Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2022 m. birželio 14 d. pranešimą „BUSP ataskaita. Mūsų prioritetai 2022 m.“,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis. Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kurį Taryba priėmė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 ir 25 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 23–24 d. Tarybos išvadas dėl plačiosios Europos, Ukrainos, taip pat Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo paraiškų dėl narystės, Vakarų Balkanų, ekonominių klausimų, Konferencijos dėl Europos ateities ir išorės santykių,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2022)0528),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą (A/RES/ES-11/L.1) ir 2022 m. spalio 12 d. rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas: Jungtinių Tautų Chartijos principų gynimas“ (A/RES/ES-11/L.5),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2021)0644),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos narystės Žmogaus teisių taryboje sustabdymo (A/RES/ES-11/L.4),

–  atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 9 d. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų,

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 4 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities išvadų(2),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/528(3),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl COVID-19, krizių valdymo ir atsparumo, saugumo ir gynybos, migracijos išorės aspektų ir išorės santykių,

–  atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į NATO strateginę koncepciją, kurią NATO valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė 2022 m. birželio 29 d. Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325, kurioje nustatyta moterų, taikos ir saugumo darbotvarkė,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

–  atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo perspektyvos Izraeliui ir Palestinai(5),

–  atsižvelgdamas į bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, kurią 2023 m. sausio 10 d. pasirašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinis sekretorius,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0292/2022),

A.  kadangi neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, kurią remia A. Lukašenkos režimas Baltarusijoje, sugrąžino karą į Europos žemyną ir sukėlė didelius sugriovimus ir kančias; kadangi Rusija vykdo karo nusikaltimus prieš Ukrainą; kadangi visa tai kelia didelę grėsmę ir tebėra iššūkis Europos ir pasaulio saugumui; kadangi Rusija kelia branduolines grėsmes; kadangi keliose pasaulio vietovėse buvo padarytas neigiamas poveikis pasaulinėms tiekimo grandinėms ir pakenkta aprūpinimui maistu; kadangi Rusijos nelegalus karas prieš Ukrainą sukėlė ekonominį netikrumą, lėmė staigų energijos kainų augimą, padidino klimato krizę ir turi didelį potencialą dar labiau destabilizuoti daugelį valstybių narių ir trečiųjų šalių, ypač Vakarų Balkanuose ir priklausančių Rytų partnerystei, ir dėl visų šių veiksnių reikšmingai pakeitė ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) geopolitinį kontekstą; kadangi agresijos karas prieš Ukrainą buvo V. Putino plano pertvarkyti euroatlantinę saugumo struktūrą dalis; kadangi dėl Ukrainos kariuomenės didvyriškos gynybos šio plano įgyvendinimas buvo sutrukdytas; kadangi nuo 2014 m. ES nesugebėjo visapusiškai išnaudoti savo bendrų saugumo ir gynybos (BSGP) priemonių, kad veiksmingai paremtų Ukrainos kovą su Rusija, nors šiais metais pastebima tam tikrų pagerėjimų; kadangi, jei nori būti laikoma sėkminga ir patikima pasaulinio masto veikėja, ES turi toliau plėtoti savo pajėgumus ir stiprinti savo politinę valią užtikrinti saugumą savo artimiausioje kaimynystėje;

B.  kadangi rytinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose reikia taikiai spręsti konfliktus, didinti stabilumą ir saugumą bei stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą; kadangi saugumui šiuose regionuose didelę grėsmę kelia Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir šios agresijos išplitimo į kaimynines šalis galimybė; kadangi mūsų artimiausių kaimyninių šalių destabilizacija kelia grėsmę ES stabilumui, taikai ir saugumui;

C.  kadangi Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas išryškino, kad būtini stipresni, platesnių užmojų, patikimesni, strateginiai ir vieningi ES veiksmai pasaulio mastu, ir atskleidė būtinybę, kad ES turi savarankiškai nustatyti savo strateginius tikslus ir plėtoti bei panaudoti pajėgumus jiems pasiekti; kadangi tai dar kartą pabrėžia, kad Europa turi teikti pirmenybę energetinei nepriklausomybei;

D.  kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą verčia ES atsibusti, sukeldamas tiesioginę grėsmę Europos ir pasaulio saugumo tvarkai ir ES bei jos valstybių narių saugumui; kadangi Rusijos invazija į Ukrainą suaktyvino veiksmus siekti naujo geopolitinio BUSP ir apskritai ES išorės veiksmų apibrėžimo, taikant drąsią viziją, grindžiamą Sąjungos interesais naujoje geopolitinėje realybėje, su tikra valia veikti ir siejant ją su transatlantiniu bendradarbiavimu, kad būtų pasiekta strategiškai svarbių rezultatų; kadangi Rusijos agresijos akivaizdoje Suomija ir Švedija pateikė prašymus prisijungti prie NATO; kadangi šis konfliktas rodo, kad valstybėms narėms reikia skubiai apibrėžti bendrą grėsmių suvokimą ir parodyti tikrą solidarumą su priešakinėse linijose esančiomis valstybėmis narėmis; kadangi šis karas dar kartą patvirtino NATO, kaip Europos saugumo pagrindo, vaidmenį ir tvirto transatlantinio ryšio būtinumą;

E.  kadangi būtina, kad Sąjunga pašalintų pagrindines pažeidžiamumo priežastis, kaip, pavyzdžiui, pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), ir sustiprintų savo atsparumą ir pasiruošimą totalitarinių ir nedemokratinių režimų keliamai grėsmei;

F.  kadangi Rusijos invazija taip pat pabrėžė būtinybę, kuri atsispindi piliečių paskatintos konferencijos dėl Europos ateities išvadose, valstybėms narėms parodyti reikiamą politinę valią transformuoti BUSP į visavertę ES politiką;

G.  kadangi dėl valstybių narių politinės valios stokos per pastarąjį dešimtmetį buvo tik labai ribotai panaudotos ir išnaudotos greitos, veiksmingos ir efektyvios užsienio politikos, saugumo ir gynybos veiksmų galimybės, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; kadangi dėl kintančios Europos saugumo aplinkos atėjo laikas naudoti visas ES sutartyje numatytas priemones, ypač susijusias su BSGP; kadangi Lisabonos sutartyje numatyti tokie ypatumai kaip 41 straipsnio 3 dalies b punkte numatytas pradinis karinis fondas, galimybė sudaryti nedidelę grupę, turinčią platesnio užmojo saugumo ir gynybos tikslus pagal 44 straipsnį, ir nustatyti 42 straipsnio 3 dalyje numatytą tikrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kurie galioja nuo 2009 m. gruodžio mėn.;

H.  kadangi nuostatos dėl pereigos galėtų būti naudojamos nedelsiant siekiant pereiti nuo vienbalsiškumo reikalavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos konkrečiose politikos srityse; kadangi dėl dabartinės grėsmės Europos saugumui reikia nedelsiant pritaikyti tam tikrus darbo metodus;

I.  kadangi Taryba veikė greitai ir vieningai ir iki šiol priėmė devynis sankcijų paketus Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, įskaitant individualias sankcijas, pavyzdžiui, turto įšaldymą ir kelionių apribojimus, ekonomines sankcijas, skirtas finansų, prekybos, energetikos, transporto, technologijų ir gynybos sektoriams, žiniasklaidos apribojimus, diplomatines priemones, ekonominių santykių su okupuotu Krymu ir Sevastopoliu bei Donecko ir Luhansko nekontroliuojamomis teritorijomis apribojimus ir su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias priemones, ir kadangi visos šios sankcijos rodo solidarumą ir vienybę, bet vis tiek yra nepakankamos agresoriui sustabdyti;

J.  kadangi žiniasklaidos laisvės mažėjimas ir dažnėjančios dezinformacijos kampanijos, užsienio kišimasis ir išpuoliai prieš žurnalistus yra pasaulinė tendencija, labiausiai akivaizdi regresą demokratijos srityje patiriančiose šalyse ir įsipareigojimų nevykdančiose totalitarinėse valstybėse; kadangi tarptautiniu mastu susirūpinimą kelia pasekmės žmogaus teisėms, demokratijai, visuomenės dalyvavimui ir vystymuisi; kadangi ES turi stiprinti bendradarbiavimą su bendramintėmis šalimis partnerėmis, kad skatintų ir gintų žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę bei kovotų su dezinformacija ir užsienio kišimusi trečiosiose šalyse;

K.  kadangi nuolatinis saugumo padėties nestabilumas ir nenuspėjamumas prie Sąjungos sienų ir artimiausioje kaimynystėje kelia tiesioginę grėsmę Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui;

L.  kadangi Vladimiro Putino nurodymu Rusijos Federacijos vyriausybė ir toliau vykdė tarptautinio terorizmo aktus prieš politinius oponentus ir suverenias valstybes, kurie kulminaciją nuo 2014 m. pasiekė, kai ji įsiveržė į Ukrainą ir ją okupavo;

M.  kadangi pasaulinius nepateisinamos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą padarinius didina besitęsiančios ir precedento neturinčios COVID-19 pandemijos, kilusios Uhane, KLR, poveikis; kadangi dėl didelio masto karo pakartotinio proveržio Europos žemyne, ekonominio nestabilumo ir Rusijos Federacijos tyčinio energijos tiekimo nepastovumo naudojimo atsiranda tiesioginis geopolitinis neapibrėžtumas Europos Sąjungos, valstybių narių kandidačių ir būsimų valstybių narių kandidačių piliečiams, taip pat partneriams visame pasaulyje;

N.  kadangi tam, kad pasiektų strateginį savarankiškumą, Sąjunga turi turėti galimybę spręsti visus ES strateginės svarbos klausimus nepagrįstai nepasikliaudama trečiųjų valstybių ir subjektų pajėgumais, be kita ko, šalindama pažeidžiamumą, dėl kurio Sąjungoje gali kilti vidinis susiskaidymas ir priverstinės koncesijos autoritariniams subjektams; kadangi įgijusi strateginį savarankiškumą Sąjunga galės toliau stiprinti savo išorės veiksmus, remdamasi stiprybe, veiksmingiau siekti ir įgyvendinti savo vertybėmis pagrįstus interesus ir sustiprinti savo indėlį į pasaulinį daugiašališkumą, taikų konfliktų sprendimą ir demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių plėtrą visame pasaulyje; kadangi ES negalės apsiginti arba būti patikima veikėja be tikrų investicijų į valstybių narių gynybą; kadangi, nepaisant nuo 2014 m. tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą, NATO vadovų sprendimą gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP įgyvendino tik keletas sąjungininkių, kurios yra ES valstybės narės, visų pirma Rytų flange; kadangi šios ribos laikymasis rodo tikrą valią tuo pačiu metu stiprinti ir Europos saugumą, ir ES poziciją;

O.  kadangi savanoriškas Europos valstybių prisijungimas prie ES tebėra sėkmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė; kadangi 2022 m. birželio 23 d. Europos vadovai suteikė Ukrainai ir Moldovos Respublikai šalių kandidačių tapti ES narėmis statusą ir pripažino Gruzijos europinę perspektyvą; kadangi 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba suteikė Bosnijai ir Hercegovinai šalies kandidatės tapti ES nare statusą, o Kosovo Respublika pateikė paraišką dėl narystės ES;

P.  kadangi Sąjungos BUSP grindžiama demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi; kadangi Sąjungos vertybės, įtvirtintos ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje, turi betarpišką svarbą; kadangi ir toliau stiprėja autokratinis spaudimas šioms demokratinėms vertybėms, dėl ko mažėja piktnaudžiavimo valdžia kontrolė, dažnėja žmogaus teisių pažeidimai ir jie tampa vis sunkesni bei ribojama erdvė pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratiniams opozicijos judėjimams; kadangi, remiantis „Freedom House“ duomenimis, 2021 m. buvo 16-ieji iš eilės pasaulinio demokratinio nuosmukio metai;

Q.  kadangi klimato kaitos padariniai daro vis didesnį poveikį įvairiems žmonių gyvenimo aspektams, taip pat vystymosi galimybėms ir pasaulinei geopolitinei tvarkai ir bendram geopolitiniam stabilumui; kadangi asmenys, turintys mažiau išteklių prisitaikyti prie klimato kaitos, labiausiai nuo jos nukentės; kadangi vykdant ES užsienio politiką daugiau dėmesio turėtų būti skiriama daugiašalės veiklos skatinimui, bendradarbiaujant konkrečiais su klimatu susijusiais klausimais, kuriant strategines partnerystes ir stiprinant valstybinių ir nevalstybinių subjektų, įskaitant pagrindinius pasaulio teršėjus, tarpusavio bendradarbiavimą ir tarpusavio sąveiką;

R.  kadangi taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, kurios pagrindas yra tarptautinė teisė ir daugiašališkumo institucijos, kyla vis didėjantis pavojus tiek iš vidaus, tiek iš išorės; kadangi autokratinės valstybės, veikdamos atskirai ir imdamosi suderintų veiksmų, mėgina pakenkti daugiašalėms organizacijoms ir agentūroms, taip pat tarptautinei humanitarinei ir žmogaus teisių teisei, pakirsti šios teisės prasmę pasitelkiant verbavimą arba apeiti jos įgyvendinimą ar jam sutrukdyti, kartu skatindamos tolesnę autokratinio valdymo normų plėtrą ES ir trečiosiose šalyse, įskaitant diplomatinių, ekonominių ar karinių paskatų ir prievartos naudojimą bei dezinformacijos kampanijas; kadangi Rusijos invazija į Ukrainą ir jos tyčiniai karo nusikaltimai yra išpuolis prieš daugiašalės taisyklėmis pagrįstos pasaulinės tvarkos pagrindus;

S.  kadangi ES turi gerinti savo gebėjimus priimti greitus ir veiksmingus sprendimus, ypač įgyvendindama bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), laikytis vieningos pozicijos ir reaguodama į krizes veikti kaip tikra pasaulinio masto veikėja;

1.  nurodo, kad ES skubi, vieninga ir tvari reakcija į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir ES gebėjimas pasimokyti iš ankstesnių geostrateginių klaidų yra ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos, grindžiamos mūsų bendromis žmogaus teisių vertybėmis, demokratija ir teisine valstybe, veiksmingumo liudijimas; pabrėžia, kad siekiant sustiprinti jos, kaip patikimos vertybėmis grindžiamos užsienio politikos veikėjos, patikimos tarptautinės partnerės ir patikimos saugumo ir gynybos srities veikėjos, vaidmenį, Sąjunga turi patvirtinti sprendimų priėmimo procedūras, padedančias pasiekti šį tikslą, o tose srityse, kuriose jos šiuo metu jau yra prieinamos – jas įgyvendinti;

2.  pažymi, kad ES atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą atidžiai stebi daugelis autokratinių šalių visame pasaulyje, ir tai turės lemiamos įtakos apibrėžiant jų elgesį tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad ES, siekdama būti patikima veikėja, ir jos valstybės narės turi padidinti savo karinę, politinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir sustiprinti savo gynybą, atremdamos Rusijos grėsmę Europos saugumui;

3.  yra įsitikinęs, kad ES saugumo, klestėjimo ir pirmavimo pasauliniu lygmeniu užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su plėtros proceso konsolidavimu, šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių stojimo paspartinimu ir ES kaimyninių šalių politikos konsolidavimu;

4.  pabrėžia, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą tektoninių pokyčių geopolitinėje aplinkoje ir kitų tarptautinių iššūkių, įskaitant nuolatinį pasaulinio autoritarizmo stiprėjimą, stiprėjantį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą, KLR ryžtingą užsienio politiką, ekstremaliąją klimato padėtį ir COVID-19 pandemijos poveikį, reikia greičiau įgyvendinti strateginio savarankiškumo, solidarumo ir geopolitinio ES atsitokėjimo koncepciją, remiantis konkrečiais ir patikimais veiksmais prioritetiniais teminiais ir geografiniais klausimais, ir kartu parodyti glaudesnio bendradarbiavimo su NATO ir panašiai mąstančiais sąjungininkais visame pasaulyje poreikį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tiesioginė ar netiesioginė trečiosios šalies parama neteisėtoms Rusijos pozicijoms, t. y. balsuojant Rusijos naudai JT Generalinėje Asamblėjoje dėl atitinkamų rezoliucijų arba padedant Rusijai apeiti ES sankcijas, turėtų turėti aiškių, greitų ir konkrečių pasekmių mūsų politiniuose ir prekybiniuose santykiuose su ta šalimi;

