2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos regalamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto (14471/2022 – C9‑0386/2022 – 2022/0369(APP))

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (14471/2022),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C9-0386/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 92 straipsnį, 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 163 straipsnį,

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl diversifikuotos finansavimo strategijos kaip bendrojo skolinimosi metodo nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (COM(2022)0596 – C9‑0374/2022 – 2022/0370(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0596),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnio 1 dalį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0374/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 22 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2022/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046, kiek tai susiję su diversifikuotos finansavimo strategijos kaip bendrojo skolinimosi metodo nustatymu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) 2022/2434.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma paramos Ukrainai teikimo 2023 m. priemonė (makrofinansinė pagalba +) (COM(2022)0597 – C9-0373/2022 – 2022/0371(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0597),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0373/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/..., kuriuo nustatoma paramos Ukrainai teikimo 2023 m. priemonė (makrofinansinė pagalba +)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2022/2463.)

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Rusijos kelionės dokumentų, išduotų okupuotuose užsienio regionuose, nepripažinimo (COM(2022)0662 – C9‑0302/2022 – 2022/0274(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0662),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0302/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. lapkričio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/... dėl Rusijos Federacijos kelionės dokumentų, išduotų Ukrainoje ir Sakartvele, nepriėmimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2022/2512.)

(1) Ši pozicija pakeičia 2022 m. spalio 20 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0370).

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0574 – C9-0359/2021 – 2021/0293(COD))

P9_TA(2022)0414 A9-0159/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0574),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0359/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. liepos 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9‑0159/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. lapkričio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/..., kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2022/2481.)

(1) OL C 194, 2022 5 12, p. 87.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2022 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl laikinų neatidėliotinų priemonių, susijusių su įkaito reikalavimais, iš dalies keičiami Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013 nustatyti techniniai reguliavimo standartai (C(2022)7536 – 2022/2908(DEA))

P9_TA(2022)0415 B9-0491/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2022)7536),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. spalio 25 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2022 m. lapkričio 17 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 46 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į iš dalies keičiančių techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos 2022 m. spalio 14 d. pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA), vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

A.  kadangi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013(2) nustatyti, be kita ko, minimalūs pradinių garantinių įmokų lygiai ir tinkamų užtikrinimo priemonių sąrašas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 3 dalyje;

B.  kadangi dėl pastarojo meto politinių ir rinkos pokyčių energijos rinkose labai išaugo kainos ir padidėjo nepastovumas, o tai paskatino pagrindines sandorio šalis gerokai padidinti vertės išlaikymo reikalavimus, kad padengtų susijusias pozicijas; kadangi tokie vertės išlaikymo reikalavimai sukėlė likvidumo įtampą ne finansų sandorio šalims, pavyzdžiui, energetikos įmonėms, kurios paprastai turi mažiau ir ne tokio likvidaus turto vertės išlaikymo reikalavimams patenkinti, ir kadangi jos buvo priverstos arba sumažinti savo pozicijas, arba tinkamai neapriboti savo rizikos ir toliau būti priklausomos nuo kainų svyravimų;

C.  kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. Komisija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) paklausė (nusiųsdama laišką Ares(2022)6980063), ar taikytinos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 153/2013 nuostatos turėtų būti laikinai pakeistos siekiant sumažinti tam tikrą naštą, su kuria energetikos įmonės, kaip ne finansų sandorio šalys, susiduria mažindamos savo komercinės veiklos riziką finansų rinkose, sykiu išlaikant pagrindinį Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslą – išsaugoti finansinį stabilumą; kadangi 2022 m. rugsėjo 22 d. ESMA atsakė (nusiųsdama laišką ESMA24-436-1414), kuriame nurodė, kad laikiniems ir ribotiems pakeitimams tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikomos tik neužtikrintos komercinių bankų garantijos; kadangi savo galutinėje ataskaitoje ESMA pasiūlė techninių reguliavimo standartų projektus (ESMA91-372-2466), įskaitant pakeitimus, kuriais būtų laikinai išplečiamas tinkamos užtikrinimo priemonės fondas, kad jis apimtų ne finansų sandorio šalių, veikiančių kaip tarpuskaitos nariai, neužtikrintas bankų garantijas ir valstybės garantijas visų rūšių sandorio šalims;

D.  kadangi dėl šios priežasties Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo 12 mėnesių laikotarpiui laikinai keičiamas tinkamų užtikrinimo priemonių, kurios gali būti pateiktos Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) kaip neužtikrintos bankų garantijos ir valstybės garantijos, sąrašas;

E.  kadangi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, siekiant sumažinti padidėjusį likvidumo spaudimą ne finansų sandorio šalims, prekiaujančioms dujomis ir elektros energija reguliuojamose rinkose, ir vykdančioms tarpuskaitą per Sąjungoje įsisteigusias PSŠ;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 07 27, p. 1. (2) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl pagrindinėms sandorio šalims taikomų reikalavimų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 41).

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2022 m. spalio 18 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 149/2013 nustatytų techninių reguliavimo standartų nuostatos, susijusios su ne biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir kitų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų tarpuskaitos riba (C(2022)7413 – 2022/2899(DEA))

P9_TA(2022)0416 B9-0490/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2022)7413),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. spalio 25 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2022 m. lapkričio 17 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 10 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į techninių reguliavimo standartų rinkinio projektą, kurį 2022 m. birželio 3 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pateikė pagal Reglamento (ES) Nr. 648/201210 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

A.  kadangi Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013(2), be kita ko, nustatytos tarpuskaitos ribų vertės tarpuskaitos prievolės vykdymo tikslu; kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) periodiškai peržiūri tų tarpuskaitos ribų vertes ir siūlo techninius reguliavimo standartus, kuriais siekiama jas iš dalies pakeisti; kadangi kai kurių trečiųjų šalių jurisdikcijų atveju sprendimas dėl lygiavertiškumo dar nepriimtas, todėl tose trečiųjų šalių jurisdikcijose esančiose rinkose vykdomos sutartys laikomos nebiržinėmis ir, nors jų tarpuskaitą atlieka pripažintos pagrindinės sandorio šalys, įskaitomos į tarpuskaitos ribas;

B.  kadangi pastaruoju metu prekių kainos padidėjo ir padėtį dar labiau pablogino Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą; kadangi dėl kylančių kainų ir itin didelio nepastovumo energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkose pagrindinės sandorio šalys neseniai pareikalavo didinti garantinės įmokos dydį, kad energetikos įmonės padengtų susijusias pozicijas; kadangi dėl šios padėties ne finansų sandorio šalys, pvz., energetikos įmonės, patiria likvidumo sunkumų, nes Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims įkaitas paprastai pateikiamas grynaisiais pinigais; kadangi energetikos įmonės, kurios dažnai turi mažiau likvidaus turto, kad patenkintų garantinės įmokos reikalavimus, gali būti priverstos sumažinti savo pozicijas arba palikti jas tinkamai neapdraustas, todėl jos gali dar labiau reaguoti į kainų svyravimus; kadangi energetikos įmonės turėtų išlaikyti finansinį pajėgumą ir likvidumą, kad galėtų užtikrinti energijos žaliavų tiekimą ir pirkimą vidutinės trukmės laikotarpiu Sąjungos namų ūkių ir įmonių labui, kartu išsaugodamos finansinį stabilumą;

C.  kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. Komisija paprašė ESMA (laišku Ares(2022)6980063) apsvarstyti, ar Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 turėtų būti laikinai iš dalies pakeistas siekiant sumažinti kai kurias iš šių kliūčių; kadangi ESMA atsakė 2022 m. rugsėjo 22 d. (laišku ESMA24-436-1414), nurodydama, kad 2022 m. birželio 3 d. ji pateikė Komisijai savo techninių reguliavimo standartų projektus (ESMA70-451-114) dėl biržos prekių tarpuskaitos ribų, kuriuose siūloma padidinti biržos prekių tarpuskaitos ribą 1 mlrd. EUR iki 4 mlrd. EUR; kadangi ESMA patvirtino siūlomo padidinimo tinkamumą ir paragino Komisiją kuo greičiau patvirtinti šią priemonę;

D.  kadangi dėl to Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo ne biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, nurodytų Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013, pozicijų tarpuskaitos ribinė vertė padidinama nuo 3 mlrd. EUR iki 4 mlrd. EUR;

E.  kadangi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, siekiant sumažinti padidėjusį likvidumo spaudimą energetikos įmonėms;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkei perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1. (2) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties prastėjimo ir į švietimo įstaigas nukreiptų išpuolių (2022/2955(RSP))

P9_TA(2022)0417 RC-B9-0506/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Afganistane, ypač į 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją(1) ir į 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo ir į 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano, kuriose išdėstyti penki ES bendradarbiavimo su Talibano vadovaujamomis de facto valdžios institucijomis kriterijai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Afganistano, įskaitant rezoliucijas 2626 (2022), 2596 (2021), 2543 (2020) ir 2513 (2020),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Afganistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių žmogaus teisių padėties Afganistane,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 9 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 20 d. Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) ataskaitą, kurioje apibūdinama žmogaus teisių padėtis Afganistane per 10 mėnesių nuo tada, kai Talibanas perėmė valdžią,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. Talibanas paskelbė apie laikinosios Afganistano vyriausybės sudarymą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją – Afganistanas jas abi yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 18 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES temines gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. rugpjūčio 15 d., išvedus NATO ir sąjungininkų karines pajėgas, Talibanas užėmė valdžią Afganistane; kadangi Talibanas atkūrė Afganistano islamo emyratą ir paskyrė vien vyrų vyriausybę, įskaitant keletą 1996–2001 m. Talibano režimo narių, iš kurių kai kurie ieškomi dėl kaltinimų terorizmu; kadangi ES išlaiko tvirtą poziciją nepripažinti de facto Talibano vyriausybės;

B.  kadangi Talibanas stabdo per pastaruosius 20 metų padarytą pažangą; kadangi Talibanas atkūrė buvusią Dorovės propagavimo ir amoralaus elgesio prevencijos ministeriją ir uždarė Moterų reikalų ministeriją, panaikino Afganistano nepriklausomą žmogaus teisių komisiją ir kitas vietos struktūras, teikusias paramą moterims ir mergaitėms, panaikino anksčiau įgyvendintus moterų apsaugos įstatymus ir nustatė griežtus moterų teisių apribojimus; kadangi Talibanas pašalino moteris iš administracijos ir neįtraukė moterų į savo naująją nepripažintą vyriausybę;

C.  kadangi nuo to laiko, kai Talibanas perėmė valdžią, moterys ir mergaitės susiduria su vis didesniais savo pagrindinių teisių apribojimais, ypač galimybių mokytis ir įsidarbinti bei judėjimo laisvės srityje; kadangi moterys iš esmės pašalintos iš visų viešojo gyvenimo sričių;

D.  kadangi vyresnėms nei 12 metų mergaitėms Afganistane neleidžiama mokytis; kadangi 2022 m. sausio 15 d. Afganistano de facto valdžios institucijos įsipareigojo leisti mergaitėms vėl pradėti lankyti mokyklą visais švietimo lygmenimis po naujų mokslo metų pradžios 2022 m. kovo mėn. antroje pusėje; kadangi moksleivėms draudžiama lankyti septintą ar aukštesnę klasę; kadangi tai yra visų vaikų pagrindinės teisės į mokslą, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, pažeidimas; kadangi Afganistano mergaitės ir moterys drąsiai surengė taikius protestus šalyje, reikalaudamos, kad būtų gerbiama jų teisė į mokslą; kadangi labai padaugėjo vaikų santuokų;

E.  kadangi Talibanas neseniai sustiprino sistemines represijas prieš moteris ir mergaites, masiškai suimdamas žmogaus teisių gynėjus; kadangi nuo 2021 m. spalio mėn. dingo be žinios Herato moterų kalėjimo direktorė Alia Azizi; kadangi žmogaus teisių organizacijos įtaria, kad ji dingo priverstinai; kadangi 2022 m. lapkričio 3 d. Talibanas nutraukė spaudos konferenciją, kurioje buvo paskelbta apie Afganistano moterų judėjimo už lygybę formavimą, ir sulaikė vieną moterį, Zarifą Yaqobi, ir keturis jos kolegas vyrus; kadangi 2022 m. lapkričio 11 d. Talibanas suėmė žinomą aktyvistę Farhat Popalzai, vieną iš Afganistano moterų spontaniško judėjimo įkūrėjų; kadangi 2022 m. lapkričio 13 d. Talibanas suėmė dar vieną moterų teisių gynėją, Humairą Yusuf;

F.  kadangi kasdien pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant suėmimus, sulaikymus, pagrobimus, kankinimus, grasinimus, turto prievartavimą, žudymą ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų šeimos narius; kadangi ir toliau nėra jokios atsakomybės už tokius pažeidimus; kadangi Talibanas neseniai įpareigojo teisėjus visapusiškai įgyvendinti Talibano pateikiamą šariato teisės aiškinimą, kuris gali lemti žiaurias ir nežmoniškas bausmes ir kelia baimę dėl tolesnių žmogaus teisių pažeidimų;

G.  kadangi Talibanui perėmus valdžią padaugėjo išpuolių prieš mažumų grupes, visų pirma chazarus, induistus, sikhus ir krikščionis; kadangi Talibanui perėmus valdžią grupuotė „Islamo valstybės Chorasano provincija“ ir kiti veikėjai įvykdė daug išpuolių prieš chazarų bendruomenę – mažumą, kurią sudaro daugiausia šiitai; kadangi šie išpuoliai ir istorinis chazarų persekiojimas gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui; kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. jų religinių apeigų vietos ir švietimo bei medicinos centrai buvo sistemingai puolami, o jų nariai buvo savavališkai suimti, kankinami, žudomi be teismo, iškeldinti, marginalizuoti ir kai kuriais atvejais priversti bėgti iš šalies; kadangi 2021 ir 2022 m. daugiausia chazarų gyvenamame Dasht-e Barchi rajone, Kabule, buvo užpulti keli švietimo centrai, visų pirma Sayedo ul Shuhados, Abdulo Rahmano Shahido, Mumtazo ir Kaajo švietimo centrai; kadangi dėl išpuolių žuvo ir buvo sužeisti šimtai žmonių; kadangi, kaip pranešama, Talibano pajėgos atidengė ugnį ir naudojo fizinį smurtą, kad išsklaidytų demonstracijas prieš išpuolius;

H.  kadangi humanitarinė padėtis Afganistane sparčiai blogėja ir daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms; kadangi Talibano vyriausybės nustatyta nauja politika labai sumažino moterų galimybes dirbti, be kita ko, pagalbos darbuotojomis, o tai taip pat neigiamai paveikė moterų galimybes gauti humanitarinę pagalbą; kadangi apribojus moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje moterys dar labiau įstumtos į skurdą ir maždaug 850 000 mergaičių kyla ekonominio ir seksualinio išnaudojimo, taip pat vaikų santuokų rizika; kadangi mažiau nei viena iš keturių Afganistane likusių žmogaus teisių gynėjų pranešė turinti galimybę gauti kokios nors rūšies humanitarinę pagalbą arba finansinę ir teisinę pagalbą;

I.  kadangi UNAMA apskaičiavo, kad, 2022 m. liepos mėn. duomenimis, 59 proc. gyventojų reikėjo humanitarinės pagalbos, t. y. 6 mln. daugiau nei 2021 m. pradžioje; kadangi numatoma, kad 2023 m. humanitarinės pagalbos reikės 28 mln. žmonių, iš kurių 13 mln. yra vaikai; kadangi, Pasaulio maisto programos duomenimis, 18,9 mln. afganistaniečių patiria didelį maisto stygių; kadangi 4,3 mln. afganistaniečių yra priverstinai migravę šalies viduje, o 5,6 mln. – į kaimynines šalis; kadangi Iranas ir Pakistanas priima didelę dalį Afganistano pabėgėlių – iš viso jie sudaro 2,2 mln. užregistruotų Afganistano pabėgėlių;

J.  kadangi 2022 m. birželio mėn. Rytų Afganistaną sukrėtė niokojantis žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių ir buvo sužeista daugiau kaip 6 000 žmonių; kadangi, pasak žiniasklaidos pranešimų, 2022 m. rugpjūčio mėn. keliose Afganistano srityse buvo smarkios liūtys, kurios sukėlė potvynius, staigius potvynius ir nuošliaužas, per kuriuos žuvo daugiau kaip 180 žmonių ir buvo sužeista daugiau kaip 250 žmonių; kadangi žemės drebėjimai, potvyniai, sausros, taip pat COVID-19 pandemijos poveikis ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančios prekių kainos blogina jau ir taip sunkią humanitarinę padėtį;

K.  kadangi 2021 m. spalio mėn. ES pradėjo įgyvendinti 1 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos paketą Afganistanui, kad paremtų pažeidžiamus afganistaniečius, gyvenančius šalyje ir regione; kadangi G20, įgyvendindamas savo naują 210 mln. EUR humanitarinės pagalbos paketą, skirtą pagalbai maistu pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams, planuoja išmokėti 75 mln. EUR Afganistanui, kad būtų galima spręsti tragiškos aprūpinimo maistu padėties šalyje problemą;

L.  kadangi valdant Talibanui drastiškai sumažėjo erdvės nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei; kadangi įvairių Talibano institucijų priimtos taisyklės masiškai apribojo žurnalistinę veiklą ir lėmė tai, kad padaugėjo žurnalistų savavališkų areštų;

1.  labai apgailestauja dėl nuolat blogėjančios politinės, ekonominės, humanitarinės, žmogaus teisių ir saugumo padėties, ypač moterų ir mergaičių, Afganistane nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai Talibanas perėmė valdžią; dar kartą išreiškia savo nepajudinamą solidarumą su Afganistano žmonėmis ir įsipareigojimą jiems;

2.  smerkia staigų moterų ir mergaičių naudojimosi savo teisėmis regresą valdant Talibanui, kuris šiuo metu laikomas lyčių apartheidu; smerkia Talibano nustatytus papildomus moterų judėjimo laisvės apribojimus; ragina Afganistano de facto valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų panaikinti visi moterims taikomi su lytimi susiję apribojimai ir kad jos vėl galėtų aktyviai dalyvauti Afganistano viešajame gyvenime; pabrėžia, kad tai turi būti pagrindinė bet kokio tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimo su Talibanu sąlyga;

3.  smerkia siaubingą draudimą mergaitėms gauti vidurinį išsilavinimą, taikomą tiesiogiai pažeidžiant jų visuotinę teisę į mokslą; primena Talibano pažadus, kad moterys vėl galės gauti išsilavinimą; todėl reikalauja, kad Talibanas dabar laikytųsi savo įsipareigojimų, panaikintų draudimą ir nedelsdamas atnaujintų pamokas ir užtikrintų, kad būtų pasiekti UNESCO švietimo tikslai; primygtinai ragina ES padidinti paramą afganistaniečių grupėms, kurios gina moterų ir mergaičių teises, įskaitant alternatyvias mergaičių švietimo galimybes, ir finansuoti specialias pagalbos ir apsaugos programas, be kita ko, finansuojant stipendijas ir užtikrinant pagreitintą vizų išdavimą Afganistano studentams ir mokslininkams, kuriems skiriamos ES stipendijos;

4.  smerkia nuolat vykdomus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus, LGBTIQ+ asmenis, disidentus ir teisėjus, taip pat žiaurias taikių protestų ir nepritarimo apraiškų represijas visoje šalyje; smerkia moterų ir žmogaus teisių gynėjų, įskaitant Zarifą Yaqobi ir jos kolegas Farhat Popalzai ir Humairą Yusuf, suėmimą; reikalauja, kad jos būtų nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintos; primygtinai ragina ES padidinti savo politinę ir finansinę paramą Afganistano moterų ir žmogaus teisių gynėjams ir užtikrinti jų saugumą, taip pat paramą tremtyje gyvenančioms moterims, suteikiant kokybiškų švietimo ir užimtumo galimybių;

5.  yra pasibaisėjęs vis dažnesniais išpuoliais prieš mažumų grupes ir jų marginalizacija, įskaitant neseniai Kabule įvykdytą išpuolį Kaajo švietimo centre; reiškia užuojautą aukų artimiesiems ir išreiškia savo solidarumą su išgyvenusiais išpuolius; ragina de facto valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos išpuolius atsakingus asmenis, kad jie atsakytų už tai, ką padarė;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl chazarų, induistų, sikhų, krikščionių ir kitų mažumų padėties Talibanui perėmus valdžią, taip pat dėl sistemingų išpuolių prieš juos ir platesnio masto jų diskriminacijos, įskaitant savavališkus areštus, kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį, egzekucijas be teismo ir priverstinį dingimą; primena, jog de facto valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad būtų uždrausta visų etninių ir religinių bendruomenių diskriminacija ir kad jai būtų užkirstas kelias, taip pat už tai, kad būtų apsaugotos jų religinių apeigų vietos ir švietimo bei medicinos centrai;

7.  labai apgailestauja dėl to, kad Talibanui perėmus valdžią vis sunkiau gauti informaciją, labai apribotas žurnalistų nepriklausomumas, o pilietinės visuomenės organizacijos patiria vis didesnį de facto valdžios institucijų spaudimą; primygtinai ragina Talibaną sukurti žurnalistams, žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą be kliūčių ir nesibaimindami susidorojimo;

8.  pakartoja, kad yra ypač susirūpinęs dėl blogėjančios humanitarinės padėties; primygtinai ragina šalis stiprinti ir koordinuoti savo humanitarinę pagalbą su Jungtinių Tautų agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis; ragina de facto valdžios institucijas panaikinti bet kokius humanitarinės pagalbos teikimo apribojimus ir kliūtis ir pabrėžia, kad reikia suteikti tinkamą prieigą ją teikiančioms organizacijoms; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reaguoti į ekonominius veiksnius, dėl kurių tebesitęsia humanitarinė krizė, ir dėti visas pastangas padidinti humanitarinės pagalbos mastą, be kita ko, įtraukiant lyčių aspektą;

9.  reiškia susirūpinimą dėl pražūtingo klimato kaitos poveikio ir aplinkos būklės blogėjimo Afganistane – jį Jungtinės Tautos laiko šeštąja pasaulio šalimi, labiausiai nukentėjusia nuo su klimatu susijusių grėsmių; ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų siekiant padėti afganistaniečiams rasti išeitį iš šios tragiškos padėties, kuri daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamoms grupėms, pvz., moterims ir mergaitėms;

10.  palankiai vertina ir remia Jungtinių Tautų misijos ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo Afganistano klausimais darbą, nes labai svarbu stebėti žmogaus teisių padėtį šalyje ir apie ją pranešti; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę didinti politinę ir finansinę paramą jų darbui;

11.  palankiai vertina tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas atnaujino nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Afganistane tyrimą; ragina ES padidinti savo paramą informacijos mainams, moksliniams tyrimams, stebėsenai ir priežiūrai siekiant didesnės atskaitomybės;

12.  primena, kad ES užima tvirtą poziciją dėl bet kokio politinio bendradarbiavimo su Talibanu, vadovaudamasi penkiais teminiais visų žmonių žmogaus teisių laikymosi ir teisinės valstybės principais grindžiamo bendradarbiavimo kriterijais; pabrėžia, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. padėtis visų šių kriterijų požiūriu akivaizdžiai pablogėjo, o tai reiškia, kad bet koks Talibano valdžios institucijų legitimizavimas negali būti pateisinamas; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai kriterijai turi būti atnaujinti siekiant nustatyti ilgalaikę ES strategiją dėl Afganistano, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir Talibano nesugebėjimą įvykdyti savo pirminių pažadų;

13.  ragina ES siekti išplėsti tikslinių priemonių prieš Talibano vadovus, atsakingus už nuolatinį žmogaus teisių padėties blogėjimą, sąrašą;

14.  ragina de facto valdžios institucijas imtis būtinų priemonių siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant priverstines santuokas ir sutuoktinio smurtą, ir nedelsiant patraukti kaltininkus atsakomybėn; ragina de facto valdžios institucijas vėl pradėti taikyti nacionalinę paramos aukoms sistemą;

15.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas didinti paramą Afganistano žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomiems žurnalistams šalyje ir už jos ribų, be kita ko, supaprastinant žmogaus teisių gynėjų perkėlimą į kitą šalį pagal ES gaires šiuo klausimu;

16.  ragina sudaryti atstovaujamąją ir išrinktą vyriausybę, kuri įtrauktų moteris ir mažumas į sprendimų priėmimo procesą visais lygmenimis;

17.  ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą sukurti papildomą nuolatinį atskaitomybės mechanizmą, pagal kurį būtų tiriami visi įtariami žmogaus teisių teisės pažeidimai, prilygstantys nusikaltimams pagal tarptautinę teisę, visų pirma smurtas prieš moteris ir mergaites;

18.  pažymi, kad reikia dėti daugiau tarptautinių pastangų siekiant remti moterų vadovaujamus Afganistano vidaus dialogus ir Afganistano moterų tinklus tiek šalies viduje, tiek už jos ribų; ragina EIVT toliau įtraukti Parlamentą ir kitas ES institucijas į Afganistano moterų lyderių forumą; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti Afganistano moterų dalyvavimą politiniuose dialoguose Afganistano klausimais;

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui Afganistane.

(1) OL C 117, 2022 3 11, p. 133. (2) OL C 434, 2022 11 15, p. 86. (3) OL C 15, 2022 1 12, p. 70.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tebesitęsiančių represijų prieš demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę Baltarusijoje (2022/2956(RSP))

P9_TA(2022)0418 RC-B9-0508/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurių šalis yra Baltarusija,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 21 ir 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į tarptautinių ir nepriklausomų Baltarusijos žmogaus teisių organizacijų parengtas ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. liepos 20 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anaïs Marin ataskaitas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir 2022 m. spalio 10 d. Jungtinių Tautų ekspertų raginimą nedelsiant paleisti įkalintą Nobelio premijos laureatą bei kitus teisių gynėjus Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2022 m. kovo 4 d. ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje prieš 2020 metais vykusius prezidento rinkimus ir po jų,

–  atsižvelgdamas į G7 užsienio reikalų ministrų 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais 2022 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl tebesitęsiančio žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų įkalinimo Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2022 m. spalio 7 d. pareiškimą dėl teismo sprendimo dėl nepriklausomų žiniasklaidos atstovų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Baltarusijos režimas nuolatinėmis represijomis prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus siekia nutildyti visus likusius nepriklausomus balsus Baltarusijoje; kadangi manoma, kad vienu ar kitu metu už protestus prieš režimą buvo sulaikyta daugiau kaip 10 000 baltarusių; kadangi žmogaus teisių gynėjai, opozicijos politikai, pilietinės visuomenės atstovai, menininkai, nepriklausomi žurnalistai, profesinių sąjungų lyderiai bei nariai ir kiti aktyvistai nuolat patiria smurtines represijas ir yra priversti bėgti;

B.  kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Baltarusijoje padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų ir 2022 m. lapkričio mėn. buvo daugiau kaip 1 400 politinių kalinių, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį; kadangi tarp kalinių yra nepilnamečių, neįgaliųjų, pensininkų ir sunkiai sergančių asmenų; kadangi politinių kalinių teismo procesas tęsiasi, o skirtos bausmės yra dar negirdėto masto;

C.  kadangi vis daugėja represijų prieš Baltarusijos plačiai remiamą opozicijos judėjimą už demokratiją; kadangi 2022 m. spalio mėn. Gardino apygardos teismas, remdamasis visiškai suklastotais kaltinimais, įskaitant valstybės išdavimą, skyrė 25 metų laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui Mikalajui Autuchovičiui; kadangi tai yra ilgiausia laisvės atėmimo bausmė, kada nors skirta A. Lukašenkos režimo oponentui; kadangi M. Autuchovičius, kuris vasarą buvo surengęs streiką, įkalintas buvo sumuštas ir kankinamas;

D.  kadangi, be M. Autuchovičiaus, 11 kitų kaltinamųjų byloje – Pavelas Sava, Halina Dzerbyš, Volha Majorava, Viktaras Snehuras, Vladzimiras Hundaras, Siarhejus Rezanovičius, Pavelas Rezanovičius, Liubov Rezanovič, Iryna Melcher, Antonas Melcheris ir Iryna Haračkina, kurie visi kartu vadinami Autuchovičiaus dvyliktuku, buvo nuteisti iš viso 169,5 metų laisvės atėmimo bausme; kadangi kai kurie sulaikytieji asmenys ne kartą buvo kalinami vienutėje po to, kai jų šeimos pranešė apie laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų smurtinį elgesį kalinių atžvilgiu ir net jų kankinimo atvejus;

E.  kadangi Baltarusijos teismai yra priėmę šimtus neteisingų ir savavališkų nuosprendžių politiškai motyvuotuose teismo procesuose vadinamojoje ratelio byloje, kur posėdžiai dažnai vyksta už uždarų durų, nesilaikant tinkamo teisinio proceso ir ES diplomatams nesuteikiant galimybės stebėti teismo proceso;

F.  kadangi Baltarusijos tyrimų komitetas pradėjo specialias procedūras už akių dėl Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderių ir Koordinacinės tarybos narių – Sviatlanos Cichanouskajos, Pavelo Latuškos, Volhos Kavalkovos, Marijos Maroz, Siarhejaus Dyleuskio, Dzmitryjaus Navošos, Valerijos Zanemonskajos, Daniilo Bogdanovičiaus, Janinos Sazanovič, Volhos Vysotskajos, Aleksandros Gerasimovos, Aliaksandro Opeikino ir Dmitrijaus Solovjovo ir kt.;

G.  kadangi demokratinės opozicijos partijų vadovai ir atstovai, įskaitant Pavelą Seviarynetsą, Mikalajų Kazlovą, Antaniną Kavalevą, Aksaną Aliaksejevą, Tatsianą ir Dzmitryjų Kaneuskius, Iharį Salavejų, Pavelą Spiryną, Vladzimirą Niapomniaščychą, Aliaksandrą Agraicovičių, Pavelą Belavusą, Andrejų Kudziką, Mikalajų Siarhijenią, Ramualdą Ulaną, Aliaksandrą Nahelą, Andrejų Kabanavą, Arturą Smaliakovą, Andrejų Asmalouskį, Dzijaną Čarnušyną, Mikalajų Statkevičių, Siarhejų Cichanouskį, Viktarą Babaryką, Maryją Kalesnikavą, Maksimą Znaką, Iharį Losiką, Siarhejų Sparyšą, toliau kalinami nežmoniškomis sąlygomis;

H.  kadangi Baltarusijos režimas netiria tūkstančių pranešimų apie žiaurų policijos elgesį; kadangi ji veikiau skatina už šiuos veiksmus atsakingus asmenis ir jiems atlygina; kadangi plačiai paplitęs nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus blogina desperatišką Baltarusijos žmonių padėtį; kadangi teisės viršenybės nebuvimas trukdo jiems pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą;

