2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Sąjungoje įsisteigusių orlaivių naudotojų informavimo apie kompensavimą pagal pasaulinę rinkos priemonę iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (COM(2021)0567 – C9-0323/2021 – 2021/0204(COD))

P9_TA(2022)0428 A9-0145/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0567),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0323/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Airijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2022 m. lapkričio 11 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0145/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. gruodžio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2023/..., kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, kiek tai susiję su pranešimu apie kompensavimą pagal pasaulinę rinkos priemonę Sąjungoje įsisteigusiems orlaivių naudotojams

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2023/136.)

(1) OL C 105, 2022 3 4, p. 140. (2) OL C 301, 2022 8 5, p. 116. (3) Ši pozicija pakeičia 2022 m. birželio 8 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0231).

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1108/70, įvedantis geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transporto infrastruktūros išlaidų apskaitos sistemą, ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 851/2006, nustatantis įvairių sąskaitų formų pozicijų, nurodytų Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, turinį (COM(2022)0381 – C9-0294/2022 – 2022/0232(COD))

P9_TA(2022)0429 A9-0286/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0381),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0294/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0286/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. gruodžio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/..., kuriuo panaikinami Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1108/70, įvedantis geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transporto infrastruktūros išlaidų apskaitos sistemą, ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 851/2006, nustatantis įvairių sąskaitų formų pozicijų, nurodytų Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, turinį

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2023/144.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/629/EEB (COM(2022)0465 – C9-0310/2022 – 2022/0282(COD))

P9_TA(2022)0430 A9-0287/2022

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0465),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0310/2022),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0287/2022),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. gruodžio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2023/..., kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/629/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2023/145.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 389/2012 nuostatos dėl keitimosi elektroniniuose registruose turima informacija apie ekonominės veiklos vykdytojus, kurie komerciniais tikslais gabena akcizais apmokestinamas prekes iš vienų valstybių narių į kitas (COM(2022)0539 – C9-0367/2022 – 2022/0331(CNS))

P9_TA(2022)0431 A9-0276/2022

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2022)0539),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0367/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9‑0276/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 93, 107 ir 108 straipsnių taikymo tam tikrų kategorijų valstybės pagalbai geležinkelių, vidaus vandenų ir daugiarūšio transporto sektoriuose (COM(2022)0327 – C9-0290/2022 – 2022/0209(NLE))

P9_TA(2022)0432 A9-0285/2022

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2022)0327),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0290/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0285/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A5547-127 (ACS-GMØØ6-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D084951/01 - 2022/2930(RSP))

P9_TA(2022)0433 B9-0548/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A5547-127 (ACS-GMØØ6-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D084951/01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. spalio 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2022 m. gegužės 4 d. priimtą ir 2022 m. birželio 20 d. paskelbtą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (toliau – GMO)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/81/ES(5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti; kadangi tas leidimas apėmė ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2020 m. gruodžio 10 d. Vokietijoje įsisteigusi bendrovė „BASF SE“ Jungtinėse Valstijose įsisteigusios bendrovės „BASF Agricultural Solutions Seed US LLC“ vardu pateikė Komisijai prašymą atnaujinti tą leidimą;

C.  kadangi 2022 m. gegužės 4 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl leidimo genetiškai modifikuotoms sojoms atnaujinimo ir ši nuomonė buvo paskelbta 2022 m. birželio 20 d.;

D.  kadangi genetiškai modifikuotos sojos yra atsparios amonio gliufozinato turintiems herbicidams;

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013(6) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

F.  kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus kultūrinius augalus dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(7); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuotos sojos bus apdorojamos didesnėmis gliufozinato dozėmis ir tai bus daroma ne vieną kartą, todėl jų derliuje gali būti didelis gliufozinato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

G.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(8) nustatytus paraiškos atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(9);

H.  kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, taigi ir jų toksiškumui;

Valstybių narių pastabos

I.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA pastabų(10); kadangi tos kritinės pastabos yra susijusios su tuo, kad trūksta informacijos toksikologiniam vertinimui ir fenotipiniam apibūdinimui, kuris būtinas rizikos aplinkai vertinimui užbaigti, kad toksikologinis vertinimas turi trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su neaiškiu herbicidų traktavimu ir informacijos apie užterštumą svetima genetine medžiaga stoka, taip pat kad genetiškai modifikuotų sojų stebėsenos ataskaitos leidimo galiojimo laikotarpiu turi esminių trūkumų;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

J.  kadangi Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais 2017 metų ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai katastrofiškai veikia visų pirma besivystančių šalių gyventojų sveikatą(11); kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia pavojingos cheminės medžiagos, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą bei užterštumą(12); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotas sojas padidėtų šios kultūros, kuri sukurta apdorojimui gliufozinatu, paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariais genetiškai modifikuotais kultūriniais augalais, ir aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

K.  kadangi, nors nuo 2018 m. liepos mėn. pabaigos gliufozinatą naudoti Sąjungoje neleidžiama, duomenys rodo, kad nuo 2020 metų jis buvo eksportuojamas iš Sąjungos į Braziliją, Argentiną, Jungtines Valstijas, Kanadą ir Japoniją(13), ir visos šios šalys turi leidimą auginti genetiškai modifikuotas sojas(14);

L.  kadangi miškų naikinimas yra viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi naudojant žemę ir keičiant žemės naudojimo paskirtį (daugiausia dėl miškų naikinimo) išsiskiriantis išmetalų kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo(15); kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas Nr. 15 yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą(16); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

M.  kadangi sojų auginimas yra viena svarbiausių Pietų Amerikoje esančių Amazonės, Serado ir Gran Čako miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos(17); kadangi didžiąją daugumą genetiškai modifikuotų sojų, kurias leidžiama auginti Brazilijoje ir Argentinoje, taip pat leidžiama importuoti į Sąjungą;

N.  kadangi Sąjunga, kaip Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai(18);

O.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai neturi turėti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus su svarstomu klausimu susijusius teisinius veiksnius; kadangi tokie teisiniai veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

P.  kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas per 2022 m. spalio 27 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

Q.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad sprendimus dėl GMO leidimų Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

R.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau yra priėmęs 29 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš tų GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

S.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

T.  kadangi tam, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma, nereikia teisės aktų pakeitimų(19);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(20), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

4.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją bei Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo(21);

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške EP nariams pagaliau pripažino, jog priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(22); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

6.  ragina Komisiją dėl išaugusio papildomų herbicidų naudojimo ir padidėjusios grėsmės biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų;

7.  tikisi, kad Komisija savo įsipareigojimą(23) pateikti pasiūlymą, kuriuo užtikrinama, kad Sąjungoje uždraustos pavojingos cheminės medžiagos nebūtų gaminamos eksportui, įvykdys skubiai ir laiku, kad jį būtų galima priimti dar šią kadenciją;

8.  ragina Komisiją nedelsiant sustabdyti Brazilijoje ir Argentinoje auginamų genetiškai modifikuotų sojų importą – prireikus pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, kol bus įdiegti veiksmingi teisiškai privalomi mechanizmai, kuriais užkertamas kelias Sąjungos rinkai pateikti produktus, siejamus su miškų naikinimu ir susijusiais žmogaus teisių pažeidimais;

9.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(24), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, nurodoma, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai už tai balsuodamos valstybės narės nesurinko kvalifikuotos balsų daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

10.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės nuomonė dėl genetiškai modifikuotų sojų A5547–127 leidimo atnaujinimo vertinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 būtų galima pratęsti leidimą (paraiška EFSA-GMO-RX-020), EFSA leidinys, 2022 m., 20 (6): 7340, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2022.7340. (4) ––––––––––––––––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11).2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15).2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20).2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2).2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7).2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12).2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18).2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7).2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2).2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8).2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15).2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36).2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43).2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49).2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56).2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63).2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66).2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74).2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45).2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52).2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59).2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66).2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 342, 2022 9 6, p. 22).2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 342, 2022 9 6, p. 29).2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 347, 2022 9 9, p. 48).2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 347, 2022 9 9, p. 55).2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 434, 2022 11 15, p. 42).2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų DP4114 × MON 810 × MIR604 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų DP4114, MON 810, MIR604 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0257).2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/797, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacija T25 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0258). (5) 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/81/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A5547–127 (ACS-GMØØ6–4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL L 40, 2012 2 14, p. 10). (6) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1). (7) Žr., pavyzdžiui, Bonny, S., Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact, Environmental Management, January 2016, 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738, ir Benbrook, C. M., Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years, Environmental Sciences Europe, 2012 rugsėjo 28, Vol. 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (8) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (9) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=search.as (10) Valstybių narių pastabos pateikiamos portale OpenEFSA: https://open.efsa.europa.eu/. (11) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx (12) https://indicators.report/targets/3-9/ (13) Informacijos rasta pagal paieškos žodį „gliufozinatas“ čia: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/export-notifications?p_p_id=exportnotifications_WAR_echapicportlet&p_p_lifecycle=0&p_p_state=normal&p_p_mode=view&_exportnotifications_WAR_echapicportlet_summaryDetails=summaryTab&_exportnotifications_WAR_echapicportlet_viewTab=searchTab. (14) https://www.isaaa.org/gmapprovaldatabase/event/default.asp?EventID=166 (15) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352, p. 1). (16) Žr. 15.2 tikslą: https://www.un.org/sustainabledevelopment/biodiversity/. (17) International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications, Global status of Commercialized Biotech/GM crops in 2017: Biotech Crop Adoption Surges as Economic Benefits Accumulate in 22 Years, ISAAA Brief No. 53 (2017), p. 16 ir 21, https://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/53/download/isaaa-brief-53-2017.pdf. (18) Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis: https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03. (19) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija ne „turi“, o „gali“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (20) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (21) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2) 102 dalis. (22) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf (23) Kaip nurodyta 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikato „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti“ (COM(2020)0667) priede, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2020:667:FIN. (24) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 biocidinių produktų grupei „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ suteikiamas Sąjungos autorizacijos liudijimas, projekto (D084293/01 – 2022/2929(RSP))

P9_TA(2022)0434 B9-0549/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 biocidinių produktų grupei „CMIT-MIT SOLVENT BASED“ suteikiamas Sąjungos autorizacijos liudijimas, projektą (D084293/01),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(1), ypač į jo 44 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktą Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(3), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamento projekte nustatyta, kad bendrovei „Nutrition & Biosciences Netherlands B.V.“ suteikiamas biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ (produktai priskiriami 6-o tipo produktams, kaip apibrėžta to Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede) produktų, skirtų naudoti kaip konservantai nuvandenintoje žalioje naftoje ir jos rafinuotuose produktuose (vidutiniame ir lengvajame distiliaciniame kure), tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacijos liudijimas Nr. EU-0023657-0000;

B.  kadangi Komisija įsipareigojo laikytis nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų ir taip būtų padedama geriau apsaugoti piliečius ir aplinką nuo pavojingųjų cheminių medžiagų ir būtų skatinamos inovacijos, skirtos saugioms ir tvarioms alternatyvoms kurti;

C.  kadangi Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų(4) (toliau – Stokholmo konvencija) ir Orhuso protokolu dėl patvariųjų organinių teršalų(5) siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo patvariųjų organinių teršalų (POT); kadangi Reglamentas (ES) 2019/1021 buvo priimtas siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimą pagal tą konvenciją ir tą protokolą;

D.  kadangi į Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – ECHA) Biocidinių produktų komiteto (toliau – BPC) 2020 m. kovo 5 d. nuomonę(6) įtraukta Vokietijos pateikta mažumos nuomonė, kurioje padaryta išvada, kad biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ kaip kuro konservanto naudojimas prieštarauja tos valstybės narės nacionalinės teisės aktams (10-ojo Federalinio išmetamųjų teršalų kontrolės potvarkio 2 straipsnio 1 ir 2 dalys), pagal kuriuos motorinėms kelių transporto priemonėms skirtame kure draudžiama naudoti priedus su chloro arba bromo junginiais ir draudžiama pateikti rinkai priedus, kurių sudėtyje yra chloro arba bromo, nes dėl šių junginių deginant kurą susidaro dioksinai; kadangi būtent toje biocidinių produktų grupėje yra halogenintų organinių junginių (CMIT-MIT), dėl kurių deginant kurą gali susidaryti dioksinai;

E.  kadangi dioksinai ir furanai (PCDD/PCDF) priklauso POT kategorijai, kuriai taikoma Stokholmo konvencija, ir yra įtraukti į Reglamento (ES) 2019/1021 III priedą kaip medžiagos, kurioms taikomos išleidžiamo teršalų kiekio mažinimo nuostatos; kadangi dioksinų ir dioksinų tipo medžiagų poveikis žmonėms siejamas su įvairiu toksiniu poveikiu, įskaitant kancerogeniškumą, chloraknę, poveikį reprodukcijai, vystymuisi ir nervų sistemos vystymuisi, imunotoksiškumą ir poveikį skydliaukės hormonams, kepenims ir dantų vystymuisi(7);

F.  kadangi 2019 m. sausio mėn. Sąjunga paskelbė POT klausimams spręsti skirtą trečiąjį įgyvendinimo planą(8); kadangi pagal šį įgyvendinimo planą „C priede išvardytiems į aplinką išleidžiamiems netikslingai susidariusiems šalutiniams produktams (dioksinams, furanams, polichlorinuotiems bifenilams (PCB), pentachlorbenzenui (PeCB), heksachlorbenzenui (HCB), o nuo 2016 m. gruodžio mėn. – polichlorintiesiems naftalenams (PCN) taikomas reikalavimas nuolat kuo labiau mažinti jų išleidimą turint galutinį tikslą – visiškai jį nutraukti, kai įmanoma“;

G.  kadangi Komisija nusprendė išnagrinėti susirūpinimą keliančius klausimus dėl dioksinų susidarymo ir paprašė ECHA pateikti nuomonę pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punktą, kad būtų įvertinta, koks dioksinų kiekis susidaro dėl biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ produktų naudojimo kelių ir vandens transportui skirtame kure ir kokią bendrą išmetamo dioksinų kiekio dalį jie sudaro, ir patikslinti su biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ produktų naudojimu susijusios rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, kylančios dėl dioksinų poveikio per aplinką, lygį, kad būtų galima nustatyti, ar rizika gali būti laikoma priimtina;

H.  kadangi Komisija savo rašte, kuriame ECHA prašoma pateikti nuomonę, pabrėžia, kad reikia patikslinti, ar tos biocidinių produktų grupės autorizacija atitiktų Reglamente (ES) 2019/1021 nustatytus tikslus;

I.  kadangi savo 2021 m. liepos 5 d. nuomonėje(9) dėl prašymo pagal 75 straipsnio 1 dalies antros pastraipos g punktą ECHA padarė išvadą, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis apie C(M)IT/MIT kaip konservanto naudojimą naftoje ir kure, neįmanoma padaryti jokių išvadų dėl to, kiek naudojant C(M)IT/MIT kure gali būti prisidedama prie dioksinų poveikio didinimo, nei dėl galimo chloro priedų, tokių kaip C(M)IT/MIT, naudojimo kure poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai;

J.  kadangi, nepaisydama ECHA išvados, Komisija mano, kad atsisakius išduoti Sąjungos autorizacijos liudijimą biocidinių produktų grupei „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ išmetamas dioksinų kiekis labai nesumažėtų, palyginti su tuo atveju, jeigu liudijimas būtų suteiktas, todėl šis autorizacijos liudijimas atitiktų Sąjungos įsipareigojimus pagal Stokholmo konvenciją ir Reglamentą (ES) 2019/1021;

K.  kadangi Komisija argumentuoja, kad dėl Europos žaliojo kurso(10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119(11) siekių ne vėliau kaip 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui bendras kuro, kuris gali būti apdorojamas biocidinių produktų grupe ir deginamas varikliuose arba šildymo sistemose, kiekis ateinančiais dešimtmečiais turėtų labai sumažėti, dėl to, savo ruožtu, turėtų atitinkamai sumažėti dioksinų susidarymas, susijęs su biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ naudojimu;

L.  kadangi savo 2021 m. liepos 5 d. nuomonėje ECHA teigia, kad, „remiantis literatūra, nekyla abejonių, jog kuru, kurio sudėtyje yra chloro, varomos motorinės transporto priemonės yra dioksino ir furano išmetimo šaltiniai“, ir kad, priešingai nei K konstatuojamojoje dalyje nurodyti Komisijos argumentai, „palyginti su dabartiniais dominuojančiais šaltiniais, šie šaltiniai kol kas mažiau reikšmingi, tačiau tikėtina, kad santykinis nepramoninės pasklidosios taršos šaltinių, įskaitant transportą, poveikis didės“;

M.  kadangi savo 2021 m. liepos 5 d. nuomonėje ECHA taip pat teigia, kad „nors transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis, palyginti su dabartiniais dominuojančiais šaltiniais, yra nedidelis, reikėtų pažymėti, kad santykinė jų svarba santykinio poveikio žmonėms požiūriu galėtų būti didesnė dėl jų erdvinio pasiskirstymo tankiai apgyvendintose miesto vietovėse, arti žmonių ir gyvenamosios aplinkos ir dėl mažesnio išmetamo teršalų kiekio skydimo“;

N.  kadangi dėl mokslinio netikrumo dėl rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, kylančios dėl dioksinų poveikio per aplinką, kai naudojama biocidinių produktų grupė „CMIT/MIT SOLVENT BASED“, neįmanoma padaryti išvados, ar tos biocidinių produktų grupės autorizacijos liudijimas atitiktų Stokholmo konvenciją ir Reglamentą (ES) 2019/1021;

O.  kadangi Danija ir Belgija pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą pateikė Komisijai prašymą netaikyti biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ Sąjungos autorizacijos liudijimo jų atitinkamose teritorijose, remdamosi to reglamento 37 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytomis priežastimis, nes dėl to, kad kure yra halogenintų organinių junginių, tokių kaip C(M)IT/MIT, deginant kurą gali susidaryti dioksinai; kadangi Vokietija pagal tą pačią nuostatą ir remdamasi tomis pačiomis priežastimis pateikė Komisijai prašymą pritaikyti tos autorizacijos sąlygas jos teritorijai, kad produktų grupės nebūtų leidžiama naudoti kaip ne geležinkeliams skirtų motorinių kelių transporto priemonių kuro konservantų, išskyrus mokslinių tyrimų, plėtros ar analizės tikslais;

P.  kadangi Komisija mano, kad Danijos, Belgijos ir Vokietijos prašymai gali būti laikomi „pagrįstais dėl to reglamento [Reglamento (ES) Nr. 528/2012] 37 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytų priežasčių, susijusių su aplinkos apsauga bei žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga, nes dėl to, kad kure yra halogenintų organinių junginių, tokių kaip C(M)IT/MIT, deginant kurą gali susidaryti dioksinai“;

Q.  kadangi esama akivaizdaus prieštaravimo tarp Komisijos sprendimo išduoti biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ autorizacijos liudijimą, atsižvelgiant į tai, kad tas autorizacijos liudijimas atitinka Stokholmo konvencijos ir Reglamento (ES) 2019/1021 tikslus, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento projekto 9 konstatuojamojoje dalyje, ir to, kad ji netaiko to autorizacijos liudijimo ar jį pritaiko tam tikrose valstybėse narėse dėl to, kad produktų grupė gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kurį sukelia dioksinų susidarymas, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento projekto 10–14 konstatuojamosiose dalyse;

R.  kadangi Danijos, Belgijos ir Vokietijos prašymai pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 44 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą netaikyti biocidinių produktų grupei „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ išduoto Sąjungos autorizacijos liudijimo arba pakeisti to autorizacijos liudijimo sąlygas atitinkamose jų teritorijose taip pat buvo pateikti dėl to, kad yra alternatyvių kuro konservantų be halogenintų junginių(12);

S.  kadangi Stokholmo konvencijos 5 straipsnio c punkte numatyta, kad, siekdama sumažinti bendrą kiekvienos C priede nurodytos cheminės medžiagos, išmetamos iš antropogeninių šaltinių, kiekį, kad jis nuolat mažėtų ir, kur įmanoma, būtų visai nutrauktas, kiekviena Šalis, kai laiko tikslinga, bent jau reikalauja naudoti pakaitines ar modifikuotas medžiagas, produktus ir procesus, kad būtų užkirstas kelias tame priede išvardytų cheminių medžiagų susidarymui ir jų išmetimui į aplinką;

T.  kadangi Reglamento (ES) 2019/1021 6 straipsnio 2 dalyje valstybės narės įpareigojamos numatyti priemones, skirtas „bendram III priede išvardytų cheminių medžiagų išleidžiamam kiekiui nustatyti, apibūdinti ir sumažinti iki minimumo, siekiant, jei įmanoma, kuo greičiau jį panaikinti“, ir, kai manoma, kad tai tikslinga, „reikalauti naudoti pakaitines ar modifikuotas chemines medžiagas, mišinius, gaminius ir procesus, kad būtų išvengta [tame] priede išvardytų cheminių medžiagų susidarymo ir išleidimo“;

U.  kadangi, remiantis 2020 m. kovo 5 d. BPC nuomone, nustatyta, kad vienas iš biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ koformuliantų gali turėti endokrininę sistemą ardančių savybių; kadangi vis dėlto nebuvo įmanoma padaryti išvados dėl to, ar tas koformuliantas atitinka mokslinius endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/2100(13); kadangi dėl koformulianto, kuris, kaip nustatyta, gali turėti endokrininės sistemos ardomųjų savybių, Prancūzijos vertinančioji kompetentinga institucija pradės procesą pagal REACH reglamentą, laikydamasi rašto „Mokslinių endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijų įgyvendinimas išduodant biocidinių produktų autorizacijos liudijimą“ (CA-March18-Doc.7.3.b-final) 31 punkto b papunkčio;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija Reglamente (ES) Nr. 528/2012 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas yra nesuderinamas su Sąjungos teise, nes neatitinka Reglamento (ES) 2019/1021 tikslo ir turinio ir Stokholmo konvencijos reikalavimų;

3.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo suteikiamas biocidinių produktų grupės „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ Sąjungos autorizacijos liudijimas, projektas yra neproporcingas atsižvelgiant į:

4.  todėl mano, kad Komisija neturėjo išduoti autorizacijos liudijimo biocidinių produktų grupei „CMIT/MIT SOLVENT BASED“ arba turėjo bent jau pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų daugiau duomenų apie tai, koks dioksinų kiekis susidaro dėl tos biocidinių produktų grupės produktų naudojimo kelių ir vandens transportui skirtame kure ir kokią bendrą išmetamo dioksinų kiekio dalį jie sudaro, ir patikslinti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, kylančios dėl dioksinų poveikio per aplinką naudojant tą biocidinių produktų grupę, lygį, kad Komisija galėtų nustatyti, ar rizika gali būti laikoma priimtina, atsižvelgiant į Stokholmo konvencijos tikslus;

5.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

6.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 167, 2012 6 27, p. 1 (2) OL L 169, 2019 6 25, p. 45. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) OL L 209, 2006 7 31, p. 3. (5) OL L 81, 2004 3 19, p. 37. (6) 2020 m. kovo 5 d. BPC nuomonė dėl biocidinių produktų grupės Sąjungos autorizacijos liudijimo: CMIT/MIT SOLVENT BASE, Product type: 6, ECHA/BPC/246/2020. (7) Pasaulio sveikatos organizacija (2019) „Preventing disease through healthy environments: Exposure to dioxins and dioxin-like substances: a major public health concern“ (https://www.who.int/publications/i/item/WHO-CED-PHE-EPE-19.4.4). (8) 2019 m. sausio 4 d. Komisijos ataskaita dėl antrojo Europos Sąjungos įgyvendinimo plano, parengto pagal Reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų 8 straipsnio 4 dalį, persvarstymo ir atnaujinimo, COM(2018)0848 (https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/EN/COM-2018-848-F1-EN-MAIN-PART-1.PDF). (9) 2021 m. liepos 5 d. BPC nuomonė dėl prašymo, pateikta pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 75 straipsnio 1 dalies g punktą, įvertinti dioksinų, išmetamų naudojant biocidinių produktų grupę (CMIT/MIT SOLVENT BASED) kelių ir laivų transportui skirtame kure, kiekį (ECHA/BPC/283/2021). (10) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640). (11) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1). (12) Pavyzdžiui: glutaraldehidas ir dimorfinometanas patvirtinti kaip 6 tipo produktai; į peržiūros programą įtraukti paraformaldehido ir 2-hidroksipropilamino (santykis 3:2) (MBO), 1,2-Benzizotiazol-3(2H)- 1 (BIT), etilendioksidimolio, 2-oktil-2H-izotiazol-3-ono (OIT), 2-metil-2H-izotiazol-3-ono (MIT), cinko piritiono, 2,2’,2’-(heksahidro-1,3,5-triazino-1,3,5-triil)trietanolio, piridino-2-tiolio 1-oksido natrio druskos reakcijos produktai. (13) 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2100, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai (OL L 301, 2017 11 17, p. 1).

