisykles ir nustatyti tvarką, kad būtų suderinti e. prekybos ir platformų verslo poreikiai, sykiu užtikrinant suderinamumą su šiuo metu rengiamomis taisyklėmis dėl skaitmeninių rinkų;
70. visų pirma pažymi, kad pastaraisiais metais vykdytos antimonopolinės procedūros buvo per ilgos, jos stabdo labai reikalingus sprendimus ir atitinkamai daro neigiamą poveikį konkurencijos teisės aktų vykdymui, visų pirma sparčiai augančių skaitmeninių rinkų atveju; todėl pabrėžia, kad Skaitmeninių rinkų aktas ir antimonopolinės procedūros yra labai reikalingi;
71. atkreipia dėmesį į Komisijos pradėtus antimonopolinius tyrimus dėl galimo antikonkurencinio elgesio interneto reklamos technologijų sektoriuje; siūlo Komisijai atlikti šio sektoriaus rinkos tyrimą ES, kad būtų ištirtos problemos, darančios poveikį konkurencijai;
72. pažymi, kad artimiausiais metais vartotojų daiktų interneto sektorius gerokai išaugs, tačiau pripažįsta, kad šiame sektoriuje vis dar esama trūkumų, pvz., sąveikumo, o tai galėtų mažinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą; ragina Komisiją parengti išsamią tokio galimo poveikio vidaus rinkai analizę, įskaitant bet kokios reguliavimo intervencijos sąnaudų ir naudos analizę; palankiai vertina Komisijos atliktą daiktų interneto sektoriaus tyrimą ir prireikus ragina ją imtis tolesnių veiksmų standartų, duomenų perkeliamumo ir prieigos srityse;
73. vis dar yra labai susirūpinęs dėl giliai įsišaknijusios koncentracijos ES žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje; pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai atlikti išsamią analizę, koks yra prekybos susivienijimų mastas ir poveikis, ypatingą dėmesį skiriant sąžiningos konkurencijos ir didesnio prekybos centrų ir didžiųjų prekybos tinklų komercinės praktikos skaidrumo užtikrinimui, ypač tais atvejais, kai tokia praktika daro poveikį prekės ženklo vertei ir produktų pasirinkimui arba riboja inovacijas ar kainų palyginamumą;
74. pažymi, kad Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas (VSBIR)(21) ir susijusios vertikaliosios gairės(22) buvo netinkamai pritaikyti prie naujausių rinkos pokyčių, visų pirma padidėjusios prekybos internetu apimties ir interneto platformų; taip pat pažymi, kad Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą, kaip geriau pritaikyti reglamentą ir gaires; pabrėžia, kad yra neišspręstų susirūpinimą keliančių klausimų dėl ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus, kuriame gamintojai tiesiogiai konkuruoja su platinimo tinklu keisdami vertikaliųjų platinimo santykių sutartines sąlygas, todėl platintojai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o MVĮ išstumiamos iš rinkos; pabrėžia, kad ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus skaitmeninimas taip pat kelia susirūpinimą konkurencijos aspektu; prašo Komisijos užtikrinti, kad ateityje atliekant bet kokią peržiūrą būtų atsižvelgiama į piktnaudžiavimą pasirinktinio platinimo susitarimais, ženklinimu ir kitomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias prekių pirkimui, platinimui ir perpardavimui kitose šalyse;
75. mano, kad VSBIR peržiūros gairių projekte daromas skirtumas tarp perpardavimo kainų palaikymo, kuris iškraipo rinką, ir mažiausios reklamuojamos kainos, kuri galėtų būti leidžiama tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, galėtų būti priemonė, padedanti MVĮ atlaikyti agresyvią kainų konkurenciją elektroninėse prekyvietėse; šiuo tikslu prašo Komisijos gairėse paaiškinti sąlygas, kuriomis mažiausios reklamuojamos kainos nėra perpardavimo kainų palaikymas;
76. pakartoja savo raginimą Komisijai spręsti teritorinių tiekimo suvaržymų antikonkurencinio poveikio klausimą siekiant sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir perteikti jos galimą naudą vartotojams; pakartoja, kad teritoriniai tiekimo suvaržymai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., atsisakymo tiekti, grasinimo nustoti tiekti prekes konkrečiam platintojui, parduodamų prekių kiekio ribojimo, nepaaiškinto produktų asortimento ir kainų diferencijavimo valstybėse narėse arba produkto pakuočių pateikimo skirtingomis kalbomis ribojimo;
77. primena savo ankstesnį raginimą Komisijai stebėti ir šalinti nepagrįstą geografinį blokavimą ir kitas tebesančias tarpvalstybinės internetinės prekybos kliūtis, kaip nustatyta per Geografinio blokavimo reglamento(23) pirmąją trumpojo laikotarpio peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pradėtą suinteresuotųjų subjektų dialogą;
78. pabrėžia nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo Europos konkurencijos tinkle (EKT) svarbą; pabrėžia, kad jų indėlis į vykdymo užtikrinimą yra dabartinės redakcijos Skaitmeninių rinkų akto kertinis akmuo; ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, kaip įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1(24); palankiai vertina Direktyvos (ES) 2019/1 perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę, tokiu būdu nacionalinėms konkurencijos institucijoms suteikiant galimybių veiksmingiau užtikrinti konkurencijos politikos vykdymą; pabrėžia, kad sustiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų tyrimo ir sprendimų priėmimo pajėgumai bei pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai suteiks galimybę geriau vykdyti nepriklausomą ir nešališką konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą; rekomenduoja stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų analitinius pajėgumus, kad jos galėtų geriau spręsti sudėtingus klausimus, kurių kyla įgyvendinat konkurencijos teisę skaitmeninėse rinkose; taip pat rekomenduoja nacionalinėms konkurencijos institucijoms bendradarbiauti, dalytis geriausia patirtimi ir dirbti kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad, taikant daugiadalykį požiūrį, būtų įveiktos įgyvendinimo problemos, nes antikonkurencinis elgesys taip pat gali būti susijęs su duomenų apsaugos ir vartotojų teisės sritimis;
79. pabrėžia, kad nacionalinėms priežiūros ir konkurencijos institucijoms yra svarbios nepriklausomumo garantijos, ir primena apie nuolat augantį poreikį ES lygmeniu užtikrinti veiksmingesnius komunikacijos, informacijos ir bendradarbiavimo kanalus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad šioms institucijoms būtina suteikti reikiamų žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių, kad jos galėtų deramai vykdyti savo užduotis; galiausiai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti griežčiausius skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, kiek tai susiję su šių institucijų įgaliojimais: nuo paskyrimo mechanizmo iki susipažinimo su informacija taisyklių;
80. pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas turi likti nepriklausomas, jam turi būti taikomos šiam tikslui tinkamos tikrinimo priemonės ir skiriami deramą kvalifikaciją turintys darbuotojai, kad būtų veiksmingai sprendžiama vis daugiau ir vis sudėtingesnių bylų;
81. primena, kad dėl vėlavimo perkelti Direktyvą 2014/104/ES(25) ir atitinkamos informacijos apie teismines bylas trūkumo nebuvo galima atlikti išsamaus šios direktyvos tyrimo; vis dėlto ragina Komisiją nuolat stebėti jos įgyvendinimą ir paskelbti tyrimo rezultatus;
82. mano, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti politinėse diskusijose dėl konkurencijos politikos; pažymi, kad Parlamentas kaip stebėtojas turėtų aktyviau dalyvauti darbo grupių ir ekspertų grupių, pvz., tarptautinio konkurencijos tinklo (ICN), veikloje, kad galėtų geriau susipažinti su šiuo klausimu ir gautų aktualią informaciją apie pokyčius ir atitinkamai geriau pasirengtų atlikti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų dalyvauti ES konkurencijos savaitėse ir kituose susitikimuose, į kuriuos kviečiami valstybių narių atstovai; pažymi, kad Konkurencijos darbo grupė yra naudingas įrankis Europos Parlamento ir COMP GD informacijos mainams paskatinti;
83. smerkia neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą; palankiai vertina ypatingas priemones, kurių ES ėmėsi siekdama padėti Ukrainos žmonėms; remia priemones, taikomas NVO ir įmonėms, padedančioms pabėgėliams iš karo paveiktų šalių bėgti į Sąjungą;
84. ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir prireikus pasinaudoti būtinu ES valstybės pagalbos sistemos lankstumu, kad valstybės narės galėtų teikti paramą įmonėms ir sektoriams, kuriuos labiausiai paveikė Rusijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą ir kurie nukentės dėl Rusijai taikomų sankcijų;
o o o
85. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei, kai taikytina, regioninėms valstybių narių konkurencijos institucijoms.
Europos Komisija, Konkurencijos generalinis direktoratas, Montjoye, Y., Schweitzer, H., Crémer, J., „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“, Leidinių biuras, 2019 m., https://data.europa.eu/doi/10.2763/407537
Europos Komisija, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomoji įstaiga, „Vartotojų pažeidžiamumas pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose: galutinė ataskaita“, Leidinių biuras, 2016 m., https://data.europa.eu/doi/10.2818/056024.
2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).
2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).
2020 m. lapkričio 19 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2020 „Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą“.
2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010 4 23, p. 1).
2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1)
Grėsmės stabilumui, saugumui ir demokratijai Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione
172k
54k
2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmių stabilumui, saugumui ir demokratijai Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione (2022/2650(RSP))
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje(1) ir 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl padėties Čade(3),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl privačių karinių ir apsaugos bendrovių, visų pirma „Vagnerio grupės“, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų(4),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rezoliucijas dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(5) ir dėl 2021 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(6),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(7),
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 1–3 d. Strasbūre (Prancūzija) įvykusią 41-ąją Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių organizacijos ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) protokolą dėl demokratijos ir gero valdymo,
– atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) darbotvarkę iki 2063 m.,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), kurį įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(8) (toliau – Kotonu susitarimas), iš dalies pakeistą 2005 ir 2010 m.(9),
– atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir JT darnaus vystymosi tikslus, visų pirma į 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą – skatinti teisingą, taikią ir integracinę visuomenę siekiant darnaus vystymosi,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(10),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Sahelio penketuko valstybių vystymosi ir saugumo strategiją, 2020 m. vasario mėn. Integruotą prioritetinių veiksmų programą, Sahelio aljansą ir Partnerystę siekiant saugumo ir stabilumo Sahelio regione,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. Europos Vadovų Tarybos narių ir Sahelio penketuko valstybių narių bendrą deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 25–26 d. įvykusio antrojo Afrikos Sąjungos (AS) ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pranešimą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 17 d. Paryžiuje įvykusią Sahelio konferenciją,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 17–18 d. Šeštojo AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas, kuriomis pratęsiamas ir stiprinamas koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijos įgyvendinimas Gvinėjos įlankoje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/253, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2018/906, kuriuo pratęsiami Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Sahelyje įgaliojimai(11),
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 30 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2590 (2021) dėl Saugumo Tarybos rezoliucija 2374 (2017) nustatytų sankcijų atnaujinimo ir su Maliu susijusių ekspertų grupės įgaliojimų pratęsimo iki 2022 m. rugsėjo 30 d.,
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. JT Saugumo Tarybos generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl Sahelio penketuko jungtinių pajėgų,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 1 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/ES‑11/1 dėl agresijos prieš Ukrainą,
– atsižvelgdamas į JT Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 31 d. AS taikos ir saugumo tarybos pranešimą dėl padėties Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 6 d. AS komisijos pirmininko pranešimą po teroro aktų prieš Burkina Fasą, Malį, Nigerį ir Čadą,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 24 d. AS komisijos pirmininko pranešimą dėl padėties Burkina Fase,
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 3 d. ECOWAS valstybių ir vyriausybių vadovų institucijos neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl politinės padėties Burkina Fase, Gvinėjoje ir Malyje,
– atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pareiškimą dėl Burkina Faso,
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 21 d. priimtą AKR ir ES JPA rezoliuciją dėl saugumo padėties Sahelio Sacharos regione,
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. AKR ir ES JPA rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse, 2021 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl parlamentų vaidmens stiprinant tarptautinį saugumą ir 2019 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl socialinės žiniasklaidos poveikio valdymui, vystymuisi, demokratijai ir stabilumui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi aptariamuose regionuose dėl didėjančių skurdo, nepakankamų galimybių naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, klimato kaitos, ginkluotų teroristinių grupių, didėjančio smurto tarp bendruomenių dėl žemės ir išteklių, maisto stygiaus, priverstinio gyventojų perkėlimo ir smurto dėl lyties grėsmių susiklostė sudėtinga nestabilumo ir nesaugumo padėtis;
B. kadangi Sahelis ir Vakarų Afrika atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant viso Afrikos žemyno saugumą ir stabilumą; kadangi pastaraisiais metais šiuose regionuose staiga pablogėjusi saugumo padėtis kelia grėsmę regioniniam ir tarptautiniam stabilumui; kadangi smurtas Sahelyje nuolat didėjo nuo M. Gaddafi režimo žlugimo Libijoje 2011 m., todėl jis yra vienas iš labiausiai nuo neteisėtų šaulių ginklų platinimo nukentėjusių regionų; kadangi Sahelis – vienas skurdžiausių regionų pasaulyje;
C. kadangi 2013 m., gavusi Malio vyriausybės prašymą, Prancūzijos kariuomenė pradėjo operaciją „Serval“, kad iš Malio šiaurės rajonų išstumtų džihadistų ir kitas karines sukilėlių grupuotes, kurios pradėjo veržtis į Malio centrą; kadangi Prancūzijos kariuomenė sėkmingai įvykdė šios misijos tikslą;
D. kadangi pastaraisiais metais pradėta daug tarptautinių misijų ir iniciatyvų, įskaitant 2013 m. JT daugialypę integruotą stabilizavimo misiją Malyje (MINUSMA), 2012 m. Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo Nigeryje misiją, 2013 m. Europos Sąjungos mokymo misiją Malyje, 2014 m. Europos Sąjungos pajėgumų stiprinimo Malyje misiją, 2014 m. operaciją „Barkhane“, 2014 m. Sahelio penketuką, 2017 m. Sahelio penketuko jungtines pajėgas, 2017 m. Sahelio aljansą, 2020 m. Sahelio koaliciją ir 2020 m. užduoties vykdymo grupę „Takuba“; kadangi per pastarąjį dešimtmetį Afrikos saugumo institucijos į taikos operacijas žemyne dislokavo tūkstančius darbuotojų; kadangi įgyvendinant šias intervencines priemones vis dar trūksta pajėgumų saugumo iššūkiams regione spręsti;
E. kadangi kovodami už Sahelio regiono saugumą žuvo daugiau kaip 200 JT taikos palaikymo pajėgų narių ir daugiau kaip 50 Prancūzijos kareivių, dalyvavusių misijose „Serval“ ir „Barkhane“ taip pat daug Afrikos kareivių; kadangi daug Europos ir JT kareivių buvo sužeisti jų dislokavimo regione metu;
F. kadangi, nepaisant daugybės Sahelio regiono šalių ir tarptautinės bendruomenės pastangų palaikyti taiką, padėtis regione tebėra labai nestabili; kadangi teroristinės grupės, įskaitant su ISIL susijusius islamistų teroristus, tokius kaip grupuotė „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“ (ISWAP), suaktyvino savo veiklą Sahelio ir Vakarų Afrikos regione ir yra atsakingos už masines žudynes, kankinimus, seksualinį smurtą, priverstinį dingimą, plėšimą ir priverstinį perkėlimą; kadangi 2020 m. labai padaugėjo žudynių, susijusių, be kita ko, su islamistų smurtu, o Afrikos strateginių tyrimų centro duomenimis, iš viso pranešta apie 4 250 nužudytų asmenų; kadangi septyniose Sahelio regiono šalyse daugiau kaip 7,7 mln. žmonių buvo priverstinai perkelti; kadangi šiuo metu regione yra apie 3 mln. šalies viduje perkeltų asmenų;
G. kadangi dėl įvairių tarpusavyje susijusių krizių padidėjo humanitariniai poreikiai; kadangi šiuo metu 20 mln. žmonių reikalinga skubi humanitarinė pagalba centrinėje Sahelio dalyje; kadangi moterys ir vaikai yra ypač pažeidžiami ir nukenčia nuo krizės;
H. kadangi saugumas, vystymasis ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga vienas kitą stiprina ir yra būtini ilgalaikei taikai sukurti; kadangi tokia tvari taika bus pasiekta tik šalinant pagrindines nesaugumo priežastis, įskaitant skurdą, korupciją, badą ir išteklių trūkumą;
I. kadangi saugumo iššūkių pobūdis įvairiose Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono šalyse skiriasi; kadangi šie iššūkiai apima teroristinių organizacijų veiklą, susijusią su tarptautiniais džihadistų tinklais, etninius ir genčių konfliktus, susirėmimus dėl galimybės naudotis gamtos ištekliais, karinių pajėgų ir saugumo tarnybų neteisminę veiklą, ginkluotus maištus, separatistinius konfliktus ir politinį bei rinkimų smurtą;
J. kadangi Europos ir Afrikos saugumas yra glaudžiai susijęs; kadangi teroristai, ginkluotos grupuotės, nereguliariosios karinės pajėgos ir prekiautojai žmonėmis regione išnaudoja įvairias sudėtingas susijusias problemas, įskaitant skurdą, galimybių naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis trūkumą, maisto stygių, miškų naikinimą, aplinkos būklės blogėjimą, silpnas institucijas, korupciją ir pasitikėjimo valstybe trūkumą;
K. kadangi klimato kaita daro didelį poveikį regionui; kadangi tai gali lemti tolesnę destabilizaciją; kadangi dėl ekonominės, socialinės ir aplinkos marginalizacijos Vakarų Afrikoje ir Sahelyje kyla didelis radikalizacijos pavojus;
L. kadangi skolos našta prisideda prie grėsmės bendram Sahelio ir Vakarų Afrikos regionų šalių stabilumui;
M. kadangi dėl COVID-19 pandemijos dar labiau susilpnėjo gebėjimai spręsti šias saugumo problemas;
N. kadangi demokratinei konsolidacijai Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione toliau kenkia kariniai perversmai, nedemokratiški konstituciniai pakeitimai, gyventojų protestų slopinimas, su susirinkimų, saviraiškos ir spaudos laisve susiję apribojimai ir opozicinėms partijoms bei politikams taikomi apribojimai;