5.  pabrėžia, kad Sąjunga gali realizuoti savo kaip pasaulinio masto veikėjos ir saugumo užtikrintojos vaidmenį tik lanksčiau ir veiksmingiau priimdama sprendimus, be kita ko, saugumo ir gynybos politikos srityse;

6.  pabrėžia, kad Sąjungos veiksmai turėtų būtų grindžiami vertybėmis ir principais, kuriais remiantis buvo įkurta Sąjunga pagal ES sutarties 21 straipsnį, ir juos atitiktų;

7.  mano, kad ES sutarties 21 straipsnio 2 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, į BUSP tikslų sąrašą įtraukiant „strateginio savarankiškumo“ sąvoką, kad ES, įgyvendindama savo užsienio ir saugumo politiką, taptų veiksminga diplomatijos ir saugumo veikėja, kuri imasi ryžtingų veiksmų, pasitelkdama konkrečias priemones, politiką, biudžetą ir įsipareigojimus;

8.  primena, kad pagal 2022 m. kovo mėn. Tarybos priimtą Strateginį kelrodį, kuriuo siekiama ES ir jos valstybėms narėms strategines gaires ir priemones. skirtas gynybiniams pajėgumams pagerinti ir tapti veiksminga saugumo užtikrintoja vis labiau priešingoje pasaulio ir regioninėje aplinkoje ir ryžtingesne pasauline veikėja užtikrinant taiką ir žmonių saugumą; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę spartesniam ir visapusiškam Strateginio kelrodžio įgyvendinimui bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais ir visapusiškai papildant NATO ir jos 2022 m. birželio 29 d. strateginę koncepciją, kartu atsižvelgiant į patirtį, įgytą per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;

9.  pabrėžia, kad reikia stiprios informavimo kampanijos, išryškinančios Strateginio kelrodžio naudą Europos saugumui ir ES piliečiams;

10.  pabrėžia, kad norėdama iš naujo geopolitiškai apibrėžti BUSP – o tai padaryti būtina norint reaguoti į dabartinius iššūkius, ES turėtų formuoti savo BUSP remdamasi šiais keturiais veiksmais:

11.  pabrėžia, kad siekiant plačių užmojų ES išorės žmogaus teisių politikos įsipareigojimų ir retorikos, ji turi būti nuosekli ir pavyzdinė; todėl apgailestauja dėl to, kad praktiškai ES ir toliau nesilaiko nuoseklumo vertinant palyginamas žmogaus teisių situacijas visame pasaulyje; be to, apgailestauja dėl to, kad pablogėjo žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis daugelyje jos valstybių narių, o tai kenkia ES patikimumui; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir griežtai laikytis žmogaus teisių;

12.  pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau siekti ginklų kontrolės ir laikytis daugiašalių susitarimų dėl nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo;

Stiprinti ES institucinę ir sprendimų priėmimo tvarką užsienio ir saugumo politikos srityje

13.  palankiai vertina įspūdingą ES vienybę ir ryžtą greitai ir ryžtingai reaguoti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; primygtinai ragina valstybes nares išlaikyti ir prireikus padidinti šį aukštą ir nuoseklų paramos Ukrainai ir jos piliečiams lygį, visapusiškai atsižvelgiant į kintančius Ukrainos poreikius ir ES įsipareigojimą dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo; ragina užtikrinti vienodą vienybės lygį ateityje susidūrus su išpuoliais prieš mūsų demokratines valstybes ar bendras vertybes;

14.  primygtinai ragina valstybes nares išlaikyti vienybę ir ryžtą bei remtis šiuo precedento neturinčiu bendradarbiavimo lygiu; pabrėžia vienybės ir nuoseklumo su Sąjungos pamatinėmis vertybėmis ir principais svarbą ir kad svarbu toliau stiprinti ES strateginį suverenumą ir atsparumą veiksmingiau priimant sprendimus BUSP srityje, o tai būtų galima pasiekti:

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, mano, kad prieš priimant atitinkamus Tarybos sprendimus Parlamentui būtų tikslinga surengti plenarinio posėdžio diskusijas ir priimti rezoliuciją, kuria būtų suteiktas politinis įgaliojimas tokiai operacijai, įskaitant jos tikslus, priemones ir trukmę;

15.  primygtinai ragina valstybes nares siekti griežtai taikyti ES sutarties 31 straipsnį, pagal kurį, be kita ko, Tarybai leidžiama kvalifikuota balsų dauguma priimti tam tikrus sprendimus BUSP klausimais, kai tai nėra karinio pobūdžio sprendimai, t. y. visų pirma susijusius su sankcijomis ir žmogaus teisėmis, o ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies atveju – pereiti prie griežtesnės kvalifikuotos balsų daugumos; ragina valstybes nares nedelsiant, visų pirma prioritetinėse srityse, visapusiškai pasinaudoti ES sutarties 31 straipsnio 3 dalies nuostata dėl pereigos;

16.  pakartoja, kad remia ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo priėmimą ir įgyvendinimą, kad ES galėtų skubiai taikyti tikslines ribojamąsias priemones asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus visame pasaulyje, dalyvaujantiems juose arba su jais susijusiems; palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo taikymo sritį įtraukiant korupcinius veiksmus, taip pripažįstant glaudų ryšį tarp korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų; primygtinai ragina Komisiją papildyti šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatant galimybes sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį siūlant spręsti rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejus; pakartoja savo raginimą Tarybai nustatyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma priimant ribojamąsias priemones, nustatytas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti savo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, aktyvistams ir tiriantiesiems žurnalistams, kovojantiems su korupcija, skatinti veiksmingų kovos su korupcija institucijų steigimą ir tvirtų reglamentavimo sistemų sukūrimą bei spręsti slaptumo jurisdikcijų ir mokesčių rojų problemą, visų pirma savo pačių jurisdikcijose;

18.  pabrėžia, kad Rusijos Federacijai nustatytų sankcijų vykdymas yra itin svarbus siekiant apriboti jos galimybes tęsti agresijos karą prieš Ukrainą, todėl jam turi būti teikiamas didžiausias prioritetas; primygtinai ragina Tarybą taikyti ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, kurios sudaro sąlygas Rusijos invazijai į Ukrainą, palengvindamos sankcijų apėjimą arba teikdamos tiesioginę karinę pagalbą; palankiai vertina Baltarusijos režimui taikomas ribojamąsias priemones; palankiai vertina Tarybos sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones Irano Islamo Respublikai, atsižvelgiant į jos bepiločių orlaivių, kurie skirti naudoti Ukrainoje, visų pirma prieš civilinius taikinius, tiekimą Rusijos Federacijai; ragina išplėsti ribojamąsias priemones, atsižvelgiant į tai, kad Irano Islamo Respublika nuolat tiekia bepiločius orlaivius ir planuoja tiekti raketas „žemė–žemė“; tvirtai palaiko pasiūlymą dėl direktyvos(6), kuria kriminalizuojami Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai, ir ragina pavesti Europos prokuratūrai užtikrinti nuoseklų ir vienodą tokių nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas visoje ES;

19.  yra susirūpinęs dėl vis dažnesnių ir intensyvesnių ekologinių ir klimato nelaimių, kurios turi ypač skaudžių padarinių skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems pasaulio asmenims ir bendruomenėms; primena, kad tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis kenkia pasaulinei taikai ir saugumui, kartu didindamas esamą pažeidžiamumą ir nelygybę ir kelia pavojų žmogaus teisėms; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį Komisija ir valstybės narės, taikydamos bendrą Europos komandos požiūrį, turi atlikti siekdamos klimato diplomatijos propagavimo visame pasaulyje, kad visame pasaulyje būtų išsaugota taika ir saugumas, visų pirma stiprinant dvišalius ir daugiašalius ryšius su tarptautiniais partneriais, visapusiškai įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir prisiimant tolesnius įsipareigojimus, ypač besivystantiems partneriams, taip pat integruojant klimato veiksmus į visus išorės veiksmų aspektus; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skubiai sukurti ir vykdyti stiprią ES klimato diplomatiją, kurios tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl Paryžiaus susitarimo, sustiprinti naujojo žaliojo kurso išorės aspektą ir teikti apčiuopiamą paramą plataus užmojo CO2 mažinimo tikslams trečiosiose šalyse,

20.  primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti ir sistemingai integruoti lyčių aspekto integravimą ir Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) į visus ES išorės veiksmus, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi politiką, visais dalyvavimo lygmenimis ir į visas atitinkamas veiklas bei koncepcijas, taip pat ir pasibaigus LLVP III vykdymo laikotarpiui; primygtinai ragina EIVT stiprinti geografinę pusiausvyrą, kad visų valstybių narių piliečiams būtų atstovaujama tinkamai, atspindint jų įvairovę, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje;

21.  ragina ES ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo; pabrėžia, kad moterys atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų prevencijos, taikos derybų, taikos kūrimo, taikos palaikymo, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto srityse; pabrėžia, kad ES turi užtikrinti vienodą moterų dalyvavimą visose pastangose ir visapusišką įsitraukimą palaikant taiką ir saugumą;

22.  ragina stiprinti EIVT ir ES delegacijų pajėgumus suteikiant joms nuosavas ir nuolatines ES priemones ir išteklius, skirtus užsienio reikalams, žmogaus teisių apsaugai ir propagavimui bei kovai su dezinformacija; ragina atnaujinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kad būtų galima geriau įgyvendinti ES tikslus, vertybes ir interesus visame pasaulyje;

23.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad tai gali būti padaryta priėmus Sutarties pakeitimą, pagal kurį Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis būtų paskirtas Sąjungos užsienio reikalų ministru, taptų pagrindiniu Sąjungos išorės atstovu tarptautiniuose forumuose ir turėtų galimybę ex officio dalyvauti valstybių narių inicijuojamose arba vadovaujamose derybose; pritaria Sąjungos piliečių raginimui Konferencijoje dėl Europos ateities išreikštam norui, kad ES laikytųsi vieningos pozicijos;

24.  atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai kalbą 2022 m. ES ambasadorių metinėje konferencijoje ir tikisi, kad nustatyti ES diplomatinės tarnybos trūkumai bus veiksmingai pašalinti siekiant sustiprinti jos pajėgumus ir veiksmingumą; ragina visose srityse, įskaitant viešąją ir kultūrinę, ekonominę, klimato, skaitmeninę ir kibernetinę diplomatiją, veiktų savarankiška Europos diplomatija, kuri būtų grindžiama bendra diplomatine kultūra ir tikra ES vieningumo dvasia; palankiai vertina tai, kad pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas „Siekiant Europos diplomatinės akademijos“, kuriuo siekiama įgyti bendrų įgūdžių ir kompetencijos, kad būtų galima veiksmingai propaguoti ir ginti ES principus ir interesus pasaulyje; pabrėžia, kad šis bandomasis projektas taip pat turėtų būti orientuotas į būsimos akademijos tikslines grupes ir suteikti galimybę ateityje įtraukti tuos, kurie nėra valstybių narių diplomatai, tapti ES diplomatais;

25.  pabrėžia strateginį tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo ir kultūros diplomatijos vaidmenį ES užsienio politikoje, stiprinant santykius su šalimis partnerėmis, propaguojant ES demokratines vertybes, vykdant kultūros paveldo užsienyje apsaugą, skatinant kultūrų dialogą, menininkų ir kultūros specialistų judumą, užkertant kelią konfliktams, kovojant su dezinformacija ir užsienio kišimusi trečiosiose šalyse, taip pat kovojant su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, jų grobstymu ir naikinimu; ragina stiprinti ES kultūros diplomatiją integruojant kultūrą kaip strateginį ramstį į visus Sąjungos išorės veiksmus ir parengiant ES priemonę, kuri apimtų Sąjungos kultūrinius aspektus visame pasaulyje ir skatintų tarptautinius kultūrinius ryšius, grindžiamus kultūriniu bendradarbiavimu ir bendra kūryba, aktyviai įtraukiant pilietinę visuomenę ir trečiųjų šalių kultūros sektorius; pabrėžia, kad šia priemone galėtų būti siekiama užtikrinti ES pajėgumų stiprinimą ir finansinę pagalbą trečiųjų šalių pilietinės visuomenės kultūros, kūrybos ir novatoriškiems sektoriams; pritaria tam, kad kultūra būtų įtraukta į visus esamus ir būsimus dvišalius ir daugiašalius susitarimus, tinkamai atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus pagal UNESCO Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

26.  pabrėžia, kad pasaulinės geopolitinės ir humanitarinės krizės rodo, jog ES turi gauti patikimos tiesioginės informacijos apie esamas ir galimas išorės grėsmes ES, kad galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti ir geriau apsaugoti savo interesus užsienyje; ragina stiprinti ES žvalgybos ir situacijų centras ir EIVT reagavimo į krizes centrą didinant jų išteklius ir pajėgumus;

27.  pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kompetenciją, nes dabartinė reglamentavimo sistema, numatyta tiek Sutartyse, tiek tarpinstituciniuose susitarimuose dėl atstovavimo ES išorės lygmeniu yra neaiški, kiek tai susiję su kiekvienos institucijos vadovo kompetencija; mano, kad dėl šio aiškumo trūkumo ES išorės veiksmai gali šiek tiek dubliuotis arba gali būti klaidinami ES partneriai ir (arba) partneriai visame pasaulyje jų santykiuose su Sąjunga;

Įgyvendinti strateginį savarankiškumą

28.  pabrėžia, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir Rusijos Federacijos įvykdytų itin sunkių ir labai didelio masto sugriovimų, karo nusikaltimų ir tyčinių žmogaus teisių ir pagrindinių tarptautinės teisės normų pažeidimų tapo akivaizdu, jog reikia imtis griežtesnių, platesnio užmojo, patikimesnių, strateginių ir vieningų ES veiksmų pasaulinėje arenoje ir užtikrinti jos dalyvavimą; pabrėžia būtinybę ES ryžtingiau nustatyti savo strateginius tikslus, kaip numatyta Strateginiame kelrodyje, ir plėtoti įgyvendinimo pajėgumus ir jų siekti sąlygas sudarančius veiksnius, dirbant tiek savarankiškai, tiek glaudžiai bendradarbiaujant su bendraminčiais partneriais; laikosi nuomonės, kad visų okupuotų Ukrainos teritorijų atkovojimas, jos nepriklausomybės, suverenumo ir teritorinio vientisumo apsauga, greitas taikant sankcijas įšaldyto turto konfiskavimo teisinės procedūros užbaigimas, taip pat nusikaltėlių, įskaitant Vladimirą Putiną ir aukščiausią Rusijos Federacijos karinę ir civilinę vadovybę, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniu mastu turėtų būti laikomas ES politikos Ukrainos atžvilgiu tikslu;

29.  primena, kad ES taps veiksminga diplomatine ir saugumo srities veikėja tik vykdydama tvirtus veiksmus ir kad ES padidins savo strateginį suverenumą ir solidarumą tik konkrečiomis priemonėmis, politika, biudžetu ir įsipareigojimais;

30.  palankiai vertina valstybių narių požiūrių pokyčius, kurie reiškia perėjimą prie didesnio ES strateginio savarankiškumo sparčiai įgyvendinant pagrindinius veiksmus, nustatytus Versalio deklaracijoje ir Strateginiame kelrodyje; pažymi, kad tai rodo, jog reikia stiprinti ES ir valstybių narių gynybos pajėgumus ir teigiamai prisidėti prie Europos, transatlantinio ir pasaulinio saugumo, glaudžiai bendradarbiaujant, papildant ir koordinuojant veiksmus su NATO, kai tai aktualu ES, visų pirma, kai siekiama didesnio ES strateginio savarankiškumo;

