2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šalių kandidačių statuso Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui (2022/2716(RSP))

P9_TA(2022)0249 RC-B9-0331/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo pateiktas paraiškas dėl narystės ES,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 17 d. Komisijos nuomones dėl Ukrainos (COM(2022)0407), Moldovos Respublikos (COM(2022)0406) ir Sakartvelo (COM(2022)0405) pateiktų paraiškų dėl narystės ES,

–  atsižvelgdamas į savo frakcijų vadovų bendrą pareiškimą, skirtą valstybių ir vyriausybių vadovams rengiantis 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi Ukraina paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė 2022 m. vasario 28 d., o Moldovos Respublika ir Sakartvelas – 2022 m. kovo 3 d.;

B.  kadangi paraiškos pateiktos atsižvelgiant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, kuri neturi precedento šiuolaikinėje Europos istorijoje ir per kurią buvo vykdomi karo nusikaltimai, galintys prilygti Ukrainos gyventojų genocidui, taip pat atsižvelgiant į tebesitęsiančią tam tikrų Sakartvelo ir Moldovos teritorijų dalių okupaciją; kadangi Ukraina gina Europos saugumo tvarką ir principus, kuriais remiantis buvo sukurta, pvz., Helsinkio baigiamąjį aktą ir Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos;

C.  kadangi ES sutarties 49 straipsnyje nustatyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare“;

D.  kadangi nėra narystei ES skirtos skubos tvarkos ir stojimas tebėra sudėtingas, nuopelnais pagrįstas ir struktūrizuotas procesas, priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo ir ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę;

E.  kadangi Taryba nepaprastai greitai paprašė Komisijos pateikti nuomones dėl Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės ES;

F.  kadangi 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijoje nurodyta, kad Europos Vadovų Taryba pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir europinės krypties pasirinkimą;

G.  kadangi Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo žmonės jau daugelį metų tvirtai remia savo šalių europinę kryptį, pritardami Europos principams ir vertybėms; kadangi panašius siekius gyventi laisvoje, suverenioje ir demokratinėje šalyje išreiškė dauguma Baltarusijos žmonių, prieštaraujančių Rusijos remiamam Lukašenkos režimui;

H.  kadangi praeities įvykiai parodė, kad plėtros nevykdymas labai brangiai kainuoja strategiškai ir gali pakenkti mūsų žemyno saugumui ir stabilumui;

I.  kadangi ES santykiai su Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelu grindžiami plataus užmojo asociacijos susitarimais bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėmis, taip sukuriant palankią aplinką politinei asociacijai, teisės aktų derinimui ir ekonominei integracijai, nes tai yra esminiai būsimo stojimo proceso elementai; kadangi vis dar reikia visapusiškai įgyvendinti asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdves;

J.  kadangi Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelas abu stojimo į ES klausimynus pateikė per rekordiškai trumpą laiką, parodydamos ne tik didelį atsidavimą ES vertybėms, bet ir didelį gebėjimą bei norą pasiekti šiuos tikslus;

K.  kadangi 2022 m. birželio 17 d. Komisija paskelbė nuomones dėl šių trijų paraiškų ir rekomendavo Tarybai patvirtinti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo perspektyvas tapti ES valstybėmis narėmis;

L.  kadangi savo nuomonėse Komisija rekomendavo suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai su sąlyga, kad jose bus imtasi tam tikrų reformų priemonių, pvz., teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse; kadangi Sakartvelo atveju Komisija rekomendavo suteikti šalies kandidatės statusą po to, kai bus išspręsti nurodyti prioritetiniai klausimai;

M.  kadangi suteikus šalies kandidatės statusą šių trijų šalių piliečiams būtų duotas aiškus vilties ir solidarumo ženklas ir parodyta, kad Europos Sąjunga yra pasiryžusi spręsti dabartinius iššūkius ir įgyvendinti savo ateities viziją;

1.  palankiai vertina Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškas dėl narystės kaip jų gyventojų europinių siekių išraišką ir norą taikiai ir saugiai gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios palaiko gerus kaimyninius santykius su visomis Europos šalimis ir vis glaudžiau bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis;

2.  palankiai vertina oficialią Komisijos rekomendaciją suteikti Ukrainai ir Moldovos Respublikai ES šalies kandidatės statusą ir pasiūlyti Sakartvelui europinę perspektyvą;

3.  ragina valstybių ir vyriausybių vadovus, kurie 2022 m. birželio 23–24 d. susitiks Europos Vadovų Tarybos susitikime, nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai jo vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus; pabrėžia, kad valstybių ir vyriausybių vadovai turi būti verti jiems tenkančios istorinės atsakomybės ir siųsti aiškius politinius signalus;

4.  pabrėžia, kad suteikdama šalies kandidatės statusą Europos Sąjunga parodys lyderystę, ryžtą ir įžvalgą šiuo metu vykstant žiauriam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir bandymui nustatyti naują geopolitinę tvarką; tai bus aiškus politinis signalas, kad atitinkamos šalys negrįžtamai pasirinko europinį kelią, kuriam pritarė jų Europos partneriai, ir kad trečiosios šalys neturėtų į tai kištis; pakartoja, kad ES ir toliau turi būti patikima partnerė ir įtikima geopolitinė veikėja, kuri laikosi savo pačios principų ir vertybių, parodydama solidarumą su tais, kurie gina tuos pačius idealus;

5.  ragina valstybes nares sutelkti politinę valią siekiant suteikti naują postūmį plėtros procesui ir įvykdyti savo pažadus, imantis konkrečių teigiamų žingsnių šalių, kurios siekia įstoti į Europos Sąjungą ir nusipelno būti Europos šeimos dalimi, stojimo procese; todėl ragina 2022 m. birželio 23–24 d. susitiksiančius ES valstybių ir vyriausybių vadovus pritarti šiuo metu sustabdytam plėtros į Vakarų Balkanus procesui;

6.  primena, kad, siekiant išlaikyti ES plėtros proceso įtikimumą ir pasinaudoti jo galia skatinti pokyčius, turi būti išlaikytas ilgalaikis įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu, o jų lygiagretus kelias turi būti tęsiamas be apribojimų, tapti dinamiškesnis ir būti grindžiamas pasiekimais, politiniu suderinimu, solidarumu tarptautiniais klausimais ir sutartais įsipareigojimais;

7.  pabrėžia, kad stojimas į ES turi vykti pagal ES sutarties 49 straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir priklausomai nuo nustatytų kriterijų, visų pirma vadinamųjų Kopenhagos kriterijų dėl narystės ES, vykdymo, ir jis išlieka pasiekimais grindžiamu procesu, kuriam vykdyti reikia priimti ir įgyvendinti atitinkamas reformas, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, rinkos ekonomikos ir Sąjungos acquis įgyvendinimo srityse;

8.  ragina Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo valdžios institucijas nedviprasmiškai pademonstruoti politinį ryžtą įgyvendinti savo gyventojų europinius užmojus ir gerokai padidinti pažangą vykdant esmines reformas, kad būtų kuo greičiau veiksmingai įvykdyti narystės ES kriterijai;

9.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo patirtimi įgyvendinant atitinkamus asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdves kaip būsimo stojimo proceso pagrindu, taip sudarant sąlygas šioms trims šalims palaipsniui integruotis į ES bendrąją rinką ir stiprinti sektorių bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti vidaus struktūras ir skirti papildomų išteklių, taip pat didesnę techninę pagalbą ir politinę paramą;

10.  pripažįsta, kad ukrainiečiai, moldavai ir sakartveliečiai nuolat rėmė savo šalių proeuropietišką kryptį ir nusipelno gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios didžiuotųsi būdamos įsipareigojusiomis Europos šeimos narėmis; daro išvadą, kad per būsimą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gali būti žengtas pirmas svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti teisėtus šių trijų šalių žmonių siekius;

11.  pakartoja ES įsipareigojimą remti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę jų tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir remia jų pastangas visapusiškai įgyvendinti šiuos principus; Pabrėžia valstybių narių vienybės ir solidarumo svarbą šioje srityje;

12.  ragina Komisiją, valstybes nares bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atnaujinti Rytų partnerystės politiką, kad ji galėtų išlikti pokyčius skatinančia ir prasminga priemone atsižvelgiant į dabartinį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris taip pat kelia grėsmę Ukrainos kaimyninių šalių saugumui ir daro poveikį viso regiono stabilumui; pakartoja, kad reikalingas Rytų partnerystės šalių regioninis bendradarbiavimas;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą užmegzti sustiprintą ir struktūrinį politinį dialogą su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis siekiant tolesnės ekonominės integracijos ir teisės aktų suderinimo, ir, atitinkamais atvejais, laipsniško įtraukimo į ES institucijų darbą ir veiklą;

14.  pakartoja savo raginimą ES institucijoms paspartinti būtinus veiksmus, kad ES sprendimų priėmimas būtų veiksmingesnis;

15.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl plėtros, kuriai nėra alternatyvos ir kuri labiau nei bet kada yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES; yra tvirtai įsitikinęs, kad visateisės narystės ES perspektyva šalims, siekiančioms tapti ES valstybėmis narėmis, atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus;

16.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečios priemonės išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2022)0242 – C9-0185/2022 – 2022/0166(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0242),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0185/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013, kiek tai susiję su konkrečia priemone išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1033.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2022)0135 – C9-0126/2022 – 2022/0090(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0135),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0126/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir 2022 m. gegužės 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr.°715/2009, kiek tai susiję su dujų laikymu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1032.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu (COM(2022)0050 – C9-0031/2022 – 2022/0031(COD))

P9_TA(2022)0252 A9-0138/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0050),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0031/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų formą,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0138/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1034.)

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos (COM(2022)0055 – C9-0032/2022 – 2022/0030(COD))

P9_TA(2022)0253 A9-0137/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0055),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0032/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9‑0137/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. birželio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/954 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo), skirtų trečiųjų valstybių piliečiams, teisėtai esantiems arba gyvenantiems valstybių narių teritorijose, išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo COVID-19 pandemijos metu sistemos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/1035.)

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto. Iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo išlaidų finansavimas (09095/2022 – C9-0182/2022 – 2022/0126(BUD))

P9_TA(2022)0254 A9-0181/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2021 m. lapkričio 24 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektą, kurį Komisija priėmė 2022 m. balandžio 22 d. (COM(2022)0262),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 16 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto (09095/2022 – C9‑0182/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 ir 96 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9‑0181/2022),

A.  kadangi Komisija siūlo iš Sąjungos biudžeto skirti iš viso 400 mln. EUR iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės (SVVP) iš Ukrainos dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos vykdomo neteisėto, neišprovokuoto ir nepagrįsto agresijos karo bėgančių asmenų pirmojo priėmimo ir registracijos išlaidoms finansuoti;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektas yra vienas iš elementų, naudojamų siūlomai 400 mln. EUR sumai pasiekti, kartu su PMIF ir SVVP teminės priemonės darbo programų 2021–2022 m. pakeitimais, pagal kuriuos pagal kiekvieną programą skiriama 124 mln. EUR pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, ir su pasiūlymu dėl biudžeto valdymo institucijos vykdomo lėšų perkėlimo (DEC 11/2022) siekiant PMIF padidinti 52,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 74 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

C.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto grynasis poveikis išlaidoms reiškia, kad PMIF įsipareigojimų asignavimai padidėja 99,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidėja 176 mln. EUR, t. y. 76 mln. EUR PMIF ir 100 mln. EUR SVVP;

1.  palankiai vertina Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projektą;

2.  primena Parlamento įsipareigojimą aktyvuoti visas turimas Sąjungos biudžeto priemones, kad ir toliau būtų teikiama kuo didesnė ekonominė ir finansinė parama Ukrainai ir nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms; pakartoja, kad reikia valstybių narių solidarumo ir bendrų priemonių reaguojant į milijonų pabėgėlių iš Ukrainos srautą, įskaitant pabėgėlių perskirstymą; pabrėžia, kad svarbu ir toliau teikti Moldovos Respublikai paramą asmenų perkėlimui į valstybes nares pagal solidarumo platformą; visų pirma primygtinai ragina Komisiją planuoti ir panaudoti lėšas, skirtas Ukrainos ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms 2021–2027 m. laikotarpiu, kad būtų padidintas pasienyje gyvenančių bendruomenių atsparumas atsižvelgiant į tebesitęsiančią pabėgėlių krizę;

3.  primena, jog Parlamentas derybose dėl DFP užsitikrino 1 mlrd. EUR vertės padidinimą SVVP, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti programos tikslus; labai apgailestauja dėl to, kad Komisija nusprendė sumažinti SVVP paketą, taip siekiant kompensuoti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui skirtų lėšų padidinimą 63 mln. EUR, o Europolui – 185 mln. EUR per dabartinės DFP laikotarpį; laikosi pozicijos, kad naujoms agentūrų užduotims vykdyti reikia naujų išteklių ir jos neturėtų būti vykdomos esamų programų ar agentūrų sąskaita;

4.  pažymi, kad nei NGEU fondo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės komponentas, nei dabartinėje DFP numatyta lankstumo nuostata nėra pakankami visiems dėl karo Ukrainoje atsiradusiems finansiniams poreikiams patenkinti; be to, prognozuoja, kad ekonominė ir socialinė padėtis Sąjungoje ateinančiais mėnesiais toliau blogės, ir ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai sukurti būtinus solidarumo ir kompensavimo mechanizmus;

5.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad DFP jau viršija savo ribas ir nėra tinkama toliau tvariai spręsti daugelio vidaus ir išorės krizių klausimų; ypač atkreipia dėmesį į tai, jog reikia padidinti 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į faktinius Sąjungos migracijos ir sienų valdymo finansinius poreikius; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią dabartinės DFP veikimo peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamaus DFP tikslinimo ir padaryti tai kuo greičiau, ne vėliau kaip per pirmąjį 2023 m. ketvirtį; tikisi, kad atliekant tokį tikslinimą bus atsižvelgta į ilgalaikius karo Ukrainoje padarinius ir neatidėliotinas priemones, kurių buvo imtasi;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2022 projekto;

7.  paveda Pirmininkei paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 2/2022 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 45, 2022 2 24, p. 1. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (5) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką „EGF/2022/001 FR/Air France“ (COM(2022)0201 – C9-0170/2022 – 2022/0143(BUD))

P9_TA(2022)0255 A9-0183/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0201 – C9‑0170/2022),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3), ypač į jo 9 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9‑0183/2022),

A.  kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių padarinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, dėl finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos užtikrinant visiems prieinamą judumą arba dėl skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.  kadangi Sąjunga išplėtė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, dabar ji apima ir koronaviruso krizės ekonominių padarinių atvejus;

C.  kadangi Prancūzija pateikė paraišką „EGF/2022/001 FR/Air France“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 33 skyriui (Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas) ir 51 skyriui (Oro transportas), dvylikoje Prancūzijos NUTS 2 lygmens regionų žemyninėje Prancūzijoje(4) ir keturiuose Prancūzijos NUTS 2 lygmens užjūrio regionuose(5) per ataskaitinį laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš darbo buvo atleisti 282 darbuotojai;

D.  kadangi paraiška susijusi su 282 atleistais darbuotojais, kurių veikla įmonėje „Air France“ ir dviejuose jos patronuojamosiose bendrovėse(6) ataskaitiniu laikotarpiu nutrūko, o 1 298 darbuotojai buvo atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo dėl tų pačių įvykių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu buvo nutraukta atleistų darbuotojų veikla, todėl visi 1 580 darbuotojų bus laikomi reikalavimus atitinkančiais paramos gavėjais;

E.  kadangi paraiška yra paremta EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nutraukiama ne mažiau kaip 200 valstybės narės įmonės darbuotojų veikla, įskaitant tiekėjų ir tolesnės gamybos grandies įmonių atleistus darbuotojus ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

F.  kadangi bendrovė „Air France“ patyrė didžiulį neigiamą COVID-19 krizės, dėl kurios labai sumažėjo kelionių skaičius ir pajamos, poveikį;

G.  kadangi dar prieš COVID-19 krizę bendrovės „Air France“ regioninių patronuojamųjų įmonių restruktūrizavimas į „Hop“ sukėlė susirūpinimą dėl socialinių aspektų, o pandemijos metu bendrovės „Air France“ nusprendė smarkiai sumažinti įmonės „Hop“ pajėgumus tiek darbuotojų, tiek orlaivių atžvilgiu;

H.  kadangi Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos paremti bendrovę „Air France“, ėmėsi įvairių priemonių, pvz., skyrė valstybės garantuojamas paskolas, tačiau bendrovei vis tiek prisiėjo imtis papildomų priemonių krizei įveikti, įskaitant veiklos apimties mažinimą, vidaus tinklo pertvarkymą ir paramos funkcijų supaprastinimą, kas lėmė darbuotojų skaičiaus mažinimą;

I.  kadangi Komisija paskelbė, jog sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, parengė ekonomikos gaivinimo planą ir atkreipė dėmesį į tai, kad EGF turi būti naudojamas kaip nepaprastosios padėties priemonė(7);

J.  kadangi Europos oro transporto bendrovės dėl pasaulinės konkurencijos susidūrė su didelėmis problemomis ir iššūkiais ir kadangi reikia imtis priemonių siekiant sustiprinti oro transporto bendrovių darbuotojų teises Europos lygmeniu ir užtikrinti, kad šis svarbus sektorius išliktų konkurencingas ir Sąjungoje būtų išsaugotos deramos darbo vietos;

K.  kadangi EGF lėšų didžiausia metinė suma negali viršyti 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta DFP reglamento 8 straipsnyje;

L.  kadangi Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną solidarumą, pasitelkdama finansinius įnašus iš EGF, kuriais siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, taigi Prancūzija turi teisę gauti finansinę 17 742 607 EUR paramą pagal šį reglamentą; nurodyta suma sudaro 85 proc. bendros 20 873 656 EUR sumos, kurią sudaro tik prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidos;

2.  pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2022 m. sausio 21 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2022 m. gegužės 10 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 1 580 atleistų darbuotojų, kurių veikla nutrūko; palankiai vertina tai, kad Prancūzija numato, jog visi reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai);

4.  primena, kad tikėtina, jog atleidimų socialinis poveikis Prancūzijoje bus didelis, ypač Il de Franso regione, kur buvo atleista 57 proc. darbuotojų; pažymi, kad Prancūzijos darbo administracija nurodė, jog bendrovės „Air France“ restruktūrizavimas turėjo įtakos užimtumo pusiausvyrai susijusiose teritorijose; pabrėžia, kad sunkumų patiriantiems regionams ir ekonomikos sektoriams reikia integruoto ir bendro Europos atsako, kad būtų sustiprintas jų atsparumas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 56 proc. atleistų darbuotojų yra moterys, o 30,8 proc. vyresni nei 54 metų; taip pat pažymi, kad 96 iš atleistų darbuotojų turi negalią;

6.  pažymi, kad Prancūzija 2021 m. vasario 1 d. tiksliniams paramos gavėjams pradėjo teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas ir kad todėl išlaidos joms bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki tol, kol sueis 24 mėnesiai nuo Finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos;

7.  primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima šiuos veiksmus: konsultavimo paslaugas ir profesinį orientavimą, mokymą, įskaitant horizontaliąsias kompetencijas, perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą, stažuotes ir profesinį mokymą, paramą verslui steigti, įdarbinimo išmokas, greito grįžimo į darbą išmokas, atlyginimo skirtumo kompensacijas, taip pat ir intensyvią pagalbą ieškant darbo; pabrėžia, kad svarbu skubiai suteikti darbo galimybių Sąjungoje atleistiems kvalifikuotiems darbuotojams;

8.  atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikiant kvalifikaciją, reikalingą teisingai ir skaitmeninei pertvarkai užtikrinti pagal Europos žaliąjį kursą ir pagrindinius Europos politikos tikslus; tvirtai remia tai, kad EGF ir toliau solidarizuojasi su nukentėjusiais asmenimis, taip pat daug dėmesio skiria restruktūrizavimo poveikiui darbuotojams likusiu dabartinės DFP laikotarpiu; ragina ateityje tvarkant paraiškas užtikrinti kuo didesnį politikos nuoseklumą;

9.  palankiai vertina tai, kad Prancūzija parengė suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais(8);

10.  palankiai vertina tai, kad bendrovė „Air France“, vykdydama savo teisinę pareigą, parengė išsamų atleistiems darbuotojams padėti skirtų aktyvių darbo rinkos priemonių paketą;

11.  pažymi, kad bendrovė „Air France“ nuolat rengia savo darbuotojams skirtus mokymus, kuriuose dėmesys skiriamas skaitmeniniams įgūdžiams ir įgūdžiams, kurie reikalingi efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, įgyvendinant Įgūdžių plėtojimo planą, ir palankiai vertina tai, kad šie mokymai prieinami atleistiems darbuotojams visą jų dalyvavimo EGF priemonėse laikotarpį; pabrėžia, kad svarbu parengti darbuotojus žaliajai ir skaitmeninei Sąjungos ekonomikai ir siekti dvejopos pertvarkos;

12.  pažymi, kad skaitmeninė ir žalioji transformacija taip pat darys poveikį darbo rinkai, ypač aviacijos sektoriuje; todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kvalifikuotam švietimui, įskaitant profesinį mokymą, ir vadinamosios dualinės profesinio mokymo sistemos skatinimui, nes paaiškėjo, jog ji veiksminga kai kuriose valstybėse narėse;

13.  pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba iš kitų Sąjungos fondų ar finansinių priemonių;

14.  pakartoja, kad, siekiant užtikrinti visišką paramos papildomumą, EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos bendrovės atsakingos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis, arba jokių išmokų ar atleistų darbuotojų teisių;

15.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.  paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

17.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Prancūzijos paraišką „EGF/2022/001 FR/Air France“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/1164.)

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) Il de Franse (FR10), Šiaurėje Pa de Kalė (FRE1), Elzase (FRF1), Luaros krašte (FRG0), Bretanėje (FRH0), Akvitanijoje (FRI1), Langedoke-Rusijone (FRJ1), Pietuose-Pirėnuose (FRJ2), Overnėje (FRK1) Ronoje-Alpėse (FRK2), Provanse-Alpėse-Žydrajame Krante (FRL0) ir Korsikoje (FRM0). (5) Gvadelupoje (FRY1), Martinikoje (FRY2), Gvianoje (FRY3) ir Reunjone (FRY4). (6) Bendrovėse „Hop“ ir „Hop Training“. (7) COM(2020)0442. (8) SNPNC, UNAC, UNSA-PNC, CFDT, FO ir CFE/CGC.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“ (COM(2022)0248 – C9-0190/2022 – 2022/0170(BUD))

P9_TA(2022)0256 A9-0185/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0248 – C9‑0190/2022),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2) (DFP reglamentas), ypač į jo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3), visų pirma į jo 9 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0185/2022),

A.  kadangi Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl globalizacijos ir technologinių padarinių bei aplinkos pokyčių, pvz., pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ginčų dėl prekybos, svarbių pasikeitimų Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje, dėl finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos arba dėl skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padarinių;

B.  kadangi Sąjunga išplėtė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) taikymo sritį, kad galėtų teikti finansinę paramą didelio masto restruktūrizavimo atveju, dabar ji apima ir koronaviruso krizės ekonominių padarinių atvejus;

C.  kadangi Graikija pateikė paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“ dėl EGF finansinės paramos atleidus 206 darbuotojus ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 27 skyriui (Elektros įrangos gamyba), NUTS 2 lygmens Graikijos Atikos regione (EL30) (paraiškos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d.);

D.  kadangi paraiška susijusi su 206 atleistais darbuotojais, kurių veikla per ataskaitinį laikotarpį nutrūko šešiose įmonėse(4) ir kurie visi bus laikomi reikalavimus atitinkančiais paramos gavėjais; kadangi 180 atleistų darbuotojų yra vyrai (87,4 proc.), o 26 – moterys (12,6 proc.); kadangi 26 atleisti darbuotojai yra jaunesni nei 30 metų (12,6 proc.), 137 – nuo 30 iki 54 metų (66,5 proc.) ir 43 – vyresni nei 54 metų (20,9 proc.); kadangi 167 atleisti darbuotojai turi pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą (81,1 proc.), 6 – vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą (2,9 proc.), o 33 – aukštąjį išsilavinimą (16,0 proc.);

E.  kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais intervencijos kriterijais, kurie tenkinami, jei per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygmens regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygmens regionuose, atleista ne mažiau kaip 200 darbuotojų;

F.  kadangi visų pirma 2008–2016 m. ekonomikos krizė Graikijoje padarė didelį poveikį naujų buitinių prietaisų išlaidoms (jos sumažėjo 35 proc.), o vėliau – COVID-19 pandemija (2019–2020 m. jos sumažėjo 50 proc.), o 2017 - 2019 m. laikotarpiu atsigavo 9,5 proc.;

G.  kadangi Graikijos gyventojų pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai tebėra nepakankamai išvystyti ir nesiekia Sąjungos vidurkio, o tai reiškia, kad kyla didelė atsilikimo technologijų srityje ir skaitmeninio neraštingumo rizika; kadangi, Remiantis Komisijos 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI)(5), Graikija tarp 27 ES valstybių narių pagal skaitmeninių technologijų integravimą į verslo veiklą užima 22-ąją vietą ir šioje šalyje tik 23 proc. asmenų turi geresnius nei pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (Sąjungos vidurkis – 31 proc. asmenų).

H.  kadangi šiomis aplinkybėmis dėl „Pitsos“ gamyklos konkurencingumo praradimo dėl įvairių veiksnių, pvz., automatizavimo ir pažangios gamybos nebuvimo, didelių buitinių elektros prietaisų gamybos sąnaudų, elektros komponentų tiekimo šalies viduje trūkumo, „BSH-Pitsos“ vadovybės sprendimo neremti kapitalo investicijų, reikalingų gamyklos gamybos įrenginiams optimizuoti, ir sprendimo perkelti gamybą į Turkiją mažesnėms gamybos sąnaudoms (nors prekės ženklo, prekybos ir aptarnavimo skyrius buvo paliktas Graikijoje) 2017 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbta apie „Pitsos“ gamyklos uždarymą; kadangi gamyba buvo pratęsta iki 2021 m. pradžios ir 2021 m. 166 darbuotojai buvo atleisti;

I.  kadangi 40 darbuotojų buvo atleisti kitose penkiose įmonėse, kurios susidūrė su iššūkiais prisitaikant prie sparčiai kintančios skaitmeninės ekonomikos;

J.  kadangi nedarbo lygis Graikijoje laipsniškai mažėjo nuo tada, kai 2013 m. buvo pasiekęs aukščiausią lygį – 27,5 proc., tačiau Graikijoje jis išlieka labai aukštas; kadangi 2021 m. nedarbo lygis Graikijoje buvo antras pagal dydį Sąjungoje (14,7 proc.), palyginti su 7,0 proc. Sąjungos vidurkiu(6);

K.  kadangi EGF lėšų didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis), kaip nustatyta DFP reglamento 8 straipsnyje;

L.  kadangi EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai;

1.  pritaria Komisijai, kad EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos įvykdytos ir kad Graikija pagal tą reglamentą turi teisę gauti 1 495 830 EUR finansinę paramą, kuri sudaro 85 proc. visų 1 759 800 EUR išlaidų, įskaitant 1 689 800 EUR išlaidas prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms ir 70 000 EUR išlaidas EGF paramai įgyvendinti(7);

2.  pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2021 m. gruodžio 21 d., o Komisija savo vertinimą baigė 2022 m. gegužės 30 d. ir tą pačią dieną informavo Parlamentą; mano, kad vertinimo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad tiksliniai paramos gavėjai greičiau gautų reikiamą pagalbą;

3.  pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 206 atleistais darbuotojais, kurių veikla nutrūko; palankiai vertina tai, kad Graikija numato, jog visi reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai dalyvaus įgyvendinant priemones (tiksliniai paramos gavėjai);

4.  primena, kad numatoma, jog darbuotojų atleidimas turės didelį socialinį poveikį Graikijos Atikos regionui, kuriame 2021 m. gruodžio mėn. bedarbių skaičius buvo didžiausias Graikijoje (342 744, t. y. 31 proc. registruotų bedarbių Graikijoje) ir kuriame 24,1 proc. gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis(8);

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 81,1 proc. atleistų darbuotojų yra įgiję pagrindinį ar žemesnio lygio išsilavinimą ir jie susidurs su sunkumais ieškodami pakartotinio įsidarbinimo galimybių;

6.  pažymi, kad Graikija pradės teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams, kai tik biudžeto valdymo institucijos priims sprendimą dėl lėšų mobilizavimo, ir kad todėl priemonėms skirtos išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti EGF finansinės paramos lėšomis nuo tos dienos, kai Graikija pradės teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, iki tada, kai sueis 24 mėnesiai nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos(9);

7.  primena, kad prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos, kurios bus teikiamos darbuotojams, apima šiuos veiksmus: profesinį konsultavimą, skaitmeninių įgūdžių ugdymą, profesinį mokymą ir švietimą, aukštąjį mokslą, paramą verslui steigti ir įvairias išmokas;

8.  atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Sąjunga turėtų atlikti svarbų vaidmenį suteikiant kvalifikaciją, reikalingą teisingam perėjimui užtikrinti pagal Europos žaliąjį kursą; tvirtai remia tai, kad 2021–2027 m. EGF ir toliau rodytų solidarumą su nukentėjusiais asmenimis ir daugiausia dėmesio skirtų tam, kokį poveikį restruktūrizavimas turi darbuotojams, ir ragina ateityje teikti paraiškas, pagal kurias politika būtų kuo labiau suderinta;

9.  palankiai vertina tai, kad Graikija parengė suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą konsultuodamasi su darbuotojų atstovais ir keliais buvusiais darbuotojais;

10.  palankiai vertina tai, kad rengiant siūlomus veiksmus skaitmeninių įgūdžių ugdymas buvo įtrauktas kaip horizontalusis elementas, kuriuo bus prisidedama prie horizontaliųjų įgūdžių, reikalingų skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, sklaidos, kaip numatyta EGF reglamento 7 straipsnio 2 dalyje;

11.  pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Graikija patyrė 2022 m. kovo 1 d. ir kad išlaidos parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai bus laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinės paramos nuo 2022 m. kovo 1 d. iki tada, kai sueis 31 mėnuo nuo finansavimo sprendimo įsigaliojimo dienos;

12.  ragina Komisiją per trumpesnį laiką įvertinti EGF paramos prašymus ir greičiau mobilizuoti EGF lėšas, kad būtų sumažintas spaudimas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms paveiktuose regionuose;

13.  pabrėžia, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams parama neteikiama iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones;

14.  pakartoja, kad, siekiant užtikrinti visišką asignavimų papildomumą, EGF parama neturi pakeisti atleistų darbuotojų veiksmų, išmokų ar teisių, už kuriuos pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės ir neturi pakeisti valstybių narių veiksmų, kuriais jos turi siekiama didinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą ir jų gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančios skaitmeninės ekonomikos, taip pat veiksmų, skirtų darbuotojų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti, siekiant mažinti technologinio atsilikimo ir skaitmeninio neraštingumo riziką, gyventojų perkamosios galios didinimo priemonių, taip pat tolesnės tikslinės aktyvios užimtumo politikos, kuria siekiama kovoti su nedarbu ir palengvinti atleistų darbuotojų reintegraciją į darbo rinką;

15.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.  ragina skubiai išmokėti Graikijai skirtą 1 495 830 EUR EGF finansinę paramą;

17.  paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką „EGF/2021/008 EL/Attica electrical equipment manufacturing“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2022/1163.)

(1) OL L 153, 2021 5 3, p. 48. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) Bsh Oikiakes Syskeves Anon. Viom. Etairia [Bsh-Pitsos], Seller Hellas Avee, Nexans HellasMonoprosopi Ave, Kampourakis Georgios - G.E.M.A., Sammler V. Michalopoulos Aeve, Mavilek Avee (5) https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi-greece (6) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00203/default/table?lang=en (7) Pagal EGF reglamento 7 straipsnio penktą pastraipą. (8) Eurostato duomenimis. (9) Išskyrus ilgiau nei dvejus metus trunkančias formaliąsias studijas, su kuriomis susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti iki galutinės ataskaitos pateikimo termino.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (D081155/01 – 2022/2694(RSP))

P9_TA(2022)0257 B9-0328/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D081155/01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2022 m. sausio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2022 m. kovo 7 d.(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ JAV įsisteigusios bendrovės „Pioneer Hi-Bred International, Inc.“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų pateikimo rinkai, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) arba kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų su transformacijos įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijos įvykiais sudarančių 10 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių, pateikimą rinkai;

C.  kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2045(5) jau leista naudoti subderinį MON 810 × NK603; kadangi įgyvendinimo sprendimo projekte jau įtraukti genetiškai modifikuoti kukurūzai ir 9 likę subderiniai, nurodyti paraiškoje(6);

D.  kadangi 2022 m. sausio 26 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo genetiškai modifikuotiems kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2022 m. kovo 7 d.;

E.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai buvo išauginti įprastiniu būdu sukryžminus keturis atskirus genetiškai modifikuotų kukurūzų transformacijos įvykius: DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603; kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai yra tolerantiški dviem herbicidams (glufozinatui ir glifozatui) ir sintetina penkis insekticidinius baltymus(7) (toliau – Bt toksinus);

F.  kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie 9 subderinius, kurių EFSA anksčiau nevertino(8); kadangi, nepaisant trūkstamų tyrimų duomenų, EFSA padarė išvadą, kad šie subderiniai nekelia susirūpinimo dėl saugos;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

G.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013(9) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

H.  kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(10); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifozato ir gliufozinato pagrindu pagamintų herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifozato ir gliufozinato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

I.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(11); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(12);

J.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifozatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifozatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifozato kancerogeninis potencialas(13);

K.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui(14);

Neišspręsti klausimai, susiję su Bt toksinais

L.  kadangi Bt toksinų toksiškumas buvo įvertintas remiantis šėrimo tyrimais, naudojant tik izoliuotus Bt baltymus, pagamintus iš bakterijų; kadangi toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pavyzdžiui, kukurūzuose, medvilnėje ir sojose, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų atliktą tyrimą, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų(15);

M.  kadangi EFSA rizikos vertinimuose neatsižvelgta į šį didesnį toksiškumą, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi todėl negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos, žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų;

N.  kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių(16), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

O.  kadangi atliekant mokslinį tyrimą nustatyta, kad Bt toksinų toksiškumas taip pat gali sustiprėti sąveikaujant su liekanomis, liekančiomis po purškimo herbicidais, ir kadangi reikia atlikti daugiau tyrimų dėl sukauptų įvykių kombinatorinio poveikio (genetiškai modifikuotos kultūros, kurios buvo modifikuotos, kad būtų atsparios herbicidams ir gamintų insekticidus Bt toksinų pavidalu)(17); kadangi vis dėlto laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą;

Bt kultūros. Poveikis netiksliniams organizmams

P.  kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

Q.  kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai(18); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų(19);

Valstybių narių kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų šalių pastabos

R.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(20);

S.  kadangi išsamioje nepriklausomos mokslinių tyrimų organizacijos analizėje, be kita ko, teigiama, kad EFSA nuomonė dėl paraiškos išduoti leidimą genetiškai modifikuotiems kukurūzams negali būti laikoma atitinkančia galimų sinerginių ar antagonistinių poveikių, sukeltų transformacijos įvykių kombinacijos, vertinimo dėl toksikologijos reikalavimus, ir todėl EFSA atliktas toksikologinis vertinimas yra nepriimtinas(21);

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

T.  kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą(22); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių(23); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus padidėtų šių kultūrinių augalų, apdorotų glifozatu ir gliufozinatu pagrindu pagamintais herbicidais, paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

U.  kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifozato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai(24);

V.  kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(25);

W.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

X.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. gegužės 16 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

Y.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

Z.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 27 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AA.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

AB.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(26);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(27) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(28); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

6.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; primena savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamuosius memorandumus, kuriuose bus paaiškinta, kaip juos įgyvendinant bus laikomasi principo „nepakenk“(29);

7.  ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

8.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems subderiniams su sukauptais transformacijos įvykiais, jeigu EFSA neatliko nuodugnaus jų vertinimo, remdamasi išsamiais pareiškėjo pateiktais tyrimų duomenimis;

9.  konkrečiau, mano, kad genetiškai modifikuotų augalų veislių, apie kurias nepateikta tyrimų duomenų ir kurios nėra išbandytos ar netgi dar nesukurtos, patvirtinimu prieštaraujama bendrųjų teisės aktų, kuriais reglamentuojami maisto produktai, principams, nustatytiems Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

10.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(30), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

11.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl maiste ir pašaruose naudojamų genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir jų subderinių vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA‐GMO‐NL‐2018‐150), EFSA leidinys, 2022,20(3):7134, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2022.7134. (4) ––––––––––––––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subderinių MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0115). (5) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/2045, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pratęsiamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti (OL L 327, 2018 12 21, p. 65). (6) MIR604 × NK603 × DP4114, MON 810 × NK603 × DP4114, MON 810 × MIR604 × DP4114, MON 810 × MIR604 × NK603, NK603 × DP4114, MIR604 × DP4114, MIR604 × NK603, MON 810 × DP4114 ir MON 810 × MIR604. (7) Cry1F, Cry34Ab1, Cry35Ab1, Cry1Ab ir mCry3A. (8) EFSA nuomonė, p. 4. (9) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1). (10) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe, 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1) tomas, https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (12) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as (13) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610 ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/. (14) Taip iš tiesų yra glifozatų atveju, kaip nurodyta EFSA atliktoje esamos didžiausios leidžiamosios glifozato liekanų koncentracijos peržiūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263. (15) S. C. MacIntosh, G. M. Kishore, F. J. Perlak, P. G. Marrone, T. B. Stone, S. R. Sims, R. L. Fuchs „Potentiation of Bacillus thuringiensis insecticidal activity by serine protease inhibitors“, Journal of Agricultural and Food Chemistry, 1990 m., Nr. 38, p. 1145–1152, https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf00094a051. (16) Žr. N. Rubio-Infante, L. Moreno-Fierros, „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jat.3252. (17) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0278691516300722?via%3Dihub (18) Žr., pavyzdžiui, Hilbeck, A., Otto, M. „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO environmental risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 3:71, 2015 m., https://doi.org/10.3389/fenvs.2015.00071. (19) Hilbeck, A., Defarge, N., Lebrecht, T., Bøhn, T., „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES, 2020 m., p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf. (20) Valstybių narių pastabos, pateiktos EFSA portale „OpenEFSA“, https://open.efsa.europa.eu. (21) „Testbiotech“ pastaba dėl EFSA atlikto maiste ir pašaruose naudojamų genetinės inžinerijos metodais gautų kukurūzų DP4114 x MON810 x MIR604 x NK603 ir jų subderinių vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2018-150), gauta iš „Pioneer“. (22) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/ (23) https://indicators.report/targets/3-9/ (24) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906 (25) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03. (26) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (27) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (28) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf (29) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis. (30) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03 – 2022/2713(RSP))

P9_TA(2022)0258 B9-0326/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (D080148/03)(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(2), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. balandžio 1 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2022 m. balandžio 26 d. balsavimu taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2021 m. spalio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d.(4),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2021 m. spalio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo išdavimo GM kukurūzams ir ši nuomonė buvo paskelbta 2021 m. gruodžio 13 d.;

C.  kadangi GM kukurūzai su trimis sukauptais transformacijos įvykiais buvo sukurti atliekant įprastinį kryžminimą, kuriuo buvo siekiama sujungti tris atskirus GM kukurūzų transformacijos įvykius: NK603, kuriuo suteikiamas atsparumas glifosatui, turinčiam herbicidų; T25, kuriuo suteikiamas atsparumas amonio gliufozinatui, turinčiam herbicidų; ir DAS-40278-9, kuriuo katalizuojamas bendrosios herbicidų klasės, žinomos kaip ariloksifenoksipropionatai (AOPP), skaidymas ir kuriuo suteikiamas atsparumas 2,4-D, turinčiam herbicidų(6);

D.  kadangi EFSA anksčiau įvertino subkombinaciją NK603 x T25 ir subkombinaciją NK603 x DAS-40278-9; kadangi pareiškėjas nepateikė eksperimentinių duomenų dėl subkombinacijos DAS-40278-9 x T25, kurios EFSA anksčiau nėra įvertinusi; kadangi, nepaisant to, EFSA padarė išvadą, kad ši subkombinacija saugos problemų nekels;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013(7) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

F.  kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(8); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami didesnėmis glifosato AOPP ir 2,4-D herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis liekanų ir jų skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

G.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(9); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(10);

H.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai, glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas(11);

I.  kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant GM augalus, recenzuotame moksliniame straipsnyje keliami klausimai, ar GM kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jų skilimo į citotoksiškus skilimo produktus(12);

J.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui(13);

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

K.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(14); kadangi tose kritinėse pastabose, be kita ko, nurodyta, kad herbicidų, jų liekanų ir metabolitų, kuriais apdorojami GM kukurūzai, sąveikos negalima atmesti ir šis cheminis mišinys niekada anksčiau nebuvo patikrintas toksikologiniu požiūriu ir gali turėti poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir kadangi tai yra vektorių beta laktamazės („bla“) GM kukurūzo genas, atsparumo antibiotikams genas, deaktyvuojantis kritiškai svarbius penicilinus;

L.  kadangi, valstybės narės kompetentingos institucijos teigimu(15), nors pareiškėjas teigia, kad paraiškoje nurodyta mokslinė informacija yra konfidenciali, tai prieštarauja Orhuso konvencijai, kurioje nustatyta visuomenė teisė susipažinti su aplinkosaugine informacija;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

M.  kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą(16); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia pavojingos cheminės medžiagos, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą bei užterštumą(17); kadangi leidus importuoti GM kukurūzus padidėtų šio gliufozinatu ir AOPP bei 2,4-D herbicidais apdoroti skirto kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.  kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai(18);

O.  kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(19);

P.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

Q.  kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nuomonės nepateikė, o tai reiškia, kad leidimui nepritarė kvalifikuota valstybių narių dauguma; kadangi per Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnyje paminėto apeliacinio komiteto 2022 m. balandžio 26 d. balsavimą nuomonės vėl nebuvo pateikta; kadangi prieš balsavo 14 valstybių narių (kuriose gyvena 35,72 proc. ES gyventojų), 3 valstybės narės (34,53 proc. gyventojų) susilaikė ir tik 10 valstybių narių (29,75 proc. gyventojų) balsavo už;

R.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

S.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 27 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

T.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

U.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(20);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/797 viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/797 neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(21) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos panaikinti Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/797;

4.  ragina Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške EP nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(22); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

6.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo(23);

7.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(24), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

8.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 141, 2022 5 20, p. 116. (2) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/6942 (5) ––––––––––––––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15)2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063);2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0115). (6) EFSA nuomonė, p. 3. (7) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1). (8) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (9) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (10) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as (11) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887, https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610, ir https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/. (12) Lurquin, P.F., „Production of a toxic metabolite in 2, 4-D-resistant GM crop plants“, 3 Biotech 6, 82 (2016), https://doi.org/10.1007/s13205-016-0387-9. (13) Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA atliktoje esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263. (14) Valstybių narių pastabos, pateiktos EFSA OpenEFSA portale: https://open.efsa.europa.eu/. (15) Ten pat, p. 75. (16) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/ (17) https://indicators.report/targets/3-9/ (18) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906 (19) JT biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03. (20) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (21) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (22) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf (23) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis. (24) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Stephanusą Abrahamą Bloką (Stephanus Abraham Blok) Audito Rūmų nariu (C9-0150/2022 – 2022/0805(NLE))

P9_TA(2022)0259 A9-0180/2022

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0150/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9‑0180/2022),

A.  kadangi 2022 m. balandžio 8 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Stephanuso Abrahamo Bloko skyrimo Audito Rūmų nariu;

B.  kadangi Biudžeto kontrolės komitetas įvertino S. A. Bloko kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; kadangi atlikdamas šį vertinimą, komitetas gavo S. A. Bloko gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C.  kadangi 2022 m. birželio 15 d. šis komitetas surengė S. A. Bloko klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Stephanusą Abrahamą Bloką Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo projekto (14207/2021 – C9-0478/2021 – 2021/0336(NLE))

P9_TA(2022)0260 A9-0176/2022

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14207/2021),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2005/781/EB dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0478/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A9‑0176/2022),

1.  pritaria susitarimo galiojimo pratęsimui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 295, 2005 11 11, p. 37.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo projekto (13494/2021 – C9-0465/2021 – 2021/0208(NLE))

P9_TA(2022)0261 A9-0177/2022

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13494/2021),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (13494/2021 ADD 1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0465/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A9‑0177/2022),

1.  pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie Konvencijos;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neteisėtos medienos ruošos ES (2022/2523(RSP))

P9_TA(2022)0262 B9-0329/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 227 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 191, 230 ir 258 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(1) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2) (Buveinių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(3) (Strateginio aplinkos vertinimo direktyvos),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(4) (toliau – Orhuso reglamentas),

–  atsižvelgdamas į bylą dėl pažeidimo INFR(2020)2033, įtrauktą į Komisijos 2020 m. vasario 12 d. pažeidimų dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje“ (COM(2021)0572),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (COM(2021)0706), kuriuo siekiama pažaboti ES skatinamą miškų naikinimą ir alinimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021)0851) ir į pridedamą komunikatą (COM(2021)0814),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(5),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl neteisėtos medienos ruošos ES (O-000020/2022 – B9‑0016/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticijas Nr. 0289/2015, 0625/2018, 1248/2019, 0408/2020, 0722/2020 ir 1056/2021, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl didėjančio neteisėtos medienos ruošos masto ir padažnėjusių konkrečių praktikos, kuria kai kuriose valstybėse narėse pažeidžiami ES aplinkos teisės aktai, atvejų, įskaitant neteisėtą medienos ruošą paskutiniuose išlikusiuose Europos neliestuose miškuose ir sengirėse, ir raginama imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti žalos aplinkai ir grėsmės žmonių gyvybei ir gerovei riziką ir mastą;

B.  kadangi neteisėta medienos ruoša yra didžiulį susirūpinimą kelianti veikla, dėl kurios daroma žala aplinkai, nyksta biologinė įvairovė ir blogėja ekosistemos būklė, vyksta dykumėjimas ir dirvožemio degradacija, sukeliantys tokias gaivalines nelaimes kaip nuošliaužos, ir dėl šios veiklos buvo nuniokota arba nukentėjo ne viena tinklo „Natura 2000“ teritorija, taip pat neliesti miškai ir sengirės; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos gali išnykti saugomos rūšys ir konkrečios įvairių augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, nes neteisėtą veiklą vykdantys subjektai nėra linkę laikytis teisės aktų, kuriais užtikrinama vertingų miškų išteklių apsauga;

C.  kadangi, remiantis Europolo skaičiavimais, nusikaltimai aplinkai yra tokie pat pelningi kaip ir prekyba narkotikais, tačiau rizika, kad tokie nusikaltimai bus išaiškinti ir už juos bus skirta bausmė, yra daug mažesnė(6);

D.  kadangi neteisėta medienos ruoša yra vienas iš pagrindinių miškų alinimo, miškų naikinimo ir klimato kaitos veiksnių ir prisideda prie prastėjančios oro kokybės; kadangi neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. tarptautinės medienos gamybos ir sukelia papildomų pasekmių aplinkai, visuomenei ir ekonomikai; kadangi neteisėta medienos ruoša dažniausiai lieka nenustatyta, o tai trukdo ES imtis veiksmų siekiant Europos žaliojo kurso, Europos klimato teisės akto ir Biologinės įvairovės strategijos tikslų; kadangi neteisėta medienos ruoša labai dažnai vykdoma kai kuriuose kokybiškiausiuose ir geriausiai saugomuose ES miškuose;

E.  kadangi neteisėtos medienos ruošos produktai Europos Sąjungoje parduodami kaip sertifikuota mediena(7); kadangi pagrindinės esamos sertifikavimo sistemos negali padėti visiškai įgyvendinti taikomų teisės aktų reikalavimų; kadangi pagrindinės sistemos, įvertintos 2021 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitoje dėl miškų sektoriuje taikomų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų, turi trūkumų, susijusių su jų teisėtumo apibrėžtimis, o jų teisiniai reikalavimai yra riboti taikymo srities požiūriu arba jų pobūdis yra dviprasmiškas; kadangi sistemomis sukuriamas sisteminis požiūris į patvirtinimo perdavimą visoje tiekimo grandinėje, tačiau jose dažniausiai nėra sisteminių galimybių tikruoju laiku arba kitaip patikrinti sandorių apimties, rūšių ir subjektų kokybinių ypatumų, todėl sistemos turi trūkumų, dėl kurių jos gali būti panaudotos manipuliavimui ir sukčiavimui; kadangi visose pagrindinėse sertifikavimo sistemose sunku nustatyti ir veiksmingai spręsti korupcijos problemas, o taikomos korupcijos atvejų nustatymo sistemos yra gana ribotos ir beveik neapima sukčiavimo rizikos(8);

F.  kadangi miškai yra esminiai absorbentai, padedantys kovoti su klimato kaita;

G.  kadangi neteisėta medienos ruoša turi didelį neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant tai, kad dėl neteisėtos prekybos neteisėtai nukirsta mediena, kuria vėliau skatinamas nusikalstamumas ir kuri daro žalingą poveikį tvariai vietos plėtrai ir teisėtai veikiančioms įmonėms, iš vietos ir atsakingų bendruomenių atimamas pragyvenimo šaltinis; kadangi neteisėta medienos ruoša dažnai yra siejama su mokesčių slėpimu, kuriuo neteisėta medienos ruoša užsiimantiems asmenims sudaromos sąlygos mažinti miško produktų kainą, todėl iškraipoma rinka ir sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos; kadangi dėl neteisėtos medienos ruošos vyriausybės praranda su mokesčiais ir rinkliavomis susijusias pajamas, be to, dėl jos taip pat didėja miškotvarkos ir sandorių išlaidos; kadangi mediena dažnai ruošiama vienoje valstybėje narėje, o ja prekiaujama kitoje valstybėje narėje; kadangi didžiąja dalimi neteisėtai paruoštos medienos prekiaujama ir ji naudojama kaip teisėtai paruošta mediena;

H.  kadangi trūksta nuoseklių, suderintų ir palyginamų duomenų apie ES medienos ruošą, taip pat bendros neteisėtos medienos ruošos sąvokos apibrėžties;

I.  kadangi kai kuriais atvejais neteisėtos medienos ruošėjai smurtavo prieš miškininkus, girininkus, teisėsaugos pareigūnus, aplinkos aktyvistus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistus ir pranešta apie ne mažiau kaip šešis žuvusius tokius asmenis, įskaitant daugybę smurto prieš asmenis, atsakingus už miškų apsaugą, ir jų bauginimo atvejų;

J.  kadangi kyla problemų dėl to, kad nėra tarptautiniu mastu pripažintos veiklos, kuriai taikoma „neteisėtos medienos ruošos“ sąvoka, apibrėžties; kadangi šis aiškumo trūkumas yra rimta teisinė spraga;

K.  kadangi korupcija ir sukčiavimas yra pagrindinės neteisėtos medienos ruošos paskatos, todėl trūksta vykdymo užtikrinimo ir baudžiamumo; kadangi dėl šios priežasties taip pat daugėja įvairios nusikalstamos veiklos, pvz., konfliktų finansavimo ir pinigų plovimo; kadangi ES privalo imtis veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą medienos ruošą ir miškų naikinimą bei pažabotų prekybą neteisėtai nukirsta mediena ir medienos produktais;

