Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2022 m. rugsėjo 14 d. - Strasbūras
Energijos vartojimo efektyvumas (nauja redakcija) ***I
 Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje ***I
 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ***I
 Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis – nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė
 Naujasis europinis bauhauzas

Energijos vartojimo efektyvumas (nauja redakcija) ***I
PDF 679kWORD 221k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2022 m. rugsėjo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) (COM(2021)0558 – C9-0330/2021 – 2021/0203(COD))(1)
P9_TA(2022)0315A9-0221/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P9_TA(2022)0315A9-0221/2022
Komisijos pasiūlymas
P9_TA(2022)0315A9-0221/2022
---------------------------------------------------------
P9_TA(2022)0315A9-0221/2022
Pasiūlymas
P9_TA(2022)0315A9-0221/2022

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES(5) buvo keletą kartų iš esmės keičiama(6). Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)  Klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane(7) Komisija pasiūlė padidinti Sąjungos užmojį, padidinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslą taip, kad iki 2030 m. būtų pasiektas bent 55 proc. mažesnis nei 1990 m. lygis. Tai gerokai didesnis nei dabartinis 40 proc. tikslas. Pasiūlymu įvykdytas Komunikate dėl Europos žaliojo kurso(8) prisiimtas įsipareigojimas pateikti išsamų planą, kaip atsakingai padidinti Sąjungos 2030 m. tikslą iki 55 proc. Jis taip pat atitinka 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (Paryžiaus susitarimo) tikslus užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, ir siekti, kad jis neviršytų 1,5 °C;

(3)  2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Sąjungos tikslą iki 2030 m. grynąjį Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m.(9) Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad klimato politikos užmojis turi būti padidintas taip, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos, Sąjungos piliečių labui užtikrinama nauda sveikatai ir aplinkai ir prisidedama prie ilgalaikio Sąjungos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje skatinant žaliųjų technologijų inovacijas;

(4)  siekiant įgyvendinti tuos tikslus, Europos Komisijos 2021 m. darbo programoje(10) paskelbta apie pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį, kad iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc. ir iki 2050 m. būtų pasiektas Europos Sąjungos poveikio klimatui neutralumas. Šis rinkinys apima įvairias politikos sritis, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energiją, žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, energijos apmokestinimą, pastangų pasidalijimą ir prekybą apyvartiniais taršos leidimais;

(4a)  pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys turėtų išsaugoti ir sukurti darbo vietas Sąjungoje ir įgalinti Sąjungą tapti švarių technologijų kūrimo ir naudojimo lydere vykdant visuotinę energetikos pertvarką, ypatingą dėmesį skiriant su energijos vartojimo efektyvumu susijusiems sprendimams;

(5)  projekcijos rodo, kad visiškai įgyvendinus dabartinę politiką, išmetamų ŠESD kiekio sumažėjimas iki 2030 m. būtų maždaug 45 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jei nebūtų įskaičiuojami dėl žemės naudojimo išmetami ir absorbuojami kiekiai, ir maždaug 47 proc., jei jie būtų įskaičiuojami. Todėl 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane numatyti veiksmai, kurių reikia imtis visuose ekonomikos sektoriuose, ir pagrindinių teisėkūros priemonių persvarstymas, kad būtų galima pasiekti tą didesnį užmojį;

(6)  energijos vartojimo efektyvumas yra viena svarbiausių veiksmų sričių, nes be jo nebūtų įmanoma pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro(11). Remiantis būtinybe pasinaudoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybėmis buvo parengta dabartinė Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika. 2018 m. gruodžio mėn. į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ įtrauktas naujas pagrindinis Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas – bent 32,5 proc. (palyginti su numatytu energijos suvartojimu 2030 m.);

(7)  prie klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano pridėtas poveikio vertinimas rodo, kad, norint pasiekti didesnį klimato politikos užmojį, reikalingas gerokai didesnis energijos vartojimo efektyvumas nei dabar užsibrėžti 32,5 proc. Didesnis Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo užmojis gali sumažinti energijos kainas ir atlikti itin svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be to, bus užtikrinama ir naudojama daugiau elektrifikavimo, vandenilio, elektrosintetinių degalų ir kitų žaliajai pertvarkai reikalingų technologijų, taip pat ir transporto sektoriuje. Net sparčiai augant žaliosios elektros energijos gamybai, energijos vartojimo efektyvumas gali sumažinti naujų elektros energijos gamybos pajėgumų poreikį. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas taip pat itin svarbus siekiant užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą, nes mažės Sąjungos priklausomybė nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro. Energijos vartojimo efektyvumas yra netaršiausia ir ekonomiškai efektyviausia priemonė šiai priklausomybei panaikinti;

(8)  nacionalinių įnašų, apie kuriuos pranešė valstybės narės savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP), suma nesiekia Sąjungos 32,5 proc. užmojo. Susumavus visus įnašus gaunamas bendras 29,4 proc. galutinės energijos suvartojimo sumažėjimas ir 29,7 proc. pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas, palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijomis. Tai reikštų ES 27 bendrą 2,8 procentinio punkto atotrūkį nuo pirminės energijos suvartojimo tikslo ir 3,1 procentinio punkto atotrūkį nuo galutinės energijos suvartojimo tikslo. Kalbant apie 2020 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo skaičius ir tai, ar pasiektas Sąjungos tikslas, į juos derėtų žvelgti turint mintyje laikiną 2020 m. taikytų COVID-19 pandemijos priemonių poveikį, dėl kurio labai sulėtėjo ekonominė veikla, o ypač transporto sektorius. Reikia atidžiai išnagrinėti ataskaitose pateiktus 2020 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo skaičius;

(9)  nors energijos taupymo potencialas išlieka didelis visuose sektoriuose, itin svarbus uždavinys yra susijęs su transportu, nes šiame sektoriuje suvartojama daugiau kaip 30 proc. galutinės energijos, ir pastatais, nes 75 proc. Sąjungos pastatų energinis naudingumas yra prastas. Kitas vis svarbesnis sektorius yra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuriam tenka 5–9 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos ir daugiau kaip 2 proc. visų išmetamų teršalų. 2018 m. duomenų centrams teko 2,7 proc. elektros energijos poreikio visoje ES 28(12). Šiame kontekste Sąjungos skaitmeninėje strategijoje(13) pabrėžta labai efektyviai energiją vartojančių ir tvarių duomenų centrų ir telekomunikacijų operatoriams skirtų skaidrumo dėl jų aplinkosauginio pėdsako priemonių svarba. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad mažinant pramonės, ypač tos, kurios procesuose energija vartojama intensyviai, priklausomybę nuo iškastinio kuro, jos energijos poreikis gali padidėti;

(10)  dėl didesnio užmojo reikia labiau skatinti taikyti ekonomiško energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones visose energetikos sistemos srityse ir visuose sektoriuose, kurių energijos poreikis priklauso nuo veiklos, kaip antai transporto, vandens ir žemės ūkio sektoriuose. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas visoje energijos grandinėje, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį naudojimą, bus naudingas aplinkai, dėl to gerės oro kokybė ir visuomenės sveikata, mažės išmetamų ŠESD kiekis, didės energetinis saugumas, nes sumažės energijos importo, ypač iškastinio kuro, poreikis, mažės namų ūkių ir bendrovių išlaidos energijai, tai padės sumažinti energijos nepriteklių ir sudarys sąlygas didinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų ir aktyvinti ekonominę veiklą visos ekonomikos mastu, taip pagerinant piliečių gyvenimo kokybę. Tai atitinka Sąjungos įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė energetikos sąjungos ir pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės, nustatytos 2015 m. Paryžiaus susitarimu, kontekste;

(10a)   įvairių sektorių, įskaitant transporto ir būstų sektorius, energinio naudingumo gerinimas gali paskatinti miestų atnaujinimą, užimtumą, pastatų būklės gerinimą ir judumo bei prieinamumo modelių pokyčius. Todėl labai svarbu skatinti efektyvesnius, tvaresnius ir įperkamesnius pasirinkimus;

(11)  šia direktyva daroma pažanga siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m., o tam energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas atskiru energijos šaltiniu. Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra visa apimantis principas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama ne vien energetikos sistemoje, bet visuose sektoriuose, įskaitant finansų sektorių, ir visais lygmenimis. Energijos vartojimo efektyvumo sprendimai turėtų būti svarstomi kaip pirma galimybė priimant politikos, planavimo ir investavimo sprendimus(išskyrus atvejus, kai tai lemtų didesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį), nustatant naujas taisykles pasiūlos srityje ir kitose politikos srityse. Nors principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti taikomas nedarant poveikio kitiems teisiniams įpareigojimams, tikslams ir principams, jais neturėtų būti trukdoma šį principą taikyti ar daromos jo taikymo išimtys. Komisija turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumas ir paklausos valdymas galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su generavimo pajėgumais. Patobulinimai, didinantys energijos vartojimo efektyvumą, turi būti įgyvendinami kaskart, kai tik jie yra ekonomiškai efektyvesni, nei atitinkami su pasiūla susiję sprendimai. Tai turėtų padėti pasinaudoti visokeriopais energijos vartojimo efektyvumo privalumais Sąjungai, visų pirma piliečiams ir įmonėms. Mažinant energijos nepriteklių pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimui;

(12)  energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti pripažintas itin svarbiu elementu ir prioritetiniu klausimu būsimuose sprendimuose dėl investicijų Sąjungos energetikos infrastruktūros srityje. Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų būti taikomas visų pirma laikantis sistemos efektyvumo požiūrio ir atsižvelgiant į visuomenės bei sveikatos aspektus, dėmesį skiriant tiekimo saugumui, energetikos sistemos integravimui ir perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo. Taigi jis turėtų padėti didinti atskirų galutinio naudojimo sektorių ir visos energetikos sistemos efektyvumą. Taikant šį principą taip pat turėtų būti remiamos investicijos į efektyvaus energijos vartojimo sprendimus, kuriais padedama siekti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 išvardytų tikslų(14);

(13)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999(15) ir juo grindžiama Energetikos sistemos integravimo strategija(16). Nors principas grindžiamas ekonominiu efektyvumu, jo taikymo reikšmė platesnė žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, kuri turėtų būti atidžiai įvertinta taikant patikimas kaštų ir naudos vertinimo metodikas, pagal kurias atsižvelgiama į įvairialypę energijos vartojimo efektyvumo naudą. Komisija parengė specialias principo veikimo ir taikymo gaires ir pasiūlė konkrečių priemonių ir taikymo įvairiuose sektoriuose pavyzdžių. Komisija taip pat paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kurioje remiamasi šios direktyvos reikalavimais ir raginama imtis konkrečių principo taikymo veiksmų. Valstybės narės turėtų kuo labiau atsižvelgti į tą rekomendaciją ir ja vadovautis praktiškai įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo principą;

(13a)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ reiškia, kad taikomas holistinis požiūris, pagal kurį atsižvelgiama į integruotos energetikos sistemos bendrą efektyvumą, energijos tiekimo saugumą ir ekonominį efektyvumą ir skatinama efektyviausiais sprendimais neutralizuoti poveikį klimatui visoje vertės grandinėje (nuo energijos gamybos ir transportavimo tinkle iki galutinės energijos suvartojimo), taigi užtikrinamas ir pirminės, ir galutinės energijos vartojimo efektyvumas. Pagal šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į visos sistemos efektyvumą ir į dinamišką energijos vartojimą, o paklausos srities ištekliai ir sistemos lankstumas laikomi efektyvumą didinančiais sprendimais. Sykiu šis principas gali būti taikomas ir žemesniu, konkretaus turto lygmeniu, kai reikia nustatyti konkrečių sprendimų energijos vartojimo efektyvumą ir tinkamai pritaikyti sprendimus, kad pirmenybė būtų teikiama tiems, kurių efektyvumas yra didesnis, jei jie taip pat atitinka ekonomiškai efektyvaus dekarbonizavimo siekius;

(14)  kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ turėtų poveikį, nacionalinio, regioninio, vietos ir sektorių lygmens sprendimų priėmėjai jį turi nuosekliai taikyti numatydami visus aktualius scenarijus ir politikos, planavimo ir pagrindinių investicijų sprendimus – t. y. sprendimus dėl didelio masto investicijų, kurių kiekvienos vertė viršija 50 mln. EUR arba 75 mln. EUR transporto infrastruktūros projektams, – nuo kurių priklauso energijos vartojimas, perdavimas, skirstymas, kaupimas ar tiekimas. Norint principą taikyti tinkamai, reikia kaštų ir naudos analizės metodikos, kurioje būtų nustatytos sąlygos, užtikrinančios galimybę naudoti energijos vartojimo efektyvumo sprendimus ir tinkamai vykdyti stebėseną. Kaštų ir naudos analizė visada turėtų būti grindžiama naujausia informacija apie energijos kainas ir apimti kainų didėjimo scenarijus, pavyzdžiui, dėl mažėjančio ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kad būtų skatinama taikyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ir turėtų būti sistemingai rengiama, atliekama ir viešai prieinama. Pirmenybė turėtų būti teikiama paklausos srities sprendimams, kai tie sprendimai yra ekonomiškai efektyvesni negu investicijos į energijos tiekimo infrastruktūrą, siekiant politikos tikslų. Paklausos lankstumas gali duoti platesnės ekonominės, aplinkosauginės ir visuomeninės naudos vartotojams ir vietos bendruomenėms, gali padidinti energetikos sistemos našumą ir sumažinti išlaidas energijai, pavyzdžiui, sumažėjus sistemos eksploatavimo išlaidoms mažėja ir tarifai visiems vartotojams. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimą paklausos lankstumo naudą taikydamos principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir, kai aktualu, dėdamos pastangas didinti integruotos energetikos sistemos efektyvumą apsvarstyti paklausos atsako tiek centralizuotu, tiek decentralizuotu lygmeniu, energijos kaupimo ir išmaniuosius sprendimus;

(15)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visuomet turėtų būti taikomas proporcingai, o kai principo taikymas tiesiogiai užtikrinamas kitais teisės aktais, šios direktyvos reikalavimais valstybėms narėms neturėtų būti nustatoma iš dalies sutampančių ar prieštaringų įpareigojimų. Toks atvejis gali būti bendro intereso projektai, įtraukti į Sąjungos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/869(17) 3 straipsnį, kuriame nustatomi reikalavimai plėtojant ir vertinant tuos projektus atsižvelgti į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

(16)  įgyvendinant Europos žaliąjį kursą labai svarbu, kad pertvarka siekiant iki 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą būtų teisinga. Energijos nepriteklius yra pagrindinė sąvoka, konsoliduota teisės aktų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ ir sudaranti sąlygas vykdyti teisingą energetikos pertvarką. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944(18) Komisija pateikė orientacines atitinkamų energijos nepritekliaus rodiklių gaires ir gaires dėl didelio energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus apibrėžties(19). Direktyvoje (ES) 2019/944 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB(20) reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų priemonių nustatytai energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, priemonių skurdui mažinti platesniu mastu. Tai ypač aktualu kylant energijos kainoms ir didėjant infliacijai, kai turėtų būti įgyvendinamos tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės priemonės, kad būtų sprendžiamos sisteminės Sąjungos energetikos sistemos problemos;

(17)  principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas turėtų būti naudingas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, taip pat MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės turėtų būti įgyvendinamos pirmumo tvarka siekiant pagerinti tų asmenų ar namų ūkių padėtį bei sumažinti energijos nepriteklių ir turėtų neskatinti jokio neproporcingo būsto, judumo ar energijos kainų didėjimo. Laikantis holistinio požiūrio į politikos formavimą ir politikos bei priemonių įgyvendinimą valstybės narės turi užtikrinti, kad neigiamo poveikio tiems asmenims ir namų ūkiams neturėtų kitos politikos kryptys ir priemonės;

(18)  ši direktyva yra dalis platesnės energijos vartojimo efektyvumo politikos strategijos, kuria siekiama išnaudoti energijos vartojimo efektyvumo potencialą konkrečiose politikos srityse ir kuri apima pastatus (Direktyva 2010/31/ES(21)), gaminius (Direktyva 2009/125/EB, Reglamentas (ES) 2017/1369 ir Reglamentas (ES) 2020/740(22)) ir valdymo mechanizmą (Reglamentas (ES) 2018/1999). Tų politikos krypčių vaidmuo labai svarbus siekiant sutaupyti energijos, kai keičiami gaminiai ir statomi arba renovuojami pastatai(23);

(19)  siekiant plataus užmojo efektyvaus energijos vartojimo tikslo reikia pašalinti kliūtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į efektyvaus energijos vartojimo priemones. Iš programos LIFE paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“ bus skiriamas finansavimas siekiant remti geriausią Europos energijos vartojimo efektyvumo politikos įgyvendinimo praktiką, kuri padeda šalinti su elgesiu, rinka ir reguliavimu susijusias kliūtis didinti energijos vartojimo efektyvumą;

(20)  2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui ne vėliau kaip 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą Sąjungos lygmeniu padidinti 27 proc., kuris turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip 2020 m., atsižvelgiant į 30 proc. Sąjungos lygmens tikslą. 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo Europos Parlamentas paragino Komisiją papildomai įvertinti, ar būtų įmanoma per tą patį laikotarpį pasiekti 40 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą;

(21)  prognozuojama, kad įgyvendinus 32,5 proc. 2030 m. Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir kitas dabartinės sistemos politikos priemones išmetamų ŠESD kiekis iki 2030 m. sumažėtų maždaug 45 proc.(24) 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano poveikio vertinime įvertinta, kokių papildomų pastangų reikės įvairiose politikos srityse, kad būtų pasiektas didesnis klimato politikos užmojis – iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti 55 proc. Jame padaryta išvada, kad, palyginti su baziniu scenarijumi, norint ekonomiškai efektyviai pasiekti išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo tikslą galutinės ir pirminės energijos suvartojimas turės būti sumažintas atitinkamai bent 36–37 proc. ir 39–41 proc.;

(22)  Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslas buvo iš pradžių nustatytas ir apskaičiuotas kaip baziniu scenarijumi remiantis 2007 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijomis. Pasikeitus Eurostato energijos balanso skaičiavimo metodikai ir patobulinus projekcijų modeliavimą reikia pakeisti bazinį scenarijų. Todėl, remiantis tuo pačiu metodu tikslui nustatyti, t. y. lyginant jį su ateities bazinio scenarijaus prognozėmis, Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo užmojis turėtų būti nustatytas lyginant jį su 2020 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. prognozėmis, atspindinčiomis NEKSVP nurodytus nacionalinius įnašus. Remiantis tuo atnaujintu baziniu scenarijumi Sąjungai savo energijos vartojimo efektyvumo užmojį reikės dar padidinti▌. Naujasis Sąjungos tikslų užmojo lygio raiškos būdas neturi poveikio faktiniam reikiamų pastangų lygiui▌;

(23)  galutinės ir pirminės energijos suvartojimo apskaičiavimo metodika dera su naująja Eurostato metodika, tačiau šios direktyvos tikslais naudojamų rodiklių taikymo sritis skiriasi, t. y. skaičiuojant galutinės energijos suvartojimo tikslą į juos neįtraukiama aplinkos šiluma ir įtraukiama tarptautinės aviacijos suvartojama energija. Naujųjų rodiklių naudojimas reiškia ir tai, kad visus aukštakrosnių energijos suvartojimo pasikeitimus dabar atspindi tik pirminės energijos suvartojimas;

(24)  būtinybė Sąjungai padidinti savo energijos vartojimo efektyvumą turėtų būti išreikšta suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu, kurį reikia pasiekti 2030 m., nurodant papildomas pastangas, kurių reikės, palyginti su nustatytomis arba planuojamomis priemonėmis, nurodytomis nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. 2020 m. atskaitos scenarijuje prognozuojama, kad 2030 m. bus suvartojama 864 mln. tne galutinės energijos ir 1 124 mln. tne pirminės energijos (neįskaitant aplinkos šilumos ir įskaitant tarptautinę aviaciją). Papildomas sumažinimas 14,5 proc. 2030 m. reikš atitinkamai 740 Mtoe ir 960 Mtoe. Tai prilygsta galutinės energijos suvartojimo sumažinimui 40 proc. ir pirminės energijos suvartojimo sumažinimui 42,5 proc., palyginti su 2007 m. orientacinio scenarijaus prognozėmis, skirtomis 2030 m. Privalomų tikslų valstybių narių lygmeniu, kad būtų pasiektas 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas, nėra. 2030 m. tikslo atžvilgiu nacionaliniai įnašai turėtų tapti privalomi ir valstybės narės savo įnašus į Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą turėtų nustatyti pagal šioje direktyvoje pateiktą formulę. Valstybės narės turėtų galėti laisvai nustatyti savo nacionalinius tikslus, grindžiamus jų pirminės arba galutinės energijos suvartojimu, arba sutaupytos pirminės arba galutinės energijos kiekiu, arba energijos intensyvumu. Šia direktyva iš dalies keičiama tai, kaip valstybės narės turėtų išreikšti savo privalomus nacionalinius įnašus į privalomą Sąjungos tikslą. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir pažangos stebėseną, privalomi valstybių narių įnašai į Sąjungos tikslą turėtų būti išreikšti galutinės ir pirminės energijos suvartojimu. Būtina reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant 2030 m. Sąjungos tikslų, ir tai numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999;

(25)  energijos vartojimo efektyvumo tikslas turėtų būti pasiektas kartu įgyvendinant konkrečias vietos, regionines, nacionalines ir Europos priemones, kuriomis įvairiose srityse skatinama efektyviai vartoti energiją. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalines energijos vartojimo efektyvumo politikos kryptis ir priemones. Komisija turėtų įvertinti tas politikos kryptis ir priemones ir kiekvienos atskiros valstybės narės pastangas, taip pat padarytos pažangos duomenis, kad įvertintų tikimybę pasiekti bendrą Sąjungos tikslą ir kiek individualių pastangų pakanka bendram tikslui pasiekti;.

(26)  viešajam sektoriui tenka maždaug 5–10 proc. visos Sąjungoje suvartojamos galutinės energijos. Viešojo sektoriaus institucijos kasmet išleidžia maždaug 1,8 trln. EUR. Tai sudaro apie 14 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Todėl viešasis sektorius yra svarbi varomoji jėga siekiant skatinti rinkos perėjimą prie efektyvesnių produktų, pastatų ir paslaugų bei daryti poveikį piliečių ir įmonių elgsenai energijos vartojimo srityje. Be to, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis mažinant energijos vartojimą gali būti sudarytos sąlygos viešuosius išteklius panaudoti kitais tikslais. Nacionalinio, regionų ir vietos lygio viešosios organizacijos turėtų atlikti pavyzdinį vaidmenį energijos vartojimo efektyvumo srityje;

(27)  kad parodytų pavyzdį, viešasis sektorius turėtų nusistatyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešajame sektoriuje turėtų atspindėti pastangas, kurių reikia Sąjungos lygmeniu. ▌Įpareigojimas energijos suvartojimą viešajame sektoriuje kasmet sumažinti bent 2 proc. turėtų užtikrinti, kad viešasis sektorius atliks savo pavyzdinį vaidmenį. Valstybės narės gali visiškai laisvai rinktis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kad pasiektų galutinės energijos suvartojimo sumažėjimą. Reikalaujant kasmet sumažinti galutinės energijos suvartojimą užkraunama mažesnė administracinė našta, nei nustatant sutaupomos energijos kiekio matavimo metodus;

(28)  vykdydamos įpareigojimą valstybės narės turėtų daugiausia dėmesio skirti visų viešųjų paslaugų ir viešojo sektoriaus įstaigų įrangos galutinės energijos suvartojimui. Nustatydamos priemonių adresatus valstybės narės turėtų taikyti perkančiosios organizacijos apibrėžtį, pateiktą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES(25). Įpareigojimas gali būti įvykdytas sumažinant galutinės energijos suvartojimą bet kurioje viešojo sektoriaus srityje, įskaitant transportą, viešuosius pastatus, sveikatos priežiūrą, teritorijų planavimą, vandentvarką ir nuotekų tvarkymą, nuotekų ir vandens valymą, atliekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, energijos skirstymą, tiekimą ir kaupimą, viešąjį apšvietimą ir infrastruktūros planavimą. Siekdamos sumažinti viešųjų įstaigų administracinę naštą, valstybės narės turėtų sukurti skaitmenines platformas arba priemones, skirtas bendriems viešųjų įstaigų suvartojimo duomenims rinkti, tuos duomenis skelbti viešai ir teikti juos Komisijai;

(29)  valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį užtikrindamos, kad visos viešajame sektoriuje vykdomos sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, energijos vartojimo auditai ir energijos naudojimo vadybos sistemos atitiktų Europos arba tarptautinius standartus arba kad viešojo sektoriaus dalyse, kuriose intensyviai vartojama energija, būtų plačiai taikomi energijos vartojimo auditai. Valstybės narės turėtų pateikti aiškias šių priemonių naudojimo gaires ir procedūras;

(30)  viešojo sektoriaus institucijos raginamos naudotis, kai tinkama, parama, kurią teikia tokie subjektai, kaip tvariosios energetikos agentūros, įsteigtos regionų arba vietos lygmeniu. Tų agentūrų organizavimas paprastai atspindi individualius tam tikro regiono ar tam tikroje viešojo sektoriaus srityje veikiančių viešųjų institucijų poreikius. Centralizuotos agentūros gali geriau patenkinti poreikius ir veikti veiksmingiau kitais aspektais, pavyzdžiui, mažesnėse arba centralizuotose valstybėse narėse arba sprendžiant sudėtingus arba tarpregioninius aspektus, kaip antai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo. Tvariosios energetikos agentūros gali veikti vieno langelio principu pagal 21 straipsnį. Tos agentūros dažnai yra atsakingos už vietos arba regionų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planų rengimą, o tai gali apimti ir kitas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemones, kaip antai iškastinio kuro katilų pakeitimą, ir paramą viešojo sektoriaus institucijoms įgyvendinant su energija susijusias politikos kryptis. Tvariosios energetikos agentūros ar kiti regionų ir vietos valdžios institucijoms padedantys subjektai gali turėti aiškias tvariosios energetikos kompetencijas, tikslus ir išteklius. Tvariosios energetikos agentūros galėtų būti skatinamos apsvarstyti iniciatyvas, pagal Merų paktą įgyvendinamas savanoriškai susitelkusių vietos valdžios institucijų, įsipareigojusių įgyvendinti Sąjungos klimato ir energetikos tikslus, taip pat kitas šiuo tikslu įgyvendinamas iniciatyvas. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planai turėtų būti siejami su teritorinės plėtros planais ir juose turėtų būti atsižvelgiama į išsamius vertinimus, kuriuos turi atlikti valstybės narės;

(31)  valstybės narės turėtų padėti viešosioms įstaigoms planuoti ir įsisavinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, teikdamos finansinę ir techninę paramą ir pateikdamos planus, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su darbo jėgos ir kvalifikuotų specialistų, reikalingų visiems žaliosios pertvarkos etapams, įskaitant amatininkus ir aukštos kvalifikacijos žaliųjų technologijų ekspertus, taikomųjų sričių mokslininkus ir inovatorius, trūkumu. Valstybės narės turėtų skatinti viešąsias įstaigas atsižvelgti ne tik į energijos taupymą, bet ir į platesnę naudą, pvz., geresnę patalpų oro kokybę ir aplinkos kokybę, taip pat geresnę žmonių gyvenimo kokybę, visų pirma mokyklose, dienos užimtumo centruose, slaugos namuose, globos įstaigose ir ligoninėse. Valstybės narės turėtų teikti gaires, remti gebėjimų stiprinimo bei mokymo galimybes ir skatinti viešųjų įstaigų, taip pat agentūrų, tarpusavio bendradarbiavimą. Tuo tikslu valstybės narės galėtų steigti nacionalinius ir regioninius kompetencijos centrus, kurie spręstų kompleksinius klausimus, pvz., patartų vietos ar regioninėms energetikos agentūroms centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo klausimais;

(31a)   atsižvelgiant į tebesitęsiančią energetinio saugumo krizę ir augančias energijos kainas, valstybės narės turėtų būti skatinamos pirmiausia investuoti į energijos taupymą. Šiuo tikslu valstybėms narėms, kurios 2024–2026 m. laikotarpiu bet kuriais metais renovuoja daugiau kaip 3 proc. viso savo pastatų patalpų ploto, turėtų būti suteikta galimybė perviršį įskaičiuoti į bet kurių kitų trejų metų metinį renovacijos rodiklį. Jeigu valstybė narė nuo 2027 m. sausio 1 d. renovuoja daugiau nei 3 proc. bendro savo pastatų patalpų ploto, perviršį ji gali įskaičiuoti į kitų dvejų metų metinį renovacijos rodiklį. Šia galimybe neturėtų būti naudojamasi tikslais, kurie neatitinka šios direktyvos bendrųjų tikslų ir užmojo lygio;

(32)  be pramonės, daugiausiai energijos suvartoja ir daugiausiai teršalų išmeta pastatų ir transporto sektoriai.(26) Pastatams tenka maždaug 40 proc. visos Sąjungoje suvartojamos energijos ir 36 proc. su energija susijusių išmetamų ŠESD(27). Komisijos komunikate „Renovacijos banga“(28) sprendžiamas dvejopas – efektyvaus energijos bei išteklių naudojimo ir įperkamumo – uždavinys pastatų sektoriuje ir siekiama padvigubinti renovacijos normą. Daugiausia dėmesio jame skiriama prasčiausio energinio naudingumo pastatams, energijos nepritekliui ir visuomeniniams pastatams. Be to, pastatai yra itin svarbūs siekiant Sąjungos tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai ir pastatai, kuriuose teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, pvz., švietimo (dienos užimtumo centrai, mokyklos ir universitetai), sveikatos (ligoninės ir vyresnio amžiaus asmenų slaugos įstaigos) ir socialinės paslaugos (bendruomenės centrai, aptarnaujantys jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis ir mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančius asmenis), ar socialinis būstas sudaro didelę pastatų fondo dalį ir visuomeniniame gyvenime jiems tenka daug dėmesio. Todėl tikslinga nustatyti viešosioms įstaigoms priklausančių pastatų ir socialinės paskirties pastatų valstybės narės teritorijoje metinę renovavimo normą, kad būtų padidintas jų energinis naudingumas ir jie būtų paversti energijos beveik nevartojančiais pastatais arba visai netaršiais pastatais. Valstybės narės raginamos nustatyti didesnę renovacijos normą, kai tai ekonomiškai efektyvu renovuojant pastatų fondą pagal jų ilgalaikes renovacijos strategijas arba nacionalines renovacijos programas. Ši renovavimo norma neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo nustatytiems įsipareigojimams dėl beveik nulinės energijos pastatų (energijos beveik nevartojančių pastatų)(29). Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti ne tokius griežtus reikalavimus kai kuriems pastatams, pavyzdžiui, ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės pastatams. Per kitą Direktyvos 2010/31/ES peržiūrą Komisija turėtų įvertinti valstybių narių padarytą viešųjų įstaigų pastatų renovacijos pažangą. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pateikti teisės akto pasiūlymą dėl renovacijos normos persvarstymo, kartu atsižvelgiant į valstybių narių padarytą pažangą, esminius ekonomikos ar technikos pokyčius arba, kai reikia, Sąjungos įsipareigojimus dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos. Šioje direktyvoje nustatytu įpareigojimu renovuoti viešųjų įstaigų pastatus papildoma minėta direktyva, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad iš esmės renovuojant esamus pastatus jų energinis naudingumas būtų padidintas taip, kad jie atitiktų beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. Komisija ir valstybės narės turėtų pateikti papildomų gairių dėl istorinę vertę turinčių pastatų esminės renovacijos;

(33)  nustatydamos renovacijos normą, valstybės narės turi turėti pastatų, kurie nesiekia beveik nulinės energijos pastatų lygio, apžvalgą. Todėl bendroje energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazėje valstybės narės turėtų skelbti ir nuolat atnaujinti visuomeninių pastatų, įskaitant socialinį būstą, aprašą. Tas aprašas turėtų sudaryti galimybę ir privatiems subjektams, įskaitant energetinių paslaugų bendroves (ESCO), siūlyti renovacijos sprendimus ir juos būtų galima kaupti Sąjungos Pastatų ūkio stebėsenos centre;

(34)  2020 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Manoma, kad iki 2050 m. tas skaičius pasieks 68 proc(30). Be to, iki 2050 m. vis dar reikia pastatyti pusę miestų infrastruktūros objektų(31). Miestai ir didmiesčiai yra ekonominės veiklos, žinių kūrimo, inovacijų ir naujų technologijų centrai. Nuo miestų priklauso juose gyvenančių ar dirbančių piliečių gyvenimo kokybė. Valstybės narės turėtų techniškai ir finansiškai remti savivaldybes. Kai kurios valstybių narių savivaldybės ir kitos viešosios įstaigos jau ėmėsi įgyvendinti integruotą požiūrį į energijos taupymą, energijos tiekimą ir darnų judumą, pavyzdžiui, vykdydamos tvarios energetikos veiksmų planus ar darnaus judumo mieste planus (pvz., planus, parengtus pagal Merų pakto iniciatyvą) ir taikydamos integruotus urbanistinius metodus, kurie apima ne vien atskiras pastatams ar transporto rūšims taikomas intervencines priemones. Reikia toliau dėti pastangas gerinant judumo mieste energijos vartojimo efektyvumą tiek keleivinio, tiek krovininio transporto srityje, nes jame sunaudojama apie 40 proc. visos kelių transporto energijos. Reglamentas... [persvarstytas TEN-T reglamentas – 2021/0420(COD)] turėtų labai prisidėti sprendžiant miesto transporto energijos vartojimo efektyvumo klausimą taikant nuoseklų, integruotą ir įvairiarūšio transporto požiūrį, nustačius reikalavimą priimti darnaus judumo mieste planus, kaip apibrėžta tame reglamente. Be to, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, valstybės narės turėtų labai skatinti kuo daugiau vietos valdžios institucijų priimti darnaus judumo mieste planus, siekiant prisidėti prie energijos vartojimo mažinimo ir, kai įmanoma, išvengti nereikalingo transporto, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

(35)  pirkdami tam tikrus produktus ir paslaugas, taip pat įsigydami ir nuomodami pastatus, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, sudarantys viešojo darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartis, turėtų tapti sektinu pavyzdžiu ir priimti efektyvų energijos vartojimą užtikrinančius pirkimo sprendimus bei taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat ir toms viešosioms sutartims ir koncesijoms, kurioms IV priede konkrečių reikalavimų nenustatyta. Tai turėtų būti taikoma administraciniams padaliniams, turintiems kompetenciją visoje valstybės narės teritorijoje. Kai konkrečioje valstybėje narėje ir konkrečios kompetencijos srityje tokių atitinkamų visą teritoriją apimančių administracinių padalinių nesama, įpareigojimas turėtų būti taikomas tiems administraciniams padaliniams, kurių kiekvieno turimas kompetencijos sritis apjungus apimama visa teritorija. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos viešųjų pirkimų srities direktyvų nuostatoms. Valstybės narės turėtų šalinti kliūtis vykdyti bendrą viešąjį pirkimą valstybėje narėje ar tarpvalstybiniu mastu, jei dėl to gali sumažėti išlaidos ir padidėti vidaus rinkos nauda suteikiant naujų verslo galimybių tiekėjams ir energetikos paslaugų teikėjams;

(36)  visi viešojo sektoriaus subjektai, kurie investuoja visuomenės išteklius vykdydami pirkimą, turėtų rodyti pavyzdį – skirdami sutartis ir koncesijas rinktis didžiausio energijos vartojimo efektyvumo produktus, paslaugas, darbus ir pastatus, taip pat ir vykdydami pirkimą, kuriam netaikoma konkrečių reikalavimų pagal Direktyvą 2009/30/EB. Šiame kontekste visose viešųjų sutarčių ir koncesijų, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES(32) 6 ir 7 straipsniuose, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES(33) 2 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 3 ir 4 straipsniuose nustatytas ribas, skyrimo procedūrose reikia atsižvelgti į Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose nustatytą gaminių energijos vartojimo efektyvumą, pastatų energinį naudingumą ir paslaugų energijos vartojimo efektyvumą, viešojo pirkimo procedūrose pirmumo tvarka atsižvelgiant į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

(37)  taip pat svarbu, kad valstybės narės stebėtų, kaip į energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus atsižvelgia perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, pirkdami produktus, pastatus, darbus ir paslaugas, užtikrindamos, kad informacija apie laimėjusių pasiūlymų, viršijančių pirkimo direktyvose nurodytas ribas, poveikį energijos vartojimo efektyvumui būtų skelbiama viešai. Tai užtikrintų galimybę suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams įvertinti viešojo sektoriaus vaidmenį užtikrinant, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų skaidriai laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

(38)  Europos žaliojo kurso komunikate pripažįstamas žiedinės ekonomikos vaidmuo siekiant bendrų Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų. Viešasis sektorius turėtų padėti siekti šių tikslų pasinaudodamas savo perkamąja galia, pasirinkdamas aplinką tausojančius produktus, pastatus, paslaugas ir darbus, naudodamasis žaliųjų viešųjų pirkimų priemonėmis ir taip svariai prisidėti prie energijos suvartojimo mažinimo ir poveikio aplinkai mažinimo;

(39)  svarbu, kad valstybės narės pateiktų reikiamas gyvavimo ciklo sąnaudų, poveikio aplinkai ir kaštų vertinimo gaires ir metodikas ir taip suteiktų reikiamą paramą viešosioms įstaigoms, kad šios, vykdydamos viešuosius pirkimus, taikytų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir ▌vykdytų žaliąjį viešąjį pirkimą. Tikimasi, kad gerai parengtos priemonės, visų pirma skaitmeninės priemonės, palengvins viešojo pirkimo procedūras ir sumažins administracines išlaidas, ypač mažesnėse valstybėse narėse, kurios gali neturėti pakankamai pajėgumų pasiūlymams parengti. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų aktyviai skatinti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir remti perkančiųjų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

(40)  atsižvelgiant į tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama prieš pradedant eksploatuoti pastatus ir jų eksploatavimo laikui pasibaigus, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į anglies dioksido kiekį, išmetamą per visą pastatų gyvavimo ciklą. Tai daroma atsižvelgiant į pavyzdinį viešojo sektoriaus vaidmenį ir stengiantis daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo veiksmingumui, žiedinės ekonomikos aspektams ir poveikiui aplinkai. Taigi viešasis pirkimas gali būti proga spręsti anglies dioksido kiekio, išmetamo per visą pastatų gyvavimo ciklą, klausimą. Šiuo atžvilgiu perkančiosios organizacijos yra svarbūs subjektai, kurie turėtų imtis veiksmų pagal viešojo pirkimo procedūras pirkdami naujus pastatus, kurių visuotinio atšilimo potencialas per visą gyvavimo ciklą yra mažesnis;

(41)  visuotinio atšilimo potencialu per visą gyvavimo ciklą įvertinamas su pastatu susijęs įvairiais jo gyvavimo ciklo etapais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl juo įvertinama tai, kiek bendrai dėl pastato padidėja išmetamų teršalų, dėl kurių vyksta klimato kaita, kiekis. Tai dar vadinama anglies dioksido pėdsako vertinimu arba viso gyvavimo ciklo anglies dioksido kiekio matavimu. Jame susumuojamas su statybinėmis medžiagomis susijęs išmetamo anglies dioksido kiekis ir tiesiogiai bei netiesiogiai naudojimo etapu išmetamo anglies dioksido kiekis. Pastatai yra svarbi medžiagų kaupykla, kurioje daugelį dešimtmečių kaupiami daug anglies dioksido išskiriantys ištekliai, todėl svarbu nagrinėti konstrukcijas, kurios palengvintų galimybę ateityje, eksploatavimo laikotarpiui pasibaigus, tas medžiagas vėl panaudoti ar perdirbti pagal naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Valstybės narės turėtų skatinti statybinių medžiagų žiediškumą, patvarumą ir pritaikomumą, siekiant spręsti statybos produktų tvarumo rezultatų klausimą, sykiu nustatydamos konkurencingą ir patrauklią kainą, naudodamosi visomis turimomis finansinėmis priemonėmis, kad būtų teikiamos paskatos naudoti žiedines medžiagas;

(42)  visuotinio atšilimo potencialas išreiškiamas skaitiniu rodikliu – kilogramais CO2e/m² (naudingojo vidaus patalpų ploto) kiekvienu gyvavimo ciklo etapu, apskaičiuojant vienų etaloninio 50 metų tyrimo laikotarpio metų vidurkį. Duomenų parinkimas, scenarijų nustatymas ir skaičiavimai atliekami pagal standartą EN 15978. Pastato elementų ir techninės įrangos apimtis nustatyta 1.2 rodikliu bendroje Sąjungos tvarių pastatų rodiklių sistemoje „Level(s)“. Kai yra nacionalinė skaičiavimo priemonė arba jos reikia norint atskleisti informaciją arba gauti statybos leidimus, turėtų būti įmanoma naudoti tą nacionalinę priemonę reikalaujamai informacijai pateikti. Turėtų būti galima naudoti kitas skaičiavimo priemones, jei jos atitinka būtiniausius kriterijus, nustatytus bendroje Sąjungos sistemoje „Level(s)“;

(43)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES(34) reglamentuojami įrenginiai, kuriuose gaminama energija arba ji naudojama gamybos reikmėms, o informacija apie įrenginyje sunaudotą arba jo pagamintą energiją turi būti įtraukta į prašymus išduoti integruotuosius leidimus (12 straipsnio 1 dalies b punktas). Be to, Direktyvos 2010/75/ES 11 straipsnyje nustatyta, kad efektyvus energijos naudojimas yra vienas iš bendrųjų principų, kuriais remiantis nustatomi įpareigojimai veiklos vykdytojui, ir vienas iš kriterijų, kuriais remiantis pagal tos direktyvos III priedą nustatomi geriausi prieinami gamybos būdai. Energijos sistemų veikimo efektyvumui bet kuriuo metu daro poveikį galimybė sklandžiai ir lanksčiai tiekti į tinklą elektros energiją, gautą iš įvairių šaltinių, kurių inercijos laipsniai ir veikimo pradžios intervalai yra skirtingi. Padidinus tą efektyvumą bus sudarytos sąlygos geriau panaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

(44)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali prisidėti prie geresnių ekonominių rezultatų. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų siekti mažinti energijos vartojimą, nepaisant ekonomikos augimo dydžio;

(45)  šia direktyva nustatytas įpareigojimas taupyti energiją turėtų būti padidintas ir jis turėtų galioti ir po 2030 m. Tai užtikrintų stabilumą investuotojams, taigi paskatintų ilgalaikes investicijas ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, esminę pastatų renovaciją, siekiant ilgalaikio tikslo – palengvinti ekonomiškai efektyvų esamų pastatų pertvarkymą į beveik nulinės energijos pastatus. Esminės renovacijos, kuriomis pastatų energinis naudingumas pagerinamas bent 60 proc., šiuo metu per metus apima tik 0,2 proc. pastatų fondo, ir tik penktadaliu atvejų energijos vartojimo efektyvumas yra reikšmingai padidinamas. Įpareigojimas taupyti energiją atliko svarbų vaidmenį sudarant sąlygas ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui, konkurencingumui ir energijos nepritekliaus mažinimui vietos lygmeniu. Jis turėtų užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo energetikos ir klimato srities tikslus sukurdama papildomų galimybių, ir nutraukti sąsają tarp energijos vartojimo ir ekonomikos augimo. Norint įvertinti sąlygas, kuriomis būtų galima paskatinti privatųjį sektorių investuoti į energijos vartojimo efektyvumo projektus, taip pat sukurti naujus pajamų modelius energijos vartojimo efektyvumo srities inovacijoms, svarbu bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi;

(46)  energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantys pastatai prisideda prie poreikio šildyti kuru, įskaitant kietąjį kurą, mažinimo. Taigi, energijos vartojimo efektyvumo priemonės prisideda prie oro kokybės viduje ir lauke gerinimo ir padeda ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos oro kokybės politikos tikslų, nustatytų visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284(35);

(47)  valstybės narės turi per visą įpareigojimų taikymo laikotarpį iki 2030 m. pasiekti tokį suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį, kuris atitiktų bent 0,8 proc. naujo kasmet sutaupytos energijos kiekio nuo galutinės energijos suvartojimo iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir bent 2 proc. nuo 2024 m. sausio 1 d. Tas reikalavimas gali būti įgyvendintas naujomis politikos priemonėmis, priimtomis įpareigojimų taikymo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., arba naujais atskirais veiksmais, kurie yra prieš ankstesnį laikotarpį arba jo metu priimtų politikos priemonių rezultatas, su sąlyga, kad tokie atskiri energijos taupymą skatinantys veiksmai yra pradėti paskesniu laikotarpiu. Tuo tikslu valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema arba alternatyviomis politikos priemonėmis, arba abiem kartu;

(48)  laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų būti reikalaujama, kad Kipras ir Malta pasiektų suminį galutinės energijos suvartojimo sumažinimą, atitinkantį 0,24 proc. naujo kasmetinio sutaupytos energijos kiekio nuo galutinės energijos suvartojimo tik 2021–2030 m. laikotarpiu. Ta individuali taupymo norma turėtų būti nebetaikoma nuo 2024 m. sausio 1 d.;

(49)  valstybės narės, taikydamos įpareigojimų sistemą, turėtų, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, paskirti įpareigotąsias šalis iš perdavimo sistemos operatorių, skirstymo sistemos operatorių, energijos skirstytojų, mažmeninės prekybos energija įmonių ir transporto degalų skirstytojų arba mažmeninės prekybos jais įmonių. Tam tikrų tokių skirstytojų ar mažmeninės prekybos įmonių kategorijų paskyrimas arba jų atleidimas nuo paskyrimo neturėtų būti laikomas nesuderinamu su nediskriminavimo principu. Todėl valstybės narės gali pasirinkti, ar paskyrimas įpareigotosiomis šalimis taikomas visiems tokiems perdavimo sistemos operatoriams, skirstymo sistemos operatoriams, skirstytojams arba mažmeninės prekybos įmonėms, ar tik tam tikroms jų kategorijoms. Siekiant įgalinti ir apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir mažas pajamas gaunančius namų ūkius, energijos nepriteklių patiriančius žmones ir socialiniuose būstuose gyvenančius žmones ir įgyvendinti politikos priemones teikiant pirmenybę tokiems žmonėms, valstybės narės gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys užtikrintų, kad reikiamą energijos kiekį sutaupytų pažeidžiami vartotojai, energijos nepriteklių patiriantys žmonės ir socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės. Tuo tikslu valstybės narės taip pat gali nustatyti išlaidų energijai mažinimo tikslus. Įpareigotosios šalys galėtų pasiekti šiuos tikslus skatindamos diegti priemones, kurios padėtų taupyti energiją ir mažinti sąskaitas už energiją, pavyzdžiui, įrengti izoliavimo ir apšiltinimo priemones, ir remdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų įgyvendinamas energijos taupymo iniciatyvasŠios priemonės gali būti ypač naudingos pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, nes šie asmenys dažniausiai gyvena prastesnio energinio naudingumo pastatuose, todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas jiems gali būti naudingiausias;

(50)  rengdamos politikos priemones, kuriomis siekiama įvykdyti įpareigojimą taupyti energiją, valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų ir prioritetų ir laikytis principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2020/852(36). Valstybės narės neturėtų skatinti aplinkos atžvilgiu netvarios veiklos, pvz., iškastinio ▌kuro naudojimo. Įpareigojimu taupyti energiją siekiama stiprinti atsaką į klimato kaitą skatinant valstybes nares įgyvendinti tvarią ir švarią politiką, kuri būtų atspari ir sušvelnintų klimato kaitą. Todėl dėl politikos priemonių, susijusių su tiesioginiu iškastinio kuro deginimu, sutaupytos energijos kiekis gali būti laikomas atitinkančiu reikalavimus pagal energijos taupymo įpareigojimą tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą laikotarpį po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę pagal V priedą. Tai leis suderinti įpareigojimą taupyti energiją su Europos žaliojo kurso, Klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano ir iniciatyvos „Renovacijos banga“ tikslais ir atsižvelgti į Tarptautinės energetikos agentūros nulinės taršos ataskaitoje nurodytą poreikį imtis veiksmų(37). Apribojimu siekiama paskatinti valstybes nares naudoti viešąsias lėšas tik perspektyvioms, tvarioms technologijoms. Svarbu, kad valstybės narės užtikrintų rinkos dalyviams aiškią politikos sistemą ir tikrumą dėl investicijų. Įgyvendinant įpareigojimui įvykdyti sutaupomos energijos skaičiavimo metodiką visiems rinkos dalyviams turėtų būti sudarytos sąlygos per pagrįstą laikotarpį pritaikyti savo technologijas. Kai valstybės narės remia efektyvių iškastinio kuro technologijų diegimą arba ankstyvą tokių technologijų pakeitimą, pavyzdžiui, taikydamos subsidijų sistemas arba energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, sutaupyta energija gali nebeatitikti energijos taupymo įpareigojimo reikalavimų. Nors energijos taupymas dėl, pavyzdžiui, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos naudojant gamtines dujas skatinimo neatitiktų reikalavimų, apribojimas nebūtų taikomas netiesioginiam iškastinio kuro naudojimui, pavyzdžiui, kai elektros energijai gaminti, be kitų išteklių, naudojamas ir iš iškastinis kuras. Politikos priemonės, kuriomis siekiama keisti elgseną, kad būtų mažiau naudojama iškastinio kuro, pavyzdžiui, rengiant informavimo kampanijas, ir skatinamas ekologiškas vairavimas, turėtų ir toliau būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Energijos kiekis, sutaupytas taikant pastatų renovacijai skirtas politikos priemones, gali apimti tokias priemones kaip šildymo iškastiniu kuru sistemų pakeitimas kartu su pastato medžiagų patobulinimais, kurie turėtų apsiriboti tomis technologijomis, kurios leidžia sutaupyti reikiamą energijos kiekį pagal valstybėje narėje nustatytus nacionalinius statybos kodeksus. Vis dėlto valstybės narės, vykdydamos esminę renovaciją, turėtų skatinti atnaujinti šildymo sistemas, laikydamosi ilgalaikio anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo, t. y. sumažinti šildymo poreikį, o likusį šildymo poreikį patenkinti naudojant anglies dioksido neišskiriantį energijos šaltinį. Apskaičiuodamos kiekį, kurį reikia sutaupyti, kad būtų įvykdytas energijos taupymo įpareigojimas, siejamas su energijos nepriteklių patiriančių žmonių dalimi, valstybės narės gali atsižvelgti į savo klimato sąlygas;

(51)  į valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones transporte galima atsižvelgti tam, kad būtų įvykdytas jų įpareigojimas dėl sutaupytos galutinės energijos kiekio. Tokios priemonės apima politikos priemones, kurios, inter alia, skirtos skatinti naudoti efektyvesnes transporto priemones, įskaitant baterijomis varomas transporto rūšis, pereiti prie kitų transporto rūšių – važiavimo dviračiu, ėjimo ir visuomeninio transporto, arba vykdyti judumo ir miestų planavimą, dėl kurio sumažėtų transporto poreikis. Be to, taip pat gali būti atsižvelgta į schemas, kurios pagreitina naujų ir efektyvesnių transporto priemonių ar politikos, skatinančių pereiti prie kuro rūšių, kurių išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis, išskyrus su tiesioginio iškastinio kuro deginimo naudojimu susijusias politikos priemones, ir dėl kurių sumažėtų energijos suvartojimas vienam kilometrui, diegimą su sąlyga, kad jos atitinka šios direktyvos V priede nustatytas taisykles dėl reikšmingumo ir papildomumo. Politikos priemonės, kuriomis skatinama naudoti naujas iškastiniu kuru varomas transporto priemones, neturėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal įpareigojimą taupyti energiją;

(52)  priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842(38) ir dėl kurių atsirado patikrinamas ir išmatuojamas ar apskaičiuojamas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, gali būti laikomos ekonomiškai efektyviu būdu valstybėms narėms įvykdyti savo energijos taupymo įpareigojimą pagal šią direktyvą;

(53)  kaip alternatyva reikalavimui, kad įpareigotosios šalys pasiektų suminį sutaupytos galutinės energijos kiekį, kurio reikalaujama pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo įpareigojimų sistemose leisti įpareigotosioms šalims padaryti įnašą į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą, kuris galėtų būti naudojamas tam, kad politikos priemonės būtų įgyvendinamos pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, arba to iš jų reikalauti;

(54)  valstybės narės ir įpareigotosios šalys turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir technologijomis, išskyrus tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijas, kad pasiektų reikalaujamą suminį sutaupytos galutinės energijos kiekį, be kita ko, skatindamos išmanių ir tvarių technologijų naudojimą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose, efektyvaus šildymo ir vėsinimo infrastruktūroje, efektyviai energiją vartojančiuose ir išmaniuosiuose pastatuose, elektrinėse transporto priemonėse ir pramonės šakose, ir atliekant energijos vartojimo auditus arba atitinkamose valdymo sistemose su sąlyga, kad nurodyti sutaupytos energijos kiekiai atitiktų šios direktyvos 8 straipsnyje ir V priede nustatytus reikalavimus. Valstybės narės turėtų siekti didelio lankstumo rengdamos ir įgyvendindamos alternatyvias politikos priemones. Valstybės narės turėtų skatinti imtis veiksmų, kurie padeda sutaupyti energijos per visą gyvavimo ciklą;

(55)  ilgalaikės energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir toliau lems mažesnį energijos suvartojimą po 2020 m., tačiau norint, kad jos prisidėtų prie Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo įgyvendinimo, dėl tų priemonių taikymo po 2020 m. turėtų būti naujai sutaupoma energijos. Be to, energijos, sutaupytos po 2020 m. gruodžio 31 d., kiekis neturėtų būti laikomas suminiu galutinės energijos suvartojimo sutaupymu, kurio reikalaujama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(56)  naujai sutaupomos energijos kiekis – tai papildomas kiekis tam, kuris ir taip jau būtų sutaupytas; taigi tas energijos kiekis, kuris būtų ir taip sutaupytas, neturėtų būti įskaičiuojamas vykdant reikalavimus dėl energijos taupymo. Siekiant apskaičiuoti nustatytų priemonių poveikį, turėtų būti skaičiuojamas tik grynasis sutaupytos energijos kiekis, išmatuojamas kaip energijos suvartojimo pokytis, kurį galima tiesiogiai susieti su konkrečia energijos vartojimo efektyvumo priemone, įgyvendinta taikant šios direktyvos 8 straipsnį. Kad galėtų apskaičiuoti grynąjį sutaupytos energijos kiekį, valstybės narės turėtų nustatyti bazinį scenarijų, kaip situacija vystytųsi, jei atitinkama priemonė nebūtų įgyvendinta. Atitinkamos politikos priemonės poveikis turėtų būti vertinamas lyginant su tuo baziniu scenarijumi. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į būtiniausius reikalavimus, nustatytus aktualių Sąjungos teisės aktų sistemoje, ir į tai, kad per tą patį laikotarpį gali būti imamasi ir kitų politikos priemonių, kurios taip pat daro poveikį sutaupomos energijos kiekiui, taigi ne visi pokyčiai, nustatyti nuo konkrečios politikos priemonės nustatymo pradžios, gali būti priskiriami tik tai vienai politikos priemonei. Įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalies veiksmai turėtų realiai prisidėti prie nurodyto energijos sutaupymo, siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdytas reikšmingumo reikalavimas;

(57)  siekiant didinti energijos taupymo potencialą elektros energijos perdavimo ir paskirstymo etapuose, svarbu atitinkamais atvejais apsvarstyti galimybę į sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimą įtraukti visus etapus energijos grandinėje. Atlikti tyrimai ir konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais atskleidė didelį potencialą. Tačiau fizinės ir ekonominės sąlygos įvairiose valstybėse narėse ir dažnai pačiose valstybėse narėse labai skiriasi ir yra daug sistemos operatorių. Šios aplinkybės rodo decentralizuoto požiūrio tikslingumą pagal subsidiarumo principą. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi reikiamų žinių, teisinę kompetenciją ir administracinių gebėjimų skatinti efektyvaus elektros energijos tinklo plėtrą. Tokie subjektai kaip Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E) ir Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas (ES SSO subjektas) taip pat gali naudingai prisidėti ir turėtų padėti savo nariams įsisavinti energijos vartojimo efektyvumo priemones;

(58)  panašūs argumentai galioja labai dideliam gamtinių dujų sistemos operatorių skaičiui. Gamtinių dujų reikšmė, tiekimo intensyvumas ir teritorijos aprėptis valstybėse narėse labai skiriasi. Tokiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos geriausiai gali stebėti sistemos raidą ir ją pakreipti siekdamos didesnio efektyvumo, o tokie subjektai kaip Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSOG) gali naudingai prisidėti ir turėtų padėti savo nariams įsisavinti energijos vartojimo efektyvumo priemones;

(58a)  energetinių paslaugų bendrovės yra svarbios kuriant, projektuojant, statant ir organizuojant projektų, kuriais taupoma energija, mažinamos energijos sąnaudos, mažinamos veiklos ir priežiūros sąnaudos tokiuose sektoriuose kaip pastatai, pramonė ir transportas, finansavimą;

(59)  vandens ir energijos sąsajos klausimo sprendimas yra ypač svarbus siekiant spręsti tarpusavyje priklausomo vandens ir energijos vartojimo ir didėjančio abiejų išteklių naudojimo intensyvumo problemas. Veiksminga vandentvarka gali labai padėti taupyti energiją, suteikdama ne tik naudą klimatui, bet ir socialinę ir ekonominę naudą. Vandens ir nuotekų sektoriuose sunaudojama 3,5 proc. suvartojamos elektros energijos Sąjungoje kiekio ir tikėtina, kad ta dalis didės. Tuo pačiu metu vandens nuotėkiai sudaro 24 proc. viso Sąjungoje suvartojamo vandens kiekio, o energetikos sektorius yra didžiausias vandens vartotojas – jame sunaudojama 44 proc. suvartojamo vandens kiekio. Reikėtų visapusiškai ištirti galimybes taupyti energiją panaudojant išmaniąsias technologijas ir procesus visuose pramoniniuose, gyvenamųjų pastatų ir komerciniuose vandens cikluose ir prietaikose, jos turėtų būti išnaudotos visais atvejais, kai tai ekonomiškai efektyvu, ir turėtų būti atsižvelgiama į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Be to, pažangiosios drėkinimo technologijos, lietaus vandens surinkimo ir pakartotinio vandens naudojimo technologijos galėtų gerokai sumažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pastatuose ir pramonėje ir jam valyti bei transportuoti sunaudojamos energijos kiekį;

(60)  remiantis Sutarties 9 straipsniu, Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politika turėtų būti įtrauki ir dėl to turėtų užtikrinti, kad visi energijos nepriteklių patiriantys vartotojai galėtų vienodai naudotis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis. Energijos vartojimo efektyvumo padidinimas turėtų būti įgyvendinamas pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams ir galutiniams naudotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir mažas pajamas bei vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, pagyvenusiems žmonėms ir kaimo ir atokiose vietovėse bei atokiausiuose regionuose gyvenantiems žmonėms. Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas konkrečioms grupėms, kurioms kyla didesnė energijos nepritekliaus rizika arba kurie yra pažeidžiamesni dėl neigiamo energijos nepritekliaus poveikio, tokioms kaip moterys, neįgalieji, pagyvenę žmonės, vaikai ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantys asmenys. Valstybės narės gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys į energijos taupymo priemones įtrauktų socialinius tikslus, susijusius su energijos nepritekliumi, ir ši galimybė jau buvo taikoma ir alternatyvioms politikos priemonėms bei Europos nacionaliniams energijos vartojimo efektyvumo fondams. Tai turėtų tapti privalomu įpareigojimu apsaugoti ir įgalinti pažeidžiamus vartotojus ir galutinius naudotojus ir mažinti energijos nepriteklių, kartu valstybėms narėms leidžiant išlaikyti visapusišką lankstumą pačioms spręsti dėl tokių priemonių rūšies, dydžio, apimties ir turinio. Jei pagal energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą neleidžiama taikyti priemonių, susijusių su individualiais energijos vartotojais, valstybės narės gali siekti sumažinti energijos nepriteklių vien tik imdamosi alternatyvių politikos priemonių. Formuodamos savo politikos priemonių derinį valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neigiamo poveikio pažeidžiamiems vartotojams, galutiniams naudotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms neturėtų kitos politikos priemonės. Valstybės narės investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones turėtų kuo geriau panaudoti viešąjį finansavimą, įskaitant Sąjungos lygmeniu nustatytas finansavimo priemones ir finansines priemones;

(61)  šioje direktyvoje remiamasi pažeidžiamų vartotojų sąvoka, kurią valstybės narės turi apibrėžti pagal Direktyvą (ES) 2019/944. Be to, pagal Direktyvą 2012/27/ES termino „galutiniai naudotojai“ vartojimas kartu su terminu „galutinis vartotojas“ reiškia, kad teises į sąskaitų išrašymą ir informaciją apie suvartojimą taip pat turi vartotojai, nesudarę individualių ar tiesioginių sutarčių su daugiabučių pastatų bendrose šildymo, vėsinimo ar buitinio karšto vandens ruošimo sistemose naudojamos energijos tiekėju. Pažeidžiamų vartotojų sąvoka nebūtinai užtikrina, kad galutiniai naudotojai nebūtų palikti nuošaly. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje nustatytos priemonės pasiektų visus pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis ir namų ūkius, valstybės narės į pažeidžiamų vartotojų apibrėžtį turėtų įtraukti ne tik vartotojus siaurąja prasme, bet ir galutinius naudotojus;

(62)  apie 34 mln. namų ūkių Sąjungoje 2019 m. neišgalėjo namuose palaikyti tinkamos šilumos(39). Pagal Europos žaliąjį kursą pirmenybė teikiama socialiniam pertvarkos aspektui, laikantis principo, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Žalioji pertvarka, įskaitant perėjimą prie švarios energijos, turi nevienodą poveikį moterims ir vyrams ir gali labai paveikti kai kurias nepalankioje padėtyje esančias grupes, įskaitant neįgaliuosius. Todėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės turi būti esminis bet kokios ekonomiškai efektyvios kovai su energijos nepritekliumi ir vartotojų pažeidžiamumu skirtos strategijos elementas ir jomis papildomos socialinės apsaugos politikos priemonės valstybių narių lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis būtų tvariai mažinamas nuomininkų patiriamas energijos nepriteklius, turėtų būti atsižvelgta į tokių priemonių ekonominį efektyvumą, taip pat jų įperkamumą pastatų savininkams ir nuomininkams, o valstybių narių lygmeniu tokioms priemonėms turėtų būti užtikrinama tinkama finansinė ir techninė parama. Valstybės narės turėtų vietos ir regionų lygmenimis padėti nustatyti ir mažinti energijos nepriteklių. Tai apima konkrečių grupių, kurioms gresia energijos nepriteklius arba kurios yra pažeidžiamesnės dėl jo poveikio, specialių poreikių nustatymą ir tenkinimą. Siekdamos apsaugoti energijos nepriteklių patiriančius žmones, pažeidžiamus vartotojus ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančius žmones, valstybės narės turėtų skatinti įpareigotąsias šalis vykdyti tokius veiksmus kaip pastatų, įskaitant socialinius būstus, renovacija, prietaisų pakeitimas, finansinė parama ir paskatos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, laikantis nacionalinių finansavimo ir paramos sistemų arba energijos vartojimo audito reikalavimų. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad įpareigotosios šalys bendradarbiautų su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir bendradarbiautų su socialinėmis tarnybomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis (pvz., vartotojų organizacijomis, socialinėmis NVO ir būsto asociacijomis), kad būtų sukurta bendradarbiavimo platforma, skirta energijos nepritekliaus mažinimui. Atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, Sąjungos pastatai ilgainiui turi būti pertvarkyti į energijos beveik nevartojančius pastatus. Dabartinis pastatų renovacijos tempas yra nepakankamas, o pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys piliečiai, patiriantys energijos nepriteklių, sunkiausia renovuoti. Todėl šioje direktyvoje nustatytos priemonės dėl energijos taupymo įpareigojimų, energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių yra ypač svarbios;

(63)  norint išnaudoti energijos taupymo potencialą tam tikruose rinkos segmentuose, kuriuose paprastai nėra teikiamos komercinės energijos vartojimo audito paslaugos (pvz., mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ)), valstybės narės turėtų parengti programas, kuriomis MVĮ būtų skatinamos ir remiamos siekiant atlikti energijos vartojimo auditą ir įgyvendinti energijos vartojimo auditų rekomendacijas, pvz., nustatant paramos schemas, tokias kaip MVĮ ir labai mažoms įmonėms skirti energijos vartojimo auditų centrai, kad būtų padengtos energijos vartojimo audito išlaidos. Tokie centrai galėtų būti įkurti universitetuose, o jų centrinėje duomenų bazėje būtų kaupiami ir perduodami audito rezultatai. Energijos vartojimo auditas turėtų būti privalomas ir reguliariai atliekamas didelėse įmonėse, nes jose gali būti sutaupyta daug energijos. Atliekant energijos vartojimo auditą turėtų būti atsižvelgta į atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus, pavyzdžiui, EN ISO 50001 (Energijos naudojimo vadybos sistemos), EN ISO 50005 (Energijos naudojimo vadybos sistemos), EN 16247-1 (Energetiniai auditai), ISO 50002 (Energetiniai auditai) arba, jei įtraukiamas energijos auditas – EN ISO 14000 (Aplinkos apsaugos vadybos sistemos), ir tokiu būdu auditas atitiktų šios direktyvos VI priedo nuostatas, nes tokios nuostatos neviršija šiuose atitinkamuose standartuose pateiktų reikalavimų. Šiuo metu rengiamas konkretus Europos standartas, taikytinas energijos vartojimo auditui. Energijos vartojimo auditas gali būti atliekamas atskirai arba būti platesnės aplinkosaugos vadybos sistemos arba sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo dalis. Visais tokiais atvejais tos sistemos turėtų atitikti VI priedo būtiniausius reikalavimus. Be to, konkretūs mechanizmai ir sistemos, sukurti tam tikrų transporto operatorių išmetamų teršalų kiekiui ir degalų sąnaudoms stebėti, pavyzdžiui, ES ATLPS, gali būti laikomi suderinamais su energijos vartojimo auditu, įskaitant energijos naudojimo vadybos sistemų auditą, jei jie atitinka VI priede nustatytus būtiniausius reikalavimus;

(63a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonėms būtų privaloma įgyvendinti energijos vartojimo audito rekomendacijas. Pagrindinė priežastis, kodėl įmonės nepakankamai atsižvelgia į šias rekomendacijas, yra tai, kad nėra įpareigojimo įgyvendinti audito rekomendacijas;

(64)  energijos naudojimo vadybos sistemų ir energijos vartojimo audito taikymo kriterijus turėtų būti vidutinis įmonės suvartojimas, kad šiais mechanizmais būtų galima tiksliau nustatyti atitinkamas ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybes. Įmonės, kurių energijos suvartojimas nesiekia ribų, nuo kurių taikomos energijos naudojimo vadybos sistemos ir energijos vartojimo auditas, turėtų būti skatinamos ir joms turėtų būti teikiama techninė parama siekiant atlikti energijos vartojimo auditą ir įgyvendinti atlikus tą auditą pateiktas rekomendacijas;

(65)  tais atvejais, kai energijos vartojimo auditą atlieka įmonių vidaus ekspertai, dėl būtinybės užtikrinti nepriklausomumą šie ekspertai negali tiesiogiai dalyvauti veikloje, kurios auditas atliekamas;

(66)  informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius – dar vienas svarbus sektorius, kuriam skiriama vis daugiau dėmesio. 2018 m. ES duomenų centruose suvartota 76,8 TWh energijos. Numatoma, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks 98,5 TWh, t. y. padidės 28 proc. Šis absoliučiaisiais dydžiais išreikštas padidėjimas matyti ir iš santykinių dydžių: ES duomenų centrams 2018 m. teko 2,7 proc. elektros energijos paklausos, o iki 2030 m. ji pasieks 3,21 proc., jei plėtra tęsis pagal dabartinę trajektoriją(40). Europos skaitmeninėje strategijoje jau pabrėžta labai efektyviai energiją vartojančių ir darnių duomenų centrų ir telekomunikacijų operatoriams skirtų skaidrumo dėl jų aplinkosauginio pėdsako priemonių svarba. Siekdamos skatinti tvarią IRT sektoriaus, ypač duomenų centrų, plėtrą, valstybės narės turėtų rinkti ir skelbti duomenis, kurie yra aktualūs stebint duomenų centrų energinį naudingumą, vandens naudojimo rodiklį ir paklausos lankstumą, remiantis bendru Sąjungos šablonu. Valstybės narės turėtų rinkti ir skelbti duomenis tik apie duomenų centrus, kuriuose įrengtosios IT galios poreikis yra ne mažesnis kaip 100 kW ir kurių energijos ir vandens suvartojimą gerokai sumažinti galima tinkamai projektuojant (nauji centrai) ar taikant efektyvumo priemones (esami centrai), galima padidinti sistemų efektyvumą skatinant tinklo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą arba kurių atliekinę šilumą galima panaudoti netoliese esančiuose objektuose ir šilumos tinkluose. Remiantis tais surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į jau esamas iniciatyvas šiame sektoriuje turėtų būti nustatyti duomenų centro darnumo rodikliai. Siekiant palengvinti informacijos atskleidimą, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir apsvarsčiusi esamus standartizuotus parametrus, turėtų parengti gaires, kuriose būtų nustatyta, kaip stebėti ir skelbti informaciją apie duomenų centrų energinį naudingumą. Būtina visoms valstybėms narėms taikyti suderintą požiūrį, kad būtų išvengta skirtingų valstybių narių ataskaitų teikimo sistemų ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių taikymo;

(67)  duomenų centrų darnumo rodikliai turėtų būti naudojami siekiant įvertinti šešis pagrindinius darnaus duomenų centro aspektus, t. y. kaip efektyviai jame naudojama energija, kiek tos energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaip panaudojama jo atliekinė šiluma, kaip efektyviai jis vėsinamas, kaip efektyviai naudojamas anglies dioksidas ir kiek sunaudojama gėlo vandens. Duomenų centrų darnumo rodikliais turėtų būti didinamas tinklo operatorių, duomenų centrų savininkų ir operatorių, įrangos gamintojų, programinės įrangos kūrėjų ir paslaugų teikėjų, visų lygmenų duomenų centrų paslaugų naudotojų, taip pat subjektų ir organizacijų, diegiančių, naudojančių ar perkančių debesijos ir duomenų centrų paslaugas, informuotumas. Jie taip pat turėtų suteikti pasitikėjimo faktiniais patobulinimais įdėjus pastangų ir ėmusis priemonių naujų ar esamų duomenų centrų tvarumui padidinti. Galiausiai jie turėtų būti naudojami kaip skaidraus ir duomenimis grindžiamo planavimo ir sprendimų priėmimo pagrindas. Duomenų centrų darnumo rodiklių naudojimas valstybėms narėms turėtų būti privalomas. Duomenų centrų darnumo rodiklio naudojimas valstybėms narėms turėtų būti neprivalomas. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų įvertinti duomenų centrų efektyvumą;

(67a)   Komisija turėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119(41) konkrečiuose sektoriuose užmezgti su energijos vartojimo efektyvumo partnerystes, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant NVO ir socialinius partnerius, iš tokių sektorių kaip IRT, transportas, finansai ir pastatų sektorius, užtikrindama įtraukumą ir tinkamą atstovavimą;

(68)  mažesnių vartotojų išlaidų suvartotai energijai turėtų būti siekiama padedant jiems vartoti mažiau energijos: mažinant pastatų energijos poreikius ir didinant prietaisų energijos vartojimo efektyvumą; tai turėtų būti derinama kartu su galimybėmis naudotis į viešojo transporto sistemą integruotomis mažai energijos vartojančiomis transporto priemonėmis, bendrai naudojamomis transporto priemonėmis bei dviračiais. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pagerinti susisiekimą kaimo ir atokiose vietovėse;

(69)  labai svarbu didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą apie didesnio energijos vartojimo efektyvumo teikiamą naudą ir jiems teikti tikslią informaciją apie būdus, kuriais tai gali būti pasiekta. Visų amžiaus grupių piliečiai taip pat turėtų dalyvauti energetikos pertvarkoje pagal Europos klimato paktą ir Konferenciją dėl Europos ateities. Didesnis energijos vartojimo efektyvumas taip pat itin svarbus siekiant užtikrinti Sąjungos energijos tiekimo saugumą, nes mažės Sąjungos priklausomybė nuo iš trečiųjų valstybių importuojamo kuro;

(70)  vartotojams turėtų būti užtikrinamas visiškas visų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių buvo imtasi, kaštų ir naudos, įskaitant grąžos laikotarpius, skaidrumas;

(71)  įgyvendindamos šią direktyvą ir imdamosi kitų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, valstybės narės turėtų itin daug dėmesio skirti energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir veiksmingo gamtos išteklių panaudojimo sinergijai laikantis žiedinės ekonomikos principų;

(72)  valstybės narės, pasinaudodamos naujais verslo modeliais ir technologijomis, turėtų stengtis skatinti diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, be kita ko, stambiems ir smulkiems vartotojams teikiant naujoviškas energetines paslaugas, ir sudaryti palankesnes sąlygas tokiam diegimui;

(73)  reikia numatyti, kad informacija apie energijos suvartojimą būtų teikiama dažniau ir būtų išsamesnė, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga atsižvelgiant į įrengtus matavimo prietaisus. Šioje direktyvoje išaiškinama, kad tai, ar atskiras matavimas yra ekonomiškai veiksmingas, priklauso nuo to, ar susiję kaštai yra proporcingi galimos sutaupyti energijos kiekiui. Vertinant, ar atskiras matavimas yra ekonomiškai veiksmingas, galima atsižvelgti į kitų konkrečių planuojamų priemonių konkrečiame pastate, pavyzdžiui, būsimos renovacijos, poveikį. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos taupymą, galutiniams gamtinių dujų, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai rodo faktinį energijos vartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota;

(74)  šioje direktyvoje taip pat išaiškinama, kad teisės, susijusios su sąskaitų išrašymu ir informacija apie sąskaitas ar suvartojimą, turėtų būti taikomos vartotojams, kuriems šiluma, vėsuma arba buitinis karštas vanduo tiekiami iš centrinio šaltinio, net jei jie su energijos tiekėju nėra sudarę tiesioginės individualios sutarties;

(75)  siekiant užtikrinti individualaus šiluminės energijos suvartojimo apskaitos skaidrumą ir taip palengvinti atskiro matavimo įgyvendinimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos skaidrios ir viešai prieinamos nacionalinės taisyklės dėl šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimo daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose kaštų paskirstymo. Be skaidrumo aspekto, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų stiprinama konkurencija teikiant atskiro matavimo paslaugas, ir taip padėti užtikrinti, kad visi galutinių naudotojų patiriami kaštai būtų pagrįsti;

(76)  nauji įrengti šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai turėtų būti nuskaitomi nuotoliniu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir dažnas informacijos apie suvartojimą teikimas, ir jie turėtų galėti pateikti informaciją, tokią kaip išsamūs temperatūros ir fazės apkrovos duomenys. Visi duomenys turėtų būti lengvai prieinami realiuoju laiku ir turėtų būti galima jais dalytis su galutiniu energijos vartotoju. Skaitikliai ir pagalbiniai skaitikliai turėtų rodyti energijos suvartojimą prieinama ir naudotojui patogia forma. Šios direktyvos nuostatas, susijusias su šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens matavimu, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens atskiru matavimu ir sąnaudų paskirstymu už juos, nuotolinio nuskaitymo reikalavimu, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitomis ir informacija apie suvartojimą, prieigos prie šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimo matavimo informacijos, sąskaitų ir informacijos apie suvartojimą kaštais ir būtiniausiais reikalavimais dėl šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitų ir informacijos apie suvartojimą, numatoma taikyti tik iš centrinio šaltinio tiekiamai šilumai, vėsumai ir buitiniam karštam vandeniui. Valstybės narės gali savo nuožiūra nuspręsti, ar nuotolinio duomenų nuskaitymo prieinant ar privažiuojant technologijos turi būti laikomos nuotoliniu būdu nuskaitomomis. Naudojant nuotoliniu būdu nuskaitomus prietaisus nereikia patekti į atskirus butus ar patalpas, kad duomenis būtų galima nuskaityti;

(77)  valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti naujas technologijas, skirtas suvartotos energijos kiekiui matuoti, reikia didinti investicijas į vartotojų ir energijos tiekėjų švietimą ir jų įgūdžių ugdymą;

(78)  sąskaitose pateikiama informacija ir metinės ataskaitos yra svarbios vartotojų informavimo priemonės apie jų suvartojamą energiją. Duomenys apie suvartojimą ir išlaidas taip pat gali būti kitos informacijos, kuri padeda vartotojams palyginti jų sudarytą susitarimą su kitais pasiūlymais, ir pasinaudoti skundų nagrinėjimo bei alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais, šaltinis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai dažnai skundžiasi dėl sąskaitų, ir tai yra vienas iš veiksnių, dėl kurių yra nuolat žemas vartotojų pasitenkinimo ir jų santykių su savo energijos tiekėjais lygis, būtina nustatyti, kad būtų teikiamos paprastesnės, aiškesnės ir suprantamesnės sąskaitos ir kartu užtikrinti, kad atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, sąskaitose pateikiama informacija, informavimo priemonėmis ir metinėmis ataskaitomis, būtų teikiama visa būtina informacija, kad vartotojai galėtų reguliuoti savo energijos suvartojimą, palyginti pasiūlymus ir keisti tiekėjus;

(79)  rengdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, valstybės narės turėtų deramai atsižvelgti į poreikį užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir darnų acquis įgyvendinimą laikantis SESV;

(80)  didelio naudingumo kogeneracija bei efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas suteikia daug pirminės energijos taupymo galimybių Sąjungoje. Valstybės narės turėtų atlikti išsamų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo galimybių vertinimą. Šie vertinimai turėtų būti grindžiami baziniu scenarijumi, pagal kurį per laikotarpį, suderinamą su neutralaus poveikio klimatui tikslo įgyvendinimu, nacionalinis šildymo ir vėsinimo sektorius būtų grindžiamas atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir turėtų derėti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir ilgalaikėmis renovacijos strategijomis. Naujuose elektros energijos gamybos įrenginiuose ir esamuose iš esmės atnaujintuose įrenginiuose arba įrenginiuose, kurių leidimas ar licencija atnaujinta, vadovaujantis kaštų ir naudos analize, iš kurios matyti kaštus viršijanti nauda, turėtų būti įrengti didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, kad būtų panaudota atliekinė šiluma, susidaranti gaminant elektrą. Panašiai ir kituose įrenginiuose, kurių vidutinis metinis suvartojamos energijos kiekis yra didelis, turėtų būti įdiegti techniniai atliekinės šilumos panaudojimo sprendimai, jei kaštų ir naudos analizė rodo, kad nauda yra didesnė. Ši atliekinė šiluma galėtų būti perduodama centralizuoto šilumos tiekimo tinklais ten, kur jos reikia. Atvejai, dėl kurių gali reikėti taikyti leidimų išdavimo kriterijus, paprastai bus atvejai, dėl kurių taip pat reikia taikyti reikalavimus leidimams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES(42) ir leidimų išdavimui pagal Direktyvą (ES) 2019/944;

(80a)   vertindamos efektyvaus šildymo ir vėsinimo galimybes valstybės narės turėtų atsižvelgti į platesnius aplinkos, sveikatos ir saugos aspektus. Kadangi šilumos siurbliai yra būtina priemonė energijos vartojimo efektyvumui šildymo ir vėsinimo srityje pasiekti, bet koks galimas aušalų poveikis aplinkai turėtų būti visapusiškai įvertintas ir pašalintas;

(81)  gali būti tikslinga užtikrinti, kad elektros energijos gamybos įrenginiai, kuriems reikia naudotis geologiniu saugojimu, numatytu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB(43), būtų vietovėse, kuriose naudoti atliekinę šilumą naudojant didelio naudingumo kogeneraciją arba tiekiant ją centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklui nėra ekonomiškai efektyvu. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę netaikyti šiems įrenginiams įpareigojimo atlikti kaštų ir naudos analizę dėl įrenginio aprūpinimo įranga, kuri sudarytų sąlygas panaudoti atliekinę šilumą naudojant didelio naudingumo kogeneracijos įrenginį. Be to, turėtų būti galima tiems didžiausios apkrovos ir atsarginiams įrenginiams, kuriuos planuojama eksploatuoti mažiau nei 1500 veikimo valandų per metus (svyruojantis penkerių metų vidurkis), netaikyti reikalavimo tai pat gaminti ir šilumą;