I.  kadangi Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, kurioje taikoma mirties bausmė, ir neseniai paskelbta, kad bus įvykdytos mirties bausmės režimo politiniams oponentams; kadangi 2022 m. sausio mėn. padaryti ir 2022 m. gegužės mėn. A. Lukašenkos pasirašyti Baltarusijos baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais mirties bausmę numatoma taikyti ir „pasikėsinimui įvykdyti teroro aktą“, galiausiai siekiant kovoti su politiniais disidentais ir numatyti teismo procesą už akių dėl „ekstremistinių“ ar „teroristinių“ veikų;

J.  kadangi A. Lukašenkos režimas vis dar pasitelkia kankinimus, o politiniai kaliniai ir toliau praneša apie blogėjančias sveikatos sąlygas, pažeminimą ir nežmonišką bei žiaurų elgesį; kadangi A. Lukašenka išplėtė savo kampaniją prieš žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus, įkalindamas žinomą Baltarusijos lenkų mažumos žurnalistą ir aktyvistą Andrzejų Poczobutą, kuris buvo įtrauktas į teroristų sąrašą; kadangi sustiprėjo nepriimtinas lenkų ir kitų mažumų persekiojimas, įskaitant naujausius Baltarusijos valdžios institucijų sprendimus, kurių tikslas – panaikinti švietimą lenkų ir lietuvių kalbomis, atlikti kratas lenkų bendruomenės vadovų namuose ir sunaikinti lenkų kapines bei poetų, rašytojų, sukilėlių ir Armijos Krajovos karių kapus; kadangi valdžios institucijos nutraukė sutartį, pagal kurią Šv. Simono ir Šv. Elenos Romos katalikų parapijai buvo leista neatlygintinai naudotis Raudonąja katalikų bažnyčia, ir ji vėliau turėjo išgabenti savo turtą iš bažnyčios;

K.  kadangi, pasak specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais, universitetų studentai būna savavališkai sulaikomi, neteisėtai nušalinami nuo studijų ir pašalinami iš jų, o tai akivaizdžiai kelia grėsmę jų akademinei laisvei;

L.  kadangi Baltarusija pasitraukė iš Orhuso konvencijos, kuri buvo labai sėkminga stiprinant prieigos teises, darnų vystymąsi ir aplinkos demokratiją;

M.  kadangi valdžios institucijos dažnai pasitelkia sekimą, interneto cenzūrą ir dezinformaciją, diegdamos gyventojų kontrolės technologijas; kadangi ši represinė praktika yra dar vienas žingsnis į skaitmeninį autoritarizmą ir Baltarusijos žmonių skaitmeninių teisių slopinimą, dėl kurio auga piliečių bauginimo mastas ir traukiasi pilietinė erdvė; kadangi dėl to žodžio laisvė nebeegzistuoja;

N.  kadangi 2022 m. lapkričio 14 d. nepriklausoma žiniasklaida pranešė apie Baltarusijos lenkų sąjungos vadovų Irenos Valius ir Renatos Dzemančuk baudžiamąjį persekiojimą;

O.  kadangi A. Lukašenkos režimas Baltarusijoje, leisdamas Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija kariniams išpuoliams prieš Ukrainą, ir toliau sudaro sąlygas nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą;

P.  kadangi prie antikarinio judėjimo prisijungusiems baltarusiams taikomos represinės priemonės, jiems skiriamas administracinis areštas arba jie apkaltinami nusikalstamomis veikomis – tai, be kita ko, teisininkas Aliaksandras Danilevičius, kuriam pareikšti kaltinimai dėl jo pasirašytos viešos peticijos prieš karą Ukrainoje, ir trys Baltarusijos piliečiai Dzianisas Dzikunas, Dzmitryjus Ravičius ir Alehas Malčanavas, kuriems pareikšti kaltinimai terorizmu dėl geležinkelių infrastruktūros sabotažo, siekiant užkirsti kelią Rusijos karinės įrangos transportavimui;

Q.  kadangi atliekami įvairūs žmogaus teisių centro „Viasna“ nusikalstamų veikų tyrimai ir kaltinimai pareikšti, be kita ko, Alesiui Bialiackiui, Valiancinui Stefanovičiui, Vladzimirui Labkovičiui, Marfai Rabkovai, Leanidui Sudalenkai, Tatsianai Lasicai ir Andrejui Čapiukui;

R.  kadangi likviduota arba likviduojama daugiau kaip 600 nevyriausybinių organizacijų (NVO), įskaitant beveik visas šalyje veikiančias žmogaus teisių grupes; kadangi vis dar persekiojamos nepriklausomos profesinės sąjungos ir jų vadovai bei aktyvistai, įskaitant Aliaksandrą Jarašuką, Henadzį Fiadyničių, Siarhejų Antusevičių, Michailą Hromavą, Iryną But-Husaim, Janiną Malaš, Vasilį Berasnevą, Zinaidą Michniuk, Aliaksandrą Mišuk, Iharį Povaravą, Jauheną Hovarą, Artsiomą Žernaką ir Daniilą Čeunakovą, tebėra kalėjime; kadangi liepos mėn. Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas likvidavo Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongresą, kuris yra jungtinė nepriklausomų profesinių sąjungų organizacija, ir taip faktiškai uždraudė visas nepriklausomas profesines sąjungas;

S.  kadangi žurnalistai, įskaitant Kaciaryną Andrejevą, Iryną Slaunikavą, Siarhejų Sacuką, Iharį Losiką, Kseniją Luckiną ir Andrejų Kuznečyką, tebėra viena labiausiai režimo puolamų grupių; kadangi 2022 m. spalio 6 d. Minsko apygardos teismas trims uždraustos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės BelaPAN žurnalistams, t. y. vyriausiajai redaktorei Irynai Leušynai, direktoriui Dzmitryjui Navažylavui ir direktoriaus pavaduotojui Andrejui Aliaksandravui, taip pat nepriklausomai žurnalistei Irynai Zlobinai skyrė 4–14 metų laisvės atėmimo bausmes;

T.  kadangi nuolat pažeidžiama taikių susirinkimų laisvė; kadangi nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių suklastotų prezidento rinkimų nebuvo leista rengti opozicijos protestų gatvėse;

U.  kadangi A. Lukašenka tęsia Baltarusijos rusinimo politiką, mėgindamas marginalizuoti ir sunaikinti baltarusių tautinės tapatybės apraiškas, be kita ko, kalbos, švietimo ir kultūros srityse, pasitelkdamas savavališką areštą, sulaikymą ir visų pirma žiaurų elgesį su kultūros veikėjais;

1.  toliau tvirtai solidarizuojasi su Baltarusijos tauta, taip pat su demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės nariais, kurie toliau kovoja už laisvą, suverenią ir demokratinę Baltarusiją;

2.  primena, kad ES ir jos valstybės narės nepripažino 2020 m. prezidento rinkimų rezultatų, nes jie buvo masiškai klastojami ir fabrikuojami, taip pat nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos kaip Baltarusijos prezidento; ragina toliau remti Baltarusijos demokratinę opoziciją ir nepriklausomą pilietinę visuomenę, įskaitant Europos politinių šeimų narius; palankiai vertina tai, kad, po to, kai buvo įsteigta Koordinacinė taryba ir Nacionalinė kovos su krize valdyba, buvo suformuota Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujama Baltarusijos jungtinė pereinamojo laikotarpio vyriausybė; ragina demokratines opozicijos jėgas išlaikyti ir skatinti vienybę, grindžiamą laisvos, demokratinės ir nepriklausomos Baltarusijos tikslu; pažymi, kad daugelis Baltarusijos gyventojų mano, jog 2020 m. prezidento rinkimų nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja;

3.  pakartoja tvirtai remiantis Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę ir ragina jas toliau veikti Baltarusijos žmonių labui ir parengti šalies reformos planą; pažymi, kad demokratinius pokyčius Baltarusijoje paspartins Ukrainos pergalė; pakartoja, kad, vadovaujantis ESBO principais, turi būti tenkinami teisėti Baltarusijos tautos reikalavimai dėl žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, klestėjimu, suverenumu ir saugumu grindžiamos demokratijos; pakartoja savo ankstesnius raginimus surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus, kuriuos stebėtų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautiniai stebėtojai;

4.  griežtai smerkia nepagrįstus ir politiškai motyvuotus teismo nuosprendžius Autuchovičiaus dvyliktuko nariams, taip pat daugiau kaip 1 400 politinių kalinių; reikalauja nedelsiant nutraukti smurtą ir represijas, taip pat besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius bei visus dėl politinių priežasčių savavališkai sulaikytus, areštuotus ar nuteistus asmenis ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; taip pat reikalauja visiškos jų reabilitacijos ir finansinės kompensacijos už žalą, patirtą dėl neteisėto sulaikymo; kartu pabrėžia, kad reikia teikti informaciją apie jų buvimo vietą ir sulaikymo sąlygas, suteikti jiems galimybę kreiptis į pasirinktus advokatus ir gauti medicininę paramą, taip pat jiems užtikrinti galimybę bendrauti su šeimos nariais; reikalauja, kad A. Lukašenkos režimas sudarytų sąlygas sekti ir stebėti kiekvieno politinio kalinio, įskaitant demokratiją remiančius aktyvistus, demokratinės opozicijos narius, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir profesinių sąjungų narius, teismo procesą;

5.  griežtai smerkia Baltarusijos įsitraukimą į nepateisinamą ir neišprovokuotą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; smerkia tai, kad Baltarusijoje buvo vėl dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos; smerkia prieš Ukrainą nukreiptą Baltarusijos pareigūnų karinę ir grasinimais grindžiamą retoriką; pažymi, kad A. Lukašenka ir su juo susiję asmenys yra vienodai atsakingi už karo nusikaltimus Ukrainoje ir turėtų būti patraukti atsakomybėn tarptautiniame tribunole ir Tarptautiniame baudžiamajame teisme;

6.  ragina Komisiją, valstybes nares ir EIVT bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, ESBO Maskvos mechanizmu ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba, taip pat remti žmogaus teisių gynėjus ir pilietinę visuomenę vietoje, kad būtų užtikrinama, jog žmogaus teisių pažeidimai būtų stebimi bei fiksuojami ir apie šiuos pažeidimus būtų pranešama, o vėliau už juos būtų traukiama atsakomybėn ir nukentėjusiems garantuojamas teisingumas; palankiai vertina Tarptautinės Baltarusijos atskaitomybės platformos įsteigimą ir jį remia; pakartoja, kad svarbu tęsti Baltarusijos diplomatinę izoliaciją, mažinti ES ir jos valstybių narių diplomatinį buvimą šalyje ir toliau izoliuoti Baltarusiją tarptautinėse organizacijose;

7.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokias represijas, persekiojimą, kankinimus ir netinkamą elgesį su savo piliečiais, įskaitant smurtą prieš moteris bei pažeidžiamas grupes ir priverstinį dingimą; toliau smerkia tai, kad politiniai kaliniai kalinami nežmoniškomis sąlygomis, kenčia nuolatinį žeminimą, o jų sveikatos sąlygos vis blogėja;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagrindinių ES įsisteigusių įmonių tiekėjai Baltarusijos įkalinimo įstaigose galimai priverstinai išnaudoja kalinius darbui; ragina visas ES įsisteigusias įmones būti ypač atidžias ir nutraukti santykius su Baltarusijos tiekėjais, kurie savo tiekimo grandinėse pasitelkia priverčiamąjį darbą, slopina savo darbuotojų pilietines ir politines teises arba atvirai remia smurtinį režimą; ragina Tarybą nustatyti sankcijas visoms Baltarusijoje veikiančioms Baltarusijos ar tarptautinėms įmonėms, kurios savo tiekimo grandinėse pasitelkia priverčiamąjį darbą, slopina savo darbuotojų pilietines ir politines teises arba atvirai remia smurtinį režimą; primygtinai ragina A. Lukašenkos režimą nutraukti priverstinio darbo įkalinimo įstaigose praktiką;

9.  smerkia A. Lukašenkos pastangas kenkti Baltarusijos kultūrai, įskaitant mažumų kultūrą, ir surusinti tautą; ragina ES remti nepriklausomas Baltarusijos kultūros organizacijas, pavyzdžiui, teatrus, chorus, mokyklas, folkloro grupes ir menininkus; apgailestauja dėl Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sprendimo šalies patriotinį šūkį „Žyve Belarus!“ („Tegyvuoja Baltarusija!“) pripažinti nacistiniu šūkiu;

10.  griežtai smerkia tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Baltarusijos teritoriją savo agresijai prieš Ukrainą; palankiai vertina Baltarusijos visuomenės veiksmus, kurių ji ėmėsi prieštaraudama tam, kad Baltarusijos teritorija būtų naudojama siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos invazijai į Ukrainą; reiškia paramą Kastusio Kalinouskio ir Pahonios pulkams, kurie padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos kare; pritaria Baltarusijos demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės pozicijai, kad Baltarusija turėtų būti pripažinta okupuota arba de facto okupuota teritorija, ir prisijungia prie jų ragindama nedelsiant išvesti Rusijos karines pajėgas iš Baltarusijos ir Ukrainos;

11.  pakartoja raginimą Tarybai ir Komisijai užkirsti kelią sankcijų vengimui ir ragina nustatyti sankcijas Baltarusijai, kurios yra visiškai analogiškos Rusijai nustatytoms sankcijoms, ir tinkamai jas taikyti visuose būsimuose sankcijų etapuose; ragina Komisiją, teisėkūros institucijas ir valstybes nares baigti kurti teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą turtą, – tai taip pat suteiktų galimybę konfiskuoti A. Lukašenkos, jo šeimos ir vidinio rato narių, sudarančių sąlygas režimui, įskaitant teisėjus, prokurorus, propagandistus, nereguliarių karinių pajėgų narius, KGB darbuotojus ir saugumo pareigūnus, dalyvaujančius vykdant represijas, priimant apkaltinamuosius nuosprendžius, neteisėtai sulaikant ir kankinant asmenis, turtą ir nukreipti šiuos išteklius režimo aukoms bei Baltarusijos demokratinei opozicijai remti;

12.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. Nobelio taikos premija buvo skirta žmogaus teisių gynėjui, žmogaus teisių centro „Viasna“ įkūrėjui ir 2020 m. Sacharovo premijos laureatui Alesiui Bialiackiui; smerkia tai, kad Alesis Bialiackis, Valiancinas Stefanovičius ir Vladzimiras Labchovičius tebėra kalinami remiantis politiškai motyvuotais kaltinimais neteisėtu žmonių gabenimu ir kolektyvinių akcijų, kuriomis pažeidžiama viešoji tvarka, finansavimu, už kuriuos skiriama iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė, ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti; pakartoja Norvegijos Nobelio komiteto pirmininko raginimą A. Lukašenkos režimui užtikrinti, kad Alesis Bialiackis būtų paleistas į laisvę dar iki 2022 m. gruodžio 10 d. vyksiančios Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijos;

13.  palankiai vertina tai, kad bendradarbiaujant su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir pilietine visuomene Europos Taryboje įsteigta kontaktinė grupė; ragina ES institucijas ir valstybes nares bei tarptautines organizacijas stiprinti sisteminį bendradarbiavimą su Baltarusijos demokratiniais atstovais;

14.  palankiai vertina tai, kad ES ir valstybės narės, ypač Lenkija ir Lietuva, teikia paramą ir apsaugą baltarusiams, priverstiems bėgti iš šalies; ragina valstybes nares išlaikyti solidarumą su asmenimis, bėgančiais iš Baltarusijos, ir ragina Komisiją toliau remti šias pastangas;

15.  palankiai vertina Komisijos išsamų ekonominės paramos demokratinei Baltarusijai planą, tačiau reikalauja, kad šios lėšos būtų nedelsiant prieinamos siekiant remti itin svarbų pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos, profesinių sąjungų ir Baltarusijos opozicijos tremtyje darbą, taip pat nuo priespaudos režimo bėgančius asmenis; ragina Europos politines partijas ir fondus teikti tiesioginę paramą Baltarusijai atstovaujantiems savo partijos nariams ir platesnei opozicijai; ragina Komisiją toliau remti nepriklausomas naujienų priemones, ypač tokias naujas medijas kaip „Nexta“, kuri, nepaisant plačios auditorijos Baltarusijoje, nėra gavusi ES finansinės paramos;

16.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau padėti demokratinei opozicijai, pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, profesinių sąjungų atstovams ir nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje ir užsienyje, siekiant pasirengti būsimam šalies perėjimui prie demokratijos; giria Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai už tai, kad jis reguliariai kviečiasi Sviatlaną Cichanouskają į Užsienio reikalų tarybos posėdžius, be kita ko, į 2022 m. lapkričio 14 d. vykusį apskritojo stalo posėdį; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Briuselyje įsteigta Demokratinės Baltarusijos misija;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti taisykles ir procedūras, taikomas tuo atveju, kai iš žmogaus teisių gynėjų ir kitų pilietinės visuomenės aktyvistų atimama Baltarusijos pilietybė, taip pat teikti paramą ES gyvenantiems baltarusiams, kurių tapatybės dokumentai netrukus baigs galioti ir kurie neturi galimybių juos pakeisti naujais, nes negali grįžti į Baltarusiją;

18.  ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti tolesnes priemones, kurios apimtų ne tik sankcijas, ir suformuluoti nuoseklų ir visapusišką ilgalaikį požiūrį į Baltarusiją, glaudžiai koordinuojant veiksmus su bendramintėmis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; ragina EIVT imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant nuoseklią politiką su valstybėmis narėmis ir kitomis ES institucijomis;

19.  smerkia Baltarusijos sprendimą pasitraukti iš Orhuso konvencijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Astravo atominė elektrinė pradėta eksploatuoti neįgyvendinus visų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų, ir apgailestauja, kad Astravo atominėje elektrinėje toliau aplaidžiai nesilaikoma griežčiausių branduolinės saugos reikalavimų; smerkia Baltarusijos režimo vykdomą brutalų aplinkos bei žmogaus teisių gynėjų ir NVO, kurie išsako susirūpinimą dėl branduolinės saugos, persekiojimą;

20.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovams.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priverstinio žmonių perkėlimo kaip konflikto Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) rytinėje dalyje eskalacijos pasekmės (2022/2957(RSP))

P9_TA(2022)0419 RC-B9-0507/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 10 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl vaikų ir ginkluoto konflikto Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu ir į jos papildomus 1977 m. ir 2005 m. protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ir Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) ataskaitą „Žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, kuriuos 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. sausio 31 d. Šiaurės Kivu provincijos Beni teritorijoje ir Itūri provincijos Irumu bei Mambasa teritorijose vykdė Sąjungininkų demokratinių pajėgų ginkluota grupuotė ir gynybos ir saugumo pajėgų nariai“,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 4 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pareiškimą dėl padėties Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) rytinėje dalyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(2),

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi saugumo padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) dėl ginkluotų užsienio ir vidaus grupuočių, įskaitant M23 grupuotę, turinčių sąsajų su Ruanda, toliau blogėja, ypač šalies šiaurės rytų dalyje; kadangi kai kurios sukilėlių grupuotės palaiko ryšius su Uganda ir Burundžiu, taip pat pranešama apie jų lojalumą ISIS, be to, jos dalyvavo daugelyje žudynių, dėl kurių buvo perkelta tūkstančiai civilių gyventojų, taip pat pranešama, kad ginkluotos grupuotės verbuoja vaikus ir plačiu mastu vykdo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aktus;

B.  kadangi nuo 2022 m. spalio 20 d. dėl M23 grupuotės puldinėjimų tūkstančiai žmonių buvo perkelti iš Rutshuru į Kanyaruchiniją ir Kibatį, į šiaurę nuo Gomos miesto, ir į Lubero teritoriją, ši minia prisijungė prie šešių milijonų asmenų, kurie jau perkelti šalies viduje;

C.  kadangi nuo 2022 m. spalio 20 d. perkelta apie 183 000 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, taigi, rytinėje šalies dalyje iš viso gyvena daugiau kaip 232 000 civilių gyventojų; kadangi 2,4 mln. Kongo vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia nuo pasaulinės ūmios netinkamos mitybos; kadangi, žmonėms bėgant nuo sukilėlių išpuolių, daug vaikų buvo atskirti nuo tėvų ir globėjų; kadangi apie 7,5 mln. žmonių šiuo metu reikia pagalbos ir jie neturi prieigos prie vandens ir sanitarijos įrenginių;

D.  kadangi KDR rytinės Iturio ir Kivu provincijos du dešimtmečius kenčia nuo ciklinio konflikto, pasižyminčio civilių žudynėmis ir ginkluotų grupuočių smurtu, o valstybinės valdžios institucijos neužtikrina nevalstybinių grupuočių atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus;

E.  kadangi 2022 m. spalio mėn. pranešta, kad per pastarąjį konfliktą su M23 sukilėlių pajėgomis Kongo kariuomenės daliniai ir jų sąjungininkai masiškai pažeidinėjo žmogaus teises; kadangi taip pat pranešta apie sunkius pažeidimus, pvz., vaikų darbą;

F.  kadangi prie apie konfliktą pranešančių žurnalistų vis dažniau priekabiaujama, jiems grasinama ir jie areštuojami;

G.  kadangi Luandos procesu, kuriam vykti padeda Angola, siekiama tarpininkauti tarp KDR ir Ruandos sprendžiant konfliktą rytinėje KDR dalyje; kadangi Rytų Afrikos bendrija (EAC), kurios nare KDR tapo 2022 m. kovo mėn., pradėjo dviejų krypčių procesą, kuriuo siekiama stabilizuoti padėtį Rytų Konge: vykdomos politinės diskusijos su sukilėlių grupuotėmis, išreiškusiomis norą nutraukti kovą ir nusiginkluoti, kartu dislokuojant Rytų Afrikos karines pajėgas;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto eskalavimo ir nerimą keliančios bei blogėjančios humanitarinės padėties KDR, kurią, visų pirma, sukėlė ginkluoti konfliktai rytinėse provincijose; apgailestauja dėl žmonių žūčių ir išreiškia užuojautą KDR gyventojams; apgailestauja dėl to, kad dėl konflikto humanitarinės pagalbos prireikė maždaug 27 mln. Kongo gyventojų, o šalies viduje perkeltų asmenų skaičius KDR didėja ir manoma, kad iki šiol perkelta iki 6 mln. asmenų, įskaitant 515 000 pabėgėlių;

2.  ragina ES ir kitus tarptautinius partnerius teikti humanitarinę pagalbą šiam regionui; primygtinai reikalauja, kad ES finansuojama humanitarinė pagalba būtų skirta padėti pažeidžiamiems asmenims, pvz., seksualinio smurto aukoms, ir gerinti socialinius sveikatą lemiančius veiksnius; ragina ES 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu toliau didinti savo vystymosi ir humanitarinį finansavimą KDR; primygtinai ragina visas šalis sudaryti sąlygas ir padėti teikti humanitarinę pagalbą visiems, kuriems jos reikia, ir sudaryti sąlygas savanoriškam ir saugiam perkeltųjų asmenų grįžimui;

3.  griežtai smerkia tebesitęsiančią brutalią ginkluotų grupuočių agresiją; ragina ginkluotą M23 grupuotę pasitraukti iš savo pozicijų ir nusiginkluoti, taip pat ragina visas regiono ginkluotas grupuotes, rengiantis nusiginklavimui, demobilizacijai ir bendruomenių reintegracijai, vėl prisijungti prie Kongo vidaus dialogo (Nairobio proceso); ragina visus regiono valstybinius veikėjus nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su M23 grupuote ir kitomis ginkluotomis grupuotėmis regione; primygtinai ragina visas susijusias vyriausybes užtikrinti, kad į bet kokį politinį susitarimą nebūtų įtraukta amnestija asmenims, įvykdžiusiems sunkius tarptautinius nusikaltimus, ir kad pažeidimų padariusiems M23 grupuotės vadams nebūtų leidžiama integruotis į KDR ginkluotąsias pajėgas;

4.  primygtinai ragina Ruandą neremti M23 grupuotės sukilėlių; ragina ES ir jos valstybes nares per Pasaulinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą taikyti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams rytinėje KDR dalyje; ragina išlaikyti ir išplėsti sankcijas vyresniesiems M23 grupuotės vadams, kad jos būtų taikomos ir tiems, kurie neseniai buvo pripažinti įvykdžiusiais sunkius pažeidimus, taip pat vyresniesiems pareigūnams iš viso regiono, prisidėjusiems prie ginkluotos grupuotės vykdomų pažeidimų;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl daugybės grasinimų ir žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos moterys ir mergaitės patiria ginkluotų konfliktų metu, ir pripažįsta, kad moterims ir mergaitėms kyla ypač didelis pavojus, nes dažnai yra konkrečiai taikomasi į jas ir joms kyla didesnė smurto rizika konfliktų metu ir po konfliktų, o tai trukdo joms dalyvauti taikos procesuose; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę labiau stengtis panaikinti seksualinio smurto ir smurto dėl lyties per ginkluotus konfliktus KDR rytinėje dalyje grėsmę, apsaugoti aukas, panaikinti nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti išgyvenusiems asmenims galimybę kreiptis į teismą, gauti žalos atlyginimą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

6.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę imtis konkrečių veiksmų siekiant sustabdyti tebesitęsiantį smurtą, ypač skatinant skatinti dialogą ir nesmurtinius sprendimus, taip pat remiant regioninį tarpininkavimo procesą – Luandos procesą, kurį inicijavo Prezidentas Angola João Lourenço; pabrėžia, kad visos Rytų Afrikos bendrijos (EAC), Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) ir Didžiųjų ežerų regiono tarptautinės konferencijos (ICGLR) šalys turi laikytis principų, dėl kurių susitarta Rytų Afrikos valstybių vadovų susitikime ir Luandos tarpininkavimo procese; tvirtai pabrėžia, kad Afrikos Didžiųjų ežerų regione būtinas tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

7.  ragina sukurti oficialų patikimumo tikrinimo mechanizmą, kuris būtų platesnio masto saugumo sektoriaus reformos dalis, siekiant išsiaiškinti, kuriuos kandidatus reikia pašalinti, taip pat siekiant užtikrinti, kad saugumo pajėgos veiktų laikydamosi tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės standartų;

8.  primygtinai ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad būsimoje ES strategijoje dėl Afrikos Didžiųjų ežerų būtų tinkamai atsižvelgta į daugybę rimtų žmogaus teisių ir humanitarinių problemų tiek šalies, tiek regionų lygmeniu, ypač KDR;

9.  ragina KDR kaimynines šalis labiau stengtis kovoti su konflikto zonų naudingųjų iškasenų kontrabanda per savo šalis ir neteisėta prekyba gamtos ištekliais, kurie skatina konfliktą; pabrėžia, kad svarbu toliau stengtis užkirsti kelią ginkluotų grupuočių, dalyvaujančių neteisėtoje prekyboje gamtos ištekliais, įskaitant auksą ir laukinės gamtos produktus, finansavimui; ragina Komisiją atliekant šio reglamento veikimo ir veiksmingumo peržiūrą įvertinti Reglamento (ES) 2017/821 poveikį ir veiksmingumą;

10.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Afrikos Sąjungai, AKR ir ES ministrų tarybai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat kitoms Rytų Afrikos bendrijos šalims.