31.  palankiai vertina tai, kad 2023 m. sausio 10 d. priimta trečioji bendra deklaracija dėl ES ir NATO bendradarbiavimo; primygtinai ragina Sąjungą ir tas valstybes nares, kurios taip pat yra NATO sąjungininkės, užtikrinti nuoseklų tikslų ir prioritetų, nurodytų Strateginiame kelrodyje, NATO strateginėje koncepcijoje ir trečiojoje bendroje deklaracijoje, įgyvendinimą; pabrėžia, kad šie strateginiai NATO ir ES procesai suteikia unikalią galimybę toliau intensyvinti mūsų konsultacijas ir bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti mūsų piliečių saugumą ir skatinti taiką bei stabilumą euroatlantinėje erdvėje ir už jos ribų;

32.  pažymi, kad Europos gynybos pajėgumai turėtų būti suderinti su NATO ir papildyti jos veiklą, nes NATO vis dar yra svarbiausias saugumo garantas Europoje; pabrėžia, kad ES yra NATO partnerė ir kad ES ir NATO bendradarbiavimas sustiprina abi organizacijas ir jis grindžiamas sutartais pagrindiniais skaidrumo, abipusiškumo, įtraukties principais, kai viena organizacija paiso kitos sprendimų priėmimo autonomiškumo;

33.  pabrėžia, kad bet koks procesas, kuriuo siekiama ES strateginio savarankiškumo, turi papildyti NATO ir būti su ja suderinamas; todėl pabrėžia, kad nuoseklių, vienas kitą papildančių ir sąveikių gynybos pajėgumų plėtojimas yra labai svarbus siekiant padidinti euroatlantinės erdvės saugumą laikantis vieno pajėgų rezervo principo; pakartoja, kad Europos pajėgumas veikti partnerystės pagrindu arba savarankiškai yra labai svarbus siekiant papildomumo ir siekiant prisidėti prie pagrindinių NATO užduočių vykdymo, taip pat stiprinti konfliktų prevenciją, ir todėl būtinas viso Europos žemyno saugumui;

34.  mano, kad Strateginis kelrodis yra svarbus žingsnis siekiant tikros Europos gynybos sąjungos ir turi sudaryti pagrindą bendros strateginės kultūros plėtrai tiek Sąjungos, tiek jos valstybių narių lygmeniu; ragina ES ir valstybes nares parodyti būtiną vienybę ir politinę valią skubiai įgyvendinti plataus užmojo priemones, kurias jos įsipareigojo įgyvendinti pagal Strateginį kelrodį, įskaitant ES greitojo dislokavimo pajėgumų panaudojimą laiku; mano, kad Strateginio kelrodžio įgyvendinimas priartintų ES prie strateginio savarankiškumo tikslo; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius ir sutrumpinti atskirų veiksmų ir projektų įgyvendinimo terminus;

35.  vis dėlto primena, kad Europos gynybos agentūra, Europos Sąjungos karinis štabas, EIVT ir Komisija jau kelerius metus teisingai nustato skirtumus taro valstybių narių pajėgumų ir pagrindines gynybos sritis, kuriose būtina dėti pastangas; todėl mano, kad tiek Strateginiame kelrodyje, tiek Versalio tarybos išvadose išdėstyti užmojai bus naudingi tik tuo atveju, jei valstybės narės juos iš tikrųjų įgyvendins;

36.  palankiai vertina tai, kad buvo greitai ir pakartotinai panaudota Europos taikos priemonė (ETP), siekiant suteikti reikiamą paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti ir atgauti veiksmingą visos savo teritorijos kontrolę jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose; pabrėžia, kad reikia pagerinti Sąjungos galimybes veikti teikiant tvarų ir tinkamą finansavimą, papildomai prie jau suteiktos ETP paramos, be kita ko, pasitelkiant karinio štabo koordinavimo padalinį, ir pasinaudoti patirtimi, įgyta teikiant Sąjungos paramą Ukrainai, kad būtų galima sustiprinti jos pasirengimą būsimiems scenarijams; palankiai vertina 2022 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimą padidinti ETP biudžetą 2 mlrd. EUR, kartu numatant galimybę iki 2027 m. dar padidinti ETP bendrą finansavimo viršutinę ribą ne daugiau kaip 5,5 mlrd. EUR, atsižvelgiant į poreikį toliau remti ginklų ir šaudmenų tiekimą Ukrainai ir kitoms šalims partnerėms, įskaitant Afrikos žemyną; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį skubiai pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/509; be to, pabrėžia, kad reikia sukurti antrą į biudžetą neįtrauktą priemonę, pagal kurią būtų valdomas pajėgumų, įskaitant bendrus karinius mokslinius tyrimus ir plėtrą, viešuosius pirkimus, mokymus, techninę priežiūrą, tiekimo saugumą, vystymas ir kūrimas per visą jų gyvavimo ciklą;

37.  ragina padidinti finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai ir nedelsiant dislokuoti šiuolaikinę įrangą, ginklus ir naujos kartos oro gynybos sistemą; pritaria kelių valstybių narių ir tarptautinių partnerių sprendimui aprūpinti Ukrainą pėstininkų kovinėmis transporto priemonėmis ir šarvuočiais; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms inicijuoti šiuolaikinių pagrindinių kovinių tankų, įskaitant „Leopard 2“, tiekimą pagal koordinuotą ES iniciatyvą, pasitelkiant EIVT vadovaujamą ES karinio štabo koordinavimo padalinį; remia karinės pagalbos misijos, kurios tikslas – apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ES teritorijoje, įsteigimą ir primygtinai ragina ją dislokuoti; pripažįsta dabartinį ES patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje darbą ir palankiai vertina neseniai patikslintus jos įgaliojimus, siekiant padėti Ukrainos valdžios institucijoms palengvinti bet kokių tarptautinių nusikaltimų, Rusijos karinių pajėgų ir samdinių įvykdytų Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

38.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir tarptautinius partnerius skubiai ir ryžtingai reaguoti tuo atveju, jeigu Rusija prieš Ukrainą dislokuotų cheminius, biologinius, radiologinius ar branduolinius ginklus;

39.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, ir ragina valstybes nares kartu kurti ir įgyti reikiamus pajėgumus šioms spragoms pašalinti, visapusiškai naudojantis nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (PESCO), suderinta metine peržiūra gynybos srityje (CARD), Europos gynybos fondu (EPF), taip pat naujomis ES priemonėmis, kuriomis skatinama vykdyti daugiau bendrų viešųjų pirkimų, nes tai padės padidinti ne tik valstybių narių, bet ir NATO sąjungininkų saugumą;

40.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d. Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėjo įgyvendinti strategiją „Global Gateway“, kuria siekiama skatinti pažangias, švarias ir saugias skaitmenines, energijos ir transporto sąsajas bei stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas visame pasaulyje, visų pirma globaliuosiuose Pietuose; pabrėžia geopolitinį šios patikimos junglumo strategijos pagrindą, į Europos komandos požiūrį integruojant į darnų vystymąsi orientuotus, transformacinius, atsparumą didinančius ir vertybėmis pagrįstus aspektus; ragina veiksmingai valdyti strategiją „Global Gateway“; palankiai vertina pirmąjį strategijos „Global Gateway“ valdybos posėdį, kuris įvyko 2022 m. gruodžio 11 d. ir į kurį Parlamentas buvo pakviestas stebėtojo teisėmis; prašo, kad jis būtų tinkamai įtrauktas į sprendimų dėl strategijos „Global Gateway“ investicinių programų priėmimą ir būtų reguliariai informuojamas apie bet kokius pokyčius, įskaitant poveikį biudžetui;

41.  mano, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, kad būtų išnaudotas visas šios strategijos potencialas, ir ragina ES institucijas ir visas valstybes nares paspartinti tolesnį jos plėtojimą ir greitesnį įgyvendinimą; mano, kad siekiant išplėsti šios strategijos mastą ir poveikį, būtina bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais; ragina imtis ryžtingų žingsnių G7 lygmeniu siekiant pašalinti pasaulines investicijų į infrastruktūrą spragas, be kita ko, teikiant reikiamą finansavimą;

42.  atkreipia dėmesį į didelę geopolitinę ES žaliojo kurso, kaip ilgalaikės priemonės, kuri turės įtakos ES santykiams su trečiosiomis šalimis, svarbą;

43.  pabrėžia, kokia svarbi plataus užmojo ES klimato politika siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, visų pirma jo internacionalizavimo ir iniciatyvų reaguoti į su klimatu susijusią saugumo riziką; atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius pokyčius ir iššūkius, tikisi, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą bus prisidėta prie naujų partnerysčių kūrimo ir ES energijos rūšių derinio įvairinimo, kaip alternatyvos Rusijos iškastinio kuro tiekimui;

44.  pabrėžia, kad svarbu, bendradarbiaujant su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, stiprinti ES kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir jos atsparumo šioms grėsmėms, kibernetiniais išpuoliais, taip pat dezinformacija ir propagandos kampanijomis pastangas tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse; ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su NATO ir ne NATO partneriais, teikti didžiausią prioritetą ypatingos svarbos Europos infrastruktūros objektų, įskaitant jūroje esančius vamzdynus ir povandeninius ryšius bei elektros kabelius, apsaugai; pakartoja, kad Europos institucijos, agentūros ir kitos įstaigos turi būti skubiai tinkamai apsaugotos nuo hibridinių grėsmių ir užsienio valstybių subjektų išpuolių; pabrėžia, kad taip pat reikia plėtoti strateginės komunikacijos pajėgumus pasitelkiant Strateginės komunikacijos darbo grupes, be kita ko, skirtas trečiosioms šalims ir ypatingą dėmesį skiriant Rusijos ir Baltarusijos gyventojams, taip pat šiuo tikslu skirti pakankamai finansinių išteklių ir apsirūpinti saugiomis ryšių sistemomis ir greitojo reagavimo pajėgumais, kad būtų galima kovoti su išpuoliais ir labai padidinti atsparumą;

45.  palankiai vertina Sąjungos ir daugumos valstybių narių pasiryžimą siekti visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos ir įvairinti energijos tiekimo šaltinius; pakartoja savo raginimą nedelsiant nustatyti visišką embargą Rusijos iškastinio kuro ir urano importui, o dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ palikti uždarytus ir visiškai sustabdyti jų naudojimą; pabrėžia, kad trumpalaikis energijos išteklių įvairinimas neturėtų vykti kenkiant prasmingam dialogui žmogaus teisių klausimais su alternatyviais energijos tiekėjais; pažymi, kad tai rodo, jog svarbu paspartinti žaliąją pertvarką;

46.  ragina imtis iniciatyvų siekiant stiprinti strateginių tiekimo grandinių ir ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumą Komisijai reguliariai atliekant išsamų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, be kita ko, sveikatos, energetikos, maisto produktų, puslaidininkių ir svarbiausiųjų žaliavų, taip pat jūros vamzdynų ir kabelių srityse, siekiant užkirsti kelią dideliems tiekimo grandinės sutrikimams ir sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, visų pirma tų, kurios nepritaria Sąjungos vertybėms arba su kuriomis Sąjunga patiria sisteminę konkurenciją, iki nekritinio lygio; pabrėžia, kad svarbu stiprinti pačios Sąjungos pajėgumus bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais; pabrėžia, kad būtina toliau bendradarbiauti su demokratiniais partneriais siekiant užtikrinti strateginius išteklius, naudojamus baterijų, lustų, puslaidininkių ir kitų ypatingos svarbos technologijų gamyboje, ir sumažinti šių išteklių tiekimo priklausomybę nuo nedemokratinių režimų;

47.  pabrėžia kosmoso sektoriaus strateginį aspektą Europai; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Sąjungos, kaip tarptautinės kosmoso srities veikėjos, matomumą ir patikimumą ir skatinti technologijų, kuriomis būtų užtikrintas Europos strateginis savarankiškumas, kūrimą; ragina ES prisiimti daugiau atsakomybės rengiant visapusišką tarptautinį kosmoso reglamentavimą, remiantis, atnaujinant ir stiprinant esamas JT sutartis, deklaracijas ir teisinius principus, kuriais grindžiamas kosmoso valdymas, ir atsižvelgiant į sparčią technologinę pažangą; pabrėžia, kad ši atnaujinta kosmoso reguliavimo sistema padėtų toliau tvariai ir taikiai plėtoti kosmosą, kartu ribojant ir reguliuojant galimybes jį naudoti kaip ginklą ir militarizuoti; palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji pateiks ES kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje; mano, kad ES strateginio suverenumo kosmoso srityje stiprinimas yra labai svarbus jos platesnio masto pastangoms pasiekti visa apimantį strateginį savarankiškumą;

48.  pabrėžia, kad geriamojo vandens prieinamumas yra viena iš didžiausių XXI amžiaus problemų, visų pirma dėl to, kad beveik 60 proc. vandeningojo sluoksnio išteklių kerta politines teritorines sienas; pabrėžia, kad dėl tam tikrų šalių strategiškai kontroliuojamų upių ties jų ištakomis didėja pasaulio gyventojų gėlo vandens poreikis, dėl kurio kylanti įtampa dėl vandens gali lemti rimtus konfliktus, jeigu nebus numatytas integruotas ir bendras šių srautų naudojimas; primygtinai ragina ES parengti politinę strategiją, kuria palengvintų sprendimus šiose didelį destabilizavimo potencialą turinčiose teritorijose, kartu ragindama svarbiausiose su konfliktais dėl vandens susijusiose teritorijose esančias šalis pasirašyti 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją;

49.  ragina Sąjungą plėtoti savo skaitmeninį suverenumą, visų pirma kibernetinio saugumo srityje, siekiant apsaugoti demokratiją ir jos institucijas; pabrėžia konkrečią grėsmę, kurią naujosios skaitmeninės technologijos kelia žmogaus teisių gynėjams ir kitiems subjektams, nes jos gali būti naudojamos jų veiklai kontroliuoti, riboti ir jai kenkti, kaip neseniai parodė atskleista informacija apie projektą „Pegasus“;

50.  pabrėžia, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su bendraminčiais partneriais, turėtų siekti pasaulinio konkurencingumo bepiločių orlaivių mokslinių tyrimų, plėtros, gamybos ir diegimo srityse;

51.  palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji parengs pasiūlymų dėl demokratijos gynimo dokumentų rinkinio, kuriuo Sąjunga būtų apsaugota nuo piktybinio kišimosi;

Vadovauti stiprinant daugiašališkumą ir kurti partnerystes siekiant geresnio pasaulio

52.  pabrėžia, kad reikia stiprinti JT kaip prioritetą ir plėtoti tikrą strateginę JT ir ES partnerystę dėl pasaulinių prioritetų, pvz., klimato politikos veiksmų ir žmogaus teisių, taip pat krizių valdymo srityje; pabrėžia, kad Sąjunga turi toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį skatindama tinkamesnį, atsparesnį ir veiksmingesnį daugiašališkumą, kuris yra įtraukaus politinio dialogo, bendradarbiavimo ir konvergencijos pagrindas, kad būtų galima toliau stiprinti žmonių saugumą, darnų vystymąsi, konfliktų prevenciją ir taikų jų sprendimą visapusiškai laikantis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių; primygtinai ragina Sąjungą ir jos valstybes nares laikytis vieningos pozicijos daugiašaliuose forumuose, stiprinti ryšius su bendraminčiais partneriais visame pasaulyje ir aktyviau bendrauti su trečiosiomis šalimis bei jų gyventojais, taip pat ieškoti pragmatiškų sektorinių daugiašalių sprendimų tose srityse, kuriose tokie veiksmai atitinka jos vertybėmis grindžiamus interesus;