L.  kadangi, pasak Eurojusto, nusikaltimai aplinkai tapo ketvirta pagal dydį nusikalstama veikla tarptautiniu lygmeniu;

M.  kadangi ES medienos reglamente nustatytos medienos ir medienos produktų pateikimo rinkai taisyklės, kurios turėtų padėti užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai; kadangi Komisija ketina panaikinti ES medienos reglamentą priimdama pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos; kadangi Europos Sąjunga turėtų remti valstybes nares tais atvejais, kai kovojant su miškus naikinančiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu trūksta gero valdymo, ir skatinti aplinkos apsaugą, įskaitant miškų apsaugą ir tvarią miškotvarką pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(9), taip pat laikantis Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos, Nulinės taršos veiksmų plano ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų;

N.  kadangi dėl neteisėtos veiklos atsiranda netvari praktika, mažėja miškų vertė ir prastėja įvairių miškų teikiamų aplinkos, ekonominių ir socialinių paslaugų kokybė, o tai lemia tiesioginį miškų naikinimą ir alinimą;

O.  kadangi neteisėta medienos ruoša yra susijusi su žmogaus teisių pažeidimais ir smurtu, taip pat su nusikaltimais, susijusiais su sukčiavimu ir korupcija, pvz., pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

P.  kadangi prieš valstybes nares dėl tariamo ES teisės aktų šioje srityje neįgyvendinimo pradėtos kelios pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

Q.  kadangi pagal Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įvairius kitus valstybių narių administruojamus fondus miškų savininkai dabar gali gauti kompensacijas už miško ir aplinkos bei klimato paslaugas, paramą miškų išsaugojimui, atkūrimui ir apsaugai ir kompensacijas už „Natura 2000“ teritorijas, taip pat už priežiūrą ir veiklą, kuria didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir vertė aplinkai;

R.  kadangi valstybių narių miškotvarkos planai turėtų atitikti priemones, kurios yra būtinos biologinei įvairovei miškuose apsaugoti ir atkurti, be to, jie turėtų būti prieinami visuomenei; pažymi, kad ne visuose „Natura 2000“ teritorijų valdymo planuose pripažįstama aiški neliestų miškų ir sengirių vertė ir kad saugomų miškų išsaugojimo priemonėmis nevisiškai užkertamas kelias medienos ruošai, o tai gali būti nesuderinama su ilgalaikiu neliestų miškų ir sengirių išsaugojimu;

1.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamuose ES aplinkos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir jų laikytis; ragina Komisiją veikti greičiau, veiksmingiau ir skaidriau, įskaitant nuolatinę atvejų stebėseną, ir tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant ištaisyti visus reikalavimų nesilaikymo atvejus; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių, kad būtų išspręstos esamos dėl vėlavimo kylančios problemos; mano, kad pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius ir ištekliai yra būtina sėkmingo ES politikos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sąlyga;

2.  pažymi, kad neteisėta medienos ruoša vis dar yra ES problema; reiškia susirūpinimą dėl neigiamo neteisėtos medienos ruošos atvejų poveikio Europos miškams, laukinėms buveinėms, vidaus rinkai ir ES klimato politikai; ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti išsamų socialinių ir ekonominių tokio reiškinio priežasčių vertinimą ir visapusiškai įgyvendinti atitinkamus ES ir nacionalinės teisės aktus, siekiant veiksmingai parengti konkrečias ir tiesiogines kovos su neteisėta medienos ruoša priemones, taip užkertant kelią neteisėtos medienos ruošos tendencijų įsigalėjimui, atsižvelgiant į direktyvose, kuriomis reglamentuojami gamtos klausimai, įtvirtintas pareigas ir Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus, kuriems pritarė valstybėse narės; nerimauja, kad dėl kylančių žaliavų ir energijos kainų ir nulinio tarifo, taikomo biomasės išmetamiems teršalams pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, miškams galėtų būti daromas tvarumo lygį viršijantis poveikis, įskaitant neteisėtos medienos ruošos poveikį, nes didelė pelno marža atsveria aplaidumo riziką, kartu atsižvelgiant į esamas ES atokiose ir kaimo vietovėse gyvenančių žmonių socialines ir ekonomines sąlygas;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad didėjantis neteisėtos medienos ruošos mastas ES trukdys siekti Europos žaliojo kurso, ES biologinės įvairovės strategijos ir miškų strategijos tikslų, nes dėl šios priežasties nepavyks apsaugoti unikalios ekologinės įvairovės ir paskutinių išlikusių neliestų miškų ir sengirių, atkurti ir išsaugoti natūralių buveinių ir augalijos bei gyvūnijos rūšių, be to, bus pakenkta tikslų, susijusių su veiksmingai ir griežtai saugomomis teritorijomis, įgyvendinimui;

4.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo išmetama 20 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio; nerimauja dėl neigiamo poveikio, kurį neteisėta medienos ruoša turi dykumėjimui, dirvožemio degradacijai ir tokiems reiškiniams kaip potvyniai; pažymi, kad miškų naikinimas taip pat yra susijęs su daugybės rūšių, kurios dėl neteisėtos medienos ruošos praranda savo buveines, išnykimu;

5.  ragina valstybių narių prokurorus ir kompetentingas institucijas, visapusiškai laikantis teisės aktų, tirti visus neteisėtos medienos ruošos, taip pat neteisėtos medienos vežimo, sandėliavimo, platinimo ir pardavimo atvejus;

6.  pažymi, kad siekiant tvarios miškotvarkos, miškų apsauga ir išsaugojimas, pagrįstas išmatuojamais rodikliais ir ribinėmis vertėmis, yra vienas svarbiausių būsimos Europos miškininkystės aspektų; pritaria nustatytai gamtiškojo sertifikavimo sistemai, kuria siekiama išlaikyti visapusišką biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį našumą ir atsparumą ir reaguoti į aplinkos, ekonomikos ir visuomeninius išbandymus;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad būtų vykdoma išsami kontrolė siekiant atsekti Europos įmonių naudojamą medieną, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES medienos reglamento;

8.  tvirtai pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad pagal nacionalinius strateginius planus būtų skiriama pakankamai lėšų, kurios būtų skiriamos biologinei įvairovei atkurti labiausiai nuo neteisėtos medienos ruošos nukentėjusiose teritorijose; primena, kad pagal 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos valstybės narės ne mažiau kaip 10 proc. metinių išlaidų pagal savo daugiametę finansinę programą turėtų skirti biologinei įvairovei; apgailestaudamas pažymi, kad biologinės įvairovės finansavimo tikslas kai kuriose valstybėse narėse yra gerokai mažesnis, palyginti su sutartu 10 proc. rodikliu;

9.  apgailestauja dėl to, kad pagal tvarią miškotvarką kaip pageidaujamos miškų būklės lyginamieji standartai dar nėra apibrėžtos ribinės vertės ar intervalai, taip pat nėra pakankamai kriterijų, susijusių su ekosistemų būkle, biologine įvairove ir klimato kaita; todėl prašo nustatyti naujus įgyvendinamai tvariai miškotvarkai reikalingus rodiklius ir ribines vertes;

10.  ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad medienos atsekamumo sistemos visapusiškai veiktų, o nuobaudos miškininkystės srityje būtų proporcingos ir kad jas taikant būtų veiksmingai atgrasoma nuo neteisėtos medienos ruošos; ypač nerimauja dėl to, kad dabartinės baudos nėra proporcingos medienos produkcijos vertei ir kad veiklos vykdytojams kartais skiriamos tik simbolinės baudos arba labai mažos administracinės nuobaudos; ragina valstybes nares suteikti priemones už miškininkystę atsakingoms nacionalinėms institucijoms, kad jos pagerintų savo veiklą, prireikus padidinti teisėsaugos pareigūnų skaičių, siekiant veiksmingai vykdyti teisinius veiksmus ir, remiantis policijos surinktais arba trečiųjų šalių policijai perduotais įrodymais, pradėti baudžiamąsias bylas dėl neteisėtos medienos ruošos atvejų; atliekant Aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių direktyvos peržiūrą, ragina numatyti galimybę pradėti baudžiamąsias bylas, be kita ko, ir privatiems asmenims;

11.  ragina valstybes nares dalytis geriausia teisėsaugos institucijų patirtimi, siekiant stiprinti kovą su visa susijusia neteisėta praktika;

12.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visuomenė pagal Orhuso konvenciją galėtų susipažinti su informacija apie aplinką, taip pat kad visuomenė galėtų dalyvauti sprendimų priėmimo ir teisingumo užtikrinimo, susijusio su miškotvarkos planais, procese;

13.  pažymi, kad reikia teisingai įvertinti miškotvarkos planų poveikį aplinkai, o valstybės narės turėtų atlikti tų miškotvarkos planų, kurie neatitinka nacionalinės teisės aktų, peržiūrą;

14.  apgailestauja dėl išpuolių prieš miškininkus, girininkus, teisėsaugos pareigūnus, aplinkos aktyvistus ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistus, įskaitant mirtinus išpuolius, ir primena, kad šiuos išpuolius neretai vykdo pavieniai asmenys arba gerai organizuotos ir gerai pasirengusios grupuotės, kurios užsiima neteisėta medienos ruoša ir vis dažniau griebiasi smurto bei pasikartojančių bauginimo priemonių;

15.  ragina nacionalines ir ES institucijas imtis atgrasomų ir griežtų veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką nacionalinių ir ES aplinkos teisės aktų laikymąsi; pažymi, kad procedūriniai trūkumai ir patikrinimų stoka prisideda prie mažesnio praktinio Medienos reglamento veiksmingumo; primygtinai ragina ES teisės aktų leidėjus pasinaudoti derybų dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui (COM(2021)0706)), galimybe, kad būtų galima pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant ir vykdant ES medienos reglamentą, bei pagerinti valstybių narių kompetentingų institucijų padėtį, patobulinti nuostatas dėl jų atliekamų patikrinimų kiekio ir kokybės, jų santykių ir sąveikos su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir kitomis nacionalinėmis institucijomis bei Komisija; ragina valstybes nares griežtai įgyvendinti galiojančių atitinkamų teisės aktų nuostatas uždraudžiant naudoti ir ES rinkai pateikti neteisėtai paruoštą medieną; ragina neteisėtą medienos ruošą prilyginti nusikalstamai veikai, už kurią būtų skiriamos atitinkamos baudžiamosios sankcijos, ir įtraukti ją į peržiūrėtos Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę taikymo sritį, taip pat ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša; ragina neteisėtą medienos ruošą visose valstybėse narėse vienodai apibrėžti kaip nusikaltimą aplinkai, siekiant užtikrinti, kad už tuos pačius su neteisėta medienos ruoša susijusius pažeidimus visoje ES būtų taikomos tos pačios procedūros ir bausmės;

16.  pabrėžia prevencinių priemonių svarbą siekiant riboti neteisėtos medienos ruošos žalą aplinkai ir ekonomikai bei grėsmę žmonių gyvybei; pripažįsta, kad pastaruoju metu padaryta tam tikra pažanga valstybių narių lygmeniu: turima informacijos apie geresnį medienos atsekamumą ir nacionalinės teisės aktuose numatytų bausmių peržiūrą bei sugriežtinimą siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša; pabrėžia, kad būtina parengti tinkamus aplinkos vietovių, kurių būklė yra pablogėjusi, atkūrimo planus susijusiose valstybėse narėse; primena, kad koordinuotas Europos požiūris ir prevencijos priemonės gali padėti kovoti su neteisėta medienos ruoša; ragina Komisiją gerinti savo miškų stebėsenos sistemų kokybę ir visapusiškumą, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas dėl tinklui „Natura 2000“ priskirtų miškotvarkos planų veiksmingumo; pažymi, jog tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas su tinklu „Natura 2000“ susijusių priemonių vertinimas, vykdant stebėseną reikėtų rinkti daugiau duomenų apie tinklui priklausančias ir nepriklausančias teritorijas ir apie išsaugojimo valdymo kokybę;

17.  ragina Komisiją persvarstyti ES medienos reglamentą, kad jis būtų taikomas ir visai medienai ir visiems medienos produktams, parduodamiems Europos rinkoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir išvengti nesąžiningos konkurencijos;

18.  pažymi, kad visuomenė itin domisi kova su neteisėta medienos ruoša, kaip, be kita ko, matyti iš Peticijų komiteto nagrinėtų peticijų Nr. 1248/2019, 0408/2020, 0722/2020 ir 1056/2021, kuriose smerkiama intensyvesnė neteisėta medienos ruoša, kurią dažnai lemia prastas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas saugomose teritorijose arba sustabdytas palydovinio stebėjimo sistemų veikimas, taip pat didėjantis agresijos prieš miško darbuotojus, aktyvistus ir žurnalistus atvejų skaičius;

19.  ragina valstybes nares priimti tinkamas teisėsaugos priemones, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša, ir apsaugoti aplinkos gynėjus, žurnalistus bei pranešėjus; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias teisminėms institucijoms nutraukti su neteisėta medienos ruoša susijusias bylas; pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir aplinkos gynėjus, vaidmenį ir dalyvavimą propaguojant klimato politika ir biologinės įvairovės apsauga grindžiamą požiūrį į klimato politiką bei ragina ES remti šią veiklą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nustatytą skaidrumo užtikrinimo sistemą;

20.  ragina Komisiją imtis pasaulio lyderės vaidmens kovojant su neteisėta medienos ruoša ir skatinti įgyvendinti bendrą, aiškią ir tarptautiniu mastu pripažįstamą veiklos, kuri patenka į neteisėtos medienos ruošos koncepciją, apibrėžtį, siekiant pašalinti dabartines teisines spragas, kurios sudaro sąlygas nesilaikyti standartų; kaip pirmą žingsnį, palankiai vertina pasiūlymą dėl Reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares dažnai įvertinti prieinamus duomenis, remiantis stebėsena vietoje ir nuotolinio aptikimo technologijomis, pvz., palydoviniais visų „Natura 2000“ miškingų vietovių vaizdais, siekiant imtis atitinkamų priemonių, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrų pradėjimą, kai randama įrodymų apie šioms vietovėms padarytą žalą arba jų sunaikinimą, ir viešai paskelbti apie šiuos vertinimus ir priemones; pažymi, kad palydoviniai vaizdai yra veiksmingesni, jei naudojami su vietoje gautais duomenimis, todėl nereikėtų nepaisyti vietoje gautų duomenų; ragina valstybes nares ištaisyti saugomoms miškų buveinėms arba saugomoms miškų rūšių buveinėms, esančioms „Natura 2000“ teritorijose, kurios nukentėjo nuo miškų naikinimo ir neteisėtos medienos ruošos, padarytą žalą;

22.  pažymi, kad Komisija turi stiprinti atitiktį ES teisei; supranta, kad prievolė įrodyti pažeidimo buvimą tenka Komisijai, kuri pažeidimo nagrinėjimo bylose negali remtis jokiomis prielaidomis; tačiau pažymi, kad nors Komisija patvirtino, kad teisingas Sąjungos taikymas išlieka prioritetu, tačiau iš kai kurių nagrinėjamų pažeidimo bylų trukmės, nepaisant to, kad Komisija turi pakankamai įrodymų, matyti kitaip; pareiškia, kad sistemingas ir nuolatinis darbuotojų trūkumas už aplinką atsakingame Komisijos generaliniame direktorate tuo metu, kai aplinkos teisės aktai yra dažniausiai pažeidžiami teisės aktai, o pagal Europos žaliąjį kursą šiam direktoratui patikėta įgyvendinti naujas iniciatyvas, atspindi neatsakingą požiūrį; apgailestauja dėl to, kad nepakeičiamas turtas prarandamas dėl Komisijos neveikimo ir sumažinto ES aprūpinimo darbuotojais biudžeto; siūlo Komisijai ir valstybėms narėms tiksliai nustatyti savo prioritetus;

23.  ragina Komisiją sistemingai panaudoti visus prieinamus technologinius pokyčius, pvz., nuotolinio aptikimo technologijas, siekiant užtikrinti visapusišką ES medienos reglamento laikymąsi ir taip sugebėti išsamiai įvertinti Europos miškų būklę;

24.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir inicijuoti bei plėtoti policijos bendradarbiavimą, į kurį įsitrauktų visų valstybių narių kompetentingos institucijos, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms miškininkystės ir šios veiklos pagrindu vykdomos prekybos mediena srityse, tokias veikas nustatyti ir tirti; pažymi, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės turėtų sistemingai vertinti policijos bendradarbiavimo veiksmingumą ir jį nuolat gerinti;

25.  ragina Komisiją ir Tarybą atidžiai vertinti galimas neigiamas pasekmes, kurias ES miškams gali turėti miškų biomasės, kaip energijos paskatos, skatinimas, ypač atsižvelgiant į derybas dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos(10) (RED III) peržiūrą;

26.  prašo Komisijos remti valstybių narių dalijimąsi geriausia patirtimi kovojant su neteisėtos medienos ruošos reiškiniu ir jo pasekmėmis, įskaitant dalijimąsi patirtimi, susijusia su žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir skaidrumu vartotojų atžvilgiu tiek, kiek tai susiję su neteisėtai paruošta mediena prekiaujančių bendrovių pavadinimais;

27.  ragina Komisiją išlikti budriai atsižvelgiant į tinkamą ES medienos reglamento, Buveinių direktyvos, Strateginio aplinkos vertinimo direktyvos ir Laukinių paukščių apsaugos direktyvos(11), taip pat Orhuso reglamento įgyvendinimą, nes ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo spragos gali tapti galimybe daryti nusikaltimus aplinkai; pažymi, kad dėl pažeidimų gali kilti ekologinės katastrofos, pvz., dirvožemio degradacija ir erozija, žemės nuošliaužos, potvyniai, unikalių laukinių rūšių išnykimas, miškų naikinimas ir paskutinių išlikusių neliestų miškų ir sengirių ES išnykimas;

28.  ragina Komisiją peržiūrėti dabartines teisės aktų problemas ir pagerinti savo kontrolę, siekiant pašalinti bet kokias teisines spragas, dėl kurių sudaromos galimybės ES naudoti neteisėtai paruoštą medieną, kaip matyti iš dabartinių metodų, kuriuos taikant teisėtai nukirsta mediena maišoma su neteisėtai nukirsta mediena, siekiant patvirtinti tokios medienos kilmę;

29.  ragina Komisiją panaudoti savo prekybos politiką, siekiant tarptautiniu lygmeniu pažaboti neteisėtą medienos ruošą; pažymi, kad neteisėtai paruoštos medienos importas iš ne ES šalių iškraipo Europos rinką ir sukuria nesąžiningą padėtį Europos gamintojų atžvilgiu; primena, kad šios neteisėtos medienos naudojimas taip pat kenkia bendruomenėms, kuriose ji kertama, be to, skatinama toliau naudoti neteisėtai nukirstą medieną ir visi su tuo susiję nusikaltimai; palankiai vertina Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui, pasiūlytą privalomų deramo patikrinimo taisyklių rinkinį, skirtą įmonėms, kurios nori ES rinkai pateikti tam tikras prekes;

30.  pažymi, kad svarbu įgyvendinti projektus, kuriais siekiama skatinti gamtiškesnę miškotvarką ir aplinkos apsaugą, atkūrimą ir išsaugojimą kartu remiant nuo miško išteklių priklausomas bendruomenes, šiuo tikslu kuriant trumpas tiekimo grandines ir ekoturizmą; siūlo plėtoti demokratinę miškotvarką ir projektus glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, palaikančiomis glaudų ryšį su suinteresuotosiomis šalimis ir vietos bendruomenėmis, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai labiausiai paveikia aplinkos pokyčiai ir neigiamos didelio masto medienos gamybos bei prekybos ja socialinės ir ekonominės pasekmės;

31.  ragina ES ir valstybes nares toliau nagrinėti bendradarbiavimo kovojant su neteisėta miško ruoša ir užkertant jai kelią galimybes; rekomenduoja Komisijai sukurti valstybių narių bendradarbiavimo platformą, kurioje jos galėtų kurti ir toliau tobulinti nacionalines skaitmenines miškų stebėsenos priemones, pranešti apie neteisėtos medienos ruošos atvejus ir turėtų galimybę greitai imtis veiksmingų tarpvalstybinių intervencinių kovos su neteisėta medienos ruoša veiksmų;

32.  ragina valstybes nares prisiimti savo pagrindinę atsakomybę už aplinkos apsaugą, įskaitant miškus, ir užtikrinti miškininkų saugumą; primena, kad korupcija valdžios institucijose lieka svarbiu veiksniu, lemiančiu nebaudžiamumą neteisėtos medienos ruošos ir nusikaltimų, vykdomų aplinkos aktyvistų atžvilgiu, atvejais;

33.  ragina valstybes nares kuo labiau suderinti savo taisykles dėl neteisėtai nukirstos medienos kontrolės, siekiant užkirsti kelią neteisėtos medienos platinimo maršrutų išnaudojimui pagal valstybių narių, kuriose trūksta kontrolės, teisės aktus;

34.  ragina prokurorus, tyrėjus, girininkus ir finansų specialistus suvienyti jėgas ir patirtį, siekiant greitai ir sėkmingai nustatyti, tirti organizuotus nusikaltimus ir užkirsti jiems kelią;

35.  primena, kad ES lėšos gali būti panaudotos kompensuojant už miško ir aplinkos ir klimato paslaugas, didinant miškų ekosistemų atsparumą ir vertę aplinkai, miškų atkūrimą, išsaugojimą ir apsaugą, taip pat kompensuojant už „Natura 2000“ miško teritorijas, įskaitant mažų miškų savininkus;

36.  siūlo nustatyti reguliarią stebėseną (įskaitant saugumo / policijos patrulių pajėgas ir stebėjimą iš oro) miškuose ir vietovėse, iš kurių vežama mediena, arba kai gaunama pranešimų apie neteisėtą medienos ruošą arba neteisėtai paruoštos medienos vežimą ir prekybą ja; pabrėžia, kad būtina didinti policijos informuotumą apie neteisėtos medienos ruošos nusikaltimą, ir ragina valstybes nares rengti specialius teisėsaugos pareigūnams skirtus mokymus, kad jie būtų aprūpinti praktinėmis priemonėmis, ir suteikti jiems įgūdžių ir žinių, kurios reikalingos, kad jie galėtų užkirsti kelią neteisėtos medienos ruošos veiklai, ją nustatyti ir vykdyti jos baudžiamąjį persekiojimą, taip pat apsaugoti aplinkos aktyvistus, pranešėjus apie pažeidimus ir už miškotvarką atsakingus darbuotojus; ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti pažangų išteklių naudojimą siekiant užkirsti kelią neteisingam šios priemonės įgyvendinimui;

37.  primena, kad neteisėta medienos ruoša neretai būna susijusi su kitokio pobūdžio nusikaltimais, pvz., su neteisėta prekyba, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kt., kurie vis dažniau įgyja tarpvalstybinį mastą; todėl pabrėžia būtinybę tiriant sunkius kitokio pobūdžio nusikaltimus informaciją apie neteisėtą medienos ruošą laikyti esmine ir dalytis šia informacija su Europolu, siekiant palengvinti tarpvalstybinių tyrimų eigą;

38.  pabrėžia, kad ES aplinkos prokuroro pareigybės įsteigimas išplečiant Europos prokuratūros įgaliojimus pagal SESV 86 straipsnio 4 dalį yra būdas pagerinti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir kovoti su sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais aplinkai;

39.  ragina Komisiją skirti finansavimą kovai su neteisėta medienos ruoša;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu padidinti skaidrių ir kokybiškų duomenų prieinamumą ir atkreipia tinkamą dėmesį į naujos ES miškų strategijos tikslą gerinti suderintų duomenų rinkimą šiuo atžvilgiu; mano, kad kliovimasis esamomis struktūromis, ypač nacionaliniais miškų inventoriais ir Europos miškų informacine sistema, turi esminę reikšmę gerinant politinių jėgų operatyvinį atsaką kovojant su nusikalstamumo miškininkystei aspektais; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į pagrindinius ir su miškais susijusius taikomus kintamuosius, reikalingi laiku ir dažnai iš visų valstybių narių gaunami palyginami duomenys; todėl pritaria pasiūlymui dėl ES masto miškų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemos; ragina valstybes nares surinkti duomenis apie patikrinimo veiklą, nustatytų pažeidimų skaičių ir skirtų sankcijų rūšį ir dydį;

41.  ragina valstybes nares didinti visuomenės sąmoningumą apie kovą su neteisėta medienos ruoša ir pranešti apie prieinamas priemones, t. y. vykdant tikslingas komunikacijos kampanijas; ragina valstybes nares miškų išsaugojimo sąvoką įtraukti į vaikų mokymo programą, kaip gamtos paveldo išsaugojimo sudedamąją dalį;

42.  pažymi, kad bylinėjantis aplinkos bylose reikalinga teisės specialistų, turinčių konkrečių žinių ir gebėjimų, pagalba; todėl siūlo valstybėms narėms stiprinti aplinkos komponentą universitetinėse teisės studijose;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuotolinio aptikimo technologijų, pvz., palydovų vaizdo, naudojimas papildo inventoriaus duomenų rinkimą vietoje, o patikrinimai gali padėti ES ir nacionaliniu lygmeniu veikiančioms kompetentingoms institucijoms tiksliau ir greičiau nustatyti dideles neteisėtos medienos ruošos veiklos teritorijas; atkreipia dėmesį į poreikį kalibruoti šiuos duomenis atsižvelgiant į duomenis, surinktus vykdant stebėseną vietoje, siekiant užtikrinti išvadų tikslumą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos palydovų centre prieinamomis priemonėmis ir stiprinti savo pajėgumus kovojant su neteisėta medienos ruoša; pažymi, kad nors miškų medienos ruoša gali būti aptinkama naudojant palydovų vaizdus, teisėtą medienos ruošą dar sudėtinga atskirti nuo neteisėtos medienos ruošos; pažymi, kad palydovų veikimu pagrįstų išteklių pažabojant neteisėtą medienos ruošą veiksmingumas priklauso nuo institucijų gebėjimo naudoti informaciją ir koordinuoti ją su kitomis (vietoje veikiančiomis) stebėsenos priemonėmis ir duomenų bazėmis; mano, kad palydovų vaizdai gali papildyti vietoje atliekamus patikrinimus ir vietos inventorių duomenis, kaip vertingas šaltinis, padedantis nustatyti neteisėtą medienos ruošą, taip pat netiesiogiai nustatyti neteisėtos medienos ruošos veiklą, kuri vykdoma naudojant už leidžiamų teritorijų esančius kelius;

44.  primena, kad esminį vaidmenį kovojant su neteisėta medienos ruoša ir nusikaltimais aplinkai apskritai atlieka technologinės inovacijos; ragina Komisiją skirti finansavimą valstybėms narėms technologiškai paremti, kad jų teisėsaugos pareigūnai galėtų naudotis geriausiomis priemonėmis;

45.  pažymi, kad faktų nustatymo misija teritorijose, kurios nukentėjo nuo neteisėtos medienos ruošos, padėtų įvertinti tikrąją padėtį vietoje, pagrindinius veiksnius, dėl kurių imamasi neteisėtos medienos ruošos, ir pasekmes vietos gyventojams, taip pat nustatyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis konkrečiais atvejais;

46.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES neremtų iniciatyvų ir projektų, kuriais būtų sudaromos sąlygos neteisėtai medienos ruošai ir miškų naikinimui arba būtų daromas kitoks panašus žalingas poveikis aplinkai;

47.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (3) OL L 197, 2001 7 21, p. 30. (4) OL L 264, 2006 9 25, p. 13. (5) OL L 356, 2021 10 8, p. 1. (6) https://www.europol.europa.eu/crime-areas-and-statistics/crime-areas/environmental-crime (7) Trumpame pranešime kompetentingoms institucijoms, įgyvendinančioms ES medienos reglamentą 2020 m. birželio – rugsėjo mėn., nustatyta: „Nors medieną, kurią VGSM tiekė IKEA, patvirtino Miškų priežiūros taryba (MPT), ataskaitoje nurodyta, kad daugiau nei pusė Didžiajame Byčkive 2018 m. balandžio – birželio mėn. nukirstos medienos neatitiko MPT standartų ir iš tiesų buvo nukirsta neteisėtai“. (8) Europos Komisija, „Miškų sektoriuje ir medienos produktams taikomų sertifikavimo ir tikrinimo sistemų tyrimo ataskaita“ (angl. Report: Study on Certification and Verification Schemes in the Forest Sector and for Wood-based Products), 2021 m. liepos mėn. (9) OL L 328, 2008 12 6, p. 28. (10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (11) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo (2022/2002(INI))

P9_TA(2022)0263 A9-0174/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (Darbotvarkė iki 2030 m.),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) (SWD(2020)0400),

–  atsižvelgdamas į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento 2022 m. leidinį „DVT geroji patirtis. Laimėjimų ir patirties pavyzdžių, susijusių su DVT įgyvendinimu, rinkinys“, antrasis leidinys (angl. „SDG Good Practices - A compilation of success stories and lessons in SDG implementation“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. JT pasaulinę darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 17 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl didesnio ES indėlio į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą (JOIN(2021)0003),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“ (SWD(2019)0020),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Vokietija ir Komisija ES ir jos valstybių narių vardu pateikė UNFCCC dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo,

–  atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. (COM(2020)0037), 2021 m. (COM(2020)0690) ir 2022 m. (COM(2021)0645) darbo programas ir jose pateikiamas nuorodas į DVT,

–  atsižvelgdamas į DVT integravimą į geresnio reglamentavimo sistemą, įskaitant 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas. bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (COM(2021)0219), 2021 m. lapkričio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2021)0305) ir 2021 m. lapkričio mėn. priemonių rinkinį, įskaitant naują priemonę #19 dėl DVT,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) 2022 m. specialiąją ataskaitą „Naujos grėsmės žmonių saugumui antropoceno amžiuje, reikalaujančios didesnio solidarumo“ (angl. „New threats to human security in the Anthropocene Demanding greater solidarity“),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į IPCC 2022 m. vasario 28 d. šeštąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą(4),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Mūsų bendra darbotvarkė“ (angl. „Our Common Agenda“), kuris buvo pristatytas JT Generalinei Asamblėjai ir patvirtintas 2021 m. lapkričio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 76/6,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Sukurti tvarią Europą iki 2030 m. Iki šiol padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. spalio 18 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos išvadas „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ataskaitą dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos vertinimo (COM(2019)0233),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020)0652),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2021 m. stebėsenos ataskaitą dėl ES pažangos siekiant DVT,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Veiksmų dešimtmetis siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. „The Decade of Action for the Sustainable Development Goals“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2020 „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“;

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ (COM(2019)0022), ypač į jo III priedą „Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymų dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ santrauka“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0174/2022),

A.  kadangi be aplinkos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu darnaus vystymosi nebus su klimato kaita susijusio teisingumo Europos ir tarptautiniu lygmenimis; kadangi dėl šios priežasties DVT įgyvendinimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų įvykdyta teisinga ir sąžininga pertvarka pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą;

B.  kadangi COVID-19 pandemijos poveikis dar nėra iki galo žinomas, tačiau dėl jo jau padaryta didelė atžanga siekiant DVT, visų pirma globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse, kuriose sveikatos sistemos silpnos ir kuriose skiepijimo lygis išlieka labai žemas, ir dėl šio poveikio dar labiau padidėjo nelygybė ir skurdas; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų 2021 m. darnaus vystymosi finansavimo ataskaita, COVID-19 pandemija gali būti „prarasto dešimtmečio“ darniam vystymuisi priežastis; kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys ypač nukentėjo, nes yra pažeidžiamos išorės sukrėtimų atžvilgiu; kadangi sveika aplinka yra pagrindinis darnaus vystymosi ramstis; kadangi apskaičiuota, kad žmogaus socialinės raidos indeksas 2020 m. pirmą kartą per 30 metų nuo tada, kai šis indeksas buvo apskaičiuotas, „smuko staigiai ir precedento neturinčiu mastu“; kadangi ypač didelio skurdo lygis 2020 m. išaugo pirmą kartą per 20 metų; kadangi, kita vertus, po COVID-19 pandemijos atsirado didelė galimybė pertvarkyti mūsų visuomenes taip, kad jos įgyvendintų DVT lūkesčius; kadangi iki COVID-19 pandemijos buvo nustatytas 2,5 trln. USD pasaulinis metinis finansavimo deficitas, susijęs su DVT pasiekti reikalingomis lėšomis; kadangi, remiantis vienu vertinimu, 2021 m. pradžioje dėl ekonominio netikrumo ir su pandemija susijusio ekonomikos gaivinimo išlaidų trūkumo besivystančiose šalyse šis atotrūkis padidėjo 50 proc. ir siekia 3,7 trln. USD; kadangi naujas Specialusis COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai komitetas galėtų padėti ištirti pandemijos poveikį DVT;

C.  kadangi, remiantis JT 2019 m. darnaus vystymosi ataskaita ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2020 m. DVT indeksu, nei viena šalis, įskaitant Europos šalis, iki 2030 m. nepasieks visų darnaus vystymosi tikslų; kadangi, remiantis 2021 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita, pirmą kartą nuo darnaus vystymosi tikslų priėmimo vidutinis ES DVT indekso balas 2020 m. nepadidėjo; kadangi, JT Europos ekonomikos komisijos duomenimis, Europai pavyks pasiekti tik 26, t. y. 15 proc., iš 169 tikslų; kadangi, remiantis Darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2021 m. DVT indeksu, EBPO šalys gali greičiausiai įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, tačiau jos sukelia didžiausią neigiamą poveikį ir kenkia kitų šalių galimybėms siekti savo tikslų;

D.  kadangi naujos geopolitinės ir humanitarinės realijos, kurias lėmė Rusijos neteisėta invazija į Ukrainą ir karas joje, daro didžiulį poveikį visuotiniam DVT įgyvendinimui, ypač kovojant su nelygybe, skurdu ir badu, ir gali trukdyti juos įgyvendinti iki 2030 m.; kadangi siekiant atsižvelgti į COVID-19 poveikį ir Rusijos invazijos į Ukrainą pasaulinius padarinius skubiai reikalingas naujas politinis postūmis pasiekti DVT; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina finansuoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir išvengta būsimo pasaulinio finansinio spaudimo energetikos sektoriuje;

E.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatyta, kad ES privalo įtraukti vystomojo bendradarbiavimo tikslus į savo įgyvendinamą bet kurios srities vidaus ir išorės politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims; kadangi DVT įgyvendinti visame pasaulyje būtina visų ES politikos krypčių darna; kadangi politikos nuoseklumas darnaus vystymosi labui yra požiūris, kuriuo siekiama kompleksiškai integruoti įvairius darnaus vystymosi aspektus į visus politikos formavimo etapus ir yra pagrindinis ES pastangų įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. elementas; kadangi Komisija savo 2021 m. lapkričio 18 d. tarnybų darbiniame dokumente „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. „Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals – A comprehensive approach“) įsipareigojo laikytis „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūrio į DVT įgyvendinimą, kurį koordinuoja pirmininkė Ursula von der Leyen; kadangi perėjimui prie gerbūvio ekonomikos, pagal kurią planetai grąžinama daugiau, nei paimama, įtrauktos į ES aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą ir įtvirtintos jos 2030 m. ir 2050 m. prioritetiniuose tiksluose, reikės, kad ES parengtų labiau holistinį požiūrį į politikos formavimą;

F.  kadangi Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba nuo 2015 m., kai buvo priimta 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, ne kartą ragino Komisiją priimti visa apimančią strategiją, kad būtų visiškai įgyvendinti DVT;

G.  kadangi sveikatos, aplinkos ir klimato krizės yra stipriai tarpusavyje susijusios; kadangi ateinančiais metais tokių krizių padaugės, ypač dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo;

H.  kadangi kai kuriose besivystančiose šalyse gebėjimas gauti duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti DVT rodiklius, yra ribotas, ir tai gali rimtai trukdyti vertinti pažangą;

I.  kadangi atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių žmonių ir šalių nuolat didėja; kadangi nelygybės mažinimas (10-asis DVT) turi strateginę reikšmę ir turėtų būti bendrų pastangų įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pagrindas;

J.  kadangi DVT apima visas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria žmonija, ir yra susiję ne tik su vystymosi politika, bet ir su platesne viešąja politika Europos lygmeniu;

K.  kadangi įsipareigodama įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES pripažino, kad asmens orumas yra esminis dalykas ir kad darbotvarkės tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinti atsižvelgiant į visas tautas, žmones ir visuomenės sluoksnius;

L.  kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat yra atsakingi už tai, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į jų procedūras, siekiant panaikinti atskirumą;

M.  kadangi didėjanti nelygybė, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir didėjanti atliekų gamyba yra klausimai, sprendžiami įgyvendinant DVT; kadangi visi jie kelia pavojų žmogaus gyvenimo sąlygoms;

N.  kadangi 2017–2019 m. buvo sukurta ES aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma dėl DVT įgyvendinimo, siekiant paremti Komisiją ir jai patarti, kuri veikė kaip forumas keičiantis patirtimi ir geriausia praktika įvairiuose sektoriuose ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, suburiant suinteresuotuosius subjektus iš pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, privačiojo ir įmonių sektorių;

O.  kadangi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, Europos valdymo strategija, kurioje integruoti DVT pagal universalųjį metodą, padėtų užtikrinti didesnį viešosios politikos nuoseklumą ir veiksmingumą; kadangi, pvz., 14-asis DVT „Gyvybė vandenyse“, kuriuo raginama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi, turėtų būti įgyvendintas kaip integruotos jūrų politikos dalis;

P.  kadangi pasaulinė DVT įgyvendinimo pažanga menkai suprantama dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų, visų pirma besivystančiose šalyse;

Q.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos labai padidėjo esamos besivystančių šalių skolos problemos ir dėl to kyla dar didesnis pavojus jų pastangoms sutelkti pakankamai išteklių DVT pasiekti; kadangi dėl to skubiai būtinos papildomos pastangos sumažinti skolos naštą, kad būtų išvengta visuotinio mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo besivystančiose šalyse ir būtų lengviau investuoti į ekonomikos gaivinimą ir DVT;

R.  kadangi, remiantis IPCC 2022 m. 6-osios ataskaitos duomenimis, dėl klimato kaitos sumažėjo apsirūpinimas maistu ir vandeniu, ir tai sutrukdė pastangoms įgyvendinti DVT;

S.  kadangi DVT yra subnacionalinio ir vietos lygmens;

T.  kadangi vandenynai yra didžiuliai biologinės įvairovės rezervuarai ir pagrindinis pasaulinio klimato reguliatorius; kadangi jų išsaugojimas labai svarbus siekiant darnaus vystymosi, padeda naikinti skurdą ir užtikrina tvarų pragyvenimo šaltinį ir aprūpinimą maistu milijardams žmonių;

U.  kadangi DVT yra universalūs ir nedalomi; kadangi jie yra bendri ir taikomi visiems subjektams, įskaitant viešąjį ir privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius;

V.  kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų ir atitinkami 169 uždaviniai bei su jais susiję rodikliai yra vienintelė bendra pasauliniu mastu politiškai sutarta įrodymais grindžiamos politikos sričių sistema;

Įžanga

1.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., jos 17 DVT ir įsipareigojimą nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikti nuošalyje; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartines ir būsimas pandemijas bei karo Ukrainoje pasekmes, Darbotvarkė iki 2030 m. yra unikalus kelias į gerovės ekonomiką, kad būtų galima atkurti teisingesnį, nešališkesnį, įtraukesnį, tvaresnį ir atsparesnį pasaulį; pripažįsta, kad DVT yra bendras žmonijos rūpestis; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant kovoti su klimato kaita ir gerbti bei skatinti žmogaus teises, teisę į sveikatą, vietos bendruomenių, pabėgėlių ir migrantų, vaikų, mažumų grupių ir pažeidžiamų asmenų teises, teisę į vystymąsi, lyčių lygybę, moterų įgalėjimą ir kartų lygybę;

2.  primena, kad liko mažiau nei aštuoneri metai, kad būtų pasiekti Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, ir kad trečiasis dešimtmetis paskelbtas JT veiksmų darnaus vystymosi srityje dešimtmečiu;

3.  pabrėžia, kad įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. bus prisidedama prie teisingos ir įtraukios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, atsižvelgiant į ES užmojus ir veiksmus, nurodytus Europos žaliajame kurse ir 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodyje;

Valdymas

4.  palankiai vertina Komisijos pirmininkės įsipareigojimą laikytis visapusiško požiūrio į ES DVT įgyvendinimą ir integruoti DVT į kiekvieno Komisijos nario atsakomybės sritį; todėl ragina Komisiją ir jos pirmininkę toliau parodyti, kaip ES lygmeniu įgyvendinamas „veiksmų visais valdžios lygmenimis“ požiūris į DVT; tačiau teigia, kad toks požiūris gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jeigu jam bus vadovaujama aukščiausiu lygmeniu ir įgyvendinant konkretų planą, kaip užtikrinti nuoseklius veiksmus visoje Komisijoje; apgailestauja dėl to, kad nuo 2019 m. nebuvo nė vieno Komisijos nario, atsakingo už vidinį ir išorinį DVT įgyvendinimą bei koordinavimą, todėl požiūris yra suskaidytas, o tai prieštarauja politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principui; be to, siūlo, kad Komisija paskirtų specialųjį pasiuntinį DVT klausimais, kuris būtų atskaitingas atsakingam Komisijos nariui, siekiant skatinti nuoseklius veiksmus darnaus vystymosi tikslų srityje visame pasaulyje vykdant ES išorės veiksmus;

5.  kartoja, kad norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus reikia tvirto socialinio legitimumo ir tikro politikos perorientavimo Darbotvarkės iki 2030 m. klausimu, ir tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei piliečiai laikys DVT galimybe; pabrėžia žiniasklaidos svarbą šiuo atžvilgiu; primena, kad struktūrinio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerysčių svarba yra esminė DVT dalis; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. nebuvo atnaujinti įvairių suinteresuotųjų šalių platformos įgaliojimai, ir ragina skubiai juos atnaujinti arba sukurti naują struktūrinio įsipareigojimo mechanizmą, užtikrinant suderintą, įvairų ir demokratinį atstovavimą, apimantį pilietinės visuomenės organizacijas, bendruomenines organizacijas, privatųjį sektorių (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir gamintojų vadovaujamas organizacijas), profesines sąjungas, kooperatyvus, akademinę bendruomenę ir mokslinių tyrimų institucijas, regionų ir vietos valdžios institucijas bei marginalizuotas grupes; pabrėžia itin svarbų visų šių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, nes jie atidžiai stebi, kaip valdžios institucijos įgyvendina DVT ir tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi; ragina aktyviau bendradarbiauti ir konsultuotis su šiomis grupėmis; pabrėžia, kad įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma turėtų sistemingai palaikyti ryšius su Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darbo grupe, kad būtų užtikrintas tikras valstybių narių dalyvavimas;

6.  pripažįsta, kad atskaitomybės, skaidrumo ir gero valdymo stoka daro didelį neigiamą poveikį Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad reikia skatinti kovą su korupcija ir sąžiningumą, kad būtų paspartintas DVT įgyvendinimas, ir nuosekliai stebėti pažangą;

7.  pabrėžia, kad pastangos integruoti DVT į visas ES vidaus ir išorės politikos sritis neturėtų apsiriboti padėties analize; primena, kad daugelis ES vidaus politikos sričių ne tik padeda įgyvendinti DVT, bet ir daro labai didelį ekologinį, socialinį ir ekonominį šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir pažeidžiamoms grupėms bei gyventojams; todėl primygtinai reikalauja, kad siekiant tolesnės pažangos pasauliniu lygmeniu, ES vidaus ir išorės veiksmai turi būti toliau koordinuojami; pabrėžia integruoto požiūrio, kurį taikant reikėtų priimti sisteminius sprendimus, svarbą; pripažįsta pažangą, padarytą stiprinant gebėjimus, tačiau pabrėžia, kad reikia stiprinti pajėgumų stiprinimo veiklos darną ir koordinavimą visoje ES;

8.  primygtinai ragina Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje(13), bendroje žemės ūkio politikoje, bendroje žuvininkystės politikos, bendroje prekybos politikos ir apskritai Komisijos darbe nuosekliau derinti politiką darnaus vystymosi labui; apgailestauja dėl to, kad nesant DVT įgyvendinimo strategijos tampa sudėtingiau pasiekti politikos suderinamumą, nes nėra aiškių, išmatuojamų ir laiko atžvilgiu nustatytų ES lygmens rodiklių, kuriais remiantis būtų galima pranešti apie visus DVT; ragina teikti pirmenybę darniam vystymuisi ir jį integruoti į visą politikos ciklą (rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais) ir sistemingai atsižvelgti į visus jo aspektus atliekant poveikio vertinimus bei įgyvendinant informacijos atskleidimo ir išorės ataskaitų teikimo reikalavimus; siūlo Komisijai atlikti vidaus auditą, kad būtų užtikrintas ES vidaus ir išorės politikos suderinimas; pabrėžia, kad DVT turėtų būti Europos viešosios politikos pagrindas;

9.  ragina Komisiją priimti naują aukšto lygio ES darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategiją, kaip 2018 m. spalio to prašė Europos Vadovų Taryba, grindžiamą ES rezoliucijomis ir politikos direktyvomis, kuriomis siekiama DVT, nes Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti liko mažiau nei aštuoneri metai, taigi reikia, kad ji būtų skubiai įgyvendinta, atsižvelgiant į veiksmų dešimtmetį, skirtą pasauliniams tikslams pasiekti; mano, kad tokioje strategijoje turėtų būti apibrėžta bent:

ragina Parlamento, Komisijos ir Tarybos pirmininkus papildyti šią strategiją tarpinstituciniu pareiškimu, kuriuo atnaujinamas ES įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio mėn., kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį sustiprinant Darbotvarkę iki 2030 m. DVT aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2023 m. rugsėjo mėn.; pabrėžia, kad strategija turėtų būti reguliariai persvarstoma ir kartu turi būti taikomos taisomosios priemonės tose srityse, kuriose pažanga laikoma nepakankama;

10.  pabrėžia, kad koordinavimas ES institucijose ir tarp jų yra būtina ES veiksmų efektyvumo didinimo sąlyga; ragina sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kurią sudarytų Parlamento, Komisijos ir Tarybos atstovai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas struktūriniam dialogui dėl DVT; mano, kad darbo grupė, kuri turėtų posėdžiauti kas ketvirtį, turėtų prisiimti atsakomybę už ES pastangų koordinavimą siekiant DVT ES ir visame pasaulyje; tiki, kad Komisija reguliariai informuos teisės aktų leidėjus apie politikos pokyčius ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti DVT;

11.  palankiai vertina tai, kad DVT įtraukti persvarstant 2021 m. geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, įskaitant komunikatą, gaires ir patį priemonių rinkinį, visų pirma specialią priemonę, skirtą DVT įgyvendinti, ir tai, kad nustatyti atitinkami DVT rodikliai įvairių rūšių poveikiui įvertinti;

12.  mano, kad priimant naują išsamią įgyvendinimo strategiją turėtų būti remiamasi principu „iš apačios į viršų“, prieš tai turėtų būti nustatyti DVT ir surengtos plataus masto, struktūrizuotos, įtraukios ir prasmingos viešos dalyvaujamosios konsultacijos, po kurių turėtų būti parengtas planas, kaip prasmingai pasiekti ir įtraukti piliečius, įskaitant pilietinę visuomenę, atitinkamų sektorių atstovus ir apskritai privatųjį sektorių, profesines sąjungas, akademinę bendruomenę, regionų ir vietos valdžios institucijas, mažumas ir pažeidžiamas grupes;

13.  ragina Komisiją numatyti kitą JT darbotvarkę po 2030 m. su tikslų ir priemonių planu, kad būtų galima planuoti kitus darnaus vystymosi tikslus;

Stebėsena

14.  ragina Parlamentą paskirti nuolatinį pranešėją, atsakingą už DVT įgyvendinimą, dirbti su biuru ir įvairiais komitetais, taip pat su įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma; be to, siūlo, kad kiekvienas komitetas paskirtų narį, atsakingą už DVT įgyvendinimą, ir kad šie atsakingi nariai kas ketvirtį susitiktų su nuolatiniu pranešėju, kad būtų užtikrintas suderinimas;

15.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į procedūras ir kad būtų panaikintas atskirumas; pabrėžia Parlamento dalyvavimo ir įnašo į metinį Aukšto lygio politinį forumą darnaus vystymosi srityje, taip pat vaidmens, kurį šiuo atžvilgiu galėtų atlikti metinė DVT įgyvendinimo ataskaita, svarbą;

16.  tvirtina, kad geriau suprasti tikrą ES poveikį DVT pažangai ES ir visame pasaulyje galima tik pašalinus esamas duomenų spragas, įskaitant išskaidytų duomenų trūkumą, ir informacinių sistemų trūkumus, stiprinant esamų statistinių duomenų iš įvairių šaltinių naudojimą ir panaudojant mažai tirtų sričių duomenis bei dirbtinį intelektą, laikantis duomenų apsaugos reglamentų ir taisyklių; mano, kad labai svarbu stebėti visų 169 uždavinių įgyvendinimo pažangą; ragina ES gerokai paspartinti techninį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis siekiant panaikinti pasaulinį duomenų trūkumą, susidarantį dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų ir nenuoseklių metodikų;

17.  palankiai vertina metines Eurostato stebėsenos ataskaitas dėl DVT; ragina atlikti metinę Eurostato DVT rodiklių rinkinio peržiūrą, kurioje sistemingai dalyvautų regioninės ir vietos valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės organizacijos, atsižvelgiant į 2021 m. peržiūrą; pabrėžia, kad darnus vystymasis iš esmės yra tarpvalstybinis ir tarpsektorinis; patvirtina savo pasiryžimą šalinti neigiamą DVT įgyvendinimo poveikį kitiems regionams; palankiai vertina Eurostato šiuo tikslu pradėtą darbą ir pirmąjį bandymą iš dalies kiekybiškai įvertinti tokį šalutinį poveikį, tačiau pabrėžia, kad šią metodiką reikia toliau plėtoti, kad būtų pakankamai atsižvelgta į ES pėdsaką pasaulyje(14); ragina išplėsti kiekvieno tikslo rodiklių rinkinį, kad jis apimtų ne tik didžiausią šešių rodiklių ribą, siekiant atsižvelgti į ES išorės veiksmus, Europos tiekimo ir vertės grandines ir šalutinius ES vartojimo padarinius8;

18.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadas dėl gerbūvio ekonomikos, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją nedelsiant pateikti rodiklių suvestinę „Ne tik BVP“ ir rodiklių rinkinį, numatytą 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pagal kurią formuojant politiką daugiausia dėmesio skiriama žmonėms ir jų gerovei; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti alternatyvias pažangos priemones stebint DVT įgyvendinimą, pvz., socialinės pažangos indeksą;

19.  pabrėžia, kad turėtų būti nustatytas minimalus su kiekvienu DVT Europos Sąjungoje susijusių duomenų ir statistinio suskirstymo lygis, suderintas su pasauline DVT stebėsenos sistema, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į geografinę padėtį, lytį, seksualinę orientaciją, pajamas, amžių, rasę, etninę kilmę, migracijos statusą, sutrikimus ir kitas charakteristikas, taip pat į žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio į duomenis principus; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti nelygybės vertinimo rodiklius šioje srityje; ragina Eurostatą atlikti visus parengiamuosius darbus, kurių reikia, kad šis suskirstymo lygis būtų įtrauktas į būsimas stebėsenos ataskaitas, vadovaujantis gairėmis ir prioritetais, nustatytais Tarpžinybinės ir ekspertų grupės DVT rodiklių klausimais ir pritaikytais prie ES aplinkybių;