(1) OL L 130, 2017 5 19, p. 1. (2) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros (2021/2252(INI))

P9_TA(2022)0420 A9-0270/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Priemonių rinkinys. Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. JT rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, priimtą 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės Europos vystymosi finansinės struktūros klausimais ataskaitą „Europa pasaulyje. Europos vystymosi struktūros ateitis“ (angl. Europe in the World – the future of European architecture for development),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Tarybos galimybių studiją dėl būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros stiprinimo galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. Tarybos išvadas dėl Europos vystymosi finansinės struktūros stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 d. Komisijos veiksmų gaires dėl geresnės Europos vystymosi finansinės struktūros ir 2021 m. pažangos ataskaitą (COM(2022)0139),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 25 d. EIB ir ERPB bendrą ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl Europos vystymosi finansinės struktūros (EFAD),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 11 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2020, pridedamą prie Komisijos ataskaitos dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl įgyvendinimo pranešimo dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl strategijos „Global Gateway“ (JOIN(2021)0030),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009(5),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 17–18 d. vykusį 6-ąjį Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą susijusį galutinį pareiškimą dėl bendros 2030 m. vizijos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnį ir Europos investicijų banko (EIB) statutą, pridėtą prie Sutarčių, kuriame nustatyta, kad EIB yra Europos Sąjungos finansų institucija, nuosavybės teise priklausanti visoms 27 ES valstybėms narėms, ir jo užduotis – prisidėti prie ES vystymosi politikos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Užsienio reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0270/2022),

A.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau ir taip didelis DVT finansavimo trūkumas ir dėl to iš viso sumažėjo 700 mlrd. JAV dolerių ištekliai, o poreikiai padidėjo 1 trln. USD, o tai sukėlė žirklių efektą, todėl ikipandeminis darnaus vystymosi tikslų (DVT) metinio finansavimo trūkumas besivystančiose šalyse, siekiantis 2,5 trln. USD, po COVID-19 krizės išaugs 70 proc. iki 4,2 trln. USD (3,7 trln. EUR)(6);

B.  kadangi mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse yra 148 mlrd. JAV dolerių metinis finansavimo trūkumas tam, kad nuo dabar iki 2030 m. būtų pasiektas 4-asis DVT; kadangi dėl papildomų išlaidų, kilusių dėl su COVID-19 susijusio mokyklų uždarymo, šis finansavimo trūkumas gali padidėti iki trečdalio;

C.  kadangi Rusijos karinė agresija Ukrainoje labai pablogino DVT padėtį Ukrainoje ir jos kaimyninėse šalyse; kadangi dabartinė Rusijos karinė agresija Ukrainoje turės įtakos DVT įgyvendinimui visame pasaulyje, ypač kalbant apie kovą su skurdu ir badu, dėl kurio didėja pilietinių neramumų, konfliktų ir neteisėtos migracijos rizika; kadangi destruktyvios pasekmės, kurias sukėlė V. Putino karas, reikšmingai nukreipė lėšas nuo ir taip ribotų paramos vystymuisi išteklių; kadangi ilgalaikės šio karo pasekmės dar nežinomos; kadangi dėl didžiulio DVT finansavimo trūkumo ir COVID-19 pandemijos, kuri buvo pražūtinga visame besivystančiame pasaulyje, padarinių reikia išskirtinio nuolatinio visų ES subjektų atsako ir visos sistemos peržiūros EEFAD srityje;

D.  kadangi dabartinis ES politinis ir finansinis vadovavimas ir ES pastangos nėra pakankamos, kad būtų pasiekti DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslai ir sprendžiami kiti opūs pasauliniai uždaviniai, visų pirma stiprėjanti klimato kaita, labai padidėjusi šalių partnerių skolos našta, COVID-19 pasekmės ir smurtiniai konfliktai, todėl reikia bendro tarptautinio lygmens veiksmų siekiant užtikrinti, kad EFAD galėtų reaguoti į šiuos kylančius iššūkius;

E.  kadangi, siekiant faktiškai įgyvendinti DVT ir įveikti COVID-19 pandemiją, būtina skubiai užtikrinti visų oficialių vystymosi finansų įstaigų, jų vyriausybinių akcininkų, ES institucijų ir visų esamų partnerių politikos suderinamumą ir glaudų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad ribotos viešosios lėšos būtų naudojamos kuo veiksmingiau ir efektyviausiai; kadangi nepaprastai svarbu sėkmingai sutelkti ne tik oficialią paramą vystymuisi (OPV) ir kitų esamų formų vystymosi finansavimą, bet ir papildomą kapitalą – tiek privatųjį, tiek viešąjį, ir turi būti suderintas su vystymosi politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į nelygybės ir skurdo mažinimą, kuris yra pirmasis Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas;

F.  kadangi, be kita ko, atsižvelgiant į tvarų globaliųjų Pietų vystymąsi, labai svarbu, kad ateityje pasaulio energijos srautai būtų reorganizuojami, o Afrikos žemynas atliktų svarbų vaidmenį; kadangi jo vaidmens tvarios energijos gamybos, naudojimo ir eksporto srityje stiprinimas suteiks galimybę siekti į ateitį orientuoto ir tvaraus ekonominio vystymosi ir galėtų pagerinti daugumos gyventojų gyvenimo sąlygas;

G.  kadangi maisto stygius yra didelė kliūtis siekiant DVT, ypač Afrikoje, kur du iš dešimties Afrikos gyventojų yra nepakankamai maitinami; kadangi šis iššūkis taps dar aktualesnis dėl gyventojų skaičiaus augimo; kadangi ES bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis turi veiksmingai ir tvariai spręsti šią problemą;

H.  kadangi ES institucijos ir 27 ES valstybės narės kartu yra didžiausios paramos besivystančioms šalims teikėjos, kurioms tenka apie 46 proc. visos OPV, kurią visos EBPO OPV narės teikia besivystančioms šalims;

I.  kadangi Europos komandos metodo, kaip pasaulinio ES atsako į COVID-19 krizę, sukūrimas galėtų padėti sukurti bendrą ES išorės atsako į pandemiją ir kitas didelius iššūkius, pavyzdžiui, Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, strateginio koordinavimo sistemą, siekiant remti šalis partneres; kadangi šis požiūris yra perspektyvus procesas, sudarantis sąlygas tolesniam ES institucijų, valstybių narių ir Europos dvišalių ir daugiašalių vystymosi finansų įstaigų, EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimui, nuolat didinant ES kolektyvinį veiksmingumą ir matomumą;

J.  kadangi Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), kurios bendras biudžetas – 79,5 mlrd. EUR, įsigaliojimas yra istoriniai ES išorės ir vystymosi politikos pokyčiai, dėl kurių racionalizuojamos ir konsoliduojamos ES išlaidos vystymuisi ir suteikiamas naujas postūmis didesniam Europos vystymosi srities veikėjų bendradarbiavimui; kadangi KVTBP „Globali Europa“ iš esmės keičia išorės investicijų sistemą, sutelkdama mišrų finansavimą ir garantijas pagal „Europos darnaus vystymosi fondo +“ (EDVF+) Išorės veiksmų garantiją; kadangi EDVF+ gerokai išplečia savo pirmtako EDVF geografinę aprėptį ir finansinį paketą ir galės užtikrinti operacijas iki 53,4 mlrd. EUR per EAG; kadangi KVTBP „Globali Europa“ principas „pirmiausia politika“ reiškia perėjimą prie politikos tikslais grindžiamo bendradarbiavimo ir užtikrina, kad ES biudžeto garantijų naudojimas būtų susietas su programavimo procesu;

K.  kadangi pagal EDVF+, sukurtą pagal KVTBP „Globali Europa“, teikiamas finansavimas derinimo ir biudžeto garantijų operacijoms, kurias turi įgyvendinti reikalavimus atitinkantys partneriai laikydamiesi atviro ir bendradarbiavimu grįsto požiūrio;

L.  kadangi KVTBP „Globali Europa“ reglamento 36 straipsnyje nustatytas specialus EIB vaidmuo pagal tą priemonę;

M.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį besivystančiose šalyse veikiančios ES įmonės ir finansavimo institucijos vis dažniau susiduria su nesąžininga konkurencija su pasauliniais veikėjais, kurie veikia ne pagal daugiašalę vystymosi finansavimo sistemą, kurioje numatyti tarptautiniai taisyklių ir reglamentų rinkiniai, pvz., konkretūs reikalavimai OPV, oficialiai remiami kreditai, tvarus skolinimas ir skolos tvarumas, draudžiamos eksporto subsidijos ir tarptautiniai kovos su kyšininkavimu ir korupcija standartai;

N.  kadangi tinkamai veikiantis politikos suderinamumas vystymosi labui ir parama vidaus išteklių sutelkimui yra neatsiejama patikimo finansų valdymo dalis ir ja siekiama didinti pagalbos veiksmingumą įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, pvz., remiant kovą su korupcija, plėtojant progresinių mokesčių sistemas, kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu;

O.  kadangi 2019 m. spalio mėn. paskelbtoje kompetentingų asmenų grupės ataskaitoje, be kita ko, buvo rekomenduojama įsteigti Europos klimato ir darnaus vystymosi banką (ECSDB), kurį valstybės narės nedelsdamos atmetė kaip pernelyg brangų ir per ilgą, kad jį būtų galima įgyvendinti naujuoju biudžeto laikotarpiu; kadangi vietoj to Taryba pasirinko alternatyvią galimybę, palyginti su Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės, vadinamos status Quo +, pasiūlyta galimybe, kuri iš esmės nepakeičia esamų struktūrų, bet ragina jas tobulinti; kadangi pagal status Quo+ galimybę valstybėms narėms be papildomų išlaidų numatomi šie patobulinimai: gerinti EIB veiklą vietoje ir pakeisti jo verslo modelį, kad jis būtų labiau orientuotas į plėtros bankus, laipsniškai plečiant ERPB veiklos sritį į Užsachario Afriką, didinant Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir ES delegacijų pajėgumus;

P.  kadangi valstybės narės ragino visus Europos plėtros bankus ir finansų įstaigas stiprinti savo bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą tiek tarpusavyje, tiek su kitomis daugiašalėmis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, remiantis kiekvienos institucijos pranašumais ir ekspertine patirtimi, taip didinant EVFS efektyvumą, matomumą ir poveikį, skatinant skiriant privačiojo sektoriaus įtraukimą, kartu ir toliau papildant ir remiant viešojo sektoriaus dalyvavimą;

Europos vystymosi finansinės struktūros principai ir tikslai

1.  atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas dėl EFAD stiprinimo ir į 2022 m. kovo 24 d. Komisijos Europos vystymosi finansinės struktūros gerinimo veiksmų planą ir 2021 m. pažangos ataskaitą (COM(2022)0139); pabrėžia pagrindinį KVTBP „Globali Europa“, EDVF+ ir Išorės veiksmų garantijos vaidmenį kuriant strateginę mišraus finansavimo, rizikos investuoti pašalinimo ir garantijų programą ir su ES biudžeto pagalba sutelkiant privataus sektoriaus išteklius, ypač atsižvelgiant į vis didesnę geopolitinę ir ekonominę konkurenciją;

2.  pabrėžia, kad EFAD turėtų būti veiksminga, efektyvi, nuosekli ir įtrauki, grindžiama principu „pirmiausia politika“ kaip EFAD struktūros pagrindas ir atitinkanti ES strateginius interesus bei vertybes; primygtinai reikalauja, kad visi įgyvendinantieji partneriai, kurie yra EFAD dalis ir turėtų prieigą prie ES biudžeto lėšų pagal EDVF+, taikytų visus ES socialinius, žmogaus teisių, viešųjų pirkimų, skaidrumo, aplinkosaugos ir teisinės valstybės standartus, politiką ir procedūras; ragina Komisiją įvertinti, stebėti ir pranešti apie šių taisyklių laikymąsi; pabrėžia, kad principu „pirmiausia – politika“ grindžiama EFAD turėtų būti pagrįsta JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Paryžiaus susitarime ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje nustatytais principais bei tikslais ir turėtų prisidėti prie DVT įgyvendinimo; pakartoja, kad projektams, kuriuose dalyvauja EFAD subjektai, turi būti taikomas atsparumo klimato, aplinkos ir socialiniam tvarumui reikalavimas, siekiant kuo labiau sumažinti galimą žalingą poveikį ir kuo labiau padidinti naudą klimato, aplinkos ir socialiniu aspektais, laikantis ES ir jos valstybių narių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą; primygtinai reikalauja, kad pagal naująją EFAD vykdoma veikla būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos; atsižvelgdamas į tai, taip pat primygtinai reikalauja, kad operacijomis, kuriose dalyvauja EFAD subjektai, nebūtų finansuojami sektoriai, kuriais remiama klimato krizė, o būtų prisidedama prie perėjimo prie tvarios energijos gamybos; primena, kad ES politinis įsipareigojimas turėtų būti įtvirtintas jos daugiametėje finansinėje programoje ir visapusiškai atsispindėti jos Europos vystymosi finansinėje struktūroje;

3.  primygtinai tvirtina, kad Europos vystymosi finansinė struktūra turi sustiprinti strategines Europos Sąjungos ir jos pasaulinių vystymosi partnerių partnerystes; pakartoja, kad tokios partnerystės visada turėtų būti grindžiamos abipuse pagarba ir orumu, bendrais interesais ir vertybėmis, visų pirma žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, atsakomybe aplinkos, socialinėje ir klimato srityse, sveikata ir saugumu, siekiant sumažinti nelygybę ir skurdą; pakartoja, kad šios partnerystės visada turėtų būti kuriamos laikantis DVT ir stengiantis juos pasiekti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia daugialypę V. Putino režimo įtaką ir paramą jam Afrikos žemyne ir ragina ES ir jos valstybes nares susisiekti su tomis Afrikos valstybėmis partnerėmis ir užmegzti patikimas partnerystes; ragina Komisiją į tokių partnerysčių kūrimą ir įgyvendinimą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO, įskaitant vietos organizacijas; pabrėžia, kad būtina sąlyga partnerystės projektams, finansuojamiems pagal EFAD, yra užtikrinti vystymąsi ir finansinį papildomumą, taip pat šalių atsakomybę ir vystymosi veiksmingumą; pasisako už tai, kad ES politika ir iniciatyvos, kuriomis remiamas valstybių narių koordinavimas ir bendradarbiavimas vystymosi politikos srityje, ir ES veiksmai turi papildyti ir remti valstybių narių iniciatyvas; pabrėžia, kad skurdo panaikinimas (1-asis DVT), geros sveikatos ir gerovės skatinimas (3-iasis DVT), kokybiško švietimo užtikrinimas visiems (4-asis DVT), nelygybės mažinimas (10-asis DVT) ir klimato politikos veiksmų skatinimas (13-asis DVT), ypatingą dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms grupėms ir nė vieno nepaliekant nuošalyje, yra ypač dideli iššūkiai šiandienos pasaulyje; taip pat primygtinai ragina imtis daugiau veiksmų siekiant patenkinti investicijų į tvarią vandenynų pramonę poreikius, nes 14-asis DVT „gyvybė vandenyse“ tebėra vienas iš labiausiai nepakankamai finansuojamų tikslų pagal visus DVT;

4.  pabrėžia humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir taikos sąsają; akcentuoja vystymosi vaidmenį užkertant kelią konfliktams, užtikrinant ilgalaikį pasitraukimą iš konfliktų ir stiprinant krizių valdymą; primygtinai tvirtina, kad svarbu toliau plėtoti gerai pritaikytą trigubą sąsają, daugiausia dėmesio skiriant į žmones orientuotam, struktūriniam ir tvariam ilgalaikiam atsigavimui, siekiant spręsti užsitęsusių ir nuspėjamų krizių ir smurtinių situacijų sudėtingus iššūkius; primena, kad be taikos ir saugumo neįmanoma panaikinti vystymosi ir skurdo, o be vystymosi ir skurdo panaikinimo neįmanoma užtikrinti tvarios taikos, žmonių ar valstybės saugumo; be to, pažymi, kad saugumo trūkumas didina jau esamą pažeidžiamumą besivystančiose šalyse, todėl didėja finansavimo trūkumas siekiant DVT; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumas, teisinė valstybė ir atsparios institucijos yra labai svarbūs investicijoms ir darniam vystymuisi; atkreipia dėmesį į vietos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir religines organizacijas, veiklą sprendžiant ir valdant konfliktus, kuriais prisidedama prie taikos ir saugumo; primena, kad OPV visada turėtų būti naudojama laikantis tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų ir KVTBP „Globali Europa“;

5.  pabrėžia kolektyvinio, nuoseklaus visų ES valstybių narių remiamo ir patvirtinto ES požiūrio vaidmenį, kuris yra politiškai nuovokus ir pritaikytas prie šalies partnerės ypatumų ir kuris galėtų būti veiksmingas skatinant socialinės apsaugos sistemų, atitinkančių atitinkamas TDO konvencijas, ir pagrindinių viešųjų paslaugų besivystančiose šalyse plėtrą; atkreipia dėmesį į tai, kad toks ES požiūris padėtų socialinę apsaugą paversti vienu iš socialinės sutarties pagrindų, taip sudarant sąlygas didesniam atsparumui; mano, kad mišrus finansavimas – tai viena iš vystymosi finansavimo priemonių rinkinio galimybių, kuri galėtų papildyti viešąsias investicijas ribotų biudžeto išteklių sąlygomis; ragina, kad derinimo operacijos būtų vykdomos tik tose srityse, kuriose jos gali suteikti pridėtinės vertės vietos ekonomikai, ir ragina, atsižvelgiant į tai, atlikti kruopštų vertinimą, ypač kai jos skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant sumažinti skolos naštą, apsaugoti tokias pagrindines viešąsias paslaugas, kaip sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugos, ir nedidinti esamos nelygybės;

6.  pabrėžia, kad visų ES politikos krypčių, strategijų, iniciatyvų ir finansavimo priemonių, visų pirma naujos priemonės KVTBP „Globali Europa“, Europos komandos iniciatyvos ir naujos strategijos „Global Gateway“ nuoseklumas, taip pat ES strategijos dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui glaudus suderinimas yra nepaprastai svarbus siekiant kuo labiau padidinti pasaulinį ES atsaką į tvarų augimą, vystymąsi ir taiką; mano, kad EFAD turėtų pagerinti ES matomumą ir jos vystymosi finansavimo poveikį pasaulyje, siekiant užtikrinti, kad suvokiamas ES vaidmuo pasaulyje atitiktų jos teikiamą paramos dydį;

7.  yra sunerimęs dėl to, kaip COVID-19 pandemija atskleidė ilgalaikius struktūrinius nelygybę sveikatos srityje lemiančius veiksnius; mano, kad EFAD turėtų prisidėti prie investicijų į atsparias visuomenės sveikatos sistemas, sveikatos priežiūrą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat į naujų sveikatos technologijų, taip pat vakcinų, gydymo būdų ir į besivystančiose šalyse pasikartojančių ligų mokslinius tyrimus ir plėtrą; ragina išnagrinėti galimybę sukurti dalijimosi inovacijomis, švietimu, mokymais, žiniomis ir patirtimi platformą, kuria būtų remiamos įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystes, skatinamas viešojo ir privačiojo sektorių dialogas ir ieškoma novatoriškų verslo sprendimų siekiant paspartinti darnų vystymąsi; pabrėžia viešųjų ir privačiųjų investicijų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį, taip pat vidaus išteklių sutelkimo šalyse partnerėse ir veiksmingesnio ES finansavimo panaudojimo svarbą siekiant panaikinti nustatytą 2,5 trln. USD finansavimo trūkumą, kurio reikia DVT pasiekti iki 2030 m., kartu stiprinant gerą valdymą ir kovojant su korupcija;

Iššūkiai, į kuriuos reikia reaguoti

8.  pabrėžia, kad besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims tenka bendra atsakomybė siekti DVT; pabrėžia, kad ES finansinis įnašas į darnų vystymąsi šalyse partnerėse turėtų sudaryti sąlygas šalims partnerėms prisidėti prie jų ekonominio ir socialinio vystymosi ir padėti siekti DVT; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbi šalių vidaus atsakomybė; pabrėžia, kad EFAD ir ilgai laukta ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategija turi atspindėti koordinuotą ir suderintą ES vidaus ir išorės politikos bei įsipareigojimų rinkinį ir sudaryti palankesnes sąlygas jam įgyvendinti, be kita ko, pasitelkiant jau esamų vystymosi politikos priemonių rinkinį; pabrėžia, kad viešasis ir privatusis finansavimas turi būti suderintas su DVT tikslais ir Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija dar neparengė integruotos ir visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos ir tai yra didelis iššūkis siekiui pasiekti politikos nuoseklumą, nes trūksta aiškių, išmatuojamų ir per nustatytą laiką įvykdytinų ES masto tikslų, susijusių su visais DVT, kurie būtų lyginamieji standartai, apie kuriuos reikia pranešti;

9.  mano, kad Europos vystymosi finansinė struktūra turėtų būti grindžiama visų įvairių jos dalyvių (t. y. EIB, ERPB, Europos plėtros finansavimo institucijų (PFI) ir kitų) ekspertinėmis žiniomis ir esamais tinklais; pripažįsta, kad nuo Tarybos išvadų paskelbimo padaryta pažanga ir atlikti patobulinimai, susiję su būsima Europos vystymosi finansine struktūra, tačiau pažymi, kad dabartinė padėtis vis dar apibūdinama kaip stokojanti politikos valdymo, koordinavimo, fragmentuota, dubliuojanti veiksmus ir tęsianti nenaudingą konkurenciją tarp Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir Europos vystymosi ir finansų institucijų; ragina dėti daugiau pastangų, kad dabartinė sistema taptų veiksmingesnė, labiau pagrįsta bendradarbiavimu ir nukreipta užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą, kurioje būtų naudojamasi pagrindinių partnerių atitinkamomis geografinėmis, sektorių ir finansinėmis žiniomis, siekiant užtikrinti geresnę ES mokesčių mokėtojų grąžą ir didesnį poveikį vystymuisi;

10.  pripažįsta, kad reikia stiprinti ir gerinti institucinę struktūrą, mažinti apsunkinantį biurokratinį koordinavimą ir stiprinti institucijų lankstumą, siekiant kuo labiau padidinti EFAD potencialą ir taip padidinti poveikį vystymuisi;

11.  ragina Komisiją siekti veiksmingai valdyti strategiją „Global Gateway“, kuri turi būti tęsiama vadovaujant Komisijos pirmininkei, ir šiuo atžvilgiu glaudžiai koordinuoti veiksmus su Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Taryba ir Europos Parlamentu, užtikrinant, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų suteikta aktyvi atsakomybė pagal Europos komandos principą; pabrėžia, kad strategija turėtų derėti su EFAD ir kad netikslinga pasinaudoti KVTBP „Globali Europa“ naujiems uždaviniams ir prioritetams skirtu rezervu finansavimui; primygtinai ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos apie savo apskaičiuotą sverto koeficientą investavimo operacijoms, ypač neseniai paskelbtos ES strategijos „Global Gateway“ atveju;

12.  yra susirūpinęs dėl to, kad ES reguliavimo iniciatyvose sistemingai trūksta pagrindinių politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo elementų; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai laikytis PCSD principų, kad būtų pasiekti pagalbos veiksmingumo tikslai; primygtinai reikalauja, kad PCSD užtikrinimo mechanizmai būtų įtvirtinti EFAD; ragina atlikti daugiau ex ante poveikio vertinimų ir sukurti išankstinio įspėjimo apie politikos nenuoseklumą ES delegacijose sistemą; rekomenduoja, kad visos atitinkamos ES institucijos ir valstybės narės, be kita ko, aukščiausiu politiniu lygmeniu, sistemingiau ir veiksmingiau naudotųsi PCSD ir šią priemonę įtrauktų į visų įvairių ES politikos sričių formavimą ir įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad ji nedarytų neigiamo poveikio DVT įgyvendinimui; pabrėžia, kad šiuos mechanizmus turėtų atitinkamai įgyvendinti EIB, ERPB, plėtros finansavimo institucijos (PFI) ir jų tarpininkai; pabrėžia, kad PCSD priemonė turi būti įtraukta visų pirma į ES išorės politiką ir nukreipta į ją, kad būtų pasiekti DVT;

13.  pripažįsta Komisijos pastangas užtikrinti geresnį reglamentavimą siekiant sukurti ilgalaikes tvarias investicijas, kuriomis būtų skatinama tiek žmonių, tiek planetos sveikata ir gerovė ir ginamos žmogaus teisės; reikalauja, kad Europos vystymosi finansinė struktūra derėtų su būsimais ES išsamaus patikrinimo ir įmonių atsakomybės teisės aktais, užtikrinant, kad įmonės laikytųsi žmogaus teisių standartų ir reguliavimo pakeitimų, privalomojo išsamaus patikrinimo ir laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų dėl verslo ir žmogaus teisių; pabrėžia, kad EFAD turi atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus; ragina EFAD narius stiprinti išsamų savo operacijų patikrinimą, užtikrinti prasmingą vietos gyventojų konsultavimą įgyvendinant projektus, toliau plėtoti jų ekspertines žinias vystymosi srityje ir specialius gebėjimus bei žmogiškuosius išteklius vietoje, įgyvendinti lyčių aspekto integravimą ir apsaugoti žmogaus teises visose operacijose, turėti patikimus atskaitomybės mechanizmus paveiktoms bendruomenėms ir atidžiai stebėti jų dalyvavimo trūkumus ir jų tarpininkų vaidmenį projektuose, kurie neigiamai paveikė besivystančių šalių vietos gyventojus, ir apie juos pranešti;

14.  dar kartą patvirtina, kad visi įgyvendinantieji partneriai ir finansų tarpininkai, dalyvaujantys projektuose, susijusiuose su ES garantijomis arba finansuojamuose iš ES biudžeto, privalo visapusiškai laikytis ES socialinių, aplinkos apsaugos, mokesčių, skaidrumo, kovos su sukčiavimu ir korupcija standartų, politikos, taisyklių ir procedūrų; ragina Audito Rūmus išsamiai tikrinti operacijas, kurioms taikomos ES biudžeto garantijos, ir dėl jų reguliariai teikti ataskaitas, šalinant bet kokius jų veikimo metodų trūkumus, dėl kurių šiuo metu užkertamas kelias tai daryti; pabrėžia, kad svarbu laiku atlikti nepriklausomą EDVF+ ir Europos komandos principo veiksmingumo, veiklos rezultatų ir poveikio vystymuisi vertinimą;

15.  pažymi, kad Europos komandos požiūris susiformavo reaguojant į COVID-19 pandemiją; mano, kad Europos komandos metodas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį toliau gerinant strateginį bendradarbiavimą ir pasaulinį koordinavimą, taip pat vystymosi pastangų suderinamumą ir veiksmingumą, ypač šalių partnerių lygmeniu, taip pat ES ir valstybių narių, įskaitant ir regioninių vyriausybių, lygmeniu; tikisi, kad įgyvendinant EDVF+/KVTBP „Globali Europa“ priemonę bus laikomasi ryžtingesnės politikos krypties ir tikslingumo, taip pat komunikacijos ir matomumo mechanizmai bus stipresni; taip pat primygtinai ragina tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento tikrinimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas Europos komandos veiklos demokratinis teisėtumas;

16.  ragina Komisiją pateikti tvirtą ES politikos kryptį vystymosi politikai ir koordinuoti EFAD taip, kad būtų galima toliau derinti ES vystymosi finansų įstaigų veiklą naujoje atviroje, bendradarbiavimu grindžiamoje, skaidrioje ir įtraukioje struktūroje, kad būtų pasiekti ES vystymosi politikos tikslai, stiprinama glaudi partnerystė su regionais ir prisidedama prie jų vystymosi;

17.  pabrėžia, kad KVTBP „Globali Europa“ programavimo procesas suteikia galimybę padidinti ES biudžeto garantijų, visų pirma EDVF+, naudojimą; pabrėžia, kad būsima finansinė struktūra turėtų sudaryti sąlygas dalyvauti visiems suinteresuotiems vystymosi finansavimo subjektams, įskaitant mažuosius ir vidutinius subjektus bei ne ES plėtros bankus ir suinteresuotuosius subjektus; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad visiškai vienodos sąlygos būtų taikomos EDVF+ valdymui ir prieigai prie ES išteklių; pabrėžia, kad svarbu turėti tinkamą rizikos valdymo sistemą, veiksmingą vystymosi finansavimo priemonių įgyvendinimo valdymą ir priežiūrą; ragina Komisiją veiksmingiau išnaudoti turimus bankų ekspertų išteklius ir savo finansinius bei techninius pajėgumus;

18.  palankiai vertina tai, kad paskelbtos Komisijos pirmosios veiksmų gairės dėl geresnės Europos vystymosi finansinės struktūros ir 2021 m. pažangos ataskaita; primena, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ reikalaujama, kad Komisija atskleistų Tarybai ir Parlamentui techninio vertinimo grupės sudėtį, įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles ir užtikrintų jos narių nešališkumą ir interesų konfliktų nebuvimą; primygtinai ragina Komiją nustatyti panašias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas aukšto lygio ekspertų grupės, kuri pateiks Komisijai rekomendacijas dėl tolesnio privataus kapitalo srautų į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis paspartinimo, skaidrumas ir nešališkumas ;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos vystymosi finansine struktūra būtų siekiama atkurti daugiašalę vystymosi finansavimo sistemą, siekiant padėti nutraukti netvarią skolinimo praktiką kai kuriose šalyse, kurios veikia ne pagal šią sistemą, kuri ne tik kelia grėsmę vienodoms sąlygoms ES ir kitoms reikalavimų besilaikančioms šalims, bet ir labai padidina ir taip didelę daugelio besivystančių šalių, kurios dėl COVID-19 pandemijos tapo dar pažeidžiamesnės, išorės skolą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Rusijos karinė agresija Ukrainoje dar labiau didina skolos naštą daugelyje besivystančių šalių; pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys negali įgyvendinti DVT be finansinės paramos, todėl primygtinai ragina imtis tvarumo įsipareigojimus atitinkančių skolos mažinimo priemonių;

20.  mano, kad ES taksonomija turėtų padėti nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas ir įtraukti tvarumą tarp kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti valdant riziką; ragina Komisiją toliau plėtoti ES taksonomiją ir skatinti vystymosi finansavimo institucijas tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, taip pat privačius subjektus, aktyviai dalyvaujančius vystymosi srityje, suderinti savo veiklą, ypač vykdomą besivystančiose šalyse, su DVT tikslais ir Paryžiaus susitarimo tikslais;

Europos ir nacionalinės finansų įstaigos

21.  dar kartą patvirtina ypatingą Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį ES ir visame pasaulyje, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnyje ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ 36 straipsnyje; pabrėžia svarbų EIB vaidmenį teikiant ES investicijas ir vykdant partnerystę su Komisija įgyvendinant strategiją „Global Gateway“;

22.  pripažįsta esminį EIB vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir tvarią mėlynąją ekonomiką, jo svarų indėlį į ES ekonominį atsaką reaguojant į COVID-19 pandemiją; ragina ES maksimaliai išnaudoti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui didinti ir jos išorės politikos interesams ir prioritetams santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti, galimybes; ragina EIB gerinti savo politiką ir praktiką bei didinti skaidrumą, visų pirma įgyvendinant Europos ombudsmeno parengtas rekomendacijas „imtis kelių skaidrumo veiksmų, kad visuomenė galėtų lengviau pamatyti galimą jo finansuojamų projektų poveikį aplinkai“, kaip nurodyta bylose 1065/2020/PB, 1251/2020/PB ir 1252/2020/PB;

23.  palankiai vertina tai, kad EIB grupėje įsteigtas specializuotas vystymosi padalinys „EIB Global“, veikiantis nuo 2022 m. sausio 1 d.; ragina EIB stiprinti pozicijas šioje srityje, kartu išnaudojant galimą sinergiją su EIVT, ES delegacijomis, ERPB ir kitomis Europos PFI; atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos apie „EIB Global“ finansavimą trūkumas nuo pat pradžių kelia pavojų jo įgaliojimams, taip pat atsižvelgiant į šio naujo subjekto įsipareigojimus, susijusius su vystymosi tikslais; todėl ragina naujajam „EIB Global“ suteikti konkrečius ir tvirtus vystymosi įgaliojimus; tikisi, kad ši nauja struktūra ir jos patariamoji taryba, jos tikslai ir biudžeto nuostatos, organizacinė veikla ir konkretūs padalinio tikslai, taip pat koordinavimo su kitomis finansų plėtros institucijomis mechanizmai bus visiškai skaidrūs, be kita ko, aktyviai skelbiant dokumentus, užtikrinant paramą gaunančių šalių prasmingą atstovavimą ir reguliariai keičiantis informacija su Europos Parlamentu bei palaikant atvirą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos veikėjais;

24.  ragina ES toliau kuo labiau didinti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui didinti ir jos išorės politikos interesams bei prioritetams santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti, galimybes; ragina griežčiau koordinuoti Komisijos, EIVT ir ES delegacijų veiklą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diskusijoms ir bendradarbiavimui su atitinkamais subjektais vietoje, siekiant nustatyti projektus, geriausiai atitinkančius vystymosi veiksmingumo tikslus;

25.  ragina EIB ir ERPB toliau stiprinti papildomumą ir verslo modelius įgyvendinant didesnio tarpusavio pasitikėjimo iniciatyvas, nes poreikiai yra didesni nei jų bendri ištekliai; ragina EIB ir ERPB koordinuoti savo darbą pagal skirtingas trajektorijas ir paaiškinti savo darbo pasidalijimą, siekiant padėti kiekvienam bankui sutelkti dėmesį į savo atitinkamas pagrindines kompetencijas, taip išvengiant dubliavimosi ir priverstinio kainų mažinimo; pažymi, kad reikia pritaikyti EIB ir ERPB darbo metodus ir priemones prie investicijų poreikių Afrikoje, visų pirma, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didelio masto investicijoms, kartu išlaikant ES paramą mažesnio masto vietos projektams; atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog Europos investicijos būtų vykdomos kartu su matomu ES dalyvavimu ir nuolatiniu politiniu dialogu; pažymi, kad EFAD reikia kuo labiau padidinti esamų Europos plėtros bankų ir finansų įstaigų skirtingų struktūrinių aplinkybių ir darbo metodų privalumus, kad būtų padidintas ES indėlio į darnų vystymąsi veiksmingumas; tikisi, jog EIB, ERPB ir kitos Europos PFI užtikrins ir pateiks įrodymų atlikdami ex ante poveikio vertinimus, kad visi projektai, ypač mišraus finansavimo projektai, padėtų siekti ES vystymosi tikslų, įskaitant su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis susijusius tikslus, ir padėtų siekti tarptautinių žmogaus teisių standartų; ragina Komisiją, EIB, ERPB ir Europos PFI užtikrinti, kad jų patariamosios ir techninės pagalbos grupės būtų parengtos toliau skatinti lyčių lygybę ir įtraukų vystymąsi;