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant lygių teisių neįgaliesiems“ (2022/2026(INI))

P9_TA(2022)0435 A9-0284/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2, 9, 10, 19, 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį, 153, 165, 168, 174 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija), ypač į jos 3, 6, 14, 15, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 34, 35, 40, 41 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1 principą „Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą“, 2 principą „Lyčių lygybė“, 3 principą „Lygios galimybės“, 4 principą „Aktyvus užimtumo rėmimas“, 5 principą „Saugus ir lankstus užimtumas“, 6 principą „Darbo užmokestis“, 10 principą „Sveika, saugi ir gerai pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga“, 11 principą „Vaikų priežiūra ir parama vaikams“, 14 principą „Minimalios pajamos“ ir 17 principą „Neįgaliųjų įtrauktis“,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir jos įsigaliojimą 2011 m. sausio 21 d. vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į bendrąsias pastabas dėl NTK, kaip autoritetingas jos įgyvendinimo gaires, visų pirma į 2014 m. gegužės 22 d. bendrąją pastabą Nr. 2 dėl prieinamumo, 2016 m. lapkričio 25 d. bendrąją pastabą Nr. 3 dėl moterų ir mergaičių su negalia, 2016 m. lapkričio 25 d. bendrąją pastabą Nr. 4 dėl teisės į įtraukų švietimą, 2017 m. spalio 27 d. bendrąją pastabą Nr. 5 dėl gyvenimo savarankiškai ir buvimo bendruomenės dalimi, 2018 m. balandžio 26 d. bendrąją pastabą Nr. 6 dėl lygybės ir nediskriminavimo bei 2018 m. lapkričio 9 d. bendrąją pastabą Nr. 7 dėl neįgaliųjų, įskaitant neįgalius vaikus, dalyvavimo konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos veikloje, talkinant jiems atstovaujančioms organizacijoms,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka(2),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto (NT komitetas) 2015 m. spalio 2 d. baigiamąsias pastabas dėl ES pirminės ataskaitos ir į klausimų sąrašą, kurį JT NT komitetas 2022 m. balandžio 20 d. pateikė prieš Europos Sąjungos antrosios ir trečiosios periodinių ataskaitų pateikimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija),

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į tai, kad negalia tiesiogiai minima 1 ir 2 tiksluose dėl skurdo ir bado panaikinimo, 3 tiksle dėl sveikatos, 4 tiksle dėl švietimo, 8 tiksle dėl ekonomikos augimo ir užimtumo, 10 tiksle dėl nelygybės mažinimo, 11 tiksle dėl žmonių gyvenamų vietų prieinamumo bei 17 tiksle dėl duomenų rinkimo,

–  atsižvelgdamas į JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo padalinio ataskaitas dėl neįgalių moterų ir mergaičių, ypač į jo 2021 m. liepos 1 d. ataskaitą „COVID-19, lyties ir negalios kontrolinis sąrašas: smurto dėl lyties prieš neįgalias moteris, mergaites ir tradicinių lyčių normų neatitinkančius asmenis per COVID-19 pandemiją prevencija ir kova su juo“(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad neįgalieji galėtų naudotis jos interneto svetainėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria nustatoma peržiūrėta ES lygmens sistema, reikalaujama pagal NTK 33 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“(4),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą remti,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros 2021 ir 2022 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“(5),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2021 m. lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų(6),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(12),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros(13),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos(15),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ (SWD(2020)0540),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101), ypač į šešias pavyzdines jo iniciatyvas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“ (COM(2022)0234),

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 15 straipsnį „Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir į 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją šiuo klausimu(16),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją dėl neįgaliųjų parkavimo kortelės(17),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema(18),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas „Įtraukiosios darbo rinkos. Darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų užimtumo gerinimas“(19),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (SWD(2021)0373),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl įtraukties priemonių įgyvendinimo pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas“(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.(32),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 5 d. savo rezoliuciją dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose(33),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties(34),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei neįgalieji Europos Sąjungoje“, kurį 2016 m. lapkričio 3 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(35),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Įtraukus švietimas neįgaliems besimokantiesiems“, kurį 2017 m. rugsėjo 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(36),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Apsauginis vaidmuo, kurį įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją atlieka Peticijų komitetas“, kurį 2015 m. spalio 9 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(37), ir 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. atnaujintas jo versijas,

–  atsižvelgdamas į išsamią analizę „Europos prieinamumo aktas“, kurią 2016 m. rugpjūčio 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(38),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Transportas ir turizmas neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims“, kurį 2018 m. gegužės 8 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(39),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos strategija dėl negalios po 2020 m.“, kurį 2020 m. liepos 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(40),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Kaip ES įgyvendina 2015 m. NT komiteto baigiamąsias pastabas“, kurį 2021 m. gruodžio 2 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(41),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ad hoc delegacijos komandiruotę į 2022 m. birželio 14–16 d. Niujorke vykusią 15-ąją NTK šalių konferenciją, kurioje ji dalyvavo Užimtumo ir socialinių reikalų, Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų vardu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“(42),

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ tikslą skurdo klausimu, Porto deklaraciją, 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102) ir jo 2030 m. tikslą, susijusį su kova su skurdu ir socialine atskirtimi,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(43),

–  atsižvelgdamas į reglamentus, kuriais nustatomos taisyklės dėl ES finansavimo programų pagal daugiametę finansinę programą, ypač dėl Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos, Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, programos „Erasmus“ ir Teisingos pertvarkos fondo, kuriais visais naudojantis teikiama ES finansinė parama neįgaliųjų padėčiai pagerinti,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų(44),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2017)0029),

–  atsižvelgdamas į 2016–2018 m. Komisijos bandomąjį projektą aštuoniose valstybėse narėse dėl ES neįgaliojo kortelės ir į 2021 m. gegužės mėn. tyrimą, kuriame vertinamas bandomųjų veiksmų, apimančių ES neįgaliojo kortelę ir susijusias lengvatas, įgyvendinimas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas“ (SWD(2020)0289),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2021)0139),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) 2022 m. kovo 21 d. politikos apžvalgą „Neįgalieji ir COVID-19 pandemija: e. apklausos „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“ rezultatai“ (People with disabilities and the COVID-19 pandemic: Findings from the Living, working and COVID-19 e-survey),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND 2021 m. balandžio 19 d. tyrimo ataskaitą „Negalia ir integracija į darbo rinką: politinės tendencijos ir parama ES valstybėse narėse“ (Disability and labour market integration: Policy trends and support in EU Member States),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND 2018 m. lapkričio 30 d. politikos apžvalgą „Neįgaliųjų socialinė ir užimtumo padėtis“ (Social and employment situation of people with disabilities),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema(45),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0284/2022),

A.  kadangi, remiantis turimais duomenimis, tam tikro pobūdžio negalią ES turi apie 87 mln. asmenų, įskaitant daugiau nei 24 mln. asmenų, turinčių sunkią negalią;

B.  kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, įstaigose gyvena per milijoną neįgalių vaikų ir jaunesnių negu 65 metų amžiaus suaugusiųjų bei per du milijonus 65 metų amžiaus ir vyresnių neįgaliųjų; kadangi tai, kad daugėja negalią turinčių asmenų ir senėja Europos gyventojai, susiję, taigi į tai turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant įvairių sričių ES politiką;

C.  kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, dirbančių neįgaliųjų dalis sudaro 50,8 proc., o negalios neturinčių žmonių dalis – 75 proc.; kadangi, remiantis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įvertinime „užimtumas vadinamas vienu iš penkių svarbiausių politikos prioritetų, dėl kurių veiksmų turi būti imamasi ateityje“;

D.  kadangi ES gyvenantys neįgalieji toliau susiduria su diskriminacija, pvz., tinkamų sąlygų nesudarymu, priekabiavimu bei daugialypio ir sąveikinio pobūdžio diskriminacija visose savo gyvenimo srityse, įskaitant nepalankias socioekonomines sąlygas, socialinę atskirtį, netinkamą elgesį ir smurtą (taip pat ir dėl lyties), priverstinę sterilizaciją ir nėštumo nutraukimą, nepakankamas galimybes naudotis bendruomeninėmis paslaugomis, prastos kokybės būstą, apgyvendinimą specialiose įstaigose, netinkamą sveikatos priežiūrą bei galimybių prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir aktyviai jame dalyvauti neužtikrinimą(46);

E.  kadangi 22 iš 27 valstybių narių yra pasirašiusios ir ratifikavusios NTK fakultatyvų protokolą(47); kadangi Parlamentas ne vienoje rezoliucijoje yra stebėjęs, ar visapusiškai įgyvendinama NTK, rėmęs visapusišką jos gyvendinimą ir raginęs ją įgyvendinti bei ugdyti sąmoningumą joje apibrėžtų teisių klausimu; kadangi Parlamentas taip pat yra pabrėžęs, jog būtina, kad NTK fakultatyvų protokolą ratifikuotų tiek šito dar nepadariusios valstybės narės, tiek ES, nes šis būdas atveria galimybę nagrinėti atskirus arba sisteminius diskriminacijos atvejus;

F.  kadangi prieinamos ir neįgaliųjų požiūriu įtraukios Europos pagrindas yra Sąjunga, kurioje visos valstybės narės pripažįsta asmens negalios statusą ir leidžia neįgaliesiems visapusiškai naudotis judėjimo laisve; kadangi neįgalieji – kad ir kokia būtų jų negalia – turi teisę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis taip pat, kaip ir kiti; kadangi visapusiškas ir veiksmingas neįgaliųjų dalyvavimas visose gyvenimo ir visuomenės srityse nepaprastai svarbus norint, kad jie galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

G.  kadangi Komisija dar nesiėmė efektyvių veiksmų teisiniam suderinimui su NTK užtikrinti; kadangi iki šiol neatlikta galiojančių teisės aktų ir politikos peržiūra, be to, neperžiūrėtos gairės dėl poveikio vertinimo prieš pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

H.  kadangi tai, jog netaikoma bendra ES negalios apibrėžtis, yra didelė kliūtis tokiais požiūriais, kaip negalios vertinimo kodifikavimas ir nacionalinių sprendimų dėl negalios klausimų – visų pirma dėl atitikties reikalavimams norint naudotis konkrečia infrastruktūra ir paslaugomis socialinės apsaugos srityje – tarpusavio pripažinimas;

I.  kadangi patikimi ir suskirstyti duomenys apie neįgaliuosius, prieinami ES lygmeniu, labai riboti;

J.  kadangi Komisija, vadovaudamasi 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, yra pateikusi plataus užmojo darbotvarkę;

K.  kadangi, remiantis ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, galiojantys ES teisės aktai, susiję su neįgaliųjų teisėmis, nėra veiksmingai įgyvendinami ir nėra užtikrinamas jų vykdymas; kadangi ES teisės aktai neapima daugialypio ir sąveikinio pobūdžio diskriminacijos ir kadangi tebesama spragų, susijusių su diskriminacijos atvejų stebėsena;

L.  kadangi ES institucijos turėtų stiprinti struktūrizuotą konsultacijų su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis procesą, užtikrindamos teisę į informaciją apie tokius procesus ir jų prieinamumą tiek interneto platformų skaitmeninio prieinamumo, tiek grįžtamojo ryšio terminų nustatymo, tiek indėlio, būtino teisėkūros proceso etapais, kai indėlis vis dar gali kažką pakeisti, užtikrinimo požiūriais; kadangi tebestokojama skaidrumo klausimu dėl to, kaip šis indėlis apdorojamas ir kaip į jį atsižvelgiama galutiniuose pasiūlymuose; kadangi valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys, ypač šalys kandidatės, turėtų dėti didesnes pastangas šioje srityje;

M.  kadangi įmanomi atvejai, kai neįgalieji, kuriems pripažintas neveiksnumas arba kurių veiksnumas apribotas, negali naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, nuspręsti, kur gyventi, bei pasirašyti bet kurio pobūdžio sutarčių;

N.  kadangi galimybė kreiptis į teismą yra esminis teisinės valstybės aspektas ir pagrindinė teisė bei prielaida naudotis kitomis žmogaus teisėmis, pvz., lygybe prieš įstatymą ir tinkamo proceso užtikrinimu; kadangi NTK 13 straipsnyje reikalaujama, kad konvencijos šalys užtikrintų neįgaliesiems „veiksmingą [...] teisę į teisingumą lygiai su kitais asmenimis, įskaitant procesinių [...] sąlygų sudarymą“, skatindamos tinkamą teisingumo administravimo srities darbuotojų apmokymą;

O.  kadangi tai, kad asmuo turi negalią, savaime nepateisina neįgaliųjų veiksnumo nepripažinimo; kadangi visos priemonės, kuriomis ribojamas jo veiksnumas, turi būti pritaikomos prie jo aplinkybių ir proporcingai atitikti jo poreikius bei turėtų būti taikomos konkrečiomis sąlygomis ir numatant konkrečias garantijas;

P.  kadangi, remiantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. pranešimu „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“, apie 800 000 ES piliečių teisė balsuoti per Europos Parlamento rinkimus nebuvo suteikta dėl negalios arba psichikos sveikatos problemų, be to, milijonai ES piliečių negali balsuoti per Europos Parlamento rinkimus dėl techninių kliūčių arba tinkamos organizacinės tvarkos nebuvimo, kas lemia tai, kad neužtikrinami poreikiai, susiję su viena ar keliomis negaliomis;

Q.  kadangi 14-oje valstybių narių neįgaliesiems, kuriems taikoma visiška arba dalinė globa, teisė balsuoti nesuteikiama(48); kadangi pasinaudoti savo teise kandidatuoti per Europos Parlamento rinkimus jie gali tik 7-iose valstybėse narėse; kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja Chartijos 39 ir 40 straipsniams; kadangi dėl daugybės prieinamumo kliūčių neįgalieji iki šiol negali dalyvauti rinkimuose;

R.  kadangi pandemija nepaprastai neigiamai paveikė vaikų ir jaunuolių, ypač turinčių negalią, psichologinę gerovę; kadangi per COVID-19 pandemiją labiau nei kurie kiti nukentėjo įstaigose gyvenantys neįgalieji: tai lėmė tuo metu buvusi įprasta draudimo lankytis tokiose įstaigose praktika; kadangi valstybės narės turi labiau stengtis pagerinti neįgaliųjų gyvenimo sąlygas per būsimas pandemijas;

S.  kadangi ES, įgyvendindama savo sveikatos politiką, pvz., su COVID-19 susijusią politiką, psichikos sveikatos strategijas ir Europos kovos su vėžiu planą, turėtų geriau užtikrinti neįgaliųjų teises ir poreikius;

T.  kadangi pagal 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą numatoma žmogaus teisėmis grindžiama darnaus vystymosi darbotvarkė, įtrauki neįgaliųjų požiūriu ir jiems prieinama, be to, pagal ją reikalaujama, kad į visas nelaimių rizikos mažinimo politikos sritis būtų integruojamas negalios aspektas ir skatinamas įtraukus sprendimų priėmimas atsižvelgiant į informaciją apie riziką, pagrįstas pagal negalią suskirstytos informacijos sklaida;

U.  kadangi dirbtinio intelekto (DI) technologijos pirmiausia turi potencialo palengvinti regos, klausos, judėjimo ir mokymosi negalias turinčių asmenų kasdienį gyvenimą, suteikiant jiems lengvesnę prieigą prie kultūros, meno, sporto, darbo ir socialinės veiklos bei leidžiant jiems gyventi savarankiškiau;

V.  kadangi neįgaliųjų atveju tikimybė patirti fizinį, seksualinį ir emocinį smurtą yra bent triskart didesnė negu negalios neturinčių asmenų atveju; kadangi didesnis smurto dėl lyties pavojus gresia neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi moterų su neįgalia atveju tikimybė patirti seksualinį smurtą(49), įskaitant priverstinę sterilizaciją, iki dešimties kartų didesnė, o ES teisės aktuose dėl lyčių lygybės nėra visapusiškai atsižvelgiama į jų teises ir poreikius;

W.  kadangi smurto, lyties ir negalios sąveikos, su kuria susiduria neįgalios moterys ir mergaitės, pripažinimas nepaprastai svarbus įtraukioms atsakomosioms strategijoms priimti; kadangi nemažai neįgaliųjų stokoja ir prieigos prie lytinio švietimo, kuris šiaip jau galėtų padėti jiems atpažinti smurtą ir nuo jo apsisaugoti, ir kadangi jie susiduria su didesnėmis kliūtimis prireikus kreiptis į teismą ir pranešti apie smurtą; kadangi moterų su neįgalia atveju tikimybė patirti skurdą ir izoliaciją didesnė negu vyrų su negalia arba asmenų, neturinčių negalios, atvejais;

X.  kadangi ne vienoje valstybėje narėje ir toliau pažeidžiamos sulaikytų neįgaliųjų pagrindinės teisės; kadangi neįgaliems sulaikytiesiems, kurių negalia nepripažinta arba kurių atveju į ją nepakankamai atsižvelgiama, gresia gėdingos sulaikymo sąlygos; kadangi valstybės narės, neskirdamos dėmesio neįgalių sulaikytųjų poreikiams, pernelyg dažnai pažeidžia pagrindines jų teises;

Y.  kadangi neįgaliems kultūros kūrėjams, pvz., rašytojams, atlikėjams ir menininkams, sunkiau pasiekiama profesionali ir neprofesionali meninė ir kultūrinė veikla, be to, jie turi mažiau galimybių siekti ilgalaikės karjeros kultūros ir kūrybos sektoriuose; kadangi jie dažnai neįtraukiami į kultūros ir kūrybos sektorių politiką ir finansavimą, nes neatsižvelgiama, pvz., į ribotą judumą arba iššūkius, su kuriais susiduriama dėl biurokratinių finansavimo procedūrų;

Z.  kadangi Sąjunga turi teikti papildomą pagalbą neįgaliems nuo karo pabėgusiems vaikams, kad užtikrintų jų poreikius; kadangi, remiantis 2022 m. balandžio mėn. priimta Parlamento rezoliucija „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“, daugiau nei 100 000 vaikų Ukrainoje, pusė kurių yra neįgalūs, gyvena globos institucijose ir internatinėse mokyklose;

AA.  kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad 2011–2016 m. atotrūkis tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų padidėjo nuo 7 iki 9 proc.; kadangi tik 29,4 proc. neįgaliųjų įgyja aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 43,8 proc. negalios neturinčių asmenų; kadangi ribota neįgaliųjų prieiga prie švietimo lėmė menkesnį dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje bei socialinės ir ekonominės atskirties riziką;

AB.  kadangi ES, jos institucijos ir valstybės narės yra NTK šalys, įsipareigojusios visapusiškai įgyvendinti joje apibrėžtas pagrindines teises, įskaitant 27 straipsnį „Darbas ir užimtumas“; kadangi NTK įtvirtintos teisės turi nedaug bendro su milijonų ES neįgaliųjų tikrove – taip pat ir dėl Užimtumo lygybės direktyvos trūkumų;

AC.  kadangi NTK pripažįstama neįgaliųjų teisė dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti, įskaitant galimybę užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirenkant darbą atviroje, įtraukioje ir prieinamoje aplinkoje; kadangi kiekvienas turi teisę laiku gauti specialiai pritaikytą pagalbą geresnėms užimtumo ar savarankiško darbo perspektyvoms užsitikrinti, įskaitant teisę gauti paramą darbo paieškoms, mokymams ir persikvalifikavimui, kaip numatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio 4 principą; kadangi nepaprastai daug neįgaliųjų lieka už atviros darbo rinkos ribų ir jiems nesuteikiama teisė užsiimti darbo veikla tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti, arba jie susiduria su didelėmis kliūtimis, mėgindami užsitikrinti lygiateisę prieigą prie darbo rinkos ir vienodas sąlygas joje; kadangi EUROFOUND moksliniai tyrimai atskleidžia, kad pagrindinės neįgaliųjų užimtumo kliūtys apima su negalia susijusius stereotipus, biurokratinius sunkumus siekiant pasinaudoti prieinamomis paslaugomis, strateginės valdymo vizijos nebuvimą, nepakankamą politikos įgyvendinimo stebėseną, ribotus mokymo išteklius darbdaviams ir profesionalios pagalbos trūkumą;

AD.  kadangi neįgalieji turėtų turėti prieigą prie individualiai pritaikytos pagalbos ir patogumų darbo vietoje; kadangi neįgalieji turi teisę į paramą pajamomis, kuria naudodamiesi užsitikrintų galimybę gyventi oriai, paslaugas, jiems būtinas norint dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, bei savo poreikiams pritaikytą darbo aplinką; kadangi nepatogumai, su kuriais susiduria neįgalieji, apima kur kas daugiau nei vien tik užimtumo sritį; kadangi neįgaliųjų socialinė ir finansinė padėtis ES yra kur kas blogesnė negu negalios neturinčių asmenų ir niekuo nesiskiria nuo struktūriniu ar švietimo požiūriu nepalankios padėties bei diskriminacijos; kadangi paramos priemonės, kuriomis daug dėmesio skiriama ne tik užimtumo, bet ir kitoms sritims, pvz., skurdo mažinimui, galimybėms gauti būstą ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, prieinamam viešajam transportui ir asmeninei pagalbai, irgi atlieka esminį vaidmenį sudarant neįgaliesiems galimybes įsilieti į darbo rinką ir joje pasilikti;

AE.  kadangi ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje siūloma iki 2023 m. pabaigos sukurti ES neįgaliojo kortelę siekiant, kad ji būtų pripažįstama visose valstybėse narėse;

AF.  kadangi naudojantis techninėmis inovacijomis, pvz., etiškomis ir į žmogų orientuotomis DI sistemomis, gali būti kuriami veiksmingi, prieinami ir nediskriminaciniai įdarbinimo procesai, tačiau kadangi neįtraukios technologinės naujovės gali kelti pavojų, kad neįgalieji susidurs su naujomis kliūtimis ir naujo pobūdžio diskriminacija savo atžvilgiu; kadangi pagal NTK 9 straipsnį reikalaujama užtikrinti prieinamą informaciją ir prieigą prie ryšių technologijų bei sistemų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems; kadangi interneto ryšį namuose turi 64,3 proc. 16 metų amžiaus arba vyresnių neįgaliųjų, palyginti su 87,9 proc. negalios neturinčių asmenų;

AG.  kadangi EUROFOUND moksliniai tyrimai rodo, kad parama verslumui ir savarankiškam darbui, teikiama orientavimo, mokymo ir finansinės pagalbos forma, gali atverti galimybes neįgaliesiems aktyviai dalyvauti atviroje darbo rinkoje ir paskatinti juos nesikliauti vien invalidumo pašalpomis; kadangi tokia parama turi būti labai kryptinga ir jai turi būti skiriama pakankamai išteklių;

AH.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos dar labiau išaugo esamos kliūtys ir nelygybė, su kuria susiduria visi neįgalieji; kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad per pandemiją vidutiniškai 71 proc. neįgalių respondentų rizikavo susirgti depresija, o 25 proc. neįgalių respondentų pažymėjo, jog negalėjo naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, ir šie rodikliai dvigubai aukštesni nei negalios neturinčių asmenų; kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad izoliavimo priemonės ir apribojimai, kurie buvo taikomi dėl COVID-19 pandemijos, ypač paveikė 18–29 metų amžiaus neįgalius jaunuolius: 51 proc. respondentų atsakė, kad jautėsi vieniši, o tai 19 proc. daugiau nei negalios neturinčių jaunuolių atveju; kadangi grįžimo į darbą planai nepaprastai svarbūs psichikos sveikatos problemų turintiems darbuotojams;

AI.  kadangi praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai ES tapo NTK šalimi, apgyvendinimo specialiosiose įstaigose mastas lieka nepakitęs; kadangi visoje Europoje mažiausiai 1,4 mln. žmonių tebėra apgyvendinti specialiose įstaigose, ir šis skaičius lieka nepakitęs nuo konvencijos priėmimo; kadangi, remiantis Europos savarankiško gyvenimo tinklo 2020 m. atliktu savarankiško gyvenimo tyrimu, 24 iš 43-jų Europos Taryboje atstovaujamų šalių nėra parengusios deinstitucionalizavimo strategijos, o 88 proc. respondentų 18-oje šalių, kurios ją yra parengusios, šią strategiją vadina netinkama arba tobulintina;

AJ.  kadangi 33-jose Europos Tarybos šalyse teikiama tam tikra asmeninė pagalba, tačiau 97 proc. respondentų pažymėjo, kad galimybės ją gauti yra nepakankamos arba turi būti gerinamos;

AK.  kadangi pagal dabartinę teisinę sistemą valstybės narės nėra įpareigotos paskirti lygybės įstaigos, kuri apsaugotų dėl negalios diskriminuojamus asmenis;

AL.  kadangi 2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą išplėsti apsaugą nuo diskriminacijos, kad ji apimtų ne tik užimtumo sritį, kaip nustatyta Užimtumo lygybės direktyvoje, pagal kurią draudžiama diskriminuoti dėl negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ir religijos ar įsitikinimų darbo ir profesinės veiklos srityse; kadangi pagal naująją direktyvą lygybės principas būtų taikomas ryšium su švietimu, prieiga prie prekių ir paslaugų bei socialine apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą; kadangi šis pasiūlymas dar nepriimtas ir yra 14 metų blokuojamas Taryboje, kur jam priimti būtinas vieningas pritarimas;

AM.  kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją, taigi privalo ją taikyti, ir kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ES nustatytas tikslas skatinti vaiko teisių apsaugą; kadangi vadovaujantis Chartija užtikrinama, kad ES institucijos ir valstybės narės turi ginti vaiko teises įgyvendindamos ES teisę; kadangi Parlamentas tvirta balsų dauguma priėmė savo rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos, kurioje primygtinai raginama, kad visiems vaikams, įskaitant romų vaikus, neįgalius vaikus, pilietybės neturinčius ir migrantų vaikus bei ekstremaliosios humanitarinės situacijos sąlygomis gyvenančius vaikus, būtų užtikrinta prieiga prie įtraukaus švietimo nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės;

AN.  kadangi neįgaliųjų gyvenimo kokybei nepaprastai svarbi prieiga prie kokybiško užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos (taip pat ir užsienyje) bei deramo būsto, taip pat pagalba norint gyventi savarankiškai ir lygios galimybės, kad būtų galima dalyvauti laisvalaikio veikloje ir bendruomenės gyvenime, mažinant skurdą ir pažeidžiamumą bei remiant įtraukų ir tvarų augimą; kadangi lygiateisė prieiga neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama taikant nacionalines minimalių pajamų schemas; kadangi neįgaliesiems turėtų būti prieinama ir tikslinė pagalba, susijusi su jų dėl negalios patiriamomis papildomoms išlaidomis, kitaip tariant, tokios išlaidos neturėtų būti dengiamos vien iš pajamų;