53.  ragina Komisiją, Tarybą, EIVT ir valstybes nares pateikti pagrįstų pasiūlymų, kaip pasiekti ir užtikrinti savo ir nuolatinę Sąjungos vietą visuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą, siekiant sustiprinti ES veiksmingumą, nuoseklumą ir patikimumą pasaulyje;

54.  pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau diplomatinių pastangų siekiant veiksmingai išsakyti mūsų poziciją ir derinti ją su bendraminčiais demokratiniais partneriais, siekiant išlaikyti kuo didesnę vienybę tarptautinėje bendruomenėje smerkiant Rusiją ir ginant suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, tarptautinę teisę ir taisyklėmis bei vertybėmis grindžiamą tarptautinę tvarką Jungtinėse Tautose, jos chartijoje ir kituose tarptautiniuose forumuose; pabrėžia, kad svarbu imtis tvirtų diplomatinių veiksmų šalių, kurios trukdė balsuoti arba susilaikė dėl 2022 m. kovo 2 d. ir spalio 12 d. JT rezoliucijų, atžvilgiu, siekiant pabrėžti Rusijos agresijos rimtumą ir vieningo tarptautinės bendruomenės atsako poreikį; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama stiprių ir patikimų aljansų, partnerysčių ir daugiašalių susitarimų kūrimui bei strateginio solidarumo su panašiai mąstančiomis šalimis kūrimui;

55.  pabrėžia, kad ES turi vieningai pasmerkti Rusijos agresiją, o kai kurių ES šalių vadovai neturi atidaryti atskirų ryšių su Putinu linijų; pabrėžia, kad neturėtų būti siekiama jokių derybų su Rusija, kol Ukrainos valdžios institucijos nenuspręs jų pradėti, ir kad tol, kol tai neįvyks, ES turėtų toliau teikti finansinę, materialinę ir karinę pagalbą Ukrainai;

56.  pabrėžia, kad Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau išryškino ES poreikį toliau kurti partnerių aljansus ir tarpusavio supratimą ir intensyvinti bendradarbiavimą su esamais panašiai mąstančiais partneriais visame pasaulyje, ypač su transatlantinėmis NATO sąjungininkėmis, kartu plečiant savo partnerystes, visų pirma su Pietų pasaulio šalimis;

57.  pabrėžia, kad NATO tebėra esminis Europos saugumo tvarkos pagrindas, todėl ES ir valstybės narės turi įsipareigoti stiprinti NATO europinį ramstį, be kita ko, valstybėms narėms, kurios taip pat yra NATO sąjungininkės, nuosekliai vykdant NATO gynybos išlaidų kriterijų skirti 2 proc. BVP nuo 2024 m., kartu užkertant kelią dubliavimui, mažinant susiskaidymą ir gerinant tarpusavio sąveiką; ragina dvi likusias NATO sąjungininkes, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie NATO; mano, kad strateginė partnerystė su NATO turėtų būti grįsta pasitikėjimu; primygtinai reikalauja abipusiškai konsoliduoti ir išgryninti strateginę partnerystę su NATO;

58.  ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir kitomis partnerystėmis, pvz., G 7, ir su kitais panašiai mąstančiais partneriais; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios partnerystės turėtų būti neatsiejamas BUSP ramstis;

59.  ragina ES ir jos tarptautinius partnerius visapusiškai pasinaudoti visomis atitinkamomis kovos su nebaudžiamumu priemonėmis, be kita ko, teikiant tvirtesnę paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir specialiesiems tribunolams nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, taip pat sukurti lanksčius bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmus, kad būtų galima greitai rinkti ir analizuoti tarptautinių nusikaltimų įrodymus; ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad visi karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kurstytojai ir vykdytojai, visiškai už tai atsakytų; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dirbti siekiant įsteigti Ukrainos inicijuotą ir tarptautinės bendruomenės remiamą Specialųjį tribunolą, kad būtų ištirti Rusijos karinės ir politinės vadovybės įvykdyti agresijos nusikaltimai ir už juos būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, taip pat toliau remti Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą dėl kaltinimų karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocido nusikaltimais; pakartotinai ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl nebaudžiamumo; pabrėžia, kad šiuo veiksmų planu turėtų būti siekiama geriau koordinuoti ir derinti valstybių narių išteklius ir pastangas vykdyti baudžiamąjį karo nusikaltėlių persekiojimą ES; mano, kad pereinamojo laikotarpio teisingumas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant taiką ilguoju laikotarpiu, ir ragina Komisiją parengti plataus užmojo programą, kuria būtų stiprinami valstybių narių ir trečiųjų šalių gebėjimai savo nacionalinėse teisinėse sistemose taikyti universalios jurisdikcijos principą;

60.  palankiai vertina 2022 m. spalio mėn. įvykusį pirmąjį Europos politinės bendrijos susitikimą kaip diskusijų, dialogo ir bendradarbiavimo su artimais partneriais užsienio politikos ir saugumo iššūkių, su kuriais susiduriame, klausimais platformą, siekiant stiprinti Europos žemyno saugumą ir tęsti bendrais interesais grindžiamą politinį ir saugumo bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad pirmame susitikime Prahoje dalyvavo 44 šalys, įskaitant artimus partnerius, pvz., JK; ragina Parlamentą aktyviai dalyvauti išaiškinant šios bendrijos veiklos sritį ir būsimą darbą; pabrėžia, kad siekiant šio formato sėkmės ir nuoseklumo ateityje būtinas tam tikras suderinamumas su demokratinėmis vertybėmis ir principais; pakartoja, kad Europos politinė bendrija jokiu būdu negali pavėlinti plėtros šalių stojimo į ES arba tapti dingstimi tokiam vėlavimui;

61.  pabrėžia, kad reikia intensyvinti dialogą su Jungtine Karalyste dėl galimų būsimo bendradarbiavimo ir koordinavimo būdų užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje, laikantis politinio pareiškimo nuostatų, ir, be kita ko, vykdant ES ir NATO partnerystę, dalyvaujant Jungtinių Tautų, Europos politinės bendrijos ir kitų tarptautinių forumų darbe; primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su mūsų kaimyninėmis Didžiosios Britanijos šalimis, nes susiduriame su bendrais uždaviniais užsienio ir saugumo srityje; apgailestauja, kad į prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą neįtrauktos nuostatos dėl bendradarbiavimo užsienio politikos ir gynybos srityje; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti sankcijų režimus; ragina Jungtinę Karalystę aktyviau dalyvauti Europos saugumo ir gynybos projektuose; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2022 m. lapkričio 14 d. PESCO narių ir Tarybos sprendimą pakviesti Jungtinę Karalystę prisijungti prie PESCO karinio mobilumo projekto, nes tai pagerintų tarpusavio greitą saugumo ir gynybos pagalbą;

62.  primygtinai ragina JK užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas susitarimas dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, ir siekti praktinių, lanksčių ir ilgalaikių bendrų sprendimų pagal protokolo teisinę sistemą; pabrėžia, kad visapusiškas Protokolo įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą Šiaurės Airijoje, kurie garantuojami pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, taip pat siekiant užtikrinti Europos bendrosios rinkos vientisumą ir tinkamą veikimą;

63.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti tvirtą ES ir JAV transatlantinį bendradarbiavimą, vėlgi išryškėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą aplinkybėmis, remiantis bendromis vertybėmis ir tikslais, taip pat lygiaverčių lyderių partnerystės ir atsakomybės principu, sykiu gerbiant kitų šalių savarankiškumą ir ypatumus, interesus ir siekius; palankiai vertina JAV vaidmenį stabdant Rusijos agresiją, visų pirma dalijantis žvalgybos informacija, teikiant karinę pagalbą, humanitarinę pagalbą ir politinę paramą, taip pat stiprinant pažeidžiamiausią NATO rytų flango dalį; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ES ir JAV transatlantinį bendradarbiavimą įgyvendinant plataus užmojo transatlantinę darbotvarkę; ragina Jungtinių Amerikos Valstijų politinę vadovybę ir institucijas toliau siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir koordinavimo visose srityse, kurios yra svarbios kovojant su visuotinėmis grėsmėmis, turinčiomis įtakos mūsų bendroms vertybėms, saugumui ir gerovei;

64.  palankiai vertina nuolatinį bendradarbiavimą, ryžtą ir vieningą poziciją remiant Ukrainą ir įgyvendinant precedento neturintį sankcijų režimą, siekiant atgrasyti Rusiją nuo neteisėtos agresijos, ir remti visišką Ukrainos išvadavimą iki jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų; visapusiškai remia sinergiją ir bendrus užsienio politikos ir saugumo tikslus bei įsipareigoja juos įgyvendinti toliau gilinant bendradarbiavimą ES ir JAV transatlantinio dialogo srityje, kaip antai pasitelkiant transatlantinę parlamentinę diplomatiją, ir sprendžiant daugelį pagrindinių problemų, kaip antai klimato kaita ir autoritarinių bei totalitarinių režimų keliama grėsmė pasaulyje, įskaitant Europą ir Aziją;

65.  rekomenduoja reguliariai ir bent kartą per metus rengti ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiojo lygio susitikimus, kad transatlantiniam bendradarbiavimui būtų suteiktas nuolatinis aukšto lygio postūmis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Transatlantinės prekybos ir technologijų tarybos darbą ir pakartoja savo pasiūlymą įsteigti Transatlantinę politinę tarybą, kuri būtų nuolatinio ir veiksmingo institucinio dialogo užsienio ir saugumo politikos klausimais forumas; palankiai vertina tvirtą JAV įsipareigojimą Europos saugumui, visų pirma didžiulę karinę pagalbą Ukrainai ir karių dislokavimą NATO rytinėje pusėje;

66.  atkreipia dėmesį į 23-ąjį 2022 m. balandžio mėn. įvykusį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą; yra labai susirūpinęs dėl 20-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso rezultatų, kurie pabrėžia Xi Jinpingo geopolitinius užmojus; pažymi, kad ES ir KLR santykiams vis labiau būdinga ekonominė konkurencija ir sisteminis varžymasis; pakartoja savo prašymus parengti atnaujintą, ryžtingesnę, išsamesnę ir nuoseklesnę ES ir Kinijos strategiją, kuria būtų formuojami santykiai su Kinijos Liaudies Respublika visos ES labui ir visapusiškai atsižvelgiama į iššūkius, kylančius dėl KLR, kaip pasaulinės veikėjos, iškilimo, ir kurioje atsispindėtų vis represyvesnė vidaus ir ryžtingesnė KLR užsienio politika, be kita ko, Sąjungos ir valstybių kandidačių bei galimų valstybių kandidačių atžvilgiu;

67.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad KLR naudoja įvairias politines, ekonomines ir karines priemones, siekdama vis stipresnių šalių paklusnumo, ir siekia primesti savo autoritarinę ideologiją tarptautinėms organizacijoms, pvz., JT, kad būtų išplėstas jos dalyvavimas, projektų galia ir atitinkamai pritaikyta strategija, ketinimai ir, atitinkamai, karinis apsiginklavimas; yra ypač susirūpinęs dėl jos partnerystės su Rusijos Federacija ir bendrų bandymų pakenkti taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai, o tai prieštarauja mūsų interesams ir vertybėms; smerkia KLR de facto prorusišką poziciją dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą;

68.  ragina ES ir valstybes nares persvarstyti savo priklausomybę nuo KLR ir šalinti strateginių sektorių ekonominę priklausomybę, dėl kurios gali atsirasti pažeidžiamumas; ragina užtikrinti didesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp bendraminčių partnerių bendrai rūpimais klausimais, visų pirma, be kita ko, tokiais kaip strateginė priklausomybė, ekonominė prievarta, politinis kišimasis ir dezinformacija, taip pat skatinti taisyklėmis pagrįstą daugiašališkumą ir strateginį demokratinių šalių solidarumą;

69.  kuo griežčiausiai smerkia Kinijos vyriausybės vadovaujamą priverstinio darbo sistemą ir jos nusikaltimus žmoniškumui Sindziange, kurie kelia didelę genocido riziką; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę nutraukti sisteminį uigūrų persekiojimą, įskaitant siaubingą faktą, kad valdžios institucijos specialiai taikosi į uigūrų moteris vykdydamos oficialią tikslinės gimdymo prevencijos priemonių programą, be kita ko, vaisingo amžiaus moterims priverstinai skirdamos abortus, injekcijas į gimdos vidų ir sterilizavimą, t. y. priemones, kurios galėtų atitikti sunkiausių nusikaltimų žmoniškumui kriterijus; tebėra labai susirūpinęs dėl padėties Tibete ir Kinijos komunistų partijos politikos, nukreiptos prieš žodžio laisvę ir minties, tikėjimo ir religijos laisves;

70.  dar kartą skubiai ragina likusias dešimt valstybių narių, kurios dar to nepadarė, sustabdyti galiojančių ekstradicijos sutarčių su KLR ir Honkongu galiojimą; griežtai smerkia KLR vykdomą tarpvalstybinę represijų kampaniją prieš užsienyje ir diasporoje gyvenančius Kinijos ir Honkongo asmenis bei etninių ir religinių mažumų bendruomenių narius, visų pirma ES teritorijoje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais partneriais, nustatyti ir panaikinti visus būdus, kurie šiuo metu KLR sudaro palankesnes sąlygas vykdyti tarpvalstybines represijas;

71.  pakartoja, kad smerkia KLR kenkimą demokratijai Ypatingajame Administraciniame Kinijos Regione Honkonge ir tai, kad Honkonge taikomas Nacionalinio saugumo įstatymas; ragina Komisiją persvarstyti Honkongo autonomijos statusą atsižvelgiant į KLR padarytus Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos pažeidimus ir Honkongo autonomijos sužlugdymą;

72.  primena, kad mūsų „vienos Kinijos politika“ – vienas iš svarbiausių ES ir Kinijos santykių aspektų; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir laivybos laisvės išsaugojimas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išlieka ypatingai svarbus ES ir jos valstybių narių interesas; griežtai smerkia nuolatines KLR karines provokacijas prieš Taivaną ir pakartoja, kad griežtai atmeta bet kokį vienašališką status quo Taivano sąsiauryje pakeitimą; yra labai susirūpinęs dėl Kinijos vyriausybės pozicijos, išreikštos 20-ajame Kinijos komunistų partijos kongrese, kad KLR niekada neatsisakys teisės naudoti jėgą Taivano atžvilgiu; pakartoja, kad status quo Taivano sąsiauryje neturėtų būti vienašališkai keičiamas prieš Taivano žmonių valią; palankiai vertina tai, kad valstybės narės ir regiono partneriai aiškiai pasmerkė KLR karines pratybas, ir pabrėžia, kad mūsų vienybė yra labai svarbi siekiant atgrasyti KLR nuo bet kokios agresijos ir išlaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje; mano, kad Taivano ir KLR ginčas turėtų būti sprendžiamas taikiais dialogais nenustatant jokių išankstinių sąlygų;

73.  ragina visas kompetentingas ES institucijas skubiai parengti scenarijais pagrįstą saugumo uždavinių Taivane sprendimo strategiją;

74.  reiškia tvirtą solidarumą su Taivano žmonėmis bei laiko Taivaną bendraminčiu partneriu, kuris pritaria bendroms laisvės, demokratijos, žmogaus teisių vertybėms ir teisinei valstybei; ragina Komisiją ir pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį pradėti strateginį bendradarbiavimą su Taivanu ir skubiai imtis tolesnių veiksmų dėl savo 2021 m. spalio 21 d. rekomendacijos dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo, ir stiprinti ekonominius, prekybos ir investicijų santykius su sala, įskaitant dvišalius investicijų susitarimus ir sektorių susitarimus, pvz., dėl atsparių tiekimo grandinių, bendradarbiavimo muitinės tikrinimo sistemų srityje, taip pat kilmės sertifikavimo bei patekimo į rinką susitarimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisiją skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešas konsultacijas ir dvišalio investicijų susitarimo apimties nustatymo procedūras su Taivano valdžios institucijomis ruošiantis deryboms dėl glaudesnių dvišalių ekonominių ryšių kaip būdą įvairinti tiekimo grandines, kad būtų pašalintas ES pažeidžiamumas KLR atžvilgiu; rekomenduoja Europos ekonomikos ir prekybos biure paskirti ryšių palaikymo pareigūną, kuris koordinuotų bendras pastangas kovojant su dezinformacija ir kišimusi; rekomenduoja Komisijai susieti strategiją „Global Gateway“ su nauja Taivano politika pietinių kaimynių atžvilgiu ir integruoti ją į šią politiką;