20.  primena, kad savanoriškos nacionalinės apžvalgos yra pagrindinė Darbotvarkės iki 2030 m. atskaitomybės priemonė; primena nacionalinių apžvalgų svarbą siekiant nustatyti įtampą ir kompromisus tarp DVT ir sukurti kartotinį politikos koregavimo procesą, atsižvelgiant į pažangą siekiant tikslų; ragina ES valstybes nares dalyvauti savanoriškose nacionalinėse apžvalgose ir prasmingai atsižvelgti į šia proga pateiktas rekomendacijas bei jas įgyvendinti; ragina Komisiją 2023 m. aukšto lygio politiniame forume ir vėliau kiekvienais metais pateikti savanorišką ES apžvalgą, ir raginti toliau standartizuoti nacionalines savanoriškas apžvalgas, kuriose sutelkiamas dėmesys į kiekvieną ES išimtinę ir pasidalijamąją kompetenciją, taip pat įvertinamas bendras teigiamas ir neigiamas ES ir jos valstybių narių poveikis pasaulinei pažangai siekiant DVT; mano, kad tokia apžvalga turėtų būti grindžiama persvarstytu DVT rodiklių rinkiniu ir turėtų apimti vidaus prioritetus, diplomatiją ir tarptautinius veiksmus, kuriais siekiama atkurti ir apsaugoti bendrus pasaulinius išteklius ir spręsti ES vidaus politikos tarptautinio šalutinio poveikio, taip pat teigiamų ir neigiamų ES veiksmų aspektų klausimą;

21.  pripažįsta savanoriškų vietos apžvalgų ir savanoriškų subnacionalinių apžvalgų svarbą kiekvieno DVT įgyvendinimui; ragina Komisiją prieš 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimą DVT klausimais konsultuotis su Parlamentu dėl savanoriškos ES apžvalgos ir jį informuoti; pabrėžia, kad būtina rengti reguliarias DVT įgyvendinimo regioniniu ir vietos lygmenimis ES apžvalgas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina darbą įgyvendinant JT gyvenamųjų vietovių programą; ragina toliau plėtoti JT iniciatyvą „DVT perkėlimas į vietos lygmenį“, siekiant paspartinti ir padidinti pastangas, kad iki 2030 m. būtų pasiekti DVT; giria Jungtinio tyrimų centro darbą, susijusį su Darbotvarkės iki 2030 m. lokalizavimu ir Europos DVG savanoriškų vietos apžvalgų vadovu, kuriame pateikiami naudingi oficialūs ir eksperimentiniai rodikliai kuriant veiksmingą DVT vietos stebėsenos sistemą, skirtą konkrečiai Europos miestams; palankiai vertina Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą „DVT įgyvendinimo stebėsena ES regionuose – spragų šalinimas“ (angl. „Monitoring the SDGs in the EU regions - Filling the data gaps“), kuriuo bus apibrėžtas ir išbandytas suderintas rodiklių rinkinys ES regionams, siekiant stebėti, kaip įgyvendinami DVT, ir sudaryti sąlygas sistemingam apžvalgos procesui ES regionuose;

22.  ragina Komisiją kiekvienais metais darant pranešimą apie Sąjungos padėtį įvertinti padarytą pažangą ir atsižvelgti į Eurostato metinės DVT stebėsenos ataskaitos išvadas; tikisi, kad į metinę Komisijos darbo programą DVT bus įtraukti kaip metinis prioritetas, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros ar ne teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama prisidėti prie jų įgyvendinimo, ir kad DVT bus visiškai integruoti į visą Komisijos metinę darbo programą;

23.  pripažįsta privačiojo sektoriaus ataskaitų svarbą DVT įgyvendinimui; pabrėžia, kad įmonių tvarumo ataskaitų teikimas ir išsamus patikrinimas, kai atliekamas atitinkamas auditas, gali būti svarbi sistema, kuria skatinama didesnė privačiojo sektoriaus atskaitomybė dėl įmonių socialinio ir aplinkos poveikio ir jų indėlio siekiant DVT; ragina visus visuomenės veikėjus, įskaitant privačiojo sektoriaus subjektus, reguliariai savanoriškai teikti ataskaitas apie DVT įgyvendinimą;

24.  ragina Komisiją sukurti internetinį keitimosi geriausia patirtimi forumą, skirtą vietos lygmens iniciatyvoms įgyvendinant DVT, ir šis forumas turėtų būti organizuojamas pagal atskirus DVT; siūlo, kad šis forumas būtų populiarinamas vykdant ES išorės ir vidaus veiksmus siekiant DVT;

Biudžetas ir finansavimas

25.  pabrėžia, kad ES biudžetas, susietas su ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ dokumentų rinkiniu, yra pagrindinė DVT įgyvendinimo priemonė, nes jų bendras dydis yra 1,8 trln. EUR, jis pasižymi ilgalaike aprėptimi ir tarpvalstybiniu aspektu(15);

26.  susirūpinęs pažymi, kad valstybių įsiskolinimo lygis pietinėse pasaulio šalyse jau prieš COVID-19 buvo pasiekęs precedento neturintį lygį, dėl to vis didesnė valstybių biudžeto dalis yra skiriama užsienio skolai aptarnauti ir tai turi įtakos vyriausybių gebėjimui tinkamai finansuoti ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas; yra susirūpinęs tuo, kad dabartinė krizė padidino jau esamą skolos pažeidžiamumą; ragina sukurti JT prižiūrimą daugiašalį skolų valdymo mechanizmą, kad būtų galima šalinti skolų krizę besivystančiose šalyse ir imtis priemonių dėl Darbotvarkės iki 2030 m. finansavimo reikalavimų;

27.  pabrėžia, kad svarbu tiksliai ir visapusiškai įvertinti ES indėlį įgyvendinant DVT, nes tai yra esminė sąlyga siekiant politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui; palankiai vertina Komisijos oficialiosios vystymosi pagalbos (OVP) išlaidų tikslus, susijusius su konkrečiais DVT, ir jos pastangas stebėti ES biudžeto išlaidas klimato, biologinės įvairovės, švaraus oro, migracijos ir lyčių lygybės srityse(16); palankiai vertina tai, kad įvairiose politikos srityse įdiegiamos ataskaitų apie DVT sistemos, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo srityje; vis dėlto apgailestauja, kad, nepaisant 2020 m. lapkričio mėn. Komisijos įsipareigojimo, padaryta nepakankama pažanga siekiant stebėti visus su DVT susijusius išteklius ir išlaidas, išskyrus išorės veiksmų sritį, kaip nurodyta 2019 m. Europos Audito Rūmų apžvalgoje, ir stebėti išlaidų nenuoseklumą, – abu šie dalykai trukdo ES ir trečiosioms šalims pasiekti DVT, visų pirma žemės ūkio srityje; todėl primygtinai tvirtina, kad reikia visapusiškai stebėti DVT išlaidas naudojant specialias metodikas, pvz., nelygybės srityje (10-asis DVT), ir jų strateginę svarbą įgyvendinant visus DVT; pakartoja, kad tai apims daugiau nei esamą planavimą, įtrauktą į metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos ataskaitą; susirūpinęs pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus besivystančioms šalims apskritai ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims OPV lengvatų dalis palaipsniui mažėjo, ir ragina ES pasiekti savo tikslą, kad bent 20 proc. OPV būtų skirta žmogaus vystymuisi, nes tai yra pagrindinė priemonė siekiant DVT; pabrėžia, kad donorai turėtų pirmenybę teikti finansavimui per dotacijas, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, atsižvelgiant į jų skolų naštą, kuri neturėtų toliau didėti; ragina Komisiją sustiprinti dabartines finansavimo priemones, kad iki 2030 m. Europos veiksmuose ir tiekimo grandinėse išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui;

28.  pabrėžia, kad reikia finansuoti MVĮ gebėjimų stiprinimo mokymus, kad jos išmoktų įgyvendinti DVT savo kasdienėje veikloje;

29.  palankiai vertina pastangas visapusiškai integruoti DVT į Europos semestrą, įskaitant metines darnaus augimo apžvalgas, ir metinės Eurostato DVT stebėsenos įtraukimą į pavasario Europos semestro dokumentų rinkinį; pakartoja, kad remia biologinės įvairovės rodiklių integravimą į Europos semestrą; primygtinai ragina valstybes nares padidinti savo nacionalinio atsako į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą užmojų lygį; palankiai vertina DVT teikiamą svarbą rudens dokumentų rinkinyje, visų pirma rekomendaciją valstybėms narėms įgyvendinti strategiją „ne tik BVP“, kad DVT būtų visapusiškai įtraukti į jų nacionalinius atsakus; ragina Komisiją tęsti Europos semestro reformą siekiant suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos prioritetus taip, kad būtų skatinama ilgalaikė socialinė, aplinkos ir ekonominė pertvarka ir pagerintas Darbotvarkės iki 2030 m., Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos žaliojo kurso integravimas visais lygmenimis, visapusiškai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir papildant reformas bei investicijas valstybėse narėse; mano, kad vykdant tokią reformą turėtų būti užtikrinta, kad Europos DVT politikos koordinavimas netaptų Europos semestrui lygiagrečiu politiniu procesu, bet kad apimtų integruotą ir nuoseklų požiūrį, pagrįstą nauju darnaus vystymosi paktu; tikisi, kad semestro procesu bus sustiprinti valstybių narių gebėjimai stebėti DVT įgyvendinimo pažangą;

30.  pritaria Europos žaliajam kursui; ragina geriau suprasti sąveikesnį DVT kovos su klimato kaita srityje vaidmenį, todėl atkreipia dėmesį į DVT, visų pirma 13-ojo DVT, naudingumą ir galimybę dirbti kompromisų ir politikos suderinamumo su DVT sistema srityje;

31.  prašo parengti išsamų ES politikos, programų ir fondų finansinių paketų, kurie buvo sustiprinti papildomomis priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis siekiant sukurti žalesnę, skaitmeniškesnę ir atsparesnę Europą, aprašą, ir kartu nustatyti, ar investicijos ir struktūrinės reformos, vykdomos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, dera su Darbotvarkės iki 2030 m. tikslais ir padeda jų siekti; ragina visiškai įgyvendinti veiksmų klimato srityje stebėjimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, taip pat socialinius ir demografinius prioritetus, nustatytus DVT ir Europos socialinių teisių ramstyje;

32.  pabrėžia, kad viešasis ir privatusis finansavimas turi būti suderintas su DVT; primygtinai ragina Komisiją įtraukti Darbotvarkę iki 2030 m. į ekonomikos ir finansų politiką ir teisės aktus; ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad OPV tebėra ribotas išteklius, daugiausia dėmesio skirti derinimo operacijoms tose srityse, kuriose jos gali suteikti pridėtinės vertės vietos ekonomikai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares plačiau teikti pirmenybę partnerystei su mažiausiai išsivysčiusių šalių vietos įmonėmis, kurios siekia tvarių ir įtraukių verslo modelių;

33.  pabrėžia, kad svarbu viešajam ir privačiajam sektoriui bendradarbiauti skatinant ir finansuojant darnų vystymąsi; pabrėžia, kad reikia, jog finansų įstaigos apibrėžtų ir priimtų strategijas ir tikslus, kuriais būtų siekiama suderinti finansų portfelius su DVT, ir reguliariai teiktų pažangos ataskaitas; ragina rengti išsamias diskusijas ir bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant skatinti privatųjį finansavimą ir paspartinti metinių DVT darbo gairių, skirtų labai mažoms įmonėms ir MVĮ, akademinei bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms, rengimą; ragina ES ir jos valstybes nares, visų pirma dėl skolos tvarumo problemų, laikytis apdairaus požiūrio į mišrųjį finansavimą ir užtikrinti, kad visi mišriuoju finansavimo būdu sutelkti finansai atitiktų vystymosi veiksmingumo, tvarumo ir EBPO Paramos vystymuisi komiteto mišraus finansavimo principus;

34.  pažymi, kad ES vis dar neturi atskiro DVT finansavimo plano; ragina Komisiją skubiai parengti tokį planą, atsižvelgiant į tai, kad numatomas metinis DVT finansavimo deficitas po COVID-19 sudarys 3,7 trln. USD(17); pabrėžia, kad nesant tokio plano su aiškiai apibrėžtais ir kiekybiškai įvertinamais tikslais neįmanoma vykdyti visa apimančios DVT skirtų ES biudžeto išlaidų stebėsenos;

35.  ragina ES vykdyti DVT įsipareigojimus investuoti į pabėgėlių ir migrantų švietimą ir mokymą, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų išnaudoti savo galimybes priimančiųjų šalių bendruomenėse ir ekonomikoje;

36.  pažymi, kad Europos vystymosi finansinėje struktūroje įvyko pokyčių, kaip nurodyta 2021 m. birželio 14 d. Tarybos išvadose; ragina Komisiją nustatyti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą kaip naujosios Europos vystymosi finansinės struktūros pagrindą, kad ji taptų veiksmingesnė, efektyvesnė, labiau koordinuota ir įtraukesnė; pabrėžia visapusiškai veikiančios Europos vystymosi finansinės struktūros galimybes šalinant pasaulinį DVT finansavimo deficitą; ragina Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, nacionalinius plėtros bankus ir kitus mažuosius ir vidutinius finansinius subjektus labiau ir darniau bendradarbiauti, ypač daug dėmesio skiriant investiciniams projektams, kurių vertė mažesnė nei 5 mln. EUR, kad būtų DVT poveikis taptų didesnis; ragina Komisiją parengti bendrą sistemą ir gaires dėl visapusiškų ES finansavimo tvarumo reikalavimų, vadovaujantis Europos komandos požiūriu, siekiant užtikrinti Europos vystymosi politikos veiksmingumą ir efektyvumą; ragina pasinaudoti Europos komandos požiūriu siekiant užtikrinti glaudų ES ir jos valstybių narių koordinavimą siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; ragina ES imtis iniciatyvos sutelkti tinkamus finansinius išteklius iš išsivysčiusių šalių siekiant paremti DVT pertvarką ir skubius prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius labiausiai pažeidžiamose šalyse; ragina Komisiją užtikrinti, kad naująja Europos vystymosi finansine struktūra būtų siekiama atkurti daugiašalę oficialių finansų sistemą (MSOF), kad būtų nutrauktas netvarus skolinimas kai kuriose šalyse, kurios nepriklauso MSOF;

37.  pabrėžia, kad šiuo kritiniu dešimtmečiu būtina skubiai didinti užmojus ir veiksmus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos, jos švelninimu ir finansavimu, siekiant išspręsti valstybių narių aplinkosaugos problemas;

38.  pabrėžia, jog svarbu toliau dėti pastangas, kad būtų pasiekti DVT, ir pakartoja, jog net tada, kai taikomi biudžeto apribojimai, švietimas lieka pagrindine teise ir esmine investicija, kuria naudojantis galima pasiekti visus DVT, bei akcentuoja svarbų ES vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir plėtojant tvirtesnes partnerystes su įvairiais pasaulio regionais, įskaitant Afriką;

39.  akcentuoja itin svarbų vaidmenį, kurį švietimas, kultūra, sportas ir atitinkamos šių sričių ES programos atlieka siekiant DVT, bei ragina stiprinti jų tarptautinį aspektą, sykiu pripažįstant žmonių tarpusavio diplomatijos galią;

40.  pabrėžia DVT tikslo Nr. 4.1, pagal kurį numatytas visiems nemokamo 12 metų trukmės pradinio ir vidurinio visapusiško ir kokybiško ugdymo ciklas, svarbą; primena, kad šiuo metu valdžios sektoriaus skiriamų išlaidų mažų ir mažų ir vidutinių pajamų šalyse nepakanka, norint pasiekti DVT; primena, kad išorės finansavimas yra labai svarbus siekiant remti skurdžiausių pasaulio gyventojų švietimo galimybes; ragina ES ir jos valstybes nares padidinti savo vystymosi pagalbą, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti galimybes visiems gauti švietimo paslaugas teikiant ES biudžeto paramą, kurios veiksmingumas švietimo srityje yra įrodytas;

41.  ragina pasaulio lyderius junglumą ir prieigą prie skaitmeninių infrastruktūrų, pvz., prieigą prie kokybiško tinklo už prieinamą kainą, laikyti teise, kylančia iš pagrindinės teisės į švietimą;

42.  ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių veiklą ir joms padėti parengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir užtikrinant geriausios praktikos mainus, kad būtų gerinama jų švietimo sistemų kokybė ir įtraukumas bei naikinama lyčių ir socialinė bei ekonominė nelygybė įgyjant bazinius įgūdžius ir įsisavinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, atsižvelgiant į Europos švietimo erdvės viziją, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei 4-ąjį DVT;

43.  ragina valstybes nares visapusiškai naudotis Europos tvarumo kompetencijos programa „GreenComp“ ir sukurti sistemingą strategiją į tvarumą orientuotai visų amžiaus grupių ir įvairaus išsilavinimo žmonių mąstysenai ugdyti, pagal kurią būtų derinamas atžvalgumas vietos, regioninių ir nacionalinių aktualijoms ir nuoseklus Europos švietimo erdvės veikla pagrįstas požiūris; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms galutinai sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m.: tai taptų esminiu tarpiniu žingsniu siekiant išspręsti pagal 4-ąjį DVT iškeltus uždavinius;

44.  ragina skatinti neformaliojo ir formaliojo švietimo sektorių tinklaveiką, kad būtų kuriamos specialistų mokymosi bendruomenės, kurios padėtų mokytojams kurti naujovišką pedagoginę praktiką, skatinti daugialypį raštingumą, puoselėti besimokančiųjų atsakomybę ir ugdyti jų emocinį intelektą ir atsparumą baimių bei netikrumo akivaizdoje; atkreipia dėmesį į mėgėjiškų sporto ir kultūros asociacijų patirtį šiuo požiūriu;

45.  primygtinai ragina švietimo institucijas investuoti, kad būtų gerinama profesinio švietimo ir mokymo kokybė, įskaitant pažangiausias infrastruktūras, skaitmeninimo procesus ir ryšį su žinių trikampiu: taip sektoriaus veikla būtų derinama su aplinkos ir socialinio tvarumo tikslais, be to, jis taptų pajėgus užtikrinti alternatyvius įgūdžių plėtojimo būdus, kuriais būtų prisidedama prie DVT įgyvendinimo;

46.  primena pedagogams esminį ikimokyklinio ugdymo vaidmenį ugdant vaikų požiūrį ir vertybes, kurios padeda lavinti į tvarumą orientuotą mąstyseną, ir būtinybę įtraukti jų šeimas svarstant, kaip ir jų nariai galėtų prisidėti prie tvarumo tiek asmeniškai, tiek kolektyviai;

47.  ragina remti jaunimo verslumą kaip mechanizmą, kuriuo naudojantis DVT būtų siekiama ES ir už jos ribų, taikant tokias ES priemones, kaip programa „Erasmus“ jauniesiems verslininkams“ bei Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programos, turint galvoje užimtumo lygio gerinimo, deramo pragyvenimo užtikrinimo pažeidžiamų grupių atstovams ir inovatyvių sprendimų kūrimo potencialą.

48.  apgailestauja, kad ES nepasiekė trijų iš keturių 2020 m. 14-ojo DVT (gyvybė vandenyse); be to, apgailestauja dėl to, jog 2020 m. Europos Audito Rūmai nustatė, kad, nors buvo sukurta jūrų aplinkos apsaugos sistema, ES veiksmais nebuvo atkurta gera jūrų aplinkos būklė ir visose jūrose nebuvo atkurta tvari žvejyba; ragina Komisiją įgyvendinti Europos Audito Rūmų ataskaitos išvadas ir rekomendacijas būsimame veiksmų plane dėl žuvų išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos bei būsimuose veiksmuose pagal Biologinės įvairovės strategiją;

49.  primena, kad klimato ir biologinės įvairovės krizės yra tarpusavyje susijusios ir jas reikia įveikti suderintai ir kartu; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis teisiškai privalomų gamtos atkūrimo tikslų siekiant spręsti drastiško ES biologinės įvairovės mažėjimo problemą ir pasiekti 14-ąjį ir 15-ąjį DVT, kad būtų galima padėti sušvelninti klimato krizę ir padidinti atsparumą; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad vėluojama priimti pasiūlymą dėl ES gamtos atkūrimo teisės akto ir ragina jį skubiai paskelbti;

50.  pabrėžia 17-ojo DVT (partnerystės siekiant tikslų) svarbą; pasaulinės partnerystės ir gebėjimų stiprinimo požiūriu atkreipia dėmesį į novatorišką atvirojo kodo iniciatyvų, tokių kaip Vidiniai vystymosi tikslai, kurių tikslas yra šviesti, įkvėpti ir įgalinti žmones būti teigiama visuomenės pokyčių jėga, vaidmenį, taip paspartinant pažangą siekiant DVT;

Daugiašalis bendradarbiavimas

51.  primygtinai tvirtina, kad norint, jog ES ir jos partneriai per artimiausius aštuonerius metus padarytų reikšmingą pažangą, reikės atnaujinti pasaulines politines pastangas ir intensyviau bendradarbiauti daugiašaliu mastu; ragina iki 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimo DVT klausimais, kuris bus Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpio vidurys, prisiimti į veiksmus orientuotus įsipareigojimus siekiant DVT; primena, kad ES, kaip sėkmingiausias pasaulyje integracijos projektas, sėkmingai skatinantis daugiašališkumą, ir kaip pasaulinė standartų kūrėja turi unikalią galimybę paspartinti pažangą siekiant 17-ojo DVT (partnerystė siekiant tikslų); todėl ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens apibrėžiant šį naują politikos kursą 2022 m. aukšto lygio politiniame forume ir 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais; siūlo, kad Komisijos pirmininkė aktyviai dalyvautų kiekvieno aukšto lygio politinio forumo veikloje;

52.  yra susirūpinęs dėl to, kad biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas trukdys daryti pažangą siekiant įgyvendinti maždaug 80 proc. įvertintų uždavinių pagal DVT; primena, kad ekologinis atkūrimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; ragina ES šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir integruoti išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo prievoles į platesnę vystymosi politiką;

53.  pabrėžia, kad, vykstant tarptautinės teisės raidos procesui, į pastarąją buvo įtrauktos tokios naujos sampratos, kaip bendras žmonijos paveldas, darnus vystymasis ir ateities kartos, tačiau akcentuoja, kad nesama nuolatinio tarptautinio mechanizmo, kurį taikant būtų stebima žala aplinkai ir jos naikinimas, dėl kurio ilgainiui pakinta pasaulio ištekliai ar ekosisteminės paslaugos, bei ši problema būtų sprendžiama;

54.  pabrėžia, kad didžiausi su DVT susiję iššūkiai Europai kyla tvarių maisto sistemų, įperkamos ir švaros energijos, žemės ūkio, klimato ir biologinės įvairovės srityse (2, 12, 13, 14 ir 15 DVT); ragina Komisiją parengti išsamią lyginamąją 6-ojo DVT (švarus vanduo ir sanitarija) ir 14-ojo DVT (gyvybė vandenyse) analizę, visų pirma atsižvelgiant į JT vandenynų konferenciją, kuri vyks 2022 m. birželio mėn. Lisabonoje, ir aukšto lygio politinį forumą, kuris vyks 2022 m. liepos mėn., nes dėl nepakankamų pastarųjų penkerių metų duomenų neįmanoma apskaičiuoti tendencijų; ragina Komisiją pabrėžti tvarios gamybos ir vartojimo poreikį, visų pirma užtikrinant, kad vartotojai suprastų, kokį poveikį DVT daro jų vartojimo elgsena; pabrėžia, kad dalijimasis geriausia patirtimi su šalimis partnerėmis gali suteikti ES ir jos valstybėms narėms daug žinių apie atskiras iniciatyvas ir veiksmus, kurių galima imtis siekiant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslų, ir kad ES taip pat gali dalytis savo patirtimi ir geriausia praktika su šalimis partnerėmis; mano, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos poveikio, be kita ko, maisto sektoriui, pažanga įgyvendinant kai kuriuos DVT, visų pirma 1-ąjį, 2-ąjį ir 10-ąjį, gali ne tik sulėtėti, bet ir pakisti tiek ES, tiek pasaulio mastu; yra ypač susirūpinęs dėl kylančių maisto kainų ir jų poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir dėl to didėjančio skurdo, maisto stygiaus, netinkamos mitybos ir bado;

55.  primena, kad klimato kaita darys vis didesnį spaudimą maisto gamybai ir galimybei jo gauti, visų pirma pažeidžiamuose regionuose, ir tai pakenks apsirūpinimo maistu saugumui bei mitybai; atkreipia dėmesį į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2022 m. ataskaitos išvadas, pagal kurias dėl visuotinio atšilimo laipsniškai silpnės dirvožemio būklė ir prastės ekosisteminės paslaugos, todėl daugelyje sausumos ir vandenynų regionų sumažės maisto produktyvumas; primygtinai ragina ES bei jos valstybes nares ir toliau visapusiškai laikytis savo tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų klimato ir biologinės įvairovės srityse bei žaliojo kurso, įskaitant Biologinės įvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pandemijos krizė ir karas Ukrainoje rodo kokios yra pažeidžiamos besivystančios šalys pasaulinės maisto rinkos sutrikdymo atžvilgiu;

56.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. siekiant teigiamo šalutinio poveikio, visų pirma globaliuosiuose Pietuose, ir pradėti sėkmingą tarptautinės partnerystės ciklą; pabrėžia, koks svarbus išorės matmuo, nes ES ekonomikos našumas pasaulyje sudaro tik 19 proc., o jos gyventojų skaičius – 5,6 proc. pasaulio gyventojų, ir abi šios procentinės dalys mažėja; atkreipia dėmesį į tai, kad 10-ojo DVT įgyvendinimas yra strateginis svertas, kuris suteiks mūsų partneriams galių žengti darnaus vystymosi keliu;

57.  pabrėžia, kad, kaip apibrėžta pagal EBPO Paramos vystymuisi komiteto lyčių lygybės politikos rodiklį, lyčių aspektas turės būti svarbus arba pagrindinis bent 85 proc. visų naujų išorės veiksmų, įgyvendinamų pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, tikslas ir kad bent 5 proc. šių veiksmų pagrindinis tikslas turėtų būti lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas; pakartoja, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės turėtų laikyti lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises prioritetu ES programavimo procese, apimantį ir bendrą programavimą; primygtinai reikalauja skubiai ir visapusiškai įgyvendinti ES aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. nustatytą reikalavimą, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į klimato ir aplinkos politiką, įskaitant lyčių aspekto įtraukimą į visus politikos formavimo proceso etapus;

58.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares prireikus pateikti atitinkamus rezultatus, pasiektus įgyvendinant penkis prioritetinius DVT, t. y. 4-ąjį DVT (kokybiškas švietimas), 5-ąjį DVT (lyčių lygybė), 14-ąjį DVT (gyvybė vandenyse), 15-ąjį DVT (gyvybė sausumoje) ir 17-ąjį DVT (partnerystė siekiant tikslų), būsimame 2022 m. aukšto lygio politiniame forume; pabrėžia, kad svarbu, jog Parlamentas dalyvautų aukšto lygio politinio forumo veikloje ir kad jis turėtų būti neatsiejama ES delegacijos dalis; todėl tikisi, kad Parlamento nariams bus suteikta galimybė dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose ir susipažinti su dokumentais viso aukščiausiojo lygio susitikimo metu;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (2) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (3) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0099. (5) OL C 456, 2021 11 10, p. 191. (6) OL C 23, 2021 1 21, p. 130. (7) OL C 289, 2016 8 9, p. 5. (8) OL C 334, 2018 9 19, p. 151. (9) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (10) OL C 76, 2018 2 28, p. 45. (11) OL C 474, 2021 11 24, p. 91. (12) OL C 440, 2018 12 6, p. 14. (13) COM(2021)0550. (14) Eurostatas, Europos Komisija, „EU SDG Indicator set 2021 – Result of the review in preparation of the 2021 edition of the EU SDG monitoring report“, 2021. (15) Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Biudžeto reikalų teminis skyrius, parengta Biudžeto kontrolės komitetui, „The Sustainable Development Goals in the EU budget“, 2021. (16) Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Biudžeto reikalų teminis skyrius, parengta Biudžeto kontrolės komitetui, „Budgetary control of the Sustainable Development Goals in the EU budget – What measures are in place to ensure effective implementation?“, 2021. (17) EBPO, „Global Outlook on Financing for Sustainable Development 2021 – A New Way to Invest for People and Planet“, Paryžius, 2020.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (2021/2251(INI))

P9_TA(2022)0264 A9-0171/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 175 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(1) (toliau – EGADP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(2) (toliau – Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu(5), ir 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas(6),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir galimo Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (COM(2021)0740),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2022 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2021)0900),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Komisijos tarnybų darbinio dokumentą „Euro zonos ekonomikos analizė“, kuris pridedamas prie rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (SWD(2021)0362),

–   atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas“(11),

–   atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 1 d. paskelbtą Komisijos pirmąją metinę ataskaitą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo (COM(2022)0075),

–   atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

–   atsižvelgdamas į bendrą Europos regionų komiteto ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) parengtą savivaldybių, miestų ir regionų dalyvavimo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus analizę ir 2022 m. balandžio 27 d. įvykusios tikslinės konsultacijos „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas: vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos“ rezultatus,

–   atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo ir ES Teisingumo Teismo sprendimo pasekmių (12)ir į 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(13),

–  atsižvelgdamas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę ir jos temines analizes, taip pat į pristatymus Parlamentui(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Komisijos pranešimą „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ (C(2021)1054),

–  atsižvelgdamas į savo mokslinių tyrimų tarnybų analizes ir informacinius pranešimus EGADP tema(15),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0171/2022),

A.  kadangi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinis skatinamųjų priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ (NGEU) elementas;

B.  kadangi nacionalinėms priemonėms, skirtoms COVID-19 pandemijos (toliau – pandemija) ekonominiams ir socialiniams padariniams sušvelninti, finansuoti skirta 672,5 mlrd. EUR dotacijų ir paskolų; kadangi Parlamentas iš pradžių pasisakė už didesnę dotacijų dalį pagal EGADP;

C.  kadangi EGADP lėšomis remiamos tokios pagrindinės politikos sritys kaip žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, institucinis atsparumas ir pasirengimas krizėms, taip pat vaikai ir jaunimas, švietimas ir įgūdžiai;

D.  kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazija Ukrainoje paskatino ES taikyti precedento neturinčias ekonomines sankcijas; kadangi dėl Rusijos sukelto konflikto daug Ukrainos piliečių išvyko iš Ukrainos, keliavo į ES ir ES apsigyveno; kadangi karinė invazija turės ekonominių ir socialinių pasekmių visame Europos žemyne, ypač Rytų Europos šalyse, be kita ko, kalbant apie neatidėliotiną poreikį mažinti energetinę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro;

E.  kadangi ES susiduria su sunkumais, susijusiais su prieiga prie tam tikrų svarbiausių žaliavų, ir tai gali turėti pasekmių EGADP įgyvendinimui;

F.  kadangi pandemija padarė didžiulį neigiamą poveikį žmonių ir įmonių ekonominei ir socialinei padėčiai Europoje; kadangi pandemijos metu ES ekonomika patyrė didžiulį nuosmukį; kadangi ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), nukentėjo nuo pandemijos ir tai turi neigiamų pasekmių ES augimui ir konkurencingumui, taip pat sumažėjo šių įmonių našumas ir pajėgumas kurti darbo vietas; kadangi ES bendroji rinka yra pagrindinė ES ekonomikos augimo varomoji jėga ir turėtų būti sustiprinta ir apsaugota nuo neigiamo pandemijos poveikio, ir tuo pat metu reikėtų skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas; kadangi kai kuriose šalyse pandemijos metu nedarbas ir vėl padidėjo daugiau nei vidutiniškai; kadangi moterims, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir didelėms šeimoms šie pokyčiai kelia didesnę grėsmę; kadangi pandemijos metu buvo pasiektos ES sveikatos sektoriaus ribos, rimtai išbandytas ir patikrintas jo atsparumas; kadangi jaunimo nedarbo lygis išlieka didesnis už bendrą nedarbo lygį; kadangi jaunuoliams kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, taip pat didelė rizika, kalbant apie galimybes gauti kokybiškas darbo vietas;

G.  kadangi nuolatinis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, taip pat ekonominį potencialą turinčių įgūdžių, pvz., ekologinių ar verslumo įgūdžių, ugdymas yra esminis konkurencingos, sveikos, įtraukios ir į ateitį orientuotos Europos darbo rinkos veiksnys ir turėtų padėti sudaryti sąlygas kiekvienam europiečiui gauti kokybišką darbo vietą; kadangi tas pats pasakytina apie profesinį ugdymą, profesinius įgūdžius ir gyvenimo įgūdžius; kadangi ES turi panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kad galėtų veiksmingai panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą; kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė naudotis tinkama skaitmenine infrastruktūra ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius, kad nedidėtų žmonių skirtumai skaitmeninio raštingumo srityje ir visiems būtų užtikrintos lygios galimybės švietimo sistemoje ir darbo rinkoje;

H.  kadangi tam, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planai (NEGADP) atitiktų finansavimo reikalavimus, į juos turi būti įtrauktos reformos ir investicijos, susijusios su šešių EGADP reglamento ramsčių taikymo sritimis, juose turi laikomasi bendrųjų ir konkrečių tikslų, horizontaliųjų principų ir 11 vertinimo kriterijų, nustatytų EGADP reglamente;

I.  kadangi ES institucijų ir valstybių narių dialogas ir skaidrumas yra labai svarbūs siekiant optimaliai įgyvendinti EGADP;

J.  kadangi Komisija, kuri yra atsakinga už EGADP įgyvendinimo stebėseną, privalo reguliariai informuoti Parlamentą apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį ir apie tai, kaip valstybės narės pasiekė siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes ir, be kita ko, apie tai, kaip jos prisidėjo prie pažangos siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų; kadangi Komisija privalo atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

K.  kadangi valstybės narės turi sukurti ir prižiūrėti patikimas kontrolės sistemas ir atlikti reikiamą auditą, kad užtikrintų Sąjungos finansinių interesų apsaugą per visą EGADP gyvavimo ciklą;

L.  kadangi Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos padeda nustatyti teisinės valstybės problemas ir valstybėms narėms rasti sprendimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms teikiant paramą;

M.  kadangi reglamente numatyta galimybė valstybei narei per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis;

N.  kadangi EGADP įgyvendinimo demokratinė kontrolė ir parlamentinis tikrinimas įmanomi tik visapusiškai dalyvaujant Parlamentui ir visais etapais atsižvelgiant į visas jo rekomendacijas, ir kadangi Parlamentas ir toliau kontroliuos EGADP įgyvendinimą;

O.  kadangi Komisija iki 2022 m. liepos 31 d. Parlamentui ir Tarybai pateiks EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitą;

Socialinės ir ekonominės krizės poveikio švelninimas

1.  pabrėžia, kad EGADP yra precedento neturinti solidarumo priemonė, priemonės NGEU kertinis akmuo (jos galiojimo pabaiga – 2026 m.) ir pagrindinė ES atsako į pandemiją priemonė, skirta padėti ES ekonomikai pasirengti naujiems iššūkiams;

2.   primena, kad ES atsakas į pandemiją yra ryžtingas, koordinuotas, visapusiškas, savalaikis ir grindžiamas solidarumu, taigi buvo plačiai naudojamasi esamomis priemonėmis ir taikomos papildomos finansavimo priemonės; taip pat primena, kad valstybės narės, reaguodamos į pandemiją ir remdamos ekonomikos gaivinimą, ėmėsi didelės apimties fiskalinių priemonių (5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2021 m. ir 2,8 proc. BVP 2022 m.);

3.  pabrėžia EGADP stabilizuojamąjį poveikį, daromą valstybėms narėms didelio ekonominio netikrumo laikotarpiu ir susijusį su krizės švelninimu, jos neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių švelninimu, pagalba vyriausybėms išlaikyti investicijų lygį ir kartu švelninti didžiulį spaudimą nacionaliniams biudžetams;

4.  taip pat pabrėžia EGADP svarbų vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užkertant kelią vidaus rinkos susiskaidymui ir makroekonominių skirtumų didėjimui;

5.  džiaugiasi, nes, net jei EGADP poveikis negali būti visiškai atsietas nuo kitų pokyčių, atrodo, teisinga daryti išvadą, kad iki šiol EGADP turėjo teigiamą poveikį BVP ir kad veiksmingas jos įgyvendinimas bus labai svarbus ES ekonomikos augimui; pabrėžia EGADP vaidmenį apsaugant valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybes nuo didelio pandemijos nulemto ekonominio sukrėtimo; pripažįsta, kad, nors pagrindinis poveikis BVP augimui turėtų pasireikšti ateinančiais metais, EGADP jau padėjo apsaugoti ES ekonomiką ir piliečius nuo ūmiausio pandemijos poveikio ir teigiamai prisideda prie ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo, įskaitant ekonominę ir socialinę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, taip pat gerai veikiančią vidaus rinką su stipriomis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis; pabrėžia, kad valstybėse narėse esama didelių ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo skirtumų, tai daro poveikį nevienodai atsigavimo dinamikai; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP skatina žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant tvarią pertvarką ir žmonių gerovę siekiant atsparios, teisingos, įtraukios, konkurencingos ir perspektyvios ekonomikos, kiek tai susiję su plataus užmojo reformų ir investicijų įgyvendinimu;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip apskaičiavo Komisija, ECB ir TVF, priemonės „NextGenerationEU“ poveikis yra didelis, t. y. visų pirma, BVP augimas bus 1,5 procentinio punkto didesnis lyginant su rodikliu be NGEU investicijų, jei bus užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas;

7.  taip pat pažymi, kad Komisija prognozuoja, jog EGADP dotacijomis 2022 m. bus finansuojama 24 proc. visų ekonomikos gaivinimo paramos priemonių; atkreipia dėmesį į teigiamą šalutinį makroekonominį poveikį ir tikslingų reformų bei investicijų potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP dotacijomis ir toliau bus teikiama didelė fiskalinė parama valstybėms narėms, todėl jos galės vykdyti struktūrines reformas ir investicijas, turinčias ilgalaikį poveikį jų ekonomikos ir visuomenės atsigavimui ir atsparumui; ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti šia galimybe;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingas ir skaidrus EGADP įgyvendinimas padėtų užtikrinti didesnį ES ekonomikos ir visuomenės tvarumą, įtraukumą ir atsparumą ir konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, didesnį strateginį savarankumą ir geresnį pasirengimą dabartiniams ir būsimiems iššūkiams; pabrėžia, kad sėkmingas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas paskatins ekonominę ir socialinę konvergenciją bei teritorinę sanglaudą ir sumažins socialinę nelygybę;

9.  mano, jog norint, kad EGADP pasiektų savo bendruosius tikslus ir padėtų ES įveikti krizę ir kuo labiau padidintų ilgalaikį poveikį ES ekonomikai ir visuomenei, būtina, kad valstybės narės kruopščiai ir laiku įgyvendintų sutartas reformas ir investicijas; primena, kad EGADP yra veiklos rezultatais grindžiamas mechanizmas, taigi lėšos išmokamos tik pasiekus su priemonėmis susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes; primena, kad, kaip nurodyta EGADP reglamento 28 straipsnyje, vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų ir už tos politikos formavimą atsakingų subjektų dalyvavimas yra labai svarbus sėkmingam EGADP įgyvendinimui;

10.  įspėja, kad EGADP sušvelnins socialinį ir ekonominį krizės poveikį tik tuo atveju, jei lėšos bus veiksmingai panaudotos ir išleistos taip, kad jos pasiektų realiąją ekonomiką ir žmones; ragina valstybes nares priimti tinkamus sprendimus dėl administracinių struktūrų ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti, kad EGADP lėšos būtų panaudotos laiku;

11.  pabrėžia, kad pandemija išryškino poreikį didinti Sąjungos strateginį savarankiškumą svarbiausiose tiekimo grandinėse ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose bei paslaugose; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP investicijos į žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją turėtų padėti didinti ES strateginį savarankiškumą ir nepriklausomybę, visų pirma mažinti jos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro; pažymi, kad, Komisijos teigimu, tikimasi, jog EGADP suteiks didelį postūmį įgyvendinant ES pramonės strategiją ir taip toliau plėtojant ES pramonės sektorius;

12.  pabrėžia, kad reformų ir investicijų rinkiniai, visų pirma ekonomikos augimą skatinančios priemonės pagal EGADP, taip pat turėtų sukurti ES pridėtinę vertę; pažymi, kad, Komisijos duomenimis, ES masto BVP poveikis yra maždaug trečdaliu didesnis, jei aiškiai atsižvelgiama į atskirų šalių priemonių šalutinį poveikį; pabrėžia, kad reformų ir investicijų rinkiniais pagal EGADP taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio, Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetų įgyvendinimo, taip pat prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems skatinimo ir integravimo;

13.  ragina Komisiją įvertinti, ar kaimynystėje esančių valstybių narių nacionaliniuose planuose neatsiranda nereikalingo investicijų dubliavimo, ir padėti valstybėms narėms išvengti nereikalingo dubliavimosi;

14.  apgailestauja dėl to, kad COVID-19 krizė labiausiai paveikė moteris(16), vaikus(17), jaunimą, pagyvenusius žmones ir pažeidžiamas grupes; primena, jog reikia užtikrinti, kad ES nė vieno nepaliktų nuošalyje ir kad, siekiant užtikrinti jos ekonomikos atsigavimą, būtina spręsti su lytimi susijusio socialinio ir ekonominio poveikio klausimus, ir primena, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose neatsižvelgiama į daugelį su lytimi susijusių krizės padarinių; palankiai vertina tai, kad pagerėjo priežiūros įstaigų prieinamumas ir kokybė, tačiau apgailestauja, kad jos tebėra pernelyg ribotos;

15.  pakartoja šešių ramsčių svarbą, nes jais valstybėms narėms suteikiama struktūra siūlyti ir įgyvendinti reformas ir investicijas, kurios padeda spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ekonomika, našumu ir konkurencingumu, socialine ir teritorine sanglauda, sveikata ir instituciniu atsparumu susijusius klausimus, taip pat vaikams ir jaunimui skirtas priemones; pabrėžia, kad pagal EGADP reglamentą visos valstybės narės privalo į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti priemones, susijusias su visais ramsčiais; apgailestauja, kad ne visos valstybės narės nusprendė laikytis reglamento ramsčių struktūros, kuri būtų leidusi lengviau vykdyti stebėseną;

EGADP finansavimo aspektai

16.  pažymi, kad iki šiol pateiktuose 26 nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose valstybės narės iš turimos 338 mlrd. EUR sumos paprašė iš viso 331,7 mlrd. EUR dotacijų; taip pat pažymi, kad ne visos valstybės narės savo dabartiniuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose paprašė visų dotacijų, kuriomis jos galėtų pasinaudoti, kaip nurodyta EGADP reglamento 11 straipsnyje;

17.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad tik septynios valstybės narės paprašė paskolų, kurių bendra suma sudaro 166 mlrd. EUR iš 385,8 mlrd. EUR, skirtų paskoloms, taigi, jei valstybės narės vėliau prašytų paskolų, liekanti suma yra didelė; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl riboto susidomėjimo paskolų komponentu gali būti prarastos galimybės ir gali būti užkirstas kelias visapusiškai išnaudoti EGADP potencialą; pabrėžia, kad, jei valstybės narės, kurių nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai jau yra patvirtinti, norėtų prašyti paskolų, joms reikės iš dalies pakeisti atitinkamus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir, jei reikia įtraukti papildomas reformas ir investicijas, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nenutraukiant jau įdiegtų priemonių; ragina valstybes nares pasinaudoti visomis EGADP galimybėmis, įskaitant paskolas, kad būtų galima kovoti su pandemijos padariniais ir būsimais iššūkiais;

18.  paveda Komisijai išnagrinėti priežastis, dėl kurių valstybės narės neprašė paskolų visa joms skirta apimtimi, nes tai galėtų trukdyti išnaudoti visą EGADP potencialą; primena, kad valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos paramos tuo pačiu metu, kai teikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., atsižvelgiant į galiojantį EGADP reglamentą;

19.  primena, kad pagal EGADP reglamento 21 straipsnį dėl objektyvių aplinkybių valstybė narė gali pateikti Komisijai pagrįstą prašymą pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti arba visiškai pakeisti patvirtintą planą; primena, kad, jei Komisija mano, jog valstybės narės nurodytos priežastys pateisina nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, ji įvertina iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal 19 straipsnį ir pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal reglamento 20 straipsnį; primena, kad toks prašymas dėl plano dalinio keitimo turi būti vertinamas ir tvirtinamas pagal tokią pačią vertinimo ir tvirtinimo procedūrą kaip ir pirmoji planų vertinimo ir tvirtinimo procedūra, ir ragina valstybes nares atidžiai atsižvelgti į riziką, susijusią su vėlavimu įgyvendinti visus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; pažymi, kad iki šiol nė viena valstybė narė neprašė iš dalies pakeisti ar visiškai pakeisti patvirtintą planą; ragina valstybes nares pasinaudoti EGADP reglamento 21 straipsniu, pažymi, kad dėl galimo išlaidų vykdant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus padidėjimo, kurio priežastis – didelė infliacija, valstybės narės gali prašyti atnaujinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

20.  pažymi, kad šiuo metu prognozuojama, jog valstybių narių BVP raida skirsis nuo Komisijos 2020 m. rudens prognozės, todėl tikėtina, kad pasikeis valstybėms narėms skiriamų dotacijų sumos per antrąjį EGADP finansavimo etapą, kuriam numatyta dalis – 30 proc. sumos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelių skiriamos dotacijos dalies pokyčių gali tekti iš dalies keisti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

21.   pabrėžia, kad teikiant paramą pagal EGADP turi būti laikomasi papildomumo principo, kaip nurodyta EGADP reglamento 9 straipsnyje; tikisi išsamesnių ir suskirstytų duomenų, kad būtų galima geriau suprasti EGADP papildomumo poveikį; primygtinai ragina valstybes nares laiku teikti Komisijai išsamią ir skaidrią informaciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas ataskaitų apie EGADP poveikį teikimas; pakartoja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės svarbą teikiant piliečiams pagrindinę informaciją apie bendrą pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ragina Komisiją padidinti rezultatų suvestinės skaidrumo ir duomenų vizualizavimo lygį ir teikti išsamesnes ataskaitas, daugiausia dėmesio skiriant ne produkto, o rezultato ir poveikio rodikliams, taip pat užtikrinti siūlomų reformų ir investicijų kokybinę analizę;

22.  pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. vidurio Komisija ir valstybės narės pasirašė tik dvylika veiklos susitarimų; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pasirašyti veiklos susitarimus ir prašo Komisijos pranešti apie šiuos susitarimus Parlamentui; taip pat primygtinai ragina visas valstybes nares laiku paskelbti savo veiklos susitarimus, finansavimo ir paskolų sutartis, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir sustiprinta atskaitomybė;

23.  pažymi, kad 21 valstybė narė gavo išankstinį finansavimą, kuris sudaro iki 13 proc. visų joms skirtų asignavimų, ir kad viena valstybė narė neprašė išankstinio finansavimo, septynios valstybės narės iki šiol paprašė pirmųjų mokėjimų pagal EGADP ir viena valstybė narė paprašė antrojo mokėjimo;

24.  pakartoja, kad dėl vėlavimo įgyvendinant šią priemonę ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus neturėtų sulėtėti atsigavimo po pandemijos procesas ar sumažėti Sąjungos atsparumo lygis;

25.  primena, kad EGADP reglamente numatyta galimybė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti priemones, pradėtas taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d., ir kad kai kurios valstybės narės pasinaudojo šia galimybe;

26.  palankiai vertina anksti pradėtą Komisijos ir valstybių narių dialogą rengiant mokėjimo prašymus ir Komisijos pasirengimą vertinti mokėjimo prašymus; ragina Komisiją toliau nuodugniai ir laiku įvertinti, ar pasiektos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, prireikus konsultuojantis su atitinkamais ekspertais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti greitą mokėjimų panaudojimą ir atidžiai stebėti reformų bei investicijų įgyvendinimą;

27.  primena, kad reikia skubiai nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad ne vėliau kaip iki 2058 m. būtų visiškai padengtas NGEU priemonės, visų pirma EGADP, skolos grąžinimas, laikantis veiksmų gairių, nustatytų 2020 m. gruodžio mėn. Parlamento, Tarybos ir Komisijos sudarytame tarpinstituciniame susitarime; atsižvelgia į tai, kad buvo išleistos Europos žaliosios obligacijos, skirtos su klimatu susijusių išlaidų daliai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose finansuoti; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmųjų siūlomų Komisijos žaliųjų obligacijų paklausa iš esmės viršijo jų emisiją;

EGADP vaidmuo švelninant Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes

28.  pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimo priemonių, visų pirma EGADP, indėlį sprendžiant dabartines problemas, įskaitant problemas, kylančias dėl neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinės agresijos ir invazijos Ukrainoje;

29.  yra susirūpinęs dėl to, kad ši agresija prieš Ukrainą ir pagrįstos sankcijos, kurių ES ėmėsi reaguodama į Rusiją ir Baltarusiją, turės didelį poveikį Sąjungos ekonomikos ir socialinio atsigavimo ir atsparumo strategijai; pažymi, kad jų poveikis valstybėms narėms yra įvairiarūšis; yra susirūpinęs dėl nevienodo poveikio ES ekonomikai, su tuo susijusių ekonominių ir socialinių pasekmių ir dar labiau didėjančios socialinės nelygybės, kurią, visų pirma, skatina padidėjusios energijos ir maisto kainos; kadangi dėl infliacijos gali negatyvia linkme pasikeisti numatomi EGADP rezultatai ir numatomos su valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais susijusios išlaidos; tikisi, kad ES ir toliau ryžtingai, vieningai ir greitai reaguos į šią naują krizę;

30.  dar kartą pabrėžia savo raginimą taikyti tolesnes sankcijas, be kita ko, taikyti visišką ir neatidėliotiną įvairių energijos produktų iš Rusijos importo embargą ir atsisakyti susijusios infrastruktūros, kaip minėta Parlamento 2022 m. balandžio 7 d. rezoliucijoje, ir parengti planą, kaip toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą, nes tam, be kita ko, reikės iš naujo pakoreguoti Europos energetikos politiką, atsižvelgiant į skirtingą energetinės priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo lygį valstybėse narėse;

31.  yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė padėtis Ukrainoje daro didelį poveikį energijos kainoms, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą, įvairinti energijos šaltinius, be kita ko, naudojant ES energijos išteklius, ir paspartinti energetikos pertvarką; akcentuoja EGADP vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „RePowerEU“ ir pabrėžia, kad pagal EGADP teikiamos paskolos galėtų būti plačiai naudojamos iniciatyvai „RePowerEU“ papildyti ir investicijoms į energetikos pertvarką, įskaitant švarios energijos plėtrą, skatinti; todėl tikisi, kad EGADP svariai prisidės prie ES energetinio suverenumo užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą, įvairinimą ir investicijas į teisingą žaliąją pertvarką;

32.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina įvairias nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemones, kuriomis siekiama stiprinti energetikos pertvarką ir energetinį saugumą, taip pat priemones, kuriomis didinamas strateginis savarankiškumas, mažinama valstybių narių priklausomybė nuo importuojamos iškastinio kuro energijos ir spartinamas energijos šaltinių įvairinimas, energijos vartojimo efektyvumas ir švarios energijos plėtojimas; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami tarpvalstybiniai projektai, Europos energetikos tinklų sujungimo gerinimas ir visiškas elektros tinklų sinchronizavimas visoje ES, siekiant stiprinti ES šalių sinergijas ir bendradarbiavimą ir atsižvelgti į bendrus susirūpinimą keliančius klausimus ir bendrus prioritetus;