(82)  tikslinga, kad valstybės narės skatintų taikyti priemones ir procedūras, kuriomis būtų skatinama įrengti kogeneracijos įrenginius, kurių bendra nominali šiluminė galia yra mažesnė nei 5 MW, siekiant skatinti paskirstytą energijos gamybą;

(83)  siekdamos įgyvendinti išsamius nacionalinius vertinimus, valstybės narės turėtų skatinti atlikti didelio naudingumo kogeneracijos, pasigamintos elektros energijos iš atliekinės šilumos vartojimo ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo galimybių vertinimą regioniniu ir vietos lygmenimis. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad paskatintų ir sudarytų sąlygas išnaudoti nustatytą ekonomiškai efektyvų didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo potencialą;

(84)  efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo reikalavimai turėtų derėti su ilgalaikės klimato politikos tikslais, Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartais ir prioritetais ir atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, nustatytą Reglamente (ES) 2020/85. Visose centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose turėtų būti siekiama pagerinti sąveiką su kitomis energetikos sistemos dalimis, kad energija būtų vartojama optimaliai ir nebūtų švaistoma, išnaudojant visą pastatų potencialą kaupti šilumą ar vėsumą, įskaitant perteklinę šilumą iš paslaugų įrenginių ir netoliese esančių duomenų centrų. Todėl efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema turėtų užtikrinti didesnį pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir laipsnišką atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001(44), ar vėsumos integravimą. Todėl griežtesni šios direktyvos reikalavimai dėl šilumos ir vėsumos tiekimo turėtų būti įvedami laipsniškai ir taikomi konkrečiais nustatytais laikotarpiais, o nuo 2050 m. sausio 1 d. taikomi nuolat;

(85)  didelio naudingumo kogeneracija buvo apibrėžta kaip energijos kiekis, sutaupomas vietoj atskiros šilumos ir elektros energijos gamybos vykdant bendrą gamybą. Didelio naudingumo kogeneracijos reikalavimai turėtų derėti su ilgalaikės klimato politikos tikslais. Sąjungos teisės aktuose vartojamų kogeneracijos ir didelio naudingumo kogeneracijos terminų apibrėžtys neturėtų daryti poveikio kitokių apibrėžčių vartojimui nacionalinės teisės aktuose kitais tikslais, nei numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Siekiant sutaupyti kuo daugiau energijos ir neprarasti energijos taupymo galimybių, daugiausia dėmesio reikėtų skirti kogeneracijos įrenginių eksploatavimo sąlygoms;

(86)  siekiant užtikrinti skaidrumą ir leisti galutiniam vartotojui rinktis tarp kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir kitais būdais pagamintos elektros energijos, remiantis suderintosiomis naudingumo atskaitos vertėmis turėtų būti suteikiama didelio naudingumo kogeneracijos kilmės garantija. Kilmės garantijos sistemos pačios savaime nesuteikia teisės naudotis nacionaliniais paramos mechanizmais. Svarbu, kad visų rūšių elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo kogeneracijos būdu, būtų taikomos kilmės garantijos. Kilmės garantijas reikėtų aiškiai atskirti nuo keičiamųjų pažymėjimų;

(87)  reikėtų atsižvelgti į kogeneracijos ir centralizuoto šilumos bei vėsumos tiekimo sektorių, kurie apima daug mažų ir vidutinio dydžio gamintojų, specifinę struktūrą, ypač peržiūrint leidimų statyti kogeneracijos galios ar susijusius tinklus išdavimo administracines procedūras, taikant principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

(88)  dauguma Sąjungos įmonių yra MVĮ. Sąjungai jos teikia didžiulių energijos taupymo galimybių. Kad padėtų MVĮ pradėti taikyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, valstybės narės turėtų nustatyti palankią sistemą, kuria būtų siekiama MVĮ teikti techninę pagalbą ir tikslinę informaciją;

(89)  remdamosi objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir atsižvelgdamos į gaires ir kodeksus, parengtus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943(45) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009(46), valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas tinklų sujungimo ir sustiprinimo, taip pat techninio pritaikymo, reikalingo naujiems didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos elektros energijos gamintojams integruoti, išlaidų padengimas ir pasidalijimas. Didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos elektros energijos gamintojams turėtų būti leidžiama skelbti kvietimą dalyvauti sujungimo darbų konkurse. Reikėtų sudaryti palankesnes prieigos prie tinklo sistemos sąlygas, taikomas didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamai elektros energijai, visų pirma mažos galios ir labai mažos galios kogeneracijos įrenginiams. Laikydamosi Direktyvos (ES) 2019/944 99 straipsnio 2 dalies ir Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnio 2 dalies valstybės narės gali elektros energijos ir dujų sektoriuose veikiančioms įmonėms nustatyti su viešosiomis paslaugomis susijusius įpareigojimus, be kita ko, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu;

(90)  būtina nustatyti nuostatas, susijusias su sąskaitų išrašymu, vieno langelio principu veikiančiu kontaktiniu centru, neteisminiu ginčų sprendimu, energijos nepritekliumi ir pagrindinėmis sutartinėmis teisėmis, siekiant prireikus jas suderinti su atitinkamomis nuostatomis dėl elektros energijos pagal Direktyvą (ES) 2019/944, kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga ir sudarytos sąlygos galutiniams vartotojams gauti tiesioginę prieigą prie išsamios, aiškios ir naujausios informacijos apie savo suvartotą elektros, šilumos, vėsumos energiją ar buitinį karštą vandenį ir reguliuoti savo energijos vartojimą, kad energijos vartojimas vartotojams būtų visiškai skaidrus;

(91)  didesnė vartotojų apsauga turėtų būti užtikrinta visiems vartotojams suteikiant galimybę naudotis veiksmingais, nepriklausomais neteisminio ginčų sprendimo mechanizmais, pvz., kreiptis į energetikos ombudsmeną, vartotojų instituciją arba reguliavimo instituciją. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti greitas ir veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras;

(92)  turėtų būti pripažintas ir aktyviai remiamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų pagal ▌Direktyvą (ES) 2018/2001 ir piliečių energetikos bendrijų pagal Direktyvą (ES) 2019/944 įnašas siekiant Europos žaliojo kurso ir 2030 m. klimato srities tikslo įgyvendinimo plano tikslų. Todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų vaidmenį ir jas skatinti. Tos bendrijos gali padėti valstybėms narėms vietos lygmeniu įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, didindamos energijos vartojimo efektyvumą vietos ar namų ūkių lygmeniu, taip pat viešuosiuose pastatuose, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis. Jos gali įgalinti ir įtraukti vartotojus ir sudaryti sąlygas tam tikroms namų ūkių vartotojų grupėms, be kita ko, kaimo, atokiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo projektuose ir intervencinėse programose, dažnai suderinant tokius veiksmus su investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką. Energetikos bendrijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo šviečiant piliečius ir didinant jų informuotumą apie priemones, kurių jie gali imtis, kad sutaupytų energijos. Jei jas tinkamai remia valstybės narės, energetikos bendrijos gali padėti kovoti su energijos nepritekliumi palengvindamos energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimą, mažindamos energijos suvartojimą ir tiekimo tarifus. Valstybės narės turėtų pašalinti nereikalingas kliūtis ir užtikrinti, kad kurti energetikos bendrijas būtų patrauklu. Visų lygmenų viešojo administravimo institucijos turėtų būti tinkamai mokytos šiuo klausimu;

(92a)   ilgalaikių elgsenos energijos vartojimo srityje pokyčių galima pasiekti įgalinant piliečius. Energetikos bendrijos gali padėti sumažinti suvartojamą energijos kiekį ilgalaikiu laikotarpiu, visų pirma namų ūkiuose, ir padidinti tvarias piliečių ir mažų įmonių investicijas. Valstybės narės, skirdamos paramą bendrijų energetikos projektams ir organizacijoms, turėtų suteikti galių piliečiams imtis tokių veiksmų;

(93)  turėtų būti pripažinta, kad vieno langelio principu veikiančios įstaigos ar panašios struktūros gali įnešti savo įnašą kaip mechanizmai, galintys sudaryti sąlygas įvairioms tikslinėms grupėms, įskaitant piliečius, MVĮ ir valdžios institucijas, rengti ir įgyvendinti projektus ir priemones, susijusius su perėjimu prie švarios energijos. Vieno langelio principu veikiančių centrų indėlis gali būti labai svarbus pažeidžiamiausiems vartotojams, įskaitant moteris, atsižvelgiant į jų įvairovę, ir vienišas motinas ar tėvus, nes tokie centrai galėtų būti paprastesnis, patikimas ir prieinamas informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimą šaltinis. Tas įnašas gali būti techninių, administracinių ir finansinių konsultacijų ir pagalbos teikimas, būtinų administracinių procedūrų ar prieigos prie finansų rinkų palengvinimas arba pagalba susiorientuoti nacionalinės ir Europos teisės sistemoje, įskaitant viešojo pirkimo taisykles bei kriterijus ir ES taksonomiją;

(94)  Komisija turėtų peržiūrėti savo priemonių, skirtų platformų ar forumų kūrimui remti, poveikį, pasitelkdama, be kita ko, Europos socialinio dialogo įstaigas, propaguojančias energijos vartojimo efektyvumo mokymo programas, ir prireikus siūlyti papildomas priemones. Komisija taip pat turėtų skatinti Europos socialinius partnerius dalyvauti diskusijose dėl energijos vartojimo efektyvumo, ypač pažeidžiamų vartotojų ir galutinių naudotojų, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius vartotojus;

(95)  įgyvendinant Europos žaliąjį kursą labai svarbu, kad pertvarka siekiant iki 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą būtų teisinga. Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. bendrai paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, energetika priskiriama prie pagrindinių paslaugų, kurias gauti turi teisę kiekvienas. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės(47), ypač augant infliacijai ir labai didėjant energijos kainoms;

(96)  būtina užtikrinti, kad energijos nepriteklių patiriantys žmonės, pažeidžiami vartotojai ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės būtų apsaugoti ir šiuo tikslu būtų įgalinti aktyviai dalyvauti valstybių narių įgyvendinamose energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencinėse programose, priemonėse ir naudotis susijusiomis vartotojų apsaugos ar informavimo priemonėmis. Reikėtų rengti tikslines informuotumo didinimo kampanijas, kurios pademonstruotų energijos vartojimo efektyvumo naudą ir suteiktų informacijos apie teikiamą finansinę paramą;

(97)  nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis prieinamas viešasis finansavimas turėtų būti strategiškai investuojamas į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, visų pirma skirtas pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Valstybės narės turėtų pasinaudoti kiekvienu finansiniu įnašu, kurį jos galėtų gauti iš Socialinio klimato fondo(48), ir pajamomis, gautomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Šios pajamos padės valstybėms narėms įvykdyti pareigą įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir politikos priemones pagal įpareigojimą taupyti energiją, pirmenybę teikiant pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, kurie gali būti ir kaimo ar atokiuose regionuose gyvenantys žmonės;

(98)  nacionalinės finansavimo schemos turėtų būti papildytos tinkamomis geresnio informavimo, techninės ir administracinės pagalbos sistemomis, galimybėmis lengviau gauti finansavimą, kurios leistų geriausiai panaudoti turimas lėšas, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

(99)  valstybės narės turėtų vienodai įgalinti ir apsaugoti visus žmones, neatsižvelgiant į jų biologinę ar socialinę lytį, amžių, negalią, rasę ar etninę kilmę, seksualinę orientaciją, religiją ar tikėjimą, ir užtikrinti, kad tie, kurie yra labiausiai paveikti energijos nepritekliaus arba kuriems jis labiausiai gresia, arba kurie yra jautriausi neigiamam energijos nepritekliaus poveikiui, būtų tinkamai apsaugoti. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės nedidintų esamos nelygybės, visų pirma susijusios su energijos nepritekliumi;

(100)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos laikytųsi integruoto požiūrio, kuris apimtų galimas taupymo priemones energijos tiekimo ir galutinio naudojimo sektoriuose. Nedarant poveikio tiekimo saugumui, rinkos integracijai ir numatomoms investicijoms į jūrinius elektros tinklus, būtinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai jūroje plėtoti, nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad planavimo ir sprendimų priėmimo procesuose būtų taikomas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir kad tinklo tarifais ir taisyklėmis būtų skatinama didinti energijos vartojimo efektyvumą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ atsižvelgtų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams tai padėtų apsvarstyti geresnius energijos vartojimo efektyvumo sprendimus ir papildomas sąnaudas, patiriamas perkant paklausos išteklius, taip pat įvairių investicijų į tinklus ir eksploatavimo planų poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį. Toks požiūris reikalauja persiorientuoti nuo siauros ekonominio efektyvumo perspektyvos į kuo didesnės socialinės gerovės užtikrinimą. Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ visų pirma turėtų būti taikomas rengiant energetikos infrastruktūros plėtros scenarijus, kuriuose paklausos sprendimus galima laikyti perspektyviomis alternatyvomis ir reikia tinkamai įvertinti, ir jis turėtų tapti neatsiejama tinklo planavimo projektų vertinimo dalimi. Jo taikymą turėtų tikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos;

(101)  reikėtų, kad būtų pakankamai patikimų ir kompetentingų energijos vartojimo efektyvumo srities specialistų, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios direktyvos įgyvendinimas laiku, pavyzdžiui, kad būtų laikomasi energijos vartojimo audito ir energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų įgyvendinimo reikalavimų. Todėl valstybės narės turėtų energetinių paslaugų, energijos vartojimo audito ir kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių paslaugų teikėjams nustatyti sertifikavimo ir (arba) lygiavertes kvalifikacijos ir tinkamo mokymo programas, glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, mokymo paslaugų teikėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Sistemos turėtų būti vertinamos kas ketverius metus pradedant nuo 2024 m. gruodžio mėn. ir prireikus atnaujinamos siekiant užtikrinti reikiamą energetinių paslaugų teikėjų, energijos auditorių, energijos valdytojų ir pastato dalių montuotojų kompetencijos lygį;

(102)  būtina toliau plėtoti energetinių paslaugų rinką siekiant užtikrinti ir energetinių paslaugų paklausą, ir pasiūlą. Skaidrumas, pavyzdžiui, sudarant sertifikuotų energetinių paslaugų teikėjų sąrašus ir galimybė naudotis sutarčių pavyzdžiais, keitimasis geriausia praktika ir gairės labai padeda įsisavinti energetikos paslaugas ir sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir gali padėti skatinti paklausą ir didinti pasitikėjimą energetinių paslaugų teikėjais. Sudaręs sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo energetinės paslaugos gavėjas išvengia investicijų išlaidų, nes naudoja sutaupytos energijos finansinės vertės dalį, kad grąžintų trečiosios šalies investicijas visiškai arba iš dalies. Tai gali padėti pritraukti privatųjį kapitalą, o jis yra svarbiausias siekiant padidinti pastatų renovacijos rodiklius Sąjungoje, sutelkti ekspertus rinkoje ir kurti inovacinius verslo modelius. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad negyvenamuosiuose pastatuose ir viešuosiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, kurių naudingasis patalpų plotas viršija 500 m², ir socialinės paskirties pastatuose būtų įvertinta galimybė renovacijos tikslais sudaryti sutartis dėl energinio naudingumo. Tai yra žingsnis į priekį didinant pasitikėjimą energetinių paslaugų įmonėmis ir sudarant sąlygas ateityje didinti tokių projektų skaičių;

(103)  atsižvelgiant į Komisijos komunikate „Renovacijos banga“ nustatytus plataus užmojo renovacijos tikslus kitą dešimtmetį, būtina padidinti nepriklausomų rinkos tarpininkų vaidmenį, įskaitant vieno langelio principu veikiančius centrus ar panašius paramos mechanizmus, siekiant plėtoti rinkos pasiūlą ir paklausą ir skatinti sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo tiek privačių, tiek viešųjų pastatų renovacijai vykdyti. Svarbų vaidmenį šioje srityje galėtų atlikti vietos energetikos agentūros, jos galėtų nustatyti bei remti galimų tarpininkų ar vieno langelio principu veikiančių centrų steigimą. Ši direktyva turėtų padėti pagerinti produktų, paslaugų ir konsultacijų prieinamumą Sąjungos ir vietos rinkose, be kita ko, skatinant moterų verslininkių potencialą užpildyti rinkos spragas ir pateikti novatoriškus energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdus;

(104)  dėl likusių reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusių kliūčių keliose valstybėse narėse vis dar susiduriama su didelėmis kliūtimis sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Todėl būtina spręsti klausimus, susijusius su nacionalinės teisės aktų sistemų dviprasmiškumu, kompetencijos stoka, ypač dėl viešojo pirkimo procedūrų, ir konkuruojančiomis paskolomis bei dotacijomis;

(105)  valstybės narės turėtų toliau remti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo įsisavinimą viešajame sektoriuje, pateikdamos sutarčių pavyzdžius, kuriuose atsižvelgiama į esamus Europos arba tarptautinius standartus, konkursų gaires ir 2018 m. gegužės mėn. Eurostato ir Europos investicijų banko paskelbtą Energijos vartojimo efektyvumo sutarčių statistinio vertinimo vadovą(49) dėl sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo traktavimo valdžios sektoriaus sąskaitose, kurie suteikė galimybių pašalinti likusias reglamentavimo kliūtis šioms sutartims valstybėse narėse;

(106)  valstybės narės ėmėsi priemonių, kad nustatytų ir pašalintų reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis. Tačiau reikia didinti pastangas panaikinti reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis, trukdančias taikyti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir trečiųjų šalių teikiamo finansavimo priemones, kurios gali padėti sutaupyti energijos. Šios kliūtys apima apskaitos taisykles ir praktiką, kurios visą investicijų laiką trukdo apskaitos dokumentuose tinkamai pateikti kapitalo investicijų ir per metus dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytas lėšas;

(107)  valstybės narės pasinaudojo 2014 ir 2017 m. nacionaliniais efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planais, kad praneštų apie pažangą, padarytą šalinant reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis didinti energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su skirtingomis pastato ar pastato vienetų savininkų ir nuomininkų paskatomis arba skirtingomis savininkų paskatomis. Tačiau valstybės narės turėtų toliau dirbti šia kryptimi ir išnaudoti efektyvaus energijos vartojimo potencialą atsižvelgdamos į 2016 m. Eurostato statistinius duomenis, kurie rodo, kad daugiau nei keturi iš dešimties europiečių gyvena butuose ir daugiau kaip trys iš dešimties europiečių yra nuomininkai;

(108)  valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų būti skatinamos visapusiškai naudotis lėšomis iš DFP ir „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Sanglaudos politikos fondais, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai ir Teisingos pertvarkos fondu, taip pat finansinėmis priemonėmis ir technine pagalba, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, kad paskatintų privačias ir viešąsias investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Investuojant į energijos vartojimo efektyvumą gali būti prisidėta prie ekonomikos augimo, užimtumo, inovacijų ir namų ūkių energijos nepritekliaus mažinimo, todėl investicijomis teigiamai prisidedama prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir žaliojo ekonomikos gaivinimo. Galimos finansavimo sritys – energijos vartojimo efektyvumo priemonės viešuosiuose pastatuose ir būstuose, taip pat specialistų mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas, visų pirma darbo vietose, susijusiose su pastatų renovacija, siekiant skatinti užimtumą energijos vartojimo efektyvumo sektoriuje. Komisija užtikrins įvairių finansavimo priemonių, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo ir tiesioginio valdymo principą valdomų fondų (kaip antai centralizuotai valdomų programų „Europos Horizontas“ ar LIFE), taip pat dotacijų, paskolų ir techninės pagalbos sinergiją, kad užtikrintų kuo didesnį jų sverto poveikį privačiam finansavimui ir poveikį energijos vartojimo efektyvumo politikos tikslų įgyvendinimui;

(109)  valstybės narės turėtų skatinti naudoti finansavimo priemones šios direktyvos tikslams siekti. Tokios finansavimo priemonės galėtų apimti finansinius įnašus ir baudas už tam tikrų šios direktyvos nuostatų nesilaikymą, išteklius, skirtus energijos vartojimo efektyvumui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB(50) 10 straipsnio 3 dalį, išteklius, skirtus energijos vartojimo efektyvumui pagal Europos fondus ir programas ir specialias Europos finansines priemones, kaip antai Europos energijos vartojimo efektyvumo fondą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų kurti platformas, kuriomis būtų siekiama sujungti mažus ir vidutinio dydžio projektus, kad būtų sukurti finansavimui tinkami projektų rinkiniai;

(110)  finansavimo priemonėms, kuomet įmanoma, galėtų būti naudojami ištekliai, skirti energijos vartojimo efektyvumui iš Sąjungos projektų obligacijų įplaukų, ištekliai, skirti energijos vartojimo efektyvumui iš Europos investicijų banko ir kitų Europos finansų įstaigų, visų pirma, iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Europos Tarybos plėtros banko, ištekliai, kuriems finansų įstaigose taikomas svertas, nacionaliniai ištekliai, be kita ko, sukuriant reguliavimo ir fiskalinę sistemas, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvas ir programas, pajamos iš metinių emisijos kvotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB(51);

(111)  finansavimo priemonės visų pirma tuos įnašus, išteklius ir pajamas galėtų naudoti tam, kad būtų skatinamos privataus kapitalo investicijos ir sudaromos tam sąlygos, ypač pasitelkiant institucinius investuotojus, kartu taikant kriterijus, kuriais skiriant lėšas užtikrinamas aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų įgyvendinimas, naudoti novatoriškus finansavimo mechanizmus (pvz., privataus kapitalo paskolų garantijas, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo skatinančias paskolų garantijas, dotacijas, subsidijuojamas paskolas ir specialias kredito linijas, trečiųjų šalių finansavimo sistemas), mažinančius energijos vartojimo efektyvumo projektų rizikingumą, taip pat sudarančius sąlygas net ir žemų ir vidutinių pajamų namų ūkiams atlikti ekonomiškai efektyvią renovaciją, būti susietos su programomis ar agentūromis, kurios apjungs energijos taupymo projektus ir vertins jų kokybę, teiks techninę pagalbą, skatins energetinių paslaugų rinkos vystymąsi ir padės sukurti vartotojų paklausą energetinėms paslaugoms;

(112)  finansavimo priemonės taip pat galėtų teikti pakankamai išteklių mokymo ir sertifikavimo programoms, kuriomis didinami ir patvirtinami gebėjimai efektyvaus energijos vartojimo srityje, remti, teikti išteklių nedidelės galios technologijų ir labai mažos galios technologijų, skirtų energijai gaminti, moksliniams tyrimams ir demonstravimo veiklai, taip pat šių technologijų diegimo paspartinimui bei tų generatorių jungtims prie tinklo optimizuoti, būti susiejamos su programomis, kurias įgyvendinant skatinamas efektyvus energijos vartojimas visuose gyvenamuosiuose būstuose, kad nebūtų energijos nepritekliaus ir gyvenamuosius būstus išnuomoję jų savininkai būtų skatinami kuo labiau padidinti savo nuosavybės energijos vartojimo efektyvumą, teikti pakankamai išteklių, kad būtų remiamas socialinis dialogas ir standartų nustatymas, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti geras darbo sąlygas ir sveikatos apsaugą bei saugą darbe;

(113)  turėtų būti naudojamos Sąjungos turimos finansavimo programos, finansinės priemonės ir novatoriški finansavimo mechanizmai, kad būtų pasiektas viešųjų organizacijų pastatų energinio naudingumo didinimo tikslo įgyvendinimo praktinis poveikis. Šiuo požiūriu tokių mechanizmų kūrimui valstybės narės savanoriškai gali naudoti savo pajamas, gautas iš metinių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, atsižvelgdamos į nacionalines biudžeto taisykles. Komisija ir valstybės narės regioninėms ir vietos administracijoms turėtų suteikti pakankamai informacijos apie tokias programas. Pvz., Merų pakto iniciatyva galėtų būti viena iš priemonių suteikti pakankamai informacijos;

(114)  įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslą, Komisija turėtų stebėti aktualių priemonių poveikį Direktyvai 2003/87/EB, nustatančiai Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), kad būtų išsaugotos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos paskatos, kuriomis skatinamos investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, o ETS sektoriai pasirengtų būsimoms inovacijoms. Ji turės stebėti poveikį tiems pramonės sektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Komisijos sprendime 2014/746/ES(52), siekiant užtikrinti, kad šia direktyva minėtų sektorių plėtojimas būtų skatinamas ir jam nebūtų trukdoma;

(115)  valstybių narių priemones turėtų remti tinkamai parengtos ir veiksmingos Sąjungos finansinės priemonės pagal programą „InvestEU“, taip pat finansavimas iš Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), kurie turėtų remti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visuose energijos grandinės etapuose ir pasitelkti išsamią kaštų ir naudos analizę su diferencijuotų diskonto normų modeliu. Teikiant finansinę paramą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ekonomiškai efektyviems energijos vartojimo efektyvumo didinimo metodams, dėl kurių sumažėtų suvartojamos energijos kiekis. EIB ir ERPB, veikdami kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, turėtų kurti, rengti ir finansuoti programas ir projektus, pritaikytus efektyvumo didinimo sričiai, įskaitant energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius;

(116)  tarpsektoriniai teisės aktai suteikia tvirtą pagrindą apsaugoti vartotojus, besinaudojančius įvairiomis dabar teikiamomis energetinėmis paslaugomis ir, tikėtina, kad jis bus plėtojamas. Vis dėlto tam tikros pagrindinės vartotojų sutartinės teisės turėtų būti aiškiai nustatytos. Vartotojams reikėtų teikti paprastą ir nedviprasmišką informaciją apie jų teises, susijusias su energetikos sektoriumi;

(117)  didesnė vartotojų apsauga užtikrinama visiems vartotojams suteikiant galimybę naudotis veiksmingais, nepriklausomais neteisminio ginčų sprendimo mechanizmais, kaip antai kreiptis į energetikos ombudsmeną, vartotojų instituciją arba reguliavimo instituciją. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti greitas ir veiksmingas skundų nagrinėjimo procedūras;

(118)  siekiant įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, reikėtų nustatyti reikalavimą atlikti bendrą jos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2027 m. vasario 28 d. Ta peržiūra turėtų užtikrinti galimybę atlikti būtinus derinimus, taip pat atsižvelgiant į ekonominius ir inovacijų pokyčius;

(119)  vietos ir regionų institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį plėtojant, rengiant, įgyvendinant ir vertinant šioje direktyvoje nustatytas priemones, kad jos galėtų tinkamai spręsti klausimus, susijusius su jų klimato, kultūros ir visuomenės ypatumais;

(119a)   atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus, kaip pripažinta SESV 349 straipsnyje, visų pirma susijusius su energijos jungtimis, gamyba, tiekimu ir vartojimu, ir didesnę energijos nepritekliaus riziką, rengiant, įgyvendinant ir vertinant šioje direktyvoje nustatytas priemones, ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems regionams ir jų gyventojams;

(120)  atsižvelgiant į technologijų pažangą ir didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį elektros energijos gamybos sektoriuje, sutaupytos elektros energijos kiekiui, išreikštam kWh, apskaičiuoti taikomas nustatytasis koeficientas, turėtų būti peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į elektros ir kitų energijos nešiklių pirminės energijos koeficiento (PEK) pokyčius. Elektros PEK apskaičiavimas, atspindintis energijos rūšių derinį, grindžiamas metinėmis vidutinėmis vertėmis. „Fizinės energijos turinio“ apskaičiavimo metodas naudojamas branduolinės elektros energijos ir šilumos gamybai, o „techninės konversijos našumo“ metodas – elektros energijos ir šilumos gamybai iš iškastinio kuro ir biomasės. Ne degimo būdu pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomas metodas – tiesioginis ekvivalentas, grindžiamas „bendro pirminės energijos kiekio“ požiūriu. Siekiant apskaičiuoti, kokią pirminės energijos dalį kogeneracijoje sudaro elektros energija, naudojamas šios direktyvos II priede pateiktas metodas. Naudojama vidutinė, o ne ribinė rinkos pozicija. Laikoma, kad ne degimo būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konversijos našumas yra 100 proc., geoterminių jėgainių pagamintos energijos – 10 proc., o branduolinių elektrinių – 33 proc. Bendras kogeneracijos naudingumas apskaičiuojamas remiantis naujausiais Eurostato duomenimis. Kalbant apie sistemos ribas, visų energijos šaltinių PEK yra 1. PEK vertė nurodo 2018 m. ir grindžiama duomenimis, interpoliuotais iš naujausios 2015 ir 2020 m. PRIMES pagrindinio scenarijaus versijos bei patikslintais Eurostato iki 2016 m. turimais duomenimis. Analizė apima valstybes nares ir Norvegiją. Norvegijos duomenų rinkinys yra grindžiamas ENTSO-E duomenimis;

(121)  dėl Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytos energijos kiekis neturėtų būti įskaičiuojamas, nebent tas sutaupymas atsirado dėl priemonės, kuri viršija atitinkamu Sąjungos teisės aktu reikalaujamus būtiniausius lygius tuo, kad ja nustatyti didesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai valstybės narės lygmeniu, arba tuo, kad priemonė daugiau diegiama. Pastatų sektoriuje esama didelių galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą, o pastatų renovacija yra esminis ir ilgalaikis didesnio energijos sutaupymo elementas, kuriam būdinga masto ekonomija. Taigi būtina išaiškinti, kad gali būti įskaičiuotas bet koks dėl esamų pastatų renovacijos skatinimo priemonių sutaupytos energijos kiekis, su sąlyga, kad toks sutaupymas viršija kiekį, kuris būtų buvęs sutaupytas netaikant atitinkamos priemonės, ir su sąlyga, kad valstybė narė įrodo, kad įpareigotoji, dalyvaujančioji ar įgaliotoji šalis faktiškai prisidėjo prie nurodyto energijos sutaupymo pasiekimo;

(122)  vadovaujantis energetikos sąjungos strategija ir geresnio reglamentavimo principais, daugiau dėmesio reikėtų skirti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių, įskaitant reikalavimą patikrinti statistiškai reprezentatyvų priemonių ėminį, įgyvendinimo stebėsenos ir patikros taisyklėms. Šioje direktyvoje energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių „statistiškai reikšminga dalis ir reprezentatyvusis ėminys“ turėtų būti suprantami kaip reikalaujantys nustatyti tokį atitinkamų energijos taupymo priemonių statistinės populiacijos poaibį, kuris tiksliai atspindėtų visų energijos taupymo priemonių visą statistinę populiaciją, ir juo remiantis būtų galima daryti pagrįstai patikimas išvadas dėl pasikliovimo priemonių visuma;

(123)  energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojant ant pastatų ar juose montuojamus įrenginius, mažina iš iškastinio kuro teikiamos energijos kiekį. Mažesnis energijos suvartojimas ir energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas pastatų sektoriuje – tai svarbios Sąjungos energetinės priklausomybės ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. nustatyti didelio užmojo klimato srities ir energetikos tikslai bei įsipareigojimai pasaulio mastu pagal Paryžiaus susitarimą. Įpareigojimo dėl suminio sutaupytos energijos kiekio tikslu valstybės narės gali į energijos taupymo reikalavimų įgyvendinimą pagal šioje direktyvoje pateiktą skaičiavimo metodiką, įskaityti sutaupytos energijos kiekį, gautą dėl politikos priemonių, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas gaminti energijai savo reikmėms. Energija, sutaupyta dėl politikos priemonių, kuriomis skatinama naudoti tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijas, neturėtų būti įskaičiuojama;

(124)  dėl kai kurių šia direktyva padarytų pakeitimų gali prireikti iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2018/1999, kad abu šie teisės aktai derėtų tarpusavyje. Naujos nuostatos, daugiausia susijusios su privalomų nacionalinių įnašų nustatymu, trajektorijomis ir tarpiniais tikslais, atotrūkio panaikinimo mechanizmais ir ataskaitų teikimo įpareigojimais, turėtų būti supaprastintos ir perkeltos į tą reglamentą, kai jis bus iš dalies keičiamas. Kai kurias Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas taip pat gali reikėti iš naujo įvertinti atsižvelgiant į siūlomus šios direktyvos pakeitimus. Papildomais ataskaitų teikimo ir stebėsenos reikalavimais neturėtų būti kuriama jokios naujos lygiagrečios ataskaitų teikimo sistemos, o taikoma dabartinė stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;

(125)  siekdama skatinti praktinį šios direktyvos įgyvendinimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, Komisija turėtų toliau skatinti naudojantis internetine platforma keistis patirtimi, susijusia su praktika, lyginamąja analize, tinklų kūrimo veikla ir novatoriška praktika;

(126)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslo, tikslo nutiesti kelią tolesniam energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir siekti poveikio klimatui neutralumo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(127)  siekiant sudaryti sąlygas prisitaikyti prie technikos pažangos ir energijos šaltinių paskirstymo pokyčių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su remiantis šia direktyva nustatytų suderintųjų naudingumo atskaitos verčių peržiūra ir šios direktyvos prieduose nurodytomis vertėmis, skaičiavimo metodais, numatytuoju pirminės energijos koeficientu ir reikalavimais;

(128)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(53) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(129)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(54);

(130)  pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal tą anksčiau priimtą direktyvą;

(131)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su XV priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas privalomas Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir Sąjungos energijos tiekimo saugumo, mažinant jos priklausomybę nuo energijos importo, įskaitant iškastinį kurą, ir sykiu reformuojant Sąjungos santykius su partnerėmis trečiosiomis valstybėmis energetikos srityje, siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama energijos vartojimo efektyvumui teikti pirmenybę visuose sektoriuose, šalinti kliūtis energijos rinkoje ir rinkos trūkumus, trukdančius efektyviai tiekti, perduoti, kaupti ir naudoti energiją. Joje taip pat numatoma nustatyti privalomus 2030 m. nacionalinius privalomus energijos vartojimo efektyvumo įnašus.

Šia direktyva prisidedama prie principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įgyvendinimo ir taip padedama Sąjungoje kurti įtraukią, teisingą ir klestinčią visuomenę ir šiuolaikinę, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką.

2.  Šioje direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai, ir jie nekliudo nė vienai valstybei narei toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes priemones. Tokios priemonės turi atitikti Sąjungos teisę. Jei nacionalinės teisės aktuose numatomos griežtesnės priemonės, valstybė narė apie tokius teisės aktus praneša Komisijai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)  energija – visų formų energetikos produktai, degusis kuras, šiluma, atsinaujinančiųjų išteklių energija, elektra ar kitos formos energija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008(55) 2 straipsnio d punkte;

(2)  „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – principas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte;

(3)  energetikos sistema – sistema, visų pirma skirta energetinėms paslaugoms teikti, siekiant patenkinti galutinio naudojimo sektorių energijos – šilumos, vėsumos, kuro ir elektros – poreikį;

(3a)  sistemos efektyvumas – efektyvaus energijos vartojimo sprendimų rinkinys, kai jais taip pat sudaromos sąlygos ekonomiškai efektyviai siekti dekarbonizavimo, užtikrinti papildomą lankstumą ir efektyviai naudoti išteklius;

(4)  pirminės energijos vartojimas – bendrasis turimos energijos vartojimas, išskyrus tarptautinį jūrinį bunkeriavimą, galutinį suvartojimą neenergetinėms reikmėms ir aplinkos šilumą, taip pat šilumos siurbliuose naudojamą geoterminę energiją;

(5)  galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto (įskaitant tarptautinėje aviacijoje suvartojamą energiją), namų ūkių, viešųjų ir privačių paslaugų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriams ir kitiems galutiniams naudotojams (galutiniams energijos vartotojams) tiekiama energija. Ji neapima vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą tiekiamos energijos, aplinkos šilumos bei šilumos siurbliuose naudojamos geoterminės energijos ir transformavimo sektoriui ir energetikos sektoriui tiekiamos energijos, taip pat perdavimo ir paskirstymo nuostolių (vartojami Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priede apibrėžti terminai);

(6)  energijos vartojimo efektyvumas – sukurto darbo, paslaugų, prekių ar gautos energijos ir energijos sąnaudų santykis;

(7)  sutaupyta energija – sutaupytos energijos kiekis, kuris nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant suvartojimą prieš tai ir po to, kai buvo įgyvendinta energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė, tuo pačiu užtikrinant suvartoto energijos kiekio normalizavimą atsižvelgiant į išorės sąlygas, darančias poveikį energijos vartojimui;

(8)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas – energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas dėl technologinių, elgsenos ir (arba) ekonominių pokyčių;

(9)  energetinė paslauga – fizinė nauda, naudingumas ar gėrybė, sukuriami derinant energiją su energetiškai efektyvia technologija ar veiksmu, kuris gali apimti eksploatavimą, techninę priežiūrą ir kontrolę, būtinus teikiant paslaugą, kuri teikiama pagal sutartį ir kurios teikimo įprastinėmis sąlygomis atsirado patikrinamas ir išmatuojamas ar apskaičiuojamas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas ar sutaupyta pirminės energijos;

(10)  viešosios įstaigos – perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES(56);

(10a)  socialinės paskirties pastatai – tai pastatai, kuriuos naudoja tik tokios įstaigos (išskyrus viešąsias įstaigas), kurios yra finansuojamos valstybės ir kurios teikia visuotinės svarbos paslaugas, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas ar socialinį būstą;

(11)  bendras naudingasis patalpų plotas – pastato arba pastato dalies plotas, kuriame patalpų mikroklimatui palaikyti vartojama energija;

(12)  perkančiosios organizacijos – perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 punkte ir Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje;

(13)  perkantieji subjektai – perkantieji subjektai, apibrėžti direktyvose 2014/23/ES ir 2014/25/ES;

(14)  energijos naudojimo vadybos sistema – tarpusavyje susijusių arba sąveikaujančių plano, kuriame nustatomas energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir šio tikslo pasiekimo strategija, dalių visuma, įskaitant faktinio energijos suvartojimo stebėseną, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir pažangos matavimo veiksmus;

(15)  Europos standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas standartas, kuris prieinamas viešam naudojimui;

(16)  tarptautinis standartas – Tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas ir viešai prieinamas standartas;

(17)  įpareigotoji šalis – energijos skirstytojas, mažmeninės prekybos energija įmonė arba perdavimo sistemos operatorius, kuriam (kuriai) privalomos 9 straipsnyje nurodytos nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos;

(18)  įgaliotoji šalis – juridinis asmuo, kuriam vyriausybė ar kita viešoji organizacija suteikė įgaliojimus vyriausybės ar kitos viešosios organizacijos vardu kurti, valdyti ar taikyti finansavimo sistemą;

(19)  dalyvaujančioji šalis – įmonė arba viešoji organizacija, kuri yra įsipareigojusi pagal savanorišką susitarimą pasiekti tam tikrus tikslus arba kuriai taikoma nacionalinė reguliavimo politikos priemonė;

(20)  įgyvendinančioji valdžios institucija – viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, atsakingas už įgyvendinimą arba stebėseną energijos arba anglies dioksido apmokestinimo, finansinių sistemų ir priemonių, fiskalinių paskatų, standartų ir normų, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemų, mokymo arba švietimo srityse;

(21)  politikos priemonė – reguliavimo, finansinė, fiskalinė, savanoriška arba informacijos teikimo priemonė, oficialiai nustatyta ir įgyvendinama valstybėje narėje siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ar paskatas, kurie būtų palankūs tam, kad rinkos dalyviai teiktų ir įsigytų energetines paslaugas ir imtųsi kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių;

(22)  atskiri veiksmai – veiksmai, kurių rezultatas yra patikrinamas ir išmatuojamas ar įvertinamas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, ir kurių imamasi įgyvendinant politikos priemonę;

(23)  energijos skirstytojas – fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant skirstymo sistemos operatorių), atsakingas už energijos transportavimą siekiant ją pateikti galutiniams vartotojams arba paskirstymo centrams, parduodantiems energiją galutiniams vartotojams;

(24)  skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, apibrėžtas atitinkamai Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 29 punkte (elektros) ir Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 6 punkte (dujų);

(25)  mažmeninės prekybos energija įmonė – fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda energiją galutiniams vartotojams;

(26)  galutinis vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsigyja energiją galutiniam vartojimui;

(27)  energetinių paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis energetines paslaugas arba energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutinio vartotojo įrenginiams ar galutinio vartotojo patalpose;

(27a)   mažoji arba vidutinė įmonė (MVĮ) – įmonė, apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(57) priedo 2 straipsnio 1 dalyje;

(27b)  labai maža įmonė – įmonė, apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 3 dalyje;

(28)  energijos vartojimo auditas – sisteminė procedūra, kurios tikslas yra gauti pakankamai informacijos apie pastato ar pastatų grupės, pramoninių ar komercinių procesų arba įrenginių, paslaugų privačiajame arba viešajame sektoriuose energijos vartojimo charakteristikas ir valdymą, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybes ir ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo arba gamybos potencialą bei pranešti rezultatus;

(29)  sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – naudos gavėjo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės teikėjo sutartis, tikrinama ir stebima visą susitarimo laikotarpį, kai už darbą, prekių ar paslaugų tiekimą pagal tą priemonę mokama atsižvelgiant į suderintą energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygį ar kitą sutartą energinio naudingumo kriterijų, pvz., sutaupytas lėšas;

(30)  išmanioji matavimo sistema arba pažangioji matavimo sistema – pažangioji matavimo sistema, apibrėžta Direktyvoje (ES) 2019/944;

(30a)   įkrovimo punktas – įkrovimo punktas, kaip apibrėžta Direktyvos ... [AFIR 2021/0223(COD)] 2 straipsnio 41 punkte;

(31)  perdavimo sistemos operatorius – perdavimo sistemos operatorius, apibrėžtas atitinkamai Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 35 punkte (elektros) ir Direktyvoje 2009/73/EB (dujų);

(32)  kogeneracija – vienu metu vykstanti šilumos ir elektros energijos ar mechaninės energijos gamyba;

(33)  ekonomiškai pagrįsta paklausa – šildymo ar vėsinimo poreikių neviršijanti paklausa, kuri kitu atveju rinkos sąlygomis būtų patenkinama ne kogeneracijos būdu, o vykdant kitus energijos gamybos procesus;

(34)  naudingoji šiluma – kogeneracijos metu pagaminta šiluma, skirta ekonomiškai pagrįstai šildymo ar vėsinimo paklausai tenkinti;

(35)  kogeneracijos būdu pagaminta elektros energija – vykdant procesą, susijusį su naudingosios šilumos gamyba, pagaminta energija, kuriai apskaičiuoti naudojama II priede nustatyta metodika;

(36)  didelio naudingumo kogeneracija – III priede nustatytus kriterijus atitinkanti kogeneracija;

(37)  bendras naudingumas – elektros energijos ir mechaninės energijos gamybos ir pagamintos naudingosios šilumos kiekio metinė suma, padalyta iš kuro kiekio, kuris sunaudotas šilumos gamybai kogeneracijos metu ir elektros energijos ir mechaninės energijos bendrai gamybai;

(38)  elektros energijos ir šilumos santykis – kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir naudingosios šilumos santykis, kai gamyba visu pajėgumu vykdoma kogeneracijos režimu remiantis konkretaus įrenginio darbiniais duomenimis;

(39)  kogeneracijos įrenginys – įrenginys, galintis veikti kogeneracijos režimu;

(40)  mažos galios kogeneracijos įrenginys – mažesnės kaip 1 MWe įrengtosios galios kogeneracijos įrenginys;

(41)  labai mažos galios kogeneracijos įrenginys – mažesnės kaip 50 kWe galios kogeneracijos įrenginys;

(42)  efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas – centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema, atitinkanti 24 straipsnyje nustatytus kriterijus;

(43)  efektyvus šildymas ir vėsinimas – šildymo ir vėsinimo galimybė, kuri, palyginti su įprastinės veiklos padėtį atspindinčiu bazinio lygio scenarijumi, išmatuojamai sumažina pirminės energijos kiekį, kurio reikia vieno gautos energijos vieneto tiekimui, atsižvelgiant į atitinkamas sistemos ribas, ekonomiškai efektyviu būdu, kuris įvertinamas atliekant šioje direktyvoje nurodytą kaštų ir naudos analizę, atsižvelgiant į energiją, kurios reikia išgavimui, transformavimui, transportavimui ir paskirstymui;

(44)  efektyvus individualus šildymas ir vėsinimas – individualaus šilumos ir vėsumos tiekimo galimybė, kuri, palyginti su efektyviu centralizuotu šilumos ir vėsumos tiekimu, išmatuojamai sumažina neatsinaujinančiųjų energijos išteklių pirminės energijos kiekį, kurio reikia vieno gautos energijos vieneto tiekimui, atsižvelgiant į atitinkamą sistemos ribą, arba kuriai reikia tokio pat neatsinaujinančiųjų energijos išteklių pirminės energijos kiekio, bet už mažesnę kainą, atsižvelgiant į energiją, kurios reikia išgavimui, transformavimui, transportavimui ir paskirstymui;

(45)  duomenų centras – statinys ar jų grupė, skirta kompiuterinėms sistemoms / serveriams ir susijusiai duomenų saugojimo, tvarkymo ir (arba) paskirstymo įrangai laikyti, sujungti ir (arba) eksploatuoti, taip pat susijusiai veiklai, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (ES) 2022/132(58), vykdyti;

(46)  esminis atnaujinimas – atnaujinimas, kurio kaštai viršija 50 proc. investicinių kaštų į naują panašų objektą;

(47)  telkėjas – terminas atitinka nepriklausomo telkėjo apibrėžtį, pateiktą Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 19 punkte;

(48)  energijos nepriteklius – namų ūkio nepajėgumas, susijęs su neįperkamumu, patenkinti savo pagrindinių apsirūpinimo energija poreikių ir galimybių naudotis pagrindinėmis energetikos paslaugomis, siekiant užsitikrinti bazinį patogumo ir sveikatos lygį, deramą gyvenimo lygį, įskaitant tinkamą šildymą, karštą vandenį, vėsinimą, apšvietimą ir energiją prietaisams, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, esamą socialinę politiką ir kitas susijusias politikos priemones, nebuvimas dėl vieno ar kelių šių veiksnių: nepakankamų disponuojamųjų pajamų, didelių išlaidų energijai ir mažo būstų energijos vartojimo efektyvumo;

(49)  galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, perkantis šilumą, vėsumą ar buitinį karštą vandenį savo reikmėms, arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsikūręs atskirame pastate arba daugiabučio ar daugiafunkcio pastato vienete, kuriam tiekiama šiluma, vėsuma arba buitinis karštas vanduo iš centrinio šaltinio, bet kuris su energijos tiekėju nėra sudaręs tiesioginės ar individualios sutarties;

(50)  skirtingos paskatos – sąžiningo ir pagrįsto su investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą susijusių finansinių įsipareigojimų ir naudos paskirstymo susijusiems dalyviams, pavyzdžiui, savininkams ir nuomininkams arba skirtingiems pastato vienetų savininkams, arba daugiabučių arba daugiafunkcių pastatų savininkams ir nuomininkams arba skirtingiems savininkams, stoka;

(50a)   bendradarbiavimo strategija – strategija, kurioje nustatomi tikslai, plėtojami metodai ir nustatomas procesas, kaip į politikos formavimo procesą įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nacionaliniu ir vietos lygmenimis, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, pvz., vartotojų organizacijas, siekiant didinti informuotumą, gauti grįžtamosios informacijos apie tokią politiką ir didinti visuomenės pritarimą jai;

(50b)  vieno langelio centras – bendras prieigos punktas konsultacijoms, rekomendacijoms ir informacijai teikti.

3 straipsnis

Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“

1.  Laikydamosi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, valstybės narės užtikrina, kad ▌energijos vartojimo efektyvumo sprendimai, įskaitant paklausos srities išteklius ir sistemos lankstumo galimybes, būtų vertinami projektuojant ir planuojant politikos ir pagrindinių investicijų sprendimus, susijusius su:

a)  energetikos sistemomis ir

b)  ne energetikos sektoriais, jeigu nuo jų priklauso energijos vartojimas ir energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant pastatų, transporto, vandens, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), žemės ūkio ir finansų sektorius.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą ir, kai tikslinga, sektoriaus integracijos ir tarpsektorinio poveikio analizę tikrintų atitinkami subjektai, kai politikos, planavimo ir investicijų sprendimams taikomi tvirtinimo ir stebėsenos reikalavimai.

2a.  Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės atsižvelgia į Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749(59).

3.  Taikydamos principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, valstybės narės:

a)  parengia, taiko ir viešai paskelbia kaštų ir naudos metodiką, pagal kurią galima tinkamai įvertinti platesnę energijos vartojimo efektyvumo sprendimų naudą, atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą ir numatomus pokyčius, sistemos ir išlaidų efektyvumą, tiekimo saugumą ir kiekybinį įvertinimą iš visuomenės, sveikatos, ekonomikos ir poveikio klimatui neutralumo perspektyvos;

aa)   užtikrina, kad principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas turėtų teigiamą poveikį sprendžiant energijos nepritekliaus problemas;

b)  nustato subjektą, atsakingą už principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymo stebėseną ir reguliavimo sistemų, įskaitant finansinius reglamentus, planavimo, politikos ir investicijų sprendimų poveikio energijos vartojimui ir energijos vartojimo efektyvumui bei energetikos sistemoms stebėseną;

ba)  užtikrina, kad padarytos investicijos būtų aplinkos atžvilgiu tvarios visuose energijos vertės grandinės etapuose ir kad būtų taikomi žiediškumo principai siekiant poveikio klimatui neutralumo;

c)  teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, praneša Komisijai, kaip į principą „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“ buvo atsižvelgta priimant nacionalinius, regioninius ir vietos planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, susijusius su nacionalinėmis ir regioninėmis energetikos sistemomis ir ne energetikos sektoriais, kai tie sektoriai turi įtakos energijos suvartojimui ir energijos vartojimo efektyvumui, ir pateikia, be kita ko, šią informaciją:

i)  principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ sistemingo taikymo ir naudos energetikos sistemoms vertinimą, visų pirma atsižvelgiant į energijos suvartojimą;

ii)  sąrašą veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti reguliavimo ar su reguliavimu nesusijusias principo „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“ ir paklausos sprendimų įgyvendinimo kliūtis, be kita ko, nustatant nacionalinės teisės aktus ir priemones, kurie prieštarauja principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

3a.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant bendrą visuotinę sistemą, įskaitant priežiūros, stebėjimo ir ataskaitų teikimo procedūrą, kurią valstybės narės galėtų naudoti 3 dalies a punkte nurodytoms kaštų ir naudos metodikoms parengti, kad būtų užtikrintas palyginamumas, sykiu paliekant valstybėms narėms galimybę prisitaikyti prie nacionalinių ir vietos aplinkybių.

4 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai

1.  Valstybės narės kartu užtikrina galutinės energijos vartojimo sumažinimą bent 40 proc. ir pirminės energijos vartojimo sumažinimą bent 42,5 proc. 2030 m., palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijaus projekcijomis, kad 2030 m. Sąjungoje galutinės energijos būtų suvartojama ne daugiau kaip 740 mln. tne, o pirminės energijos – ne daugiau kaip 960 mln. tne(60).

2.  Kiekviena valstybė narė nustato privalomą nacionalinį galutinės ir (arba) pirminės energijos vartojimo mažinimo įnašą, kad kartu būtų pasiektas 1 dalyje nustatytas privalomas Sąjungos tikslas. Valstybės narės praneša apie tuos įnašus ir jų pasiekimo trajektoriją su dviem 2025 ir 2027 m. atskaitos rodikliais (tarpiniais tikslais) Komisijai pateikdamos savo atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį ir integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsniuose, ir pagal tuose straipsniuose nustatytą procedūrą. Nustatydamos savo privalomus nacionalinius įnašus, valstybės narės taiko šios direktyvos I priede pateiktą formulę ir paaiškina, kokiu būdu ir kokiais duomenimis remiantis buvo apskaičiuoti įnašai.

Valstybės narės pateikdamos savo nacionalinius įnašus į energijos vartojimo efektyvumo tikslą taip pat nurodo, kokią dalį energijos suvartoja galutinio energijos suvartojimo sektoriai, apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos, įskaitant pramonę, gyvenamuosius namus, paslaugas ir transportą. Taip pat nurodomos energijos suvartojimo ▌IRT ▌sektoriuje projekcijos.

Nustatydamos tuos įnašus, valstybės narės atsižvelgia į:

a)  tai, kad 2030 m. Sąjungos energijos suvartojimas neturi viršyti 740 mln. tne galutinės energijos ir 960 mln. tne pirminės energijos;

b)  šioje direktyvoje numatytas priemones;

c)  kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Sąjungos lygiu priemones;

d)  šiuos svarbius veiksnius, nuo kurių priklauso efektyvumo didinimo pastangos, įtrauktus į I priede nustatytą formulę:

i.  bendrą užmojo lygį, būtiną klimato srities tikslams pasiekti;

ii.  teisingą pastangų paskirstymą visoje Sąjungoje;

iii.  ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą;

iv)  likusį ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo potencialą;

e)  kitus nacionalinius veiksnius, turinčius įtakos energijos suvartojimui, visų pirma:

i)  BVP pokyčius ir prognozes;

ii)  energijos importo ir eksporto pokyčiais, energijos rūšių derinio pokyčiais ir naujų tvarių degalų diegimu;

iii)  visų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtojimu, branduoline energija, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu;

iv)  energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

iva)  nacionalinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir (arba) poveikio klimatui neutralumo planų užmojų mastą.

Kai valstybės narės atsižvelgia į trečios pastraipos e punkte nurodytus nacionalinius veiksnius, dėl to Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslas negali būti nepasiektas. Komisija įvertina, ar bendras valstybių narių įnašas yra pakankamas, kad būtų pasiektas Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslas, ir įvertina, ar įnašai atitinka tarpinių tikslų siekius. Jei ji padaro išvadą, kad to nepakanka, ji per du mėnesius nuo valstybių narių pranešimo apie jų nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo įnašus pasiūlo kiekvienai valstybei narei pataisytą nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo įnašą, užtikrindama, kad kolektyvinis valstybių narių įnašas pasiektų Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Taikydama tą mechanizmą Komisija užtikrina, kad nebūtų skirtumo tarp valstybių narių nacionalinių įnašų sumos ir Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslo pirminės ir galutinės energijos suvartojimo srityje.

3.  Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 1 ir 3 dalis įvertina valstybių narių pažangą, padarytą siekiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų privalomų nacionalinių įnašų ir tarpinių tikslų. Jei Komisija, remdamasi savo vertinimu, padaro išvadą, kad prisidedant prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo daroma nepakankama pažanga, valstybės narės, kurios viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ▌ trajektorijų ir tarpinių tikslų skaičius, užtikrina, kad per vienus metus nuo Komisijos vertinimo gavimo dienos būtų įgyvendintos papildomos priemonės jų įnašams į energijos vartojimo efektyvumą užtikrinti. Tos papildomos priemonės, be kitų, apima šias priemones:

a.  nacionalines priemones, kuriomis užtikrinamas papildomas energijos taupymas, įskaitant didesnę pagalbą rengiant investicijų į energijos vartojimo efektyvumą priemonių įgyvendinimo projektus;

b.  8 straipsnyje nustatyto įpareigojimo taupyti energiją padidinimą;

c.  įpareigojimo viešajam sektoriui koregavimą;

d.  savanorišką finansinį įnašą į 28 straipsnyje nurodytą nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą arba į kitą energijos vartojimo efektyvumo finansavimo priemonę. Metiniai finansiniai įnašai yra lygūs investicijoms, kurių reikia ▌trajektorijai užtikrinti.

Jei valstybė narė viršija savo ▌trajektorijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, skaičius, ji į savo integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį įtraukia priemonių, kurių ji imsis, siekdama panaikinti atotrūkį, kad užtikrintų savo nacionalinį įnašą į energijos vartojimo efektyvumą, paaiškinimą ir sutaupomos energijos kiekį, kurį, kaip numatoma, kiekviena priemonė turi užtikrinti.

Komisija įvertina, ar šioje dalyje nurodytų nacionalinių priemonių pakanka Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslams pasiekti. Jei manoma, kad nacionalinių priemonių nepakanka, Komisija, be tų rekomendacijų, prireikus siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, visų pirma siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai.

4.  Komisija iki 2026 m. gruodžio 31 d. įvertina visus duomenų, teikiamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos, skaičiavimo metodikos, energijos balanso apskaičiavimo metodikos ir Europos energijos suvartojimo modelių pakeitimus ir, jei reikia, pasiūlo techninius Sąjungos 2030 m. tikslų skaičiavimo patikslinimus, kad būtų išlaikytas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas užmojo lygis.

II SKYRIUS

PAVYZDINIS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO

5 straipsnis

Viešojo sektoriaus rodomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo pavyzdys

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bendras visų viešųjų įstaigų suvartojamos galutinės energijos kiekis kasmet sumažėtų bent 2 proc., palyginti su X-2 metais (X – šios direktyvos įsigaliojimo metai).

Apskaičiuodama savo viešųjų įstaigų galutinės energijos suvartojimą, valstybė narė gali atsižvelgti į klimato skirtumus valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės, pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 rengdamos savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir juos atnaujindamos, įtraukia visų viešųjų įstaigų, kurios prisideda prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymo, sąrašą, nurodydamos energijos suvartojimo sumažinimą ir sutaupomą energijos kiekį, kurį kiekviena iš jų turi pasiekti, ir priemones, kurių jos planuoja imtis šiam tikslui pasiekti. Rengdamos savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, valstybės narės praneša Komisijai pasiektą metinį galutinės energijos suvartojimo sumažinimą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos, pasikonsultavusios su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, savo energetikos agentūromis, kai aktualu, ir visuomene, įskaitant konkrečias grupes, kurioms gresia energijos nepriteklius arba kurios yra pažeidžiamesnės dėl jo poveikio dėl pajamų, lyties, demografijos, sveikatos būklės ar priklausomybės mažumų grupėms, pvz., rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, savo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planuose nustatytų konkrečias energijos vartojimo efektyvumo priemones. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad rengdamos ir įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo priemones regioninės ir vietos valdžios institucijos vengtų neigiamo tiesioginio ar netiesioginio energijos vartojimo efektyvumo priemonių poveikio energijos nepriteklių patiriantiems, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ar pažeidžiamoms grupėms.

4.  Valstybės narės teikia finansinę ir techninę paramą viešosioms įstaigoms diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir skatina jas atsižvelgti ne tik į energijos taupymą, bet ir į platesnę naudą, pavyzdžiui, geresnę patalpų oro ir aplinkos kokybę, geresnę žmonių gyvenimo kokybę ir patogumą, užtikrinamą renovuojant viešuosius pastatus, ypač mokyklas, dienos užimtumo centrus, slaugos namus, globos įstaigas, ligonines ir socialinį būstą, be kita ko, regiono ir vietos lygmenimis. Valstybės narės teikia gaires, skatina gebėjimų stiprinimo bei mokymo galimybes, įskaitant pastatų atnaujinimo galimybes sudarant energinio naudingumo sutartis ir užmezgant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, taip pat skatina viešąsias įstaigas bendradarbiauti tarpusavyje. Valstybės narės padeda viešosioms įstaigoms spręsti problemas, susijusias su darbo jėgos, reikalingos visiems žaliosios pertvarkos etapams, įskaitant amatininkus ir aukštos kvalifikacijos žaliųjų technologijų ekspertus, taikomųjų sričių mokslininkus ir inovatorius, trūkumu.

5.  Valstybės narės skatina viešąsias įstaigas atsižvelgti į su jų investavimo ir politikos veikla susijusį per visą gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekį, taip pat į tokio investavimo ir politikos veiklos naudą ekonomikai, visuomenei ir energetiniam saugumui, ir teikia konkrečias rekomendacijas dėl šių aspektų.

5a.  Valstybės narės skatina viešąsias įstaigas imtis tinkamų priemonių, kad būtų sprendžiamas viešosioms įstaigoms priklausančių arba jų naudojamų pastatų šildymo aspekto klausimas, visų pirma pakeičiant senas ir neefektyvias šildymo priemones ir palaipsniui atsisakant iškastinio kuro.

5b.  Valstybės narės skatina naudotis viešuoju transportu ir kitomis mažiau teršiančiomis ir labiau energiją taupančiomis judumo priemonėmis, pvz., geležinkeliu, dviračiais, ėjimu ar bendrai naudojamomis transporto priemonėmis, atnaujindamos transporto priemonių parkus ir mažindamos jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamos perėjimą prie kitų transporto rūšių ir įtraukdamos šias transporto rūšis į judumo mieste planavimą.

6 straipsnis

Pavyzdinis viešųjų įstaigų pastatų vaidmuo

1.  Nedarant poveikio ▌Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kasmet bent 3 proc. bendro viešosioms įstaigoms priklausančių toliau nurodytų kategorijų ir socialinės paskirties šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto būtų renovuojama taip, kad jie taptų beveik nulinės energijos pastatais arba nulinės energijos pastatais pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnį, tinkamai atsižvelgiant į išlaidų veiksmingumą ir techninį įgyvendinamumą:

a)  viešosioms įstaigoms priklausančių pastatų,

b)  pastatų, kuriuose viešosios įstaigos pradėjo veikti nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena],

c)  pastatų, kuriuose veikia viešosios įstaigos, kai vyksta lemiamas įvykis (nuomos sutarties atnaujinimas, pardavimas, naudojimo paskirties pakeitimas, dideli remonto arba techninės priežiūros darbai).

Valstybės narės gali socialiniam būstui taikyti pirmoje pastraipoje nurodytos renovacijos pareigos išimtį, jeigu renovacijos darbai išlaidų požiūriu nebūtų neutralūs ir dėl to socialiniame būste gyvenantiems žmonėms nuomos kaina padidėtų tokia suma, kuri bet kokiu atveju būtų didesnė už sąskaitų už energiją ekonominius sutaupymus.

Jei viešosios įstaigos įsikūrusios pastate, kuris joms nepriklauso, jos kiek įmanoma naudojasi savo sutartinėmis teisėmis ir skatina pastato savininką, kad jis renovuotų pastatą, kad jis taptų beveik nulinės energijos pastatu pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnį, arba įgyvendintų energijos naudojimo vadybos sistemą arba sudarytų sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad ilgainiui išlaikytų ir pagerintų pastato energinį naudingumą. Sudarydamos naują sutartį dėl pastato, kuris joms nepriklauso, viešosios įstaigos užtikrina, kad tai būtų pastatas, pagal energinio naudingumo sertifikatą priskiriamas vienai iš dviejų aukščiausių energinio naudingumo klasių, arba nustato sutarties sąlygas, pagal kurias pastato savininkas būtų įpareigotas renovuoti pastatą, kad jis taptų beveik nulinės energijos pastatu anksčiau, nei jį užims viešoji įstaiga.

Minimali 3 proc. norma apskaičiuojama pagal ▌viešosioms įstaigoms priklausančių pastatų ir socialinės paskirtis pastatų, kurių naudingasis patalpų plotas viršija 250 m2 ir kurie 2024 m. sausio 1 d. nėra beveik nulinės energijos pastatai, bendrą patalpų plotą.

Valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, siekdamos užtikrinti, kad, kai tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma, pastatuose, kurie priklauso viešosioms įstaigoms arba kuriuose jos veikia, kaip nurodyta šios dalies pirmoje ir trečioje pastraipose, ir socialinės paskirties pastatuose, kurių plotas viršija 250 m², būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos arba kiti aktyvaus energijos srautų valdymo sprendimai pagal Direktyvos 2010/31/ES 14 straipsnio 4 dalį.

Kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, valstybės narės deda visas pastangas, kad viešosioms įstaigoms priklausančiuose ar jų naudojamuose pastatuose būtų įrengta daugiau įkrovimo punktų nei nurodyta pagal Direktyvos ... [nauja pastatų energinio naudingumo direktyvos redakcija 2021/0426 (COD)] 12 straipsnyje nustatytus minimaliuosius reikalavimus.

1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali taikyti ne tokius griežtus reikalavimus ir nustatyti skirtingus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus šių kategorijų pastatams:

a)  pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

b)  pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus;

c)  pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

1b.  Siekiant paspartinti energijos taupymą ir suteikti paskatą ankstyviems veiksmams, valstybė narė, kuri renovuoja daugiau kaip 3 proc. bendro savo pastatų patalpų ploto pagal 1 dalį bet kuriais metais iki 2026 m. gruodžio 31 d., perviršį gali įtraukti į metinį renovacijos rodiklį bet kuriais kitais tolesniais trejais metais. Jeigu valstybė narė nuo 2027 m. sausio 1 d. renovuoja daugiau nei 3 proc. bendro savo pastatų patalpų ploto, perviršį ji gali įskaičiuoti į kitų dvejų metų metinį renovacijos rodiklį.

2.  Išimtiniais atvejais valstybės narės gali į pastatų metinę renovacijos normą įskaičiuoti naujus pastatus, įsigytus vietoj konkrečių viešųjų įstaigų pastatų, kurie buvo nugriauti kuriais nors iš dvejų praėjusių metų. Tokios išimtys taikomos tik tuo atveju, jei tai būtų ekonomiškai efektyviau ir tvariau atsižvelgiant į energijos suvartojimą ir per gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekį, palyginti su tokių pastatų renovacija. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius tokių išimtinių atvejų nustatymo kriterijus, metodiką ir procedūras.

3.  Šio straipsnio tikslais valstybės narės viešai paskelbia šildomų ir (arba) vėsinamų viešosioms įstaigoms priklausančių arba jų naudojamų pastatų, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje ir trečioje pastraipose, ir socialinės paskirties pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas yra didesnis kaip 250 m2, inventorių. Šis inventorius sudaromas ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. ir atnaujinamas bent kartą per metus. Jis integruojamas į naudotojui patogią duomenų bazę ir susiejamas su pastatų fondo apžvalga, atliekama įgyvendinant nacionalines ilgalaikes renovacijos strategijas pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį, ir duomenų bazėmis, sukurtomis pagal tos direktyvos [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija 2021/0426(COD)] [19] straipsnį.

Jei toks inventorius jau sudarytas vietos ir regioniniais lygmenimis, kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad palengvintų duomenų rinkimo ir tvarkymo veiklą, susijusią su savo inventoriumi. Inventorius taip pat suteikia galimybę privatiems subjektams, įskaitant energetinių paslaugų bendroves, dalyvauti įgyvendinant renovacijos sprendimus. Duomenis apie pastatų fondo charakteristikas, pastatų karkaso eksploatacines savybes, technines pastatų sistemas, pastatų renovaciją ir energinį naudingumą gali apibendrinti ES pastatų ūkio stebėsenos centras, kad palyginamais duomenimis būtų užtikrintos geresnės žinios apie pastatų sektoriaus energinį naudingumą.

Inventoriuje pateikiami bent šie duomenys:

a)  patalpų plotas (m2);

ab)   metinis šilumos, vėsumos, elektros ir karšto vandens suvartojimas, kai turimi tokie duomenys;

b)  pagal Direktyvos ... [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija 2021/0426(COD)] 16 straipsnį išduotas kiekvieno pastato energinio naudingumo sertifikatas arba, kai pastato energinio naudingumo sertifikato nėra, pateikiama informacija apie pastato šildymo šaltinį, pastato energijos vartojimo intensyvumą (kWh/m2*y), vėdinimo ir vėsinimo įrenginius ir kitus techninius įrenginius;

ba)   išmatuotas energijos kiekis, sutaupytas dėl viešosioms įstaigoms priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir socialinės paskirties pastatų renovacijos ir kitų su tais pastatais susijusių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų;

bb)   pastatų amžius, naudojimo tipas, tipologija ir vieta (miesto ar kaimo pastatas).

Be trečioje pastraipoje nurodytų duomenų, valstybės narės deda visas pastangas, kad į savo inventorius įtrauktų kokybinius aspektus. Visų pirma jie gali prie savo inventorių pridėti priemonių, susijusių su jų bendradarbiavimo strategijomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pastatų savininkai ir gyventojai ar naudotojai prisitaikytų prie energijos taupymo ir beveik nulinės energijos pastatų eksploatavimo reikalavimų, aprašą. Tokie priedai pateikiami vietos valdžios institucijų tvarkomos išteklių centrinės informacijos forma arba pridedami prie tokios centrinės informacijos, jei ji jau anksčiau surinkta, ir ja gali naudotis suinteresuotieji subjektai, įskaitant politikos formuotojus, privačius socialinio būsto savininkus ir nuomininkų asociacijas bei privačių biurų valdytojus.

7 straipsnis

Viešasis pirkimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, sudarydami viešąsias sutartis ir koncesijas, kurių vertė yra ne mažesnė už Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnyje, Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje arba Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnyje nustatytas ribas, pirktų tik aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas, pastatus ir darbus, tinkamai atsižvelgdami į veiksmingą finansinių išteklių valdymo principą, laikydamiesi šios direktyvos IV priede nurodytų reikalavimų.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, sudarydami viešąsias sutartis ir koncesijas, kurių vertė yra ne mažesnė už pirmoje pastraipoje nurodytas ribas, taikytų šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytą principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat ir sudarydami tas viešąsias sutartis ir koncesijas, kurioms jokių konkrečių reikalavimų IV priede nenustatyta.

2.  1 dalyje nurodyta pareiga taikoma ginkluotųjų pajėgų sutartims, tačiau tik tokia apimtimi, kad jos taikymas neprieštarautų ginkluotųjų pajėgų veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui. Pareiga netaikoma karinės įrangos tiekimo sutartims, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB(61).

3.  Nepaisant šios direktyvos 26 straipsnio 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai rengdami viešąjį pirkimą dėl energiniu požiūriu reikšmingų paslaugų teikimo sutarčių, įvertintų, ar įmanoma sudaryti ilgalaikes sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kurios padėtų ilguoju laikotarpiu sutaupyti energijos.

4.  Nedarant poveikio 1 daliai, perkant gaminių rinkinį, kuriam visam taikomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369(62) priimtas deleguotasis aktas, valstybės narės gali reikalauti, kad pirmenybė būtų teikiama bendram energijos vartojimo efektyvumui, o ne atskirų tą rinkinį sudarančių gaminių energijos vartojimo efektyvumui – būtų perkamas gaminių rinkinys, kuris atitinka priskyrimo aukščiausiai galimai energijos vartojimo efektyvumo klasei kriterijų.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai pirkimo praktikoje, kai tinkama, atsižvelgtų į platesnius tvarumo, socialinius, aplinkos ir žiedinės ekonomikos aspektus, visų pirma transporto sektoriuje, kad būtų pasiekti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos tikslai. Kai tinkama ir kai reikia laikytis IV priede nustatytų reikalavimų, valstybės narės reikalauja, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai atsižvelgtų į Sąjungos žaliojo viešojo pirkimo kriterijus.

Siekdamos užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymo viešojo pirkimo procese skaidrumą, valstybės narės viešai skelbia informaciją apie sutarčių, kurių vertė ne mažesnė už 1 dalyje nurodytas ribas, poveikį energijos vartojimo efektyvumui. Perkančiosios organizacijos reikalauja, kad konkurso dalyviai atskleistų informaciją apie naujo pastato ir renovuotino pastato visuotinio atšilimo potencialą per gyvavimo ciklą, įskaitant mažo anglies dioksido pėdsako medžiagų naudojimą ir naudojamų medžiagų žiediškumą, ir ▌viešai skelbia šią sutarčių, ypač sudaromų dėl naujų pastatų, kurių patalpų plotas didesnis nei 2 000 kvadratinių metrų, informaciją.

Valstybės narės padeda perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams plačiau taikyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, be kita ko, regiono ir vietos lygmenimis, pateikdamos aiškias taisykles ir gaires, įskaitant gyvavimo ciklo sąnaudų ir poveikio aplinkai bei sąnaudų vertinimo metodikas, steigdamos kompetencijos palaikymo centrus, skatindamos perkančiąsias organizacijas bendradarbiauti tarpusavyje, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, ir, kai įmanoma, vykdyti bendrus viešuosius pirkimus ir skaitmeninius viešuosius pirkimus.

5a.  Kai tikslinga, Komisija nacionalinėms valdžios institucijoms ir viešųjų pirkimų pareigūnams gali pateikti papildomų gairių ir priemonių dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų viešojo pirkimo procese. Tokia parama gali sustiprinti esamus valstybių narių rėmimo forumus (pvz., suderintus veiksmus) ir padėti joms atsižvelgti į žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus.

6.  Valstybės narės nustato teisines ir reguliavimo nuostatas bei administravimo praktiką, susijusias su viešaisiais pirkimais, metinio biudžeto sudarymu ir apskaita, kurių reikia, kad atskiros viešosios organizacijos nebūtų atgrasomos nuo investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir nuo naudojimosi sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais trečiųjų šalių finansavimo mechanizmais pagal ilgalaikes sutartis.

7.  Valstybės narės pašalina visas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis didinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma kliūtis dėl teisinių ir reguliavimo nuostatų bei administracinės praktikos, susijusios su viešaisiais pirkimais, metinio biudžeto sudarymu ir apskaita, siekdamos užtikrinti, kad atskiros viešosios organizacijos nebūtų atgrasomos nuo investicijų į energijos efektyvumo didinimą ir nuo naudojimosi sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir trečiųjų šalių finansavimo mechanizmais ilgalaikių sutarčių pagrindu.

Valstybės narės, teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant pašalinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo kliūtis.

III SKYRIUS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS

8 straipsnis

Pareiga taupyti energiją

-1.  Siekiant užtikrinti stabilų ir nuspėjamą įnašą siekiant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, valstybės narės per du įpareigojimų taikymo laikotarpius turi užtikrinti bendrą suminį galutinės sutaupytos energijos kiekį. Pirmasis įpareigojimų taikymo laikotarpis, nurodytas 1 dalies a punkte, yra 2014–2020 m. Antrasis įpareigojimų taikymo laikotarpis, nurodytas 1 dalies b ir c punktuose, yra 2021–2030 m.

1.  Valstybės narės sutaupo bent tokį suminį galutinės energijos kiekį, kuris atitinka:

a)  nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 1,5 proc. metinio galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal trejų metų, ėjusių prieš 2013 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis. Į tą apskaičiavimą gali būti visiškai arba iš dalies neįtraukiamas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas energijos kiekis;

b)  nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 0,8 proc. metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis. Nukrypstant nuo to reikalavimo Kipras ir Malta nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. kasmet naujai sutaupo kiekį, lygų 0,24 proc. metinio galutinės suvartojamos energijos kiekiui, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis;

c)  nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais naujai sutaupomą kiekį, lygų 2 proc. metinio galutinės suvartojamos energijos kiekio, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2020 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis.

Valstybės narės nusprendžia, kokiu būdu paskirstyti apskaičiuotą naujos sutaupytos energijos kiekį pagal kiekvieną pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytą laikotarpį su sąlyga, kad kiekvieno įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigoje būtų pasiektas bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis.

Po 2030 m. dešimties metų laikotarpiu valstybės narės toliau pagal pirmos pastraipos c punkte nustatytą taupymo normą mažina metinį suvartojamos energijos kiekį.

2.  Valstybės narės sutaupo pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį sukurdamos 9 straipsnyje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas arba priimdamos 10 straipsnyje nurodytas alternatyvias politikos priemones. Valstybės narės gali derinti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas su alternatyviomis politikos priemonėmis. Valstybės narės užtikrina, kad energijos kiekis, sutaupytas dėl 9 ir 10 straipsniuose bei 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų politikos priemonių taikymo, būtų apskaičiuotas pagal V priedą.

3.  Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, alternatyvias politikos priemones arba jų derinį, programas ar priemones, finansuojamas iš nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo, įgyvendina pirmenybę teikdamos energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį įgyvendinamos politikos priemonės neturėtų neigiamo poveikio tiems asmenims. Kai taikytina, valstybės narės kuo geriau naudoja finansavimą, įskaitant viešąjį finansavimą, Sąjungos lygmeniu nustatytas finansavimo priemones ir pajamas iš apyvartinių taršos leidimų pagal 22 straipsnio 3 dalies b punktą, siekdamos pašalinti neigiamą poveikį ir užtikrinti teisingą ir įtraukią energetikos pertvarką.

Kad sutaupytų tokį energijos kiekį, kokio reikalaujama pagal 1 dalį, valstybės narės apsvarsto, kaip prie šių politikos priemonių įgyvendinimo gali prisidėti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendruomenės, ir skatina jų vaidmenį.

Valstybės narės nustato ir užtikrina, kad minimaliąją dalį reikalaujamo sutaupyti galutinės energijos kiekio sutaupytų energijos nepriteklių patiriantys žmonės, mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, pažeidžiami vartotojai ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės. Ši dalis turi būti bent lygi energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių daliai, įvertintai nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą. Valstybės narės, vertindamos energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių dalį savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, atsižvelgia į šios pastraipos a–bb punktuose nurodytus rodiklius. Jei valstybė narė savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nepranešė apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių dalį, energijos nepriteklių patiriančių žmonių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių bendro sutaupytos galutinės energijos kiekio dalis turi būti bent jau lygi toliau nurodytų rodiklių 2019 m. aritmetiniam vidurkiui arba, jei tokių 2019 m. duomenų nėra, tiesiškai ekstrapoliuotoms turimoms jų pastarųjų trejų metų vertėms:

a)  neišgalėjimas tinkamai šildyti būsto (Eurostatas, SPGS [ilc_mdes01]);

b)  įsiskolinimai už komunalines paslaugas (Eurostatas, SPGS, [ilc_mdes07]) ir

ba)  bendras gyventojų, gyvenančių būste su nesandariu stogu, drėgnomis sienomis, grindimis ar pamatais, arba su puviniu langų rėmuose ar grindyse, skaičius (Eurostatas, SPGS [ilc_mdho01]);

bb)  nepritekliaus rizikos lygis (Eurostato, SPGS ir ECHP tyrimai [ilc_li02]) (ribinis taškas: 60 proc. ekvivalentinių pajamų po socialinių išmokų pervedimų mediana).

4.  Valstybės narės įtraukia informaciją apie taikomus rodiklius, aritmetinį vidurkį ir politikos priemonių, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, rezultatus į savo atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, savo vėlesnius integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsnius ir atitinkamas pažangos ataskaitas pagal to reglamento 17 straipsnį.

5.  Valstybės narės gali įskaičiuoti sutaupytą energijos kiekį, kurį lemia politikos priemonės, nustatytos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. arba po tos datos, jei dėl tų priemonių imamasi naujų atskirų veiksmų po 2020 m. gruodžio 31 d. Bet kuriuo įpareigojimo taikymo laikotarpiu sutaupytos energijos kiekis neįskaičiuojamas į 1 dalyje nustatytą energijos kiekį, kurį reikalaujama sutaupyti ankstesniais įpareigojimo taikymo laikotarpiais.

6.  Su sąlyga, kad valstybės narės pasiekia bent 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą suminį sutaupytos galutinės energijos kiekį, jos gali 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį apskaičiuoti naudodamos vieną ar daugiau iš toliau išvardytų būdų:

a)  taikydamos metinę sutaupymo normą galutiniams vartotojams parduodamos energijos arba galutinės suvartojamos energijos kiekiui, kurio vidurkis išvestas pagal paskutinių trejų metų, ėjusių prieš 2019 m. sausio 1 d., laikotarpio duomenis;

b)  į apskaičiavimo bazinio lygio scenarijų visiškai arba iš dalies neįtraukdamos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos;

c)  pasinaudodamos kuria nors iš 8 dalyje nustatytų pasirinkimo galimybių.

7.  Jei valstybės narės pasinaudoja bet kuria iš 6 dalyje nurodytų galimybių, susijusių su 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytu reikalaujamu sutaupyti energijos kiekiu, jos nustato:

a)  savo pačių metinę taupymo normą, kuri bus taikoma apskaičiuojant savo suminį galutinės energijos suvartojimą ir kuria užtikrinama, kad galutinis grynasis jų sutaupytos energijos kiekis nebūtų mažesnis, nei tas, kurio reikalaujama pagal 1 dalies pirmos pastraipos b punktą,

b)  savo pačių apskaičiavimo bazinį scenarijų, į kurį gali būti visiškai arba iš dalies neįtraukta transporto sektoriuje sunaudojama energija.