75.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais padedant išsaugoti Taivane demokratiją, kad jai nekenktų užsienio jėgų keliamos grėsmės;

76.  pabrėžia, kad Taivanas – pagrindinis ES partneris ir demokratinis sąjungininkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, prisidedantis prie taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos palaikymo ir pagrindinių vertybių puoselėjimo; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares intensyvinti bendradarbiavimą ir tęsti visapusišką sustiprintą partnerystę su Taivanu, visų pirma bendradarbiaujant svarbiausiųjų tiekimo grandinių atsparumo ir kovos su dezinformacija bei užsienio kišimusi srityse;

77.  pakartoja, jog pasisako už tai, kad Taivanas, kaip stebėtojas, prasmingai dalyvautų tarptautinių ir daugiašalių institucijų ir organizacijų susitikimuose, mechanizmuose ir veikloje;

78.  ragina stiprinti ES ir Taivano ekonominę, mokslinę, kultūrinę ir politinę sąveiką, be kita ko, kuo aukštesnio rango sprendimus priimančių asmenų lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Taivano dialogą stiprinant santykius su pilietine visuomene ir skatinti mainus su Taivano žiniasklaidos organizacijomis ir kultūrinius mainus, įskaitant kalbų mokyklų steigimą;

79.  ragina KLR, atsižvelgiant į tai, kad ji atvėrė savo sienas, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu pateikti visus ir teisingus duomenis apie COVID-19, įskaitant iki šiol nepateiktus duomenis apie hospitalizavimo, guldymo į intensyviosios terapijos skyrių ir mirties atvejus;

80.  palankiai vertina gerą ES ir Korėjos Respublikos, kaip pagrindinės strateginės partnerės, bendradarbiavimą, laikantis tokių pačių įsipareigojimų dėl demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės ir rinkos ekonomikos; palankiai vertina Korėjos Respublikos prisitaikymą prie ES ir JAV, reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, visų pirma patvirtinant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai; pabrėžia Korėjos Respublikos vaidmenį remiant pastangas visiškai, patikimai ir negrįžtamai atsisakyti Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ir balistinių raketų programą; ragina valstybes nares remti taikų ir diplomatinį šio klausimo sprendimą glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais; palankiai vertina sustiprintą Pietų Korėjos bendradarbiavimą su NATO;

81.  griežtai smerkia nuolatinius Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) balistinių raketų ir branduolinius bandymus bei kitą su branduolinio ginklo platinimu susijusią veiklą, taip pat nuo 2022 m. pradžios didėjančius ginklų bandymus, kurie kelia didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

82.  kuo griežčiausiai smerkia tariamus Kataro ir Maroko bandymus daryti įtaką Parlamento nariams, buvusiems nariams ir darbuotojams vykdant korupcinius veiksmus ir taip piktavališku kišimusi kenkiant ES demokratiniam procesui;

83.  mano, kad žmogaus teisių apsauga ir skatinimas turi būti ES partnerystės su Maroku pagrindas, atsižvelgiant į Maroko strateginį pobūdį ES ir jo interesus regione; primygtinai ragina Maroką nutraukti žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir diasporos aktyvistų persekiojimą ir bauginimą, paleisti politinius kalinius ir bendradarbiaujant su ES siekti toliau plėtoti švietimo, užimtumo ir sveikatos priežiūros galimybes, ypatingą dėmesį skiriant istoriškai marginalizuotiems regionams, pvz., Rifui;

84.  griežtai smerkia autoritarinių ir neliberalių režimų išpuolius prieš žmogaus teises ir jų visuotinį pobūdį, taip pat atitinkamą jų apsaugos nykimą; ragina brandžios demokratijos valstybes ir bendraminčius partnerius laikytis ryžtingo ir viešo požiūrio, kuriuo dar kartą patvirtinamas mūsų įsipareigojimas ginti žmogaus teisių visuotinumą ir teisinės valstybės principą; ragina brandžios demokratijos valstybes ir tarptautines bei regionines organizacijas suvienyti jėgas pagal pasaulinę žmogaus teisių sistemą, kad būtų pašalintos grėsmės ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje;

85.  pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi kurti laisvą, atvirą, susietą ir taisyklėmis grindžiamą Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną; pakartoja, kad reikia skubiai įgyvendinti naują ES Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, nes ji suteikia mūsų partneriams regione galimybę kartu spręsti bendras problemas, ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, tarptautinę teisę ir bendras mūsų vertybes ir principus; pabrėžia, kad svarbu gerbti laisvus ir atvirus jūrų maršrutus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją; nepritaria vienašaliams veiksmams Pietų Kinijos jūroje ir pakartoja, kad remia taikų ginčų sprendimą laikantis tarptautinės teisės;

86.  ragina stiprinti ES buvimą platesniame Indijos ir Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Ramiojo vandenyno šalimis turėtų būti stiprinamas atsižvelgiant į tikruosius mūsų partnerių poreikius vietoje, taip pat pabrėžia, koks svarbus mūsų bendradarbiavimas su Ramiojo vandenyno salų forumu ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija siekiant įgyvendinti ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijos tikslus; pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su šio regiono šalimis, ypač Japonija, Pietų Korėja, Australija, Naująja Zelandija, Indija, taip pat su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN); palankiai vertina 2022 m. gruodžio 14 d. įvykusį ES ir ASEAN jubiliejinį aukščiausiojo lygio susitikimą; palankiai vertina laisvosios prekybos susitarimo su Naująja Zelandija sudarymą ir ES ir Australijos pagrindų susitarimo įsigaliojimą;

87.  pabrėžia svarbų Japonijos vaidmenį skatinant stabilumą regione ir ragina stiprinti strateginę ES ir Japonijos partnerystę įvairiose srityse, be kita ko, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, junglumo, daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tvarkos gynybos, taip pat prekybos ir investicijų, saugumo, skaitmeninės pertvarkos, klimato srities veiksmų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pažangiausių technologijų ir išteklių analizės / nustatymo srityse; primena, kad Japonija – viena iš artimiausių, bendraminčių ES partnerių, kuri palaiko jos vertybes ir principus, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, gero valdymo ir daugiašališkumo; tvirtai remia ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimo sudarymą ir ragina likusias valstybes nares tęsti susitarimo ratifikavimą; ragina vesti derybas dėl saugumo ir informacijos susitarimo tarp ES ir Japonijos kaip žingsnį siekiant palengvinti platesnį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje;

88.  pažymi, kad ASEAN yra labai svarbi ES partnerė; ragina ir toliau daug dėmesio skirti Azijos žemynui, nes daugelis šalių dėl vykstančio Rusijos nepateisinamo, neišprovokuoto ir neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą, kuris dar labiau pakenkė COVID-19 krizės jau paveiktai pasaulinei sistemai, susiduria su didėjančiu tiekimo grandinių ir žemės ūkio maisto produktų sistemų pažeidžiamumu ir makroekonominio stabilumo nykimu;

89.  griežtai smerkia Mianmaro karinės chuntos neteisėtą valdymą ir tebesitęsiančias smurtines represijas prieš Mianmaro žmonių demokratinius siekius po neteisėto valstybės perversmo, taip pat Rusijos ir KLR paramą „Tatmadaw“; dar kartą patvirtina savo solidarumą su Mianmaro gyventojų, kuriems atstovauja Nacionalinė vienybės vyriausybė, demokratijos siekiais ir ragina ES ir jos valstybes nares inicijuoti arba, kai taikytina, stiprinti bendradarbiavimą ir paramą Nacionalinei vienybės vyriausybei, kartu griežtinant ribojamąsias priemones „Tatmadaw“; primygtinai ragina ASEAN, atsižvelgiant į „Tatmadaw“ nenorą siekti pažangos įgyvendinant penkių punktų konsensusą, bendradarbiauti su Nacionaline vienybės vyriausybe, nepriklausoma pilietine visuomene ir tarptautine bendruomene, kad būtų pasiektas tvarus demokratinis sprendimas Mianmaro klausimu;

90.  pabrėžia, kad būtina visapusiškai stiprinti ES strategines partnerystes su Indija; atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai su Indija tampa vis svarbesni ir turėtų būti gilinami vedant prekybos derybas ir stiprinant dvišalio bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais Afrikos partneriais sąveiką; primena, kokia svarbi ši partnerystė siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); ragina ES ir Indiją visapusiškai pasinaudoti 2021 m. sudaryta sujungiamumo partneryste; palankiai vertina glaudesnes konsultacijas saugumo ir gynybos klausimais ir bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Indija ir kitais Indijos ir Ramiojo vandenynų partneriais; ragina ES bendradarbiaujant su Indija tinkamai atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratines vertybes;

91.  yra susirūpinęs dėl Indijos pozicijos dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, dėl jos susilaikymo balsuojant dėl JT rezoliucijų ir ypač dėl finansinės paramos teikimo Kremliui ne tik dėl to, kad ji nesilaiko Rusijai taikomų sankcijų, bet ir dėl didėjančio Rusijos ginklų ir iškastinio kuro importo ir pirkimo; viliasi, kad Indija suderins savo poziciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą su ES, ir ragina Tarybą bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai toliau dėti diplomatines pastangas šiuo klausimu;

92.  dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų ribose; pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą visų pirma daro neigiamą poveikį Rytų partnerystės šalims; ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant pradėti išsamius Rytų partnerystės politikos reformos svarstymus, kad ji būtų tinkama ateičiai, atsižvelgiant į blogėjančią geopolitinę padėtį ir strateginę bei politinę regiono svarbą ES ir į įvairius iššūkius, su kuriais susiduria Rytų partnerystės šalys; pažymi, kad saugumas ir taika rytinėse kaimyninėse šalyse suponuoja tarptautinės teisės, teritorinio vientisumo ir pagrindinių teisių bei laisvių laikymąsi; pabrėžia, kad svarbu stiprinti politinę ir finansinę paramą ir Sąjungos dalyvavimą regione, glaudžiai bendradarbiaujant su nepriklausoma pilietine visuomene;

93.  pabrėžia, kad Rusija taip pat taiko agresyvią politiką Sakartvelo ir Moldovos atžvilgiu; pabrėžia, kad Rusijos Federacija ir toliau kenkia Moldovos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, nes Padniestrės dislokuoti jos kariai, ir skatina politinius ir socialinius neramumus naudodama energiją kaip ginklą ir vykdydama dezinformacijos kampanijas, kad darytų spaudimą Moldovos vyriausybei ir šalies europinei orientacijai; ragina Rusijos Federaciją tvarkingai, visiškai ir besąlygiškai išvesti savo karines pajėgas ir ginkluotę iš Padniestrės regiono, atsižvelgiant į pakartotinius Moldovos valdžios institucijų prašymus; pabrėžia, kad bet kokiu Padniestrės problemos sprendimu turi būti paisoma Moldovos suverenios teisės pasirinkti savo užsienio politikos ir gynybos kryptį; pripažįsta, kad Sakartvelas buvo pirmoji šalis, kuri patyrė plataus masto Rusijos karinę agresiją 2008 m. rugpjūčio mėn., kai Rusija mėgino priverstinai pakeisti suverenios valstybės sienas Europoje, užimti regionus, kurie yra neatskiriama Sakartvelo dalis – Abchaziją ir Cchinvalį (Pietų Osetija) – bei imtis veiksmų siekiant jų de facto aneksijos, išvaryti šimtus tūkstančių žmonių iš savo namų dėl etninio valymo ir suskaidyti visuomenę nustatant okupacines linijas; primygtinai ragina ES toliau reikalauti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal ES tarpininkaujant sudarytą 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl paliaubų; ragina ES stiprinti savo įsitraukimą į taikų konfliktų sprendimą Rytų partnerystės regione;

94.  palankiai vertina aktyvesnį Sąjungos bendradarbiavimą su Pietų Kaukazo šalimis, visų pirma tai, kad skubiai patvirtinta ES stebėsenos pajėgumų misija prie Armėnijos tarptautinės sienos su Azerbaidžanu, siekiant stebėti padėtį regione, stiprinti pasitikėjimą ir prisidėti prie taikos ir saugumo atkūrimo; pabrėžia, kad Rusijos įtaka regione sumažėjo dėl padidėjusio ES dalyvavimo; ragina Tarybą padidinti dislokuotų ekspertų skaičių ir misijos pajėgumus, taip pat aktyviau veikti regione;

95.  griežtai smerkia naujausią 2022 m. rugsėjo 12 d. Azerbaidžano karinę agresiją suverenioje Armėnijos teritorijoje, kuri buvo paliaubų pažeidimas ir turi rimtų pasekmių taikos procesui; taip pat yra susirūpinęs dėl tariamų karo nusikaltimų ir nežmoniško elgesio, kurį Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vykdo prieš armėnų karo belaisvius ir civilius gyventojus; pakartoja, kad būtina visapusiškai gerbti Armėnijos teritorinį vientisumą, ir pabrėžia, kad ES pasirengusi aktyviau dalyvauti ilgai trunkančių regiono konfliktų sureguliavimo procese; todėl ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant pasitraukti iš visų Armėnijos teritorijos dalių ir išlaisvinti jų paimtus karo belaisvius; griežtai smerkia neteisėtą Azerbaidžano vykdomą Lačinų koridoriaus blokadą, kuria pažeidžiamas 2020 m. lapkričio 9 d. trišalis pareiškimas, nes ji gali sukelti tyčinę humanitarinę krizę Kalnų Karabacho gyventojams; reikalauja, kad Azerbaidžano valdžios institucijos nedelsiant atkurtų teisę laisvai judėti Lačino koridoriumi; primena, kad tik diplomatinėmis priemonėmis bus galima teisingai ir ilguoju laikotarpiu reaguoti į konfliktą, kuris bus naudingas Armėnijos ir Azerbaidžano gyventojams;

96.  yra įsitikinęs, kad tvari taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano negali būti pasiekta karinėmis priemonėmis, tačiau jai reikia visapusiško politinio sprendimo pagal tarptautinę teisę, įskaitant principus, įtvirtintus JT Chartijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamajame akte ir ESBO Minsko grupės 2009 m. pagrindiniuose teritorinio vientisumo, apsisprendimo ir jėgos nenaudojimo principuose;

97.  remia Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio iniciatyvą sušaukti dvišalius Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų susitikimus Briuselyje ir jiems tarpininkauti bei skatina ES specialiojo atstovo Pietų Kaukaze ir Sakartvelo krizės klausimais darbą vietoje; mano, kad ES gali atlikti sąžiningo tarpininko vaidmenį, kad užkirstų kelią tolesnei eskalacijai ir užtikrintų tvarią taiką; primygtinai ragina Armėniją ir Azerbaidžaną visapusiškai įsitraukti į išsamios taikos sutarties rengimą; pakartoja, kad tokia sutartimi turi būti sprendžiamos visos pagrindinės konflikto priežastys, įskaitant Kalnų Karabache gyvenančių Armėnijos gyventojų teises ir saugumą, perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių grįžimą į savo namus, vadovaujant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, kultūrų ir religijų dialogą, kultūros, religinio ir istorinio paveldo bei teritorinio vientisumo apsaugą ir išsaugojimą;

98.  ragina visapusiškai įgyvendinti visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą su Armėnija ir pabrėžia, kad reikia tęsti derybas dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško ir sustiprinto partnerystės susitarimo;