33.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti EGADP reglamentą atsižvelgiant į iniciatyvą „RePowerEU“ ir išreiškia savo įsipareigojimą nedelsiant priimti savo poziciją dėl pasiūlymo; ragina valstybes nares tuo atveju, jei jos neketina panaudoti visos didžiausios joms skirtos EGADP paskolų sumos, oficialiai informuoti Komisiją; šiuo požiūriu palankiai vertina pasiūlymą paskatinti optimalų pagal EGADP turimų paskolų naudojimą, ir, be kita ko, pasiūlyti perskirstyti paskolas kitoms valstybėms narėms, kurios susiduria su papildomais sunkumais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir suteikti galimybę valstybėms narėms prašyti paskolų, viršijančių 6,8 proc. jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ypač siekiant sušvelninti ekonomines, socialines ir energetines Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes ir šalutinį ES ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai poveikį;

34.  pripažįsta, kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų padedama pabėgėliams iš Ukrainos, visų pirma suteikiamos apgyvendinimo, socialinės ir vaikų priežiūros, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos ir būstas, ir padedama palengvinti jų socialinę ir ekonominę padėtį; todėl pabrėžia, kad ryšium su tuo turi būti užtikrintas didesnis investicijų lygis;

Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

35.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti 24 nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, ir pažymi, kad iki 2022 m. birželio mėn. vidurio viena valstybė narė dar nebuvo pateikusi savo nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano; taip pat pažymi, kad Komisija dar turi įvertinti vieną nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą; primygtinai ragina šalį, kurios nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dar reikia įvertinti, pradėti konstruktyvias diskusijas su Komisija, kad planas būtų parengtas tvirtinti ilgiau nedelsiant; ragina Komisiją stropiai taikyti EGADP reglamentą siekiant užtikrinti, kad vertinant likusius planus būtų laikomasi reglamente nustatytų 11 vertinimo kriterijų;

36.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vertinimuose padaryta išvada, jog visuose patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose atsižvelgta į visus šešis EGADP ramsčius, jie patenkinamu mastu atitinka visus EGADP reglamente nustatytus vertinimo kriterijus ir yra subalansuotas reformų ir investicijų paketas; mano, kad valstybės narės galėjo geriau suderinti savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus su šešiais EGADP ramsčiais ir EGADP reglamento reikalavimais;

37.  primena Komisijai, kad teisinės valstybės principo ir SESV 2 straipsnio laikymasis yra būtinos sąlygos norint gauti lėšas ir kad EGADP visapusiškai taikomas teisinės valstybės sąlygų mechanizmas; ragina Komisiją ir Tarybą nepatvirtinti Vengrijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tol, kol susirūpinimą kelia teisinės valstybės principo laikymasis, teisminių institucijų nepriklausomumas ir sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymas ir kova su jais; primygtinai reikalauja, kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, tinkamos kontrolės sistemos sukūrimu, teisminių institucijų nepriklausomumu, sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos prevencija, nustatymu ir kova su jais, būtų išankstinės sąlygos ir būtų įvykdytos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą, ir primena, kad mokėjimai pagal EGADP negali būti atliekami prieš jų įvykdymą; primena valstybėms narėms, kad tai, jog nesilaikoma visų EGADP reglamento nuostatų ir dėl to vėluojama patvirtinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, daro didelį neigiamą poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimui tinkamai reaguoti į pandemijos poveikį jų bendruomenėms, įmonėms ir piliečiams ir gali ilgainiui pabloginti vietos ir regionų ekonominę padėtį; apgailestauja, kad dėl Lenkijos ir Vengrijos vyriausybių veiksmų EGADP finansavimas dar nepasiekė Lenkijos ir Vengrijos gyventojų ir regionų;

38.  primena, kad jokios priemonės neturėtų būti finansuojamas pagal EGADP, jei jos prieštarauja Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms ES vertybėms; primygtinai ragina Komisiją labai atidžiai stebėti riziką ES finansiniams interesams įgyvendinant EGADP ir tai, ar nesama teisinės valstybės principų pažeidimų ar galimų pažeidimų, ir nedelsiant imtis veiksmų, jei būtų daromas neigiamas poveikis ES finansiniams interesams; todėl ragina Komisiją, vadovaujantis Teisinės valstybės sąlygų reglamentu, ypač griežtai reikalauti valstybes nares laikytis Sąjungos finansinių interesų apsaugos reikalavimų, kaip įtvirtinta reglamento 22 straipsnyje;

39.  taip pat primena, kad teisinės valstybės principų laikymasis ir patikimas ES lėšų finansinis valdymas turi būti nuolat vertinami per visą EGADP gyvavimo ciklą ir kad Komisija turi neišmokėti lėšų ir, jei taikytina, susigrąžinti lėšas, jei šios sąlygos nebetenkinamos;

40.  pažymi, kad Komisijos vertinime teigiama, jog pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ketinama įvykdyti EGADP reglamente nustatytą siekį – bent 37 proc. lėšų skirti žaliajam tikslui ir kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo bendros klimato srities išlaidos siekia beveik 220 mlrd. EUR; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų išorės apžvalgose nurodomi mažesni žaliosios pertvarkos išlaidų skaičiai; ryšium su tuo pabrėžia, kad tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, numatytos priemonėms, susijusioms su klimato kaita, turėtų būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta, jog įgyvendinamos priemonės būtų tokios pat palankios klimatui, kaip skelbiama; pabrėžia, kad nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę; atkreipia dėmesį į esamus nuogąstavimus dėl to, ar visomis atitinkamomis priemonėmis veiksmingai prisidedama prie tikslų įgyvendinimo;

41.  primena, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi būti suderinti su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP) ir jų atnaujinimais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999(18); ragina Komisiją įvertinti, kaip investicijomis, skirtomis žaliajai pertvarkai pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, padedama siekti naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nustatytų atitinkamuose peržiūrėtuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose;

42.  primena, kad EGADP turėtų padėti integruoti biologinės įvairovės srities veiksmus į įvairių sričių Sąjungos politiką; pažymi, kad keliais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie biologinės įvairovės, tačiau pabrėžtinai akcentuoja, kad valstybės narės galėjusios labiau pasinaudoti EGADP, kad pagerintų padėtį biologinės įvairovės srityje;

43.  įspėja dėl ekomanipuliavimo rizikos įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ypač atsižvelgiant į kai kurias priemones, kurios pažymėtos kaip prisidedančios prie žaliųjų išlaidų reikalavimų, įskaitant pastatų renovacijos didinant jų energinį naudingumą priemones;

44.  pažymi, kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus numatoma pasiekti EGADP reglamente nustatytą tikslą (o kai kurios valstybės narės priemonėms, atitinkančioms skaitmeninio tikslo reikalavimus, skiria net daugiau nei pusė savo iš EGADP gaunamų lėšų), kad bent 20 proc. išlaidų sudarytų skaitmeninės išlaidos, ir kad bendros visų patvirtintų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaitmeninės išlaidos siekia beveik 29 proc. arba 130 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose daug dėmesio skiriama MVĮ rėmimui ir viešųjų paslaugų, įskaitant sveikatos sektorių, skaitmeninimui ir skaitmeniniams įgūdžiams, verslo skaitmeninimui, junglumui, skaitmeniniams moksliniams tyrimams ir plėtrai bei pažangiosioms technologijoms; pažymi, kad du trečdaliai valstybių narių į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukė investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą saugumo įsivertinimą;

45.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad pagal EGADP reglamentą vykdant investicijas į skaitmenines technologijas reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, sudaryti galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti ir skatinti naudoti atvirojo kodo sprendimus; pabrėžia, kad skaitmeninių viešųjų pirkimų konkursai turi būti kruopščiai parengti, visų pirma siekiant užtikrinti MVĮ prieigą prie atitinkamų viešųjų investicijų;

46.  pažymi, kad keliuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikti investicijų į 5G ryšį pasiūlymai; primena, kad valstybės narės turėtų užtikrinti 5G ryšio, mobiliojo plačiajuosčio ryšio ir infrastruktūros diegimo nuoseklumą ir papildomumą visose vietovėse, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

47.  pabrėžia, jog svarbu, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose beveik 50 proc. visų išlaidų arba 203 mlrd. EUR būtų numatyta priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti gerą bendrosios rinkos veikimą, gerinti verslo aplinką ir skatinti privačiąsias investicijas; dar kartą pabrėžia privačiojo sektoriaus svarbą sėkmingam EGADP įgyvendinimui; primygtinai ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas privačiosioms investicijoms, susijusioms su EGADP finansuojamais projektais, pašalinant visas nereikalingas kliūtis, kurios trukdytų MVĮ gauti atitinkamą EGADP finansavimą, ir šiuo tikslu ragina Komisiją pateikti išsamią privačiojo sektoriaus galimybių gauti EGADP finansavimą analizę; prašo valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti pagal skaidrų grafiką, kad privatusis sektorius galėtų planuoti savo veiklą ir projektus pagal atitinkamas priemones;

48.   pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimais, nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos socialinės išlaidos sudaro apie 20 proc. prašomų dotacijų ir paskolų; pažymi, kad šios išlaidos visų pirma yra susijusios su užimtumo paskatomis konkrečioms palankių sąlygų neturinčioms grupėms, užimtumo apsaugos teisės aktų reformomis ir darbo sutarčių reglamentavimu; primena, kad pandemijos socialiniai padariniai yra daugialypiai ir jų našta nevienodai bei neproporcingai slegia mažesnes pajamas gaunančias ir pažeidžiamas grupes, tuo pačiu metu padidėjo viešųjų paslaugų poreikis; apgailestauja dėl to, kad socialinių investicijų priemonės labiau apsiriboja socialine infrastruktūra ir kad tik kai kuriuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos tinkamų priežiūros paslaugų plėtojimo priemonės ir laikinosios pagalbos priemonės;

49.  remia Komisijos tikslą pasinaudojant EGADP sukurti atsparesnę ir įtraukesnę darbo rinką ir pažymi, kad atitinkamomis priemonėmis turėtų būti skatinamas aukštos kokybės užimtumas;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose iki šiol patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose sprendžiami socialiniai ir užimtumo uždaviniai, be kita ko, pasitelkiant dalyvavimo darbo rinkoje didinimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo skatinimo, darbo rinkos institucijų ir paslaugų, taip pat socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemų modernizavimo priemones; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės atsilieka stiprindamos savo planų socialinį aspektą;

51.  pabrėžia reformų ir investicijų į sveikatos, ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą svarbą siekiant padidinti pasirengimą krizėms ir reagavimo į jas pajėgumus, tam skirta daugiau kaip 17 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų asignavimų, t. y. 76 mlrd. EUR; pabrėžia, kad, Komisijos duomenimis, pagal šį EGADP ramstį valstybės narės turi įgyvendinti 789 priemones, susijusias su 1 900 tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių; pabrėžia, kad COVID-19 parodė, kaip svarbu didinti viešųjų institucijų atsparumą sukrėtimams;

52.   pažymi, kad pagal visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus numatomos išlaidos su sveikatos priežiūra susijusioms priemonėms siekia apie 37 mlrd. EUR, t. y. 8 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų; pažymi, kad didžiausias įnašas numatytas ligoninių infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, taip pat pirminės sveikatos priežiūros ir prevencijos stiprinimui, skaitmeninei pertvarkai sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuose; tikisi, kad šios su sveikatos priežiūra susijusios priemonės padės didinti sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą bei atsparumą ir pasirengimą būsimoms krizėms; yra susirūpinęs, kad daugelis valstybių narių neįtraukė pakankamai priemonių, kad psichikos sveikatos priežiūra taptų prieinama ir įperkama visoms amžiaus grupėms, ir pabrėžia, kad psichikos sveikata turėtų būti neatsiejama ES socialinio ir ekonominio atsigavimo po pandemijos dalis ir darbuotojų sveikatos prioritetas; yra susirūpinęs, kad kai kurios valstybės narės neįtraukė pakankamai priemonių ilgalaikėms visuomenės sveikatos priežiūros problemoms spręsti;

53.  pažymi, kad viešojo administravimo modernizavimas užima svarbią vietą daugelyje nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų – į viešojo administravimo stiprinimą numatoma investuoti apie 1,8 mlrd. EUR; pabrėžia, kad nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais galėtų būti padedama didinti viešojo administravimo institucijų gebėjimus veiksmingai valdyti Europos lėšas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad reformų nauda viršija su jomis susijusias išlaidas ir tai turėtų turėti konkretų teigiamą poveikį piliečiams;

54.  pažymi, kad patvirtintuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyta 49 mlrd. EUR skirti vaikų ir jaunimo reikmėmis, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, jaunimo nedarbą ir įgūdžius, o tai atitinka maždaug 11,5 proc. visų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų; pažymi, kad ši suma yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti, kad visose 27 valstybėse narėse būtų įgyvendinamos suderintos naujajai kartai skirtos priemonės; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tinkamai neatspindi Europos vaiko garantijų sistemoje nustatytų užmojų ir kad jie tik iš dalies atspindi sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos užmojus; apgailestauja dėl to, kad dvi valstybės narės nusprendė į savo planus neįtraukti priemonių, skirtų konkrečiai vaikams ir jaunimui, bet pageidavo pateikti priemones, kuriomis būtų skatinami visų piliečių įgūdžiai ir skaitmeniniai gebėjimai;

55.  pažymi, kad į beveik visus patvirtintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos investicijos į skaitmeninį švietimą, jos sudaro maždaug 30 proc. visų išlaidų švietimui; palankiai vertina tai, kad daugiausia dėmesio skiriama valstybių narių švietimo infrastruktūros ir įrangos modernizavimui;

56.  pažymi, kad iki šiol valstybės narės iš viso pasiūlė 228 priemones, kuriomis siekiama remti vaikus ir jaunimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 74 proc. priemonių skirta bendrojo, profesinio ir aukštojo švietimo bei mokymo pajėgumams, taip pat prieinamumui, įperkamumui, kokybei ir įtraukumui, įskaitant skaitmeninimą ir infrastruktūrą; taip pat pažymi, kad 14 proc. priemonių yra susijusios su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, mokyklos nebaigimu ir vaikų skurdu; atkreipia dėmesį į tai, kad 12 proc. priemonių skirta jaunimo nedarbo problemai spręsti – darbo vietų kūrimui, įdarbinimui, darbo keitimo paskatoms ir paramai savarankiškam darbui; pabrėžia, kad Parlamentas prašo, jog valstybės narės bent 2 proc. kiekvieno nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano biudžeto skirtų kultūrai ir 10 proc. – švietimui; pažymi, kad 16 valstybių narių į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukė su kultūra susijusias priemones; mano, kad valstybės narės EGADP būtų galėjusios panaudoti šiems sektoriams daugiau remti;

57.  ragina Komisiją toliau stebėti, kaip įgyvendinami šeši ramsčiai, ir užtikrinti, kad EGADP rezultatų suvestinėje būtų pateikiami išsamūs duomenys; prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas taikyti labiau regioninius įgyvendinimo stebėsenos metodus pasitelkiant rezultatų suvestinę ir palankiai vertina ES ir nacionalinio lygmens stebėsenos iniciatyvas, kuriomis stiprinama EGADP įgyvendinimo stebėsena; teigiamai vertina tai, kad kelios valstybės narės teikia duomenis regioniniu lygmeniu, ir ragina kitas valstybes nares teikti duomenis regioniniu lygmeniu;

58.   pabrėžia, kad EGADP neturi būti naudojama kaip pakaitalas periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, nebent tai būtų tinkamai pagrįsta; pažymi, kad Komisijos patvirtinti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai apima tik pradines išlaidas, susijusias su reformų rengimu ir tų reformų pradėjimu; primena valstybėms narėms, kad EGADP turi būti įgyvendinama taip, kad nesumažėtų jų pačių atsakomybė už viešųjų finansų valdymą; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie šio horizontaliojo principo laikymosi vertinimą ir bet kokį susijusį pagrindimą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, remdamasi savo techninėmis gairėmis, įvertino, ar kiekvienos priemonės atveju laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo; pabrėžia, kad taikant reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, kaip nurodyta Komisijos gairėse, turi būti užkirstas kelias aplinkai žalingoms priemonėms; prašo Komisijos atskleisti pateiktus reikšmingos žalos nedarymo vertinimus ir pabrėžia, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti ir stebėti, ar įgyvendinimo etape visapusiškai laikomasi šio principo; pažymi, kad, siekdamos užtikrinti šio principo laikymąsi, kai kurios valstybės narės turėjo patobulinti tam tikras priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šio principo laikymosi atsirado daugiau pradinių neatitikimų tarp Komisijos ir Europos investicijų banko bei Europos investicijų fondo reikalavimų toms šalims, kurios savo programos „InvestEU “paketus papildė EGADP lėšomis, ir dėl to galėjo vėluoti įgyvendinimo procesas;

60.  pažymi, kad didelėje daugumoje nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų yra specialus skirsnis, kuriame paaiškinama, kaip remiantis planu sprendžiami su lytimi susiję klausimai ir uždaviniai; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos priemonės, orientuotos į moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą, tačiau reiškia nusivylimą, kad juose nepateikiamas specialus paaiškinimas, kaip pagal planą sprendžiami su lytimi susiję klausimai ir uždaviniai; pabrėžia aukštos kokybės viešųjų priežiūros paslaugų svarbą siekiant palengvinti neapmokamo priežiūros darbo, kurį šiuo metu daugiausia atlieka moterys, naštą, nes tai turi neigiamų pasekmių BVP; prašo Komisijos numatyti tyrimą siekiant patikrinti, kokiu mastu EGADP prisidedama prie darbo vietų kūrimo sektoriuose, kuriuose daugiausia atstovaujama vienai lyčiai, ir ar papildomomis priemonėmis pakankamai prisidedama prie mažiausiai atstovaujamos lyties asmenų skaičiaus šiuose sektoriuose didinimo;

61.   pažymi, kad 20 valstybių narių savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikia tarpvalstybinius projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūrai, pvz., geležinkelio ar elektros jungtims, vandeniliui, kvantinėms technologijoms, 5G ryšiui, debesijos pajėgumams ir inovacijų centrams; yra nusivylęs, kad į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus neįtraukta daugiau tarpvalstybinių projektų, tai padėtų padidinti perduodamąjį poveikį ir kurti ES pridėtinę vertę; pažymi, kad 20 valstybių narių savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numato tarpvalstybinius projektus, pvz., bendriems Europos interesams svarbius projektus, daugiausia susijusius su infrastruktūra; ragina valstybes nares prireikus išaiškinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant daugiašalius projektus; mano, kad į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėjo būti įtrauktos papildomos tarpvalstybinės priemonės, kuriomis būtų sustiprintas jų perduodamasis poveikis ir padidinta jų ES pridėtinė vertė;

62.  visų pirma atkreipia dėmesį į tarpvalstybinių projektų, susijusių su energijos perdavimu tarp valstybių narių, svarbą; mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų labiau naudingi, jei į juos būtų įtraukta daugiau tarpvalstybinių projektų, ypač energetikos srityje; pabrėžia, kad šios investicijos yra labai svarbios siekiant energetinio suverenumo ir žaliosios pertvarkos; pabrėžia, kad dabartinė padėtis rodo, jog labai svarbu įvairinti ES energijos išteklius ir užtikrinti tinkamą elektros energijos vidaus rinkos tarp valstybių narių veikimą; ragina gerinti Europos energetikos tinklų sujungimą ir visiškai sinchronizuoti elektros tinklus visoje ES; be to, pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų apribotas numatomas elektros energijos paklausos augimas;

63.  pažymi, kad nė viena valstybė narė nepasiūlė perkelti struktūrinių fondų į savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad tik dvi valstybės narės planuoja savo programos „InvestEU“ paketus papildyti EGADP lėšomis ir kad tik keturios valstybės narės į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ketina įtraukti techninės paramos išlaidas; apgailestauja, kad nuostata pervesti EGADP lėšas į programos „InvestEU“ nacionalinius skyrius nebuvo visiškai išnaudota; primena, kad įvairių ES fondų sąveika yra labai svarbi tinkamam Sąjungos ekonomikos gaivinimui ir konsoliduotam atsparumui užtikrinti, ir primena valstybėms narėms, kad taikant šią nuostatą prisidedama prie sąveikos stiprinimo;

64.  primena, kad pagal EGADP reglamentą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į savo partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, finansuojamas Sąjungos lėšomis; pakartoja, kad ši nuostata svarbi ne tik siekiant išvengti dvigubo finansavimo ar tikslų dubliavimo, bet ir siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir kuo didesnę ES finansavimo naudą; prašo, kad Komisija pateiktų analizę, kaip užtikrinamas šis veiksmų derinimas; pažymi, kad priėmus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kai kuriais atvejais vėluojama priimti partnerystės susitarimus, ir yra susirūpinęs šio vėlavimo padariniais; ragina Komisiją ir valstybes nares vengti tolesnio vėlavimo rengiant ir priimant partnerystės susitarimus ir ragina skubiai spręsti šio vėlavimo problemas;

65.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą ekonomikos atsigavimą ir konsoliduotą Sąjungos atsparumą, būtina EGADP ir kitų Sąjungos finansavimo programų sąveika ir nuoseklumas; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir kitų Sąjungos finansavimo programų, visų pirma partnerystės susitarimų, sąveiką; klausia, kaip Komisija ragina valstybes nares didinti sąveiką su kitų valstybių narių nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais;

66.  primena valstybėms narėms, kad tikimasi, jog nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir prireikus pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011(19) 6 straipsnį pateiktose rekomendacijose, skirtose atitinkamai valstybei narei, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė įgyvendinant Europos semestrą, arba didelę dalį šių uždavinių; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad visuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pateikiami būdai, kaip įveikti bent jau didelę dalį iššūkių, nurodytų atitinkamose Europos semestro rekomendacijose, visgi reaguojama ne į visus iššūkius;

67.  pripažįsta teigiamą į kai kuriuos nacionalinius planus įtrauktų būtinų mokesčių reformų valstybėse narėse poveikį, tačiau apgailestauja, kad nė viena iš valstybių narių, susijusių su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo, savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nesprendė šių problemų;

68.  ragina Komisiją tinkamai įvertinti, ar priemonės išmokėjimo etapu pasiekiamos visos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės, įskaitant tas, kurios susijusios su nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ir proporcingai, atsižvelgiant į tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių svarbą, sumažinti mokėjimus, jei sutartos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nėra tinkamai pasiektos, įskaitant tai, kad anksčiau pasiektos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nebūtų sumažinamos; be to, ragina Komisiją prireikus pasinaudoti reglamento nuostatomis, leidžiančiomis susigrąžinti dotacijas arba paprašyti anksčiau grąžinti paskolas, jei valstybės narės nevykdo įsipareigojimų pagal finansavimo susitarimus;

69.   pažymi, kad, Komisijos vertinimu, visos valstybės narės gavo A reitingą pagal beveik visus EGADP reglamente numatytus kriterijus; primena, kad, remiantis Komisijos vertinimu, visos valstybės narės gavo B reitingą pagal apskaičiuotų bendrų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų išlaidų pagrįstumo vertinimo kriterijų; ragina Komisiją užtikrinti, kad siekiant kovoti su sukčiavimu ir korupcija išlaidos būtų pagrįstos ir kad būtų atliekama tinkama išlaidų analizė; ragina Komisiją, prieš priimant mokėjimo prašymus, išsamiai įvertinti, ar tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės yra tinkamai pasiektos bei užtikrinti, kad anksčiau pasiektos tarpinės reikšmės ir galutinės reikšmės nebūtų atšauktos;

Skaidrumo, stebėsenos ir kontrolės mechanizmai

70.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir patikimą procedūrų valdymą vykdant visus viešųjų pirkimų procesus ir taikant praktiką; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares užtikrinti vienodas viešųjų pirkimų proceso sąlygas ir sąžiningumą bei ypač galimybę dalyvauti visiems, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

71.  ragina valstybes nares laiku pradėti viešuosius pirkimus priemonėms įgyvendinti, kad būtų užtikrinta, jog priemonės bus įgyvendintos laikantis tarpinių reikšmių ir galutinių reikšmių tvarkaraščio;

72.  pabrėžia, kad skaidrumas yra labai svarbus siekiant sukurti stiprią nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėsenos sistemą, kuri leistų prasmingai įtraukti visuomenę; pakartoja savo apgailestavimą, kad Taryba atsisakė sukurti interneto platformą, kurioje būtų skelbiami galutiniai naudos gavėjai ir kuriai pritarė Parlamentas ir Komisija; pažymi, kad dėl naudojamų priemonių pobūdžio kontrolė orientuota į rezultatų ir išdirbių pasiekimą, o ne į išlaidų patikrinimą; pažymi, kad šiuo metodu galima supaprastinti įgyvendinimą ir padėti pasiekti norimą rezultatą; įspėja, kad be tinkamos stebėsenos galėtų būti sudėtingiau nustatyti piktnaudžiavimo ES lėšomis atvejus; tačiau primygtinai ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti ankstyvą piktnaudžiavimo ES lėšomis atvejų nustatymą; ragina ją griežtai stebėti visus galimus dvigubo finansavimo atvejus ir, jei tokie atvejai pasitvirtintų, nedelsiant pradėti lėšų susigrąžinimo procesą;

73.  ragina Komisiją informuoti biudžeto valdymo instituciją apie Komisijos sukurtų IT sistemų, skirtų valstybėms narėms aktualiai informacijai apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą teikti, naudojimą;

74.  primygtinai ragina valstybes nares standartizuotu elektroniniu ir sąveikiu formatu rinkti ir registruoti duomenis apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus ir naudotis bendra duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemone, kurią turi pateikti Komisija; primygtinai ragina Komisiją reikalauti, kad visoms EGADP išlaidoms būtų naudojama integruota ir sąveiki stebėsenos sistema, įskaitant bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę (ARACHNE), ir užtikrinti, kad ARACHNE būtų sąveiki su visa atitinkama programine įranga ir duomenų rinkiniais siekiant užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą; be to, primena, kad svarbu skaitmeninti visas ataskaitas, stebėseną ir auditą;

75.  primena, kad valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie lėšų gavėjo ir programos naudos gavėjų tikrąjį (-uosius) savininką (-us) ir užtikrinti prieigą prie jų, ir pakartoja, kad svarbu užtikrinti galutinių naudos gavėjų skaidrumą, neužkraunant papildomos duomenų teikimo naštos; ragina Komisiją ir valstybes nares periodiškai skelbti naujausius duomenis apie galutinius naudos gavėjus ir pervestas lėšas, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas ir skaidrumas; ragina Komisiją sukurti integruotą ir sąveikią sistemą, kurią būtų lengva naudoti ir kurioje būtų kaupiama informacija apie visus ES bendrai finansuojamus projektus, naudos gavėjus ir tikruosius savininkus, rangovus bei subrangovus ir kuri galėtų susumuoti visas to paties naudos gavėjo arba tikrojo savininko gautas sumas;

76.  primena Komisijai, kad vertinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir mokėjimo prašymus jai gali padėti ekspertai, ir ragina prireikus visapusiškai pasinaudoti šia nuostata, ypač jei ji neturi vidinių pajėgumų išsamiai patikrinti planus arba tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą; abejoja, ar Taryba turi pakankamai pajėgumų tinkamai išanalizuoti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ar mokėjimo prašymus, ir ragina užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įvertinti;

77.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybių narių pasiektų tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinant savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vertinimas būtų grindžiamas išsamiu ir skaidriu tarpinių ir siektinų reikšmių vertinimu visais jų aspektais, visų pirma kokybės aspektu;

78.  primena, jog valstybės narės turi sukurti patikimas kontrolės ir audito sistemas, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų apsauga, užkirstas kelias sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams bei kovojama su jais ir garantuotas skaidrumas, ir jog Komisijai tenka atsakomybė užtikrinti, kad šios sistemos būtų įdiegtos ir visapusiškai veiktų prieš patvirtinant pirmuosius mokėjimus; primena, kad mokėjimai turi būti išmokami pasiekus tarpines ir siektinas reikšmes;

79.  pažymi, kad Komisija iš esmės remiasi valstybėmis narėmis, kurios atlieka išsamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo auditą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusiško šių reikalavimų įgyvendinimo veiksmingą stebėseną, auditą ir vykdymo užtikrinimą ir stebėti, kaip nuolat laikomasi bet kokių tokių priemonių per visą EGADP gyvavimo ciklą; ragina Komisiją užtikrinti tvirtą reguliaraus valstybių narių kontrolės sistemų audito mechanizmą;

80.  pakartoja, koks svarbus yra Europos Audito Rūmų, Europos prokuratūros, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros ir kitų atitinkamų ES įstaigų bei agentūrų vaidmuo padedant valstybėms narėms ir Komisijai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus įgyvendinant NGEU, ir ragina šias institucijas bei įstaigas visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis pagal EGADP reglamentą ir kitus atitinkamus teisės aktus siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti, ištaisyti ir tirti, kad būtų galima nuodugniai patikrinti visas EGADP išlaidas; primena, kad toms ES įstaigoms ir agentūroms turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis; ragina Komisiją bendradarbiauti su šiomis institucijomis ir įstaigomis ir užtikrinti, kad būtų sukurti tinkami kontrolės pajėgumai ir kad valstybės narės suteiktų joms visapusišką prieigą prie visos svarbios informacijos, kad jos galėtų vykdyti savo prerogatyvas;

81.  palankiai vertina NGEU teisėsaugos forumą ir operaciją „Sentinel“, nes jais ir bendradarbiaujant padedama užkirsti kelią grėsmėms, kylančioms NGEU lėšoms ir apskritai Sąjungos finansinei gerovei, ir kovoti su jomis bei nustatyti pažeidžiamumą nacionalinėse paskirstymo sistemose;

82.  pakartoja, jog svarbu, kad Komisija vykdytų nuolatinę, įskaitant ex post, EGADP išlaidų, įgyvendinimo ir valdymo duomenų stebėseną, užtikrindama visapusišką skaidrumą kartu su valstybėmis narėmis, kad būtų analizuojami EGADP rezultatai ir nustatomi bei šalinami bet kokie tuo susiję trūkumai;

83.  primena, kad, vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, laikantis SESV 319 straipsnio, EGADP taikomas reikalavimas pateikti ataskaitą pagal integruotąsias finansines ir atskaitomybės ataskaitas, nurodytas Finansinio reglamento 247 straipsnyje, ir ypač atskirai atsiskaityti metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje;

EGADP įgyvendinimo valdymas, skaidrumas ir matomumas

84.  dar kartą patvirtina Parlamento vaidmenį tikrinant EGADP įgyvendinimą, nes, konkrečiai, jis 2021 m. surengė penkias plenarines diskusijas, priėmė dvi rezoliucijas, 2021 m. kartu su Komisija surengė keturis dialogus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais, organizavo 20 specialios už EGADP tikrinimą atsakingos darbo grupės posėdžių, teikė parlamentinius klausimus ir užtikrino reguliarų informacijos bei ad hoc prašymų pateikti informaciją iš Komisijos srautą; primena, jog EGADP reglamento 25 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija perduotų atitinkamus dokumentus ir informaciją Parlamentui ir Tarybai vienu metu ir vienodomis sąlygomis; atkreipia dėmesį į lėtą tinkamo dokumentų srauto proceso pradžią ir į sunkumus, su kuriais Parlamentas susidūrė norėdamas susipažinti su Komisijos gauta ir valstybių narių perduota informacija; palankiai vertina tai, kad nuo to laiko buvo įdiegtos geresnės komunikacijos procedūros, ir ragina išlaikyti šį informacijos srautą;

85.  ragina Komisiją per dialogus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo laikytis atviro, skaidraus ir konstruktyvaus požiūrio ir paisyti EGADP reglamento 26 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl reguliaraus bendravimo su Parlamentu; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas, užmegztas pagal EGADP, turėtų tapti būtiniausiu standartu visose finansavimo programose;

86.  ragina nacionalinius parlamentus ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, laikantis nacionalinių teisinių sistemų, sekti Parlamento pavyzdžiu ir atvirai, skaidriai bei demokratiškai tikrinti, kaip įgyvendinami jų nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai;

87.  apgailestauja, kad visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai, akademinė bendruomenė ar kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai nepakankamai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, laikantis nacionalinės teisinės sistemos, ir ragina remiantis aiškiais ir skaidriais principais juos kuo labiau įtraukti į nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, kiek tai įmanoma pagal nacionalinius teisės aktus;

88.  primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai yra nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo vietos lygmeniu priešakyje, ir primena Komisijai bei valstybėms narėms, kad tinkamas vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir veiksmų koordinavimas su jais įgyvendinant bei stebint planus yra lemiamas siekiant sėkmingo ekonomikos atsigavimo Sąjungoje ir nepaprastai svarbus siekiant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų veiksmingumo bei plačios atsakomybės už juos; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip užmegzti dialogą su atitinkamų EGADP suinteresuotųjų subjektų atstovais ES lygmeniu;

89.  ragina valstybes nares užtikrinti atsakomybės paskirstymo aiškumą ir tai, kad tinkamose EGADP lėšų valdymo sistemose būtų atsižvelgta į konkrečius piliečių poreikius regioniniu ir vietos lygmenimis, sykiu laikantis nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų; primena, kad įgyvendinant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemones turi būti laikomasi visų atitinkamų įstatymų pagal nacionalines teisines sistemas;

90.  tikisi, kad Komisijos parengtoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje bus pateikta išsamių duomenų ir analizės apie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų indėlį į Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, įskaitant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikį lytims ir veiksmingą jų indėlį siekiant lyčių lygybės, taip pat kaip jais remiamos MVĮ bei strateginis savarankiškumas;

91.  ragina Komisiją įvertinti, ar tikėtina, kad teisiškai nustatyti 37 proc. žaliosios pertvarkos išlaidų ir 20 proc. skaitmeninės pertvarkos išlaidų tikslai bus pasiekti, kaip planuojama, per EGADP įgyvendinimo etapą, ir ragina valstybes nares, jei reikia, imtis priemonių, kurios laikomos būtinomis siekiant šių tikslų, jei jos numato, kad tikslai gali būti nepasiekti, prireikus remiant Komisijai;

92.  tikisi, kad Komisijos parengtoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje prireikus bus pateikta informacija apie kliūtis, kurios trukdo tinkamai įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

93.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio mėn. pradėta taikyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė, nes ji sudarys sąlygas kiekvienam piliečiui stebėti, kaip įgyvendinama EGADP; pažymi, kad pagal deleguotąjį aktą dėl bendrų rodiklių valstybės narės turi teikti ataskaitas dėl kelių rodiklių, įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir remiamų MVĮ rodiklius; ragina Komisiją pagerinti ir išplėsti rezultatų suvestinės pajėgumus, kad būtų užtikrintas didelis EGADP matomumas ir atskaitomybė; palankiai vertina tai, kad rezultatų suvestinėje pateikiami pagal lytį suskirstyti rodiklių, išreikštų asmenų skaičiumi, duomenys;

94.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti nuostatos, kad valstybės narės turi pateikti duomenis, reikalingus ataskaitoms dėl pažangos, padarytos įgyvendinant šešis EGADP reglamento ramsčius, vykdymą ir taip suteikti galimybę kiekvienam piliečiui stebėti EGADP įgyvendinimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nenorėjo pateikti išsamesnių duomenų, kurie būtų įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę; pažymi, kad išsamesni duomenys būtų sudarę sąlygas piliečiams tvirčiau reikalauti savo vyriausybių atsakomybės;

95.  pabrėžia, kad vienas iš EGADP reglamento tikslų – prisidėti siekiant ES socialinių tikslų, ir pabrėžia, kad svarbu turėti nustatytus metodus, pagal kuriuos būtų galima matyti jo siekimo pažangą ir kaip juo prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio; yra susirūpinęs dėl to, kad deleguotojo akto dėl socialinių išlaidų ir dėl atsparumo didinimo rezultatų suvestinės nepakaks, kad būtų galima stebėti EGADP socialinį ir lyčių aspektus ir poveikį bei teikti ataskaitas apie tai; ragina Komisiją geriau atspindėti 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo stebėjimą taikant papildomus socialinius bei lyčių rodiklius, įtrauktus į rezultatų suvestinės teminę analizę;

96.  ragina Komisiją pateikti papildomus rodiklius, įtrauktus į rezultatų suvestinės teminę analizę, kad būtų galima stebėti valstybių narių veiklos biologinės įvairovės ir sanglaudos bei konkurencingumo srityse rezultatus;

97.  primena, kad pagal EGADP reglamentą Komisija turi vykdyti su šia priemone susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus; ragina Komisiją per savo atstovybes valstybėse narėse ir bendradarbiaujant su Europos Parlamento ryšių biurais valstybėse narėse pradėti renginius valstybėse narėse, kuriais būtų propaguojama rezultatų suvestinė ir pristatomos įvairios Komisijos atliktos analizės, įskaitant šešių ramsčių analizę; ragina Komisiją paskelbti išsamią EGADP teigiamo poveikio analizę, atkreipiant dėmesį į gerąją nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo patirtį ir rekomendacijas, kaip įveikti įgyvendinimo kliūtis bei pagerinti veiksmingą lėšų panaudojimą;

98.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės viešojo administravimo institucijos susiduria su dideliu iššūkiu per tokį trumpą laiką panaudoti visas EGADP lėšas; primygtinai ragina Komisiją aktyviai remti valstybes nares panaudojant šias lėšas, kad EGADP lėšos būtų sėkmingai paskirstytos visoje Sąjungoje;

99.  yra toliau įsipareigojęs ir ketina pasinaudoti visomis EGADP reglamento teikiamomis galimybėmis siekiant vertinti, tikrinti ir populiarinti EGADP, be kita ko, organizuojant renginius ir veiklą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

100.  palankiai vertina ES ombudsmeno iniciatyvą parengti gerosios patirties užtikrinant vyriausybės skaidrumą naudojant ekonomikos gaivinimo lėšas principus;

101.  pažymi, kad valstybių narių nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose informuojama apie jų komunikacijos strategijas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, nenustačius aiškaus standarto, numatomos labai skirtingos komunikacijos kampanijos, o tai mažina EGADP ir apskritai ES finansavimo matomumą; palankiai vertina tai, kad dauguma valstybių narių laikėsi Komisijos rekomendacijų ir sukūrė specialias interneto svetaines, kuriose pateikiama su EGADP susijusi informacija, tačiau apgailestauja dėl to, kad jose viešai skelbiamos informacijos elementai labai skiriasi;

102.  ragina toliau derinti piliečiams prieinamą informaciją apie nacionalinį įgyvendinimą ir nacionalines komunikacijos strategijas, susijusias su EGADP, kad būtų skatinamas skaidrumas ir atskaitomybė, taip stiprinant atsakomybę už įgyvendinimą; ragina Komisiją rekomenduoti suderintą požiūrį ir standartą, pagal kurį nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu būtų pateikiama informacija apie EGADP įgyvendinimą, ir prašo valstybių narių laikytis šio standarto arba paaiškinti, kodėl nuo jo nukrypstama;

Iki šiol įgyvendinant EGADP įgyta patirtis

103.  pakartoja, jog svarbu, kad valstybės narės sėkmingai įgyvendintų EGADP, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis ES ekonomikai ir visuomenei; pabrėžia, kad ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūra suteiks galimybę pasimokyti ne tik iš EGADP sėkmės, bet ir iš jos trūkumų; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti ir pateikti įvairius scenarijus, kaip rengiant ir įgyvendinant EGADP įgytą patirtį būtų galima panaudoti peržiūrint ES makroekonominio valdymo sistemą, visų pirma siekiant didesnio skaidrumo, demokratijos, dalyvavimo, koordinavimo ir priežiūros;

104.  pabrėžia, kad EGADP parodė, jog svarbu, kad Europos Parlamentas kartu su Taryba aktyviai dalyvautų apibrėžiant bendrus ES prioritetus, reaguojant į naujus iššūkius ir kuriant pagrindines politines gaires bei valdymo mechanizmus, taip pat tikrinant įgyvendinimą siekiant užtikrinti tvirtą Europos politinę atsakomybę; dar kartą patvirtina, kad Parlamentas turėtų tikrinti priemonės įgyvendinimą vienodomis sąlygomis su Taryba, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimose ES iniciatyvose būtų laikomasi vienodo požiūrio į abi institucijas; pabrėžia deleguotųjų aktų svarbą stiprinant demokratinę atskaitomybę ir proceso teisėtumą;

105.  teigiamai vertina tai, kad ES parama reformoms ir investicijoms rinkinių forma kartu su paskatomis atliko svarbų vaidmenį stiprinant nacionalinę atsakomybę už EGADP ir Europos semestrą, remiantis bendrais ES prioritetais; be to, pabrėžia, kad prasmingi socialiniai ir teritoriniai dialogai, kuriuose pagal nacionalinę teisinę sistemą aktyviai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, yra nepaprastai svarbūs siekiant nacionalinės atsakomybės, sėkmingo įgyvendinimo ir demokratinės atskaitomybės ir kad jie turėtų būti stiprinami ir kruopščiau taikomi ir galėtų įkvėpti būsimas iniciatyvas bei mechanizmus ES ir jos valstybėse narėse;

106.  atsižvelgdamas į gerą EGADP – NGEU dalies – pavyzdį, pripažįsta didelę bendro, modernaus ir veiksmingo ES atsako, kurį galima greitai sutelkti krizėms ir naujiems iššūkiams atremti, pridėtinę vertę;

107.   ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento nuomonę būsimoje EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kurią Komisija pateiks Parlamentui ir Tarybai iki 2022 m. liepos 31 d.; ragina Komisiją toje ataskaitoje taip pat atsižvelgti į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų indėlį;

o
o   o

108.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (3) OL C 15, 2022 1 12, p. 184. (4) OL C 67, 2022 2 8, p. 90. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0121. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0219. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0240. (8) OL L 429, 2021 12 1, p. 83. (9) OL L 429, 2021 12 1, p. 79. (10) OL C 155, 2021 4 30, p. 45. (11) OL C 97, 2022 2 28, p. 21. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0074. (13) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0204. (14) https://ec.europa.eu/economy_finance/recovery-and-resilience-scoreboard/index.html?lang=lt (15) https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/research/advanced-search?textualSearch=RRF&startDate=01%2F07%2F2019&endDate=&firstCameToPage=false (16) Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „COVID-19 ir jo ekonominis poveikis moterims ir moterų skurdui. Įžvalgos iš 5 Europos šalių“, 2021 m. gegužės mėn. https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/693183/IPOL_STU(2021)693183_EN.pdf (17) Eurochild, „Growing up in lockdown: Europe’s children in the age of COVID-19“ („Augti izoliacijos sąlygomis. Europos vaikai COVID-19 amžiuje“), 2020 m. lapkričio 17 d. https://www.eurochild.org/resource/growing-up-in-lockdown-europes-children-in-the-age-of-covid-19/ (18) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1). (19) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ (2021/2009(INI))

P9_TA(2022)0265 A9-0158/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 10, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Komisijos ataskaitą „Programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0050),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698), kuriame remiamasi 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl LGBTI asmenų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), kuriuo siekiama atnaujinti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(4) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą A9‑0158/2022),

A.  kadangi judumas – nepaprastai svarbi skaitmeninio ir kontaktinio mokymosi dalis; kadangi lygių ir įtraukių galimybių visiems užtikrinimas yra ir toliau turi būti neatsiejamas nuo Europos Sąjungos pagrindinių vertybių ir kadangi žmonės turi turėti galimybę visapusiškai ir vienodai naudotis programa „Erasmus+“, nepriklausomai nuo savo kilmės ir visuomeninės padėties; kadangi programa „Erasmus+“ naudinga ne tik jos dalyviams, bet ir ištisoms bendruomenėms bei visuomenėms, be to, pagal ją siekiama 4-ojo JT darnaus vystymosi tikslo; kadangi tai leidžia kurti demokratiškesnes, stipresnes ir įtraukesnes bei atsparesnes visuomenes;

B.  kadangi Reglamente dėl 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ akcentuojamas socialinės įtraukties skatinimas ir specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turinčių asmenų, kurie apibrėžti „Erasmus+“ įtraukties ir įvairovės strategijoje ir apima asmenis, turinčius negalią ir sveikatos problemų bei susiduriančius su mokymosi sunkumais, kultūriniais skirtumais ir ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas; kadangi einamoji (2021–2027 m.) programa „Erasmus+“ neatsiejama nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

C.  kadangi COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą švietimo sektorių ir dar labiau pagilino esamą nelygybę, susijusią su galimybe mokytis, bei akcentavo būtinybę išsaugoti programos „Erasmus+“ įtraukties priemones ir atlikti visus būtinus jų patobulinimus;

D.  kadangi ES lygmeniu nebuvo parengta suderinta privaloma 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ įtraukties strategija, o dėl šio trūkumo buvo apribotas pagal programą įgyvendinamų įtraukties priemonių poveikis;

E.  kadangi fizinis judumas leidžia pasinerti į kitas kultūras ir užtikrina optimalią sąveiką su jomis, taip pat kadangi virtualūs mainai ir mokymasis gali svariai papildyti fizinį judumą, tačiau nesuteikia tokios pat kokybiškos patirties ir naudos;

F.  kadangi pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką ir akcentavo gerų skaitmeninių įgūdžių svarbą; kadangi įgyvendinant programą „Erasmus+“ galima svariai prisidėti prie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo;

G.  kadangi pagal programą „Erasmus+“ užtikrinama judumo patirtis gali pakeisti dalyvių gyvenimą ir teigiamai paveikti jų komunikacijos įgūdžius, pasitikėjimą, atvirumą, kritinį mąstymą, asmeninį ir profesinį tobulėjimą, įsidarbinimo galimybes, gerovę ir supratimą apie vieningos Europos teikiamą naudą, sudarant įtraukaus mokymosi galimybes, kurios praturtintų jų gyvenimą, ir leidžiant jiems pažinti turtingą Europos kalbinį ir kultūros paveldą bei sykiu įgyti žinių visam gyvenimui;

H.  kadangi 2018 m. Komisijos paskelbtame 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime pabrėžiama, kad būtina įtraukti daugiau žmonių, kurie turi mažiau galimybių, ir smulkesnių organizacijų iš visų regionų;

1.  su malonumu pažymi, kad įtraukties priemonių raida 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpiu apskritai palieka teigiamą įspūdį;

2.  pažymi, kad pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti remiami suinteresuotųjų subjektų ir programos dalyvių tarptautinimo planai, kuriais būtų prisidedama prie fizinių, psichologinių, socialinių, socioekonominių, kalbinių, skaitmeninių ir kitų mobilumo mokymosi tikslais ir Europos projektų kliūčių šalinimo, teikiant aiškią ir išsamią informaciją bei kokybišką paramą dalyviams, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms ir turi konkrečių poreikių;

3.  pabrėžia, kad būtinas specialus finansavimas ir dotacijos, pvz., išankstinis finansavimas, papildomos dotacijos ir išankstinės bei vienkartinės išmokos, siekiant užtikrinti didesnį mažiau galimybių turinčių ar socialiai remtinų asmenų dalyvavimą, nes finansinės kliūtys tebėra vienos didžiausių kliūčių įgyvendinant programą „Erasmus+“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būtina taikyti lanksčias taisykles, kad būtų suteikiamas pakankamo dydžio finansavimas jų reikmėms užtikrinti, ypač jų pragyvenimo išlaidoms padengti;

4.  ragina Komisiją toliau plėtoti programos „Erasmus+“ finansavimo priemones ir užtikrinti sąveiką su kitomis programomis;

5.  pabrėžia, kad kai kuriais atvejais išmokamų judumo dotacijų sumų vis tiek nepakanka ir kad tai gali tapti studentų ir šeimų, kurioms judumas yra neįperkamas, socialinės atskirties priežastimi; ragina padidinti 2023 m. biudžetą, kuris būtinas įtraukties priemonėms pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą visapusiškai įgyvendinti;

6.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos skaitmeninės priemonės veiktų tinkamai ir visa apimtimi, bei nedelsiant imtis nuolat kylančių rimtų problemų, susijusių su programos „Erasmus+“ IT priemonėmis, nes dėl to labai trikdomas ne tik smulkesnių organizacijų, mažiau galimybių turinčių asmenų, vyresnio amžiaus dalyvių ir darbuotojų, padedančių atlikti administracinius formalumus, bet ir visų paramos gavėjų dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad naujų IT priemonių taikymo procesas būtų paprastesnis ir prieinamas visoms grupėms, bei, prieš imantis jas taikyti, išbandyti jas pakankamai dideliu mastu;

7.  pažymi, kad dėl administracinių kliūčių dalyvauti programoje negali daug asmenų, kurie potencialiai galėtų mokytis; ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti prieigos prie finansavimo procedūras, kad procesas taptų paprastesnis, lengviau suprantamas ir prieinamesnis; pabrėžia, kad administracinė našta trukdo užtikrinti prieigą visiems ir kad dėl jos labiausiai nukenčia turintieji mažiau galimybių ar specialiųjų poreikių; pabrėžia, jog svarbu, kad paraiškų teikimo procedūros galėtų vykti visomis ES kalbomis;

8.  puikiai vertina mokytojų, jaunimo ir socialinių darbuotojų, pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir švietimo darbuotojų vaidmenį: tai dalyvaujančiųjų įstaigų varomoji jėga, nes, informuodami asmenis, kurie ketina mokytis, ir jiems padėdami bei identifikuodami turinčiuosius mažiau galimybių, jie užtikrina didesnį programos žinomumą; pažymi, kad be jų dauguma dalyvių, ypač turinčių mažiau galimybių, negalėtų dalyvauti programoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines agentūras vertinti ir pripažinti jų darbą, neretai dirbamą savanoriškai, padėti jiems skatinant jų pačių judumą ir skirti jiems deramą finansavimą ir paramą, kad jie galėtų talkinti mažiau galimybių turintiems dalyviams, bei rengti jiems specialius mokymus, kurie atitiktų jų poreikius; pažymi, jog svarbu atnaujinti įvairias priemones, kuriomis naudodamiesi jie identifikuoja galimus dalyvius, ir labiau pritaikyti programos „Erasmus+“ patirtį, kad būtų atsižvelgiama į kiekvieno atskiro dalyvio poreikius;

9.  pažymi, jog svarbu, kad pedagogams būtų užtikrinami tinkami mokymai ir parama, kaip veiksmingai atremti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis bei puoselėti gerosios praktikos mainus šioje srityje;

10.  ragina valstybes nares ir nacionalines agentūras padėti rengti daugiau švietimo seminarų, kad programos „Erasmus+“ darbuotojai galėtų vykdyti projektus, plėtoti įtraukius metodus ir ieškoti naujų būdų būsimiems programos paramos gavėjams informuoti;

11.  pabrėžia, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros turi labiau remti visų sričių visuomenines organizacijas, įskaitant bendruomenių inicijuotas ir smulkesnes organizacijas, ypač atokiausiuose regionuose, salose, taip pat atokiose, kalnuotose, kaimo ir mažiau prieinamose vietovėse, bei užtikrinti teisingą išteklių ir projektų paskirstymą kiekvienoje valstybėje narėje;

12.  pabrėžia, jog, neskaitant papildomų mokymų ir ekspertinių žinių, svarbu darbuotojams teikti deramą finansinę ir materialinę paramą, kad jie galėtų palaikyti ryšį su dalyviais, jų šeimomis ir paramos gavėjais, gerinti prieigą ir siekti didesnės projektų sėkmės bei poveikio, sykiu užtikrinant sklandžią judumo veiklos ir projektų veiklą; pažymi, kad valstybių narių nacionalinės agentūros gali svariai prisidėti įvardydamos šios srities organizacijų ir institucijų poreikius bei užtikrindamos reikiamą paramą;

13.  atkreipia dėmesį į teigiamą trumpalaikio moksleivių judumo poveikį įveikiant psichikos ir psichosocialines kliūtis bei prašo Komisijos ir nacionalinių agentūrų skatinti vaikams ir paaugliams skirtus judumo projektus;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengti tikslines informavimo kampanijas internetu ir ne internetu, kad, bendradarbiaujant su žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis, viešose mokymosi įstaigose, pvz., bibliotekose, mokyklose ir universitetuose, būtų skatinamas piliečių informavimas ir gilinamos jų žinios apie programos „Erasmus+“ naudą;

