(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0565),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0041/2022),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9‑0293/2022),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/116410 dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES11 dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę; (1)  sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo vidaus rinkoje užtikrinimas ir kova su mokesčių vengimu ir slėpimu tebėra svarbūs Sąjungos politikos prioritetai. Nors pastaraisiais metais šioje srityje padaryta didelė pažanga, visų pirma priimta Tarybos direktyva (ES) 2016/116410 dėl kovos su mokesčių vengimu ir išplėsta Tarybos direktyvos 2011/16/ES11 dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje taikymo sritis, būtina imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su konkrečiai nustatyta mokesčių vengimo ir slėpimo praktika, be kita ko, piktnaudžiaujant priedangos subjektais, į kurią pagal galiojančią Sąjungos teisinę sistemą nėra visapusiškai atsižvelgiama. Šioje srityje atskleistuose Pandoros dokumentuose buvo pranešta apie priedangos įmonių kūrimąsi, kurių tikslas – perkelti lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitą, išvengti mokesčių ir vykdyti finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą, taip pat apeiti Sąjungos sankcijas Rusijos oligarchams. Visų pirma, tarptautinės subjektų grupės dažnai steigia įmones, neturinčias minimalaus ekonominės veiklos pagrindo, kad sumažintų savo bendrą mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamos pelną iš tam tikrų didelius mokesčius taikančių valstybių narių, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę savo verslui. Šiuo pasiūlymu papildoma pažanga, padaryta įmonių skaidrumo srityje taikant reikalavimus dėl informacijos apie tikruosius savininkus, nustatytus pagal kovos su pinigų plovimu sistemą, kuriais reaguojama į atvejus, kai įmonės sukuriamos siekiant nuslėpti tikrąją pačių įmonių arba jų valdomo ir turimo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar didelės vertės turto, nuosavybę; __________________ __________________ 10 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). 10 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). 11 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1). 11 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  gali būti pagrįstų priežasčių naudotis įmonėmis, kurių ekonominės veiklos pagrindas yra minimalus. Todėl svarbu užtikrinti proporcingą teisinę sistemą, kuria būtų apsaugota mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios naudojasi teisinėmis struktūromis investicijoms skatinti, siekdamos laikytis nacionalinės teisės aktų arba veikia skirtingose nacionalinėse rinkose, padėtis ir sykiu priimti konkrečius teisės aktus dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis siekiant išvengti apmokestinimo. Todėl duomenų kokybė ir išsamumas labai svarbūs siekiant gauti didžiausią naudą iš šios direktyvos; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)  faktas, kad nėra tarptautinės priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui priedangos įmonėmis mokesčių tikslais, yra didelė pasaulinių pastangų kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu spraga. Be to, įmonėms sudaromos nevienodos sąlygos. Tai, kad nėra tokio dokumento, patvirtina, kokie svarbūs šioje direktyvoje nustatyti teisiniai standartai. Labai svarbu užtikrinti, kad šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai būtų proporcingi, veiksmingi ir neutralūs mokesčių požiūriu, siekiant išsaugoti Sąjungos įmonių konkurencingumą; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 c konstatuojamoji dalis (nauja) (1c)  dėl piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis mokesčių tikslais Sąjungoje sumažėja mokestiniai įsipareigojimai ir negaunamos mokestinės pajamos. Todėl labai svarbu, kad šioje direktyvoje būtų nustatyti plataus užmojo ir proporcingi bendri minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų nustatymo, nacionalinių mokesčių administratorių keitimosi informacija gerinimo ir atgrasymo nuo priedangos įmonių naudojimo, kurį skatina tam tikri tarpininkai, standartai; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę. Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir jos veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais; (2)  pripažįstama, kad įmonės, neturinčios minimalaus veiklos pagrindo, gali būti įsteigtos tam tikroje valstybėje narėje siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, visų pirma ardant kitos valstybės narės mokesčių bazę, o tai sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui. Nors kai kurios valstybės narės sukūrė teisinę arba administracinę sistemą, kad apsaugotų savo mokesčių bazę nuo tokių schemų, atitinkamos taisyklės dažnai turi ribotą poveikį, nes jos taikomos tik vienos valstybės narės teritorijoje ir veiksmingai neapima atvejų, susijusių su daugiau nei viena valstybe nare. Be to, šioje srityje taikomos nacionalinės taisyklės Sąjungoje labai skiriasi, o kai kuriose valstybėse narėse iš viso nėra taisyklių, kuriomis būtų siekiama kovoti su piktnaudžiavimu įmonėmis, kurios neturi veiklos pagrindo arba turi minimalų veiklos pagrindą, mokesčių tikslais. Todėl svarbu sukurti Sąjungos masto teisinį požiūrį siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumo apsaugos sistemą, visapusiškai laikantis aukščiausių prieinamumo, paprastumo ir skaidrumo standartų; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise; (3)  