O. kadangi, be grėsmių saugumui, demokratijos įtvirtinimui Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione dar labiau kenkia korupcija, susidorojimas su visuotiniais protestais ir susirinkimais, saviraiškos ir spaudos laisvės apribojimai, opozicinėms partijoms ir politikams taikomi apribojimai, prezidento kadencijos termino ir kitų konstitucinių nuostatų nesilaikymas, taip pat pajėgumų iššūkiai rengiant įtraukius ir skaidrius perkeltųjų gyventojų rinkimus;
P. kadangi ES, AS, ECOWAS ir kitos tarptautinės organizacijos pastaruosius 20 metų siuntė rinkimų stebėjimo misijas į Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono šalis; kadangi paskelbtos išsamios ataskaitos, į kurias įtrauktos esminės reformos rekomendacijos, tačiau tik kai kurios iš jų buvo įgyvendintos;
Q. kadangi, remiantis 2021 m. korupcijos suvokimo indeksu, korupcijos lygis Vakarų Afrikoje yra nevienodas: geriausių rezultatų vykdant kovos su korupcija reformas pasiekia Žaliasis Kyšulys ir Senegalas, o prasčiausių – Liberija, Malis ir Nigerija;
R. kadangi dėl padidėjusių saugumo problemų ir visuomenės nepasitenkinimo vyriausybėmis ir tarptautine bendruomene buvo surengtos kelios viešos demonstracijos, kurių metu reikalauta tolesnių vyriausybės reformų ir saugumo padėties gerinimo; kadangi jau ilgą laiką nesibaigia kaltinimai korupcija ir nepotizmu regioninės valdžios institucijoms ir dėl to nuolat mažėja pasitikėjimas ir pasitenkinimas vyriausybėmis ir jų institucijomis;
S. kadangi iškilo didžiuliai sunkumai bendroje demokratijos ir bendradarbiavimo saugumo padėtyje Sahelyje, kai Malio ir Burkina Faso kariškiai nuvertė savo vyriausybes, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. Malyje ir dar kartą 2021 m. gegužės mėn., kai kariuomenė nuvertė tą pačią vyriausybę, kurią jie anksčiau įkūrė, ir 2022 m. sausio mėn., kai Burkina Fase buvo įvykdytas perversmas; kadangi tai atspindi giliai įsišaknijusią krizę regione;
T. kadangi ECOWAS ir AS ne kartą surengė mainus ir vizitus į Malį ir Burkina Fasą, kad tarpininkautų ir pasiektų kompromisus tarp įvairių subjektų; kadangi ECOWAS ne kartą pabrėžė, kad svarbu nustatyti aiškų grįžimo prie demokratinių procesų tvarkaraštį, įskaitant artėjančią demokratinių rinkimų datą;
U. kadangi po 2021 m. rugsėjo mėn. Gvinėjoje įvykusio valstybės perversmo ir neseniai paleisto prezidento Alpha Condé arešto šalis liks pašalinta iš ECOWAS tol, kol nebus atkurta konstitucinė tvarka; kadangi karinėms institucijoms buvo nustatytas 2022 m. balandžio 25 d. terminas pateikti išsamią informaciją apie jų pereinamojo laikotarpio planą; kadangi tą dieną jos paprašė naujo termino, iki kurio turi būti pateiktas pereinamojo laikotarpio tvarkaraštis;
V. kadangi pagarba nacionalinei konstitucinei tvarkai ir teisinės valstybės principui yra esminė tiek siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą, tiek ir kovojant su terorizmu bei užtikrinant karinį saugumą; kadangi siekiant užtikrinti, kad vyriausybės turėtų plačius viešuosius įgaliojimus, itin svarbu laikytis demokratijos principų, įskaitant skaidrių ir įtraukių rinkimų organizavimą; kadangi piliečiai remia tikrus demokratinius procesus ir siekia teisingai dalyvauti juose;
W. kadangi nacionalinių parlamentų dalyvavimas priimant sprendimus saugumo klausimais yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą ir visuomenės stabilumą;
X. kadangi saugumas, vystymasis ir pagrindinių žmogaus teisių apsauga yra vienas kitą stiprinantys ir būtini siekiant sukurti ilgalaikę taiką;
Y. kadangi mažėjanti erdvė pilietinės visuomenės organizacijoms ir spaudos laisvė kai kuriose Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono šalyse kelia rimtų sunkumų demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms;
Z. kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi remti Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono saugumą ir vystymąsi pasitelkdama politines, diplomatines ir humanitarines partnerystes, įskaitant, inter alia, techninę paramą saugumo sektoriaus reformai, karinį ir policijos mokymą, rinkimų procesus ir atskaitomybę, taip pat pilietinės visuomenės stiprinimą;
AA. kadangi AS yra artima ES partnerė siekiant taikos ir stabilumo; kadangi regioninių saugumo subjektų, įskaitant ECOWAS ir AS Afrikos nuolatinės parengties pajėgas, tikslai sutampa su ES interesu padėti sunkumų patiriančioms šalims užtikrinti taiką ir gerovę; kadangi ES ir AS vadovai susitarė stiprinti bendradarbiavimą taikos ir saugumo srityje Afrikos žemyne; kadangi AS ir ES susitarimo memorandumas dėl taikos, saugumo ir valdymo ir Europos taikos priemonė yra skirti kovai su nestabilumu, radikalizacija, smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu ir viso konflikto ciklo problemoms spręsti taikant integruotą požiūrį;
AB. kadangi Sahelio penketukas, kurį remia ES ir AS, užtikrina saugumą ir regioninę plėtrą siekdama kovoti su terorizmu ir užtikrinti stabilumą Sahelio regione; kadangi Sahelio penketuko šalims kyla sunkumų demonstruojant pažangą ir išlaikant visuomenės paramą; kadangi ES finansuojama konfliktų prevencijos, tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo veikla vis dar ribota;
AC. kadangi visos tarptautinės bendruomenės pastangos apėmė labai stiprius demokratinių ir saugumo sektoriaus reformų elementus; kadangi dauguma regiono šalių kenčia dėl to, kad trūksta valstybės pajėgumų veiksmingai įgyvendinti labai reikalingas reformas;
AD. kadangi privačių užsienio karinių ir saugumo bendrovių veikla Vakarų Afrikoje ir toliau destabilizuoja regiono saugumą ir politinę aplinką; kadangi vadinamoji „Vagnerio grupė“, Rusijos vyriausybei pavaldi samdinių grupė, veikia Malyje nuo 2021 m. pabaigos, kai ją pasikvietė karinė chunta; kadangi teigiama, kad „Vagnerio grupė“ remiasi Rusijos karine infrastruktūra, o Rusijos gynybos ministerija dalyvauja finansuojant, samdant, rengiant ir apsaugant „Vagnerio grupės“ pajėgas; kadangi „Vagnerio grupė“ kaltinama sunkiais žmogaus teisių pažeidimais;
AE. kadangi JT ekspertai priėjo prie bendros išvados, kad „Vagnerio grupė“ vykdė šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus Centrinės Afrikos Respublikoje, įskaitant masines egzekucijas be teismo, savavališkus sulaikymus, seksualinį smurtą, plėšikavimą, priverstinius dingimus ir kankinimus tardymų metu;
AF. kadangi Rusija aktyviai skleidė ir toliau skleidžia dezinformaciją visame Sahelio regione, siekdama diskredituoti Europos iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti stabilumą ir saugumą regione;
AG. kadangi dėl ES ir jos bendros saugumo ir gynybos politikos misijų buvo vykdomos dezinformacijos kampanijos ir joms skubiai reikia suteikti veiksmingos strateginės komunikacijos priemones; kadangi skleidžiant dezinformaciją Prancūzijos kariuomenė buvo melagingai apkaltinta masinėmis žudynėmis Malio Gosio rajone, nors iš įrodymų matyti, kad už grubiai sukaltą ir klaidinantį faktų sufabrikavimą yra atsakingi maliečiai ir užsieniečiai, įtariami priklausantys „Vagnerio grupei“;
AH. kadangi dėl daugybės Malio pereinamojo laikotarpio valdžios institucijų kliūčių tarptautiniai subjektai padarė išvadą, kad nebėra sąlygų tęsti karinį dalyvavimą Malyje;
AI. kadangi savo Afrikos partnerių prašymu Europos ir tarptautiniai subjektai susitarė tęsti bendrus kovos su terorizmu veiksmus Sahelio regione, be kita ko, Nigeryje ir Gvinėjos įlankoje, ir pradėjo su jais politines ir karines konsultacijas, siekdami iki 2022 m. birželio mėn. nustatyti šių bendrų veiksmų sąlygas;
AJ. kadangi padėtis Sahelyje yra glaudžiai susijusi su padėtimi Gvinėjos įlankoje; kadangi piratavimas ir toliau kelia grėsmę saugumui Gvinėjos įlankoje; kadangi Taryba dvejiems metams pratęsė koordinuoto jūrinio buvimo Gvinėjos įlankoje įgyvendinimą;
1. griežtai smerkia smurtą ir žūtis Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione, įskaitant pažeidimus, padarytus vykdant karines operacijas, ir reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio nestabilumo Sahelyje, kuris kenkia atitinkamų šalių saugumui ir stabilumui ir turi didelių pasekmių regione ir tarptautiniu mastu; reiškia solidarumą su visų teroristinių išpuolių aukų šeimomis visame regione ir užuojautą joms; pakartoja, kad tvirtai remia Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono gyventojus ir jų siekius užtikrinti taiką, žmogaus teises, saugumą, stabilumą, ekonominį vystymąsi ir socialinę bei demokratinę pažangą; reiškia pagarbą didelėms vietos ir tarptautinių subjektų pastangoms skatinti taiką ir pažangą visame regione; pripažįsta, kad saugumo padėtis Sahelyje tebėra didžiulė problema ir kad daugelis civilių kenčia dėl saugumo trūkumo ir tapo teroristinių išpuolių aukomis;
2. pabrėžia, kad norint visapusiškai spręsti problemas, su kuriomis susiduria Vakarų Afrika ir Sahelio regionas, reikia koordinuoti saugumo, klimato, vystymosi ir prekybos politiką;
3. reiškia didelį susirūpinimą dėl demokratijos padėties ir neseniai įvykdyto perversmo Sahelio regione; ragina visus perversmo vadovus nustatyti aiškias politinių pereinamųjų laikotarpių trukmės ribas, užtikrinti greitą konstitucinės tvarkos, teisinės valstybės ir civilinių vyriausybių atkūrimą ir palengvinti skaidrių ir įtraukių rinkimų organizavimą;
4. tvirtai pakartoja savo poziciją, kad bet kokiam ilgalaikiam saugumo ir politiniam bendradarbiavimui su ES subjektais reikės realistiškų demokratijos atkūrimo tvarkaraščių, įskaitant aiškias ir išmatuojamas tarpines reikšmes; primena, kad nesant tokių realistiškų tvarkaraščių kils abejonių dėl bet kokio būsimo bendradarbiavimo su ES subjektais;
5. pažymi, kad perversmai kenkia pastangoms stiprinti teisinės valstybės principą ir įtvirtinti vyriausybės veiksmų demokratinį teisėtumą; primena, kad tikros demokratinės permainos ir reformos turi būti vykdomos piliečių iniciatyva ir sudaryti sąlygas visapusiškai ir aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijoms, moterims, jaunimui ir opozicinėms partijoms; primygtinai ragina Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono valdžios institucijas gerbti ir saugoti žiniasklaidos laisvę ir susirinkimų, asociacijų bei saviraiškos laisvę;
6. pabrėžia, kad visame regione reikalingi tikri nacionaliniai dialogai, kuriuose dalyvautų visi pilietinės visuomenės sektoriai, siekiant apibrėžti aiškią ateities demokratijos viziją, įskaitant konkrečius tikslus, dėl kurių bendrai susitartų ir kuriems pritartų įvairūs nekariniai ir nevalstybiniai subjektai; ragina tarptautinę bendruomenę padėti palengvinti tokį dialogą pasisiūlant tarpininkauti;
7. pabrėžia, kad vienybė yra geriausias būdas įveikti daugybę sunkumų, su kuriais susiduria regionas; todėl remia AS paskelbtus veiksmus ir veiksmus, kurių ECOWAS ėmėsi demokratijos ir teisinės valstybės principo apsaugos srityje;
8. ragina visų Sahelio valstybių karinius vadovus vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką pagarbą žmogaus teisėms; remia ECOWAS pastangas parengti žmogaus teisių reformų ir atskaitomybės veiksmų planą siekiant užkirsti kelią tolesniems žmogaus teisių pažeidimams, kurie yra holistinių pastangų įveikti įvairias krizes dalis;
9. primena, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ neremiamas tam tikrų operacijų, susijusių su kariniu ar valstybės saugumo sektoriumi, arba operacijų, dėl kurių šalyse partnerėse gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, finansavimas; pripažįsta, kad Sahelio ir Sacharos regionai susiduria su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, klimato kaita, ekonomikos krizėmis ir teroristiniais išpuoliais; ragina Europą demonstruoti didesnį solidarumą teikiant politinę ir karinę paramą regionui, be kita ko, pasitelkiant Europos taikos priemonę, užtikrinant pakankamą mokymą ginkluotės srityje, kad būtų galima ginti ir plėtoti žmogaus teises ir jų paisyti; ragina visas ES valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ir susilaikyti nuo ginklų perdavimo, kuris galėtų paskatinti žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione;
10. primena, kad Afrikos jaunimas gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant klestinčią regiono ateitį; ragina didinti moterų įtrauktį ir aktyvų dalyvavimą priimant demokratinius sprendimus visais lygmenimis ir stiprinant taiką bei susitaikymą; smerkia seksualinio smurto ir visų formų bauginimo naudojimą konfliktinėse situacijose;
11. pabrėžia, kad didėjantis žmonių nuskurdimas tampa ekonominiu nusikalstamų ir teroristinių grupių vystymosi pagrindu; pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gyventojams užtikrinti itin svarbias viešąsias paslaugas, pvz., vandenį, kanalizaciją, sveikatą, švietimą, yra socialinis ir ekonominis terorizmo vystymosi pagrindas; pabrėžia švietimo, kaip ekonomikos augimo skatinimo, demokratinės visuomenės kūrimo ir ekstremizmo prevencijos pagrindo, svarbą;
12. pabrėžia nacionalinių parlamentų vaidmenį stabilumo ir demokratizacijos srityse; ragina ECOWAS valstybes į saugumo klausimus įtraukti nacionalines ir regionines demokratines institucijas; mano, kad bet koks tokio pobūdžio ES įsikišimas turėtų būti svarstomas atitinkamame nacionaliniame parlamente; ragina ES ir ECOWAS šalis labiau koordinuoti paramos saugumui, vystymuisi, humanitarinei pagalbai ir demokratijai teikimą, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į taiką ir saugumą siekiant ilgalaikio tvaraus vystymosi visame regione;
13. atkreipia dėmesį į didelį ES ir jos valstybių narių indėlį vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse ir palankiai vertina Sahelio aljanso darbą remiant Sahelio penketuko vyriausybių vadovaujamas vystymosi pastangas; ragina užtikrinti visapusišką Sahelio penketuko veikimą ir ragina ES valstybes nares glaudžiai su juo bendradarbiauti šioje srityje, stiprinant finansinius pajėgumus, keičiantis karine įranga ir teikiant veiksmingą mokymą karinių ir civilinių operacijų srityje;
14. pabrėžia, kad norint pagerinti saugumo padėtį regione reikės šalinti pagrindines smurto ir konfliktų priežastis, įskaitant skurdą, klimato kaitą, gyventojų perkėlimą ir galimybių gauti išsilavinimą bei kitų galimybių trūkumą, t. y. problemas, kurias dar labiau padidino COVID-19 pandemija; pripažįsta, kad pagrindinės smurtinio ekstremizmo ir terorizmo priežastys yra sudėtingos; pabrėžia, kad būtina stiprinti regiono ekonomiką, skatinti darbo vietų kūrimą ir padėti pagrindus darniam ilgalaikiam vystymuisi; ragina ES savo investicijas ir vystomąjį bendradarbiavimą pritaikyti pagrindinėms terorizmo ir nesaugumo priežastims šalinti;
15. reiškia didelį susirūpinimą dėl staiga pablogėjusio aprūpinimo maistu saugumo Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione, nuo kurio šiuo metu kenčia dešimtys milijonų žmonių dėl nuolatinio ir vis didėjančio šių regionų žemės ūkio maisto sistemų ir tiekimo grandinių pažeidžiamumo; pabrėžia, kad Vakarų Afrika ir Sahelio regionas priklauso nuo Ukrainos kilmės kviečių tiekimo; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančių trumpalaikių ir vidutinės trukmės padarinių apsirūpinimui maistu Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione, kuriuos sukėlė neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą, ir dėl su tuo susijusio nerimą keliančio karo potencialo sukelti naują ir pavojingą bado ir mitybos krizę;
16. pripažįsta Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono teises į apsirūpinimo maistu savarankiškumą, nes tai yra vienas iš būdų užtikrinti mitybos saugumą ir mažinti skurdą, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir šeimos ūkininkavimui, kad būtų užtikrintas įperkamo ir prieinamo maisto tiekimas;
17. pripažįsta, kad ES yra pagrindinė humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėja pasaulyje; prašo ES ir jos valstybių narių didinti savo finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, siekiant patenkinti būtiniausius paveiktų gyventojų poreikius; apgailestauja, kad kelios ES valstybės narės nepasiekė tikslo skirti 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų oficialiai paramai vystymuisi;
18. akcentuoja, kad svarbu suteikti neribotą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir pagrindinių paslaugų konfliktų zonose, taip pat ir asmenims, gyvenantiems vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose; primena, kad visos šalys turi laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kad būtų išvengta bet kokios humanitarinės pagalbos nukreipimo rizikos; pabrėžia, kad svarbu, jog humanitarinės pagalbos teikimas būtų laikomas neutraliu ir nešališku, ir kad svarbu užtikrinti humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą;
19. palankiai vertina kai kurių šalių padarytą pažangą kovojant su korupcija; ragina Afrikos ir ES šalis kovoti su visais korupcijos veiksmais; atkreipia dėmesį į korupcijos ir nusikaltimų aplinkai, kurie kelia vis didesnę grėsmę DVT įgyvendinimui, sąsają; pažymi, kad kova su nestabilumu regione yra būtina sąlyga siekiant didinti pasaulinį saugumą ir daryti pažangą siekiant DVT; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti kovos su korupcija politika stiprinant gebėjimus, susijusius su pažeidimais, kuriuos ES, Interpolas ir JT aplinkos programa pripažįsta nusikaltimais aplinkai;
20. primena, kad klimato kaita tampa vis svarbesniu Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono stabilumo veiksniu; ragina Vakarų Afrikos ir Sahelio valstybes bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis kovojant su neigiamais klimato kaitos padariniais regiono saugumui ir stabilumui;
21. primena, kad kovai su terorizmu ir vidaus problemų sprendimui būtinos stiprios institucijos; pabrėžia, kad svarbu iš naujo apibrėžti kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu atitinkamuose regionuose strategiją laikantis tarptautinių standartų, ir ragina visus tokius veiksmus vykdančius pažeidėjus laikyti atsakingais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
22. ragina viso regiono nacionalinės valdžios institucijas dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų seksualinius veiksmus ir užtikrinti LGBTI gyventojų teises; pabrėžia, kad nuo persekiojimo už buvimą LGBTI bėgantys asmenys turi turėti teisę į tarptautinę apsaugą ES;
23. pabrėžia ES įsipareigojimą visapusiškai dalyvauti regione teikiant politinę paramą, techninę bei finansinę pagalbą, visų pirma saugumo sektoriaus reformų, karinio parengimo ir paramos pilietinės visuomenės apsaugai ir stiprinimui, kurie yra būtini kovojant su grėsmėmis saugumui, srityse; ragina ECOWAS ir ES valstybes nares veiksmingai įgyvendinti susitarimo memorandumą dėl taikos, saugumo ir valdymo;
24. pabrėžia, kad teikiant ES humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi siekiama užkirsti kelią civilių gyventojų kančioms ir pagerinti jų pagrindines gyvenimo sąlygas; primena, kad tvarus vystymasis Afrikoje galimas tik derinant žmogiškąjį kapitalą ir išorės paramą vystymuisi; primena, kad dėl migracijos neturėtų prasidėti protų nutekėjimas; ragina Komisiją ir valstybes nares, koordinuojant veiksmus su tarptautiniais partneriais ir atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, skubiai įvertinti visas turimas priemones, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam Afrikos šalių skolų grąžinimo įsipareigojimų nevykdymui;