8.  Taikant 9 dalį kiekviena valstybė narė gali:

a)  atlikti apskaičiavimą, kurio reikalaujama pagal 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, 2014 m. ir 2015 m. naudodama 1 proc. vertes, 1,25 proc. – 2016 m. ir 2017 m. ir 1,5 proc. – 2018 m., 2019 m. ir 2020 m.;

b)  neįtraukti į apskaičiavimą visos ar dalies parduotos ir sunaudotos energijos (pagal kiekį) 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto įpareigojimo taikymo laikotarpio atžvilgiu arba galutinės suvartotos energijos tos pastraipos b punkte nurodyto įpareigojimo taikymo laikotarpio atžvilgiu Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytoms pramoninės veiklos rūšims;

c)  įtraukti į 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytą reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį sutaupytos energijos kiekį, pasiektą įgyvendinant 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 4 dalies a punkte bei 25 straipsnio 1, 5–9 ir 11 dalyse nustatytus reikalavimus energijos transformacijos, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvią centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrą. Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal šį punktą jų numatomas politikos priemones laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., kurios yra jų integruotųjų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų dalis. Tų priemonių poveikis apskaičiuojamas pagal V priedą ir įtraukiamas į tuos planus;

d)  įtraukti į reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį sutaupytos energijos kiekį, pasiektą dėl atskirų veiksmų, kurie naujai įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir toliau daro poveikį 2020 m. – 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto įpareigojimo taikymo laikotarpio atžvilgiu, o po 2020 m. – 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyto laikotarpio atžvilgiu, ir kurie gali būti išmatuoti bei patikrinti;

e)  įtraukti į reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį sutaupytos energijos kiekį, pasiektą dėl politikos priemonių, su sąlyga, kad galima įrodyti, jog dėl tų priemonių imtasi atskirų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir dėl kurių taikymo sutaupoma energija po 2020 m. gruodžio 31 d.;

f)  neįskaičiuoti į pagal 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ir b punktą reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį 30 proc. patikrinamo energijos, kuri savoms reikmėms pasigaminama ant pastatų arba juose sumontuotais įrenginiais, įdiegtais dėl politikos priemonių, skatinančių naujai diegti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, kiekio;

g)  įtraukti į pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktus reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį tuos sutaupytos energijos kiekius, kurie viršija įpareigojimo taikymo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį, su sąlyga, kad tie sutaupyti kiekiai atsirado dėl atskirų veiksmų, atliktų vykdant 9 ir 10 straipsniuose nurodytas politikos priemones, apie kurias valstybės narės pranešė savo nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose ir nurodė savo pažangos ataskaitose pagal 24 straipsnį.

9.  Valstybės narės pagal 8 dalį pasirinktas galimybes taiko ir jų taikymo poveikį apskaičiuoja 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytu laikotarpiu atskirai:

a)  reikalaujamam sutaupyti energijos kiekiui per 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą įpareigojimo taikymo laikotarpį apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti 8 dalies a–d punktus. Dėl visų pagal 8 dalį pasirinktų galimybių taikymo sutaupytas kiekis turi būti ne didesnis kaip 25 proc. 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto reikalaujamo sutaupyti kiekio;

b)  reikalaujamam sutaupyti energijos kiekiui per 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą įpareigojimo taikymo laikotarpį apskaičiuoti valstybės narės gali taikyti 8 dalies b–g punktus su sąlyga, kad 8 dalies d punkte nurodyti atskiri veiksmai ir po 2020 m. gruodžio 31 d. turi patikrinamą ir išmatuojamą poveikį. Dėl visų pagal 8 dalį pasirinktų galimybių taikymo pagal 6 ir 7 dalis apskaičiuotas sutaupytos energijos kiekis negali sumažėti daugiau kaip 35 proc.

Nepaisant to, ar valstybės narės visiškai arba iš dalies neįtraukia transporto sektoriuje sunaudotos energijos į savo apskaičiavimo bazinį scenarijų, ar pasinaudoja kuria nors iš 8 dalyje išvardytų galimybių, jos užtikrina, kad apskaičiuotas 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas naujas grynasis sutaupytos energijos kiekis, kuris turi būti pasiektas vartojant galutinę energiją įpareigojimo taikymo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., būtų ne mažesnis nei kiekis, gaunamas taikant 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą metinę sutaupymo normą.

10.  Valstybės narės savo atnaujintuose integruotuosiuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, savo vėlesniuose integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsnius ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 III priedą ir atitinkamose pažangos ataskaitose apibūdina sutaupytos energijos kiekio, kuris turi būti pasiektas per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., apskaičiavimą ir prireikus paaiškina, kaip buvo nustatyta metinė sutaupymo norma ir apskaičiavimo bazinis scenarijus ir kaip bei kokiu mastu buvo taikomos šio straipsnio 8 dalyje nurodytos galimybės.

11.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 3 dalyje, apibūdina politikos priemones, kurios turi būti įgyvendintos, kad būtų pasiektas reikalaujamas bendras suminis galutinės sutaupytos energijos kiekis, ir kiekio apskaičiavimo metodikas pagal šios direktyvos V priedą, atnaujindamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį ir rengdamos savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsniuose, pagal tuose straipsniuose nurodytą procedūrą. Valstybės narės naudoja Komisijos joms pateiktą ataskaitų šabloną.

12.  Jei, remdamasi integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų vertinimu pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį arba pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį atnaujinto paskutinio pateikto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto ar galutinės versijos arba pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsnius teikiamų vėlesnių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų ar galutinių versijų vertinimu, Komisija padaro išvadą, kad politikos priemonėmis neužtikrinama, kad iki įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos bus pasiektas reikalaujamas suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis, ji pagal Reglamento (ES) 2018/1999 34 straipsnį gali pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurių politikos priemones laiko nepakankamomis jų energijos taupymo įpareigojimams įvykdyti.

13.  Jei valstybė narė iki kiekvieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos nepasiekia reikalaujamo suminio galutinės sutaupytos energijos kiekio, ji, be suminio galutinės energijos kiekio, kurį reikalaujama sutaupyti iki kito įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos, turi sutaupyti ir trūkstamą energijos kiekį.

14.  Atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir atitinkamose pažangos ataskaitose, taip pat vėlesniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kurie teikiami pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, valstybės narės turi įrodyti, prireikus taip pat pateikdamos patvirtinamuosius duomenis ir skaičiavimus:

a)  kad, kai politikos priemonių ar atskirų veiksmų poveikis sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra skaičiuojamas du kartus;

b)  kaip pagal 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus sutaupyta energija padeda užtikrinti jų nacionalinį įnašą pagal 4 straipsnį;

c)  kad yra nustatytos politikos priemonės, skirtos jų energijos taupymo įpareigojimui įvykdyti, parengtos laikantis šio straipsnio reikalavimų, ir kad tos politikos priemonės atitinka reikalavimus ir yra tinkamos siekiant užtikrinti, kad iki kiekvieno įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos būtų sutaupytas reikalaujamas suminis galutinės energijos kiekis.

9 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos

1.  Jei valstybės narės nusprendžia įvykdyti savo pareigas sutaupyti pagal 8 straipsnio 1 dalį reikalaujamą energijos kiekį taikydamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas, jos užtikrina, kad kiekvienos valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančios įpareigotosios šalys, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, nedarant poveikio 8 straipsnio 8 ir 9 dalims, įgyvendintų 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą jų suminio galutinio energijos suvartojimo taupymo reikalavimą.

Kai taikytina, valstybės narės gali nuspręsti, kad įpareigotosios šalys tą taupymo įpareigojimą visiškai arba iš dalies įvykdytų įnašo į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą forma laikantis 28 straipsnio 11 dalies.

2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais valstybės narės paskiria įpareigotąsias šalis iš perdavimo sistemos operatorių, skirstymo sistemos operatorių, energijos skirstytojų, mažmeninės prekybos energija įmonių ir transporto degalų skirstytojų arba mažmeninės prekybos transporto degalais įmonių, veikiančių jų teritorijoje. Įpareigotosios šalys, kurias valstybė narė paskiria iš galutinių vartotojų, energijos kiekį, reikiamą įpareigojimui įvykdyti, sutaupo nepriklausomai nuo skaičiavimo, atlikto pagal 8 straipsnio 1 dalį, arba, jei valstybės narės taip nusprendžia, pasitelkdamos sertifikuotą kitų šalių sutaupytos energijos kiekį, kaip apibūdinta šio straipsnio 10 dalies a punkte.

3.  Jeigu mažmeninės prekybos energija įmonės yra paskirtos įpareigotosiomis šalimis pagal 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos savo įpareigojimus mažmeninės prekybos energija įmonės nesudarytų jokių kliūčių vartotojų galimybei pakeisti vieną tiekėją kitu.

4.  Valstybės narės skatina įpareigotąsias šalis užtikrinti, kad dalį reikalaujamo sutaupyti energijos kiekio sutaupytų energijos nepriteklių patiriantys žmonės, pažeidžiami vartotojai, mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės. Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad įpareigotosios šalys pasiektų išlaidų energijai mažinimo tikslus ir sutaupytų energijos, propaguodamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant finansinės paramos priemones, kuriomis mažinamas anglies dioksido apmokestinimo poveikis MVĮ ir labai mažoms įmonėms.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotosios šalys bendradarbiautų su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ar savivaldybėmis, taip pat su socialinėmis tarnybomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekdamos sukurti bendradarbiavimo platformą, skirtą energijos nepritekliaus mažinimui, skatindamos energijos nepriteklių patiriančius žmones, pažeidžiamus vartotojus, mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančius žmones taikyti energijos vartojimo efektyvumo priemones. Tai apima konkrečių grupių, kurioms gresia energijos nepriteklius arba kurios yra pažeidžiamesnės dėl jo poveikio, specialių poreikių nustatymą ir tenkinimą. Siekdamos apsaugoti energijos nepriteklių patiriančius žmones, pažeidžiamus vartotojus ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančius žmones, valstybės narės skatina įpareigotąsias šalis vykdyti tokius veiksmus kaip pastatų, įskaitant socialinius būstus, renovacija, prietaisų pakeitimas, finansinė parama ir paskatos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, laikantis nacionalinių finansavimo ir paramos sistemų arba energijos vartojimo audito reikalavimų.

6.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotosios šalys kasmet teiktų ataskaitas dėl įpareigotųjų šalių sutaupytos energijos vykdant veiksmus, kuriais remiami energijos nepriteklių patiriantys žmonės, pažeidžiami vartotojai ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės, ir reikalauja apibendrintos statistinės informacijos apie jų galutinius vartotojus (nurodant sutaupytos energijos pokyčius, palyginti su anksčiau pateikta informacija) ir apie suteiktą techninę ir finansinę paramą.

7.  Energijos kiekį, kurį privalo sutaupyti kiekviena įpareigotoji šalis, valstybės narės išreiškia galutinės arba pirminės suvartojamos energijos kiekiu. Metodas, kuris pasirinktas reikalaujamos sutaupyti energijos kiekiui išreikšti, naudojamas taip pat energijos kiekiui, kurį įpareigotosios šalys nurodo sutaupiusios, apskaičiuoti. Konvertuojant sutaupytos energijos kiekį taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066(63) VI priede nustatytos apatinio šilumingumo vertės ir pirminės energijos koeficientas pagal 29 straipsnį, nebent kitų perskaičiavimo koeficientų naudojimas yra pagrįstas.

8.  Valstybės narės nustato matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias atliekamas dokumentuotas įpareigotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių bent statistiškai reikšmingos dalies ir reprezentatyviojo ėminio patikrinimas. Matavimas, kontrolė ir tikrinimas turi būti atliekami nepriklausomai nuo įpareigotųjų šalių. [Kai subjektas yra įpareigotoji šalis pagal nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą pagal 9 straipsnį ir pagal pastatams ir kelių transportui taikomą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)(64)], stebėsenos ir patikros sistema turi užtikrinti, kad skaičiuojant ir pranešant energijos, sutaupytos dėl subjekto taikomų energijos taupymo priemonių, kiekį būtų atsižvelgiama į anglies dioksido kainą, perkeliamą išleidžiant degalus vartoti [pagal COM(2021)0551, 2021/0211(COD), 1 straipsnio 21 punktą].]

9.  Valstybės narės, teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, informuoja Komisiją apie įdiegtas matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, įskaitant, be kita ko, taikomus metodus, nustatytas problemas ir tai, kaip jos buvo sprendžiamos.

10.  Valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoje gali įpareigotosioms šalims leisti atlikti šiuos veiksmus:

a)  į joms tenkantį įpareigojimą įtraukti sertifikuotą sutaupytos energijos kiekį, kurį sutaupė energetinių paslaugų teikėjai ar kitos trečiosios šalys, įskaitant atvejus, kai įpareigotosios šalys skatina priemones pasitelkdamos kitas valstybės patvirtintas įstaigas arba valdžios institucijas; šios priemonės gali būti susijusios su oficialiomis partnerystėmis ir gali būti derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Tuo atveju, kai valstybės narės tai leidžia, jos užtikrina, kad sutaupytos energijos kiekio sertifikavimas būtų vykdomas laikantis valstybėse narėse įdiegto aiškaus, skaidraus ir visiems rinkos dalyviams atviro patvirtinimo proceso, kuriuo būtų siekiama kuo labiau sumažinti sertifikavimo išlaidas;

b)  atitinkamais metais sutaupytą energijos kiekį laikyti bet kuriais iš ketverių ankstesnių metų arba trejų paskesnių metų, jei tai neįvyko pasibaigus 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įpareigojimo taikymo laikotarpiams, sutaupytu kiekiu.

Valstybės narės įvertina vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų poveikį tarptautinę konkurenciją patiriančių energijai imlių sektorių konkurencingumui ir, jei tikslinga, imasi priemonių kuo labiau jį sumažinti.

11.  Valstybės narės kasmet skelbia kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos įpareigotųjų šalių pakategorės sutaupytos energijos kiekį ir bendrą įgyvendinant sistemą sutaupytos energijos kiekį.

10 straipsnis

Alternatyvios politikos priemonės

1.  Jei valstybės narės nusprendžia įvykdyti savo įpareigojimus sutaupyti pagal 8 straipsnio 1 dalį reikalaujamą energijos kiekį taikydamos alternatyvias politikos priemones, jos užtikrina, nedarant poveikio 8 straipsnio 8 ir 9 dalims, kad pagal 8 straipsnio 1 dalį reikalaujamą sutaupyti energijos kiekį sutaupytų galutiniai vartotojai.

2.  Visoms priemonėms, išskyrus susijusias su apmokestinimu, valstybės narės sukuria matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, pagal kurias būtų atliekamas dokumentuotas dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių bent statistiškai reikšmingos dalies ir reprezentatyviojo ėminio patikrinimas. Matavimas, kontrolė ir tikrinimas turi būti atliekami nepriklausomai nuo dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių.

3.  Valstybės narės, teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, informuoja Komisiją apie įdiegtas matavimo, kontrolės ir tikrinimo sistemas, įskaitant, be kita ko, taikomus metodus, nustatytas problemas ir tai, kaip jos buvo sprendžiamos.

4.  Pranešdamos apie apmokestinimo priemonę, įskaitant nefiskalinius mokesčius ar rinkliavas, valstybės narės parodo, kad ji parengta su tikslu užtikrinti energijos taupymą ir kaip rengiant apmokestinimo priemonę užtikrintas kainos signalo veiksmingumas, pvz., mokesčio tarifas ir matomumas laikui bėgant. Jei mokesčio tarifas sumažėja, valstybės narės pagrindžia, kodėl dėl apmokestinimo priemonių vis dar naujai sutaupoma energijos.

11 straipsnis

Energijos naudojimo vadybos sistemos ir energijos vartojimo auditas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės įgyvendintų energijos naudojimo vadybos sistemą, jei jų vidutinis metinis energijos suvartojimas per pastaruosius trejus metus, kartu sudėjus visus energijos nešiklius, yra:

a)  nuo 2024 m. sausio 1 d. – didesnis kaip 100 TJ;

b)  nuo 2027 m. sausio 1 d. – didesnis kaip 70 TJ.

Energijos naudojimo vadybos sistemą sertifikuoja nepriklausoma įstaiga pagal atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonėms▌, kurios neįgyvendina energijos naudojimo vadybos sistemos, būtų taikomas energijos vartojimo auditas, jei jų vidutinis metinis energijos suvartojimas per pastaruosius trejus metus, kartu sudėjus visus energijos nešiklius, yra:

a)  nuo 2024 m. sausio 1 d. – didesnis kaip 10 TJ;

b)  nuo 2027 m. sausio 1 d. – didesnis kaip 6 TJ.

Energijos vartojimo auditą pagal atitinkamus Europos ar tarptautinius standartus nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai atlieka kvalifikuoti arba akredituoti konkretaus sektoriaus ekspertai arba akredituotos nepriklausomos įstaigos pagal 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus arba jį įgyvendina ir prižiūri nepriklausomos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus. Energijos vartojimo auditas atliekamas bent kas ketverius metus nuo ankstesnio energijos vartojimo audito dienos.

Energijos vartojimo audito rezultatai, įskaitant jo rekomendacijas, turi būti panaudoti konkrečiuose ir įvykdomuose įgyvendinimo planuose, kuriuose nurodomos kiekvieno rekomenduojamo energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmo išlaidos ir atsipirkimo laikas, ir turi būti perduoti įmonės vadovybei. Valstybės narės užtikrina, kad rekomendacijų įgyvendinimas būtų privalomas, išskyrus tas rekomendacijas, kurias taikant atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis nei treji metai. Valstybės narės užtikrina, kad rezultatai ir įgyvendintos rekomendacijos būtų skelbiami įmonės metinėje ataskaitoje ir būtų viešai prieinami, išskyrus informaciją, kuriai taikomi nacionalinės teisės aktai, kuriais saugomos komercinės ir verslo paslaptys ir užtikrinamas konfidencialumas.

2a.  Valstybės narės gali skatinti visas reikalavimus atitinkančias įmones savo metinėje ataskaitoje pateikti šią informaciją:

a)   informaciją apie metinį energijos suvartojimą kWh;

b)   informaciją apie metinį suvartoto vandens kiekį kubiniais metrais;

c)   metinį energijos ir vandens suvartojimo palyginimą su ankstesniais to paties objekto metais.

3.  Valstybės narės siekia, kad visiems galutiniams vartotojams būtų prieinamas kokybiškas energijos vartojimo auditas, kuris būtų ekonomiškai efektyvus ir:

a)  nepriklausomai atliekamas kvalifikuotų ir (arba) akredituotų ekspertų, kuriems taikomi kvalifikacijos kriterijai, arba

b)  pagal nacionalinės teisės aktus įgyvendinamas ir prižiūrimas nepriklausomų institucijų.

Pirmoje pastraipoje nurodytas energijos vartojimo auditas gali būti atliekamas įmonių vidaus ekspertų arba energijos vartojimo auditorių, jei atitinkama valstybė narė yra įdiegusi apsaugos priemones, kuriomis užtikrinamas jų gebėjimas nepriklausomai atlikti auditą, taip pat jo kokybės užtikrinimo ir tikrinimo sistemą, be kita ko, prireikus atlieka metinę atsitiktinę visų atliktų energijos vartojimo auditų bent statistiškai reikšmingos procentinės dalies atranką.

Siekdamos užtikrinti aukštą energijos vartojimo audito ir energijos naudojimo vadybos sistemų kokybę, valstybės narės nustato skaidrius ir nediskriminacinius būtiniausius energijos vartojimo audito kriterijus, grindžiamus VI priede išdėstytais principais ir nurodytus Europos ir tarptautiniuose standartuose. Valstybės narės užtikrina, kad siekiant užtikrinti audito patikimumą ir tikslumą būtų atliekami kokybės patikrinimai.

Auditas neapima nuostatų, kuriomis neleidžiama audito išvadų perduoti bet kuriam kvalifikuotam / akredituotam energetinių paslaugų teikėjui, jei tam neprieštarauja vartotojas.

4.  Valstybės narės parengia programas, siekdamos skatinti ir teikti techninę paramą MVĮ, kurioms netaikoma 1 arba 2 dalis, kad būtų atliktas energijos vartojimo auditas ir vėliau įgyvendintos šio audito rekomendacijos, laikantis VI priede išdėstytų būtiniausių kriterijų.

Remiantis skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais ir nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos teisei, valstybės narės įsteigia mechanizmus, tokius kaip energijos vartojimo audito centrai MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurie nekonkuruotų su privačiais auditoriais, kad būtų atliekami subsidijuojami energijos vartojimo auditai, taip pat nustato kitas paramos sistemas MVĮ, apimančias savanoriškus susitarimus, jei jie sudaryti, kad būtų padengtos energijos vartojimo audito ir jame siūlomų ekonomiškai efektyviausių energijos vartojimo rekomendacijų įgyvendinimo sąnaudos, jei siūlomos priemonės yra įgyvendinamos.

Valstybės narės teikia paramą ir paskatas įgyvendinti rekomendacijas techninės ir finansinės paramos priemonėmis, kurios neįskaitomos į didžiausią de minimis pagalbos įmonėms sumą, suteikia lengvesnes galimybes gauti finansavimą, ypač daug dėmesio skirdamos MVĮ ir toms įmonėms, kurios įgyvendina rekomendacijas ir užtikrina didžiausią dekarbonizavimo poveikį, kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą.

Valstybės narės pateikia MVĮ konkrečius pavyzdžius, be kita ko, per jų atitinkamas atstovaujančias tarpininkavimo organizacijas, kaip energijos naudojimo vadybos sistemos galėtų pasitarnauti jų verslui. Komisija padeda valstybėms narėms remdama keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje.

4a.  Siekdamos 4 dalies tikslų valstybės narės užtikrina, kad programos apimtų:

a)  energijos naudojimo vadybos sistemų, susijusių su įmonės valdymu, integravimą, įskaitant finansines paskatas pagal įmonės įsipareigojimą įgyvendinti nustatytas energijos vartojimo efektyvumo priemones;

b)  paramą MVĮ kiekybiškai įvertinant įvairialypę energijos vartojimo efektyvumo priemonių naudą jų veikloje;

c)  konkrečių įmonių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų, parengtų interaktyvaus proceso metu, nustatant tikslų, priemonių, finansinių ir technologinių galimybių prioritetus, rengimą;

d)  MVĮ energetikos pertvarkos tinklų plėtrą, padedant nepriklausomiems tarpininkams;

e)  paramos tokiems tinklams mechanizmus, skirtus energijos vartojimo auditų arba energijos naudojimo vadybos sistemoms diegti.

5.  Valstybės narės parengia programas, pagal kurias įmonės, kurios nėra MVĮ ir kurioms netaikoma 1 arba 2 dalis, būtų skatinamos atlikti energijos vartojimo auditą ir vėliau įgyvendinti šio audito rekomendacijas, laikantis VI priede nustatytų būtiniausių kriterijų.

6.  Laikoma, kad energijos vartojimo auditas atitinka 2 dalies reikalavimus, kai jis atliekamas nepriklausomai ir remiantis būtiniausiais kriterijais, kurie grindžiami VI priedu ir įgyvendinami pagal savanoriškus susitarimus, kuriuos sudaro suinteresuotųjų subjektų organizacijos ir paskirtoji organizacija, ir prižiūrimas atitinkamos valstybės narės arba kitų organizacijų, kurias kompetentingos valdžios institucijos įgaliojo vykdyti atitinkamą pareigą, arba Komisijos.

Rinkos dalyvių, teikiančių energetines paslaugas, prieiga grindžiama skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

7.  Įmonės, įgyvendinančios sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo, laikomos vykdančiomis 1 ir 2 dalių reikalavimus, jei sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo apima būtinus energijos naudojimo vadybos sistemos elementus ir atitinka XIV priede nustatytus reikalavimus.

8.  Įmonės, kurios įgyvendina nepriklausomos organizacijos pagal atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus sertifikuotą aplinkos vadybos sistemą, laikomos atitinkančiomis 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, su sąlyga, kad valstybės narės užtikrina, jog atitinkama aplinkos vadybos sistema apima energijos vartojimo auditą, kuris atliekamas remiantis būtiniausiais kriterijais, kurie grindžiami VI priedu.

9.  Energijos vartojimo auditas gali būti atliekamas atskirai arba kartu su platesnės apimties aplinkosaugos auditu. Valstybės narės gali reikalauti, kad į energijos vartojimo auditą būtų įtrauktas prijungimo prie esamo arba planuojamo centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo tinklo techninio ir ekonominio pagrįstumo įvertinimas.

Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos teisei, valstybės narės gali įgyvendinti skatinamąsias ir paramos sistemas, skirtas energijos vartojimo audito ir panašių priemonių rekomendacijoms įgyvendinti.

9a.  Valstybės narės skatina energijos naudojimo vadybos sistemų ir energijos vartojimo audito įgyvendinimą viešojo administravimo srityje nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

11a straipsnis

Duomenų centrai

1.  Ne vėliau kaip 2024 m. kovo 15 d. ir po to kasmet valstybės narės reikalauja, kad kiekvieno jų teritorijoje esančio duomenų centro, kurio įrengtosios IT galios energijos poreikis yra bent 100 kW, visų pirma IRT sektoriuje, savininkai ir operatoriai viešai skelbtų VIa priede nustatytą informaciją naudodami suderintą formą.

2.  Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai informaciją, kurią jos surenka pagal 1 dalį. Informacija skelbiama viešai Komisijos sukurtoje ir administruojamoje duomenų bazėje.

3.  Komisija priima duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos ir skelbimo gaires pagal VIa priedą. Tose gairėse pateikiamos suderintos kiekvieno informacijos vieneto apibrėžtys, vienoda vertinimo metodika, ataskaitų teikimo gairės ir suderintas informacijos perdavimo šablonas, kad visose valstybėse narėse būtų galima nuosekliai teikti ataskaitas.

4.  Valstybės narės skatina kiekvieno jų teritorijoje esančio duomenų centro, kurio įrengtosios IT galios poreikis yra lygus 1 MW arba didesnis, savininkus ir operatorius atsižvelgti į gerąją patirtį, nurodytą naujausioje Europos duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo kodekso versijoje arba CEN-CENELEC dokumente CLC TR50600-99-1 „Duomenų centro įrenginiai ir infrastruktūra. 99-1 dalis: Energijos naudojimo vadybai skirta rekomenduojama praktika“, kol neįsigalioja deleguotasis aktas, priimtas pagal šios direktyvos 31 straipsnio 3 dalį.

5.  Iki 2025 m. kovo 15 d. Komisija įvertina turimus duomenis apie duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumą, kuriuos valstybės narės jai pateikė pagal 2 dalį, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Je tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl tolesnių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, be kita ko, dėl minimalių veiksmingumo standartų nustatymo ir perėjimo prie nulinės taršos centrų įgyvendinamumo vertinimas, glaudžiai konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tokiame pasiūlyme gali būti nustatytas laikotarpis, per kurį esami duomenų centrai turi atitikti minimaliuosius veiksmingumo standartus.

12 straipsnis

Gamtinių dujų suvartojimo matavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai yra techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į potencialų energijos suvartojimo sumažinimą, galutiniams gamtinių dujų vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi faktinį energijos vartojimą ir pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota.

Toks individualus skaitiklis konkurencingomis kainomis pateikiamas visuomet, kai:

a)  keičiamas esamas skaitiklis, išskyrus atvejus, kai tai techniškai neįmanoma ar finansiškai neefektyvu atsižvelgiant į numatomą galimą sutaupyti energijos kiekį ilguoju laikotarpiu;

b)  vykdomas naujas pajungimas naujame pastate ar pastate atliekama kapitalinė renovacija, kaip nustatyta Direktyvoje 2010/31/ES.

2.  Jei valstybės narės įgyvendina pažangiųjų matavimo sistemų ir išmaniųjų skaitiklių gamtinėms dujoms diegimo tvarką pagal Direktyvą 2009/73/EB ir tokiu mastu, kokiu jos tai daro:

a)  jos užtikrina, kad matavimo sistemos teiktų galutiniams vartotojams informaciją apie faktinį vartojimo laiką ir kad nustatant būtiniausias skaitiklių funkcijas ir rinkos dalyviams nustatytus įpareigojimus būtų visapusiškai atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir naudą galutiniams vartotojams;

b)  jos užtikrina išmaniųjų skaitiklių bei duomenų perdavimo saugumą ir galutinių vartotojų privatumą, laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų;

c)  jos reikalauja, kad išmaniųjų skaitiklių įrengimo metu vartotojams būtų teikiamos atitinkamos konsultacijos ir informacija, visų pirma apie visas išmaniųjų skaitiklių galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėsena.

13 straipsnis

Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens matavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos, centralizuotai tiekiamos vėsumos ir buitinio karšto vandens galutiniai vartotojai konkurencingomis kainomis būtų aprūpinami skaitikliais, kurie tiksliai rodo jų faktinį energijos suvartojimą.

2.  Tais atvejais, kai šiluma, vėsuma arba buitinis karštas vanduo pastatui tiekiami iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio arba centralizuotos šilumos ar centralizuotos vėsumos tiekimo sistemos, skaitiklis įrengiamas prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje.

14 straipsnis

Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens atskiras matavimas ir jų išlaidų paskirstymas

1.  Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šildymo arba centrinis vėsinimo šaltinis, arba į kuriuos šiluma ir vėsuma tiekiama iš centralizuotos šilumos ar centralizuotos vėsumos tiekimo sistemos, įrengiami individualūs skaitikliai, matuojantys kiekviename pastato vienete suvartojamos šilumos, vėsumos arba buitinio karšto vandens kiekį, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, nes yra proporcinga, palyginti su galimos sutaupyti energijos kiekiu.

Jei šilumai matuoti kiekviename pastato vienete individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai efektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent atitinkama valstybė narė įrodytų, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai efektyvus. Tokiais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai veiksmingus suvartotos šilumos matavimo metodus. Kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius kriterijus, metodiką ir (arba) procedūras, kuriuos taikant nustatoma, kas yra techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu.

2.  Naujuose daugiabučiuose pastatuose ir naujų daugeliui paskirčių naudojamų pastatų gyvenamosiose dalyse, kuriose yra centrinis šildymo šaltinis buitiniam karštam vandeniui ruošti arba į juos šiluma tiekiama iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, nepaisant 1 dalies pirmos pastraipos, įrengiami individualūs buitinio karšto vandens skaitikliai.

3.  Jeigu daugiabučius ar daugeliui paskirčių naudojamus pastatus aptarnauja centralizuoto šilumos ar centralizuoto vėsumos tiekimo tinklas arba jei vyrauja nuosavos tokių pastatų bendros šildymo ar vėsinimo sistemos, valstybės narės užtikrina, kad būtų priimtos skaidrios, viešai prieinamos nacionalinės šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimo tokiuose pastatuose išlaidų paskirstymo taisyklės, kad būtų užtikrintas individualaus suvartojimo apskaitos skaidrumas ir tikslumas. Kai tikslinga, tokiose taisyklėse pateikiamos gairės, kaip paskirstyti išlaidas energijai, kuri naudojama:

a)  kaip buitinis karštas vanduo;

b)  kaip šiluma, kurią išskiria pastato įrenginiai siekiant apšildyti bendro naudojimo patalpas, jei laiptinėse ir koridoriuose įrengti radiatoriai,

c)  butų šildymui arba vėsinimui.

15 straipsnis

Nuotolinio nuskaitymo reikalavimas

1.  13 ir 14 straipsnių taikymo tikslais įrengiami nauji skaitikliai ir šilumos dalikliai turi būti nuotoliniu būdu nuskaitomi prietaisai. Taikomos 14 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos dėl techninių galimybių ir ekonominio efektyvumo.

2.  Jau įrengti skaitikliai ir šilumos dalikliai, kurie nėra nuskaitomi nuotoliniu būdu, ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. pertvarkomi į nuotoliniu būdu nuskaitomus prietaisus arba tokiais pakeičiami, nebent atitinkama valstybė narė įrodytų, kad tai nėra ekonomiškai efektyvu.

16 straipsnis

Sąskaitų už gamtines dujas informacija

1.  Jei galutiniai vartotojai neturi Direktyvoje 2009/73/EB nurodytų išmaniųjų skaitiklių, valstybės narės užtikrina, kad sąskaitų už gamtines dujas informacija būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu, kaip numatyta VII priedo 1.1 punkte, jei tai yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta.

Šis įpareigojimas gali būti įgyvendintas reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. Tik tuo atveju, jei galutinis vartotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.

2.  Pagal Direktyvą 2009/73/EB įrengti skaitikliai turi užtikrinti, kad sąskaitų informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu. Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė nesunkiai gauti papildomą informaciją, kuri leistų pačiam galutiniam vartotojui pasitikrinti ankstesnį suvartojimą.

Papildoma informacija apie ankstesnį suvartojimą apima:

a)  mažiausiai trejų paskutinių metų laikotarpio arba laikotarpio nuo tiekimo sutarties sudarymo datos (jei šis laikotarpis trumpesnis) suvestinius duomenis. Duomenys turi atitikti įprastai sąskaitose pateikiamos informacijos laikotarpius;

b)  išsamius duomenis pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ar metų naudojimo laiką. Šie duomenys turi būti prieinami galutiniam vartotojui internetu arba naudojant skaitiklio sąsają ir turi apimti mažiausiai 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį arba laikotarpį nuo tiekimo sutarties sudarymo datos (jei šis laikotarpis trumpesnis).

3.  Nepriklausomai nuo to, ar pažangieji skaitikliai įrengti, ar ne, valstybės narės:

a)  reikalauja, kad, jeigu pateikiama informacija apie galutinių vartotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį vartojimą, galutinio vartotojo prašymu informacija būtų pateikta galutinio vartotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

b)  užtikrina, kad galutiniai vartotojai turėtų galimybę susipažinti su sąskaitose pateikiama informacija elektroniniu būdu ir gauti elektronines sąskaitas ir kad, ypač tais atvejais, kai sąskaitos nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu, vartotojams paprašius jie gautų aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kaip parengiamos jų sąskaitos;

c)  užtikrina, kad laikantis VII priedo reikalavimų kartu su sąskaita būtų pateikiama visa atitinkama informacija, kad galutiniams vartotojams būtų išsamiai aprašytos esamos energijos išlaidos;

d)  gali nustatyti, kad galutinio vartotojo prašymu šiose sąskaitose esanti informacija nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad energijos išteklių teikėjai siūlytų lanksčią faktinių mokėjimų tvarką;

e)  reikalauja, kad informacija ir energijos išlaidų prognozės vartotojams paprašius būtų pateikiamos laiku ir lengvai suprantama forma, kad vartotojai galėtų lyginti sutarčių sąlygas naudodami vienodus kriterijus.

17 straipsnis

Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą

1.  Kai yra įrengti skaitikliai arba šilumos dalikliai, valstybės narės užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą būtų patikima, tiksli ir pagrįsta faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, laikantis VIII priedo 1 ir 2 punktų.

Tas įpareigojimas, kai taip nustato valstybė narė, išskyrus tą atvejį, jei suvartojimas matuojamas atskirais šilumos dalikliais pagal 14 straipsnį, gali būti įgyvendintas reguliaraus galutinio vartotojo arba galutinio naudotojo savarankiško duomenų registravimo sistema, pagal kurią jie perduoda savo skaitiklių rodmenis. Tik jei galutinis vartotojas ar galutinis naudotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartoti kiekiu arba fiksuoto dydžio norma.

2.  Valstybės narės:

a)  reikalauja, kad jeigu yra informacijos apie galutinių naudotojų suvartotos energijos sąskaitas ir ankstesnį suvartojimą arba šilumos daliklių rodmenis, ji, galutinio naudotojo prašymu, būtų pateikta galutinio naudotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui;

b)  užtikrina, kad galutiniams vartotojams būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu gauti sąskaitose pateikiamą informaciją ir sąskaitas;

c)  užtikrina, kad visiems galutiniams naudotojams pagal VIII priedo 3 punktą kartu su sąskaita būtų pateikiama aiški ir suprantama informacija;

d)  skatina kibernetinį saugumą ir užtikrina galutinių naudotojų privatumo ir duomenų apsaugą pagal taikytiną Sąjungos teisę.

Valstybės narės gali nustatyti, kad sąskaitose esanti informacija galutinio vartotojo prašymu nebūtų laikoma mokėjimo prašymu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų siūloma lanksti faktinio mokėjimo tvarka.

3.  Valstybės narės nusprendžia, kas turi būti atsakingas už 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos teikimą tiems galutiniams naudotojams, kurie nėra sudarę tiesioginės ar individualios sutarties su energijos tiekėju.

18 straipsnis

Prieigos prie gamtinių dujų suvartojimo matavimo informacijos ir sąskaitose pateikiamos informacijos išlaidos

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai sąskaitas už suvartotą energiją ir sąskaitose pateikiamą informaciją gautų nemokamai ir kad galutiniams vartotojams taip pat būtų suteikta galimybė tinkamu būdu ir nemokamai susipažinti su suvartojimo duomenimis.

19 straipsnis

Prieigos prie šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimo matavimo informacijos, sąskaitose pateikiamos informacijos ir informacijos apie suvartojimą išlaidos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai naudotojai visas savo sąskaitas už suvartotą energiją ir sąskaitose pateikiamą informaciją gautų nemokamai ir kad galutiniams naudotojams taip pat būtų suteikta galimybė tinkamu būdu ir nemokamai susipažinti su suvartojimo duomenimis.

2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, informacijos apie individualų šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimą daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose pateikimo sąskaitose išlaidos vadovaujantis 14 straipsniu paskirstomos nesiekiant pelno. Su tos užduoties paskyrimu trečiajai šaliai, pavyzdžiui, paslaugų teikėjui arba vietos energijos tiekėjui, susijusios išlaidos, apimančios faktinio individualaus suvartojimo matavimą, paskirstymą ir apskaitą tokiuose pastatuose, gali būti perkeltos galutiniams naudotojams, jei tokios išlaidos yra pagrįstos.

3.  Siekdamos užtikrinti, kad atskiro matavimo paslaugų išlaidos būtų pagrįstos, kaip nurodyta 2 dalyje, valstybės narės gali skatinti konkurenciją tame paslaugų sektoriuje imdamosi atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, rekomenduoti ar kitaip skatinti skelbti konkursus arba naudoti sąveikius prietaisus ir sistemas, kurie palengvintų galimybę keisti paslaugos teikėjus.

IV SKYRIUS

VARTOTOJŲ INFORMAVIMAS IR ĮGALINIMAS

20 straipsnis

Pagrindinės sutartinės teisės dėl šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens

1.  Nedarant poveikio Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklėms, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/83/ES(65) ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB(66), valstybės narės užtikrina, kad galutiniams vartotojams ir, kai tai aiškiai nurodyta, galutiniams naudotojams būtų suteiktos šio straipsnio 2–8 dalyse numatytos teisės.

2.  Galutiniai vartotojai turi teisę sudaryti sutartį su savo tiekėju, kurioje nurodoma:

a)  tiekėjo tapatybė ir adresas;

b)  teikiamos paslaugos ir siūlomi paslaugų kokybės lygiai;

c)  siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys;

d)  būdai, kaip galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus, mokesčius už techninę priežiūrą ir susietus produktus arba paslaugas;

e)  sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų, įskaitant produktus ar paslaugas, susietas su tomis paslaugomis, teikimo atnaujinimo ir sutarties nutraukimo sąlygos ir informacija, ar leistina be mokesčio nutraukti sutartį;

f)  kompensavimo ir pinigų grąžinimo tvarka tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio, įskaitant netikslias ar vėluojančias sąskaitas;

g)  neteisminio ginčų sprendimo procedūros inicijavimo būdas pagal 21 straipsnį;

h)  su vartotojų teisėmis susijusi informacija, įskaitant informaciją apie skundų nagrinėjimą ir visą šioje dalyje nurodytą informaciją, aiškiai pateikiama sąskaitoje arba įmonės interneto svetainėje ir apima šios direktyvos 21 straipsnyje nurodyto vieno langelio principu veikiančio kontaktinio centro kontaktinius duomenis arba nuorodą į jo interneto svetainę.

Sąlygos turi būti sąžiningos ir žinomos iš anksto. Bet kuriuo atveju ši informacija turi būti pateikiama prieš sudarant ar patvirtinant sutartį. Jei sutartys sudaromos per tarpininkus, prieš sudarant sutartį taip pat turi būti pateikta su šioje dalyje nustatytais klausimais susijusi informacija.

Galutiniams vartotojams ir galutiniams naudotojams suprantama ir paprasta kalba pateikiama pagrindinių sutarties sąlygų santrauka.

2a.  Tiekėjai galutiniams vartotojams ir galutiniams naudotojams pateikia sutarties kopiją, skaidrią informaciją apie taikomas kainas ir tarifus bei apie standartines sąlygas, susijusias su šilumos, vėsumo ir buitinio karšto vandens paslaugų prieiga ir naudojimusi.

3.  Galutiniams vartotojams tinkamai pranešama apie ketinimą keisti sutarties sąlygas. Tiekėjai savo galutiniams vartotojams apie tiekimo kainos pakeitimą ir apie to pakeitimo priežastis ir sąlygas bei apimtį skaidriu bei suprantamu būdu praneša tiesiogiai ir tinkamu laiku, ne vėliau kaip likus dviem savaitėms, o namų ūkio vartotojams – ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki pakeitimo įsigaliojimo. Galutiniai vartotojai informuojami apie teisę nutraukti sutartį, jei jie nesutinka su naujomis sutarties sąlygomis arba kainos pakeitimais, apie kuriuos jiems pranešė tiekėjas pagal sutartį. Galutiniai vartotojai nedelsdami informuoja galutinius naudotojus apie numatomus sutarties pakeitimus.

4.  Tiekėjai siūlo galutiniams vartotojams rinktis iš įvairių mokėjimo būdų. Tokiais mokėjimo būdais vartotojai neturi būti nepagrįstai diskriminuojami. Bet koks su mokėjimo metodais ar išankstinio mokėjimo sistemomis susijusių mokesčių skirtumas turi būti objektyvus, nediskriminacinis bei proporcingas ir neturi viršyti mokėtojo patiriamų tiesioginių išlaidų, kurios susidaro dėl konkretaus mokėjimo metodo ar išankstinio mokėjimo sistemos naudojimo neprieštaraujant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366(67) 62 straipsniui.

5.  Taikant 6 dalį, namų ūkio vartotojai, kurie gali naudotis išankstinio mokėjimo sistemomis, dėl išankstinio mokėjimo sistemų neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

6.  Tiekėjai galutiniams vartotojams ir, kai taikoma, galutiniams naudotojams siūlo sąžiningas ir skaidrias bendrąsias sąlygas, kurios pateikiamos aiškia ir nedviprasmiška kalba ir jose neturi būti nesutartinių kliūčių, trukdančių vartotojams naudotis savo teisėmis, pavyzdžiui, perteklinės sutarties dokumentacijos. Galutiniai naudotojai susipažinti su šiomis bendrosiomis sąlygomis gali pateikę prašymą. Galutiniai vartotojai ir galutiniai naudotojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningų ar klaidinančių pardavimo metodų. Neįgaliems galutiniams vartotojams visa svarbi informacija apie jų sutartį su tiekėju suteikiama jiems prieinama forma.

7.  Galutiniai vartotojai ir galutiniai naudotojai turi teisę reikalauti, kad jų tiekėjai teiktų kokybiškas paslaugas ir tinkamai nagrinėtų skundus. Tiekėjai skundus turi nagrinėti paprastai, sąžiningai ir operatyviai.

7a.  Kompetentingos institucijos, atsakingos už šioje direktyvoje nustatytų vartotojų apsaugos priemonių laikymosi užtikrinimą, yra nepriklausomos nuo rinkos interesų ir gali priimti administracinius sprendimus.

21 straipsnis

Informavimas ir informuotumo didinimas

1.  Valstybės narės, bendradarbiaudama su regioninėms ir vietos valdžios institucijomis, užtikrina, kad informacija apie prieinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, atskirus veiksmus ir finansinę bei teisinę bazę būtų skaidri, prieinama ir plačiai skleidžiama visiems atitinkamiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, galutiniams vartotojams, galutiniams naudotojams, vartotojų organizacijoms, pilietinės visuomenės atstovams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms, vietos ir regionų valdžios institucijoms, energetikos agentūroms, socialinių paslaugų teikėjams, statytojams, architektams, inžinieriams, aplinkosaugos ir energijos vartojimo auditoriams ir Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 9 punkte apibrėžtų pastato dalių montuotojams.

2.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kuriomis galutiniai vartotojai ir galutiniai naudotojai skatinami efektyviai vartoti energiją ir tam sudaromos palankesnės sąlygos. Šios priemonės įtraukiamos į nacionalinę strategiją, kaip antai integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 arba ilgalaikę renovacijos strategiją, apibrėžtą Direktyvoje ... [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija 2021/0426(COD)].

Taikant šį straipsnį šios priemonės apima įvairias elgsenos pokyčius skatinančias priemones ir politiką, pavyzdžiui:

i)  fiskalines paskatas;

ii)  galimybę gauti finansavimą, kuponus, dotacijas ir subsidijas;

iia)   viešai remiamų energijos vartojimo auditų ir specialiai pritaikytų konsultavimo paslaugų prieinamumą ir paramą buitiniams vartotojams, visų pirma pažeidžiamiems vartotojams, žmonėms, patiriantiems energijos nepriteklių ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

iib)   specialiai pritaikytas konsultavimo paslaugas MVĮ ir labai mažoms įmonėms;

iii)  informacijos teikimą neįgaliesiems prieinama forma;

iv)  pavyzdinius projektus;

v)  renginius darbo vietose;

vi)  mokymo veiklą;

vii)  skaitmenines priemones;

viia)   bendradarbiavimo strategijas.

Taikant šį straipsnį, šios priemonės, bet kita ko, gali apimti ir šiuos rinkos dalyvių, kurie nurodyti 1 dalyje, įtraukimo būdus ir priemones:

i)  vieno langelio principu veikiančių centrų ar panašių mechanizmų sukūrimą siekiant teikti technines, administracines ir finansines konsultacijas ir pagalbą energijos vartojimo efektyvumo klausimais, įskaitant namų ūkių energijos sistemos patikras vietoje, pastatų energinį renovavimą, informaciją apie senų ir neefektyvių šildymo sistemų pakeitimą moderniais ir efektyvesniais įrenginiais ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą bei energijos kaupimą, galutiniams vartotojams ir galutiniams naudotojams, ypač namų ūkiams ir smulkiems ne namų ūkio vartotojams, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones;

ia)   bendradarbiavimą su privačiais subjektais, kurie teikia tokias paslaugas kaip energijos vartojimo auditas, finansavimo sprendimai ir energijos sistemų renovacijos vykdymas, ir tokių paslaugų propagavimą;

ii)  informavimą apie ekonomiškai efektyvius ir lengvai įgyvendinamus energijos vartojimo įpročių pokyčius;

iii)  informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir finansavimo priemones sklaidą;

iv)  bendrų informacinių centrų steigimą, siekiant galutiniams vartotojams ir galutiniams naudotojams suteikti visą būtiną informaciją apie jų teises, taikytinas teisės normas ir ginčų sprendimo mechanizmus, kuriais jie gali naudotis kilus ginčui. Tokie bendri informacijos centrai gali būti bendrų vartotojų informacijos centrų dalimi.

2a.  Taikant šį straipsnį, valstybės narės bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir privačiais suinteresuotaisiais subjektais kurdamos specialius vietos, regioninius ar nacionalinius vieno langelio energijos vartojimo efektyvumo centrus. Šie vieno langelio centrai turėtų būti tarpsektorinio ir tarpdalykinio pobūdžio ir padėti įgyvendinti vietos lygmeniu parengtus projektus:

a)   patardami ir suteikdami supaprastintą informaciją apie technines ir finansines galimybes ir sprendimus namų ūkiams, MVĮ, labai mažoms įmonėms, viešosioms įstaigoms;

b)   sujungdami galimus projektus rinkos subjektams, visų pirma mažesnės apimties projektus;

c)   konsultuodami energijos vartojimo elgsenos klausimais siekiant aktyviai įtraukti vartotojus;

d)   teikdami informaciją apie mokymo programas ir švietimą, siekiant užtikrinti didesnį skaičių energijos vartojimo efektyvumo specialistų, perkvalifikuoti specialistus ir kelti jų kvalifikaciją, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai;

e)   rinkdami ir teikdami Komisijai energijos vartojimo efektyvumo projektų, kuriuos palengvina vieno langelio centrai, tipologinius suvestinius duomenis, kuriuos Komisija skelbia kas dvejus metus rengiamoje ataskaitoje, siekiant dalytis patirtimi ir stiprinti tarpvalstybinį valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų propaguojami geriausios praktikos pavyzdžiai, susiję su įvairiais pastatų, būstų ir įmonių tipais;

f)   teikdami holistinę paramą visiems namų ūkiams, ypatingą dėmesį skiriant energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir prasčiausio energinio naudingumo pastatams, taip pat akredituotoms įmonėms ir montuotojams, teikiantiems modernizavimo paslaugas, prisitaikant prie skirtingų būsto tipologijų ir geografinės aprėpties, ir teikdami paramą, apimančią įvairius modernizavimo projekto etapus, visų pirma padedant įgyvendinti Direktyvos ... [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija 2021/0426(COD)] 9 straipsnyje numatytus minimaliuosius energinio naudingumo standartus;

g)   plėtodami paslaugas energijos nepriteklių patiriantiems, pažeidžiamiems vartotojams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Valstybės narės bendradarbiauja su vietos ir regioninės valdžios institucijomis, siekdamos skatinti viešųjų įstaigų, energetikos agentūrų ir iniciatyvas vykdančių bendruomenių bendradarbiavimą, taip pat propaguoti, plėtoti ir plėsti vieno langelio centrus taikant integruotą procesą. Komisija teikia valstybėms narėms gaires dėl vieno langelio centrų kūrimo, siekdama visoje Sąjungoje sukurti suderintą požiūrį.

3.  Valstybės narės sudaro tinkamas sąlygas rinkos dalyviams teikti galutiniams vartotojams, įskaitant pažeidžiamus vartotojus, energijos nepriteklių patiriančius žmones ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančius žmones, MVĮ ir labai mažas įmones, tinkamą bei tikslinę informaciją ir juos konsultuoti energijos vartojimo efektyvumo klausimais.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, galutiniai naudotojai, pažeidžiami vartotojai, energijos nepriteklių patiriantys žmonės ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės galėtų naudotis paprastais, sąžiningais, skaidriais, nepriklausomais, veiksmingais ir efektyviais neteisminiais mechanizmais spręsti ginčams dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų, per nepriklausomą mechanizmą, pavyzdžiui, energetikos reikalų ombudsmeną ar vartotojų instituciją, arba per reguliavimo instituciją. Jei galutinis vartotojas yra vartotojas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES(68) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, tokie neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai turi atitikti toje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

Kai būtina, valstybės narės užtikrina, kad alternatyvaus ginčų sprendimo subjektai bendradarbiautų siekdami suteikti paprastus, sąžiningus, skaidrius, nepriklausomus, efektyvius ir veiksmingus neteisminius ginčų sprendimų mechanizmus nagrinėti visiems ginčams, kurie kyla dėl produktų ar paslaugų, susijusių arba susietų su bet kuriuo produktu ar paslauga, kuriems taikoma ši direktyva.

Įmonės privalo dalyvauti neteisminio namų ūkio vartotojų ginčų sprendimo mechanizmuose, nebent valstybė narė įrodo Komisijai, kad kiti mechanizmai yra vienodai veiksmingi.

5.  Nepažeisdamos pagrindinių savo nuosavybės ir nuomos teisės pagrindinių principų, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad pašalintų reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis energijos vartojimo efektyvumui, susijusių su savininkams ir nuomininkams arba skirtingiems pastato arba pastato vieneto savininkams skirtų skatinamųjų priemonių atskyrimo, siekiant užtikrinti, kad šios šalys nebūtų atgrasomos nuo investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kurias jos būtų vykdžiusios, jei jų nebūtų atgrasę tai, kad joms atskirai teks ne visa nauda arba kad nėra kaštų ir naudos pasidalijimo taisyklių.

Tokių kliūčių šalinimo priemonės gali apimti paskatų numatymą, įskaitant finansavimą ir galimybes taikyti trečiųjų šalių teikiamo finansavimo sprendimus, teisinių ar reguliavimo nuostatų panaikinimą ar pakeitimą arba gairių ir aiškinamųjų rekomendacijų priėmimą, arba administracinių procedūrų, įskaitant nacionalines taisykles ir priemones, kuriomis reglamentuojamos sprendimų priėmimo procedūros bendrosios nuosavybės atveju, supaprastinimą. Priemones galima jungti su švietimo, mokymo ir specialios informacijos bei techninės pagalbos 1 dalyje nurodytiems rinkos dalyviams teikimu energijos vartojimo efektyvumo srityje.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paremtų daugiašalį dialogą, kuriame dalyvautų atitinkamos vietos ir regioninės valdžios institucijos, viešieji ir socialiniai partneriai, pavyzdžiui, savininkų ir nuomininkų organizacijos, vartotojų organizacijos, energijos skirstytojai arba mažmeninės energijos prekybos įmonės, energetikos paslaugų įmonės, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, piliečių energetikos bendrijos, vietos ir regionų valdžios institucijos, atitinkamos valdžios institucijos ir agentūros, ir siekia pateikti pasiūlymus dėl bendrai priimamų priemonių, paskatų ir gairių, susijusių su skirtingomis pastato arba pastato vieneto savininkų ir nuomininkų arba skirtingų savininkų paskatomis.

Kiekviena valstybė narė praneša apie tokias kliūtis ir priemones, kurių imtasi jos ilgalaikėje renovacijos strategijoje pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį ir Reglamentą (ES) 2018/1999.

6.  Komisija skatina, kad būtų keičiamasi informacija apie valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžius energijos vartojimo efektyvumo ir skirtingų paskatų klausimo sprendimo metodikų srityje, ir teikia techninę paramą, kad ji būtų plačiai išplatinta.

21a straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo partnerystės

1.  Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija konkrečiuose sektoriuose užmezga su energijos vartojimo efektyvumu susijusias Europos lygmens partnerystes suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, iš tokių sektorių kaip IRT, transporto, finansų ir pastatų sektoriai, užtikrindama įtraukumą ir tinkamą atstovavimą. Komisija skiria pirmininką kiekvienai Europos konkrečių sektorių energijos vartojimo efektyvumo partnerystei.

2.  1 dalyje nurodytos partnerystės palengvins dialogą klimato klausimais ir paskatins sektorius parengti energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus, siekiant nustatyti prieinamas priemones ir technologines galimybes, padėsiančias sutaupyti daugiau energijos, pasirengti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir mažinti sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokie veiksmų planai turi būti naudingas įnašas padedant sektoriams planuoti būtinas investicijas, reikalingas šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2021/1119 tikslams pasiekti, taip pat palengvinti tarpvalstybinį subjektų bendradarbiavimą, siekiant stiprinti Sąjungos vidaus rinką.

22 straipsnis

Pažeidžiamų vartotojų įgalinimas, apsauga ir energijos nepritekliaus mažinimas

1.  Valstybės narės parengia tvirtą ilgalaikę strategiją ir imasi tinkamų priemonių, kad suteiktų galių energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms ir juos apsaugotų.

Apibrėždamos pažeidžiamų vartotojų sąvoką pagal Direktyvos (ES) 2019/944 28 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnį ir Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnio 3 dalį, valstybės narės atsižvelgia į galutinius naudotojus.

2.  Siekdamos sumažinti energijos nepriteklių, valstybės narės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir susijusias vartotojų apsaugos ar informavimo priemones, visų pirma nustatytas 21 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalyje, įgyvendina pirmenybę teikdamos energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Valstybės narės nustato tinkamas stebėsenos ir vertinimo priemones, siekdamos užtikrinti, kad žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių, būtų padedama taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

3.  Siekdamos remti pažeidžiamus vartotojus, energijos nepriteklių patiriančius žmones, mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančius žmones, valstybės narės:

a)  įgyvendina energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones siekdamos sumažinti kitų politikos krypčių ir priemonių, kaip antai pagal šios direktyvos 10 straipsnį įgyvendinamų apmokestinimo priemonių, arba apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo pastatų ir transporto sektoriuose pagal ATLPS direktyvą [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)] poveikį pajamų pasiskirstymui;

aa)   užtikrina, kad energijos vartojimo efektyvumo skatinimo arba palengvinimo priemonėmis, visų pirma turinčiomis įtakos pastatams ir judumui, nebūtų neproporcingai didinamos šių paslaugų kainos ar didinama socialinė atskirtis;

b)  investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones kaip prioritetiniams veiksmams kuo geriau panaudoja nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis prieinamą viešąjį finansavimą, įskaitant, kai taikytina, finansinį įnašą, kurį valstybė narė gauna iš Socialinio klimato fondo pagal [Socialinio klimato fondo reglamento (COM(2021)0568) 9 ir 14 straipsnius], ir pajamas iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų pagal ES ATLPS [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)];

c)  kai taikytina, iš anksto investuoja į perspektyvias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, tokias kaip šilumos, vėsumos ir vėdinimo sistemų modernizavimas, kol nepasireiškė kitų politikos krypčių ir priemonių poveikis pajamų pasiskirstymui;

d)  skatina teikti techninę pagalbą, kuria sudaromos sąlygos keistis geriausia patirtimi, susijusia su reglamentavimo sistemų, pvz., nuosavybės ir nuomos teisės aktų, reformomis, susijusiomis su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, ir plėtoti finansavimo ir finansines priemones, kuriomis sudaromos sąlygos, pvz., išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, vietos atidėjinių blogoms paskoloms rezervą, garantijų fondus, esminės renovacijos ir renovacijos, kurią įvykdžius sutaupomas minimalus energijos kiekis, fondus;

e)  skatina teikti techninę pagalbą socialiniams subjektams, siekiant skatinti pažeidžiamus vartotojus aktyviai dalyvauti energijos rinkoje ir teigiama linkme keisti savo energijos vartojimo įpročius;

f)  užtikrina galimybę gauti finansavimą, dotacijas ar subsidijas, susietas su sutaupytinu minimaliu energijos kiekiu, ir palengvina prieigą prie įperkamų banko paskolų arba specialių kredito linijų.

3a.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad apsaugotų energijos nepriteklių patiriančius asmenis, mažas pajamas gaunančius namų ūkius, pažeidžiamus vartotojus ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis nuo neteisingo kainų nustatymo ir šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimo kainų padidėjimo.

4.  Valstybės narės sukuria įvairių sektorių, pvz., sveikatos sektoriaus, energetikos sektoriaus, pastatų sektoriaus, šilumos ir vėsumos sektoriaus ir socialinio sektoriaus, įskaitant vietos ir regionų energetikos agentūras, kai taikytina, ekspertų tinklą, kad būtų parengtos strategijos, kurios padėtų vietos ir nacionalinius sprendimus priimantiems subjektams įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kuriomis mažinamas energijos nepriteklius, priemones, kuriomis siekiama rasti patikimų ilgalaikių sprendimų energijos nepritekliui mažinti, ir parengti tinkamą techninę pagalbą ir finansines priemones. Valstybės narės siekia, kad ekspertų tinklo sudėtis užtikrintų lyčių pusiausvyrą ir atspindėtų visas žmonių, atsižvelgiant į jų įvairovę, perspektyvas.

Tas pats ekspertų tinklas padeda valstybėms narėms:

a)  nustatyti nacionalines energijos nepritekliaus, energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų vartotojų, įskaitant galutinius naudotojus, sąvokų apibrėžtis, rodiklius ir kriterijus;

b)  parengti arba patobulinti atitinkamus taikytinus ir praneštinus rodiklius ir duomenų rinkinius, susijusius su energijos nepritekliaus problema;

c)  nustatyti metodus ir priemones, kuriais būtų užtikrinamas įperkamumas, neutralus poveikis būsto išlaidoms arba būdai užtikrinti, kad į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones investuotas viešasis finansavimas būtų naudingas ir pastatų bei pastatų vienetų savininkams, ir nuomininkams, visų pirma pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

d)  įvertinti ir, kai taikytina, siūlyti priemones, kad nesusiklostytų arba būtų ištaisyta padėtis, kai tam tikros grupės patiria didesnį energijos nepriteklių ar joms kyla didesnė rizika jį patirti arba jos pažeidžiamesnės dėl neigiamo energijos nepritekliaus poveikio, pavyzdžiui, moterys, neįgalieji, vyresnio amžiaus asmenys, vaikai ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantys asmenys.

V SKYRIUS

ENERGIJOS TIEKIMO EFEKTYVUMAS

23 straipsnis

Šildymo ir vėsinimo vertinimas ir planavimas

1.  Kiekviena valstybė narė, sudarydama savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, paskesnį integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir atitinkamas pažangos ataskaitas, pateikiamus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, pateikia Komisijai išsamų šildymo ir vėsinimo vertinimą, įskaitant naujiems šildymo ir vėsinimo tinklams skirtų teritorijų žemėlapį. Tame išsamiame vertinime pateikiama IX priede nurodyta informacija ir kartu pateikiamas vertinimas, atliktas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio 7 dalį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visoms atitinkamoms šalims, įskaitant visuomenę ir privačius suinteresuotuosius subjektus, būtų suteikta galimybė dalyvauti rengiant šildymo ir vėsinimo planus, atliekant išsamų vertinimą ir formuojant politiką bei priemones.

3.  1 dalyje nurodyto vertinimo tikslais valstybės narės atlieka jų teritoriją apimančią kaštų ir naudos analizę, kuri grindžiama klimato sąlygomis, ekonominiu pagrįstumu ir techniniu tinkamumu. Pagal kaštų ir naudos analizę turi būti galima sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti tausiausiai išteklius naudojančius ir ekonomiškai efektyviausius sprendimus šildymo ir vėsinimo poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į bendrą sistemos efektyvumą, elektros energijos sistemos tinkamumą ir atsparumą, taip pat į principą „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“. Ta kaštų ir naudos analizė gali būti įtraukta į aplinkos vertinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB(69).

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už kaštų ir naudos analizių atlikimą, pateikia išsamias metodikas ir prielaidas pagal X priedą ir nustato bei viešai paskelbia ekonominės analizės procedūras.

4.  Tais atvejais, kai, atlikus 1 dalyje nurodytą vertinimą ir 3 dalyje nurodytą analizę nustatomos galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneraciją ir (arba) efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą ir (arba) užtikrinti elektros energijos gamybą iš atliekinės šilumos vartojimui savo reikmėms, kurios nauda viršija kaštus, valstybės narės arba atsakingos vietos ir regioninės valdžios institucijos, vadovaudamosi 1 dalimi ir 24 straipsnio 4 ir 6 dalimis, imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurta efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūra ir (arba) skatinamas įrenginių, skirtų perteklinei šilumai paversti elektros energija, vartojama savo reikmėms, plėtojimas, ir (arba) kad būtų pasirengta plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją, taip pat naudoti šildymo ir vėsinimo energiją iš atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Tais atvejais, kai, atlikus 1 dalyje nurodytą vertinimą ir 3 dalyje nurodytą analizę, nenustatomos galimybės, kurių nauda viršija kaštus, įskaitant 24 straipsnio 4 dalyje nurodytos kaštų ir naudos analizės atlikimo administracines sąnaudas, atitinkama valstybė narė kartu su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis gali įrenginiams netaikyti toje dalyje nustatytų reikalavimų.

5.  Valstybės narės priima politiką ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad pagal 1 dalį atlikus išsamius vertinimus nustatytas potencialas būtų išnaudotas. Į šias politiką ir priemones įtraukiami bent IX priede nustatyti elementai. Kiekviena valstybė narė praneša apie tą politiką ir priemones atnaujindama savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, rengdama savo paskesnį integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir atitinkamas pažangos ataskaitas, teikiamus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

Rengdamos savo politiką ir priemones, valstybės narės renka informaciją apie kogeneracijos objektus ir įrenginius esamuose centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinkluose ir atlieka energijos taupymo galimybių vertinimą. Tą informaciją sudaro bent duomenys apie sistemos efektyvumą, sistemos nuostolius, prijungtų vartotojų tankį, tinklo nuostolius ir temperatūros skirtumus, pirminės energijos ir galutinės energijos suvartojimą, išmetamųjų teršalų faktorius ir energijos šaltinių pradinės grandies grandines. Tie duomenys paskelbiami ir valstybės narės padaro tuos duomenis viešai prieinamus.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos parengtų vietos šildymo ir vėsinimo planus bent tose savivaldybėse, kurių bendras gyventojų skaičius yra mažiausiai 35 000, ir skatina savivaldybes, kurių gyventojų skaičius mažesnis, parengti tokius planus. Tie planai turi:

a)  būti grindžiami informacija ir duomenimis, pateiktais išsamiuose vertinimuose, atliktuose pagal 1 dalį, juose turėtų būti pateikti galimo energijos vartojimo efektyvumo didinimo, be kita ko, užtikrinant žemos temperatūros centrinio šildymo sistemų pasirengimą, didelio naudingumo kogeneraciją, panaudojant atliekinę šilumą, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo šildymo ir vėsinimo reikmėms toje konkrečioje vietovėje įverčiai ir žemėlapis; be to, turi būti atlikta vietos pastatų fondo šildymo ir vėsinimo prietaisų analizė, kurioje būtų atsižvelgta į vietovei būdingą energijos vartojimo efektyvumo priemonių potencialą ir kuriami panašių tipų pastatų renovacijos veiksmų plano šablonai, siekiant sparčiai, ekonomiškai efektyviai ir tarpusavyje suderintai pertvarkyti pastatus ir tiekimo infrastruktūrą;

aa)  visiškai atitikti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

b)  apimti pagal 6 dalies a punktą nustatyto potencialo išnaudojimo strategiją;

c)  būti parengti dalyvaujant visiems atitinkamiems regiono ar vietos suinteresuotiesiems subjektams ir užtikrinti plačiosios visuomenės dalyvavimą, įskaitant vietos energetikos infrastruktūros operatorius, ankstyvame etape;

ca)   juose turėtų būti atsižvelgta į esamą dujų, šilumos ir elektros energijos infrastruktūrą;

d)  juose turėtų būti atsižvelgta į bendrus vietos bendruomenių ir daugelio vietos ar regioninių administracinių vienetų ar regionų poreikius;

da)  būti įvertinantys energijos bendrijų ir kitų vartotojų iniciatyvų, kurios gali aktyviai prisidėti prie vietos šildymo ir vėsinimo projektų įgyvendinimo, vaidmenį;

db)  būti apimantys strategiją, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikytina, asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, kaip nurodyta 22 straipsnyje, įskaitant rinkos analizę siekiant nustatyti ir suprasti tikslinių grupių poreikius ir pasiūlyti pritaikytas programas;

dc)  būti įvertinantys, kaip finansuoti nustatytos politikos ir priemonių įgyvendinimą, ir numatantys finansinius mechanizmus, leidžiančius vartotojams pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos;

dd)  juose turėtų būti atsižvelgta į energijos įperkamumą, tiekimo saugumą, elektros energijos sistemos tinkamumą ir atsparumą;

e)  būti apimantys tokią trajektoriją, kad būtų pasiekti planų tikslai, atitinkantys poveikio klimatui neutralumo principą, ir nustatytos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną;

ea)   plėtojantys strategiją, pagal kurią būtų planuojama pakeisti senus ir neefektyvius šildymo ir vėsinimo prietaisus viešosiose įstaigose labai efektyviomis alternatyvomis, siekiant palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro;

eb)  juose turėtų būti įvertinta galima sinergija su kaimyninių regionų ar vietos valdžios institucijų planais, siekiant skatinti bendras investicijas ir ekonominį efektyvumą.

Valstybės narės užtikrina, kad visoms atitinkamoms šalims, įskaitant visuomenę ir atitinkamus privačius suinteresuotuosius subjektus, būtų suteikta galimybė dalyvauti rengiant šildymo ir vėsinimo planus, atliekant išsamų vertinimą ir formuojant politiką bei priemones.

Šiuo tikslu valstybės narės parengia rekomendacijas, padedančias regionų ir vietos valdžios institucijoms įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo ir šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją politiką ir priemones regiono ir vietos lygmenimis, išnaudojant nustatytą potencialą. Valstybės narės kuo labiau remia regionines ir vietos valdžios institucijas bet kokiomis priemonėmis, įskaitant finansinę paramą ir techninės paramos schemas. Valstybės narės užtikrina, kad šildymo ir vėsinimo planai būtų suderinti su kitais vietos klimato, energetikos ir aplinkos planavimo reikalavimais, kad būtų išvengta vietos ir regioninėms valdžios institucijoms tenkančios administracinės naštos ir būtų skatinamas veiksmingas planų įgyvendinimas.

6a.  Vietos šildymo ir vėsinimo planus gali kartu rengti kelių kaimyninių vietos valdžios institucijų grupė, jei yra tinkamos geografinės ir administracinės aplinkybės bei šildymo ir vėsinimo infrastruktūra.

6b.  Vietos šildymo ir vėsinimo planų įgyvendinimą tikrina ir įvertina kompetentinga institucija. Jei, remiantis trajektorija ir stebėsena pagal 6 dalies e punktą, įgyvendinimas laikomas nepakankamu, kompetentinga institucija pasiūlo priemones įgyvendinimo spragoms pašalinti.

24 straipsnis

Šilumos ir vėsumos tiekimas

1.  Siekiant padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje, veiksminga centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema yra sistema, atitinkanti šiuos kriterijus:

a.  iki 2027 m. gruodžio 31 d. – sistema, kurioje bent 50 proc. suvartojamos energijos sudaro energija iš atsinaujinančiųjų išteklių, 50 proc. atliekinė šiluma, 75 proc. kogeneracijos būdu pagaminta šiluma arba 50 proc. tokios energijos ir šilumos, tiekiamos į tinklą, derinio;

b.  nuo 2028 m. sausio 1 d. – sistema, kurioje bent 50 proc. suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, 50 proc. atliekinė šiluma, 80 proc. didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagaminta šiluma arba į tinklą tiekiamas bent toks šiluminės energijos derinys, kuriame atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudaro bent 5 proc., o bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos šilumos dalis yra bent 50 proc.;

c.  nuo 2035 m. sausio 1 d. – sistema, kurioje bent 50 proc. suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis yra bent 20 proc.;

d.  nuo 2045 m. sausio 1 d. – sistema, kurioje bent 75 proc. suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis yra bent 40 proc.;

e.  nuo 2050 m. sausio 1 d. – sistema, kurioje naudojama tik atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudaro bent 60 proc.;

f.  laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kai atliekinės šilumos dalis viršija c, d ir e punktuose nustatytus kriterijus ir jei kitu atveju atliekinė šiluma būtų prarasta, atliekinė šiluma gali pakeisti bet kuriuos kitus energijos išteklius;

g.  atliktas didžiausių reikalingų temperatūrų skirstomajame tinkle vertinimas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pastatyta arba iš esmės atnaujinta centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema atitiktų 1 dalyje nustatytus kriterijus, taikytinus tuo metu, kai ji pradedama naudoti arba toliau naudojama po atnaujinimo. Be to, valstybės narės užtikrina, kad, pastačius arba iš esmės atnaujinus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemą, esamuose šilumos šaltiniuose nedidėtų iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, naudojimas, palyginti su vidutiniu metiniu suvartojimu per paskutinius trejus kalendorinius sistemos naudojimo visu pajėgumu metus prieš atnaujinant, ir kad visuose naujuose tos sistemos šilumos šaltiniuose nebūtų naudojamas ▌iškastinis kuras. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas ir paskelbtas esamų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų geografinis maršrutas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. ir po to kas penkerius metus visų esamų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, kurių bendra atiduodamoji galia viršija 5 MW ir kurios neatitinka 1 dalies b–e punktuose nustatytų kriterijų, operatoriai parengtų planą, kaip padidinti pirminės energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir sumažinti skirstymo nuostolius. Į planą įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį 1 dalies b–e punktuose nustatytiems kriterijams, ir jį patvirtina kompetentinga institucija.

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad duomenų centras, kurio bendra vardinė vartojamoji galia viršija 100 kW, naudotų atliekinę šilumą ar kitas atliekinės šilumos naudojimo priemones, nebent jis gali įrodyti, kad, remiantis 4 dalyje nurodytu vertinimu, tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma.

4.  Siekdamos įvertinti, ar įmanoma toliau ekonomiškai didinti šilumos ir vėsumos tiekimo efektyvumą, valstybės narės užtikrina, kad įrenginio lygmeniu kaštų ir naudos analizė pagal X priedą būtų atlikta, kai planuojama statyti naujus arba iš esmės atnaujinti toliau išvardytus įrenginius ir jų esminės išlaidos dar nepatirtos:

a)  šiluminį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio bendra vidutinė metinė vartojamoji galia didesnė nei 5 MW, kad būtų įvertinti įrenginio kaštai ir nauda užtikrinant, kad jis veiktų kaip didelio naudingumo kogeneracijos įrenginys;

b)  pramonės įrenginį, kurio vidutinė metinė vartojamoji galia viršija 5 MW, siekiant įvertinti atliekinės šilumos naudojimą vietoje ir už jos ribų;

c)  paslaugų įrenginį, kurio vidutinė metinė vartojamoji galia viršija 5 MW, pvz., nuotekų valymo įrenginius ir suskystintų gamtinių dujų įrenginius, siekiant įvertinti atliekinės šilumos naudojimą vietoje ir už jos ribų;

d)  duomenų centrą, kurio bendra vardinė vartojamoji galia viršija 100 kW, siekiant įvertinti atliekinės šilumos naudojimo ekonomiškai pagrįstai paklausai patenkinti ir to įrenginio prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo arba efektyvios / atsinaujinančiųjų išteklių energijos centralizuoto vėsinimo sistemos arba kitų atliekinės šilumos panaudojimo priemonių techninį įgyvendinamumą, ekonominį efektyvumą, poveikį energijos vartojimo efektyvumui ir vietos šilumos paklausą, įskaitant sezoninius skirtumus. Atliekant analizę atsižvelgiama į vėsinimo sistemos sprendimus, leidžiančius atliekinę šilumą pašalinti arba surinkti esant naudingajai temperatūrai minimaliomis pagalbinėmis energijos sąnaudomis.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys atliekinės šilumos naudojimui ir būtų pakankamai remiamas atliekinės šilumos įsisavinimas, kai planuojama statyti naujus arba atnaujinti a–d punktuose išvardytus įrenginius. Siekiant įvertinti atliekinės šilumos naudojimą vietoje, taikant b–d punktus, vietoj šioje dalyje nustatytos kaštų ir naudos analizės gali būti atliekamas energijos vartojimo auditas pagal VI priedą.

Įrangos, skirtos kurą deginančio įrenginio gaminamam anglies dioksidui surinkti, kad jį būtų galima geologiškai saugoti, kaip numatyta Direktyvoje 2009/31/EB, įrengimas pagal šios dalies b ir c punktus nelaikomas atnaujinimu.

Valstybės narės reikalauja, kad kaštų ir naudos analizė būtų atliekama bendradarbiaujant su įmonėmis, atsakingomis už įrenginio eksploatavimą.

5.  Valstybės narės gali 4 dalies netaikyti:

a)  tiems didžiausios apkrovos ir rezerviniams elektros energijos gamybos įrenginiams, kuriuos planuojama eksploatuoti mažiau nei 1500 eksploatavimo valandų per metus (svyruojantis penkerių metų vidurkis), remiantis valstybių narių nustatyta tikrinimo procedūra, kuria užtikrinama, kad laikomasi šio išimties kriterijaus;

b)  įrenginiams, kurie turi būti pastatyti netoli geologinio saugojimo vietos, patvirtintos pagal Direktyvą 2009/31/EB;

c)  duomenų centrams, kurių atliekinė šiluma yra arba bus naudojama centralizuoto šilumos tiekimo tinkle arba tiesiogiai patalpoms šildyti, buitiniam karštam vandeniui ruošti arba kitoms reikmėms pastate ar pastatų grupėje, kurioje yra atitinkamas duomenų centras, arba kitoms reikmėms atitinkamoje aplink duomenų centrą esančioje vietovėje.

Kad atskiriems individualiems įrenginiams nebūtų taikomos 4 dalies c ir d punktų nuostatos, valstybės narės taip pat gali nustatyti ribines vertes, išreikštas esamos naudingosios atliekinės šilumos kiekiu, šilumos poreikiu arba atstumais tarp pramonės įrenginių ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį patvirtintas išimtis.

6.  Valstybės narės patvirtina Direktyvos (ES) 2019/944 8 straipsnyje nurodytus leidimų išdavimo kriterijus arba lygiaverčius leidimo kriterijus, siekdamos:

a)  atsižvelgti į 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų išsamių vertinimų rezultatus;

b)  užtikrinti, kad būtų įvykdyti 4 dalies reikalavimai;

c)  atsižvelgti į 4 dalyje nurodytos kaštų ir naudos analizės rezultatus.

7.  Valstybės narės gali, patvirtindamos 6 dalyje nurodytus leidimų išdavimo ir leidimo kriterijus, atskiriems įrenginiams netaikyti reikalavimų įgyvendinti galimybes, kurių nauda viršija kaštus, jei tai būtina dėl privalomų teisinių, nuosavybės ar finansinių priežasčių. Šiais atvejais atitinkama valstybė narė per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo Komisijai praneša apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvus. Komisija gali pateikti nuomonę dėl pranešimo per tris mėnesius nuo jo gavimo.

8.  Šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys taikomos įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, nedarant poveikio tos direktyvos reikalavimams.

9.  Valstybės narės renka informaciją apie kaštų ir naudos analizę, atliktą pagal šio straipsnio 4 dalies a, b, c ir d punktus. Ta informacija turėtų apimti bent duomenis apie galimus tiekti šilumos kiekius ir šilumos parametrus, planuojamų eksploatavimo valandų skaičių per metus ir geografinę objektų padėtį. Tie duomenys skelbiami tinkamai atsižvelgiant į galimą jų neskelbtinumą.

10.  Remdamosi III priedo f punkte nurodytomis suderintosiomis naudingumo atskaitos vertėmis, valstybės narės užtikrina, kad didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmė galėtų būti užtikrinama remiantis kiekvienos valstybės narės nustatytais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jos užtikrina, kad ši kilmės garantija atitiktų XI priedo reikalavimus ir kad joje būtų pateikta bent tame priede nurodyta informacija. Valstybės narės abipusiai pripažįsta viena kitos kilmės garantijas, išimtinai kaip šioje dalyje nurodytos informacijos įrodymą. Bet koks atsisakymas pripažinti kilmės garantiją kaip tokį įrodymą, visų pirma dėl priežasčių, susijusių su sukčiavimo prevencija, turi būti pagrįstas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. Valstybės narės praneša Komisijai apie tokį atsisakymą ir jo motyvus. Jei atsisakoma pripažinti kilmės garantiją, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo atsisakiusioji šalis būtų priversta ją pripažinti, visų pirma dėl objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų, kuriais toks pripažinimas yra grindžiamas.

Komisija turi teisę, priimdama deleguotuosius aktus pagal šios direktyvos 31 straipsnį, persvarstyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2402(70) nustatytas suderintąsias atskaitos naudingumo vertes.