Savarankiškas gyvenimas ir buvimas bendruomenės dalimi

1.  primena, jog NTK 19 straipsnyje pažymima, kad neįgalieji turi teisę gyventi savarankiškai ir gauti tinkamas bendruomenines paslaugas; laikosi nuomonės, kad šią teisę įmanoma visapusiškai užtikrinti tik rengiant nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politiką ir teisės aktus, pagal kuriuos būtų numatomos institucijų alternatyvos ir vadovaujamasi Europos standartais; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pradėti laipsniškai atsisakyti neįgaliųjų institucinės globos aplinkos, kaip nustatyta NT komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 5, ir pereiti nuo institucionalizuotos ir kitokiais būdais segreguotos neįgaliųjų aplinkos prie sistemos, kurioje būtų sudaromos socialinio aktyvumo galimybės, o paslaugos būtų teikiamos prieinamoje bendruomenėje, visapusiškai atsižvelgiant į neįgaliųjų individualius poreikius, norus ir prioritetus, įskaitant bendruomeninę priežiūrą, kaip buvo siūloma Komisijos 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios; pabrėžia, kad būtina išnaikinti stereotipus, požiūrį, kai pirmenybė teikiama negalios neturintiems asmenims, ir klaidingas sampratas, dėl kurių neįgaliesiems užkertamas kelias gyventi savarankiškai, bei viešinti jų indėlį į visuomenę; pabrėžia, jog prieiga prie darbo rinkos nepaprastai svarbi norint, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

2.  ragina valstybes nares priimti deinstitucionalizavimo strategijas ir užtikrinti, kad jų teisės aktai, politika ir programos deinstitucionalizavimo srityje atitiktų NTK apibrėžtą savarankiško gyvenimo sampratą; ragina Komisiją taikyti lyginamuosius standartus pažangai šiuo požiūriu vertinti; taip pat ragina Komisiją laikytis ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje prisiimto įsipareigojimo iki 2023 m. pateikti valstybėms narėms gaires dėl patobulinimų, susijusių su savarankišku gyvenimu ir įtrauktimi į bendruomenę; ragina valstybes nares į savo deinstitucionalizavimo strategijas įtraukti konkrečius tikslus ir apibrėžti laikotarpį jiems pasiekti, tinkamai jas finansuoti ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant būtų užtikrinamas veiksmingas atitinkamų institucijų veiklos įvairiuose administraciniuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis koordinavimas; apgailestauja, kad prieinamo ir įperkamo būsto trūkumas yra didelė savarankiško gyvenimo kliūtis; pabrėžia, kad, laikantis NT komiteto bendrosios pastabos Nr. 5, savarankiškas gyvenimas bendruomenėje turi būti stiprinamas ir užtikrinamas kaip institucinių sistemų alternatyva;

3.  mano, kad bendruomeninės pagalbos paslaugos ir palankios gyvenimo sąlygos užtikrina geresnę neįgaliųjų gyvenimo kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis į asmenį orientuotu požiūriu ir teikti tinkamą paramą, kurios reikia norint pasirūpinti visapusiška neįgaliųjų įtrauktimi;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų parengtos tarpusavyje taikytinos tokių su NTK įgyvendinimu susijusių esminių sąvokų, kaip „prieinamumas“, „dalyvavimas“ ir „gyvenimas bendruomenėje“, apibrėžtys – tai būtų valstybių narių sanglaudos stiprinimo ir neįgaliųjų judumo ES viduje gerinimo būdas – bei užtikrinti deinstitucionalizavimo ir jo įgyvendinimo metodų tarpusavio pripažinimą;

5.  ragina Komisiją ir Eurostatą spręsti klausimą dėl atotrūkio, įskaitant atotrūkį užimtumo ir darbo užmokesčio dydžio srityje, susijusio su duomenų apie neįgaliųjų gyvenimo sąlygas Europoje prieinamumu, patikimumu ir palyginamumu;

6.  primygtinai laikosi nuomonės, kad naudojant reikiamas ES lėšas turėtų būti siekiama skatinti įtraukią ir prieinamą aplinką, paslaugas, praktiką bei prietaisus, vadovaujantis universalaus dizaino principu ir pirmenybę teikiant deinstitucionalizavimui, įskaitant tvirtą paramą asmeninei pagalbai ir savarankiškam gyvenimui;

7.  teigiamai vertina Europos Audito Rūmų pranešimą apie būsimą auditą, susijusį su ES finansinio indėlio veiksmingumu užtikrinant lygybę neįgaliesiems; primygtinai ragina Komisiją gerinti savo vykdomą ES lėšų naudojimo šioje srityje stebėseną, be kita ko, svarstant galimybę stabdyti, atšaukti ir susigrąžinti mokėjimus, jei nepaisoma pareigos gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad segreguota aplinka, nepriklausomai nuo savo dydžio, neturėtų būti finansuojama ES lėšomis ir kad šios lėšos visada turėtų būti prieinamos neįgaliesiems; taip pat primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su išvadomis ir rekomendacijomis, pateiktomis Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; pabrėžia, kad, remiantis ataskaita, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra priemonė lyčių lygybei užtikrinti, taigi įgyvendinant veiksmus lyčių lygybei užtikrinti turi būti atsižvelgiama į diskriminacijos pagrindus, įskaitant negalią;

8.  primena, jog 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamente(50) pažymima, kad Europos socialiniu fondu ir Europos regioninės plėtros fondu turi būti naudojamasi laikantis ES socialinės įtraukties politikos; todėl ragina griežtinti nuostatas, kad jomis būtų draudžiama investuoti ES lėšas į institucinės globos aplinką;

9.  palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti; pabrėžia, kad išvadose Europos ombudsmenas ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms ir savo darbuotojams aiškesnes gaires dėl būtinybės skatinti deinstitucionalizavimą ir dėl to, kaip tai galėtų būti pasiekta naudojant ES lėšas;

Lygybė ir nediskriminavimas. Būtinybė skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą

10.  pabrėžia, kad, remiantis NTK, ES turėtų įtraukti negalios aspektą į savo įgyvendinamą visų sričių politiką, programas ir strategijas; pritaria NT komiteto rekomendacijoms ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad jų būtų tinkamai laikomasi; mano, kad ES teisės suderinimas su NTK yra nepaprastai svarbus lygybei ir nediskriminavimui užtikrinti; akcentuoja ES NTK sistemos vaidmenį šiame procese;

11.  palankiai vertina susijusį Europos ombudsmeno darbą, kuris įgyvendinamas ES NTK sistemos pagrindu ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES institucijos įgyvendintų NTK, šią veiklą remti bei stebėti;

12.  ragina ES valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir ratifikavusios NTK ir jos fakultatyvaus protokolo, tai padaryti;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų neįgaliųjų lygioms teisėms už ES ribų skatinti, ypač ryšium su šalimis kandidatėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog per stojimo derybas Sąjunga turi kelti klausimą dėl reformų, kad pagerėtų neįgaliųjų padėtis;

14.  ragina Komisiją, remiantis Parlamento pozicija, taip pat sprendžiant sąveikinės diskriminacijos klausimą ir aiškiai uždraudžiant diskriminaciją dėl bet kokių Chartijoje išvardytų priežasčių derinio, atnaujinti pasiūlymą dėl ES vienodo požiūrio direktyvos; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę pripažinti šią direktyvą prioritetine ir aptarti ją aukščiausiu politiniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinama priimti direktyvą ir, jei ta direktyva nebūtų priimta, priimti alternatyvias diskriminacijos šalinimo teisėkūros priemones;

15.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino plataus užmojo 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, ir ragina Komisiją stebėti, kaip ji įgyvendinama valstybėse narėse, taip pat užtikrinti jos įgyvendinimą; pabrėžia, kad, atliekant šios strategijos peržiūrą, būtina aiškiai apibrėžti ES NTK struktūros vaidmenį ir per peržiūrą sistemingai ir aktyviai įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją parengti šias priemones koordinuojant veiksmus ir bendraujant su neįgaliaisiais ir visomis susijusiomis organizacijomis, pradedant nuo Parlamento NTK tinklo;

16.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir laikantis ES standartų ir susijusių nacionalinės teisės aktų, rinkti suskirstytus ir patikimus duomenis ir statistiką, be kita ko, užtikrinant, kad ES masto statistika apimtų duomenis, suskirstytus pagal negalios rūšis, taip pat apimtų įstaigose gyvenančių asmenų skaičių, taip siekiant parengti tinkamą ir veiksmingą politiką, kuria būtų užtikrinta prieinama, įtrauki ir lygiateisė visuomenė visiems neįgaliesiems ES, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos – miesto, kaimo ar atokių vietovių;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares ugdyti sąmoningumą, visų pirma, tarp vaikų ir jaunimo, ir rengti aiškios struktūros konsultacijas, kuriose dalyvautų tiesiogiai paveikti žmonės ir jiems atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos ir į kurias jie būtų įtraukti, taip siekiant, kad visuose visuomenės sluoksniuose būtų iš tikrųjų suvokiama, kas yra negalia;

18.  mano, kad Europos Sąjungos lygmeniu reikia keistis gerąja patirtimi, susijusia su sėkmingais neįgaliųjų integracijos visose srityse projektais, taip pat rengti visuomenės informavimo kampanijas apie tai, kaip pasiekti šią integraciją, laikantis NTK 27 straipsnio;

19.  ragina valstybes nares, rengiant visą susijusią politiką, finansavimo programas ir veiklą, deramai atsižvelgti į unikalią neįgalių autorių, atlikėjų ir menininkų padėtį ir panaikinti visas kliūtis vienodų teisių ir lygių galimybių užtikrinimui visiems asmenims kultūros ir kūrybos sektoriuose, visų pirma, priimant priemones, kuriomis sudaromos vienodos galimybės visų kultūros kūrėjų prieinamumui, dalyvavimui ir atstovavimui;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimuose ES teisės aktuose dėl dirbtinio intelekto būtų numatytas kuo platesnis naudotojų ratas ir kad prieiga prie dirbtinio intelekto sistemų būtų lengva ir prieinama neįgaliesiems, kaip numatyta Europos prieinamumo akte;

21.  primena valstybėms narėms apie JT darnaus vystymosi tikslą Nr. 11.7, kuriuo siekiama iki 2030 m. užtikrinti visuotinę prieigą prie saugių, įtraukių ir prieinamų žaliųjų ir viešųjų erdvių, visų pirma, vaikams ir moterims, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims;

Neįgalieji, kuriems kyla didžiausia rizika

22.  smerkia tai, kad kai kurių grupių neįgaliesiems, pvz., moterims ir mergaitėms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, benamiams, sulaikytiesiems, migrantams ir pabėgėliams, tam tikros rasės ar etninės kilmės asmenims, pvz., romams, taip pat LGBTIQ+ asmenims, kyla didesnis pavojus patirti tam tikrą diskriminaciją ir smurtą; ragina Komisiją ir valstybes nares, imantis tikslinių priemonių, spręsti specifines šių asmenų problemas, užtikrinti jų teises ir patenkinti jų poreikius, kad būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą, naudotis paramos aukoms paslaugomis ir apsauga, taip pat pašalinti kliūtis pranešti apie diskriminaciją ir smurtą;

23.  pabrėžia, kad neįgalieji, ypač neįgalios moterys, dėl savo negalios ir lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją; pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės ypač dažnai patiria smurtą dėl lyties ir kad neįgalių moterų ir mergaičių patiriamas smurtas dėl lyties gali apimti fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą; yra susirūpinęs, kad neįgalios moterys dažnai patiria partnerių ar šeimos narių smurtą dėl lyties; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurti prieinami pranešimo apie smurtą prieš neįgaliuosius mechanizmai, taip pat paramos aukoms paslaugos;

24.  pripažįsta svarbų prižiūrinčiųjų asmenų vaidmenį neįgaliųjų gyvenime ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria dirbdami; pabrėžia, kad dėl neįgaliųjų, ypač moterų, teisinės, finansinės ir socialinės priklausomybės nuo prižiūrinčiųjų asmenų jų padėtis tampa pažeidžiamesnė; yra susirūpinęs dėl užregistruotų smurto prieš neįgaliuosius atvejų, kai namuose arba institucinės globos įstaigose smurtauja juos prižiūrėti turintys asmenys;

25.  atkreipia dėmesį į ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, kurioje Komisija įsipareigojo ypač daug dėmesio skirti neįgalioms moterims, kurios smurtą patiria nuo dviejų iki penkių kartų dažniau nei kitos moterys(51); ragina Komisiją į ES politiką ir priemones įtraukti neįgalių moterų padėties klausimą ir į jį atsižvelgti;

26.  yra labai susirūpinęs, kad neįgalios moterys ir mergaitės pernelyg dažnai negali naudotis priemonėmis lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, visų pirma, gauti ginekologinės priežiūros paslaugų, iš jų taip pat nereikalaujama informuoto asmens sutikimo dėl kontraceptinių priemonių vartojimo ir joms netgi kyla priverstinės sterilizacijos pavojus(52); ragina valstybes nares įgyvendinti teisėkūros priemones, kuriomis būtų užtikrintas neįgalių asmenų fizinis neliečiamumas, pasirinkimo laisvė ir apsisprendimas dėl seksualinio ir reprodukcinio gyvenimo;

27.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, taip pat atitinkamus kai kurių valstybių narių įsipareigojimus ir veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų konkrečių priemonių siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, kurios apimtų tikslinės paramos neįgaliesiems teikimą; taip pat primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengti specialius mokymus ir sąmoningumo ugdymo veiklą, pritaikytą atsako į smurtą dėl lyties sistemoms, kuria turėtų būti užtikrintas neįgalių moterų dalyvavimas ir joms turėtų būti teikiama informacija apie jų teises; mano, kad Komisija ir valstybės narės turi išsamiau išnagrinėti unikalią lyties ir negalios sąveiką, taip siekiant užtikrinti, kad sudėtingi smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites aspektai būtų tinkamai suvokiami ir dėl jų būtų imamasi veiksmų;

28.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių sistemai, nustatytai pagal NTK 33 straipsnio 2 dalį, taip siekiant užtikrinti, kad nacionalinės lygybės įstaigos veiksmingai ir efektyviai vykdytų savo užduotis; primygtinai ragina Komisiją tam skirti reikiamą paramą;

29.  palankiai vertina ir remia būsimą Komisijos teisinę iniciatyvą dėl būtiniausių lygybės įstaigų standartų, kuri valstybes nares ragintų išplėsti lygybės įstaigų įgaliojimus siekiant apsaugoti diskriminacijos dėl negalios aukas; ragina Komisija nedelsiant pateikti plataus užmojo pasiūlymą;

30.  primygtinai ragina Tarybą užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų, taip pat raginti visas valstybes nares ją ratifikuoti, nes tai – esminė priemonė sprendžiant smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemą;

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kompleksines ir struktūrines priemones, pvz., vykdyti neįgalių moterų, taip pat jų šeimos narių ir jomis besirūpinančių asmenų, švietimo ir sąmoningumo ugdymo veiklą, ir taip užkirsti kelią bet kokio pobūdžio negalią turinčių moterų izoliacijai;

32.  yra susirūpinęs dėl neįgalių sulaikytųjų, nepriklausomai nuo jų negalios rūšies, padėties valstybėse narėse; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra visapusiškai atsižvelgiama į neįgalių sulaikytųjų padėtį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgaliems sulaikytiesiems būtų teikiama reikiama infrastruktūra, įskaitant tinkamą konkrečių jų poreikių patenkinimą, taip pat prieinamumą ir tinkamas sąlygas; taip pat ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas kalinių – visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pvz., psichikos ligomis sergančių asmenų ir neįgaliųjų – pagrindinių teisių laikymasis ir apsauga, įskaitant bendrų Europos kalinimo standartų priėmimą visose valstybėse narėse;

33.  ragina valstybes nares užtikrinti visų neįgalių vaikų teisę į mokslą ir tai, kad nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės jie turėtų vienodas galimybes naudotis įtraukaus ir kokybiško švietimo paslaugomis, visų pirma, suteikiant pritaikytą infrastruktūrą ir vykdant specializuotą jų mokytojų ir pagalbinio personalo mokymą; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti neįgalių vaikų galimybėms naudotis paslaugomis mokyklose; pabrėžia, kad institucinės globos įstaigose ir toliau gyvena neproporcingai daug neįgalių vaikų, jie lieka globos įstaigose ilgą laiką arba nuolat ir kenčia nuo didelės diskriminacijos ir nepriežiūros;

34.  pabrėžia, kad neįgaliesiems kyla didesnis pavojus tapti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų aukomis; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti „ES nusikaltimų“ sąrašą – į jį įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus;

Lygybė prieš įstatymą

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių priemonių siekiant panaikinti veiksnumo apribojimus, kurie trukdo naudotis Sutartyse įtvirtintomis neįgaliųjų teisėmis, be kita ko, imtis veiksmų siekiant visoje ES sprendimų priėmimą už neįgalųjį pakeisti pagalba priimant sprendimus, t. y. gerbti asmens savarankiškumą, norus ir pasirinkimus;

36.  ragina valstybes nares įgyvendinti specialias programas, kurios suteiks galimybę pereiti nuo protinę negalią turinčių asmenų veiksnumo panaikinimo prie paramos priimant sprendimus programų;

37.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. pirmą kartą ES teisingumo rezultatų suvestinėje buvo atsižvelgta į konkrečius neįgaliųjų poreikius, susijusius su teise kreiptis į teismą;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant pašalinti visas kliūtis, taip pat ir kultūrines, su kuriomis susiduria neįgalieji norėdami kreiptis į teismą, sprendžiant teisingumo tarnybų informuotumo apie negalią ir NTK trūkumo problemą, be kita ko, skiriant tinkamą finansavimą teisingumo srities darbuotojų mokymui, taip siekiant pagerinti galimybes gauti informacijos ir suteikti profesionalią paramą nukentėjusiems neįgaliesiems, ypač tais atvejais, kai auka teisiškai, finansiškai ar socialiai yra priklausoma nuo skriaudiko; pažymi, kad neįgalieji turėtų turėti geresnes galimybes naudotis skundų nagrinėjimo mechanizmais (tiek teisminiais, tiek neteisminiais); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti sąmoningumo negalios ir daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos klausimais ugdymą į personalo, visų pirma, teismų ir kalėjimų personalo, sprendžiančio su neįgaliaisiais susijusius klausimus, įdarbinimo kriterijus;

39.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisingumo sistema ir suteikti tinkamą pagalbą tiems žmonėms, kuriems sunku naudotis savo veiksnumu, infrastruktūra ir paslaugos turi būti prieinamos; primena, kad sunkumai komunikacijos srityje gali turėti rimtų pasekmių, susijusių su neįgalių sulaikytųjų galimybėmis gauti informacijos prieinamais formatais ir užsiimti jų negaliai tinkama veikla; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta prieinama, saugi ir veiksminga teisė kreiptis į teismą ir būtų užtikrinta, kad visais proceso etapais būtų teikiama pagalba ir prieinami ryšiai bei informacija;

40.  primena, kad pakartotiniai perkėlimai ir priežiūros tęstinumo nebuvimas, taip pat teismų ir kalėjimų darbuotojų, įskaitant medicinos darbuotojus, tinkamai apmokytus padėti neįgaliems sulaikytiesiems, trūkumas prisideda prie didesnio šių sulaikytųjų pažeidžiamumo ir izoliacijos;

41.  ragina Komisiją sukurti teismo proceso išlaidų finansavimo programą, susijusią su teismais, kuriuose valstybių narių vyriausybės yra kaltinamos neįgaliųjų diskriminacija; siūlo lėšas šiai programai finansuoti skirti pagal dabartinę programą „Europos socialinis fondas +“ (ESF+);

42.  ragina Komisiją ir EUROFOUND rinkti patikimus duomenis ir atlikti išsamius veiksnumo apribojimų poveikio neįgaliųjų, įskaitant psichosocialinę negalią turinčius asmenis, gyvenimui tyrimus;

Dalyvavimas politiniame ir visuomenės gyvenime. „Nieko apie mus be mūsų“

43.  ragina ES ir valstybes nares reformuoti ES rinkimų teisę, taip pat visus susijusius nacionalinės teisės aktus, taip siekiant užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dalyvauti ir kandidatuoti rinkimuose; pabrėžia, kad dėl kilmės valstybės narės priimtų sprendimų dėl teisinio veiksnumo atėmimo dėl negalios Sąjungos piliečiai neturėtų netekti teisės kandidatuoti savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jei pagal tos valstybės narės teisę ši teisė be apribojimų suteikiama visiems neįgaliesiems; ragina Komisiją, ypač atsižvelgiant į kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m., bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti teisę nepriklausomai ir slapta balsuoti, taip pat užtikrinti, kad neįgalieji turėtų vienodas galimybes dalyvauti rinkimų kampanijose; pabrėžia, kad daugeliu atvejų nėra infrastruktūros, kuri neįgaliesiems sudarytų sąlygas naudotis savo demokratine teise balsuoti; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad rinkimų apylinkės būtų prieinamos neįgaliesiems; todėl palankiai vertina 2022 m. gegužės 3 d. Parlamento priimtos teisėkūros rezoliucijos dėl neįgaliųjų politinių teisių nuostatas;

44.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti bet kokio pobūdžio negalią turinčius ir visų socialinių sluoksnių asmenis į ES sprendimų priėmimo procesus; mano, kad daugiau investuojant į neįgaliųjų organizacijas reikėtų toliau skatinti neįgaliųjų lyderiavimą, taip siekiant sudaryti geresnes sąlygas svariam jų dalyvavimui ir didinti jų įtaką sprendimų priėmimui;

45.  ragina Europos, nacionalines, regionines ir vietos politines partijas užtikrinti geresnį atstovavimą neįgaliesiems rinkimų sąrašuose; ragina paskirtąsias valstybių narių rinkimų institucijas rinkti duomenis apie rinkimų apylinkių prieinamumą, įskaitant požymius, ar jos pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, ir pranešti juos Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui ne vėliau nei praėjus vieniems metams po rinkimų į Europos Parlamentą;

46.  yra tvirtai įsitikinęs, kad kliūčių šalinimas skatinant ir priimant prieinamumo priemones ir konkrečius komunikacijos formatus, pvz., lengvai perskaitomą kalbą, Brailio raštą ir gestų kalbą, būtų svarbus žingsnis siekiant suteikti neįgaliesiems galimybę iš tikrųjų dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime; pabrėžia, kad skaitmeninės paslaugos neįgaliesiems turi tapti prieinamesnės;

47.  atkreipia dėmesį į naujų technologijų raidą ir jų teikiamas galimybes neįgaliesiems; ragina Komisiją investuoti į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) taikomųjų programų, kurios suteikia galimybę bendrauti gestų kalba ir Brailio raštu ir atlikti vertimus, kūrimą;

48.  ragina Komisiją toliau tobulinti ir skatinti įtrauktį skatinančius programos „Kūrybiška Europa“ elementus, taip siekiant didinti dalyvavimą kultūros gyvenime visoje Sąjungoje – taip būtų siekiama pažangos kuriant įtraukesnę visuomenę, visų pirma, neįgaliųjų atveju, skatinant juos aktyviai dalyvauti kūrybos procesuose ir formuojant auditoriją;

Būtinybė ES lygmeniu parengti neįgaliuosius apimantį nelaimių rizikos valdymo įgyvendinimo planą

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, susijusiame su nelaimių rizikos mažinimo politikos ir programų rengimu, valdymu, aprūpinimu ištekliais ir įgyvendinimu; ragina į Sąjungos krizės valdymo atsaką įtraukti neįgaliųjų perspektyvą;

50.  mano, kad šios programos turėtų apimti integravimą į įvairius sektorius ir valdymo lygmenis ir nustatyti konkrečius tikslus ir terminus, kad būtų parengtas neįgaliuosius apimantis nelaimių rizikos mažinimo veiksmų planas, taip siekiant įgyvendinti Sendajaus programą;

51.  pabrėžia, kad ES politika ir programos turi būti grindžiamos suskirstytais įrodymais grįstais duomenimis; pabrėžia, kad reikia remti ir finansuoti mokslinius tyrimus, taip siekiant geriau suprasti nelaimių poveikį neįgaliesiems ir jų gebėjimus jas įveikti;

52.  ragina valstybes nares ir Komisiją pagerinti savo komunikaciją krizių atveju ir užtikrinti, kad būtų naudojamasi būdais, sudarančiais galimybių neįgaliesiems gauti atitinkamą informaciją; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros išvadas dėl didelių trūkumų šioje srityje COVID-19 pandemijos metu;

53.  pažymi, kad neįgalieji yra vieni iš labiausiai marginalizuojamų ir didžiausią riziką patiriančių gyventojų bet kurioje krizės paveiktoje bendruomenėje; be to, pabrėžia, kad, vykstant ginkluotiems konfliktams, neįgalieji patiria karo padarinius – nukenčia nuo smurtinių išpuolių, priverstinio perkėlimo ir ilgalaikės nepriežiūros, kai teikiama humanitarinė pagalba karinių veiksmų sūkuryje atsidūrusiems civiliams gyventojams, ir jie dažnai ištisas dienas ar savaites būna palikti savo namuose arba apleistuose kaimuose beveik be galimybės gauti maisto ar vandens; todėl primena ES vaiko teisių strategijos, Vaiko garantijų sistemos, 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijos, taip pat visų galiojančių ES teisinių priemonių, įskaitant Laikinosios apsaugos direktyvą, svarbą remiant valstybes nares, kad jos galėtų patenkinti specialiuosius neįgalių pabėgėlių poreikius, užtikrinti jų apsaugą ir priežiūrą(53);