26.  ragina Komisiją, valstybes nares, EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir kitus Europos plėtros bankus ir finansų įstaigas, įskaitant mažesnes PFI, stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma įgyvendinant KVTBP „Globali Europa“ ir jos tikslus, taip pat pasauliniu mastu siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, ir skatinti juos sutelkti išteklius ir finansavimą, taip pat stiprinti bendrų projektų koordinavimą ir komunikaciją, remiantis jų atitinkama finansine patirtimi; ragina Komisiją atlikti svarbesnį vaidmenį teikiant techninę pagalbą projektams ir padedant PFI ir kitiems vystymosi proceso dalyviams koordinuoti veiksmus; ragina laikytis įtraukaus požiūrio į mažesnes valstybių narių PFI gaunant finansavimą pagal Europos vystymosi finansavimo struktūrą;

27.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingiau naudoti sąveiką ir geriau suderinti ERPB, EIB ir kitų PFI finansavimo iniciatyvas, skirtas Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims, ypač daug dėmesio skiriant ES šalims kandidatėms; atsižvelgdamas į Ukrainoje vykstantį karą, primena, kad Europos finansavimas kaimyninėse šalyse ir šalyse kandidatėse yra būtina reformų, kurias, atsižvelgiant į ES užsienio politikos interesus, reikalaujama atlikti, kad šalis atitiktų stojimo kriterijus, sudedamoji dalis;

28.  ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku ir įvertinti bendros patronuojamosios įmonės įsteigimo pranašumus įgyvendinus EIB ir Afrikos plėtros banko partnerystes veiksmų planą; ragina EIB pranešti Parlamentui apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi; pabrėžia, kad reikia finansuoti ilgalaikes investicijas, kuriomis skatinamas darnus vystymasis, ir remtis ligšioliniu bendradarbiavimu, siekiant toliau plėtoti darnaus vystymosi galimybes Afrikos žemyne; ragina sukurti projektų ir konsultacijų centrus, kuriuos bendrai valdytų EIB ir Afrikos plėtros banką, siekiant sukurti veiksmingus informacinius centrus, kurie konsultuotų ir inicijuotų projektus vietos subjektams ir kurie geriau atitiktų vystymosi poreikius vietoje, taip pat padidintų vietos atsakomybę už bendrus vystymosi projektus; atsižvelgdamas į tai, ragina remti vietos privačiojo sektoriaus plėtrą Afrikoje, visų pirma skiriant daugiau lėšų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms Afrikos įmonėms;

29.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, bendrai paėmus, siekiant ilgalaikio poveikio vystymuisi, reikia vietos atsakomybės ir bendradarbiavimu grindžiamo bei įtraukaus požiūrio, kurie turėtų būti paremti tvirta sistemingų vietos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais sistema; prašo Komisijos įvertinti, kaip būtų galima toliau tobulinti sistemingų vietos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais sistemą;

30.  ragina valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas toliau plėsti finansinę įtrauktį, kad būtų remiamos galimybės gauti tvarų finansavimą tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, įskaitant moteris, nes taip prisidedama prie jų ekonominio įgalėjimo; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad EFAD būtų prisidedama prie visapusiško Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimo; primena tikslą, pagal kurį bent 85 proc. veiksmų pagrindinis arba svarbus tikslas turi būti lyčių lygybė, o iš jų bent 5 proc. veiksmų pagrindinis tikslas turėtų būti lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas; ragina, kad atliekant visas EFAD operacijas būtų renkami pagal lytį suskirstyti duomenys ir atliekamas išankstinis ir baigiamasis poveikio lytims vertinimas;

31.  ragina visus plėtros bankus ir institucijas prisiimti tvarius įsipareigojimus ir drąsiai investuoti laikantis vystymosi politikos tikslų, visų pirma mažinti nelygybę ir panaikinti skurdą, o ne siekti investicijų grąžos; todėl pripažįsta, kad svarbu skatinti didesnės rizikos investicijas sudėtingesnėmis vystymosi aplinkybėmis, pavyzdžiui, nestabiliose ar konfliktų paveiktose šalyse, ir nepakankamai gerai išvystytuose sektoriuose, t. y. klimato, biologinės įvairovės, švietimo ir sveikatos; tuo pačiu metu pabrėžia būtinybę kuo labiau sumažinti bet kokią susijusią riziką, kylančią ES biudžetui, tokią kaip padidėjusi ES biudžeto garantijų paklausa, ir išsaugoti aukštą EIB kredito reitingą; pabrėžia, kad PFI skatinamos prisiimti didesnę riziką pagal savo investicijų programas įgyvendinant EDVF+, be kita ko, kad pasiektų ir pažeidžiamiausios ekonomikos šalis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant išmatuojamą ir papildomą poveikį vystymuisi neiškraipant vietos rinkos ar nesukuriant nesąžiningos konkurencijos su vietos ekonominės veiklos vykdytojais ir padedant plėtoti projektų pasiūlos aspektą teikiant paramą projektų rengimui ir padedant PFI koordinuoti veiklą, kartu užtikrinant mažesnių PFI integraciją;

32.  pripažįsta valstybių narių plėtros bankų svarbą ir galimybes Europos vystymosi finansinėje struktūroje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl tarpininkų, bendradarbiaujančių su PFI, vaidmens, ypač dėl žmogaus teisių pažeidimų, apie kuriuos pranešta; pabrėžia, kad vietos privačiojo sektoriaus vystymasis Užsachario Afrikoje gali atlikti svarbų vaidmenį įgalinant šalis partneres eiti darnaus vystymosi keliu;

33.  ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitas apie Europos komandos iniciatyvas, grindžiamas kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais pagal KVTBP „Globali Europa“, kuriose būtų įvertinti sutelkti ištekliai, vystymosi planavimas ir poveikis, ES standartų suderinimas ir taikymas, ES integracijos perspektyva ir valstybių narių dalyvavimas; primygtinai reikalauja, kad tokiomis ataskaitomis būtų dalijamasi su Parlamentu ir jos būtų skelbiamos viešai; pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti pagrindinį vaidmenį tikrinant politinius tikslus ir laukiamus Europos komandos iniciatyvų rezultatus tiek bendruoju, tiek projektų lygmenimis, užtikrinant, kad Europos komandos iniciatyvos veiktų kartu su esamais mechanizmais ir papildytų, o ne pakeistų daugiametes orientacines programas;

34.  pakartoja, kad institucinė ES finansavimo kontrolė ir tikrinimas skatina demokratines diskusijas ir padeda didinti ES patikimumą ir skaidrumą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į svarbų Parlamento vaidmenį ir jo tikrinimo vaidmenį pagal KVTBP „Globali Europa“; ragina nustatyti įpareigojimus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas EFAD įgyvendinimo matomumas; ragina Komisiją tinkamai ir laiku imtis veiksmų tais atvejais, kai šie įpareigojimai nevykdomi; ragina Europos Audito Rūmus rengti reguliarias EFAD įgyvendinimo ataskaitas, kurios bus skelbiamos viešai ir kuriose bus pateiktos politinės rekomendacijos, įskaitant rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant pagerinti padėtį; apgailestauja dėl to, kad plačiajai visuomenei trūksta informacijos apie ES vaidmenį teikiant paramą vietos bendruomenėms ir skatina labiau komunikuoti su visuomene;

35.  ragina Komisiją ir Europos vystymosi finansavimo struktūros institucijas skatinti savo viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą; primena, kad ES įmonės turėtų galėti vienodomis sąlygomis konkuruoti su įmonėmis, įsisteigusiomis ne ES šalyse;

36.  pabrėžia, kad, norint įvertinti pažangą ir faktinius rezultatus ir nustatyti, ar ES skirtas vystymosi finansavimas buvo veiksmingas ir papildė kitą finansavimą, labai svarbu laiku gauti aktualią, nuoseklią ir palyginamą informaciją; apgailestauja, kad nėra bendros EDVF+ ataskaitų teikimo ir rezultatų vertinimo sistemos su palyginamais rodikliais; ragina Komisiją parengti tokią sistemą, kad būtų galima suderintai valdyti rezultatus; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie šios sistemos turinį ir įgyvendinimą;

37.  laukia Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl paramos vystymuisi programavimo, kurioje bus įvertinta, ar 2021–2027 m. ES parama vystymuisi buvo skirta pagal aiškiai apibrėžtą strategiją; pabrėžia, kad svarbu įvertinti mišraus finansavimo papildomumą, kad būtų galima nustatyti, ar šios priemonės buvo veiksmingos siekiant vystymosi rezultatų ir ES vertybėmis grindžiamų politikos tikslų; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę atlikti tokį vertinimą;

Vystymosi finansavimas

38.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimo 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti OPV; yra sunerimęs, kad 2020 m. išsivysčiusios ekonomikos šalių OPV vidutiniškai sudarė tik 0,32 proc. jų BNP, t. y. mažiau nei pusė 0,7 proc. įsipareigojimo, kurį pasiekė tik keturios valstybės narės; pabrėžia, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje poveikis vyriausybės išlaidoms visame pasaulyje dar labiau padidins spaudimą pagalbos biudžetams, kurie jau ir taip nedideli; pažymi, kad valstybės narės, kurios įstojo į ES po 2002 m., įsipareigojo savo OPV/BNP padidinti iki 0,33 proc.; palankiai vertina šių ir kitų valstybių narių iki šiol dėtas pastangas palaipsniui didinti savo OPV išlaidas; ragina jas toliau eiti šiuo keliu; pabrėžia, kad OPV kaip pokyčių varomoji jėga ir svertas kitiems ištekliams sutelkti atlieka svarbų vaidmenį; mano, kad ES turėtų stengtis išlaikyti savo, kaip pasaulinės lyderės OPV srityje, poziciją; primena, kad bent 93 proc. išlaidų pagal KVTBP „Globali Europa“ turi atitikti OPV kriterijus;

39.  pabrėžia ES įsipareigojimo sutelkti išteklius klimato politikos veiksmams finansuoti svarbą ir EIB bei kitų EFAD narių vaidmenį darant pažangą šioje srityje; atkreipia dėmesį į Tarybos įsipareigojimus siekti, kad Europos vystymosi finansinė struktūra būtų orientuota į Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5° C; primena KVTBP „Globali Europa“ bendrą klimatui skirtų išlaidų tikslą – 30 proc. ir daugiametėje finansinėje programoje apibrėžtą tikslą siekti, kad 2024 m. biologinei įvairovei skirtos išlaidos sudarytų 7,5 proc. BVP; apgailestauja, kad Komisija savo veiksmų plane nepateikia konkretesnių įsipareigojimų dėl klimato politikos tikslų, ir tikisi, kad tai bus ištaisyta būsimame programavimo dokumente; ragina uždrausti visas operacijas, kuriomis finansuojami sektoriai, prisidedantys prie klimato krizės, visų pirma iškastinio kuro pramonė; pripažįsta, kad EFAD turėtų būti įtrauki visiems regionams ir šalims partnerėms, kartu pripažįstant, kad didelė investicijų dalis skiriama Vakarų Balkanams ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims;

40.  pripažįsta, kad vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, kurie savo ruožtu padės pasiekti darnaus vystymosi tikslus, svarbą; pabrėžia, kad reikia supaprastinti galimybes gauti finansavimą, stiprinti įtraukumą ir remti mažesnius subjektus, be kita ko, gerinant atitinkamų viešai prieinamų duomenų prieinamumą; pabrėžia, kad todėl vietos MVĮ turi turėti galimybę lengvai naudotis finansinėmis paslaugomis pagal EFAD sistemą; pažymi, kad ES politika turi skatinti bendrovių ir įmonių, ypač MVĮ, bendradarbiavimą, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti iniciatyvose, kuriomis prisidedama prie tvaraus vystymosi besivystančiose šalyse;

41.  ragina Komisiją pagal KVTBP „Globali Europa“ sukurti sąsają tarp galimų rizikos mažinimo priemonių ir finansinės paramos, užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, ir, visų pirma, siekiant sukurti tinkamą infrastruktūrą ir rengiant mokytojus, kad būtų lengviau pasiekti 4-ąjį DVT;

42.  atkreipia dėmesį į ypatingą ES investicijų į tvarų žemės ūkį, įskaitant agroekologinę praktiką, kurioje trūksta privačiųjų ir viešųjų investicijų, svarbą; pabrėžia, kad vietos ūkininkai, smulkieji ūkininkai ir šeimos ūkiai turi turėti galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis, ypač mikrofinansavimu;

43.  pažymi, kad nepakankamos galimybės patekti į rinką dėl susisiekimo problemų yra viena iš pagrindinių kliūčių apsirūpinimo maistu saugumui daugelyje Afrikos regionų; mano, kad ES investicijos šioje srityje galėtų turėti didelį poveikį;

44.  atkreipia dėmesį į dviejų ramsčių sprendimą, skirtą dėl ekonomikos skaitmeninimo ir globalizacijos kylančioms mokesčių problemoms spręsti, kaip susitarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos narės; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomas sutartas pasaulinis minimalus 15 proc. pelno mokesčio tarifas daugiašalėms įmonėms; pabrėžia, kad apskaičiuota, jog dėl šio minimalaus mokesčio kasmet tikimasi gauti apie 150 mlrd. JAV dolerių papildomų mokestinių pajamų visame pasaulyje;

45.  ragina Komisiją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija, siekiant skatinti tikslingą ir tvarų vystymosi finansavimą, kuriuo prisidedama prie nelygybės ir skurdo mažinimo;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 25, 2008 1 30, p. 1. (2) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (3) OL C 494, 2021 12 8, p. 80. (4) OL C 132, 2022 3 24, p. 88. (5) OL L 209, 2021 6 14, p. 1. (6) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo rezultatų (2022/2934(RSP))

P9_TA(2022)0421 RC-B9-0498/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. pasirašytą ir 1998 m. įsigaliojusią Energetikos chartijos sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. pradėtą Energetikos chartijos sutarties modernizavimo procesą ir į ES pasiūlymą šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749 dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinio taikymo(2) ir jos priede pateikiamas gaires,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) Nr. 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo(5), 2018 m. kovo 6 d. sprendimą byloje C-284/16 (prejudicinis sprendimas Slovakijos Respublika / Achmea BV)(6), 2019 m. balandžio 30 d. nuomonę Nr. 1/17 dėl Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo(7), 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą byloje C-741/19 (prejudicinis sprendimas Moldovos Respublika / Komstroy LLC) (8)ir 2021 m. spalio 26 d. sprendimą byloje C-109/20 (prejudicinis sprendimas Lenkijos Respublika / PL Holdings Sàrl)(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) III darbo grupei suteiktus įgaliojimus rengti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo reformą,

–  atsižvelgdamas į Italijos sprendimą nuo 2016 m. sausio 1 d. pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties,

−  atsižvelgdamas į įstatymo dėl Energetikos chartijos sutarties nutraukimo projektą, kurį Lenkijos vyriausybė priėmė 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir perdavė Lenkijos parlamentui 2022 m. rugpjūčio 25 d.,

−  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Ispanijos vyriausybės, 2022 m. spalio 19 d. Nyderlandų vyriausybės, 2022 m. spalio 21 d. Prancūzijos vyriausybės, 2022 m. lapkričio 10 d. Slovėnijos vyriausybės, 2022 m. lapkričio 11 d. Vokietijos vyriausybės ir 2022 m. lapkričio 18 d. Liuksemburgo vyriausybės pranešimus apie ketinimą pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, pasirašytą 2020 m. gegužės 5 d.(10),

−  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas, visų pirma į 2022 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl ES tarptautinės investicijų politikos ateities(11) ir 2022 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl 2022 m. JT klimato kaitos konferencijos Šarm aš Šeiche (Egiptas) (COP 27)(12),

−  atsižvelgdamas į tai, kad Taryboje nepavyko pasiekti kvalifikuotos balsų daugumos dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo kaip ES pozicijos 33-iajame Energetikos chartijos konferencijos susitikime pagrindo,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą dėl valstybių narių, Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo dėl Energetikos chartijos sutarties aiškinimo (COM(2022)0523),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Energetikos chartijos sutartis yra tarptautinis susitarimas; kadangi sutartis buvo pasirašyta 1994 m. gruodžio mėn. ir įsigaliojo 1998 m. balandžio mėn.; kadangi yra 53 Energetikos chartijos sutartį pasirašiusios ir susitariančiosios šalys, įskaitant Europos Sąjungą ir Euratomą bei jos valstybes nares, išskyrus Italiją, kuri pasitraukė 2016 m.; kadangi ES ir jos valstybės narės sudaro daugiau kaip pusę balsų, dalyvaujančių Energetikos chartijos sutartyje;

B.  kadangi pradinis Energetikos chartijos sutarties tikslas buvo sukurti Rytų ir Vakarų politinio bendradarbiavimo energetikos, investicijų apsaugos, prekybos ir tranzito srityse forumą; kadangi Sutarties nuostatos dėl investicijų apsaugos nebuvo atnaujintos nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio ir yra pasenusios, palyginti su naujais standartais, nustatytais pagal reformuotą ES požiūrį į investicijų politiką; kadangi nebuvo mėginama integruoti klausimo, kaip skubiai švelninti klimato kaitą ir iki 2018 m. laipsniškai atsisakyti investicijų į iškastinį kurą;

C.  kadangi valstybės narės turi apie 1 500 dvišalių investicijų sutarčių, ratifikuotų iki Lisabonos sutarties, pagal kurias vis dar saugomos investicijos į iškastinį kurą, kurios apima senąjį investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo modelį ir kuriose yra pasenusios nuostatos ir mechanizmai, nesuderinami su ES vertybėmis ir teisės principais; kadangi nė vienas iš naujų tarptautinių investicijų susitarimų, sudarytų laikantis šiuolaikiško požiūrio, dėl kurio ES derėjosi po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nėra įsigaliojęs;

D.  kadangi norint išvengti didelių klimato krizių ir užtikrinti mūsų energetinį saugumą reikės paspartinti laipsniško iškastinio kuro atsisakymo procesą ir greitai pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

E.  kadangi Europos žaliuoju kursu siekiama reaguoti į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemas; kadangi visų sričių ES politika, įskaitant investicijų politiką, turi būti prisidedama siekiant šių tikslų;

F.  kadangi Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija savo 2022 m. ataskaitoje dėl klimato kaitos švelninimo, paskelbtoje 2022 m. balandžio mėn., Energetikos chartijos sutartį apibūdino kaip didelę kliūtį klimato kaitos švelninimui;

G.  kadangi energetikos pertvarka reikalauja spartesnių pasaulinių investicijų į švarią energiją ir paskatų Europos energetikos įmonėms investuoti į atsinaujinančiąją energiją;

H.  kadangi, atsižvelgiant į didėjantį teisinį ir politinį susirūpinimą dėl Energetikos chartijos sutarties, 2018 m. lapkričio mėn. pradėtas modernizavimo procesas, kurį inicijavo ES ir jos valstybės narės, daugiausia dėmesio skiriant investicijų apsaugos standartams, taip pat iškastiniam kurui suteiktos apsaugos apribojimui ir darnaus vystymosi skatinimui; kadangi 2018 m. lapkričio 27 d. Energetikos chartijos konferencijoje patvirtintas modernizavimo temų sąrašas; kadangi 2019 m. liepos mėn. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo; kadangi 2020 m. gegužės mėn. ES pateikė pasiūlymą dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo; kadangi 2021 m. vasario 15 d. ES Energetikos chartijos sekretoriatui pateikė papildomą pasiūlymą, kuriuo siekiama išspręsti energetikos sektoriaus ekonominės veiklos apibrėžties klausimą, taip pat žinomą kaip iškastinio kuro išimties taikymą;

I.  kadangi 2022 m. birželio 24 d. susitariančiosios šalys pasiekė principinį susitarimą dėl Energetikos chartijos sutarties modernizavimo; kadangi į Sutarties pakeitimus įtraukti Energetikos chartijos sutarties investicijų apsaugos standartų pakeitimai ir nuoroda į šalių teisę imtis reguliavimo veiksmų dėl tokių priežasčių kaip aplinkos apsauga ar klimato politika;

J.  kadangi galutinio susitarimo teisinis tekstas dar nėra oficialiai paskelbtas, o tai neatitinka kitų ES prekybos ir investicijų susitarimų skaidrumo lygio;

K.  kadangi nuo derybų pabaigos Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija ir Liuksemburgas, kurie kartu sudaro daugiau kaip 70 proc. ES gyventojų, paskelbė ketinantys pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties; kadangi Italija iš Energetikos chartijos sutarties pasitraukė 2016 m.; kadangi kitos valstybės narės vis dar svarsto galimybę pasitraukti iš šios sutarties;

L.  kadangi Tarybai nepavyko pasiekti kvalifikuotos balsų daugumos už Energetikos chartijos sutarties modernizavimą, kuriuo remiantis 2022 m. lapkričio mėn. Energetikos chartijos konferencijoje būtų patvirtintas modernizavimas; kadangi dėl to modernizavimas buvo išbrauktas iš Energetikos chartijos konferencijos darbotvarkės;

M.  kadangi ES turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurios yra Energetikos chartijos sutarties susitariančiosios šalys; kadangi tik tuo atveju, jei ES nepasinaudos savo balsavimo teise, valstybės narės gali pasinaudoti savo balsavimo teise; kadangi tų ES valstybių narių, kurios yra Energetikos chartijos sutarties šalys, ratifikavimas turėtų būti atliekamas laikantis jų nacionalinių ratifikavimo taisyklių ir kompetencijos pasidalijimo tarp ES ir valstybių narių;

N.  kadangi Parlamentas turėtų pritarti Energetikos chartijos sutarties (EChT) modernizavimui prieš ES pradedant laikinai taikyti modernizuotą sutartį, vadovaujantis Komisijos politinėmis gairėmis; kadangi Parlamentas turėtų pritarti ES pasitraukimui iš EChT;

O.  kadangi esama nepaprastai daug su investicijomis susijusių ieškinių, nukreiptų į aplinkosaugos priemones; kadangi įvairioms šalims, įskaitant valstybes nares, iškelta byla dėl klimato politikos ar teisingos pertvarkos; kadangi Energetikos chartijos sutartis yra investicijų apsaugos susitarimas, dėl kurio bylinėjamasi daugiausia; kadangi šiuo metu nagrinėjama daugiau kaip 40 ES vidaus su investicijomis susijusių arbitražo bylų; kadangi, Energetikos chartijos sekretoriato duomenimis, nuo 2022 m. birželio 1 d. pagal Energetikos chartijos sutartį pradėta ne mažiau kaip 150 investicinių arbitražo bylų, iš kurių trečdalis yra susijęs su investicijomis į iškastinį kurą ir 70 proc. iš jų yra ES vidaus investicijų arbitražo bylos;

P.  kadangi Energetikos chartijos sutartis šiuo metu yra nesuderinama su ES sutartimis, nes ja investicinius ginčus nagrinėjantiems teismams suteikiama galimybė aiškinti ir taikyti ES teisę nenustatant būtinų apsaugos priemonių, kuriomis būtų išsaugota ES reguliavimo autonomija, ir kadangi ji daro neigiamą poveikį ES institucijų veikimui pagal ES konstitucinę sistemą;

Q.  kadangi savo 2018 m. kovo 6 d. sprendime byloje C-284/16 (prejudicinis sprendimas Slovakijos Respublika /Achmea BV) ESTT nusprendė, kad investuotojų ir valstybės arbitražinės išlygos ES valstybių narių sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose prieštarauja ES sutartims ir dėl to negali būti taikomos po to, kai paskutinė iš ES vidaus dvišalės investicijų sutarties šalių tampa ES valstybe nare; kadangi, taikydamas tuos pačius principus, 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime byloje C-741/19 (prejudicinis sprendimas Moldovos Respublika / Komstroy LLC) ESTT nusprendė, kad Energetikos chartijos sutarties 26 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas ES valstybės narės ir kitos ES valstybės narės investuotojo ginčams dėl pastarojo investicijų ES valstybėje narėje; kadangi nustatyta, kad ESTT sprendimai taikomi ex tunc; kadangi arbitrai savo svarstymuose neatsižvelgė į tuos ESTT sprendimus;

R.  kadangi ES tapo investicijų politikos reformos lydere; kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, primygtinai reikalaujant ir remiant Parlamentui, ES patvirtino reformuotą investicijų apsaugos modelį ir nusprendė pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą investicinių teismų sistema, pradėjo derybas dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo (DIC), priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojamos vidaus rinką iškraipančios užsienio subsidijos, ir priėmė teisės aktus dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo; kadangi šie pokyčiai yra svarbūs žingsniai teisinga linkme formuojant modernizuotą ir tvarią investicijų politiką; kadangi dar reikia daug nuveikti siekiant pažangos įgyvendinant šią reformų darbotvarkę;

S.  kadangi ES remia vykstančias derybas UNCITRAL III darbo grupėje ir SIC įsteigimą;

1.  pripažįsta, kad Energetikos chartijos sutartis buvo labai kritikuojama kaip kliūtis perėjimui prie atsinaujinančiosios energijos ir energetinio saugumo užtikrinimui ES ir jos valstybėse narėse; mano, kad dabartinė Energetikos chartijos sutartis yra pasenusi priemonė, kuri nebeatitinka Europos Sąjungos interesų, ypač atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

2.  palankiai vertina ES ir jos valstybių narių pastangas skatinti Energetikos chartijos sutarties modernizavimo procesą; palankiai vertina Komisijos derybų pastangas suderinti Energetikos chartijos sutartį su Tarybos jai suteiktais įgaliojimais išsaugoti ES gebėjimą parengti viešosios politikos priemones, atitinkančias Paryžiaus susitarimą, Europos žaliojo kurso tikslus ir Europos Parlamento prioritetus;

3.  pripažįsta, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. derybos dėl atnaujintos Energetikos chartijos sutarties vyko reaguojant į didelę ES valstybių narių paklausą; pabrėžia, kad norint iš dalies pakeisti Energetikos chartijos sutartį reikia, kad visos susitariančiosios šalys vieningai balsuotų metinėje ECHS konferencijoje;

4.  pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad atrodo, jog daugelis susitariančiųjų šalių, įskaitant dideles pajamas gaunančias pramonines šalis, nepritaria ES užmojams modernizuoti Energetikos chartijos sutartį, švelninti klimato kaitą, skatinti darnų vystymąsi ir remti energetikos pertvarką, nepaisant to, kad visos jos taip pat yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą;

5.  pabrėžia, kad į galutinį atnaujintos Energetikos chartijos sutarties tekstą įtraukti Komisijai suteiktų derybų įgaliojimų elementai, jis nėra suderintas su Paryžiaus susitarimu, ES klimato teisės aktu ar Europos žaliojo kurso tikslais, neatitinka tikslų, kuriuos Parlamentas nustatė savo 2022 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl ES tarptautinės investicijų politikos ateities, įskaitant, visų pirma, neatidėliotiną draudimą investuotojams į iškastinį kurą pareikšti ieškinį susitariančiosioms šalims dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo politikos, laikantis jų tarptautinių įsipareigojimų, gerokai sutrumpinti esamų investicijų į iškastinį kurą apsaugos laipsniško nutraukimo laikotarpį ir panaikinti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą; pabrėžia, kad Parlamentas jau išreiškė poziciją, kad ES ir jos valstybės narės turėtų nepasirašyti ir neratifikuoti investicijų apsaugos sutarčių, į kurias įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas; pakartoja, kad, jei būtų įsteigtas, Daugiašalis investicinių ginčų teismas galėtų tiesiogiai taikyti visus šiuo metu vykdomus dvišalius ir daugiašalius investicijų susitarimus, įskaitant Energetikos chartijos sutartį, prie jo prisijungusias šalis;

6.  palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės ketinimą šios sutarties teikiamos apsaugos nebetaikyti investicijoms į iškastinį kurą; palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybėms narėms dauguma naujų investicijų į iškastinį kurą nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. turėtų netekti apsaugos;

7.  pažymi, kad atnaujintu Energetikos chartijos sutarties pasiūlymu bent 10 metų išsaugoma esamų investicijų į iškastinį kurą apsauga; pažymi, kad 10 metų skaičiavimas prasidės įsigaliojus atnaujintai Energetikos chartijos sutarčiai, t. y. laikotarpis, kuris prasidės 2023 m. rugpjūčio 15 d., jei ES, jos valstybės narės ir kitos susitariančiosios šalys susitartų laikinai taikyti susitarimą, ir kad priešingu atveju jis būtų pradėtas tik po to, kai jį ratifikuos trys ketvirtadaliai susitariančiųjų šalių, pratęsiant investicijų į iškastinį kurą apsaugą beveik 20 metų laikotarpiui, numatytam Energetikos chartijos sutarties laikino galiojimo sąlygoje; pažymi, kad atnaujintoje Energetikos chartijos sutartyje nustatytas galutinis terminas – 2040 m., iki kurio visos investicijos į iškastinį kurą nebebus saugomos tuo atveju, kai susitariančiosios šalys nusprendžia taikyti išimtį; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad šis laikas neatitinka dabartinių žinių apie laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą, kurio reikia, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o tai pakenks ES klimato tikslams; primena, jog Parlamentas laikėsi pozicijos, kad Energetikos chartijos sutartimi turėtų būti nedelsiant uždrausta investuotojams į iškastinį kurą pareikšti ieškinį susitariančiosioms šalims dėl vykdomos politikos, kuria siekiama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro laikantis jų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; pažymi, kad esamų investicijų apibrėžtis apima žvalgymo etapo projektus ir galimą jų naudojimą ateityje;

8.  apgailestauja dėl to, kad pagal modernizuotą Energetikos chartijos sutartį dauguma susitariančiųjų šalių nusprendė neribotą laiką išlaikyti investuotojų į iškastinį kurą apsaugą;

9.  pabrėžia, kad modernizuota Energetikos chartijos sutartis gali būti naudojama tik kaip naujų reikalavimų pagrindas po to, kai ji visiškai įsigalios, arba jei investuotojo priimančioji valstybė ir respondentė nurodo, kad tik laikinai taiko modernizuotą EChS; labai apgailestauja, kad dėl šios padėties kyla neaiškumų, nes įgyvendinimas tampa fragmentiškas, vėluojama ir kyla pavojus, kad bus pratęstas nereformuotos Energetikos chartijos sutarties taikymas;

10.  palankiai vertina tai, kad į modernizuotą Energetikos chartijos sutartį įtrauktos naujos nuostatos, kuriomis grindžiamas sutarties aiškinimas, ypač dėl teisės reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, neatidėliotinas poreikis veiksmingai kovoti su klimato kaita, susitariančiųjų šalių teisės ir pareigos pagal daugiašalius aplinkos ir darbo susitarimus, įskaitant Paryžiaus susitarimą, jų įsipareigojimas skatinti investicijas į energetiką taip, kad būtų prisidedama prie darnaus vystymosi ir atsakingo verslo elgesio; atkreipia dėmesį į tai, kad įtrauktas taikinimu grindžiamas ginčų, susijusių su tvariu vystymusi, sprendimo mechanizmas;

11.  primena savo poziciją, kad ES ir jos valstybės narės turėtų nepasirašyti arba neratifikuoti naujų investicijų apsaugos sutarčių, į kurias įtrauktas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas; apgailestauja dėl to, kad modernizuotoje Energetikos chartijos sutartyje buvo išlaikytas šis pasenęs ginčų sprendimo mechanizmas ir pabrėžia, jog esama svarių įrodymų, kad investicijų srities arbitrai nepaiso valstybių ketinimų apsaugoti savo viešosios politikos tikslus, ypač kai tai susiję su laipsnišku iškastinio kuro atsisakymu ar aplinkos apsauga;