15.  prašo visų nacionalinių agentūrų paskirti pareigūnus, kurie spręstų būtent įtraukties ir įvairovės klausimus bei tiesiogiai megztų ryšį su specialiųjų poreikių ir (arba) mažiau galimybių turinčiais besimokančiais asmenimis; šiuo požiūriu ragina organizacijas, atrinktas programos „Erasmus+“ veiksmams įgyvendinti, paskirti atskirus kontaktinius asmenis, kurie palaikytų ryšį su mažiau galimybių turinčiais asmenimis, ir primena, kad informacija apie pagalbos paslaugas, teikiama mažiau galimybių turintiems asmenims, turi būti aiški, atnaujinta, išsami ir lengvai prieinama;

16.  ragina Komisiją tobulinti nacionalinės politikos gaires, kad jas taikant būtų galimas geresnis besimokančių asmenų, turinčių sveikatos problemų ir susiduriančių su kultūriniais skirtumais bei ekonominėmis, geografinėmis ir socialinėmis kliūtimis, dalyvavimas;

17.  remia visas ES iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti studentų judumą: mobiliąją programėlę „Erasmus+“, bepopierę programą „Erasmus“ ir Europos studento pažymėjimą; ragina Komisiją išnagrinėti, ar įmanoma glaudžiau susieti programą „Erasmus+“ ir kitas programas, bei skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris apimtų iniciatyvą „Interrail“, siekiant puoselėti didesnę įtrauktį ir lygybę, kad būtų tobulinama prieiga prie geresnių ir ekologiškesnių judumo variantų, ypač tiems, kurie turi mažiau galimybių; ragina Komisiją taip pat imtis veiksmų didesniam iniciatyvos „Discover EU“ įtraukumui užtikrinti, kad ją įgyvendinant galėtų dalyvauti daugiau žmonių;

18.  pabrėžia, kad atskiras dėmesys turėtų būti teikiamas kalbų įgūdžiams, ypač mažiau galimybių turinčių dalyvių atveju; todėl prašo skirti tikslinę paramą konkrečioms grupėms, reikalingą mokytis kalbų rengiantis įsitraukti į judumo veiklą, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad ši parama neapsiribotų internetiniais kursais;

19.  pripažįsta svarbų tinklo SALTO-YOUTH (paramos, pažangaus mokymosi ir mokymų galimybių jaunimui tinklo) įtraukties ir įvairovės išteklių centro vaidmenį įgyvendinant „Erasmus+“ jaunimo paprogramei skirtas įtraukties priemones ir pažymi, kad įtraukties strategijų išplėtimas šiuo programavimo laikotarpiu, jas įtraukiant į švietimo ir mokymų paprogramę, turės būti atidžiai stebimas, nes tikslinės grupės skiriasi; pabrėžia, kad nacionalinės agentūros turi glaudžiau bendradarbiauti su užimtumo agentūromis ir kitais suaugusiųjų švietimo srities suinteresuotaisiais subjektais, siekiant palengvinti besimokančių suaugusiųjų integraciją į 2021–2027 m. programą „Erasmus+“;

20.  apgailestauja, kad stokojama tiek kiekybinių, tiek kokybinių patikimų duomenų apie mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą programoje „Erasmus+“, nes tokie duomenys būtų naudingi nustatant, į kurias grupes turėtų būti nukreiptos įtraukties priemonės; pabrėžia, jog būtina rengti vertinimo schemas, siekiant gauti aiškius statistinius duomenis ir deramai įvertinti tolesnius probleminius klausimus, kad – naudojantis metodais, kuriais būtų visapusiškai paisoma privatumo ir duomenų apsaugos reglamentų bei pernelyg didele administracinė našta nebūtų apkrautos organizacijos ir dalyviai – būtų sukurta įtraukties priemonių valdymo ir skatinimo priemonė; pakartoja, kad būtina labiau ugdyti darbuotojų kompetenciją, susijusią su įtraukties rodikliais ir stebėsenos sistemomis;

21.  pabrėžia, jog einamuoju programavimo laikotarpiu svarbu finansuoti daugiau su įtrauktimi susijusių ES masto mokslinių tyrimų ir studijų, kad būtų įvertintas priemonių, kuriomis nacionalinės agentūros ir suinteresuotieji subjektai siekia įtraukti organizacijas bei mažiau galimybių turinčius asmenis, poveikis; pabrėžia, kad svarbu saugoti įrašus ir statistinius duomenis: jie turėtų tapti konsultacijų dėl būsimų programų pagrindu;

22.  prašo atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius, kad jiems būtų lengviau dalyvauti programoje, t. y. sudaryti jiems mišraus judumo sąlygas rengiantis judumo veiklos laikotarpiui ir suteikti galimybę būti lydimiems bei pasirūpinti jiems tinkamu ir pasiekiamu būstu bei jų poreikiais pagrįstomis specializuotomis pagalbos paslaugomis; pabrėžia, kad būtina gauti jų atsiliepimus pasibaigus judumo veiklos laikotarpiui, siekiant užtikrinti geresnes būsimų paramos gavėjų dalyvavimo sąlygas; pabrėžia, jog būtina konkreti pagalba, konsultacijos ir priemonės, kad negalią turintys asmenys galėtų užsiregistruoti ir dalyvauti programoje „Erasmus+“; primena, kad lydintiesiems asmenims irgi turėtų būti prieinamos lėšos ir dotacijos, reikalingos dalyvauti judumo programoje;

23.  akcentuoja programos „Erasmus+“ svarbą puoselėjant tokias vertybes, kaip tolerancija ir įvairovė; ragina Komisiją užtikrinti ES kovos su rasizmu veiksmų plano ir programos „Erasmus+“ sąveiką, siekiant spręsti konkrečių reikmių klausimą ir kovoti su visų formų rasizmu;

24.  teigiamai vertina tai, kad rengiami programos „Erasmus+“ projektai, kurie yra skirti ir kuriais pagrindinis dėmesys teikiamas lyčių lygybės padėties gerinimui ir moterų įtraukimui į visus švietimo sektorius, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (MTIMM) sektorių, bei ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau užtikrinti lyčių lygybės matomumą įgyvendinant savo politiką ir veiksmus;

25.  teigiamai vertina projektus, kuriais viešinamas seksualinės įvairovės klausimas ir skatinamas informavimas apie ją bei pagarba LGBTIQ+ asmenims, ir ragina Komisiją užtikrinti realias LGBTIQ asmenų lygybės strategijos ir programos „Erasmus+“ sąsajas;

26.  pabrėžia, jog žmonėms iš marginalizuotų grupių būtini tiksliniai sprendimai ir poreikiais pagrįstas požiūris į judumo mokymosi tikslais galimybes, siekiant stiprinti jų dalyvavimą programoje ir užtikrinti jiems deramą paramą, atsižvelgiant į tai, kad finansinės ir institucinės kliūtys lieka vienais didžiausių jų dalyvavimo barjerų;

27.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų prieinama visa reikiama informacija apie programą „Erasmus+“, ypač naudojant pritaikytas ir nevaržomas kliūčių internetines priemones visomis ES kalbomis; primena, kad planavimo ir vertinimo procesai neturėtų būti varžomi kliūčių; teigiamai vertina renginio „ErasmusDays“ sukūrimą ir akcentuoja ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių ir alumnų tinklų vaidmenį užtikrinant plačią informacijos apie programą sklaidą bei galimai atliekant vieno langelio funkciją, kas būtų naudinga visiems mokytis ketinantiems asmenims;

28.  prašo valstybių narių įvertinti savo dabartinę politiką ir patvirtinti tikslines programas bei veiksmus mažiau galimybių ir specialiųjų poreikių turintiems besimokantiems asmenims, atstovaujantiems visoms amžiaus grupėms ir visiems visuomenės sluoksniams, siekiant didinti dalyvavimą programoje „Erasmus+“, ypač judumo požiūriu, ir skatinti geros praktikos mainus šioje srityje; akcentuoja esminį nacionalinių agentūrų ir savanoriškos veiklos organizacijų vaidmenį skatinant šį procesą;

29.  akcentuoja teigiamą programos „Erasmus+“, kaip europinės integracijos proceso ir didesnio ES matomumo veiksnio, poveikį trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad būtinos tvirtesnės partnerystės ir didesnis programos „Erasmus+“ projektų įtraukumas asocijuotosiose ir kitose reikalavimus atitinkančiose – visų pirma Vakarų Balkanų bei rytinėse ir pietinėse kaimyninėse – šalyse; ragina Komisiją skatinti tarptautines valstybių narių nacionalinių agentūrų ir dalyvaujančiųjų šalių konsultacijas, kurios vyktų tiek naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, tiek dalyvaujant fiziškai, siekiant keistis gerąja praktika; pažymi, kad taip būtų dar labiau sustiprintas jų bendradarbiavimas, be to, jos galėtų vietoje pritaikyti naujus sprendimus, idėjas ir išmoktas pamokas, o taip išaugtų programos „Erasmus+“ dalyvių skaičius;

30.  akcentuoja būtinybę užtikrinti didesnį programos „Erasmus+“ programos lankstumą kilus krizei, kuri tapo akivaizdi prasidėjus karui Ukrainoje; teigiamai vertina Komisijos paskelbtas priemones, kurias taikant karo paveikti studentai ir švietimo darbuotojai iš Ukrainos gali tęsti studijas ir profesinę veiklą Ukrainoje ir bet kurioje valstybėje narėje; ragina labiau padėti studentams iš Ukrainos ir skirti papildomą pagalbą Ukrainos aukštojo mokslo įstaigoms bei akademinei bendruomenei paremti;

31.  apgailestauja, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, šalies vyriausybės nusprendė nedalyvauti einamojo laikotarpio programoje „Erasmus+“, nes taip galimybių netenka tiek ES, tiek JK jaunimas;

32.  pabrėžia, kad svarbu skatinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų studentų judumą, siekiant įtraukti visiems visuomenės sluoksniams atstovaujantį jaunimą, ir džiaugiasi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jiems buvo sudaryta daugiau ilgalaikio judumo galimybių;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Europos jaunimo metais ir panašiais renginiais, siekiant veiksmingai viešinti pagal programą „Erasmus+“ siūlomas galimybes, ypač numatytas mažiau galimybių turintiems ir socialiai remtiniems asmenims, bei užtikrinti, kad Europos jaunimo metų poveikis būtų veiksmingas, ypač gyvenimo sąlygų, švietimo galimybių ir jaunimo demokratinio dalyvavimo požiūriais; apgailestauja, kad Europos jaunimo metams skirto biudžeto nepakanka iniciatyvos poreikiams užtikrinti;

34.  primena, kad nepaprastai svarbu užtikrinti automatišką kvalifikacijų ir mokymosi trukmės pripažinimą Europos švietimo erdvės kontekste: tai būtų papildoma priemonė visapusiškam programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso įtraukties priemonių veiksmingumui užtikrinti;

35.  teigiamai vertina Komisijos neseniai priimtą 2021–2027 m. priemonių taikymo tvarką, kuria siekiama didinti įvairovę ir įtrauktį pagal einamąją programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti būsimą šios tvarkos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu bei kasmet apie tai informuoti Europos Parlamentą; pabrėžia, kad visapusiškas specialios įtraukčiai skirtų priemonių tvarkos įgyvendinimas gali tapti naudinga patirtimi ir ataskaitos tašku įgyvendinant kitas piliečių gyvenimą tiesiogiai veikiančias ES programas, pvz., programą „Kūrybiškai Europa“ bei Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

36.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 2 20, p. 50. (2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. (3) OL C 428, 2017 12 13, p. 10. (4) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (5) OL C 385, 2021 9 22, p. 2.

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2021/2247(INI))

P9_TA(2022)0266 A9-0151/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2010 m. gegužės 1 d.(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 15 d. Juodkalnijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos nuomonę dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670), 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Juodkalnijai šalies kandidatės statusą ir 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Juodkalnija dėl stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pateiktas ES Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Zagrebo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Brdo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikimą, 2020 m. lapkričio 9 d. Vakarų Balkanų vadovų deklaraciją dėl bendros regioninės rinkos ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1529, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III)(2),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2021 m. ataskaita“ (SWD(2021)0293),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. Komisijos parengtą Juodkalnijos ekonominių reformų programos apžvalgą ir šalies vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas ES ir Vakarų Balkanų bei Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. Briuselyje vykusį penktąjį Stojimo konferencijos su Juodkalnija posėdį pavaduotojų lygmeniu, per kurį pradėtos derybos dėl paskutinio peržiūrėto skyriaus – 8 skyriaus („Konkurencijos politika“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. ES ir Juodkalnijos tarpvyriausybinę stojimo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo ir gegužės mėn. Venecijos komisijos nuomones dėl peržiūrėto Valstybės prokuratūros įstatymo pakeitimų projekto ir į ankstesnes jos nuomones,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 20-ame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 28 d. vykusio 2-ojo Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo kovos su organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose srityje(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0151/2022),

A.  kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama pagal jos nuopelnus, o būtinų reformų, visų pirma teisinės valstybės srityje, įgyvendinimas lemia stojimo tvarkaraštį ir pažangą;

B.  kadangi Juodkalnija derybų procese yra labiausiai pažengusi šalis kandidatė, nes yra pradėjusi derybas dėl visų 33 peržiūrėtų ES acquis skyrių ir preliminariai baigusi derybas dėl trijų;

C.  kadangi 80 proc. jos piliečių pritaria būsimai šalies narystei ES;

D.  kadangi laikotarpis po 2020 m. rinkimų pasižymėjo didele naujosios valdančiosios daugumos ir opozicijos poliarizacija, taip pat poliarizacija valdančiosios daugumos viduje; kadangi boikotai ir konstruktyvaus visų parlamentinių subjektų dalyvavimo stygius trukdė Parlamentui priimti sprendimus;

E.  kadangi 2021 m. birželio 22 d. vykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje Juodkalnija pritarė peržiūrėtai plėtros metodikai, grindžiamai derybų skyrių teminėmis grupėmis ir laipsnišku atskirų ES politikos priemonių ir programų įvedimu;

F.  kadangi Europos Sąjunga yra pagrindinė Juodkalnijos prekybos partnerė ir 2020 m. jai teko 38 proc. visų Juodkalnijos eksportuojamų prekių ir 44 proc. visų importuojamų prekių; kadangi ES – didžiausia finansinės paramos Juodkalnijai teikėja ir kadangi Juodkalnija pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) gauna pasirengimo narystei paramą, kuri 2007–2020 m. laikotarpiu iš viso siekė 504,9 mln. EUR;

G.  kadangi ES nuolat rodo savo įsipareigojimą atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir sutelkė 3,3 mlrd. EUR, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į sveikatos krizę ir sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius;

H.  kadangi parama pagal PNPP III yra grindžiama griežtomis sąlygomis ir numatomas paramos moduliavimas ir sustabdymas tais atvejais, kai atsitraukiama nuo demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

I.  kadangi Juodkalnijai gresia Rusijos ir kitų valstybių vykdomas užsienio kišimasis ir kenkėjiškos dezinformacijos kampanijos;

Įsipareigojimas dėl plėtros

1.  palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos įsipareigojimą siekti Europos integracijos ir tvirtą jos piliečių paramą narystei ES; pabrėžia, kad derybų pažanga ir toliau priklauso nuo to, ar bus įvykdyti tarpiniai teisinės valstybės kriterijai;

2.  pažymi, kad atidaryti visi 33 peržiūrėti skyriai, tačiau apgailestauja dėl to, kad nė vienas iš jų nebuvo uždarytas nuo 2017 m., todėl Juodkalnija lėčiau siekia teigiamų rezultatų ir labiausiai pažengusios Vakarų Balkanų šalies statuso siekiant narystės ES; palankiai vertina tai, kad Juodkalnija pritarė peržiūrėtai plėtros metodikai; ragina Juodkalniją toliau konkrečiai daugiausia dėmesio skirti likusių tarpinių 23 ir 24 skyrių kriterijų įvykdymui, o vėliau – skyrių uždarymui;

3.  pakartoja, kad vykdant su ES susijusias reformas būtinas įvairių partijų politinis įsipareigojimas bei veikianti parlamentinė demokratija, ir ragina visas parlamentines partijas vesti konstruktyvų ir įtraukų politinį dialogą ir įsipareigoti įveikti dabartinę poliarizuotą politinę aplinką ir stiprinti valstybės institucijų veikimą bei jų veiklos koordinavimą, kad būtų pasiektas politinis stabilumas ir toliau daroma didelė pažanga įgyvendinant pagrindines su ES susijusias reformas, visų pirma rinkimų ir teismų reformas, ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija;

4.  pažymi, kad 2022 m. vasario 4 d. parlamente buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo vyriausybe ir dėl to buvo atleistas parlamento pirmininkas ir ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) bendrapirmininkis; pažymi, kad Juodkalnijos prezidentas paskyrė Jungtinių reformų veiksmų (United Reform Action – URA) partijos lyderį paskirtuoju ministru pirmininku, atsakingu už vyriausybės suformavimą;

5.  palankiai vertina naująją mažumos vyriausybę, sudarytą iš proeuropietiškų partijų, ir tai yra labai sveikintina atsižvelgiant į neseniai įvykusią Rusijos invaziją Ukrainoje ir nuolatinę prorusiškų politinių partijų ir prorusiškų naratyvų įtaką šalyje; palankiai vertina tai, kad išrinktas naujas parlamento pirmininkas, ir ragina kuo greičiau paskirti ES ir Juodkalnijos SAPK bendrapirmininkį; mano, kad naujosios vyriausybės politinis ryžtas galėtų padėti paspartinti labai reikalingą reformų procesą, atsižvelgiant tiek į Juodkalnijos darbą Europos vertybių srityje, tiek į didžiosios daugumos Juodkalnijos piliečių norą įstoti į Europos Sąjungą;

6.  ragina visas parlamentines partijas ir susijusius suinteresuotuosius subjektus atnaujinti įtraukų dialogą siekiant sukurti proeuropietišką ir demokratinę platformą, suteikiančią galimybę užtikrinti būtiną politinį stabilumą ir sumažinti politinę poliarizaciją ir radikalėjimą, laikantis konstitucijos, paisant procesų, normų bei standartų ir proeuropietiškų labai didelės Juodkalnijos piliečių daugumos siekių;

7.  atkreipia dėmesį į Demokratinio fronto ir Demokratinės Juodkalnijos surengtus protestus prieš galimą mažumos vyriausybės suformavimą; ragina visas politines partijas išreikšti savo nuomonę vykdant institucines demokratines procedūras ir susilaikyti nuo įtampos didinimo;

8.  griežtai smerkia protestuotojų ir kai kurių politinių lyderių paramą Rusijos Federacijai, pareikštą Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios dieną, tačiau atkreipia dėmesį į palyginti nedidelį šių demonstracijų mastą; primena nuolatinį ir nuoseklų Rusijos interesą destabilizuoti šalį ir visą Vakarų Balkanų regioną ir nukreipti juos nuo kelio, vedančio į Europos Sąjungą, skleidžiant manipuliacinę dezinformaciją ir darant įtaką valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams;

9.  pažymi, kad užbaigus ilgai lauktų paskyrimų į naujas administracines struktūras teisinės valstybės srityje procesą darbas suintensyvėjo; apgailestauja dėl to, kad svarbūs postai derybų struktūrose jau ilgą laiką yra neužimti; atkreipia dėmesį į derybų struktūros konsolidavimo ir atnaujinimo pastangas 2021 m.; primygtinai ragina valdžios institucijas kuo greičiau atkurti visapusiškai veikiančią derybų struktūrą; pažymi, kad pavėluotai paskyrus pagrindinius derybininkus ir darbo grupių vadovus reikia imtis kitų veiksmų, kad stojimo procesas išliktų politiniu prioritetu;

10.  palankiai vertina nuolatinį ir visapusišką Juodkalnijos pozicijos suderinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika, įskaitant tai, kad ji smerkia Rusijos invaziją Ukrainoje ir visapusiškai remia naujausias ES sankcijas Rusijai, įskaitant draudimą Rusijos lėktuvams skristi virš jos oro erdvės ir naudotis jos oro uostais, draudimą vykdyti sandorius su Rusijos centriniu banku, Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonių „Russia Today“ ir „Sputnik“ draudimą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suteikti ES ekonominę ir finansinę pagalbą Vakarų Balkanų šalims, prisijungusioms prie visų ES sankcijų Rusijai, siekiant sušvelninti krizės padarinius krizei plėtojantis;

11.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnija patvirtino savo laikinosios apsaugos mechanizmą asmenims, bėgantiems iš Ukrainos, suteikdama jiems teisę būti šalyje vienerius metus, ir palankiai vertina Juodkalnijos indėlį į humanitarinę pagalbą Ukrainai;

12.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas areštuoti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir užtikrinti, kad šalis netaptų saugia zona Rusijos oligarchų, kuriems gresia tarptautinės sankcijos, turtui slėpti; ragina vyriausybę toliau imtis reikiamų veiksmų, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėtų priimti būtinus sprendimus priimtoms sankcijoms įgyvendinti;

13.  palankiai vertina aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą ES bendros saugumo ir gynybos politikos misijose ir operacijose bei kitose tarptautinėse misijose; pabrėžia Juodkalnijos strateginio aljanso su ES ir NATO svarbą; smerkia vyriausybės, saugumo ir karinio sektoriaus bandymus kvestionuoti jos strateginę orientaciją; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas bendradarbiauti su ES ir NATO atsparumo užsienio kišimuisi, užsienio manipuliacinei dezinformacijai ir kibernetinio saugumo srityse;

14.  ragina Juodkalniją kuo geriau pasinaudoti ES lėšomis, prieinamomis pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) ir Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, siekiant stiprinti institucijas ir skatinti ekonominį ir demokratinį vystymąsi, ypač teisinės valstybės, pagrindinių laisvių ir piliečių gerovės srityse; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklos rezultatus ir užtikrinti sistemingą ES finansavimo poveikio vertinimą;

Demokratija ir teisinė valstybė

15.  yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančios politinės įtampos tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios ir jų viduje, taip pat dėl dabartinio parlamento sesijų blokavimo, kuris daro tiesioginį poveikį su ES susijusių Juodkalnijos reformų greičiui ir pažangai bei toliau lėtina stojimo procesą; primena, kad vienintelis būdas daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui rinkėjų vardu – dalyvauti politiniuose procesuose; ragina teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijas gerinti tarpusavio veiksmų koordinavimą ir teikti pirmenybę su ES reformų darbotvarke susijusių teisėkūros iniciatyvų įgyvendinimui; pakartoja, kad politinė valia, platus tarppartinis dialogas ir naudinga parlamentinė parama, taip pat tinkamas demokratinių institucijų veikimas yra Juodkalnijos pažangos stojimo derybose pagrindas;

16.  palankiai vertina tai, kad neseniai paskirti Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo nariai ir nauji Prokuratūros tarybos nariai, įskaitant narį, išrinktą iš NVO atstovų; yra susirūpinęs dėl apskritai nepakankamos pažangos vykdant teismų reformą, be kita ko, dėl dar neatliktų paskyrimų į pagrindines nepriklausomas institucijas ir teismines institucijas, įskaitant naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimus; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sustiprintas teismų ir kitų teisėsaugos institucijų nepriklausomumas ir veikimas, taip pat visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas dėl Prokuratūros tarybos politizavimo rizikos; ragina imtis tolesnių veiksmų pagal Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas, susijusias su teismų sistema;

17.  ragina Komisiją rimtai atsižvelgti į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2022 ir įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, t. y. pritaikyti su teisine valstybe susijusias investicijas Vakarų Balkanuose, įskaitant Juodkalniją; ragina ES ir Vakarų Balkanų šalis sukurti veiksmingo Europos prokuratūros ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai įgyvendinti savo kompetenciją ES lėšų srityje;

18.  palankiai vertina tai, kad Juodkalnijos parlamentas priėmė iš dalies pakeistą Vietos savivaldos įstatymą, kuriame numatyta, kad vietos rinkimai 14-oje savivaldybių vyks tą pačią dieną; vis dėlto apgailestauja dėl neseniai priimto sprendimo 12-oje savivaldybių rengti rinkimus kitu laiku; dar kartą ragina Juodkalniją vienu metu surengti vietos rinkimus visoje šalyje, kad būtų užtikrintas didesnis demokratijos stabilumas, išvengta nuolatinių kampanijų ir sušvelninta įtempta politinė aplinka;

19.  pažymi, jog reikia dėti daugiau pastangų, kad likus pakankamai laiko iki kitų rinkimų, taikant įtraukų procesą, būtų suderinta rinkimų teisinė sistema ir reglamentuoti visi pagrindiniai rinkimų aspektai; palankiai vertina tai, kad Komitetas rinkimų teisės aktų reformos klausimais, nepaisant pradinių pertraukų, tęsia savo darbą, ir tikisi, kad jis kruopščiai dirbs siekdamas prasmingos reformos; pažymi, kad Jeano Monnet dialogo priemonė Juodkalnijoje galėtų būti naudinga siekiant konsensuso, būtino demokratinei parlamentinei kultūrai puoselėti;

20.  yra susirūpinęs dėl šalyje plačiai paplitusios korupcijos ir primygtinai ragina Juodkalniją stiprinti baudžiamosios teisenos atsaką į aukšto lygio korupciją ir sudaryti sąlygas veiksmingam bei nepriklausomam teisminių institucijų ir nepriklausomų organų, dirbančių kovos su korupcija srityje, įskaitant Kovos su korupcija agentūrą ir Specialiąją prokuratūrą, veikimui, atsižvelgiant į GRECO rekomendacijas; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pradėti išsamų visų pažeidimų, kuriuos atskleidė Pandoros dokumentai, tyrimą;

21.  palankiai vertina pažangą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautinį policijos bendradarbiavimą, visų pirma gerinant teisėsaugos institucijų prieigą prie pagrindinių duomenų bazių ir didinant tyrėjų ir ekspertų skaičių, taip pat tai, kad padidėjo organizuoto nusikalstamumo bylų, kurios buvo išnagrinėtos ir asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skaičius; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau šalinti esamus organizuoto nusikalstamumo bylų nagrinėjimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto arešto bei konfiskavimo trūkumus;

22.  palankiai vertina konstruktyvų Juodkalnijos bendradarbiavimą su ES teisėsaugos institucijomis, pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europolu ir Eurojustu, kurios padeda Juodkalnijai valdyti sienas ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant prekybą ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ir kovoti su terorizmu bei ekstremizmu; kaip į teigiamą pavyzdį atkreipia dėmesį į policijos įsikišimą Moikovace siekiant kovoti su neteisėta prekyba cigaretėmis Juodkalnijoje ir pakartoja, kad reikia papildomų priemonių siekiant kovoti su narkotikų ir cigarečių kontrabanda šalyje, ypač Baro uosto laisvojoje zonoje;

23.  palankiai vertina tai, kad priimta 2021–2025 m. migracijos ir grįžtančių asmenų reintegracijos Juodkalnijoje strategija; pažymi, kad 2021 m. gruodžio mėn. pasirašytas Juodkalnijos ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EASO) bendradarbiavimo planas;

24.  apgailestauja, kad įgyvendinant viešojo administravimo reformą pasiekta ribotos pažangos, ir ragina užtikrinti, kad naujos viešojo administravimo reformos strategijos rengimo procesas būtų įtraukus ir skaidrus; išreiškia susirūpinimą dėl Valstybės tarnautojų įstatymo pakeitimų, dėl kurių sumažėjo valstybės tarnautojų įdarbinimo pagal nuopelnus atvejų ir jų nepriklausomumas bei iškilo pavojus Juodkalnijos gebėjimui išlaikyti darbuotojus, turinčius patirties stojimo į ES procese; pabrėžia, kad būtina valstybės tarnautojų įdarbinimo pagal nuopelnus sistema ir kad svarbu depolitizuoti valstybės tarnybą;

25.  palankiai vertina teigiamą Juodkalnijos pilietinės visuomenės vaidmenį ir ragina toliau stiprinti jos prasmingą dalyvavimą vykdant reformas ir užtikrinti, kad veiktų praktiški konsultacijų ir bendradarbiavimo mechanizmai gerinant šalies teisines ir institucines sistemas, taip pat užtikrinant nepriklausomų ekspertų, pilietinės visuomenės ir vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą priimant svarbiausius teisės aktus;

26.  palankiai vertina pirmąją Piliečių asamblėją, kurią 2021 m. lapkričio 4 d. surengė Juodkalnijos parlamentas, bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu; palankiai įvertino aktyvų piliečių dalyvavimą ir jų įsipareigojimą formuoti kovos su korupcija politiką; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas vadovautis Piliečių asamblėjos išvadomis dėl kovos su korupcija bei jas įgyvendinti ir pabrėžia, kad svarbu šią sėkmingą veiklą tęsti ir ateityje;

Pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms

27.  atkreipia dėmesį į nedidelę pažangą saviraiškos laisvės srityje; ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija, neapykantos retorika, priekabiavimu internete, politiškai šališkais pranešimais ir užsienio įtaka Juodkalnijos žiniasklaidoje; pabrėžia, kad svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su ES valstybėmis narėmis ir NATO, taip pat pradėti dialogą su Vakarų Balkanų pilietine visuomene ir jų privačiuoju sektoriumi, kad ankstyvu etapu būtų nustatyti nerimą keliantys pokyčiai ir parengtos tinkamos atsakomosios priemonės, skirtos kovai su manipuliacinės dezinformacijos plitimu iš trečiųjų šalių, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams ir analizei bei geriausios praktikos įtraukimui regione;

28.  ragina Komisiją sukurti reikiamą įrodymais pagrįsto atsako į dezinformacijos grėsmes Vakarų Balkanų šalyse infrastruktūrą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pereiti prie aktyvesnės pozicijos ir daugiausia dėmesio skirti ES patikimumo regione didinimui ir Strateginės komunikacijos darbo grupės atliekamos stebėsenos išplėtimui, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybinėms dezinformacijos grėsmėms, kylančioms iš Vakarų Balkanų ir jų kaimyninių šalių; ragina Juodkalniją imtis ryžtingų ir sisteminių veiksmų siekiant nustatyti ir išardyti dezinformacijos centrus; ragina politikus ir visuomenės veikėjus griežtai pasmerkti bet kokius pranešimus, kuriais siekiama poliarizuoti visuomenę ir sumenkinti pasitikėjimą žiniasklaida ir pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis;

29.  pažymi, kad išskaidyti duomenys, susiję su rasizmo ir homofobine ir (arba) transfobine neapykantos retorika ir nusikaltimais, vis dar renkami neoptimaliai; primena 2020 m. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) stebėsenos ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad ankstesnės rekomendacijos nebuvo įgyvendintos(6); primena Parlamento poziciją, išdėstytą jo paskutinėje rezoliucijoje dėl Juodkalnijos, kurioje raginama imtis šios priemonės, ir ragina valdžios institucijas ją įgyvendinti(7);

30.  reiškia susirūpinimą dėl didelio žiniasklaidos aplinkos poliarizacijos lygio, visų pirma dėl didėjančio užsienio ir vidaus dezinformacijos kampanijų ir kibernetinių bei hibridinių grėsmių, įskaitant kylančias iš Rusijos ir Kinijos, skleidžiančių etnonacionalistinius naratyvus, kurie daro neigiamą poveikį demokratiniams procesams šalyje ir kelia pavojų jos europinei perspektyvai, kiekio; yra susirūpinęs dėl padidėjusios Juodkalnijos valstybės skolos užsienio finansų įstaigoms ir įmonėms iš autoritarinių ES nepriklausančių šalių; pakartoja, kad remia vyriausybės pasirengimą įgyvendinti ES sankcijas Rusijos propagandos kanalams;

31.  pabrėžia, kad kovojant su manipuliacine dezinformacija labai svarbu užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę, aukštą informavimo kokybę ir didinti naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą; ragina Juodkalniją, valstybes nares, EIVT ir ES delegaciją Juodkalnijoje toliau vykdyti aktyvesnes ir veiksmingesnes komunikacijos ir matomumo didinimo kampanijas siekiant pabrėžti ES pagalbos Juodkalnijoje vaidmenį ir svarbą ir kovoti su dezinformacija, nukreipta prieš ES, be kita ko, Vakarų Balkanuose įsteigiant regioninį strateginės komunikacijos postą; palankiai vertina Juodkalnijos suinteresuotumą bendradarbiauti su ES pagal Europos demokratijos veiksmų planą (angl. EDAP) ir svarbų EIVT strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose darbo grupės darbą;

32.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis ES ir NATO iniciatyvomis ir programomis, imtis konkrečių veiksmų atsparumui ir kibernetiniam saugumui didinti, nes Juodkalnija patiria vis didesnį spaudimą dėl trečiųjų šalių kišimosi, kuriuo siekiama pakenkti jos valstybingumui ir provakarietiškai orientacijai; palankiai vertina naująją 2022–2026 m. Juodkalnijos kibernetinio saugumo strategiją ir ragina neatidėliojant tęsti teisėkūros procesą, kuriuo įsteigiama Kibernetinio saugumo agentūra;

33.  griežtai smerkia išpuolius prieš žurnalistus ir priekabiavimą prie jų ir ragina ištirti šiuos atvejus, bausti už juos ir imtis veiksmingų tolesnių teisminių veiksmų; palankiai vertina tai, kad, priėmus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, nustatytos griežtesnės sankcijos už grasinimus žurnalistams arba išpuolius prieš juos; ragina politines partijas imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti sąlygas nepriklausomos ir laisvos žiniasklaidos darbui, įskaitant paramą viešojo intereso pranešimams, skaidrų finansavimą, bendrus reguliavimo standartus ir saugią darbo aplinką be išpuolių ir grasinimų;

34.  palankiai vertina kai kuriuos teigiamus veiksmus, pvz., ad hoc smurto prieš žiniasklaidą stebėsenos komisiją, teisinės sistemos, kuria siekiama veiksmingai apsaugoti žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus, stiprinimą, teisės aktų dėl žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo RTCG, kuris tapo labiau pliuralistiškas, redakcinės politikos peržiūrą ir viešas konsultacijas dėl 2021–2025 m. žiniasklaidos strategijos; pabrėžia Juodkalnijos žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo svarbą ir ragina toliau dėti pastangas, kad RTCG taptų tikra viešąja paslauga, ir apskritai gerinti prieigą prie informacijos;

35.  smerkia visus smurtinius veiksmus per demonstracijas Cetinėje, susijusias su Serbijos stačiatikių bažnyčios Juodkalnijos ir jos pakrantės regiono metropolito inauguracija; smerkia Serbijos kišimąsi šiuo klausimu; ragina užtikrinti religinę toleranciją pagal Juodkalnijos konstituciją ir Europos vertybes bei principus;

36.  pažymi, kad užsienio valstybių kišimasis taip pat gali būti vykdomas naudojant kaip priemones religines institucijas; smerkia Rusijos pastangas išnaudoti etninę įtampą Vakarų Balkanų šalyse siekiant kurstyti konfliktus, supriešinti bendruomenes ir skleisti manipuliacinę dezinformaciją, nes taip galėtų būti destabilizuojamas visas regionas;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad Juodkalnijoje vėl vėluojama atlikti gyventojų ir būstų surašymą, ir tikisi, kad jis bus vykdomas šiais metais laikantis ES ir tarptautinių standartų, atvirai ir skaidriai, visoms pripažintoms nacionalinėms mažumoms nebijant bauginimų; ragina valdžios institucijas vengti bet kokio šio proceso politizavimo;

38.  palankiai vertina šalies daugiatautę tapatybę ir ragina toliau ją propaguoti ir gerbti ją visais lygmenimis, įskaitant vartojamas kalbas, kultūros paveldą ir vietos bendruomenių tradicijas, taip pat apsaugoti jų politines teises; pabrėžia, kad reikia apsaugoti visų nacionalinių mažumų politines teises, visų pirma dėl to, kad kai kurios iš jų nebeturi mažumos partijos atstovų Juodkalnijos parlamente;

39.  griežtai smerkia žodinius ir fizinius išpuolius prieš mažumas ir jų bauginimą, įskaitant tautines mažumas; apgailestauja, kad pažeidžiamos grupės, įskaitant romus ir egiptiečius, toliau patiria įvairių formų diskriminaciją ir kad jiems sunku naudotis savo teisėmis; palankiai vertina tai, kad priimta 2021–2025 m. romų ir egiptiečių įtraukties strategija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas priešiškumui romams, ir ragina valdžios institucijas toliau dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su diskriminacija, užtikrinti sąžiningą prieigą prie švietimo, teisingumo, būsto, sveikatos priežiūros ir darbo rinkos ir imtis veiksmingų kovos su neapykantos retorika priemonių;

40.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pripažinti daugiatautės Kotoro įlankos kroatų bendruomenės tradicijas ir kultūros paveldą; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į pranešimą apie iškeldinimą iki 2022 m. balandžio 15 d., kurį gavo Kroatijos Nacionalinė Asamblėja Tivate;

41.  pažymi, kad didelį susirūpinimą tebekelia smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus ir kad šio smurto dar padaugėjo per COVID-19 pandemiją; ragina gerinti specialistų paramos paslaugas moterims, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir smurto šeimoje aukoms ir ragina Juodkalniją tam skirti tinkamą finansavimą, be kita ko, tokią paramą teikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms; palankiai vertina pasiūlymą nustatyti griežtesnes bausmes už smurtą prieš moteris ir vaikus;

42.  primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Stambulo konvencijos standartus, vykdyti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, skatinti saugiomis sąlygomis pranešti apie smurtą šeimoje, didinti tinkamai parengtų ir lyčiai atžvalgių teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas tokių nusikaltimų tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už juos; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas įgyvendinti veiksmingas kovos su seksualiniu priekabiavimu, be kita ko, ir darbo vietoje, priemones; tebėra susirūpinęs, kad politikoje ir viešajame gyvenime vis dar dažnai pasitaiko neapykantos retorikos ir seksizmo apraiškų, nukreiptų prieš moteris, ir ragina priimti teisines ir politines priemones moterų dalyvavimui politiniame gyvenime skatinti;

43.  palankiai vertina Vaiko teisių tarybos įsteigimą; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti elgesį su vaikais civiliniame procese ir užtikrinti vaiko interesus atitinkantį teisingumą; apgailestauja dėl nepakankamos aukų, ypač moterų ir vaikų, apsaugos, be kita ko, per teismo dėl globos procesą ir po jo; ragina visas atitinkamas valstybės institucijas sistemingai spręsti šį klausimą remiantis aukščiausiais apsaugos ir paramos standartais ir geriausia Europos praktika;

44.  palankiai vertina pažangą LGBTIQ asmenų teisių apsaugos ir propagavimo srityje ir pirmąją tos pačios lyties asmenų partnerystę, įregistruotą 2021 m. liepos mėn., bei 2021 m. surengtas taikias LGBTIQ asmenų eitynes; ragina Juodkalniją toliau derinti ir iš dalies keisti kitus įstatymus ir poįstatyminius aktus, visų pirma dėl socialinių išmokų ir gyvenamosios vietos, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Registruotos partnerystės įstatymas; ragina imtis tolesnių priemonių prieš neapykantos retoriką, socialinę atskirtį ir LGBTIQ bendruomenės diskriminaciją ir gerinti šių asmenų galimybes kreiptis į teismą, įsidarbinti, gauti būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, užtikrinant translyčiams asmenims galimybę naudotis hormonų terapija ir gerbiant jų fizinę ir psichinę neliečiamybę;

45.  ragina Juodkalniją tinkamai įtraukti LGBTIQ pilietinę visuomenę į darbą, kurį atlieka nauja teisinio lyties pripažinimo darbo grupė, kuri turėtų siekti teisinio lyties pripažinimo, grindžiamo apsisprendimo teise;

46.  apgailestauja dėl to, kad neįgalieji ir toliau patiria įvairių formų diskriminaciją, kuri dar labiau padidėjo dėl COVID-19 pandemijos, ir apgailestauja dėl to, kad nacionaliniai teisės aktai nesuderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija; palankiai vertina tai, kad vykdoma nacionalinės negalios nustatymo sistemos reforma, ir ragina veiksmingai įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų siekiama pašalinti neįgaliųjų teisių užtikrinimo spragas visuose sektoriuose ir politikos srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, darbo rinką, taip pat administraciniuose ir teismo procesuose; pabrėžia, kad būtina skubiai parengti deinstitucionalizavimo strategiją;

Susitaikymas ir geri kaimyniniai santykiai

47.  teigiamai vertina konstruktyvų Juodkalnijos vaidmenį vykdant regioninį bendradarbiavimą ir palankiai vertina veiksmų kuriant Vakarų Balkanų bendrą regioninę rinką įgyvendinimą; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant rasti ir įgyvendinti aiškius ir privalomus sprendimus, kuriais siekiama konstruktyviai ir kaimyniškai išspręsti užsitęsusius ginčus, įskaitant ginčus dėl sienų su kaimyninėmis šalimis ir įskaitant demarkacijos klausimus su Kroatija ir Serbija;

48.  pabrėžia, kad visas Vakarų Balkanų regioninis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti įtraukus ir priimtinas visoms šešioms šalims, užtikrinant lygiavertį bendradarbiavimą ir stiprinant tolesnį derinimą su ES standartais ir acquis; atsižvelgdamas į tai, išreiškia atsargų požiūrį į Atvirųjų Balkanų iniciatyvą, neapimančią visų šešių šalių, ir išreiškia įsitikinimą, kad ši iniciatyva turėtų būti grindžiama ES taisyklėmis ir turėtų daryti tik teigiamą poveikį ES integracijos procesams;

49.  palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikinti tarptinklinio ryšio tarp Juodkalnijos ir kitų penkių Vakarų Balkanų valstybių mokesčiai; ragina vyriausybę ir Komisiją derėtis dėl plano, kuris padėtų greitai panaikinti tarptinklinio ryšio tarp Juodkalnijos ir ES valstybių narių mokesčius;

50.  atkreipia dėmesį į nuolatinį Juodkalnijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sarajevo deklaracijos procesą; palankiai vertina tai, kad 2021 m. birželio 17 d. priimta rezoliucija dėl Srebrenicos; teigiamai vertina tai, kad Juodkalnijos užsienio reikalų ministras pirmą kartą dalyvavo bendrame Morinjo sulaikymo centro aukų minėjime; pažymi, kad nuo 2006 m. buvo surengti tik aštuoni karo nusikaltimų teismo procesai ir buvo teisiami tik neaukšto rango nusikaltėliai; pabrėžia, kad neturėtų būti toleruojamas genocido neigimas, nesantaiką kurstanti retorika ar karo nusikaltėlių šlovinimas;

51.  primygtinai ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų aktyviai teikiant prioritetą karo nusikaltimų ir jų šlovinimo problemoms ir baudžiant už šiuos nusikaltimus bei išaiškinant dingusių asmenų likimą; primena, kad reikia atverti buvusios Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus ir laikytis teisinių procedūrų siekiant perduoti atitinkamas bylas Juodkalnijos valstybės archyvams;

52.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis nuostatų, susijusių su buvusiosios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos palikimu, ypač kariniu turtu;

Ekonomika

53.  reiškia susirūpinimą dėl nuolat aukšto nedarbo lygio, ypač moterų ir jaunimo nedarbo, ir primygtinai ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas jų dalyvavimas darbo rinkoje ir spręsti protų nutekėjimo, vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumų bei įperkamos vaikų priežiūros prieinamumo problemas; pakartoja, kad reikia geriau suderinti švietimo sistemą ir darbo rinką; atkreipia dėmesį į darbo rinkos atsigavimą ir palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programą;

54.  atkreipia dėmesį į paskelbtą iniciatyvą „Europa dabar“, kuria siekiama užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį ir konkurencingesnę ekonomiką taikant tvaresnį ir įtraukesnį ekonomikos augimo modelį;

55.  reiškia susirūpinimą dėl tvaraus Juodkalnijos makroekonominio stabilumo ir augančio pažeidžiamumo dėl padidėjusios valstybės skolos, visų pirma dalies, kurią ji skolinga Kinijai, ir dėl naujos 750 mln. EUR paskolos, kurią vyriausybė paėmė nepasikonsultavusi su Parlamentu; palankiai vertina pastangas mažinti šį fiskalinį pažeidžiamumą, įskaitant su Kinija susijusį pažeidžiamumą; ragina Komisiją kitoje šalies ataskaitoje toliau nagrinėti makroekonominę padėtį ir pažeidžiamumą; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių ir užsienio bendrovių investicijos į strateginius sektorius gali kelti nepagrįstos ekonominės priklausomybės pavojų;

56.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį Juodkalnijos ekonomikai; atkreipia dėmesį į vilčių teikiančius Juodkalnijos ekonomikos atsigavimo 2021 m. po 2020 m. didelio nuosmukio ženklus ir palankiai vertina numatomą tvirtą Juodkalnijos ekonomikos augimą; ragina tvariau planuoti ekonomiką ir finansus, taip pat labiau laiku ir konstruktyviau reaguoti siekiant kuo labiau sumažinti pandemijos padarytą žalą labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; ragina vyriausybę organizuoti tikrą ir socialinį dialogą vykdant ekonomikos gaivinimo po pandemijos procesą;

57.  palankiai vertina tai, kad buvo išmokėta 60 mln. EUR iš COVID-19 makrofinansinės pagalbos paketo, kuriuo siekiama sušvelninti pandemijos ekonominį poveikį ir išsaugoti makroekonominį stabilumą, taip pat tai, kad mobilizuota 14,2 mlrd. EUR iš PNPP III siekiant paremti Vakarų Balkanų partnerius, kad jie atitiktų narystės Europos Sąjungoje reikalavimus;

58.  palankiai vertina pranešimą apie viešųjų paslaugų skaitmeninimą ir elektroninės valdžios operacijų atlikimo paslaugų plėtrą siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą; ragina Juodkalnijos vyriausybę skatinti visų socialinių grupių skaitmeninę įtrauktų, taip pat ragina rengti tikslines prevencines priemones ir paskatas įteisinti neoficialų verslą ir darbuotojus, nes didelis neoficialus sektorius ir toliau trukdo Juodkalnijos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi;

59.  palankiai vertina tai, kad pasirašytas asociacijos susitarimas dėl programos „Europos horizontas“ (2021–2027 m.);

60.  griežtai smerkia vadinamąją „auksinio paso“ programą ir apgailestauja dėl jos pratęsimo iki 2022 m. gruodžio mėn., nepaisant ankstesnių pranešimų, kad sistema bus laipsniškai panaikinta, ir be platesnių konsultacijų su atitinkamomis institucijomis; ragina Juodkalniją imtis daugiau veiksmų siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui; pabrėžia, kad dėl pilietybės suteikimo investuotojams kyla pavojus saugumui ir sudaromos galimybės korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui; ragina Juodkalniją nedelsiant nutraukti šią programą; susirūpinęs pažymi, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. pilietybė suteikta beveik 200 Rusijos piliečių;

Aplinka, energetika ir transportas

61.  palankiai vertina tai, kad priimtas nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, ir ragina Juodkalniją paspartinti reformas pagal ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją bei stiprinti jos įgyvendinimo procedūras; ragina valdžios institucijas šiuo atžvilgiu kuo geriau pasinaudoti teikiama ES pasirengimo narystei pagalba siekiant įgyvendinti 27 skyriaus („Aplinka ir klimato kaita“) kriterijus;

62.  palankiai vertina 2021 m. lapkričio mėn. priimtą švarios energijos dokumentų rinkinį; ragina valdžios institucijas pasiekti pažangos rengiant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvariems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir vengiama naujų investicijų į iškastines dujas ir anglis naudojančią infrastruktūrą, ir pateikti jį Energijos bendrijos sekretoriatui, kad šis pateiktų rekomendacijas; todėl ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti elektros energijos skirstymo tinklo nuostolius, įvairinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir mažinti priklausomybę nuo klimato kaitai jautrios hidroenergijos gamybos; palankiai vertina tai, kad sustabdytas mažų hidroelektrinių, kurios nesilaikė tinkamų aplinkosaugos standartų, koncesijos sutarčių galiojimas, ir ragina, kad visi nauji projektai atitiktų ES aplinkos apsaugos, valstybės pagalbos ir koncesijos standartus; primygtinai ragina valdžios institucijas gerinti oro kokybės priemonių stebėseną ir įgyvendinimą užterštose vietovėse;

63.  apgailestauja, kad Pljevljos anglimis kūrenama elektrinė toliau eksploatuojama viršijus nustatytą darbo valandų skaičių, ir pakartoja skubų raginimą Juodkalnijos valdžios institucijoms nedelsiant užtikrinti, kad ši elektrinė atitiktų Energijos bendrijos sutarties reikalavimus; atsargiai atkreipia dėmesį į tai, kad 15 mln. EUR padidėjo planuojamos šios elektrinės rekonstrukcijos pagal aplinkos apsaugos standartus, kuri dar nepradėta, išlaidos; ragina valdžios institucijas paskelbti galimybių studiją ir prokuroro atlikto konkurso tyrimo išvadas ir apsvarstyti galimybę parengti išsamų pereinamojo laikotarpio planą atsižvelgiant į planuojamą elektrinės uždarymą;

64.  dar kartą ragina Juodkalniją skubiai imtis priemonių siekiant veiksmingai išsaugoti saugomas teritorijas ir tęsti darbą nustatant galimas „Natura 2000“ teritorijas; palankiai vertina tai, kad paskelbtos trys saugomos jūrų teritorijos (Platamuni, Katič ir Stari Ulcinj) ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti bukų miškai Biogradska Goros nacionaliniame parke; reiškia susirūpinimą dėl žalos vandens telkiniams ir upėms, susijusioms su infrastruktūros projektais, įskaitant Skadaro ežero, Sinjajevinos, Komarnicos ir kitus projektus; apgailestauja, kad, nepaisant pradinės pažangos, Sinjajevinos klausimas vis dar neišspręstas; pabrėžia, kad reikia atlikti vertinimą ir užtikrinti atitiktį Buveinių direktyvai ir Vandens pagrindų direktyvai; primygtinai ragina Juodkalnijos valdžios institucijas taikyti veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas už visus nusikaltimus aplinkai ir išgyvendinti korupciją šiame sektoriuje;

65.  apgailestauja, kad nepadaryta pažangos vykdant pagrindines sektoriaus reformas transporto politikos srityje; ragina Juodkalniją toliau įgyvendinti savo transporto plėtros strategiją ir stiprinti administracinius gebėjimus įgyvendinant transeuropinius tinklus; pabrėžia, kad Vakarų Balkanuose statybų sektorius yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų sektorių dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos; pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą turi atitikti ES standartus dėl poveikio aplinkai įvertinimo bei sąnaudų ir naudos analizės, sykiu laikantis ES taisyklių dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos;

66.  atkreipia dėmesį į padidėjusį Kinijos susidomėjimą investicijomis į Vakarų Balkanus ir transporto infrastruktūros projektais Juodkalnijoje, kurie yra Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis; palankiai vertina Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą ir ES iniciatyvą „Global Gateway“, kaip žalesnes ir skaidrias infrastruktūros projektų finansavimo alternatyvas;

67.  apgailestaudamas atkreipia dėmesį į žalą Taros upės baseino biosferos rezervatui ir Durmitoro nacionaliniam parkui, įtrauktam į UNESCO paveldą, susijusią su Baro–Boljarės magistralės statyba; ragina Juodkalniją įgyvendinti upių vagų atgaivinimo priemones ir atidžiai stebėti transporto infrastruktūros statybos poveikį aplinkai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Baro–Boljarės magistralės kaina buvo iš esmės nepakankamai įvertinta ir kad, nepaisant neaiškių viešųjų pirkimų procedūrų, planavimo dokumentų trūkumo ir ekologinių problemų, nesiimta jokių veiksmų; pažymi, kad Juodkalnijos paraiška dėl bendro finansavimo pagal Vakarų Balkanų investicijų programą dar neišnagrinėta;

68.  ragina Juodkalniją spręsti neteisėto atliekų šalinimo problemą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti nuotekų valymo įrenginių planavimo procedūras, kad būtų paspartinta jų statyba; atkreipia dėmesį į tai, kad septyniose savivaldybėse trūksta pažangos ir didėja išlaidos statant būtiniausius nuotekų valymo įrenginius, kad būtų išvengta taršos nuotekomis;

69.  ragina Juodkalniją paspartinti su medžiokle ir žvejyba susijusias institucines ir teisines reformas, ypač daug dėmesio skiriant saugomoms teritorijoms ir saugomoms rūšims;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 1. (2) OL L 330, 2021 9 20, p. 1. (3) OL C 362, 2021 9 8, p. 129. (4) OL C 15, 2022 1 12, p. 100. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0506. (6) Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija išvados dėl rekomendacijų Juodkalnijai, kuriai taikomi tarpiniai tolesni veiksmai, įgyvendinimo (2020 m. birželio 2 d.), skelbiamos adresu https://rm.coe.int/ecri-conclusions-on-the-implementation-of-the-recommendations-in-respe/16809e8273 (7) 2021 m. gegužės 19 d. rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Juodkalnijos (OL C 15, 2022 1 12, p. 100).