Judėjimo laisvė ir tarpusavio pripažinimas. Būtinybė išplėsti ES neįgaliojo kortelės teikiamus privalumus

54.  pabrėžia, kad visose srityse visoje ES tikrai būtina tarpusavyje apibrėžti ir pripažinti negalios statusą ir diagnozuoti negalią, taip pat primygtinai ragina Komisiją sparčiau dirbti šiuo klausimu, taip siekiant užtikrinti negalios statuso pripažinimą, kai naudojamasi judumo teise visoje ES, ir užtikrinti neįgaliųjų judėjimo laisvę visose valstybėse narėse;

55.  palankiai vertina tai, jog Komisija 2022 m. ketinimų rašte Parlamentui paskelbė, kad 2023 m. ji pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos neįgaliojo kortelės, kuris taip pat įtrauktas į Komisijos 2023 m. darbo programą;

56.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES neįgaliojo kortelė turėtų būti grindžiama privalomu ES teisės aktu, kuris apimtų įvairias sritis, ne tik susijusias su kultūra, laisvalaikiu ir sportu; pabrėžia, kad neįgaliojo kortelė standartiškai taip pat turėtų apimti nacionalines, regionines ir vietos viešąsias paslaugas, pvz., transportą, turėti specialią ES interneto svetainę ir prieinamą internetinę duomenų bazę visomis ES kalbomis, įskaitant specialiuosius komunikavimo būdus, pvz., lengvai perskaitomą kalbą, Brailio raštą ir gestų kalbą; be to, prašo Komisijos apsvarstyti galimybę valdyti ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų finansuojama iš ESF+, įgyvendinimą;

57.  tvirtai mano, kad neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos turi būti glaudžiai įtraukti įdiegiant ES neįgaliojo kortelę ir vykdant su ja susijusią komunikaciją; mano, kad tam, visų pirma, reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir politiką, tai turi būti grindžiama tvirtu sąmoningumo ugdymo procesu, po to turi būti atliekamos konkrečios poveikio analizės, grindžiamos suskirstytais duomenimis, ir tai turi padėti priimti konkrečias įgyvendinimo priemones;

Bendrosios įtraukios švietimo sistemos skatinimas ir kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad visiems neįgaliems besimokantiesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis įtraukiu ir kokybišku švietimu, įskaitant e. mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą, pagal NTK, ir, siekiant švietimo tikslo, įtraukti su negalia susijusius strategijos „Europa 2020“ rodiklius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas galimybes mokiniams ir studentams mokytis klasėse, be kita ko, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir neatsižvelgiant į tai, ar jie turi negalią; ragina valstybes nares daugiau investuoti į programą „Erasmus+“ ir pasinaudoti jos teikiamomis finansavimo galimybėmis;

59.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse trūksta investicijų į neįgaliesiems, kuriems reikalinga ypatinga specialistų priežiūra, skirtą infrastruktūrą, todėl kai kuriais atvejais, ypač mokyklinio amžiaus jaunuoliai, yra priversti atsiskirti nuo savo šeimų, kad galėtų naudotis tinkama infrastruktūra kitose valstybėse narėse;

60.  ragina Komisiją užtikrinti visiems prieinamą skaitmeninę aplinką; pažymi, kad tiesioginis subtitravimas, lengvai perskaitoma informacija, vertimas į gestų kalbą ir iš jos, taip pat prieinamos svetainės yra būtinos neįgaliųjų švietimo ir informavimo užtikrinamos priemonės;

61.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad neįgaliesiems, įskaitant psichosocialinę negalią turinčius asmenis, būtų teikiamos tokios pačios apimties, kokybės ir standartų nemokamos ar įperkamos sveikatos priežiūros paslaugos ir programos, kurios teikiamos kitiems asmenims, įskaitant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir iniciatyvas, priimtas pagal ES kovos su vėžiu planą;

62.  primygtinai rekomenduoja ES lėšomis remti neįgaliuosius apimančių gydymo paslaugų kūrimą valstybėse narėse; siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę parengti tikrinimo įrangos prieinamumo standartus;

63.  mano, kad prieinamos visuomenės sveikatos kampanijos ir komunikacija ligų prevencijos, tikrinimo ir gydymo srityse turi apimti neįgaliuosius ir turi būti platinamos įvairiais prieinamais formatais, pvz., gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai perskaitomu formatu;

64.  ragina valstybes nares užtikrinti priežiūros ir paramos, kuri dažnai nutraukiama po mokymosi mokykloje, tęstinumą ir dėl to kyla sunkumų pereinant į darbo rinką, nutraukiama užimtumo parama, panaikinamos prieinamumo galimybės ir pajėgumas gyventi savarankiškai;

65.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji turėtų lygias galimybes darbo rinkoje, galimybę gauti įtraukų ir integruotą išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat vienodas galimybes naudotis transportu, panaikinant pagrindines kliūtis socialiniam gyvenimui, ir universalumo principų taikymą teikiant investicijas į infrastruktūrą ir skaitmeninį sektorių visoje ES;

66.  ragina Komisiją parengti visapusišką ir vienmomentę Europos psichikos sveikatos strategiją – tinkamą tęstinę Europos veiksmų psichikos sveikatos srityje plano priemonę ir patobulinti ES psichikos sveikatos ir gerovės veiksmų kompasą; pažymi, jog remiantis šia strategija turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės į psichikos sveikatos priežiūrą įtrauktų fizinę priežiūrą, atsižvelgiant į glaudžią jų tarpusavio sąsają, be kita ko, skiriant ypač daug dėmesio neįgaliesiems, taip siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, pagrįstą įrodymais ir žmogaus teisėmis, ir plėsti siūlomų paslaugų kiekį, kad daugiau žmonių galėtų gauti gydymą; visų pirma, ragina valstybes nares į savo atitinkamas ES lėšas įtraukti asignavimus vaikų ir jaunimo neuropsichiatrinių sutrikimų gydymo paslaugoms gerinti, nes jie labiausiai nukentėjo nuo kilus pandemijai priimtų priemonių, dėl kurių padaugėjo socialinių nepatogumų ir psichologinių kančių ir išaugo skurdas, – visa tai turėjo tragiškas pasekmes;

67.  ragina Komisiją peržiūrėti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvą, siekiant ją suderinti su NTK ir užtikrinti neįgaliesiems veiksmingą galimybę gauti kokybiškas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas;

Įtraukaus užimtumo skatinimas

68.  pabrėžia, kad neįgaliųjų naudojimasis teise į darbą(54) yra glaudžiai susijęs su priemonėmis, kuriomis kovojama su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija, skurdu ir kliūtimis sveikatos, švietimo, mokymo, būsto, priežiūros, paramos, asmeninio judumo, urbanistinės aplinkos prieinamumo, segregacijos, institucionalizavimo srityse; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų ir konkrečių priemonių siekiant skatinti neįgaliųjų ir jų šeimų lygybę, įvairovę ir horizontaliąją įtrauktį visuose visuomenės sluoksniuose, be kita ko, teikiant asmeninę pagalbą, užtikrinant savarankišką gyvenimą, socialinę apsaugą, sąmoningumo ugdymą ir aplinką be kliūčių; primena, kad neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra labai svarbi ne tik siekiant socialinės įtraukties ir lygių galimybių, bet ir suteikia daug ekonominių galimybių neįgaliesiems tapti finansiškai nepriklausomais ir yra naudinga visai ekonomikai;

69.  prašo Europos darbo institucijos bendradarbiauti su nacionalinėmis darbo inspekcijomis, taip siekiant įgyvendinti galiojančius teisės aktus; rekomenduoja darbo inspektoriams stebėti viešojo ir privačiojo sektorių darbdavius, taip siekiant užtikrinti neįgaliųjų profesinių teisių laikymąsi;

70.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio visą gyvenimo ciklą apimančio politinio požiūrio, siekiant remti diskriminacijos prevenciją ir užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų išlaikymą darbo rinkoje bei įtraukimą į ją; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir integruoti NTK į visas teisėkūros, politikos ir finansavimo priemones, ypač susijusias su neįgaliųjų socialine įtrauktimi ir integracija į darbo rinką; ragina ES ir visas valstybes nares ratifikuoti NTK fakultatyvų protokolą;

71.  palankiai vertina 2022 m. birželio 16 d. įvykusius užimtumo ir socialinių reikalų ministrų politinius debatus dėl neįgaliųjų užimtumo ir dėl to, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias įdarbinti neįgaliuosius, taip pat dėl veiksmų, kuriais skatinama jų integracija į darbo rinką; tikisi, kad valstybės narės imsis konkrečių tolesnių veiksmų;

72.  pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti etninėms mažumoms priklausančių neįgaliųjų, pvz., migrantų, pabėgėlių, romų ir Afrikos kilmės asmenų, užimtumo padėčiai;

73.  pabrėžia, kad reikia sukurti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuriuo remiantis visuomenėje būtų diskutuojama apie negalią, ir kad atitinkamai reikėtų pritaikyti paramą neįgaliesiems; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai apibrėžti ir užtikrinti prieinamumą, ir atkreipia dėmesį į jo vertę – tai yra būtinas pagrindas neįgaliesiems turėti lygias galimybes, kaip pripažįstama NTK ir atitinka NTK bendrąją pastabą Nr. 2, atsižvelgiant į skirtingus neįgaliųjų poreikius ir skatinant ES taikyti universalumo principą(55);

74.  ragina Komisiją kuo greičiau pradėti Užimtumo lygybės direktyvos peržiūrą, visų pirma, peržiūrint tinkamų sąlygų sudarymo neįgaliems darbuotojams suderintus būtiniausius standartus, siekiant ją visapusiškai suderinti su NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

75.  pabrėžia, kad svarbu aktyviai įtraukti neįgaliuosius, jų šeimas ir jiems atstovaujančias organizacijas į visų jiems poveikį turinčių priemonių rengimą ir įgyvendinimą; pabrėžia su negalia susijusių aspektų integravimo darbo vietoje svarbą ir socialinio dialogo bei darbdavių mokymo vaidmenį šioje srityje; ragina valstybes nares imtis aktyvių priemonių siekiant užtikrinti visų asmenų nediskriminavimą ir užtikrinti, kad neįgalieji vienodomis sąlygomis galėtų naudotis savo darbo ir profesinių sąjungų teisėmis;

76.  pabrėžia, kad priekabiavimas darbe, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir atsakomuosius veiksmus už atviras pastabas, trukdo dirbti ir įsidarbinti, išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti vienodas karjeros galimybes, visų pirma, neįgalioms moterims(56), ir kad valstybėse narėse reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant užkirsti kelią priekabiavimui prie neįgaliųjų, su juo kovoti ir taikyti sankcijas už jį;

77.  mano, kad pajamų rėmimo sistemos, su negalia susijusi pagalba ir aktyvi užimtumo parama papildo visapusiško ir veiksmingo neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą, nes darbo užmokestis nėra su negalia susijusių papildomų išlaidų kompensacija; todėl ragina valstybes nares atsieti pajamų ir aktyvaus užimtumo paramą nuo su negalia susijusios paramos(57), taip siekiant užtikrinti, kad kriterijų atitikimo taisyklės būtų kuo įtraukesnės, ir padengti papildomas su negalia susijusias išlaidas, kovoti su neįgalių dirbančiųjų skurdu ir užtikrinti neįgaliųjų lygybę, orumą ir savarankiškumą; ragina valstybes nares įgyvendinti panašius sprendimus dėl neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų, kad jie, be su priežiūra susijusių išmokų, galėtų gauti pajamų;

78.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi vienodo požiūrio į visus darbuotojus ir vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo; taip pat primygtinai tvirtina, kad neįgaliems darbuotojams neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti užtikrintos bent tokios darbo teisės ir toks statusas, kokius turi atviroje darbo rinkoje dirbantys asmenys; mano, kad tokiose neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti laikomasi individualizuoto požiūrio ir, kiek praktiškai įmanoma, neįgaliesiems jose turėtų būti suteikta tik laikina galimybė per visą jų profesinį gyvenimą; taip pat mano, kad tokiomis neįgaliųjų socialinėmis įmonėmis turėtų būti siekiama skatinti įgūdžių ugdymą ir remti perėjimą į atvirą darbo rinką; primygtinai reikalauja, kad tokioje aplinkoje dirbantys neįgalieji būtų apsaugoti esamais teisės aktais, apimančiais socialinę apsaugą ir darbo sąlygas, įskaitant minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis, kaip numatyta NTK 27 straipsnyje; ragina valstybes nares kurti įtraukius globojamojo ir remiamo užimtumo modelius, kuriais gerbiamos neįgaliųjų teisės ir kurie taikomi kaip veiksminga įtraukties ir vėlesnio perėjimo į atvirą darbo rinką priemonė; pabrėžia, jog svarbu, kad neįgalieji rastų kokybišką darbą, atitinkantį jų įgūdžius ir užmojus, ir kad neįgaliųjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas suteiktų jiems realių gebėjimų ir įgūdžių; ragina valstybes nares įvertinti esamų neįgaliųjų socialinių įmonių veiksmingumą suteikiant neįgaliesiems įgūdžių, kad jie galėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje; ragina Komisiją stebėti šį procesą;

79.  pažymi, kad COVID-19 krizė paskatino daugiau dirbti nuotoliniu būdu ir kad nuotolinis darbas, kaip viena iš tinkamų sąlygų neįgaliesiems sudarymo formų ir viena iš priemonių geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir sumažinti su skausmu ir nuovargiu susijusias kliūtis darbo rinkoje, galėtų padėti padidinti neįgaliųjų užimtumą; vis dėlto, įspėja, kad darbdaviai negali nurodyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu norėdami išvengti tinkamų sąlygų neįgaliems darbuotojams sudarymo ar įtraukios darbo vietos kultūros kūrimo(58), nes tai gali lemti jų izoliaciją ir turėti įtakos neįgaliųjų psichinei sveikatai; pabrėžia, kad ateityje nuotolinio darbo politiką reikėtų plėtoti atsižvelgiant į neįgaliųjų teises ir reikėtų įtraukti neįgaliuosius, kai ji kuriama, kai deramasi dėl naujų kolektyvinių sutarčių, reglamentuojančių nuotolinį darbą, arba kai įmonės peržiūri savo nuotolinio darbo politiką, siekdamos užtikrinti, kad jos būtų palankios neįgaliesiems; primena, kad reikia užtikrinti vienodas neįgaliųjų galimybes gauti išsilavinimą ir mokymą, įgyti skaitmeninių įgūdžių ir gauti prieigą prie susijusios skaitmeninės infrastruktūros tiek miesto, tiek kaimo ir atokiose vietovėse, kad žmonės galėtų pasinaudoti skaitmeninimo sukurtomis naujomis užimtumo galimybėmis; pabrėžia, kad tinkamų sąlygų sudarymas yra neįgalių darbuotojų teisė, ir mano, kad valdžios institucijos turėtų skatinti rengti sąmoningumo ugdymo veiksmus ir programas, skirtus neįgaliųjų įgūdžiams ir gebėjimams, taip pat skatinti privačiojo ir viešojo sektorių darbdavių gebėjimą sudaryti tinkamas sąlygas ugdymui, taip siekiant šalinti neįgaliųjų diskriminaciją ir užtikrinti, kad pareigų vykdytojai turėtų priemonių įdarbinti, remti ir išlaikyti neįgalius darbuotojus;

80.  pažymi, kad vyresnio amžiaus žmonių teisių skatinimas yra glaudžiai susijęs su neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimu, nes vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė negalios rizika ir daugiau kaip 46 proc. vyresnio amžiaus žmonių (60 metų ir vyresnių) turi negalią; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ypač į visuomenės senėjimo tendenciją, dėl darbo jėgos senėjimo ir didesnio lėtinėmis ligomis sergančių darbuotojų skaičiaus reikia spręsti naujus iššūkius, susijusius su didesniu negalios paplitimu; pabrėžia, kad svarbu plėtoti politiką, be kita ko, dėl lankstaus darbo grafiko, kuria siekiama padėti neįgaliems darbuotojams geriau integruotis į darbo rinką, taip pat plėtoti neįgaliųjų priežiūros paslaugas, įskaitant darbuotojų mokymo standartų ir asmeninės pagalbos standartų rengimą;

81.  ragina valstybes nares stebėti, kaip laikomasi Europos socialinių teisių ramsčio principų Nr. 2 ir 3, pagal kuriuos vyrams ir moterims, neatsižvelgiant į rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją, užtikrinamas vienodas požiūris ir lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygos ir kilimo karjeros laiptais galimybės; ragina stebėti, kaip priimamos NTK nustatytos priemonės;

82.  ragina valstybes nares teikti neįgaliesiems pritaikytą paramą, susijusią su galimybėmis įgūdžių lavinimo, profesinio rengimo ir mokymo bei užimtumo srityse, taip siekiant užtikrinti įtraukią aktyvią darbo rinkos politiką; ragina užimtumo tarnybas ir viešąjį bei privatųjį sektorius įgyvendinti individualiems poreikiams pritaikytas priemones, kuriomis būtų gerinamos neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės ir jų išlaikymas darbo rinkoje, taip siekiant laikytis NTK ir per Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą keistis geriausia neįgaliųjų įdarbinimo patirtimi; ragina valstybes nares teikti gaires ir finansinę paramą bei rengti mokymus neįgaliųjų darbo vietų kūrimui, įdarbinimui, verslumui ir savarankiškam darbui remti, be kita ko, naudojantis ESF+ lėšomis; pabrėžia, kad socialinė ekonomika gali atlikti teigiamą vaidmenį įdarbinant neįgaliuosius; ragina valstybes nares parengti paskatas, kuriomis neįgalieji būtų skatinami kurti socialinės ekonomikos subjektus ir pradėti pajamų duodančią veiklą;

83.  mano, kad darbo rinkos rėmimo priemonėse turi būti atsižvelgiama į negalią ir specialiai pritaikytas politikos priemones, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką; ragina valstybes nares remti darbo pagal įgūdžius parinkimą, profesinį profiliavimą, lygiagretų užimtumą ir mokymą, supažindinimą su darbu, mokymą darbo vietoje, karjeros raidą ir mentorystę, taip pat įtraukų ir prieinamą profesinį rengimą ir mokymą, kad būtų remiama būtina neįgaliųjų integracija ir išlaikymas darbo vietoje; pabrėžia, kad neįgaliųjų įtraukties ir užimtumo gerinimo priemonės nebus iš tiesų veiksmingos, jei tuo pat metu nebus kovojama su stereotipais apie negalią ir stigmatizavimu darbo vietoje ir platesnėje visuomenėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu ugdyti pedagogų, darbdavių ir darbuotojų, taip pat plačiosios visuomenės sąmoningumą ir rengti mokymus, taip siekiant kovoti su neįgaliųjų diskriminacija, keisti mąstyseną ir užtikrinti iš tiesų įtraukią visuomenę;

84.  pabrėžia, kad žemas neįgaliųjų aktyvumo lygis kliudo socialinei ir ekonominei įtraukčiai, ši padėtis turi būti pagerinta įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalines programas, kuriomis siekiama skatinti ir mokyti iš darbo rinkos išstumtus asmenis; pabrėžia, kad, nors labai svarbu remti ir skatinti neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat reikia sukurti tinkamus ir įtraukius socialinės apsaugos mechanizmus, kad parama būtų teikiama visiems neįgaliesiems;

85.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares neįgalumo požiūriu įvertinti pagrindines darbo ateities tendencijas, taip siekiant nustatyti konkrečius veiksmus ir jų imtis, kad darbo rinka taptų įtraukesnė ir būtų sumažintas skaitmeninis atotrūkis; pabrėžia, kad svarbu geriau pasinaudoti novatoriškomis technologijomis, kad būtų suvienodintos sąlygos ir pašalintos kliūtys švietimui, mokymui ir užimtumui, visų pirma, skaitmeninėje darbo rinkoje, taip pat padėti neįgaliesiems naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, kurios yra būtinos jų savarankiškam gyvenimui; atkreipia dėmesį į poreikį apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos naudojant dirbtinį intelektą priimant įdarbinimo, atrankos, paaukštinimo ir atleidimo iš darbo sprendimus; ragina valstybes nares gerinti skaitmeninių įgūdžių mokymo kursų prieinamumą asmenų grupėms, kurioms gresia atskirtis, be kita ko, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant juos geriau integruoti į socialinį gyvenimą ir darbo rinką bei suteikti geresnes galimybes naudotis elektroninėmis ir administracinėmis paslaugomis;

86.  tvirtai remia ES lygmens mokslinius tyrimus, socialines investicijas ir tikslines iniciatyvas, skirtas programoms ir paslaugoms, kurios pasirodė esančios veiksmingos remiant ilgalaikę neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, ypatingą dėmesį skiriant autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims; siūlo valstybėms narėms užsakyti modelių ir programų, kurie dar nėra pagrįsti įrodymais, mokslinius tyrimus, taip pat finansuoti inovacijas paslaugų teikimo srityje, pvz., pagalbinėms technologijoms pritaikytą dirbtinį intelektą(59);

87.  ragina valstybes nares, visų pirma, nacionalinius koordinatorius, savo daugiametėse nacionalinėse strategijose pagal Europos vaiko garantijų sistemą ypač daug dėmesio skirti neįgalių vaikų poreikiams ir užtikrinti veiksmingą ir laisvą prieigą prie kokybiškų paslaugų, ypač įtraukaus švietimo; ragina jas visiems neįgaliems pabėgėlių vaikams užtikrinti galimybes iš tiesų sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikams priimančiosiose šalyse, laikantis Tarybos rekomendacijos (ES) 2021/1004, taip siekiant užtikrinti, kad taikant nacionalines integruotas priemones būtų atsižvelgiama į tarpsektorinius trūkumus; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą skiriant bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą; atsižvelgdamas į tai ragina visas valstybes nares skirti daugiau nei minimalų kiekį ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, veiklai pagal Europos vaiko garantijų sistemą remti; dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą siekiant užtikrinti kokybiškus darbo pasiūlymus, apimančius deramą atlyginimą, socialinės apsaugos galimybes ir neįgaliųjų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;

88.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria nustatomos prižiūrinčiojo asmens atostogos – penkios darbo dienos per metus; primygtinai reikalauja, kad tėvams, kurie yra ypač nepalankioje padėtyje, pvz., neįgaliems arba neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams, būtų taikomos specialios nuostatos, susijusios su prižiūrinčiojo asmens atostogomis, tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir lanksčiu darbo grafiku, užtikrinant, kad jie nepatirtų jokių neigiamų pasekmių iš darbdavio;

89.  ragina valstybes nares užtikrinti geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas, be kita ko, taikant tinkamą minimalųjį darbo užmokestį ir darbo užmokesčio skaidrumo priemones, taip siekiant sumažinti neįgalių asmenų darbo užmokesčio skirtumą ir pasiekti įtraukų ir tvarų darbo rinkos augimą; pabrėžia, kad svarbu skubiai priimti direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio skaidrumo, kuri būtų visapusiškai taikoma neįgaliesiems;

90.  ragina Komisiją parengti ir skatinti įtraukioms įmonėms skirtą Europos teisės aktų sistemą, taip siekiant neįgaliesiems sukurti nuolatinio užimtumo galimybes;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35. (2) OL C 340, 2010 12 15, p. 11. (3) https://reliefweb.int/report/world/covid-19-gender-and-disability-checklist-preventing-and-addressing-gender-based (4) https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-02-19-153-lt-n.pdf (5) OL C 97, 2020 3 24, p. 41. (6) OL L 315, 2007 12 3, p. 14. (7) OL L 189, 2021 5 28, p. 34 (8) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (9) OL L 327, 2016 12 2, p. 1. (10) OL L 303, 2018 11 28, p. 69. (11) OL L 321, 2018 12 17, p. 36. (12) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (13) OL L 188, 2019 7 12, p. 79. (14) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (15) OL L 127, 2019 5 16, p. 34. (16) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68. (17) OL L 167, 1998 6 12, p. 25. (18) OL L 223, 2021 6 22, p. 14. (19) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14646-2019-INIT/lt/pdf (20) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0265. (21) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0129. (22) OL C 434, 2022 11 15, p. 50. (23) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0219. (24) OL C 81, 2022 2 18, p. 43. (25) OL C 251, 2022 6 30, p. 2. (26) OL C 184, 2022 5 5, p. 88. (27) OL C 132, 2022 3 24, p. 129. (28) OL C 506, 2021 12 15, p. 94. (29) OL C 474, 2021 11 24, p. 48. (30) OL C 371, 2021 9 15, p. 6. (31) OL C 316, 2021 8 6, p. 2. (32) OL C 362, 2021 9 8, p. 8. (33) OL C 346, 2018 9 27, p. 94. (34) OL C 363, 2020 10 28, p. 164. (35) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2016 m. lapkričio 3 d. tyrimas European structural and investment funds and people with disabilities in the European Union. (36) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2017 m. rugsėjo 15 d. tyrimas Inclusive education for learners with disabilities. (37) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2015 m. spalio 9 d. tyrimas The protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities. (38) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2016 m. rugpjūčio 15 d. išsami analizė The European Accessibility Act. (39) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus (struktūrinė ir sanglaudos politika) 2018 m. gegužės 8 d. tyrimas Transport and tourism for persons with disabilities and persons with reduced mobility. (40) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2020 m. liepos 15 d. tyrimas The Post-2020 European disability strategy. (41) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2021 m. gruodžio 2 d. tyrimas The implementation of the 2015 Concluding Observations of the CRPD Committee by the EU. (42) https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=58678 (43) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (44) OL L 167, 2018 7 4, p. 28. (45) OL L 223, 2021 6 22, p. 14. (46) JT NT komiteto bendras informacinis pranešimas dėl NTK įgyvendinimo ES apžvalgos, žr. https://equineteurope.org/wp-content/uploads/2022/02/02-14-Joint-Briefing-CRPD-Equality-and-intersectional-issues-faced-by-persons-with-disabilities-in-the-European-Union.pdf. (47) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=1138 (48) Europos neįgaliųjų forumo 2022 m. Europos žmogaus teisių ataskaita. (49) Jungtinių Tautų gyventojų fondas ir organizacija „Women Enabled International“: „Moterys ir jaunuoliai su negalia: teisėmis pagrįstų, lyčiai atžvalgių paslaugų teikimo gairės, siekiant spręsti smurto dėl lyties ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimą“, 2018 m., žr. https://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/UNFPA-WEI_Guidelines_Disability_GBV_SRHR_FINAL_19-11-18_0.pdf. (50) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159). (51) 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija (COM(2021)0101), p. 16. (52) https://www.edf-feph.org/content/uploads/2022/09/Final-Forced-Sterilisarion-Report-2022-European-Union-copia_compressed.pdf (53) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12). (54) Neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnis. (55) Pagal NTK 2 straipsnį „universalumas“ apibrėžiamas kaip „gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nėra pritaikymo ar specializuoto dizaino būtinybės. Universalus dizainas taip pat reiškia pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina“. (56) 2020 m. Europos duomenys ir neįgalieji (lentelės), Bendrijos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas: Europe 2020 data & People with disabilities - tables (EU SILC 2017), parengė Stefanos Grammenos, Europos socialinės ir ekonominės politikos centras, 2019 m. gruodžio 27 d. (57) JT specialusis pranešėjas asmenų su negalia teisių klausimais, Specialiojo pranešėjo asmenų su negalia teisių klausimais ataskaita („Report of the Special Rapporteur on the rights of persons with disabilities“), pristatyta JT Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje, 2015 m. rugpjūčio 7 d. (58) Schur, L.A., Ameri, M. & Kruse, D., Telework After COVID: A „Silver Lining“ for Workers with Disabilities?, Journal of Occupational Rehabilitation, Vol. 30, No. 4, 2020, p. 521-536. (59) Europos reabilitacijos platforma (angl. European Platform for Rehabilitation), analitinis dokumentas „Dirbtinis intelektas ir paslaugų teikimas neįgaliesiems“: Artificial intelligence and service provision for people with disabilities – An analytical paper, 2022 m.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (2021/2254(INI))