25. reiškia paramą JT, ES ir regionų dalyvavimui Vakarų Afrikoje ir Sahelyje taikos palaikymo, karinio mokymo ir techninės paramos srityse, visų pirma vykdant ES mokymo ir gebėjimų stiprinimo misijas ir ECOWAS bei Afrikos Sąjungos iniciatyvas;
26. yra labai susirūpinęs dėl daugybės labai didelių Malio saugumo pajėgų padarytų žmogaus teisių pažeidimų atvejų, apie kuriuos pranešė JT MINUSMA ir kurie pagal humanitarinę teisę gali būti prilyginami karo nusikaltimams; atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio sprendimą sustabdyti tam tikrus ES mokymo misijos Malyje ir ES pajėgumų stiprinimo misijos Malyje Malio ginkluotosioms pajėgoms ir nacionalinei gvardijai organizuojamus mokymus ir primygtinai ragina nutraukti bet kokią kitą ES Malio saugumo sektoriui teikiamą pagalbą, kol visi nusikaltimų vykdytojai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
27. pripažįsta, kad įvairios tarptautinės misijos nepasiekė savo pagrindinio tikslo – užtikrinti regione ilgalaikę taiką, todėl reikia apsvarstyti tarptautinių misijų ir politikos sričių įgaliojimus ir vaidmenį; pabrėžia, kad persvarstant ES įgaliojimus ir įsipareigojimus daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad bendradarbiavimas su Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono šalimis būtų labiau prevencinio pobūdžio; primygtinai ragina ECOWAS šalis ir ES kartu plėtoti naują požiūrį į saugumo sektoriaus reformą ir paramą saugumui;
28. smerkia dezinformaciją apie ES ir jos bendros saugumo ir gynybos politikos misijas; ragina ES apsirūpinti visomis priemonėmis, reikalingomis veiksmingesnei strateginei komunikacijai;
29. pabrėžia, kad bet kokia Europos ar tarptautinė parama turėtų būti laikoma tik papildančia nacionalines ir regionines pastangas; primena, kad priimančiosios šalys privalo išlaikyti atsakomybę už visas jų atitinkamose teritorijose įgyvendinamas iniciatyvas; primena, kad politiniai ir visuomenės lyderiai taip pat turi remti tokias iniciatyvas, kad jos būtų sėkmingos;
30. pripažįsta, kad, nepaisant nuolatinių saugumo problemų, padaryta pažanga kovojant su ginkluotomis islamistų grupuotėmis; pakartoja, kad reikia kovoti su teroristų propagandos ir verbavimo iniciatyvomis įgyvendinant platesnio masto strategijas, skirtas kovai su polinkiu terorizmui ir verbavimu; tuo pačiu metu pabrėžia, kad reikia skatinti dezertyravimą iš smurtinių ekstremistų grupuočių ir dėti daugiau pastangų siekiant deradikalizuoti tokius kovotojus ir reintegruoti juos į visuomenę;
31. griežtai kritikuoja Malio vyriausybės sprendimą trukdyti bendradarbiavimui su Europos subjektais, kuris, be kitų veiksmų, pasireiškė 2022 m. gegužės 2 d. jai denonsavus du pagrindinius susitarimus, t. y. susitarimą dėl pajėgų statuso, kuriuo nustatoma Prancūzijos „Barkhane“ ir Europos „Takuba“ pajėgų buvimo Malyje teisinė sistema, ir 2014 m. Malio ir Prancūzijos bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį; griežtai kritikuoja 2022 m. sausio mėn. Malio reikalavimą Danijos ir Prancūzijos kontingentui išvykti iš valstybės teritorijos, taip pat jo atsisakymą išduoti Vokietijos lėktuvui leidimą skristi virš Malio oro erdvės;
32. smerkia didėjantį Kremliaus remiamos Rusijos „Vagnerio grupės“ dalyvavimą Sahelio regione; yra tvirtai įsitikinęs, kad „Vagnerio grupės“ dalyvavimas Vakarų Afrikoje prieštarauja tikslui užtikrinti taiką, saugumą bei stabilumą regione ir yra nesuderinamas su bendradarbiavimu saugumo ir gynybos srityje su ES; ragina visas šalis, visų pirma Centrinės Afrikos Respubliką, tirti „Vagnerio grupės“ veiklos rezultatus; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad grupė vykdo įvairius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, apie kuriuos ir toliau pranešama; griežtai smerkia nusikaltimus, kuriuos Vakarų Afrikoje ir Sahelyje įvykdė „Vagnerio grupė“ ir kitos privačios karinės ir saugumo bendrovės;
33. ragina visas šalis, kurios bendradarbiauja arba svarsto galimybę bendradarbiauti su „Vagnerio grupe“, atsižvelgti į įvykius Ukrainoje, kur Rusijos režimas vykdo žiaurų ir nežmonišką karą akivaizdžiai pažeisdamas tarptautinę teisę; ragina visas valstybes atsisakyti bet kokių iliuzijų dėl bet kokių jose vykdomų Rusijos veiksmų galutinių tikslų ir pripažinti, kad Rusija ir jos „Vagnerio grupė“ orientuojasi tik į savo interesus ir naudos bet kokią, jų manymu, reikalingą jėgą, kaip tai matyti Ukrainoje ir kitur, kur civiliai gyventojai moka didelę kainą;
34. primena, kad saugumo padėtis Sahelyje, Vakarų Afrikos pakrantės valstybėse ir Magribe yra glaudžiai tarpusavyje susijusi; prašo įvertinti trūkumus, kurie trukdė ES mokymo misijoms tinkamai rengti ginkluotąsias pajėgas šalyse partnerėse siekiant kovoti su džihadizmu; ragina kitas ES mokymo misijas vykdyti taip, kad šie dideli trūkumai būtų pašalinti;
35. pakartoja, kad atsižvelgiant į operacijos „Barkhane“ perkėlimą į Nigerį, reikėtų pasimokyti iš patirties, kad būtų galima iš naujo parengti atsakomąsias priemones, daugiau dėmesio skiriant prevencijai ir visapusiškesniam požiūriui į valdymą, saugumą ir paramą vystymuisi;
36. pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turėtų intensyvinti ekonominį ir politinį bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios nori vykdyti reformas ir pasiekti rezultatų, kad galėtų tapti regione sektinais pavyzdžiais, galinčiais padėti stabilizuoti visą regioną; palankiai vertina kai kurių šalių pastangas demokratizacijos srityje; pabrėžia, kad regionų sėkmės pavyzdžiai, pvz., Vakarų Afrikos pakrantės regione, gali atlikti svarbų vaidmenį stabilizuojant visą regioną, todėl mano, kad tokius teigiamus pavyzdžius reikia toliau skatinti ir remti;
37. dar kartą pažymi, kad civilių gyventojų apsauga ir saugumas yra viena iš pagrindinių bet kurios vyriausybės užduočių, ir pabrėžia, kad reikėtų imtis papildomų priemonių, kad būtų pagerinta civilių gyventojų apsauga; siūlo, kad tokios priemonės galėtų apimti beginklius civilinės saugos metodus, kuriuos JT jau sėkmingai pritaikė kitose konfliktinėse situacijose;
38. ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu parengti saugumo strategijas ir prasmingai įtraukti moteris, kurioms nesaugumas ir smurtas daro neproporcingai didelį poveikį, ir jaunimą, kurio ateitis (kaip ir regiono ateitis) priklausys nuo galimybės gauti išsilavinimą ir įsidarbinti, kaip vieno iš būdų taikiam vystymuisi palaikyti ir atgrasyti nuo džihadistų verbavimo; ragina regiono šalis ir tarptautinę bendruomenę toliau skatinti įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2250 (2015) dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir pakartoja remiantis JT Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimą Sahelio regione;
39. palankiai vertina Tarybos išvadas, kuriomis pratęsiamas ir stiprinamas koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijos įgyvendinimas Gvinėjos įlankoje; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę sustiprinti šią koncepciją Gvinėjos įlankoje naudojant oro priemones; ragina aktyviau dalyvauti ir bendradarbiauti su Gvinėjos įlankos pakrantės valstybėmis taikant KVTBP „Globali Europa“ ir Europos taikos priemonę;
40. palankiai vertina rinkimų stebėjimo misijų vaidmenį remiant ir stiprinant demokratinį procesą; primena, kad ES valstybės narės ir Vakarų Afrikos bei Sahelio regiono šalys pakvietė oficialias stebėtojų misijas, ir primygtinai ragina Vakarų Afrikos ir Sahelio regiono šalių vyriausybes toliau tai daryti organizuojant skaidrius, įtraukius ir tikrai konkurencingus rinkimus;
41. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES tarybai, AKR ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos narėms ir ECOWAS sekretoriatams, Akros iniciatyvai ir Sahelio penketukui.
Pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstantys klausymai dėl Lenkijos ir Vengrijos
137k
48k
2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (2022/2647(RSP))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga(1),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą, teikiamą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje – pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje(2),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(3),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo(4),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(5),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(6),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje(7),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos(8),
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. savo rezoliuciją dėl ES teisės ir LGBTIQ piliečių teisių pažeidimų Vengrijoje dėl Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje priimtų teisės aktų pakeitimų(9),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos laisvės ir toliau blogėjančios teisinės valstybės padėties Lenkijoje(10),
– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 21 d. savo rezoliuciją dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje ir ES teisės viršenybės(11),
– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. savo rezoliuciją dėl pirmųjų de facto abortų uždraudimo Lenkijoje metinių(12),
– atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo praktiką,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausymų standartinę tvarką, kurią Taryba patvirtino 2019 m. liepos 18 d.,
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos narių kolegijos sprendimą pradėti procedūrą prieš Vengriją pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą(13),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kaip išdėstyta ES sutarties 2 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse; kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;
B. kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtas pavojus, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;
C. kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi numatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus; kadangi tokie prevenciniai veiksmai apima dialogą su atitinkama valstybe nare ir jais siekiama išvengti galimo tam tikrų teisių, kylančių dėl Sutarčių taikymo, sustabdymo;
D. kadangi Komisija ir Parlamentas atitinkamai pritaikė ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį Lenkijai ir Vengrijai, siekdami nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeistos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga;
E. kadangi klausymų organizavimo praktika Tarybai pirmininkaujant įvairioms valstybėms narėms labai skyrėsi; kadangi iki šiol Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose Taryba surengė penkis klausymus dėl Lenkijos ir tris – dėl Vengrijos;
1. atkreipia dėmesį į Tarybos pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį surengtus klausymus reaguojant į Lenkijoje ir Vengrijoje esančias grėsmes bendroms Europos vertybėms, nustatytoms ES sutarties 2 straipsnyje; apgailestauja dėl to, kad po klausymų teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje nepagerėjo ir kad padėtis abiejose šalyse nuo tada, kai buvo pradėta procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, toliau blogėjo, kaip nurodyta daugelyje Komisijos ir tarptautinių organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos, ataskaitose ir pareiškimuose ir kaip patvirtinta daugelyje ES Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų;
2. ragina Tarybą parodyti tikrą ryžtą daryti prasmingą pažangą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykdomose procedūrose, vykdant savo pareigas pagal Sutartis apsaugoti ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytas vertybes;
3. mano, kad klausymai turėtų būti rengiami tinkamu dažnumu ir tinkamu būdu, nes tai išankstinė veiksmingo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros naudojimo sąlyga; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad pirmininkaujanti Prancūzija atnaujino klausymus dėl abiejų procedūrų; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant pakartotinių Parlamento reikalavimų, klausymai nebuvo organizuojami reguliariai, struktūriškai ir atvirai; primygtinai ragina pirmininkausiančias valstybes nares reguliariai ir bent kartą per pirmininkavimo laikotarpį surengti klausymus; ragina Tarybą užtikrinti, kad pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį rengiamuose klausymuose taip pat būtų atsižvelgiama į naujus pokyčius, įskaitant tokius, kurie susiję su pagrindinių teisių pažeidimais;
4. pakartoja, kad teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės yra neatsiejamai susiję, ir primena Tarybai ir Komisijai apie ilgalaikį Parlamento raginimą vertinant teisinės valstybės padėtį valstybėse narėse atsižvelgti į nuolatinius demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimus visoje Sąjungoje, įskaitant išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistus, mažumas, migrantus, moterų teises, LGBTIQ+ asmenų teises ir asociacijų bei susirinkimų laisvę;
5. ragina Tarybą po kiekvieno klausymo paskelbti išsamius protokolus ir pateikti Parlamentui tinkamą apibendrintą informaciją; pabrėžia, kad klausymai turi būti objektyvūs, pagrįsti faktais ir skaidrūs ir kad atitinkamos valstybės narės turi geranoriškai bendradarbiauti viso proceso metu, laikydamosi ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo;
6. pabrėžia, kad klausymai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei Taryba po jų pateiks konkrečių rekomendacijų atitinkamoms valstybėms narėms, kaip numatyta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje; primygtinai ragina Tarybą, atsižvelgiant į tai, kad padėtis abiejose šalyse sparčiai blogėja, skubiai priimti tokias rekomendacijas ir nustatyti aiškius jų įgyvendinimo terminus; pabrėžia, kad norint nustatyti aiškų pavojų, kad gali būti šiurkščiai pažeistos Sąjungos vertybės pagal 7 straipsnio 1 dalį, arba teikiant konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, nereikalaujama vieningo balsavimo Taryboje; siūlo, kad, jei padėtis toliau blogės, Komisija ir Taryba aptartų tolesnius veiksmus siekiant apsaugoti ES sutarties 2 straipsnyje nustatytas vertybes;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad standartinė klausymų tvarka, nurodyta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, neužtikrina tokio pat požiūrio į Parlamentą, kaip į Komisiją; pabrėžia tai, kad Parlamentas turi būti kviečiamas į oficialius Tarybos posėdžius, remiantis iniciatyvos teise ir lojalaus institucijų bendradarbiavimo principu, įtvirtintu ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje; dar kartą ragina Tarybą visais procedūros etapais Parlamentui teikti informaciją nedelsiant ir išsamiai;
8. apgailestauja dėl to, kad kelios Tarybai pirmininkaujančios valstybės nerado laiko susitikti su visais atitinkamais Parlamento komitetais, nepaisant oficialių raginimų tai padaryti; ragina ministrus, kurie ateityje pirmininkaus Bendrųjų reikalų tarybai, bent kartą per kiekvieną pirmininkavimo laikotarpį atvykti į atitinkamus Parlamento komitetus, kad Parlamentui būtų pateikta naujausia informacija apie šias procedūras;
9. ragina visas valstybes nares gerbti ES teisės viršenybę ir rekomenduoja Tarybai per įvairias pagal 7 straipsnio 1 dalį vykdomas procedūras aptarti grėsmes ES teisės viršenybės principui; mano, jog ypač nepriimtina, kad Lenkija ir Vengrija nuolat nevykdo gana didelio skaičiaus ES Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtų sprendimų; primygtinai ragina Tarybą atsižvelgti į šį faktą vertinant aiškų pavojų, kad gali būti šiurkščiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nustatytos vertybės;
10. ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant pašalinti Lenkijos ir Vengrijos daromus ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pažeidimus, visų pirma imtis paspartintų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų ir pateikti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ES Teisingumo Teisme, taip pat taikyti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą;
11. ragina Komisiją ir Tarybą nepatvirtinti Lenkijos ir Vengrijos nacionalinių planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kol abi šalys visapusiškai įvykdys visas Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas teisinės valstybės srityje ir kol jos neįgyvendins visų atitinkamų ES Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų(14); primena, kad Komisija turėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis siekdama užtikrinti, kad iš atitinkamų valstybių narių piliečių ir gyventojų nebūtų atimta ES lėšų teikiama nauda dėl to, kad jų vyriausybės pažeidžia teisinės valstybės principą;
12. laikosi nuomonės, kad žvelgiant į naujausius pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų įvykius dar kartą išryškėja neišvengiamas poreikis sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kaip siūlo Parlamentas, tarpinstitucinio susitarimo forma ir ES institucijose taikant nuolatinį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba atsisakė pradėti derybas dėl šio tarpinstitucinio susitarimo ir kad per pastaruosius šešerius metus nepadaryta jokios pažangos; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl šio susitarimo;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. Komisija, išsiuntusi rašytinį pranešimą, galiausiai pradėjo oficialią procedūrą prieš Vengriją pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą; tikisi, kad Komisija ir toliau kuo greičiau imsis veiksmų, ir tikisi, kad Taryba prisiims politinį įsipareigojimą nedelsiant ir prioriteto tvarka sėkmingai užbaigti procedūrą;
14. susirūpinęs pažymi, kad Komisija nepradėjo tokių procedūrų Lenkijos atžvilgiu, ir ragina Komisiją atlikti tolesnį vertinimą ir imtis veiksmų pagal tą reglamentą; be to, apgailestauja, kad Komisija, vertindama teisinės valstybės principų pažeidimus valstybėje narėje, taiko siauriausią reglamento aiškinimą, tuo faktiškai atmesdama didelę riziką, darančią poveikį Sąjungos finansų valdymui ir jos finansiniams interesams, kaip sąlygą, kuriai esant turėtų būti aktyvuotas sąlygų mechanizmas; pakartoja, kad reglamente aiškiai nustatyta, jog pavojus teismų nepriklausomumui yra teisinės valstybės principų pažeidimas;
15. ragina Bendrųjų reikalų tarybos ministrus visapusiškai atsižvelgti į Komisijos išvadas, pateiktas jos rašytiniame pranešime Vengrijai, per kitą klausymą pagal 7 straipsnio 1 dalį dėl Vengrijos, kuris turėtų įvykti gegužės mėn. pabaigoje; pabrėžia, kad Komisijos išvados turėtų būti pakankamas pagrindas Tarybai priimti rekomendacijas pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą;
16. primena Parlamento misijų Budapešte 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d.(15) ir Varšuvoje 2022 m. vasario 21–23 d.(16) išvadas, kuriose aprašomi įvairūs Vengrijos ir Lenkijos daromi pažeidimai demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, visų pirma susiję su teisminių institucijų nepriklausomumu, žiniasklaidos laisve, išpuoliais prieš pilietinės visuomenės veikėjus ir tolesniu LGBTIQ+ asmenų teisių ir moterų teisių blogėjimu, taip pat įtariamu šnipinėjimo programos „Pegasus“ naudojimu; ragina Tarybą visapusiškai pasinaudoti šiomis išvadomis atliekant darbą, susijusį su 7 straipsnio 1 dalyje nustatytomis procedūromis;
17. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos ir Vengrijos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).