11.  Valstybės narės užtikrina, kad teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga, kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos. Kogeneracijai ir centralizuotai šilumos gamybai, taip pat tinklams skirtai valstybės paramai, kai taikytina, taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

25 straipsnis

Energijos transformavimas, perdavimas ir skirstymas

1.  Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos, vykdydamos joms direktyvomis (ES) 2019/944 ir 2009/73/EB nustatytas reguliavimo užduotis, susijusias su jų sprendimais dėl dujų ir elektros energijos infrastruktūros veikimo, įskaitant sprendimus dėl tinklo tarifų, nedarant poveikio nediskriminavimo ir ekonominio efektyvumo principams, taiko principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ pagal šios direktyvos 3 straipsnį. Be principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos atsižvelgia į ekonominį efektyvumą, sistemos efektyvumą ir tiekimo saugumą ir taiko gyvavimo ciklo metodą, siekiant apsaugoti Sąjungos klimato srities tikslus ir tvarumą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad dujų ir elektros energijos perdavimo bei skirstymo tinklų operatoriai planuodami, plėtodami tinklą ir priimdami investavimo sprendimus taikytų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ pagal šios direktyvos 3 straipsnį ir Sąjungos klimato srities bei tvarumo tikslus. Paklausos lankstumas turi būti pagrindinė tinklo planavimo ir eksploatavimo vertinimo dalis. Atsižvelgdamos į tiekimo saugumą ir rinkos integraciją, valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai ir skirstymo sistemos operatoriai ▌investuotų į perspektyvų turtą siekdami prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Glaudžiai bendradarbiaudamos su perdavimo sistemos operatoriais ir skirstymo sistemos operatoriais, kurie gali pasidalyti pagrindinėmis techninėmis žiniomis, nacionalinės reguliavimo institucijos, tvirtindamos, tikrindamos arba stebėdamos perdavimo sistemos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių pateiktus projektus, gali pateikti metodiką ir gaires, kaip kaštų ir naudos analizėje įvertinti alternatyvas, atsižvelgiant į platesnę naudą, ir tikrinti, kaip perdavimo sistemos operatoriai arba skirstymo sistemos operatoriai įgyvendina principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai stebėtų ir kiekybiškai įvertintų bendrą tinklo nuostolių, susijusių su jų eksploatuojamu tinklu, apimtį ir imtųsi ekonomiškai efektyvių priemonių tinklo efektyvumui didinti, infrastruktūros plėtros poreikiams tenkinti ir nuostoliams dėl didėjančio elektrifikavimo tiek paklausos, tiek gamybos srityje šalinti. Perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai apie tas priemones ▌praneša nacionalinei energetikos reguliavimo institucijai. ▌Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai įvertintų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones savo esamų dujų arba elektros energijos perdavimo ar skirstymo sistemų atžvilgiu ir didintų energijos vartojimo efektyvumą projektuojant ir eksploatuojant infrastruktūrą, visų pirma atsižvelgiant į išmaniųjų tinklų diegimą. Valstybės narės, taikydamos paskatomis grindžiamas taisykles, skatina perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius kurti novatoriškus sprendimus, siekiant didinti esamų ir būsimų sistemų efektyvumą ir tvarumą, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumą.

4.  Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos į metinę ataskaitą, rengiamą pagal Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio l dalies i punktą ir pagal Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnį, įtraukia konkretų skirsnį apie pažangą, padarytą didinant energijos vartojimo efektyvumą, kiek tai susiję su dujų ir elektros energijos infrastruktūros eksploatavimu. Šiose ataskaitose nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos įvertina bendrą efektyvumą eksploatuojant dujų ir elektros energijos infrastruktūrą▌, nurodo perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių įgyvendintas priemones ir, kai taikytina, pateikia rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo, įskaitant ekonomiškai efektyvias alternatyvas, kurios sumažintų piko apkrovas ir bendrą suvartojamą elektros kiekį.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad elektros tinklo reguliavimas ir elektros tinklo tarifai atitiktų XII priede nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į gaires ir kodeksus, parengtus pagal Reglamentą (ES) 2019/943.

6.  Valstybės narės gali leisti nustatyti tokias tinklais perduodamos ir skirstomos energijos schemų ir tarifų struktūrų dalis, kurias taikant būtų siekiama socialinio tikslo, jei užtikrinama, kad bet kokie perdavimo ir skirstymo sistemos sutrikimai būtų kuo mažesni ir būtų proporcingi siekiamam socialiniam tikslui.

7.  Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad iš perdavimo ir skirstymo tarifų būtų pašalintos paskatos, kurios neigiamai veikia elektros energijos ir dujų gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo energijos vartojimo efektyvumą ir paklausos atsaką. Valstybės narės užtikrina efektyvumą projektuojant infrastruktūrą ir eksploatuojant esamą infrastruktūrą ir pagal Direktyvą (ES) 2019/944 užtikrina, kad tarifai tiekėjams leistų pagerinti vartotojų dalyvavimą didinant sistemos efektyvumą.

8.  Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai laikosi XII priede nustatytų reikalavimų.

9.  Atitinkamais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti, kad perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai mažintų prijungimo ir sistemos naudojimo mokesčius ir tokiu būdu skatintų, kad didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai būtų statomi šalia šilumos paklausos vietų.

10.  Didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos gamintojams, norintiems prisijungti prie tinklo, valstybės narės gali leisti skelbti konkursus prisijungimo darbams atlikti.

11.  Teikdamos ataskaitas pagal Direktyvą 2010/75/ES, taip pat nedarant poveikio tos direktyvos 9 straipsnio 2 daliai, valstybės narės svarsto galimybę įtraukti informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo lygius įrenginiuose, kurių bendra nominali kuro deginimo šiluminė galia yra 50 MW arba didesnė, atsižvelgdamos į atitinkamus geriausius esamus gamybos būdus, parengtus pagal Direktyvą 2010/75/ES.

VI SKYRIUS

HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Kvalifikavimo, akreditavimo ir sertifikavimo sistemos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos vartojimo efektyvumo specialistų kompetencijos lygis atitiktų rinkos poreikius. Valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, užtikrina, kad energijos vartojimo efektyvumo specialistams, įskaitant energetinių paslaugų teikėjus, energijos vartojimo audito paslaugų teikėjus, energijos naudojimo vadybos specialistus, nepriklausomus ekspertus ir Direktyvoje apibrėžtų 2010/31/ES pastato dalių montuotojus, būtų taikomos sertifikavimo ir (arba) lygiavertės kvalifikacijos sistemos, įskaitant, jei reikia, tinkamas mokymo programas, ir kad jos būtų patikimos ir padėtų siekti nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų ir bendrų ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų.

Sertifikavimo ir (arba) lygiaverčių kvalifikacijos sistemų, įskaitant, jei reikia, tinkamas mokymo programas, teikėjai akredituojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008(71).

1a.  Valstybės narės propaguoja sertifikavimo, mokymų ir švietimo programas, siekdamos užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo specialistų kompetencijos lygis atitiktų rinkos poreikius. Valstybės narės taiko priemones, kuriomis skatinamas visų pirma MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimas tokiose programose. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija parengia Sąjungos masto kampaniją, kuria siekiama pritraukti daugiau žmonių į energijos vartojimo efektyvumo profesijų sektorių ir užtikrinti lygias galimybes moterims.

1b.  Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija sukuria bendro prieigos punkto platformą, kurioje teikiama parama ir dalijamasi žiniomis siekiant užtikrinti tinkamą kvalifikuotų specialistų lygį, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslai. Šioje platformoje suburiamos valstybės narės, socialiniai partneriai, švietimo įstaigos, akademinė bendruomenė ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, kad būtų skatinama ir propaguojama geriausia praktika siekiant užtikrinti, kad būtų daugiau energijos vartojimo efektyvumo specialistų, taip pat perkvalifikuojami specialistai ir keliama esamų specialistų kvalifikacija, siekiant patenkinti rinkos poreikius.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės sertifikavimo ar lygiavertės kvalifikacijos sistemos, įskaitant, jei reikia, mokymo programas, būtų grindžiamos galiojančiais Europos arba tarptautiniais standartais.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos sertifikavimo sistemos arba lygiavertės kvalifikacijos sistemos ar tinkamos mokymo programos būtų viešai prieinamos, ir bendradarbiauja tarpusavyje bei su Komisija šių sistemų palyginimo ir pripažinimo srityje.

Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių vartotojams informuoti apie tų sistemų prieinamumą pagal 27 straipsnio 1 dalį.

4.  Valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir po to kas antrus metus įvertina, ar sistemos užtikrina reikiamą energetinių paslaugų teikėjų, energijos vartojimo auditorių, energijos naudojimo vadybos specialistų, nepriklausomų ekspertų ir Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtų pastato dalių montuotojų kompetencijos lygį ir lyčių pusiausvyrą. Jos taip pat įvertina atotrūkį tarp turimų ir reikalingų specialistų. Jos viešai paskelbia tą vertinimą ir rekomendacijas.

27 straipsnis

Energetinės paslaugos

1.  Siekdamos remti energetinių paslaugų rinką ir MVĮ galimybes į ją patekti, valstybės narės platina aiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie:

a)  esamas energetinių paslaugų sutartis ir sąlygas, kurias reikėtų įtraukti į tokias sutartis, kad būtų užtikrintas energijos taupymas ir galutinių vartotojų teisės;

b)  finansines priemones, skatinamąsias priemones, dotacijas, apyvartinius fondus, garantijas, draudimo sistemas ir paskolas energijos vartojimo efektyvumo paslaugų projektams remti;

c)  esamus energetikos paslaugų teikėjus, kurie yra kvalifikuoti ir (arba) sertifikuoti ir kurių kvalifikacija ir (arba) sertifikatai atitinka 26 straipsnį;

d)  esamas stebėsenos ir tikrinimo metodikas ir kokybės kontrolės sistemas.

2.  Valstybės narės skatina kurti kokybės ženklus, be kita ko, prekybos asociacijų kokybės ženklus, kai aktualu, remiantis Europos arba tarptautiniais standartais.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad esamų energetinių paslaugų teikėjų, kurie yra kvalifikuoti ir (arba) sertifikuoti ir kurių kvalifikacija ir (arba) sertifikavimas atitinka 26 straipsnį, sąrašas būtų viešai prieinamas ir reguliariai atnaujinamas, arba suteikia galimybę naudotis sąsaja, kurioje energetinių paslaugų teikėjai gali pateikti informaciją

4.  Valstybės narės užtikrina, kad viešosios įstaigos didelių pastatų renovacijai taikytų sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Didelių negyvenamųjų pastatų ir viešųjų gyvenamųjų pastatų, kurių naudingasis patalpų plotas viršija 500 m², taip pat socialinės paskirties pastatų renovacijos atveju valstybės narės užtikrina, kad viešosios įstaigos įvertintų galimybę sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitų efektyvumu grindžiamų energetinių paslaugų.

Valstybės narės gali skatinti viešąsias įstaigas derinti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo su išplėstomis energetinėmis paslaugomis, įskaitant paklausos atsaką ir kaupimą, kad būtų užtikrintas energijos taupymas ir ilgainiui pasiekti rezultatai vykdant nuolatinę stebėseną, efektyvią eksploataciją ir priežiūrą.

5.  Valstybės narės remia viešąjį sektorių jam priimant pasiūlymus dėl energetinių paslaugų, visų pirma dėl pastatų atnaujinimo; tai daroma:

a)  rengiant pavyzdines sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, į kurias įtraukiamos bent XIII priede išvardytos nuostatos ir kuriose atsižvelgiama į esamus Europos arba tarptautinius standartus, konkursų rengimo gaires ir Eurostato vadovą dėl sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo traktavimo valdžios sektoriaus sąskaitose;

b)  teikiant informaciją apie sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo geriausios praktikos pavyzdžius, įskaitant prireikus kaštų ir naudos analizę, paremtą gyvavimo ciklo metodu;

c)  skatinant ir sukuriant viešą pagal sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendintų ir vykdomų projektų duomenų bazę, kurioje nurodomas numatomas sutaupyti ir sutaupytas energijos kiekis.

6.  Valstybės narės remia tinkamą energetinių paslaugų rinkos veikimą, imdamosi šių priemonių:

a)  nurodydamos kontaktinį (-ius) centrą (-us), kuriame (-iuose) galutiniai vartotojai gali gauti 1 dalyje nurodytos informacijos, ir viešindamos informaciją apie jį (juos);

b)  šalindamos reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis, trukdančias naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais energijos taupymo priemonėms nustatyti ir (arba) įgyvendinti;

c)  kurdamos patariamąsias įstaigas, energetinių paslaugų bendroves, nepriklausomus rinkos tarpininkus, įskaitant vieno langelio centrus arba panašius paramos mechanizmus, ir stiprindamos jų vaidmenį, kad būtų skatinama rinkos paklausos ir pasiūlos plėtra, bei pateikdamos informaciją apie tuos paramos mechanizmus viešai, kad ji būtų prieinama rinkos dalyviams.

7.  Siekdamos remti tinkamą energetinių paslaugų rinkos veikimą, valstybės narės gali sukurti atskirą mechanizmą arba paskirti ombudsmeną, kuris užtikrintų veiksmingą skundų nagrinėjimą ir neteisminį ginčų dėl energetinių paslaugų ir energijos vartojimo efektyvumo sutarčių sprendimą.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad energijos skirstytojai, skirstymo sistemų operatoriai ir mažmeninės prekybos energija įmonės nevykdytų jokios veiklos, kuri galėtų riboti energetinių paslaugų ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių paklausą ir teikimą arba kliudytų tokių paslaugų ar priemonių rinkų raidai, įskaitant konkurentų neįsileidimą į rinką ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

28 straipsnis

Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo fondas, finansavimas ir techninė pagalba

1.  Nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas sukurti finansavimo priemones arba naudotis esamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis, kad būtų padidinta daugiašalio finansavimo ir dotacijų, finansinių priemonių ir techninės pagalbos derinio teikiama nauda.

2.  Komisija atitinkamais atvejais tiesiogiai arba pasitelkdama Europos finansų įstaigas padeda valstybėms narėms sukurti finansavimo priemones ir projektų rengimo pagalbos centrus nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu, skirtus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą didinti įvairiuose sektoriuose ir pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms apsaugoti bei įgalinti, taip pat integruojant lygybės principą, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

3.  Valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis užtikrinama, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos teiktų paskolas energijos vartojimo efektyvumui didinti, pavyzdžiui, žaliąsias hipotekos paskolas ir užtikrintas ar neužtikrintas žaliąsias paskolas, ir kad jos būtų matomos ir prieinamos vartotojams. Valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis sudaromos sąlygos įgyvendinti išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas ir mokant mokesčius schemas. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, be kita ko, kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

3a.   Nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsniams, valstybės narės patvirtina finansinės paramos schemas, kuriomis siekiama padidinti naujai statomų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių taikymą arba iš esmės atnaujinti individualias ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas, pakeisti senus ir neefektyvius šildymo ir vėsinimo prietaisus labai efektyviomis alternatyvomis.

Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas kaupti vietos lygmens ekspertines žinias ir diegti techninę pagalbą, kad būtų galima teikti konsultacijas dėl geriausios praktikos, susijusios su vietos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, pavyzdžiui, prieigos prie vietoje įgyvendinamų projektų ir specialios finansinės paramos.

4.  Komisija sudaro palankesnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms ar regioninėms valdžios institucijoms ar įstaigoms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, rengiant metinius reguliavimo subjektų susitikimus, naudojant viešai prieinamas duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina priemones, ir skirtingų šalių palyginimas.

5.  Kad sutelktų privatųjį finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energijos sistemų renovacijoms, siekiant prisidėti prie Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo ir nacionalinių įnašų pagal šios direktyvos 4 straipsnį ir ▌Direktyvos 2010/31/ES tikslų pasiekimo, Komisija veda dialogą tiek su viešosiomis, tiek su privačiomis finansų įstaigomis, taip pat konkrečiais sektoriais, tokiais kaip transporto, IRT ir pastatų sektoriai, kad būtų nustatyti poreikiai ir galimi veiksmai, kurių ji galėtų imtis.

6.  5 dalyje nurodytus veiksmus sudaro šie elementai:

a)  kapitalo investicijų į energijos vartojimo efektyvumą sutelkimas, atsižvelgiant į sutaupytos energijos platesnio pobūdžio poveikį;

aa)  finansų įstaigų nustatytų tikslinių energijos vartojimo efektyvumo finansinių priemonių ir plataus masto finansavimo schemų įgyvendinimo palengvinimas;

b)  geresnių energijos ir finansų sričių veiklos rezultatų duomenų užtikrinimas imantis šių veiksmų:

i)  toliau nagrinėti, kaip investicijos į energijos vartojimo efektyvumą padidina pagrindinio turto vertę;

ii)  remti tyrimus, kuriais siekiama įvertinti investicijų į energijos vartojimo efektyvumą su energija nesusijusios naudos monetizavimą.

7.  Siekdamos sutelkti privatųjį finansavimą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir energetinėms renovacijoms, įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės:

a)  apsvarsto būdus, kaip geriau pasinaudoti energijos naudojimo vadybos sistemomis ir energijos vartojimo auditais pagal 11 straipsnį siekiant paveikti sprendimų priėmimą;

b)  optimaliai naudojasi galimybėmis ir priemonėmis, prieinamomis iš Sąjungos biudžeto ir pasiūlytomis Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvoje ir Komisijos komunikate „Renovacijos banga“.

8.  Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia valstybėms narėms ir rinkos dalyviams rekomendacijas, kaip paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas.

Rekomendacijų tikslas – padėti valstybėms narėms ir rinkos dalyviams plėtoti ir įgyvendinti jų investicijas į energijos vartojimo efektyvumą pagal įvairias Sąjungos programas ir pasiūlyti tinkamus finansinius mechanizmus ir sprendimus, derinamus su dotacijomis, finansinėmis priemonėmis ir projektų rengimo pagalba, siekiant išplėsti esamas iniciatyvas ir panaudoti Sąjungos finansavimą kaip katalizatorių siekiant pritraukti ir paskatinti privatų finansavimą.

9.  Ne vėliau kaip ... [perkėlimo į nacionalinę teisę data] valstybės narės gali įsteigti nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo ▌fondą. Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo tikslas – įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kuriomis remiami valstybių narių nacionaliniai įnašai pagal 4 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo fondas gali būti įsteigtas kaip specialus fondas pagal jau esamą nacionalinę priemonę, kuria skatinamos kapitalo investicijos.

Valstybės narės nustato finansavimo priemones, įskaitant valstybės garantijas savo nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo fonduose, siekdamos padidinti privačių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo skolinimo produktų ir novatoriškų schemų plėtrą. Pagal 8 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnį nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo fondas pirmiausia remia priemonių įgyvendinimą pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Ta parama apima MVĮ energijos vartojimo efektyvumo priemonių finansavimą, kad būtų pritraukiamas ir skatinamas MVĮ skirtas privatus finansavimas, taip remiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo priemonių, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo įnašus ir orientacines trajektorijas, įgyvendinimą. [Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo ▌fondas gali būti finansuojamas pajamomis iš pastatų ir transporto sektoriams skirtų apyvartinių taršos leidimų aukcionų pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.]

10.  Valstybės narės gali leisti viešosioms įstaigoms įvykdyti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą kasmet įmokant sumą, lygiavertę investicijų, kurių reikia tiems įpareigojimams įvykdyti, sumai.

11.  Valstybės narės gali nustatyti, kad įpareigotosios šalys galėtų įvykdyti 8 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytus įpareigojimus kasmet įmokėdamos į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą sumą, lygią investicijoms, kurių reikia tiems įpareigojimams įvykdyti.

12.  Valstybės narės savo pajamas, gautas iš metinių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, gali naudoti novatoriškam energijos vartojimo efektyvumo didinimo finansavimui kurti.

12a.  Komisija įvertina valstybėse narėse įgyvendinamų investavimo į energijos vartojimo efektyvumą priemonių veiksmingumą ir efektyvumą ir jų pajėgumą didinti privačių investicijų į energijos vartojimo efektyvumą plėtrą, sykiu atsižvelgdama į viešojo finansavimo poreikius, išreikštus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities planuose. Komisija įvertina, ar Sąjungos lygmeniu nustatytas energijos vartojimo efektyvumo mechanizmas, kurio tikslas būtų suteikti ES garantiją, techninę pagalbą, įskaitant vieno langelio centrų paslaugas, ir susijusias dotacijas, kad būtų galima įgyvendinti finansines priemones ir finansavimo bei paramos schemas nacionaliniu lygmeniu, galėtų ekonomiškai efektyviai padėti siekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo ir klimato srities tikslų, ir, jei tikslinga, pasiūlo nustatyti tokį mechanizmą.

Tuo tikslu ne vėliau kaip ... [2024 m. kovo 30 d.] Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei tikslinga, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

12b.  Valstybės narės pateikia šiuos duomenis Komisijai ne vėliau kaip ... [2025 m. kovo 15 d.] ir po to kas dvejus metus, teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 ir 21 straipsnius:

a)  viešųjų ir privačiųjų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą apimties įvertinimą, įskaitant investicijas pagal sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir sverto koeficientą, pasiektą naudojant viešąjį finansavimą, kuriuo remiamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės;

b)  energijos vartojimo efektyvumo skolinimo produktų apimtį, diferencijuojant užtikrinto ir neužtikrinto skolinimo produktus;

c)  taikomas nacionalines finansavimo programas, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumo ir gerosios praktikos plėtrą, ir novatoriškas energijos vartojimo efektyvumo finansavimo schemas.

Siekdama palengvinti pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų teikimą, Komisija ne vėliau kaip ... [2024 m. kovo 15 d.] pateikia valstybėms narėms bendrą šabloną. Valstybės narės prie savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų, parengtų pagal tą šabloną, prideda priedą.

29 straipsnis

Perskaičiavimo koeficientai ir pirminės energijos koeficientai

1.  Siekiant palyginti sutaupytos energijos kiekį ir perskaičiuoti jį palyginamais vienetais, taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066(72) VI priede nustatytos apatinio šilumingumo vertės ir 2 dalyje nustatyti pirminės energijos koeficientai, nebent būtų pagrįsta taikyti kitokias vertes ar koeficientus.

2.  Jei sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas kaip pirminė energija taikant galutinės energijos suvartojimu grindžiamą metodą „iš apačios į viršų“, taikomas pirminės energijos koeficientas.

3.  Sutaupytos elektros energijos kiekiui (kWh) apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti sutaupytą pirminės energijos kiekį. Valstybės narės taiko numatytąjį koeficientą 2,1, išskyrus atvejus, kai jos, remdamosi pagrįstomis nacionalinėmis aplinkybėmis, savo nuožiūra nustato kitokį koeficientą.

4.  Sutaupytos kitų nešiklių energijos kiekiui (kWh) apskaičiuoti valstybės narės taiko koeficientą, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti sutaupytą pirminės energijos kiekį.

5.  Kai vietoje šioje direktyvoje nustatytos numatytosios vertės valstybės narės nustato savo koeficientą, jos jį nustato pagal skaidrią metodiką, remdamosi nacionalinėmis ar vietos aplinkybėmis, nuo kurių priklauso pirminės energijos suvartojimas. Tos aplinkybės turi būti pagrįstos, patikrinamos ir grindžiamos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

6.  Nustatydamos savo koeficientą valstybės narės atsižvelgia į savo energijos rūšių derinį, nurodytą jų atnaujintuose integruotuosiuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir paskesniuose integruotuosiuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateiktinuose Komisijai pagal Reglamentą (ES) 2018/1999. Jei nukrypsta nuo numatytosios vertės, valstybės narės praneša Komisijai taikomą koeficientą kartu su apskaičiavimo metodika ir pagrindžiamaisiais duomenimis savo atnaujintuose integruotuosiuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir paskesniuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

7.  Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 25 d. ir po to kas ketverius metus Komisija peržiūri nustatytąjį koeficientą remdamasi stebėjimų duomenimis. Ta peržiūra atliekama atsižvelgiant į jos poveikį kitiems Sąjungos teisės aktams, pavyzdžiui, Direktyvai 2009/125/EB ir Reglamentui (ES) 2017/1369. Metodika reguliariai vertinama siekiant užtikrinti, kad sutaupius energijos būtų kuo labiau sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kartu būtų prisidedama prie laipsniško iškastinio kuro naudojimo nutraukimo.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų dėl nacionalinių nuostatų, priimtų šią direktyvą, nesilaikymo ir imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

31 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.  Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 24 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje nurodytų suderintųjų naudingumo atskaitos verčių peržiūros.

2.  Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva iš dalies keičiama arba papildoma suderinant II, III, V, VII–XI ir XIII prieduose ir 29 straipsnyje nurodytas vertes, skaičiavimo metodus, pirminės energijos koeficientus ir reikalavimus su technine pažanga.

3.  Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai per mėnesį nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, pagal kurias, pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, nustatoma bendra Sąjungos teritorijoje esančių duomenų centrų darnumo vertinimo sistema. Sistemoje nustatoma duomenų centrų darnumo rodiklių apibrėžtis ir pagal šios direktyvos 11a straipsnį apibrėžiamos mažiausios didelio energijos suvartojimo ribinės vertės ir nustatomi pagrindiniai rodikliai bei jų matavimo metodika.

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  31 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [paskelbimo OL data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 31 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 31 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Peržiūra ir įgyvendinimo stebėsena

1.  Teikdama energetikos sąjungos būklės ataskaitą, Komisija praneša apie anglies dioksido rinkos veikimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimo poveikį.

2.  Iki 2025 m. spalio 31 d. ir po to kas ketverius metus Komisija įvertina esamas priemones, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro šildymo ir vėsinimo sektoriuje. Vertinant atsižvelgiama į:

a)  energijos vartojimo efektyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijas šildymo ir vėsinimo sektoriuje, įskaitant centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą;

b)  taikomų priemonių tarpusavio sąsajas;

c)  energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčius šildymo ir vėsinimo sektoriuje;

d)  esamą ir planuojamą nacionalinę ir ES energijos vartojimo efektyvumo politiką ir priemones bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo politiką ir priemones ir

e)  priemones, kurias valstybės narės nurodė savo išsamiuose vertinimuose pagal šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalį ir apie kurias pranešė pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 1 dalį.

Iki pirmoje pastraipoje nurodytų datų Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai to vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlo priemones Sąjungos klimato srities energetikos tikslams pasiekti.

3.  Valstybės narės anksčiau nei kiekvienų metų balandžio 30 d., taikydamos II priede pateiktą metodiką, pateikia nacionalinės didelio ir mažo naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir šilumos statistinius duomenis, susijusius su bendra šilumos ir elektros gamyba. Jos taip pat teikia kogeneracijos būdu pagamintos šilumos ir elektros pajėgumų ir kogeneracijai skirto kuro, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo energijos gamybos ir pajėgumų metinius statistinius duomenis, susijusius su bendrais šilumos ir elektros pajėgumais. Taikydamos III priede pateiktą metodiką, valstybės narės teikia statistinius duomenis apie pirminę energiją, sutaupytą taikant kogeneraciją.

4.  Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. įvertina energijos vartojimo efektyvumo potencialą energijos keitimo, transformacijos, perdavimo, transportavimo ir kaupimo srityse bei pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Su ta ataskaita, jei tikslinga, pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

5.  Jei bus padaryta Direktyvos 2009/73/EB nuostatų dėl mažmeninės rinkos pakeitimų, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. atlieka įvertinimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl nuostatų, susijusių su gamtinių dujų suvartojimo matavimo informacija, sąskaitose pateikiama informacija ir informacija apie suvartojimą, siekiant jas suderinti, kai tikslinga, su atitinkamomis Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatomis dėl elektros energijos, kad sustiprintų vartotojų apsaugą ir sudarytų sąlygas galutiniams vartotojams dažniau gauti aiškią ir naujausią informaciją apie jų suvartotą gamtinių dujų kiekį ir reguliuoti savo energijos suvartojimą. Kai tik ta ataskaita pateikiama, Komisija, kai tikslinga, priima pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

6.  Ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Komisija įvertina, ar Sąjunga pasiekė savo 2020 m. pagrindinį tikslą dėl energijos vartojimo efektyvumo.

7.  Komisija ne vėliau kaip 2027 m. vasario 28 d. ir po to kas penkerius metus įvertina šią direktyvą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tas vertinimas apima:

a)  bendro šios direktyvos veiksmingumo ir būtinybės toliau koreguoti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo politiką atsižvelgiant į 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat į ekonomikos ir inovacijų raidą, vertinimą;

aa)   išsamų bendro šios direktyvos makroekonominio poveikio vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant poveikiui Sąjungos energetiniam saugumui, energijos kainoms, energijos nepritekliaus mažinimui, ekonomikos augimui, konkurencingumui, darbo vietų kūrimui, judumo sąnaudoms ir namų ūkių perkamajai galiai;

b)  4 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindinius Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, siekiant tuos tikslus peržiūrėti ir padidinti, jei dėl ekonominių ar technologinių pokyčių labai sumažėtų išlaidos arba jei to prireiktų 2040 arba 2050 m. Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti arba įvykdyti Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

c)  vertinimą, ar valstybės narės dešimties metų laikotarpiu po 2030 m. ir toliau pagal 8 straipsnio pirmos pastraipos c punktą per metus sutaupo naują energijos kiekį;

d)  vertinimą, ar valstybės narės ir toliau užtikrina, kad pagal 6 straipsnio 1 dalį kasmet būtų renovuojama ne mažiau kaip 3 proc. bendro viešosioms įstaigoms priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, siekiant patikslinti tame straipsnyje nustatytą renovacijos normą;

e)  vertinimą, ar valstybės narės dešimties metų laikotarpiu po 2030 m. ir toliau pagal 8 straipsnio 3 dalį užtikrina, kad dalį energijos sutaupytų pažeidžiami vartotojai, energijos nepriteklių patiriantys žmonės ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės;

f)  vertinimą, ar valstybės narės ir toliau mažina galutinės energijos suvartojimą pagal 5 straipsnio 1 dalį.

Su ta ataskaita pateikiamas išsamus vertinimas, ar esama poreikio persvarstyti šią direktyvą siekiant reglamentavimo supaprastinimo, ir, jei tikslinga, pasiūlymai dėl tolesnių priemonių. Komisija nuolat prisitaiko prie geriausia patirtimi grindžiamų administracinių procedūrų ir imasi visų priemonių, kad supaprastintų šios direktyvos įgyvendinimą, siekdama, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė.

 34 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

35 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad […] straipsnių ir […] priedų [straipsniai ir priedai, kurie, palyginti su panaikinama direktyva, buvo iš esmės pakeisti] būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […] .

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

36 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2012/27/ES su pakeitimais, padarytais XV priedo A dalyje nurodytais aktais, panaikinama nuo […] [kita diena po 35 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su XV priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal XVI priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[...] straipsniai ir [...] priedai [straipsniai ir priedai, kurie nepakeisti, palyginti su panaikinta direktyva], taikomi nuo [...] [diena po 35 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos].

38 straipsnis.

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas

I PRIEDAS

NACIONALINIAI ĮNAŠAI Į SĄJUNGOS 2030 M. GALUTINĖS IR (ARBA) PIRMINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLUS

1.  Nacionalinių įnašų lygis skaičiuojamas pagal ▌formulę:

20220914-P9_TA(2022)0315_LT-p0000002.png

20220914-P9_TA(2022)0315_LT-p0000003.png

Čia CEUKomisijos, valstybėms narėms pranešus apie savo tikslą, nustatytas pataisos koeficientas, Target – nacionalinio užmojo lygis, FECB2030 PECB2030– 2020 m. atskaitos scenarijus, kuriuo grindžiami 2030 m. tikslai.

2.  Toliau pateiktoje ▌formulėje naudojami 4 straipsnio 2 dalies d punkto i–iv papunkčiuose išvardytus veiksnius atspindintys kriterijai; pagal kiekvieną tų kriterijų nustatomas nacionalinio užmojo lygis (Target) procentais ir kiekvienam iš jų formulėje priskiriamas tas pats svorinis daugiklis (0,25):

a)  sutartinis įnašas („Fflat“);

b)  nuo BVP vienam gyventojui priklausantis įnašas („Fwealth“);

c)  nuo energijos vartojimo intensyvumo priklausantis įnašas („Fintensity“);

d)  ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo potencialo įnašas („Fpotential“).

3.  Fflat atitinka Sąjungos 2030 m. tikslą, į kurį įtrauktos papildomos pastangos, būtinos norint pasiekti Sąjungos FEC ir PEC energijos vartojimo efektyvumo tikslus, palyginti su 2007 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijomis.

4.  Fwealth apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017–2019) Eurostato pateikto BVP vienam gyventojui indekso vidurkio santykiu su to paties laikotarpio Sąjungos vidurkiu, išreikštu perkamosios galios paritetais (PPP).

5.  Fintensity apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017–2019) vidutiniu galutinės energijos suvartojimo intensyvumo (FEC arba PEC tikrajam BVP, išreikštam PPP) indeksu, palyginti su Sąjungos to paties laikotarpio vidurkiu.

6.  Fpotential apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis galutine arba pirmine sutaupyta energija pagal 2030 m. PRIMES MIX 55 proc. scenarijų. Sutaupytas kiekis išreiškiamas 2007 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijų atžvilgiu.

7.  Kiekvienam 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytam kriterijui taikomos apatinė ir viršutinė ribos. Kiekvieno veiksnio užmojo lygis ribojamas 50 proc. ir 150 proc. to veiksnio Sąjungos vidutinio užmojo lygio.

8.  Veiksniai skaičiuojami pagal Eurostato duomenis, nebent nurodyta kitaip.

9.  Ftotal apskaičiuojamas kaip svorinė visų keturių veiksnių (Fflat, Fwealth ,Fintensity ir Fpotential) suma. Tuomet tikslas apskaičiuojamas bendrą veiksnį Ftotal padauginant iš ES tikslo.

10.  Komisija nustato visų valstybių narių paskirstytiems tikslams taikomą pirminės ir galutinės energijos pataisos koeficientą CEU, siekiant visų nacionalinių įnašų sumą sukalibruoti su Sąjungos 2030 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslais. Visoms valstybėms narėms koeficientas CEU yra tas pats.

_____________

II PRIEDAS

BENDRIEJI KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI I

I dalis

Bendrieji principai

Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio darbu įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Labai mažos galios kogeneracijos įrenginiais pagamintos elektros kiekį galima apskaičiuoti remiantis patvirtintomis vertėmis.

a)  Laikoma, kad kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis lygus to įrenginio bendram metiniam pagamintos elektros energijos kiekiui, matuojant ties pagrindinių generatorių gnybtais, jei tenkinamos šios sąlygos:

i)  II dalyje nurodytų b, d, e, f, g ir h tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 75 proc.;

ii)  II dalyje nurodytų a ir c tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 80 proc.

b)  Kai kogeneracijos įrenginių bendras metinis naudingumas yra mažesnis už a punkto i papunktyje nurodytą vertę (II dalyje nurodyti b, d, e, f, g ir h tipų kogeneracijos įrenginiai) arba kai jų bendras metinis naudingumas yra mažesnis už a punkto ii papunktyje nurodytą vertę (II dalyje nurodyti a ir c tipų kogeneracijos įrenginiai), kogeneracijos būdu pagamintai elektros energijai apskaičiuoti naudojama ši formulė:

ECHP=HCHP*C

kai:

ECHP tai termofikacijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis,

C – tai elektros ir šilumos santykis;

HCHP – kogeneracijos būdu pagamintos naudingosios šilumos kiekis (šiuo tikslu apskaičiuojamas iš bendro pagamintos šilumos kiekio atėmus šilumą, pagamintą atskiruose katiluose arba naudojant garų nuėmimą iš garų generatoriaus prieš jiems patenkant į turbiną).

Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimas turi būti pagrįstas faktiniu elektros energijos ir šilumos santykiu. Kai kogeneracijos įrenginio faktinis elektros energijos ir šilumos santykis nežinomas, II dalyje nurodytais a, b, c, d ir e tipų įrenginiais pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti (ypač statistiniais tikslais) galima naudoti šias nustatytąsias vertes, jei apskaičiuotas kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis yra mažesnis už to įrenginio bendrą pagamintą elektros energijos kiekį arba yra jai lygus:

Įrenginio tipas

Nustatytasis elektros energijos ir šilumos santykis, C

Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu

0,95

Priešslėginė garų turbina

0,45

Kondensacinė garų išgavimo turbina

0,45

Dujų turbina su šilumos panaudojimu

0,55

Vidaus degimo variklis

0,75

Jei valstybės narės nustato II dalyje nurodytų f, g, h, i, j ir k tipų įrenginių elektros ir šilumos santykio nustatytąsias vertes, šios nustatytosios vertės paskelbiamos ir apie jas pranešama Komisijai.

c)  Kai kogeneracijos proceso metu sunaudojamo kuro energetinės vertės dalis susigrąžinama cheminių medžiagų pavidalu ir perdirbama, prieš apskaičiuojant a ir b punktuose nurodytą bendrą naudingumą tą dalį galima atimti iš sunaudojamo kuro kiekio.

d)  Valstybės narės gali nustatyti, kad elektros energijos ir šilumos santykis – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos santykis, kai tas įrenginys veikia mažesnio pajėgumo kogeneracijos režimu, remiantis konkretaus įrenginio darbiniais duomenimis.

e)  Apskaičiavimams pagal a ir b punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.

II dalis

Kogeneracijos technologijos, kurioms taikoma ši direktyva

a)  Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu

b)  Priešslėginė garų turbina

c)  Kondensacinė garų išgavimo turbina

d)  Dujų turbina su šilumos panaudojimu

e)  Vidaus degimo variklis

f)  Mikroturbinos

g)  Stirlingo varikliai

h)  Kuro elementai

i)  Garo varikliai

j)  Organiniai Rankino ciklai

k)  Kito tipo technologijos ar jų deriniai, kuriems taikoma 2 straipsnio 32 punkte pateikta apibrėžtis.

Įgyvendindamos ir taikydamos bendruosius kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimo principus, valstybės narės vadovaujasi Komisijos sprendime 2008/952/EB(73) nustatytomis išsamiomis rekomendacijomis.

_____________

III PRIEDAS

KOGENERACIJOS PROCESO NAUDINGUMO NUSTATYMO METODIKA

Kogeneracijos naudingumui ir sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio veikimu įprastomis eksploatavimo sąlygomis.

a)  Didelio naudingumo kogeneracija

Šios direktyvos įgyvendinimo tikslais didelio naudingumo kogeneracija turi atitikti šiuos kriterijus:

–  kogeneracijos įrenginiuose vykdant kogeneracijos gamybą, apskaičiuojant pagal b punktą, sutaupoma bent 10 proc. pirminės energijos, palyginti su atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos atskaitos vertėmis;

–  gamyba mažos galios ir labai mažos galios kogeneracijos įrenginiuose, kuriuos naudojant taupoma pirminė energija, gali būti priskiriama didelio naudingumo kogeneracijai;

–  iš kogeneracijos įrenginių, kuriuose deginamas iškastinis kuras, tiesiogiai išmetama mažiau nei 270 g CO2 pagaminant 1 kWh bendros energijos (įskaitant šildymo ir vėsinimo, elektros ir mechaninę energiją);

–  kai kogeneracijos įrenginys pastatomas arba iš esmės atnaujinamas, valstybės narės užtikrina, kad esamuose šilumos šaltiniuose iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, suvartojimas nepadidėtų, palyginti su trejų prieš rekonstrukciją metų vidutiniu metiniu veikiant visu pajėgumu suvartotu kiekiu, ir kad tos sistemos visuose naujuose šilumos šaltiniuose nebūtų naudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas.

b)  Sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas

Vykdant kogeneracijos gamybą sutaupytos pirminės energijos kiekis, kaip apibrėžta II priede, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

20220914-P9_TA(2022)0315_LT-p0000004.png

čia:

PES – sutaupytos pirminės energijos kiekis;

CHP Hη – kogeneracijos gamybos šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip pagamintos naudingosios šilumos kiekis per metus, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu;

Ref Hη – atskirosios šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertė;

CHP Eη – kogeneracijos gamybos elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteikia teisės išduoti kilmės garantijų pagal 24 straipsnio 10 dalį.

Ref Eη – atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertė.

c)  Sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas taikant alternatyvią apskaičiavimo metodiką

Valstybės narės gali apskaičiuoti pirminės energijos, sutaupytos gaminant šilumos, elektros ir mechaninę energiją, kiekį, kaip nurodyta toliau, netaikydamos II priedo to paties proceso šilumai ir elektros energijai, pagamintai ne kogeneracijos būdu, atimti. Ši gamyba gali būti laikoma didelio naudingumo kogeneracija, jei ji atitinka šio priedo a punkte nustatytus naudingumo kriterijus ir jei didesnio kaip 25 MW elektrinės galios kogeneracijos įrenginių bendras naudingumas yra didesnis kaip 70 proc. Tačiau šios gamybos metu kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, nurodomas išduodant kilmės garantiją ir statistikos tikslais nustatomas pagal II priedą.

Jei su procesu susijusios sutaupytos pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas taikant pirmiau nurodytą alternatyvią apskaičiavimo metodiką, sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojama šio priedo b punkte pateikta formulė „CHP Hη“ pakeičiant „Hη“, o „CHP Eη“ pakeičiant „Eη“, kur:

Hη – proceso šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos šilumos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti;

Eη – proceso elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteiks teisės išduoti kilmės garantijų pagal 24 straipsnio 10 dalį.

d)  Apskaičiavimams pagal šio priedo b ir c punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.

e)  Labai mažos galios kogeneracijos įrenginių sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas gali būti atliekamas remiantis patvirtintais duomenimis.

f)  Atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertės

Suderintąsias naudingumo atskaitos vertes sudaro pagal atitinkamus veiksnius diferencijuotų verčių sistema, įskaitant pagaminimo metus ir kuro rūšis; jos turi remtis tinkamai dokumentais pagrįsta analize, be kita ko, atsižvelgiant į darbinio naudojimo duomenis realiomis sąlygomis, kuro rūšių derinį ir klimato sąlygas, taip pat taikomas kogeneracijos technologijas.

Taikant b punkte pateiktą formulę, atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertėmis nustatomas atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kurią siekiama pakeisti kogeneracija, darbinis naudingumas.

Naudingumo atskaitos vertės apskaičiuojamos pagal šiuos principus:

i)  nustatant kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertes, su atskirąja elektros energijos gamyba lyginama pagal tų pačių kuro rūšių palyginimo principą;

ii)  kiekvienas kogeneracijos įrenginys lyginamas su to kogeneracijos įrenginio pagaminimo metais rinkoje siūloma geriausia ir labiausiai ekonomiškai pagrįsta atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos technologija;

iii)  senesnių kaip 10 metų kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertės nustatomos pagal 10 metų senumo įrenginių atskaitos vertes;

iv)  atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertės parodo valstybių narių klimato skirtumus.

_____________

IV PRIEDAS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS

Vykdydami viešojo pirkimo sutarčių ir koncesijų skyrimo procedūras, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kurie perka produktus, paslaugas, pastatus ir darbus, kiek įmanoma:

a)  jei produktui taikomas deleguotasis aktas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2017/1369, arba susijusi Komisijos įgyvendinimo direktyva, perka tik tokius produktus, kurie atitinka to reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų;

b)  kai produktui, kuriam netaikomas a punktas, taikoma Direktyvoje 2009/125/EB numatyta įgyvendinimo priemonė, priimta jau įsigaliojus šiai direktyvai, perka tik produktus, kurie atitinka toje įgyvendinimo priemonėje nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

c)  kai produktui arba paslaugai taikomi Sąjungos žaliojo viešojo pirkimo kriterijai, aktualūs produkto arba paslaugos energijos vartojimo efektyvumui, įskaitant, be kita ko, duomenų centrų, serverių patalpų ir debesijos paslaugų viešojo pirkimo kriterijus, Sąjungos kelių apšvietimo įrangos ir šviesoforų žaliojo viešojo pirkimo kriterijus, Sąjungos kompiuterių, monitorių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų žaliojo viešojo pirkimo kriterijus, deda visas pastangas pirkti tik produktus ir paslaugas, kurie atitinka bent nustatytas atitinkamų Sąjungos žaliojo viešojo pirkimo kriterijų pagrindinių kriterijų lygio technines specifikacijas;

d)  perka tik padangas, kurios atitinka aukščiausios degalų ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740(74). Šiuo reikalavimu viešosioms organizacijoms nėra draudžiama pirkti aukščiausios sukibimo su šlapia danga klasės arba išorinio riedėjimo triukšmo klasės padangų, jei tai pagrįsta dėl saugos ar visuomenės sveikatos priežasčių;

e)  konkurso dėl paslaugų sutarčių dokumentuose reikalauja, kad atitinkamoms paslaugoms teikti paslaugų teikėjai naudotų tik tuos produktus, kurie atitinka a, b ir d punktuose nurodytus reikalavimus. Šis reikalavimas taikomas tik naujiems produktams, kuriuos paslaugų teikėjai perka iš dalies arba tik dėl to, kad galėtų teikti atitinkamas paslaugas;

f)  perka tik tuos pastatus arba sudaro naujas nuomos sutartis tik dėl tų pastatų, kurie atitinka bent Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai nebent pirkimo tikslas yra:

i)  atlikti esminę renovaciją ar nugriauti;

ii)  viešųjų įstaigų atveju – pastatą perparduoti nenaudojant jo viešosios įstaigos reikmėms; arba

iii)  jį išsaugoti kaip pastatą, oficialiai saugomą kaip tam tikros aplinkos dalį arba dėl jo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės.

Kaip šių reikalavimų laikomasi, tikrinama pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnyje nurodytus energinio naudingumo sertifikatus.

_____________

V PRIEDAS

8, 9 ir 10 straipsniuose ir 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų arba kitų politikos priemonių poveikio apskaičiavimo bendrieji metodai ir principai

1.  Energijos, sutaupytos taikant kitas nei apmokestinimo priemones, kiekio apskaičiavimo taikant 8, 9 ir 10 straipsnius ir 28 straipsnio 11 dalį metodai.

Įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys arba įgyvendinančiosios valdžios institucijos, apskaičiuodamos sutaupytos energijos kiekį, gali taikyti toliau nurodytus metodus:

a)  numanomai sutaupyto kiekio nustatymą, atsižvelgdamos į nepriklausomai stebėto ankstesnio energijos vartojimo efektyvumo padidinimo panašiuose įrenginiuose rezultatus. Bendrai šis metodas vadinamas ex ante;

b)  sutaupyto kiekio išmatavimą, pagal kurį dėl įdiegtos priemonės ar priemonių rinkinio sutaupytos energijos kiekis nustatomas užregistravus faktinį energijos suvartojimo sumažėjimą, tinkamai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip papildomumas, ploto naudojimas, gamybos lygiai ir klimatinės sąlygos, kurie gali turėti įtakos suvartojimui. Bendrai šis metodas vadinamas ex post;

c)  sutaupyto kiekio moduliavimą, pagal kurį naudojamos inžinerinės sutaupytos energijos sąmatos. Šis metodas gali būti taikomas tik tada, kai sunku arba neproporcingai brangu nustatyti patikimus išmatuotus konkretaus įrenginio duomenis, pvz., keičiant kompresorių ar elektros variklį, kuris suvartoja kitokį kWh kiekį nei tas, kurio sutaupyto kiekio duomenys buvo nepriklausomai nustatyti, arba kai, vadovaudamiesi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis metodikomis ir kriterijais, tas sąmatas sudaro kvalifikuoti arba akredituoti ekspertai, kurie yra nepriklausomi nuo atitinkamų įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;

d)  sutaupyto kiekio įvertinimą atliekant apklausą, kurios metu nustatoma vartotojų reakcija į rekomendacijas, informavimo kampanijas, ženklinimo ar sertifikavimo sistemas ar pažangiųjų skaitiklių naudojimą. Šis metodas gali būti taikomas tik apskaičiuojant energijos kiekį, sutaupytą dėl vartotojų elgesio pokyčių. Jo negalima taikyti apskaičiuojant įdiegus fizines priemones sutaupytą kiekį.

2.  8, 9 ir 10 straipsnių ir 28 straipsnio 11 dalies taikymo tikslais nustatant dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės sutaupytą energiją taikomi šie principai:

a)  valstybės narės įrodo, kad buvo įgyvendinta politikos priemonė, kuria siekiama įvykdyti energijos taupymo įpareigojimą ir pasiekti sutaupytos galutinės energijos kiekį pagal 8 straipsnio 1 dalį. Valstybės narės pateikia įrodymus ir dokumentus, kurie rodo, kad energija sutaupyta taikant politikos priemonę, įskaitant savanoriškus susitarimus;

b)  turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai arba įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti nurodomas kaip papildomas, valstybės narės atsižvelgia į tai, kokia būtų energijos vartojimo ir paklausos raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės, įvertindama bent šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologinę pažangą ir kitų Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis įgyvendintų priemonių sukeltus pokyčius;

c)  dėl privalomos Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kuriuo atveju, todėl jis negali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu. Taikant nukrypti nuo to reikalavimo leidžiančią nuostatą, sutaupytas energijos kiekis, susijęs su esamų pastatų renovacija, gali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas šio priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus. Priemonės, kuriomis skatinama didinti viešojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą pagal 5 ir 6 straipsnius, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos sutaupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, jei jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų;

d)  priemonės, kurių imtasi pagal Reglamentą (ES) 2018/842, kuriuo nustatomi įpareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, gali būti laikomos svarbiomis, tačiau valstybės narės turi parodyti, kad jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų;

e)  siekdamos įvykdyti energijos taupymo įpareigojimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali įskaičiuoti energijos suvartojimo sumažėjimą sektoriuose, įskaitant transporto ir pastatų sektorius, kuris būtų gautas bet kuriuo atveju dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos pagal ES ATLPS direktyvą. Jeigu subjektas yra įpareigotoji šalis pagal nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą, taikomą pagal šios direktyvos 9 straipsnį, ir pagal pastatų ir kelių transporto sektoriams skirtų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)], stebėsenos ir patikros sistema turi užtikrinti, kad skaičiuojant ir pranešant energijos, kurią jis sutaupė imdamasis energijos taupymo priemonių, kiekį, būtų atsižvelgiama į anglies dioksido kainą, perkeltą išleidžiant degalus suvartoti [pagal COM(2021)0551, 2021/0211(COD) 1 straipsnio 21 dalį];

f)  atsižvelgti galima tik į tokį sutaupytą kiekį, kuris viršija šiuos lygius:

i)  Sąjungos naujų keleivinių automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas, įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631(75). Valstybės narės turi pateikti įrodymus, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų Sąjungos naujų transporto priemonių išmetamo CO2 reikalavimų papildomumą.

ii)  Sąjungos reikalavimus, susijusius su tam tikrų su energija susijusių gaminių pašalinimu iš rinkos, įgyvendinus įgyvendinimo priemones pagal Direktyvą 2009/125/EB. Valstybės narės pateikia pagrindimą, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų papildomumą;

g)  leidžiama vykdyti politikos priemones, kuriomis skatinama, kad produktų, įrangos, transporto sistemų, transporto priemonių ir degalų, pastatų ir statybos elementų, procesų ar rinkų energijos vartojimo efektyvumas būtų aukštesnio lygio, išskyrus tas politikos priemones dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo, kurios įgyvendinamos nuo 2028 m. liepos 1 d., ir išskyrus tas politikos priemones, kuriomis subsidijuojamos tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijos gyvenamuosiuose pastatuose nuo 2024 m. sausio 1 d. Energijos kiekis, sutaupytas dėl politikos priemonių, susijusių su tiesioginiu iškastinio kuro deginimu, gali būti įskaičiuojamas vertinant energijos taupymo įpareigojimo vykdymą, imant ne didesnį kiekį kaip ketvirtadalis sutaupytos energijos, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2028 m. birželio 30 d.;

ga)  nuo 2028 m. liepos 1 d. neleidžiama imtis atskirų veiksmų dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų. Leidžiami atskiri veiksmai, kuriais skatinami technologijų deriniai. Jei politikos priemonėmis skatinama derinti technologijas, su iškastinio kuro deginimo technologijomis susijusios sutaupytos energijos dalis neatitinka įskaičiavimo reikalavimų nuo 2028 m. liepos 1 d.;

[20 pakeit.]

i)  energijos taupymo, kaip reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo tikslu galima atsižvelgti į priemones, skatinančias ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, su sąlyga, kad dėl jų sutaupytos galutinės energijos kiekį būtų galima patikrinti ir, išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų;

j)  priemonės, kuriomis skatinama įrengti saulės šilumos energijos technologijas, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, jei dėl jų sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Saulės šilumos energijos technologijomis surinktą aplinkos šilumos kiekį galima išskaičiuoti iš suvartotos galutinės energijos kiekio;

k)  galima nurodyti visą politikos priemonių, kuriomis skatinama sparčiau diegti taupiau energiją vartojančius produktus ir transporto priemones, išskyrus tas, kurios susijusios su tiesioginio kietojo iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimu, poveikį, jei įrodoma, kad toks įdiegimas įvyksta anksčiau, nei baigiasi vidutinė tikėtina produkto ar transporto priemonės gyvavimo trukmė, arba anksčiau, nei produktą arba transporto priemonę būtų įprasta pakeisti, o sutaupytas kiekis įskaičiuojamas tik už laikotarpį iki vidutinės tikėtinos keičiamo produkto arba transporto priemonės gyvavimo trukmės pabaigos;

l)  skatindamos diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, valstybės narės, kai aktualu, užtikrina, kad būtų išlaikyti produktų, paslaugų ir priemonių diegimo kokybės standartai, o jei tų standartų nėra – jie būtų nustatyti;

m)  kad būtų atsižvelgta į skirtingą klimatą regionuose, valstybės narės gali nuspręsti sutaupomą kiekį pakoreguoti pagal standartinę vertę arba skirtingą sutaupomos energijos kiekį derinti su regionams būdingais oro temperatūros skirtumais;

n)  apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Tai daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu laikotarpiu nuo jo įgyvendinimo dienos iki kiekvieno įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras sutaupytos energijos kiekis. Naudodamos kitą metodą valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant tą metodą, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį laikotarpiu nuo to veiksmo įgyvendinimo dienos iki 2030 m. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, valstybės narės išsamiai apibūdina tuos kitus metodus ir priimtas nuostatas, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi toliau nurodytų politikos priemonėms, kurių imamasi pagal 10 straipsnį ir 28 straipsnio 11 dalį, taikomų reikalavimų:

a)  dėl politikos priemonių ir atskirų veiksmų sutaupomas patikrinamas galutinės energijos kiekis;

b)  aiškiai apibrėžiama kiekvienos dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos (priklausomai nuo to, kas aktualu) atsakomybė;

c)  energijos, kuri yra arba bus sutaupyta, kiekis nustatomas skaidriu būdu;

d)  pagal politikos priemonę reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis arba kiekis, kuris turi būti pasiektas, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant 29 straipsnyje nurodytas apatinio šilumingumo vertes arba pirminės energijos koeficientus;

e)  parengiama ir viešai skelbiama metinė ataskaita apie energijos, kurią sutaupė įgaliotosios šalys, dalyvaujančiosios šalys ir įgyvendinančiosios valdžios institucijos, kiekį, taip pat metinių energijos taupymo tendencijų duomenys;

f)  rezultatai stebimi ir imamasi atitinkamų priemonių, jei daroma pažanga yra nepakankama;

g)  dėl atskiro veiksmo sutaupytos energijos kiekį gali nurodyti ne daugiau kaip viena šalis;

h)  įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla buvo reikšminga nurodytam energijos kiekiui sutaupyti;

i)  įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla neturėjo neigiamo poveikio pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms.

4.  Nustatant energijos kiekį, sutaupytą taikant su apmokestinimu ir nefiskalinėmis rinkliavomis susijusias politikos priemones pagal 10 straipsnį, taikomi šie principai:

a)  dėl apmokestinimo priemonių taikymo sutaupytos energijos kiekis įskaitomas tik jei tos priemonės viršija minimalius kurui taikomo apmokestinimo lygius, kaip reikalaujama Tarybos direktyvose 2003/96/EB(76) arba 2006/112/EB(77);

aa)  kreditas suteikiamas tik už energiją, sutaupomą dėl apmokestinimo priemonių ir nefiskalinių rinkliavų, skirtų energijos taupymui užtikrinti pagal šios direktyvos 2 straipsnio 7 punkte pateiktą apibrėžtį;

b)  apskaičiuojant (energijos produktų) apmokestinimo priemonių poveikį, kainų elastingumas turi būti nustatytas konkrečiam galutinio naudotojo segmentui, įskaitant naudotojų klases pagal pajamas, įmonės tipą ir dydį, turi atitinkamai atitikti energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius ir turi būti nustatytas remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis, kurie taikomi valstybėje narėje ir, kai taikoma, grindžiami susijusiais nepriklausomo instituto tyrimais;

c)  energijos, sutaupytos taikant papildomas mokesčių politikos priemones, įskaitant fiskalines paskatas ar mokėjimą fondui, kiekis skaičiuojamas atskirai;

d)  siekiant išvengti sanklotos su Sąjungos teise ir kitomis politikos priemonėmis, dėl apmokestinimo priemonių sutaupytos energijos kiekis ▌vertinamas remiantis apskaičiuotu trumpojo laikotarpio elastingumu;

e)  valstybės narės nustato apmokestinimo ir lygiaverčių priemonių poveikį pajamų pasiskirstymui, kurį patirs pažeidžiami vartotojai, energijos nepriteklių patiriantys žmonės ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės, ir parodo švelninimo priemonių, įgyvendintų pagal 22 straipsnio 1–3 dalis, poveikį;

f)  valstybės narės pateikia įrodymus, įskaitant skaičiavimo metodikas, kad, kai energijos arba anglies dioksido apmokestinimo priemonės arba apyvartinių taršos leidimų prekybos pagal ES ATLPS direktyvą priemonės [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)] iš dalies sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra įskaičiuojamas du kartus.

5.  Pranešimas apie metodiką

Valstybės narės pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 praneša Komisijai apie išsamią metodiką, kurią jos norėtų naudoti įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas ir alternatyvias priemones, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose ir 28 straipsnio 11 dalyje. Išskyrus apmokestinimo atvejį, tokiame pranešime pateikiama išsami informacija apie:

a)  tai, kiek energijos reikalaujama sutaupyti pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą arba tikimasi, kad bus sutaupyta per visą laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.;

b)  kaip apskaičiuotas naujas sutaupysimos energijos kiekis, kurio reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, arba energijos kiekis, kurį tikimasi sutaupyti, pasiskirstys per įpareigojimo taikymo laikotarpį;

c)  įpareigotąsias, dalyvaujančiąsias ar įgaliotąsias šalis arba įgyvendinančiąsias valdžios institucijas;

d)  tikslinius sektorius;

e)  politikos priemones ir atskirus veiksmus, įskaitant bendrą suminį taikant kiekvieną priemonę numatomos sutaupyti energijos kiekį;

f)  informaciją apie politikos priemones ar programas arba iš nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo finansuojamas priemones, įgyvendinamas pirmenybę teikiant energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

g)  kokią dalį sudarys energijos nepriteklių patiriančių žmonių, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių sutaupyta energija ir koks bus jos kiekis;

h)  kai taikoma, informaciją apie taikytus rodiklius, vidutinę dalį (aritmetinį vidurkį) ir politikos priemonių, kurių imtasi pagal 8 straipsnio 3 dalį, rezultatą;

i)  kai taikoma, informaciją apie politikos priemonių, įgyvendintų pagal 8 straipsnio 3 dalį, poveikį ir nepageidaujamą poveikį energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

j)  energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoje numatytą įpareigojimo taikymo laikotarpio trukmę;

k)  kai taikoma, koks bus sutaupytos energijos kiekis arba kokie bus energijos nepriteklių patiriančių žmonių, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių patiriamų išlaidų mažinimo tikslai, kuriuos turės pasiekti įpareigotosios šalys;

l)  veiksmus, numatytus politikos priemonėje;

m)  skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kaip buvo nustatytas papildomumas ir reikšmingumas, ir kurios metodikos ir kriterijai naudojami numanomam ir moduliuotam sutaupytos energijos kiekiui nustatyti, taip pat, kai taikytina, naudojamas apatinio šilumingumo vertes ir perskaičiavimo koeficientus;

n)  priemonių gyvavimo trukmę ir tai, kaip ji apskaičiuojama arba kuo ji pagrįsta;

o)  tai, pagal kokį metodą atsižvelgiama į klimato sąlygų skirtumus valstybėje narėje;

p)  pagal 9 ir 10 straipsnius priimtų priemonių stebėsenos ir tikrinimo sistemas ir tai, kaip užtikrinamas jų nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;

q)  apmokestinimo atveju:

i)  tikslinius sektorius ir mokesčių mokėtojų segmentą;

ii)  įgyvendinančiąją valdžios instituciją;

iii)  numatomą sutaupyti energijos kiekį;

iv)  apmokestinimo priemonės trukmę

v)  skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kokios rūšies kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas; ir

vi)  kaip buvo išvengta sanklotos su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal ES ATLPS direktyvą [COM(2021)0551, 2021/0211(COD)] ir įskaičiavimo du kartus rizikos.

_____________

VI PRIEDAS

Būtiniausi energijos vartojimo audito, įskaitant audito, atliekamo kaip energijos naudojimo vadybos sistemų dalis, kriterijai

11 straipsnyje nurodytas energijos vartojimo auditas grindžiamas šiomis gairėmis:

a)  jis pagrįstas naujausiais, išmatuotais ir galimais atkartoti duomenimis apie energijos suvartojimą ir apkrovos charakteristikomis (elektros energijos atveju);

b)  jame pateikiama išsami pastatų ar pastatų grupių, pramoninių procesų ar įrenginių, įskaitant pervežimą, energijos suvartojimo charakteristikos apžvalga;

c)  per jį nustatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės energijos suvartojimui mažinti;

d)  per jį nustatomas ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo arba gamybos potencialas;

e)  kai įmanoma, jį atliekant remiamasi gyvavimo ciklo sąnaudų analize, o ne investuotų lėšų paprasto atsipirkimo laikotarpiais, kad būtų atsižvelgta į per ilgąjį laikotarpį sutaupomus energijos kiekius, ilgalaikių investicijų likutines vertes ir diskonto normas;

f)  jis yra proporcingas ir pakankamai reprezentatyvus, kad būtų galima gauti patikimos informacijos apie bendrą energinį naudingumą ir patikimai nustatyti svarbiausias tobulinimo galimybes.

Energijos vartojimo auditu sudaroma galimybė atlikti išsamius ir pagrįstus apskaičiavimus, susijusius su siūlomomis priemonėmis, kad būtų gauta tikslios informacijos apie galimą sutaupyti energijos kiekį.

Energijos vartojimo auditui naudojamus duomenis turi būti įmanoma saugoti, kad būtų galima atlikti ankstesnių duomenų analizę ir stebėti veiklos rezultatus.

_____________

VIa PRIEDAS

Būtinieji duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos ir skelbimo reikalavimai

Stebima ir skelbiama bent ši su 11a straipsnio 1 dalyje nurodytu duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija:

a)  duomenų centro pavadinimas, duomenų centro savininko ir operatorių vardai ir pavardės ar pavadinimai, savivaldybė, kurioje yra duomenų centras, išskyrus nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais naudojamus centrus;

b)  duomenų centro patalpų plotas; įrengtoji galia; temperatūros nuostačiai; metinis gaunamų ir išsiunčiamų duomenų srautas, jei duomenų centro operatoriui jis žinomas, atsižvelgiant į verslo modelį ir kliento tipą; duomenų centre saugomų ir apdorojamų duomenų kiekis, kai tai turi įtakos duomenų centro energijos suvartojimui;

c)  duomenų centro veiklos rezultatus per paskutinius visus kalendorinius metus pagal toliau nurodytus CEN/CENELEC EN 50600–4 „Informacinės technologijos. Duomenų centro įranga ir infrastruktūra“ pagrindinius veiklos rodiklius, tinkamai atsižvelgiant į duomenų centro geografinę padėtį, pakartotinio šilumos naudojimo paklausą ir esamą šilumos infrastruktūrą, iki deleguotojo akto pagal šios direktyvos 31 straipsnį įsigaliojimo dienos:

i)   energijos vartojimo efektyvumas (PUE) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-2;

ii)   atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas (REF) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-3;

iii)   pakartotinio energijos naudojimo koeficientas (ERF) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-6;

iv)   aušinimo efektyvumo koeficientas (CER) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-7;

v)   anglies vartojimo efektyvumas (CUE) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-8;

vi)   vandens vartojimo efektyvumas (WUE) pagal CEN/CENELEC EN 50600-4-9.

_____________

VII PRIEDAS

Faktiniu gamtinių dujų suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir informacijos pateikimo sąskaitose būtiniausi reikalavimai

1.  Būtiniausi sąskaitų išrašymo reikalavimai

1.1.  Faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamas sąskaitų išrašymas

Kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė reguliuoti savo energijos vartojimą, faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos sąskaitos turėtų būti išrašomos ne rečiau nei kartą per metus, o sąskaitose pateikiama informacija turėtų būti teikiama ne rečiau kaip kas ketvirtį, jei gautas prašymas arba tais atvejais, kai vartotojai pasirinko galimybę gauti elektroninę sąskaitą, kitais atvejais – dukart per metus. Šis reikalavimas gali būti netaikomas dujoms, kurios naudojamos tik maistui gaminti.

1.2.  Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamais atvejais galutiniams vartotojams jiems išrašomose sąskaitose, sudaromose sutartyse, sandoriuose ir paskirstymo centruose išduodamuose kvituose arba kartu su jais būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;

b)  galutinio vartotojo per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas (pageidautina, kad būtų pavaizduota grafiškai);

c)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.

Be to, kai tai įmanoma ir naudinga, valstybės narės užtikrina, kad galutiniam vartotojui išrašomose sąskaitose, sudaromose sutartyse, sandoriuose ir paskirstymo centruose išduodamuose kvituose arba kartu su jais galutiniams vartotojams būtų aiškiai ir suprantamai pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu vartotoju arba juose būtų daroma nuoroda į tokį palyginimą.

1.3.  Konsultacijos dėl lydimųjų energijos vartojimo efektyvumo sąskaitų ir kita galutiniams vartotojams teikiama grįžtamoji informacija

Siųsdami sutartis ir sutarčių pakeitimus, taip pat vartotojų gaunamose sąskaitose arba interneto svetainėse, kuriose teikiama informacija individualiems vartotojams, energijos skirstytojai, skirstymo sistemų operatoriai ir mažmeninės prekybos energija įmonės savo klientams aiškiai ir suprantamai pateikia nepriklausomų vartotojų konsultacinių centrų, energetikos agentūrų arba panašių institucijų, kuriuose galima gauti konsultacijų dėl esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, lyginamųjų energijos vartojimo charakteristikų ir energiją naudojančių prietaisų techninių specifikacijų, kurios gali padėti sumažinti šių prietaisų energijos sunaudojimą, kontaktinę informaciją, įskaitant jų interneto svetainių adresus.

_____________

VIII PRIEDAS

Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymo ir informacijos apie suvartojimą būtiniausi reikalavimai

1.  Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas

Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitų išrašymas grindžiamas faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.

2.  Minimalus sąskaitų išrašymo arba informacijos apie suvartojimą pateikimo dažnumas

Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, iki 2021 m. gruodžio 31 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per ketvirtį, jei galutiniai vartotojai to prašo arba jei jie pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per mėnesį. Ji taip pat gali būti pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šilumai ir vėsumai tas reikalavimas gali būti netaikomas ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.

3.  Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kai jos yra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:

a)  galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotos energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklio rodmenys;

b)  informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, galutiniams naudotojams, kuriems šiluma arba vėsuma tiekiama centralizuotai, ir taikomų įvairių mokesčių, rinkliavų ir tarifų aprašymas. Valstybės narės gali reikalavimą teikti informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti taip, kad jis būtų taikomas tik tiekimui iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;

c)  galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

d)  galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių, kuriose galima rasti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją vartojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas, adresus;

e)  informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus, taikomus valstybėse narėse;

f)  palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju. Kaip alternatyva, elektroninių sąskaitų atveju tokie palyginimai gali būti pateikiami internete ir į juos daroma nuoroda sąskaitose.

Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu ar šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent informacija, nurodyta d ir e punktuose.

_____________

IX PRIEDAS

Šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialas

23 straipsnio 1 dalyje nurodytame išsamiame nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinime turi būti pateikiami toliau nurodyti elementai ir jis turi būti jais grindžiamas.

I dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO APŽVALGA

1.  Šildymo ir vėsinimo paklausa, išreikšta įvertintos naudingos energijos kiekiu(78) ir kiekybiškai įvertinu galutinės energijos vartojimu (GWh per metus)(79), pagal sektorius:

a)  būsto;

b)  paslaugų;

c)  pramonės;

d)  bet kuris kitas sektorius, kuriame suvartojamas kiekis sudaro daugiau kaip 5 proc. visos nacionalinės naudingojo šildymo ir vėsinimo paklausos.

2.  Dabartinio tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekio nustatymas arba 2 punkto a papunkčio i dalies atveju nustatymas ar apskaičiavimas:

a)  pagal technologiją (GWh per metus)(80), jei įmanoma, 1 punkte nurodytuose sektoriuose, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių:

i)  vietinis tiekimas gyvenamosiose ir paslaugų teikimo vietose:

–  iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

–  iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

–  šilumos siurblių;

–  naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

ii)  vietinis tiekimas ne paslaugų teikimo ir ne gyvenamosiose vietose:

–  iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

–  iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

–  šilumos siurblių;

–  naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

iii)  nevietinis tiekimas:

–  iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

–  naudojant atliekinę šilumą;

–  naudojant kitas ne vietoje taikomas technologijas ir iš kitų ne vietoje naudojamų šaltinių;

b)  iš įrenginių, kuriuose susidaro atliekinė šiluma ar vėsuma, ir jų šilumos ar vėsumos tiekimo potencialo nustatymas (GWh per metus):

i)  šiluminių jėgainių, iš kurių gali būti tiekiama arba kurios gali būti modifikuotos taip, kad iš jų galėtų būti tiekiama atliekinė šiluma, ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 50 MW;

ii)  šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių, kuriuose naudojamos II priedo II dalyje nurodytos technologijos ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;

iii)  atliekų deginimo įrenginių;

iv)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir kuriuose šiluma ar vėsuma gaminama naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, išskyrus 2 punkto b papunkčio i ir ii dalyse nurodytus įrenginius;

v)  pramonės įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir iš kurių gali būti tiekiama atliekinė šiluma;

c)  iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iš atliekinės šilumos ar vėsumos gautos energijos dalis, apie kurią pranešta, galutinės energijos kiekyje, suvartotame per paskutinius 5 metus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje(81), vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001.

3.  Visos nacionalinės teritorijos žemėlapis, kuriame (saugant neskelbtiną komercinę informaciją) būtų nurodyta:

a)  atlikus 1 punkte nurodytą analizę nustatyti šildymo ir vėsinimo paklausos rajonai; savivaldybių ir aglomeracijų zonos, kuriuose suvartojama daug energijos, turi būti pažymėtos pagal nuoseklius kriterijus;

b)  pagal 2 punkto b papunktį nustatyti esami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai;

c)  2 punkto b papunktyje nurodyto tipo planuojami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos perdavimo įrenginiai.

4.  Šildymo ir vėsinimo paklausos (GWh) pokyčių prognozė ateinantiems 30 metų, visų pirma atsižvelgiant į ateinančių 10 metų prognozes, paklausos pastatų ir įvairiuose pramonės sektoriuose pokyčius ir su paklausos valdymu susijusios politikos bei strategijų, kaip antai pagal Direktyvą (ES) 2018/844 įgyvendinamų ilgalaikių pastatų renovacijos strategijų, poveikį.

II dalis

TIKSLAI, STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

5.  Planuojamas valstybės narės dalyvavimas įgyvendinant su penkiais energetikos sąjungos aspektais susijusius savo nacionalinius tikslus bei uždavinius ir užtikrinant savo įnašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 2 dalies b punkte, efektyvaus šildymo ir vėsinimo srityje, visų pirma tikslus, uždavinius ir įnašą, susijusius su to reglamento 4 straipsnio b punkto 1–4 papunkčiais ir 15 straipsnio 4 dalies b punktu, nurodant, kuris iš šių elementų yra papildomas, palyginti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato sričių veiksmų planais.

6.  Bendra esamos politikos ir priemonių, apibūdintų naujausioje ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 20 bei 21 straipsnius ir 27 straipsnio a punktą, apžvalga.

III dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO EKONOMINIO POTENCIALO ANALIZĖ

7.  Įvairių šildymo ir vėsinimo technologijų ekonominio potencialo analizė(82) turi apimti visą nacionalinę teritoriją ir turi būti atliekama remiantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analize; joje turi būti nurodyti kiti galimi efektyvesnių ir labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamų šildymo ir vėsinimo technologijų naudojimo scenarijai, kai taikoma, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Turėtų būti aptariamos šios technologijos:

a)  pramonės įrenginių atliekinės šilumos ir vėsumos;

b)  atliekų deginimo;

c)  didelio naudingumo kogeneracijos;

d)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos (pvz., geoterminės, saulės šiluminės ir biomasės), išskyrus didelio naudingumo kogeneracijai naudojamas technologijas;

e)  šilumos siurblių;

f)  turimų centralizuoto tiekimo sistemų šilumos ir vėsumos nuostolių mažinimo.

8.  Ekonominio potencialo analizę, be kita ko, turi sudaryti šie veiksmai ir joje turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  veiksniai:

i)  įgyvendinant 23 straipsnio 3 dalį atliekama kaštų ir naudos analizė turi apimti ekonominę analizę, kurioje atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiksnius(83), ir finansinę analizę, kuria siekiama įvertinti projektus iš investuotojų perspektyvos. Atliekant ekonominę ir finansinę analizes kaip vertinimo kriterijus turi būti naudojama grynoji dabartinė vertė;

ii)  atskaitos taškas turėtų būti bazinis scenarijus, kuriame atsižvelgiama į rengiant šį išsamų vertinimą galiojančią politiką(84) ir kuris turi būti susietas su duomenimis, surinktais pagal šio priedo I dalį ir II dalies 6 punktą;

iii)  kituose galimuose scenarijuose turi būti atsižvelgiama į Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus. Aptariant kiekvieną scenarijų turi būti pateikiami ir su baziniu scenarijumi palyginami šie elementai:

–  ekonominis nagrinėjamų technologijų potencialas, taikant grynosios dabartinės vertės kriterijų;

–  išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

–  sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

–  poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje.

Scenarijai, kurių neįmanoma įgyvendinti dėl techninių ar finansinių priežasčių arba nacionalinio reguliavimo, gali būti atmesti ankstyvajame kaštų ir naudos analizės etape, jei tai pagrindžiama tiksliais, aiškiais ir tinkamais dokumentais pagrįstais motyvais.

Atliekant vertinimą ir priimant sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į kaštus ir sutaupytos energijos kiekį dėl lankstesnio energijos tiekimo ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl mažesnių investicijų į infrastruktūrą;

b)  kaštai ir nauda:

8 punkto a papunktyje nurodyti kaštai ir nauda turi apimti bent šią naudą ir kaštus:

i)  nauda:

–  gamybos vertė vartotojui (šildymas, vėsinimas ir elektros energija);

–  kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, nauda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nauda sveikatai bei saugai;

–  kiek įmanoma, poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

ii)  kaštai:

–  kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga;

–  kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais;

–  kintami ir pastovūs veiklos kaštai;

–  energijos kaštai;

–  kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga;

–  kiek įmanoma, kaštai, susiję su darbo rinka, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

c)  svarbių scenarijų palyginimas su baziniu scenarijumi:

visi svarbūs scenarijai turi būti išnagrinėti atsižvelgiant į bazinį scenarijų ir, be kita ko, turi būti išnagrinėtas efektyvaus individualaus šildymo ir vėsinimo vaidmuo:

i)  kaštų ir naudos analizė gali apimti projekto įvertinimą arba projektų grupės platesnio masto vietos, regioninį arba nacionalinį įvertinimą, siekiant planavimo tikslu konkrečioje geografinėje teritorijoje nustatyti ekonomiškai efektyviausią ir naudingiausią (palyginti su baziniu scenarijumi) šildymo ar vėsinimo sprendimą;

d)  ribos ir integruotas požiūris:

i)  geografinės ribos turi žymėti tinkamą gerai apibrėžtą geografinę teritoriją;

ii)  kaštų ir naudos analizėje turi būti atsižvelgiama į visus sistemoje ir geografinėmis ribomis apibrėžtoje teritorijoje turimus atitinkamus centralizuoto ar necentralizuoto tiekimo išteklius, įskaitant pagal šio priedo III dalies 7 punktą aptartas technologijas, ir į šildymo ir vėsinimo paklausos pokyčius ir charakteristikas;

e)  prielaidos:

i)  atlikdamos kaštų ir naudos analizes valstybės narės turi pateikti prielaidas dėl pagrindinių sąnaudų ir gamybos veiksnių kainų ir diskonto normos;

ii)  diskonto norma, naudojama atliekant ekonominę analizę grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti, turi būti pasirenkama pagal europines arba nacionalines gaires;

iii)  valstybės narės turi naudoti nacionalines, europines ar tarptautines energijos kainų kitimo prognozes, prireikus atsižvelgdamos į savo nacionalines ir (arba) regionines/vietos aplinkybes;

iv)  ekonominėje analizėje naudojamos kainos turi atitikti socialinius bei ekonominius kaštus ir naudą. Kiek įmanoma (t. y. kai egzistuoja rinkos kaina arba kai ji jau reguliuojama europiniu ar nacionaliniu lygmeniu), turėtų būti įtraukti išorės kaštai, pvz., poveikio aplinkai ir sveikatai;

f)  Jautrumo analizė:

i)  turi būti įtraukta jautrumo analizė, kurios tikslas – įvertinti projekto ar projektų grupės kaštus ir naudą ir kuri turi būti grindžiama tokiais didelę įtaką apskaičiavimo rezultatams turinčiais kintamaisiais, kaip skirtingos energijos kainos, paklausos lygiai, diskonto normos ir kt.

IV dalis

GALIMOS NAUJOS STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

9.  Naujų teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų politikos priemonių apžvalga(85) siekiant suprasti pagal 7 ir 8 punktus nustatytą ekonominį potencialą, numatant su šiomis priemonėmis susijusius elementus:

a)  išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

b)  sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

c)  poveikis didelio naudingumo kogeneracijos daliai;

d)  poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje;

e)  ryšys su nacionalinėmis finansinėmis programomis ir sutaupytomis valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių lėšomis;

f)  įvertintos valstybės paramos priemonės (jei tokių numatyta), joms skiriamas metinis biudžetas ir galimos pagalbos elementas.

_____________

X PRIEDAS

KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖ

Principai įgyvendinant 24 straipsnio 4 ir 6 dalis

Kaštų ir naudos analizėje nurodoma informacija įgyvendinant 24 straipsnio 4 ir 6 dalių priemones:

Jei planuojamas tik elektros energijai skirtas įrenginys arba įrenginys be šilumos panaudojimo galimybės, palyginami planuojami įrenginiai arba planuojamas atnaujinimas ir lygiavertis įrenginys, kuriuo pagaminamas toks pats elektros energijos arba technologinės šilumos kiekis, tačiau panaudojantis atliekinę šilumą ir tiekiantis šilumą per didelio naudingumo kogeneracijos ir (arba) centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus.

Atitinkamos geografinės vietovės įvertinime atsižvelgiama į planuojamą įrenginį ir bet kokias tinkamas esamas arba potencialias šilumos arba vėsumos poreikio vietas, kurioms gali būti tiekiama iš jo, atsižvelgiant į racionalias galimybes (pavyzdžiui, techninį pagrįstumą ir atstumą).

Sistemos ribos nustatomos taip, kad į jas patektų planuojamas įrenginys ir šilumos ir vėsumos apkrovos, pavyzdžiui, pastatas (-ai) ir pramoninis procesas. Šios sistemos ribose abiem atvejais nustatoma ir palyginama bendra šilumos ir elektros energijos tiekimo kaina.

Šilumos arba vėsumos apkrovos apima esamas šilumos arba vėsumos apkrovas, pavyzdžiui, pramoninius įrenginius ar esamą centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą, o urbanizuotose vietovėse – ir šilumos arba vėsumos apkrovas bei sąnaudas, kurios atsirastų, jei pastatų grupei ar miesto daliai būtų įrengta nauja centralizuota šilumos arba vėsumos tiekimo sistema ir (arba) jie būtų prie jos prijungti.

Kaštų ir naudos analizė grindžiama planuojamo įrenginio ir lyginamojo (-ųjų) įrenginio (-ių) aprašymu, kuriame nurodoma atitinkamai elektrinė ir šiluminė galia, kuro tipas, planuojama naudojimo paskirtis ir planuojamų veikimo valandų per metus skaičius, vieta ir elektros energijos ir šilumos energijos poreikis.

Vertinant atliekinės šilumos panaudojimą atsižvelgiama į šiuolaikines technologijas. Vertinant atsižvelgiama į tiesioginį atliekinės šilumos panaudojimą ir (arba) jos nešiklio temperatūros didinimą. Kai atliekinė šiluma panaudojama vietoje, įvertinamas bent šilumokaičių, šilumos siurblių ir šilumos vertimo elektros energija technologijų naudojimas. Kai atliekinė šiluma panaudojama ne vietoje, kaip potencialios poreikio vietos įvertinami bent pramonės įrenginiai, žemės ūkio veiklos objektai ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklai.