P9_TA(2022)0436 A9-0269/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės(5),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Veiksmų planas gamtai, piliečiams ir ekonomikai“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl maisto ir ūkininkavimo ateities(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. rezoliucija dėl konkrečių kaimo, kalnų ir atokių vietovių poreikių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens skatinant novatorišką ir pažangią pertvarką ir regionų IRT jungtis(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Europos miškų strategija. Tolesni veiksmai“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Nenumatytų atvejų planas siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir aprūpinimą maistu per krizes“ (COM(2021)0689),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“ (COM(2021)0572),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 4 d. Komisijos komunikatą dėl 8-osios Sanglaudos ataskaitos „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“ (COM(2022)0034),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio (COM(2020)0241),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Komisijos žaliąją knygą dėl senėjimo „Kartų solidarumo ir tarpusavio atsakomybės puoselėjimas“ (COM(2021)0050),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Korke įvykusios Europos konferencijos kaimo plėtros klausimais šalių priimtą Korko 2.0 deklaraciją „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Blede (Slovėnija) pasirašytą Bledo deklaraciją dėl pažangesnės ES kaimo vietovių ateities,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių,

–   atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl ES ekologinio žemės ūkio veiksmų plano(16),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 7 d. priimtą Jungtinių Tautų komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 (2016) dėl moterų diskriminacijos panaikinimo kaimo vietovėse gyvenančių moterų teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto užsakytą ir 2022 m. balandžio mėn. Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Europos ūkininkavimo modelio ateitis. Socialiniai, ekonominiai ir teritoriniai ūkių ir ūkininkų skaičiaus mažėjimo padariniai ES“ (angl. „The future of the European Farming Model - Socio-economic and territorial implications of the decline in the number of farms and farmers in the EU“),

–   atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (COM(2021)0141),

–   atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą(17),

–   atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „BŽŪP poveikio kartų kaitai, vietos plėtrai ir darbo vietoms kaimo vietovėse vertinimas“ (SWD(2021)0078),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 26 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“(18),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“(19),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0269/2022),

A.  kadangi kaimo vietovės sudaro apie 83 proc. visos ES teritorijos ir jose gyvena apie 137 mln. žmonių (30 proc. ES gyventojų); kadangi ES kaimo vietovės yra labai svarbios kaip maisto gamybos, miškų ir energijos gamybos, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vietos, taip pat siekiant Europos žaliojo kurso, poveikio klimatui neutralumo ir darnaus vystymosi tikslų; kadangi kaimo vietovėse, visų pirma atokiuose ir mažiau išsivysčiusiuose kaimo regionuose, kalnuotose vietovėse, salose ir atokiausiuose regionuose susiduriama su specifiniais ilgalaikiais neįveiktais iššūkiais ir nepripažįstamas jų unikalus vystymosi ir inovacijų potencialas;

B.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį bendra kaimo vietovių gyventojų dalis ES lygmeniu mažėjo ir per 50 metų yra gerokai sumažėjusi dėl senėjimo ir išvykimo (urbanizacijos); kadangi vyresnių nei 65 metų žmonių dalis paprastai yra didžiausia kaimo vietovėse ir numatoma, kad ateityje ji didės; kadangi tikėtina, kad iki 2050 m. keturiuose iš penkių ES kaimo regionų gyventojų skaičius sumažės ir atokios kaimo vietovės praras dar daugiau gyventojų;

C.  kadangi SESV 174 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus, ypatingą dėmesį skirdama tam tikriems regionams, ypač kaimo vietovėms; kadangi, siekiant darnaus vystymosi, kaimo teritorijos turi gauti tinkamą finansinę paramą;

D.  kadangi vidutinis užimtumo lygis ES kaimo vietovėse 2012–2020 m. kito teigiamai, nors skirtingose valstybėse narėse jis kito nevienodai ir skyrėsi darbo pasiūlos kokybė; kadangi gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis kaimo vietovėse yra didesnė nei miestuose ir miesteliuose;

E.  kadangi didelės dalies ES žemės ūkio sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo sąlygos yra itin sudėtingos ir mažų garantijų, būdingas mažas darbo užmokestis, ilgos darbo valandos, nedeklaruojamas darbas, didelis nelaimingų atsitikimų ir ligų skaičius ir labai prastos būsto sąlygos;

F.  kadangi prieiga prie vandens tiekimo paslaugų, sanitarijos, kelių jungčių, sveikatos priežiūros, švietimo, plačiajuosčio interneto ir kitų pagrindinių paslaugų yra labai svarbi kaimo vietovių plėtrai; kadangi kai kurių kaimo vietovių namų ūkiai vis dar neturi galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, visų pirma vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugomis, nors valstybėse narėse vis dar esama skirtumų(20); kadangi piliečiai nurodė, kad transporto infrastruktūra ir jungtys yra pagrindiniai kaimo vietovių poreikiai;

G.  kadangi itin spartus plačiajuostis ryšys prieinamas tik vienam iš šešių kaimo gyventojų; kadangi tarp kaimo ir miesto vietovių esama didelio pagrindinių skaitmeninių įgūdžių atotrūkio: 28 proc. suaugusiųjų, gyvenančių kaimo vietovėse, turėjo bazinius arba geresnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius, palyginti su 62 proc. miestuose gyvenančių suaugusiųjų (2019 m.); kadangi vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių interneto ryšio srityje, o kai kuriose valstybėse narėse iki 25 proc. kaimo namų ūkių vis dar neturi prieigos prie interneto(21);

H.  kadangi lyčių lygybė yra pamatinė ES vertybė, pripažinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi kaimo vietovėse išlieka didelė lyčių nelygybė, nes moterys kenčia nuo didesnio nedarbo lygio, mažų garantijų darbo sutarčių ir neoficialių darbo sąlygų, taip pat jos yra nepakankamai atstovaujamos sprendimus priimančiuose organuose, pvz., žemės ūkio kooperatyvuose, profesinėse sąjungose ir savivaldybių tarybose;

I.  kadangi 2003–2016 m. ūkių skaičius 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 32 proc., o labiausiai sumažėjo smulkių ūkių, kurių plotas mažesnis nei penki hektarai (38 proc.); kadangi 2016 m. ES buvo 10,5 mln. ūkių, iš kurių dauguma (92 proc.) buvo šeimos ūkiai; kadangi iki 2040 m. ES gali prarasti dar 6,4 mln. ūkių ir liktų maždaug 3,9 mln. ūkių visoje ES, t. y. nepaprastai daug mažiau, 62 proc., palyginti su 2016 m.;

J.  kadangi 2016 m. kiekvienam jaunesniam nei 35 metų ūkininkui teko daugiau kaip šeši vyresni nei 65 metų ūkininkai(22), todėl ES ūkininkų senėjimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kaimo vietovės; kadangi jaunų ūkininkių dalis yra ypač maža;

K.  kadangi ES gyvulininkystės ūkiuose dirba apie 4 mln. žmonių ir jie yra pagrindiniai bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrojo ramsčio paramos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse esantiems ūkiams, kurie sudaro 50 proc. ES naudojamų žemės ūkio naudmenų, gavėjai;

L.  kadangi Europos kaimo plėtros tinklo teminės grupės pasirodė esančios veiksminga viešojo ir privačiojo sektorių teritorinių partnerysčių priemonė; kadangi šioms grupėms taip pat pavyko sukurti bendrą forumą, kuriame būtų sprendžiami klausimai, susiję su teritorijų atgaivinimu, inovacijomis, principu „iš apačios į viršų“ ir integruotu požiūriu į žemės ūkį ir kaimo plėtrą, decentralizuotu valdymu, tinklaveikos integracija ir bendradarbiavimu;

M.  kadangi vienas iš dabartinio programavimo laikotarpio BŽŪP tikslų yra skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą žemės ūkyje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse;

N.  kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl neigiamo kasybos veiklos poveikio vandeniui, saugomoms teritorijoms ir aplinkai, taip pat dėl ekologinės žalos, kurią ji gali padaryti aplinkai ir kitiems pragyvenimo šaltiniams, kurie gali turėti įtakos žmonių pajamoms, sveikatai ir gyvenimo kokybei(23);

Tvirtesnių, atsparių ir įtraukių kaimo vietovių iššūkiai ir galimybės

1.  atkreipia dėmesį į kaimo vietovių istorijos, geografinę, ekonominę ir socialinę įvairovę visoje ES; primena, kad kaimo vietovės netoli miestų centrų, pakrančių zonų, tarpvalstybinėse zonose arba kalnuotose vietose, atokiausiuose regionuose ir retai apgyvendintose vietovėse susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriems spręsti reikia pritaikytų tikslinių sprendimų, kurie būtų įgyvendinami drauge su vietos suinteresuotaisiais subjektais;

2.  pabrėžia, kad ES lygmens politika ir veiksmai, derinami su nacionaliniais, regioniniais ir vietiniais, remiantis konkrečios vietos požiūriu, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti Europos kaimo vietovių gyventojų klestėjimą ir gerovę, taip pat spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria, tokias kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika ir mažiau kokybiškų darbo vietų galimybių; primena, kad kaimo vietovių BVP vienam gyventojui yra gerokai mažesnis už ES vidurkį;

3.  be to, pabrėžia, kad kaimo vietovės neturi prieigos prie kokybiškų visuotinės svarbos paslaugų, pvz., vandens tiekimo paslaugų, sanitarijos, kelių jungčių, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir kokybiško švietimo ir mokymo, ir kad jos yra prastai susietos, turi ribotas transporto galimybes ir stokoja sparčiojo plačiajuosčio ryšio, taip pat jose trūksta kitų pagrindinių paslaugų, pvz., pašto ir bankininkystės paslaugų, taip pat nepakankama būsto kokybė ir prieinamumas, sunkesnės klimato ir aplinkos sąlygos, yra lyčių lygybės atotrūkis ir ribotos galimybės diegti inovacijas ir naudotis technologine plėtra; atkreipia dėmesį į tai, kad atokumas yra svarbus didesnių sunkumų kaimo vietovėse aspektas;

4.  pabrėžia, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas paveiks visus regionus, bet ypač kaimo vietoves dėl gyventojų persikėlimo į miesto vietoves ir jaunimo emigracijos – tai neigiamai paveiks tų vietovių augimo potencialą, gyvenimo kokybę, įgūdžių ugdymą ir galimybes naudotis paslaugomis; pažymi, kad vykdant viešąją politiką nepavyko pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse tendencijos;

5.  pabrėžia, kad kaimo vietovės gali atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius uždavinius, teikiant ekosistemines paslaugas, kuriomis siekiama sušvelninti klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą, užtikrinant tvarią pakankamą maisto, įskaitant ekologišką maistą, gamybą, išsaugant materialųjį ir nematerialųjį kaimo paveldą, skatinant gamtos išsaugojimą ir biologinę įvairovę, sukuriant unikalius kultūrinius kraštovaizdžius laisvalaikio ir poilsio tikslais, plėtojant žiedinę ekonomiką ir prisidedant prie teisingos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;

6.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia kaimo bendruomenių, aplinkos apsaugos, aprūpinimo maistu saugumo ir informuotumo apie gyvūnų gerovę sąveiką; pabrėžia, kad, siekiant prisidėti prie kaimo vietovių ekonominio gyvybingumo, reikia tinkamos paramos ir atlygio ūkininkams už šių viešųjų gėrybių ir ekosisteminių paslaugų teikimą;

7.  atkreipia dėmesį į didėjantį kaimo gyventojų nepasitenkinimą, kad priimant politinius sprendimus nepakankamai atsižvelgiama į jų poreikius ir jie yra per menkai atstovaujami, nes tai sudaro palankias sąlygas pilietiniam ir politiniam pasyvumui, kurio problemą taip pat reikia spręsti, ir gali paskatinti įvairių formų demokratijos naikinimą; primygtinai tvirtina, kad vis didesnė kaimo ir miesto atskirtis, geografinis atokumas ir pagrindinių paslaugų trūkumas drauge didina šį nepasitenkinimą; mano, kad jaunimo dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime gali padėti sulėtinti jaunimo migraciją iš kaimo vietovių;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš „Eurobarometro“ apklausų, ES piliečiai vis dar labai pasitiki regionų ir vietos valdžios institucijomis, ir pabrėžia, jog svarbu, kad šie valdžios lygmenys dalyvautų atgaivinant paramą Europos projektui kaimo vietovėse;

9.  pabrėžia, kad kaimo vietovės yra ypač pažeidžiamos krizių, pvz., COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir klimato kaitos, padarinių, tačiau taip pat gali suteikti naujų atsako į tokias krizes galimybių ir sprendimų ir atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, aprūpinimo maistu savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ar energijos importo, jei būtų taikoma pakankamos paramos sistema;

10.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos atsirado nauji gyvenimo, darbo ir sąveikos įpročiai, įskaitant nuotolinį darbą, kurie suteikia naujų galimybių ir turi teigiamo poveikio siekiant kaimo vietovių atsigavimo; pažymi, kad piliečiai suprato, jog kaimo vietovės gali pasiūlyti šios krizės sprendimų;

Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija

11.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos; pritaria bendriems jos tikslams ir mano, kad tai yra puiki proga aktyviau imtis koordinuotų veiksmų dėl kaimo vietovių dabarties ir ateities, ieškant naujų socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybių; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES fondai ir politika papildytų vienas kitą siekiant remti kaimo vietoves ir kad informacija būtų prieinama vietos suinteresuotiesiems subjektams;

12.  pabrėžia, kad kaimo vietovių vystymasis turi išlikti svarbiu ES darbotvarkės klausimu, ir ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares visapusiškai siekti šio tikslo ir savo išvadose pareikšti, kad reikia imtis veiksmų dėl kaimo vietovių;

13.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl kaimo vietovių veiksmų plano, kuris turėtų tapti dinamiška būsimų veiksmų priemone, duodančia konkrečių rezultatų, ir pritaria integruotoms darnaus vystymosi strategijoms pagal partnerystės principą; ragina Komisiją ir valstybes nares didžiausią prioritetą teikti jo įgyvendinimui, nustatant aiškius kiekybinius privalomus įgyvendinimo tikslus, siekiant užtikrinti, kad tam būtų skirta reikiamų veiksmingo įgyvendinimo išteklių ir kad iki 2040 m. būtų pasiektas tikslas sukurti tvirtesnes, labiau sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves;

14.  pritaria, kad reikia bendros, ES masto funkcinių kaimo vietovių apibrėžties, pagal kurią būtų atskiriamos kaimo ir priemiesčių vietovės ir pripažįstamas šių vietovių sudėtingumas, įvairovė ir specifika;

15.  primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionaliniais, regioniniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, greitai parengti ir pradėti taikyti tokią apibrėžtį; pažymi, kad ši apibrėžtis galėtų būti naudojama siekiant palyginti ir informuoti apie Europos kaimo vietovių raidą arba sudaryti sąlygas remiantis informacija tikslingiau įgyvendinti politiką ir priemones šiose teritorijose; ragina Komisiją parengti bendrą metodiką, sykiu numatant pakankamo lankstumo galimybes, kad būtų atsižvelgta į konkrečius valstybių narių ypatumus ir poreikius;

16.  pritaria tam, kad būtų parengtas Kaimo paktas, ir pabrėžia įtraukaus vietos, regioninių ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimo jo valdyme svarbą siekiant sėkmingų iniciatyvos rezultatų;

17.  mano, kad Kaimo paktui reikia konkrečių tikslų, rezultatų, daugiapakopio valdymo ir stebėsenos sistemų ir aiškios institucijų atsakomybės; mano, kad Kaimo paktas turėtų būti platforma, skirta keistis gerąja patirtimi tarp kaimo vietovių ir padėti joms naudotis turimomis priemonėmis, prisidedant prie ES intervencijų sąveikos, papildomumo ir nuoseklumo ir sudarant palankesnes sąlygas ES strateginiam savarankiškumui;

18.  palankiai vertina tai, kad paskelbta apie Kaimo vietovių stebėjimo centrą, siekiant gerinti duomenų apie kaimo vietoves rinkimą ir analizę; mano, kad tai yra tinkama priemonė siekiant informacijos, reikalingos geresnei viešajai politikai, siekiant tokią politiką kurti ir stebėti, taip pat stebėti ilgalaikės vizijos ir būsimų ES politikos priemonių bei kaimo strategijų, įskaitant ES kaimo vietovių veiksmų planą, įgyvendinimo pažangą;

19.  mano, kad Kaimo vietovių stebėjimo centras turėtų suteikti galimybę nustatyti duomenų spragas ir gerinti duomenų bazes, visų pirma kalbat apie pagal lytį suskirstytus duomenis, skatinti taikyti išsamesnį statistinį metodą ir atitinkamu geografiniu lygmeniu parengti rodiklius, kad būtų atsižvelgta į gyventojų poreikius; pabrėžia, kad reikalingas pakankamas finansavimas ir ištekliai, skaidrumas, aiškus veiksmų planas, kuriame būtų nustatyti terminai ir tikslai;

20.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES iniciatyvų tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmą, kad būtų galima įvertinti ES politikos priemonių darną ir papildomumą ir galimą jų poveikį kaimo vietovėms; primygtinai ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu skatinti kurti ir įgyvendinti veiksmingus tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmus, įvertinant siūlomų teisės aktų poveikį kaimo vietovėse, kad būtų užtikrintas tų teisės aktų tinkamumas numatytiems tikslams pasiekti, ir ragina Komisiją prireikus padėti joms; pabrėžia, kad tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmas turėtų būti privalomas ir kad svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmų nustatymą ir įgyvendinimą, taip pat į jų valdymą Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

2040 m. kaimo vietovių ateities kelias

21.  primygtinai reikalauja, kad kaimo gyventojai, kaip ir kiti piliečiai, galėtų naudotis vienodomis sąlygomis siekdami profesinių, socialinių ir asmeninių tikslų, ypatingą dėmesį skiriant labiau pažeidžiamoms grupėms, ir primygtinai nurodo, kad turi būti taikomas Europos socialinių teisių ramstis;

22.  pabrėžia, kad kaimo bendruomenės turi turėti lygias galimybes naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, kad būtų užtikrintos įtraukios ir teisingos gyvenimo ir gerovės sąlygos, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugos, švietimas, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, socialinė rūpyba, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, junglumas ir judumas, būstas, taip pat pašto ir bankininkystės paslaugos, socialinių susitikimų vietos ir kultūrinė veikla bei infrastruktūra;

23.  šiuo atžvilgiu pabrėžia viešųjų investicijų ir viešųjų partnerysčių, taip pat tarpvalstybinio ir kaimo bei miesto bendradarbiavimo gerinimo svarbą; atkreipia dėmesį į decentralizuotų ir daugiafunkcių paslaugų centrų ir specialiai pritaikytų renovuotų pastatų, taip pat novatoriškų paslaugų teikimo metodų potencialą;

24.  mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kaimo vietovėse gyvenančioms pažeidžiamoms grupėms, pvz., neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir migrantams, ypač sezoniniams darbuotojams, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į jų konkrečius poreikius, kartu skatinant socialinę įtrauktį; ragina Komisiją toliau derinti valstybių narių praktiką neįgaliųjų įtraukties srityje;

25.  pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tikslinėms intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamas jaunimas ir skatinama veiksminga kartų kaita, siekiant skatinti nuolatinį jaunimo buvimą kaimo vietovėse ir kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagrindinių iššūkių įveikimui ir esamų kliūčių šalinimui, pvz., galimybėms įgyti aukštąjį išsilavinimą ir žinių perdavimui, užimtumo galimybėms, verslo įgūdžių įgijimui ir galimybėms naudotis žeme ir kapitalu; pabrėžia, kad jaunų specialistų mokymui reikalingos kokybiškos žemės ūkio švietimo sistemos; pabrėžia svarbų jaunųjų ūkininkų vaidmenį modernizuojant ES žemės ūkį ir kuriant daugiau galimybių kaimo vietovėse; pabrėžia, kad reikia remti sėkmingą jų integraciją, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas žemės ūkio paskirties žemės pirkimui ir išperkamajai nuomai, ir šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į ūkių inkubatorių potencialą;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio, parengti ir sustiprinti priemones, kuriomis būtų didinamos kaimo vietovių darbuotojų teisės, gerinamos jų darbo sąlygos, sauga, sveikata ir socialinė apsauga, įskaitant sezoninių darbuotojų ir darbuotojų migrantų gyvenimo ir darbo sąlygas, sykiu užtikrinant politikos krypčių, apimančių šiuos klausimus, derėjimą;

27.  pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas, įskaitant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir skaitmeninę pertvarką, gali atverti naujų galimybių kaimo vietovėse, paskatinti naują dinamiką atsparesnėms vietovėms ateityje ir galimybes kurti tvarias darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką, skatinant kaimo ekonominį gyvybingumą ir teritorinę bei socialinę sanglaudą, ir teikti tinkamą paramą ir išteklius, kad būtų galima įveikti su tuo susijusius iššūkius, visų pirma dabartinės krizės sąlygomis;

28.  pabrėžia, kad žemės ūkis, žemės ūkio maisto produktų sektorius ir tvari miškininkystė atlieka pagrindinį vaidmenį kaimo vietovėse kuriant darbo vietas ir užtikrinant kokybišką įvairų maistą ir tvariai pagamintą biomasę; primygtinai tvirtina, kad socialinis, aplinką tausojantis ir ekonominiu požiūriu tvarus žemės ūkis, visų pirma agroekologija ir ekologinis ūkininkavimas, užtikrinantis sąžiningas pajamas ūkininkams, yra labai svarbus šių teritorijų gyvybingumui;

29.  atkreipia dėmesį į svarbų mažų ir vidutinių ūkių ir šeimos ūkių vaidmenį išsaugant kaimo gyventojų bendruomenes ir žemėtvarką bei kraštovaizdžius ir teigia, kad jiems turėtų būti teikiama parama siekiant užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir sušvelninti ūkių skaičiaus mažėjimo tendenciją; pabrėžia, kad atokių ir kaimo vietovių ūkininkai, ypač smulkieji ūkininkai, vis dar neturi pakankamų galimybių naudotis technologijomis;

30.  pripažįsta, kad svarbu remti bendradarbiavimo iniciatyvas žemės ūkio ir socialinės ekonomikos srityse kaip kaimo plėtros priemonę; atkreipia dėmesį į žemės ūkio maisto produktų kooperatyvų vaidmenį užtikrinant kaimo vietovių aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą, didinant produktų vertę, kuriant darbo vietas ir įvairinant vietos ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti ir skatinti kooperatyvus kaimo vietovėse;

31.  pabrėžia, kad svarbu propaguoti ES kokybės sistemas, visų pirma geografines nuorodas, kaip priemonę pagerinti ekonominės vertės kokybę ir teisingą paskirstymą maisto grandinėse ir galiausiai išlaikyti kaimo gyventojų bendruomenes ES teritorijoje;

32.  pabrėžia, kad nesąžiningos prekybos praktika vis dar yra rimta problema žemės ūkio sektoriuje, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti geresnį vertės pasiskirstymą visoje grandinėje; primena trumpų tiekimo grandinių teikiamas galimybes suartinti vartotojus ir gamintojus, užtikrinti ūkininkams geresnį atlygį ir sumažinti maisto gamybos ciklo metu susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į laisvosios prekybos susitarimų poveikį kaimo vietovėms;