12.  remia vykstančias derybas UNCITRAL III darbo grupėje, kuriose ES ir jos valstybės narės siekia įsteigti daugiašalį investicinių ginčų teismą, kuris galėtų tapti jo kompetentingu organu tarptautiniams ginčams dėl investicijų spręsti; nurodo, kad, jei būtų įsteigtas, Daugiašalis investicinių ginčų teismas tiesiogiai taikytų visus šiuo metu vykdomus dvišalius ir daugiašalius investicijų susitarimus, įskaitant Energetikos chartijos sutartį, prie jo prisijungusias šalis; primena, kad pagal 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 30 straipsnio 3 dalį daugiašalio investicinių ginčų teismas būtų viršesnis už investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmus šalims, kurios tokiame teisme dalyvauja; ragina Komisiją kuo greičiau sėkmingai užbaigti UNCITRAL III darbo grupės derybas;

13.  ragina Komisiją aiškiai pritarti tam, kad į UNCITRAL procesą ir rezultatus būtų įtrauktas mechanizmas, pagal kurį valstybės galėtų veiksmingai atšaukti savo sutikimą dėl ISDS taikymo, numatytą jų sutartyse, arba sutartis nutraukti;

14.  nerimauja dėl to, kad atnaujintame tekste 20 metų laikino galiojimo sąlyga pasitraukimo atveju lieka nepakitusi, ir apgailestauja, kad tai nebuvo ES derybų įgaliojimų dalis, taip toliau atimant iš šalių, kurios tebėra EChS šalys, galimybę lengvai pasitraukti iš sutarties, jei arbitrai ir toliau kenktų valstybių gebėjimui reguliuoti; pabrėžia, kad pasitraukiant iš EChS išeinančioms susitariančiosioms šalims būtų taikoma EBS 20 metų laikino galiojimo sąlyga, pagal kurią visos esamos investicijos, kurioms netaikomas tarpusavio susitarimas, ir toliau būtų saugomos pagal nemodernizuotoje EChS nustatytas taisykles; tačiau palankiai vertina faktą, kad visų naujų investicijų apsauga baigtųsi iškart po to, kai pasitraukiama iš sutarties; pažymi, kad pagal modernizuotą Energetikos chartijos sutartį dauguma naujų investicijų į iškastinį kurą nebebus apsaugotos nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d.;

15.  apgailestauja, kad modernizuotoje Energetikos chartijos sutartyje nesprendžiamas kritinis vertinimo metodų, pagal kuriuos sudaromos sąlygos skirti investuotas sumas gerokai viršijančias kompensacijas, klausimas; pažymi, kad siūlomi nuostatų dėl žalos atlyginimo pakeitimai neturės didelio poveikio, nes arbitrai linkę labai plačiai aiškinti „nuostolio“ sąvoką, įskaitant numatomus būsimus pelnus; pažymi, kad šie metodai yra labai prieštaringi, nes jie turi labai didelę veiksmų laisvę ir remiasi labai sudėtingomis ir savaime spekuliacinėmis prielaidomis;

16.  palankiai vertina Teisingumo Teismo paaiškinimą, kad EChS nuostatos dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo netaikomos ES vidaus ginčams, taip pat tai, kad į atnaujintą EChS įtrauktas principas, pagal kurį IVGS nuostatos netaikomos tos pačios regioninės ekonominės integracijos organizacijos nariams; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad arbitrai vis dar gali nuspręsti nagrinėti ES vidaus ginčus ir kad bylos pagal Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro taisykles vis dar gali būti vykdomos kitų šalių teismuose; susirūpinęs pažymi, kad Achmea sprendimas neatgrasė arbitrų nuo nuolatinio šio sprendimo nepaisymo ir ES vidaus ginčų nagrinėjimo; palankiai vertina Komisijos parengtą tarpusavio susitarimo projektą, kuriame paaiškinama, kad Energetikos chartijos sutartis ir jos laikinojo galiojimo sąlyga ES viduje netaikomos ir niekada nebuvo taikomos; primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti tokius susitarimus; ragina Komisiją užmegzti ryšius su šalimis partnerėmis ir pasiūlyti antrą susitarimą, pagal kurį ES nepriklausančioms Energetikos chartijos sutarties šalims, norinčioms pasitraukti, būtų leidžiama abipusiškumo pagrindu panaikinti laikinojo galiojimo sąlygą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad nesusidarė kvalifikuota dauguma ES valstybių narių, norinčių remti EChS modernizavimą, dėl kurio žlugo modernizavimo pastangos; mano, kad nei ES, nei jos valstybės narės negali likti dabartinės Energetikos chartijos sutarties šalimis dėl jos nesuderinamumo su ES teise ir ES politika;

18.  pakartoja, kad Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares pradėti rengti suderintą pasitraukimą iš Energetikos chartijos sutarties ir susitarimą, pagal kurį nebūtų taikoma laikino galiojimo sąlyga tarp norinčių susitariančiųjų šalių; primena, kad ES gali ratifikuoti modernizuotą Energetikos chartijos sutartį tik gavusi galutinį Parlamento pritarimą, o Parlamentas apsvarstys savo ankstesnes pozicijas ir modernizavimo trūkumus, jei bus paprašyta jam pritarti; laikosi pozicijos, kad Parlamentas pritars ES išėjimui iš EChS kai jo bus paprašyta tam pritarti;

19.  palankiai vertina Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Liuksemburgo vyriausybių pranešimą apie ketinimą pasitraukti iš Energetikos chartijos sutarties ir pažymi, kad daugeliu atvejų sprendimas buvo priimtas remiantis modernizavimo proceso rezultatais;

20.  pabrėžia, kad reikia veikti koordinuotai, kad derybose dėl išstojimo sustiprėtų ir būtų apribotas neigiamas laikino galiojimo sąlygos poveikis ir veiksmingai užkirstas kelias ginčams ES viduje; ragina Komisiją nedelsiant pradėti procesą siekiant koordinuoto ES pasitraukimo iš Energetikos chartijos sutarties ir ragina Tarybą pritarti tokiam pasiūlymui; mano, kad tai yra geriausia galimybė ES pasiekti teisinį tikrumą ir užkirsti kelią tam, kad Energetikos chartijos sutartis dar labiau pakenktų ES užmojams klimato ir energetinio saugumo srityse;

21.  pabrėžia, kad Komisija tinkamai nepasirengė šiam suderintam išstojimui ir nepasidalijo jokia informacija apie jį, nepaisant keleto Parlamento reikalavimų nuo derybų dėl modernizavimo pradžios, kaip alternatyva nepatenkinamų rezultatų arba modernizavimo proceso žlugimo atveju;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nuoseklumo tarp kai kurių valstybių narių pozicijų dėl Energetikos chartijos sutarties ir jų DIS, kuriomis vis dar saugomos investicijos į iškastinį kurą, bei pasenusių nuostatų, prieštaraujančių ES tikslams ir vertybėms;

23.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Energetikos chartijos sutarties sekretoriatui ir Energetikos chartijos sutarties šalių narių vyriausybėms.

(1) OL L 243, 2021 7 9, p. 1. (2) OL L 350, 2021 10 4, p. 9. (3) OL L 328, 2018 12 21, p. 82. (4) OL L 328, 2018 12 21 p. 210. (5) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonė, EU:C:2017:376. (6) 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Slovakijos Respublika / Achmea BV, C-284/16, EU:C:2018:158. (7) 2019 m. balandžio 30 d. nuomonė, EU:C:2019:341. (8) 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Moldovos Respublika / Komstroy LLC, C-741/19, EU:C:2021:655. (9) 2021 m. spalio 26 d. sprendimas Lenkijos Respublika / PL Holdings Sàrl, C-109/20, EU:C:2021:875. (10) OL L 169, 2020 5 29, p. 1. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0268. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0373.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vertinimo, ar Vengrija laikosi Sąlygų reglamente nustatytų sąlygų dėl teisinės valstybės, ir Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dabartinės padėties (2022/2935(RSP))

P9_TA(2022)0422 B9-0511/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautines sutartis žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(1) (Sąlygų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2021 m. birželio 3 d. sprendimą byloje C-650/18, kuriuo atmetamas Vengrijos ieškinys dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Parlamento rezoliucijos, kuria pradedama procedūra, skirta nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose, ypač 2021 m. ir 2022 m. ataskaitose, pateiktus šalių skyrius dėl Vengrijos,

–  atsižvelgdamas į ESTT teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga(5), 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir galimo Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano patvirtinimo(6), 2022 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(7), 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo ir ES Teisingumo Teismo sprendimo pasekmių(8), 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl ES teisės ir LGBTIQ piliečių teisių pažeidimų Vengrijoje dėl Vengrijos Nacionalinėje Asamblėjoje priimtų teisės aktų pakeitimų(9) ir 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Europos Sąjungoje ir Sąlygų reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo(10),

–  atsižvelgdamas į rašytinį pranešimą, kurį 2022 m. balandžio 27 d. Komisija išsiuntė Vengrijos vyriausybei pagal Sąlygų reglamento 6 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į taisomąsias priemones, apie kurias Vengrijos vyriausybė 2022 m. rugpjūčio 22 d. laišku pranešė Komisijai,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 18 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje (COM(2022)0485),

–  atsižvelgdamas į Vengrijos vietą pagal Pasaulio teisingumo projekto 2022 m. teisinės valstybės indeksą (73 vieta iš 140 šalių ir paskutinė iš ES, Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Šiaurės Amerikos regiono šalių),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kaip išdėstyta ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje bei įtvirtinta pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse; kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

B.  kadangi Komisija gali įgyvendinti priemones pagal Sąlygų reglamentą, kai teisinės valstybės principų pažeidimai daro tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos finansų valdymui arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas;

C.  kadangi 2022 m. rugsėjo 18 d. Komisija pasiūlė biudžeto apsaugos priemones pagal Sąlygų reglamentą, pateikdama pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo užtikrinama ES finansinių interesų apsauga nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje, sustabdant 65 proc. įsipareigojimų trims programoms pagal sanglaudos politiką vykdymą arba, jei taikytina, trijų programų patvirtinimą, taip pat uždraudžiant prisiimti teisinius įsipareigojimus viešojo intereso patikos fondams dėl programų, įgyvendinamų tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdu;

D.  kadangi Vengrijos vyriausybės priimtų taisomųjų priemonių nepakanka, kad būtų įrodyta, jog teisinės valstybės principų pažeidimai Vengrijoje nebedaro poveikio patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba nekelia didelės tokio poveikio rizikos, taip pat nėra tinkamos tam, kad būtų pašalinti keli trūkumai, kuriuos Komisija nusprendė aptarti Tarybos įgyvendinimo sprendimo projekte, ir kadangi nepanašu, kad net visiškai jas įgyvendinus būtų tinkamai pašalinti teisinės valstybės principo pažeidimai, darantys arba galintys daryti poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui Vengrijoje; kadangi šios taisomosios priemonės nepadės ištaisyti kitų teisinės valstybės principo pažeidimų Vengrijoje, kurie nepatenka į reglamento taikymo sritį;

E.  kadangi Vengrija nusprendė nedalyvauti tvirtesniame bendradarbiavime steigiant Europos prokuratūrą;

1.  palankiai vertina sprendimą pradėti taikyti Sąlygų reglamentą Vengrijos atveju, nors ir po ilgo delsimo ir pernelyg ribotos taikymo srities;

2.  laikosi nuomonės, kad 17 priemonių, dėl kurių derėjosi Komisija ir Vengrijos vyriausybė, yra nepakankamos siekiant pašalinti esamą sisteminę riziką ES finansiniams interesams;

3.  ragina Komisiją savo vertinime atkreipti dėmesį į tai, kad rizika toliau išlieka, ir patvirtinti, kad taisomąsias priemones reikia vykdyti toliau, siekiant suteikti pagrindą Tarybai kvalifikuota balsų dauguma patvirtinti 2022 m. rugsėjo 18 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl Sąjungos biudžeto apsaugos nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje priemonių;

4.  ragina Tarybą patvirtinti priemones pagal Sąlygų reglamentą, kaip Komisija pasiūlė 2022 m. rugsėjo 18 d., ir priimtas priemones atšaukti tik gavus įrodymų, kad priemonių priėmimo sąlygos nebetenkinamos, t. y. kad Vengrijos vyriausybės priimtos taisomosios priemonės turėjo tvarų praktinį poveikį ir, visų pirma, nebuvo užregistruota jokio jau priimtų priemonių regreso; pabrėžia, kad jei ateityje šios priemonės bus atšauktos, Sąjunga turėtų atlikti finansines pataisas;

5.  ragina Komisiją nedelsiant pagal Sąlygų reglamentą imtis veiksmų dėl kitų teisinės valstybės principo pažeidimų, visų pirma susijusių su teismų sistemos nepriklausomumu, ir kitų pagrindų, išdėstytų Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. Vengrijai nusiųstame rašte;

6.  apgailestauja dėl to, kad Vengrijos valdžios institucijos ir toliau piktnaudžiauja ES vienbalsiškumo taisykle, siekdamos blokuoti itin svarbius sprendimus ir daryti spaudimą Komisijai ir Tarybai skirti ES lėšas, taip atidedant 18 mlrd. EUR paramos Ukrainai priemonių paketo skyrimą ir visuotinio minimalų pelno mokesčio tarifo taikymą; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad tai neturėtų jokio poveikio jos sprendimams, susijusiems su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) ir teisinės valstybės sąlygomis;

7.  pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti, kad galutiniai ES lėšų ar paramos gavėjai neprarastų šių lėšų tuo atveju, kai taikomos priemonės pagal teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, kaip nustatyta Sąlygų reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse; ragina Komisiją rasti būdų, kaip paskirstyti ES lėšas per vietos valdžios institucijas ir NVO, jei atitinkama vyriausybė nebendradarbiauja teisinės valstybės principo įgyvendinimo trūkumų klausimu;

8.  primena, kad EGADP tikslas yra skatinti ES ir jos valstybių narių, įskaitant Vengriją, ekonomikos atsigavimą ir didinti jų atsparumą; apgailestauja dėl to, kad dėl veiksmų, kurių ėmėsi Vengrijos vyriausybė, EGADP finansavimas dar nepasiekė nei Vengrijos gyventojų ir regionų, nei vietos valdžios institucijų ar pilietinės visuomenės organizacijų, nors kiti 26 EGADP planai buvo patvirtinti; pažymi, kad esama rizikos, jog lėšos pagal EGADP bus pasisavintos, ir pakartoja savo raginimą Komisijai susilaikyti nuo teigiamo Vengrijos plano vertinimo tol, kol ji visapusiškai neįvykdys visų rekomendacijų teisinės valstybės srityje ir kol ji neįgyvendins visų atitinkamų ESTT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų; tikisi, kad prieš patvirtindama partnerystės susitarimus ir sanglaudos politikos programas Komisija pašalins bet kokią riziką, kad sanglaudos politikos programomis gali būti prisidėta prie netinkamo ES lėšų panaudojimo arba teisinės valstybės principo pažeidimų;

9.  apgailestauja, kad Parlamentui teikiama nepakankamai informacijos apie Komisijos ir Vengrijos valdžios institucijų derybas; tikisi, kad Komisija greitai ir reguliariai informuos Parlamentą apie visus svarbius pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas svarbus ir Europos piliečiams, įskaitant Vengrijos piliečius, kurių interesai ypatingai paliečiami;

10.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (2) OL L 57, 2021 2 18, p. 17. (3) OL L 231, 2021 6 30, p. 159. (4) 2021 m. birželio 3 d. Sprendimas Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, ECLI:EU:C:2021:426. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0324. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0240. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0204. (8) OL C 347, 2022 9 9, p. 168. (9) OL C 99, 2022 3 1, p. 218. (10) OL C 67, 2022 2 8, p. 86.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvulininkystės ir stambiųjų plėšrūnų apsaugos Europoje (2022/2952(RSP))

P9_TA(2022)0423 RC-B9-0503/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją)(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 12 d. Komisijos pranešimą „Gairės dėl griežtos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių apsaugos pagal Buveinių direktyvą“ (C(2021)7301),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi daugelyje Europos vietovių tam tikri stambieji plėšrūnai, įskaitant vilkus ir meškas, kurių ilgą laiką tose teritorijose nebuvo, plečia arealą arba vėl jį apgyvendina, o tai kertasi su žmonių veikla, ypač ekstensyviuoju avių ir galvijų ganymu; kadangi ganymo veiklos vykdytojai patiria dideles išlaidas dėl jų bandų niokojimo, o valstybių narių ir regionų įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama paremti jų ūkininkus, labai skiriasi, kai kuriais atvejais tokių priemonių nesiimama, taip pat skiriasi kompensacijoms ir prisitaikymui skiriamos viešosios lėšos;

B.  kadangi teisėkūros veiksmai, pvz., Buveinių direktyva, ir tarptautinės sutartys, pvz., Berno konvencija, prisidėjo prie stambiųjų plėšrūnų, įskaitant vilkų, rudųjų lokių, Eurazijos lūšių ir ernių, populiacijų atkūrimo; kadangi 2012 m. žemyninėje Europoje buvo 9 000 Eurazijos lūšių, 17 000 rudųjų lokių, 1 250 ernių ir 12 000 vilkų; kadangi, remiantis 2018 m. atliktu vertinimu(5), per pastaruosius dešimt metų labai padidėjo vilkų skaičius – iki 17 000, o kitų rūšių skaičius išlieka panašus; be to, kadangi, remiantis geriausiais turimais duomenimis(6), 2022 m. bendras vilkų skaičius 27 ES valstybėse narėse greičiausiai bus apie 19000 ir gali viršyti 21500 vilkų geografinėje Europoje; kadangi, remiantis 2022 m. Europos vilkų (Canis lupus) išsaugojimo būklės vertinimu, per pastaruosius 10 metų vilkų paplitimas Europoje padidėjo daugiau kaip 25 proc.(7); kadangi Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) 3 iš 9 vilkų, 3 iš 10 rudųjų lokių ir 3 iš 11 Eurazijos lūšių populiacijų Europoje priskyrė prie mažiausiai susirūpinimą keliančių populiacijų; kadangi abi ernių populiacijos Europoje tebenyksta, o Iberijos lūšims vis dar gresia išnykimas;

C.  kadangi vilkų populiacija gali eksponentiškai padidėti maždaug 30 proc. per metus;

D.  kadangi dėl didėjančios vilkų populiacijos vykdomų užpuolimų didėja neigiamas poveikis gyvuliams; kadangi vilkai vis dažniau priartėja prie žmonių gyvenamos teritorijos, visų pirma tankiai apgyvendintose vietovėse;

E.  kadangi vien Austrijoje vilkų nužudytų gyvulių skaičius 2021 m. padidėjo 230 proc. iki 680; kadangi panašią vilkų išpuolių raidą galima pastebėti ir kitose valstybėse narėse, pvz., 2020 m. nužudyta 11 849 gyvulių Prancūzijoje, 3 959 – Vokietijoje, 616 – Čekijoje, 139 – Belgijoje ir 98 – Italijos Pietų Tirolio regione;

F.  kadangi dėl spartaus vilkų populiacijos didėjimo ir išpuolių prieš gyvulius nacionalinėms valdžios institucijoms sunku veiksmingai ir ryžtingai veikti naudojantis šiuo metu joms prieinamomis priemonėmis;

G.  kadangi ūkininkai patys susiduria su stambiųjų plėšrūnų išpuoliais ir jaučiasi beviltiški, neteisingai suprantami ir bejėgiai; kadangi žmonės jau tapo stambiųjų plėšrūnų išpuolių aukomis;

H.  kadangi dauguma stambiųjų plėšrūnų populiacijų Europoje yra tarpvalstybinės; kadangi atskiros populiacijos gali aprėpti didelius geografinius arealus įvairiose valstybėse, ES viduje ir už jos ribų, ir dėl to gali būti laikoma, kad tos pačios populiacijos viename regione išsaugojimo būklė yra palanki, o kaimyniniame regione ji gali būti klasifikuojama kaip populiacija, kuriai reikalinga griežta apsauga;

I.  kadangi stebėsenos metodai labai skiriasi, todėl duomenų apie stambiųjų plėšrūnų skaičių kokybė ir kiekybė nenuosekli;

J.  kadangi pagal LIFE programą jau buvo finansuota daug projektų, kuriais siekiama sušvelninti laukinės gyvūnijos konfliktus ir skatinti ilgalaikį sambūvį su stambiaisiais plėšrūnais; kadangi 1992–2019 m. vidutiniškai 3,6 mln. EUR per metus buvo išleista projektams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama stambiųjų plėšrūnų žalos mažinimo priemonėms pagal programą LIFE, o dar 36 mln. EUR skirta vykdomiems projektams, kuriuose pateikiamos konkrečioms aplinkybėms pritaikytos gairės dėl poveikio švelninimo priemonių, pvz., elektrinių užtvarų, aktyvaus ganymo ir gyvulius saugančių šunų naudojimo daugelyje skirtingų ES regionų, veiksmingumo; kadangi regionuose ir stambiųjų plėšrūnų rūšių atveju reikia papildomų projektų, į kuriuos dar nebuvo atsižvelgta;

K.  kadangi naminiams gyvūnams, ypač ganyklose ir atvirose ganymo sistemose, kyla didesnis pavojus būti užpultiems (priklausomai nuo taikomų priemonių ir jų veiksmingumo) dėl stambiųjų plėšrūnų gausėjimo; kadangi tai ypač pasakytina apie kalnuotus ir retai apgyvendintus regionus, kuriuose ganymas būtinas siekiant išsaugoti šias prioritetines buveines; kadangi kai kuriose tankiai apgyvendintose vietovėse, kuriose mažai natūralių stambiųjų plėšrūnų grobio rūšių, taip pat gali kilti didesnis pavojus naminiams gyvūnams;

L.  kadangi visuomenės požiūris į stambiuosius plėšrūnus įvairiose valstybėse ir įvairiose interesų grupėse labai skiriasi, ypač regionuose, kuriuose stambiųjų plėšrūnų nėra ilgesnį laikotarpį; kadangi baimė dėl išpuolių ir nepakankama valdžios institucijų parama siekiant išvengti žalos gali lemti neteisėtą saugomų rūšių žudymą;

M.  kadangi avių ir ožkų auginimo sektoriai, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl stambiųjų plėšrūnų išpuolių, jau keletą dešimtmečių patiria ekonominę įtampą dėl platesnio masto socialinių ir ekonominių priežasčių; kadangi šis pažeidžiamas sektorius gali sukurti pridėtinę vertę aplinkai per ekstensyvųjį ganymą, prisidėdamas prie biologinės įvairovės išsaugojimo atviruose kraštovaizdžiuose daugelyje vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių ar mažo derlingumo, pvz., Alpių ganyklose, ir padėdamas kovoti su tokiais reiškiniais kaip erozija ir miškų gaisrai;

N.  kadangi dėl aplinkos, žemės ūkio ir socialinių bei ekonominių problemų vis dažniau atsisakoma tradicinių Alpių ganyklų ir pievų ganyklų sistemų;

O.  kadangi įgyvendinant programos LIFE projektus kai kuriuose ES regionuose pranešta apie prevencines priemones, kuriomis siekiama išvengti sambūvio konfliktų, kaip apie sėkmingus stambiųjų plėšrūnų daromos žalos mažinimo metodus; kadangi šių priemonių veiksmingumas vis dėlto gali būti paveiktas geografinių aplinkybių ir vietos sąlygų; kadangi dėl šių priemonių ūkininkams gali prireikti daugiau darbo jėgos ir jie gali patirti neproporcingų išlaidų, ypač regionuose, kuriuose stambieji plėšrūnai grįžta arba didėja jų teritorija; kadangi prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išvengti sambūvio konfliktų, gali būti derinamos siekiant padidinti veiksmingumą; kadangi kompensacijos, kurios reglamentuojamos nacionaliniu lygmeniu, ES skiriasi ir ne visada visiškai kompensuojama patirta žala;

P.  kadangi naminių gyvūnų praradimas ir sužalojimas dėl stambiųjų plėšrūnų išpuolių ne tik daro ekonominę žalą ūkininkams ir veisėjams, bet ir turi didelių emocinių pasekmių jų savininkams;

Q.  kadangi tradiciniai gyvulininkystės metodai, kuriais gyvūnai labai saugomi nuo plėšrūnų, pvz., naudojant piemenis, gyvulius apsaugančius šunis ir naktinį atsigavimą (angl. night-time recovery), siekiant užtikrinti tiesioginę ir nuolatinę ganomų gyvulių priežiūrą, Europoje buvo naudojami šimtmečius, tačiau dėl gerokai retesnių plėšrūnų išpuolių jų palaipsniui atsisakyta; kadangi kai kuriuose regionuose gali būti sunku visiškai grįžti prie šios senos praktikos dideliu mastu dėl žemės naudojimo paskirties keitimo taikant daugiafunkcį požiūrį į žemės ūkio vietoves, padidėjusios turizmo svarbos ir dabartinio socialinio ir ekonominio spaudimo, kurį žemės ūkis patiria ES, nes labai sumažėjo ūkininkų skaičius ir darbo užmokestis mažesnis už vidutinį; kadangi reikės rasti novatoriškus sprendimus, kad šiuolaikinis ūkininkavimas būtų pritaikytas prie vilkų buvimo;

R.  kadangi reikia konstruktyvaus stambiųjų plėšrūnų ir gyvulininkystės sambūvio, nes, viena vertus, stambiųjų plėšrūnų išsaugojimo būklė galėtų toliau palankiai vystytis, o ūkininkams būtų suteikiamos priemonės ir pakankamas finansavimas, kad jie galėtų kovoti su išpuoliais prieš ūkinius gyvūnus ir užkirsti jiems kelią; kadangi visi valdymo sprendimai turėtų būti grindžiami mokslu ir patikimais duomenimis ir turėtų atsižvelgti į ekologinius, socialinius bei ekonominius aspektus; kadangi reikės tolesnių suinteresuotųjų subjektų ir ūkininkų diskusijų vietovėse, kuriose dešimtmečius nebuvo stambiųjų plėšrūnų, taip pat reikės tolesnių pastangų dalijantis geriausia patirtimi, kad būtų remiamas prevencinių priemonių taikymas ir galimybės gauti finansavimą; kadangi padidėjęs stambiųjų plėšrūnų skaičius gali turėti teigiamą poveikį ekosistemų veikimui ir atsparumui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekologiniams procesams, be kita ko, prisidedant prie laukinių kanopinių populiacijų reguliavimo; taip pat pabrėžia, kad stambiųjų plėšrūnų buvimas, ypač nacionaliniuose parkuose, prisideda prie miškų rekreacinės vertės ir vis didėjančio gamtos turizmo;

S.  kadangi 2021 m. Komisija priėmė naujas gaires dėl griežtos gyvūnų rūšių, įskaitant vilkus, apsaugos pagal Buveinių direktyvą, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms pagerinti Buveinių direktyvos įgyvendinimą vietoje, visų pirma užtikrinti visapusišką, aiškų ir tikslų šios direktyvos 16 straipsnio perkėlimą į nacionalinę teisę;

1.  atkreipia dėmesį į teigiamus biologinės įvairovės politikos rezultatus, susijusius su stambiųjų plėšrūnų rūšių atkūrimu ES, ir atkreipia dėmesį į jų poveikį ekosistemų veikimui ir atsparumui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekologiniams procesams, taip pat gyvulininkystei; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti subalansuotą žmonių, gyvulių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvį, ypač kaimo vietovėse, ir pabrėžia, kad reikia pripažinti, jog dėl tam tikrų rūšių populiacijų lygio pokyčių gali kilti tam tikrų aplinkosaugos, žemės ūkio ir socialinių bei ekonominių problemų; pripažįsta, kad Buveinių direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje jau numatytas lankstumas siekiant veiksmingai spręsti bei valdyti šiuos sinergijos ir kompromisų klausimus ir kad tai laikoma tinkama tikslui pasiekti; pažymi, kad šios lankstumo galimybės turėtų būti toliau nagrinėjamos;

2.  apgailestauja dėl poveikio, kurį stambiųjų plėšrūnų išpuoliai daro gyvūnų gerovei, įskaitant sužalojimus, abortus, sumažėjusią vaisingumą, gyvūnų ar ištisų bandų praradimą ir sarginių šunų žūtį, ir ragina Komisiją bei valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų kančioms ir žalai;

3.  ragina Komisiją, remiantis moksliniais įrodymais, toliau vertinti pažangą siekiant palankios rūšių apsaugos būklės, kad būtų galima tinkamai įvertinti ir stebėti stambiųjų plėšrūnų populiacijos paplitimo arealą ir dydį, įskaitant jų poveikį gamtai ir biologinei įvairovei; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į didelį tarpvalstybinį rūšių judumą, nes skirtingų tos pačios rūšies populiacijų išsaugojimo būklė įvairiuose regionuose gali skirtis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pabrėžia, kad stebėsena turėtų būti koordinuojama taikant suderintą metodiką, atsižvelgiant į tarpvalstybines populiacijas ir (bio-)geografinius regionus, kai taikytina; ragina Komisiją skirti lėšų biologinės įvairovės tyrimams, pvz., pagal programą „Europos horizontas“, siekiant atnaujinti stambiųjų plėšrūnų pasiskirstymo ir tankumo žemėlapius; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų tinkamus kiekvienos rūšies stambiųjų plėšrūnų ir susijusios žalos bei susijusios biologinės įvairovės naudos stebėsenos metodus, kuriais sudaromos galimybės rinkti kokybiškus, palyginamus ir standartizuotus duomenis, kad būtų galima veiksmingai įvertinti populiacijos lygį ir žalos mažinimo politiką;

4.  palankiai vertina tai, kad į Berno konvencijos nuolatinio komiteto 42-ojo posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas punktas „Pasiūlymas dėl pakeitimo: vilko (Canis lupus) perkėlimas iš Konvencijos II priedėlio į III priedėlį“); pabrėžia, kad vilkų išsaugojimo būklė visos Europos mastu pateisina jų apsaugos statuso sušvelninimą ir atitinkamai siūlomo pakeitimo priėmimą;

5.  pripažįsta tai, kad visoje Europoje daugėja stambiųjų plėšrūnų išpuolių, kad jų aukomis jau tapo žmonės bei pripažįsta jų sukeltą neigiamą poveikį gyvulių augintojams; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės taip pat rinktų informaciją ir praneštų apie žalą, padarytą stambiųjų plėšrūnų išpuolių; pabrėžia, kad gera žalos, kurią patiria gyvulių augintojai, tendencijų stebėsena yra pagrindinė sėkmingos politikos sąlyga, tačiau valstybės narės taiko skirtingus tyrimo ir stebėsenos metodus; pabrėžia standartizuotų ataskaitų teikimo formų svarbą ir pabrėžia, kad tai taip pat turėtų būti taikoma žalos mažinimo programų, įskaitant kompensavimą ir prevenciją, veiksmingumo stebėsenai; ragina laiku ir skaidriai supažindinti visuomenę su stebėsenos rezultatais ir naudota metodika; pabrėžia, kad Komisija turėtų koordinuoti duomenų rinkimą ir atlikti analizes;