Palyginimo tikslais atsižvelgiama į šilumos energijos paklausą ir į tai, kokių tipų šildymą ir vėsinimą naudoja netoli esančios šilumos ar vėsumos poreikio vietos. Be kita ko, palyginami su infrastruktūra susiję planuojamo ir lyginamojo įrenginio kaštai.

24 straipsnio 4 dalies tikslais atliekamas kaštų ir naudos analizes sudaro ekonominė analizė, apimanti finansinę analizę, kurioje atspindėtos faktinės pinigų srauto operacijos, susijusios su investavimu į atskirus įrenginius ir jų eksploatavimu.

Projektai, kurių nauda viršija kaštus, yra tie projektai, kurių diskontuotos naudos ekonominėje ir finansinėje analizėje suma viršija diskontuotų kaštų sumą (kaštus viršijanti nauda).

Valstybės narės nustato metodikos, prielaidų ir laikotarpio ekonominei analizei atlikti pagrindinius principus.

Valstybės narės gali reikalauti, kad už šiluminių elektros energijos gamybos įrenginių eksploatavimą atsakingos bendrovės, pramonės įmonės, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklai ar kitos šalys, kurioms įtakos turi apibrėžtos sistemos ribos ir geografinės ribos, pateiktų duomenis, kad jie būtų naudojami įvertinant atskiro įrenginio kaštus ir naudą.

_____________

XI PRIEDAS

Didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantijos

a)  Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:

i)  didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantija:

–  sudarytų galimybę gamintojams įrodyti, kad jų parduodama elektros energija pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, ir šiuo tikslu išduodama gamintojo prašymu,

–  būtų tiksli, patikima ir apsaugota nuo klastojimo,

–  būtų išduodama, perduodama ir jos galiojimas panaikinamas elektroniniu būdu,

ii)  į tą patį didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos energijos vienetą būtų atsižvelgta tik vieną kartą.

b)  24 straipsnio 10 dalyje nurodytoje kilmės garantijoje pateikiama bent ši informacija:

i)  įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, buvimo vieta, tipas ir galia (šiluminė ir elektrinė);

ii)  gamybos datos ir vietos;

iii)  kuro šaltinio, kurį naudojant pagaminta elektros energija, žemutinė šilumingumo vertė;

iv)  kartu su elektros energija pagamintos šilumos kiekis ir naudojimas;

v)  didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos, kuriai skirta garantija, kiekis pagal III priedą;

vi)  sutaupytos pirminės energijos kiekis, apskaičiuotas pagal III priedą remiantis suderintosiomis naudingumo atskaitos vertėmis, nurodytomis III priedo f punkte;

vii)  nominalusis įrenginio elektros ir šilumos efektyvumas;

viii)  ar įrenginiui teikiama investicinė parama; jei taip, tai kokiu mastu;

ix)  ar energijos vienetui taikoma kokia nors kita nacionalinė paramos sistema ir šios sistemos rūšis; jei taip, tai kokiu mastu;

x)  data, kai įrenginys pradėjo veikti; ir

xi)  išdavimo data bei šalis ir unikalus identifikacinis numeris.

Kilmės garantija suteikiama tipinei 1 MWh. Ji susijusi su pagaminta grynąja elektros energija, išmatuota komercinės paskirties spintoje ir patiekta į tinklą.

_____________

XII PRIEDAS

Energijos vartojimo efektyvumo kriterijai, skirti energetikos tinklų reguliavimui ir elektros tinklų tarifams

1.  Tinklų tarifuose nurodomi tinkluose sutaupyti kaštai dėl paklausos, poreikio valdymo ir paskirstytos gamybos, įskaitant sutaupytą kiekį, sumažinus tiekimo arba investavimo į tinklą kaštus ir optimaliau jį eksploatuojant.

2.  Tinklo reguliavimas ir tarifai neužkerta kelio tinklo operatoriams ar mažmeninės prekybos energija įmonėms teikti sistemines paslaugas, susijusias su poreikio valdymo priemonėmis, paklausos valdymu ir paskirstyta gamyba organizuotose elektros energijos rinkose, visų pirma:

a)  galutinių vartotojų apkrovos perkėlimui iš piko valandų į ne piko valandas, atsižvelgiant į turimą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir paskirstytą gamybą;

b)  energijos taupymu pasitelkiant energijos agregatorius, kurie valdo paskirstytųjų vartotojų poreikius;

c)  paklausos sumažinimui, energetinių paslaugų teikėjams, įskaitant energetikos paslaugų įmones, taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

d)  mažesnės įtampos lygio gamybos šaltinių prijungimui ir valdymui dispečeriniu būdu;

e)  arčiau vartojimo tinklo esančių gamybos šaltinių prijungimui; ir

f)  energijos saugojimui.

Šioje nuostatoje sąvoka „organizuotos elektros energijos rinkos“ apima nebiržines rinkas ir elektros energijos biržas prekiaujant energija, pajėgumais, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laikotarpiais, įskaitant išankstines, kitos dienos ir tos pačios dienos rinkas.

3.  Tinklo arba mažmeninės prekybos tarifais gali būti palaikoma galutinių vartotojų reagavimo į paklausą priemonių dinamiška kainodara, pavyzdžiui:

a)  tarifai pagal vartojimo laiką;

b)  kritinių piko valandų kainodara;

c)  realiuoju laiku grindžiama kainodara; ir

d)  su piko valandomis susijusios nuolaidos.

___________

XIII PRIEDAS

PERDAVIMO SISTEMŲ OPERATORIAMS IR SKIRSTYMO SISTEMŲ OPERATORIAMS TAIKOMI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI

Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai:

a)  parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, nediskriminacinio įgyvendinimo;

b)  bet kuriam naujam didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos elektros energijos gamintojui, pageidaujančiam, kad jis būtų prijungtas prie sistemos, pateikia išsamią būtiną informaciją, įskaitant:

i)  nuodugnią ir išsamią su prijungimu susijusių kaštų sąmatą;

ii)  pagrįstą ir tikslų prašymo prijungti prie tinklo gavimo ir nagrinėjimo grafiką;

iii)  pagrįstą orientacinį bet kokio siūlomo prijungimo prie tinklo grafiką. Bendras prisijungimo prie tinklo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrįstai praktiška ir nediskriminacinio pobūdžio;

c)  nustato standartizuotas ir supaprastintas paskirstytųjų didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos energijos gamintojų prijungimo procedūras, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisijungti prie tinklo.

Tipinės a punkte nurodytos taisyklės grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, visų pirma atsižvelgiant į visus kaštus ir naudą, susijusius su šių gamintojų prijungimu prie tinklo. Jose gali būti numatytos kitokios prijungimo rūšys.

_____________

XIV PRIEDAS

Būtinosios nuostatos, kurias reikia įtraukti į sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba į susijusias konkursui taikomas specifikacijas

–  Prieš sudarant sutartį atliktos analizės arba audito išvados ir rekomendacijos, apimančios energijos naudojimą pastate siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

–  Aiškus ir skaidrus įgyvendintinų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ar numatomų pasiekti efektyvaus energijos vartojimo rezultatų sąrašas.

–  Kiekis, kurį galima garantuotai sutaupyti įgyvendinant sutartyje numatytas priemones.

–  Sutarties trukmė ir pagrindiniai etapai, sąlygos ir pranešimo laikotarpiai.

–  Aiškus ir skaidrus kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimų sąrašas.

–  Sutaupyto kiekio nustatymo atskaitinė (-s) data (-os).

–  Aiškus ir skaidrus veiksmų, atliktinų priemonei ar priemonių rinkiniui įgyvendinti, ir, prireikus, susijusių išlaidų sąrašas.

–  Įpareigojimas visiškai įgyvendinti sutartyje numatytas priemones ir dokumentuose nurodyti visus projekto metu padarytus pakeitimus.

–  Taisyklės, apibrėžiančios lygiaverčių reikalavimų įtraukimą subrangos su trečiosiomis šalimis atveju.

–  Aiškus ir skaidrus projekto finansinio poveikio pateikimas ir abiem šalims tenkanti sutaupytų piniginių lėšų dalis (t. y. paslaugų teikėjo atlyginimas).

–  Aiškios ir skaidrios nuostatos dėl garantuotai sutaupyto kiekio įvertinimo ir tikrinimo, kokybės patikrų ir garantijų.

–  Nuostatos, kuriomis patikslinama pasikeitusių pagrindinių sąlygų, turinčių įtakos sutarties turiniui ir rezultatui (pvz., pasikeitusios energijos kainos, įrenginio naudojimo intensyvumas) sureguliavimo procedūra.

–  Išsami informacija apie kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimus ir sankcijos už jų nesilaikymą.

_________

XV PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas

(nurodyti 36 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES

(OL L 315, 2012 11 14, p. 1)

 

Tarybos direktyva 2013/12/ES

(OL L 141, 2013 5 28, p. 28)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844

(OL L 156, 2018 6 19, p. 75)

Tik 2 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002

(OL L 328, 2018 12 21, p. 210)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999

(OL L 328, 2018 12 21, p. 1)

Tik 54 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/504

(OL L 85 I, 2019 3 27, p. 66)

Tik 1 straipsnis

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/826

(OL L 137, 2019 5 23, p. 3)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944

(OL L 158, 2019 6 14, p. 125)

Tik 70 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(nurodyti 36 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Direktyva 2012/27/ES

2014 m. birželio 5 d.

Direktyva (ES) 2018/844

2020 m. kovo 10 d.

Direktyva (ES) 2018/2002

2020 m. birželio 25 d., išskyrus 1 straipsnio 5–10 punktus ir priedo 3 ir 4 punktus

1 straipsnio 5–10 punktų ir priedo 3 ir 4 punktų – 2020 m. spalio 25 d.

Direktyva (ES) 2019/944

70 straipsnio 5 punkto a papunkčio – 2019 m. gruodžio 31 d.

70 straipsnio 4 punkto– 2020 m. spalio 25 d.

70 straipsnio 1–3 punktų, 5 punkto b papunkčio ir 6 punkto – 2020 m. gruodžio 31 d.

_____________

XVI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2012/27/ES

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio įžanginiai žodžiai

2 straipsnio įžanginiai žodžiai

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 1 punktas

-

2 straipsnio 2 ir 3 punktai

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 9 punktas

-

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 11 punktas

_

2 straipsnio 12 ir 13 punktai

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 18 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 19 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 20 punktas

2 straipsnio 18 punktas

2 straipsnio 21 punktas

2 straipsnio 19 punktas

2 straipsnio 22 punktas

2 straipsnio 20 punktas

2 straipsnio 23 punktas

2 straipsnio 21 punktas

2 straipsnio 24 punktas

2 straipsnio 22 punktas

2 straipsnio 25 punktas

2 straipsnio 23 punktas

2 straipsnio 26 punktas

2 straipsnio 24 punktas

2 straipsnio 27 punktas

2 straipsnio 25 punktas

2 straipsnio 28 punktas

2 straipsnio 26 punktas

-

2 straipsnio 27 punktas

2 straipsnio 29 punktas

2 straipsnio 28 punktas

2 straipsnio 30 punktas

2 straipsnio 29 punktas

2 straipsnio 31 punktas

2 straipsnio 30 punktas

2 straipsnio 32 punktas

2 straipsnio 31 punktas

2 straipsnio 33 punktas

2 straipsnio 32 punktas

2 straipsnio 34 punktas

2 straipsnio 33 punktas

2 straipsnio 35 punktas

2 straipsnio 34 punktas

2 straipsnio 36 punktas

2 straipsnio 35 punktas

2 straipsnio 37 punktas

2 straipsnio 36 punktas

2 straipsnio 38 punktas

2 straipsnio 37 punktas

2 straipsnio 39 punktas

2 straipsnio 38 punktas

2 straipsnio 40 punktas

2 straipsnio 39 punktas

2 straipsnio 41 punktas

2 straipsnio 40 punktas

-

2 straipsnio 41 punktas

2 straipsnio 42 punktas

2 straipsnio 42 punktas

2 straipsnio 43 punktas

2 straipsnio 43 punktas

2 straipsnio 44 punktas

-

2 straipsnio 45 punktas

2 straipsnio 44 ir 45 punktai

2 straipsnio 46 ir 47 punktai

-

2 straipsnio 48, 49 ir 50 punktai

-

3 straipsnis

-

4 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktai

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a ir b punktai

3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas

-

3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punktas

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos įžanginė formuluotė

-

-

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto įžanginė formuluotė

-

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto i, ii ir iii papunkčiai

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto iv papunktis

-

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktas

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto i papunktis

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos d punktas

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto ii papunktis

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos d punktas

4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto iii papunktis

3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos e punktas

-

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

-

3 straipsnio 4 dalis

33 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 5 ir 6 dalys

-

-

4 straipsnio 3 dalis

-

4 straipsnio 4 dalis

-

5 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

5 straipsnio 1 dalies ketvirta ir penkta pastraipos

-

5 straipsnio 2 ir 3 dalys

-

5 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 6 ir 7 dalys

-

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

-

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

-

6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

-

7 straipsnio 5 ir 6 dalys

-

7 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai

8 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai

-

8 straipsnio 1 dalies c punktas

7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

-

8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

7 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 6 dalis

7 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 7 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 8 dalis

7 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 9 dalis

7 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 10 dalis

7 straipsnio 7 dalis

-

7 straipsnio 8 dalis

-

7 straipsnio 9 dalis

-

7 straipsnio 10 dalis

-

7 straipsnio 11 dalis

-

 

8 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys

7 straipsnio 12 dalis

8 straipsnio 14 dalis

7a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

-

9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys

7a straipsnio 4 ir 5 dalys

9 straipsnio 7 ir 8 dalys

-

9 straipsnio 9 dalis

7a straipsnio 6 ir 7 dalys

9 straipsnio 10 ir 11 dalys

7b straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

10 straipsnio 3 ir 4 dalys

-

11 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 straipsnio 1 ir 2 dalys

11 straipsnio 3 ir 4 dalys

8 straipsnio 3 ir 4 dalys

-

-

11 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 5 dalis

11 straipsnio 6 dalis

-

11 straipsnio 7 dalis

8 straipsnio 6 dalis

11 straipsnio 8 dalis

8 straipsnio 7 dalis

11 straipsnio 9 dalis

-

11 straipsnio 10 dalis

9 straipsnis

12 straipsnis

9a straipsnis

13 straipsnis

9b straipsnis

14 straipsnis

9c straipsnis

15 straipsnis

10 straipsnis

16 straipsnis

10a straipsnis

17 straipsnis

11 straipsnis

18 straipsnis

11a straipsnis

19 straipsnis

-

20 straipsnis

-

21 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalis

21 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė ir a punkto i–v papunkčiai

21 straipsnio 2 dalies antros pastraipos i–v papunkčiai

21 straipsnio 2 dalies antros pastraipos vi papunktis

12 straipsnio 2 dalies b punktas

21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

-

21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos i papunktis

12 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiai

21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ii ir iii papunkčiai

-

21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos iv papunktis

-

21 straipsnio 4 dalis

-

21 straipsnio 5 dalies trečia ir ketvirta pastraipos

-

22 straipsnis

13 straipsnis

30 straipsnis

14 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

-

23 straipsnio 1 ir 2 dalys

14 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

-

23 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

14 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 4 dalis

-

23 straipsnio 5 ir 6 dalys

-

24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

14 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas

24 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas

14 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktai

-

-

24 straipsnio 4 dalies b, c ir d punktai ir antra pastraipa

14 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos

24 straipsnio 4 dalies trečia ir ketvirta pastraipos

14 straipsnio 6 dalies a punktas

24 straipsnio 5 dalies a punktas

14 straipsnio 6 dalies b punktas

-

14 straipsnio 6 dalies c punktas

24 straipsnio 5 dalies b punktas

-

24 straipsnio 5 dalies c punktas

14 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos

24 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos

14 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys

24 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys

-

24 straipsnio 9 dalis

14 straipsnio 10 ir 11 dalys

24 straipsnio 10 ir 11 dalys

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

25 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

-

-

25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

15 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

25 straipsnio 5 dalis

15 straipsnio 2 ir 2 a dalys

-

15 straipsnio 3 ir 4 dalys bei 5 dalies pirma pastraipa

25 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys

15 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

-

15 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa

-

15 straipsnio 6 dalies antra pastraipa

25 straipsnio 9 dalis

15 straipsnio 7 dalis

25 straipsnio 10 dalis

15 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

25 straipsnio 11 dalis

15 straipsnio 9 dalies antra pastraipa

-

16 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

-

26 straipsnio 1 ir 2 dalys

16 straipsnio 3 dalis

26 straipsnio 3 dalis

-

26 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

-

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

28 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 3 dalis

-

17 straipsnio 4 dalis

-

17 straipsnio 5 dalis

21 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

27 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

18 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai

27 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

-

27 straipsnio 1 dalies c ir d punktai

18 straipsnio 1 dalies b punktas

27 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 1 dalies c punktas

27 straipsnio 3 dalis

-

27 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 1 dalies d punkto i ir ii papunkčiai

27 straipsnio 5 dalies a ir b punktai

-

27 straipsnio 5 dalies c punktas

18 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

27 straipsnio 6 dalies a ir b punktai

18 straipsnio 2 dalies c ir d punktai

-

-

27 straipsnio 6 dalies c punktas

-

27 straipsnio 7 dalis

18 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 8 dalis

19 straipsnio 1 dalies a punktas

21 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 1 dalies b punktas

7 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

21 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 2 dalis

-

20 straipsnio 1 ir 2 dalys

28 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

28 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 3, 3a, 3b ir 3c dalys

28 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys

20 straipsnio 3 d dalis

28 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa

-

28 straipsnio 8 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys

28 straipsnio 9, 10, 11 ir 12 dalys

21 straipsnis

29 straipsnio 1 dalis

-

29 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys

22 straipsnio 1 ir 2 dalys

31 straipsnio 1 ir 2 dalys

-

31 straipsnio 3 dalis

23 straipsnis

32 straipsnis

24 straipsnio 4 a, 5 ir 6 dalys

33 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

24 straipsnio 7, 8, 9, 10 ir 12 dalys

-

24 straipsnio 13 ir 14 dalys

33 straipsnio 4 ir 5 dalys

24 straipsnio 15 dalies įžanginė formuluotė

33 straipsnio 7 dalies įžanginė formuluotė

24 straipsnio 15 dalies a punktas

-

24 straipsnio 15 dalies b punktas

33 straipsnio 7 dalies a punktas

 

33 straipsnio 7 dalies b, c, d, e ir f punktai

24 straipsnio 15 dalies antra pastraipa

33 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

25 straipsnis

-

26 straipsnis

34 straipsnis

27 straipsnio pirma pastraipa

36 straipsnio pirma pastraipa

27 straipsnio antra pastraipa

-

27 straipsnio trečia pastraipa

36 straipsnio antra pastraipa

27 straipsnio 2 ir 3 dalys

-

28 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

35 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

28 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos

35 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

28 straipsnio 2 dalis

35 straipsnio 2 dalis

29 straipsnis

37 straipsnis

30 straipsnis

38 straipsnis

-

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

III priedas

IV priedas

IV priedas

-

V priedas

V priedas

VI priedas

VI priedas

VII priedas

VII priedas

VII a priedas

VIII priedas

VIII priedas

IX priedas

IX priedas

X priedas

X priedas

XI priedas

XI priedas

XII priedas

XII priedas

XIII priedas

XIII priedas

XIV priedas

XV priedas

-

-

XV priedas

-

XVI priedas

_________

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0221/2022).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 152, 2022 4 6, p. 134.
(4) OL C […], […], p. […].
(5) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(6) Žr. XV priedo A dalį.
(7) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui (COM(2020)0562).
(8) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Europos žaliasis kursas (COM(2019)0640).
(9) https://www.consilium.europa.eu/media/47296/1011-12-20-euco-conclusions-en.pdf.
(10) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje (COM(2020)0690).
(11) Komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773), kuriame įvertinamas energijos vartojimo efektyvumo, kaip visų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo scenarijų būtinos sąlygos (sine qua non), vaidmuo.
(12) Taip pat žr. Europos Komisijos galutinę tyrimo ataskaitą „Efektyviai energiją vartojančios debesijos kompiuterijos technologijos ir ekologiškos debesijos rinkos politika“, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/energy-efficient-cloud-computing-technologies-and-policies-eco-friendly-cloud-market.
(13) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067).
(14) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.
(15) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (PE/55/2018/REV/1, OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77).
(16) ES energetikos sistemos integravimo strategija (COM(2020)0299).
(17) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 152, 2022 6 3, p. 45).
(18) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
(19) Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus (C(2020)9600).
(20) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).
(21) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
(22) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą; 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema, ir 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus.
(23) Be to, įgyvendinant produktų peržiūrą pagal 2020–2024 m. Ekologinio projektavimo darbo planą ir veiksmų planą „Renovacijos banga“, kartu su Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra, bus labai prisidėta prie 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo.
(24) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773).
(25) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(26) COM(2020)0562.
(27) Žr. Tarptautinio išteklių forumo (IRP) 2020 m. ataskaitą „Resource Efficiency and Climate Change“ ir JT aplinkos programos 2019 m. ataskaitą „Emissions Gap Report“. Šie skaičiai atspindi pastatų naudojimą ir eksploataciją, įskaitant netiesiogiai išmetamų ŠESD kiekį elektros energijos ir šilumos sektoriuose, o ne visą jų gyvavimo ciklą. Apskaičiuota, kad statybos sektoriaus anglies dioksido pėdsakas sudaro apie 10 proc. viso per metus pasaulyje išmetamų ŠESD kiekio.
(28) COM(2020)0662.
(29) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
(30) https://www.unfpa.org/world-population-trends
(31) https://www.un.org/en/ecosoc/integration/pdf/fact_sheet.pdf
(32) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
(33) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(34) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(35) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
(36) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
(37) IEA (Tarptautinė energetikos agentūra) (2021 m.), „Net Zero by 2050. A Roadmap for the Global Energy Sector“, https://www.iea.org/reports/net-zero-by-2050.
(38) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
(39) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus (C(2020)9600).
(40) https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/energy-efficient-cloud-computing-technologies-and-policies-eco-friendly-cloud-market
(41) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).
(42) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(43) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).
(44) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(45) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54).
(46) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (OL L 211, 2009 8 14, p. 36).
(47) ESTR 20 principas „Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis“: https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt
(48) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (COM(2021)0568).
(49) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/8885635/guide_to_statistical_treatment_of_epcs_en.p df/f74b474b-8778-41a9-9978-8f4fe8548ab1
(50) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(51) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
(52) 2014 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2014/746/ES kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas 2015–2019 m. laikotarpio sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (OL L 308, 2014 10 29, p. 114).
(53) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(54) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(55) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).
(56) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(57) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(58) 2022 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/132, kuriuo dėl metinės, mėnesinės ir trumpojo laikotarpio mėnesinės energetikos statistikos atnaujinimo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 20, 2022 1 31, p. 208).
(59) 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/1749 „Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinis taikymas. Principo įgyvendinimo priimant sprendimus energetikos ir kituose sektoriuose gairės ir pavyzdžiai“
(60) Iš pradžių Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslas buvo nustatytas ir apskaičiuotas kaip baziniu scenarijumi remiantis 2007 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijomis. Pasikeitus Eurostato energijos balanso skaičiavimo metodikai ir patobulinus projekcijų modeliavimą reikia pakeisti bazinį scenarijų. Todėl, remiantis tuo pačiu metodu tikslui nustatyti, t. y. lyginant jį su ateities bazinio scenarijaus prognozėmis, Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo užmojis turėtų būti nustatytas lyginant jį su 2020 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. prognozėmis, atspindinčiomis NEKSVP nurodytus nacionalinius įnašus. Remiantis tuo atnaujintu baziniu scenarijumi Sąjungai savo energijos vartojimo efektyvumo užmojį reikės padidinti dar bent 9 proc. 2030 m., palyginti su pastangomis, kurių reikėtų pagal 2020 m. atskaitos scenarijų. Naujasis Sąjungos tikslų užmojo lygio raiškos būdas neturi poveikio faktiniam reikiamų pastangų lygiui.
(61) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(62) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
(63) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1–93).
(64) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757 (Tekstas aktualus EEE),{SEC(2021)0551} - {SWD(2021)0557} - {SWD(2021)0601} -{SWD(2021)0602}.
(65) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(66) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).
(67) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
(68) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(69) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
(70) 2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2402, kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES (OL L 333, 2015 12 19, p. 54).
(71) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30–47).
(72) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).
(73) 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimas 2008/952/EB, kuriuo nustatomos išsamios rekomendacijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB II priedui įgyvendinti ir taikyti (OL L 338, 2008 12 17, p. 55).
(74) 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (OL L 177, 2020 6 5, p. 1).
(75) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).
(76) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).
(77) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
(78) Šiluminės energijos kiekis, reikalingas galutinių vartotojų šildymo ir vėsinimo poreikiams patenkinti.
(79) Turėtų būti naudojami naujausi duomenys.
(80) Turėtų būti naudojami naujausi duomenys.
(81) Iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos vėsumos tiekimas turės būti nustatomas pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, kai pagal tos direktyvos 35 straipsnį bus nustatytas vėsinimui ir centralizuotam vėsumos tiekimui suvartojamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio apskaičiavimo metodas. Iki tol vėsumos tiekimas turi būti nustatomas pagal atitinkamą nacionalinį metodą.
(82) Ekonominio potencialo analizėje turėtų būti pateikiamas naudojant kiekvieną analizuojamą technologiją per metus galimas pagaminti energijos kiekis (GWh). Be to, turėtų būti atsižvelgiama į energijos sistemos apribojimus ir vidaus sąsajas. Atliekant analizę gali būti naudojami modeliai, grindžiami įprastų rūšių technologijų ar sistemų veikimo prielaidomis.
(83) Įskaitant Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimą.
(84) Pagal bazinį scenarijų turi būti atsižvelgiama į politiką, kuri buvo įgyvendinama iki metų, einančių prieš metus, iki kurių pabaigos turi būti parengtas išsamus vertinimas, pabaigos. Taigi į paskutiniais metais iki išsamių vertinimų pateikimo termino vykdytą politiką neturi būti atsižvelgta.
(85) Į šią apžvalgą turi būti įtrauktos finansavimo priemonės ir programos, kurios gali būti priimtos laikotarpiu, kurį apima išsamus vertinimas (nedarant poveikio atskirų pranešimų dėl valstybės paramos schemų teikimui, kad būtų atliktas valstybės pagalbos vertinimas).


Deramas minimalusis darbo užmokestis Europos Sąjungoje ***I
PDF 133kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (COM(2020)0682 – C9-0337/2020 – 2020/0310(COD))
P9_TA(2022)0316A9-0325/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0682),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 2 dalį kartu su 153 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0337/2020),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos, Maltos ir Švedijos parlamentų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0325/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. rugsėjo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/... dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje

P9_TC1-COD(2020)0310


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2022/2041.)

(1) OL C 220, 2021 6 9, p. 106.
(2) OL C 175, 2021 5 7, p. 89.


Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ***I
PDF 504kWORD 157k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2022 m. rugsėjo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (COM(2021)0557 – C9-0329/2021 – 2021/0218(COD))(1)
P9_TA(2022)0317A9-0208/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P9_TA(2022)0317A9-0208/2022
Komisijos pasiūlymas
P9_TA(2022)0317A9-0208/2022
---------------------------------------------------------
P9_TA(2022)0317A9-0208/2022
2021/0218(COD)
P9_TA(2022)0317A9-0208/2022

Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos žaliojo kurso komunikate(5) nustatytas Sąjungos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui taip, kad būtų prisidedama prie Europos ekonomikos stiprinimo, jos augimo ir darbo vietų kūrimo. Siekiant šio tikslo ir tikslo iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas), reikia įvykdyti energetikos pertvarką ir gerokai padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį integruotoje energetikos sistemoje;

(1a)  energetikos pertvarka skirtingai veikia valstybes nares, regionus, ekonomikos sektorius ir piliečius ir priklauso nuo konkrečios jų padėties. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad žaliasis kursas būtų įgyvendinamas taip, kad būtų skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir kad energetikos pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki. Visų pirma turi būti užtikrinta, kad nebūtų sutrikdymų itin svarbiuose sektoriuose, tenkinančiuose pagrindinius ekonomikos ir visuomenės poreikius, pvz., judumo sektoriuje;

(1b)  energija yra vienas esminių gamybos veiksnių, kurio paklausa yra nuolatinė ir kuris yra nepaprastai svarbus ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu. Visa žmogaus veikla, įskaitant transportą, priklauso nuo to, ar prireikus būtų gauta pakankamai įperkamos energijos;

(1c)   Bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. (8-oji AVP) nustatyti 2030 m. teminiai prioritetiniai tikslai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo, netoksiškos žiedinės ekonomikos, nulinės taršos aplinkos ir su gamyba ir vartojimu susijusio neigiamo poveikio aplinkai mažinimo srityse visuose ekonomikos sektoriuose ir pripažįsta, kad šie tikslai, kuriais siekiama šalinti tiek žalos aplinkai veiksnius, tiek poveikį, yra glaudžiai tarpusavyje susiję. 8-ojoje AVP taip pat nustatomas ilgalaikis prioritetinis tikslas – ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad žmonės gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales gerovės ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, augimas būtų regeneracinis, Sąjungoje būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui ir stipriai sumažinta nelygybė. Sveika aplinka yra visų žmonių gerovės pagrindas, taip pat aplinka, kurioje išlaikoma biologinė įvairovė, klesti ekosistemos, o gamta yra saugoma ir atkuriama taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, gaivalinėms ir su klimatu susijusioms nelaimėms ir kitai su aplinka susijusiai rizikai;

(1d)   Bendrąja Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m. (8-oji AVP), kuri yra Sąjungos veiksmų aplinkos ir klimato srityje programa, siekiama paspartinti žaliąją pertvarką teisingai, lygiateisiškai ir įtraukiai pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos, atsparios ir konkurencingos žiedinės ekonomikos ir apsaugoti, atkurti bei pagerinti aplinkos būklę, be kita ko, sustabdant ir panaikinant biologinės įvairovės nykimą. Ji paremia ir sustiprina integruotą politiką ir įgyvendinimo metodą, pasiremiant Europos žaliuoju kursu. 8-ojoje AVP pripažįstama, kad šiai pertvarkai reikės sisteminių pokyčių, kurie, EAA teigimu, apima esminius, transformacinius ir kompleksinius pokyčius, kurie reiškia esminius sistemos tikslų, paskatų, technologijų, socialinės praktikos ir normų pakeitimus ir perorientavimą, taip pat žinių sistemose bei valdymo metoduose;

(1e)   norint pasiekti tikslus, būtina užtikrinti, kad teisėkūros iniciatyvos, programos, investicijos, projektai ir jų įgyvendinimas būtų suderinti su 8-osios AVP tikslais, ir, kai tinkama, jais būtų prisidedama prie tų tikslų ir jiems nekenkiama. Be to, tam, kad būtų pasiekti 8-osios AVP tikslai, reikės užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažinta socialinė nelygybė, atsirandanti dėl su klimatu ir aplinka susijusio poveikio ir politikos, ir kad priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti aplinką ir klimatą, būtų vykdomos socialiai teisingai ir įtraukiai, taip pat į klimato ir aplinkos politiką integruotas lyčių aspektas, įskaitant lyčių aspekto įtraukimą į visus politikos formavimo proceso etapus, todėl visa tai taip pat nurodyta 8-ojoje AVP kaip reikiamos sąlygos;

(1f)   2030 m. 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos klimato kaitos švelninimo tikslas – greitai ir nuspėjamai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu didinti šalinimą gamtiniais absorbentais Sąjungoje, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, nustatytas Reglamente (ES) 2021/1119, laikantis Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslų, taip pat užtikrinant teisingą pertvarką, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Kad būtų lengviau pasiekti programos tikslus, 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje taip pat nustatyta būtina aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo sąlyga, be kita ko, nustatant iškastinio kuro subsidijų laipsniško atsisakymo terminą, atitinkantį siekį apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, taip pat privaloma Sąjungos sistema, kuria siekiama stebėti ir pranešti apie valstybių narių pažangą laipsniškai panaikinant subsidijas iškastiniam kurui, remiantis sutarta metodika;

(1g)  šia direktyva siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant ES energetikos politiką būtų skatinamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kartu išsaugant kiekvienos valstybės narės energetinį suverenumą;

(1h)  Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, ir jis taip pat turės daugialypį poveikį Sąjungai, be kita ko, konkurencingumui, darbo vietų kūrimui, namų ūkių perkamajai galiai, klimato tikslų įgyvendinimui ir anglies dioksido nutekėjimo mastui. Todėl turėtų būti reguliariai atliekamas išsamus bendro reglamentų, sudarančių pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, makroekonominio poveikio vertinimas;

(2)  atsinaujinančiųjų išteklių energija atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, nes energetikos sektoriuje išmetama daugiau kaip 75 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ne tik mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir padeda spręsti tokias su aplinka susijusias problemas, kaip biologinės įvairovės nykimas ar žemės, vandens ir oro tarša, jei dėl pačių atsinaujinančiųjų energijos išteklių šios problemos dar labiau nepadidėja. Dėl mažų atsinaujinančiųjų išteklių energijos eksploatavimo sąnaudų ir mažesnio kainų šuolio poveikio, palyginti su iškastiniu kuru, atsinaujinančiųjų išteklių energija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant energijos nepritekliaus problemą;

(2a)  vis daugiau šalių įsipareigojant iki šimtmečio vidurio pasiekti poveikio klimatui neutralumą, prognozuojama, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų paklausa tiek vidaus, tiek pasauliniu mastu didės ir suteiks didelių galimybių kurti darbo vietas, plėsti Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių pramoninę bazę ir toliau Europai pirmauti mokslinių tyrimų ir novatoriškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų, kurios savo ruožtu didina Europos įmonių konkurencinį pranašumą ir ES energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro importo, plėtros srityje;

(2b)  2020 metais bendrojo galutinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo procentinė dalis ES sudarė 22 proc.(6), t. y. 2 procentiniais punktais viršijo bendrojo galutinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo 2020 metų tikslą, nustatytą Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;

(2c)   atsinaujinančiųjų išteklių energija yra viena pagrindinių darnų vystymąsi įgalinančių priemonių, tiesiogiai ir netiesiogiai padedanti siekti daugelio darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant tikslus skurdo mažinimo, švietimo, vandens ir sanitarijos srityse. Atsinaujinantieji energijos ištekliai taip pat teikia plataus masto socialinę ir ekonominę naudą, padeda kurti naujas darbo vietas ir skatinti vietos pramonę;

(2d)  tarptautiniu lygmeniu 2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 26) Komisija kartu su pasauliniais partneriais įsipareigojo nutraukti tiesioginę paramą tarptautinei iškastinio kuro, kuriam netaikomos taršos mažinimo priemonės, energijos gamybai ir panaudoti šias lėšas atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui;

(2e)  COP 26 konferencijoje Komisija kartu su pasaulio lyderiais padidino pasaulinių užmojų lygį siekiant išsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, taip pat paspartinti perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio transporto;

(2f)   atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba dažnai vyksta vietos ir regionų lygmenimis ir priklauso nuo regionų MVĮ. Todėl nustatydamos tikslus ir remdamos politikos priemones valstybės narės turėtų visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

(2g)  kadangi maždaug 35 mln. europiečių patiria energijos nepriteklių(7), atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika turi atlikti svarbų vaidmenį bet kurioje strategijoje, kuria siekiama spręsti energijos nepritekliaus ir vartotojų pažeidžiamumo problemas;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001(8) nustatytas privalomas Sąjungos tikslas pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 32 % Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Pagal Klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą tam, kad būtų pasiektas Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutinės energijos suvartojimu, turėtų padidėti iki 45 %(9). Todėl reikia padidinti tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą tikslą;

(3a)  laikantis 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendacijos „Dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinio taikymo. Principo įgyvendinimo priimant sprendimus energetikos ir kituose sektoriuose gairės ir pavyzdžiai“, šioje direktyvoje turėtų būti laikomasi integruoto požiūrio, kuriuo skatinamas efektyviausias atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas bet kuriame sektoriuje ir pritaikymas, taip pat sistemos efektyvumas, kad įvairiai ekonominei veiklai reikėtų mažiausiai energijos;

(3b)  atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Planas „REPowerEU“, tvaraus biometano apimties gamybos padidinimas iki bent 35 mlrd. m³ iki 2030 m. yra ekonomiškai efektyvus būdas padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir įvairinti ES dujų tiekimą, taip remiant tiekimo saugumą ir ES klimato srities užmojus. Komisija turėtų parengti reguliavimo kliūčių biometano gamybos masto didinimui ir integracijai į ES dujų vidaus rinką šalinimo ES strategiją;

(3c)  siekdamos remti pastangas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą pasiekti ekonomiškai efektyviai ir galutinio vartojimo sektorių elektrifikavimą, kartu įgalindamos namų ūkius ir pramonės sektorius aktyviai dalyvauti užtikrinant ES energetikos sistemos saugumą bei mažinant jos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir už tai jiems atlygindamos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinė reguliavimo sistema sudarytų sąlygas sumažinti didžiausią elektros energijos paklausą visuose galutinio vartojimo sektoriuose skatinant paklausos lankstumą. Tuo tikslu valstybės narės galėtų savo integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatyti minimalų tikslą iki 2030 metų bent 5 % sumažinti didžiausią elektros energijos paklausą, kad būtų padidintas sistemos lankstumas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 3 papunktį;

(3d)   vienas iš penkių 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslų yra žalesnė Europa ir investicijų į švarią energiją, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei tvarų transportą skatinimas. Todėl reikia, kad sanglaudos politikos fondai siektų išvengti nelygybės didėjimo, teikdami pagalbą tiems regionams, kuriems tenka didesnė pertvarkos našta, skatindami investuoti į infrastruktūrą ir mokyti darbuotojus naujų technologijų siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(3e)   ERPF turės remti energijos vartojimo efektyvumo skatinimą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą; skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; išmaniųjų energetikos sistemų ir tinklų plėtrą, taip pat skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose pereinant prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio ekonomikos; ESF+ turi padėti tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, būtinas siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, keliant visų asmenų, įskaitant darbo jėgą, kvalifikaciją ir sukuriant naujų darbo vietų su aplinkos apsauga, klimatu, energetika, žiedine ekonomika bei bioekonomika susijusiuose sektoriuose (ESF+ reglamento 4 straipsnis);

(3f)  atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba turi stiprų vietos aspektą. Todėl svarbu, kad valstybės narės į nacionalinių kovos su klimato kaita priemonių planavimo ir įgyvendinimo procesą visapusiškai įtrauktų vietos ir regionų valdžios institucijas, užtikrindamos joms tiesioginę prieigą prie finansavimo ir stebėdamos priimtų priemonių įgyvendinimo pažangą. Kai taikytina, valstybės narės į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turėtų įtraukti vietos ir regioninius įnašus;

(3g)   pripažįsta sanglaudos politikos svarbą padedant salų regionams įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslus, atsižvelgiant į papildomas išlaidas, susijusias su tokiais sektoriais kaip energetika ir transportas, taip pat į mobiliųjų technologijų poveikį jų energetikos sistemoms, kurioms reikalingos proporcingai labai didelės investicijos į nepastovių atsinaujinančiųjų energijos išteklių valdymą;

(3h)   pabrėžia, kad dėl savo mažo dydžio ir izoliuotų energetikos sistemų tolimiausieji salų regionai, kaip ir atokiausieji regionai, susiduria su dideliais sunkumais energijos tiekimo srityje, nes jų elektros energijos gamyba, transportas ir šildymas paprastai priklauso nuo iškastinio kuro importo;

(3i)   mano, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant potvynių energiją, naudojimui turėtų būti teikiama pirmenybė, ir mano, kad tai galėtų suteikti saloms esminių pranašumų, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius, įskaitant salų tradicinės architektūros ir vietos buveinių išsaugojimą. Todėl ragina remti įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, atsižvelgiant į jų geografinius ypatumus. Palankiai vertina salų pradėtas įgyvendinti žaliojo vandenilio programas;

(4)  vis labiau pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą prieigą prie biomasės žaliavų rinkos, reikalingą kuriant novatoriškus, didelės pridėtinės vertės biologinius sprendimus ir plėtojant tvarią žiedinę bioekonomiką, būtina suderinti bioenergetikos politiką su pakopiniu biomasės naudojimo principu(10). Todėl kurdamos paramos bioenergetikai schemas valstybės narės turėtų atsižvelgti į esamą tvarų biomasės tiekimą energetikos ir ne energetikos reikmėms ir nacionalinių miškų anglies dioksido absorbentų ir ekosistemų išlaikymą, biologinės įvairovės apsaugą, taip pat į žiedinės ekonomikos ir pakopinio biomasės naudojimo principus bei atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB(11). Tačiau jos turėtų turėti galimybę teikti paramą energijos gamybai iš kelmų arba šaknų, jei tai atliekos ar liekanos, susidarančios vykdant darbus, kurių pagrindinis tikslas – gamtos išsaugojimas ir kraštovaizdžio tvarkymas, pavyzdžiui, iš pakelių. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų vengti skatinti naudoti kokybišką apvaliąją medieną energijai gaminti, išskyrus aiškiai apibrėžtas aplinkybes, pavyzdžiui, miškų gaisrų prevencijos ir utilizuojamos medienos ruošos atveju. Vadovaujantis pakopiniu naudojimo principu, medienos biomasė turėtų būti naudojama atsižvelgiant į jos didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę pridėtinę vertę tokia prioritetų tvarka: 1) medienos gaminiai, 2) ilgesnis jų naudojimo laikas, 3) pakartotinis naudojimas, 4) perdirbimas, 5) bioenergija ir 6) šalinimas. Kai jokia kita medienos biomasės paskirtis nėra ekonomiškai perspektyvi ar aplinkai tinkama, energijos gamybą iš neatsinaujinančiųjų išteklių padeda sumažinti energijos regeneracija. Todėl valstybių narių paramos bioenergetikai schemos turėtų būti nukreiptos į tokias pradines žaliavas, dėl kurių mažai konkuruojama su medžiagų sektoriais ir kurių tiekimas laikomas teigiamu tiek klimatui, tiek biologinei įvairovei, kad būtų išvengta neigiamų paskatų, susijusių su netvariais bioenergijos gamybos būdais, kaip nustatyta Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje „Medienos biomasės naudojimas energijos gamybai ES“13(12). Kita vertus, nustatant tolesnes pakopinio naudojimo principo taikymo pasekmes, būtina pripažinti nacionalines ypatybes, kuriomis valstybės narės vadovaujasi rengdamos savo paramos schemas. Pirmenybė turėtų būti teikiama atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir atliekų perdirbimui. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų apdorojimo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Be to, siekdamos užtikrinti veiksmingesnį bioenergijos naudojimą, nuo 2026 m. valstybės narės nebeturėtų remti vien elektros energiją gaminančių jėgainių, išskyrus atvejus, kai įrenginiai yra regionuose, kuriems suteiktas specifinis naudojimo statusas, susijęs su jų perėjimu nuo iškastinio kuro prie kitų šaltinių, jeigu juose naudojama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija arba jeigu įrenginiai negali būti modifikuoti taip, kad būtų tinkami kogeneracijai, išimtiniais pagrįstais atvejais gavus Komisijos patvirtinimą;

(5)  sąnaudų atžvilgiu vis konkurencingiau ir sparčiai didėjančiu mastu gaminama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija gali būti naudojama patenkinti vis didesnei energijos paklausos daliai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai gali būti naudojami patalpoms šildyti arba žemos temperatūros pramoniniams procesams, elektrinės transporto priemonės – transporto reikmėms, o elektrinės krosnys – tam tikrose pramonės šakose. Iš atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos taip pat galima gaminti sintetinius degalus, skirtus vartoti transporto sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, tokiuose kaip aviacija ir jūrų transportas. Turėtų būti plėtojamos su atitinkamu tikslu susijusios novatoriškos technologijos, nes jos galėtų padėti siekti 2030 m. klimato tikslų ir 2050 m. klimato tikslų. Elektrifikavimo sistema turi būti sudarytos sąlygos tvirtam ir veiksmingam koordinavimui atlikti ir plečiami rinkos mechanizmai, kad jie atitiktų tiek pasiūlą, tiek paklausą erdvės ir laiko požiūriu, skatinamos investicijos į lankstumą, energijos kaupimą, reguliavimą apkrova ir kitus lankstumo mechanizmus ir padedama integruoti dideles kintamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos dalis. Todėl valstybės narės turėtų vadovaudamosi principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų diegimas ir toliau didėtų tinkamu tempu, atitinkančiu augančią paklausą, be kita ko, koordinuodamos importo strategijas Sąjungos lygmeniu ir kartu užtikrindamos, kad paklausos lankstumas prisitaikytų prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti sistemą, apimančią su rinka suderinamus mechanizmus, kuriais būtų šalinamos likusios kliūtys turėti saugias ir tinkamas elektros energijos sistemas, pritaikytas dideliam lanksčios atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui, taip pat saugyklas, visiškai integruotas į elektros energijos sistemą. Visų pirma, šioje sistemoje turi būti pašalintos likusios kliūtys, įskaitant nefinansines, pvz., nepakankami valdžios institucijų skaitmeniniai ir žmogiškieji ištekliai, kad būtų galima išnagrinėti vis daugiau prašymų suteikti leidimus;

(5a)  tokios novatoriškos technologijos, kaip hibridiniai šilumos siurbliai, turi būti kuriamos ir naudojamos pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus kriterijus, nes jos gali būti naudojamos kaip pereinamojo laikotarpio technologijos siekiant 2030 m. klimato tikslų, taip pat prisidedant prie to, kad būtų pasiekti 2050 m. klimato tikslai;

(5b)   būsima ES ekonomikos valdymo sistema turėtų skatinti valstybes nares įgyvendinti reformas, būtinas siekiant paspartinti žaliąją pertvarką ir sudaryti sąlygas investicijoms į reikalingas technologijas;

(6)  apskaičiuojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį valstybėje narėje, atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turėtų būti įtraukiamas į sektoriaus, kuriame jis naudojamas (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo arba transporto), apskaitą. Jei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalai vartojami kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie buvo pagaminti, energija, pagaminta naudojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus turėtų sudaryti 80 % jų kiekio šalyje ir sektoriuje, kuriame jie vartojami, ir 20 % jų kiekio šalyje, kurioje jie pagaminti, jei atitinkamos valstybės narės nesusitaria kitaip. Valstybių narių susitarimai gali būti sudaromi kaip specialus bendradarbiavimo susitarimas, sudarytas per Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo platformą (URDP). Komisijai turėtų būti pranešama apie kiekvieną tokį susitarimą ir pateikiama informacija apie jį, įskaitant tikslius pasiūlos ir paklausos kiekius, perdavimo laiką ir dieną, nuo kurios bus pradėtas taikyti susitarimas. Tarpinių tikslų atveju šalyje, kurioje atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalai sunaudojami, jie turi sudaryti 100 % jų kiekio. Siekiant išvengti dvejopos apskaitos, į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, naudojamą šiam kurui gaminti, neturėtų būti atsižvelgiama. Taip visoje direktyvoje būtų suderintos šio kuro apskaitos taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtraukiamas į bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, ar į bet kurį papildomą tikslą. Taip pat būtų suteikta galimybė apskaičiuoti realiai suvartotą energiją, atsižvelgiant į energijos nuostolius to kuro gamybos procese. Be to, būtų galima apskaityti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, importuojamą į Sąjungą ir sunaudojamą joje;

(6a)  kadangi įkrovimo srovė yra tvari tik tuo atveju, jei ji gaminama iš švarios energijos, atliekant elektrifikuotų šilumos, transporto ir pramonės produktų gyvavimo ciklo analizę visada reikėtų atsižvelgti į likusią iškastinio kuro dalį, tenkančią ankstesnei elektros energijos gamybai;

(7)  valstybių narių bendradarbiavimas remiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti vykdomas atliekant statistinius perdavimus, įgyvendinant paramos schemas arba bendrus projektus. Taip suteikiama galimybė ekonomiškai efektyviai diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus visoje Europoje ir prisidedama prie rinkos integracijos. Nepaisant bendradarbiavimo teikiamų galimybių, jis buvo labai ribotas, todėl rezultatai, susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo efektyvumu, nebuvo optimalūs. Dėl to valstybėms narėms turėtų būti nustatyta pareiga išbandyti bendradarbiavimą iki 2025 m. gruodžio mėn. įgyvendinant bandomuosius projektus, o iki 2030 m. – trečią projektą, skirtą valstybėms narėms, kuriose per metus suvartojama daugiau kaip 100 TWh elektros energijos. Vykdydamos šią pareigą, susijusios valstybės narės galėtų įgyvendinti projektus, finansuojamus nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294(13);

(7a)   visų ES politikos sričių veiksmai turi būti orientuoti į naujai nustatytus klimato tikslus ir poveikio klimatui neutralumo užtikrinimą. Taip yra ir sanglaudos politikos atveju, kuri daugiau kaip dvidešimt metų padeda mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, pateikdama pavyzdžių ir gerosios patirties, kuriuos galima atkartoti kitose politikos srityse, pvz., iš dalies keičiant šią direktyvą. Sanglaudos politika ne tik suteikia investavimo galimybių siekiant patenkinti vietos ir regionų poreikius pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, bet ir suteikia integruotą politikos sistemą, kuri leidžia mažinti Europos regionų vystymosi skirtumus ir padeda jiems spręsti įvairius su jų vystymusi susijusius uždavinius, be kita ko, pasitelkiant aplinkos apsaugą, kokybišką užimtumą ir sąžiningą, įtraukų bei darnų vystymąsi;

(7b)  integruotoje ir decentralizuotoje energetikos sistemoje esminis vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl Komisija turėtų remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jos galėtų dirbti tarpvalstybiniu mastu, padėdama joms kurti bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę (ETBG);

(7c)   sanglaudos politika užtikrinamas didesnis sanglaudos politikos ir kitų ES teisėkūros sričių derėjimas ir veiksmų koordinavimas, gerinant klimato aspektų integravimą politikoje, parengiant veiksmingesnes taršos susidarymo vieta pagrįstas politikos kryptis, numatant tikslinį ES finansavimą ir atitinkamai pagerinant klimato politikos įgyvendinimą vietoje;

(7d)   pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos labai svarbu visapusiškai laikytis daugiapakopio valdymo ir partnerystės principų, nes vietos ir regionų valdžios institucijos turi tiesioginius įgaliojimus aplinkos ir klimato kaitos srityse – jos įgyvendina 90 % prisitaikymo prie klimato kaitos ir 70 % klimato kaitos švelninimo veiksmų. Be to, šios institucijos taip pat rengia veiksmus, kuriais siekiama skatinti klimatui nekenkiantį piliečių elgesį, be kita ko, susijusį su atliekų tvarkymu, išmaniuoju judumu, tvariu būstu ir energijos vartojimu;

(8)  Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje nustatytas plataus užmojo tikslas – iki 2050 m. visuose Sąjungos jūros baseinuose įdiegti 300 GW jūros vėjo ir 40 GW vandenynų energijos gamybos pajėgumus. Siekdamos užtikrinti šiuos esminius pokyčius, valstybės narės turės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu jūrų baseinų lygmeniu. Todėl valstybės narės turėtų kartu nustatyti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos apimtis, iki 2050 m. diegtinas kiekviename jūros baseine ir jų diegimo tarpinius 2030 m. ir 2040 m. tikslus ir savo jūrų teritorijų planuose numatyti jiems pakankamai vietos. Jei atsirastų galimas skirtumas tarp potencialaus valstybių narių jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio ir planuojamo jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio, Komisija turėtų imtis papildomų priemonių šiam skirtumui sumažinti. Šie tikslai turėtų atsispindėti atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kurie pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 bus pateikti 2023 m. ir 2024 m. Nustatydamos šias apimtis valstybės narės turėtų atsižvelgti į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą kiekviename jūros baseine, techninį ir ekonominį perdavimo tinklo infrastruktūros įgyvendinamumą, aplinkosaugą, biologinę įvairovę, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kitus jūrų naudojimo būdus, visų pirma veiklą, kuri jau vykdoma paveiktose vietovėse, ir galimą žalą aplinkai, taip pat Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Be to, valstybės narės turėtų geriau apsvarstyti galimybę derinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir perdavimo linijų, jungiančių kelias valstybes nares, projektus, įgyvendindamos hibridinius projektus arba, vėlesniu etapu, sukurdamos sudėtingesnį tinklą. Taip būtų sudarytos sąlygos elektros energijai tekėti skirtingomis kryptimis, taigi, būtų kuo labiau padidinta socialinė ir ekonominė gerovė, optimizuotos infrastruktūros išlaidos ir užtikrintas tvaresnis jūros naudojimas. Valstybės narės, besiribojančios su jūros baseinu, turėtų taikyti jūrinių teritorijų planavimo procesą, siekdamos užtikrinti aktyvų visuomenės dalyvavimą, kad būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų ir pakrančių bendruomenių nuomonę;

(8a)  sąlygos, kurios laikomos būtinomis siekiant išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą Europos jūrose ir vandenynuose, įskaitant aplink salas ir atokiausius regionus, yra skirtingos. Todėl Europos Sąjunga įsipareigoja parengti šioms ypatingos svarbos teritorijoms skirtas alternatyvias technologijas, kurios nedarytų neigiamo poveikio jūrų aplinkai;

(8b)   siekiant išnaudoti visų Europos jūrų ir vandenynų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, reikia atsižvelgti į geografinę įvairovę bei alternatyvų jūrų aplinkos panaudojimą, o tam reikia daug platesnio technologinių sprendimų spektro. Tokie sprendimai apima plaukiojančias jūros vėjo ir saulės jėgaines, bangų, srovių ir potvynių energiją, šilumos ar druskingumo gradientų diferencialą, vėsinimą jūrų vandeniu, šildymą ir geoterminę energiją bei jūrų biomasę (dumblius);

(8c)  vystant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus kaimo vietovėse ir apskritai žemės ūkio paskirties žemėje turi būti vadovaujamasi proporcingumo, papildomumo ir kompensavimo principais. Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą, siekiant išvengti žemės ūkio paskirties žemės praradimo, ir skatinti plėtoti bei taikyti atitinkamas technologijas, kurios leistų suderinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir žemės ūkio bei gyvulininkystės gamybą;

(9)  atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka sparčiai plečiasi ir suteikia papildomų galimybių, neskaitant valstybių narių paramos schemų arba tiesioginio pardavimo didmeninėje elektros energijos rinkoje, patekti į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos rinką. Kartu šios sutartys suteikia gamintojui tam tikrų pajamų saugumą, o naudotojui gali būti naudinga stabili elektros energijos kaina. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka vis dar apima nedidelį valstybių narių ir didelių įmonių skaičių, o didelėse Sąjungos rinkos dalyse išlieka didelių administracinių, techninių ir finansinių kliūčių. Be atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių, Komisija turi įvertinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis, kurios atliks vis svarbesnį vaidmenį siekiant ES klimato ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų. Todėl esamos 15 straipsnyje numatytos priemonės, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimas, turėtų būti toliau stiprinamos, tiriant kredito garantijų naudojimo siekiant sumažinti šių sutarčių finansinę riziką galimybes, atsižvelgiant į tai, kad šios garantijos, jei jos yra viešos, neturėtų išstumti privačiojo sektoriaus finansavimo;

(10)  didelė kliūtis diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus – pernelyg sudėtingos ir ilgos administracinės procedūros. Reikia toliau racionalizuoti administracines ir leidimų išdavimo procedūras, kad būtų sumažinta tiek atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, tiek susijusių tinklų infrastruktūros projektų administracinė našta. Per vienus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų peržiūrėti leidimų išdavimo gaires, siekdama sutrumpinti ir supaprastinti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų, įrenginių modernizavimo ir atnaujinimo procesus. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai turėtų būti parengti atsižvelgiant į šias gaires;

(10a)   vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindiniai subjektai, kai kalbama apie tai, kad Europa turi greičiau įgyvendinti savo uždavinius energetikos ir klimato srityse. Energijos gamyba vietos lygmeniu yra labai svarbi skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, mažinant priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių ir energijos nepritekliaus rodiklius;

(11)  didelį neišnaudotą potencialą veiksmingai prisidėti prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungoje turi pastatų sektorius. Siekiant įgyvendinti Europos klimato teisės akte nustatytus užmojus pasiekti Sąjungos išsikeltą neutralaus poveikio klimatui tikslą, reikės šiame sektoriuje sumažinti šildymo ir vėsinimo priklausomybę nuo iškastinio kuro, padidinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą, visų pirma vietos kontekste. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šildymui ir vėsinimui pažanga buvo lėta ir daugiausia priklausė nuo didesnio biomasės naudojimo. Nenustačius orientacinių tikslų padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą pastatų sektoriuje, nebus galima sekti pažangos ir nustatyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo kliūtis. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atliekinę šilumą ir vėsumą įtraukti į orientacinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos pastatuose tikslą neviršijant 20 % ribos, o viršutinė riba yra 54 %. Be to, nustačius tikslus bus duotas ilgalaikis signalas investuotojams, įskaitant laikotarpį iškart po 2030 m. Taip bus papildyti įpareigojimai, susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir pastatų energiniu naudingumu, ir bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Todėl turėtų būti nustatyti orientaciniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pastatuose tikslai, kurie padėtų nukreipti ir skatinti valstybių narių pastangas išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir gamybos vietoje ar netoliese pastatų sektoriuje potencialą ir skatinti plėtoti ▌atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologijas bei padėti jas veiksmingai integruoti į energetikos sistemą, kartu suteikiant tikrumo investuotojams ir skatinant dalyvavimą vietos lygmeniu, taip pat prisidedant prie sistemos efektyvumo. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos yra skirtos padidinti energijos iš iškastinio kuro sąnaudas ir paskatinti į rinką orientuotas investicijas į energijos taupymą arba perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Reikėtų vengti dvigubos naštos vartotojams dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų ir kitų tikslų, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę;

(11a)  Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sparčios energetikos pertvarkos klausimas dar niekada nebuvo svarbesnis ir aiškesnis. Rusija tiekia daugiau nei 40 proc. visų ES suvartojamų dujų, kurių daugiausia sunaudojama pastatų sektoriuje, t. y. apie 40 proc. viso ES suvartojamos energijos kiekio. Paspartindama stoginių saulės energijos įrenginių ir šilumos siurblių diegimą ES galėtų sutaupyti daug iškastinio kuro importo. Tokių investicijų telkimas pradiniame etape dar labiau paspartins ES priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimą. Remiantis planu „REPowerEU“, vien 2022 m. įrengus iki 15 TWh stoginių fotovoltinės saulės energijos sistemų būtų galima papildomai sutaupyti 2,5 mlrd. m3 dujų, o 10 mln. sumontuotų šilumos siurblių leistų papildomai sutaupyti 12 mlrd. m3. Kartu tai būtų didelis postūmis vietos darbo rinkoms, nes vien toks stoginių saulės energijos įrenginių populiarinimas gali sukurti iki 225 000 vietinių darbo vietų montuotojų verslo srityje(14);

(12)  dėl nepakankamo kvalifikuotų darbuotojų, ypač atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų montuotojų ir projektuotojų, skaičiaus šilumos tiekimo sistemų, kurioms naudojamas iškastinis kuras, pakeitimas atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamomis sistemomis vyksta lėčiau ir yra viena iš pagrindinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo pastatų, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose kliūčių. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijomis, siekdamos numatyti reikiamus įgūdžius. Turėtų būti parengta pakankamai kokybiškų ir veiksmingų įgūdžių tobulinimo bei perkvalifikavimo strategijų ir mokymo programų ir suteikta pakankamai sertifikavimo galimybių, kuriomis užtikrinamas tinkamas įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų bei kaupimo technologijų, taip pat elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos vietų įrengimas ir patikimas veikimas, ir jos turėtų būti parengtos taip, kad pritrauktų subjektus dalyvauti tokiose mokymo programose ir sertifikavimo sistemose. Valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant pritraukti grupes, kurioms šiuo metu nepakankamai atstovaujama atitinkamose profesinėse srityse. Išmokytų ir sertifikuotų montuotojų sąrašas turėtų būti skelbiamas viešai, kad būtų užtikrintas vartotojų pasitikėjimas ir galimybė lengvai rasti specialių projektuotojų ir montuotojų įgūdžių turinčių subjektų, galinčių užtikrinti tinkamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir vėsinimo sistemų įrengimą ir veikimą;

(12a)  žemės ūkio ir augalininkystės įmonės turi erdvės ir stogo ploto, be to, jos gamina biomasę. Tai yra privalumai, leidžiantys joms atlikti svarbų vaidmenį vykdant kaimo vietovių ir kaimo bendruomenių energetikos pertvarką, ypač atsižvelgiant į decentralizuotą gamybą. Šis sektorius yra palyginti mažas energijos vartotojas ir gali pagaminti gerokai daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, nei jam reikia. Todėl reikėtų toliau skatinti ir remti dalijimosi energija ir energetikos bendrijų plėtrą;

(13)  kilmės garantijos yra viena iš pagrindinių vartotojų informavimo ir tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimo priemonių. Siekiant sukurti nuoseklią Sąjungos kilmės garantijų naudojimo bazę ir suteikti galimybę asmenims, sudarantiems atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis, susipažinti su atitinkamais patvirtinamaisiais įrodymais, visi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai turėtų turėti galimybę gauti kilmės garantiją, nedarant poveikio valstybių narių pareigai atsižvelgti į kilmės garantijų rinkos vertę, jei energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Valstybių narių numatytų kilmės garantijų sistema turėtų būti visoje Sąjungoje taikoma suderinta sistema. Dėl lankstesnės energetikos sistemos ir didėjančių vartotojų poreikių reikia novatoriškesnių, labiau skaitmenizuotų, technologiškai pažangesnių ir patikimesnių priemonių, kurios padėtų remti ir dokumentais pagrįsti didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Visų pirma naujoviškos technologijos gali užtikrinti didesnį kilmės garantijų išsamumą erdvės ir laiko požiūriu. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninėms inovacijoms šioje srityje, valstybės narės savo kilmės garantijų schemose turėtų nustatyti papildomą išsamumo dydžio požiūriu aspektą;

(13a)  atsižvelgdamos į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate išdėstytus bendrus Europos veiksmus įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti, atitinkamais atvejais valstybės narės turėtų įvertinti poreikį išplėsti esamą dujų tinklo infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruoti dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir būtų sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro, visų pirma jei ta infrastruktūra reikšmingai prisidedama prie bent dviejų valstybių narių arba valstybės narės ir trečiosios valstybės jungčių;

(14)  siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimą ir sustiprinti energetikos sistemų integravimą, reikėtų paspartinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų infrastruktūros plėtrą ir ją nukreipti taip, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai naudojami įvairesni atsinaujinantieji šilumos ir šalčio šaltiniai. Todėl tikslinga atnaujinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie turėtų būti vis dažniau naudojami centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinkluose, sąrašą ir reikalauti integruoti šiluminės energijos kaupimo technologijas, kaip lankstumo, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir ekonomiškai efektyvesnio veikimo šaltinį;

(14a)  valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama į tinklą integruoti kintamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, kartu užtikrinant tinklo stabilumą ir tiekimo saugumą, gali būti susiję su tokių sprendimų, kaip kaupimo įrenginiai, paklausos valdymas ir tinklo balansavimo elektrinės, taip pat didelio naudingumo kogeneracinės jėgainės, kurios dalyvauja tinklo balansavime remiant kintamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, kūrimu;

(15)  tikimasi, kad Sąjungoje iki 2030 m. bus daugiau nei 30 mln. elektrinių transporto priemonių, todėl būtina užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos sistemos integracijos, ir taip sudaryti sąlygas optimaliomis sąnaudomis užtikrinti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį. Turi būti visiškai išnaudotas elektrinių transporto priemonių potencialas absorbuoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tuo metu, kai jos yra daug, ir grąžinti ją atgal į tinklą, kai jos trūksta, ir taip prisidėti prie kintamosios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos integravimo į sistemą kartu užtikrinant saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą. Todėl būtina nustatyti specialias su elektrinėmis transporto priemonėmis ir informavimu apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei apie tai, kaip ir kada ja naudotis, susijusias priemones, kurios papildytų priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2014/94(15) ir [siūlomame Reglamente dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020]. Be to, saulės energija varomos transporto priemonės gali labai prisidėti prie Europos transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Jos yra daug efektyviau energiją vartojančios, palyginti su tradicinėmis baterijomis varomomis elektra varomomis transporto priemonėmis, nėra labai priklausomos nuo elektros tinklo įkrovimo ir gali gaminti papildomą švarią energiją, kuri gali būti tiekiama į tinklą dvikrypčio įkrovimo būdu, taip prisidedant prie Europos energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos; [26 pakeit.]

(15a)  reikėtų visiškai išnaudoti potencialą, kurį turi tinklą balansuojančios elektrinės ir kogeneracinės jėgainės, naudojamos tinklo balansavimo procese, remiant nepertraukiamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos tiekimą, ir taip suteikti galimybę plėtoti tokią atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją;

(16)  siekiant, kad lankstumo ir balansavimo paslaugos, teikiamos iš sutelktų paskirstytojo kaupimo įrenginių, būtų plėtojamos konkurencingai, baterijų savininkams ar naudotojams ir aiškiai išreikštu sutikimu jų vardu veikiantiems subjektams, pvz., pastatų energetikos sistemų valdytojams, judumo paslaugų teikėjams ir kitiems elektros energijos rinkos dalyviams, kaip antai elektrinių transporto priemonių naudotojams, turėtų būti realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis, visapusiškai laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(16) nuostatų, užtikrinta nemokama prieiga prie pagrindinės informacijos apie baterijas, pvz., baterijos būklę, įkrovos būseną, talpą ir galios nuostatį. Todėl tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų sprendžiamas poreikio gauti prieigą prie tokių duomenų, kad būtų palengvinti su buitinių baterijų ir elektrinių transporto priemonių, pažangiųjų šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų bei kitų pažangiųjų prietaisų integravimu susiję veiksmai, klausimas, papildant [siūlomo Komisijos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020] nuostatas dėl prieigos prie duomenų apie baterijas, susijusias su palankesnių sąlygų baterijų paskirties keitimui sudarymu. Nuostatos dėl prieigos prie elektrinių transporto priemonių baterijų duomenų turėtų būti taikomos kartu su visomis Sąjungos teisės aktuose dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo išdėstytomis nuostatomis;

(17)  dėl nuolat didėjančio kelių, geležinkelių, jūrų ir kitų rūšių transporto sektoriuose naudojamų elektrinių transporto priemonių skaičiaus reikės, kad įkrovimo operacijos būtų optimizuotos ir valdomos taip, kad nesusidarytų perkrova ir būtų visapusiškai išnaudojamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos prieinamumas ir mažos elektros kainos sistemoje. Tais atvejais, kai išmanusis ir abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padėtų toliau didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje ir apskritai elektros energijos sistemoje, tokia funkcija turėtų būti prieinama. Atsižvelgiant į ilgą įkrovimo prieigų tarnavimo laiką, įkrovimo infrastruktūros reikalavimai turėtų būti nuolat atnaujinami taip, kad atitiktų būsimus poreikius ir nesukeltų neigiamo susaistymo poveikio technologijų ir paslaugų plėtrai;

(18)  elektrinių transporto priemonių naudotojai, sudarantys sutartis su elektromobilumo paslaugų teikėjais ir elektros energijos rinkos dalyviais, turėtų turėti teisę gauti informaciją ir paaiškinimus, kokį poveikį sutarčių sąlygos turės jų transporto priemonės naudojimui ir jos baterijos būklei. Elektromobilumo paslaugų teikėjai ir elektros energijos rinkos dalyviai turėtų aiškiai paaiškinti elektrinių transporto priemonių naudotojams, kaip jiems bus atlyginama už lankstumo, balansavimo ir kaupimo paslaugas, kurias, naudodami savo automobilį, jie teiks elektros energijos sistemai ir rinkai. Sudarant tokias sutartis, elektrinių transporto priemonių naudotojams taip pat turi būti užtikrintos jų vartotojų teisės, susijusios su transporto priemonės naudojimu, visų pirma teisės į jų asmens duomenų, pvz., buvimo vietos ir vairavimo įpročių, apsaugą. Tokiose sutartyse taip pat gali būti numatyta elektrinių transporto priemonių naudotojų galimybė pasirinkti elektros energijos, kurią jie pageidauja naudoti savo elektrinėje transporto priemonėje, rūšį. Dėl pirmiau minėtų priežasčių svarbu užtikrinti, kad įkrovimo infrastruktūra, kuri bus diegiama, būtų naudojama kuo efektyviau. Siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą elektromobilumu, ypač svarbu, kad elektrinių transporto priemonių naudotojai galėtų naudotis savo abonementu daugelyje įkrovimo prieigų. Be to, taip bus sudarytos sąlygos elektrinės transporto priemonės naudotojo pasirinktam paslaugų teikėjui tą transporto priemonę optimaliai integruoti į elektros energijos sistemą, nes jis galės nuspėjamai planuoti ir teikti paskatas, remdamasis elektrinės transporto priemonės naudotojo pageidavimais. Taip pat tai atitinka į vartotoją ir gaminantį vartotoją orientuotos energetikos sistemos principus ir teisę elektrinių transporto priemonių naudotojams kaip galutiniams vartotojams pasirinkti tiekėją pagal Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas;

(18a)  be buitinių ir elektrinių transporto priemonių baterijų, daugybė kitų prietaisų, pvz., išmanieji šildymo ir vėsinimo įtaisai, karšto vandens rezervuarai, šiluminės energijos kaupikliai ir kiti išmanieji įrenginiai, turi didelį reguliavimo apkrova potencialą, kurį reikėtų nedelsiant išnaudoti, kad vartotojai galėtų suteikti lankstumo energetikos sistemai. Todėl būtina nustatyti priemones, kurios suteiktų galimybę vartotojams, taip pat tretiesiems asmenims, veikiantiems savininkų ir naudotojų vardu, pvz., elektros energijos rinkos dalyviams, nediskriminacinėmis sąlygomis realiuoju laiku nemokamai gauti duomenis, susijusius su reguliavimu apkrova, visapusiškai laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų;

(19)  atitinkamai naudojant paskirstytąją ir decentralizuotą energijos gamybą, reguliavimą apkrova ir kaupimo įrenginius, pvz., buitines baterijas ir elektrinių transporto priemonių baterijas, pažangiąsias šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas ir kitus pažangiuosius prietaisus, taip pat šiluminės energijos kaupimą, tinklui per telkėjus gali būti pasiūlyta daug lankstumo ir balansavimo paslaugų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kurti tokius prietaisus ir plėtoti susijusias paslaugas, reglamentavimo nuostatos, susijusios su decentralizuotos energijos gamybos ir kaupimo įrenginių prijungimu ir eksploatavimu, pvz., nuostatos dėl tarifų, įpareigojimų vykdymo laiko ir prijungimo specifikacijų, turėtų būti parengtos taip, kad netrukdytų išnaudoti visų kaupimo įrenginių, įskaitant mažus ir mobilius įrenginius (palyginti su didesniais stacionariais kaupimo įrenginiais), potencialo teikti sistemai lankstumo ir balansavimo paslaugas ir prisidėti prie tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimo. Valstybės narės taip pat turėtų sudaryti vienodas sąlygas mažesniems rinkos dalyviams, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, kad jie galėtų dalyvauti rinkoje nepatirdami neproporcingos administracinės ar reguliavimo naštos;

(20)  įkrovimo prieigos vietose, kuriose elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pvz., ten, kur žmonės stato automobilius gyvenamosios vietos ar darbo sumetimais, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas, todėl reikia užtikrinti išmaniojo ir abikrypčio įkrovimo funkcijas. Turėtų būti imamasi konkrečių iniciatyvų, kuriomis siekiama padidinti įkrovimo prieigų skaičių kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse ir užtikrinti tinkamą jų pasiskirstymą atokiausiuose regionuose bei kalnuotose vietovėse. Todėl, siekiant integruoti elektrines transporto priemones į elektros energijos sistemą, ypač svarbus viešai neprieinamos įprastos įkrovimo infrastruktūros veikimas, pavyzdžiui, naudojant pažangiąsias matavimo sistemas, nes ji įrengiama ten, kur elektrinės transporto priemonės pakartotinai statomos ilgą laiką, pvz., ribotos prieigos pastatuose, darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelėse arba automobilių stovėjimo aikštelėse, išnuomotose fiziniams ar juridiniams asmenims;

(21)  pramonėje sunaudojama 25 % Sąjungos energijos, ir ji yra pagrindinė šildymo ir vėsinimo paslaugų, kurių 91 % šiuo metu grindžiama iškastiniu kuru, naudotoja. Tačiau 50 % šildymo ir vėsinimo paslaugų poreikio yra susiję su žemos temperatūros (< 200 °C) šildymo ir vėsinimo paslaugomis, kurias teikiant galima pasinaudoti ekonomiškai efektyviomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybėmis, įskaitant tiesioginį elektrifikavimą naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pramoninius šilumos siurblius ir geoterminius sprendimus. Be to, pramonėje gaminant tokius gaminius, kaip plienas ar cheminės medžiagos, kaip žaliavos naudojami neatsinaujinantieji energijos ištekliai. Nuo šiandien priimamų pramonės investicijų sprendimų priklausys būsimi pramonės procesai ir energijos galimybės, kurias pramonė gali apsvarstyti, todėl svarbu, kad tie investiciniai sprendimai būtų perspektyvūs ir leistų išvengti neišnaudojamo turto atsiradimo. Dėl to reikėtų nustatyti lyginamuosius indeksus, kurie paskatintų pramonę pereiti prie atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstų gamybos procesų, kuriuose būtų naudojama ne tik atsinaujinančiųjų išteklių energija, bet ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos žaliavos, tokios kaip vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių; ▌

(21a)  valstybės narės turėtų skatinti būtinas teritorijų planavimo priemones, kurias taikant būtų klasifikuojama žemės ūkio paskirties žemė ir nustatoma, kokie dirvožemiai yra ypač vertingi žemės ūkio požiūriu, atsižvelgiant į jų edafines charakteristikas. Valstybės narės, formuodamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros ir skatinimo politiką, turėtų užtikrinti, kad šių dirvožemių paskirtis išliktų žemės ūkis ir gyvulininkystė;

(22)  taikant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą galima naudoti ne tik energetikos, bet ir ne energetikos tikslais kaip pradinę žaliavą arba žaliavą tokiose pramonės šakose kaip plieno ar cheminių medžiagų pramonė. Naudojant nebiologinės kilmės kurą iš atsinaujinančiųjų išteklių abiem tikslais išnaudojamas visas jo potencialas pakeisti iškastinį kurą, kuris naudojamas kaip pradinė žaliava, ir sumažinti per pramoninius procesus, kuriuos sudėtinga elektrifikuoti, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl jis turėtų būti įtrauktas į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimo tikslą. Nacionalinės priemonės, kuriomis remiamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimas per tuos pramoninius procesus, neturėtų padidinti grynosios taršos, kurią lemia padidėjusi elektros energijos gamybos paklausa, kuriai patenkinti naudojamas taršiausias iškastinis kuras, toks kaip akmens anglys, dyzelinas, lignitas, nafta, durpės ir degieji skalūnai;

(22a)  kaip nurodyta ES vandenilio strategijoje, mažo anglies dioksido pėdsako kuras ir mažo anglies dioksido į pėdsako vandenilis gali atlikti tam tikrą vaidmenį pereinant prie kitokio energijos vartojimo modelio, kad būtų sumažintas dabartinio kuro išmetamų teršalų kiekis. Kadangi mažo anglies dioksido pėdsako degalai ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis nėra atsinaujinančiųjų išteklių degalai, atliekant Direktyvos (ES).../... [Dujų ir vandenilio direktyva] peržiūrą turėtų būti nustatytos papildomos nuostatos dėl mažo anglies dioksido pėdsako degalų ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio vaidmens siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo iki 2050 m.;

(23)  didėjantys užmojai šildymo ir vėsinimo sektoriuje yra labai svarbūs siekiant bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, atsižvelgiant į tai, kad tiekiant šilumą ir vėsumą suvartojama apie pusę Sąjungoje suvartojamo energijos kiekio, o jų tiekimo galutinė paskirtis labai įvairi ir apima platų technologijų spektrą pastatų, pramonės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose. Siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šildymui ir vėsinimui didėjimą, turėtų būti nustatytas bent 1.1 metų privalomas visoms valstybėms narėms, o orientacinis rodiklis pagal REPowerEU lygį turėtų siekti iki 2.3. Valstybėms narėms, kurių šildymo ir vėsinimo sektoriuje atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis jau viršija 50 %, turėtų būti palikta galimybė taikyti tik pusę privalomos metinio padidinimo normos, o valstybės narės, kuriose ta dalis sudaro 60 % ar daugiau, gali laikyti, kad tokia dalis atitinka vidutinę metinę padidinimo normą pagal 23 straipsnio 2 dalies b ir c punktus. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, vadovaudamosi principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, turėtų atlikti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo šildymo ir vėsinimo sektoriuje ir susidarančios atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimo vertinimą. Be to, turėtų būti nustatytos konkrečioms valstybėms narėms taikomos papildomos normos – tuo tikslu papildomos pastangos valstybėms narėms, remiantis BVP ir ekonominiu efektyvumu, turėtų būti perskirstytos taip, kad 2030 m. būtų pasiektas pageidaujamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių lygis. Į Direktyvą (ES) 2018/2001 taip pat turėtų būti įtrauktas ilgesnis įvairių priemonių sąrašas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šildymo ir vėsinimo sektoriuje didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį. Valstybės narės turėtų įgyvendinti tris iš sąraše nurodytų priemonių. Priimdamos ir įgyvendindamos tas priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos būtų prieinamos visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems arba pažeidžiamiems namų ūkiams, ir turėtų reikalauti, kad dauguma priemonių būtų įgyvendinamos pirmenybę teikiant mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriems gresia energijos nepriteklius, ir socialiniame būste gyvenantiems asmenims; [38 pakeit.]