siekiant sustiprinti valstybių narių atsparumą mokesčių vengimo ir slėpimo praktikai, susijusiai su įmonių, kurios nevykdo ekonominės veiklos, naudojimu, net jei jos, kaip manoma, verčiasi ekonomine veikla, ir dėl to neturi jokio arba turi tik minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais, būtina nustatyti bendrą sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad įmonėmis, neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, nebūtų naudojamasi kaip mokesčių slėpimo ar vengimo priemone. Kadangi tos įmonės gali būti įsteigtos vienoje valstybėje narėje, tačiau gali būti naudojamos siekiant sukelti kitos valstybės narės mokesčių bazės eroziją, labai svarbu susitarti dėl bendro taisyklių, kuriomis būtų nustatyta, kas turėtų būti laikoma nepakankamu veiklos pagrindu mokesčių tikslais vidaus rinkoje, ir apibrėžtos konkrečios mokestinės pasekmės, susijusios su tokiu nepakankamu veiklos pagrindu, rinkinio. Jei nustatoma, kad įmonė turi pakankamą veiklos pagrindą pagal šią direktyvą, tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms toliau taikyti griežtesnių minimalaus veiklos pagrindo taisyklių ir kitų kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių, jei jos dera su Sąjungos teise; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  siekiant šios direktyvos tikslų itin svarbu didinti mokesčių administratorių pajėgumus ir gerinti keitimąsi informacija visoje Sąjungoje. Būtina, kad valstybės narės dalytųsi atitinkama informacija, prie kurios jos turi prieigą, įdiegtų sistemas, kuriomis palaikomas keitimasis ta informacija, ir galiausiai įgyvendintų siūlomas sankcijas reikalavimų nesilaikantiems subjektams. Remdama šią direktyvą, Komisija turėtų pasiūlyti konkrečių priemonių pagal programą „Fiscalis“; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)  siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos visoms Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą; (4)  siekiant užtikrinti visapusišką ir proporcingą požiūrį, taisyklės turėtų būti taikomos Sąjungos įmonėms, kurios yra apmokestinamos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir statusą, jei jų rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje narėje ir jos turi teisę gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais toje valstybėje narėje pažymą. Todėl ši plati taikymo sritis siaurinama įmonių ekonominės veiklos standartų rinkiniu, apibrėžtu šioje direktyvoje; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno kūrinių ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Vien tik tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais; (5)  siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, galimų taisyklių proporcingumą ir veiksmingumą, pageidautina, kad jų taikymo sritis apimtų tik tas įmones, kurioms kyla rizika, kad jų minimalus veiklos pagrindas gali būti nustatytas kaip nepakankamas ir kuriomis gali būti naudojamasi daugiausia siekiant gauti mokestinės naudos. Todėl būtų svarbu nustatyti patekimo į taikymo sritį kriterijų, kurį sudarytų trys kumuliacinės orientacinės sąlygos, kad būtų galima padaryti išvadą, kurioms įmonėms kyla pakankama pirmiau minėta rizika, siekiant pagrįsti, kad joms būtų taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Tikrinimą, ar jos patenka į taikymo sritį, įmonės turėtų atlikti pačios. Taikant pirmąją sąlygą turėtų būti įmanoma nustatyti įmones, kurios, kaip atrodo, daugiausia vykdo geografiniu požiūriu mobilią ekonominę veiklą, nes nustatyti vietą, kurioje tokia veikla faktiškai vykdoma, paprastai yra sunkiau. Dėl tokios veiklos paprastai susiformuoja reikšmingi pasyviųjų pajamų srautai. Taigi šią sąlygą atitiktų įmonės, kurių pajamas daugiausia sudaro pasyviųjų pajamų srautai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad subjektai, turintys asmeniniais tikslais naudojamo turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, jachtų, lėktuvų, meno ar vien nuosavo kapitalo, gali negauti pajamų ilgesnį laikotarpį, tačiau turėdami tą turtą vis tiek gali gauti didelių mokesčių lengvatų. Kadangi išimtinai vidaus situacijos nekeltų pavojaus geram vidaus rinkos veikimui ir jas būtų geriausia spręsti vidaus lygmeniu, antroji sąlyga turėtų būti taikoma įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą. Dalyvavimas tarpvalstybinėje veikloje turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įmonės vidaus arba užsienio sandorių pobūdį ir į jos nuosavybę, turint omenyje tai, kad subjektai, kurie turto turi tik asmeniniais, ne verslo tikslais, gali ilgą laiką nedalyvauti sandoriuose. Be to, trečioji sąlyga turėtų padėti nustatyti įmones, kurios neturi arba turi nepakankamai nuosavų išteklių pagrindinei valdymo veiklai vykdyti. Šiuo atveju įmonės, neturinčios pakankamai nuosavų išteklių, yra linkusios samdyti trečiųjų šalių administravimo, valdymo, korespondencijos ir teisinės atitikties paslaugų teikėjus arba sudaryti atitinkamus susitarimus su asocijuotosiomis įmonėmis dėl tokių paslaugų teikimo, kad subjektas būtų įsteigtas ir išlaikomas teisiniais ir mokesčių tikslais. Tam tikrų papildomų paslaugų, kaip antai vien buhalterinės apskaitos paslaugų, užsakymo, pagrindinę veiklą vykdant pačiai įmonei, nepakaktų, kad įmonė tenkintų šią sąlygą. Nors tokie paslaugų teikėjai galėtų būti reguliuojami kitais, su mokesčiais nesusijusiais tikslais, jų prievolės tokiais kitais tikslais ne visada gali sumažinti riziką, kad jie sudarys sąlygas įsteigti ir išlaikyti įmones, kuriomis piktnaudžiaujama mokesčių vengimo ir slėpimo