Tai apima, be kita ko, visų 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17), 19 straipsnyje ir V priede nustatytų 11 kriterijų įvykdymą.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, „Misijos ataskaita po ad hoc delegacijos vizito į Budapeštą (Vengrija) 2021 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d.“, 2021 m. lapkričio 26 d., https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/LIBE-CR-699096_EN.pdf.
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, „Misijos ataskaita po bendros LIBE ir AFCO komitetų tiriamosios misijos į Varšuvą (Lenkija) 2022 m. vasario 21–23 d.“, 2022 m. kovo 31 d., https://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2014_2019/plmrep/COMMITTEES/LIBE/DV/2022/03-31/Missionreport_EN.pdf.
Dabartinė ES ir Moldovos bendradarbiavimo padėtis
138k
49k
2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės ES ir Moldovos bendradarbiavimo padėties (2022/2651(RSP))
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos ir Rytų partnerystės šalių,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą(1) (Asociacijos susitarimas), apimantį išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, kuris visapusiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl ES asociacijos susitarimo su Moldovos Respublika įgyvendinimo(2),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 3 d. pateiktą Moldovos Respublikos paraišką dėl narystės ES,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borellio 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimą dėl pastarojo meto saugumo incidentų Uždniestrės regione,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą Moldovos Respublika patyrė neproporcingai didelių nuostolių, daugiausia dėl to, kad nuo invazijos pradžios į šalį atvyko daugiau kaip 450 000 pabėgėlių, iš kurių beveik 100 000 joje pasiliko, – tai yra didžiausias vienam gyventojui tenkantis skaičius iš visų pabėgėlius iš Ukrainos priėmusių šalių; nuostolių taip pat atsirado dėl prarastos prekybos bei padidėjusių energijos ir transporto kainų;
B. kadangi, patvirtindama ilgalaikį savo valdžios institucijų ir didelės gyventojų dalies ryžtą daryti pažangą Moldovos Europos integracijos procese, Moldovos Respublika 2022 m. kovo 3 d. pateikė paraišką dėl stojimo į ES;
C. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės suteikė Moldovos Respublikai finansinę ir nepiniginę pagalbą, kuria padedama įveikti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padarinius, įskaitant 13 mln. EUR vertės humanitarinę pagalbą, 15 mln. EUR dydžio administracinę paramą laikinai perkeltiems asmenims, 15 mln. EUR paramą ES pasienio pagalbos misijai Moldovoje ir Ukrainoje remti ir nepiniginę pagalbą pagal ES civilinės saugos mechanizmą; kadangi 2022 m. balandžio 5 d., pradėjus veikti paramos Moldovai platformai, ES, jos valstybės narės, G7 šalys ir kitos panašių pažiūrų valstybės įsipareigojo skirti 659,5 mln. EUR; kadangi ES pagal naują paramos biudžetui programą suteikė Moldovai 60 mln. EUR paramą kylančių energijos kainų poveikiui pažeidžiamiausiems asmenims švelninti;
D. kadangi 2022 m. kovo 17 d. buvo pasirašytas ES ir Moldovos susitarimas dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, kuriuo agentūrai Frontex suteikta galimybė remti Moldovos valdžios institucijas šioms vykdant kasdienę sienų valdymo ir sienų saugumo užtikrinimo veiklą;
E. kadangi nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios kilo susirūpinimas dėl galimų užmaskuotų operacijų Moldovoje;
F. kadangi Moldovos Respublikos Uždniestrės regione Rusija yra dislokavusi mažiausiai 1 500 kareivių, o vadinamosioms Padniestrės ginkluotosioms pajėgoms priklauso dar 5 000 kareivių;
G. kadangi 2022 m. balandžio 22 d. Rusijos centrinės karinės apygardos vado pavaduotojas generolas majoras Rustamas Minekajevas pareiškė, kad vienas iš Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą tikslų – sukurti sausumos koridorių į Uždniestrės regioną; kadangi generolas majoras R. Minekajevas taip pat melagingai teigė, kad Uždniestrėje pastebėta rusakalbių gyventojų priespaudos apraiškų;
H. kadangi 2022 m. balandžio 25, 26 ir 27 d. Padnestrės regione įvyko keli saugumo incidentai, įskaitant išpuolį prieš vadinamosios Valstybės saugumo ministerijos pastatą Tiraspolyje panaudojant granatas, sprogimus, kurių metu apgadintos radijo antenos Majako kaime, ir netoli Kobasnos šaudmenų sandėlio neva vykusius apšaudymus;
I. kadangi Padnestrės regione prie Ukrainos ir Moldovos sienos esančiame Kobasnos šaudmenų sandėlyje yra apie 22 000 tonų sovietinio laikotarpio šaudmenų ir karinės įrangos, kuriuos saugo Rusijos pajėgų operatyvinė grupė; kadangi, nepaisydama 1999 metais ir vėl 2021 metais prisiimtų įsipareigojimų, Rusijos Federacija neužtikrino, kad visi šie ginklai būtų sunaikinti; kadangi susirūpinimą tebekelia tai, kad ši įranga gali būti naudojama ginkluotame konflikte vykdant kovos veiksmus arba siekiant daryti spaudimą Moldovos ir Ukrainos valdžios institucijoms;
J. kadangi kaip priemonę Kremliaus ekonominiams ir geopolitiniams interesams šalyje stiprinti Rusija naudoja dujų eksportą į Moldovą, ir paskutinį kartą 2021 m. antroje pusėje dirbtinai sukėlė dujų tiekimo krizę;
K. kadangi didžioji dalis elektros energijos Moldovai tiekiama iš Padnestrės regiono iš Rusijos įmonei „Inter RAO“ priklausančios elektrinės;
1. palankiai vertina Moldovos Respublikos piliečių parodytą stiprų solidarumą su pabėgėliais iš Ukrainos, bėgančiais nuo Rusijos agresijos karo, Ukrainos miestų ir gyvenviečių naikinimo ir vykdomų žiaurumų bei karo nusikaltimų, atveriant savo namų duris, kad tūkstančius jų galėtų priimti pas save; palankiai vertina Moldovos Respublikos valdžios institucijų pastangas remiant Ukrainos pabėgėlius;
2. yra įsitikinęs, kad ES turi parodyti tokį patį solidarumą su Moldovos tauta ir kuo ryžtingiau remti šalies pastangas įveikti Rusijos agresijos karo padarinius;
3. primena, kad beveik 100 000 pabėgėlių, kurie gavo prieglobstį Moldovos Respublikoje ir per ją vyksta kitur, padėties valdymas tampa vis didesne finansine našta šaliai, kurios finansinė padėtis dėl COVID-19 pandemijos sukelto ekonomikos sulėtėjimo ir įmonės „Gazprom“ dirbtinai padidintų dujų kainų ir taip nėra stabili;
4. pažymi, kad kuo ilgiau tęsis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, tuo daugiau humanitarinės, saugumo bei socialinės ir ekonominės pagalbos reikės Moldovos Respublikai; palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas ir Taryba neseniai patvirtino 150 mln. EUR makrofinansinę pagalbą Moldovos Respublikai siekiant patenkinti dalį jos išorės finansavimo poreikių; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją toliau didinti finansinę ir techninę pagalbą Moldovai, be kita ko, pateikiant naują pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos; pabrėžia, kad naujas pasiūlymas dėl makrofinansinės pagalbos yra būtinas, kadangi neseniai patvirtintas paketas buvo parengtas dar iki konflikto Ukrainoje; primygtinai reikalauja, kad, siekiant stabilizuoti Moldovos socialinę ir ekonominę padėtį ir sustiprinti bendrą šalies atsparumą, naują pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos daugiausia sudarytų ne paskolos, o dotacijos; pabrėžia, kad Moldovos Respublikos ekonomikos gaivinimo planas, kurio vertė sudaro iki 600 mln. EUR, yra ypač reikšmingas Moldovos atsigavimui;
5. palankiai vertina tai, kad ES valstybės narės, G7 šalys, tarptautiniai partneriai ir panašių pažiūrų valstybės sukūrė paramos Moldovai platformą, skirtą tarptautinei paramai sutelkti ir koordinuoti – tai aiškus Sąjungos ir jos partnerių įsipareigojimo dėl Moldovos Respublikos ateities Europoje ženklas; primygtinai ragina visus platformos partnerius užtikrinti, kad jų įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku, ir pasikeitus Moldovos poreikiams skubiai padidinti finansavimą;
6. ragina Komisiją toliau per 2022 m. vasario 25 d. aktyvuotą ES civilinės saugos mechanizmą teikti humanitarinę pagalbą, per Frontex ir į kitą vietą perkeltą ES pasienio pagalbos misiją Moldovoje ir Ukrainoje – paramą sienų valdymui, taip pat pagal Solidarumo platformą teikti paramą asmenų perkėlimui į ES valstybes nares;
7. ragina Komisiją ir Tarybą išplėsti ES pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje įgaliojimus, kad būtų galima reaguoti į tebesitęsiančią nepaprastąją padėtį, susidariusią dėl didelio pabėgėlių iš Ukrainos srauto, ir užtikrinti, kad misija galėtų teikti reikšmingą paramą valdžios institucijoms pabėgėlių priėmimo srityje;
8. ragina Komisiją pateikti papildomų pasiūlymų, kuriais, atsižvelgiant į Moldovos Respublikos tiekimo grandinių ir eksporto rinkų sutrikimus, siekiama užtikrinti visapusišką transporto ir prekybos su ES liberalizavimą, pavyzdžiui, dėl laikino importo muitų taikymo sustabdymo visoms į ES eksportuojamoms Moldovos prekėms, Moldovos žemės ūkio produktų kvotų padidinimo ir palankesnių sąlygų Moldovos piliečiams patekti į darbo rinką ES užtikrinimo;
9. pabrėžia, kad iki šiol Moldovos Respublikai teko svarbus vaidmuo užtikrinant ES rytinės sienos saugumą ir stabilumą Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sukeltos humanitarinės krizės aplinkybėmis;
10. dar kartą ragina Komisiją ir Moldovos valdžios institucijas atsižvelgti į ypatingus moterų ir vaikų, kurie sudaro didžiąją dalį šiuo metu Moldovoje esančių pabėgėlių iš Ukrainos, poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti specialias paramos programas pabėgėlėms moterims ir vaikams, kuriems kyla prekybos žmonėmis rizika, visų pirma užtikrinti specializuotą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo tokių nusikaltimų ir nuo smurto dėl lyties;
11. palankiai vertina tai, kad 2022 m. kovo 3 d. Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES; ragina ES institucijas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į Moldovos Respublikos nuopelnus, suteikti jai šalies kandidatės statusą ir kol kas toliau siekti, kad šalis integruotųsi į ES bendrąją rinką, taip pat intensyvinti sektorinį bendradarbiavimą; ragina Komisiją skubiai užbaigti vertinimą ir suteikti Moldovai visapusišką pagalbą šio proceso metu;
12. nesiekdamas iš anksto nulemti Komisijos nuomonės turinio, pabrėžia, kad Moldovos valdžios institucijos neabejotinai eina teisinga linkme vykdydamos svarbiausias reformas, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse, kurios užtikrins, kad Moldova atitiktų narystės siekiančioms šalims taikomus Kopenhagos kriterijus, ir kuriomis siekiama visapusiškai įgyvendinti Asociacijos susitarimą, apimantį išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę; skatina Moldovos valdžios institucijas toliau vykdyti reformas, kurios pagerins šalies piliečių gyvenimą ir priartins šalį prie Europos standartų;
13. ragina 2022 m. birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje išsakyti aiškią ir tvirtą politinę poziciją dėl Moldovos Respublikos kelio narystės ES link;
14. pabrėžia, kad, kaip ir Ukrainos atveju, konkreti stojimo į ES perspektyva yra vienas pagrindinių lūkesčių, kuris palaikys Moldovos gyventojų motyvaciją šiuo ypač pavojingu ir materialiai sudėtingu laikotarpiu;
15. ragina stiprinti valstybių narių ir Moldovos valdžios institucijų bendradarbiavimą atliekant tyrimą dėl 2014 m. bankų sukčiavimo ir visų pirma užtikrinant, kad pagrobtas turtas būtų susigrąžintas, o atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;
16. ragina ES teikti didesnę administracinę ir techninę pagalbą įsteigiant Paramos Moldovai grupę, panašią į jau veikiančią Paramos Ukrainai grupę (SGUA), – taip padaugės ES darbuotojų Moldovoje ir bus galima suteikti šiai šaliai SGUA tipo pagalbą; mano, kad, atsižvelgiant į neseniai Moldovos Respublikos pateiktą paraišką dėl narystės ES, būtina nedelsiant įsteigti šią paramos grupę;
17. pabrėžia, jog nepriimtina, kad Rusija dujų tiekimą naudoja kaip priemonę, kuria Moldovos Respublikai daromas politinis spaudimas, siekiant daryti įtaką šalies politinei trajektorijai ir geopolitinei orientacijai, visų pirma po 2020 m. prezidento rinkimų ir 2021 m. parlamento rinkimų;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares remti Moldovos Respubliką, kad būtų užtikrinama jos energetinė nepriklausomybė, junglumas, energijos šaltinių įvairinimas ir efektyvumas, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros spartinimas; ragina Moldovos valdžios institucijas išlaikyti šalies, kaip Energijos bendrijos narės, įsipareigojimus įgyvendinti ES trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, visų pirma dujų ir elektros energijos perdavimo ir paskirstymo atskyrimą;
19. palankiai vertina 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas; ragina valstybes nares bendrai pirkti gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas ir vandenilį naudojantis bendra pirkimo platforma, kuria taip pat gali naudotis Vakarų Balkanų valstybės ir trys asocijuotos Rytų partnerystės šalys; šiomis aplinkybėmis pakartoja savo raginimą nedelsiant paskelbti Rusijos gamtinių dujų embargą; ragina Moldovos valdžios institucijas ir Komisiją dirbti išvien, kad būtų aiškiai įvertintas Moldovos dujų laikymo poreikis artimiausiam laikotarpiui;
20. palankiai vertina neseniai Moldovos ir Ukrainos atliktus sėkmingus elektros energijos tiekimo nutraukimo bandymus, per kuriuos šalių elektros tinklai buvo laikinai atjungti nuo Rusijos ir Baltarusijos, o vėliau sinchronizuoti su žemyninės Europos elektros tinklais; primygtinai ragina ES institucijas panaudoti skubų finansavimą siekiant greitai prijungti Moldovą prie ES elektros energijos tinklo ir padidinti ES finansinę ir techninę paramą, kuri būtina siekiant užtikrinti Moldovos atsparumą tokiam su energetika susijusiam išorės spaudimui;
21. reiškia didelį susirūpinimą dėl pastarojo meto įvykių Uždniestrės regiono teritorijoje ir smerkia juos kaip pavojingą provokaciją, vykdomą esant itin nestabiliai saugumo situacijai; ragina išsaugoti rimtį siekiant išlaikyti abipus Dniestro upės ir kaimyninėse šalyse gyvenančių žmonių saugumą bei gerovę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ramią ir santūrią Kišiniovo valdžios institucijų reakciją, kuri padeda sukurti aplinką, palankią taikiam ir ilgalaikiam konflikto sprendimui;
22. pakartoja, kad tvirtai ir ryžtingai remia Moldovos Respublikos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;
23. reiškia susirūpinimą dėl Kobasnos sandėlyje saugomos amunicijos keliamos grėsmės saugumui bei aplinkai regione ir už jo ribų ir ragina tarptautinę bendruomenę remti Moldovos valdžios institucijų pastangas išvežti arba sunaikinti šiuos pavojingus ginklus;
24. nepripažįsta 2022 m. kovo 3 d. Uždniestrės regiono de facto valdžios institucijų pareiškimo, kuriame skelbiama apie konflikto sprendimo proceso pabaigą ir vėl raginama pripažinti menamą vadinamosios Padniestrės respublikos nepriklausomybę, ir reiškia susirūpinimą dėl jo; ragina Rusijos Federaciją, atsižvelgiant į pakartotinius Moldovos valdžios institucijų prašymus ir paisant Moldovos Respublikos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, visiškai ir besąlygiškai išvesti visas savo karines pajėgas ir atitraukti ginkluotę iš Moldovos Uždniestrės regiono;
25. primena pritariantis tam, kad Uždniestrės konflikto politinis sprendimas būtų visapusiškas, taikus ir ilgalaikis, grindžiamas Moldovos Respublikos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, kuriuo gyvybingos Moldovos valstybės sudėtyje esančiai Uždniestrei būtų suteiktas specialus statusas ir kuris nedarytų poveikio šalies siekiui tapti ES valstybe nare; primena, jog visoje Moldovos Respublikos teritorijoje pradėjus veikti išsamiai ir visapusiškai laisvosios prekybos erdvei, naudą ir ekonomines galimybes pajus abipus Dniestro upės esančios įmonės ir gyventojai;
26. palankiai vertina naujausias iniciatyvas ir sprendimus padidinti paramą saugumo srityje, visų pirma pradedant ES ir Moldovos aukšto lygio dialogą politiniais ir saugumo klausimais ir įgyvendinant reikšmingas pagalbos priemones pagal Europos taikos priemonę; primena, kad reikia toliau stiprinti ES ir Moldovos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, ir ragina abi šalis visapusiškai pasinaudoti atitinkamomis platformomis; ragina Tarybą ir valstybes nares atsižvelgiant į saugumo iššūkius, su kuriais susiduria Moldova, pasiūlyti Moldovos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms skubią pagalbą pajėgumų stiprinimo srityje;
27. palankiai vertina Moldovos valdžios institucijų veiksmus kovojant su Rusijos propaganda, įskaitant laikiną kelių Rusijos dezinformacijos svetainių uždraudimą paskelbus nepaprastąją padėtį ir prorusiškų karinių simbolių uždraudimą; ragina Komisiją ir Moldovos valdžios institucijas geriau informuoti Moldovos Respublikos Uždniestrės regiono gyventojus;
28. primygtinai ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares padėti Moldovai jos kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos srityje, siekiant padidinti jos atsparumą galimiems Rusijos išpuoliams, ir remti žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų, siekiančių kovoti su dezinformacija, darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių kovos su išoriniu kišimusi ir dezinformacija priemonių ir padėti Moldovai šioje srityje;
29. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Moldovos Respublikos prezidentei, vyriausybei ir parlamentui.