(24)  siekiant užtikrinti, kad ne tik tektų svarbesnis vaidmuo centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, bet ir būtų geriau informuojami vartotojai, tikslinga paaiškinti ir teikti išsamesnę informaciją apie šiose sistemose naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat šių sistemų energijos vartojimo efektyvumą;

(24a)  žemės ūkio sektorius turi galimybių gaminti papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį. Ši atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija gaminama decentralizuotai, taigi teikia galimybę vykdyti energetikos pertvarką. Kad šią elektros energiją būtų galima tiekti į tinklą, šis tinklas turi būti pakankamai pajėgus. Tačiau kaimo vietovėse tinklas dažnai baigiasi, todėl jo pajėgumas yra nepakankamas, kad į jį būtų galima tiekti papildomą elektros energijos kiekį. Reikėtų labai skatinti stiprinti tinklus kaimo vietovėse, kad potencialus ūkių indėlis į energetikos pertvarką būtų iš tikrųjų įdėtas jiems decentralizuotai gaminant elektros energiją;

(24b)  nedidelio masto energijos gamybos ūkiuose įrenginiai turi didžiulį potencialą didinti ūkių žiediškumą, transformuodami ūkio atliekų ir liekanų srautus, be kita ko, mėšlą, į šilumą ir elektros energiją. Todėl reikėtų pašalinti visas kliūtis, siekiant paskatinti ūkininkus investuoti į šias žiedinio ūkio technologijas, pvz., nedidelius pūdytuvus. Viena iš šių kliūčių yra proceso liekanų, pvz., iš mėšlo regeneruoto azoto ir amonio sulfato, kuriuos turėtų būti galima priskirti trąšų kategorijai ir naudoti kaip trąšas, valorizacija;

(25)  paaiškėjo, kad naudojant šiuolaikines atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas galima pasiūlyti ekonomiškai efektyvių atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir energetikos sistemų integravimo sprendimų, sudarančių sąlygas bendrai mažinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekiant užtikrinti, kad šis potencialas būtų išnaudotas, metinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir (arba) atliekinės šilumos didinimo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje rodiklis turėtų būti padidintas nuo 1 iki 2,3 procentinio punkto, nekeičiant šio padidinimo orientacinio pobūdžio, nes tokios rūšies tinklo plėtra visoje Sąjungoje yra nevienoda;

(26)  atsižvelgiant į didėjančią centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriaus svarbą ir poreikį šiuos tinklus plėtoti taip, kad būtų integruota daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tikslinga nustatyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos trečiųjų tiekėjų jungtis su centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklų sistemomis, kurių galia yra didesnė nei 25 MW;

(27)  atliekinė šiluma ir vėsuma, nepaisant jų plataus prieinamumo, yra nepakankamai naudojamos, todėl švaistomi ištekliai, mažėja nacionalinių energetikos sistemų energijos vartojimo efektyvumas ir Sąjungoje sunaudojama daugiau energijos, nei būtina. Nustačius glaudesnio centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo operatorių, pramonės ir tretinių sektorių ir vietos valdžios institucijų veiksmų koordinavimo reikalavimus, galėtų būti palengvintas dialogas ir bendradarbiavimas, kurie būtini siekiant išnaudoti ekonomiškai efektyvias atliekinės šilumos ir vėsumos galimybes, pasinaudojant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis;

(28)  siekiant užtikrinti, kad centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektorius atliktų visapusišką vaidmenį energetikos sektoriaus integracijoje, būtina išplėsti bendradarbiavimą su elektros energijos skirstymo sistemų operatoriais įtraukiant elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, o bendradarbiavimo sritį išplėsti taip, kad ji apimtų investicijų į tinklą planavimą ir rinkas; taip teikiant lankstumo paslaugas elektros energijos rinkose būtų geriau išnaudotos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo galimybės. Be to, siekiant užtikrinti platesnę energijos nešiklių integraciją ir ekonomiškai efektyviausią jų naudojimą, turėtų būti sudarytos sąlygos toliau bendradarbiauti su dujų tinklų operatoriais, įskaitant vandenilio ir kitų energetikos tinklų operatorius;

(29)  naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją transporto sektoriuje, galima ekonomiškai efektyviai prisidėti prie Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir, be kita ko, labiau įvairinti energijos tiekimą šiame sektoriuje, kartu skatinant inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungos ekonomikoje bei mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant įgyvendinti Sąjungos nustatytą didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, turėtų būti padidintas visų rūšių Sąjungos transportui tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis. Transporto tikslą išreiškus kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, transporto sektoriuje būtų skatinama vis daugiau naudoti ekonomiškai efektyviausius ir veiksmingiausius degalus, padedančius mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslas paskatintų inovacijas ir padėtų nustatyti aiškų lyginamąjį indeksą, pagal kurį būtų galima palyginti įvairias degalų rūšis ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, atsižvelgiant į jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Dar daugiau, padidinus pažangiesiems biodegalams ir biodujoms taikomo su energija susijusio tikslo lygį ir nustačius atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų tikslą, būtų užtikrintas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių degalų, darančių mažiausią poveikį aplinkai, naudojimas tų rūšių transportui, kurį sunku elektrifikuoti. Šių tikslų įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams ir kitomis priemonėmis, įtrauktomis į [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje („FuelEU Maritime“) ir Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo]. Specialūs aviacinių degalų tiekėjų įpareigojimai turėtų būti nustatyti tik pagal [Reglamentą (ES) 2021/XXX dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo];

(29a)  COVID-19 pandemija atskleidė strateginę transporto sektoriaus svarbą. Žaliųjų koridorių, kurie užtikrino saugias tiekimo grandines, kad būtų galima teikti sveikatos priežiūros ir ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugas, tiekti būtiniausius maisto produktus ir vaistus, diegimas buvo gera praktika, kuriai ateityje kilus krizei turėtų būti teikiama daugiau svarbos nei išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui;

(29b)  vėjo pagalba varomų ir vėjinio varymo sistemų įgyvendinimas ar įrengimas laikomas atsinaujinančiuoju energijos ištekliumi ir vienu iš jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų;

(30)  esminis vaidmuo mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro teks elektromobilumui. Siekdamos toliau plėtoti elektromobilumą, valstybės narės turėtų sukurti kreditų mechanizmą, kuris suteiktų galimybę viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriams, tiekiant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją arba atsinaujinančiųjų išteklių energiją, prisidėti prie valstybių narių degalų tiekėjams nustatyto įpareigojimo vykdymo. Valstybės narės gali į šį mechanizmą įtraukti privačias įkrovimo stoteles, jei galima įrodyti, kad į tas įkrovimo stoteles tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija naudojama tik elektrinėms transporto priemonėms. Svarbu, kad pagal tokį mechanizmą remdamos elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje valstybės narės ir toliau siektų didelių užmojų mažindamos savo skystųjų degalų derinio priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma transporto sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, tokiuose kaip jūrų transportas ir aviacija, kuriuose tiesioginis elektrifikavimas yra gerokai sudėtingesnis;

(30a)  vandenilis gali būti naudojamas kaip žaliava arba energijos išteklius pramoniniuose ir cheminiuose procesuose ir oro bei jūrų transporto sektoriuose ir siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga, taip pat energijos kaupimui, kai reikia subalansuoti energetikos sistemą, taigi atlikti svarbų vaidmenį vykdant energetikos sistemos integravimą;

(30b)  Sąjungos reglamentavimo sistema ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų, turėtų būti remiamas pramonės perėjimas prie tvaresnės Europos energetikos sistemos, ypač nustatant naujus tikslus ir gamybos ribas;

(31)  Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos klimato kaitos švelninimo tikslų, susijusių su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Siekiant šio tikslo taip pat būtina prisidėti prie platesnių aplinkosaugos tikslų, visų pirma biologinės įvairovės, kuriai neigiamos įtakos turi netiesioginis žemės naudojimo keitimas, susijęs su tam tikrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamyba, nykimo prevencijos. Panašiai, netinkamas didelių vėjo ar fotovoltinių projektų įrenginių planavimas gali turėti nepageidaujamą poveikį biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir vietos bendruomenėms. Taip pat reikėtų atsižvelgti į miškų naikinimo ir dirvožemio tankinimo netiesioginį poveikį, vėjo jėgainių poveikį ir žemės naudojimo konfliktus, susijusius su saulės energijos parkais. Prisidėti prie šių klimato ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo jau ilgą laiką nori įvairių kartų Sąjungos piliečiai ir Sąjungos teisės aktų leidėjai. Vietoj to Sąjunga turėtų propaguoti degalus tokiais kiekiais, kurie subalansuotų būtinus užmojus ir būtinybę vengti tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo keitimo. Todėl, pakeitus transporto tikslo apskaičiavimo būdą, neturėtų būti daromas poveikis ribinėms vertėms, nustatytoms siekiant pagal šį tikslą apskaityti tam tikrus degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, ir degalus, dėl kurių kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika. Be to, siekdamos neskatinti transporto sektoriuje naudoti biodegalų ir biodujų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, ir atsižvelgti į vykstantį karą prieš Ukrainą, valstybės narės turėtų ir toliau turėti galimybę pasirinkti, ar juos įtraukti į transporto tikslą, ar ne. Jeigu jos nusprendžia jų neįtraukti, jos gali atitinkamai sumažinti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, darydamos prielaidą, kad naudojant maistinės bei pašarinės kilmės biodegalus išmetama 50 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai atitinka šios direktyvos priede nustatytas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tipines vertes, susijusias su svarbiausiais maistinės bei pašarinės kilmės biodegalų gamybos būdais, taip pat minimalią sumažėjimo ribinę vertę, taikomą daugumai tokius biodegalus gaminančių įrenginių. Be to, valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti papildomą maisto tiekimą, kad būtų stabilizuotos pasaulinės maisto prekių rinkos;

(31a)  reikėtų atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, kuriame pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų pažeidžiamumas, kurį lemia jų atokumas nuo žemyne esančių regionų, izoliuotumas, mažumas, sudėtingos topografinės ir klimato sąlygos ir ekonominė priklausomybė nuo keleto produktų – šių veiksnių derinys labai riboja šių regionų plėtrą ir lemia dideles papildomas išlaidas daugelyje sričių, visų pirma transporto sektoriuje. Europos lygmeniu dedamos pastangos ir nustatomi šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai turi būti pritaikyti šiai sudėtingai situacijai, suderinant aplinkosaugos tikslus ir dideles socialines išlaidas, tenkančias šiems regionams;

(32)  išreiškus transporto tikslą kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, nebūtina naudoti daugiklių siekiant skatinti naudoti tam tikrus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Taip yra dėl to, kad, naudojant skirtingus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažinamas skirtingai, todėl skirtingai prisidedama prie šio tikslo. Reikėtų laikyti, kad su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija susijęs išmetamas teršalų kiekis yra lygus nuliui, o tai reiškia, kad dėl jos išmetamųjų teršalų kiekis sumažėja 100 %, palyginti su elektros energija, pagaminta iš iškastinio kuro. Taip bus paskatinta naudoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, nes mažai tikėtina, kad naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir perdirbtos anglies kurą bus pasiektas toks didelis procentinis teršalų kiekio mažinimo dydis. Todėl veiksmingiausiu kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdu taptų elektrifikavimas, pagrįstas atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Be to, siekiant skatinti naudoti pažangiuosius biodegalus ir biodujas bei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, kuriuos sunku elektrifikuoti, tikslinga, apskaičiuojant konkrečius tiems degalams nustatytus tikslus, toliau taikyti tų rūšių transportui tiekiamiems minėtiems degalams taikomą daugiklį;

(33)  tiesiogiai elektrifikuojant galutinio energijos suvartojimo sektorius, įskaitant transporto sektorių, didinamas sistemos efektyvumas ir sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos. Todėl tai savaime yra veiksminga priemonė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Todėl nebūtina sukurti papildomumo sistemos, kuri transporto sektoriuje būtų taikoma būtent atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, tiekiamai elektrinėms transporto priemonėms; [10 pakeit.]

(34)  atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turi būti apskaičiuojamas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje jis sunaudojamas, todėl taisyklės, pagal kurias nustatomas jo kaip atsinaujinančiųjų išteklių kuro pobūdis, kai jis gaminamas iš elektros energijos, ir kurios buvo taikomos tik tiems degalams, kurie naudojami transporto sektoriuje, turėtų būti taikomos ir visam atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jis naudojamas;

(34a)   elektros energija, gaunama tiesiogiai prisijungus prie vieno ar kelių įrenginių, gaminančių atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, gali būti visa apskaičiuojama kaip atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energija, kai ji naudojama nebiologinės kilmės degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti. Įrenginiai parodo, kad atitinkama elektros energija buvo tiekiama neimant elektros energijos iš tinklo. Iš tinklo imama elektros energija gali būti priskaičiuojama prie visiškai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, jeigu ji pagaminama tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir buvo įrodytos atsinaujinančiųjų išteklių savybės ir kiti atitinkami kriterijai, sudarius elektros energijos pirkimo sutartį. Kad nebiologinės kilmės degalai būtų laikomi visiškai atsinaujinančiaisiais degalais, geografinė koreliacija turėtų būti nustatoma prekybos zonų lygmeniu, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia padėtis jūroje. Tos elektros energijos atsinaujinančiųjų išteklių savybės nurodomos tik vieną kartą ir tik viename galutinio vartojimo sektoriuje. Tas pats turėtų būti taikoma iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės degalams, importuojamiems į Sąjungą; [11 pakeit.]

(35)  siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, taikomų kietajam biomasės kurui, naudojamam įrenginiuose, gaminančiuose šilumą, elektros energiją ir vėsumą, aplinkosauginį veiksmingumą, minimalią tokių kriterijų taikymo ribą reikėtų sumažinti nuo dabartinių 20 MW iki 7,5 MW;

(36)  Direktyva (ES) 2018/2001 sustiprinta bioenergijos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sistema, nustatant kriterijus visiems galutinio energijos suvartojimo sektoriams. Joje nustatytos specialios taisyklės dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, pagaminto iš miško biomasės, pagal kurias reikalaujama užtikrinti biomasės ruošos / žaliavų derliaus nuėmimo operacijų tvarumą ir apskaičiuoti dėl žemės paskirties keitimo išmetamą teršalų kiekį. Siekiant sustiprinti itin didelės biologinės įvairovės ir daug anglies turinčių buveinių, tokių kaip neliesti miškai, sengirės, didelės biologinės įvairovės miškai, pievos, durpynai ir viržynai, apsaugą, turėtų būti nustatytos su miško biomasės gavyba tose teritorijose susijusios išimtys ir apribojimai, laikantis iš žemės ūkio biomasės pagamintam biokurui, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomo požiūrio. Be to, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi esamiems įrenginiams, kuriuose naudojama biomasė, siekiant užtikrinti, kad gaminant bioenergiją visuose šiuose įrenginiuose būtų užtikrintas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, palyginti su energija, gaminama iš iškastinio kuro. Pusiau natūralūs miškai kaip miškai ar kita miškinga žemė, kurie nėra nei neliesti miškai, nei įveisti miškai ir kuriuos daugiausia sudaro vietiniai medžiai ir krūmai, kurie nebuvo pasodinti, turi didelę biologinės įvairovės ir klimato vertę ir neturėtų būti verčiami įveistais miškais ar kitaip alinami. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama miškų mokslui, siekiant išspręsti dar neišspręstus klausimus ir teikti duomenis, nes jie labai svarbūs siekiant geriau suprasti medžių vaidmenį klimatui, aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš žemės ūkio ir miško biomasės, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalai turėtų būti gaunami iš žemės ar miškų, kurių atžvilgiu gerbiamos trečiųjų asmenų teisės, susijusios su žemės ar miško naudojimu ir valdymu, gavus laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą šių trečiųjų asmenų sutikimą, dalyvaujant atstovaujančioms institucijoms ir organizacijoms, kartu gerbiant trečiųjų asmenų žmogaus ir darbo teises ir nekeliant pavojaus trečiųjų asmenų galimybei gauti maisto ir pašarų;

(37)  siekiant sumažinti administracinę naštą atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir perdirbtos anglies kuro gamintojams ir valstybėms narėms, kurių savanoriškos ar nacionalinės schemos Komisijos įgyvendinimo aktu yra pripažintos kaip schemos, kuriose pateikiami įrodymai ar tikslūs duomenys apie atitiktį tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, taip pat kitiems šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams, valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos pripažinimą, turėtų pripažinti sertifikavimo pagal tokias schemas rezultatus. Siekdamos sumažinti naštą mažiems įrenginiams, valstybės narės turėtų nustatyti supaprastintą tikrinimo mechanizmą įrenginiams, kurių galia yra nuo 5 iki 20 MW;

(38)  Sąjungos duomenų baze, kurią turi sukurti Komisija, siekiama sudaryti sąlygas atsekti atsinaujinančiųjų išteklių skystąjį ir dujinį kurą ir perdirbtos anglies kurą. Ji turėtų apimti ne tik transporto, bet ir visus kitus galutinio energijos suvartojimo sektorius, kuriuose naudojamas toks kuras. Tuo turėtų būti labai prisidedama prie visapusiškos šio kuro gamybos ir vartojimo stebėsenos, taip sumažinant dvejopos apskaitos ar pažeidimų riziką tiekimo grandinėse, įtrauktose į Sąjungos duomenų bazę. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dėl tų pačių iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų dujų bus pateikti keli prašymai, bet kurios duomenų bazėje registruotos iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų dujų siuntos kilmės garantija turėtų būti panaikinta. Ši duomenų bazė turi būti prieinama viešai ir ji turi būti atvira, skaidri ir patogi naudoti. Komisija turėtų plačiajai visuomenei skelbti metines ataskaitas apie Sąjungos duomenų bazėje pateiktą informaciją, įskaitant informaciją apie biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kiekį, geografinę kilmę ir pradinių žaliavų tipą;

(38a)  siekdama kompensuoti dėl šios direktyvos piliečiams, valdžios institucijoms ir įmonėms tenkančią reglamentavimo naštą, Komisija turėtų, atlikdama metinį naštos tyrimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 48 punktą, peržiūrėti atitinkamų sektorių reglamentavimo sistemą laikydamasi 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikate „Geresnis reglamentavimas. Bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ nustatyto principo „kiek plius, tiek minus“ ir prireikus pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kitų Sąjungos teisėkūros aktų, dėl kurių tuose sektoriuose patiriama reikalavimų laikymosi išlaidų, nuostatų pakeitimo ar panaikinimo;

(38b)  turi būti nustatytos tinkamos kovos su sukčiavimu nuostatos, visų pirma susijusios su naudotu kepimo aliejumi, kadangi alyvpalmių aliejaus įmaišymas yra plačiai paplitęs. Kadangi sukčiavimo nustatymas ir prevencija yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir nevaldomam miškų naikinimui trečiosiose valstybėse, turėtų būti įgyvendintas visapusiškas ir sertifikuotas šių žaliavų atsekamumas;

(39)  įvairiose Valdymo reglamento (ES) 2018/1999 nuostatose pateikiamos kelios nuorodos į Sąjungos lygmeniu nustatytą privalomą tikslą pasiekti, kad bent 32 % Sąjungoje sunaudojamos energijos 2030 m. sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Kadangi šį tikslą būtina padidinti, siekiant veiksmingai prisidėti prie užmojo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 %, tos nuorodos turėtų būti iš dalies pakeistos. Bet kokiais nustatytais papildomais planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimais nebus sukurta nauja planavimo ir ataskaitų teikimo sistema, tačiau jiems turėtų būti taikoma esama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta planavimo ir ataskaitų teikimo sistema;

(40)  siekiant išvengti reglamentavimo reikalavimų, susijusių su transporto degalų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, dubliavimosi ir užtikrinti derėjimą su Direktyva (ES) 2018/2001, turėtų būti iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB(17) taikymo sritis;

(40a)  taip pat būtina skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas švarios energijos, pavyzdžiui, vandenilio, srityje, kad būtų patenkinta didėjanti alternatyviųjų degalų paklausa ir, svarbiausia, kad rinkai būtų tiekiama energija, kurios savikaina yra mažesnė už iškastinio kuro, pavyzdžiui, dyzelino, mazuto ar benzino, kurių kainos šiuo metu siekia rekordinį lygį;

(41)  Direktyvos 98/70/EB apibrėžtys turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų suderintos su Direktyva (ES) 2018/2001 ir taip būtų išvengta skirtingų apibrėžčių taikymo tuose dviejuose aktuose;

(42)  siekiant supaprastinimo ir išvengti dvigubo reglamentavimo, susijusio su sugriežtintais transporto degalų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įpareigojimais, numatytais Direktyvoje (ES) 2018/2001, turėtų būti panaikinti Direktyvoje 98/70/EB nustatyti įpareigojimai dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir biodegalų naudojimo;

(43)  siekiant išvengti dvigubo ataskaitų teikimo įpareigojimų reglamentavimo, turėtų būti panaikinti Direktyvoje 98/70/EB nustatyti įpareigojimai dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo;

(44)  Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kurioje pateikiamos išsamios vienodo Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnio įgyvendinimo taisyklės, turėtų būti panaikinta, nes, šia direktyva panaikinus Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnį, ji taps nebeaktuali;

(45)  kalbant apie dyzelino biologinius komponentus, Direktyvoje 98/70/EB esančia nuoroda į dyzeliną B7, t. y. dyzeliną, kuriame yra iki 7 % riebalų rūgščių metilo esterių (RRME), ribojamos galimybės pasiekti aukštesnius biodegalų naudojimo tikslus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2018/2001. Taip yra dėl to, kad beveik visas Sąjungoje tiekiamas dyzelinas jau yra B7. Todėl didžiausia biologinių komponentų dalis turėtų būti padidinta nuo 7 % iki 10 %. Siekiant remti dyzelino B10, t. y. dyzelino, kurio sudėtyje yra iki 10 % riebalų rūgščių metilo esterių (RRME), įsisavinimą rinkoje, reikalinga dyzelino, kuriame yra 7 % RRME, Sąjungos masto B7 apsaugos klasė, nes manoma, kad iki 2030 m. transporto priemonių parką sudarys daug transporto priemonių, nesuderinamų su B10. Tai turėtų atsispindėti Direktyvos 98/70/EB su pakeitimais, padarytais šiuo aktu, 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

(45a)   didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas taip pat gali padidinti energetinį saugumą ir savarankiškumą, be kita ko, sumažindamas priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tačiau siekiant sąžiningai ir veiksmingai panaudoti šią pertvarką būtina toliau stiprinti ir tarpusavyje susieti perdavimo sistemą, kad gauta nauda būtų tolygiai paskirstyta visiems Sąjungos gyventojams ir neatsirastų energijos nepriteklius;

(46)  pereinamojo laikotarpio nuostatos turėtų suteikti galimybę tvarkingai tęsti duomenų rinkimą ir vykdyti ataskaitų teikimo pareigas, vykdomas pagal šia direktyva išbrauktus Direktyvos 98/70/EB straipsnius;

(47)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(18) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją(19) (byla C-543/17);

(47a)   Sąjunga ir besivystančios šalys partnerės gali naudotis didelėmis galimybėmis atsižvelgiant į bendradarbiavimą technologijų srityje, atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus bei švarios energijos eksportą ir didesnio švarios energijos tinklų sujungimo plėtojimą. Investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, nepaisant jų bendro stabilaus augimo, tebėra sutelktos vos keliuose regionuose ir šalyse. Regionai, kuriuose dominuoja besivystančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, vis dar nepakankamai atstovaujami ir pritraukia tik apie 15 proc. pasaulinių investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius(20). Sąjungos partnerystės energetikos srityje turėtų būti orientuotos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektus ir jomis turėtų būti remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtojimas ir teisinių bei finansinių sistemų nustatymas, taip pat jos turėtų apimti būtinos techninės pagalbos teikimą ir žinių perdavimą glaudžiai bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi. Gero valdymo įsipareigojimai ir stabilaus ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyva turėtų būti būtinos Sąjungos bendradarbiavimo sąlygos. Bendradarbiavimas tvarios energetikos srityje turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų atrenkant tinkamas valstybes pagal strategiją „Global Gateway“, [12 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2018/2001 pakeitimai

Direktyva (ES) 2018/2001 iš dalies keičiama taip:

1)  2 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

-a)  1 punktas pakeičiamas taip:"

„1) atsinaujinančiųjų išteklių energija, arba atsinaujinančioji energija, – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros) energija, geoterminė energija, osmosinė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, energija iš biomasės, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų;“;

"

-aa)  16 punkto c papunktis pakeičiamas taip:"

„c) kurio pagrindinis tikslas yra ne gauti finansinio pelno, o teikti savo akcininkams arba nariams ar vietos teritorijoms, kuriose jis veikia, aplinkosauginę, ekonominę arba socialinę bendruomeninę naudą, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;“;

"

a)  36 punktas pakeičiamas taip:"

„36) atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras (degalai) – skystasis ir dujinis kuras (degalai), kurio energinė vertė gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę;“;

"

b)  47 punktas pakeičiamas taip:"

„47) numatytoji vertė – naudojant tipinę vertę ir naudojantis iš anksto nustatytais veiksniais nustatoma vertė, kuri šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės vertės;“;

"

c)  straipsnis papildomas šiais punktais:"

47a) kokybiška apvalioji mediena – nukirsta arba kitaip paruošta ir išvežta apvalioji mediena, kuri dėl savo charakteristikų, tokių kaip medžio rūšis, matmenys, tiesumas ir rievių tankis, yra tinkama naudoti pramonėje, remiantis valstybių narių pagal konkrečias miškų sąlygas apibrėžtomis ir tinkamai pagrįstomis sąlygomis. Prie jos nepriskiriama vykdant ikiprekybinę retinimo veiklą paruošta mediena ar medžiai, išvežti iš miškų, nukentėjusių nuo gaisrų, kenkėjų ar ligų arba pažeistų dėl abiotinių veiksnių;

   47b) novatoriška atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologija – atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologija, kuria bent vienu būdu patobulinamos palyginamos pažangiausios atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos arba iš esmės nepanaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ištekliai padaromi eksploatuojami ir kuri yra susijusi su tam tikro lygio aiškia technologine, rinkos ar finansine rizika, kuri yra didesnė už riziką, paprastai siejamą su panašiomis nenovatoriškomis technologijomis ar veikla;
   47c) prekybos zona – prekybos zona, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943(21) 2 straipsnio 65 punkte;
   47d) pažangioji matavimo sistema – pažangioji matavimo sistema, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944(22) 2 straipsnio 23 punkte;
   47e) įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 33 punkte;
   47f) rinkos dalyvis – rinkos dalyvis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 25 punkte;
   47g) elektros energijos rinka – elektros energijos rinka, apibrėžta Direktyvos 2019/944/EB 2 straipsnio 9 punkte;
   47h) buitinė baterija – atskira įkraunamoji baterija, kurios vardinė talpa yra didesnė kaip 2 kWh ir kuri yra tinkama įrengti ir naudoti buityje;
   47i) elektrinių transporto priemonių baterija – elektra varomų transporto priemonių baterija, apibrėžta [siūlomo Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020(23)] 2 straipsnio 12 punkte;
   47j) pramoninė baterija – pramoninė baterija, apibrėžta [siūlomo Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020] 2 straipsnio 11 punkte;
   47k) baterijos būklė – baterijos būklė, apibrėžta [pasiūlymo dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020(24)] 2 straipsnio 25 punkte;
   47l) įkrovos būsena – įkrovos būsena, apibrėžta [pasiūlymo dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020] 2 straipsnio 24 punkte;
   47m) galios nuostatis – baterijos valdymo sistemoje saugoma informacija apie elektrinės galios nustatytąsias vertes, kurioms esant baterija veikia įkrovimo ar iškrovimo operacijos metu ir užtikrinama optimali baterijos būklė ir veikimas;
   47n) išmanusis įkrovimas – įkrovimo operacija, kai elektros energijos tiekimo baterijai intensyvumas koreguojamas realiuoju laiku pagal elektroniniu ryšiu gaunamą informaciją, kuri gali būti vykdoma įprastu įkrovimo greičiu, taip pat per greitąjį įkrovimą, reaguojant į dinaminius kainų signalus arba optimizuojant galios srautą;
   47o) reguliavimo institucija – reguliavimo institucija, apibrėžta Reglamento (ES) 2019/943 2 straipsnio 2 punkte;
   47p) abikryptis įkrovimas – išmaniojo įkrovimo operacija, kai elektros srautas gali būti apgręžtas, leidžiant elektrai iš baterijos tekėti į įkrovimo prieigą, prie kurios ji prijungta;
   47q) įprastos galios įkrovimo prieiga – įprastos galios įkrovimo prieiga, apibrėžta [pasiūlymo dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES] 2 straipsnio 31 punkte;
   47r) bendrijoms skirta baterija – atskira įkraunamoji baterija, kurios vardinė talpa yra didesnė nei 50 kWh, kuri yra tinkama įrengti ir naudoti gyvenamojoje, komercinėje ar pramoninėje aplinkoje ir kuri priklauso bendrai veikiantiems pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartotojams ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms;
   47s) atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo sutartis – sutartis, kuria fizinis arba juridinis asmuo susitaria pirkti atsinaujinančiųjų išteklių energiją tiesiogiai iš gamintojo ir kuri apima atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis, vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių pirkimo sutartis ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis, tačiau jomis neapsiriboja;
   47t) iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis – sutartis, kuria fizinis arba juridinis asmuo susitaria pirkti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą šilumą ir vėsumą tiesiogiai iš gamintojo;
   47u) vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių pirkimo sutartis – sutartis, kuria fizinis arba juridinis asmuo susitaria pirkti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą (degalus) tiesiogiai iš gamintojo;
   47v) pramonė – įmonės ir gaminiai, priskiriami Statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 2 red.)(25) B, C, F ir J sekcijoms, 63 skyriui;
   47w) naudojimas ne energetikos tikslu – kuro kaip žaliavos naudojimas pramoniniame procese, užuot panaudojus jį energijai gaminti;
   47x) atsinaujinančiųjų išteklių kuras (degalai) – biokuras (biodegalai), skystieji bioproduktai, biomasės kuras ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras (degalai);
   47y) principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte;
   47z) jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos hibridinė infrastruktūra – perdavimo infrastruktūra, atliekanti dvejopą funkciją: sujungianti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir sujungianti dvi ar daugiau prekybos zonų;
   47aa) centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – ypač efektyviai energiją naudojančios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, veikiančios naudojant tik atsinaujinančiuosius energijos išteklius;
   47ab) pirminė medienos biomasė – visa nukirsta arba kitaip paruošta ir išvežta apvalioji mediena. Ji apima visą medieną, gautą pašalinus medžius, t. y. iš miškų išvežtą kiekį, įskaitant medieną, išgautą dėl natūralaus medžių mirtingumo ir kirtimo bei medienos ruošos. Jai priskiriama visa mediena, pašalinta su žieve arba be jos, įskaitant apvaliąją arba suskaldytą, nelygios kvadratinės ar kitokios formos medieną, pvz., šakas, šaknis, kelmus ir ruples (kai jos nuimamos), taip pat nelygios formos arba smailią medieną. Tai grindžiama Komisijos gairėmis ir neapima medienos biomasės, gautos taikant tvarias miškų gaisrų prevencijos priemones didelės rizikos teritorijose, kuriose gali kilti gaisrai, medienos biomasės, gautos taikant kelių eismo saugumo priemones, ir medienos biomasės, išgautos iš miškų, nukentėjusių nuo gaivalinių nelaimių, aktyvių kenkėjų ar ligų, siekiant užkirsti kelią jų plitimui, kartu kuo labiau mažinant medienos gavybą ir apsaugant biologinę įvairovę, dėl kurios miškai tampa įvairesni ir atsparesni; [42 pakeit.]
   47ac) vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių – vandenilis, gaunamas vykdant vandens elektrolizę (atsinaujinančių išteklių elektros energiją naudojančiame elektrolizeryje) arba biodujų riformingą, arba biocheminę biomasės konversiją, jei laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų;
   47ad) įveistas miškas – intensyviai tvarkomas sodintinis miškas, kuriam pasodintam ir pasiekusiam brandaus medyno amžių būdingos visos šios savybės: jį sudaro vienos arba dviejų rūšių tos pačios amžiaus klasės tolygiais atstumais augantys medžiai. Prie įveistų miškų priskiriami medienos, pluošto ir energijos gamybos tikslais sodinti trumpos rotacijos miškai, išskyrus apsaugos ar ekosistemų atkūrimo tikslais pasodintus miškus, taip pat miškus, išaugusius sodinant ar sėjant, kurie, pasiekę brandaus medyno amžių, yra arba bus panašūs į natūraliai želiančius miškus;
   (47ae) sodintinis miškas – miškas, kurį daugiausia sudaro medžiai, išaugę sodinant ir (arba) sąmoningai sėjant, su sąlyga, kad pasodinti ar pasėti medžiai, pasiekę brandaus medyno amžių, sudarys daugiau kaip penkiasdešimt procentų medyno tūrio; prie sodintinių miškų priskiriami anksčiau sodintų ar sėtų medžių atžalynai; ▌
   47af) osmosinė energija – energija, kuri atsiranda savaime dėl druskos koncentracijos skirtumo dviejuose skysčiuose, paprastai gėlame ir sūriame vandenyje;
   47ag) sistemos efektyvumas – energetikos sistema, kurioje ekonomiškai efektyviai integruojami įvairūs atsinaujinantieji energijos ištekliai ir maksimaliai padidinama paklausos lankstumo vertė, siekiant optimizuoti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kuri matavimo rodikliai yra sumažėjusios sistemos investicijos ir eksploatavimo išlaidos, mažesnis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir iškastinio kuro naudojimas kiekviename nacionaliniame energijos rūšių derinyje;
   47ah) atsinaujinančiųjų išteklių hibridinė elektrinė – dviejų ar daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos technologijų, naudojančių tą patį tinklo ryšį, derinys, taip pat galintis integruoti kaupimo pajėgumus;
   47ai) bendras vietos lygmens energijos saugojimo projektas – projektas, apimantis energijos kaupimo įrenginį ir įrenginį, kuris gamina atsinaujinančiųjų išteklių energiją, prijungtą prie to paties tinklo prieigos punkto;
   47aj) saulės energija varoma transporto priemonė – itin efektyviai energiją vartojanti motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti tik ne išorinius elektros įrenginius, veikiančius kaip energijos keitiklis su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės, bei kurioje įrengtos integruotos fotovoltinės plokštės;“; [29 pakeit.]

"

2)  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės kolektyviai užtikrina, kad Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, 2030 m. būtų bent 45 %.

Siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą naudojant novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas ir išsaugoti Sąjungos pramonės konkurencingumą, kiekviena valstybė narė nustato orientacinį tikslą, kad nuo... [direktyvos įsigaliojimo] iki 2030 m. bent 5 % naujų įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų sudarytų novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesnei atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos skverbčiai ir padidinti lankstumą bei balansavimo paslaugas, valstybės narės nustato kaupimo technologijų orientacinį tikslą.

Siekiant padėti ekonomiškai efektyviai pasiekti pirmoje pastraipoje nurodytą tikslą ir užtikrinti sistemos efektyvumą, valstybės narės nustato minimalų orientacinį nacionalinį paklausos lankstumo tikslą, kuris atitinka elektros energijos didžiausios paklausos sumažinimą 5 proc. iki 2030 m. To tikslo siekiama visuose galutinio vartojimo sektoriuose aktyvuojant paklausos lankstumo sąlygą, įskaitant pastatų renovaciją ir energijos vartojimo efektyvumą pagal Direktyvą (ES) .../... [peržiūrėtą Direktyvą (ES) 2018/844] ir Direktyvą (ES) .../... [peržiūrėtą Direktyvą (ES) 2018/2002].

Valstybės narės savo nacionalinius paklausos lankstumo tikslus, įskaitant tarpines reikšmes, sukonkretina atsižvelgdamos į nacionalinius tikslus, nustatytus savo integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, kuriais siekiama didinti sistemos lankstumą, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 3 papunktį. Prireikus Komisija gali imtis papildomų priemonių, kad padėtų valstybėms narėms pasiekti savo tikslus.

Kiekviena valstybė narė savo integruotame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio d punkto 3 papunktį nustato priemones, kurių reikia šio straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytiems tikslams pasiekti.“;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad energija iš biomasės būtų gaminama taip, kad būtų kuo labiau sumažintas nederamas iškreipiamasis poveikis biomasės žaliavų rinkai ir žalingas poveikis biologinei įvairovei, aplinkai ir klimatui. Šiuo tikslu jos atsižvelgia į atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, ir į trečiojoje pastraipoje nurodytą pakopinį naudojimo principą.

Taikydamos pirmoje pastraipoje nurodytas priemones:

   a) valstybės narės neteikia paramos:
   i) pjautinųjų rąstų, fanerrąsčių, kelmų ir šaknų naudojimui energijai gaminti;
   ii) atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai deginant atliekas, jei nesilaikoma Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų atskiro surinkimo ir atliekų hierarchijos įpareigojimų;
   iii) praktikai, kuri neatitinka trečioje pastraipoje nurodyto įgyvendinimo akto;
   b) nuo 2026 m. gruodžio 31 d., nedarydamos poveikio 6 straipsnyje išdėstytoms nuostatoms ir pirmoje pastraipoje nustatytiems įpareigojimams, valstybės narės neteikia paramos elektros energijos gamybai iš miško biomasės įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, išskyrus atvejus, kai tokia elektros energija atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
   i) ji gaminama regione, nurodytame teritoriniame teisingos pertvarkos plane, kurį patvirtino ▌Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas, nes jis priklauso nuo kietojo iškastinio kuro ir atitinka atitinkamus 29 straipsnio 11 punkte nustatytus reikalavimus;
   ii) ji gaminama taikant iš biomasės išsiskyrusio CO2 surinkimo ir saugojimo technologiją ir atitinka 29 straipsnio 11 punkto antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus;
   iia) ji gaminama ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data] jau veikiančiuose įrenginiuose, kurie negali būti modifikuoti taip, kad būtų tinkami kogeneracijai, nes nėra infrastruktūros ir paklausos sąlygų, ir kurie atitinka 29 straipsnio 11 punkte nustatytus reikalavimus, su sąlyga, kad valstybės narės praneša Komisijai apie tokios išimties taikymą ir pagrindžia ją pateikdamos patikrintą bei atnaujintą mokslinę ir techninę informaciją, o Komisija šią išimtį patvirtina.

Ne vėliau kaip per vienus metus nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija ▌priima įgyvendinimo aktą dėl to, kaip taikyti pakopinį miško biomasės naudojimo principą ir visų pirma kaip sumažinti kokybiškos apvaliosios medienos naudojimą energijai gaminti, daugiausia dėmesio skiriant paramos schemoms ir deramai atsižvelgiant į didžiausią ekonominę bei aplinkos srities pridėtinę vertę ir nacionalines ypatybes, įskaitant miško gaisrų prevenciją ir sanitarinį kirtimą.

Iki 2026 m. Komisija pateikia valstybių narių paramos schemų, susijusių su biomase, poveikio, įskaitant poveikį biologinei įvairovei, klimatui bei aplinkai ir galimus rinkos iškraipymus, ataskaitą ir įvertina ▌dėl miško biomasės teikiamos paramos schemas.“;

"

c)  įterpiama 4a dalis:"

„4a. Valstybės narės nustato sistemą, kuri gali apimti paramos schemas ir kuria gali būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir bendrų vietos lygmens energijos saugojimo projektus, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartis ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis, suteikiant galimybę pasiekti tokį atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos pajėgumų diegimo lygį, kuris atitinka 2 dalyje nurodytą valstybės narės nacionalinį įnašą, ir tokiu tempu, kuris atitinka Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 2 dalyje nurodytas orientacines trajektorijas. Visų pirma tokia sistema turi padėti šalinti likusias kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su leidimų išdavimo procedūromis, energijos bendrijos iniciatyvų nustatymu ir būtinų energijos perdavimo tinklų kūrimu, siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos tiekimą dideliu mastu. Rengdamos tą sistemą, valstybės narės atsižvelgia į papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį bei kaupimo infrastruktūrą, reikalingą transporto, pramonės, pastatų ir šildymo ir vėsinimo sektorių paklausai patenkinti ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui gaminti.

Vadovaudamosi principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, tam, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija būtų vartojama ekonomiškai efektyviai, valstybės narės užtikrina lankstų jos vartojimą, prekybą ja ir jos saugojimą šiuose galutinio naudojimo sektoriuose.

Valstybės narės pagal sąlygų sudarymo sistemą nustatytą politiką ir priemones ir jų įgyvendinimo įvertinimą gali įtraukti atitinkamai į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities planus bei į pažangos ataskaitas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.“;

"

3)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:"

„c) galutinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir degalų suvartojimo transporto sektoriuje.“;

"

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Atsižvelgiant į pirmos pastraipos a, b arba c punktą, apskaičiuojant bendrojo galutinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo procentinę dalį, į dujas ir elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių atsižvelgiama tik vieną kartą. Energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, apskaitoma sektoriuje – elektros energijos, šildymo ir vėsinimo arba transporto – kuriame ji suvartojama. Jei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalai vartojami kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie buvo pagaminti, energija, pagaminta naudojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus turi sudaryti 80 % jų kiekio šalyje ir sektoriuje, kuriame jie vartojami, ir 20 % jų kiekio šalyje, kurioje jie pagaminti, jei atitinkamos valstybės narės nesusitaria kitaip. Siekiant atlikti tokių susitarimų priežiūrą ir išvengti dvejopos apskaitos, Komisijai pranešama apie kiekvieną tokį susitarimą, įskaitant tikslius pasiūlos ir paklausos kiekius, perdavimo laiką ir dieną, nuo kurios bus pradėtas taikyti susitarimas. Komisija skelbia informaciją apie sudarytus susitarimus, įskaitant jų sudarymo laiką, apimtį, kainą ir visas papildomas sąlygas.“;

"

aa)  1 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„15a ir 22a straipsniuose, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais šalyje, kurioje atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalai sunaudojami, jie turi sudaryti 100 % jų kiekio.“;

"

b)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„1 dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais bendrasis galutinis atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos kiekis, įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, taip pat elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, ir neįskaitant elektros energijos, pagamintos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo, taip pat elektros energijos, naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui gaminti.“;

"

c)  4 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas transporto sektoriuje apskaičiuojamas kaip visų biodegalų, biodujų ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų, suvartotų transporto sektoriuje, suma.“;

"

4)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiama 1a dalis:"

„1a. Kiekviena valstybė narė su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis sudaro bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos parengiami bendri atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektai, įskaitant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos hibridinę infrastruktūrą, tokia tvarka:

   a) ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės, kuriose per metus suvartojama ne daugiau kaip 100 TWh elektros energijos, parengia bent du bendrus projektus;
   b) ne vėliau kaip 2030 m. valstybės narės, kuriose per metus suvartojama daugiau kaip 100 TWh elektros energijos, parengia trečią bendrą projektą. ▌;

Tokie bendri projektai negali būti panašūs į bendro intereso projektus, kurie jau patvirtinti pagal Reglamentą (ES) 2022/8691a. Nustatant bendrus projektus atsižvelgiama į poreikius, nustatytus kiekvieno jūros baseino aukšto lygio strateginiuose integruoto jūrinio tinklo plėtros planuose ir dešimties metų tinklo plėtros plane, tačiau jie gali viršyti tuos poreikius ir juose gali dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos bei privatūs veiklos vykdytojai.

Siekiant, kad projektuose, finansuojamuose iš nacionalinių įnašų pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294(26), dalyvaujančios valstybės narės laikytųsi pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiama į tuos projektus.

Valstybės narės stengiasi teisingai paskirstyti bendrų projektų išlaidas ir naudą. Tuo tikslu atitinkamame bendradarbiavimo susitarime atsižvelgiama į visas atitinkamas bendro projekto išlaidas ir naudą.

Valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytus bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant dieną, kurią tikimasi pradėti vykdyti projektą.

________

1a 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 152, 2022 6 3, p. 45).“;

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„7a. Valstybės narės, besiribojančios su jūros baseinu, bendradarbiauja, kad, pasikonsultavusios su suinteresuotaisiais subjektais, kartu nustatytų jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurią jos planuoja pagaminti tame jūros baseine, kiekį iki 2050 m., numatant tarpinius etapus ir kiekvienos jūros baseino trajektoriją 2030 m. ir 2040 m. pagal Reglamentą (ES) 2022/869. Kiekviena valstybė narė nurodo kiekius, kuriuos ji planuoja pasiekti vyriausybės lygmeniu rengdamos konkursus, daugiausia dėmesio skirdama techniniam ir ekonominiam tinklo infrastruktūros įgyvendinamumui.

Savo bendradarbiavimo susitarimuose valstybės narės bendrai užtikrina, kad tie planai atitiktų 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikate „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ nustatytus tikslus, kartu paisydamos Sąjungos aplinkos teisės ir biologinės įvairovės apsaugos, kiekvieno regiono ypatumų ir plėtros, visų pirma paveiktose vietovėse jau vykdomos veiklos, galimos žalos aplinkai, jūros baseino kaip jūrų atsinaujinančiųjų išteklių potencialo ir to, kad svarbu užtikrinti susijusį integruoto tinklo planavimą. Valstybės narės apie tą kiekį ir planuojamą tinklą praneša atnaujintuose integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, teikiamuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį. Komisija gali imtis papildomų priemonių, kad padėtų valstybėms narėms prisitaikyti prie kiekvieno jūros baseino trajektorijos.

Gavusi pateiktus atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, Komisija įvertina bet kokį galimą atotrūkį tarp valstybių narių potencialaus jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekio ir 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. planuojamo jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio. Prireikus Komisija imasi papildomų priemonių tam atotrūkiui sumažinti.

Valstybės narės, besiribojančios su jūros baseinu, kartu nustato tinkamą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimo vietą ir ją paskiria savo jūrinių teritorijų planuose, kartu užtikrindamos aktyvų visuomenės dalyvavimą, kuris leistų atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų ir paveiktų pakrančių bendruomenių nuomonę, taip pat į poveikį jau vykdomai veiklai paveiktose teritorijose.

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas išduoti leidimus bendriems jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, valstybės narės supaprastina leidimų išdavimo procesą, padidina jo veiksmingumą bei skaidrumą ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą, be kita ko, atitinkamais atvejais kiekvienam prioritetiniam jūros jėgainių tinklo koridoriui įsteigdamos vieno langelio principu veikiantį kontaktinį punktą (toliau – bendras kontaktinis punktas).

Siekdamos padidinti visuomenės pritarimą, valstybės narės užtikrina galimybę įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas į bendrus bendradarbiavimo projektus jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje.“;

"

5)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos įrenginiams, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių hibridines elektrines, bei su jais susijusiems elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių skirtiems perdavimo ir paskirstymo tinklams, biomasės pavertimo biodegalais, skystaisiais bioproduktais, biomasės kuru ar kitais energijos produktais procesams, ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalams, būtų proporcingos ir būtinos ir padėtų įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas.“;

"

-aa)  antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) visos administracinės procedūros, įskaitant regioninius ir savivaldybių procesus, būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu ir būtų nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytų procedūrų numatomi terminai;“;

"

ii)  c ir d punktai pakeičiami taip:"

„c) vartotojų, projektuotojų, architektų, statytojų ir įrangos bei sistemų montuotojų mokami administraciniai mokesčiai būtų skaidrūs ir atitiktų sąnaudas, ir

   d) decentralizuotiems atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminantiems ir kaupiantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant paprasto pranešimo procedūrą ir bendrus kontaktinius punktus.“;

"

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems būtų galima pritaikyti paramos schemas ir jie atitiktų viešųjų pirkimų reikalavimus. Jei yra nustatyti reguliavimo ar darnieji standartai arba Europos standartai, įskaitant Europos standartizacijos organizacijų nustatytas technines atskaitos sistemas, tokios techninės specifikacijos parengiamos pagal tuos standartus. Pirmenybė teikiama reguliavimo ir darniesiems standartams, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant paremti Europos teisės aktus, įskaitant, pavyzdžiui, Reglamentą (ES) 2017/1369 arba Direktyvą 2009/125/EB. Nesant jų, ta eilės tvarka taikomi kiti darnieji standartai ir Europos standartai. Tokiose techninėse specifikacijose neturi būti nurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami, ir jos netrukdo tinkamam vidaus rinkos veikimui.“;

"

aa)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Valstybės narės užtikrina, kad, planuojant, įskaitant ankstyvą erdvės planavimą, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius rajonus ir energetikos bei transporto infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, jų kompetentingos institucijos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo ir diegimo, be kita ko, dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų, ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimo. Valstybės narės visų pirma, kai tikslinga, skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių aspektą į miestų infrastruktūros planavimą ir konsultuojasi su tinklo operatoriais siekdamos atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo ir reguliavimo apkrova programų, taip pat specialių nuostatų dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų poveikį operatorių infrastruktūros vystymo planams.“;

"

b)  4, 5, 6 ir 7 dalys išbraukiamos;

c)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Valstybės narės įvertina reglamentavimo ir administracines kliūtis, trukdančias sudaryti ilgalaikes atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos pirkimo sutartis, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartis, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pirkimo sutartis ir bendrus vietos lygmens energijos saugojimo projektus, taip pat tarpvalstybinius.

Jos pašalina kliūtis jų plėtrai nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kaip antai su leidimais susijusias kliūtis, pavyzdžiui, daug energijos suvartojančioms pramonės šakoms ir MVĮ, taip pat kitiems mažesniems veikėjams ir savivaldybėms, taip pat skatina naudoti tokias sutartis, be kita ko, išnagrinėdamos, kaip sumažinti su jomis susijusią finansinę riziką, visų pirma pasinaudojant kredito garantijomis. Valstybės narės užtikrina, kad tokioms sutartims nebūtų taikomos neproporcingos arba diskriminacinės procedūros ar kokie nors mokesčiai ar rinkliavos ir kad visos susijusios kilmės garantijos galėtų būti perduotos ▌energijos pirkėjui pagal atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos pirkimo sutartį.

Valstybės narės savo politiką ir priemones, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos pirkimo sutarčių naudojimas, aprašo savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, nurodytuose Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsniuose, ir pažangos ataskaitose, teikiamose pagal to reglamento 17 straipsnį. Tose ataskaitose jos taip pat nurodo atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos apimtį, pagrįstą įvairių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių ▌energijos pirkimo sutartimis.

Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjams būtų leidžiama visus atitinkamus dokumentus pateikti skaitmenine forma. Jei pareiškėjas naudojasi skaitmeninės paraiškos pateikimo galimybe, visas leidimų išdavimo procesas, įskaitant administracinius vidaus procesus, turi būti vykdomas skaitmeniniu būdu. Valstybės narės taip pat užtikrina viešųjų svarstymų ir dalyvavimo procedūrų skaitmenizaciją.“;

"

d)  straipsnis papildomas 9 dalimi:"

„9. Ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija peržiūri valstybėms narėms skirtas gaires dėl leidimų išdavimo praktikos, kuria siekiama paspartinti ir supaprastinti naujų ir modernizuotų projektų procesą. Tose gairėse pateikiamos rekomendacijos, kaip įgyvendinti ir taikyti 15 ir 17 straipsniuose nustatytas administracinių procedūrų taisykles kartu su jų taikymu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos tiekimui bei elektros energijai ir atsinaujinančiųjų išteklių kogeneracijai, taip pat pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie sudaro galimybę skaidriai įvertinti ir stebėti pažangą ir veiksmingumą.

Tuo tikslu Komisija rengia atitinkamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tokios gairės taip pat apima informaciją apie leidimus išduodančių institucijų skaitmeninius ir žmogiškuosius išteklius, veiksmingus bendrus informacinius punktus, teritorijų planavimą, karinės ir civilinės aviacijos apribojimus, teismo procesus, civilinių ginčų sprendimą ir tarpininkavimą, taip pat kasybą bei geologijos darbus reglamentuojančių teisės aktų pritaikymą ir modernizavimą ir tinkamų techninių pajėgumų atlikti tas užduotis užtikrinimą.

Valstybės narės pateikia savo leidimų išdavimo proceso ir tobulinimo priemonių vertinimą pagal gaires atnaujintame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/199 14 straipsnio 2 dalyje, laikydamosi tame straipsnyje nustatytos procedūros ir tvarkaraščio.

Komisija įvertina planuose numatytas taisomąsias priemones ir kiekvienos valstybės narės balus pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Vertinimo rezultatai paskelbiami viešai.

Jei pažanga nepakankama, Komisija gali imtis papildomų priemonių, kad padėtų valstybėms narėms jas įgyvendinti ir padėti joms reformuoti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras.“;

"

6)  įterpiamas šis straipsnis:"

„15a straipsnis

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas pastatuose

1.  Siekdamos skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos gamybą ir naudojimą pastatų sektoriuje, valstybės narės nustato orientacinę galutinės energijos vartojimo procentinę dalį, kurią 2030 m. jų pastatų sektoriuje turi sudaryti vietoje arba netoliese, be kita ko, iš tinklo, pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija ir kuri atitinka orientacinį tikslą – 2030 m. pastatų sektoriuje bent 49 % Sąjungos galutinio energijos suvartojimo turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija ir neišvengiamai susidaranti atliekinė šiluma ir vėsuma. Valstybės narės, kurios nenustato aiškios anglies dioksido kainos pastatų sektoriuje, taikydamos mokesčių arba apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, arba valstybės narės, kurios laikinai atsisako taikyti naują Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pastatams ir transportui, nustato didesnę orientacinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį. Nacionalinis orientacinis tikslas išreiškiamas nacionalinio galutinės energijos suvartojimo procentine dalimi ir apskaičiuojamas pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką, pagal kurią į galutinio suvartojimo dalies apskaičiavimą galima įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, apimančią pasigamintos energijos vartojimą, energijos bendrijas, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį elektros energijos rūšių derinyje ir neišvengiamai susidarančią atliekinę šilumą ir vėsumą. Valstybės narės įtraukia savo tikslą į atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, teikiamus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, taip pat nurodo, kaip jos planuoja šį tikslą pasiekti.

Valstybės narės į pirmoje pastraipoje nurodytą tikslą gali įskaičiuoti atliekinę šilumą ir vėsumą, neviršydamos 20 % ribos. Jei jos nusprendžia tai padaryti, tikslas padidinamas puse atliekinei šilumai ir vėsumai tenkančios procentinės dalies, neviršijant 54 % ribos.

2.  Valstybės narės savo statybos reglamentuose ir kodeksuose ir, jei taikoma, savo paramos schemose nustato priemones, kuriomis siekiama padidinti elektros energijos ir šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pagamintų vietoje ar netoliese, be kita ko, iš tinklo, tiekimo dalį pastatų fonde ir, be kita ko, nustato nacionalines priemones, kuriomis būtų iš esmės didinamas pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, atsirastų gerokai daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir gerokai padidėtų vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalijimasis bei vietos energijos kaupimas, išmanusis ir abikryptis įkrovimas, kitos lankstumo paslaugos, kaip reguliavimas apkrova, o kartu – energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, susijusias su didelio naudingumo kogeneracija ir pasyviais, beveik nulinės energijos ir nulinės energijos pastatais, atsižvelgiant į novatoriškas technologijas.

Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą orientacinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, valstybės narės savo statybos reglamentuose bei kodeksuose ir, kai taikoma, savo paramos schemose ar kitose lygiaverčio poveikio priemonėse nustato, kiek atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pagamintos vietoje ar netoliese, be kita ko, iš tinklo, būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir pastatuose, kuriuos reikia renovuoti, laikantis Direktyvos 2010/31/ES nuostatų ir kai tai ekonomiškai, techniškai ir funkciniu požiūriu įmanoma. Valstybės narės suteikia galimybę šį minimalųjį lygį kiekį užtikrinti, be kita ko, naudojant efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemą.

Esamų pastatų atveju pirma pastraipa taikoma ginkluotosioms pajėgoms tik tokiu mastu, kokiu jos taikymas nepakenktų ginkluotųjų pajėgų veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikoma medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad viešieji pastatai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis atliktų pavyzdinį vaidmenį, susijusį su suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi, pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnio ir Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio nuostatas. Valstybės narės gali, be kita ko, sudaryti sąlygas to įpareigojimo laikytis nustatant, kad viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus ar kitus suderinamus paviršius ir žemesnius paviršius tretieji asmenys naudoja įrenginiams, kuriais gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija.

Valstybės narės skatina vietos valdžios institucijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų bendradarbiavimą pastatų sektoriuje, visų pirma vykdydamos viešuosius pirkimus. Tokia parama nurodoma valstybių narių nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose pagal Direktyvos [Pastatų energinio naudingumo direktyvos] 3 straipsnį.

4.  Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą orientacinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas ir įrangą, įskaitant novatoriškas technologijas, atsižvelgiant į vietos aplinkybes, pavyzdžiui, pažangias ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias elektrifikuotas šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas ir įrangą, kartu su, kai taikytina, pažangiu visų decentralizuotų pastatų energijos išteklių valdymu pasitelkiant pastatų energijos naudojimo vadybos sistemas, galinčias sąveikauti su energijos tinklu. Tuo tikslu valstybės narės taiko visas tinkamas priemones ir paskatas, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo etiketes, parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369, energinio naudingumo sertifikatus pagal Direktyvą 2010/31/ES(27) arba kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, parengtus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, ir užtikrina, kad, be kita ko, per bendrus kontaktinius punktus, būtų teikiama tinkama informacija ir rekomendacijos dėl atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų energiją itin efektyviai vartojančių alternatyvų, taip pat esamų finansinių priemonių ir paskatų, kuriomis skatinamas didesnio masto senų šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų keitimas ir spartesnis perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų sprendimų.“;

"

7)  18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)   3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių visų formų šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, skirtų naudoti pastatuose, pramonėje ir žemės ūkyje, montuotojai ir projektuotojai, taip pat kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų, kaupimo ir reguliavimo apkrova technologijų, įskaitant įkrovimo stoteles, montuotojai galėtų naudotis sertifikavimo schemomis arba lygiavertėmis nacionalinėmis kvalifikavimo schemomis. Tose schemose gali būti atsižvelgta atitinkamai į esamas schemas ir struktūras ir jos turi būti grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi tais kriterijais, kiekviena valstybė narė patvirtina, kad pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus valstybės narės įvertina atotrūkį tarp turimų ir reikalingų išmokytų ir kvalifikuotų įrenginių specialistų ir prireikus pateikia rekomendacijas, kaip šį atotrūkį panaikinti. Tas vertinimas ir rekomendacijos skelbiami viešai.

Valstybės narės, be kita ko, pasitelkdamos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijas, nustato sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų pakankamas 3 dalyje nurodytų išmokytų ir kvalifikuotų ▌montuotojų skaičius, kad būtų galima aptarnauti didėjantį šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių mastą, kurio reikia siekiant prisidėti prie metinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kaip nustatyta 23 straipsnyje, ir padėti įgyvendinti atitinkamai 15a, 22a ir 25 straipsniuose nustatytus atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus pastatuose, pramonės sektoriuje ir transporto sektoriuje, taip pat padėti įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytą bendrą tikslą.

Siekdamos užtikrinti ▌pakankamą montuotojų ir projektuotojų skaičių, valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta pakankamai mokymo programų, kurias užbaigus būtų suteikiama kvalifikacija ar sertifikatas, apimantys atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo ir vėsinimo technologijas ir jų naujausius novatoriškus sprendimus, su sąlyga, kad jos yra suderinamos su nacionalinėmis kvalifikavimo ir sertifikavimo schemomis. Valstybės narės imasi priemonių dalyvavimui, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių bei savarankiškai dirbančių asmenų, tokiose programose skatinti, taip pat užtikrindamos lyčių lygybę bei ypatingą dėmesį skirdamos nepakankamai atstovaujamoms mažumoms. Jei tai suderinama su esamomis mokymo ir kvalifikavimo schemomis, valstybės narės gali sudaryti savanoriškus susitarimus su atitinkamais technologijų tiekėjais ir pardavėjais, kad jie parengtų pakankamai montuotojų – gali būti remiamasi numatoma pardavimo apimtimi – naujausių rinkoje siūlomų novatoriškų sprendimų ir technologijų srityse.

Valstybės narės savo politiką ir priemones, kuriomis skatinamas veiksmingas, kokybiškas ir įtraukus darbuotojų mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, aprašo savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, nurodytuose Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsniuose, ir pažangos ataskaitose, teikiamose pagal to reglamento 17 straipsnį.

4.  Valstybės narės informaciją apie 3 dalyje nurodytas sertifikavimo schemas arba lygiavertes nacionalines kvalifikavimo schemas skelbia viešai. Valstybės narės skaidriu ir lengvai prieinamu būdu taip pat viešai skelbia reguliariai atnaujinamą montuotojų, kurie yra kvalifikuoti ar sertifikuoti pagal 3 dalį, sąrašą ▌.“;

"

b)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„6a. Bet kurios priemonės, kurių imamasi pagal šį straipsnį, nedaro poveikio priemonėms, kurių imamasi pagal direktyvas (ES) .../... [Energijos vartojimo efektyvumo direktyva] ir (ES) .../... [Pastatų energinio naudingumo direktyva].“;

"

8)  19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Siekiant parodyti galutiniams vartotojams atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmę energijos tiekėjo energijos rūšių derinyje ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, rinkoje platinamas darant nuorodą į atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmė gali būti kaip tokia garantuota pagal šią direktyvą, remiantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminuojančiais kriterijais.“;

"

a)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos gamintojo prašymu būtų išduodama kilmės garantija. Valstybės narės numato vienodą vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių išduodamų kilmės garantijų sistemą.

Siekdamos atsižvelgti į kilmės garantijos rinkos vertę, valstybės narės gali nuspręsti tokios kilmės garantijos neišduoti gamintojui, kuriam pagal paramos schemą teikiama finansinė parama.

Komisija pateikia papildomą informaciją apie kilmės garantijas, kartu vengdama dvigubos apskaitos.

Kilmės garantijos gali būti išduodamos taikant minimalią galios ribą. Kilmės garantija ▌suteikiama 1 MWh su galimybe ją suteikti galios dalims. Jie tinkamai standartizuojami pagal Europos standartą CEN-EN16325 ir išduodami energijos gamintojo prašymu su sąlyga, kad dėl to neatsiranda dvigubos apskaitos. Mažiems įrenginiams, kurių galia yra mažesnė kaip 50 kW, ir energijos bendrijoms turėtų būti taikomas supaprastintas registracijos procesas ir mažesni registracijos mokesčiai. Kilmės garantijos gali būti išduodamos keliems sujungtiems mažiems įrenginiams.

Kiekvienam pagamintos energijos vienetui išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija ir į tą patį energijos vienetą atsižvelgiama tik vieną kartą.“;

"

ia)  antra pastraipa išbraukiama;

ib)  ketvirtos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:"

„c) kai kilmės garantijos išduodamos ne tiesiogiai gamintojui, o tiekėjui arba vartotojui, perkančiam energiją konkurencingoje aplinkoje arba pagal ilgalaikę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartį.“;

"

ii)  penkta pastraipa išbraukiama;

aa)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. 1 dalies tikslais kilmės garantijos galioja sandoriams 12 mėnesių po to, kai pagaminamas atitinkamas energijos vienetas. Valstybės narės užtikrina, kad visos nepanaikintos kilmės garantijos baigtų galioti ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių po to, kai pagaminamas energijos vienetas. Valstybės narės nebegaliojančias kilmės garantijas įskaičiuoja į savo liekamąjį energijos rūšių derinį.“;

"

ab)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. 8 ir 13 dalyse nurodyto informacijos atskleidimo tikslais valstybės narės užtikrina, kad energetikos įmonės kilmės garantijas panaikintų ne vėliau kaip šeši mėnesiai po to, kai pasibaigia kilmės garantijos galiojimo laikotarpis. Be to, ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie jų liekamąjį derinį būtų skelbiami kasmet.“;

"

ac)  7 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)  a punktas pakeičiamas taip:"

„a) energijos išteklius, iš kurio buvo pagaminta energija, taip pat tikrajam laikui kuo artimesnės gamybos pradžios ir pabaigos datos, siekiant, kad gamybos intervalai būtų ne ilgesni kaip viena valanda;“;

"

ii)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, prekybos zona, tipas bei pajėgumas;“;

"

iii)  straipsnio dalis papildoma šiais punktais:"

„g) per garantuotos energijos gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal standartą ISO 14067:2018;

   h) didesnis laiko tikslumas;
   i) vietos suderinimas.“;

"

b)  8 dalis ▌pakeičiama taip:"

„Jei elektros energijos tiekėjas privalo parodyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmę jo energijos rūšių derinyje Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies a punkto tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis, išskyrus procentinę dalį jo energijos rūšių derinyje, kuri atitinka neatsekamus komercinius pasiūlymus, jei tokių yra, kuriems tiekėjas gali naudoti liekamąjį derinį.

Jei dujų tiekėjas privalo parodyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmę jo energijos rūšių derinyje Direktyvos (ES) .../... [dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kaip pasiūlyta COM(2021)0803] I priedo 5 skirsnio tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis, išskyrus procentinę dalį jo energijos rūšių derinyje, kuri atitinka neatsekamus komercinius pasiūlymus, jei tokių yra, kuriems tiekėjas gali naudoti liekamąjį derinį.

Kai valstybės narės sudaro sąlygas kilmės garantijoms kitoms energijos rūšims išduoti, tiekėjai informacijos atskleidimui naudoja tą pačią kilmės garantijų rūšį kaip ir tiekiamai energijai. Be to, kai vartotojas vartoja dujas iš vandenilio arba gamtinių dujų tinklo, valstybės narės gali užtikrinti, kad panaikintos kilmės garantijos atitiktų atitinkamas tinklo charakteristikas. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat gali būti naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą parodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Šio straipsnio 2 dalies tikslais, kai elektros energija pagaminta didelio naudingumo kogeneracija naudojant atsinaujinančius išteklius, užtenka išduoti tik vieną kilmės garantiją, kurioje nurodomos abi charakteristikos.“;

"

ba)  9 dalis pakeičiama taip:"

„9. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių išduotas kilmės garantijas pagal šią direktyvą tik kaip 1 dalyje ir 7 dalies pirmos pastraipos a–i punktuose nurodytos informacijos įrodymą. Valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kilmės garantiją tik tuo atveju, kai ji turi tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Valstybė narė apie tokį atsisakymą ir jo priežastis praneša Komisijai.“;

"

bb)  11 dalis pakeičiama taip:"

„11. Valstybės narės pripažįsta trečiosios valstybės išduodamas kilmės garantijas tik tuo atveju, jei Sąjunga su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo, ir tik tuo atveju jei energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai. Komisija paskelbia gaires, kuriose Sąjungos reikalavimai dėl trečiosios valstybės išduotų kilmės garantijų pripažinimo, įskaitant pagrindinius susijusius valdymo susitarimus, siekiant supaprastinti ir paspartinti tokių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis sudarymą.

Ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo], Komisija paskelbia gaires dėl atitinkamų apsaugos priemonių, taikomų tarpvalstybiniam perdavimui.“;

"

bc)  13 dalis pakeičiama taip:"

„13. Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija priima ataskaitą, kurioje įvertinamos galimybės nustatyti Sąjungos masto žaliąjį ženklą, siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš naujų įrenginių. Tiekėjai naudoja kilmės garantijose pateiktą informaciją, kad parodytų, jog laikosi tokio ženklo reikalavimų.“;

"

bd)  straipsnis papildomas šia dalimi:"

„13a. Komisija stebi kilmės garantijų sistemos veikimą ir ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. įvertina kilmės garantijų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą rinkoje ir, esant disbalansui, nustato svarbius pasiūlos ir paklausos veiksnius ir pasiūlo priemones, kuriomis būtų šalinamas galimas struktūrinis disbalansas, siekiant remti rinkas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama naujiems atsinaujinančiosios energijos įrenginiams.“;

"

9)  20 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo statyti naują arba modernizuoti esamą infrastruktūrą, skirtą šilumai ir vėsumai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių centralizuotai tiekti, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas, įvertinimu, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės, vadovaudamosi principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, prireikus imasi būtinų veiksmų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrai plėtoti, siekdamos skatinti šildymą ir vėsinimą, kuriam naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, ▌ir kartu skatinti šiluminės energijos kaupimą, reguliavimo apkrova sistemas ir šilumos gamybos iš elektros energijos įrenginius.

3a.  Pagal atitinkamą elektros energijos rinkos teisę valstybės narės prireikus imasi būtinų veiksmų, kad į tinklą integruotų nepastovią elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, kartu užtikrinant tinklo stabilumą ir tiekimo saugumą.“;

"

10)  įterpiamas 20a straipsnis:"

„20a straipsnis

Palankesnių sąlygų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos integravimui į sistemą sudarymas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje veikiantys perdavimo sistemų operatoriai ir, jei techniškai įmanoma, skirstymo sistemų operatoriai leistų susipažinti su informacija apie kiekvienoje prekybos zonoje tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalį ir su tiekiama elektros energija susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kuo tiksliau ir kuo arčiau tikrojo laiko, bet ne ilgesniais kaip vienos valandos intervalais, pateikdamos prognozes, jei turimos. Valstybės narės užtikrina, kad skirstymo sistemų operatoriai turėtų prieigą prie reikiamų duomenų. Jei pagal nacionalinės teisės aktus jie neturi prieigos prie visos reikiamos informacijos, jie taiko esamą duomenų teikimo sistemą pagal ENTSO-E, laikydamosi Direktyvos 2019/944 nuostatų. Tačiau perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai nėra atsakingi už prognozavimo, įvertinimo ar skaičiavimo klaidas dėl išorinių aplinkybių. Valstybės narės skatina modernizuoti pažangiuosius tinklus, kad būtų galima geriau stebėti tinklo pusiausvyrą ir teikti tikralaikę informaciją.

Jei techniškai įmanoma, skirstymo sistemų operatoriai taip pat turėtų padaryti prieinamus anoniminius ir suvestinius duomenis apie reguliavimo apkrova potencialą ir pasigamintos energijos vartotojų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų pagamintą ir į tinklą atiduotą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją.

1 a.  1 dalyje nurodyta informacija ir duomenys turi būti prieinami skaitmeniniu būdu taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, remiantis suderintais duomenų formatais ir standartizuotais duomenų rinkiniais, kad ja nediskriminuojami galėtų naudotis elektros energijos rinkos dalyviai, telkėjai, vartotojai ir galutiniai vartotojai ir kad ją galėtų skaityti elektroninio ryšio prietaisai ▌.

2.  Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020], valstybės narės priima priemones, kuriomis pagal kurias reikalaujama, kad buitinių ir pramoninių baterijų gamintojai, gavę aiškų sutikimą ir laikydamiesi atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, sudarytų sąlygas baterijų savininkams ir naudotojams, taip pat jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims, pvz., pastatų energijos naudojimo vadybos įmonėms ir elektros energijos rinkos dalyviams nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai realiuoju laiku susipažinti su pagrindine baterijos valdymo sistemos informacija, įskaitant baterijos talpą, būklę, įkrovos būseną ir galios nuostatį.

Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] valstybės narės priima priemones, pagal kurias reikalaujama, kad, be papildomų su tipo patvirtinimu susijusių ir Rinkos priežiūros reglamente nustatytų reikalavimų bei visapusiškai laikantis atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, transporto priemonių gamintojai, gavę aiškų sutikimą, sudarytų sąlygas elektrinių transporto priemonių savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims, pvz., elektros energijos rinkos dalyviams ir elektromobilumo paslaugų teikėjams, realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis ir iš baterijų savininkų ar naudotojų ir jų vardu veikiančių subjektų nereikalaujant užmokesčio susipažinti su transporto priemonėje sukauptais duomenimis, susijusiais su baterijos būkle, įkrovos būsena, galios nuostačiu ir talpa ▌. Pagal Baterijų reglamentą duomenimis dalijamasi tik kaip nekeičiamojo formato duomenimis, tokiu būdu užkertant kelią tretiesiems asmenims keisti duomenų parametrus.

Valstybės narės užtikrina, kad pažangiųjų šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų, šiluminės energijos kaupiklių ir kitų pažangiųjų prietaisų gamintojai, sudarantys palankesnes sąlygas vartotojų reguliavimui apkrova energetikos sistemoje, gavę aiškų sutikimą ir laikydamiesi atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, sudarytų galimybę naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis nemokamai susipažinti su duomenimis, susijusiais su reguliavimu apkrova.

3.  Be reikalavimų, [nustatytų pasiūlyme dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES], valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įrengtos viešai neprieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino] galėtų užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas ir sąsają su pažangiosiomis matavimo sistemomis, kai jas diegia valstybės narės, ir, kai tinkama, remiantis reguliavimo institucijos vertinimu, abikrypčio įkrovimo funkcijas, kaip nustatyta Reglamento ... [Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas] 14 straipsnio 4 dalyje ir kaip įvertino reguliavimo institucijos jų potencialaus indėlio aspektu.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad visos elektros energijos gamybos priemonės, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos vienetus, būtų įtrauktos į sistemos ir balansavimo paslaugų teikimą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad nacionaline reglamentavimo sistema nebūtų tiek tiesiogiai, tiek per telkėjus diskriminuojamas mažų ar mobilių sistemų, pvz., buitinių ir bendrijoms skirtų baterijų ir elektrinių transporto priemonių, taip pat sistemoje dalyvaujančių decentralizuotų energijos išteklių, kurių galia yra mažesnė kaip 1 MW, šiluminės energijos kaupiklių, elektros panaudojimo dujoms gaminti, šilumos siurblių ir kitų įrenginių, galinčių suteikti lankstumo, dalyvavimas elektros energijos rinkose, įskaitant perkrovos valdymą ir lankstumo bei balansavimo paslaugų teikimą elektros energijos tinklams ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklams, energijos kaupimo ir lankstumo paslaugų teikėjams, taip pat balansavimo paslaugoms. Valstybės narės sudaro vienodas sąlygas mažesniems rinkos dalyviams, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms, kad jie galėtų dalyvauti rinkoje nepatirdami neproporcingos administracinės ar reguliavimo naštos.“;

4 a.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę reguliavimo sistemą galutiniams vartotojams būtų sudarytos sąlygos sudaryti sutartis su elektros energijos rinkos dalyviais ir elektromobilumo paslaugų teikėjais, kad jie galėtų gauti informaciją apie susitarimo sąlygas, įskaitant jų asmens duomenų apsaugą, ir jų poveikį vartotojams, įskaitant atlygį už lankstumą.“;

"

11)  įterpiamas 22a straipsnis:"

„22a straipsnis

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas pramonėje

1.  Valstybės narės stengiasi iki 2030 m. pramonės sektoriuje atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, palyginti su energijos išteklių kiekiu, naudojamu galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, preliminariai vidutiniškai per metus padidinti ne mažiau kaip 1,9 procentinio punkto. Tas padidėjimas apskaičiuojamas kaip trejų metų, t. y. 2024–2027 ir 2027–2030 m. laikotarpių vidurkis.

Valstybės narės planuojamą politiką ir priemones ir politiką ir priemones, kurių imtasi, kad toks orientacinis padidėjimas būtų pasiektas, įtraukia į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pažangos ataskaitas, teikiamas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 14 ir 17 straipsnius. Tokios priemonės apima atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamą pramoninių procesų elektrifikavimą, kai laikoma, kad tai yra ekonomiškai efektyvus sprendimas. Priimdamos priemones, kuriomis siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį pramonėje, valstybės narės laikosi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Valstybės narės sukuria reguliavimo sistemą, kuri gali apimti paramos priemones pramonei pagal 3 straipsnio 4a dalį, ir skatina atsinaujinančiųjų išteklių ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pramonėje, visapusiškai atsižvelgdamos į veiksmingumą ir tarptautinį konkurencingumą, kaip būtinas atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo pramonėje prielaidas. Visų pirma ta sistema turėtų būti šalinamos reguliavimo, administracinės ir ekonominės kliūtys pagal 3 straipsnio 4a dalį ir 15 straipsnio 8 dalį.

Valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, įnašas pramonėje sudarytų 50 % vandenilio, sunaudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais. Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2035 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, įnašas pramonėje sudarys bent 70 proc. vandenilio, sunaudojamo galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais. 2026 m. ir vėliau kasmet Komisija išanalizuoja nebiologinės kilmės kuro prieinamumą. ▌Procentiniam dydžiui apskaičiuoti taikomos toliau nurodytos taisyklės: [34 pakeit.]

   a) apskaičiuojant vardiklį, įskaitoma vandenilio, sunaudoto galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus vandenilį, naudojamą kaip tarpinį produktą įprastiniams transporto degalams gaminti, ir vandenilį, susidarantį kaip šalutinį produktą arba gaunamą iš pramonės įrenginiuose susidarančių šalutinių produktų;
   b) apskaičiuojant skaitiklį, įskaitoma atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, sunaudoto pramonės sektoriuje galutiniais energetikos ir ne energetikos tikslais, energinė vertė, išskyrus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, naudojamą kaip tarpinį produktą ▌transporto degalams gaminti;
   c) Ir skaitiklis, ir vardiklis apskaičiuojami naudojant III priede nustatytas kuro energines vertes.

Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d., nustačiusi 1 dalyje nurodytas taisykles, Komisija įvertina, ar, atsižvelgiant į reguliavimo, technikos ir mokslo pažangą, tikslinga ir pagrįsta pritaikyti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro 2030 m. tarpinį tikslą, ir prireikus tuo tikslu iš dalies pakeičia šį straipsnį ir prideda poveikio vertinimo dokumentus.

Siekdamos skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimus, skirtus žemos ir vidutinės temperatūros pramoninei šilumai, valstybės narės stengiasi ne vėliau kaip iki 2027 m. padidinti galimybes naudotis ekonomiškai perspektyviomis ir techniškai įgyvendinamomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos alternatyvomis iškastiniu kuru grindžiamos energijos naudojimui pramoninėms šilumos reikmėms, kad ne vėliau kaip iki 2027 m. būtų nutrauktas iškastiniu kuru grindžiamas naudojimas įrenginiams, kuriems reikia maksimalios šildymo temperatūros iki 200 °C.

1a.  Ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija parengia pasaulinę vandenilio importo strategiją, siekdama skatinti Europos vandenilio rinką. Ši strategija turi papildyti iniciatyvas, kuriomis skatinama vidaus vandenilio gamyba Sąjungoje, ir padėti įgyvendinti šią direktyvą bei pasiekti joje nustatytus tikslus, kartu tinkamai atsižvelgiant į tiekimo saugumą ir Sąjungos strateginį savarankiškumą energetikos srityje. Į strategiją įtrauktomis priemonėmis turi būti siekiama skatinti sudaryti vienodas sąlygas, grindžiamas lygiavertėmis taisyklėmis ar standartais trečiosiose valstybėse aplinkos apsaugos, tvarumo ir klimato kaitos švelninimo srityse. Strategijoje nurodomi orientaciniai importo etapai ir priemonės. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių šiai strategijai įtraukti į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pažangos ataskaitas, teikiamas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 14 ir 17 straipsnius. Be to, strategijoje taip pat turi būti atsižvelgiama į poreikį sudaryti galimybes vietos gyventojams naudotis energija.“;

"

12)  23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Siekdama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kiekviena valstybė narė padidina atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį tame sektoriuje bent orientaciškai 2,3 procentinio punkto, kaip metinį vidurkį, apskaičiuojamą 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiams, pradedant nuo 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kuri išreiškiama nacionaline bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentine dalimi ir apskaičiuojama pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.

Tose valstybėse narėse, kuriose naudojama atliekinė šiluma ir vėsuma, tas padidinimas turi būti lygus 2,8 procentinio punkto. Tokiu atveju valstybės narės gali įskaityti atliekinę šilumą ir vėsumą, bet įskaitoma dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 % vidutinio metinio padidėjimo.“;

"

b)  įterpiama 1a dalis:"

„1a. Siekdamos, kad Komisija galėtų visapusiškai atsižvelgti į didelius pramoninės šilumos paklausos lygio skirtumus visoje Sąjungoje, valstybės narės įvertina savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimo šildymo ir vėsinimo sektoriuje potencialą ir, be kita ko, atlieka sąnaudų ir naudos analizę, kuri apima bet kokį teigiamą poveikį išorei, kai tinkama, ▌nedidelį ekologinį pavojų keliančiam diegimui tinkamų vietovių ir nedidelio masto namų ūkio projektų galimybių analizę. MVĮ, pramonės simbiozės ir komercinių pastatų ir apibrėžiami bet kokie infrastruktūros poreikiai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į turimas ir ekonomiškai įgyvendinamas pramoninio ir buitinio naudojimo technologijas, kad būtų nustatomos tarpinės reikšmės ir priemonės, kurias taikant būtų didinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas šildymo ir vėsinimo sektoriuje ir tam tikrais atvejais – atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje ir nedidelio masto namų ūkiuose bei MVĮ, siekiant nustatyti ilgalaikę nacionalinę šildymo ir vėsinimo išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir keliamos oro taršos mažinimo strategiją. Tokioje strategijoje turi būti atsižvelgiama į skirtingą šilumos kokybės lygį (aukštą, vidutinę ir žemą temperatūrą), būdingą įvairiems procesams ir paskirtims. Vertinimas atliekamas vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir yra integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, nurodytų Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsniuose, dalis ir pateikiamas kartu su išsamiu šildymo ir vėsinimo vertinimu, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį.“;

"

c)  2 dalies pirmos pastraipos a punktas išbraukiamas;

ca)  2 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams ir MVĮ informaciją apie ekonomiškai efektyvias ir finansines priemones, skirtas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose gerinti. Valstybės narės teikia informaciją naudodamosi prieinamomis ir skaidriomis konsultacinėmis priemonėmis, veikiančiomis bendruose kontaktiniuose punktuose.“;

"

d)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Kad užtikrintų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą vidutinį metinį padidėjimą, valstybės narės įgyvendina bent tris iš šių priemonių:

   a) atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įterpti į šildymui arba vėsinimui tiekiamus energijos išteklius ir kurą;
   b) pastatuose diegti ypač našias atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas, pastatus prijungti prie didelio efektyvumo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų arba pramoniniams šilumos ir vėsumos tiekimo procesams naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą;
   c) taikyti priemones, įgyvendinamas prekiniais sertifikatais, kuriais įrodoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto įpareigojimo laikomasi remiant diegimo priemones pagal šios dalies b punktą, kurias įgyvendina kitas ekonominės veiklos vykdytojas, pavyzdžiui, nepriklausomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų montuotojas arba energetinių paslaugų bendrovė, teikianti diegimo paslaugas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje;
   d) didinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų pajėgumus nustatyti vietos šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių išteklių potencialą, planuoti ir įgyvendinti ▌atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus ir diegti infrastruktūrą ir šiais klausimais teikti konsultacijas;
   e) kurti rizikos mažinimo sistemas siekiant sumažinti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekinės šilumos ir vėsumos projektų kapitalo sąnaudas, inter alia sudarant sąlygas sujungti mažesnius projektus ir juos labiau susieti su kitomis energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų renovacijos priemonėmis;
   f) skatinti įmones ir smulkiųjų vartotojų kolektyvus sudaryti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis;
   g) įgyvendinti suplanuotas šildymui naudojamo iškastinio kuro šaltinių, šilumos tiekimo sistemų, kurios nėra suderinamos su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, pakeitimo schemas arba iškastinio kuro laipsniško naudojimo nutraukimo schemas, kuriose nustatytos tarpinės reikšmės;
   h) vykdyti šildymo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įtraukiant vėsinimą, planavimo reikalavimus vietos ir regionų lygmenimis;
   i) taikyti kitas lygiaverčio poveikio politikos priemones, įskaitant fiskalines priemones, paramos schemas ar kitas finansines paskatas, kuriomis prisidedama prie atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo įrangos įrengimo ir energetikos tinklų, tiekiančių atsinaujinančiųjų išteklių energiją šildymui ir vėsinimui pastatuose ir pramonėje, plėtros;
   j) skatinti biodujų gamybą ir jų tiekimą į dujų tinklą, užuot jas naudojus elektros energijos gamybai;
   k) taikyti priemones, kuriomis skatinamas šilumos energijos kaupimo technologijų integravimas į šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas;
   l) skatinti vartotojams priklausančius centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tinklus, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, be kita ko, taikant reguliavimo priemones, finansavimo priemones ir paramą.