99.  primygtinai reikalauja, kad bet koks ES santykių su Azerbaidžanu stiprinimas ir toliau priklausytų nuo to, ar šalis daro didelę pažangą pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių laisvių srityse;

100.  pabrėžia laisvos, demokratinės, suverenios ir klestinčios Baltarusijos svarbą; pakartoja, kad remia Baltarusijos demokratinę opoziciją, kuri toliau priešinasi neteisėto lyderio režimui ir režimo bendrininkavimui Rusijos invazijoje į Ukrainą, nepaisant tebesitęsiančių pažeidimų; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad visos Rusijos Federacijai taikomos sankcijos būtų taikomos ir Baltarusijos režimui, kartu vengiant neigiamų padarinių, visų pirma susijusių su vizų išdavimu, Baltarusijos žmonėms; smerkia Aliaksandro Lukašenkos režimą ir Rusijos dezinformaciją dėl tariamų grėsmių Baltarusijos teritorijai; pripažįsta daugumos Baltarusijos žmonių siekius gyventi laisvoje, suverenioje ir demokratinėje šalyje ir primygtinai ragina Komisiją bei valstybes nares, bendradarbiaujant su oficialiais demokratinės opozicijos atstovais, tinkamai pasirengti, kad būtų galima teikti pagalbą būsimam perėjimui prie demokratijos; smerkia bandymus destabilizuoti Europą keliant dirbtines migracijos krizes ir ragina ES ir visus partnerius užkirsti kelią A. Lukašenkos režimo ir jo bendrininkų vykdomai prekybai žmonėmis ir neteisėtam žmonių gabenimui ir juos ištirti;

101.  atkreipia dėmesį į Centrinės Azijos valstybių abejones ir tam tikrais atvejais nenorą remti Rusijos invaziją į Ukrainą, nes tai yra mažėjančios Rusijos regioninės įtakos ženklas; atkreipia dėmesį į didėjantį KLR ir Turkijos bendradarbiavimą su regionu, visų pirma pasitelkiant Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; ragina stiprinti ES dalyvavimą Vidurinėje Azijoje, remiantis pagarba pagrindinėms teisėms ir vertybėmis pagrįstiems Sąjungos interesams, be kita ko, įgyvendinant strategiją „Global Gateway“;

102.  ragina Komisiją ir EIVT skirti ypatingą dėmesį Vidurinės Azijos šalims, kad būtų išlaikytas stabilumas ir ryšiai šiame regione, kuris dėl savo geografinės padėties atsidūrė sudėtingoje padėtyje; mano, kad ES strategija dėl Vidurinės Azijos turi būti nuodugniai persvarstyta, kad būtų atsižvelgta į didelius pokyčius, įvykusius regione ir aplink jį nuo jos priėmimo 2019 m., pvz., be kita ko, į Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą poveikį geopolitinei konkurencijai ir regiono valstybių ekonomikai, JAV pasitraukimą iš Afganistano ir smurtinį Talibano grįžimą į valdžią Afganistane, valdžios pasikeitimus Kazachstane ir Turkmėnistane, smurtinį konfliktą tarp Tadžikistano ir Kirgizijos ir didėjantį KLR vaidmenį regione; mano, kad Vidurinė Azija yra ES strateginių interesų regionas saugumo, susisiekimo, energijos įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gynybos požiūriu;

103.  palankiai vertina tai, kad neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą paskatino ES vėlgi teikti pirmenybę savo plėtros politikai; pabrėžia, kad, nors Sąjungos plėtra ir stiprinimas turi vykti kartu, ES vidaus reformos būtinybė neturėtų būti pretekstu sulėtinti nuopelnais pagrįstą stojimo procesą; palankiai vertina tai, kad Ukrainai, Moldovai ir Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas šalių kandidačių statusas, ir ragina jį suteikti Sakartvelui, kai bus išspręsti Komisijos nuomonėje nurodyti prioritetiniai klausimai; ragina Tarybą ir Komisiją, įvykdžius konkrečias Komisijos nurodytas sąlygas, kuo greičiau pradėti stojimo derybas su naujomis šalimis kandidatėmis; palankiai vertina Kosovo Respublikos paraišką dėl narystės ES; pabrėžia, kad, nors plėtra pasirodė esanti veiksmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė plečiant erdvę, kurioje Europos vertybės ir principai turi didelį poveikį, jos įgyvendinimas turėtų būti iš naujo įvertintas, kad būtų galima sparčiau integruoti narystės siekiančias šalis, kurios rodo strateginę orientaciją į ES ir nepaliaujamą įsipareigojimą vykdyti su ES susijusias reformas, įtvirtinti demokratiją ir suderinti užsienio politiką, be kita ko, laipsniškai įsitraukiant į konkrečias Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas;

104.  pabrėžia, kad reikia pakankamai ir nuolat remti narystės ES siekiančių šalių energetinį saugumą, ypač daug dėmesio skiriant šalims, kurioms didelį poveikį tebedaro Rusijos manipuliavimus tiekimu, taip pat saugumo susitarimų su narystės siekiančiomis šalimis, kurios yra pažeidžiamos dėl Rusijos agresijos, sudarymui;

105.  ragina įgyvendinti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos strategiją ir imtis veiksmų siekiant didinti plėtros svarbą ir naudą ir stiprinti glaudžią ES ir Vakarų Balkanų šalių partnerystę, taip pat toliau vykdyti ES finansuojamus projektus, reformas ir BSGP misijas;

106.  pabrėžia, kad nebaudžiamumas po 2008 m. įsiveržimo į Gruziją yra vienas iš veiksnių, leidusių Rusijai pradėti agresyvų karą prieš Ukrainą; mano, kad Ukrainos pergalė ne tik atneš laisvę okupuotiems Ukrainos regionams, įskaitant Donbasą ir Krymą, bet ir Baltarusijai, taip pat bus lemiama atkuriant Sakartvelo ir Moldovos teritorinį vientisumą;

107.  ragina EIVT parengti išsamią ataskaitą apie 2008 m. susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad ES, kaip 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo tarpininkė, prisiima ypatingą atsakomybę; ragina EIVT nustatyti ir pranešti apie nuostatas, kurių Rusijos Federacija vis dar neįvykdė ir pateikti rekomendacijas, kurios galėtų paskatinti Rusijos Federaciją jas įvykdyti, visų pirma išvesti savo karines pajėgas iš Sakartvelo okupuotų teritorijų ir leisti jose sukurti tarptautinius saugumo mechanizmus šalyje, taip pat suteikti galimybę EU netrukdomai patekti į visą Sakartvelo teritoriją pagal jos įgaliojimus;

108.  dar kartą patvirtina, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo bei Vakarų Balkanų tautų ateitis yra ES; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl plėtros, kuriai nėra alternatyvos ir kuri labiau nei bet kada yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES; yra tvirtai įsitikinęs, kad visateisės narystės ES perspektyva šalims, siekiančioms tapti ES valstybėmis narėmis, atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus; ragina Gruziją realiai įgyvendinti Komisijos nustatytus ir 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintus prioritetus;

109.  palankiai vertina Komisijos paskelbtas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti Ukrainą, pvz., galimybę patekti į mūsų vidaus rinką ir tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą; tikisi, kad tos pačios priemonės bus taikomos ir Moldovos Respublikai ir Sakartvelui, kuriems vienodai reikia stipraus ženklo dėl ES paramos ir konkrečių veiksmų siekiant integracijos į ES, atsižvelgiant į stiprias destabilizuojančias jėgas, keliančias grėsmę jų demokratijai;

110.  pakartoja ES įsipareigojimą remti Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę jų tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir remia jų pastangas visapusiškai įgyvendinti šiuos principus; Pabrėžia valstybių narių vienybės ir solidarumo svarbą šioje srityje;

111.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Rusijos destabilizuojančius veiksmus Moldovos Respublikoje ir teikti reikiamą paramą Moldovos valdžios institucijoms bei pilietinei visuomenei reaguojant į kylančias grėsmes;

112.  atkakliai tvirtina, kad ES užsienio ir saugumo politika privalo būti reformuota, kad būtų orientuota į krizių prevenciją, regioninį bendradarbiavimą saugumo srityje, pasaulinius klimato ir aplinkosaugos sričių veiksmus, skirti stiprinti politines ir socialines žmogaus teises ir užtikrinti JT darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. įgyvendinimą;

113.  pakartoja, kad aktyviai remia Vakarų Balkanų šalių kaip visateisių ES šeimos narių europinę ateitį ir stojimą į ES; ragina valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą dėl plėtros vykdant ES įsipareigojimus Vakarų Balkanų šalims, visų pirma nedelsiant panaikinant vizų reikalavimus Kosovo piliečiams; palankiai vertina tai, kad Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas šalies kandidatės statusas; pabrėžia, kokia svarbi šių valstybių partnerių europinė integracija viso Europos žemyno stabilumui ir saugumui;

114.  pabrėžia, kad ES turi sustiprinti plėtros proceso patikimumą, išsaugant jo nuopelnais pagrįstą pobūdį, be kita ko, išlaikant demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei tenkantį pagrindinį vaidmenį, kaip numatyta acquis 23 ir 24 skyriuose, taikant persvarstytą plėtros metodiką, kartu vengiant plėtros proceso politizavimo per dvišalius ginčus; pabrėžia, kad pažanga siekiant narystės ES turėtų priklausyti nuo tvarios ir negrįžtamos pažangos, padarytos įgyvendinant būtinas su ES susijusias reformas, visų pirma susijusias su teisinės valstybės principu;

115.  palankiai vertina tai, kad pradėtos stojimo derybos su Albanija ir Šiaurės Makedonija, ir ragina visas susijusias šalis imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti sparčią Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pažangą; smerkia piktybinę regioninių subjektų įtaką ir Rusijos bei kitų užsienio šalių išorinį kišimąsi Vakarų Balkanuose;

116.  pabrėžia, kad svarbus visapusiškas Vakarų Balkanų šalių prisitaikymas prie ES užsienio ir saugumo politikos, visų pirma suderinamumas su jos sankcijų trečiosioms šalims politika; apgailestauja dėl vis dar žemo Serbijos suderinimo su BUSP lygio, ypač atsižvelgiant į Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą; pakartoja savo poziciją, kad tolesni derybų skyriai turėtų būti atverti tik tada, kai Serbija sustiprins savo įsipareigojimą vykdyti reformas demokratijos ir teisinės valstybės srityse ir visiškai suderins savo politiką su BUSP; primena, kad Serbija, kaip šalis, siekianti Europos integracijos, turi laikytis bendrų ES vertybių ir teisių;

117.  pabrėžia, kad reikia skubiai suintensyvinti ES vadovaujamo Prištinos ir Belgrado dialogo procesą siekiant normalizuoti dvišalius santykius remiantis tarpusavio pripažinimu; smerkia nuolatinį Serbijos ir Serbijos remiamų subjektų eskalacinių veiksmų pobūdį, be kita ko, vykdant neteisėtas blokadas, smurtinius išpuolius ir grasinant kariniais veiksmais, siekiant priversti daryti nuolaidas ir pakenkti Kosovo Respublikai; primena savo poziciją, kad Kosovo Respublikos nepriklausomybė yra negrįžtama, ir dar kartą ragina penkias valstybes nares, kurios dar to nepadarė, nedelsiant pripažinti Kosovo nepriklausomybę;

118.  palankiai vertina tai, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba Bosnijai ir Hercegovinai suteikė kandidatės statusą su sąlyga, jei bus imtasi tam tikrų veiksmų siekiant sustiprinti šalies pasirengimą stojimo deryboms; ragina šalies politinius veikėjus parodyti įsipareigojimą ir imtis svarbių veiksmų siekiant narystės ES, darant pažangą aštuoniuose Komisijos rekomendacijoje nurodytuose etapuose, darant didelę pažangą įgyvendinant 14 pagrindinių prioritetų ir įgyvendinant esmines reformas, įskaitant rinkimų reformas pagal nacionalinių ir tarptautinių teismų sprendimus, siekiant užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo principus visiems piliečiams ir juos sudarančioms tautoms, kaip įtvirtinta jos konstitucijoje, ir visapusiškai laikantis 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Sejdić ir Finci prieš Bosniją ir Hercegoviną; ragina Komisiją ir EIVT padėti Bosnijai ir Hercegovinai skubiai įgyvendinti pagrindinius prioritetus ir užkirsti kelią polinkiui į nacionalistinę praeities politiką; pakartoja, jog būtina užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos kiekvieno piliečio teisės, nepaisant etninės, politinės ir religinės priklausomybės, laikantis EŽTT sprendimų, Konstitucinio Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų;

119.  smerkia Bosnijoje ir Hercegovinoje tebesitęsiančią separatistinę retoriką ir veiklą, įskaitant Bosnijos valstybės ir trečiųjų šalių veikėjų švenčiamas valstybines šventes, kurias Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinis Teismas paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai; pakartoja savo raginimą patvirtinti tikslines sankcijas destabilizuojantiems Bosnijos ir Hercegovinos veikėjams, įskaitant tuos, kurie kelia grėsmę jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, visų pirma Miloradui Dodikui, taip pat kitiems aukšto rango Serbų Respublikos pareigūnams ir trečiųjų šalių pareigūnams, teikiantiems politinę ir materialinę paramą separatistinei politikai; ragina visas valstybes nares užtikrinti galimybę Tarybai patvirtinti šias sankcijas;

120.  palankiai vertina Europos Sąjungos pajėgų (EUFOR) operacijos ALTHEA darbą ir palankiai vertina tai, kad jos įgaliojimai pratęsti po 2022 m. lapkričio mėn.; primena, kad ši misija vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Bosnijos ir Hercegovinos saugumą ir stabilumą, ir ragina ES ir jos tarptautinius partnerius didinti jos pajėgumus;

121.  pažymi, kad Taryba Strateginiame kelrodyje pripažino, kad saugumas ir stabilumas Vakarų Balkanuose vis dar nėra garantuotas ir kad dėl dabartinės Europos saugumo padėties pablogėjimo kyla galimo šalutinio poveikio rizika; primena, kad Strateginiame kelrodyje raginama remti Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą;

122.  reiškia susirūpinimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų įstatymo ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos konstitucijos pakeitimų, kuriuos vyriausiasis įgaliotinis Bosnijai ir Hercegovinai pasiūlė rinkimų dieną, laiko, turinio ir būdo, nes tai gali pakenkti demokratiniam teisėtumui ir sustiprinti etnonacionalizmą;

123.  pabrėžia, kad Vakarų Balkanų šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės šalys turi visiškai suderinti savo politiką su ES BUSP, ir ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti BUSP kaip priemonę bendradarbiavimui su Vakarų Balkanų šalimis stiprinti; pabrėžia, kad šalys, norinčios įstoti į ES, turi visapusiškai laikytis pagrindinių vertybių ir bendros politikos, atsižvelgdamos į Rusijos neteisėtą agresijos karą; pabrėžia, kad žmogaus teisės ir žmogaus orumas yra nediskutuotini, todėl šalys kandidatės turi integruoti neįgaliųjų, LGBTI+ bendruomenės, moterų ir mergaičių bei kitų pažeidžiamų grupių teises į visus sektorius ir politiką; ragina ES ir šalis kandidates bei potencialias šalis kandidates glaudžiau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje;

124.  tebėra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys sąmoningai siekia paneigti ir sumenkinti demokratinių ir teisinės valstybės reformų svarbą narystės ES siekiančiose šalyse; primygtinai ragina Komisiją pradėti nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl to, ar už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos naro elgesiu ir vykdoma politika nepažeidžiamas Komisijos narių elgesio kodeksas ir Komisijos nario įsipareigojimai pagal Sutartis;