tikslais; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  į numatomų taisyklių taikymo sritį būtų teisinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Įmonės, kurios savo veiklai vykdyti įdarbina pakankamą skaičių asmenų (visą darbo laiką ir išimtinai), taip pat neturėtų būti laikomomis neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo. Nors pagrįstai manoma, kad jos neatitiktų patekimo į taikymo sritį kriterijaus, teisinio tikrumo tikslais turėtų būti aiškiai nustatyta, kad jos neįtraukiamos; (6)  į numatomų taisyklių taikymo sritį teisinga ir proporcinga neįtraukti įmonių, kurių veikla yra pakankamai skaidri ir kurių mokesčių priežiūra yra pakankamo lygmens ir todėl nekyla rizikos, kad jos neturės pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat neturėtų būti įtrauktos įmonės, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, taip pat tam tikros finansų įmonės, kurių veikla Sąjungoje tiesiogiai ar netiesiogiai griežtai reguliuojama ir kurioms taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai ir priežiūra. Tikslo gauti mokestinės naudos taip pat tikriausiai nesieks išimtinai kontroliuojančiosios įmonės, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir veiklą vykdanti patronuojamoji įmonė ir jų tikrasis (-ieji) savininkas (-ai). Tai pasakytina ir apie subkontroliuojančiąsias įmones, kurios yra toje pačioje jurisdikcijoje, kaip ir jų akcininkas arba pagrindinė patronuojančioji įmonė. Todėl jos taip pat neturėtų būti įtrauktos į taikymo sritį. Ši išimtis aiškiai taikoma įmonėms, kurios yra reguliuojamos arba kurios kelia nedidelę riziką, kad trūks veiklos pagrindo. Išimtis turėtų būti taikoma kiekvienam subjektui atskirai ir neturėtų būti išplėsta tiek, kad apimtų visą grupę; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)  siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/84912, vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio13, kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą; (8)  siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą, įmonės, kurioms taikoma ši direktyva ir kurioms kyla rizika būti pripažintomis neturinčiomis veiklos pagrindo ir būti naudojamomis siekiant pagrindinio tikslo gauti mokestinės naudos, savo metinėje mokesčių deklaracijoje turėtų deklaruoti, kad jos turi minimalius išteklius, visų pirma darbuotojus ir patalpas rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje, ir tokiu atveju pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Reikalavimas, susijęs su patalpomis valstybėje narėje, turi būti taikomas atsižvelgiant į didėjančią nuotolinio darbo plėtrą, dėl kurios teisėtai veikiančios įmonės mažina savo patalpų dydį ir atsisako išimtinai veiklai naudojamų patalpų. Nors pripažįstama, kad skirtingų rūšių veiklai gali prireikti skirtingų lygių ar rūšių išteklių, bendro minimalaus išteklių lygio būtų tikimasi bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo vertinimu turėtų būti siekiama tik nustatyti įmonių veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir neturėtų būti keliamas klausimas dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/84912, vaidmens nustatant pinigų plovimą, pirminius nusikaltimus ir teroristų finansavimą. Priešingai, minimalaus išteklių lygio nebuvimas gali būti laikomas veiklos pagrindo nebuvimo požymiu, kai įmonei jau kyla rizika, kad ji bus pripažinta neturinčia veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Siekiant užtikrinti suderinamumą su atitinkamais tarptautiniais standartais, bendras minimalus lygis turėtų būti grindžiamas galiojančiais Sąjungos ir tarptautiniais esminės ekonominės veiklos standartais, taikomais taikant lengvatinius mokesčių režimus arba netaikant pelno mokesčio13, kaip nustatyta Žalingos mokesčių praktikos forume. Būtina numatyti, kad kartu su mokesčių deklaracija būtų pateikti patvirtinamieji dokumentai, pagrindžiantys įmonės pareiškimą, kad ji turi minimalius išteklius. Tai taip pat būtina siekiant suteikti galimybę administratoriui susidaryti nuomonę, pagrįstą įmonės faktais ir aplinkybėmis, ir nuspręsti, ar pradėti audito procedūrą; __________________ __________________ 12 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73). 12 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73). 13 Tarybos generalinis sekretoriatas, 9637/18 FISC 241 ECOFIN 555, Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas), Trečiojo kriterijaus aiškinimo gairės; EBPO / G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas, Veiksmingesnė kova su žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į skaidrumą ir veiklos pagrindą, 5 veiksmas. Baigiamoji ataskaita. 13 Tarybos generalinis sekretoriatas, 9637/18 FISC 241 ECOFIN 555, Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas), Trečiojo kriterijaus aiškinimo gairės; EBPO / G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas, Veiksmingesnė kova su žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į skaidrumą ir veiklos pagrindą, 5 veiksmas. Baigiamoji ataskaita. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)  siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą, būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais, ir galbūt padaryti kitokią išvadą; (9)  siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir stabilumą, būtina nustatyti bendras taisykles dėl įmonių pareiškimų turinio. Turėtų būti daroma prielaida, kad įmonės, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir kurioms dėl to taikomi duomenų teikimo reikalavimai, neturi pakankamo veiklos pagrindo mokesčių tikslais, jei jos taip pat pareiškia neturinčios vieno ar daugiau elementų, kurie bendrai sudaro minimalų veiklos pagrindą, arba nepateikia reikiamų patvirtinamųjų dokumentų. Įmonės, pareiškiančios, kad turi visus minimalaus veiklos pagrindo elementus, ir pateikiančios reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, turėtų būti laikomos turinčiomis minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais ir joms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų įpareigojimų ir pasekmių pagal šią direktyvą. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio jokiai taikytinai teisei ir administratoriaus teisei atlikti auditą, be kita ko, remiantis patvirtinamaisiais dokumentais. Kad valstybės narės galėtų veiksmingai paskirstyti savo mokesčių administratorių išteklius, jos turėtų galėti nustatyti laikotarpį, kurį bus daroma prielaida, kad įmonės veiklos pagrindas yra minimalus, jeigu įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės per tą laikotarpį nepasikeičia; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  pripažįstama, kad tai, ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti papildomą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 6 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą; (10)  vertinimas, ar įmonė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą mokesčių tikslais, ar daugiausia yra naudojama mokesčių vengimo ar slėpimo tikslais, galiausiai priklauso nuo faktų ir aplinkybių. Tuo požiūriu kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama kiekviena konkreti įmonė. Todėl įmonės, kurios laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais, turėtų turėti teisę įrodyti priešingai, įskaitant įrodymą, kad jos iš esmės nėra naudojamos mokesčių tikslais, ir paneigti tokią prielaidą. Įvykdžiusios savo duomenų teikimo prievoles pagal šią direktyvą, jos turėtų pateikti reikalingą informaciją valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriui. Nors jos gali pateikti bet kokią papildomą informaciją, kuri, jų nuomone, yra tinkama, būtina nustatyti bendrus reikalavimus dėl to, kas gali būti laikoma tinkamais papildomais įrodymais, kurių turėtų būti reikalaujama visais atvejais. Tais atvejais, kai valstybė narė, remdamasi tokiais papildomais įrodymais, mano, kad įmonė patenkinamai paneigė prielaidą dėl veiklos pagrindo nebuvimo, ji turėtų turėti galimybę priimti sprendimą patvirtinti, kad įmonė turi minimalų veiklos pagrindą mokesčių tikslais pagal šią direktyvą. Toks sprendimas gali galioti tol, kol nepasikeičia įmonės faktinės ir teisinės aplinkybės ir ne ilgiau kaip 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Tai leis apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kurie, kaip įrodyta, nėra susiję su priedangos įmonėmis pagal šią direktyvą; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)  kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui, kurie gali klestėti dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma; (11)  kadangi šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui dėl įmonių, neturinčių minimalaus veiklos pagrindo, veiksmų, taip pat siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą bei pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu numatyti galimybę taikyti išimtis įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų, bet kurių pasitelkimas nedaro faktinio naudingo poveikio bendrai įmonės grupės ar tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) mokesčių mokėtojo padėčiai. Todėl tokios įmonės turėtų turėti teisę prašyti valstybės narės, kurioje jos reziduoja mokesčių tikslais, administratoriaus priimti sprendimą, kuriuo jos būtų visiškai ir iš anksto atleistos nuo siūlomų taisyklių laikymosi, nereikalaujant iš įmonės, kad ji tenkintų veiklos pagrindo kriterijų, jei ji gali įrodyti, kad atitinkamas subjektas negauna mokesčių lengvatų. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad administratorius galėtų reguliariai tikrinti, ar tebegalioja faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas taikyti išimtį. Tuo pat metu, jei toks sprendimas būtų pratęstas, būtų galima apriboti išteklius, skiriamus nagrinėti atvejams, kuriems direktyva neturėtų būti taikoma; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/E14 ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB15 nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą. Ta valstybė narė taip pat turėtų turėti galimybę išduoti tokią pažymą su įspėjimu, nurodydama, kad įmonė neturėtų jos naudoti pirmiau minėtoms mokesčių lengvatoms gauti. Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą arba specialios rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymos išdavimas neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma; (13)  siekiant užtikrinti siūlomos sistemos veiksmingumą, būtina nustatyti atitinkamas mokestines pasekmes įmonėms, kurios neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais. Įmonėms, kurios atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijų ir, kaip manoma, neturi veiklos pagrindo mokesčių tikslais, nors, be to, nepateikė priešingų įrodymų arba įrodymų, kad jos nesiekia tikslo gauti mokestinės naudos, neturėtų būti leidžiama naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas dvigubo pajamų ir, kai taikoma, kapitalo apmokestinimo panaikinimas ir kurių šalis yra jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybė narė, nuostatomis ir bet kokiais kitais panašaus tikslo ar poveikio susitarimais, įskaitant tarptautinių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimų nuostatas. Tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama naudotis Tarybos direktyvoje 2011/96/ES14 ir Tarybos direktyvoje 2003/49/EB15 nustatytomis lengvatomis. Tuo tikslu toms įmonėms neturėtų būti suteikiama teisė gauti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, jeigu ji reikalinga toms lengvatoms gauti. Todėl valstybė narė, kurioje įmonė yra rezidentė mokesčių tikslais, turėtų atsisakyti išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą ir pateikti paaiškinimą nurodydama, kokiu pagrindu sprendimas buvo priimtas. Atsisakymas išduoti rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą neturėtų reikšti, kad netaikomos įmonės rezidavimo valstybės narės nacionalinės taisyklės, susijusios su rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir su ja susijusiomis atitinkamomis prievolėmis. Tai veikiau paskatintų pranešti kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kad su šia įmone susijusiems sandoriams neturėtų būti taikomas joks atleidimas ar grąžinimas pagal jokią sutartį su įmonės rezidavimo valstybe nare ar Sąjungos direktyvas, jei taikoma; __________________ __________________ 14 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8). 14 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011 12 29, p. 8). 15 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49). 15 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49). Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos mokestinės pasekmės būtų nuosekliai apibrėžtos atsižvelgiant į esamus dvišalius mokesčių susitarimus, sudarytus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; (15)  atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su keitimusi informacija tarp valstybių narių mokesčių administratorių, visų pirma automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais, taisyklės ir procedūros, ši direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, kad valstybės narės galėtų automatiškai keistis informacija, gaunama pagal šią direktyvą; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)  siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu, ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Todėl, siekiant padidinti veiksmingumą, labai svarbu, kad valstybė narė, į kurią kreipiamasi, būtų įpareigota atlikti tokį auditą ir dalytis informacija apie jo rezultatus, net jei priedangos subjektas nenustatomas; (16)  siekiant padidinti veiksmingumą, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Siekiant užtikrinti mokestinį tikrumą ir minimalų koordinavimo lygį visose valstybėse narėse, būtina nustatyti minimalią piniginę baudą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įmonės padėtį. Numatomos taisyklės grindžiamos pačių įmonių atliekamu vertinimu siekiant nustatyti, ar jos atitinka patekimo į taikymo sritį kriterijus. Siekiant, kad nuostatos būtų veiksmingos ir skatintų tinkamai laikytis taisyklių visoje Sąjungoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta priedangos įmonė gali būti naudojama kitos valstybės narės mokesčių bazei ardyti, svarbu, kad bet kuri valstybė narė turėtų teisę prašyti kitos valstybės narės atlikti bendrą įmonių, kurioms kyla rizika neatitikti šioje direktyvoje apibrėžtų minimalaus veiklos pagrindo reikalavimų, mokesčių auditą. Bendri auditai leidžia sutelkti ekspertines žinias ir tokiu būdu užtikrinti visapusišką faktų nustatymą ir propaguoti audito rezultatų pripažinimą. Tarybos direktyva (ES) 2021/51416 sukurta vienoda bendrų auditų sistema, todėl atitinkamais atvejais jie ir turėtų būti naudojami; ________________ 16 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1). Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)  siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta; (18)  siekdama įvertinti siūlomų naujų taisyklių veiksmingumą, taip pat jų poveikį mokestinėms pajamoms valstybėse narėse ir mokesčių administratorių pajėgumui, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta ir prireikus prie jos turėtų būti pridėtas peržiūros dokumentas, siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas (5)  tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 punkte; (5)  tikrasis savininkas – tikrasis savininkas, kaip apibrėžta [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, COM(2021)0420 galutinis] 2 straipsnio 22 punkte; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas) (6a)  mokesčių lengvata – įmonės privalomų įsipareigojimų rezidavimo vietos mokesčių tikslais vyriausybei sumažinimas; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis 1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, atitinkančios šiuos kriterijus, pagal 7 straipsnį teiktų duomenis valstybių narių kompetentingoms institucijoms: 1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, atitinkančios šiuos susumuojamus kriterijus, pagal 7 straipsnį teiktų duomenis valstybių narių kompetentingoms institucijoms: Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas a)  įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 75 % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus; a)  įmonės atitinkamos pajamos sudaro daugiau kaip 65 % įmonės pajamų, gautų per praėjusius dvejus mokestinius metus; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto i papunktis i)  daugiau kaip 60 % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje; i)  daugiau kaip 55 % įmonės turto, kuriam taikomi 4 straipsnio e ir f punktai, balansinės vertės per pastaruosius dvejus mokestinius metus buvo ne įmonės rezidavimo valstybėje narėje; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis ii)  bent 60 % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius; ii)  daugiau kaip 55 % atitinkamų įmonės pajamų gaunama arba išmokama vykdant tarpvalstybinius sandorius; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas c)  per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis. c)  per praėjusius dvejus mokestinius metus įmonė naudojosi užsakomosiomis kasdienės veiklos administravimo ir sprendimų dėl svarbių funkcijų priėmimo paslaugomis, kurias teikia trečioji šalis. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis 2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi įmonėms, priklausančioms kuriai nors iš šių kategorijų: 2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi šioms įmonėms: Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos e punktas e)  įmonėms, kuriose etato ekvivalentu dirba bent penki darbuotojai arba darbuotojai, išskirtinai užsiimantys veikla, iš kurios gaunamos atitinkamos pajamos; Išbraukta. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punktas a)  įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje arba patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei; a)  įmonė turi savo patalpas valstybėje narėje, patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei, arba patalpas, kuriomis ji dalijasi su tos pačios grupės subjektais; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktas b)  įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita; b)  įmonė Sąjungoje turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita arba elektroninių pinigų sąskaita, į kurią gaunamos atitinkamos pajamos; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 2 punktas (2)  yra kvalifikuoti ir įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu; (2)  yra įgalioti priimti sprendimus, susijusius su veikla, iš kurios įmonė gauna atitinkamas pajamas, arba susijusius su įmonės turtu; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 3 punktas (3)  nuolat aktyviai ir savarankiškai naudojasi 2 punkte nurodytais įgaliojimais; Išbraukta. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio 4 punktas (4)  nėra įmonės, kuri nėra asocijuotoji įmonė, darbuotojai ir neatlieka kitų įmonių, kurios nėra asocijuotosios įmonės, direktoriaus ar lygiavertės funkcijos; Išbraukta. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis ii)  dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų yra rezidentai mokesčių tikslais įmonės rezidavimo valstybėje narėje arba ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų. ii)  dauguma įmonės etato ekvivalento darbuotojų turi įprastą gyvenamąją vietą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 593/2008, įmonės valstybėje narėje arba yra ne didesniu atstumu nuo tos valstybės narės, nei suderinama su tinkamu jų pareigų vykdymu, ir tokie darbuotojai yra kvalifikuoti vykdyti veiklą, iš kurios įmonė gauna atitinkamų pajamų. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas) ga)  įmonės ir susijusių įmonių struktūros bei visų svarbių užsakomųjų paslaugų susitarimų, įskaitant struktūros loginį pagrindimą, apžvalga, išdėstyta pagal standartizuotą formą; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 2 dalies g b punktas (naujas) gb)  pagal šią dalį pateiktų dokumentinių įrodymų santrauka, visų pirma: –  trumpas įmonės veiklos pobūdžio apibūdinimas; –  darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais; –  pelno arba nuostolių suma prieš sumokant mokesčius ir juos sumokėjus. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis 1.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia atitinkanti visus 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalaus veiklos pagrindo rodiklius ir pagal 7 straipsnio 2 dalį pateikia pakankamus patvirtinamuosius dokumentus, mokestiniais metais turi minimalų veiklos pagrindą. 1.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia atitinkanti visus 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalaus veiklos pagrindo rodiklius ir pagal 7 straipsnio 2 dalį pateikia reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, mokestiniais metais turi minimalų veiklos pagrindą. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis 2.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia neatitinkanti vieno ar daugiau 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų rodiklių arba nepateikia pakankamų patvirtinamųjų dokumentų pagal 7 straipsnio 2 dalį, mokestiniais metais neturi minimalaus veiklos pagrindo. 2.  Daroma prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia neatitinkanti vieno ar daugiau 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų rodiklių arba nepateikia reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų pagal 7 straipsnio 2 dalį, mokestiniais metais neturi minimalaus veiklos pagrindo. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad įmonės, kurios pagal 8 straipsnio 2 dalį laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, galėtų paneigti šią prielaidą pateikdamos bet kokius papildomus patvirtinamuosius dokumentus apie jų vykdomą verslo veiklą, kuria siekiama gauti atitinkamas pajamas. 1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įmonės, kurios pagal 8 straipsnio 2 dalį laikomos neturinčiomis minimalaus veiklos pagrindo, galėtų nepagrįstai nedelsdamos ir nepatirdamos pernelyg didelių administracinių išlaidų paneigti šią prielaidą pateikdamos bet kokius papildomus patvirtinamuosius dokumentus apie jų vykdomą verslo veiklą, kuria siekiama gauti atitinkamas pajamas. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies a punktas a)  dokumentą, leidžiantį nustatyti komercinį įmonės įsteigimo pagrindimą; a)  dokumentą, leidžiantį nustatyti įmonės įsteigimo valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, pagrindimą verslo požiūriu; Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies b punktas b)  informaciją apie darbuotojų profilius, įskaitant jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę; b)  informaciją apie visą darbo dieną dirbančių, ne visą darbo dieną dirbančių ir laisvai samdomų darbuotojų profilius, visų pirma jų patirties lygį, jų sprendimų priėmimo įgaliojimus visoje organizacijoje, vaidmenį ir pareigas organizacijos struktūros schemoje, jų darbo sutarties rūšį, kvalifikaciją ir darbo trukmę, užtikrinant aukšto lygio duomenų apsaugą ir privatumą; Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybė narė apsvarsto prašymą paneigti prielaidą per devynis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, ir jis laikomas tenkinamu, jei praėjus tam devynių mėnesių laikotarpiui valstybė narė nepateikė atsakymo. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė galėtų prašyti atleisti ją nuo įpareigojimų pagal šią direktyvą, jei dėl įmonės egzistavimo nesumažėja jos tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba visos grupės, kurios narė yra įmonė, mokestiniai įsipareigojimai. 1.  Valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė galėtų nepagrįstai nedelsiant ir nepatirdama pernelyg didelių administracinių išlaidų prašyti atleisti ją nuo įpareigojimų pagal šią direktyvą, jei dėl įmonės egzistavimo nesumažėja jos tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba visos grupės, kurios narė yra įmonė, mokestiniai įsipareigojimai. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybė narė gali taikyti tokią išimtį vienus mokestinius metus, jei įmonė pateikia pakankamai objektyvių įrodymų, kad ją pasitelkus atitinkamais atvejais jos tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė negaus mokestinės naudos. Tie įrodymai apima informaciją apie grupės struktūrą ir jos veiklą. Jie leidžia palyginti bendrą mokesčių sumą, kurią atitinkamais atvejais turi sumokėti tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė, kai įmonė pasitelkiama, su suma, kuri būtų mokėtina tomis pačiomis aplinkybėmis, jei įmonės nebūtų. 2.  Valstybė narė gali taikyti tokią išimtį vienus mokestinius metus, jei įmonė pateikia pakankamai objektyvių įrodymų, kad ją pasitelkus atitinkamais atvejais jos tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė negaus mokestinės naudos. Tie įrodymai apima informaciją apie grupės struktūrą ir jos veiklą, įskaitant jos darbuotojų sąrašą visos darbo dienos ekvivalentais. Jie leidžia palyginti bendrą mokesčių sumą, kurią atitinkamais atvejais turi sumokėti tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) arba visa grupė, kai įmonė pasitelkiama, su suma, kuri būtų mokėtina tomis pačiomis aplinkybėmis, jei įmonės nebūtų. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybė narė apsvarsto prašymą taikyti išimtį per devynis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, ir jis laikomas tenkinamu, jei praėjus tam devynių mėnesių laikotarpiui valstybė narė nepateikė atsakymo. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis Jeigu įmonė neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais valstybėje narėje, kurioje ji yra rezidentė mokesčių tikslais, ta valstybė narė priima bet kurį iš šių sprendimų: Jeigu įmonė neturi minimalaus veiklos pagrindo mokesčių tikslais valstybėje narėje, kurioje ji yra rezidentė mokesčių tikslais, ta valstybė narė atmeta prašymą išduoti įmonei rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, skirtą naudoti už tos valstybės narės jurisdikcijos ribų. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos a punktas a)  atmeta prašymą išduoti įmonei rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, skirtą naudoti už šios valstybės narės jurisdikcijos ribų; Išbraukta. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 pastraipos b punktas b)  išduoda rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė neturi teisės naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas pajamų ir, kai taikoma, kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, ir panašių tikslų ar padarinių turinčių tarptautinių susitarimų, taip pat pagal Direktyvos 2011/96/ES 4, 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnį teikiamomis lengvatomis. Išbraukta. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Nepatenkinusi prašymo išduoti tokią pažymą valstybė narė pateikia oficialų paaiškinimą, kuriame tinkamai nurodo tokio sprendimo priežastis ir pažymi, kad įmonė neturi teisės naudotis susitarimų ir konvencijų, kuriais nustatomas pajamų ir, kai taikoma, kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, ir panašių tikslų ar padarinių turinčių tarptautinių susitarimų, taip pat pagal Direktyvos 2011/96/ES 4, 5 ir 6 straipsnius ir Direktyvos 2003/49/EB 1 straipsnį teikiamomis lengvatomis. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 b pastraipa (nauja) Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija užtikrina, kad tos mokestinės pasekmės būtų tinkamai taikomos atsižvelgiant į esamus dvišalius mokesčių susitarimus, sudarytus su trečiosiomis valstybėmis, kad jos gautų informaciją apie numanomas priedangos įmones. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8 ad straipsnio 4 dalies b punktas b)  įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra; b)  kai neturima mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (TIN), įmonės, privalančios teikti duomenis pagal direktyvos [LB] 6 straipsnį, PVM mokėtojo kodas, jei yra; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8 ad straipsnio 4 dalies g punktas g)  pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka. g)  deklaracijos ir, kai tinkama, pagal 7 straipsnio 2 dalį įmonės pateiktų įrodymų santrauka. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 8ad straipsnio 6 a dalis (nauja) 6a.  Jei valstybės narės kompetentinga institucija pagal 1, 2 arba 3 dalis nustato kitas valstybes nares, kurioms gali būti aktualus įmonės ataskaitų teikimas, tose dalyse nurodytame pranešime pateikiamas konkretus perspėjimas toms valstybėms narėms, kurios laikomos suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 pastraipa Valstybės narės užtikrina, kad tos sankcijos apimtų administracinę piniginę sankciją, kuri būtų ne mažesnė kaip 5 % įmonės apyvartos atitinkamais mokestiniais metais, jei įmonė, kuri turi teikti duomenis pagal 6 straipsnį, neįvykdo tokio reikalavimo dėl mokestinių metų per nustatytą terminą arba pateikia klaidingą pareiškimą mokesčių deklaracijoje pagal 7 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad tos sankcijos apimtų administracinę piniginę sankciją, kuri būtų ne mažesnė kaip 2 % įmonės pajamų atitinkamais mokestiniais metais, jei įmonė, kuri turi teikti duomenis pagal 6 straipsnį, neįvykdo tokio reikalavimo dėl mokestinių metų per nustatytą terminą, ir administracinę piniginę sankciją, kuri būtų bent 4 % įmonės pajamų, jeigu įmonė, kuri pagal 6 straipsnį privalo teikti ataskaitą, pateikia klaidingą pareiškimą mokesčių deklaracijoje pagal 7 straipsnį. Tuo atveju, kai įmonė gauna nulines arba mažas pajamas, kurios apibrėžiamos kaip nesiekiančios nacionalinio mokesčių administratoriaus nustatytos ribos ir neviršijančios Komisijos įgyvendinimo akte nustatytos minimalios ribos, nuobauda turėtų būti grindžiama bendru įmonės turtu. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 a pastraipa (nauja) Antroje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 18a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio pavadinimas Prašymas atlikti mokesčių auditą Prašymas atlikti bendrą mokesčių auditą Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 pastraipa Jeigu vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad įmonė, kuri yra kitos valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą, pirmoji valstybė narė gali prašyti antrosios valstybės narės kompetentingos institucijos atlikti įmonės mokesčių auditą. Jeigu vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad įmonė, kuri yra kitos valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą, pirmoji valstybė narė, nurodydama priežastis, gali prašyti antrosios valstybės narės kompetentingos institucijos atlikti bendrą įmonės mokesčių auditą laikantis Tarybos direktyvos (ES) 2021/51417 12a straipsnyje nustatytų procedūrų. _____________________- __________________-- 17 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1). Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 2 pastraipa Valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija mokesčių auditą inicijuoja per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir jį atlieka pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas mokesčių auditas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Jei prašančioji kompetentinga institucija negali atlikti bendro mokesčių audito dėl teisinių motyvų, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija inicijuoja nacionalinį auditą per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir jį atlieka pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamas mokesčių auditas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 1 dalies f punktas f)  įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių; f)  įmonių, kurios atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, auditų skaičių, suskirstytą pagal bendrus auditus ir reguliarius auditus; Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio pavadinimas Ataskaitos Peržiūra Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalis 1.  Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. 1.  Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas peržiūros dokumentas, siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Ataskaitoje apžvelgiamas ir įvertinamas šios direktyvos poveikis mokestinėms pajamoms valstybėse narėse, mokesčių administratorių pajėgumams ir, be kita ko, poreikis iš dalies pakeisti šią direktyvą. Ataskaitoje taip pat įvertinama, ar būtų tikslinga į 7 straipsnį įtraukti veiklos pagrindo rodiklį, grindžiamą pelnu prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas vienam darbuotojui, ir išplėsti tame straipsnyje nustatytą įpareigojimą teikti ataskaitas apie minimalaus veiklos pagrindo rodiklius mokesčių tikslais, įtraukiant reguliuojamas finansų įmones, ir, jei reikia, peržiūrėti joms suteiktą išimtį pagal 6 straipsnio 2b dalį. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis 2.  Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į valstybių narių pagal 15 straipsnį pateiktą informaciją. 2.  Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į valstybių narių pagal 16 straipsnį pateiktą informaciją. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a straipsnis (naujas) 18a straipsnis Komiteto procedūra 1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.