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10, 78 ir 83 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,
– atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas, ypač į Ketvirtąją konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
– atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir į vėlesnes susijusias rezoliucijas: 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją Nr. 1820, 2009 m. rugsėjo 30 d. rezoliuciją Nr. 1888, 2009 m. spalio 5 d. rezoliuciją Nr. 1889, 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją Nr. 1960, 2013 m. birželio 24 d. rezoliuciją Nr. 2106, 2013 m. spalio 18 d. rezoliuciją Nr. 2122, 2015 m. spalio 13 d. rezoliuciją Nr. 2242, 2019 m. balandžio 23 d. rezoliuciją Nr. 2467 ir 2019 m. spalio 29 d. rezoliuciją Nr. 2493,
– atsižvelgdamas į 1961 m. rugpjūčio 30 d. JT konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 6 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 38 dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pasaulinės migracijos aplinkybėmis,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),
– atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą(1) (Laikinosios apsaugos direktyva),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga(2),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(3),
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“ (COM(2021)0171),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas: Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“ (COM(2022)0131),
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(4),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“(5),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(6),
– atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl karo prieš Ukrainą poveikio moterims (O-000015/2022 – B9‑0012/2022),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą daugybę žmonių privertė bėgti iš šalies; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. į ES iš Ukrainos pabėgo apie 5 mln. žmonių(7); kadangi apytikriai 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai(8);
B. kadangi dar 7,1 mln.(9) žmonių yra perkelti Ukrainos viduje, tarp jų moterys ir vaikai, kuriems reikia medicininės ir psichikos sveikatos priežiūros, užimtumo galimybių, tinkamo vaikų mokymo ir apgyvendinimo, taip pat apsaugos nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties; kadangi 13,5 % iš naujai perkeltų gyventojų jau teko patirti perkėlimą 2014–2015 m.; kadangi perkėlimas šalies viduje kelia sunkumų Ukrainos savivaldybėms, kadangi regionuose, kurie laikomi tranzito regionais, ypač nukenčia moterys; kadangi reikia nustatyti tinkamą paramą savivaldybėms, priimančioms šalies viduje perkeltus žmones;
C. kadangi dažnai moterys į ES atvyksta su savo vaikais arba išplėstinės šeimos ir draugų vaikais; kadangi iki šiol užregistruoti maždaug 2 300 nelydimų nepilnamečių; kadangi tarptautinių organizacijų ataskaitose nurodomas didesnis skaičius; kadangi vaikai iš globos institucijų (pavyzdžiui, vaikų namų) nelaikomi nelydimais; kadangi naujausiuose pranešimuose nurodoma, kad apie pusė milijono Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant daug moterų ir vaikų, priverstinai deportuoti(10); kadangi daugiau kaip 2 300 vaikų buvo pagrobti ir priverstinai perkelti į Rusiją; primena, kad pagal Ženevos konvenciją draudžiamas asmeninis arba masinis priverstinis perkėlimas, taip pat saugomų asmenų deportavimas iš okupuotos teritorijos;
D. kadangi apie 2,8 mln. žmonių pabėgo į Lenkiją, apie 763 000 – į Rumuniją, 476 000 – į Vengriją ir 346 000 – į Slovakiją; kadangi didelė dalis pabėgėlių vyksta toliau į kitas valstybes nares; kadangi iš Lenkijos į kitas valstybes nares persikėlė apie 1 mln. pabėgėlių, o 1,5 mln. pabėgėlių liko Lenkijoje, taigi Lenkija yra ES valstybė, kurioje vienam gyventojui tenka daugiausia pabėgėlių; kadangi šiuo metu pagal šį rodiklį antroje vietoje yra Austrija, toliau – Čekija ir Estija(11); kadangi tokiose šalyse kaip Lenkija pažįstamų neturinčios moterys apgyvendinamos viešuosiuose bendrabučiuose ir sporto salėse; kadangi reikia neapsiriboti šiais laikinais sprendimais ir ieškoti sisteminių sprendimų, kad moterims nereikėtų gyventi viešose prieglaudose, patiriant skurdą ir tolesnes traumas; kadangi skubiai reikia suteikti saugią pastogę moterims, visų pirma nėščioms moterims, vyresnio amžiaus moterims ir seksualinio smurto aukoms;
E. kadangi apie 428 000 pabėgėlių iš Ukrainos išvyko per Moldovą; kadangi Moldovoje vis dar yra apie 100 000 pabėgėlių, todėl šalies infrastruktūra ir paslaugos patiria didelį spaudimą; kadangi, naudodamosi ES solidarumo platforma, septynios ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Lietuva, Nyderlandai ir Ispanija) ir Norvegija iki šiol įsipareigojo priimti 14 500 žmonių, vykstančių tranzitu per Moldovą;
F. kadangi humanitarinių ir priverstinio perkėlimo krizių metu moterims ir mergaitėms kyla ypač didelis pavojus, nes jos ir toliau neproporcingai kenčia nuo diskriminacijos dėl lyties normų ir smurto dėl lyties; kadangi, nors pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos dažniausiai turėjo pažįstamų ES, dauguma dabar atvykstančių žmonių kontaktų ar paramos tinklo ES neturi;
G. kadangi ES piliečiai, pilietinė visuomenė ir valstybės narės atvykstančius pabėgėlius iš Ukrainos priėmė rodydami beprecedentį solidarumą; kadangi Europos Sąjungos Taryba pirmą kartą pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bent vieniems metams (su galimybe pratęsti) suteikiami leidimai gyventi ir galimybė įsidarbinti, teisė į tinkamas apgyvendinimo sąlygas ar būstą, galimybė prireikus gauti socialinę paramą ar pragyvenimo lėšų, naudotis sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugomis, o nepilnamečiams – teisė į švietimą, taip pat šeimoms suteikiama susijungimo galimybė;
H. kadangi Laikinosios apsaugos direktyva taikoma gana nevienodai, ir bent aštuonios valstybės narės nusprendė jos netaikyti asmenims, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi Ukrainoje, ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams; kadangi Ukrainoje pabėgėlio statusą turintys asmenys ir kiti asmenys, kuriems taikoma lygiavertė apsauga, dažnai negali keliauti ES, nes kai kurios valstybės narės nepripažįsta jų kelionės dokumentų; kadangi tai kelia didelių problemų moterims, kurios susiduria su antruoju perkėlimu(12);
I. kadangi iki šiol daugiausia pastangų palengvinti pabėgėlių, kurių dauguma yra moterys, padėtį dėjo vietoje veikiančios NVO, pilietinė visuomenė ir savanoriai, taip pat vietos valdžia ir valdžios institucijos; kadangi reikia nuolatinės paramos, kad būtų užtikrintas tinkamas visuomeninių ir tarptautinio lygmens organizacijų bendradarbiavimas, ir kadangi jų veiklos koordinavimas nuo konflikto ir pabėgėlių srauto pradžios pagerėjo; kadangi vietos subjektai atlieka svarbų organizacinį vaidmenį priimančiosiose šalyse; kadangi valstybės narės yra teisiškai įsipareigojusios užtikrinti pabėgėlių apsaugą pagal tarptautinę ir ES teisę, įskaitant Laikinosios apsaugos direktyvą, todėl jos turi dėti daugiau pastangų, kad palengvintų koordinavimą vietoje ir užtikrintų geresnį užduočių paskirstymą;
J. kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlėms moterims, patiriančioms sąveikinę diskriminaciją, kaip antai romų tautybės moterims, juodaodėms moterims, moterims be pilietybės, neįgalioms moterims, migrantėms moterims, dėl rasės diskriminaciją patiriančioms moterims ir LGBTIQ+ asmenims, įskaitant translytes moteris, kurių tapatybė gali būti nepripažįstama, ypač Lenkijoje ir Vengrijoje, kuriose imtasi priemonių prieš LGBTIQ+ asmenis; kadangi sienos perėjimo punktuose ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas dėl rasės diskriminaciją patiriančioms Afrikos kilmės moterims ir trečiųjų šalių piliečiams; kadangi apie diskriminaciją ir smurtą dėl lyties, kuriuos šioms grupėms priklausančios moterys patiria pasienyje, dažnai nepranešama ir tokie atvejai nedokumentuojami, taigi tai lieka nematoma;
K. kadangi vyresnio amžiaus moterims, visų pirma neturinčioms kontaktų ES, be šeimos ar platesnių bendruomeninių ryšių dažnai kyla izoliacijos grėsmė; kadangi jos ypač pažeidžiamos dėl kalbos barjero ir nepakankamų galimybių naudotis socialinėmis ir paramos paslaugomis, įskaitant vaistų ir maisto prieinamumą;
L. kadangi karas Ukrainoje daro ypatingą poveikį moterims, įskaitant tas, kurios patiria sąveikinę diskriminaciją, ir jau buvusi nelygybė dar labiau paaštrėja; kadangi dauguma Ukrainos namų ūkių šiuo metu yra priklausomi nuo moterų, ir dėl nuolatinio didelio maisto, vandens ir energijos tiekimo trūkumo Ukrainoje jie atsidūrė nesaugioje ir labai pažeidžiamoje padėtyje;
M. kadangi daugelis moterų liko Ukrainoje ir buvo mobilizuotos kovoti arba teikti nekovinio pobūdžio paramą; kadangi moterys sudaro apie 15 % Ukrainos karinių pajėgų ir šiuo metu apie 300 000 moterų yra mūšio lauke; kadangi Ukrainoje buvo paimtos į nelaisvę moterys karės; kadangi esama informacijos, kad nelaisvėje laikomos Ukrainos moterys karės kankinamos, žeminamos ir patiria seksualinį smurtą; kadangi pranešimai apie tokį netinkamą elgesį kelia nerimą; kadangi itin svarbu laikytis Ženevos konvencijos nuostatų dėl humaniško elgesio su karo belaisviais (13 straipsnis); kadangi moterys taip pat sudaro antrąją gynybos liniją – jos teikia nekovinio pobūdžio paramą, rūpinasi gyvybiškai svarbia logistika, įskaitant pagalbą evakuojant civilius; kadangi Ukrainoje pasiliko moterys, kurioms neleidžiama išvykti iš šalies, kaip antai dirbančios ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, arba kurios nenori ar negali išvykti iš šalies;
N. kadangi daugėja neoficialių smurtą patyrusių asmenų pranešimų – ir žvalgybos ataskaitų – apie seksualinį smurtą vykstant konfliktui; kadangi daugėja pranešimų apie tai, kad išžaginimą, seksualinį priekabiavimą, kankinimus, masines egzekucijas ir genocidą Rusijos kariuomenė vis dažniau naudoja kaip karo ginklą prieš Ukrainos civilius gyventojus;
O. kadangi seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimas yra karo nusikaltimas, todėl už jį turėtų būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal tarptautinės teisės nuostatas ir TBT Romos statutą, ypač pagal jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas ir priverstinė sterilizacija ar bet kokios formos seksualinė prievarta apibrėžiami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai ir prilyginami kankinimui bei kitiems sunkiems karo nusikaltimams, nepriklausomai nuo to, ar tokios veikos sistemingai daromos tarptautinių ar vidaus konfliktų metu, be kita ko, susijusios su seksualiniu ir kitokiu smurtas prieš moteris ir mergaites;
P. kadangi faktinė TBT teisingumo seksualinės prievartos aukoms užtikrinimo patirtis tebėra menka ir kadangi yra atvejų, kai nuosprendžiai šioje srityje buvo panaikinti (nuosprendis Jeanui Pauliui Bembai iš Centrinės Afrikos Respublikos);
Q. kadangi ir toliau didelį susirūpinimą kelia tai, kad pabėgėliams, be kita ko, priėmimo centruose, trūksta atitinkamų smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims skirtų paslaugų ir jos nepakankamai prieinamos; kadangi itin svarbu, kad atsakas į šią krizę apimtų smurto dėl lyties prevenciją ir skubias reagavimo paslaugas;
R. kadangi dėl karo Ukrainoje kilęs masinis perkėlimas ir pabėgėlių srautas sudaro sąlygas išaugti prekybai žmonėmis; kadangi yra daug neoficialių pranešimų apie prekybos žmonėmis pavojų, susijusių su pabėgėliais, visų pirma moterimis ir nelydimais vaikais, kurie pateko į prekiautojų žmonėmis rankas arba paskelbti dingusiais, nes prekiautojai žmonėmis dažnai piktnaudžiauja pažeidžiama pabėgėlių padėtimi, apsimesdami transporto paslaugų teikėjais tiek automobiliais abiejose sienų pusėse, tiek traukinių ar autobusų stotyse;
S. kadangi šiuo metu Ukrainoje apytikriai 80 000 moterų turėtų gimdyti; kadangi dėl sudėtingos padėties vietoje moterys, vis dar esančios šalyje, neturi tinkamų galimybių naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis; kadangi naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, tampa vis sunkiau ir pabėgėliams, atvykstantiems į ES;
T. kadangi moterims reikia galimybės gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, įskaitant kontracepcijos priemones, skubiosios kontracepcijos priemones, saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo priežiūrą, priežiūrą iki gimdymo ir kvalifikuotą pagalbą gimdymo metu; kadangi Lenkijoje ir Vengrijoje skubiosios kontracepcijos priemonių prieinamumą labai varžo kliūtys, susijusios su recepto reikalavimais; kadangi Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atveju esama ekonominių kliūčių gauti tokias pagrindines paslaugas, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, nes jos nekompensuojamos pagal valstybinio sveikatos draudimo ar subsidijavimo sistemas, todėl kyla didelių finansinių kliūčių, nes pabėgėliai turi padengti visas išlaidas iš savo kišenės arba kreiptis pagalbos į vietos pilietinės visuomenės organizacijas, kad šios padengtų jų išlaidas; kadangi Lenkijoje galioja beveik visiškas abortų uždraudimas;
U. kadangi advokatai ir NVO sulaukia šimtų iš Ukrainos bėgančių nėščių moterų skambučių, nes jos negali nutraukti nėštumo dėl de facto abortų draudimo Lenkijoje; kadangi medikamentinis abortas ankstyvuoju nėštumo etapu Slovakijoje neteisėtas, o Vengrijoje neprieinamas; kadangi vykstant konfliktui daug moterų buvo išžagintos Rusijos agresorių, labai svarbu Ukrainoje ir priimančiosiose bei tranzito šalyse užtikrinti galimybę naudotis skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir saugaus bei teisėto nėštumo nutraukimo paslaugomis; kadangi visos priimančiosios šalys, įskaitant Lenkiją, turi vykdyti savo įsipareigojimą, be kita ko, pagal nacionalinę teisę, moterims, kurios pastojo po išžaginimo, užtikrinti galimybę naudotis nėštumo nutraukimo priežiūra; kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugos yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos ir valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę jomis naudotis visiems, įskaitant galimybę bet kokiomis aplinkybėmis naudotis saugia ir teisėta nėštumo nutraukimo priežiūra ir paslaugomis;
V. kadangi pagal Ukrainos teisės aktus leidžiama surogatinė motinystė, o Ukraina užima daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio komercinės surogatinės motinystės rinkos, ir šalyje kasmet apie 2 000–2 500 kūdikių pagimdo surogatinės motinos; kadangi dėl karo surogatinės motinos susiduria su dideliais sunkumais siekdamos tęsti nėštumą jų gerovei palankiomis sąlygomis, taip pat gauti sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu; kadangi kai kurios surogatinės motinystės agentūros paprašė surogatinių motinų iki gimdymo neišvykti iš Ukrainos; kadangi naujagimiai yra ypač pažeidžiami ir dėl karo numatytiems tėvams sunku prisiimti tėvų pareigas, o viešosioms institucijoms – prireikus tinkamomis sąlygomis vykdyti globos ir priežiūros veiklą;
1. vėl pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą ir įsiveržimą į ją, ir smerkia visus karo nusikaltimus, vykdomus prieš civilius gyventojus, įskaitant įvairiausias moteris ir mergaites;
2. pakartoja savo raginimą ES institucijoms siekti sparčiai suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, vadovaujantis ES sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas toliau dirbti siekiant Ukrainos integracijos į ES bendrąją rinką pagal asociacijos susitarimą, kad būtų tinkamai apsaugotos Ukrainos moterys ir mergaitės;
3. giria ES piliečių, pilietinės visuomenės, valstybių narių ir pačios ES solidarumą su Ukraina ir iš Ukrainos bėgančiais žmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos bėgančių pabėgėlių moterų padėtį stengiamasi palengvinti pasitelkiant vietoje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma vietos moterų organizacijas, taip pat savanorius, vietos valdžios institucijas ir vietos bei nacionalines vyriausybes, ypač kaimyninių valstybių narių ir šalių, taip pat tarptautines organizacijas;