125.  atkreipia dėmesį į 2022 m. spalio 12 d. Komisijos pateiktą 2022 m. ataskaitą dėl Turkijos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos vyriausybė nepanaikino neigiamos tendencijos dėl pablogėjusios padėties demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir teismų nepriklausomumo srityse ir kad Turkijos užsienio politika ir toliau prieštarauja ES prioritetams pagal BUSP, o derinimo rodikliai ataskaitiniu laikotarpiu buvo tik 7 %; pakartoja savo 2022 m. gegužės 18 d. poziciją, kad negali numatyti jokio stojimo derybų su Turkija atnaujinimo; vis dėlto tebėra įsipareigojęs palaikyti demokratinį ir politinį dialogą su Turkija, ypač su jo pilietine visuomene;

126.  apgailestauja dėl to, kad Turkija vis dar neratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl stojimo į NATO;

127.  pakartoja, jog palankiai vertina tai, kad Turkija pasmerkė nepagrįstą Rusijos invaziją ir karinę agresiją prieš Ukrainą, taip pat jos, kaip tarpininkės tarp Ukrainos ir Rusijos, vaidmenį, įskaitant gyvybiškai svarbų indėlį įgyvendinant svarbų Ukrainos grūdų eksporto susitarimą; tačiau yra labai susirūpinęs dėl to, kad vis dar neprisiderinama prie ES sankcijų Rusijai, visų pirma dėl laisvo prekių judėjimo iš esamos muitų sąjungos ir atsižvelgiant į neseniai sustiprėjusius prekybos ir finansinius jos santykius su Rusija; pabrėžia, kad Turkijos geopolitinis vaidmuo nepanaikina rimtų trūkumų, susijusių su žmogaus teisių padėtimi šalyje, ir jie išlieka pagrindine kliūtimi pažangai ES ir Turkijos santykiuose;

128.  pakartoja savo ankstesnį raginimą ES skubiai parengti bendrą savo trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių santykių su Turkija strategiją, apimančią visus aspektus ir politiką, kad būtų skatinama stabilesnė, patikimesnė ir nuspėjamesnė partnerystė, atsižvelgiant į tai, kad Turkija atlieka svarbų vaidmenį regione, ir į nuolatinę šalies destabilizuojančią veiklą Vakarų Balkanuose, rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Kaukaze, taip pat į jos tebesitęsiantį demokratijos regresą; apgailestauja dėl pastarojo meto Turkijos vyriausybės grasinančios retorikos apie Graikiją, valstybę narę ir jos NATO sąjungininkę; ragina visas susijusias šalis mažinti įtampą ir skatinti diplomatinio dialogo atnaujinimą, kad būtų rasti tvarūs ginčų regione sprendimai;

129.  apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip dvidešimt penkeriems metams po vadinamojo Barselonos proceso pradžios, nepavyko sukurti bendros gerovės, stabilumo ir laisvės erdvės su Viduržemio jūros regiono pietinės kaimynystės šalimis; ragina Komisiją remti pietines kaimynines šalis joms atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sušvelninti neigiamą dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą patiriamą tiekimo sukrėtimų ir kainų didėjimo poveikį šioms šalims, visų pirma apsirūpinimo maistu saugumo ir trąšų srityje; palankiai vertina Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, įgyvendinamą tarpininkaujant JT; primygtinai ragina Rusiją nustoti vėl naudoti maisto produktų eksportą kaip ginklą, nes tai gali neatsakingai sukelti maisto stygių Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, ir visapusiškai laikytis susitarimo sąlygų; ragina stiprinti partnerystes energetikos srityje su atitinkamomis regiono šalimis, visapusiškai atsižvelgiant į poreikį įvairinti energijos tiekėjus ir išteklius, kartu padedant šalims partnerėms vykdyti atitinkamą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; ragina skatinti saugias, sąžiningas ir nešališkas galimybes gauti vakcinų visame pasaulyje, be kita ko, laikinai panaikinant atitinkamas patentų teises;

130.  ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti iniciatyvas, nurodytas 2021 m. vasario 9 d. bendrame Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir kaip nustatyta Parlamento rekomendacijoje dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis;

131.  pabrėžia, kad nestabilumas ir nesaugumas Europos pietinėse kaimyninėse šalyse tebėra nuolatinis iššūkis; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis siekiant sušvelninti prekybos žmonėmis ir neteisėtų ginklų bei kultūros vertybių kontrabandos padarinius ir užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui, kad būtų galima išsaugoti saugumą ir stabilumą Europos pietinėje kaimynystėje;

132.  pabrėžia, kad nestabilumas Libijoje turi pasekmių ne tik kaimyninėms šalims, bet ir Europai; pabrėžia, kad veikiančios valstybės nebuvimas, grupuočių nesutarimai ir ginkluotų grupuočių plitimas yra derlinga dirva narkotikų bei ginklų prekiautojams ir prekiautojams žmonėmis;

133.  smerkia nuolatinę grėsmę, kurią Rusija kelia JT Saugumo Taryboje, paskutinio humanitarinės pagalbos koridoriaus per Bab al Chavą naudojimo pratęsimui, taip keliant pavojų daugiau kaip keturiems milijonams žmonių, kurių maisto, vaistų ir kitų gyvybiškai svarbių atsargų poreikių patenkinimas priklauso nuo humanitarinės pagalbos;

134.  yra susirūpinęs dėl sunkios ekonominės ir humanitarinės padėties Afganistane po smurtinio Talibano perėmimo dėl itin neigiamo poveikio moterų ir mergaičių teisėms, etninėms ir religinėms mažumoms, žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomos žiniasklaidos atstovams ir asmenims, teikusiems pagalbą ES ir jos valstybėms narėms; reiškia didelį susirūpinimą dėl regioninio nestabilumo, kurį sukėlė Talibano perėmimas, ir ypač dėl Talibano siekių išplėsti savo įtaką į kaimynines šalis kuriant ir stiprinant teroristų tinklus visame regione; pažymi, kad Pakistanas šiuo atžvilgiu yra ypač pažeidžiamas;

135.  primygtinai ragina Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad ES specialiojo įgaliotinio Afganistane ir EUPOL AFGHANISTAN personalo nariai, kiti itin pažeidžiami asmenys ir jų išlaikomi sutuoktiniai, vaikai, tėvai ir nesusituokusios seserys būtų visiškai ir laiku evakuoti pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/151(7);

136.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti papildomą humanitarinės pagalbos Afganistano žmonėms finansavimą; pakartoja, kad nepripažįsta Talibano režimo; pritaria penkioms pagrindinėms gairėms, kurias Taryba priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. ir kurios yra pagrindiniai principai ateityje bendradarbiaujant su Talibanu, tačiau mano, kad reikia dėti daug pastangų kuriant ilgalaikę strategiją, kad būtų išspręsta ekstremalioji padėtis žmogaus teisių srityje ir panaikintas lyties apartheidas, šiuo metu vykdomas Afganistane; ragina ES padidinti paramą siekiant užtikrinti teisingumą baisių Afganistane įvykdytų nusikaltimų aukoms, įskaitant moteris ir mergaites, etnines mažumas ir LGBTIQ+, ir suteikti visą reikalingą pagalbą neseniai atnaujintam Tarptautinio baudžiamojo teismo atliekamam nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Afganistane tyrimui; kuo griežčiausiai smerkia Talibano sprendimus uždrausti moterims ir mergaitėms mokytis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose ir uždrausti įdarbinti moteris nevyriausybinėse organizacijose, kurie gali turėti katastrofiškų humanitarinių pasekmių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su JT, pilietine visuomene ir tarptautiniais partneriais didinti spaudimą Talibanui, kad jis nedelsdamas panaikintų šiuos sprendimus;

137.  smerkia žiaurų Irano, įskaitant Islamo revoliucijos gvardiją (IRG), susidorojimą su demonstracijomis po Mahsos Amini mirties po to, kai Irano „dorovės policija“ ją suėmė naudodama smurtą, įžeidinėjo ir su ja netinkamai elgėsi; ragina ES ir jos valstybes nares įtraukti IRG į ES asmenų, grupių ir subjektų, susijusių su teroro aktais, sąrašą (toliau – ES teroristų sąrašas), atsižvelgiant į jos teroristinę veiklą, represijas prieš protestuotojus ir bepiločių orlaivių tiekimą Rusijai; pakartoja, kad remia taikius protestus prieš Mahsos Amini nužudymą, sisteminę ir vis didėjančią moterų priespaudą ir šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus; yra pasibaisėjęs dėl nevaržomo ir neproporcingo Irano policijos ir saugumo pajėgų jėgos panaudojimo prieš taikius protestuotojus; kuo griežčiausiai smerkia tai, kad Islamo Respublika įvykdė mirties bausmę taikiems protestuotojams; mano, kad dėl to, jog Irano režimas akivaizdžiai nepaiso savo piliečių žmogiškojo orumo ir demokratinių siekių, taip pat dėl režimo paramos Rusijos Federacijai, būtina toliau koreguoti ES poziciją Irano atžvilgiu; primygtinai ragina Islamo Respublikos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti visus mirties bausmės nuosprendžius, paskelbtus dėl vykstančių protestų, ir nedelsiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kad ji būtų visiškai panaikinta; ragina ES tvirtai reaguoti į Irano įsitraukimą į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;

138.  tvirtai remia Irano gyventojus, siekiančius ir norinčius sukurti laisvą, stabilią, įtraukią ir demokratinę valstybę, kuri laikosi savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ribojamąsias priemones, taikomas Irano asmenims ir subjektams, įskaitant vadinamąją „dorovės policiją“, dėl jų vaidmens malšinant Irane vykstančius moterų vadovaujamus protestus, kuriais reikalaujama lygių teisių ir sistemingos moterų diskriminacijos panaikinimo bei kitų platesnių žmogaus teisių pažeidimų Islamo Respublikoje sprendimo; palankiai vertina 2022 m. lapkričio 24 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. S35/1 dėl nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos Irano Islamo Respublikoje įsteigimo ir ragina ES visapusiškai remti pasirengimą misijai ir jos įgyvendinimą; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares toliau kelti žmogaus teisių klausimus visais atvejais bendraujant su Iranu;

139.  pakartoja, kad Islamo revoliucijos gvardijos vadovybei taikomos sankcijos neturi būti panaikintos, ir ragina imtis papildomų ribojamųjų priemonių prieš Islamo revoliucijos gvardiją; ragina Tarybą įtraukti Islamo revoliucijos gvardiją ir jai pavaldžias pajėgas, įskaitant sukarintą „Basij“ miliciją ir „Quds“ pajėgas, į ES teroristų sąrašą;

140.  pažymi, kad ginklų neplatinimas yra Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono stabilizavimo pagrindas; ragina toliau dėti diplomatines pastangas siekiant užtikrinti, kad Iranas nekurtų branduolinių ginklų; vis dėlto laikosi nuomonės, kad tolesnėse derybose dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) negalima nepaisyti kitų žalingų Irano politikos krypčių, projektų ir karinių programų;

141.  pakartoja, kad reikia remti sutartį dėl Bendro visapusiško veiksmų plano ir vykstančias derybas dėl jos įgyvendinimo;

142.  mano, kad ES turėtų sukurti sustiprinti Strateginės komunikacijos pietų kaimynystės šalyse darbo grupės pajėgumus, siekdama toliau parengti konkrečią kovos su dezinformacija Pietų kaimynystės šalyse, įskaitant Irano Islamo Respubliką, kuria būtų siekiama kovoti su melagingomis naujienomis ir propaganda, stiprinti demokratiją ir stabilumą;

143.  palankiai vertina plačius užmojus stiprinti ES santykius su Persijos įlankos šalimis, kaip pabrėžiama 2022 m. gegužės 18 d. bendrame komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl strateginės partnerystės su Persijos įlankos; pažymi, kad yra bendras interesas daugiau strategiškai bendradarbiauti su Persijos įlankos partneriais, visų pirma kiek tai susiję su regioninio saugumo, bendradarbiavimo, klimato veiksmų ir žmogaus teisių skatinimu, kaip pagrindiniu strateginiu tikslu; ragina ES ir valstybes nares ir toliau pabrėžti pagarbą žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, taip pat laipsnišką vertybių derinimą, visų pirma susijusį su kova su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą ir jos padariniais; labai apgailestauja dėl OPEC+ sprendimo sumažinti naftos gamybą, kurį visų pirma paskatino Saudo Arabija, nes tai padidins pasaulinę infliaciją ir pakenks tarptautinėms pastangoms kovoti su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtiniai Arabų Emyratai buvo įtraukti į jurisdikcijų, kurių stebėseną vykdo Finansinių veiksmų darbo grupė, sąrašą dėl strateginių trūkumų užkertant kelią pinigų plovimui; yra susirūpinęs dėl to, kad jie tapo saugiu prieglobsčiu Rusijos oligarchams, kuriems ES taiko sankcijas; pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą strateginę partnerystę su Persijos įlankos valstybėmis, būtinas dialogas bei bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje ir suderinti kovos su Rusijos agresija Ukrainoje veiksmai;

144.  pakartoja, kad remia Abraomo susitarimus, pagal kuriuos buvo normalizuoti Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino diplomatiniai santykiai ir dėl kurių vėliau Marokas pasirašė santykių normalizavimo susitarimą su Izraeliu;

145.  atkreipia dėmesį į tai, kad Izraelio ir Palestinos konflikto klausimu, ES išlieka vieninga, kai kalbama apie įsipareigojimą pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, grindžiamą 2014 m. liepos mėn. Tarybos išvadose išdėstytais kriterijais, kuriais remiantis Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, gretima, suvereni ir perspektyvi kaimyninė Palestinos Valstybė taikiai ir saugiai gyvuotų greta, pripažindamos viena kitą, o Jeruzalė ateityje būtų abiejų valstybių sostinė; primina, kad gyvenvietės okupuotose Palestinos teritorijose pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos; ragina naująją Izraelio vyriausybę aktyviai ir patikimai parodyti savo įsipareigojimą siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, kuris tebėra pagrindinis ES politikos Artimųjų Rytų taikos proceso srityje tikslas bei pagrindinis ES ir Izraelio partnerystės elementas;

146.  atkreipia dėmesį į ES ir Izraelio asociacijos tarybos posėdžių atnaujinimą 2022 m.; pažymi, kad Asociacijos tarybos tikslas ne tik stiprinti ES ir Izraelio partnerystę, bet ir kaip forumas dialogui su Izraelio ir Palestinos konfliktu susijusiais klausimais ir kaip priemonė atgaivinti Artimųjų Rytų taikos procesą; primena ir remia ES poziciją, kurią Taryba išdėstė ir vieningai patvirtino rengdamasi 2022 m. spalio 3 d. Briuselyje įvyksiančiam 12-ajam Asociacijos tarybos posėdžiui; remia vyriausiojo įgaliotinio pastangas suburti arabų lyderius darant pažangą siekiant visapusiškos regioninės taikos, kuri užbaigtų Izraelio Palestinos konfliktą ir užtikrintų esminį saugumą, prekybą ir kitokį bendradarbiavimą regione;

147.  pakartoja savo poziciją, kad visi Sąjungos lėšomis finansuojami vadovėliai ir mokyklinės priemonės turi atitikti UNESCO taikos, tolerancijos, sambūvio ir smurto netoleravimo standartus;

148.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtintas Sąjungos daugiametis įnašas į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), užtikrinant numatomą paramą Palestinos pabėgėliams pagal ES ir UNRWA bendrą 2021–2024 m. deklaraciją; palankiai vertina papildomą Sąjungos įnašą Agentūrai pagal Maisto ir atsparumo didinimo priemonę siekiant spręsti maisto stygiaus problemą; kadangi UNRWA ir toliau prisideda prie stabilumo ir taikos regione;

149.  mano, kad Izraelis yra svarbus ES partneris; giria Izraelį ir Libaną už susitarimą dėl jų jūrų ribų nustatymo;