33.  pažymi, kad siekiant užtikrinti subalansuotą regionų ir kaimo vietovių vystymąsi būtinas teisingas tiesioginių išmokų paskirstymas; pabrėžia BŽŪP išmokų svarbą vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, išsaugant tvarią veiklą tose vietovėse; ragina valstybes nares puoselėti tvirtus teritorinius BŽŪP kaimo plėtros tinklus, kad būtų galima koordinuoti visų kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų veiklą;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekstensyvioji daugiamečių pievų, miško ganyklų gyvulininkystė ar ekstensyvioji gyvulininkystė, dažnai apimanti didelės aplinkosauginės vertės ganyklas ir nykstančias ūkinių gyvūnų rūšis ir veisles, ypač atokiose kalnuotose vietovėse, yra pagrindiniai Europos kaimo vietovių ypatumai, kuriuos reikia remti ir skatinti;

35.  atkreipia dėmesį į prieigos prie specialiai pritaikytų investicijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą tvariam žemės ūkiui; atkreipia dėmesį į sėkmingą Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ragina toliau taikyti ir plėsti šį novatorišką ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą požiūrį, kad būtų galima įgyvendinti vietos suinteresuotųjų subjektų parengtus pritaikytus sprendimus, taip pat kitas daugiasubjektes kaimo inovacijų partnerystes ir inovacijų centrus; mano, kad inovacijos turi būti suderinamos su tradicine praktika ir žiniomis, ypač tomis, kurios pritaikytos prie kiekvienos vietovės ypatumų;

36.  primena, kad stambieji plėšrūnai, ypač vilkai, gali turėti įtakos ūkininkavimo perspektyvumui, ypač kai kuriose ekstensyviai tvarkomose žemės ūkio paskirties žemėse, kuriose yra didelė biologinė įvairovė; pažymi, kad tai rodo, jog būtina užtikrinti subalansuotą žmonių ir šių gyvūnų sambūvį kaimo vietovėse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti šį sambūvį, kad nebūtų pakenkta tvariam kaimo vietovių vystymuisi ir dinamiškumui, ir ypač išsaugoti tradicinę žemės ūkio praktiką, pvz., ganyklinę gyvulininkystę; primena Komisijos atsakomybę įvertinti pažangą užtikrinant numatytą apsaugos būklę ir prireikus iš dalies pakeisti rūšių apsaugos statusą, jei užtikrinama pageidaujama apsaugos būklė; primygtinai ragina Komisiją skatinti diskusijas su kaimo subjektais dėl stambiųjų plėšrūnų, teikti informaciją apie prevencinių priemonių, skirtų kovai su išpuoliais prieš gyvulius, finansavimo galimybes ir skatinti koordinuotą požiūrį visose valstybėse narėse;

37.  pabrėžia, kad kaimo ekonomikos įvairinimas ir inovacijos, taikant labiau teritorinį požiūrį, kuris grindžiamos vietos potencialu ir ypatumais, yra labai svarbūs siekiant pasinaudoti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos teikiamomis galimybėmis; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiama teisinga pertvarka ir kaimo ekonomikos įvairinimas, taip pat kokybiškų darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse; pabrėžia biologinių rajonų, ekologinių regionų, sekvestruojamojo ūkininkavimo ir ekologinio turizmo potencialą įvairinant kaimo ekonomiką; primena, kad tvarus žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė taip pat gali teikti galimybių įvairinti verslą kaimo vietovėse;

38.  pripažįsta, kad turizmas gali būti svarbus kaimo bendruomenių pajamų šaltinis, ir pabrėžia įvairių tvaraus turizmo modelių potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai nepakankamai išnaudojamos mėgėjų žvejybos ir žūklės turizmo galimybės pritraukti turistų visus metus; ragina dėti pastangas siekiant stiprinti kaimo turizmo, pvz., vyno turizmo, vietą kaimo ekonomikos įvairinimo strategijose kartu su žemės ūkio ir maisto sektoriais;

39.  pripažįsta darnaus medžiojamųjų gyvūnų valdymo svarbą kaimo vietovių ateičiai socialiniu, ekonominiu, kultūriniu ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant parengti ir įgyvendinti kovos su lyčių nelygybe priemones, visų pirma užmokesčio ir pensijų srityse; pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimo principas turėtų būti taikomas visais politikos formavimo lygmenimis, užtikrinant 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimą, visų pirma kaimo vietovėse;

41.  apgailestauja dėl to, kad kaimo vietovėse dirbančių moterų darbas vis dar nėra tinkamai pripažįstamas, ypač žemės ūkyje; atkreipia dėmesį į tai, kad moterys kaimo vietovėse labiau kenčia nuo paslėpto nedarbo ir dalyvavimo neoficialioje ekonomikos veikloje – tai prisideda prie dažnesnio jaunų moterų išvykimo; pabrėžia, kad reikia tikslinių priemonių siekiant įveikti konkrečius jų iššūkius darbo rinkoje ir pagerinti jų galimybes naudotis tinkamomis paslaugomis, įskaitant plačias sveikatos priežiūros paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausių grupių įtraukčiai; pakartoja, kad svarbu užtikrinti teigiamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina būsimą Europos priežiūros strategiją;

42.  primygtinai tvirtina, kad reikia gerinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir dalyvavimą politiniame gyvenime kaimo vietovėse; ragina valstybes nares skatinti lyčių lygybę ir vienodą dalyvavimą visų kaimo organizacijų, asociacijų ir viešųjų institucijų veikloje, vienodą su sprendimų priėmimu susijusių pareigų pasidalijimą, įmonių nuosavybę ir lygias galimybes užimti kokybiškas darbo vietas; pabrėžia, kad reikia tikslinio mokymo ir įgūdžių ugdymo, taip pat palankios aplinkos, lengvesnės prieigos prie finansinių išteklių ir moterų verslumo skatinimo kaimo vietovėse;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų įtraukimą į ūkininkavimo veiklą, visų pirma išnagrinėjant galimybę remti Europos ūkių bendrą nuosavybę; ragina, kad ūkininkavimo veikla užsiimančių moterų, ypač žemės ūkyje dirbančių sutuoktinių ir partnerių pagalbininkių, darbas būtų visiškai pripažintas, suteikiant teisinį pripažinimą ir galimybes naudotis visomis socialinės apsaugos teisėmis; pabrėžia moterų vaidmenį kaimo vietovėse pereinant prie tvaraus žemės ūkio ir vykdant žaliąją pertvarką;

44.  pabrėžia pagrindinį kaimo vietovių vaidmenį pereinant prie neutralaus anglies dioksido poveikio ir žiedinės ekonomikos, įskaitant tvarią bioekonomiką ir miškininkystę; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vietos subjektams įgyvendinti iniciatyvas, pvz., kurti kaimo energetikos bendrijas, ir taip skatinti vietinį pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energetikai;

45.  pabrėžia, kad kaimo vietovių iniciatyvos, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energetikos infrastruktūros plėtra, turi veiksmingai prisidėti prie šių vietovių ekonominio, socialinio ir aplinkos gyvybingumo ir jas vykdant turi būti atsižvelgiama į tai, kad reikalingas vietinės visuomenės pritarimas; primygtinai reikalauja, kad pirmenybė būtų teikiama maisto gamybos ir didelės aplinkosauginės vertės vietovių, pvz., tinklo „Natura 2000“ teritorijų, apsaugos tikslams;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti kaimo vietoves joms plečiant tvarią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, be kita ko, šalinant esamas kliūtis, decentralizuojant gamybos ir kaupimo sistemas, stiprinant energijos tinklus ir mokant kvalifikuotus specialistus, taip pat ragina skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius kaip priemonę, kuria prisidedama prie energetinio savarankiškumo, pajamų įvairinimo ir kovos su energijos nepritekliumi ir klimato kaita; pažymi, kad svarbu didinti ūkių žiediškumą;

47.  atkreipia dėmesį į mikrogeneracijos ūkiuose svarbą; pabrėžia, kad dėl viešųjų dotacijų, įskaitant BŽŪP, naudojimo ūkininkams negali būti sudaromos nepalankios sąlygos tiekti elektros energiją į tinklą;

48.  pabrėžia, kad kaimo vietovės dėl didesnių atstumų, kuriuos reikia įveikti, ir judumo kliūčių daugelyje kaimo vietovių susiduria su didesne socialinės atskirties ir energijos nepritekliaus rizika; be to, pabrėžia, kad ši rizika yra susijusi ir su infrastruktūra, ir su paslaugomis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia prieinamų, viešų, ekologiškų ir novatoriškų judumo kaime sprendimų ir investicijų, kad būtų užtikrintas teisingas augimas ir teritorinė sanglauda, derantys su tvaria energetikos pertvarka;

49.  ragina vykdyti įtraukų infrastruktūros planavimą, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje, t. y. stiprinti viešąsias investicijas ir sparčiai naudoti ES ir nacionalinius fondus, kuriais prisidedama prie junglumo kaimo vietovėse, remti ir plėtoti integruotas ir įvairiarūšio transporto sistemas ir teikti pirmenybę izoliuotoms ir atskirtoms nuo transeuropinio transporto tinklo vietovėms;

50.  pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka suteikia naujų galimybių kaimo vietovėms, kuriomis bus galima naudotis tik tuo atveju, jei visose kaimo vietovėse bus užtikrinama tinkamo, stabilaus, didelės spartos ir prieinamo plačiajuosčio ryšio aprėptis – ji nėra užtikrinama visose kaimo vietovėse; pabrėžia, kad skaitmeninė plėtra didina kaimo vietovių patrauklumą, mažina su atokumu susijusias problemas, gerina prieigą prie paslaugų ir palengvina skaitmeninimą žemės ūkyje; ragina sukurti vietinius didelės spartos skaitmeninius centrus, pritaikytus nuotoliniam darbui;

51.  įspėja, kad dėl nepakankamos 5G ryšio aprėpties rizikos didės kaimo vietovių skaitmeninis atotrūkis, ir ragina valstybes nares sutelkti visas turimas priemones, kad būtų pagerinta visapusiška 5G tinklų plėtra ir pašalintos administracinės kliūtys, visų pirma pasinaudojant ES sanglaudos politikos fondų parama ir valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, taip pat ir privačiojo sektoriaus investicijomis; pabrėžia, kad reikia laiku persvarstyti atitinkamas valstybės pagalbos kaimo vietovėms gaires, skirtas rinkai neįdomioms vietovėms;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad santykinis skaitmeninių įgūdžių trūkumas kaimo vietovėse gali trukdyti kaimo bendruomenėms pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir trukdyti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtrai;

53.  ragina ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta skaitmeninė įtrauktis, ypač atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, ir skatinami pritaikyti skaitmeniniai įgūdžiai, kartu remiant inovacijoms palankią aplinką ir specialiai pritaikytų skaitmeninių sprendimų kūrimą; atkreipia dėmesį į skaitmeninių priemonių potencialą užtikrinti tvarų žemės ūkį ir išmanųjį ūkininkavimą, vietos trumpų tiekimo grandinių plėtrą ir didinti žemės ūkio sektoriaus patrauklumą jauniesiems ūkininkams;

54.  mano, kad išmanieji kaimai turėtų būti laikomi pavyzdiniu ES kaimo veiksmų plano projektu, siekiant labiau skatinti jų plėtrą po 2020 m.; pabrėžia subalansuotos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą šioje srityje; atkreipia dėmesį į išmaniųjų miestų technologijų, kurios turėtų būti tinkamai finansuojamos, potencialą ir mano, kad Išmaniųjų miestų skaitmeninė platforma(24) galėtų būti pavyzdys tolesnei išmaniųjų kaimų ekosistemos plėtrai; pabrėžia, kad LEADER kaimo ekonomikos ir plėtros metodas ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros finansavimo priemonės taip pat turėtų būti naudojami tolesnei išmaniųjų kaimų plėtrai;

55.  pažymi, kad kaimo bendruomenės vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su galimybėmis naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir ekonominėmis galimybėmis ir patiria tam tikrą planavimo, susijusio su kaimo ir miesto atotrūkiu, nenuoseklumą; pabrėžia, kad investicijos į aplinkos apsaugą, kaimo infrastruktūrą ir kaimo sveikatą bei švietimą yra labai svarbios tvariai kaimo plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti būtiniausius gerovės kriterijus, kurie turėtų būti užtikrinti atsižvelgiant į tam tikros vietovės gyventojus;

Pirmieji kaimo vietovių vizijos ir strategijos nustatymo žingsniai

56.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikatas buvo paskelbtas vėlai, todėl jo nebuvo galima visapusiškai įtraukti į teisėkūros priemones ir dabartinę programavimo sistemą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į integruotą ir bendruomenės lemiamą kaimo teritorinį aspektą, ir įvertinti jo įgyvendinimą ir poveikį bendros žemės ūkio politikos strateginiuose planuose, sanglaudos politikos programose, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo programose ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;

57.  primygtinai ragina valstybes nares spręsti konkrečius kaimo teritorijų ir jų bendruomenių uždavinius įgyvendinant dabartines daugiametės finansinės programos programas – suteikti ir palengvinti prieigą prie investicijų, kurių reikia socialinei įtraukčiai, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos rezultatams ir darbo vietų kūrimui, siekiant skatinti konkurencingumą, sudaryti sąlygas teisingai skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą ir kokybę; ragina Komisiją stebėti ES programų rodiklius ir įvertinti jų suderinamumą su ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos tikslais;

58.  palankiai vertina planą „REPowerEU“, kuris gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač Rusijos kilmės, ir atkreipia dėmesį į galimas daugelį galimybių kaimo vietovėms šiuo atžvilgiu, tačiau yra labai susirūpinęs dėl pasiūlymų gerokai padidinti galimybę perkelti išteklius iš pasidalijamojo valdymo fondų, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vidutinės trukmės ir ilgalaikiam politikos planavimui siekiant teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, be kita ko, kaimo vietovėse;

59.  ragina valstybes nares veiksmingai pasinaudoti įvairiomis finansavimo galimybėmis, taip pat siekiant pagerinti MVĮ perspektyvas, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas kaimo vietovėse, ir ragina Komisiją stebėti ir įvertinti, ar jos parama pasiekia kaimo vietoves ir duoda naudos jų bendruomenėms; akcentuoja verslumo, socialinės ekonomikos ir socialinių inovacijų, įskaitant senjorų ekonomiką, svarbą, ypač kai prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo;

60.  ragina valstybes nares geriau pasinaudoti visomis turimomis kaimo vietovių rėmimo priemonėmis, pavyzdžiui, mokesčių paskatomis asmenims ir įmonėms, norintiems įsikurti kaimo vietovėse, kuriomis siekiama kurti darbo vietas ir skatinti naujų gyventojų įsikūrimą, taip pat raginti privačias įmones propaguoti nuotolinį darbą, siekiant aktyviai kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija; ragina Komisiją apsvarstyti kitas valstybės pagalbos galimybes labai retai apgyvendintose kaimo vietovėse;

61.  apgailestauja dėl nuolatinių kliūčių taikyti finansavimo iš kelių fondų metodą, nors jis naudingas, kurios trukdo taikyti integruotą požiūrį kaimo vietovėse, ir prašo parengti aiškias tokio metodo įgyvendinimo gaires; ragina Komisiją 2023 m. pradžioje pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų suteikta galimybė pagrindinio fondo metodą taikyti intervencinėms priemonėms, bendrai finansuojamoms iš daugiau nei vieno pasidalijamojo valdymo fondo, taip pat būtų dar labiau supaprastintas šis metodas nurodant, kad turi būti taikomos visos pagrindinio fondo taisyklės; ragina Komisiją sykiu išnagrinėti alternatyvas finansavimo iš kelių fondų metodams siekiant integruoto teritorinio vystymosi;

62.  ragina Komisiją gerinti ES finansavimo priemonių, pvz., sanglaudos politikos, BŽŪP ir ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“, taip pat nacionalinių priemonių sinergiją ir koordinavimą siekiant sėkmingos kaimo plėtros ES; primygtinai ragina Komisiją 2023 m. pradžioje pateikti tikslinį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sudarytos sąlygos perkelti išteklius tarp visų pasidalijamojo valdymo fondų remiant kaimo teritorines strategijas ir didinant fondų ir programų sinergiją;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti tolesnio supaprastinimo ir mažinti administracinę naštą, visų pirma koordinuojant savo vidaus administravimo veiklą, kad būtų išvengta užduočių dubliavimo, visų pirma mažesnių projektų ir mikrofinansavimo, kurie yra labai svarbūs kaimo vietovėms, atveju; pažymi, kad kai kurios kaimo vietovės negali pasinaudoti turimomis finansavimo galimybėmis dėl informacijos ir pajėgumų trūkumo, todėl joms reikia paramos šiai padėčiai ištaisyti; mano, kad supaprastinto išlaidų apmokėjimo taikymas yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti paprastesnį administravimą;

64.  pabrėžia, kad visos ES politikos priemonės ir fondai, tiek pasidalijamojo, tiek tiesioginio valdymo, turi atlikti savo vaidmenį remiant kaimo vietoves, į jų priemonių ir intervencinių priemonių rengimą įtraukiant kaimo aspektą, ir pabrėžia, kad reikia politikos darnos; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų vertinamas ir stebimas kiekvieno fondo indėlis į kaimo vietoves;

65.  prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti SESV 174 straipsnio įgyvendinimui ir užtikrinti, kad visose ES politikos srityse, o ypač kaimo vietovėse, būtų taikomas principas „nekenkti sanglaudai“;

66.  primena, kad ES sanglaudos politika, kuria siekiama skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, yra gyvybiškai svarbi kaimo vietovėms, o ypač toms, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį; pažymi, kad pagal sanglaudos politikos nuostatas ES turi skirti ypatingą dėmesį nepalankioje padėtyje esančių regionų ir vietovių problemų sprendimui;

67.  atkreipia dėmesį į Komisijos tyrimo išvadas dėl LEADER veiksmingumo įgyvendinant ekonominių, socialinių ir vystymosi problemų ir galimybių sprendimus vietos lygmeniu ir prisidedant prie tvarios kaimo plėtros sprendimų;

68.  ragina valstybes nares remti bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą, įskaitant LEADER, skatinant dalyvavimą vietos veiklos grupių veikloje, sykiu sudarant palankesnes sąlygas ir skatinant taikyti finansavimo iš kelių fondų metodus ir užtikrinant veiksmingą vietos veiklos grupių savarankiškumą jų sudėties ir sprendimų priėmimo požiūriu; mano, kad prasmingas paramos bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai skyrimas iš visų atitinkamų fondų ES lygmeniu, panašiai kaip daroma Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) atveju, prisidėtų prie stipresnių integruotų strategijų ir tvirtesnio ir atsparesnio teritorinio vystymosi;

Partnerystės principas, valdymas ir kaimo vietovių įgalėjimas

69.  pabrėžia, kad kaimo bendruomenių, ypač atokiose, salų, retai ir rečiau apgyvendintose vietovėse, įgalėjimas skatins didesnę socialinę sanglaudą, inovacijas, verslumą ir stipresnį priklausymo bei tapatybės jausmą, ir kad tam reikės dėti daugiau pastangų gebėjimams stiprinti, kad būtų rengiami ir įgyvendinami projektai; pabrėžia, kad kaimo bendruomenės yra labai svarbios ES sanglaudai ir todėl turėtų būti remiamos siekiant skatinti subalansuotą socialinį ir ekonominį vystymąsi; primena specifinį atokiausių regionų pobūdį, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, ir pabrėžia, kad atokiausių regionų kaimo vietovės susiduria su papildomais apribojimais, taip pat ir šiuo atžvilgiu;

70.  ragina veiksmingai taikyti subsidiarumo principą, vykdant labiau bendruomeninę, decentralizuotą ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą politiką ir paramos priemones, įtraukiant vietos subjektus, įskaitant ūkininkus ir vietos organizacijas, valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, todėl primygtinai tvirtina, kad jie turėtų atlikti aktyvų vaidmenį pradedant sprendimų priėmimu, baigiant politikos formavimu, įgyvendinimu ir vertinimu, kad būtų kuo geriau nustatyti kiekvienos teritorijos poreikiai;

71.  pažymi, kad, nors ES teisės aktuose numatyti daugiapakopio valdymo metodai ir įvairi partnerystė, kai kuriose valstybėse narėse priešinamasi jų prasmingam taikymui; ragina valstybes nares remti šiuos metodus priskiriant atsakomybę tinkamam valdymo lygmeniui, taip pat užtikrinant politinę atsakomybę ir tvirtą politikos priemonių bei investicijų koordinavimą visais valdymo lygmenimis; ragina Komisiją palaikyti tiesioginį struktūrinį dialogą įvairiais ES politikos, turinčios didelį poveikį kaimo vietovėms, valdymo lygmenimis;

Ateities po 2027 m. formavimas

72.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą iki 2023 m. vidurio įvertinti veiksmus, kurių ES ir valstybės narės ėmėsi kaimo vietovių atžvilgiu, ir remiantis tuo vertinimu 2024 m. pradžioje parengti viešą ataskaitą; mano, kad šis vertinimas galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, visų pirma nustatant sritis, kuriose vis dar reikia didesnės paramos ir finansavimo, ir galėtų sudaryti sąlygas parengti kaimo strategiją nuo laikotarpio vidurio peržiūros ir kaimo veiksmų planą 2028–2034 m. programavimo laikotarpiui; todėl ragina Komisiją į šį vertinimą tiesiogiai įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir valdymo institucijas;

73.  ragina Komisiją išnagrinėti alternatyvias politikos strategijas ir finansavimo derinimo metodus kitu programavimo laikotarpiu, įskaitant galimybę parengti vieną nacionalinę strategiją, koordinuojant veiksmus su regionų ir vietos valdžios institucijomis, ir vieną reglamentą visiems pasidalijamojo valdymo fondams, taip pat naujus būdus, kaip stiprinti partnerystės principą ir daugiapakopio valdymo metodus, skatinant iš tiesų integruotą teritorinį vystymąsi kaimo vietovėse;

74.  ragina būsimuose sanglaudos politikos reglamentuose integruoti tvirtą kaimo aspektą ir įtraukti šiam tikslui skirtą finansavimą; siūlo Komisijai po viešų konsultacijų pradėti tyrimą dėl galimybės dalį Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų, be kitų naudingų investicijų, skirti kaimo vietovėms, ypatingą dėmesį skiriant regionams, kurie turi specifinių geografinių ypatumų, pvz., kalnuotiems, atokiems, salų ir atokiausiems regionams;

75.  primena, kad kaimo vietovių ateitis ir klestėjimas yra itin svarbūs Europos apsirūpinimo maistu saugumui, savarankiškumui ir atsparumui, taip pat tvariam energijos rūšių derinimui, kuris prisidėtų prie ES energetinės nepriklausomybės, kaip aiškiai parodė pastarojo meto COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą; pabrėžia, kad žemės ūkio ir maisto produktų sistemos šių krizių metu sudarė sąlygas nuolat gauti kokybiško maisto ir kartu atvėrė naujų galimybių sutrumpinti maisto tiekimo grandines ir propaguoti vietos maisto ir pašarų, visų pirma baltyminių augalų, gamybą;

76.  ragina ilgalaikę viziją išplėtoti į konkrečią ir išmatuojamą tikrą ES lygmens kaimo strategiją, įskaitant strateginį bendradarbiavimo su miesto vietovėmis dialogą, ir koordinuoti visų ES fondų ir politikos krypčių indėlį į kaimo vietoves; pabrėžia, kad ši strategija turi būti visapusiškai integruota į būsimo programavimo laikotarpio dokumentus; ragina valstybes nares nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis kurti kaimo strategijas, nustatant būdus ir priemones, kurių reikia problemoms, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, spręsti;

77.  ragina Komisiją laiku įvertinti galimą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai atskyrimo nuo bendrų pasidalijamojo valdymo fondų nuostatų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1060, poveikį plėtojant integruotus teritorinius metodus kaimo vietovėse, įvertinti reikalingus holistinius kaimo plėtros metodus ir patirtį, reikalingą kitiems programavimo laikotarpiams, kalbant apie galimą jų įtraukimą;

Kaimo vietovės už ES ribų

78.  mano, kad ES labai suinteresuota kurti ne tik tarpvalstybines partnerystes, bet ir partnerystes už savo sienų, kad būtų puoselėjama didesnė kaimo bendruomenių ir ekonomikos gerovė, teikianti ilgalaikę abipusę naudą; pabrėžia, kad šiame procese svarbu ne tik bendradarbiauti ir dalytis žiniomis, bet ir užtikrinti vienodas sąlygas;

79.  pabrėžia strateginių Afrikos, Lotynų Amerikos ir Europos ryšių svarbą, remiantis pažanga, padaryta įgyvendinant Afrikos ir Europos kaimo vietovių pertvarkos veiksmų darbotvarkę, kurioje nustatytos iniciatyvos, kuriomis siekiama tvariai stiprinti Afrikos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių bei kaimo vietoves; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau atidžiai stebės kintantį Kinijos vaidmenį ir didėjančią strateginę įtaką Afrikos žemynui, atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl naujos ES ir Kinijos strategijos(25);