4. pabrėžia, kad bet kokia diskriminacija, be kita ko, dėl pilietybės, gyventojo statuso, tikėjimo ar religijos, rasės, odos spalvos, etninės kilmės, lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, socialinės ir ekonominės kilmės, genetinių požymių, negalios ar kalbos, yra nepriimtina ir turi būti veiksmingai užkardyta;
5. prašo Komisijos užtikrinti teisingą ir visišką Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą visose 27 valstybėse narėse, taip pat užtikrinti, kad nuo karo Ukrainoje bėgančios moterys galėtų visapusiškai naudotis toje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis, visų pirma susijusiomis su sveikatos paslaugomis, motinyste, vaikų priežiūra ir galimybe įsidarbinti; mano, kad ES ir Ukrainos parlamentinis asociacijos komitetas pagal atnaujintus įgaliojimus turėtų atlikti šios direktyvos taikymo su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse stebėsenos funkciją; ragina sklandžiai ir vienodai įgyvendinti Laikinosios apsaugos direktyvą, kad būtų užtikrintas vienodas jos taikymas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikį leidimą gyventi, ir kitoms nuo karo Ukrainoje bėgančių trečiųjų šalių piliečių grupėms;
6. griežtai smerkia seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimą ir pabrėžia, kad tai yra karo nusikaltimas, taip pat smerkia seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties tranzito centruose Ukrainoje ir visoje ES; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio pranešimų apie iš Ukrainos bėgančių ir į Europą atvykstančių moterų ir vaikų patiriamą prekybą žmonėmis, seksualinį smurtą, išnaudojimą, išžaginimus ir prievartą skaičiaus; ragina ES valstybes atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius priėmimo centruose ir užtikrinti, kad smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims skirtos paslaugos, nukreipimo galimybės ir skundų teikimo mechanizmai būtų nedelsiant prieinami bendruomenėse visoms grupėms suprantamomis kalbomis ir prieinamomis formomis; ragina ES ir priimančiąsias bei tranzito šalis užtikrinti galimybę naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir nėštumo nutraukimo priežiūra, be kita ko, išžaginimo aukoms; ragina ES ir jos valstybes nares remti vietos, nacionalines ir tarptautines organizacijas, kurios teikia paslaugas ir suteikia prieglobstį pabėgėlėms moterims ir mergaitėms, kurios patyrė smurtą dėl lyties;
7. palankiai vertina tai, kad į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto dėl lyties įtrauktos nuo ginkluotų konfliktų bėgančios moterys ir prašoma teikti specialią paramą; pažymi, kad karo Ukrainoje sukeltas perkėlimas ir pabėgėlių srautas daugiausia susijęs su lytimi; ragina ES imtis lyčiai atžvalgaus atsako į krizę ir pirmenybę teikti apsaugai nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, taip pat visų pabėgėlių iš Ukrainos, įskaitant pabėgėlius, vis dar esančius šalyje, galimybėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;
8. pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms, kurios patyrė smurtą arba tapo smurto ir seksualinės prievartos liudininkėmis, būtina specializuota parama, ir ragina valstybes nares sukurti tokias paramos programas, apimančias atitinkamą psichologinę ir su psichikos sveikata susijusią pagalbą ir konsultacijas, kad jos galėtų įveikti patirtas traumas; pabrėžia, kad Ukrainoje ir ES reikia sukurti tinkamus ataskaitų teikimo ir dokumentavimo mechanizmus, įskaitant aukų liudijimų rinkimo koordinavimą, kad būtų galima iškelti baudžiamąsias bylas TBT, o nusikaltimo vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; ragina ES remti šias pastangas skiriant lėšų ir suteikiant ekspertinę bei logistinę pagalbą; pabrėžia, kad svarbu sukurti platformą, kurioje būtų registruojami su karu susijusio seksualinio smurto ir smurto dėl lyties atvejai, taip pat siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, pavyzdžiui, specializuotus vertėjus žodžiu;
9. griežtai smerkia Ukrainos moterų ir jų vaikų deportaciją, gabenimą ir perkėlimą į Rusiją, apie kurį plačiai pranešama žiniasklaidoje ir žmogaus teisių grupėse, ir yra susirūpinęs dėl šios veiklos; pabrėžia, kad tai prieštarauja Ženevos konvencijoms; primygtinai reikalauja, kad visi Ukrainos piliečiai, kurie buvo prievarta deportuoti į Rusiją, būtų nedelsiant grąžinti į Ukrainą;
10. reiškia susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų įkalintų asmenų, ypač moterų kalinių, gerovės ir buvimo vietos, atsižvelgiant į tai, kad joms kyla būdingas tikrų rūšių smurto dėl lyties pavojus; todėl ragina Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų nustatyta kalinių moterų buvimo vieta ir užtikrintas sąžiningas ir humaniškas elgesys su jomis;
11. pabrėžia, kad moterims ir mergaitėms reikalinga nuolatinė galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis konflikto ir priverstinio perkėlimo metu, įskaitant galimybę saugiai gimdyti, šeimos planavimo paslaugas, teisėtą ir saugų nėštumo nutraukimą ar klinikinės pagalbos teikimą išžaginimo atveju; ragina skirti lėšų būtiniausioms ir gyvybę gelbstinčioms lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms teikti pagal JT būtiniausių pradinių paslaugų paketą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą priimančiosiose šalyse įsteigti medicininio rūšiavimo centrus, kuriuose pabėgėliams būtų teikiamos skubios sveikatos priežiūros paslaugos ir organizuojamas skubus jų perkėlimas į kitas ES valstybes nares; pabrėžia, kad šiuose medicininio rūšiavimo centruose turi būti nustatomi skubūs lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų poreikiai, pavyzdžiui, skubioji kontracepcija, teisėto ir saugaus nėštumo nutraukimo priežiūra, skubi akušerinė priežiūra, taip pat seksualinio smurto ir smurto dėl lyties specialistai; ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis papildomomis priemonėmis, ES lėšomis ir mechanizmais, kad būtų patenkinti Ukrainos gyventojų apsaugos nuo seksualinio smurto bei smurto dėl lyties ir paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, poreikiai, visų pirma prašant į Sąjungos civilinės saugos mechanizmą įtraukti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros prekes ir siunčiant į Ukrainą ir kaimynines tranzito ar pabėgėlius priimančias šalis humanitarinės pagalbos paketus ir konvojus su kontraceptinėmis priemonėmis ir lytinės reprodukcinės sveikatos rinkiniais, ypač tais atvejais, kai reikia įveikti nacionalinius apribojimus, susijusius su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;
12. pabrėžia, kad prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ir kitais tikslais tebėra vienas didžiausių pavojų iš Ukrainos bėgančioms moterims ir vaikams, kurie yra ypač pažeidžiamoje padėtyje; pažymi, kad dar prieš karą ukrainiečių moterys buvo vienos dažniausių prekybos žmonėmis į ES aukų; ragina valstybes nares užtikrinti pabėgėlių moterų ir mergaičių saugumą ir laisvę nuo seksualinio išnaudojimo, be kita ko, užtikrinant saugų ir koordinuotą transportą tarp valstybių narių; ragina valstybes nares ir ES skubiai nustatyti prekybos žmonėmis tinklus, kurie pelnosi iš pabėgėlių moterų ir mergaičių seksualinio išnaudojimo, ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja, kad prostitucija skatina prekybą pažeidžiamomis moterimis; ragina ES remti Ukrainą investuojant į kovos su prekyba žmonėmis informuotumo didinimo ir prevencijos priemones Ukrainos pusėje, pavyzdžiui, skleidžiant informaciją apie šiuos pavojus; pabrėžia, kad surogatinės motinos yra ypač pažeidžiamos ir nesaugios; primygtinai tvirtina, kad svarbiausias interesas yra moterų gyvybė ir kad joms neturėtų būti trukdoma išvykti iš Ukrainos, jei jos to pageidauja; primena, kad seksualinis išnaudojimas surogatinės motinystės ir reprodukcijos tikslais yra nepriimtinas ir pažeidžia žmogaus orumą ir žmogaus teises;
13. smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri gali sukelti moterų išnaudojimą visame pasaulyje, ypač tų, kurios yra neturtingesnės ir yra pažeidžiamos, pvz., karo sąlygomis; prašo ES ir jos valstybių narių ypatingą dėmesį skirti surogatinių motinų apsaugai nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu ir gerbti visas jų ir naujagimių teises;
14. pabrėžia didelį surogatinės motinystės poveikį moterims, jų teisėms ir sveikatai, neigiamas pasekmes lyčių lygybei ir iššūkius, kylančius dėl tarpvalstybinio šios praktikos poveikio, kaip buvo moterų ir vaikų, nukentėjusių nuo karo prieš Ukrainą, atveju; prašo ES ir jos valstybių narių ištirti šios veiklos aspektus, socialines ir ekonomines aplinkybes ir nėščių moterų padėtį, taip pat pasekmes jų fizinei ir psichinei sveikatai bei kūdikių gerovei; ragina nustatyti privalomas priemones, skirtas surogatinės motinystės problemai spręsti, siekiant apsaugoti moterų ir naujagimių teises;
15. palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo bendradarbiavimą nacionalinių pranešėjų prekybos žmonėmis klausimais tinkle, taip pat policijos bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje, be kita ko, platformoje EMPACT, taip pat Europolo grupių siuntimą į su Ukraina besiribojančias šalis; ragina šias pastangas remti skiriant pakankamai finansinių išteklių ES lygmeniu;
16. palankiai vertina 2022 m. kovo 28 d. vidaus reikalų ministrams pateiktą bendrą 10 punktų planą, apimantį Komisijos planą, kuriuo siekiama glaudžiau koordinuoti Europos veiksmus priimant nuo karo prieš Ukrainą bėgančius asmenis; atkreipia dėmesį į tai, kad 10 punktų plane siūlomos standartinės veiklos procedūros ir gairės dėl vaikų priėmimo ir paramos jiems bei nelydimų nepilnamečių perdavimo; palankiai vertina tai, kad pagal 10 punktų planą būtų parengtas bendras kovos su prekyba žmonėmis planas, grindžiamas ES kovos su prekyba žmonėmis strategija (2021–2025 m.), tam vadovautų ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius; ragina skubiai jį patvirtinti; ragina papildomai investuoti į kovos su prekyba žmonėmis priemones Ukrainoje, pavyzdžiui, įvesti visoje ES veikiančią nemokamą ir ukrainiečių kalba prižiūrimą pagalbos telefono liniją, skirtą pabėgėliams, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis arba nuo seksualinio smurto ar smurto dėl lyties arba kuriems gresia toks pavojus;
17. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti koordinavimą sienos perėjimo punktuose ir priėmimo vietose, užtikrinti tikslią pabėgėlių registraciją ir galimybę gauti reikiamus dokumentus; palankiai vertina savanorių, padedančių pabėgėliams, registracijos programą, kad būtų galima stebėti pagalbą teikiančius asmenis; ragina Komisiją toliau dėti daugiau pastangų prevencijos ir kovos su nusikaltimais, su kuriais gali susidurti pabėgėlės moterys (kaip antai prekyba žmonėmis, seksualinis smurtas ar smurtas dėl lyties, išnaudojimas ir prievarta), srityje; pabrėžia, kad visų rūšių prekyba žmonėmis, ypač sutenerių, viešnamių savininkų ir seksualinių paslaugų pirkėjų vykdomam seksualiniam išnaudojimui, taip pat kitais tikslais, yra vienas didžiausių pavojų iš Ukrainos bėgančioms pabėgėlėms ir vaikams; ragina valstybių narių policijos pajėgas ir Europolą stebėti ir rengti informuotumo didinimo kampanijas prekiautojų žmonėmis naudojamuose tranzito punktuose, pavyzdžiui, traukinių ir autobusų stotyse, degalinėse, greitkeliuose ar oro uostuose, per kuriuos jie gali neteisėtai gabenti savo aukas, taip pat pabėgėlių priėmimo centruose, kur aukos gali tapti taikiniu;
18. ragina valstybes nares pasinaudoti ES agentūrų siūloma pagalba, susijusia su pabėgėlių moterų priėmimu; pabrėžia, kad būtina, kaip siūlo Komisija, sukurti ES masto asmenų, prašančių laikinosios apsaugos, registravimo platformą, kuri ypač reikalinga nelydimų nepilnamečių, taip pat asmenų, kuriems gresia prekybos žmonėmis pavojus, kaip antai moterų ir mergaičių, paieškos ir susijungimo pastangoms remti;
19. ragina Komisiją skubiai parengti ir pradėti taikyti vienodas gaires dėl vaikų, ypač jaunų mergaičių, taip pat vyresnio amžiaus moterų priėmimo ir paramos jiems, be kita ko, vykdant nelydimų vaikų perdavimo, laikinos alternatyvios globos teikimo ir vaikų susijungimo su šeimos nariais procedūras;
20. atkreipia dėmesį į tai, kad priimančiosios valstybės narės teikia paramą milijonams pabėgėlių iš Ukrainos, visų pirma moterims ir vaikams, ir tai daro poveikį jų socialinėms, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir švietimo paslaugoms; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią poreikių analizę ir pritaikyti esamas politikos priemones, įskaitant finansines priemones, kaip antai struktūrinius fondus, laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio; ragina Komisiją kuo labiau remti valstybes nares vykdant šią užduotį, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jaunoms mergaitėms; palankiai vertina valstybių narių pastangas dalytis atsakomybe per Solidarumo platformą ir skatina toliau stiprinti šį bendradarbiavimą;
21. pažymi, kad pabėgėlėms moterims labai svarbu kuo greičiau surasti pragyvenimo šaltinių, įskaitant galimybę dirbti ir gauti pajamų; ragina rengti specialias programas ir kalbos kursus, taip pat užtikrinti visuotinai prieinamą vaikų priežiūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruotis į ES darbo rinką;
22. pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į moterų, patiriančių sąveikinę diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės, negalios, pilietybės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, įskaitant seksualinį smurtą patyrusias moteris, poreikius, visų pirma sukuriant saugias ir tinkamas priėmimo ar priežiūros sąlygas ir užtikrinant, kad sienos perėjimo punktuose nebūtų diskriminacijos; akcentuoja, kad būtina rinkti ir analizuoti pagal lytį, amžių, negalią, pilietybę ir kelionės tikslo vietą (jei žinoma) suskirstytus duomenis siekiant paremti trumpalaikį ir ilgalaikį tinkamų paslaugų ir infrastruktūros planavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgančios romų tautybės moterys nebūtų diskriminuojamos ir galėtų judėti ES; ragina valstybes nares užtikrinti jų apsaugą įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą;
23. palankiai vertina pabėgėliams iš Ukrainos skiriamą ES finansavimą, be kita ko, pagal sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) ir sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje (CARE), kurie leistų ES valstybėms ir regionams teikti skubią paramą žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą; prašo užtikrinti, kad šios lėšos būtų skiriamos laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio; atkakliai tvirtina, kad šis Parlamentas turėtų prižiūrėti, kaip lėšos yra naudojamos, ypač šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamas teisinės valstybės principas, kaip antai Lenkijoje ir Vengrijoje; pakartoja, kad lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principas yra pagrindinis ES principas;
24. pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijoms reikia didesnės tiesioginės finansinės ir materialinės ES ir jos valstybių narių paramos siekiant palengvinti koordinavimą vietoje ir užtikrinti geresnį įvairių pareigų paskirstymą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti humanitarinės pagalbos koordinavimą bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant UNHCR, JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padalinį (JT Moterys), Jungtinių Tautų gyventojų fondą, Pasaulio sveikatos organizaciją ir kitas JT agentūras, taip pat Tarptautinę migracijos organizaciją ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, ir užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos, teikiančios pagalbą Ukrainos pabėgėliams, visų pirma lyčių lygybės, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir moterų teisių organizacijos bei žmogaus teisių gynėjos, visose tranzito ir pabėgėlius priimančiose valstybėse narėse, ypač šalyse, kuriose taikomi su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susiję apribojimai, galėtų nedelsiant ir tiesiogiai gauti finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir konsultuotis su jomis ir vietos valdžios institucijomis dėl turimų lėšų ir jų panaudojimo bei paskirstymo būdo;