6.  pabrėžia, kad svarbu gerinti laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, ypač šunų ir vilkų maišymosi – tokie atvejai turėtų būti aktyviai nustatomi ankstyvuoju etapu; ragina parengti standartizuotą mišrūnų identifikavimo politiką ir taikyti skaidrų metodą, įskaitant bendrą tarpvalstybinį mokslinių tyrimų įstaigų keitimąsi vilkų DNR ėminiais;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares padėti regionams, patiriantiems sambūvio konfliktų, paaiškinti, kaip tinkamai ir atsakingai pasinaudoti lankstumo galimybėmis, kurios jau numatytos Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje; atkreipia dėmesį į 2021 m. spalio 12 d. paskelbtą atnaujintą Komisijos rekomendacinį dokumentą dėl griežtos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių apsaugos pagal Buveinių direktyvą(8); pabrėžia, kad Komisija privalo paaiškinti esamas gaires ir prireikus nuolat atnaujinti savo gaires, be kita ko, dėl 12 ir 16 straipsnių aiškinimo, ir ragina valstybes nares geriau pasinaudoti esamomis gairėmis ir imtis efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią stambiųjų plėšrūnų daromai žalai, ją mažinti ir kompensuoti, atsižvelgiant į tarpvalstybines populiacijas, ir nustatyti veiksmingą teisinę ir institucinę sistemą, pagal kurią būtų remiami ūkininkai ir augintojai, kad šis sambūvis būtų įmanomas;

8.  ragina Komisiją reguliariai vertinti mokslinius duomenis, kad būtų galima pritaikyti rūšių apsaugos statusą, kai tik pasiekiama pageidaujama išsaugojimo būklė, kaip numatyta Buveinių direktyvos 19 straipsnyje;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti galimybes įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant kaimo subjektus, aptarti stambiųjų plėšrūnų poveikį; primygtinai ragina jas teikti informaciją apie praktinius sprendimus ir finansavimo galimybes, susijusias su išpuolių prieš gyvulius prevencijos priemonėmis, ir vykdyti aiškaus informuotumo didinimo kampaniją; pabrėžia, kad svarbu plėtoti suinteresuotųjų subjektų platformas dėl sambūvio su didžiaisiais plėšrūnais ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, pvz., ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platformą, ir skatinti dialogą, keitimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami žmonių ir saugomų rūšių konfliktai; ragina Komisiją padėti kurti koordinuojamus metodus visose valstybėse narėse;

10.  ragina Komisiją pranešti apie stambiųjų plėšrūnų buvimo Europoje poveikį gyvulininkystės perspektyvumui, biologinei įvairovei, kaimo bendruomenėms ir kaimo turizmui, įskaitant kartų kaitą žemės ūkyje, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius veiksnius, darančius poveikį gyvulininkystės perspektyvumui; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti stambiųjų plėšrūnų išpuolių poveikį gyvūnų gerovei, taip pat ūkininkų gerovei, pajamoms ir didesnėms darbo ir medžiagų sąnaudoms, taip pat atsižvelgiant į tai, ar prevencinės priemonės buvo įgyvendintos ir ar jos buvo veiksmingos;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patikimą ir išsamų visų atitinkamų grėsmių ir pavojų kiekvienai stambiųjų plėšrūnų rūšiai ir jų buveinėms vertinimą Europos lygmeniu ir kiekvienoje valstybėje narėje dėl gamtinių priežasčių arba žmogaus lemiamų veiksnių; ragina valstybes nares ir Komisiją taip pat nustatyti prioritetines didelių plėšrūnų populiacijų jungimosi teritorijas ir nustatyti svarbiausius ekologinius koridorius, išsisklaidymo kliūtis, didelio mirtingumo kelio ruožus ir kitus svarbius kraštovaizdžio elementus, susijusius su stambiųjų plėšrūnų arealo fragmentacija, kad būtų išvengta buveinių suskaidymo;

12.  pabrėžia, kad gyvulininkystės ūkiai kalnuotose vietovėse, įskaitant visų pirma Alpių regioną, yra ypač pažeidžiami dėl didėjančios stambiųjų plėšrūnų daromos žalos; primena, kad šiuose regionuose esantys ūkiai dažnai yra nedideli ir patiria didelių papildomų išlaidų ir turėtų būti saugomi ir skatinami, nes gali prisidėti prie kalnų kraštovaizdžio apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo nederlinguose regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Buveinių direktyvą ypač verta išsaugoti tokias teritorijas kaip rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityse ir alpinės bei subalpinės kalkingos pievos; pažymi, kad šios buveinės susikūrė esant laukiniams plėšrūnams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis šių teritorijų išsaugojimo veiksnys yra ekstensyvus ganymas, pvz., galvijų ir arklių arba piemenų prižiūrimų kaimenių; ragina Komisiją konkrečiais sprendimais apsaugoti ir išsaugoti tradicinę žemės ūkio praktiką, pvz., ganyklinę gyvulininkystę, prižiūrimo ganymo modelį, UNESCO pripažintą gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas praktiką ir ganyklinės gyvulininkystės ūkininkų gyvenimo būdą; pripažįsta, kad kai kurios iš šių praktikų gali būti įtrauktos į siūlomą žemės ūkio praktikos, finansuojamos pagal ekologines programas, sąrašą;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad šiuo metu turimos prevencinės priemonės, įskaitant tvoras ir sarginius šunis, kurios yra sėkmingos kai kuriuose ES regionuose, gali lemti ūkininkams papildomą finansinę ir darbo naštą, yra ne visada remiamos ES ar nacionaliniu finansavimu ir yra skirtingo veiksmingumo ir efektyvumo lygio, priklausomai nuo vietos sąlygų(9)(10); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kartu su finansine parama prevencinėms priemonėms turėtų būti teikiama konsultacinė parama, siekiant užtikrinti visapusišką ir savalaikį jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad įgyvendinant prevencines priemones ir svarstant, ar taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, reikia atsižvelgti į vietovės pobūdį, geografines aplinkybes, sambūvio su stambiaisiais plėšrūnais istoriją ir kitus svarbiausius veiksnius, pvz., turizmą, kuris dažnai yra labai svarbus atitinkamoms vietovėms; ragina Komisiją ir valstybes nares tais atvejais, kai didėja stambiųjų plėšrūnų populiacijos, pripažinti, kad svarbu aktyviai kurti ir įgyvendinti konfliktų mažinimo strategijas, atitinkančias Buveinių direktyvą, remiantis moksliniais įrodymais;

14.  ragina Komisiją reguliariai vertinti pažangą, padarytą siekiant rūšių išsaugojimo būklės bio-geografinių regionų ir (arba) visos ES populiacijų lygmeniu, ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant parengti vertinimo procedūrą, kad būtų galima iš dalies pakeisti populiacijų apsaugos statusą tam tikruose regionuose, kai tik pasiekiama pageidaujama išsaugojimo būklė pagal Buveinių direktyvos 19 straipsnį;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares moksliškai nustatyti ir remti geriausias įmanomas prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti stambiųjų plėšrūnų išpuolius ir gyvuliams daromą žalą, atsižvelgiant į valstybių narių regioninius ir vietos ypatumus, ir remti ūkininkus, kad jie galėtų taikyti šias prevencines priemones, kad būtų galima kartoti ir plačiau išplėsti sėkmingus metodus; taip pat ragina jas veiksmingai įtraukti į konsultavimo ir sklaidos paslaugas; ragina padidinti programos LIFE finansavimą projektams, kuriais siekiama sambūvio su stambiaisiais plėšrūnais, sykiu išlaikant rūšių apsaugos finansavimą; ragina pirmenybę teikti nedidelio masto projektams, kuriais siekiama dalytis gerosios patirties pavyzdžiais sambūvio su stambiaisiais plėšrūnais srityje ir ją plėtoti, ir ragina Komisiją nustatyti tinkamus reikalavimus dėl žalos mažinimo priemonių, tiriamų ES finansuojamuose projektuose, pvz., pagal programą LIFE, veiksmingumo vertinimo ir ataskaitų teikimo, pirmenybę teikiant objektyviems ir kiekybiniams vertinimo metodams;

16.  ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti išsamius rūšių veiksmų planus arba išsaugojimo ir (arba) valdymo planus, jei jų dar nėra, atsižvelgiant į žmonių tankumą, kraštovaizdžio struktūras, gyvulių auginimą, išsaugojimo būklę, kitą susijusią žmogaus veiklą ir laukinių kanopinių populiacijas;

17.  pabrėžia, kad reikia reguliariai stebėti stambiųjų plėšrūnų populiacijas, kad būtų galima strategiškai planuoti išsaugojimo veiksmus, taikyti prevencines konfliktų mažinimo sistemas ir įvertinti visų veiksmų rezultatus; pažymi, kad stebėsena turėtų būti grindžiama patikima metodika, turėtų būti skatinamas ir palengvinamas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir kad apie jos rezultatus turėtų būti reguliariai pranešama visuomenei ir pagrindinėms suinteresuotųjų subjektų grupėms;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamas ir ilgalaikes finansavimo galimybes tinkamoms prevencinėms priemonėms ir tinkamoms kompensacijoms ūkininkams ne tik už nuostolius ir išlaidas, patirtas dėl stambiųjų plėšrūnų išpuolių, bet ir įgyvendinant konfliktų mažinimo priemones, siekiant užtikrinti stambiųjų plėšrūnų sambūvį ir tvarią gyvulininkystę; pabrėžia, kad kompensavimo sistemos, sukurtos taip, kad gyvulininkystė ir stambiųjų plėšrūnų buvimas nelemtų ūkininkų pelno praradimo, turėtų apimti tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su plėšrūnų išpuoliais, ir turėtų būti integruotos į prevencines priemones, kuriomis siekiama didžiausio veiksmingumo; pabrėžia, kad svarbu teisingai ir visapusiškai kompensuoti visus ūkio gyvūnų nuostolius, patirtus dėl stambiųjų plėšrūnų, įskaitant mišrūnus; ragina valstybes nares ir regionus pagerinti galimybes gauti finansinę kompensaciją; ragina Komisiją pripažinti, kad didėjantis stambiųjų plėšrūnų išpuolių skaičius reiškia, kad taip pat didėja ištekliai, skirti naminių gyvūnų apsaugai ir kompensacijų išmokoms; apgailestauja dėl to, kad kompensacijos gyvulių augintojams po išpuolio įvairiose valstybėse narėse skiriasi; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti savo žemės ūkio gaires, kad būtų lengviau plėšriųjų gyvūnų žalos kompensaciją teikti kaip valstybės pagalbą;

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (2) OL C 356, 2018 10 4, p. 38. (3) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (4) OL L 38, 1982 2 10, p. 3. (5) IUCN raudonoji nykstančių rūšių knyga „Canis lupus (Grey Wolf)“, žiūrėta 2022 m. lapkričio 23 d. (6) Didelių plėšrūnų iniciatyva Europai – Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos nuolatinio komiteto IUCN rūšių išgyvenimo komisijos specialistų grupė, „Vilkų (Canis lupus) apsaugos būklės Europoje vertinimas“, 2022 m. rugsėjo 2 d. (7) Https://rm.coe.int/inf45e-2022-wolf-assessment-bern-convention-2791-5979-4182-1-2/1680a7fa47 Idem, p. 2. (8) 8 2021 m. spalio 12 d. Komisijos pranešimas „Gairės dėl griežtos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių apsaugos pagal Buveinių direktyvą“ (C(2021)7301). (9) Cortés, Y. et al., „A decade of use of damage prevention measures in Spain and Portugal“, Carnivore Damage Prevention News, 2020. (10) Oliveira, T. et al., „The contribution of the LIFE program to mitigating damages caused by large carnivores in Europe“, Global Ecology and Conservation, Vol. 31, 2021.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija „2022 m. Europos jaunimo metų rezultatai“ (2022/2953(RSP))

P9_TA(2022)0424 B9-0512/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnio 2 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl darbo su jaunimu (CM/Rec(2017)4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 23 d. Europos Tarybos 2030 m. jaunimo sektoriaus strategiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos peržiūrėtą Europos chartiją dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų pabėgėlių, žengiančių į suaugusiųjų pasaulį, palaikymo (CM/Rec(2019)4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos Europos švietimo erdvės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus darbo su jaunimu(5),

–  atsižvelgdamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo ir darbo ateities(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl darbo su jaunimu naudojantis skaitmeninėmis technologijomis(7),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos(8) ir jos įgyvendinimo vykdant vadinamąjį Bonos procesą,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui(11),

–  atsižvelgdamas Komisijos pirmininkės 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. spalio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(12),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES jaunimo testo,

–  atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas dėl švietimo ir jaunimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Europos jaunimo metus (toliau – Jaunimo metai), pabrėždama jaunų europiečių svarbą kuriant geresnę – žalesnę, įtraukesnę, tvarią ir skaitmeninę – ateitį ir suteikiant jiems daugiau ir geresnių galimybių, užtikrinant, kad jų balsas būtų išgirstas, ir sutelkiant dėmesį į juos po COVID-19 pandemijos;

B.  kadangi Jaunimo metai buvo sumanyti siekiant keturių bendrųjų tikslų, t. y. atnaujinti teigiamas perspektyvas jaunimui ir padėti jiems įveikti pandemijos poveikį jų gyvenimui; remti ir įgalinti jaunimą tapti aktyviais ir suinteresuotais piliečiais; geriau informuoti jaunąsias kartas apie ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens viešosios politikos jiems teikiamas galimybes; integruoti jaunimo politiką į visas susijusias Sąjungos politikos sritis;

C.  kadangi šie tikslai grindžiami keliomis jau įgyvendinamomis ES politikos iniciatyvomis, be kita ko, Europos jaunimo garantijų iniciatyva, Europos jaunimo strategija ir jos ES jaunimo dialogu, Europos darbo su jaunimu darbotvarke ir Europos švietimo erdvės perspektyvomis; kadangi vykdant šią politiką nustatyti labai reikalingi ir neatidėliotini tikslai siekiant veiksmingai pagerinti visų jaunuolių gyvenimo, mokymosi ir darbo sąlygas, tačiau jų įgyvendinimas tebėra labai fragmentiškas ir neišsamus; kadangi dėl šios priežasties tikimasi, kad Jaunimo metai padės paspartinti visapusišką šios politikos įgyvendinimą, taikant koordinuotą požiūrį, patikimą metodiką ir procesą, ir suteiks jaunimui daugiau ir geresnių galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime kaip pokyčius skatinantiems asmenims;

D.  kadangi dažniausi jaunimo lūkesčiai, susiję su Jaunimo metais demokratijos srityje, yra tai, kad sprendimus priimantys asmenys labiau įsiklausytų į jų prašymus ir imtųsi veiksmų dėl jų (72 proc.) bei remtų jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą (71 proc.)(13);

E.  kadangi jaunimo organizacijos yra viena iš pagrindinių terpių jaunimui dalyvauti viešajame gyvenime ir gauti prieigą prie tobulėjimo galimybių naudojantis judumu ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos priemonėmis; kadangi daugelyje ES valstybių narių mažėja daugelio jaunimo organizacijų pilietinė erdvė(14);

F.  kadangi išlieka skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje, kurie dažnai daro neigiamą poveikį mažiau galimybių turintiems jaunuoliams iš kaimo ar atokių vietovių ir visų rūšių mažumoms priklausantiems jaunuoliams, kiek tai susiję su švietimo, įgūdžių įgijimo ir darbo galimybėmis; kadangi pernelyg daug jaunų žmonių Europoje gyvena nesaugiomis sąlygomis ir susiduria su didele finansine rizika, kad galėtų tęsti studijas ir įgyti įgūdžių ir patirties, kurių jiems reikia norint kokybiškai pradėti profesinį gyvenimą;

G.  kadangi jauni žmonės yra vieni iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos ekonominių, psichologinių ir socialinių padarinių ir ekonominės bei politinės įtampos, kurią sukėlė Rusijos vykdomas agresijos karas prieš Ukrainą, įskaitant didėjančias sąskaitas dėl pražūtingos energetikos krizės ir niūrias perspektyvas, atsižvelgiant į didėjantį aplinkos būklės blogėjimą, dėl kurio kyla pavojus jų fizinei ir psichinei gerovei;

H.  kadangi jaunimui ir jo įtraukimui į politikos formavimą skirtos esamos priemonės ir ištekliai dažnai nėra prieinami ir matomi visiems, todėl daugelis jaunuolių ir jaunimo vadovaujamų organizacijų apie juos nežino arba su jais nepakankamai konsultuojamasi, arba jie nepakankamai įtraukiami į politikos formavimo procesus;

I.  kadangi šiuo požiūriu Jaunimo metų sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal organizuojamų renginių ar jų dalyvių skaičių, bet ir į mechanizmus ir politiką, kurie pradėti taikyti arba plėtojami siekiant daryti teigiamą poveikį jaunimo padėčiai ir vaidmeniui visuomenėje;

J.  kadangi dėl itin vėlai priimto sprendimo ES institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams buvo didelis iššūkis tinkamai pasirengti Jaunimo metams, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtus tikslus; kadangi dėl to dar apmaudžiau atsižvelgiant į neatidėliotiną būtinybę gerinti jaunimo gyvenimą Europoje; kadangi šiomis aplinkybėmis turimo laiko nepakako, kad Jaunimo metai praeitų prasmingai ir padarytų poveikį; kadangi rengiantis būsimiems Europos metams reikėtų pasimokyti iš šios patirties;

K.  kadangi Jaunimo metai jau artėja prie pabaigos ir vyksta parengiamieji darbai, kuriais bus siekiama užtikrinti jų ilgalaikį poveikį;

Europos metų nustatymo ir įgyvendinimo sąlygos

1.  palankiai vertina 2022-uosius – Europos jaunimo metus – kaip tvirtą ES įsipareigojimą jaunajai ir būsimoms kartoms; pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos metu jaunimas labiausiai nukentėjo nuo sanitarijos priemonių, kurios paveikė jų galimybes dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir pakenkė jų galimybėms mokytis;

2.  labai apgailestauja dėl Jaunimo metų pradžios sąlygų, ypač dėl to, kad reikėjo skubotai priimti reglamentą, dėl ko buvo atidėtas daugelio projektų įgyvendinimas ir finansavimas; be to, apgailestauja, kad tai turėjo įtakos informavimui apie Jaunimo metus valstybėse narėse, taip pat jaunimo organizacijų bei paties jaunimo informavimui apie juos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pratęsti Jaunimo metus iki kitos Europos dienos, t. y. 2023 m. gegužės 9 d., nedarant poveikio Europos įgūdžių metų pradžiai;

3.  apgailestauja dėl to, kad sprendimai dėl būsimų Europos metų vis dar gali būti skelbiami pavėluotai, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamos institucijos ir atitinkama pilietinė visuomenė būtų visapusiškai įtraukti į su jais susijusią veiklą pakankamai laiko prieš jiems prasidedant, kad Europos metų poveikis būtų kuo didesnis; pabrėžia, kad Europos metų paskelbimas likus vos keliems mėnesiams iki planuojamos jų pradžios negali tapti nauja norma, nes tai kelia pavojų viso projekto svarumui; ragina Komisiją ateityje visiems suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti, kad būtų galima laiku pasirengti Europos metams;

4.  palankiai vertina 2022 m. gruodžio 6 d. vyksiančią tarpinstitucinę Jaunimo metų baigiamąją konferenciją „Claim the future“ („Ateitis priklauso mums“); taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymų dėl jos turinio pateikė ir ją organizuojant dalyvavo jaunimas; pripažįsta, kad pasirinktos temos sukosi apie įtraukią ir skaitmeninę Europą, įmanomą sukurti pasitelkiant švietimą, ir Europos gerovę, kurią galima užtikrinti į sveikatos priežiūrą integruojant psichikos sveikatos priežiūrą ir garantuojant prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įtraukti šias temas ir išvadas į Jaunimo metų rezultatus ir į jas atsižvelgti;

5.  ragina Komisiją pasiūlyti komunikatą, kuriame būtų išdėstyti tolesni veiksmai, susiję su Jaunimo metais, kad būtų pasiekti keturi jų tikslai, teikiant paramą naujoms iniciatyvoms ir sudarant joms sąlygas augti, užtikrinant visapusišką ES jaunimo politikos integravimą į visas politikos sritis ir pradedant vertinimą bei teikiant ataskaitas Parlamentui apie konkretų Jaunimo metų indėlį įgyvendinant 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją ir ES darbo su jaunimu darbotvarkę;

6.  pabrėžia, kad apčiuopiamas ir konkretūs rezultatai turėtų apimti, viena vertus, metodikos, kaip įtraukti ir išklausyti jaunimą visoje ES, ir, kita vertus, naujos Europos ir nacionalinės politikos, tiesiogiai susijusios su Jaunimo metų rezultatais, įgyvendinimą;

7.  palankiai vertina įvairių Komisijos generalinių direktoratų finansinį įnašą ir iniciatyvas; vis dėlto pažymi, kad tam tikra aprašyta veikla bet kuriuo atveju būtų buvusi vykdoma arba yra mažai susijusi su Jaunimo metų tikslais; ragina Komisiją paaiškinti, kurie projektai buvo naujai sukurti pagal Jaunimo metų programą, o kurie jau egzistavo ir buvo pervadinti dėl Jaunimo metų; primygtinai reikalauja aiškaus vaizdo, kuri tiksliai Jaunimo metų veikla finansuota Komisijos, kuri – valstybių narių;

Prasmingo jaunimo dalyvavimo ir dalyvavimo politikos ir sprendimų priėmimo procese užtikrinimas

8.  pabrėžia, kad trečdalis Konferencijos dėl Europos ateities piliečių forumo dalyvių buvo 16–25 metų jaunimas; pritaria 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje pateiktiems pasiūlymams, visų pirma tiems, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai raginama plėtoti jaunimui skirtą politiką;

9.  ragina Komisiją patvirtinti visavertį ES jaunimo testą siekiant užtikrinti prasmingą jaunimo dalyvavimą, aktyvumą ir įsipareigojimą rengiant visų krypčių ES politiką, atlikti sistemingą savo pasiūlymų poveikio vertinimą siekiant, kad jais būtų skatinami ir atspindimi jaunimo poreikiai, ir imtis švelninimo priemonių, jei jos daro neigiamą poveikį; mano, kad toks procesas yra labai svarbus siekiant atsižvelgti į jaunimo nuomonę, padidinti teigiamą ES politikos poveikį jiems ir padaryti jį aiškiai matomą, nes nauja karta yra tiesiogiai susijusi su šiandien formuojama politika; pabrėžia, kad ES jaunimo testas turi ne tik tapti biurokratiniu kontroliniu sąrašu, bet ir holistiniu būdu įtraukti žmones, kad būtų pasiektas jo tikslas; mano, kad testo rezultatais turėtų būti remiamasi jau vykdomuose procesuose, pvz., ES jaunimo dialoge, ir jie turėtų būti su jais susieti;

10.  siūlo tęsti su Jaunimo metais susijusią veiklą ir palaikyti nuolatinį struktūrinį dialogą su jaunimu Kultūros ir švietimo komitete, siekiant pasiūlyti demokratinę platformą, skirtą atviram ir įtraukiam jaunimo dalyvavimui ES lygmens politikos formavimo procese;

11.  pakartoja savo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir į nacionalines mokymo programas ir judumo mokymosi tikslais patirtį įtraukti pasaulinio ir ES pilietiškumo modulius siekiant prisidėti prie aktyvesnio ir dalyvaujamojo pilietiškumo, geriau jaunimą įtraukiančios politinės sistemos ir kovoti su visų formų rasizmu, diskriminacija ir smurtu dėl lyties, siekiant demaskuoti išankstinius nusistatymus ir kurti įtraukias visuomenes be struktūrinio rasizmo, skatinančias toleranciją, įvairovę ir lyčių lygybę; ragina Komisiją suteikti mokytojams būtinas priemones ir galimybes aktyviai dalyvauti kuriant ES bendrą pilietiškumo ugdymo sistemą, pvz., pasitelkiant „Erasmus+“ mokymo akademijas arba „Jean Monnet“ mokytojų rengimą;

12.  mano, kad yra daug galimybių organizuoti decentralizuotus renginius, kurie priartintų ES prie jaunimo, ir siūlo kasmet rengti ES kultūros ir idėjų festivalį, kuriame būtų skatinamos vietos diskusijos ir kultūrinė veikla visais aktualiais jaunimo pasirinktais klausimais, kuris vyktų aplink simbolinę datą – gegužės 9 d.;

Jaunimo gerovei skirtų priemonių stiprinimas

13.  pabrėžia ryšį tarp jaunimo gerovės ir mokymosi bei darbo galimybių ir gebėjimų, taip pat gyvenimo lygio, kurį jie turi savo gyvenamoje šalyje; susirūpinęs pažymi, kad jaunimas patiria vis didesnį nerimą ir psichologinį stresą, kurį, be kita ko, lemia COVID-19 pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, padidėjusios pragyvenimo išlaidos ir energijos nepriteklius bei kritiška klimato padėtis;

14.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms parengti Europos psichikos sveikatos apsaugos švietimo ir mokymo srityje planą, įskaitant savišvietą ir neformalųjį mokymąsi, kad jaunosios kartos gerove būtų rūpinamasi visais aspektais; pabrėžia, kad svarbu nuolat teikti psichologinę paramą besimokantiems asmenims, mokytojams ir pedagogams, kuri būtų švietimo sistemos dalis; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir kultūros, jaunimo ir sporto organizacijų, taip pat psichologijos konsultantų tinklų ryšius, kad būtų siūloma užklasinė veikla, siekiant padidinti jaunimo socialinį aktyvumą;

15.  yra susirūpinęs dėl didelio infliacijos, būsto ir komunalinių paslaugų kainų kilimo ir apgyvendinimo trūkumo kai kuriose paskirties šalyse poveikio jaunimo judumui, visų pirma mažiau galimybių turintiems asmenims; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad pagal ES programas jaunimui ir jaunimo vadovaujamoms organizacijoms būtų teikiama pakankama finansinė parama, kad jie galėtų įgyti judumo patirties mokymosi, mokymo ar solidarumo tikslais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai pritaikyti jaunimui teikiamos finansinės paramos už judumo patirtį lygį, kad būtų užtikrintas ES programų socialinis įtraukumas;

Kova su jaunimo nesaugumu ir kokybiškos profesinės veiklos pradžios suteikimas

16.  dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, kuriam reikia pagalbos, turėtų galimybę gauti nemokamą ir veiksmingą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, kokybišką švietimą, įskaitant mokyklinę veiklą, sveikatos priežiūrą ir veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir deramo būsto; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria užtikrinama, kad kiekvienas jaunuolis gautų kokybišką jo poreikius atitinkantį darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės ir mokomosios praktikos pasiūlymą; palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi ir koordinuoti nacionalinius veiksmų planus šioje srityje, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kol bus įgyvendinti visi tikslai;

17.  primygtinai pabrėžia esminį darbo su jaunimu vaidmenį sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, ypač kai tai susiję su jo indėliu į asmeninį tobulėjimą, gerovę ir savirealizaciją; ragina valstybes nares geriau pripažinti darbo su jaunimu vertę ir prireikus tvariai atkurti ir stiprinti darbo su jaunimu struktūras;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti bendrą teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintas teisingas atlyginimas už stažuotes ir pameistrystę; primygtinai reikalauja, kad visiems stažuotojams būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos ir teisingas atlyginimas, kad būtų išvengta išnaudojimo praktikos;

19.  pabrėžia, kad perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką labai priklauso nuo jaunimo užsienyje įgytų mokslo laipsnių, kvalifikacijų ar mokymosi laikotarpių pripažinimo; apgailestauja, kad šioje srityje vis dar yra kliūčių, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tokį pripažinimą padaryti automatinį, visų pirma pasinaudojant skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis; ragina valstybes nares taip pat patvirtinti ir pripažinti kompetencijas ir įgūdžius, įgytus per neformalųjį mokymąsi, savišvietą ir darbą su jaunimu, vykusį šalia formaliojo švietimo visoje Sąjungoje ir už jos ribų; pakartoja, kad tai neturėtų pažeisti teisės į kokybišką aukštąjį mokslą;

Investavimas į ateinančią kartą pasitelkiant švietimą

20.  pabrėžia, kad investicijos į jaunimo mokymosi galimybes daro tiesioginį poveikį ne tik jaunimo, kaip pavienių asmenų, gyvenimui ateityje, bet ir ekonominei sveikatai ir visos visuomenės sanglaudai; pabrėžia, kad reikia spręsti problemas, su kuriomis susiduria diskriminuojami arba mažiau galimybių turintys jaunuoliai, norėdami pasinaudoti įvairaus lygmens formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo sistemomis, įskaitant jaunas moteris, jaunus LGBTIQ+ bendruomenių narius, jaunus migrantus, jaunus prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir neįgalius bei sutrikimų turinčius besimokančius asmenis; todėl ragina valstybes nares gerokai padidinti viešąsias išlaidas švietimui, įskaitant skaitmeninį švietimą, profesinį rengimą ir mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; ragina Komisiją skatinti bendrus rodiklius, kad būtų galima įvertinti investicijų, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, ir reformų, kuriomis skatinama speciali jaunimo ir švietimo politika, poveikį;

21.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms iki 2025 m. visapusiškai baigti kurti Europos švietimo erdvę; todėl palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse jau padarytą pažangą; ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kurių reikia jų skaitmeninei infrastruktūrai, junglumui ir švietimo programoms stiprinti, ir tinkamai rengti mokytojus ir pedagogus, taip pat pateikti gaires, kaip skatinti skaitmeninį raštingumą, siekiant sustiprinti naujus mokymo metodus ir sudaryti jaunimui sąlygas veiksmingai susipažinti su informacija, demaskuoti dezinformaciją ir kovoti su smurtu internete, pvz., neapykantos kurstymu, rasizmu, seksualine prievarta prieš vaikus internete, smurtu dėl lyties, patyčiomis kibernetinėje erdvėje ir slaptu blokavimu; primena esamą lyčių nelygybę švietimo srityje gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos srityse ir būtinybę imtis taisomųjų priemonių šiai spragai užpildyti; laukia Komisijos 2012–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros;

o
o   o

22.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 202, 2016 6 7, p. 47. (2) OL L 462, 2021 12 28, p. 1. (3) OL C 456, 2018 12 18, p. 1. (4) OL C 494, 2021 12 8, p. 2. (5) OL C 418, 2017 12 7, p. 2. (6) OL C 189, 2019 6 5, p. 28. (7) OL C 414, 2019 12 10, p. 2. (8) OL C 415, 2020 12 1, p. 1. (9) OL C 395, 2021 9 29, p. 101. (10) OL C 445, 2021 10 29, p. 75. (11) OL C 465, 2021 11 17, p. 82. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0359. (13) 2022 m. „Eurobarometro“ tyrimas „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“, paskelbta 2022 m. gegužės 6 d. Rezoliucija dėl kovos su mažėjančia erdve plečiant galimybes jaunimo organizacijoms, nacionalinėms jaunimo taryboms ir tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms. „Voicify“: Europos dalis“  (angl. Voicify: Part of Europe). (14) „Mažėjanti pilietinės visuomenės veiklos erdvė: poveikis jaunimui ir jaunimo organizacijoms“.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES teisės aktų dėl laukinių ir egzotinių gyvūnų, kurie bus laikomi kaip augintiniai Europos Sąjungoje, gerinimo parengiant ES pozityvųjį sąrašą (2022/2809(RSP))