150.  kuo griežčiausiai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat įgalinantį A. Lukašenkos režimo vaidmenį Baltarusijoje; ragina Rusijos vadovybę nedelsiant karą nutraukti ir besąlygiškai pasitraukti iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos ir bet kurios kitos šalies teritorijos, ypač Gruzijos ir Moldovos Respublikos, kurių teritorijas ar jos dalis ji neteisėtai užimta; primygtinai ragina Rusiją užtikrinti laisvą grūdų ir kitų žaliavų srautą visame pasaulyje; ragina Tarybą paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir teroristines priemones naudojančia valstybe; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę remti visus teisėtus tarptautinius ir nacionalinius procesus, be kita ko, laikantis visuotinės jurisdikcijos principo, siekiant ištirti nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, siekiant patraukti atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už daugybę karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius ukrainiečių išžaginimus ir priverstinį išsiuntimą; dar kartą patvirtina, kad Rusija turės kompensuoti visą Ukrainoje padarytą žalą ir sunaikinimą; pažymi, jog daugelis Rusijos piliečių išvyksta iš Rusijos, kad išvengtų karo prievolės; ragina, patraukti atsakomybėn visus asmenis, kurie bet kokiu būdu savanoriškai padėjo Rusijai šiame kare arba rengiant neteisėtus referendumus, ir taikyti jiems individualias sankcijas;

151.  palankiai vertina ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sustabdymą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Komisijos gaires dėl bendros vizų išdavimo prašymus teikiantiems Rusijos piliečiams tvarkos ir Rusijos piliečių patikrinimų prie išorės sienų, visapusiškai laikantis ES ir tarptautinės teisės, ir užtikrinti, kad kiekvienas, inter alia, disidento, dezertyro, šaukimo į kariuomenę vengiančio asmens ir aktyvisto pateiktas prieglobsčio prašymas būtų nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į grėsmes priimančiosios valstybės narės saugumui ir imantis veiksmų pagal prieglobsčio srities ES acquis; ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti padėtį, susijusią su Rusijos vizomis;

152.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas naujausias sankcijų Rusijai dokumentų rinkinys; tačiau ragina Tarybą išplėsti asmenų, kuriems tiesiogiai taikomos ES sankcijos, sąrašą, įtraukiant 6 000 asmenų, kuriuos nurodė Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas;

153.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tik galutinė Ukrainos pergalė prieš Rusiją apgins pasaulinę tvarką ir atgrasys kitus agresyvius subjektus nuo agresijos karų; ragina kompetentingas ES institucijas kartu parengti karo pabaigos scenarijus, atsižvelgiant į galimai destabilizuotą ir susilpnėjusią Rusiją bei planuoti galimą jos reformą;

154.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos rengiant daugiašalį mechanizmą, kuriuo būtų prižiūrimos, vykdomos ir išmokamos Rusijos reparacijos Ukrainai;

155.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje šalių vyrauja pritarimas neišprovokuotai ir nepateisinamai Rusijos invazijai į Ukrainą, visų pirma dėl veiksmingo Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijų pobūdžio; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares stiprinti diplomatines pastangas šiose šalyse, skatinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą bei sustiprinti strateginę komunikaciją; pabrėžia pagrindinį strategijos „Global Gateway“ vaidmenį sprendžiant bendrus uždavinius, grindžiamus demokratinėmis vertybėmis, lygiaverte partneryste ir aplinkos tvarumu;

156.  ragina tarptautinę bendruomenę kuo labiau sušvelninti neigiamą šalutinį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių Arkties regionui poveikį, kuriame taikos, klestėjimo ir stabilumo išsaugojimui ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė; yra susirūpinęs dėl Rusijos karinės veiklos Arktyje bei jos kintančios saugumo aplinkos regione ir dar kartą patvirtina strateginę Arkties svarbą; ragina ES aktyviau dalyvauti regione, atsižvelgiant į naujas saugumo realijas, atsiradusias dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, nes tai yra itin svarbu ES, atsižvelgiant į klimato kaitą, pramonės ir ekonominę politiką, laisvą navigaciją ir geostrateginę įtaką, taip pat dėl augančių Rusijos ir Kinijos interesų ir judėjimų šiame regione;

157.  ragina ES vadovus aktyviai dalyvauti užkertant kelią branduolinei grėsmei, kylančiai dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, įskaitant Zaporožės atominės elektrinės saugumą;

158.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti santykius su Lotynų Amerika ir Karibų jūros (LAK) regionu atnaujinant ES ir LAK strategiją, daug dėmesio skiriant bendroms pastangoms stiprinti daugiašalę pasaulinę tvarką, tarptautinę teisę ir pagarbą demokratijai bei žmogaus teisėms, ypač atsižvelgiant į didėjančią ir neproporcingą, palyginti su ES, KLR ir Rusijos įtaką regione ir padidėjusią grėsmę Europos tiekimo grandinėms dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą; ragina valstybes nares ir EIVT vykdyti iniciatyvią diplomatiją regione ir toliau stiprinti esamas partnerystes su bendramintėmis šalimis, prekybos ryšius, investicijas, paramą demokratijai ir tarpparlamentinį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia lyčių, klimato kaitos ir čiabuvių tautų teisių svarbą ir tai, kad svarbu skubiai pasirašyti ir ratifikuoti planuojamus subalansuotus ir modernizuotus asociacijos susitarimus su Čile, Meksika ir MERCOSUR, į kuriuos įtrauktas teisiškai privalomas ir vykdytinas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi, kuriame būtų aiškiai atsižvelgiama į žmogaus teises ir kuris būtų suderintas su Europos žaliojo kurso tikslais, su sąlyga, kad MERCOSUR atveju bus pasiektas susitarimas dėl papildomos priemonės, susijusios su prasmingais įsipareigojimais iki ratifikavimo; palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl ES ir Čilės pažangaus pagrindų susitarimo; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų dėl papildomos priemonės kuo greičiau pateikti galutinį susitarimą; pabrėžia, kad visos šalys turi ratifikuoti ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą;

159.  reiškia paramą demokratinei ir konstitucinei Peru tvarkai, kuriai dabar buvęs prezidentas Pedro Castillo ir jo sąjungininkai grasino, kai 2022 m. gruodžio 7 d. bandė neteisėtai paleisti Kongresą, kad išvengtų apkaltos; išreiškia viltį, kad nepriekaištingas ir atsakingas Peru valdžios institucijų elgesys tik sustiprins demokratiją šalyje, ir ragina kuo anksčiau surengti prezidento ir parlamento rinkimus siekiant įveikti politinę aklavietę;

160.  pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą ginti ir skatinti demokratiją Lotynų Amerikoje; smerkia 2023 m. sausio 8 d. įvykdytą akivaizdžiai antidemokratinį smurtinį kraštutinių dešiniųjų išpuolį prieš Brazilijos demokratines institucijas, kurį paskatino tyčinė, plačiai paplitusi dezinformacija apie neseniai įvykusių Brazilijos prezidento rinkimų teisėtumą; reiškia visapusišką paramą demokratiškai išrinktam Brazilijos prezidentui Lula da Silva ir greitam bei ryžtingam Brazilijos vyriausybės atsakui į sukilimą;

161.  pabrėžia, kad ES santykiai su Afrikos Sąjunga yra itin svarbūs siekiant atsiliepti į poreikius ir išvystyti didelį šalių partnerių Afrikoje potencialą, taip pat siekti bendrų interesų; ragina Komisiją ir pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį įgyvendinti įsipareigojimus, dėl kurių susitarta AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime, skubiai įgyvendinti Afrikoje projektus „Global Gateway“ ir stiprinti partnerystes saugumo, prekybos, sveikatos, vystymosi ir pagalbos mažinant COVID-19 pandemijos padarinius srityse su Afrikos žemyno šalimis, laikantis Strateginio kelrodžio, taip pat remiantis lygybe, visų pirma siekiant skatinti darnaus vystymosi tikslus, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, žmogaus teises ir taikų konfliktų sprendimą pagal tarptautinės teisės principus; pabrėžia, kad ES bendradarbiaujant su Afrika, be kita ko, pasitelkiant vystomąjį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą prekybos srityje, turi būti teikiama pirmenybė prisidėjimui prie stiprios ir atsparios visuomenės kūrimo, socialinės lygybės ir saugumo stiprinimo ir demokratinių struktūrų rėmimo vietoje;

162.  palankiai vertina tai, kad lėšos iš Europos plėtros fondo skiriamos siekiant sumažinti didėjantį maisto stygių, kurį, be kita ko, lemia Rusijos invazija į Ukrainą; ragina prireikus imtis tolesnių panašių priemonių; pakartotinai pereiti prie lygių subjektų partnerystei, kurios pagrindas – žmogaus socialinė raida ir gamtos išteklių apsauga;

163.  ragina vykdyti stiprią ES strateginę komunikacijos ir informavimo kampaniją Afrikos šalims, siekiant kovoti su žalingais naratyvais, ypač tais, kuriuos regione skleidžia Rusijos Federacija ir KLR;

164.  smerkia Rusijos pavojų demokratijai keliantį kišimąsi Afrikoje, ypač padidinus „Vagnerio grupės“ veiksmus žemyne; griežtai smerkia „Vagnerio grupės“ piktnaudžiavimą ir nusikaltimus;

165.  ragina užmegzti Afrikos ir Europos partnerystę, kuria būtų siekiama sukurti solidarumo, saugumo, taikos ir ilgalaikio klestėjimo erdvę; ragina ES imtis skubių veiksmų siekiant atremti stiprėjančius „Vagnerio grupės“ veiksmus keliose Afrikos šalyse, kurie skatina tolesnį nestabilumą ir kenkia pastangoms kovoti su terorizmu;

Stiprinti parlamentinę diplomatiją kaip užsienio politikos priemonę

166.  atkreipia dėmesį į konkretų Parlamento indėlį į ES užsienio ir saugumo politiką naudojant turimas parlamentinės diplomatijos priemones; ragina vykdyti atidesnę Europos užsienio reikalų strateginės svarbos klausimų parlamentinę kontrolę; be kita ko, primena, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Parlamentas aktyviai bendradarbiauja politiniu ir techniniu lygmenimis;

167.  pažymi, kad Parlamentas aktyviai dalyvauja BUSP taikydamas savo konkrečias priemones; pabrėžia Parlamento demokratizacijos programų, pvz., Jeano Monnet dialogo, kuriomis siekiama skatinti ir stiprinti parlamentų darbą, svarbą ir išskirtinumą; primena, kad visos ES institucijos turėtų dalyvauti ir bendradarbiauti imantis veiksmų ir reaguojant į bendrą demokratijos padėties blogėjimą, be kita ko, vykdant rinkimų stebėjimo, tarpininkavimo ir dialogo veiklą, konfliktų prevenciją, pasinaudojant skiriama Sacharovo premija ir tinklu ir parlamentine diplomatija;

168.  ragina EIVT prioritetais nustatyti spaudos laisvę ir saviraiškos laisvę ir imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų visapusiškai laikomasi ES žmogaus teisių gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime; primygtinai ragina ES delegacijas gerinti prevencines apsaugos priemones, planuoti skubų atsaką į spaudos laisvės padėties pablogėjimą ir teikti akivaizdžią bei matomą paramą vietos žurnalistams ir pilietinei visuomenei;

169.  ragina gerinti ES prevencinę diplomatiją kaip proaktyvią išorės politikos priemonę siekiant užkirsti kelią konfliktams tarp trečiųjų šalių protrūkio ir padėti joms rasti taikių didėjančios įtampos sprendimų;

170.  pabrėžia, kokios svarbios parlamentinės asamblėjos, kaip bendradarbiavimo ir institucinio dialogo forumai, ir kokį vertingą indėlį jos įneša į Europos užsienio politikos veiksmus sprendžiant saugumo klausimus, ir pabrėžia, kad svarbu skatinti jų veiklą bei užtikrinti tinkamą jų veikimą ir plėtrą;

171.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas Parlamento vykdomai ES išorės veiksmų priežiūrai ir ją stiprinti, be kita ko, tęsiant reguliarias konsultacijas su Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu bei Komisija, įtraukiant Parlamentą į tinkamą tolesnį Europos taikos priemonės ir Strateginio kelrodžio įgyvendinimą ir tikrinimą; primena, kad Parlamentas palaiko tam tikrą neoficialų bendradarbiavimą su EIVT, kuris buvo sustiprintas po 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo ir „2010 m. vyriausiosios įgaliotinės pareiškimo dėl politinės atskaitomybės“; pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti Parlamento ir EIVT, įskaitant jos delegacijas, tarpinstitucinių santykių sistemą; ragina sudaryti EIVT ir Europos Parlamento pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo išorės veiksmų srityje stiprinimo, kuris sustiprintų pačios ES išorės veiksmų priemonių rinkinį; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti Europos gynybos fondo (EGF) laikotarpio vidurio peržiūra, kad deleguotaisiais aktais darbo programoms būtų nustatyta tinkama parlamentinė priežiūra; pabrėžia, kad taip pat reikia nustatyti panašaus lygio parlamentinę būsimo Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais akto (EDIRPA) ir Europos investicijų gynybos srityje programos (EDIP) priežiūrą; pabrėžia, jog tam, kad Parlamentas tinkamai atliktų savo svarbų demokratinės priežiūros vaidmenį, jam turėtų būti skaidriai ir laiku suteikta reikiama informacija ir dokumentai;

172.  primena svarbų valstybių narių nacionalinių parlamentų vaidmenį; pabrėžia, kad NATO parlamentinė asamblėja gali atlikti svarbų vaidmenį ir ragina toliau stiprinti Europos Parlamento santykius su ja;

173.  ragina visas ES institucijas ir agentūras, taip pat valstybes nares pakankamai įsipareigoti kovojant su dezinformacija ir propaganda, kurios kenkia jos politikai, stiprinant strateginę komunikaciją ir naratyvą apie savo darbą; ragina teikti didesnę paramą strateginei komunikacijai ES delegacijoms ir misijoms;

174.  smerkia trečiųjų šalių bandymus kenkti renkamiesiems pareigūnams ar juos korumpuoti; yra pasiryžęs visapusiškai ištirti ir tinkamai spręsti klausimus dėl korupcijos atvejų ir netinkamų trečiųjų šalių, siekiančių už pinigus įgyti įtakos Parlamente, veiksmų;

175.  primygtinai reikalauja užtikrinti Parlamento teisę gauti informaciją BUSP klausimais pagal ES sutarties 36 straipsnį; atkreipia dėmesį į Europos Teisingumo Teismo sprendimus dėl Mauricijaus susitarimo(8) ir Tanzanijos susitarimo(9), kuriais remiantis itin svarbu laiku ir visapusiškai teikti informaciją Parlamentui, kad jis galėtų atlikti savo demokratinės priežiūros ir patariamąjį vaidmenį BUSP klausimais;

176.  patvirtina, kad Parlamentas turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros ir biudžetiniais įgaliojimais, susijusiais su Sąjungos sprendimais dėl tarptautinių reikalų; pabrėžia Parlamento paramos demokratijai programų, kurios turi didelį potencialą stiprinti ES vaidmenį visame pasaulyje įtraukiant pagrindinius politinius suinteresuotuosius subjektus ir palengvinant tvarų demokratinį valdymą ne ES ir narystės ES siekiančiose šalyse, svarbą;

o
o   o

177.  paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 347, 2022 9 9, p. 61. (2) OL C 465, 2022 12 6, p. 109. (3) OL L 102, 2021 3 24, p. 14. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0406. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0443. (6) COM(2022)0684. (7) 2022 m. vasario 3 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/151 dėl Europos Sąjungos veiksmų, skirtų tam tikrų ypač pažeidžiamų asmenų evakuacijai iš Afganistano remti (OL L 25, 2022 2 4, p. 11). (8) 2014 m. birželio 24 d. sprendimas, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, C-658/11, ECLI:EU:C:2014:2025. (9) 2016 m. birželio 14 d. sprendimas, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, C-263/14, ECLI:EU:C:2016:435.