Priimdamos ir įgyvendindamos tokias priemones valstybės narės užtikrina jų prieinamumą visiems vartotojams, įskaitant nuomininkus, visų pirma mažas pajamas gaunančių ar pažeidžiamų namų ūkių vartotojams, ir reikalauja, kad didelė dalis priemonių pirmiausia būtų įgyvendintos namų ūkiuose, kurie patiria energijos nepriteklių, kaip apibrėžta Direktyvoje ... [naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje], ir socialiniuose būstuose, kurie kitu atveju gali neturėti pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų jomis pasinaudoti.“;

"

13)  24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės remia jau pastatytų pastatų renovaciją ir labai efektyvių 4-osios ir 5-osios kartos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų, naudojančių tik atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir neišvengiamą atliekinę šilumą ar vėsumą, kūrimą, gavusios teigiamus ekonominių ir aplinkos sąnaudų ir naudos analizės, atliktos bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis vietos valdžios institucijomis, rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie energinį naudingumą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį jų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose galutiniams vartotojams būtų teikiama lengvai prieinamu būdu, bent sąskaitose tiekėjų interneto svetainėse arba gavus prašymą. Informacija apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį išreiškiama bent bendrojo galutinio šilumos ir vėsumos, kurią suvartoja tam tikros centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos naudotojai, suvartojimo procentine dalimi ir apima informaciją apie tai, kiek energijos buvo sunaudota vienam šilumos vienetui tiekti klientui ar galutiniam vartotojui.“;

"

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4.Valstybės narės stengiasi padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos procentinę dalį centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje bent 2,3 procentinio punkto, kaip metinį vidurkį, apskaičiuojamą 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiams, pradedant nuo 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant šilumą, pagamintą iš elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos procentinės dalies centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sektoriuje, ir nustato tam tikslui būtinas priemones. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis išreiškiama bendrojo galutinės energijos suvartojimo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje procentine dalimi, pakoreguota pagal įprastas vidutines oro sąlygas.

Valstybės narės, kuriose centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos procentinė dalis yra didesnė nei 60 %, gali laikyti, kad tokia procentine dalimi jos įvykdo pirmoje pastraipoje nurodytą vidutinio metinio padidėjimo reikalavimą.

Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priedą nustato priemones, būtinas pirmoje pastraipoje nurodytam vidutiniam metiniam padidėjimui įgyvendinti.“;

"

c)  įterpiama 4a dalis:"

„4a. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemų, kurių galia yra didesnė nei 25 MWh, operatoriai būtų skatinami prijungti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos trečiuosius tiekėjus arba ▌pasiūlyti prijungti trečiuosius tiekėjus ir iš jų pirkti šilumą ar vėsumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos energijos, remiantis nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos turi nustatyti atitinkamos valstybės narės ▌, jei toks prijungimas yra techniškai bei ekonomiškai įmanomas ir kai tokiems operatoriams reikia atlikti vieną ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų:

   a) tenkinti dėl naujų vartotojų atsiradusią paklausą;
   b) pakeisti esamus šilumos ar vėsumos gamybos pajėgumus;
   c) išplėsti esamus šilumos ar vėsumos gamybos pajėgumus.

Valstybės narės gali nuspręsti į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą vidutinį metinį padidinimą įskaičiuoti centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui naudojamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją. Siekiant 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų tikslų, į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, įskaičiuotą pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą, neatsižvelgiama.

Jei valstybės narės nusprendžia įskaičiuoti centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui naudojamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, jos apie tai praneša Komisijai iki tokio mechanizmo taikymo pradžios. Valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, naudojamos centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, kiekį įtraukia į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį.“;

"

d)  5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:"

„5. Valstybės narės gali suteikti galimybę centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemos operatoriui atsisakyti prijungti trečiuosius tiekėjus ir iš jų pirkti šilumą ar vėsumą bet kuriuo iš šių atvejų:

   a) sistema neturi reikiamų pajėgumų, nes šilumą ar vėsumą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba atliekinę šilumą ir vėsumą tiekia kiti tiekėjai;
   b) trečiojo tiekėjo tiekiama šiluma ar vėsuma neatitinka techninių parametrų, būtinų norint jį prijungti ir užtikrinti patikimą ir saugų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos eksploatavimą;
   c) operatorius gali įrodyti, kad suteikus prieigą pernelyg padidėtų šilumos ar vėsumos kaina galutiniams vartotojams, palyginti su kaina, kai naudojamas pagrindinis vietos šildymo ir vėsinimo šaltinis, su kuriuo tas atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinis arba atliekinė šiluma ir vėsuma konkuruotų;
   d) operatoriaus sistema atitinka efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį, pateiktą [siūlomos nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos x straipsnyje].

Valstybės narės užtikrina, kad, kai pagal pirmą pastraipą centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemos operatorius atsisako prijungti šilumos ar vėsumos tiekėją, tas operatorius kompetentingai institucijai pateiktų informaciją apie tokio atsisakymo priežastis, taip pat apie sąlygas ir priemones, kurių reikėtų imtis sistemoje, kad prijungimas būtų įmanomas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama nepagrįstų atsisakymų klausimo sprendimo procedūra.

6.  Siekdamos palengvinti atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą, prireikus valstybės narės nustato centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatorių ir galimų atliekinės šilumos ir vėsumos išteklių pramonės ir tretiniame sektoriuose koordinavimo sistemą. Tokia koordinavimo sistema užtikrina principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymą ir sudaro palankesnes sąlygas dialogui, susijusiam su atliekinės šilumos ir vėsumos panaudojimu ir apimančiam bent:

   a) centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatorius;
   b) pramonės ir tretinio sektoriaus įmones, gaminančias atliekinę šilumą ir vėsumą, kurią galima ekonomiškai panaudoti per centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas, pavyzdžiui, duomenų centruose, pramonės įmonėse, dideliuose komerciniuose pastatuose, energijos kaupimo įrenginiuose ir viešajame transporte; ▌
   c) vietos valdžios institucijas, atsakingas už energetikos infrastruktūros planavimą ir tvirtinimą;
   d) mokslo ekspertus, dirbančius su naujausiomis pažangiausiomis itin efektyviai energiją vartojančiomis centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo vien iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sistemomis;
   e) atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, dalyvaujančias šildymo ir vėsinimo veikloje.“;

"

e)  8, 9 ir 10 dalys pakeičiamos taip:"

„8. Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią elektros energijos skirstymo sistemų operatoriai, bendradarbiaudami su atitinkamuose jų rajonuose veiklą vykdančiais centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriais, bent kas ketverius metus įvertins potencialą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis teikti balansavimo ir kitas sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir šiluminį perteklinės centralizuotų ir decentralizuotų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai į vertinimo, kurio reikalaujama pagal pirmąją pastraipą, rezultatus atitinkamai atsižvelgtų jų atitinkamose teritorijose planuodami tinklus, į juos investuodami ir plėtodami infrastruktūrą.

Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriams ir elektros perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriams koordinuoti veiklą, siekdamos užtikrinti, kad balansavimo, kaupimo ir kitos lankstumo paslaugos, pavyzdžiui, reguliavimo apkrova, kurias teikia centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatoriai, galėtų būti teikiamos nediskriminacinėmis sąlygomis jų elektros energijos rinkose.

Valstybės narės gali pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytus vertinimo ir koordinavimo reikalavimus taikyti ir dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams, taip pat, be kita ko, vandenilio tinklams ir kitiems energetikos tinklams.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija aiškiai apibrėžtų ir viešai skelbtų vartotojų teises ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo pagal šį straipsnį taisykles ir užtikrintų jų laikymąsi.

10.  Valstybė narė neprivalo taikyti 2 dalies, jei įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

   a) jos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo procentinė dalis 2018 m. gruodžio 24 d. sudarė ne daugiau kaip 2 % bendrojo galutinės energijos suvartojimo šildant ir vėsinant;
   b) jos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo procentinė dalis 2018 m. gruodžio 24 d. viršijo 2 % bendrojo galutinės energijos suvartojimo šildant ir vėsinant, nes buvo plėtojamas naujas efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, remiantis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 I priedą parengtu integruotu nacionaliniu energetikos ir klimato srities planu ir šios direktyvos 23 straipsnio 1a dalyje nurodytu vertinimu;
   c) 90 % bendrojo suvartotos galutinės energijos kiekio centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose susidaro centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose, atitinkančiose [siūlomos nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos x straipsnyje] pateiktą apibrėžtį.“;

"

14)  25 straipsnis pakeičiamas taip:"

„25 straipsnis

Taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimas transporto sektoriuje naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją

1.  Kiekviena valstybė narė nustato įpareigojimą degalų tiekėjams užtikrinti, kad:

   a) transporto sektoriui būtų tiekiamas toks atsinaujinančiųjų išteklių degalų ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis, kad iki 2030 m. taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas sumažėtų bent 16 %, palyginti su 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu baziniu lygiu, laikantis valstybės narės nustatytos ▌trajektorijos;
   b) pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų pradinių žaliavų, dalis transporto sektoriui tiekiamoje energijoje 2025 m. sudarytų ne mažiau kaip ▌0,5 proc. ir 2030 m. – ne mažiau kaip 2,2 proc., o atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras 2028 m. sudarytų ne mažiau kaip 2,6 proc. ir 2030 m. – ne mažiau kaip 5,7 proc.;
   ba) nuo 2030 m. kuro tiekėjai jūrų transporto sektoriams, kuriuose sudėtinga sumažinti taršą, tiektų ne mažiau kaip 1,2 % atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Valstybė narė, kurios teritorijoje nėra jūrų uostų, gali nuspręsti netaikyti šios nuostatos. Bet kuri valstybė narė, ketinanti taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą, ne vėliau kaip per vienus metus nuo... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data] praneša apie tai Komisijai. Komisijai taip pat pranešama apie bet kokius vėlesnius pokyčius.

Jei IX priedo A dalyje pateiktas pradinių žaliavų sąrašas iš dalies keičiamas pagal 28 straipsnio 6 dalį, minimali pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš pradinių žaliavų, dalis šios dalies b punkte nurodytoje transporto sektoriui tiekiamos energijos kiekyje atitinkamai padidinama ir grindžiama Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatais.

Komisija įvertina 1 dalyje nustatytą įpareigojimą siekdama ne vėliau kaip 2025 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo jis būtų didinamas tais atvejais, kai toliau labai sumažėja atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sąnaudos arba kai reikia įvykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, arba kai toks didinimas pateisinamas dėl pastebimo energijos vartojimo sumažėjimo Sąjungoje.

Apskaičiuodamos a punkte nurodytą sumažinimą ir b punkte nurodytą dalį, valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus įskaito ir tuo atveju, kai jie naudojami kaip tarpiniai produktai tradiciniams transporto degalams gaminti. Apskaičiuodamos a punkte nurodytą sumažinimą, valstybės narės gali atsižvelgti į perdirbtos anglies kurą.

Nustatydamos įpareigojimą degalų tiekėjams, valstybės narės gali nuspręsti degalų tiekėjams, kurie tiekia elektros energiją ar atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystuosius ir dujinius transporto degalus, netaikyti įpareigojimo dėl tų degalų laikytis būtinosios pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų pradinių žaliavų, procentinės dalies reikalavimo.

2.  Valstybės narės nustato mechanizmą, kuriuo suteikiama galimybė jų teritorijoje esantiems degalų tiekėjams keistis kreditais už atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimą transporto sektoriui. Ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją lengvosioms ir sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms per viešąsias įkrovimo stoteles arba tiekiantys atsinaujinančiųjų išteklių energiją, gauna kreditus, neatsižvelgiant į tai, ar ekonominės veiklos vykdytojams taikomas valstybės narės nustatytas įpareigojimas degalų tiekėjams, ir jie gali tuos kreditus parduoti degalų tiekėjams, o šie galės juos panaudoti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytam įpareigojimui vykdyti. Valstybės narės gali nuspręsti į mechanizmą įtraukti pirmoje pastraipoje nurodytas privačias įkrovimo stoteles, jei galima įrodyti, kad į tas privačias įkrovimo stoteles tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija naudojama tik elektrinėms transporto priemonėms.“;

"

15)  26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Apskaičiuojant 7 straipsnyje nurodytą valstybės narės bendrąjį galutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą ir 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biomasės kuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokių degalų dalis galutiniame tos valstybės narės transporto sektoriuje 2020 m. suvartojamame energijos kiekyje ir sudaryti ne daugiau kaip 7 % galutinio tos valstybės narės transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio.

Valstybės narės prašymu Komisija gali leisti nukrypti nuo pirmos pastraipos ir leisti valstybėms narėms į apskaičiuojamą pirmoje pastraipoje nurodytą 7 % galutinio energijos suvartojimo kelių ir geležinkelių transporto sektoriuje viršutinę ribą neįtraukti skystųjų bioproduktų, naudojamų elektros energijos gamybai SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose, su sąlyga, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra pagrįsta vietos ypatumais. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] paprašo Komisijos leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir pateikia atnaujintą tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo mokslinį ir techninį pagrindimą. Sprendimą dėl valstybės narės prašymo Komisija priima tris mėnesius nuo jo gavimo.“;

"

ia)  antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Kai pirmoje pastraipoje nurodyta biodegalų ir skystųjų bioproduktų procentinė dalis valstybėje narėje yra mažesnė nei 1 %, ji gali būti padidinta iki ne daugiau kaip 2 % galutinio energijos suvartojimo kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose.“;

"

ii)  ketvirta pastraipa pakeičiama taip:"

„Kai valstybėje narėje nustatyta, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biomasės kuro, pagaminto iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis turi būti mažesnė nei 7 %, arba kai valstybė narė nusprendžia šią procentinę dalį dar labiau apriboti, ta valstybė narė gali 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo mažinimo tikslą atitinkamai sumažinti, atsižvelgdama į tai, kiek dėl tų degalų galėjo būti sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiuo tikslu valstybės narės laiko, kad šie degalai padeda išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 50 %.“;

"

b)  2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  ▌pirmoje pastraipoje žodžiai „25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą būtinąją procentinę dalį“ pakeičiami žodžiais „25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą“ ir penktoje pastraipoje žodžiai „25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos būtinosios procentinės dalies“ pakeičiami žodžiais „25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo“;

ii)  antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Ne vėliau kaip ... [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data] ta riba turi sumažėti iki 0 %.“;

"

iii)  po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atnaujintą ataskaitą dėl atitinkamų maistinių ir pašarinių augalų auginimo plėtros visame pasaulyje padėties. Į tą atnaujintą ataskaitą įtraukiami naujausi paskutinių dvejų metų duomenys, susiję su miškų naikinimu ir riziką keliančių pirminių žaliavų naudojimo pokyčiais, ir aptariamos kitos didelę riziką keliančios žaliavos, priskiriamos didelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliančių pirminių žaliavų kategorijai. Šeštoje pastraipoje nurodytų deleguotųjų aktų tikslais didžiausia vidutinio metinio pasaulinio gamybos ploto padidėjimo dalis, tenkanti didelėms anglies sankaupoms, yra 7,9 %.“;

"

16)  27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Skaičiavimo taisyklės, taikomos transporto sektoriuje ir atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus, nepaisant jų galutinio suvartojimo“;

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Apskaičiuojant taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, nurodytą 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, taikomos šios taisyklės:

   a) sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:
   i) biodegalų ir biodujų atveju – visų rūšių transportui tiekiamų tų degalų kiekį padauginus iš dėl jų sumažinto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal 31 straipsnį;
   ii) atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų ir perdirbtos anglies kuro atveju – visų rūšių transportui tiekiamą šių degalų kiekį padauginus iš dėl jų sumažinto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto remiantis deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 29a straipsnio 3 dalį;
   iii) atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos atveju – visų rūšių transportui tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį padauginus iš lygintino iškastinio kuro vertės ▌.

V priede nustatyta lygintino kuro vertė ECF(e) naudojama iki 2029 m. gruodžio 31 d. Nuo 2030 m. sausio 1 d. naudojama V priede nustatyta lygintino kuro vertė EF(t).

Tačiau išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, 2030 m. pasiektas transporto sektoriuje naudojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, kuris apskaičiuojamas taikant lygintino kuro vertę EF(t), sudaro papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos indėlį, palyginti su tuo, kuris jau buvo pasiektas iki 2029 m. gruodžio 31 d. taikant lygintino kuro vertę ECF(e), naudojamą išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimui nuo 2030 m. apskaičiuoti.

   b) 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas bazinis lygis apskaičiuojamas transporto sektoriui tiekiamos energijos kiekį padauginus iš lygintino iškastinio kuro vertės EF(t), nurodytos V priede;
   c) apskaičiuojant atitinkamą energijos kiekį, taikomos šios taisyklės:
   i) transporto sektoriui tiekiamos energijos kiekis nustatomas naudojant III priede nustatytas transporto degalų energines vertes;
   ii) nustatydamos į III priedą neįtrauktų transporto degalų energinę vertę, valstybės narės naudojasi atitinkamais Europos standartais, pagal kuriuos nustatomas įvairių rūšių degalų šilumingumas. Jei tuo tikslu nėra priimto Europos standarto, naudojamasi atitinkamais ISO standartais;
   iii) transporto sektoriui tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekis nustatomas šiam sektoriui tiekiamos elektros energijos kiekį padauginus iš vidutinės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, tiektos valstybės narės teritorijoje per pastaruosius dvejus metus, dalies. Išimties tvarka, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie įrenginio, gaminančio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, ir tiekiama transporto sektoriui, visa ta elektros energija apskaičiuojama kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija;
   iv) biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų pradinių žaliavų, procentinė dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 1,7 % degalų ir elektros energijos, patiektų transporto sektoriui, energinės vertės, išskyrus Kiprą ir Maltą;

Jei IX priedo B dalyje pateiktas pradinių žaliavų sąrašas iš dalies keičiamas pagal 28 straipsnio 6 dalį, didžiausia tokių biodegalų ir biodujų procentinė dalis atitinkamai padidinama ir grindžiama Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatais;

   d) taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją apskaičiuojamas išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant visų rūšių transportui tiekiamus biodegalus, biodujas ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, padalijus iš bazinio lygio.

Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, dėl III priede nurodytos transporto degalų energinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“;

"

c)  įterpiama 1a dalis:"

„1a. Apskaičiuojant 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus tikslus, taikomos šios taisyklės:

   a) apskaičiuojant vardiklį, t. y. transporto sektoriuje suvartotą energijos kiekį, įskaitomi visi transporto sektoriui patiekti degalai ir elektros energija;
   b) apskaičiuojant skaitiklį, įskaitoma visų rūšių transporto sektoriams Sąjungos teritorijoje patiektų pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų pradinių žaliavų, ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų energinė vertė;
   c) laikoma, kad aviacijos ir jūrų transporto sektoriams patiektų pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų pradinių žaliavų, ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalų dalys yra 1,2 karto didesnės už jų energinę vertę.“;

"

d)  2 dalis išbraukiama;

e)  3 dalis pakeičiama taip:"

3. Jei elektros energija naudojama atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalams gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinei daliai apskaičiuoti naudojama vidutinė per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuota atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos procentinė dalis gamybos šalyje.

Elektros energija, gaunama tiesiogiai prisijungus prie vieno ar kelių įrenginių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, gali būti visa priskaičiuojama prie iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, kai jis naudojamas iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui gaminti, jeigu įrenginys parodo, kad atitinkama elektros energija buvo tiekiama neimant elektros energijos iš tinklo;

Iš tinklo imama elektros energija gali būti priskaičiuojama prie visiškai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, jeigu ji pagaminama tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir buvo įrodytos atsinaujinančiųjų išteklių savybės ir kiti atitinkami kriterijai, užtikrinant, kad tos elektros energijos atsinaujinančiųjų išteklių savybės yra deklaruojamos tik kartą ir tik viename galutinio naudojimo sektoriuje.

Tai galima įvykdyti laikantis toliau nurodytų reikalavimų;

   a) siekiant įrodyti atsinaujinančių išteklių savybes, turėtų būti reikalaujama, kad nebiologinės kilmės iš atsinaujinančių išteklių pagaminto kuro gamintojai sudarytų vieną ar daugiau atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo susitarimų, kuriais elektros energija gaminama tiek, kad jos kiekis būtų bent jau lygus elektros energijos kiekiui, kuris, kaip teigiama, yra visiškai atsinaujinantis.
   b) kad gamyba būtų visiškai kvalifikuojama kaip nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, kas ketvirtį turi būti pasiektas balansas tarp atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, įsigytos pagal vieną ar kelias elektros energijos pirkimo sutartis, ir elektros energijos, gaunamos iš tinklo degalams gaminti, kiekio.

Kad gamyba būtų visiškai kvalifikuojama kaip nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, nuo 2030 m. sausio 1 d. kas mėnesį, ketvirtį ar kas metus turi būti pasiektas balansas tarp atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, įsigytos pagal vieną ar kelias elektros energijos pirkimo sutartis, ir elektros energijos, gaunamos iš tinklo degalams gaminti, kiekio; Laiko koreliacija priklauso nuo Komisijos atlikto vertinimo. Šis reikalavimas taikomas visoms esamoms elektrinėms, įskaitant tas, kurios buvo pradėtos eksploatuoti iki 2030 m.

Elektrolizerio vieta turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

   a) įrenginys, gaminantis iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartį, yra toje pačioje šalyje kaip elektrolizeris arba kaimyninėje šalyje;
   b) įrenginys, gaminantis iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutartį, yra jūrinės prekybos zonoje, esančioje greta šalies, kurioje yra elektrolizeris, arba kaimyninėje šalyje.

Iš tinklo imama arba pakartotinai tiekiama iš energijos kaupimo įrenginių elektros energija gali būti priskaičiuojama prie visiškai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, jeigu ji pagaminama tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir buvo įrodytos atsinaujinančiųjų išteklių savybės ir kiti atitinkami kriterijai, užtikrinant, kad tos elektros energijos atsinaujinančiųjų išteklių savybės yra deklaruojamos tik kartą ir tik viename galutinio naudojimo sektoriuje. [13 pakeit.]

Saulės energija varomos transporto priemonės pagaminta elektros energija, naudojama pačiai transporto priemonei judėti, gali būti laikoma visiškai atsinaujinančiąja energija.“; [32 pakeit.]

"

17)  28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2, 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

b)  5 dalis pakeičiama taip:"

„Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kad būtų apibrėžta metodika, pagal kurią nustatoma transporto biodegalų ir biodujų procentinė dalis, gaunama bendro proceso metu biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru.“;

"

ba)  6 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:"

„c) poreikį išvengti didelio iškraipančio poveikio (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkoms, atsižvelgiant į būsimą žaliavų prieinamumą, ir poreikį išvengti rinkos iškraipymo, kuris sukelia masinį žaliavų importą;

   d) galimybę, kad bus užtikrintas esminis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, palyginti su iškastiniu kuru, remiantis išmetamųjų teršalų gyvavimo ciklo analize, atsižvelgiant į prieinamą pirminių žaliavų kiekį ir jau esamus konkurencinius pramoninius panaudojimo būdus, tinkamai paisant nacionalinių ypatumų;“;

"

c)  7 dalyje žodžiai „25 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytu“ pakeičiami žodžiais „25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytu“;

18)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

-i)   pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„Energija iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais įskaitoma tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir jei atsižvelgiama į atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, ir į 3 straipsnyje nurodytą pakopinio naudojimo principą:“; [43 pakeit.]

"

i)  pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:"

„a) įnašas siekiant valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinių dalių ir šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų;“;

"

ia)   po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Taikant pirmos pastraipos b ir c punktus neatsižvelgiama į iš kietojo biomasės kuro pagamintą energiją, jeigu šis kuras gaunamas iš pirminės medienos biomasės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje. Siekiant prisidėti prie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, energijos iš kietojo biomasės kuro, gauto iš pirminės medienos biomasės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje, dalis turi būti ne didesnė nei tokio kuro vidutinio energijos suvartojimo 2017–2022 m. dalis, remiantis naujausiais turimais duomenimis.“; [44 pakeit.]

"

ib)   antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Tačiau tam, kad biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, būtų įskaityti pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, reikalaujama, kad jie atitiktų tik 10 dalyje nustatytus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Tačiau jei naudojamos nerūšiuotos atliekos, ekonominės veiklos vykdytojai turi naudoti apibrėžtos kokybės nerūšiuotų atliekų rūšiavimo sistemas, kad būtų pašalintos iškastinio kuro žaliavos. Ši pastraipa taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.“;

"

ii)  ketvirta pastraipa pakeičiama taip:"

„Biomasės kuras turi atitikti 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, jei jis naudojamas:

   a) kietojo biomasės kuro atveju – įrenginiuose, gaminančiuose elektros energiją, šilumą ir vėsumą, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra 7,5 MW arba didesnė,
   b) dujinio biomasės kuro atveju – įrenginiuose, gaminančiuose elektros energiją, šilumą ir vėsumą, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra 2 MW arba didesnė,
   c) įrenginiuose, gaminančiuose dujinį biomasės kurą, kuriuose vidutinis biometano srautas yra:
   i) didesnis nei 500 m3 metano ekvivalento per valandą, matuojant standartinėmis temperatūros ir slėgio sąlygomis (t. y. esant 0 °C temperatūrai ir 1 baro atmosferos slėgiui);
   ii) jei biodujas sudaro metano ir kitų nedegių dujų mišinys, metano srautui taikoma i punkte nustatyta ribinė vertė, proporcingai perskaičiuota metano tūrio daliai mišinyje.“;

"

iii)  po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Įrenginiams, kurių bendra vardinė šiluminė galia arba biometano srautas mažesni, valstybės narės gali taikyti tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.“;

"

aa)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, įskaitomi 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei vis dar taikomas):

   a) neliestas ir senasis miškas ir kitos miškingos vietovės, t. y. miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
   b) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri atitinkamos kompetentingos institucijos yra pripažinta kaip didelės biologinės įvairovės žemė, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
   c) vietovės, nustatytos:
   i) pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais arba
   ii) kaip apsaugos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, jeigu jos pripažįstamos pagal 30 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
   d) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:
   i) labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, būtent pievos, kurios liktų pievos be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurios ekologinės savybės ir procesai nepakitę, arba
   ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, o atitinkama kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą labai didelės biologinės įvairovės pievos apibūdinimą.
   iii) viržynai, kuriuose išlieka natūrali rūšių sudėtis ir nepakitę ekologiniai bruožai bei procesai.“;

"

b)  3 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Ši dalis, išskyrus pirmos pastraipos c punktą, taip pat taikoma biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.“;

"

c)  4 dalis pakeičiama taip:"

4. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, įskaitomi 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:

   a) šlapžemės, būtent žemė, nuolat arba didelę metų dalį apsemta arba permirkusi vandeniu;
   b) ištisai mišku apaugusios vietovės, būtent žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
   c) žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikti įrodymai, kad ploto anglies sankaupos iki ir po paskirties keitimo yra tokios, kad taikant V priedo C dalyje nustatytą metodiką būtų įgyvendintos šio straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos;
   ca) viržynai, kuriuose išlieka natūrali rūšių sudėtis ir nepakitę ekologiniai bruožai bei procesai.

Ši dalis netaikoma, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.

Pirma pastraipa, išskyrus b ir c punktus, ir antra pastraipa taip pat taikomos biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.“;

"

d)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Iš žemės ūkio ar miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas, ir kompetentinga nacionalinė institucija gali pranešti, kad užtikrinta atitiktis nacionaliniu ar subnacionaliniu lygmeniu, laikantis kriterijų, kuriais remiantis galima sumažinti riziką naudoti miško biomasę, gautą iš 6 dalyje nurodytos netvarios gamybos.“;

"

da)   įterpiama ši dalis: "

„5a. Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų valstybėje, kuri nėra Paryžiaus susitarimo.“;

"

e)  6 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)  įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, įskaitomi 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytais tikslais, nėra gaunami iš pirminės medienos biomasės, jais atsižvelgiama į atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, ir į 3 straipsnyje nustatytą pakopinio naudojimo principą ir jie turi atitikti šiuos kriterijus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti medienos biomasę, gautą iš netvarios gamybos. Siekiant prisidėti prie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, energijos iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, gautų iš pirminės medienos biomasės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje, dalis turi būti ne didesnė nei tokio kuro vidutinio energijos suvartojimo 2017–2022 m. dalis, remiantis naujausiais turimais duomenimis.“; [45 pakeit.]

"

ii)   a papunkčio iii įtrauka pakeičiama taip:"

„iii) būtų saugomos gamtos apsaugos tikslais pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos teritorijos, įskaitant šlapžemes, pievas, viržynus ir durpynus, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią buveinių nykimui, kaip nustatyta direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB, išlaikyti vandenynų aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, taip pat upių ekologinę būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2000/60/EB;“;

"

iii)  a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:"

„iv) kirtimas būtų atliekamas užtikrinant dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui – būtų užkertamas kelias rauti medžiagų naudojimui netinkamus kelmus ir šaknis, pvz., taikant tvarios miškotvarkos praktiką, alinti neliestus miškus ir sengires ar juos paversti įveistais miškais, taip pat kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną; užkertamas kelias plynajam kirtimui, nebent dėl to susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos, ir užtikrinamos vietoje bei ekologiškai priimtinos negyvos medienos gavybos ribinės vertės bei užtikrinami reikalavimai naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinės įvairovės ypatybėms bei buveinėms:“;

"

v)   ▌b punkto iv papunktis pakeičiamas taip:"

„iv) kirtimas būtų atliekamas užtikrinant dirvožemio kokybę ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui – būtų užkertamas kelias rauti medžiagų naudojimui netinkamus kelmus ir šaknis, pvz., taikant tvarios miškotvarkos praktiką, alinti neliestus miškus ir sengires, taip pat kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną; užkertamas kelias plynajam kirtimui, nebent dėl to susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos, ir užtikrinamos vietoje bei ekologiškai priimtinos negyvos medienos gavybos ribinės vertės bei užtikrinami reikalavimai naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinės įvairovės ypatybėms bei buveinėms:“;

"

fa)   įterpiama ši dalis:"

„7a. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš miško biomasės, neturi viršyti nacionaliniu lygmeniu nustatytos viršutinės ribos, taikomos miško biomasės naudojimui, kuri dera su valstybės narės tikslais dėl anglies dioksido absorbentų kiekio didinimo, kaip apibrėžta Reglamente ... [persvarstytas Reglamentas 2018/841].“;

"

g)  10 dalies pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:"

„d) bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti 2021 m. sausio 1 d., iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir bent 85 % – kai įrenginiai pradedami eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.; [46 pakeit.]

"

ga)  11 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„11. Iš biomasės kuro pagaminta elektros energija įskaitoma šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytais tikslais, tik jei naudojamame kure nėra pirminės medienos biomasės ir jis atitinka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų kriterijų. Siekiant prisidėti prie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, elektros energijos iš biomasės kuro, gauto iš pirminės medienos biomasės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje, dalis turi būti ne didesnė nei tokio kuro vidutinio energijos suvartojimo 2017–2022 m. dalis, remiantis naujausiais turimais duomenimis.“; [47 pakeit.]

"

gb)   13 dalis pakeičiama taip:"

„13. Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais valstybės narės gali ribotą laikotarpį nukrypti nuo šio straipsnio 2–7, 10 ir 11 dalyse nustatytų kriterijų, patvirtindamos skirtingus kriterijus, taikomus:

   a) atokiausiame regione, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, esantiems įrenginiams, jei tokie įrenginiai gamina elektros energiją arba šilumą ar vėsumą iš biomasės kuro, skystųjų bioproduktų ir biodegalų, ypač kosmoso sektoriui ir susijusiai veiklai astrofizikos srityje; ir
   b) biomasės kurui ir skystiesiems bioproduktams, naudojamiems įrenginiuose ir biodegalams, ypač naudojamiems kosmoso sektoriui ir susijusiai veiklai, nurodytiems pastraipos a punkte, neatsižvelgiant į tos biomasės kilmės vietą, jeigu tokie kriterijai yra objektyviai pagrindžiami tikslu užtikrinti prieigą prie saugios ir užtikrintos energijos tame atokiausiame regione ir tokiu būdu teikti paskatas pereiti nuo iškastinio kuro prie tvaraus biomasės kuro ir skystųjų bioproduktų.

29 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama į skystuosius bioproduktus, biodegalus ir biomasės kurą, pagamintus iš pirminės medienos biomasės, kuri išgaunama tvariai ir kuri susidaro planuojant žemės naudojimą atokiausiame regione, kuriame miškai užima ne mažiau kaip 90 % to atokiausio regiono teritorijos.

Siekdamos užtikrinti energetinį saugumą atokiausiuose regionuose, valstybės narės gali toliau teikti paramą elektros energijos gamybai iš miško biomasės atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, esančiuose tik elektros energijos gamybos įrenginiuose.“; [33 pakeit.]

"

gc)  14 dalis pakeičiama taip:"

„14. 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais valstybės narės gali nustatyti papildomus tvarumo kriterijus biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.“;

"

19)  įterpiamas 29a straipsnis:"

„29a straipsnis

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai, taikomi atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui ir perdirbtos anglies kurui

1.  Atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro energija įskaičiuojama į valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus tik tuo atveju, jei naudojant tą kurą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja bent 70 %.

2.  Perdirbtos anglies kuro energija gali būti įskaičiuojama į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, nurodytą 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, tik tuo atveju, jei naudojant tą kurą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja bent 70 %.

3.  Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų apibrėžta metodika, pagal kurią įvertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas naudojant nebiologinės kilmės degalus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir perdirbtos anglies kurą. Metodika užtikrinama, kad už CO2, už kurio surinkimą jau gautas išmetamųjų teršalų kreditas pagal kitas teisės aktų nuostatas, nebūtų suteikiamas kreditas už išvengtą teršalų išmetimą. Į metodiką įtraukiamas atliekose esantis ir iš jų į atmosferą išmetamas anglies dioksido kiekis.

Bet kuriuo atveju metodikoje, pagal kurią įvertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, taikant gyvavimo ciklo principą atsižvelgiama į išmetamą anglies dioksidą.“;

"

19a)  įterpiamas 29b straipsnis:"

„29b straipsnis

Hidroelektrinių tvarumo kriterijai

Iš hidroenergijos gaunama energija gaminama elektrinėje, kuri pagal Direktyvą 2000/60/EB, visų pirma tos direktyvos 4 ir 11 straipsnius, yra įgyvendinusi visas techniškai įmanomas ir ekologiniu atžvilgiu svarbias poveikio švelninimo priemones, siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat priemones, skirtas saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims gerinti.“;

"

20)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmos pastraipos įvadinė frazė pakeičiama taip:"

„Kai atsinaujinančiųjų išteklių kuras ir perdirbtos anglies kuras turi būti įskaičiuojami į 3 straipsnio 1 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 22a straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai, atliekant privalomus nepriklausomus ir viešai prieinamus auditus, įrodytų, jog yra įvykdyti 29 straipsnio 2–7 dalyse bei 10 dalyje ir 29a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai, taikomi atsinaujinančiųjų išteklių kurui ir perdirbtos anglies kurui. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai naudotų masės balanso sistemą, kuri:“;

"

b)  3 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:"

„Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų patikimą informaciją apie 29 straipsnio 2–7 dalyse bei 10 dalyje ir 29a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų laikymąsi, atsižvelgtų į ES biologinės įvairovės tikslus ir atitinkamai valstybei narei paprašius jai pateiktų ir viešai paskelbtų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės akredituoja nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, kad jie pateiktų nuomonę apie pateiktą informaciją ir įrodymus, kad tai buvo padaryta. Siekiant laikytis 29 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktų, 29 straipsnio 4 dalies a punkto, 29 straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio 6 dalies a punkto ir 29 straipsnio 7 dalies a punkto, pirmasis arba antrasis šalių auditas gali būti atliekamas iki pirmojo miško biomasės surinkimo punkto. Atliekant auditą patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, be kita ko, šiuo patikrinimu užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis galėtų tapti atliekomis arba liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar atsinaujinančiųjų išteklių kuras ir perdirbtos anglies kuras gaminami Sąjungoje ar importuojami. Vartotojams ekonominės veiklos vykdytojų, tiekėjų ir atitinkamų kompetentingų institucijų interneto svetainėse, taip pat degalinėse lengvai prieinamu ir naudotojui patogiu būdu pateikiama naujausia informacija apie kiekvieno kuro tiekėjo tiekiamų biokuro, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro geografinę kilmę ir pradinių žaliavų tipą; ši informacija kasmet atnaujinama.“;

"

c)  4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Komisija gali nuspręsti, kad pagal savanoriškas nacionalines ar tarptautines schemas, kuriomis nustatomi atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir perdirbtos anglies kuro gamybos standartai, būtų teikiami tikslūs duomenys apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą 29 straipsnio 10 dalies ir 29a straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais, būtų įrodoma, kad laikomasi 27 straipsnio 3 dalies ir 31a straipsnio 5 dalies, arba įrodoma, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro siuntos atitinka 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų kriterijų, ekonominės veiklos vykdytojai gali nuspręsti reikalaujamus gavybos teritorijos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. 29 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.“;

"

ca)   4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę ir užkirsti kelią netaupiam vandens naudojimui teritorijose, kuriose vandens stinga, ▌yra tiksli.“

"

d)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Valstybės narės gali sukurti nacionalines schemas, pagal kurias 29 straipsnio 2–7 dalyse ir 10 dalyje, taip pat 29a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų laikymasis, remiantis metodika, parengta pagal 29a straipsnio 3 dalį, būtų tikrinamas visoje priežiūros grandinėje, į kurią sujungtos kompetentingos nacionalinės institucijos. Tos schemos taip pat gali būti naudojamos siekiant patikrinti ekonominės veiklos vykdytojų į Sąjungos duomenų bazę įtrauktos informacijos tikslumą ir išsamumą, įrodyti, kad laikomasi 27 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir sertifikuoti biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, dėl kurių kyla nedidelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika.

Valstybė narė apie tokią savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija teikia pirmenybę tokios schemos vertinimui, kad palengvintų abipusį dvišalį ir daugiašalį šių schemų pripažinimą. Komisija, pasinaudojama įgyvendinimo aktais, gali nuspręsti, ar tokia nacionalinė schema, apie kurią buvo pranešta, atitinka šioje direktyvoje nustatytas sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei sprendimas yra teigiamas, pagal kitas schemas, kurias Komisija pripažino pagal šį straipsnį, negali būti atsisakyta tarpusavyje pripažinti tos valstybės narės nacionalinės schemos, atsižvelgiant į atitikties tvarumo kriterijams, dėl kurių ją pripažino Komisija, tikrinimą.

Įrenginiams, gaminantiems elektros energiją, šilumą ir vėsumą, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra nuo 5 iki 20 MW, valstybės narės nustato supaprastintas nacionalines patikros schemas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 29 straipsnio 2–7 dalyse ir 10 dalyje nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų.“;

"

e)  9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

9. Jei ekonominės veiklos vykdytojas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal schemą, dėl kurios pagal 4 arba 6 dalį buvo priimtas sprendimas, valstybė narė nereikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pateiktų papildomų įrodymų, jog laikytasi tą schemą sudarančių elementų, dėl kurių schemą pripažino Komisija.“;

"

f)  10 dalis pakeičiama taip:"

10. Valstybės narės prašymu, kuris gali būti paremtas ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, Komisija, remdamasi visais turimais įrodymais, išnagrinėja, ar įvykdyti 29 straipsnio 2–7 bei 10 dalyse ir 29a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai, susiję su atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir perdirbtos anglies kuro šaltiniu.

Per šešis mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos ir pagal 34 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą Komisija, pasinaudodama įgyvendinimo aktais, nusprendžia, ar susijusi valstybė narė gali:

   a) 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgti į atsinaujinančiųjų išteklių kurą ir perdirbtos anglies kurą, gautą iš to šaltinio, arba
   b) nukrypstant nuo šio straipsnio 9 dalies reikalauti, kad atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir perdirbtos anglies kuro šaltinio tiekėjai pateiktų papildomų įrodymų, jog tų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų ir tų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribų yra laikomasi.“;

"

22)  įterpiamas šis straipsnis:"

„31a straipsnis

Sąjungos duomenų bazė

1.  Ne vėliau kaip ... [praėjus trims mėnesiams nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija užtikrina, kad būtų sukurta Sąjungos duomenų bazė, kuria būtų sudarytos sąlygos atsekti biomasės kurą, atsinaujinančiųjų išteklių skystąjį ir dujinį kurą ir perdirbtos anglies kurą (toliau – Sąjungos duomenų bazė).

2.  Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į tą duomenų bazę laiku įrašytų tikslią informaciją apie atliktus sandorius ir su tokiais sandoriais susijusio kuro tvarumo kriterijus, įskaitant per jo gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo gamybos vietos iki jo sunaudojimo Sąjungoje momento. Tarpusavyje sujungta dujų sistema laikoma viena masės balanso sistema. Informacija apie įleidimą į sistemą ir pašalinimą iš sistemos pateikiama Sąjungos dujinio kuro duomenų bazėje. Į duomenų bazę taip pat įtraukiama informacija apie tai, ar buvo suteikta parama konkrečios kuro siuntos gamybai, ir, jei taip, nurodomas paramos schemos tipas.

Prireikus, siekiant pagerinti duomenų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant toliau išplėsti į Sąjungos duomenų bazę įtrauktinos informacijos apimtį, kad ji apimtų atitinkamus duomenis iš gamybos vietos arba žaliavų, naudojamų kurui gaminti, surinkimo vietos.

Valstybės narės reikalauja, kad kuro tiekėjai į Sąjungos duomenų bazę įvestų informaciją, reikalingą patikrinti, ar laikomasi 25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų.

Nedarant poveikio 1–3 pastraipoms, atsinaujinančiųjų išteklių dujinio kuro ir dujinio kuro įleidimo į Europos dujų sistemą atveju ekonominės veiklos vykdytojai turėtų įrašyti informaciją apie atliktus sandorius ir tvarumo kriterijus bei kitą svarbią informaciją, pavyzdžiui, informaciją apie kuro išmetamą ŠESD kiekį iki įleidimo į jungtinę dujų sistemą punkto, kai masės balanso atsekamumo sistema papildoma kilmės garantijomis.

3.  Valstybėms narėms suteikiama prieiga prie Sąjungos duomenų bazės, kad jos galėtų stebėti ir tikrinti duomenis.

4.  Kai atsinaujinančiųjų išteklių dujų siuntos gamybai yra išduotos kilmės garantijos, valstybės narės užtikrina, kad tos kilmės garantijos būtų panaikintos po to, kai atsinaujinančiųjų išteklių dujų siunta pašalinama iš Europos dujų jungtinės sistemos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinamas ekonominės veiklos vykdytojų į duomenų bazę įtrauktos informacijos tikslumas ir išsamumas, pavyzdžiui, naudojant savanoriškas ar nacionalines schemas, kurias gali papildyti kilmės garantijų sistema.

5a.  Duomenų bazė turi būti prieinama viešai ir atvira, skaidri, patogi naudoti ir atnaujinama.

Komisija plačiajai visuomenei skelbia metines ataskaitas apie Sąjungos duomenų bazėje pateiktą informaciją, įskaitant informaciją apie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro kiekį, geografinę kilmę ir pradinių žaliavų tipą.“;

"

22a)  33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„3. 2025 m. Komisija pateikia, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl reglamentavimo sistemos, kuria atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas būtų skatinimas laikotarpiu po 2030 m.“;

"

b)  3 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, Komisija atsižvelgia į:

   a) pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2009 10a straipsnį įsteigtos Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais patarimus;
   b) prognozuojamą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 4 dalyje;
   c) integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalį valstybių narių pateiktus ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.;
   d) patirtį, įgytą įgyvendinant šią direktyvą, įskaitant jos tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, taip pat
   e) atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų plėtrą.“;

"

c)  įterpiama ši pastraipa:"

„4a. Ne vėliau kaip ... [praėjus dvejiems metams nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo] Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą ir paskelbia ataskaitą, kurioje išdėsto savo peržiūros išvadas. Atliekant peržiūrą visų pirma nagrinėjami šie aspektai:

   a) išorinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo poveikis ir jo poveikis aplinkai;
   b) įgyvendinant šią direktyvą teikiama socialinė ir ekonominė nauda;
   c) susijusių atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvų pagal „RepowerEU“ įgyvendinimo padėtis;
   d) tai, ar padidėjusi transporto, pramonės, pastatų, šildymo ir vėsinimo sektorių bei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybos elektros energijos paklausa patenkinama lygiaverčiais atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų kiekiais;
   (e) kuro, gauto iš pirminės medienos biomasės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje, dalies laipsniškas mažinimas iki 2030 m., siekiant jį įskaičiuoti į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, remiantis Komisijos atliktu poveikio vertinimu. Ši laipsniško mažinimo apžvalga paskelbiama ne vėliau kaip ... [3 metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę]. [48 pakeit.]

Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos nuolat pritaiko geriausios administravimo praktikos administracines procedūras ir imasi visų kitų priemonių, kad supaprastintų šios direktyvos įgyvendinimą ir kuo labiau sumažintų susijusiems subjektams ir paveiktiems sektoriams tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas.“;

"

23)  35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 8 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 29a straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, 26 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje, 27 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 27 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, 28 straipsnio 5 dalyje, 28 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 31 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 31a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.“;

"

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

„Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalies penktoje pastraipoje, 8 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 29a straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, 26 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje, 27 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 27 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, 28 straipsnio 5 dalyje, 28 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 31 straipsnio 5 dalyje ir 31a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

"

c)  7 dalis pakeičiama taip:"

„Pagal 7 straipsnio 3 dalies penktą pastraipą, 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 29a straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą, 26 straipsnio 2 dalies penktą pastraipą, 27 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 27 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą, 28 straipsnio 5 dalį, 28 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, 31 straipsnio 5 dalį ir 31a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

"

24)  priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedus.

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1999 pakeitimai

1)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  11 punktas pakeičiamas taip:"

„11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 %, Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje nurodytas Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 %, tikslas iki 2030 m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų ir kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti iki 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;“;

"

b)  20 punkto b papunktis pakeičiamas taip:"

„b) pagal Komisijos rekomendacijas, remiantis pagal 29 straipsnio 1 dalies b punktą atliekamu vertinimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, nustatyti valstybės narės veiksmai, kuriais anksti užtikrintas jos įnašas siekiant Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje nurodyto Sąjungos 2030 m. privalomo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, įvertinus tos valstybės nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos atskaitos taškus;“;

"

2)  4 straipsnio a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:"

„2) susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija:

siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos 2030 m. privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą – valstybės narės įnašą siekiant to tikslo, t. y. valstybės narės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį, kurią turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija 2030 m., ir orientacinę to įnašo trajektoriją nuo 2021 m. Iki 2022 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 18 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Iki 2025 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 43 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Iki 2027 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 65 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo.

Iki 2030 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti užtikrintas bent planuotas valstybės narės įnašas. Jei valstybė narė tikisi viršyti savo privalomą nacionalinį 2020 m. tikslą, jos orientacinė trajektorija gali prasidėti tame lygyje, kurį numatoma pasiekti. Drauge sudėjus rezultatus pagal valstybių narių orientacines trajektorijas turi būti pasiekti Sąjungos atskaitos taškai 2022 m., 2025 m. ir 2027 m. ir Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nurodytas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje. Atskirai nuo savo įnašo siekiant šio Sąjungos tikslo ir šio reglamento tikslais sudaromos savo orientacinės trajektorijos valstybė narė turi teisę nurodyti platesnio užmojo tikslus nacionalinės politikos tikslais.“;

"

3)  5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės kolektyviai užtikrina, kad, sudėjus jų įnašus, būtų pasiektas bent jau Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje nurodytas Sąjungos 2030 m. privalomo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo lygis.“;

"

4)  29 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Atlikdama 1 dalyje nurodytą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities vertinimą, Komisija įvertina pažangą, padarytą siekiant tam tikrą Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, laikantis Sąjungos orientacinės trajektorijos, pagal kurią 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija turėtų sudaryti 20 %, 2022 m. turėtų būti pasiektas bent 18 % bendrojo iš atsinaujinančiųjų išteklių gautos energijos procentinės dalies didinimo, atsižvelgiant į Sąjungos 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą ir Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, atskaitos taškas, 2025 m. šis atskaitos taškas turėtų būti 43 %, o 2027 m. – 65 %, ir 2030 m. turėtų būti pasiektas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje nurodytas Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.“.

"

3 straipsnis

Direktyvos 98/70/EB pakeitimai

Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnis pakeičiamas taip:"

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Šioje direktyvoje nustatomos degalų, skirtų naudoti kelių transporto priemonėse, ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus, kai jie ne jūroje), žemės ir miškų ūkio traktoriuose arba pramoginiuose laivuose, kai jie ne jūroje, su kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliais, techninės specifikacijos, grindžiamos sveikatos ir aplinkos apsaugos reikmėmis, atsižvelgiant į tų variklių techninius reikalavimus.“;

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1, 2 ir 3 punktai pakeičiami taip:"

„1. Benzinas – lakioji mineralinė alyva, skirta naudoti transporto priemonėse su kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliais, kurios KN kodai 2710 12 41, 2710 12 45 ir 2710 12 49.

2.  Dyzelinas – gazolis, kurio KN kodas 2710 19 43(28), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007(29) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) 595/2009(30), ir kuris naudojamas savaeigėse transporto priemonėse.

3.  Ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose skirtas naudoti gazolis – iš naftos gautas skystis, kurio KN kodas 27101943(31), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/53/ES(32), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013(33) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628(34), ir kuris skirtas naudoti slėginio uždegimo varikliuose.“;

"

b)  8 ir 9 punktai pakeičiami taip:"

„8. Tiekėjas – kuro tiekėjas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(35) 2 straipsnio pirmos pastraipos 38 punkte.

9.  Biodegalai – biodegalai, apibrėžti Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio pirmos pastraipos 33 punkte;“;

"

3)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai užtikrintų dyzelino, kurio sudėtyje yra iki 7 % riebalų rūgščių metilesterio (RRME), tiekimą rinkai.“;

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės užtikrina, kad didžiausias leistinas sieros kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose, būtų 10 mg/kg. Valstybės narės užtikrina, kad skystuosius degalus, išskyrus gazolį, vidaus vandens kelių laivuose ir pramoginiuose laivuose būtų galima naudoti tik tuo atveju, jei sieros kiekis šiuose skystuosiuose degaluose neviršija tame gazolyje leidžiamo didžiausio kiekio.“;

"

4)  7a–7e straipsniai išbraukiami;

5)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies g, h, i ir k punktai išbraukiami;

b)  2 dalis išbraukiama;

6)  I, II, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

4 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1)  Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, susiję su [LB: pakeisti nurodant kalendorinius metus, kuriais įsigalioja panaikinimas] metais arba jų dalimi, surinkti ir perduoti valstybės narės paskirtajai institucijai pagal Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 7a straipsnio 7 dalį, kurios išbraukiamos šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalimi, būtų pateikti Komisijai.

2)  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis Komisija įtraukia į visas ataskaitas, kurias ji privalo pateikti pagal Direktyvą 98/70/EB.

5 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Panaikinimas

Tarybos direktyva (ES) 2015/652(36) panaikinama nuo ... [OL: pakeisti nurodant kalendorinius metus, kuriais įsigalioja panaikinimas].

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio mėn. Komisija pateikia išsamų pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, įskaitant šią direktyvą, bendro ir kumuliacinio poveikio vertinimą.

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

I PRIEDAS

Direktyvos (ES) 2018/2001 priedai iš dalies keičiami taip:

(1)  I priedo paskutinė lentelės eilutė išbraukiama;

(3)  III priedas pakeičiamas taip:

KURO ENERGINĖ VERTĖ

Kuras

Energinė vertė pagal masę (apatinis šilumingumas, MJ/kg)

Energinė vertė pagal tūrį (apatinis šilumingumas, MJ/l)

IŠ BIOMASĖS IR (ARBA) JĄ PERDIRBANT PAGAMINTAS KURAS

 

 

Biopropanas

46

24

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejinių augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedūras; žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas)

37

34

Biodyzelinas – riebalų rūgščių metilesteris (metilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

37

33

Biodyzelinas – riebalų rūgščių etilesteris (etilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

38

34

Biodujos, kurias galima išvalyti iki gamtinių dujų kokybės

50

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

45

30

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

24

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

43

36

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

44

32

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

43

33

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

23

IŠ ĮVAIRIŲ ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ, ĮSKAITANT BIOMASĘ, PAGAMINTAS KURAS

 

 

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas metanolis

20

16

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas etanolis

27

21

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas propanolis

31

25

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas butanolis

33

27

Fišerio-Tropšo dyzelinas (sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip dyzelino pakaitalas)

44

34

Fišerio-Tropšo benzinas (iš biomasės pagaminti sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip benzino pakaitalas)

44

33

Fišerio-Tropšo reaktyviniai degalai (iš biomasės pagaminti sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip reaktyvinių degalų pakaitalas)

44

33

Fišerio-Tropšo suskystintos naftos dujos (sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas)

46

24

DME (dimetileteris)

28

19

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis

120

ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas etanolio pagrindu)

36 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

27 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas metanolio pagrindu)

35 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

26 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

TAEE (tret-amil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

29 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

TAME (tret-amil-metilo eteris, pagamintas metanolio pagrindu)

36 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

28 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

THxEE (tret-heksil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

30 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

THxME (tret-heksil-metilo eteris, pagamintas metanolio pagrindu)

38 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

30 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

IŠ NEATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ PAGAMINTAS KURAS

 

 

Benzinas

43

32

Dyzelinas

43

36

Iš neatsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis

120

(4)  IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:

ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS ĮRENGINIŲ MONTUOTOJŲ IR PROJEKTUOTOJŲ MOKYMAS IR SERTIFIKAVIMAS“;

b)  įžanginis sakinys ir pirmas punktas pakeičiami taip:

„18 straipsnio 3 dalyje nurodytos sertifikavimo schemos ir mokymo programos grindžiamos šiais kriterijais:

1.  Sertifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos.“;

c)  Įterpiami šie 1a ir 1b punktai:

„1a. Sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai turi būti aiškiai apibrėžti ir lengvai atpažįstami darbuotojų ir specialistų, pageidaujančių gauti sertifikatą.

1b.  Sertifikavimo procesas suteikia galimybę montuotojams diegti kokybiškus patikimai veikiančius įrenginius.“;

d)  2 ir 3 punktai pakeičiami taip:

„2. Biomasės, šilumos siurblių, seklių geoterminių, saulės ▌terminės energijos įrenginių ir kaupimo ir reguliavimo apkrova technologijų, įskaitant įkrovimo stoteles, montuotojai sertifikuojami pagal akredituotą mokymo programą ar mokymų rengėjo arba oficialias kvalifikacijos sistemas pagal nacionalinę teisę.“

3.  Mokymo programą ar rengėją akredituoja valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos. Akredituojanti įstaiga užtikrina, kad mokymo rengėjo siūlomos mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos būtų įtraukios, tęstinės ir regioninio arba nacionalinio masto.

Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant pakankamą laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones.

Mokymų rengėjas, be pradinio mokymo, siūlo trumpesnius žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursus, padalytus į mokymo modulius, kuriais suteikiama galimybė montuotojams ir projektuotojams įgyti naujų gebėjimų, praplėsti ir įvairinti turimus įgūdžius naudojant kelias technologijas ir jų derinius. Mokymų rengėjas užtikrina, kad mokymai būtų pritaikyti prie pastatų, pramonės ir žemės ūkio srityse naudojamų naujų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų. Mokymų rengėjai pripažįsta įgytus atitinkamus įgūdžius.

Mokymo programos ir moduliai turi būti parengti taip, kad būtų galima mokytis visą gyvenimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių srityje, ir turi būti suderinami su profesiniu mokymu, skirtu pirmą kartą ieškantiems darbo asmenims ir suaugusiesiems, siekiantiems persikvalifikuoti ar iš naujo įsidarbinti.

Mokymo programos turi būti parengtos taip, kad būtų lengviau įgyti įvairias technologijas ir sprendimus apimančią kvalifikaciją ir išvengti ribotos su tam tikru prekės ženklu ar technologija susijusios specializacijos. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.“;

da)  5 punktas pakeičiamas taip:

„5. Mokymo kursai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikius išduodamas sertifikatas arba suteikiama kvalifikacija. Egzaminą sudaro praktinis sėkmingo biomasės katilų ar krosnių, šilumos siurblių, seklių geoterminių įrenginių, saulės terminių įrenginių arba kaupimo ir reguliavimo apkrova technologijų, įskaitant įkrovimo stoteles, sumontavimo įvertinimas.

e)  6 punkto c papunktis papildomas iv ir v punktais:

„iv) supratimas apie galimybių studijas ir projektavimo tyrimus;

v)  supratimas apie gręžimą geoterminės šilumos siurblių atveju.“;

(5)  V priedo C dalis iš dalies keičiama taip:

a)  5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams; kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas; su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis; ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Apskaičiuojant taikomos, jei turimos, D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos iš dirvožemio sklindančio N2O vertės. Vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima apskaičiuoti atsižvelgiant į vietos ūkininkavimo praktiką, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6.  1 punkto a papunktyje nurodyto apskaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį (esca) (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, įskaitant pasėlių liekanų valdymą, ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų(37).“;

b)  15 punktas išbraukiamas;

c)  18 punktas pakeičiamas taip:

„18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, tiems tikslams vietoj bendro to išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape. Biodujų ir biometano atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 7 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui. Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant visas atliekas ir liekanas, įtrauktas į IX priedą, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo yra lygus nuliui, nesvarbu, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus. ▌Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.“;

(6)  VI priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a)  5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams; kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas; su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis; ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Apskaičiuojant taikomos, jei turimos, D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos iš dirvožemio sklindančio N2O vertės. Vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima apskaičiuoti atsižvelgiant į vietos ūkininkavimo praktiką, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6.  1 punkto a papunktyje nurodyto apskaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį (esca) (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, įskaitant pasėlių liekanų valdymą, ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų(38).“;

b)  15 punktas išbraukiamas;

c)  18 punktas pakeičiamas taip:

„18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, tiems tikslams vietoj bendro to išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Biodujų ir biometano atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 7 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant visas atliekas ir liekanas, įtrauktas į IX priedą, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo yra lygus nuliui, nesvarbu, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus. ▌

Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.“;

(6a)   VI priede įterpiama ši Ba dalis:

„Ba.

Biomasės kuro pradinės žaliavos, skirtos naudoti ne transporto sektoriaus stacionariuose įrenginiuose, įskaitant šiuos punktus: 

1.  Liekanų ir atliekų biomasės anglies dalis pirminio maisto perdirbimo pramonėje:

a)  cukrinių runkelių becukrė masė (naudojama tik savo reikmėms sektoriaus viduje);

b)  žolelės ir lapai, likę nuplovus runkelius;

c)  javų lukštai ir vaisių lupenos;

d)  pramoninių atliekų, netinkamų naudoti maisto ir pašarų grandinėje, biomasės anglies dalis;

e)  cukrinių runkelių skaidulinga dalis, likusi pašalinus difuzines sultis, lapus ir kitus skysčius, likusius išgavus cukrų.

2.  Apdorojant nuotekas susidarančio dumblo biomasės anglies dalis pirminio maisto perdirbimo pramonėje;“;

(7)  VII priede Qusable apibrėžtyje pateikta nuoroda į 7 straipsnio 4 dalį pakeičiama nuoroda į 7 straipsnio 3 dalį;

(8)  IX priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  A dalyje įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Pradinės biodujų, skirtų transportui ir pažangiesiems biodegalams, gamybos žaliavos:“

b)  B dalyje įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Pradinės transporto biodegalų ir biodujų gamybos žaliavos, kurių įnašas siekiant 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo yra ribojamas:“.

II PRIEDAS

Direktyvos 98/70/EB I, II, IV ir V priedai iš dalies keičiami taip:

(1)  I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  1 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„1) Bandymų metodai nurodyti EN 228:2012+A1:2017. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarte, kuriuo pakeičiamas EN 228:2012+A1:2017, jeigu galima įrodyti, kad toks metodas yra bent ne mažiau tikslus ir juo užtikrinamas bent ne mažesnio lygio tikslumas nei tuo analizės metodu, kurį jis pakeičia.“;

b)  2 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„2) Rodikliuose nurodytos tikrosios vertės. Nustatant jų ribines vertes, taikytos EN ISO 4259-1:2017/A1:2021 „Nafta ir panašūs produktai. Matavimo metodų ir rezultatų glaudumas. 1 dalis. Bandymo metodų glaudumo duomenų nustatymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259-2:2017/A1:2019 aprašytais kriterijais.“;

c)  6 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„6) Kiti monoalkoholiai ir eteriai, kurių galutinė virimo temperatūra ne aukštesnė kaip nustatyta EN 228:2012 +A1:2017.“

(2)  II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  paskutinėje lentelės eilutėje „RRME kiekis pagal EN 14078“ paskutinio stulpelio „Ribinės vertės“ – „Didžiausios“ įrašas „7,0“ pakeičiamas įrašu „10,0“;

b)  1 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„1) Bandymų metodai nurodyti EN 590:2013+A1:2017. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarte, kuriuo pakeičiamas EN 590:2013+A1:2017, jeigu galima įrodyti, kad toks metodas yra bent ne mažiau tikslus ir juo užtikrinamas bent ne mažesnio lygio tikslumas nei tuo analizės metodu, kurį jis pakeičia.“;

c)  2 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„2) Rodikliuose nurodytos tikrosios vertės. Nustatant jų ribines vertes, taikytos EN ISO 4259-1:2017/A1:2021 „Nafta ir panašūs produktai. Matavimo metodų ir rezultatų glaudumas. 1 dalis. Bandymo metodų glaudumo duomenų nustatymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259-2:2017/A1:2019 aprašytais kriterijais.“;

(3)  IV ir V priedai išbraukiami.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0208/2022).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C , , p. .
(4) OL C , , p. .
(5) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).
(6) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20220119-1
(7) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563 dėl energijos nepritekliaus.
(8) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82–209).
(9) 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562) 3 punktas.
(10) Pakopinio naudojimo principo tikslas – pasiekti biomasės išteklių naudojimo efektyvumą, pirmenybę teikiant biomasės medžiagų, o ne energijos naudojimui, kai tai įmanoma, taip padidinant sistemoje esantį biomasės kiekį. Vadovaujantis pakopiniu naudojimo principu, medienos biomasė turėtų būti naudojama atsižvelgiant į jos didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę pridėtinę vertę tokia prioritetų tvarka: 1) medienos gaminiai, 2) ilgesnis jų naudojimo laikas, 3) pakartotinis naudojimas, 4) perdirbimas, 5) bioenergija ir 6) šalinimas.
(11) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(12) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC122719
(13) 2020 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1294 dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo (OL L 303, 2020 9 17, p. 1).
(14) Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (2020), Arnulf Jäger-Waldau: „The Untapped Area Potential for Photovoltaic Power in the European Union“.
(15) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(16) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(17) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).
(18) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(19) 2019 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-543/17, ECLI:EU:C:2019:573.
(20) Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra – 2020 m. pasaulinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo padėties ataskaita, p. 9.
(21) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54).
(22) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
(23) COM(2020)0798.
(24) Pasiūlymas dėl Komisijos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 (xxxx).
(25) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(26) 2020 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1294 dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo (OL L 303, 2020 9 17, p. 1).
(27) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
(28) Šių KN kodų numeracija nurodyta Bendrajame muitų tarife, nustatytame 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(29) 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).
(30) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).
(31) Šių KN kodų numeracija nurodyta Bendrajame muitų tarife, nustatytame 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
(32) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/53/ES dėl pramoginių ir asmeninių laivų, kuria panaikinama Direktyva 94/25/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 90).
(33) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).
(34) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB (OL L 252, 2016 9 16, p. 53).
(35) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(36) 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL L 107, 2015 4 25, p. 26–67).
(37) Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų vertinamas remiantis reprezentatyviaisiais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Matuojant antrą kartą ir vėliau, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje ir to padidėjimo mastas nustatomi remiantis tų matavimų rezultatais.
(38) Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų vertinamas remiantis reprezentatyviaisiais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Matuojant antrą kartą ir vėliau, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje ir to padidėjimo mastas nustatomi remiantis tų matavimų rezultatais.


Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis – nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė
PDF 179kWORD 59k
2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rekomendacija Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis – naujos Viduržemio jūros regiono darbotvarkės (2022/2007(INI))
P9_TA(2022)0318A9-0220/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės įsteigimo ir prie jos pridėtą išsamią darbo programą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri buvo priimta 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir kurioje nustatyti darnaus vystymosi tikslai (DVT),

–  atsižvelgdamas į 14-tą darnaus vystymosi tikslą: „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, patvirtintą priėmus Sprendimą 1/CP.21 per 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferenciją (COP 21) ir į 11-ąją Konvencijos šalių konferenciją (COP 11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 31 d.–lapkričio 13 d. Glasge (Jungtinė Karalystė) vykusią 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 26),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas: Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, 1948; Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, 1949; Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo, 1930 (ir jos 2014 m. protokolą); Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo, 1957; Konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus, 1973; Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, 1999; Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, 1951; Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, 1958,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (Barselonos konvenciją) ir susijusius ES protokolus bei sprendimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Valetoje (Malta) priimtą Viduržemio jūros regiono pakrantės valstybių ministrų deklaraciją (deklaracija „MedFish4Ever“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. bendrą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Ekonomikos ir investicijų planas pietinėms kaimyninėms šalims“ (SWD(2021)0023),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 19 d. Tarybos išvadas „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“, priimtą per 2021 m. birželio 30 d. – liepos 1 d. vykusią Komiteto 145-ąją plenarinę sesiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. rezoliuciją „Laikotarpis po Arabų pavasario: tolesni veiksmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto laiško forma išdėstytą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0220/2022),

A.  kadangi 1995 m. lapkričio mėn. tuometinė Europos bendrija su 12 pietinių Viduržemio jūros regiono šalių pasirašė Barselonos deklaraciją, kurioje skatinama kurti bendrą erdvę, kurios galutinis tikslas – taika, stabilumas ir gerovė;

B.  kadangi 2004 m., po ES plėtros etapo, per kurį prie ES prisijungė naujos valstybės narės iš Rytų ir Pietų, ES nusprendė vykdyti Europos kaimynystės politiką, kuri apimtų ES rytinį ir pietinį matmenis ir kuria būtų siekiama plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis; kadangi Europos kaimynystės politika buvo atnaujinta 2015 m.; kadangi šią politiką daugelį metų papildė ES išorės veiksmams skirta finansinė priemonė, pagal kurią buvo numatomi ištekliai ir nustatomi bendri tikslai, taip pat Komisijai buvo suteikiami įgaliojimai siūlyti daugiametį ir metinį ES paramos programavimą; kadangi ES finansinė priemonė Europos kaimynystės politikai dabar pakeista Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“ (KVTBP);

C.  kadangi 2008 m. veiklą pradėjo Viduržemio jūros sąjunga (VJS) – tarpvyriausybinė organizacija, įsteigta tęsiant Barselonos procesą ir suteikianti svarbią vietą dialogui ir bendradarbiavimui politiniu lygmeniu ir pilietinės visuomenės organizacijų bei atitinkamų politikos suinteresuotųjų subjektų lygmeniu; kadangi Viduržemio jūros sąjungą papildo parlamentinė asamblėja (VJS PA), kuri suteikia labai svarbią galimybę vykdyti politinį dialogą ir konvergenciją, taip pat daugiašalį išrinktų ES ir jos pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerių atstovų bendradarbiavimą;

D.  kadangi 2021 m. vasario 9 d. Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai patvirtino bendrą komunikatą dėl plataus užmojo ir atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis „Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ kartu su bendru tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame nustatomas ekonomikos ir investicijų planas, daugiausia dėmesio, be kita ko, skiriant penkiems prioritetams: žmogaus socialinei raidai, geram valdymui ir teisinei valstybei, atsparumui, klestėjimui ir skaitmeninei pertvarkai, taikai ir saugumui; migracijai ir judumui; žaliajai pertvarkai – atsparumui klimato kaitai, energetikai ir aplinkai; kadangi ši nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė yra konstruktyvus žingsnis teisinga linkme siekiant tolesnės ekonominės ir politinės integracijos su pietinėmis kaimyninėmis šalimis; kadangi Abraomo susitarimų deklaracijoje dar kartą patvirtinami 2020 m. rugpjūčio mėn. pasirašyti Abraomo susitarimai ir daroma nuoroda į vėliau sudarytus susitarimus, kuriais siekiama normalizuoti Izraelio ir kitų arabų valstybių santykius;

E.  kadangi Viduržemio jūros regionas yra esminės ir papildomos strateginės svarbos Europos Sąjungai teritorija; kadangi 1995 m. pradėto vadinamojo Barselonos proceso tikslai apėmė tikslą sukurti bendrą taikos, stabilumo ir gerovės erdvę įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną, dirbant, kad stiprėtų demokratija ir pagarba žmogaus teisėms, ir plėtojant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę siekiant didesnio tautų tarpusavio supratimo ir artumo; kadangi praėjus daugiau kaip 25 metams po Barselonos deklaracijos dauguma jos tikslų nebuvo visiškai pasiekti; kadangi ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykius reikia atgaivinti, kad būtų galima spręsti bendras problemas, pasinaudoti bendromis galimybėmis ir išnaudoti mūsų bendro regiono potencialą; kadangi pietinės kaimyninės šalys susiduria su bendrais iššūkiais, tačiau kiekvienoje iš jų yra susidariusi konkreti politinė ir ekonominė padėtis ir yra konkrečių problemų, kurios turi būti pripažintos šiam regionui skirtoje ES politikoje;

F.  kadangi naująja Viduržemio jūros regiono darbotvarke turėtų būti nustatyta visa apimanti politikos programa, sudarysianti sąlygas parengti dvišales politikos programas, kurios gali būti parengtos kaip bendri dokumentai, partnerystės prioritetai arba lygiaverčiai dokumentai, nustatantys bendrai sutartas politinių ir ekonominių reformų darbotvarkes ir su jomis susijusias įgyvendinimo priemones; kadangi norint, kad ES pasiektų savo užsienio politikos tikslus šiame regione, labai svarbu, kad valstybių narių politika būtų suderinta su pietinių kaimyninių šalių politika;

G.  kadangi ES ir jos pietinės kaimyninės šalys partnerės turi bendrą interesą remti paskirtį atitinkančios daugiašalės sistemos atgaivinimą, kurios pagrindas – Jungtinės Tautos, siekdamos įveikti bendrus sunkumus, kaip antai konfliktų sprendimas ir prevencija, taikos kūrimas, klimato kaita, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir smurtas prieš moteris;

H.  kadangi ES turi prioriteto tvarka investuoti į savo pietines kaimynines šalis; kadangi ES pietinių kaimyninių šalių saugumas, stabilumas, klestėjimas ir atsparumas klimato kaitai sustiprins ES saugumą, stabilumą, klestėjimą ir atsparumą klimato kaitai; kadangi atnaujintos investicijos į pietines kaimynines šalis ir intensyvesnis ES ir pietinių kaimyninių šalių politinis dialogas ir dialogas politikos klausimais suteiks vertingą galimybę glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrinti politikos sąveiką tiek ES bei jos valstybių narių, tiek pietinių kaimyninių šalių labui; kadangi į pietines kaimynines šalis turėtų būti žvelgiama ne kaip į izoliuotą vienetą, o jos turėtų būti matomos kaip glaudžiai susijusios su Rytų kaimynystės šalimis ir platesniame Europos kaimynystės politikos (EKP) kontekste, kaip apibrėžiama 2015 m. EKP peržiūroje, ir turėtų būti visapusiškai svarstoma, kaip siekti glaudesnių abipusiai naudingų ir harmoningų ES ir jos kaimyninių šalių santykių; kadangi ES pietinės ir rytinės kaimyninės šalys yra strategiškai svarbios ES įvairiose srityse, pvz., stabilumo ir saugumo, energetinio saugumo, konfliktų ir terorizmo rizikos valdymo, kovos su klimato kaita, prekybos, tiekimo grandinių saugumo ir įvairių galimybių patekti į rinkas srityse, taip pat, be kita ko, migracijos valdymo srityje, todėl, kad šios šalys gali propaguoti žmogaus teises ir demokratines reformas ir taip užtikrinti saugesnę ir veiksmingesnę erdvę ekonominiams santykiams ir investicijoms, pvz., trumpesnes tiekimo linijas; kadangi ES turėtų stengtis, kad būtų sukurta bendra reglamentavimo erdvė, kuri apimtų pietines ir rytines kaimynines šalis, ir taip kaimyninėms šalims būtų užtikrinta galimybė laikytis aukščiausių politikos, kovos su korupcija ir žmogaus teisių standartų, kurie yra ne tik ekonominių investicijų ir sąžiningo bei tvaraus ekonomikos augimo daugikliai, bet labai svarbūs ir siekiant didesnio pietinių ir rytinių kaimyninių šalių ir ES saugumo ir politinio stabilumo bei aplinkos apsaugos;

I.  kadangi COVID-19 krizė ir karo Ukrainoje poveikis apsirūpinimo maistu saugumui padidino tolesnio destabilizavimo riziką, nes šių krizių socialiniai ir ekonominiai padariniai pietinėse kaimyninėse šalyse yra sunkūs; kadangi ES turėtų pripažinti regiono įvairovę bei nevienalytiškumą ir pritaikyti savo santykius prie konkrečių kiekvienos valstybės aplinkybių;

J.  kadangi pagal Pietų kaimynystės politiką pietinėms kaimyninėms šalims turėtų būti užtikrinta veiksminga politikos sistema ir suteikta galimybė naudotis ištekliais bei investicijomis, siekiant skatinti tikrą plataus masto socioekonominę integraciją, ekonominį vystymąsi, užimtumą ir gebėjimų stiprinimo procesą, be kita ko, demokratijos srityje, atitinkamoms institucijoms; kadangi vykdant Pietų kaimynystės politiką trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų būti padedama deeskaluoti konfliktus Europos kaimynystėje ir užkirsti jiems kelią ateityje; kadangi dėl konfliktų Viduržemio jūros regiono šalyse ypač stipriai nukenčia moterys ir vaikai;

K.  kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, 2021 m. 1 924 žmonės žuvo arba dingo be žinios centrinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutuose, o Šiaurės Vakarų Afrikos jūrų maršrute į Kanarų salas žuvo arba dingo dar 1 153 žmonės; kadangi per 2020 metus visuose trijuose maršrutuose žuvo arba dingo 1 776 žmonės; kadangi, remiantis Dingusių migrantų projekto – iniciatyvos, kurią nuo 2014 m. įgyvendina Tarptautinė migracijos organizacija, – duomenimis, nuo 2014 m. Viduržemio jūroje žuvo arba dingo 23 000 žmonių;

L.  kadangi ES siekia visapusiško požiūrio į migraciją ir prieglobstį, grindžiamo ES solidarumo ir žmogaus teisių apsaugos bei teisinės valstybės vertybėmis;

M.  kadangi karas Ukrainoje daugelyje pažeidžiamų šalių turi dramatiškų padarinių grūdų, ypač kviečių, kainoms, gamybai, tiekimui ir prieinamumui; kadangi pietinės kaimyninės šalys partnerės struktūriškai priklauso nuo grūdų importo ir kadangi karas Ukrainoje daro didelį poveikį kviečių ir kepimo aliejaus produktų tiekimo grandinėms ir daro poveikį apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi 2022 m. kovo 24 d. kartu su Europos Sąjunga, G 7 ir Afrikos Sąjunga pradėta įgyvendinti tarptautinė Maisto ir žemės ūkio atsparumo didinimo programa (angl. Food & Agriculture Resilience Mission, FARM), kuria siekiama užkirsti kelią pražūtingiems Ukrainoje vykdomo Rusijos karo padariniams pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui;

N.  kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukėlė ir toliau sukels pražūtingų padarinių regionui aprūpinimo maistu požiūriu; kadangi karas Ukrainoje išryškino ir aiškiai parodo, kokią grėsmę kelia trečiosios šalys, siekiančios politinės ir ekonominės kontrolės Viduržemio jūros regione ir ES kaimyninėse šalyse ir taip kenkiančios atitinkamų šalių demokratiniams siekiams ir teritoriniam vientisumui; kadangi ES pietinės kaimyninės šalys yra galingiausių valstybių, įskaitant, be kita ko, Rusiją, Kiniją ir Iraną, kurios visos siekia padidinti savo gebėjimą ir pajėgumą išlaikyti politinę ir (arba) ekonominę hegemoniją tam tikrose pietinėse kaimyninėse šalyse, veiksmų vieta, todėl tai yra rimtas iššūkis ES, jos valstybėms narėms ir pietinėms kaimyninėms šalims norint sustiprinti jų gebėjimus kovoti su dezinformacija ir propaguoti demokratines vertybes, pvz., spaudos laisvę, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, kurios visos yra itin svarbios ir esminės teisinės valstybės sudedamosios dalys ir kurias reikia plėtoti; kadangi laisva, stipri ir nepriklausoma pilietinė visuomenė yra labai svarbi bet kurios regiono šalies vystymuisi;

O.  kadangi ES toliau stengiasi kovoti su trečiųjų šalių bandymais destabilizuoti regioną; kadangi ES turi dar kartą patvirtinti savo, kaip privilegijuotos partnerės, vaidmenį ir tai, kad ji yra pagrindinis pietinių kaimyninių šalių politinis, ekonominis ir demokratinis ramstis tokiose srityse kaip žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė, saugumas, migracija, kova su klimato kaita, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; kadangi į šį esminį ES vaidmenį yra atsižvelgiama – ir toliau turėtų būti atsižvelgiama – prisiimant ES lygmens įsipareigojimus ir rengiant jos politiką, susijusią su pietinėmis kaimyninėmis šalimis;

P.  kadangi kova su organizuotu nusikalstamumu ir visų formų terorizmu, įskaitant islamistinį terorizmą, tebėra prioritetas; kadangi nuo 2015 m. regione vyksta kova su grupuote „Islamo valstybė“; kadangi kai kurios pagrindinės radikalių judėjimų priežastys, įskaitant socialinę ir politinę marginalizaciją, iki šiol nepašalintos;