25. ragina ES institucijas ir valstybes nares glaudžiai konsultuotis su organizacijomis, kovojančiomis už moterų, mergaičių ir marginalizuotų grupių teises, ypač vietoje, taip pat priimant su šiuo karu susijusius politinius sprendimus; ragina ypač remti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjas, kurios vis dar veikia Ukrainoje;
26. atkreipia dėmesį į didžiulį NVO ir aktyvistų grupių darbą padedant moterims naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, ir pabrėžia tai, kad jų nariai rizikuoja savo laisve, pavyzdžiui, Justyna Wydrzyńska, kuriai pateikti kaltinimai pagal drakonišką Lenkijos abortus draudžiantį įstatymą už tai, kad kitai moteriai parūpino medikamentinio aborto tablečių; ragina Komisiją apsaugoti ir remti šias žmogaus teisių gynėjas nuo bet kokio joms gresiančio persekiojimo;
27. atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais kirsdamos sienas susiduria LGBTIQ+ šeimos; pabrėžia, kad tos pačios lyties porų vaikai gali būti atskirti nuo vieno ar abiejų tėvų; ragina valstybes nares įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą atsižvelgti į de facto partnerystes ir šeimas;
28. primena sudėtingą translyčių asmenų, įskaitant transeksualias moteris arba translytes ir interseksualias moteris, kurios dėl vyriškosios lyties žymens pasuose negali išvykti iš Ukrainos, padėtį ir jiems kylančias kliūtis; primena, kad translyčiai asmenys, kurių asmens dokumentai neatitinka jų tapatybės, negali praeiti vidaus kontrolės punktų, ir jiems gali būti netaikomos civilinės saugos priemonės; atkreipia dėmesį į tai, kad jiems savanorių ir pilietinės visuomenės įrengtose priėmimo stovyklose nepakanka pajėgumų visiems apgyvendinti; pabrėžia, kad translyčiams asmenims kyla sunkumų gauti hormoninį gydymą; primena, kad PSO tokį gydymą ir kitus translyčiams ir interseksualiems asmenims skirtus specialius vaistus priskiria prie būtiniausių, todėl jie turėtų būti įtraukti į humanitarinės pagalbos paketus; todėl ragina Komisiją šiuo klausimu suteikti ES finansinę paramą ir koordinavimo pagalbą; ragina ES prašyti Ukrainos supaprastinti procedūras, kad šios moterys galėtų išvykti iš Ukrainos; ragina ES valstybes nares šioms moterims kirtus sieną suteikti atitinkamus vaistus ir gydymą;
29. mano, kad reikia nustatyti tinkamą paramą Ukrainos savivaldybėms, priimančioms šalies viduje perkeltus žmones, kad šie galėtų likti savo šalyje, kol situacija leis jiems grįžti namo; palankiai vertina Komisijos pastangas, susijusias su šalies viduje perkeltų moterų ir mergaičių poreikiais;
30. primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo bei visas vėlesnes susijusias rezoliucijas ir ragina jas įgyvendinti; primygtinai ragina į visus konfliktų prevencijos, sprendimo, tarpininkavimo ir taikos derybų etapus įtraukti įvairiausias moteris ir marginalizuotas grupes, todėl ragina ES institucijas sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtrauktos moterys ir vietos pilietinė visuomenė; ragina pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) teikti pagalbą moterims ir NVO Ukrainoje per mokymo fondus, kad jos galėtų dalyvauti sprendžiant konfliktą ir atkuriant padėtį po konflikto; ragina ES institucijas ir valstybes nares, dedant pastangas užbaigti šį karą, ypatingą dėmesį skirti lyčių lygybei;
31. atkreipia dėmesį į sudėtingą Moldovos padėtį dėl spaudimą patiriančios infrastruktūros ir paslaugų; palankiai vertina Solidarumo platformoje prisiimtus perkėlimo įsipareigojimus siekiant padėti Moldovai priimti pabėgėlius iš Ukrainos; ragina valstybes nares ir Komisiją ir toliau stengtis padėti Moldovai dalijantis atsakomybe ir teikiant konkrečią pagalbą, kad būtų patenkinti pabėgėlių moterų ir mergaičių poreikiai;
32. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą poveikis ES transporto ir turizmo sektoriams
167k
50k
2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą poveikio ES transporto ir turizmo sektoriams (2022/2643(RSP))
– atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/334(1),
– atsižvelgdamas į veiksmų planą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kuriam Taryba pritarė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 25 d.,
– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 8 d. neformalų transporto ministrų susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovų Versalio deklaraciją,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą(2),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą(3),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu(4),
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsaugos ES(5),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros 10 punktų naftos naudojimo mažinimo planą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi ES priėmė penkis sankcijų paketus reaguodama į Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą;
B. kadangi tikimasi, kad naujas sankcijų paketas dar labiau paveiks Rusiją kelių ir jūrų transporto sektoriuose;
C. kadangi 2022 m. vasario 28 d. Rusija kaip atsakomuosius veiksmus paskelbė draudimą naudotis Rusijos oro erdve, kuris daro poveikį 36 šalių, įskaitant ES valstybes, orlaiviams;
D. kadangi Europos Vadovų Taryba pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą sumažino Europos infrastruktūros tinklų priemonės kariniam mobilumui skirtą biudžeto eilutę nuo 6,5 iki 1,69 mlrd. EUR;
E. kadangi uždarius Ukrainos oro erdvę, be keleivinių skrydžių tarp Rusijos ir Europos, kurie 2021 m. sudarė 5,7 proc. viso Europos eismo, sustojo ir maždaug 3,3 proc. keleivių srauto oro transportu Europoje;
F. kadangi 2020 m. maždaug 535 su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai į ES valstybių narių uostus įplaukė apie 8 848 kartus;
G. kadangi padėtis Juodojoje ir Azovo jūrose pablogėjo, nes Rusijos karinis jūrų laivynas užblokavo regioną ir kai kurios šių jūrų dalys buvo paskelbtos karo zona, pripažįstant pavojų jūrų eismo saugumui;
H. kadangi šioje zonoje Rusijos karinis jūrų laivynas užpuolė ES savininkų arba ES veiklos vykdytojų laivus;
I. kadangi Ukrainos ir Rusijos jūreiviai sudaro 14,5 proc. pasaulinės laivybos darbo jėgos ir ES laivynai nuo jų labai priklauso;
J. kadangi didėja susirūpinimas dėl bendro geležinkelių ir jūrų transporto į Ukrainą ir iš jos saugumo ir veikimo;
K. kadangi pastaraisiais mėnesiais dėl neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą augo kuro kainos ir ši padėtis blogėjo, ir kadangi degalai sudaro vieną didžiausių transporto operatorių ir naudotojų išlaidų dalį;
L. kadangi turizmo vietovės daugelyje ES šalių patirs dar vieną žiaurų sukrėtimą po dvejų metų pandemijos, kuri jau turėjo žalingą poveikį sektoriui;
1. kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat Baltarusijos dalyvavimą šiame kare ir reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir besąlygiškai išvestų visas pajėgas ir atitrauktų karinę techniką iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos;
2. palankiai vertina precedento neturinčias ir stiprėjančias ES sankcijas Rusijai reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir ragina ES toliau nuolat vertinti ir tvirtinti papildomas veiksmingas sankcijas transporto sektoriuje, kad būtų pakenkta Putino karo mašinos finansavimui; pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai ES sankcijos Rusijai buvo konkrečiai nukreiptos į transporto sektorių;
3. primena, kad transportas yra strateginė ES solidarumo ir paramos Ukrainai ir jos kenčiantiems žmonėms priemonė logistikos, humanitarinės pagalbos, pabėgėlių evakuacijos ir judumo srityse;
4. griežtai smerkia Rusijos pajėgų tyčinius išpuolius prieš transporto infrastruktūrą Ukrainoje, nes tai trukdo Ukrainos valdžios institucijoms evakuoti civilius gyventojus ir vežti būtiniausias prekes ir išteklius žmonėms, kuriems jų reikia; primygtinai ragina ES teikti finansinę pagalbą Ukrainai siekiant padėti jai atkurti savo transporto infrastruktūrą;
5. palankiai vertina Komisijos patvirtintas priemones, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms, vežėjams ir darbuotojams tęsti transporto paslaugas ir remti pabėgėlių iš Ukrainos vežimą ir humanitarinę pagalbą; pripažįsta Ukrainos transporto darbuotojų drąsą, kurie rizikuoja savo gyvybe toliau dirbdami, kad galėtų vežti žmones ir prekes;
6. palankiai vertina Komisijos priimtas veiklos gaires, kuriomis siekiama užtikrinti Ukrainos žmonių tranzitą be galiojančių dokumentų ES vežėjų transporto priemonėse;
7. palankiai vertina tai, kad Europos transporto operatoriai Ukrainos piliečiams siūlo nemokamas keliones traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais, ir sveikina daugybę bendruomeninių ir asmeninių iniciatyvų visoje ES, kuriomis užtikrinamas nemokamas prekių ir asmenų vežimas link Ukrainos sienos ir nuo jos; pabrėžia, kad daugeliui ukrainiečių, norinčių grįžti į savo šalį arba bandančių pasiekti būstą kitoje valstybėje narėje, bilietai nėra įperkami; ragina geležinkelių įmones ir toliau leisti ukrainiečiams nemokamai važiuoti traukiniais, kuriuose nereikalingas vietos rezervavimas, taip pat užimti nerezervuotas vietas;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad besitęsiantis konfliktas ir Rusijos atsakomieji veiksmai prieš ES sankcijas taip pat daro poveikį ES transporto sektoriui, kuris nepriklausomai nuo transporto rūšies labai sutrikdomas;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad augančios kuro kainos ir logistikos bei tiekimo grandinių sutrikimai turi didžiausių padarinių, darančių poveikį visoms transporto rūšims ir lemiančių didelį netikrumą rinkose;
10. mano, kad reikėtų remti ES įsisteigusius ir ES priklausančius vežėjus, kurie yra susiję su Rusijos rinka, nes jie perorientuoja savo transporto paslaugas pasitraukdami iš Rusijos;
11. ragina Komisiją skubiai atlikti ekonominį ir socialinį karo pasekmių visų rūšių transportui ES rinkoje vertinimą ir prireikus skubiai teikti paramą, be kita ko, taikant papildomas teisėkūros ir (arba) finansines priemones, siekiant sušvelninti neigiamą poveikį ir užtikrinti gerai veikiančias, vienodas sąlygas ir sąžiningą Europos transporto sektoriaus veikimą;
12. pabrėžia, kad dėl krizės neturėtų būti laikinai ar visam laikui pažeidžiamos transporto darbuotojų teisės;
Aviacija
13. reiškia susirūpinimą dėl didelio konflikto poveikio aviacijos sektoriui, susijusio su veiklos išlaidomis, dėl kurio keleivių ir krovinių vežimo paslaugos yra brangesnės; pabrėžia, kad derindamos sankcijas ir oro transporto draudimus oro transporto bendrovės buvo priverstos sustabdyti skrydžius arba juos nukreipti kitu maršrutu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad maksimalus būtinas maršruto pailgėjimas, kad orlaiviai išvengtų Rusijos ir Baltarusijos oro erdvės, svyruoja nuo trijų iki keturių valandų, dėl to kyla degalų papildymo problemų (papildomi tūpimai, taigi papildomos išlaidos), ir įgulos darbo valandos yra ilgesnės, nei numatyta ES reglamentuose;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad Ukraina ir Rusija yra vienos iš didžiausių titano, kuris yra pagrindinis orlaivių gamybai naudojamas metalas, gamintojų ir kad besitęsiantis konfliktas artimiausiu metu gali turėti įtakos tiekimui;
15. ragina Komisiją įvertinti ir prireikus pateikti paramos strategiją ES oro transporto bendrovėms ir jų darbuotojams, kuriuos smarkiai paveikė iš pradžių COVID-19 pandemija, o dabar tai, kad Rusijai ir Baltarusijai uždrausta naudotis oro erdve, išaugo kuro kainos ir sumažėjo paklausa; vis dėlto pabrėžia, kad reikia sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti sąžiningą oro transporto bendrovių konkurenciją, ypač teikiant finansinę paramą;
16. apgailestauja dėl to, kad Rusija, akivaizdžiai pažeisdama tarptautines civilinės aviacijos taisykles (Čikagos konvenciją), patvirtino įstatymą, pagal kurį Rusijos orlaivių registre reikalaujama perregistruoti iš užsienio bendrovių išsinuomotus lėktuvus; primygtinai reikalauja, kad tokia vagystė nebūtų toleruojama, ir reikalauja nedelsiant grąžinti atitinkamus lėktuvus teisėtiems savininkams; palankiai vertina Komisijos sprendimą į uždraustų oro bendrovių sąrašą įtraukti Rusijos vežėjus, eksploatuojančius perregistruotus orlaivius, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos valdžios institucijoms trūksta pajėgumų vykdyti šimtų perregistruotų orlaivių tinkamumo skraidyti saugos priežiūrą; pabrėžia, kad tik Rusijos valdžios institucijos bus atsakingos už pavojų, sukeltą savo piliečių gyvybei, jei šie vogti orlaiviai bus pradėti eksploatuoti Rusijos erdvėje nesugebant užtikrinti būtinų saugumo reikalavimų;
17. prašo, kad ES toliau imtųsi veiksmų, kad Vagnerio grupuotės samdiniai, užsienio kovotojai iš Sirijos ir kiti negalėtų iš tikrųjų įsijungti į mūšio lauką Ukrainoje ir negalėtų vykdyti žiaurumų prieš civilius gyventojus; todėl prašo vyriausiojo įgaliotinio visų pirma reikalauti, kad Turkijos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Irako vyriausybės, taip pat Vidurinės Azijos respublikų vyriausybės uždarytų savo oro erdvę bet kokiems Rusijos, Irano ar Sirijos kariniams ar užsakomųjų skrydžių lėktuvams arba bet kokioms reguliarioms oro transporto bendrovėms, vežančioms tokius samdinius; prašo, kad ES į juodąjį sąrašą įtrauktų visas oro transporto bendroves, kurios dalyvautų tokiose transporto operacijose;
Jūrų transportas
18. palankiai vertina Komisijos penktojo sankcijų paketo Rusijai trečiąjį ramstį, susijusį su draudimu su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams ir Rusijos naudojamiems laivams įplaukti į ES uostus; mano, kad šiuo atžvilgiu Europos jūrų saugumo agentūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį pateikiant aiškų Rusijos laivų, kuriems draudžiama įplaukti į ES uostus, sąrašą, atsižvelgiant į tuos laivus, kurie nuo 2022 m. vasario 24 d. pakeitė vėliavą arba perregistravo laivus;
19. vis dėlto prašo imtis griežtesnių priemonių, kad būtų pažabotas taisyklių apėjimas, ir neleisti į ES uostus įplaukti visiems laivams, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso ar kas juos eksploatuoja, jei jie pagal maršrutą taip pat įplaukia į Rusijos uostus, išskyrus atvejus, kai dėl būtinų humanitarinių priežasčių reikia įplaukti į uostą; palankiai vertina savanorišką kelių didžiausių Europoje įsikūrusių pasaulio laivybos bendrovių sprendimą sustabdyti visus krovinių užsakymus į Rusiją ir iš jos iki tol, kol nebus nurodyta kitaip;
20. prašo uždrausti visiems laivams, kurie nori įplaukti į ES uostus, bunkeriuoti kurą Rusijos uostuose arba iš Rusijos bunkeriavimo laivų jūroje;
21. mano, kad šiuo atžvilgiu Europos jūrų saugumo agentūra turėtų pateikti gaires dėl vienodo tokių sankcijų taikymo, išlaikant vienodas sąlygas ES uostams;
22. ragina vyriausybes ir kompetentingas valdžios institucijas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu vykdyti savo pareigas ir planuoti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad būtų užtikrintas sklandus priemonių taikymas, vengiant dar didesnio vėlavimo ir taip sutrikusioje tiekimo grandinėje;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu regionuose blokuojama daug laivų; pakartoja Komisijos ir valstybių narių raginimus skubiai užtikrinti tarptautinės laivybos saugą ir saugumą šioje zonoje ir ypač užtikrinti jūreivių saugą; ragina skubiai aprūpinti tuos laivus gyvybiškai svarbiomis atsargomis, kurių reikia jų jūrininkams, ir sukurti mėlynąjį saugų jūrų koridorių, kad jūreiviai ir laivai galėtų saugiai evakuotis iš didelės rizikos apimtų ir nukentėjusių Juodosios ir Azovo jūros zonų;