80.  pabrėžia, kad svarbu pasimokyti vieniems iš kitų ir pasinaudoti kai kurių kaimo vietovių sėkmės istorijų teikiamomis galimybėmis; todėl ragina sudaryti daugiau mainų galimybių ir sukurti platformas kaimo vietovėse ir tarp jų, siekiant skatinti sanglaudą, solidarumą ir mainus visos ES mastu;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 433, 2020 12 22, p. 11. (2) OL L 243, 2021 7 9, p. 1. (3) OL L 435, 2021 12 6, p. 1. (4) OL L 435, 2021 12 6, p. 187. (5) OL L 231, 2021 6 30, p. 159. (6) OL L 166, 2021 5 11, p. 1. (7) OL C 215, 2018 6 19, p. 228. (8) OL C 298, 2018 8 23, p. 14. (9) OL C 356, 2018 10 4, p. 38. (10) OL C 76, 2020 3 9, p. 62. (11) OL C 11, 2020 1 13, p. 15. (12) OL C 347, 2022 9 9, p. 37. (13) OL C 395, 2021 9 29, p. 37. (14) OL C 184, 2022 5 5, p. 2. (15) OL C 67, 2022 2 8, p. 25. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0136. (17) OL C 361, 2022 9 20, p. 2. (18) OL C 270, 2022 7 13, p. 18. (19) OL C 290, 2022 7 29, p. 137. (20) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=SDG_6_-_Clean_water_and_sanitation#Sanitation (21) https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/ISOC_CI_IN_H__custom_2784346/default/table?lang=en (22) „CAP specific objectives explained - Structural change and generational renewal“, https://agriculture.ec.europa.eu/system/files/2019-11/cap-briefs-7-structural-change_en_0.pdf (23) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2022/729156/IPOL_STU(2022)729156_EN.pdf (24) https://smart-cities-marketplace.ec.europa.eu/ (25) OL C 117, 2022 3 11, p. 40.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmų plano, skirto tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinėms keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms skatinti (2022/2022(INI))

P9_TA(2022)0437 A9-0242/2022

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į žaliąjį kursą ir vėlesnį 55 % tikslo priemonių rinkinį,

—  atsižvelgdamas į 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį,

—  atsižvelgdamas į Baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—  atsižvelgdamas į 1995 m. Komisijos žaliąją knygą „Perėjimas prie sąžiningo ir veiksmingo transporto apmokestinimo: išorinių transporto išlaidų internalizavimo politikos alternatyvos Europos Sąjungoje“ (COM(1995)0691),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(1) (Europos prieinamumo aktas),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė(2),

—  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES(3) (TEN-T reglamentas),

—  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti(4),

—  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūros(5),

—  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl geležinkelių saugos ir signalizavimo: Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimo padėties įvertinimas(6),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.)(7),

—  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų(8) (Geležinkelių keleivių teisių reglamentas),

—  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. paskelbtą Komisijos tyrimą „Tolimojo susisiekimo tarpvalstybinės keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos“,

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0242/2022),

A.  kadangi naujojoje Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytas tikslas iki 2030 m. padvigubinti greitųjų geležinkelių eismą, o iki 2050 m. – jį patrigubinti;

B.  kadangi nuo 2001 m. iki 2018 m. greitųjų geležinkelių keleivių skaičius beveik padvigubėjo, o tai rodo, kad yra greitųjų geležinkelių paklausa, kai ši paslauga yra teikiama(9);

C.  kadangi ES oro uostuose gerokai padaugėjo vėlavimų(10); kadangi prognozuojamas didelis pajėgumų trūkumas (iki 2040 m. maždaug 1,5 mln. skrydžių), jei nebus priimtos skubios taisomosios priemonės(11); kadangi spūstys keliuose ES kainuoja apie 110 mlrd. EUR per metus (1 proc. ES BVP)(12);

D.  kadangi greitieji geležinkeliai teikia įvairiapusės naudos, pvz., mažina žūčių skaičių, spūstis ir išmetamųjų teršalų kiekį, ir daro teigiamą ekonominį poveikį, nes gerina prieinamumą, sutrumpina kelionės laiką ir sukuria užimtumo galimybių;

E.  kadangi imtasi svarbių teisėkūros veiksmų siekiant užbaigti kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę;

F.  kadangi ERTMS geležinkelių kelių ir riedmenų įrangos finansavimas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant didesnį diegimo tempą ir didesnę saugą bei sąveikumą visame TEN-T, kartu paspartinant tikrai sąveikios Europos geležinkelių erdvės kūrimą;

G.  kadangi TEN-T užbaigimas, kartu išlaikant pajėgumus plėtoti antrinius tinklus, yra labai svarbus siekiant pereiti prie tvaresnių transporto rūšių, visų pirma geležinkelių, ir siekiant padidinti daugiarūšio transporto jungtis tarp ES miestų, regionų, periferinių vietovių ir salų;

H.  kadangi vis dar yra technologinių kliūčių traukinių sąveikumui tarp ES valstybių narių;

I.  kadangi pažangus daugiarūšio transporto bilietų pardavimas yra pagrindinė priemonė, skatinanti plačiau naudoti tvarų geležinkelių ir daugiarūšį transportą; kadangi geležinkelių tinklas ir stotys gali atlikti svarbų vaidmenį integruojant kitų rūšių transportą pirmo ir (arba) paskutinio kilometro jungtyse;

J.  kadangi 2021-ieji – Europos geležinkelių metai – suteikė galimybę skatinti pokyčius, kad geležinkeliai taptų keleivinio transporto pagrindu visoje Sąjungoje, siekiant geriau tarnauti piliečiams ir gerinti TEN-T tinklų plėtrą valstybėse narėse;

K.  kadangi 2022-ieji – Europos jaunimo metai – suteikia galimybę sustiprinti šį impulsą imantis jaunimui skirtų veiksmų;

L.  kadangi miestų transporto mazgai šiuo metu nėra pakankamai integruoti į dabartinį TEN-T tinklą; kadangi trūksta daug paskutinio kilometro infrastruktūros, skirtos krovinių vežimo ir daugiarūšio keleivinio transporto jungtims;

1.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą ir remia siūlomus tikslus, kuriais siekiama, kad geležinkelių transportas taptų patrauklesnis, konkurencingesnis ir efektyvesnis;

2.  palankiai vertina pagrindinius tikslus, kurių siekiama pagal šį veiksmų planą, visų pirma:

3.  palankiai vertina tarpvalstybinių bandomųjų paslaugų sukūrimą ir ragina Komisiją kuo greičiau nustatyti šiam tikslui skirtus išteklius ir aiškų tvarkaraštį su atitinkamais orientyrais ir tikslais;

Geresnis Sąjungos geležinkelių srities acquis įgyvendinimas ir spartesnis sąveikumas

4.  palankiai vertina darbo paspartėjimą siekiant užtikrinti visapusišką 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio ir techninių sąveikos specifikacijų (TSS) įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad visapusiškas ERTMS diegimas, įgyvendinant persvarstytame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl TEN-T reglamento nustatytus tikslus, padės sukurti bendrą skaitmeninę Europos geležinkelių erdvę, užtikrinant tolesnį tinklo pajėgumų didinimą, saugias, patikimas, greitas ir veiksmingas geležinkelių transporto paslaugas tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinėms jungtims;

6.  pabrėžia, kad skatinant tolimojo susisiekimo geležinkelių transportą būtina integruoti jį į įvairius tarpregioninius, regioninius, miestų ir priemiesčių geležinkelių tinklus, taip pat į kitų rūšių transporto ir TEN-T tinklus, taip gerinant judumą „nuo durų iki durų“; pabrėžia, kad tai bus ypač svarbu siekiant padidinti keleivinio geležinkelių ir daugiarūšio transporto paslaugų patrauklumą;

7.  pabrėžia, kad svarbu paspartinti naujų geležinkelio linijų tiesimą ir toliau skatinti užbaigti infrastruktūros projektus, įskaitant tiltus, jungiančius salas su žemynine dalimi, siekiant nutiesti trūkstamas jungtis ir pagerinti salų integraciją į jūrų greitkelius;

8.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą paspartinti ERTMS diegimą visoje Sąjungoje persvarstant TEN-T reglamentą ir kartu nustatyti B klasės senųjų sistemų eksploatavimo nutraukimo terminą;

9.  pabrėžia, kad reguliavimo nuspėjamumas, įskaitant technines sąveikumo specifikacijas, yra labai svarbus siekiant padidinti reikiamas investicijas iš viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, kad būtų pasiekti ERTMS diegimo tikslai ir sąveikumas ES ir nacionaliniu lygmenimis;

10.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sinchronizuotą geležinkelio kelio sistemų ir riedmenų įrangos diegimą, ir poreikį gerinti ERTMS valdymą, kad būtų užtikrintas toks sinchronizuotas diegimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, be kita ko, supaprastinant ir spartinant procedūras;

11.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti greitą, pakankamą ir veiksmingą finansavimą ir finansavimą investicijoms remti, tuo tikslu įtraukiant kompetentingas institucijas, kurios sudarytų sąlygas kuo greičiau įdiegti ERTMS riedmenų įrangą ir kitus TSS standartus(14) viešųjų paslaugų srityje;

12.  palankiai vertina Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA), kuri yra vienas iš Europos Sąjungos geležinkelių politikos ramsčių, vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad ESGA turi būti tinkamai finansuojama, kad ji galėtų teikti paramą TEN-T užbaigimo tikslams, ypač tarpvalstybinėse atkarpose;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų iniciatyvų siekiant toliau didinti investicijų į ERTMS patrauklumą;

14.  ragina dėti pastangas, kad kai kuriose valstybėse narėse jau nustatyti suderinti tvarkaraščiai būtų taikomi ir ES lygmeniu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visiems ES piliečiams lengvai ir sklandžiai keliauti per sienas;

Sustiprinta keleivių vežimo geležinkeliais infrastruktūra

15.  mano, kad daugiarūšio ir vientiso TEN-T pagrindinio tinklo koridorių užbaigimas laiku iki 2030 m. bus pirmas žingsnis siekiant tolesnės tinklo integracijos, jis yra būtinas ir turi apimti kliūčių šalinimą ir trūkstamų jungčių sukūrimą bei tarpvalstybinių atkarpų užbaigimą; pritaria tam, kad planuojamos greitųjų geležinkelių jungtys išplėstiniame pagrindiniame tinkle būtų užbaigtos iki 2040 m.; mano, kad prioritetinės investicijos taip pat turėtų būti nukreiptos į tolimojo susisiekimo tarpvalstybinių greitųjų geležinkelių jungčių plėtrą, ypač tose srityse, kuriose šiuo metu nėra greitųjų geležinkelių infrastruktūros; pabrėžia, kad persvarstant TEN-T gaires svarbu sujungti ES sostines teikiant įperkamas ir veiksmingas greitųjų traukinių paslaugas ir gerinti infrastruktūros kokybę; pabrėžia, kad naujos greitųjų geležinkelių linijos yra veiksminga priemonė geležinkelių transporto konkurencingumui didinti;

16.  pabrėžia, kad labai svarbu kurti naują infrastruktūrą, kad būtų patenkinta greitųjų geležinkelių paklausa; primena, kad iki 2030 m. dvigubai padidinus greitųjų geležinkelių eismą reikės bent 75 proc. padidinti dabartinį 11 526 km tinklo ilgį(15);

17.  pabrėžia TEN-T, kokybiškų geležinkelio jungčių ir daugiarūšio transporto vaidmenį remiant ekonomikos augimą ir įtraukumą, visų pirma izoliuotuose regionuose ir didelių struktūrinių trūkumų turinčiose vietovėse; todėl ragina Komisiją priimti veiksmus ir projektus, kuriais būtų remiamos geresnės vietos tvaraus daugiarūšio geležinkelių transporto jungtys periferinėse ir pakrančių vietovėse, turinčiose mažesnį vystymosi potencialą;

18.  apgailestauja dėl riboto ES finansavimo pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP II), kuris sudaro tik apie 5 proc. visų investicijų, reikalingų TEN-T pagrindiniam tinklui užbaigti(16);

19.  pabrėžia, kad reikia gerinti ES lėšų naudojimą ne tik iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir sanglaudos fondų, įskaitant EITP, priemonę „NextGenerationEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) ar Europos investicijų banko (EIB) finansavimą, kad būtų užtikrintos didelės kokybiškos investicijos į tvarią ir veiksmingą transporto infrastruktūrą, įskaitant trūkstamas greitųjų geležinkelių jungtis;

20.  pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik 44 proc. ES pasienio teritorijų gyventojų turi prieigą prie geležinkelių paslaugų(17) ir dažnai nėra tinkamų daugiarūšio transporto sprendimų, kad TEN-T galėtų atlikti savo vaidmenį skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ES vidaus rinkoje, būtina plėtoti pažangias transporto jungtis su TEN-T pagrindiniu tinklu ir toliau integruoti įvairius nacionalinius tinklus, be kita ko, įtraukiant kaimo, atokias, salų, periferines ir kitas nepalankioje padėtyje esančias vietoves, siekiant skatinti jų socialinį ir ekonominį vystymąsi;

21.  pabrėžia tarpvalstybinių geležinkelių jungčių su Vakarų Balkanų regionu, Ukraina ir Moldova svarbą; pažymi, kad veiksmingas ir greitas sienos kirtimo mechanizmas prie ES išorės sienų yra itin svarbus siekiant užtikrinti sklandų keleivinio geležinkelio susisiekimą tarp ES ir plėtros bei Rytų partnerystės šalių;

22.  palankiai vertina daug žadančias alternatyvas, kurias siūlo vandeniliu ir baterijomis varomi traukiniai, kai neįmanoma elektrifikuoti geležinkelio ruožo;

23.  pritaria Komisijos siekiui baigti kurti pirmo ir (arba) paskutinio kilometro daugiarūšio transporto centrus miestų transporto mazguose, taip stiprinant geležinkelių jungtis su oro, jūrų ir kelių transportu; tačiau primena, kad mažesnių ir rečiau apgyvendintų miestų transporto mazguose turėtų būti įrengtos veiksmingos jungtys su daugiarūšio transporto centrais ir terminalais, nutolusiais tinkamu atstumu;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti geležinkelio stočių strateginį vaidmenį integruoto ir darnaus judumo sistemoje, visų pirma remiant mažų stočių modernizavimą;

25.  palankiai vertina tai, kad stiprinamas ESGA vaidmuo sertifikuojant riedmenis ir išduodant jiems leidimus, siekiant užtikrinti sklandžius ir savalaikius procesus, visų pirma susijusius su tarpvalstybinėmis jungtimis, taip pat konsoliduojant nacionalines taisykles ir mažinant jų skaičių; be to, ragina tiek ESGA, tiek valstybes nares paspartinti bendradarbiavimą dėl visureigių riedmenų specifikacijų;

Pakankamas geležinkelių riedmenų prieinamumas

26.  ragina peržiūrėtose Geležinkelių gairėse išaiškinti ir supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, susijusias su sąveikių riedmenų, skirtų tarpvalstybiniam transportui, ir susijusių paslaugų įrenginių, taip pat geležinkelių infrastruktūros paslaugų viešuoju finansavimu, įskaitant turimas tokių transporto priemonių finansavimo priemones ir Liuksemburgo geležinkelių protokolo įgyvendinimą;

27.  ragina geležinkelio įmones planuoti pakankamus greitųjų geležinkelių riedmenų užsakymus, atsižvelgiant į Komisijos tikslus iki 2040 m. padvigubinti greitųjų geležinkelių eismą; taip pat pažymi, kad reikia laiku planuoti naktinių traukinių paslaugoms teikti skirtus riedmenis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naktinių traukinių atgimimui; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti pakankamą riedmenų prieinamumą būsimam planuojamam regioninių tarpvalstybinių geležinkelių jungčių atkūrimui;

28.  teigia, kad pagerėjusią geležinkelio maršrutų saugą turi atitikti toks pat technologinis ir mechaninis kasdien keleiviams ir kroviniams vežti naudojamų sąstatų saugumas;

29.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos pareikštus ketinimus, toliau nagrinėti ir įvertinti galimybę įsteigti Europos riedmenų fondą ir tęsti diskusijas su EIB, kaip tai įgyvendinti;

30.  pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškius sąveikumo ir tolesnių investicijų į riedmenis reikalavimus ir specifikacijas;

31.  pabrėžia, kad šios investicijos yra itin svarbios, kai riedmenys yra modifikuojami daugiasisteminėmis taikomosiomis programomis, būtinomis siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybinei ir tarptautinei veiklai daugiau nei vienoje šalyje;

32.  apgailestauja, kad visureigių riedmenų specifikacijų rengimas perkeltas į kitą TSS peržiūrą ir dėl to vėluojama trejus metus; primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę bendradarbiavimui su ESGA, kad būtų skatinamas visureigių riedmenų specifikacijų rengimas;

33.  primena, kad neseniai EIB pradėta įgyvendinti Žaliųjų geležinkelių investicijų platforma yra pagrindinė iniciatyva, kuria siekiama remti ir skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į geležinkelių projektus; ragina geležinkelių operatorius, infrastruktūros valdytojus, transporto institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus naudotis platforma, kad būtų patenkinti konkretūs rinkos poreikiai;

34.  ragina imtis novatoriškų iniciatyvų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir labai mažoms įmonėms remti; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į vietos, regioninius ir nacionalinius poreikius, siekiant stiprinti ir skatinti verslo aplinką MVĮ bei ją susieti su naująja ES lygmens pramonės politika;

35.  ragina Komisiją stebėti dviračių vežimo tarpvalstybiniais keleiviniais traukiniais įgyvendinimą, kaip numatyta Geležinkelių keleivių teisių reglamente;

Traukinių mašinistų ir geležinkelio darbuotojų mokymo ir sertifikavimo suderinimas su ateities poreikiais

36.  pabrėžia, kad nepakankamas traukinių mašinistų sertifikavimo suderinimas gali trukdyti jų judumui tarp valstybių narių ir tolimojo susisiekimo keleivių vežimo paslaugų plėtrai, ypač tarpvalstybinėse atkarpose;

37.  atkreipia dėmesį į kalbos klausimo svarbą traukinių mašinistams, vykstantiems tarpvalstybiniais maršrutais, ir ragina Komisiją skatinti skaitmeninių kalbos priemonių kūrimą, nes tai yra finansiniu požiūriu prieinamas sprendimas siekiant padėti įveikti kalbos barjerą ir pašalinti esamas spragas;

38.  be to, pabrėžia, kad reikia skatinti bendrą visos ES darbo kalbą, t. y. anglų kalbą, skirtą traukinių mašinistams, teikiantiems tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybines keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas ir nemokantiems valstybių narių, per kurias vykstama, kalbų;

39.  remia geležinkelio darbuotojų kalbų mokymą siekiant užtikrinti, kad jie galėtų tinkamai aptarnauti visus keliautojus;

40.  pabrėžia aiškios Europos įgūdžių strategijos svarbą siekiant pašalinti nuolatines technines ir veiklos kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniam eismui;

41.  pabrėžia naujosios Europos pramonės strategijos svarbą remiant traukinių mašinistų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, ypač naujų skaitmeninių įgūdžių srityje; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti užimtumo lygį ir lygias galimybes visiems;

42.  primena, kad Direktyvoje (ES) 2016/798(18) dėl geležinkelių saugos numatomas specialus lydinčiojo personalo sertifikavimas; mano, kad kvalifikuotas personalas būtinas ne tik siekiant pagerinti geležinkelio paslaugas, bet ir, visų pirma, siekiant užtikrinti visais aspektais saugesnį geležinkelių transportą;

43.  ragina imtis tolesnių iniciatyvų siekiant skatinti moteris rinktis profesijas geležinkelių sektoriuje;

44.  ragina imtis tolesnių iniciatyvų siekiant suteikti jaunimui ir MVĮ darbuotojams reikiamų įgūdžių ir žinių;

Veiksmingesnis tinklų panaudojimas

45.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnį tinklo naudojimą, visų pirma TEN-T tinkle, ir ragina imtis priemonių sklandžiam keleivių srautui užtikrinti, įskaitant tranzito ir terminalų mazgų steigimą greitųjų geležinkelių maršrutuose, taip pat didinti naktinių traukinių patrauklumą; atkreipia dėmesį į tai, kad mišraus eismo linijose šie veiksmai reikalauja glaudaus bendradarbiavimo rengiant keleivių ir krovinių vežimo taisykles, kad būtų išvengta trikdžių ir grūsčių, nes tai kenkia viso tinklo veikimui;

46.  pabrėžia, kad pajėgumų prieinamumas ir pralaidumo kliūčių šalinimas yra labai svarbūs siekiant veiksmingai naudoti tinklą ir padidinti geležinkelių transporto dalį transporto sektoriuje;

47.  ragina valstybes nares finansuojant savo infrastruktūrą numatyti daugiametę perspektyvą, kad būtų galima vykdyti planuojamą ir tarptautiniu mastu koordinuojamą infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą, sumažinti laikinus pajėgumų apribojimus ir padidinti tarptautinio geležinkelių transporto patikimumą.

48.  ragina Komisiją naudoti jos šiuo metu rengiamą jungčių indeksą, kad būtų galima tiksliai nustatyti investicijas į infrastruktūrą, kurios yra reikalingos tinklo poveikiui užtikrinti;

49.  pabrėžia skaitmeninimo vaidmenį, tinkamo kibernetinio saugumo ir geresnio koordinavimo, visų pirma tarpvalstybinio geležinkelių eismo srityje, poreikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti pajėgumų valdymą valstybių narių tinkluose, siekiant pagerinti turimų pajėgumų panaudojimą; todėl ragina labiau suderinti pajėgumų planavimo ir paskirstymo procedūras ir kriterijus, taip pat užtikrinti visišką skaitmeninių priemonių sąveikumą; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti koordinavimo mechanizmus, kad būtų galima geriau integruoti tarpvalstybinį geležinkelių eismą į nacionalinį eismą, taigi ir veiksmingiau valdyti keleiviniams ir krovininiams traukiniams skirtus geležinkelių pajėgumus;

50.  primygtinai tvirtina, kad reikia veiksmingesnio tarpvalstybinių maršrutų paskirstymo;

Tinkama naudojimosi keliais kainodara

51.  palankiai vertina būsimus Komisijos planus paskelbti gaires dėl mokesčių už naudojimąsi keliais nustatymo ir skatinti mažinti mokesčius už naudojimąsi keliais diegiant tarpvalstybines paslaugas, taip pat užtikrinti jų apskaičiavimo skaidrumą;

52.  dar kartą pabrėžia mokesčių už naudojimąsi keliais svarbą, nes tai yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką geležinkelių rinkai; ragina Komisiją būsimose gairėse pasiūlyti rekomendacijas dėl specialių infrastruktūros mokesčių naktiniams traukiniams;

53.  pabrėžia sąžiningos ir tinkamos naudojimosi keliais kainodaros visiems operatoriams svarbą, kartu užtikrinant, kad rinkoje įsitvirtinusiems operatoriams ir naujiems rinkos dalyviams būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad infrastruktūros tinklai būtų tinkamai finansuojami;

54.  pabrėžia, kad naudojimosi keliais apmokestinimas yra svarbus infrastruktūros valdytojų pajamų šaltinis, ir primena, kad vienas iš kelių mokesčių apskaičiavimo metodų yra pagrįstas trūkumu, kurį lemia nepakankami infrastruktūros pajėgumai(19);

Patogus bilietų pardavimas ir prieiga prie geležinkelių sistemos

55.  pripažįsta, jog tam, kad tolimojo susisiekimo keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos taptų patrauklesnės, reikia:

56.  ragina geležinkelio bilietuose aiškiai nurodyti informaciją apie užsakytos kelionės anglies dioksido pėdsaką, kuri jau yra viešai prieinama (pvz., tokiose interneto svetainėse, kaip „Ecopassenger“), siekiant toliau skatinti perėjimą prie kitų transporto rūšių pasitelkiant gerai informuotą judumo planavimą;

57.  laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl skaitmeninių daugiarūšio judumo paslaugų, kuriuo siekiama toliau gerinti prieigą prie kelionės duomenų, jų prieinamumą ir keitimąsi jais, taip pat palengvinti sąžiningų komercinių susitarimų sudarymą, nes abu principai yra labai svarbūs visiems rinkos dalyviams; pabrėžia, kad būtinas geležinkelio įmonių ir bilietų pardavėjų bendradarbiavimas siekiant pagerinti bilietų platinimą, nustatant sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas keistis duomenimis kompiuterio skaitomais formatais, grindžiamais atviraisiais standartais, naudojant taikomųjų programų sąsajas (API) su konkrečiomis nuostatomis dėl trikdžių ir (arba) paslaugų atšaukimo;

58.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąžiningas, lengvai prieinamas, įperkamas ir palankias bilietų kainas visų kategorijų keleiviams, įskaitant pažeidžiamiausius keleivius, taip pat užtikrinti platformų ir bilietų teikėjų prieinamumą, ypač vyresnio amžiaus keleiviams ir riboto judumo asmenims;

59.  pabrėžia, kad reikia visapusiško požiūrio ir aiškių įgyvendinimo etapų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis daugiarūšio transporto jungtimis, remiantis sąveikiais sprendimais, kurie atitinka paskirtį;

60.  ragina Komisiją toliau stebėti, kaip laikomasi naujojo Geležinkelių keleivių teisių reglamento;

Vienodos sąlygos, palyginti su kitų rūšių transportu

61.  mano, kad turėtų būti išnagrinėti visi galimi būdai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas su kitų rūšių transportu; palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji įvertins galimybę ES mastu neapmokestinti PVM tarptautinių traukinių paslaugų ir persvarstyti bei supaprastinti valstybės pagalbos taisykles;

62.  pabrėžia, kad keleiviams turėtų būti teikiama skaidri informacija, kad jie galėtų rinktis tvaresnius sprendimus, ir kad iniciatyva „CountEmission EU“ galėtų padėti sukurti išmetamųjų teršalų palyginimo sistemą;

63.  ragina valstybes nares optimizuoti viešųjų lėšų naudojimą siekiant pagerinti viešąjį transportą, pvz., geležinkelių paslaugas, sudarančias sąlygas vežti daug keleivių, kad būtų galima patenkinti vis didėjančią transporto paklausą;