P9_TA(2022)0425 B9-0489/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į peticijas Nr. 0697/2020, 0744/2020 ir 0786/2020,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114, 191 ir 192 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH, įkurtos kaip OIE) Sausumos gyvūnų ir vandens gyvūnų sveikatos kodeksus,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ir Europos Tarybos rezoliuciją dėl laukinių gyvūnų laikymo kaip gyvūnų augintinių,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos nuo neigiamų neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais padarinių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d.– spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas“ (COM(2016)0087) ir į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(5) ir į 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 865/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“)(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo(8) (toliau – Invazinių rūšių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticijas 0697/2020, 0744/2020 ir 0786/2020, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl pavojaus gerovei ir sveikatai, susijusio su prekyba laukiniais ir egzotiniais gyvūnais ES, ir raginama sudaryti visos ES pozityvųjį sąrašą, kuriame būtų nustatyti gyvūnai, kuriuos galima laikyti kaip gyvūnus augintinius;

B.  kadangi biologinė įvairovė yra neatsiejama pasaulio paveldo dalis; kadangi koncepcija „Viena sveikata“ atspindi faktą, kad žmogaus sveikata, gyvūnai ir aplinka yra tarpusavyje susiję; kadangi remiantis aktualia informacija matyti, kad COVID-19 pandemija galėjo kilti iš gyvūninio šaltinio(10), o tai reiškia, kad prekybai egzotiniais gyvūnais reikia skirti daugiau dėmesio, nes ji susijusi su dideliu pavojumi visų gyventojų sveikatai;

C.  kadangi 70 proc. žmonių ligas sukeliančių patogenų yra gyvūninės kilmės ir šias ligas, vadinamas zoonozėmis, gali perduoti naminiai arba laukiniai gyvūnai(11); kadangi dėl prekybos laukiniais gyvūnais didėja žmonių ir laukinių gyvūnijų sąlytis ir ji yra vienas pagrindinių veiksnių, galinčių sukelti šalutinį poveikį ir lemti virusinių ligų, įskaitant naujas ligas, perdavimą žmonėms;

D.  kadangi, remiantis skaičiavimais, Europoje daugiau kaip 100 milijonų gyvūnų, įskaitant smulkius žinduolius, paukščius, roplius, žuvis ir varliagyvius, yra laikomi kaip gyvūnai augintiniai(12); kadangi daugelis šių rūšių gyvūnų buvo sugauti laukinėje gamtoje, todėl laukinės populiacijos nyksta;

E.  kadangi laukinių rūšių gyvūnai turi specialių poreikių ir sugauti, gabenami ar laikomi nelaisvėje labai kenčia; kadangi, remiantis naujausiais duomenimis, daug laukinių ir egzotinių gyvūnų miršta per pirmuosius metus nuo tada, kai tampa gyvūnais augintiniais, o didžioji dauguma uždūsta, nugaišta nuo ligų, iš bado ir dehidratavimo pervežimo metu, kaip nurodyta ir Jungtinių Tautų aplinkos programoje;

F.  kadangi reikia skubiai didinti visuomenės informuotumą apie laukinių ir egzotinių gyvūnų, kurie laikomi kaip gyvūnai augintiniai, gerovę, įskaitant nerimą keliančias sveikatos, elgsenos ir veterinarines problemas;

G.  kadangi Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) duomenimis, vienai iš keturių žinduolių rūšių ir vienai iš aštuonių gyvūnų rūšių kyla didelė išnykimo grėsmė, o vienai iš trijų varliagyvių rūšių gresia išnykti; kadangi tinkamai dokumentais pagrįstais įrodymais patvirtinama, kad prekyba egzotiniais gyvūnais augintiniais yra viena iš pagrindinių grėsmių šių rūšių išlikimui;

H.  kadangi invazinės svetimos rūšys yra viena iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių Europoje ir visame pasaulyje; kadangi Komisija apskaičiavo, kad ES invazinių rūšių daromos žalos kontrolės ir valdymo išlaidos kasmet siekia 12 mlrd. EUR; kadangi kai kurios valstybės narės, pažeisdamos ES teisę, vis dar nesukūrė visapusiškai veikiančios priežiūros ir kontrolės sistemos, skirtos Sąjungai susirūpinimą keliančioms invazinėms svetimoms rūšims stebėti ir todėl Komisija pradėjo prieš jas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

I.  kadangi daugelis laukinių ir egzotinių gyvūnų, laikomų kaip gyvūnai augintiniai, kelia didelę grėsmę žmonių saugumui dėl savo natūralaus elgesio, pasižyminčio agresyviomis arba plėšriomis savybėmis, kurios dar labiau išryškėja dėl streso, kurį jie patiria nelaisvėje;

J.  kadangi nacionalinės taisyklės, kuriomis nustatomi egzotinių gyvūnų augintinių laikymo apribojimai, valstybėse narėse labai skiriasi ir kai kuriais atvejais prieštarauja viena kitai, ir todėl valstybėms narėms labai sunku Europos lygmeniu įgyvendinti nuoseklią politiką šiuo klausimu, be to, galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su egzotiniais gyvūnais, esama spragų(13); kadangi teisinėmis nuostatomis galima uždrausti laikyti tam tikrų rūšių gyvūnus (sudarant neigiamą sąrašą arba juodąjį sąrašą) arba leisti laikyti tik tam tikrų rūšių gyvūnus (sudarant pozityvųjį sąrašą arba baltąjį sąrašą), o neigiamas sąrašas yra dažniausiai naudojama sistema egzotinių gyvūnų laikymui sureguliuoti;

K.  kadangi esant dabartinei padėčiai išlieka esamos kliūtys, Sąjungos bendroji rinka yra susiskaidžiusi ir atsiranda didelių skirtumų tarp tų valstybių narių, kurios į savo teisės aktus yra įtraukusios pozityvųjį sąrašą, ir tų, kurios nėra to padariusios; kadangi, be to, kai kuriose valstybėse narėse net ir pozityvieji sąrašai skiriasi, įskaitant tokius klausimus kaip rūšių įtraukimas į sąrašą, skirtingi apsaugos lygiai arba rizikos vertinimo būdų skirtumai;

L.  kadangi neigiamo sąrašo metodas dėl savo pobūdžio yra pagrįstas reagavimu ir mažiausiai atgrasantis, nes netiesiogiai leidžiama laikyti bet kokį gyvūną, kuris nėra įtrauktas į neigiamą sąrašą, todėl sąrašas turi būti gana ilgas; kadangi rūšys, kuriomis prekiaujama, nuolat keičiasi atsižvelgiant į dabartines tendencijas, todėl bet kokį neigiamą sąrašą reikia reguliariai atnaujinti;

M.  kadangi mokslininkai susirūpinę pabrėžė, kad ES draudžiamų invazinių svetimų rūšių sąrašas, įtrauktas į Invazinių rūšių reglamentą, yra netinkamas siekiant įveikti grėsmę, kurią ES biologinei įvairovei kelia invazinės svetimos rūšys;

N.  kadangi dėl to, kad visoje ES nėra pozityviojo gyvūnų, kuriuos leidžiama laikyti kaip gyvūnus augintinius, sąrašo, daromas neigiamas poveikis žmonių ir gyvūnų gerovei bei sveikatai ir kyla grėsmė biologinei įvairovei;

O.  kadangi norint padidinti pozityviojo sąrašo veiksmingumą ir gyvūnų augintinių bei jų savininkų gerovę, reikia užtikrinti tinkamo informuotumo apie atsakingą gyvūnų augintinių laikymą lygį;

P.  kadangi 19 valstybių narių pritarė pozicijos dokumentui „Position paper on a new EU legislative framework for an EU Positive List for the keeping of companion animals on behalf of Cyprus, Lithuania, Luxembourg and Malta“, kuris puvo pateiktas 2022 m. gegužės 24 d. vykusiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje;

1.  dar kartą pabrėžia, kad svarbiausiu prioritetu turėtų būti laikoma prevencija, nes ji yra ekonomiškai efektyviausia, humaniškiausia ir aplinkosaugos požiūriu labiausiai pageidautina priemonė; pažymi, kad ES turi pasinaudoti galimybe įtraukti COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį į savo politiką; pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį koordinuojant ir remiant koncepciją „Viena sveikata“ ES;

2.  pabrėžia, kad prekyba egzotiniais gyvūnais gali kelti pavojų ne tik gyvūnų gerovei, bet ir žmonių sveikatai dėl zoonozių tikimybės, todėl ES turi priimti nuoseklius teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias šioms galimoms ligoms, galinčioms sukelti visuomenės sveikatos problemų;

3.  primena, kad jau nustatyta, jog dėl prekybos egzotiniais laukiniais gyvūnais gali nykti biologinė įvairovė tiek buveinėse, iš kurių rūšis kilusi, tiek Sąjungos ekosistemose; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos prekybos politiką reikia užtikrinti, kad prekyba gyvūnais augintiniais nekenktų laukinių ir egzotinių gyvūnų gerovei ir neprisidėtų prie biologinės įvairovės nykimo, taip pat kad tokių gyvūnų kaip gyvūnų augintinių laikymas nekeltų pavojaus gyvūno ar jo šeimininko gerovei;

4.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad galiojantys valstybių narių reglamentai dėl prekybos laukiniais ir egzotiniais gyvūnais ir jų laikymo yra nevienodi ir nesuderinti, be to, dažnai neapima visos gyvūnijos ir iš esmės yra skirti žinduoliams, o paukščiai, ropliai, varliagyviai, vabzdžiai ir dekoratyvinės žuvys, kuriais šiuo metu plačiai prekiaujama kaip gyvūnais augintiniais, į juos nėra įtraukti, taip pat dėl to, kad paleisti į laisvę jie gali kelti pavojų vietinėms rūšims ir ekosistemoms;

5.  pažymi, kad dėl nesuderintų teisės aktų sudėtinga rinkti tikslius duomenis; pabrėžia, kad ES duomenų bazėse, skirtose prekybai gyvūnais valstybėse narėse ir tarp jų stebėti, gyvūnų šaltiniai neregistruojami, o CITES apima tik gana nedidelę jos priedėliuose išvardytų gyvūnų rūšių dalį;

6.  pabrėžia, kad kelios Europos šalys jau įgyvendino pozityviuosius sąrašus, pagrįstus keliais kriterijais, pavyzdžiui, gyvūnų gerove, aplinka, žmonių sveikata, paukščių auginimo ir laikymo reikalavimais bei atsargumo principu; taip pat palankiai vertina tai, kad kelios kitos valstybės rengia pozityviuosius sąrašus arba atlieka su pozityviaisiais sąrašais susijusius mokslinius tyrimus;

7.  apgailestaudamas pažymi, kad šiuo metu ES tesės aktų nuostatų nepakanka siekiant spręsti gyvūnų gerovės, visuomenės sveikatos ir saugos problemą, taip pat panaikinti invazijos riziką, susijusią su prekyba laukiniais ir egzotiniais gyvūnais bei jų kaip gyvūnų augintinių laikymu; pabrėžia, kad ES gyvūnų sveikatos įstatymas nebuvo skirtas prekybos egzotiniais gyvūnais augintiniais problemai spręsti ir jokiu ES teisėkūros procedūra priimtu aktu, susijusiu su gyvūnų gerove, nereglamentuojama gyvūnų, kurie laikomi kaip gyvūnai augintiniai ir kuriais prekiaujama ES bendrojoje, gerovė;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pozityvusis sąrašas paprastai yra trumpesnis, aiškus ir atsargumo principu pagrįstas sąrašas, kuriame paaiškinama, kurias rūšis leidžiama laikyti šalyje; pažymi, kad teigiamą sąrašą taip pat daug lengviau atnaujinti negu neigiamą sąrašą, nes visų rūšių, kurios neįtrauktos į sąrašą, gyvūnus a priori draudžiama laikyti namuose ir taip prisidedama prie teisės aktų supaprastinimo Europos lygmeniu ir sumažinamos administracinės išlaidos; pabrėžia, kad su teigiamo sąrašo metodu susijusiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad jis yra veiksmingas mažinant prekybą laukiniais ir egzotiniais gyvūnais ir didinant visuomenės informuotumą(14);

9.  atsižvelgia į Europos teigiamo sąrašo, kuriuo būtų reguliuojama prekyba laukiniais ir egzotiniais gyvūnais bei apribojamas jų kaip gyvūnų augintinių laikymas, kaip teigiama Peticijų komiteto gautose peticijose, teikiamus privalumus; atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pareikštą raginimą, atsižvelgiant į atitinkamas gerovės sąlygas, sudaryti visos ES teigiamą sąrašą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atlikti tokio sąrašo sudarymo pridėtinės vertės ir pagrįstumo poveikio vertinimą, naudojant moksliškai pagrįstus kriterijus siekiant nustatyti, kurių rūšių gyvūnai yra tinkami kai gyvūnai augintiniai, ir nuodugniai išnagrinėjant įvairius nacionaliniuose teigiamuose sąrašuose jau naudojamus kriterijus siekiant nustatyti veiksmingiausius kriterijus, kurie galėtų būti įtraukti į visos ES teigiamą sąrašą, pagrįstą valstybių narių geriausia praktika ir esama bei įgyta patirtimi; ragina Komisiją pradėti tyrimą, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas griežtai ir laiku įgyvendinant ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą;

10.  pabrėžia, kad siekiant apsaugoti visų valstybių narių žmonių sveikatą ir aplinką, itin svarbu nedelsiant parengti ir įgyvendinti veiksmingus veiksmų planus, skirtus daugelio Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių problemai spręsti, užtikrinant, visapusiškai veikiančių struktūrų sukūrimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014, kad būtų vykdoma tinkama kontrolė siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir plitimui Sąjungoje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad gyvūnų augintinių laikymas reglamentuojamas ne Sąjungos, bet nacionaliniu lygmeniu ir kad kai kurios valstybės narės nustatė pozityviuosius gyvūnų rūšių sąrašus; pabrėžia, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir atitinkami jai reglamentuoti skirti teisės aktai turėtų būti pagrįsti moksliniais įrodymais;

12.  mano, kad peržiūrėjus ES veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai prekybai laukiniais gyvūnais, turėtų padidėti informuotumas apie neteisėtą prekybą, ir ši peržiūra turėtų teigiamą poveikį gyvūnų, taip pat egzotinių bei laukinių gyvūnų, kuriuos galima laikyti kaip gyvūnus augintinius ES, gerovei;

13.  pabrėžia, kad į pozityvųjį sąrašą įtraukti gyvūnai neturi kelti ypatingo pavojaus žmonių sveikatai, turi būti lengva juos valdyti ir jie turi būti laikomi jų psichologinius, etologinius ir ekologinius poreikius atitinkančiomis sąlygomis; pabrėžia, kad į sąrašą neturėtų būti įtrauktos jokios egzotinės ir laukinės gyvūnų rūšys, jei yra aiškių požymių, kad jei jie pabėgtų arba būtų paleisti į laisvę, jie galėtų išgyventi ir keltų pavojų vietinėms ekosistemoms, nes patekusios į natūralią aplinką jos keistų pačių vietinių rūšių gyvenimo sąlygas ir taptų invazinėmis rūšimis;

14.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (2) OL C 294, 2021 7 23, p. 40. (3) OL C 204, 2018 6 13, p. 136. (4) OL C 224, 2018 6 27, p. 117. (5) OL L 61, 1997 3 3, p. 1. (6) OL L 166, 2006 6 19, p. 1. (7) OL L 84, 2016 3 31, p. 1. (8) OL L 317, 2014 11 4, p. 35. (9) OL L 178, 2013 6 28, p. 1. (10) Informacinis pranešimas „Koronavirusas ir prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais“, Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, 2020 m. gegužės 4 d. (11) Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, „Koncepcija „Viena sveikata“, 2013 m. sausio 14 d. (12) Europos Sąjungos Taryba, „Position paper on a new EU legislative framework for an EU Positive List for the keeping of companion animals on behalf of Cyprus, Lithuania, Luxembourg and Malta“, 2022 m. gegužės 16 d. (13) Kaip matyti iš 2020 m. birželio mėn. organizacijos „Eurogroup For Animals“ paskelbto tyrimo „Analysis of national legislation related to the keeping and sale of exotic pets in Europe“. (14) World Animal Protection, „Think positive – An overview of national and international Positive Lists“, 2020 m. rugsėjo mėn.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Egipte (2022/2962(RSP))

P9_TA(2022)0426 RC-B9-0505/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į ES kaimynystės politiką ir į 2021 m. vasario 9 d. bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusį 13-ąjį tarpparlamentinį ES ir Egipto susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 15 d. Kaire pasirašytą ES, Egipto ir Izraelio susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo, susijusio su prekyba, transportu ir gamtinių dujų eksportu į Europos Sąjungą,

–  atsižvelgdamas į naujausią JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pareiškimą dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos atliktą Egipto 2019–2020 m. visuotinį periodinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti Alaa Abdelį Fattahą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kankinimo, saviraiškos laisvės, žmogaus teisių gynėjų, smurto prieš moteris ir mergaites ir dėl LGBTI asmenų teisių,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją – visus šiuos dokumentus Egiptas yra ratifikavęs,

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, visų pirma jos 52 straipsnį dėl visų formų kankinimo uždraudimo, 73 straipsnį dėl susirinkimų laisvės ir 93 straipsnį dėl privalomojo tarptautinės žmogaus teisių teisės pobūdžio,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Egiptas Šarm El Šeiche surengė 27-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 27); kadangi šiame tarptautiniame renginyje atkreiptas dėmesys į Egipto vidaus represijas prieš taikius ir teisėtus pilietinės visuomenės balsus;

B.  kadangi 2021 m. Egiptas pradėjo savo nacionalinę žmogaus teisių strategiją ir nacionalinį dialogą, kuriais oficialiai siekiama pagerinti padėtį žmogaus teisių srityje ir sukurti įtraukesnę politinę aplinką; kadangi 2022 m. balandžio mėn. buvo įsteigtas Egipto Prezidento malonės komitetas, kuriam pavesta atlikti kalinių, kurių padėtis neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų, bylų PVO tyrimus; kadangi Komitetas neatsižvelgė į sunkius ankstesnius ir tebevykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir praėjus vieniems metams nuo nacionalinės žmogaus teisių strategijos ir Egipto nacionalinio dialogo pradžios neįvyko jokių esminių pokyčių; kadangi Politinių klausimų, žmogaus teisių ir demokratijos, tarptautinių ir regioninių klausimų pakomitetis, įsteigtas pagal Egipto ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimą, yra pagrindinė institucinė struktūra abiem šalims žmogaus teisių klausimams aptarti; kadangi kitą šio pakomitečio posėdį numatyta surengti 2022 m. gruodžio 8 d. Kaire;

C.  kadangi Egiptas iki COP27 priėmimo nekeitė jokio atitinkamo teisės akto, be kita ko, dėl teisės į saviraiškos laisvę, taikių susirinkimų laisvės ir žiniasklaidos laisvės, nors erdvės pilietinei visuomenei suteikimas yra bendras įsipareigojimas, įtvirtintas ES ir Egipto partnerystės prioritetuose ir įtvirtintas Egipto Konstitucijoje; kadangi nebuvo panaikinta nepaprastoji padėtis, galiojanti nuo 2017 m.; kadangi tęsiasi masiniai teismai ir masiniai sulaikymai, o kariniuose ir nepaprastosios padėties valstybės saugumo teismuose teisiami dešimtys tūkstančių civilių; kadangi 2021 m. liepos 8 d. JT specialieji pranešėjai teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas, žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu klausimais kartu išreiškė susirūpinimą dėl Egipto 2019 m. nevyriausybinių organizacijų (NVO) įstatymo, 2018 m. Kovos su kibernetiniais ir informacinių technologijų nusikaltimais įstatymo, 2015 m. Teroristinių subjektų įstatymo ir 2013 m. Viešų susirinkimų ir taikių demonstracijų įstatymo; kadangi, remiantis Egipto teisių ir laisvių komisijos duomenimis, nuo 2022 m. spalio 1 d. iki lapkričio 14 d. Egipto vyriausybė 18 gubernijų sulaikė beveik 734 asmenis;

D.  kadangi žmogaus teisių gynėjas Alaa Abdel Fattah, kuris didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį buvo savavališkai sulaikytas remiantis nepagrįstais kaltinimais, 2022 m. lapkričio mėn. nutraukė bado streiką, kurį pradėjo 2022 m. balandžio mėn. po to, kai kalėjimo kameroje vos nemirė ir buvo maitinamas priverstinai; kadangi nuo COP27 pradžios jis taip pat nustojo gerti vandenį; kadangi Alaa vis dar neturėjo galimybės gauti konsulinės apsaugos iš Jungtinės Karalystės pareigūnų ir kadangi jo advokatui nebuvo leista jį aplankyti; kadangi dėl tarptautinio spaudimo Alaa šeimai anksčiau buvo leista retkarčiais jį lankyti;

E.  kadangi Egipto vyriausybė uždraudė nepriklausomoms žmogaus teisių grupėms dalyvauti COP27 vykdydama slaptą vyriausybės kontroliuojamą registracijos procesą, per kurį buvo išfiltruotos Egipto vyriausybei kritiškai vertinamos grupės, koordinuotai padidindama viešbučių kambarių kainas, nepagrįstai ribodama taikių susirinkimų šalia vietos, kurioje vyko COP27, laisvę ir nepagrįstai vėluodama išduoti vizas iš užsienio keliaujantiems asmenims; kadangi padedant tarptautinėms organizacijoms galėjo dalyvauti tik kai kurios nepriklausomos žmogaus teisių grupės ir žmogaus teisių gynėja Sanaa Seif;

F.  kadangi moterų teisių gynėjai, LGBTIQ+ bendruomenės atstovai ir koptų teisių gynėjai vis dar yra persekiojami, bauginami, suimami ir sulaikomi, pavyzdžiui, Patrick George Zaki, kuriam vis dar taikomas draudimas keliauti ir gresia procesas nepaprastosios padėties valstybės saugumo teisme po to, kai jis kritikavo savo vyriausybės politiką koptų krikščionių atžvilgiu, ir socialinių tinklų nuomonės formuotojos Haneen Hossam ir Mawada Al Adham, kurios 2020 m. buvo nuteistos kalėti trejus ir dvejus metus už išgalvotus kaltinimus dėl moralės normų pažeidimo po to, kai tiesiog šoko „TikTok“ vaizdo įrašuose;

G.  kadangi 2022 m. birželio 20 d. įvykusiame 9-ajame Egipto ir ES asociacijos tarybos posėdyje ir 2022 m. birželio 19 d. priimtuose 2021–2027 m. partnerystės prioritetuose pakartotas abiejų šalių įsipareigojimas skatinti demokratiją, pagrindines laisves ir žmogaus teises, lyčių lygybę ir lygias galimybes;

H.  kadangi Egiptas yra ilgametis ES strateginis partneris, kurio bendri tikslai – kurti stabilumą, taiką ir klestėjimą Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionuose, ir kadangi stabilumo požiūriu Egiptas atlieka svarbų vaidmenį regione; kadangi ES yra didžiausia Egipto ekonominė partnerė ir jo pagrindinis užsienio investicijų šaltinis; kadangi 2022 m. birželio mėn. ES ir Egiptas patvirtino partnerystės prioritetus daugelyje sričių, įskaitant saugumą, kovą su terorizmu ir teismų reformą; kadangi Egiptas palaikė JT rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos įvykdyta Ukrainos regionų aneksija, ir toliau remia ES ir tarptautines pastangas siekiant nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą; kad Egiptas pasirašė ES, Egipto ir Izraelio susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama sumažinti dujų importą iš Rusijos po jos agresijos prieš Ukrainą pradžios; kadangi Komisija Egiptui skyrė 100 mln. EUR iš Maisto ir atsparumo didinimo priemonės mechanizmo, kad padėtų jam spręsti maisto trūkumo problemą, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą;

1.  labai apgailestauja dėl to, kad Egipte toliau tinkamai neužtikrinamos pagrindinės politinės teisės ir laisvės, be kita ko, Šarm aš Šeiche rengiant COP27; apgailestauja, kad COP 27 nepagerino žmogaus teisių padėties;

2.  kuo griežčiausiai smerkia Egipto valdžios institucijų vykdomą cenzūrą, Egipto pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą ir bauginimą, kuris vyko net tarptautinėse JT patalpose, bei naują areštų ir sulaikymų bangą COP27 metu; išreiškia savo paramą Vokietijos vyriausybei, kuri 2022 m. lapkričio 13 d. pateikė skundą Egipto valdžios institucijoms dėl per didelio Vokietijos COP27 paviljone buvusių dalyvių saugumo stebėjimo; apgailestauja, kad nepriklausomoms Egipto nevyriausybinėms organizacijoms buvo atsisakyta suteikti galimybę vieną kartą užsiregistruoti COP27 ir kad tik nedaugeliui jų pavyko sudalyvauti ir tik dėl to, kad tarptautinės organizacijos suteikė joms savo ženklelius; apgailestauja, kad Egipto valdžios institucijos atrinko pilietinės visuomenės organizacijas, kurios nekritikuoja valdžios; akcentuoja, kad vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms iš Sinajaus, kaip teisėtoms suinteresuotosioms šalims, turėjo būti leista dalyvauti COP27, nes ji vyko Sinajaus mieste; apgailestauja dėl slapto Egipto proceso, kuriame naudoti neskelbti atrankos kriterijai, siekiant neįtraukti svarbių žmogaus teisių NVO; primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nesiimti jokių atsakomųjų priemonių prieš tuos Egipto žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, kurie viešai pareiškė susirūpinimą dėl Egipto žmogaus teisių pažeidimų COP 27 metu;

3.  griežtai smerkia tai, kad Egipte toliau savavališkai kalinami ir kardomojo kalinimo kontekste laikomi dešimtys tūkstančių sąžinės kalinių, iš kurių daugelis yra kalinami nežmoniškomis sąlygomis, neužtikrinant jų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir pagrindinių teisių, kaip matyti iš Egipto politinių kalėjimų Vadi an Natrūne ir Badre; pažymi, kad 2022 m. balandžio mėn. nedidelė dalis Egipto politinių kalinių buvo paleisti arba jiems suteikė malonę Egipto Prezidento malonės komitetas, tuomet 800–1000 kalinių buvo paleisti iš savavališko kardomojo kalinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Egipto nevyriausybinių organizacijų ir organizacijos „Amnesty International“ informacija, nuo to laiko buvo savavališkai suimti ir sulaikyti dar mažiausiai 1953 egiptiečiai;

4.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant paleisti Mohamedą „Oxygen“ Ibrahimą, Mohamedą Adelą, Alaa Abdelį Fattahą ir tris teisininkus, kurie 2020 m. buvo apdovanoti Europos advokatų ir teisės draugijų tarybos žmogaus teisių apdovanojimu, Ibrahimą Metwally Hegazy, Mohamedą El Baqerą ir Hoda Abdelmoniemą, taip pat Ezzatą Ghoneimą, Ahmedą Amashą, Abdelį Moneimą Aboulą Fotouhą, Mohamedą El Kassasą, Ziadą Abu El Fadlą, Aishą El Shaterą, Mohamedą Abo Hourairą, Manal Agrama, Marwą Arafą, Halą Fahmy, Safaa El Korbagy, Tawfiką Ghanimą, Seifą Thabitą, Safwaną Thabitą, Sherifą al Rouby, Anasą El-Beltagy, Ahmedą Douma, Mohamedą Adelą Fahmy, Nerminą Husseiną, Haneen Hossam, Mawaddą el-Adhamą, Ismailą Iskandarani, Seifą Fateeną, Hishamą Genena, Omarą Mohammedą Ali, Aymeną Moussa, Omarą el Houtą, Ahmedą Moussa Abd El Khaleqą, Yehią Helwą ir Ahmedą Fayezą, be daugelio kitų neteisėtai sulaikytų asmenų; pabrėžia, kad šios moterys ir šie vyrai yra Egipto žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, taikūs aktyvistai, politikai, moterys – socialinių tinklų nuomonės formuotojos arba verslininkai, kurie atsisakė parduoti savo turtą kariuomenei; ragina Egipto valdžios institucijas panaikinti draudimus keliauti Patrick‘ui George Zaki ir Mahinour‘ui Al Masry;

5.  ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Britanijos ir Egipto pilietį – žmogaus teisių gynėją ir taikų aktyvistą Alaa Abdelį Fattahą, kanalo „Deutsche Welle“ ir organizacijos „Žurnalistai be sienų“ apdovanojimų laureatą, kuris buvo savavališkai sulaikytas beveik visą pastarąjį dešimtmetį remiantis nepagrįstais kaltinimais dėl savo taikių ir teisėtų raginimų suteikti daugiau teisių ir laisvių – ir tai toli gražu nėra pavienis atvejis – ir leisti jam nedelsiant išvykti į Jungtinę Karalystę; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino jį paleisti;

6.  pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia plačiai paplitusius Egipto saugumo aparato vykdomus kankinimus; primena, kad 2011 m. sausio 25 d. Egipto revoliucija prasidėjo kaip viešas pasipiktinimas policijos nebaudžiamumu po tinklaraštininko Khaledo Saido ir kitų asmenų kankinimo ir nužudymo; primygtinai ragina Egiptą visapusiškai bendradarbiauti atliekant Italijos valdžios institucijų vykdomą tyrimą dėl italų doktoranto Giulio Regeni, kurį 2016 m. saugumo pareigūnai nukankino iki mirties, nužudymo; ypač pakartoja savo raginimą pranešti generolui Tariqui Sabirui, pulkininkui Atharui Kamel Mohamedui Ibrahimui, pulkininkui Uhsamui Helmi ir majorui Magdi Ibrahimui Abdelalui Sharifui apie jų atžvilgiu Italijoje pradėtas teismines procedūras; kuo griežčiausiai smerkia ekonomisto Aymano Hadhoudo kankinimą iki mirties, kuris mirė 2022 m. kovo 5 d. būdamas sulaikytas po to, kai buvo priverstinai pradangintas ir sulaikytas saugumo pareigūnų už tai, kad kritikavo ekonominę politiką, ir labai apgailestauja dėl to, kad nebuvo atlikta nepriklausoma autopsija ir nebuvo patikimo Egipto valstybinės prokuratūros vykdomo tyrimo;