24. apgailestauja dėl to, kad pastaruoju metu nemažai laisvai plūduriuojančių jūrų minų kelia grėsmę jūreivių ir keleivių gyvybei, taip pat tarptautiniams prekybos srautams Juodojoje jūroje, ir prašo pakrančių šalims teikti tarptautinę paramą išminavimo darbams atlikti;
25. reiškia susirūpinimą dėl tarptautinės laivybos, logistikos, tiekimo grandinių ir kuro kainų, ypač atsiliepiančių krovinių vežimo tarifams, poveikio jūrų sektoriuje;
Geležinkeliai
26. apgailestauja, kad šiuo metu nėra tiesioginio draudimo vykdyti geležinkelių transporto operacijas su Rusijos geležinkeliais; vis dėlto pažymi, kad Rusijos geležinkeliai buvo įtraukti į juridinių asmenų ir organizacijų, kuriems taikomi finansiniai apribojimai, sąrašą;
27. atkreipia dėmesį į tai, kad traukiniai, ypač krovininiai traukiniai tarp Europos ir Kinijos, vis dar gali keliauti per Rusiją; vis dėlto pažymi, kad konfliktas daro didžiulį poveikį krovinių vežimo geležinkeliais srautams tarp Azijos ir Europos ir dėl to atsiranda netikrumas traukinius eksploatuojančioms ir krovinius gabenančioms įmonėms;
28. pabrėžia, kad krovinių traukinių grūstis greitai pasieks fizinę ribą, tūkstančiai vagonų įstrigę eilėse prie Ukrainos ir ES šalių sienos; ragina Komisiją remti Ukrainos pastangas išskirti eismo srautus, sukurti naujas jungtis ir nustatyti greituosius prekybos maršrutus, kurie yra ypač svarbūs greitai gendančių prekių, pvz., kviečių, vežimui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvą „Getreidebrücke“, pagal kurią Ukrainos ir ES geležinkelių vežėjai bendradarbiauja siekdami užtikrinti, kad žemės ūkio prekės ir mašinos galėtų patekti į Ukrainą ir iš jos išvykti; taip pat palankiai vertina Rumunijos pastangas atgaivinti nebenaudojamas geležinkelio linijas, kurios jungia Rumuniją su Ukrainą ir kurios galėtų dar labiau sumažinti spaudimą transporto maršrutams į Ukrainą ir iš jos; mano, kad ES turėtų skatinti ir palengvinti tokias iniciatyvas;
29. ragina Komisiją remti Ukrainą ir jos pastangas stiprinti geležinkelių jungtis tarp Ukrainos ir ES;
30. laiko didvyriais Ukrainos geležinkelių darbuotojus, kurie, nepaisant nuolatinės grėsmės jų gyvybei, yra įsipareigoję evakuoti Ukrainos gyventojus iš karo zonų, toliau pristatyti paštą, pensijas, medicinos ir maisto prekes, vežti nacionalinių įmonių, institucijų ir organizacijų nuosavybę į saugius Ukrainos regionus ir užtikrinti, kad būtų tęsiami tarptautinės prekybos ir aktyvūs diplomatiniai ryšiai aukščiausiu lygmeniu;
31. mano, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą ir su tuo susiję transporto poreikiai ES parodė, kad ES geležinkelių sistemą būtina pritaikyti didesniam didesnį keleivių ir krovinių kiekiui; todėl ragina valstybes nares paspartinti geležinkelių sistemų standartizavimą, derinimą ir sąveiką visose valstybėse narėse ir ragina Komisiją toliau stebėti įgyvendinimą ir pašalinti likusius trūkumus;
32. ragina Komisiją nedelsiant pradėti derybas su Ukraina dėl tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais liberalizavimo siekiant užtikrinti saugius transporto maršrutus ir nuolatinį žemės ūkio produktų ir kitų prekių tiekimo į Europą ir kitas pasaulio šalis grandines;
33. pabrėžia kai kurių Baltarusijos geležinkelių darbuotojų, kurie sabotavo Rusijos pajėgų dislokavimą prieš Ukrainą, heroizmą ir ragina visus Rusijos ir Baltarusijos piliečius sekti jų pilietinio pasipriešinimo šiam žiauriam agresijos karui pavyzdžiu;
Keliai
34. palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti Europos sunkvežimių vairuotojų grįžimą iš konflikto zonos ir krovinių vežimą keliais į Ukrainą ir Moldovą;
35. palankiai vertina neseniai nustatytas sankcijas, kuriomis Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama vežti krovinius keliais Europos Sąjungos teritorijoje, nes jomis bus drastiškai apribotos Rusijos pramonės galimybės įsigyti pagrindinių prekių;
36. atkreipia dėmesį į tai, kad prekių vežimas į Ukrainą ir kaimynines valstybes nares, per kurias eina dideli pabėgėlių srautai, gali susidurti su reguliavimo kliūtimis; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama paaiškinti ir paraginti valstybes nares taikyti tam tikras priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos išimtinėmis aplinkybėmis, kurias sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, vykdomoms kelių transporto operacijoms, pvz., laikinųjų vairuotojų kortelių suteikimas ES veiklą vykdantiems Ukrainos vairuotojams, kurie negali grįžti į Ukrainą, kad prasitęstų savo kortelių galiojimą, laikinos vairavimo ir poilsio laiko taisyklių išimtys (tačiau užtikrinant vairuotojų gerovę ir saugumą), atleidimas nuo mokesčių už vežimą, kuris laikomas skubia paslauga, ir atleidimas nuo vežimo leidimo vežant visus medicininei priežiūrai reikalingus produktus; atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos sunkvežimių vairuotojai Europoje patiria didelę įtampą dėl karo jų šalyje; ragina Komisiją įgyvendinti strategiją, skirtą padėti sunkvežimių vairuotojams iš Ukrainos prisijungti prie savo šeimų, perkeltų Europos Sąjungoje, ir užtikrinti, kad valstybės narės teiktų pagalbą vairuotojams, kuriems jos reikia;
37. ragina Komisiją toliau ieškoti būdų, kaip remti keleivių ar visų rūšių prekių vežimą į Ukrainą ir jos kaimynines ES šalis ir iš jų kaip humanitarinę pagalbą ir teikti būtiną pagalbą kelių rinkliavų, infrastruktūros mokesčių, prieigos savaitgaliais, apmokestinimo ir kt. srityse;
38. pritaria tam, kad nedelsiant būtų sudarytas Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimas dėl krovinių vežimo keliais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant pradėti laikinai taikyti susitarimą;
39. pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti transporto susitarimus su Ukraina ir Moldova iš dalies liberalizuojant kelių transportą jų vežėjams, nes tai leis perkelti svarbias eksportuojamas prekes iš jūrų maršrutų, kurių šiuo metu negalima naudoti dėl Rusijos karinės agresijos, ir dažniau naudotis ES jūrų uostais eksportuojant ir importuojant prekes į Ukrainą ir iš jos; šiuo atžvilgiu tvirtai remia greitą anksčiau apleistų geležinkelių ir vandens kelių jungčių tarp Ukrainos ir Rumunijos atkūrimą;
40. pabrėžia, kad itin svarbu atverti žaliuosius transporto koridorius į Ukrainą ir iš jos, kad Ukraina gautų visus reikiamus išteklius (pvz., pesticidus, trąšas ir sėklas) žemės ūkio gamybai didinti ir kad būtų galima tęsti žemės ūkio mainus su Ukraina;
Transeuropiniai tinklai ir karinis mobilumas
41. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) išplėtimo į kaimynines trečiąsias šalis ir primygtinai ragina pasinaudoti šiuo metu atliekama TEN-T peržiūra siekiant sutelkti dėmesį į daug didesnes investicijas į transporto infrastruktūrą su Vakarų Balkanais, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina; be to, prašo Komisijos, Tarybos ir Parlamento kartu pasinaudoti vykdoma TEN-T peržiūra kaip galimybe peržiūrėti naujus TEN-T žemėlapius, kaip pasiūlyta 2021 m. gruodžio mėn., ir pasiūlyti papildomą jungtį Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui, visų pirma siekiant prisitaikyti prie visiškai naujų transporto poreikių, susidariusių dėl Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą; taip pat prašo Komisijos pasiūlyti sukurti ES ir Rytų Europos arba Rytų partnerystės transporto bendriją, įskaitant Rytų Europos investicijų programą, kuri galėtų būti iš dalies paremta Vakarų Balkanų transporto bendrijos pavyzdžiu;
42. pabrėžia, kad reikia daug ambicingiau įgyvendinti ES karinio mobilumo projektą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES valstybių narių įsipareigojimą paspartinti dedamas pastangas stiprinti karinį mobilumą visoje ES;
43. pakartoja, kad labai apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo tvirtinant 2021–2027 m. Daugiametės finansinės programos sumas smarkiai sumažinti galutinį finansinį paketą, skirtą naujai sukurtai karinio mobilumo biudžeto eilutei pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programą, ir apgailestauja, kad dėl šios klaidos nukenčia mūsų bendras Europos saugumas; ragina Komisiją rasti ir pateikti sprendimus, kaip gerokai padidinti karinio mobilumo biudžeto eilutę pagal EITP II programą, ir siūlo šiuo atžvilgiu mobilizuoti nepanaudotas lėšas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP); pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad karinio mobilumo aspektai būtų nuodugniai įvertinti ir sprendžiami tiek infrastruktūros, tiek finansavimo požiūriu, siekiant užtikrinti optimalų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir judumą Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti tikslinę paramą dideliems infrastruktūros projektams, kuriais būtų geriau sujungiamos visos valstybės narės, ir padidinti transporto infrastruktūros jungtis su Vakarų Balkanais, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina; visų pirma prašo stiprinti visą pagrindinę dvejopo naudojimo infrastruktūrą, kad būtų pasiekta rytinė Sąjungos siena;
44. ragina Komisiją ES valstybėse narėse suteikti reikiamą finansavimą strateginį vaidmenį atliekančiai dvejopo naudojimo infrastruktūrai plėtoti, siekiant patenkinti dabartinius ir būsimus poreikius; pabrėžia, kad būtina gerinti ES pajėgumus vertinti ir kontroliuoti nuosavybę ir investicijas strateginės infrastruktūros srityje, nes tai yra pagrindinis aspektas siekiant užtikrinti ES ir mūsų piliečių saugumą;
45. ragina Komisiją detaliau išdėstyti strategiją „Global Gateway“, kad būtų skatinamos bendros investicijos į infrastruktūrą, visų pirma tose šalyse, kurios vadovaujasi tomis pačiomis visuotinėmis vertybėmis; užuot palikusi šią sritį autokratinėms valstybėms, Europa turi pasiūlyti ekonomiškai patrauklią ir verte grindžiamą alternatyvą investicijoms į infrastruktūrą skurdesnėse trečiosiose šalyse; šiuo tikslu Europa turėtų suvienyti jėgas su kitomis pagrindinėmis demokratinėmis valstybėmis, pavyzdžiui, JAV, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, Japonija ar Pietų Korėja;
Energijos kainų transporto sektoriuje padidėjimas
46. pabrėžia, kad didesnės energijos ir kartu transporto kainos darytų poveikį visiems piliečiams, ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ir padidėtų su transportu susijusio nepritekliaus rizika; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad didesnės aviacijos, kelių ir jūrų transporto degalų sąnaudos daro tiesioginį poveikį galutinių prekių ir paslaugų kainoms ir kad kuro kainų padidėjimas daro poveikį turizmo atsigavimui po pandemijos;
47. palankiai vertina Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ ir pritaria tam, kad Europa turi greitai tapti nepriklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai gali tapti galimybe paspartinti energetikos pertvarką; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija dar neišsprendė klausimo, susijusio su degalų kainų padidėjimu transporto operatoriams; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti degalų kainų ekonominį poveikį ES transportui ir judumui ir priimti tolesnes priemones, kuriomis būtų reaguojama į didėjančias transporto kainas, laikantis Europos žaliojo kurso;
48. palankiai vertina kelių valstybių narių patvirtintas išskirtines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti kuro kainų augimą, pvz., laikiną mokesčių sumažinimą, ir ragina Komisiją parengti ES suderintus ir bendrus kriterijus ir sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms valdžios institucijoms patvirtinti šias priemones;
49. ragina Komisiją, ypač nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, pagal Tarptautinės energetikos agentūros 10 punktų planą įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sumažinti naftos naudojimą, įskaitant platesnį darbo iš namų galimybių taikymą, sekmadienius be automobilių miestuose, tolesnį viešojo transporto skatinimą, mikromobilumą, ėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu, dažnesnį dalijimąsi automobiliais, veiksmingesnį krovininių sunkvežimių vairavimą ir prekių tiekimą, kai įmanoma, keliavimą greitaisiais ir naktiniais traukiniais, o ne lėktuvais, verslo kelionių lėktuvu vengimą, jei yra alternatyvių galimybių, spartesnį elektra varomų ir tausesnių transporto priemonių diegimą;
50. pabrėžia, kad reikia skubiai gerokai padidinti Sąjungos atsinaujinančiųjų degalų ir (arba) energijos gamybą, tiekimą ir saugojimą ir toliau didinti Europos Sąjungos energijos tiekimo įvairinimą, be kita ko, trumpuoju laikotarpiu importuojant alternatyviuosius degalus, be kita ko, pasitelkiant ES uostų terminalus SGD kaip pereinamojo laikotarpio degalams, kartu atidžiai vengiant susaistymo poveikio ir neišnaudojamo turto, taip pat laikantis ES klimato tikslų; be to, pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių energetikos jungtis, visų pirma tarp Iberijos pusiasalio ir likusios Europos;
51. mano, kad turėtų būti skatinama TEN-T ir TEN-E sinergija ir papildomumas, kartu visapusiškai užtikrinant esamas ir būsimas TEN-T plėtros finansavimo galimybes ir finansavimo lygius;
Turizmas
52. pabrėžia, kad tebesitęsianti Rusijos nusikalstama agresija prieš Ukrainą ir toliau daro didžiulį poveikį turizmo pramonei, ypač pasienio regionuose: turistai atsisako keliauti į tam tikras ES valstybes nares, pavyzdžiui, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Bulgariją ar Baltijos valstybes, dėl artimos sienos su Ukraina ir dėl karo baimės; nepaisydamos savo problemų, minėtų šalių turizmo pramonės įmonės padeda pabėgėliams iš Ukrainos; todėl ragina parengti bendrą Europos turizmo politiką ir visų pirma veiksmų planą, pagal kurį būtų teikiama veiksminga finansinė parama siekiant padėti šiam sektoriui ir turizmo vietovėms, kurios labiausiai nukentėjo, kad įveiktų naujausias COVID-19 ir Rusijos nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą krizes;
53. pakartoja, kad tvirtai remia ES turizmo sektoriui skirto Europos krizių valdymo mechanizmo sukūrimą, kad būtų galima tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, pvz., pandemijas, karus, humanitarines krizes dėl klimato kaitos poveikio; pažymi, kad svarbu numatyti finansavimo sprendimus trumpalaikiams finansiniams nepritekliams, taip pat numatyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes sistemas ir strategijas;
54. pabrėžia, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos, kurias dar labiau didina karas, lems didesnes turizmo įmonių ir visos vertės grandinės, ypač MVĮ, kurioms jau dabar sunku išgyventi po dvejus metus trukusios pandemijos, išlaidas; todėl ragina valstybes nares suteikti būtinas lengvatas įgyvendinant mokesčių politiką ir ypač mokesčių lengvatas, taip pat ragina Komisiją panaudoti ES lėšas MVĮ likvidumui padidinti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad sektoriaus atsigavimas dar labiau atitols, ir ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti esamą viešąją paramą, be kita ko, atsirandančių įsipareigojimų grąžinimo atidėjimą;
55. pabrėžia, kad COVID pandemija ir dabartinė karo krizė Ukrainoje parodė, kad skubiai reikia įsteigti ES turizmo agentūrą; mano, kad ES turizmo pramonės atsigavimui, kaip trumpalaikis sprendimas, būtinas koordinavimas ir kad vienoje iš esamų agentūrų turėtų būti skubiai įsteigtas specialus turizmo departamentas, atsakingas už naujo „ES turizmo prekės ženklo“, kuriuo Europa būtų skatinama kaip saugi, tvari ir pažangi vieta visiems, sukūrimą; ragina vykdyti bendrą ES kampaniją, kuria Europa būtų populiarinama kaip lankytina vieta, siekiant pritraukti turistus į vietas, labiausiai priklausomas nuo turistų iš Rusijos ir Ukrainos;
56. ragina valstybes nares remti Ukrainos pabėgėlius priimančius ES viešbučius ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius subjektus;
57. palankiai vertina tai, kad turizmo įmonės jau samdo Ukrainos pabėgėlius, ir prašo Komisijos remti šiuos veiksmus sukuriant laikiną ES finansinę programą, skirtą darbo jėgos trūkumo turizmo sektoriuje klausimui spręsti, kuri yra aktuali turizmo sektoriaus problema po pandemijos;
o o o
58. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.