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos prekybos santykių ateities (2021/2178(INI))

P9_TA(2022)0267 A9-0169/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą „Bendra 2030 m. vizija“, paskelbtą po 2022 m. vasario 17–18 d. 6-ojo Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos (AS) aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(1),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063 m. „Kokią Afriką norime matyti“,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos iniciatyvas, pradėtas siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2063 m., įskaitant Spartesnio pramonės vystymo Afrikoje strategiją, Afrikos infrastruktūros plėtros programą, Afrikos vidaus prekybos skatinimą ir Afrikos kasybos viziją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir 14-os Užsachario Afrikos šalių bei regionų ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) (jau sudarytus ir tuos, dėl kurių deramasi) ir kitus ES laisvosios prekybos susitarimus su Šiaurės Afrikos šalimis,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 2 d. AS valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sprendimą dėl Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. AS valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos Kigalio sprendimą dėl Afrikos Sąjungos asamblėjos uždaro posėdžio rezultatų, ypač į jo 5 dalį dėl Sąjungos finansavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Investicijų ir darbo vietų partnerystės pakylėjimas į naują lygmenį“ (COM(2018)0643),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 25 d. G7 finansų ministrų pareiškimą dėl skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvos ir skolos naštos mažinimo pažeidžiamoms šalims,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002) ir prie jo pridėtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2021)0023),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano(5),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(6) ir į susijusius ES ir šalių partnerių savanoriškos partnerystės susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos (COM(2021)0706),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės(7),

–  atsižvelgdamas į Kimberley procesą ir į savo 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Kimberley proceso sertifikavimo schemos įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo (COM(2021)0579),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl legalios migracijos politikos ir teisės(12),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 15 d. Afrikos ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų forumo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 14 d. 7-ojo ES ir Afrikos verslo forumo verslo organizacijų bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario mėn. Afrikos ir Europos savaitės pilietinės visuomenės organizacijų forumo baigiamąjį dokumentą „Jokių sprendimų dėl mūsų be mūsų!“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario mėn. vykusios Afrikos ir Europos savaitės jaunimo krypties bendrus rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ekonominio vystymosi Afrikoje ataskaitą „Naudojimasis galimais Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės teikiamais privalumais siekiant integracinio augimo“ (angl. „Reaping the potential benefits of the African Continental Free Trade Area for inclusive growth“),

–  atsižvelgdamas į Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 4 d. Pietų Afrikos prezidentinės patariamosios grupės žemės reformos ir žemės ūkio klausimais galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. ES ir AS skaitmeninės ekonomikos darbo grupės ataskaitą „Nauja Afrikos ir Europos partnerystė skaitmeninės ekonomikos srityje: siekiant paspartinti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą“ (angl. „New Africa-Europe Digital Economy Partnership: Accelerating the Achievement of the Sustainable Development Goals“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. ES pagalbos prekybai pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ES įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą tvarios kakavos klausimais, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kakavos sektoriui dviejose pagrindinėse gamybos šalyse – Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 12 d. Ganos Prezidento Nanos Akufo-Addo Europos Parlamentui pasakytą kalbą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo (COM(2022)0133),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0169/2022),

A.  kadangi Europos Sąjungą (ES) ir Afriką sieja svarbūs ir ilgalaikiai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai; kadangi 2022 m. vykusiame 6-ajame ES ir Afrikos Sąjungos (AS) aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasiektas susitarimas dėl bendros 2030 m. vizijos – naujos abiem pusėms naudingos bendros strategijos, kuria stiprinami dviejų sąjungų ryšiai ir sudaromos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui abipusės konvergencijos klausimais prekybos, vystymosi, saugumo ir gero valdymo srityse; kadangi jos tikslas – siekti mūsų bendrų prioritetų kartu išsaugant mūsų interesus ir bendras viešąsias gėrybes, mūsų piliečių saugumą ir gerovę, žmogaus teisių visiems apsaugą, lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą visose gyvenimo srityse, pagarbą demokratiniams principams ir teisinei valstybei, veiksmus aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos srityje, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kovą su nelygybe, paramą vaikų teisėms ir jaunimo bei nepalankiausioje padėtyje esančių asmenų įtrauktį; kadangi abi sąjungos pripažįsta apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos svarbą; kadangi ši atnaujinta partnerystė bus grindžiama geografija, istorijos pripažinimu, žmogiškaisiais ryšiais, pagarba suverenumui, abipuse pagarba ir atskaitomybe, bendromis vertybėmis, partnerių lygybe ir abipusiais įsipareigojimais; kadangi ES ir AS įsipareigojo stiprinti savo strateginę partnerystę, kad kartu galėtų spręsti naujus uždavinius, pvz., klimato kaitos, atsigavimo po pandemijos ir atsparumo būsimiems sukrėtimams didinimo uždavinius;

B.  kadangi taika yra būtina tvaraus vystymosi ir stabilios prekybos bei investicijų aplinkos sąlyga; kadangi po Rusijos Federacijos neteisėtos, neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. pasaulinės geopolitinės aplinkybės labai pasikeitė, be kita ko, kalbant apie ES ir Afrikos santykius; kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje didžiąja balsų dauguma pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant Afrikos Sąjungos paramą, o 28 jos valstybės narės pritarė rezoliucijai; kadangi 16 jos valstybių narių susilaikė, o devynios nusprendė nebalsuoti; kadangi Rusijos invazija ir karo pasekmės turi tragiškų padarinių pasaulinėms vertės ir tiekimo grandinėms, ypač kviečių ir kitų prekių prieinamumui, ir dėl to dar daugiau milijonų žmonių gresia maisto trūkumas; kadangi ypač didelis neigiamas poveikis daromas Afrikos žemyno apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi Šiaurės Afrika 60 proc. savo kviečių ir kitų maistinių augalų importuoja iš Ukrainos bei Rusijos ir kai kurios Afrikos šalys susiduria su trąšų importo trūkumu; kadangi tiekimo grandinių sutrikdymas, kurį lėmė Rusijos karas prieš Ukrainą, gali sukelti riaušes dėl maisto ir socialinius neramumus;

C.  kadangi darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimas iki 2030 m. turi būti pagrindine sėkmingo ES ir Afrikos bendradarbiavimo, įskaitant prekybinių ir investicinių santykių indėlį kovojant su skurdu, gaire ir kriterijumi;

D.  kadangi migracija yra įtraukta į 10.7 DVT, kuriuo siekiama palengvinti tvarkingą, saugią, teisėtą ir atsakingą žmonių migraciją bei judumą;

E.  kadangi atliekant ES prekybos politikos peržiūrą pripažinta, kad strategiškai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos žemynu ir Afrikos valstybėmis siūlant keletą veiksmų krypčių, kuriomis būtų stiprinama ES ir Afrikos prekyba bei ekonominiai ryšiai; kadangi Europa ir Afrika yra kaimyniniai žemynai, kurių gerovė ir stabilumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir kuriuos reikia remti glaudesne ir sąžiningesne ekonomine integracija;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje pagalbos prekybai teikėjos – jų skiriama pagalba sudaro 38 proc. viso pasaulio indėlio; kadangi 2019 m. Afrikai ir toliau teko didžiausia pagalbos prekybai įsipareigojimų dalis; kadangi ES ketina padidinti ES pagalbos prekybai dalį, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad padėtų padvigubinti jų pasaulinio eksporto dalį, nes 2020 m. mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto dalis pasaulyje vis dar buvo 1 proc., o eksporto į ES dalis – 2 proc.;

G.  kadangi ES, bendradarbiaudama su Afrika, turėtų laikytis Europos komandos principo, įskaitant didesnį įvairių Komisijos generalinių direktoratų, Europos vystymosi finansavimo institucijų, Europos eksporto kreditų agentūrų, komercinių bankų ir ES valstybių narių veiklos koordinavimą;

H.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra svarbiausios Afrikos prekybos partnerės ir kadangi 2021 m. prekybos vertė išaugo ir siekia 288 mlrd. EUR sumą, palyginti su maža 225 mlrd. EUR verte 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos; kadangi prekybos deficitas ES naudai sumažėjo nuo 24 mlrd. EUR 2020 m. iki 4 mlrd. EUR 2021 m.; kadangi pagal galiojančius prekybos susitarimus ir ES vienašales lengvatas besivystančioms šalims 90 proc. Afrikos eksporto į ES bendrąją rinką gali patekti be muitų ir kvotų; kadangi 2021 m. daugiau kaip 65 proc. iš Afrikos į ES importuotų prekių buvo biržos prekės, pvz., maistas ir gėrimai, žaliavos ir energija, ir kadangi 2021 m. 68 proc. iš ES į Afriką eksportuotų prekių buvo pagamintos prekės; kadangi ši prekybos struktūra atspindi struktūrinį disbalansą ir susijusių šalių ekonomikos tarpusavio priklausomybę, dėl to Afrikos žemynas išlieka pasaulinių vertės grandinių žemesnės vertės lygmenyje; kadangi ES ir jos valstybės narės jau seniai yra didžiausias Afrikos investicijų, oficialios paramos vystymuisi, humanitarinės pagalbos ir saugumo finansavimo šaltinis;

I.  kadangi 2021 m. Jungtinės Valstijos vykdė prekybą prekėmis su Afrika, kurią sudarė apie 26,7 mlrd. JAV dolerių eksporto ir 37,5 mlrd. JAV dolerių importo ir kurios bendra vertė siekė 64,2 mlrd. JAV dolerių; kadangi, nepaisant ankstesnės JAV administracijos pradėtos įgyvendinti iniciatyvos „Klestinti Afrika“, JAV prekyba su Užsachario Afrika yra sąstingyje ir sudaro mažiau nei 1 proc. visos JAV prekybos prekėmis;

J.  kadangi per pastaruosius penkiasdešimt metų Afrikos dalis pasaulinėje prekyboje nuolat mažėjo ir, UNCTAD duomenimis, sudaro 2,9 proc. pasaulio prekybos; kadangi žemynas yra labai priklausomas nuo importo ir gamtos išteklių – biržos prekių – eksporto; kadangi tarpregioninė prekyba sudaro tik 14,4 proc. visos žemyninės prekybos;

K.  kadangi Afrikos plėtros bankas apskaičiavo, kad neteisėtos prekybos gamtos ištekliais ekonominės sąnaudos siekia 120 mlrd. JAV dolerių per metus, t. y. 5 proc. Afrikos bendrojo vidaus produkto (BVP)(13);

L.  kadangi Afrikos vidaus prekyba yra gerokai mažesnė nei galėtų būti ir būtina ją stiprinti, norint tvariai pertvarkyti žemyno ekonominę struktūrą; kadangi Afrikos ir Europos privatusis sektorius yra bendrai suinteresuoti sėkmingu ir veiksmingu AfCFTA įgyvendinimu, visų pirma dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių, kuriuos, kaip tikimasi, sukurs ši erdvė; kadangi 2019 m. gegužės 30 d. pradėjus veikti AfCFTA ir 2021 m. sausio 1 d. pradėjus prekiauti pagal jos lengvatas – tai pavyzdinis pirmųjų dešimties metų įgyvendinimo plano (2014–2023 m.) projektas pagal AS darbotvarkę iki 2063 m. – buvo suteiktas naujas postūmis prekybos ir investicijų galimybėms visoje Afrikoje ir padidintos Europos ir Afrikos sąsajos;

M.  kadangi AfCFTA taps didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos erdve atsižvelgiant į dalyvaujančias šalis, apimančia 54 iš 55 AS valstybių narių ir sukuriančia 1,2 mlrd. žmonių, įskaitant greitai augančią viduriniąją klasę, rinką, todėl ji bus aštuntas pagal dydį ekonominis blokas pasaulyje, kurio bendras BVP – 3 trln. JAV dolerių, ir numatoma, kad iki 2050 m. jis išaugs daugiau nei dvigubai; kadangi, Pasaulio banko duomenimis, kiekvienais metais Afrikos BVP galėtų padidėti 1 proc., bendras užimtumas – 1,2 proc., o prekyba Afrikoje – 33 proc.; kadangi AfCFTA sukūrimas – tai didelė galimybė ES, tačiau jos sėkmė labai priklausys nuo jos gebėjimo sutelkti investicijas ir skatinti prekybos mainus bei įmonių veikimą Afrikoje;

N.  kadangi AfCFTA erdvėje panaikinami tarifai pagal 90 proc. muitų tarifų eilučių, ne mažiausiai išsivysčiusios šalys įsipareigoja per penkerius metus liberalizuoti nejautriųjų prekių tarifus, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – per 10 metų; kadangi tarifai pagal 7 proc. tarifų eilučių taikomi jautriosioms prekėms, ne mažiausiai išsivysčiusios šalys jautriųjų prekių tarifus liberalizuos per 10 metų, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – per 13 metų; kadangi 3 proc. tarifų eilučių gali būti neliberalizuojamos; kadangi AfCFTA yra svarbus žingsnis siekiant atsisakyti dabartinio oficialios prekybos modelio Afrikoje, kuriam būdingas ilgas sienos kirtimo laikas, daugybė reguliavimo reikalavimų ir dideli mokesčiai;

O.  kadangi AfCFTA siekiama ne tik liberalizuoti prekybą, bet ir sudaryti sąlygas integraciniam augimui ir darniam vystymuisi pagal Darbotvarkę iki 2063 m.; kadangi veiksmingas ir koordinuotas AfCFTA, kaip žemyno režimo, įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus stiprinant Afrikos vidaus prekybą ir bus didelis iššūkis, nes dėl skirtingų lygmenų ir įsipareigojimų, susijusių su prekybos susitarimais, regioninių ekonominių bendruomenių ir muitų sąjungų reikės imtis plataus masto priemonių tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai plėtoti ir prekybai išsamiai palengvinti, kad būtų sudarytos geresnės galimybės tarpvalstybinėms vertės grandinėms; kadangi valdymo reformos, skirtos prekybai palengvinti, prekybos netarifinėms kliūtims pašalinti, bendrų techninių bei su sveikata susijusių produktų standartų ir darbo teisės atitikčiai, prekybos teisių gynimo priemonėms ir apsaugos priemonėms užtikrinti, yra nepaprastai svarbios siekiant AS tikslų ir užtikrinant, kad AfCFTA taptų veiksmingu ir nuspėjamu režimu; kadangi, kaip ir kiekvienas prekybos susitarimas, AfCFTA darys tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį ir labai svarbu nustatyti tinkamas paramos priemones bet kokiam neigiamam poveikiui sušvelninti ir užtikrinti, kad AfCFTA galėtų būti padedama skatinti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir ypač garantuoti, kad moterų ir jaunimo vadovaujamos įmonės galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis;

P.  kadangi, atsižvelgiant į prekybą ir ypač kilmės taisykles bei kumuliaciją, įvairūs ES susitarimai su Afrikos šalimis lėmė Afrikos žemyno fragmentaciją, todėl atsirado su tarifais susijusių kliūčių ir buvo trukdoma kurti tarpvalstybines vertės grandines AfCFTA erdvėje;

Q.  kadangi Afrikos valstybės nėra homogeninės; kadangi Afrikos žemynas yra ypač pažeidžiamas išorinių sukrėtimų dėl didelės priklausomybės ne tik nuo išorinių finansinių išteklių ir pajamų, pavyzdžiui, užsienio perlaidų, tiesioginių užsienio investicijų, turizmo ar išorės pagalbos, bet ir nuo pagamintų prekių importo;

R.  kadangi Afrika yra vilties ir galimybių žemynas, ir jį tokiu laiko vis daugiau jo jaunų gyventojų; kadangi Afrika – tai jauniausias pasaulio žemynas, kuriame vidutinis amžius yra 19,8 metų, o 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metų; kadangi iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius padvigubės – nuo maždaug 1,2 mlrd. iki maždaug 2,4 mlrd., ir kadangi tais pačiais metais 50 proc. jaunesnių nei 25 metų amžiaus pasaulio gyventojų gyvens Afrikoje, o tai bus didelis iššūkis Afrikos šalių ekonomikai ir demokratiniam valdymui ir darys poveikį geopolitikai, pasaulinei prekybai ir migracijai; kadangi šiuo metu Afrikoje gyvena keturis kartus daugiau vaikų nei Europoje ir kadangi 70 proc. Užsachario Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 30 metų amžiaus; kadangi dėl gyventojų ir viduriniajai klasei priklausančių asmenų skaičiaus didėjimo reikės proporcingai didinti maisto tiekimą, todėl žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų atverti ekonominių ir užimtumo galimybių Afrikos jaunimui, kurio dalyvavimas šiame sektoriuje bus labai svarbus ir siekiant užtikrinti kartų kaitą bei atnaujinti žemės ūkio maisto produktų sistemą; kadangi Afrikos jaunimui reikia kokybiško išsilavinimo, užimtumo ir verslo galimybių, kad jie galėtų prisidėti prie savo šalių augimo ir darnaus vystymosi; kadangi Europos visuomenė senėja ir daug ekonomikos sektorių jau dabar praneša apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir problemas randant pameistrių; kadangi ekonominiu požiūriu įgalinant moteris ir jaunimą Afrikoje prisidedama prie ekonomikos augimo ir jų padėties visuomenėje gerinimo;

S.  kadangi darnaus vystymosi tikslu panaikinti badą siekiama iki 2030 m. panaikinti badą ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą bei geresnę mitybą; kadangi pažanga siekiant šio tikslo pastaraisiais metais sulėtėjo ir daugiau kaip 800 mln. žmonių mūsų planetoje kiekvieną vakarą vis dar eina miegoti alkani; kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad badaujančių žmonių skaičius Afrikoje gerokai išaugs (nuo 280 iki 300 mln.) ir 2030 m. Afrika prilygs Azijai – tai bus regionai, kuriuose yra daugiausia neprivalgusių žmonių; kadangi maisto stygius žemyne padidėjo ir 2020 m. 21 proc. gyventojų buvo maitinami nepakankamai; kadangi 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais buvo nustatyta, kad šias nepageidaujamas tendencijas skatina vis dažnesni ir intensyvesni konfliktai, klimato nepastovumas ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ekonomikos sulėtėjimas ir nuosmukis, taip pat didelė nelygybė, kurią dar labiau padidino ekonomikos nuosmukis 2020 m., kurį visų pirma lėmė COVID-19 valdymo priemonės visame pasaulyje;

T.  kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra egzistencinės grėsmės Afrikai, ES ir visam pasauliui, todėl reikia užtikrinti bendrą atsaką ir didžiules investicijas į atsparumo didinimą; kadangi ES ir Afrikos prekybos santykiams tenka lemiamas vaidmuo vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką ir skatinant bendras pastangas siekiant tvaraus augimo, įtraukaus ekonominio vystymosi ir prieigos prie viešųjų gėrybių, visų pirma skatinant tvarias tiekimo grandines ir prekybos įvairinimą pereinant prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos; kadangi ES įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu ir atsieti savo ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo; kadangi Afrikos šalys iki šiol labai mažai prisidėjo ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, neatsižvelgiant į tai, ar tai vertinama pagal istorinį, dabartinį ar numatomą išmetamųjų teršalų kiekį, bendrą kiekį ar kiekį, tenkantį vienam gyventojui, o ES gamybos, gyvenimo būdo ir vartojimo įpročiais prisidedama prie klimato kaitos; kadangi klimato kaitos padariniai bus katastrofiški, ypač daugeliui Afrikos valstybių, o kai kurios iš jų patirs didžiausią poveikį; kadangi apskaičiuota, kad Užsachario Afrikoje prisitaikymo išlaidos siekiant išvengti dar didesnių papildomos pagalbos nelaimės atveju išlaidų per ateinantį dešimtmetį sudarys 30–50 mlrd. JAV dolerių per metus arba 2–3 proc. regiono BVP; kadangi 2022 m. Afrikos valstybėje Egipte vyks 27-oji JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP27); kadangi perėjimas prie dekarbonizuoto pasaulio turi būti teisingas; kadangi ES pasiūlė, kad prieiga prie energijos būtų vienu iš pagrindinių bendradarbiavimo su Afrika pagal Europos žaliąjį kursą ramsčių;

U.  kadangi ES ir AS paskelbė Afrikos ir Europos investicijų paketą, kurio vertė – 150 mlrd. EUR per šešerių metų laikotarpį, t. y. vidutiniškai 25 mlrd. EUR per metus, kuriuo bus remiami bendri užmojai, susiję su Darbotvarke iki 2030 m. ir AS darbotvarke iki 2063 m., ir kurį sudarys tokie komponentai, kaip investicijos, sveikata ir švietimas; kadangi šiomis investicijomis neturėtų būti didinama Afrikos šalių skolos našta;

V.  kadangi apie 34 proc. Afrikos namų ūkių gyvena žemiau tarptautinės skurdo ribos – 1,90 JAV dolerio per dieną, o apie 40 proc. viso žemyno turto valdo maždaug 0,0001 proc. jo gyventojų; kadangi išlieka dideli Afrikos šalių vystymosi skirtumai; kadangi, atsižvelgiant į numatomą spartų Afrikos gyventojų skaičiaus augimą, dar svarbiau yra užtikrinti, kad jis vyktų kartu garantuojant darnų vystymąsi, kokybišką švietimą ir deramo darbo vietų kūrimą;

W.  kadangi maždaug tik viena iš trijų Afrikos šalių yra nustačiusi nacionalinę deramo darbo programą, kuri buvo sukurta kaip pagrindinė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) paramos, pritaikytos prie kiekvienos šalies prioritetų ir rezultatų, teikimo priemonė;

X.  kadangi Komisija, bendrai vadovaujant jos Prekybos generaliniam direktoratui ir jos Tarptautinės partnerystės generaliniam direktoratui, pradėjo įgyvendinti Tvarios kakavos iniciatyvą, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama Ganai ir Dramblio Kaulo Krantui, o Kamerūnas dalyvauja stebėtojo teisėmis, ir kurios pagrindiniai tikslai – užtikrinti tvarias pragyvenimą garantuojančias ūkininkų pajamas, panaikinti vaikų darbą kakavos tiekimo grandinėje ir panaikinti miškų naikinimą kakavos plantacijų kūrimo sumetimais;

Y.  kadangi 2021 m. UNICEF/ILO ataskaitoje dėl vaikų darbo nurodoma, kad nuo 2012 m. Užsachario Afrikoje vaikų darbo padaugėjo ir ši didėjimo tendencija išliks dėl visuresio pandemijos poveikio;

Z.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir jos ekonominių padarinių 2020 m. visoje Afrikoje stojo augimas ir turbūt dar 30 mln. žmonių atsidūrė skurde ir dar labiau paplito vaikų darbas; kadangi ekonomikos gaivinimo po pandemijos priemonių rinkiniuose matyti esminis politinio sutarimo pokytis; kadangi regionų pajėgumas remti ekonomikos gaivinimą viešosiomis lėšomis skiriasi, todėl kyla neišvengiama nelygybės didėjimo rizika; kadangi 2022 m. kovo mėn. Afrikoje visiško paskiepijimo lygis buvo ne didesnis kaip 15 proc. (palyginti su 73 proc. ES); kadangi turi būti sunaikinta milijonai vakcinų ir jos negali būti panaudotos skurdesnėse šalyse, nes sparčiai artėja jų galiojimo laikas; kadangi ES ir AS įsipareigojo remti visavertį Afrikos suverenumą sveikatos srityje, kad žemynas galėtų reaguoti į būsimas ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, ir šiuo tikslu įsipareigojo remti bendrą vakcinų, vaistų, diagnostikos, terapinių ir sveikatos produktų gamybos Afrikoje darbotvarkę, įskaitant investicijas į gamybos pajėgumus, savanorišką technologijų perdavimą ir reguliavimo sistemos stiprinimą, kad būtų sudarytos vienodos galimybės gauti vakcinų, diagnostikos ir terapinių produktų; kadangi Parlamentas palankiai vertina visas priemones, kuriomis remiama Afrikos sveikatos sistema ir žemyno sveikatos pajėgumai;

AA.  kadangi siekiant tvaraus ir įtraukaus Afrikos ekonomikos atsigavimo po COVID-19 kasmet reikės skirti 1 trln. JAV dolerių sumą, kuri papildytų 2,5 trln. JAV dolerių metinį DVT finansavimo deficitą, buvusį jau prieš krizę; kadangi šios pastangos yra svarbi investavimo galimybė; kadangi Europos investicijų bankas (EIB) deda daugiau pastangų, kad padėtų Afrikos partneriams reaguoti į COVID-19 sukeltą sveikatos ir ekonomikos krizę, ir 2020 m. skyrė 5 mlrd. EUR, kad paremtų daugiau kaip 12 mlrd. EUR pertvarkomųjų privačiųjų ir viešųjų investicijų visoje Afrikoje;

AB.  kadangi per 6-ąjį ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pabrėžta, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) turi skubiai prisidėti prie kovos su pandemija ir pasaulio ekonomikos atsigavimo, ir susitikimo šalys buvo įpareigotos konstruktyviai siekti susitarimo dėl visapusiško PPO atsako į pandemiją, kuris apimtų su prekyba, taip pat su intelektine nuosavybe susijusius aspektus; kadangi Europos Komisija ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Indijos ir Pietų Afrikos vyriausybės PPO pasiekė kompromisinį pasiūlymą, kuris turi būti pateiktas PPO valstybėms narėms ir kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos netaikyti tam tikrų intelektinės nuosavybės taisyklių, visų pirma tam tikrų privalomo licencijavimo nuostatų pagal PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), kriterijų, tačiau į jį dar neįtrauktos nuostatos dėl diagnostikos priemonių, prietaisų ir gydymo būdų, kurių prašo Afrikos valstybės; kadangi PPO dar neprasidėjo platesnės diskusijos;

AC.  kadangi spaudos pranešime dėl Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos ataskaitos pažymima, kad pandemijos riziką galima gerokai sumažinti mažinant žmogaus veiklą, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė, labiau saugant saugomas teritorijas ir taikant priemones, kuriomis mažinamas netvarus didelės biologinės įvairovės regionų naudojimas;

AD.  kadangi, Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dėl COVID-19 krizės apie 60 proc. mažas pajamas gaunančių šalių patiria didelę įsiskolinimo riziką arba jau yra įsiskolinusios, o 2015 m. šis skaičius nesiekė 30 proc.; kadangi labai įsiskolinusių Europos ir Afrikos šalių vyriausybėms sunku sutelkti labai reikalingas investicijas į būtinas ekonominės plėtros sąlygas, pavyzdžiui, kvalifikuotą darbo jėgą ir modernią infrastruktūrą;

AE.  kadangi AfCFTA sekretoriatas įsteigė Afrikos eksporto ir importo banko („Afreximbank“) finansuojamą 1 mlrd. JAV dolerių vertės AfCFTA prisitaikymo fondą, kurio tikslas – remti šalis, kurios trumpuoju laikotarpiu prarastų pajamų dėl savo tarifų sumažinimo arba panaikinimo; kadangi, remiantis AfCFTA sekretoriato skaičiavimais, faktinis poreikis yra apie 7 mlrd. JAV dolerių;

AF.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio maisto produktų importuotoja ir eksportuotoja; kadangi, nepaisant to, kad Afrika turi daugiausiai dirbamos žemės pasaulyje, AS šalys yra grynosios maisto produktų importuotojos, o jų ūkininkų gamyba neatitinka jų potencialo, iš dalies dėl tam tikros Europos vidaus politikos priemonių ir praktikos poveikio kainoms, kurias Afrikos ūkininkai gali užtikrinti savo produktams vietos rinkose, kurias didina tarifai ir dėl to Afrikos perdirbtų maisto produktų eksportas tampa nekonkurencingas; kadangi pagal bendrą žemės ūkio politiką remiamas ES pieno miltelių eksportas į Vakarų Afriką išaugo ir kadangi tris kartus padidėjęs eksportas po to, kai 2015 m. ES panaikino savo kvotas pienui, turėjo rimtų pasekmių daugeliui vietos galvijų augintojų ir ūkininkų, kurių pieno kainos negali konkuruoti su labai mažomis pieno miltelių kainomis; kadangi sąžiningų ES ir Afrikos prekybos žemės ūkio produktais sąlygų laikymasis turėtų būti ES ir Afrikos maisto ir kitų žemės ūkio produktų eksporto ir importo pagrindas, taip pat reikia užtikrinti, kad žemės ūkio produktų eksportas neprieštarautų tikslui sukurti atsparesnį Afrikos maisto sektorių; kadangi siekiant skatinti tvarų žemės ūkį abiejuose žemynuose reikia sudaryti sąlygas žemės ūkio reformų modeliams Afrikoje ir Europoje, kuriais būtų užtikrintas ūkininkų orumas, stiprinamas vidaus ir regioninis atsparumas ir galėtų būti atvertos abiejų žemynų galimybės užtikrinti gausią mitybą ir tapti savarankiškais maisto produktų gamintojais, taip pat prisidėti prie apsirūpinimo maistu saugumo kituose pasaulio regionuose; kadangi šeimos ūkiuose pagaminama iki 70 proc. žemyno maisto produktų, kuriuos afrikiečiai faktiškai suvartoja, o ne augina eksportui; kadangi, remiantis JT vystymosi programos 2016 m. Afrikos žmogaus socialinės raidos ataskaita, dėl lyčių nelygybės Užsachario Afrikoje prarandami 6 proc. regiono BVP ir kenkiama žemyno pastangoms siekti integracinio žmogaus socialinės raidos ir ekonomikos augimo; kadangi suvienodinus moterų galimybes gauti žemės ūkio išteklių būtų galima iki 19 proc. padidinti pasėlių auginimą, padidinti žemės ūkio bei bendrą BVP ir padėti šimtams tūkstančių žmonių išbristi iš skurdo(14);

AG.  kadangi 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, gyventojų, kuriems trūksta maisto, padaugėjo beveik 40 proc.; kadangi karas Ukrainoje rodo, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir pasaulinė rinka yra tarpusavyje susiję ir kad kai kurios Afrikos šalys yra priklausomos nuo maisto produktų importo iš nedaugelio eksportuojančių šalių ar regionų; kadangi dėl pernelyg didelės priklausomybės šalys gali būti pažeidžiamos išorės sukrėtimų; kadangi 2022 m. kovo 24 d. G7 aukščiausiojo lygio susitikime buvo pristatyta Maisto ir žemės ūkio atsparumo misijos iniciatyva, pagal kurią numatytos konkrečios priemonės, skirtos apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti visame pasaulyje, ypač Afrikos šalyse, kurias labiausiai paveikė maisto gamybos sutrikimai dėl karo Ukrainoje; kadangi Tarptautinio valiutos fondo atliktuose namų ūkių tyrimuose nustatyta, kad išplėtus galimybes naudotis ankstyvojo perspėjimo sistemomis ir informacija apie maisto kainas bei orus (net ir paprastomis tekstinėmis ar balso žinutėmis, informuojančiomis ūkininkus, kada sėti, laistyti ar tręšti jų pasėlius) galima sudaryti sąlygas pažangiam klimato kaitos atžvilgiu žemės ūkiui ir galbūt 30 procentinių punktų sumažinti maisto stygiaus riziką;

AH.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės mažas ir vidutines pajamas gaunančiose Afrikos šalyse, atsižvelgiant į Afrikos vidaus prekybą, susiduria su didelėmis sandorių išlaidomis ir vėlavimais, kuriuos lemia riboti tarpvalstybiniai bankų santykiai, užsienio valiutos prieinamumo problemos, didelės tarpininkų paslaugų išlaidos ir poreikis nustatyti pardavimo ir pirkimo valiutų kursus dolerio atžvilgiu; kadangi technologinė pažanga ir centrinių bankų bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Panafrikos mokėjimų ir atsiskaitymų sistemoje (angl. Pan-African Payment and Settlement System), gali padėti išspręsti šią problemą;

AI.  kadangi AfCFTA vyksta derybos dėl suplanuoto paslaugų liberalizavimo, pradedant penkiais prioritetiniais Afrikos Sąjungos nustatytais sektoriais, t. y. transporto, turizmo, ryšių, finansinių ir verslo paslaugų; kadangi paslaugos sudaro 54 proc. Afrikos BVP ir 75 proc. tiesioginių užsienio investicijų;

AJ.  kadangi AS 2020–2030 m. Afrikos skaitmeninės transformacijos strategijoje numatyta iki 2030 m. sukurti saugią Afrikos bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje bus užtikrintas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, o asmenys ir įmonės galės sklandžiai susipažinti su internetine veikla ir dalyvauti joje vadovaujantis AfCFTA nuostatomis; kadangi skaitmeninė ekonomika Afrikoje suteikia perspektyvų kurti daugiau darbo vietų, ypač MVĮ, kurios sukuria apie 80 proc. darbo vietų visame žemyne ir yra Afrikos ekonomikos pagrindas; kadangi prekybos skaitmeninimas ir bepopierių prekybos sistemų skatinimas atveria dideles galimybes remti smulkiuosius prekybininkus, įskaitant moterų vadovaujamas įmones ir jaunuosius verslininkus; kadangi reikalingos didelės investicijos į interneto infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Afrikos gyventojams, iš kurių 2021 m. tik 33 proc. turėjo prieigą prie interneto, dalyvauti skaitmeniniame gyvenime; kadangi mūsų Afrikos partneriai taip pat aktyviai prašo ES pagalbos stiprinant Afrikos skaitmeninę infrastruktūrą ir užtikrinant tinkamą sujungiamumą bei prieigą prie interneto visame žemyne; kadangi skaitmeninių technologijų plėtros srityje Afrika gerokai atsilieka nuo JAV, Kinijos ir šiek tiek mažiau – nuo Europos; kadangi, UNCTAD duomenimis, Afrikai tenka mažiau nei 1 proc. pasaulinio skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų eksporto;

1.  patvirtina, kad palaikydami ES ir Afrikos prekybos ir investicijų santykius dedame bendras pastangas iki 2030 m. pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimo tikslus; pabrėžia, kad Afrika yra vienas iš pagrindinių naujosios ES prekybos strategijos geografinių prioritetų, ir pabrėžia tvirtesnio ES ir Afrikos dialogo svarbą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad partnerystė neapsiribotų tradiciniais paramos teikėjo ir gavėjo santykiais; pabrėžia, kad ES ir AS prekybos ir investicijų santykių modernizavimas gali būti labai naudingas skatinant ekonomikos augimą, regioninę integraciją, skurdo mažinimą ir darbo vietų kūrimą, gali prisidėti prie atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir prie ES bei AS šalių, taip pat mūsų pasaulinių prekybos partnerių ekonomikos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos ir turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; pabrėžia, kad augant prekybos mainams geografinis artumas ir ilgalaikiai istoriniai bei kultūriniai ryšiai vis labiau stiprinami; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas turi būti ES ir AS strategijos, kuria siekiama JT DVT, kertinis akmuo;

2.  todėl ragina Komisiją stiprinti ir geriau struktūruoti bendradarbiavimą su mūsų Afrikos partneriais ir užmegzti reguliarų aukšto lygio politinį dialogą, į kurį būtų integruotas parlamentinis aspektas, įtraukiant ir Europos Parlamentą; ragina, kad šį dialogą papildytų keitimasis nuomonėmis regioninių grupių, taip pat atskirų valstybių lygmeniu ir lygiagretus dialogas su Afrikos bei ES pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, nes tai yra gyvybiškai svarbūs elementai skatinant ES ir Afrikos lygiateisę partnerystę;

3.  pabrėžia, kad svarbu Afrikoje sukurti atsparų, konkurencingą ir tvirtą infrastruktūros bei pramonės pagrindą, kaip nustatyta AS darbotvarkėje iki 2063 m., siekiant Afrikoje plėtoti atsparias vertės grandines ir didelę žaliavų perdirbimo pridėtinę vertę, nes tai yra vienas iš pagrindinių būdų kurti kokybiškas darbo vietas; ragina Komisiją ir Europos įmones bei investuotojus, įskaitant EIB, Afrikos industrializacijos projektuose taikyti modernias, tvarias ir, jei įmanoma, neutralaus poveikio klimatui gamybos technologijas; reikalauja, kad socialiniai partneriai dalyvautų visais industrializacijos skatinimo etapais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia remti Afriką jai pritaikant savo nepriklausomą makroekonominę, fiskalinę, pinigų ir prekybos politiką, ir ragina Komisiją sudaryti sąlygas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (OACPS) šalims apsaugoti savo besikuriančias pramonės šakas, be kita ko, teikiant techninę ir finansinę paramą, ir numatyti teisę priimti atitinkamus teisės aktus; pabrėžia, kad įgyvendinant bendradarbiavimo politiką ir programas, kuriomis remiama industrializacija ir deramų darbo vietų kūrimas Afrikoje ir kurias turėtų nustatyti bei įgyvendinti visi atsakingi abiejų žemynų suinteresuotieji subjektai, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms apsaugoti aplinką;

4.  ragina Komisiją skatinti tvarias investicijas siekiant pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, laikantis Glazgo klimato pakto įsipareigojimo, kartu užtikrinant atsakingą ir tvarią gamtos išteklių ir žaliavų gavybą ir valdymą, taip pat tvarų atliekų tvarkymą pagal savo Žaliojo kurso tikslus;

5.  akcentuoja esminį veikiančių valstybės institucijų, tarnybų ir infrastruktūros vaidmenį ir mano, kad jų nebuvimas gali būti pagrindinė kliūtis prekybai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad visos Afrikos šalys turi didinti teisinį tikrumą, nes jis būtinas siekiant plėtoti prekybą; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su savo Afrikos partneriais siekiant užtikrinti investicijoms palankią verslo aplinką;

6.  pabrėžia, kad reikia pritaikyti naujos Viduržemio jūros regiono darbotvarkės ekonominius ir prekybos pasiūlymus, kuriuos Komisija priėmė 2021 m. vasario 9 d., prie dabartinės nepaprastosios padėties; ragina nedelsiant sklandžiai įgyvendinti su prekyba susijusius Ekonomikos ir investicijų plano projektus;

7.  pabrėžia, kad ES reikia visiškai naujo pagrindo savo ekonominei partnerystei su Afrika, kad ji būtų grindžiama vienodomis sąlygomis, lygybe, abipuse pagarba bei supratimu, įtraukiant iššūkius, su kuriais susiduria Afrikos partneriai palaikydami santykius prekybos ir investicijų srityje, atsižvelgiant į besikeičiančią dinamiką ir sprendžiant nuolatinio disbalanso bei trūkumų problemą; mano, kad tai yra unikali galimybė atgaivinti abiejų žemynų prekybos santykius ir kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo nustatyta trajektorija ES ir AS siekiant plėtoti atnaujintą, abipusiai naudingą bei tvarią partnerystę, grindžiamą solidarumu ir bendradarbiavimu, ir pertvarkyti ekonominius, komercinius ir prekybos santykius siekiant suteikti galių Afrikai, be kita ko, užtikrinant sąžiningus ir etiškus prekybos santykius, kurie būtų naudingi Afrikos žemyno integracijai; pabrėžia, kad ES ir Afrikos prekybos santykiais turėtų būti propaguojamos žmogaus ir darbuotojų teisės, geras valdymas, teisinės valstybės principas ir lyčių lygybė, ir ragina Komisiją skatinti šiuos elementus ES ir Afrikos prekybos santykių kontekste;

8.  primygtinai ragina Komisiją padėti nutraukti Afrikos tautų „išpilstymo bei pakavimo“ vaidmenį ir remti daugiašalę suinteresuotųjų subjektų sistemą, kuri sudarytų sąlygas AS tautoms gaminti savo vakcinas, nes jos jau parodė šį gebėjimą ŽIV vakcinų gamybos srityje, ir kuri atvertų erdves plėtoti mokslinį potencialą ir sumažintų priklausomybę pasauliniu mastu nuo keleto korporacijų;

9.  pabrėžia, kad dėl Europos atsako į pasaulines skiepijimo pastangas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemiją sutriko ES ir Afrikos santykiai; pabrėžia, kad 6-ojo ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai turi būti naujas atspirties taškas siekiant pažangos ES ir Afrikos santykiuose; ragina Komisiją dvišaliu pagrindu struktūruotai bendradarbiauti su Afrikos partneriais ir dalyvauti regioniniu bei daugiašaliu lygmenimis siekiant skatinti ES ir Afrikos santykius; ragina Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu svarstant kompromisą dėl TRIPS sutarties netaikymo, dėl kurio derėjosi ES, JAV, Indijos ir Pietų Afrikos ketveriukė; ragina Komisiją PPO diskusijose toliau būti lanksčiai ir pragmatiškai siekiant kompromiso su kitomis PPO narėmis dėl tikslingo ir laikino TRIPS sutarties netaikymo, kad iki 12-os ministrų konferencijos būtų padaryta išvada ir pasiekta reikšmingų rezultatų dėl prekybos ir su sveikata susijusių aspektų;

10.  pakartoja taikos svarbą pozityviam socialiniam, aplinkos ir ekonominiam vystymuisi; atkreipia dėmesį į tai, kad daug Afrikos vyriausybių nepritarė JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai, kuria smerkiama agresija prieš Ukrainą, ir kad Afrikos parama ES pozicijoms negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą ištirti įvairias skepticizmo priežastis ir dėti daugiau diplomatinių pastangų, kad būtų suformuotos bendros pozicijos prieš karinę agresiją abiejuose žemynuose;

11.  remia AfCFTA tikslus ir siekius, išdėstytus jos preambulėje; taip pat remia Darbotvarkės iki 2063 m. siekius sukurti žemyninę rinką, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas, siekiant sustiprinti Afrikos žemyno ekonominę integraciją; mano, kad AfCFTA yra plataus užmojo ekonominės integracijos iniciatyva, kuri Afrikos šalims suteikia puikią galimybę skatinti integracinį augimą, sudaryti sąlygas darniam vystymuisi, mažinti skurdą ir gerinti gyvenimo lygį, kurti daug deramo darbo vietų, didinti Afrikos šalių konkurencingumą, skatinti ekologiškas technologijas ir energiją, didinti viešųjų finansų tvarumą, kovoti su korupcija ir propaguoti gerą valdymą, taip pat dalyvaujančiose valstybėse įgyvendinti struktūrinius pokyčius; ragina ES aktyviai remti AfCFTA; pabrėžia, kad rodikliai, pagal kuriuos vertinama ekonominė sėkmė Afrikoje ir ES, turėtų būti patobulinti ir diversifikuoti neapsiribojant tik BVP augimu, ir rekomenduoja taip pat remtis tokiais rodikliais kaip Gini koeficientas, tikrosios pažangos rodiklis, žmogaus socialinės raidos indeksas, Theilo indeksas eksporto diversifikacijai įvertinti, su diskriminacija dėl lyties susiję rodikliai ir ypač DVT pažangos ataskaitos;

12.  primena, kad 2014–2020 m. laikotarpiu ES pagal savo Panafrikos programą skyrė daugiau kaip 74 mln. EUR finansavimą AfCFTA įsteigimui ir kad finansavimas buvo panaudotas gebėjimams stiprinti derantis dėl AfCFTA susitarimo, jį ratifikuojant ir įgyvendinant; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti finansinę ir techninę paramą AfCFTA įgyvendinimui; pažymi, jog tam, kad AfCFTA būtų įgyvendinti pažadai ir nebūtų apsiribota vien prekybos liberalizavimu siekiant padėti žmonėms išbristi iš skurdo, Afrikos šalims reikia politinės erdvės priimti politikos priemones, kuriomis būtų didinamas nuoseklumas tarp prekybos priemonių, įvairinimo tikslų, reagavimo į gyventojų poreikius, tvarumo ir integracinio augimo;

13.  ragina AS ir ES komisijas sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti regionines vertės grandines ir geresnę regioninę infrastruktūrą Afrikoje; pabrėžia, kad kuriant tvarią bendrąją ir tarpvalstybinę infrastruktūrą reikia nuosekliai teikti investicijas ir vykdyti viešąją priežiūrą; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas regioninei prekybai, o kartu ir vietos, regionų bei žemyno vertės grandinių įvairinimui ir atsparumui, reikia daug investuoti į transporto infrastruktūrą, sąsajumą ir skaitmeninimą; pažymi, kad šalinant kliūtis Afrikos vidaus prekybai gali būti sudarytos palankesnės sąlygos regioninių vertės grandinių augimui, o tai gali palengvinti Afrikos įmonių, ypač MVĮ, internacionalizaciją; pabrėžia, kad strategija „Global Gateway“ turėtų būti prisidedama prie infrastruktūros plėtojimo siekiant padidinti Afrikos vidaus prekybą, ir ragina AS partnerius reaguoti į Europos komandos pasiūlymus dėl bendrų infrastruktūros projektų; ragina ES ir Afrikos partnerius nedelsiant įgyvendinti bendrai nustatytus prioritetinius projektus ir kurti su projektais susijusias pelno galimybes vietos įmonėms bei darbo vietas vietos gyventojams, griežtai laikantis aukštų aplinkosaugos ir darbo standartų bei Paryžiaus susitarimo; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti infrastruktūrą kaimo vietovėse, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Užsachario Afrikoje maždaug 40 proc. vežamų pagrindinių maisto produktų nepatenka į rinką dėl prastos infrastruktūros ir vėsinimo bei sandėliavimo įrenginių stokos; ragina Europos Komisiją ir AS sudaryti ES ir Afrikos regioninių vertės grandinių žemėlapį, apimantį ne tik dvišalius prekybos srautus, ir atlikti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, visų pirma siekiant nustatyti perkėlimo į artimas šalis kelius ir bendradarbiavimo sritis, pvz., žiedinės ekonomikos ir tiekimo grandinių žalinimo; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti infrastruktūrą ir sąsajas tarp Užsachario Afrikos ir Šiaurės Afrikos, taip pat tarp Vakarų ir Rytų Afrikos;

14.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti lyčių lygybės pastangas ir lyčių aspekto integravimą į ES ir Afrikos prekybos santykius kaip esminį komponentą skatinant įtraukų ir tvarų augimą; pabrėžia, kad prekybos ir investicijų santykiai gali padėti skatinti lyčių lygybę, prisidėti prie moterų ekonominio ir socialinio įgalėjimo ir prie lygiateisiškesnės bei atsparesnės ekonomikos ir visuomenės; mano, kad ES ir Afrikos partneryste turėtų būti ypač remiamas kaimo ir miesto vietovių moterų ir jaunimo verslumas, be kita ko, per mažas gamintojų organizacijas, ir kad tai darant labai svarbu remti vienodas galimybes naudotis ekonominiais ir gamybos ištekliais, pvz., finansinėmis paslaugomis, taip pat rinkomis ir apsaugoti teises į žemę; palankiai vertina Komisijos darbą duomenų rinkimo ir analizės srityje siekiant geriau suprasti prekybos politikos poveikį moterims; ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos partneriais siekiant skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą palaikant ES ir Afrikos prekybos santykius; ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į ES ir Afrikos prekybos bei investicijų santykius; ragina Komisiją į ekonominės partnerystės susitarimus įtraukti atskirus lyčiai skirtus skyrius; pabrėžia esminį kaimo vietovių moterų vaidmenį viso Afrikos žemyno žemės ūkio ir kaimo ekonomikoje, visų pirma užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą; primena, kad beveik pusę žemės ūkio darbų Afrikoje atlieka moterys; ragina plėtoti mainus tarp Afrikos ir ES moterų verslininkių pasitelkiant platformas, sudarančias sąlygas kurti tinklus, keistis patirtimi ir įgyvendinti bendrus projektus; ragina skatinti moterų ir mergaičių paveldėjimo teises ir ragina ES remti šalis partneres, visų pirma siekiant, kad jos pripažintų moterų visapusiškas žemės naudojimo teises;

15.  pabrėžia, kad reikia užmegzti konstruktyvų viešojo ir privačiojo sektorių dialogą ir sudaryti sąlygas kultūrų vystymuisi siekiant sukurti pažangų ekosistemų tinklą ir, galiausiai, užtikrinti viešosios ir privačiosios sferų hibridizaciją; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis ES turi toliau bendradarbiauti su Afrikos šalimis, kad palengvintų ir paskatintų privačiąsias investicijas žemyne, nes vien viešųjų investicijų nepakanka; ragina toliau stiprinti viešąsias ir privačiąsias trišales partnerystes, kad būtų plėtojami nauji prekybos ryšiai bendro intereso sektoriuose, pavyzdžiui, energijos, pramonės, transporto;

16.  pabrėžia esminį vaidmenį, priskiriamą Europos išorės investicijų planui ir visų pirma Europos darnaus vystymosi fondui, kaip pirmajam jo ramsčiui, formuojant ES prekybos ir investicijų politiką Afrikos atžvilgiu, lygiagrečiai ekonominės partnerystės susitarimų įgyvendinimui; primena, kad daugiausia dėmesio skiria būtinybei gerinti investicijų aplinką šalyse partnerėse; pabrėžia, kad ES įsipareigojimas didinti privačiojo sektoriaus investicijas siekiant DVT turi prilygti privalomų žmogaus teisių, socialinių teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje įsipareigojimų nustatymui ir turi būti grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kurie turėtų būti taikomi visoje vertės grandinėje ir apimti nuostatas dėl teisės kreiptis į teismą;

17.  ragina AS ir ES komisijas sudaryti ir palengvinti sąlygas, kurių reikia Afrikos šalims siekiant pakeisti jų integracijos į pasaulio ekonomiką pobūdį, kad jos iš pirminių prekių kilmės šalių taptų tarpinių ir galutinių produktų eksportuotojomis, kartu išlaikant politinę erdvę siekiant apsaugoti besikuriančias pramonės šakas; rekomenduoja glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų įstaigomis, kad būtų sukurta keitimosi technologijomis ir žiniomis platforma; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į galimybę, kurią abiem žemynams sudaro plėtra ir investicijos besiformuojančiose rinkose, ypač gamybos sektoriuje; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Afrikos įmonių ryšius šioje srityje, siekiant padėti kurti vertę bei griežtinti standartus ir taip didinti konkurencingumą;

18.  pabrėžia, kad pastangos, nukreiptos į tiekimo grandinių įvairinimą, suteikia galimybių abiem žemynams, ir mano, kad ES ir AS turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų sąlygas bei paskatas, kurių reikia siekiant remti ES ir Afrikos įmonių investicijų bei gamybos įvairinimą;

19.  pakartoja, kad ES ir AS yra bendrai suinteresuotos užtikrinti stabilią ir taisyklėmis grindžiama daugiašalę prekybos sistemą, kuri padėtų skatinti ekonomikos augimą ES ir Afrikos žemyne; pabrėžia, kad PPO ir PPO taisyklių sąvado reforma bei modernizavimas yra svarbi ES ir AS bendradarbiavimo sritis, ir ragina partnerius bendradarbiauti siekiant, atgaivinus PPO, sukurti sąžiningą ir teisingą pasaulinę prekybos ir finansų architektūrą, įskaitant Dohos derybų raundo užbaigimą, kad būtų geriau atsižvelgta į globaliųjų Pietų šalių interesus, kaip susitarė PPO narės;