Viešųjų paslaugų įsipareigojimai skatinti tvarų tarpvalstybinį ir (arba) daugiarūšį visuomeninį transportą

64.  pabrėžia, kad geležinkelių transportas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant transporto veikimą net ir krizių metu, per trumpą laiką sutalpindamas didžiulius keleivių srautus;

65.  pabrėžia, kad viešųjų paslaugų sutartys, papildydamos aiškiai patobulintą nediskriminacinę komercinių paslaugų rinkos sistemą, gali atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant tarpvalstybinių paslaugų teikimo Europos piliečiams tęstinumą ir gerinant susisiekimą su įdomiomis kelionių vietomis, pvz., turistinėmis ir istorinėmis vietomis, teikiant geležinkelių paslaugas, kurios padeda išlaikyti tankų, reguliarų, patikimą ir kokybišką geležinkelių tinklą, net ir į mažiau patrauklias vietas;

66.  mano, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimai, papildydami patobulintą ir sąžiningą rinkos sistemą, gali paskatinti naudoti geležinkelius, įskaitant tolimojo susisiekimo keleivinį transportą, ypač esant rinkos nepakankamumui tarpvalstybinėse atkarpose, visų pirma paskutinio kilometro maršrutuose, galbūt derinant su kitais pelningais tinklo segmentais;

Jaunimo įgalėjimas

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti 2021-ųjų – Europos geležinkelių metų – pagreitį 2022-aisiais – Europos jaunimo metais, skatinant jaunimą keliauti traukiniais ir motyvuojant juos rinktis profesijas geležinkelių sektoriuje, kuris dėl inovacijų ir skaitmeninimo susiduria su įgūdžių trūkumu, užtikrinant deramą darbo užmokestį ir darbo sąlygas;

68.  mano, kad bendras Europos greitųjų geležinkelių tinklas yra svarbus sujungiant žmones, įskaitant jaunimą; pabrėžia, kad galimybės gauti išsilavinimą ir darbą pagerins sanglaudą Europoje;

69.  palankiai vertina Komisijos planuojamas iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti tarpvalstybinių naktinių traukinių paslaugų teikimą, ir taip pat ragina geležinkelio įmones visapusiškai išnaudoti naktinių traukinių potencialą;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (2) OL L 343, 2012 12 14, p. 32. (3) OL L 348, 2013 12 20, p. 1. (4) OL L 258, 2021 7 20, p. 1. (5) OL C 456, 2021 11 10, p. 47. (6) OL C 99, 2022 3 1, p. 2. (7) OL L 462, 2021 12 28, p. 1. (8) OL L 172, 2021 5 17, p. 1. (9) Europos Komisija, Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas, EU transport in figures: statistical pocketbook 2021, Leidinių biuras, 2021. (10) https://www.eurocontrol.int/press-release/european-aviation-facing-serious-capacity-challenges-now-and-future (11) https://www.eurocontrol.int/sites/default/files/2020-01/eurocontrol-nm-user-forum-2020-airport-perspective-schiphol.pdf (12) https://www.eca.europa.eu/lists/ecadocuments/ap19_07/ap_urban_mobility_en.pdf (13) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640). (14) Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS) apibrėžiami techniniai ir veiklos standartai, kuriais užtikrinama Europos Sąjungos geležinkelių sistemos sąveika. Telematikos priemonių posistemio (TAP) TSS yra susijusios su keleivių vežimo paslaugoms skirtomis taikomosiomis programomis, įskaitant sistemas, kuriomis keleiviams teikiama informacija prieš kelionę ir jos metu, rezervavimo ir mokėjimo sistemas, bagažo tvarkymą ir jungčių tarp traukinių ir kitų transporto rūšių valdymą. (15) Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrijos (CER) faktų suvestinė „A TEN-T to make modal shift and the European Green Deal a reality“, Briuselis, 2021 m. gruodžio mėn. (16) Ten pat. (17) Medeiros, E. ir kt., „Boosting cross-border regions through better cross-border transport services. The European case“, Case Studies on Transport Policy, 9 (2021), 2021 m. kovo mėn. (18) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 102). (19) Europos Komisija, Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas, „Long-distance cross-border passenger rail services: final report“, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021.

2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninė atskirtis: dėl skaitmenizacijos atsiradę socialiniai skirtumai“ (2022/2810(RSP))

P9_TA(2022)0438 B9-0550/2022

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 10, 12, 14, 16, 19, 26 ir 36 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį, 114 straipsnio 3 dalį, 153 ir 165 straipsnius, 169 straipsnio 1 dalį ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3, 8, 11, 21, 26, 34, 38 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 3, 17 ir 20 principus,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktą skaitmeninės atskirties apibrėžtį, kurioje nurodomas skirtingais socialiniais ir ekonominiais lygmenimis pasireiškiantis atotrūkis tarp asmenų, namų ūkių, įmonių ir geografinių vietovių, atsižvelgiant tiek į jų galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), tiek į interneto naudojimą įvairiai veiklai(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl paramos vartotojų teisėms bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (Antroji mokėjimo paslaugų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/389, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 papildoma griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir bendrų ir saugių atvirųjų ryšių standartų techniniais reguliavimo standartais(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimą dėl euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus (angl. SPACE),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. ECB ekonomikos biuletenio Nr. 5 straipsnį „Mokėjimo priemonės pasirinkimo laisvės užtikrinimas: galimybė gauti grynųjų pinigų euro zonoje“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0574),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 17 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus dėl peticijos Nr. 1123/2021,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis“(7),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, kuriems pasiekti reikia sumažinti skaitmeninę atskirtį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją, kurioje išreiškiamas pagrįstas susirūpinimas dėl to, kad neįmanoma naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis (pvz., patvirtinti mokėjimą arba prisijungti prie asmeninės banko sąskaitos), neturint mobiliojo telefono, nors nėra teisinės prievolės turėti tokį įtaisą; kadangi esama atotrūkio tarp vis dažniau besinaudojančių skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis ir negalinčių arba vengiančių jomis naudotis; kadangi šioje peticijoje iškeliamas platesnis skaitmenizacijos poveikio piliečiams, klientams bei viešųjų ir privačiųjų paslaugų naudotojams klausimas;

B.  kadangi grynieji pinigai yra dažniausiai euro zonoje naudojama mokėjimo priemonė; kadangi, remiantis naujausiais ECB duomenimis, bendras bankomatų skaičius euro zonoje 2021 m. sumažėjo 4,2 proc. iki 0,28 mln.(8); kadangi euro zonoje tuo pačiu metu sumažėjo bankų filialų skaičius vienam gyventojui; kadangi nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms reformoms ir investicijoms skirta 127 mlrd. EUR(9); kadangi per COVID-19 pandemiją valstybės narės padarė pažangą dėdamos skaitmenizacijos pastangas, tačiau vis dar sunkiai sekasi sumažinti skaitmeninių įgūdžių spragas bei atlikti skaitmeninę mažųjų ir vidutinių įmonių pertvarką;

C.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją, kurioje išreiškiamas susirūpinimas, kad dauguma paslaugų teikėjų informaciją teikia tik internete ir dažnai tik išmaniesiems telefonams pritaikytais būdais, todėl vyresnio amžiaus, neįgalūs, mažas pajamas gaunantys, skaitmeninių įgūdžių neturintys ir ribotą prieigą prie interneto turintys asmenys atsiduria nepalankioje padėtyje;

D.  kadangi, nors skaitmenizacija ir tinkamas skaitmeninių priemonių naudojimas sukūrė daug ekonominės ir socialinės naudos ir galimybių, iškilo nemažai etinių, teisinių ir užimtumo problemų, dėl kurių asmenims ir visai visuomenei gali kilti didelių nepatogumų arba žalos; kadangi naujų technologijų potencialas yra prieštaringas, nes, priklausomai nuo to, kaip jos naudojamos ir reglamentuojamos, jos gali arba padėti sukurti įtraukesnę visuomenę ir sumažinti nelygybę, arba gali padidinti esamą nelygybę ir sukurti naujų formų diskriminaciją;

E.  kadangi skaitmenizacija daro didelį poveikį kasdieniam piliečių, darbuotojų ir vartotojų socialiniam, ekonominiam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui, taip pat turi įtakos visoms visuomenės dalims; kadangi skaitmenizacija yra daugelio socialinių skirtumų priežastis, dėl kurios atsiranda nauja skaitmeninė atskirtis ne tik tarp gerai sujungtų miesto vietovių ir kaimo bei atokių vietovių, bet ir tarp žmonių, kurie gali visapusiškai naudotis praturtinta, prieinama ir saugia skaitmenine erdve, kurioje teikiamos įvairios paslaugos, ir asmenų, kurie negali to daryti; kadangi vis plačiau naudojant skaitmeninius mokėjimus, įskaitant korteles, skaitmenines pinigines ar mobiliąsias programėles, kai kurie mažmenininkai nebepriima grynųjų pinigų;

F.  kadangi dėl mažėjančio grynųjų pinigų sandorių naudojimo gali pablogėti grynųjų pinigų infrastruktūra ir dėl to sumažėti žmonių galimybės gauti grynųjų pinigų; kadangi būtina nedelsiant pašalinti trūkumus, susijusius su prieiga prie grynųjų pinigų, ir suteikti laisvę rinktis mokėjimo priemonę;

G.  kadangi dėl pernelyg dažno technologinių įtaisų naudojimo gali paaštrėti psichikos ir fizinės sveikatos reiškiniai, pvz., izoliacija, su technologijomis susijusios priklausomybės problemos, miego nepriteklius, emocinis išsekimas, nerimas ir išsekimas darbe;

H.  kadangi skaitmenizacija gali neigiamai paveikti žmones, kurie neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių arba neturi prieigos prie interneto ryšio ar skaitmeninių įtaisų; kadangi tai gali sumažinti kai kurių darbuotojų galimybes gauti gerą darbą, tokiu būdu padidinant socialinius skirtumus; kadangi būtina kelti klausimą dėl neigiamo viešųjų ir privačiųjų paslaugų skaitmenizacijos poveikio darbuotojams ir kai kurių grupių žmonėms, pvz., vyresnio amžiaus ir neįgaliems, mažas pajamas gaunantiems, nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems ar darbo neturintiems piliečiams, migrantams ir pabėgėliams arba žmonėms kaimo ir atokiose vietovėse;

I.  kadangi šiuo metu ES skaitmeninių įgūdžių rodiklis siekia tik 56 proc.; kadangi ES skaitmeniniais tikslais siekiama, kad iki 2030 m. šis įgūdžių rodiklis padidėtų iki 80 proc.(10); kadangi pandemija padidino esamą nelygybę, įskaitant skaitmeninę atskirtį, todėl būtina užtikrinti, kad visi Europos piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti skaitmenine transformacija siekdami geresnio, saugesnio ir turtingesnio gyvenimo; kadangi pandemija parodė skaitmeninės atskirties poveikį švietimo srityje ir kai kurie mokytojai ir mokiniai atsidūrė nuošalyje, nes jiems nepakanka technologinių ir skaitmeninių įgūdžių bei prieigos prie įrangos;

J.  kadangi maždaug 87 milijonų ES gyventojų turi kokios nors formos negalią(11); kadangi dažnai nekreipiama dėmesio į internetinių formų prieinamumą, todėl naudotojai, kurie naudojasi ekrano skaitytuvu, gali net nepajėgti aptikti mygtuko „Siųsti“; kadangi turėtų būti užtikrintas interneto svetainių prieinamumas, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, galėtų suvokti ir suprasti internetą, naršyti jame ir sąveikauti su juo;

K.  kadangi veiksminga asmens duomenų, privatumo ir turto apsauga, tinklų ir elektronikos saugumas, taip pat piliečių suvokimas, kad jų duomenys, privatumas ir turtas yra saugomi ir saugūs, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir sudaryti jiems sąlygas įveikti savo nenorą naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

L.  kadangi 2022 m. sausio 26 d. pasiūlyme „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“ (COM(2022)0027) pabrėžiama, kad visi turėtų turėti realią galimybę remdamiesi objektyvia, skaidria ir patikima informacija pasirinkti, kokias skaitmenines paslaugas naudoti;

M.  kadangi Konferencijoje dėl Europos ateities buvo nagrinėjamas skaitmeninio švietimo klausimas ir rekomenduota, kad ES dėtų pastangas padidinti technologijų prieinamumą vyresniajai kartai, skatindama programas ir iniciatyvas šioje srityje, pvz., vyresnio amžiaus žmonių poreikiams pritaikytas pamokas; kadangi ES turėtų užtikrinti teisę naudotis skaitmenizacija jos pageidaujantiems ir pasiūlyti alternatyvų jos nenorintiems;

N.  kadangi 5,3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Europoje patiria skaitmeninį nepriteklių ir pastebimi dideli skirtumai tarp ES šalių(12), o labiausiai nukenčia vaikai, kurių šeimos gyvena skurde arba patiria didelį materialinį nepriteklių ir kurie negali sau leisti turėti kompiuterio ir (arba) turėti interneto ryšio;

1.  yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančios skaitmeninės atskirties, nes ji toli gražu nemažėja ir kelia didelių iššūkių, susijusių su interneto ir mobiliųjų telefonų naudojimu, taip pat su viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimu tik skaitmeninėmis priemonėmis; primena, kad skaitmenizacija gali sukelti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp žmonių ir šalių, nes jai reikia investicijų ir infrastruktūros, kurios yra labai brangios mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms; ragina atidžiai išnagrinėti žmonių poreikius, susijusius su skaitmenine raida ir inovacijomis, ypač pažeidžiamų grupių poreikius, siekiant įvertinti, kaip jie gali pasinaudoti šiomis naujomis technologijomis; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka turi būti vykdoma taip, kad ji būtų naudinga visiems;

2.  apgailestauja dėl to, kad daugelis žmonių arba reguliariai nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis, arba jaučiasi nesaugūs vykdydami internetines operacijas, nes tai gali turėti didelį neigiamą poveikį jų asmeniniam gyvenimui, ekonominei ir socialinei padėčiai bei jų pagrindinėms teisėms, įskaitant jų asmens duomenų apsaugą ir kitus kibernetinio saugumo klausimus; apgailestauja, kad esama ypatingų kliūčių, dėl kurių pažeidžiami piliečiai, žemesnio išsilavinimo, vyresnio amžiaus, neįgalūs, mokymosi sunkumų turintys ir mažas pajamas gaunantys asmenys negali visapusiškai veikti pasaulyje, kuriame pagrindinės paslaugos, pvz., bankininkystės ar administracinės paslaugos, yra skaitmeninės, nes kyla jų atskirties nuo visuomenės ir ekonominių galimybių praradimo pavojus; pabrėžia, kad svarbu suteikti visiems galimybę prisitaikyti prie skaitmenizacijos sukeltų pokyčių, ypač pasitelkiant ankstyvąjį skaitmeninį švietimą, atnaujintas skaitmeninio švietimo programas, mokymąsi visą gyvenimą arba perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, siekiant kovoti su skaitmenine atskirtimi, įveikti skaitmeninę atskirtį visuomenėje ir sudaryti sąlygas visų piliečių įtraukčiai;

3.  pabrėžia, kad įvairių mokėjimo paslaugų naudojimas labai nevienodas tarp ES valstybių narių ir jų viduje; pažymi, kad daugelis piliečių vis dar naudojasi grynaisiais pinigais kaip vienintele mokėjimo galimybe;

4.  pripažįsta, kad mokėjimai be grynųjų pinigų ir Antroji mokėjimo paslaugų direktyva suteikė daug privalumų bendrajai rinkai, įskaitant sukčiavimo mažinimą, ekonominę naudą mažosioms įmonėms ir platesnį produktų asortimentą; ragina Komisiją atliekant išsamią Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taikymo ir poveikio peržiūrą išnagrinėti, kaip toliau didinti skaitmeninių mokėjimų saugumą ir kovoti su sukčiavimu atliekant mokėjimus, įskaitant aferas internete, taip pat užtikrinti vartotojų apsaugą, kartu atsižvelgiant į konkrečius piliečių poreikius ir užtikrinant, kad kiekvienas galėtų rinktis mokėjimo priemones; pabrėžia asmens duomenų ir privatumo apsaugos svarbą, ypač asmenims, kurie nėra susipažinę su duomenų saugumu internete; pabrėžia, kad reikia įtraukti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintos skaitmeninių mokėjimo galimybių programinės įrangos sąsajų patogumas naudotojams, aukšti duomenų apsaugos ir duomenų sąveikumo standartai, patogumas vartotojams ir veiksminga prieiga prie grynųjų pinigų;

5.  pabrėžia, kad ES reglamentavimo sistema turi užtikrinti, kad skaitmenizacija būtų orientuota į žmogų ir kad skaitmeninėje ekonomikoje būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių, ypač darbuotojų teisių;

6.  primena, kad demokratinis gyvenimas ir internetinės viešosios paslaugos turi būti įtraukios ir visapusiškai prieinamos visiems ir kad technologinė diskriminacija yra skurdo ir socialinės atskirties forma, dėl kurios kai kurie piliečiai netenka esminių išteklių vystymuisi ir gerovei kurti; pabrėžia, kad visiems turėtų būti naudinga aukščiausios kokybės skaitmeninė aplinka su patogiomis naudoti, efektyviomis ir individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis ir priemonėmis, kuriomis įgyvendinami aukšti saugumo ir privatumo standartai, kartu užtikrinant apsaugą nuo bet kokios galimos diskriminacijos, susijusios su prieiga prie pagrindinių paslaugų, kurioms reikia naudotis skaitmeniniais įgūdžiais;

7.  pabrėžia, kad daugelis kasdieninių paslaugų turėtų būti teikiamos ir neskaitmeninėmis priemonėmis siekiant patenkinti poreikius tų piliečių, kurie neturi įgūdžių ar žinių, kad galėtų naudotis internetinėmis paslaugomis, bet nori naudotis paslaugomis ne internetu arba kurie neturi prieigos prie skaitmeninių įtaisų ir taikomųjų programų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina išlaikyti vienodas sąlygas internetinei ir neinternetinei veiklai; ragina viešojo administravimo institucijas ir įmones būti įtraukiomis ir kurti savo internetines paslaugas suprantamu būdu, kad jos būtų prieinamos ir jomis galėtų naudotis įvairaus amžiaus ir išsilavinimo lygio žmonės, siekiant padėti panaikinti mūsų visuomenės trūkumus, kurie vis dar išlieka dėl nevienodų galimybių naudotis technologijomis;

8.  pabrėžia, kad reikia kovoti su pažeidžiamų socialinių grupių skaitmenine ir finansine atskirtimi, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma tie, kuriems kyla didžiausia rizika, kad jiems trūks skaitmeninių įgūdžių, kurie būtini, kad jie galėtų kuo geriau pasinaudoti viešųjų ir privačiųjų paslaugų skaitmenizacijos galimybėmis, kad būtų sudarytos sąlygos į skaitmeninę visuomenę įtraukti visus piliečius, neatsižvelgiant į jų pajamas, socialinę padėtį, geografinę padėtį, sveikatą ar amžių; pabrėžia, kad labiausiai tikėtina, jog nepalankiausioje padėtyje esantys asmenys, norėdami pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis, pasikliaus administracinėmis procedūromis, todėl reikėtų imtis daugiau iniciatyvų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis technologijomis, įskaitant skaitmeninio raštingumo programas, taip pat dar kartą teigia, kad švietimas ir nuolatinis mokymasis svarbūs ugdant skaitmeniniame amžiuje reikalingus įgūdžius ir kovojant su skaitmenine atskirtimi;

9.  yra susirūpinęs dėl retesnio fizinio viešųjų paslaugų teikimo, ypač kaimo vietovėse ir miestų pakraščiuose; pabrėžia, kad itin svarbu ne tik plėtoti internetines paslaugas, bet ir išlaikyti fizines patalpas visoms viešosioms paslaugoms; ragina imtis veiksmų, kad būtų skatinama konkreti galimybių visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis apsauga, nediskriminuojant dėl nepakankamo mokėjimo naudotis technologijomis; pasisako už į žmogų orientuotą klientų aptarnavimo modelį, pagal kurį niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad, kalbant apie skaitmeninę prieigą prie viešųjų paslaugų, svarbu atsisakyti požiūrio, pagal kurį dalis administracinio darbo perduodama naudotojui, ir šis naštos perkėlimas vykdomas kartu perduodant naudotojui atsakomybę ir pareigą išmokti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, būti savarankiškam ir atitikti valdžios institucijų lūkesčius, kad naudotojas bus pavyzdinis;

10.  ragina sukurti viešųjų paslaugų teikimo modelį, grindžiamą kiekvieno naudotojo laisve pasirinkti, kaip susisiekti su valdžios institucijomis, ir pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti viešųjų svetainių projektavimą ir diegimą, kad būtų išspręstos prieinamumo problemos ir suteikta reikiama teisinė, techninė ir administracinė parama naudotojams, kad jie galėtų savarankiškai naudotis šiomis svetainėmis;

11.  pripažįsta, kad šiam viešųjų paslaugų modeliui įgyvendinti reikia žmogiškųjų, techninių ir ekonominių išteklių, ir primena, kad ES lėšos, visų pirma priemonės „NextGenerationEU“ lėšos, galėtų būti didelė galimybė įgyvendinti šią pertvarką;

12.  supranta griežto kliento autentiškumo patvirtinimo poveikį mobiliojo telefono neturintiems naudotojams; ragina šį autentiškumo patvirtinimą taikyti ir kitoms priemonėms, pvz., e. paštui, telefono skambučiams ar asmeniniu aptarnavimu įmonėje arba įstaigoje; apgailestauja, kad Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje vartotojams nesuteikiama tiesioginė teisė prašyti alternatyvaus autentiškumo patvirtinimo metodo; ragina Komisiją vertinant Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatas atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių ir kitų pažeidžiamų grupių diskriminacijos riziką;

13.  pabrėžia, jog svarbus bendras Europos požiūris į etinius skaitmenizacijos aspektus; palankiai vertina 2022 m. sausio mėn. pateiktą projektą „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“ ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad technologiniais sprendimais nebūtų pažeidžiamos žmonių teisės ir kad vykstant skaitmeninei pertvarkai niekas nebūtų paliktas nuošalyje, o svarbiausias tikslas būtų panaikinti skaitmeninę atskirtį;

14.  primena, kad skaitmeninių įgūdžių lygiui didelę įtaką daro socialiniai ir demografiniai veiksniai, pvz., daugiau kaip du trečdaliai jaunų suaugusiųjų, aukštą formaliojo išsilavinimo lygį turinčių asmenų ir aukštųjų mokyklų studentų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; tačiau pažymi, kad tik maždaug trečdalis 55–74 m. amžiaus žmonių, pensininkų ir ekonomiškai neaktyvių žmonių turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius; taip pat pažymi, kad išlieka didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto vietovių gyventojų skaitmeninių įgūdžių(13); pažymi, kad skaitmeninis junglumas yra pagrindinis veiksnys šalinant ir mažinant skaitmeninę atskirtį tarp tankiai ir retai apgyvendintų vietovių, taip pat ragina Komisiją vykdant atnaujintą sanglaudos politiką skubiai spręsti esamos skaitmeninės atskirties problemą;

15.  pabrėžia, kad svarbu įveikti skaitmeninę atskirtį, visų pirma skatinant pagrindinius ir specializuotus įgūdžius (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms žmonių grupėms) ir plėtojant švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; primena, kad ne visi gali įgyti skaitmeninių įgūdžių, ir pabrėžia, kad neturi būti diskriminacijos dėl jų stokos; pakartoja, kad skaitmeninio efektyvumo principu negalima pateisinti žmonių atskirties nuo pagrindinių paslaugų;

16.  ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad skaitmenine pertvarka visiems būtų užtikrintos naujos skaitmeninės teisės, atsirandančios dėl poreikio visose srityse naudotis skaitmeninėmis ryšio priemonėmis, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties tarp teritorijų, skirtingos gyvenamosios vietos, kilmės ir amžiaus žmonių, ypač atsižvelgiant į lyčių atskirtį ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie, skirtingai nei jaunimas, dažnai yra mažiau susipažinę su naujų technologijų naudojimu, poreikius;

17.  mano, kad naujos technologijos gali padėti panaikinti skaitmeninę atskirtį, kuri daro poveikį maždaug 87 mln. kokią nors negalią turinčių europiečių, siekiant remti jų įtrauktį į ekonomiką ir jų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis; yra įsitikinęs, kad skaitmeninių technologijų naudojimas gali sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji, norėdami patekti į darbo rinką, pvz., atlikti darbo užduotis, bendrauti, palaikyti ryšius ar užtikrinti lankstumą;

18.  pažymi, kad skaitmeninė atskirtis turi ženklių pasekmių imigrantams, nes diskriminacija gali padidėti, jei prieiga prie viešųjų ir privačiųjų internetinių paslaugų ir skaitmeninės žiniasklaidos yra ribota arba nepakankama(14);

19.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) EBPO, „Kas yra skaitmeninė atskirtis?“, 2001 m. (2) OL C 289, 2016 8 9, p. 65. (3) OL L 337, 2015 12 23, p. 35. (4) OL L 327, 2016 12 2, p. 1. (5) OL L 69, 2018 3 13, p. 23. (6) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (7) OL C 132, 2022 3 24, p. 129. (8) ECB 2021 m. statistika dėl mokėjimų negrynaisiais pinigais. (9) 2022 m. ataskaita dėl skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI). (10) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, 2021 m. (11) Eurostatas, „Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“. Taip pat žr. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Functional_and_activity_limitations_statistics (12) DigiGen, „Technologinių pokyčių poveikis skaitmeninei kartai“, 2021 m. (13) „2022 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI): žmogiškasis kapitalas“. (14) „Atskirtys. Skaitmeninės atskirties poveikis gyventojams užsieniečiams“, 2018 m.