Q.  kadangi karas Ukrainoje ir su tuo susijęs poreikis toliau įvairinti ES energijos tiekimą ir mažinti jos priklausomybę nuo iškastinio kuro išryškino itin svarbų pietinių kaimyninių šalių vaidmenį tapti itin svarbiomis partnerėmis siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, o taip pat užtikrinant pakankamą dujų ir naftos tiekimą į ES trumpuoju laikotarpiu, taigi ir abipusę naudą tiek ES, tiek pietinėms kaimyninėms šalims; kadangi didelių gamtinių dujų išteklių atradimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių gausa pietinėse ir rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, ypač Sacharoje, kurios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos potencialas labai didelis, suteikia galimybę atitinkamų šalių ekonominiam vystymuisi ir bendradarbiavimui su ES švarios energijos srityje, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; kadangi pajamos iš gamtos išteklių turėtų būti teisingai paskirstytos ir naudojamos vietos gyventojų labui; kadangi norint naudoti šiuos dujų išteklius ir jas tiekti pietinės Viduržemio jūros regiono šalys ir ES bei jos valstybės narės turi kurti partnerystes, investuoti ir dalytis praktine patirtimi; kadangi, savo ruožtu, tokia partnerystė jau suteikia galimybę užmegzti dialogą ir bendradarbiauti su visomis pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis ir taip užtikrinti didesnį stabilumą regione; kadangi dėl šios priežasties pietinės kaimyninės šalys yra labai svarbios ne tik dėl regioninio saugumo ir stabilumo priežasčių, bet ir kaip būtinos partnerės siekiant užtikrinti galimybę naudotis patikimais energijos ištekliais, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; kadangi tikra abipusiškai – visų pirma pietinėse kaimyninėse šalyse gyvenantiems žmonėms – naudinga partnerystė, yra labai svarbi siekiant įtraukiai užtikrinti jiems prieigą prie atsinaujinančios, įperkamos ir vietinės energijos;

R.  kadangi klimato kaitos poveikis turbūt lems tolesnį gyventojų, gyvenančių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, persikėlimą; kadangi 2022 m. lapkričio mėn. Egipte bus surengta 27-oji JT klimato kaitos konferenciją (COP 27); kadangi, remiantis JT aplinkos programa, Viduržemio jūros regiono atšilimas yra 20 proc. spartesnis nei pasaulio vidurkis; kadangi manoma, kad pavasario ir vasaros kritulių kiekis iki 2080 m. sumažės 30 proc.;

S.  kadangi Viduržemio jūros regione gyvena 510 mln. žmonių ir jame yra itin didelė labiausiai pasaulyje užteršta jūra, kurioje vienam kvadratiniam kilometrui tenka 1,25 mln. plastiko fragmentų; kadangi į jūrą išmestos šiukšlės yra svarbiausias biologinės įvairovės krizės skatinimo veiksnys ir turizmo, žuvininkystės ir jūrų sektoriams kainuoja apie 641 mln. EUR per metus; kadangi, remiantis 2019 m. Pasaulio gamtos fondo ataskaita, į Viduržemio jūrą kasmet patenka 0,57 mln. tonų plastiko ir iki 2050 m. ten patenkančio plastiko kiekis bus keturis kartus didesnis; kadangi, remiantis JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pagal turimus patvirtintų vertinimų duomenis 75 proc. Viduržemio jūros žuvų išteklių žvejojami biologiniu požiūriu netausiai;

T.  kadangi pietinėse kaimyninėse šalyse vystymasis, saugumas, stabilumas ir demokratija yra glaudžiai susiję su tikra socialine ir ekonomine moterų, jaunimo ir diskriminuojamų grupių, pvz., LGBTQI+ asmenų, integracija, pagrindinėmis religinių, kultūrinių ir etninių mažumų teisėmis ir piliečiams ir nepriklausomai pilietinei visuomenei suteikiamomis atviromis erdvėmis, kuriose jie galėtų laisvai reikšti savo nuomonę, veikti ir dalytis idėjomis bei nuomonėmis; kadangi tyrimai parodė, kad labai svarbios yra jų galimybės gauti išsilavinimą, profesinį mokymą, įsidarbinti ir tinkamai ilgą laiką tobulėti profesiniu požiūriu; kadangi moterų pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės ir jų propagavimas pietinėse kaimyninėse šalyse turėtų būti naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės prioritetas; kadangi moterų integracija į darbo rinką vis dar gerokai mažesnė nei kitose pasaulio dalyse ir, remiantis JT padalinio „JT Moterys“ 2020 m. ataskaita, kurioje pateikiama moterų padėtis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione analizė, ji vidutiniškai siekia 19 proc.;

1.  rekomenduoja Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, įgyvendinant atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis valstybėmis – naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę:

   a) užtikrinti pakankamai išteklių, kad būtų galima laiku ir veiksmingai įgyvendinti naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, vadovaujantis kartu su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis apibrėžtais tikslais ir prioritetais, išnaudojant vertingas sinergijas ir vykdant skaidrų bendradarbiavimą ir regionui skirtų išorės veiksmų programavimą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), toliau glaudžiai koordinuojant programavimo veiklą su valstybių narių programavimo veikla, taip pat sudarant kuo palankesnes sąlygas derinti dotacijas ir paskolas vykdant Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų atitinkamų tarptautinių finansų įstaigų partnerystes; mano, kad naujoje Viduržemio jūros regiono darbotvarkėje gali būti nustatyta pozityvi sąlyga, pagal kurią aktyvi ES parama glaudesniems ir sėkmingiems politiniams ryšiams su pietinėmis kaimyninėmis šalimis gali paskatinti tolesnę partnerystę ir konvergenciją kitų politikos prioritetų klausimais, užtikrinant naudą tiek ES, tiek pietinėms kaimyninėms šalims ir jų piliečiams; kasmet teikti naujausią informaciją apie naujos Viduržemio jūros regiono darbotvarkės įgyvendinimą ir užtikrinti ES matomumą visų regionui tiesiogiai ar netiesiogiai – per partnerystes su JT, kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitais tradiciniais ir netradiciniais partneriais – skiriamų ES finansinių išteklių srityje, laikantis Europos komandos principo, sykiu užtikrinant finansinę atskaitomybę, grindžiamą esama veiklos rezultatų valdymo metodika ir ES programų ataskaitų teikimo sistema, įskaitant paskatomis grindžiamą požiūrį; įtraukti bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą; pabrėžti, kad pietinių kaimyninių šalių pilietinė visuomenė turi didelių lūkesčių, susijusių su ES ir jos valstybėmis narėmis, laikydamos jas svarbiu politiniu, ekonominiu ir kultūriniu ramsčiu politinėms ir ekonominėms reformoms vykdyti bei ilgalaikei gerovei užtikrinti; perspėti, kad, atsižvelgiant į regiono strateginę svarbą ir ekonominį potencialą, užtikrinti ES gebėjimą būti pagrindine partnere nebus lengva, todėl labai svarbu, kad ES įsipareigojimas visam regionui skiriant lėšas tiek tiesiogiai, tiek per kitas organizacijas, pvz., per JT, būtų pakankamai matomas;
   b) stiprinti ES dialogą ir bendradarbiavimą su pietinėmis kaimyninėmis šalimis atitinkamose politikos srityse ir skatinti konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, kovą su piratavimu, jūrų saugumą ir kovą su terorizmu, radikalizacija ir ekstremizmu;
   c) prioriteto tvarka parengti ir sudaryti bendrus dokumentus arba nustatyti partnerystės prioritetus, kurie pakeistų ankstesnius dokumentus, remiantis penkiais pagrindiniais Viduržemio jūros regiono darbotvarkės prioritetais, visų pirma žmogaus socialinės raidos, žmonių saugumo, gero valdymo ir teisinės valstybės prioritetais;
   d) atkurti ES specialiojo įgaliotinio pietinėms kaimyninėms šalims, kuris būtų atskaitingas tiek vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui, tiek už kaimynystę ir plėtrą atsakingam Komisijos nariui, pareigybę, siekiant padidinti ES vienybę ir veiksmus regione, propaguoti ir ginti mūsų bendras vertybes ir interesus;
   e) intensyvinti diplomatinę informavimo veiklą ir dialogą su pietinėmis kaimyninėmis valstybėmis, be kita ko, JT Generalinėje Asamblėjoje, ir prioriteto tvarka spręsti Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikio pietinių kaimyninių šalių apsirūpinimo maistu saugumui klausimą, ypatingą dėmesį skiriant šalims, kurios yra pažeidžiamiausios dėl savo priklausomybės nuo maisto importo, socialinės apsaugos stokos ar savo ekonominio modelio; bendradarbiauti su Parlamentu ieškant būdų, kaip užtikrinti atitinkamų su šios srities sunkumais susiduriančių pietinių Viduržemio jūros regiono šalių apsirūpinimo maistu saugumą, ir nedelsiant parengti tvirtą, atsparią ir tvarią politiką ir pagalbos atsaką šioje srityje, be kita ko, pasinaudojant Maisto ir atsparumo didinimo priemone, kad būtų galima spręsti apsirūpinimo maistu saugumo regione klausimą, be kita ko, propaguoti tvarias vietos žemės ūkio sistemas ir mažiau intensyvią ir klimato kaitai palankesnę žemės ūkio praktiką; priminti, kad maisto stygių regione dar labiau didina kritinės klimato padėties padariniai, ypač sausros ir ekstremalių temperatūrų augimas; priminti, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES pastangų ir išteklių matomumą, kai pagalba teikiama per kitas organizacijas, pvz., Pasaulio maisto programą, ir nuolat stebėti veiksmus ir išteklius, kad būtų galima peržiūrėti padarytą pažangą;
   f) pripažinti įvairius iššūkius, su kuriais susiduria regionas, pvz., klimato kaitą, ekonomikos krizę ir teroristinius išpuolius; pabrėžti, kad vandens trūkumas, atsiradęs dėl padidėjusių gėlo vandens poreikių ir strateginės upių kontrolės, gali sukelti didžiausius konfliktus; parengti politinę strategiją, kad būtų galima lengviau priimti sprendimus srityse, turinčiose didelį destabilizavimo potencialą;
   g) prioriteto tvarka įgyvendinti skurdo mažinimo strategijas ir specialaus programavimo strategijas, siekiant jaunimui ir moterims suteikti daugiau galimybių gauti išsilavinimą ir aukštąjį išsilavinimą, sykiu skiriant tinkamą finansavimą bendroms gyventojų galimybėms gauti išsilavinimą remti, bei strategijas, skirtas veiksmingų aukštojo ar profesinio mokymo struktūrų kūrimui ir plėtojimui pietinėse kaimyninėse šalyse remti; bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, kad jų mokyklų mokymo programos atitiktų UNESCO taikos, tolerancijos ir smurto atsisakymo standartus; siekti panaikinti neapykantą kurstančias kalbas, kuriomis kurstoma diskriminacija ir smurtas, ir nuo jų atgrasyti, taip pat remti politiką ir iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti mažumas ir kovoti su netolerancijos, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos ir religinės netolerancijos apraiškomis; pabrėžti, kad mokymo programų rengimas yra labai svarbus ugdant tolerantišką visuomenę; priminti, kad jaunimo migracija ir specialistų išvykimas kelia didelį susirūpinimą mūsų partneriams regione ir kelia didelę grėsmę ilgalaikiam pietinių kaimyninių šalių pajėgumui užtikrinti ekonomikos augimą ir ekonominį gyvybingumą; todėl pabrėžti, kad svarbu skatinti investicijas ir remti ekonomikos augimą regione, sykiu užtikrinant platesnes galimybes gauti išsilavinimą, profesinį mokymą ir didesnes įsidarbinimo galimybes, kad pietinių kaimyninių šalių jaunimas galėtų turėti realių įsidarbinimo perspektyvų ir pasiektų realią socialinę ir ekonominę integraciją; pabrėžti, kad svarbu dalyviams iš pietinių kaimyninių šalių, įskaitant tuos, kurie pabėgo iš Ukrainos, suteikti daugiau galimybių dalyvauti programose „Erasmus“ ir „Erasmus+“ ir padidinti tokių mainų finansavimą; neleisti, kad ši politika darytų neigiamą poveikį pietinėms kaimyninėms šalims dėl protų nutekėjimo reiškinio; priminti apykaitinio judėjimo, kuris taip pat apima mainus tarp pietinių šalių ir judumo partnerystes, svarbą, kad specialistai iš pietinių kaimyninių šalių galėtų turėti konkrečių galimybių dar labiau praturtinti ir praplėsti savo profesinį mokymą ir įgūdžius ES ir grįžti į savo kilmės šalį, dalytis žiniomis ir jas plėtoti;
   h) atkreipti dėmesį į esamą veiklos rezultatų valdymo metodiką ir ataskaitų apie ES programas teikimo sistemą, įskaitant paskatomis grindžiamą požiūrį, kai įmanoma, į visas ES politikos sritis įtraukiant socioekonominę moterų integraciją regione ir lyčių lygybę; tikslingai nukreipti ES paramą moterims siekiant pagerinti jų švietimo, mokymo ir užimtumo galimybes ir apskritai skatinti lygias profesines ir socioekonomines galimybes, taip remiant jų finansinį nepriklausomumą bei skatinant lygias teises; skatinti dvišales ir trišales pietinių kaimyninių šalių universitetų ir ES universitetų partnerystes, be kita ko, suteikiant daugiau nuotolinio mokymosi galimybių pietinių kaimyninių šalių studentams ir platesnių mainų galimybių akademiniams darbuotojams; užtikrinti suinteresuotajai auditorijai pietinėse kaimyninėse šalyse didesnę prieigą prie ES veikiančios internetinės žiniasklaidos, be kita ko, per viešuosius skaitmeninius centrus, ir prie ES kultūrinio turinio;
   i) remti tarptautinių konvencijų dėl kovos su smurtu prieš moteris įgyvendinimą ir ratifikavimą; siekti užtikrinti, kad visos valstybės narės ir pietinės kaimyninės šalys pasirašytų, ratifikuotų ir įgyvendintų Stambulo konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano (LLVP III) (JOIN(2020)0017) ir ES veiksmų planą moterų, taikos ir saugumo srityje, ragina visas pietines kaimynines šalis partneres panaikinti smurtą ir diskriminaciją dėl lyties, juos tirti ir užkirsti jiems kelią, taip pat užtikrinti prasmingą ir lygiateisį aktyvų moterų dalyvavimą visose viešojo gyvenimo ir sprendimų priėmimo srityse ir propaguoti moterų teises; raginti visas pietines kaimynines šalis partneres visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje įvertinamas neproporcingas konfliktų poveikis moterims ir mergaitėms ir pateikiamos gairės darbui bei veiksmams, kuriais skatinama lyčių lygybė ir stiprinamas moterų dalyvavimas, apsauga ir teisės per visą konflikto ciklą, pradedant konfliktų prevencija ir baigiant atstatymu po konflikto;
   j) pripažinti, kad svarbu užtikrinti, kad migracija tarp pietinių kaimyninių šalių ir Europos vyktų tvarkingai ir būtų valdoma remiantis solidarumo, pusiausvyros ir bendros atsakomybės principais, sykiu kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis;
   k) užtikrinti, kad ES, jos valstybės narės ir pietinės kaimyninės šalys partnerės vykdytų migracijos politiką visapusiškai gerbdamos migrantų ir pabėgėlių žmogaus teises, įtvirtintas tarptautiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose; stiprinti ES bendradarbiavimą su šalimis, kuriose yra iškilusi grėsmė žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės bei bendruomenių organizacijoms, įskaitant tas, kurios saugo migrantų ir prieglobsčio prašytojų gyvybes; pripažinti ir tinkamai finansuoti svarbų ir nepakeičiamą humanitarinių agentūrų darbą, užtikrinant, kad ES šiuo tikslu skiriamas finansavimas būtų pakankamai matomas;
   l) užtikrinti, kad su pietinėse kaimyninėse šalyse vykstančia migracija susijęs KVTBP finansavimas pirmiausia būtų skiriamas programoms, kuriomis siekiama šalinti pagrindines priverstinės migracijos priežastis, be kita ko, gerinant gyvenimo lygį regione;
   m) ragina ES ir jos partnerius pietinėse kaimyninėse šalyse laikytis labiau koordinuoto, holistinio ir struktūrinio požiūrio į migraciją, atsižvelgiant į tai, kad svarbu šalinti pagrindines priverstinio persikėlimo priežastis; siekti sumažinti neteisėto atvykimo į valstybės narės teritoriją mastą; palaikant santykius su trečiosiomis šalimis teikti pirmenybę migrantų, neturinčių teisės likti ES, readmisijai, tinkamai laikantis negrąžinimo prievolės ir tarptautinės teisės; priminti, kad pažanga įmanoma tik derinant vietos žmogiškąjį kapitalą ir išorės paramą vystymuisi, kad migracija neturėtų sukelti protų nutekėjimo ir kad migracija yra iššūkis, darantis poveikį stabilumui pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse; pabrėžti, kad „pabėgėlis“ nėra „ekonominis migrantas“ ir kad todėl ES turėtų laikytis skirtingo požiūrio į šias dvi kategorijas; pabrėžti, kad ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams patekti į ES saugiais maršrutais; raginti toliau bendradarbiauti su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis siekiant užtikrinti tvarius sprendimus pabėgėliams; priminti, kad pietinės Viduržemio jūros regiono šalys ir jų jaunos demokratinės sistemos patiria daug įtampos dėl, pvz., nepakankamo ekonomikos išsivystymo, konfliktų, galimybių jaunimui trūkumo, struktūrinio nedarbo ir, be to, migracijos Afrikoje keliamų sunkumų ir klimato kaitos poveikio; atsižvelgti į visus šiuos veiksnius vykdant nuolatinį ES dialogą su vietos subjektais;
   n) skubiai stiprinti ir tęsti partnerystes ir bendradarbiavimą su atitinkamomis pietinėmis kaimyninėmis šalimis, kad būtų sprendžiamos su tiesioginiu ir ilgalaikiu neigiamu klimato kaitos poveikiu susijusios problemos ir su tuo poveikiu kovojama, skatinama aplinkos apsauga ir ieškoma sprendimų, kaip spręsti vandens trūkumo problemą, daugiausia dėmesio skiriant atsparumo didinimo pastangoms, ir dėti pastangas, kad žalioji pertvarka būtų vykdoma toliau ir sparčiau, laikantis Paryžiaus susitarimo, Europos žaliojo kurso ir Darbotvarkės iki 2030 m., integruojant tinkamas su klimatu susijusias sąlygas į visas ES pagalbos trečiosioms šalims teikimo priemones, laikantis ES prisiimtų klimato srities įsipareigojimų; priminti, kad ES klimato politikos ir klimato kaitos švelninimo strategija nebus veiksminga, jei nebus daug investuojama ir nebus daroma didelė pažanga ES kaimyninėse šalyse; remti pavyzdines iniciatyvas, skirtas klimato apsaugai, pagal pietinių kaimyninių šalių ekonomikos ir investicijų planą; įspėti dėl klimato kaitos poveikio Magribo regione, ypač Užsachario Afrikoje, ir dėl sumažėjusios prieigos prie vandens Magribo ir Mašreko regionuose; priminti, kad prieiga prie vandens, miškų atkūrimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, žiedinė ekonomika ir verslo modelio, grindžiamo atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir prieigos prie tokių išteklių galimybėmis, taikymas bus labai svarbūs siekiant užtikrinti pietinių kaimyninių šalių poveikio klimatui neutralumą ir apsaugoti jas nuo klimato kaitos poveikio; taip pat priminti, kad tai savo ruožtu padidins ES galimybes pasiekti savo poveikio klimatui neutralumo tikslus; remti regioninį dialogą ir bendradarbiavimą tvarios vandentvarkos, technologijų ir prieigos prie vandens, pavyzdžiui, vandens taupymo, regeneruoto vandens ir gėlinimo planų srityse, pasitelkiant atsinaujinančiąją energiją, ir remti tolesnes investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, vėjo, saulės išteklius ir žaliąjį vandenilį regione; pabrėžti partnerystės su atitinkamomis pietinėmis kaimyninėmis šalimis svarbą miškų atkūrimo ir tvarios žemės ūkio praktikos, kurią taikant suvartojama mažiau vandens, srityje; pabrėžti, kad jau yra žemės ūkio srities geriausios praktikos pavyzdžių ne tik ES, bet ir pietinėse kaimyninėse šalyse, todėl mano, kad ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatindama ir plėtodama dialogą, bendradarbiavimą ir Pietų šalių savitarpio partnerystes tokios geriausios praktikos mainų klausimais;
   o) aktyviai remti bendras priemones, kuriomis siekiama išsaugoti, apsaugoti, atkurti ir tvariai naudoti turtingą Viduržemio jūros baseino – unikalaus gyvūnijos ir augalijos rūšių įvairinimo centro – biologinę įvairovę, užtikrinti tvarų išteklių, įskaitant vandenį, valdymą ir stiprinti tvarias maisto sistemas; padėti gerinti jūrų biologinių išteklių valdymo stebėseną ir kontrolę bei veiksmingą regioninį bendradarbiavimą šioje srityje;
   p) išanalizuoti, kokį konstruktyvų vaidmenį ES ir gilesni ES santykiai su pietinėmis kaimyninėmis šalimis gali atlikti mažinant jų išmetamą anglies dioksido kiekį ir kokių bendrų priemonių jos gali imtis įvairindamos savo energijos išteklius ir didindamos energijos iš atsinaujinančiųjų ir tvarių energijos išteklių tiekimą; tinkamu laiku pateikti strategiją, kaip toliau stiprinti pietinių kaimyninių šalių vaidmenį toliau įgyvendinant Europos žaliąjį kursą taip, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų; techniškai ir finansiškai remti pietinių kaimyninių šalių pastangas įvairinti savo energijos tiekimą intensyvinant atsinaujinančiosios energijos gamybą, ypatingą dėmesį skiriant saulės ir vėjo energijai; pabrėžti, kad žaliosios energijos rinkos plėtra gali padėti kurti naujas darbo vietas ir taip padidinti užimtumo lygį šalyse, kuriose vyksta energetikos pertvarka;
   q) toliau aktyviai dėti ES pastangas sudarant palankesnes sąlygas visų pietinių ir rytinių Viduržemio jūros regiono šalių dialogui ir bendradarbiavimui energetikos srityje, prireikus skatinant gebėjimą suprasti vienas kitą, vykdyti dialogą ir priimti galutinius susitarimus dėl jūrų sienų demarkacijos pagal tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS); toliau aktyviai vykdyti ES vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas atitinkamų šalių dialogui ir bendradarbiavimui šiuo klausimu, kad būtų apsaugotas atitinkamų šalių teritorinis vientisumas bei išskirtinės ekonominės zonos, skatinant laikytis tarptautinės teisės ir derybose pasiektų galutinių susitarimų dėl jūrų sienų demarkacijos;
   r) toliau skatinti ir skubiai imtis priemonių ES ir pietinių bei rytinių Viduržemio jūros regiono šalių, gaminančių gamtines dujas ir kitų rūšių energiją, tinklų jungčių pajėgumams stiprinti pasitelkiant atitinkamus ES centrus; visų pirma apsvarstyti galimybę visoms šalims gamintojoms ir visoms valstybėms narėms naudotis tinkamais vamzdynais, uostais ir kita infrastruktūra bei technologijomis, kurios būtų parengtos žaliajam vandeniliui, kad būtų išvengta tiek ES, tiek pietinių kaimyninių šalių susaistymo poveikio; dar kartą patvirtinti, kad turėtų būti tinkamu laiku sumažinta priklausomybė nuo naftos ir gamtinių dujų vykdant visa apimančią žaliąją pertvarką pagal ES žaliąjį kursą, ir remti žaliąją pertvarką pietinėse kaimyninėse šalyse; pažymi, kad Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies dujų forumas (EMGF) yra tinkamo regioninio bendradarbiavimo platforma;
   s) taip pat skatinti elektros tinklų jungtis įvairinant ES energijos išteklius ir didinant jos energijos tiekimą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
   t) atsižvelgti į mėlynosios ekonomikos potencialą skatinti tvarų augimą ir ekonomines galimybes abiejose Viduržemio jūros pusėse, tinkamai jį integruojant į ekonominės plėtros planavimą;
   u) pasinaudoti labai teigiama kai kurių ES valstybių narių patirtimi remiant startuolius ir toliau skatinant jų darbą naudojant specialius inkubatorius ar spartintojus, ypač tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, atsinaujinančioji energija, dirbtinis intelektas, naujos technologijos ir švietimas; atitinkamose pietinėse kaimyninėse šalyse įsteigti ir remti inkubatorius ar spartintojus, remti vietos startuolių steigimą ir didinti jų skaitmeninius ir žaliuosius pajėgumus; pritarti tam, kad svarbu toliau gerinti atitinkamų pietinių kaimyninių šalių skaitmeninę infrastruktūrą, ir įtraukti šias šalis į ES skaitmeninę darbotvarkę; nurodyti, kad tai būtina ekonominio vystymosi, socioekonominės integracijos ir didesnių galimybių gauti išsilavinimą sąlyga; vadovauti skatinant investicijas ir ES telekomunikacijų bendrovių ir telekomunikacijų bendrovių atitinkamose pietinėse kaimyninėse šalyse partnerystes, siekiant suteikti prieigą prie modernios skaitmeninės infrastruktūros, visų pirma prie ES technologijomis grindžiamų 5G judriojo ryšio tinklų, ir įspėti, kad to nepadarius bus suteiktas konkurencinis, be kita ko, politinis, pranašumas trečiosioms šalims, siekiančioms daryti įtaką regione ir dalyvauti jo ekonominėje bei politinėje veikloje; priminti, koks svarbus glaudus ES ir pietinių kaimyninių šalių politinis dialogas ir bendradarbiavimas siekiant plėtoti tinkamą, ES vertybes atitinkančią kibernetinio saugumo politiką, pagal kurią saugomos visų naudotojų pagrindinės teisės ir laisvės, ir kokia svarbi partnerystė tarptautiniuose forumuose kibernetinio saugumo standartų klausimais siekiant sukurti atvirą, saugią ir patikimą kibernetinę erdvę; pasitelkti Strateginės komunikacijos Pietų kaimynystės šalyse darbo grupę siekiant toliau plėtoti konkrečią kovos su dezinformacija mūsų pietinėse kaimyninėse šalyse ir ES, taip pat kovos su melagingomis naujienomis ir propaganda iš Rusijos, Kinijos ir kitų didžiųjų regioninių valstybių strategiją; pareikšti didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos socialinės žiniasklaidos platformose ir per tradicinės žiniasklaidos priemones agresyviai vykdomų dezinformacijos kampanijų poveikio ES valstybių narių viduje; primygtinai ragina pietinių kaimyninių šalių vyriausybes suteikti nevaržomą prieigą prie interneto ir puoselėti kitokią nuomonę reiškiančių asmenų saviraiškos laisvę nebijant represijų; raginti pietinių kaimyninių šalių vyriausybes gerbti ir saugoti saviraiškos laisvę ir informacijos bei spaudos laisvę tiek internete, tiek realiame gyvenime; finansuoti programas, kuriomis remiama saviraiškos laisvė ir privatumas, prieiga prie interneto ir interneto etika;
   v) užtikrinti pakankamai išteklių, kad būtų galima laiku ir veiksmingai įgyvendinti naująją Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, taip pat kaip būdą remti ES įsisteigusių įmonių ilgalaikes investicijas ir partnerystes pietinėse kaimyninėse šalyse; atkreipti dėmesį į tai, kad dėl pandemijos ir karo Ukrainoje daugelis ES įsisteigusių įmonių savo tiekimo ir gamybos linijas sugrąžina iš kitų šalių arba perkelia į kitas artimas šalis; pripažinti, kad tai suteikia unikalią galimybę tiek ES, tiek pietinėms kaimyninėms šalims laiku ir visapusiškai įgyvendinant naująją Viduržemio jūros regiono darbotvarkę ir ekonomikos ir investicijų planą, kad būtų užtikrinta aplinka, kurioje būtų galima remti ES įsisteigusias įmones, norinčias persikelti į artimas šalis, ir skatinti ilgalaikes investicijas pietinėse kaimyninėse šalyse, taip užmezgant glaudesnius politinius ryšius ir glaudžiau bendradarbiaujant su pietinėmis kaimyninėmis šalimis;
   w) į naująją darbotvarkę įtraukti ekonomines ir darbo teises, diegti inovacijas ir skatinti strategijas, pagrįstas išsamia padėties prie pietinių sienų analize, ir sutelkti dėmesį į deramo darbo, darnaus vystymosi ir tarptautinius darbo standartus; veiksmingai įtraukti profesines sąjungas į nacionalines konsultacijas ir skatinti socialinį dialogą; siekti panaikinti vaikų darbą ir užtikrinti teisę į atlyginimą bei kompensaciją ir laisvę jungtis į sąjungas, taip pat panaikinti vergovės ir diskriminacijos situacijas, taip pat atsižvelgiant į poreikį regione suteikti tinkamą apsaugą pabėgėliams; skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, taip pat skatinti moterų ir jaunimo įtraukimą į profesinių sąjungų struktūras ir politines erdves;
   x) pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse skatinti regioninę, subregioninę ir dvišalę integraciją, visų pirma siekiant pašalinti sienų, transporto ar prekybos kliūtis tarp įvairių regiono šalių ir aktyviai skatinti glaudesnius ryšius ir partnerystes; strateginiu prioritetu nustatyti ES ir pietinių kaimyninių šalių prekybos santykių gerinimą taip kuriant Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos prekėmis ir paslaugomis erdvę; toliau daug dėmesio skirti tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos investicijoms, paslaugoms ir darniam vystymuisi;
   y) pakartoti ilgalaikį ES įsipareigojimą laikytis atitinkamų JT rezoliucijų, visų pirma 2022 m. sausio mėn. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, ir priminti 2022 m. vasario 17 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo Artimųjų Rytų taikos proceso kontekste, remiantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu, pagal kurį saugi Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa, suvereni ir gyvybinga Palestinos Valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos pagal 1967 m. galiojusias sienų linijas, vykdant abipusiškai sutartus lygiaverčius žemės mainus ir Jeruzalę laikant abiejų valstybių sostine; priminti, kad Izraelio gyvenvietės okupuotose Palestinos teritorijose pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos; raginti nutraukti veiksmus, kurie galėtų pakenkti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimui vietoje, ir netęsti gyvenviečių statymo ir terorizmo, nes jie pažeidžia tarptautinę teisę ir neprisideda prie ilgalaikės ir visapusiškos taikos; įspėti, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Artimųjų Rytų taikos procesas gali būti tęsiamas tik remiantis tvirtais ES ir JAV politiniais įsipareigojimais ir didelėmis jų investicijomis; skatinti tiesiogines Izraelio ir palestiniečių derybas;
   z) toliau politiškai ir finansiškai remti atitinkamų Jungtinių Tautų organų, pavyzdžiui, JT pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), darbą, užtikrinant pakankamą tam skiriamo ES finansavimo ir paramos matomumą ir sinergiją su ES tikslais;
   aa) pripažinti ES finansinės paramos Palestinos Nacionalinei Administracijai ir Palestinos pilietinei visuomenei vietoje svarbą, visų pirma teikiant paramą žmonėms didelių maisto krizių ir energijos trūkumo atvejais, ir skatinti tinkamas sąlygas, kad būtų sušvelninti Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniai, kaip pabrėžė pirmininkė Ursula von der Leyen per savo paskutinį vizitą Ramaloje 2022 m. birželio 14 d.; pabrėžti, kad pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas negali būti sustabdytas, jei neturima įrodymų, kad lėšos naudojamos netinkamai;
   ab) toliau remti bendradarbiavimą visame regione; atkreipti dėmesį į Abraomo susitarimus, kuriais remiantis buvo abipusiai pripažinti Izraelis, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Marokas ir Sudanas, ir kad jie suteikia galimybę stiprinti šių valstybių bendradarbiavimą;
   ac) skatinti regioninį bendradarbiavimą ir remti Izraelio ir arabų valstybių santykių normalizavimą, taip pat skatinti visapusišką Palestinos Nacionalinės Administracijos įtraukimą, atsižvelgiant į ES ir JAV pastangas užtikrinti taiką, saugumą ir stabilumą regione ir laikantis JT sistemos reikalavimų, Arabų taikos iniciatyvos ir Oslo susitarimų; pasinaudoti šiuo postūmiu siekiant paspartinti dialogą ir bendradarbiavimą regione, kad būtų remiamas Artimųjų Rytų taikos procesas ir dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas, taip pat laikomasi tarptautinės teisės;
   ad) įgyvendinant ES strategiją „Global Gateway“ ir užtikrinant sinergiją su pietinėms kaimyninėms šalims skirtu ekonomikos ir investicijų planu, aktyviai remti pradinius planus plėtoti nenutrūkstamą prekybos ryšį per geležinkelio ir jūrų jungiamąsias linijas tarp Pietryčių Azijos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių, Jordanijos, Izraelio, Palestinos ir Graikijos, nes tai yra į Europos Sąjungą įvežamų prekių ir energijos išteklių įvežimo punktas ir alternatyva iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“; priminti, kad šis alternatyvus maršrutas dar labiau padidintų ES tiekimo linijų įvairovę ir sykiu ES energetinį saugumą, taip pat sustiprintų pietinių kaimyninių šalių ekonomikos augimo potencialą ir toliau stiprintų regioninės integracijos procesą ir regioninį dialogą bei skatintų ilgalaikę visų regiono šalių partnerystę, bendradarbiavimą ir taiką;
   ae) įgyvendinti naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę didinant ES paramą laisvai, tvirtai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei visame Viduržemio jūros regione ir palaikant specialų dialogą bei konsultuojantis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir bendruomenėmis; stiprinti ES delegacijų ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) ryšius; priminti, kad tai yra esminiai ir būtini tvarios ir tinkamos ekonominės ir žmogaus socialinės raidos skatinimo veiksniai ir jie yra arčiau žmonių, taigi minėtos įgyvendinimo strategijos galėtų pasiekti visas bendruomenes, įskaitant tas, kurios geografiniu ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu yra nepalankioje padėtyje, taip pat žmogaus teisių gynėjus; primygtinai tvirtinti, kad ES parama pilietinės visuomenės organizacijoms neturėtų priklausyti nuo nacionalinių valdžios institucijų patvirtinimo ir kad ji yra labai svarbi visose be išimties regiono šalyse; įgalioti delegacijas pietinėse kaimyninėse šalyse stiprinti ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir įvairiomis visuomenės grupėmis, nes jie yra teritorinio vystymosi skatinimo veiksniai, ir tai daryti visų pirma konsultuojantis dėl ES partnerystės ir investicijų pietinėse kaimyninėse šalyse prioritetų; be to, įgalioti ES delegacijas pietinėse kaimyninėse šalyse įsteigti aukšto lygio patariamąsias tarybas, kurių sudėtis atspindėtų atitinkamų šalių socialinę, ekonominę ir politinę įvairovę ir kuriose dalyvautų ekonomikos, žiniasklaidos, kultūros, akademinės visuomenės, pilietinės visuomenės atstovai ir žinomi jaunimo lyderiai, taip pat socialiniai partneriai ir pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai iš atitinkamų šalių, ir kad pagrindiniai suinteresuotieji subjektai labiau atsižvelgtų į ES politikos prioritetus ir ES parengtos politikos struktūrą;
   af) spręsti žmogaus teisių padėties ir iššūkių, su kuriais susiduria pilietinė visuomenė, klausimus ir remti konkrečias iniciatyvas, kuriomis stiprinamos pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai ir nepriklausoma žiniasklaida; užtikrinti, kad šalys partnerės veiksmingai įgyvendintų darbo standartus ir spręstų TDO standartų pažeidimų problemas;
   ag) vykdant Pietų kaimynystės politiką skatinti ir remti reformas demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, gero valdymo ir kovos su korupcija srityse, siekiant naudos žmonėms ir stabilumo regione;
   ah) ragina visas pietines Viduržemio jūros regiono šalis, rengiantis Egipte vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai COP 27, sudaryti sąlygas laisvai, saugiai ir tarpvalstybinei mokslo ir pilietinės visuomenės organizacijų erdvei;
   ai) pateikti plataus užmojo ES veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus žmoniškumui, kaip to 2021 m. kovo mėn. prašė Parlamentas, teikiant neatidėliotiną prioritetą Sirijai, kurioje vyksta daugiausiai gyvybių per pastaruosius dešimtmečius pareikalavęs konfliktas, ir pabrėžti, kad reikia dirbti siekiant sukurti stabilią, saugią, vieningą ir klestinčią Libiją, kuri atitiktų visų interesus;
   aj) kasmet teikti atnaujintą informaciją, kaip įgyvendinama nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė, ir ypatingą dėmesį skirti Ekonomikos ir investicijų planui numatytų finansinių išteklių išmokėjimui; reguliariai konsultuotis su Parlamentu dėl metinio ir daugiamečio programavimo, susijusio su naujos Viduržemio jūros regiono darbotvarkės ir ekonomikos ir investicijų plano įgyvendinimu; reguliariai informuoti Parlamentą apie padėtį, susijusią su nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarke, ypač apie jos penkių prioritetų įgyvendinimą ir bendrų dokumentų bei partnerystės prioritetų sudarymą ir vykdymą, ir nuolat informuoti Parlamentą apie minėtą įgyvendinimą ir reagavimą į jo visose ES politikos srityse teikiamas rekomendacijas, taip pat apie papildomus projektus ir programas, kuriais bus stiprinami ES partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis pajėgumai;
   ak) dėti atitinkamas pastangas siekiant skatinti kultūrų ir religijų dialogą kaip vertingą galimybę propaguoti žmogaus teises ir laisves, kartu spręsti religinio fundamentalizmo, diskriminacijos, neapykantos musulmonams, antisemitizmo klausimus ir kartu kovoti su radikalizacija, neapykantos, smurto ir terorizmo kurstymu; priminti Parlamento pirmininko ketinimą paskirti pasiuntinį religijų dialogo klausimais ir aktyviai įtraukti esamus Komisijos ir Parlamento pasiuntinius religijų dialogo klausimais į bendras religijų dialogo su pietinėmis kaimyninėmis šalimis pastangas;
   al) pasinaudoti galimybe parengti naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę siekiant sukurti tvirtą dialogo ir bendradarbiavimo Viduržemio jūros regione pagrindą siekiant išsaugoti ir propaguoti kultūros paveldą ir didinti supratimą apie jo vertingumą, be kita ko, siekiant toliau skatinti turizmą ir ekonomines galimybes; dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti ir skatinti Europos Tarybos Kultūros kelių programą, kurioje dalyvauja ir pietinės kaimyninės šalys ir kuri apima Andalūzų paveldo kelią, Enėjo kelią, Alyvmedžių kelią, kelią „Iter Vitis“ ir Finikiečių kelią;
   am) pasinaudoti galimybe toliau plėtoti ES gebėjimą vykdyti informavimo veiklą ir dialogą su pietinių kaimyninių šalių vyriausybėmis ir parlamentais, remiantis ilgalaikiais ir veiksmingais Parlamento gebėjimais vykdyti tarpparlamentinį dialogą, užtikrinti demokratinę paramą ir parlamentinę diplomatiją, ir, visų pirma, pasinaudoti Parlamento tarpparlamentinėmis delegacijomis ir jų gebėjimais glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais Parlamento komitetais plėtoti demokratinį ir politinį dialogą ir taip glaudžiau bendradarbiauti su pietinėmis kaimyninėmis šalimis;
   an) užtikrinti tinkamą ryšį tarp naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės ir ES bei jos valstybių narių gebėjimo kurti panašiai mąstančių šalių koaliciją, kuri remtų taisyklėmis grindžiamą veiksmingą daugiašalę sistemą, galinčią padidinti tarptautinės bendruomenės pajėgumus spręsti pasaulinius uždavinius; į naują Viduržemio jūros regiono darbotvarkę įtraukti aktyvesnį dialogą pietinių kaimyninių šalių konvergencijos su ES naudos tema ne tik kalbant apie politinį dialogą, stabilumą ir ekonomikos augimą, bet ir apie gebėjimą skatinti taiką ir stabilumą, puoselėti tarptautinės teisės principus ir jų laikytis, kaip agresijos karo prieš Ukrainą atveju, kovoti su ekstremizmu ir puoselėti demokratines vertybes, pagrindines laisves ir žmogaus teises JT sistemoje ir atitinkamuose daugiašaliuose forumuose;
   ao) bendradarbiauti su visomis pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis, kad būtų parengta Darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais grindžiama politika, kuria siekiama stiprinti teisinę valstybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinei teisei;
   ap) paraginti Tarybą visapusiškai pasinaudoti ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu sunkių žmogaus teisių pažeidimų regione atveju; dirbti siekiant išplėsti šios svarbios priemonės taikymo sritį, kad ji apimtų ir korupcijos veiksmus;
   aq) dar kartą pasmerkti mirties bausmės taikymą; raginti pietines kaimynines šalis partneres nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą kaip žingsnį siekiant panaikinti mirties bausmę ir pakeisti visus mirties nuosprendžius kitomis bausmėmis;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Komisijai, Regionų komitetui, Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatui ir parlamentinei asamblėjai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir valstybių, kurios yra Viduržemio jūros sąjungos ir jos parlamentinio aspekto narės, vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 108, 2021 3 26, p. 90.


Naujasis europinis bauhauzas
PDF 178kWORD 56k
2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujojo europinio bauhauzo (2021/2255(INI))
P9_TA(2022)0319A9-0213/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į JT darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 4-ąjį kokybiško švietimo tikslą, 11-ąjį tvarių miestų ir bendruomenių tikslą bei 13-ąjį klimato politikos tikslą,

–  atsižvelgdamas į JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change“ („Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“),

–  atsižvelgdamas į susitarimą, priimtą 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku“ (COM(2021)0573),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (COM(2021)0550),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl kultūros, aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos kaip itin svarbių naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementų(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros gaivinimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės(11) (Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)(12),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo(13),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa)(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa(15),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“(16),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“(17),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa(18),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „New Leipzig Charter – The transformative power of cities for the common good“ („Naujoji Leipcigo chartija. Miestų galia skatinti pokyčius visų labui“), 2020 m. lapkričio 30 d. priimtą per neoficialų ministrų susitikimą miestų klausimais,

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų atvirojo koordinavimo metodo darbo grupės 2021 m. spalio 6 d. ataskaitą „Towards a Shared Culture of Architecture – Investing in a high-quality living environment for everyone“ („Bendros architektūros kultūros link. Investavimas į kokybišką gyvenamąją aplinką visiems“),

–  atsižvelgdamas į kultūros ministrų konferencijoje 2018 m. sausio 22 d. priimtą Davoso deklaraciją „Towards a high-quality Baukultur for Europe“ („Aukštos kokybės Baukultur Europai linkme“) ir į vėliau sukurtą Davoso Baukultur kokybės sistemą „Aštuoni aukštos kokybės Baukultur kriterijai“,

–   atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės komisijos „Building Better, Building Beautiful“. galutinę ataskaitą „Living with beauty“ („Estetiškas gyvenimas“),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 17 straipsnį dėl teisės į nuosavybę, 18 straipsnį dėl teisės į prieglobstį, 19 straipsnį dėl apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 26 straipsnį dėl neįgaliųjų asmenų integravimo, 34 straipsnį dėl socialinės apsaugos ir socialinės paramos, 36 straipsnį dėl galimybės naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis bei 37 straipsnį dėl aplinkos apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo III skyrių „Socialinė apsauga ir įtrauktis“, 19 principą „Būstas ir parama benamiams“ bei 20 principą „Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro darbą naujojo europinio bauhauzo (NEB) srityje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto, Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto bendrą pranešimą (A9-0213/2022),

A.  kadangi Europoje vyksta ekologinė, skaitmeninė ir socialinė pertvarka, kurią spartina ekonominiai ir socialiniai COVID-19 krizės padariniai; kadangi dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą keičiasi Europos geopolitinė padėtis; kadangi stiprėja populizmas, ekstremizmas ir antieuropinės nuotaikos;

B.  kadangi ES reaguoja į iššūkius, susijusius su aplinkos būklės blogėjimu, klimato kaita ir vis didesniu gamtos išteklių trūkumu, o tai reikalauja imtis ryžtingų plataus užmojo politinių veiksmų, kad būtų įgyvendinamas Europos žaliasis kursas – atsinaujinimo ir inovacijų paisant planetos išgalių varomoji jėga; kadangi naujojo europinio bauhauzo (NEB), kuris yra Europos žaliojo kurso kertinis akmuo, tikslas – užtikrinti Europos poreikius, susijusius su erdve ir aplinka, vadovaujantis transdiscipliniškumo, tvarumo ir įtraukumo principais bei atsižvelgiant į estetiką;

C.  kadangi perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. yra ne tik puiki galimybė, bet ir iššūkis Sąjungai, jos valstybėms narėms bei kiekvieno sektoriaus įmonėms; kadangi, įgyvendinant NEB, istorinis Bauhauzas turi būti interpretuojamas klimato krizės, karo, pandemijos ir gaivalinių nelaimių, dėl kurių auga socialinė nelygybė, šviesoje;

D.  kadangi kultūra ir menų laisvė svariai prisideda prie visuomenės dinamizmo bei leidžia mums geriau sugyventi, kurti demokratiškas, įtraukias ir laisvas visuomenes bei susigrąžinti bendros tapatybės ir buvimo didesnės bendruomenės dalimi jausmą; kadangi kiekvienas asmuo turėtų turėti teisę į kultūros prieinamumą ir dalyvavimą joje; kadangi kultūra taip pat be galo svarbi tyrinėjant sudėtingus visuomenės iššūkius, o kultūros vietos nepaprastai svarbios saviraiškos ir diskusijų laisvei;

E.  kadangi kultūra yra strateginis ES sektorius, padedantis stiprinti jos ekonomiką, nes svariai prisideda prie BVP ir užimtumo bei netiesiogiai prisideda prie kitų sektorių ir pramonės šakų veiklos; kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė (KKSP) – viena labiausiai per pandemiją nukentėjusių sričių – atsigauna lėčiau negu likusi ES ekonomika ir todėl turėtų būti dar labiau remiama bei palaikoma; kadangi NEB gali skatinti tolesnes investicijas į sektorių ir į jo įgyvendinimą vietoje įtraukti įvairius subjektus;

F.  kadangi architektūra, miestų ir teritorijų planavimas, judumas, dizainas, menai, sociologija ir inžinerija papildo ir padeda kurti įtraukią, tvarią ir gražią visuomenę; kadangi šie sektoriai atlieka esminį vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas darnaus vystymosi, tvarios statybos kultūros ir inovatyvių, erdvės požiūriu efektyvių sprendimų labui, vadovaujantis mūsų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais, tačiau dėl COVID-19 krizės jų veikla sutriko;

G.  kadangi būtina nedelsiant kurti tvaresnius ekonomikos modelius statybos ir energetikos sektoriams, kurie abu sudaro sąlygas žiedinei ekonomikai skleistis ir padės kovoti su energijos nepritekliumi bei pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslus;

H.   kadangi pastatams suvartojama 40 proc. ES energijos, be to, su jais siejama 36 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo vartojant energiją(19);

I.  kadangi strategijos „Renovacijos banga“ tikslas – padvigubinti pastatų renovacijos mastą Europoje, siekiant renovuoti per 35 mln. pastatų ir sukurti iki 160 000 darbo vietų statybos sektoriuje;

J.  kadangi teisė į būstą yra viena pagrindinių teisių; kadangi kai kuriose ES šalyse susiduriama su krize dėl benamystės ir kokybiško būsto už prieinamą kainą stoka;

K.  kadangi miestas – tai pliuralizmo, kūrybiškumo ir solidarumo vieta; kadangi dėl prasto viešosios erdvės planavimo ir dizaino bei priemiesčių plėtros visoje Europoje nukenčia statybos kokybė; kadangi įgyvendinant NEB gali būti ieškoma galimybių ribotą miestų erdvę panaudoti tvariai, estetiškai ir įtraukiai, kad būtų geriau sujungtos miesto ir kaimo vietovės, bei užtikrinti gyventojų dalyvavimą planuojant erdves ir padėti jiems susigrąžanti miestą kaip erdvę, kuri kūrėsi sąveikai ir kultūrinei veiklai;

L.  kadangi geresnės ateities kūrimas prasideda nuo kokybiško švietimo ir mokymo, įskaitant švietimą aplinkos klausimais, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, inter alia, naudojantis internetinio mokymosi galimybėmis, kurios turėtų būti prieinamos visiems, ir tobulinant įgūdžius bei persikvalifikuojant; kadangi teisė į kokybišką švietimą yra viena pagrindinių teisių; kadangi švietimas ir kultūra gyvybiškai svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir gali atlikti lemiamą vaidmenį piliečių demokratinio bei pilietinio aktyvumo požiūriu; kadangi, norint kurti kokybišką apstatytą aplinką, būtina mokyti kvalifikuotus specialistus, meistrus ir kultūros darbuotojus; kadangi Sąjungos strateginio savarankiškumo užtikrinimas priklauso nuo to, ar ji gebės tapti pavyzdžiu švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

M.  kadangi kultūros paveldas – bendruomenės vertybių veidrodis – vis labiau nukenčia dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės, be to, jam gresia tokie iššūkiai, kaip nepakankamos investicijos, blogas planavimas ir prastai valdomi turistų srautai; kadangi NEB gali prisidėti prie jo išsaugojimo ir atkūrimo bei padėti jam prisitaikyti ir apsaugoti jį ateičiai; kadangi statybos sektoriaus specialistai turi gerbti kultūros paveldą visų labui;

N.  kadangi NEB projektams būtina tiek paranki reglamentavimo sistema, atitinkanti sektorinius ES teisės aktus, tiek tvarių viešųjų pirkimų praktika;

O.  kadangi Rusija savo kariniais veiksmais sąmoningai taikosi į viešąją infrastruktūrą, būstų ūkį, kultūros paveldą ir kitą civilinę infrastruktūrą Ukrainoje;

Pagrindiniai tikslai

1.  primena, kad istorinis Bauhauzo judėjimas pakeitė dizaino, architektūros ir menų paradigmą, o svarbus jo palikimas apima, pvz., formos ir funkcijos santykio optimizavimą, siekiant demokratizuoti kultūrą: tai paskatino radikalius permąstymus ir inovacijas, perteikė tikras kultūrines ir socialines permainas progresyviame meno ir švietimo kontekste pasibaigus I pasauliniam karui bei sykiu nešė realią naudą žmonėms; pažymi, kad lygiai taip pat ir NEB gali teigiamai paveikti mūsų kasdienybę, skatindamas realias permainas vietoje ir prisidėdamas prie teisingos pertvarkos;

2.  teigiamai vertina NEB iniciatyvą, kuria siekiama kurti Europos masto kultūrinį judėjimą, kuriuo būtų prisidedama prie pažangesnės, tvaresnės, įtraukesnės ir malonesnės gyvenamosios aplinkos bei puoselėjamos vietos ir pasaulinės žinios; pabrėžia, kad ją įgyvendinant dėmesys pirmiausia turi būti teikiamas žmonių gyvenimo kokybės gerinimui kuriant sveikas gyvenamąsias erdves už prieinamą kainą, permąstant status quo ir atnaujinant erdves, pastatus, miestus bei teritorijas, kuriose jie gyvena, įskaitant mažiau išsivysčiusias, priemiesčių, kaimo, atokias ar pasienio vietoves ir regionus, remiantis ES miestų darbotvarke ir sėkmingu darbu, atliktu pagal miestų plėtros tinklo programą URBACT, bei sykiu gerinant sambūvį ir viešąją erdvę socialinės ir teritorinės sanglaudos bei demokratinio gyvenimu tikslu, keliant erdvinės segregacijos ir istorinės socialinių grupių atskirties klausimą bei apsaugant aplinką vykstant pastatų ir aplinkinių erdvių planavimo ir statybos darbams;

3.  vertina NEB kaip kūrybišką interdisciplininę ir transdisciplininę iniciatyvą, dėl kurios ES politikos dėmesio centre pirmą kartą atsiduria architektūra, dizainas, menai ir mokslas, be to, ja siekiama prisidėti prie kitų Sąjungos programų ir iniciatyvų, įskaitant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką: taip Europos žaliasis kursas tampa apčiuopiama, teigiama ir įtraukia patirtimi visiems bei įgyja kūrybinį ir kultūrinį aspektą, o sykiu sudaromos sąlygos kilti naujai inovacijų bangai; pabrėžia, kad įgyvendinant NEB taip pat būtina apsaugoti piliečius nuo gaivalinių ir su klimatu susijusių nelaimių, į šios iniciatyvos tikslus įtraukiant saugumo komponentą; pažymi, kad tai leis skatinti naujus statybos ir inovatyvių, kokybiškų, tvarių ir atsparių statybinių medžiagų naudojimo būdus, įskaitant atstatymą po nelaimių;

4.  pakartoja, kad NEB turi potencialo pakeisti tai, kaip formuojama politika, be kita ko, mezgant ryšį su bendruomenėmis, siekiant brandinti politiką ir teisinius pokyčius, kuriais būtų daromas poveikis apstatytai aplinkai ir darbo jėgos gerovei, bei apibrėžti ateities aplinką pasirūpinant reikiamomis erdvėmis, kurios būtų prieinamos ir pritaikytos naujam ir kintančiam gyvenimo būdui, pvz., erdves netradicinės sudėties namų ūkiams, keleto kartų atstovams skirtiems namų ūkiams, lanksčias bendro darbo erdves, vaikams patogią miesto aplinką bei saugesnes erdves moterims ir pažeidžiamiems žmonėms; primygtinai laikosi nuomonės, kad NEB turi atspindėti užmojus, kurie atitiktų Sąjungos įsipareigojimus klimato srityje, be to, turi būti parengtos jo įgyvendinimo gairės valstybėms narėms, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas;

5.  pabrėžia, jog norint, kad NEB būtų sėkmingas, jis turi būti prieinamas, skaidrus, įperkamas, socialiai ir geografiškai teisingas bei įtraukus, be to, jį įgyvendinant turi aktyviai dalyvauti ES piliečiai, bendruomeninės organizacijos ir vietos gyventojai, užtikrinant socialinę ir teritorinę įvairovę, nuo pat projekto sukūrimo iki įgyvendinimo ir vertinimo remiant paties įvairiausio masto projektus pagal principą „iš apačios į viršų“ ir aktyviai stengiantis užkirsti kelią bet kokiam elitistiniam požiūriui ar neigiamam gentrifikacijos poveikiui bei stiprinant piliečių konsultacijas ir dalyvavimą; pabrėžia, kad į iniciatyvą būtina įtraukti jaunimą, ypač jaunus architektus, menininkus ir KKSP darbuotojus;

6.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims, specialiųjų poreikių turinčioms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pasirūpinant, kad viešosios paslaugos, kultūrinis, socialinis ir ekonominis gyvenimas būtų prieinamas visiems; šiuo požiūriu akcentuoja gero dizaino svarbą; primygtinai laikosi nuomonės, kad ištekliai turi būti skiriami ir atskirtoms, marginalizuotoms bei nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms;

7.  mano, kad šis inovatyvus kultūrinis judėjimas, skatindamas geresnio gyvenimo, darbo ir pramogavimo kartu būdus, kurie galėtų būti taikomi ir už ES ribų, gali padėti Europai tapti pasauline lydere tvarios architektūros, teritorinio ir erdvinio planavimo, dizaino, kultūros, socialinio judumo ir logistikos, technologijų, žiedinės ekonomikos, energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse; mano, kad socialinės ir technologinės inovacijos turi būti tinkamai remiamos, be kita ko, viešomis ir privačiomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

8.  ragina Komisiją toliau plėsti NEB aprėptį, į iniciatyvą įtraukiant ES nepriklausančias asocijuotąsias šalis ir šalis partneres, be kita ko, palaikant nuolatinį dialogą NEB klausimais; pripažįsta, kad NEB gali prisidėti prie miestų atstatymo ir visuomenių bei ekonomikos atkūrimo po karo, visų pirma kalbant apie dabartinį karą Ukrainoje, įtraukiant Ukrainos KKSP bei jos specialistus;

Finansavimas ir valdymas

9.  pabrėžia, kad pirmaisiais NEB egzistavimo metais šiai iniciatyvai pavyko pasiekti ne visas ES valstybes ir jų suinteresuotąsias šalis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie šią iniciatyvą ir gerinti visų valdymo lygmenų koordinavimą, kad informacija, galimybės ir finansavimas jiems būtų prieinamas laiku ir vienodomis sąlygomis; ragina Komisiją rengti reguliarius susitikimus su valstybių narių ir šalių partnerių atstovais bei steigti ryšių punktus valstybėse narėse, siekiant palengvinti NEB įgyvendinimą ir prieigą prie finansavimo; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų skiriami pakankami ištekliai NEB įgyvendinimui vietoje paremti, taikomi specialiai pritaikyti finansavimo modeliai ir procedūros bei kuo labiau mažinama administracinė našta;

10.  ragina valstybes nares diegti NEB į savo nacionalinę politiką; pabrėžia, kad NEB gali padėti išspręsti klausimą dėl didelių skirtumų tarp valstybių narių, susijusių su jų pajėgumu pasiekti šios iniciatyvos tikslus, ir taip prisidėti prie vienodų sąlygų užtikrinimo; ragina visas valdžios institucijas, įskaitant Sąjungos institucijas, vadovautis NEB principais administruojant savo apstatytą aplinką ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

11.  ragina Komisiją sukurti integruotą, nediskriminacinį, skaidrų, atskaitingą ir teritoriniu požiūriu struktūrizuotą NEB valdymo modelį, kuris apimtų visuomenės dalyvavimą ir atsakomybę, imantis reikiamų teritorinio planavimo veiksmų ir remiantis visa apimančia valdymo sistema;

12.  prašo Komisijos laiku teikti informaciją apie tai, kaip dalyvauti įgyvendinant NEB iniciatyvą, be kita ko, teikiant techninę pagalbą suinteresuotosioms šalims ir supažindinant su geriausia praktika, ir paaiškinti bendruosius NEB projektų ir iniciatyvų atrankos ir vertinimo bei lėšų skyrimo kriterijus, kurie apima:

   pagalbą įgyvendinant svarbiausių sričių politiką (pvz., Žaliąjį kursą, aplinkos, pramonės, socialinę ir kultūros politiką),
   vadovavimąsi NEB pagrindiniais tvarumo, įtraukumo ir estetikos principais bei rėmimąsi Davoso Baukultur kokybės sistema,
   naujų darbo vietų, kuriose būtų sudaromos kokybiškos darbo sąlygos ir veiklos galimybės bei kuriomis būtų užtikrinama ekonominė vertė ir gerinamas Europos konkurencingumas, kūrimą laikantis tvaraus finansavimo principų, o ypatingą dėmesį teikiant supaprastinimo procedūroms, kurios būtų taikomos NEB ženklui ir ES finansavimui, bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gyvybingumui, taip pat prisidedant prie Europos ekonomikos žiediškumo ir tvarumo,
   prieinamumo skatinimą vadovaujantis konkrečiais projektų kriterijais, taip pat įperkamumą, įtraukumą, lyčių aspekto integravimą, įvairovę, pliuralizmą, saugumą ir civilinio socialinio kapitalo kūrimą,
   visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant vietos ir regionų valdžią, pilietinę visuomenę ir bendruomenių vadovaujamas organizacijas, besidominčius asmenis, specialistus ir jiems atstovaujančias organizacijas, skatinimą dalyvavimą ir bendrauti,
   KKSP, įskaitant kultūros kūrėjus, įtraukimą,
   NEB suderinamumo su JT DVT pagal Darbotvarkės iki 2030 m. rodiklius, Sąjungos įsipareigojimu pagal Paryžiaus susitarimą, ES klimato, aplinkos, biologinės įvairovės ir energetikos politikos nuostatomis bei Europos socialinių teisių ramsčio principais ir kertinėmis Europos vertybėmis užtikrinimą;

13.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad NEB principai taptų neatsiejama visų susijusių būsimų teisės aktų dalimi, sykiu akcentuodamas būtinybę suderinti NEB principus ir galiojančių Sąjungos teisės aktų, programų ir iniciatyvų nuostatas bei užtikrinti, kad dabartinė reglamentavimo sistema, pvz., Pastatų energinio naudingumo direktyva ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, būtų palanki NEB užmojų ir įgyvendinimo požiūriais;

14.  be to, ragina nustatyti konkrečius kriterijus reikiamiems – visų pirma statybos ir architektūros, energetikos, judumo, dizaino, technologijų, turizmo, švietimo ir įgūdžių, amatų, kultūros ir meno – sektoriams, glaudžiai bendradarbiaujant su šių sektorių suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgiant į konkrečių sektorių sertifikavimo reikalavimus ir standartus bei imantis veiksmų šių sektorių sąveikai skatinti; primena, jog nepaprastai svarbu atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą, kad NEB sklaida ES ir už jos ribų vyktų tolygiai; taip pat pabrėžia, kad, norint pelnyti NEB ženklą, projektai neturi būti tarpvalstybiniai;

15.  apgailestauja, kad stokojama aiškumo dėl NEB finansavimo nuo 2023 m.; ragina iš dalies pakeisti Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ atliekant dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant sukurti NEB misiją, kuriai būtų skirta 500 mln. EUR; pabrėžia, kad, siekiant papildomo poveikio, programa turėtų būti remiama ir pagal kitas susijusias programas, taip pat kad siekiant NEB tikslų gali pasitarnauti esamos ES programos; ragina Komisiją užtikrinti, kad NEB papildytų kitų sričių ES politiką, įskaitant sanglaudos politiką, ir paramą NEB įtraukti į partnerystės susitarimus ir programas, remiamas įgyvendinant ES struktūrinę ir sanglaudos politiką;

16.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl to, kad iki kitos DFP NEB taptų nauja savarankiška ES programa, o konkrečioms idėjoms ir tikslams įgyvendinti būtų skiriamas tinkamas finansavimas; vertina Komisijos pastangas, įdėtas siekiant paskelbti pirmuosius kvietimus teikti paraiškas dėl projektų ir šiuo tikslu perkeliant esamų programų lėšas, tačiau mano, kad jų poveikis nėra proporcingas projekto užmojams; primygtinai laikosi nuomonės, kad tam reikės naujų išteklių, įskaitant atskirą nuolatinę biudžeto eilutę; pabrėžia, kad dėl šios naujos programos neturi būti mažinamos lėšos kitoms nepakankamai finansuojamoms programoms, pvz., programoms „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“ bei Europos solidarumo korpuso programai, nepaisant galimo jos ryšio ir sąveikos su jomis, maža to, neturi nukrypti dėmesys nuo jomis patvirtintų politinių prioritetų; pabrėžia, kad NEB ištekliai visų pirma turėtų būti skiriami moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

17.  ragina Komisiją parengti aiškų viešų ir privačių investicijų pritraukimo, įskaitant sutelktinį finansavimą, planą, ypatingą dėmesį teikiant moterų lyderystės rizikos kapitalo ir startuolių srityje skatinimui; ragina valstybes nares įvertinti savo fiskalines galimybes ir, laikantis NEB principų, skirti deramą finansavimą projektams, kurie atitinka NEB principus ir tikslus, naudojantis savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais bei Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais, kad būtų skatinamas darnus vystymasis, ir įtraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektų partnerystes; pažymi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų vietoje; pabrėžia, kad įgyvendinant NEB turėtų būti prisidedama ir prie verslumą skatinančių erdvių bei pastatų kūrimo;

18.  pabrėžia, jog bendro dizaino, įgyvendinimo ir sklaidos etapų užmojai turi būti platesni, kad kūrybinis mąstymas nenutrūktų nė vienu etapu; ragina Komisiją sukurti skaidrų įrodymais pagrįstą stebėsenos ir vertinimo mechanizmą, kuris apimtų visas susijusias suinteresuotąsias šalis ir kurį taikant būtų nuolat vertinama visa NEB veikla, vykdoma ES ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant jos poveikį visuomenei, klimatui ir regionų plėtrai bei per laiką faktiškai sukuriamą vertę, ir reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą; tikisi, kad pirmoji stebėsenos ataskaita bus pateikta 2022 m.;

Plėtra ir prioritetinės sritys

19.  mano, jog NEB judėjimas turėtų skatinti tvaresnius, socialiai įtraukesnius ir inovatyvesnius gyvenimo būdus, pagrįstus naujais, holistiniais mūsų apstatytos aplinkos planavimo, statybos ir apgyvendinimo modeliais, sprendimų priėmimo procesuose prasmingai dalyvaujant gyventojams, kad būtų atsižvelgta į naujus poreikius, taip pat kintančias vartojimo ir judumo tendencijas, bei padėti užtikrinti deramą, kokybišką ir įperkamą būstą visiems, ypač pažeidžiamoms grupėms, be kita ko, kovojant su atskirtimi dėl būsto ir benamyste;

20.  mano, kad NEB suteikia galimybę planuoti gerai sumanytą viešųjų erdvių žalumos atkūrimą vadovaujantis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, renovuoti apleistus pastatus ir pakeisti jų paskirtį, pertvarkyti senas pramonines zonas, paverčiant jas žaliosiomis miesto ir viešosiomis erdvėmis, bei įrengti reikiamą infrastruktūrą, kuri palengvintų veiklos, žinių ir kultūrinius mainus;

21.   įgyvendinant NEB ragina populiarinti 15 minučių miestus, kad visos svarbiausios paslaugos ir patogumai piliečiams būtų prieinami pėsčiomis, ir siūlyti inovatyvius tvarių miesto teritorijų plėtros, įskaitant tvarų judumą, sprendimus; pabrėžia, kad įgyvendinant NEB ypatingas dėmesys turi būti teikiamas įperkamiems, socialiai įtraukiems ir energiją efektyviai naudojantiems pastatams bei skatinamas perėjimas prie kitų – viešojo ir visuomeninio bei ne tokių taršių – transporto rūšių;

22.  pabrėžia, kad svarbu pertvarkyti, atnaujinti ir renovuoti esamą pastatų ūkį, įskaitant prastai suplanuotus ir pastatytus pastatus, iškilusius valdant totalitariniams režimams, taikyti gamtinio pobūdžio sprendimus, pvz., medieną, ir mažinti atliekas bei stiprinti patvarumą, pakartotinį naudojimą ir žiediškumą apstatytoje aplinkoje; primygtinai laikosi nuomonės, jog šiuo tikslu – priklausomai nuo situacijos – pirmenybė turėtų būti teikiama renovacijai ir pritaikomajam pakartotiniam naudojimui, o ne griovimui ir naujai statybai, taip pat kliūčių, susijusių su atliekų tvarkymu ir išvežimu, šalinimui bei didesniam žmonių informavimui apie statybos metu išmetamą ir medžiagose susikaupusį anglies dioksidą, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

23.  pabrėžia, kad įgyvendinant NEB taip pat turėtų būti remiamos įperkamo, kokybiško ir energiją efektyviai naudojančio būsto statybos ir renovacijos iniciatyvos;

24.  ragina valstybes nares rengti inovatyvias šviečiamojo pobūdžio programas laikantis NEB principų ir tikslų, kurios būtų skirtos švietimui kultūros srityje ir erdviniams, kūrybiniams, orientavimosi bei braižybos įgūdžiams lavinti, be to, įtraukti kertinius NEB principus bei ekologiškumo ir skaitmeninius įgūdžius į savišvietą, neformalųjį mokymąsi ir aukštąjį mokslą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, be kita ko, keliant atitinkamų specialistų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuojant, kas prisidės ir prie Europos įgūdžių darbotvarkės įgyvendinimo; pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie aplinkos ir kultūros paveldo tausojimą naudojantis švietimu, konsultuojantis su koalicija „Švietimas klimato labui“; ragina ES skatinti tokias pastangas; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad judumo galimybės taptų neatsiejama NEB dalimi, ypač studentų, pasirinkusių susijusius profesinio rengimo ir mokymo bei universiteto programų dalykus, ir kvalifikuotų KKSP specialistų labui;

25.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją integruoti visus žinių trikampio aspektus – inovacijas, mokslinius tyrimus ir švietimą – skatinant aukštojo mokslo įstaigų partnerystes, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų aljansus, mokslinių tyrimų organizacijas, įskaitant architektūros ir kultūros mokslinių tyrimų centrus, ir pramonę, įskaitant atitinkamas MVĮ, socialines įmones ir startuolius, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT) bei Jungtiniu tyrimų centru; mano, kad prie NEB tikslų siekio savo ekspertinėmis žiniomis turėtų prisidėti EIT žinių ir inovacijos bendrija KKSP klausimais, ypač valstybėse narėse ir regionuose, kurių inovacinis pajėgumas kuklesnis;

26.  pabrėžia, kad įgyvendinant NEB galėtų būti remiamas energetinis saugumas ir efektyvus energijos vartojimas: skatinamos investicijos ir numatomos paskatos rinktis mažai energijos naudojančias, visai netaršias ir mažo anglies dioksido pėdsako medžiagas bei sprendimus, be kita ko, taikant bendradarbiavimu ir bendruomenės atsakomybe grindžiamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir projektų modelius, kuriems naudojama atliekinė šiluma ir integruotos energetikos sistemos;

27.  atkreipia dėmesį į šiuo metu itin aktualią kylančių energijos kainų problemą ir dėl to didėjantį ES namų ūkių energijos nepriteklių; pabrėžia, kad NEB projektams tenka pagrindinis vaidmuo siekiant kovoti su energijos nepritekliumi ir apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius pasitelkiant inovatyvius pastatų, statybos, pramonės ir medžiagų sektorių sprendimus, kas laikytina teisingos ir sąžiningos energetikos pertvarkos prielaida;

28.  pabrėžia, kad NEB galėtų paskatinti skaitmeninę pertvarką (nes įgyvendinant šią iniciatyvą būtų gerinamas junglumas skaitmeniniam atotrūkiui švelninti), užtikrinti veiksmingesnius, įraukesnius, prieinamesnius ir ekologiniu požiūriu tvaresnius sprendimus bei stiprinti vietos išteklių ir įgūdžių naudojimą;

29.  pripažįsta, kad NEB yra transformatyvių permainų kūrybos, statybos ir verslo ekosistemose katalizatorius ir perteikia naują planavimo, dizaino ir statybos matymą bei kokybę, – taip pat ir dėl skaitmeninių technologijų taikymo per visą pastato eksploatacijos ciklą, pajėgumų ugdymo siekiant kurti inovatyvius modelius ir skaitmenines technologijas miestų planavimo srityje, be kita ko, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą keičiantis duomenimis ir įtraukiant žiediškumo bei efektyvaus išteklių naudojimo principus pereinant prie neutralaus anglies dioksido poveikio;

30.  įgyvendinant NEB ragina kurti paskatas tvarioms ir ilgaamžėms technologijoms bei medžiagoms naudoti, populiarinant išmanius energetikos ir aplinkos sprendimus bei medžiagų, procesų, automatizavimo ir metodų inovacijas: tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į atsinaujinimo, perdirbimo ir ekonominio efektyvumo tikslus, kad būtų mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pvz., taikant surinktus elementus, kuriems naudojamos tvarios medžiagos, fotovoltinę arba įkrovimo infrastruktūrą, biologinės ir geologinės kilmės medžiagas bei vietoje patikrintus statybos metodus; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu palengvinti prekių, kurios būtinos tokioms statybinėms medžiagoms gaminti, pvz., žaliavų, tiekimą, sykiu vengiant rinkos iškraipymų ir užtikrinant vienodas sąlygas;

31.  pripažįsta, kad NEB kultūrinis aspektas nepaprastai svarbus jo socialinio ir demokratinio aspekto požiūriu; sykiu ragina Komisiją apibrėžti ir plėtoti NEB dizaino metodiką, pagrįstą įrodymais, siekiant užtikrinti, kad erdvių, pastatų, miestų ir teritorijų pertvarkymo procesai būtų pagrįsti moksliniais tyrimais ir būtų pasiekti patys geriausi rezultatai;

32.  teigiamai vertina inovatyvų integruotą požiūrį, kuriuo vadovaujasi NEB ir kuris grindžiamas veiksmingu erdvės panaudojimu bei istorijos, kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu, restauravimu, valorizacija, populiarinimu ir pakartotiniu naudojimu; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti NEB kaip proga geriau apsaugoti turtingą Europos kultūros paveldą nuo poveikio, patiriamo dėl aplinkos būklės blogėjimo, prastai valdomo turizmo ir kitų problemų; pabrėžia, kad, pasitelkus išmaniąją renovaciją, kuri apima efektyvesnį energijos vartojimą, pertvarkymą ir pritaikomąjį pakartotinį naudojimą, kultūros ir paveldo vietovės gali būti ilgam prikeltos naujam gyvenimui; vertina skaitmenizaciją kaip kultūros paveldo valorizacijos priemonę;

Įgyvendinimas

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares susieti NEB su iniciatyva „Renovacijos banga“ ir pasinaudoti projekto siūlomais inovatyviais sprendimais, susijusias su visapusiška, holistine, kokybiška ir sąnaudų atžvilgiu optimalia mūsų pastatų ūkio renovacija; pabrėžia, kad tai turėtų būti grindžiama atidžia pastatų eksploatacijos ciklo analize ir dėmesiu konkrečios vietos kontekstui, įskaitant vietos estetinę ir architektūrinę specifiką, neapsiribojant efektyviu energijos naudojimu ir įtraukiant pastato vidaus aplinkos kokybės gerinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, patvarumą, prieinamumą, saugumą bei žalingų medžiagų pašalinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, siekiant sparčiai plėsti renovacijos mastą, inter lia, vengiant papildomų kliūčių, dėl kurių strigtų renovacija;

34.  mano, kad visų NEB projektų poveikis aplinkai ir socialinis poveikis turėtų būti vertinamas per visą jų įgyvendinimo ciklą;

35.  ragina Komisiją toliau integruoti naujai sukurtą tvarių pastatų sistemą „Level(s)“, siekiant didesnio tvarumo sektoriuje; pabrėžia, jog sistemą būtina optimizuoti, kad ji taptų prieinamesnė statybos sektoriaus specialistams; primygtinai ragina sistemą nuolat atnaujinti, siekiant įtraukti naujus su NEB projektais susijusius faktus ir išvadas;

36.  pritaria tam, kad, bendradarbiaujant su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, būtų sukurtas NEB ženklas, pagrįstas aiškiais, visapusiškai, holistiškai ir įtraukiai taikytinais kriterijais, kurį taikant būtų vertinama su tvarumu susijusi projekto ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė vertė bei skatinama sąveika su kitais ženklais ir priemonėmis, siekiant pripažinti NEB tikslus pasiekusius projektus ir produktus bei padėti jiems gauti finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal ES finansavimo programas būtų kuriamos paskatos teikti paraiškas dėl ženklo, – taip pat ir piliečių ar bendruomenės vadovaujamų projektų atvejais; ragina ieškoti šio ženklo įsitvirtinimo rinkoje galimybių; pabrėžia, kad NEB projektai, susiję su pastatų sektoriumi, turėtų būti grindžiami atidžia pastatų eksploatacijos ciklo analize ir eksploatacijos ciklo sąnaudų analize;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tiesioginį vietos ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant projektus, be kita ko, parengiant išsamias paraiškų teikimo gaires ir ugdant jų pajėgumą įgyvendinti NEB iniciatyvą; ragina regionines ir vietos valdžios institucijas išsiaiškinti, kuo NEB principų įgyvendinimas galėtų būti naudingas kultūros įstaigoms, ypač jų poveikio klimatui švelninimo požiūriu;

38.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2022 m. biudžete numatyti parengiamieji veiksmai „Naujojo europinio bauhauzo žinių valdymo platforma“ gali padėti supaprastinti informavimą ir dalytis informacija apie galimų pareiškėjų finansavimo galimybes, o nuo 2023 m. būti plėtojami dar labiau;

39.  pabrėžia, jog svarbu, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų lanksčiau eksperimentuoti su NEB projektais, ir akcentuoja galimybes, jei bandomojoje reglamentavimo aplinkoje būtų leista skatinti su žiedine ekonomika ir NEB susijusias inovacijas;

40.  mano, kad NEB turėtų būti platesnio Europos kultūros kurso dalis; pabrėžia, kad įgyvendinant NEB turėtų būti panaudojamas ir skatinamas nerealizuotas KKSP, įskaitant kultūros kūrėjus, potencialas, nes jie yra tvaraus ekonomikos augimo varomoji jėga ir inovatyvių kokybiškų paslaugų ir produktų šaltinis, užtikrinant KKSP dalyvavimą ir šiuo tikslu parengiant tikslines gaires bei sudarant naujas galimybes bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų, ugdyti pajėgumus ir dalyvauti kultūriniuose mainuose, įskaitant teisingų darbo sąlygų ir teisingo darbo užmokesčio užtikrinimą dalyviams; pabrėžia, kad turėtų būti skatinamas su NEB susijusių kultūros renginių aplinkosauginis tvarumas;

41.  ragina Komisiją leisti Parlamentui aktyviau dalyvauti atitinkamų NEB organų, pvz., aukšto lygio apskritojo stalo grupės, veikloje;

42.  ragina būsimąją NEB laboratoriją prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų NEB prioritetinėse srityse; pabrėžia, kad NEB laboratorija turi teikti inovatyvias rekomendacijas, bendradarbiauti su kitomis institucijomis, nacionaline, regionine ir vietos valdžia bei suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę ir bendruomenės grupes, ir nustatyti aiškias ir skaidrias šios iniciatyvos principus atitinkančias veiklos ir atskaitomybės taisykles; ragina Komisiją paspartinti laboratorijos įgyvendinimą ir aprūpinti ją reikiamais ištekliais;

43.  teigiamai vertina tai, kad sukurtas NEB festivalis ir kasmetiniai NEB apdovanojimai, kurie turėtų atspindėti turtingą Sąjungos kultūros įvairovę ir kuriais turėtų būti ieškoma sąveikos su kitais susijusiais Europos apdovanojimais bei renginiais taškų; pabrėžia, jog svarbu, kad NEB renginiai būtų organizuojami visoje Europoje, siekiant įtraukti daugiau žmonių ir didinti informuotumą apie iniciatyvą, be kita ko, organizuojant konkrečius renginius ir festivalius bei paskelbiant Europos NEB metus;

44.  ragina Komisiją planuoti kasmetinių NEB festivalių vietas, atsižvelgiant į Europos miestus, UNESCO priskiriamus pasaulio architektūros sostinėms; siūlo NEB festivalį rengti šiuose pasaulio architektūros sostinėmis išrinktuose ES miestuose, siekiant atkreipti didesnį dėmesį į Europos architektūrą ir inovacijas;

45.  ragina Komisiją sukurti ir reguliariai atnaujinti viešą skaitmeninę lengvai prieinamą NEB projektų ir veiksmų duomenų bazę, kad iniciatyvos rezultatai būtų matomesni, toliau plėtoti NEB remiantis geriausia praktika – taip pat ir kultūros sektoriuje – bei stiprinti žinių, mokslinių tyrimų ir plėtros mainus;

46.  ragina stiprinti NEB komunikacijos, informavimo ir matomumo pastangas, sykiu atsižvelgiant į daugiakalbystę, kad žmonės daugiau sužinotų apie iniciatyvą, ją remtų ir joje dalyvautų, visų pirma imantis dalyvavimu pagrįstos viešojo informavimo veiklos, be kita ko, pasitelkiant socialinę žiniasklaidą ir skaitmenines publikacijas, pvz., rengiant informuotumo didinimo kampanijas, sukuriant platformą, kurioje būtų skelbiama informacija, NEB projektų geriausia praktika iš visų valstybių narių ir šviečiamojo pobūdžio turinys, įskaitant NEB skirtą modulį, kuriant priemones ir erdves tarpusavio mokymuisi skatinti, keičiantis idėjomis ir žiniomis bei atliekant tyrimus NEB projektų poveikiui įvertinti;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 501 I, 2021 12 13, p. 13.
(2) OL C 460, 2018 12 21, p. 12.
(3) OL C 184, 2022 5 5, p. 88.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0057.
(5) OL C 385, 2021 9 22, p. 152.
(6) OL C 385, 2021 9 22, p. 68.
(7) OL C 445, 2021 10 29, p. 156.
(8) OL C 456, 2021 11 10, p. 24.
(9) OL C 205, 2022 5 20, p. 17.
(10) OL C 494, 2021 12 8, p. 26.
(11) OL L 170, 2021 5 12, p. 1.
(12) OL L 172, 2021 5 17, p. 53.
(13) OL L 231, 2021 6 30, p. 60.
(14) OL L 153, 2021 5 3, p. 1.
(15) OL L 166, 2021 5 11, p. 1.
(16) OL L 189, 2021 5 28, p. 1.
(17) OL L 189, 2021 5 28, p. 34.
(18) OL L 202, 2021 6 8, p. 32.
(19) Europos Komisija, „In focus: Energy efficiency in buildings“ („Dėmesio centre – pastatų energinis naudingumas“), 2020 m. vasario 17 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika