2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11050/2022 – C9-0299/2022 – 2022/0200(NLE))

P9_TA(2022)0376 A9-0263/2022

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11050/2022),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo projektą (10151/2022),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9-0299/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A9-0263/2022),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Ukrainos vyriausybėms ir parlamentams.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais pasirašymo Europos Sąjungos vardu projekto (11052/2022 – C9-0304/2022 – 2022/0201(NLE))

P9_TA(2022)0377 A9-0262/2022

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11052/2022),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo projektą (10152/2022),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9-0304/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A9-0262/2022),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Moldovos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo dėl konkrečių įsipareigojimų pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis sąrašų pakeitimo, siekiant įtraukti 2021 m. gruodžio 2 d. Derybų dėl paslaugų vidaus reguliavimo užbaigimo deklaracijos 1 priedą, projekto sudarymo Europos Sąjungos vardu (09982/2022 – C9-0224/2022 – 2022/0174(NLE))

P9_TA(2022)0378 A9-0257/2022

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09982/2022),

–  atsižvelgdamas į susitarimo dėl konkrečių įsipareigojimų pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis sąrašų pakeitimo, siekiant įtraukti 2021 m. gruodžio 2 d. Derybų dėl paslaugų vidaus reguliavimo užbaigimo deklaracijos 1 priedą, projektą (09982/2022),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0224/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0257/2022),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Pasaulio prekybos organizacijai.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021)0223 – C9-0167/2021 – 2021/0114(COD))

P9_TA(2022)0379 A9-0135/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0223),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 207 straipsnį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0167/2021),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. liepos 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones;

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0135/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/... dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/2560.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Sąjunga tebėra įsipareigojusi kurti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kurios pagrindas būtų modernizuota PPO, ir toliau didinti daugiašalės subsidijų sistemos veiksmingumą. Ji dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti PPO taisyklių modernizavimą, kad būtų pašalinti prekybos ir konkurencijos iškraipymai. Visų pirma Sąjunga dalyvaus modernizuojant pramonės subsidijų taisykles, kad būtų pagerintas tinkamas PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP sutartis) veikimas ir skatinama jos laikytis ir užtikrinti vykdymą.

Europos Komisijos pareiškimas dėl Reglamento (ES) 2022/2560(3) taikymo paaiškinimų pagal šio reglamento 46 straipsnį

Komisija įsipareigoja paaiškinti, kaip taikyti Reglamento (ES) 2022/2560 4 straipsnio 1 dalį siekiant nustatyti užsienio subsidijos sukeltą vidaus rinkos iškraipymą, kaip taikyti šio reglamento 6 straipsnyje nustatytą pusiausvyros tyrimą ir kaip atlikti šio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų procedūros iškraipymo vertinimą.

Komisija tokius pirminius paaiškinimus paskelbs viešai ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šių nuostatų taikymo pradžios dienos.

Šiuos pirminius paaiškinimus gali pakeisti gairės, paskelbtomis pagal Reglamento (ES) 2022/2560 46 straipsnį.

Europos Komisijos pareiškimas dėl daugiašalių taisyklių siekiant spręsti iškraipymą sukeliančių užsienio subsidijų problemą, pateiktą priimant Reglamentą (ES) 2022/2560(4)

2022 m. birželio 30 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pasiekė susitarimą dėl Reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų(5). Šiuo reglamentu papildomos galiojančios Europos ir tarptautinės subsidijų ir subsidijų kontrolės taisyklės. Jis susijęs su iškraipymais, kuriuos Sąjungos vidaus rinkoje sukelia užsienio subsidijos.

Subsidijos gali daryti neigiamą poveikį tarptautinei prekybai ir iškraipyti konkurenciją tiek tradiciniuose sektoriuose, tiek naujų technologijų sektoriuje. Kai kuriais atvejais nekontroliuojamos subsidijos taip pat gali lemti perteklinius pajėgumus, o tai kenkia sveikai rinkos dinamikai. ES ir toliau reikia naudotis tarptautinėmis galimybėmis, kartu plėtojant kovos su nesąžiningos prekybos praktika tiek vidaus, tiek išorės mastu priemones(6). Šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie ES vidaus rinkos atsparumo didinimo, visų pirma apsaugant ją nuo iškraipymų, kuriuos sukelia užsienio subsidijos. Tokiu būdu Sąjunga papildo savo priemonių rinkinį siekiant įgyvendinti Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo tikslus.

Siekdama spręsti neigiamo subsidijų poveikio problemą ir pripažindama, kad PPO taisyklės gali būti nepakankamai veiksmingos kovojant su neigiamu valstybės kišimosi į ekonomiką šalutiniu poveikiu, įskaitant poveikį tam tikriems pramonės sektoriams, Europos Komisija tebėra įsipareigojusi siekti, kad būtų toliau didinamas daugiašalės subsidijų sistemos veiksmingumas, ir yra pasiryžusi primygtinai raginti sukurti teisinę sistemą, kuri būtų gerai parengta spręsti prekybos ir konkurencijos iškraipymo problemas, ir užtikrinti vienodas sąlygas(7). Visų pirma Komisija yra įsipareigojusi siekti modernizuoti pramonės subsidijų taisykles, kad būtų pagerintas tinkamas PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP sutartis) veikimas ir skatinama jos laikytis. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija primena, kad vyksta trišalis bendradarbiavimas su Japonija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Subsidijų taisyklės visų pirma yra išdėstytos SKP sutartyje, joje nustatyti ir tam tikrų subsidijų draudimai bei veiksmai, kuriais kovojama su neigiamu subsidijų poveikiu prekybos prekėmis srityje. Sąjungos atveju šios taisyklės tiek, kiek jos susijusios su kompensaciniu subsidijavimu, įgyvendinamos Reglamentu (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių(8). Reglamento (ES) 2016/1037 taikymo sritis nustatyta pagal SKP sutarties taikymo sritį.

Reglamentas dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų atitinka Sąjungos tarptautines pareigas, visų pirma įskaitant tas, kurios kyla iš SKP sutarties. Europos Komisija užtikrins, kad visi veiksmai, kurių imamasi taikant šį reglamentą, atitiktų jos tarptautines pareigas.

Komisija ketina visapusiškai pasinaudoti šiuo nauju reglamentu, kad būtų sprendžiama iškraipymų, kuriuos vidaus rinkoje sukelia užsienio subsidijos, problema.

(1) OL C 105, 2022 3 4, p. 87. (2) Ši pozicija pakeičia 2022 m. gegužės 4 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0143). (3) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (OL L 330, 2022 12 23, p. 1). (4) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (OL L 330, 2022 12 23, p. 1). (5) Europos Komisija, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021)0223). (6) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066). (7) 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatas „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066). (8) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109/EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (COM(2021)0189 – C9-0147/2021 – 2021/0104(COD))

P9_TA(2022)0380 A9-0059/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0189),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 50 straipsnį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0147/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0059/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/..., kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2022/2464.)

(1) OL C 446, 2021 11 3, p. 2. (2) OL C 517, 2021 12 22, p. 51.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 909/2014 (COM(2020)0595 – C9-0304/2020 – 2020/0266(COD))

P9_TA(2022)0381 A9-0341/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0595),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0304/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0341/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/... dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/2554.)

(1) OL C 343, 2021 8 26, p. 1. (2) OL C 155, 2021 4 30, p. 38.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/43/EB, 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/65/ES, (ES) 2015/2366 ir (ES) 2016/2341 (COM(2020)0596 – C9-0303/2020 – 2020/0268(COD))

P9_TA(2022)0382 A9-0340/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0596),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0303/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0340/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  siūlo teisės aktą vadinti „DORA direktyva“;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/..., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES, 2014/65/ES, (ES) 2015/2366 ir (ES) 2016/2341 dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES)2022/2556.)

(1) 1 OL C 343, 2021 8 26, p. 1. (2) 2 OL C 155, 2021 4 30, p. 38.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823 – C9-0422/2020 – 2020/0359(COD))

P9_TA(2022)0383 A9-0313/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0823),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0422/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. birželio 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0313/2021),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/... dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2022/2555.)

(1) OL C 233, 2022 6 16, p. 22. (2) OL C 286, 2021 7 16, p. 170.

2022 m. lapkričio 10 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl „REPowerEU“ skyriaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060, Reglamentas (ES) 2021/2115, Direktyva 2003/87/EB ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (COM(2022)0231 – C9-0183/2022 – 2022/0164(COD))(1)

P9_TA(2022)0384 A9-0260/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)

P9_TA(2022)0384 A9-0260/2022

Komisijos pasiūlymas

P9_TA(2022)0384 A9-0260/2022

---------------------------------------------------------

P9_TA(2022)0384 A9-0260/2022

2022/0164(COD)

P9_TA(2022)0384 A9-0260/2022

Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl „REPowerEU“ skyriaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060, Reglamentas (ES) 2021/2115, Direktyva 2003/87/EB ir Sprendimas (ES) 2015/1814

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą, 177 straipsnio pirmą pastraipą, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  nuo tada, kai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(5), įvykę beprecedenčiai geopolitiniai įvykiai, kuriuos sukėlė neišprovokuota ir neteisėta Rusijos karinė invazija į Ukrainą, ir jų tiesioginiai bei netiesioginiai socialiniai ir ekonominiai padariniai smarkiai paveikė Sąjungos visuomenę ir ekonomiką, jos gyventojus ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą. Visų pirma, tapo kaip niekad aišku, kad sėkmingas, tvarus ir įtraukus atsigavimas po COVID-19 krizės neįmanomas be Sąjungos energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės, nes jie taip pat yra svarbūs Europos ekonomikos atsparumo veiksniai;

(2)  atsižvelgiant į tai, kad tvarus atsigavimas, Sąjungos atsparumo didinimas ir jos energetinis saugumas bei priklausomybės nuo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos, mažinimas yra tiesiogiai susiję, taip pat atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės vaidmenį siekiant teisingos ir įtraukios pertvarkos, manoma, kad ši priemonė puikiai tinka šiems naujiems Sąjungai kylantiems iššūkiams spręsti sykiu užtikrinant atitiktį Sąjungos teisės aktams(6)a ir esamiems tarptautiniams įsipareigojimams;

(3)  2022 m. kovo 10–11 d. valstybių ir vyriausybių vadovų Versalio deklaracijoje Komisijai pavesta iki gegužės mėn. pabaigos pasiūlyti laipsniško priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimo planą „REPowerEU“; toks pat raginimas vėliau pakartotas 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Tai turėtų būti padaryta dar gerokai iki 2030 m., laikantis ES žaliojo kurso ir Europos klimato teisės akte įtvirtintų 2030 bei 2050 m. klimato tikslų. Todėl Reglamentas (ES) 2021/241 turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad būtų galima dar daugiau paremti reformas ir investicijas, skirtas energijos šaltinių, visų pirma iškastinio kuro, tiekimui įvairinti, ir pasiekti, kad energetikos sistema būtų saugesnė, įperkamesnė, prieinamesnė ir tvaresnė, visų pirma naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, efektyviai vartojant energiją ir didinant energijos kaupimo pajėgumus, ir taip sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą atviroje ekonomikoje. Taip pat turėtų būti remiamos reformos ir investicijos, dėl kurių valstybių narių ekonomikose energija vartojama ir taupoma efektyviau, užtikrinant geresnį suderinamumą su Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo ir Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentu;

(3a)  laipsniškai atsisakant priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro importo turėtų sumažėti bendra Sąjungos energetinė priklausomybė. Vadovaujantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriais turėtų būti prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo didinimo ir stiprinimo, pernelyg nedidinant jos priklausomybės nuo žaliavų importo iš trečiųjų valstybių;

(4)  siekiant, kad Sąjungos ir valstybių narių politika bei veiksmai, kuriais didinama Sąjungos energetinė nepriklausomybė ir energijos tiekimo saugumas bei tvarumas, vieni kitus papildytų, būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje, tokios su energetika susijusios reformos ir investicijos turėtų būti nustatytos tam skirtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriuje;

(4a)  siekdamos remti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintus tikslus, susijusius su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, rengdamos „REPowerEU“ skyrius valstybės narės turėtų užtikrinti, kad regionams būtų tinkamai paskirstytos lėšos, sykiu atsižvelgiant į kiekvieno regiono poreikius ir iššūkius;

(4b)  ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiems, periferiniams ir izoliuotiems regionams ir saloms, kuriems jau ir taip tenka įveikti papildomas kliūtis;

(5)  siekiant kuo didesnio Sąjungos atsako, visos valstybės narės, teiksiančios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus po šio reglamento įsigaliojimo, turėtų į jį įtraukti „REPowerEU“ skyrių. Šis reikalavimas visų pirma turėtų būti taikomas patikslintiems planams, kuriuos valstybės narės teiks po 2022 m. birželio 30 d., siekiant atsižvelgti į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Reikėtų vengti nereikalingos administracinės naštos;

(6)  į „REPowerEU“ skyrių turėtų būti įtrauktos naujos reformos ir investicijos, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų ir šalinami krizės, kurią sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, padariniai. Be to, tame skyriuje turėtų būti apžvelgtos ir kitos priemonės, kuriomis prisidedama prie 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytų su energetika susijusių tikslų įgyvendinimo, bet kurios yra finansuojamos iš kitų šaltinių nei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Į tokią apžvalgą turėtų būti įtraukiamos priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos 2022 m. vasario 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu, per kurį turi būti pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai. Būtina skubiai padidinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones, pavyzdžiui, tvarius ir efektyvius šildymo ir vėsinimo sprendimus, kurie yra tvarus ir veiksmingas būdas tam tikroms aktualiausioms energijos tiekimo ir energijos kainų problemoms spręsti. Atsižvelgiant į socialinį poveikį, kurį daro tebesilaikančios aukštos ir nepastovios energijos kainos, ir pripažįstant Europos socialinių teisių ramsčio principus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos nepritekliaus problemoms spręsti remiant energijos nepriteklių patiriančius ir pažeidžiamus vartotojus. Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos su gamtinių dujų infrastruktūra susijusios investicijos ir reformos, kuriomis siekiama užtikrinti tiekimą iš kitų tiekėjų nei Rusija, turėtų būti grindžiamos Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG), įsteigto vadovaujantis solidarumo dvasia tiekimo saugumo srityje, atliktame vertinime nustatytais ir jo patvirtintais poreikiais, ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į padidintas pasirengimo priemones, įskaitant energijos kaupimą, kurių imtasi siekiant prisitaikyti prie naujų geopolitinių grėsmių, taip pat užtikrinti ilgalaikį indėlį į žaliąją pertvarką pasirengiant vandeniliui. Didelė dalis į šį skyrių įtrauktų priemonių turėtų turėti tarpvalstybinį ar daugiašalį aspektą arba poveikį ir jomis, be kita ko, turėtų būti prisidedama prie Europos pridėtinės vertės kūrimo. Galiausiai „REPowerEU“ skyriuose turėtų būti paaiškintas ir kiekybiškai įvertintas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų finansuojamų reformų bei investicijų ir kitų priemonių, finansuojamų iš kitų šaltinių nei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, derinio poveikis;

(6a)  veiksmingai pereinant prie žaliosios energijos ir sparčiai mažinant energetinę priklausomybę turėtų būti atsižvelgiama į naujus iššūkius, su kuriais susiduria namų ūkiai ir labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, ypač labiausiai pažeidžiami namų ūkiai ir įmonės. Tie iššūkiai yra susiję energijos nepritekliumi, t. y. su nepajėgumu, kuris susijęs su neįperkamumu, patenkinti pagrindinių apsirūpinimo energija poreikių ir galimybių naudotis pagrindinėmis energetikos paslaugomis siekiant užsitikrinti bazinį patogumo ir sveikatos lygį, deramą gyvenimo ir sveikatos lygį, įskaitant tinkamą šildymą, karštą vandenį, vėsinimą, apšvietimą ir energiją prietaisams, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines aplinkybes, esamą socialinę politiką ir kitų susijusių sričių politiką, nebuvimas dėl didelių išlaidų energijai ir mažo būstų ir pastatų energijos vartojimo efektyvumo;

(6b)  be to, esamas geopolitinis kontekstas reikalauja, kad Sąjunga imtųsi veiksmų savo energetiniam saugumui išsaugoti, t. y. užtikrintų nuolatinį ir nepertraukiamą energijos prieinamumą, tiekimo saugumą ir techninę saugą, kuriuos galima užtikrinti didinant perdavimo ir skirstymo tinklų veiksmingumą ir sąveikumą, skatinant sistemos lankstumą, vengiant perkrovos, užtikrinant tiekimo grandinių atsparumą, kibernetinį saugumą ir apsaugą ir visų, ypač kritinės infrastruktūros, prisitaikymą prie klimato kaitos sykiu mažinant strateginę energetinę priklausomybę;

(7)  siekiant užtikrinti, kad reformos ir investicijos būtų tinkamos konkretiems su „REPowerEU“ susijusiems tikslams pasiekti, reikėtų nustatyti tinkamą vertinimo kriterijų, kuriuo remdamasi Komisija galėtų vertinti į „REPowerEU“ skyrių įtrauktas reformas ir investicijas. Atitinkamą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Komisija įvertins teigiamai tik jei pagal šį naują vertinimo kriterijų jam bus suteiktas A reitingas;

(7a)  veiksmingą perėjimą prie žaliosios energijos ir įtrauktų bei spartų energetinės priklausomybės mažinimą galima užtikrinti priemonėmis, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas pastatuose ir sparčiau mažinama pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro. Siekiant paspartinti Europos žaliąją pertvarką, reikia didinti tvarių ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį energijos rūšių derinyje ir imtis priemonių šalinti infrastruktūros trūkumus bei mažinti darbo jėgos bei įgūdžių stygių. Taip pat reikia išnaudoti skaitmeninių įgūdžių ir technologijų potencialą žaliajai pertvarkai vykdyti;

(8)  priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui užtikrinti vien investicijų į infrastruktūrą ir technologijas nepakanka. Reikėtų skirti išteklių darbuotojams perkvalifikuoti ir jų kvalifikacijai kelti, kad jie įgytų daugiau žaliųjų įgūdžių. Tai atitinka „Europos socialinio fondo +“ tikslą – padėti valstybėms narėms užsitikrinti kvalifikuotą ir atsparią, prie ateities poreikių prisitaikiusią darbo jėgą. Atsižvelgiant į tai, iš „Europos socialinio fondo +“ paketo prašomi ištekliai „REPowerEU“ tikslams remti turėtų būti naudojami darbo jėgos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms remti. Komisija įvertins, ar į „REPowerEU“ skyrių įtrauktomis priemonėmis labai prisidedama prie darbo jėgos perkvalifikavimo siekiant, kad ji įgytų žaliųjų įgūdžių;

(9)  siūloma tvarka turėtų būti taikoma nedarant poveikio visiems kitiems Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytiems teisiniams reikalavimams, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip;

(9a)  „REPowerEU“ skyriuose numatytos priemonės neturėtų kenkti jau priimtų Tarybos įgyvendinimo sprendimų, kuriais patvirtinami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, bendriems žaliesiems ir skaitmeniniams užmojams;

(10)  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant „REPowerEU“ skyrių, turėtų padėti veiksmingai spręsti uždavinius (visus arba didelę jų dalį), nustatytus atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, įskaitant tas, kurios bus priimtos per 2022 m. Europos semestro ciklą ir kuriose, be kita ko, bus nurodyti valstybių narių spręstini energetikos uždaviniai;

(11)  veiksmingas perėjimas prie žaliosios energijos ir energetinės priklausomybės mažinimas yra susiję su didelėmis investicijomis į skaitmenines technologijas. Atsižvelgdamos į Reglamentą (ES) 2021/241, valstybės narės turėtų paaiškinti, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis, įskaitant į „REPowerEU“ skyrių įtrauktas priemones, numatoma prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių sprendimo, ir ar, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, joms skirta suma prisidedama prie skaitmeninio tikslo įgyvendinimo. Tačiau, atsižvelgiant į precedento neturintį energetikos problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, skubumą ir svarbą, į „REPowerEU“ skyriuje numatytas reformas ir investicijas neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant bendrą plano asignavimų sumą, siekiant taikyti Reglamente (ES) 2021/241 nustatytą reikalavimą dėl skaitmeninio tikslo. Vis dėlto valstybės narės turėtų stengtis į „REPowerEU“ skyrių kiek įmanoma įtraukti priemones, kuriomis prisidedama prie skaitmeninio tikslo ir kurios paremtos skaitmeninio ženklinimo metodika;

(11a)  pernelyg ilga administracinių procedūrų trukmė yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus laikantis nustatytų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką tikslų. Šios kliūtys yra vietos parinkimui ir administracinių leidimų projektams taikomų taisyklių sudėtingumas, projektų poveikio aplinkai vertinimo sudėtingumas ir trukmė arba leidimus išduodančių institucijų darbuotojų trūkumas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga pasiektų savo energetikos ir klimato srities tikslus, būtina toliau paprastinti ir trumpinti administracinius leidimų išdavimo procesus, įskaitant trumpesnius ir aiškesnius sprendimų, kuriuos turi priimti kompetentingos institucijos, terminus. Siekdama paspartinti leidimų išdavimo procesus, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti sritis, kurios ypač tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams įgyvendinti ir kurių atveju terminai gali būti trumpesni, visapusiškai taikydama atitinkamą aplinkos acquis;

(12)  pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies q punktą valstybės narės taip pat turėtų pateikti išsamią privalomų ir tinkamų konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, NVO ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, svarbiais siekiant „REPowerEU“ tikslų, įskaitant, kai aktualu, žemės ūkio sektoriaus subjektus, dėl reformų ir investicijų, įtrauktų į „REPowerEU“ skyrių, proceso ataskaitą. Tokiose santraukose turėtų būti apibūdinamas tų konsultacijų tvarkaraštis ir etapai, nurodyti suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, paaiškinti tų konsultacijų rezultatai ir išdėstyta, kaip į gautas pastabas atsižvelgta „REPowerEU“ skyriuje, į kurias pastabas nebuvo atsižvelgta ir dėl kokių priežasčių, ir kaip vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvaus įgyvendinant „REPowerEU“ skyrių ir vykdant jo stebėseną. Atsižvelgiant į nacionalines teisines sistemas, valstybės narės raginamos į diskusijas dėl planų pakeitimo įtraukti nacionalinius parlamentus. Vykdant konsultacijų procesą pavyzdys nacionalinėms valdžios institucijoms galėtų būti Sąjungos visuomenės dalyvavimo standartai, visų pirma Partnerystės elgesio kodeksas;

(13)  siekiant užtikrinti, kad investicijos ir reformos, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką po pandemijos, būtų įgyvendinamos tvariai, labai svarbu, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Jis turėtų būti ir toliau taikomas pagal priemonę remiamoms reformoms ir investicijoms, tačiau turėtų būti padaryta viena tikslinė ir ribota išimtis, susijusi su reformomis ir investicijomis, kurių objektas bus eksploatuojamas ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., neatidėliotinam ES energetinio saugumo užtikrinimui, jei taikomos tam tikros sudedamosios sąlygos. Bendra reformoms ir investicijoms, kurioms taikoma ta išimtis, skirta išteklių suma turėtų būti apribota iki didžiausios sumos, kurią turi nustatyti Komisija, atlikusi išsamų poreikiais grindžiamą neatidėliotinų infrastruktūros poreikių vertinimą. Atliekant tokį vertinimą turėtų būti atnaujinti 2022 m. gegužės mėn. Komisijos skaičiavimai, pagal kuriuos, norint importuoti pakankamai SGD ir dujotiekiais tiekiamų dujų iš kitų tiekėjų, iki 2030 m. reikės 10 mlrd. EUR investicijų į pakankamą dujų infrastruktūrą, įskaitant SGD importo terminalus ir vamzdynus, kad būtų galima sujungti nepakankamai panaudojamus SGD importo terminalus ir ES tinklą, ir srautų priešinga kryptimi pajėgumus;

(13a)  „REPowerEU“ skyrius turėtų derėti su tos valstybės narės nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais;

(13b)  į „REPowerEU“ skyrių taip pat turėtų būti įtrauktos tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio arba poveikio priemonės. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos kuo anksčiau pradėti tarpusavio bendradarbiavimą, kad tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio arba poveikio priemonės būtų įtrauktos į „REPowerEU“ skyrių;

(14)  siekiant sukurti daugiau paskatų valstybėms narėms prašyti paskolų turėtų būti aiškiau nustatyta paskolų skyrimo tvarka. Pagal Reglamentą (ES) 2021/241 valstybės narės gali prašyti paskolų iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., jei jos pranešė Komisijai apie savo ketinimą prašyti tokios paskolos paramos. Apie ketinimą pateikti paskolos prašymą Komisijai turėtų būti pranešta per 30 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo, kad likusios lėšos galėtų būti tinkamai perskirstytos, o valstybė narė galėtų prašyti tokios paramos. Pareikšdamos ketinimą prašyti paskolos paramos ir pateikdamos tokį paskolos prašymą, valstybės narės turėtų veikti sąžiningai ir kiek įmanoma iš tikrųjų prašyti tokios paramos, kad būtų užtikrintas perskirstymo nuspėjamumas ir veiksmingumas. Komisija tuo pačiu laiku, vienodomis sąlygomis ir nepagrįstai nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie paskolų prašymų padėtį ir siūlomą paskolos paramos paskirstymą;

(14a)  valstybės narės raginamos kaip galima greičiau (pageidautina, per du mėnesius nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos) pateikti „REPowerEU“ skyrius siekiant sustiprinti nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyrių sinergiją. Kad būtų užtikrintas spartus įgyvendinimas, Komisija ir Taryba turėtų kuo greičiau (pageidautina, per mėnesį nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos) atlikti iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų į juos įtraukiant skyrių „REPowerEU“ vertinimą ir juos patvirtinti. Atitinkamai Komisija ir valstybės narės primygtinai raginamos sudaryti veiklos susitarimus ne vėliau kaip per mėnesį nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės raginamos remtis per ankstesnes derybas dėl veiklos susitarimų, kurie jau sudaryti, įgyta patirtimi;

(15)  be to, siekiant paskatinti į „REPowerEU“ skyrių įtraukti plataus užmojo reformų ir investicijų, reikėtų numatyti naujų specialių finansavimo šaltinių;

(15a)  Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, į kurį įtrauktas visose valstybėse narėse iškastinio kuro pramonei taikomas solidarumo įnašas. Dalis pajamų, gautų iš šio naujo įnašo, galėtų būti naudojamos kaip išorės asignuotosios pajamos „REPowerEU“ skyriams įgyvendinti proporcingai poreikiams, kad būtų pasiekti „REPowerEU“ tikslai;

(16)  ▌ dabartinė ekonominė ir geopolitinė padėtis yra tokia, kad Sąjunga turi sutelkti turimus išteklius ir sparčiai įvairinti savo energijos tiekimą bei iki 2030 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti ▌Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB(7), kad pajamos iš apyvartinių taršos leidimų nuo viršutinės ribos pardavimo aukcionuose būtų laikotarpio pradžioje skirtos reformoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų, remti. Laikantis Direktyvos 2003/87/EB tikslų, iš tokių pajamų neturėtų būti remiamos investicijos į iškastinio kuro infrastruktūrą ar įrenginius;

(16a)   svarbu išlaikyti dabartinį apyvartinių taršos leidimų perkėlimo į rinkos stabilumo rezervą mastą siekiant, kad ilgainiui Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nesusidarytų šių leidimų perteklius. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814(8)a ir Direktyva 2003/87/EB turėtų būti iš dalies pakeisti, kad į rinkos stabilumo rezervą perkeliamų apyvartinių taršos leidimų skaičius ir toliau iki 2030 m. būtų dvigubinamas iki 24 proc., o nuo 2025 m. viršutinės ir rezervo ribos būtų sumažintos proporcingai visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimui;

(16b)  Komisija turėtų nustatyti papildomus šaltinius, papildančius „REPowerEU“ skyriaus finansavimą, be kita ko, užtikrindama lankstumą, susijusį su nepanaudotomis lėšomis;

(16c)  kad „REPowerEU“ skyriui būtų galima skirti didžiausius finansinius įnašus, gaunamus iš naujų pajamų, [I, II ir II] prieduose nustatyta metodika turėtų būti atnaujinta, kad būtų atsižvelgta į naują geopolitinę padėtį ir pasikeitusias aplinkybes. Tokie rodikliai galėtų apimti vieną ar daugiau šių elementų: energetinės priklausomybės, visų pirma priklausomybės nuo trečiųjų valstybių, ypač Rusijos, lygį, padidėjusias su energija susijusias namų ūkių išlaidas būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, iškastinio kuro dalį bendrajame vidaus energijos suvartojime;

(17)  siekiant suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai lankstumo sprendžiant naujus kylančius uždavinius, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060(9) turėtų būti iš dalies pakeistas, kad be esamos iki 5 proc. perkėlimo galimybės, jeigu pastaroji yra visiškai išnaudota, būtų galima prašyti ne daugiau kaip 7,5 proc. išteklių pagal pasidalijamojo valdymo programas Reglamente (ES) 2021/241 nustatytiems „REPowerEU“ tikslams remti, teikiant paramą priemonėms, nurodytoms to reglamento 21c straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus vandenilį iš neiškastinių išteklių, to reglamento 21c straipsnio 1 dalies c punkte, išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti, ir to reglamento 21c straipsnio 1 dalies d punkte, supaprastinant procedūrinius reikalavimus, susijusius su programų įgyvendinimu. Tokia galimybė pagrįsta tuo, kad „REPowerEU“ tikslams pasiekti reikalingas finansavimas ir valstybėms narėms bei regionams norima suteikti papildomo lankstumo, kuris yra labai svarbus siekiant patenkinti neatidėliotinus poreikius, ir turėtų būti pagrįsta didesniais finansiniais poreikiais dėl į Reglamento (ES) 2021/241 „REPowerEU“ skyrių įtrauktų ▌papildomų investicijų;

(17a)   ES ATLPS buvo sukurta siekiant įdiegti veiksmingą, nuspėjamą ir į rinką orientuotą sistemą išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti ir klimato krizei įveikti. Nors Direktyvos 2003/87/EB dalinis pakeitimas yra pagrįstas dėl išskirtinės padėties, tebėra svarbu nepakenkti pasitikėjimui ES ATLPS rinka imantis trumpalaikių intervencinių veiksmų, todėl šis dalinis pakeitimas turėtų būti vertinamas kaip vienkartinė priemonė, kuri nebus taikoma pakartotinai;

(17b)  siekiant sudaryti valstybėms narėms papildomas lankstesnes sąlygas perskirstyti išteklius, kad būtų galima imtis energetikos krizei įveikti konkrečiai pritaikytų priemonių, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę abiem programavimo laikotarpiais leisti perkelti lėšas tarp ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą;

▌

(19)  lėšos pagal „REPowerEU“ turėtų būti išmokamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taisykles iki 2026 m. pabaigos. Mokėjimai, susiję su ištekliais, kurių prašoma pagal Reglamento (ES) 2021/1060 26a straipsnį, atliekami laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 taisyklių ir atitinkamų konkretiems fondams taikomų reglamentų ir priklauso nuo turimų metiniame ES biudžete patvirtintų lėšų;

(20)  prašymas skirti specialų finansavimą „REPowerEU“ priemonėms, įskaitant laikotarpio pradžiai numatytus aukcionui skirtus apyvartinius taršos leidimus pagal ES ATLPS, pagal Reglamento (ES) 2021/1060 26a straipsnį turėtų būti pagrįstas į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų reformų ir investicijų didesniu finansiniu poreikiu;

(20a)  siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų sutelkta laikotarpio pradžioje siekiant geriau reaguoti į dabartinę energetikos krizę, valstybės narės prašymu, kuris turi būti pateiktas kartu su patikslinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „REPowerEU“ skyriumi, iki 20 proc. papildomo finansavimo, kurio reikia „REPowerEU“ skyriui finansuoti, gali būti išmokėta išankstinio finansavimo forma, kiek tai įmanoma ir jei turima lėšų, per du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija prisiėmė teisinius įsipareigojimus;

(21)  Komisija turėtų stebėti „REPowerEU“ skyriuje numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą ir jų indėlį siekiant Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų „REPowerEU“ tikslų;

(22)  pastarojo meto geopolitiniai įvykiai padarė didelį poveikį energijos, maisto ir statybinių medžiagų kainoms, yra stygiaus pasaulinėse tiekimo grandinėse ir išaugusios infliacijos priežastis ir sukėlė naujų iššūkių, įskaitant energijos nepritekliaus riziką ir didesnes pragyvenimo išlaidas. Šie pokyčiai gali daryti tiesioginį poveikį gebėjimui įgyvendinti ▌ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas priemones. Jei valstybės narės gali įrodyti, kad dėl tokių pokyčių visiškai arba iš dalies nebeįmanoma pasiekti konkrečios tarpinės reikšmės arba tikslo, tokios situacijos pagal 21 straipsnį gali būti laikomomis objektyviomis aplinkybėmis. Be to, jei valstybės narės gali įrodyti, kad siekiant konkrečios tarpinės reikšmės arba tikslo kiltų pavojus nepasiekti priemonės tikslų, įskaitant „REPowerEU“ tikslus, tokie atvejai pagal 21 straipsnį gali būti laikomi objektyviomis aplinkybėmis. Be to, joks prašymas dėl pakeitimų neturėtų sutrukdyti įgyvendinti visą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai iš dalies pakeisti jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus būtų teikiami reaguojant į iššūkius, kylančius dėl pastarojo meto geopolitinių įvykių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/241 iš dalies keičiamas taip:

1)  4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Atsižvelgiant į šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, jų darną ir sinergiją, taip pat COVID-19 krizės aplinkybes, priemonės bendrasis tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms, gebėjimą prisitaikyti ir augimo potencialą, mažinant socialinį ir ekonominį tos krizės poveikį, visų pirma poveikį moterims, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, remiant žaliąją pertvarką, prisidedant prie Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkte, įgyvendinimo, laikantis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninės pertvarkos tikslų, padidinant Sąjungos energetikos sistemos atsparumą, saugumą ir tvarumą gerokai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, energijos vartojimo efektyvumą bei energijos kaupimo pajėgumą ir įvairinant energijos tiekimą Sąjungos lygmeniu (toliau – „REPowerEU“ tikslai) – visu tuo prisidedant prie aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tvaraus augimo atkūrimo ir skatinimo bei Sąjungos valstybių narių ekonomikos integravimo, aukštos kokybės darbo vietų kūrimo skatinimo, taip pat prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo išlaikant atvirą ekonomiką ir kuriant Europos pridėtinę vertę.“;

1a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„13a straipsnis

Išankstinis „REPowerEU“ finansavimas

Prie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, kuriame yra „REPowerEU“ skyrius, gali būti pridėtas išankstinio finansavimo prašymas. Jei Taryba ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. priima 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, Komisija atlieka išankstinio finansavimo mokėjimą, kurio suma neviršija 20 proc. papildomo finansavimo, prašomo valstybės narės „REPowerEU“ skyriui finansuoti, sumos pagal 12 ir 21a straipsnius.“;

2)  14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos paramos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 18 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., jei ji informavo Komisiją apie ketinimą prašyti tokios paskolos paramos per 30 dienų po [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos]. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Komisija gali suteikti paskolą valstybei narei, kuri nepareiškė ketinimo prašyti tokios paramos per 30 dienų po [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], jei dar turima lėšų patvirtinus valstybių narių, kurios pareiškė ketinimą prašyti tokios paramos per 30 dienų po [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos], paskolos paramos prašymus.“;

a)  3 dalyje po b punkto įterpiamas šis punktas:"

„ba) jei taikoma, reformos ir investicijos pagal 21c straipsnio 1 dalį;“;

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 11 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo, įskaitant, jei taikoma, 21a straipsnyje nurodytas pajamas ir, jei taikoma, 21b straipsnyje nurodytus „REPowerEU“ tikslams remti skirtus pasidalijamojo valdymo programų išteklius, skirtumą.“;

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Nukrypstant nuo 5 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta, atsižvelgiant į prašymą teikiančios valstybės narės poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus arba planuojamus pateikti paskolos paramos prašymus ir taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Siekiant, kad taikyti šiuos principus būtų lengviau, per 30 dienų nuo [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša Komisijai, ar ketina prašyti paskolos paramos. Kai valstybė narė pareiškia ketinanti prašyti paskolos paramos, Komisija nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Per 60 dienų po ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo diena] Komisija nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie siūlomą paskolos paramos skyrimą valstybėms narėms, kurios išreiškė ketinimą prašyti tokios paramos.“;

2a)  17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Priemonės, pradėtos taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d., yra tinkamos finansuoti, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, išskyrus priemones, įtrauktas į „REPowerEU“ skyrių, kurios gali būti pradėtos taikyti tik nuo 2022 m. vasario 1 d.“;

2b)  18 straipsnio 4 dalies h punktas pakeičiamas taip:"

„h) nurodoma, ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės apima tarpvalstybinius ar daugiašalius projektus. Dėl „REPowerEU“ skyrių pateikiamas patvirtinimas, kad ne mažiau kaip 35 proc. dotacijų ir bent 35 proc. paskolų, kai taikytina, naudotinų pagal „REPowerEU“ skyrių, skiriama tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio ar poveikio priemonėms, net jei jas vykdo viena valstybė narė, ir jomis padedama siekti 21c straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų, nebent valstybei narei leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 21c straipsnio 1a dalį.“;

2c)  18 straipsnio 4 dalyje įterpiamas da punktas:"

„da) paaiškinimas, kad priemonės pagal 21c straipsnio 1 dalies a punktą atitinka 21c straipsnio 4 ir 4a dalyse nustatytas sąlygas.“;

3)  18 straipsnio 4 dalies q punkte įterpiamas šis sakinys:"

„q) siekiant parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir, jei įmanoma, jį įgyvendinti, išsami konsultacijų, privalomų, tinkamų ir vykdomų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, proceso ataskaita ir tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis; visų pirma išsamioje konsultacijų proceso ataskaitoje nurodomas konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, NVO ir visais kitais suinteresuotaisiais subjektais, svarbiais siekiant „REPowerEU“ tikslų, tvarkaraštis ir etapai, nurodomi suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, paaiškinami šių konsultacijų dėl reformų ir investicijų, įtrauktų į „REPowerEU“ skyrių, rezultatai, nurodoma, kaip gautas indėlis atsispindėjo skyriuje „REPowerEU“, kuris indėlis nebuvo atspindėtas ir kodėl ir kaip vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvaus įgyvendinant „REPowerEU“ skyrių ir vykdant jo stebėseną;“;

4)  19 straipsnio 3 dalyje įterpiami šie punktai:"

da) ar 21c straipsnio 1 dalyje nurodytomis reformomis ir investicijomis veiksmingai prisidedama prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, energijos kaupimo pajėgumo didinimo arba didelio priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m., siekiant Sąjungos 2030 m. tikslų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslo;

fa) ar ne mažiau kaip 35 proc. dotacijų ir bent 35 proc. paskolų, kai taikytina, naudotinų pagal „REPowerEU“ skyrių, skiriama tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio ar poveikio priemonėms, net jei jas vykdo viena valstybė narė, ir jomis padedama siekti 21c straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų, nebent valstybei narei leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 21c straipsnio 1a dalį;

ka) ar 18 straipsnio 4 dalies q punkte nurodytas konsultacijų procesas, susijęs su 21c straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, yra tinkamas ir susijęs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlis yra tinkamai atspindėtas „REPowerEU“ skyriaus esminėse nuostatose, taip pat ar išsamioje konsultacijų proceso ataskaitoje pateikiamas konsultacijų tvarkaraštis ir etapai, nurodyti suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, paaiškintas šių konsultacijų rezultatas ir nurodoma, kaip gautas indėlis atsispindėjo „REPowerEU“ skyriaus esminėse nuostatose, kuris indėlis nebuvo atspindėtas ir dėl kokios priežasties ir kaip atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvaus įgyvendinant „REPowerEU“ skyrių ir vykdant jo stebėseną.“;

4a)  21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių, įskaitant krizę, kurią sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, arba kai reikia naujų priemonių šios krizės padariniams šalinti, nebegali įgyvendinti, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti pagrįstą prašymą pateikti pasiūlymą iš dalies arba visiškai pakeisti 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus Tarybos įgyvendinimo sprendimus. Tuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę tokio pasiūlymo parengimui.“;

4b)  21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 19 straipsnį įvertina pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir per vieną mėnesį nuo oficialaus prašymo pateikimo pateikia naujo Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal 20 straipsnio 1 dalį pasiūlymą. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Taryba naują įgyvendinimo sprendimą paprastai priima per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo. “;

5)  23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„Tarybai priėmus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro susitarimą, kuris yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip jis suprantamas Finansiniame reglamente. Kiekvienos valstybės narės teisinis įsipareigojimas neviršija bendros sumos, kurią sudaro 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas finansinis įnašas 2021 ir 2022 m., 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas atnaujintas finansinis įnašas 2023 m. ir pagal 21a straipsnio 2 dalį apskaičiuota suma.“;

6)  po III skyriaus įterpiamas šis skyrius:"

„IIIa SKYRIUS

„REPowerEU“

21a straipsnis

21b straipsnis

21c straipsnis

21ca straipsnis

Viršvalstybinio energetinio saugumo poreikių vertinimas

1.  Prieš patvirtindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, į kuriuos įtrauktas „REPowerEU“ skyrius, Komisija atlieka viršvalstybinį poreikio užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje vertinimą. Šiuo vertinimu siekiama pateikti viršvalstybinę Sąjungos energetinio saugumo poreikių perspektyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kuo veiksmingiau naudoti išteklius tam, kad būtų pasiekti „REPowerEU“ tikslai. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip ... [vienas mėnuo po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] parengia ataskaitą, kurioje nustatomi ir įvertinami skubiausi infrastruktūros ir investicijų poreikiai siekiant užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje, įskaitant daugiausia tarpvalstybinius ar daugiašalius projektus.

2.  1 dalyje nurodyta ataskaita apima bent:

3.  Valstybės narės prisideda prie 1 dalyje nurodytos ataskaitos rengimo teikdamos informaciją apie nacionalinius energetinio saugumo poreikius ir projektus, kaip prašo Komisija.

21d straipsnis

7)  V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) 2021/1060 iš dalies keičiamas taip:

1)  11 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„e) kai taikoma, pagal regionų kategorijas, nustatytas vadovaujantis 108 straipsnio 2 dalimi, suskirstyti finansiniai ištekliai ir asignavimų sumos, kurių siūloma prašyti pagal 26a straipsnį arba kurias siūloma perkelti pagal 26 straipsnį arba pagal 111 straipsnį, įskaitant pagrindimą;“;

2)  22 straipsnio 3 dalies g punktas papildomas šiuo papunkčiu:"

„i) lentelė, kurioje nurodomi visi finansiniai asignavimai kiekvienam fondui ir, kai taikytina, kiekvienai regionų kategorijai visam programavimo laikotarpiui ir pagal metus, įskaitant visas sumas, prašomas pagal 26a straipsnį arba perkeltas pagal 26 straipsnį arba pagal 27 straipsnį;“;

2a)  24 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„7a. ERPF, Sanglaudos fondo arba „ESF+“ lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali prašyti iki 2025 m. gruodžio 31 d. ne daugiau kaip 7,5 % pradinio nacionalinio asignavimo biudžeto sumos skirti priemonėms, kuriomis remiami „REPowerEU“ tikslai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus vandenilį iš neiškastinių išteklių, Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 1 dalies c punkte, išskyrus iškastiniam kurui transportuoti skirtus įrenginius, ir Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 1 dalies d punkte, finansuoti. ERPF, Sanglaudos fondo arba ESF+ lėšomis remiamų programų atveju tokie įnašai skiriami tik pagal tą pačią programą ir dėl jų turi būti priimtas Komisijos sprendimas iš dalies pakeisti programą. Jie turi atitikti visus reguliavimo reikalavimus ir turi būti iš anksto patvirtinti stebėsenos komiteto. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai patikslintas finansines lenteles ir patikslintą programą.“;

3)  26 straipsnio 1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiamas šis tekstas:"

„Jei partnerystės sutartis yra patvirtinta, o viena arba daugiau programų dar yra nepriimta (-os), galima prašyti perkelti asignavimus į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pagal šį straipsnį, pranešant apie 11 straipsnio 1 dalies c, e ir h punktuose nurodytos informacijos patikslinimą pagal 69 straipsnio 9 dalį.“;

4)  26 straipsnio 1 dalis papildoma šia nauja pastraipa:

▌"

„3. Jei partnerystės sutartis yra patvirtinta, o perkelti prašoma teikiant programą, į dėl to susidarantį neatitikimą vertinant programą pagal 23 straipsnio 1 dalį neatsižvelgiama.“;

5)  įterpiamas šis straipsnis:"

„26a straipsnis

5a)  112 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„6a. Jei valstybė narė nusprendžia prašyti išteklių pagal šio reglamento 26a straipsnį, nukrypstant nuo 112 straipsnio 3 ir 4 dalių, iki 100 % bendro finansavimo norma gali būti taikoma išlaidoms, deklaruotoms mokėjimo paraiškose ataskaitiniais metais, kurie prasideda 2022 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2026 m. birželio 30 d., vienai ar daugiau ERPF, „ESF+“ arba Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos prioritetinių krypčių, finansuojant priemones, kuriomis remiami „REPowerEU“ tikslai, nurodyti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus vandenilį iš neiškastinių išteklių, to reglamento 21c straipsnio 1 dalies c punkte, išskyrus iškastiniam kurui transportuoti skirtus įrenginius, ir to reglamento 21c straipsnio 1 dalies d punkte.

Prašymas pakeisti bendro finansavimo normą teikiamas kaip programos pakeitimas pagal 24 straipsnį ir prie jo pridedama patikslinta programa.“;

6)  II ir V priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

2a straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  60 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„2a. Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies ir 120 straipsnio 3 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų, valstybės narės prašymu nuo 2022 m. vasario 1 d. vienos ar daugiau ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos prioritetinių krypčių išlaidoms, kuriomis skatinami reagavimo į energetikos krizes pajėgumai pagal „REPowerEU“ tikslus, ir paramai pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali būti taikoma 100 proc. bendro finansavimo norma.

Prašymai pakeisti bendro finansavimo normą teikiami laikantis 30 straipsnyje nustatytos programų keitimo procedūros ir kartu pateikiama (-os) atnaujinta (-os) programa arba programos.

100 proc. bendro finansavimo norma taikoma tik tuo atveju, jei Komisija patvirtina atitinkamą veiksmų programos pakeitimą prieš galutinės tarpinio mokėjimo paraiškos pateikimą pagal 135 straipsnio 2 dalį.

2b.  Reaguojant į energetikos krizę, kilusią dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui skirti ištekliai valstybės narės prašymu gali būti perkelti tarp ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo, neatsižvelgiant į 92 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytas procentines dalis. Tiems perkėlimams netaikomi 92 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai.

Pagal šią dalį tarp ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo perkeltos lėšos naudojamos laikantis fondo, į kurį jos perkeltos, taisyklių.“.

▌

4 straipsnis

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

-1)   10 straipsnio 3 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:"

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kaip išskirtinė ir vienkartinė priemonė, laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. tam tikras kiekis apyvartinių taršos leidimų išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės nuo 2027 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. turi parduoti aukcionuose pagal šio straipsnio 2 dalį, skaičiaus ir laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. parduodamas aukcionuose pagal 10e straipsnį, kol iš tokių aukcionų gautų pajamų suma pasiekia 20 mlrd. EUR.“;

1)  įterpiamas šis straipsnis:"

„10e straipsnis

5 straipsnis

Sprendimo (ES) 2015/1814 pakeitimai

Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 700–921 mln., apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, pateikto naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, ir 700 mln. skirtumą, išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį skaičiaus ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliamas į rezervą. Jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija 921 mln., apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį reikia atimti iš apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, parduotino valstybių narių aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį ir perkeltino į rezervą per 12 mėnesių laikotarpį nuo tų metų rugsėjo 1 d., lygus 12 proc. bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Nukrypstant nuo paskutinio sakinio, iki 2030 m. gruodžio 31 d. ši procentinė dalis yra dvigubai didesnė. Nuo 2025 m. šioje pastraipoje nurodytos ribinės vertės sumažinamos proporcingai pagal tai, kiek sumažintas Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytas bendras Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius tais pačiais metais.“.

▌

5a straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

I PRIEDAS

Reglamento (ES) 2021/241 V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  2 skirsnis papildomas šiais punktais:

„2.12. Numatoma, kad 21c straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis priemonėmis, visų pirma, įvairinant energijos tiekimą, didinant energijos kaupimo pajėgumą arba gerokai mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro iki 2030 m., siekiant Sąjungos 2030 m. tikslų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos tikslus, ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslo bus veiksmingai prisidedama prie visos Sąjungos energijos tiekimo saugumo užtikrinimo. Kai aktualu, pagal į „REPowerEU“ skyrių įtrauktas priemones tinkama pirmenybė suteikiama energijos nepriteklių patiriančių asmenų poreikiams ir pažeidžiamumo mažinimui artimiausiais žiemos sezonais.

Vertindama 21c straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:

Taikymo sritis

–  numatoma, kad įgyvendinant numatomas priemones bus labai pagerinta energetikos infrastruktūra ir įrenginiai, kad būtų patenkinti neatidėliotini naftos ir dujų, įskaitant SGD, tiekimo saugumo poreikiai, būtent, kad būtų sudarytos sąlygos įvairinti tiekimą siekiant visos Sąjungos intereso, sykiu užtikrinant, kad atitinkama infrastruktūra būtų parengta vandeniliui,

arba

–  numatoma, kad įgyvendinant numatomas priemones bus labai padidintas pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas, be kita ko, įgyvendinant pažeidžiamiems namų ūkiams, MVĮ ir labai mažoms įmonėms skirtas investicijų programas,

arba

–  numatoma, kad bus sumažinta pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro, padidintas energijos kaupimo pajėgumas, tvaraus biometano, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba iš kito neiškastinio kuro gamyba ir naudojimas, taip pat paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminantiems įrenginiams procesai, įskaitant susijusios elektros energijos gamybos ir kitos infrastruktūros gerinimą, be kita ko, paspartinant leidimų išdavimo procedūras,

arba

–  numatoma, kad bus šalinamas energijos nepriteklius, visų pirma taikant priemones, kurios būtų naudingos pažeidžiamiems ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams,

arba

–  numatoma, kad bus skatinama mažinti energijos paklausą, be kita ko, didinant esamų energijos taupymo sprendimų naudojimo mastą,

arba

–  numatoma, kad įgyvendinant numatomas priemones bus šalinami energetikos infrastruktūros trūkumai, įskaitant tinklų prijungimą prie naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visų pirma sukuriant tarpvalstybines jungtis su kitomis valstybėmis narėmis, arba bus remiamas nulinės taršos transportas, įskaitant geležinkelius, ir jo infrastruktūra teisingu ir įtraukiu būdu, taip prisidedant prie įperkamos energijos ir transporto užtikrinimo Sąjungoje,

arba

–  numatoma, kad įgyvendinant numatomas priemones bus labai prisidedama prie paramos darbo jėgai perkvalifikuoti, kad ji įgytų žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių, ir energetikos pertvarkos, be kita ko, užtikrinant tų tikslų administracinį įgyvendinimą, taip pat stiprinamos svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandinės ir skatinamas tvarių statybinių žaliavų ir medžiagų naudojimas, taip sumažinant priklausomybę pirminių svarbiausiųjų žaliavų, nes tai svarbu vykdant energetikos pertvarką,

taip pat į tai,

–  ar 21c straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės ir pateiktas paaiškinimas papildo vienas kitą ir labai prisideda, kartu su 21c straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytomis priemonėmis, prie energetinio saugumo užtikrinimo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, energijos kaupimo pajėgumo didinimo arba didelio priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m., siekiant Sąjungos 2030 m. tikslų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos tikslus, ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Reitingas

A – dideliu mastu

B – vidutiniu mastu

C – menku mastu

2.12a.  18 straipsnio 4 dalies q punkte nurodytas konsultacijų procesas, susijęs su 21c straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti tinkamas, o susijęs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlis turi tinkamai atspindėti esminėse „REPowerEU“ skyriaus nuostatose.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Aprėptis:

–   18 straipsnio 4 dalies q punkte nurodytas konsultacijų procesas, susijęs su 21c straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, yra tinkamas

ir

–  išsamioje konsultacijų ataskaitoje aprašomas konsultacijų tvarkaraštis ir etapai, išvardyti suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi, ir paaiškinami šių konsultacijų rezultatai,

ir

–  susijęs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlis tinkamai atspindėtas „REPowerEU“ skyriaus esminėse nuostatose

ir

–  valstybė narė pateikė informaciją apie tai, kuri indėlio dalis nebuvo atspindėta ir dėl kurios priežasties,

ir

–  valstybė narė pateikė informacijos apie tai, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bus įtraukti įgyvendinant „REPowerEU“ skyrių ir vykdant jo stebėseną.

Reitingas

A – dideliu mastu

B – vidutiniu mastu

C – menku mastu

2.12b.  Išskyrus atvejus, kai valstybei narei leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 21c straipsnio 1a dalį, ne mažiau kaip 35 proc. dotacijų ir bent 35 proc. paskolų, kai taikytina, naudotinų pagal „REPowerEU“ skyrių, skiriama tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio ar poveikio priemonėms, net jei jas vykdo viena valstybė narė, ir jomis padedama siekti 21c straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų.

Reitingas

A – ne mažiau kaip 35 proc. dotacijų ir bent 35 proc. paskolų, kai taikytina, naudotinų pagal „REPowerEU“ skyrių, skiriama tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio ar poveikio priemonėms, nebent taikoma nukrypti leidžianti nuostata

C – mažiau nei 35 proc. dotacijų arba mažiau nei 35 proc. paskolų, kai taikytina, naudotinų pagal „REPowerEU“ skyrių, skiriama tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio ar poveikio priemonėms, kai netaikoma nukrypti leidžianti nuostata

2.12c.  21c straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės, atitinkančios 21c straipsnio 4 dalyje nustatytas sudedamąsias sąlygas, atitinka 21c straipsnio 4a dalies reikalavimus.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Aprėptis:

–  nėra tinkamos švarios technologijos alternatyvos, atsižvelgus į įgyvendinimo sąnaudas ar tvarkaraštį, kad būtų pasiekti 21c straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti „REPowerEU“ tikslai,

ir

–  galima žala ES aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, yra sumažinta iki visiškai neišvengiamos apimties

ir

–  galima žala ES aplinkos tikslams mažinama papildomomis priemonėmis arba kitomis priemonėmis, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų, ir nekeliamas pavojus ES 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslų vientisumui,

ir

–  priemonės objektas bus eksploatuojamas ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

Reitingas

A – visos 21c straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės, atitinkančios 21c straipsnio 4 dalyje nustatytas sudedamąsias sąlygas, atitinka 21c straipsnio 4a dalies reikalavimus

C – viena ar daugiau 21c straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų priemonių, atitinkančių 21c straipsnio 4 dalyje nustatytas sudedamąsias sąlygas, neatitinka 21c straipsnio 4a dalies reikalavimų“;

b)  3 skirsnyje dalis, prasidedanti žodžiais „Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus“, pakeičiama taip:

„Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus:

a)  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

—  2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.12, 2.12a, 2.12b ir 2.12c kriterijų – A;

kitų kriterijų:

–  visi A

arba

–  B nėra daugiau nei A ir nėra C.;

b)  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

–  2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.12, 2.12a, 2.12b ir 2.12c kriterijų – ne A,

kitų kriterijų:

–  daugiau B nei A

arba

–  bent vienas C.“.

II PRIEDAS

▌

2)  Reglamento (ES) 2021/1060 V priedo 3.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  įterpiamas šis tekstas:

„Nuoroda: 14, 26, 26a ir 27 straipsniai“

b)  pirma lentelė iš dalies keičiama taip:

c)  1 išnašoje įterpiamas šis tekstas:

„ Taikoma tik programų daliniams pakeitimams pagal 14, 26 ir 26a straipsnius, išskyrus papildomus perkėlimus į TPF pagal BNR 27 straipsnį. ▌“.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0260/2022). (2) * Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (3) OL C , , p. . (4) OL C , , p. . (5) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17). (6) aTarybos direktyva 92/43/EEB, Direktyva 2009/147/EB, Direktyva 2000/60/EB, Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006, Reglamentas (ES) 2021/1767 ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gamtos atkūrimo (COM(2022)304 final). (7) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32). (8) a2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1). (9) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Kroatijos Respublikoje projekto (10624/2022 – C9-0222/2022 – 2022/0806(NLE))

P9_TA(2022)0385 A9-0264/2022

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10624/2022),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0222/2022),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tikrinimo, kaip Kroatija taiko visas Šengeno acquis nuostatas (COM(2019)0497),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Tarybos išvadas dėl būtinų Šengeno acquis visapusiško taikymo sąlygų įvykdymo Kroatijoje (14883/21),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnį, kuriuo sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė ir nustatoma, jog Sąjunga turi užtikrinti, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas,

–  atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnį, kuriais užtikrinama piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d.(1) ir 2018 m. gegužės 30 d.(2) rezoliucijas dėl metinių Šengeno erdvės veikimo ataskaitų, taip pat į savo 2018 m. gruodžio 11 d.(3), 2011 m. spalio 13 d.(4) ir 2011 m. birželio 8 d.(5) rezoliucijas dėl Šengeno erdvės plėtros proceso,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje M. H. ir kiti prieš Kroatiją (15670/18 ir 43115/18),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos mėn. pateiktą nepriklausomo Kroatijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos pareigūnų veiksmų neteisėtos migracijos ir tarptautinės apsaugos srityje stebėsenos mechanizmo metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0264/2022),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Sprendimo projektas 4 konstatuojamoji dalis (4)  2019 m. spalio 22 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl tikrinimo, kaip Kroatija taiko visas Šengeno acquis nuostatas5, kuriame daroma išvada: „Komisija mano, kad Kroatija ėmėsi priemonių, reikalingų, kad būtų įvykdytos visoms atitinkamoms Šengeno acquis dalims taikyti būtinos sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad šių sąlygų būtų toliau laikomasi, Kroatija turės nuolat stengtis toliau įgyvendinti visus tebevykdomus veiksmus, visų pirma išorės sienų valdymo srityje. Komisija taip pat patvirtina, kad Kroatija toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus stojimo derybose.“ (4)  2019 m. spalio 22 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl tikrinimo, kaip Kroatija taiko visas Šengeno acquis nuostatas5, kuriame daroma išvada: „Komisija mano, kad Kroatija ėmėsi priemonių, reikalingų, kad būtų įvykdytos visoms atitinkamoms Šengeno acquis dalims taikyti būtinos sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad šių sąlygų būtų toliau laikomasi, Kroatija turės nuolat stengtis toliau įgyvendinti visus tebevykdomus veiksmus, visų pirma išorės sienų valdymo srityje. Komisija taip pat patvirtina, kad Kroatija toliau vykdo su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus, prisiimtus stojimo derybose.“ Kroatija turėtų ne vėliau kaip ... [praėjus šešiems mėnesiams po šio sprendimo įsigaliojimo dienos] raštu informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal išorės sienų valdymo veiksmų planą, ir apie visų susijusių vykdomų veiksmų įgyvendinimą, be kita ko, apie nepriklausomą policijos pareigūnų veiksmų stebėsenos mechanizmą; __________________ __________________ 5 COM(2019) 497 final, 2019 10 22. 5 COM(2019) 497 final, 2019 10 22. Pakeitimas 2 Sprendimo projektas 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  įsigaliojus šiam sprendimui Komisija į savo metinę vertinimo programą pagal Tarybos reglamento (ES) 2022/922 13 straipsnį turėtų įtraukti periodinį arba teminį vertinimą, kaip Kroatija taiko Šengeno acquis nuostatas išorės sienų valdymo srityje, įskaitant susirūpinimą keliančius klausimus dėl pagrindinių teisių padėties. Atsižvelgiant į pranešimus ir įtarimus dėl netinkamo elgesio su migrantais ir jų priverstinio apgręžimo prie sienų, šis vertinimas turėtų apimti vizitą į Kroatiją ir kasmetinius tolesnius veiksmus, susijusius su atnaujintu nepriklausomos stebėsenos prie išorės sienų mechanizmu. Komisija turėtų pateikti atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų, kuriais siekiama pašalinti nustatytus trūkumus, ir reguliariai teikti aiškią informaciją apie juos; Pakeitimas 3 Sprendimo projektas 5 konstatuojamoji dalis (5)  2021 m. gruodžio 9 d. Taryba padarė išvadą, kad Kroatijoje įvykdytos visų atitinkamų acquis dalių taikymo sąlygos6; (5)  2021 m. gruodžio 9 d. Taryba padarė išvadą, kad Kroatijoje įvykdytos visų atitinkamų acquis dalių taikymo sąlygos6, ir paprašė Kroatijos toliau nuosekliai dėti pastangas įgyvendinant Šengeno acquis ir vykdant su Šengeno acquis susijusius įsipareigojimus; __________________ __________________ 6 Dok.  ST 14883/21. 6 Dok.  ST 14883/21.

(1) OL C 99, 2022 3 1, p. 158. (2) OL C 76, 2020 3 9, p. 106. (3) OL C 388, 2020 11 13, p. 18. (4) OL C 94 E, 2013 4 3, p. 13. (5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 160.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko skyrimo (N9-0068/2022 – C9-0352/2022 – 2022/0905(NLE))

P9_TA(2022)0386 A9-0259/2022

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Dominique Laboureix skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininku (C9-0352/2022),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 56 straipsnio 6 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0259/2022),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad to reglamento 43 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkas skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Parlamentas yra įsipareigojęs užtikrinti lyčių pusiausvyrą aukščiausiuose postuose bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje; kadangi visos Sąjungos ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turi įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

C.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija galutinį sąrašą pateikė Parlamentui;

E.  kadangi 2022 m. spalio 12 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Dominique Laboureix skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininku ir šį pasiūlymą perdavė Europos Parlamentui patvirtinti;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkus pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2022 m. spalio 24 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Dominique Laboureix, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Dominique Laboureix skyrimui Bendros pertvarkymo valdybos pirmininku penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 7 30, p. 1. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (3) OL C 270, 2021 7 7, p. 113.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo (N9-0067/2022 – C9-0351/2022 – 2022/0904(NLE))

P9_TA(2022)0387 A9-0258/2022

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tuijos Taos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nare (C9-0351/2022),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 56 straipsnio 6 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0258/2022),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti Bendros pertvarkymo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Parlamentas yra įsipareigojęs užtikrinti lyčių pusiausvyrą aukščiausiuose postuose bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje; kadangi visos Sąjungos ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turi įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

C.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti Bendros pertvarkymo valdybos nario pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija galutinį sąrašą pateikė Parlamentui;

E.  kadangi 2022 m. spalio 12 d. Komisija patvirtino pasiūlymą dėl Tuijos Taos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nare ir pateikė jį Parlamentui;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos narius pasiūlytos kandidatės duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2022 m. spalio 24 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Tuija Taos, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Tuijos Taos skyrimui Bendros pertvarkymo valdybos nare penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 7 30, p. 1. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (3) OL C 270, 2021 7 7, p. 113.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl e. sporto ir vaizdo žaidimų (2022/2027(INI))

P9_TA(2022)0388 A9-0244/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsnius, kuriuose nurodoma Sąjungos kompetencija ir veiksmai sporto srityje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013(1), ypač į MEDIA paprogramę,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013(2), ypač į jo sporto skyrių,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES(3) dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM(2020)0784),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. savo rezoliuciją dėl Europos kultūros gaivinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. savo rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. savo rezoliuciją dėl Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“(7), ypač į joje išreikštą raginimą ES institucijoms pradėti diskusijas dėl elektroninio sporto ateities ir galimybių, taip pat rinkti duomenis, kad būtų galima įvertinti šį sektorių ir pateikti jo socialinio ir ekonominio poveikio tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl vartotojų, ypač jaunimo, apsaugos tam tikrus vaizdo ir kompiuterinius žaidimus ženklinant pagal amžiaus grupę(8),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Tarybos išvadas dėl Europos kultūros ir kūrybos pramonės ekosistemos strategijos kūrimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos(10),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatą „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+)“ (COM(2022)0212),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(11),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimą atliekant 11-ąją Tarptautinės ligų klasifikacijos (ICD-11) peržiūrą į ligų sąrašą įtraukti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimą pradėti olimpines virtualiąsias serijas (OVS),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių(12),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „E. sportas“(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0244/2022),

A.  kadangi vaizdo žaidimų ekosistema visame pasaulyje tapo pirmaujančia kultūros ir kūrybos pramone, apskaičiuota, kad 2021 m. Europos rinkoje jos dydis siekė 23,3 mlrd. EUR(14) ir apėmė daugiau nei 4 900 žaidimų studijų ir 200 žaidimų leidėjų(15), ir kad ji ir turi didelį augimo, inovacijų, kūrybiškumo ir teigiamų pokyčių skatinimo visame sektoriuje potencialą; kadangi ši pramonė yra viena ir nedaugelio kultūros ir kūrybos pramonių, kurių apyvarta per COVID-19 krizę didėjo(16);

B.  kadangi vaizdo žaidimų ekosistema yra neatsiejama kultūros ir kūrybos pramonės, kuri sėkmingai įkvepia daugelį kitų kūrybos ir kultūros pramonės šakų, pvz., kiną ir literatūrą, ir jomis remiasi, dalis;

C.  kadangi paaiškėjo, kad vaizdo žaidimai yra galinga tarpsektorinė terpė, kurioje semiamasi įkvėpimo iš įvairių meno technikų ir kurioje jos susiejamos su novatoriškomis technologijomis;

D.  kadangi ES Teisingumo Teismas pripažino, kad vaizdo žaidimai yra sudėtingi kūrybiniai kūriniai, turintys unikalią kūrybinę vertę, saugomi tiek pagal Direktyvą 2009/24/EB(17) dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, tiek pagal Direktyvą 2001/29/EB(18) dėl autorių teisių;

E.  kadangi Europos vaizdo žaidimų transliuotojų, e. sporto klubų ir turnyrų sėkmė rodo, kad jaunesnė Europos piliečių karta aktyviai siekia dalyvauti naujos kūrėjų ekonomikos, kurią skatina vaizdo žaidimai, veikloje; kadangi nacionaliniai, regioniniai ir pasauliniai e. sporto turnyrai galėtų būti suvokiami kaip skatinantys kultūrinius mainus ir propaguojantys Europos kultūrą ir vertybes;

F.  kadangi 2020 m. vaizdo žaidimų pramonėje Europoje dirbo apie 98 000 žmonių(19), iš kurių, manoma, tik 20 proc. yra moterys(20); kadangi e. sporte esama didelės lyčių nelygybės; kadangi į vaizdo žaidimus ir e. sportą įtraukti daugiau moterų turėtų būti laikoma strateginiu prioritetu;

G.  kadangi pusė visų europiečių save laiko vaizdo žaidimų žaidėjais, iš jų beveik pusė yra moterys, o vidutinis vaizdo žaidėjo amžius Europoje yra 31,3 metų; kadangi daugiau kaip 70 proc. 6–24 metų amžiaus jaunuolių ES žaidžia vaizdo žaidimus, nors dauguma žaidėjų yra vyresni nei 18 metų amžiaus(21);

H.  kadangi vaizdo žaidimų pramonėje sutelkiami įvairūs rašymo, dizaino, meno kūrybos, skaitmeninės plėtros, leidybos, platinimo ar lokalizavimo įgūdžiai ir praktinė patirtis; kadangi vaizdo žaidimas visų pirma yra intelektinės nuosavybės, kuria grindžiama vertės grandinė, kūrinys; kadangi intelektinės nuosavybės ir kontrolės klausimas turi įtakos ekosistemos teisinės struktūros kompleksiškumui ir kelia naujų teisinių sunkumų transliuotojams, vystytojams, leidėjams ir trečiųjų šalių turinio turėtojams;

I.  kadangi Europos vaizdo žaidimų pramonę daugiausia sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios yra gyvybiškai svarbios Europos ekonomikai, ypač kultūros ir kūrybos sektoriams;

J.  kadangi moksliniai tyrimai ir technologinės bei kūrybinės inovacijos daro didelį poveikį vaizdo žaidimų ir e. sporto ekosistemoms, ir jie turi vykti nuolat; kadangi taip pat reikėtų pripažinti sektoriaus inovacinę vertę bei jo kultūrinę pridėtinę vertę;

K.  kadangi šioms ekosistemoms vis dar trūksta suderintų duomenų, apibrėžčių ir teisinių sistemų, kurių reikia, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti jų potencialą;

L.  kadangi vaizdo žaidimų ekosistema daugiausia yra privati nuosavybė, tačiau naudojasi nacionalinio ir ES lygmens priemonėmis ir paskatomis; kadangi ši parama kartais teikiama tiesiogiai, kaip ir programos „Kūrybiška Europa“ atveju, arba kaip dalis bendros paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Europos horizontas“; kadangi vaizdo žaidimams palanki viešoji politika dažnai įtraukiama į audiovizualinę sritį;

M.  kadangi vaizdo žaidimų ir e. sporto sektorius visų pirma grindžiamas itin tarptautiniu mastu veikiančia rinka, kurioje yra nedaug kliūčių prekių ir paslaugų judėjimui; kadangi prieiga prie naujausios aparatinės ir programinės įrangos yra labai svarbi Europos vaizdo žaidimų ir e. sporto ekosistemų dinamiško pobūdžio ir konkurencingumo požiūriu;

N.  kadangi, nors ES yra svarbi vaizdo žaidimų ekosistemos veikėja, pramonėje dominuoja ne ES subjektai; kadangi rinką per visą vertės grandinę sudaro daug įvairių veikėjų, kurie daugiausia veikia per ne ES priklausančiais platformas, o šios taip pat veikia kaip tarpininkai platinant Europos žaidimus visame pasaulyje;

O.  kadangi vaizdo žaidimai ir e. sportas naudoja pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir virtualiąją realybę, ir pradėjo kurti alternatyvias virtualias erdves, pavyzdžiui, meta sistemas (angl. „metaverses“);

P.  kadangi e. sportas yra varžybos, kurių metu atskiri asmenys arba komandos žaidžia vaizdo žaidimus (paprastai stebint žiūrovams) susitikę fiziškai arba internetu, ir tai daroma dėl pramogos, prizų arba pinigų; kadangi apibrėžtis apima žmogiškąjį elementą (žaidėjai), skaitmeninį elementą (patys žaidimai) ir konkurencinį elementą; kadangi e. sportas galėtų būti laikomas ne tik vaizdo žaidimų sektoriaus dalimi, bet ir kultūros ir žiniasklaidos sektorių dalimi;

Q.  kadangi e. sportas vis dar yra naujas reiškinys, pasižymintis dideliu potencialu plėtoti ir transformuoti kitus audiovizualinius formatus ES ir nacionaliniu lygmenimis, ir jo raida skirtingose valstybėse narėse yra skirtinga;

R.  kadangi e. sportas nuo kitų sporto šakų skiriasi tuo, kad pagal apibrėžtį yra skaitmeninis; kadangi e. sportas yra reiškinys, kurį iš esmės skatina privatūs subjektai, kai intelektinės nuosavybės teisės priklauso žaidimų leidėjui, o varžybų teisės priklauso žaidimų leidėjui arba pritaikomos pagal kiekvieną sutartį;

S.  kadangi e. sportas yra vis populiaresnė pramoginė veikla, kuriai būdinga ir didelė vaizdo žaidimų žaidėjų bazė, ir nedidelis skaičius profesionalių žaidėjų ir komandų; kadangi e. sportas prasideda nuo mėgėjų lygio, bet juo komandos ir atskiri žaidėjai gali užsiimti ir pusiau profesionalai ir profesionalai;

T.  kadangi vaizdo žaidimai ir e. sportas turi didelį potencialą ES švietimo politikos ir mokymosi visą gyvenimą srityse; kadangi vaizdo žaidimų naudojimas klasėje dažnai skatina mokinius siekti karjeros gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) srityse, o e. sportas gali padėti ugdyti kai kuriuos skaitmeninėje visuomenėje būtinus įgūdžius; kadangi vaizdo žaidimai ir e. sportas yra plačiai prieinami ir gali būti naudojami siekiant padidinti įtraukumą ir įvairovę mokymosi aplinkoje, pvz., klasėje ir visą gyvenimą;

U.  kadangi vaizdo žaidimai gali priartinti mokyklos aplinką prie mokinių kasdienės realybės, kurioje vaizdo žaidimai dažnai matomi; kadangi esama požymių, kad pradinių mokyklų mokytojai, naudoję vaizdo žaidimus klasėse, kai kuriais atvejais pastebėjo, kad labai pagerėjo keli pagrindiniai įgūdžiai, pvz., problemų sprendimo ir analitiniai, socialiniai bei intelektiniai, erdvinės koordinacijos ir darbo komandoje įgūdžiai, taip pat pagerėjo koncentracija; kadangi e. sportas taip pat gali būti įtrauktas į švietimą ir prisidėti prie skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių įgijimo;

V.  kadangi daugelis vaizdo žaidimų žaidėjų yra jauni žmonės, esantys intelektinio, protinio, socialinio ir fizinio vystymosi kelio vidury; kadangi šiuos jaunuolius veikia COVID-19 pandemijos keliami iššūkiai, pvz., fizinio aktyvumo lygio pablogėjimas, padidėjęs nerimas ar kitų rūšių psichikos sveikatos sutrikimai; kadangi, nepaisant to, vaizdo žaidimai ir e. sportas gali būti labai naudingi daugelio žaidėjų psichikos sveikatai ir gali pozityvias vertybes, kurios yra ypač siektinos jaunesniajai auditorijai;

W.  kadangi vaizdo žaidimų sektorius daugeliui kultūros kūrėjų siūlo vis daugiau darbo galimybių; kadangi, kaip ir daugelyje kūrybos sektorių, vaizdo žaidimų sektoriaus darbuotojams ypač būdingas labai didelis darbo krūvis rengiantis išleisti žaidimą, kuris žinomas anglišku pavadinimu „crunch“, taip pat viršvalandžiai, kurie dažnai būna neapmokami; kadangi šios sąlygos darbuotojams gali būti kenksmingos;

X.  kadangi e. sportas ir vaizdo žaidimai taip pat kelia iššūkių Europos visuomenei skaitmeninėje srityje; kadangi kai kurie iš šių iššūkių apima sukčiavimą, neigiamą poveikį aplinkos tvarumui, interneto funkcijas, kuriomis galima piktnaudžiauti smurto ar priekabiavimo internete tikslais, visų pirma moterų žaidėjų atžvilgiu, ir dezinformaciją;

Y.  kadangi kai kuriems vaizdo žaidimams būdinga monetizacija, atliekama per mikrosandorius žaidimų valiutomis ir žaidimų skryneles (angl. loot boxes), kuriose pateikiamas nuo žaidimo priklausantis atsitiktinis turinys; kadangi kartais už skryneles galima atsiskaityti ir tikrais pinigais; kadangi dėl agresyvaus dizaino žaidėjai, ypač nepilnamečiai arba pažeidžiamiausi asmenys, gali patirti finansinę žalą – išleisti pinigus to nenorėdami ar netekę kontrolės; kadangi kai kuriais atvejais galima teigti, kad skrynelės naudojamos kaip mechanizmo „jei nori laimėti – mokėk“ dalis; kadangi, siekiant užtikrinti patikimą vartotojų apsaugą, reikalingas vienodas ES požiūris;

Vaizdo žaidimai ir e. sportas: iššūkiai, galimybės ir Europos strategija

1.  ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti vaizdo žaidimų ekosistemos – kaip didelės kultūros ir kūrybos pramonės, turinčios didelį tolesnio augimo potencialą – vertę; ragina parengti nuoseklią ilgalaikę Europos vaizdo žaidimų strategiją, kuri turėtų sąžiningai ir tinkamai teikti naudą visiems susijusiems subjektams, kartu atsižvelgiant į e. sportą ir dabartinę priklausomybę nuo importo ir remiantis esamomis nacionalinėmis strategijomis, siekiant remti ES veikėjus ir ES startuolius šiuose sektoriuose;

2.  pabrėžia, kad rengdama naują vaizdo žaidimų strategiją Komisija turėtų remtis savo komunikate dėl 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio nustatytais tikslais, siekiant padidinti galimybes pritraukti talentus ir gauti finansavimą ir užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir junglumą, taip pat užtikrinti, kad procese dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į būsimus iššūkius ir sparčius pokyčius šiame sektoriuje;

3.  mano, kad tikrai integruoto Europos vaizdo žaidimų sektoriaus kūrimas pareikalaus (bendros) Europos veikėjų vaizdo žaidimų gamybos apimties didinimo; palankiai vertina tai, kad pagal programas „Kūrybiška Europa“ ir „Europos horizontas“ teikiamas finansavimas Europos vaizdo žaidimų sektoriui, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, rengiant kvietimus dalyvauti specialiuose konkursuose, turinčiuose Europos pridėtinę vertę; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad iki šiol įsipareigota skirti mažai lėšų, ir dėl to, kad tinkamumo kriterijai ne visada atitinka sektoriaus, ypač MVĮ, poreikius; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti daugiau paramos ir investicijų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) ir mokymui, siekiant kuo labiau padidinti žaidimų kūrimo galimybes visose valstybėse narėse ir skatinti Europos talentų ugdymą ir išsaugojimą; ragina Komisiją remti viešąsias ir privačias iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie konkurencingesnės Europos vaizdo žaidimų aplinkos kūrimo;

4.  pabrėžia, kad taikant ES valstybės pagalbos taisykles, pvz., Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, turėtų būti skatinamos ir remiamos nacionalinės paskatos ir parama vietos vaizdo žaidimų plėtrai, įskaitant MVĮ;

5.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ir remti tarptautinę prekybą Europoje sukurtais vaizdo žaidimais ir jų rinkodarą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nustatyti ir apibrėžti Europos vaizdo žaidimų pramonę ir apsvarstyti galimybę sukurti Europos vaizdo žaidimų ženklą, taip pat plėtoti kitas nacionalinio ir Europos lygmens iniciatyvas, kad būtų galima lengviau atrasti Europoje sukurtus vaizdo žaidimus ir kad būtų skatinama jų sklaida ir pripažinimas Europoje ir visame pasaulyje;

6.  pabrėžia lokalizavimo proceso svarbą sėkmingam žaidimo judėjimui daugiakalbėje rinkoje, pvz., Europos Sąjungoje, ir kalbų įvairovės skatinimui; mano, kad šiuo klausimu būtų tinkama tvirta Europos Sąjungos parama;

7.  pabrėžia, kad suderinti ir patikimi pramonės duomenys apie Europos vaizdo žaidimų ir e. sporto sektorius yra labai svarbūs siekiant pateikti įrodymais pagrįstus vertinimus ir rekomendacijas, be kita ko, dėl įvairovės ir įtraukties; ragina Komisiją įsteigti Europos vaizdo žaidimų observatoriją, kuri padėtų sprendimus priimantiems asmenims ir suinteresuotiesiems subjektams ir teiktų jiems suderintus duomenis, vertinimus ir konkrečias rekomendacijas siekiant plėsti šį sektorių; mano, kad Europos vaizdo žaidimų observatorija taip pat galėtų būti naudojama kaip žinių tinklas siekiant remti dialogą, kad sektorius taptų labiau integruotas;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėti atitinkamus Europos bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) kodus, siekiant užtikrinti, kad vaizdo žaidimų kūrėjai, leidėjai ir e. sportas būtų įvertinti, o kodai – peržiūrėti, paaiškinti ir racionalizuoti, ir taip būtų sprendžiamos sektoriui kylančios problemos bei gerinamas dabartinis statistinis klasifikatorius, kuris šiuo metu yra netinkamas;

9.  pabrėžia, kad intelektinė nuosavybė yra labai svarbi vaizdo žaidimams ir kad tai yra pagrindinis augimo ir investicijų veiksnys; pabrėžia, kad reikia parengti Europos strategiją dėl vaizdo žaidimų intelektinės nuosavybės, pasinaudojant tiek naujos, tiek pirminės intelektinės nuosavybės kūrimu ir esamų Europos kūrinių ir intelektinės nuosavybės skatinimu; pabrėžia, kad tarpvalstybinis žaidimų kūrėjų ir menininkų intelektinės nuosavybės teisių taikymas turi būti tinkamai apsaugotas ir turi būti užtikrintas teisingas atlygis;

10.  palankiai vertina Tarybos poziciją dėl Europos kultūros ir kūrybos pramonės ekosistemos strategijos, visų pirma dėl mūsų strateginių kultūros vertybių apibrėžimo, apsaugos ir skatinimo; pareiškia, kad yra pasirengęs daryti pažangą šioje srityje, visų pirma dėl Europos vaizdo žaidimų studijų ir katalogų; laikosi nuomonės, kad papildomos Europos investicijos turėtų būti nukreiptos į šį sektorių ir kad „InvestEU“ ir „Media Invest“ galėtų padėti užtikrinti, kad būtų patenkinti jo finansavimo poreikiai;

11.  palankiai vertina Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą „Europos vaizdo žaidimų bendruomenės vertės suvokimas“, kuriuo siekiama geriau suprasti vaizdo žaidimų sektoriaus vertę ir jo poveikį įvairioms politikos sritims ir visuomenei apskritai; ragina Komisiją tęsti šį procesą skatinant tarpdisciplininius vaizdo žaidimų ir e. sporto mokslinius tyrimus, paskelbti šiam klausimui skirtą komunikatą ir prireikus pasiūlyti atitinkamas priemones, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti jaunus žaidėjus, ypač nepilnamečius;

12.  pripažįsta, kad e. sportą reikia apsaugoti nuo problemų, susijusių su susitarimais dėl varžybų baigties, nelegaliais lošimais ir rezultatų gerinimu, įskaitant dopingą; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią dopingui ir susitarimams dėl varžybų baigties profesionaliuose žaidimuose ir šviesti žaidėjus šiais klausimais, taip pat apsaugoti varžybų sąžiningumą;

13.  ragina Komisiją išnagrinėti vaizdo žaidimų sektoriaus ir jo inovacijų strategijos sinergiją, visų pirma atliekant mokslinius tyrimus dėl meta sistemos ir atsižvelgiant į duomenų privatumo apsaugos ir kibernetinio saugumo iššūkius, nepamirštant e. sporto reiškinio;

14.  pabrėžia, kad dėl savo plačios auditorijos ir skaitmeninio komponento vaizdo žaidimai ir e. sportas turi didelį socialinį ir kultūrinį potencialą sujungti įvairaus amžiaus, lyties ir kilmės europiečius, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius; pripažįsta vaizdo žaidimų sektoriaus pastangas gerinti savo produktų prieinamumą laikantis lygybės ir nediskriminavimo principų; vis dėlto mano, kad ši pažanga turi nesustoti;

15.  atkreipia dėmesį į įvairių platformų internetinių žaidimų naudą tiek naudotojų patirčiai, nes žaidėjams sudaromos sąlygos nesunkiai interaktyviai bendrauti įvairiose platformose, tiek žaidimų kūrėjams, ir ragina vaizdo žaidimų pramonės atstovus dėti visas pastangas, kad šia funkcija būtų kuo geriau naudojamasi;

16.  pabrėžia, kad vaizdo žaidimai ir e. sportas, turi didžiulį potencialą, pasitelkiant įtraukią patirtį, toliau propaguoti Europos istoriją, tapatybę, paveldą, vertybes ir įvairovę; mano, kad jie taip pat gali sustiprinti ES švelniąją galią;

17.  ragina Komisiją pradėti iniciatyvas, kuriomis būtų propaguojami Europos vaizdo žaidimai, demonstruojantys ne tik Europos vertybes, istoriją ir įvairovę, bet ir pramonės praktinę patirtį, kartu šviečiant žmones ir didinant informuotumą apie vaizdo žaidimų naudą įgūdžių ir bendrų žinių ugdymui; mano, kad šios iniciatyvos galėtų privesti prie Europos vaizdo žaidimų akademijos sukūrimo;

18.  pabrėžia, kad vaizdo žaidimai yra neatsiejama Europos kultūros paveldo dalis, todėl jie turėtų būti saugomi ir propaguojami; siūlo, bendradarbiaujant su pramonės atstovais, remti archyvo, kuriame būtų išsaugoti kultūros požiūriu reikšmingiausi Europos vaizdo žaidimai ir kuris užtikrintų jų žaidžiamumą ateityje, sukūrimą; pabrėžia, kad jį kuriant reikia remtis patirtimi, įgyta vykdant esamus projektus, tokius kaip Tarptautinė kompiuterinių žaidimų kolekcija (ICS) ir daugybė vaizdo žaidimų muziejų visoje ES;

19.  primygtinai tvirtina, kad vaizdo žaidimai ir e. sportas gali būti vertinga mokymo priemonė siekiant aktyviai įtraukti besimokančius asmenis į mokymo programą ir ugdyti skaitmeninį raštingumą, socialinius emocinius įgūdžius ir kūrybinį mąstymą; mano, kad vaizdo žaidimų naudojimas mokyklose turėtų būti neatsiejamas nuo mokytojų informuotumo didinimo apie tai, kaip geriausia naudoti vaizdo žaidimus mokymo tikslais; pabrėžia, kad mokytojai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl vaizdo žaidimų naudojimo švietimo ar mokymo tikslais; pabrėžia, kad tam reikės geresnės įrangos ir junglumo mokyklose;

20.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą ir pažymi, kad mokytojai turi būti tinkamai parengti mokyti IRT ir skaičiavimo įgūdžių; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą IRT ir žaidimų integravimą į švietimą, labai svarbu kelti mokytojų kvalifikaciją darbo valandomis;

21.  primena Europos mokymo kursų, skirtų vaizdo žaidimų profesijoms, svarbą, įskaitant jų kūrybinius, techninius, teisinius ir ekonominius aspektus; pabrėžia, kad Europoje, be kita ko, viešosiose institucijose ir universitetuose, reikia plėtoti pirmaujančias švietimo programas, kuriomis būtų mažinamas atotrūkis tarp esamų Europos mokymo programų ir reikiamų žinių ir įgūdžių, reikalingų vaizdo žaidimų profesijoms, ir vykdyti aktyvią politiką, kuria būtų skatinama lyčių lygybė ir įtraukumas šiame sektoriuje;

22.  palankiai vertina organizacijų, tokių kaip Europos žaidimų informacija (PEGI), atliktą darbą informuojant vaizdo žaidimų žaidėjus ir tėvus apie vaizdo žaidimų turinį ir apsaugant nepilnamečius nuo galimai netinkamo turinio; ragina pramonę, reitingų agentūras ir vartotojų asociacijas tęsti informuotumo apie tokias sistemas didinimo kampanijas; primena, kad tėvų vaidmuo yra labai svarbus užtikrinant, kad vaikai galėtų saugiai žaisti vaizdo žaidimus su jiems prieinamomis priemonėmis, pvz., taikant tėvų kontrolės funkcijas; pabrėžia svarbų informuotumo didinimo kampanijų, vykdomų visų pirma pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, vaidmenį, siekiant šviesti ir informuoti tėvus ir mokyklas, be kita ko, apie tai, kaip tinkamai naudoti vaizdo žaidimus;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad vaizdo žaidimų sektorius yra svarbus pramonės sektorius siekiant atrasti ir ugdyti naujus kūrybinius talentus, taip pat prisidėti prie visų kultūros kūrėjų ir kitų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, ypač atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką, nes Europos žaidimų pramonė šiuo metu susiduria su nuolatiniu talentų trūkumu;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbant su socialiniais partneriais siekti pagerinti visų vaizdo žaidimų kūrimo proceso dalyvių darbo sąlygas ir užtikrinti, kad sutartys būtų sąžiningos ir būtų laikomasi nacionalinių ir ES teisės aktų dėl darbuotojų teisių, teisingo ir vienodo darbo užmokesčio ir fizinės bei psichinės sveikatos ir darbo saugos; apgailestauja dėl pasikartojančių pranešimų dėl didžiulio darbo krūvio prieš išleidžiant žaidimą ir neapmokamų viršvalandžių ir atkreipia dėmesį į vaizdo žaidimų kūrėjų ir leidėjų atsakomybę užtikrinti sveikas ir sąžiningas darbo sąlygas savo darbuotojams;

25.  mano, kad, nepaisant pastangų užtikrinti tikslų, vienodą ir nestereotipinį moterų rodymą vaizdo žaidimuose, pažanga turi būti tęsiama ir neatsiejama nuo didesnės moterų lygybės visose vertės grandinės pozicijose, taip pat pažangos kovojant su seksualine prievarta ir diskriminacija;

26.  palankiai vertina Komisijos gaires dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su skrynelėmis, įskaitant jų įtaką galimybėms laimėti, ir suderintą Europos požiūrį; pabrėžia, kad, kai naudojamos pinigų skrynelės, tai turi būti žaidėjams pateikiama visiškai aiškiai ir skaidriai, ypač nepilnamečiams ir jų tėvams, kad būtų užkirstas kelias rizikingam elgesiui; ragina Komisiją ir valstybes nares, kai tinkama, apsvarstyti teisėkūros priemones, kuriomis būtų sprendžiami klausimai, susiję su vidinio žaidimo monetizavimo reiškiniais, pvz., sėkme grindžiamais žaidimo elementais ir sistemomis „jei nori laimėti – mokėk“, atsižvelgiant į visas galimas priemones labiausiai pažeidžiamiems agresyvaus dizaino atžvilgiu žaidėjams, pvz., nepilnamečiams, apsaugoti;

27.  pabrėžia, kad itin svarbu laiku ir visapusiškai įgyvendinti visus su kultūros ir kūrybos pramone susijusius ES teisės aktus;

E.sportas: sąžiningi konkurenciniai vaizdo žaidimai Europos sistemoje

28.  mano, kad e. sportas ir sportas yra skirtingi sektoriai, ypač dėl to, kad konkurenciniams lošimams ar e. sportui naudojami vaizdo žaidimai žaidžiami skaitmeninėje aplinkoje ir priklauso privatiems subjektams, kurie turi visišką teisinę kontrolę ir visas išimtines ir neribotas teises į pačius vaizdo žaidimus; vis dėlto mano, kad šie sektoriai gali papildyti vienas kitą ir juose gali būti mokomasi vienas iš kito bei skatinamos panašios pozityvios vertybės ir įgūdžiai, kaip antai sąžiningas žaidimas, nediskriminavimas, komandinis darbas, lyderystė, solidarumas, teisingumas, kova su rasizmu, socialinė įtrauktis ir lyčių lygybė;

29.  mano, kad dėl sienų neturinčio šios disciplinos pobūdžio Europos Sąjunga yra tinkamas lygmuo e. sporto problemoms spręsti; ragina vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis sukurti Europos e. sporto subjektų žemėlapį, kad europiečiai galėtų susisiekti su jiems artimomis struktūromis, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti konkursus ir skatinti mėgėjų e. sportą; pabrėžia, kad žemėlapis galėtų padėti didinti informuotumą apie e. sportą ir jį skatinti;

30.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su leidėjais, komandų organizacijomis, klubais ir turnyrų organizatoriais, parengti chartiją, kuria būtų skatinamos Europos vertybės e. sporto konkursuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad naudojamos tokios priemonės kaip pagrindiniai pramonės principai dėl dalyvavimo e. sporte ir nacionaliniai e. sporto elgesio kodeksai, kuriais siekiama skatinti smagų ir sąžiningas e. sportą, atviroje ir įtraukioje aplinkoje praktikuojamą žaidėjų ir organizatorių visame pasaulyje;

31.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę parengti nuoseklias ir išsamias gaires, susijusias su profesionalių e. sporto žaidėjų statusu;

32.  ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti vizą e. sporto personalui, grindžiamą Šengeno kultūros ir sporto vizomis, kuri būtų taikoma visiems e. sporto varžybose dalyvaujantiems darbuotojams, ir apsvarstyti priemones, kuriomis būtų supaprastintos vizų išdavimo procedūros, kad vaizdo žaidimų sektoriaus darbuotojai galėtų atvykti į ES;

33.  įspėja, kad intensyvūs vaizdo žaidimai retais atvejais gali sukelti priklausomybę ir toksišką elgesį, kaip pripažino Pasaulio sveikatos organizacija; pabrėžia, kad e. sporto žaidėjai gali kentėti dėl menko fizinio aktyvumo ir didelio streso, kurį lemia tai, kad nėra atskirtas profesinis ir asmeninis gyvenimas, ir kad profesionalių e. sporto žaidėjų karjera dažnai yra trumpa, o tai kelia problemų, susijusių su perėjimu į kitą darbą; mano, kad ES turėtų laikytis atsakingo požiūrio į vaizdo žaidimus ir e. sportą ir juos propaguoti kaip sveikos gyvensenos, įskaitant fizinį aktyvumą ir realų socialinį bendravimą bei kultūrinę veiklą, dalį;

34.  pripažįsta sporto vaizdo žaidimų ir virtualiojo sporto potencialą ieškant naujų sirgalių dalyvavimo formų ir didinant jaunimo dalyvavimą fizinėje veikloje; ragina kurti visų susijusių vaizdo žaidimų ir sporto sektorių suinteresuotųjų subjektų partnerystes, kad būtų kuriami nauji projektai, teikiantys pridėtinę vertę žaidėjams ir auditorijai;

35.  pabrėžia, kad vykdant žaliąją pertvarką vaizdo žaidimai ir e. sportas atlieka dvejopą vaidmenį – tiek kaip pramonė, kuri turi dirbti, kad taptų palankesnė aplinkai, tiek kaip priemonė, padedanti didinti vaizdo žaidėjų informuotumą klimato ir aplinkos klausimais; palankiai vertina vaizdo žaidimų pramonės iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir pagerinti naudojamų prietaisų ir teikiamų paslaugų energijos vartojimo efektyvumą; atsižvelgdamas į tai, ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti e. sporto paslaugų poveikį aplinkai;

36.  pabrėžia, kad vaizdo žaidimai gali būti socialinė veikla, leidžianti naudotojams socializuotis ir praleisti laiką kartu; pabrėžia, kad su e. sportu ir vaizdo žaidimais susijęs stigmatizavimas vis dar plačiai paplitęs visoje visuomenėje ir turėtų būti sprendžiamas;

37.  pabrėžia, kad miestai ir regionai gali atlikti svarbų vaidmenį suteikiant prieigą prie infrastruktūros, kurioje gali būti organizuojami e. sporto renginiai arba kurioje gali būti sudarytos palankesnės sąlygos visiems naudotis vaizdo žaidimais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viešosios erdvės, pvz., bibliotekos, gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant vaizdo žaidimų kultūrą ir suteikiant galimybę visiems naudotis vaizdo žaidimais ir prietaisais, neatsižvelgiant į socialines ir ekonomines aplinkybes, laikantis ES autorių teisių teisės aktų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą viešosioms erdvėms, pvz., bibliotekoms, siekiant remti tokį vaidmenį;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 189, 2021 5 28, p. 34 (2) OL L 189, 2021 5 28, p. 1. (3) OL L 303, 2018 11 28, p. 69. (4) OL C 385, 2021 9 22, p. 152. (5) OL C 494, 2021 12 8, p. 2. (6) OL C 184, 2022 5 5, p. 71. (7) OL C 224, 2022 6 8, p. 2. (8) OL C 65, 2002 3 14, p. 2. (9) OL C 160, 2022 4 13, p. 13. (10) OL L 283, 2011 10 29, p. 39. (11) OL C 184, 2022 5 5, p. 88. (12) OL C 183, 2014 6 14, p. 36. (13) Scholz, T. M. ir Nothelfer, N. (2022), mokslinis tyrimas CULT komitetui „E. sportas“, Europos Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, Briuselis. (14) ISFE, Europos vaizdo žaidimų pramonė, ISFE-EGDF pagrindiniai faktai, 2021 m. (15) EY, „Europos atkūrimas: kultūros ir kūrybos ekonomika prieš COVID-19 krizę ir po jos“, 2021 m. sausio mėn. (16) EY, „Europos atkūrimas: kultūros ir kūrybos ekonomika prieš COVID-19 krizę ir po jos“, 2021 m. sausio mėn. (17) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, 2009 5 5, p. 16). (18) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10). (19) ISFE, Europos vaizdo žaidimų pramonė, ISFE-EGDF pagrindiniai faktai, 2021 m. (20) Ibid. (21) Ibid.

2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rasinio teisingumo, nediskriminavimo ir kovos su rasizmu ES (2022/2005(INI))

P9_TA(2022)0389 A9-0254/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (toliau – Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2) (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4) (toliau – Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa(5),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės Duomenų apie lygybę pogrupio 2018 m. parengtas ir 2021 m. paskelbtas Gaires dėl geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (toliau – ES kovos su rasizmu veiksmų planas) (COM(2020)0565),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d., trečiadienis Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ratifikavo ES ir visos jos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant jo trečiąjį lygių galimybių principą, ir 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (COM(2021)0102),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2021)0139),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl lygybės įstaigų ir Komisijos rekomendacijos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų įgyvendinimo (SWD(2021)0063),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“ (COM(2021)0615),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. Tarybos išvadas dėl kovos su rasizmu ir antisemitizmu,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo mėn. bendrus Komisijos orientacinius nacionalinių kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planų principus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) priimtas bendrosios politikos rekomendacijas, visų pirma į bendrosios politikos rekomendaciją Nr. 5 (persvarstyta) dėl prieš musulmonus nukreipto rasizmo prevencijos ir kovos su juo ir į bendrosios politikos rekomendaciją Nr. 9 (peržiūrėta) dėl antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo, savo 2021 m. gruodžio mėn. priimtą nuomonę dėl „rasizacijos“ ir savo 2019 m. rugsėjo 27 d. veiksmingos lygybės veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Kovos su diskriminacija, įvairovės ir įtraukties iniciatyvinio komiteto (CDADI) ataskaitą „COVID-19: kovos su diskriminacija, įvairovės ir įtraukties aspektų Europos Tarybos valstybėse narėse analizė“(7),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2389 dėl kovos su afrofobija arba prieš juodaodžius nukreiptą rasizmą Europoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2413 dėl romų ir klajoklių diskriminacijos būsto srityje,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąsias rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitas ir apklausas,

–  atsižvelgdamas į Parlamento lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės 2021 m. lapkričio 22 d. priimtą ataskaitą „Įvairovė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir 2022–2024 m. veiksmų gairės“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės Europoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0254/2022),

A.  kadangi Sąjunga yra grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtinta Chartijoje, ir jos turi būti visapusiškai paisoma; kadangi pagal ES teisę draudžiama diskriminacija ir priekabiavimas dėl rasinės ar etninės kilmės;

B.  kadangi sąvoka „rasė“ yra socialinė struktūra; kadangi, pasak Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, sąvokos „rasizacija“ vartojimas gali padėti suprasti rasizmą ir rasinę diskriminaciją lemiančius procesus(14); kadangi rasizuotoms grupėms priskiriamos tam tikros savybės ir ypatybės, kurios pateikiamos kaip įgimtos kiekvienos atitinkamos grupės nariams, kaip antai odos spalva, etninė ar tautinė kilmė ar religija arba manomas priklausymas tam tikrai grupei;

C.  kadangi 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas yra pirmoji ES politikos priemonė, kuria pripažįstamas struktūrinis rasizmo, kurio istorinės šaknys – kolonializmas, vergovė, praeityje patirtas persekiojimas ir genocidas, aspektas; kadangi šios šaknys kai kuriose valstybėse narėse yra tvirtesnės ir turi didesnį poveikį nei kitose; kadangi struktūriniam rasizmui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai; kadangi šis veiksmų planas yra pirmas svarbus žingsnis kovojant su rasizmu ir rasine diskriminacija ES, tačiau jame trūksta tolesnių veiksmų mechanizmų, plataus užmojo kriterijų ir aiškių tikslų;

D.  kadangi ES kovos su rasizmu veiksmų plane struktūrinis rasizmas apibūdinamas kaip diskriminacinis elgesys, kuris gali pasireikšti socialinėse, finansinėse ir politinėse institucijose ir taip daryti įtaką skirtingiems valdžios sluoksniams ir politikos formavimui; kadangi struktūrinė diskriminacija gali būti laikoma kliūtimi grupėms ar asmenims pasiekti tas pačias teises ir galimybes, kuriomis gali naudotis dauguma gyventojų;

E.  kadangi pranešta apie kriminalizavimo ir institucinio smurto prieš rasizuotas grupes ir pilietinę visuomenę atvejus; kadangi ši problema turėtų būti sprendžiama kovojant su struktūriniu rasizmu, bet kokiame kovos su rasizmu veiksmų plane ir saugumo bei migracijos politikoje(15);

F.  kadangi, remiantis FRA duomenimis, rasinė diskriminacija ir priekabiavimas ir toliau yra įprastas reiškinys ES(16); kadangi FRA taip pat praneša apie didelę dėl etninės ar imigrantų kilmės rasizuotų grupių, pvz., romų kilmės žmonių(17) ir žmonių, kilusių iš Šiaurės Afrikos arba Užsachario Afrikos(18), taip pat musulmonų(19) ir žydų(20), diskriminaciją ir rasizmą jų atžvilgiu; kadangi rasistiniai, ksenofobiniai ir homofobiniai ir (arba) transfobiniai judėjimai ir ekstremistinės ideologijos, ypač ekstremistinės dešiniosios pakraipos nuotaikos, auga ir toliau kelia rimtą grėsmę ES demokratinėms visuomenėms ir rasizuotų grupių saugumui;

G.  kadangi kovos su diskriminacija direktyvos priėmimas Taryboje blokuojamas nuo 2008 m.;

H.  kadangi struktūrinis ir institucionalizuotas rasizmas taip pat atsispindi socialinėje ir ekonominėje nelygybėje bei skurde ir kadangi šie veiksniai sąveikauja ir stiprina vieni kitus; kadangi diskriminacija ir rasizmas kenkia žmogaus orumui, gyvenimo galimybėms, klestėjimui, gerovei ir dažnai saugumui; kadangi ES rasinės ir etninės mažumos kai kuriais atvejais tam tikrose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant būsto sektorių, sveikatos priežiūrą, užimtumą, ugdymą ir teismų sistemas, patiria segregaciją; kadangi daugelis rasinių ir etninių mažumų atstovų ES patiria nepakankamą prieigą prie pagrindinių paslaugų, pvz., geriamojo vandens, sanitarijos ir elektros energijos, o tai gali dar labiau paaštrėti dėl klimato kaitos, ir kadangi tai atsispindi darbo rinkoje –pernelyg daug rasizuotų žmonių yra bedarbiai ir dirba mažų garantijų ir žemos kokybės darbą, pvz., trumpų projektų ekonomikoje; kadangi rasinės nelygybės problemos negalima spręsti be didelių investicijų skurdui įveikti;

I.  kadangi horizontaliu sąryšingumu pagrįstas požiūris į ES politiką ir priemones, kaip išdėstyta lyčių ir LGBTQI strategijose, yra labai svarbus kovojant su rasine diskriminacija; kadangi mažumų grupėms, įskaitant romų kilmės asmenis, musulmonus, žydus, Afrikos ir Azijos kilmės asmenis ir samius, bet jais neapsiribojant, daro poveikį įvairių formų diskriminacija;

J.  kadangi ne vienas dvigubų standartų ir diskriminacijos dėl odos spalvos atvejis prie ES sienų, įskaitant prieš tam tikrus neseniai nuo karo Ukrainoje bėgusius žmones, rodo, kad reikia užtikrinti vienodą požiūrį prie ES sienų;

K.  kadangi tarp prostitucija – kuri yra rasizmo ir seksizmo padarinys ir juos įtvirtina – užsiimančių asmenų yra pernelyg daug nesaugioje padėtyje esančių moterų, ypač rasizuotų moterų;

L.  kadangi rasinę diskriminaciją patyrę asmenys susiduria su kliūtimis kreiptis į teismą; kadangi daugelio valstybių narių lygybės įstaigoms trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir (arba) būtino nepriklausomumo šiai spragai panaikinti, be kita ko, dėl nepakankamos politinės valios; kadangi ES kovos su diskriminacija sistema nevienodai perkelta į valstybių narių teisės aktus, o tai riboja lygybės įstaigų veiksmingumą;

M.  kadangi visoje ES pranešama apie rasizmo, struktūrinės diskriminacijos, priekabiavimo, smurto ir rasinio bei etninio profiliavimo atvejus, kuriuos baudžiamojo teisingumo sistemose vykdo policija, teisėsaugos pareigūnai, teisėjai ir advokatai(21); kadangi daugumos valstybių narių teisingumo sistemose aptinkamas struktūrinis šališkumas rasizuotų grupių atžvilgiu(22); kadangi policijos smurtas ir neproporcingas teisėsaugos jėgos naudojimas niekada neturėtų būti toleruojami; kadangi atskaitomybė ir nepriklausoma priežiūra yra labai svarbios siekiant spręsti institucinio rasizmo teisėsaugos srityje problemą; kadangi teisinės valstybės trūkumai baudžiamosios teisenos sistemose dar labiau pablogina šią padėtį;

N.  kadangi romų moterys, rasizuotos moterys ir moterys migrantės, įskaitant neįgaliąsias, patiria kompleksinę nelygybę ir diskriminaciją ES; kadangi daugelis taip pat susidūrė su struktūriniu smurtu ir savo neliečiamybės bei fizinio savarankiškumo pažeidimais ir yra nukentėjusios nuo priverstinės sterilizacijos, kontracepcijos ir abortų – tai yra žalinga praktika ir eugeniniais įsitikinimais grindžiamo smurto dėl lyties pavyzdžiai;

O.  kadangi dirbtinio intelekto sistemos jau naudojamos rengiant prognozes, profilius ir rizikos vertinimus, darančius poveikį žmonių gyvenimui; kadangi naujos technologijos ir skaitmeninė pertvarka gali kelti naujų iššūkių rasinei lygybei ir nediskriminavimui, nes atkuria socialinį šališkumą ir struktūrinę nelygybę, tačiau taip pat gali tapti veiksminga kovos su rasizmu ir struktūrine diskriminacija priemone;

P.  kadangi tai, kaip žmonės vaizduojami žiniasklaidoje, nesvarbu, kokia jų rasinė, religinė ar etninė kilmė, gali sustiprinti neigiamus stereotipus, turinčius rasinę konotaciją;

Q.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį išsaugant ir įgyvendinant ES vertybes ir pagrindines teises, taip pat įgyvendinant ES politiką ir strategijas; kadangi visoje ES blogėja pilietinė erdvė ir daugelis pilietinės visuomenės organizacijų kovoja, kad išgyventų, ir susiduria su finansavimo problemomis;

R.  kadangi daugelis valstybių narių nepakankamai įgyvendino Rasinės lygybės direktyvą; kadangi direktyva netaikoma visų formų ir priežasčių diskriminacijai, pvz., sąveikinei ir struktūrinei diskriminacijai, todėl ji turėtų būti atnaujinta, kad būtų atsižvelgta į naujus pokyčius, pvz., dirbtinį intelektą ir algoritminį sprendimų priėmimą, visų pirma galimą rasinio šališkumo atkūrimo riziką; kadangi kai kurios valstybės narės nevisiškai arba neteisingai perkėlė Tarybos pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos; kadangi Komisija turėtų stebėti ir užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi ES kovos su diskriminacija teisės aktų;

S.  kadangi ES institucijos turi imtis konkrečių veiksmų, siekdamos užtikrinti tvarius pokyčius, kad darbo vieta būtų visiškai įtrauki ir grindžiama pagarbiais santykiais; kadangi diskriminacija dažnai aprėpia daug aspektų ir tik sąryšingumu pagrįstas požiūris gali padėti užtikrinti tvarius pokyčius, kurie galėtų padėti įveikti mūsų visuomenėje giliai įsišaknijusią rasistinę praktiką ir politiką; kadangi rasizuotoms ir pažeidžiamoje padėtyje esančioms grupėms priklausantys asmenys, patiriantys sąveikinę diskriminaciją, nepakankamai dalyvauja priimant sprendimus;

T.  kadangi rasinė diskriminacija gali sukurti papildomą pažeidžiamumo sluoksnį rasizuotiems nuo smurto dėl lyties nukentėjusiems asmenims, ir gali trukdyti jiems gauti reikiamą paramą, išteklius ir sveikatos priežiūros paslaugas;

U.  kadangi ES lėšomis finansuojamos organizacijos neturėtų skatinti ksenofobinių ar rasistinių pažiūrų;

V.  kadangi neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai yra vienos iš sunkiausių rasizmo ir ksenofobijos apraiškų; kadangi Europoje nuolat daugėja neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų; kadangi COVID-19 pandemija buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie šio padidėjimo(23); kadangi neapykantą kurstančios kalbos gali lemti neapykantos nusikaltimus; kadangi, FRA duomenimis, apie 9 iš 10 neapykantos nusikaltimų ir neapykantos motyvuotų išpuolių ES nepranešama, todėl už juos netaikomos bausmės(24);

1.  pabrėžia, kad Sąjunga turi skubiai nustatyti ir pradėti taikyti tvirtą, įtraukų, visa apimantį ir daugialypį požiūrį, skirtą veiksmingai kovai su visų formų rasizmu ir visų rūšių diskriminacija, įskaitant struktūrinį ir institucinį rasizmą, visose ES srityse; primygtinai reikalauja, kad Sąjunga ir jos institucijos rodytų pavyzdį šioje kovoje;

2.  ragina užtikrinti šioje kovoje didesnį ir nuolatinį politinį vadovavimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, be kita ko, kad būtų tvirtai ir greitai reaguojama į neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, ir asmeniškai dalyvauti aukščiausiojo lygio kovos su rasizmu susitikimuose;

3.  ragina Komisiją toliau vertinti, kaip įgyvendinami dabartiniai ES kovos su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, neapykantą kurstančiomis kalbomis, neapykantos nusikaltimais ir kitų rūšių netolerancija teisės aktai, siekiant nustatyti, kaip prireikus juos patobulinti, ir dalyvauti reguliariai vykstančiame dialoge ir keistis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis, vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis, rasizuotomis grupėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei valstybės narės pažeidžia ES teisę;

4.  ragina Komisiją ir visų lygmenų valdžios institucijas ES integruoti lygybės ir rasinio teisingumo klausimus į visą savo politinį darbą, įskaitant projektų finansavimą valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ES paramos požiūriu įgyvendinti politiką, pagal kurią visiškai netoleruojami ES viduje ar už jos ribų vykdomi projektai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas ksenofobinis ar rasistinis požiūris; primena, kad dabartinės daugiametės finansinės programos ES finansiniame reglamente(25) ir reglamente dėl ES finansuojamų programų bendrųjų nuostatų(26) yra keletas kovos su diskriminacija nuostatų, visų pirma susijusių su rasine ar etnine kilme, religija ar tikėjimu; Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą;

5.  primena, kad jis jau seniai ragino priimti horizontalią kovos su diskriminacija direktyvą, kuri nuo 2008 m. blokuojama Taryboje; ragina Tarybą įsteigti Lyčių lygybės ir lygybės tarybą, kad būtų sudarytos sąlygos aukšto lygio diskusijoms šiais klausimais, įskaitant struktūrinę ir sąveikinę diskriminaciją, reguliariame ir nuolatiniame forume ir kad būtų užtikrintas kovos su rasizmu ir lyčių aspekto integravimas į visas politikos sritis; ragina Komisiją atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos, remiantis Parlamento pozicija, taip pat sprendžiant sąveikinės diskriminacijos klausimą ir aiškiai uždraudžiant diskriminaciją dėl bet kokių Chartijoje išvardytų priežasčių derinio;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinama Rasinės lygybės direktyva bei Užimtumo lygybės direktyva ir veiksmingai stebimas jų įgyvendinimas; griežtai smerkia tai, kad rasinės, etninės, religinės ir kalbinės mažumos ir migrantai, įskaitant LGBTQI asmenis, susiduria su struktūriniu rasizmu, diskriminacija, neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba, ilgalaike socialine bei ekonomine nelygybe tokiose srityse kaip būstas, sveikatos priežiūra, užimtumas ir švietimas, tačiau jomis neapsiribojant, norėdami gauti kitas esmines paslaugas, kaip antai psichikos sveikatos bei lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra, taip pat susiduria su didesniais sunkumais, susijusiais su galimybėmis kreiptis į teismą, ir tai turi būti pripažinta didelėmis kliūtimis visapusiškai naudotis pagrindinėmis teisėmis bei esminėmis kliūtimis įtraukčiai ir lygybei, vedančiomis į skurdą ir socialinę atskirtį;

7.  apgailestauja dėl to, kad praėjus 14 metų nuo Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos priėmimo kai kurios valstybės narės dar nėra visiškai ir tinkamai perkėlusios jo nuostatų į savo nacionalinę teisę; ragina valstybes nares kriminalizuoti rasistinius neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančią kalbą ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad rasistinis ar ksenofobinis motyvas būtų laikomas sunkinančia aplinkybe arba kad teismai, nustatydami bausmes, galėtų atsižvelgti į tokį motyvą; be to, ragina valstybes nares įdiegti atitinkamus standartus ir priemones, susijusias su neapykantos nusikaltimų liudytojų ir aukų apsauga prieš baudžiamuosius tyrimus ir procesus, jų metu ir jiems pasibaigus, laikantis Nusikaltimų aukų teisių direktyvos, ir keistis geriausia patirtimi, susijusia su priemonėmis, kurios pasirodė esančios veiksmingos skatinant žmones pranešti apie tokius nusikaltimus, kaip antai karštosios linijos ir saugios erdvės; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu ES vis dar pasitaiko atvejų, kai teisėsaugos pareigūnai rimtai neatsižvelgia į pranešimus apie nusikaltimus dėl rasės, ir ragina tinkamai ištirti visus atvejus(27); pabrėžia specializuotų mokymų, susijusių su kova su rasizmu, nediskriminavimu ir neapykantos nusikaltimais, svarbą teisėsaugos ir teisingumo institucijoms, visų pirma siekiant teisingai nustatyti ir registruoti incidentus;

8.  yra labai susirūpinęs dėl policijos smurto, nukreipto į rasizuotus asmenis, atvejų keliose valstybėse narėse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis nepriklausomais ir gerai veikiančiais policijos skundų nagrinėjimo mechanizmais, leidžiančiais pradėti policijos smurto, netinkamo elgesio ir prievartos atvejų tyrimus, ir apsaugoti žmonių teises dokumentuoti šiuos atvejus;

9.  palankiai vertina 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Įtraukesnė ir geresnę apsaugą užtikrinanti Europa: į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai“ (COM(2021)0777), ragina Tarybą skubiai susitarti dėl šio sprendimo priėmimo; palankiai vertina Skaitmeninių paslaugų akto (COM(2020)0825) nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad tas, kas neteisėta realiame pasaulyje, neteisėta būtų ir internete, todėl šis aktas turėtų prisidėti prie kovos su neteisėta neapykantą kurstančia kalba internete; ragina valstybes nares taikyti 2021 m. kovo mėn. darbo grupės neapykantos nusikaltimų registravimo, duomenų rinkimo ir skatinimo apie juos pranešti klausimais parengtus svarbius pagrindinius principus, kuriais skatinama pranešti apie neapykantos nusikaltimus; ragina atitinkamas valdžios institucijas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, dėl alternatyvių bausmių, pvz., viešųjų darbų ar privalomo mokymosi

10.  pripažįsta, kad dirbtinis intelektas galėtų padėti nustatyti ir sumažinti žmogiškojo šališkumo poveikį ir kad dirbtinio intelekto programinė įranga galėtų būti taikoma duomenų rinkiniams, padedantiems nustatyti nuo diskriminacijos kenčiančias grupes; vis dėlto yra susirūpinęs dėl rizikos, kad dirbtinis intelektas gali sustiprinti esamą diskriminaciją ir padidinti esamą nelygybę bei socialinę atskirtį; pabrėžia, jog svarbu, kad kuriant algoritmus būtų naudojami kokybiški duomenys, nes dirbtinio intelekto sistemų standartas grindžiamas duomenimis, iš kurių minėtos sistemos mokosi; pabrėžia, kad svarbu šalinti galimą riziką ir užtikrinti, kad būtų nustatytos būtinos duomenų subjektų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemonės, susijusios su dirbtinio intelekto priemonių naudojimu, ypač kai jomis naudojasi teisėsaugos institucijos, ir užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sistemos būtų grindžiamos skaidrumo, paaiškinamumo, sąžiningumo ir atskaitomybės principais, taip pat kad būtų atliekami nepriklausomi auditai siekiant užkirsti kelią tam, kad šios sistemos nedidintų diskriminacijos, rasizmo, atskirties ir skurdo;

11.  reikalauja, kad valstybės narės nutrauktų visų formų rasinį ar etninį profiliavimą; ragina valstybes nares ir ES teisėsaugos mokymo agentūrą rengti daugiau mokymų, kaip išvengti neteisėto profiliavimo teisėsaugos srityje, ir padėti suprasti šališkumą bei jį panaikinti; primena, kad pagal Sąjungos teisę draudžiamas profiliavimas, sukeliantis fizinių asmenų diskriminaciją remiantis asmens duomenimis, kurie yra itin opaus pobūdžio pagrindinių teisių ir laisvių atžvilgiu, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2016/680(28) ir Reglamente (ES) 2016/679(29);

12.  pripažįsta, kad rasizuotoms grupėms priklausančių asmenų yra neproporcingai daug tarp mažesnes pajamas gaunančių Europos gyventojų sluoksnių, ir ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į konkrečius rasizuotų grupių poreikius tokiose srityse kaip švietimas, būstas, sveikata, užimtumas, viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos, teisingumo sistema ir politinis dalyvavimas bei atstovavimas; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti vaiko garantijų sistema, kad taip pat būtų kovojama su struktūriniu rasizmu prieš rasizuotus vaikus, ir parengti konkrečias nacionalines programas, kuriomis būtų siekiama nutraukti skurdo ratą, nuo kurio daugiausia kenčia rasizuoti vaikai;

13.  palankiai vertina ES atsaką į iš Ukrainos bėgančius žmones ir tai, kad pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva(30); yra susirūpinęs dėl pranešimų apie diskriminacinius ir rasistinius incidentus pasienyje, kuriuos patyrė nebaltaodžiai ir mažumoms priklausantys asmenys, pvz., romų kilmės žmonės, ir primena valstybėms narėms apie kiekvieno asmens teisę prašyti prieglobsčio ir teisę į pagarbų elgesį pagal tarptautinę teisę(31); pakartoja, kad migracijos ir sienų kontrolė negali būti aukščiau žmonių saugumo, teisių ir gyvybės, ir ragina Komisiją integruoti rasinės lygybės aspektą į visą ES migracijos teisinę ir politinę sistemą;

14.  apgailestauja, kad romų bendruomenės tebėra viena iš labiausiai diskriminuojamų ir pažeidžiamiausių grupių ES; ragina valstybes nares įgyvendinti 2021 m. kovo 12 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, taip pat ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą ir visapusiškai naudotis teikiamu finansavimu; ragina valstybes nares oficialiai pripažinti priešiškumą romams kaip konkrečią rasizmo, nukreipto prieš romų kilmės žmones, formą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų kovojant su nerimą keliančiu antisemitizmo didėjimu ES; pažymi, kad pastaraisiais metais ES gyvenančių žydų skaičius sumažėjo ir kad 38 proc. žydų per pastaruosius penkerius metus yra svarstę galimybę išvykti iš ES dėl susirūpinimo dėl savo saugumo(32);

16.  smerkia tokią praktiką, kaip moterų lyties organų žalojimas, santuokinė nelaisvė ir vadinamieji garbės nusikaltimai, kurie daro ypač didelį poveikį moterims, ir ragina kaltininkus patraukti atsakomybėn už tokią praktiką; ragina didinti informuotumą ir skatinti, kad tokia žalinga praktika ES – tiek nacionaliniu, ir ES lygmeniu – būtų nutraukta;

17.  pabrėžia, kad daug Afrikos kilmės moterų ir kitų diskriminaciją dėl rasės patiriančių moterų patiria kartų skurdą ir atskirtį ir nuolat yra tarp grupių, kurios turi mažiausiai galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, patiria diskriminaciją akušerijos, motinystės ir vaikų priežiūros paslaugų srityje(33);

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų paruoštos spręsti konkrečias sveikatos problemas, kurios gali būti ypač būdingos Afrikos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos ir Azijos kilmės žmonėms, be kita ko, rengiant būtinus mokymus ir atitinkamai atnaujinant medicininio švietimo programas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant kovoti su lyčių stereotipais ir panaikinti diskriminaciją ir nelygybę, taip pat kovoti su smurtu dėl lyties, kurią patiria rasizuotos moterys, be kita ko, priimant siūlomą direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje (COM(2022)0105), įtraukiant smurtą dėl lyties į ES nusikaltimų sąrašą ir kriminalizuojant priverstinę sterilizaciją ir priverstinį abortą, taip pat teikiant teisių gynimo priemones, paramą ir žalos atlyginimą aukoms;

20.  pabrėžia švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį kovojant su rasiniais ir etniniais stereotipais ir skatinant lygybę bei socialinę įtrauktį; mano, kad valstybės narės turėtų kovoti su rasizmu ir diskriminacija nuo pat ankstyvojo etapo ir įtraukti įtraukų švietimą į visas oficialias švietimo programas; pabrėžia, kad svarbu pripažinti rasizmo ir antisemitizmo priežastis ir mokyti apie jas, be kita ko, siekiant skatinti geresnį dabartinės migracijos supratimą; yra susirūpinęs dėl rasizmo ir diskriminacijos poveikio vaikų ir paauglių iš imigrantų šeimų ir kitų rasizuotų žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, nes tai trukdo jiems integruotis į visuomenę; primygtinai tvirtina, kad šis šališkumas turi ilgalaikį poveikį jiems suaugus; griežtai smerkia bet kokią rasinę ir etninę segregaciją mokyklose, kuri vis dar vykdoma ES ir daro neproporcingą poveikį vaikams iš rasinių ir etninių mažumų bendruomenių; įspėja, kad tokia praktika lemia marginalizaciją, įtvirtina struktūrinę diskriminaciją ir trukdo naudotis vienodomis kokybiško gyvenimo galimybėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti arba stiprinti įtraukią politiką, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai, taip pat imtis konkrečių veiksmų siekiant remti rasinėms ir etninėms mažumoms priklausančius vaikus;

21.  primygtinai ragina ES institucijas rengiant ES kovos su diskriminacija teisės aktus ir politiką spręsti sąveikinės diskriminacijos klausimą ir, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis grupėmis, populiarinti ES gaires šiais klausimais;

22.  akcentuoja, kad reikia užtikrinti reikšmingą visų sąveikinę diskriminaciją patiriančių grupių, ypač mažumų grupių, dalyvavimą formuojant politiką ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

23.  ragina visas ES valstybes nares rinkti palyginamus ir patikimus suskirstytus duomenis apie lygybę, siekiant visapusiškai suprasti ir dokumentuoti diskriminacijos atvejus, analizuoti socialines problemas ir holistiškai kovoti su nelygybe, remiantis savanorišku dalyvavimu, tapatybės pasirinkimu ir informuoto asmens sutikimu, kartu apsaugant anonimiškumą ir konfidencialumą, užtikrinant bendruomenės dalyvavimą apibrėžiant kategorijas, analizę ir vertinimą, laikantis pagrindinių ES duomenų apsaugos teisės aktų principų ir pagrindinių teisių bei nacionalinės teisės aktų; ragina Komisiją su valstybėmis narėmis šiuo klausimu toliau rengti bendrą metodiką, kad būtų užtikrintas surinktų duomenų palyginamumas, tikslumas ir patikimumas; palaiko FRA darbą analizuojant šiuos duomenis ir palankiai vertina naujus pokyčius šioje srityje, atsižvelgiant į naujus šios agentūros įgaliojimus ir struktūriškai bei glaudžiai bendradarbiaujant su teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis ir paveiktomis grupėmis;

24.  Primygtinai ragina visas valstybes nares, kaip numatyta ES kovos su rasizmu veiksmų plane, iki 2022 m. pabaigos patvirtinti nacionalinius kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į istorines rasizmo šaknis ir kuriama atminimo kultūra; ragina Komisiją didinti diskriminaciją dėl rasės patiriančių grupių dalyvavimą ir skaidrumą nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų pogrupio darbe, be kita ko, teikiant informaciją apie nacionalinius kontaktinius centrus; pabrėžia, kad šį ES kovos su rasizmu veiksmų planą reikia tęsti ir po 2025 m., kad jis taptų visaverte ES strategija, ir ragina Komisiją užtikrinti šio darbo tęstinumą iki savo dabartinės kadencijos pabaigos;

25.  pabrėžia, kad reikalingas stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomi ES kovos su rasizmu ir diskriminacija teisės aktai ir politika bei užtikrinamas jų vykdymas ir primena pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo šiame procese svarbą; ragina priimti Tarybos rekomendaciją dėl nacionalinių kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planų, siekiant sustiprinti įsipareigojimo ir stebėsenos mechanizmą, susijusį su bendraisiais pagrindiniais principais ir paskesniais pažangos rodikliais;

26.  primena apie savo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visų pirma veikiančioms kovos su rasizmu, diskriminacija ir tolerancijos srityse; primygtinai reikalauja, kad su rasizmu kovojantys žmogaus teisių gynėjai būtų apsaugoti ir jų darbas būtų remiamas; primena, kad pilietinės visuomenės organizacijoms reikia skirti specialų ir pakankamą ES finansavimą; be to, pabrėžia reguliaraus ir struktūrinio dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis rasinio teisingumo ir lygybės srityje Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, svarbą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms ir paveiktoms grupėms, parengti ir įgyvendinti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis būtų kovojama su stereotipais ir šališkumu, vyraujančiais plačiojoje visuomenėje; ragina užtikrinti didesnes finansavimo galimybes pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą kovos su diskriminacija srityje; ragina Komisiją užtikrinti, kad nuolatinis kovos su rasizmu pilietinės visuomenės organizacijų forumas būtų oficialiai įtrauktas į atitinkamos politikos ir teisės aktų rengimą; apgailestauja dėl įvairių formų išpuolių (pvz., neapykantą kurstančios kalbos, baudžiamojo pobūdžio mokesčių tvarkos, strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, išpuolių prieš jų biurus ar juose dirbančius asmenis) prieš pilietinės visuomenės organizacijas, teikiančias paramą piliečiams ir ekspertines žinias šios srities politikos formuotojams;

27.  pabrėžia atstovavimo ir įvairovės, kaip įtraukios visuomenės kūrimo priemonės, svarbą; primena, kad žiniasklaida privalo atspindėti visų visuomenių įvairovę, ir apgailestauja dėl to, kad šiuo metu trūksta įvairovės visais lygmenimis; smerkia tam tikrų žiniasklaidos priemonių rasistinę retoriką, kuria stigmatizuojamos rasizuotos bendruomenės; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti proporcingą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą ir rasizuotų žmonių dalyvavimą žiniasklaidoje, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą ir parodyti teigiamus sektinus pavyzdžius vaikams iš rasizuotų grupių;

28.  pabrėžia esminį gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kampanijų ir iniciatyvų poveikį mažinant dezinformacijos kanalais skleidžiamus rasinės diskriminacijos naratyvus; ragina Komisiją ir valstybes nares, kovojant su rasizmu ir diskriminacija, daugiau dėmesio skirti kritinio mąstymo, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninių įgūdžių ugdymui; ragina valstybes nares nustatyti ir išanalizuoti neapykantą ES skleidžiančių ekstremistinių grupuočių, įskaitant glaudžiai susijusias su Rusija, veiklą ir finansavimo šaltinius, kurie naudojami siekiant destabilizuoti ES ir pakenkti jos vienybei, ir imtis tolesnių veiksmų siekiant kovoti su šių organizacijų veikla ES;

29.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl lygybės įstaigoms taikomų būtiniausių standartų, kuria siekiama užtikrinti vienodą apsaugą nuo diskriminacijos visoje ES, ir primygtinai ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą šiuo klausimu; ragina Komisiją priimti konkrečias teisėkūros priemones, kuriomis būtų stiprinamas valstybių narių lygybės įstaigų vaidmuo ir nepriklausomumas ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamą finansavimą savo užduotims atlikti, ypač kai tai susiję su geresniu duomenų rinkimu, siekiant nustatyti diskriminaciją ir nelygybę visoje ES; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visų lygybės įstaigų įgaliojimai apimtų visų formų diskriminaciją, įskaitant viktimizaciją ir neapykantą kurstančias kalbas;

30.  apgailestauja, kad ES visuomenėje yra įsitvirtinęs struktūrinis rasizmas; ragina ES institucijas spręsti šią problemą savo struktūrose, taip pat spręsti nepakankamo atstovavimo rasizuotoms ir kitoms diskriminaciją patiriančioms grupėms, ypač priimant sprendimus, problemą ir skubiai patvirtinti darbuotojų įvairovės ir įtraukties strategiją; pabrėžia, kad asmuo turėtų būti samdomas atsižvelgiant į jo nuopelnus, kvalifikaciją ir gebėjimus; primena, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnį neapykantą kurstanti kalba yra draudžiama kartu su šmeižikiška kalba ir diskriminacijos kurstymu, ir ragina Parlamento Pirmininkę ir komitetų pirmininkus tinkamai įgyvendinti šias taisykles ir užtikrinti tinkamą atvejų, kai nustatoma, kad ši taisyklė buvo pažeista, tyrimą ir tolesnius veiksmus;

31.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad priimta EP įvairovės strategija ir jos 2022–2024 m. veiksmų gairės; pabrėžia, kad atitinkamos frakcijos taip pat yra atsakingos už šios strategijos laikymosi užtikrinimą atitinkamose savo žmogiškųjų išteklių strategijose;

32.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. Komisija paskyrė pirmąjį kovos su rasizmu koordinatorių, o nuo 2015 m. nuolat iš naujo paskiria kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorių; ragina Komisiją skubiai paskirti kovos su neapykanta musulmonams koordinatorių; apgailestauja dėl to, kad nuo 2021 m. liepos mėn. ši pareigybė yra laisva; primena, kad šios pareigybės turėtų būti nuolatinės, todėl koordinatoriai turėtų būti palaikomi ir remiami finansiškai; pabrėžia esminį kovos su rasizmu koordinatoriaus ir ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupės vaidmenį integruojant rasinę lygybę į visas ES politikos sritis;

33.  yra susirūpinęs, kad toliau skleidžiamos rasistinės ksenofobinės sąmokslo teorijos, kurstančios neapykantą ir smurtą, įskaitant neapykantos nusikaltimus visame pasaulyje; nerimauja, kaip šios teorijos, pvz., vadinamoji „didžiojo pakeitimo teorija“, integruojamos į daugelio valstybių narių kraštutinės dešiniosios pakraipos politinių veikėjų politinę kalbą, ir primena, kad tai kelia grėsmę pagrindinėms ir bendroms Sąjungos vertybėms;

34.  primena savo poziciją dėl Komisijos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, visų pirma savo raginimą įtraukti specialų skyrių dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir apimti pagrindines teises, įskaitant nediskriminavimą dėl rasės, odos spalvos ar etninės kilmės; be to, ragina ataskaitos šalims skirtuose skyriuose pateikti ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo santrauką;

35.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (5) OL L 156, 2021 5 5, p. 1. (6) OL C 93, 2021 3 19, p. 1. (7) https://rm.coe.int/prems-126920-gbr-2530-cdadi-covid-19-web-a5-final-2774-9087-5906-1/1680a124aa (8) OL C 108, 2021 3 26, p. 2. (9) OL C 385, 2021 9 22, p. 104. (10) OL C 362, 2021 9 8, p. 63. (11) OL C 445, 2021 10 29, p. 150. (12) OL C 347, 2022 9 9, p. 2. (13) OL C 347, 2022 9 9, p. 15. (14) ECRI, Nuomonė apie „rasizacijos“ sąvoką, 2021 m. gruodžio 8 d. (15) Europos Parlamentas, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakymu atliktas tyrimas „Apsauga nuo rasizmo, ksenofobijos ir rasinės diskriminacijos ir ES kovos su rasizmu veiksmų planas“, 2022 m. gegužės mėn. (16) FRA, 2022 m. pagrindinių teisių ataskaita, 2022 m. birželio 8 d., p. 84. (17) Terminas „romų kilmės žmonės“ apima įvairias grupes, įskaitant romus, kalus, manušus, aškalius, klajoklius, lovarius, rissende, bojašus, domus, kaldešarus, romanišelius ir sintus. (18) FRA, Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas – pagrindiniai rezultatai , 2017 m. gruodžio 6 d. (19) FRA, Antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje. Musulmonai. Atrinkti rezultatai, 2017 m. rugsėjo 21 d. (20) FRA, Antisemitizmo patirtis ir suvokimas. Antrasis tyrimas dėl žydų diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų prieš žydus ES, 2018 m. gruodžio 10 d. (21) Europos romų teisių centras, „Atimtas teisingumas. Romai baudžiamosios teisenos sistemoje“, 2022 m. kovo 2 d. (22) Europos kovos su rasizmu tinklas, 2014–2018 m. ENAR šešėlinė ataskaita dėl rasistinių nusikaltimų ir institucinio rasizmo Europoje, 2019 m. rugsėjo 11 d. (23) FRA, 2022 m. pagrindinių teisių ataskaita, 2022 m. birželio 8 d., p. 84. (24) FRA, „Pranešimų apie neapykantos nusikaltimus skatinimas. Vykdymo užtikrinimo ir kitų institucijų vaidmuo“, 2021 m. (25) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). (26) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159). (27) ENAR, „Teisingumo atotrūkis. Rasizmas pastebimas visos Europos baudžiamosios teisenos sistemose“, 2019 m. rugsėjo 12 d. (28) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89). (29) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (30) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). (31) FRA, „Karas Ukrainoje. Poveikis pagrindinėms teisėms poveikis ES“, 2022 m. gegužės 19 d., ir FRA, „ES ir Ukrainos pasienio kontrolės punktai.Pirmieji stebėjimai vietoje“, 2022 m. kovo 23 d. (32) FRA nuomonės. Antisemitizmo patirtis ir suvokimas. (33) Equinox, Lyčių teisingumo link. ES lyčių lygybės politikos persvarstymas iš tarpsektorinės perspektyvos, 2021 m. gegužės mėn.