7.  primygtinai ragina Egiptą paleisti visus iki vieno iš 21 žurnalisto, kurie šiuo metu kali tik už tai, kad dirbo savo darbą, kaip patvirtino organizacija „Žurnalistai be sienų“ ir „Žurnalistų apsaugos komitetas“; akcentuoja visų egiptiečių teisę gauti informaciją be jų vyriausybės cenzūros; atkreipia dėmesį į sprendimą, priimtą darant spaudimą COP27 pradžioje, leisti patekti į kai kurių žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų laikraščių, pvz., „Medium“, „Mada Masr“ ar „Human Rights Watch“, interneto svetaines; tačiau pabrėžia, kad tokios interneto svetainės visada turėtų būti prieinamos egiptiečiams net ir pasibaigus konferencijai;

8.  todėl primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas paleisti visus žurnalistus, kurie buvo sulaikyti 2022 m. lapkritį: Khaledą Abdelwahabą Radwaną, Ahmedą Fayezą, Alaa Abdelį Fattahą, Ismailą Alexandrani, Mohamedą Ibrahimą (dar žinomą kaip Mohamed Oxygen), Ahmedą Allaamą, Hamdi al-Zaeemą, Tawfiką Ghanemą, Rabie al-Sheikhą, Adallahą Shusha, Khaledą Sahloobą, Bahaa al-Diną Ibrahimą Nematą Allahą, Hishamą Abdelį Azizą, Mohamedą Said Fahmy, Badrą Mohamedą Badrą, Raoufą Ebeidą, Mostafa Saadą, Mohamedą Mostafa Moussa, Mahmoudą Saad Diab ir Amrą Shniną;

9.  ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti diskriminaciją ir užtikrinti veiksmingą visų egiptiečių lygybę prieš įstatymą ir praktikoje, kaip nustatyta Konstitucijoje, neatsižvelgiant į jų tikėjimą ar įsitikinimus; atkreipia dėmesį į ilgalaikę mažumų, pvz., koptų mažumos ir Bahajų tikėjimo žmonių, diskriminaciją; ragina Egiptą persvarstyti savo šventvagystės įstatymus siekiant užtikrinti sąžinės laisvės ir religinių mažumų teisių apsaugą;

10.  primygtinai ragina Egiptą gerbti pagrindinius tarptautinius laisvės jungtis į asociacijas standartus ir panaikinti savo represinį NVO įstatymą Nr. 149/2019, pagal kurį visai veiklai taikoma vyriausybės kontrolė; pritaria JT žmogaus teisių ekspertų išreikštam susirūpinimui dėl Egipto teisinio arsenalo, kuriuo siekiama apriboti laisvę jungtis į asociacijas, saviraiškos ir spaudos laisvę ir teisę į taikius susirinkimus prisidengiant kovos su terorizmu pretekstu; primygtinai ragina Egiptą taip pat iš dalies pakeisti arba panaikinti 2018 m. Kovos su kibernetiniais ir informacinių technologijų nusikaltimais įstatymą, 2015 m. Teroristinių subjektų įstatymą ir 2013 m. Viešų susirinkimų ir taikių demonstracijų įstatymą; dar kartą ragina Egipto valdžios institucijas užbaigti bylą 173/2011, vadinamą „Užsienio finansavimo byla“, ir panaikinti visus draudimus keliauti bei turto įšaldymus 31-am žmogaus teisių NVO darbuotojui;

11.  ragina Egipto parlamentą paspartinti išsamaus įstatymo dėl smurto prieš moteris, ypač dėl žudymų dėl garbės, priėmimą; ragina Egipto valdžios institucijas pakartoti savo nepritarimą moterų lyties organų žalojimui ir veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie toliau jį taiko; rekomenduoja Egipto valdžios institucijoms stiprinti bendradarbiavimą su ES ieškant naujų būdų, kaip toliau apsaugoti moteris nuo seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties; kuo griežčiausiai smerkia žudymus dėl lyties;

12.  ragina Egipto valdžios institucijas nutraukti suėmimus ir baudžiamąjį persekiojimą už suaugusių asmenų seksualinius santykius, įskaitant tos pačios lyties santykius ar santykius, grindžiamus lyties raiška, ir nedelsiant paleisti LGBTIQ+ asmenis, kurie tebėra savavališkai sulaikyti, dažnai nežmoniškomis sąlygomis;

13.  palankiai vertina naujausius teisinius pakeitimus, kuriuos Egiptas padarė vaikų darbo ir vaikų santuokų klausimais; vis dėlto ragina Egipto valdžios institucijas toliau stiprinti įstatymo dėl vaikų santuokų įgyvendinimą ir stiprinti mokyklų sistemas bei viešąsias vaikų apsaugos tarnybas, kurios užkerta kelią prievartai prieš vaikus ir į ją reaguoja, siekiant dar labiau apsaugoti vaikus nuo jo;

14.  primygtinai ragina Egiptą panaikinti mirties bausmę ir nedelsiant paskelbti jos taikymo moratoriumą; apgailestauja, kad Egiptas per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu didžiausių mirties bausmę taikančių pažeidėjų pasaulyje, taip pat nepilnamečiams pažeidėjams;

15.  pakartoja savo raginimą visoms ES valstybėms narėms ir ES delegacijai dalyvauti Egipto ir užsienio žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir profesinių sąjungų narių teismuose ir lankyti juos kalėjimuose;

16.  primygtinai ragina ES valstybes nares Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje remti rimtų žmogaus teisių pažeidimų Egipte stebėjimo ir ataskaitų teikimo mechanizmą; primena, kad ES turėtų įtraukti žmogaus teisių klausimus į visus aukšto lygio dialogus su Egipto pareigūnais, įskaitant ES ir Egipto asociacijos tarybą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą pabrėžti demokratinio vystymosi ir augimo tarpusavio sąsajas; ragina JT būsimuose COP susitikimuose ir panašiose JT konferencijose nustatyti priimančiosioms šalims pilietinės visuomenės prieigos ir saviraiškos laisvės kriterijus;

17.  pakartoja savo raginimą atlikti išsamią ir visa apimančią ES santykių su Egiptu peržiūrą, atsižvelgiant į labai nedidelę pažangą žmogaus teisių srityje Egipte ir į jo susidorojimą su nepritarimu, nepaisant nuolatinės Europos partnerių paramos; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai laikytis tvirtos viešosios pozicijos dėl to, kad Egiptas turi išlaisvinti politinius kalinius, daryti konkrečią pažangą žmogaus teisių srityje, nutraukti ir tirti kankinimus ir atsisakyti masinio piktnaudžiavimo kardomuoju kalinimu ir draudimu keliauti, siekiant panaikinti tikrą ar suvokiamą nepritarimą kaip būtinas sąlygas ES santykiams ir bendradarbiavimui su Egiptu gerinti; pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms apsvarstyti galimybę nustatyti tikslines sankcijas tiems, kurie labiausiai atsakingi už žiaurias represijas šalyje; ragina užtikrinti daugiau skaidrumo kalbant apie ES, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Egiptui teikiamą visų formų finansinę paramą ir mokymus;

18.  primygtinai ragina visas ES valstybes nares visapusiškai laikytis 2013 m. rugpjūčio 21 d. Tarybos išvadų, kuriose paskelbta apie bet kokios vidaus represijoms naudojamos įrangos, įskaitant stebėjimo technologijas, naudojamas kitaminčiams susekti, eksporto licencijų sustabdymą;

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Egipto Arabų Respublikos vyriausybei.

2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties FIFA pasaulio futbolo čempionato Katare kontekste (2022/2948(RSP))

P9_TA(2022)0427 RC-B9-0538/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl strateginės partnerystės su Persijos įlankos regiono šalimis,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą „Strateginė partnerystė su Persijos įlankos regionu“ (JOIN(2022)0013),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 12 d. Briuselyje įvykusį 4-ąjį ES ir Kataro dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 7 d. ES ir Kataro bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. JT Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimą dėl Kataro išrinkimo 2022 m. pasaulio futbolo čempionatui surengti,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Kataro vyriausybės priimtus įstatymus Nr. 17, 18 ir 19 dėl laisvo judėjimo ir minimalaus darbuotojų migrantų darbo užmokesčio,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2022 m. spalio 24 d. ataskaitą „Kataras: saugumo pajėgų vykdomi sulaikymai, smurtas prieš LGBT asmenis“,

–  atsižvelgdamas į Kataro baudžiamojo kodekso 285 straipsnį ir 2002 m. įstatymą Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 31 d. pažangos ataskaitą dėl Kataro vyriausybės ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) sutartos techninio bendradarbiavimo programos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kataras ratifikavo 2018 m. gegužės 21 d.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kataro, ypač į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją „Darbuotojų migrantų padėtis Katare“(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Kataras yra pirmoji regiono šalis, kurioje vyksta FIFA pasaulio futbolo čempionatas; kadangi 2010 m. FIFA išrinko Katarą šalimi, rengsiančią Pasaulio čempionatą, tačiau išsamus patikrinimas žmogaus teisių ar aplinkosaugos srityje nebuvo atliktas ir darbuotojų migrantų apsaugos sąlygos nenustatytos; kadangi Kataras laimėjo konkursą surengti FIFA pasaulio futbolo čempionatą, esant patikimiems kaltinimams kyšininkavimu ir korupcija, dėl kurių buvo pradėti teisminiai tyrimai;

B.  kadangi, remiantis skaičiavimais, Katare gyvena daugiau kaip 2 mln. užsienio piliečių, kurie sudaro apie 94 proc. darbo jėgos; kadangi migrantai dažniausiai dirba statybų, paslaugų sektoriaus ir namų ūkio darbus; kadangi pranešta, kad šiuose sektoriuose buvo pažeistos darbuotojų teisės; kadangi dėl šio rodiklio darbuotojų migrantų dalis, atsižvelgiant į vietos gyventojų skaičių Katare, yra didžiausia pasaulyje;

C.  kadangi daugybė darbuotojų tam, kad galėtų dirbti Katare, buvo priversti prasiskolinti įdarbinimo įmonėms, nes jos neteisėtai jiems taikė mokesčius, ir daugelis šių darbuotojų patyrė darbo užmokesčio vagystes, privalėjo dirbti itin sunkiomis darbo sąlygomis ir dideliame karštyje, dėl to jiems kilo ligų, sužalojimų ir mirties rizika;

D.  kadangi, kaip pranešama, tūkstančiai darbuotojų migrantų žuvo ir dar daugiau buvo sužeisti atliekant statybos darbus, susijusius su Pasaulio futbolo čempionatu Katare;

E.  kadangi, TDO duomenimis, kai kurios Europos įmonės atsisakė dalyvauti jungtiniuose komitetuose, kurių tikslas – suburti vadovybės ir darbuotojų atstovus, kad jie aptartų konfliktus darbo vietoje, užkirstų jiems kelią ir juos spręstų;

F.  kadangi prieš Katare įgyvendinant reformas, 2014 m. Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) TDO pateikė skundą prieš Katarą dėl 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio darbo ir 1947 m. Konvencijos dėl darbo inspekcijos nesilaikymo; kadangi, pasak ITUC, Kataro įstatymai buvo pakeisti ir šalis toliau daro pažangą įgyvendindama šiuos pakeitimus;

G.  kadangi Kataras yra pirmoji Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalis, kurioje atidarytas TDO projektų biuras; kadangi Kataras pasirašė keletą partnerysčių susitarimų su TDO, JT organizacijomis ir ES valstybėmis narėmis, pvz., 2020 m. sausio mėn. jis pasirašė susitarimo memorandumą su Švedija, o 2022 m. kovo mėn. – su Prancūzija, kad būtų pagerinta darbuotojų teisių padėtis; kadangi TDO atkreipė dėmesį į apčiuopiamą pažangą per pastaruosius penkerius metus prieš 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą, ypač darbo jėgos migracijos valdymo, darbo teisės vykdymo užtikrinimo ir teisės kreiptis į teismą srityse, taip pat stiprinant darbuotojų galimybes pareikšti nuomonę ir socialinį dialogą; kadangi, TDO duomenimis, darbuotojams migrantams vis dar nėra teisėta jungtis į profesines sąjungas ir jas kurti;

H.  kadangi anksčiau Katare darbuotojai turėjo gauti darbdavių leidimą pakeisti darbo vietą arba išvykti iš šalies; kadangi šie reikalavimai – tai problemiškiausios kafalos rėmimo sistemos ypatybės, nes dėl jų darbuotojai tapo pernelyg priklausomi nuo darbdavių ir taip atsirado išnaudojimo ir priverstinio darbo galimybių; kadangi dėl šių pakeitimų Darbo ministerija per dvejus metus nuo šių reformų įgyvendinimo patvirtino apie 420 000 darbuotojų migrantų prašymų pakeisti darbo vietą; kadangi vis dėlto daugelis darbuotojų vis dar susiduria su kliūtimis norėdami išeiti iš darbo ir pradėti dirbti naujoje vietoje, pvz., patiria atsakomuosius darbdavių veiksmus;

I.  kadangi 2021 m. kovo mėn. Kataras tapo pirmąja Persijos įlankos regiono šalimi, kuri nustatė nediskriminacinį minimalų darbo užmokestį, taikomą visiems ir visų tautybių darbuotojams visuose sektoriuose, įskaitant darbą namų ūkyje; kadangi, TDO duomenimis, priėmus naują teisės aktą, iš viso 13 proc. darbo jėgos (280 000 asmenų) darbo užmokestis buvo padidintas iki naujos minimalios ribos;

J.  kadangi naujuoju teisės aktu Kataro darbuotojams suteikiama didesnė apsauga nuo karščio;

K.  kadangi Kataras ėmėsi veiksmų, kad pagerintų darbuotojų galimybes kreiptis į teismą: sukūrė naują internetinę platformą, kad darbuotojai galėtų teikti skundus, ir sukūrė naujus darbo teismus ginčams spręsti;

L.  kadangi, kaip pranešama, vis dėlto Katare ir kitose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar taikoma tam tikra diskriminacinė praktika, susijusi su užsienio darbuotojais, pvz., savavališki atskaitymai iš darbo užmokesčio ir jo nemokėjimas, taip pat kelionės dokumentų atėmimas;

M.  kadangi pagal Kataro baudžiamojo kodekso 285 straipsnį už nesantuokinius lytinius santykius, įskaitant tos pačios lyties asmenų santykius, baudžiama iki septynerių metų kalėjimo; kadangi, kaip pranešama, LGBTQ+ asmenų savavališki areštai grindžiami 2002 m. įstatymu Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos, pagal kurį, „Human Rights Watch“ duomenimis, leidžiama taikyti kardomąjį kalinimą nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso iki šešių mėnesių, jei esama pagrįstų priežasčių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikaltimą, be kita ko, pažeisdamas visuomenės moralės normas, o dėl to dažnai buvo smurtaujama prieš LGBTQ+ asmenis; kadangi Kataro FIFA pasaulio futbolo čempionato ambasadorius pasidalijo viešu homofobiniu pareiškimu; kadangi septynios futbolo federacijos, įskaitant Europos federacijas, nusprendė, kad jų žaidėjai gali dėvėti vaivorykštės spalvų rankoraištį „OneLove“; kadangi, nepaisant to, FIFA nusprendė, kad žaidėjams gali būti išduota geltonoji kortelė arba jie gali būti pašalinti iš aikštelės už tai, kad dėvi tokį rankoraištį, nes tai tariamai yra politinis pareiškimas;

N.  kadangi 2016 m. FIFA pasirašė JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, pagal kuriuos FIFA įpareigojama susilaikyti nuo kišimosi į žmogaus teisių klausimus ir ištaisyti neigiamą savo veiklos poveikį žmogaus teisių srityje;

O.  kadangi šiuo nesaugumo laikotarpiu, kai kyla didelių iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai Europoje ir Persijos įlankos regione, kai pasaulis susiduria su Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat esant neatidėliotinai žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos būtinybei, ES gali gauti daug naudos iš tvirtesnės ir labiau strateginės partnerystės su GGC ir jos valstybėmis narėmis, įskaitant Katarą; kadangi 2021 m. atkurti Kataro ir Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino ir Egipto diplomatiniai santykiai;

P.  kadangi 2018 m. pasirašytame ES ir Kataro bendradarbiavimo susitarime numatyta politinių ir sektorinių konsultacijų abipusio intereso srityse sistema; kadangi Kataras yra svarbus ES partneris ir jo santykiai apima daugybę svarbių sričių; kadangi Katarui tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Europos energetinio saugumo strategiją; kadangi ES ir Kataro bendradarbiavimas labai suintensyvėjo ir 2022 m. Dohoje buvo atidaryta ES delegacija; kadangi 2022 m. vasario mėn. Kataras buvo vienas iš JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, kuria Rusija raginama pasitraukti iš Ukrainos, rėmėjų ir balsavo už rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą;

Q.  kadangi ketvirtasis ES ir Kataro dialogas žmogaus teisių klausimais buvo surengtas 2022 m. rugsėjo 12 d.; kadangi dialogas žmogaus teisių klausimais yra itin svarbus bendradarbiavimo siekiant pažangos žmogaus teisių srityje elementas;

1.  apgailestauja dėl tūkstančių darbuotojų migrantų mirčių ir sužalojimų, kuriuos patyrė darbuotojai, kol buvo rengiamasi Pasaulio futbolo čempionatui; reiškia užuojautą šių darbuotojų giminėms ir reikalauja, kad už tai būtų atsakyta;

2.  primygtinai ragina Katarą visapusiškai įgyvendinti savo naujus teisės aktus, kuriais apsaugomos darbuotojų teisės, ir panaikinti likusius kafalos rėmimo sistemos elementus, pvz., paslėptas nuobaudas darbuotojams;

3.  pabrėžia, kad palaikydama santykius su Kataru ES yra įsipareigojusi remti žmogaus teises, įskaitant klausimus, iškeltus per FIFA pasaulio futbolo čempionatą; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad šimtai tūkstančių darbuotojų migrantų vis dar susiduria su diskriminaciniais įstatymais ir praktika Katare; apgailestauja, kad skaidrumo stygius ir akivaizdus atsakingo rizikos vertinimo trukumas lydėjo 2010 m. sprendimą FIFA Pasaulio čempionatą surengti Katare; primena savo seniai išsakytą nuomonę, kad korupcija FIFA viduje yra plačiai paplitusi, sisteminė ir giliai įsišaknijusi, ir toliau mano, kad ši organizacija labai pakenkė pasaulio futbolo įvaizdžiui sąžiningumo požiūriu, nepaisant bandymų ją reformuoti, pavyzdžiui, pradedant taikyti žmogaus teisių reikalavimus;

4.  ragina valdžios institucijas, sporto federacijas ir organizacijas, suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir renkantis renginių rėmėjus, puoselėti universalias žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybes; prašo šiuo tikslu nustatyti aiškius kriterijus ir chartiją, kurioje būtų nustatytos tvirtos vertybės; ragina prieš organizuojant tokius svarbius sporto renginius ypatingą dėmesį skirti darbuotojų teisių apsaugai, lygybei ir nediskriminavimui, taip pat atlikti nepriklausomus ir patikimus poveikio aplinkai vertinimus;

5.  ragina ES valstybes nares, ypač garsėjančias stipriomis nacionalinėmis futbolo lygomis, pvz., Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, daryti spaudimą UEFA ir FIFA, kad šios imtųsi fundamentalių reformų, įskaitant demokratiškų ir skaidrių teisės rengti pasaulio futbolo čempionatus suteikimo procedūrų taikymą bei griežtą žmogaus teisių ir tvarumo kriterijų užtikrinimą varžybas rengiančiose šalyse; ragina skubiai užtikrinti, kad pagrindinių teisių ir žmogaus teisių pažeidimai, ypač akivaizdus sistemingas smurtas dėl lyties, būtų privalomas atmetimo kriterijus priimant sprendimus dėl teisės organizuoti tarptautinius sporto renginius suteikimo, siekiant apsaugoti atletus ir sirgalius bei užkirsti kelią manipuliavimui sportu; ragina tęsti tyrimus dėl teisės rengti pasaulio futbolo čempionatus suteikimo atvejų, kuriuos yra sutepusi korupcija, ir traukti už tai baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES valstybes nares suteikti prieigą prie archyvinės informacijos apie teisės rengti 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą suteikimą;

6.  pripažįsta svarbų darbuotojų migrantų indėlį į Kataro ekonomiką ir rengiant 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą; primygtinai ragina Kataro valdžios institucijas atlikti išsamų darbuotojų migrantų mirties atvejų tyrimą, patvirtinti darbuotojų migrantų mirties priežastį ir išmokėti reparacijas šeimoms tais atvejais, kai darbuotojas mirė dėl darbo sąlygų; remia Kataro pastangas gerinti jų darbo sąlygas ir gerbti jų teises, kurias iškėlė tarptautinė bendruomenė; ragina visapusiškai įgyvendinti patvirtintas reformas; palankiai vertina Kataro bendradarbiavimą su TDO; ragina Katarą toliau bendradarbiauti su TDO vykdant reformas; pabrėžia įmonių, įskaitant Europos įmones, socialinę atsakomybę gerbti darbuotojų teises ir laikytis to paties išsamaus patikrinimo standarto, kokio reikalaujama ES;

7.  vis dėlto pripažįsta, kad TDO ir ITUC mano, kad Katare vykdomos reformos yra pavyzdinės Persijos įlankos regione;

8.  pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimų aukos turi teisėtas galimybes siekti teisingumo ir patraukti ES įsisteigusias įmones atsakomybėn pagal kai kuriose valstybėse narėse galiojančius išsamaus patikrinimo įstatymus; atkreipia dėmesį į vykdomą ES lygmens darbą, susijusį su Direktyva dėl įmonių išsamaus tvarumo patikrinimo, pagal kurią bus toliau plečiamos tokios teisinės galimybės; mano, kad atitinkamos įmonės ne visiškai laikėsi savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 2014/95/ES(2) ir įsipareigojimų, susijusių su tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisių konvencijomis;

9.  griežtai smerkia Europos įmonių dalyvavimą vykdant bet kokius darbuotojų migrantų teisių pažeidimus, su kuriais jos buvo susijusios, prie kurių jos prisidėjo arba iš kurių jos gavo naudos, visų pirma statybų ir finansų sektoriuose, rengiantis 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatui;

10.  palankiai vertina tai, kad, kaip nurodo TDO, Kataro vyriausybė iš Paramos darbuotojams ir draudimo fondo kompensavo 320 mln. JAV dolerių nuo su darbo užmokesčiu susijusio piktnaudžiavimo nukentėjusiems asmenims; vis dėlto apgailestauja, kad fondas pradėjo veikti tik 2018 m. ir dėl to milijonai darbuotojų ir jų šeimų negalėjo juo pasinaudoti; primygtinai ragina Katarą atlikti išsamią duomenų rinkimo ir tyrimo standartų, taikomų su darbu susijusių sužalojimų ar mirties atvejais, peržiūrą; ragina išplėsti fondą, kad jis apimtų visas aukas nuo darbų, susijusių su 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatu, pradžios, įskaitant visus mirties atvejus ir kitus darbuotojų žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su pasirengimu Pasaulio futbolo čempionatui, pvz., darbo užmokesčio vagystes, sužalojimus ir visus neištirtus ir neatlygintus mirties atvejus; ragina FIFA prisidėti prie visapusiško žalos darbuotojų šeimoms atlyginimo programos, kaip kompensaciją už darbo sąlygas, kuriomis jie teko dirbti;

11.  palankiai vertina Kataro valdžios institucijų reformas, kurių jos ėmėsi konsultuodamosi su TDO, siekdamos spręsti darbo jėgos migracijos valdymo klausimus, užtikrinti darbo teisės vykdymą ir sudaryti sąlygas kreiptis į teismą, taip pat stiprinti darbuotojų nuomonės išsakymo galimybes ir socialinį dialogą; pažymi, kad dėl šių pokyčių jau pagerėjo šimtų tūkstančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygos; vis dėlto apgailestauja, kad daugelis darbuotojų vis dar nejunta šių reformų naudos, nes susiduria su kliūtimis norėdami pasinaudoti šiais patobulinimais ir savo darbdavių atsakomaisiais veiksmais; pareiškia esantis susirūpinęs dėl dokumentais pagrįstų ir pasikartojančių įtarimų, kad namų ūkio darbuotojai migrantai patiria prievartą ir išnaudojimą;

12.  ragina Katarą panaikinti visus teisės aktus, pagal kuriuos įmonėms leidžiama nustatyti užsienio darbuotojų įdarbinimo mokesčius;

13.  palankiai vertina naujus Kataro teisės aktus dėl apsaugos nuo karščio statybvietėse; ragina visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalis priimti panašius teisės aktus ir juos visapusiškai įgyvendinti;

14.  pakartoja savo raginimą Katarui ratifikuoti JT tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

15.  primygtinai ragina Katarą, bendradarbiaujant su TDO, užtikrinti, kad visi darbuotojai ir darbdaviai galėtų pasinaudoti kafalos reformomis darbo jėgos judumo srityje, supaprastinti teisę kreiptis į teismą ir susigrąžinti mokėtiną darbo užmokestį, taip pat visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl namų ūkio darbuotojų teisių; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad daugiau kaip 420 000 darbuotojų pakeitė darbą visame Katare ir daugiau kaip 300 000 darbuotojų gavo naudos iš nustatyto minimalaus darbo užmokesčio;

16.  pažymi, kad turėtų būti pripažįstama visų darbuotojų, įskaitant migrantus, teisė jungtis į asociacijas ir į saviorganizaciją; ragina Kataro vyriausybę užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę nevaržomai telktis nepatirdami atsakomųjų veiksmų bei saugiai ir patikimai kreiptis į teismą, be kita ko, prisijungdami prie nacionalinių sąjungų ir jas kurdami;

17.  palankiai vertina nuolatinį ES bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais su Kataru, be kita ko, vykdant ES ir Kataro dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris turėtų būti intensyvinamas, ir stiprinant institucinę ES ir Kataro bendradarbiavimo struktūrą; pabrėžia, kad Kataro nacionalinis žmogaus teisių komitetas ėmė reguliariai bendradarbiauti su ES institucijomis ir Kataras pakvietė ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais apsilankyti šalyje; pabrėžia, kad nuolat keliami klausimai, susiję su darbuotojų migrantų teisėmis, darbo srities reformomis, moterų teisėmis ir saviraiškos laisve;

18.  ragina valstybes nares ir ES delegaciją Katare atidžiai stebėti Kataro socialines reformas, ypatingą dėmesį skiriant konkrečiam jo teisės aktų įgyvendinimui, įskaitant Katare veikiančių Europos įmonių įgyvendinimą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai informuoti Parlamentą apie šių reformų pažangą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Kataro darbo ministro Ali Bin Samikh Al Marri bendradarbiavimą su Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiu dėl vykdomų reformų ir likusių spragų, kurias reikia pašalinti, ir atkreipia dėmesį į jo įsipareigojimą išmokėti kompensacijas visiems darbuotojams ar jų šeimoms, negavusiems to, kas jiems priklauso;

19.  ragina Kataro valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad nacionalinis žmogaus teisių komitetas visapusiškai laikytųsi nacionalinių žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos institucijų statuso principų ir kad komitetas galėtų visapusiškai, veiksmingai ir nepriklausomai vykdyti savo įgaliojimus, be kita ko, skatindamas savo narių ir darbuotojų pliuralizmą ir įvairovę;

20.  ragina Kataro valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus, kuriais draudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys;

21.  primena savo įsipareigojimą siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo ir ragina Kataro valdžios institucijas priimti moratoriumą šiuo klausimu;

22.  primygtinai ragina Kataro valdžios institucijas stiprinti priemones lyčių lygybei užtikrinti, įskaitant moterų globos likučių panaikinimą, ir kartu dėti daugiau pastangų siekiant teisingo atstovavimo moterims oficialioje darbo rinkoje, taip pat viešojoje ir politinėje sferoje, įskaitant Šuros tarybą ir vykdomuosius organus, visų pirma sprendimus priimančiose pareigybėse, ir sudaryti vienodas sąlygas moterims ir vyrams kaip namų ūkių vadovams; ragina Kataro valdžios institucijas iš dalies pakeisti Pilietybės įstatymą siekiant užtikrinti, kad Kataro moterys ir vyrai turėtų vienodas teises perduoti savo pilietybę savo vaikams ir sutuoktiniams užsieniečiams; ragina Katarą užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie smurtą prieš moteris ir kad būtų nuodugniai ištirti visi smurto prieš moteris atvejai, įskaitant smurtą šeimoje, ir kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir, jei nuteisiami, jiems būtų taikomos atitinkamos sankcijos;

23.  atkreipia dėmesį į pasaulinę tendenciją dekriminalizuoti savanoriškus tos pačios lyties asmenų santykius; ragina Katarą panaikinti Baudžiamojo kodekso 285 straipsnį ir visus kitus susijusius įstatymus, kuriais kriminalizuojami tos pačios lyties asmenų tarpusavio seksualiniai santykiai, ir priimti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos; apgailestauja dėl pranešimų apie Kataro Prevencinio saugumo departamento pajėgų netinkamą elgesį, nukreiptą prieš LGBTQ+ bendruomenę, ir tuo, kaip jos taiko 2002 m. įstatymą Nr. 17 dėl bendruomenės apsaugos, pagal kurį leidžiama taikyti kardomąjį kalinimą nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso iki šešių mėnesių; šiomis aplinkybėmis yra pasibaisėjęs FIFA sprendimu dėl apyrankių su tekstu „One Love“;

24.  ragina Kataro valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų asmenų, dalyvaujančių 2022 m. Pasaulio futbolo čempionate, įskaitant tarptautinius svečius ir šalyje gyvenančius asmenis, žmogaus teisės, įskaitant jų religijos ir tikėjimo laisvę;

25.  atkreipia dėmesį į Kataro išreikštą didelį susirūpinimą dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir jį vertina teigiamai; palankiai vertina svarbius Kataro sprendimus balsuoti už visas atitinkamas JT rezoliucijas šiuo klausimu, priešingai nei daro daugelis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių;

26.  palankiai vertina ES ir Kataro bendradarbiavimą ir dialogą (taip pat su kitomis Persijos įlankos valstybėmis vykdomą bendradarbiavimą ir dialogą), kurie yra labai svarbūs siekiant pagrindinių ES tikslų, visų pirma: taikių ir klestinčių Persijos įlankos ir Artimųjų Rytų regionų; tvirto ekonomikos atsigavimo; tvaraus, įperkamo ir saugaus energijos tiekimo; tvirto bendradarbiavimo pereinant prie žaliosios ekonomikos ir tvirto atsako atsižvelgiant į pasaulinius vystymosi ir humanitarinius poreikius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Kataro ir jo kaimyninių šalių santykių normalizavimą; giria Kataro vaidmenį padedant evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių iš Afganistano po to, kai 2021 m. rugsėjo mėn. Talibanas įvykdė smurtinį perėmimą;

27.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kataro vyriausybei ir parlamentui, Tarptautinei futbolo asociacijų federacijai, Europos futbolo federacijų asociacijai, Tarptautinei darbo organizacijai ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

(1) OL C 436, 2016 11 24, p. 42. (2) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).