20.  pabrėžia, kad PPO iniciatyva „Pagalba prekybai“ siekiama padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims, visų pirma kurti tiekimo pajėgumus ir su prekyba susijusią infrastruktūrą, kurių joms reikia, kad galėtų įgyvendinti PPO susitarimus, gauti iš jų naudos ir apskritai plėsti savo prekybą; todėl mano, kad ši iniciatyva, pasibaigus COVID-19 krizei, turėtų būti esminė prekybos santykių su Afrika dalis;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbos prekybai darbotvarke turėtų būti prisidedama sutelkiant išteklius su prekyba susijusiems ribojimams spręsti, finansuojant infrastruktūros poreikius ir padedant stiprinti Afrikos šalių gebėjimus kurti tinkamas reguliavimo struktūras;

22.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Jungtinių Tautų (JT) aplinkos programos, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) ir kitų JT organų bendradarbiavimą, kad būtų išlaikyta daugiašalė vizija, skatinant bendrą bendros gerovės darbotvarkę ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

23.  pabrėžia, kad atskaitingas ir skaidrus pasaulinis valdymas turėtų apimti aktyvesnį parlamentinių organų dalyvavimą, nes tiesiogiai renkami parlamentų nariai gali tapti nepaprastai svarbia jungtimi tarp piliečių ir daugiašalės sistemos; pabrėžia Europos Parlamento ir Tarpparlamentinės sąjungos bendrai surengtos parlamentinės konferencijos PPO klausimais darbo svarbą ir ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų labiau įtraukti Afrikos parlamentų, ypač Panafrikos parlamento, nariai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prekybos derybos būtų prieinamesnės parlamentų nariams ir kad jie dalyvautų PPO sprendimų priėmimo ir peržiūros procesuose; ragina stiprinti Europos Parlamento, Panafrikos parlamento ir visų PPO valstybių narių nacionalinių parlamentų vaidmenį tarptautinių prekybos ir investicijų derybų įgaliojimų suteikimo etapu;

24.  pabrėžia, kad atnaujinti ES ir Afrikos santykiai turėtų būti grindžiami geriausiais bendrais abiejų žemynų interesais ir tvirta partneryste; daro išvadą, kad tik lygiaverčių partnerių partnerystė, grindžiama visapusišku AS ir ES bendradarbiavimu, yra tinkamas atsakas pasauliniams konkurentams; yra įsitikinęs, kad jei ES geopolitinę konkurenciją lemia tik kitų pasaulio valstybių atribojimas, tradicinės įtakos politikos tęsimas trukdo abipusiškai naudingam bendradarbiavimui; primena, kad sąžininga interesų konkurencija nėra svetima rinkos ekonomikai ir kad Afrikos partneriai pasilieka teisę pasinaudoti jiems palankia paklausos situacija;

25.  yra įsitikinęs, kad ES interesų, pavyzdžiui, prieigos prie žaliavų, ekonominių santykių formavimo siekiant skatinti ES ekonomiką ir migracijos valdymo, be kita ko, šalinant pagrindines jos priežastis, geriausiai galima siekti sudarant naują lygiaverčių partnerių partnerystę; yra įsitikinęs, kad užmezgusi naują lygiaverčių partnerių partnerystę ES gali veiksmingai sustiprinti savo strateginį savarankiškumą;

26.  pabrėžia, kad ES turėtų teikti pirmenybę konstruktyviam bendradarbiavimui visų migracijos, priverstinio perkėlimo ir judumo aspektų srityje, siekdama užtikrinti, kad migracija vyktų saugiai ir būtų gerai reglamentuota. mano, kad labai svarbu sukurti ilgalaikę bendrą strategiją, kuria būtų susieta prekybos, vystymosi ir migracijos politika, kaip nustatyta keliose Europos Vadovų Tarybos išvadose, visų pirma priimtose 2021 m. gruodžio 16 d., nes tokia strategija galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu ir nelegalios migracijos keliais iš Afrikos šalių į ES;

27.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti tarpžemyninės prekybos kokybę reikės įteisinti judumą ir migraciją Afrikos žemyne; primygtinai tvirtina, kad, nors prekybos politika tam tikromis aplinkybėmis gali sumažinti priverstinę migraciją kuriant darbo vietas, nei ES prekybos politika, nei jos parama vystymuisi neturėtų būti naudojamos siekiant užtikrinti ne ES šalių bendradarbiavimą migracijos srityje, nes tai galėtų pakenkti ES principams ir vertybėms bei pagrindiniam – skurdo mažinimo – tikslui; atsižvelgdamas į tai, primena, kad priverstinės migracijos problemą galima išspręsti tik sukuriant teisėtus atvykimo būdus, stiprinant tarptautinę apsaugą ir sprendžiant platesnio masto vystymosi, politinių, klimato ir humanitarinių krizių problemas, dėl kurių atsiranda priverstinė migracija;

28.  atkreipia dėmesį į COVID-19 poveikį tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad svarbu kurti atsparesnes tiekimo grandines pasaulyje po pandemijos tiek ES, tiek AS, stiprinant strateginį savarankiškumą, nustatant priklausomybę, geriau šalinant pažeidžiamumo problemas ir tiekimo sutrikimus, įvairinant gamybą ir investuojant į padėtį iš esmės keičiančias įmones, kurios į savo verslo modelius integravo socialinius, aplinkos ir sveikatos tikslus; primena Parlamento įsipareigojimą laikytis Europos žaliojo kurso ir prekybos iniciatyvas, kuriomis siekiama jo tikslų, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo išsamaus patikrinimo ir pasiūlymą dėl produktų, dėl kurių nenaikinami miškai; primygtinai reikalauja, kad Komisija būtinai atidžiai stebėtų šių iniciatyvų poveikį ES ir Afrikos prekybai ir pateiktų papildomas priemones bet kokiems trumpalaikiams sutrikimams sušvelninti; yra įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu šios teisėkūros iniciatyvos padės sukurti atsparesnes ir tvaresnes pasaulines vertės grandines, kurios bus naudingos piliečiams ir įmonėms tiek ES, tiek Afrikoje;

29.  apgailestauja dėl didelio neišprovokuoto ir nepagrįsto Rusijos Federacijos įsiveržimo į Ukrainą poveikio padidėjusioms energijos, kuro, žaliavų ir žemės ūkio produktų kainoms, dėl kurio labai padidėja gamybos sąnaudos, o tai kelia pavojų gamybos tęstinumui ir gali sutrikdyti tiekimo grandines; ragina imtis aktyvesnių veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad priimant politinius sprendimus daugiausia dėmesio būtų skiriama apsirūpinimo maistu saugumui, kad būtų išvengta trūkumo ir užtikrintas mitybos saugumas pažeidžiamiausiose šalyse, ypač Afrikos žemyne, sprendžiant apsirūpinimo maistu saugumo klausimą prekybos priemonėmis ir užkertant kelią tarptautinės prekybos maistu ir žaliavomis kliūtims;

30.  mano, kad, teikdama finansinę ir techninę paramą, vesdama politinį dialogą, keisdamasi žiniomis, taikydama naujas technologijas ir skatindama inovacijas Afrikoje, ES gali padėti gerokai sumažinti dabartinę Afrikos priklausomybę nuo maisto, sėklų, trąšų ir pesticidų importo;

31.  ragina vykdyti plataus masto Europos ir Afrikos investicijų kampaniją, kuria būtų skatinama gerokai padidinti privačias investicijas į Afrikos valstybes ir sudaromos sąlygos visapusiškoms viešosioms investicijoms į infrastruktūrą ir kovą su klimato kaita; todėl palankiai vertina 6-ajame AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą sutelkti 150 mlrd. EUR pagal strategiją „Global Gateway“; ragina kartu su ES valstybėmis narėmis gerokai išplėsti šią investavimo iniciatyvą;

32.  ragina investuoti pirmiausia į atsinaujinančiosios energijos vystymo ir plėtros projektus, aprūpinimo vandeniu saugumą, prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir viešosios infrastruktūros kūrimą; tikisi, kad į visus investicinius projektus bus įtrauktos Afrikos bendrovės partnerės ir daug dėmesio bus skiriama vietos darbo vietų kūrimui ir Afrikos vertės grandinių stiprinimui; ragina Komisiją nustatyti tinkamus investicinius projektus koordinuojant veiksmus su vietos, regioniniais ir valstybiniais partneriais Afrikoje ir užtikrinti tų projektų įgyvendinimą;

33.  ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti remti Afrikos šalis įgyvendinant plataus užmojo ir teisingus klimato srities veiksmus; pabrėžia, kad teikdama finansavimą pagal naują Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“, ES turi remtis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, pagal kurį vietos bendruomenės ir čiabuvių tautos taptų svarbiausia klimato, aplinkos ir vystymosi srities pastangų dalimi, pradedant nuo konsultacijų su pilietine visuomene ir bendruomenėmis;

34.  pažymi, kad ankstesniais mišraus finansavimo mechanizmais nepavyko paskatinti pakankamų privačių investicijų; todėl ragina į investicijų iniciatyvą įtraukti vietos MVĮ, kurios ypač prisideda prie ekonomikos įvairinimo ir darbo vietų kūrimo;

35.  pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo ekonominius ir prekybos santykius su Afrika teikdama investicijas, kuriomis kuriamos deramo darbo vietos ir skatinamos žmogaus, darbo ir su aplinkosauga susijusios teisės; pabrėžia, kad dėl įvairių veiksnių Afrikos regionuose ir šalyse galimybės gauti finansavimą skiriasi; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama investicijoms į naują infrastruktūrą, pvz., skaitmeninę ir žaliąją infrastruktūrą, ir atsinaujinančiosios energijos gamybą; palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pasirašytą bendrąjį bendradarbiavimo projektų srityje susitarimą; palankiai vertina 2021 m. pasirašytą ERPB ir Afrikos plėtros banko susitarimo memorandumą dėl tvaraus privačiojo sektoriaus vystymosi Afrikoje skatinimo; ragina Komisiją skatinti investicijas Afrikos žemyne taikant naujoviškas finansines priemones, kuriomis būtų didinami kapitalo srautai ir mažinama rizika; ragina ES ir Afrikos šalis išnagrinėti galimybes derėtis dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms sudarymo susitarimų, kaip paskelbta ES prekybos politikos peržiūroje(15), kuriais stiprinami vyriausybių gebėjimai reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą, o investuotojų ir bendruomenių teisės ir pareigos derinamos su aplinkosaugos klausimais; primena, kad labai svarbu nuosekliai investuoti į viešąsias paslaugas, mokslinių tyrimų pajėgumus ir skatinti ekonomikos sektorius, dėl kurių šalys ar regionai gali įgyti lyginamąjį pranašumą; rekomenduoja didinti investavimo galimybes Afrikoje, visų pirma suteikiant daugiau rizikos kapitalo ir garantijų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms; palankiai vertina „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+), kuris leidžia plėtros finansų įstaigomis prisiimti didesnę riziką savo investicijų programose; primena, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje dėl vystymosi finansavimo siekiant DVT pabrėžtas poreikis sutelkti daugiau vidaus išteklių;

36.  ragina Afrikos šalis dabar, kai Europos sostinių universitetų tinklas (UNICA) praneša, kad daugelis investicijų sutarčių, sudarytų XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, neseniai baigė galioti arba netrukus baigs galioti, peržiūrėti ir reformuoti savo investicijų sutartis ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, atsižvelgiant į savo vystymosi poreikius; mano, kad Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvė ir šiuo metu dedamos regioninės integracijos pastangos suteikia puikią galimybę iš naujo subalansuoti tarptautinį investicijų režimą, kad jis taptų atsakingas, teisingas ir būtų palankus darniam vystymuisi;

37.  pabrėžia, kad 2021 m. balandžio mėn. parafuotame ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) susitarime nėra mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima užtikrinti išsamų patikrinimą, kaip laikomasi aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo, kurie yra dar svarbesni atsižvelgiant į susitarime prisiimtus įsipareigojimus sudaryti palankias sąlygas tarptautiniams investicijų susitarimams; pabrėžia, kad ES turėtų atsižvelgti į skirtingą išsivystymo lygį ir užtikrinti, kad jos prekybos susitarimai derėtų su partnerių regioninės ekonominės integracijos prioritetais;

38.  primygtinai ragina Komisiją ir EIB, kaip ES skolinimo funkciją, parengti veiksmingą ir lengvai prieinamą mikrokreditų sistemą ir šiuo atžvilgiu stiprinti savo pajėgumus remti privačiojo sektoriaus vystymąsi Afrikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB skirti daugiau lėšų Afrikos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudojant „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EDVF+) mišrų biudžetą; šiuo klausimu taip pat pabrėžia didelį mikrofinansavimo potencialą siekiant dar labiau įgalėti MVĮ ir vietos ūkininkus; primygtinai ragina Komisiją ir EIB parengti veiksmingą lengvai prieinamų mikrokreditų sistemą, kuri suteiktų galimybę gauti kreditą be užstato ar kitų finansinių garantijų; pabrėžia tokios įgalėjimo sistemos svarbą moterims ir jaunimui, nes reikia gerokai pagerinti jų galimybes gauti finansavimą; todėl ragina imtis atitinkamų papildomų priemonių, pavyzdžiui, teikti techninę ir teisinę pagalbą bei konsultacijas, taip pat bendradarbiauti su vietos partneriais, kad mikrokreditai taptų tikrai prieinami; mano, kad parama socialinei ekonomikai ir kooperatyvams, taip pat mikrokreditų sistemoms, bus prisidedama prie labai reikalingo neformalios ekonomikos legalizavimo pasitelkiant aiškias strategijas, pagrįstas TDO rekomendacija Nr. 204;

39.  ragina ES didinti savo paramą Afrikos šalims ir AS kovojant su neteisėtais finansiniais srautais ir įmonių mokesčių slėpimu, taip pat ragina imtis iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad korporacijos neprisidėtų prie tokio kapitalo nutekėjimo iš Afrikos šalių; primena, kad dėl neteisėto kapitalo nutekėjimo Afrika kasmet praranda apie 88,6 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro 3,7 proc. žemyno BVP; ragina bendromis pastangomis užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir reali ekonominė vertė, siekiant sustabdyti nuolatinę mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą; ragina AS ir ES bei jų valstybes nares aktyviau bendradarbiauti tarptautiniu mastu skatinant priemones, kuriomis sprendžiami įmonių mokesčių skaidrumo klausimai, įskaitant geresnį bendradarbiavimą, susijusį su ES Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva(16); ragina Komisiją savo pagalbos prekybai programose taip pat spręsti neteisėtų finansinių srautų ir mokesčių slėpimo problemas ir į derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) modernizavimo įtraukti atitinkamus skyrius;

40.  pabrėžia, jog mažiausiai išsivysčiusios šalys yra suinteresuotos, kad būtų taikomos taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, ir tvirtai jas remia ir kad jų integracija į tarptautinę prekybos sistemą turėtų būti gerinama; supranta, kad specialus ir diferencijuotas režimas yra pagrindinis PPO principas; ragina Komisiją užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis pagal PPO specialaus ir diferencijuoto režimo nuostatas, visų pirma siekdamos užtikrinti savo apsirūpinimo maistu saugumą; laikosi nuomonės, kad dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vienos šalies ar geografinio regiono teikiamo bet kurio konkretaus produkto šalys gali būti neapsaugotos nuo išorės sukrėtimų, kurie gali turėti labai žalingą poveikį besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumui; todėl mano, kad Komisija turėtų remti mūsų Afrikos partnerius diversifikuojant jų prekybos srautus, kad būtų padidintas jų atsparumas; ragina kartu su ES Afrikos partneriais dėti bendras pastangas PPO lygmeniu siekiant rasti daugiašalius sprendimus dėl didelių nesutarimų pasaulinės žemės ūkio politikos klausimais, kaip aptarta PPO Žemės ūkio komitete;

41.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą visame žemyne, reikia daugiašalių prekybos taisyklių, pagal kurias būtų remiamas tvirtas ir tvarus žemės ūkis, grindžiamas visapusėmis žemės ūkio reformomis, kurios turėtų būti vykdomos įvairiose Afrikos valstybėse; todėl pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir skatinti vietos bendruomenių teisę naudotis gamtos ištekliais, pvz., žeme ir vandeniu, ir juos kontroliuoti; smerkia Afrikoje plačiai paplitusį žemės grobimą; yra susirūpinęs dėl užsienio investuotojų vykdomo žemės įsigijimo Afrikoje masto, kai žemė daugiausia įsigyjama šalyse su silpnesne valdymo struktūra ir tai gali kelti grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui bei galimybei naudotis žeme ir vandeniu; pabrėžia, kaip svarbu pradėti įtraukų procesą, siekiant užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės organizacijų bei vietos bendruomenių dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir stebint politiką bei veiksmus, susijusius su žemės grobimu; ragina laikytis Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinant visus projektus, kuriais siekiama skatinti žemės naudojimo teisių apsaugą, be kita ko, prekybos srityje, ir numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad projektai nekeltų pavojaus smulkiųjų ūkininkų, visų pirma moterų, žemės naudojimo teisėms; be to, primygtinai ragina ES ir Afriką pripažinti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir TDO konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo;

42.  pabrėžia, kad ES ir Afrikos prekybos partnerystė turėtų apsaugoti Afrikos šalių teisę į apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinti, kad būtų laikomasi tvarumo principų, ir niekada neturėtų kenkti aprūpinimui maistu, jo saugai ir kokybei, taip pat neturėtų skatinti miškų naikinimo ar aplinkos būklės blogėjimo; pabrėžia, kad tam reikės didesnių įsipareigojimų abiejuose žemynuose ir saugių, atsparių ir tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų skatinimo, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant darnaus vystymosi tikslo iki 2030 m. panaikinti badą ir remti bendrus veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą; nurodo, jog reikia pertvarkyti vertės grandines taip, kad daugiau perdirbimo ir pridėtinės vertės kūrimo procesų vyktų kilmės šalyse; pakartoja, kad svarbu paisyti produktų su saugoma kilmės vietos nuoroda; ragina Komisiją užtikrinti, kad investicinėmis priemonėmis, pvz., strategijomis „Global Gateway“ ir „Globali Europa“, būtų prisidedama prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus Afrikoje plėtros, laikantis DVT, ir remti AfCFTA įdiegimą Afrikos vidaus prekybos žemės ūkio produktais srityje; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas švietimui ir mokymui, siekiant skatinti ir plėtoti tvarią žemės ūkio praktiką Afrikoje, kaip antai agroekologija, ir daryti pažangą Afrikoje įgyvendinant esamas iniciatyvas; primena, kad agroekologijos pajėgumas suderinti ekonominius, aplinkos apsaugos ir socialinius tvarumo aspektus pripažįstamas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų platformos, taip pat Pasaulio banko bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovauto Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo ypatingos svarbos ataskaitose; ragina ES ir Afriką imtis lyderių vaidmens 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje sudarant plataus užmojo pasaulinį susitarimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad tvarus žemės ūkis ir tvaresnė mityba Europoje gali labai padėti užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą Afrikos šalyse;

43.  pabrėžia asimetrišką kai kurių Afrikos šalių priklausomybę nuo žemės ūkio produktų importo siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu; reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių tam tikrų žemės ūkio maisto produktų, daugiausia grūdų, tiekimui, atsižvelgiant į didelę daugelio valstybių priklausomybę nuo šio importo, taip pat į pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimus ir kainų didėjimą, dėl kurių kyla pasaulinis maisto stygius, ypač Afrikos žemyne; palankiai vertina Komisijos sprendimą įvertinti Rusijos ir Ukrainos karo poveikį grūdų importui ir apsirūpinimo maistu saugumui ir ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų prieš galimas humanitarines krizes; be to, atkreipia dėmesį į tam tikrų Afrikos produktų, pvz., citrusinių vaisių, kavos ir arbatos, eksporto į Rusiją sutrikdymą, kurį lemia ginkluotas konfliktas; ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos šalimis siekiant užtikrinti prieigą prie žemės ūkio produktų, pasinaudoti esamu prekybos priemonių rinkiniu, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su mūsų Afrikos partnerių galimybėmis gauti žemės ūkio produktų ir sudaromos palankesnės sąlygos šiems partneriams jų gauti, taip pat remti minėtus partnerius didinant jų žemės ūkio produktų gamybą, kad būtų padidintas jų atsparumas apsirūpinimo maisto produktais srityje;

44.  primena, kad 2020 m. ES žemės ūkio maisto produktų eksporto į Afriką vertė siekė 17,6 mlrd. EUR, o importo iš Afrikos vertė – 16,5 mlrd. EUR, Afrikos šalys yra svarbios ES eksporto paskirties šalys ir ES tebėra didžiausia Afrikos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinka; atkreipia dėmesį į tai, kad importas iš Afrikos, ypač žemės ūkio maisto produktai, turi atitikti ES sveikatos, saugos ir kokybės standartus, įskaitant standartus, susijusius su hormonų, antibiotikų ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu; pabrėžia, kad turėtų būti teikiama techninė parama ir mokymai siekiant užtikrinti, jog Afrikos gamintojai turėtų galimybę ir praktinės patirties, kad galėtų laikytis ES standartų; yra įsitikinęs, kad ES, kaip pagrindinis pasaulinio masto subjektas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, turėtų bendradarbiauti su Afrikos šalimis toliau plėtojant tvarių maisto sistemų, grindžiamų pagarba žmogaus ir darbo teisėms, sąžininga konkurencija, atsargumo principu, aplinkos apsauga ir gyvūnų gerove pagal PPO taisykles, kriterijus ir tarptautinius standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra įsipareigojusi remti ir skatinti visuotinį perėjimą prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų kartu su visais savo partneriais, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir DVT; pabrėžia, kad ES ir Afrika turi bendrą tikslą – pertvarkyti savo maisto gamybos, platinimo ir vartojimo būdus; todėl mano, kad vykdant ES ir Afrikos partnerių bendradarbiavimą turi būti sprendžiamas esminis maisto tiekimo klausimas, įgyvendinant pritaikytas ES ir Afrikos ūkininkų bei MVĮ bendradarbiavimo programas, tikslingai investuojant į tvarią žemės ūkio plėtrą, modernius transporto tinklus ir tinkamą sandėlių infrastruktūrą, kuri suteiktų Afrikos ūkininkams priemonių, kurias taikant ūkininkavimas taptų atsparus su klimatu susijusioms problemoms;

45.  pasisako už didesnį ES lygmens politikos suderinamumą prekybos žemės ūkio maisto produktais srityje, atsižvelgdamas į bendros žemės ūkio politikos ir prekybos žemės ūkio produktais pasaulinį poveikį pažangai siekiant DVT; ragina ES atsižvelgti į Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės išvadas dėl investicijų į Afrikos maisto grandines poreikio, ypač daug dėmesio skiriant pridėtinę vertę turinčioms prekėms; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, kad būtų sukurta ES ir Afrikos strategijos ir Europos žaliojo kurso, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ išorės aspekto, sąveika;

46.  atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant ūkininkus taikyti tvarią žemės ūkio praktiką ir produktyvias sausringų vietovių žemės ūkio ekosistemas ir maisto sistemas; atsižvelgdamas į tai ragina labiau pasikliauti tradicinėmis Afrikos žiniomis vykdant teisingą pertvarką, ypač susijusiomis su žemės ūkio praktika, žuvininkyste ir miškų apsauga, ir taip suteikti daugiau galių Afrikos žmonėms ir vietos bendruomenėms;

47.  apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pripažįstama, kokios strateginiu požiūriu svarbios yra natūraliosios ganyklos, kurios apima apie 43 proc. Afrikos žemės paviršiaus ir todėl yra svarbūs anglies dioksido absorbentai; primena, kad svarbu remti smulkius ūkius ir ganyklinę gyvulininkystę, taip pat kitas tradicines ir (arba) vietos maisto sistemas, kad būtų sustiprintas jų atsparumas ir šie sektoriai galėtų geriau prisidėti siekiant apsirūpinimo maistu, tvaraus išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; pažymi, kad, pavyzdžiui, ganymo teisės ir bendruomeninės ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne dokumentuotomis nuosavybės teisėmis; ragina Komisiją kartu su vietos bendruomenėmis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais parengti strategiją, kuria būtų siekiama optimizuoti jų potencialą įgyvendinant tvarų ganyklų kultivavimą, pvz., kaip tai daro ganykline gyvulininkyste besiverčiantys asmenys; ragina spręsti socialinės įtampos tarp įsitvirtinusių žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų ir klajoklių ganykline gyvulininkyste besiverčiančių bendruomenių problemą, ypač regionuose, kuriuose etniniai ir religiniai konfliktai sutampa;

48.  rekomenduoja pakeisti nepalankią žmonių, kenčiančių dėl maisto stygiaus, skaičiaus didėjimo Afrikoje tendenciją integruojant humanitarinę, vystymosi ir taikos stiprinimo politiką nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, didinant maisto sistemų atsparumą klimato kaitai, stiprinant labiausiai pažeidžiamų asmenų atsparumą ekonominiams sunkumams, įsikišant į maisto tiekimo grandines, kad sumažėtų maistingų maisto produktų kaina ir padidėtų maisto produktų mitybinė vertė, sprendžiant skurdo ir struktūrinės nelygybės problemas, užtikrinant, kad intervencinės priemonės būtų palankios neturtingiesiems ir įtraukios, taip pat stiprinant maisto aplinką ir keičiant vartotojų elgseną, kad būtų skatinami, be kita ko, prekybos priemonėmis, teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai darantys mitybos modeliai; pabrėžia, kad reikia numatyti tvarias ir novatoriškas politikos priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos Afrikos valstybėms daryti sparčią pažangą nesinaudojant senesnėmis ir taršesnėmis technologijomis ir žemės ūkio praktika, siekiant užtikrinti ekologinę ir socialinę pertvarką bei tvarią žemės ūkio maisto produktų gamybą; atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai yra labai svarbūs Afrikos ekonomikai ir užtikrinant deramas bei tvarias darbo galimybes daugelyje smulkiųjų ūkių ir šeimos ūkių kaimo vietovėse, taikant priemones, kuriomis didinamas atsparumas, tvariai modernizuojant žemės ūkio praktiką ir gerinant produktų kokybę bei didinant jų įvairinimą; ragina Komisiją remti vietos žemės ūkio įmones ir didinti mažų ir šeimos ūkių pajėgumą konkuruoti su stambiais korporaciniais ūkiais; yra susirūpinęs dėl vis didesnės šių itin pramoninių ūkių, kurių pagrindą sudaro monokultūros, plėtros, nes tai prisideda prie socialinės nelygybės ir dirvožemio erozijos didėjimo, taip pat prie nuolatinio biologinės įvairovės nykimo; pabrėžia ūkininkų svarbą stiprinant žiedinę ekonomiką įvairiuose Afrikos regionuose; palankiai vertina Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės pasiūlymą sukurti ES ir Afrikos porinę programą, kuri susietų ES valstybių narių ir Afrikos šalių partnerių žemės ūkio institucijas, pagal kurią įsipareigoję ir panašūs partneriai galėtų dalytis geriausia patirtimi ir žiniomis;

49.  pabrėžia, kad pesticidų naudojimas vykdant intensyvų ūkininkavimą Afrikoje ne tik daro žalą aplinkai, bet gali daryti poveikį darbuotojų, kurie turi labai mažai galimybių mokytis augalų apsaugos ir sveikatos priežiūros, sveikatai; ragina šviesti ir mokyti apie tvarius augalų apsaugos metodus ir alternatyvas pesticidams ir kuo labiau mažinti pavojingų medžiagų poveikį; smerkia ES taikomus dvejopus standartus pesticidų srityje, pagal kuriuos leidžiama į Afrikos ir kitas ES nepriklausančias šalis eksportuoti pavojingas medžiagas, kurios yra uždraustos ES; todėl prašo, laikantis 1998 m. Roterdamo konvencijos ir Europos žaliojo kurso, iš dalies pakeisti dabartines ES taisykles, kad būtų panaikintas šis teisinis nenuoseklumas.

50.  pabrėžia, kad reikia padėti Afrikos šalims sumažinti pesticidų, kuriuos uždrausta naudoti ES, naudojimą kuriant alternatyvias kenkėjų kontrolės sistemas; atkreipia dėmesį į nenuoseklų ES elgesį, nes ji leidžia eksportuoti į Afriką ir kitas ES nepriklausančias šalis pesticidus, kuriais neleidžiama prekiauti ES bendrojoje rinkoje; ragina greitai panaikinti šį nenuoseklumą, nes tai visiškai prieštarauja Europos žaliojo kurso dvasiai;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su kitais pasaulio regionais, pridėtinės vertės paskirstymas žemės ūkio vertės grandinėse dažniausiai yra nepalankus Afrikos smulkiems ūkininkams, kaip matyti ir iš rinkos koncentracijos poveikio kakavos gamintojams (ūkininkams ir šalims gamintojoms); palankiai vertina Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto iniciatyvą nustatyti priemoką prie kakavos kainos, kuria kakavos augintojams užtikrinamos pajamos, reikalingos pragyvenimui (angl. living income differential); palankiai vertina ES tvarios kakavos iniciatyvos sukūrimą ir ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus įsipareigojimus mokėti teisingas kainas kakavos augintojams, kad jie galėtų gaminti tvariai ir nesinaudodami vaikų darbu; primena, kad ES ir Afrikos prekybos santykiai ir iniciatyvos, pvz., dėl kakavos, turi būti grindžiami skaidria ir patikima stebėsena ir atskaitomybe; ragina taikant konkrečius mechanizmus užtikrinti, kad būtų laikomasi daugiašalio požiūrio (kur šalys yra suinteresuotieji subjektai), kad į strategijų ir sektorių politikos rengimą būtų įtraukta pilietinė visuomenė; pritaria organizacijos „Cocoa Coalition“ išreikštai nuomonei, kad ES išsamaus patikrinimo teisės aktais, įskaitant reglamentą dėl miškų naikinimo, turėtų būti siekiama garantuoti pragyvenimą užtikrinančias pajamas kakavos augintojams, nes tai yra esminis žingsnis siekiant tvaraus kakavos gamybos sektoriaus;

52.  yra susirūpinęs dėl to, kad ES prekybos politika Afrikos atžvilgiu yra labai suskaidyta; pakartoja, kad įvairiais ekonominės partnerystės susitarimais turėtų būti prisidedama prie Afrikos vidaus integracijos plėtojimo ir sąžiningos bei tvarios prekybos modelio kūrimo, taip pat prie skurdo mažinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad nuomonės dėl EPS sėkmės vertinimo skiriasi, kai kurios iš ES ir Afrikos šalių teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį sudaryti EPS arba EPS, dėl kurių derėtasi, nepakankamai atitinka naujos partnerystės reikalavimus ir jais visų pirma siekiama ginti ES interesus; tos šalys pažymi, kad ES eksportas į EPS valstybes kenkia vietos gamybai, ypač žemės ūkio sektoriuje, ir apgailestauja, kad nebuvo pasiekti svarbūs EPS tikslai, pvz., vertės grandinių įvairinimas ir regioninės integracijos Afrikoje skatinimas; kadangi daugiausia eksportuojami žemės ūkio produktai ir žaliavos, minėtos šalys mano, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių daugelyje Afrikos valstybių dažnai kritikuojami ar netgi atmetami EPS; savo ruožtu kitos ES ir AS šalys teigia, kad EPS prisideda prie darnaus vystymosi ir jį skatina pagal darnaus vystymosi tikslus ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., mažina skurdą, skatina Afrikos vidaus prekybos srautus, gerina regioninę integraciją, prisideda prie prekybos lengvinimo ir nereikalingų prekybos kliūčių šalinimo, didina įmonių, visų pirma MVĮ, patekimą į ES ir Afrikos rinkas, skatina viešąsias ir privačiąsias investicijas Afrikoje, skatina gerąją ir tvarią žemės ūkio praktiką ir stiprina ES ir Afrikos prekybos santykius, atsižvelgiant į ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus; taip pat minėtos kitos šalys mano, kad siekiant visapusiškai atlikti šį vaidmenį ir prisidėti prie ES ir Afrikos vertės grandinių integracijos, EPS turėtų būti įgyvendinti ir modernizuoti, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis remiamos tarpvalstybinės vertės grandinės, įskaitant papildomas sritis, pvz., prekybą paslaugomis, investicijas, intelektinės nuosavybės teises ir konkurenciją, ir tai įtikintų įmones ir investuotojus nenuogąstauti dėl verslo aplinkos tose šalyse;

53.  mano, kad pagal EPS turėtų būti gerinami Afrikos šalių gebėjimai išnaudoti prekybos galimybes apsirūpinimo maistu saugumo, sveikatos priežiūros ir skurdo mažinimo srityse;

54.  primena, kad ES prašymas uždrausti eksporto mokesčius žaliavoms buvo ilgalaikė kliūtis derybų dėl EPS procese; pabrėžia, kad uždraudus tokius mokesčius ekonomikoms, kurių pagrindą sudaro beveik vien tik iš gamtos išteklių naudojimo gaunamos pajamos, jos gali tapti priklausomos nuo paramos, o tai gali trukdyti jų ekonomikos įvairinimui; pabrėžia Afrikos šalių teisę reglamentuoti žaliavas, atsižvelgiant į jų viešąjį interesą, ir ragina ES susilaikyti ir nepatvirtinti prekybos politikos, pagal kurią Afrikos šalims apskritai draudžiama taikyti eksporto mokesčius žaliavoms, jei tai suderinama su PPO taisyklėmis;

55.  pakartoja savo prašymą prieš pradedant derybas dėl naujų EPS išsamiai išanalizuoti EPS poveikį vietos ekonomikai, regioninei integracijai, ekonomikos įvairinimui ir DVT; ragina modernizuoti EPS į juos įtraukiant tvirtus, privalomus ir vykdytinus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, suderintus su Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją kartu su Afrikos partneriais toliau plėtoti sąžiningą ir tvarią prekybą, visų pirma pasitelkiant į EPS įtrauktus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, ir bendradarbiauti su partneriais būsimos prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros klausimais; be to, pabrėžia, kad į Sąjungos prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius svarbu įtraukti tikslą kovoti su priverstiniu darbu ir vaikų darbu, nes toks darbas labai paplitęs žemės ūkio sektoriuje; ragina, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir Afrikos pilietinę visuomenę ir bendruomenes, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, vykdytų reguliarią, skaidrią ir įrodymais grindžiamą ES ir Afrikos prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėseną ir kad būtų užtikrintas politikos suderinamumo vystymosi labui bei politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principų laikymasis; ragina atlikti išsamią esamų EPS ir prekybos susitarimų poveikio Afrikos šalims analizę, siekiant nustatyti, kokiu mastu jie suderinami su pastangomis remti Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) procesą ir žemyninę integraciją ir ar jie turi atitikti DVT ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį; ragina, atsižvelgiant į rezultatus, koreguoti EPS nuostatas; ragina Komisiją persvarstant EPS prireikus spręsti galimo poveikio, kuris galėtų pakenkti Afrikos vidaus rinkos plėtros tikslams, klausimą, šį poveikį sušvelninti ir jo išvengti, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų Afrikos partneriais; pabrėžia, kad ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) turi būti remiamas tolesnis AfCFTA plėtojimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad EPS būtų pagrindas ekonominiams ryšiams tarp šalių stiprinti abipusiai naudingu būdu, atsižvelgiant į atitinkamą jų išsivystymo lygį; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti MVĮ ir teikiant techninę pagalbą remti į ES eksportuojančias Afrikos MVĮ; pažymi, kad siekiant padidinti EPS patrauklumą į susitarimus reikia įtraukti papildomus elementus, pvz., gebėjimų stiprinimą, moterų skatinimą dalyvauti ekonomikoje, be kita ko, žemės ūkyje, ir investicijas į galimybes Afrikos šalių jaunimui;

56.  primena, kad įgyvendinant tvarumo skyrius turi būti lygiagrečiai stiprinami gebėjimai teikiant ES paramą vystymuisi ir kitas investicijas, padedančias šalims partnerėms vykdyti savo įsipareigojimus(17), ir kad pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai turėtų būti traukti į stebėseną(18);

57.  palankiai vertina Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamentą(19) ir jo vaidmenį didinant prekybos galimybes besivystančioms šalims, sudarant šioms šalims galimybes įvairinti eksportą, skatinant tvarų vystymąsi ir užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, darnaus vystymosi, gero valdymo ir lyčių lygybės principų; atkreipia dėmesį į tai, kad artimiausioje ateityje kelios Afrikos šalys neteks mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso, ir pabrėžia, kad reikia remti sklandų jų statuso pasikeitimą į BLS+; laikosi nuomonės, kad šioms šalims būtų naudingas BLS+ statusas, ir ragina jas apsvarstyti galimybę teikti prašymą, kartu ragina Komisiją aktyviai kreiptis į šias potencialias šalis kandidates ir teikti paramą jų veiksmams, kuriais siekiama atitikti kriterijus, taip pat užtikrinti sklandų perėjimo nuo mažiausiai išsivysčiusių šalių statuso prie BLS+ šalių partnerių statuso; ragina Komisiją užtikrinti, kad BLS papildytų kitas prekybos politikos iniciatyvas Afrikos žemyne; ragina regiono šalis, kurios naudojasi BLS ir „Viskas, išskyrus ginklus“ sistemomis, stengtis stiprinti veiksmingą savo tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą;

58.  ragina daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusius su ekologiškomis prekėmis ir technologijomis; ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant būsimas ES įmonių deramo tvarumo patikrinimo ir miškų naikinimo prevencijos taisykles būtų skatinami ilgalaikiai tiekimo santykiai, geresnė pirkimo praktika, kad būtų sudarytos sąlygos darbuotojams mokėti pragyvenimui būtiną darbo užmokestį, o smulkiųjų ūkininkų pajamos būtų pakankamos pragyvenimui, kad būtų tausojama aplinka ir kad suinteresuotosios šalys, įskaitant teisių turėtojus, prasmingai dalyvautų visais deramo patikrinimo proceso etapais; primena, kad Afrikos biologinė įvairovė yra išskirtinė; reiškia didelį susirūpinimą dėl gamtinių išteklių pereikvojimo ir sumažėjusios biologinės įvairovės poveikio atsparumo lygiui; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad didėja miškų naikinimo tempas Afrikoje, visų pirma Kongo baseine, kuris 2020 m. buvo antroje vietoje, iškart po Brazilijos, pagal neliestų miškų nykimą, taip pat Kamerūne, ir yra taip pat susirūpinęs dėl retų rūšių laukinių augalų ir gyvūnų kontrabandos; primena, kad naikinant Afrikos atogrąžų miškus negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė ir anglies dioksido absorbentai, taip pat nyksta čiabuvių bendruomenių būstai ir gyvenimo būdas; primena, kad miškai labai padeda siekti klimato tikslų, apsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dykumėjimui bei ypač aktyviai dirvožemio erozijai; pabrėžia vandens, kaip pagrindinio socialinio ir ekonominio atsparumo pagrindo, vaidmenį, ypač aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aspektais, taip pat pabrėžia, kad vanduo gali tapti ribotu ištekliumi; todėl mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vandens tiekimui; pabrėžia, kad dėl dykumėjimo ir skėrių spiečių pablogėjo ir taip sudėtinga apsirūpinimo maistu saugumo padėtis Afrikoje ir kad dėl COVID-19 pandemijos bei su ja susijusių ekonominių ir logistikos problemų buvo atskleistos vietos ir regioninių rinkų galimybės spręsti pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumo ir trūkumų problemas; mano, kad prekybos partnerystė turėtų būti grindžiama modeliais ar technologijomis, kurie yra gerai pritaikyti Afrikos šalių žemės ūkio modeliams, ekonomikai ir auginamiems augalams, taip pat grindžiama bendradarbiavimu, be kita ko, vykdant mokymus ir keičiantis žiniomis, suteikiant ūkininkams atsakomybę, nepriklausomumą ir iniciatyvos teisę;

59.  pabrėžia miestų ir miestelių svarbą skatinant sąžiningos prekybos principus; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Sąžiningos ir etiškos prekybos ES miestų apdovanojimas“; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir už prekybą atsakingo Komisijos nario Valdžio Dombrovskio įsipareigojimą tęsti šią svarbią iniciatyvą; ragina Komisiją siekti bendradarbiauti su AS komisija, kad būtų stiprinamas tiesioginis abiejų žemynų miestų ir miestelių bendradarbiavimas, siekiant skatinti sąžiningus ir etiškus prekybos santykius ir didinti daugelio atitinkamų miestų tarybų iniciatyvų matomumą;

60.  mano, kad dabar, pasibaigus COVID-19 pandemijai, labiau nei kada nors anksčiau pasauliniu lygmeniu ir ypač Afrikos atžvilgiu reikia imtis naujų metodų siekiant ekonominių, pelno siekimo tikslais plėtojamų ir prekybinių santykių, grindžiamų sąžininga ir etiška prekyba ir solidarumo ir bendradarbiavimo principais;

61.  palankiai vertina deklaraciją, dėl kurios susitarta 2022 m. vasario 15 d. Briuselyje vykusiame AS ir ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų vadovų susitikime ir kurioje, be kita ko, pabrėžiama, kad, jei nedalyvauja vietos ir regioninė valdžia, neįmanoma pasiekti 65 proc. iš 169 uždavinių, kuriais grindžiami DVT;

62.  palankiai vertina AfCFTA ministrų tarybos susitarimą dėl bendrų kilmės taisyklių, skirtų 87,7 proc. bloko prekių arba 3 800 tarifų eilučių, kurias apima AfCFTA; ragina Europos Komisiją suderinti kilmės taisykles ir parengti pasiūlymą dėl vienodų prekių kilmės taisyklių taikymo prekiaujant su visomis Afrikos šalimis, grindžiamų neseniai suderintomis AfCFTA taisyklėmis, kad būtų pakeistos įvairios kilmės taisyklės, nustatytos įvairiuose ES prekybos susitarimuose ir sandoriuose su Afrikos regionais ir šalimis; yra įsitikinęs, kad tai taip pat būtų naudinga ES įmonėms ir muitinėms; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes galimybes ir priemones, kuriomis būtų stiprinami įvairių ES prekybos susitarimų su Afrikos šalimis ir AfCFTA ryšiai bei sinergija; palankiai vertina AfCFTA tikslą gerinti regioninę diferenciaciją ir infrastruktūros sistemų plėtrą bei sujungimą; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su AfCFTA sekretoriatu siekiant spartinti pajėgumų kūrimą ir techninę paramą AfCFTA įgyvendinimui;

63.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. lapkričio mėn. EIB atidarė pirmąjį savo centrą Afrikoje – Kenijos sostinėje Nairobyje;

64.  palankiai vertina Tarybos ir Komisijos iniciatyvą surengti pirmąją Afrikos ir Europos savaitę, šis renginys įvyko 2022 m. vasario mėn. Briuselyje; palankiai vertina kelių tūkstančių jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų, kultūros sektoriaus ir verslo sektoriaus atstovų produktyvų darbą; pabrėžia, kad aktyvesnis ES bendradarbiavimas su jaunais afrikiečiais ir Afrikos išeiviais Europos Sąjungoje galėtų struktūriškai pagerinti ES ir Afrikos santykius ilguoju laikotarpiu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Europos Parlamentas nedalyvavo aktyviau ir kad renginiai vyko per Parlamento plenarinių posėdžių savaitę Strasbūre, taip pat pabrėžia, kad prieš pradedant būsimas iniciatyvas svarbu skatinti glaudesnį visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant verslo organizacijas, bendradarbiavimą; ragina Komisiją kasmet organizuoti Afrikos ir Europos savaitę ir įtraukti jaunimą, ypač moteris ir mergaites, į Afrikos ir Europos savaitės metu rengiamas diskusijas;

65.  ragina Komisiją būsimuose ES ir Afrikos verslo aukščiausiojo lygio susitikimuose daugiausia dėmesio skirti galimybėms, kurias vietos ekonomikos ir tvarios gamybos alternatyvos, pavyzdžiui, ekologiški ir sąžiningos prekybos produktai, smulkiųjų ūkininkų kooperatyvai ir socialinės ekonomikos suinteresuotieji subjektai, gali turėti kuriant tvaresnę ir sąžiningesnę Afrikos ir ES prekybos partnerystę;

66.  pabrėžia, kad būtina aktyviau įtraukti suinteresuotuosius subjektus, visų pirma MVĮ verslo asociacijas visame Afrikos žemyne ir vis svarbesnes tiek ES, tiek AS pilietinės visuomenės organizacijas, į diskusijas, kuriose nustatomas naujas prekybos, investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo aspektas, kuriuo siekiama sąžiningų ir etiškų santykių;

67.  pažymi, kad transporto tinklai yra itin svarbūs prekybos ir klestinčios ekonomikos veiksniai; pabrėžia, kad reikia geriau sujungti Afrikos kaimo ir miesto vietoves, kad būtų užtikrintas didesnis tarpusavio ryšys Afrikos šalyse ir visame Afrikos žemyne; pabrėžia, kad Europos komandos pasiūlymai dėl infrastruktūros projektų įgyvendinimo turi būti grindžiami poreikiais, kuriuos nustatė Afrikos Sąjunga Afrikos infrastruktūros plėtros programoje; atsižvelgdamas į tai, ragina į sprendimų dėl infrastruktūros projektų pobūdžio ir apimties priėmimo procesą įtraukti vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus; primena, kad maždaug 53 proc. Afrikos kelių yra neasfaltuoti ir nutolę nuo prekybos centrų, kad mažiau nei pusė kaimo vietovių gyventojų turi galimybę naudotis veikiančiais keliais ištisus metus, ir tai rodo, kad reikia investuoti ne tik į pavyzdinius projektus; taip pat ragina investuoti į šaldymo grandinės logistiką ir šiuolaikines saugyklas, taip pat apskritai pagerinti logistiką tarp gamybos ir vartojimo vietų, kad ūkininkai galėtų tiekti savo žemės ūkio produktus tam tikrais atstumais, taip pat atsižvelgiant į sparčią Afrikos urbanizaciją, ir taip padėti panaikinti maisto stygių; pažymi, kad veikiantis transporto tinklas ir investicijos į infrastruktūros projektus gali prisidėti prie Afrikos ekonomikos vystymosi; ragina Europos Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į Afrikos infrastruktūros projektus įgyvendinant Afrikai skirtas prekybos ir investavimo priemones;

68.  skatina plačias diskusijas, kuriomis siekiama iš naujo apsvarstyti infrastruktūros plėtros modelius ir planus, nustatyti alternatyvius judumo modelius ir XXI a. modernius judumo sprendimus visų regionų ir viso žemyno gyventojams, remiantis ES ir kitų pramoninių šalių patirtimi, kad būtų išvengta ten padarytų klaidų;

69.  pabrėžia, kad švietimas ir profesinis mokymas, suteikiantis žmonėms darbo rinkai reikalingų įgūdžių, yra pagrindiniai vystymosi veiksniai; mano, kad atsižvelgiant į tai, reikia stiprinti abiejų žemynų universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir profesinio rengimo ir mokymo programų bendradarbiavimą; šiuo atžvilgiu mano, kad turėtų būti remiamos ir geriau koordinuojamos privačiojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su profesiniu rengimu bei mokymu ir verslumu Afrikoje, nes pandemija išryškino skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių mokymosi metodų svarbą;

70.  pritaria ilgalaikei vizijai parengti išsamų ES ir Afrikos tarpusavio prekybos, bendradarbiavimo ir plėtros susitarimą, grindžiamą AfCFTA; pabrėžia, kad prieš sudarant žemynų tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą turi būti prasmingai plėtojama tvirta ir atspari Afrikos vidaus rinka; atsižvelgiant į tai, pabrėžia ES prekybos su Afrika politikos vaidmenį plėtojant Afrikos vidaus rinką; ragina Europos Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie žemynų tarpusavio prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ilgalaikio tikslo įgyvendinimą, visų pirma naudojant įvairias su Afrika susijusias politikos priemones;

71.  ragina atsakingai ir greitai įgyvendinti įsipareigojimus dėl prekybos ir investicijų, dėl kurių susitarta 2022 m. ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime, ir ragina Europos Komisiją struktūriniu požiūriu teikti Parlamentui ataskaitas apie prekybos ir investicijų įsipareigojimų įgyvendinimą atitinkamuose komitetuose;

72.  palankiai vertina Afrikos ir Europos Sąjungos iniciatyvą „Žalioji energija“ ir nuolatinę ES paramą Afrikos bendrajai elektros energijos rinkai; pabrėžia, kad visiems už prieinamą kainą turi būti užtikrinta galimybė naudotis energija, nes tai bendra gėrybė ir pagrindinė teisė, ir kad energijos prieinamumas ir būsimas energijos poreikis yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ES ir Afrika turėtų spręsti kartu; pažymi, kad reikia išnaudoti naują atsinaujinančiosios ir mažo anglies dioksido kiekio energijos potencialą Afrikoje ir investuoti į didesnę pridėtinę vertę turinčius sektorius, pavyzdžiui, žaliojo plieno ir žaliojo vandenilio, visų pirma gerinant bendradarbiavimą technologijų srityje ir didinant švarios energijos eksportą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina techninė pagalba, susijusi su energetikos rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kuri turėtų būti teikiama bendradarbiaujant ES ir Afrikai, taip pat būtina parengti bendrus standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus bendradarbiavimas energetikos srityje turėtų būti vienas iš svarbiausių strategijos „Global Gateway“ bruožų, susijusių su Afrika; palankiai vertina įsipareigojimą pagal strategija „Global Gateway“ sutelkti 2,4 mlrd. EUR dotacijų Užsachario Afrikai ir 1,08 mlrd. EUR Šiaurės Afrikai – atsinaujinančiajai energijai, energijos vartojimo efektyvumui, teisingai pertvarkai ir ekologiškesnėms vietos vertės grandinėms remti; ragina energetikos sektoriuje taikyti lyčių lygybės požiūriu pagrįstą investavimo metodą, kuris įgalėtų moteris tapti lyderėmis, darbuotojomis ir vartotojomis energetikos sektoriuje;

73.  primygtinai pabrėžia, kad svarbu užmegzti partnerystę siekiant pagerinti žaliavų vertės grandinių tvarumą, remiantis svarbiausių žaliavų veiksmų planu ir naudojantis visomis ES išorės politikos priemonėmis;

74.  ragina atsižvelgti į ryšį tarp visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės, laikantis JT bendros sveikatos koncepcijos, ir palankiai vertina paskelbtą iniciatyvą „NaturAfrica“, kuria siekiama apsaugoti laukinę augmeniją bei gyvūniją ir ekosistemas Afrikoje, ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūrą; pažymi, kad akademinėje literatūroje nurodoma, kad kai kurie pasauliniai naujų zoonozinių ligų židinių yra Afrikoje; rekomenduoja parengti ir įtraukti pandemijų ir naujų ligų rizikos poveikio sveikatai vertinimus į pagrindinius plėtros ir žemės naudojimo projektus, kuriuos palengvina atnaujinta ES ir AS partnerystė, ir reformuoti finansinę pagalbą žemės naudojimui, kad būtų pripažinta nauda ir rizika biologinei įvairovei ir sveikatai ir į ją būtų aiškiai orientuojamasi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti gaires ES įmonėms ir investuotojams, veikiantiems Afrikoje, atsižvelgiant į būsimą direktyvą dėl tvaraus įmonių išsamaus patikrinimo(20); ragina ES ir AS siekti naujos tarpvyriausybinės partnerystės sveikatos ir prekybos srityje, kuria būtų siekiama sumažinti zoonozinių ligų riziką tarptautinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais srityje; pabrėžia, kad iniciatyva „NaturAfrica“ turėtų būti plėtojama konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant vietos bendruomenių, čiabuvių tautų ir moterų teisėms; pabrėžia, kad ja turėtų būti padedama Afrikos vyriausybėms ir vietos gyventojams holistiniu ir sistemingu būdu šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnius, be kita ko, teikiant paramą tinkamai valdomiems saugomų teritorijų tinklams; ragina modernizuojant EPS į juos įtraukti plataus užmojo su biologine įvairove susijusias nuostatas, kurias įkvėpė JT bendros sveikatos koncepcija; mano, kad ES turėtų prisidėti prie Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvos Sahelio regione įgyvendinimo, nes ji labai padės stabdyti tolesnį dykumėjimą ir tokiu būdu išsaugoti pajamas iš žemės ūkio;

75.  pabrėžia, kad žmogaus teisės ir lyčių lygybė turi būti tvirtesnio ES ir AS bendradarbiavimo pagrindas, ypatingą dėmesį skiriant naujų ir novatoriškų technologijų poveikiui žmogaus teisėms ir moterų įtraukimui į ekonomiką; pabrėžia, kad skaitmeninė prekyba gali būti naudinga palankių sąlygų prekybai sudarymo Afrikoje pažangai ir gerinimui, ir ragina Komisiją stiprinti skaitmeninius gebėjimus siekiant palengvinti EPS ir AfCFTA įgyvendinimą; ragina Komisiją atsižvelgti į ES ir AS skaitmeninę darbotvarkę bendradarbiaujant su pasauliniais strateginiais partneriais;

76.  pažymi, kad dalijimasis žiniomis ir įgūdžių ugdymas Afrikoje gali padėti plėtoti tvarius prekybos santykius; pabrėžia skaitmeninės infrastruktūros galimybes skatinti Afrikos ekonomiką ir inovacijas žemyne; ragina stiprinti bendradarbiavimą ES ir AS skaitmeninių darbotvarkių srityje, remiantis demokratinio valdymo principais, palankiomis daugiašalėmis elektroninės prekybos taisyklėmis, veiksmingais reguliavimo mechanizmais visoje skaitmeninėje srityje, pasauliniais ir vietos lygmens duomenų ir skaitmeninės infrastruktūros valdymo mechanizmais, pagal kuriuos daugiausia dėmesio skiriama į žmones orientuotam vystymuisi; atkreipia dėmesį į AS ir ES skaitmeninės ekonomikos darbo grupės sukūrimą; pabrėžia, kad ES ir AS skaitmeniniai santykiai turėtų skatinti Afrikos skaitmeninės pertvarkos siekį, juos įgyvendinant turėtų būti gerbiama vyriausybių teisė išlaikyti duomenų nuosavybę ir reguliuoti savo skaitmeninę ekonomiką pagal savo vystymosi poreikius, siekiant harmoningesnio skaitmeninio pasaulio; ragina ES remti Afrikos šalių skaitmeninę plėtrą pasitelkus Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) platformas, sukurtas siekiant užtikrinti tvaraus vystymosi naudą, kurią lemia skaitmeninė pertvarka; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka turi atitikti duomenų apsaugos principus;

77.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai, Afrikos Sąjungos valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir AfCFTA generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 494, 2021 12 8, p. 80. (2) (Assembly/AU/Dec.692 (XXXI)). (3) Kigalio sprendimas (Assembly/AU/Dec.605 (XXVII)). (4) OL C 162, 2019 5 10, p. 9. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0073. (6) OL L 347, 2005 12 30, p. 1. (7) OL C 474, 2021 11 24, p. 11. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0516. (9) OL L 130, 2017 5 19, p. 1. (10) OL C 465, 2021 11 17, p. 11. (11) OL C 184, 2022 5 5, p. 2. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0472. (13) 2019 m. vasario 11 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) straipsnis „FAO ragina imtis skubių veiksmų korupcijai ir neteisėtam miškų naudojimui pažaboti“ (angl. „FAO calls for urgent action to curb corruption, illicit exploitation of forests“), žiūrėta 2022 m. birželio 1 d. Paskelbta: https://www.fao.org/africa/news/detail-news/en/c/1180700/ (14) 2016 m. spalio 13 d. JT vystymosi programos Etiopijoje straipsnis „Lyčių nelygybės kaina Užsachario Afrikoje – 95 mlrd. JAV dolerių per metus (UNDP)“ (angl. „Gender gap costs sub-Saharan Africa $US95 billion a year: UNDP“), žiūrėta 2022 m. birželio 3 d. Paskelbta: https://www.et.undp.org/content/ethiopia/en/home/presscenter/pressreleases/2016/08/28/gender-gap-costs-sub-saharan-africa-us95-billion-a-year-new-undp-report.html (15) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066). (16) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1). (17) 2016 m. sausio mėn. Vokietijos plėtros instituto diskusijoms skirtas dokumentas „Ar kilmės taisykles Užsachario Afrikos regione gali būti suderintos? Politinės ekonomikos tyrimas“. (18) 2016 m. sausio mėn. Vokietijos plėtros instituto diskusijoms skirtas dokumentas „Ar kilmės taisykles Užsachario Afrikos regione gali būti suderintos? Politinės ekonomikos tyrimas“. (19) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1). (20) 2022 m. vasario 23 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2022)0071).

2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tarptautinių investicijų politikos ateities (2021/2176(INI))

P9_TA(2022)0268 A9-0166/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2014, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo, 2018 m. kovo 6 d. sprendimą byloje C-284/16 (prejudicinis sprendimas Slovakijos Respublika / Achmea BV), 2019 m. balandžio 30 d. nuomonę Nr. 1/17 dėl Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo, 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą byloje C‑741/19 (prejudicinis sprendimas Moldovos Respublika / Komstroy LLC) ir 2021 m. spalio 26 d. sprendimą byloje C‑109/20 (prejudicinis sprendimas Lenkijos Respublika / PL Holdings Sàrl),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 6 d. Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka, taikymo (COM(2020)0134),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos ataskaitą dėl ES prekybos susitarimų įgyvendinimo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. (COM(2020)0705),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. patvirtintą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą(8), ypač į jo II antraštinę dalį „Paslaugos ir investicijos“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. JT konvenciją dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, kuri įsigaliojo 2017 m. spalio 18 d. (Mauricijaus konvencija),

–  atsižvelgdamas į ES sudarytus prekybos ir investicijų susitarimus, ypač į „antrosios kartos“ susitarimus su tokiomis šalimis kaip Kanada, Singapūras, Vietnamas ir Japonija,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2011 m. patvirtintus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 10 d. JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 dėl valstybės įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vykdant verslo veiklą,

–  atsižvelgdamas į JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2019, 2020 ir 2021 m. pasaulio investicijų ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. UNCTAD investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus,

–  atsižvelgdamas į UNCTAD tarptautinio investicijų susitarimo klausimų dokumentus dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo bylų (2019 ir 2020 m. faktai ir skaičiai),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbinį dokumentą dėl tarptautinių investicijų „Tarptautinių investicijų susitarimų socialinė nauda ir sąnaudos: kritinė aspektų ir turimų empirinių įrodymų apžvalga“ (angl. Societal benefits and costs of International Investment Agreements: a critical review of aspects and available empirical evidence),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. EBPO darbinį dokumentą dėl tarptautinių investicijų „Investicijų sutartys ir akcininkų reikalavimai dėl netiesioginių nuostolių: pažangių bendrovių teisės sistemų įžvalgos“ (angl. Investment Treaties and Shareholder Claims for Reflective Loss: Insights from Advanced Systems of Corporate Law),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) III darbo grupei suteiktus įgaliojimus rengti galimą investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos pateiktus derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama ES vardu ir UNCITRAL struktūroje vesti derybas dėl konvencijos, kuria įsteigiamas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas, ir į vėlesnį ES pasiūlymą šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. pradėtą Energetikos chartijos sutarties modernizavimo procesą ir į ES siūlomą tekstą šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Italijos sprendimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. valstybių narių vyriausybių deklaraciją dėl Teisingumo Teismo sprendimo byloje Achmea teisinių pasekmių ir investicijų apsaugos Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimą, ypač į jo 14 skyrių dėl investicijų,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Pietryčių Azijos valstybių asociacijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimą, ypač į jo 10 skyrių dėl investicijų,

–  atsižvelgdamas į JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu JT Generalinei Asamblėjai 2021 m. liepos 27 d. pateiktą ataskaitą „Su žmogaus teisėmis suderinami tarptautiniai investicijų susitarimai“ (angl. Human rights-compatible international investment agreements),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0166/2022),

A.  kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo tiesioginės užsienio investicijos priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, kaip įtvirtinta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte, 206 ir 207 straipsniuose; kadangi, siekiant atremti dabartinius iššūkius, ES tarptautinių investicijų politikos reformos turi būti dar labiau paspartintos ir sustiprintos;

B.  kadangi ES pritraukia didžiausias pasaulyje tarptautines investicijas šalyje ir yra didžiausias pasaulyje tarptautinių investicijų užsienyje šaltinis; kadangi jos prisideda prie tvaraus ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, nors iš turimų empirinių įrodymų matyti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp tarptautinių investicijų susitarimų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo;

C.  kadangi pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai, kurie jau nuo 2015 m. mažėjo, dėl COVID-19 krizės 2020 m. drastiškai sumažėjo (-38 proc.)(10); kadangi didėjančios TUI užsienyje ir šalyje toliau yra pagrindinis ES ir daugelio kitų šalių ekonomikos atsigavimo elementas;

D.  kadangi, remiantis Teisingumo Teismo praktika, tam tikros ES tarptautinių investicijų politikos dalys, būtent netiesioginės užsienio investicijos (portfelinės investicijos) bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą reglamentuojanti tvarka, priklauso ES ir valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai;

E.  kadangi vis dar galioja apie 1 500 dvišalių investicijų sutarčių, kurias valstybės narės ratifikavo iki Lisabonos sutarties ir kuriose, kaip ir Energetikos chartijos sutartyje, numatytas senas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo modelis; kadangi neįsigaliojo nė vienas iš tarptautinių investicijų susitarimų (TIS), dėl kurių susitarė ES po Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

F.  kadangi Europos žaliuoju kursu siekiama reaguoti į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemas; kadangi visų sričių ES politika, įskaitant investicijų politiką, turi būti prisidedama siekiant šių tikslų; kadangi visame pasaulyje reikia didelių investicijų norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus, įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir atsigauti po COVID-19 pandemijos; kadangi kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, patrauklesnių investavimo sąlygų kūrimas ir parama įmonėms yra keli iš šešių 2019–2024 m. ES prioritetų(11);

G.  kadangi TUI ir ES investicijų politika taip pat turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant atviro strateginio savarankiškumo, tiekimo grandinių įvairinimo ir paramos tvariam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui bei integracijai į pasaulines vertės grandines tikslų, taip pat siekiant skatinti tokias ES investuotojams užsienyje sudaromas sąlygas, kurios atitiktų atvirumo, kuriuo naudojasi užsienio investuotojai Europos Sąjungoje, lygį, kartu atsižvelgiant į trečiųjų šalių išsivystymo lygius ir poreikį numatyti diferencijuotą režimą;

H.  kadangi besivystančios šalys, norėdamos iki 2030 m. pasiekti DVT, susiduria su 2,5 trln. JAV dolerių metinio finansavimo trūkumu; kadangi TUI yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir atitinkamų DVT finansavimo priemonė; kadangi toks kapitalas gali padėti kurti darbo vietas ir gerinti socialinę bei aplinkosauginę pažangą, kaip nustatyta DVT; kadangi investicijų pritraukimo tikslas turėtų būti įgyvendinamas kartu pripažįstant, kad, atsižvelgiant į TIS, šių susitarimų šalys turėtų siekti pagerinti savo aplinkos ar darbuotojų apsaugos lygį, o ne jį susilpninti ar sumažinti;

I.  kadangi ES taksonomija siekiama palengvinti perėjimą nuo investicijų į netvarią ekonominę veiklą prie investicijų, kurių reikia siekiant aplinkos tvarumo ir konkrečiau – poveikio klimatui neutralumo per ateinančius 30 metų;

J.  kadangi investicijų politika apima tokias priemones, kaip nepagrįstų kliūčių investicijoms šalinimas, užsienio investicijų poveikio strateginiam savarankiškumui, nacionaliniam saugumui ir realiajai ekonomikai stebėsena ir kitų priemonių, kuriomis siekiama skatinti ir palengvinti tiesiogines investicijas tuose sektoriuose ir vietose, kur jų labiausiai reikia, rengimas; kadangi daugumoje TIS daugiausia dėmesio skiriama investicijų apsaugai, priimant sprendimus investuotojų ir valstybės ginčuose arba jų nepriimant;

K.  kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (IVGS) bylų, be kita ko, prieš valstybes nares, skaičius kasmet auga; kadangi apie 15 proc. bylų, kurios, kaip žinoma, 2020 m. buvo pradėtos prieš valstybes nares, buvo ES vidaus ginčai;

L.  kadangi daugumoje investicijų sutarčių nenurodyta, kaip turi būti nustatomos investicijos „visiško žalos atlyginimo“ ir „tikrosios rinkos vertės“ sąvokos; kadangi per pastarąjį dešimtmetį kolegijos dažniausiai aiškino tokias sąvokas taikydamos ateities perspektyvomis grindžiamus vertinimo metodus, pagrįstus diskontuoto pinigų srauto (DCF) metodais, ir dėl to kolegijos daugeliu atvejų priėmė sprendimus dėl kompensacijų sumų, kurios buvo daug didesnės nei bendros išlaidų, kurias faktiškai patyrė investuotojai priimančiosiose šalyse, sumos;

M.  kadangi ES yra pasaulinė investicijų politikos reformos lyderė; kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos ir tarptautiniu lygmenimis, primygtinai raginant ir remiant Parlamentui, buvo vykdoma svarbi investicijų politikos reforma; kadangi ES pradėjo sudaryti ir sudarė TIS su šalimis partnerėmis, reformavo investicijų apsaugos nuostatas, pakeitė IVGS sistemą investicinių teismų sistema (angl. ICS), pradėjo daugiašales derybas dėl investicinių teismų, pasiūlė teisės aktų, kuriais reglamentuojamos užsienio subsidijos, ir priėmė teisės aktus dėl tiesioginių užsienio investicijų Europos Sąjungoje tikrinimo; kadangi šie pokyčiai yra svarbūs žingsniai teisinga linkme formuojant modernizuotą ir tvarią investicijų politiką; kadangi dar reikia daug nuveikti siekiant pažangos įgyvendinant šią reformų darbotvarkę;

N.  kadangi vis dažnesnis investuotojų kreipimasis į trečiąsias šalis dėl bylinėjimosi finansavimo mainais už naudą ar kitus finansinius interesus išsprendus ginčą (trečiųjų šalių finansavimas) padidino disbalansą, būdingą kompensavimo praktikai bylinėjantis, nes dar labiau sumažėjo rizika investuotojams pareikšti ieškinį ir taip atsirado paskatų didinti ieškinių skaičių; kadangi trečiųjų šalių finansavimas gali padidinti ieškovų derybinę galią, pakenkiant valstybėms, turinčioms ribotus išteklius, ir silpnesnėms reguliavimo sistemoms;

1.  pabrėžia, kad investicijos gali ir turi turėti teigiamą poveikį tvariam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui bei darniam vystymuisi ir prisidėti siekiant DVT; todėl akcentuoja jų svarbą ES ekonomikos pertvarkai; pažymi, kad šis teigiamas poveikis priklauso nuo vyriausybių gebėjimo reguliuoti užsienio investicijas; pažymi, kad investicijos šalyje ir užsienyje turi atitikti realiosios ekonomikos poreikius; prašo Komisijos peržiūrėti ES investicijų politiką ir užtikrinti, kad ji derėtų su Europos žaliuoju kursu bei DVT, taip pat su ES vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniams standartams, kaip apibrėžta Europos socialinių teisių ramstyje;

2.  mano, kad ES investicijų politika turi atitikti investuotojų ir valstybių, į kurias investuojama, lūkesčius, o kartu platesnius ES ekonominius interesus ir išorės politikos tikslus; primena savo raginimą sukurti integruotą ir nuoseklią politikos sistemą, kuria būtų skatinamos kokybiškos ir tvarios investicijos; palankiai vertina Komisijos nuo 2010 m. dedamas pastangas reformuoti Sąjungos investicijų politiką šia linkme; mano, kad reikia toliau reformuoti ES tarptautinių investicijų politiką, kad būtų geriau sprendžiamos įvairios problemos, ir tęsti jos pertvarką, kad ji būtų integruota ir nuosekli politikos sistema;

3.  mano, kad TIS turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos žaliosioms, lyčiai atžvalgioms ir įtraukioms tvarioms investicijoms, tinkamai apsaugomi investuotojai, prisidedama prie bendrosios rinkos atsparumo, kartu išsaugant politikos erdvę priimančiosiose valstybėse, ir skatinamas keitimasis geriausia patirtimi, įgūdžiais bei praktine patirtimi, laikantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms dėl įmonių socialinės atsakomybės;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad, EBPO duomenimis, besivystančių šalių finansavimo trūkumas, kuris jau siekė 2,5 trln. JAV dolerių, 2020 m. dėl COVID-19 krizės išaugo dar 1,7 trln. JAV dolerių; pabrėžia, kad ES investicijų politika turėtų būti padedama besivystančioms šalims, visų pirma Afrikos šalims, pritraukti TUI ir sumažinti finansavimo trūkumą, kad būtų pasiekti DVT;

5.  laikosi nuomonės, kad ES įmonėms reikia tinkamos jų investicijų užsienyje apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad apsaugotos investicijos, kodifikuotos ES TIS, neturėtų apimti spekuliatyvių investavimo formų, finansinių priemonių ar portfelinių investicijų, kurios gali būti laikomos spekuliaciniais tikslais; ragina Komisiją remtis naujausiais TIS(12) ir į jų taikymo sritį neįtraukti valstybės skolos priemonių; mano, kad finansinių priemonių, kurios gali būti bet kuriuo metu atšauktos, apsauga nereikalinga; prašo Komisijos toliau dėti pastangas siekiant patobulinti apsaugotų investicijų apibrėžtį ir taip užtikrinti, kad TIS būtų apsaugotos tik tos investicijos, kuriomis mažiausiu kelerių metų laikotarpiu prisiimamas tvirtas įsipareigojimas skirti kapitalo ar kitų išteklių ir dėl kurių prisiimama rizika ir tikimasi gauti pelną; laikosi nuomonės, kad apsaugotomis investicijomis turėtų būti veiksmingai prisidedama prie priimančiosios šalies vystymosi; prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti šį kriterijų, kaip apibrėžta tarptautinėje teisėje, būsimuose susitarimuose apibrėžiant apsaugotas investicijas;

Patekimas į rinką

6.  teigiamai vertina tai, kad neseniai sudarytuose investicijų susitarimuose daug dėmesio skiriama patekimui į rinką bei investicijų liberalizavimui ir siekiama pašalinti kliūtis ES investuotojų įsisteigimui ir veikimui užsienio rinkose;

7.  ragina Komisiją siekti tokių sąlygų ES investuotojams užsienyje, kurios atitiktų atvirumo, kuriuo naudojasi užsienio investuotojai ES, lygį, kartu atsižvelgiant į trečiųjų šalių išsivystymo lygį ir poreikį numatyti diferencijuotą režimą; pabrėžia, jog reikia, kad TIS būtų užtikrintas valstybių gebėjimas savo jurisdikcijoje reguliuoti užsienio investicijas; ragina Komisiją stebėti kliūtis ES investuotojų įsisteigimui ir veikimui užsienio rinkose, įskaitant diskriminacinę praktiką; palankiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria esamų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, ir pabrėžia, kad toks dėmesys turėtų būti skiriamas ir su investicijomis susijusiems įsipareigojimams;

8.  primygtinai ragina Komisiją, liberalizuojant investicijas, griežtai apsaugoti ES ir valstybių narių politikos erdvę, visų pirma energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės, garso ir vaizdo, telekomunikacijų ir skaitmeninių klausimų, taip pat viešųjų paslaugų srityse; pabrėžia, kad investicijų liberalizavimas turėtų būti įgyvendinamas kartu įgyvendinant apsaugos priemones, kad būtų išvengta ekonominio nestabilumo didinimo, ypač besivystančiose šalyse;

9.  pabrėžia, kad svarbu visuose investicijų susitarimuose išlaikyti, stiprinti ir įgyvendinti nuostatas, pagal kurias draudžiama mažinti standartus, nes jos yra labai svarbios siekiant išvengti lenktynių dėl žemesnių standartų šalyse, kurios siekia pritraukti užsienio investicijas; ragina Komisiją toliau analizuoti tokių nuostatų veiksmingumą, ypač besivystančiose šalyse, siekiant užtikrinti, kad mokesčių politika ir vystymosi finansavimas būtų suderinti taip, kad būtų remiamos „lenktynės dėl aukščiausių standartų“;

Palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad sudarius palankesnes sąlygas investicijoms gali būti padedama atverti investavimo galimybes besivystančiose šalyse, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir siekti DVT, padedant sutelkti daugiau investicijų, kad būtų skatinamas integracinis ir tvarus augimas bei skurdo mažinimas, nes taip būtų remiamas ilgalaikis užsienio investuotojų dalyvavimas priimančiosios šalies ekonomikoje ir tobulinami užsienio investuotojų ir vietos įmonių ryšiai; ragina Komisiją, pasitelkiant vystomojo bendradarbiavimo priemones ir sudarant dvišalius susitarimus, remti besivystančias šalis joms gerinant aplinką investicijoms savo jurisdikcijoje; mano, kad palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas yra gera priemonė ir ES konkurencingumui bei ekonomikos augimui didinti;

11.  pabrėžia, kad tarptautiniais susitarimais dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo turėtų būti remiamos ir skatinamos investicijos, kuriomis užtikrinama pažanga darnaus vystymosi srityje, ir vengiama skatinti investicijas, kuriomis daroma žala aplinkai, klimatui ar visuomenei; pažymi, kad mokestinės pajamos yra nepaprastai svarbios besivystančioms šalims, kad jos galėtų teikti pagrindines viešąsias paslaugas; primygtinai ragina Komisiją veikti daugiašaliu lygmeniu siekiant skatinti sudaryti palankesnes sąlygas tvarioms investicijoms, tačiau tokių sąlygų nesiekti konkurencingų mokesčių lengvatomis; pabrėžia, kad pradėjus taikyti novatoriškas investicijų lengvinimo priemones gali būti prisidedama siekiant DVT, padedant sutelkti daugiau investicijų, kad būtų skatinamas integracinis ir tvarus augimas bei skurdo mažinimas, nes jomis remiamas ilgalaikis užsienio investuotojų dalyvavimas priimančiosios šalies ekonomikoje ir kuriami geresni užsienio investuotojų ir vietos įmonių ryšiai;

12.  pripažįsta ES vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybose dėl bendros iniciatyvos dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo vystymosi labui; akcentuoja, kad šiose derybose dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai PPO narių; mano, kad reikia atsargiai apsvarstyti labai plačią susitarimo, dėl kurio deramasi, taikymo sritį; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vykdant šias derybas būtų laikomasi PPO Marakešo sutarties taisyklių, pagal kurias reikalaujama bendro sutarimo ir skaidrumo;

13.  pabrėžia, kad svarbu laikytis bendro ES požiūrio į palankesnių sąlygų investicijoms sudarymą dvišaliu ir daugiašaliu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir techninę pagalbą, visų pirma kiek tai susiję su parama skaitmeninimui besivystančiose šalyse; palankiai vertina Komisijos darbą, susijusį su naujais atskirais susitarimais dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tvarių ir įtraukių investicijų rėmimui; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos vesti derybas su Afrikos partneriais, per kurias būtų vengiama kurti administracinę naštą besivystančioms šalims, kartu nurodant, kokios rūšies tvarioms investicijoms bus sudarytos palankesnės sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad būsimame Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės investicijų protokole deramasi dėl panašių palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo nuostatų; ragina Komisiją toliau remti šias derybas;

14.  pritaria Komisijos požiūriui, kurio ji laikosi PPO lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad, pasitelkiant tvirtą užkardą, palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo tvarka nebūtų perkelta į investuotojų ir valstybės ginčus; mano, kad ginčai, kylantys įgyvendinant bendrą iniciatyvą dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo vystymosi labui, turėtų būti sprendžiami pasitelkiant tarpininkavimą ir bendradarbiavimą;

15.  pabrėžia, kad nuostatomis dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo tiek dvišaliu, tiek PPO lygmenimis turėtų būti siekiama ne tik nustatyti prievoles priimančiųjų šalių valdžios institucijoms, bet ir paaiškinti buveinės šalių ir jų nacionalinių investuotojų prievoles, susijusias su jų investicijomis užsienyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į investicijų lengvinimo sistemas reikia integruoti vykdytinas nuostatas dėl įmonių socialinės atsakomybės, žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje, taip pat kovos su korupcija apsaugos priemones; ragina Komisiją į visus susitarimus dėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo su trečiosiomis šalimis įtraukti vykdytiną skyrių dėl darnaus vystymosi, taip pat TUI srautais remiamos veiklos stebėsenos mechanizmus;

16.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų kovojama su iškraipymais dėl užsienio subsidijų, kurios yra nesąžiningos formos investicijos, ir ragina jį skubiai priimti; ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti derybose PPO lygmeniu, siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymu, ypač pramonės subsidijų srityje;

Griežtesnis tiesioginių užsienio investicijų Europos Sąjungoje tikrinimas

17.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. įsigaliojo TUI tikrinimo reglamentas; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikrinimo mechanizmu siekiama užmegzti bendradarbiavimą ir galbūt apriboti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose, siekiant apsaugoti Sąjungą ir jos valstybes nares, taip pat analizuoti ir tikrinti atvejus, kai dėl konkrečios įmonės, infrastruktūros ar technologijos įsigijimo arba kontrolės gali kilti pavojus saugumui ar viešajai tvarkai Europos Sąjungoje;

18.  pabrėžia, kad toks mechanizmas yra svarbus žingsnis siekiant geriau stebėti TUI indėlį ginant Europos strateginius interesus; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą peržiūros procesą, pateikti išsamesnius duomenis apie tai, ar TUI srautais į ES remiama tvari ekonominė veikla ir plyno lauko investicijos, įvertinti įvairias srautais į užsienį remiamos veiklos stebėsenos galimybes, taip pat galimybę patikslinti, ar kiti sektoriai turėtų būti laikomi strateginiais sektoriais; be to, prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sustiprinti ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą, kad valstybėms narėms sutikus juo būtų galima blokuoti investicijas, kurios keltų pavojų saugumui ir viešajai tvarkai;

19.  ragina valstybes nares, kurios dar neturi tokio nacionalinio tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmo, jį sukurti, kad būtų užtikrintas Europos bendradarbiavimo veiksmingumas;

TIS suderinamumas su ES prioritetais

20.  pažymi, kad vis daugiau teismo procesų investiciniuose teismuose yra susiję su aplinkosaugos priemonėmis; apgailestauja dėl to, kad įvairioms šalims, įskaitant valstybes nares, keliamos bylos dėl klimato politikos, laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ar teisingos pertvarkos;

21.  pabrėžia, kad pasaulinės pastangos kovoti su klimato kaita pareikalaus greito perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir sparčių vyriausybės veiksmų siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti TIS ir Europos žaliojo kurso, aplinkos politikos, darbuotojų teisių ir žmogaus teisių suderinamumą, sutartimi neapsaugant investicijų į iškastinį kurą ar bet kokią kitą veiklą, kuri daro didelę žalą aplinkai ir žmogaus teisėms, ir į darnaus vystymosi skyrius įtraukiant nuostatas, kuriomis padedama laikytis Paryžiaus susitarimo, tarptautinių sutarčių dėl darbo ir lyčių lygybės, ir nuostatas, kuriomis siekiama pagerinti šalies sistemą, reglamentuojančią užsienio investicijas;

22.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tam tikrų tarptautinių investicijų susitarimų (TIS), pagal kuriuos su investicijomis susijusias bylas prieš valstybes gali pradėti užsienio investuotojai, o vyriausybės, darbuotojai ir paveiktos bendruomenės negali siekti arbitražo dėl tarptautinių korporacijų, kurios nesilaiko žmogaus teisių, visuomenės sveikatos ar darbuotojų ir aplinkos apsaugos teisės aktų, asimetriją; pabrėžia, kad Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas taip pat yra skirtas nagrinėti tik bylas, kuriose užsienio investuotojai kreipiasi į valstybes;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad net ir nesant teisinio proceso, dėl tiesioginės ar netiesioginės kreipimosi į investicinį teismą grėsmės investuotojų padėtis derybose su valstybėmis gali sustiprėti (atgrasomasis poveikis); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujausiuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose nustatytas principas, pagal kurį vyriausybės turi teisę reguliuoti siekdamos teisėtų viešosios politikos tikslų(13), taip pat ir tokiu būdu, kuris gali turėti neigiamos įtakos investicijos veikimui arba investuotojo lūkesčiams gauti pelną; vis dėlto pabrėžia, kad šia teise neužkertamas kelias valstybėms laikytis TIS nustatytų įsipareigojimų, taip pat neužkertamas kelias reikalavimams dėl investicijų ar žalos atlyginimo pasinaudojus šia teise; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šios priežasties politinių sprendimų priėmimas gali būti atidėtas arba sprendimų priėmimas gali būti sušvelnintas;

24.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties iškastinio kuro sektoriui kompensuoti gali būti išleista daugiau viešųjų lėšų nei tuo atveju, jei nekiltų grėsmė bylinėtis dėl investicijų, dėl to valstybės patiria daugiau išlaidų, taigi joms sunkiau imtis energetikos pertvarkos priemonių, ir tai yra bendra subsidija, kurią mokesčių mokėtojai teikia iškastinio kuro sektoriui;

25.  pastebi, kad daugelyje investuotojų ir valstybių arbitražo bylų atvejais įmonės ginčijo veiksmus, kurių, kaip teigiama, ėmėsi valstybės, kad išspręstų vietos problemas ar neramumus dėl projekto poveikio; ragina Komisiją ir valstybes nares į būsimus TIS įtraukti nukentėjusių trečiųjų šalių teisę pareikšti ieškinį; mano, kad tribunolai turėtų vadovautis Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika ir laikyti bylas nepriimtinomis, kai faktinių ar teisinių aplinkybių nustatymas gali pakenkti paveiktoms vietos ar čiabuvių bendruomenėms, kurios nėra investicijų proceso šalys; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti skaidrumą ir remti pažeidžiamų vietos bendruomenių, ypač čiabuvių, kuriems daro poveikį gavybos ar medienos ruošos veikla, dalyvavimą derybose dėl tarpinstitucinių susitarimų ir juos įgyvendinant, nes užsienio investicijos gali turėti didelį poveikį vietos bendruomenėms;

Reformuotas požiūris

26.  palankiai vertina 2015 m. Europos Komisijos parengtą naują investicijų apsaugos susitarimų modelį kaip žingsnį teisinga kryptimi; tačiau pažymi, kad dar neįsigaliojo joks susitarimas, į kurį jis būtų įtrauktas; primena savo poziciją, kad ES ir jos valstybės narės turėtų nepasirašyti arba neratifikuoti naujų investicijų apsaugos sutarčių, į kurias įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas; pabrėžia, kad svarbu imtis procedūrinių reformų investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo srityje; palankiai vertina tai, kad investicinių teismų sistemoje numatytas nuolatinio arbitrų sąrašo sukūrimas, apeliacijos mechanizmas, arbitrų elgesio kodeksas ir didesnis arbitražo procesų skaidrumas; pažymi, kad investicinių teismų sistema vis dar yra tarptautinis arbitražas, ir pabrėžia, kad, kitaip nei nacionaliniuose teismuose, į investicinių teismų sistemos sąrašą įtraukti arbitrai turėtų veiksmų laisvę, aiškindami TIS įtvirtintas esmines nuostatas, nebūtinai atsižvelgti į atitinkamus viešojo intereso teisės aktus; apgailestauja, kad arbitrams vis tiek bus mokama kiekvienu konkrečiu atveju;

27.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai remti ir spartinti derybas dėl investuotojų įsipareigojimų išplėtimo ir jų vykdymo užtikrinimo; mano, kad investuotojų prievolės turėtų būti ne tik įtrauktos į ES tarpinstitucinius susitarimus, bet ir turėtų būti taikomos taikant atskiras privalomas ir vykdytinas tarptautines priemones bei patikimas nacionalines išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos srityje sistemas; pažymi, kad pažanga šiose srityse ir tolesnis ES TIS nuostatų stiprinimas turėtų užtikrinti, kad ES investuotojai ne ES šalyse, ypač besivystančiose šalyse, skaidriai vykdytų strategijas, kuriomis būtų aktyviai prisidedama prie DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo, ir kad jiems būtų taikomi atskaitomybės mechanizmai, visų pirma suteikiant aukoms tose šalyse teisę kreiptis į teismą;

28.  palankiai vertina tarpinstitucinių susitarimų nuostatas dėl aplinkos, darbo ir įmonių atsakomybės prievolių valstybėms ir investuotojams, taip pat sąlygas, kuriomis nustatomas horizontalusis principas, kad standartai neturėtų būti mažinami siekiant pritraukti investicijas; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad investuotojų įsipareigojimų reforma neatsiliko nuo investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformos;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių priemonės(14), kurią šiuo metu rengia JT Žmogaus teisių taryba ir kuria siekiama reguliuoti tarptautinių bendrovių ir įmonių veiklą, įsigaliojimą;

30.  Palankiai vertina tai, kad nuo 2016 m. į ES TIS, į kuriuos įtrauktos investicijų apsaugos sąlygos, įtraukta tikslesnė kai kurių apsaugos standartų formuluotė, taip pat teisė reguliuoti; pabrėžia, kad pagal ES TIS neturėtų būti leidžiama taikyti apsaugos standartų siekiant ginčyti teisėtą viešąją politiką; mano, kad apsaugos standartais visų pirma turėtų būti siekiama sukurti vienodas sąlygas užsienio ir vidaus investuotojams, užkirsti kelią ir pasiūlyti žalos atlyginimą tais atvejais, kai ES investuotojai ES nepriklausančiose šalyse yra diskriminuojami, jiems nesuteikiama teisė kreiptis į teismą arba jie visiškai praranda galimybę naudotis savo investicijomis priimančiosios valstybės naudai, taip pat ir karo metu, taip pat ir ES nepriklausančių šalių investuotojams; prašo valstybių narių ir Komisijos vengti į esmines nuostatas įtraukti dviprasmišką terminiją ir toliau peržiūrėti apsaugos standartus remiantis turimais įrodymais;

31.  pabrėžia, kad po 2009 m. sudarytuose ES TIS vis dar numatytos laikino galiojimo sąlygos, kuriomis užkertamas kelias lengvam susitarimo nutraukimui; atkreipia dėmesį į neseniai vykusias derybas, per kurias šalys susitarė dėl penkerių metų laikino galiojimo sąlygos su galimybe susitarti pratęsti dar penkerius metus, jei nebus rastas pakeitimas; ragina valstybes nares ir kitas susitariančiąsias šalis susitarti laikino galiojimo sąlygas dabartiniuose susitarimuose pripažinti negaliojančiomis ir gerokai sutrumpinti laikinų galiojimo sąlygų į naujus investicijų susitarimus;

32.  akcentuoja, kad tiek pagal tarptautinę paprotinę teisę, tiek pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę asmenys, prieš pradėdami tarptautinį teisinį procesą prieš valstybę dėl pažeidimų, pirmiausia turi ginti teises nacionaliniuose teismuose; apgailestauja dėl to, kad pagal tarptautinę investicijų teisę paprastai nereikalaujama išnaudoti nacionalinių teisių gynimo priemonių; mano, kad TIS turėtų būti reikalaujama, kad, prieš užsienio investuotojui kreipiantis į arbitražo teismą, jis būtų išnaudojęs vietos teisingumo sistemos institucijų teikiamas gynybos priemones, kaip ir žmogaus teisių atveju; pabrėžia, kad tuo atveju, jei vidaus teismuose iš esmės atsisakoma vykdyti teisingumą, užsienio investuotojai turėtų turėti galimybę tiesiogiai siekti tarptautinių ginčų sprendimo;

TIS ratifikavimas

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad vėluojant valstybėms narėms ratifikuoti ES TIS, bus vėluojama dvišalė investicijų sutartis (DIS) pakeisti labiau skaidriomis ir moderniomis nuostatomis, pagal kurias būtų vienodai apsaugomi visi ES investuotojai trečiosiose šalyse; ragina valstybes nares ratifikuoti sudarytus ES investicijų susitarimus; ragina ES bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant nuolat peržiūrėti ir tobulinti savo tarpinstitucinius susitarimus, kai tik jie įsigalios, laikantis šioje ataskaitoje pateiktų gairių; tikisi, kad valstybės narės užtikrins TIS suderinamumą su ES vertybėmis ir tikslais;

Kompensacija

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad diskontuotų pinigų srautų (DPS) metodikos, paprastai naudojamos apskaičiuojant kompensacijas tarpinstituciniuose susitarimuose, nėra patikimas vertinimo metodas investiciniams projektams, kurie yra ankstyvame etape arba kurių būsimų pajamų srautai yra neapibrėžti; pabrėžia, kad tai, jog arbitražo kolegijos taiko tokius metodus, yra reikšmingas nukrypimas nuo nusistovėjusių kompensavimo principų ir praktikos nacionalinėse ir tarptautinėse teisinėse sistemose, nesusijusiose su tarpinstituciniais susitarimais, pagal kuriuos suteikiama gerokai didesnė veiksmų laisvė priimant sprendimus; pabrėžia, kad dėl investicinius ginčus nagrinėjančių teismų priteistos didelės žalos kompensacijos valstybėms atsakovėms teko reikšminga ir vis sunkesnė finansinė našta; pažymi, kad dėl labai didelės diskrecijos ir rėmimosi labai sudėtingomis ir natūraliai spekuliatyviomis prielaidomis arbitrų paprastai taikomi vertinimo metodai yra labai prieštaringi; ragina Komisiją išsamiai įvertinti ir numatyti taisomąsias ir į skaidrumą orientuotas taisykles ir apsaugos priemones, susijusias su nuostatomis, reglamentuojančiomis kompensavimą ES tarpinstituciniuose susitarimuose, įskaitant griežtesnių sąlygų, kuriomis užkertamas kelias naudoti baudinius nuostolius, naudojimą; ragina kompensuoti negrįžtamąsias išlaidas, kurios atspindėtų investuotojų faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų sumą; pabrėžia, kad taikant balansavimo metodus prireikus turėtų būti nustatomos kompensacijos, skiriamos neviršijant šios viršutinės ribos, atsižvelgiant į kontekstinius elementus, pvz., tai, kad įmonės nesilaiko savo teisinių ar sutartinių įsipareigojimų;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau investuotojai kreipiasi į trečiąsias šalis dėl bylinėjimosi finansavimo mainais už teisę gauti dalį priteistos kompensacijos (trečiųjų šalių finansavimas), todėl daugėja paskatų didinti ieškinių skaičių; atkreipia dėmesį į pažangą siekiant, kad trečiųjų šalių finansavimas investuotojų ir valstybės ginčams spręsti būtų skaidresnis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas, dedamas neseniai sudarytuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose; ragina Komisiją remti papildomas nuostatas, kuriomis reglamentuojamas investuotojų ir valstybės ginčų finansavimas iš trečiųjų šalių vykstant tarptautinėms deryboms, siekiant griežtai apriboti šią praktiką, kuri skatina piktnaudžiaujamojo pobūdžio didelius apdovanojimus;

DIS – dvišalė investicijų sutartis

36.  atkreipia dėmesį į tūkstančius esamų valstybių narių DIS, kuriomis vis dar saugomos investicijos į iškastinį kurą, į kurias įtrauktos pasenusios nuostatos, prieštaraujančios ES tikslams ir vertybėms, įskaitant pernelyg plačius apsaugos standartus, silpnus skaidrumo ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reikalavimus, ir neatitinka ES pasiūlymo dėl Daugiašalės informacijos centro; todėl ragina valstybes nares nutraukti arba modernizuoti savo DIS, kad jos atitiktų pertvarkytą ES tarpinstitucinių susitarimų modelį ir šį pranešimą;

37.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybių narių DIS visiškai atitiktų ES teisę ir derėtų su Sąjungos tikslais ir vertybėmis; pritaria tam, kad Komisija griežtai taikytų leidimų išdavimo sąlygas vesti derybas, pasirašyti ir sudaryti naujus susitarimus pagal modernizuotą ES investicijų politiką ir ES Teisingumo Teismo sprendimus; primena valstybių narių pareigą iš dalies pakeisti savo DIS pagal SESV 351 straipsnį; prašo Komisijos stebėti, kaip laikomasi šių įsipareigojimų, ir reguliariai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą; ragina Komisiją prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant užtikrinti, kad valstybių narių dvišalės investicijų sutartys atitiktų ES teisę;

38.  remia Komisijos pastangas parengti aiškinamąsias gaires, kurių turėtų laikytis valstybės narės, atsižvelgdamos į šioje ataskaitoje nurodytas esmines ir procedūrines reformas, kad būtų užtikrintas vienodas modernizuotos ES investicijų politikos aiškinimas ir visiškas suderinamumas su Europos žaliojo kurso tikslais; ragina Komisiją naudoti šį atnaujintą modelį kaip pagrindą naujoms valstybių narių dvišalėms sutartims sudaryti;

Energetikos chartijos sutartis (EChS)

39.  pažymi, kad šiuo metu dėl Energetikos chartijos sutarties bylinėjamasi daugiausia iš visų investicijų susitarimų pasaulyje; remia pastangas modernizuoti Energetikos chartijos sutartį ir ES poziciją netaikyti apsaugos daugumai investicijų į iškastinį kurą; vis dėlto mano, kad ES pozicija neturėtų suteikti apsaugos investicijoms į ekonominę veiklą, kuri pagal ES teisę laikoma labai žalinga, ir kad turėtų būti gerokai sutrumpintas esamų investicijų į iškastinį kurą apsaugos laipsniško nutraukimo laikotarpis, kad nebūtų trukdoma siekti ES klimato tikslų; reikalauja nutraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą pagal EChS; pabrėžia, kad norint iš dalies pakeisti Energetikos chartijos sutartį reikia, kad visos susitariančiosios šalys vieningai balsuotų metinėje konferencijoje; yra susirūpinęs dėl to, kad Parlamentas neturi tokios pačios galimybės susipažinti su derybų dėl EChS modernizavimo tekstais, kaip buvo derybų dėl kitų sutarčių metu;

40.  yra susirūpinęs dėl to, kad atrodo, jog daugelis susitariančiųjų šalių nepritaria ES užmojams klimato kaitos švelninimo, darnaus vystymosi ir energetikos pertvarkos srityse, nepaisant to, kad visos jos taip pat yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EChS būtų suderinta su Paryžiaus susitarimu ir Europos žaliojo kurso tikslais, kartu išsaugant ES gebėjimą parengti viešosios politikos priemones, atitinkančias jos įsipareigojimą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad Italija pranešė apie savo sprendimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties; pažymi, kad Energetikos chartijos sutartį ratifikavusios arba prie jos prisijungusios šalys gali nutraukti savo narystę praėjus 12 mėnesių nuo pranešimo apie pasitraukimą dienos; apgailestauja, kad investicijos, atliktos iki išstojimo dienos, vis dar saugomos 20 metų, tačiau palankiai vertina tai, kad visoms naujoms investicijoms apsauga baigsis nedelsiant;

42.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstytoje Energetikos chartijos sutartyje būtų apsaugota valstybių teisė reguliuoti, ji atitiktų ES teisę ir ES investicijų politiką, kad pagal ją investuotojams į iškastinį kurą būtų nedelsiant uždrausta pareikšti ieškinį susitariančiosioms šalims už laipsniško iškastinio kuro atsisakymo politikos vykdymą laikantis jų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, o investicijų apsauga būtų suteikiama tik tikriesiems investuotojams, o ne vien tik finansiniams ar spekuliaciniams investuotojams; ragina Komisiją paskelbti savo teisinį tyrimą, kuriame būtų analizuojamas galimas pasitraukimo poveikis; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti ruoštis koordinuotam pasitraukimui iš Energetikos chartijos sutarties ir susitarimą, pagal kurį norinčioms susitarimo šalims nebūtų taikoma laikino galiojimo sąlyga, siekiant tai oficialiai pateikti Tarybai ir Parlamentui tuo atveju, jeigu iki 2022 m. birželio mėn. nebūtų pasiekti minėtų derybų tikslai;

43.  palankiai vertina Teisingumo Teismo paaiškinimą sprendime Komstroy byloje, kad Energetikos chartijos sutarties IVGS nuostatos netaikomos ES vidaus ginčų atveju; konstatuoja, kad šiuo metu vyksta bent 73 ES vidaus bylos, įskaitant daugiau kaip 40 ES vidaus investicijų arbitražo bylų; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad sprendimas Achmea byloje nesulaikė arbitražo teismų nuo tolesnio ES vidaus investicinių ginčų nagrinėjimo; primygtinai ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad šie sprendimai būtų įtvirtinti besitęsiančiose ES vidaus arbitražo bylose; todėl prašo valstybių narių ir Komisijos priimti tarpusavio susitarimą dėl EChS netaikymo ginčams ES viduje; pritaria kelių valstybių narių prašymui, kad Teisingumo Teismas priimtų naują sprendimą, ir mano, kad taip turėtų būti suteiktas galutinis paaiškinimas šiuo klausimu, kad bet koks būsimas ES vidaus arbitražas nebūtų priimtinas pagal Energetikos chartijos sutartį;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors bus sunku užtikrinti bet kokių galimų sprendimų vykdymą ES vidaus bylose ES teismuose, bylos pagal Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro taisykles vis dar gali būti vykdomos trečiųjų šalių teismuose; pažymi, kad šie teismai gali nurodyti areštuoti ES arba ES valstybių narių turtą valstybinį(15) turtą;

45.  pabrėžia, kad į ES teismų, ypač ES Teisingumo Teismo, sprendimų laikymąsi turėtų būti atsižvelgiama vykdant arbitrų atrankos į būsimus investicinių teismų sistemos sąrašus procesą;

Daugiašalės pastangos reformuoti investicijų apsaugą (Daugiašalis investicinių ginčų teismas)

46.  palankiai vertina tai, kad UNCITRAL III darbo grupė nuo 2017 m. dalyvauja svarstant galimą daugiašalę IVGS reformą; pažymi, kad 60 valstybių bendru sutarimu patvirtino, jog UNCITRAL turėtų nagrinėti struktūrinės reformos galimybes; ragina Komisiją toliau konstruktyviai dalyvauti UNCITRAL diskusijose, taip pat skatinti derybas tokiais klausimais, kaip reguliavimas, teisių gynimo priemonių išnaudojimas, trečiųjų šalių teisės ir žalos atlyginimas, kuriems skirtas ribotas dėmesys, ir į jas atsižvelgti būsimuose ES tarpinstituciniuose susitarimuose; ragina Komisiją stiprinti savo darbą UNCITRAL, siekiant apsaugoti valstybės gebėjimą reguliuoti ir užtikrinti visišką skaidrumą;

47.  remia vykstančias UNCITRAL III darbo grupės diskusijas, kuriose ES ir valstybės narės siekia nustatyti nuolatinį investicinių ginčų sprendimo mechanizmą: daugiašalį investicinių ginčų teismą (MIC) palankiai vertina pasaulinį ES vadovaujamąjį vaidmenį šiose derybose; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šis pasiūlymas neapima esminių apsaugos standartų modernizavimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisės sistemoje, kurioje teisėjai iš MIC taiko esminių nuostatų ir teisių, įtvirtintų tarpinstituciniuose susitarimuose, aiškinimo ir atitinkamų nacionalinių viešojo intereso įstatymų, kurie buvo priimti demokratiškai, pusiausvyrą; prašo Komisijos užtikrinti, kad teisėjams nebūtų mokama kiekvienu konkrečiu atveju; ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose skatinti šių standartų reformą ir modernizavimą;

48.  ragina Komisiją į derybas dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo įtraukti taisykles, kuriose būtų skaidriai nustatyta, kokią kompensaciją turi mokėti valstybės ir remti griežtus vertinimo metodus, pagal kuriuos būtų galima kompensuoti tik negrįžtamąsias išlaidas vykstančiose UNCITRAL reformos derybose;

49.  griežtai kritikuoja tai, kad labai vėluojama ratifikuoti ir įgyvendinti Mauricijaus konvenciją; ragina valstybes nares nedelsiant priimti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl jos sudarymo ES vardu; atkreipia dėmesį į neseniai priimtus Teisingumo Teismo sprendimus dėl išimtinės ir pasidalijamosios kompetencijos, susijusios su tarptautinių sutarčių ratifikavimu, kurie gali būti gairės, kaip atnaujinti šios konvencijos ratifikavimą;

ES investicijų politika, apimanti ne tik investuotojų ir valstybės ginčų nagrinėjimą

50.  pastebi, kad pasauliniu mastu 2017, 2019 ir 2020 m. buvo daugiau investicinių sutarčių nutraukta, nei sudaryta naujų TIS; pabrėžia, kad dauguma neseniai sudarytų labai didelio masto regioninių TIS laikomasi vis atsargesnio požiūrio į investuotojų ir valstybės ginčų nagrinėjimą arbitražo tvarka;

51.  ragina Europos Sąjungą ES lygmens techninės pagalbos priemonėmis remti vidaus teisinių sistemų ir teisinės valstybės šalyse partnerėse stiprinimą, nes taip būtų užtikrinta palanki aplinka užsienio investicijoms, kartu šalinant sisteminius trūkumus, kurie daro neigiamą poveikį darniam šių šalių vystymuisi;

52.  primygtinai ragina Komisiją parengti ES užsienio investicijų strategiją, kuria būtų skatinamos ir saugomos tvarios investicijos visais jų aspektais, nebūtinai remiantis investuotojų ir valstybės sprendimų priėmimu, taip pat atnaujinti savo 2015 m. priimtą investicijų apsaugos modelį, atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prašymus, siekiant pateikti derybų dėl naujų ar atnaujintų ES susitarimų gaires;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 351, 2012 12 20, p. 40. (2) OL L 257, 2014 8 28, p. 121. (3) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34. (5) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 1. (6) OL C 265, 2017 8 11, p. 17. (7) OL C 101, 2018 3 16, p. 30. (8) OL L 149, 2021 4 30, p. 10. (9) OL L 169, 2020 5 29, p. 1. (10) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, „TUI skaičiai“ (angl. FDI in Figures), 2021 m. balandžio mėn. (11) Europos žaliasis kursas; prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa; žmonėms tarnaujanti ekonomika; pasaulyje stipresnė Europa; europinės gyvensenos propagavimas; naujas postūmis Europos demokratijai. (12) Pavyzdžiui, ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (8b priedo 4 dalis, kurioje valstybės skola apibrėžiama kaip susitarimo šalies bet kokio valdžios lygmens skolos priemonė), Visapusiškas ir pažangus Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimas (CPTPP) ir 2009 m. Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga, Kolumbijos dvišalė investicijų sutartis. (13) Be kita ko, visuomenės sveikatos, socialinių paslaugų, visuomeninio švietimo, saugos, aplinkos ar visuomenės moralės, socialinės ar vartotojų apsaugos, privatumo ir duomenų apsaugos arba kultūrų įvairovės skatinimo ir apsaugos srityse. (14) Teisiškai privaloma tarptautinės žmogaus teisių teisės, tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos reguliavimo priemonė https://www.ohchr.org/en/hr-bodies/hrc/wg-trans-corp/igwg-on-tnc. (15) Konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, dar vadinama Niujorko arbitražo konvencija.